L

V A D Y B AJA DAM E S

A . F . ST FR . GI L

O N E R

R . ED

W A R D

E E M A N

N I E LR

B E R , T

JR

II P A P I L D Y T A S E I D I M A S L

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA 2000

FP

TE

K S T E V A R T O J A M

S I M B O L I P R A S M: pagrindins XX amiaus paskutiniojo deimtmeio problemosKOKYBE

SMULKUS VERSLA S

ETIKA

GLOBALISKUMAS

VAIROV

TUR IN Y S

V

TR U M P A S U R IN Y S TV A D Y B O VS A D A S 1 I II IN T A R P A S s k y riu s . s k y riu s . V A L D Y M A S IR V A D O V A I V A D Y B O S T E O R IJ O S R A ID A V A D Y BX A A M I U J E XI 2 III IV V VI V II V III IN T A R P A S s k y riu s . s k y riu s . s k y riu s . s k y riu s . s k y riu s . s k y riu s . 3 4 27 58 59 60 93 121 151 175 202 230 231 232 257 279 304

OR G A N IZ A C IJ O S R A LAI T P L IN K A IR N A S O C IA L IN T S A K O M IRB E T IK A A Y G L O B A L IZ A C IJ A IR V A L D Y M A S O R G A N IZ A CKR IM A S IR K A S N A U J O { IJ R IM I K U LR A IR M U L T IK UA T T R L K O K YB P L A N A V I M A S

3 IX X XI

IN T A R P A S s k y riu s . s k y riu s . s k y riu s .

S P R E N D IMRM IM AP L A N A V IM A S IR P I S S T R A T E G IN IS V A LS TYR AATS G IJ O S D M E G Y V E N D IN IM A S O R G A N I Z A V I M A S

4

X I I s k y r iu s .

IN T A R P A S

X III s k y r i u s . X IV s k y r i u s . XV skyrius.

305 O R G A N IZ A C IN IS P R O J E K T A V IM A S IR O R G A NA A C IN E S T R U K T 3 0 6 R IZ G A L IA IR VIO S P A S K IR S T Y M A S ALD 335 M O N IIT E K IV A L D Y M A S L 366 O R G A N IZ A C IJ O S P O KIN O V A CVIJ L D Y M A S I IR Y A 403 V A D O V A V I M A S 430 431 432 457 487 514546

5 IN T A R P A S X V I s k y riu s . X V II s k y riu s . X V IIIs k y riu s . X IX s k y riu s .

M O T Y V A C IJ A L Y D E R IA V IM A S K O M A N D O S IR D A R B A S K O M A N D O S E K O M U N IK A C IJ A IR D E R Y B O S K O N T R O L

6 IN T A R P A S X X s k y riu s . X X I s k y riu s . X X II s k y riu s .

E F E K T IN GA KONTRO L

O P E R A IJ C VA LD YM A S IN F O R M AC IN S S IS T E M O S

547 548 573 600

VI

TU RINYS

TURIN YSV A D Y B O SJ V A D A S 1 intarpas I s k y r i u s .V A L D Y M A S IR VADOVAIA I K I N A M O J O T V E J O N A L I . V A D A S . A A Z O R G A N IZA C S IR P O R E IK IS V A LD Y TI IJO K o d re ik ia stud ijuo ti o rg a nizac ijos l ir v ad yb V ald y m o yp atum ai laiko bei tarpus av io m on i s antyk iu as pe ktu V ald y m o ir o rg an iza cijo s re zultatyvu m as E fekty vum a s ir efe kting um as V A LD Y M O P R O C E S A S P lan a vim as O rg a nizav im as V a d o v av im a s K o ntrol V a ld ym o pro c es as tikro v je K E TU R IO L IK A D E M IN G O P R IN C IP V a d o v u v aid m en ys S m ulk aus v ers lo n aujo v s V A D O TIP A I V V a ld ym o lyg iai F un kc in iai ir lin ijin iai va do va i V A LD Y M O L Y G IAGDIA I I IR I IA I" V A L D Y M U I K Btin um as tur v izij ti A I K I N A M O J O T V E J O N A L I . T S I N Y S . A A Z N U M M I - N A U JO S E R O S E K S P E R IM E N TA S E tikos tin yb b Btin um as pais yti r va iro vs kult A I K I N A M O J O T V E J O N A L I . P A B A I G A . A A Z N A U J V A D O P O R E IK IS V S A N TR A U K A K a rto jim o klaus im ai P ag rin dinia i term in ai S I T U A C I J O A N A L I S Z K laus im ai

II s k y r i u s . V A D Y B O S T E O R I J O S RA IDAA I K I N A M O J O T V E J O N A L I . ( V A D A S . A A Z A N K S TY V IE J I S A M P R O TA V IM A I A P IE A L D Y M V M a chai ve lli ir S un Tzu : a n ks tyvieji strateg ai K O D R E IK IA S TU D IJUO TI V A DY BO S ? O R IJ L TE VA D Y B O S TE O R IJO S RA ID A M O KS LIN IO VA LD Y M O M O K Y K LA Frederickas VV.Tayloras M o ks linio v ald y m o teo rijos jn a as M o ks linio vald ym o teo rijos rib o tum as H en ry LG antta s . G ilbre th ai K LA SIK IN O R GA N IZA CIJO S TE O R IJO S M O K YK LA S H enris Fayolis M axas VVeberis M a ry P a rker Fo lleft SANTYKIAI IR KOKYB HOME DEPO KOMPANIJOJE T" C h es te ris B a rn ard as I. B IH E V IO R IS TIN O K Y K LA : O R G A N IZ A C IJA Y O A M M R N S m o ni san tyk iu jud as jim A I K I N A M O J O T V E J O N A L I . T S I N Y S . A A Z KOKYB S SVOK TAIKYMASMONI SANTYKI TEORIJOMS P er jim a s n uo o ni sa nty kiu prie bih evio ristin io m (elg e sio ) m oks lo p o irio VAD YB OS M O KSLO M O KY KLA N A U JI VA D Y B O S TE O R IJO S LA IA I MJIM S IS TE M IN IS P O IS IR K ai k urios pa g rin d in o ko s s sv A TS IT IK T IN U M O P IR IS E N G IA N TD IN A M I S A N T Y K IE R K O rg aniza c ijos ir ra li a plin ka (3 s k yrius ) nat S oc ialin a ts a kom yb e tik a (4 s k yrius ) ir G lo ba lizac ija ir v ald ym asy (5 s k rius ) O rg aniza c ij krim as ir rim as i k n aujo (6 sk yrius ) K u lt ro s ir m ultiku lt (7 s k yrius ) ra K o ky b (8 s k yrius ) V E R S LO O N K O M P A N IJA M I

2728 29 29 30 31 33 33 33 34 34 35 35 35 35 36 38 38 39 39 40 42 43 44 45 46 46 48 49 50 50 50 51 51 52 52

6 7 8 9 9 10 10 11 11 11 12 12 14 15 15 15 16 17 18 18 19 19 20 20 21 22 23 23 24 25 26

1

TURINYS

VII

A I K I N A M O J O T V E J O N A L I . P A B A I G A . A A Z

53

IV s k y r i u s . S O C I A L I N A T S A K O M Y B E IR E T I K AA I K I N A M O J O T V E J OA N A L I . A Z E T IK A IR S O C IA LA T S A K O M B N D IE N IN Y IA K IN TA N TI S O C IA L IN TS A K O MS K O N C EP C IJA S A YB POIRIS | STAMBVERSL IR DID ISIAS VYRIAUSYBES A n d re w C a rn e g ie ir jo kTy g a e v a n g e lija " n u rto (T h e G o s p e lo fV V e a lth ") M ilto n o F rie d m a n o a rg u m e n ta s v e n ta s " s a va n a u d i a s k u m K o rp o ra c in is s o c ia lin is a ts ilie p im a s K o rp o ra c in is s o c ia lin is v e ik lu m a s R Y T MS T Y M A S IR E T IK A P E R IM A S P R IE E T IK O S J K a s y ra e tik a ? K e tu ri e tin iu v e rs lo k la u s im u ly g ia i A I K I N A M O J O T V E J O N A L I . T S I N Y S A A Z E T IK O S P R IE MSN O V e rty s b [VA DA S

SA N TRA UK A K a rto jim o k la u s im a i P a g rin d in ia i te rm in a i S I T U A C I J O A N A L I S Z K la us im a iv

54 54 55 56 57

9394 95 97 97 98 99 101 101 102 103 103 104 104 105

V A D Y B A XXI A M I U J E 2 intarpas III s k y r i u s . O R G A N I Z A C I J O S IR N A T R A L I A P L I N K AA I K I N A M O J O T V E J OA N A L I . [ V A D A S A Z O R G A N IZ A C IJ E I N AR A L IO S A P L IN S V A R B A B T K O R G A N IZ A C IJ O S A P L IN K O S T IE S IO G IN IO P O V E IK IO A P L IN K O S E L E M E N T A I Io rin iata k d a ra n ty s a s m e n y s i KOKYBI PROFS KI JUNG SANTYKIAI ..ARMCO" KOMPANIJOJE V id in iata k d a ra n ty s a s m e n y s i T A K D A R A I A S M E D A U G IA L Y PT A R P U S A V IO N N I S A N T Y K IV A L D Y M A S T in k la ir ik o a lic ijo s A I K I N A M O J A T V E J O N A L I . O A Z D a u g ia ly p ia i v a id m e n y s Y p a tin g a s v a d o v u va id m u o N E T IE S IO G IN IO P O V E IK IO A P L IN K O S E L E M E N T A I S o c ian ia i k in ta m ie ji li E k o n o m in ia i k in ta m ie ji P o litin ia i k in ta m ie ji T e c h n o lo g in ia i k in ta m ie ji N e ti s io g in io p o v e ik io a p lin k o s va ld y m a s e N A T A L I A P L IN K A R A p lin k o s a ps a u g o s jud p a k ilim a s jim o D a b a rtin ia i iria i a p lin k o s a ps a u g po P E L N O D A R Y MMS N O K IE M E " AA Ms ty m o a p ie n a tli a p lin m o d e lis ra k J U D IM A S , R A G IN A N V A L Y T I J T IS I P A S A U L | O rg a n iz av irtim a s c ij O R G A N IZ A C IJ N AR A L IO S A P L IN K O S V A L D Y M A S IR T A R T IK R A I V E R S L A S G A E L IB I P A S A U L G L I T ? A I K I N A M O J O T V E J OA N A L I . P A B A I G A A Z SA N TRA UK A K a rtoim o k la u s im a i j P a g rin d in ia i te rm in a i S I T U A C I J OASN A L I Z K la us im a i TS I N Y S

58 59 6061 62 63 63 64 68 70 72 72 73 73 7474 74

107 107 VERTYBS SKATINA TOBULINTI KOKYB L.L.BEAN" KOMPANIJOJE 08 1 T e is ir p a re ig o s s 108 M o ras ta is y k l l s 108 m o ni s a n ty k ia i 109 V is u o tinm o ra l 109 Rp in im o s i m o ra lu m a s 110E tik o s p rita ik y m a s E tik o s in s titu c io n a liza v im a s E T IK O S IN S T IT U C IO N A L IZ A V IM A S K O M P A N IJ O J E 111 111

77 77 78 78 79 79 80 81 8284 84

JO H N SO N & JO H N SO N " R E L IA T Y V IZ MO IS IK P a p ra s ta s is re lia ty v izm a s K u lt rin is re lia ty v iz m a s T O M A S C H A P P E L L IS IR V E R S L O S IE L A SAN TR A UK A A I K I N A M O J O T V E J O N A L I . P A B A I G A A A Z P a g rin d in ia i te rm in a i K a rto jim o k la u s im a i S I T U A C I J O A N A L I S Z K la us im a i

113 114 114 115 117 117 118119 11 9

_

86 87 88 89 90 90 91 92

120

1 20

V s k y r i u s .G L O B A L I Z A C I J A IR VALDYMASA I K I N A M O J O T V E J OA N A L I . V A D A S A Z K R EK IA G L O B A L IZ A C IJ A ? I A rtim u m a s V ie ta

121122 123 123 124

VIII

TURINYS

TO YO TA" JAV RANDA DARBUOTOJVERTYBINIAI . KURI

P s ic h o lg in ia i v e ik s n ia i

161

K R IT E R IJ A I S U T A M P A S U J O S P oiris G L O B A L IZ A C IJ A IR K O N K U R E N C IN G U M A S S a n tyk p a d ia n d ie n , in tis irin t a te it S a n tyk p a d ia n d ie n , in tis irin t p ra e itie s i K A IP V Y R IA U S Y B A R O A K K O N K U R E N C IN G U M U I S D T V a ls ty bs ir p riv a sta k o s z o nsu a rt a s in io jim P A S IK E IT IM A I T A R P T JU T S C E N O J E A E IN E u r o p o s B e n d rijo s a s " E k o n o m in ia i a tjim e k s p e rim e n ta i K in ijo s L ia u d ie s R e s p u b lik o je P o S o v ie tu S n g o s ju S ia us A m e rik o s la is v o s io s p re k y b o s s u ta rtis r A I K I N A M O J O T V E J OA N A L I . T S I N Y S A Z T ru m p a s p a k a r to jim a v y ria u s ta k a s a p ie syb T R U M P IU O L A IKS G L O B A L IZ A C IJ O S IS T O R IJ A A IN A n tr o jo p a s a u lin io k a ro p a s e k m s T a rp ta u tinm o n v a id m u o iu i G L O B A L IN IS V E R S L A S K a ip k o m p a n ijo s ta m p a ta rp ta u tin m is K u lt g lo b a liz a c ija r V a d o v a i a in k s tin is n u s is ta ty m a s ir T a r p ta u tin a rb og a :m o te ry s d j M OTER PASAULIO BANKAS [RODO . KADS VERSLO NEDIDEL P A S K O L O S M O T E R IM S - G E R A S V E R S L A S H o fs te d e 'o ty rim a i Ja p o n ijo s iriu ta iky m as u n y je po s ie G L O B A L IN IO A R T IM U M O S IE K IM A S A I K I N A M O J A T V E J O N A L I . P A B A I G A O A Z SANTRAUKA K a rto jim o k la u s im a i P a g rin d in ia i te rm in a i S I T U A C I J OAS N A L IZ K la u s im a i

124 125 126 127 127 127 128 129 129 131 132 133 134 135 135 135 137 139140 1 41 1 41

S o c io lo g in iai v e ik s n ia i V e rs lin in k y s tk li s s ty 1 E D K A R A I: D O V Y D A S IR G A L IJ O T A S ' OR G A N IZ A C IJ IM A S IN A U J O KR A I K I N A M O J A T V E J OA N A L IZ. T S I N Y S O V e rs lin in k y s trg a n iz a c ijo s v id u je o JAUKAS - KAIP INTRAVERSLININKYST S SUM ANYM AS K O R P O R A C IJ O S P E R P R O J E K T A V IM A S A I K I N A M O J A T V E J O N A L I . P A B A I G A O A Z SANTRAUKA K ar to jim o k la u s im a i P a g r in d in ia i te rm in a i S I T U A C I J OAS N A L IZ K la u s im a i

162 163 164 166 167 167 168 169 170 171 172 172 173 174

V I I s k y r i u s . K U L T R A IR M U L T I K U L R A TA I K I N A M O J A T V E J O N A L IZ. V A D A S O A K U L R O S A P IB R A S O R G A N IZ A C IJ O S E T IM O rg a n iza c ijo s ru lt ka KORPORACIN RA: M OTERSIRIS | POKY KULT PO IUS T ry s p a g r in d in ia i k uslt e le m e n tai ro K O R P O R A C IN U L R A IR V E IK L A K T K o tte rio ir H e s k e r to ty rim a i m im a s is k o rp o ra c k u lt s s in ro v a d o v o p ar e ig u Isila v in im o ir b e n dn u o s ta tu v a id m u o j r A I K I N A M O J A T V E J OA N A L IZ. T S I N Y S O N U O K U L T O S P R IE M U L T IK U L T R R O S M u ltik uro s s a m p r a ta lt P ra n im a s .D a rbg a 2 0 00 " e o j L y tie s k la u s im a i ir m u ltik u lt ra R a s ins b e i e tn in iu u m u p ro b le m o s ma m u m 'k u lr s sly g o m is ro K iti m u ltikro s k la u s im a i u lt

175176177 178

142 142 143 144 145 146 147 148 148 149 150

179 180 182 182 185 185 186 187 187 187 189 192 194 194 195 196 196 198 199 199 199 200 201

VI s k y r i u s . O R G A N I Z A C J I K R I M A S IR K R I M A S IS N A U J OA I K I N A M O J A T V E J OA N A L I . V A D A S O Z SM ULKUS VERSLAS V E R S L IN IN K Y S T R A S S P M PRO FASTENERS*: TENKINTI PRAMONINI KOKYBS VARTOTOJ P O R E IK IU S V e rs lin in k y s t v a ld y m a s ir V E R S L IN IN K Y S T E IKM S R V e rs lin in k y s tn a u d a s V E R S L IN IN K A I

151

152 153 155 156 157 157 158 160

M U L T IK U R A IR O R G A N IZ A C IJ O S S LT K M ei T a y lo ro C o x o a rg u m e n ta i S k ir tin g u m u v a ld y m a s A T S IR A S IR D A U G IA U S K IR IN G T M E N T MAUM A I K I N A M O J A T V E J O N A L IZ. P A B A I G A O A SANTRAUKA K a rto jim o kla u s im a i P a g rin d in ia i te rm in a i S I T U A C I J I O S A L I AN Z K la u s im a i

T U R IN Y S

IX

VIII

skyrius. KOKYBE

202203 20 4 2 06 2 06 208 2 09

A I K I N A M O J O T V E J O N A L I . V A D A S A A Z

23 3

A I K I N A M O J O T V E J O N A L I . V A D A S A A Z KO K YBS A PIBR IM AS KO K YBS ISTOR IJA W . E dvvard sa s D e m ing as Jo s ep ha s J ura na s K ao ru Is hik a v /a

K E T U R IO LIK A D E M IN G O P R IN C IP 2 09 1. La ik y k is p as to v au s tik s lo - nu o la t to b ulintiirpro d u kug pa s la t 210 2. s is av in k n aufilo s ofij j 210 3. L ia uk is p rik la usn uo m asiniu pa tik rin im u s 211 4. Liau k is v e rtin v ers l vien p a g a l ka intik eje s e t 2 11 5. N u o lat g erink g a m yb os be i pa s la ug s is tem u 212 6. d iekiuo la ik in iu s m o kym o d arbo v ie to je m eto d us 212 7. v es k v ad o va v im 213 8. A ts ik ra ty k b aim s 213 9. S u la uy k ba rje rus , s k iria n fu nk c in isri i pe rso n iu s al 214 1 0. A ts is a ky kiu, pa m o ky m u v iniu da rb uo to ja m s 21 4 k ir da 1 1 .P an a ik ink k ie ky b ine s kv o ta s 21 4 12. P aalink ktis, tru k d a n s d idiuo tis da rbu li ia 215 13. d ie k v eiks m in la v in im o ir m ok y m o pro g ram g 215 14. V e ik , k ad y ve nd in tu m p a ke itim us g 216 V IS U O TINK O K Y S V A D Y B A : P A G R IN D INJ O S B S ID A I K I N A M O J O T V E J OA N A L I . T S I N Y S A Z S iste m in is iris po V isu o tin k ok ys v ad y bo s priem o n s b s ETALON SIVEDIMAS: NUOLATINIO TOBULINIMO ,XEROX" RAKTAS FIRMOJE Dm e sio su te lk im a s v arto to ju s V ad ov u v aid m u o D arbu oto Jda ly va vim as B a ld rig e'o a pd o v a no jim as L a ik as ir s a nty k ia i TO M A S P E T E R S A S IR TO LIA U N E G U K O K Y B A I K I N A M O J O T V E J OA N A L I . P A B A I G A A Z SAN TR A UK A K arto jim o k la us im a i P ag rind in ia i term ina i S I T U A C I J O A N A L I S Z K la us im a i 220 221 2 22 223 223 22 4 2 25 2 26 2 26 227 227 228 2 29 216 217 218 2 20

PLANAVIMAS 3 i nta rpas IX s k y r i u s . PRIMIMAS SPRENDIM

230 231 232

L A IK A S IR O N S A N T Y K IA I P R IIM A N T S P R E N D IM U S M I P R O B L E IR G A L IM Y N U S TA TY M A S M BI P ro b le m n us ta tym a s PROBLEMOS COCA COLA" KOMPANIJOJE NUSTATYMAS G a lim y bi n us ta ty m as N U S P RS TI, K A S P R IIM S S P R E D IM N P ro b le m y n us ta tymtykli o s V A L D Y M O S P R E N P RM IM O T IP A I D IM I P rog ra m uo ja m i ir n e pro g ram u o ja m i s pre n d im ai T ik rum a s , rizik a ir ne tik ru m as ATSARGIAI

23 4 23 5 23 5 236 23 7 23 8 23 8 2 40 2 40 241 243

NORVYESr: KREDITUOJANT PASAULINIU MASTU. DERA ELGTIS R A C IO N A L U S S P R E N D IMM IM O M O D E LIS PRI 2 43 I eta p as :tirk ite s itu ac ij I 2 44 II etapas: Suformuluo alternatyvas kite 245 III etapas: vertinkite alternatyvas ir i rinkite geriausi i tinkamu 246 IV e tap a s: yv e nd in kite ir tik rink ite s pre nd im g 2 47 A I K I N A M O J O T V E J O N A L I . T S I N Y S A A Z R A C IO N A L A U S M O D E LIO A LT E R N A T Y V O S R ibo tas rac io n alum a s siten k in im a s p a ir E uris tik a N u sps ti, k as p riim s s pre nd im r S P R T I P R IS ITA IK A N T S A I K I N A M O J O T V E J OA N A L I . P A B A I G A A Z S A N TR A U K A K a rto jim o k la u sim ai P ag rind in ia i te rm in ai S I T U A C I J OA N A L I S Z K la us im a i 2 48

24 9 24 9 24 9 25 0 25 1 252 25 3 25 4 25 4 255256

X s k y r i u s . P L A N A V I M A S IR STRATEGINIS VALDYMASA I K I N A M O J O T V E J O N A L I . V A D A S A A Z P LA N A V IM A S :VP LG A AA TIKSLAS SUTEIKTI NUOSAVYB DARBUOTOJAMS - I EITIES TAKAS KOMPANIJOJE LIFE USA" P LA N A V IM O O R G A N IZA C IJO S E SV A R B A O rg a niza c ijo s nu h ie rarc h ija p la

257258 259 260 261 2 61

K U O S TR A T E G IN IA I P L A N A I S K IR IA S I N U O O P R A TY V IN I E PLAN 262 S TR A TE G IJO S S AM PR ATOS R AIDA S tra teg ija kaip did ys is p la na s S tra teg in io v a ld y m o a ts ira d im a s A I K I N A M O J O T V E J OA N A L I . T S I N Y S A Z S tra teg in io v a ld y m o p ro ce s a s 263 263 264 265 266

X

T U R I N Y S

S T R A T E G IJ O S L Y G IA I: K A I K U R IE P A G R IN D IN IA I S K IR T OMR IG A N I Z A V I M A S U A 267

304 305

K o r p o ra c ijo s ly g io s tra te g ija V e rs lo v ie n e to s tra te g ija F u n k c in io ly g io s t ra te g ija K O R P O R A C IJ O S S T R A T E G IJ O S T U R IN Y S K o rp o ra c ijo s p o rtfe lio k o n c e p c ija P e n k i jg" k o r p o r a c ijo s s tra te g ija K o rp o r a c in o ns s tra te g ija m K O L E K T Y INT R A T E G IJ A VS SANTRAUKA K a rto jim o k la u s im a i P a g r in d in ia i t e rm in a iS I T U A C I J O S A L Z A N I

K O K Y K A IP K O R P O R A C IJ O S S T R A T E G IJ O S D A L IS 269 B

267 268 268 268 270271 272

4 in ta rp as X I I s k y r i u s .O R G A N I Z A C I N I S P R O J E K T A V I M A IR S O R G A N I Z A C I NS T R U K T R A A I K I N A M O J O V E J O N A L Z V A D A S A T A I .

306307

O R G A N IZ A C IN IS P R O JM A S A V IO R G A N IZ A C IN E K T IR STRUKT A R K E T U R IO S S U D E D A M O S IO S D A L Y S D a rb o p a s id a lijim a s S t ru k t in iu g r ai fo rm a v im a s r nd H ie ra r c h ijaH IE R A R C H IJ O S P A S IK E ITIM U S L Y DSI IE K IMYAB S K O K S

308 309 310 311 311313

274 274 276 276277

A I K I N A M O JAOT V E J O N A L Z P A B A I G A 275 A I .

K la u s im a i

278

XI s k y r i u s .S T R A T E G I J O S G Y V E N D I N I M A SA I K I N A M O JAOT V E J A N A L Z V A D A S O I . V IS U O TIN K O K Y B V A LD Y M A S K A IP S TR A TE G IJ O S S S D IE G IM A S

279280 281

K o o rd in a v im a s D ife r e n c ija v im a s ir in te g rairiaais P o v im e fe k tin g o k o o rd in a v im o s ie k im g O R G A N IZ A C IN IS P R O J E K T A V IM A S K la s ik in isiris po Ud u o tie s -te c h n o lo g irisp o ijo sA I K I N A M O JAOT V E J O N A L Z T S I N Y S A I .

314314 316

317 318 318319

A p lin k o s iris po M A J IM A S M A J IM O P A D A M IN IM IZ A V IM A S R IN I

321 321322

S T R U K T O S IR S T R A T E G IJ O S D E R IN IM A S R C h a n d le rio te z S e p ty S " m o d e lis niA I K I N A M O JAOT V E J O N A L Z T S I N Y S A I .

282 283 285287

O R G A N IZ A C INA L D Y M O S T R U K T IP A I V I R F u n k c o r g a n iz a c ija in P r o d u k to /r in k o s o rg a n iz a c ija M a tric o r g a n iz a c ija in F o rm a li ir n e fo rm a li o r g a n iz a c ijo s s tr u k t ra O R G A N IZ A V IM A S IR D E Z O R G A N IZ A V IM A SA I K I N A M O J O V E J O N A L Z P A B A I G A A T A I .

S T R A T E G IJ O S T A P IM A S IN S T IT U C IJ A A u k ia u s io ly g io v a d o v u v a id m u o J IM IS H E N S O N A S IR S TE B U K L IN G O S IO S L LS

288 289 290 291 291 292289

323 323 324326 328 329331

K u lt a ir s tr a te g ija r

S T R A T E G IJ O S O P E R A T Y V IN IM A S V ie n k a rtin ia i p la n a i P a s tos p la n a i vE R D LA IV IO H A LLE N G E R " K A TA S T R O FA : V C

SANTRAUKA K a r to jim o k la u s im a i P a g rin d in ia i te rm in a iS I T U A C I J O S A L Z A N I

331 333 333334

P R O C E D O S IR P O L IT IK O S P A S IT E IS IN A N E V IS U O M E T 292 R

P R O C E D P A N A U D O J IM A S R S T R A T E G IJ OTSI P A L E N G V IN M e tin ia i tik s la i T ik s lin is v a ld y m a s A ts ily g in im o s is te m o s A T S IL Y G IN IM O P E T Y M A S S R M SANTRAUKA K a rto jim o k la u s im a i P a g rin d in ia i te rm in a iS I T U A C I J O S A L Z A N I

G Y V E N D IN IM U I

K la u s im a i

334

293 293 294 296 296 299 301 301302

X I I I s . k y r i u s . G A L I A IR VALD IO S PASKIRSTYM AS A I K I N A M O J O V E J O N A L Z V A D A S A T A I .

335336

G A L IA G a lio a ltin ia i s G A L IO S K U L IN IA I A S P E K T A I R T A m e rikiu d v e jo n d g a lio s ie s lJ E IL IO E K S P E R IM E N T A I

337 337 338 339339

A I K I N A M O JAOT V E J O N A L Z P A B A I G A 298 A I .

K la u s im a i

303

P oiria i,la ik a n ty s p u s ia s v y r s v tilg iu i u g a lio a V A L IA D

340 342

TU R IN Y S

XI

F orm a lio s v io s p a g rin d a s : d u p o i a ld iria U N IJ IN IR P A T A R IA M O J I V A L D IA L in ijin v a ld P a ta ria m o ji v a ld ia ia F u n k c in v a ld ia D E L E G A V IM A S D e le g a v im o p riv a lu m a i D e le g a v im o ty s k li VAD I ATPALAIDAVIMAS: VERSLININK KOVOJA SU SAVIMI DL D E L E G A V IM O N u ro d y m a i, k a ip e fe k tin g a i d eA Iu o ItiN A M O J O le g K A T V E J O N A L I . T S I N Y S A Z D E C E N T R A L IZ A V IM A S IR C E N TR A L IZ A V IM A S P riv a lu m a i ir tr m a i D e c e n tra liza v im o k u p ro b le m o s D e c e n tra lizata k o s tu rin ty s v im u i v e ik s n ia i D A R B O P R O J E K T A V IM iria io AS P d a rb o p ro je k ta im v T A IS Y KS IR S A V IK R IT IA S V A L D Y M A S L K S A N TR A U K A A I K I N A M O J O T V E J OA N A L I . P A B A I G A A Z K a rto jim o k la u s im a i P a g rin d in ia i te rm in a i S I T U A C I J O A N A L I S Z K la us im a i

343 345 345 346 346 347 348 349349 351

E T A L O N IN E V E R T IN IM O P R O G R A M A

388

N e f o r m a lu s vimr a s e ti n F o r m a lu s s i s t e m in is v e rtin im a s K o m p e n s a v im a s P A A UT IN IM A S , P E RIM A S , E M IN IM A S IR K L K PA

389 389 390

350 351

A T L E ID IM A S IS P R E IG A 391 P a r e i g u p at inkim a s au 391 P e r l im a s k it a s p a r e i g o s k 391 B a u s s , p e m i n im a i i r a tle id imaa i iig u m a p re 392 M O N I IT E K L I V A L D Y M A S IR S T R A T E G IJ A 394 m o n i it e k liu v a ld y m a s ir a p lin k o s s p a u d im a s 394 K e t u iC m o d e m o n i it e k lia m s v e r tin ti r lis 395 D A R A P R Y M A S : K A S T O L IA U ? B A 396A I K I N A M O J O T V E J OA N A L I Z E P A B A I G A A .

352 353 353 355 355 359 360361

398

SANTRAUKA K a r to jim o k la u s im a i P a g rin d in ia i te rm in a iS I T U A C I J O A N A L I S Z

398 400 400401

K la u s im a i

402 XV s k y r i u s . O R G A N I Z A C I J O S P O K Y I IR I N O V A C I J VALDYM ASA I K I N A M O J O T V E J O N A L I . V A D A S A A Z

362 363364

403404

XIV s k y r i u s . M O N I T E K L I I VALDYMASA I K I N A M O J O T V E J O N A L I . V A D A S A A Z M O N IT EK L V A L D Y M O P R O C E S A S : I I T R A D IC IN IS IR IS PO M O N IT E K L P L A N A V IM A S I I P la n a v im o p rorod ce s V E R B A V IM A S D a rb o ir p a re ig y b i a p ra m a i V e rb a v im o ia i y a ltin SURASTI TINKAMUS MONES IPIRMO KARTO T e is ins p ro b le m o s A T R A N K A A tra n k o s p roc e s o e ta p a V a d o v u a tra n k a i O R IE N T A V IM A S , A R B A S O C IA L IZ A C IJ A M O K Y M A S IR T O B U L IN IM A S M o k y m o p ro g ra m o s V a ld y m o to b u lin im o p ro g ra m o s A I K I N A M O J O T V E J O N A L I . T S I N Y S A A Z V E IK L O S V E R TIN IM A S IR K O M P E N S A V IM A S

K O D L R E IK A L IN G A S P L A N U O T A S P O K Y T IS

405 407 408 408 409 410 410 412 413413

366367

365

R IM T I P A S IK E IT IM A I C A M P B E L L S O U P " F IR M O J E 407

P O K I P R O C E S O M O D E L IS Y Jg o s la u k o a n a l iz P a s ip rin im o ltin ia i ie a P o kio p r o c e s a s y P L A N U O T O PIO Y IP A I OKT S tru k t in io p oio m e t o d a i r ky T e c h n o lo g i n io ioo k ye to d a i p m Z m o n i u k e itim o m e to d a iA I K I N A M O J O T V E J OA N A L I Z ET. S I N Y S A

368 369 371 371 372 372373

O R G A N IZ A C IN IS V Y S T Y M A S O rg a n iz a c in io v y s t y m o t ip a i Kr y bk u m o ir in o v avcaij d y m a s i l A s m e n in r ykbk u m a s is i O rg a n iz a c ijo s bk u m a s ir in o v a c ijo s r y k i K li m a to o r g a n iz a rijo k k m u i ir in o v a c ijo m s c y bsi u s u k r im a s KRYBI KUMO MIMAS ,.XEROX" FIRMOJE PER KULT R R

374 380 380 382 382 383 384 385387

413 415 418 418 419 420421

T E C H N O L O G IN IAYIAO K A R B O V IE T O J E IP IDA I K I N A M O J O T V E J OA N A L I . P A B A I G A A Z

422423

388

SANTRAUKA K a r to jim o k la u s im a i

424 426

T U R IN YS

P a g rin d in ia i te rm in a i S I T U A C I J O A N A L I S Z K la u s im a i

426427

A I K I N A M O J A T V E J OA N A L I . T S I N Y S O Z

469

L Y D E R IA V IM A S A T S IT IK P O U MIU T IN IR

469

429

VADOVAVIMA5 S intarpas XVI s k y r i u s .M O T Y V A C IJ A

430 431 432433 434 434 435

H e rs e y ir B la n c h a rd o s itu a ck u mly dm ri d e lis in is o e o 470 L y d e ria v im o s tiliu s ir d a r b o s itu a c ija :F ie d le rio 471d e lis mo Bd o ir tik s loiris ly d e ria v im g po 474 A S M E NS D A R B U O O J A R A K T E R IS T IK O S IN T CH 474 A p lin k o s s p a u d im a s ir d a rb o v ie t o s re ik a la v im 475 ai S p re n d im o , ktra a k ti p a v a ld in iu s ,imri s : adu m p a V r o o m o ir Y e tto n o , V ro o m o ir J a g o m o d e lia i

A I K I N A M O J O T V E J O N A L I . { V A D A S A A Z M O T Y V A C IJ O S IS P a g rin d in ia i m o ty va c ijo s ir IK

475

m o ty v a v im o te ig NUOSAVYB in ia i MOTYVUOJA ..SPRINGFIELP R E M A N U F A a U R IN G C O R P ." F IR M O JE M O T Y V A C IJ O S T E O R IJO S A L G A V : A P A n k s ty v ie ji m o ty v a c ijo s p o iriai IU O L A IK IN IA I M O T Y V A C IJO S IAO IR P I P o re ik iu te o rija BENAM I POREIK ITEN KIN IMA S VISUOTINKOKYBS VADYBA IR POREIK I TEORIJA T e is in g u m o te oA I K I N A M O J O T V E J O rija A A N A L I . T S I N Y S Z V il i te o rija P a s tip rin im o te o rija T ik s lu n u s ta ty m o te o rija K A R T S K IR T U M A S "S A N T R A U K A K a rto jim o k la u s im a i P a g rin d in ia i te rm in a i A I K I N A M O J A T V E J OA N A L I . P A B A I G A O Z S I T U A C I J O A N A L I S Z K la u sim a i

436 436 438 439439 445

K O U Z E S O IR P O S N E R IO E L IR IS : IROV G E S IO P L D IN A M I I S A N T Y K IA I K 478 L Y D E R IA V IM O T E O R IJ O S A T E IT IS 478 T ra n s fo rm a c in is , a rb a c h a riz m a tin is ly d e ria v im a s 479 I ia i ly d e ria v im o te o rijo m s k 480 M A X A S D E P R E E YIR E R IA V IMIA D A S " L D O Z 481 A I K I N A M O J O T V E J OA N A L I . P A B A I G A A Z 482 S AN TR AU KA K a r to jim o k la u s im a i P a g rin d in ia i te rm in a iS I T U A C I J O AS N A L I Z

482 483 484485

445446 447 450

K la u s im a i

486

X V I I I s k y r i u s .K O M A N D O SIR D A R B A SK O M A N D O S EA I K I N A M O J A T V E J OA N A L I . V A D A S O Z

487488

452 452 453 454 455455 456

K O M A N D IP A I T F o rm a lio s ir n e fo rm a lio s k o m a n d o s A u k to ly g io k o m a n d o s , a rb a s u p e rk o m a n d o s S a v iv a ld o s k o m a n d o sSAVIVALDOS KOMANDOS XEL COMMUNICATIONS" K O M P A N IJ O J E

489 489 491 493493

XVII

s k y r i u s . LYDERI V I M A S A

456

K O M A N D H A R A K T E R IS T IK O S C L y d e riu v a id m e n y sA I K I N A M O J A T V E J O N A L I . T S I N Y S O A Z

495 495496

A I K I N A M O J A T V E J O N A L I . V A D A S O A Z L Y D E R IA V IM O A P IB RA S IM

457 ~ :-~rols sistemos dalis, *:^_3e veiksm rezultatai T-;ita atskiram asmeniui ir ja na j nagrinti bei taisyti 13.TO procedras.

--VEIKSLAS 2-2

:-autai ir grtamasis ryys iiroje sistemoje

IORIN APLINKA

>'

1

JIMAS (itekliai) mons Kapitalas em ranga pastatai Technologija Informacija ii

+

48

I D A L I S . A D Y B O S VA D*: V

Sistem teorija atkreipia dmes dinamik ir tarpusavyje labai susijusi organizacij ir valdymo uduoties prigimt. Taigi ji nustato ribas, kuri neperengdami mes galime planuoti veiksmus ir numatyti tie* tiesiogines, tiek ir tolesns perspektyvos pasekmes. Ji taip pat leidh mums suprasti nenumatyt pasekmi prieastis. Vadovaudamiesi sisteminiu poiriu, vadovai gali lengviau palaikyti pusiausvyr, pvz., tarr atskir padalini poreiki ir visos organizacijos poreiki bei tiksl.

Atsitiktinum poiris: poiris, kad valdymo bdai ir metodai, kurie geriausiai utikrina organizacijos tiksl gyvendinim, vairiomis situacijomis ar aplinkybmis gali bti vairs; taip pat vadinamas situatyviniu poiriu.

AT S

I T I K T I N UM P O I R I S

Gerai inomas pasaulinio garso ekonomistas Charlesas Kindlebergerii mgdavo kartoti savo studentams, kad jo atsakymas bet kur rimt ekonomikos klausim labai paprastas: Tai priklauso"... Ir pratst, kad ekonomisto uduotis - tiksliai apibrti, nuo ko tai priklauso ir kaip. Tai priklauso" pakankamai vyks atsakymas ir svarbius valdyme klausimus. Vadybos teorijos siekia nustatyti prognozuojam priklausomyb tarp situacij, veiksm ir pasekmi; todl nenuostabu, kad iuolaikinis poiris siekia integruoti vairias vadybos minties mokyklas, pabrdamas daugelio valdymo situacijoje dalyvaujani veiksni tarpusavio priklausomyb. Atsitiktinum poir suformavo vadovai, konsultantai ir tyrintojai, kurie band pritaikyti trij pagrindini mokykl koncepcijas realioms gyvenimo situacijoms. Pagal poir, valdymo bdai ir metodai, kurie geriausiai utikrina organizacijos tiksl gyvendinim, vairiomis situacijomis ir aplinkybmis gali skirtis. Tad jie iekojo paaikinimo, kodl vienoje situacijoje pasiteisin kaip labai efektingi metodai, kitoje situacijoje jie pasirodydavo visikai netinkami. Kodl, pavyzdiui, organizacijos pltojimo programa taip puikiai tiko vienoje situacijoje ir visikai netiko kitoje? Atsitiktinum poirio alininkai turjo logik atsakym iuos klausimus: rezultatai yra skirtingi, nes ir situacijos yra skirtingos; vienoje situacijoje pasiteisin metodai nebtinai tinka visais atvejais. Pagal atsitiktinum poir, vadovo uduotis - nustatyti, kuris metodas geriausiai pads pasiekti organizacijos tikslus tam tikroje situacijoje, tam tikromis aplinkybmis ir tam tikru laiku. Pavyzdiui, jei reikia skatinti darbininkus, kad jie didint darbo naum, tai klasikins teorijos atstovas greiiausiai pasilyt nauj bd, kaip supaprastinti darb. Biheviorizmo atstovas iuo atveju galbt siekt sukurti psichologikai skatinani atmosfer ir todl pasilyt darbo praturtinimo model -uduoi su skirtinga

atsakomybe ir apimtimi derin, suteikiant darbuotojui daugiau autonomijos priimant sprendimus. Taiau, jei vadovas imokytas elgtis pagal atsitiktinum poir, jis paklaus savs: Kuris metodas ia geriausiai tiktl" Jei darbininkai nepakankamai kvalifikuoti ir yra nedaug galimybi j kvalifikacij pakelti, tai supaprastinti darb bt geriausias sprendimas. Taiau kvalifikuotiems darbininkams, kuriems

II S K Y R I U S V A D Y B O S E O R I J O S A I D A . T R

49

rimtas motyvas yra pasididiavimas savo sugebjimais, efektingesn bt darbo praturtinimo programa. Atsitiktinum poiris atstovauja svarbiam poskiui iuolaikinje vadybos teorijoje, kadangi vaizduoja kiekvien or ganizacini santyki grup jai bdingomis unikaliomis aplinkybmis. Pavyzdiui, kai Taco Bell" vadovai paklaus, kas j restoranams ge riausiai tikt, jie savo versl i naujo apibr, pagrsdami paprastu teigi niu, kad klientai vertina valgius, aptarnavim bei restoran interje r. Kad gyvendint naujus, klientus orientuotus tikslus, kompani ja pasamd kitus vadovus, pasiryusius sukurti ar pristatyti klient vertinam preki ir galinius vadovauti bei kreipti personal nauj ja linkme. Taco Bell" daugiausia maisto m ruoti konvejeriu (pvz., plyti salotas), o darbuotoj dmes tuo tarpu nukreip klientus. : Rezultatas - firmos parduotuvi apyvarta iaugo 60%.35 Kiti greitai paruoiamo maisto restoranai pagal atsitiktinum poir savo versl gali grsti kitais situaciniais veiksniais.

Dinamiki santykiai: poiris, kad laikas ir moni santykiai veria vadyboje i naujo apmstyti tradicinius poirius nuolatini greit poky-j i fone.

v

E

N G I A N T D I N A M K I E R

S A N T Y K I

Visos ankstesns teorijos mus pasiek vlyvame dvideimto amiaus organizacij ir valdymo pasaulyje. ia jos praktikuojamos fone greit pokyi ir isami apmstym, kaip vadyba ir organizacijos pltosis kitame imtmetyje. io apmstymo erdis - naujas mstymas apie moni santykius ir laik. Kadangi ribos tarp kultr ir taut nyksta, o nauja ryi technologija galina pasaul suvokti kaip didel kaim", tai tarptautini bei kultrini santyki apimtys greitai pleiasi. Organizacins veiklos tempai spdingai greitja. ios tendencijos liudija, jog organizacij ir valdymo intensyvumo lygis iandien padidjs. Kad pabrtume moderni organizacini santyki bei laiko tampos, reguliuojanios iuos santykius, intensyvum, nauj valdymo teorijos gs pavadinome dinamik santyki (ang. dynamic engagement) poiriu.

Dinamiki santykiai" ms terminas. Danai atsitinka taip, kad teorij kaitos laikotarpiu naujos teorijos pavadinimas sukuriamas paskiausiai. Termin dinamiki santykiai" vartojame, nordami perteikti dabartinio mstymo bei diskusij apie vadyb ir organizacijas nuotaik. Visai tiktina, jog po dvideimties met, kai jau bsite gij nema darbo organizacijose praktik, atsigrite atgal ir laikotarp pavadinsite kaip nors kitaip. Dinamika - statikos prieyb reikia nuolatin pokyt, augim ir veikl; santykiai atsiskyrimo prieyb reikia intensyvius ryius su kitais. Todl manome, jog terminas dinamiki santykiai" geriausiai ireikia verl daugelio skming vadov metod, kai dmesys telkiamas moni santykius ir greit prisitaikym prie kintani slyg.

I D A L I S V. A D Y B O V A D A S S

I po skio", vadinamo dinamikais santykiais, isirutulioja eios skirtingos temos apie vadybos teorij. Kad pabrtume j svarb js supratimui apie vadyb deimtame deimtmetyje ir vliau bei nuviestume j skirtumus, II dalyje kiekvienai i tem skirsime po skyri.

OR

G A N I Z A C I J O S IR N A T R A L I A P L I N K A (3

S K Y R I U ) S

Dinamik santyki poiriu pripastama, jog organizacijos aplinka nra koks nors nustatyt beasmeni jg rinkinys. Tai greiiau sudtingas, dinamikas moni, bendraujani tarpusavyje, tinklas. Todl vadovams dera kreipti dmes ne tik savo reikalus, bet ir suprasti, kas svarbu kitiems vadovams tiek savoje, tiek ir kitose organizacijose. Jie bendrauja su kitais vadovais, kad suvienij pastangas sukurt slygas, kuriomis j organizacijos klestt ar kovot. Konkurencins strategijos teorija, kuri sukr Michaelas Porteris, dmes telkia tai, kaip vadovai gali daryti tak slygoms pramonje, kai jie yra konkurentai, pirkjai, tiekjai ir t.t. Kitame dinamik santyki poirio variante, u kur labiausiai pasisako Edwardas ir Jean Gerner Stead veikale Vadyba maai planetai" (Management for a Small Planet), vadybos teorijos centre - ekologijos problemos.

SO

C I A L I N

A T S A K O M Y B IR E T I K A

(4

S K Y R I U ) S

Dinamik santyki poir taikantys vadovai didel dmes skiria vertybms, kuriomis mons vadovaujasi organizacijose, bendrajai kultrai, kurioje tos vertybs knytos, bei vertybms, kuri mons laikosi ne organizacijose. i idja ipopuliarjo 1982 metais pasirodius Thomo Pe-terso ir Roberto Watermano knygai Tobulybs beiekant" (In Search of Excellence). Savo tobul" kompanij tyrime Petersas ir Watermanas prijo prie ivados, jog aukiausio lygio vadovai sukuria plai bendrj dvasinio pakilimo kultr, aikius rmus, kuriuose mons stengiasi tinkamai prisiderinti."36 Robertas Solomonas i idj dar labiau ipltojo, teigdamas, jog vadovai turi rodyti moralin drs ir tobulumo" kriterij pirmiausia traukti dienotvark. Dinamik santyki poiriu vadovams nepakanka daryti kaip visada ar taip kaip konkurentai. Deimtame deimtmetyje pagrindiniu organizacij klausimu tapo nuolatinis tobulumo siekimas. Kadangi vertybs, tarp j ir tobulumas, yra etikos svokos, tai dinamik santyki poiriu etika tapo pagrindine vadybos teorijos tema.

GL

O B A L I Z A C I J A V A L D Y M A S(5 IR

S K Y R I U ) S

Dinamik santyki poiriu pripastama, jog deimto deimtmeio pasaulis stovi prie vadovo dur. Pasaulio finans rinkos dirba 24 valandas

SKYRIUS. VADYBOS TEORIJOS RAIDA

51

-r;rojektavimas: IK -v^sta, kai organizacija "="i_~a save i esms.

per par ir net tolimiausius planetos kampelius galima pasiekti telefonu, todl vadovai dvideimt pirmo amiaus ivakarse privalo galvoti apie save kaip apie pasaulio pilieius. Kenichi Ohmae atkreipia dmes fakt, kai aprao pasaul be sien", kuriame vadovai visus vartotojus vertina kaip lygiai nutolusius" nuo j organizacij.37 Labai paprastas palyginimas rodo, kaip viskas pasikeit. Jei pervelgsite Alfredo Sloano autobiografij, ilg jo kaip General Motors" vadovo karjer penktame deimtmetyje, apie tarptautinius veiksnius nerasite beveik nieko. Taiau iandien, jei sijungsite CNN transliuojam laid, pastebsite, jog urnalistai visai nevartoja odio usienis". Arba atkreipkite dmes plakat ant Honda" prekybos atstovybs sienos -jame sakoma, jog idja apie amerikietik automobil" neturi jokios prasms amiuje, kai automobil sudaro dalys, moni pagamintos vairiuose ems kampeliuose.

OR

G A N I Z A C IJ K R I M A S IR K R I M A S I

N A U J O

(6

S K Y R I U ) S

Vadovai, pripastantys dinamik santyki poir, nuolat ieko bd atskleisti darbuotoj bei savo krybines galias. Vis daugja teoretik, raginani vadovus permstyti prast standartin organizacijos struktr. ia ir vl svarbiausias yra Petersas. Jo svoka liberalusis valdymas" meta ik grietoms organizacinms struktroms, kliudanioms pasireikti moni krybikumui. Nepaisant i struktr, Peterso herojams sekasi.38 Michaelas Hammeris ir Jamesas Champy savo svok korporacijos perprojektavimas" (ang. reengineering the Corporation) nepaprastai ipopuliarino. Hammeris ir Champy ragina vadovus pergalvoti pat organizacij

veikimo proces, ir drsiai imti keisti tuos procesus, kurie maina organizacijos efektyvum.

KU L T R O S

dinamik santyki poir, pripasta, kad vairios idjos bei vertybs, kurias mons, atstovaujantys skirtingoms kultroms, atnea organizacijas - ne tik gyvenimo faktas, bet ir ymaus indlio altinis. Joanne Martin pirmoji atliko kultrin organizacij analiz. Ji aikina, kaip skirtybs sukuria iki iol negirdtus ikius dabarties vadovams. Charlesas Tayloras - garsus vadinamojo bendruomeninio" judjimo alininkas - teigia, jog mons gali isaugoti savo unikalum (autentikum) tik tuo atveju, jei vertins tai, k turi bendro, ir iekos bd praplsti bendrsias vertybes tose organizacijose, kur dirba, bei bendruomense, kuriose gyvena. Cornelis Westas ms dmes skirtingoms kultroms patraukia jau paiu savo knygos pavadinimu - Rasi klausimai" (Rae Mat-ters). Visi: Martin, Tayloras ir Westas nori, jog pamatytume, koki naud duoda moni skirtybi primimas ir supratimas. Taiau n vienas i j

I R

M U L T I K U L T R A

( 7S K Y R I U S

)Vadovai, priimantys

52

1 D A L I S V A D Y B O S AD . |V

nesako, kad priimti skirtingas kultras bus lengva. Multikultra (ang multiculturalism) - kintanti problema, nes vis daugiau ir daugiau mon:. sismonina savas ypatingas kultrines tradicijas ir ssajas. tai kur ir d namika", ir santykiai" aikiai susijungia, kai sivaizduojame dvideirr pirmo amiaus organizacijas.

KO

K Y B

(8

S K Y R I U ) S

Remiantis dinamik santyki poiriu, svoka visuotin kokybs vadj -ba" (VKV) turt bti kiekvieno vadovo odyne. Visiems vadovams der:. galvoti apie tai, kaip tvarkyti kiekvien organizacin proces, kad pateiki; mi gaminiai ir paslaugos atitikt vis grietesnius vartotoj reikalavimus ht konkurencijos standartus. iuo aspektu tvirti ir ilgalaikiai santykiai gali bt: vaisingi alutiniai kokybiko" mstymo ir veikimo produktai. Visuotir.; kokybs vadyba dar vienu aspektu papildo dinamik valdym, nes kokyb; taip pat nuolat kintantis tikslas. Dinamiki santykiai - vadybos teorijos kitimo pavyzdys. Ne visi ioji dinamik santyki poirio apvalgoje pamintieji vadina save vadybc -teoretikais. Kai kurie yra filosofai, kiti - politologai. Baigdami skyrL. nortume iskirti svarbi dinamik santyki poirio teoretik pamok. Dnamik santyki poirio ikis mums - vertinti organizacijas ir vald}-m kaip sudtines iuolaikins pasaulio visuomens dalis. itai ne visadi buvo esminis vadybos teorijos principas. Taiau kai barjerai tarp organizacij ir plaiojo pasaulio panaikinti, gali atsirasti daug nauj veiksni, darani tak vadybos teorijai ir santykiams tarp moni.

VE

R S L O M O N I

K O M P A N I J A

kit IR V L I A U

Dvide imtame am iuje santykiams tarp moni darbo vietoje nusakyti niausiai buv: da vartojami ie terminai: pri irtojas ir darbininkas; vadovas ir darbuotojas; kompani. ir profs junga, arba mes ir jie. Tradici buvo teigiama, jog savininkai ir vadov kai vadovauja organizacijai, o darbininkai laikosi nurodym dideli rinkos pokyi pe. Dl pastaruosius 20 met daug kas klausia, ar senasis m is stymas dar tinka. Atsakyrr; V A D Y B A 2 0 0 0 - A I S I A I S dalies galima rasti naujausioje bankrutavusi i ir dar smarkiai besiste Amerikos firm istorijoje. Tuo tarpu nema tradicijas lauani vadov tiek didel ai se, tiek ir maose firmose ignoruoja ir senas jas, ir naujausias, pvz., - VKV. vadovai kuria visi skirting samprat= id ie kai apie versl ir kitok darbo organizavimod, tok, kur mes ir jie" - jau praeities dalykas. Kac b ir kokie b skirtumai, o j daug, esminis yra teiginys, jog yra ne darbuotojvadovt t ir kompanija, o verslo moni kompanija". i naujos kartos firm yra bet kurioje pramon akoje. Pavyzdiai gali b sunkve s ti imit gamintojaVVabash National", draudimo kompanija USA", varikli perrinkimo firma Life

A I K I N A M O J O A T V E J O

A N A L I Z E

P

A B

A

I G

A

iame skyriuje atradome du esmirius dalykus. Pirma, teoretikai, kad ir kokios srities jie bt, vis tiek yra savo meto mons. Antra/vadybos teorijos, kaip ir vis srii teorijos, linkusios keistis, kad atspindt kasdien tikrov bei kintanias aplinkybes. Dl tos paios prieasties lA C IC TI C vadovai turi jautriai reaguoti kintanias aplinkybes ir lygiai taip pat norti keistis. Jei ne, juos tikriausiai pralenks lankstesni konkurentai. "_Abu ie dalykai tinka Henry Fordui, drsiai primusiam mokslinio valdymo idjas ir kartu LAIKUI padariusiam perversm automobili pramonje bei visuomenje.) Vis dlto daugeliu aspekt Fordo kaip vadovo veikla buvo konservatyvi ir neatspindjo savo * P^yi, i v'eta- automobili rinkoje galiausiai um firmos, taikiusios toliaregikesnes vadybos teorijas bei praktik. Pavyzdiui, Fordas buvo nusistats prie bankininkus ir vis gyvenim nesutiko investuoti kitas sritis, o kapital skolindavo tik ikilus rimiausiai btinybei. Korporacijos veikl mieliau finansuodavo i kompanijos nuosavo pelno. Taip pat buvo links ignoruoti pramons, kuri pats beveik ir sukr, dinamikum. Nors atidar kompanijos filial, tenkindamas auganios Europos rinkos poreikius, taiau nepaklaus vadov patarimo pakeisti rengimus dl hidraulini stabdi bei ei ar atuoni cilindr variklio. Be to, atmet patarim i vadybos srities dl greii perjungiklio bei pavar ds technologijos ir net atidjo spalvini savo gaminio variant vedim (Fordas mgo, kad visi jo automobiliai bt juodi). Jo nesidomjimas vartotoj poreikiais (patogumo ir stiliaus) kainavo jam pramons lyderio viet, perjusi General Motors" konglomeratui, kur i 20 skirting firm surinko krjas VVilliamas Durantas bei antroji Amerikos pramons krj karta. DtCAMT D U U A Ii Ime

NE P A M IR IT E K

S

v

Springfield Remanufacturing Corp". Stambesns firmos, io judjimo atstovs - Southvvest Airlines" ir VVal-Mart". Yra ir labai ma, toki kaip metalo detali gamintoja Jamestovvn Advanced Products", turinti 18 darbuotoj. Bendras vis j bruoas - verslo supratimas ir poiris darb, ir jis visikai skiriasi nuo kit. Pagrindinis dalykas - nauja samprata to, kaip mons firmoje dirba kartu. i naujos kartos firm smonje atsisakyta tradicins korporacins piramids. Visi gali mstyti laisvai kaip savininkai, ir toks poiris tampa prastas. VVal-Mart" firmoje bendradarbiai - visi jie yra akcininkai - gauna savaitinius ir mnesinius duomenis apie savo parduotuvi veikl, skaitant toki detali informacij kaip kiekvienos preks pelningumas bei preki pristatymo laikas. Plieno kompanijoje Chaparral" atlyginimas susietas su individualia veikla bei kompanijos pelnu, o darbuotojai skatinami perprojektuoti darbus. Southvvest Airlines" kompanijoje finansin informacija, svarbiausia jos veiklai, tokia kaip plaukos u keleivi nuskristas mylias bei degal suvartojimas, taip pat reguliarios pelno ir nuostoli ataskaitos, pateikiamos visiems darbuotojams. Daug kart visos ios firmos buvo pagerbtos u kokyb ir skm. Siekdamos tapti konkurencingos vis labiau kintanioje rinkoje, daugelis i dien organizacij nort vilgtelti nauj organizacin samprat, kad pasirengt ateiiai, kuri kaip niekad anksiau spariai artja.39

I D A L I S V A D Y B OS A D . . V

SA N T R A U K A1. Paaikinkite aplink, kurioje vadybos teorija susiformavo pirmiausia. Tkstanius met mons kr planus, siek tiksl ir organizacij padedami atliko vairiausius darbus. Ta vadybos teorija paprastai laikoma palyginti nauju iau reikiniu, atsiradusiu su Vakar pasaulio ir JungtiniValstij industriali zacija devynioliktame imtmetyje. 2. Apibdinkite, kuo teorija gali b naudinga. ti Vadybos teorija, kaip bet kuri kita socialin teorija, suteikia moni patiriai pastovumo. galina veiksmingai perteikti tai, laiko svarbiais vadybos ir k organizacij aspektais. Kadangi teorijos negali pateikti vis atsakym jos skatina , mus toliau mokytis. 3. Iskirkite vadybos teorijoje mokslinio valdymo mokykl , klasikin s organizacijos teorijos mokyklbihevioristin mokykl bei vadybos , mokslo mokykl . Mokslinio valdymo tikslas buvo moksli apibr ti geriausius metodus, kaip atlikti kai bet kuri uduot, atrinkti, apmokyti ir motyvuoti darbininkus. Klasikin s organizacijos teorija i sirutuliojo poreikio valdyti sud i tingas organizacijas ir dmes sutelk valdym mgindama nustatyti tuos principus ir , gdius, kurie sudaro efektingo valdymo pagrind . Bihevioristin mokykla atsirado imginim geriau suprasti ir valdyti darbininkus, pasitelkus sociologijpsichologij bei . Vadybos mokslo mokykla susiformavo prad naudoti valdyme kompiuterius. jus Modeliavimui, analizei ir valdymo problemoms spr sti naudojami matematiniai metodai. 4. Supraskite istorin kontekst kuriame susiformavo sisteminis, atsitikti , num bei dinami santyki poiriai vadybos teorij k . ie labiau integruojantys iriai naudingi, galvojant apie vadyb dien temp po i pasaulyje, kur poky nuolatiniai, o santyki iai (tiek organizacijoje, tiek ir u rib jos ) ymiai daugiau ir jie sud tingesni, negu kada nors anks iame kontekste iau. sisteminis poiris suteikia galimybvadovui pasi irti organizacij kaip visum ir kaip dal didesn iorins aplinkos. Atsitikti s, num poiris dmes telkia daugelio veiksni daran tak valdymo situacijai, tarpusavio , i priklausomyb. O dinami santyki poiris - tai besiformuojantys i k kiai ms mintims apie valdymir organizacijas dvi deimt pirmo am iaus vakar se. i

KA

R T O J O K L A U S IM A I IM

1. Kodl svarbu studijuoti teorij? 2. Kokie aplinkos veiksniai dar tak i vadybos teorijos mokykl raidai: mokslinio valdymo, klasikins organizacijos teorijos, bihevioristins bei vadybos mokslo? 3. Kiek svarbus iandien Tayloro teiginys, kad darbo ir valdymo pagrindas yra bendras? Kodl?

II S K Y R I U S V A D Y B O S E O R I J O S A I D A . T R

55

4. Kodl Follett tikjo, kad individo laisv ir savikontrol turt bti pasiekti per grups veikl? 5. Kuriuos i Fayolio vadybos princip pastebite naudojamus iuolaikini organizacij? 6. Kas yra Hawthorne efektas ir kodl jis svarbus vadovams? 7. Kuo vadybos mokslo mokykla skiriasi nuo bihevioristins? 8. Kur organizacijose pastebite taikomus vadybos mokslo mokyklos principus? 9. Kokia viena svarbiausi vadovo uduoi pagal atsitiktinum poir? 10.Kokie teiginiai apie iuolaikin pasaul atskyr dinamik santyki po ir nuo kit iame skyriuje pateikt vadybos teorij?

PA G R I N D I N I A IT

E R M I N

Teorija Mokslinio valdymo teorija Diferencin darbo umokesio sistema Klasikins organizacijos teorija Biurokratija Abejingumo zona Bihevioristin mokykla moni santykiai Hawthorne efektas Teorija X Teorija Y Operacij tyrimas

Vadybos mokslo mokykla Sisteminis poiris Posistems Sinergija Atvira sistema Udara sistema Sistemos riba Srautai Grtamasis ryys Atsitiktinum poiris Dinamiki santykiai Perproj ektavimas

S I T U A C I J O SA N A L I Z

]

T E O R IJ A IR P O L IT IK A S U S ID U R IA S U VM O D Y V A C IJ A IA IR A L T K O M P A N IJ O J E N S O L ID A T E D A U T O M4 0 B IL E " C O O

Antradien, apie et valand ryto, du jauni automobili surinkimo konvejerio darbininkai, pasipiktin, kad jiems nepavyko atsikratyti savo tiesioginio vadovo, ijung elektros tiekim automobili surinkimo linijai kompanijoje Consolidated Automobile Manufacturers, Inc." ir taip j sustabd. Elektros energijos tiekimo pultas, susidedantis i transformatori, jungikli ir kit auktos tampos rengim, um 6x7 kvadratini pd plot netoli gamyklos centro. plot juos 10-ies pd aukio tvora, patekti vid buvo galima pro tokio pat aukio vartus. Tai buvo apsauginis narvas ir tam tikros saugumo priemons. Du surinkimo konvejerio linijos darbuotojai Williamas Strongas ir Lary Kane pasiek pult, paprasiausiai perlip per tvor. Patek vid, jie atideng jungiklius dengus blok ir ijung energijos tiekim surinkimo konvejeriui. Strongas ir Kane, dirbantys suvirintojais, msi tvarkyti reikalus", nes profsjunga nepakankamai greitai (j nuomone) reagavo skund, ir tai j netenkino. J bendradarbiai dykinjo negaldami dirbti dl tokio drastiko protesto. Kadangi surinkimo konvejeris vis dar neveik, jie m buriuotis aplink pult juosiani tvor, padrsinamai kalioti dviem vyrukams anapus tvoros. Atsakydami jiems, Strongas ir Kane skandavo: Kai mes ijungiame elektros energij, mes tampame jga". iuo momentu bendradarbi akyse jie buvo tautos didvyriai. amas Winfare, Strongo ir Kane tiesioginis vadovas ir j protesto taikinys, buvo neseniai pradjs eiti savo dabartines pareigas. Aikindamas pro-

test suklusius vykius, Winfare teig, kad prie jam pradedant eiti ias pareigas, darbo naumas nuolat bdavo emesnis u bet kurias normas, c gamyklos vadovas jam aikiai pasak, kad jo darbas - pagerinti darbo naumo rodiklius. Winfare pradjus eiti ias pareigas, darbo naumo lygis netrukus pakilo. Winfare sak fabriko vadovui, kad darbininke reikalavimo ataukti j i dabartini pareig patenkinimas ilgam sukurt rimt precedent. Jei kompanija perkelt mane kitur, susidaryt situacija, kuomet gamyklos operacijos priklauso nuo bet kurio kuo nors nepatenkinto darbuotojo ugaid", -teig jis. Jam pritar profsjungos lyderis. Jis teig, kad kompanijoje yra ir daugiau taisytin dalyk, pavyzdiui, maistas valgykloje ar priemokos u darb daugiau kaip imto laipsni kartyje metal ceche. Be to, sak profsjungos lyderis, yra dar ne vienas vadovas, kur reikt pakeisti. Jis usimin, kad protesto akcija, jei ji pasisekt, pasiekt du tikslus, btent, darbuotojai imt nurodinti kompanijai problem sprendimo tvark ir kartL susilpnint jos gali nustatyti sprendim primimo prioritetus. Paskutinis profsjungos lyderio komentaras buvo, kad tokiu atveju dviej moni nesankcionuota ir avantiristin protesto akcija pasiekt t pat kaip ir smoningai organizuotas streikas. Kiekviena sugaita minut kompanijai reik 6000 doleri gamybos nuostolius, taigi vienos gamybos valandos kaina - 36 000 doleri. Pradjs darbuotoj susirinkim iai dilema, isprsti, fabriko vadovas jaut spaudim gyven-

dinti du tikslus: 1) atkurti gamyb nuostolingame konvejeryje (dl io sprendimo jis nebuvo visikai tikras) ir 2) nustatyti politik, kuri ukirst keli panaiems darbuotoj veiksmams ateityje.

KL A U S IM A I1. Kokia yra tikroji ios situacijos problema? 2. Kaip remiantis kiekvienu i iame skyriuje pateikt poiri valdym bt nagrinjama i situacija? 3. Kaip fabriko vadovas turt atkurti gamybos proces konvejeryje? 4. Koki politik reikt kurti, kad ateityje bt galima ivengti panai gamybos trukdym? 5. Jei js manote, kad ioje situacijoje slypi kova dl valdios, nurodykite, kur tiksliai ji slypi? Koks teorinis poiris valdymo politik geriausiai padt atsakyti klausim?

V A D Y B X X I A MIU J E A

3 skyrius O RG ANIZACIJO S IR RALI APLINKA NAT 4 skyrius SO CIALIN ATSAKOM YBIR ETIKA 5 skyrius GLO BALIZACIJA IR VALDYM AS 6 skyrius ORGANIZACIJ KRIM AS IR RIM AS NAUJO K I 7 skyrius KULT IR M ULTIKULT RA RA 8 skyrius KO KYB

I irmoje dalyje vedme savo termin dinamiki santykiai", akcentuodami, kaip i dien skmingiausi vadovai pabria moni santykius ir greitai prisitaiko prie ilgainiui kintani slyg. I dinamik santyki isirutulioja eios temos apie vadybos teorij. Jas plaiau ir nagrinjame antroje dalyje. Pradedame nuo aplinkos aptarimo, kadangi iorins aplinkos pokyiai nuolat keiia organizacij darbo pobd. Treiame skyriuje aptariame organizacijos aplinkos sudedamsias dalis, ypating dmes kreipiame natrali aplink bei nagrinjame, kaip organizacijos valdo vis savo aplink. Ketvirtame skyriuje pripastame tarpusavio ssaj tarp organizacij ir j aplinkos bei gilinams vadov etikos ir socialins atsakomybs vertinim. Negalima praleisti tarptautinio aspekto, ir btent apie j kalbame penktame skyriuje. etame skyriuje aptariame organizacij krimo ir krimo i naujo vert. Septintame skyriuje pristatome kultros, j vairovs ir multikultros mest ik. Atuntame skyriuje nagrinjame kokyb. i dien verslo pasaulyje svarbios visos ios temos, o rytoj bei poryt j svarba ada dar labiau iaugti.

p

S K Y R I U S

OR G A N IZA C IJO S IRNAT ALI R

Baig skyri, js turtumte sugebti: 1. Paaikinti iorins aplinkos svarb. 2. Skirti organizacijos bei natrali aplink. 3. Ivardinti ir aptarti tiesioginio poveikio aplinkos sudedamsias dalis. 4. Nustatyti organizacijai daranius tak asmenis. 5. Paaikinti, kaip organizacijos gali panaudoti tak darani asmen tinkl bei koalicijas jiems paveikti. 6. Ivardinti ir aptarti keturis kintamuosius, sudaranius netiesioginio poveikio aplink. 7. Ivardinti natralios aplinkos ikius, su kuriais susiduriame. 8. Paaikinti, kaip organizacijos gali reaguoti natrali aplink.

A P L IN K A

A I K I N A M O J OA T V E J O A N A L I Z E V A D A S

166

McDonald" paaliuoja". Auksini ark namai atsiliep visuomenin alij" poir.

m. McDonald" firma atsid gyv diskusij dl pakavimo centre. Pagrindinis r kabliukas - garsieji polistireno (putplas moliusko kiautai", naudojami io) McDonald" msainiams ir kitiems maisto produktams pakuoti. Moliusko kiaut prieininkai tvirtino, kad " tai neekologi kas pakavimo metodas, nors prieinami ir ekologi alij" metodai. kesni Gyventoj atsiskaitymo kenksmingas atliekas organizacija" net suorganizavo prie u boikot McDonald", o piketuotojai buvo apsireng Ronald McToxic" klounkostiumais. Tai buvo ne pirmoji kritika, nukreipta moliusko kiautus". Anks McDonald" buvo prie iau susidrs su visuomens pasipiktinimu devinto imtmeio pabaigoje, kai pasigirdo bals de prie kiautus" d to, kad gamybai naudojama chloro-floro anglis (CFC) - chemikalas, kuris, buvo l j manoma, gali suardyti stratosferin ozono sluoksn I pradi kiaut likimas buvo pakib ore, . s taiau 1987 m. rugpj 5 d. McDonald" parei jog gali gelbti kiaut", priversdamas io k, i 2 tiekjus pereiti prie gamybos nenaudojant CFC. Nepaisantio pakeitimo, did jant smoningumui ekologijos srityje 1988 ir 1990 m., visuomen i naujo tyr kiaut". Ypating susirpinim kl laidojam atliek apimtys: buvo prognozuojama, kad iki 1995 m. laidojimui i atliek skirti plotai sudarys 80% plotnaudot 1980 m. Deginimas, ka , kada laikytas tinkama alternatyva, taip pat pasirod problemi kas dl oro kokyb s bei pelen paalinimo. Buvo tiriamos kitos alternatyvos. Aplinkos apsaugosra ir keleto valstij vyriausyb agent s suformulavo atliek sutvarkymo hierarchintvark". Pagal atliek deginimas ir j laidojimasvardintos kaip alternatyva blogiausiu atveju. Geresni variantai eil s tvarka l J[k(fOomM oliusko m buvo ie: ma inimas, naudojimas antr ir perdirbimas. kart Remiantis pakuo krj Gerstman & Mayers" apklausos duomenimis, 60% i kiautas" tapoauganio apklaust j buvo sitikin, kad plastikiniai pakai sudaro iausi kiet atliek alinimo did (Jlme/tifcog i/isuomens problemos dal Turint omeny polistireno, kur . vartoja firma, kiek apie 80 mln. svar sm oningum o apftnfeos per metuspakuotiBig Macs", Ouarter Pounders", Egg Muffins", pusry blynus, i McChicken" sumu tinius irChicken McNuggets - McDonald" su apyvarta, vir ijania atgi/ifigiu auka. 18 mlrd. doleri 1990 m., tapo patraukliu nirusi aplinkos saugotojtaikiniu. Pagaliau McDonald"moliusko kiautas" tapo augan Amerikos visuomen ekologinio moningumo aplinkos vilgiu auka. io s s at Paradoksas, kad vartotoj samprata prasilenksu tikrove. tikro plastikas sudartik 8% (pagal svor vis municipalini kietj I ) atliek, tuo tarpu popierius sudar 40%. ties greitai paruoiamo maisto konteineriuose buvo iau negu 1,5% vis laidojam I ma atliek. Aplinkos apsaugos saugotojai jo savo d gal mes efektingiau nukreipti kitur. Taiau ant kortos buvo pastatytas auksinis" taip sunkiai sukurtas McDonald"vaizdis. Danai jis buvo kuriamas per labdar vaikams.McDonald" marketingo vadovas Paulas D. Schrage paai Prie dvide kino: imt met nusprend me, kad mums reikia 3 vaizdio, pagrsto tvirtais vertybiniais kriterijais, daugiau negu maistas. Tampame priklausomi." McDonald" leido milijonus doleri paremdamas i , ias pastangas. Geriausiai inomi yraRonald McDonald" namai ir juose nuomojami beveik ligonin dio kambariaieimoms, kuri s pob sergantys iu vaikai hospitalizuoti. Jfilialas - Ronald McDonald" vaiklabdara. Be to, v McDonald" par m didiausi koncert pasaulyje - 1989 m. pasaulin dain festival kur , transliavo PBS, ir 1990 m. gegu mnesio Life" urnalo special leidim apie vaikus. Turint s omeny McDonald" interesus, i laikant ger vie kompanijosvaizd, protestus prie moliusko kiautus", ar jie t pagrsti, ar ne, reikjo igirsti ir juos atsakyti. b

1990

A U K S IN E S

ARKOS

P A L IA V O A

"1

McDonald's

62

II D A L I S .V A D Y B AXXI A M I U J E

McDonald" atvejis rodo, su kiek daug pokyi organizacijos susidr pastaraisiais metais. Susiklost nauji santykiai, kartais su grupmis, kuri prie kelerius metus i viso nebuvo. Todl vadovams teko susiformuoti nauj laiko trukms samprat sprendimams priimti. i dien pasaulyje daugelis organizacij igyvena numatydamos ir protingai reaguodamos iors pasikeitimus. io skyriaus tikslas - padti suvokti daugel pasikeitim, kuriuos iorinis pasaulis primeta organizacijoms.

OR

G A N I Z A C J B E I N A T R A L I O S I

A P L I N S V A R B A K1 ir 2 skyriuose teigme, jog pastaruoju metu vadyba permstoma i esms Viena i tokio pertikrinimo prieasi - pokyiai, kuriuos atne organizacijoms iors jgos ir veiksniai. 1970 m. pasaul sukrt keturiskart paokusiai benzino kainos, ir organizacijos, pradedant General Motors" ir baigiant pate tarnybomis, turjo nusprsti, kaip persiorganizuoti, atsivelgiant vyk. 198C m. pagrindiniai vykiai persikl i vietins pasaulin aidim aiktel, ka: stiprios organizacijos i Japonijos, Korjos, Europos ir kit pasaulio ali sustiprino konkurencij pasaulio rinkose. 1990 m. komunikacij ir informacijos apdorojimo technologijos (nuo nebrangi fakso aparat ir ratvedybai skirti; kompiuteri iki supergaling nauj kompiuteri) bei geopolitins suiruts ii esms pakeit ms mstym apie organizacijas. I ties, visi ie veiksniai be; daugelis kit yra dalis organizacij aplinkos, ir vadovai privalo jos paisyti. Kartu pasauliniu mastu pradjo reiktis susirpinimas dl natralios aplinkos. J sukl em gaubianiame ozono sluoksnyje atrasta skyl, padidjs utertumas bei kitos aplinkos degradavimo formos. Nauja dmesio aplinkos apsaugai banga nusirito per pasaul. J simbolizavo 1992 m. pasaulio valstybi aukiausio lygio vadov susitikimas Rio de aneire. Jame iki tol neregtas dmesys buvo skirtas bendrosioms aplinkos apsaugos problemoms. Tradiciniai mstymo apie vadyb bdai, savaime suprantama, maai dmesio skiria tiek organizacij, tiek ir natraliai aplinkai. Kol daugelis 2 skyriuje mint vadybos teoretik dar buvo gyvi, iorin organizacij aplinka buvo stabili ir nekintanti, o apie natrali aplink maai kas galvojo Pasaulio pilieiai paprasiausiai man, jog ems itekliai neisemiami. Dabartinis pasaulis labai skiriasi. Iorins grups su specialiomis programomis danai organizuotos ir galingos, tad daugelio organizacij likimas priklauso nuo j paramos. Organizacij skmei didels takos gali turti technologin, politin, ekonomin bei socialin tendencijos. Pagaliau i dien vadovai privalo kreipti dmes natrali aplink, jei norima isaugoti pasaul bsimoms kartoms. Nors gana sunku atskirti organizacij" ir natrali" aplinkas, nes jos nepaprastai susijusios, kitose dalyse pateiksime kelet bd, kaip suvokti, nagrinti ir valdyti tuos pokyius, su kuriais organizacijos susiduria dabartiniame sujauktame pasaulyje.

L

I SKYRIUS. ORGANIZACIJOS IR NATRALI APLINKA

63

sodne aplinka: =i elementai u organizacinis rib svarbs jos veiklai; e~a tiesioginio bei netiesio-:.":o poveikio elementai. siekliai (jimai): sc -kos itekliai, tokie kaip --i avos ir darbo jga, ;a "iys patekti bet kuri "anizacin sistem. *azultatai (ijimai): "ii-sformuoti itekliai, :rET?ii iorin aplink kaip TtciSrtai ar paslaugos. ~esjoginio poveikio '-ientai: c- ~X3S elementai, darantys K -gin tak organizacijos *p-iesioginio poveikio *ntai: s;;'--ss aplinkos elementai, 3a~i'~'s poveik klimatui, s.i"3~3 veikia organizacijos; iiss ir rjo poveikio organiza-:ait: 3 nedaro. tams darantys asmenys: ::irc5s ar individai, kuriuos ies.isi ar netiesiogiai a 2 lai, kaip organizacija i :< = savo tikslus. liinar ~ ai tak darantysmmiit,e.-yS:

OR

G A N I Z A C I J O S P L IN K O S A

Nordami suprasti organizacijos aplinkas, turime pasinaudoti kai kuriomis sistem teorijos svokomis. Kaip matme 2 skyriuje, vienas pagrindini sistem teorijos teigini yra tas, kad organizacijos nra nei visikai nepriklausomos, nei visikai udaros. Greiiau prieingai, jos keiiasi itekliais su iorine aplinka ir yra nuo jos priklausomos. Iorin aplinka apibriama kaip visi u organizacijos rib esantys elementai, nuo kuri priklauso jos veikla. Kai kurie i i element sieja organizacijas su pasauliu. Dl dabar ikylanios svarbos i tem nagrinsime atskirai - dalyje apie natrali aplink. Taigi organizacija i iorins aplinkos ima iteklius (jimus: aliavas, pinigus, darbo jg, energij), perdirba juos gaminius ar paslaugas ir siunia atgal iorin aplink kaip rezultatus (ijimus). Iorinje aplinkoje yra tiek tiesioginio, tiek ir netiesioginio poveikio element.* Tiesioginio poveikio elementus, dar vadinamus tak daraniais asmenimis (ang. - stakeholders), sudaro akcininkai, profesins sjungos, tiekjai ir daugelis kit, kurie daro tiesiogin tak organizacijai. Darantys tak asmenys isamiau aptariami kitame poskyryje. Netiesioginio poveikio elementai - technologija, ekonomika ir visuomens politins pairos - slygoja klimat, kuriame veikia organizacija. Potencialiai jie gali tapti tiesioginio poveikio elementais. Paveiksle 3-1 pateikiama organizacijos aplinkos schema ir parodoma tiesioginio ir netiesioginio poveikio element taka. i dviej ri element vaidmuo aptariamas tolesniuose dviejuose skirsniuose.

:r ,(>; = arba individai iii'Car nacijos iorinje iomr: =, darantys poveik '*IIC"\.3L tak darantys iiBiirur-'s: p1 x*-: ar asmenys, kurie, ;iipifc.r3 ariant, nepriklauso -:;sar pasijos iorinei aplinkai m m.-ZZZJ, darbuotojai), bet . nunirs.- -aifovai atsako.

TI E

S I O G I N I OP O V E I K I O

A P L IN K O SE L E M E N T A ITiesioginio poveikio aplink sudaro tak darantys asmenys, individai arba grups, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai veikia tai, kaip organizacija suvokia savo tikslus. Jie skirstomi dvi kategorijas. Ioriniams tak darantiesiems priskiriamos profesins sjungos, tiekjai, konkurentai, vartotojai, specialij interes grups ir vyriausybs tarnybos. Vidiniams tak darantiesiems priklauso darbuotojai, akcininkai ir direktori valdyba.** Per kelerius pastaruosius metus labai pasikeit daugelio organizacij ioriniai ir vidiniai tak darantieji asmenys. Toliau iame skirsnyje aptarsime kiekvienos grups poveik ir tai, kaip jis kito.* Kai kurie mokslininkai tiesiogini poveik" vadina uduoties aplinka", o netiesiogin poveiki" - bendrja aplinka". Dl prieasi, idstyt pirmame skyriuje, mes pirmenyb teikiame poveikio ir santyki kalbai.

** Vidini ir iorini tak daranij atskyrimas naudingas iki tam tikro laipsnio. Vadovai gali turti daugiau takos vidiniams tak darantiesiems negu iors. Kita vertus, vidiniai tak darantieji asmenys yra organizacijos nariai, tuo tarpu ioriniai - ne.

64

II D A L I S .V A D Y B A XXI A M Z I .

g vidiniai tak darantys > asmenys

Socialiniai veiksniai

u. ^

Technologiniai veiksniai Vartotojai

D D

ioriniai tak darantys asmenys

=

Konkurentai DARBUOTOJAI

>

E o. netiesioginio poveikio g aplinka _ __ lanksti atviros sistemos riba

\

W8X:'rSi :p^~

ASpecialij interes AKCININKAI IR DIREKTORI VALDYBA grups Politiniai veiksniai

iniasklaida PAVEIKSLAS 3-1

Organizacijos tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkos

Ekonominiai veiksniai

IO

R I N I A I T A K

D A R A N T Y SA S M E N Y S

Ioriniams tak darantiems asmenims, kurie bdami u organizacijos rir, daro tak jos veiklai, priklauso vartotojai, tiekjai, vyriausybs, specialki. interes grups, iniasklaida, profesins sjungos, finans institucijos ir konkurentai. V A R T O T O J A I . Vartotojai keiia savo iteklius, daniausiai pinig pavid; lu, organizacijos gaminius ir paslaugas. Vartotojas gali bti: staiga - m> kykla, ligonin ar vyriausybs tarnyba; kita firma - rangovas, galiotir.:-ar gamintojas; ir privatus asmuo. Pardavimo metodai skiriasi priklausomi! nuo vartotojo ir padties rinkoje. Daniausiai marketingo vadovas :.ria potencialius klientus bei rinkos padt, ir remdamasis tyrim du; menimis vadovauja marketingo kampanijai. Maojo verslo taikiniu gali bti labai siaura vartotoj rinki (nia"). Pavyzdiui, Markas Nelsonas pradjo medicinos progran:i CD Pls" versl, kaip vieno asmens veikl. vertins sveikatos apsauge-akos spaudim, jis sukr vartotojui palanki program gydytojams ir medicinos srities tyrintojams. Stebdami paprastus nurodymus ekrane, net neinantys medicinos terminologijos ir kompiuteri mons gali gauti dut -

S K Y R I U SO. R G A N I Z A C I J OIR N A T R A L I A P L I N K A S

65

menis i naujausios literatros apie tam tikr vaist, poym, lig ar gydym. I pradi Nelsonas buvo novatorius, atsakingas u marketing, galiotinis, primjas, apsaugos darbuotojas bei teik paslaugas vartotojams. Iki 1992 m. jo programos CD Pls" apyvarta virijo 11 mln. doleri; dirbo 70 moni.4 Pastaraisiais metais ne JAV firmos met ik rinkoje vyravusioms Amerikos kompanijoms, silydamos vartotojams didesn pasirinkim ir auktesnius kokybs standartus. Dl iaugusios konkurencijos pradjo keistis santykiai su vartotojais. Pavyzdiui, Japonijos televizori pramonininkai susidr su dideliais sunkumais kurdami Jungtinse Valstijose savo gamini garantinio aptarnavimo tinkl. Tuomet jie pradjo gaminti tokius televizorius, kuri gedimo tikimyb bt labai maa. Anksiau vartotojas su savo televizoriaus gamintoju buvo grietai susietas per vietin prekybos agent ir remonto dirbtuv. Dabar pirkjai gali sigyti televizori i stambi mamenini parduotuvi su nuolaida, nesukdami galvos dl aptarnavimo. is pokytis turjo didiuls takos io produkto iradjams Amerikos televizijos pramonje. etame deimtmetyje buvo apie 30 amerikiei firm, gaminani televizorius, tuo tarpu devintame deimtmetyje - jau tik viena.5 iandien pagal t pat princip parduodami personaliniai kompiuteriai. Dell", Gateway" ir kitos firmos pirmosios pradjo taikyti tiesioginio pardavimo patu individualiems klientams metod. Vartotoj patogumui abiej firm personalas dirba vis par su 800 numeri. iais pavyzdiais pabriama, jog reikia rasti nauj bd suformuoti ir palaikyti santykius su vartotojais. T I E K J A I . Kiekviena organizacija sigyja itekli - aliav, paslaug, energijos, rengim ir darbo jgos - i aplinkos ir naudoja juos rezultatams gauti. Nuo to, k organizacija pasiima i aplinkos, bei nuo to, k ji su paimtais itekliais daro, priklauso jos galutinio gaminio kokyb ir kaina. Todl kiekviena organizacija yra priklausoma nuo itekli bei tiekj, ir stengiasi inaudoti konkurencij tarp j, siekdama emesni kain, kokybikesnio darbo ir greitesnio pristatymo. Kai kurios organizacijos, tokios kaip Tandem Computers", nustat, jog kokyb ilgainiui geriau sekasi kontroliuoti nustaius ilgalaikius, pagrstus sipareigojimu ryius su savo tiekjais. Kai tiekjas suprojektavo mikroschem su trkumais, Tandem" firma, uuot nutraukusi santykius su iuo tiekju ir pradjusi dirbti su jo konkurentu, padirbjo su tuo paiu, suteik dar vien galimyb suprojektuoti schem naujausiam Tandem" firmos kompiuteriui. Tiekjui pavyko su uduotimi susidoroti skmingai, ir dabar j santykiai labai geri.6 Paanga atsarg valdymo ir informacijos apdorojimo srityse taip pat pakeit santykius su tiekjais. Tradicinje sistemoje gamintojas daniausiai pats buvo atsakingas, kad netrkt vis gamybai btin atsarg. Taiau dabar kai kurios kompanijos visikai nekaupia joki atsarg, pasitikdamos tuo, kad kasdien po kelias siuntas bus pristatoma kaip tik laiku" metodu. Tiekjai,

II D A L I S V A D Y B A X I A M I U J E . X

pavyzdiui, Baxter Healthcare Corporation", naudodamiesi naujos informacijos apdorojimo technologijos teikiamomis galimybmis, savo kompiuteri terminalus rengia tiesiog pas usakovus, galinius usisakyti reikalingi gamin bet kuriuo metu. Nuolatiniams Emery Air Freight" klientams rengiama personalini kompiuteri sistema, kuri ne tik sveria krovinius, skaiiuoja kainas ir irao sskaitas, bet ir formuoja siuntas, leidia vartotoju: tiesiogiai susijungti su Emery" krovini judjimo stebjimo kompiuteriu; sistema bei pateikia vadovams ataskaitas apie siuntimo darbus. V Y R I A U S Y B . Nesikiimo (ang. laissez-faire) doktrina, sukurta atuonioliktajame amiuje, skelbia, kad vyriausyb neturi stengtis tiesiogiai veikt versl, ji privalo apsiriboti teisingumo ir tvarkos apsauga, leisti laisvja rinkai formuoti ekonomik. Taiau prasidedant dvideimtajam amiui verslo galin piktnaudiavimai privert JAV vyriausyb imtis sargybinio" vaidmens ir priversti organizacijas saugoti visuomens interesus bei utikrinti, kad bt laikomasi laisvosios rinkos princip. Tuo tikslu JAV Kongresas prim daug statym, kuriais remiantis buvo kurtos reguliuojarios agentros. ios tarnybos nustato pagrindines taisykles, kurioms turi paklusti verslo mons, ir priveria j laikytis. Teism sprendimai taip pabuvo labai svarbs formuojant iuolaikini verslo organizacij strategij :-politik. Valstij ir vietos valdios organai irgi msi sargybinio" vaidmens ir ileido statymus dl verslo j teritorijose. Vyks pavyzdys - naujausios diskusijos apie sveikatos apsaugos politik Jungtinse Valstijose. Vyriausybs priimtas poiris tiesiogiai paveik? imok dyd visoms organizacijoms. Kai kurioms draudimo kompanijoms, pvz., Blue Cross Insurance" ir Kemper Insurance", vyriausybj veiksmai gali tiesiogiai lemti j galimyb ilikti. Vyriausybs politika taip pat gali svariai paveikti tabako pramon. Pa vyzdiui, 1994 m., vyriausybs svarstym dl nikotino priskyrimo pn; narkotik ivakarse kongreso pakomitetis sveikatos klausimais dyr: ^^ kail" septyni tabako firm aukiausio lygio vadovams. Tabak: HJjj^ prieininkai sil didesnius mokesius u tabak ( prezidento Clirtono sveikatos plan jo padidinti tabako mokesius ir i j finar^ suoti sveikatos apsaugos reform), toliau riboti vietas, kuriose le> B diama rkyti, bei taikyti grietesnius sveikatos reikalavimus ia pramons akai. Tokia politika galjo labai neigiamai paveikti tabako pramons finansin stabilum ir pakenkti vieajam vaizdiui Jungtinse Valstijose.7 Vyriausybs taip pat padeda bei gina pramon. Pavyzdiui, 1980 m. federalin vyriausyb laidavo u Chrysler Corporation", tapdama jos skol_ garantu. Kiek vliau vyriausyb nutar netaikyti antimonopolini statym. kai kuriems kompiuteri gamintojams, leisdama kompleksinius mokslini: tyrimo darbus. Dl to padidjo j galimybs konkuruoti su japonais. Be abejo, Japonijos usienio prekybos ir pramons ministerija energingai remn kai kurias savo pramons akas.

III S K Y R I U S O R G A N I Z A C I J O S N A T R A L I A P L I N K A . IR

67

Specialij interes grups: moni grups, kurios organizuojasi panaudoti politinius procesus, kad paengt priek tam tikrais klausimais, pvz., abort ar ginkl kontrols.

SPECIALIJ

INTERES

G R U P S . Specialij interes grups

Politini veiksm komitetai: grups, organizuotos lobistiniais interesais, kad su kampanij pagalba daryt ;tak statym leidjams.

politinius procesus naudoja tam, kad sustiprint savo pozicij kai kuriais rpimais klausimais, pavyzdiui, ginkl kontrols, abort ar privalomos maldos valstybinse mokyklose. Vadovas niekada negali bti tikras, kad kuri nors tikslin grup dl ko nors neusipuls jo organizacijos - kad ir dl nestandartinio vaik maisto miinio eksporto treiojo pasaulio alis ar dl investicij Piet Afrikoje. McDonald" atveju Gyventoj atsiskaitymo u kenksmingas atliekas organizacija" - vyks pavyzdys, kaip specialij interes grups gali daryti tak organizacijai. Nors specialij interes politika vargu ar yra naujas dalykas, ji ypa suklestjo ms laikais dl iuolaikini ryio technologij ir rinkim finansavimo reikmi.8 iniasklaida akimirksniu gali sukelti susidomjim iomis grupmis visoje alyje, o j politini veiksm komitetai per rinkim kampanij rmjus bando paveikti statym leidjus.9 Nustatydamas organizacijos strategij, vadovas turi atsivelgti esamas ir vliau galinias atsirasti specialij interes grupes. Tarp specialij interes grupi savo svarba isiskiria vartotoj teisi gynjai ir aplinkos saugotojai (juos ir pakomentuosime toliau).

6. 2210

V A R T O T O J G Y N J A I . iuolaikinis vartotoj judjimas prasidjo septintojo deimtmeio pradioje, kai prezidentas Kenedy's paskelb Vartotojo teisi deklaracij", o Ralphas Naderis pradjo kryiaus yg

prie Gener al Motors " automo bilio model Corvai r". Nors vyriaus ybini agentr taka Reagan o prezide ntavim o metu suma jo, vartotoj teisi gynjai tebra galingi. Vart otoj judjim o esm suprasti padeda Hirsch mano pasilyt as pasitrauki mo, protesto ir itikim ybs" modelis .10 Nepate nkinti vartotoj ai gali rinktis: arba pasitrau kti, tai yra pradti naudoti

s kito verslininko paslaugomis, arba vieai pareikti savo nepasitenkinim, protestuoti. Nuo vartotojo itikimybs kompanijai priklauso, kur keli jis pasirinks. Suprantama, kad pasitraukimas gali susilpninti organizacij, netenkani savo vartotoj bazs, net nepalikdamas laiko jos vadovams k nors pakeisti. Protestas, prieingai, yra veikimo strategija, kuria siekiama atlyginimo u skriaud. Bylos teisme klimas, reikalavimas, kad sikit reguliuojanti agentra, bandymai paveikti statym leidjus - tai protesto pavyzdiai. Protesto bdus naudojantis vartotoj judjimas greiiau gali bti konstruktyvus, o ne prieikas. Suprasdami valstybs sikiimo katus, vartotoj vadovai danai yra link dertis. Kartu paangi pair vadovai noriai iklauso protestus, nes ia jie mato prog suvokti vartotoj poreikius ir suprasti rinkos pokyius. Daugelis firm, kaip AT&T", imoko dirbti su vartotoj gynjais ir iklausyti j pasilymus dl kokybs bei paslaug tobulinimo. Mgindamos pagerinti iuos santykius, kai kurios kompanijos, kaip Xerox", sudar savas vartotoj gynj grupes.

68

II D A L I S . V A D Y B A XXI A M I .

Kolektyvin sutartis: derybos ir administracin sutartis tarp darbuotoj ir organizacijos vadov dl atlyginim, darbo slyg bei kit darbo aplinkos aspekt.

I N I A S K L A I D A . iniasklaida visada nuviesdavo ekonomikos ir vers" reikalus, nes jie lieia daugyb moni. Taiau iandien iniasklaidos ir k: munikacijos priemons pateikia vis platesnius ir isamesnius duomenis: pridedant bendromis naujienomis, apybraiomis ir baigiant detalia specialai. tyrimo ataskaita. Vis plaiau naudojant ryio palydovus, naujienos perduodamos beveik tuoj pat. Daugelis stambi organizacij vadov iandien supranta, kad jie dirbi nelyginant akvariume, ir bet kuris j veiksmas gali tapti informavimo pri;moni tyrimo objektu. Todl buvo steigti mantrs ryi su visuomene : marketingo skyriai, kurie padeda bendrauti su vidaus ir iors auditorij; Be to, vadovai, nuolat bendrauj su iniasklaidos atstovais, danai stengiasi baigti specialaus mokymo kurs, kad galt aikiai ir efektingai pateik: informacij ir vertinimus. Kai kurios organizacijos rengia kursus visiem? darbuotojams, kad padt jiems kompetentingai elgtis vairiose situacijose. Pavyzdiui, United Airlines" reguliariai rengia pratybas visiems sav: darbuotojams, nuo avarini tarnyb iki ryi su visuomene padalini, ki.-jie mokomi tinkamai elgtis su reporteriais po lktuvo avarijos. P R O F E S I N S S J U N G O S . Personalo specialistai daugiausiai ima? aprpinti organizacij darbo itekliais, nors kartais jiems talkina kiti vadovai, turintys teis priimti darb ir dertis. vairiais bdais jie stengiasi ras: moni, turini organizacijai reikaling gdi bei patirties. Jei organizacija samdo profesinei sjungai priklausanius darbuotojus, sjunga ir vadovai daniausiai sudaro kolektyvines sutartis, kuriose apibriamas atlyginimas, darbo laikas bei slygos ir pan. Pastaraisiais deimtmeiais smarkiai pasikeit darbo santykiai. Tiek personalo valdymo srityje, tiek ir profesinse sjungose pradjo dirbti profesionalai. Todl darbdaviai daniausiai sutinka su kolektyvins sutarties su-

darymo eiga ir bendradarbiauja su profesinmis sjungomis, siekdami didesns atsakomybs ir aktyvesnio darbuotoj dalyvavimo. Sdimieji streikai ir prievartos aktai, bdingi ankstyvajam profsjung veiklos laikotarpiui jau beveik visai umirti. Profesins sjungos remia darbuotoj tapimo akcininkais, dalyvavimo pelno ir pajam dalybose programas, per kurias ji; tampa organizacijos dalininkais. Jos taip pat remia darbo kokybs programas, leidianias darbuotojams labiau kontroliuoti, k ir kaip jie dirba.s

profsjung ir vadovybs santykiai buvc

KOI

K Y B K I

P R O F S J U N G S A N T Y K I A I

AR

M C O "

K O M P A N I J O J EProfsjung santykiai tapo svarbiu veiksniu firmoms siekiant visuotins kokybs nes ji reikia, kad darbininkai prisiima naujo lygio sipareigojimus ir naujai prisideda prie firmos skms. Taiau atsisakyti sen tradicini prieikumo santyki nelengva. Mes prie juos" mentalitetas, kur dar galima sutikti daugelyje profesinit sjung, gali pakirsti pastangas dl kokybs. Kanzase, Misrio valstijoje, firmoje Armco Worldwide Grinding Systems"

III SKYRIUS. ORGANIZACIJOS IR NATRALI APLINKA

69

apibdinami kaip nuolatinio nebendradarbiavimo". 1992 m. firma dieg komandinio darbo" program. Darbas komandoje - tai firmos pastangos suteikti visiems firmos darbuotojams vienod bals kuriant idjas, kad Armco" tapt pelningesn, naesn ir teikt darbininkams daugiau pasitenkinimo. Tai buvo paskutinis deimt met usitsusio kokybs proceso ingsnis. Pagal darbo komandoje program darbuotojai savanorikai sudaro septyni nari komandas, kurios tiria ir silo idjas, kaip pagerinti kokyb bei naum, taip pat kaip sumainti ilaidas ir gauti papildom pajam. Kai firma idj priima, komanda pelno pripainim ir apdovanojim. Rezultatai spdingi - idjas gyvendinus sutaupyta ilaid beveik u 4 mln. doleri; 80 komand pateik perirai beveik 500 idj; nusiskundim sumajo 40%. Prie gyvendinant darbo komandoje program darbuotojai labiau galvojo apie tai, jog dabar jau bus mano eil", o ne apie tai, kaip isprsti verslo problemas. Visas programas ir pokyius darbe nuleisdavo" vadovai. Dabar tai valdo patys darbuotojai. Sukrusi komandas, skatindama atviras diskusijas bei teikdama finansinius apdovanojimus darbuotojams u sutaupytas las remiantis j pateiktomis idjomis, Armco" sugebjo pakeisti situacij.12

F I N A N S I N S T I T U C I J O S . Organizacijos priklauso nuo vairi finans staig, kaip antai, komerciniai bankai, investicij bankai, draudimo kompanijos, suteikianios l joms veikti ir plstis. Ir naujos, ir seniai susikrusios organizacijos gali tiktis trumpalaiki kredit einamosioms operacijoms finansuoti bei ilgalaiki kredit naujiems pajgumams kurti ar naujiems rengimams sigyti. Kadangi efektingi darbo ryiai su finans institucijomis organizacijai yra gyvybikai btini, u i ryi krim ir palaikym daniausiai kartu atsako organizacijos finans vadovas ir jos administracijos vadovas. K O N K U R E N T A I . Nordama iplsti savo dal rinkoje, organizacija turi pasinaudoti viena i dviej galimybi: 1) rasti nauj vartotoj - toje paioje rinkoje ar iekodama bd iplsti rink, arba 2) nugalti konkurentus prasiskverbusi ir sitvirtinusi naujose besipleianiose rinkose. Abiem atvejais organizacija turi inagrinti konkurencijos slygas ir sukurti griet marketingo strategij, kurios tikslas - pasiekti kuo didesn vartotoj pasitenkinim.13 Aviacijos kompanijos - American", TWA", United" ir USAir" - bei usienio kompanijos tiesiogiai konkuruoja Amerikos oro perveim rinkoje. Taiau konkurencija gali kilti ir tarp alternatyvius gaminius ar paslaugas teikiani organizacij. Pavyzdiui, iaurs rytuose greitieji Amtrak" traukiniai tarpmiestinse linijose konkuruoja su aviakompanijomis. Videokonferencijos taip pat gali varytis su aviakompanijomis kaip tiesiogini susitikim pakaitalas, nes kai kuriose situacijose leidia ivengti btinumo keliauti. Pastaraisiais metais JAV organizacijos susiduria su augania usienio firm konkurencija. etajame deimtmetyje uraas Pagaminta Japonijoje" reik lamtas" arba menkavertis", o devintajame tapo auktos ko-

II D A L I S .V A D Y B AXXI A M I U J E

kybs enklu. Vis japonik gamini - nuo automobili iki fotokamer -pasisekimas buvo milinikas. iuo metu kai kurios preks, pavyzdiui, vaizdo magnetofonai, net negaminamos Jungtinse Valstijose. Usienio konkurencija juntama beveik visose akose, kuriose vyrauja JAV gamintojai. Pavyzdiui, Taivanio auganios kompanijos yra pasaulio personalini kompiuteri gigant tiekjos. Tokios Taivanio kompiuterius gaminanios firmos kaip Twinhead", First International Computer" ir Compal" vaidina lemiam vaidmen u scenos", kaip pasaulio personalini kompiuteri bei pried kompiuteriams projektuotojai ir gamintojai, o dauguma galutini produkt parduodama su ymiai geriau inom firm pavadinimais. Per kelerius pastaruosius metus Taivanis pralenk Piet Korj - kaip didiausi pasaulyje spalvot monitori gamintoj. Jis taip pat pirmauja kompiuterini peli ir klaviatr gamyboje. Daug garsi kompiuterius gaminani firm, tarp j IBM, Dell", Packard Bell'* ir Apple", personaliniais kompiuteriais ir kompiuteriais ratvedybai apsirpina Taipjaus mieste. 1992 m. Taivanio kompiuteri pardavimas sudar 6,6 mlrd. doleri.14 K I T O S T A K D A R A N I J G R U P S. Kiekviena atskira organizacija turi aib skirting j veikiani asmen. Pavyzdiui, ligonin turi atsivelgti Amerikos ligonini asociacijos", gydytoj, slaugi bei kit globotoj grupi interesus ir, aiku, pacient poreikius. Kiekviena organizacija turi savit j veikianij schem, kuri i esms vaizduoja jos iorins aplinkos tiesioginio poveikio komponentus. Paveiksle 3-2 pateikia McDonald" tak darani asmen schem.

VI D

I N I A I T A K D A R A N T Y S S M E N Y S A

Nors, grietai tariant, vidiniai tak darantieji nra organizacijos aplinkos dalis, jie priklauso aplinkai, kuriai individualus vadovas yra atsakingas. D A R B U O T O J A I . Darbo jgos prigimtis i esms keiiasi daugumoje organizacij. I dalies tai lemia demografiniai veiksniai. Vadinamoji demografinio sprogimo" karta sensta, o dl majanio gimstamumo Jungtins Valstijos greitai pajus darbo jgos trkum. Kartu keiiasi gdiai, kuri reikalaujama i darbuotoj. Kompanijos jauia btinyb eksperimentuoti. Tai jos daro kurdamos kokybs programas, formuodamos komandos nuostat, savivaldias darbo grupes, - o tam reikia geriau isilavinusi ir lankstesni darbuotoj. A K C I N I N K A I IR D I R E K T O R I VALDYB 0 S. Dideli atvir korporacij valdymo struktra leidia akcininkams pasinaudoti balsavimo teise ir daryti tak kompanijai. Tradicikai akcininkus, vis pirma, domino investicij pelnas, o paios organizacijos valdym jie palikdavo vadovams.

i S K Y R I U S . O R G A N I Z A C I J O S IR N A T R A L I A P L I N K A

71

EDF - Aplinkos apsaugos ":ndas

nvironmental Defence -und) EPA - Aplinkos apsaugos agentra (Environmental ^rotection Agency) OSHA Darbo saugumo ir sveikatos prieiros komitetas 'Occupational Safety and Health Administration)

OBLIGACIJ SAVININKAI AKCININKAI PROFESINES SJUNGOS DARBUOTOJAI BANKAI KONKURENTAI TIEKJAI

GAMTOSAUGININKAI

KitiSIERRA" klubas Valstijos ir vietos valdia

KOMPANIJAI PRIKLAUSANTYS RESTORANAI VARTOTOJAI

SU LICENCIJOMIS

VAIKAI

VYRESNI O AMIAUS

KITI PILIEIAI

PAVEIKSLAS 3-2

McDonald" tak daran ij emlapis"

Ar galite ivardinti kiekvienos grups dal kapitale? Ar yra tak daranij, neivardint iame emlapyje"? Atkreipkite dmes, kad paymtos profesins sjungos, nors McDonald" darbuotojai nepriklauso sjungai. Kodl?

Bet pastaruoju metu kai kurios visuomenini aktyvist grups m pirkti po nedaug akcij tam, kad metiniame akcinink susirinkime galt pareikalauti balsavimo ginytinais klausimais.15 Ralphas Naderis pirmasis panaudojo bd 1969 m., pradjs Kampanij GM". Speciali grup sigijo dvi General Motors" akcijas, kad per galiotinius galt kelti savo reikalavimus socialiniais ir kompanijos veiklos klausimais. Buvo keliami visuomeninio transporto, moter bei maum teisi, saugi gamini projektavimo, teral kontrols klausimai.16 1983 m. priimtas Vertybini popieri ir bir komisijos nutarimas apsunkino ios konkreios taktikos panaudojimo galimybes17, bet akcij supirkimo, siekiant ugrobti visos kompanijos kontrol, taktika tebra prasta verslo pasaulyje. Nors prisijungimus ir agresyvius susiliejimus danai skatina teistas poreikis pertvarkyti Amerikos gamyb, jie susij su didelmis kapitalo ilaidomis, ku-

72

II D A L I S V A D Y B A X XI A M Z I U I i .

rios danai pateisinamos mainant operacij ir likviduojant turt. Devintajame deimtmetyje daugelis vadov turjo gintis nuo bandym ugrobti j organizacijas, todl stengsi ilaikyti peln ir auktas akcij kainas, net aukodami ilgalaikius organizacijos interesus.18 Vienas garsus pavyzdys RJR Nabisco" permimas. Apie j buvo pateikta vyki kronika kaip bestseleris pavadinimu Barbarai prie vart: RJR Nabisco kritimas'" (Barbarians at the Gate: The Fall of RJR Nabisco") ir tuo paiu pavadinimu rodomas vaidybinis filmas Amerikos kabelins televizijos kanalu HBO (Home Box Office).19 Be to, privai asmen tiesioginiai indliai akcijas maja. mons dabar daugiau linksta savo indlius laikyti savitarpio fonduose, pensij fonduose, skirti juos kompanijos pensij planavimo fondams. iuos didiulius akcij fondus tvarko profesionals vadovai, kuriems labiausiai rpi finansiniai rodikliai, todl jie reikalauja i vadov geresni trumpalaiki rezultat.

T A

K

D A R A NI

A S M E N

D A U G I A L Y I P

T A R P U S A V I

0

S A N T Y K I V A L D Y M A Stak daranij emlapis" - bdas suprasti ir veikti tiesioginio poveikio aplink. (Gal bt domu nupieti emlap js koledui ar darbavietei ir ivardinti pagrindinius ikius.) Organizacijos kuria planus, organizuojasi, vadovauja ir kontroliuoja tarpusavio sveikos su pagrindiniais j veikianiais asmenimis bdus. Pavyzdiui, Bell Atlantic" sukr plan, kaip pasilyti kabelins televizijos paslaugas, reikalingas siekiant veikti pagrindines tak daranij grupes, tokias kaip vyriausyb, bankai, vartotojai ir net kitos tos paios pramons akos firmos. emlapis" ikelia klausimus, kurie daro tak daugeliui organizacij.

TIN

K L A I IR K O A L I C I J O S

Sudtingas santyki tinklas sieja tak daranius vienus su kitais ir su organizacija. Pavyzdiui, vartotoj teisi gynjai bendrauja su organizacija, jos darbuotojais ir su vyriausybine reguliuojania agentra. Reguliuojanti agentra savo ruotu veikia ir organizacij, ir jos konkurentus. Keli tak darantieji gali susivienyti ir palaikyti arba prieintis organizacijos politikai