PRADEDANČIOJO

VERSLININKO

ŽINYNAS

1 dalis VERSLO KŪRIMAS

Verslo formos pasirinkimas

Individuali veikla

Elektroninis verslas

Verslo planavimas

2 dalis RINKODARA

3 dalis DARBO TEISĖ

4 dalis DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

5 dalis ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

6 dalis VERSLO FINANSAVIMAS

7 dalis NEFINANSINĖ PARAMA

8 dalis MOKESČIAI

UAB mokami mokesčiai

IĮ mokami mokesčiai

MB mokami mokesčiai

Individualios veiklos mokami mokesčiai

9 dalis FINANSŲ PLANAVIMAS

10 dalis FINANSAVIMO ŠALTINIAI

TURINYS

11 dalis SUTARTYS

Turint aiškią veiklos viziją ir nutarus pradėti verslą, reikia nuspręsti , kokią veiklos formą pasirinkti .

Tenka pasirinkti, ar verslą vykdyti verčiantis individualia veikla (fizinis asmuo), ar steigti įmonę

(juridinis asmuo). Nuspręsti, kokią veiklos formą pasirinkti , galima remiantis šiais kriterijais : kuo

užsiimsite, koks turimo kapitalo dydis, veiklą vykdysite vienas ar su partneriais, koks veiklos

vykdymo sudėtingumo laipsnis.

Verslas nesteigiant įmonės

Ar būtina steigti įmonę? Galiojantys LR teisės aktai nenumato pareigos, no -

rintiems imtis tam tikros veiklos, būtinai steigti įmonę.

Alternatyva įmonės steigimui yra individuali veikla. Tai

– paprastesnis kelias norintiems pradėti verslą.

Individualia veikla, kaip savarankiškai asmens vykdoma

veikla, kuria siekiama gauti pajamų per tam tikrą

tęstinį laikotarpį, gali užsi imti kiekvienas fizinis asmuo.

Tam tikrais atvejais teisės aktai gali nustatyti reikalavi -

mą įsteigti įmonę vykdyti tam tikrą veiklą arba turėti

l icenciją, leidimą ar kitokį dokumentą, suteikiantį teisę

verstis tos rūšies veikla.

Kas yra individuali veikla? Individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria ver-

čiantis siekiama gauti pajamų ar kitokios ekonominės

naudos, ir jai būdingas tęstinumas. Individualiai veiklai

priskiriama:

• Savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar ga -

mybinė veikla, įskaitant tą, kuria verč iamasi , turint

verslo liudijimą;

• Savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus po-

būdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčia -

masi, turint verslo liudijimą;

• Savarankiška sporto veikla;

• Savarankiška atlikėjo veikla.

Individuali veikla yra patogus būdas pradėti verslą ne-

steigiant įmonės. Lietuvoje individualią veiklą galima

vykdyti 2 būdais: su verslo liudijimu arba su individua -

l ios veiklos pažyma.

VERSLO KŪRIMAS 1 dalis

VERSLO FORMOS PASIRINKIMAS

Individualios veiklos vykdymas Individualią veiklą galima vykdyti dv iem būdais:

1. Pagal verslo liudijimą ( verslo liudijimas – tai doku-

mentas, kuris patvirtina, kad asmuo yra sumokėjęs fik -

suoto dydžio pajamų mokestį ( nepriklausantį nuo

gaunamų pajamų dydžio) ir gali verstis tam tikra veik -

la).

2. Pagal pažymą (pažyma – tai dokumentas, kuris patvir-

tina, kad asmuo yra įregistravęs vykdomą veiklą savo

gyvenamosios vietos VMI ir gali perstis pažymoje nu -

rodyta veikla).

Individualios veiklos privalumai Individualios veiklos pradžia ir pabaiga yra greita bei ne-

brangi: tereikia įsigyti verslo liudijimą arba užsiregistruoti

VMI ir gauti pažymą. Nusprendus nutraukti vykdomą veik-

lą pagal pažymą, pakanka prieš 5 dienas raštu informuoti

VMI. Esminis skirtumas tarp individualios veiklos vykdymo

būdų yra tas, kad pasirinkęs verslo liudijimą asmuo iš

anksto sumoka nustatyto dydžio mokestį ir gali verstis tik

griežtai nustatytomis veiklos rūšimis. Pažyma suteikia

teisę verstis įvairesne veikla, tačiau pajamų mokestį reikia

sumokėti nuo faktiškai gautų pajamų.

Kaip pradėti? Norint pradėti individualią veiklą su pažyma, reikia mo-

kesčių administratoriui (Valstybinei mokesčių inspekcijai,

toliau - VMI) pateikt i užpildytą nustatytą prašymo regis-

truoti formą . Prašymą mokesčių mokėtojai gali pateikti

tokiais būdais: prisijungę prie e. VMI portalo, autorizuotų

elektroninių paslaugų srityje Mano VMI (toliau – Mano

VMI), užpildydami popierinius prašymus, juos tiesiogiai

įteikdami arba išsiųsdami paštu VMI pagal mokesčių

mokėtojo gyvenamosios vietos adresą.

Ši veiklos pažyma išduodama neribotam laikotarpiui. Ta-

čiau pasibaigus mokestiniam laikotarpiui , apskrities VMI

privaloma pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir

sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo individualios

veiklos pajamų, gautų per kalendorinius metus.

Daugiau informacijos čia arba trumpuoju numeriu 1882.

Kaip pradėti? Norint įsigyti verslo liudijimą , pirmiausia reikia patikrinti ,

Verslo liudijimas. ar Jūsų pasirinktai veiklai vykdyti yra išduodami verslo liu -

dijimai. Individualios veiklos, kuria galima verstis, įsigijus

verslo l iudijimą, rūšių sąrašas yra patvirtintas LR Vyriausy -

bės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl verslo

liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“.

Nuo veiklos rūšies ar jos porūšio pasirinkimo gal i priklau-

syti mokesčio už verslo l iudi jimą dydis. Šis dydis priklauso

ir nuo verslo liudijimo galiojimo laiko.

Teritorinei VMI turite pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą verslo liudijimui įsigyti ;

• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

• kitus atskirais atvejais reikalingus dokumentus (doku-

mentą, kuriuo remiantis gali būti taikomas mažesni s savi-

valdybės tarybos nustatytas pajamų mokestis , autorinę li-

cencinę sutartį , sudarytą su audiovizualinių kūrinių pro-

diuseriais ir fonogramų gamintojais, kt.) .

Verslo liudijimas išduodamas per 4 darbo dienas nuo

dokumentų pateikimo dienos. Verslo liudijima i gali būti

išduodami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui

(skaičiuojamam dienomis), kuris gali būti ne ilgesnis kaip

iki tų pačių kalendorinių metų pabaigos ir ne trumpiau

kaip 5 kalendorinėms dienoms, o prekybai – 1 dienai,

kurios neprivalo eiti paeiliui.

Už pajamas, gautas iš atskiros veiklos pagal verslo liudi-

j imą, reikia sumokėti nustatyto dydžio pajamų mokestį iki

verslo liudijimo išdavimo dienos. Fiksuoto pajamų mokes -

čio dydį kasmet nustato kiekvienos savivaldybės taryba.

Daugiau informacijos čia arba trumpuoju numeriu 1882.

Verslas steigiant įmonę

Kaip įsteigti įmonę? Įmonių steigimas apima procesą nuo sprendimo priėmimo

steigti pasirinktos teisinės formos juridinį asmenį (toliau –

JA) iki jo įregis travimo JA registre. Nors steigimo procesas

visų įmonių panašus, tačiau yra ir skirtumų.

Pagrindiniai žingsniai , nepriklausomai nuo pasirinktos tei-

sinės formos, yra šie:

1. Pasirinkti įmonės pavadinimą.

Pasirinkus norimą pavadinimą (jis negali sutapti su kitos į -

monės ar prekės ženklo pavadinimu), galima k reiptis į JA

registrą su prašymu rezervuoti pavadinimą 6 mėnesiams.

Vadinasi, per šį laikotarpį niekas kitas negalės įregistruoti

įmonės tokiu pačiu pavadinimu, be to, jūs būsite tikri, kad

toks pavadinimas yra galimas.

Kas žinotina apie JA pavadinimą

2. Pasirinkti įmonės buveinės adresą. Jei patalpos, kuriose

numatoma registruoti JA, nepriklauso nuosavybes teise

nei vienam steigėjui , tuomet reikalingas patalpų savininko

sutikimas. Jei patalpos įkeistos bankui, pateikiamas ir ban -

ko sutikimas.

3. Pasiruošti įmonės steigimo dokumentus:

• Steigimo sutartį (jei steigėjas yra ne vienas) arba stei -

gimo aktą (jei steigėjas vienas). Šiuo dokumentu nustato -

mos JA steigimo sąlygos.

• Įstatus/nuostatus. Tai – dokumentas, kuriame numatomi

JA veiklos tikslai, valdymo organai, jų kompetencija, akci -

ninkų teisės, pareigos ir pan.

• Steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolą. Šiuo doku-

mentu patvirtinami JA valdymo organų nariai (valdyba,

vadovas), tvirtinami įstatai/nuostatai. Jei JA steigia vienas

asmuo, vietoj protokolo surašomas steigiamasis steigėjo

sprendimas. Protokolo ir sprendimo galite nesudaryti, jei

valdymo organų na riai yra nurodyti steigimo sutartyje

(steigimo akte).

4. Suformuoti įstatinį kapitalą, dalininkų/narių įnašus. Pi -

niginius įnašus įnešti į kaupiamąją JA banko sąskaitą per

steigimo dokumentuose nurodytą laikotarpį.

5. Pateikti „popierinius“ dokumentus notarui ir JA regis -

trui arba elektroniniu būdu per JA regis tro savitarnos sve-

tainę. Registruojant JA elektroniniu būdu , išvengiama do-

kumentų parengimo išlaidų bei išlaidų notarui.

Kas žinotina norint JA registruoti el. būdu

Registrų centro konsultacinės tarnybos tel. (8 5) 268

8262, trumpasis tel. 1637.

Dažniausiai steigiami JA • Individuali įmonė (IĮ) ;

• Uždaroji akcinė bendrovė (UAB);

• Mažoji bendrija (MB).

Ką reikia žinoti steigiant UAB? UAB yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo.

Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB

neįvykdytas prievoles.

UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 2 500 eurų .

Jei UAB įstatinis kapitalas minimalus (2 500 eurų), j is gali

būti formuojamas tik pinigais, ir visa suma sumokama į

UAB banko sąskaitą. Jei pasirenkamas didesnis įstatinis

kapitalas, dalį jo galima apmokėti turtu (šiuo atveju reikia

atlikti turto vertinimą), tačiau visais atvejais pinigai turi

sudaryti ne mažiau kaip 25 % įstatinio kapitalo ir tai tu ri

būti ne mažiau kaip 2 500 eurų .

UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar

juridinių asmenų, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249.

UAB turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali

būti sudaromas ir kolegia lus valdymo organas – valdyba.

UAB steigimo išlaidos:

• UAB pavadinimo rezervacija – 16,22 eurų;

• UAB registravimas – 57,34 eurų;

• Notaro mokestis – apie 130 eurų;

• Teisinės paslaugos (dokumentų parengimas) – pagal su-

sitarimą.

Privalumai:

1. Nepasisekus verslui rizikuojama tik tuo turtu, kuris į-

neštas į UAB.

2. Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas

akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pini -

gų sumą;

3. Yra galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akci-

jas kitiems asmenims ar parduodant verslą.

4. Galima steigti tiek vienam, tiek su partneriais.

Trūkumai:

1. Steigiant UAB privaloma įnešti ne mažiau kaip 2 500

eurų įstatiniam kapitalui suformuoti;

2. Akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per di -

videndus (jei UAB dirba pelningai) arba gaunant darbo už-

mokestį.

Pavyzdiniai uždarosios akcinės bendrovės steigimo doku -

mentai

Ką reikia žinoti steigiant IĮ? I Į yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo.

Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsa-

ko savo turtu. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fi -

zinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.

I Į savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas. IĮ vadovu ga-

l i būti paskirtas ir kitas asmuo, tačiau tik tuo atveju, jei tai

nustatyta IĮ nuostatuose. Kai IĮ vadovu savininkas paskiria

kitą asmenį, su juo sudaroma darbo ar civil inė sutartis . Jei

I Į vadovas yra pats savininkas, su juo darbo sutartis nesu-

daroma.

Įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo. Į -

monės turtu tampa tiek savininkui asmeninės nuosavybės

teise priklausęs ir individualiai įmonei perduotas turtas,

tiek ir įmonės vardu įgytas turtas.

I Į steigimo išlaidos:

• I Į pavadinimo rezervacija – 16,22 eurų;

• I Į registravimas – 30,99 eurų;

• Notaro mokestis – apie 100 eurų;

• Teisinės paslaugos (dokumentų parengimas) – pagal su-

sitarimą.

Privalumai:

1. Nereikia įstatinio kapitalo (palyginimui – UAB minimalus

įstatinis kapitalas yra 2 500 eurų ) ;

3. Paprasta išsiimti pelną – I Į savin inkas bet kuriuo metu

gali paimti I Į pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams porei-

kiams;

4. IĮ gali būti tik vienas savininkas. Esant reikalui galima į -

darbinti ir kitus asmenis;

Trūkumai:

1. Jei verslas nuostolingas, ir IĮ bankrutuoja, savininkas

savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus;

2. IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, j is negali įsteigti

IĮ kartu su partneriais;

LR Individualių įmonių įstatymas

Pavyzdiniai individual ios įmonės steigimo dokumentai

Ką reikia žinoti steigiant MB? MB yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai

reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas

MB prievoles.

MB gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti

ir vienas steigėjas). Nors MB ir nereikalaujama turėti

minimalų įstatinį kapi talą, MB nariai moka įnašus (jų dydis

ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime), o MB

pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (gali-

ma numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką).

Narys gali dirbti MB, tačiau darbo sutartis nesudaroma.

MB gali sudaryti darbo sutartis tik su darbuotojais, kurie

nėra bendrijos nariai.

Valdymas:

1. Tik narių susirinkimas. Vienas iš narių paskiriamas MB

atstovu, kuris iš esmės atlieka vadovo funkcijas;

2. Narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas –

vadovas (šiuo atveju su vadovu sudaroma paslaugų

sutartis).

MB steigimo išlaidos:

• MB pavadinimo rezervacija – 16,22 eurų;

• MB registravimas – 51,61 eurų;

• Notaro mokestis – apie 120 eurų;

• Teisinės paslaugos (dokumentų parengimas) – pagal su-

sitarimą.

Privalumai

1. Ribota narių atsakomybė, t.y. nepasisekus verslui nariai

rizikuo ja tik savo įnašu, taip apsaugodami savo asmeninį

turtą.

2. Nėra reikalavimo suformuoti minimalų įstatinį kapitalą.

3. Mažosios bendrijos narys gali dirbti bendrijoje nesu -

darydamas darbo sutarties, t.y. nereikia mokėti didelių

mokesčių nuo darbo užmokesčio, o lėšų asmeniniams

poreikiams gali iš bendrijos gauti išsimokėdamas pelną

avansu.

4. Galimybė savanoriškai pasitraukti iš verslo, t.y. mažo-

sios bendrijos narys gali išeiti iš bendrijos atsiimdamas

savo įnašą, taip pat galima parduoti ar kitaip perle isti

nario teises kitiems asmenims.

Trūkumai

1. Steigėju/nariu gali būti tik fizinis asmuo, iš viso ne dau-

giau kaip 10.

2. Kadangi nėra nustatyta aiški balsavimo ir pelno pas -

kirstymo tvarka, bus sunkiau spręsti mažosios bendrijos

narių tarpusavio ginčus.

Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymas

Pavyzdiniai mažosios bendrijos steigimo dokumentai

Dažniausiai užduodami klausimai apie MB

Verslą galima vykdyti įsteigus įmonę arba jos neįsteigus (kaip fiziniam asmeniui). Fizinis asmuo

užsiimti verslu gali vykdydamas individualią veiklą su pažyma arba su verslo liudijimu.

Individuali veikla Teisę užsiimti individualia veikla, nesteigiant įmonės,

suteikia LR civil inis kodeksas ir LR gyventojų pajamų

mokesčio įstatymas. Rekomenduojame šią veiklos formą

tuomet, jei savo verslo idėją esate pajėgūs įgyvendinti

vieni, ir ypač tada, kai ūkinę komercinę veiklą numa tote

vykdyti ribotą laiko tarpą.

Individuali veikla – tai verslas, vykdomas nekuriant

juridinio asmens (įmonės), arba tai yra:

• Savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė

veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint ve rslo liudijimą

(tekstilės gaminių gamyba, remonto darbai ir kt.);

• Savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus

pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria

verčiamasi turint verslo liudijimą (advokatų, notarų ir kt.) ;

• Savarankiška sporto veikla;

• Savarankiška atlikėjo veikla (aktoriaus, muzikanto ir kt.) .

Vykdymo būdai • individuali veikla neįsigijus verslo liudijimo;

• individuali veikla įsigijus verslo liudijimą.

Esminis skirtumas tarp šių dviejų būdų yra tas, kad įsigijus

verslo liudijimą reikia iš anksto sumokėti fiksuoto dydžio

pajamų mokestį (nepriklausomai nuo to, kiek pajamų

uždirbote) ir galima verstis tik griežtai nustatytomis

veiklos rūšimis.

Vykdant veiklą pagal pažymą, pajamų mokestį reikia

sumokėti pasibaigus metams nuo faktiškai gautų pajamų.

Individuali veikla pagal pažymą suteikia teisę verstis

įvairesne veikla.

Individuali veikla su pažyma

Individualios veiklos pažyma Individualios veiklos vykdymo pažymėjimas – tai doku-

mentas, patvirtinantis, kad galite verstis neribotą laikotar-

pį nurodyta savarankiška veikla, kuria siekiama gauti paja -

mų ar kitokios ekonominės naudos, ir jai būdingas tęsti -

numas. Iš esmės galite vykdyti bet kur ią ūkinę-komercinę

veiklą (išskyrus sąrašą veiklų, kurios nelicenc i juojamos, ta-

čiau jas gali vykdyti tik juridiniai asmenys).

INDIVIDUALI VEIKLA

Privalumai • Nutarus dirbti pagal individualiąją veiklą, sumokamas

pajamų mokestis priklauso nuo realiai uždirbtų pajamų.

Šiuo atveju yra patogu, jei veikla nepavyksta ir pajamos

neuždirbamos, nes nereikės mokėti fiksuoto pajamų

mokesčio. Taip pat naudinga ir tai, jog nėra išankstinių

mokėjimų, mokestis mokamas tik kitų metų gegužės 1d.

Yra galimybė prisitaikyti metinį neapmokestinamąjį paja-

mų dydį, jei gyventojas negavo kitų apmokestinamųjų pa -

jamų.

• Nereikia steigti įmonės, todėl paprasta pradėti verslą.

• Nusprendus nebevykdyti veiklos, nereikia nieko likviduo -

ti.

• Paprasta buhalterinė apskaita.

• Mokesčiai sumokami nuo gautų pajamų metų pabaigo -

je (ne iš karto, kaip kad įsigijus verslo liudijimą).

• Veikla galima užsiimti neribotą laiką.

Kaip pradėti veiklą? Individualioji veikla įregistruojama apskrities valstybinėje

mokesčių inspekcijoje. Pateikiami šie dokumentai: pasas

/asmens tapatybės kortelė.

Gyventojai, norintys vykdyti individualią veiklą pagal pa -

žymą, ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną pri-

valo apie tai informuoti mokesčių administratorių, pateik-

dami Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mo-

kėtojų registrą formą REG812 . Ši prašymo forma gali būti

atsiųsta paštu / betarpiškai į teikta Valstybinei mokesčių

inspekcijai arba pateikta elektroniniu būdu, prisijungus

prie asmeninės mokesčių mokėtojo erdvės Mano VMI. Pri-

sijungti prie Mano VMI galima naudojantis savo e lektro-

ninės bankininkystės duomenimis, elektroniniu parašu ar

VMI išduotomis autentifikavimo priemonėmis (prisijungi -

mo vardu ir slaptažodžiu).

Įregistravus individualiąją veiklą išduodama Nuolatinio

Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma.

Individualios veiklos vykdymo pažyma išduodama per 10

darbo dienų. Pagal šią pažymą galėsite užsiimti indivi-

dualia veikla neribotą laiką.

Mokesčių skaičiuoklė.. .

Buhalterinė apskaita Gyventojai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą,

privalo tvarkyti savo veiklos apskaitą vadovaudamiesi Bu -

halterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis LR finansų

ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr.1K-040 (2010-

05-24 Įsakymo Nr.1K-166 redakcija) „Dėl gyventojų, besi-

verčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigiju-

sius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių pa -

tvirtinimo“.

Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas:

Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla pagal pažy -

mą ir tvarkydami savo veiklos apskaitą, taiko paprastąjį į-

rašą, privalo pildyti Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Jei

gyventojas vykdo kelių rūšių individualią veiklą, pagal

kiekv ieną iš jų pildomi atskiri žurnalai. Žurnalas pildomas

remiantis Buha l terinės apskaitos taisyklėse nurodytais ap-

skaitos dokumentais. Pajamos registruojamos vienoje žur -

nalo skiltyje, išlaidos detalizuojamos keliose žurnalo skil -

tyse pagal jų rūšis. Jei gyventojas vykdo kelių rūšių indi -

vidualią veiklą, tai išlaidas turi paskirstyti atitinkamai pa -

gal atskiras veiklas arba proporcingai gautoms ar uždirb -

toms (priklauso nuo taikomo pajamų apskaitos principo)

pajamoms. Mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas

turi atlikti inventorizaciją ir nustatyti neparduotų prekių,

gaminių, nesunaudotų žaliavų, detalių, medžiagų likutį,

kuris įrašomas į žurnalo „Prekių, medžiagų, žaliavų, detalių

įsigij imo“ skiltį su minuso ženklu. Kito mokestinio laiko -

tarpio pradžioje šio likučio suma įrašoma į minėtą skiltį su

pliuso ženklu.

Pajamų ir išlaidų žurnalas gali būti nepildomas, jei :

• gyventojas naudoja kasos aparatą ir savo veiklos paja -

mas ir išlaidas apskaito Kasos operacijų žurnale;

• gyventojas savo veiklos buhalterinę apskaitą tvarko dve -

jybiniu įrašu ir jei iš jo pildomų apskaitos registrų galima

nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikalingus duomenis.

Pajamų ir išlaidų žurnalas pildomas skirtingai. Žurnalo pil -

dymo skirtumus lemia taikomas individualios veiklos paja -

mų pripažinimo principas. Veiklos pajamos gali būti pripa -

žįstamos vienu iš dviejų būdu:

• pagal kaupimo apskaitos principą;

• pagal pinigų apskaitos principą.

Pasirinkus leidžiamais atskaitymais laikyti 30 procentų

gautų arba uždirbtų individualios veiklos pajamų, nepri -

valoma pildyti Pajamų ir išlaidų žurnalo išlaidų skilčių.

Apskaitos dokumentų naudojimas:

Individualią veiklą pagal pažymą vykdantis gyventojas

priekių pardavimo ar paslaugų suteikimo sandoriams už -

fiksuoti naudoja apskaitos dokumentus:

• sąskaitą-faktūrą;

• PVM sąskaitą-faktūrą (naudoja PVM mokėtojai) ;

• kasos aparato kvitą;

• kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pini -

gų priėmimo kvitus ir pan.).

Reglamentuojantys teisės aktai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d.

nutarimas Nr. 1059 „Dėl Mokesčių mokėtojų registro įstei-

gimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m.

gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 373 „Dėl nuolatinio Lietuvos

gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio

Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietu -

voje pažymų išdavimo taisyklių“;

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respub-

likos finansų ministerijos viršininko 2006 m. balandžio 13

d. įsakymas Nr. VA-39 „Dėl gyventojų registravimo

Mokesčių mokėtojų registre tvarkos aprašo“;

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respub -

l ikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d.

įsakymas Nr. VA-36„Dėl Fizinių asmenų įregistravimo į

Mokesčių mokėtojų registrą/iš registravimo iš Mokesčių

mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“.

Teisės aktus galima rasti Teisės aktų registro svetainėje

https://www.e-tar.l t/portal/index.html

Pasikeitus teisės aktui , žiūrėti aktualią dokumento redak-

ciją.

Individuali veikla su verslo liudijimu

Verslo liudijimas Verslo liudijimas – tai dokumentas, patvirtinantis, jog esa-

te sumokėję f iksuotą mokestį už verslo liudijimą ir tam tikrą

laikotarpį galite verstis jame nurodyta veikla, parduoti

savo gamybos prekes, teikti paslaugas gyventojams ir juri -

diniams asmenims. Verslo liudijimai yra išduodami tik kai

kurioms veiklos rūšims ( individualios veiklos, kuria galima

verstis įsigijus verslo liudijimą, rūšių sąrašas).

Skirtingoms veiklos rūšims ar jos porūšiams taikomas skir -

tingas mokesčio dydis už verslo liudijimą. Šis dydis taip

pat priklauso ir nuo verslo liudijimo galiojimo laiko.

Galima įsigyti neribotą skirtingų veiklos rūšių verslo liudi -

j imų skaičių.

Privalumai • Nereikia steigti įmonės, todėl paprasta pradėti savo ver-

slą.

• Nusprendus nebevykdyti veiklos, nereikia nieko likvi -

duoti.

• Paprasta buhalterinė apskaita.

• Mokamas tik savivaldybės nustatytas pajamų mokestis už

verslo liudijimą, jei pajamos neviršija 155 tūkst. per me -

tus.

Trūkumai • Ne visoms veikloms galima išsiimti l iudijimą.

• Pagal verslo liudijimą negalima įdarbinti kitų žmonių.

• Fiksuotas pajamų dydis mokamas ne pagal gaunamas

pajamas, o pagal nustatytą savivaldybės tarifą. Fiksuotus

pajamų mokesčio dydžius nustato kiekvienos savivaldybės

taryba, todėl atskirų savivaldybių teritorijoje šie dydžiai

skiriasi ir keičiasi kasmet.

• Terminui pasibaigus, reikia iš naujo išsiimti verslo liudi -

j imą.

Kaip pradėti veiklą? Individuali veikla su verslo liudijimu įregistruojama ap-

skrities vals tybinėje mokesčių inspekcijoje. Pateikiami šie

dokumentai:

1. Prašymas (laisvos formos).

2. VMI paprašius, pateikiami šie dokumentai :

• dokumentai, kuriais remiantis gali būti taikomas savi -

valdybių tarybų nustatytas mažesnis pajamų mokestis ;

• dokumentai įrodantys, jog asmuo turi teisę įsigyti verslo

liudijimą (toliau - VL), kai VMI yra nustačiusi atitinkamą

apri-bojimą;

• dokumentai įrodantys asmenų tarpusavio giminystę, kai

VMI neturi atitinkamų duomenų apie į VL įrašomą asmenį;

• sudaryta su audiovizualinių kūrinių prodiuseriais ir fono-

gramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais autorinė

licencinė sutartis , suteikianti teisę platinti Lietuvos Res -

publikos teritorijo je audiovizualinius kūrinius ir (arba) fo -

nogramas bet kokiose laikmenose.

3. Teikiant prašymą tiesiog iai (be elektroninio autentifika-

vimo), taip pat turi būti pateikiami šie dokumentai:

• Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės

kortelė, pasas ar kitas asmens tapatybę patvirtinantis

dokumentas;

• leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respubliko je, jeigu

verslo liudijimą įsigyja užsienietis, nesantis Europos

Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos

asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys.

Plačiau.. .

Mokesčių skaičiuoklė. . .

Reglamentuojantys teisės aktai • Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstaty -

mas;

• Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo į-

statymas;

• Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas;

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d.

nutarimas Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyven-

tojams taisyklių“;

• Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio

24 d. įsakymas Nr. 415 „Dėl Gyventojų, įsigijusių verslo

liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“;

• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respub -

likos finansų ministerijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d.

įsakymas Nr. 333 „Dėl verslo liudijimo formos ir indivi-

dualios veiklos, kuria gal i būti verčiamasi turint verslo liu -

dijimą, klasifikatoriaus patvirtinimo“.

• Teisės aktus galima rasti Teisės aktų registro svetainėje

www.e-tar.lt . Pasikeitus teisės aktui , žiūrėti aktualią doku -

mento redakciją.

Elektroninis verslas Elektroninis verslas – tarptautinių ir nacionalinių sandorių

sudarymas elektroniniu būdu: pirkimas, pardavimas, tieki -

mas, užsakymai, reklama, konsultavimas, įvairūs susitari -

mai bei dalykinio bendradarbiavimo formos.

Elektroninis verslas apibrėžiamas kaip verslo operacijų

atlik imas ir įmonės veiklos organizavimas naudojant infor -

macines technologijas duomenų perdavimo tinklų aplin -

koje.

Kaip pradėti? Elektroninio verslo idėją turinčiam žmogui pirmiausia

reikia įsigyti internetinį vardą (domeną), vietą tinklalapiui

įdiegti (hostingas) ir sukurti patį tinklalapį .

Domenas – tai jūsų interneto svetainės adresas (pvz.:

tera.lt) . Domenas reikalingas kartu su hostingo paslauga

tam, kad interneto vartotojai galėtų pasiekti Jūsų

interneto svetainę. Tai yra atskira mokama paslauga, kurią

kontroliuoja tarptautinės organizacijos, kadangi kiekvie -

nas domenas yra unikalus – niekas kitas pasaulyje negali

turėti antro tokio domeno, kurį įsigysite.

Hostingas (angl. web hosting ) – svetainės talpinimo

paslauga. Tai – erdvė Jūsų svetainei ir el. pašto dėžutėms.

Privalumai • tiesioginis pardavimas galutiniam vartotojui be tarpi -

ninkų;

• pateikiama daugiau informacijos apie produktus ir firmą;

• patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas;

• papildomų vartotojų pritraukimas;

• tarptautinio verslo galimybės;

• efektyvesnis vartotojų poreikių tenkinimas;

• grįžtamojo ryšio nauda;

• greitai ir tiksliai bendraujama su darbuotojais, klienta is ,

partneriais, investuotojais;

ELEKTRONINIS VERSLAS

• pagerinti priešpardaviminį ir popardaviminį kl ientų ap -

tarnavimą;

• didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas;

• taupomi ištekliai;

• mažinami kaštai ;

• mažesnės kainos;

• produktus ir paslaugas galima pritaikyti sau;

• informacijos apie klientus kaupimas ir apdorojimas;

• žaliavų tiekimo organizavimas elektroniniu būdu;

• patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema;

• tobulinama įmonės informacijos sistema;

• galimybės vystyti elektroninį marketingą;

• kuriamas novatoriškos kompanijos įvaizdis.

Reglamentuojantys teisės aktai 2005 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Ryšių regu-

liavimo tarnybos direktoriaus įsakymas Dėl elektroninių

ryšių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo ;

2004 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos elektroninių

ryšių įstatymas Nr. IX-2135.

Verslo planas – tai dokumentas, kuriame aiškiai ir argumentuotai išdėstoma, ko įmonė siekia ir

kaip ketina savo tikslus įgyvendinti . Tai – patogi priemonė supažindinti su verslo idėja galimus

investuotojus.

Verslo planas taip pat yra:

• darbinis dokumentas, sudarantis verslo augimo ir plėtros pagrindą. Tai nėra vien

dokumentas, kurį reikia parengti, o vėliau pamiršti.

• kontrolinis dokumentas, kurį galima naudoti esamą pažangą lyginant su planuojama.

Santrauka Santraukoje pateikiami tik esminiai dalykai apie jūsų ver -

slo pasiūlymą.

Nurodykite priežastis, dėl kurių nusprendėte rengti verslo

planą, taip pat pateikite trumpą įmonės charakter istiką

(veikla, dydis, kapitalas, darbuotojų skaičius), apibūdinkite

VERSLO PLANAS

numatomas gaminti prekes ar teikti paslaugas ir jų rinką,

naudą vartotojams, laukiamus įmonės veiklos rezultatus,

personalo patirtį , kvali fikaciją. Santrauką patariama rašyti

tik po to, kai būsite parengę visas verslo plano dalis. Joje

išskiriami svarbiausi dalykai:

• verslo plano tikslas;

• gaminys ar paslauga ir jo (jos) teikiama nauda tiksl iniams

klientams;

• rinkos galimybės;

• valdymo grupė;

• bet kokie iki šiol pasiekti rezultatai;

• finansinės projekcijos;

• finansavimo poreikiai.

Ko reikėtų atsisakyti santraukoje

• Verslo ir gaminių aprašo. Joje turi būti išskiriami tik svar -

biausi viso plano dalykai .

• Plataus turinio. Dėl jo skaityti tampa labai nuobodu. U -

žuot perrašę išsamią plane pateikiamą informaciją,

užtikrinkite, kad santraukoje būtų pateikiami tik skaitytojui

įdomūs dalykai iš verslo plano.

• Įkyrios reklamos arba jūsų asmeninės nuomonės. Nors

santrauka turėtų sudominti skaitytoją, kad jis perskaitytų

visą planą, patyręs investuotojas ar verslininkas atpažins

įkyrią reklamą, ir jūsų planas jiems atrodys mažiau

patikimas.

Įmonės pristatymas Šioje dalyje pateikite bendrą informaciją apie įmonę (kon-

taktus, steigėjus, vadovą), esminius įmonės istorijos faktus

(steigimo tikslus, aplinkybes, veiklos rezultatų pasikeiti -

mus), dabartinę situaciją (kokia veikla, kiek produkcijos

bus gaminama ar paslaugų teikiama). Rengiant šią dalį ga-

l ima remtis įmonės įstatais, nuostatais ar kitais steigimo

dokumentais.

Tikslai Tikslų apibrėžimas. Aiškiai parodykite, kad norite imtis

verslo – kokia jūsų motyvacija. Taip pat atsižvelkite į tai,

ko iš verslo norite po penkerių ar dešimties metų, ir tai a-

pibūdinkite. Tikslai turi būti suformuluoti trumpai ir aiškiai

(orientacija per tam tikrą laiką į galutinį rezultatą, kuris iš-

matuojamas ir pasiekiamas).

Rinkodaros planas Išmatuokite rinkos dydį klientų skaičiumi, nurodykite, ko -

kia paklausa yra šiuo metu ir kokio rinkos augimo tikitės

ateityje, įvertinkite, kurią rinkos dalį užima konkurentai.

Įvardykite, su kokiomis kliūtimis galite susidurti žengdami

į rinką ir kaip jas galima įveikti. Svarbu paaiškinti , kuo jūsų

prekės ar paslaugos skiriasi nuo prekių ar paslaugų, kurias

siūlo ar ateityje pasiūlys konkurentai. Paminėkite, kokioms

klientų grupėms taikote savo prekes ar paslaugas. Įtiki -

namai išdėstykite ėjimo į rinką strategiją, pardavimo kon -

cepciją ir numatykite pardavimą skatinančias priemones.

Gamybos ir paslaugų teikimo Šioje dalyje reikėtų išvardyti gamybos ar pas laugų opera-

aprašas cijų seką, paaiškinti , kas kurias veiklas atliks, kam bus sam -

domi subrangovai, kaip bus atliekama kokybės kontrolė.

Vietos analizė Apibūdinkite, kaip vieta daro įtaką produkto gamybos ar

paslaugos teikimo procesui, t. y. privažiavimo galimybės,

darbo jėgos regione tinkamumas (kvalifikacija ir pan.),

prastesnės ar geresnės ryšių su tiekėjais sąlygos, kuo vieta

patraukli vartotojams.

Patalpos Nurodykite, ar turimi patalpų plotai yra pakankami ir pri -

taikyti numatytai veiklai, veiklos plėtrai . Gal bus statomos

naujos patalpos? Jei patalpos bus remontuojamos, trum-

pai aprašykite, kas atliks remonto darbus ir kiek tai kai -

nuos.

Įranga Svarbu nuspręsti , ar įrenginiai veiklai vykdyti, plėsti bus

perkami ar išsinuomojami, ar bus pasinaudota išperkamo -

sios nuomos galimybe. Taip pat pateikiamas ne tik įsigy -

jamų, bet ir jau turimų įrenginių sąrašas, jų charakteris -

tikos. Nurodomos įrenginių balansinės vertės ir nusidėvė-

j imas, jų l ikvidumas.

Logistika Numatoma, ar firma turės savo transportą, ar naudosis ki -

tų įmonių paslaugomis. Pateikite numatomas transporto

sąnaudas. Taip pat nurodykite, kokio transporto reikės

veiklai plėsti .

Žaliavos Aprašykite ne tik naudotinų atsargų charakteristikas, bet

ir jų alternatyvas. Nurodykite, kiek jos kainuos, koks jų

rezervas bus reikalingas, taip pat – kainų stabilumą ir at-

vežimo galimybes. Kaip dažnai bus perkamos atsargos,

kokiomis partijomis ir kok ios bus apmokėjimo bei

pristatymo sąlygos. Sudarykite išteklių, kurių jums reikės

verslo pradžioje ir ateityje, sąrašą.

Tiekėjai Nurodykite, kaip bus atsirenkami tiekėjai, apibūdinkite

alternatyvius tiekimo kanalus.

Pardavimų prognozė Reali pardavimų prognozė yra visų kitų skaičiavimų pa-

grindas. Nurodykite, kokios pardavimų apimties siekiate.

Prognozuokite, kaip pasiskirstys pardavimai ir kokių rezul -

tatų galite tikėtis iš kiekvienos tikslinės klientų grupės. Ko -

kių veiksmų imsitės, jei pardavimai bus didesni ar mažesni

nei prognozavote, kokie neigiami aplinkos veiksniai gali

veikti pardavimus, kaip šių veiksnių rengiatės išvengti .

Pradedant verslą, parengtos pardavimų prognozės dažnai

būna perdėm optimistinės.

Valdymas ir personalas Numatykite reikal ingų darbuotojų skaičių ir plėtros porei -

kį, nustatykite, kaip bus sudaryta vadovybė ir kaip bus or -

ganizuota įmonės struktūra ir valdymas. Aprašykite, kokia

turėtų būti darbuotojų pa tirtis ir kvali fikacija, koks numa-

tomas vidutinis darbo užmokestis .

Finansinis planas Sprendžiant, ar finansuoti įmonės augimo projektą, ar ne,

dažniausiai bus remiamasi čia pateiktais skaičiavimais ir

finansiniais rezultatais. Nurodykite projekto finansavimo

poreikį ir šaltinius, kiek ir kam reikės pinigų, kokie galimi

f inansavimo šaltiniai , kada reikės lėšų, kokią naudą turės

finansuotojas ir kaip ją gaus? Visiškai tiksliai apskaičiuoti ,

kiek reikės pinigų, sunku, todėl numatykite lėšų rezervą.

Verslo plano finansinę skaičiuoklę, kuri padės jums įver -

tinti planuojamo kurti verslo perspektyvas ir rezultatus,

galima rasti adresu http://skaiciuokle.versli l ietuva.lt/ .

Prognozuojamo pelno Sudarant pelno prognozę, būtina įvertinti pardavimų

(nuostolio) ataskaita prognozę. Ja remiantis galima apskaičiuoti pajamas, kurias

numato gauti įmonė. Įvertinus produkcijos (paslaugų )

gamybos ir realizavimo sąnaudas, galima atlikti pelno

prognozės skaičiavimus. Pelno rodiklis bus svarbus ne tik

asmeniui, pradedančiam verslą, bet ir bankui, suteikian-

čiam paskolą. http://skaiciuokle.versli l ietuva.lt/

Pinigų srautų prognozė Šios prognozės tikslas – parodyti , ar užteks pinigų veiklai

bet kuriuo projekto įgyvendinimo momentu. Joje fiksuoja-

mos ne pajamos ir sąnaudos, bet pinigų mokėjimai ir

gavimai. Ši ataskaita sudaroma kartu su pelno (nuostolio)

ataskaita, nes jai naudojami tie patys duomenys.

http://skaiciuokle.versli l ietuva.lt/

Prie verslo plėtimo projekto taip pat pridedamas prog -

nozuojamas įmonės buhalterinis balansas.

Teisiniai reikalavimai Kiekviena įmonė privalo laikytis įvairių teisės aktų. Kai ku -

rie iš jų yra bendri visoms, o kai kurie – taikomi tik tam

tikro sektoriaus, tam tikro tipo įmonėms arba įmonėms,

dirbančioms su tam tikromis medžiagomis. Sudarykite visų

reikiamų polisų, l icencijų ir draudimų sąrašą. Apsvarsty-

kite, ar jums reikės patentų, prekės ženklų, autoriaus teisių

ar kitos apsaugos. Nurodykite, kokie sveikatos ir saugos

reikalavimai jums taikomi.

Priedai Paprastam verslo planui priedų gali nereikėti – viską gali-

ma įtraukti į pagrindinę dalį. Rengiant sudėtingesnius

verslo planus, gali būti naudinga apibendrinti pagrindi -

nėje dalyje pateiktą informaciją, pridedamuose prieduose

pateikiant išsamius duomenis, ypač sumas.

Galimi priedų pavyzdžiai :

• mėnesinių pardavimų prognozės;

• grynųjų pinigų srautų mėnesinės prognozės;

• pelno (nuostolių) prognozės;

• atskirų gaminių pelno maržos;

• skolų išieškojimo laikotarpiai ;

• mokėjimų kreditoriams laikotarpiai;

• atsargų apyvarta;

• palūkanų normos ir val iutų keitimo kursai;

• įrangos įsigij imas;

• pagrindinių darbuotojų gyvenimo aprašymai – būtina,

jeigu siekiate išorinio finansavimo;

• rinkos tyrimų duomenys;

• l iteratūra apie gaminius arba techninės sąlygos;

• nuolatinių ar tikslinių klientų pavadinimai.

Dažniausios klaidos • Nepakankamas kapitalas (lėšos);

• per mažai klientų;

• per žemos kainos;

• prasta išlaidų kontrolė;

• konkurencija;

• beviltiškos skolos;

• prastas bendravimas su darbuotojais, tiekėjais ar klien -

tais;

• per spartus augimas;

• patirties stoka;

• prastas valdymas;

• prasta priežiūra;

• prasta apskaita;

• savininko sveikatos problemos;

• prastas planavimas.

Dėl bet kurios iš šių priežasčių verslui gali pritrūkti lėšų ir

veiklą reikės nutraukti. Apgalvodami šias priežastis, galite

į planą įtraukti priemones, padėsiančias jų išvengti.

Rinkodara

Rinkodara – tai viena svarbiausių verslo planavimo dalių, apimanti didelę dalį pelnui didinti skirto

proceso ir pelningos ateities planavimą.

RINKODARA 2 dalis

Rinkodara – tai sugebėjimas:

• pateikti vartotojui paklausią prekę ar paslaugą

• teisingai nustatyti kainą

• tinkamai parinkti realizavimo kanalus

• organizuoti reklamą

Rinkodaros strategija

Tai – nuosekliai išdėstytų ir tarpusavyje suderintų rinkodaros veiksmų visuma, nukreipta numaty -

tiems ilgalaikiams rinkodaros tikslams pasiekti . Rinkodaros sprendimai turi būti pagrįsti rinkos

pažinimu ir reagavimu į jos pokyčius.

Klientų pritraukimas ir išlaikymas – pagrindinis raktas į jūsų verslo sėkmę. Svarbiausia užtikrinti,

kad jūsų gaminiai (ar paslaugos) tenkintų klientų poreikius ir būtų jiems prieinami (ar prieinamos)

ten ir tada, kai j iems jų reikia.

Prieš pradėdami rinkodaros strategijos kūrimą, visų pirma turite išsiaiškinti savo vietą rinkoje,

išnagrinėti vidinę bei išorinę aplinką ir išanalizuoti vartotojų poreikius. Tai nusako tokie elementai

kaip organizacijos gaminamas produktas ar teikiama paslauga, produkto ar paslaugos kaina,

būdai, kuriais j is yra reklamuojamas bei kaip ir kur vartotojai gali juos įsigyti .

Rinkodaros strategijos pavyzdį galite rasti čia:

http://www.tourism.lt/lt/veikla/veiklos-sritys/turizmo-rinkodara

Produktas Tinkamas gaminys ar paslauga – tai klientų poreikių ar

norų patenkinimo ir pelningos jo gamybos bei pateikimo

užtikrinimas. Yra daug būdų, kaip išskirti Jūsų gaminį ar

paslaugą iš kitų ir paversti j į patrauklesniu negu Jūsų

konkurentų gaminiai .

Ar gaminys arba paslauga klientui atrodo tinkami, ir j is

mano, kad jie yra tinkami?

Kaip gerai j ie atlieka savo darbą?

Kokiomis išskirtinėmis savybėmis jie pasižymi ir kaip jos

virsta pranašumais, kurie reikalingi klientams ir (arba) ku-

rių klientai pageidauja? Ar pakankamai patrauklu klien -

tams, kad jie rinktųsi šį gaminį vietoje konkurentų gami -

nių?

Ar tinkamai ir patraukliai supakuoti (gaminiai) arba prista -

tomi (paslaugos)?

Ar j ie patikimi?

Ar atitinka tikslinės rinkos lūkesčius pageidaujamos koky -

bės bei kokybės ir kainos santykio požiūriu?

Žmonės neperka gaminių, j ie perka savo problemų spren -

dimą. Tai susiję su pranašumais, o ne savybėmis. Kai žino -

te, ką ir kam pardavinėsite, galite susieti gaminio ar pas-

laugos pranašumus su pranašumais, kurių reikia klientams

(arba kurių, klientai mano, kad jiems reikia). Patikrinkite

tai tyrimais – nedarykite apie tai prielaidos. Pavyzdžiui ,

odinės automobilio sėdynės – tai savybė: nauda, kurią jos

teikia vienam klientui galėtų būti komfortas ir prestižas,

tačiau jeigu jūsų klientas yra griežtas vegetaras, ši savybė

jam gali nepatikti, jam odinės sėdynės gali visai nebūti

pranašumas.

Taip pat pagalvokite apie žmones, kurie nėra jūsų klientai.

Kokie jų poreikiai? Kokių pranašumų jie ieško? Ar netapote

jų tiekėju tik dėl mažo neatitikimo tarp to, ką siūlote, ir to,

ką jie nori pirkti? Visiškai išsiaiškinkite, ką tikitės parduoti.

Jeigu negalite lengvai apibūdinti produkto ar paslaugos,

jums bus sunku tai parduoti.

Aptarnavimas yra produkto dalis. Net jeigu parduodate

konkretų gaminį, o ne paslaugą, aptarnavimas yra svarbi

kliento pirkinio dalis . Patikrinkite, ar suteikiate:

• teisingą informaciją ir pagalbą prieš įsigyjant, įsigyjant

ir po įsigij imo;

• aiškias instrukcijas;

• tokį pristatymą, parengiamąjį laikotarpį ir įdiegimo pas -

laugą, kokių pageidauja klientas;

• apmokėjimo terminus, atitinkančius Jūsų klientų porei -

kius ir pageidavimus.

Kaina Kainos nustatymas – tai žongliravimas įvaizdžiu arba prie-

kės ženklu, išlaidų apskaičiavimu ir grynųjų pinigų srau -

tais. Gera kainodaros politika priklauso nuo žinojimo, kiek

klientai yra pasirengę sumokėti už jūsų gaminį, užuot tie -

siog apskaičiavus išlaidas ir pridėjus pelną, kurį norite už -

dirbti . Siekdam i , kad jūsų produktas ar paslauga būtų iš -

skirtiniai konkurencijos požiūriu, pagalvokite apie vertę,

kurią klientai tikriausiai įžvelgs papildomuose pranašu -

muose, kuriuos jie gaus pasirinkę jūsų produktą. Palygin -

kite savo produktus su analogiškais konkurentų produktais

atlikdami tyrimus. Tai padės nuspręsti, kokias kainas nu -

statyti.

Kai kurie žmonės renkasi „kainos lyderės“ strategiją. Pa -

vyzdžiui , galite parduoti šiek tiek pigiau negu konkurentai.

Dėl tokios kainodaros strategijos gali būti sunku išlikti

pelningam. Svarbu nenustatyti per mažos kainos, nes ga-

l ite pakenkti savo įvaizdžiui, jūsų pajamos gali nepadengti

išlaidų ir vėliau gali būti sunku pakelti kainas neatbaidant

klientų. Kartais įmonės iš pradžių siūlo žemą kainą, kad

paskatintų klientus išmėginti gaminį . Jeigu įmanoma, ven -

kite šio metodo. Daug lengviau sumažinti kainas, kai tai

tikrai būtina, negu jas padidinti. Sąnaudos ir kaina – du la-

bai skirtingi dalykai. Kaina turėtų būti susijusi su jūsų

rinkos tyrimu – kiek tai, ką siūlote, vertina klientai. Įmonės

turi nustatyti tokią kainą, kuri padengtų visas jų sąnaudas

ir taip pat uždirbtų gana gerą pelną. Didžiausias pelnas

uždirbamas tada, kai kaina išlaikoma aukšta, o sąnaudos –

mažos.

Vieta Vieta reiškia produkto pateikimo klientui metodą. Kai

klientams reikia konkrečių gaminių ar paslaugų, j ie gali jų

tikėtis tam tikrose vietose. Sėkmė priklausys nuo jūsų pro -

duktų ar paslaugų buvimo reikiamose vietose.

Kur dabar perka potencialūs jūsų klien tai?

Ar rinkoje esama kokių nors ženklų apie naujus metodus

arba gal jūs galite tokį sukurti?

Ar jūsų gaminių ar paslaugų pirkėjai yra linkę pirkti iš a -

gentų, platintojų arba didmenininkų, ar j ie perka tiesiogiai

iš tiekėjų?

Ar jūsų gaminių pirkėjai perka tik patalpose, kuriose vy-

rauja tinkama atmosfera, kurios tinkamai atrodo, ar bazė -

se?

Pardavimas Nors gaminys, kaina ir vieta yra svarbūs, kad rinkodara bū -

tų sėkminga, taip pat reikia, kad klientai žinotų apie jūsų

gaminius ir suprastų jų pranašumus. Informuotumo didini-

mas, susidomėjimo sukėlimas ir žmonių skatinimas norėti

jūsų produkto ar paslaugos – svarbios pardavimų skatini-

mo dalys. Su būsimais klientais turite tinkamai bendrauti,

kad paskatintumėte juos pirkti jūsų, o ne konkurento, ga -

minį. Šiame kontekste pardavimų skatinimas reiškia visus

bendravimo su klientais tipus, įskaitant reklamą, lanksti -

nukus, brošiūras, parodas, pardavimus per televiziją, par -

davimą asmeniškai, paramą ir gerą interneto svetainę.

Svarbu pagalvoti apie tai:

• ką pasakyti;

• kam;

• kaip;

• kur.

Taip pat galite nuspręsti skatinti gaminio pardavimus bent

dviejose asmenų grupėse: jau esamų klientų grupėje ir tų,

kurie dar nėra jūsų klientai, grupėje. Taip pat gal ite norėti

susigrąžinti prarastus kl ientus. Tikriausiai reikės su kiek-

viena grupe bendrauti skirtingai.

Rinkos analizė

Tai – detalus rinkos galimybių tyrimas ir galimybių išskyrimas, kuris leidžia nustatyti , į kokias vi -

suomenės grupes orientuosime savo veiklą (segmentuojama rinka). Tai priklauso nuo esamos ir

prognozuojamos paklausos bei konkurencijos.

Pirkėjų analizė Analizė, kurios pagalba galima išsiaiškinti, ar įmonės ga -

miniai turės paklausą.

Išanalizavus pirkėjus, galima pasiūlyti jų poreikius labiau

atitinkančias prekes bei paslaugas.

Gaminio paklausa priklauso nuo daugelio veiksnių: kainos,

gyvento jų pajamų dydžio, vartotojų poreikių, priemonių,

veikiančių vartotojų sprendimus, galimybės pakeisti gami -

nį kitu, vartotojų tikslinių grupių ir kt. Norint išsiaiškinti ,

ar įmonės gaminiai turės paklausą, reikia išanalizuoti jų

paklausai į taką darančius veiksnius. Tai galima daryti, pa -

vyzdžiui , remiantis apklausos duomenimis (norėdami suži -

noti, ar reikalinga tokia prekė ar paslauga, galite apklausti

savo miestelio gyventojus).

Konkurencijos analizė Analizė, kurios pagalba galima išsiaiškinti , ar įmonės

gaminiai turės paklausą.

Vertinant konkurencinę situaciją, būtina išsiaiškinti, kokius

konkurentus jūsų įmonė turi, kokie yra jūsų pranašumai

prieš konkurentų grupes, kaip juos efektyviausi ai išnau-

doti. Gal jūsų asortimentas siauras, tačiau prekės perka -

mos beveik kasdien ir maisto racione yra pagrindinės. Gal

jūsų prekių kainos yra mažesnės nei kitose parduotuvėse.

Gal jūsų personalas maloniai aptarnaudamas siekia suda -

ryti kuo geresnę pirkėjų nuomonę apie parduotuvę ir apie

joje parduodamus gaminius. Gal labai gera jūsų parduo -

tuvės vieta, patogus privažiavimas.

Rinkodaros planas

Rinkodaros planas – viso verslo plano pagrindinė dalis. Rinkodaros planas turi nusakyti, kas turi

būti padaryta, kaip tai bus padaryta ir kas tai darys, sujungiant į bendrą visumą rinkos apibūdini -

mą, konkurencijos analizę, rinkodaros veiksmų planą bei šios veiklos kaštus.

Rinkodaros plano sudarymas Geras rinkodaros planas gali suformuoti būdą, kuriuo jūs

bendraujate su turimais klientais ir pritraukiate naujų. Jis

taip pat gali padėti nustatyti jūsų tikslinių klientų tipą, kaip

juos pasiekti ir kaip stebėti rezultatus, kad sužinotumėte,

kas padeda plėsti verslą. Jei neturi te rinkodaros plano, j į

susikurti nesudėtinga. Sėkmingas rinkodaros planas nebū -

tinai turi būti sudėtingas ar i lgas, tačiau pakankamai infor -

matyvus, kad galėtų padėti įtvirtinti , nukreipti ir derinti

rinkodaros pastangas.

Plano turinys skirsis priklausomai nuo konkrečios Jūsų į -

monės, tačiau pagrindinė struktūra tikriausiai bus panaši.

Plane turėtų būti:

• aiškiai apibrėžiami klientų poreikiai ir j iems reikalingi

pranašumai;

• aiškiai apibūdinamas jūsų gaminys ar paslauga, įskaitant

pagalbą po pardavimo;

• nustatomas rinkos dydis;

• nustatoma jūsų padėtis rinkoje konkurencijos požiūriu;

• nustatomi rinkodaros tikslai – kas bus pasiekta gaminių

ir klientų požiūriu, iki kada;

• nustatoma, kaip šie rinkodaros tikslai bus pasiekti ;

• nustatomos pardavimų prognozės ir biudžetai ;

• parodomas kainos apskaičiavimas ir siūlomos kainoda -

ros strategijos priežastys.

Plačiau apie tai http://www.versli l ietuva.lt/lt/rinkodaros

-planas

Rinkodaros priemonių rinkinys

Tai yra veiksmai ir sprendimai, susiję su vartotojų poreikius atitinkančiais prekės sukūrimo, gamy -

bos, įpakavimo, pavadinimo, prekės ženklo, garantijų ir kitais klausimais; veiksmai ir sprendimai,

susiję su prekės kainos nustatymu ir reguliavimu, su pateikimo kanalų parinki mu. Tai – veiksmai

ir sprendimai, kuriais siekiama informuoti pirkėjus ir vartotojus apie veiklą ir paskatinti juos pirkti

jūsų produktus (finansuoti projektus), taip pat –naudotis teikiamomis paslaugomis.

Kainodara Prieš pateikiant produktą rinkai laba i svarbu apsispręsti

dėl jo kainos. Paprastai kaina nustatoma atsižvelgiant į ga -

minio savikainą ir konkurentų jau taikomą kainos lygį. Toks

požiūris leistų pritraukti daugiau pirkėjų ir užimti tam tikrą

rinkos dalį. Bet kokiu atveju pardavimo kaina turi padengti

visas išlaidas ir kartu uždirbti įmonei pelną. Todėl prieš

nustatydama būsimas kainas įmonė turės įvertinti visas su

prekių gamyba, pristatymu ir pardavimu susijusias sąnau -

das.

Pagrindiniai kainos elementai yra savikaina ir pelna s. Savi-

kainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, o pel -

nas nustatomas priklausomai nuo prekės ar paslaugos.

Pasiskirstymas Tai – prekių pristatymo būdai. Priklausomai nuo to, kokį

kontaktą norite palaikyti su galutiniu vartotoju, galimi keli

pardavimo būdai: tiesioginis pardavimas išlaikant artimą

kontaktą su galutiniu vartotoju, pardavimas per perparda -

vinėtojus (tolimas kontaktas su galutiniu vartotoju). Taip

pat paskirstymą apima apimčių pasirinkimas: kasdienio

vartojimo prekėms reikės intensyvaus paskirstymo (turėti

kuo didesnį perpardavinėtojų tinklą), aukštos kokybės

produktams - rinktinio paskirstymo (keli perpardavinėto -

jai), prestižinėms prekėms - išskirtinio paskirstymo (vienas

perpardavinėtojas).

Tinkamai pasirinkus paskirstymo kanalus ir būdus, produk-

tas ar paslauga bus lengviau prieinami tikslinei auditorijai ,

padidės galimybės parduoti daugiau produktų ar suteikti

paslaugų.

Reklama Bendras reklamos tikslas – didinti pardavimus. Gera rekla-

ma duoda nemažai naudos ir prekes parduodančiai ar pas-

laugas teikiančiai firmai, ir tų prekių bei paslaugų pirkė -

jams. Reklama praneša vartotojui apie prekės egzistavimą,

atkreipia į ją potencialių vartotojų dėmesį. Be reklamos

net labai gera prekė gal i l ikti nepastebėta, nežinoma. Tik

nedaugelis apie ją gali sužinoti be reklamos, iš draugų,

pažįstamų ar atsitiktinai užklydę. Todėl daugelio įmonių

veikla be reklamos yra neįmanoma.

Reklama radijuje yra santykinai pigus būdas informuoti

vietinius klientus apie Jūsų verslą.

Reklama televizijoje leidžia pasiekti vartotojus regioniniu

ir nacionaliniu mastu.

Spausdinta medžiaga, įskaitant laikraščius, žurnalus,

lankstinukus leidžia jums paaiškinti , ką, kada, kur ir kodėl

žmonės turėtų pirkti iš Jūsų.

Įmonės internetinis puslapis pateikia vartotojams daug

naudingos informacijos. Reklama internete leidžia pasiekti

plačią auditorijos dalį .

Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Valsty -

binės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai (LR valstybi-

nės kalbos įstatymas ).

Reikalavimai reklamai taip pat apibrėžti LR Reklamos į sta-

tyme.

Vartotojų skatinimas Tai – specialūs pasiūlymai, apimantys nemokamus mėgi -

nius, kuponus, lojalumo programas, prizus ir kt. Taip pat

gali būti vedami seminarai ar organizuojamos parodos,

statomi produkcijos ar teikiamų paslaugų stendai viešuose

renginiuose ir t .t.

Vartotojų skatinimo programos skatina vartotojus pradėti

pirkti arba pirkti daugiau įmonės gaminamos produkcijos

ar teikiamų paslaugų.

Prekės ženklas Tai – gamintojo (pardavėjo) įsipareigojimas pateikti varto -

tojui tam tikrą prekių savybių, privalumų ir net paslaugų

rinkinį. Todėl sugebėjimas sukurti , išlaikyti , ginti , stiprinti

prekės ženklo įvaizdį ir plėsti jo naudojimo ribas yra svar -

biausia savininko užduotis.

Geras prekės ženklas turi būti priimtinas, lengvai ištaria -

mas, įsimenamas ir magiškas.

Prekinis ženklas patraukia pirkėjo dėmesį , paskatina jį

pirkti.

Prekės ženklą LR Patentų biure gali įregistruoti bet kuris

fizinis arba juridinis asmuo ar asmenų sąjunga, kuri turi

teisę registruoti kolektyvinį ženklą. Pareiškėjas ar jo

atstovas, norintis įregistruoti ženklą, turi paduoti

Valstybiniam patentų biurui paraišką. Vienam ženklui

įregistruoti paduodama viena paraiška.

Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti

kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veiklo je

naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam

ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms. Prekių

ženklo savininkas turi teisę ginti savo teises, parduoti arba

perleisti prekės ženklą.

Įvaizdis Įvaizdis – tai, kaip pasaulis žvelgia į jūsų įmonę. Jis turi at-

spindėti pasirinktą būdą įmonei pateikti rinkoje. Turite ap -

svarstyti kiekvieną savo verslo aspektą, įskaitant: logotipą;

transporto priemones; biuro reikmenis.

Pardavimai

Pardavimas naujiems klientams – vienas iš svarbiausių dalykų ir vienas iš didžiausių iššūkių dau -

gumai ką tik įsteigtų įmonių. Dažnai j is gali nulemti įmonės likimą. Yra keletas būdų padidinti

pardavimo naujiems klientams sėkmę. Nepamirškite, kad nesvarbu, ką parduodate – ar mobiliuo-

sius telefonus, ar draudimą, pag rindinis metodas yra tas pats – susitelkti t ies tuo, kaip palengvinti

potencialių klientų gyvenimą.

Pardavimo procesas Pardavimo etapai yra tokie:

• Ryšių su potencialiu pirkėju užmezgimas.

• Klausimų uždavimas ir atsakymų išklausymas.

• Pasitikslinimas, ar supratote teisingai.

• Jūsų produkto pranašumų susiejimas su pirkėjo nurody -

tais poreikiais.

• Pardavimo pabaiga.

• Vykdant pardavimus jums gali nereikėti visų etapų, ir j ie

gali vykti nebūtinai tokia tvarka, tačiau labai svarbus yra

ryšių užmezgimo procesas.

Ryšių užmezgimas atlieka esminį vaidmenį, o pasitikėjimas

yra raktas į j į . Klientams nepakanka manyti, kad esate iš

tiesų sąžiningas. Juos reikia įtikinti, kad:

• juos suprantate ir norite jiems padėti ;

• tai , ką siūlote, gali j iems padėti;

• j iems padėsite.

Įsidėmėkite, kad žmonėms patinka sudaryti sandorius su

žmonėmis, kurie jiems patinka.

Produktų arba paslaugų Nėra nustatytos produktų arba paslaugų pristatymo struk-

Pristatymas tūros, o profesionalai yra pasirengę būti lankstūs ir rea -

guoti į pirkėjo ženklus. Tačiau yra keletas patarimų ir reko -

mendacijų, galinčių padėti pasiekti sėkmingų rezultatų.

Prieš pradėdami, pamėginkite kuo daugiau išsiaiškinti apie

pirkėją ir jo įmonę. Pirma, tai gali suteikti pranašumą, an -

tra, pirkėjas bus geresnės nuomonės apie jus, jeigu įdėsite

pastangų gauti papildomos informacijos apie jo įmonę.

Pagalvokite, ko norite iš susitikimo: kokio geriausio

rezultato galite tikėtis ir kokiais mažiausiais rezultatais

būsite patenkinti? Ko sieksite, jeigu nepavyks s usitarti –

kito susitikimo, skambučio telefonu arba pan.?

Svarbu įdiegti sistemą, kuri registruotų visą jūsų parda -

vimo veiklą. Tokiu būdu bus lengviau padaryti įspūdį po -

tencialiems klientams ir pasiūlyti esamiems geresnį aptar -

navimą. Jums bus lengviau atlikti pažadėtus tolesnius

veiksmus ir atlikti juos laiku. Taip pat mažiau tikėtina, kad

praleisite progas daugiau parduoti žmonėms, kurie jau yra

iš jūsų pirkę, jeigu vesite apskaitą to, ką jiems pardavėte

ir su jais susisieksite tada, kai j ie gali būti pasirengę vėl

pirkti. Taip pat svarbu peržiūrėti faktinius rezultatus ir

palyginti juos su planuotais, taip pat atitinkamai pakeisti

savo planą. Tai turėtumėte daryti nuolat, taip pat peržiū -

rėdami rinkodaros planą. Jums reikės turėti tikslios infor -

macijos apie pardavimų veiklą, taip pat sėkmingas sutartis

ir veiksmų planą ateinančiam laikotarpiui.

Darbo teisė apibrėžia darbuotojų ir darbdavių teises ir pareigas. Pagrindinis dokumentas,

reguliuojantis darbo teisę, yra Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (toliau – LR DK). Už valstybės

šioje srityje vykdomą politiką atsakinga institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija .

Darbo sutartis

Darbo sutartis – dokumentas, sudaromas tarp darbuotojo ir darbdavio. Joje privalo būti :

darbuotojo identif ikavimo duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, adresas,

telefonas) , darbuotojo darbo funkcijos, apmokėjimas už darbą, darbo laikas , sutarties rūšis ar

galioj imo terminas , numatomas išbandymo terminas (darbuotojo arba darbdavio iniciatyva).

Darbo sutartyje taip pat gali būti apibrėžta kompensacija darbdaviui už patirtas išlaidas dar-

buotojo mokymui ar kompetencijos kėlimui per 1 metus, jei sutartis nutraukiama dėl darbuotojo

kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties.

Darbo sutartys gali būti : neterminuotos, terminuotos (sudaromos tam tikram laikui , bet ne ilgiau

kaip 5 metams), trumpalaikės (ne ilgiau kaip 2 mėnesiams), sezoninės (sezoniniams darbams, ku-

rie įtraukti į sezoninių darbų sąrašą , antraeilių pareigų (eiti daugiau nei vienas pareigas toje

pačioje įmonėje), nuotolinio darbo (sutartyje sulygtą darbo funkciją darbuotojas atliks ne

darbovietėje).

DARBO TEISĖ 3 dalis

Darbo sutarčių rūšys ir jų taikymo sąlygos apibūdintos Darbo kodekse Antrajame skirsnyje .

Darbo laikas

Įprastas darbo laikas Darbo laikas apima:

• faktiškai dirbamą laiką, budėjimo darbe ir namuose laiką,

tarnybines komandiruotės, laiką, reikalingą darbo vie-

toms, įrankiams, saugos priemonėms paruošti ;

• pertraukų darbe, kurios įskaitomos į darbo laiką; priva -

lomų medicinos apžiūrų laiką;

• stažuotės, kvalifikacijos kėlimo darbovietėje ar mokymo

centruose; nušalinimo nuo darbo laiką, jeigu nušalintas

darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje

tvarkos; prastovos laiką.

Į darbo laiką neįeina:

• pravaikšta;

• neatvykimas į darbą administracijos leidimu;

• valstybinių, visuomeninių ar pil iečio pareigų atlikimas;

• karinė tarnyba, mokomosios pra tybos;

• nedarbingumo laikas;

• pertraukos pailsėti ir pavalgyti;

• kasdienis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis;

• šventės, atostogos ir kiti norminiais teisės aktais nusta -

tyti laikotarpiai .

Darbo laikas negali būti i lgesnis kaip 40 valandų per

savaitę, o kasdienė jo trukmė neturi viršyti 8 darbo valan -

dų. Išimtis nustato Darbo kodekso 151-155 straipsniai.

Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per 7

dienas negali viršyti 48 valandų. Darbuotojų, dirbančių ne

vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal

dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali

būti i lgesnė kaip 12 valandų.

Suminė darbo laiko apskaita : taikoma gamybinėse įmonė-

se, kur vyksta nepertraukiamas darbas, atskiruose cechuo -

se, kavinėse, baruose ir pan.

Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dir -

bama daugiau kaip 48 val . per savaitę ir 12 valandų per

darbo dieną (pamainą).

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpi-

nama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dir -

bančius darbuotojus.

Darbuotojo dirbtas laikas žymimas Vyriausybės patvirtin-

tos pavyzdinės formos apskaitos žiniaraščiuose .

Juos reikia pildyti kiekvieną darbo dieną, nurodant faktiš-

ką darbuotojų išdirbtą laiką.

Poilsio laikas

Darbuotojų poilsio laikas – tai laisvas nuo darbo laikas, kuris apibrėžtas LR DK XIV skyriuje. Dar -

buotojams suteikiama ne i lgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrau-

ka pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po keturių darbo valandų . Ši pertrauka į darbo laiką neįskai-

toma. Atsižvelgiant į darbo sąlygas, pvz., dirbant lauke ar nešildomose patalpose, kai aplinkos

temperatūra žemesnė kaip –10°C, dirbant sunkų fizinį darbą , suteikiamos papildomos pertraukos

pailsėti. Tokios pertraukos įskaitomos į darbo laiką. Kasdienė nepertraukiamo poilsio tarp darbo

dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės .

Atostogos Atostogų (tame tarpe ir nepanaudotų) sute ikimo tvarką, trukmės nustatymą, apmokėjimą, atšauki -

mą apibrėžia Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 165 – 177 straipsniai.

Atostogų rūšys:

Kasmetinės

• minimalios (28 kalendorinės dienos)

• pailgintos (suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su

didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika );

• papildomos , suteikiamos darbuotojams už darbą, kurio sąlygos neatitinka normalių

darbo sąlygų arba už ilgalaikį nepertraukiamąjį da rbą toje darbovietėje;

• t ikslinės (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti , mokamos ir t.t.):

Už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po 6 mėnesių nepertraukiamo darbo toje įmo -

nėje, bet ne vėliau kaip iki metų pabaigos. Nesuėjus 6 mėnesiams, atostogos suteikiamos mote -

rims, jeigu jos pageidauja, prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba iš karto po jų.

Atostoginių apmokėjimo tvarka:

Per atostogas garantuojamas vidutinis darbo užmokestis, kuris turi būti išmokamas ne vėliau kaip

prieš 3 kalendorines dienas prieš jų pradžią.

Nepanaudotos atostogos:

Atsiskaitymą už nepanaudotas atostogas apibrėžia Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 175-177

straipsniai.

Atleidžiant darbuotoją iš darbo, jo nepanaudotos atostogos, jam pageidaujant, suteikiamos nu -

keliant atleidimo datą arba išmokama kompensacija. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra

laikoma kita diena, einanti po kasmetinių atostogų pabaigos dienos.

Darbo užmokestis

Darbo užmokesčio aspektai išdėstyti LR Darbo kodekso XV analogiško pavadinimo skyriuje ir re -

glamentuoja darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis įmonėse, darbo apmokėjimo tvarką ne -

priklausomai nuo nuosavybės formų. Jie apima 40 Kodekso straipsnių (186–226 str.) .

Darbo užmokesčio sudėtis:

Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (priedus, pre -

mijas, kompensacijas), bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą

darbą.

Darbo užmokestis už viršvalandžius, darbą švenčių, poilsio dienomis:

Už viršvalandinį ir nakties darbą ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio

(mėnesinės algos). Už darbą švenčių ir poilsio dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, turi

būt i mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant

per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Už darbą šven-

čių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.

Darbo užmokesčio apmokėjimo tvarka:

Darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo

raštiškas prašymas – kartą per mėnesį . Visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo

lapelius, kuriuose nurodomos darbuotojui apskaičiuotos (atlyginimas prieš mokesčių atskaitymą),

išskaičiuotos (mokesčiai) ir išmokėtos (atlyginimas atskaičius mokesčius) sumos.

Darbuotojo priėmimas į darbą

Darbuotojų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą bei atleidimo tvarką reglamentuoja Darbo

kodekso Ketvirtasis skirsnis.

Darbuotojai atleidžiami iš darbo nutraukiant darbo sutartį tokiais atvejais:

• šalių susitarimu (LR DK 125 str.) ;

• pasibaigus sutarties terminui (LR DK 126 str., jeigu nei viena ša l is sutarties nenu-

traukė, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota);

• darbuotojo pareiškimu (LR DK 127 str. darbdavys įspėjamas ne vėliau kaip prieš 14

dienų);

• dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (LR DK 128 str. darbdavys įspėjamas

ne vėliau kaip prieš 3 dienas);

• darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (LR DK 129 str. darbuotojas įspėja -

mas ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius);

• be įspėjimo darbuotojui šiurkščiai nusižengus (LR DK 136).

Draudžiama atleisti iš darbo:

Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją jo laikino nedar-

bingumo , t . y. ligos laikotarpiu , karinės tarnybos ar kitų piliečio pareigų atlikimo metu, atostogų

metu, nutraukti sutartį su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos

pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus

Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat trumpalaikę darbo sutartį pasi -

baigus jos terminui.

Išeitinė išmoka:

Nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, numatoma vidutinio mė -

nesinio atlyginimo išeitinė išmoka darbuotojui, atsižvelgiant į jo darbo stažą darbovietėje. Jeigu

darbuotojo stažas iki 12 mėnesių, jam priklauso vidutinė 1 mėnesio išmoka, jeigu stažas nuo 12

iki 36 mėnesių – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoka ir t. t .

Darbdavys užpildo 2-SD pranešimą „Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudi -

mo pabaigą”, nurodydamas pranešimo pateikimo priežasties kodą – „02“ arba „16“ ir per 3 darbo

dienas nuo apdraustojo socialiniu draudimu atleidimo iš darbo dienos pateikia elektroninį doku -

mentą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą .

Darbo drausmė ir atsakomybė

Darbo drausmės ir materialinės atsakomybės klausimams skirti XVI ir XVII L ietuvos Respublikos

Darbo Kodekso skyriai (227–258 str.) .

Drausminio poveikio prie pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo – taikomos darbuotojams, pa-

žeidusiems darbo drausmę.

Drausminės nuobaudos skyrimo terminai:

drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, kai tik paaiškėja pažeidimas, bet ne vėliau kaip per mėnesį

nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą,

piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją (pvz., įmonėje keičiantis vadovams ar buhalteriui) ,

drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo die-

nos (LR DK 241 str.) .

Materialinė darbuotojo atsakomybė:

pravartu su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu,

priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, sudaryti Visiškos materialinės atsakomybės

sutartį , kurioje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką

materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad

žala neatsirastų. Su nepi lnamečiais darbuotojais šios sutartys negali būti sudaromos.

Įmonės darbo tvarkos taisyklės

Darbo tvarkos taisyklės apibrėžia darbo tvarką darbovietėje. Pagrindiniai darbo tvarkos reikalavi -

mai pateikti LR Darbo kodekse.

Tokios taisyklės nėra privalomos, tačiau atsižvelgiant į jų paskirtį (darbo tvarkos taisyklėse nusta -

toma suminės darbo laiko apskaitos taikymo tvarka, taip pat nurodomas kiekvieno darbuotojo

darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, kasdieni nio

darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga bei kiti darbdavio nustatyti darbo drausmės reikalavimai),

būtų tikslinga jas turėti, jei ateityje dėl darbo funkcijų ar drausmės kiltų su darbuotoju konfliktų.

Svarbu atkreipti dėmesį , kad darbuotojui darbo tvarkos taisyklės bus privalomos tik tada, kai šis

su jomis bus supažindintas pasirašytinai.

Darbo tvarkos taisyklėse tikslinga išskirti šiuos aspektus:

1. Bendrosios nuostatos.

2. Darbo sutarties sudarymas, keitimas, nutraukimas.

3. Pagrindinės darbuotojo ir darbdavio teisės ir pareigos.

4. Darbo laikas.

5. Poilsio laikas.

6. Darbuotojų skatinimas ir drausminių nuobaudų taikymas.

7. Darbo etika.

8. Baigiamosios nuostatos.

Darbo tvarkos taisyklių pavyzdžių, formų, rekomendacijų galite rasti čia:

http://www.visainfo.lt/buhalterine-apskaita-personalo-apskaita-dokumentu-sablonai-formos-

920

Pareiginiai nuostatai

Veiksmingiausia ir paprasčiausia priemonė darbo funkcijai aprašyti – darbuotojo pareiginiai nuos-

tatai , kad kiekvienas darbuotojas žinotų savo darbus ir atsakomybės ribas, dėl tikslių darbo funk -

cijų rekomenduojama susitarti raštu, t. y. įmonėje rekomenduojama parengti kiekvieno darbuoto-

jo pareiginius nuostatus. Su pareiginiais nuostatais darbuotojas turi būti supažindintas ir šį faktą

patvirtinti savo parašu.

LR Darbo kodekso 99 str. teigia: „<..> darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti

asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, <..> kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamen -

tuojančiais jo darbą”. Ši nuostata leidžia daryti išvadą, kad LR DK nereglamentuoja, kaip ši

informacija turi būti pateikiama ir į forminama. Vadinasi, galima teigti, kad trumpą darbo f unkcijos

aprašymą darbo sutarties šalys turi teisę aptarti ir žodžiu. LR DK 232 straipsnis nustato, jog „kai

kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų,

darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai” . Taigi įmonėms re-

komenduotina turėti ir darbo tvarkos taisykles, ir atskirų darbuotojų pareigybių aprašymus.

Pareiginių nuostatų turinys : pareiginiuose nuostatuose rekomenduojama apibrėžti darbuotojo pa-

valdumą , išvardinti konkreč ius jo įpareigoj imus, pavestų užduočių atlikimo terminus , atsiskaitymo

už atliktus pavedimus tvarką ir formą , darbuotojo kompetencijos ribas , priimamų sprendimų

derinimo tvarką , t . y. kokius sprendimus darbuotojas gali priimti savarankiškai, kokius privalo

derinti su kitais atsakingais bendrovės darbuotojais ir pan. Kadangi sunku išsamiai aprašyti visas

darbuotojo funkcijas, rekomenduotina aprašymo pabaigoje įrašyti gana abstrakčią frazę,

apibendrinančią aptartas darbuotojo funkcijas, pvz. „Be šiuose nuostatuose išvardintų pareigų,

darbuotojas vykdo ir kitus bendrovės vadovybės nurodymus“.

Pareiginių nuostatų pavyzdžių galite rasti ir parsisiųsti čia:

http://www.visainfo.lt/pareiginiai -nuostatai-vidaus-darbo-tvarkos-taisykles-92253

Kas atsakingas už darbų saugą įmonėje?

Smulkiose įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas atlieka darbdavys arba jo įsakymu

paskirtas asmuo. Stambiose įmonėse steigiama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba (toliau –

tarnyba). Jos veiklą reglamentuoja Įmonių darbuotojų saugos ir sveika tos tarnybų nuostatai ,

patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575.

Darbdavių, saugos darbe tarnybų specialistų mokymas ir atestavimas : darbdavių, saugos darbe

tarnybų specialistų mokymą ir atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais reglamentuo -

ja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. A1-287/V-611.

Kiekvienoje įmonėje vykdomi šie instruktavimai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais:

1. Įvadinis . Visi darbuotojai, kai sudaro darbo sutartį (prieš pradėdami dirbti), privalo

išklausyti įvadinį instruktavimą ir tai turi būti įforminta Įvadinio instruktavimo

registracijos žurnale .

2. Pirminis darbo vietoje. Šį instruktavimą, prieš pradėdami dirbti, privalo išklausyti

darbuotojai, kurių veikla susijusi su produktų gamyba, darbo priemonių naudojimu,

paslaugų teikimu, medžiagų ir žaliavų laikymu bei naudojimu. Instruktavimas įformina-

mas Instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale.

3. Periodinis darbo vietoje. Periodiškai instruktuojama ne rečiau kaip kartą per 12

mėnesių. Į forminamas tame pačiame Instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale .

4. Papildomas darbo vietoje. Darbuotojus privaloma papildomai instruktuoti , pasikeitus

technologiniams procesams, patvirtinus naują darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją

arba padarius pakeitimų esančioje, darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalen -

dorinių dienų. Į forminamas tame pačiame Instruktavimų darbo vietoje registracijos

žurnale.

Reikalavimai darbo vietoms

Svarbiausi darbo vietų, darbo priemonių, darbuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimai, keliami

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose:

• Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro .

• Darbo aplinkos vertinimas, kurį reglamentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministro

ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų

nuostatų patvirtinimo” .

• Minimalūs reikalavimai, taikomi naudojamoms darbo priemonėms, yra patvirtinti

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu .

DARBUOTOJŲ SAUGA 4 dalis

IR SVEIKATA

• Profesijų ir darbų, kuriuos dirbant (ar į kuriuos priimant dirbti) privaloma tikrintis

sveikatą, tikrinimų dažnumą nustato Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos

sąlygomis privalomo sveikatos tikrinimo tvarka .

Privalomojo sveikatos tikrinimo pažyma

Darbdavys, siųsdamas darbuotoją tikrintis sveikatos priimdamas į darbą, išduoda privalomojo

sveikatos tikrinimo medicininę pažymą, patvirtintą Lietuvos sveik atos apsaugos ministerijos forma

Nr. 047/a. Siųsdamas tikrintis sveikatos periodiškai – asmens medicininę knygelę (F 048/a). Šias

formas rasi te čia: http://sic.hi.l t/php/aps_forms.php

Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos

Nelaimingų atsitikimų reglamentavimas: bendrą nelaimingų atsitikimų darbe ir pakeliui į darbą ar

iš darbo tyrimo bei apskaitos tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos

nuostatai .

Profesinių ligų reglamentavimas: profesinių ligų priežasčių tyrimą, diagnozės nustatymą bei

patvirtinimą ir apskaitą reglamentuoja Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai .

Žmogiškieji ištekliai

Tai – personalas, visi įmonės samdomi darbuotojai, kurių strateginis valdymas ne tik padeda įgy -

vendinti įmonės tikslus, bet ir patenkina darbuotojų poreikius bei padaro juos lojalius įmonei.

Darbuotojai – vienas svarbiausių įmonės konkurencinio pranašumo šaltinių, todėl žmogiškųjų iš -

teklių valdymo sistema įmonėje turi būti ir racionali, ir kūrybiška.

Žmogiškieji išteklių valdymas

Žmogiškųjų išteklių valdymas apima:

• darbuotojų paieškos būdus;

• darbuotojų atranką;

• darbuotojų ugdymą ir ugdymo priemones;

• darbuotojų mokymo ir ugdymo metodus;

• darbuotojų motyvavimo sistemą.

ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ 5 dalis

VALDYMAS

Darbuotojų paieškos būdai:

1. Atlikti turimų darbuotojų rokiruotę;

2. Kreiptis į darbo biržą (pasiteiraukite, kokias subsidijas gali pritaikyti Darbo birža,

jei samdote pirmajam darbui, jaunuolius iki 29 m., i lgalaikius bedarbius, pensinio

amžiaus asmenis ir t.t .)

3. Naudotis virtualiomis paieškų sistemomis: www.cvonline.lt ; www.cvbankas.lt ;

www.cv.lt ; www.cvmarket.l t ; www.dirba.lt ; ir pan.;

4. Kreiptis į mokymo įstaigas (profesinio rengimo centrus, kolegijas, universitetus ir

pan.);

5. Prašyti esamų darbuotojų ar pažįstamų, kad rekomenduotų potencialų darbuotoją;

6. Skelbti svetainėje ar regioninėje spaudoje;

7. Kreiptis į darbuotojų paieškos ir atrankos agentūras, kurios už nustatytą mokestį

teikia kvalifikuotą darbuotojų paiešką bei atranką pagal darbdavio nurodytus

reikalavimus tam tikrai darbo vietai, pvz. www.headex.eu; www.indigroup.lt ;

www.cvonline.lt ; www.afr.l t ; www.fontes.lt ; www.itc.l t ir kt.

Darbuotojų atranka

Per atranką įvertinama, ar darbuotojas atitinka jam keliamus reikalavimus ir ar galės dirbti jam

pavestą darbą. Jeigu atranką vykdysite patys, atkreipkite dėmesį į gyvenimo aprašyme paminė -

tus dalykus, turimas rekomendacijas, testus ir jų rezultatus (jei taikysite) bei elgesį pokalbio metu.

Įvertinkite ne tik tai, ar asmuo turi pakankamai žinių ir patirties atlikti d arbą, bet ir tai, ar su juo

ga lėsite dirbti atsižvelgiant į jo būdo bruožus ir charakterį . Per atrankos pokalbį taip pat ap ta-

riamos pagrindinės būsimo darbo sąlygos: atlyginimas, darbo valandos, darbo vieta ir pobūdis.

Darbuotojų ugdymas

Darbuotojų ugdymas yra labai svarbi personalo vadybos dalis , nes praktiškai nė vienas naujai

samdomas darbuotojas neturi visų reikalingų naujam darbui atlikti žinių ir įgūdžių.

Ugdymo priemonės

• Vidinės . Priemonės vyksta pačioje įmonėje. Tai ir darbuotojų supažindinimas su

darbu, tarpusavio patirties pasidalij imas, ugdomojo vadovavimo (angl. coaching )

organizavimas, darbuoto jų mokymai, pasitelkiant konsultantus.

• Išorinės . Priemonės vyksta už įmonės ribų – darbuotojai dalyvauja įvairiuose

tobulinimosi kursuose, seminaruose. Šis ugdymas gali būti finansuojamas tiek

įmonės, tiek darbuotojo lėšomis.

Darbuotojų mokymo ir ugdymo metodai

Tradiciniai metodai : įvairaus pobūdžio paskaitos ir seminarai (naudojant vaizdines priemones,

rengiant diskusijas, derinant su programiniu mokymu).

Valdymo praktikos studijavimo, dalij imosi žiniomis ir patirtimi metodai : stažuotės užsienyje, išva-

žiuojamieji renginiai , konferencijos, konsultacinė veikla ir pan.

Sprendimo priėmimo, įgūdžių ugdymo aktyvūs metodai : konkrečių situaci jų nagrinėjimas, imi tuo-

jamosios valdymo pratybos ir pan.

Įsit ikinimų ir pažiūrų formavimo psichologiniai metodai: viešas pasisakymas, psichodiagnostikos

metodai, grupiniai elgsenos imituojamieji pratimai ir pan.

Darbuotojų motyvavimo sistema

1. Materialinis skatinimas

• Atlyginimo sudedamosios dalys : bazinis arba priklausomas nuo pasiekimų, pvz.,

aktyvių pardavimų srityje nusistovėjusi praktika atlyginimą mokėti nuo rezultatų

(apyvartos, pasirašytų sutarčių kiekio ar pan.). Jei įmonė veikia aptarnavimo srityje,

dažnai mokamas nustatytas bazinis atlyginimas bei skatinantys priedai už kruopš -

tumą, sąžiningumą, klientų gerus a tsil iepimus ir pan.

• Papildomas piniginis skatinimas : priedai už kvalifikaciją ar kompetenciją, stažą,

sėkmingą veiklą, „13-asis” atlyginimas ir pan.

• Netiesioginis užmokestis : pensijų įmokos, išmokos susirgus, draudimo fondo įmo -

kos, įmonės automobilis , telefonas, planšetinis kompiuteris ir kt. materialiniai daly -

kai.

2. Tobulėjimo galimybės įmonėje (mokymai, seminarai, stažuotės, kursai ir kt.);

3. Karjeros galimybės : vidinė karjera, palyginti su išorine, ne tik padeda motyvuoti į -

monės darbuotojus, bet ir suteikia galimybę išlaikyti geresnius ryšius su ilgamečiais

klientais ir verslo partneriais.

4. Įdomus darbo pobūdis ;

5. Pripažinimas ir pagyrimai (darbuotojų vertinimo kriterijai turi būti žinomi visiems);

6. Lankstus valdymo stil ius (l iberalumas ir tolerancija, galimybė inicijuoti darbuoto -

jams naujus iššūkius ir įgyvendinimo strategijas, lanksti atostogų suteikimo tvarka,

lankstus darbo laikas ir t .t .) ;

7. Šilti santykiai kolektyve (vengti destruktyvių ar į apkalbas linkusių žmonių. Siekti

neformalios aplinkos, bendrų darbuotojų išvykų, palaikyti komandinę dvasią kartu

dalyvaujant socialiniuose projektuose ar sporto renginiuose ir pan.).

Jeigu turite mažąją ar vidutinę įmonę (toliau -MVĮ), ir jums reikia susirasti finansavimo šaltinį ,

galite pasinaudoti ES struktūrinių fondų subsidijomis, paskolomis arba paskolų garantijomis. Ši

parama gali būti teikiama tiesiogiai arba per įvairias programas, administruojama nacionaliniu

lygmeniu. MVĮ taip pat gali naudot is savivaldybių teikiama finansine parama bei įvairiomis nefi -

nansinės paramos priemonėmis – programomis ir paslaugomis verslui .

Mikrokreditai

Jeigu turite mažąją ar vidutinę įmonę (toliau -MVĮ), ir jums reikia susirasti finansavimo šaltinį ,

galite pasinaudoti ES struktūrinių fondų subsidi jomis, paskolomis arba paskolų garantijomis. Ši

parama gali būti teikiama tiesiogiai arba per įvairias programas, administruojama nacionaliniu

lygmeniu. MVĮ taip pat gali naudotis savivaldybių teikiama finansine parama bei įvairiomis nefi -

nansinės paramos priemonėmis – programomis ir paslaugomis verslui .

Verslumo skatinimo fondas Lietuvos kredito unija teikia kreditą iki 24 907 eurų

Kreditą gali gauti:

• fiziniai asmenys norintys pradėti verslą;

• labai mažos, mažos įmonės bei fiziniai asmenys, dirban -

tys pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą;

• verslą plėtojančios socialinės įmonės.

Finansų įstaiga, į kurią reikia kreiptis – Lietuvos centrinė

kredito unija.

Paskolos neteikiamos:

• sunkumus patiriančioms įmonėms;

• pelno nesiekiančioms įmonėms;

• įmonėms, užsiimančioms krovinių pervežimo keliais sam -

dos pagrindais veikla;

• transporto priemonių, skirtų krovinių pervežimui keliais,

įsigij imui;

• įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų pagrindi -

ne gamyba, perdirbimu ir prekyba;

• įmonėms, veikiančioms žuvininkystės ir akvakultūros

sektoriuje;

• įmonėms, veikiančioms anglių sektoriuje;

VERSLO FINANSAVIMAS 6 dalis

PASKOLOS

• eksporto veiklai .

Siekiant pasinaudoti Verslumo skatinimo fondo paslauga,

reikia pateikti verslo planą.

Bankų teikiami kreditai Kreditų paskirtis – paskolos skir iamos verslo plėtrai, įmo-

SVV subjektams nių investicinėms bei apyvartinėms lėšoms finansuoti.

Finansų įstaigos, į kurias reikia kreiptis - AB Šiaulių

bankas, UAB Medicinos bankas ir AB „Citadele“ bankas .

Lengvatinės paskolos

Lengvatinės paskolos yra tokios, kurios suteikiamos palankesnėmis negu rinkos sąlygomis. Daž-

niausiai valstybė yra tas subjektas, kuris palengvina skolininkų naštą sumokėdamas dalį metinių

palūkanų tam tikrą kredito grąžinimo laikotarpį.

Atviras kreditų fondas INVEGA taip pat teikia paskolas iš Atvirojo kreditų fondo

( toliau – AKF) . Lengvatinės paskolos, skirtos verslo

pradžiai ar plėtrai, naujoms investicijoms ar apyvartai ,

kurioms finansuoti gali būti skirta iki 434 430 eurų iš AKF

priemonių lėšų.

Dėl kredito gali kreiptis SVV subjektai , kaip jie apibrėžti

LR smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme,

siekiantys pradėti ar plėsti verslą.

AKF paskolos teikiamos per bankus, pasirašiusius sutartis

su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Teikda -

mi paskolas pagal šią priemonę, atrinkti bankai prie AKF

lėšų turi pridėti ne mažiau kaip 25 proc. nuosavų lėšų.

Bankui prisidėjus minimalia leistina nuosavų lėšų dalimi

(25 proc.), bendra paskolos suma gali siekti iki 579 200

eurų. Paskolos pagal šią priemonę SVV subjek tams

teikiamos palankesnėmis palūkanų normomis. Gavusieji

AKF paskolą ir atitinkantys nustatytus kriterijus gali

pasinaudoti INVEGA garantija iki 80 proc. paskolos

sumos bei daliniu paskolos palūkanų kompensavimu.

Dėl šių paskolų gavimo reikėtų į AB „Citadele“ arba UAB

„Medicinos bankas“. Daugiau informacijos sužinosite

apsilankę www.invega.lt

Rizikos kapitalo fondai

Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis investicijų į nuosavą įmonių kapi talą

forma. Tokios investicijos paprastai atliekamos į novatoriškas įmones, pasižyminčias didelio augi -

mo ir plėtros galimybėmis, tačiau ir didele rizika.

Baltijos inovacijų fondas Skirtingai nei skolinantis iš bankų, kur už gautas lėšas mo -

kamos palūkanos, rizikos kapitalo fondas nusiperka dalį į -

monės akcijų ir uždirba iš dividendų ir (arba) pardavęs tas

akcijas vėliau. Rizikos kapitalo investuotojas paprastai ak -

tyviai dalyvauja įmonės, į kurią investavo, veikloje ir savo

žiniomis, ryšiais bei patirtimi prisideda prie įmonės plė-

tros.

Daugiau informacijos čia .

Verslo angelai

Verslo angelai – privatūs investuotojai, finansuojantys jaunas verslo įmones, idėjas ir projektus,

kurių dėl didelės rizikos nefinansuoja bankai ir rizikos kapitalo fond ai. Verslo angelai taip pat da-

l i jasi savo vadybine patirtimi ir verslo ryšiais, dalyvauja vystant verslą.

Kodėl verta naudotis? Tai alternatyvus finansavimo šaltinis, prieinamas net ir di-

delio rizikingumo projektui , kurio kiti šaltiniai nefinan -

suotų. Kartu su finansavimu investuotojas „atneša“ savo

žinias, patirtį , verslo ryšius, valdymo pagalbą ir kt. Nerei -

kalingos papildomos garantijos finansavimui gauti, tokios

kaip laidavimas, turto užstatymas ir pan. Investuotojas pri -

siima dalį verslo rizikos, tuo pačiu sumažindamas kitos pu -

sės atsakomybę. Atsiranda korporatyvus sprendimų priė -

mimo principas, padidinantis verslo valdymo kokybę.

Kada verta naudotis? Turint gerą verslo idėją/projektą, tačiau trūkstant pakan -

kamai lėšų jos/jo įgyvendinimui.

Kas gali naudotis? Įmonės ar asmenys, turintys gerą verslo idėją/projektą,

kurio įgyvendinimui reikalingas finansavimas bei tinkama

vadybinė patirtis.

Kur kreiptis? Norėdami pasiūlyti savo verslo idėją ar projektą, galite

kreiptis į verslo angelų tinklus Lietuvoje:

http://www.sunrisevalley.lt/ (Všį „Saulėtekio slėnis“);

www.versloangelai.eu (KŪB „Verslo angelų fondas I).

Ieškantys finansavimo šiuose verslo angelų tinkluose

turėtų:

1. Užsiregistruoti angelų tinkluose (elektroniniu būdu

aukščiau nurodytuose in ternetiniuose puslapiuose ar

tradiciniu būdu, kreipiantis tiesiogiai) ir pristatyti įmonės,

projekto ar verslo idėjos santrauką (tam, kad jūsų paraiška

būtų į traukiama į verslo angelų tinklų duomenų bazes);

2. Tuo atveju, jei „verslo angelus“ sudomins jūsų idėja/

projektas, galite būti paprašytas pateikti pilną i nvesticinį

pasiūlymą ar išsamią verslo idėjos prezentaciją;

3. Bent vienam „angelui“ nusprendus investuoti į jūsų pro -

jektą/verslo idėją, būsite pakviesti derėtis dėl bendradar -

biavimo sąlygų;

4. Deryboms pavykus, tolesnis įmonės valdymas bus

bendras kartu su investavusiu „verslo angelu“.

Minios finansavimas

Sutelktinis, arba minios, finansavimas (angl. crowdfunding) yra alternatyvus verslus finansavimo

būdas, kai kiti finansavimo šaltiniai, kaip asmeninis kapitalas, bankų paskolos ar privataus ir

rizikos kapitalo fondai, netinka.

Pasaulyje labiausiai paplitęs minios finansavimo modelis remiasi aukojimo principu. Naudodamas

minios finansavimo platformas (pavyzdžiui : „Kickstarter“ , „Indiegogo“, „FundedByMe“, ), verslo

autorius paskelbia savo idėja ir jos įgyvendinimui reikiamą sumą, o žmonės skiria nedideles s umas

j iems patinkančiai idėjai.

Subsidijos darbo vietoms Kuriant verslą subsidi jos skiriamos darbo užmokesčiui

ar verslui kurti kompensuoti bei darbo vietų steigimui. Tam reikia, kad

verslą kurtų darbo biržoje registruotas asmuo arba darbo

vietos būtų kuriamos asmenims, registruotiems darbo

biržoje. Subsidijas teikia Lietuvos darbo birža.

Įrangos įsigijimui

Regio invest LT+ Priemonės tikslas – paskatinti MVĮ investicijas į inovaty-

vios gamybos ir (ar) inovatyvių paslaugų verslo pradžią ir

plėtrą, taip sudaryti sąlygas įmonių darbo našumo

SUBSIDIJOS

ES STUKTŪRINIŲ FONDŲ PRIEMONĖS VERSLUI 2014-2020 M.

augimui ir Lietuvos regionų spartesniam vystymuisi ir jų

ekonominiam augimui.

Pareiškėjai: labai maža, maža ir vidutinė įmonė.

Paramos dydis: jeigu projketas skirtas tik moderniai

įrangai ir (ar) įrenginiams, ir (ar) technologijoms įsigyti ir

diegti, - 900 000 eurų. Jeigu projketas skirtas tiek statybai

ir rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, tiek moderniai

įrangai ir (ar) įrenginiams arba technologijoms įsigyti – 2

100 000 eurų.

DPT pramonei LT+ Pareiškėjai: labai maža, maža ir vidutinė įmonė. (Besivys -

tantis ir pažengęs verslas)

Finansuotinos veiklos:

Investicijos į DPT diegimą Lietuvos tradicinės pramonės

šakose, siekiant stiprinti ir modernizuoti MVĮ pramoninę

bazę, sudarant sąlygas masinei inovatyvių produktų, pa -

naudojant didelio poveikio technologijas (toliau - DPT),

gamybai plėtoti .

Tinkamos išlaidos:

1. Investicijos į DPT įsigij imą ir diegimą įmonėse;

2. Investicijos darbo užmokesčiui, jeigu ši įmonė veiklą

vysto regione, (tinkamos finansuoti išlaidos yra numa -

tytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl

pradine investicija sukurtų darbo vietų, apskaič iuotos

per dvejus metus);

3. Darbuotojų, dirbančių su įdiegtomis technologijomis

mokymai (kryžminis finansavimas) (de minimis).

Paramos dydis: 2 900 000Eur

Intensyvumas: 25-45 %

• 25% vidutinėms įmonėms;

• 35% mažoms ir labai mažoms;

• 35% vidutinėms įmonėms, jeigu veiklą vykdo regionuose,

nurodytuose nacionaliniuose teisės akte;

• 45% mažoms ir labai mažoms įmonėms, jeigu veiklą vyk -

do regionuose, nurodytuose nacionaliniame teisės akte.

Smulkesnę informaciją rasite čia .

Eco-inovacijos LT+ Pareiškėjai: labai maža, maža ir vidutinė įmonė.

(Besivystantis ir pažengęs verslas)

Finansuotinos veiklos:

Investicijos į materialųjį turtą (įrenginius) , kurį įdiegus

mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai,

skatinama pramoninė simbiozė ir užtikrinamas tęstinis

aplinkos apsaugos efektas, t. y. investicijos į švaresnės

gamybos inovacijas (ir jų įdiegimą), kuriose taikomi tokie

racionalių išteklių naudojimo ir taršos prevencijos

metodai, kaip:

1. Proceso modernizavimas (optimizavimas) tikslu

sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir (ar) tausoti gamtos

išteklius. Gali būti optimizuojami ne tik pagrindiniai

technologiniai procesai, bet ir pagalbiniai.

2. Įrangos pakeitimas : esamos gamybos įrangos modifika -

vimas siekiant pagerinti proceso efektyvumą bei sumažinti

taršą.

3. Technologijos pakeitimai : technologijos, apdorojimo

procesų pakeitimas ir (ar) šių pasiūlymų sintezė siekiant,

kad gamybos procesų metu sumažėtų tarša bei gamtinių

resursų sąnaudos.

4. Žaliavų pakeitimas: esamų žaliavų ir (arba) papildomų

medžiagų pakeitimas mažai toksiškomis ar atsinaujinan -

čiomis medžiagomis arba naudojimas tokių medžiagų, ku -

rių poveikis procesui yra ilgesnis, t.y. suvartojama mažiau

medžiagų.

5. Gaminio pakeitimas : gaminio savybių modifikavimas

siekiant sumažinti gaminio poveikį aplinkai jo vartojimo

metu ar po jo deponavimo arba sumažinti gaminio gamy -

bos poveikį aplinkai .

6. Atliekų antrinis panaudojimas : gamybinių atliekų pa-

naudojimas tame pačiame procese, kuriame jos susidarė,

arba kitiems naudingiems tikslams pačioje įmonėje.

7. Atliekų perdirbimas: naujojo produkto gamyba iš

atliekų įmonėje, kurioje šios atliekos susidaro.

Smulkesnę informaciją rasite čia .

Sertifikavimas, standartizavimas

Procesas LT Pareiškėjai : labai maža, maža ir vidutinė įmonė.

Finansuotinos veiklos : MVĮ veiklos kokybės gerinimas,

remiantis tarptautiniais, europiniais arba nacionaliniais

standartais pažangių (inovatyvių) vadybos metodų ar

valdymo sistemų diegimas (tinkamos išlaidos įmonių

išorinių konsultavimo paslaugų įsigij imas).

Neremiama personalo valdymo sistemų kūrimas ir

diegimas įmonėse, investicijos į materialųjį ir nematerialųjį

turtą.

Paramos dydis: 70 000 eurų

Intensyvumas: 50% (Skaičiuojama de minimis pagalba)

Smulkesnę informaciją rasite čia .

Eco-inovacijos LT Pareiškėjai : labai maža, maža ir vidutinė įmonė.

Finansuotinos veiklos :

1. Aplinkosaugos vadybos/valdymo sistemų pagal tarptau -

tinių aplinkosaugos standartų reikalavimus diegimas ir (ar)

gamybos technologinių ir (ar) aplinkosaugos auditų, kurių

rezultate pateiktos racionalaus išteklių naudojimo ir taršos

prevencijos inovacijų įvykdomumo analizė. (de minimis )

2. Gaminio dizaino kūrimas, taikant ekologinio projektavi-

mo priemones, atsižvelgiant į ekonominius, aplinkosaugi -

nius ir socialinius aspektus; darnaus dizaino marketingo

sprendimai; tokio dizaino registravimas. (de minimis).

Paramos dydis : iki 900000 eurų

Intensyvumas: 45 %

Smulkesnę informaciją rasite čia .

Plačiau su preliminariais kitų verslo priemonių aprašymais

galite susipažinti čia bei čia .

Norint gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą, reikia įvertinti ar projektas atitinka

priemonėje nustatytas sąlygas ir kriterijus . Projektai finansuojami pagal tam tikras priemones.

Pagal numatomo įgyvendinti projekto sritį , reikia susirasti priemonių aprašymus, kuriuose

nurodoma, kas tai priemonei laikomas tinkamu pareiškėju, kas (kokios veiklos, kokios priemonės)

tomis lėšomis gali būti finansuojama, finan -savimo intensyvumas, dydis ir kita svarbi informacija.

Verslui skirtas priemones finansuoja Ūkio ministerija, o priemonių aprašus galima rasti čia.

Kvietimas teikti paraišką

Pareiškėjas gali pateikti projekto paraišką finansavimui gauti tik tada, kai paskelbtas priemonės

kvietimas. Kvietime būna nurodyta konkreti informacija apie reikalavimus projektui ir pareiškėjui ,

reikalingus pateikti dokumentus, numatomą skirti finansavimą.

KĄ DARYTI NORINT GAUTI ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMĄ?

Parengti paraišką

Pareiškėjas, pretenduojantis gauti finansinę paramą bet kurioje srityje, turi užpildyti paraišką.

Paraiška – tai nustatytos formos dokumentas, kurį turi užpildyti ir pateikti kiekvienas ūkio

subjektas, norintis gauti finansinę paramą.

Paraiška teikiama už priemonės įgyvendinimą atsakingai institucijai. Verslo p rojektų atveju tai –

Lietuvos verslo paramos agentūra.

Viešosios paslaugos fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti verslą, ir smulkiojo ir vidutinio

verslo subjektams teikiamos panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir savi -

valdybių lėšas, skirtas verslumo skatinimui bei smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai . Viešųjų pas -

laugų verslui teikimas yra užtikrinamas inicijuojant ir įgyvendinant tikslinius verslo paslaugų pro -

jektus, kurių potencialiais vykdytojais gali būti VšĮ „Versli Lietuva“, Lietuvos savivaldybėse vei-

kiantys verslo informacijos centrai i r verslo inkubatoriai , asocijuotos verslo struktūros ir kiti po -

tencialūs viešųjų verslo paslaugų teikėjai.

Bendradarbystės centrai „Spiečius“ yra skirti jaunoms ir pradedančioms įmonėms,

„Spiečius“ pagal individualią veiklą dirbantiems jauniems žmonėms,

besispecializuojantiems kūrybinių industrijų, elektroninio

ir socialinio verslo srityse.

Pirmenybė bus teikiama jauniems iki 29 metų žmonėms,

verslą pradėti norinčioms moterims, emigrantams,

senjorams.

Bendradarbystės centre bus teikiamos skaitmeninio,

kūrybinių industrijų vystymo, socialinio verslo konsul -

tacijos, vyks praktiniai užsiėmimai su mentoriais, organi -

zuojamos verslo plėtros dirbtuvės, pardavimų skatinimo

bei rinkodaros mokymai ir įgyvendinamos kitos verslo

skatinimo ir plėtros iniciatyvos. Plačiau.. .

Verslo konsultantų tinklas Aukštos kokybės verslo konsultacijos bus teikiamos jaunų

verslų savininkams ar atstovams patogioje vietoje ir pato -

giu laiku. Į verslo konsultantų tinklą (toliau – VTK) į trauk-

tas verslo konsultantas, naudodamas gerąją verslo prakti -

NEFINANSINĖ PARAMA 2 dalis

ką, paslaugas teiks išsiaiškinęs konsultacijos gavėjo porei -

kius ir lūkesčius bei prie jų prisitaikęs.

Tikslinė VTK naudotojų grupė – ne ilgiau kaip 5 metus vei -

kiantis SVV subjektas. Iki vienerių metų veikiantiems SVV

subjektams numatomos verslo pradžios konsultacijos šio -

mis temomis – verslo planavimas, mokesčiai ir buhalterinė

apskaita, parama verslui, verslo finansavimo šaltiniai, pro -

dukto, paslaugos tobulinimas, pardavimas, rinkodara, su-

tarčių sudarymas ir valdymas, dokumentų rengimas ir val -

dymas, personalo valdymas, darbo teisė ir sauga.

Nuo vienerių iki penkerių metų veikiantiems SVV subjek -

tams numatomos verslo plėtros konsultacijos šiomis te-

momis – įmonės strategija, įmonės veiklos procesai ir veik -

los efektyvumas, rinkodara, įmonės įvaizdžio formavimas,

įmonės finansų valdymas, pardavimas ir derybos, investi -

cijos ir finansavimo šaltiniai, teisiniai aspektai , projektų

valdymas. Plačiau...

Nacionalinis mentorių tinklas Nacionalinis mentorių tinklas (toliau - NMT) – tai virtuali

platforma, kur patyrę verslininkai susitinka su naujokais ir

dali jasi savo patirtimi, žiniomis ir įgūdžiais.

NMT skirtas 1 – 2 metus veikiančio tradicinio ar inovaty -

vaus verslo savininkams ir vadovams, kurie vertina paty-

rusių verslininkų patarimus bei nori efektyviai vystyti

verslą.

Nauda pradedančiąjąm verslininkui: NMT suteiks galimybę

prededančiąjam verslininkui įvairiais klausimais nuosekliai

konsultuotis su patyrusiais verslininkais, skirtingų sričių ži-

novais, sukaupusiais patirtį įvairiose srityse nuo tradicinio

verslo valdymo iki investicijų pritraukimo ar inovatyvaus

verslo kūrimo.

Daugiau informacijos rasite čia.

Pradedant savo verslą, reikia žinoti, kokius mokesčius, kam ir kiek reikia mokėti. Jie priklau -

so nuo pasirinktos veiklos ir verslo formos.

MOKESČIAI 8 dalis

Mokestis – nustatyta pinigų suma, kurią valstybei turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo

nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų.

Mokesčių mokėtojai gyventojai (fiziniai asmenys) ir įmonės (juridiniai asmenys) moka skir -

tingus mokesčius. Vykdant verslą neįkūrus įmonės, mokami gyventojų mokesčiai.

Mokesčių mokėtojas privalo mokesčius apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti.

Pagrindiniai verslo įmonių mokami mokesčiai:

1. Gyventojų pajamų mokestis (GPM);

2. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD);

3. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD);

4. Įmokos į garantinį fondą;

5. Pelno mokestis;

6. Pridėtinės vertės mokestis (PVM);

7. Nekilnojamojo turto mokestis.

Gyventojų pajamų mokestis GPM – tarifas 15 %

Mokesčiai darbuotojams skaičiuojami nuo priskaičiuotos

darbo užmokesčio sumos.

Darbuotojams GPM skaičiuojamas kas mėnesį nuo darbo

užmokesčio sumos. Neapmokestinamas pajamų dydis

(NPD) ir papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis

(PNPD), kuriuo mažinama išsiimtų lėšų dydis GPM skai -

čiavimams, skaičiuojamas kas mėnesį nuo darbo užmokes-

čio sumos.

Mokesčiai mokami nuo išmokėtų akcininkui (fiziniam as -

meniui) dividendų sumos.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. NPD ir PNPD apskaičiavimas :

Taikomas NPD, priklausantis nuo pajamų dydžio, ir PNPD

taikomas gyventojams, auginantiems vaikus.

NPD:

• jei darbuotojo darbo užmokestis neviršija MMA 350 eu -

rų per mėnesį , taikomas mėnesio NPD yra 200 eurų.

• jei darbuotojo darbo užmokestis viršija MMA 350 eurų

per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pa -

gal šią formulę: NPD=200 - 0,34x (mėnesio darbo užmo-

kestis – 350 eurų) .

UAB MOKAMI MOKESČIAI

Pvz. Darbuotojas gauna 580 eurų darbo užmokestį. Jam

taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas taip: 200 – 0,34

x (580 – 350 )= 121,80 eurų.

Daugiau informacijos apie NPD taikymą nuo 2016-01-01.

PNPD:

Tėvams arba įtėviams, auginantiems vaikus (įvaikius) kiek -

vienam vaikui taikomas vienodas 120 eurų PNPD.

Pvz.1. Jeigu darbuotojas vaikus (įvaikius) augina vienas,

jam taikomas visas PNPD (120 eurų – už vieną vaiką, 240

eurų – už du vaikus ir t .t .) .

Pvz.2. Jeigu darbuotojas vaikus augina su sutuoktiniu ,tai -

komas 60 eurų (1/2) PNPD (120 eurų÷2 = 60 eurų) už vaiką,

auginamą kartu su sutuoktiniu arba pagal darbuotojo raš -

tišką prašymą visas PNPD gali būti taikomas vienam iš tė -

vų.

Daugiau informacijos apie PNPD taikymą nuo 2016-01-01.

GPM apskaičiavimo pavyzdžiai :

Nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomas NPD ir PNPD:

Pvz.1. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) gauna

580 eurų darbo užmokestį. GPM apskaičiuojamas taip: (580

eurų – (NPD) 121,8 eurų) x 15 proc. = 68,73eurai.

Pvz.2. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) vienas

augina vieną vaiką ir gauna 580 eurų darbo užmokestį .

GPM apskaičiuojamas taip: (580 eurų – (NPD) 121,80 eurų

– (PNPD) 120 eurų) x 15 proc. = 50,73 eurai.

Pvz.3. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) augina

vieną vaiką kar tu su sutuoktiniu ir gauna 580 eurų darbo

užmokestį . GPM apskaičiuojamas taip: (580 eurų – (NPD)

121,80 eurų – (PNPD) 60 eurų) x 15 proc. = 59,73 eurai.

Daugiau informacijos:

http://www.vmi.lt/cms/gyventoju-pajamu-mokestis1 ;

http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.4

Darbo užmokesčio skaičiuoklė, kuri padės apsiskaičiuoti

darbo vietos kainą nuo 2016-01-01.

Pagrindinis GPM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstaty -

mas.

Privalomasis sveikatos PSD tarifas – 9 %

Draudimas Susijusiems darbo santykiais su įmone darbuotojams mo-

kestis skaičiuojamas nuo PSD įmokų bazės, t.y. priskai -

čiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimali

mėnesinė alga (MMA) – 6 % moka darbuotojas, o 3 % –

darbdavys.

Nuo 2016m. liepos 1 d. įmoka mokama kas mėnesį negali

būti mažesnė kaip 9 % nuo MMA – 34, 20 eurų (380 eurų

x 9 %). Metinė PSD negali būti mažesnė kaip 12 MMA.

PSD įmokų apskaičiavimo pavyzdžiai nuo 2016 m. sausio 1

d.:

Pvz. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) gauna 580

eurų darbo užmokestį. Nuo darbo užmokesčio apskaičiuo-

jamas PSD 6 % (580 eurų x 6 % = 34,80 eurų), kuris

mokamas iš darbuotojo darbo užmokesčio ir PSD 3 % (580

eurų x 3 % = 17,4 eurų), kuris mokamas iš darbdavio lėšų.

Iš viso PSD mokestis – 52,20 eurai.

PSD įmokos nemokamos nuo išmokėtų akcininkui (fiziniam

asmeniui) dividendų sumos.

Daugiau informacijos :

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija -

draudejams/noriu-sumoketi-imokas/turiu-samdomu-

darbuotoju-dirbanciu-pagal-darbo-sutartis

Pagrindinis PSD reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas .

Valstybinis socialinis draudimas VSD tarifas – 30,98 % arba 31,98 % jei apdraustasis moka

papildomą 1 % pensijų įmoką savo lėšomis (pensijų, l igos

ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir pro -

fesinių ligų).

Susijusiems darbo santykiais su įmone darbuotojams

mokestis skaičiuojamas nuo PSD įmokų bazės, t.y. pri -

skaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip MMA

– 3 % arba 4 % (su papildoma įmoka pensijos kaupimui)

moka darbuotojas, 27,98 % - darbdavys.

Nuo 2016 m. sausio 1 d.:

Pvz. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) gauna 580

eurų darbo užmokestį . Nuo darbo užmokesčio apskai -

čiuojamas VSD 3% (580 eurų x 3% = 17,40 eurų), kuris

mokamas iš darbuotojo darbo užmokesčio ir VSD 27,98%

(580 eurų x 27,98% = 162,28 eurai), kuris mokamas iš darb -

davio lėšų. Iš viso VSD mokestis – 179,68 eurai .

VSD įmokos nemokamos nuo išmokėtų akcininkui (fiziniam

asmeniui) dividendų sumos.

Daugiau informacijos:

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija -

draudejams/noriu-sumoketi-imokas/turiu-samdomu-

darbuotoju-dirbanciu-pagal-darbo-sutartis

Pagrindinis VSD reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymas .

Įmokos į garantinį fondą Įmokos į Garantinį fondą tarifas – 0,2 %

Mokesčiai skaičiuojami nuo priskaičiuoto darbuotojams

darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo

valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos.

Įmokos į garantinį fondą nemokamos nuo išmokėtų akci -

ninkui (fiziniam asmeniui) dividendų sumos.

Darbdavys įmokas nuo 2016 m. sausio 1 d. moka taip:

• iki 50 eurų per metus gali mokėti kartą per metus.

• nuo 51 iki 100 eurų - du kartus per ataskaitinius metus.

Įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po atas -

kaitinio laikotarpio pabaigos.

Įmokų į Garantinį fondą nuo 2016 m. sausio 1 d. apskai -

čiavimo pavyzdys:

Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) gauna 580 eurų

darbo užmokestį . Nuo darbo užmokesčio apskaičiuojamos

įmokos į Garantinį fondą 0,2 % (580 eurų x 0,2 % = 1,16

eurų), kurios mokamas iš darbdavio lėšų.

Daugiau informacijos:

https://www.vmi.lt/cms/imokos-i-garantini-fonda

Pagrindinis Garantinį fondą reglamentuojantis teisės

aktas:

Garantinio fondo įstatymas .

Pelno mokestis PM tarifas – 15 % arba 5 %

Mokamas nuo įmonės apmokestinamojo pelno.

5 % tarifas taikomas:

• jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;

• mokestinio laikotarpio pajamos nuo 2016-01-01 neviršija

300 000 eurų

Lengvatinis 5 % tarifas netaikomas, jei:

1. tas pats akcininkas paskutinę mokestinio laikotarpio

dieną valdo daugiau kaip 50 % akcijų keliose įmonėse.

Pvz. Tas pats akcininkas vienoje UAB X turi 100 % ir UAB Y

60% akcijų. Įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį

pelną, netaiko 5 % lengvatinio tarifo .

2. įmonės akcininkai paskutinę mokestinio laikotarpio die-

ną kartu valdo daugiau kaip 50 % akcijų keliose įmonėse.

Pvz. Du UAB akcininkai paskutinę mokestinio laikotarpio

dieną kartu valdo po 30 % UAB X akcijų ir po 40 % UAB Y

akcijų. Kadangi du t ie patys akcininkai keliose UAB valdo

daugiau kaip 50% akcijų, lengvatinis 5 % tarifas netaiko-

mas.

3. įmonės akcininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę

mokestinio laikotarpio dieną toje įmonėje valdo daugiau

kaip 50 % akcijų ir j is pats (arba jo šeimos nariai) yra

individualios įmonės (IĮ ) savininkas.

Pvz.1. Akcininkas valdo 58 % UAB X akcijų ir jo žmona turi

IĮ .

Pvz.2. Akcininkas valdo 52 % UAB X akcijų ir yra IĮ

savininkas.

Abiem atvejais lengvatinis 5 % tarifas netaikomas

Pelno mokesčiu neapmokestinama įmonė, jei dividendus

išmoka kitai L ietuvos įmonei.

Daugiau informacijos:

https://www.vmi.lt/cms/pelno-mokestis1

http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.10.8

Pagrindinis PM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymas .

Pridėtinės vertės mokestis PVM tarifas – 21 %

Moka įmonės, įsiregistravusios PVM mokėtojomis.

Nuo 2015 metų sausio 01 d . yra prievolė registruotis PVM

mokėtoju, jei apyvarta iš Lietuvoje vykdomos veiklos per

paskutinius 12 mėn. virši ja 45 000 eurų arba per kalendo -

rinius metus įsigyjamų prekių iš kitų ES šalių vertė viršija

14 000 eurų (be PVM).

9 % tarifas taikomas:

1. Iki 2016-12-31 šilumos energijai, tiekiamai gyvenamo -

sioms patalpoms šildyti, į gyvenamąsias patalpas tiekia -

mam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam

vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai š iam

vandeniui pašildyti.

2. Knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams

(įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas,

žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir

reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais,

piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar

rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, ta-

čiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus pana -

šaus pobūdžio spaudinius).

3. Laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams

leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio ar-

ba profesinės etikos nesilaikančius leidinius bei išskyrus

leidinius, kuriuose mokama reklama sudaro daugiau kaip

4/5 viso leidinio ploto).

4. Keleivių ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms

nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais (maršrutus

nustato Susisiekimo ministerija (jos įgaliota institucija)

arba savivaldybės).

5. Nuo 2015-01-01 turizmo veiklą reglamentuojančių teisės

aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslau -

goms.

5 % tarifas taikomas:

1. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių

prekių įsigij imo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuoja-

mos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo

nustatyta tvarka.

2. Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remon -

tui.

0 % tarifas taikomas prekėms ir paslaugoms, nurodytoms

PVM įstatymo 41-53 straipsniuose.

PVM neapmokestinamos prekės ir paslaugos nurodytos

PVM įstatymo 20-33 straipsniuose.

Daugiau informacijos:

https://www.vmi.lt/cms/pridetines-vertes-mokestis4;

https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.8.3.1.1.1

Pagrindinis PVM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

Nekilnojamo turto mokestis NTM tarifas – 0,3-3 %

Moka įmonė, turinti nuosavybės teise registruotą

nekilnojamąjį turtą, ir už neterminuotai ar i lgiau kaip 1

mėn. laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą,

priklausantį fiziniams asmenims.

Daugiau informacijos:

http://www.vmi.lt/cms/nekilnojamojo-turto-mokestis2

http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.9

Pagrindinis NTM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio

įstatymas .

Gyventojų pajamų mokestis GPM – 15 %

Mokesčiai IĮ savininkams, nesusijusiems darbo santykiais

su įmone, skaičiuojami nuo gautų pajamų (lėšų, išsiimamų

asmeniniams poreikiams). Susijusiems darbo santykiais su

įmone darbuotojams mokestis skaičiuojamas nuo darbo

užmokesčio.

I Į savininkams GPM skaičiuojamas pasibaigus kalendori -

niams metams nuo per metus asmeniniams poreikiams

išsiimtų lėšų (susijusių su darbo santykiais). Metinis

neapmokestinamas pajamų dydis (MNPD) ir metinis

papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (MPNPD),

kuriuo mažinama išsiimtų lėšų dydis GPM skaičiavimams,

skaičiuojamas pasibaigus kalendoriniams metams nuo visų

išsiimtų per metus lėšų sumos.

Darbuotojams GPM skaičiuojamas kas mėnesį nuo darbo

užmokesčio sumos. NPD ir PNPD, kuriuo mažinama išsi-

INDIVIDUALIOS ĮMONĖS (IĮ) MOKAMI MOKESČIAI

imtų lėšų dydis GPM skaičiavimams, skaičiuojamas kas

mėnesį nuo darbo užmokesčio sumos.

Savininkams GPM skaičiuojamas gavus lėšų iš paskirstyto

pelno. Šioms pajamoms gali būti taikomas (MNPD).

Nuo 2016 m. sausio 1 d. NPD, PNPD, MNPD bei MPNPD

apskaičiavimas:

Taikomas NPD priklauso nuo pajamų dydžio, o PNPD

taikomas gyventojams auginantiems vaikus.

NPD:

• jei darbuotojo darbo užmokestis neviršija MMA 350 eurų

per mėnesį , taikomas mėnesio NPD yra 200 eurų.

• jei darbuotojo darbo užmokestis viršija MMA 350 eurų

per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pa -

gal šią formulę: NPD = 200 – 0,34 x ( mėnesio darbo už-

mokestis – 350 eurų).

Pvz. Darbuotojas gauna 580 eurų darbo užmokestį. Jam

taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

200 – 0,34x (580 –350) = 121.80 eurų .

Daugiau informacijos apie NPD taikymą nuo 2016-01-01.

PNPD:

Tėvams arba įtėviams, auginantiems vaikus (įvaikius), kiek-

vienam vaikui taikomas vienodas 120 eurų PNPD.

PNPD nuo 2016 metų sausio 1 d.:

Pvz.1. Jeigu darbuotojas vaikus (įvaikius) augina vienas,

jam taikomas visas PNPD (120 eurų – už vieną vaiką, 240

eurų – už du vaikus ir t . t.) .

Pvz.2. Jeigu darbuotojas vaikus augina su sutuoktiniu,

taikomas 60 eurų (1/2) PNPD (120 eurų÷2 = 60 eurų) už

vaiką, auginamą kartu su sutuoktiniu arba pagal

darbuotojo raštišką prašymą visas PNPD gali būti taikomas

vienam iš tėvų.

Daugiau informacijos apie PNPD taikymą .

MNPD ir MPNPD sudaro atitinkamų kalendorinių metų

dvylikos mėnesių NPD ir PNPD ir taikomas tik su darbo

santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susiju -

sioms pajamoms.

MNPD:

1. 2400 eurai , jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau –

GMP) neviršija 4200 eurų;

2. jeigu GMP viršija 4200 eurų, MNPD negali būti didesnis

negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: MNPD = 2400

– 0,34 x (Metinės asmens pajamos – 4200).

3. Jeigu GMP =/>11259 eurų, tai MNPD netaikomas.

Pvz. I Į savininko kas mėnesį išsiimama asmeniniams

poreikiams lėšų suma (darbo užmokestis) – 580 eurų. Jam

taikytinas MNPD apskaičiuojamas pagal formulę: 2400 –

0,34 x (580 eurų x 12mėn. – 4200) = 1461,60 eurų.

Daugiau informacijos apie MNPD taikymą .

MPNPD:

Tėvams arba įtėviams, auginantiems vaikus (įvaikius), kiek -

vienam vaikui taikomas vienodas (120 eurų x 12mėn.) =

1440 eurų MPNPD.

Pvz.1. Jeigu IĮ savininkas vaikus (įvaikius) augina vienas,

jam taikomas visas MPNPD (1440 eurų – už vieną vaiką,

2880 eurų – už du vaikus ir t. t .).

Pvz.2. Jeigu IĮ savininkas vaikus augina su sutuoktiniu,

taikomas 720 eurų (1/2) MPNPD (1440 eurų ÷ 2 = 720 eurų)

už vaiką, auginamą kartu su sutuoktiniu, arba pagal dar -

buotojo raštišką prašymą visas PNPD gali būti taikomas

vienam iš tėvų.

Daugiau informac i jos apie PNPD ir MPNPD taikymą .

GPM apskaičiavimo pavyzdžiai :

Nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomas NPD ir PNPD :

Pvz.1. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) gauna

580 eurų darbo užmokestį. GPM apskaičiuojamas taip: (580

eurų – (NPD) 121,8 eurų) x 15 proc. = 68,73eurai.

Pvz.2. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) vienas

augina vieną vaiką ir gauna 580 eurų darbo užmokestį .

GPM apskaičiuojamas taip: (580 eurų – (NPD) 121,80 eurų

– (PNPD) 120 eurų) x 15 proc. = 50,73 eurai.

Pvz.3. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) augina

vieną vaiką kartu su sutuoktiniu ir gauna 580 eurų darbo

užmokestį . GPM apskaičiuojamas taip: (580 eurų – (NPD)

121,80 eurų – (PNPD) 60 eurų) x 15 proc. = 59,73 eurai.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomas MNPD ir MPNPD:

Pvz.1. I Į savininko kas mėnesį išsiimama asmeniniams po -

reikiams lėšų suma (darbo užmokestis) sudarė 350 eurų.

Per metus IĮ savininko išsiimta asmeniniams poreikiams lė -

šų suma (darbo užmokestis)- (350 eurų x 12 mėn.) 4200 eu-

rų. GPM apskaičiuojamas taip: (4200 eurų - (MNPD) 2400

eurų)x 15 % = 270 eurų.

Pvz.2. I Į savininkas vienas augina 1 vaiką ir per metus

išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma (darbo užmo -

kestis) sudaro 5000 eurų. GPM apskaičiuojamas taip:( 5000

eurų – (MNPD) 2128 eurų - (MPNPD)1440 eurų) x 15 % =

214,80 eurų.

Pvz.3. IĮ savininkas augina 1 vaiką kartu su sutuoktiniu ir

per me- tus išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma

(darbo užmokestis) sudaro 5000 eurų. GPM apskaičiuoja-

mas taip:( 5000 eurų – (MNPD) 2128 eurų - (MPNPD) 720

eurų) x 15 % = 322,80 eurų.

Daugiau informacijos pie IĮ savininkų pajamų apmokestini-

mą .

Darbo užmokesčio skaičiuoklė , kuri padės apsiskaičiuoti

darbo vietos kainą nuo 2016-01-01:

Pagrindinis GPM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstaty-

mas.

Privalomas sveikatos draudimas PSD tarifas – 9 %

Mokesčiai IĮ savininkams, nesusijusiems darbo santykiais

su įmone, skaičiuojami nuo PSD įmokų bazės, t.y. nuo gau -

tų pajamų (lėšų, išsiimamų asmeniniams poreikiams). Ši

suma neturi viršyti nustatytų 21360 eurų per metus.

Susijusiems darbo santykiais su įmone darbuotojams

mokestis skaičiuojamas nuo PSD įmokų bazės, t.y. pris -

kaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip mini -

mali mėnesinė alga (MMA) – 6 % moka darbuotojas, o 3 %

– darbdavys.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įmoka mokama kas mėnesį negali

būti mažesnė kaip 9 % nuo MMA – 34,20 eurų ( MMA 380

eurų x 9%).

Metinė PSD negali būti mažesnė kaip 12 MMA.

Jei IĮ savininkas kas mėnesį neišsiima asmeniniams porei -

kiams lėšų ir nėra priskirtas prie Sveikatos draudimo įsta-

tymo 17 straipsnio 1, 5 ir 7 dalyse, 6 straipsnio 4 dalyje

ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2

dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų, I Į kas mėnesį

moka 9 % PSD nuo MMA.

PSD įmokų apskaičiavimo pavyzdžiai nuo 2016 m. liepos 1

d.:

Pvz.1. IĮ savininko kas mėnesį išsi imama asmeniniams po -

reikiams lėšų suma (darbo užmokestį) 380 eurų. Nuo

išsiimamos asmeniniams poreikiams lėšų sumos apskai -

čiuojamas PSD 9% mokestis (380eurų x 9%)= 34,20 eurų.

Pvz.2. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) gauna

580 eurų darbo užmokestį. Nuo darbo užmokesčio apskai -

čiuojamas PSD 6 % (580 eurų x 6 % = 34,80 eurų), kuris

mokamas iš darbuotojo darbo užmokesčio ir PSD 3 % (580

eurų x 3 % = 17,4 eurų), kuris mokamas iš darbdavio lėšų.

Iš viso PSD mokestis – 52,20 eurai.

Daugiau informacijos:

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija -

draudejams/noriu-sumoketi-imokas/esu-individualios-

imones-savininkas-1 ;

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija -

draudejams/noriu-sumoketi-imokas/turiu-samdomu-

darbuotoju-dirbanciu-pagal-darbo-sutartis

PSD įmokos nemokamos nuo IĮ savininko gautų lėšų iš

paskirstyto pelno.

Pagrindinis PSD reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas .

Valstybinis socialinis draudimas VSD tarifas:

• IĮ savininko – 26,3 % arba 27,3 %, jei apdraustasis moka

papildomą 1 % pensijų įmoką savo lėšomis (pagrindinei ir

papildomai pensijos dalims kaupti) .

• Darbuotojo – 30,98 % arba 31,98 %, jei apdraustasis mo -

ka papildomą 1 % pensijų įmoką savo lėšomis (pensijų,

l igos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe

ir profesinių ligų) – 3 % arba 4 % (su papildoma įmoka

pensijos kaupimui) moka darbuotojas, 27,98 % – darb-

davys.

Mokesčiai IĮ savininkams, nesusijusiems darbo santykiais

su įmone, skaičiuojami nuo VSD įmokų bazės, t.y. nuo

gautų pajamų (lėšų, išsiimamų asmeniniams poreikiams).

Ši suma neturi viršyti nustatytų 1780 eurų per mėnesį ir

21360 eurų per metus. Susijusiems darbo santykiais su į -

mone darbuotojams mokestis skaičiuojamas nuo VSD įmo -

kų bazės, t.y. priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne ma-

žesnio kaip minimali mėnesinė alga (MMA).

I Į savininkams VSD įmoka skaičiuojama kaskart išsiėmus

lėšas. Jeigu lėšos nėra išimamos, įmokų mokėti nereikia

šiais atvejais:

• IĮ veikia pirmuosius metus;

• IĮ savininkas yra ne vyresnis nei 29 metų;

• savininkui paskirta senatvės arba netekto darbingumo

(invalidumo) pensija;

• jeigu įmokos už IĮ savininką jau sumokėtos (pvz., savinin -

kas dirba pagal darbo sutartį );

• jei IĮ savininkas pats sumokėjo įmokas kaip individualia

veikla užsiimantis asmuo (išskyrus dirbančius su verslo liu-

dijimais).

Už visus kitus IĮ savininkus VSD įmokas privalu mokėti nuo

sumos ne mažesnės nei MMA (2016 m. liepos 1 d. - 380

eurų), net jeigu lėšos asmeniniams poreikiams nėra išima -

mos.

Darbuotojams VSD įmoka skaič iuojama kas mėnesį nuo

darbo užmokesčio sumos.

VSD įmokų apskaičiavimo pavyzdžiai nuo 2016 m. liepos 1

d.:

Pvz.1. IĮ savininko kas mėnesį išsi imama asmeniniams po -

reikiams lėšų suma (darbo užmokestis) 380 eurų. Nuo išsi -

imamos asmeniniams poreikiams lėšų sumos (darbo užmo-

kesčio) apskaičiuojamas VSD 26,3 % arba 27,3 % (380 eurų

x 26,3%) 99,94 euro arba (380 eurų x 27,3%) 103,74 euro.

Pvz. 2 Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) gauna

580 eurų darbo užmokestį. Nuo darbo užmokesčio apskai -

čiuojamas VSD 3% (580 eurų x 3% = 17,40 eurų), kuris

mokamas iš darbuotojo darbo užmokesčio ir VSD 27,98%

(580 eurų x 27,98% = 162,28 eurai), kuris mokamas iš darb -

davio lėšų. Iš viso VSD mokestis – 179,68 eurai.

Daugiau informacijos :

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija -

draudejams/noriu-sumoketi-imokas/esu-individualios-

imones-savininkas-1 ;

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija -

draudejams/noriu-sumoketi-imokas/turiu-samdomu-

darbuotoju-dirbanciu-pagal-darbo-sutartis

VSD įmokos nemokamos nuo IĮ savininko gautų lėšų iš

paskirstyto pelno.

Pagrindinis VSD reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymas .

Įmokos į garantinį fondą tarifas – 0,2 %

Mokesčiai skaičiuojami tik nuo darbuotojų, susijusių darbo

santykiais su įmone, darbo užmokesčio (nuo kurio skai -

čiuojamos ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo

įmokos) sumos.

Įmokos į Garantinį fondą nemokamos nei nuo IĮ savininko

išsiimamų lėšų asmeniniams (susijusių su darbo santykiais)

poreikiams, nei gavus lėšų iš paskirstyto pelno.

Darbdavys įmokas nuo 2015 m. sausio 1 d. moka taip:

• iki 50 eurų per metus gali mokėti kartą per metus.

• nuo 51 iki 100 eurų – du kartus per ataskaitinius metus.

Įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskai -

tinio laikotarpio pabaigos.

Įmokų į Garantinį fondą nuo 2016 m. sausio 1 d apskaičia -

vimo pavyzdys:

Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) gauna 580 eurų

darbo užmokestį . Nuo darbo užmokesčio apskaičiuojamos

įmokos į Garantinį fondą 0,2 % (580 eurų x 0,2 % = 1,16

eurų), kurios mokamas iš darbdavio lėšų.

Daugiau informacijos:

https://www.vmi.lt/cms/imokos-i-garantini-fonda

Pagrindinis Garantinį fondą reglamentuojantis teisės

aktas:

Garantinio fondo įstatymas .

Pelno mokestis tarifas – 15 % arba 5 %

Mokamas nuo įmonės apmokestinamo pelno.

5 % tarifas taikomas:

• jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;

• mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų ;

Lengvatinis 5 % tarifas netaikomas jei:

• IĮ savininkai ar šeimos nariai yra ir kitų IĮ savininkai.

Pvz. I Į „X“ 2015 mokestinių metų pajamo s – 250 tūkst . eurų,

vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius yra 9 darbuotojai.

Tačiau IĮ savininko žmona yra kitos IĮ savininkė. I Į, apskai-

čiuodama pelno mokestį , netaiko 5 % lengvatinio tarifo .

• IĮ savininkai ir (arba) jų šeimos nariai paskutinę mokesti -

nio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip

50 % akcijų (dalių, pajų) arba vienetai, kurių dalyvis yra IĮ

savininkas ir jo šeimos nariai, paskutinę mokestinio laiko -

tarpio dieną tame vienete valdo daugiau kaip 50 % akcijų.

Pvz. I Į „X“ mokestin io laikotarpio pajamos 250 tūkst . eurų;

samdomų darbuotojų įmonė neturi. I Į savininko šeimos

nariai nėra kitų IĮ savininkai, tačiau pats įmonės savininkas

paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo UAB „Y“ 55%

akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad IĮ savininko kitame vienete

turimos akcijos viršija 50 %, lengvatinis 5 % tarifas netaiko-

mas.

• individualios įmonės savininkas paskutinę mokestinio

laikotarpio dieną keliuose vienetuose nevaldo daugiau

kaip 50 % akcijų (dalių).

Pvz. I Į mokestinio laikotarpio pajamos – 200 tūkst . eurų,

vidutinis įmonės sąrašinis darbuotojų skaičius yra 8 dar -

buotojai. Tačiau šios IĮ savininkas yra viešosios įstaigos

(pelno nesiekiančios organizacijos) steigėjas ir vienintelis

šios įstaigos (VšĮ) dalininkas. Atsižvelgiant į tai, kad IĮ savi-

ninkui priklauso 100 % VšĮ kapitalo, I Į lengvatinis 5 % tari-

fas netaikomas.

0 % tarifas taikomas socialinėms įmonėms (pagal PMĮ 5

str. 5 dalies nuostatas).

Daugiau informacijos:

http://www.vmi.lt/cms/pelno-mokestis1;

http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.10.20.2

Pagrindinis PM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respub l ikos Pelno mokesčio įstatymas .

Pridėtinės vertės mokestis tarifas – 21 %

Moka įmonės, įsiregistravusios PVM mokėtojomis.

Nuo 2015 metų sausio 1 d. yra prievolė registruotis PVM

mokėtoju, jei apyvarta iš Lietuvoje vykdomos veiklos per

paskutinius 12 mėn. viršija 45 000 eurų arba per kalen -

dorinius metus įsigyjamų prekių iš kitų ES šalių vertė viršija

14 000 eurų (be PVM).

9 % tarifas taikomas:

1. Iki 2016-12-31 šilumos energijai, tiekiamai gyvenamo-

sioms patalpoms šildyti, į gyvenamąsias patalpas tiekia -

mam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam

vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam

vandeniui pašildyti.

2. Knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams

(įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas,

žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir

reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais,

piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraš -

tines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išsky -

rus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobū -

džio spaudinius).

3. Laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidi -

niams , išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba

profesinės etikos nesilaikančius leidinius bei išskyrus

leidinius, kuriuose mokama reklama sudaro daugiau kaip

4/5 viso leidinio ploto).

4. Keleivių ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms nustaty -

tais reguliaraus susisiekimo maršrutais (maršrutus nustato

Susisiekimo ministerija (jos įgaliota institucija) arba

savivaldybės).

5. Nuo 2015-01-01 turizmo veiklą reglamentuojančių teisės

aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslau -

goms.

5 % tarifas taikomas:

1. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių

priekių įsigij imo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuo -

jamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo

nustatyta tvarka.

2. Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remon -

tui.

0 % tarifas taikomas prekėms ir paslaugoms, nurodytoms

PVM įstatymo 41-53 straipsniuose.

PVM neapmokestinamos prekės ir paslaugos nurodytos

PVM įstatymo 20-33 straipsniuose.

Daugiau informacijos:

https://www.vmi.lt/cms/pridetines-vertes-mokestis4;

https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.8.3.1.1.1

Pagrindinis PVM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstaty-

mas.

Nekilnojamo turto mokestis tarifas – 0,3-3 %

Moka įmonė, turinti nuosavybės teise registruotą nekil -

nojamąjį turtą ir už neterminuotai ar i lgiau kaip 1 mėn. lai -

kotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą, priklau-

santį fiziniams asmenims.

Savivaldybių tarybų sprendimais nustatytus nekilnojamojo

turto tarifai .

Daugiau informacijos:

http://www.vmi.lt/cms/nekilnojamojo-turto-mokestis2

Pagrindinis NTM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įsta -

tymas.

Gyventojų pajamų mokestis tarifas – 15 %

Mokesčiai nariams, nesusijusiems darbo santykiais su

įmone, skaičiuojami nuo gautų pajamų (lėšų, išsiimamų

asmeniniams poreikiams). Susijusiems darbo santykiais su

įmone darbuotojams mokestis skaičiuojamas nuo darbo

užmokesčio. Nariams GPM skaičiuojamas pasibaigus ka -

lendoriniams metams nuo per metus asmeniniams porei-

MB MOKAMI MOKESČIAI

kiams išsiimtų lėšų (susijusių su darbo santykiais). Metinis

neapmokestinamas pajamų dydis (MNPD) ir metinis papil -

domas neapmokestinamųjų pajamų dydis (MPNPD), ku -

riuo mažinamas išsiimtų lėšų dydis GPM skaičiavimams,

skaičiuojamas pasibaigus kalendoriniams metams nuo visų

išsiimtų per metus lėšų sumos.

Darbuotojams GPM skaičiuojamas kas mėnesį nuo darbo

užmokesčio sumos. NPD ir PNPD, kuriuo mažinamas išsi -

imtų lėšų dydis GPM skaičiavimams, skaičiuojamas kas

mėnesį nuo darbo užmokesčio sumos.

Vadovui GPM skaičiuojamas kaskart išmokėjus lėšas pagal

paslaugų sutartį . Metinis neapmokestinamasis pajamų dy -

dis (MNPD) ir metinis papildomas neapmokestinamųjų pa -

jamų dydis (MPNPD) netaikomas. Nariams GPM skaičiuo-

jamas kaskart gavus lėšų iš paskirstyto pelno.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. NPD, PNPD, MNPD bei MPNPD

apskaičiavimas:

Taikomas NPD priklauso nuo pajamų dydžio, o PNPD

taikomas gyventojams, auginantiems vaikus.

NPD:

• jei darbuotojo darbo užmokestis neviršija MMA 350 eurų

per mėnesį , taikomas mėnesio NPD yra 200 eurų.

• Jei darbuotojo darbo užmokestis viršija MMA 350 eurų

per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pa -

gal šią formulę: NPD = 200 – 0,34 x ( mėnesio darbo už-

mokestis – 350 eurų).

Pvz. Darbuotojas gauna 580 eurų darbo užmokestį . Jam

taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

200 – 0,34x (580 –350) = 121,80 eurai.

Daugiau informacijos apie NPD taikymą nuo 2016-01-01.

PNPD:

Tėvams arba įtėviams, auginantiems vaikus (įvaikius),

kiekvienam vaikui taikomas vienodas 120 eurų PNPD.

PNPD nuo 2016 metų sausio 1 d.:

Pvz.1. Jeigu darbuotojas vaikus (įvaikius) augina vienas,

jam taikomas visas PNPD (120 eurų – už vieną vaiką, 240

eurų – už du vaikus ir t . t.) .

Pvz.2. Jeigu darbuotojas vaikus augina su sutuoktiniu,

taikomas 60 eurų (1/2) PNPD (120 eurų÷2 = 60 eurų) už

vaiką, auginamą kartu su sutuoktiniu arba pagal

darbuotojo raštišką prašymą visas PNPD gali būti taikomas

vienam iš tėvų.

Daugiau informacijos apie PNPD taikymą .

MNPD ir MPNPD sudaro atitinkamų kalendorinių metų

dvylikos mėnesių NPD ir PNPD ir taikomas tik su darbo

santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais

susijusioms pajamoms.

MNPD:

1. 2400 eurai , jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau –

GMP) neviršija 4200 eurų;

2. jeigu GMP viršija 4200 eurų, MNPD negali būti didesnis

negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: MNPD = 2400

– 0,34 x (Metinės asmens pajamos – 4200).

3. Jeigu GMP =/>11259 eurų, tai MNPD netaikomas.

Pvz. MB nario kas mėnesį išsi imama asmeniniams porei -

kiams lėšų suma (darbo užmokestis) – 580 eurų. Jam taiky-

tinas MNPD apskaičiuojamas pagal formulę: 2400 – 0,34 x

(580 eurų x 12mėn. – 4200) = 1461,60 eurų.

Daugiau informacijos apie MNPD taikymą .

MPNPD:

Tėvams arba įtėviams, auginantiems vaikus (įvaikius), kiek -

vienam vaikui taikomas vienodas (120 eurų x 12mėn.) =

1440 eurų MPNPD.

Pvz.1. Jeigu MB narys vaikus (įvaikius) augina vienas, jam

taikomas visas MPNPD (1440 eurų – už vieną vaiką, 2880

eurų – už du vaikus ir t. t.).

Pvz.2. Jeigu MB narys vaikus augina su sutuoktiniu,

taikomas 720 eurų (1/2) MPNPD (1440 eurų ÷ 2 = 720

eurų) už vaiką, augi- namą kartu su sutuoktiniu, arba

pagal darbuotojo raštišką prašymą visas PNPD gali būti

taikomas vienam iš tėvų .

Daugiau informac i jos apie PNPD ir MPNPD taikymą .

GPM apskaičiavimo pavyzdžiai :

Nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomas NPD ir PNPD :

Pvz.1. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) gauna

580 eurų darbo užmokestį. GPM apskaičiuojamas taip: (580

eurų – (NPD) 121,8 eurų) x 15 proc. = 68,73eurai.

Pvz.2. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) vienas

augina vieną vaiką ir gauna 580 eurų darbo užmokestį .

GPM apskaičiuojamas taip: (580 eurų – (NPD) 121,80 eurų

– (PNPD) 120 eurų) x 15 proc. = 50,73 eurai.

Pvz.3. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) augina

vieną vaiką kartu su sutuoktiniu ir gauna 580 eurų darbo

užmokestį . GPM apskaičiuojamas taip: (580 eurų – (NPD)

121,80 eurų – (PNPD) 60 eurų) x 15 proc. = 59,73 eurai.

Nuo 2016m. sausio 1 d. taikomas MNPD ir MPNPD:

Pvz.1. MB nario kas mėnesį išsi imama asmeniniams

poreikiams lėšų suma (darbo užmokestis) sudarė 350 eurų.

Per metus IĮ savininko išsiimta asmeniniams poreikiams

lėšų suma (darbo užmokestis) - (350 eurų x 12 mėn.) 4200

eurų. GPM apskaičiuojamas taip:(4200 eurų - (MNPD) 2400

eurų)x 15 % = 270 eurų.

Pvz.2. MB narys vienas augina 1 vaiką ir per metus išsi imta

asmeniniams poreikiams lėšų suma (darbo užmokestis)

sudaro 5000 eurų. GPM apskaičiuojamas taip:( 5000 eurų

– (MNPD) 2128 eurų - (MPNPD)1440 eurų) x 15 % = 214,80

eurų.

Pvz.3. MB narys augina 1 vaiką kartu su sutuoktiniu ir per

metus išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma (darbo

užmokestis) sudaro 5000 eurų. GPM apskaičiuoj amas taip:(

5000 eurų – (MNPD) 2128 eurų - (MPNPD) 720 eurų) x 15

% = 322,80 eurų.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. netaikomas MNPD ir MPNPD:

Pvz.1. Vadovas per mėnesį pagal paslaugų sutartį gavo

400 eurų pajamų. GPM apskaičiuojamas taip: 400 eurų x

15 % = 60 eurų.

Pvz.2. MB narys per metus gavo 1500 eurų pajamų nuo

pas-kirstyto pelno. GPM apskaičiuojamas taip: 1500 eurų

x 15 % = 225 eurai.

Daugiau informacijos apie GPM taikymą .

Darbo užmokesčio skaičiuoklė , kuri padės apsiskaičiuoti

darbo vietos kainą nuo 2016-01-01:

Pagrindinis GPM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstaty-

mas.

Privalomas sveikatos draudimas tarifas – 9 %

Mokesčiai nariams, nesusijusiems darbo santykiais su įmo -

ne, skaičiuojami nuo PSD įmokų bazės, t.y. nuo gautų pa -

jamų (lėšų, išsiimamų asmeniniams poreikiams). Ši suma

neturi viršyti nustatytų 21360 eurų per metus. Susijusiems

darbo santykiais su įmone darbuotojams mokestis skai -

čiuojamas nuo PSD įmokų bazės, t.y. priskaičiuoto darbo

užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimali mėnesinė alga

(MMA) – 6 % moka darbuotojas, o 3 % – darbdavys.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įmoka mokama kas mėnesį negali

būti mažesnė kaip 9 % nuo MMA – 34,20 eurų( MMA 380

eurų x 9%). Metinė PSD negali būti mažesnė kaip 12 MMA.

Jei MB narys kas mėnesį neišsiima asmeniniams

poreikiams lėšų ir nėra priskirtas prie Sveikatos draudimo

įstatymo 17 straipsnio 1, 5 ir 7 dalyse, 6 straipsnio 4 dalyje

ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2

dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų, MB kas mėnesį

moka 9 % PSD nuo MMA.

Darbuotojams PSD įmoka skaičiuojama kas mėnesį nuo

darbo užmokesčio sumos.

PSD įmokų apskaičiavimo pavyzdžiai nuo 2016 m. liepos 1

d.:

Pvz.1. MB narys kas mėnesį išsi ima asmeniniams porei -

kiams (darbo užmokestį) 380 eurų sumą. Nuo išsiimamos

asmeniniams poreikiams lėšų sumos apskaičiuojamas PSD

9% mokestis (380 eurų x 9%)= 34,2 euro.

Pvz.2. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) gauna

580 eurų darbo užmokestį. Nuo darbo užmokesčio apskai -

čiuojamas PSD 6 % (580 eurų x 6 % = 34,80 eurų), kuris

mokamas iš darbuotojo darbo užmokesčio ir PSD 3 % (580

eurų x 3 % = 17,4 eurų), kuris mokamas iš darbdavio lėšų.

Iš viso PSD mokestis – 52,20 eurai.

Daugiau informacijos:

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija -

draudejams/noriu-sumoketi-imokas/esu-mazosios-

bendrijos-narys-1

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija -

draudejams/noriu-sumoketi-imokas/turiu-samdomu-

darbuotoju-dirbanciu-pagal-darbo-sutartis

PSD įmokos nemokamos nei nuo vadovui išmokėtų lėšų

pagal paslaugų sutartį, nei nariams gavus lėšų iš

paskirstyto pelno.

Pagrindinis PSD reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas .

Valstybinis socialinis draudimas tarifas :

• Nario - 26,3 % arba 27,3 %, jei apdraustasis moka papil -

domą 1 % pensijų įmoką savo lėšomis (pagrindinei ir papil -

domai pensijos dalims kaupti) .

• Darbuotojo - 30,98 % arba 31,98 %, jei apdraustasis mo-

ka papildomą 1 % pensijų įmoką savo lėšomis (pensijų,

l igos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe

ir profesinių ligų) - 3 % arba 4 % (su papildoma įmoka

pensijos kaupimui) moka darbuotojas, 27,98% - darb-

davys.

Mokesčiai nariams, nesusijusiems darbo santykiais su įmo -

ne, skaičiuojami nuo VSD įmokų bazės, t.y. nuo gautų pa -

jamų (lėšų, išsiimamų asmeniniams poreikiams). Ši suma

neturi viršyti nustatytų 1780 eurų per mėnesį ir 21360 eurų

per metus. Susijusiems darbo santykiais su įmone darbuo -

tojams mokestis skaičiuojamas nuo VSD įmokų bazės, t.y.

priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip

minimali mėnesinė alga (MMA).

MB nariams VSD įmoka skaičiuojama kaskart išsiėmus

lėšas. Jeigu lėšos nėra išimamos, įmokų mokėti nereikia

šiais atvejais:

• MB veikia pirmuosius metus;

• MB narys yra ne vyresnis nei 29 metų;

• MB nariui paskirta senatvės arba netekto darbingumo

(invalidumo) pensija;

• jeigu įmokos už MB narį jau sumokėtos (pvz., savininkas

dirba pagal darbo sutartį);

• jei MB narys pats sumokėjo įmokas kaip individualia

veikla užsiimantis asmuo (išskyrus dirbančius su verslo

l iudijimais).

Už visus kitus MB narius VSD įmokas privalu mokėti nuo

sumos ne mažesnės nei MMA (2016 m. liepos 1 d. - 380

eurų), net jeigu lėšos asmeniniams poreikiams nėra išima -

mos.

Darbuotojams VSD įmoka skaičiuojama kas mėnesį nuo

darbo užmokesčio sumos.

VSD įmokų apskaičiavimo pavyzdžiai nuo 2016 m. liepos 1

d.:

Pvz.1. MB nario kas mėnesį išsi imama asmeniniams porei -

kiams lėšų suma (darbo užmokestis) 380 eurų. Nuo išsiima -

mos asmeniniams poreikiams lėšų sumos (darbo užmokes -

čio) apskaičiuojamas VSD 26,3 % arba 27,3 % (380 eurų x

26,3 %) 99,94 eurų arba (380 eurų x 27,3 %) 103,74 euro.

Pvz. 2 Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) gauna

580 eurų darbo užmokestį. Nuo darbo užmokesčio apskai -

čiuojamas VSD 3% (580 eurų x 3% = 17,40 eurų), kuris

mokamas iš darbuotojo darbo užmokesčio ir VSD 27,98%

(580 eurų x 27,98% = 162,28 eurai), kuris mokamas iš darb -

davio lėšų. Iš viso VSD mokestis – 179,68 eurai.

Daugiau informacijos:

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija -

draudejams/noriu-sumoketi-imokas/esu-mazosios-

bendrijos-narys-1 ;

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija -

draudejams/noriu-sumoketi-imokas/turiu-samdomu-

darbuotoju-dirbanciu-pagal-darbo-sutartis

VSD įmokos nemokamos nei nuo vadovui išmokėtų lėšų

pagal paslaugų sutartį, nei nariams gavus lėšų iš

paskirstyto pelno.

Pagrindinis VSD reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymas .

Įmokos į garantinį fondą tarifas – 0,2 %

Mokesčiai skaičiuojami tik nuo darbuotojų susijusių darbo

santykiais su įmone darbo užmokesčio (nuo kurio skai -

čiuojamos ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo

įmokos) sumos.

Įmokos į garantinį fondą nemokamos nei nuo nario išsi -

imamų lėšų asmeniniams (susijusių su darbo santykiais)

poreikiams, nei vadovui išmokėtų lėšų pagal paslaugų su -

tartį , nei nariams gavus lėšų iš paskirstyto pelno.

Darbdavys įmokas nuo 2016 m. sausio 1 d. moka taip:

• iki 50 eurų per metus gali mokėti kartą per metus;

• nuo 51 iki 100 eurų – du kartus per ataskaitinius metus.

Įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskai -

tinio laikotarpio pabaigos.

Įmokų į Garantinį fondą nuo 2015 m. sausio 1 d . apskai-

čiavimo pavyzdys:

Pvz. Darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį) gauna 580

eurų darbo užmokestį. Nuo darbo užmokesčio apskaičiuo -

jamos įmokos į Garantinį fondą 0,2 % (580 eurų x 0,2 % =

1,16 eurų), kurios mokamas iš darbdavio lėšų.

Daugiau informacijos:

https://www.vmi.lt/cms/imokos-i-garantini-fonda

Pagrindinis Garantinį fondą reglamentuojantis teisės ak -

tas:

Garantinio fondo įstatymas .

Pelno mokestis tarifas - 15 % arba 5 %

Mokamas nuo įmonės apmokestinamojo pelno.

5 % tarifas taikomas:

• jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;

• mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų.

Lengvatinis 5 % tarifas netaikomas, jei:

• tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną

keliuose vienetuose nevaldo daugiau kaip 50 % akcijų (da-

l ių).

Pvz. MB „X“, kurios 2015 metų MB apmokestinamojo laiko -

tarpio pajamos – 250 tūkst . eurų ir vidutinis sąrašinis dar -

buotojų skaičius – 11 darbuotojų. MB „X“, apskaičiuodama

apmokestinamąjį pelną, netaiko 5 %lengvatinio tarifo.

• patys dalyviai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną

kartu nevaldo daugiau kaip 50 % akcijų (dalių).

Pvz. MB „X“ turi du narius – gyventoją A ir B, kurių įnašų

dalys – po 50 %, tačiau gyventojai A ir B taip pat yra kitos

MB „Y“ nariai, kurioje jų įnašų dalys taip pat po 50 %.

Kadangi gyventojai A ir B kartu valdo MB „X“ ir MB „Y“

daugiau kaip 50 % įnašų, lengvatinis 5 % tarifas netaiko-

mas abiem MB („X“ ir „Y“ ).

• mažosios bendrijos nariai ir (arba) jo šeimos nariai pas -

kutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete (pvz.

UAB) nevaldo daugiau kaip 50 % akcijų (dalių) .

Pvz. MB „X“ 2013 mokestiniai rodikliai atitinka PMĮ 5 str. 2

dalyje nustatytas sąlygas:

• pajamos – 250 tūkst. eurų;

• vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius – 5 darbuotojai.

Tačiau gyventojas A yra individualios įmonės savininkas ir

tas pats gyventojas A valdo daugiau kaip 50 % MB„X“ įnašų.

Kadangi MB neatit inka PMĮ 5 str . 3 dalyje nustatytų kri -

terijų, lengvatinis 5% tarifas netaikomas.

Daugiau informacijos:

http://www.vmi.lt/cms/pelno-mokestis1

Pagrindinis PM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymas .

Pridėtinės vertės mokestis tarifas – 21 %

Moka įmonės, įsiregistravusios PVM mokėtojomis.

Nuo 2015 metų sausio 1 d. yra prievolė registruotis PVM

mokėtoju, jei apyvarta iš Lietuvoje vykdomos veiklos per

paskutinius 12 mėn. viršija 45 000 eurų arba per kalen-

dorinius metus įsigyjamų prekių iš kitų ES šalių vertė viršija

14 000 eurų (be PVM).

9 % tarifas taikomas:

1. Iki 2016-12-31 šilumos energijai, tiekiamai gyvenamo -

sioms patalpoms šildyti, į gyvenamąsias patalpas tiekia -

mam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam

vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam

vandeniui pašildyti.

2. Knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams

(įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas,

žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir

reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais,

piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraš -

tines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išsky -

rus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobū-

džio spaudinius).

3. Laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidi -

niams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba

profesinės etikos nesilaikančius leidinius bei išskyrus leidi -

nius, kuriuose mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5

viso leidinio ploto).

4. Keleivių ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms nustaty -

tais reguliaraus susisiekimo maršrutais (maršrutus nustato

Susisiekimo ministerija ( jos įgaliota institucija) arba savi-

valdybės).

5. Nuo 2015-01-01 turizmo veiklą reglamentuojančių teisės

aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslau -

goms.

5 % tarifas taikomas:

1. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių

prekių įsigij imo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuoja -

mos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstaty mo

nustatyta tvarka.

2. Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remon -

tui.

0 % tarifas taikomas prekėms ir paslaugoms, nurodytoms

PVM įstatymo 41-53 straipsniuose. PVM nepamokestina-

mos prekės ir paslaugos, nurodytos PVM įstatymo 20 -33

straipsniuose.

Daugiau informacijos:

https://www.vmi.lt/cms/pridetines-vertes-mokestis4 ;

https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.8.3.1.1.1

Pagrindinis PVM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

Nekilnojamojo turto mokestis tarifas - 0,3-3 %

Moka įmonė, turinti nuosavybės teise registruotą

nekilnojamąjį turtą, ir už neterminuotai ar i lgiau kaip 1

mėn. laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą,

priklausantį fiziniams asmenims.

Savivaldybių tarybų sprendimais nustatyti nekilnojamo-jo

turto tarifai .

Daugiau informacijos:

http://www.vmi.lt/cms/nekilnojamojo-turto-mokestis2

Pagrindinis NTM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įsta -

tymas.

Gyventojų pajamų mokestis tarifas - fiksuoto dydžio pajamų mokestis , kurį savivaldy -

bių tarybos nustato sąraše nurodytoms veikloms. Veiklų

klasifikatorių galite rasti čia .

Moka fiksuoto dydžio pajamų mokestį įsigyjant verslo

liudijimą. Fiksuotus dydžius sąraše nurodytoms veikloms

nustato kiekvienos sav ivaldybės taryba.

Pajamų mokestis priklausys nuo to, kokioje LR teritorijoje

vykdysite savo veiklą: neribojant teritorijos, LR, išskyrus

Alytaus m., Kauno m., Palangos m. Panevėžio m., Šiaulių

m., Vilniaus m. savivaldybių teritorijas bei Mari jampolės

sav. m. teritoriją ar konkrečios sav. teritorijoje. Pajamų

mokestis yra nustatytas visiems metams ir, jei verslo

l iudijimas išsiimamas trumpesniam laikotarpiui, pajamų

mokestis mokamas tik už tą laikotarpį.

Nuo 2016 metų sausio 1 d.

Pvz. Asmuo nori užsiimti prekyba su verslo l iudij imu „X“

savivaldybės teritorijoje nuo 2016 -05-02 iki 2016-06-05 (iš

viso 35 dienas). X“ savivaldybės f iksuotas pajamų mokestis

metams – 220 eurų. Už šį laikotarpį reikės mokėti 21 eurą

(220 eurų:365 dienų x 35 dienų) f iksuotą pajamų mokestį.

Daugiau informacijos rasite:

http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.4.10.3

Informacija apie savivaldybių nustatytus pajamų

mokesčius .

GPM įmokų dydį gal ima pasiskaičiuoti pasinaudojus

skaičiuokle .

Pagrindinis GPM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstaty -

mas.

Privalomas sveikatos draudimas Nuo 2016 metų liepos 1 d. PSD įmoka negali būti mažesnė

kaip 9% nuo MMA galiojančio tą mėnesį, už kurį mokama

įmoka – 34,20 eurų (9 % x 380 eurų) ir mokama kas mėne -

sį.

MB MOKAMI MOKESČIAI

Įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo

l iudijimo galiojimo laikotarpiui :

kai už asmenis, kurie vykdo individualią veiklą įsigiję

verslo liudijimą, moka ir (arba) už jį yra mokamos PSD

įmokos (pvz., dirba pagal darbo sutartis, yra valstybės

tarnautojas, pareigūnas, veikiančios individualios įmonės

savininkas, veikiančios ūkinės bendrijos tikrasis narys,

veikiančios mažosios bendrijos narys ir kt.) . Asmenys

minimi Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pirmoje

ir antroje dalyse. arba asmuo yra draudžiamas valstybės

lėšomis (pvz., pensininkas, neįgalus asmuo ir kt.) . Šiais

atvejais, asmenys, turi teisę VMI sumokėti kartą per metus,

tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po mokestinio

laikotarpio, gegužės 1 dienos.

Nuo 2016 metų liepos 1 d.

Pvz. Asmuo, kuris gauna su darbo santykiais susijusių pa -

jamų, nuo kurių kas mėnesį yra išskaičiuojamos PSD, 2016

m. įsigis verslo liudijimą, skirtą veiklai vykdyti nuo 2016-

07-11 iki 2016-08-14. Šis asmuo iki 2017 m. gegužės 1 d.

privalo sumokėti 38,62 euro (34,20 eurų :31 dienos x 21

dienos + 34,20 eurų :31 dienos x 14 dienų) dydžio PSD į -

moką.

Daugiau informacijos:

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-

draudejams/noriu-sumoketi-imokas/dirbu-pagal-verslo-

liudijima

Pagrindinis PSD reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas

Valstybinis socialinis draudimas VSD (mėnesio) – 56 eurai, tai yra 50 % nuo bazinės

pensijos dydžio . Šiuo metu šis dydis lygus - 112 eurų (nuo

2016-01-01).

Įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduodamo ar

pratęsiamo verslo liudijimo galiojimo laikui.

Asmuo, įsigijęs verslo liudijimą trupesniam nei 3 mėnesių

laikotarpiui, VSD įmokas sumoka iš karto įsigydamas

verslo liudijimą, o įsigijęs 3 mėnesių ar i lgesniam

laikotarpiui, VSD įmokas moka kartą per ketvi rtį , iki

einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos.

Įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į

valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą) tik tuo

atveju, kai j ie :

• gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės ar

socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo)

pensiją ;

• gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus

šalpos našlaičių pensiją;

• gauna socialinio draudimo senatvės ar netekto

darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos

valstybės narės, kitos Europos ekonominės erdvės

valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria

Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl

socialinės apsaugos taikymo;

• yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Baudžiamojo

kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra

paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo

medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės

specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;

• privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu,

pvz.: dirba pagal darbo sutartį ;

• yra sukakę senatvės pensijos amžių .

Nuo 2016 metų sausio 1 d.

Pvz.1. Verslo liudij imo galiojimo laikotarpis nuo 2016 -04-

01 iki 2016-04-20. Taigi už šio laikotarpio verslo liudij imą

reikės mokėti 37,33 eurus (56 eurai : 30 (4 mėn.) dienų x

20dienų) VSD įmoką.

Pvz.2. Jei verslo l iudijimas galioja ne vieną mėnesį: nuo

2016-07-11 iki 2016-08-14. Skaičiuojama nuo 50 % bazinės

pensijos dydžio 112 eurų : 2 = 56 eurai. Taigi už š io

laikotarpio verslo l iudijimą reikės mokėti 63,22 euro (56

eurai : 31(7mėn.) diena x 21dienos) + (56 euro : 31(8 mėn.)

diena x 20 dienų) VSD įmoką.

Daugiau informacijos:

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija -

draudejams/noriu-sumoketi-imokas/dirbu-pagal-verslo-

liudijima

VSD įmokų dydį galima pasiskaičiuoti pasinaudojus skai-

čiuokle .

Pagrindinis VSD reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymas .

Pridėtinės vertės mokestis Tarifas – 21 %

Nėra PVM mokėtojo objektas.

Veiklą įsigijus verslo liudijimą galima vykdyti tik tuo atve -

ju,jeigu gyventojas neprivalo registruotis PVM mokėtoju.

Vykdyti veiklą su verslo liudijimu turi teisę tuo atveju, jei

neatsirado prievolė sumokėti PVM. Jei atsirado prievolė

registruotis PVM mokėtoju, nebetenkama teisės vykdyti

veiklą su verslo liudijimu.

Nuo 2015 metų sausio 1 d. yra prievolė registruotis PVM

mokėtoju, jei apyvarta iš Lietuvoje vykdomos veiklos per

paskutinius 12 mėn. viršija 45 000 eurų arba per kalen -

dorinius metus įsigyjamų prekių iš kitų ES šalių vertė viršija

14 000 eurų (be PVM).

Daugiau informacijos rasite:

https://www.vmi.lt/cms/pridetines-vertes-mokestis2

Pagrindinis PVM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstaty -

mas.

Gyventojų pajamų mokestis Tarifas – 5 %

• Taikomas pajamoms iš gamybos (įskaitant žemės ūkį),

prekybos ar daugumos paslaugų teikimo, išskyrus laisvą -

sias profesijas.

GPM tarifas – 15 %

• Taikomas laisvosioms profesijoms (tokioms veikloms

kaip advokatai , notarai, konsultantai, apskaitininkai, au -

ditoriai , architektai , inžinieriai ir pan.) bei pajamoms iš

vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finan-

sinių priemonių).

• Susijusiems darbo santykiais darbuotojams mokestis

skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio.

INDIVIDUALI VEIKLA PAGAL PAŽYMĄ

Įmokos mokamos nuo gautų apmokestinamųjų pajamų, tai

yra nuo skirtumo, kuris gaunamas iš gautų pajamų atėmus

leidžiamuosius atskaitymus (išlaidos turi būti pagrįstos

dokumentais) arba gali pasirinkti veiklos išlaidoms paskirti

30 % individualios veiklos metinių pajamų (išlaidų pagrįsti

dokumentais nereikia).

Skaičiuoklė, skirta individualios veiklos mokesčių skaičia -

vimui.

Darbuotojams GPM skaičiuojamas kas mėnesį nuo darbo

užmokesčio sumos. Neapmokestinamųjų pajamų dydis

(NPD) ir papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis

(PNPD), kuriuo mažinama išsiimtų lėšų dydis GPM skai -

čiavimams, skaičiuojamas kas mėnesį nuo darbo užmokes -

čio sumos.

Daugiau informacijos galite rasti:

http://www.vmi.lt/cms/gyventoju-pajamu-mokestis9;

http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.4.6.1 .

Nuo 2016 m. liepos 1 d. NPD, PNPD apskaičiavimas:

Taikomas NPD priklauso nuo pajamų dydžio, o PNPD

taikomas gyventojams, auginantiems vaikus.

NPD

• jei darbuotojo darbo užmokestis neviršija MMA 380 eurų

per mėnesį , taikomas mėnesio NPD yra 200 eurų.

• jei darbuotojo darbo užmokestis viršija MMA 380 eurų

per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pa -

gal šią formulę: NPD = 200 – 0,34 x ( mėnesio darbo už-

mokestis – 350 eurų).

Pvz. Darbuotojas gauna 580 eurų darbo užmokestį . Jam

taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

200 – 0,34x (580 –350) = 121,80 eurai.

Daugiau informacijos apie NPD taikymą nuo 2016-01-01.

PNPD

Tėvams arba įtėviams, auginantiems vaikus (įvaikius),

kiekvienam vaikui taikomas vienodas 120 eurų PNPD.

PNPD nuo 2016 metų sausio 1 d.:

Pvz.1. Jeigu darbuotojas vaikus (įvaikius) augina vienas,

jam taikomas visas PNPD (120 eurų – už vieną vaiką, 240

eurų – už du vaikus ir t. t.).

Pvz.2. Jeigu darbuotojas vaikus augina su sutuoktiniu, tai -

komas 60 eurų (1/2) PNPD (120 eurų÷2 = 60 eurų) už vaiką,

auginamą kartu su sutuoktiniu arba pagal darbuotojo raš -

tišką prašymą visas PNPD gali būti taikomas vienam iš

tėvų.

Daugiau informacijos apie PNPD taikymą .

GPM apskaičiavimo pavyzdžiai :

Nuo 2016 metų sausio 1 d.

Pvz. Jei asmuo per ataskait inius kalendorinius metus gavo

18 000 eurų individualios veiklos pajamų ir leidžiamais

atskaitymais pasirinko 30 % išlaidų nuo uždirbtų pajamų,

tai apmokestinamosios pajamas bus nuo 12 600 eurų (18

000 eurų – (30%) 5400). Pajamoms iš gamybos, prekybos

ar daugumos paslaugų GPM apskaičiuojamas taip: 12600

eurų x 5 % = 630 eurų.

Pvz. Jei asmuo per ataskait inius kalendorinius metus gavo

18 000 eurų individualios veiklos pajamų ir leidžiamais

atskaitymais pasirinko 30 % išlaidų nuo uždirbtų pajamų,

tai apmokestinamosios pajamas bus nuo 12 600 eurų (18

000 eurų – (30%) 5400). Laisvosioms profesijoms GPM

apskaičiuojamas taip: 12600 eurų x 15 % = 1890 eurų.

Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmo-

kesčio skaičiuoklė , kuri padės apsiskaičiuoti da rbo vietos

kainą nuo 2016-01-01.

Daugiau informacijos:

http://www.vmi.lt/cms/gyventoju-pajamu-mokestis1 ;

http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.4

Pagrindinis GPM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstaty -

mas.

Privalomas sveikatos draudimas tarifas – 9 %

(pensijų ir l igos ir motinystės socialiniu draudimu) moka -

ma nuo PSD įmokų bazės, tai yra nuo 50 % individualios

veiklos apmokestinamųjų pajamų sumos (neatėmus VSD ir

PSD įmokų).

Nuo 2016-07-01 mėnesinė įmoka – 34,20 eurų (9 % x 380

eurų).

Asmuo nemoka įmokų nuo daugiau nei 21360 eurų sumos

per metus.

Įmokų kas mėnesį gali nemokėti, jeigu jie moka arba už

juos yra mokamos sveikatos draudimo įmokos. Ši taisyklė

taikoma dirbantiems pagal darbo sutartį, valstybės tar -

nautojams, pareigūnams, pensininkams, neįgaliesiems ir

kitiems Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ir

6 dalyse bei 6 straipsnio 4 dalyje įvardin tiems asmenims.

Nuo 2016 metų sausio 1 d.

Pvz. Asmuo per ataskaitinius metus gavo 18 000 eurų indi -

vidualios veiklos pajamų. Leidžiamais atskaitymais pripa -

žinus 30 % gautų individualios veiklos pajamų, apmokes -

tinamosios pajamos būtų 12 600 eurų. PSD įmokų bazė

sudarytų 6300 eurų (12 600 : 2). PSD mokestis apskaičiuo-

jamas nuo PSD įmokų bazės (6300 eurų x 9 %) 567 eurai .

Pagrindinis PSD reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas .

Valstybinis socialinis draudimas tarifas – 28,5% arba 29,5 %,

jei apdraustasis moka papildomą 1 % pensijų įmoką savo

lėšomis (pagrindinei ir papildomai pensijos dalims).

VSD įmokos mokamos nuo 50 % individualios veiklos ap -

mokestinamųjų pajamų sumos (neatėmus VSD ir PSD įmo -

kų).

Asmuo nemoka įmokų nuo daugiau nei 1780 eurų sumos

per mėnesį ir 21360 eurų sumos per metus.

Nuo 2016 metų sausio 1 d.

Pvz. Asmuo per ataskaitinius metus gavo 18 000 eurų indi -

vidualios veiklos pajamų. Leidžiamais atskaitymais pripa-

žinus 30 % gautų individualios veiklos pajamų, apmokes -

tinamosios pajamos būtų 12 600 eurų. VSD įmokų bazė

sudarytų 6300 eurų (12 600 : 2). VSD mokestis apskaičiuo-

jamas nuo VSD įmokų bazės (6300 eurų x 28,5 %) 1795,5

eurų .

Daugiau informacijos rasite:

http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija -

draudejams/dirbu-savarankiskai/vykdau-individualia-

veikla

Pagrindinis VSD reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymas .

Pridėtinės vertės mokestis tarifas – 21 %

Nuo 2015 metų sausio 1 d. yra prievolė registruotis PVM

mokėtoju, jei apyvarta iš Lietuvoje vykdomos veiklos per

paskutinius 12 mėn. virši ja 45 000 eurų arba per kalendo -

rinius metus įsigyjamų prekių iš kitų ES šalių vertė viršija

14 000 eurų (be PVM).

Daugiau informacijos rasite:

https://www.vmi.lt/cms/pridetines-vertes-mokestis1

http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.8.14

Pagrindinis PVM reglamentuojantis teisės aktas:

Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

Kad verslas sėkmingai iš l iktų per artimiausią trumpą laikotarpį , svarbu žinoti, kokią sumą pinigų

turime šiandien ir turėsime artimiausiu metu, ar užteks jų apmokėti visiems įsipareigojimams. To -

dėl kiekvienas verslininkas privalo sekti įmonės pinigų srautus. Pinigų srautai – tai yra visi pinigai,

kurie įplaukia ir išplaukia iš verslo per konkretų laiko tarpą. Pinigų srauto judėjimus rodo pinigų

likučių periodo pradžioje ir pabaigoje skirtumas. Šio srauto judėjimas rodo pokyčius banko sąskai -

toje per konkretų periodą – savaitę, mėnesį , ketvirtį ar metus. Sekti įmonės pinigų srautą padeda

pinigų srautų ataskaita.

Pinigų srautų ataskaita Pinigų srautų ataskaitoje nurodomos įmonės ataskaitinio

laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų realios įplaukos ir

išmokos. Joje parodoma, kiek per ataskaitinį laikotarpį į -

monė gavo pinigų iš visų šaltinių ir kiek jų išleido visoms

reikmėms. Pinigų srautų ataskaitoje bendras įmonės pini -

gų srautas yra suskirstytas į 3 dalis: pagrindinės veiklos,

investicinės veiklos ir finansinės veiklos.

Pinigų srautų ypatybės Pinigų srautai atspindi tik realiai gautus ar realiai išleistus

pinigus realiu laiku. Jei jūs pardavėte prekę, bet pirkėjas

jums dar nesumokėjo, šios sumos pinigų srautų gautų pi-

nigų dalyje nebus, ir j i atsiras tik tą dieną, kurią šie pinigai

FINANSŲ PLANAVIMAS 9 dalis

PINIGŲ SRAUTAI

įplauks į jūsų sąskaitą (ne tada, kuomet pasirašyta parda -

vimo sutartis).

Kadangi amortizaciniai atskaitymai, vykdomi lėšų kaupi -

mui pagrindinėms priemonėms atstatyti, nėra realus pini -

gų judėjimas, o tik popierinis, tai pinigų srautuose jis ne -

atsispindi.

Pinigų srautų planavimas Pinigų srautai parodo, ar visi finansiniai įsipareigojimai

bus apmokėti . Tam naudojami sukaupti (akumuliuoti) pini -

gų srautai. Jei sukaupti pinigų srautai yra neneigiami (tei-

giami arba nuliniai) , reiškia, įmonė sugebės vykdyti visus

įsipareigojimus.

Sukauptų pinigų srautų eilutė rodo, kad laikotarpiu 1 -5

finansinių problemų įmonei neturėtų kilti i r j i bus pajėgi

padengti visus savo įsiskolinimus bei apmokėti įsiparei -

gojimus.

Verslo plano finansinė Tai dar vienas instrumentas, leisiantis pasitikrinti apsi -

skaičiuoklė prendimą kurti savo verslą. Verslo plano finansinė skai -

čiuoklė padės Jums įvertinti vykdomo ar planuojamo kurti

verslo finansines perspektyvas ir rezultatus, esamą verslo

situaciją.

Skaičiuokle galite pasinaudoti čia .

Skaičiuoklę sudaro šios pagrindinės dalys:

• Pajamų prognozė;

• Savikainos prognozė;

• Veiklos sąnaudų prognozė;

• Pradinių investicijų prognozė;

• Palūkanų skaičiuoklė;

• Pelno / nuostolio skaičiuoklė;

• Išvados.

Pvz.:

Laikotarpiai 1 2 3 4 5

Gauti pinigai 900 730 780 930 1020

Išleisti pinigai 780 840 520 890 760

Pinigų srautai 120 -110 260 40 260

Sukaupti pinigų srautai 120 10 270 310 570

Pirmiausia skaičiuoklės lentelėse įveskite informaciją apie

planuojamas pajamas, savikainą, sąnaudas, pradines in -

vesticijas.

Verslo plano skaičiuoklėje informaciją pateikite pagal

verslo veiklos laikotarpį, t .y. , net jei verslą pradedate ne

nuo kalendorinių metų pradžios, verslo veiklos pradžia

skaičiuoklėje bus pirmasis mėnuo.

Kiekvienos lentelės viršuje rasite nuorodą į instrukcijas,

kuriose aprašyta, kaip tinkamai užpildyti kiekvieną lentelę.

Svarbu! Rodyklę užvedus ant laukelių, pažymėtų raudonu

kampu, rasite konkretaus laukelio paaiškinimą.

Skaičiuoklės pabaigoje rasite apskaičiuotus rodiklius,

kurie padės įvertinti planuojamo kurti verslo perspektyvas

ir rezultatus:

• Pelną / nuostolį;

• Išvadas (pagal jūsų pateiktą informaciją apskaičiuotą

pinigų poreikio prognozę, investicijų atsipirkimo prog -

nozę, planuojamo kurti verslo pelningumo rodiklius).

Jei turite gerą verslo idėją arba norite plėtoti jau esamą verslą, reikalingą finansavimą galite gauti

iš vieno ar kelių finansavimo šaltinių. Finansavimo šaltiniai – nuosavas kapitalas (akcijų emisijos,

nepaskirstytas pelnas), skolintas kapitalas (paskolos), subsidijos, rizikos kapitalas ir kitos priemo -

nės.

Skolintas kapitalas

Akcijų emisija Įmonėms reikia kapitalo investicijoms finansuoti ir verslui

plėsti. Vienas iš būdų pritraukti kapitalą iš investuotojų,

yra parduoti akci jas – nuosavybės teisę, kuri suteikia teisę

investuotojams į pelno dalį ir teisę dalyvauti įmonės

valdyme. Akcijų išleidimas atrodo lengvas būdas įmonės

FINANSAVIMO ŠALTINIAI 10 dalis

vadovams pritraukti kapitalą. Kitaip nei skolindamasi,

įmonė neprisiima jokių įsipareigojimų grąžinti kapitalą ar

mokėti kitas pajamas naujiems investuotojams. Vienintelis

finansinis įsipareigojimas yra vertinti naujuosius akcinin -

kus taip pat, kaip ir senuosius, kai mokami dividendai ar

kitaip skirstomas pelnas, priimami įmonės valdymo spren -

dimai.

Paskolos Paskolos yra įprastas verslo finansavimo būdas.

http://lku.lt/verslui/kreditas-verslui/

https://www.seb.lt/verslo-klientams

https://www.citadele.lt/lt/verslo/finansavimas/

https://www.dnb.lt/lt/verslui

http://www.sb.lt/lt/verslo-klientams/norintiems-

pasiskolinti-1/trumpalaikiai-kreditai-1/

https://www.swedbank.lt/lt/pages/verslo/verslo_finansav i

mas

http://www.medbank.lt/verslo-klientams/kreditai/

Skolinamasi pinigų, įsipareigojant mokėti tam tikro dydžio

palūkanas ir paskolą grąžinti dalimis ar iš karto. Imant

paskolą reikalingas užstatas. Dažniausiai tai būna asmens

ar firmos, paėmusios paskolą, turto įkeitimas. Užstatu gali

būti i lgalaikis ir trumpalaikis turtas, vertybiniai popieriai ir

kt. Didelę įtaką turi ir besiskolinančiojo , ,kreditinė istorija”.

Jei įmonė patikima, paskolą gauti yra lengviau, galima ti -

kėtis ir mažesnių palūkanų. Paskolos gali būti suteikiamos

trumpam laikotarpiui arba ilgalaikės (i lgiau kaip viene -

riems metams). Bankas, prieš duodamas pasko lą, patikri-

na, ar įmonė, gavusi paskolą, sugebės ją grąžinti. Dažniau -

siai naudojamos banko paskolos – kreditas. Trumpalaikės

paskolos (iki metų) naudojamos kasdienėms verslo išlai -

doms padengti (žaliavoms pirkti , darbo užmokesčiui ir kt.) .

I lgalaikės paskolos – tai pinigai, kuriuos bankai skolina il -

giau nei metams (3-5 metams) ilgalaikio turto poreikiui

padengti .

Lengvatinės paskolos yra tokios, kurios suteikiamos palan -

kesnėmis negu rinkos sąlygomis. Dažniausiai valstybė yra

tas subjektas, kuris palengvina skolininkų naštą sumokė-

damas dalį metinių palūkanų tam tikrą kredito grąžinimo

laikotarpį.

Akcininko paskola, šeimos narių, draugų paskola. Teisės

aktai neriboja įmonės galimybės skolintis iš fizinio as -

mens, taip pat ir iš įmonės akcininko. Taigi įmonės savi-

ninkas (akcininkas) gali iš asmeninių lėšų suteikti paskolą

įmonei, taip pat j is gali pasiskolinti lėšų iš šeimos narių,

draugų ar kitų asmenų. Palūkanų už naudojimąsi paskolos

suma dydžius ir mokėjimo tvarką šalys nustato abipusiu

susitarimu. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos

negali viršyti akcininko gyvenamojoje ar verslo vietoje

esančio komercinio banko vidutinės palūkanų normos,

galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Civil i -

nis kodeksas nustato, kad fizinio asmens paskolos sutartis

turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 litų.

Tačiau, kai fizinis asmuo skolina įmonei, įmonė vis tiek bus

priversta sudaryti rašytinį dokumentą (paskolos sutartį )

dėl mokesčių įstatymų reikalavimų.

Kitos finansavimo priemonės Akredityvas — tai pirkėjo prašymu išleistas banko

dokumentas, kuriuo bankas įsipareigoja sumokėti už iš -

siųstas prekes ar suteiktas paslaugas pagal jam pardavėjo

pateiktus dokumentus, atitinkančius akredityvo terminus

ir sąlygas.

https://www.seb.lt/verslo-klientams/finansavimas/fina-

nsavimas/prekybos-finansavimas/akredityvas

https://www.citadele.lt/lt/verslo/dokumentiniai -

atsiskaitymai-ir-banko-garantijos/

https://www.swedbank.lt/lt/pages/verslo/dokumentiniai_

akredityvai

http://www.nordea.lt/lt/verslo/akredityvai

http://www.medbank.lt/verslo-klientams/dokumentiniai-

atsiskaitymai-ir-garantijos/

Dokumentų inkaso — tai atsiskaitymo būdas, kai pardavė-

jas per savo banką pateikia pirkėjui per jo banką finansi-

nius ir (arba) komercinius dokumentus mainais į mokėjimą

pagal juos ar į vekselio akceptą (sutikimą sumokėti) .

Banko garantija — tai užtikrinimo priemonė, leidžianti

valdyti riziką, susijusią su nuostoliais, jei prekybos

partneris ar paslaugų teikėjas neįvykdytų savo prievolės.

https://www.seb.lt/verslo-klientams/finansavimas/fin-

ansavimas/prekybos-finansavimas/dokumentu-inkaso

http://www.sb.lt/lt/verslo-klientams/kasdienes-

operacijos-1/dokumentu-atsiskaitymai-ir-garanti jos-1/

http://www.nordea.lt/lt/verslo/garantijos

http://www.medbank.lt/verslo-klientams/dokumentiniai-

atsiskaitymai-ir-garantijos/garantijos/

Faktoringas gali padėti valdyti rangovų ar klientų skolų

įsipareigojimus. Sudarius faktoringo sutartį, už jūsų ki -

toms įmonėms parduotas prekes ar suteiktas paslaugas su

jumis tiesiogiai atsiskaitys ne tų prekių ar paslaugų pirkė -

jai, o bankas.

http://www.sb.lt/lt/verslo-klientams/norintiems-pasis-

kolinti-1/faktoringas/

https://www.citadele.lt/lt/verslo/faktoringas/

https://www.swedbank.lt/lt/pages/verslo/faktoringas

https://www.dnb.lt/lt/verslui/faktoringas

http://www.nordea.lt/lt/verslo/faktoringas

http://www.medbank.lt/verslo-klientams/faktoringas/

Rizikos kapitalo priemonės Norėdamas pasinaudoti kapitalo skolinimo galimybe,

verslininkas įprastai turi kreiptis į rizikos kapitalo privataus

kapitalo (RK/PK) fondą , kuris investuoja kapitalą tiesiogiai

arba įsigyja veikiančias įmones. Įprastai RK/PK fondas

surenka pinigus ir investuoja juos į nelistinguojamas į -

mones (t.y. įmones, kurių akcijomis neprekiaujama verty -

binių popierių biržoje) įs igydamas nedidelę dalį akcijų, su -

teikiančių kontroliavimo teisę trejų -septynerių metų lai-

kotarpiui. Tokio finansavimo nauda yra dažniau susijusi ne

su investuotomis lėšomis, o su RK/PK fondo dalyvavimu

investicinio portfelio įmonės valdyboje, kai RK/PK fondo

valdytojai turėdami gerą įmonės silpnųjų ir stipriųjų pusių

supratimą gali atlikti kruopštų patikrinimą ir taip pat da-

lintis vertingais kontaktais.

Fondų valdytojai: Pradedantiesiems verslininkams –

1. Nextury Ventures

2. Litcapital

3. BaltCap

4. Practica Capital

5. Verslo Angelų Fondas

Pažengusiems verslams, planuojantiems plėtrą –

1. SEB Venture Capital

2. Šiaulių banko investicijų valdymas

3. BaltCap

4. Danske Capital Finland

Subsidijos tai valstybės ar savivaldybės institucijų bei kitų trečiųjų as -

menų suteikiama finansinė parama, kurios nereikia grąžin -

ti. Subsidija paprastai suteikiama juridiniam ar fiziniam as-

meniui. Subsidijos gali būti skiriamos darbo užmokesčiui

kompensuoti , naujų darbo vietų steigimui, projektams fi -

nansuoti , palūkanoms kompensuoti, verslininkų dalyvavi -

mo parodose, mugėse, verslo misijose išlaidoms kompen-

suoti ir kt. Plačiau apie subsidijas skaitykite PARAMA JŪSŲ

VERSLUI skyriuje.

Daugiau informacijos:

http://invega.lt/lt/igyvendintos-priemones/subsidijos-

verslumui-skatinti/

https://www.ldb.lt/INFORMACIJA/PASLAUGOSDARBDAVI

AMS/Puslapiai/dv_steigimo_subsidijavimas.aspx

. Verslo angelai Verslo angelas – privatus neformalus investuotojas, finan-

suojantis naujas perspektyvias įmones/verslo idėjas/pro -

jektus, kartu perduodamas savo žinias, patirtį , verslo ry-

šius. Verslo angelas investuoja į didelio rizikingumo pro -

jektus, kurių finansuoti nei rizikos kapitalo fondai, nei

bankai nesiima. Statistinė vidutinė verslo angelo investi -

cija: 20 - 200 tūkst. eurų.

Europos Sąjungos parama Europos Sąjungos struktūrinė parama – finansinė parama

šaliai, skirta nuosekliai mažinti socialinius ir ekonominius

skirtumus tarp ES šalių narių ar atskirų regionų. Jos pama -

tines vertybes galima išreikšti dviem žodžiais – „solidaru-

mas“ ir „sanglauda“. Solidarumas – kadangi paramos tiks-

las yra padėti palyginti su ES vidurkiu ekonomiškai ir so -

cialiai skurdesniems regionams. Sanglauda – kadangi pa-

jamų bei turtinių skirtumų tarp skurdesnių ir turtingesnių

regionų mažinimas yra naudingas visiems. Norinti pasi -

naudoti ES struktūrinių fondų lėšomis įmonė turi rašyti pa -

raišką, kuri pateikiama Lietuvos verslo paramos agentūrai,

jai paskelbus kvietimą teikti paraiškas. Agentūra visas

pateiktas paraiškas vertina ir paramą siūlo skirti labiausiai

atitinkančioms nustatytus kriterijus. Paprastai struktūrinės

paramos lėšomis galima finansuoti dalį projekto išlaidų. Ši

dalis nustatoma finansavimo intensyvumu. Kiekvienai

priemonei vertinimo kriterijai, finansavimo intensyvumas ,

maksimalaus ir minimalaus finansavimo ribos yra skirtin -

gos.

Plačiau apie išorinius finansavimo šaltinius skaitykite PA-

RAMA JŪSŲ VERSLUI skyriuje.

Nuosavas kapitalas

Nepaskirstytas pelnas Tai stabilus lėšų šaltinis. Nepaskirstyti arba kapitalizuoti

pelną skatina ir mokesčių įstatymai, leidžiantys nepaskirs -

tyto pelno neapmokestinti pajamų mokesčiu. Jeigu pelnas

išmokamas dividendams, už jį tenka mokėti įprastinius

mokesčius.

Nusidėvėjimo atsargos Atidedant lėšas nusidėvėjimui padengti, skelbiamas pe l-

nas sumažinamas, neišmokant faktiškai jokių grynųjų pini -

gų. Nusidėvėjimo atsargos parodo, kokį grynųjų pinigų

kiekį (kurie bus panaudoti) pasil ieka įmonė be paprastai

nepaskirstomo pelno.

Apyvartinių lėšų sumažinimas Laikant mažesnį atsargų kiekį bei sumažinus skolintojų

skaičių, grynuosius pinigus galima „paleisti” į verslą. Kita

vertus, šis būdas rizikingas dėl nesugebėjimo tiksliai prog -

nozuoti paklausos ateityje, dėl ko gali pristigti prekių

klientams.

Sutartis – bent dviejų asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civil inius teisinius santy-

kius, kai vienas ar keli juridiniai ar fiziniai asmenys įsipareigoja k i tam juridiniam ar fiziniam asme-

niui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pas-

tarieji įgyja reikalavimo teisę.

Sutarties forma Sutartys gali būti sudaromos (susitarimas pasiekiamas):

raštu (paprasta rašytine forma arba notarine forma) arba

žodžiu.

SUTARTYS 10 dalis

Sutarties laisvės principas Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra

nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir

šio kodekso nenumatytas sutartis , jeigu tai neprieštarauja

įstatymams. Kiekviena sutarties šalis sutartiniuose santy -

kiuose privalo elgtis sąžiningai. Teisėtai sudaryta ir galio-

janti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Sutarties turinį sudaro • Sutarties dalykas;

• Sutarties kaina (nėra privaloma sąlyga);

• Sutarties terminas.

Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevyk -

do ar netinkamai vykdo, ir tai yra esminis sutarties pažei -

dimas.

Sutarčių rūšys 1. Sutartys gali būti dvišalės ir vienašalės; atlygintinės ir

neatlygintinės; konsensualinės ir realinės; vienkartinio į -

vykdymo sutartys ir tęstinio vykdymo sutartys; vartojimo

sutartys ir kitos.

2. Pagal sudarymo būdą sutartys skirstomos į abipusėmis

derybomis sudaromas sutartis ir prisijungiant sudaromas

sutartis .

3. Pagal gaunamos naudos apibrėžtumą sutartys skirsto -

mos į rizikos sutartis (jose konkrečiai nenustatytas naudos

gavimas ar šalių pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam

tikro įvykio buvimo ar nebuvimo) ir ekvivalentines sutartis

(jose sudarymo metu konkrečiai nurodoma gaunama nau -

da ir jos dydis ar šalių pareigų dydis).

Sutarčių šablonai Akci jų pirkimo-pardavimo sutartis

Automobilio nuomos sutartis Autorinė sutartis

Barterinė mainų sutartis

Bendradarbiavimo sutartis

Daikto pirkimo pardavimo sutartis

Darbo sutartis

Darbų atlikimo sutartis

Komiso sutartis

Konfidencialumo sutartis

Krovinio vežimo sutartis

Laidavimo sutartis

Licencinė sutartis

Materialinės atsakomybės sutartis

Paramos sutartis

Paskolos sutartis

Paslaugų teikimo sutartis

Patalpų nuomos sutartis

Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai l izingu sutartis

Pirkimo-pardavimo sutartis

Rankpinigių sutartis

Reklamos leidinyje sutartis

Reklamos tinklalapyje sutartis

Sandėliavimo sutartis

Statybos rangos sutartis

Skolos vekselis (paprastasis)

Skolos vekselis su laiduotoju

Taikos sutartis

Pateiktų sutarčių šablonus galima rasti tokiu adresu:

http://rekvizitai.vz.lt/dokumentu-pavyzdziai/

Taip pat parengtų sutarčių šablonų ieškokite svetainėse

www.esablonai .l t , www.tax.lt , www.advo.lt ir t. t.