Lietuvių terminijos i štekliai : terminų bankai ir terminų žodynai Albina Auksoriūtė

Lietuvių terminijos ištekliai: terminų bankai ir terminų

žodynai

Albina AuksoriūtėLietuvių kalbos institutoTerminologijos centras

Lietuvių kalbos terminynas

Pirmoji elektroninė lietuviškų terminų duomenų bazė – Lietuvių kalbos terminynas – pradėta kurti 1995 m. Tokios bazės kūrimo idėją iškėlė Lietuvių kalbos institutas, o terminų bazės kūrimo darbų ėmėsi Matematikos ir informatikos institutas, kuris jau turėjo tam tikrą kalbos darbų kompiuterizavimo praktiką, instituto terminologai nuolat konsultavo jos kūrėjus.


1996 metais šį darbą ėmė remti Valstybinė lietuvių kalbos komisija, įtraukdama jį į „Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą“. Lietuvių kalbos terminynas, tai bazė, kurioje kaupiami mokslo, technikos, meno ir kitų sričių terminai su išsamiu jų aprašu, jame sukelti duomenys iš geriausiai parengtų įvairių sričių terminų žodynų.


Lietuvių kalbos terminynas yra skirtas įvairioms terminijos tvarkymo ir vartojimo reikmėms – mokslo tiriamiesiems darbams; esamiems terminams sisteminti, norminti, standartizuoti; naujiems terminų žodynams bei žinynams sudaryti; mokymo reikalams; kaip informacijos šaltinis vertėjams, redaktoriams ir kitoms reikmėms.


280 000 terminų iš 27 įvairių sričių terminų žodynų (fizikos, matematikos, botanikos, chemijos, geodezijos, automobilių kelių, sociologijos, informacijos, pedagogikos, informatikos, elektrotechnikos, radioelektronikos, sporto, psichologijos, geologijos, fizinės geografijos, tekstilės, jūrų krantotyros, meteorologijos, hidrotechnikos,kalbotyros).


Dauguma į Lietuvių kalbos terminyną įtrauktų žodynų yra verčiamieji žodynai, tad be lietuviškų terminų čia galima rasti atitikmenų kitomis kalbomis (rusų k. – 145 000, anglų k. – 105 000, vokiečių k. – 80 000 ir prancūzų k. – 32 000). Penktadalis terminyne pateiktų lietuviškų terminų turi apibrėžtis.


Šios bazės išskirtiniu bruožu yra labai įvairi paieška atliekama daugelyje žodynų vienu metu. Galima gauti išsamią informaciją apie terminus, jų sinonimus, variantus, simbolius, santrumpas atskiruose žodynuose; galima rasti rūšinius ir porūšinius terminus su pagrindiniu ar šalutiniu dėmeniu; porūšinius terminus su rūšiniu dėmeniu; gimininius terminus pagal jų rūšinių arba porūšinių terminų šalutinį dėmenį; visus dvižodžius, trižodžius ir t. t. terminus bei kitus duomenis.


Kad Lietuvių kalbos terminynu galėtumėte naudotis savo kompiuteryje, reikia interneto naršykle atverti Matematikos ir informatikos instituto lietuvių kalbos terminų bazės svetainę, kurios adresas www.terminynas.lt , parsisiųsti keletą failų, juos įdiegti savajame kompiuteryje.

Lietuvos Respublikos terminų bankas

Pagrindinė ir svarbiausia elektroninė terminų duomenų bazė yra Lietuvos Respublikos terminų bankas, pradėtas kurti 2003 m.


Lietuvos Respublikos terminų banką kuria, jo veikimą, nuolatinę priežiūrą ir duomenų atnaujinimą užtikrina Terminų banko tvarkytojai – Valstybinė lietuvių kalbos komisija (duomenų tvarkytoja ir valdytoja) kartu su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (informacinės sistemos tvarkytoja).


Paskirtis – užtikrinti nuoseklų sunormintų lietuvių kalbos terminų vartojimą, ypač Lietuvos Respublikos teisės aktuose,

sukurti bendrą įvairių valstybės institucijų informacinę sistemą, prie kurios galėtų

prisijungti ir duomenis teikti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, kuria galėtų laisvai

naudotis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dirbantys įvairių sričių specialistai.


Terminų banko kūrimą, tvarkymą, naudojimą ir finansavimą, duomenis teikiančių, juos tvarkančių ir naudojančių juridinių ir fizinių asmenų pareigas, teises ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas.


Terminų banko struktūrą, informacijos vienetus, kūrimo, tvarkymo ir naudojimo taisykles, informacinės sistemos techninius duomenis, reikalavimus, funkcijas apibrėžia Lietuvos Respublikos terminų banko metodika.


Įvairiose valstybinėse institucijose, t. y. ministerijose ir departamentuose, įsteigtos nedidelės terminijos komisijos, kurios inventorizuoja, peržiūri savo srities, dažniausiai įvairių teisės aktų, terminus ir teikia juos svarstyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisei. Po to apsvarstytus terminus aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir jie dedami į Lietuvos Respublikos terminų banką. Tokie terminai turi pažymą aprobuotas.


Dabar yra apie 87000 terminų. Apie 3500 aprobuotų terminų įtraukta iš įvairių

teisės aktų, o apie 82700 terminų – iš terminų žodynų ir Valstybinės lietuvių

kalbos komisijos rekomendacijų, be to, dar į banką įtraukta maždaug 900 terminų su statusu „nevartotinas“.


16 terminų žodynų:1. Aiškinamasis geležinkelių transporto terminų žodynas

(2006). 2. Aiškinamasis įmonės vadybos terminų žodynas (2000). 3. Aiškinamasis šiluminės ir branduolinės technikos

terminų žodynas (2004). 4. Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas (2001). 5. Aiškinamasis telekomunikacijų terminų žodynas (2004).


6. Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas (2002).

7. Artilerijos terminų žodynas (2004). 8. Automatikos terminų žodynas (2004). 9. Chemijos terminų aiškinamasis žodynas (2003). 10. Enciklopedinis edukologijos žodynas (2007). 11. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas (2005).


12. Inžinieriai, technikai ir technologai. Trikalbis aiškinamasis žodynėlis (2005).

13. Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas (2006).

14. Sporto terminų žodynas (2002). 15. Žinduolių pavadinimų žodynas (2002). 16. Žuvų pavadinimų žodynas (2005).


citrusinių augalų ir jų vaisių pavadinimai, medienos ir medieninių augalų pavadinimai, cukraus ir augalų, iš kurių jis gaminamas, pavadinimai, valgomų sėklų ir jas brandinančių augalų pavadinimai, grūdinių augalų ir grūdų pavadinimai, eterinius aliejus kaupiančių augalų pavadinimai, narkotinių augalų pavadinimai, riešutų ir juos vedančių augalų pavadinimai, aliejinių augalų ir aliejaus pavadinimai, prieskoninių augalų pavadinimai, vaisių ir juos vedančių augalų pavadinimai.


Adresas http://terminai.vlkk.lt

1941–1989 m.

1941–1989 m. – trečiasis

1990 m. įkurta Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija – Lietuvos standartizacijos

departamentas, kuris rengia lietuviškus terminų standartus ir teikia jų terminus aprobuoti

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

1941–1989 m.


Lietuvos standartizacijos departamente kuriama standartizuotų terminų duomenų bazė,

kurioje šiuo metu yra apie 38 000 terminų. Ši bazė vartotojams yra laisvai prieinama

Lietuvos standartizacijos departamento tinklalapyje, kurio adresas: www.lsd.lt.

1941–1989 m.


Aiškinamasis darbuotojų saugos ir sveikatos terminų žodynashttp://www.socmin.lt/dss/

Astronomijos enciklopedinis žodynashttp://www.astro.lt/enciklopedija/

Draudimo terminų žodynėlishttp://www.draudimas.lt/index.php/lt/12775/

Kompiuterijos terminų aiškinamasis žodynashttp://aldona.mii.lt/pms/terminai/term/

1941–1989 m.


NATO terminų žodynashttp://www.kam.lt/index.php?ItemId=9606

Seimo terminų duomenų bazė (sudaro Eurovoc ir kt.)http://www3.lrs.lt/pls/term/termp.term_p

Socialinės apsaugos terminų žodynashttp://sec.lt/pages/zodynas/1.htm

Mikalojaus Daukšos katalikų katekizmas (1595 m.), Merkelio Petkevičiaus evangelikų reformatų (kalvinų)katekizmas (1599 m.), Jono Bretkūno pamokslų rinkinys„Postilė“ (1591), Mikalojaus Daukšos „Postilė“ (1599) ir kt. Iš viso per 1547–1600 m. lietuviškai išleista 21 tikybos knygair du teisės aktai – Brandenburgo markgrafo Jurgio Fridricho 1578 ir 1589 m. įsakai. Jonas Bretkūnas į lietuvių kalbą išvertė Šventojo Rašto rankraštį (1590).

Iš XVII a. senųjų raštų terminologijos istorijai svarbūs yra Konstantino Sirvydo parengti du lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodynai (1620 ir 1631 (kiti leidimai – 1642, 1677, 1713), nes juose jau pateikta ir gamtos mokslų, medicinos, karybos, technikos, žemės ūkio ir kitų sričių leksikos.

Žemaičių kūrėjai rašė lietuvių kalbos gramatikas, vadovėlius mokykloms (Simonas Stanevičius, Kalikstas Kasakauskas, Simonas Daukantas, Juozas Čiulda ir kt.), lietuvių kalbos žodynus, dažniausiai dvikalbius arba trikalbius (Dionizas Poška, Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius, Laurynas Ivinskis ir kt.). Reikėtų paminėti S. Daukanto, J. A. Pabrėžos, L. Ivinskio, M. Valančiaus ir kt. mokslo populiarinimo ir mokslo darbus.

Lietuvių terminografijos pradžia reikėtų laikyti XIX a. I pusę,

kai buvo parašyti pirmieji rankraštiniai terminų žodynai.

J. A. Pabrėža (1771–1849)

Dictionarium Botanicum Łatino Samogiticum (1821)

Wardaa tayslyynee Augimiu (1834) Sryje Balsenyyny (1834) Tayslóus augumyynis (1843)

J. A. Pabrėža (1771–1849)

Uwagi tyczące się ułożenia doskonałey Flory Żmudzkiey (1834) (Pastabos, liečiančios tobulos Žemaičių floros sudarymą)

J. A. Pabrėža (1771–1849)

1) vardas turėtų nurodyti būdingas genties rūšių savybes,

2) gali būti vartojamas irvertinys iš lotynų kalbos ar

3) vardas gali būti sudarytas iš būdingo žodžio šaknies, pridedant priesagą -iškės.

J. A. Pabrėža (1771–1849)

Kai kuriuos augalus jis pavadino vardais, paimtais iš lietuvių mitologijos, pvz.: gabė (lot. Riccia), poklius (lot. Sisymbrium), raganė (lot. Clematis), tvertikas (lot. Erysimum), žeminė (lot. Fragaria) ir kt. Kitiems augalams vardus jis suteikė atsižvelgdamas į jų gydomąsias savybes, pvz.: akšvita (lot. Euphrasia), ausgyda (lot. Ballota nigra), inkstaglobė (lot. Parietaria), siutgalba (lot. Alyssum), širdgloba (lot. Leonorus cardiaca).

J. A. Pabrėža (1771–1849)

Nemažai augalų vardų J. A. Pabrėža sukūrė išversdamas lotyniškus tų augalų vardus, tad jo teikiami lietuviški vardai yra vertiniai arba sekiniai, pvz.: auksažiedė (lot. Chrysanthemum), balnadantė (lot. Leucodon), blakvija (lot. Cimifuga), dvynžiedė (lot. Dianthus), ežkojis (lot. Echinops), peluodegė (lot. Myosurus), varnakojė (lot. Coronopus).

Laurynas Ivinskis (1810–1881)

Prigimtùmēné, turenté sawieje dalijkus źemies, żoliun ir giwunun

su parodimu anun wartojimo(Spis minerałów, roślin i tworów

źyjących (zwierzęcych) (1870)


Pirmoje šio rankraščio dalyje Žemėmina L. Ivinskis pateikia

mineralogijos dalykų aprašą, kur greta lietuviško termino duoda lotynišką, lenkišką ir kai kada

vokišką atitikmenį.


Antroji dalis Žolėmina – tai sisteminis grybų ir augalų vardynas,

kuriame pateikta 218 šeimų ir daugiau kaip 2520 genčių lietuviškų pavadinimų ir jų atitikmenų lotynų,

lenkų ir vokiečių kalbomis.


Lot. Aeschynomene – žibėtras (: žiba, žibėti + -ėtras); lot. Aletris – širmõnis ( : širmas + -onis); lot. Allamanda – liepstỹs (: 3 liepti 2. refl. „plėstis“ LKŽe + -stys); lot. Belamcanda – iešmẽnis (: iešmas + -enis); lot. Calyptrocalyx – sulpėtras (: sulpėti „pamažu sulpti, čiulpti“ LKŽe + -ėtras); lot. Chorizema – prómėtis (: pro- + mėta); lot. Citharexylum – smuikainis (: smuikas + -ainis); lot. Clethra – alksnõtis (: alksnis + -otis); lot. Costus – žiódvis (: žiodyti, žiodė + -vis); lot. Costus – žiódvis (: žiodyti, žiodė + -vis);


lot.Cynometra – papienis (: pa- + pienas, dar plg. papieniai 1. „riebus, su daug grietinės rūgusis pienas“, 2. „parūgų nuosėdos, padugnės“ LKŽe); lot. Dianella – mėlūnis (: mėlenas, mėlynas + -

ūnis, įvyko dezintegracija); lot. Enkianthus – sietminas (: sieti 2. „rišti, tvirtinti, kabinti“; 4. „karinti“ LKŽe + -minas); lot. Hakea – vairokštis ( : 3 vairė „įnagis suduoti, rimbas“ LKŽe + -okštis); lot.

Heliconia – bangminỹs (: banga + -minys); lot. Kalmia – grėsvis (: grėsti, grėsė + -vis); lot. Myrsine – miegūnis (: miegas + -ūnis); lot. Terminalia – viršūklis (: viršus + -ūklis); lot. Uvularia – uogminỹs (: uoga + -minys).


Lot. Amsonia – dirktas (: dirkti „tvirkti, gesti, dykti, lepti“ LKŽe + -

Tas); lot. Canella – ringõtis (: ringoti „raityti, ringiuoti“ LKŽe + -otis);

lot. Cantua – gairùvas (: gairus „1. perpučiamas, vėjo gairinamas“ LKŽe + -uvas); lot. Cheilanthes – skerstẽnis (: 1 skersti 1. „pjauti

(ppr. kiaulę)“, 5. „pusiauskarda malti, plėšti lukštą“ LKŽe + -enis);

lot. Conospermum – imšas (: imti, ima + -šas); lot. Hippocrepis – skaburas (: 1 skabas „apskabytas stiebas, stambas“ LKŽe + -uras);

lot. Mimusops – mėklainis (: mėklas „akylas, atsargus“ LKŽe + -

Ainis); lot. Narthecium – plienumas (: plienas + -umas); lot. Pachira – raivė (: raivas „raibas“ LKŽe + -ė).


Lot. Comptonia – ūgras; lot. Cornutia – salksnas; lot. Cotyledon – duršvas; lot. Crateva – virštas; lot. Elaeodendron – sumbras; lot. Escallonia – smeilė; lot. Exacum – sūblas; lot. Glaucium – vaiklas; lot. Onosma – liesmuo; lot. Pernettya – spūglas; lot. Plumeria – jostras; lot. Sesuvium – spingras; lot. Tibouchina – eikras; lot. Umbilicus – elkras; lot. Urena – gurlis.


Lot. Aphyllanthes – nuolaisis, lot. Cabomba – labūstras, lot. Dirca – sailuvas, lot. Gaura – priesruvis, lot. Guarea – sanūtras, lot. Heliocarpus – givéndra,lot. Petrea – kolūnis, lot. Pontederia – skiaustmenė.

Antrasis lietuvių terminografijos etapas

apimtų 1900–1940 metus.

J. A. Pabrėža (1771–1849)

Botanika arba Taislius auguminis (1900).

Povilas Matulionis (1860–1932)

1907 m.Vilniuje išleistas Žolynas. Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas.

Stasys Šalkauskis (1886–1941)

Teorinį darbą Terminologijos teorija ir lietuviškoji filosofijos terminija

pradėjo skelbti 1925 m.

Iki 1941 m. buvo išleista apie 13 įvairių sričių

terminų žodynų, dauguma iš jų buvo nedidelės apimties

rusų–lietuvių ir lietuvių–rusų kalbų

terminų rinkiniai.

M. Šikšnys Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis (1919, 47 p.),Kariškas lietuviškai-rusiškas ir rusiškai-lietuviškas žodynėlis (1919, 106 p.), Z. Žemaitis Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis (1920, 99 p.),

J. Elisonas Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis (1920,144 p.), A. Maciejauskas Technikos žodynėlis (1920, 141 p.), Įvardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos (1924 ,144 p.)

Stasys Šalkauskis (1886–1941)

Bendroji filosofijos terminija (1938), žodyne pateikta 1660 terminų.

Lietuviškas botanikos žodynas (1938 m., 598 p.), 3300 terminų lotynų, lietuvių, vokiečių, rusų, lenkų ir latvių kalbomis su lietuviškais gyvosios kalbos ir raštų sinonimais.

Lietuvos TSR fizinė geografija (1958–1965, 2 t.),

Lietuvos TSR flora (1958–1980, 6 t.), Lietuvių kalbos gramatika (1965–1976, 3 t.)

1941–1989 m.

1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. – trečiasis lietuvių

terminografijos etapas, išleista daugiau kaip 168

įvairių sričių žodynų ir žodynėlių.

1941–1989 m.

1941–1989 m. – trečiasis Melioracijos terminų žodynas (1960),

Aiškinamajamasis tekstilės terminų žodynas (1962), Išradybos terminų žodynas (1977),

Zoologijos terminų aiškinimai (1974).

1941–1989 m.


1941–1989 m. lietuvių terminografijai būdinga tai, kad tiek aiškinamuosiuose, tiek verčiamuosiuose terminų žodynuose dažniausiai teikiami atitikmenys ir rusų kalba, kitų kalbų atitikmenų į žodynus įtraukta gana nedaug. Be to, vyrauja verčiamieji terminų žodynai.

1941–1989 m.

1941–1989 m. – trečiasis Ketvirtasis etapas – nuo 1990 m. iki šių dienų.

Tai pats produktyviausias ir našiausias terminų žodynų leidybos laikotarpis.

1941–1989 m.

1941–1989 m. – trečiasis Iš viso per 1990–2007 m. išleista

apie 340 įvairių sričių terminų žodynų ir žodynėlių. Beveik pusė jų yra aiškinamieji

arba aiškinamieji verčiamieji žodynai.

1941–1989 m.


Kalbotyros terminų žodynas (lietuvių–rusų–anglų k. terminai, 1990 m.), Gyvulininkystės terminų aiškinamasis žodynas (lietuvių–rusų–anglų k. terminai, 1993 m.), Informacijos terminų žodynas (lietuvių–rusų–anglų k. terminai, 1993 m.), Psichologijos žodynas (lietuvių–anglų–rusų k. terminai, 1993 m.), Sociologijos žodynas (1993 m.), Enciklopedinis geografijos žodynas (1994 m.),

1941–1989 m.


Automobilių kelių terminų aiškinamasis žodynas (lietuvių–rusų–anglų–vokiečių k., 1995 m.), Aiškinamasis kompiuterijos žodynas (lietuvių–anglų–rusų k., 1995 m.), Bankininkystės ir komercijos terminų aiškinamasis žodynas (lietuvių–anglų k., 1997 m.), Chemijos terminų aiškinamasis žodynas (lietuvių–rusų–anglų k., 1997 m.), Aplinkos apsaugos terminų žodynas (lietuvių–anglų–rusų k., 2000 m.),

1941–1989 m.


Kartografijos ir geodezijos terminų aiškinamasis žodynas (anglų–lietuvių k., 2000 m.), Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas (lietuvių–vokiečių–anglų–prancūzų–rusų k., 2001 m.), Anglų–lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas (2003 m.), Aiškinamasis telekomunikacijų terminų žodynas (lietuvių–anglų–prancūzų–rusų k., 2004 m.),

1941–1989 m.


Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas (lietuvių–anglų–prancūzų–vokiečių–rusų k., 2006), Enciklopedinis edukologijos žodynas (lietuvių–anglų–rusų k., 2007), Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas (lietuvių–anglų–vokiečių–rusų k., 2008), Enciklopedinis karybos žodynas (lietuvių–anglų–rusų k., 2008).

1941–1989 m.


Elektrotechnikos terminų žodynas (1999 m., 11530 terminų); Radioelektronikos terminų žodynas (2000 m., 19000 terminų); Statybos terminų žodynas (2002 m., 23000 terminų); Automatikos terminų žodynas (2004 m., 8900 terminų).

1941–1989 m.


Sisteminiai terminų žodynai: lotynų-lietuvių-vokiečių-anglų-rusų kalbų Botanikos vardų žodynas (1998), lotynų-lietuvių-anglų-prancūzų-rusų-vokiečių kalbų Žinduolių pavadinimų žodynas (2002), lotynų-lietuvių kalbų Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai (1998), lotynų-lietuvių kalbų Paukščių anatomijos terminai (2002), Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas (2001) ir kt.

1941–1989 m.


Lietuvoje išleistų terminų žodynų skaičius gana nemažas – per 550, kai kurių sričių terminų žodynų yra išleista net po keletą, tačiau ne visų sričių galima rasti kokybiškų, tinkamai parengtų kapitalinių terminų žodynų.

Documents

Lietuvių terminijos i štekliai : terminų bankai ir terminų žodynai Albina Auksoriūtė