MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS

Verslo ir ekonomikos institutas

Rima Žitkienė

Irena Mačerinskienė

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO

RENGIMO TVARKA

MOKOMOJI KNYGA

Vilnius, 2021

2

RECENZAVO

Prof. dr. D. Jurevičienė

Prof. dr. E. Kazlauskienė

Apsvarstė ir rekomendavo spausdinti Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo

fakulteto taryba, 2021 m.

Leidinys skirtas Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto studentams.

Gali būti naudingas ir kitų fakultetų bei universitetų studentams.

3

TURINYS

ĮVADAS............................................................................…………………………….............. 6

1. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO PROCESAS......……….............. 7

2. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI 11

2.1. Bakalauro baigiamojo darbo įforminimo tvarka.................................................. 11

2.2. Bakalauro baigiamojo darbo teksto suskirstymas................................................ 11

2.3. Bakalauro baigiamojo darbo kalba, moksliniai terminai..................................... 11

2.4. Formulių naudojimas tekste.................................................................................... 12

2.5. Lentelių parengimo tvarka...................................................................................... 12

2.6. Paveikslų įforminimo studijų darbe tvarka........................................................... 16

3. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪRA.................................................. 17

3.1. Bakalauro baigiamojo darbo tituliniai lapai.......................................................... 17

3.2. Bakalauro baigiamojo darbo turinys...................................................................... 18

3.3. Bakalauro baigiamojo darbo lentelių, paveikslų ir santrumpų sąrašai.............. 19

3.4. Bakalauro baigiamojo darbo įvadas....................................................................... 19

3.5. Bakalauro baigiamojo darbo teorinė dalis............................................................. 21

3.6. Bakalauro baigiamojo darbo metodinė dalis......................................................... 23

3.7. Bakalauro baigiamojo darbo analitinė dalis.......................................................... 23

3.7. Bakalauro baigiamojo darbo išvadų ir rekomendacijų dalis............................... 24

3.8. Naudotos mokslinės literatūros pateikimas bakalauro baigiamajame darbe.... 25

3.9. Bakalauro baigiamojo darbo anotacija ir santrauka............................................ 30

3.10. Bakalauro baigiamojo darbo priedų įforminimas............................................... 33

4. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO VIEŠAS GYNIMAS........................................ 34

LITERATŪRA.......................................................................................................................... 37

PRIEDAI.................................................................................................................................... 38

1 priedas. Patvirtinimas apie atlikto darbo savarankiškumą...................................... 39

2 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo vadovo atsiliepimo pavyzdys....................... 40

3 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo recenzijos pavyzdys...................................... 41

4 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo pirmojo titulinio lapo pavyzdys.................. 42

5 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo antrojo titulinio lapo pavyzdys................... 43

4

LENTELĖS

1 lentelė. Bakalauro baigiamojo darbo struktūra ……..........................................……...17

5

PAVEIKSLAI

1 pav. Lentelės įforminimo pavyzdys.…………….…………………………………..…….. 12

2 pav. Lentelės sudarymo pavyzdys………………………………………..…………….…. 14

3 pav. Paveikslų įforminimo pavyzdžiai………………………………………..………..…. 15

4 pav. Spindulinės diagramos pavyzdys……………………………………………………. 16

5 pav. Turinio įforminimo tvarka…………………………………...……………..……….. 18

6

ĮVADAS

Pirmoji laipsnį suteikianti studijų pakopa – bakalauro. Pirmosios pakopos studijas Universitete baigęs

studentas turi sistemingų žinių ir supratimą apie naujausius studijuojamos krypties pasiekimus; geba

juos taikyti profesinėje veikloje; gali formuluoti ir pagrįsti savo studijų srities sprendimus; geba rinkti ir

interpretuoti studijų srities duomenis, kurių reikia svarbioms visuomeninėms, profesinėms ar

mokslinėms problemoms spręsti; geba perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus specialistų

ir ne specialistų auditorijoms; yra socialiai ir pilietiškai brandus asmuo; turi pakankamai išlavintus

savarankiško mokymosi įgūdžius, būtinus darbinei veiklai ir studijoms kitoje pakopoje. Pažymėtina,

kad MRU studijų vertinimo tvarka Senato patvirtinta 2020 gruodžio 22 d. nutarimu Nr. ISN-90, kuri

įsigaliojo nuo 2021 vasario 1 d. Tvarką ir visus MRU studijas reglamentuojančius teisės aktus galima

rasti https://www.mruni.eu/studiju-organizavimas-ir-aplinka/dokumentai-reglametuojantys-studijas/.

Verslo ir ekonomikos instituto pagrindinių studijų programų studentai rengia bakalauro

baigiamuosius darbus, kurie turi būti analitiniai, pagrįsti savarankiškais moksliniais arba taikomaisiais

tyrimais. Jie negali būti vien aprašomojo ar apžvalginio pobūdžio. Baigiamuoju darbu bakalaurantas

turi įrodyti savo sugebėjimą formuluoti tyrimo problemą, tikslą, uždavinius, analizuoti mokslinę

literatūrą pasirinkta tema, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties darbus, sėkmingai

atlikti tos krypties tyrimus, nagrinėti ir vertinti tyrimo duomenis, aiškiai bei pagrįstai formuluoti tyrimų

išvadas, įforminti darbą pagal Universiteto patvirtintus reikalavimus. Bakalauro baigiamųjų darbų

turinys turi būti grindžiamas žiniomis ir įgūdžiais, įgytais pirmosios pakopos universitetinių studijų

metu.

Rengdami bakalauro baigiamąjį darbą studentai susiduria su darbo temos pasirinkimo klausimais,

tyrimo problemos formulavimu, teorinės ir metodinės dalių rengimo eiga. Daugeliui studentų kyla

problemų įforminant bakalauro baigiamąjį darbą.

Mokomosios knygos tikslas – pateikti studentams bakalauro baigiamajam darbui keliamus

reikalavimus. Šie metodiniai nurodymai yra skiriami ir studentams, ir dėstytojams. Jie turėtų padėti

metodiškai parengti vienodo standarto bakalauro baigiamuosius darbus ir formuoti mokslo tiriamojo

darbo įgūdžius, ugdyti studento savarankiškumą, darbo įforminimo kultūrą.

Mokomoji knyga yra parengta remiantis Mykolo Romerio universiteto studijų dokumentais -

Mykolo Romerio universiteto studijų tvarka (2020) ir kitais, studijas reglamentuojančiais teisės aktais.

Autorės rėmėsi mokomuoju leidiniu Pečkaitis J. S., Mačerinskienė I. (2009), Žitkienė R.,

Mačerinskienė I. (2018) Bakalauro baigiamojo darbo rengimo tvarka: mokomasis leidinys bei kita

metodine literatūra.

Mokomosios knygos autoriai dėkoja Mykolo Romerio universiteto dėstytojams ir recenzentėms

už vertingas pastabas ir siūlymus bei įvairių studijų programų absolventams už galimybę pateikti

pavyzdžius pagal jų, puikiai apgintų, baigiamųjų darbų rezultatus.

7

1. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO PROCESAS

Bakalauro baigiamasis darbas (BBD) – tai kvalifikacinis studento darbas, kuriuo remdamasi

kvalifikacinė komisija vertina studento pasirengimą savarankiškai dirbti ir suteikia atitinkamos

specialybės bakalauro kvalifikaciją. Baigiamajame darbe sprendžiamos dažniausiai taikomųjų tyrimų

problemos.

Bakalauro baigiamieji darbai gali būti taikomieji (praktiniai) ar teoriniai. Jie turi būti

analitiniai, o ne aprašomojo ar apžvalginio pobūdžio. Baigiamuoju darbu bakalaurantas turi įrodyti

savo sugebėjimą ne tik analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos

krypties darbus, sėkmingai atlikti tos krypties tyrimus, bet aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas,

aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą pagal Universiteto patvirtintus reikalavimus. Dažniausiai bakalauro

baigiamieji darbai skirti atskiros ekonominės, konkrečios vadybinės ir verslo problemos sprendimui.

Naujos žinios galimos siauroje srityje, o tyrimo problemos sprendimo rezultatai įdomūs siauros srities

specialistams – finansinės institucijos ar verslo įmonės atstovams. Jeigu bakalauro baigiamasis darbas

yra teorinis, studentas pateikia įvairių mokslininkų nuomonę tiriama problema, susistemina ir vertina

teorijas, jų taikymo galimybes Lietuvos sąlygomis arba pateikia tolesnes pasirinktos problemos tyrimo

kryptis, tyrimo metodiką (jei problema reikalauja nuodugnesnio tyrimo). Praktinio pobūdžio

baigiamajame darbe studentas pateikia tiriamos problemos teorinę analizę, pagrindžia empirinių

duomenų rinkimo metodiką, surenka ir išanalizuoja empirinius duomenis (statistinius, sociologinio

tyrimo ir kt.), pateikia siūlymus, kaip spręsti pasirinktą problemą.

Bakalauro baigiamojo darbo medžiaga turi būti pateikta taip: teorinė dalis, tyrimo metodikos

pagrindimas ir analitinė dalis.

Bakalauro baigiamojo darbo tema. Kiekvienas tyrimas pradedamas nuo tyrimo temos

pasirinkimo ir detalizavimo. Tai viena iš svarbiausių ir atsakingiausių tyrimo dalių. Rekomenduojama

prieš pradedant tyrimą turėti tikslą. Jeigu nėra visiškai aiški tyrimo tema ir tikslas, sunku suplanuoti ir

empirinį tyrimą. Reikia atminti, kad tyrimas turi atitikti keliamus reikalavimus ir išlaikyti reikalaujamą

lygį. Tik pasirinkus ir gerai apgalvojus tyrimo temą, galima pasirinkti tinkamą tyrimo strategiją ir

duomenų rinkimo bei analizės būdus. Šioje pradinėje stadijoje kuriamos ir svarstomos galimos tyrimo

idėjos.

Gero tyrimo galima tikėtis tada, jei jis atliekamas autoriui aktualia tema ir rezultatai yra svarbūs

ir įdomūs. Daugelis tyrimų trunka 5–6 mėnesius, todėl jeigu tema autoriui nebus įdomi, tikėtis gerų

rezultatų sunku. Be to, atlikdamas tyrimą darbo autorius turi būti įgijęs įgūdžių, reikalingų tyrimui ir

duomenų analizei atlikti. Trūkstant įgūdžių gali nukentėti tyrimo kokybė arba jo nepavyktų užbaigti

reikiamu laiku. Taip pat svarbu žinoti ar yra galimybė gauti tyrimui reikalingus duomenis.

Daugeliu atvejų svarbu, kad tyrime nagrinėjamą problemą būtų galima susieti su teorinėmis

studijomis. Gali būti, kad kai kurias teorines žinias, tyrimo autorius jau bus įgijęs anksčiau, tačiau

nuodugniai svarstant tyrimo planą, gali tekti savarankiškai ieškoti ir gilintis į pakankamai naujus

mokslinius tyrimus, todėl atliekama išsamesnė literatūros analizė, kad būtų geriau suvokiamos tiriamos

problemos. Platesnės teorinės žinios padeda tiksliau suformuluoti tyrimo tikslą ir uždavinius.

Ne mažiau svarbu, kad tyrimo tema nebūtų vienpusė, t. y. kad ji turėtų vertę ir tuo atveju, kai

keliama hipotezė pasitvirtina, ir kai nepasitvirtina. Priešingu atveju bus tik tyrimui sugaištas laikas, bet

negauti rezultatai.

Tyrimo temos formulavimo reikalavimai:

1. Tema formuluojama preliminariai. Darbo metu ji tikslinama.

2. Tema turi būti aktuali, t. y. svarbi mokslui ir praktikai. Nustatant jos aktualumą išeities tašku

laikoma mokslinė hipotezė, t. y. rezultatas, kurio tikimasi atlikus tyrimą.

8

3. Tema turi būti susijusi su studijų krypties teorija ir praktika, tarp jų būtinas glaudus ryšys.

Kadangi baigiamieji studijų darbai gali būti taikomieji ar teoriniai, pirmuosiuose sprendžiama

aktuali praktikos problema, antruosiuose – teorinė arba metodologinė problema.

4. Tema gali būti formuluojama atsižvelgiant į studento interesus. Svarbu, kas domina patį

studentą, su kokiomis problemomis jis susiduria savo kasdieniame darbe, kas aktualu įmonei,

kurioje jis dirba.

5. Reikia atsižvelgti į temos įgyvendinimo galimybes, t. y. ar netrūksta literatūros, ar bus galima

gauti reikiamų duomenų, taikyti tinkamus metodus, ar studentas turės pakankamai laiko

tinkamai išnagrinėti problemą ir pan.

6. Prieš formuluojant temą būtina aiškiai nustatyti tyrimo ribas. Kiekviename darbe gali būti

nagrinėjama tik apibrėžta ir gana siaura platesnio klausimo dalis (klausimų grupė). Tik tada

nagrinėjamąjį objektą galima tinkamai pažinti ir išanalizuoti.

Bakalauro baigiamojo darbo temos pasirinkimas. Temą studentas renkasi IS „Studijos“pagal

Senato 2020 gruodžio 22 d. nutarimo Nr. ISN-90 tvarką numatytą 94 – 95.2 punktuose. Informacija

studentams pateikiama su baigiamųjų darbų temų, vadovų ir konsultantų sąrašu. Renkantis temas

studentams rekomenduotina konsultuotis su vadovais ir konsultantais. Studentai, norintys rašyti

baigiamąjį darbą savo pasiūlyta tema, konsultuojasi su studijų programos vadovu ir planuojamu

baigiamojo darbo vadovu, vadovaujantis terminais, numatytais 95- 96 punktuose. Pasibaigus

pasirinkimo laikotarpiui Komitetai viešai paskelbia studentų sąrašus, kuriems leista rengti darbus, jų

pasirinktų temų, paskirtų vadovų ir konsultantų sąrašus. Pažymėtina, kad MRU studijų vertinimo

tvarka, Senato patvirtinta 2020 gruodžio 22 d. nutarimu Nr. ISN-90, įsigaliojo nuo 2021 vasario 1 d.

Tvarką ir visus MRU studijas reglamentuojančius teisės aktus, galima rasti:

https://www.mruni.eu/studiju-organizavimas-ir-aplinka/dokumentai-reglametuojantys-studijas/.

Tyrimo tema gali būti reikšminga tam tikrai socialinei grupei arba įmonei. Ji turi atspindėti

tyrimo tikslą ir objektą. Kadangi kiekviena tiriamoji tema yra sudėtinga, ją lemia įvairūs makro- arba

mikroveiksniai, studijų darbe būtina atskleisti tyrimo uždavinius. Atsižvelgdamas į numatytus tyrimo

uždavinius darbo vadovas vertina bakalauro baigiamojo darbo problemos tyrimo kryptį, logiką,

ištyrimo laipsnį.

Sėkmingą bakalauro baigiamojo darbo rengimą gali lemti kursinio darbo temos pasirinkimas.

Kursinis darbas – tai savarankiškas studijų darbas, skirtas ugdyti studento gebėjimą sisteminti,

analizuoti, naudotis moksline literatūra, nagrinėti pasirinktos temos mokslines bei praktines problemas.

Kursiniame darbe yra sprendžiamos mažesnės apimties negu baigiamajame darbe teorinės, taikomojo

pobūdžio ar praktinės problemos. Taigi, rengiant kursinį darbą, studentas turi pasirinkti ir bakalauro

baigiamojo darbo tyrimo sritį.

Kursinių darbų temas iki gruodžio 15 d. patvirtina Studijų programos komitetas, po to

programos vadybininkas įkelia į IS „Studijos“. Parengtas darbas turi būti pristatytas darbo vadovui ir

įkeliamas į IS „Studijos“ iki sesijos pradžios. Darbo vadovas vertina kursinį dviem kriterijais: darbo

parengimas – 60 %, o gynimas – 40% galutinio vertinimo, kuris yra privalomas. Kursinio darbo

gynimas gali būti nuotolinis (žr. 93 punktą).

Bakalaurantai su darbo vadovais suderina baigiamojo darbo rengimo programą ir planą. Jei dėl

objektyvių priežasčių pasikeičia bakalauro baigiamojo darbo vadovas, tolesnis vadovavimas darbui

vyksta atsižvelgiant į jau sudarytą baigiamojo darbo planą, terminus, vadovo pateiktus metodinius

nurodymus bei pasirinktus literatūros šaltinius. Tyrimo planas – tai išplėstinis būsimojo bakalauro

baigiamojo darbo turinys, kuriame detalizuojama teorinė, metodinė ir analitinė dalys nurodant konkretų

vykdymo laiką.

Baigiamųjų darbų vadovai ir konsultantai. „Vadovauti bakalauro studijų studentų

baigiamiesiems darbams gali universiteto mokslininkai ir dėstytojai, turintys ne mažiau kaip 3 metų

9

pedagoginio darbo patirtį aukštojoje mokykloje ir atliekantys mokslinius tyrimus toje pačioje mokslo

kryptyje (šakoje). Dėstytojas, neturintis mokslo laipsnio, gali vadovauti bakalauro baigiamiesiems

darbams, jei atlieka mokslinius tyrimus toje pačioje mokslo kryptyje (šakoje) ir turi ne mažiau kaip 3

metų pedagoginio darbo patirtį aukštojoje mokykloje. Konsultantais, jeigu reikia, skiriami atitinkamos

srities mokslininkai, praktikai, specialistai (Mykolo Romerio universiteto studijų rezultatų vertinimo

tvarka, 2012 ir vėlesnių pakeitimų).

Konsultantus siūlo vadovas. Baigiamąjį darbą rengiantis studentas privalo su darbo vadovu ir

konsultantu (jeigu toks yra) palaikyti nuolatinį ryšį, informuoti vadovą apie darbo rašymo eigą,

atsižvelgti į vadovo ir konsultanto (suderinus su vadovu) dalykinius ir metodinius patarimus bei

pastabas. Už baigiamajame darbe priimtus sprendimus arba mokslinio darbo išvadas, apskaičiavimo

teisingumą ar savarankiškumą atsako tik pretendentas į bakalauro laipsnį. Vadovo, taip pat konsultantų

uždavinys yra siekti, kad diplomantas pasirinktų racionalius tiriamos problemos sprendimo variantus.

Vadovas neteikia studentui paruoštų sprendimų. tik padeda parengti tiriamojo darbo planą, nurodo

literatūrą ar kitus informacijos šaltinius ir atsako į klausimus, iškilusius analizuojant informaciją.

Vadovas atsako už temos, tyrimo tikslo, uždavinių formulavimą, anotacijos ir santraukos kokybę.

Po studijų sustabdymo ar grįžęs iš akademinių atostogų, buvęs ar naujai paskirtas baigiamojo

darbo vadovas, vertina ar tema nepraradusi aktualumo ir naujumo. Studentas taip pat gali rinktis naują

temą iš pateikto sąrašo (96 punktas).

Bakalaurantai, rengdami BBD, savo arba vadovo iniciatyva gali konsultuotis su atskirų dalykų

dėstytojais. Jei būtina, bakalaurantui (-ams) galėtų būti pasiūlyti konsultantai iš kitų organizacijų.

Bakalauro baigiamojo darbo pateikimas viešam gynimui. Nepriklausomai nuo gynimo

formos (tiesiogiai auditorijoje ar nuotoliu), parengtą bakalauro baigiamąjį darbą studentas pateikia

vadovui ne vėliau kaip likus mėnesiui iki studijų grafike nurodyto baigiamųjų darbų gynimo termino

pradžios. Kartu su baigiamuoju darbu studentas pateikia Akademinio sąžiningumo nustatytos formos

deklaraciją, kurioje patvirtina, kad vertinimui pateiktas baigiamasis darbas yra atliktas savarankiškai,

be plagijavimo ir laikantis akademinio rašymo taisyklių“ (Mykolo Romerio universiteto studijų

rezultatų vertinimo tvarka, 2020 gruodžio 22 d., žr. 8 priedą).

„Už sąžiningos konkurencijos principo pažeidimą, nusirašinėjimą, plagijavimą ar bet kurios kitos

formos akademinį nesąžiningumą, susijusį su studijų rezultatų vertinimu, studentas gali būti šalinamas iš

Universiteto kaip už šiurkštų akademinės etikos pažeidimą be teisės stoti į Universitetą bendra tvarka iki

penkerių metų (Mykolo Romerio universiteto studijų rezultatų vertinimo tvarka, 2020). Studento rašto

darbas yra laikomas plagiatu jeigu:

a) Rašto darbas ar jo dalys yra parašytos pažodžiui perrašant kito autoriaus tekstą nenurodant

šaltinio arba nurodant šaltinį, tačiau neišskiriant perrašyto teksto kabutėmis.

b) Pažodinis kito autoriaus teksto perrašymas nenurodant šaltinio arba nurodant šaltinį, tačiau

neišskiriant perrašyto teksto kabutėmis laikomas plagiatu, jei tokio teksto darbe yra daugiau nei

pusė puslapio, t. y. 900 spaudos ženklų, įskaitant tarpus;

c) Rašto darbas ar jo dalys yra parašytos perfrazuojant kito autoriaus tekstą nenurodant šaltinio.

Kito autoriaus teksto perfrazavimas nenurodant šaltinio laikomas plagiatu, jei tokio teksto darbe

yra daugiau nei vienas puslapis, t. y. 1800 spaudos ženklų, įskaitant tarpus;

d) Rašto darbo tekste, lentelėse ar paveiksluose yra pateikiami duomenys nenurodant šaltinio

(išskyrus tuos atvejus, kai duomenys yra surinkti paties autoriaus);

e) Rašto darbas buvo pristatytas ir gintas šioje ar kitoje mokslo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje.

f) Tęstinių darbų atveju tekste turi būti nurodyta, kurios jo dalys yra paimtos iš ankstesnių to paties

darbo autoriaus rašto darbų. Nenurodžius tęstinio darbo autorystės šalinimas iš Universiteto

netaikomas.

10

Vadovui aprobavus parengtą bakalauro baigiamąjį darbą, studentas jį ne vėliau kaip 10 darbo

dienų iki gynimo privalo įkelti į Universiteto informacinę sistemą „Studijos“, o vadovas sistemoje

pažymėti savo sutikimą, kad darbas būtų ginamas ir, jei negali dalyvauti darbo gynime, turi parengti ir

atsiliepimą ir įteikti Gynimo komisijos sekretoriui (žr. 2 priedą).

Vadovui neleidus ginti darbo, studentas gali kreiptis į Studijų programos komitetą ne vėliau kaip

per dvi darbo dienas nuo vadovo sprendimo. Gynimo eiga pateikiama Mykolo Romerio universiteto

studijų rezultatų vertinimo tvarkos (2020) 108 – 118 punktuose.

Studijų programos komitetas skiria recenzentą, kuris taip pat pažymimas informacinėje sistemoje

„Studijos“. Ne vėliau kaip 2 dienos iki gynimo recenzentas į informacinę sistemą „Studijos“ įkelia

recenziją (žr. 3 priedą), kurioje teigiamai arba neigiamai įvertina darbą. Prieiga prie recenzijos

suteikiama darbo autoriui, vadovui ir gynimo komisijos nariams. Likus dviem savaitėms iki bakalauro baigiamųjų darbų gynimo pradžios Studijų programų

komitetai sudaro baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos posėdžių tvarkaraščius, kuriuos

tvirtina dekanas ir numato gynimo tvarką bei vietą. Bakalauro baigiamieji darbai ginami viešame

kvalifikacinės komisijos posėdyje.

Bakalauro baigiamojo darbo viešo gynimo procesas. Nepriklausomai nuo gynimo formos,

ginami tik formaliąją antiplagiato patikrą praėję baigiamieji darbai. Jeigu ginti pateiktame darbe

formaliosios patikros arba gynimo metu konstatuojamas plagiatas, jį pateikęs studentas atlikus tyrimą gali

būti šalinamas iš Universiteto. Baigiamieji darbai ginami viešame bakalauro baigiamųjų darbų gynimo

kvalifikacinės komisijos posėdyje. Gynimo metu gali būti naudojama garso ar vaizdo įrašymo

aparatūra. Apie garso ar vaizdo įrašymo aparatūros naudojimą turi būti informuojami studentai.

Gynimo metu bakalauro baigiamojo darbo autorius trumpai (iki 10 min.) pristato savo darbą

apžvelgdamas tyrimo problemą, darbo tikslą (-us), uždavinius, hipotezę (jei yra), tyrimo objektą,

gautus tyrimo rezultatus, taikytų metodų patikimumą, supažindina su išvadomis bei rekomendacijomis

ir jas pagrindžia. Po to pristatoma recenzija, bakalauro baigiamojo darbo autorius atsako į pateiktas

pastabas. Tada atsako į kvalifikacinės komisijos ir kitų dalyvaujančių gynime asmenų klausimus.

Gynimo pabaigoje pasisako bakalauro baigiamojo darbo vadovas. Jeigu vadovas ir recenzentas negali

dalyvauti gynimo posėdyje, jų vertinimus perskaito bakalauro baigiamojo darbo gynimo komisijos

sekretorius. Bakalauro baigiamuosius darbus ir jų gynimą vertina baigiamųjų darbų gynimo komisijos

nariai. Bakalauro baigiamojo darbo parengimo kokybės, mokslinio lygio svertinis koeficientas – 0,60, o

gynimo kokybės svertinis koeficientas – 0,40. Baigiamojo darbo galutinis pažymys nustatomas

išvedant komisijos narių pažymių vidurkį ir įrašomas gynimo protokole, darbo tituliniame lape ir

įvedamas į gynimo žiniaraštį informacinėje sistemoje „Studijos“. Neapginto baigiamojo darbo galutinis

įvertinimas yra neigiamas. Neapgynusiam baigiamojo darbo studentui baigiamojo darbo gynimo

komisija gali rekomenduoti taisyti darbą arba rengti naują darbą kita pasirinkta tema. Apginti

baigiamieji darbai, kurie įvertinti „labai gerai“ ir „puikiai“ įkeliami į eLABa talpyklą.

Baigiamojo darbo gynimas nuotoliniu būdu organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis Mykolo

Romerio universiteto studijų rezultatų vertinimo tvarkos, 2020 gruodžio 22 d.125- 136 punktais.

11

2. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO BENDRIEJI

REIKALAVIMAI

2.1. Bakalauro baigiamojo darbo įforminimo tvarka

Bakalauro baigiamojo darbo apimtis priklauso nuo tyrimo pobūdžio ir turi būti apie 50 psl.

Bakalauro baigiamasis darbas turėtų būti spausdinamas balto, lygaus popieriaus lapuose 12 šrifto

dydžiu ir 1,5 intervalu tarp eilučių. Po skyrių, poskyrių arba skyrelių pavadinimų taškai nededami.

Tekstas rašomas puslapyje iš kraštų paliekant paraštes: kairėje lapo pusėje – 25 mm, dešinėje – 10 mm,

viršuje ir apačioje – 20 mm. Pastraipos pirmoji eilutė nuo teksto lauko kairiojo krašto atitraukiama per

10 mm. Tekste galima paryškinti atskirus žodžius arba sakinius.

Bakalauro baigiamojo darbo puslapiai numeruojami ištisai, pradedant nuo titulinio (ant titulinio

lapo ir turinio puslapių numeriai nerašomi). Puslapio numeris užrašomas virš teksto, puslapio viršutinio

krašto tuščio lauko viduryje arba dešinėje pusėje arabiškais skaitmenimis, nededant nei taško, nei

brūkšnelių. Į bakalauro baigiamojo darbo sudėtį įeinančių priedų lapų numeracija turi būti ištisinė.

Paveikslai ir lentelės (jei jų priede yra dvi ir daugiau) kiekviename priede numeruojamos atskirai.

Kitų darbo puslapių (dalių, skyrių, poskyrių, lentelių, paveikslų, priedų) nuorodos daromos

nurodant jų eilės numerius, pvz., (žr. 25 p.), (žr. 3 pav.), (žr. 3 skyrių), (žr. 2.3 poskyrį), (žr. 2.3.1

skyrelį), (žr. 3 lent.), (žr. 2 priedą), (žr. (3) formulę).

Bakalauro baigiamasis darbas turi būti įrištas tvarkingai, su kietais ar minkštais viršeliais.

2.2. Bakalauro baigiamojo darbo teksto suskirstymas

Jei reikia, bakalauro baigiamojo darbo tekstas skirstomas į skyrius, poskyrius ir skyrelius. Didelės

apimties darbą, rengiamą kelių studentų, galima skirti į dalis (knygas, tomus).

Skyrių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis ir simetriškai išdėstomi lapo plotyje, o

poskyrio ir skyrelių pavadinimai – mažosiomis raidėmis, išskyrus pirmąją, ir pradedami kaip pirmoji

pastraipos eilutė. Be to, kiekvienas skyrius visada pradedamas naujame puslapyje, o poskyriai ir

skyreliai – tame pačiame. Antraščių žodžiai nekeliami, po antraštės taškas nededamas. Skyrių, poskyrių

ir skyrelių pavadinimai rašomi 14 šrifto dydžiu.

Skyriaus antraštė rašoma viena eilute žemiau, negu prasideda puslapio teksto laukas, o poskyrio

ir skyrelio antraštė išskiriama ir prieš ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės tarpeliu. Jeigu po

skyriaus antraštės eina poskyrio antraštė, tarp jų taip pat paliekamas vienos eilutės tarpelis. Negalima

rašyti antraštės viename puslapyje, o tekstą pradėti kitame.

Kiekviena pastraipa pradedama iš naujos eilutės. Nuo kairiojo krašto ji atitraukiama 10 mm.

2.3. Bakalauro baigiamojo darbo kalba, moksliniai terminai

Bakalauro baigiamojo darbo kalba turi būti trumpa, aiški, nedaugiaprasmė. Reikia vengti

publicistinės kalbos, o vartoti mokslinę kalbą. Jei studijų darbe vartojami specifiniai terminai arba jų

santrumpos, jie turi būti aptarti tekste arba pateikti darbo pradžioje antrašte SANTRUMPOS.

Jei tekste pateikiami skaičiai turi matavimo vienetą, juos reikia rašyti skaitmenimis (pvz., 250

eurų), jei neturi – žodžiais (pvz., „Sąnaudos padidėjo du kartus“). Kai tekste pateikiamos kelios

skaitinės vertės iš eilės, vieneto žymėjimą reikia rašyti tik vieną kartą po paskutinio skaitmens, pvz.,

20, 100 eurų.

12

2.4. Formulių naudojimas tekste

Formulėse vartojami nustatyti raidiniai žymėjimai ir simboliai. Jų reikšmės turi būti paaiškintos.

Jeigu formulių yra daugiau negu viena, jos numeruojamos arabiškais skaitmenimis ištisai per visą

tekstą arba formulės numerį sudaro skyriaus ir formulės eilės numeris tame skyriuje. Numeris rašomas

toje pačioje eilutėje kaip ir formulė, dešinėje lapo pusėje, lenktiniuose skliausteliuose. Minint formulę

tekste skliausteliuose nurodomas jos numeris, pvz., žr. (5) formulę arba (2.1.) formulę.

Simboliai paaiškinami po formule jų pateikimo joje tvarka. Po formulės rašomas kabliataškis ir iš

naujos eilutės be dvitaškio rašomas žodis čia. Toliau nurodomi visi formulėje esantys žymėjimai, o po

brūkšnio paaiškinamos jų reikšmės. Po kiekvieno paaiškinimo dedamas kabliataškis. Siekiant formules

išskirti, prieš jas ir po jų paliekama viena tuščia eilutė.

Pvz.:

;*)1(

,nknPVIFFV

k

FVPV

(1)

Čia: PV – dabartinė vertė;

FV – būsimoji vertė;

PVIFk,n – dabartinės vertės palūkanų veiksnys;

k – palūkanų (diskonto) norma;

n – laikotarpių skaičius.

2.5. Lentelių parengimo tvarka

Skaitmeninė informacija pateikiama lentelėse. Lentelė gali turėti antraštę, kuri rašoma

mažosiomis raidėmis pradedant didžiąja. Jeigu lentelių yra daugiau negu viena, jos numeruojamos

ištisai. Lentelės numeris rašomas šalia lentelės antraštės prie žodžio „lentelė“, pvz., 1 lentelė.

Trumpinama „lent.“ tik nuorodose, šiaip žodis netrumpinamas. Pagrindiniai lentelės elementai parodyti

1 pav.

1 lentelė. Lentelės antraštė

Eilučių

pavadinimų Skilties antraštė Skilties antraštė

antraštė Skilties

paantraštė

Skilties

paantraštė

Skilties

paantrašt

ė

Skilties

paantrašt

ė

Šaltinis: ...

1 pav. Lentelės įforminimo pavyzdys

Studijų darbo tekste turi būti paminėtos visos lentelės. Nuorodose į lentelę papildomai rašoma

13

santrauka „žr.“, pvz.: (žr. 1 lent.). Prieš lentelę tekste turi būti parašyta, kas pateikta lentelėje.

Dažniausiai lentelės turi labai daug informacijos, kartu ir šalutinės. Taigi būtina pabrėžti, ką norima

lentelės duomenimis iliustruoti. Be to, po lentele visada turi būti pateikta informacijos analizė. Žodžiu,

tekste negali eiti viena po kitos lentelės, kurios nėra aptartos. Jeigu pateikta informacija lentelėje, tai

informacija paveiksle (diagramoje) pateikiama prieduose ir atvirkščiai – jei tekste pateikiama

pagrindinė informacija paveiksle, tai lentelė dedama į priedus. Tačiau, jei lentelėje ir paveiksle

pateikiama identiška informacija, tai į studijų darbą dedama tik viena iš jų, nesvarbu, kur – tekste ar

prieduose. Lentelės išdėstomos puslapio viduryje, lentelės pavadinimas rašomas virš jos puslapio

viduryje. Skilčių antraštes ir paantraštes galima spausdinti vienu intervalu, mažesniu šriftu, negu

parašytas tekstas, t. y. 11 šriftu. Po lentele šaltinis rašomas 10 šriftu.

Lentelių sąrašas pateikiamas naujame puslapyje po turinio su antrašte LENTELĖS. Lentelės

numeruojamos eilės tvarka. Bakalauro baigiamajame darbe patartina laikytis vieningos lentelių

numeravimo tvarkos ir žinoma geriau eilės tvarka. Lentelės skilčių pavadinimai, skilčių antraštės ir

paantraštės pradedamos didžiąja raide, išskyrus tas paantraštes, kurios sudaro vieną sakinį su skilties

antrašte. Antraštės rašomos vienaskaita, po jų skyrybos ženklai nededami.

Eilučių, antraščių ir paantraščių tekstui sutrumpinti galima vartoti raidinius arba simbolių

žymėjimus. Žymėjimų paaiškinimai pateikiami po lentele. Jie rašomi 10 šriftu, pvz.: Čia : + – būtina darbo dalis;

- – nebūtina darbo dalis;

+/- – studijų darbo vadovas sprendžia apie tos dalies būtinumą.

Rodiklių, parametrų arba kitų duomenų eilės numeris rašomas prieš eilutės pavadinimą, toje

pačioje skiltyje, pvz.: 1Pasitikėjimo stiprumas: 1 – pasitikėjimas nėra tiek svarbus, 4 – pasitikėjimas svarbiausia. 2Polinkis keisti banką: 1 – keistas pastaraisiais metais; 4 – nekeista ir nesvarstoma galimybė. 3Banko darbuotojo pastovumas: 1 – tas pats banko darbuotojas aptarnauja iki 1 metų; 3 – daugiau kaip 3 metus.

Po žymėjimų paaiškinimų 10 šriftu pateikiama informacija iš kur paimta lentelė, pvz.: Šaltinis:

Railienė, 2007, p. 118.

Jei lentelė netelpa lape horizontaliai, t. y. turi labai daug skilčių, tai ją galima pateikti

vertikaliai. Jei lentelės eilutės arba skiltys netelpa lape, lentelė dalijama į dalis, kurios gali būti

išdėstomos šalia viena kitos arba skirtinguose lapuose. Dalijant lentelę pagal eilutes kartojamos skilčių

antraštės ir paantraštės. Jei lentelė dalijama pagal skiltis, kartojami ir eilučių pavadinimai. Lentelės

antraštė rašoma tik virš pirmosios jos dalies. Virš kitos dalies (arba dalių) rašomas tik lentelės numeris

ir žodžiai „19 lentelės tęsinys“. Jei lentelė yra keliama į kitą puslapį, tai lentelės pirmosios dalies

apačioje, dešiniojoje pusėje, rašoma „19 lentelės tęsinys kitame puslapyje“. Lentelės kėlimo į kitą

puslapį pavyzdys pateiktas 2 pav.

Lentelėje pateiktų dydžių vienetų žymėjimai gali būti nurodomi: skilties antraštėje, eilutės

pavadinime arba lentelės antraštėje, jeigu visi lentelėje pateikti dydžiai reiškiami tuo pačiu vienetu.

Lentelės antraštėje gali būti nurodytas visoje lentelėje vyraujantis vienetas, o skilčių antraštėse arba

paantraštėse – kiti vienetai.

Skaičių vertės toje pačioje skiltyje turi turėti vienodai dešimtainių ženklų. Jei lentelėse nėra

kurių nors duomenų, rašomas brūkšnelis, tritaškis arba „N. d.“ (nėra duomenų). Dydžių verčių

intervalai tekste rašomi su žodžiais „nuo“ ir „iki“ arba su brūkšniu.

14

19 lentelė. Finansų prieinamumo veiksnių vertinimo ir bendradarbiavimo veiksnių ryšys

Pasitikėji

mo

stiprumas1

Polinkis

keisti

banką2

Banko

darbuotojo

pastovumas3

Ryšius su banku

palaikančio

darbuotojo

pastovumas4

Finansinių paslaugų prieinamumo veiksniai5

Pasitenkinimas banko teikiamomis

paslaugomis ,180(**) 0,04 0,067 ,095(**)

kokybė ,125(**) ,088(*) 0,03 0,046

įvairovė ,114(**) ,106(**) ,139(**) 0,043

prieinamumas ,138(**) ,093(*) ,148(**) ,111(**)

kaina ,188(**) 0,069 ,084(*) ,103(**) 1Pasitikėjimo stiprumas:1 – pasitikėjimas nėra labai svarbus, 4 – pasitikėjimas svarbiausia. 2Polinkis keisti banką: 1 – keistas pastaraisiais metais; 4 – nekeistas ir nesvarstoma galimybė. 3 3Banko darbuotojo pastovumas: 1 – tas pats banko darbuotojas aptarnauja iki 1 metų; 3 – daugiau kaip 3 metus. 4Ryšius su banku palaikančio darbuotojo pastovumas: 1 – ryšius su banku palaiko tas pats darbuotojas iki 1 metų, 3 –

daugiau kaip 3 metus. 5Veiksnių vertinimas: 1 – visiškai netenkina, 5 – visiškai tenkina. Kliūčių vertinimas: 1 – labai didelė kliūtis, 5 – tikrai

nėra kliūtis.

19 lentelės tęsinys kitame puslapyje

19 lentelės tęsinys

Pasitikėji

mo

stiprumas1

Polinkis

keisti

banką2

Banko

darbuotojo

pastovumas3

Ryšius su banku

palaikančio

darbuotojo

pastovumas4

Finansinių paslaugų prieinamumo veiksniai5

Banko vykdoma politika verslo atžvilgiu ,160(**) 0,066 ,072(*) 0,048

Teikia verslo poreikius atitinkančius

kreditus ,140(**) 0,009 ,075(*) 0,06

Teikia reikiamas finansines paslaugas

verslui ,147(**) 0,048 ,120(**) ,084(*)

Sudaro palankias paskolų sąlygas ,138(**) ,099(**) ,100(**) ,080(*)

Lanksčiai reaguoja į kintančius verslo

poreikius ,120(**) 0,072 0,061 ,083(*)

Remia verslą sėkmingu veiklos

laikotarpiui ,119(**) 0,041 ,114(**) ,082(*)

Remia verslą kritiniais įmonės veiklos

momentais ,170(**) 0,052 ,107(**) 0,064

Laiku priima finansavimo sprendimus ,165(**) 0,047 ,083(*) 0,058

Banko darbuotojo paslaugų kokybė 0,061 ,246(**) ,111(**) ,132(**) 1Pasitikėjimo stiprumas: 1 – pasitikėjimas nėra tiek svarbus, 4 – pasitikėjimas svarbiausia. 2Polinkis keisti banką: 1 – keistas pastaraisiais metais; 4 – nekeistas ir nesvarstoma galimybė keisti. 3Banko darbuotojo pastovumas: 1 – tas pats banko darbuotojas aptarnauja iki 1 metų; 3 – daugiau kaip 3 metus. 4Ryšius su banku palaikančio darbuotojo pastovumas: 1 – ryšius su banku palaiko tas pats darbuotojas iki 1 metų, 3 –

daugiau kaip 3 metus. 5Veiksnių vertinimas: 1 – visiškai netenkina, 5 – visiškai tenkina. Kliūčių vertinimas: 1 – labai didelė kliūtis, 5 – tikrai

nėra kliūtis.

Šaltinis: Railienė, 2007, p. 118.

15

2 pav. Lentelės sudarymo pavyzdys

2.6. Paveikslų įforminimo studijų darbe tvarka

Paveikslai. Paveikslai (iliustracijos, grafikai, diagramos ir kt.) išdėstomos pačiame tekste po

nuorodų į jas arba prieduose. Paveikslų, kaip ir lentelių, sąrašas pateikiamas studijų darbo pradžioje po

lentelių sąrašu, o jei jo nėra – po turinio su antrašte PAVEIKSLAI.

Visos iliustracijos vadinamos paveikslais ir jeigu jų yra daugiau kaip viena – numeruojamos.

Studijų darbuose geriausia ištisinė paveikslų numeracija. Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi po

paveikslu. Vis dėlto tenka priminti, kad būtina laikytis vientisos paveikslų, lentelių ar formulių

numeravimo tvarkos.

Būtina nurodyti paveikslo šaltinį. Jeigu paveikslas sudarytas darbo autoriaus, tuomet šaltinio

rašyti nebūtina arba rašyti taip, pvz., Šaltinis: parengta autoriaus. Tačiau jeigu paveikslas yra paimtas iš

mokslinės literatūros, tuomet reikia ją nurodyti, pvz.: Šaltinis: Ivaškevičiūtė, 2006, p. 25 ir 35. Jeigu

paveikslas yra papildytas, tuomet reikia rašyti „adaptuota pagal“, pvz.: Šaltinis: adaptuota pagal Ivaškevičiūtė,

2006, p. 25“, o jeigu paveikslas sudarytas pagal mokslinėje literatūroje pateiktą tekstą, tuomet būtina

rašyti „parengta pagal“, pvz.: Šaltinis: parengta pagal Hempel et al., 1994. Paveikslo įforminimo pavyzdžiai

pateikti 3 pav. 3 pav. a) dalyje pateikta atvejis, kai paveikslas parengtas studijuojant mokslinę

literatūrą, o b) dalyje – pačios autorės sukurtas paveikslas ir nurodyti šaltinį nebūtina. Šaltinis rašomas

po paveikslu 10 šriftu.

a)

Sandorio

rizika

Vidinė rizika

Koncentracijos rizika

Užstato rizika

Portfelio

rizika

Šaltinis: parengta pagal Hempel et al., 1994

4 pav. Kredito rizikos elementai

4 pav. tęsinys kitame puslapyje

4 pav. tęsinys

b)

Juridinio asmens kreditingumo

vertinimo kriterijai

Kiekybiniai Kokybiniai

Veiklos perspektyvos

Verslo planas

Pelningumas

Vadovų kvalifikacija Mokumas ir likvidumas

Pinigų srautai

Įvairūs įsipareigojimai

Nuosavybė

Konkurencinė aplinka

Priklausomybė nuo

keleto pirkėjų ar tiekėjų

6 pav. Juridinių asmenų kreditingumo analizės kriterijai

Šaltinis: Ivaškevičiūtė, 2006, p. 25 ir 35

16

3 pav. Paveikslų įforminimo pavyzdžiai

Diagramos. Studijų darbuose dažnai naudojamos diagramos. Pagal tyrimo tikslus skiriami šie

diagramų tipai:

diagramos, pateikiančios ir palyginančios du faktus;

diagramos, vaizduojančios ekonominių reiškinių kitimą laiko atžvilgiu;

diagramos, rodančios dviejų kintamųjų ryšį;

diagramos, rodančios reiškinio struktūrą.

Pagal formą diagramos gali būti stulpelinės, juostinės, kvadratinės, apskritiminės, sektorinės,

linijinės, figūrinės ir kt. Tiek stulpelinės, tiek juostinės diagramos yra paprasčiausias grafinis faktinių

duomenų vaizdavimo ir analizavimo būdas. Jos dažniausiai naudojamos: reiškinių kitimui laike

pavaizduoti arba vienarūšiams reiškiniams palyginti, reiškinio struktūrai ir jos pokyčiams pavaizduoti.

Diagramos įforminamos kaip paveikslai, pvz., žr. 4 pav.

3,2

3,4

3,6

3,8

4

Banko darbuotojo

paslaugų koky bė

Verslo aplinkos

supratimas

Susisiekimas

Lankstumas

Komunikabilumas

Domėjimasis SVVSprendimų priėmimo

operaty v umas

Reagav imas į klientų

poreikius

Inf ormuotumas

Kv alif ikuotumas

Patikimumas

A.

2,6

2,8

3

3,2

3,4

Teikia verslo poreikius

atitinkančius kreditus

Teikia reikiamas

finansines paslaugas

verslui

Sudaro palankias

paskolų sąlygas

Lanksčiai reaguoja į

kintančius verslo

poreikius

Remia verslą sėkmingu

veiklos laikotarpiui

Remia verslą kritiniais

įmonės veiklos

momentais

Priima savalaikius

finansavimo sprendimus

B.

1 – visiškai netinkamai, 5 – visiškai tinkamai

Šaltinis: Railienė, 2007, p. 110

36 pav. Pasitenkinimo banko teikiamomis paslaugomis ir jų prieinamumo vertinimas – tiesiogiai

verslo subjektus aptarnaujančio personalo (A) ir banko politikos (B) požiūriu, vidurkiai

17

4 pav. Spindulinės diagramos pavyzdys

3. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪRA

Bakalauro baigiamąjį darbą turėtų sudaryti eilės tvarka išdėstytos dalys (žr. 1 lent.).

1 lentelė. Bakalauro baigiamojo darbo struktūra

Struktūra BBD

Pirmas titulinis lapas +

Antras titulinis lapas +

Turinys +

Lentelės +

Paveikslai +

Santrumpos +/-

Įvadas +

Teorinė dalis +

Metodinė dalis +

Analitinė dalis +/-

Išvados ir rekomendacijos +

Literatūra +

Anotacija lietuvių ir anglų kalbomis +

Santrauka lietuvių kalba +

Santrauka anglų kalba +

Priedai +/- Čia : + – būtina darbo dalis;

- – nebūtina darbo dalis;

+/- – studijų darbo vadovas sprendžia apie tos dalies būtinumą.

1.1. Bakalauro baigiamojo darbo tituliniai lapai

Pirmajame tituliniame lape (žr. 4 priedą) rašomi aukštosios mokyklos ir fakulteto pavadinimai,

autoriaus vardas ir pavardė, darbo pavadinimas, bakalauro baigiamasis darbas, darbo vadovas, darbo

rengimo vieta ir metai.

Antrajame tituliniame lape (žr. 5 priedą) nurodomi aukštosios mokyklos ir fakulteto

pavadinimai, bakalauro baigiamojo darbo pavadinimas, konkrečios studijų programos bakalauro

baigiamasis darbas (pvz., finansų ekonomikos bakalauro baigiamasis darbas, teisės ir muitinės veiklos

bakalauro baigiamasis darbas ir kt.). Per vidurį rašomas studijų programos registracijos numeris (pvz.,

Studijų programa 12345S123). Žemiau, dešinėje lapo pusėje, po studijų programos registracijos

numeriu rašomos vadovo (-ės) arba vadovų pavardės, dar žemiau – studijų darbo atlikėjo arba atlikėjų

pavardės. Jeigu yra keli vadovai ar atlikėjai, tai prieš juos išvardijant dedamas dvitaškis. Toliau po

vadovo pavarde nurodoma bakalauro baigiamojo darbo tikrinimo data, po bakalauranto pavarde –

bakalauro baigiamojo darbo atidavimo data. Tam tikros srities konsultanto arba konsultantų pavardės

rašomos kairėje lapo pusėje, tame pačiame lygyje kaip ir vadovo. Po konsultanto pavarde rašoma

recenzento pavardė. Jeigu vadovas, konsultantas ir recenzentas yra to paties fakulteto darbuotojai, tai

prieš jų pavardes sutrumpintai rašomas pedagoginis vardas ir mokslo laipsnis (pvz., doc. dr.; prof. dr.;

18

prof. habil. dr.) arba pareigos ir mokslo laipsnis (pvz., lekt. dr.) Jei mokslinio laipsnio nėra, rašomos

dėstytojo pareigos (pvz., lekt.). Prieš vadovo ir konsultanto, kurie yra iš kitų institucijų, pavardes

rašomi institucijos ir padalinio pavadinimai. Toliau darbo parengimo vieta ir metai išdėstomi

simetriškai lapo apačioje.

Studijų darbų tekste ant titulinio lapo paprastai tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių

skaitmenų grupių nededami taškai, pvz., 2021 021 20.

3.2. Bakalauro baigiamojo darbo turinys

Turinys rašomas kaip skyriaus antraštė – didžiosiomis raidėmis (TURINYS). Skyrių pavadinimai

turinyje rašomi didžiosiomis raidėmis arba paryškintomis mažosiomis raidėmis, poskyrių ir skyrelių –

mažosiomis. Patartina studijų darbo per daug nesmulkinti. Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai turi

būti trumpi, aiškūs, prasmingi ir svarbiausia – atitikti tiriamos problemos esmę. Pavadinimai neturi

kartotis arba kartoti viso darbo pavadinimą. Rašant studijų darbą netikslinga turinį labai detalizuoti.

Negali būti poskyris arba skyrelis iš vieno puslapio. Turinyje taip pat negali būti poskyrio ar skyrelio

skaidymas į vieną poziciją, t.y. poskyris ar skyrelis turi būti mažiausiai iš dviejų pozicijų.

Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai tekste rašomi paryškintu (bold) 14 šriftu.

Skyriai numeruojami arabiškais skaitmenimis. Poskyriai numeruojami tik skyriaus viduje. Todėl

poskyrio eilės numeris prasideda skyriaus numeriu ir poskyrio tame skyriuje numeriu, kurie skiriami

taškais, pvz., 2.1.; 2.2. Jei tekstas dar skirstomas į skyrelius, tai šie numeruojami tuo pačiu principu:

pirmasis skaitmuo rodo skyriaus, antrasis – poskyrio, trečiasis – skyrelio numerį, pvz., 2.1.1.; 2.1.2.

Įvado, išvadų, literatūros ir priedų skyriai nenumeruojami. Santrumpų, lentelių ir paveikslų

sąrašas į turinį neįtraukiamas. Priedai, jei jų yra nedaug, gali būti išvardijami turinyje arba

teikiami atskiru sąrašu. Turinio įforminimo tvarka pateikta 5 pav.

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………..... 5

1. (SKYRIAUS PAVADINIMAS)…………………………………………......…..….... 7

1.1. (poskyrio pavadinimas)……………………………………………....…….... 7

1.1.1. (skyrelio pavadinimas)……….…………………………..………...... 12

1.1.2. ………………………………………………………..………….…... 15

1.2. ………………………………………………………………….………….… 17

2. (SKYRIAUS PAVADINIMAS)…………………..…………………………….......... 25

2.1. ………………………………….…………………………………….…… 25

2.2……………………………………………………………...…………… 30

3. (SKYRIAUS PAVADINIMAS)…………………..……………………………..........

3.1.……………………………………….…………………………………….……

3.2.……………………………………….…………………………………….……

IŠVADOS …..………………………………………………………...……………….….

35

35

42

50

LITERATŪRA………………………………………………………………...….……... 53

ANOTACIJA LIETUVIŲ IR ANGLŲ KALBOMIS……………………………...….. 60

SANTRAUKA LIETUVIŲ KALBA................................................................................ 62

SANTRAUKA ANGLŲ KALBA..................................................................................... 64

PRIEDAI………………………………………………………………..………….……. 66

5 pav. Turinio įforminimo tvarka

19

3.3. Bakalauro baigiamojo darbo lentelių, paveikslų ir santrumpų sąrašai

Lentelės. Lentelių sąrašas pateikiamas naujame puslapyje po turinio antrašte LENTELĖS.

Lentelės numeruojamos eilės tvarka. Jeigu lentelės kiekviename skyriuje numeruojamos atskirai,

rašoma skyriaus numeris, pavadinimas, o toliau išvardijamos to skyriaus lentelės ir jų pavadinimai eilės

tvarka. Bakalauro baigiamajame darbe reikia laikytis bendros lentelių numeravimo tvarkos.

Lentelių sąraše ne tik surašomos lentelės eilės tvarka, bet ir nurodoma kiekvienos lentelės vieta

darbo tekste, t. y. puslapis, pvz., 2 lentelė. Finansų sistemos struktūra…………………19

Paveikslai. Paveikslų, kaip ir lentelių, sąrašas pateikiamas studijų darbo pradžioje po lentelių

sąrašu, o jei jo nėra – po turinio antrašte PAVEIKSLAI. Paveikslai numeruojami eilės tvarka. Jeigu jie

kiekviename skyriuje numeruojami atskirai, rašomas skyriaus numeris, pavadinimas, o toliau

išvardijami to skyriaus paveikslai ir jų pavadinimai eilės tvarka. Bakalauro baigiamajame darbe reikia

laikytis vienodos lentelių ir paveikslų numeravimo tvarkos.

Paveikslų sąraše surašomi paveikslai eilės tvarka, nurodoma kiekvieno paveikslo vieta darbo

tekste, t. y. puslapis, pvz., 3 pav. Finansų rinkų struktūra……………………9

Santrumpos. Jeigu yra reikalinga, bakalauro baigiamajame darbe po paveikslų sąrašo yra

pateikiamas santrumpų sąrašas antrašte SANTRUMPOS. Čia turėtų būti pateikiamos mažai žinomos

atskirų sąvokų santrumpos ar studento darbe vartojamos specifinės santrumpos, o kartu aiškinama tų

sąvokų esmė. Gerai žinomų sąvokų, pvz., euro ar ES nėra tikslinga įtraukti į santrumpų sąrašą.

3.4. Bakalauro baigiamojo darbo įvadas

Bakalauro baigiamasis darbas pradedamas rengti nuo temos pasirinkimo ir mokslinės literatūros

studijavimo. Išstudijavus mokslinę literatūrą turi būti patikslinta pasirinkta tyrimo tema, nusakyta

tyrimo problema ir suformuluotas tyrimo tikslas, uždaviniai, objektas, tyrimo, hipotezės, numatyta

tyrimui reikalinga medžiaga (empiriniai duomenys), jos rinkimo ir apdorojimo metodai, laukiami

rezultatai, sudarytas baigiamojo darbo rengimo planas.

ĮVADE turi būti apibūdinamas tyrimo aktualumas, tyrimo problema, tyrimo objektas, tyrimo

tikslas ir uždaviniai, jeigu reikia, ir hipotezė (-ės), pateikta tyrimo metodika, darbo struktūra, konkretūs

darbo rezultatai, jų taikymo sritys, autoriaus skaityti pranešimai konferencijose ar publikuoti

straipsniai.

Įvado apimtis – iki trijų puslapių.

Tyrimo aktualumas. Bakalauro baigiamojo darbo Įvadas pradedamas nusakant tyrimo

aktualumą ir naujumą. Čia reikėtų trumpai aptarti mokslininkų atliktus tyrimus pasirinktos temos

srityje tiek Lietuvos, tiek užsienio mastu. Akcentuoti tyrimo aktualumą ir praktiniu požiūriu.

Atskleidžiant temos aktualumą ir naujumą patartina apibrėžti tyrimo problemą. Tuomet lengviau

formuluoti tyrimo tikslą ir uždavinius.

Tyrimo problema. Pasak L. Rieneckerio ir P. S. Jorgenseno (2003), pasirinkę temą tyrimo

problemą formuluokite taip:

1. Pasirašykite vieną arba keletą pirminių problemos formuluočių remdamiesi rašymo momentu

turimomis žiniomis;

2. Pasinaudokite mokslinių darbų dažniausių klausimų sąrašais: a) kas, koks, kur – rašant

aptariamąjį, klasifikuojamąjį tekstą; b) kodėl – rašant aiškinamąjį, interpretuojamąjį,

analizuojamąjį ir polemizuojamąjį tekstą; c) kaip – rašant vertinamąjį, norminamąjį, iškeliantį

20

veiksmų galimybes tekstą;

3. Kelkite klausimus apie tiriamo reiškinio apibrėžimus, savybes, bruožus, kategorijas, dalis,

visumą, dėsningumus, procesus, istoriją ir permainas: praeitį arba dabartį, priežastis (prielaidas,

pagrindus, postūmius, interpretacijas), poveikį (implikacijas, pasekmes, perspektyvas), vertinimą,

argumentaciją, reakcijas, nuomones, požiūrius, priešybę – vienovę, veiksmų galimybes;

4. Aptarkite problemos formuluotę su vadovu; peržiūrėkite turimą problemos formuluotę ir, jei

reikia, keiskite ją;

5. Jeigu žinote rekomendacijas kaip spręsti tiriamą problemą, mokslinės problemos formuluotę

pradėkite taip: kaip tobulinti ...

Darbo rašymo, kaip ir tikro mokslinio tiriamojo darbo, menas yra dirbti kryptingai ir tuo pat metu

būti pasirengusiam permainoms. Taigi problemos formuluotė ir nuolatinis jos taisymas bei derinimas

su rašomu darbu – tai jūsų, o ne vadovo ar konsultanto atsakomybė, tačiau būtina pasinaudoti jų

patarimais.

Paprastai bakalauro baigiamajame darbe formuluojama viena tyrimo problema. Atskirais atvejais

gali būti formuluojamos kelios tyrimo problemos.

Tyrimo objekto, tikslo ir uždavinių formulavimas

Tyrimo objektas. Tyrimo objektas nurodo į ką nukreipiamas tyrimas. Moksliniuose tyrimuose

formuluojamas vienas tyrimo objektas. Tarkim, pasirinkta tyrimo tema – Komercinio banko faktoringo

sąlygų vertinimas. Šiuo atveju tyrimą galima vykdyti įvairiomis kryptimis – tirti faktoringo teikimo

sąlygas komerciniame banke; jas lyginti su kitų finansinių institucijų faktoringo sąlygomis; vertinti

faktoringo sąlygas konkretaus banko ir faktoringo paslaugų vartotojo aspektais. Atsižvelgiant į tai,

kokia pasirinkta tyrimo kryptis, kaip suformuluotos tyrimo problemos, galima tyrimo objektą

apibūdinti taip: komercinio banko faktoringo teikimo sąlygos; komercinio banko faktoringo teikimo

sąlygos kitų finansinių institucijų faktoringo teikimo sąlygų aspektu; komercinio banko faktoringo

sąlygos paslaugos tiekėjo ir vartotojo požiūriu. O jeigu studentas tyrimo problemą šioje temoje

fokusuoja į vertinimą (kaip vertinti faktoringo sąlygas?), tuomet keičiasi ir tyrimo objektas – faktoringo

sąlygų vertinimo modelis. Toks tyrimas būtų nukreiptas į metodologinius klausimus, modelį patikrinant

konkrečiame banke. Taigi tyrimo objektas apibrėžia tyrimo kryptį. Būtina pabrėžti, kad dažnai

studentai tyrimo objektu įvardina įmonę, finansinę instituciją. Tai neteisinga, nes tyrimas vykdomas tik

siaura kryptimi, konkrečiu siauru aspektu. To siauro aspekto pasirinkimą lemia daug veiksnių –

faktinės informacijos gavimo sąlygos, studento praktika šioje srityje ir kt.

Tyrimo tikslas. Pasirinktos tyrimo temos pavadinimas turi atitikti darbo tikslą ir išreikšti norimą

pasiekti rezultatą. Tyrimo tikslas, kaip ir temos pavadinimas, turi gana aiškiai nusakyti tyrimo objektą,

remtis tyrimo problema. Formuluojant tikslą orientuojamasi į numanomą gauti iškeltos tyrimui

hipotezės patvirtinimą arba paneigimą. Paprastai kiekvienas tyrimas atliekamas norint ką nors

patvirtinti arba paneigti, t. y. siekiant patikrinti iškeltos hipotezės teisingumą. Pvz., nagrinėdami

regionų plėtrą manome (t. y. iškeliame hipotezę), kad galbūt ta veikla nėra tinkamai gerai organizuota

ir todėl gali būti nepanaudotų galimybių ją pagerinti. Šiuo atveju hipotezė ir būtų prielaida, kad yra

galimybių, tarkim, pagerinti regionų plėtrą. Tyrimas tą hipotezę turi įtikinamai pagrįsti arba paneigti.

Tokios tyrimo temos tikslas galėtų būti formuluojamas taip: „Išanalizavus regionų plėtros mokslinę

literatūrą ir parengus tyrimo metodiką, įvertinti regionų plėtros galimybes ir nustatyti nepanaudotus

rezervus“. Taigi hipotezė rodo, kokia pagrindine idėja tyrėjas vadovaujasi, o tyrimo tikslas yra gauti tos

hipotezės patvirtinimą arba paneigimą.

Hipotezė bakalauro baigiamojo darbo rašymo metu gali keistis, ji gali būti patikslinta arba

atmesta ir suformuluota iš naujo. Formuluojant tikslą svarbu ne tik susieti jį su iškeltos hipotezės

patikrinimu, bet ir su atliktos literatūros apžvalgos pagrindiniais teiginiais. Tikslas turėtų būti

21

formuluojamas glaustai, vienu sakiniu.

Tikslą išsamiau turi detalizuoti tyrimo uždaviniai, kurie tarsi atspindi tikslo siekimo etapus ir

priemones. Keliant tyrimo uždavinius numatomi daliniai tikslai, kurie padeda siekti pagrindinio tikslo.

Pratęsiant tikslo formulavimo pavyzdį galima pasiūlyti tokias uždavinių formuluotes: apibrėžti,

nustatyti, įvertinti, pateikti, parengti ir kt. Tyrimo uždavinių neturi būti daug, užtenka 3–5 gerai

suformuluotų uždavinių. Kiekvieno uždavinio sprendimo rezultatai turės atsispindėti baigiamojo darbo

išvadose ir siūlymuose.

Tyrimo metodai. Studentas turi trumpai išvardyti bakalauro baigiamajame darbo atskiruose

skyriuose taikytus tyrimo metodus. Be to, tikslinga būtų pateikti problemas su kuriomis susidurta

renkant mokslinę, teisinę, statistinę ar sociologinę informaciją.

Bakalauro baigiamojo darbo struktūra ir tyrimo rezultatų taikymo sritys. Čia aptariama

bakalauro baigiamojo darbo struktūra, apibrėžiant atskirų skyrių esminius klausimus, nurodant studento

įnašą į mokslinį tyrimą, tarkim, susisteminta, palyginta, parengta tyrimo metodika ir t. t. Taip pat

tikslinga nurodyti kam naudingas darbas – mokslininkams tęsti tolesnius tyrimus, praktikams ar

studentams. Ši Įvado dalis yra labai svarbi rengiant BBD anotaciją.

3.5. Bakalauro baigiamojo darbo teorinė dalis

Teorinėje studijų darbo dalyje būtina pateikti mokslinės literatūros apžvalgą tiriama tema, teorinę

įvairių sąvokų, terminų sampratą ir problemos analizę. Čia svarbu atskleisti ir susisteminti įvairių

pasaulio mokslininkų nuomones tiriama tema, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę atsižvelgiant į Lietuvos

ūkio raidos dabartinę padėtį ir plėtrą. Be to, teorinė studijų darbo dalis yra reikalinga nagrinėjamo

klausimo tyrimo metodikai pagrįsti.

Bakalauro baigiamojo darbo teorinė dalis – tai iš mokslinių straipsnių, monografijų, akademinių

leidinių paties studento susisteminta teorinė medžiaga. Ji turi parodyti studento erudiciją, jo intelekto

galias, gebėjimą pritaikyti socialinę ir ekonominę teoriją aktualiems gyvenimo klausimams spręsti.

Jeigu studentas baigiamajame darbe pateikia daug teorijų ir jų nesusistemina, neatlieka tų teorijų

sintezės arba dar blogiau – tos teorijos iš viso negali būti siejamos, tuomet darbas vertinamas kaip

kompiliacinis. Negerai, kai baigiamųjų darbų literatūros sąraše vyrauja periodikos straipsniai, plačiau

nesiremiama moksline literatūra – Lietuvos ir užsienio šalių mokslinių žurnalų straipsniais,

disertacijomis, monografijomis ar mokslo studijomis.

Teorinėje darbo dalyje parengiamos būsimo praktinio problemos nagrinėjimo prielaidos ir išeities

pozicijos remiantis autoriaus surinktais patirtiniais duomenimis. Apibendrinęs teorinę medžiagą,

užsienio šalių ir Lietuvos mokslininkų išsakytas mintis nagrinėjamu klausimu studentas parengia

problemos sprendimo teorinį modelį ir jį vėliau panaudoja atlikdamas empirinius pasirinkto konkretaus

objekto tyrimus. Teorinis tyrimo modelis gali būti aprašytas atskiro paragrafo tekste arba pateiktas

schemos, lentelės, matricos ir pan. pavidalu. Savo ruožtu studento parengtas teorinis modelis

palengvina patvirtinti arba paneigti iškeltas hipotezes ir spręsti studento iškeltus tyrimo uždavinius.

Teorinis modelis galėtų būti tas atspirties taškas, kuriuo remdamasis studentas parengtų tolesnio tyrimo

kryptis, tyrimo metodologiją ar pagrįstų tyrimo metodiką. Kitaip tariant, studento baigiamojo darbo

teorinė dalis yra praktinio tyrimo pamatas. Teorinė ir praktinė darbo dalys turi būti susijusios.

Rengiant teorinio pobūdžio baigiamuosius darbus reikia atsižvelgti į šiuos reikalavimus:

2. Remiantis naujausia moksline literatūra išsamiai aptarti šalyje ir užsienyje atliktus mokslinius

tyrimus, daugiausia dėmesio skirti diskusinėms problemoms.

3. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize pateikti bendrą teorinių teiginių įvertinimą ir

pareikšti savą argumentuotą nuomonę.

4. Aptarti nagrinėjamos problemos teorinius teiginius, metodikas, rekomendacijas, tyrimo

22

modelių taikymo galimybes Lietuvos verslo praktikoje.

Teorinės dalies apimtis, palyginti su viso baigiamojo darbo apimtimi, priklauso nuo paties darbo

pobūdžio. Pagal tai, kuri dalis – teorinė ar taikomoji – vyrauja ir yra svarbesnė, baigiamieji darbai gali

būti dvejopi: teoriniai arba taikomieji. Pirmuosiuose vyrauja teorinė ir analitinė medžiaga, antruosiuose

– taikomieji tyrimai. Bet tai nereiškia, kad taikomuosiuose darbuose teorinė dalis yra mažiau svarbi nei

teoriniuose. Taikomojo pobūdžio darbų teorinė dalis neturėtų viršyti trečdalio visos darbo apimties, o

teorinio pobūdžio darbuose ji gali sudaryti keturis penktadalius ir daugiau viso darbo. Tačiau griežto

reglamentavimo čia neturėtų būti. Daug kas priklauso nuo nagrinėjamos problemos ir bakalauranto

suprantamos medžiagos pobūdžio bei kiekio.

Vertinant taikomųjų bakalauro baigiamųjų darbų teorinį lygį daugiausia dėmesio kreipiama į

literatūros šaltinių panaudojimą, susisteminimą ir išvadas, teoriniuose darbuose – į rezultatų naujumą,

išliekamąją vertę.

Labai svarbu neiškraipyti autorių minčių. Negalima savavališkai interpretuoti iš bendro konteksto

ištrauktą teiginį. Jam turi būti suteikiama tik ta prasmė, kurią suteikė pats autorius. Su autorių teiginiais

galima sutikti arba jiems nepritarti, bet visuomet mokslinė polemika turi būti grindžiama autorių

teiginiais. Netyčinio iškraipymo interpretuojant kitų autorių teiginius galima išvengti, jeigu

atsižvelgiama į tai:

1) kokiame kontekste buvo suformuluotas konkretus teiginys;

2) kada jis buvo paskelbtas, nes autorius vėliau galėjo pakeisti savo nuomonę arba kitaip

suformuluoti savo teiginius;

3) ką iš tikrųjų norėjo pabrėžti autorius.

Būna atvejų, kai studentai, siekdami pateikti kuo daugiau išnašų, cituoja arba pateikia nuorodas

apie visuotinai žinomas tiesas, kurios nėra diskutuotinos. Tai smukdo teorinį darbo lygį, jo kokybę, nes

susidaro įspūdis, kad studentas nesuvokia, kurie dalykai yra visų žinomi, kurie – diskusiniai. Citatų

gausa dar nerodo darbo moksliškumo. Tai tik rodo, kad studentas arba nesuvokia perteikiamų minčių

prasmės, arba nepajėgia jų savarankiškai atpasakoti. Be to, iš citatų ir nuorodų parašytas darbas niekada

nebūna nuoseklus ir aiškus, todėl jis negali būti gerai įvertintas. Kiekviename moksliniame darbe

būtina išlaikyti pagrįstą kitų autorių ir savo teksto santykį. Darbo kokybė visiškai nenukentės, o kartais

bus ir geresnė, jeigu studentas perpasakos savais žodžiais kitų mokslininkų mintis pateikdamas

konkrečias jų darbų nuorodas.

Vengtina pateikti nuorodas iš antrinių šaltinių. Jei nėra jokios galimybės pateikti nuorodą iš

pirminio šaltinio, nurodomas cituojamas veikalas ir jo autorius. Negalima palikti vienų citatų be jokio

autoriaus aiškinimo. Nedera darbą pradėti kitų autorių citatomis.

Kad ir koks būtų baigiamojo darbo pobūdis, kiekvienas teorinės dalies skyrius turėtų būti

apibendrinamas, kad paskui būtų galima lengvai formuluoti baigiamąsias išvadas. Šios išvados

nebūtinai turi sudaryti atskirą poskyrį, bet kiekvienas teorinės dalies skyrius turi būti baigiamas

pagrindinių rezultatų apibendrinimu.

23

3.6. Bakalauro baigiamojo darbo metodinė dalis

Metodinėje studijų darbo dalyje turi būti pagrindžiama empirinio tyrimo problema, tikslas ir

uždaviniai, empirinio tyrimo metodai (statistiniai, sociologiniai ir kt.), gali būti iškeliama hipotezė,

apibūdinamos tyrimo koncepcijos, pateikiamas tyrimo instrumentarijaus pagrindimas ir aptariama

tyrimo eiga, su ja susijusios problemos. Jos apimtis priklauso nuo nagrinėjamos problemos ir

baigiamojo darbo pobūdžio. Jei baigiamasis darbas yra teorinis ir pateikiama autoriaus sukurta tyrimo

metodika, tuomet ši dalis gali apimti iki 1/3 darbo, o esant praktiniam darbui – 1/4 – 1/3 darbo. Jeigu

metodologinė dalis yra labai plati, tai ji kartu su instrumentarijaus (anketos, testų ir kt.) pavyzdžiais

gali būti pateikiama kaip priedai.

Bakalauro baigiamojo darbo metodinėje dalyje studentas, remdamasis teorine darbo dalimi,

parenka, kuria konkrečius būdus tyrimo problemai atskleisti. Tyrimo metodai – tai tam tikros

pažintinės ir praktinės informacijos gavimo būdai. Metodas – sistemingas informacijos rinkimo ir

apdorojimo būdas, padedantis rasti atsakymą į iškeltą klausimą arba išspręsti problemą (Rieneckeris ir

Jorgensenas, 2003). Taigi baigiamojo darbo metodinėje dalyje turi būti išaiškinta, kuo remiantis yra

suformuotas arba iš mokslinės literatūros atrinktas tyrimo metodas. Vieno arba kito metodo taikymas

turi būti pagrįstas įrodant, kad bus gauta patikima (validi) informacija.

Būtina atkreipti dėmesį, ar surinkta informacija yra patikima atskirai įmonei, socialiniam

reiškiniui, socialinei grupei arba generalinei visumai. Nuo to priklauso tyrimo išvadų lygis. Jeigu

bakalauro baigiamųjų darbų tyrimai neatspindi tyrimo objekto visumos, tuomet daromos išvados tirtai

visumai, tarkim konkrečiai įmonei, o ne ūkio sektoriui.

3.7. Bakalauro baigiamojo darbo analitinė dalis

Bakalauro baigiamojo darbo analitinė dalis dažniausiai yra rengiama praktikos metu. Praktikos

tikslas - suteikti praktinių žinių ir įgūdžių, reikalingų asmeninės karjeros valdymui, sugebėti

identifikuoti ir suprasti turimas ir reikalingas darbinei praktikai ir moksliniam darbui parengti

kompetencijas rengiant kompetencijų aplankalą, ugdytis reikalingus gebėjimus įsitraukti ir dalyvauti

darbo rinkoje, rinkti ir analizuoti informaciją, taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus rengiant

kursinį darbą, praktikos ataskaitą ir bakalauro baigiamąjį darbą. Taigi, tinkamai parengta praktikos

ataskaita yra bakalauro baigiamojo darbo analitinė dalis. Jeigu praktikos ataskaitos pradžioje yra

pateikiama ir tyrimo metodikos pagrindimas, tuomet yra garantuota bakalauro baigiamojo darbo

kokybė ir darbo pateikimas laiku.

Analitinėje bakalauro baigiamojo darbo dalyje yra pateikiama faktinė (statistinė, sociologinė,

teisinė ir kitokia) tiriamos problemos informacija, jos analizė. Jeigu reikia, atliekami įvairūs

ekonominiai skaičiavimai, patvirtinamos arba paneigiamos iškeltos hipotezės.

Bakalauro baigiamojo darbo analitinėje dalyje vertinami tyrimo rezultatai. Svarbiausia šioje

dalyje – remiantis šiuolaikiniais metodais įvertinti tyrimo problemos situaciją, išaiškinti jos susidarymo

priežastis (lėmusius veiksnius). Tyrimo duomenų analizė turi būti išeities taškas rengiant galutines

tyrimo išvadas ir grindžiant siūlymus, kaip spręsti iškilusias problemas.

Šioje baigiamojo darbo dalyje nagrinėjami tiriamų reiškinių tarpusavio ryšiai, atskirų rodiklių

pokyčių mastai ir sąlygos, aiškinamos socialinių reiškinių priežastys, pateikiama argumentuota,

ekonominiais skaičiavimais grįsta tiriamų reiškinių, rodiklių kitimo prognozė.

Bakalauro baigiamojo darbo analitinėje dalyje pirmiausia reikėtų išsamiai apibūdinti nagrinėjamą

objektą, jeigu jis nebuvo aptartas tyrimo metodikos dalyje. Būtina pateikti nagrinėjamos organizacijos

24

charakteristiką, apibūdinti jos aplinką, ypač atkreipiant dėmesį į tuos jos veiksnius, kurie svarbūs

nagrinėjamai temai.

Analizuojant ir vertinant tyrimo duomenis, pateikiama daug analitinių lentelių ir iliustracinės

medžiagos. Analitinės lentelės neturėtų būti labai sudėtingos, tačiau jų duomenys turi deramai

apibūdinti tiriamus reiškinius. Prieš lentelę turi būti jos nuoroda. Po kiekviena lentele privalu pateikti

jos duomenų analizę. Tačiau tai nereiškia, kad reikia pakartoti lentelėje esančius skaičius. Būtina aptarti

ryšius, priežastis arba tendencijas.

Analitinės dalies tekste neturi būti daug skaičių, lentelių ir paveikslų. Analitinį tekstą gali

iliustruoti ir papildyti (bet ne dubliuoti) paveikslai. Duomenys, kuriais remiantis sudaryti didesnės

apimties paveikslai ar lentelės, gali būti pateikti prieduose.

Baigiamojo darbo analitinės dalies (kaip ir kitų dalių) skyrius turi būti baigiamas išdėstytos

medžiagos apibendrinimu. Tai rodo studento gebėjimą analizuoti ir kritiškai vertinti tyrimo rezultatus,

formuluoti tolesnio tyrimo kryptis. Nuo pagrindinio teksto jis atskiriamas vieno intervalo tarpu,

žvaigždute arba kitokiu simboliu ir pradedamas iš naujos eilutės. Skyriaus apibendrinimo apimtis – ne

daugiau kaip vienas puslapis. Apibendrinime neturi būti daug skaičių ar lentelių, t. y. turi būti vertinami

tyrimo rezultatai, o ne atkartojami duomenys. Iš skyrių apibendrinimų galima pateikti reikšmingas

išvadas ir siūlymus.

Atsižvelgiant į tyrimo temą, bakalauro baigiamojo darbo analitinės dalies apimtis gali būti 1/3

darbo.

3.7. Bakalauro baigiamojo darbo išvadų ir rekomendacijų dalis

Išvadų ir rekomendacijų dalyje pateikiamos pagrindinės tyrimo išvados ir siūlymai, kaip spręsti

tiriamą problemą, nurodomos naujų idėjų įdiegimo sritys. Tyrimo išvados turi atitikti tyrimo

uždavinius, t.y., jos atsako kas nustatyta tiriant atskiru klausimu. Rekomendacijos gali būti pateikiamos

atskiru poskyriu bakalauro baigiamojo analitinės darbo dalies pabaigoje. Rekomendacijų dalyje reikia

vengti bendrų frazių – gerinti, tobulinti ir t. t. Tikslinga pateikti problemos konkrečius tyrimo

problemos sprendimo variantus. Jeigu baigiamajame darbe tiriama problema reikalauja nuodugnesnių

tyrimų, tuomet pateikiamos tolesnių tyrimų kryptys.

Jeigu darbo pabaigoje pateikiamos tik išvados, o rekomendacijos, kaip spręsti problemą,

pateikiamos analitinėje dalyje, tuomet šią darbo dalį galima vadinti IŠVADOS. Išvados turi atitikti

tyrimo uždavinius. Šioje dalyje nepatartinos lentelės, grafinė medžiaga. Išvados ir rekomendacijos gali

būti numeruojamos. Jos pateikiamos 1–2 puslapiuose. Kai kuriais atvejais šios darbo dalies apimtis gali

būti didesnė.

25

3.8. Naudotos mokslinės literatūros pateikimas bakalauro baigiamajame

darbe

Nuorodų žymėjimas

Nuorodos į kitus darbo puslapius (dalis, skyrius, poskyrius, lenteles, paveikslus, priedus)

daromos nurodant jų eilės numerius. Pvz.: (žr. p. 25 ), (žr. 3 pav.), (žr. 3 skyrių), (žr. 2.3. poskyrį), (žr.

2.3.1. skyrelį), (žr. 3 lent.), (žr. 2 priedą), (žr. (3) formulę).

Literatūros citavimas

Kai tekste vartojamas tikslios citatos:

2. Jei tikslios citatos pradžioje nurodoma autoriaus arba autorių pavardės, tai po autoriaus

pavardės nurodomi leidinio metai, o citatos pabaigoje – tikslus leidinio puslapis. Pvz.: Pasak

Rieneckerio ir Jorgeseno (2003), „patirtis rodo, kad grynai teorinę temą sunku rašyti. Teorinio darbo

medžiaga – tai jau esamos teorijos, modeliai ir metodai, kuriuos reikia lyginti, priešinti, sieti, gryninti,

pildyti, iškelti jų trūkumus ir pan.“ (p. 61).

3. Jei autoriaus ar autorių pavardės nėra nurodomos įvadinėje citatos sakinio dalyje, tuomet

autorius, leidimo metai ir citatos puslapis nurodomi citatos pabaigoje. Pvz.: „Patirtis rodo, kad grynai

teorinę temą sunku rašyti. Teorinio darbo medžiaga – tai jau esamos teorijos, modeliai ir metodai,

kuriuos reikia lyginti, priešinti, sieti, gryninti, pildyti, iškelti jų trūkumus ir pan.“ (Rienecker, Jorgesen,

2003, p. 61).

4. Jei citatoje yra daugiau nei 40 žodžių, reikia vartoti specialų teksto šriftą, o ne kabutes

(Lietuvių kalbos komisijos nutarimai: 1977–1998, 1998). Pvz.:

Savarankiškas rašto darbas – tai jaunesnysis mokslinio straipsnio brolis, jam keliami tie patys

moksliškumo ir dalykiškumo reikalavimai.

Moksliniai savarankiško rašto darbo idealai (Rienecker ir Jorgesen, 2003, p. 41–42):

1. Pateikiama informacija turi būti teisinga/patvirtinta.

2. Metodas, argumentai ir struktūra pateikiami aiškiai (taip, kad skaitytojas galėtų juos

patikrinti).

3. Dirbama sistemingai ir metodiškai.

4. Remiamasi kitais tos srities tyrinėjimais – cituojama, vertinama savo darbo atžvilgiu.

5. Žinios apie rašomos srities tyrinėjimus turi būti naujausios ir kiek įmanoma visapusiškos

(aprėpti viską – labai sunku).

6. Darbo autorius turi būti neutralus, atviras, sąžiningas, svarstantis priešingas nuomones arba

prieštaringą informaciją.

7. Rašant stengiamasi atkreipti dėmesį į pastebėtus prieštaravimus, iškelti neaiškumus.

8. Darbo kalba vienaprasmiška, aiški, eksplicitiška – mokslinio teksto skaitytojas neturi

interpretuoti arba spėlioti, kas norima pasakyti.

Išvardytieji dalykai gali pasirodyti sunkiai pasiekiamas idealas. Jie retai kada išpildomi visuose

tekstuose, tačiau būtent jų, stengdamiesi to paties reikalauti iš studentų, patys rašydami laikosi

aukštųjų mokyklų dėstytojai.

Kai tekste vartojamos perfrazuotos mintys:

1. Jei studiją parengė vienas autorius. Pvz.:

a) Astrauskas (2004) teigia, kad valstybės teorijoje egzistuoja du – platusis ir siaurasis – požiūriai

26

į savivaldybę.

b) Pasak mokslininkų, valstybės teorijoje galima išskirti platųjį ir siaurąjį požiūrius į savivaldybę

(Astrauskas, 2004).

2. Jei studiją parengė du autoriai. Pvz.:

a) Mokslininkai Rieneckeris ir Jorgesenas (2003) pataria studentui pasirinkti praktinę temą dėl to,

kad teorinę temą sunku rašyti. Teorinis darbas reikalauja teorijas, modelius ir metodus lyginti, priešinti,

sieti, gryninti, pildyti, iškelti jų trūkumus ir pan.

b) Grynai teorinę temą sunku rašyti dėl to, kad teorinio darbo medžiaga – tai jau esamos teorijos,

modeliai ir metodai, kuriuos reikia lyginti, priešinti, sieti, gryninti, pildyti, iškelti jų trūkumus ir pan.

(Rienecker ir Jorgesen, 2002).

3. Jei studiją parengė trys – penki autoriai. Šaltinį cituojant pirmą kartą, citavimo nuorodoje

pateikiami visi autoriai: pvz., Misevičius, Pincevičius, Rakauskas ir Eidukevičius, 2008. Kai šaltinis

cituojamas ne pirmą kartą, citavimo nuorodoje pateikiamas tik pirmasis autorius: pvz., Misevičius ir kt.,

2008. Taigi tolesnėse nuorodose į tą patį kūrinį nurodomas tik pirmasis autorius bei ir kt. – lietuvių

kalba publikacijose, et al. - anglų kalba, и др. – rusų kalba, o po kablelio – metai. Pvz.:

4. Jei studiją parengė šeši ir daugiau autorių. Pvz., Mačerinskienė ir kt., 2013

5. Kai kūrinio leidėjas yra ne konkretus autorius, o organizacijos ar asociacijos, tuomet kaip

autorius jos ir nurodomos. Pvz.: Švietimo ir mokslo ministerija, 2006.

6. Knyga be autoriaus. Pvz.: Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2013.

Autorių aprašo taisyklės

Kai keli autoriaus vardai (tik ne lietuvių!) atskiriami brūkšneliu, tuomet ir trumpinant

vardų pirmosios raidės atskiriamos brūkšneliu.

Jei šaltinis parašytas dviejų ar daugiau autorių, jų pavardės atskiriamos kableliais.

Autorių grupės pavadinimas rašomas visas. Pvz.: Švietimo ir mokslo ministerija,

Mykolo Romerio universitetas, American psychological association ir t. t.

Literatūros sąrašas Rašant studijų darbą remiamasi (cituojama, nagrinėjama, paminima) įvairia literatūra ir

dokumentais. Todėl prie kiekvieno studijų darbo turi būti pateiktas naudotų dokumentų (monografijų,

vadovėlių, periodinių ir tęstinių leidinių, įstatymo įgyvendinamųjų ir norminių teisės aktų, internete

gautos informacijos medžiaga ir kt.) bibliografinis sąrašas. Į literatūros sąrašą įtraukiami tik cituoti

mokslinės literatūros šaltiniai.

Literatūros sąrašas pateikiamas atskiru skyriumi antrašte LITERATŪRA. Literatūros

bibliografiniai aprašai gali būti pateikiami abėcėlės tvarka. Jeigu autorių pavardės vienodos, tuomet

jas reikia išdėstyti atsižvelgiant į inicialus. Atskiro autoriaus darbai pateikiami chronologine tvarka.

Literatūros aprašymo tvarka yra taikoma pagal American psychological association reikalavimus.

Rengiant mokslinius straipsnius būtina literatūrą aprašyti pagal konkretaus žurnalo ar konferencijos

reikalavimus.

Literatūros aprašo tvarka

Aprašant leidinius yra laikomasi tokios tvarkos: Aut. pavardė, V., Knygos antraštė: paantraštė.

Leidimo vieta: Leidėjas. Jeigu leidinio yra 2 ir daugiau autorių, tai autorių pavardės atskiriamos

kableliais, tačiau prieš paskutinį autorių rašoma lietuvių kalba „ir“, anglų kalba - „&“ ar „and“. Taigi: Aut. pavardė, V., Aut. pavardė, V., Aut. pavardė, V., Aut. pavardė, V. ir Aut. pavardė, V. (metai). Knygos

antraštė: paantraštė. Leidimo vieta: Leidėjas

27

Knygos aprašas, jei vienas autorius Cecchetti, S. G. (2008). Money, Banking, and Financial Markets. Irwin: McGraw-Hill

Knygos aprašas, jei du autoriai

Cooper, D. R., & Schindler, P. S. (2006). Business research. Boston: McGraw-Hill

Knygos aprašas, jei autorių nuo trijų iki penkių:

Saunders, M., Lewis, P., & Thornhill, A. (2009). Research Methods for Business Students.

London, Hong Kong, Johannesburg, Melburne, Sihgapoure, Waschington: Pitman Publishing

Knygos aprašas, jei autorių daugiau kaip šeši:

Mačerinskienė, I., Kartašova, J., Žvirblis, A., Martinaitytė, E., Šliūpas, R., Kazlauskienė, E.,

Pusvaškytė, J., Dubnikovas, M., Azbainis ,V., Rutkauskas, A., V., Vaičiulis, P., Teresienė, D.,

Jurevičienė, D., Garanžienė, G., Milerytė, E., Linartas, A. ir Laurinaitis M. (2013). Finansų rinkų

įžvalgos : mokslo studija. I dalis. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas

Knygos aprašas: kolektyvinis autorius

Lietuvos užsienio reikalų ministerija. (2012). Lietuvos Respublikos pasirengimo pirmininkauti ir

pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) svarbiausių dokumentų

rinkinys: 2004-2011 metai. Kaunas: Vitae Litera.

Elektroninė knyga

Carmona, M., & Louie, S. (2004). Measuring Quality in Planning : Managing the Performance

Process. Abingdon, Oxon: Spon Press.

http://skaityk.mruni.eu/?url=http://search.ebscohost.com/login.aspx?direct=true&db=nlebk&AN=1150

80&site=ehost-live

Daktaro disertacijos santraukos aprašas

Butkevičius, L. (2008). Joint ventures within the system of concentration control of the European

Community = Jungtinė veikla Europos Bendrijos koncentracijų kontrolės sistemoje (summary of

doctoral dissertation)

Daktaro disertacijos aprašas Servetkienė, V. (2013). Gyvenimo kokybės daugiadimensis vertinimas, identifikuojant kritines

sritis (daktaro disertacija). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas

Bakalauro baigiamojo darbo aprašas

Vorobjova, M. (2014). Lietuvos finansų sistemos ypatumai (bakalauro baigiamasis darbas).

Vilnius: Mykolo Romerio universitetas

Magistro baigiamojo darbo aprašas

Balčiūnas, A. (2013). Valiutų kursų pokyčių prognozavimas taikant mikrostruktūros modelį

(magistro baigiamasis darbas). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas

28

Knygos skyriaus aprašas, jei vienas autorius

Hicheon, K. (2010). Business Groups in South Korea. The Oxford Handbook of Business Groups

(p. 157–179). New York: Oxford University Press

Knygos skyriaus aprašas, jei du autoriai

Miškinis, A., & Novikevičius, V. (2008). Płatnicy podatków – praktika i strategia na Litwie

Gospodarka i finanse w warunkach globalizacji (p. 441-452). Torùn: Wyższa szkoła bankowa w

Toruńiu

Knygos skyriaus aprašas, jei trys ir daugiau autorių Tuomet rašoma autoriaus pavardė, vardo inicialas. (Metai). Knygos dalies antraštė. Iš Knygos autorių

pavardės ir vardų inicialai. Knygos antraštė: paantraštė (puslapiai, iš kurių cituojama). Leidimo vieta:

Leidėjas.

Valickas, A. (2012). Karjeros vystymas: organizacijos ir individo sąveika bei lūkesčių derinimas, Iš

V., Gražulis, A., Valickas, R., Dačiulytė, T. Sudnickas. Darbuotojas organizacijos koordinačių sistemoje:

žmogiškojo potencialo vystymo perspektyvos: mokslo studija (p. 254-329). Vilnius: Mykolo Romerio

universitetas.

Mokslinio žurnalo straipsnio aprašas, jei vienas autorius

Pumputis, A. (2004). The Constitution as symbol and as instrument. Jurisprudence, 50(40), 66-

73

Mokslinio žurnalo straipsnio aprašas, jei du autoriai

Burinskienė, M. ir Rudzkienė, V. (2007). Variability and the relationship between quality of life

and real estate prices in Lithuania. International journal of environment and pollution (IJEP), 30(3/4),

501–517. Prieiga per internetą: URL:

http://www.inderscience.com/search/index.php?action=record&rec_id=14825&prevQuery=&ps=10&

m=or

Žitkienė, R. ir Kazlauskienė, E. (2010). The influence of the environmental factors to business

development. KSI transactions on knowledge society: a publications of the Knowledge Society

Institute. IV international science conference, 1, 47-53

Mokslinio žurnalo straipsnio aprašas, jei yra trys ir daugiau autorių autoriai

Vinnychuk, O., Skraschuk, L., & Vinnychuk, I. (2014). Research of economic growth in the

context of knowledge economy // Intellectual economics, 1(19), 116-127

Elektroninių šaltinių aprašymas:

Terminas elektroniniai šaltiniai reiškia: elektronines duomenų bazes, internetinius šaltinius,

elektroninius tinklalapius arba puslapius, tinklines apsikeitimo informacija ar diskusijos grupes,

elektroninius laiškus. Kai kurie literatūros šaltiniai gali būti cituojami kaip standartiniai literatūros

šaltiniai, nes jie yra skelbiami internete ir tuo pat metu spausdinami. Tačiau yra dalis šaltinių, kurie

skelbiami tik internete. Todėl pateikiant nuorodą į šiuos literatūros šaltinius būtina nurodyti jų

internetinį adresą.

Negalima literatūros sąraše pateikti tik duomenų bazę (pvz., www.stat.gov.lt, www.lb.lt ).

Būtina parašyti kas žiūrėta ir kur žiūrėta.

29

Leidiniai kompaktiniuose diskuose Pirmiausia rašoma autoriaus pavardė, vardo inicialas. (Metai). Antraštė: paantraštė [šaltinio tipas].

Leidimo vieta: Leidėjas.

Indriūnas, A. ir Makštutis, A. (2008). Viešosios vadybos strategija Lietuvoje [kompaktinis diskas]

Vilnius: Naujoji sąjunga (socialliberalai).

Mačerinskienė, I., & Bulygina, A. (2012). The concept of creativity and innovativeness

assessment in business organizations // SCEE 2012. 53rd international Riga Technical University

conference "Scientific conference on economics and entrepreneurship" : proceedings. - CD. Riga: Riga

Technical University, 1-8

Percitavimas Kai originalus šaltinis nėra prieinamas, tekste turi būti nurodoma, kad remiamasi antriniu šaltiniu.

Tuomet cituojama taip - Smith, cituojama pagal Rutkauskas ir Sūdžius, 2007, literatūros sąraše pateikiamas

antrinis šaltinis, pvz., Ginevičius, R. ir Sūdžius, V. (2007) Organizacijų teorija : vadovėlis. Vilnius:

Technika

APA rekomenduoja teisinių dokumentų aprašymui ir citavimui remtis „The Bluebook: A

Uniform System of Citation“

Lietuvos Respublikos teisės aktai priklausomai nuo dokumento aprašomi

a) Dokumento pavadinimas (metai). Žurnalo antraštė, tomas (numeris)

b) Dokumento pavadinimas. Prieiga per internetą: http://www

Tarptautinių teismų sprendimai, tarptautinės sutartys ir kt. aprašomi

a) Bylos pavadinimas, proceso šalys, metai šaltinio santrumpa puslapis arba bylos numeris.

b) Bylos pavadinimas, tomo numeris šaltinis puslapis (metai).

c) Sutarties pavadinimas, sutarties šalys, pasirašymo data, metai, šaltinio duomenys.

30

3.9. Bakalauro baigiamojo darbo anotacija ir santrauka

Anotacija

Anotacija – tai sutrumpintas bakalauro baigiamojo darbo esmės išdėstymas lietuvių ir užsienio

kalba. Ji skirta operatyviai susipažinti su referuojamo darbo esme. Anotacijoje būtina apžvelgti

bakalauro baigiamojo darbo teorinę, metodinę ir praktinę dalis akcentuojant tyrimo rezultatų naujumą

ir panaudojimo sritis.

Anotacijos pabaigoje iš naujos eilutės rašomi pagrindiniai žodžiai (3–5 žodžiai). Bakalauro

baigiamojo darbo anotacija segama po literatūros sąrašo.

Anotacija pradedama rašyti nuo studijų darbo aprašo. Jo schema tokia: studento pavardė, vardo

inicialas, darbo gynimo metai, darbo antraštė, skliaustuose šaltinio tipas.

Pavyzdžiui, jei anotacija rašoma lietuvių kalba, pradedama taip:

Vorobjova, M. (2014). Lietuvos finansų sistemos ypatumai (bakalauro baigiamasis darbas). Vilnius:

Mykolo Romerio universitetas

ANOTACIJA

Bakalauro baigiamajame darbe išanalizuota Lietuvos finansų sistema, įvertinti Lietuvos finansų

sistemos ypatumai Latvijos, Estijos ir Lenkijos šalių kontekste. Apibrėžti šalių finansų sistemos

struktūros skirtumai, apibendrinus tyrimo rezultatus pateiktos išvados. Bakalauro baigimasis darbas

sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje darbo dalyje, remiantis įvairiais moksliniais šaltiniais, yra

analizuojama ir apibrėžiama finansų sistemos samprata, jos struktūros modeliai bei pagrindinės

funkcijos. Antroje šio darbo dalyje pateikiama Lietuvos finansų sistemos ypatumų tyrimo metodologija

ir jos pagrindimas. Trečia bakalauro tiriamojo darbo dalis skirta šalių finansų sistemos ypatumų

vertinimui, ypatumų išskirimui. Empiriniame tyrime pasirinktos trys pagrindinės finansų sistemą

apibūdinančios dimensijos: 1) finansų sistemos dydis arba finansinis gylis; 2) finansų sistemos

efektyvumas; 3) finansų sistemos pasiekiamumas. Taip pat analizuojama ir vertinama bendra šalių

priežiūrinė veikla, finansinių tarpininkų ir finansų rinkų sandara, pateikiamos išvados.

Pagrindiniai žodžiai: finansų sistema, finansų sistemos ypatumai, finansiniai tarpininkai,

finansų rinkos

Anotacija anglų kalba pradedama taip:

Vorobjova, M. (2014) Peculiarities of Lithuanian financial system (bachelor's thesis). Vilnius:

Mykolas Romeris University

ANNOTATION

Lithuanian financial system is analyzed in the bachelor thesis, the peculiarities of the system are

assessed in the comparison to Latvian, Estonian, Polish financial systems. The differences among the

systems are distinguished, after summarizing the results of the research, the conclusions are made. The

bachelor‘s thesis is composed of three main parts. In the first part, based on the analysis of scientific

literature, the concept of the financial system is defined, the system‘s main models and functions are

distinguished. In the second part, the research methodology for analyzing the peculiarities of

Lithuanian financial system is composed and justified. The third part of the thesis is dedicated to assess

the peculiarities of countries‘ financial systems, three main characterizing dimensions for

31

distinguishing the peculiarities were chosen: 1) the size of the financial system or financial depth; 2)

the efficiency of the financial system; 3) the reachability of the financial system. The financial systems‘

supervisory mechanism, financial intermediaries and the structure of financial markets‘ are analyzed

and assessed.

Key words: financial system, peculiarities of financial system, financial intermediaries, financial

markets

Santrauka

Santrauka – tai platesnis bakalauro baigiamojo darbo esmės išdėstymas lietuvių ir anglų kalba.

Jos apimtis priklauso nuo studijų darbo lygio, jo mokslinės ir praktinės reikšmės. Paprastai kiekvienos

santraukos apimtis yra iki 1 puslapio. Ji segama po anotacijos. Tam tikrais atvejais baigiamasis darbas

gali būti rašomas užsienio kalba. Tokiu atveju santrauka rengiama lietuvių kalba ir jos apimtis

neribojama – gali būti trečdalis arba daugiau baigiamojo darbo apimties.

Santrauka rašoma pagal tokį planą:

1. Studijų darbo aprašas, tyrimo aktualumas, naujumas, tyrimo problema, objektas, hipotezės,

tyrimo tikslas, uždaviniai;

2. Tyrimo metodika (mokslinės literatūros analizė, teisinių dokumentų analizė, statistinių

duomenų analizė, sociologinių tyrimų duomenų analizė, testai ir kt.);

3. Konkretūs darbo rezultatai;

4. Išvados (svarbiausi vertinimai, siūlymai), priimtos ir atmestos hipotezės;

5. Darbo struktūra.

6. Darbo rezultatų panaudojimo sritys (pvz., autoriaus skaityti pranešimai, publikuoti straipsniai).

Rašant santrauką tikslinga remtis darbo įvade pateikta informacija. Pvz.:

Vorobjova, M. (2014). Lietuvos finansų sistemos ypatumai (bakalauro baigiamasis darbas).

Vilnius: Mykolo Romerio universitetas

SANTRAUKA

Bakalauro baigiamojo darbo tema aktuali valdžios atstovams, namų ūkiams, piliečiams, nes

siekiant šalies finansų sistemos lėšų paskirstymo, taupymo, mokėjimo funkcijų vykdymo, veiklos

efektyvumo, šalies ekonomikos augimo, svarbu suvokti, kas yra finansų sistema, žinoti kokios grandys

ją sudaro, kokie finansiniai dalyviai dominuoja. Nuo šalies finansų sistemos struktūros modelio

pasirinkimo ir ypatumų vertinimo priklauso šalies ekonomikos augimas. Vertinant Lietuvos finansų

sistemos skirtumus kitų šalių kontekste, buvo iškelta tyrimo problema - kokie pagrindiniai Lietuvos

finansų sistemos struktūros ypatumai? Tyrimo objektas – finansų sistemos ypatumai. Tyrimo tikslas

išanalizavus Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos finansų sistemas, nustatyti Lietuvos finansų sistemos

struktūros ypatumus. Tyrimo uždaviniai: pateikti finansų sistemos teorinius aspektus, parengti Lietuvos

finansų sistemos ypatumų vertinimo metodiką, remiantis šalių statistiniais duomenimis įvardinti

Lietuvos finansų sistemos ypatumus. Pagrindiniai tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė,

grindžiama lyginamuoju aspektu bei sisteminimo, klasifikavimo ir apibendrinimo metodais. Tyrimas

atliekamas taikant statistinės bei grafinės analizės metodus.

Siekiant apibrėžti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos bankų sektoriaus ir finansų rinkos

charakteristikas, empirinio tyrimo metu apskaičiuojami pasirinkti rodikliai, atspindintys finansų

sistemos dydį, efektyvumą ir pasiekiamumą. Palyginus šalių rodiklių rezultatus, buvo pastebėta, kad

Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos finansų sistemos sandara yra panaši, šalyse dominuoja bankų

32

sektorius, kuris sudaro didžiąją dalį šalies finansų sistemos turto. Tačiau Lietuvos bankų dydį

nustatantys rodikliai yra mažiausi, bankų sektoriaus efektyvumas yra menkas lyginant su Estijos bankų

sektoriaus efektyvumo rezultatu. Analizuojant finansų rinkas, buvo pastebėta, kad Lietuvoje dominuoja

nuosavybės vertybinių popierių rinka. Lietuvos akcijų bei skolos vertybinių popierių rinkos

efektyvumas nėra aukštas lyginant su kitų šalių rezultatais. Remiantis finansų rinkos pasiekiamumą

nustatančio rodiklio skaičiavimais, matyti, kad Lietuvos minėto rodiklio reikšmė yra mažiausia nors

nereikšmingai skiriasi nuo kitų Baltijos šalių rezultatų.

Jei santrauka yra rašoma anglų kalba, tuomet pradedama taip:

Vorobjova, M. (2014) Peculiarities of Lithuanian financial system (bachelor's thesis). Vilnius:

Mykolas Romeris University

SUMMARY

The topic of the bachelor‘s thesis is important for government bodies, households, citizens, because

the proper implementation of financial system‘s funds distribution, savings, payments functions, the

pursuit of increasing the efficiency of various economic activities, countries‘ economic growth, requires

understanding what the financial system is, which parts is it composed of, which financial intermediaries

dominates it. The growth of country‘s economy depends on the choice of appropriate financial system

model and the right assessment of its‘ peculiarities. Therefore, the problem arises: what are the main

peculiarities of the structure of Lithuanian financial system? The objective of the thesis – to distinguish

the peculiarities of Lithuanian financial system after performing the analysis of the financial systems of

Lithuania, Latvia, Estonia and Poland. The tasks of the thesis: to present the theoretical aspects of the

concept of financial system; to prepare the research methodology for assessment of Lithuanian financial

system peculiarities; to distinguish the peculiarities of Lithuanian financial system based on the statistical

analysis of the empirical research results. Main methods used in the thesis: scientific literature analysis,

based on comparing, systemizing, classifying and summarizing methods. The empirical research was done

by applying statistical and graphical analysis methods.

For the purpose of distinguishing Lithuanian, Latvian, Estonian and Polish banking sectors‘ and

financial markets‘ characteristics, the chosen indicators, which reflect the size, effectiveness and

reachability, were calculated in the empirical part. It is showed that the structure of Lithuanian, Latvian,

Estonian and Polish financial systems is very similar while the banking sector dominates in all the

financial systems. On the other hand, the indicator for the size of Lithuanian banks is the worst, the

effectiveness of the banking sector is worse comparing to Estonia‘s. By analyzing financial markets‘

structure it was noticed that in Lithuania the financial market is dominated by equity market. The

effectiveness of Lithuanian equity and debt securities market is worse comparing to other countries‘.

Based on the financial market reachability calculations, it is showed that the indicator‘s value is the worst

compared to other countries‘, although the difference is not significant.

33

4.5. Bakalauro baigiamojo darbo priedų įforminimas

Bakalauro baigiamojo darbo duomenų lentelės, apklausos medžiaga, statistinė informacija ir kita

gali būti pateikiama kaip priedai studijų darbo gale arba atskiru tomu. Jei priedai pateikiami kaip to

paties dokumento tęsinys, kiekvienas jų pradedamas naujame lape. Jei priedas turi pavadinimą, jis

rašomas didžiosiomis raidėmis kaip skyriaus pavadinimas. Jei priedų daugiau kaip vienas, jie

numeruojami arabiškais skaitmenimis, pvz., 1 PRIEDAS, 2 PRIEDAS ir t. t.

Nuorodos į priedus pateikiamos pagrindiniame tekste, o turinyje išvardijami visi priedai nurodant

jų numerius ir pavadinimus. Jeigu priedų yra palyginti daug, jų sąrašas gali būti dedamas po turinio.

34

4. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO VIEŠAS GYNIMAS

Bakalauro baigiamieji darbai ginami viešame bakalauro baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės

komisijos posėdyje.

Bakalauro baigiamojo darbo pristatymo gynimo kvalifikacinei komisijai tvarka :

Kvalifikacinės komisijos pirmininkas pakviečia pretendentą į bakalauro kvalifikacinį laipsnį,

perskaito darbo pavadinimą, pristato studijų darbo vadovą (-us) ir suteikia autoriui žodį.

Autorius pristato savo darbą.

Recenzentas arba, jeigu jis nedalyvauja gynime, kvalifikacinės komisijos pirmininkas

perskaito recenzento įvertinimą.

Pranešėjas atsako į recenzento pastabas arba klausimus (jeigu jų yra).

Pranešėjui pateikiami klausimai. Juos pateikia kvalifikacinė komisija, taip pat dalyvaujantieji

gynime. Pranešėjas atsako į klausimus.

Kalba vadovas arba, jeigu jis nedalyvauja, perskaitomas jo atsiliepimas raštu.

Baigiamasis pranešėjo žodis. Čia pretendentas pareiškia padėką asmenims, padėjusiems rengti

darbą, taip pat kvalifikacinei komisijai.

Baigus studentų grupės darbų pristatymą kvalifikacinė komisija organizuoja uždarą darbų

aptarimą ir paskelbia įvertinimą. Jeigu įvertinimas teigiamas, pretendentas įgyja bakalauro kvalifikacinį

laipsnį. Jeigu įvertinimas neigiamas, magistro kvalifikacinis laipsnis nėra įgyjamas. Tokiu atveju tenka

darbą taisyti arba iš naujo rengti ir pristatyti kvalifikacinei komisijai nustatytu laiku.

Pranešimas

Parengti pranešimą ne mažiau svarbu kaip parašyti patį darbą. Neretai studento įtempto darbo

rezultatai lieka neatskleisti ir neįvertinti vien dėl to, kad nebuvo tinkamai pateikti, t. y. pasirinkta

netinkama pranešimo struktūra, neatskleistas studento indėlis į mokslo plėtrą, neatskleista rezultatų

esmė, netinkamai parengtos ir parodytos vaizdinės priemonės, nesklandi kalba, viršytas laiko limitas ir

kt.

Bakalauro baigiamojo darbo pristatymo pranešimo laiką skiria kvalifikacinė komisija – paprastai

iki 10 min. Į pranešimo laiką įskaitomas ir vaizdinės medžiagos demonstravimas. Dar iki 10 min.

skiriama atsakymams į klausimus.

Išėjus skaityti pranešimą darbo pavadinimo kartoti nereikia. Pranešimo forma nėra griežtai

reglamentuota, tačiau reikia laikytis tokios sekos:

tyrimo aktualumas, tyrimo problema, tyrimo objektas;

tyrimo tikslas, tyrimo uždaviniai, hipotezės;

tyrimo metodai ir jų patikimumas, tyrimo informacinis aprūpinimas;

tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos.

Tyrimo aktualumas, tyrimo problema, tyrimo objektas. Šiai pranešimo daliai skiriama 1–2

min. Pranešėjas trumpai apibūdina tyrimo problemą, pabrėžia jos tyrimo aktualumą, motyvuoja temos

pasirinkimą, apibūdina tyrimo objektą.

Tyrimo tikslas, tyrimo uždaviniai ir hipotezės. Ši pranešimo dalis pateikiama tokia, kokia yra

pateikta darbe. Šiai pranešimo daliai skiriama iki 1 min.

Tyrimo metodai ir jų patikimumas, tyrimo informacinis aprūpinimas. Ši pranešimo dalis

galėtų trukti ne daugiau kaip 2 min. Čia nereikia aiškinti visos darbo metodologijos. Labai glaustai ir

informatyviai būtina aptarti tyrimo metodus, apimtį, naudotą statistinę, teisinę, sociologinę arba

eksperimentų informaciją.

Tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos. Tai esminė pranešimo dalis. Naudojantis

35

vaizdine ir informacine medžiaga – lentelėmis, diagramomis, grafikais, schemomis ir pan. – nuosekliai

pateikiami visuose darbo skyriuose išdėstyti tyrimo rezultatai. Visų duomenų pateikti neįmanoma,

todėl būtina atrinkti svarbiausius, kurie labiausiai atspindėtų tyrimą ir atskleistų jo vertę. Taigi reikėtų

iškelti tuos rezultatus arba reiškinius, kurie leido suformuluoti išvadas. Atskirai skaityti išvadų, pateiktų

darbo pabaigoje, nereikia. Pranešimą reikėtų baigti teikiant siūlymus tyrimo problemos sprendimui bei

atskleidžiant galimas tolesnes šios problemos tyrimo kryptis. Šiai pranešimo daliai skiriama iki 6 min.

Kad būtų išvengta netikėtumų ginant darbą, tikslinga pranešimą parengti iš anksto. Patartina jį

kelis kartus perskaityti kolegai arba sau pačiam ir taip nustatyti sugaištą laiką. Jeigu pavyktų

repetuojamą pranešimą įrašyti į garso ar vaizdo juostą ir pačiam išstudijuoti įrašą, tai neabejotinai jį

pagerintų.

Pranešimą reikia vengti skaityti ištisai. Geriau laisvai pasakoti ir rodyti skaidres. Tačiau

pranešimas arba jo tezės gelbsti stresinėje situacijoje.

Vaizdinės ir informacinės medžiagos pateikimas. Pranešimo tekstui papildyti arba pailiustruoti

būtina vaizdinė arba kita informacinė medžiaga. Be vaizdinės medžiagos tekstas būna skurdus. Vienos

arba dviejų skaidrių neužtenka. Žinoma, jų skaičius priklauso nuo tyrimo temos, tačiau pranešimo metu

galima parodyti iki 10 skaidrių (spalvotų ar nespalvotų), kurias būtina trumpai pakomentuoti.

Pranešėjas turi parengti tinkamas skaidres, stengtis paveikslų forma, ir vengti ištisinio skaitymo.

Pranešime galima naudoti ir kitą informacinę medžiagą: lankstinukus, tiriamos prekės pavyzdžius ir

kita. Svarbu, kad informacinė medžiaga papildytų ar pabrėžtų pranešėjo mintis.

Bakalauro baigiamųjų darbų vertinimas

Bakalauro baigiamųjų darbų vertinimas susideda iš baigiamojo darbo kokybės vertinimo -

svertinis koeficientas – 0,60 ir į bakalauro gebėjimą gynimo metu įtikinamai pateikti duomenis, juos

aiškinti, pagrįsti savo teiginius ir išvadas bei gebėjimą atsakyti į klausimus - svertinis koeficientas –

0,40.

Bakalauro baigiamojo darbo parengimo, mokslinio lygio vertinimo kriterijai (Mykolo Romerio

universiteto studijų rezultatų vertinimo tvarka, 2020):

pasirinktos temos aktualumo, reikšmingumo pagrindimas, temos formulavimas, tyrimo

tikslo, uždavinių ir hipotezės(-ių) aiškumas,

autoriaus susipažinimas su naujausiais mokslininkų darbais, tyrimo problemos teorinės

analizės lygis, atrama į naujausias teorijas, koncepcijas;

tyrimo metodų tinkamumas, duomenų reikšmingumas bei statistinis patikimumas,

tyrimo rezultatų interpretavimo lygis,

išvadų atitikimas uždaviniams ir jų pagrįstumas;

bakalauro baigiamojo darbo vientisumas, turinio išbaigtumas - įvertinama, ar yra visi

privalomi darbo struktūros elementai, darbo apimties tinkamumas ir struktūrinių dalių apimties

balansas, dalių pavadinimų atitikimas tekstui;

įforminimo kokybė (spausdinimo, vaizdinės medžiagos kokybė, kalbos moksliškumas,

logiškumas, taisyklingumas ir lakoniškumas, rezultatų lentelių, paveikslų tinkamas pateikimas, anketų,

pokalbių dalyvių sąrašų, statistinių duomenų tinkamas pateikimas, literatūros šaltinių citavimo

tikslumas, bibliografinio aprašo pateikimo kokybė).

Remiantis Mykolo Romerio universiteto studijų rezultatų vertinimo tvarka (2020) bakalauro

baigiamieji darbai ir jų gynimas vertinami taip:

10 (puikiai). Puikios, išskirtinės, visapusiškos žinios ir jų taikymas sprendžiant sudėtingas praktines

problemas. Puikiai taiko teorines žinias. Puikiai atlieka sudėtingas nestandartines užduotis. Nepriekaištinga,

išskirtinė atlikimo kokybė. Puikūs raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Gerai supranta, ką ir kodėl daro.

36

9 (labai gerai). Tvirtos, geros, visapusiškos žinios ir jų taikymas sprendžiant sudėtingas praktines

problemas. Labai gerai taiko teorines žinias. Lengvai atlieka sudėtingas tipines užduotis. Labai gera

atlikimo kokybė. Labai geri raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Supranta, kokius metodus, technikas taiko ir

kodėl.

8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir jų taikymas sprendžiant praktines problemas. Gerai taiko

žinias. Teisingai atlieka vidutinio sudėtingumo ir sunkesnes užduotis. Gera atlikimo kokybė. Geri raiškos ir

pristatymo įgūdžiai. Žino, kokius metodus, technikas taikyti.

7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios, yra neesminių klaidų. Žinios taikomos vadovaujantis pateiktais

pavyzdžiais. Gera atlikimo kokybė. Teisingai atlieka vidutinio sunkumo užduotis. Pakankami raiškos ir

pristatymo įgūdžiai.

6 (patenkinamai). Žemesnės negu vidutinės žinios, yra klaidų. Žinios taikomos vadovaujantis

pateiktais pavyzdžiais. Patenkinama atlikimo kokybė. Moka veikti pagal analogiją. Teisingai atlieka

lengvas užduotis, bet nesuvokia sudėtingesnių. Patenkinami raiškos ir pristatymo įgūdžiai.

5 (silpnai). Žinios tenkina minimalius reikalavimus. Minimalūs pakankami gebėjimai problemoms

spręsti vadovaujantis pavyzdžiais. Geba veikti pagal analogiją. Patenkinami raiškos ir pristatymo įgūdžiai.

4 (neapginta). Žinios ir gebėjimai netenkina minimalių reikalavimų.

Baigus bakalauro baigiamųjų darbų grupės viešą gynimą kvalifikacinė komisija organizuoja

uždarą darbų aptarimą ir paskelbia įvertinimą informacinėje sistemoje „Studijos“. Jeigu įvertinimas

teigiamas, pretendentas įgyja bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Neapgynusiam magistro baigiamojo darbo

studentui baigiamojo darbo gynimo komisija gali rekomenduoti taisyti darbą arba rengti naują darbą kita

tema.

Apginti baigiamieji darbai, įvertinti „labai gerai“ ir „puikiai“ įkeliami į Lietuvos akademinės

elektroninės bibliotekos informacinę sistemą (toliau – eLABa).

LITERATŪRA

1. Baršauskienė, V. ir Mačerinskienė, I. (2007). Studijų darbų parengimo tvarka: mokomoji knyga.

Kaunas: Technologija

2. Cooper, D. R., & Schindler, P. S. (2006). Business research. Boston: McGraw-Hill

3. Ghauri, P. N., & Grønhaug, K. (2005). Research methods in business studies: a practical guide.

Harlow: Prentice Hall

4. Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija

5. Kardelis, K. (2017). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Mokslo ir enciklopedijų leidybos

centras

6. Lietuvių kalbos komisijos nutarimai: 1977–1998 (1998). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidimo

institutas

7. Mykolo Romerio universiteto studijų rezultatų vertinimo tvarka. (2012). Prieiga per internetą:

https://www.mruni.eu/lt/universitetas/struktura/akademiniu_reikalu_centras/teises_aktai/mru_teises

_aktai/

8. Mykolo Romerio universiteto studijų tvarka. (2019). Prieiga per internetą:

https://www.mruni.eu/mru_lt_dokumentai/centrai/akademiniu_reikalu_centras/SN%20Studiju_tvark

a.pdf

9. Mykolo Romerio universiteto studijų tvarka. (2011). Prieiga per internetą:

https://www.mruni.eu/lt/universitetas/struktura/akademiniu_reikalu_centras/teises_aktai/mru_teises

_aktai/

37

10.Mykolo Romerio universiteto teisės aktai. Prieiga per internetą: Prieiga per internetą:

https://www.mruni.eu/lt/studijos/studiju_organizavimas_ir_aplinka/dokumentai-reglamentuojantys-

studijas-mru/mru_teises_aktai/

11.Maxwell, J. A. (2005). Qualitative research design: an interactive approach.– Thousand Oaks

(Calif.) London New Delhi: SAGE Publications, 2005

12.McBurney, D. H., & White, T. L. (2007). Research methods. Belmont (Calif.): Thomson/Wadsworth

13.Pečkaitis, J. S. ir Mačerinskienė, I. (2009). Bakalauro baigiamojo darbo rengimo tvarka:

mokomasis leidinys. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras

14.Žitkienė R., Mačerinskienė, I. (2018). Magistro baigiamojo darbo rengimo tvarka: mokomasis

leidinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Ekonomikos ir verslo fakultetas

15.Rienecker, L. ir Jorgensen, P. S. (2003). Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai

16.Saunders, M., Lewis, P., & Thornhill, A. (2009). Research Methods for Business Students. London,

Hong Kong, Johannesburg, Melburne, Sihgapoure, Waschington: Pitman Publishing

38

PRIEDAI

39

1 PRIEDAS. PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

20... m. ... mėn. ... d.

Vilnius

Aš, Mykolo Romerio universiteto (toliau – Universitetas),

_____________________________________________________________________________

(fakulteto / instituto, programos pavadinimas)

Studentas (-ė)__________________________________________________________________,

(vardas, pavardė)

patvirtinu, kad šis magistro baigiamasis darbas

„__________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________“:

1. Yra atliktas savarankiškai ir sąžiningai;

2. Nebuvo pristatytas ir gintas kitoje mokslo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje;

3. Yra parašytas remiantis akademinio rašymo principais ir susipažinus su rašto darbų

metodiniais nurodymais.

Man žinoma, kad už sąžiningos konkurencijos principo pažeidimą – plagijavimą studentas gali

būti šalinamas iš Universiteto kaip už šiurkštų akademinės etikos pažeidimą.

_____________________ _____________________________

(parašas) (vardas, pavardė)

40

2 PRIEDAS. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO ATSILIEPIMO

PAVYZDYS

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO ATSILIEPIMAS

20 m. gruodžio mėn. d.

........................................ studijų programos studento .....................................................................

(programos pavadinimas) (vardas, pavardė)

Bakalauro baigiamojo darbo tema:

1. Bakalauro baigiamojo darbo plano įvykdymas (nurodyti konkrečiai, kaip įvykdė: jei dėl

tam tikrų priežasčių buvo nukrypta nuo plano, nurodyti tas priežastis).

2. Bakalauro baigiamojo darbo pranašumai (išvardyti aptariant atskiras darbo dalis).

3. Bakalauro baigiamojo darbo trūkumai (jeigu yra, išvardyti nurodant atskiras darbo

dalis).

4. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo eiga (studento darbas baigiamojo darbo rašymo

metu: savarankiškumas, kūrybinė darbo iniciatyva, konsultacijos, darbo nuoseklumas)

Bendra išvada: bakalauro baigiamasis darbas „...“ atitinka/neatitinka baigiamiesiems

darbams keliamus reikalavimus ir tinka/netinka viešai ginti.

Bakalauro baigiamojo darbo vadovas

(Pedagog. ir moksl. vardai, vardas, pavardė, parašas)

Mykolo Romerio universitetas

(Mokslo institucija (katedra) / organizacija)

41

3 PRIEDAS. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RECENZIJOS PAVYZDYS

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RECENZIJA

2020 - -

_____________________ studijų programos studento ____________________________________

(vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo tema:

1. Baigiamojo darbo temos, tyrimo problemos, tikslo, uždavinių, metodikos sąsaja

2. Baigiamojo darbo problemos teorinės analizės lygis, naudotos literatūros tinkamumas

3. Baigiamojo darbo tyrimo metodikos tinkamumas ir pagrįstumas

4. Baigiamojo darbo analitinės dalies lygis

5. Išvadų ir rekomendacijų pagrįstumas

6. Svarbiausi darbo pranašumai

7. Svarbiausi darbo trūkumai

8. Bakalauro baigiamojo darbo įforminimo lygis (tinkamas, turi trūkumų (išvardyti kokių)

KLAUSIMAI STUDENTUI:

Bendra išvada: bakalauro baigiamasis darbas „...“ atitinka/neatitinka baigiamiesiems darbams

keliamus reikalavimus ir tinka/netinka viešai ginti.

Recenzavo:

(Pedagog. ir moksl. vardai, vardas, pavardė, parašas)

Mykolo Romerio unversitetas

42

4 PRIEDAS. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO PIRMOJO TITULINIO

LAPO PAVYZDYS

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS (16 pt)

VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS (14 pt)

VERSLO IR EKONOMIKOS INSTITUTAS (12 pt)

JURGITA MATAITYTĖ (16 pt)

KOMERCINIO BANKO FAKTORINGO SĄLYGŲ

VERTINIMAS (20 pt)

Bakalauro baigiamasis darbas (14 pt)

Vadovė (14 pt)

doc. dr. I. Matienė

VILNIUS, 2021 (14 pt)

43

5 PRIEDAS. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO ANTROJO TITULINIO

LAPO PAVYZDYS

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS

KOMERCINIO BANKO FAKTORINGO SĄLYGŲ

VERTINIMAS

Finansų ekonomikos bakalauro baigiamasis darbas (14 pt)

Studijų programa 1234S123 (14 pt)

Konsultantas (12 pt)

Vadovė (12 pt)

(parašas) doc. dr. I. Matienė

2021 01 …

Recenzentas (12 pt)

Atliko (12 pt)

FEvAbns15-1 gr. stud.

(parašas) J. Mataitytė

2021 01 10

VILNIUS, 2021 (14 pt)