24
PRITARTA Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto 2014 m. kovo 12 d. posėdyje (protokolo Nr. 1-KATI-8 ) MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO KONSTITUCINĖS IR ADMINISTRACINĖS TEISĖS INSTITUTAS KONSTITUCINĖS TEISĖS BAIGIAMOJO EGZAMINO PROGRAMA ĮVADAS Programa skirta Mykolo Romerio universiteto teisės bakalauro studijų studentams, besirengiamtiems laikyti Konstitucinės teisės baigiamąjį egzaminą. Konstitucinės teisės baigiamojo egzamino programa parengta Lietuvos konstitucinės teisės ir Lyginamosios konstitucinės teisės studijų programų pagrindu. Konstitucinės teisės baigiamojo egzamino tikslas – įvertinti studentų įgytas konstitucinės teisės žinias, gebėjimą, remiantis šiuolaikine konstitucinės teisės doktrina, analizuoti Lietuvos konstitucinės teisės institutus, teisinio reguliavimo problemas, nagrinėti užsienio šalių, pirmiausia – Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Latvijos ir Estijos konstitucines sistemas ir pagrindinius konstitucinius institutus. Pagrindiniai Konstitucinės teisės baigiamojo egzamino uždaviniai: 1. Įvertinti studentų įgytus konstitucinės teisės teorinio bei taikomojo pobūdžio gebėjimus. 1

Konstitucinės Teisės Baigiamojo Egzamino Programa. 2014-03-13

  • Upload
    ina

  • View
    49

  • Download
    0

Embed Size (px)

DESCRIPTION

asmeniniam naudojimui

Citation preview

Selon larticle 102 de la Constitution la Cour constitutionnelle dcide si les lois et les autres actes jur

PRITARTAMykolo Romerio universitetoKonstitucins ir administracins teiss instituto 2014 m. kovo 12 d. posdyje (protokolo Nr. 1-KATI-8 )MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO

TEISS FAKULTETOKONSTITUCINS IR ADMINISTRACINS TEISS INSTITUTAS

KONSTITUCINS TEISS BAIGIAMOJO EGZAMINOPROGRAMA

VADAS

Programa skirta Mykolo Romerio universiteto teiss bakalauro studij studentams, besirengiamtiems laikyti Konstitucins teiss baigiamj egzamin. Konstitucins teiss baigiamojo egzamino programa parengta Lietuvos konstitucins teiss ir Lyginamosios konstitucins teiss studij program pagrindu.Konstitucins teiss baigiamojo egzamino tikslas vertinti student gytas konstitucins teiss inias, gebjim, remiantis iuolaikine konstitucins teiss doktrina, analizuoti Lietuvos konstitucins teiss institutus, teisinio reguliavimo problemas, nagrinti usienio ali, pirmiausia Jungtini Amerikos Valstij, Jungtins Karalysts, Vokietijos, Pranczijos, Latvijos ir Estijos konstitucines sistemas ir pagrindinius konstitucinius institutus.Pagrindiniai Konstitucins teiss baigiamojo egzamino udaviniai: 1. vertinti student gytus konstitucins teiss teorinio bei taikomojo pobdio gebjimus.2. vertinti bakalaur gebjimus taikyti gytas konstitucins teiss inias, sprendiant konkreias teisines situacijas, remiantis konstitucine jurisprudencija. Pagrindini studij baigiamojo egzamino kontrols formos. Baigiamasis egzaminas laikomas ratu. Studentai turi atsakyti du teorinio pobdio klausimus (pirmasis klausimas - i Lietuvos konstitucins teiss studij programos, antrasis klausimas i Lyginamosios konstitucins teiss studij programos), treioji uduotis teisin situacija, kuri reikia isprsti remiatis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Konstitucins teiss baigiamojo egzamino trukm 1,5 val. io egzamino metu leidiama naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucija.

KONSTITUCINS TEISS BAIGIAMOJO EGZAMINO TEMOS

I tema. KONSTITUCIJOS TEORIJOS PAGRINDAI IR KONSTITUCINS TEISS SAMPRATA

1. Konstitucijos svoka, konstitucijos funkcijos.1. Konstitucijos forma, struktra, konstitucij tipologijos.1. Konstitucijos aikinimas, konstitucin doktrina.1. Konstitucins teiss samprata.1. Konstitucins normos, konstituciniai principai, konstituciniai teisiniai santykiai.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautins sutartys. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautiniai paproiai bei tarptautini organizacij teiss aktai.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautini teism bei arbitra sprendimai.1. Europos Sjungos ir jos teiss prigimtis.1. Europos Sjungos teiss norm tiesioginis veikimas ir taikymas Lietuvos Respublikos teiss sistemoje.1. Europos Sjungos teiss norm virenyb Lietuvos Respublikos teiss sistemoje.1. Konstitucins teiss mokslin doktrina.

II tema. LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCINGUMO RAIDA

1. Lietuvos valstybs konstitucingumo itakos LDK ir Abiej Taut Respublikoje.2. Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimas 1918 m. Nepriklausomybs Akto teisin charakteristika. 3. 19181940 m. Lietuvos valstybs konstitucijos (j charakteristika).4. Lietuvos sovietin okupacija ir ankeksija 1940 m.; sovietizacija ir pasiprieinimas sovietiniam okupaciniam reimui.5. 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybs atkrimo Aktas ir Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas (j charakterstika).6. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas, primimas ir sigaliojimas.

III tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOAI

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos forma ir struktra.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo tvarka.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisins ypatybs.4. Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.

IV tema. Konstitucijos apsauga. Konstitucins kontrols modeliai

1. Teisin konstitucijos apsauga. Konstitucin kontrol. Konstitucins kontrols funkcijos. Konstitucins kontrols bdai ir formos. 1. Amerikietikasis ir europietikasis konstitucins kontrols modeliai. Konstitucin kontrol JAV, Pranczijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Pagrindiniai Konstitucinio Teismo statuso bruoai. Konstitucinio Teismo vieta valstybs valdi sistemoje.1. Lietuvos Republikos Konstitucinio Teismo sudarymo konstituciniai pagrindai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo teisj teisinis statusas.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo galiojimai. Kreipimosi Lietuvos Respublikos Konstitucin Teism teis.1. Konstitucins justicijos byl nagrinjimo procesas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai ir j teisin galia. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo akt paskelbimas ir j teisins pasekms.

V tema. mogaus ir pilieio teiss ir laisvs

1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucins teiss institutas. 1. Prigimtini mogaus teisi ir laisvi samprata. mogaus teisi istorin raida pasaulyje. 1. mogaus teisi tarptautinis teisinis reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO Visuotin mogaus teisi deklaracija. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija ir Europos socialin chartija. Europos Sjungos pagrindini teisi chartija.1. mogaus teisi ir laisvi sistema ir jos tvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtini Amerikos Valstij Konstitucijoje, Jungtinje Karalystje, Vokietijos Pagrindiniame statyme, Pranczijos Konstitucijoje, Latvijos Konstitucijoje ir Estijos Konstitucijoje. 1. mogaus teisi ir laisvi klasifikacijos vairov.1. mogaus teisi ir laisvi klasifikavimas pagal turin. 1. Asmens pareigos.1. mogaus teisi ir laisvi ribojimo doktrina. Teisi ir laisvi ribojimo tvirtinimas Lietuvos ir usienio konstitucijose bei Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje.1. mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo bdai ir garantijos, j sistema. mogaus teisi gynimo bdai Lietuvoje ir usienio valstybse. Teismin gynyba kaip svarbiausioji mogaus teisi apsaugos garantija. Specialios mogaus teisi gynimo institucijos. Seimo kontrolieriai. Tarptautins mogaus teisi gynimo institucijos. Europos mogaus Teisi Teismas. Europos Sjungos Teisingumo Teismas.

VI tema. Pilietybs institutas. usieniei teisin padtis

1. Lietuvos Respublikos pilietybs samprata ir pilietybs principai. 2. Lietuvos Respublikos pilietybs gijimas.3. Lietuvos Respublikos pilietybs atkrimas, grinimas ir netekimas.4. Dvigubos pilietybs teisinis reguliavimas.5. Lietuvos Respublikos pilietybs klausim nagrinjimo tvarka.6. Usieniei teisins padties reglamentavimo tarptautiniai principai.7. Usieniei teisins padties reglamentavimas Lietuvos Respublikoje.8. Europos Sjungos valstybi nari piliei teisin padtis Lietuvos Respublikoje.9. Pilietybs reglamentavimas Jungtinse Amerikos Valstijose, Jungtinje Karalystje, Vokietijoje, Pranczijoje, Latvijoje ir Estijoje.10. Prieglobsio teis.

VII tema. Politins sistemos konstituciniai pagrindai

1. Politins sistemos samprata. Politins sistemos tvirtinimas konstitucinje teisje.1. Politins sistemos elementai.1. Politins partijos ir politins organizacijos samprata.1. Politini partij steigimo tvarka. Politini partij veiklos principai ir teisins garantijos.1. Politini partij finansavimas ir finansavimo kontrol.1. Politini partij atsakomyb, pertvarkymas ir pabaiga.1. Politini partij rys ir partins sistemos.1. Asociacij (visuomenini organizacij) konstitucin samprata.1. Asociacij steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. 1. Asociacij veiklos teisins garantijos. Asociacij reorganizavimas ir likvidavimas.1. Profesini sjung samprata, funkcijos, veiklos principai ir kompetencija. 1. Profesini sjung steigimo tvarka.1. Banyios ir valstybs santyki konstituciniai pagrindai. Banyios ir valstybs santyki teisinis reguliavimas.1. Religini bendruomeni ir bendrij veiklos teisins garantijos.1. Religini bendruomeni, bendrij ar centro veiklos sustabdymas arba nutraukimas.1. iniasklaidos konstituciniai pagrindai.

VIII tema. VALSTYB KAIP KONSTITUCINS TEISS INSTITUTAS

1. Valstybs samprata, poymiai ir elementai. 1. Valstybs suverenitetas, valstybs funkcijos.1. Valstybs formos samprata. Lietuvos, Jungtini Amerikos Valstij, Jungtins Karalysts, Vokietijos, Pranczijos, Latvijos, Estijos valstybi forma.1. Valstybs valdymo formos samprata. Lietuvos, Jungtini Amerikos Valstij, Jungtins Karalysts, Vokietijos, Pranczijos, Latvijos ir Estijos valstybi valdymo forma.1. Valstybi sandaros forma. Unitarin valstyb. Autonomija iuolaikinse valstybse. Federacija. Konfederacijos, valstybi sjungos, sandraugos ar kitokie susivienijimai. 1. Politiniao reimo samprata. Politini reim klasifikacija.

IX tema. Valstybs valdios institucij sistema

1. Valstybs valdios samprata. 1. Valstybs institucijos svoka ir pagrindiniai poymiai.1. Valstybs institucij klasifikavimas.1. Valstybs valdios institucij organizavimo ir j veiklos konstituciniai principai.1. Valdi padalijimo doktrina. 1. Valdi padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir jo interpretavimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.1. Valdi padalijimo principas Jungtinse Amerikos Valstijose, Jungtinje Karalystje, Vokietijoje, Pranczijoje, Latvijoje ir Estijoje.

X tema. ATSTOVAUJAMOSIOS IR TIESIOGINS DEMOKRATIJOS INSTITUTAI

1. Atstovaujamosios demokratijos samprata.1. Rinkim samprata. Rinkim teiss principai.1. Rinkim teiss altiniai. 1. Rinkim rys.1. Rinkim sistemos samprata ir rys. Lietuvoje, Jungtinse Amerikos Valstijose, Jungtinje Karalystje, Vokietijoje, Pranczijoje, Latvijoje ir Estijoje organizuojam rinkim sistemos. 1. Rinkim teiss paeidimai. Teisins atsakomybs u rinkim teiss paeidimus rys.1. Referendumas tiesiogins demokratijos institutas. Referendumo samprata. Referendum rys. Referendumo iniciatyvos teis. Referendumo institutas Lietuvoje, Jungtinse Amerikos Valstijose, Jungtinje Karalystje, Pranczijoje, Latvijoje ir Estijoje.1. statym leidybos iniciatyvos teis. Peticijos teis.

XI tema. Konstituciniai statym leidiamosios valdios modeliai

1. Parlamentarizmo samprata, jo raida Europoje. Parlamento suvereniteto doktrina Jungtinje Karalystje. Parlamentarizmo raida Lietuvoje.1. Parlamentas kaip atstovaujamoji valstybs valdios institucija. Vieneri ir dviej rm parlamentai. 1. Jungtini Amerikos Valstij, Jungtins Karalysts, Vokietijojos, Pranczijos, Latvijos ir Estijos parlament formavimo tvarka. Parlament funkcijos ir galiojimai, teisiniai santykiai su kitomis valstybs valdios institucijomis. Parlament reglamentai. 1. Seimo vieta Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucij sistemoje. Seimo formavimo tvarka, struktra, funkcijos ir galiojimai. Seimo statutas. 1. statym leidybos proceso teisinis reguliavimas Jungtinse Amerikos Valstijose, Jungtinje Karalystje, Vokietijoje, Pranczijoje, Latvijoje ir Estijoje. statym leidybos iniciatyvos teis. statym leidybos stadijos. statym sigaliojimo tvarka. 1. Lietuvos Respublikos Seimo teisiniai santykiai su Vyriausybe. Parlamentin vyriausybs kontrol. 1. Lietuvos Respublikos Seimo biudetin kompetencija.1. Lieuvos Respublikos Seimo nari teisinis statusas. Seimo nari imunitetas ir indemnitetas. 1. Apkaltos konstituciniai pagrindai.

XII tema. Konstituciniai vykdomosios valdios modeliai

1. Vykdomosios valdios samprata.2. Valstybs vadovo institutas Jungtinse Amerikos Valstijose, Jungtinje Karalystje, Vokietijoje, Pranczijoje, Latvijoje ir Estijoje. Valstybs vadovo rinkimai, galiojimai, priimami aktai. 3. Lietuvos Respublikos Prezidento institutas. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim tvarka. Lietuvos Respublikos Prezidento galiojimai. Lietuvos Respublikos Prezidento aktai, j teisin galia. 4. Vyriausyb Jungtinje Karalystje, Vokietijoje, Pranczijoje, Latvijoje ir Estijoje. Vyriausybi formavimo tvarka. Vyriausybi kompetencija. Vyriausybi priimami teiss aktai. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Lietuvos Respublikos Vyriausybs formavimo tvarka. Vyriausybs galiojim grinimas ir atsistatydinimas. Vyriausybs nari teisin padtis. Lietuvos Respublikos Vyriausybs teiss aktai. Lietuvos Respublikos ministerijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybs teisiniai santykiai su Seimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybs teisiniai santykiai su Respublikos Prezidentu.

XIII tema. TEISMIN VALDIA KONSTITUCINJE TEISJE

1. Teismo ir teismins valdios samprata. Teismin valdia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.2. Teism sistemos Lietuvos Respublikoje, Jungtinse Amerikos Valstijose, Jungtinje Karalystje, Vokietijoje, Pranczijoje, Latvijoje ir Estijoje. 3. Teism ir teisj nepriklausomumo garantijos.4. Teisj konstitucinis statusas.5. Teismins valdios savivalda.

XIV tema. Vietos savivaldos ir vietinio valdymo modeliai pasaulio valstybse

1. Vietos (teritorins) savivaldos samprata, paskirtis ir vieta demokratinje valstybje, savivaldos tarptautinio teisinio reguliavimo imperatyvai.1. Vietos savivaldos institutas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos institucijos ir j kompetencija. Vietos savivaldos institucij santykiai su valstybs valdios institucijomis. 1. Savivaldybi institucij sistema: savivaldybs taryba, meras, administracija ir kontrolierius.1. Vietos savivaldos institucij veiklos teisins garantijos. Laikino tiesioginio valdymo vedimo savivaldybs teritorijoje pagrindai. 1. Savivaldybi taryb veiklos valstybin (teisin) prieira ir tiesioginis valdymas savivaldybs teritorijoje.1. Vietos savivalda Jungtinse Amerikos Valstijose, Jungtinje Karalystje, Vokietijoje, Pranczijoje, Latvijoje ir Estijoje.

LITERATRA

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios (toliau - in.,), 1992, Nr. 33-1014.1. Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos. in., 1992, Nr. 33-1015.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucins doktrinos nuostatos 1993-2009. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2010.

Kiti teiss aktai

1. Jungtini Amerikos Valstij Konstitucija.1. Pranczijos Konstitucija.1. Vokietijos Pagrindinis statymas.1. Latvijos Konstitucija.1. Estijos Konstitucija.1. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. in., 2000, Nr. 96-3016.1. Europos vietos savivaldos chartija. in., 1999, Nr. 82-1049.1. Jungtini Taut konvencija dl pabgli statuso. mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. V., 1991.1. Jungtini Taut konvencija dl pilietybs neturini asmen statuso. mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991.1. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymas. in., 1994, Nr. 101-2015.1. Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statymas. in., 1990, Nr. 24-596.1. Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos miest ir rajon laikino tiesioginio valdymo. in., 1995, Nr. 31-701.1. Lietuvos Respublikos statymas Dl pabgli Lietuvos Respublikoje statuso. in., 1995, Nr. 63-157.1. Lietuvos Respublikos statymas Dl usieniei teisins padties. in., 2004, Nr. 73-2539.1. Lietuvos Respublikos statymo Dl usieniei teisins padties gyvendinimo statymas. in., 2004, Nr.73-2540. 1. Lietuvos Respublikos statymas Dl valstybs pavadinimo ir herbo. in., 1990, Nr. 9-221.1. Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos valstybs herbo. in., 1990, Nr. 17-439.1. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt registro statymas. in., 1995, Nr. 41-992.1. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos statymas. in., 1993, Nr. 12-296.1. Lietuvos Respublikos karo padties statymas. in., 2000, Nr. 52-1482.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo statymas. in., 1993, Nr. 6-120.1. Lietuvos Respublikos lygi galimybi statymas. in., 2003, Nr. 114-5115.1. Lietuvos Respublikos lobistins veiklos statymas. in., 2000, Nr. 56-1644.1. Lietuvos Respublikos moter ir vyr lygi galimybi statymas. in., 1998, Nr. 112-3100.1. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padties statymas. in., 2002,Nr. 64-2575.1. Lietuvos Respublikos paso statymas. in., 2001, Nr. 99-3524.1. Lietuvos Respublikos peticij statymas. in., 1999, Nr. 66-2128.1. Lietuvos Respublikos piliei statym leidybos iniciatyvos statymas. in., 1999, Nr. 1-5.1. Lietuvos Respublikos pilietybs statymas. in., 2002, Nr. 95-4087.1. Lietuvos Respublikos pilietybs statymo gyvendinimo statymas. in., 2002, Nr. 95-4088.1. .Lietuvos Respublikos politini partij statymas. in., 2004, Nr. 54-1831.1. Lietuvos Respublikos politini partij ir politini kampanij finansavimo ir finansavimo kontrols statymas. in., 2004, Nr. 135-4894.1. Lietuvos Respublikos Prezidento statymas. in.,1993, Nr. 5-89.1. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymas. in., 1992, Nr. 2-29.1. Lietuvos Respublikos profesini sjung statymas. in., 1991, Nr. 34-933.1. Lietuvos Respublikos referendumo statymas. in., 2002, Nr. 64-2570.1. Lietuvos Respublikos religini bendruomeni ir bendrij statymas. in., 1995, Nr. 89-1985.1. Lietuvos Respublikos savivaldybi administracins prieiros statymas. in., 1998, Nr. 51-1392.1. Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymas. in., 1994, Nr. 53-996.1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymas. in., 1998, Nr. 110-3024.1. Lietuvos Respublikos Seimo laikinj tyrimo komisij statymas. in., 1999, Nr. 33-943.1. Lietuvos Respublikos Seimo nari darbo slyg statymas. in., 1996, Nr. 71-1710.1. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymas. in., 1992, Nr. 221-635.1. Lietuvos Respublikos Seimo statutas. in., 1999, Nr. 5-97.1. Lietuvos Respublikos susirinkim statymas. in., 1993, Nr. 69-1291.1. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas. in., 1999, Nr. 60-1948.1. Lietuvos Respublikos teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybs staig statymas. in., 2000, Nr. 10-236.1. Lietuvos Respublikos teism statymas. in., 1994, Nr. 46-851.1. Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statymas. in.,1994, Nr. 1-558.1. Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus statymas. in., 2000, Nr. 50-1432.1. Lietuvos Respublikos valstybs apdovanojim statymas. in., 2002, Nr. 68-2762.1. Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statymas. in., 1995, Nr. 51-1243.1. Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas. in., 2002, Nr. 42-1192.1. Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas. in., 1999, Nr. 66-2130.1. Lietuvos Respublikos valstybs vliavos ir kit vliav statymas. in., 1991, Nr. 20-517.1. Lietuvos Respublikos valstybins kalbos statymas. in., 1995, Nr. 15-344. 1. Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas. in., 1999, Nr. 60-1945.1. Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymas. in., 1997, Nr. 67- 1659.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldybs tarybos nario statuso statymas. in., 1995, Nr. 18-403.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas. in., 1994, Nr. 55-1049; nauja redakcija: 2000. 91-2832.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas. in., 1994, Nr. 43-772.1. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkim komisijos statymas. in., 2002, Nr. 68-2774.1. Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymas. in., 1996, Nr. 71-1706.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamentas. in., 1994, Nr. 63-1238.Dokument rinkiniai

1. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo dokument rinkinys. T. 1-6. V., 1991-1993.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai. Nr. 1.1. Lietuvos Respublikos Seimo dokument rinkinys. T. 1. V., 1993. 1. Lietuvos valstybs teiss aktai (1918 02 16 - 1940 06 15). V., 1995.1. mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. V., 1991.1. mogaus teiss. Regionini tarptautini dokument rinkinys. V., 1993.1. mogaus teiss. Maum teiss. V., 1996.1. Usienio ali konstitucijos. Mokomasis leidinys. Antrasis leidimas, Vilnius: LTU, 2004.

Specialioji literatraVadovliai

1. Lietuvos konstitucin teis: vadovlis : Liber Amicorum Juozui iliui autoriai: Toma Birmontien ... [et al.] ; Vilnius :Mykolo Romerio universitetas,2012.2. Europos Sjungos valstybi nari konstitucins sistemos :mokslo studija / ; [ autoriai: Darijus Beinoraviius ; redakcin kolegija : Juozas ilys ... [et al.]], Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012.3. ileikis E. Alternatyvi konstitucin teis. Vilnius: TIC., 2003. 4. Vaitiekien E., Vidrinskait S. Lietuvos konstitucins teiss vadas. V., 2001.

Monografijos, straipsniai, moksliniai praneimai, mokymo priemons1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucins doktrinos nuostatos 1993-2009. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2010.2. Sinkeviius V. Parlamento teiss studijos: monografija. Vilnius :Mykolo Romerio universitetas,2011.3. Prezidentas valstybins valdios institucij sistemoje. Mokslinis redaktorius Gediminas Mesonis. Vilnius: leidykla MES, 2011.4. Parlamentas ir valstybins valdios institucij sranga: Liber Amicorum eslovui Jurnui [kolektyvin monografija]. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008.5. Lietuvos konstitucin teis: raida, institucijos, teisi apsauga, savivalda [kolektyvin monografija]. Vilnius :Mykolo Romerio universitetas,2007.6. Abramaviius A. Kai kurie teoriniai ir praktiniai konstitucinio asmen lygiateisikumo principo aspektai. Teis, 2004. T. 50. P. 7-167. Abramaviius A. Respublikos Prezidentas statym leidybos procese. Teiss problemos.- 2000. Nr. 2.P. 79-838. Asmens konstitucins teiss Lietuvoje. V., 1996.9. Birmontien T. Jurisprudencij sandra. Europos mogaus Teisi Konvencijos taka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai. Jurisprudencija, Nr. 2(120), 2010. 10. Birmontien T. Naujosios tendencijos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Jurisprudencija. 2002.T. 30 (22).P. 148-160.11. Birmontien T. Teis informacij. V., 2001.12. Birmontien T. mogaus teiss Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucija, mogus, teisin valstyb. V., 1998. P. 129-138.13. Birmontien T. mogaus teisi raida ir perspektyvos Lietuvoje. Jurisprudencija. 2000. T. 15(7). P. 66-72.14. Belinien L. mogaus teisi kaip konstitucini vertybi apsauga Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo jurisprudencijoje :daktaro disertacija : socialiniai mokslai, teis (01 S). Vilnius:Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010.15. Blinstrubis T. Valstybs ir banyios konstitucini santyki probleminiai aspektai :daktaro disertacija : socialiniai mokslai, teis (01 S) / Vilnius :Mykolo Romerio universitetas,2012.16. Butvilaviius D. D. Steigiamosios ir steigtosios valdi konstitucin skirtis. Socialini moksl studijos, Nr.2(2), 2009.

17. Dicey A.V. Konstitucins teiss studij vadas. V., 1998.18. Esmein A. Konstitucins teiss principai. Kaunas, 1934.19. Favoreu L. Konstituciniai teismai. Vilnius: Garnelis, 2001.20. Glendon M.A., Gordon M.W., Osakwe C. Vakar teiss tradicijos. V., 1993.21. Goda G. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos ir Lietuvos Konstitucijos tiesioginio taikymo problemos. Teiss problemos. 1995. Nr. 3. P. 9-19.22. Grigien K. Konstituciniai pagrindai regioninei savivaldai Lietuvoje ir kitose vidurio ir ryt Europos alyse: ar apskrii (region) reforma determinuoja konstitucijos patais poreik? Socialini moksl studijos, Nr. 3(4), 2011.23. Hollstein A. Valstybs organizacinis modelis Lietuvos Konstitucijoje: treiasis kelias tarp prezidentins ir parlamentins sistemos? Politologija. Nr. 2. P. 17-56.24. Jankauskas K. Teritorini bendruomeni savivalda Lietuvoje: konstituciniai imperatyvai ir j gyvendinimas ordinarinje teisje. Lietuvos konstitucin teis: raida, institucijos, teisi apsauga, savivalda [kolektyvin monografija]. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007.25. Jankauskas K. Adekvatus teiss princip aikinimas konstitucinje jurisprudencijoje. Teiss problemos. 2004. Nr. 5. P. 21-43.26. Jankauskas K. Teiss princip samprata ir j formavimo teiss aikinimo aktuose ypatumai. Jurisprudencija. 2004. T. 51 (43). P. 17-31.27. Jarukaitis I. Europos Bendrijos teiss virenyb ir valstybi nari bei Lietuvos Respublikos teis. Teis. 2000.T. 37. P. 44-63.28. Jarainas E. 1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucija: vizija, teiss aktas, teisin tikrov. Konstitucin jurisprudencija. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis. 2006 m. Nr. 1. P. 330-345. 29. Jarainas E. Asmen lygybs principas, kaip teiss akt konstitucingumo matas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje. Jurisprudencija. 2004.T. 52 (44). P. 7-1830. Jarainas E. Aukiausioji ir ordinarin teis: poirio konstitucij pokyiai. Jurisprudencija. 2002.T. 33 (25). P. 30-4131. Jarainas E. Informacijos laisvs apsaugos problemos Konstitucinio Teismo praktikoje. Jurisprudencija. 2000. T. 9. P. 125-137.32. Jarainas E. statymo samprata: istorinis, lyginamasis irnacionalinis aspektai. Parlamento studijos. Mokslo darbai. Vilnius, 2005m. Nr. 4 p. 59-89. 33. Jarainas E. Konstitucija kaip aukiausioji normin tikrov: keletas naujj Vidurio ir Ryt Europos ali konstitucij analizavimo problem. Jurisprudencija. 2004.T. 54 (46).P. 41-50.34. Jarainas E. Konstitucin justicija ir politinis procesas: sveikos tendencijos ir doktrinos paiekos. Politologija. 1999, Nr. 3(15).35. Jarainas E. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir auktj valstybs pareign apkalta: kelios aktualios problemos. Jurisprudencija, 2006, Nr. 2 (80). P. 34-49.36. Jarainas E. Valstybs valdios institucij santykiai ir Konstitucinis Teismas. V., 2003.37. Jarainas E. velgiant Lietuvos Respublikos 1992m. Konstitucij platesniame konstitucionalizmo raidos kontekste. Jurisprudencija. 2002.T. 30 (22). P. 47-58.38. Jarainas E., Kris E., Lapinskas K., Normantas A., Sinkeviius V., Staiokas S., 39. Constitutional justice in Lithuania, Vilnius: The Constitutional Court of the Republic of Lithuania, 2005.39. Joien D. Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Vilnius: Eugrimas, 2000.40. Katkus A. Lietuvos pilietybs institutas: raida ir dabarties problemos. Justitia. 2002.Nr. .-P. 53-55 41. Katuoka S. Europos Sjungos konstitucins sutarties projektas ir mogaus teiss // Jurisprudencija. 2004.T. 58 (50). P. 6-14.42. Konstitucija, mogus, teisin valstyb. V., 1997.43. Konstitucijos tiesioginio taikymo problemos. V., 1993.44. Konstitucins prieiros institucij baigiamieji aktai. V., 2000.45. Konstitucins prieiros institucij sprendim teisins prigimties, gali ir realizavimo problemos: straipsni rinkinys. V., 1997.46. Konstitucinis Teismas ir konstitucingumo garantijos Lietuvoje. V., 1995.47. Konstitucinio reguliavimo vairov. Kolektyvin monografija. Mykolo Romerio Universiteto leidykla, V., 2006.48. Kris E. Apie Konstitucinio Teismo teisj atskirsias nuomones: keli bihevioristiniai aspektai. Jurisprudencija. Nr. 19(3), 2012.49. Kris E. Teismo precedentas kaip teiss altinis Lietuvoje: oficiali konstitucin doktrina, teisinio mstymo stereotipai ir kontrargumentai. Jurisprudencija 2009, 2(116). P. 131-149.50. Kris E. Teiss ir fakt tyrimo persipynimas konstitucins justicijos bylose. Tarptautin konferencija Teis ir faktas konstitucinje jurisprudencijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Europos Taryba, Europos komisija Demokratija per teis, V., 2005.51. Kris E. Konstituciniai principai ir konstitucijos tekstas. Jurisprudencija. 2001.T. 23(15). P. 46-70.52. Kris E. Ekstranacionaliniai veiksniai Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui aikinant Konstitucij. Teis. 2004.T. 50. P. 78-93.53. Kris E. Europos Sjungos teis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje: sambvio algoritmo paiekos. Teis besikeiianioje Europoje. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidykla, 2008. P. 669-707.54. Kris E. Konstitucija ir jos aikinimas. Politologija. 1999. Nr.2. P. 3-16.55. Kris E. Konstitucijos aikinimas, konstitucins teiss altiniai ir besikeiianti konstitucins teiss paradigma. Teiss problemos. 2003. Nr. 3. P. 8-32.56. Kris E. Konstitucin justicija Lietuvoje: pirmasis deimtmetis. Justitia. 2003. Nr. .P. 2-12.57. Kris E. Konstitucinis Teismas ir statym leidyba: vilgsnis i vidaus. Teiss problemos. 2004. Nr. 1. P. 115-132.58. Kris E. Koordinaciniai ir determinaciniai konstituciniai principai (1,2). Jurisprudencija. 2002. T. 26 (18). P. 30-55.59. Kris E. Politini klausim jurisprudencija ir Konstitucinio Teismo orbiter dicta: Lietuvos Respublikos Prezidento institucija pagal Konstitucinio Teismo 1998m. sausio 10d. nutarim. Politologija. 1998. Nr. 1. P. 3-94.60. Kris P. Lietuva ir Europos mogaus teisi teismas: visi turime teis teising bylos nagrinjim. Justitia. 1996.Nr. 3. P. 4-5; 12-13.61. LDDP tarybos sudarytos komisijos konstitucijos projektas. Tiesa, 1991, balandio 23 d.62. Leonas P. Lietuvos miest savivaldos pradia. V., 1990.63. Leonas P. Lietuvos savivaldybs. Kaunas, 1991.64. Leonas P. Teiss enciklopedija. V., 1995. 65. Liekyt . Norminio teiss akto koncepcijos samprata. Teis. 2002. T. 43. P. 98-107.66. Liekyt . Paodinio, pleiamojo ir siaurinamojo teiss aikinimo teoriniai ir praktiniai aspektai. Teis. 2001. T. 40. P. 106-115.67. Lietuvos liberal sjungos konstitucijos projektas. Lietuvos aidas, 1992, vasario 25 d.68. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos nutarimu visuomenei paskelbtas (Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos sudarytos darbo grups parengtas) konstitucijos projektas// Lietuvos aidas, 1992, gegus 1 d.69. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos sudarytos darbo grups Konstitucijos koncepcijos metmenys // Lietuvos aidas, 1991, gegus 10 d.70. Lietuvos teiss krimo principai. V., 1995. 71. Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvideimtmetis: patirtis ir ikiai :recenzuot mokslini straipsni rinkinys / Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Vieosios teiss katedra, Lietuvos notar rmai ; [sudar Egidijus Kris ir Elena Masnevait ; mokslinis redaktorius Egidijus Kris], Klaipda: Druka, 2012.72. Lietuvos valstybingumo teisins problemos. Pirmojo pasaulio lietuvi teisinink kongreso, vykusio 1992 m. gegus 24-31 d., straipsni ir tezi rinkinys. V., 1993.73. Lukoaitis A. Prezidentas Lietuvos politinje sistemoje: vietos gali paiekos//Politologija.1998. Nr. 2. P. 38-56.74. Maksimaitis M. Maoji konstituanta :Lietuvos taryba atkuriant valstybingum : monografija. Vilnius :Justitia,2011.75. Maksimaitis M. Kai kurie teisiniai Lietuvos okupacijos aspektai lietuvi ieivijos darbuose. Teis. 2000. T. 34. P. 5-16.76. Maksimaitis M. Kai kurios pirmj Lietuvos Konstitucij istoriografijos problemos. Jurisprudencija. 2002. T. 30 (22). P. 182- 190.77. Maksimaitis M. Lietuvos valstybs konstitucij istorija. V., 2005. 78. Maksimaitis M. Nepriklausomos Lietuvos konstitucins santvarkos modeliavimas ieivijos teisinink darbuose. Teis, 1997, Nr. 31. P. 96-108.79. Maksimaitis M. Tiesiogin demokratija Lietuvos konstitucinje teisje. Teis. 1994.T. 28. P. 43-50.80. Maksimaitis M., Vanseviius S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. V., 1997.81. Mesonis G. Kai kurie Konstitucijos interpretavimo aspektai: expressis verbis ribos. Jurisprudencija, Nr. 5(107), 2008.82. Mesonis G. Prezidento veto stabdi ir atsvar sistemoje: efektyvumo teorins ir praktins prielaidos. Jurisprudencija. Mykolas Romeris ir Konstitucionalizmas. Mokslo darbai 64 (56). Vilnius, 2005. P. 84-92.83. Mesonis G. kotijos rinkim sistemos taka valdi pusiausvyrai. Jurisprudencija. 2001.T. 19. P. 121-124.84. Mesonis G. Valstybs poymiai konstitucinje teisje. Jurisprudencija. 2002. T. 30 (22). P. 34-41.85. Mesonis G. Valstybs valdymo forma konstitucinje teisje: Lietuvos Respublika Vidurio ir Ryt Europos kontekste. V., 2003.86. Mesonis G., Meilius K. Morals normos konstituciniuose santykiuose. Jurisprudencija. 2002.T. 31 (23). P. 5-13.87. Mikelnas V. Lietuvos Respublikos Konstitucija bendrosios kompetencijos teism praktikoje. Justitia. 2002. Nr. 5-6. P. 2-7, 57-63.88. Mikelnas V. Teiss aikinimas ir praktins problemos. Justitia. 1997. Nr. 1. P. 4-5, 20-21; Nr. 2. P. 3-5; Nr. 3.P. 10-12, 23.89. Pukanasyt I. Kai kurie teiss laisvus rinkimus interpretavimo Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencijoje aspektai. Jurisprudencija, Nr. 1(115), 2009.90. Pumputis A. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir jos gyvendinimo mechanizmas. Vilnius: Lietuvos teiss akademijos Leidybos centras, 2000. 91. Pumputis A. Konstitucija kaip simbolis ir kaip priemon. Jurisprudencija. 2002. T. 30 (22). P. 8-15.92. Pumputis A. Liberaliosios konstitucins tradicijos klaisimu. Jurisprudencija, Nr. 64 (56), Vilnius, 2005. P. 13-18.93. Pumputis A., Bukauskas A. Valstybs ir savivaldos institucij bendradarbiavimas. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2001. 94. Rakauskas K. Lietuvos konstitucins teiss klausimais. New York, 1967.95. Ragauskas P. Lietuvos Respublikos Prezidento vaidmuo statym leidyboje. Politologija. 2002. Nr. 4 (28). P. 36-75.96. Rmeris M. Asmuo ir asmens unija. Kaunas, 1933.97. Rmeris M. Dabartins konstitucijos, K., 1932.98. Rmeris M. Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose. V., 1994.99. Rmeris M. Konstitucins teiss paskaitos. V., 1990.100. Rmeris M. Reprezentacija ir mandatas. V., 1995.101. Rmeris M. Suverenitetas. V., 1995.102. Rmeris M. Valstyb. T. 1-2. V., 1995. 103. Rukyt R. Pirmasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo deimtmetis. Teiss problemos. 2003. Nr.3 (41). P. 114-128104. Sjdio koalicijos U demokratin Lietuv konstitucijos projektas. Lietuvos aidas, 1992 m. gegus 14 d.105. Sartori G. Lyginamoji konstitucin ininerija. Vilnius, 2001.106. Sinkeviius V. Byla Paksas prie Lietuv arba mginimas veikti Konstitucinio Teismo nutarim. Jurisprudencija, T. 4 (1), 2012. P. 193-213.107. Sinkeviius V.Ar Konstitucija leidia Seimo nariams okti, arba kai kurie Seimo nario teisinio statuso aikinimo probleminiai aspektai. Socialini moksl studijos, Nr. 4 (8), 2010.108. Sinkeviius V. Seimo ir Vyriausybs galiojim atribojimas: kai kurie konstitucins doktrinos aspektai. Jurisprudencija, Nr. 1(119), 2010.109. Sinkeviius V. Konstitucini statym samprata: teoriniai aspektai. Jurisprudencija, Nr. 2(104), 2008.110. Sinkeviius V. iurktus Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo paeidimas pagrindas nutrkti Seimo nario galiojimams. Jurisprudencija, Nr. 1(115), 2009.111. Sinkeviius V. Seimo nario imunitetas: kai kurios teorins ir praktins problemos. Socialini moksl studijos: mokslo darbai, Nr. 1(1), 2009.112. Sinkeviius V. Seimo nari rinkimai: kai kurie teoriniai ir praktiniai rinkim teiss aspektai. Jurisprudencija, Nr. 9(111), 2008.113. Sinkeviius V. Kas gali bti renkamas Seimo nariu: kai kuri reikalavim sampratos probleminiai aspektai. Konstitucin jurisprudencija: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis, Nr. 3(11), 2008.114. Sinkeviius V. statymas Konstitucinio Teismo nutarimuose. Teis. 2004. T. 50. P. 125-139.115. Sinkeviius V. Konstitucijos aikinimas ir jo ribos. Justitia. 2004. Nr. 3. P. 2-11.116. Sinkeviius V. Konstitucijos gyvendinimas statym leidyboje. Justitia. 1996.Nr. 5. P. 2-3, 8.117. Sinkeviius V. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisdikcijos ribos. Jurisprudencija. 2002.T. 30 (22). P. 132-147118. Sinkeviius V. Lietuvos Respublikos pilietyb 1918-2001 metais. V., 2002.119. Sinkeviius V. Nuolatinis gyvenimas Lietuvoje viena i natralizacijos slyg. Jurisprudencija. 2001. Nr. 19(11). P. 125-131.120. Sinkeviius V. Pilietybs samprata. Teis. 2001. Nr. 39. P. 100-110.121. Sinkeviius V. Teisiniai Lietuvos Respublikos pilietybs pagrindai. Politologija. 2000. Nr. 4. P. 23-51.122. Sinkeviius V. mogaus teisi ir laisvi konstitucins garantijos. Konstitucinis Teismas ir konstitucingumo garantijos Lietuvoje. V., 1995. P. 55-64.123. Spruogis E. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarim taka teisei. Teiss problemos. 2003. Nr. 3 (41). P. 33-54.124. Spruogis E. Pilietini ir politini bei ekonomini, socialini ir kultrini asmens teisi santykis. Jurisprudencija. 2001. T.21 (13). P. 37-46.125. Staiokas R. Vietos savivalda. V., 1992.126. Staiokas S. M. Romerio mokymas apie suverenitet ir konstitucingum aktualios ir iandien. Justitia. 2000. Nr. 3. P. 7-9.127. Staiokas S. Konstitucija - ne valstybs, o tautos aktas. Lietuvos teis, 1993, Nr. 1.128. Staiokas S. Lietuvos Respublikos konstitucins raidos kelio pradia. Voruta, 1993, gruodio 16-22 d.129. Staiokas S. Lietuvos Respublikos konstitucins raidos pradia. Justitia. 1996. Nr. 3. P. 25-26.130. Staiokas S. Lietuvos Respublikos konstitucins raidos pradia. Konstitucinis Teismas ir konstitucingumo garantijos Lietuvoje. V., 1995.131. Staiokas S. Lietuvos Respublikos konstitucingumo tradicijos. Lietuvos teiss krimo principai. V., 1995.132. Staiokas S. Lietuvos Respublikos tstinumas ir konstitucin reforma. Teis, 1992, Nr. 26.133. Staugaitien T. Nuosavybs teisi gynimas pagal Konstitucinio Teismo nutarimus. Konstitucinis Teismas ir konstitucingumo garantijos Lietuvoje. V., 1995. P. 50-54.134. edbaras S. Konstitucinis teismas : kas tai ir kam to reikia. Justitia. 1996. Nr. 1.P. 13-15135. ileikis E. Apkaltos instituto konceptualaus supratimo paieka. Jurisprudencija. Nr. 19(3), 2012.136. ileikis E. Politini partij institucionalizavimas. V., 1997.137. ileikis E. Politini partij konstitucin padtis. Teis. 1996.T. 30. P. 120-132.138. ileikis E. Seimo nario teisin padtis. V., 1996.139. ileikis E. Valstybs vadovo statusas: teoriniai ir praktiniai klausimai. Teis, Nr. 38, Vilnius, 2001.140. indeikis A. odio laisv ir kitos konstitucins vertybs : pusiausvyros nustatymo problemos :daktaro disertacija : socialiniai mokslai, teis (01 S) / Vilnius :Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011.141. imaius R. Teiss aikinimas ir jo privalomumas. Teiss problemos. 2004. Nr. 2. P. 8-29.142. inknas H. Valdi padalijimo principas ir teismins valdios vieta valdi padalijimo 143. Sistemoje. Teis. 2003. T. 49. P. 112-121.143. iuolaikin konstitucija: studijos apie usienio ali konstitucin reguliavim. Kolektyvin monografija. Mykolo Romerio universiteto leidykla. V., 2006.144. Teiss problemos. 1999, Nr. 1-2.145. Teiss reforma Lietuvoje ir Lenkijoje ir Europos mogaus teisi konvencija. V., 1999.146. Teismin valdia ir visuomen: straipsni rinkinys. V., 1999.147. Teismins valdios problemos Lietuvoje: straipsni rinkinys. V., 1996.148. Vadapalas V. ES Konstitucin sutartis ir nacionalins ES valstybi nari konstitucijos. Teiss problemos. 2003. Nr. 4 (42). P. 103-107.149. Vadapalas V. Tarptautins sutartys Lietuvos teiss sistemoje. Konstitucija, mogus, teisin valstyb. V., 1998. P. 173-194.150. Vaiaitis A. V. Konstituciniai statymai kaip teiss altiniai Lietuvos teisinje sistemoje. Teis. 2000. T. 35. P. 99-116.151. Vainiut M. Konstitucijos preambul raktas konstitucinio reguliavimo sistemai suprasti. Jurisprudencija. Nr. 19(3), 2012.152. Vainiut M. Lietuvi kalbos kaip valstybins konstitucinis statusas: pagrindiniai aspektai. Jurisprudencija, Nr. 4(122), 2010.153. Vaitiekien E., Mesonis G. Lyginamoji konstitucin teis.Vilnius:Justitia,2011.

154. Vaitiekien E., Mesonis G. Konstituciniai paproiai nacionalinje teiss sistemoje. Jurisprudencija. 1999, Nr. 14(6). P. 43-49.155. Varaka M. Valstybs vadovo galiojim trukms problema valstybs valdymo formose: lyginamasis aspektas: daktaro disertacija : socialiniai mokslai, teis (01 S).Vilnius :Mykolo Romerio universitetas,2012.

156. Vilinskas . Konstitucijos virenybs prie kitus statymus itakos. Teiss problemos. 1994. Nr. 1. P. 42-46.157. Vinkleris P. Lietuvos Respublikos Prezidento statusas ir galiojimai. V., 2002.158. alimas D. Sovietin agresija prie Lietuv 1940 metais: nepagrsti mginimai j pateisinti teiss poiriu. Jurisprudencija. 2003. T. 46 (38). P. 11-28.159. ilys J. Konstitucijos koncepcijos matmenys ingsnis Lietuvos Respublikos Konstitucijos link. Justitia. 2001. Nr. 3.P 6-8, 24-27; Nr. 4-5.P. 8-12160. ilys J. Administracini teiss akt teistumo problema prof. M. Romerio mokslo darbuose. Jurisprudencija, Nr. 64 (56), Vilnius, 2005, P. 19-28.161. ilys J. Kai kurios Lietuvos teiss krimo problemos ir Konstitucinis Teismas. Jurisprudencija. 1999, T. 12(4). P. 58-68.162. ilys J. Klaipdos krato statutinis teismas: krimo prielaidos ir teisinis statusas. Jurisprudencija. 1999, T. 14(6). P. 50-59.163. ilys J. Konstitucinio Teismo aktai altini sistemoje. Jurisprudencija. 2000. T. 17 (9). P. 72-78.164. ilys J. Konstitucinis Teismas teisins ir istorins prielaidos. V., 2001. 165. ilys J. Konstitucinis Teismas valstybs valdios organ sistemoje. Jurisprudencija. 2000.T. 17 (9). P. 79-87.166. ilys J. Lietuvos Respublikos Konstitucijos kai kurios teisins ir politins itakos. Jurisprudencija. 2002. T. 30 (22). P. 161-172.167. ilys J. Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atkrimo 1990-1992 m. kai kurie teisiniai, politiniai ir istoriniai aspektai. Jurisprudencija. 2003. T. 47 (39). P. 13-28.168. ilys J. Parlamentaro konstitucinio statuso bruoai demokratijoje. Teisinis istorinis aspektas. Parlamento studijos. Mokslo darbai. Nr. 2, Vilnius, 2004, P. 131-175.169. ilys J. Tarptautins teiss akt konstitucingumo ir j taikymo problemos Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje. Jurisprudencija. 2001.T.21 (13). P. 47-62.170. ilys J. Teiskra ir konstitucin justicija. Teiss problemos. 2000. Nr. 2.-P. 85-98171. iobien E. mogaus teisi ir laisvi apsauga: Lietuva Europos kontekste. Regnum est. 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybs Aktui 20. Liberum Amicorum Vytautui Landsbergiui: mokslo straipsni rinkinys. Vilnius:Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009. P. 315-334.172. iobien E. Ombudsmeno institucij reforma. Jurisprudencija, Nr. 2(120), 2010.173. iobien E. Nacionalins mogaus teisi institucijos perspektyvos Lietuvoje. Jurisprudencija, Nr. 9(111), 2008.174. iobien E. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinta privataus gyvenimo apsauga: informacijos skleidimo apie vieuosius ir privaius asmens skirtumai. Jurisprudencija. 2002. T. 30 (22). P. 91-99.

Papildoma specialioji literatra

1. Alston P. Human Rights Law. New York, 1995.2. American Constitutional Law (ed. Lawrence Tribe). New York: Foundation Press, 1988. 3. Bell J. French Constitutional Law. Oxford, 1992. 4. Birmontien T. New developments in the Jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. Jurisprudencija. 2004. T.50 (42). P. 5-16. 5. Birmontien T. The perspectives of introducing the constitutional complaint in the Republic of Lithuania. The limits of the constitutional review of the ordinary court'sdecisions in the proceedings on the constitutional complaint. Praha 2005, P. 143 - 155.6. Chantebout B. Droit constitutionnel et science politique, Paris, Armand Colin, 1991.7. Constitutional and Administrative Law (eds. Stanley de Smith, Rodney Brazier), London: Penguin Books: 1994.8. Constitutional Law (eds.: S. Krislov, M.M.Feeley). New York: Harper Collins Publishers, 1994.9. Duverger M. Institutions politiques et droit constitutionnel, Paris, PUF, 18e d., 1990.10. Economic, social and cultural rights (eds. A. Eide, C. Krause, A. Rossas) Hague, Boston, London: Kluwer Academic Publishers, 1995.11. Harrop M., Miller W. Elections and voters. New York, 1987.12. Jarainas E. The 1992 Constitution of the Republic of Liethuania in the Wider Context of the Constitutional Development. Jurisprudencija. 2004. T. 50 (42). P. 24-37.13. Pumputis A. Group Interests of Agents Functioning in Changing Environments. Multi-Agent Systems and Applicatons IV 4th International Central and Eastern European Conference on Multi- Agent Systems, CEEMAS 2005 Budapest, Hungary, September 15-17, 2005 Proceedings. P. 559-563.14. Taube C. Baltic diversity: comparing constitutions = Baltijos valstybi vairov: konstitucij palyginimai. Jurisprudencija. 2002.T. 30 (22). P. 42-4615. The Constitution as an Instrument of Change (ed. Eivind Smith), SNS Frlag, Stockholm, 2003.

SUDERINTAMykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Konstitucins ir administracins teiss instituto 2014 m. d. posdio protokolu Nr.

1