Lietuvių kalbos žinynas. Veiksmažodžio formų sistema

9.3. VEIKSMAŽODŽIO FORMŲ SISTEMA

Veiksmažodžio formų sistemą sudaro asmenuojamosios, linksniuojamosios, kaitomos tik

giminėmis ir skaičiais ir visiškai nekaitomos formos.

Pagal struktūrą šios formos esti paprastosios (pagrindinės) ir dariniai. Paprastosios yra trys –

bendratis, esamojo laiko 3-iasis asmuo ir būtojo kartinio laiko 3-iasis asmuo. Visos kitos – dariniai.

Tarp paprastųjų formų kamienų yra daug fonetinio pobūdžio nesutapimų: a) šaknies balsių kaita:

b ti – va – ti – va – ž ti – ž – ž – ỹj – g j pti – – sti

– č – ; b rti – ỹr – b ro, k lti – kỹl – k lo, sk lti – skỹl – sk lo; g nti – g – k r –

k r – k r , p nti – p – – ja – v j õ – ã – õ ir kt.; b) intarpas esamajame

laike: s – – kr s – kr – kr s s – s – s š s – š – š to, dr bti –

r ba – dr – ba – l pti – l pa – l po; c) pailgėjęs esamojo laiko balsis žymimas

nosine raide: álti – la – ãl šálti – š la – šãl ès – s – s rèš – r š – r š ; d) nosine

raide žymimas balsis bendraties kamiene: l sti – lánda – lá r s – r č – r sk sti –

sk ž – sk ; e) priesaga -st- (-š -) esamajame laike: rángti – rángsta – brá –

s – , g mti – g msta – g r ti – m rš – m r ; f) bendratis ir būtasis kartinis laikas turi

priesaginius balsius: k l ti – k l ba – k l j ž r ti – ž ri – ž r j r š – rãš – rãš ó –

g eda – ój ir kt.

Pagal kaitymą ir kitus gramatinius požymius veiksmažodžio formos skiriamos į asmenuojamąsias

ir neasmenuojamąsias.

9.3.1. ASMENUOJAMOSIOS VEIKSMAŽODŽIO FORMOS

Asmenuojamosios veiksmažodžio formos turi tris tik joms būdingas kategorijas – asmenį, nuosaką

ir laiką. Dalyvių laikas kitoks (žr. 9.3.2.2).

9 . 3 . 1 . 1 . A S M U O

Asmenų formos reiškia kalbėtojo nustatomą veiksmo santykį su veikėju. Yra trys asmenys:

pirmasis asmuo – àš j ũ davau, e siu, e č s j , e davome, e tume, e kime;

antrasis asmuo – j , e davai, e si, e tum, e k j s j , e davote, e tute, e kite; trečiasis

asmuo – j s, j j jõs j , e davo, e s, e l na.

P i r m a s i s a s m u o reiškia veiksmą, kurį atlieka pats kalbantysis ( š – vienaskaita) arba

kalbantysis ir kiti (mes einame – daugiskaita).

A n t r a s i s a s m u o reiškia, kad veiksmą atlieka pašnekovas arba pašnekovai (tu eini –

vienaskaita, j s – daugiskaita).

T r e č i a s i s a s m u o reiškia, kad veiksmą atlieka asmuo arba daiktas, apie kuriuos kalbama, kurie

pokalbyje nedalyvauja (jis, ji, jie, jos eina).

Pirmojo ir antrojo asmens įvardžiai, jei nėra būtinybės pabrėžti asmenį ar supriešinti, praleidžiami,

ir veikėjas numanomas. Negalima sakyti, kad tokie sakiniai neturi veikėjo, jo buvimą rodo

veiksmažodžio galūnė: Vis s k a l b i u – vis juoda, vis ž – vis nuoga. (tts.) Ne mirti b i j a u , tik to

k r š l s s. (V. M.-P.) Ž y r s rykš k l k l s ž s.

(P. Š.) D u o k i t e ž r r . (r.)

Trečiąjį asmenį reiškiančių žodžių be reikšmės skirtumo praleisti neįmanoma – sakinys pasidaro

arba neapibrėžtas, arba beasmenis: P rklį – r k r l . (tts.) Visur tik apie tai ir

k l j . T k s s k š š šl s r s ly kr s į k r s š l .

(Ž.) Kaip akmuo krito, – ne taip s k j . Kai medis virto – ne taip l j . (Just. M.)

Beasmeniai veiksmažodžiai nėra atskiri nuo asmenavimo. Tai tik asmenavimo pašalys, neturintis

pirmojo ir antrojo asmens formų ir liepiamosios nuosakos: s ũš r k k . Bet

beasmeniai veiksmažodžiai, kaip ir asmenuojamieji, kaitomi laikais: re k r k j r k r k s,

turi tariamąją nuosaką r k .

9 . 3 . 1 . 2 . N U O S A K A

Nuosakos formos rodo veiksmo santykį su tikrove, nustatomą kalbančiojo asmens. Kalbėtojas

teigia ar neigia, kad tai tikra, pasako, kad taip nėra, bet galėtų būti. Pagal tai ir skiriamos trys

nuosakos: tiesioginė, tariamoji ir liepiamoji.

T i e s i o g i n ė n u o s a k a . Tiesiogine nuosaka konstatuojama, kad veiksmas vyksta, vyko, vykdavo

arba vyks: d rba, d rbo, d r r bs. Ji reiškiama laikų formomis. Jos formomis galima išreikšti

valią, raginimą, pageidavimą, įsakymą, įsitikinimą ir kt.: Dievai i m a tas skolas! (V. K.) E i n a m visos

r r č s l k . (V. K.) Tu p a g a n y s i , – k r j yr šk s yl k k Ona tik

s š r š s r s s k . (J. Blt.) T e g u l sau d i r b a j r ž r . (r.) T e g u l jums y s

s r s k r š s l žy s. (M.) Vai l ž y s k j s j š s . (V. K.)

Tiesioginės nuosakos esamojo laiko formos su dalelytėmis gali būti įtrauktos į liepiamosios

nuosakos formų sistemą kaip 3-iasis asmuo (žr. 9.3.1.4.3).

T a r i a m o j i n u o s a k a – darinys iš bendraties. Jos reikšmė sunkiai apibrėžiama, nes į ją suimta

tai, kas kitose kalbose reiškiama keliomis nuosakomis. Pagrindinės tariamosios nuosakos reikšmės

yra šios:

1. S ą l y g a : B s s l ž ž y . (V. K.) Kad tu pokyly b u v u s i , tai

dabar ž . (J. Blč.)

2. T a r i a m a s l y g i n i m a s : L s šl sys s rs r ly j s š l r k r k per

r . (I. S.) J s r j s ž ž s ly j č r j į č sį.

(V. M.-P.)

3. G a l i m y b ė : M k s r j k rys. N k r l r l k s tavo skarmalai.

(P. C.) N ks š s k k s š l s š . (V. K.)

4. A b e j o j i m a s : Nejaugi s ž j s s ? – š s l j V r k s l j s. (A. V.)

Kam š š k l j s , jei p a r g a b e n t a s kšč s l y . (P. M.)

5. L i e p i m a s : Ž r k k š k j s k l ! T k k j G r inis daugiau

y ! (K. B.)

6. P a g e i d a v i m a s : O kaip r č k k s r k r sč r kšl s! (S. N.) Vien

k r r š k ž k k smarkiau. (M.)

L i e p i a m o j i n u o s a k a – darinys iš bendraties. Ji reiškia kalbančiojo asmens valią. Jos formomis

liepiama, įsakoma, prašoma, pageidaujama, raginama, kad kas veiktų.

Tiesiogine reikšme liepiamoji nuosaka vartojama dialoge, jos pagrindinis asmuo – antrasis: Taigi,

Elena, – prabilo pagaliau Grigas, – l i a u k i s l r s k l s šk s. (V. K.)

S t u m k r k l rys č s s rys. (J. Blč.)

Liepimas nedera su vienaskaitos pirmuoju asmeniu, todėl liepiamosios nuosakos formų sistemoje

nėra vienaskaitos pirmojo asmens. Daugiskaitos pirmasis asmuo turi raginimo reikšmę: Mano arklys

bra s s ž k r k r ! G l r m a i n y k i m e ! (J. Blč.)

Per tarpininką galima liepti, kad veiktų ir trečiasis asmuo. Jo forma sudaroma su geidžiamosiomis

dalelytėmis ir tiesioginės nuosakos esamojo arba būsimojo laiko 3-iuoju asmeniu: T š

j s s ž r s – k k jį s s č s r s s . (A. V.) T e g u s l s s

nei akmenys, nei plytos. (V. M.-P.)

Pasakojamajame tekste liepiamoji nuosaka liepimo nereiškia: Įk š k s l ž į – tu ir k k . (J. P.)

Tok rs k l l s š y k . (tts.) B s s ž s k l : – l k j l a u k

s l r – l a u k š r . (K. B.)

9 . 3 . 1 . 3 . L A I K A S

Lietuvių kalba skiria dabarties (esamąjį), ateities (būsimąjį) ir du praeities laikus (būtąjį kartinį ir

būtąjį dažninį), reiškiamus asmenuojamosiomis vientisinėmis veiksmažodžių formomis.

E s a m a s i s l a i k a s . Pagrindinė jo reikšmė – veiksmo sutapimas su dabartimi. Jo formomis

atsakoma į klausimą k (j s j ) r k ? (R š r š į. S t a t o .) Tačiau pačių veiksmų yra

visokių, įvairiai suprantama ir dabartis. Pavyzdžiui, yra žodžių, kur veiksmo ilgumas lygus žodžio

ištarimui: r s k ž j .

Yra veiksmų ir procesų, suvokiamų kaip prasidėjusių prieš kalbos momentą ir nesibaigiančių po jo:

Ir k s s r š č j į r s r u v e n a pro atvirus langus. (S. N.) Ilgi veiksmai kartais

atrodo lygūs amžinybei: Nemunas t e k a į K rš r s. Ž s u k a s i s šį r S l .

(P. M.)

Ilgas veiksmas atitraukiamas nuo dabarties ir suvokiamas kaip apibendrintas – visais laikais

vykstantis ir pasikartojantis: Č j l : k s s k s rys s a l p s t a . (J. Blč.) D ž

šk l s k v e r k i a ž . (A. B.) Toks apibendrinimas tinka patarlėms: Kur trumpa, ten

r k s .

Esamasis laikas reiškia dabarties veiksmą, o dabartis visada aktualesnė, vaizdingesnė už praeitį

arba neišgyventą ateitį. Todėl esamasis laikas, vartojamas greta kitų laikų, suaktualina praeities ar

ateities veiksmus: P šk l kys s č č – šl s r . (P. C.) Bet seniau

s l s k s s. I š ž s k y r k s k e i n a , tik e i n a pagaugais.

(V. K.) M s j s yl s s . O š r s s s šk s l r r . S r y į yl p a k l o j u ,

miega č M r l sk s r š . (J. G.)

Būtųjų laikų yra du – b ū t a s i s d a ž n i n i s ir b ū t a s i s k a r t i n i s . Jiems bendra tik tai, kad jie

abu reiškia praeities veiksmus.

B ū t a s i s k a r t i n i s l a i k a s reiškia praeityje vykusį vieno karto veiksmą: T k r

j namo. Bet j ž r l s r ž r s. (V. K.)

Iš kalbų tik viena lietuvių kalba turi b ū t ą j į d a ž n i n į l a i k ą , padarytą su priesaga -dav- iš

bendraties (r š - : r š -dav-o). Ši priesaga baigtinį vieno karto veiksmą paverčia kartotiniu tęstiniu

veiksmu: j – nueidavo. Be to, -dav- apibendrinta kaip morfologinė gramatinio kartojimo

priemonė.

Būtasis dažninis laikas kokių ypatingesnių stilistinių atspalvių neturi. Jis gali būti tik

apibendrinamąją reikšmę turinčių kitų laikų sinonimas: Man s k k kl s

su savo vaikais, kaip kad dabar. Ne taip p a s a k e i – rž g a v a i , ne taip p a s i e l g e i , ne taip

ž – iena ar pagaliu s u v a n o s , kas tik jiems rankon k l . B k s

b i j o j o m e ? N k k! T k , ž r , kur pasprukti. (V. K.) Būtojo kartinio laiko veiksmažodžius

ištisai čia galima pakeisti būtojo dažninio laiko formomis, informacija nepasikeistų, bet labai

pasikeistų teksto stilius.

B ū s i m a s i s l a i k a s padarytas iš bendraties su priesagomis -si- ir -s- (raš -s - r š -si-te,

r šỹ-s). Jis reiškia ateities veiksmą. Kadangi tas veiksmas dar nėra patirtas, jį galima įvairiai vertinti.

Pagrindinė reikšmė – konstatuojamasis ateities veiksmas: Ž r s r l lį k

vakaras pievoj g a r u o s . (S. N.) Konstatuojama su įsitikinimu, kad taip tikrai bus. Juo reiškiama

galimybė ar tikimybė, abejonė, liepimas: T s s r l l a u s i u a u s i u tamsias

eglutes. Ir į s s s l l r į s s ž ž s. (J. Dg.) Dabar su visais reikia gyventi

geruoj . M k k l k . D r l p a d e g s . (A. V.) Iš k r č r a s i s k s s s k s r kryž

ž yč s. (V. K.) P r r r s r kš l . T r a u k s i burtus. Matai – trys kardai.

(J. G.)

Neigiamosios formos gali reikšti teigimą: G l r J k l s l k ? – r s

kl s r s. – K r r s r ž ! – s l J k l . (V. K.) Čia esamojo laiko

situacija ir esamojo laiko reikšmė.

Būsimajam, kaip ir kitiems laikams, būdingas apibendrinimas: Neskauda ir kr l k jį r .

N e n u r a u s i , jis pats tuojau s u g l e b s ir ž s k r r s. O n u r a u s i , š r s –

š r l k rs a t g a i v i n s i . (V.) Čia jį galima pakeisti ir apibendrinamuoju esamuoju laiku. Tinka

priežodžiams, patarlėms: N kšč p u l s i – labiau s u s i k u l s i . (tts.)

Apibendrinamasis būsimasis laikas dažnai vartojamas greta būtojo dažninio laiko: Kai

a p s i t a i s y s V r k j j j s č s š s r l ls s k s l s s u p i n s dvigubu

k l r r š j s r k s l p a d a b i n s ž l s r l s r kr s p r i s i s e g s

l s ž lį r s r š balta skarele, – į j ž l s D s ž k s d a r y d a v o s ne vieno

k š r yj . (A. V.)

9 . 3 . 1 . 4 . V E I K S M A Ž O D Ž I Ų A S M E N A V I M A S

Kaitymas asmenimis, nuosakomis, laikais ir skaičiais yra a s m e n a v i m a s .

9 . 3 . 1 . 4 . 1 . T I E S I O G I N Ė N U O S A K A

Esamasis laikas

Esamojo laiko veiksmažodžiai turi tris asmenuotes, skiriamas pagal 3-iojo asmens galūnes

(kamiengalius): (i)a asmenuotė (d r š č ), i asmenuotė ( ỹl l ), o asmenuotė (rãš ãr jo).

(i)a asmenuotė

Paprastieji Sangrąžiniai

veiksmažodžiai veiksmažodžiai

V i e n a s k a i t a

Aš d rbu ráukiu d rbuosi ráukiuosi

Tu d rbi ráuki d rbiesi ráukiesi

Jis, ji d rba ráukia d rbasi ráukiasi

D a u g i s k a i t a

Mes d rbame ráukiame d r s rá k s

Jūs d rbate ráukiate d r s rá k s

Jie, jos d rba ráukia d rbasi ráukiasi

Veiksmažodis ti turi dvi esamojo laiko formų eiles: a) kalbamuoju momentu vykstančiam

veiksmui reikšti ( s s yrà s s yrà) ir b) apibendrinamam, kartojamam veiksmui reikšti

( va).

i asmenuotė


veiksmažodžiai veiksmažodžia


Aš l k l k ú s

Tu l tik gul tik esi

Jis, ji l t ki l t kisi


Mes l t kime l t k s

Jūs l t kite l t k s

Jie, jos l t ki l t kisi

o asmenuotė




Aš ókau j ũ ók s j ũs

Tu ók bija ók s bija si

Jis, ji ók b jo ók s b josi


Mes ók b jome ók s b j s

Jūs ók b jote ók s b j s

Jie, jos ók b jo ók s b josi

Būtasis kartinis laikas

Būtasis kartinis laikas turi dvi asmenuotes – o ir . Jos nevienodos apimties. Pagrindinė yra o

asmenuotė.

o asmenuotė

Šiai asmenuotei priklauso paprastieji veiksmažodžiai, kurie esamojo laiko 3-iajame asmenyje turi

-a po kietojo priebalsio (d rba – d rbo), -a po -j- ( l ój – l ój ), -o po -j- (b jo – jój ), ir visi

esamojo laiko i asmenuotės veiksmažodžiai ( l – yl j l – l jo).




Aš d rbau k jau r s k jausi

Tu d rbai k jai r s k jaisi

Jis, ji d rbo k jo r s k josi


Mes d rbome k jome d r s k j s

Jūs d rbote k jote d r s k j s

Jie, jos d rbo k jo d rbosi k josi

ė asmenuotė

Ją sudaro tie veiksmažodžiai, kurie esamojo laiko 3-iajame asmenyje turi -a po minkštojo

priebalsio (á ž – á š č – š ), ir tie, kurie turi -o po kietojo priebalsio ( ók – ók

ró – ró ).

Paprastieji

veiksmažodžiai

Sangrąžiniai

veiksmažodžiai


Aš á ž ók á ž s ók s

Tu áudei ók áudeisi ók s

Jis, ji á ók á s ók s


Mes á ók á s ók s

Jūs á ók á s ók s

Jie, jos á ók á s ók s

Būtasis dažninis laikas

Būtasis dažninis laikas padarytas iš bendraties su priesaga -dav- ir galūne -o.




Aš d rbdavau óky óky s

Tu d rbdavai óky óky s

Jis, ji d rbdavo óky ókydavosi


Mes d rbdavome óky óky s

Jūs d rbdavote óky óky s

Jie, jos d rbdavo óky mókydavosi

Būsimasis laikas

Būsimasis laikas padarytas iš bendraties kamieno su priesagomis -s arba -si. Trečiasis asmuo

visada vienodas, nes baigiasi ne kamiengalio balsiu, o priebalsine priesaga.

Paprastieji

veiksmažodžiai

Sangrąžiniai

veiksmažodžiai


Aš d rbsiu ókys l siu ókys s

Tu d rbsi ókys l si ókys s

Jis, ji d bs ókys l s ókys s


Mes d rbsime ókys l sime ókys s

Jūs d rbsite ókys l site ókys s

Jie, jos d rbs ókys l s ókys s

Veiksmažodžių būsimojo laiko trečiasis asmuo gali turėti pasikeitimų: sutrumpėja balsis, keičiasi

priegaidė ( ti – s áugti – ũ s rbti – r bs).

9 . 3 . 1 . 4 . 2 . T A R I A M O J I N U O S A K A

Tariamoji nuosaka turi bendraties kamieną su įvairiais priesagų variantais ir asmenų galūnėmis:

vienaskaitos 1 asmuo turi priesagą –č - ir galūnę -u, 2 asmuo paprastai baigiasi priesaga -tum, bet

pasitaiko ir ilgesnė forma -tumei; daugiskaitos 1 ir 2 asmuo turi tų pačių priesagų poras -tu-, - -

ir asmenų galūnes -me, -te; trečiasis asmuo baigiasi priesaga - .




Aš d r č ókyč ókyč s

Tu d rbtum(ei) óky ( ) óky s

Jis, ji d r óky óky s


Mes d r ( ) óky ( ) óky ( ) s

Jūs d r ( ) óky ( ) óky ( ) s

Jie, jos d r óky óky s

9 . 3 . 1 . 4 . 3 . L I E P I A M O J I N U O S A K A

Liepiamoji nuosaka turi bendraties kamieną, priesagas -k-, -ki- ir daugiskaitos 1 ir 2 asmens

galūnes -me, -te. Trečiasis asmuo sudaromas su dalelytėmis tegul, te ir esamojo laiko 3 asmens

formomis.




Aš – – –

Tu d rbk(i) ókyk( ) ókyk s

Jis, ji tegul d rba, l ók l ók s

ted rba ók s ók


Mes d rbkime ókyk ókyk s

Jūs d rbkite ókyk e ókyk s

Jie, jos tegul d rba, l ók l ók s

ted rba ók s ók

Kai dalelytė te virsta priešdėliu, sangrąžos afiksas -si dėsningai atsiduria tarp priešdėlio ir šaknies.

9 . 3 . 1 . 5 . S A N G R Ą Ž I N I Ų V E I K S M A Ž O D Ž I Ų A S M E N A V I M A S

Sangrąžinių veiksmažodžių asmenavimas iš esmės nesiskiria nuo atitinkamų paprastųjų. Tik

sangrąžos afiksas -si apsaugojo asmenų galūnes, jos nesutrumpėjo ir dabar atrodo kitokios: s k –

s kú s š – š s s k – s k s s k – s k s óky – óky s. Pats sangrąžos

afiksas daugiskaitos 1 ir 2 asmens formose yra -s, o būsimojo laiko 3 asmens formose -is (s ks s).

Galioja dėsnis, kad prie žodžio galo priebalsio jungiasi sangrąžos forma -is.

9.3.2. NEASMENUOJAMOSIOS VEIKSMAŽODŽIO FORMOS

9 . 3 . 2 . 1 . B E N D R A T I S

B e n d r a t i s – paprastoji (pagrindinė) nekaitoma veiksmažodžio forma. Neturėdama kaitymo

formų, nustatančių vietą sakinyje, bendratis eina įvairiomis sakinio dalimis:

1. V e i k s n i u : D i r b t i J k ž s k . (J.) N u k i r s t i kį į – vis tiek kaip ž

ž š . (V. K.)

2. P a p i l d i n i u : V a l g y t i š A r D j . (I. S.)

3. P a ž y m i n i u : M r s j s r k sč s l j r ž r k j š s .

(J. Blč.)

4. A p l i n k y b e : P ž r t a i s y t i k r k l ž . (V. K.) N r č s kr l

k r a u t i r l l l s k i r t i . (tts.)

5. T a r i n i u bendratis eina arba susijungusi su asmenuojamaisiais veiksmažodžiais, arba tose

situacijose, kur specialiai nebūtina pažymėti tariniui būdingų asmens, laiko ir nuosakos reikšmių, kur

jas rodo kitas asmenuojamasis veiksmažodis ar situacija: Ne vienas r j p a s i v o g t i j s j k

visam gyvenimui. (K. B.) R s r ž s r j a t j a u s t i kį r s r . (J. Blč.) Tik

dabar ji r j k žk s u v o k t i yr ž ž s . (P. C.) Dar s r , o jau

y rš s. (B. S.) D l ž kl r r s j : – Ar mums g e r t i , ar

n e g e r t i , ar sparneliais p a p l a s n o t i ? (tts.) Vai kurgi man dabar s ? (V. K.) T k š

r , ž , o ir dobilai jau pjaunami. (Ž.) I š y bajorus! Dvarus n u g r i a u t i ! (B. S.)

Daugeliu atvejų, kai bendratis pati viena eina tariniu, numanomas ir asmenuojamasis

veiksmažodis: Aš – , jis – v y t i s ! (= Aš , jis y s !)

9 . 3 . 2 . 2 . D A L Y V I S

D a l y v i s – veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių. Dalyviai –

linksniuojami žodžiai, padaryti iš asmenuojamųjų formų ar bendraties. Dalyvius skiriame

veiksmažodžių klasei ne pagal kaitymą, o pagal kamieno gramatinius požymius. Dalyviai (kaip ir

būdvardžiai) kaitomi linksniais, skaičiais ir giminėmis, gali būti įvardžiuotiniai, turėti nederinamąją

formą. Jie turi ir laikus, bet laikų rodikliai eina prieš linksniavimo galūnę ir priklauso ne žodžių

ryšiams sakinyje, o kamienui. Visų laikų dalyviai gali eiti pažyminiais ir tuo jie skiriasi nuo

asmenuojamųjų veiksmažodžių.

Kaip veiksmažodžiai dalyviai reiškia veiksmą (pagrindinį ar šalutinį), valdo linksnius (r š s l šk

r š s š k r š s r l ), prisijungia tuos pačius prieveiksmius ( r ž r r š s), žymi

veiksmo trukmę ir baigtumą (r š s – r š s).

Specifinė dalyvio gramatinė kategorija yra rūšis – veikiamoji ir neveikiamoji.

9 . 3 . 2 . 2 . 1 . V E I K I A M O S I O S R Ū Š I E S D A L Y V I A I

Veikiamosios rūšies dalyviai, einantys pažyminiu, reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties

veiksmo: s š – š s s ž s pavargo – r s ž s. Kai veikiamosios rūšies

dalyvis pavartojamas tariniu, jis (kaip ir asmenuojamoji forma) reiškia paties veikėjo atliekamą

veiksmą ar patiriamą būseną. Plg. Sako, kad jis r j rįž ir Sako, kad jis r j s rįž . Vakar

labai p a v a r g a u ir Vakar buvau labai r s .

Vyriškosios ir moteriškosios giminės derinamosios veikiamųjų dalyvių formos daromos iš visų

veiksmažodžių, išskyrus beasmenius. Iš beasmenių veiksmažodžių daromos tik nederinamosios

formos – J r k r k j r k r k s Š l j l j lys . Todėl nederinamųjų formų

veikiamieji dalyviai turi nedaug.

Veikiamosios rūšies dalyviai turi keturis laikus – e s a m ą j į , b ū t ą j į k a r t i n į , b ū t ą j į d a ž n i n į

ir b ū s i m ą j į .

E s a m a s i s l a i k a s daromas iš asmenuojamojo veiksmažodžio esamojo laiko su priesaga -nt- ir

linksnių galūnėmis: d rb-a – d rb-a-nt-is ( r s), d rb-a-nt- s ó -i – s ó -i-nt-is (s į s), s ó -i-nt-i;

rãš-o – rãš-a-nt-is (r š s), rãš-a-nt-i.

Vyriškosios giminės vardininkai turi po dvi formas – ilgąją ir trumpąją. Trumpoji forma neturi kitų

linksnių ir negali būti įvardžiuotinė.


V. d rbantis, -i (d r s) s ó s -i

K. d r č -ios s ó č -ios

N. d r č -iai s ó č -iai

G. d r į -č s ó į -č

Įn. d r č -ia s ó č -ia

Vt. d r č -ioje s ó č -ioje


V. d rbantys, -č s (d rb ) s ó ys -č s

K. d r č s ó č

N. d rbantiems, -č s s ó s -č s

G. d r č s -ias s ó č s, -ias

Įn. d r č s -iomis s ó č s -iomis

Vt. d r č s -iose s ó č s -iose

Linksniuojamųjų dalyvių šauksmininkas – vardininko homonimas. Tai potencinis linksnis (O

d i r b a n t i s ž !), bet sunku jį išgirsti gyvojoje kalboje, nes taip kreiptis neprireikia.

B ū t a s i s k a r t i n i s l a i k a s – darinys iš asmenuojamojo veiksmažodžio būtojo kartinio laiko

3 asmens kamieno su priesaga -us- ir linksnių galūnėmis. Tik vyriškosios giminės vardininkai kitokie –

d r s – d r . Jie negali turėti įvardžiuotinės formos, įvardžiuotinė forma jau yra su priesaga -us-

(dirbusysis).


V. d r s -usi s j s -usi

K. d rbusio, -ios s jusio, -ios

N. d rbusiam, -iai s jusiam, -iai

G. d r sį - s j sį -

Įn. d rbusiu, -ia s jusiu, -ia

Vt. d rbusiame, -ioje s jusiame, -ioje


V.

K.

N.

G.

d r -usios

d r s

d rbusiems, -ioms

d rbusius, -ias

s j -usios

s j s

s jusiems, -ioms

s jusius, -ias

Įn. d rbusiais, -iomis s jusiais, -iomis

Vt. d rbusiuose, -iose s jusiuose, -iose

B ū t a s i s d a ž n i n i s l a i k a s daromas iš asmenuojamojo veiksmažodžio būtojo dažninio laiko 3

asmens. Todėl turi bendraties kamieną, dažninio laiko priesagą -dav-, būtojo laiko dalyvio priesagą

-us- ir galūnes. Linksniuojama taip:


V. d rbda s -usi s s -usi

K. d rbdavusio, -ios s davusio, -ios

N. d rbdavusiam, -iai s davusiam, -iai

G. d r sį - s sį -

Įn. d rbdavusiu, -ia sto davusiu, -ia

Vt. d rbdavusiame, -ioje s davusiame, -ioje


V. d r -usios s -usios

K. d r s s s

N. d rbdavusiems, -ioms s davusiems, -ioms

G. d rbdavusius, -ias s davusius, -ias

Įn. d rbdavusiais, -iomis s davusiais, -iomis

Vt. d rbdavusiuose, -iose s davusiuose, -iose

Būtojo dažninio laiko linksniavimas dirbtinokas. Gyvai vartojamas tik vardininkas atpasakojamojoje

kalboje, o visi kiti linksniai tik galimi.

B ū s i m a s i s l a i k a s turi asmenuojamojo veiksmažodžio būsimojo laiko kamieną su minkštuoju s

(iš si), dalyvio priesagą -ant- ir linksnių galūnes (s s s s siantis). Yra ir trumpoji

vyriškosios giminės vardininkų forma.


V. d rbsiantis, -i (d r s s) s s s - (s s s)

K. d r s č -ios s s č , -ios

N. d r s č -iai s s č am, -iai

s s į, -č G. d r s į -č

Įn. d r s č -ia s s č , -ia

s s č , -ioje Vt. d r s č -ioje


V. d rbsiantys, -č s ( r s ) s s ys -č s (s s )

s s č K. d r s č

N. d rbsiantiems, -č s s s s, -č s

G. d r s č s -ias s s č s, -ias

s s č s, -iomis Įn. d r s č s -iomis

Vt. d r s č s -iose s s č s , -iose

Rasti sakinių su gyvai pavartotais būsimojo laiko dalyvių linksniais sunku. Tačiau vienas kitas yra

užrašytas iš raštų, iš tautosakos: Iki to nepaprasto, l s č v s r s y

nutikimo dar l k s s. (P. C.) A s č s ž s l ž . (K. D.) L s

r j l s č k k s y . (tts.)

9 . 3 . 2 . 2 . 2 . N E V E I K I A M O S I O S R Ū Š I E S D A L Y V I A I

Neveikiamosios rūšies dalyviai reiškia daikto ypatybę ar patiriamą būseną, kylančią iš kito veikėjo

veiksmo. Ypatybės turėtojas neveikia, yra pasyvus. Derinamieji vyriškosios ir moteriškosios giminės

neveikiamieji dalyviai daromi tik iš galininkinių veiksmažodžių: skaitoma knyga (: skaito k y ),

r šy s l šk s (: r šy l šk ). Yra neveikiamosios rūšies dalyvių, neturinčių neveikiamosios

reikšmės: a) žyminčių daikto paskirtį ( y s s s s s k rys s j š

drumstas vanduo, lenkta nosis); tai savotiški būdvardžiai, ir jų daryba nesusijusi su galininko valdymu;

b) iš visų veiksmažodžių daromos nederinamosios formos (d r lá k l , d r lá k

yl ta).

Neveikiamieji dalyviai turi tris laikus – e s a m ą j į , b ū t ą j į ir b ū s i m ą j į .

E s a m a s i s l a i k a s daromas iš asmenuojamųjų veiksmažodžių esamojo laiko 3 asmens, dalyvio

priesagos -m- ir derinamųjų galūnių – d rba-m-as, -à r -m-as, -à rãš -m-as, -a. Nederinamoji

forma: d r r rãš .


V. d rbamas, -à r s -à rãš s -a

K. d rbamo, -õs r -õs rãš -os

N. r ám, -ai r ám, -ai rãš -ai

G. d r r rãš

Įn. d rbamu, -a r -a rãš -a

Vt. dir è - jè r è - jè rãš -oje


V. dirbam , -os turim , -os rãš -os

K. dirbam turim rãš

N. dirbam ems, -ó s turim ems, -ó s rãš s -oms

G. d rbamus, -as r s -as rãš s -as

Įn. dirbama s, -om s turima s, -om s rãš s -omis

Vt. r sè - sè r sè - sè rãš s -ose

B ū t a s i s l a i k a s daromas iš bendraties su dalyvio priesaga -t- ir linksnių galūnėmis – r- -ti –

r- - - s - r š- -ti – r š- -t-as, -a. Nederinamoji forma: d r r r š .


V. d rbtas, -à r tas, -a r š s, -a

K. d rbto, -õs r to, -os r š , -os

N. r ám, -ai r tam, -ai r š , -ai

G. d r r r š

Įn. d rbtu, -a r tu, -a r š , -a

Vt. r è - jè r tame, -oje r š , -oje


V. dirbt , -os r ti, -os r š , -os

K. dirbt r r š

N. dirbt ems, -ó s r tiems, -oms r š s, -oms

G. d rbtus, -as r tus, -as r š s, -as

Įn. dirbta s, -om s r tais, -omis r š s, -omis

Vt. r sè - sè r tuose, -ose r š s , -ose

B ū s i m o j o l a i k o formos turi būsimojo laiko kamieną su priesaga -si-, dalyvio priesagą -m- ir

linksnių galūnes. Vartojamos labai retai. Dažniau pasitaiko simas – s à s às s – s ój .

Prie neveikiamųjų dalyvių skiriamas ir r e i k i a m y b ė s dalyvis, nes taip pat kaip ir kitos šios rūšies

formos keičia veikiamąjį dalyką reiškiantį linksnį. Plg. Ž s r r – D r s yr r s Š

k y r k sk y – Š k y yr sk y . Reikiamybės dalyvis daromas iš bendraties su priesaga

-tin- ir linksnių galūnėmis. Vartojamas labai retai, kaitomas kaip būdvardis su galūne -as, turi ir

nederinamąją nekaitomą formą: sk , d r ž ó . Linkęs būdvardėti, plg. s

į k s y s ir kt.

9 . 3 . 2 . 2 . 3 . Į V A R D Ž I U O T I N I Ų D A L Y V I Ų L I N K S N I A V I M A S

Esamasis laikas


V. rãš ys s -č j rãš s s -oji

K. rãš č j -č s s rãš j -osios

N. rãš č j -č j rãš j -ajai

G. rãš įjį -č j rãš jį - j

Įn. rãš č j -č j rãš j - j

Vt. rãš čiajame, -č j j rãš j -ojoje


V. rãš j -č s s rãš j -osios

K. rãš č j rãš j

N. rãš s s -č s s rãš s s -osioms

G. rãš č s s -č s s rãš s s - s s

Įn. rãš č isiais, -č s s rãš isiais, -osiomis

Vt. rãš č s s -č s s rãš s s -osiose

Čia išlinksniuoti tik esamojo laiko dalyviai, bet ir kitų laikų linksniavimas yra toks pat – tos pačios

galūnės. Apibendrinant dalyvių linksniavimą, reikia pasakyti, kad jis visiškai sutampa su (i)a

linksniuotės būdvardžių linksniavimu, išskyrus trumpąsias veikiamosios rūšies vyriškosios giminės

vardininkų formas.

9 . 3 . 2 . 2 . 4 . D A L Y V I Ų V A R T O J I M A S

Linksniuojamas dalyvis yra derinamasis pažyminys: Senelis r č r k r

vartelius r į j į k . (J. B.) N s s š l s šk s m a i t i n a m a s , p e n i m a s ,

š k j s ir m a u d o m a s , š l s s š . (V. M.-P.)

Pažyminiu eina visi dalyvių linksniai, o vardininkas vartojamas ne tik kaip pažyminys, bet ir kaip

tarinys (dažniausiai sudurtinio tarinio vardinė dalis), ir kaip sakinio pagrindinio veiksmo aplinkybė.

9 . 3 . 2 . 2 . 5 . S U D Ė T I N Ė S ( S U D U R T I N Ė S ) V E I K S M A Ž O D Ž I Ų F O R M O S

Veikiamosios rūšies dalyviai eina tariniu su veiksmažodžiais nustoti, liautis, paliauti, mesti: Gr s

ratelis pats savaime n u s t o j o s k s s . (V. K.) J z k s l s s k s . (Ž.) Čia dalyvis

lengvai pakeičiamas bendratimi ( s j s k s sk s ).

Dalyvio vardininkas atstoja šalutinį sakinį, ypač su sangrąžiniais veiksmažodžiais: r s ž

s k s k s k j s ys s ir kt. Tą patį turinį galima išreikšti ir be dalyvio: r s k ž

tikisi, kad pagis ir t. t. Dabartinėje kalboje pakaitalai su asmenuojamaisiais veiksmažodžiais dažnesni

už dalyvines konstrukcijas.

Po jungiamųjų žodžių su dalyvių vardininkais dabar gana sėkmingai konkuruoja asmenuojamieji

veiksmažodžiai arba nederinamosios dalyvių formos: J s l k ys s č k r

(buvo). (V.) Aš s s k r l s (k r l k r l ). (J. Blt.)

Visų laikų dalyvių vardininkai vartojami pasakojamojoje kalboje vietoj tiesioginės nuosakos formų,

reiškiant sakytojo nuošalę nuo to, kas sakoma: K k r s ž jys. J s r j s s s. T j

trys ž j ir ž j k k . (tts.) Ir kl j ž s k j s r s s ,

k G l š ž s G l š ž s k ž s . (V. K.)

Dalyvių vardininkai patys vieni ir su sau priklausomais žodžiais reiškia iš veiksmo kylančias

aplinkybes, kurios yra tarsi pagrindinio veiksmo vykimo fonas: Kurmelis s r l s s

akis. (Ž.) Katinas, ž s k r s s kr sl ks s š k r l l . (P. M.) M r y s ž r

s t u m i a m a s r č č . (Ž.) Ž s š s ir a p n a k v i n t a s s s šk l

toliau. (P. C.)

Tariniu einantys dalyvių vardininkai su asmenuojamuoju pagalbiniu veiksmažodžiu sudaro

sudėtines (arba tradiciškai vadinamas sudurtines) laikų ir nuosakų formas.

Sudėtinės (sudurtinės) formos su esamojo laiko dalyviais

Sudėtinės formos su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu, turinčiu priešdėlį be-:

Tiesioginė nuosaka

Esamasis laikas – š s s į s s k s

Būtasis kartinis laikas š s s į s s k s

Būtasis dažninis laikas davo š s s į s, b s k s

Būsimasis laikas s š s s į s s k s

Tariamoji nuosaka

a) š s s į s s k s

b) s š s s į s s k s

Liepiamoji nuosaka

k š s s į s s k s

Asmenuojamas tik pagalbinis veiksmažodis ( s s yrà s s yrà ũ

...). Dalyvis – nekinta. Todėl kaip pavyzdys čia pateikiamas visų laikų ir nuosakų

tik 3 asmuo. Tariamoji nuosaka sudaroma ir su vientisine, ir su sudėtine pagalbinio veiksmažodžio

forma. Esamasis laikas neturi pagalbinio veiksmažodžio.

Sudėtinės formos su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu dar vadinamos p r a d ė t i n ė m i s

todėl, kad viena iš dviejų jo reikšmių rodo ketinamą pradėti ar jau ir pradėtą, bet kokios nors

priežasties nutrauktą veiksmą: B u v a u jau b e e i n a n t i š k š r k r ks . (r.)

Antroji šio tipo sudėtinių formų reikšmė – tęstinis veiksmas, laiko ar priežasties santykiu susijęs su

kitu veiksmu ar kokiomis aplinkybėmis: Gal jau seniai č r į s r l r š k j

numirusi mama. (K. S.) P s l j š r yj k s š . J r s č k r s s rį l .

(Ž.)

Sudėtinės formos su esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu gali būti vientisinių formų

sinonimai.

S u d ė t i n ė f o r m a V i e n t i s i n ė f o r m a

1. Ir K r r l ž lį

b e t u r i n t i . (Ž.)

1. Ir K r r l ž lį

t u r i .

2. Gal jau seniai č

r į s r l r š k j

r s . (K. S.)

2. Gal jau seniai

r č r l r š k

je r s .

3. B u v a u b e e i n a n t i š

k s sk l f s.

3. Jau j (rengiausi

) š k s sk

telefonas.

Gramatinė sinonimija daro kalbą turtingesnę, spalvingesnę. Tiktai reikia rūpintis, kad vientisinės

formos nenustelbtų sudėtinių.

Sudėtinės formos su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu

Tiesioginė nuosaka

Esamasis laikas yrà š s l s, rãš s

Būtasis kartinis laikas š s l s, rãš s

Būtasis dažninis laikas š s, l s, rãšomas

Būsimasis laikas s š s l s, rãš s

Tariamoji nuosaka

a) š s l s, rãš s

b) s š s l s, rãš s

Liepiamoji nuosaka

k š s, l s, rãš s

Sudėtinės formos su būtojo laiko dalyviais

1. Su veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviu:

Tiesioginė nuosaka

Esamasis laikas yrà d r s yl j s, rãš s

Būtasis kartinis laikas d r s yl j s, rãš s

Būtasis dažninis laikas davo d r s yl j s, rãš s

Būsimasis laikas s d r s myl j s, rãš s

Tariamoji nuosaka

a) d r s yl j s, rãš s

b) s d r s yl j s, rãš s

Liepiamoji nuosaka

k d r s yl j s, rãš s

Šios formos dar vadinamos a t l i k t i n ė m i s , nes reiškia veikėjo būseną, kilusią iš atlikto veiksmo

(plg. č ir s s).

2. Su neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviu:

Tiesioginė nuosaka

Esamasis laikas yrà d r s yl s r š s

Būtasis kartinis laikas d r s yl s r š tas

Būtasis dažninis laikas davo d r s yl s r š s

Būsimasis laikas s d r s yl s r š s

Tariamoji nuosaka

a) d r s yl s r š s

b) s d r s yl s r š s

Liepiamoji nuosaka

k d r s yl s r š s

Šios sudėtinės formos taip pat yra a t l i k t i n ė s : yrà r š s „toks jis todėl, kad anksčiau kas nors jį

rašė ar parašė“, r š s r š s s r š s. Jos dažniausiai vartojamos sakiniuose be

veikėją reiškiančio linksnio: Pirmoji telegrama š s s 1884 metais. (P. M.)

9 . 3 . 2 . 3 . P U S D A L Y V I S

Pusdalyvis yra veiksmažodžio forma, turinti bendraties kamieną, priesagą -dam- ir derinamąsias

galūnes – r š s r š r š r š s. Jis nelinksniuojamas, tik derinamas su veiksniu

einančiu daiktavardžio vardininku gimine ir skaičiumi.

Pusdalyvis reiškia aplinkybę, kylančią iš to paties veikėjo šalutinio veiksmo (yra vienas veikėjas ir du

jo veiksmai). Pusdalyvis reiškia:

1. L a i k ą , sutampantį su pagrindinio veiksmo laiku: Ir nelaiminga l r .

(E. M.) Ir s j k č šk l b e s i k l a u s y d a m a s r j kr s k s. (K. B.)

2. B ū d ą : Jojo p a s i k r a i p y d a m a s s š k s . V rš j l s r ž j

l ž š k l s rš š s z s z s . (P. C.)

3. P r i e ž a s t į : Ėr k sl s ž r s š l k l . (P. C.)

N r s s ž k s yr j j s š lį r l lį. (J. Blč.)

4. S ą l y g ą : D k šk s v y d a m a s s . (tts.)

9 . 3 . 2 . 4 . P A D A L Y V I S

Padalyvis – nekaitoma veiksmažodžio forma, daroma iš laikų kamienų pridedant priesagas.

Esamajam laikui dedama -ant, -int (d rba – d r rãš – rãš ỹl – ỹl ). Būtųjų laikų padalyviai

daromi iš būtojo kartinio laiko su priesaga -us (d rbo – d rbus, rãš – rãš s yl j – yl j s; d rbdavo –

d rbdav s r š – r š s yl – yl davus). Būsimasis laikas turi priesagą -ant (d rbsi –

d r s yl s – yl sia r š s – r š s ). Dažniausiai vartojami esamojo ir būtojo kartinio laiko

padalyviai. Dažninis ir būsimasis dabar neįprasti ir keičiami šalutiniu sakiniu. Pvz.: G r j j

ž s i r g d a v u s → G r j k j ž s r s Ž jį krai ž s → Ž

k j s kr ž s.

Padalyvio vartojimas nėra toks vientisas kaip pusdalyvio.

1. Jis, kaip ir pusdalyvis, reiškia iš veiksmo kylančias aplinkybes. Skirtumas tik tas, kad pagrindinio

veiksmo atlikėjas nesutampa su aplinkybės veiksmo atlikėju: A šr ž š k y

s l l k l s j . (tts.) Kai šr ž š š k y ... Arba aplinkybės veiksmo

veikėjo visiškai nėra: Grįž š .

Esamojo laiko padalyviai dažniausiai reiškia aplinkybę, laiko atžvilgiu sutampančią su pagrindinio

veiksmo laiku: Ry s l t e k a n t l žs l ž r k r s l s ,

k l sk r ž r . (V.) Greta laiko gali būti ir sąlyga: Balai e s a n t , bus ir

velnias. (tts.)

Būtojo kartinio laiko padalyviai dažniausiai reiškia aplinkybę, kilusią iš ankstesnio šalutinio

veiksmo: A r k l k l s k r s u l a u k u s . (V. K.) Jiedviem s u s i t u o k u s s r ž r .

(S. N.) Plg. Kai jie s u s i t u o k s s r ž r (nuoseklumas).

Aplinkybę reiškiantys padalyviai prieveiksmėja: O kad neduoda duonos laiku, v e r k i a n t ( )

reikia vogti. (Ž.) N e t r u k u s ( r ) r s s r . B e m a t a n t s šs sk rs . P r i r e i k u s

l r k . Gali būti įterpiniai: s s k s s k s r r s šskyr s s r

ir kt.

2. Padalyvis gali būti dvejybinio linksnio dalyvio atitikmuo: D k r s D l l s yr r s ž s

ž k l s k k s s k jį e s a n t ( s į) ž s s ž . (P. M.) Kas kelinti metai

gauname r r r r k r ž r j s ( r j s ). (P. M.) P č a t e i n a n t

( į).

3. Gali būti bendraties atitikmuo: N s r k r s s r j s s s

( s s s ). (P. M.) K č r į s k s (įs k ) k š neklystu? (V.) Nusibodo y l j s

( yl ) r š k k s. (Ž.)

4. Padalyvis kartais atitinka tariamąją nuosaką: Kad taip man į s s s (K š l č

įs sy ) k s r ž s! – galvojo karalius. (J. Blč.) Kad dabar taip s ir p a d e g u s (i č r

č ) Žl į r K kį. T j k ! (V. K.)

K r s l k l s ž y s. N rf l j s k r k l r š , sudarė Petras Kniūkšta, Vilnius: Šviesa, 2004.

Documents

Lietuvių kalbos žinynas. Veiksmažodžio formų sistema