TERORISTO ŽINYNAS

I dalis

ĮVADAS

Šiame leidinyje pateikiamos metodikos ir technologijos sprogmenų ir sprogstamųjų įtaisų gamybai, naudojant minimalią įrangą bei prieinamas medžiagas.Visa informacija, pateikta šiame leidinyje yra laisvai prieinama viešosiose bibliotekose bei interneto duomenų bazėse. Įgyvendindami bet kokius šiame leidinyje pateiktus metodus jūs prisiimate visišką atsakomybę už savo veiksmų pasekmes. Tokias kaip:

TURINYS

I dalis

1.0 SPROGSTAMŲJŲ MEDŽIAGŲ TEORIJA2.0 MEDŽIAGŲ ĮSIGIJIMAS2.01 JUODASIS PARAKAS2.02 PIRODEKSAS2.03 RAKETINIS PARAKAS2.04 BEDŪMIS PARAKAS2.05 AMONIO NITRATAS2.06 NAUDINGOS BUITINES CHEMIJOS PREKES2.1 ALTERNATYVUS MEDŽIAGŲ ĮSIGIJIMO BUDAI2.2 MEDŽIAGŲ PARUOŠIMAS2.2.1 AZOTO RŪGŠTIS3.0 SPROGMENŲ GAMYBA3.1 INICIJUOJANTIEJI SPROGMENYS3.11 GYVSIDABRIO FULMINATAS3.12 NITROGLICERINAS3.13 PIKRATAI3.2 ŽEMESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS3.2.1 JUODASIS PARAKAS3.2.2 NITROCELIULIOZE3.2.3 DEGIŲJŲ MEDŽIAGŲ IR OKSIDATORIŲ MIŠINIAI3.2.4 PERCHLORATAI3.3 AUKŠTESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS3.3.1 R.D.X. (HEKSOGENAS)3.3.2 AMONIO NITRATAS3.3.3 ANFOS3.4.3 T.N.T. (TROTILAS)3.3.5 KALIO CHLORATAS (BERTOLETO DRUSKA)3.3.6 DINAMITAS3.3.7 AITRINTAS KRAKMOLAS3.3.8 PIKRINO RŪGŠTIS3.3.9 AMONIO PIKRATAS3.3.10 AZOTO TRICHLORIDAS3.3.11 ŠVINO AZIDAS3.5 KITI "SPROGMENYS"3.5.1 TERMITAS3.5.2 MOLOTOVO KOKTEILIS3.5.3 CHEMINIS PADEGAMASIS BUTELIS3.5.4 DUJU BALIONU SPROGDINIMAS.

II dalis

4.0 SPROGMENŲ PANAUDOJIMAS4.1 SAUGUMAS4.2 SPROGDIKLIAI4.2.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES4.2.2 SMŪGIO SPROGDIKLIAI4.2.3 ELEKTRODETONATORIAI4.2.4 ELEKTROMECHANINIAI SPROGDIKLIAI4.2.4.1 Gyvsidabrio jungikliai4.2.4.2 Atotampos4.2.4.3 RADIJO BANGOMIS KONTROLIUOJAMI DETONATORIAI4.3 DELSTUVAI4.3.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES DELSTUVAI4.3.2 TAIMERIAI4.3.3 CHEMINIAI DELSTUVAI4.4 SPROGMENŲ KONTEINERIAI4.4.1 POPIERIAUS KONTEINERIAI4.4.2 METALINIAI KONTEINERIAI4.4.3 STIKLO KONTEINERIAI4.4.4 PLASTIKINIAI KONTEINERIAI4.5 PAŽANGŪS SPROGMENŲ PANAUDOJIMO BUDAI4.5.1 KUMULIATYVINIAI UŽTAISAI4.5.2 VAMZDELINIAI UŽTAISAI4.5.3 GARU SPROGIMO TECHNIKA4.5.4 BOMBA IŠ ELEKTROS LEMPUTES4.5.5 BOMBOS KNYGOSE4.5.6 TELEFONINES BOMBOS+ DARBO SU SPROGMENIMIS SAUGA

1.0 SPROGSTAMŲJŲ MEDŽIAGŲ TEORIJA

Sprogmuo - tai bet kokia medžiaga, kuri paveikta karščio ar sukrėtimo, patiria staigų skilimą ar oksidaciją. Šio proceso metu medžiagoje buvusi energija išsiskirią šilumos ir šviesos pavidalu, o medžiaga skyla į dujinius komponentus, kurie užima daug didesni turi nei pradine medžiaga. Kadangi išsiplėtimas yra labai staigus, suspaustos dujos pastumia didele oro mase. Šio išsiplėtimo greitis yra didesnis už garso greiti, todėl ji lydi sprogimui budingas triukšmas.

Sprogmenys būna keliu rūšių: aukštesniosios pakopos sprogmenys, kurie detonuoja; žemesniosios pakopos sprogmenys, kurie dega; ir inicijuojantieji sprogmenys, kurie daro ir viena ir kita.

Aukštesniosios pakopos sprogmenys detonuoja. Detonacija paprastai būna sukelta sukrėtimo bangos, kuri nueina per sprogmenį. Ji suardo molekulinius ryšius tarp medžiagos atomu tokiu greičiau, kuris maždaug prilygsta garso greičiui. Aukštesniosios pakopos sprogmenyse degioji medžiaga ir oksidatorius yra chemiškai surišti, o sukrėtimo banga suardo šiuos ryšius ir pertvarko komponentus taip, kad susidarytu kuo didesnis duju kiekis. Aukštesniosios pakopos sprogmenų pavyzdžiai yra T.N.T. (trotilas), amonio nitratas ir R.D.X. (heksogenas)

Žemesniosios pakopos sprogmenys nedetonuoja, bet dega arba skyla oksiduojantis. Paveikti aukštosios temperatūros degioji medžiaga ir oksidatorius susijungia, išskirdami šiluma, šviesa ir dujas. Kai kurie žemesnieji sprogmenys dega tuo pačiu greičiu atviroje erdvėje ir suspausti (pvz. juodasis parakas). Kiti, kaip bedūmis parakas, suspausti (pvz. šautuvo vamzdyje) dega daug greičiau ir su daug didesne temperatūra nei atvirai. Juodasis parakas, bedūmiai parakai bei įvairus degiųjų medžiagų ir oksidatorių mišiniai yra žemesniosios pakopos sprogmenų pavyzdžiai.

Inicijuojantieji sprogmenys yra išskirtiniai. Kai kurie jų gali reaguoti kaip aukštesniosios arba žemesniosios pakopos sprogmenys. Paprastai inicijuojantieji sprogmenys yra daug jautresni trinčiai, karščiui ar sukrėtimui. Dažniausiai jie naudojami mažais kiekiais, kitu sprogmenų sužadinimui - sukelti aukštesniosios pakopos detonacija, kaip pvz. artilerijos sviediniuose, arba žemesniosios pakopos sprogmens padegimui, kaip pvz. kapsule padega parako užtaisą šaunamųjų ginklų šoviniuose. Vienas ryškiausiu šios rūšies sprogmenų yra gyvsidabrio fulminatas.

2.0 MEDŽIAGŲ ĮSIGIJIMAS

Šiame skyriuje pateikta informacija turi amerikietiška specifika ir nevisai atitinka Lietuvos situacija, kadangi pas mus griežtesnė ginklų, šaudmenų ir sprogmenų kontrole. Tačiau vis tiek čia galima pasisemti naudingos informacijos.

Beveik kiekviename vidutinio dydžio mieste galime rasti vaistine ir ginklu parduotuve. Tai yra dvi vietos, kurias potencialus teroristas turėtų aplankyti pirmiausia, norėdamas įsigyti medžiagų sprogmenų gamybai. Viskas, ko jam reikia - tai žinoti ši bei ta apie tu medžiagų naudojimą, nesusijusi su sprogmenimis. Reikalingas medžiagas ir komponentus taip pat galima įsigyti ūkiniu prekių ir sodo reikmenų parduotuvėse, autoparduotuvėse ir degalinėse, o taip pat specializuotuose cheminiu reaktyvu parduotuvėse.

2.01 JUODASIS PARAKAS

Juodasis parakas yra naudojamas kai kuriems šaunamiesiems ginklams bei pirotechnikoje. Jis būna įvairiu rūšių, priklausomai nuo daleliu dydžio. Skirtingu rūšių juodasis parakas naudojamas skirtingo kalibro ginkluose - smulkus parakas gali degti per greitai didelio kalibro ginkluose ir atvirkščiai, t.y. kuo smulkesnis parakas, tuo didesnis jo degimo greitis. Degimo greitis yra ypatingai svarbus, konstruojant sprogstamuosius įtaisus. Kadangi sprogimas - tai staigus duju tūrio padidėjimas uždaroje erdvėje, sprogimui labiau pageidautinas greito degimo parakas. Pagrindinės juodojo parako rūšis atspindi lentele pateikta žemiau.

Rūšis Ginklas, kur naudojamasF .50 ir stambesnio kalibro ginklai

FF .36 - .50 kalibro pistoletai ir lengvi šautuvai

FFF .36 ir mažesnio kalibro ginklai.

FFF rūšies parakas yra tinkamiausias. Jo degimo greitis yra didžiausias dėl didesnio degimo paviršiaus. Stambesniu rūšių parakas irgi naudojamas sprogmenų gamybai, bet tai aptarsime vėliau. Pagrindine problema naudojant juodąjį paraka yra ta, kad jis gali atsitiktinai užsidegti nuo statines elektros ir tai, kad jis absorbuoja (sugeria) oro drėgme. Saugiai susmulkinti juodąjį paraką teroristas naudoja plastmasini šaukštą ir medini indą. Imdamas paraką nedideliais kiekiais, jis sutrina ji šaukštu, atsargiais sukamais judesiais. Juodasis parakas yra pakankamai smulkus kai prilygsta miltams. Tačiau smulkinti paraka nėra visada tikslinga - pvz., kai juo reikia užpildyti dideles talpos konteineri.

2.02 PIRODEKSAS

Pirodeksas yra sintetinis parakas, naudojamas taip pat kaip ir juodasis. Jam tinka ta pati klasifikacija, tik jis yra Šiek tiek brangesnis. Kita vertus, vienas svaras pirodekso užima didesni turi negu juodojo parako. Be to, pirodeksas yra saugesnis ir patogesnis naudoti – ji yra daug lengviau susmulkinti, jis nėra elektrostatiškas ir daug mažiau higroskopiškas negu juodasis. Pirodeksas gali būti susmulkintas tokiu pat būdu, kaip ir juodasis, arba ištirpintas verdančiam vandeny, o paskui išdžiovintas.

2.03 RAKETINIS PARAKAS

Raketiniu paraku čia vadinsime medžiaga, naudojama varikliams raketų modeliavime. Stambiausia pasaulyje raketiniu varikliu gamintoja yra firma "Estes". Raketinis variklis susideda iš vieno stambaus kuro gabalo, supresuoto į kartonini vamzdeli. Kuras išimamas prapjovus ir nuvyniojus kartoną. Pilka padegamąja mase viename variklio gale reikia atsargiainugramdyti plastmasiniu arba variniu peiliu. Raketinis parakas yra labai kieta medžiaga, todėl prieš naudojant ji reikia susmulkinti. Tai daroma replėmis plastikiniame maišelyje, kad medžiaga neišsibarstytu. Kai nebelieka stambiu gabalu, raketinis parakas smulkinamas taip pat kaip ir juodasis. Raketiniai varikliai būna skirtingu dydžiu, nuo "1/4A-2T" iki galingiausiu "D" tipo varikliu. Raketinis variklis yra, ko gero, naudingiausias dalykas, kuri teroristas gali įsigyti parduotuvėje ir panaudoti tiesiogiai, arba išardyti ir išimti raketini paraka.

2.04 BEDŪMIS PARAKAS

Bedūmiai parakai yra dviejų rūšių: piroksilininis ir nitroceliulioze, tačiau savo savybėm jie mažai kuo skiriasi. Todėl toliau abi šias rūšis vadinsime tiesiog bedumiu paraku. Bedūmis parakas būna skirtingu grudeliu dydžiu ir formų, bet daleliu dydis Šiuo atveju nėra toks svarbus kaip juodojo parako. Ir stambus ir smulkus bedūmis parakas dega daug lėčiau nei juodasis kai nėra suspaustas, tačiau ji suspaudus - su daug didesne degimo temperatura, išskiriamų dujų kiekiu bei slėgiu negu pastarasis. Todėl smulkinimas, kuris reikalingas kitiems parakams, bedumiam parakui nebūtinas.

2.05 AMONIO NITRATAS

Amonio nitratas yra aukštesniosios pakopos sprogstamoji medžiaga, kuri pramonėje dažnai naudojama kaip "saugus sprogmuo". Amonio nitratas yra labai stabilus ir ji sunku uždegti ar detonuoti. Pramonėje jis dažnai sumaišomas su nedideliu kiekiu nitroglicerino, kad padidėtu sprogmens jautrumas.Amonio nitratą galima išgauti iš vadinamųjų šaldymo paketu ("Cold-pack"), kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Šaldymo paketas susideda iš maišelio su vandeniu, kurio viduje - maišelis su amonio nitratu. Tereikia tik atsargiai prakirpti šaldymo paketą, išpilti vandenį ir išimti amonio nitratą, kuri reikia laikyti gerai uždarytoje hermetiškoje talpoje, nes jis labai absorbuoja drėgme iš oro. Amonio nitratas taip pat yra daugelio trašų sudėtine dalis ir ji galima įsigyti ūkiniu ir sodo reikmenų parduotuvėse kaip "Amonio salietra"

2.06 NAUDINGOS BUITINES CHEMIJOS PREKES

Daugelis buitinės chemijos medžiagų gali būti panaudotos sprogmenų ar kitu pavojingų prietaisų gamybai. Pabaigoje (priedas Nr. 1) pateikiame buities chemijos prekių sąrašą su paaiškinimu kam ši medžiaga naudojama ir kur ja galima įsigyti. O šiame skyriuje išsamiau aptarsime tik keletą:

sieros rūgštis - naudojama automobiliu akumuliatoriuose. Ja galima įsigyti autoparduotuvėse, degalinėse arba tiesiog išardžius akumuliatorių. Dirbant su rūgštimis reikia laikytis atsargumo (gumines pirštines).

azoto rūgštis - rasti ja gana sunku. Ji kartais naudojama elektronikoje montažiniu plokščiu gamybai, tad pasiteiraukite specializuotuose parduotuvėse.

amoniako tirpalas - naudojamas buityje ir medicinoje. Parduodamas vaistinėse amoniako tirpalas yra be priemaišų, tačiau jo koncentracija nėra didele. Dideles koncentracijos grynojo amoniako tirpalo galima įsigyti ūkiniu prekių arba žemės ūkio reikmenų parduotuvėse, kur jis žinomas pavadinimu "amoniako vanduo"

etilo alkoholis (spiritas) - naudojamas alkoholiniuose gėrimuose, medicinoje ir technikoje. Sprogmenų gamybai naudojamas ne mažiau 95% koncentracijos spiritas. "Techninis" spiritas, turintis metilo alkoholio priemaišų yra netinkamas. Legaliai įsigyti etilo alkoholio Lietuvoje yra sudėtinga, taigi lengviausias variantas - nusipirkti spirito iš kontrabandininku ar nelegaliu alkoholio "taškų"

gyvsidabris - naudojamas termometruose (vaistines) ir gyvsidabrio jungikliuose (kartais juos galima rasti elektros daliu parduotuvėse). Iki panaudojimo gyvsidabri rekomenduojama laikyti tuose prietaisuose jų neardant, nes gyvsidabris yra labai kenksmingas ir visi veiksmai su juo atliekami gryname ore, vengiant Medžiagos patekimo ant odos (guminės pirštinės).

2.1 ALTERNATYVUS MEDŽIAGŲ ĮSIGIJIMO BUDAI

Prieš tai kalbėjome apie legalu medžiagų įsigijimą. Dabar tarsime keletą žodžiu apie alternatyvius medžiagų įsigijimo budus.Geriausia vieta, iš kur teroristas galėtu pavogti chemines medžiagas yra mokymo įstaigų chemijos kabinetai ir laboratorijos. į jas patekti yra ganėtinai lengva, o kraštutiniu atveju galima tiesiog įsilaužti. (Apie užraktų įveikimą skaitykite kitame PGK leidinyje: "Spynų įveikimo menas")

2.2 MEDŽIAGŲ PARUOŠIMAS

Reikiamu medžiagų ne visada pavyksta gauti, todėl pravartu butu žinoti, kaip pagaminti neturimas medžiagas IŠturimu. Geriausia butu nueiti į biblioteka ir susirasti specialios literatūros iš laboratorinių darbų technikos. Keletą nuorodų pateiksime prieduose, o čia aptarsime tik viena medžiaga, kuria gauti yra ganėtinai sunku, bet kuri naudojama daugumoje sprogmenų receptu - azoto rūgštį.

2.2.1 AZOTO RŪGŠTIS

Yra keletas būdu pagaminti šią rūgštį, viena iš kurių mes čia ir pateiksime.

Medžiagos:natrio nitratas arba kalio nitratasdistiliuotas vanduokoncentruota sieros rūgštis

Priemonės:reguliuojamas šilumos šaltinis

retortaledo voniastikline lazdelesurinkimo kolba su čiaupu

1) Įpilti 32 ml koncentruotos sieros rūgšties į retorta2) Tiksliai pasverti 58 g natrio nitrato arba 68 g kalio nitrato ir lėtai įberti į rūgštį. Jeigu ne visa druska ištirps, atsargiai pamaišyti tirpalą stikline lazdele.3) Įdėti atvira retortos galą į surinkimo kolba, o ją - į ledo vonią.4) Pradėti kaitinti retorta silpna ugnimi. Kaitinti kol iš retortos galo pradės lašėti skystis. Tai ir yra azoto rūgštis. Kaitinti tol, kol retortos turinys bus beveik sausas, ar kol azoto rūgštis nebesusidarys.DĖMESIO: Jeigu rūgštis kaitinama per smarkiai, azoto rūgštis skyla iškart po susidarymo, kieno pasėkoje susidaro labai degios ir toksiškos dujos, kurios gali sprogti. Todėl butu neblogai pasitraukti nuo Šio įrenginio, kai jis bus sumontuotas ir pradės veikti.

3.0 SPROGMENŲ GAMYBA

Žemiau pateikti sprogstamųjų medžiagų gamybos receptai yra teoriškai teisingi. Visi čia pateikti metodai yra gamyboje naudojamu procesu atkartojimas.

3.1 INICIJUOJANTIEJI SPROGMENYS

Inicijuojantieji sprogmenys dažnai naudojami degikliuose ir detonatoriuose. Visi veiksmai su jais yra atliekami laikantis ypatingu atsargumo taisyklių ir netgi kvailiausias anarchistas nelaikys jų šalia bet kokiu žemesniosios ar aukštesniosios pakopos sprogmenų.

3.11 GYVSIDABRIO FULMINATAS

Tai tikriausia vienas iš seniausiu žinomu inicijuojančių sprogmenų. Jis gali būti inicijuotas ugnimi ir smūgiu, netgi vieno šios medžiagos kristalo kritimas sukelia jo sprogimą. Asmuo, norintis pagaminti gyvsidabrio fulminatą turėtų atlikti šią procedūra:

Medžiagos:gyvsidabris (5 g)koncentruota azoto rūgštis (35 ml)etilo alkoholis (30 ml)distiliuotas vanduo

Priemonės:stikline lazdele100 ml stiklinės (2)reguliuojamas šilumos šaltinislakmuso popieriuspiltuvėlis ir filtravimo popierius

1) Vienoje stiklinėje sumaišyti 5 g gyvsidabrio ir 35 ml koncentruotos azoto rūgšties naudojantis stikline lazdele.2) Lėtai pakaitinti mišinį kol sureaguos visas gyvsidabris, o mišinys įgaus žalia spalva ir užvirs.3) į kita stikline įpilti 30 ml etilo alkoholio ir lėtai įpilti į ji pirmos stiklines turini. Turi iškristi raudonos ir/ar rudos spalvos nuosėdos, kurios yra toksiškos ir degios.4) Po 30 - 40 minučių nuosėdos turi įgauti balta spalva, kas parodo, kad reakcija yra arti užbaigimo. Po 10 minučių įpilti į mišinį 30 ml distiliuoto vandens5)Atsargiai nufiltruoti gyvsidabrio fulminato kristalus. Padėti juos saugioje vietoje, kadangi jie yra koroziški ir toksiški.6) Keletą kartu nuplauti kristalus distiliuotu vandeniu, kad pašalinti kiek įmanoma likusia rūgštį. Tikrinti kristalus su lakmuso indikatoriumi, kol reakcija bus neutrali (kol lakmusas liks mėlynas prisilietus juo prie drėgnu kristalu)7) Išdžiovinti kristalus ir padėti į saugia vieta toliau nuo degiu ir sprogstamu medžiagų.

Ši procedūra taip pat gali būti atliekama pagal turi jei nėra galimybes pasverti turima gyvsidabri. Imama 10 tūrio vienetu etilo alkoholio vienam gyvsidabrio tūrio vienetui.

3.12 NITROGLICERINAS

Nitroglicerinas yra viena jautriausiu (jeigu ne pati jautriausia) sprogstamu medžiagų. Jeigu ir butu galimybe saugiai ji pagaminti, tai yra labai sunku. Daug jaunų anarchistų žuvo ar buvo rimtai sužaloti bandydami pasigaminti šią medžiaga. Gaminant ji Nobelio gamyklose dėl dažnų sprogimų taip pat žūdavo daug žmonių. Paprastai tik pagamintas nitroglicerinas paverčiamas saugesnia substancija, tokia kaip dinamitas. Idiotas, nusprendęs pagaminti nitrogliceriną turėtu atlikti sekančia procedūra:

Medžiagos:distiliuotas vanduovalgomoji druskageriamoji sodakoncentruota azoto rūgštis(13 ml)koncentruota sieros rūgštis (30 ml)glicerinas

Priemonės:pipete100 ml stikline200-300 ml stiklinės (2)ledo vonios konteineris (plastmasinis kibirėlis tiktu puikiai)termometraslakmuso popierius

1) Įpilti 150 ml distiliuoto vandens į viena iš 200 - 300 ml stikliniu2) į antra 200 - 300 ml stikline įpilti 150 ml distiliuoto vandens ir ištirpinti jame viena šaukštą geriamosios sodos. Nedėti per daug sodos, kad tirpale neliktu neištirpusiu kristalu.3) Padaryti ledo vonia: konteineri iki puses pripildyti ledo ir įdėti valgomosios druskos. Tai privers leda tirpti, sumažinant aplinkos temperatura.4) Patalpinti 100 ml stikline į ledo vonia ir įpilti į stikline 13 ml koncentruotos azoto rūgšties. Įsitikinti, kad stiklines turinys nesipila į ledo vonia, ir kad ledo vonios turinys nesilieja per kraštus į stikline. Ledo vonios konteineris turi būti pakankamai didelis, kad butu galima papildomai įdėti daugiau ledo. Atšaldyti rūgštį žemiau 20°C5) Kai azoto rūgštis atšals, lėtai ir atsargiai įpilti į ja 39 ml koncentruotos sieros rūgšties. Sumaišyti abi rūgštis ir atšaldyti mišinį iki 10°C. Tam butu gerai padaryti kita ledo vonia.6) Su pipete, lėtai, po viena laša įlašinti glicerino į rūgščių mišinį. Laikyti termometrą sulig mišinio paviršiaus, ant rūgšties ir glicerino ribos. NELEISTI TEMPERATŪRAI PAKILTI VIRŠ 30°C, O JEIGU TAI ATSITIKO, MESTI VISKĄ IR KUO GREIČIAU BĖGTI, nes tada glicerinas pradeda intensyviai nitruotis, temperatura pakyla ir mišinys sprogsta. Gliceriną reikia lašinti tol, kol jis plonu sluoksniu padengs rūgščiu mišinio paviršiu. Visada saugiausia gaminti sprogmenis mažais kiekiais.7) Judinti sumaišytas rūgštis ir gliceriną pirmas 10 nitracijos min., įdedant ledo į ledo vonia, kad temperatura stiklinėje butu žemesne kaip 30°C. Paprastai nitroglicerinas susidaro rūgščių mišinio paviršiuje, o reakcijos metu išsiskyrusį vandenį sugeria koncentruota sieros rūgštis.8) Kai reakcija pasibaigė, o nitroglicerino temperatura yra žemiau 30°C, lėtai ir atsargiai išpilti stiklines turini į stikline paruošta punkte 1. Nitroglicerinas turi susirinkti stiklines dugne, o vandeniu praskiesta rūgštis - paviršiuje, nuo kur gali būti nupilta. Reikia stengtis nupilti kuo daugiau rūgšties nesudrumsčiant nitroglicerino.9) Pipete atsargiai surinkti nitrogliceriną ir išpilti į stikline paruošta punkte 2. Geriamoji soda neutralizuos rūgšties perteklių, kas padarys nitrogliceriną stabilesni ir sumažins be priežastinio sprogimo tikimybe. Patikrinti nitrogliceriną su lakmusu, kol jis liks mėlynas. Jeigu reikia - pakartoti operacija su sodos tirpalu, paruošiant ji, kaip nurodyta punkte 2.10) Kai rūgštis pašalinta iš nitroglicerino, jis supilamas į švaru indą ir laikomas saugioje vietoje. Geriausia laikyti nitrogliceriną toliau nuo žmonių buvimo vietų, nes jis gali sprogti be aiškios priežasties netgi laikomas vėsioje vietoje.

3.13 PIKRATAI

Trinitrofenolio ar pikrino rūgšties gamyba bus nagrinėjama kitame skyriuje, o čia aptarsime jos druskas, kadangi jos yra ypatingai jautrios ir detonuoja nuo smūgio. Metalu pikratai gaunami sumaišant pikrino rūgštį su kalio ar natrio hidroksidais ir pašalinant reakcijos metu išsiskyrusį vandenį.Reikia tiesiog įsigyti ar pagaminti pikrino rūgštį ir sumaišyti ją su vidutinio moliškumo kalio hidroksido tirpalu. Gautas kalio pikratas yra jautrus smūgiams ir gali būti naudojamas aukštesniosios pakopos sprogmenų inicijavimui.

3.2 ŽEMESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS

Dauguma žemesniosios pakopos sprogmenų galima įsigyti ginklu parduotuvėse, tačiau pernelyg išmintingas parduotuvės savininkas gali neparduoti šių medžiagų įtartinai atrodančiam individui. Tokiu atveju šis individas bus priverstas pasigaminti žemesniosios pakopos sprogmenis pats.

3.2.1 JUODASIS PARAKAS

Kinu išrastas ir naudojamas fejerverkams juodasis parakas pradėtas naudoti šaunamuosiuose ginkluose 12-ame amžiuje. Ji labai lengva pagaminti, tačiau jis nėra ypatingai galingas ar saugus. Tik 50% juodojo parako virsta karštomis dujomis jam sudegus. Kita puse - tai daugiausia labai smulkios sudegusios medžiagos daleles. Juodasis parakas turi vienaesmine problema - jis gali užsidegti nuo statines elektros, o tai reiškia, kad medžiagai pagaminti galima naudoti tik medinius ar porcelianinius įrankius. Bet kuriuo atveju paklydęs individas galėtu pasigaminti juodąji paraka atlikdamas šią procedūra:

Medžiagos:kalio (arba natrio) nitratas (75 g)siera (10 g)medžio anglis (15 g)distiliuotas vanduo

Priemonėsporcelianinis grūstuvėlis (arba medinis šaukštas)polietileno maišeliai (3)300-600 ml stiklinešilumos šaltinis

1) Kalio ar natrio nitratą susmulkinti grūstuvėlyje dedant nedideliais kiekiais. Susmulkinta medžiaga išpilti į viena iš maišeliu.2) Padaryti ta pati su siera ir medžio anglimi ir supilti į atskirus maišelius.3) Išberti nitratą į stikline ir įpilti į ji tiek verdančio vandens, kad jis visas sudrėktu.4) Išpilti likusiu maišeliu turini į šlapia nitratą ir maišyti viską keletą minučių. Daryti tai iki tol, kol sieros ar anglies nebus įmanoma atskirti ar kol visas mišinys bus vientisai juodos spalvos.5) Karšta saulėta diena pastatyti stikline su mišiniu po saules spinduliais. Tai yra geriausias būdas išdžiovinti juodąjį paraką.6) Išpilti juodąji paraka iš stiklines ir padėti į saugu konteineri. Nelaikyti juodojo parako plastikiniuose maišeliuose, nes jie gali sukelti statines elektros iškrova.

3.2.2 NITROCELIULIOZE

Nitroceliulioze dažnai dar vadinama bedumiu paraku. Ji yra daug stabilesne už juodąji paraka ir išskiria daug didesni kieki karštu duju. Taip pat ji daug greičiau dega uždaroje talpoje. Galu gale ja daug lengviau pagaminti.

Medžiagos:medvilnes vata (celiuliozė)koncentruota azoto rūgštis (100 ml)koncentruota sieros rūgštis (100 ml)distiliuotas vanduo

Priemonės:200-300 ml stiklines (2)piltuvėlis ir filtravimo popieriuslakmuso popierius

1) Įpilti 100 ml koncentruotos sieros rūgšties į stikline ir sumaišyti su 100 ml koncentruotos azoto rūgšties.2) Tuojau pat įdėti 0.5 g celiuliozes ir mirkyti apie 3 minutes3) Gauta nitroceliulioze perkelti į stikline su distiliuotu vandeniu ir praplauti.4) Išdžiovinti medžiaga ir praplauti dar karta.5) Kai nitroceliuliozes reakcija, patikrinus lakmuso popieriumi, yra neutrali, ja galima išdžiovinti.

3.2.3 DEGIŲJŲ MEDŽIAGŲ IR OKSIDATORIŲ MIŠINIAI

Yra daug tokiu mišiniu, kurie gali būti pagaminti namu sąlygom. Kai kurie jų yra labai efektyvus ir pavojingi, kiti - saugesni ir mažiau efektyvus. Pateikiame mišiniu sąrašą, jų sudėti nurodant procentiškai:

Oksidatorius Degioji medžiaga Greitis Komentaraikalio chloratas* 67% siera 33% 5 trintis/smūgis

kalio chloratas 50%cukrus 35%anglis 15%

5 lėtai dega nestabilus

kalio chloratas 50%siera 25%magnio ar aliuminio milteliai 25%

8 ypatingai nestabilus

kalio chloratas 67%magnio ar aliuminio

milteliai 25%8 nestabilus

natrio nitratas 65%magnio milteliai 30% siera

5%? neaiškus degimo greitis

kalio permanganatas 60% glicerinas 40% 4

PAVOJINGA! užsidega savaime delsimo laikas priklauso nuo daleliu dydžio

kalio permanganatas 67% siera 33% 5 nestabilus

kalio permanganatas 60%siera 20%

magnio ar aliuminio milteliai 20%

5 nestabilus

kalio permanganatas 50% cukrus 50% 3 ?kalio nitratas 75% anglis 15% siera 10% 7 tai yra juodasis parakas

kalio nitratas 60%geležies ar magnio milteliai

40%1

labai aukšta degimo temperatūra

kalio chloratas 75% fosforo sulfatas 25% 8naudojamas gaminant

“negęstančius” degtukus

amonio perchloratas 70%aliuminio milteliai 30% ir nedidelis kiekis geležies chlorido

6 raketinis kuras

kalio perchloratas(natrio perchloratas) 67%

magnio ar aliuminio milteliai 33%

10 "blyksnis"

kalio perchloratas(natrio perchloratas) 60%

magnio ar aliuminio milteliai 20%, siera 20 %

8 --//--

bario nitratas 30%aliuminio milteliai 30% kalio perchloratas 30%

9 --//--

bario peroksidas 90%magnio milteliai 5%

aliuminio milteliai 5%10 --//--

kalio perchloratas 50%siera 25% magnio ar

aliuminio milteliai 25%8 nelabai stabilus

kalio chloratas 67%raud. fosforas 27%

kalcio karbonatas 3% siera 3%

7jautrus smūgiui, labai

nestabilus

kalio permanganatas 50%cukraus pudra 25% aliuminio ar magnio

milteliai 25%7

užsidega nuo drėgmės, nestabilus

kalio chloratas 75% anglis 15% siera 10% 6 nestabilus * kalio chloratas plačiau žinomas kaip "Bertoleto druska"Pastaba: visiems šiems mišiniams galioja taisykle - kuo smulkesnė medžiaga, tuo didesnis degimo greitis.

3.2.4 PERCHLORATAI

Kaip taisykle, bet kokia galinti oksiduotis medžiaga, paveikta perchlorato rūgštimi tampa žemesniosios pakopos sprogmeniu. Metalai, tokie kaip kalis arba natris tampa puikiu pagrindu "blyksnio" tipo parakams. Medžiagos, kurios gali būti perchloruojamos yra medvilne (vata), popierius,pjuvenos etc. Gaminant metalu perchloratus tiesiog paveikite rūgštimi to metalo (kalio arba natrio) hidroksidą. Butu neblogai pirma atlikti bandymą su mažais medžiagų kiekiais, nes kai kurios medžiagos sprogsta kontaktuodamos su šią rūgštimi. Idealiausi šiuo atžvilgiu yra šarminiu metalu hidroksidų tirpalai.

3.3 AUKŠTESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS

Aukštesniosios pakopos sprogmenis galima nesudėtingai pasigaminti namu sąlygom. Pagrindine problema - gauti koncentruotos azoto rūgšties. Dauguma aukštesniosios pakopos sprogmenų detonuoja, nes jų struktūroje yra degioji medžiaga ir keletas NO2 (azoto dioksido) molekulių. T.N.T. arba trotilas yra geras tokios medžiagos pavyzdys. Kai sukrėtimo banga pasiekia T.N.T. molekulę, azoto dioksido jungtis suardoma ir deguonis susijungia su degiąja medžiaga visame sprogmenyje per mikrosekundes. Tuo remiasi azoto dioksido pagrindu pagamintu sprogmenų galingumas. Čia pateiksime keleto aukštesniosios pakopos sprogmenų gamybos metodus.

3.3.1 R.D.X. (HEKSOGENAS)

R.D.X., taip pat vadinamas ciklonitu, heksogenu arba mišiniu C-1 (kai maišomas su plastifikatoriais) yra vienas iš vertingiausiu kariniu sprogmenų. Taip yra todėl, kad jis pusantro karto galingesnis nei trotilas ir ji daug lengviau detonuoti. Jis neturėtu būti naudojamas vienas, nes gali sprogti nuo atsitiktinio sukrėtimo. R.D.X. yra mažiau jautrus nei gyvsidabrio fulminatas ar nitroglicerinas, tačiau vis dėlto pakankamai jautrus kad butu naudojamas grynas. Pasigaminti ji namuose neįtikėtinai lengva ir tai daug paprasčiau nei pasigaminti kitus aukštesniosiospakopos sprogmenis (išskyrus galbūt amonio nitratą).

Medžiagos:heksamino sauso kuro tabletes (50 g)koncentruota azoto rūgštis(550 ml)distiliuotas vanduovalgomoji druskaledasamonio nitratas

Priemonės:500 ml stiklinestikline lazdelepiltuvėlis ir filtravimo popieriusledo vonios konteineris (plastikinis kibirėlis)termometraslakmuso popierius

1) Įdeti stikline į ledo vonia (žr. skyrių 3.1.3, punktus 3-4) ir atsargiai įpilti į stikline 550 ml koncentruotos azoto rūgšties.2) Kai rūgštis atšals žemiau 20 laipsniu Celsijaus, įdėti į stikline maža kieki susmulkintu sauso kuro tablečių. Temperatura pakils, bet ji turi būti laikoma žemiau 30 laipsniu. Pamaišyti mišinį.3) Atšaldyti mišinį žemiau nulio dedant į vonią daugiau ledo ir druskos, arba paruošiant nauja ledo vonia, arba dedant į vonia amonio nitrato, kuris tirpdamas šąla. Maišyti mišinį laikant temperatura žemiau nulio ne mažiau kaip 20 min.4) Išpilti mišinį į litrą susmulkinto ledo. Purtyti ir maišyti mišinį kol jis užšals, o paskui nufiltruoti kristalus ir nupilti koroziška skysti.5) Išberti kristalus į pusę litro verdančio distiliuoto vandens. Nufiltruoti kristalus ir patikrinti juos su lakmuso popieriumi. Pakartoti punktą 4 kol reakcija bus neutrali. Tai padarys kristalus stabilesniais ir saugesniais.6) Laikyti kristalus drėgnai. Išdžiovinti tik prieš pat naudojimą, nes R.D.X. nėra pakankamai stabilus, kad butu naudojamas vienas.7) Mišinys C-1 gali būti pagamintas sumaišant pagal masę 88.3% R.D.X. su 11.1% mineralines alyvos ir 0.6% lecitino. Mase įdėti į plastikini maišeli. Tai yra geras būdas sumažinti sprogmens jautrumą.8) H.M.X. yra T.N.T. ir R.D.X. 50/50 (pagal mase) mišinys. Jis nėra toks jautrus ir beveik tokio pat galingumo kaip R.D.X.9) Pridėjus į R.D.X. amonio nitrato po punkto 5, turėtu sumažėti jo jautrumas, nes amonio nitratą labai sunku detonuoti, bet jis yra pakankamai galingas. Tam tikslui taip pat tinka kalio arba natrio nitratas; nedidelio jų kiekio užtenka, kad stabilizuoti R.D.X.

3.3.2 AMONIO NITRATASAmonio nitratą lengviau įsigyti ūkiniu prekių parduotuvėje, kur jis žinomas kaip "amonio salietra", todėl jo gamybos mes čia neaptarinėsime. Paminėsime tik tai, kad trąšoms naudojamas amonio nitratas yra granuliuotas. Kad sugražinti jo kristaline būsena reikia ištirpinti salietra karštame vandeny, nufiltruoti, o tirpalą išgarinti. Pagrindine problema teroristui su amonio nitratu yra ji detonuoti. Turi būti panaudotas ganėtinai galingas inicijuojantis sprogmuo, ir ne vienas, o su tarpiniu detonatoriumi (žr. diagrama) _____________________________________________________ | | | ___________| | | | inic. | T.N.T. | amonio nitratas |

| sprogmuo | tarpinis | | |___________|detonatorius| | | | | |____________|_______________________________________|

Inicijuojantis sprogmuo detonuoja tarpini detonatorių (T.N.T.), kuris sprogdamas nusiunčia galinga sukrėtimo banga per amonio nitratą ji detonuodamas.

3.3.3 ANFOS

ANFOS - tai sutrumpinimas iš angliško "Ammonium Nitrate - Fuel Oil Solution", tai yra amonio nitrato ir alyvos mišinys. ANFOS išsprendžia kita problema su amonio nitratu - jo tendencija sugerti oro drėgme, kurios pasėkoje amonio nitratas nedetonuoja. Reikia sumaišyti 94% (pagal mase) amonio nitrato su 6% alyvos arba žibalo. ANFOS taip pat reikia galingos sukrėtimo bangos, kad įvyktu detonacija.

3.4.3 T.N.T. (TRINITROTOLUOLAS)

T.N.T. arba trotilas tai tikriausiai antras seniausiai žinomas sprogmuo. Pirmas, žinoma, buvo dinamitas. Tai tikriausiai žinomiausias sprogmuo, matyt todėl, kad jis buvo populiarizuojamas animaciniuose filmukuose. Kadangi šis sprogmuo yra taip gerai žinomas, yra priimta matuoti kitu sprogmenų galingumą lyginant su trotilu. Gamyboje naudojamas trijų pakopų trotilo gamybos procesas, bet teroristas tikriausia pasirinktu mažiau ekonomiška, bet paprastesni vienos pakopos metodą. Šio metodo esme - paveikti toluolą su labai stipria koncentruota sieros rūgštimi, o paskui toluolo sulfatą paveikti koncentruota azoto rūgštimi ledo vonioje. Paskui į mišinį pilamas šaltas vanduo ir nuosėdos nufiltruojamos.

3.3.5 KALIO CHLORATAS (BERTOLETO DRUSKA)

Pats kalio chloratas negali būti pagamintas namu sąlygom, ji galima gauti iš laboratorijų. Jeigu kalio chloratą sumaišyti su nedideliu kiekiu vazelino ir jei šis mišinys gaus sukrėtimo, medžiaga sprogsta, šiek tiek galingiau negu juodasis parakas. Tačiau tam, kad ši medžiaga detonuotu, ji turi būti suspausta uždaroje talpoje. Šio sprogmens gamybos procedūra paaiškinta žemiau:

Medžiagos:kalio chloratas (9 tūrio dalys)vazelinas (1 tūrio dalis)

Priemonės:polietileno maišelisporcelianinis grūstuvėlis arba ji atstojantis medinis indas ir medinis šaukštas

1) Labai lėtai ir atsargiai sutrinti grūstuvėlyje kalio chloratą į labai smulkius miltelius. Kuo smulkesni milteliai, tuo greitesne (geresne) bus detonacija.2) Išberti miltelius į maišeli. Ten pat įdėti vazelino (kad kuo mažiau vazelino patektu ant maišelio sienelių ir kuo daugiau - ant kalio chlorato).3) Uždaryti maišeli ir minkyti mase tol, kol neliks sausu kalio chlorato milteliu neprilipusiu prie gniužulo. Jeigu reikia - įdėti daugiau vazelino.4) Medžiaga turi būti panaudota 24 val. bėgyje, nes kitaip jos komponentai pradės reaguoti tarpusavyje, kas padarys ja netinkama naudojimui.

3.3.6 DINAMITAS

Žodis "dinamitas" yra kilęs iš graikiško "dinamis", kas reiškia "jėga". Dinamitą išrado A. Nobelis netrukus po nitroglicerino. Ji pradėjo gaminti, kadangi nitroglicerinas savaime buvo pavojingai jautrus menkiausiam sukrėtimui. Potencialus teroristas, turintis galvoje šiek tiek smegenų turėtu, pagaminęs nitrogliceriną (neprotingas veiksmas), tuojau pat paversti ji dinamitu. Tai galima padaryti sumaišant nitrogliceriną su įvairiom medžiagom, pvz. pjuvenom. Pjuvenos gali sugerti dideli nitroglicerino kieki tūrio vienetui. Taip pat nitroglicerino jautrumui sumažinti ir padidinti sprogimo galingumą gali būti panaudotas amonio nitratas. Bet netgi šie komponentai, sumaišyti su nitroglicerinu nepadaro mišinio ištikrųjų saugiu.

3.3.7 NITRINTAS KRAKMOLAS

Šį sprogmenį yra iš tikruju labai lengva pasigaminti ir jis yra pakankamai galingas. Tereikia paveikti krakmolą koncentruotu azoto ir sieros rūgščiu mišiniu. 10 ml koncentruotos sieros rūgšties sumaišoma su 10 ml koncentruotos azoto rūgšties. Į šį mišinį įdedama 0.5 g krakmolo. Po reakcijos į mišinį įpilamas šaltas vanduo ir galu gale nitrintas krakmolas nufiltruojamas. Nitrintas krakmolas savo galingumu tik šiek tiek nusileidžia trotilui, bet ji daug lengviau detonuoti.

3.3.8 PIKRINO RŪGŠTIS

Pikrino rūgštis, taip pat žinoma kaip trinitrofenolis arba T.N.P. yra karinis sprogmuo, kuris yra dažnai naudojamas kaip tarpinis detonatorius inicijuoti mažiau jautriems sprogmenims, tokiems kaip trotilas. Ji taip pat nėra sunku pasigaminti, jeigu pavyktu gauti koncentruotas sieros ir azoto rūgštis. Šis procesas aprašomas daugelyje vadovėlių ir ji visai nesunku atkartoti. Pagrindine problema su pikrino rūgštimi yra jos tendencija sudaryti pavojingai jautrius ir nestabilius junginius - pikratus. Todėl ji dažniausiai paverčiama į saugesne forma, tokia kaip amonio pikratas, taip pat vadinama "sprogmuo D". Mūsų herojus teroristas tikriausiai panaudotu pikrino rūgšties gamybai procedūra, panašią į aprašomąją:

Medžiagos:fenolis (9.5 g)koncentruota sieros rūgštis (12.5 ml)koncentruota azoto rūgštis (38 ml)distiliuotas vanduo

Priemonės:500 ml kolbareguliuojamas šilumos šaltinis1000 ml stikline ar kita talpa tinkama virinimuipiltuvėlis ir filtravimo popieriusstikline lazdele

1) į 500 ml kolba įpilti 9.5 g fenolio ir atsargiai įpilti ten pat 12.5 ml koncentruotos sieros rūgšties. Išmaišyti stikline lazdele.2) į 1000 ml stikline įpilti 400 ml vandens iš krano ir užvirinti.3) Pakišti 500 ml kolba po karštu vandeniu iš krano, o sušildžius - panardinti į verdanti vandenį. Maišyti fenolio ir rūgšties mišinį apie 30 min. Po pusvalandžio išimti kolba ir leisti jai atvesti apie 5 min.4) Išpilti verdanti vandenį panaudota anksčiau, leisti indui atvesti ir panaudoti ji paruošiant ledo vonia (žr. 3.1.3, punktai 3-4). Įdėti 500 ml kolba su fenolio ir sieros rūgšties mišiniu į ledo vonia. Įpilti į ja mažais kiekiais 38 ml azoto rūgšties, pastoviai maišant stikline lazdele. Prasidės audringa reakcija. Kai ji pasibaigs, išimti kolba iš ledo vonios.5) Išpilti leda iš ledo vonios ir sušildžius indą (jeigu jis stiklinis), įpilti karšto vandens iš krano ir užvirinti, įdėti 500 ml kolba į verdanti vandenį ir šildyti 1.5 - 2 val.6) Įpilti į mišinį 100 ml distiliuoto vandens ir atšaldyti ledo vonioje7) Nufiltruoti gelsvai baltus pikrino rūgšties kristalus, o skysti išpilti į saugia vieta, nes jis yra korozyvus.8) Išplauti 500 ml kolba ir praskalauti distiliuotu vandeniu. Išberti filtro turinį į kolbą, įpilti 300 ml vandens ir intensyviai supurtyti9) Vėl nufiltruoti kristalus ir išdžiovinti10) Laikyti pikrino rūgštį saugioje vietoje stikliniame inde, nes su metaline talpa pikrino rūgštis reaguos sudarydama pikratus, kas gali būti sprogimo priežastimi

3.3.9 AMONIO PIKRATAS

Amonio pikratas, taip pat vadinamas "sprogmuo D" yra dar viena saugi sprogstamoji medžiaga. Kad ji detonuotu, reikalingas galingas sukrėtimas,tik Šiek tiek mažesnis, nei reikalingas amonio nitrato detonacijai. Amonio pikratas yra daug saugesnis už pikrino rūgštį. Ji labai lengva pasigaminti iš pikrino rūgšties ir amoniako tirpalo. Tiesiog ištirpinkite pikrino rūgšties kristalus karštame vandeny stikliniame inde. Ten pat įpilkite amoniako tirpalą su pertekliumi. Leiskite amoniako pertekliui išgaruoti. Likę milteliai turėtų būti amonio pikratu.

3.3.10 AZOTO TRICHLORIDAS

Azoto trichloridas yra klampus geltonas skystis. Jis sprogsta pakaitinus ji virš 60 laipsniu Celsijaus temperatūros, arba kontakto su liepsna ar kibirkštimi metu. Ji gana lengva pasigaminti:

1) Stiklinėje ištirpinti vandeny apie 3 arbatinius šaukštelius amonio nitrato. Reikia, kad neliktu neištirpusių amonio nitrato kristalu.

2) į kita stikline surinkti Šiek tiek chloro duju, gautu druskos rūgšties ir kalio permanganato reakcijos metu.3) Padėti stikline su chloru dugnu į viršų ant stiklines su amonio nitrato tirpalu ir suglausti abi stiklines. Atsargiai pakaitinti apatine stikline. Netrukus klampūs geltoni lašai pradės formuotis tirpalo paviršiuje ir skęsti į dugną. Tuojau pat pašalinti šilumos šaltini.Kitas būdas - praleisti chlorą per amonio nitrato tirpalą, tačiau techniškai tai atlikti sudėtingiau.Dar vienas variantas - sumaišyti chlorą su amoniaku, įkišus dujų vamzdelį iš kolbos, kur gaminamas chloras ir duju vamzdeli iš kolbos, kur gaminamas amoniakas į kolbą su šaltu vandeniu.4) Surinkti azoto trichloridą pipetes pagalba ir nedelsiant naudoti, nes jis skyla per 24 val.

3.3.11 ŠVINO AZIDAS

Švino azidas dažnai naudojamas kaip tarpinis detonatorius kitiems sprogmenims, bet jis gali būti naudojamas vienas, kaip pakankamai jautrus sprogmuo. Ji nėra lengva detonuoti smūgiu, bet jis labai lengvai detonuoja nuo liepsnos, pvz. nuo padegamosios virveles. Ji yra lengva pagaminti, jeigu yra visi reakcijai reikalingi komponentai. Ištirpinti natrio azidą ir švino acetatą vandeny, skirtingose stiklinėse. Sumaišyti abeju stiklinių turinį ir pilti švino acetatą tol, kol mišinys nustos reaguoti. Nufiltruoti nuosėdas ir nuplauti jas karštame vandeny. Šios nuosėdos ir yra švino azidas, kuri reikia laikyti drėgnai saugumo sumetimais. Prieš naudojant - išdžiovinti. Jeigu nėra švino acetato, ji galima pagaminti ištirpinus šviną acto esencijoje.

3.5 KITI "SPROGMENYS"

Šiame skyriuje aptarsime medžiagas, skirtas naikinti materialinį turtą ugnimi. Nors aptariamos medžiagos ir nėra sprogmenys, tačiau jomis galima pasiekti toki pat efektą.

3.5.1 TERMITAS

Termitas yra degiosios medžiagos ir oksidatoriaus mišinys, turintis milžiniška degimo temperatura. Jo neminėjome 3.2.3 skyriuje, kadangi jis dega ne taip intensyviai. Tai yra geležies oksido milteliu ir aliuminio milteliu mišinys. Ji uždegus aliuminis dega panaudodamas geležies oksido deguonį. Tai dvi ištiesų egzotermines reakcijos, kuriu metu temperatura pakyla iki 2200 laipsniu C, o tai yra net puse temperatūros, kuria generuoja sprogimo metu branduolinis ginklas. Nors šį mišinį gana sunku uždegti bet termitas yra, ko gero, viena geriausiu padegimo priemonių.

Medžiagos:aliuminio milteliai (10 g)geležies oksido milteliai (10 g)

1) Termito gamyba nereikalauja specialiu priemonių. Reikia tiesiog sumaišyti abi medžiagas tolygiai, kad mišinys butu vientisa mase. Mišinio sudėtis yra 50% / 50% mases geležies oksido ir aliuminio, ir ji galima pagaminti didesniais kiekiais.2) Termitą galima padegti dedant į mišinį nedideli kieki kalio chlorato (bertoleto druskos) ir užlašinus kelis lašus sieros rūgšties. Šis ir kiti sprogmenų inicijavimo metodai bus smulkiau išdėstyti tam skirtose skyriuose. Kitas būdas - padegti mišinį su magnio juostele. Arba panaudoti tam tikslui "bengališka ugnele".

3.5.2 MOLOTOVO KOKTEILIS

Molotovo kokteilis, ankščiau naudotas rusu prieš vokiečiu tankus dabar tapo išskirtinai teroristu ginklu. Ji ypatingai lengva pasigaminti o jo naudojimas yra gana efektyvus. į stiklini buteli įpilamas bet koks degus skystis, pvz. benzinas, žibalas, terpentinas, įvairus skiedikliai, etc., arba Ši skysčiu mišiniai, butelis užkemšamas skuduru, išmirkytu tame pačiame skystyje, paliekant laisva skuduro gabalą uždegimui ir apvyniojant ji apie butelio kakliuką. Naudojant tokia padegamąja bomba, reikia uždegti laisva skuduro galą ir mesti buteli. Jam sudužus, degusis skystis išsilieja ir užsiliepsnoja. Sumaišius įvairias dervas su degiuoju skysčiu tokie mišiniai prilimpa prie padegamu pavirŠiu, dega karščiau ir sunkiau užgesinami, bet prieš naudojimą juos reikia gerai suplakti.

3.5.3 CHEMINIS PADEGAMASIS BUTELIS

Cheminis padegamasis butelis iš esmes yra patobulintas Molotovo kokteilis. Bet vietoje degančio skuduro, kuris gali užgesti, mišinio padegimui jame naudojama reakcija tarp sieros rūgšties ir kalio chlorato. Tokio inicijavimo nesėkmės šansai yra tik 2%.

Medžiagos:kalio chloratas (2 arbatiniai šaukšteliai)cukrus (2 arbatiniai šaukšteliai)

koncentruota sieros RŪGŠTIS (150 ml)benzinas (350 ml)

Priemonės:stiklinis 0.5 l talpos butelisplastmasinis kamštis buteliuiplatus indas aukštomis sienelėmispopierines servetėlesstikline ar plastmasinis puodukas ir šaukštas

1) Patikrinti butelio kamšti, užlaŠinus ant jo kelis lašus koncentruotos sieros rūgšties, kad ji nesuardytu kamščio, butelio saugojimo metu.2) Atsargiai įpilti 350 ml benzino į buteli.3) Atsargiai įpilti į ta pati buteli 150 ml koncentruotos sieros rūgšties. Nušluostyti visus rūgšties lašus nuo butelio paviršiaus ir užsukti kamšti. Nuplauti buteli dideliame kiekyje vandens ir leisti išdžiūti.4) Įdėti 2 šaukštelius kalio chlorato ir 2 šaukštelius cukraus į stikline ar plastmasini puoduką, iki puses užpilti karštu vandeniu ir išmaišyti kol ištirps.5) Įdėti sulankstyta servetėlę į platų indą aukštais kraštais ir po truputi pilti ant jos kalio chlorato ir cukraus tirpalą, kol servetėlė visiškai sudrėks. Išdžiovinti servetėlę.6) Užtepti ant butelio paviršiaus klijų ir apklijuoti ji išdžiuvusios servetėles popieriumi. Įsitikinti, kad popierius gerai prisiklijavo visose vietose. Laikyti buteli saugioje vietoje, kur jis nebūtu sudaužytas ar apverstas.7) Paruošus buteli, viduje turi būti du nesusimaišantys skysčiai. Norint panaudoti buteli tiesiog reikia metus sudaužyti ji į kieta pavirŠiu. Sieros rūgštis patekusi ant popieriaus sureaguoja su kalio chloratu, kuris užsidega ir padega išsiliejusi benziną. DĖMESIO! DRAUDŽIAMA ATIDARYTI PARUOŠTA BUTELĮ, nes ant butelio kamščio visata gali likti sieros rūgšties lašu, kurie gali sureaguoti su kalio chloratu ir sukelti ugnį ir/ar sprogimą. Norint patikrinti užtaisą, reikia nupiešti nuo butelio maža gabalėli popieriaus ir užlaŠinti ant jo sieros rūgšties. Popierius turi tuojau pat užsidegti balta liepsna.

3.5.4 DUJU BALIONU SPROGDINIMAS.

Duju balionai, tokiu kaip butanas, naudojamas žiebtuvėliu užpildymui, propanas dujinėms viryklėms ir kt., gali būti panaudoti sukelti galinga sprogimą. Tereikia patalpinti toki balioną virš ugnies šaltinio (sausas kuras, spiritine ar litavimo lempa, primusas, etc.). Dujos įkaitusiame balione užvirs ir sukels baliono sprogimą, o susilietusios su liepsna - užsidegs. Vienintele problema - paties baliono sprogimas gali užgesinti liepsna ir dujos neužsidegs. Kad užgarantuoti duju užsidegimą reikia prie ugnies šaltinio palikti ir kokia nors svylančia medžiaga.

PIRMOS DALIES PABAIGA

TERORISTO ŽINYNAS

II dalis

Jeigu jau teroristas pasigamino sprogmenį, logiška butu manyti, kad sekantis jo žingsnis bus to sprogmens panaudojimas. Dar karta primename, kad aprašytu čia metodu įgvendinimas yra nelegalus ir gali būti rimtos žalos arba mirties priežastimi. Bandydami kažką panašaus atlikti jus patys prisiimate visiška atsakomybe už savo veiksmu pasekmes.

4.0 SPROGMENŲ PANAUDOJIMAS

Sprogmenys gali būti panaudoti įvairiausiais tikslais: įbauginimui, vandalizmui, siekiant atkreipti dėmesį, padaryti materialine ar fizine žala ir netgi nužudyti. Prieš panaudodamas sprogmenis teroristas turi nuspręsti:pirma - kokio dydžio sprogstamasis užtaisas reikalingas jo tikslui pasiekti;antra – iš ko pagaminti bomba;trečia - kaip susprogdinti užtaisą;ketvirta - kur yra geriausia vieta bombai padėti.Paskui jis turėtų patikrinti, ar įmanoma padėti bomba ten, kur jis norėtu tai padaryti, be rizikos kad užtaisas bus rastas ar pajudintas. Ir galu gale jis turėtu atsisėsti ir sukonstruoti pati sprogstamąjį užtaisą. Tai ir yra temos, kurias mes aptarsime antroje dalyje.

4.1 SAUGUMAS

Tokio dalyko kaip 'saugus sprogmuo' neegzistuoja. Galime kalbėti tik apie sąlyginį saugumą arba apie pavojaus sumažinimą.

4.2 SPROGDIKLIAI

Yra daugelis būdų, kaip inicijuoti sprogmenį, pradedant klasikiniu "padegti knatą, mesti bomba ir bėgti" ir baigiant jautriais gyvsidabrio sprogdikliais. Saugiausi yra elektrodetonatoriai, bet būna atveju, kai padegamoji virvute yra priimtinesne (pvz. kai reikia nepastebimai atgabenti sprogmenį į stadioną labiau tiktu bikfordo šniuras arba smūgiu inicijuojamas sprogdiklis nei elektrodetonatorius, nes juos yra lengviau paslėpti).

4.2.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES

Seniausias sprogmens inicijavimo būdas - padegamoji virvute - yra, ko gero, populiariausias iš paprastu sprogdikliu. Šiuolaikines vandeniui atsparios padegamosios virvutes yra labai patikimos ir turi pastovu degimo greiti (1 cm per 1 sekunde). Padegamosios virvutes yra naudojamos raketų modeliavime ir jas galima nusipirkti. Tiesa sakant, Lietuvoje dar neteko matyti jas parduodant, todėl aptarsime, keletą būdų, kaip pasigaminti padegamąja virvute savarankiškai:

I būdasMedžiagos:

kalio nitratascukrusvanduošpagataskartoninis degtukasgumos klijai

1) Atsikirpti reikiamo ilgio špagato galą ir ištiesinti ji kad gautūsi popieriaus juosta2) Išmirkyti ja kalio nitrato ir cukraus tirpale ir išdžiovinti3) Susukti popieriaus juosta vėl į špagatą4) Atplėšti kartonini degtuką nuo dėžutės taip, kad kartu su galvute jo ilgis butu apie 1 cm5) Priklijuoti paruošta špagatą gumos klijais išilgai degtuko, kad špagatas pora milimetru išsikištu už degtuko galvutės

Padegamoji virvute kišama degtuku į užtaisą. Iš esmės, degtukas nėra būtinas, tačiau jis užtikrina sprogstamojo mišinio padegimą, jeigu tas neužsidegė nuo pačios virvutės, nes šios virvutės degimo temperatūra yra žemesnė nei įprastos degiosios virvutės. Be to, jos degimo greitis taip pat mažesnis.

II būdas:

Vietoje padegamos virvutes taip pat galima naudoti bengališka žvakute. Tereikia nukirpti nedeganti jos galą, už kurio ji paprastai laikoma ir įkišti į sprogstamąjį užtaisą taip, kad keli centimetrai degiosios dalies butu užtaiso viduje.

Padegamųjų virvučių populiarumą tarp teroristu lemia naudojimo paprastumas - tereikia padegti ja degtuku ar žiebtuvėliu. Tačiau jeigu kariuomenėje butu naudojami tik tokio tipo sprogdikliai, jais aprūpintos granatos butu labai nepraktiškos. Gavus granatos detonatorių, butu labai efektyvu panaudoti ji savos gamybos sprogstamajame užtaise. Bet kadangi kariniai detonatoriai nesivolioja aplinkui, galima pasigaminti padegamąja virvute, kuriai nereikia degtuku ar žiebtuvėlio:

Medžiagos:kartoniniai degtukaiizoliacine arba lipni juostelepadegamoji virvute

1) Tam, kad nustatyti degiosios virvutes degimo greiti reikia tiesiog atmatuoti 10 cm ar daugiau, paskui uždegti ir su laikrodžiu nustatyti laika per kuri ji sudegs. Padalinti degimo laika iš virvutes ilgio ir gausis degimo greiti ilgio vienetui. Pvz., 10 cm virvute sudegė per 15 s.:

15 s ----- = 1.5 sekundes / centimetrui 10 cm

Jeigu pvz. reikalingas 10 s uždelsimas, padalinti šį laika išgauto prieš tai 1.5 s/cm:

10 s -------- = 6.7 cm

1.5 s/cmDĖMESIO!: Virvutes ilgis čia reiškia ilgi iki užtaiso. Šiek tiek virvutes, kažkur apie 2-3 cm, turi būti užtaiso viduje. Visada reikia pridėti šiuos papildomus centimetrus ir įkišti juos į užtaiso vidų.

2) Apskaičiavus virvutes ilgi, reikia pridėti prie jo dar centimetrą ir nukirpti.

3) Atsargiai atskirti degtukus nuo dėžutes. Nereikia atplėšti atskiru degtuku, tik atskirti viena iš dviejų degtuku eilių.

4) Apvinioti degtuku eile aplink padegamąja virvute taip, kad degtuku galai liestu pati virvutes galą. Patikimai pritvirtinti degtukus su lipnia juostele neuždengiant jų galvučių. Patikrinti, ar jie nejuda.

5) Apvynioti tuščia degtukų dėžutę aplink degtukus pritvirtintus prie degiosios virvutes ir įsitikinti kad dėžutes siera butu prieš degtuku galvutes. Apvynioti dėžutę izoliacija, kad ji butu prispausta prie degtukų. Netvirtinti dėžutės prie degtukų ar prie padegamosios virvutės. Palikti pakankamai dėžutės kartono, užkuri butu galima patraukti padegant virvute. Degtuku dėžutė yra apvyniota aplink degtukus ir sutvirtinta izoliacija. Degtukai pritvirtinti izoliacija prie degiosios virvutes. Dėžutės siera trinsis į degtukų galvutes patraukus dėžutę

6) Kai viskas paruošta, reikia tiesiog patraukti už dėžutės. Ji perbrauks siera per degtuku galvutes ir uždegs juos. Degtuku liepsna uždegs virvute.

4.2.2 SMŪGIO SPROGDIKLIAI

Smūgio sprogdikliai yra puikus inicijavimo būdas spontaniškai teroristinei veiklai. Tačiau yra viena problema - užtaisas turi būti saugiai laikomas, kad nesprogtu ji gabenant į vieta, kur jis bus naudojamas. Tai pasiekiama naudojant išimama sprogdikli.

Geriausias ir patikimiausias tokio tipo sprogdiklis yra pramoniniu būdu pagaminta kapsule medžiokliniams šautuvams. Jos naudojamos kartu su šiek tiek modifikuota (sutrumpinta) lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo tūtą. Kapsule įstatoma į jai skirtą angą tūtos gale.

Naudojant Ši sprogdikli, talpoje, iš kurios gaminamas užtaisas, išgręžiama skyle. Tūta kietai įsukama kapsule, kad ji gerai laikytųsi. Prieš naudojant įstatoma kapsule. Vienintele problema naudojant užtaisą - jam susprogdinti reikia kieto paviršiaus smūgio tiesiai į kapsule. Pritaisius uodega arba maža parašiutą prie bombos galo, priešingo sprogdikliui, metus bomba ji atsitrenks sprogdikliu į žeme ir sprogs. Aišku, bomba su gyvsidabrio fulminatu kiekviename gale sprogs nepaisant kuriuo galu ji atsitrenks, tačiau ji taip pat gali sprogti ja gabenant, jeigu teroristas netyčia užkliūtu ir pargriūtu.

4.2.3 ELEKTRODETONATORIAI

Elektrodetonatoriai - tai dažniausia saugiausias ir patikimiausias būdas inicijuoti sprogmenį. Elektriniai sprogdikliai yra idealus griovimo akcijoms, kai teroristas nelabai turi rūpintis, kad bus sugautas. Su dviem pusantro šimto metru ilgio laidais ir autoakumuliatoriumi, galima detonuoti sprogmenį iš 'saugios' distancijos ir būti garantuotam, kad sprogimo zonoje nebus nieko, kas galėtu nukentėti. Galima tiksliai kontroliuoti sprogimo laika, kas irgi teikia nemažai privalumu. Du geriausi elektriniai sprogdikliai yra karinis elektrodetonatorius ir elektriniai degtuvai raketų modeliavimui. Kariniai detonatoriai yra geresni, nes sprogsta, prijungus elektros šaltini, tuo tarpu raketų modeliavimo degtuvai duoda tik liepsna. Kariniai elektrodetonatoriai naudojami brizantiniu (aukštesniosios pakopos) sprogmenų (pvz. heksogeno) detonacijai, o degtuvai - inicijuojančiu sprogmenų padegimui.

Paprasta elektrini degtuvą galima pasigaminti pačiam. Reikia padaryti keleto vijų spirale iš plonos plienines vielutės ir į jos vidų pritvirtinti kokia nors lengvai užsidegančia medžiaga, pvz. degtuko galvute arba kordito gabaliuką, kad spirales vijai liestu medžiaga. Prie spiralės prijungti laidus, kurie jungsis prie srovės šaltinio.

Pajungus elektros srove, spirale įkais ir uždegs degiąja medžiaga. Analogiškai galima panaudoti ir mažo voltažo (2.5 - 12 V) lemputes, atsargiai pašalinus jų stiklines kolbeles.

4.2.4 ELEKTROMECHANINIAI SPROGDIKLIAI

Elektrtomechaniniai sprogdikliai, tai prietaisai, naudojantys koki nors mechanini jungikli užtaiso sprogdinimui elektra. Tokio tipo sprogdikliai naudojami minavimui, bombų-siurprizu gamybai, ir visada, kai asmuo, padėjęs bombą, nenorėtu būti kur nors šalia, kai ji susprogs. Aptarsim keletą tokiu prietaisu tipu.

4.2.4.1 Gyvsidabrio jungikliai

Gyvsidabrio jungiklis, tai jungiklis, naudojantis savybe, kad gyvsidabris yra laidus elektrai, kaip ir kiti metalai, bet yra skystas esant kambario temperatūrai. Tipiškas gyvsidabrio jungiklis yra stiklo vamzdelis su dviem elektrodais ir gyvsidabrio lašu viduje. Vamzdelis yra užlydytas.

Kai gyvsidabrio lašas ("Hg" yra gyvsidabrio atominis simbolis) paliečia abu kontaktus, grandine užsidaro. Jeigu šis jungiklis yra horizontalioje padėtyje, grandine bus uždaryta. Tačiau vertikalioje padėtyje gyvsidabrio lašas lies tik viena kontaktą ir grandine nutruks. Tokio tipo jungiklis yra idealus pastatyti prie durų, durų atidarymo kelyje, vertikalioje pozicijoje, taip, kad jis butu pargriautas durų atidarymo judesiu (reiktu pritvirtinti viena jungiklio galą prie grindų lipnios juostos gabaliuku, kad jis nebūtu nustumtas nepargriautas). Atsidūręs horizontalioje padėtyje, uždarys grandine, jungdamas srove prie sprogstamojo užtaiso elektrodetonatoriaus.

Panašaus veikimo principo jungikli galima pasigaminti savarankiškai iš metalinio rutulio (pvz. išimto iš guolio): Ant medinio pagrindo sukalti kryžmai du lanko pavidalo metalinius rėmelius, kad jie nesiliestu vienas su kitu (vienas žemesnis). Rėmelius galima išlankstyti iš plieno vielos.I gauta 'narvą' įdėti metalinį rutulį, kad jis nesiliestu su rėmeliais. Atstumą tarp rėmelių 'kojų' parinkti tokį, kad rutulys neiškristu. Medinio pagrindo centre padaryti nedideli įdubimą, kad rutulys savaime nejudėtu. Prie rėmelių prijungti laidus. Kol jungiklis yra vertikalioje padėtyje, grandine yra nutrukus. Pakreipus ar pargriovus jungikli, metalinis rutulys pajudėjęs iš centro paliečia abu rėmelius uždarydamas grandinę. Tokio tipo sprogdikliai dedami į minkštuosius baldus ir suveikia nuo žmogaus svorio.

4.2.4.2 Atotampos

Atotampa yra klasikinis minavimo prietaisas. Ištempus beveik nematomą virvutę arba žvejybinį valą aukos judėjimo kelyje, prijungus ji priesprogstamojo užtaiso ir aukai kliudžius atotampa, užtaisas sprogsta. Čia aptarsime keletą atotampų konstrukcijų, veikiančiu su elektrodetonatoriais arba elektriniais degtuvais.:

Skalbinių segtukas priklijuoti du folijos gabaliukus prie segtuko gnybtu ir įdėti tarp jų koki nors izoliatorių. Laidus prijungti prie folijos, o atotampa pritvirtinti prie izoliatoriaus.Kliudžius atotampa, medžio izoliatorius bus ištrauktas, abu gnybtai su folija susilies ir uždarys elektros grandine. Tvirtindami folija įsitikinkite, kad ji neliečia spyruokles, nes ji irgi yra laidi elektrai.

PelėkautaiPanašu prietaisą galima pagaminti ir iš pelėkautų. Ant jų užklijuojamas folijos gabaliukas, prie kurio prijungiamas vienas laidas. Kitas laidas jungiamas prie spyruokles. Atotampa tvirtinama prie fiksatoriaus.Užtaisyti pelėkautai jungiami į grandine. Kliudžius atotampa fiksatorius atlaisvina spyruokle, pelėkautai suveikia, spyruoklei susilietus su folija grandine užsidaro.

Virtuvinis peilisDar viena jungikli, veikianti atotampos pagalba, galima sukonstruoti iš virtuvinio peilio ir 6 vinių. į medini pagrindą sukalti vinis taip, kad gautūsi 3 poros: 2 poros ties peilio rankena ir viena – iš abeju geležtes galo pusiu (: : :) . Įtvirtinti peili, kad rankena butu užfiksuota, o geležte nesiliestu prie vinių. Atotampa pritvirtinti prie geležtes galo. Laidus - viena prie geležtės, kita prie šalia jos įkaltų vinių.Kliudžius atotampa, geležte palenkiama, ji prisiliečia prie vinies ir uždaro elektros grandine.

4.2.4.3 RADIJO BANGOMIS KONTROLIUOJAMI DETONATORIAI

Filmuose kiekvienas teroristas ar nusikaltėlis naudoja radijo bangomis kontroliuojama detonatorių, kad susprogdintu sprogmenį. Turint gera RK(radijo kontroles) sistema galima būti už keleto kilometru nuo sprogmens, ir tiksliai kontroliuoti jo sprogimo laika, taip pat kaip ir sprogdinant elektra. Tačiau tokie detonatoriai yra labai brangus. RK sistema galima padaryti iš bet kokio radijo bangomis valdomo žaislo. Tereikia išimti iš žaislo valdoma dalį (žaisliniame automobilyje tai butu varikliukas, lėktuve ar laive - vairo valdymo elektromagnetas) ir vietoj jos prijungti elektrini detonatorių arba degtuvą. Prietaisas turi būti keletą kartu patikrintas su detonatoriais ar degtuvais, be to, nauji maitinimo elementai turi būti ir siųstuve ir imtuve (toje dalyje, kur yradetonatorius).

4.3 DELSTUVAI

Delstuvas - tai prietaisas, kuris užtikrina uždelsima tam tikru laiku nuo sprogstamojo užtaiso įjungimo iki sprogimo. Paprasta degioji virvute savaime yra delstuvas, bet užtikrinti jos pagalba 24 valandų uždelsimą butu brangoka ir ne itin praktiška. Šiame skyriuje aptarsime delstuvus, kuriuos teroristas gali panaudoti, jeigu nori būti garantuotas, kad jo bomba sprogs, bet pats norėtu būti kuo toliau nuo tos vietos sprogimo metu.4.3.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES DELSTUVAI

Padegamoji virvute pati savaime yra delstuvas, bet turint omeny jos degimo greiti, kartais pageidautina uždelsti ir jos degimą. Lengviausias būdas - panaudoti cigarete. Vidutiniškai cigaretė dega apie 8 min. Kuo daugiau cigaretėse dervų ir nikotino (kuo jos stipresnes), tuo ilgesnis jų degimo laikas. Lengvesnes cigaretes dega greičiau, bet mažiau tikimybės, kad tokia cigaretė užges palikta be priežiūros, t.y. nerūkoma. Rekomenduotina patikrinti, ar cigarete neužgesta ir kiek laiko ji dega. Kai cigaretes degimo laikas nustatytas, tereikia su dantų krapštuku pradurti cigarete kiaurai pageidaujamoje vietoje ir įkišti į skylute sprogstamojo užtaiso degiosios virvutes galą. ____________________________________|_|_|_|_|__o___________________________| Ši galą uždegti \ \ filtras skylute degiajai virvutei

Panašu prietaisą galima pasidaryti iš anglies miltelių ir popieriaus. Iš popieriaus reikia susukti plona vamzdeli ir užpildyti ji anglies milteliais. Reikiamoj vietoj praduriama skylute degiajai virvutei, o abu vamzdelio galai užlenkiami ir užklijuojami. Prieš naudojimą vienas vamzdelio galas sudrėkinamas žiebtuvėliu užpildymo skysčiu ir padegamas. Vamzdeliui uždegti taip pat gali buri naudojamas parakas.

4.3.2 TAIMERIAI

Sprogdikliai su taimeriu, arba 'laiko bombos' gali būti naudojamos šantažuotoju, grasinančiu sprogimu ir reikalaujančiu pinigu kad atskleistu vieta, kur bomba yra paslėpta, kad ji galėtu būti nukenksminta. Užtaisai su tokiais delstuvais gali būti padėtas bet kurioje viešoje vietoje, kur būna daug žmonių.Yra keletas būdų pasigaminti taimerį. Paprasčiausia - padaryti toki delstuvą iš mechaninio arba kvarcinio laikrodžio. Vienas kontaktas padaromas iš varžtelio, įsukto norimo sprogimo laiko vietoje, o valandinė rodyklė naudojama kaip antras kontaktas. Minutine rodykle pašalinama, nebent butu pageidautinas uždelsimas trumpesnis nei viena valanda.Pagrindinis šių delstuvų trukumas tas, kad jie negali užtikrinti uždelsimo, ilgesnio kaip 12 valandų. Naudojant elektronini laikrodi su žadintuvu galima pasigaminti 24 valandų delstuvą. Tereikia atjungti žadintuvo garsiakalbi ir prie jo laidu prijungti elektrodetonatorių ir nustačius žadintuvą norimam sprogimo laikui. Jeigu įtampos nepakanka, ja galima padidinti naudojant galingesne baterija ir prijungus transformatorių prie garsiakalbio laidu. Elektroniniam delstuvui idealiausiai tinka vaizdo magnetofono taimeris, nes juo galima nustatyti uždelsima iki savaites. Detonatorius jungiamas prie laidu, einančiu į įrašymo įrenginį.Galu gale galima pasinaudoti skaitmeniniu laikrodžiu su rele arba elektromagnetiniu jungikliu detonatoriui susprogdinti. Šiuo atveju nereikės didinti laikrodžio įtampos.

4.3.3 CHEMINIAI DELSTUVAI

Cheminiai delstuvai nėra labai paplitę, tačiau kai kuriais atvejais jie gali būti labai efektyvus. Jeigu stiklinis konteineris užpildomas koncentruotos sieros rūgšties ir užkemšamas keletą sluoksniu aliuminio folijos arba kitos medžiagos, kuria rūgštis pragriaužtu, tada ši prietaisą galima panaudoti kaip cheminį delstuvą. Sieros rūgšties reakcijos su aliuminiu metu susidaro aliuminio sulfatas it vandenilio dujos, todėl konteineris turi praleisti orą viename gale, kad vandenilio sudaromas slėgis nesuardytu konteinerio. Aliuminio folija tvirtinama prie konteinerio apačios su lipnia juosta arba izoliacija. Kai rūgštis pragriaužia aliumini, ja galima inicijuoti sprogmenį keliais būdais:

1) Sieros rūgštis yra geras elektros laidininkas. Jeigu sieros rūgštį lašančia per pažeista folijos kamšti surinkti stiklo inde į kuri įdėti du laidai, ji uždarys elektros grandine ir suveiks kaip elektrodetonatoriaus jungiklis, kai abu laidai bus padengti rūgštimi

2) Sieros rūgštis labai audringai reaguoja su kalio chloratu. Jeigu koncentruotos sieros lašas pateks ant kalio chlorato milteliu, šie iškart įsiliepsnos. Šią liepsna galima uždegti padegamąja virvute arba kalio chloratas gali būti naudojamas kaip termito bombos degiklis, sumaišius ji su termitu 50/50 ir šiuo mišiniu padegant likusi termitą.

3) Panašiai sieros rūgštis reaguoja su kalio permanganatu (jis yra lengviau prieinamas nei kalio chloratas).

4.4 SPROGMENŲ KONTEINERIAI

Šiame skyriuje aptarsime viską, pradedant elementarios petardos gamyba ir baigiant sudėtinga brizantinio sprogmens detonavimo schema. Visi Šie metodai gali būti panaudoti ruošiant teroristini akta.

4.4.1 POPIERIAUS KONTEINERIAI

Popierius buvo pirmasis konteineris sprogmenims dar nuo tu laiku, kai senovės kinai naudojo ji fejerverku gamybai. Popieriaus konteineriai yra paprasčiausi ir ko gero pigiausi. Populiariausi popieriaus konteineriai yra petardą ir raketinis užtaisas. Raketinis užtaisas pagaminamas susukus iš popieriaus vamzdeli, ir ji suklijavus. Bet įdomesnis ir pavojingesnis užtaisas yra petarda. Pasigaminti ja irgi yra paprasta. Imamas popieriaus lapas apie 40 cm ilgio, kurio plotis butu apie 4 cm. Padaroma kišene. Ji gali būti užpildyta juoduoju paraku, pirodeksu, bedumiu paraku, raketiniu paraku arba bet kuriuo greito degimo degiosios Medžiagos ir oksidatoriaus mišiniu smulkiu milteliu pavidalu. Paskui įkišama degioji virvute ir popierius vėl užlenkiamas, tęsiant trikampius lenkimusir stengiantis neišpilti Medžiagos. Užbaigta petarda reikia stipriai apvynioti izoliacija, nes tai sutvirtina konteineri, ko pasėkoje sprogimas būna galingesnis ir garsesnis. Paruoštas užtaisas turėtų atrodyti kaip apie 1 cm storio trikampis.

4.4.2 METALINIAI KONTEINERIAI

Klasikinė vamzdelinė bomba yra geriausiai žinomas sprogstamojo įtaiso metaliniu konteineriu pavyzdys. Idiotas anarchistas ima degtukus ir nukarpo jų galvutes. Paskui paima minkšto metalo vamzdi ir užploja viena galą plaktuku. Paskui supila į ji degtuku galvutes ir užploja kita galą. Šis procesas dažniausiai nužudo kvaileli, nes užplodamas antra vamzdžio galą jis lengvai gali sukelti pakankamai trinties ir spaudimo tarp degtukų galvučių, kad jie užsiliepsnotu ir nebaigta bomba sprogtų.Saugiau yra naudoti vamzdžius užsukamais galais. Šiek tiek protingesnis anarchistas įsigytu vamzdi su sriegiu abejuose galuose ir du užsukamus kamščius jam (juos galima ir ištekinti).Pirmiausia reiktu išgręžti skylę viename iš kamščiu ir įkišti į ja padegamaja virvutę taip, kad ji neišsitrauktu. Tokiu būdu vamzdžio turinys neišbyrės. Apie 2 cm degiosios virvutes turi būti užtaiso viduje. Paskui Šis kamštis su virvele smarkiai užsukamas ant vieno vamzdžio galo, galbūt sutvirtinant sujungimą superklijais. Vamzdis užpildomas sprogmeniu. Milteliams supresuoti naudojamas didelis popieriaus gniužulas. Pripildžius vamzdi iki kraštu, milteliai suspaudžiami stumiant popieriaus gniužulą pvz. pieštuku. Pabaigai užsukamas antras kamštis ir sutvirtinamas klijais. Popieriaus kamštis tarp sprogmens ir užsukamo metalinio kamščio padės išvengti milteliu patekimo ant sriegio, kas gali sukelti trinti, pakankama kad sprogmuo užsidegtu užtaiso gamybos metu. Tai yra vienas iš metaliniu bombų konteineriu variantu. Tačiau jeigu nėra galimybes gauti užsukamu kamščiu, galima pasidaryti metalini konteineri iš aliuminio ar kito minkšto metalo formuojant ji replėmis. Reikia paimti aliuminio vamzdi, viena jo galą suploti ir užlenkti mažiausiai viena karta, kaip parodyta diagramoje. Prie užlenkimo išgręžti skylę degiajai virvutei. į skyle įkišama degioji virvute, konteineris pripildomas žemesniosios pakopos sprogmeniu ir užkemšamas dideliu popieriaus gniužulu. Paskui kitas vamzdžio galas replėmis suplojamas ir užlenkiamas:Užlenkiant antrą vamzdžio galą reikia elgtis ypač atsargiai, nes lankstomas metalas išskiria šiluma, nuo kurios sprogmuo gali užsidegti.

CO2 balionėliai sifonams arba oriniams ginklams yra puikus konteineriai sprogmenims. Tereikia šiek tiek praplatinti tuščio balionėlio anga, užpildyti ji žemesniosios pakopos sprogmeniu arba bet kokiu greitai degančiu degiosios Medžiagos ir oksidatoriaus mišiniu ir įkišti degiąja virvute. Vienintele problema - skyle, nors ir praplatinta, vis tiek yra per maža ir balionėlio pripildymui reikia daugiau laiko.

Aptarti konteineriai tinka žemesniosios pakopos sprogmenims. Aukštesniosios pakopos (brizantiniai) sprogmenys reikalauja smarkios sukrėtimo bangos. Įmanoma išeitis: patalpinti maža anksčiau aprašyta metalini konteineri su žemesniosios pakopos sprogmeniu į didesni konteineri su aukštesniosios pakopos sprogmeniu.Jeigu didesnis konteineris su aukštesniosios pakopos sprogmeniu yra mažas, pvz. CO2 balionėlis, mažąjį konteinerį galima pasidaryti iš radijo antenos segmento, kaip nurodyta skyrelyje apie aliumininius vamzdelius.

4.4.3 STIKLO KONTEINERIAI

Stiklo konteineriai tinkami žemesniosios pakopos sprogmenims, tačiau jie turi keletą problemų. Pirma - stiklinis konteineris dužta daug lengviau, palyginus su metaliniais ar plastikiniais konteineriais. Antra – nelaimingo atsitikimo atveju, jeigu prietaisas sprogo gamybos ar transportavimo metu, asmuo, gaminantis prietaisą butu sunkiai sužalotas netgi tuo atveju, jeigu prietaisas butu labai mažas. Pvz., tokiai bombai sprogus rankoje, pirštai labai lengvai nukapojami aštriomis šukėmis...Nepaisant to, stikliniai konteineriai, tokie kaip parfumerijos buteliukai, gali būti panaudoti, kadangi toks užtaisas neaptinkamas metalo detektoriais aerouostuose ar kitose viešose vietose. Bombos gamybai tereikia užpildyti konteineri (buteliuką), išgręžti skyle plastmasiniame kamštelyje, įkišti į skyle padegamąja virvute ir užsukti kamšteli.Didelius sprogstamus užtaisus su stiklo konteineriais daryti nėra tikslinga, kadangi daug sprogstamosios Medžiagos kuria buvo užpildomas konteineris tiesiog prarandama, jeigu konteineris yra didesnis nei 0.5 litro. Taip pat stiklo konteineriai

nenaudojami su aukštesniosios pakopos (brizantiniais) sprogmenim, nes stiklas dažniausiai dužta dar detonatoriaus sprogimo metu, net nespėjus detonuoti sprogmeniui.

4.4.4 PLASTIKINIAI KONTEINERIAI

Plastikiniai konteineriai sprogmenims ko gero tinka labiausiai, kadangi jie gali būti įvairiausių dydžių ir formų ir nėra tokie trapūs kaip stiklo konteineriai. Tam tikslui galima naudoti plastmasinius vamzdžius, kuriuos galima įsigyti santechnikos ir ūkiniu prekių parduotuvėse arba tiesiog pavogti iš kokiu statybų ir panaudoti panašiai kaip nurodyta skyrelyje apie metalinius vamzdinius konteinerius. Šie konteineriai taip pat puikiai tinka aukštesniosios pakopos sprogmenims. Pagaminto užtaiso neaptinka metalo detektoriai. Plastmase paprastai gali būti formuojama ja pakaitinus. Galai gali būti užklijuojami su epoksidke, kuri ir viena gali būti naudojama šiam tikslui, užkimšus prieš tai vamzdžio galą popieriumi ir užpilus epoksidkes ant viršaus.Iš pradžių paruošiamas vienas galas, jis turi būti visiškai išdžiuvęs prieš užpildant konteineri. Paskui įdedama degioji virvute, konteineris užpildomas ir medžiaga supresuojama popieriaus gniužulo pagalba, užpilant epoksidke ant viršaus. Konteineriams geriausia naudoti kieta plastmase.

4.5 PAŽANGŪS SPROGMENŲ PANAUDOJIMO BUDAI

Šiame skyriuje aprašomos technikos skirtos tiems, kurie turi tam tikra žinių lygi apie sprogmenų panaudojimą. Ši informacija dalinai paimta iš kariniu vadovėliu, tarnybiniu instrukcijų bei įvairiu teroristiniu tekstu.Pažangiausias sprogmenų panaudojimas apibendrina kumuliatyviniu ir kryptiniu užtaisu technika bei kitus metodus, leidžiančius efektyviausiai panaudoti minimalu sprogmenų kieki. Pagrindinai kalba eina apie aukštesniosios pakopos (brizantinius) sprogmenis.

4.5.1 KUMULIATYVINIAI UŽTAISAI

Kumuliatyviniai užtaisai panaudoja kumuliacijos efektą - kai dėl tam tikros užtaiso formos visa sprogimo energija nukreipiama į viena tašką arba nedideli plota. Šis procesas gali būti panaudotas netgi stipriausio šarvo pramuŠimui, nes tokiu būdu gama sukelti milžiniška slegi, net iki keleto milijonu kilogramu kvadratiniam centimetrui. Kumuliatyviniai užtaisai gaminami iš aukštesniosios pakopos sprogmenų ir elektrodetonatorių.Jeigu toks užtaisas pritvirtinamas pvz. prie seifo, jis nukreips pagrindine sprogimo energija į tašką apie 2 cm nuo apatines vamzdžio angos. Kumuliatyviniu užtaisu pagrindas - kūgio formos ertme, turinti 45 laipsniu kampa. Tokio tipo prietaisai taip pat gali būti tvirtinami prie geležiniu pavirŠiu stipriu elektromagnetu.

4.5.2 VAMZDELINIAI UŽTAISAI

Kitas kryptiniu užtaisu tipas - vamzdeliniai užtaisai. Jais galima pasiekti efektą, kuris neįmanomas naudojant kumuliatyvinius užtaisus. Jeigu, pvz. 1-2 cm skersmens guminis vamzdelis užpildomas jautria sprogstamąja medžiaga (būtinai brizantine, pvz. heksogenu(R.D.X.)) ir paruošiama kaip nurodyta skyriuje 4.4.4 apie plastikinius konteinerius, iš jo galima pasidaryti kryptini užtaisą, nukreipianti sprogimo energija apskritimu. Paruoštas vamzdelis apsukamas aplink stulpą, atrama, etc. Sprogimas nukreipiamas į apskritimo vidų ir išore ir tikriausiai 'nupjaus' tai, apie ką užtaisas buvo apsuktas.Norint panaudoti užtaisą, jis apsukamas apie norima susprogdinti daiktą, o vamzdelio galai stipriai tvirtinami vienas prie kito (geriausia - varžtais, metalinio 'čomuto' pagalba) O paskui susprogdinti bet kokiu elektrodetonacijos metodu.

4.5.3 GARŲ SPROGIMO TECHNIKA

Jeigu degusis skystis paverčiamas garais arba išskaidomas į smulkęs daleles, pakibusias ore ir didelis jo kiekis padegamas uždaroje erdvėje, įvyksta sprogimas, panašus į ta, kuris būna vidaus degimo variklio cilindre. Maži benzino lašeliai ore užsidega ir karštos dujos staigiai išsiplečia stumdami stūmokli. Panašiai, jeigu 5 litrai benzino yra išsklaidomi ore ir padegami patalpoje, labai tikėtina, kad sprogimas išstums ne tik langus ir duris, bet ir pastato sienas. Jeigu teroristui pavyktu efektyviai išsklaidyti ore dideli kieki degaus skysčio ir padegti ji, jis galėtų susprogdinti didelius objektus, tokius kaip pastatai, tiltai, etc. Tačiau gali būti labai sudėtinga išsklaidyti ore ir padegti dideli kieki pvz. benzino. Šiam tikslui naudojamas aukštesniosios pakopos sprogmuo. Jeigu 5 litru benzino kanistras pastatomas virš(ant) brizantinio sprogmens užtaiso, detonavus užtaisui, benzinas akimirksniu išsklaidomas ir padegamas. Šiam tikslui naudojamas labai nedidelis sprogmenų kiekis: 250 g trotilo arba 100 g heksogeno visiškai pakaktu. Degaus skysčio išsklaidymui ore ir padegimui tinka tik aukštesniosios pakopos sprogmenys, nes žemesniosios pakopos sprogmuo sprogsta pernelyg lėtai, kad sukeltu garu sprogimo efektą.

4.5.4 BOMBA IŠ ELEKTROS LEMPUTĖS

Natūrali žmogaus reakcija įėjus į tamsų kambarį - įjungti šviesą. Tai gali būti fatališka, jeigu į patroną yra įsukta bomba, padaryta iš elektros lemputes. Pagaminti ja labai paprasta. Pati lempute jau turi savo elektrini degikli. Kai kuriuose lemputėse stikline kolba gali būti išimta iš metalinio pagrindo pakaitinus ji duju liepsnoje. Kaitinant reikia elgtis atsargiai ir atminti, kad lemputes viduje yra vakuumas. Kai klijai suminkštės - tiesiog atskirti kolba nuo metalinio pagrindo. Kitos lemputes tokiu būdu neišsiardo, ir jų kolba reikia kaitinti duju liepsnoje tiesiogiai. Kai stiklas įkais iki raudonumo atsargiai pradurti stikle skylute. Kai Kolba nuimta arba skylute kolboje padaryta, leisti lemputei atvesti iki kambario temperatūros ir užpildyti kolba sprogmeniu, pvz. juoduoju paraku. Jeigu kolba buvo nuimta, ja reikia priklijuoti atgal su epoksidke, o jeigu buvo pradurta skylute - ji užklijuojama su izoliacija ar lipnia juostele. Paskui, sveika lempute patikrinus, ar patrone nėra sroves, įsukti bomba į patroną. Šis užtaisas gali būti labai sėkmingai panaudotas teroristu, nes niekas neieškos bombos tamsiame kambaryje prieš tai neijungęs šviesos.

4.5.5 BOMBOS KNYGOSE

Nuslėpti bomba gali būti labai sudėtinga šiais laikais. Krepšiai ir lagaminai kruopščiai tikrinami visose vietose, kur teroristas gali pamėginti padėti bomba. Išeitis - užkamufliuoti sprogstamajį užtaisą kaip koki nors visai nekalta daiktą - pvz. knyga. Tam, kad galėtumėte paslėpti bombą knygoje, reikia pakankamai storos knygos kietu viršeliu. Labiausiai tinka žodynai, stori romanai ir teises knygos. Knyga pasirenkama atitinkamai pagal vieta, kur bomba bus padėta.Visu pirma reikia suklijuoti visus knygos puslapius kartu. Tam paruošiamas klijų tirpalas užpilant karštu vandeniu bet kokius sausus vandenyje tirpius klijus, pvz. klijus tapetams. Gerai išmaišyti klijai atvėsinami iki kambario temperatūros. Knyga įmerkiama į klijus taip, kad kiekvienas puslapis butu gerai išmerktas klijuose ir jie visi suspausti tarpusavyje. Labai svarbu, kad viršeliai nepriliptu prie puslapiu, kol jie džius. Tam reikia atlenkti abu viršelius, o puslapius prispausti su kokiu nors svoriu padėjus tarpine (pvz. laikrašti) kad nepriklijuoti knygos prie svorio ar pagrindo. Kai puslapiai išdžius, kažkur po 3-7 dienu, elektros drėlės pagalba išgręžiama skyle kiaurai puslapius. į skyle įkišamas siaurapjūklis ir išpjaustoma keturkampe ertme knygos viduje.Šis keturkampis dabar turėtų būti patikimai priklijuotas prie vieno iš viršeliu. Sukonstravus bomba, kuri dažniausiai turi taimerio delstuvą arba yra valdoma radijo bangomis, užtaisas įdedamas į gautą dėžutę. Pati bomba ir jos detonatorius turi būti taip supakuoti, kad nejudėtų knygos viduje. Tam geriausiai tinka vadinama 'juros puta', naudojama pakuojant buitine technika. Galiausiai, kai taimeris nustatomas, arba radijodetonatorius įjungiamas, titulinis viršelis priklijuojamas prie knygos ir bomba pristatoma į vieta.

4.5.6 TELEFONINES BOMBOS

Telefonine bomba - tai prietaisas, kuris būdavo naudojamas konkretaus individo nužudymui. Pagrindine idėja yra paprasta: kai asmuo pakelia telefono rageli, bomba sprogsta. Jeigu mažas bet galingas brizantinis sprogmuo su elektrodetonatoriumi įmontuojamas į telefono rageli, pakėlus rageli atsiradusi elektros srove susprogdina detonatorių, kuris detonuoja užtaisą aukos rankoje.Visu pirma, mygtukas, ant kurio guli ragelis užfiksuojamas padėto ragelio padėtyje su lipnia juostele. Paskui atsukamas garsiakalbio dangtelis, išimamas garsiakalbis ir į ragelį įmontuojamas koks nors brizantinis užtaisas (pvz. C-1, žiūrėkit skyrių 3.3.1) su elektrodetonatoriumi, kuris prijungiamas prie garsiakalbio laidu. Garsiakalbio dangtelis užsukamas. Ragelis padedamas paliekant lipnia juosta vietoje. Kai asmuo, kuriam priklauso telefonas, pakelia rageli (pvz. atsakydamas į skambuti arba norėdamas paskambinti), jis pastebi lipnia juostele, kuria užfiksuotas ragelio mygtukas ir ja pašalina. Tai ir įjungia elektrodetonatorių, kuris prijungtas vietoje garsiakalbio. Pastaba: užtaisas nesprogs tiesiog suskambėjus telefonui. Asmuo turi pats pakelti rageli ir nuimti lipnia juostele. Labiausiai tikėtina, kad sprogimo momentu auka laikys telefono rageli prie ausies...

ANTROS DALIES PABAIGA

DARBU SU SPROGMENIMIS SAUGAarba

KAIP NESUSISPROGDINTI

Atvejai, kai kažkas iš chebros nukenčia nuo savo pagamintu užtaisu, arba jų gamybos metu, nėra labai jau reti. Štai neperseniausiai, teko matyti per žinias, kad vienas veikėjas susirado internete sprogmenų receptus ir bandė kažką gaminti. Viso to pasėkoje jo kambarys atrodė kaip po aviacijos antskrydžio, o pats 'teroristas' atsidūrė reanimacijoje. (Prie viso to, jeigu jis liks gyvas, jam bus iškelta baudžiamoji byla dėl nelegalios sprogmenų gamybos, bet tai - jau kito straipsnio tema).

Taigi, kad jums to neatsitiktu, rekomenduočiau laikytis elementariausiu saugos taisyklių:

1. NERŪKYKITE - taip, taip, nesijuokit, būtent dėl neužgesintos cigaretes vienas mano pažįstamas neteko akies ir dviejų rankos pirštu. Taip pat žiūrėkit, kad šalia sprogmenų nerūkytu kiti.2. Nedekite sprogmenų prie liepsnos, šildymo, kibirkščių ar sukrėtimo šaltiniu.3. Nelaikykite brizantiniu sprogmenų šalia inicijuojančiu arba šalia detonatorių. Bet kokiu darbu su detonatoriais metu šalia neturi būti jokiu kitu sprogmenų.4. Dirbdami su jautriais sprogmenim ir nestabiliais parakais venkite statines elektros.5. Bandydami nežinoma receptą, pirmiausia išmėginkite ji su labai mažais medžiagų kiekiais. Nelaimingo atsitikimo atveju žala bus daug mažesne.6. Nelaikykite daug jautriu ar inicijuojančiu sprogmenų vienoje vietoje.7. Smulkinkite visas sudedamąsęs dalis atskirai. Jus nustebsite sužinoję, kokie jautrus gali būti vadinami 'saugus' sprogmenys.8. Apskaičiuokite skeveldrų lėkimo nuotoli. Metalinis vamzdines bombos kamštis gali pralėkti kvartalą ar daugiau, kol neteks kaunamosios galios. Jeigu jums tenka būti netoliese, atminkite: kol jus galite ji matyti, jis gali nužudyti jus.9. Visada palikite 20 % atsarga klaidos atvejui - ta prasme, jeigu degiosios virvutes degimo greitis yra vidutiniškai 0.5 cm/s tai nereiškia kad 10 cm gabalas degs lygiai 5 sekundes.10. Užgesusi degioji virvute antra karta nedegama, geriau ja pakeisti.11. Prieš panaudami užtaisą, kruopščiai ji patikrinkite.12. Detonatoriai įsukami į užtaisą tik prieš pat ji panaudojant.13. Naudojant užtaisą, šalia turi būti ne daugiau žmonių, nei tai būtina.14. Prie nesprogusio užtaiso galima prieiti ne anksčiau kaip po 10 min., stebint, ar nėra degimo reiškiniu.15. Atliekant bet kokius darbus su sprogstamosiomis medžiagomis reikia žinoti jų savybes, kad išvengtumėte netikėtumų.

Ir pagrindinė saugos taisyklė:Kaip ir kiekvienoje srityje - nebūk idiotas ir ŽINOK, KĄ DARAI.