FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS … · Fizikos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėţti fizikos brandos egzamino (toliau – egzaminas)

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. V-1197

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Fizikos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėţti fizikos

brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

2. Programa parengta remiantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu

Nr. V-269 (Ţin., 2011, Nr. 26-1283).

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino uţduoties pobūdis; 3.5. egzamino vertinimas;

3.6. fizikos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. pagrindinės formulės (2 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo

fizikos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi fizikos mokiniai plėtoja gamtamokslinę kompetenciją ir įgyja ţinių,

gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: ţinios ir supratimas

(ţemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas, gamtamokslinis komunikavimas.

Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

6.1. Ţinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. nurodydami ir apibrėţdami pagrindinius fizikos faktus, dėsnius, sąvokas, fizikinius

dydţius, procesus;

6.1.2. pateikdami fizikinių reiškinių ir procesų taikymo pavyzdţių;

6.1.3. atpaţindami ir įvardydami pavaizduotus ar pavaizduodami paveiksluose, schemose,

grafikuose ir diagramose objektus bei procesus;

6.1.4. apibūdindami fizikinius reiškinius, procesus, modelius;

6.1.5. paprasčiausiais atvejais lentelėje pateiktus duomenis pavaizduodami schema, grafiku

ar diagrama;

6.1.6. atpaţindami fizikinius dydţius ţyminčius simbolius ir atlikdami paprasčiausius

standartinius skaičiavimus.

6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose:

6.2.1. aiškindami reiškinius remiantis fizikos ir kitų mokslų dėsningumais;

6.2.2. nustatydami ir apibūdindami reiškinių panašumus ir skirtumus;

6.2.3. klasifikuodami į kelis tipus procesus, reiškinius ir faktus atsiţvelgiant į jų

charakteristikas ir savybes;

2

6.2.4. taikydami fizikos dėsnius paţįstamo konteksto kiekybinėms ir kokybinėms

uţduotims atlikti;

6.2.5. naudodami diagramą, grafiką, schemą, brėţinį ar modelį sąvokai, dydţių sąryšiui ar

reiškiniui paaiškinti;

6.2.6. interpretuodami tekstinę, lentelių ar grafinę informaciją vartoja fizikos sąvokas,

dėsningumus ir modelius;

6.2.7. tinkamai pasirinkdami reikšminius ţodţius informacijos paieškai internete;

6.2.8. formuluodami tyrimo hipotezę;

6.2.9. tinkamai pasirinkdami tyrimo tipą (stebėjimą, eksperimentą) ir priemones;

6.2.10. pagal aprašymą atlikdami tyrimą;

6.2.11. gaudami ir apdorodami bandymų rezultatus;

6.2.12. įvertindami absoliutines ir santykines matavimo paklaidas;

6.2.13. darydami duomenimis grįstas išvadas.

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo naujose situacijose, kai yra

nepaţįstamų ir sudėtingų aplinkybių ar reikia atsiţvelgti į kelis veiksnius:

6.3.1. atpaţindami moksliniais metodais sprendţiamas problemas;

6.3.2. integruodami mokslų ţinias ir dėsningumus, reikalingus problemai spręsti;

6.3.3. formuluodami probleminį klausimą ir hipotezę;

6.3.4. numatydami priemones ir planuodami tyrimą hipotezei patikrinti;

6.3.5. darydami mokslo duomenimis ir faktais grįstas išvadas, argumentuodami

sprendimus;

6.3.6. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei,

nevienareikšmiams probleminių klausimų atsakymams pagrįsti;

6.3.7. taikydami mokslinius metodus problemoms spręsti (išanalizuoja problemą, numato

galimus sprendimo būdus, juos įvertina ir pasirenka vieną, sprendţia, įvertina sprendimą);

6.3.8. vertindami mokslo ir technologijų poveikį aplinkai atsiţvelgiant į ekonominius,

socialinius ir ekologinius veiksnius;

6.3.9. apibendrindami ir kritiškai vertindami įvairiuose informacijos šaltiniuose esamą

informaciją apie fizikos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą.

6.4. Gamtamokslinio komunikavimo gebėjimai nėra įtraukti į egzamino matricą, tačiau ši

gebėjimų grupė neatsiejama nuo kitų gebėjimų ir vertinama egzamino uţduotyje. Gamtamokslinio

komunikavimo gebėjimus mokiniai parodo:

6.4.1. tinkamai vartodami fizikos sąvokas, dydţių simbolius, matavimo vienetus;

6.4.2. sklandţiai reikšdami fizikinių reiškinių supratimą, aiškiai dėstydami mintis ţodţiu ir

raštu;

6.4.3. atsirinkdami ir apdorodami tekstinę, skaitinę ir grafinę informaciją apie fizikinius

reiškinius;

6.4.4. tinkamai (schemomis, paveikslais, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami

informaciją apie fizikinius objektus, procesus, dėsningumus;

6.4.5. pritaikydami pateikiamą informaciją apie fizikinius reiškinius tikslui ir adresatui.

7. Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdţiai pateikiami metodinėje medţiagoje,

esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

8. Gebėjimai atlikti tyrimą ugdomi ir vertinami mokantis fizikos mokykloje. Egzamino

metu praktiškai netyrinėjama, tačiau įgytus tyrimo gebėjimus mokiniai gali pritaikyti atlikdami

egzamino uţduotis. Pavyzdţiui, pagal pateiktą tyrimo aprašymą ir jo rezultatus mokiniai turi gebėti

pagrįsti tyrimo eigą, apdoroti (susisteminti) duomenis ir apibendrinti rezultatus, įvertinti paklaidas,

padaryti išvadas.

9. Reikalavimai mokinių ţinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams

priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose ir skiriasi išsamumu ir

sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką

reikia gebėti, ţinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

3

IV. EGZAMINO MATRICA

10. Egzamino matricos paskirtis – uţtikrinti proporcingą egzamino uţduoties taškų

paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica

pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Egzamino matrica

Veiklos sritys

Gebėjimų grupės

Uţduoties taškai,

proc.

Ţinios ir

supratimas Taikymas

Problemų

sprendimas Iš viso

Iš jų – iš

bendrojo kurso

Metodologiniai

fizikos klausimai

6 2

Judėjimas ir jėgos 25–30 10–12

Makrosistemų

fizika

10–15 4–6

Elektra ir

magnetizmas

20–25 8–10

Svyravimai ir

bangos

25–30 10–12

Modernioji fizika 10–15 4–6

Šiuolaikinės

astronomijos

pagrindai

2–5 1–2

Iš viso, proc. 30 50 20 100 40

11. Egzamino uţduotyje apytiksliai 40 proc. uţduoties taškų atitinka bendrąjį fizikos kursą,

60 proc. – išplėstinį (paklaida – 2 proc.).

12. Uţ atsakymus į uţduoties klausimus galima surinkti apytiksliai 100 taškų (paklaida – 5

proc.).

13. Egzamino matricoje nurodyta, kiek uţduoties taškų procentais skiriama kiekvienai

veiklos sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį. Pavyzdţiui, veiklos srities

„Judėjimas ir jėgos“ klausimams bus skirta iš viso nuo 25 iki 30 proc. uţduoties taškų, iš jų

bendrojo kurso klausimams 10–12 proc. Taip pat egzamino matricoje nurodyta, kiek procentų taškų

skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: ţinių ir supratimo – 30 proc. uţduoties taškų,

taikymo gebėjimams – 50 proc., problemų sprendimo gebėjimams – 20 proc. Šis taškų santykis

pagal galimybę turėtų būti taikomas ne tik visai uţduočiai, bet ir kiekvienai veiklos sričiai.

Metodologinių fizikos klausimų veiklos sritis skirta tyrimų gebėjimams egzamino uţduotyje

apibrėţti. Tyrimų turinys apibrėţtas kitose veiklos srityse. Klausimams atitinkantiems minimalius

reikalavimus skiriama 20 proc. uţduoties taškų.

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

14. Egzamino uţduotį sudaro atskiras vientisas klausimų rinkinys su egzamino formulėmis

(2 priedas) ir atsakymų lapas. Vertinimui teikiamas tik atsakymų lapas. Visi sprendimams reikalingi

fizikiniai dydţiai pateikiami kiekviename klausime.

15. Egzamino uţduoties klausimų pobūdis:

15.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji

atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju

atsakymu vertinamas 1 tašku.

15.2. Trumpojo atsakymo klausimai. Trumpojo atsakymo klausimai yra dviejų tipų. Pirmo

tipo klausimai tikrina fizikinių dydţių matavimo vienetų ţinojimą. Vienas teisingai atsakytas

4

matavimo vienetas vertinamas 1 tašku. Antro tipo klausimai yra nesudėtingi uţdaviniai, kurių

atsakymas tikslus skaičius. Teisingas atsakymas taip pat vertinamas 1 tašku.

15.3. Struktūriniai klausimai. Juos sudaro klausimai, susiję su pagrindine bendra

informacija, pateikta struktūrinio klausimo pradţioje. Įvadinė informacija pateikiama tekstu, bet gali

būti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentelėmis ir pan. Struktūrinį klausimą

sudarantys klausimai turi būti nepriklausomi vienas nuo kito ir nesusiję su prieš tai pateiktais

atsakymais. Atsakant į klausimus, kuriuose reikia apskaičiuoti fizikinį dydį, pirmiausia uţrašoma /

išvedama fizikinio dydţio apskaičiavimo formulė, tik paskui atliekami skaičiavimai. Jei atsakymas

pateiktas be formulės, jis vertinamas 0 taškų. Apskaičiavus fizikinių dydţių vertes, būtina nurodyti jų

matavimo vienetus. Struktūrinio klausimo vertinimas pateikiamas prie kiekvieno jį sudarančio

klausimo.

16. Orientacinė egzamino uţduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 lentelėje.

Galutinė egzamino uţduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama egzamino

uţduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

2 lentelė. Orientacinė egzamino uţduoties struktūra

Egzamino uţduoties struktūra Apibūdinimas

I dalis

Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais –

30 klausimų (30 taškų).

II dalis

Trumpojo atsakymo klausimai –

10 klausimų (10 taškų), iš kurių penki tikrina

fizikinių dydţių matavimo vienetų ţinojimą (5

taškai).

III dalis

Struktūriniai klausimai –

7–8 klausimai (apie 60 taškų).

Iš viso taškų Apie 100 taškų.

Atsakymų lapas Vertinami tik atsakymų lape pateikti sprendimai ir

atsakymai.

Papildomi fizikiniai dydţiai Visi fizikiniai dydţiai, reikalingi sprendimams,

pateikiami kiekviename klausime.

17. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima

naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo

ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

18. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir

vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne

maţiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima

trečiasis – vyresnysis vertintojas.

19. Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų

vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą

išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino uţduoties bendrojo

kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.

Fizikos brandos egzamino programos

1 priedas

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Fizikos brandos egzamino (toliau – egzaminas) reikalavimai mokinių ţinioms ir

gebėjimams pateikiami pagal tas pačias veiklos sritis, kaip ir vidurinio ugdymo fizikos bendrojoje

programoje. Veiklos sritys:

1.1. metodologiniai fizikos klausimai;

1.2. judėjimas ir jėgos;

1.3. makrosistemų fizika;

1.4. elektra ir magnetizmas;

1.5. svyravimai ir bangos;

1.6. modernioji fizika;

1.7. šiuolaikinės astronomijos pagrindai.

2. Metodologinių fizikos klausimų srityje apibrėţti reikalavimai mokinių ţinioms ir

gebėjimams taikomi visose kitose veiklos srityse.

3. Egzamino reikalavimai mokinių ţinioms ir gebėjimams pateikti šio priedo 1 lentelėje.

Reikalavimai pagal bendrojo kurso programą, apima minimalius reikalavimus. Reikalavimuose

pagal bendrojo kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo ţinoti ir suprasti, gebėti geriau /

daugiau, negu aprašyta minimaliuose reikalavimuose. Reikalavimai pagal išplėstinio kurso

programą apima reikalavimus pagal bendrojo kurso programą. Reikalavimuose pagal išplėstinio

kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo ţinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau, negu

aprašyta minimaliuose reikalavimuose ir reikalavimuose pagal bendrojo kurso programą. Lentelėje

taip pat nurodyti tiriamieji darbai, kuriuos atliekant mokinio įgyti gebėjimai yra vertinami egzamino

metu. Nurodant reikalavimus, keliamus mokinių pasiekimams, vartojami tokie terminai:

3.1. apibūdinti sąvoką / fizikinį dydį – pateikti apibrėţimą, nurodyti, ar tai skaliarinis, ar

vektorinis dydis (kaip nustatoma jo kryptis), kaip jis apskaičiuojamas, kokiais vienetais

matuojamas, apibrėţti jo SI sistemos matavimo vienetą;

3.2. apibūdinti reiškinį – aprašyti jo poţymius ir sąlygas, kuriomis jis pasireiškia, pateikti

pasireiškimo ir taikymo pavyzdţių;

3.3. paprasčiausiais vadinami uţdaviniai, kuriuos sprendţiant reikia atlikti vieną

standartinę operaciją, kai nereikia vienų matavimo vienetų paversti kitais;

3.4. nesudėtingais vadinami uţdaviniai, kuriuos sprendţiant reikia atlikti 2–3 veiksmus,

bet nereikia vienų matavimo vienetų paversti kitais;

3.5. paprasčiausiomis vadinamos vieno fizikinio dydţio santykinės paklaidos;

3.6. taikyti formulę – reiškia gebėti rasti bet kurį į ją įeinantį dydį. Pavyzdţiui, taikyti

formulę ,vts reiškia, kad reikia gebėti taikyti ir formules . ,v

st

t

sv

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL

BENDROJO KURSO PROGRAMĄ

REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

I. METODOLOGINIAI FIZIKOS KLAUSIMAI

1.1. Formuluoti tyrimo hipotezę.

1.2. Pasirinkti tyrimo priemones.

1.3. Suplanuoti fizikinį tyrimą.

1.4. Nustatyti matavimo prietaisų 1.4. Mokėti matuoti

2

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

padalos vertę. slankmačiu.

1.5. Apdoroti bandymų rezultatus. 1.5. Analizuoti ir interpretuoti

bandymų rezultatus.

1.6. Apskaičiuoti absoliutines

ir paprasčiausias santykines

paklaidas.

1.7. Daryti paprasčiausias

tiesiogines išvadas.

1.7. Daryti duomenimis pagrįstas

išvadas.

1.7. Daryti mokslo

duomenimis ir faktais pagrįstas

išvadas, argumentuoti

sprendimus.

1.8. Apibrėţti ir skirti vektorinius bei

skaliarinius dydţius.

1.9. Sudėti ir atimti vektorius, kai jie

lygiagretūs.

1.9. Sudėti ir atimti vektorius,

kai jie nukreipti bet kokiu

kampu.

1.10. Rasti vektorių projekcijas, kai

vektoriai lygiagretūs ir statmeni

koordinačių ašiai.

1.10. Rasti vektorių

projekcijas.

1.11. Braiţyti ir analizuoti įvairių

fizikinių dydţių tarpusavio

priklausomybės grafikus

nesudėtingais atvejais.

1.11. Braiţyti ir analizuoti

įvairių fizikinių dydţių

tarpusavio priklausomybės

grafikus.

1.12. Mokslinius atradimus vertinti

socialiniu, ekonominiu ir

aplinkosaugos aspektais.

1.12. Pateikiant pavyzdţių

paaiškinti fizikos mokslo

atradimų reikšmę ir mokslo

ţinių absoliutumo ir

sąlygiškumo aspektus.

II. JUDĖJIMAS IR JĖGOS

2. Kinematika

2.1. Apibūdinti atskaitos sistemą,

kelią, poslinkį, momentinį greitį,

vidutinį greitį, pagreitį.

2.1. Apibūdinti inercinę ir

neinercinę atskaitos sistemas.

2.2. Paprasčiausiais atvejais

tiesiai ir tolygiai judančio

kūno judėjimui taikyti

formulę .t

sv

2.2. Taikyti koordinatės, greičio ir

poslinkio lygtis nesudėtingiems

tiesiaeigio tolyginio judėjimo

uţdaviniams spręsti.

2.2. Taikyti koordinatės,

greičio ir poslinkio lygtis

tiesiaeigio tolyginio judėjimo


2.3. Tiesiaeigio tolygiai

kintamo judėjimo atveju

vidutiniam greičiui

apskaičiuoti taikyti formulę

2.3. Taikyti koordinatės, greičio,

pagreičio ir poslinkio lygtis

nagrinėjant tiesiaeigį tolygiai

kintamą judėjimą ir sprendţiant


greičio, pagreičio ir poslinkio

lygtis nagrinėjant tiesiaeigį

tolygiai kintamą judėjimą ir

3

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

,/.

tsvvid

paprasčiausiais

tolygiai greitėjančio

judėjimo atvejais

apskaičiuoti kūno greitį,

pagreitį )( 0

t

vva

ir

poslinkį ).2

(

2

0

tatvs x

xx

uţdavinius kai kūno judėjimo ir

koordinačių ašies kryptys sutampa.

sprendţiant uţdavinius.

2.4. Nubraiţyti tiesiai ir tolygiai

judančio kūno poslinkio

priklausomybės nuo laiko grafiką ir

pagal jį nustatyti greitį.

2.4. Nubraiţyti tiesiai ir

tolygiai judančio kūno

koordinatės priklausomybės

nuo laiko grafiką ir pagal jį

nustatyti greitį.

2.5. Nubraiţyti tiesiai ir tolygiai

kintamai judančio kūno greičio

grafiką ir pagal jį nustatyti pagreitį.

2.5. Pagal tiesiai ir tolygiai

kintamai judančio kūno greičio

grafiką nustatyti poslinkį ir

nueitą kelią.

2.6. Nubrėţti tiesiai ir tolygiai

kintamai judančio kūno

pagreičio priklausomybę nuo

laiko.

2.7. Apibūdinti laisvąjį

kritimą ir apskaičiuoti

ţemyn krintančio kūno

greitį ir nueitą kelią.

2.7. Taikyti koordinatės, greičio,

pagreičio ir poslinkio lygtis

nagrinėjant vertikaliai aukštyn mesto

kūno judėjimą ir laisvąjį kūnų

kritimą.


greičio, pagreičio ir poslinkio

lygtis nagrinėjant vertikaliai

ţemyn mesto kūno judėjimą,

kai nėra oro pasipriešinimo.

2.8. Apibūdinti horizontaliai mesto

kūno trajektoriją ir nurodyti

pagreičio kryptį.

2.8. Apskaičiuoti iš tam tikro

aukščio horizontaliai mesto

kūno lėkio tolį, laiką, judėjimo

greitį bet kuriuo momentu.

2.9. Apibūdinti kampu į

horizontą mesto kūno

trajektoriją, nurodyti pagreičio

kryptį, apskaičiuoti didţiausią

pakilimo aukštį, lėkio nuotolį

ir judėjimo greitį bet kuriuo

momentu.

2.10. Nurodyti tolygiai

apskritimu judančio kūno

greičio ir pagreičio kryptis.

2.10. Apibūdinti ir apskaičiuoti

tolygiai apskritimu judančio kūno

greitį )2

(T

Rv

, periodą, daţnį

)1

(T

f ir įcentrinį pagreitį

2.10. Apibūdinti kampinį

tolyginio judėjimo apskritimu

greitį ir taikyti formulę jam

apskaičiuoti.

4

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

)(

2

R

va .

2.11. Spręsti kinematikos

uţdavinius apie judančias

viena kitos atţvilgiu inercines

atskaitos sistemas.

3. Jėgos

3.1. Apibūdinti jėgą. 3.1. Apibūdinti masę ir jėgų

atstojamąją.

3.1. Aprašyti, kaip tiesiogiai

išmatuoti masę (lyginant kūno

inertiškumą su masės etalonu).

3.2. Pateikti inercijos

reiškinio pasireiškimo

pavyzdţių.

3.2. Aprašyti, kaip pateiktuose

pavyzdţiuose pasireiškia inercija.

3.3. Savais ţodţiais

nusakyti I, II ir III Niutono

dėsnius. Paprasčiausiais

atvejais taikyti II Niutono

dėsnį ).( amF

3.3. Suformuluoti ir nesudėtingais

atvejais taikyti I, II ir III Niutono,

Huko ir gravitacijos dėsnius.

3.3. Taikyti I, II ir III Niutono,

Huko ir gravitacijos dėsnius


3.4. Pavaizduoti kūną veikiančias

jėgas pagal mastelį. Rasti

atstojamąją jėgą brėţinyje, kai jėgos

išsidėsčiusios vienoje tiesėje.

3.4. Rasti atstojamąją jėgą

brėţinyje, kai jėgos

išsidėsčiusios ne vienoje

tiesėje.

3.5. Apibūdinti ir

pavaizduoti brėţinyje:

sunkio jėgą F mg,

trinties jėgą F = N,

tamprumo jėgą F = kx.

3.5. Apibūdinti, analizuoti jėgų

dydţio priklausomybę nuo skirtingų

veiksnių ir pavaizduoti brėţinyje:

sunkio jėgą F mg,

svorio jėgą ),( agmP

trinties jėgą F = N,

tamprumo jėgą F = kx,

visuotinės traukos jėgą

,2

21

R

mmGF

Archimedo jėgą .VgFsk

3.5. Apibūdinti ir palyginti

rimties, slydimo ir riedėjimo

trinties jėgas.

Taikyti formulę )( agmP


3.6. Atlikti spyruoklės standumo ir

slydimo trinties jėgos tyrimus.

3.6. Atlikti kelių jėgų

veikiamo kūno pusiausvyros

tyrimą (jėgų momentai

nenagrinėjami).

3.7. Apibūdinti nesvarumą.

3.8. Laisvojo kritimo

pagreičiui apskaičiuoti taikyti

5

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

formulę .)(

2rR

MGg

3.9. Taikyti formulę pirmajam

kosminiam greičiui

apskaičiuoti .1

Rgv

4. Tvermės dėsniai mechanikoje

4.1. Apibrėţti kūno judesio kiekį

kaip jo masės ir greičio sandaugą

.vmp

4.2. Suformuluoti judesio kiekio

tvermės dėsnį uţdarajai sistemai ir

taikyti jį dviem kūnams, judantiems

viena tiese, kai nėra išorinių jėgų

).(2211022011

vmvmvmvm

4.2. Pritaikyti judesio kiekio

tvermės dėsnį dviem kūnams,

judantiems plokštumoje, kai

nėra išorinių jėgų.

4.3. Apibrėţti jėgos impulsą kaip

jėgos ir laiko pokyčio sandaugą ir

taikyti formulę nesudėtingiems


4.3. Susieti jėgos impulsą su

judesio kiekio pokyčiu

).( vmtF

Taikyti sąryšį


4.4. Apibūdinti reaktyvųjį judėjimą.

4.5. Apibūdinti tamprųjį ir

netamprųjį smūgį ir taikyti jam

judesio kiekio tvermės dėsnį, kai

nereikia atsiţvelgti į energijos

nuostolius.

4.5. Išanalizuoti smūgį ir

taikyti jam energijos ir judesio

kiekio tvermės dėsnius.

Nurodyti, kad netampraus

smūgio metu dalis arba net

visa mechaninė energija virsta

kitomis energijos rūšimis.

4.6. Paprasčiausiais atvejais,

kai jėgos ir poslinkio

kryptys sutampa, taikyti

mechaninio darbo formulę

.FsA

4.6. Taikyti mechaninio darbo

formulę ,cos FsA kai jėgos ir

poslinkio vektoriai lygiagretūs.

4.6. Taikyti darbo formulę.

4.7. Apibūdinti darbą kaip energijos

pokyčio matą.

4.8. Apibūdinti kinetinę

energiją kaip kūno judėjimo

energiją ir paprasčiausiais

atvejais ją apskaičiuoti

taikyti formulę 2

2mv

E k .

4.8. Nesudėtingiems uţdaviniams

spręsti taikyti kinetinės energijos

teoremą ).(12 kk

EEA

4.8. Taikyti kinetinės

energijos teoremą uţdaviniams

spręsti

4.9. Apibūdinti galią kaip

darbą, atliktą per laiko

4.9. Taikyti galios formulę

nesudėtingiems uţdaviniams spręsti.

4.9 Taikyti galios formulę


6

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

vienetą, ir paprasčiausiais

atvejais ją apskaičiuoti

taikant formulę t

AN .

4.10. Apibūdinti kūno potencinę

energiją kaip sąveikos energiją.

4.11. Apibūdinti sunkio

jėgos veikiamo kūno

potencinę energiją ir

paprasčiausiais atvejais ją

apskaičiuoti ).( mghEp

4.11. Taikyti sunkio jėgos veikiamo

kūno potencinės energijos

apskaičiavimo formulę


4.11. Taikyti sunkio jėgos

veikiamo kūno potencinės

energijos apskaičiavimo

formulę uţdaviniams spręsti.

4.12. Taikyti ištemptos /

suspaustos spyruoklės

potencinės energijos formulę

2

2kx

Ep


4.13. Taikyti potencinės energijos

pokyčio ir darbo sąryšį

)(21 pp

EEA nesudėtingiems


4.13. Taikyti potencinės

energijos pokyčio ir darbo

sąryšį uţdaviniams spręsti.

4.14. Suformuluoti mechaninės

energijos tvermės dėsnį ir jį taikyti


4.14. Mechaninės energijos

tvermės dėsnį taikyti


4.15. Apibūdinti

naudingumo koeficientą ir

taikyti jo apskaičiavimo

formulę %100v

n

A

A

paprasčiausiems


4.15. Taikyti formulę naudingumo

koeficientui apskaičiuoti,


4.15. Taikyti formulę

naudingumo koeficientui

apskaičiuoti.

4.16. Analizuoti tik dviejų surištų

kūnų judėjimą horizontaliai (pvz.,

traktorius tempia priekabą).

4.16. Analizuoti kelių surištų

kūnų judėjimą.

4.17. Analizuoti kūnų judėjimą

nuoţulniąja plokštuma.

III. MAKROSISTEMŲ FIZIKA

5. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindai

5.1. Nusakyti pagrindinius

molekulinės kinetinės

teorijos teiginius ir pateikti

juos įrodančių reiškinių

5.1. Apibūdinti Brauno judėjimą,

difuziją.

7

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

pavyzdţių.

5.2. Apibūdinti medţiagos

tankį ir paprasčiausiais

atvejais taikyti formulę

V

m

jam apskaičiuoti.

5.2. Taikyti formules medţiagos

molio masei ,0 ANmM atomo

(molekulės) masei, medţiagos

kiekiui, atomų (molekulių) skaičiui

,A

NM

mN atomų (molekulių)

koncentracijai V

Nn

apskaičiuoti.

5.2. Eilės tikslumu

apskaičiuoti atomų ir

molekulių matmenis.

5.3. Apibūdinti slėgį, kaip

jėgą veikiančią ploto vienetą

.S

Fp

5.3. Paaiškinti dujų slėgio

susidarymą.

5.3. Taikyti pagrindinę

molekulinės kinetinės dujų

teorijos lygtį 2

03

1vnmp


5.4. Apibūdinti šiluminės

pusiausvyros būseną.

5.5. Apibūdinti absoliutinę

temperatūrą, uţrašyti ir taikyti jos

sąryšį su temperatūra, išreikšta C

).273( tT

5.5. Taikyti molekulės

vidutinės kinetinės energijos

sąryšį su absoliutine

temperatūra kTEk

2

3


5.6. Apibūdinti idealiųjų

dujų modelį, būsenos

parametrus, uţrašyti

idealiųjų dujų būsenos lygtį

RTM

mpV

ir taikyti ją

paprasčiausiems


5.6. Taikyti idealiųjų dujų būsenos

lygtį nesudėtingiems uţdaviniams

spręsti.

5.6. Apibūdinti dujose

vykstančius izoprocesus,

uţrašyti jų dėsnius ir taikyti

uţdaviniams spręsti, nubraiţyti

izoprocesų grafikus.

5.7. Atlikti izoprocesų tyrimą.

5.8. Nurodyti kietųjų kūnų

mechanines savybes (tamprumas,

trapumas), apibūdinti deformacijų

rūšis.

5.8. Apibūdinti kristalinius ir

amorfinius kūnus ir jų savybes

(vidinę sandarą, lydymąsi,

savybių priklausomybę nuo

krypties).

5.9. Apibūdinti absoliutinį

pailgėjimą, santykinį

pailgėjimą ),(0

0l

l

mechaninį įtempį ),(S

F

8

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

tamprumo modulį, tamprumo

ir stiprumo ribas. Taikyti šių

dydţių apskaičiavimo

formules.

5.10. Paaiškinti mechaninio

įtempio diagramą.

5.11. Suformuluoti Huko dėsnį

)(0 E ir taikyti jį


5.12. Eksperimentiškai

nustatyti gumos tamprumo

modulį.

5.13. Apibūdinti sočiuosius

garus ir paaiškinti jų slėgio

priklausomybę nuo

temperatūros ir tūrio.

5.14. Apibrėţti skysčio virimo

sąlygą.

5.15. Nusakyti oro drėgmės reikšmę

ţmogui ir jo aplinkai.

5.15. Apibūdinti santykinės

oro drėgmės ir absoliutinės

drėgmės sąvokas. Apskaičiuoti

santykinę oro drėgmę

%).100%100(00

p

p

5.16. Pateikti drėkinimo, skysčių

paviršiaus įtempio ir kapiliarinių

reiškinių pasireiškimo pavyzdţių

gamtoje, buityje ir technikoje.

5.16. Apibūdinti ir

eksperimentiškai nustatyti

skysčio paviršiaus įtempio

koeficientą.

5.17. Išmatuoti ir apskaičiuoti

paviršiaus įtempio jėgą

.lF

5.18. Paaiškinti drėkinimo

reiškinį.

5.19. Taikyti formulę ghp

skysčio stulpelio slėgiui

apskaičiuoti.

5.20. Paaiškinti kapiliarinius

reiškinius ir taikyti formulę

grh

2

skysčio pakilimo

aukščiui kapiliare apskaičiuoti.

9

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

6. Termodinamikos pagrindai

6.1. Apibūdinti dujų vidinę

energiją. 6.1. Taikyti formulę RT

M

mU

2

3

vienatomių dujų vidinei energijai

apskaičiuoti.

6.2. Apibūdinti šilumos

kiekį.

6.2. Apibūdinti savitąsias šilumas:

medţiagos, lydymosi

(kristalizacijos), garavimo

(kondensacijos), degimo.

6.3. Apibūdinti šilumos

perdavimo būdus.

6.4. Taikyti šilumos kiekio

apskaičiavimo formules

Q = cmt, Q = m, Q = Lm,

Q = qm paprasčiausiems


6.4. Taikyti šilumos balanso lygtį


6.4. Taikyti šilumos balanso

lygtį.

6.5. Apskaičiuoti dujų )'( VpA

ar išorinių jėgų atliekamą darbą.

6.6. Suformuluoti energijos

tvermės dėsnį ir pateikti jo

pasireiškimo pavyzdţių.

6.6. Suformuluoti ir taikyti I termo-

dinamikos dėsnį )( QAU paprasčiausiems uţdaviniams

spręsti.

6.6. Taikyti I termodinamikos

dėsnį izoprocesams ir

adiabatiniam procesui.

6.7. Apibūdinti adiabatinį

procesą.

6.8. Apibūdinti

negrįţtamuosius procesus ir

pateikti jų pavyzdţių.

6.8. Suformuluoti II termodinamikos

dėsnį.

6.8. Taikyti II termodinamikos

dėsnį aiškinant procesus.

6.9. Pateikti šiluminių

variklių pavyzdţių.

6.9. Aprašyti šiluminių variklių

pagrindines dalis ir veikimo

principą.

6.10. Apibūdinti realaus

šiluminio variklio

naudingumo koeficientą

.'

1Q

A

6.10. Taikyti realaus ir idealaus

)(1

21

maxT

TT šiluminio variklio

naudingumo koeficiento



6.10. Taikyti realaus ir

idealaus šiluminio variklio

naudingumo koeficiento



6.11. Apibūdinti šiluminių

variklių vaidmenį ir ţalą,

daromą aplinkai.

6.11. Apibūdinti šiluminių

variklių privalumus ir

trūkumus, keliamas ekologines

problemas ir galimus jų

sprendimo būdus.

10

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

6.12. Pateikti

atsinaujinančių ir

neatsinaujinančių energijos

šaltinių pavyzdţių, pagrįsti

būtinybę efektyviai naudoti

energiją ir siūlyti kaip to

siekti buityje.

6.12. Apibūdinti energetinių resursų

(hidroenergetinių, cheminių,

branduolinių bei alternatyviųjų –

vėjo, Saulės, geoterminių ir kt.)

Lietuvoje ir Ţemėje problemas,

energijos gamybos bei naudojimo

technologinius ir ekologinius

aspektus.

6.12. Apibūdinti įvairių

energijos šaltinių

(hidroenergetinių, cheminių,

branduolinių bei alternatyviųjų

– vėjo, Saulės, geoterminių ir

kt.) pranašumus ir trūkumus.

Siūlyti būdų, kaip efektyviai

naudoti energiją.

IV. ELEKTRA IR MAGNETIZMAS

7. Elektrostatika

7.1. Apibūdinti elektros

krūvių rūšis, jų sąveiką,

elementarųjį krūvį.

7.1. Paaiškinti kūnų įelektrinimą.

7.2. Suformuluoti ir taikyti krūvio

tvermės dėsnį.

7.3. Suformuluoti ir paaiškinti

Kulono dėsnį, taikyti taškinių krūvių

sąveikos jėgos formulę 2

21

r

qqkF


7.3. Taikyti Kulono dėsnį


7.4. Apibrėţti medţiagos santykinę

dielektrinę skvarbą

F

F0 ir taikyti formulę sprendţiant

uţdavinius.

7.4. Apibrėţti medţiagos

santykinę dielektrinę skvarbą

E

E0

ir taikyti formulę

sprendţiant uţdavinius.

7.5. Apibūdinti elektrinio

lauko stiprį kaip jėgą,

veikiančią vienetinį teigiamą

krūvį ),(q

FE

nustatyti jo

kryptį.

7.6. Apibūdinti elektrinio

lauko jėgų linijas. Jomis

naudojantis, pavaizduoti

elektrinius laukus.

7.7. Taikyti elektrinių laukų

superpozicijos principą.

7.8. Taikyti formulę darbui,

perkeliant krūvį vienalyčiame

elektriniame lauke,

apskaičiuoti ).( qEdA

7.9. Apibrėţti lauko taško

11

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

potencialą kaip darbą, kurį

reikia atlikti perkeliant

teigiamą vienetinį krūvį iš

begalybės į tą tašką ).(q

Wp

Apibūdinti potencialų

skirtumą.

7.10. Spręsti uţdavinius

naudojantis formule

,d

UE

kai laukas yra

vienalytis.

7.11. Paaiškinti, kas vyksta

metale, esančiame

elektrostatiniame lauke.

Nurodyti, kad metaluose

elektrostatinio lauko stipris

visuomet lygus nuliui.

7.12. Paaiškinti, kas vyksta

dielektrike, esančiame

elektrostatiniame lauke.

7.13. Apibūdinti elektrinę talpą,

kondensatorius. Taikyti formules

elektrinei talpai ,/UqC

d

SC 0

apskaičiuoti.

7.13. Paaiškinti, kad įkrautas

kondensatorius turi energijos,

ir mokėti ją apskaičiuoti

).2

(

2CU

W

7.14. Apskaičiuoti nuosekliai

)1

...111

(21 n

CCCC ir

lygiagrečiai

)...(21 n

CCCC

sujungtų kondensatorių talpą,

krūvį ir įtampą.

8. Nuolatinė srovė

8.1. Apibūdinti elektros

srovę kaip kryptingą

elektringųjų dalelių

judėjimą.

8.1. Apibūdinti įtampą (q

AU ),

elektros srovės stiprį )/( tqI ,

savitąją varţą, laidininko

varţą ),(S

lR šaltinio elektrovarą

8.1. Apibūdinti šaltinio vidinės

varţos poveikį elektros srovės

stipriui ir įtampai uţdaroje

grandinėje.

12

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

).(q

AE

paš Taikyti formules


8.2. Suformuluoti ir taikyti

Omo dėsnį grandinės daliai

)(R

UI

paprasčiausiems


8.2. Taikyti Omo dėsnį grandinės

daliai. Nusakyti Omo dėsnį

paprasčiausioms uţdaroms

grandinėms ).(rR

EI

8.2. Taikyti Omo dėsnį uţdarai

grandinei uţdaviniams spręsti.

8.3. Paaiškinti laidininkų

jungimo būdus, ir

paprasčiausiais atvejais, kai

laidininkai sujungti tik

nuosekliais arba tik

lygiagrečiai, taikyti

nuoseklaus ,(21

III

,21

UUU )21

RRR

ir lygiagretaus ,(21

III

,21

UUU

)111

21RRR

jungimo

dėsnius.

8.3. Taikyti nuoseklaus ir

lygiagretaus jungimo dėsnius

paprasčiausioms mišriai sujungtoms

grandinėms.

8.3. Taikyti nuoseklaus ir

lygiagretaus jungimo dėsnius

mišriai sujungtoms

grandinėms.

8.4. Braiţyti paprasčiausias

elektros grandinių schemas,

pavaizduoti elektros

grandinės elementus: šaltinį,

vartotojus (rezistorių,

skambutį, lemputę),

ampermetrą, voltmetrą,

jungiklį.

8.4. Braiţyti nesudėtingas elektros

grandinių schemas, pavaizduoti

elektros grandinės elementus.

8.4. Braiţyti elektros grandinių

schemas, pavaizduoti elektros

grandinės elementus.

8.5. Apibūdinti pagrindinius

elektros energijos šaltinius.

Nurodyti, kad tekant srovei

laidininke išsiskiria šiluma.

Apskaičiuoti srovės darbą ir

galią naudojantis

formulėmis ,IUtA

.t

AP

8.5. Aprašyti energijos virsmus

elektros grandinėse. Paaiškinti, kodėl

tekant srovei laidininke išsiskiria

šiluma. Apskaičiuoti srovės darbą ir

galią.

8.6. Išmatuoti srovės stiprį ir įtampą. 8.6. Eksperimentiškai nustatyti

šaltinio elektrovarą ir vidinę

varţą.

8.7. Nurodyti, kas perneša

krūvį įvairiose terpėse: metale,

13

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

vakuume, puslaidininkiuose,

elektrolitų tirpaluose ir dujose.

8.8. Nubrėţti ir paaiškinti

srovės stiprio priklausomybes

nuo įtampos įvairiose terpėse.

8.9. Apibūdinti

puslaidininkinio diodo

savybes, diodo ir tranzistoriaus

taikymą.


uţdaviniams spręsti

elektrolizės dėsnį ),( tkIm

nurodyti, kur pritaikoma

elektrolizė.

9. Magnetinis laukas

9.1.Apibūdinti magnetų

sąveiką.

9.1. Apibūdinti magnetinį lauką. 9.1. Apibūdinti magnetinę

indukciją, magnetinį srautą.

9.2. Paaiškinti magnetinio

lauko poveikį laidininkui,

kuriuo teka elektros srovė.

Taikyti kairiosios rankos

taisyklę ir formulę

sinBIlF uţdaviniams

spręsti.

9.3. Paaiškinti, kaip juda

magnetiniame lauke

elektringosios dalelės, taikyti

kairiosios rankos taisyklę

(Lorenco jėga) ir formulę

sinqvBF uţdaviniams

spręsti.

9.4. Apibūdinti medţiagų

magnetines savybes. Apibrėţti

santykinę magnetinę skvarbą

.0

B

B

9.5. Apibūdinti elektromagnetinės

indukcijos reiškinį. Pateikti jo

taikymo pavyzdţių.

9.5. Apskaičiuoti magnetinį

srautą ,cos BS taikyti

Lenco taisyklę, formuluoti ir

taikyti elektromagnetinės in-

dukcijos dėsnįt

NE

14

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ


9.6. Apibūdinti saviindukcijos

reiškinį, ritės induktyvumą,

taikyti formulę t

ILE

saviindukcijos elektrovaros

dydţiui apskaičiuoti.

9.7. Taikyti formulę

2

2LI

W

ritės magnetinio lauko

energijai apskaičiuoti.

V. SVYRAVIMAI IR BANGOS

10. Mechaniniai svyravimai ir elektromagnetiniai virpesiai

10.1. Apibūdinti svyravimus

ir pateikti svyravimų

pavyzdţių.

10.1. Apibūdinti laisvuosius ir

priverstinius svyravimus.

10.1. Apibūdinti harmoninius

svyravimus.

10.2. Apibūdinti svyravimo

amplitudę, periodą, daţnį.

Paprasčiausiais atvejais juos

apskaičiuoti.

10.2. Apibūdinti kampinį daţnį ir

taikyti formulę f 2 jam

apskaičiuoti.

10.2. Apibūdinti svyravimų

fazę ir taikyti formulę t jai apskaičiuoti.

10.3. Pavaizduoti svyravimus

grafiškai. Uţrašyti svyruojančio

kūno koordinatės priklausomybės

nuo laiko lygtį txxm

cos .

10.3. Uţrašyti svyruojančio

kūno greičio ir pagreičio

priklausomybės nuo laiko

lygtis.

10.4. Apibūdinti matematinę

svyruoklę. Taikyti matematinės

svyruoklės periodo formulę

g

lT 2

nesudėtingiems


10.4. Taikyti matematinės

svyruoklės periodo formulę


10.5. Taikyti kūno, pritvirtinto prie

tamprios spyruoklės, svyravimų

periodo formulę k

mT 2


10.5. Taikyti kūno, pritvirtinto

prie tamprios spyruoklės,

svyravimų periodo formulę


10.6. Apibūdinti mechaninio

rezonanso reiškinį.

10.7. Paaiškinti harmoniškai

svyruojančio kūno energijos

virsmus. Taikyti jiems

energijos tvermės dėsnį.

15

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

10.8. Palyginti mechaninius

svyravimus ir

elektromagnetinius virpesius.

10.9. Analizuoti elektrinius

virpesius kontūre, taikyti

Tomsono formulę

LCT 2 uţdaviniams

spręsti.

10.10. Paaiškinti krūvio

),cos( tqqm

įtampos ir

srovės stiprio kontūre

harmoninius virpesius,

energijos kitimą jų metu.

10.11. Apibūdinti

elektromagnetinių virpesių

rezonanso reiškinį.

11. Kintamoji srovė

11.1. Apibūdinti kintamąją

srovę.

11.1. Apibūdinti kintamosios srovės

stiprio 2

mI

I ir įtampos 2

mU

U

efektines vertes.

11.1. Taikyti kintamosios

srovės stiprio, pvz.,

sin tIim

ir įtampos, pvz.,

tUum

cos priklausomybės

nuo laiko lygtis uţdaviniams

spręsti.

11.2. Pavaizduoti srovės stiprio ir

įtampos priklausomybę nuo laiko

grafiškai.

11.3 Apibūdinti transformacijos

koeficientą 2

1

2

1

U

U

N

NK .

11.3. Paaiškinti, kaip veikia

transformatorius.

11.4. Paaiškinti elektros energijos

perdavimą.

11.4. Aprašyti kintamosios

srovės gavimo principą.

11.5. Paaiškinti aktyviąją,

induktyviąją LXL

ir

talpinę C

Xc

1

varţas, jų

priklausomybę nuo

kintamosios srovės daţnio.

11.6. Apskaičiuoti galią,

išsiskiriančią aktyviojoje

varţoje paprasčiausiose

kintamosios srovės grandinėse.

16

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

12. Banginiai procesai

12.1. Apibūdinti

mechaninės bangos

sklidimo greitį ),( fv

bangos ilgį, periodą.

12.1. Apibūdinti bangos daţnį. 12.1. Apibūdinti bangos

paviršių.

12.2. Apibūdinti

mechanines skersines ir

išilgines bangas, jų plitimą

tampriose terpėse.

12.2. Paaiškinti bangų

interferenciją ir difrakciją.

Taikyti interferencijos

maksimumo kd ir

minimumo 2

)12(

kd

sąlygas uţdaviniams spręsti.

12.3. Apibūdinti garso

bangas, jų atspindį.

12.3. Paaiškinti, nuo ko priklauso

garso stipris ir tono aukštis.

12.4. Apibūdinti ultragarsą,

infragarsą.

12.5. Nurodyti, kad

elektromagnetinės bangos

sklinda vakuume

c 300000 km/s greičiu.

12.5. Apibūdinti elektromagnetinį

lauką ir jo poveikį ţmogui.

Nurodyti, kad elektromagnetinės

bangos yra skersinės, sklinda

terpėse c/n greičiu.

12.6. Apibūdinti šviesą kaip

elektromagnetinių bangų

rūšį, elektromagnetinių

bangų skalėje apimančią

bangos ilgių intervalą nuo

400 nm iki 760 nm.

12.6. Apibūdinti elektromagnetinių

bangų skalę, nurodyti atskirų

elektromagnetinių bangų savybes ir

jų taikymą telekomunikacijos

priemonėse, moksle, pramonėje ir

buityje.

12.6. Paaiškinti radijo ryšio,

televizijos ir radiolokacijos

fizikinius pagrindus. Aprašyti,

kaip veikia paprasčiausias

detektorinis radijo imtuvas.

12.7. Nusakyti ir

paprasčiausiais atvejais

taikyti tiesiaeigio šviesos

sklidimo, šviesos atspindţio

ir lūţimo dėsnius.

12.7. Taikyti tiesiaeigio šviesos

sklidimo, šviesos atspindţio ir

lūţimo dėsnius nesudėtingiems

uţdaviniams spręsti. Paaiškinti

spindulių lūţimą, naudojantis

formule .sin

sin

2

1

v

vn

12.7. Taikyti tiesiaeigio

šviesos sklidimo, šviesos

atspindţio ir lūţimo dėsnius

uţdaviniams spręsti. Paaiškinti

spindulių lūţimą naudojantis

formule .sin

sin

1

2

n

n Paaiškinti

visiškąjį vidaus atspindį.

12.8. Eksperimentiškai

nustatyti optinės terpės lūţio

rodiklį.

12.9. Apibūdinti lęšio optinę

gebą, dioptriją.

12.9. Taikyti lęšio didinimo ir

plonojo lęšio formulę .111

fdF

12.9. Nurodyti geriausio

matymo nuotolį, apskaičiuoti

akinių, kurių reikia akies

defektams kompensuoti,

lauţiamąją gebą.

17

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

12.10. Gauti atvaizdus plonuoju

lęšiu. Brėţinyje parodyti spindulių

eigą.

12.10. Brėţinyje parodyti

spindulių eigą mikroskope ir

teleskope.

12.11. Pateikti optinių

prietaisų, kuriuose taikomi

lęšiai, pavyzdţių.

12.11. Apibūdinti, kaip veikia

optiniai prietaisai (lupa,

fotoaparatas).

12.11. Apibūdinti, kaip veikia

optiniai prietaisai

(šviesolaidţiai, teleskopai,

mikroskopai).

12.12. Paaiškinti dispersiją, šviesos

ir daiktų spalvas.

12.12. Apibūdinti koherentines

bangas. Paaiškinti šviesos

interferenciją. Taikyti

interferencijos maksimumo

kd ir minimumo

2)12(

kd sąlygas


12.13. Paaiškinti difrakciją ir

difrakcinės gardelės veikimą.

Pritaikyti difrakcinės gardelės

lygtį kd sin

(k = 0, 1, 2, …) uţdaviniams

spręsti.

12.14. Paaiškinti šviesos

poliarizaciją.

VI. MODERNIOJI FIZIKA

13.1. Apskaičiuoti šviesos kvanto

energiją hfE ir masę.

13.1. Apskaičiuoti šviesos

kvanto impulsą.

13.2. Apibūdinti

fotoelektrinį efektą ir

pateikti jo taikymo

pavyzdţių.


fotoelektrinio efekto dėsnius



fotoelektrinio efekto dėsnius


13.3. Taikyti Einšteino lygtį

fotoefektui

2

2mv

Ahf iš nesudėtingiems


13.3. Taikyti Einšteino lygtį

fotoefektui uţdaviniams

spręsti.

13.4. Apskaičiuoti fotoefekto

raudonąją ribą fmin arba max ).(

min išAhf

13.5. Uţrašyti ir taikyti

fotoelektrono kinetinės

energijos ir stabdymo įtampos

18

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

sąryšį 2

2mv

eU s


13.6. Paaiškinti fotosrovės stiprio

priklausomybę nuo įtampos.

13.6. Pavaizduoti ir analizuoti

fotosrovės stiprio

priklausomybę nuo įtampos.

13.7. Apibūdinti planetinį

atomo modelį.

13.7. Suformuluoti Boro postulatus.

Nusakyti planetinio atomo modelio

ribotumą.

13.7. Remiantis II Boro

postulatu, apskaičiuoti atomo

spinduliuojamų bangų ilgius

arba daţnius:

h

EEf nk

|| . Apibūdinti

Rezerfordo bandymą.

13.8. Apibūdinti spektrų tipus:

absorbcijos, emisijos (linijinis,

juostinis, ištisinis), spektrinės

analizės taikymą.

13.9. Paaiškinti atomo linijinių

spektrų kilmę.

13.10. Apibūdinti lazerio

veikimo principą ir taikymą.

13.11. Nurodyti elemento

atomo ir atomo branduolio

sandarą A Z+N.

13.11. Paaiškinti to paties elemento

izotopų skirtumus.

13.11. Apibūdinti branduolines

jėgas.

13.12. Apibūdinti energijos

ir masės sąryšį .2

mcE

13.12. Apibūdinti atomo branduolio

ryšio energiją

,)(22

cMNmZmMcEbnpr

masės defektą.

13.12. Apibūdinti savitąją

atomo branduolio ryšio

energiją. Nusakyti jos

priklausomybę nuo masės

skaičiaus.

13.13. Apibūdinti

radioaktyvumą, alfa, beta ir

gama spinduliuotę.

13.13. Pritaikyti poslinkio taisyklę

radioaktyviojo skilimo metu.

13.13. Nusakyti pusėjimo

trukmę. Pritaikyti

radioaktyviojo skilimo dėsnį

.2/

0

TtNN

Nurodyti

radioaktyvumo ir branduolinių

reakcijų skirtumus.

13.14. Apibūdinti branduolines ir

termobranduolines reakcijas. Rašyti

reakcijų lygtis.

13.14. Apskaičiuoti

branduolinės reakcijos

energijos išeigą.

13.15. Apibūdinti urano branduolių

dalijimosi grandininę reakciją.

Nusakyti atominio reaktoriaus ir

atominės elektrinės sandarą, veikimo

19

MINIMALŪS

REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL


REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO

PROGRAMĄ

principą.

13.16. Nusakyti

apsisaugojimo nuo radio-

aktyviosios spinduliuotės

būdus.

13.16. Apibūdinti biologinį

radioaktyviųjų spindulių veikimą.

VII. ŠIUOLAIKINĖS ASTRONOMIJOS PAGRINDAI

14.1. Paaiškinti astronomijoje

naudojamus atstumo matavimo

vienetus: astronominį vienetą,

šviesmetį.

14.2. Nusakyti Saulės

sistemos sudėtį.

14.2. Išvardyti Ţemės grupės bei

didţiąsias planetas ir palyginti

bendrąsias jų savybes: tankį,

paviršių, atmosferą, palydovų

skaičių.

14.3. Apibūdinti maţuosius Saulės

sistemos kūnus: kometas, asteroidus,

meteoritus (sandara, orbita, galimas

poveikis Ţemei).

14.4. Apibūdinti planetų judėjimą.

Pavyzdţiui, Ţemės grupės planetos

sukasi lėtai, Venera sukasi į

priešingą pusę negu kitos, jos ašis

statmena orbitos plokštumai, todėl

nėra metų laikų ir pan.

14.4. Nusakyti Keplerio

dėsnius ir taikyti juos planetų

judėjimui apibūdinti.

14.5. Apibūdinti regimąjį

planetų judėjimą.

14.6. Apibūdinti Mėnulio fazes,

Saulės ir Mėnulio uţtemimus.

14.7. Apibūdinti ekliptiką,

lygiadienių ir saulėgrįţos

taškus.

14.8. Apibūdinti Saulės

spinduliavimo energijos

šaltinį, aktyvumo ciklą ir jo

poveikį Ţemei.

14.8. Apibūdinti Saulę kaip

artimiausią ţvaigţdę: nurodyti jos

spalvą, apytikslę paviršiaus

temperatūrą ir cheminę sudėtį.

Nusakyti Saulės vidinę sandarą.

14.8. Apibūdinti ţvaigţdţių

vidaus sandarą, energijos

šaltinius, evoliuciją,

klasifikaciją.

14.9. Apibūdinti galaktikų

tipus. Nusakyti Paukščių Tako

galaktikos tipą.

________________________

Fizikos brandos egzamino programos

2 priedas

PAGRINDINĖS FORMULĖS

Su fizikos brandos egzamino uţduotimi pateikiamas rinkinys formulių, kuriose vartojami

mokiniams įprasti ţymėjimai be išsamesnių komentarų. Rinkinyje yra tik tos formulės, kurios

įtrauktos į Fizikos valstybinio brandos egzamino programos 1 priedo Egzaminų reikalavimų lentelę.

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO FORMULĖS

1. Judėjimas ir jėgos

,t

sv

,0

t

vva

,

2

2

0

tatvs x

xx ,2

T

Rv

,

2

R

va ,

1

Tf

,amF

,mgF ),( agmP

,NF ,kxF ,2

21

R

mmGF ,

)(2

rR

MGg

,1

Rgv

,VgFsk

,vmp

,vmtF

,2211022011

vmvmvmvm

,2

2mv

Ek ,mghE

p ,

2

2kx

Ep ,cos FsA ,

t

AN

,12 kk

EEA

,21 pp

EEA %.100v

n

A

A

2. Makrosistemų fizika

,0 ANmM

,

AN

M

mN ,

V

m ,

V

Nn ,

S

Fp

,

3

1 2

0vnmp ,

2

30

kTEk

,273 tT

,RTM

mpV %,100%100

00

p

p ,lF ,ghp ,

2

grh

,

0 E ,

0

0l

l ,

S

F

,2

3RT

M

mU ,tcmQ ,mQ ,LmQ ,qmQ ,' VpA ,QAU ,

1

21

maxT

TT

.'

1Q

A

3. Elektra ir magnetizmas

,2

21

r

qqkF ,

q

FE

,

d

UE

,qEdA ,

U

qC ,0

d

SC

,

2

2CU

W ,...21 n

CCCC

,1

...111

21 nCCCC

,0

F

F ,0

E

E ,

q

Wp

,t

qI

,

R

UI

,

S

lR

,

q

AE

paš

,rR

EI

,21 III ,21

UUU ,21

RRR ,21

III ,21

UUU ,111

21RRR

,IUtA

,t

AP ,tkIm ,sin BIlF ,sin qvBF ,

0B

B ,cos BS

,

tNE

,

t

ILE

.2

2LI

W

2

4. Svyravimai ir bangos

,cos txxm

,t ,2g

lT ,2

k

mT ,2 f ,cos tqq

m ,2 LCT

,sin tIim

,cos tUum

,2

mI

I ,2

mU

U ,1

CX

C

,LXL

,2

1

2

1

U

U

N

NK ,fv

, kd ,2

)12(

kd ,sin kd ,sin

sin

1

2

n

n ,

1

2

2

1

n

n

v

v .

111

fdFD

5. Modernioji fizika

,hfE ,2

2mv

Ahf iš ,min iš

Ahf ,2

2mv

eU s ,2

mcE ,NZA ,h

EEf

nk

,)(22

cMNmZmMcEbnpr

.2/

0

TtNN

____________________________________

Documents

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS … · Fizikos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėţti fizikos brandos egzamino (toliau – egzaminas)