Integruotas teritorijų vystymas ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra

Integruotas teritorijų vystymas ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra

Vidaus reikalų ministerijosRegioninės politikos departamento

Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vyr. specialistas

Andrius Valickas

Nacionalinė regioninė politika

– valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų subjektų tikslinė veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis regionų socialinei ir ekonominei plėtrai siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą.Paprastai sakant: Horizontalioji politika (tarpsektorinė) politika.Turi aiškią geografiją.Ja siekiama ištaisyti ekonominės ir socialinės raidos procesų neigiamą poveikį ir centralizuotų sprendimų klaidas.

Nacionalinė regioninė politika 2007-2013

• 2005 m. Vyriausybės patvirtinta Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, nustačiusi tikslinių teritorijų plėtra pagrįstą nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo modelį.

• Nacionalinės regioninės politikos tikslui ir uždaviniams įgyvendinti išskirtos tikslinės teritorijos:– Regioniniai centrai (7 miestai);– Probleminės teritorijos (14 savivaldybių);– IAE regionas (3 savivaldybės).

Paramos intensyvumas (proporcijos)

Žmogiškųjų išteklių VP

Ekonomikos augimo VP

Sanglaudos skatinimo VP

Regioninės politikos strategija

ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija

Administraciniai gebėjimai

Strateginis planavimas, teritorijų

planavimasVietiniai keliai ir

gatvės

E demokratija

Darželių (patalpų, įrangos)

atnaujinimas

Nestacionarios soc. paslaugos

Krizių centrai , psichikos dienos stacionarai

Visuomenės sveikatos biurai

Turizmas (vietinės reikšmės)

Vandens telkinių valymas

Užterštų teritorijų tvarkymas

Viešųjų pastatų renovavimas

Daugiafunkciai centrai

Regioniniai centrai

Probleminės teritorijos

Kaimo diversifikavimas

Daugiabučiai

Soc. būstas

Tikslinės teritorijosRegionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa

Prioritetiniai projektų atrankos kriterijai

Horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimo gairės (metodinės rekomendacijos)

Priemonės tikslinėms teritorijoms

Skiriamos šių vietovių urbanistinei plėtrai – tai integruota gyvenamųjų vietovių plėtra, apimanti įvairias konkrečioje vietovėje daromas investicijas, kurių tikslas – paskatinti konkrečios vietovės regeneraciją ir augimą.

Investicijos, priskirtinos urbanistinės plėtros tikslams, turi būti:

Koncentruotos teritorijoje Nukreiptos į esminių vietovės problemų sprendimąIntegruotos su kitomis toje teritorijoje daromomis investicijomis.

Urbanistinė plėtra turi būti orientuota į gyvenimo kokybės konkrečioje vietovėje gerėjimą

Priemonės tikslinėms teritorijoms• Išskiriamos 4 vertikalios priemonės, skirtos tik regioniniams centrams ir

probleminėms teritorijoms:• Regioninių centrų miestų infrastruktūros plėtrai, gyvenamosios ir investicinės

aplinkos gerinimui (415,3 mln. Lt iki 2013 metų);• Probleminių teritorijų miestų infrastruktūros plėtrai, gyvenamosios ir

investicinės aplinkos gerinimui (107,1 mln. Lt iki 2013 metų);• Daugiabučiams namams probleminės teritorijose renovuoti (163,4 mln. Lt iki

2013 metų);• Socialiniam būstui probleminės teritorijose plėtoti (40,8 mln. Lt iki 2013 metų).• 1 priemonė skirta įgyvendinti kaimo vietovėse. ES parama skiriama kaimo

gyvenamųjų vietovių viešųjų erdvių plėtrai, viešosios poilsio, laisvalaikio, kultūros ir sporto infrastruktūros atnaujinimui (346,8 mln. Lt iki 2013 metų)

Tikslinė parama regioniniuose centruose 2007–2013 m. mln. lt

Tikslinė parama probleminėse teritorijose

ALYTAUS REGIONINIO CENTRO PLĖTROS PROGRAMA

Kompleksinės (URBAN) priemonės

Transportas

Rekreacija

Viešosios erdvės Infrastruktūra verslui

Konversija

http://www.miestai.net/forumas/attachment.php?attachmentid=5664&d=1332357154

Kai kurie kiekybiniai rezultatai:

užbaigti 1665 projektai:• 27 atnaujintos viešosios erdvės (miestų teritorijos) regioniniuose centruose 19 atnaujintų viešųjų erdvių (miestų teritorijų)

probleminėse teritorijose. 88 atnaujinti daugiabučiai gyvenamieji namai probleminėse teritorijose (262 atnaujinami).• 203 renovuoti, apšiltinti viešieji pastatai;• 238 km rekonstruotų ar nutiestų savivaldybių (vietinės reikšmės) kelių ir gatvių.• 242,3 ha sutvarkyto vandens telkinių ploto (taikant vandens telkinių būklės gerinimo priemones) • 120-yje ikimokyklinio ugdymo įstaigų suremontuotos patalpos, atnaujinti baldai, įranga;• 1,2 mln. turistų sutvarkytuose objektuose (2 metų laikotarpiu po projekto užbaigimo)• 106 kaimo vietovėse ir miestuose iki 3000 gyv. sutvarkyta viešoji aplinka (viešosios erdvės: aikštės, skverai; pėsčiųjų, dviračių takai,

šaligatviai, privažiavimai (gatvių atkarpos), automobilių stovėjimo aikštelės, apšvietimas).

„nuskurdusiems miestų rajonams yra labai svarbios žemiau pateikiamos veiksmų strategijos, paremtos integruoto urbanistinio vystymo politika*:

Fizinės aplinkos kokybės gerinimaspagerinti nuskurdusių miesto rajonų pastatų išvaizdą, fizines sąlygas ir juose naudojamos energijos efektyvumą

Vietos ekonomikos ir vietos darbo rinkos politikos stiprinimasPriemonės, užtikrinančios nuskurdusių miesto rajonų ekonomikos stabilizaciją, taip pat turi apimti vidines pačių regionų ekonomines galias. Esant šioms aplinkybėms, tinkamos priemonės bus darbo rinkos ir ekonomikos politika, pritaikytos gyvenamųjų teritorijų poreikiams.

?

Aktyvi vaikų ir jaunimo mokymo ir ugdymo politikamokymo ir ugdymo sistemos gerinimas vietos bendruomenėse

Efektyvaus ir nebrangaus miesto transporto rėmimas

*Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartija (2007)

PoveikisES paramos urbanistinei infrastruktūrai poveikis*:•+1,8 proc. punkto BVP;•-1,5 proc. punkto nedarbo lygio.•Regioniniuose centruose ir probleminėse teritorijose dėl papildomų investicijų (lyginant su kitais miestais) poveikis didesnis apie 15-20 proc. = 12-15 tūkst. sukurtų ar išsaugotų darbo vietų tikslinėse teritorijose.

*ES struktūrinės paramos poveikio vietinei ir urbanistinei plėtrai vertinimas (BgI consulting), visos turėjusios įtaką priemonės, HERMIN modelis.

Regioninis BVP/palyginti su šalies vidurkiu (proc.)

2014-2020 metai

TARPINSTITUCINIS VEIKLOS PLANAS (ES LĖŠOS, tūkst. Lt)

2007–2013 2014-2020 Vidaus reikalų ministerija 1.188.605,20 1.304.091,1Aplinkos ministerija 158.174,70 885.000,00Energetikos ministerija - 14.000,00

Informacinės visuomenės plėtros komitetas 16.579,40 -

Kultūros ministerija - 130.000,00Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 152.970,00 231.903,59Sveikatos apsaugos ministerija 50.702,70 170.000,00Švietimo ir mokslo ministerija 149.464,00 268.000,00Ūkio ministerija 340.845,00 20.000,00 Žemės ūkio ministerija - 155.550,00Susisiekimo ministerija 428.080,00 453.041,20

Iš viso 2.485.421,00 3.631.586Procentais nuo ES struktūrinės paramos 10,5 15,1

Aritmetika

• 3.631 mln. Lt=• 1,2 tūkst. Lt/1 gyventojui;• 171 Lt/gyventojui per metus;• ~3 proc. šalies investicijų (iš jų tikslinėse teritorijose – ~1

proc.).

Išeitis?Koncentravimas ir sinergija.

TIKSLINĖS TERITORIJOS – KAIMO VIETOVĖS (2)(iki 1 tūkst. gyventojų, ŽŪM)

Sprendimą dėl tikslinių teritorijų išskyrimo priima

Regionų plėtros tarybos

Išskyrimo kriterijai Nustato regionų plėtros tarybos pagal ŽŪM nustatytus reikalavimus

Planavimo dokumentas, kuriame nustatomos tikslinės teritorijos vystymo priemonės/projektai

Regiono plėtros planas

Planavimo dokumentą tvirtina Regiono plėtros taryba (suderinusi su asignavimų valdytojais)

Planuojamas finansavimas 155 mln. litų EŽŪFKP paramos lėšų (ŽŪM)

TIKSLINĖS TERITORIJOS – KAIMO VIETOVĖS (1)(1-6 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus)


Regionų plėtros tarybos

Išskyrimo kriterijai Nustato regionų plėtros tarybos: kriterijai turi atitikti ES paramos investicinės veiksmų programos 8 prioritetą (skurdo mažinimas)


Regiono plėtros planas

Planavimo dokumentą tvirtina Regiono plėtros taryba (suderinusi su asignavimų valdytojais)

Planuojamas finansavimas 165 mln. litų ES paramos lėšų

TIKSLINĖS TERITORIJOS – 5 DIDŽIŲJŲ MIESTŲ DALYS


Atitinkamų savivaldybių tarybos

Išskyrimo kriterijai Miestų dalys, kurios susiduria su ekonomikos, aplinkos, klimato kaitos, socialinių sąlygų ir demografinėmis problemomis


Atitinkamų miestų integruotos teritorijų vystymo programos

Planavimo dokumentą tvirtina Vidaus reikalų ministerija (pritarus savivaldybių taryboms ir apsvarsčius regiono plėtros taryboje)

Planuojamas finansavimas, ne mažiau kaip 5% nuo ERPF

707,472 mln. litų ES paramos lėšų (iš jų – 229,5 mln. litų Vilniaus daugiafunkciniam centrui, Lazdynų baseinui, Klaipėdos baseinui)

TIKSLINĖS TERITORIJOS – MAŽI IR VIDUTINIAI MIESTAI (miestai 6-100 tūkst. gyventojų ir mažesni savivaldybių centrai)


Vidaus reikalų ministerija, suderinus su Regionų plėtros tarybomis ir Nacionaline RPT

Išskyrimo kriterijai Demografiniai pokyčiai;Ekonominis aktyvumas;Įmonių dirbančiųjų struktūra.


Integruotos teritorijų vystymo programos (regioninės)

Planavimo dokumentą tvirtina Vidaus reikalų ministerija (pritarus savivaldybių taryboms ir apsvarsčius regiono plėtros taryboje)

Planuojamas finansavimas 382,2 mln. litų ES paramos lėšų (iš jų ~40 mln. pereinamojo laikotarpio teritorijoms)

1. Gyventojų skaičiaus

vidutinis svertinis pokytis (kasmet

2001-2013)

balai 2. Naujos įmonės/1000

gyventojų (2011-2013)

balai 3. Darbuotojai žaliavų, statybos ir

apdirbamosios gamybos sektoriuose

(nuo įmonių darbuotojų)

balai 3 kriterijų balų vidurkis:

Visi maži ir vidutiniai miestai -2,00% 50,00 5,56 50,00 43,20% 50,00 50,00Alytaus apskritis Varėna -1,78% 47,53 2,90 63,10 40,55% 47,59 52,74Kauno apskritis Birštonas -2,14% 51,57 5,66 49,51 16,27% 25,52 42,20Garliava -2,21% 52,36 4,59 54,78 38,61% 45,83 50,99Kaišiadorys -1,89% 48,76 4,49 55,27 46,73% 53,21 52,41Kėdainiai -2,02% 50,22 3,86 58,37 44,78% 51,44 53,34Prienai -2,03% 50,34 2,98 62,71 41,44% 48,40 53,82Raseiniai -1,53% 44,72 5,05 52,51 46,49% 52,99 50,07Klaipėdos apskritis Gargždai -0,33% 31,24 8,50 35,52 49,74% 55,95 40,90Kretinga -1,21% 41,12 4,89 53,30 40,60% 47,64 47,35Neringa 2,66% -2,36 9,08 32,66 12,34% 21,95 17,42Palanga -1,32% 42,36 9,51 30,54 20,55% 29,41 34,10Šilutė -2,58% 56,52 6,47 45,52 47,59% 53,99 52,01

Išskirtos tikslinės teritorijos (23 miestai)



2001-2013)







Marijampolės apskritis Kalvarija -1,62% 45,73 2,30 66,06 37,20% 44,55 52,11Kazlų Rūda -1,93% 49,21 10,25 26,90 62,55% 67,59 47,90Šakiai -1,58% 45,28 5,20 51,77 41,34% 48,31 48,45Vilkaviškis -1,85% 48,31 4,08 57,56 37,86% 45,15 50,25Panevėžio apskritis Biržai -2,61% 56,85 3,09 62,17 48,58% 54,89 57,97Kupiškis -1,73% 46,97 4,04 57,49 42,44% 49,31 51,26Šiaulių apskritis Kuršėnai -2,48% 55,39 3,24 61,43 38,15% 45,41 54,08Pakruojis -2,11% 51,24 3,05 62,36 49,30% 55,55 56,38Radviliškis -2,18% 52,02 5,14 52,07 28,23% 36,39 46,83Tauragės apskritis Šilalė -1,27% 41,80 4,03 57,54 42,84% 49,67 49,67Pagėgiai -2,00% 50,00 3,17 61,77 47,45% 53,86 55,21

Išskirtos tikslinės teritorijos (II)



2001-2013)







Telšių apskritis Plungė -2,04% 50,45 5,95 48,08 50,33% 56,48 51,67Rietavas -1,86% 48,43 4,48 55,32 48,35% 54,68 52,81Utenos apskritis Anykščiai -1,93% 49,21 3,71 59,11 42,28% 49,16 52,49Molėtai -1,28% 41,91 5,00 52,76 51,30% 57,36 50,68Zarasai -1,96% 49,55 2,51 65,02 44,49% 51,17 55,25Vilniaus apskritis Elektrėnai -1,81% 47,87 3,62 59,56 38,29% 45,54 50,99Grigiškės -1,27% 41,80 4,71 54,19 21,15% 29,95 41,98Lentvaris -1,24% 41,46 2,73 63,94 41,98% 48,89 51,43Širvintos -2,14% 51,57 3,29 61,18 37,23% 44,57 52,44Trakai -1,43% 43,60 7,44 40,74 41,98% 48,89 44,41Ukmergė -2,48% 55,39 3,29 61,18 55,79% 61,45 59,34

Išskirtos tikslinės teritorijos (III)

2007-2013 m. tikslinės teritorijos tampa pereinamojo laikotarpio teritorijomis

Integruotos teritorinės investicijos (ITI)Esmė:

• orientuotas į konkrečios vietovės specifiką investicijų koncentravimas;• naudojami bent 2 Veiksmų programos prioritetai;• Įgyvendinama daugiasektorinių strategijų pagrindu;• Lietuva ITI naudoja tvariai miestų plėtrai (didieji miestai, privaloma) ir

mažų ir vidutinių miestų problemoms spręsti;• ITI nėra finansavimo šaltinis (tačiau sąlyga naudoti tam tikrus

finansavimo šaltinius);• Bendruomenės inicijuojama vietos plėtra gali būti – ITI/URBAN dalis.

Miestas/miestai

ITI teritorija

Demografija

Ekonomika

Socialinė raida

Aplinkosauga

Klimato kaita

Tikslinė teritorija

Kompleksiniai projektai (7 VP prioriteto 7.1.1. konkretus

uždavinys)

CLLD (8 VP prioriteto 8.6.1 konkretus uždavinys)

CLLD (8 VP prioriteto 8.6.1 konkretus uždavinys)

Integruota teritorijos vystymo programa (strategija) (naudojant ITI remiami miestų

tvarios plėtros veiksmai)

Kiti veiksmų programos prioritetai – indėlis: transportas, aplinkosauga,

energetika, socialinės paslaugos ir kt. (specifinėms problemoms spręsti)

Kaimo vietovių CLLD

Miesto/kaimo bendradarbiavimas

Ryšiai su priemiestinėmis/kaimo teritorijomis

CLLD už tikslinės teritorijos ribų (neprivaloma)

CLLD už tikslinės teritorijos ribų (neprivaloma)

Didžiųjų miestų iššūkiai• Miestų drieka („urban sprawl“) – resursų

netausojanti plėtra;• Netolygus vidinis miestų vystymasis (socialių

problemų židiniai, užimtumo disproporcijos);• Netolygus ekonominis vystymasis – neišnaudotas

miestų potencialas užimtumui didinti;• Neigiami demografiniai pokyčiai (vidinėse miestų

dalyse)

Naujojo urbanizmo principai:• Pasiekiamumas pėsčiomis (10 minučių iki pagrindinių objektų);• Ryšiai• Mišri paskirtis ir įvairovė (žmonių)• Kokybiška architektūra;• Maišyti būstai (šalia – įvairių tipų, dydžių, kainų)• Didesnis tankumas;• Viešasis transportas;• Energinis efektyvumas.

Mažų ir vidutinių miestų iššūkiai:Neigiami demografiniai pokyčiai;mažas ekonominis aktyvumas ir užimtumo galimybės;pirminio ir antrinio sektorių dominavimas ūkio struktūroje;

VRM remiamos veiklos integruotose programose:• Neišnaudotos, apleistos infrastruktūros ir teritorijų konversija pritaikant jas naujai komercinei veiklai, gyvenamajai statybai, socialinei infrastruktūrai, bendruomenių veiklai, netradicinių erdvių pritaikymas kultūros veikloms... •Viešųjų erdvių modernizavimas, kuriant papildomus ar naujus miestų traukos centrus ar stiprinant esamus•Gyvenamosios aplinkos gerinimas gyvenamuosiuose rajonuose..., skatinat gyventojus rinktis gyvenamąją vietą arčiau darbo vietos (efektyviau išnaudojant esamą ekonominę infrastruktūrą).•Bendruomenės inicijuojama vietos plėtra.

Kultūros ministerija per integruotas programas (privaloma sąlyga):•Kultūros infrastruktūros modernizavimas ir konversija, didinant kultūros išteklių prieinamumą, skatinantį tvarų ekonomikos augimą, tikslinių teritorijų (miestų) konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą

• Švietimas, neformalus ugdymas (ŠMM)• Socialinės paslaugos (bendruomenininės

paslaugos) (SADM)• Sveikatinimas (SAM)• Užimtumas ir verslas, MTEP, kūrybinės industrijos,

žaliosios technologijos , socialinis verslas (ŪM, SADM)

• Daugiabučių atnaujinimas (AM)• Inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas (AM, EM)• Socialinės infrastruktūros atnaujinimas, plėtra

(SADM, SAM, ŠMM, AM)• Paveldo aktualizavimas (KM)• Transportas, darnus judumas (SM)• Aplinkosauginė inžinerija (AM, EM) oras, vanduo,

atliekos, energijos taupymas)

Veiklos įgyvendinamos per integruotą teritorijos vystymo programą, kartu su:

URBAN+ITI=STRATEGIJA

• ekonomikai; • aplinkai; • klimato kaitai; • socialinėms sąlygoms;• demografiniams pokyčiams. Nuostatos dėl bendradarbiavimo su valstybės institucijomis (reikalingi bendri

veiksmai); Nuostatos dėl bendradarbiavimo su verslu, nevyriausybiniu sektoriumi ir

bendruomene (įskaitant gaires BIVP strategijoms – spręstinas problemas ir planuojamus PPP projektus)

Regionas (gravitacijos zona)

Integruotos teritorinės investicijos (miestų tikslinėms teritorijoms)

Problemos, galimybės,

neišnaudotas potencialas

Tikslinė teritorija/os

Susietos teritorijos

Tikslai, Uždaviniai

(kas pasikeis?)

Priemonės/veiksmai:Kaip mes pakeisime?

ITI projektų planavimas

Integruotos teritorijos vystymo programos

parengimas

Bendra strategija ir priemonių

planas

Savivaldybės, ministerijos, VRM

PROJEKTŲ SĄRAŠAS (V)

UŽDAVINIAI (K, BIVP)

PROJEKTŲ SĄRAŠAS (R)

VToliau kaip V

R Regiono plėtros planas

BIVP, K

V sąrašai sudaromi pagal suderintas ITI (ITVP- nacionaliniai strateginiai dokumentai)

Priemonės į RPP

Projektų sąrašas (R)

Toliau kaip R

Kur gali būti taikoma? (I)

Senas pramoninis rajonas• Užstatymas mišrus (gyvenamosios zonos, įsiterpusios pramoninės

teritorijos, komerciniai pastatai)• Verslumo lygis vidutinis, didelis investicinis potencialas;• Daug konversijos galimybių• Fiziškai nusidėvėjusi, neoptimaliai naudojama bazinė infrastruktūra;• Gyventojų/dirbančiųjų santykis subalansuotas• Dideli transporto srautai (apkrauta transporto infrastruktūra, tarša,

triukšmas) Prioritetas – apleistų teritorijų konversija, buvusių stambių

pramoninių objektų infrastruktūros pritaikymas SVV. Investicijas derinti su verslu, nusimatyti privačias priemones (pvz. per projektų konkursą remiamas “žaliąsias” technologijas)

Kur gali būti taikoma? (II)Gyvenamasis rajonas• Užstatymas homogeniškas (XX a. 6-8 dešimtmečių statyba);• Verslumo lygis žemas, investicinis potencialas nedidelis• Konversijos galimybės nedidelės;• Transporto srautai mažesni, tačiau trūksta mašinų stovėjimo aikštelių, mažesnis

pasiekiamumas viešuoju transportu, prasta kiemų, gatvių būklė;• Užstatymo tankumas nedidelis, didesnį plotą užima želdiniai, parkai• Vietinės reikšmės viešoji infrastruktūra• Nesaugi kaimynystė, socialinės patologijos• Dauguma gyventojų dirba kitose miesto dalyse ar mietuose, aukštas nedarbo lygis• Gyventojų senėjimas

Prioritetas – gyvenamosios aplinkos gerinimas, socialinių problemų sprendimas. Investicijas reikėtų kombinuoti su daugiabučių renovacija ir viešųjų paslaugų infrastruktūra.

Kur gali būti taikoma? (III)Formuojamas traukos centras:• Teritorija tankiai užstatyta, yra lankytinų, paveldo objektų• Viešoji infrastruktūra skirta viso miesto/regiono/šalies gyventojams• Vidutinis verslumo lygis, investicinis potencialas (paprastai – paslaugų

sektoriuje)• Vidutinės konversijos galimybės (pavieniai apleisti objektai);• Gyventojų/dirbančiųjų santykis subalansuotas• Demografinė situacija nebloga;• Dideli transporto srautai (apkrauta transporto infrastruktūra, tarša, triukšmas) • Geras pasiekiamumas viešuoju transportu;• Gyvenamoji aplinka – tik vienas iš kompleksinio vystymo aspektų. Prioritetas

– gyventojų srautų didinimui, paslaugų (tiek viešųjų, tiek privačių) plėtrai. Geros galimybės panaudoti BIVP; kultūros paveldo ar infrastruktūros, darnaus judumo priemones.

Kur gali būti taikoma? (IV)Regeneruojama apleista teritorija (pvz. karinis miestelis):• Nėra (arba smarkiai apleista) bazinė infrastruktūra;• Dažnai arti centro;• Atliekamos pavienės (smulkios) investicijos, bet ekonominis aktyvumas

nedidelis; • Gyventojų nėra;• Didelė užteršimo tikimybė (galbūt jau išvalyti taršos židiniai);• Didelės konversijos, privačių investicijų pritraukimo galimybės.

• Prioritetai gali būti įvairūs (gyvenamoji statyba, nauja pramonė, viešoji erdvė; paslaugos). Rengiant ir įgyvendinat programą geros partnerystės su verslu (investuotojais, vystytojais) galimybės; naudotinos Ūkmin (konkursinės) ir BIVP priemonės, gali reikėti stambių inžinerinės infrastruktūros projektų (transporto, energetikos).

VRM remiamos veiklos integruotose programose:• Neišnaudotos, apleistos infrastruktūros ir teritorijų konversija pritaikant jas naujai komercinei veiklai, gyvenamajai statybai, socialinei infrastruktūrai, bendruomenių veiklai, netradicinių erdvių pritaikymas kultūros veikloms... •Viešųjų erdvių modernizavimas, kuriant papildomus ar naujus miestų traukos centrus ar stiprinant esamus•Gyvenamosios aplinkos gerinimas gyvenamuosiuose rajonuose..., skatinat gyventojus rinktis gyvenamąją vietą arčiau darbo vietos (efektyviau išnaudojant esamą ekonominę infrastruktūrą).•Bendruomenės inicijuojama vietos plėtra.

Kultūros ministerija per integruotas programas (privaloma sąlyga):•Kultūros infrastruktūros modernizavimas ir konversija, didinant kultūros išteklių prieinamumą, skatinantį tvarų ekonomikos augimą, tikslinių teritorijų (miestų) konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą

• Švietimas, neformalus ugdymas (ŠMM)• Socialinės paslaugos (bendruomenininės

paslaugos) (SADM)• Sveikatinimas (SAM)• Užimtumas ir verslas, MTEP, kūrybinės industrijos,

žaliosios technologijos , socialinis verslas (ŪM, SADM)

• Daugiabučių atnaujinimas (AM)• Inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas (AM, EM)• Socialinės infrastruktūros atnaujinimas, plėtra

(SADM, SAM, ŠMM, AM)• Paveldo aktualizavimas (KM)• Transportas, darnus judumas (SM)• Aplinkosauginė inžinerija (AM, EM) oras, vanduo,

atliekos, energijos taupymas)

Veiklos įgyvendinamos per integruotą teritorijos vystymo programą, kartu su:

Priemonių tipai:V(v): viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų priemonė, kuri programos veiksmų plane bus detalizuota iki veiksmų; VPSP(v) viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu numatoma įgyvendinti priemonė,kuri programos veiksmų plane bus detalizuota iki veiksmų; FP: priemonė, kurios įgyvendinimui numatomas pasinaudoti finansine priemone (paskola, garantija ir pan.); O: organizacinio, administracinio pobūdžio priemonė (pavyzdžiui, esamų įstaigų veiklos optimizavimas); BIVP: priemonė per bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą; K: nevyriausybinėms organizacijoms ir įmonėms siūloma įgyvendinti priemonė per konkurso būdu atrenkamus veiksmus; P: privačiomis lėšomis įmonės numatyta įgyvendinti priemonė. Lėšų poreikis nenurodomas BIVP ir K tipo priemonėms.

Savivaldybė 3

Savivaldybė 1

Savivaldybė 2

Parengta pirma

programos redakcija

Derinimas su ministe-

rijomis, RPT, VRM Patikslinta

programos redakcija tarybos

sprendimu pateikiama

VRM

VRM: išskiria tikslines teritorijas, konsultuoja dėl gairių taikymo;Savivaldybės: rengia programas, nusistato susietas teritorijas;RPD prie VRM: koordinuoja veiksmus, aptarnauja techniškai;Ministerijos: teikia pastabas, pasiūlymus.

Miestas 1

Miestas 2

Miestas 3

Spalio 1 d. įsigalioja nacionaliniai teisės aktai

VRM išvada dėl

atitikties gairėms

Konsulta-vimasis su bendruo-mene ir

partneriais

VRM parengia įsakymą,

suderina su ministerijomis ir RPT

Patikslinta programos redakcija tarybos

sprendimu pateikiama

VRM

VRM: oficialiai derina programą;

II etapas iki 2014 gruodžio 31 d.

Prireikus – pakartotinas savivaldybės

tarybos sprendimas

(jeigu atsiranda esminių

pakeitimų)

VRM tvirtina

programą

Bendruomenės inicijuojama vietos plėtra

Strateginis pagrindas (Veiksmų programa)

• Tematinis tikslas: Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu

• Konkretus uždavinys: Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius

Veiklos: •Bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos socialinei atskirčiai mažinti •Užimtumo skatinimas, padedant bedarbiams ir neaktyviems asmenims įgyti naujų įgūdžių, įtraukiant juos į visuomeninę veiklą ir tarpininkaujant įdarbinant (bendradarbiaujant su teritorijoje veikiančiais verslais ir vietos valdžia);•Neformalios verslumą skatinančios iniciatyvos•Bendradarbiavimo ir informacijos sklaidos tinklų kūrimas

54 mln. Lt (49,5 mln. Lt ESF)

KONTEKSTAS

• 2014-2020 metų ES sanglaudos politikoje kaip vienas iš naujų galimų politikos įgyvendinimo būdų yra numatyta Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (toliau – BIVP)

• BIVP – galimybė, bet ne privalomumas• BIVP yra teritoriškai orientuotos investicijos• BIVP principas pagrįstas LEADER patirtimi• BIVP leidžia suderinti bendruomenės, verslo ir vietos valdžios

iniciatyvas siekiant ES fondų (miestų atveju – ESF) tikslų.

Vietos veiklos grupė – VVG (I)• Įsteigta Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka;• Veiklos tikslai atitinka Veiksmų programos uždavinį (socialinės atskirties mažinimas,

užimtumo didinimas);• apibrėžta veiklos teritorija - miestas(-ai)); teritorija gali apimti kelis miestus;• gyventojų skaičius teritorijoje – 6 – 150 tūkst. gyventojų (mažesnei teritorijai išimtį gali

nustatyti VRM); • asmens nariais yra atitinkamoje teritorijoje veiklą vykdantys trijų šalių partneriai

(bendruomenės ir NVO; vietos valdžia, verslas (t.p. verslo asociacijos));• kolegialų valdymo organą vienodomis proporcijomis sudaro visų trijų šalių atstovai;

sprendimo procedūra užtikrina, kad sprendimas nebus priimtas vienos šalies balsų dauguma.

• VVG gali dalyvauti ir organizacijos, neturinčios apibrėžtos veiklos teritorijos (arba didesnę už VVG teritoriją), tačiau į valdymo organą gali būti renkami tik tiesiogiai su teritorija susiję susiję asmenys (gyvenantys ar turintys registruotą įmonę)

Vietos veiklos grupė - VVG (II)• VVG vadovaujasi vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimo, nediskriminacijos principu ir

horizontaliuoju „Jaunimo“ principu, t.y: juridinio asmens nariais ir (arba) jo kolegialaus valdymo organo nariais yra abiejų lyčių asmenys, ir

proporcijos valdymo organe ne mažiau 40:60 proc. bet kurios lyties atstovų ir bent vienas yra jaunesnis negu 29 metų ir (arba) deleguotas jaunimo nevyriausybinės organizacijos;

VVG vykdant savo veiklą užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai, susijusiai su lytimi, rase, etnine kilme, religija ar tikėjimu, negalia, amžiumi ar seksualine orientacija ir atsižvelgta į jaunimo grupių situaciją bei poreikius;

Veikla organizuojama prisitaikant prie silpnesnių socialinių grupių.• Toje pačioje teritorijoje veikia viena VVG (savivaldybė turi nesijungti prie naujų, jeigu jau yra

prisijungusi/neišstojusi); jeigu yra kelios organizacijos, atitinkančios VVG požymius, VVG laikoma anksčiau įregistruota organizacija.

• VVG vadovas (arba administracijos vadovas) turi pakankamus administravimo gebėjimus: aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ES paramos administravimo arba ES paramos projektų įgyvendinimo arba vadovavimo įmonėje ar organizacijoje, turinčioje ≥ 5 darbuotojus patirties (ne mažiau 1 metų).

Vietos veiklos grupė – VVG (III)

• Miesto VVG steigimą, siekdamas dalyvauti rengiant Vietos plėtros strategiją, gali inicijuoti bet kuris partneris;

• Konsultacijų ir miesto VVG steigimo procesą koordinuoja savivaldybė ar kitas pakankamus administracinius gebėjimus turintis šalių partneris (pvz., pramonės ir amatų rūmai). Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaryta konsultacinė darbo grupė iš partnerių atstovų, kurioje susitariama dėl miesto VVG veikloje dalyvausiančių įstaigų ir organizacijų, valdymo organų sudarymo principų, sprendimų priėmimo procedūrų nustatymo, veiklos organizavimo, administracinio aptarnavimo ir kitų klausimų.

Vietos plėtros strategija• Struktūra iš esmės atitinka integruotos teritorijos vystymo programos

struktūrą (tačiau apimtis yra mažesnė);Papildomi elementai (lyginant su ITVP): Gyvenamosios vietovės bendruomenės dalyvavimo, rengiant vietos plėtros

strategiją, apibūdinimas (aprašomi konsultavimosi veiksmai, pagrindžiamas jų pakankamumas);

integruoto ir novatoriško strategijos pobūdžio apibūdinimas (t.p. pagrindžiant sąsajas su ITV programa);

įgyvendinimo procedūra, nustatant, kaip bus atrenkami veiksmų vykdytojai (jeigu galimi keli vykdytojai).

vietos plėtros strategijos stebėsenos ir pakeitimų inicijavimo procedūra.

BENDRUOMENĖS INICIJUOJAMA VIETOS PLĖTRA projektų planavimas (I)

ESFA

Savivaldybė

Verslas

Bendruomenės ir NVO

VVG

1 paraiška strategijos parengimui

V

Vietos plėtros

strategijos parengimas

Vietos plėtros

strategijos atranka ir

tvirtinimas

VRMJungtinis atrankos

komitetas

Jungtinis atrankos

komitetas

Pirminėsatrankos

procedūrų nustatymas

VVG

Iki 3 tūkst. eurų parengiamoji parama

2015 m. 2016 m.

BIVP projektų planavimas (II)

Valstybės projektų sąrašai

Pareiškėjai

VVG

Pirminė projektų atranka

VRMProjektų sąrašas -

VVG

Toliau kaip valstybės projektai

techninės paramos projektai VVG veiklai

Ačiū už dėmesį!

Documents

Integruotas teritorijų vystymas ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra