LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

LINITA MELSBAKIENĖ

KONSULTAVIMAS PADIDĖJUSIO ARTERINIO KRAUJO

SPAUDIMO KLAUSIMAIS VAISTINĖJE: PACIENTŲ PATIRČIŲ IR

LŪKESČIŲ TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

doc. dr. Jonas Grincevičius

KAUNAS, 2017

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas

KONSULTAVIMAS PADIDĖJUSIO ARTERINIO KRAUJO SPAUDIMO KLAUSIMAIS

VAISTINĖJE: PACIENTŲ PATIRČIŲ IR LŪKESČIŲ TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Konsultantas Darbo vadovas

Vardas, pavardė, parašas Vardas, pavardė, parašas

Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo, diena)

Recenzentas Darbą atliko

Vardas, pavardė, parašas Magistrantas (-ė)

Vardas, pavardė, parašas

Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo,diena)

KAUNAS, 2017

3

TURINYS

SANTRAUKA ........................................................................................................................................................ 5

SUMMARY ............................................................................................................................................................ 7

SANTRUMPOS ..................................................................................................................................................... 9

SĄVOKOS ........................................................................................................................................................... 10

ĮVADAS ................................................................................................................................................................ 11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ............................................................................................................... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................................. 13

1.1 Hipertenzija ................................................................................................................................................. 13

1.2 Konsultacija ir jos svarba ............................................................................................................................ 14

1.3 Farmacijos specialisto konsultacija ir savigyda .......................................................................................... 16

1.4 Vaistų vartojimo nurodymų laikymosi svarba ............................................................................................ 17

1.5 Farmacinė rūpyba Lietuvoje ........................................................................................................................ 19

1.6 Farmacinė rūpyba pasaulyje ........................................................................................................................ 22

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI......................................................................................................... 25

2.1 Tyrimo planavimas ...................................................................................................................................... 25

2.2 Tyrimo objektas ........................................................................................................................................... 25

2.3 Tyrimo metodai ........................................................................................................................................... 25

2.4 Tyrimo instrumentas.................................................................................................................................... 26

2.5 Tyrimo eiga ................................................................................................................................................. 27

2.6 Duomenų analizė ......................................................................................................................................... 27

2.7 Etiniai tyrimo aspektai................................................................................................................................. 27

3. REZULTATAI ................................................................................................................................................ 28

3.1 Respondentams patikusio konsultavimo aspektai ....................................................................................... 28

3.1.1 Farmacijos specialisto veiksmai ........................................................................................................... 28

3.1.2 Konsultavimo temos ............................................................................................................................. 31

3.1.3 Respondentų teigiama savijauta ........................................................................................................... 34

3.2 Respondentus nuvylusio konsultavimo aspektai ......................................................................................... 35

3.2.1 Su preparatų išdavimu/pardavimu susijusios problemos ...................................................................... 35

3.2.2 Su farmacijos specialisto veiksmais susijusios problemos ................................................................... 37

3.2.3 Su sugaištu laiku susijusios problemos ................................................................................................ 38

3.3 Respondentų lūkesčiai ................................................................................................................................. 39

3.3.1 Specialistų profesionalumas ................................................................................................................. 39

3.3.2 Nemokamų, papildomų vaistinės paslaugų pageidavimas ................................................................... 40

3.3.3 Aiškesnės, platesnės farmacinės informacijos pageidavimas ............................................................... 41

3.3.4 Mažesnių vaistų kainų pageidavimas ................................................................................................... 42

4. REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................................................... 43

4

5. IŠVADOS ..................................................................................................................................................... 45

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................................................................................... 46

7. PRIEDAI ...................................................................................................................................................... 50

5

SANTRAUKA

Linitos Melsbakienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. J. Grincevičius;

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto Vaistų

technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas, 2017.

Magistrinio darbo tema: KONSULTAVIMAS PADIDĖJUSIO ARTERINIO KRAUJO SPAUDIMO

KLAUSIMAIS VAISTINĖJE: PACIENTŲ PATIRČIŲ IR LŪKESČIŲ TYRIMAS

Raktiniai žodžiai: konsultacija, visuomenės vaistinė, arterinis kraujo spaudimas, farmacinė paslauga.

Tikslas: Atskleisti pacientų patirtis ir lūkesčius, susijusius su konsultavimu padidėjusio arterinio

kraujo spaudimo klausimais vaistinėje.

Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti pacientų teigiamas patirtis, juos konsultuojant padidėjusio arterinio

kraujospūdžio klausimais. 2. Atskleisti pacientų neigiamas patirtis, juos konsultuojant padidėjusio

arterinio kraujospūdžio klausimais. 3. Ištirti pacientų lūkesčius, konsultuojant padidėjusio arterinio

kraujospūdžio klausimais.

Metodika: Tyrimo pradžioje buvo sudarytas tyrimo planas, buvo atlikta literatūros analizė, apžvelgti

moksliniai darbai, susiję su analizuojama tema. Tyrime naudotas pusiau struktūrizuotas interviu

metodas. Buvo atliekamas interviu su vienos iš Kybartų mieste esančios ,,Norfos vaistinės‘‘ pacientais

apie jų patirtis ir lūkesčius, susijusius su konsultavimu padidėjusio arterinio kraujo spaudimo

klausimais vaistinėje. Buvo apklausta 30 respondentų.

Rezultatai: Išanalizavus respondentų interviu, paaiškėjo jų patirtys konsultuojantis padidėjusio

arterinio kraujo spaudimo klausimais vaistinėje. Interviu taip pat atskleidė ir jų lūkesčius, dėl geresnio,

kokybiškesnio konsultavimo. Kadangi interviu metu buvo klausiama apie teigiamas, neigiamas patirtis

ir lūkesčius, kiekviena sritis buvo analizuojama atskirai. Teigiamos patirties srityje išskirtos šios

temos: farmacijos specialisto veiksmai, konsultavimo temos (konsultavimas apie vaistinių medžiagų

vartojimą ir efektyvumą, konsultacijos ligų profilaktikos klausimais), respondentų teigiama savijauta.

Neigiamos patirties srityje išskirtos šios temos: su sugaištu laiku susijusios problemos, su preparatų

išdavimu/pardavimu susijusios problemos, su farmacijos specialisto veiksmais susijusios problemos.

Lūkesčių srityje išskirtos šios temos: specialistų profesionalumas, nemokamų, papildomų vaistinės

paslaugų pageidavimas, aiškesnės, platesnės farmacinės informacijos pageidavimas.

Išvados: 1. Pacientų teigiamos patirtys susijusios su farmacijos specialisto veiksmais ir teigiama

pacientų savijauta konsultacijos metu, kai farmacijos specialistas bandydavo įsigilinti į jų problemą.

6

Pacientai ypač vertino profesionalų, malonų farmacijos specialisto elgesį ir sveikatinančią,

individualizuotą bei pacientą nuraminančią konsultaciją. 2. Respondentus konsultavimas nuvylė, kai

iškilo problemų su pacientų nuomone netinkamais farmacijos specialisto veiksmais, ne tokių kokių

tikėtasi preparatų siūlymu ir tai pat, kai tekdavo palaukti konsultacijos ir/arba vaistų. Pacientai atkreipė

dėmesį į kartais pasitaikančią nekokybiškai, neindividualizuotai ir lėtai suteikiamą farmacinę paslaugą.

3. Kalbintų vaistinės pacientų lūkesčiai susiję su pageidaujamu aukštu farmacijos specialistų

profesionalumu, su nemokamomis, papildomomis vaistinės paslaugomis ir su aiškesnės, platesnės

farmacinės bei sveikatinančios informacijos poreikiu.

7

SUMMARY

Linita Melsbakienė‘s final master‘s work/ scientific leader Associate Professor Dr. J. Grincevičius;

Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, the Faculty of Pharmacy, Department of

Drug Technology and Social Pharmacy. – Kaunas, 2017.

The theme of master‘s degree work: CONSULTING PATIENTS ABOUT THE ISSUES OF HIGH

ARTERIAL BLOOD PRESSURE AT THE PHARMACY: THE RESEARCH OF PATIENTS‘

EXPERIENCE AND EXPECTATIONS.

Key words: consultation, public pharmacy, arterial blood pressure, pharmaceutical service.

Purpose – to find out patients’ experience and expectations, related with consulting people about the

issues of high arterial blood pressure at the pharmacy.

Aims of research: 1. To find out patients’ positive experience when consulting them about high

arterial blood pressure. 2. To find out patients’ negative experience when consulting them about high

arterial blood pressure. 3. To study patients’ expectations when consulting them about high arterial

blood pressure.

The research method. In the beginning of the research it was made a research plan. It was done an

analysis of literature and reviewed scientific works related with the analyzed theme. A semi-structured

interview method was used in the research. There were interviewed the patients of one “Norfa

pharmacy” in Kybartai town about their experience and expectations related with consulting people

about the issues of high arterial blood pressure at the pharmacy. 30 respondents were surveyed.

Results: After respondents‘ survey it was clarified their experience in getting a consultation about high

arterial blood pressure at the pharmacy. In addition, the interview clarified people‘s expectations

related with better, high- quality consultation. Seeing that the interview consisted of questions about

positive and negative experience, and people‘s expectations, each sphere of issue was analysed

separately. Talking about positive experience there were highlighted these themes: specialist

pharmacist‘s actions, themes of consultation (consultation about using medicinal substances and its

effectiveness, consultation about disease prevention), respondents‘ positive feeling. Talking about

negative experience there were highlighted these themes: problems caused by time and duration,

problems related with preparations and pharmacist‘s actions. Talking about expectations there were

highlighted these themes: the specialists‘ professionalism, need of free of charge extra service at the

pharmacy, need of clearer and wider information about pharmacy.

8

Conclusions: 1. Patients‘ positive experience is related with pharmacist‘s actions, positive feeling

during a consultation when a pharmacist tries to look deeper into the patient‘s problem. The patients

especially evaluated professional, kind specialist‘s behaviour and a consultation that was

individualized, calming and salubrious. 2. The consultations disappointed respondents when, according

to the patients, there arose problems related with inappropriate service, offering preparations and drugs

that weren‘t expected, and the duration of waiting for consultation or/and drugs. The patients focused

attention to a rude, slow specialist‘s behaviour, not individualized pharmaceutical service of poor

quality. 3. The interviewed respondents‘ expectations are related with desired high professionalism of

pharmacists, free of charge extra services at the pharmacy and the need of clearer and wider

information about pharmacy and healthcare.

9

SANTRUMPOS

GVP - gera vaistinių praktika

JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos

AKS – arterinis kraujo spaudimas

AH – arterinė hipertenzija

FIP – tarptautinė farmacijos federacija

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

10

SĄVOKOS

Farmacijos specialistas - vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [27].

Farmacinė paslauga - Vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo

išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės

informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos

specialistams, taip pat jų konsultavimą [27].

Farmacinė rūpyba – vaistininko farmacinės veiklos dalis, apimanti:

1) Gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant

nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydyoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu

susijusias problemas;

2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų

valdymo programas;

3) Tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose;

4) Dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas teikiamas

vaistinėse [28].

Gera vaistinių praktika - normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant farmacinės

paslaugos tiekimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma [14].

Nepageidaujama reakcija - nenorimas neigiamas žmogaus organizmo atsakas į vaistinį

preparatą [27].

Savigyda - gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais

preparatais [14].

11

ĮVADAS

Žmonių sveikata yra valstybių socialinės ir ekonominės gerovės pagrindas. Dažnas

visuomenės narys stengiasi kuo ilgiau išlikti sveikas ir darbingas, nes tai lemia jo gyvenimo kokybę

bei ateities perspektyvas. Žmogus atėjęs į vaistinę tikisi ne tik įsigyti vaistus, bet ir gauti kokybišką

farmacinę paslaugą. Racionalus, saugus vaistų vartojimas padeda visuomenei optimaliai valdyti

ekonominius išteklius, bei užtikrina efektyvų gydymą. Dauguma su vaistais susijusių problemų yra

nulemtos žmogiškojo faktoriaus, todėl farmacijos specialisto teikiama farmacinė paslauga yra svarbus

veiksnys, norint išvengti netinkamo medikamentų naudojimo ir tuo pačiu pagerinti gydymo vaistais

efektyvumą bei kokybę [25].

Statistika byloja, kad vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą.

Lietuvoje atliktų epidemiologinių suaugusių gyventojų tyrimų duomenimis 59,9 proc. vyrų ir 52,4

proc. moterų nustatytas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) [1]. Arterinė hipertenzija laikui

bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Veiksminga hipertenzijos kontrolė mažina

sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, bei mirtingumą nuo jų. Daugelio šalių vaistininkai aktyviai

dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose. Jie matuoja AKS, kūno masės indeksą,

konsultuoja dėl padidėjusio lipidų kiekio kraujyje, rizikos faktorių turinčius pacientus nukreipia pas

gydytojus, pataria kaip efektyviai ir teisingai vartoti paskirtus medikamentus, bei pataria gyvenimo

būdo koregavimo klausimais. Nemažai projektų patvirtino, jog tokios farmacijos specialistų

intervencijos pateisina išlaidas ir yra veiksmingos [7,34,35]. Vaistininkas – dažniausiai lankomas ir

lengviausiai pasiekiamas sveikatos priežiūros specialistas. Kartais jis yra vienintelis su kuriuo ryžtasi

konsultuotis pacientas. Konsultavimas - tai paslauga, kurios metu asmeniui yra teikiami patarimai,

žinios ar kita naudinga ir reikalinga informacija. Nuo kokybiško, profesionalaus konsultavimo

priklauso ir pacientų sveikata. Aukščiausią paslaugos kokybę gali garantuoti tik glaudus abipusis

bendradarbiavimas, pasitikėjimas ir tinkama informacijos sklaida, nes abi pusės turi skirtingą, tačiau

vienareikšmiškai svarbią informaciją: pacientas žino savo būklę, jį kamuojančių negalavimo požymius,

o vaistininkas turi profesinių žinių apie sveikatos būklės sutrikimus, lėtines ligas bei galimas

farmakoterapijos priemones. Šiame darbe išanalizavus mokslinę literatūrą ir apklaustų pacientų patirtis

bei lūkesčius, susijusius su konsultavimu padidėjusio arterinio kraujo spaudimo klausimais vaistinėje,

bus siekiama atskleisti mintis, kurios galėtų padėti pagerinti vaistinėje teikiamos farmacinės paslaugos

kokybę.

12

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: atskleisti pacientų patirtis ir lūkesčius, susijusius su konsultavimu padidėjusio arterinio kraujo

spaudimo klausimais vaistinėje.

Uždaviniai:

1. Atskleisti pacientų teigiamas patirtis, juos konsultuojant padidėjusio arterinio kraujospūdžio

klausimais.

2. Atskleisti pacientų neigiamas patirtis, juos konsultuojant padidėjusio arterinio kraujospūdžio

klausimais.

3. Ištirti pacientų lūkesčius, konsultuojant padidėjusio arterinio kraujospūdžio klausimais.

13

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Hipertenzija

Statistika byloja, kad vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą.

Daugumoje Šiaurės, Pietų ir Vakarų Europos šalių mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, šių

ligų išsivystymo dažnis mažėja, tačiau Centrinėje ir Rytų Europoje lieka toks pat arba net didėja.

Pavojinga yra tai, kad daugelis žmonių nežino, jog jų kraujospūdis padidėjęs. O jeigu ir žino, tai

nesigydo, nes pakankamai gerai jaučiasi. Kardiovaskulinės ligos yra svarbiausia ankstyvos mirties

priežastis. Jos dažnai sukelia invalidumą ir padidina sveikatos priežiūros išlaidas [20]. Lietuvoje atliktų

epidemiologinių suaugusių gyventojų tyrimų duomenimis 59,9 proc. vyrų ir 52,4 proc. moterų

nustatytas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) [1].

Lietuvos širdies asociacija įspėja, kad padidėjęs kraujo spaudimas – arterinė hipertenzija –

laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Tai – pavojingas širdies ir kraujagyslių ligų

rizikos veiksnys. Įrodyta, jog esant padidėjusiam AKS žmogus greičiau suserga smegenų insultu,

išemine širdies liga, širdies ir inkstų nepakankamumu. Veiksminga hipertenzijos kontrolė mažina

sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, bei mirtingumą nuo jų. Hipertenzijos kontrolė tai sudėtinis

procesas, kurį sudaro pirminė profilaktika, ankstyvoji diagnostika, ilgalaikė stebėsena bei tinkamas

gydymas [1].

Daugelio šalių vaistininkai aktyviai dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos

programose. Jie matuoja AKS, kūno masės indeksą, konsultuoja dėl padidėjusio lipidų kiekio kraujyje,

rizikos faktorių turinčius pacientus nukreipia pas gydytojus, pataria kaip efektyviai ir teisingai vartoti

paskirtus medikamentus, bei pataria gyvenimo būdo koregavimo klausimais. Nemažai projektų

patvirtino, jog tokios vaistininkų intervencijos pateisina išlaidas ir yra veiksmingos [7,34,35].

Lietuvoje vykdytais tyrimais – moksliniais projektais ,,Visuomenės žinios apie AH“ ir ,,AH

gydymo įpatybės Lietuvoje“ siekta įvertinti pacientų ir gydytojų žinias apie arterinę hipertenziją, bei

nustatyti veiksnius, darančius įtaką gydymo kokybei bei vaistų vartojimui. Tyrimo išvadose

pateikiama, jog pacientų žinios apie AH tiesiogiai priklauso nuo išsilavinimo, lyties, ligos trukmės.

Asmenys, kurie gauna išsamę informaciją iš gydytojų žinių turi daugiau nei tie asmenys, kurie

informaciją gauna iš kitų šaltinių (1 pav.). Ilgesnė ligos trukmė ir didesnis vartojamų medikamentų

skaičius – veiksniai lemiantys blogesnį gydymo rekomendacijų laikymąsi [46].

14

1 pav. Pacientų (n=534) informacijos šaltiniai apie arterinę hipertenziją (%)

1.2 Konsultacija ir jos svarba

Vaistininkai - dažniausiai lankomi ir lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai.

Kalbant apie nereceptinių vaistų ir maisto papildų vartojimą – kartais jie yra vieninteliai sveikatos

priežiūros specialistai, su kuriais ryžtasi pasikonsultuoti pacientai. Vaistininkas – sveikatos priežiūros

specialistų komandos, kuri vykdo labai svarbias ir reikšmingas visuomenei funkcijas, narys. Jo

paslaugų sritis labai plati. Tai ir vaistų tiekimas, jų saugojimas, pardavimas galutiniam vartotojui,

farmacinės informacijos apie vaistus suteikimas bei pacientų konsultavimas. Visa tai galima apibrėžti

terminu – farmacinė paslauga. Tarptautinės organizacijos (FIP kartu su PSO, 1992 m.) šią sąvoką

apibrėžė taip: ,,Farmacinė paslauga – vaistininko teikiama paslauga, padedanti išspręsti paciento

gydymo vaistais klausimus“. Per pastaruosius dešimtmečius pasaulinėje vaistininkystės praktikoje

atsirado nauji veiklos aspektai, kuriuos taipogi apima farmacinė paslauga – tai veiksmingas vaistinių

preparatų skyrimas pacientui, bei jo konsultavimas. Kiekvieną kartą farmacinė paslauga turi būti

skirtinga, tai yra kiekviena konsultacija yra individuali, pritaikyta konkrečiam pacientui.

Individualizavimas yra būtina ir neatsiejama farmacinės paslaugos savybė, nes kiekvieno paciento

problema yra individuali, ir todėl reikia priimti tik jam vienam pritaikytus sprendimo būdus. Net 50

proc. gydytojų rekomenduotų ir išrašytų vaistų vartojami netinkamai, ir tik 4 – 21 proc. pacientų vaistų

poveikis esti optimalus. Dauguma su vaistais susijusių problemų daugiausia yra nulemtos žmogiškojo

faktoriaus. Tad vaistininko teikiama farmacinė paslauga yra svarbus veiksnys norint išvengti

15

netinkamo vaistinių preparatų vartojimo [25]. O glaudesnė profesinė gydytojo ir vaistininko sąveika,

orientuota į individualios situacijos vertinimą bei efektyvesnį problemų sprendimą, labiau tenkintų ir

Lietuvos pacientų lūkesčius [18].

2007 m. Lietuvoje vykdytas pacientų lūkesčių tyrimas atskleidė, jog konkretūs pacientų

lūkesčių neatitinkantys pasiūlymai, rodantys vaistininką ne kaip sveikatos priežiūros komandos narį,

bet kaip verslo subjekto atstovą, pacientams kelia nusivylimą ir nepasitikėjimą. Pacientai nori, kad

vaistininkas, taip kaip ir patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-

494 ,,Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“ atstovautų jų socialiniams ir ekonominiams

interesams. Taip pat svarbu, kad informacija gauta iš gydytojo ir vaistininko sutaptų ir atitiktų jų

interesus bei poreikius. Apibendrinant galima teigti, jog pacientai norėtų, kad vaistininkas ir gydytojas

kartu siektų efektyvaus ir racionalaus gydymo už mažiausią įmanomą kainą [18].

Dar vienas Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė pacientų nuomonę apie konsultavimo

paslaugos apimtį ir kokybę. Jo išvadose teigiama, kad farmacijos specialistas tampa lengviausiai

prieinamu sveikatos priežiūros specialistu. 58 proc. respondentų vaistininko patarimas lėmė

pasirinkimą perkant ir vartojant nereceptinį vaistinį preparatą. 60 proc. gavo esminę reikalingą

informaciją apie vartojamą vaistą, tačiau paaiškinamoji, platesnė informacija nebuvo pakankamai

suteikta. Iš apklausos duomenų matyti, kuriai daliai apsilankiusių žmonių buvo reikalinga papildoma

informacija ar buvo reikalingas konkretus patarimas, pagalba, ir kokia dalis žmonių, apsilankiusių

vaistinėje, norėjo tik įsigyti konkretų vaistinį preparatą (2 pav.) [36].

2 pav. Informacijos poreikis apie ligą ir vaistą

16

Vokietijoje 2006 m. atliktos studijos duomenys rodo, jog pateikus tinkamas medikamentų

vartojimo rekomendacijas vyresniem nei 70 metų pacientam, galima sumažinti netinkamą vaistų

vartojimo dažnį net 23 proc. [26]

1.3 Farmacijos specialisto konsultacija ir savigyda

Šveicarų gydytojas ir filosofas Paracelsas dar viduramžiais pareiškė, kad vaistą nuo nuodo

skiria tik dozė. Farmakoterapija turi privalumų, bet turi ir trūkumų. Vaistai gali tapti ir pavojingomis

medžiagomis. Tai lemia ne tik cheminė jų sudėtis. Problemos gali kilti dėl klaidingos diagnozės,

galimos gydymo klaidos ar netinkamai vartojamų medikamentų. Kiekvieno vaisto farmakologinis

poveikis yra skirtingas, skirtingi ir galimi pavojai, susiję su jų vartojimu. Todėl labai svarbu suvokti

galimą žalą, tinkamai ją įvertinti, o dar geriau kiekvienu neaiškiu atveju konsultuotis su gydytoju ar

vaistininku.

Kadangi ilgėja gyvenimo trukmė - daugėja lėtinėmis ligomis sergančių pacientų. Labai

populiarėja ir savigyda. Savigyda priskiriama padidintos rizikos suklysti veiksniams. Savigyda –

asmens gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais [25]. Kuo mažesnis

sveikatos problemų priežasčių supratimas, tuo didesnė netinkamos savigydos rizika. Čia vaistininkas ir

jo profesionaliai suteikta informacija yra svarbus svertas laiduojantis optimalią farmakoterapiją ir

padedantis išvengti netinkamo vaistų vartojimo. Neteisinga diagnozė, neteisingai pasirinktas vaistas,

neįvertinti vaistų šalutiniai poveikiai ir kontraindikacijos, vaistų sąveikos, netinkama vaisto dozė – tai

tik keletas savigydos rizikos veiksnių, galinčių stipriai pakenkti paciento sveikatai. Savigydos procece

svarbią vietą užima vaistininkas. Tai dažnai vienintelis sveikatos priežiūros specialistas, į kurį kreipiasi

pacientai, nusistatydami sau diagnozę ir pradėdami vartoti vaistus. Tinkama savigyda padeda pašalinti

nedidelius negalavimus ar simptomus. Daugelis apžvalginių straipsnių teigia, jog teigiamai vertinama

tik tokia savigyda, kai vaistai vartojami vadovaujantis patvirtintomis indikacijomis bei vaistų

vartojimo nuorodomis [21,22]. Tinkama savigyda sumažina sveikatos priežiūros kaštus, padidina

vaistų prieinamumą nuošalių vietovių gyventojams, padeda vykdyti lėtinių ligų prevenciją [12]. Tačiau

netinkama savigyda gali sukelti rimtas nepageidaujamas pasekmes ir taip padidinti sveikatos priežiūros

išlaidas [24].

Aukščiausią paslaugos kokybę gali garantuoti tik glaudus abipusis bendradarbiavimas,

pasitikėjimas ir tinkama informacijos sklaida, nes abi pusės turi skirtingą, tačiau vienareikšmiškai

svarbią informaciją: pacientas žino savo būklę, jį kamuojančių negalavimo požymius, o vaistininkas

turi profesinių žinių apie sveikatos būklės sutrikimus, lėtines ligas bei galimas farmakoterapijos

priemones. Pacientas neturi galimybės palyginti skirtingų medikamentų, o vaistininkas negali pasiūlyti

17

optimalaus farmakoterapijos plano, jei pacientas nesuteiks reikiamos informacijos apie jį kamuojančias

problemas, gretutines ligas, žalingus įpročius bei individualius poreikius. Neturint medicininio

išsilavinimo, tinkamos patirties ir žinių, labai lengva pasiklysti šiandienos farmakoterapinių produktų

gausoje, netinkamai įvertinti savo sveikatos problemas ir taip žalingai užsiimti savigyda. Tinkama

konsultacija ir informavimas užkerta kelią neteisingam vaistų vartojimui ir padeda išsaugoti ne tik

ekonominius asmens išteklius, bet ir pacientų sveikatą bei darbingumą.

1.4 Vaistų vartojimo nurodymų laikymosi svarba

Vienas svarbiausių veiksnių, kuris turi įtakos sveikatos priežiūros paslaugų ir rezultatų

kokybei, yra gydytojo paskirtų vaistų režimo laikymasis [31]. Tyrimais įrodyta, jog teisingas ir

tinkamas vaistų vartojimas statistiškai reikšmingai pagerina pacientų išgyvenamumą, gyvenimo

kokybę, sumažina neįgalumo riziką bei hospitalizacijų skaičių. O medikamentų vartojimo nurodymų

nesilaikymas labai sumažina gydymo efektyvumą, padidina ekonomines išlaidas, lemia blogesnę

sveikatos ir gyvenimo kokybę [11,17]. Pacientai dažnai nenaudoja vaistų taip kaip paskirta. Nurodymų

nesilaikymas dažniausiai visada turi priežastį. Vaistininko pareiga išsiaiškinti ar pacientas laikosi

paskirto vaistų vartojimo režimo, o jei ne, tai kodėl. Medikamentų vartojimo nesilaikymas dažniausiai

yra daugiaveiksmis. Jis gali būti tiek netyčinis, kai pacientas užmiršta vartoti vaistus, arba neteisingai

supranta gydytojo nurodymus, tiek tyčinis, kai žmogus sąmoningai nusprendžia nesilaikyti gydymo

režimo [51]. Mokslinių tyrimų duomenimis, netinkamas paskirtų vaistų vartojimas tarp kardiologinių

ligonių yra labai paplitęs [19]. Vaistų vartojimas sergant lėtinėmis ligomis yra labai svarbi problema.

Įrodyta, jog netvarkingas vaistų vartojimas yra viena iš svarbiausių gydymui atsparios arterinės

hipertenzijos priežasčių. Vaistus netinkamai vartoja net du trečdaliai pacientų, kuriems nustatyta

rezistencinė arterinė hipertenzija [50]. Kitas tyrimas rodo, kad apie 50 proc. arterine hipertenzija

sergančių pacientų jau po metų nuo vaistų išrašymo nustojo juos vartoti, 10 proc. iš jų kasdien

nesuvartodavo paskirtos dozės [37].

Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis [23] apie pusę pacientų, sergančių lėtinėmis

kardiovaskulinėmis ligomis (52,4 proc.) nesilaikė jiems skirto gydymo režimo. Dažniausios to

priežastys buvo: užmaršumas (56,2 proc.), susierzinimas ir nenoras vartoti vaistus (57,9 proc.),

savijautos pagerėjimas (43,8 proc.), šalutinis vaistų poveikis (36,4 proc.). Tyrimas atskleidė, jog

moterys kur kas geriau laikėsi gydymo režimo nei vyrai, jos dažniau išgerdavo paskirtus vaistus,

dažniau pasiimdavo vaistus su savimi išvykdamos ilgesniam laikui iš namų. Tačiau tiek moterys tiek

vyrai dažnai savavališkai nutraukdavo vaistų vartojimą pajutę šalutinį vaistų poveikį ar tada, kai

sveikatos būklė pagerėdavo. Nustatyta, kad kur kas blogiau laikėsi vaistų vartojimo režimo tie ligoniai,

18

kurie nerimavo dėl medikamentų vartojimo. Šiame tyrime apklausti pacientai suvokė medikamentinio

gydymo svarbą ir buvo įsitikinę, jog jų sveikata šiuo metu priklauso nuo vaistų ir jei jų nevartotų, ji

labai pablogėtų.

Graikijoje atlikto tyrimo rezultatai patvirtino, jei pacientai yra gerai, išsamiai ir suprantamai

informuoti apie hipertenzijos gydymą vaistais, tai labai pagerina teisingą medikamentų vartojimo

laikymąsi [8].

Anglijoje vykdyto kokybinio interviu metu buvo apklausti vyresni kaip 75 metų asmenys,

naudojantys 4 ar daugiau vaistų ir jų globėjai, po išrašymo iš ligoninės. Apklausos dalyviai akcentavo,

jog nepakankamas paaiškinimas apie vaistų vartojimą išleidžiant iš ligoninės, skatina vaistų

nevartojimą, neteisingai vartojamą medikamentų dozę, nerimą, sumišimą [15].

Daugelio autorių duomenimis perspėjantys signalai, jog pacientas nutrauks gydymą, yra

depresija, kognityviniai sutrikimai, šalutiniai vaistų poveikiai, besimptomė liga, žinių apie ligą

trūkumas, sudėtingas gydymo planas, nepaskirtas gydymo efektyvumo stebėjimas [40,45]. Neteisingas

vaistų vartojimas sergant lėtinėmis ligomis vidutiniškai pasitaiko 25 proc. atvejų, o dažnai siekia 50 –

80 proc., ypač jei nėra kliniškai išreikštų ligos simptomų, pavyzdžiui arterinės hipertenzijos ar

hiperlipidemijos atvejais [41,43]. Gydytojų ir pacientų tarpusavio santykiai, glaudus

bendradarbiavimas yra labai svarbus veiksnys lemiantis gydymo režimo laikymąsi. Pacientų

įtraukimas į sprendimų priėmimus, skatinimas aktyviai dalyvauti gydymo procese, kalbėtis ir aiškintis

iškilusius klausimus apie ligą, pagerina gydymo režimo laikymąsi [52].

Nustatyta, kad kuo sudėtingesnis gydymo vaistais režimas, tuo mažesnė tikimybė jog

pacientas jo laikysis. Ypač jei dėl gydymo pacientas turi keisti gyvenimo būdą [39]. Taip pat įrodyta,

jog didelis vartojamų vaistų skaičius ( ≥ 13), gali lemti tai, jog pacientas išvis jų nevartos [9,46].

Vaistų vartojimo dažnumas per dieną taip pat turi įtakos režimo laikymuisi. Kuo dažniau reikia vartoti

vaistus, tuo mažesnis skaičius žmonių taisyklingai laikosi šio nurodymo [10,16].

Veiksniai, kurie skatina pažeisti medikamentų vartojimo režimą, gali būti suskirstyti į kelias

grupes: socialiniai – ekonominiai veiksniai, veiksniai susiję su sveikatos priežiūros paslaugomis, su

liga, su gydymu, su pacientu. (3 paveikslas)

3 pav. Veiksniai susiję su gydymo režimo nesilaikymu [33,41]

19

3 pav. tęsinys Veiksniai susiję su gydymo režimo nesilaikymu [33,41]

1.5 Farmacinė rūpyba Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Seimas pripažindamas, kad gyventojų sveikata yra didžiausia

visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė, 1994 liepos 19 dieną priėmė Lietuvos Respublikos

Sveikatos sistemos įstatymą, kuriame pabrėžia, jog sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir

socialinė gerovė [29]. Lietuvai 2004 metais prisijungus prie Europos Sąjungos šalių bendrijos, reikėjo

įgyvendinti kitose Europos Sąjungos šalyse reglamentuotas Geros vaistinių praktikos nuostatas. To

20

pasekoje 2007 metais birželio 15 dieną buvo išleistas Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymas

,,Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“. Šiame įsakyme apibrėžiama, jog farmacinė

rūpyba tai gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti maksimaliai

gyventojo gyvenimo kokybę pagerinančius rezultatus. Tai vaistininko, gydytojo ir paciento

bendradarbiavimas, siekiant išspręsti ir nustatytiti visas su vaistų vartojimu susijusias problemas [14].

Nuostatose yra nusakoma, kokiais kriterijais turi vadovautis farmacijos specialistas išduodamas –

parduodamas receptinius, nereceptinius, kompensuojamus, ekstemporalius vaistinius preparatus ir

medicinines prekes. Nuostatos leidžia vaistinėje teikti biocheminių ir fiziologinių parametrų matavimo

paslaugas [2]. Kompleksinį farmacinės rūpybos paslaugų teikimą sudaro: duomenų apie gyventoją

rinkimas, kaupimas ir saugojimas, surinktų duomenų analizė įvertinimas, gydymo vaistais plano

sudarymas, realizavimas bei priežiūra, jei reikia - atitinkamos plano modifikacijos. Farmacinės

rūpybos paslaugą gali teikti tik farmacinės rūpybos kursą išklausę vaistininkai ir sveikatos apsaugos

ministro nustatyta tvarka įvertintos vaistinės [13].

Iš esmės, farmacinės rūpybos paslauga yra vaistininko veikla, tik dažnai klaidingai

suvokiama. Ši veikla negali apsiriboti tik vaisto pardavimu. Ji siekia garantuoti saugų ir racionalų

vaistų vartojimą, bendradarbiaujant tiek su pacientu, tiek su kitais sveikatos priežiūros atstovais. Ir jos

tikslas – užtikrinti kiek įmanomą geresnę paciento gyvenimo kokykę. Ji optimizuoja sveikatos sistemą,

užpildo tam tikras jos spragas. Daugelyje šalių jau suprato, jog vaistininkai tai tarsi neišnaudotas

resursas, kuriuo tinkamai naudojantis galima pagerinti begalės žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę.

2002 metais buvo vykdytas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvos vaistinėse teikiamų paslaugų

kokybė atitinka Europos Sąjungos šalių vaistinėms keliamus reikalavimus. Rezultatai parodė, jog

esminiai darbo organizavimo principai sutampa, bet vaistinės nebuvo pasiruošusios farmacines

paslaugas teikti pagal farmacinės rūpybos rekomendacijas, per mažai respondentų buvo susipažinę su

,,Geros vaistinių praktikos taisyklėmis“ [3].

2013 – 2014 metais LSMU studentė savo magistriniame darbe nagrinėjo visuomenės

vaistinėse dirbančių specialistų pasirengimą teikti farmacinės rūpybos paslaugas [47]. Gauti rezultatai

parodė, kad respondentų nuomone farmacinės rūpybos paslaugos vaistinėse yra reikalingos, ir kad jų

įdiegimas turės teigiamos įtakos, tiek pacientų, tiek vaistininko profesijai. Pagrindinėmis kliūtimis

įvardinta: duomenų bazės apie pacientus trūkumas, menkos klinikinės farmacijos žinios, atskiros

erdvės vaistinėje nebuvimas. Tyrime dalyvavusių farmacijos specialistų nuomonė apie farmacinę

rūpybą pateikta 4 paveiksle.

21

4 pav. Farmacijos specialistų nuomonė apie farmacinę rūpybą [47]

Vienas iš svarbiausių sėkmingos farmacinės rūpybos komponentų – paciento poreikius

atitinkančios farmacinės rūpybos paslaugos ir sveikatos stiprinimo bei profilaktikos informacijos

suteikimas aiškiu ir pacientui gerai suprantamu bei priimtinu būdu [12]. Vaistininkas, praktikuojantis

farmacinę rūpybą, turi pacientui padėti išvengti galimos farmakoterapinės problemos, išmokti ją

teisingai indentifikuoti ir spręsti [44]. Farmacinės rūpybos paslaugos gali būti naudingos ir

nesergantiems asmenims. Jos galėtų paskatinti keisti gyvenimo būdą, pasitikrinti sveikatą, naudoti

profilaktikos priemones. Vykdydamas farmacinę rūpybą, vaistininkas gali atpažinti pacientus, kuriems

būtina gydytojo konsultacija, bei nukreipti juos į gydymo įstaigas. Vaistinėse vykdomi įvairių

sveikatos rodiklių matavimai, pamokėlės lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, vakcinacijos

galimybė – tai būtų dar vienas didelis žingsnis farmacinės rūpybos link.

Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas farmacinę rūpybą apibrėžia kaip vaistininko

farmacinės veiklos dalį, kuri apima: gyventojų individualias konsultacijas, siekiant nustatyti ir

bendradarbiaujant su gydytoju išspręsti, su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; lėtinių

ligų valdymo programos įgyvendinimą; gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse

programose; ir dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose [28].

22

1.6 Farmacinė rūpyba pasaulyje

Pirmą kartą farmacinės rūpybos terminas apibrėžtas 1975 metais. Tai buvo įvardinta kaip:

,,pacientui suteikta rūpyba, užtikrinanti racionalų vaistų vartojimą“. Europoje farmacinės rūpybos idėja

pradėjo skleistis šiek tiek vėliau nei JAV. Tačiau daugelyje Europos Sąjungos šalių šios paslaugos jau

teikiamos ne vienerius metus ir yra aiškiai apibrėžtos, reglamentuotos bei apmokamos valstybės

biudžeto lėšomis. Skirtingos farmacinės rūpybos paslaugos pacientams yra prieinamos Austrijoje,

Danijoje, Suomijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir

t.t. Valstybės, kurios įgyvendina farmacinės rūpybos paslaugų teikimą, sutaupo sveikatos apsaugai

skirtas lėšas – racionalizuodamos vaistų vartojimą. Finansavimo problemą šalys sprendžia skirtingai:

kai kurios šalys finansuoja visą sveikatos apsaugą iš bendrai surenkamų mokesčių ir papildomai

niekam nebereikia mokėti, kitos šalys naudoja bendrą sveikatos draudimo modelį, dar kitų šalių

sistema susideda iš kelių dalių (socialinio draudimo, kitų draudimų įmokų, papildomų pacientų

mokesčių). Nėra vienos teisingos sveikatos apsaugos finansavimo sistemos, todėl negali būti vieno

teisingo būdo kaip finansuoti farmacinę rūpybą. Kiekviena šalis pasirenka jai geriausią ir

priimtiniausią variantą.

Europos šalių vaistinėse farmacinės rūpybos paslaugos teikiamos atsižvelgiant į šiuos

kriterijus:

Vaistų kokybės, saugumo ir prieinamumo užtikrinimas. Tai ekstrinis receptinių vaistų

be recepto išdavimas, receptų pratęsimas, individualių vaisto dozių paruošimas ir

išdavimas.

Pacientų gydymo rezultatų gerinimas ir optimizavimas. Tai paciento vartojamų vaistų

optimizacija, nesunkių susirgimų gydymas, lėtinių ligų valdymas.

Visuomenės sveikatos gerinimas. Tai vakcinacija, ligų prevencija ir ankstyva

diagnostika, pagalba atsisakant žalingų įpročių (pvz.: rūkymo).

Sveikatos sistemos efektyvumo didinimas. Jis sumažina bendrosios praktikos gydytojų

darbo krūvį, padeda greičiau išspręsti pacientų farmakoterapines problemas, taip

sumažina hospitalizacijų, nedarbingų dienų skaičių, pagerina gyvenimo kokybę ir

trukmę [48].

Europos šalyse farmacinė rūpyba įgyvendinama diegiant įvairias paslaugas, iš kurių geriausiai

apibrėžta ir reglamentuota lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūra. Tai diabeto, hipertenzijos,

astmos ir kitų ligų gydymo priežiūra, sudarant individualų paciento gydymo planą, bei pagalba

(priežiūra) jo laikantis. Taip pat vaistininkas turi galimybę pratęsti pacientų, sergančių lėtinėmis

ligomis, vaistų receptus, atlikti ir įvertinti biocheminius tyrimus, skiepyti, dalyvauti prevencinėse

programose ir t.t. (5 paveikslas)

23

5 pav. Farmacinės paslaugos teikiamos ES šalių visuomenės vaistinėse [48]

Teikiant farmacinės rūpybos paslaugas ypač svarbios profesinės vaistininko žinios ir pastovus

jų atnaujinimas. Ne mažiau svarbi ir vaistininko motyvacija teikti šias paslaugas, rūpintis pacientu.

Farmacinės rūpybos procesas baigiamas, kai visos paciento farmakoterapinės problemos

išsprendžiamos. Vaistininkas niekada nebus gydytojo ,,pakaitalas“, greičiau svarbus jo sąjungininkas.

Todėl siekiant bendro tikslo – paciento gyvenimo kokybės pagerinimo – būtina iškilusias

farmakoterapines problemas spręsti kartu [25].

24

Šiame magistriniame darbe kokybinio tyrimo metu respondentų išsakytos mintys galėtų

padėti farmacijos specialistams pagerinti teikiamos farmacinės paslaugos kokybę, o pasiruošusioms

vaistinėms ir vaistininkams pradėti teikti optimalias farmacinės rūpybos paslaugas, aktualias

pacientams, kurie turi problemų su padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu ir dėl to kreipiasi

konsultacijos į farmacijos specialistą.

25

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1 Tyrimo planavimas

Ruošiantis magistrinio darbo tyrimui buvo atlikta literatūros analizė, apžvelgti moksliniai

darbai, susiję su analizuojama tema. Pirmiausia buvo sudarytas tyrimo planas: suformuotas tikslas bei

uždaviniai, bei pasirinktas metodas tyrimui atlikti. Norint pasiekti išsikeltą tikslą naudotas kokybinis

tyrimo metodas. Šis tyrimo metodas, padeda nustatyti ne sąsajas, bet atsakyti į klausimą - kaip vyksta

procesas. Apklausai atlikti buvo kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą, kuris išdavė leidimą atlikti tyrimą

Nr. BEC-FF-36 (1 priedas).

2.2 Tyrimo objektas

Tiriamieji – kokybinio tyrimo metu buvo pasirinkta tikslinė imtis – Norfos vaistinės pacientai.

Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas, užkodavus responendentus transkribuotuose interviu,

tiriamųjų vardai, pavardės tyrime nefigūruoja. Taikant vaistinės klientams interviu apklausos metodą,

rizikos bei žalos tiriamieji nepatyrė. Pacientų apklausa galėjo sukelti tik mažus nepatogumus,

susijusius su sugaištu laiku. Tyrimo metu apklaustos 22 moterys ir 8 vyrai (1 lentelė).

1 lentelė. Respondentų charakteristikos

Respondentų charakteristikos Moterys Vyrai

Respondentų skaičius 22 8

Amžius:

Iki 60 metų 15 7

60 – 74 metų 4 1

Virš 74 metų 3 0

2.3 Tyrimo metodai

Teorinis analizės metodas. Analizuotos ir aprašytos mokslinės publikacijos, tyrimai, kita

mokslinė literatūra anglų bei lietuvių kalbomis, susijusi su magistriniame darbe nagrinėjama tema.

Empirinis metodas. Tyrime naudotas pusiau struktūrizuotas interviu metodas. Buvo

atliekamas interviu su Kybartų mieste esančios ,,Norfos vaistinės‘‘ pacientais apie jų patirtis ir

26

lūkesčius, susijusius su konsultavimu padidėjusio arterinio kraujo spaudimo klausimais vaistinėje.

Duomenų analizei pasirinktas ir naudotas turinio analizės metodas, kuris paremtas komunikacijos

teorija. Remiantis šia teorija tyrėjas analizuoja tiriamojo kalbą, atkreipdamas pagrindinį dėmesį į turinį

ir kontekstą [6,30,32,49].

2.4 Tyrimo instrumentas

Vaistinės pacientams buvo užduodamas keli pagrindiniai klausimai. Siekiant pasitikslinti

informaciją ar iškilus neaiškumams buvo užduodami papildomi klausimai, norint patikslinti, ką

pašnekovo mintis, jausmus, išsireiškimų reikšmę. Interviu planas pateikiamas 2 lentelėje.

2 lentelė. Interviu planas.

Įžanga

Sveiki, norėčiau padėkoti Jums už sugaištą laiką susitinkant su manimi. Mano

vardas yra Linita Melsbakienė ir aš norėčiau su jumis pakalbėti apie Jūsų patirtis

konsultuojantis vaistinėje širdies problemų ir padidėjusio kraujo spaudimo

klausimu. Aš mokausi LSMU ir atlieku magistrinį darbą, kurio tikslas yra atskleisti

gyventojų konsultavimo patirtis vaistinėse. Pokalbis turėtų trukti mažiau nei

pusvalandį ir jis bus įrašinėjamas tuo tikslu, kad nepraleisčiau nei vieno jūsų

komentaro. Visi pokalbiai ir atsakymai į papildomus klausimus bus konfidencialūs.

Tai reiškia, kad jūsų interviu atsakymai bus panaudoti tik šio tyrimo rezultatams

aptarti ir aš užtikrinu, kad bet kokia informacija, kurią aš įtrauksiu į savo tyrimo

rezultatus neidentifikuos jūsų kaip respondento. Atminkite, kad jūs turite galimybę

atsisakyti kalbėti.

Ar turite kokių nors klausimų?

Ar sutinkate dalyvauti šiame interviu?

Klausimai

Remiantis savo patirtimi, papasakokite kuo smulkiau Jus patenkinusio

konsultavimo vaistinėje širdies problemų ir padidėjusio kraujo spaudimo klausimu

atvejus. Pasidalinkite istorija, dėl ko kreipėtės, kaip viskas vyko, kaip jautėtės.

Išsakykite viską, kas ateina į galvą.

Remiantis savo patirtimi, papasakokite kuo smulkiau Jus nuvylusio konsultavimo

atvejus vaistinėje širdies problemų ir padidėjusio kraujo spaudimo klausimu.

Pasidalinkite istorija, dėl ko kreipėtės, kaip viskas vyko, kaip jautėtės. Išsakykite

viską, kas ateina į galvą.

Pasidalinkite savo lūkesčiais, ko Jums trūksta konsultuojantis vaistinėje minėtomis

temomis. Paaiškinkite plačiau, ką turite omenyje.

Pabaiga

Ar norite ką nors daugiau papildyti?

Šiek tiek demografinių duomenų – lytis, amžius, gyvenama vieta, ar jums gydytojas

nustatė kokią nors širdies, kraujagyslių ligą.

Jūsų gautus rezulatus analizuosiu, kilus neaiškumams su jumis susisieksiu. Jeigu

jus domina, aš mielai jums atsiųsiu kopiją jūsų interviu.

Dėkoju už sugaištą laiką.

27

2.5 Tyrimo eiga

Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas (1 priedas). Taip pat derinta

ir su UAB ,,Norfos vaistinės‘‘ vadovais bei gautas jų leidimas vykdyti tyrimą šio tinklo vaistinėje

Kybartuose (2 priedas).

Respondentų nuomonė surinkta naudojant pusiau struktūrizuotą interviu metodą.Tai buvo

atlikta 2016 metų spalio – lapkričio mėnesiais. Vaistinės pacientų interviu buvo įrašomi į diktofoną ir

transkribuojami iš karto po interviu. Interviu transkribuojami pažodžiui. Interviu rinkti tol, kol

naujuose interviu papildomos informacijos nebebuvo gauta - buvo pasiektas įsotinimas.

Repondentams prieš interviu buvo paaiškintas apklausos tikslas ir gautas sutikimas naudoti

užkoduotą informaciją analizei. Respondentai buvo informuoti apie teisę atsisakyti ir nedalyvauti

tyrime.

2.6 Duomenų analizė

Šiame magistriniame darbe surinkti duomenys analizuoti turinio analizės metodu. Pastaruoju

metu stebimas labai padidėjęs šio metodo populiarumas ir taikymas moksliniuose darbuose. Jis, kaip

kokybinės analizės metodas, yra pripažintas ir sveikatos mokslų tyrimuose [38]. Jo pradininkai buvo

skandinavai [42]. 20 amžiaus pradžioje ši analizės technika jau buvo naudojama ir JAV [4].

Analizuojant duomenis minėtu būdu buvo atliekamas duomenų kodavimas ir klasifikavimas.

Pagrindinė mintis yra iš pasakojimų nustatyti informatyvias, vietas ir išrinkti svarbias žinutes,

paslėptas kiekviename interviu. Kiekvienas interviu buvo užrašomas pažodžiui. Tada, įdėmiai kelis

kartus perskaičius duomenis, pažymimos pirminės mintys. Svarbiausi faktai buvo suskirstyti į grupeles

ir gretinami į potencialias temas. Temos vėl buvo peržiūrimos, tikrinamos (ar atitinka išsakytas mintis

ir pasakojimo kontekstą) ir tada buvo kuriamas teminis žemėlapis, apibrėžiamos ir pavadinamos visos

temos [5].

2.7 Etiniai tyrimo aspektai

Kadangi tyrimas biomedicininis, reikėjo LSMU Bioetikos centro komisijos leidimo. Visi

respondentai prieš tyrimą buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir metodais. Jų buvo atsiklausta, ar jie

sutinka dalyvauti tyrime, taip pat gautas sutikimas įrašyti interviu į elektroninę laikmeną, bei sutikimas

papildomai konsultuotis dėl duomenų aiškumo ir tikslinimo. Interviu duomenys buvo užkoduoti,

siekiant užtikrinti respondentų anonimiškumą.

28

3. REZULTATAI

Išanalizavus respondentų interviu, paaiškėjo jų patirtys konsultuojantis padidėjusio

arterinio kraujo spaudimo klausimais vaistinėje. Interviu taip pat atskleidė ir jų lūkesčius, dėl

geresnio, kokybiškesnio konsultavimo. Kadangi interviu metu buvo klausiama apie teigiamas,

neigiamas patirtis ir lūkesčius, kiekviena sritis buvo analizuojama atskirai. Teigiamos patirties

srityje išskirtos šios temos: farmacijos specialisto veiksmai, konsultavimo temos (konsultavimas

apie vaistinių medžiagų vartojimą ir efektyvumą, konsultacijos ligų profilaktikos klausimais),

respondentų teigiama savijauta.

Neigiamos patirties srityje išskirtos šios temos: su sugaištu laiku susijusios problemos, su

preparatų išdavimu/pardavimu susijusios problemos, su farmacijos specialistų veiksmais susijusios

problemos.

Lūkesčių srityje išskirtos šios temos: specialistų profesionalumas, nemokamų, papildomų

vaistinės paslaugų pageidavimas, aiškesnės, platesnės farmacinės informacijos pageidavimas.

3.1 Respondentams patikusio konsultavimo aspektai

3.1.1 Farmacijos specialisto veiksmai

Respondentai interviu metu minėjo, jog dalis farmacijos specialistų spręsdami jiems

iškilusias problemas pasikliovė savo žiniomis ir patirtimi, rekomendavo vaistus, pagal jų poveikį

organizmui, skubiai reagavo į paciento poreikius, kita dalis įvertino savo kompetencijos ribas, todėl

nukreipė juos pas gydytojus. Tiriamiesiems svarbi buvo aptarnavimo kokybė ir aišku suteiktos

paslaugos efektyvumas.

Kalbintieji vaistinės klientai atskleidė, kokie buvo farmacijos specialistų veiksmai

sprendžiant jų sveikatos problemas. Didelė dalis specialistų rekomendavo pasimatuoti arterinį kraujo

spaudimą. Kiti rekomendavo vartoti kito gamintojo tos pačios veikliosios medžiagos vaistus, treti

argumentuotai ir suprantamai paaiškino vaistų vartojimą ir galimą nepageidaujamą poveikį. Buvo ir

tokių, kurie pasiūlė pasikonsultuoti su gydytoju.

3.1.1.1 Arterinio kraujo spaudimo matavimas vaistinėje

,,Tai pasiūlė pasimatuoti spaudimą.“ (Nr 1)

29

,,Man liepė atsisėsti, pamatavo spaudimą, paklausė kokius vaistus geriu, davė kaptoprilio

tabletę.“ (Nr 7)

,,Tada pasiūlė pasimatuoti kraujospūdį.“ (Nr 11)

,,Kai pasakiau kaip jaučiuosi, o tuo metu dar laukiausi, ji pasiūlė pasimatuoti kraujospūdį. Jis

buvo labai žemas.‘‘ (Nr 14)

,,Liepė atsisėsti, pasėdėti. Tada pamatavo.‘‘ (Nr 22)

3.1.1.2 Kitų vaistų parekomendavimas ir paciento edukacija

Respondentai teigė, jog reaguodamas į išsiaiškintą sveikatos problemą, farmacijos specialistas

rekomenduodavo efektyvią, veiksmingą vaistinę medžiagą, pagal jos poveikį organizmui.

,,Vaistinėje patarė pabandyti kitos firmos tuos pačius vaistus.“(Nr 2)

,,Vaistinėje pasiūlė nueiti pas gydytoją ir išsirašyti raminančių vaistų.“ (Nr 19)

,,Arba parenka tokius, kurie tikrai veikia (vaistus)“ (Nr 5)

,,Paklausė ar turiu kaptoprilio. Patarė išgerti pusę tabletės.“ (Nr 9)

,,Pasiūlė įsigyti lašiukų, atrodo su ženčeniu. Tikrai geriau pasijutau.“ (Nr 11)

,,Tai vaistinėje man paaiškino, kad toks yra pašalinis veikimas ir vaistus reikia pakeisti.“ (Nr

18)

,,Vaistininkė viską apie jį paaiškino, nusprendėm pradėti nuo silpniausio ir gerti 3 kartus per

savaitę.“ (Nr 24)

,,Viską maloniai paaiškino.“ (Nr 30)

3.1.1.3 Greitos pagalbos suteikimas

Tiriamieji minėjo, jog kartais pasitaiko ir rimtų, greitos reakcijos reikalaujančių situacijų,

kuriuose farmacijos specialistai į paciento poreikius reaguodavo skubiai ir operatyviai suteikdami

pagalbą.

,,Tam kartui nusipirkau kažkokių be recepto.‘‘ (Nr 19)

,,Davė lašelių širdžiai. Iš karto sutaisė – išgėriau.‘‘ (Nr 1)

,,Vieną kart kitose vaistinėse nebuvo mano vaistų, tai čia užsakė.‘‘ (Nr 6)

,,Norėjo iškviesti greitąją, neleidau.‘‘ (Nr 7)

,,Paprašiau, kad paskambintų dukrai ir ji mane parvežė namo.“ (Nr 7)

,,Dar pasiūlė vandens, liepė pasėdėti.‘‘ (Nr 14)

,,Nusipirkau vaistų, išgėriau pusę tabletės.“ (Nr 25)

30

3.1.1.4 Nukreipimas pas gydytoją

Respondentai minėjo, jog pasitaikė situacijų, kai farmacijos specialistai rekomendavo jiems

kreiptis į gydytoją dėl naujų vaistų skyrimo ar sveikatos būklės indentifikavimo. Taip pat tiriamieji

buvo dėkingi, kai farmacijos specialistai įvertinę savo kompetencijų ribas, neužsiiminėjo komercine

veikla, bet nukreipė juos pas gydytoją.

,,Liepė pasitarti su gydytoju ir nutraukti vaistų vartojimą.‘‘ (Nr 23)

,,Vaistinėje pasiūlė nueiti pas gydytoją ir išsirašyti raminančių vaistų.“ (Nr 19)

,,Patarė pasakyti gydytojui apie spaudimą.‘‘ (Nr 9)

,,Gerai prisimenu, kaip kartą vaistininkė pati skambino gydytojai dėl mano vaistų, nes

pamatė, kad kažkokie nauji išrašyti.‘‘ (Nr 13)

,,Vaistinėje pasiūlė nueiti pas gydytoją ir išsirašyti raminančių vaistų.“ (Nr 19)

,,Tikrai labai dėkinga, kad neprigrūdo krūvos nereikalingų vaistų, o nusiuntė pas gydytoją.‘‘

(Nr 19)

,,Liepė būtinai jį nuvesti pas gydytoją.‘‘ (Nr 21)

,,Liepė pasitarti su gydytoju ir nutraukti vaistų vartojimą.‘‘ (Nr 23)

,,Pasiteiravo, kodėl taip galėjo būti. Rekomendavo kreiptis artimiausiu metu į gydytoją, jeigu

taip kartosis.‘‘ (Nr 29)

,,Patarė pasakyti gydytojui apie spaudimą.‘‘ (Nr 9)

3.1.1.5 Konsultacijos efektyvumas, aptarnavimo kokybė

Apklausus tiriamuosius matyti, jog jiems svarbus malonus, kultūringas aptarnavimas. Be

abejo svarbu ir rekomenduotų vaistų, pakoreguotų vaistų vartojimo bei suteiktos konsultacijos

efektyvumas.

,,Ir tikrai situacija pasikeitė. Spaudimas susinormalizavo, galvos skausmas išnyko.‘‘ (Nr2)

,,Konsultavimas kaip ir visada patinka.‘‘ (Nr 7)

,,Šiaip nusiskundimų kaip ir neturiu.‘‘ (Nr 8)

,,Maloniai sutiko pamatuoti, paaiškino kada jau skaitosi padidėjęs.‘‘ (Nr 9)

,,Nesusidūriau su blogu konsultavimu.‘‘ (Nr 11)

,,Dažniausiai iškilus sveikatos problemoms pirmiausia einu į vaistinę, jei tikrai blogai – tada

tik pas gydytoją.‘‘ (Nr 11)

,,Man visada maloniai pamatuoja, paaiškina.‘‘ (Nr 17)

,,Nesusidūriau su situacija, kad kas nepatiktų. Man atrodo, visada kai klausiu tai atsako, ar

pasako ką reikia žinoti.‘‘ (Nr 22)

31

,,Ir žinokit – suveikė. Spaudimas drąstiškai nepakyla.‘‘ ( Nr 22)

,,Ir tikrai, nutraukus naujai paskirtus vaistus, bėrimas praėjo.‘‘ (Nr 23)

,,Praėjo galvos skausmas. Pasitaisė savijauta.‘‘ (Nr 25)

,,Neturiu jokių nusiskundimų nei vienu vaistininku. Visada gaunu pilną informaciją.

Nusivylimo neteko patirti nei vienoje vaistinėje.‘‘ (Nr 26)

,,Viską maloniai paaiškino.‘‘ (Nr 30)

3.1.2 Konsultavimo temos

Respondentai interviu metu minėjo, jog tenka konsultuotis įvairiomis temomis vaistinėje, bet

dažniausios iš jų yra informacija apie vaistų vartojimą, jų veikimą, konsultacijos apie maisto papildų ir

vitaminų vartojimą. Jie klausia patarimų, kaip nepamiršti laiku išgerti medikamentus. Taip pat

aktualios temos yra arterinio kraujo spaudimo matavimas ir vertinimas, informacija apie sveikatą

žalojančius veiksnius, nemedikamentines profilaktikos priemones ir konsultacijos apie medicininius

prietaisus – dažniausiai kraujo spaudimo matavimo aparatus.

3.1.2.1 Konsultavimas apie vaistinių medžiagų vartojimą ir efektyvumą

Viena svarbiausių efektyvios farmacinės paslaugos detalių yra aiškus, suprantamas vaistų

vartojimo pateikimas. Apklaustieji vaistinės klientai tai vertina, supranta, o kartais ir patys pasako,

kokiu būdu jie geriau įsimena informaciją apie tinkamą vaistų vartojimą.

3.1.2.1.1 Informacija apie vartojimo laiką ir vaistų indikacijas

Respondentams patinka, kai vaistų vartojimas yra aiškiai, įskaitomai užrašomas ant jų

pakuotės, patinka kai perkant vaistą yra kelis kartus pakartojamas jų vartojimas, patinka kai parenka

optimaliai veikiantį firminį vaistą pagal veikliąją medžiagą, patinka individuali terapija su

chronoterapijos elementais ir rekomendacijos efektyvesniam gydymuisi.

,,Bet man patinka kai aiškiai ir įskaitomai ant dėžučių užrašo jų naudojimą.‘‘ (Nr 3)

,,Vaistų nuo spaudimo nevartoju. Patinka, kad vaistinėje gali drąsiai pasiklausti nuo ko

vaistai, kaip jie veikia, kodėl gydytojas skyrė.‘‘ (Nr 10)

32

,,Vaistininkė mano pažįstama, tai mes ramiai pašnekam apie sveikatą, ji pataria ko geriau

kartu nevartoti ar vartoti, paaiškina kada geriau gerti: iš ryto ar vakare. Jei gydytoja parašo kokius

vaistus, mes aptariam vaistinėje jų veikimą, padeda išsirinkti geriausią variantą.‘‘ (Nr 15)

,,Man patarė vaistus gerti ne tik tada, kai pakyla, bet kasdien.‘‘(Nr 22)

,,Pasakė kada jį gerti.‘‘ (Nr 24)

,,Bet patinka, kai perkant vaistus, aiškiai pakartoja jų vartojimą, pasiteirauja ar vaistai

padeda.‘‘ (Nr 27)

,,Kartą, kai buvau tik pradėjęs vartoti vaistus, užmiršau kurį ryte, kurį vakare. Tai ėjau į

vaistinę ir klausiau.‘‘ (Nr 30)

3.1.2.1.2 Pagalba siekiant neužmiršti vaistų vartojimo

Interviu metu respondentai papasakojo, kokie farmacijos specialisto veiksmai, patarimai

padėjo išspręsti su užmaršumu susijusias vaistų vartojimo problemas.

,,Sykį patarė įsigyti vaistų dėžutę. Tai dabar dukra iš vakaro ten sudeda vaistus. Tada matau ir

tikrai žinau kad juos išgėriau. Nes taip tai dažnai susimaišydavau ir užmiršdavau.‘‘ (Nr 3)

3.1.2.1.3 Konsultacijos apie maisto papildų ir vitaminų vartojimą, efektyvumą

Apklaustieji asmenys vertina, kai farmacijos specialistai padeda iš didelės pasiūlos išsirinkti

geriausiai, efektyviausiai veikiantį maisto papildą ar vitaminus.

,,Vaistų dėl spaudimo nevartoju, bet dažnai konsultuojuosi dėl papildų vartojimo.‘‘ (Nr 15)

,,Man pataria kokį kalį geriau gerti, koks magnis geriau veikia. Kokie vitaminai patikimesni.‘‘

(Nr 15)

,,Rekomendavo retsykiais nusipirkti ir pagerti žuvų taukų.‘‘ (Nr 17)

,,Man dažnai trūksta kalio. Tai aš būna nusiperku ir geriu.Vaistinėje papasakojo, kad per daug

jo gerti irgi negerai. Patarė vis pasidaryti tyrimus.‘‘ (Nr 21)

,,Parekomendavo, kokie kalio preparatai geriau pasisavina.‘‘ (Nr 21)

3.1.2.2 Konsultacijos ligų profilaktikos klausimais

Respondentai teigė, jog vaistinėje jie konsultuojasi ir ligų profilaktikos tikslais. Dažnas nori

gauti informacijos apie arterinio kraujo spaudimo matavimo niuansus, pasitarti dėl šeimos narių

33

sveikatos būklės, sužinoti apie galimas ir rekomenduotinas kardiovaskulinių ligų nemedikamentines

profilaktikos priemones.

3.1.2.2.1 Konsultacija AKS matavimo ir vertinimo klausimais

Kalbinti respondentai teigė, jog su farmacijos specialistais dažnai konsultuojasi apie teisingą

arterinio kraujo spaudimo matavimą, jo vertinimą, rezultatus, stebėjimo rekomendacijas.

,,Man paaiškino kada jis normalus, kada didelis.‘‘ (Nr 1)

,,Pasakė, jog reikia prieš matavimą ramiai pasėdėti. Kad reikia matuoti 3 kartus, o tada išvesti

vidurkį.‘‘ (Nr 1)

,,Maloniai sutiko pamatuoti, paaiškino kada jau skaitosi padidėjęs.‘‘ (Nr 9)

,,Vaistinėje pasišneku ir apie kraujospūdį. Nors dabar jis daugmaž normalus.‘‘ (Nr 13)

,,Šiaip aš niekuo nesergu, bet tada jis buvo nežymiai pakilęs.‘‘ (Nr 25)

,,Patarė namie vis pasekti spaudimą, ar nekyla, ar būna normalus.‘‘ (Nr 25)

,,Bet kiek kreipiausi dėl šeimos narių padidėjusio kraujospūdžio, visada gavau informacijos ir

patarimų.‘‘ (Nr 26)

,,Tai paklausė ar moku, maloniai uždėjo visas tas apyrankes, pamatavo net kelis kartus.‘‘ (Nr

29)

,,Pasakė kad šiuo metu man jis truputį pakilęs.‘‘ (Nr 29)

3.1.2.2.2 Farmacijos specialisto veiksmai kardiovaskulinių ligų prevencijoje

Pasak apklaustųjų, farmacijos specialistai kardiovaskulinių ligų prevencijai rekomenduoja

pasidaryti tyrimus, duoda literatūros šia tema.

,,Vaistininkė, pamačiusi jog perku vaistus, kurie mažina kraujospūdį, paklausė ar nenoriu

užsiregistruoti ir nemokamai pasitikrinti cholesterolį.‘‘ (Nr 4)

,,Davė dar tokią knygutę apie kraujospūdį.‘‘ (Nr 16)

,,Vaistinėje patarė pasidaryti kraujo tyrimus.‘‘ (Nr 20)

,,Patarė vis pasidaryti tyrimus.‘‘ (Nr 21)

3.1.2.2.3 Informacijos, apie sveikatą žalojančius veiksnius, suteikimas

Tiriamieji teigė, jog farmacijos specialistai perspėja vengti sveikatą žalojančių veiksnių.

34

,,Nes jo didelis kiekis žaloja kraujagysles, širdį.‘‘ (Nr 4)

,,Netyčia užsiminiau, jog einu pietauti ir laukia kolegė su kava. Tai liepė negerti.‘‘ (Nr9)

3.1.2.2.4 Informacijos, apie nemedikamentines profilaktikos priemones suteikimas

Respondentai interviu metu pasakojo, jog vaistininkai konsultacijos metu jiems minėjo apie

nemedikamentines profilaktikos priemones, tokias kaip žuvų taukai, lecitinas, subalansuotas fizinis

krūvis, saikinga ir subalansuota mityba, pakankamas vandens vartojimas. Davė sveikos gyvensenos

patarimų.

,,Tyrimo metu man papasakojo jog tikrai naudinga vartoti žuvų taukus, lecitiną, pasakė, kad

svarbu yra judėti, stebėti ką valgau.‘‘ (Nr 4)

,,Rekomendavo gerti arbatą, paprastą vandenį.‘‘ (Nr 9)

,,Pasiūlo kokių naujų vitaminų.‘‘ (Nr 12)

,,Pataria, kad reikia daugiau judėti, mažiau riebaus maisto vartoti, nerūkyti.‘‘ (Nr 17)

3.1.2.2.5 Informacijos apie medicininius prietaisus, suteikimas

Respondentai linkę konsultuotis medicinos prietaisų klausimu. Dažniausiai tai yra kraujo

spaudimo aparatai.

,,Man plačiai papasakojo, kuris yra geriausias, kuris naujausias. Pasakė, kad geriau pirkti ne tą

kur ant riešo, o tą kur ant žasto dedasi.‘‘ (Nr 16)

3.1.3 Respondentų teigiama savijauta

Pokalbio metu respondentai atskleidė kaip jie jautėsi konsultuodamiesi padidėjusio arterinio

kraujo spaudimo klausimais vaistinėje. Jiems patiko, kai farmacijos specialistai sugebėjo įsigilinti į jų

problemą, kai farmacijos specialistas vykdė sveikatinančią, o ne komercinę veiklą, kai farmacijos

specialistas sugebėdavo viską paaiškinti, nuraminti.

,, Patinka, kai atidžiai išklauso.‘‘ (Nr 5)

,, Patiko, kad rekomendavo ne pačius brangiausius.‘‘ (Nr 8)

,, Bet mane nuramino, kad taip normalu.‘‘ (Nr 14)

,,Tikrai labai dėkinga, kad neprigrūdo krūvos nereikalingų vaistų, o nusiuntė pas gydytoją.‘‘

(Nr 19)

35

,,Smagiau savo bėdas papasakoti jaunesniam žmogui. Man atrodo, kad jaunesni specialistai

geriau išmano savo darbą, jų žinios naujesnės.‘‘ (Nr 10)

,,Visada malonu, kai tavimi rūpinasi.‘‘ (Nr 1)

,,Ačiū jai už gerą patarimą.‘‘ (Nr 2)

,,Tikrai džiaugiuosi, kad pasitaikė tokia proga ir galėjau daugiau sužinoti apie savo sveikatą.‘‘

(Nr 4)

,,Labai maloni pasitaikė vaistininkė.‘‘ (Nr 7)

,,Aš patenkinta, nes rūpestingai išsiaiškino, kas man yra.‘‘ (Nr 14)

,,Ja labiau pasitikiu nei gydytoja. Žinau, kad nemeluos.‘‘ (Nr 15)

,,Tikrai likau patenkinta.‘‘ (Nr 16)

,,Gerai patarė, nes gydytojas parašė dar vienus vaistus vyrui. Dabar jis jaučiasi geriau.‘‘ (Nr.

21)

,,Džiaugiuosi, kad pasitaikė protinga vaistininkė.‘‘ (Nr 23)

,,Likau patenkinta konsultavimu.‘‘ (Nr 24)

,,Patiko, kad išsiaiškino mano bėdą.‘‘ (Nr 28)

3.2 Respondentus nuvylusio konsultavimo aspektai

3.2.1 Su preparatų išdavimu/pardavimu susijusios problemos

Respondentai jautėsi nusivylę suteikta farmacine paslauga, nes kai kurie jautė, jog nebuvo

pastebėtas jų konservatyvus požiūris į gydymą ir vaistų vartojimą, nebuvo individualizuotas vaistų

parinkimas, nebuvo pasiūlytas pigiausias alternatyvus vaistas, buvo norima pakeisti gydytojo išrašytus

vaistus. Kai kuriems respondentams kilo noras priskirti gydytojo pareigas ir atsakomybę vaistininkui,

ir jie liko nusivylę, kai farmacijos specialistas tokiu atveju negalėjo jiems padėti. Prie tiriamuosius

nuvylusio konsultavimo atvejų galima priskirti ir nepasitikėjimą rekomenduojamų vaistų, maisto

papildų veiksmingumu bei efektyvumu. Tai atsiliepia suteiktos farmacinės paslaugos kokybės

įvertinimui. Nes pacientas gali būti jau iš anksto neigiamai nusistatęs ir gali turėti išankstinę negatyvią

nuomonę.

3.2.1.1 Papildomų preparatų siūlymas

,,Geriau rekomenduotų ne brangiausią, bet tikrai veikiantį produktą.‘‘ (Nr 2)

,,Pasiūlė brangius vitaminus širdžiai. Pasakojo kad jie tikrai geri. Įsigijau. Bet stebuklo

nepadarė. Be reikalo išmečiau pinigus.‘‘ (Nr 2)

36

,,Mato kad perku daug vaistų, tai dar siūlo ir visokių papildų. Aš jais netikiu.‘‘ (Nr 6)

,,Gal kartais būtų galima apsieiti su vienu ar dviem vaistais, o ne sauja. Nes paskui neaišku

nuo ko blogai: ar sveikata negera ar vaistai čia taip veikia.‘‘ (Nr 16)

,,Arba kiša kokius neveikiančius papildus.‘‘ (Nr 18)

,,Mato kad perku daug vaistų, tai dar siūlo ir visokių papildų.‘‘ (Nr 6)

3.2.1.2 Kompetencijos ribų neperžengimas

,,Savo vaistų pavadinimo neprisiminiau. Tai nedavė. Sakė, jog gali pakenkti. Pasiūlė

kaptoprilio jei staiga sukiltų spaudimas. Ir liepė arba atsinešti savo vaistų dėžutę, arba eiti pas

gydytoją.‘‘ (Nr 12)

,,Pas gydytoją vis neprisiruošdavau nueiti, tai paprašiau kad duotų savo nuožiūra kokių

tabletukių. Nu ir nedavė.‘‘ (Nr 29)

,,Sakė jog pilni stalčiai vaistų nuo širdies ir ji nenori rizikuoti ir bet kokių duoti. Galėjo gal

kažką paieškoti.‘‘ (Nr 29)

3.2.1.3 Gydytojo parinkto vaisto keitimas

,,Yra buvę, kad vaistinėje suabejojo gydytojo išrašytais vaistais. Nes kaip pirmą kartą, atseit

per stiprius paskyrė.‘‘ (Nr 24)

,,Vieną kartą vaistinėje pradėjo siūlyti kitus vaistus nei parašęs gydytojas. Negi nemato, kad

vaistų pase visada perku tuos pačius vaistus.‘‘ (Nr 19)

3.2.1.4 Nepasitenkinimas dėl vaisto parinkimo

,,Kai parašė gydytojas vaistus dėl spaudimo, atėjus į vaistinę man pasiūlė gal rinktis iš kokių 4

– 5 variantų. Iš kur aš žinau, kuris čia geriau veikia. Tegu duoda geriausią ir viskas. Juk jie geriau

žino.‘‘ (Nr 20)

,,Nepatinka, kai siūlo iš karto rimtus vaistus, galima pradėti gydytis nuo augalinių preparatų,

vaistažolių, arbatų.‘‘ (Nr 9)

,,Atėjus įsigyti vaistų, man pasiūlė įsigyti kitus, nei aš pastoviai vartoju. Žinau, kad jie turėtų

veikti taip pat, bet nenoriu rizikuoti ir bandyti keisti vaistus. Nesvarbu, kad ir į pigesnius.‘‘ (Nr 4)

37

3.2.2 Su farmacijos specialisto veiksmais susijusios problemos

Apklausos dalyviai atskleidė juos nuvylusio konsultavimo vaistinėje atvejus, susijusius su

farmacijos specialisto darbu. Jie išreiškė nepasitenkinimą komercine – pelno siekiančia farmacijos

specialisto veikla; skubotu, nedėmesingu, nemandagiu aptarnavimu, privatumo, konfidencialumo

stoka, neįsigilinimu į kliento norus, poreikius, neaiškiai pateikiamu vaistų vartojimu. Buvo atvejų, kai

jie nusivylė ir suabejojo farmacijos specialistų profesionalumu, turimomis žiniomis.

3.2.2.1 Vaistų išdavimo klaidos

,,Nepatinka jei neaiškiai surašo kaip vaistus vartoti.‘‘ (Nr 3)

,,Kartą vaistinėje suklydo ir padavė ne tuos vaistus. Gerai kad pats pastebėjau. Nors atsiprašė,

bet vistiek nesmagu. Matyt per daug skubėjo. Teisingai, už manęs buvo nemaža eilutė. Žodžiu, visada

reikia ir pačiam atidžiai žiūrėti ką duoda.‘‘ (Nr 27)

,,Kartais per daug aiškina kaip gerti vaistus. Jau daug metų geriu ir tikrai žinau. Be reikalo

gaišta laiką.‘‘ (Nr 21)

3.2.2.2 Nepasitenkinimas dėmesio trūkumu

,,Nepatinka kai skuba vaistininkės. Norisi, kad ramiai išsiaiškintų problemą.‘‘ (Nr 9)

,, Pralaukiau gal 15 min. bet prie manęs nepriėjo. Tai truputį susinervinau ir išėjau. Nes pačiai

kažkaip ten nesigavo pasimatuoti. Gal nemokėjau užsidėti, ar ne tą spaudžiau ką reikėjo.‘‘ (Nr 13)

,,Pirkau vaistus ne savo vaistinėje, o kitame mieste, tai man trūko malonaus bendravimo,

vaistininkė skubėjo, atrodė, kad papuoliau į konvejerį. Tik greičiau greičiau ir sekantis.‘‘ (Nr 15)

,,Kai išgirdo vaistinėje ko noriu ir pamatė maišelį, pasakė, kad dabar neturi laiko ir tegul eina

močiutė ten kur pirko tuos vaistus. Tada nesmagiai pasijutau.‘‘ (Nr 17)

,,Nepatinka, kai neįsigilina į mano savijautą, skuba ir duoda bet kokius vaistus.‘‘ (Nr 18)

3.2.2.3 Pelno siekianti farmacininko veikla

,,Man atrodo kartais, kad gydytojai su kai kuriais vaistininkais susimokę: vieni prirašo daug

vaistų, kiti juos parduoda.‘‘ (Nr 16)

38

,,Bet pirkdavau mamai vaistus. Nepatikdavo, kad nepasiūlydavo pigesnių. Nes jai nemažai

vaistų reikdavo, tai susidarydavo nemenka suma.‘‘ (Nr 28)

,,Nepatinka, kai vaistinėje nebūna mano vaistų. Kartą, kai nebuvo mano vaistų, bandė įgrūsti

brangesnį. Tai ėjau į kitą vaistinę.‘‘ (Nr 30)

,,Arba pernelyg jau ,,saldžiai‘‘ aptarnauja.‘‘ (Nr 5)

3.2.2.4 Nepasitenkinimas farmacijos specialisto kompetencija

,,Yra pas mus viena vaistininkė, kuri kai jos paklausi, visada skaito vaistų lapelį. Norėtųsi,

kad dirbtų žmogus, kuriam nereiktų skaitinėti. Juk jie turi ir taip viską žinoti.‘‘ (Nr 23)

3.2.2.5 Konfidencialumo poreikis

,,Kartais norisi daugiau privatumo, nesinori kad visas kaimas žinotų kuo sergi. Nepatinka kad

šnekantis su vaistininku, kiti lipa vos ne ant galvos arba dar geriau – komentuoja.‘‘ (Nr 1)

,,Kartą kalbėjau apie savo bėdas ir susidarė eilė žmonių. Kažkaip nesmagiai jaučiausi. Atrodė,

lyg kiti klauso, ką sakau. Nors yra linija prie kurios reikia laukti, bet ne visi jos paiso.‘‘ (Nr 25)

,,Nepatinka, kai pradeda per daug gilintis, klausinėti asmeninių dalykų.‘‘ (Nr 5)

3.2.3 Su sugaištu laiku susijusios problemos

Daugumą respondentų erzina laukimas vaistinėje, kol farmacijos specialistas suteiks jiems

farmacinę paslaugą. Kai kuriems kyla nepasitenkinimas, kai vaistininkas stengiasi patenkinti kitų

pacientų poreikius ir todėl reikia palaukti. Taip pat nepatinka, kai nėra užtikrinamas vaistinės

asortimentas ir atsargos, kadangi tokiu atveju tenka dar kartą sugrįžti į vaistinę. Išanalizavus vaistinės

klientų nusiskundimus paaiškėjo jog juos erzina: aptarnavimo greitis, ilgos eilės ir būtinybė laukti

vaisto.

,,Ir dar nepatinka, kad kartais ilgai tenka laukti eilėje, nes kol išaiškina kokiem pensininkam

viską.‘‘ (Nr 19)

,,Kaip visada ten buvo daug žmonių. Pralaukiau gal 15 min. bet prie manęs nepriėjo. Tai

truputį susinervinau ir išėjau.‘‘ (Nr 13)

,,Jei apskritai, tai truputį nervina žmonės su receptais, nes tada ilgai reikia laukti.‘‘ (Nr14)

39

,,Nepatinka, kai atėjus nusipirkti vaistų, pasako kad juos reikia užsakyti. Norėčiau, kad visada

turėtų mano vaistus, o tai paskui turi ateiti kitą dieną.‘‘ (Nr 3)

,,Nepatinka tik kai nėra visų mano vaistų vaistinėje ir reikia užsakyti ir laukti kol atveš, dar

kartą eiti į vaistinę.‘‘ (Nr 6)

,,Nepatinka, kai dirba vyresnio amžiaus vaistininkės. Jos dažnai lėtos, senamadiškos.‘‘ (Nr

10)

3.3 Respondentų lūkesčiai

3.3.1 Specialistų profesionalumas

Respondentai pageidautų, jog jiems farmacines paslaugas teiktų tik profesionalūs, gerai darbo

specifiką išmanantys, pastoviai žinias atnaujinantys, atsidavę savo veiklai farmacijos specialistai. Taip

pat farmacijos specialistai turėtų maloniai ir mandagiai bendrauti. Rūpestingumas, kruopštumas ir

atsakingumas – svarbios sąvybės, kai kalba eina apie ne tik apie konsultaciją, bet ir apie vaistų

asortimento bei kiekio užtikrinimą vaistinėje. Jie turėtų aiškiai, profesionaliai ir užtikrintai spręsti

pacientams iškilusias problemas. Labai pageidautina, kad užsiimtų sveikatinančia, o ne komercine

veikla. Buvo išsakytas ir papildomų įgaliojimų suteikimo farmacijos specialistui, pageidavimas.

,,Daugiau privatumo vaistinėse, malonaus neskubančio bendravimo, kai ramiai viską

išaiškina, pataria, jei reikia pamatuoja spaudimą.‘‘ (Nr 1)

,,Noriu, kad pasiūlytų pigesnių vaistų, kad aiškiai ir įskaitomai užrašytų jų vartojimą, kad

visada turėtų man reikalingų vaistų. Kad būtų galima pasitarti kaip su gydytoju, ką daryti jei

spaudimas normalus – gerti ar negerti vaistus.‘‘ (Nr 3)

,,Man patinka rūpestingi, atsakingai į savo darbą žiūrintys, protingi specialistai. Jie gali

tinkamai pakonsultuoti, parinkti vaistus. Norėčiau, kad kuo daugiau tokių žmonių dirbtų.‘‘ (Nr 4)

,,Kad vaistininkai atkreiptų dėmesį net ir tada, kai žmogus nieko neperka, o nori tik paklausti

ar pamatuoti spaudimą.‘‘ (Nr 13)

,,Visada maloniai atsakytų į klausimus. Greitai aptarnautų.‘‘ (Nr 17)

,,Norėčiau, kad gerai išaiškintų blogą vaistų veikimą, kad bet kada būtų galima kreiptis su

savo sveikatos bėdom ir gauti naudingą patarimą.‘‘ (Nr 18)

,,Galėtų išrašyti vaistinėje receptą, tada nereiktų laukti eilėse pas gydytoją, nes tuos pačius

vaistus eilę metų geriu.‘‘ (Nr 21)

,,Norėtųsi kad dirbtų geri, kompetetingi specialistai, kurie išmano savo darbą. Kad po

konsultacijų su jais nekiltų jokių klausimų.‘‘ (Nr 24)

,,Tada gal labiau įsigilintų į mano ligą, gal duotų kokių naudingų patarimų.‘‘ (Nr 27)

40

,,Galėtų vaistinėje nebijoti ir parinkti kokius vaistus, nes kol prisiruoši pas gydytoją, o ten dar

eilės. Čia ateitum pamatuotų spaudimą ir paskirtų tabletę. Mano gydytoja nieko mandriau nedaro, irgi

iš akies skiria.‘‘ (Nr 29)

,,Norėčiau kad dirbtų tik sąžiningi žmonės, kurie ne kišenę patuštinti norėtų, o duotų tokį

vaistą, kuris ir gerai veikia ir kaina normali. Nes dabar ir gydytojai prirašo ko reikia, nereikia, ir

vaistinėje gali visko prisipirkti ko nereikia.‘‘ (Nr 30)

3.3.2 Nemokamų, papildomų vaistinės paslaugų pageidavimas

Interviu metu apklaustieji asmenys pageidavo daugiau nemokamų tyrimų, AKS matavimo

vaistinėse. Pageidavo nemokamos informacijos ir literatūros, apie profilaktikos priemones ir būdus,

kaip išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Norėta gauti sveikatinančių patarimų, informacijos ir

konsultacijos apie alternatyvius gydymo būdus. Buvo ir tokių, kurie norėtų gauti daugiau informacijos

apie kraujo spaudimo aparatus.

,,Daugiau privatumo vaistinėse, malonaus neskubančio bendravimo, kai ramiai viską

išaiškina, pataria, jei reikia pamatuoja spaudimą.‘‘ (Nr 1)

,,Daugiau akcijų, nes dabar visi vaistai labai brangūs, galėtų būti daugiau nemokamų

tyrimų.‘‘(Nr 19)

,,Galėtų papasakoti, kokių dar yra būdų be vaistų, kad išvengti spaudimo ir širdies ligų,

insulto, infarkto.“(Nr 5)

,,Man patinka, kai daro cholesterolio, cukraus ir kitus tyrimus. Galėtų dažniau atvažiuoti.‘‘(Nr

6)

,,Galėtų daugiau papasakoti apie infarktą, insultą.‘‘ (Nr 7)

,,Galėtų pasakoti apie profilaktiką ligų, kaip išvengti spaudimo.‘‘ (Nr 10)

,,Kai bus mažiau žmonių reikės paprašyti, kad papasakotų apie kraujospūdžio matavimą, kad

paaiškintų, kada pradėti nerimauti dėl pakilusio spaudimo.‘‘ (Nr 11)

,,Kad visur būtų galima rasti vaistinėje specialistą, kuris pamatuotų spaudimą, paaiškintų.‘‘

(Nr 14)

,,Kadangi rūpinuosi savo sveikata, norėčiau kad vaistinėse organizuotų daugiau nemokamų

tyrimų. Galėtų gal ir kokių brošiūrėlių apie sveikatą daugiau dalinti.“ (Nr 15)

,,Galėtų patarti kaip dar be vaistų sumažinti spaudimą.‘‘(Nr 18)

,,Galėtų gal papasakoti, kaip teisingai reikia pamatuoti spaudimą, kada jau kreiptis į

gydytoją.‘‘ (Nr 21)

,,Galėtų pakonsultuoti apie kraujospūdžio aparatus. Juk jų yra visokių.Kokį geriausia įsigyti.‘‘

(Nr 22)

41

,,Esant reikalui, norėčiau pasiteirauti, į kokį specialistą kreiptis, gal žino, kuris gydytojas

geras.‘‘ (Nr 25)

,,Galėtų vaistinėse būti bukletukai su informacija apie insultą, infarktą. Kaip jų išvengti.‘‘ (Nr

26)

,,Tada gal labiau įsigilintų į mano ligą, gal duotų kokių naudingų patarimų.‘‘ (Nr 27)

,,Reikės įsigyti spaudimo aparatą. Tai galėtų apie juos papasakoti. Nes jų tiek visokių, nežinia

kurį išsirinkti.‘‘ (Nr 28)

3.3.3 Aiškesnės, platesnės farmacinės informacijos pageidavimas

Pagal dabar galiojančius įstatymus farmacijos specialistas turi suteikti visą reikalingą

informaciją apie vaistų vartojimą ir nepageidajamą poveikį, tačiau situacija tokia, jog dažnas

apklaustasis respondentas užsiminė, kad norėtų aiškesnės, išsamesnės, geriau įsimenamos informacijos

apie vaistų vartojimą, nepageidaujamą poveikį, efektyvumą, suderinamumą. Jie norėtų būti informuoti

apie naujausius preparatus.

,,Noriu kad visada perspėtų, ko tikėtis pradėjus vartoti vaistus, na kas gali būti, kokie

pašaliniai reiškiniai. Galėtų perspėti kokių vaistų kartu geriau negerti. Kad patartų, kuris vaistas geriau,

stipriau veikia.‘‘ (Nr 2)

,,Noriu, kad pasiūlytų pigesnių vaistų, kad aiškiai ir įskaitomai užrašytų jų vartojimą, kad

visada turėtų man reikalingų vaistų.‘‘ (Nr 3)

,,Norėčiau, kad perkant vaistus visada informuotų ne tik ką gera, bet ir ką bloga jie daro. Kada

geriau jų nevartoti, arba su kuo vartoti.‘‘ (Nr 9)

,,Ar tikrai visiem vyresniem reikia gerti aspiriną, nes mano mama įsitikinusi, jog būtinai

reikia.‘‘ (Nr 10)

,,Norėtųsi daugiau informacijos išgirsti apie žolių, arbatų vartojimą spaudimui mažinti. Taip

pat norėčiau sužinoti, ar papildai gali sustiprinti širdį, kurie iš jų geresni. Ar išvis nereikia jų vartoti.‘‘

(Nr 16)

,,Perkant vaistus kad paaiškintų, kuris geriau, stipriau veikia. Kad papasakotų apie naujausius

vaistus.‘‘ (Nr 17)

,,Norėčiau, kad gerai išaiškintų blogą vaistų veikimą, kad bet kada būtų galima kreiptis su

savo sveikatos bėdom ir gauti naudingą patarimą.‘‘ (Nr 18)

,,Reikėtų kad ir gydytojas ir vaistininkas neskubėdami paaiškintų kas, kaip ir nuo ko. Nes

būna, kad suberia informaciją, susimoki išeini ir jau nieko neprisimeni. Bet čia gal ir mano atmintis

kalta.‘‘ (Nr 20)

42

,,Kad vaistininkas visada primintų vaistų vartojimą, kad patartų, kokius vitaminus gerti, kad

parinktų geriausiai veikiantį vaistą.‘‘ (Nr 23)

3.3.4 Mažesnių vaistų kainų pageidavimas

Daugelis respondentų pageidavo mažesnių vaistų kainų. Farmacijos specialistas negali

įgyvendinti tokio prašymo. Bet apklausos metu nuskambėjo ir tokie pageidavimai, kad vaistininkas

pasiūlytų vaistus, kurių kaina žemesnė, arba informuotų apie pigiausią grupės vaistą, arba pasiūlytų

pigesnį alternatyvų vaistinį preparatą. Tą farmacijos specialistas privalėtų padaryti ir parinkti pasiūlyti

geriausiai žmogaus poreikius tenkinantį variantą. Nes tikrai ne visi vaistinės klientai pageidauja įsigyti

pigiausią vaistą ar kitą prekę. Kiti sutinka mokėti daugiau, už efektyvesnį, garantuotai veikiantį,

mažiau nepageidaujamo poveikio turintį produktą.

,,Daugiau akcijų, nes dabar visi vaistai labai brangūs, galėtų būti daugiau nemokamų tyrimų.‘‘

(Nr 19)

,,Noriu, kad pasiūlytų pigesnių vaistų, kad aiškiai ir įskaitomai užrašytų jų vartojimą, kad

visada turėtų man reikalingų vaistų.‘‘ (Nr 3)

,,Norisi žinoti, kurie yra pigiausi vaistai.‘‘ (Nr 5)

,,Mažesnės eilės, pigesni vaistai.‘‘ (Nr 8)

,,Galėtų būti mažesnės priemokos už vaistus. Nes dabar nemažai pinigų vaistam išleidžiu.‘‘

(Nr 12)

,,Galėtų pasiūlyti pigesnius vaistus, jeigu jie veikia taip pat.‘‘ (Nr 12)

43

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu buvo atliekamas interviu su Kybartų mieste esančios ,,Norfos vaistinės‘‘

pacientais. Buvo norima atskleisti jų patirtis ir lūkesčius, susijusius su konsultavimu padidėjusio

arterinio kraujo spaudimo klausimais vaistinėje. Gauti rezultatai parodė, jog respondentų teigiamos

patirtys susijusios su farmacijos specialistų veiksmais, kurių šie ėmėsi teikdami farmacinę paslaugą.

Taip pat teigiamos patirtys susijusios su teigiama respondentų savijauta konsultacijos metu. Šiame

tyrime, pacientai teigiamai atsiliepė apie farmacijos specialistų konsultavimą vaistų vartojimo ir

sveikatinimo temomis. Jie pabrėžė, jog patenkinti suteikta paslauga jautėsi tada, kai konsultacijos metu

farmacijos specialistas stengdavosi įsigilinti į jų problemą. Išanalizavus visus šio tyrimo interviu

galima daryti išvadą, kad apklaustieji respondentai ypač vertina profesionalų, malonų specialisto

elgesį, sveikatinančią, individualizuotą bei pacientą nuraminančią konsultaciją.

Viename Lietuvoje vykdytame tyrime, kuriame dalyvavo 150 visuomenės vaistinių ir kurio

tikslas buvo sužinoti pacientų nuomonę apie konsultavimo kokybę bei apimtį, išanalizavus gautus

duomenis paaiškėjo, jog farmacijos specialistas – lengviausiai pasiekiamas sveikatos priežiūros narys.

60 procentų respondentų reikalingą informaciją apie vartojamą vaistą gavo vaistinėje. Čia jie gavo

esminę informaciją apie vaisto dozavimą, vartojimo dažnumą ir laiką. Platesnės, labiau paaiškinančios

informacijos pasigęsta, ji suteikiama ne visada. Todėl respondentai pageidavo objektyvios ir dalykinės

pagalbos, užtikrinančios saugų ir racionalų gydymąsi. 77 procentai apklaustųjų atkreipė dėmesį, jog

vaistininkai dėmesingi pacientų lūkesčiam, viltim, argumentam. 67 procentai teigė, jog vaistininkas

skyrė pakankamai laiko konsultacijai. 71 procentas respondentų norėjo ne tik įsigyti vaistinį preparatą

vaistinėje, jiems reikėjo papildomos konsultacijos apie ligą ir vaistus. Pusė iš jų prašė vaistininko

patarimo vaistinėje [36].

Graikijoje atlikto tyrimo rezultatai patvirtino, jei pacientai yra gerai, išsamiai ir suprantamai

informuoti apie hipertenzijos gydymą vaistais, tai labai pagerina teisingą medikamentų vartojimo

laikymąsi [8].

Vokietijoje 2006 m. atliktos studijos duomenys rodo, jog pateikus tinkamas medikamentų

vartojimo rekomendacijas vyresniem nei 70 metų pacientam, galima sumažinti netinkamą vaistų

vartojimo dažnį net 23 proc. [26]. Tuo pačiu tai pagerina ir gydymosi efektyvumą.

Nemažai projektų patvirtino, jog tokios vaistininkų intervencijos vaistinėje, kai jie matuoja

AKS, kūno masės indeksą, konsultuoja dėl padidėjusio lipidų kiekio kraujyje, rizikos faktorių turinčius

pacientus nukreipia pas gydytojus, pataria kaip efektyviai ir teisingai vartoti paskirtus medikamentus,

bei pataria gyvenimo būdo koregavimo klausimais, pateisina išlaidas ir yra veiksmingos [7,34,35].

Šio magistrinio darbo tyrime respondentus konsultavimas nuvylė, kai iškilo problemų su

pacientų nuomone netinkamu aptarnavimu, kai jiem buvo siūlomi ne tokie kaip tikėtasi preparatai.

44

Nusivylimą kėlė, kai jiem tekdavo palaukti konsultacijos ir/arba vaistų. Pacientai atkreipė dėmesį į

nekultūringą farmacijos specialisto elgesį bei nekokybišką, neindividualizuotą ir lėtą farmacinės

paslaugos suteikimą.

Diskusija, vykusi Vilniuje 2007 metais, su Lietuvos pacientų organizacijų vadovėmis, kai

joms buvo pateiktas iš anksto parengtas pusiau struktūrizuotas klausimynas, parodė, jog situacijos, kai

vaistininkas ima elgtis ne kaip sveikatos priežiūros specialistas ir komandos narys, o kaip verslininkas,

mažina jo autoritetą pacientų akyse [18].

Daugelio autorių duomenimis perspėjantys signalai, jog pacientas nutrauks gydymą, yra ne tik

depresija, kognityviniai sutrikimai, šalutiniai vaistų poveikiai, besimptomė liga, bet ir žinių apie ligą

trūkumas, sudėtingas gydymo planas, nepaskirtas gydymo efektyvumo stebėjimas [40,45]. Įrodyta, jog

netvarkingas vaistų vartojimas yra viena iš svarbiausių gydymui atsparios arterinės hipertenzijos

priežasčių. Vaistus netinkamai vartoja net du trečdaliai pacientų, kuriems nustatyta rezistencinė

arterinė hipertenzija [50].

Kybartų mieste ,,Norfos vaistinėje‘‘ kalbintų pacientų lūkesčiai susiję su pageidaujamu aukštu

farmacijos specialistų profesionalumu, su nemokamomis, papildomomis vaistinės paslaugomis, su

aiškesniu bei platesniu farmacinės informacijos poreikiu. Respondentai pageidautų kad vaistinėse būtų

atliekama daugiau ir dažniau įvairių nemokamų tyrimų. Jie norėtų gauti literatūros ir sveikatinančios

informacijos. Pacientų nuomone farmacijos specialistas turėtų būti aukštos kvalifikacijos, malonus,

mandagus, rūpestingas, kruopštus ir atsakingas. Galima konstatuoti, kad nustatytas didelis pacientų

platesnio spektro vaistinėje teikiamų nemokamų paslaugų ir taip pat išsamesnės, platesnės, aiškesnės

farmacinės bei sveikatinančios informacijos poreikis.

2007 m. Lietuvoje vykdytas pacientų lūkesčių tyrimas atskleidė, jog konkretūs pacientų

lūkesčių neatitinkantys pasiūlymai, rodantys vaistininką ne kaip sveikatos priežiūros komandos narį,

bet kaip verslo subjekto atstovą, pacientams kelia nusivylimą ir nepasitikėjimą. Galima teigti, jog

pacientai norėtų, kad vaistininkas ir gydytojas kartu siektų efektyvaus ir racionalaus gydymo už

mažiausią įmanomą kainą [18]. Glaudesnė profesinė gydytojo ir vaistininko sąveika, orientuota į

individualios situacijos vertinimą bei efektyvesnį problemų sprendimą, labiau tenkintų ir Lietuvos

pacientų lūkesčius [18].

Lietuvos pacientų organizacijų vadovai pažymėjo, jog farmacijos specialistas turėtų būti

sveikatos priežiūros komandos narys. Jis turėtų padėti pacientui suderinti skirtingus preparatus,

pakonsultuoti, jei kiltų neaiškumų susijusių su gydymu ir įvertinti polifarmakoterapijos pavojų [18].

Apibendrinat galime daryti išvadą, jog farmacijos specialistai yra tarsi neišnaudoti resursai,

kuriais tinkamai naudodamiesi galėtume pagerinti daugelio žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę.

45

5. IŠVADOS

1. Pacientų teigiamos patirtys susijusios su farmacijos specialisto veiksmais ir teigiama

pacientų savijauta konsultacijos metu, kai farmacijos specialistas bandydavo įsigilinti į jų problemą.

Pacientai ypač vertino profesionalų, malonų farmacijos specialisto elgesį ir sveikatinančią,

individualizuotą bei pacientą nuraminančią konsultaciją

2. Respondentus konsultavimas nuvylė, kai iškilo problemų su pacientų nuomone netinkamais

farmacijos specialisto veiksmais, ne tokių kokių tikėtasi preparatų siūlymu ir tai pat, kai tekdavo

palaukti konsultacijos ir/arba vaistų. Pacientai atkreipė dėmesį į kartais pasitaikančią nekokybiškai,

neindividualizuotai ir lėtai suteikiamą farmacinę paslaugą.

3. Kalbintų vaistinės pacientų lūkesčiai susiję su pageidaujamu aukštu farmacijos specialistų

profesionalumu, su nemokamomis, papildomomis vaistinės paslaugomis ir su aiškesnės, platesnės

farmacinės bei sveikatinančios informacijos poreikiu.

46

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Armonaitė R., Baltrėnaitė A., Barzdžiukas V., Bojarskas J., Garšvienė N, Inčiūra A.,

Janovičienė E., Juozaitytė E., Jaruševičienė L., Jurgutis M, Jurgutis A., Klumbienė J. ir kt.

Šeimos medicinos pagrindai. Kaunas. Vitae Litera. 2009

2. Babonienė E, Jonaitienė L, Ragažinskienė O. Vaistininko padėjėjo farmacinės paslaugos

šiuolaikinė būklė visuomenės vaistinėse Lietuvoje. Sveikatos ekonomika ir vadyba. 2012.

Volume 22. Number 5. p. 192-195

3. Baranauskas A, Barsteigienė Z, Radžiūnas R, Skyrius V. Lietuvos vaistinėse teikiamų

farmacinių paslaugų kokybės atitikimo Europos Sąjungos šalių vaistinėms galiojančioms

rekomendacijoms paslaugų kokybei analizė. Biomedicina T.2 Nr. 2, 2002

4. Barcus F. E. Communications content: Analysis of the research 1900-1958 // Urbana-

Champaign. – 1959.

5. Braun V., Clarke V. Using thematic analysis in psychology // Qual. Res.Psychol. – 2006, p. 77–

101.

6. Budd R. W, Thorp R. K., & Donohew L. Content analysis of communications. New York:

Macmillan. – 1967.

7. Carter BL, Elliott WJ. The Role of Pharmacists in the Detection, Management, and Control of

Hypertension: A National Call to Action. Pharmacotherapy 2000, 20:119–122.

8. Charitini Stavropoulou PhD. Perceived information needs and non-adherence: evidence from

Greek patients with hypertension 2011 Blackwell Publishing Ltd Health Expectations, 15,

pp.187–196

9. Chesney M. 2003. Adherence to HAART regimens. AIDS Patient Care STDS, 17: 169–77.

10. Claxon AJ, Cramer J, Pierce C. A systematic review of the associations between dose regimens

and medication compliance. Clin Ther 2001;23:1296-310.

11. Cutler DM, Wendy Everett W. Thinking Outside the Pillbox – Medication Adherence as a

Priority for Health Care Reform. N Engl J Med. 2010; 362: 1553–1555.

12. Daukšienė J. Visuomenės vaistinės pacientų gaunamos farmacinės ir sveikatinimo informacijos

tyrimas ir vertinimas. Daktaro disertacija. Kaunas. 2010;

13. Dėl farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo: Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V - 1490 Vilnius. TAR,

2015-12-29, Nr. 20759

14. Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro įsakymas Nr. V – 494, 2007 06 15, Valstybės Žinios, 2007 06 21, Nr.68 – 2690.

47

15. Denise A Knight BSc, MSc, PGDE, RN, RHV, Diane Thompson BA, PhD, Elspeth Mathie BA,

MA, PhD and Angela Dickinson BSc, MMedSci, PhD, RN. Seamless care? Just a list would

have helped! Older people and their carers experiences of support with medication on discharge

home from hospital. 2011 John Wiley & Sons Ltd Health Expectations, 16, pp.277–291

16. Eisen SA, Miller DK, Woodward RS, Spitznagel E, Przybeck TR. The effect of prescribed daily

dose frequency on patient medication compliance. Arch Intern Med 1990: 150:1881–4.

17. Granger BB, Ekman I, Granger ChB, Ostergren J, Olofsson B, Michelson E, McMurray JJV,

Yusuf S, Pfeffer MA, Swedberg K. Adherence to Medication According to Sex and Age in the

CHARM Programme. European Journal of Heart Failure. 2009; 11: 1092–1098.

18. Grincevičienė V, Radžiūnas R, Grincevičienė Š, Grincevičius J. Profesinės sąveikos

vaistininkas – gydytojas ypatumai: situacijos analizė ir pacientų lūkesčiai. Filosofija.

Sociologija. 2011. T.22. Nr 2, p. 207-213

19. Ho PM, Bryson L, Rumsfeld JS. Medication Adherence: It‘s Im¬portance in Cardiovascular

Outcomes. Circulation (American Heart Association). 2009; 119(23): 3028–3035.

20. http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/rizikos_veiksniai/padidejes_kraujospudis/117/

21. Hughes CM. McElnay JC, Fleming CF. Benefits and Risks of Self Medication. Drug Saf

2001;24 (14):1027-1037.

22. Hughes CM. Monitoring self-medication. Expert Opin Drug Saf. 2003;2(1):1-5.

23. Kalibatienė D, Biliukas M, Kalibataitė I. Lėtinėmis kardiovaskulinėmis ligomis sergančių

pacientų vaistų vartojimo analizė. Medicinos teorija ir praktika. 2013 – T.19 (Nr.1), p. 23-30

24. Kleinke JD. Just what the HMO ordered: the paradox of increasing drug costs. Health Aff

(Millwood) 2000;19:78-91.

25. Kubilienė L., Naudžiūnas A. ir kt. Farmacinės paslaugos klinikiniai konsultavimo pagrindai.

2014.

26. Laroche, M. L.; Charmes, J. P.; Nouaille, Y.; Fourrier, A.; Merle, L. 2006. “Impact of

hospitalisation in an acute medical geriatric unit on potentially inappropriate medication use”,

Drugs and Aging 23(1): 49–59.

27. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas Nr X-709. 2006 m. birželio 22 d. Valstybės žinios,

2006-07-18, Nr. 78-3056

28. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr X-709 2, 7 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas.

2015 m. kovo 12 d. Nr. XII-1538. TAR, 2015-03-18, Nr. 3949

29. Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymas Nr. I-552, 1994 07 19, Valstybės žinios,

1994 08 17, Nr. 63-1231.

30. Lindkvist K. Approaches to textual analysis. In K.E. Rosengren (Ed.), Advances in content

analysis. Beverly Hills: Sage. – 1981.

48

31. Martin LR, Williams SL, Haskard KB, DiMatteo MR. The Challenge of Patient Adherence.

Therapeutics and Clinical Risk Management. 2005; 1(3): 189–199.

32. McTavish D. L., Pirro E. – B. Contextual content analysis. Quality and Quantity. – 1990, p.

245-265.

33. Medication Adherence Clinical Referente. American College of Preventive Medicine, 2011.

http://www.acpm.org.

34. Mehos BM, Saseen JJ, MacLaughlin EJ. Effect of pharmacist intervention and initiation of

home blood pressure monitoring in patients with uncontrolled hypertension. Pharmacotherapy

2000;20(11):1384-9.

35. Mesquita AR, Lyra DP Jr, Brito GC, Balisa-Rocha BJ, Aguiar PM, de Almeida Neto AC.

Developing communication skills in pharmacy: a systematic review of the use of simulated

patient methods. Patient Educ Couns.2010; 78(2):143-8.

36. Mikalauskienė R, Davalgienė J, Radžiūnas R, Skyrius V. Paciento konsultavimo kokybės

tyrimas ir farmacinės informacijos gavimo šaltiniai visuomenės vaistinėje. Medicina (B Aires).

2003;39:148–53.

37. Morisky DE, Ang A, Krousel-Wood M et al. Predictive validity of a medication adherence

measure in an outpatient setting. J Clin Hypertens. 2008; 10: 348–54.

38. Nandy B. R., Sarvela P. D. Content analysis reexamined:Arelevant research method for health //

American Journal of Health Behavior. – 1997, p. 222-234.

39. O’Malley AS, Forrest CB, Mandelblatt J. 2002. Adherence of low-income women to cancer

screening recommendations. J Gen Intern Med, 17: 144–54.

40. Okuno J, Yanagi H, Tomura S. Is cognitive impairment a risk factor for poor compliance among

Japanese elderly in the community? Eur J Clin Pharmacol 2001; 57: 589–94.

41. Osterberg L, Blaschke T. Adherence to Medication. N Engl J Med. 2005; 353: 487–97.

42. Rosengren K. E. Advances in Scandinavia content analysis: An introduction. Beverly Hills:

Sage. – 1981.

43. Ross S,Walker A, MacLeod MJ. Patient compliance in hyper¬tension: role of illness

perceptions and treatment beliefs. Journal of Human Hypertension 2004: 18, 607–613.

44. Skyrius V. Farmacinė rūpyba vaistininko praktikoje. Farmacija ir laikas. Nr.1. 2006. p.89-91

45. Stilley CS, Sereika S, Muldoon MF, Ryan CM, Dunbar-Jacob J. Psychological and cognitive

function: predictors of adherence with cholesterol lowering treatment. Ann Behav Med 2004;

27: 117–24.

46. Šakalytė G, Babarskienė R.M, Baronaitė–Dūdonienė K, Karaliūtė R. Lietuvos gydytojų ir

pacientų žinios apie arterinę hipertenziją.Visuomenės sveikata 2013/4(63) p. 47-52

49

47. Šepeliovaitė G. Visuomenės vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų pasirengimas teikti

farmacinės rūpybos paslaugas. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas. 2014

48. Švarcaitė J. Farmacinė rūpyba ES ir Lietuvoje. Sveikatos politika ir valdymas. 2014, 1(6) p.55-

62

49. Tesch R. Qualitative research: Analysis types and software tools. Bristol: Falmer. – 1990.

50. Waeber B, Feihl F. Assessment of drug compliance in patients with high blood pressure

resistant to antihypertensive therapy. EuroIntervention. 2013 May 9.

51. Wroe AL. Intentional and Unintentional Nonadherence: A Stu¬dy of Decision Making. Journal

of Behavioral Medicine. 2002; 25 (4): 355–372.

52. Zolnierek KBH, DiMatteo MR. Physician Communication and Patient Adherence to Treatment:

A Meta-analysis. Med Care. 2009 August ; 47(8): 826–834.

50

7. PRIEDAI

1 Priedas Bioetikos leidimas

51

2 Priedas UAB Norfos vaistinės vadovų leidimas atlikti tyrimą

52

3 Priedas Interviu temų lentelė

Sritis Tema Potemė Citata

A.Respondentams

patikusio

konsultavimo

aspektai

A.1. Farmacijos

specialisto

veiksmai

A.1.a. Arterinio kraujo

spaudimo matavimas

vaistinėje

,,Man liepė atsisėsti, pamatavo

spaudimą, paklausė kokius vaistus

geriu, davė kaptoprilio tabletę.“

(Nr 7)

A.1.b. Kitų vaistų

parekomendavimas ir

paciento edukacija

,,Vaistinėje patarė pabandyti kitos

firmos tuos pačius vaistus.“(Nr 2)

,,Tai vaistinėje man paaiškino, kad

toks yra pašalinis veikimas ir

vaistus reikia pakeisti.“ (Nr 18)

A.1.c. Greitos pagalbos

suteikimas

,,Davė lašelių širdžiai. Iš karto

sutaisė – išgėriau.‘‘ (Nr 1)

A.1.d Nukreipimas pas

gydytoją

,,Tikrai labai dėkinga, kad

neprigrūdo krūvos nereikalingų

vaistų, o nusiuntė pas gydytoją.‘‘

(Nr 19)

A.1.e Konsultacijos

efektyvumas, aptarnavimo

kokybė

,,Nesusidūriau su situacija, kad kas

nepatiktų. Man atrodo, visada kai

klausiu tai atsako, ar pasako ką

reikia žinoti.‘‘ (Nr 22)

A.2.Konsultavimo

temos

A.2.a.Konsultavimas apie

vaistinių medžiagų

vartojimą ir efektyvumą

Informacija apie vartojimo laiką ir

vaistų indikacijas:

,,Kartą, kai buvau tik pradėjęs

vartoti vaistus, užmiršau kurį ryte,

kurį vakare. Tai ėjau į vaistinę ir

klausiau.‘‘ (Nr 30)

Pagalba siekiant neužmiršti vaistų

vartojimo:

,,Sykį patarė įsigyti vaistų dėžutę.

Tai dabar dukra iš vakaro ten

sudeda vaistus. Tada matau ir tikrai

žinau kad juos išgėriau.‘‘(Nr 3)

Konsultacijos apie maisto papildų

ir vitaminų vartojimą, efektyvumą:

,,Man pataria kokį kalį geriau gerti,

koks magnis geriau veikia. Kokie

vitaminai patikimesni.‘‘ (Nr 15)

A.2.b. Konsultacijos ligų Konsultacija AKS matavimo ir

53

B.Respondentus

nuvylusio

konsultavimo

aspektai

B.1. Su preparatų

išdavimu/pardavi

mu susijusios

problemos

B.1.a Papildomų preparatų

siūlymas

,,Mato kad perku daug vaistų, tai

dar siūlo ir visokių papildų. Aš jais

netikiu.‘‘ (Nr 6)

B.1.b.Kompetencijos ribų

neperžengimas

,,Savo vaistų pavadinimo

neprisiminiau. Tai nedavė. Sakė,

jog gali pakenkti. Pasiūlė

profilaktikos klausimais vertinimo klausimais:

,,Vaistinėje pasišneku ir apie

kraujospūdį. Nors dabar jis

daugmaž normalus.‘‘ (Nr 13)

Farmacijos specialisto veiksmai

kardiovaskulinių ligų prevencijoje:

,,Vaistininkė, pamačiusi jog perku

vaistus, kurie mažina kraujospūdį,

paklausė ar nenoriu užsiregistruoti

ir nemokamai pasitikrinti

cholesterolį.‘‘ (Nr 4)

Informacijos, apie sveikatą

žalojančius veiksnius, suteikimas:

,,Netyčia užsiminiau, jog einu

pietauti ir laukia kolegė su kava.

Tai liepė negerti.‘‘ (Nr9)

Informacijos, apie

nemedikamentines profilaktikos

priemones suteikimas:

,,Pataria, kad reikia daugiau judėti,

mažiau riebaus maisto vartoti,

nerūkyti.‘‘ (Nr 17)

Informacijos apie medicininius

prietaisus, suteikimas:

,,Man plačiai papasakojo, kuris yra

geriausias, kuris naujausias. Pasakė,

kad geriau pirkti ne tą kur ant riešo,

o tą kur ant žasto dedasi.‘‘ (Nr 16)

A.3. Respondentų teigiama savijauta ,,Likau patenkinta konsultavimu.‘‘

(Nr24)

,,Aš patenkinta, nes rūpestingai

išsiaiškino, kas man yra.‘‘ (Nr 14)

54

kaptoprilio jei staiga sukiltų

spaudimas. Ir liepė arba atsinešti

savo vaistų dėžutę, arba eiti pas

gydytoją.‘‘ (Nr 12)

B.1.c Gydytojo parinkto

vaisto keitimas

,,Vieną kartą vaistinėje pradėjo

siūlyti kitus vaistus nei parašęs

gydytojas. Negi nemato, kad vaistų

pase visada perku tuos pačius

vaistus.‘‘ (Nr 19)

B.1.d.Nepasitenkinimas dėl

vaisto parinkimo

,,Nepatinka, kai siūlo iš karto rimtus

vaistus, galima pradėti gydytis nuo

augalinių preparatų, vaistažolių,

arbatų.‘‘ (Nr 9)

B.2. Su

farmacijos

specialisto

veiksmais

susijusios

problemos

B.2.a. Vaistų išdavimo

klaidos

,,Kartą vaistinėje suklydo ir padavė

ne tuos vaistus. Gerai kad pats

pastebėjau. Nors atsiprašė, bet

vistiek nesmagu. Matyt per daug

skubėjo. Teisingai, už manęs buvo

nemaža eilutė. Žodžiu, visada reikia

ir pačiam atidžiai žiūrėti ką duoda.‘‘

(Nr 27)

B.2.b.Nepasitenkinimas

dėmesio trūkumu

,,Nepatinka, kai neįsigilina į mano

savijautą, skuba ir duoda bet kokius

vaistus.‘‘ (Nr 18)

B.2.c. Pelno siekianti

veikla

,,Nepatinka, kai vaistinėje nebūna

mano vaistų. Kartą, kai nebuvo

mano vaistų, bandė įgrūsti

brangesnį. Tai ėjau į kitą vaistinę.‘‘

(Nr 30)

B.2.d.Nepasitenkinimas

farmacijos specialisto

kompetencija

,,Yra pas mus viena vaistininkė,

kuri kai jos paklausi, visada skaito

vaistų lapelį. Norėtųsi, kad dirbtų

žmogus, kuriam nereiktų skaitinėti.

Juk jie turi ir taip viską žinoti.‘‘ (Nr

23)

B.2.e.Konfidencialumo

poreikis

,,Kartais norisi daugiau privatumo,

nesinori kad visas kaimas žinotų

kuo sergi. Nepatinka kad šnekantis

su vaistininku, kiti lipa vos ne ant

galvos arba dar geriau –

komentuoja.‘‘ (Nr 1)

B.3. Su sugaištu laiku susijusios problemos ,,Ir dar nepatinka, kad kartais ilgai

tenka laukti eilėje, nes kol išaiškina

kokiem pensininkam viską.‘‘ (Nr

19)

C. Respondentų

lūkesčiai

C.1 Specialistų profesionalumas ,,Man patinka rūpestingi, atsakingai

į savo darbą žiūrintys, protingi

specialistai. Jie gali tinkamai

pakonsultuoti, parinkti vaistus.

55

Norėčiau, kad kuo daugiau tokių

žmonių dirbtų.‘‘ (Nr 4)

C.2 Nemokamų, papildomų vaistinės

paslaugų pageidavimas

,,Kadangi rūpinuosi savo sveikata,

norėčiau kad vaistinėse organizuotų

daugiau nemokamų tyrimų. Galėtų

gal ir kokių brošiūrėlių apie

sveikatą daugiau dalinti.“ (Nr 15)

C.3 Aiškesnės, platesnės farmacinės

informacijos pageidavimas

,,Norėčiau, kad perkant vaistus

visada informuotų ne tik ką gera,

bet ir ką bloga jie daro. Kada geriau

jų nevartoti, arba su kuo vartoti.‘‘

(Nr 9)

C.4 Žemesnių vaistų kainų pageidavimas ,,Galėtų pasiūlyti pigesnius vaistus,

jeigu jie veikia taip pat.‘‘ (Nr 12)