magistro baigiamojo darbo rengimo metodiniai nurodymai

Vilniaus pedagoginis universitetasSocialinių mokslų fakultetas

Ekonomikos katedra

Vytas Navickas

Džiuljeta Ruškytė

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO METODINIAI NURODYMAI

Metodinė priemonė

Vilnius, 2010

UDK 378.6:378.2(474.5)(072)Na295

Metodinė priemonė apsvarstyta Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų

fakulteto Ekonomikos katedros posėdyje 2009 m. lapkričio 30 d. (protokolo Nr. 12),

Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje

2009 m. lapkričio 30 d. (protokolo Nr. 24) ir rekomenduota spausdinti.

Recenzavo: prof. habil. dr. Aleksandras Vytautas Rutkauskas (VGTU)doc. dr. Saulius Stanaitis (VPU)

ISBN 978-9955-20-500-5 © Vytas Navickas, 2010 © Džiuljeta Ruškytė, 2010 © Vilniaus pedagoginis universitetas, 2010

3

Turinys

ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

1. MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61.1. Bendra informacija, tikslas ir uždaviniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61.2. Magistro baigiamojo darbo temos pasirinkimas

ir formulavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81.3. Mokslinės literatūros studijavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101.4. Objekto nustatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131.5. Problemos formulavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 151.6. Hipotezės(-ių) kėlimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 171.7. Tikslo ir uždavinių formulavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 191.8. Metodų parinkimas ir pagrindimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 211.9. Duomenų analizavimas ir interpretavimas . . . . . . . . . . . . . . . . 391.10. Magistro baigiamojo darbo rengimo etapai . . . . . . . . . . . . . . . . 401.11. Pagrindiniai magistro baigiamojo darbo

rengimo reikalavimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43

2. MAGISTRANTŲ, MOKSLINIŲ DARBŲ VADOVŲ IR KONSULTANTŲ TEISĖS IR PAREIGOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47

2.1. Magistrantų teisės ir pareigos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 472.2. Vadovavimas magistrantams ir jų konsultavimas . . . . . . . . . . 49

3. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪRINIŲ DALIŲ REIKALAVIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52

3.1. Antraštinis (titulinis) lapas ir aprašo pavyzdys . . . . . . . . . . . . . 553.2. Turinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 563.3. Santrumpos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 563.4. Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 573.5. Pagrindinė dalis (dėstymas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 593.6. Išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 643.7. Literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 653.8. Santrauka užsienio kalba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 683.9. Priedai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69

4 M A GIS T RO BA IG I A MO JO DA R BO R E NGIMO ME T ODIN I A I NURODY M A I | Meto d inė p r i emo nė

4. BENDRIEJI MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO REIKALAVIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70

4.1. Teksto pateikimas ir magistro baigiamojo darbo apipavidalinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70

4.2. Naudotos mokslinės literatūros pateikimas . . . . . . . . . . . . . . . . 754.3. Literatūros aprašo sudarymas ir pavyzdžiai . . . . . . . . . . . . . . . 814.4. Lentelių, paveikslų pateikimas, skaičių

ir formulių rašymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87

5. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO GYNIMAS . . . . . . . . . . . . . . 1105.1. Magistro baigiamojo darbo pateikimas katedrai

ir recenzentų paskyrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1105.2. Pasirengimas pristatyti magistro baigiamąjį darbą

ir informacinės medžiagos paruošimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111

6. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VERTINIMAS . . . . . . . . . . . 1146.1. Magistro baigiamojo darbo vertinimas

kiekvieno semestro metu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1146.2. Mokslinio darbo vadovo atsiliepimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1166.3. Magistro baigiamojo darbo recenzavimas . . . . . . . . . . . . . . . . 1166.4. Magistrantūros baigiamųjų darbų gynimo komisijos

posėdyje tvarka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1176.5. Magistro baigiamojo darbo vertinimo kriterijai . . . . . . . . . . . 1196.6. Teisės ginti magistro baigiamąjį darbą nesuteikimas . . . . . . . 1216.7. Magistro baigiamojo darbo vertinimo sistema . . . . . . . . . . . . 123

LITERATŪRA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 126

PRIEDAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 132

5

ĮVADAS

Leidinys yra skirtas Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių moks-lų fakulteto Ekonomikos katedros magistrantams, studijuojantiems pagal programą Švietimų įstaigų vadyba ir administravimas, magistro baigia-mųjų darbų1 vadovams, šių darbų recenzentams ir konsultantams, sie-kiant numatyti vienodus MBD rengimo ir gynimo reikalavimus, šių dar-bų vertinimo kriterijus.

Leidinyje pateikiama bendro pobūdžio informacija apie MBD, apta-riama šio darbo struktūra, atskirų jo dalių turinio reikalavimai, apimtis, bendrieji MBD rengimo reikalavimai, magistrantų, mokslinių darbų va-dovų ir konsultantų teisės bei pareigos, pagrindiniai klausimai, susiję su pasirengimu ginti MBD, jo gynimu ir vertinimu.

Rengiant šiuos metodinius nurodymus pasinaudota analogiškais įvai-rių Lietuvos aukštųjų mokyklų (Vilniaus universiteto Ekonomikos ir Ko-munikacijos fakultetų, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir fi-nansų valdymo fakulteto, Vilniaus universiteto VšĮ Tarptautinio verslo mokykla, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto) dėstytojų ir kt. mokslininkų darbais.

Metodinės priemonės autoriai dėkoja Vilniaus pedagoginio universi-teto Ekonomikos katedros dėstytojams, pateikusiems vertingų pastabų ir pasiūlymų.

R

1 Toliau – MBD.


1. MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

1.1. Bendra informacija, tikslas ir uždaviniai

MBD – tai savarankiška, analitinė, originali baigiamoji mokslinio tiria-mojo teorinio ar / ir taikomojo pobūdžio studija, įrodanti autoriaus ge-bėjimą panaudoti studijų metu įgytas ir apibendrintas pasirinktos spe-cialybės (programos Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas) žinias. Apgynus MBD yra suteikiamas magistro laipsnis.

MBD – tai pagal autoriaus pasirinktą (suderintą su MBD moksliniu vadovu ir patvirtintą katedroje) temą savarankiškai parengtas mokslinis darbas, pagrįstas atliktais tyrimais, privalomas visiems Vilniaus pedago-ginio universiteto Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros stu-dentams, studijuojantiems pagal II pakopos studijų programą Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas.

MBD padeda įvertinti studento pasirengimo atlikti mokslinį darbą lygį, jo kritinio mąstymo, interpretavimo ir kitus bendruosius gebėjimus, susijusius su įgytų žinių teoriniu ir praktiniu taikymu, sprendžiant konk-rečias problemas.

MBD tikslas – suteikti studentui galimybę įgyti magistro laipsnį pagal pasirinktą studijų programą Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas.

MBD uždaviniai:parodyti studento gebėjimą, taikant teorines žinias, pasitelkiant ◆mokslinius darbus, formuluoti pasirinktos mokslo srities ir kryp-ties problemą(-as);parinkti problemai spręsti tinkamus tyrimo metodus ir pagrįsti jų ◆pasirinkimą;

1. M A GIS T RO BA IG I A M A S IS DA R BA S 7

atlikti tyrimą, surenkant reikalingus empirinius duomenis; ◆atliekant mokslinės literatūros ir duomenų analizę pateikti rezulta- ◆tus, kurie leistų suformuluoti pagrįstas išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus, sprendžiant teorinio bei praktinio pobūdžio proble-mas.

MBD pobūdisMBD gali būti teorinis ar / ir taikomasis. Pagal tai, kokio pobūdžio

MBD rašomas, keliami skirtingi reikalavimai.

Teorinio pobūdžio MBD turi būti:pateikiamas mokslinės literatūros studijomis pagrįstas teorinių ◆koncepcijų ir atskirų teiginių kritinis įvertinimas;apžvelgta nagrinėjama tema užsienyje ir Lietuvoje (svarbiausi moks- ◆liniai darbai, didelį dėmesį skiriant skirtingoms teorinėms koncep-cijoms, probleminiams, diskusiniams klausimams), aptariama ak-tuali situacija;remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, pateikiama įvairių ◆teorinių koncepcijų ir teiginių įvertinimas bei autoriaus – studento argumentuota nuomonė;nurodomos realios nagrinėjamos problemos teorinių teiginių, me- ◆todikų, siūlymų, rekomendacijų ir pan. taikymo galimybės Lietuvos švietimo įstaigų praktikoje.

Praktinio (taikomojo) pobūdžio MBD turi būti:pateikiama nagrinėjamos problemos teorinė analizė, aptariant pri- ◆pažintas teorijas, metodikas, diskusinius ir probleminius klausi-mus (apžvelgiant tiek užsienyje, tiek Lietuvoje atliktus svarbiausius mokslinius darbus);remiantis įvairiais mokslinių tyrimų metodais analizuojama esama ◆probleminė situacija;


vadovaujantis surinktais mokslinių tyrimų duomenimis, atliekama ◆analizė, pateikiamos argumentuotos išvados, siūlymai, rekomenda-cijos, prognozės.

1.2. Magistro baigiamojo darbo temos pasirinkimas ir formulavimas

MBD temos pasirinkimas – tai pirminis studento savarankiško darbo ra-šymo etapas, nuo kurio daugiausia priklauso ir būsimo darbo vertė.

Studentai, studijuojantys pagal programą Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas, MBD temą gali pasirinkti iš Vilniaus pedagoginio uni-versiteto Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros pasiūlytų preliminarių temų sąrašo, o pasitarę su MBD vadovu ją gali koreguoti ar siūlyti savo temą, kuri turi atitikti socialinių mokslų studijų srities eko-nomikos krypties programos Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas turinį.

Pagal programą Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas studijuo-jantiems studentams renkantis MBD temą rekomenduojama atsižvelgti į įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje jie dirba, interesus, nes tai gali palengvinti gauti MBD reikalingą informaciją, be to, gali būti suteiktos palankios sąlygos rašyti darbą bei praktiškai panaudoti darbo rezultatus.

Studentas, pasirinkęs MBD temą ir ją suderinęs su darbo vadovu, rašo prašymą Socialinių mokslų fakulteto dekanui, prašydamas skirti MBD vadovą. Galutinės MBD temos aptariamos ir tvirtinamos Ekonomikos katedros posėdžio metu.

Rašant MBD, išimtiniais atvejais (iškilus nenumatytoms aplinkybėms) darbo tema ir temos formuluotė gali būti koreguojamos, tačiau tik tuo atveju, jeigu tam bus pritarta Ekonomikos katedros posėdyje. Kadangi MBD tema yra svarbi teorine ir praktine prasme, ją pasirenkant patartina atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus:


Tema turi būti aktuali, t. y. svarbi mokslo krypties teorijai ir prak- ◆tikai. Nustatant jos aktualumą, išeities tašku laikoma mokslinė hipotezė(-ės), t. y. rezultatas, kurį tikimasi gauti, atlikus tyrimą2.Tema turi būti nauja, svarbi, įdomi, žinoma ir patraukli autoriui bei ◆atitinkanti socialinių mokslų studijų srities ekonomikos krypties studijų programos Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas da-lykų teoriją ir praktiką.Renkantis temą patartina pagalvoti, ar esama pakankamai moks- ◆linės literatūros, ar gerai žinoma probleminė sritis? „Kuo daugiau tyrėjas skaito ir diskutuoja su skirtingais žmonėmis, tuo daugiau aiškėja tema, vystomas koncepcinis „rėmas“3.

Renkantis MBD temą rekomenduojama pamąstyti apie darbo įgyven-dinimo galimybes sau artimoje aplinkoje (pvz.: universitete, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbama), nes tai gali palengvinti tiek vidinių (pvz., vidinių įmonės audito ataskaitų), tiek išorinių – antrinių (pvz., įvairių ins-titucijų registruojamos statistikos) informacijos šaltinių prieinamumą. „Grynai teorinę temą rašyti sunku. Teorinio darbo medžiaga – tai jau esamos teorijos, modeliai ir metodai, kuriuos reikia lyginti, priešinti, sieti, gryninti, pildyti, iškelti jų trūkumus ir pan.“4 Renkantis temą, patartina atsižvelgti į savo polinkius, gabumus, teorinį pasirengimą, motyvacijos lygį. Taip pat pagalvoti, ar darbo vadovas sugebės konstruktyviai padėti pasirinkus tokią temą.

Ypač svarbu nustatyti MBD temos nagrinėjimo ribas. MBD turi ◆būti gvildenama konkreti probleminė sritis. MBD rašantis studen-tas gali ištirti tik dalį (sritį) jį dominančios temos.

Dažniausiai nuo to, kokia pasirenkama MBD tema, priklauso būsimo darbo vertė, todėl patartina atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

2 Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis [trečias leidimas]. Šiauliai: Lucilijus, 2005, p. 104.

3 Žydžiūnaitė V. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2007, p. 42.

4 Rienecher L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 61.


Temos pavadinimas turi būti ◆ tikslus, nes per daug plati tema gali būti išnagrinėta paviršutiniškai ir nebus atskleista problemos esmė.Temos formuluotė turi būti ◆ lakoniška (pavadinimas neturėtų viršy-ti dešimties žodžių), sukoncentruota į esmines kategorijas.Temos formuluotė negali būti ◆ triviali5. Tipiška formuluotės klaida, pvz.: Ekonominio (ekologinio, fizinio, darbinio ir pan.) ugdymo reikš-mė mokinių tobulėjimui6.

1.3. Mokslinės literatūros studijavimas

Mokslinės literatūros studijavimas trunka visą laiką, kol rašomas mokslo darbas, pradedant temos pasirinkimu, hipotezės(-ių) formulavimu ir bai-giant tyrimo rezultatų interpretavimu ir analizavimu.

Pradedant rašyti mokslo darbą, pirmiausia reikia susipažinti su moks-line literatūra. Tuomet atsiranda galimybė pagrįsti, kodėl pasirinkta tokia tema. Naujausia mokslinių tyrimų medžiaga skelbiama mokslo žurnalų straipsniuose ir mokslinių konferencijų medžiagoje, kiek senesnė – mo-nografijose. Vadovėliai gali būti tinkami tik susipažinti su nagrinėjama tema. Studijuojant naujausią mokslinę literatūrą yra sužinoma ne tik apie naujausius mokslo darbus, bet ir, esant reikalui, koreguojamas rašomas MBD, taip pat atsiranda galimybė rasti naujų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių turimus faktus. Mokslinės literatūros duomenų pagrin-du konkretizuojamos hipotezės, formuluojamas darbo tikslas, uždaviniai, sudaromas darbo planas.

Bibliotekų elektroniniuose kataloguose ieškant medžiagos pagal an-traštę, autoriaus pavardę, prasminį žodį ir kt. būdais, galima rasti kny-gų, straipsnių, atitinkančių studijuojamą temą. Paieška elektroniniuose

5 Trivialus [lot. trivialis – paprastas]: 1) banalus, lėkštas, nuvalkiotas, neoriginalus; 2) šlykštus, bjaurus (žr. Tarptautinių žodžių žodynėlis. Sudarytoja A. Mackevičienė. Vilnius: UAB „Gimtinė“, 1999, p. 353).

6 Tamošiūnas T. Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: įvado struktūra: mokomoji knyga. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003, p. 20.


kataloguose nėra sudėtinga. Svarbiausia pasirinkti tinkamą paieškos žodį. Pradiniame literatūros paieškos etape tikslinga pasinaudoti ne tik Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekos fondais, bet ir Lietuvos integralia bi-bliotekų informacijos sistema LIBIS7 (prieiga per internetą: <http://www.libis.lt>).

Daugelį mūsų šalies socialinių mokslų publikacijų, paskelbtų Lietuvos mokslo žurnaluose („Ekonomika“, „Inžinerinė ekonomika“, „Intelektinė ekonomika“, „Problemos“, „Organizacijų vadyba“, „Socialiniai mokslai“, „Informacijos mokslai“, „Vadyba“, „Socialinių mokslų studijos“, „Socia-linis darbas“, „ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA“ ir kt.), galima rasti internete.

Užsienio šalių mokslininkų naujausių straipsnių patartina ieškoti tarp-tautinėse duomenų bazėse, kurių nemažą dalį prenumeruoja įvairios (taip pat ir Vilniaus pedagoginio universiteto) bibliotekos. Šių bazių pavadini-mai ir jų internetiniai adresai pateikiami Vilniaus pedagoginio universi-teto bibliotekos tinklalapio skyrelyje „Prenumeruojamos ir testuojamos duomenų bazės“ (prieiga per internetą: <http://www.vpu.lt/bibl/mod/prendb.htm>). Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daugelį minėtų tarptauti-nių duomenų bazių nemokamai pasiekti galima tik naudojantis Vilniaus pedagoginio universiteto kompiuteriais (žr. 1 lentelę).

7 Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema LIBIS [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.libis.lt/>.


1 lentelė. VPU prenumeruojamos ir testuojamos duomenų bazės*

Duomenų bazės pavadinimas Trumpas aprašymas Jungimosi būdai

Academic Search CompleteEBSCO Publishing

Daugiatemė Visatekstė

Iš VPU kompiuterių tinklo be slaptažodžiųIš kitų kompiuterių su slaptažodžiais

Business Source CompleteEBSCO Publishing

Ekonomika Visatekstė


Education Research CompleteEBSCO Publishing

Švietimas Visatekstė

Iš VPU kompiuterių tinklo be slaptažodžių Iš kitų kompiuterių su slaptažodžiais

ERICEBSCO Publishing

Švietimas Bibliografinė

Iš VPU kompiuterių tinklo be slaptažodžių Iš kitų kompiuterių su slaptažodžiais

OECDiLibrary Ekonomika Visatekstė

Vartotojo vardas 46382 Slaptažodis sepoct09

Oxford English Dictionary Online

Anglų kalbos aiškinamasis žodynas

Iš VPU kompiuterių tinklo

Oxford Reference Online: The Premium Collection

Informacinių leidinių Visatekstė


Oxford University Press: Oxford Journals Online

Daugiatemė Visatekstė(194 pavadinimų žurnalai)

Tik iš VPU kompiuterių tinklo

PsycARTICLESEBSCO Publishing

Psichologija Visatekstė


Research Starters - BusinessEBSCO Publishing

Verslas Visatekstė


Research Starters - EducationEBSCO Publishing

Švietimas Visatekstė


Research Starters - SociologyEBSCO Publishing

Sociologija Visatekstė


Regional Business NewsEBSCO Publishing

Verslas Visatekstė


SAGE Journals Online Daugiatemė Visatekstė(452 pavadinimų žurnalai)


The Scientist Gamtos mokslai Visatekstė


* Daugelis iš minėtų duomenų bazių yra prieinamos iš Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) kompiuterių tinklo.


Duomenų bazės pavadinimas Trumpas aprašymas Jungimosi būdai

ScienceDirectPrenumeruojamų Elsevier leidyklos žurnalų elektroni-nės versijos.

Daugiatemė Visatekstė(462 pavadinimų žurnalai)


SocINDEX with Full TextEBSCO Publishing

Sociologija Visatekstė


Verslo žinios Verslo naujienų archyvasVisatekstė

Iš VPU kompiuterių tinklo su slaptažodžiais

Tekstai iš interneto. Reikia žinoti, kad patalpinti tekstą, straipsnį ir kitą medžiagą į internetą gali bet koks asmuo, todėl internete yra labai daug abejotinos kokybės medžiagos. Straipsnis rūpima tema gali būti pa-rašytas ne mokslininko, bet nežinomo autoriaus. Autoriai, kurių autori-nės teisės negalioja, jų straipsniai ar kt. medžiaga dažnai prieinama kiek-vienam interneto vartotojui.

1.4. Objekto nustatymas

Objektas yra tai, į ką yra nukreiptas pažinimo procesas. „Juo gali būti so-cialinis procesas, arba socialinės realybės sritis, arba kokie nors visuome-niniai santykiai, kuriuose glūdi socialinis prieštaravimas.“8 Kitaip tariant, objektu gali būti visa tai, kas apima socialinį prieštaravimą, socialinį reiš-kinį ar sukelia probleminę situaciją.

Kadangi mokslinio darbo tikslas – atskleisti vidinius ir išorinius objekto ryšius, pagrindinis dėmesys yra skiriamas priežasties ir pase-kmės ryšiams nagrinėti. Šie ryšiai „rodo, kaip vienas reiškinys (priežas-tis) tam tikromis aplinkybėmis sukelia, sąlygoja kitą reiškinį (pasekmę)“9. Ekonomikos tyrimų objektu gali būti bet koks ekonominis reiškinys,

8 Luobikienė I. Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija, 2003, p. 29.9 Tamošiūnas T. Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: įvado struktūra: mokomoji

knyga. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003, p. 26.


ekonominis procesas, ekonominiai santykiai, veikla, įmonė ir t. t. Dažnai objektas yra siaurinamas. Pvz.: Lietuvos maisto pramonė susideda iš mė-sos, pieno, konditerijos ir kt. pramonės šakų.

Darbo temos formuluotė turi atspindėti atsakymus į tokius klausimus, pvz.:

Ar bus nagrinėjama visa, pvz., įmonės, veikla ar atskiri jos rodik- ◆liai?Ar bus aptariamas darbo organizavimo procesas? ◆Kokia teorinio pobūdžio problema bus nagrinėjama? ◆Kokie procesai ar reiškiniai, vykę ar vykstantys regione, šalyje, bus ◆nagrinėjami?

Praktinio pobūdžio darbuose, kai naudojami įmonių rodikliai, dažnai kyla problemų įvardijant įmonę. Tokiu atveju pagal etikos reikalavimus dažnai rašoma „X“ įmonės veikla ir pan., tačiau darbe privaloma apibū-dinti „X“ įmonės veiklos pobūdį (pvz., paslaugų, prekybos, gamybos įmo-nė ir pan.), jos mastą, ryšius su kitais ūkio subjektais.

Mokslo darbe taip pat turi būti apibrėžta konkreti tiriamojo objekto vieta, nurodant, kur yra atliekamas tyrimas (pvz.: įmonėje, apskrityje, ša-lyje, grupėje ir kt.). Taip pat reikia konkrečiai apibrėžti nagrinėjamą laiko-tarpį – kada? (pvz.: dešimtmetis, 2005–2010 m. ir t. t.).

Savaime suprantama, kad teorinio pobūdžio darbuose ne visada ga-lima atsakyti į klausimus kur? ir kada? Taip pat darbo tema ne visada nusako ekonomikos tyrimo objektą, mokslininkai dažnai išskiria tyrimo dalyką. Ekonomikos mokslo dalykas „rodo, kokias šios srities savybes, požymius tiriame, pavyzdžiui, nuosavybės santykius žemės ūkyje, pra-monės įmonių finansų ūkį ir t. t.“10 Praktinio pobūdžio darbuose „dalykas koncentruotai išreiškia ryšį tarp tyrimo objekto ir problemos, t. y. foku-suoja savyje pagrindinį problemos klausimą, susijusį su prielaida apie ga-

10 Poviliūnas A. Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 147.


limybę rasti stebimus dėsningumus“11. Kitaip tariant, tyrimo dalykas turi tas objekto savybes, kurios geriausiai atspindi tiriamą problemą ir kurias norima tirti.

Rašant praktinio pobūdžio mokslo darbą, apibrėžiamas stebėjimo (atrankos) vienetas. „Stebėjimo vienetas yra tiriamosios visumos esminių požymių ir savybių turėtojas, tiriamosios visumos atstovas. Juo gali būti įmonė, ūkio šaka ir pan.“12 Stebėjimo (atrankos) vienetas yra tai, iš ko gauname tyrimui reikalingą informaciją. Tam skiriamas ypač didelis dė-mesys. Stebėjimo (atrankos) vienetu gali būti:

individas ◆ (vartotojas, pirkėjas, studentas, konkrečios profesijos at-stovas ir t. t.);grupė ◆ (šeima, sekta, gauja ir t. t.);organizacija ◆ (firma, universitetas, gamybos, prekybos įmonė, namų ūkis ir t. t.).

1.5. Problemos formulavimas

Darbo pradžioje reikia konkrečiai apibrėžti mokslinę problemą, kurią planuojama gvildenti MBD. Mokslinė problema lemia ne tik tai, koks bus darbo tikslas, bet ir kokie uždaviniai bus formuluojami jam pasiekti.

Problematika – problemų visuma, problemos konteksto aprašymas (problematika gali apimti daugelį problemų). Tai didelės apimties ko-kios nors temos „problemų sankaupa“. Iš pradžių problema formuluoja-ma žinių lygmeniu (kitaip tariant, ieškoma žinių už „esamų žinių ribos“). „Problema – tai kažkas, kas nukrypsta nuo taisyklių ir įprastinių dalykų. Problema kyla, kai kažkas vyksta ne taip, kaip visada, kai yra ne taip, kaip


12 Poviliūnas A. Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 147.


norėtųsi.“13 Problema yra tai, kas kelia abejonę, kažkas, kam apibrėžtoje srityje trūksta atsakymo / sprendimo. Tai yra esminis teorinis ar prak-tinis prieštaravimas tarp to, kas yra žinoma, ir to, ką norima sužinoti. Tačiau formuluojant problemą būtina įsitikinti, kad tai tikra problema, o ne tik jos požymiai. „Problemos formulavimas yra problemos apibūdini-mas, apibrėžimas, nustatymas.“14 Neverta formuluoti problemos iš dalinių temų, apie kurias darbe nebus kalbama. Nors problemos formuluotė pa-prastai netapatinama su rašomo darbo tema, tačiau temos pasirinkimas vyksta kartu formuluojant problemą.

Probleminiai klausimai – svarbūs daliniai darbo tikslai. Todėl iš pra-džių patartina iškelti keletą probleminių klausimų, kol bus suformuluota darbo problema.

Problemos formuluotė – tai vienas ar keletas tarpusavyje susijusių klausimų, į kuriuos norima rasti atsakymą, arba vienas ar keletas tarpu-savyje susijusių pasakymų, kuriuos norima: apibūdinti, aptarti, suklasifi-kuoti, išanalizuoti ar interpretuoti, pateikti argumentų, susieti, integruoti, įvertinti, paversti veiksmų planu arba teze, kurią norima pagrįsti15. Prob-lemos formuluotė – kiekvieno savarankiško darbo pranašumas, nes geras rašto darbas labiau priklauso nuo problemos formuluotės negu nuo pa-naudotos literatūros16. Darbo problema turi būti grindžiama žinių taiky-mu, todėl kiekvienas svarbus pastebėjimas gali būti probleminės išeities tašku. Problemos formuluotė – konkretaus klausimo iškėlimas tam tikro-je problemiškoje srityje.

13 Rienecher L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 102.14 Poviliūnas A. Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavimas.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 128.15 Rienecher L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003,

p. 102–103.16 Ten pat, p. 101.


1.6. Hipotezės(-ių) kėlimas

Nustatant problemos aktualumą, išeities tašku gali būti laikoma mokslinė hipotezė, t. y. rezultatas, kurį tikimasi gauti atlikus tyrimą. Remiantis hipoteze, apibrėžiama tyrimo koncepcija (pagrindinė idėja), konkretizuo-jama tyrimo kryptis ir pasirenkami reikalingi tyrimo metodai. „Siekiant veiksmingo tyrimo, hipotezę būtina suformuluoti taip, kad remiantis su-rinkta faktine medžiaga ją būtų galima patvirtinti arba paneigti.“17 „Teigi-nys arba pamatuotas spėjimas, siejamas su konkrečia situacija, formuluo-jamas kaip empirinio tikrinimo pagrindas.“18 Hipotezė – pradinis punktas tolimesniam tyrimui, kurio metu ji gali pasitvirtinti arba būti atmesta.

„Hipotezė (hypothesis) – prielaida, neįrodytas teiginys.“19 Tai – „ne-patikrinta teorija arba galimas paaiškinimas“20. Hipotezė – tai iš moks-linės literatūros ir faktinės medžiagos preliminarių apibendrinimų for-muluojama (sukuriama) mokslinė prielaida ar mokslinis spėjimas, kuriuo bandoma nusakyti numatytus tirti nežinomus reiškinius, jų priežastinius ryšius ir kt. Tai bet koks tvirtinimas, kuris logiškai pagrįstas, bet tik ne klausimo forma. Hipotezė yra mokslinio pažinimo forma, išreiškianti moksliškai pagrįstus, tačiau dar nepatikrintus ir nepatvirtintus dalykus: naujus dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšius, objektus ir jų struk-tūras bei ypatybes.

„Hipotezėmis, remiantis naujais faktais, yra tikrinamas teiginių, teo-rijų idėjų teisingumas. Tačiau hipotezės gali padėti patikrinti pačių faktų teisingumą ir jų interpretaciją. Hipotezė, neatitinkanti fakto, išplėšia jį iš

17 Sociologija. Ed. A. Giddens. Iš anglų kalbos vertė J. Markevičienė, D. Masilionis, A. Valantiejus. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005, p. 589.

18 Ten pat, p. 632.19 Vainienė R. Ekonomikos terminų žodynas: apie 1400 terminų. Vilnius: Tyto alba,

2005, p. 104.20 Лоусон Т., Гэррод Д. Социология. А – Я: cловарь-справочник. Пер. с англ.

К. С. Ткаченко. Москва: ФАИР-ПРЕСС, 2000, c. 65.


įprasto teorinio konteksto. Taip pat ji padidina tikimybę surasti jame tai, kas anksčiau nebuvo pastebėta.“21

Hipotezės šaltiniai:mokslinė literatūra; ◆autoriaus, rašančio darbą, profesinė patirtis arba intuicija. ◆

Geros hipotezės kriterijai:Hipotezė turi būti formuluojama taip, kad ją būtų galima patvirtin- ◆ti arba paneigti remiantis galimais moksliniais metodais. Turi būti panaudotos tokios procedūros, kurios leistų surasti, pagrįsti būtent tuos ryšius ir santykius, kurie numatyti keliant hipotezę(-es).Hipotezė turi būti aiški ir paprasta, joje negali būti sąvokų, kurių ◆negalima būtų empiriškai patikrinti (pvz.: Kuo didesnės įmonės in-vesticijos – tuo didesnis pelnas).Mokslinėje hipotezėje neturi būti prieštaravimų arba vertinamųjų ◆sprendimų. Sprendžiame apie faktus, o ne išreiškiame savo įspū-džius (pvz.: Gerėjant šalies ekonominei situacijai, mažiau žmonių emigruoja į užsienį; tačiau, negalima tokia hipotezės formuluotė: Jeigu būtų geresnė šalies ekonominė situacija, žmonės nevažiuotų į užsienį).Hipotezė turi būti pritaikyta visam socialiniam reiškiniui, kurį ji ◆tiesiogiai be išimčių aiškina (pvz.: Didėjant banko kreditorių skai-čiui, didėja banko rizika).Hipotezė(-ės) paprastai siejama(-os) su darbo uždaviniais. ◆

21 Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universite-tas, 2003, p. 345.


1.7. Tikslo ir uždavinių formulavimas

Darbo (tyrimo) tikslas yra orientuotas į galutinį darbo rezultatą ir sieja-mas su darbo tema. Darbo tikslas turėtų būti formuluojamas glaustai, t. y. vienu sakiniu (pvz.: Darbo tikslas – įvertinti „X“ įmonės veiklos rezulta-tus 2004–2009 m. ir išaiškinti nepanaudotus rezervus jai gerinti). „Tyrimo tikslas – rasti pagrįstą mokslinės problemos sprendimą.“22 Dažniausiai naudojama šių kategorijų klasifikacija, pagal kurią išskiriami:

tiriamieji (į)vertinamieji, nustatomieji) ◆ tikslai, kuriais siekiama nustatyti, kas įvyko menkai suprantamose situacijose, atrasti naujas įžvalgas, iškelti klausimus, (į)vertinti fenomeną naujame / kitame kontekste ir / ar nauju požiūriu. Šie tikslai formuluojami atliekant tik kokybinius tyrimus;aprašomieji tikslai ◆ , kurie orientuoti į asmenų, įvykių ar situacijų tikslaus profilio (vaizdo) sudarymą, gausių, jau turimų žinių apie situaciją (ar kt.) ištyrimą ir aprašymą. Šie tikslai formuluojami at-liekant kiekybinius ir kokybinius tyrimus (pvz.: Tikslas – aprašyti, kokie komponentai lemia migracijos procesą);aiškinamieji tikslai ◆ , kuriais siekiama paaiškinti situaciją ar pro-blemą tradiciškai, bet nebūtinai nustatant priežasties ir pasekmės ryšius. Šie tikslai formuluojami atliekant kiekybinius ir kokybinius tyrimus (pvz.: Tikslas – išsiaiškinti pažangumo įtaką studentų mo-kymosi procesui);emancipuojamieji tikslai ◆ , kurie sukuria galimybes ir daro įtaką tyrėjo motyvacijai įsitraukti į socialines veiklas. Apima individua-lų tyrėjo (autoriaus) supratimą apie tam tikrą socialinį reiškinį. Šie tikslai išskirtinai formuluojami atliekant tik kokybinius tyrimus23.

22 Tamošiūnas T. Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: įvado struktūra: mokomoji knyga. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003, p. 33.

23 Žydžiūnaitė V. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2007, p. 48–49.


Dažnai pasitaiko, kad realus (gautas) darbo rezultatas dažnai skiriasi nuo darbo pradžioje suformuluoto tikslo. Darbo tikslas turi atitikti pasi-rinktos temos pavadinimą ir išreikšti norimą pasiekti rezultatą. Tyrimo tikslas, kaip ir temos pavadinimas, turi aiškiai nusakyti tyrimo objektą.

Tikslą išsamiau turi detalizuoti tyrimo uždaviniai, kurie tarsi atspin-di smulkesnius darbo tikslo siekimo etapus ir priemones. Remiantis dar-bo uždaviniais, nustatomos procedūros, kurias reikia atlikti darbo metu, norint pasiekti tikslą (pvz.: 1. Įvertinti „X“ įmonės pajamų ir išlaidų kitimo tendencijas. 2. Išnagrinėti „X“ įmonės investicinę veiklą).

Uždaviniai yra antraeiliai, arba funkciniai, tikslai. Jie atsako į klausi-mą, ką reikia padaryti, norint pasiekti tikslą? Dažniausiai formuluojami 3–4 uždaviniai, konkrečiai atspindintys tam tikrą darbo aspektą. Papras-tai uždaviniai orientuojami į darbo dalių struktūrą (kiek yra struktūrinių dalių – tiek ir keliama uždavinių). Netikslinga formuluoti vien teorinius uždavinius. Teoriniai uždaviniai dažniausiai yra siejami su praktiniais.

MBD darbo uždaviniai dažniausiai yra orientuoti į keliamas hipote-zes ir jų skaičių. Negalima formuluoti trivialių uždavinių, nes jie yra ir taip pagrindiniai (blogas uždavinių pavyzdys būtų, pvz.: atlikti literatūros pasirinkta tema analizę, išanalizuoti duomenis, pateikti išvadas, nes šie dalykai, savaime suprantama, yra privalomi, rašant MBD).

Darbo tikslas ir uždaviniai turi būti susiję tarpusavyje. Uždavinys ne-gali būti svarbesnis už darbo tikslą. Pirmieji darbo uždaviniai paprastai siejami su teorine darbo dalimi, po jų einantys – su praktine. Metodologai pateikia kelis darbo uždavinių blokus.

Funkciniai uždaviniai:apibūdinti tiriamus reiškinius; ◆nusakyti jų vidinę struktūrą; ◆apžvelgti išorinius ryšius; ◆atskleisti sėkmingas tam tikros veiklos funkcionavimo sąlygas; ◆pasiūlyti efektingą veiksmų programą. ◆


Apibūdinamieji:nusakyti tyrimo dalyko turinį; ◆atskleisti informacijos gavimo ypatumus; ◆pateikti rezultatų diagnozavimo būdus ◆ 24.

Tyrimo uždaviniai leidžia įgyvendinti iškeltą tyrimo tikslą. Dažniau-siai uždavinių formuluotėms vartojami aktyvieji veiksmažodžiai: paaiš-kinti, apibrėžti, identifikuoti, apibūdinti, interpretuoti, iliustruoti, paly-ginti, supriešinti, sudaryti (pvz.: planą, matricą ir kt.), išspręsti, išskirti, sugretinti, atskirti, įvertinti, išnagrinėti, nustatyti (pvz.: ryšius, vertes ir kt.), išanalizuoti, schematizuoti, išdiferencijuoti, kritikuoti (atlikti kritinę argumentuotą analizę), suformuluoti, sukurti, suprojektuoti, sudaryti, pa-rengti, patikrinti25.

Per didelis uždavinių kiekis tikrai nenulemia darbo kokybės. Uždavi-nių neturi būti daug – pakanka 3–5 formuluočių. Keliami uždaviniai taip pat negali dubliuotis, nesiderinti tarpusavyje arba būti nelogiškai sufor-muluoti. Darbo uždavinių formuluotės negali dubliuoti darbo struktūri-nių dalių. Į uždavinius nereikia įtraukti tai, jog bus studijuojama literatūra ar analizuojami statistiniai duomenys. Darbo uždavinius rekomenduoja-ma numeruoti ir kiekvieną pateikti iš naujos eilutės. Kiekvieno uždavinio sprendimo rezultatai turi atsispindėti apibendrinančiose išvadose.

1.8. Metodų parinkimas ir pagrindimas

Rašant mokslo darbus dažnai tenka taikyti įvairius tyrimų metodus. Metodai yra tarpinė grandis, siejanti jau turimas žinias su naujomis bei sujungianti teoriją su praktika. Kiekvienas tyrimo metodas turi teori-nį pagrindą – yra paremtas objektyviais dėsningumais. Metodą galima

24 Tamošiūnas T. Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: įvado struktūra: mokomoji knyga. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003, p. 37–39.

25 Žydžiūnaitė V. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2007, p. 51–52.


apibūdinti ir kaip nuosekliai pasikartojančių tyrimo veiksmų ir jų atli-kimo tvarkos sistemą, kurios taikymas leidžia pasiekti norimų rezultatų. „Metodas (gr. methodos – tyrimo kelias) – tikslo siekimo, veikimo būdas, veiklos tvarka, sąmoningai naudojama tam tikram tikslui pasiekti; reiš-kinių, faktų tyrimo kelias; pagrindinis duomenų rinkimo, apdorojimo ir analizės būdas).“26

Konkrečiame tyrime taikomų metodų visuma vadinama metodika. Tai – aiškių principų, taisyklių, kuriomis paremtas tyrimas, sistema.

„Metodologija (gr. methodos – tyrimo kelias; logos – mokslas) – tik-rovės pažinimo teorija, tirianti mokslinio mąstymo būdą bei principus. Siauresne prasme – mokslas, aiškinantis mokslinio tyrimo metodus, ben-drų mokslo metodų teoriją.“27 Mokslinė metodologija atskiria mokslinį pažinimą nuo nemokslinio. Socialinių mokslų metodologija suprantama kaip tyrimo modelis, apimantis tiek tyrimo temą, tiek tyrimo problemą, tiek principus.

Egzistuoja dvi pagrindinės socialinio pažinimo metodologijos: kiekybinė (paremta pozityvizmu, faktais) ir kokybinė (paremta etnometo-dologija), tačiau galima ir kritinė (arba palyginamoji). Jeigu reikalingas platesnis socialinis pažinimas, norima išsamiai pažinti tyrimo objektą ir gauti objektyvius ir patikimus rezultatus, šios metodologijos derinamos tarpusavyje. „Kokybinių ir kiekybinių tyrimų pagrindinis skirtumas yra gaunamų duomenų pobūdis. Jei kiekybinių tyrimų rezultatai gaunami skaičiais, kalbama apie procentus, statistinius ryšius ir pan., tai kokybinių tyrimų rezultatai gaunami tekstu, ir jis yra nagrinėjamas.“28


27 Ten pat, p. 190.28 Ten pat, p. 357.


Metodologinės kokybės kriterijai: objektyvumas (intersubjektyvu-mas), reprezentatyvumas, tinkamumas (validumas), patikimumas (reliabilumas).

Objektyvumas (intersubjektyvumas). Tyrimo objektyvumas reiškia, kad tyrimo rezultatai nėra per klaidą ar sąmoningai iškreipti tiriamųjų arba pačių tyrėjų arba netikslūs dėl kitų tyrimo aplinkybių.

Reprezentatyvumas (statistinio apibendrinimo pagrįstumas). Beveik visi taikomieji socialiniai tyrimai yra atrankiniai. Suformuojama tyrimo imtis29, kuri yra populiacijos (visumos) dalis. Atrankinio tyrimo esmė ir paskirtis – remiantis dalimi išnagrinėtų objektų spręsti apie objektų vi-sumą. Imties elementų tiriamojo požymio reikšmės vadinamos duome-nimis, arba duomenų aibe. Tyrimo objektų aibė dar vadinama populiacija (pvz.: Mokesčių inspekciją domina visų UAB metinis pelnas. Tyrimo objek-tų aibė – visos UAB, tiriamas požymis – metinis pelnas)30.

Atrankinis statistinis tyrimas yra tipinis indukcinis31 apibendrinimas. Jei tiriama grupė ar tiriami objektai yra atrinkti tendencingai, tai galimy-bė patikimai ir teisingai spręsti apie visumą yra iš esmės apribojama. So-cialinių tyrimų praktikoje naudojami labai įvairūs imčių tipai. Šie imčių tipai ir metodiniai reikalavimai formuoti imtis plačiai apibūdinti specia-lioje mokslinėje literatūroje. Galimi įvairūs imčių tipai: atsitiktinė imtis, sistemingoji (mechaniškoji), tipinė, lizdinė, klasterinė ir t. t.32

29 Imtis – kai atrenkama tik dalis tiriamos visumos, o rezultatas pritaikomas visu-mai (žr. Bagdonas E. Socialinių reiškinių atrankinis stebėjimas. Socialinė statistika. Metodai. I dalis. Kauno technologijos universitetas, Verslo administravimo katedra. Kaunas: Technologija, 2004, p. 203).

30 Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vilnius: TEV, p. 9–10.

31 Indukcinis metodas – kai atskiri daliniai teiginiai, atvejai, požymiai įtraukiami į api-bendrinimą, kai nuo pavienių faktų einama link bendrų išvadų (žr. Tidikis R. Sociali-nių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003, p. 405).

32 Žr.: Bagdonas E. Socialinė statistika. Metodai. I dalis. Kaunas: Technologija, 2004, p. 203–215; Čekanavičius V., Murauskas G. Imčių sudarymo būdai. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vilnius: TEV, p. 12–16.


Tinkamumas (validumas33). Nemaža dalis socialinių tyrimų objektų yra latentinės prigimties. Įvairios žmonių sąmonės charakteristikos, inte-lektas, motyvacija, nuostatos ir pan. yra vadinama latentiniais konstruk-tais. Norint tokius latentinės prigimties objektus nagrinėti moksliškai, reikia rasti apčiuopiamus (empirinius) rodiklius, kuriais remiantis būtų galima patikimai spręsti apie norimą nagrinėti latentinį reiškinį. Tinka-mai parinkti rodikliai yra bet kurio socialinio tyrimo sėkmės dalykas. Norint įvertinti tiriamą objekto požymį (pvz., infliacijos didumą), reikia taikyti galimus mokslinius metodus, t. y. tinkamai parinkti matavimo priemones. Tik tinkamai išanalizavus požymį, galima kelti klausimą apie jo reikšmių paplitimą populiacijoje.

Neretai atsitinka taip, kad parinkta tiriamų požymių struktūra lyg ir tinkama (respondentams formuluojamų klausimų turinys yra tiesiogiai susijęs su tiriamos problemos turiniu), tačiau apskritai tyrimo rodikliai parinkti formaliai, netinkamai, nesubtiliai. Kai tyrimu negaunamos išsa-mesnės žinios apie dominantį reiškinį ar problemą, taikomasis socialinis tyrimas baigiasi savotišku nusivylimu: pateikiamos abstrakčios ir trivia-lios išvados, nėra iš ko formuluoti pasiūlymų, rekomendacijų ir pan. arba praktinės rekomendacijos netaiklios, neperspektyvios, klaidinančios ir netgi rizikingos.

Tiriamų požymių parinkimo problemos kontekste svarbu atkreipti dėmesį į vieną principinę klaidą. Neretai klaidingai manoma, kad res-pondentams užtenka pateikti seriją klausimų, kurių turinys tiesiogiai su-sijęs su tyrimo problema, jos kontekstu, ir tyrimo veiksnių sistema bus tinkamai suformuota. Tačiau pamirštama, kad apklausos būdu daugiau ar mažiau tiksliai galima išsiaiškinti tik keletą dalykų: 1) vadinamąsias fakto tiesas (pvz.: Ar teko gyventi užsienio šalyje daugiau nei 3 mėn. iš ei-lės? Ar važiuodamas automobiliu visada prisisegate saugos diržą? Ar turite

33 Validumas – tyrimo teisingumas, tinkamas tiriamam reiškiniui analizuoti (žr. Če-kanavičius V., Murauskas G. Imčių sudarymo būdai. Statistika ir jos taikymas. I da-lis. Vilnius: TEV, p. 10).


nuolatinį darbą?) ir 2) nuomones bei socialines nuostatas (pvz.: Ar prita-riate, kad jaunos poros kartu gyventų nesusituokusios? Ar Lietuvos įvaiz-dis patrauklus užsieniečiams? Ar šalyje reikėtų įvesti progresyvinę mokes-čių sistemą? ir pan.). Nors visi apklausos metodai yra riboti, nuomonių ir nuostatų ištyrimas leidžia pažvelgti į žmogų ar jų grupę kaip į socialinius veikėjus. Iš nuomonių ir nuostatų raiškos galima tikimybiškai spręsti apie galimą tų socialinių veikėjų faktinę socialinę elgseną, bet ne daugiau34.

Apklausos rodikliai paprastai tinkami (ir tai tik su kai kuriomis išly-gomis) tol, kol:

remiantis nustatytais faktais bandoma rekonstruoti socialinius pro- ◆cesus ir socialinius įvykius;iš nustatytų nuomonių ir nuostatų bandoma įsivaizduoti socialinį ◆veikėją ir tikimybiškai prognozuoti jo socialinę elgseną.

Problemų iškyla tada, kai respondentams, atstovaujantiems bendrajai gyventojų populiacijai, yra pateikiami vadinamieji substanciniai klausi-mai, kurie galėtų būti užduodami tik ekspertams (pvz., klausimai apie vidines socialinių reiškinių priežastis ir pan.). Tipiniai tokių klausimų pavyzdžiai:

Kodėl darbingi žmonės emigruoja iš Lietuvos? ◆Kodėl Lietuvoje išsikerojo korupcija? ◆Ar Lietuvos visuomenė smarkiai susiskaldžiusi turtiniu požiūriu ir ◆kodėl?35

Atliekant socialinį tyrimą neatmetama galimybė tikrųjų problemos priežasčių ieškoti ir pasitelkiant apklausos metodą, tačiau pats tyrimas tu-rėtų būti atliekamas ir jo priemonės pasirenkamos taikant įvairius kitus tiek kiekybinės, tiek kokybinės metodologijos metodus. Dar geriau būtų kokybinį ir kiekybinį tyrimus derinti tarpusavyje.

34 Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrėjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkevičius, D. Urbonaitė-Šlyžiuvienė. Vilnius–Kaunas, 2004, p. 31–32. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SMM_Rekomendacijos_tyrejams_050110.doc>.

35 Ten pat, p. 33.


Tyrimas tinkamai atliekamas tik tada, kai tyrinėtojo suformuota em-pirinių rodiklių sistema yra adekvati ir tinkama užsibrėžtam visuome-niniam reiškiniui nagrinėti. „Jei turima galvoje ir kiekybinė, ir kokybinė metodologijos, tai validumas reiškia užsibrėžtų tyrimo požymių principi-nį tinkamumą ir informatyvumą apskritai. Validumo problema gali būti apibrėžta klausimu: ar pasirinkta rodiklių sistema iš tiesų tinkamai atspin-di reiškinį, kurį ketiname nagrinėti?“36

Socialinis tyrimas, kurio požymių struktūra neišplėtota ir negausi, pa-prastai yra ribotas ir mažiau vertingas. „Socialinių tyrimų validumas yra užtikrinamas iš esmės dviem būdais:

analizuojant statistinius sąryšius;1) pateikiant loginius ir teorinius argumentus.“2) 37

Validumas parodo, ar pasirinkta nagrinėjamų požymių struktūra adekvati tiriamam reiškiniui.

Patikimumas (reliabilumas). „Reliabilumas parodo, kaip minima po-žymių struktūra geba tiksliai ir patikimai atspindėti reiškinį.“38 Patiki-mumo ir tikslumo socialinių tyrimų praktikoje siekiama bent keliais bū-dais. Pagrindinis iš jų yra plėsti tiriamų požymių struktūrą, dubliuojant tyrimo rodiklius ir priemones, pasirenkant kitus giminingus rodiklius. Pvz., taikant kokybinę metodiką, kai patikimumą pagrįsti yra sudėtin-giau, pasirenkami kiti giminingi požymiai, ir rodikliai leidžia patikimiau, detaliau ir tiksliau atspindėti tiriamą reiškinį, nei jį tiriant tik pagal kelis vienas kitą nedubliuojančius požymius. Egzistuoja bent keturi reliabilumo nustatymo ir pagrindimo būdai: jau minėtas vidinės konsistencijos meto-das, testo „skėlimo pusiau“ metodas, pakartotinių matavimų ir lygiagrečių-jų testo formų kūrimo metodas39.

36 Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrėjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkevičius, D. Urbonaitė-Šlyžiuvienė. Vilnius–Kaunas, 2004, p. 33. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SMM_Rekomendacijos_tyrejams_050110.doc>.

37 Ten pat, p. 35.38 Ten pat.39 Ten pat.


Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai

Kiekybiniai tyrimo metodai – metodai, kurių galutiniai tyrimo rezulta-tai išreiškiami skaičiais. „Kiekybinių metodų klasifikacija gali būti įvairi, priklausomai nuo naudojamo specifinio matematinio aparato, funkcijų ir pačių metodų struktūros. Jie gali būti skirstomi į skaitmeninius ir ne-skaitmeninius, statistinius ir nestatistinius, parametrinės ir neparametri-nės statistikos metodus ir kt.“40 Kiekybiniai metodai padeda išsamiau ir tiksliau nagrinėti dinaminius ir statistinius dėsningumus įvairiose veik-los srityse. Kiekybinių metodų sistemoje taikomi atrankos, įvairių krypčių modeliavimo, planavimo, eksperimentų, analizės, kiekybinės informacijos modeliavimo ir prognozavimo metodai. Taip pat plačiai taikomi aprašomosios statistikos ir matavimo metodai: skalių, testavimo, faktorinės analizės, latentinės struktūrinės analizės, klasifikacijos, taksonomijos ir kt. metodai41.

Kokybiniai tyrimo metodai – metodai, kurių galutiniai tyrimo rezul-tatai išreiškiami žodžiais. Kokybinė analizė – ypatingų metodų ir būdų paieška, socialinių reiškinių, procesų ir sistemų kokybinių bruožų cha-rakteristika. Kokybiniai metodai taikomi keliant teorines problemas, taip pat turint tikslą nustatyti tam tikros gyvenimo srities plėtros lygmenis, remiantis istoriniu palyginimu, individualiu stebėjimu, apklausa, panau-dojant oficialius ir asmeninius dokumentus, nagrinėjant tam tikrus tipi-nius atvejus, taikant publicistinius, meno, kultūros tekstologinius metodus ir kt. Kokybinių metodų strategija paremta probleminės situacijos atvi-ro, nestruktūrizuoto pobūdžio analize, leidžia nagrinėti naujus masiškai nepaplitusius reiškinius ar procesus. Tyrėjo dėmesys koncentruojamas į mažiausią lygmenį42.


41 Ten pat, p. 356.42 Ten pat, p. 355–357.


Duomenys yra bet kurio mokslinio tyrimo pagrindas. Duomenys, gaunami empirinio tyrimo metu, vadinami pirminiais, arba empiriniais. Empirinis tyrimas – reikalingos informacijos gavimas, esant kontaktui tarp tyrėjo ir tiriamo objekto.

Teorinis ir empirinis socialinės tikrovės pažinimo lygmuo skiriasi ty-rimo metodais, tačiau tiek teoriniai, tiek empiriniai tyrimo metodai tar-pusavyje yra glaudžiai susiję.

Teorinių metodų rūšys. Teorinių metodų vaidmuo visame mokslinio tyrimo procese yra universalus. Šie metodai mokslinio pažinimo pro-cese leidžia išsamiau pažinti tiriamus objektus, formuluoti mokslinius dėsningumus.

Analizės metodas – mokslinio tyrimo metodas, praktiškai suskaidant daiktą, reiškinį, visumą į sudėtines dalis, požymius, savybes; kurios nors dalies, kuri vėliau nagrinėjama atskirai, išskyrimas iš visumos43. Teorinių metodų tipai pateikti 2 ir 3 lentelėse.

2 lentelė. Teorinių analizės metodų tipaiAnalizės metodų

tipai Apibūdinimas

Duomenų analizės metodas Tai empirinių sociologinių tyrimų analizės metodas. Taikant šį metodą pasitelkus turiningą samprotavimą ir matematinių statistinių metodų pagrindu, remiantis pirmine informacija, atskleidžiami tyrimo kintamųjų ryšiai.

Kryžminių lentelių sudary-mo metodas

Duomenų pateikimas atsitiktinumo lentele „2 ir 2“ dviejų kinta-mųjų ryšiui nustatyti, turint tikslą paaiškinti jų priklausomybę.

SPSS Statistics for Windows paketas

Statistinės programos paketas, skirtas gauti duomenis, atlikti statistinę duomenų, teksto analizę, sudaryti ir valdyti apklausas ir t. t.

Daugiamatė analizė Statistinių metodų daugiamačiams reiškiniams nagrinėti visuma (t. y. kai daugybe įvairių savybių apibūdinamas reiškinys).

Daugiafaktorinė analizė Metodas, kuriuo tuo pačiu metu nagrinėjama daugiau negu du veiksniai.

Dispersinė analizė Metodas, leidžiantis išsiaiškinti sisteminius tiesioginių matavi-mo rezultatų, atliktų besikeičiančiomis sąlygomis, skirtumus.



Analizės metodųtipai Apibūdinimas

Egzistencinė analizė Asmenybės analizės metodas, kurį taikant atskleidžiamas visas unikalus jos egzistavimas.

Faktorinė analizė Daugiamatis matematinės statistikos metodas, taikomas nustatant socialinių objektų tarpusavio ryšius ir jais remiantis klasifikuojant požymius.

Klasterinė analizė Eksperimentinių duomenų ir klasių grupavimo metodas.Kontekstinė analizė Tyrimo metodas, kai kartu su individualiais reiškinio požymiais

atsižvelgiama į kontekstą, kuriam priklauso reiškinys. Konteks-to požymiai pasireiškia kaip nepriklausomi kintamieji.

Koreliacinė analizė Statistinis metodas, kai nustatoma koreliacinė priklausomybė tarp dviejų (ar daugiau) atsitiktinių požymių ar veiksnių.

Latentinė struktūrinė analizė

Latentinių kintamųjų aiškinimo, paslėptų socialinio proceso charakteristikų, kurios lemia aiškius kintamuosius, nagrinėjimo metodas.

Nuoseklioji analizė Tyrimo tipas, kai duomenys analizuojami kiekvienoje stadijoje norint nustatyti, ar hipotezė gali būti patvirtinta, ar atmesta.

Priežastingumo (kauzalinė) analizė

Priklausomybės santykių, kur išaiškintus priežastinius ryšius reikia patikrinti tam tikrais duomenimis, metodas.

Sisteminė analizė Metodologinių priemonių visuma, naudojama sprendimams parengti ir pagrįsti, sprendžiant įvairias gyvenimo problemas (socialines, ekonomines, politines, mokslines ir kt.).

Struktūrinė funkcinė analizė Naudojama socialinėms sistemoms aprašyti ir aiškinti, kai tiria-ma jos elementų priklausomybės visuma.

Struktūrinė analizė Metodas, leidžiantis tam tikru būdu išsiaiškinti socialinio reiški-nio funkcionavimą ir raidą.

Transakcinė analizė Psichologinis metodas, grupinės ir individualios psichotera-pijos kryptis, kurią sukūrė JAV mokslininkas Erikas Bernas. Transakcinės analizės tikslas yra nustatyti, kurios ego būsenos dalyvauja apsikeičiant stimulais ir reakcijomis.

Sisteminė analizė Mokslinio tyrimo metodas, kurio pagrindas yra sudėtingo vien-tiso objekto su daugybe elementų, jų visumos santykių ir ryšių nagrinėjimas.

Lentelė sudaryta autorių remiantis: Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universi-tetas, 2003, p. 375–379; Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas. I–II dalys. Vilnius: TEV, p. 123–255.

Kiti teoriniai metodų tipai ir jų apibūdinimas pateikiami 3 lentelėje.


3 lentelė. Įvairūs kiti teorinių metodų tipaiTeorinių metodų tipai Apibūdinimas

Analogijos metodas Metodas, kai remiantis dviem objektais (kai kuriais jų požymiais) daromos išvados apie objektų panašumą.

Apibendrinimo metodas Tikrovės reiškinių ir bendrųjų, esminių požymių bei savybių atspindėjimas, taikant indukcijos arba deduk-cijos metodus.

Dedukcijos metodas Kai naujos žinios, išvados gaunamos iš bendresnių žinių, teiginių.

Ekstrapoliacijos metodas Mokslinio tyrimo metodas, vienas iš svarbiausių šiuo-laikinių mokslinių techninių ir socialinių ekonominių būdų, išvadų, gautų stebint vieną reiškinio dalį, išple-čiant kitą jo dalį, įvykių eigos numatymas.

Genetinis metodas Socialinių reiškinių ir procesų tyrimo metodas, pa-remtas jų atsiradimo ir raidos analize.

Idealizacijos metodas Metodas, kai sukuriami kai kurie abstraktūs objektai, iš principo negalimi patyrime ir tikrovėje.

Indukcijos metodas Metodas, kai apibendrinami atskiri daliniai teiginiai, atvejai, požymiai; ar jais remiantis daromas apiben-drinimas, kai nuo pavienių faktų, žinių einama prie bendrų išvadų.

Lyginamasis istorinis metodas Juo išaiškinama, kas yra bendra ir ypatinga istoriniuo-se reiškiniuose, gretinant vieną ar įvairius reiškinius skirtingose istorinės raidos pakopose.

Lyginimo metodas Kai derinama informacija, gauta: a) įvairiais istorinės raidos laikotarpiais; b) iš įvairių socialinių siste-mų (institutų, grupių, teritorijų, administracinių vienetų, šalių ir t. t.); c) iš skirtingų autorių ar tyrimo kolektyvų; d) įvairiais duomenų rinkimo ir matavimo metodais.

Modeliavimo metodas Tai tam tikrų objektų, sistemų arba procesų santykių ir elgsenos atskleidimas sudarant ir tyrinėjant.

Minčių eksperimentas Moksliškai pagrįstas bandymas (kitaip negu realus eksperimentas) kryptingai mintimis nagrinėti mate-rialius objektus, veiklos procesus, elgesio, veiklos strategiją ir taktiką.

Sintezės metodas Pažinimo būdas ir etapas, individo pažintinės veiklos veiksmas – praktinis arba minties dalių, elementų jungimas į visumą, vieno objekto arba įvairių vieno objekto elementų siejimas į visumą.


Teorinių metodų tipai ApibūdinimasAbstrakcijos metodas Atsiribojimas pažinimo procese nuo neesminių na-

grinėjamo reiškinio dalykų, siekiant susikoncentruoti ties pagrindiniais, esminiais jo bruožais, atskleisti jų esmę. Abstrakcija, kaip mokslinio tyrimo metodas, pagrįstas tuo, kad iš objektų visumos bei jų santykių mąstymu išskiriamas atskiras objektas ir nagrinėja-mas kaip savarankiškas dalykas. Yra išskiriamos šios abstrakcijos formos: apibendrinamoji, izoliuojamoji, idealizuojamoji.

Alternatyvų metodas Mokslinių problemų sprendimo metodas lyginant ir abipusiai kritikuojant konkuruojančias teorijas.

Lentelė sudaryta autorių remiantis: Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universi-tetas, 2003, p. 370– 437.

„Empiriniai tyrimai – socialinių faktų, įvykių nustatymas ir apiben-drinimas tiesioginiu arba tarpiniu jų registravimu, būdingai pasireiš-kiančių tiriamuosiuose reiškiniuose, objektuose, procesuose. Empirinių tyrimų analizės objektas yra veiksmai, veikla, poelgiai, žmonių ir socia-linių bendrijų elgesys, konkretūs žmonių veiklos produktai (materialiniai, dvasiniai), taip pat socialinių realijų ir faktų atspindys individų sąmonėje (nuomonių, pažiūrų, vertinimų, sprendimų pavidalu).“44

Interviu metodas taikomas gauti žodinei informacijai, numatytai ty-rimo programoje45 (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. Interviu metodo tipaiInterviu metodo tipai Apibūdinimas

Standartizuotas (struktūrizuotas, formalizuotas interviu)

Pateikiami „uždari“ klausimai, griežtai laikantis jų eilės ir formulavimo.

Nestandartizuotas (nestruktūri-zuotas, neformalizuotas interviu)

Klausimai formuluojami pagal situaciją, numatant tik ben-drą apklausos eigą.

Pusiau standartizuotas (struktū-rizuotas, formalizuotas interviu)

Klausimai standartizuojami tik iš dalies.


45 Ten pat, p. 464.


Interviu metodo tipai ApibūdinimasInterviu pagal tikslinę paskirtįNuomonių, požiūrių, vertinimų interviu

Skirtas žmonių nuomonei vertinti, jų samprotavimams, reakcijoms į tam tikrus socialinius reiškinius, įvykius atskleisti.

Dokumentinis interviu Kai tikimasi atkurti tam tikrus praeities faktus, socialinius įvykius, skirtas apklausti jų dalyvius, liudininkus ir kt.

Interviu pagal apklaustųjų subjektų tipąAtsakingų asmenų (vadovų) interviu

Kai apklausiami asmenys, vadovaujantys įstaigai, organi-zacijai ir t. t.

Ekspertų interviu Kai apklausiami asmenys, turintys didelę profesinę ar gyvenimišką patirtį, didžiausią kompetenciją.

Interviu pagal procedūrąPanelinis (kartotinis) interviu Kai tiriama tam tikros žmonių grupės požiūrių ar nuomonių

kitimas per tam tikrą laikotarpį (pvz., 5 metus). Apklau-siami tie patys žmonės pagal tą patį planą (pvz., dabar ir po 5 metų).

Intensyvus (klinikinis) interviu Kai norima gauti tikslią informaciją apie asmenybės kryp-tingumą, motyvus, nuostatas ir kt.

Daugkartinis interviu Norint visapusiškai išstudijuoti (gauti) informaciją apie respondentą per ilgesnį laikotarpį.

Fokusuotas interviu Norint sužinoti asmens(-ų) reakciją į socialinius stimulus.Telefoninis interviu Norint greitai surinkti informaciją apie dominantį įvykį

arba išsiaiškinti nuomonę konkrečiu klausimu.

Lentelė sudaryta autorių remiantis: Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universi-tetas, 2003, p. 464–471.

Pokalbio metodas – diagnostinis metodas, kuriuo tiriama asmenybė: prisiminimai (pvz.: apie profesinę karjerą, profesionalumo brendimą), biografiniai įvykiai, jų ryšiai, tendencijos ir t. t.46 (žr. 5 lentelę).

5 lentelė. Pokalbio metodo tipaiPokalbio metodo tipai Apibūdinimas

Apžvalginis Kai sudaromas bendras vaizdas visais klausimais, susiju-siais su tiriamąja problema.

Teminis Kai tyrėjas dėmesį sutelkia į vieną tiriamą problemą, siek-damas nuosekliai ją išnagrinėti.



Pokalbio metodo tipai ApibūdinimasLaisvas (neformalizuotas, nestruktūrizuotas)

Kai numatoma tik pagrindinė idėja, o pokalbio eiga pri-klauso nuo aplinkybių.

Pokalbis – interviu (formalizuo-tas, struktūrizuotas)

Visi klausimai sudaromi iš anksto (juos gali žinoti ir tiriamasis).

Eksperimentinis pokalbis Kai atliekamos probleminės, psichologinės užduotys (pvz., testai).

Pagal dalyvių skaičiųIndividualus Apklausiant individualiai.Grupinis (kvaziinterviu) Apklausiant grupėje (pvz., focus grupė), norint išsiaiš-

kinti politinio, socialinio, vartotojiško, amoralaus elgesio priežastis, kai interviu vedėjas yra grupinės diskusijos iniciatorius.


Stebėjimo metodas – tiesioginis jutiminis tikrovės reiškinių suvoki-mas; pirminės informacijos rinkimo metodas, kai informacija renkama tikslingai registruojant stebimus įvykius, reiškinius ir procesus, vykstan-čius natūraliomis sąlygomis47 (žr. 6 lentelę).

6 lentelė. Stebėjimo metodo tipaiStebėjimo metodo tipai Apibūdinimas

Stebėjimas dalyvaujant Taikomas etnografiniuose tyrimuose, stebint etninių grupių ar kitų socialinių vienetų gyvenimo būdą (tradicijas, normas, vertybes ir kt.).

Stebėjimas nedalyvaujant Iš šalies stebint vykstančius įvykius.Atviras (reaktyvus) stebėjimas Vyksta tiriamiesiems žinant, kad jie yra stebimi.Slaptas stebėjimas (inkognito) Kai tiriamieji nežino, kad jie yra stebimi.Nestandartinis stebėjimas Kai stebėjimas vykdomas neturint tikslaus stebėjimo plano.Standartizuotas stebėjimas Faktai fiksuojami pagal griežtai parengtą programą.Laboratorinis stebėjimas Atliekamas tam specialiai įrengtoje patalpoje, dirbtinai keičiant

sąlygas.




Dokumentų analizės metodas skirtas rinkti pirminius duomenis, kai dokumentai naudojami kaip pirminės informacijos šaltinis48 (žr. 7 lentelę).

7 lentelė. Dokumentų analizės metodo tipaiDokumentų analizės metodo tipai Apibūdinimas

Pagal informacijos fiksavimą Rankraščio, spausdintinio teksto, kino vaizdo, garso, fotojuostos įrašai.

Pagal tikslinę paskirtį Medžiagos, gautos remiantis tyrėjo programa, tiksliniai, fiksuoti duomenys.

Pagal personifikacijos lygį Naudojami asmeniniai dokumentai (laiškai, dokumen-tai, dienoraščiai), beasmeniai dokumentai (spaudos duomenys, susirinkimų protokolai ir kt.).

Pagal dokumento šaltinio statusą Oficialus šaltinis (valstybės statistikos, valstybinių ar-chyvų duomenys), neoficialus šaltinis (privačių asmenų pateikta medžiaga).

Kontent analizės metodas Socialinės informacijos turinio kiekybinė analizė, kai tekste išskiriami tam tikri prasminiai vienetai, tada skaičiuojamas jų vartojimo dažnis, įvairių teksto ele-mentų ryšys vienas su kitu.Kontent analizei naudojami dokumentai:Rašytiniai dokumentai:

oficialūs dokumentai • (teisės aktai, įvairios sutartys, archyvinė teismų medžiaga, organizacijų įstatai ir kt.);periodiniai leidiniai• (įvairūs žurnalai, laikraščiai, mokslo darbai ir kt.);mokslinių tyrimų duomenų bankai (tyrimų ataskai-• tos);asmeniniai dokumentai (laiškai, dienoraščiai ir kt.).•

Vaizdiniai dokumentai (kino filmai, paveikslai, skaid-rės ir kt.).Garsiniai dokumentai (radijo, garso įrašai ir kt.).


48 Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universite-tas, 2003, p. 488–504.


Eksperimento metodas – bendramokslinis metodas naujoms žinioms gauti, kontroliuojant ir valdant sąlygas, reiškinių priežasties ir pasekmės santykiams ar procesui nustatyti49 (žr. 8 lentelę).

8 lentelė. Eksperimento metodo tipaiEksperimento metodo tipai Apibūdinimas

Lauko eksperimentas Kai objektas tiriamas įprastinėmis sąlygomis.Laboratorinis eksperimentas Atliekamas specialiai tam įrengtoje patalpoje.


Ekspertų vertinimo metodas taikomas norint gauti nagrinėjamos sri-ties empirinius duomenis, pasitelkiant kvalifikuotus ekspertus, pvz.: edu-kologus, psichologus, sociologus, teisininkus, tam tikros srities profesio-nalus ir kt.50 (žr. 9 lentelę).

9 lentelė. Ekspertų vertinimo metodasEkspertų vertinimo metodo tipai Apibūdinimas

Delfų metodas Ekspertų vertinimo specifinės apklausos metodas, specialiai parinktai grupei žmonių, kurie išmano tam tikrą sritį. Ekspertizė atliekama keliais etapais, naudo-jant daugkartinę tos pačios ekspertų grupės anketinę apklausą.

Akivaizdūs metodaiLaisvasis interviu Individualus ekspertizės metodas be iš anksto sudary-

to plano, turint žvalgybinį tikslą.„Smegenų šturmas“ Taikomas rasti tinkamus sprendimus sunkiai teorinei

ar praktinei problemai spręsti.Neakivaizdūs metodaiEkspertų analitinis vertinimas Pateikiamas kaip aiškinamasis raštas, paremtas gali-

mo proceso, objekto ir kt. dalykų nuodugnia analize.Nuomonių rinkimo metodas Kai ekspertams išsiunčiamos arba išdalijamos specia-

liai parengtos anketos.Formalizuota apklausa Kai pateikiama anketa su išdėstytais klausimais


50 Ten pat, p. 514.


Ekspertų vertinimo metodo tipai ApibūdinimasSkalės vertinimų metodas Taikomas, norint gauti ekspertų vertinimą pagal no-

minalią, ranginę, intervalų skales, sudarant vertinimų skalę, leidžiančią adekvačiai įvertinti tiriamą reiškinį.


10 lentelė. Kiti empiriniai metodaiEmpirinio metodo tipas ApibūdinimasSociometrinis metodas Specialus metodas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kaip psichologiš-

kai įvairiose situacijose žmogus reaguoja į savo kolektyvo (grupės) narius, aplinkinius asmenis. Taikant šį metodą išnagrinėjama specifiniai grupės narių tarpusavio santykiai, kiekvieno grupės nario pozicija, simpatijos ir antipatijos, grupės lyderiai ir atstumtieji, referentinės grupės.

Biografinis metodas Šis metodas suprantamas kaip asmenybės ar socialinės grupės diagnostikos, korekcijos ir projektavimo būdų kompleksas.

Anketinis metodas Apklausos tipas, naudojamas tam tikrai informacijai gauti. Anketa sudaroma remiantis teorinėmis žiniomis. Anketinės apklausos gali būti įvairių tipų:

pagal anketos pildymo būdą• – raštiškos ir žodinės. Raštiškos – kai respondentai atsakinėja į anketoje pateiktus klausimus raštu. Žodinės – kai respondentai atsakinėja į raštu (anketoje) pateiktus klausimus žodžiu, o atsakymus užrašo tyrėjas (pvz., apklausos telefonu);pagal individualumą• – grupinės ir individualios. Grupinės – kai ap-klausiamos įvairaus dydžio (nuo 20 iki 100) žmonių grupės, anke-tos individualiai išdalijamos kiekvienam respondentui. Individuali apklausa, kai respondentai apklausiami po vieną, individualiai;pagal dažnumą –• vienkartinės ir daugkartinės. Vienos apklausos vykdomos vieną kartą, kitos – keletą kartų (pvz., pakartojamos po mėnesio, metų ar kelerių metų);pagal anketų platinimo būdą –• išsiunčiamos paštu, el. paštu ir pildomos bendraujant telefonu. Vienas anketas respondentams galima išdalyti tiesiogiai, kitais atvejais – netiesiogiai;pagal anketavimo vietą – • gyvenamojoje vietoje, darbovietėje, pasilinksminimo, mokymosi vietose ir t. t.;pagal anonimiškumą skiriamos • anoniminės ir neanoniminės anketinės apklausos. Paprastai paplitusi praktika organizuoti anonimines apklausas, nes tyrėjus domina tik apibendrinti tyrimų rezultatai.

Pastaraisiais metais gana populiarios yra internetinės apklausos, taip pat tiriant viešąją nuomonę – zondinės arba ekspres apklausos.


Empirinio metodo tipas ApibūdinimasProfesinės patirties api-bendrinimo metodas

Siekiant išsiaiškinti, ar teorija atitinka praktiką (pvz., pedagogų, socialinių darbuotojų, karių ir kt. asmenų patirtį).

Lentelė sudaryta autorių remiantis: Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universi-tetas, 2003, p. 472, 474, 526, 557.

Testai – fiksuota ir standartizuota užduotis, iš kurios kiekybinių ar kokybinių rezultatų nustatoma individo psichinių funkcijų, savybių lygis ir individualūs psichologiniai tiriamųjų asmenų skirtumai51.

11 lentelė. Testų tipaiTestų tipai Apibūdinimas

Psichologiniai testaiApercepcinis teminis testas Asmenybės tyrimo metodas, taikomas dominuojan-

tiems poreikiams, konfliktams, aktualioms emocinėms asmenybės būsenoms atskleisti.

Asmenybinis orientacinis klausimynas

Psichodiagnostikos metodas asmenybės įvairioms ypatybėms (vertybėms, nuostatoms, požiūriams, mo-tyvacijai ir kt.) nustatyti.

Grupiniai testai Naudojami vienu metu didelėms tiriamųjų grupėms tirti (profesinių laimėjimų, gebėjimų, išsilavinimo ir kt.) ir rasti veiksmingą problemos sprendimo būdą.

Impresyviniai testai Tiriamas vieno stimulo pranašumas prieš kitus (la-biausiai paplitęs Liušero (Luscher Farbwahl) spalvos atrankos testas, grindžiamas subjektyviu požiūriu į spalvų stimulus.

Humoro vertinimo testai Naudojami asmenybės humoro jausmo ypatumams atskleisti.

Individualiai orientuoti testai (IOT) Leidžia diagnozuoti tiriamojo individualius ypatumus ir elgesį.

Intelekto testai Bendrų gebėjimų testai, skirti individo protinio potenci-alo lygiui nustatyti.

Kompiuteriniai testai Žinomų metodikų taikymas pasitelkiant kompiuterį.Kreatyviniai testai Psichodiagnostiniai metodai asmenybės kūrybiniams

gebėjimams analizuoti.Kriterijais orientuoti testai (KOT) Testai, naudojami individualių laimėjimų lygiui nusta-

tyti, loginiu funkciniu pagrindu analizuojant užduoties turinį.



Testų tipai ApibūdinimasLaimėjimų testai Psichodiagnostiniai metodai, įgūdžių, žinių ir mokėjimų

lygiui įvertinti.Specialių gebėjimų testai Jais nustatoma konkrečios profesinės veiklos sritis,

intelekto bruožai ir psichomotorinių funkcijų lygis.Verbaliniai testai Kai užduotys pateikiamos žodžiu, operuojant įvairiomis

sąvokomis, norint ištirti gebėjimą suprasti verbalines instrukcijas (gramatines kalbines formas, gebėjimą rašyti, skaityti).


Socialinių mokslų srityje taikoma labai daug savitų tyrimo metodų, todėl rengiant mokslinį darbą reikia argumentuotai atsirinkti ir pritaikyti tyrimui tinkamų įvairių socialinių mokslų disciplinų (vadybos, mikro-ekonomikos, makroekonomikos, matematinės statistikos, sociologijos, rinkodaros ir kt.) metodus.

Tyrimo metodikos pagrindimas. Tai – tyrimo rodiklių (tiriamų po-žymių) pagrindimas ir apibrėžimas, būdų, kaip informacija apie užsi-brėžtus požymius bus renkama bei registruojama, numatymas (praktinio taikomojo pobūdžio darbuose). Svarbu numatyti tyrimo imtį (kokios kate-gorijos tiriamieji ir / arba organizacijos bus atrenkama tirti), taip pat kur (kokiose vietovėse, organizacijose) ir kaip (kokiu būdu) bus atrinkti atski-ri imties lizdai. Reikia apibrėžti imties tipą (pvz.: sluoksninė, sistemingoji, paprasta atsitiktinė ir pan.).

Pagrindžiant tyrimo metodiką svarbu numatyti, kokie statistiniai ro-dikliai bus skaičiuojami ir konstruojami, kokia bus duomenų apdoroji-mo strategija. Svarbiausia yra: 1) pagrįsti nagrinėjamus rodiklius; 2) ar-gumentuoti, kodėl tyrimui pasirinktas tas ar kitas objektas; 3) numatyti, kokiu mastu gautos išvados galės (arba negalės) būti apibendrinamos52.



1.9. Duomenų analizavimas ir interpretavimas

Statistikos paskirtis – atspindėti sudėtingus masinius reiškinius keliais apibendrintais ir labai informatyviais rodikliais. Subtilios ir apgalvotos statistinės analizės būdu reikia „apvalyti“ duomenų masyvą nuo nereika-lingų duomenų, suvokti reiškinio esmę, pateikti įrodymus, atrasti ir pa-grįsti konkrečius socialinius dėsningumus, kurių dauguma yra tikimybi-nės prigimties.

Analizuojant duomenis nepatartina medžiagos perpildyti statistinė-mis lentelėmis, paveikslais ar pavienėmis procentinėmis reikšmėmis, iš kurių nepavyksta padaryti jokių išvadų. Lentelių ir skaičių gausybė ne-liudija moksliškumo, o tik jį imituoja. „Lentelės ir grafikai, bet kokia kita statistinė informacija prasmingi tik tada, jei jie kažką bent iš dalies įrodo ar paneigia, leidžia įžvelgti kokį nors dėsningumą, konkrečią kryptį ar tiriamo reiškinio ypatybę.“53 Netoleruotina, kai vietoj duomenų interpre-tacijos tiesiog perpasakojamas lentelių ar paveikslų skaitmeninis turinys. Tokia procedūra yra visiškai beprasmė. Lentelės, paveikslai (grafikai, dia-gramos, schemos ir kt.) yra prasmingi tiek, kiek iliustruoja atrastus fak-tus, tendencijas, pagrindžia išvadas.

Tyrimo rezultatus reikia pateikti lakoniškai, apibendrintai ir tuo pat metu informatyviai bei įtaigiai. Statistinė analizė ir jos interpretacija turi būti baigiama taip, kad nuo skaitmeninių rodiklių, koeficientų, paveikslų vėl būtų grįžtama prie teorinių apibendrinimų lygmens, operavimo sąvo-komis ir modeliais, išvadų formulavimo54.

Vien vidurkiais ar procentinėmis reikšmėmis (vienmačiais statisti-niais metodais, kai nagrinėjamas tik vienas požymis, pvz., išsilavinimas) pateikta statistinė analizė yra ribota ir nerekomenduojama. „Taikant tik

53 Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrėjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkevičius, D. Urbonaitė-Šlyžiuvienė. Vilnius–Kaunas, 2004, p. 21–22. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SMM_Rekomendacijos_tyrejams_050110.doc>.

54 Ten pat, p. 21–22


vienmatę statistiką, apribojama tyrimo galimybė išnagrinėti kompleksi-nius statistinius sąryšius tarp nagrinėjamų požymių. Tipinis vienmatės statistikos pavyzdys – apibendrinti rodikliai (sumos, procentai, vidurkiai), sudaryti pagal matricos eilutes ir / arba stulpelius.“55 Vienmatė statistika yra naudinga kaip tarpinis etapas atlikti tolesnius skaičiavimus. Pirme-nybė teiktina daugiamatei statistikai, kuri suteikia galimybę vienu metu nagrinėti daug požymių, atrasti ir interpretuoti sudėtingas kompleksi-nių sąryšių struktūras. Tačiau analizuojant tyrimo duomenis netikslin-ga įtraukti labai daug tiriamųjų požymių arba juos išplėsti (pvz.: amžius, išsilavinimas, organizacijos tipas ir t. t.), nes kokybiškai analizuoti didelę masę duomenų labai sunku ir praktiškai neįmanoma. Tam pasitelkiami įvairūs kiti metodai: daugiamatė regresija, faktorinė, klasterinė, diskrimi-nantinė analizė ir kt. Svarbu parinkti atitinkamus metodus, kurie padėtų gauti geriausią rezultatą56.

Tokia procedūra kaip gautų faktinių duomenų interpretacija užtikri-na sklandų loginį grįžimą nuo lokalios konkretaus tyrimo aplinkos prie universalaus teorinio mąstymo ir pažinimo lygmens. Atlikus socialinį ty-rimą labai svarbu diferencijuoti faktines išvadas, gautas lokalioje aplin-koje, – išvadas vertinti bei interpretuoti platesniame teorinio pažinimo kontekste. Kadangi nebėra prasmės viso tyrimo išvadų dar sykį pakartoti, faktinės išvados formuluojamos ir pateikiamos skyriuje IŠVADOS.

1.10. Magistro baigiamojo darbo rengimo etapai

MBD rašomas visą magistrantūros studijų laikotarpį (žr. 1 priedą). ◆Preliminarias MBD temas siūlo Ekonomikos katedros dėstytojai. ◆


56 Ten pat, p. 21–22.


MBD temą studentas renkasi savarankiškai (iki lapkričio 25 d.) iš ◆Ekonomikos katedros dėstytojų pasiūlyto preliminarių temų sąrašo ir galutinai suderina su savo darbo vadovu. Kai kuriais argumen-tuotais atvejais studentas gali siūlyti keisti katedros dėstytojų pa-teiktą temą, tačiau ji privalo atitikti programos Švietimo įstaigų va-dyba ir administravimas turinį ir turi būti patvirtinta Ekonomikos katedros posėdyje.Galutinis suderintas ir aptartas (studentų ir vadovų) MBD temų są- ◆rašas tvirtinamas Ekonomikos katedros posėdyje.MBD rengimo planas (žr. 2 ir 3 priedus) parengiamas 3 egzemplio- ◆riais iki 2 semestro pradžios: vienas egzempliorius tenka katedrai, kitas – vadovui, trečias – magistrantui.MBD vadovas savo priėmimo (budėjimo) valandomis ar kitu sutar- ◆tu laiku konsultuoja studentą. Studentas vadovui reguliariai patei-kia skyrių, poskyrių, skyrelių tekstą, atsižvelgia į vadovo pastabas ir nurodymus pagal MBD rengimo planą (žr. 2–4 priedus). Taip pat magistrantas reguliariai pildo MBD rengimo ataskaitą, atsižvelgda-mas į semestrus.Pirmąjį semestrą atliekama aktualių švietimo įstaigų vadybos ir admi-1. nistravimo problemų, kurioms spręsti būtina taikyti mokslinio tyrimo metodus, ir mokslinės literatūros, kurioje aptariamos šios problemos bei galimi jų sprendimo būdai, priemonės ir metodai, paieška. Šis eta-pas baigiamas sudarant MBD preliminarų individualaus mokslinio ti-riamojo darbo planą.Antrąjį semestrą atliekama išsami mokslinės literatūros pasirinkta 2. MBD tema analizė, numatomas tyrimo objektas, tikslas, uždaviniai, suformuluojamos spręstinos problemos ir / arba hipotezė(-ės), paren-kami mokslinio tyrimo metodai bei detaliai ir argumentuotai aprašo-ma (jei reikia) empirinio tyrimo, hipotezės įrodymo arba proceso mo-deliavimo metodika. Šis etapas baigiamas parengiant darbo ataskaitą, kurioje įvardijami konkretūs uždaviniai ir šiems uždaviniams spręsti taikomi mokslinio tyrimo metodai, bei teorinę darbo dalį, kurios pri-statomos MBD rengimo ataskaitų vertinimo komisijoje.


Trečiąjį semestrą tobulinama empirinio tyrimo, hipotezės(-ių) įrody-3. mo arba proceso modeliavimo metodika, pasirengiama tyrimui ir jį atliekama, surenkami ir apibendrinami duomenys bei atlikto empiri-nio tyrimo rezultatai, sprendžiami kiti individualiajame MBD plane numatyti uždaviniai. Šis etapas baigiamas parengiant darbo dalies, įrodančios, kad individualiajame MBD plane numatyti uždaviniai yra išspręsti, ataskaitą ir pirminę darbo versiją, kurios pristatomos MBD vertinimo komisijoje.Ketvirtąjį semestrą susiejami teorinių ir empirinių tyrimų rezultatai, 4. atliekami reikiami tikslinimai arba pakartotiniai tyrimai, apiben-drinami gauti rezultatai, suformuluojamos išvados ir pasiūlymai bei sprendžiami kiti individualiajame darbo plane numatyti uždaviniai. Šis etapas baigiamas pateikiant atlikto darbo ataskaitą ir galutinai pa-rengiant MBD, kuris pristatomas mokslinio darbo vadovui ir MBD vertinimo komisijai57.Vadovas gali neleisti studentui ginti darbo, jei per kiekvieną semes- ◆trą nebuvo laiku pateikta MBD rengimo ataskaita pagal patvirtintą darbo planą arba ji buvo pateikta, tačiau yra netinkamos kokybės arba parengta ne pagal nustatytus reikalavimus.MBD galutinė versija rengiama tada, kai darbo vadovas perskaito ◆studento pirminį darbo variantą, pateikia pastabas, jas su studentu aptaria ir duoda sutikimą spausdinti darbą.Parašyto, tinkamai įforminto ir įrišto MBD 3 egz. pateikiami Eko- ◆nomikos katedrai. Iš jų vienas egzempliorius įteikiamas darbo vado-vui, vienas – recenzentui(-ams), dar vienas egzempliorius užregis-truojamas katedroje (ne vėliau kaip likus 20 dienų iki MBD gynimo pradžios). MBD gynimo tvarkaraštis iš anksto talpinamas katedros skelbimų lentoje.MBD antraštiniame (tituliniame) lape turi būti darbo vadovo ir ◆konsultanto (jei jis yra) parašai, patvirtinantys, kad vadovas ir kon-

57 Žr. Vilniaus pedagoginio universiteto Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas magistrantūros studijų reglamentas. Patvirtintas Socialinių mokslų fakulteto tarybos 2007 m. lapkričio 19 d. nutarimu (protokolo Nr. 17).


sultantas susipažino su darbu ir jį pripažino tinkamu viešai ginti. Vadovas rašo atitinkamos formos atsiliepimą (žr. 5 priedą).Recenzentas(-ai) parašo nustatytos formos recenziją, su kuria MBD ◆autorius gali susipažinti ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki MBD gy-nimo pradžios (žr. 6 priedą).

1.11. Pagrindiniai magistro baigiamojo darbo rengimo reikalavimai

Rašydamas MBD magistrantas turi:Sugebėti identifikuoti ir apibrėžti aktualią problemą (tam būtinos ◆tiek bakalauro, tiek magistro studijų metu sukauptos žinios ir prak-tinis socialinių mokslų srities ekonomikos krypties veiklos pažini-mas).Pagrįsti MBD temos aktualumą remiantis praktiniais rezultatais ◆(pasinaudodamas kūrybinio, kritinio, intuityvaus mąstymo gebėji-mais ir pritaikydamas įgytas kvalifikacines žinias).Įvardyti tyrimo objektą, tikslus, uždavinius ir taikomus mokslinio ◆tyrimo metodus.Išnagrinėti ir profesionaliai analizuoti naujausią mokslinę literatūrą ◆pasirinkta MBD tema.Surinkti tinkamą teorinę ir empirinę ◆ 58 medžiagą, ją išanalizuoti, taikydamas tinkamus mokslinio tyrimo metodus, pagrįsti taikytų tyrimo metodų pasirinkimą.

58 Empiriniai duomenys – duomenys, tiesiogiai gaunami empirinio tyrimo metu, va-dinami pirminiais, arba empiriniais. Jie gaunami taikant įvairius duomenų rinkimo metodus (pvz.: apklausos, interviu ir kt.).

Empiriniai tyrimai – socialinių faktų, įvykių, būdingai pasireiškiančių tiriamuo-siuose reiškiniuose, objektuose, procesuose, nustatymas ir apibendrinimas tiesioginiu arba tarpiniu jų registravimu. Empirinių tyrimų analizės objektas yra veiksmai, veikla, poelgiai, žmonių ir socialinių bendrijų elgesys, konkretūs žmonių veiklos pro-duktai (materialiniai, dvasiniai), taip pat socialinių realijų ir faktų atspindys individų


Remdamasis empirinio tyrimo, hipotezių įrodinėjimo arba proce- ◆sų modeliavimo rezultatais ir jų interpretacijomis, pateikti pagrįs-tas išvadas, pasiūlymus ir rekomendacijas nagrinėjamai problemai spręsti bei nurodyti tyrimo rezultatų praktinio panaudojimo gali-mybes.Sudaryti literatūros, kuria rėmėsi rašydamas MBD, sąrašą pagal ati- ◆tinkamus reikalavimus.MBD pabaigoje pateikti trumpą santrauką užsienio (anglų, vokiečių ◆ar prancūzų) kalba.Pateikti pagalbinę informacinio pobūdžio (jei reikia) medžiagą, pa- ◆pildančią MBD.Gebėti tinkamai įforminti ir apginti MBD. ◆MBD gynimo metu pademonstruoti dalykinę erudiciją profesiona- ◆liai pristadymas MBD, gebėjimą logiškai, argumentuotai ir nestan-dartiškai mąstyti, nuosekliai dėstyti mintis; išdėstyti savo argu-mentuotą nuomonę diskutuotinais pasirinktos temos klausimais.Studentas MBD darbo temą ir tyrimo tikslą bei uždavinius turi su- ◆formuluoti taip, kad tai jį įpareigotų išnagrinėti pasirinktos teminės krypties (programos Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas) problemas, įrodyti hipotezes ir modeliuoti procesą, taikant atitin-kamus mokslinio tyrimo metodus;Taikydamas mokslinio tyrimo metodus (pvz.: ◆ monografinio, loginės analizės, apibendrinimo, grafinio vaizdavimo ir kt.) studentas MBD turi pateikti mokslinės ir kitos pasirinkta tema aktualios literatūros analizės bei empirinio tyrimo (pasitelkdamas darbo temą bei tikslą atitinkančius mokslinio tyrimo metodus, pvz.: anketinę apklausą, ekspertų vertinimą, interviu, stebėjimą ir kt.), rezultatus.Vykdydamas teorinį tyrimą turi suformuluoti analizuotinas prob- ◆lemas ir, remdamasis literatūros šaltinių analize arba empiriniu

sąmonėje (nuomonių, pažiūrų, vertinimų, sprendimų pavidalu) (žr. Tidikis R. Sociali-nių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003, p. 446).


tyrimu, pagrįsti šių problemų analizės tikslingumą, suformuluo-ti hipotezes arba parengti modelį pagrįsdamas jų realumą, aptarti taikomus tyrimo metodus (jų pranašumus, trūkumus ir taikymo galimybes), argumentuotai pagrįsti darbe pasirinktos tyrimo me-todikos taikymo tikslingumą, tyrimo įgyvendinimo ir gautų tyri-mo rezultatų patikimumą, reprezentatyvumą ir validumą59, plėtoti mokslinę diskusiją ir formuluoti argumentuotas išvadas. Esant gali-mybei studentas turėtų suformuluoti daugiau kaip vieną problemos sprendimą, hipotezės arba proceso modelio alternatyvą, pagrįsti jų pasirinkimo tikslingumą.Atlikdamas empirinį tyrimą (pvz.: ◆ anketinę apklausą, ekspertų, fo-kus grupės interviu, stebėjimą ir kt.) turi nurodyti pasirinkto metodo tikslą, aptarti anketų ar interviu klausimynų sudarymo principus bei struktūrą, reikalavimus tyrimo imčiai ir respondentų (informantų) atrinkimo tvarką, įvertinti galimas nesėkmių priežastis, aptarti jų poveikio sumažinimo būdus, numatyti gautų duomenų apdorojimo būdus (metodus) ir priemones ir kt. Taip pat MBD magistrantas turi įvardyti, kiek laiko truko tyrimas, tyrime dalyvavusių respondentų (informantų) skaičių, jų sudėtį, dalyvavimo tyrime suinteresuotu-mą, gautų atsakymų patikimumą, reprezentatyvumą ir kitus tyri-

59 Reliabilumas (patikimumas). Validumas atskleidžia, ar pasirinkta nagrinėjamų po-žymių struktūra adekvati tiriamam reiškiniui, o „reliabilumas parodo, kaip minima požymių struktūra geba tiksliai ir patikimai atspindėti reiškinį“. Validumas – tyri-mo teisingumas, tinkamas tiriamam reiškiniui analizuoti (žr. Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijos tyrėjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkevičius, D. Urbonaitė-Šlyžiuvienė. Vilnius–Kaunas, 2004, p. 35. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SMM_Rekomenda-cijos_tyrejams_050110.doc>.

Reprezentatyvumas – vienas iš svarbiausių tyrimo reikalavimų. Tyrimo imtis turi būti reprezentatyvi. „Imtis reprezentatyvi, jei ji teisingai atspindi tiriamo požymio galimų reikšmių populiacijoje proporcijas. Būtent reprezentatyvumas lemia, ar išty-rus imtį galima padaryti patikimas išvadas apie visą populiaciją“ (žr. Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vilnius, 2000, p. 10).


mo rezultatams svarbius teisinius, etinius, procedūrinius ir kt. su tyrimu susijusius aspektus.Apibendrindamas empirinio tyrimo rezultatus juos turi pateik- ◆ti suprantamai, lakoniškai, pasiremdamas atlikto tyrimo esmę at-spindinčiais informacijos šaltiniais (lentelėmis ir / arba paveikslais). Pateikdamas galutinius tyrimo rezultatus juos turi paaiškinti, už-tikrinti jų patikimumą.Studentas, rašydamas MBD, turi taip parengti struktūrines darbo ◆dalis, kad jos apimtų visumą ir tai jam suteiktų galimybę daryti pagrįstas išvadas, įrodyti, kad atliekant mokslinį tyrimą tinkamai išspręsti visi MBD įvardyti uždaviniai ir pasiektas darbo tikslas, at-sižvelgiant į pasirinktą temą, problemą ir tyrimo objektą.

Studijų programą Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas kuruo-janti Ekonomikos katedra, atsižvelgdama į mokslinių tyrimų specifiką, gali numatyti teisės aktams neprieštaraujančius papildomus privalomuo-sius reikalavimus magistrantūros studijų baigiamiesiems darbams. Šie reikalavimai, Socialinių mokslų fakulteto tarybai patvirtinus, tampa ne-atskiriama reikalavimų MBD visumos dalimi nuo jų įteisinimo dienos60.

R


47

2. MAGISTRANTŲ, MOKSLINIŲ DARBŲ VADOVŲ IR KONSULTANTŲ TEISĖS IR PAREIGOS

2.1. Magistrantų teisės ir pareigos

Magistrantai, laikydamiesi MBD keliamų reikalavimų, turi:Pasirinkti MBD temą, atitinkančią magistranto mokslinių tyrimų ◆atlikimo galimybes.Esant pagrįstiems argumentams, siūlyti patikslinti MBD temos pa- ◆vadinimą.Parengti individualųjį darbo planą ir pateikti jį darbo vadovui. ◆Kiekvieno semestro MBD rengimo ataskaitą pateikti darbo vadovui ◆ir Ekonomikos katedrai (žr. 4 priedą).Savarankiškai rinkti ir analizuoti mokslinės literatūros šaltinius, ◆vykdyti teorinius ir empirinius tyrimus, formuluoti mokslines problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų, formuluoti ir įrodinėti mokslines hipotezes, modeliuoti procesus bei atlikti kitus individu-aliajame darbo plane numatytus darbus.Išanalizuoti mokslinę ir kitą literatūrą pasirinkta tema ir įvertinti ◆nustatytų svarbiausių problemų ištyrimo lygį.Reguliariai informuoti mokslinio darbo vadovą ir, esant reikalui, ◆konsultantą apie kiekvieno semestro metu atliktus MBD rengimo etapus ir gautus rezultatus, taip pat pateikti susipažinti vadovui (esant reikalui ir konsultantui) atskiras ataskaitos dalis.Ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki MBD rengimo ataskaitų ◆vertinimo komisijos posėdžio dienos pateikti mokslinio darbo va-dovui galutinę per atitinkamą semestrą atlikto darbo ataskaitą.


Vykdyti MBD vadovo ir, jei paskirtas, konsultanto nurodymus dėl ◆MBD kryptingumo, pagrįstumo ir tobulinti atitinkamo semestro metu atlikto darbo kokybę.Tinkamai ir laiku atlikti visus individualiajame darbo plane kon- ◆krečiam semestrui numatytus darbus.Paskirtu laiku atvykti į kas semestrą organizuojamą MBD rengimo ◆ataskaitų vertinimo komisijos posėdį, pateikti per konkretų semes-trą atlikto darbo ataskaitą ir pristatyti darbo rezultatus.Atsižvelgdamas į vadovo ir vertinimo komisijos narių ◆ 61 pastabas, patikslinti ir pagerinti darbo rezultatų pateikimo kokybę.Mokslinio darbo vadovui pareikalavus, pateikti ankstesniąsias dar- ◆bo ataskaitas su įrašytomis vadovo arba konsultanto pastabomis.

Magistrantai, rengdami MBD, gali:Kreiptis motyvuotu raštu į Ekonomikos katedros vedėją dėl vienos ◆iš paskelbtųjų arba naujos MBD temos ir mokslinio darbo vadovo bei, esant reikalui, konsultanto paskyrimo ar pakeitimo.Dalyvauti Ekonomikos katedros atliekamuose moksliniuose tyri- ◆muose ir, nepažeisdami bendruose tyrimuose dalyvaujančių auto-rių teisių bei nepaviešindami konfidencialios informacijos, MBD naudoti šių tyrimų rezultatus.Motyvuotai kreiptis į Ekonomikos katedros vedėją, prašydami ◆pakartotinai leisti atsiskaityti už II, III, IV semestrų metu atliktą MBD.

61 MBD vertinimo komisiją sudaro Ekonomikos katedros vedėjas ir ne mažiau kaip 3 MBD vadovaujantys dėstytojai (žr. Vilniaus pedagoginio universiteto Švietimo įstai-gų vadyba ir administravimas magistrantūros studijų reglamentas. Patvirtintas Socia-linių mokslų fakulteto tarybos 2007 m. lapkričio 19 d. nutarimu (protokolo Nr. 17).

2 . M A GIS T R A N T Ų, MOK SL IN IŲ DA R BŲ VA DOV Ų IR KON S ULTA N T Ų T E ISĖ S IR PA R E IGO S 49

2.2. Vadovavimas magistrantams ir jų konsultavimas

MBD vadovas:Konsultuoja magistrantą visais MBD darbo planavimo, organizavi- ◆mo ir vykdymo bei tyrimo rezultatų pateikimo darbe klausimais.Vertina magistranto parengto individualaus darbo plano kokybę ir ◆gautus rezultatus.Kontroliuoja magistranto MBD rengimo eigą. ◆Informuoja raštu Ekonomikos katedros vedėją, jei magistrantas ne- ◆silanko konsultacijose ir neinformuoja apie MBD rengimo eigą, ne-rašo darbo arba nevykdo vadovo, konsultanto ir / ar vertinimo ko-misijos nurodymų, nesilaiko MBD rengimo plane nurodytų darbo atlikimo terminų.Objektyviai vertina magistranto kiekvieną semestrą atliktų MBD ◆rengimo etapų kokybę bei tai, ar jie atitinka darbo temą, tyrimo tikslus, uždavinius ir darbų vertinimo kriterijams keliamus reikala-vimus, konsultuoja, kaip turi būti tobulinama MBD kokybė.Dalyvauja kas semestrą organizuojamuose MBD rengimo ataskai- ◆tų vertinimo komisijos posėdžiuose ir informuoja komisijos narius apie magistranto atlikto darbo apimtį, kokybę ir aplinkybes, nulė-musias nepakankamą arba prastesnę, nei tikėtasi, darbo kokybę.

MBD vadovas gali:Motyvuotai atsisakyti vadovauti magistranto rašomam MBD. ◆Atsisakyti įvertinti magistranto pateiktą semestro metu atlikto ◆MBD ataskaitą per trumpesnį kaip 5 darbo dienų laikotarpį.Magistrantui ir Ekonomikos katedros vedėjui teikti siūlymus dėl ◆MBD temos tikslinimo arba pakeitimo.Ekonomikos katedros vedėjui teikti pasiūlymus dėl MBD vykdymo ◆ir baigiamųjų darbų vertinimo tvarkos tobulinimo.


Atsisakyti konsultuoti magistrantą, jei kreipiamasi ne konsultuoti ◆skirtu arba individualiai nesuderintu laiku.Motyvuotai raštu teikti pasiūlymus Ekonomikos katedros vedėjui, ◆jei nevykdomi MBD rengimo etapai pagal pateiktą MBD rengimo planą, nurodydamas MBD rengimo apribojimo galimybę ir / arba numatydamas tolimesnę MBD rašymo eigą.

MBD konsultantas:Atsižvelgdamas į savo kompetenciją konsultuoja magistrantą su ◆MBD vadovu suderintais darbo rezultatų pateikimo klausimais.Informuoja mokslinio darbo vadovą apie magistranto MBD rezul- ◆tatų pateikimo kokybę ir su magistrantu aptartus klausimus, pa-teiktas pastabas, patarimus ir rekomendacijas.Objektyviai vertina, jam konsultuojant, magistranto kiekvieną se- ◆mestrą atlikto MBD kokybę ir tai, ar rašomas MBD atitinka temą, tyrimo tikslus, uždavinius ir MBD vertinimo kriterijus, ir ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki MBD vertinimo komisijos posėdžio pateikia rašytinį atsiliepimą Ekonomikos katedrai.

MBD konsultantas gali:Atsisakyti konsultuoti magistrantą nereikšmingais ir su MBD ren- ◆gimu nesusijusiais klausimais.Atsisakyti konsultuoti magistrantą, jei kreipiamasi ne konsultuoti ◆skirtu arba individualiai nesuderintu laiku.

MBD vertinimo komisijos nariai:Dalyvauja komisijos posėdžiuose. ◆Objektyviai vertina magistranto kiekvieno semestro metu atlikto ◆MBD rezultatų pateikimo kokybę pagal visus tam semestrui numa-tytus baigiamųjų darbų vertinimo kriterijus.Turi teisę išsakyti nuomonę ir pastabas dėl darbo bei jo rezultatų ◆pateikimo kokybės ir siūlyti, kaip patobulinti darbą.

2 . M A GIS T R A N T Ų, MOK SL IN IŲ DA R BŲ VA DOV Ų IR KON S ULTA N T Ų T E ISĖ S IR PA R E IGO S 51

MBD vertinimo komisijos pirmininkas turi:Vesti komisijos posėdį. ◆Suteikti teisę pasisakyti magistrantui, MBD vadovui, recen zen- ◆tui(-ams) bei komisijos nariams ir nustatyti bendrą vidurkinį įverti-nimą. Recenzentas(-ai) turi raštu pateikti recenziją, su kuria ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki MBD gynimo posėdžio pradžios turi teisę su-sipažinti magistrantas. Posėdyje nedalyvaujant recenzentui(-ams), su jo recenzija supažindina komisijos pirmininkas. Darbo vadovas nuomonę apie darbą pateikia raštu (5 priede nurodyta atsiliepimo forma). Su ja jis pats arba komisijos pirmininkas supažindina daly-vaujančiuosius MBD gynimo posėdyje.Paskelbti magistrantams bendrą komisijos narių nuomonę dėl jų ◆MBD įvertinimo ir pagrindinius tokių įvertinimų motyvus62.



3. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪRINIŲ DALIŲ REIKALAVIMAI

Visam MBD, neatsižvelgiant į tai, koks jo pobūdis (teorinis ir / ar praktinis taikomasis) taikoma bendra struktūrinių dalių pateikimo tvar-ka. MBD struktūrą sudaro šios eilės tvarka išdėstytos tipinės dalys (žr. 12 lentelę):

teorinė metodinė dalis1) (pateikiami darbo teoriniai aspektai, paren-giama nagrinėjamo objekto tyrimo metodika);tiriamoji analitinė dalis2) (nurodoma informacija apie nagrinėjamą tyrimo objektą ir atliekama esamos situacijos analizė pagal pasi-rinktą tyrimo metodiką);išvadų ir pasiūlymų dalis3) (pateikiami atlikta analize pagrįsti pa-siūlymai ir rekomendacijos.

3 . M A GIS T RO BA IG I A MO JO DA R BO S T RUK T ŪR IN IŲ DA L IŲ R E IK A L AV IM A I 53

12 lentelė. MBD struktūra ir struktūrinių dalių reikalavimai63

MBD struktūra MBD struktūrinių dalių reikalavimaiAntraštinis (titulinis) lapas

Įforminamas pagal pavyzdį, pateiktą 7 priede.

MBD aprašo pavyzdys Įforminamas pagal pavyzdį, pateiktą 8 priede.TURINYS Detaliai atskleidžiama MBD struktūra. SANTRUMPŲ SĄRAŠAS (jei

būtinas), ĮVADAS, IŠVADOS, LITERATŪRA, PRIEDAI, SANTRAUKA užsienio (anglų, vokiečių ar prancūzų) kalba turinyje pateikiama kaip savarankiškos struktūrinės dalys jų nenumeruojant. Skyriai, poskyriai ir skyreliai numeruojami arabiškais skaitmenimis. Skyrių ir poskyrių pavadinimai turi būti trumpi, aiškūs ir atitikti nagrinėja-mos problemos (temos) esmę.

SANTRUMPOS (jeigu būtinos)

Pateikiamos vartojamos santrumpos (sutartiniai ženklai, simboliai, specifiniai terminai, vienetai) ir jų paaiškinimas. Santrumpos patei-kiamos lietuvių, jei reikia, ir užsienio kalba. „Santrumpų sąrašo gali ir nebūti, kai bendras jų skaičius mažesnis negu 20 ir kiekviena iš jų tekste kartojasi mažiau negu tris kartus.“64

ĮVADAS Pagrindžiamas pasirinktos problemos (temos) aktualumas, nurodo-mas darbo tikslas, uždaviniai, darbo objektas, tyrimo metodai, api-bendrintai aptariama mokslinė literatūra, nurodoma darbo teorinė ir praktinė reikšmė. Įvado apimtis – apie 10 proc. viso MBD apimties.

Pagrindinė dalis (dėstymas)

Pagal užsibrėžtą tikslą ir suformuluotus darbo uždavinius nuosek-liai dėstoma ir analizuojama sukaupta teorinė ir faktinė medžiaga. Ši struktūrinė dalis skaidoma į skyrius, poskyrius ir skyrelius (pa-prastai MBD darbe būna trys skyriai po 2–3 poskyrius). Pagal užsi-brėžtą tikslą ir suformuluotus darbo uždavinius nuosekliai dėstoma ir analizuojama sukaupta teorinė ir faktinė medžiaga.

63 Studijų darbų metodiniai nurodymai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. Parengė Z. Atkočiūnienė, B. Grebliauskienė ir O. Janonis. 2-asis pataisytas ir papildy-tas leidimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 6.


6465

Teorinėje metodinėje dalyje:pateikiama glausta nagrinėjamos temos mokslinės literatūros apžvalga, aptariamos teorijos • ir koncepcijos, kuriomis remiantis siekiama įgyvendinti darbo tikslą;formuojami analitinės darbo dalies darbiniai apibrėžimai;• atrenkami ar suformuojami modeliai, pagal kuriuos atliekamas tyrimas analitinėje MBD • dalyje.

Tiriamojoje analitinėje dalyje:tiriama probleminė situacija, detaliai aprašomas darbo objektas, paskaičiuojama tyrimo imtis, • įvertinamas pirminės ir antrinės64 informacijos pakankamumas;paaiškinama taikytų tyrimo metodų (pvz.: • anketavimo, stebėjimo, interviu ar kt.) ypatumai, kilusios problemos, vertinant tyrimo patikimumą, reprezentatyvumą ir validumą65;pagal parengtą tyrimo metodiką nuosekliai analizuojamas tyrimo objektas, daromos išvados • ir apibendrinimai;apibendrinus analizės rezultatus, pateikiamos analitinės lentelės, paveikslai (pvz.: • schemos, grafikai) ir kt. informacinė medžiaga.

Išvadų ir pasiūlymų dalyje:pateikiamos pagrindinės analitinės darbo dalies išvados, kuriomis akcentuojami reiškinių, • rodiklių tarpusavio priežasties ir pasekmės ryšiai;apibūdinamas tiriamo reiškinio priklausomybės ryšių pobūdis;• aptariama tiriamų reiškinių ir rodiklių kitimo perspektyva, mastai ir kt.;• pateikiama argumentuota ir skaičiavimais pagrįsta tiriamo reiškinio rodiklių kitimo prognozė, • perspektyva;suformuluojami argumentuoti pasiūlymai, kaip geriau organizuoti įvairius procesus (pvz.: • valdymo, planavimo, kontroliavimo ir kt.);pateikiami skaičiavimai, iš kurių būtų galima spręsti apie konkretaus pasiūlymo įgyvendinimą • (pvz.: įmonėje, organizacijoje) ir pan.

64 Pirminė informacija – pirmą kartą surinkta informacija (pvz.: stebėjimo, apklau-sos, eksperimento ir kt. metodais). Antrinė informacija – tai tam tikrais metodais apdorota ir jau paskelbta informacija (pvz., įmonės sąskaitų, ataskaitų duomenys ir kt.). Antriniai duomenys renkami iš vidinių ir išorinių šaltinių. Vidiniai šaltiniai – tai organizacijų, įmonių vidinė dokumentacija (jai priskiriami apskaitos ir atskaitomy-bės dokumentai, įmonės veiklos planai, raštvedybos dokumentai ir kt.). Vidiniams šaltiniams priklauso ir iš išorinių šaltinių sukaupta informacija apie įmonę ar orga-nizaciją (pvz., saugoma organizacijos bibliotekoje). Išoriniams šaltiniams priskiriama įvairios publikacijos, statistikos leidiniai ir rinkiniai (žr. Jewell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: The Baltic Press, 2002, p. 148).

65 Metodologinės kokybės kriterijai: objektyvumas (intersubjektyvumas), validumas (tinkamumas), reliabilumas (patikimumas). Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijos tyrėjams. Atliko G. Merkys, S. Vait-kevičius, D. Urbonaitė-Šlyžiuvienė. Vilnius–Kaunas, 2004. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SMM_Rekomendacijos_tyrejams_050110.doc >.


MBD struktūra MBD struktūrinių dalių reikalavimaiIŠVADOS Suformuluojamos darbo išvados. Jos turi būti paremtos nagrinėja-

ma medžiaga, būti glaustai suformuluotos ir nuosekliai išdėstytos. Jeigu reikia, pateikiama rekomendacijos ir siūlymai, numatomos tolimesnės tyrimo problemos perspektyvos. Šios dalies apimtis – apie 5 proc. visos MBD apimties.

LITERATŪRA Pateikiami naudotos mokslinės literatūros bibliografiniai aprašai pagal atitinkamus reikalavimus.

SANTRAUKA užsienio kalba

Užsienio kalba (anglų, vokiečių, prancūzų) pateikiamas MBD pavadi-nimas, autoriaus vardas ir pavardė, žodis „santrauka“ (pvz., anglų k. SUMMARY) bei glausta (apie 1 puslapio) MBD santrauka, atspindinti temos aktualumą, darbo tikslą ir uždavinius, darbe taikytus tyrimo metodus, gautus rezultatus ir pagrindines išvadas.

PRIEDAI (jeigu būtini) Pateikiama pagalbinė MBD papildanti medžiaga: išsamios lentelės, paveikslai (schemos, grafikai, diagramos), svarbių mokslinių šaltinių publikacijos, normatyviniai dokumentai, anketų pavyzdžiai, apklau-sų medžiaga ir kt. Priedų apimtis neribojama.

3.1. Antraštinis (titulinis) lapas ir aprašo pavyzdys

Antraštiniame (tituliniame) lape (žr. 7 priedą) simetriškai lapo viršutinėje dalyje pateikiama aukštosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimai, keliomis pastraipomis žemiau – autoriaus vardas ir pavardė, MBD pava-dinimas, po juo eilute žemiau rašoma Magistro baigiamasis darbas, dar žemiau – studijų programa Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas.

Keliomis pastraipomis žemiau, dešiniojoje lapo pusėje, po MBD pa-vadinimu ir paantrašte Magistro baigiamasis darbas, sutrumpintai ra-šoma MBD vadovo pedagoginis vardas ir mokslo laipsnis (pvz.: doc. dr.; prof. dr. ir pan.), vadovo vardas ir pavardė. Viena eilute žemiau palieka-ma vieta parašui. Toliau keliomis pastraipomis žemiau nurodoma kon-sultanto (jei jis yra) pedagoginis vardas, mokslo laipsnis (pvz.: doc. dr.; prof. dr. ir pan.), vardas ir pavardė. Viena eilute žemiau paliekama vieta parašui. Dar eilute žemiau, po vadovo, konsultanto pavardėmis ir para-šais, sutrumpintai rašoma recenzento(-ų) pedagoginis vardas ir mokslo


laipsnis (pvz.: doc. dr.; prof. dr.; prof. habil. dr.). Jei mokslo laipsnio nėra, nurodoma recenzento(-ų) pareigos (pvz., lekt.), vardas, pavardė ir viena eilute žemiau paliekama vieta parašui.

MBD parengimo vieta ir metai yra išdėstomi simetriškai lapo apačioje.

MBD aprašo pavyzdys užpildomas pagal pavyzdį, pateiktą 8 priede.

3.2. Turinys

Turinys, kaip atskiro skyriaus antraštė, rašomas didžiosiomis raidėmis (TURINYS). Turinyje detaliai atskleidžiama MBD struktūra. SANTRUMPŲ SĄRAŠAS (jei būtinas), ĮVADAS, IŠVADOS, LITERATŪRA, PRIEDAI, SANTRAUKA užsienio (anglų, vokiečių ar prancūzų) kalba rašoma didžiosiomis raidėmis ir turinyje pateikiama kaip savarankiškos struktūrinės dalys jų nenumeruojant. Skyriai, poskyriai ir skyreliai nu-meruojami arabiškais skaitmenimis. Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadi-nimai turi būti trumpi, aiškūs ir atitikti nagrinėjamos problemos (temos) esmę (žr. 9 priedą).

3.3. Santrumpos

Šioje darbo dalyje pateikiamos MBD vartojamos santrumpos (sutartiniai ženklai, simboliai, specifiniai terminai, vienetai) ir jų paaiškinimas (pvz.: ECB – Europos centrinis bankas, ES – Europos Sąjunga, LB – Lietuvos bankas, NVS – Nepriklausomų valstybių sandrauga ir kt.)66. Santrumpos pateikiamos lietuvių, jei reikia, ir užsienio kalba. „Santrumpų sąrašo gali ir nebūti, kai bendras jų skaičius mažesnis negu 20 ir kiekviena iš jų tekste

66 Žr. Pinigų studijos / Monetary studies. Mėnesinis biuletenis / Monthly bulletin. 2009, Nr. 8, Vilnius: Lietuvos bankas, 2009, p. 6. Prieiga per internetą: <http://www.lb.lt/lt/leidiniai/menesinis/menesinis.pdf>.


kartojasi mažiau negu tris kartus.“67 Taip pat turi būti pateikiama nuoroda į literatūrą, iš kurios santrumpa ar specifinis terminas yra paimti.

„Skiemeninės santrumpos, sudarytos iš pirmųjų skiemenų, pvz.: In-terpol, Eurojust, Euratom, lietuvių kalboje dažniausiai sugramatinamos ir vartojamos kaip paprasti žodžiai: Interpolas, Eurojustas, Euratomas, Eu-robarometras. Kai kurios santrumpos rašomos didžiosiomis raidėmis ir neįgauna lietuviškų galūnių: EUROVOC, EUROFOUND. Programų pa-vadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, kai santrumpą sudaro rišlaus pavadinimo pirmosios raidės, pvz., CARDS – Community Assistance for Reconstruction, Development and Stability in the Balkans, Tacis, Phare.“68 Dažniausiai vartojamos lietuviškos santrumpos pateikiamos 10 priede.

3.4. Įvadas

Labai svarbi MBD dalis yra ĮVADAS. Įvade turi atsispindėti nagrinėja-mos temos (problemos) aktualumas, naujumas, svarba tiek teoriniu, tiek praktiniu lygmenimis.

Rekomenduojama, kad įvade būtų išdėstyti šie dalykai:Rašomos temos pasirinkimo naujumas, aktualumas ir pasirinkimo ◆motyvai (pvz., nagrinėjama problema yra aktuali įmonei, kurioje studentas dirba, ir pan.).Glaustai, aiškiai ir konkrečiai suformuluotas darbo ◆ tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas turi atitikti pasirinktą temą. Tyrimo tiks-las, kaip ir temos pavadinimas, turi aiškiai nusakyti tyrimo objektą. Formuluojant tikslą galima orientuotis į numanomą tyrimui iškeltos(-ų) hipotezės(ių) patvirtinimą arba paneigimą.

67 Studijų darbų metodiniai nurodymai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. Parengė Z. Atkočiūnienė, B. Grebliauskienė ir O. Janonis. 2-asis pataisytas ir papildy-tas leidimas Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 6.

68 Institucijų leidinių rengimo vadovas. Ketvirta dalis. Leidiniai lietuvių kalba. 2007, p. 28 [elektroninė versija]. Prieiga per internetą: <http://publications.europa.eu/code/pdf/000300-PIV-lt-2007.pdf >.


Gali būti pateikti paaiškinimai, kodėl pasirinkta vienokia ar kitokia ◆tyrimo kryptis, atskirų klausimų nagrinėjimas, medžiagos pateiki-mo logika ir pan.MBD turi būti nurodyta, ◆ kokie taikyti tyrimo metodai ir kodėl jie pasirinkti (pvz.: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, stebėjimas, strateginė analizė, dokumentų analizė, koreliacinė ana-lizė ir kt. ). Rekomenduojama išvardyti ir apibūdinti taikytus meto-dus pagal jų svarbą. Taip pat gali būti įvardijami tyrimo organizavi-mo etapai (praktinio tiriamojo pobūdžio darbe), t. y. paaiškinama, kada, kur ir kokiomis sąlygomis buvo atliktas tyrimas.Turėtų būti trumpai apibūdinta atlikto darbo tiek mokslinė, tiek ◆praktinė reikšmė, t. y. nurodomi gauti rezultatai ir nauda.Turi būti apibendrintai pateikiama naudota mokslinė literatūra, ◆glaustai išdėstoma darbo struktūra.

Rašant MBD, rekomenduojama paaiškinti, su kokiomis problemomis (jei iš vis jų buvo) susidurta, taip pat dėl kokių priežasčių nepavyko įgy-vendinti visų sumanymų. Įvadas nėra dėstymo santrauka.

Įvade autorius neturėtų:vertinti atlikto tyrimo rezultatų; ◆vartoti citatų, išnašų, formulių; ◆naudoti grafinių elementų, lentelių; ◆dėstyti kritinius argumentus, plėtoti teorijas; ◆plačiai dėstyti savo samprotavimus ◆ 69.

69 Kasnauskienė G. Mokslo tiriamųjų darbų rašymo metodiniai nurodymai magistran-tams. Vilnius: VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, 2009, p. 15. Prieiga per internetą: <http://www.tvm.lt/repository/Apie%20mus/Studiju%20re-glamentavimas/VU%20TVM%20teises%20aktai/MA%20baigiamuju%20darbu%20nuostatai/Mokslo%20tiriamuju%20darbu%20rasymo%20metodiniai%20nurodymai.pdf>.


3.5. Pagrindinė dalis (dėstymas)

Teorijos vaidmuo. Teorija [gr. theoria – tyrimas]: 1) tikrovės reiškinių aiškinimas abstrakčia logine forma; 2) kurios nors srities tiriamąjį dalyką aiškinančių mokslinių teiginių visuma70. Teorija – eilė logiškai tarpusa-vyje susijusių prielaidų, kurios pateikiamos sisteminiu būdu ir nusako so-cialinį reiškinį ar procesą. Egzistuoja daugybė įvairių teorijų: aukštesnio lygio, žemesnio lygio, bendrosios, specialiosios, šakinės, fundamentinės, taikomosios, aksiominės ir kt.71 Teorijos vaidmuo ypač svarbus, nes:

teorija sumuoja žinias; ◆teorija nėra galutinis rezultatas (ją galima modifikuoti, peržiūrėti); ◆teorijos aiškina socialinius reiškinius (kas tiko anksčiau, gali netikti ◆dabar).

Teoriniai dėsniai išreiškia abstraktų tam tikros tikrovės srities regėji-mą, paprastai išreiškiamą formuluojant bendrą koncepciją. Teorinis paži-nimas suteikia galimybę apibendrinti mokslinius faktus, padeda atskleisti priežastinius ryšius, leidžia formuluoti dėsnius ar jų sistemas.

Teorinio pažinimo funkcijosAiškinamoji ◆ :pavieniai, izoliuoti reiškiniai teorijoje sujungiami į platesnę loginę a) visumą;aiškinamos reiškinių priežastys, formuluojami dėsniai, kuriais nusa-b) koma, kas yra visuotina, būtina, esminga ir kt.).Euristinė ◆ (nustatomi nauji faktai ir reiškiniai).Sintezės ◆ (kiekviena teorija leidžia sutvarkyti empirinę medžiagą bei formuoja tam tikrą mąstymo būdą).Reguliuojamoji ◆ (vienas iš būdų tolimesniems tyrimams pla nuoti)72.

70 Tarptautinių žodžių žodynėlis. Sudarytoja A. Mackevičienė. Vilnius: UAB „Gimtinė“, 1999, p. 344.

71 Luobikienė I. Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija, 2003, p. 11–15.72 Žr. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis [trečias leidimas].

Šiauliai: Lucilijus, 2005, p. 22.


Teoriniams teiginiams keliami tam tikri reikalavimai:Teorija turi būti sisteminga ◆ (nesant sistemos nėra ir teorijos).Teorija turi būti logiška (iš vienų teiginių, kurie laikomi prielaido- ◆mis, yra išvedami kiti teiginiai).Teorija turi paaiškinti patyrimo faktus ◆ 73.

Empirinio ir teorinio pažinimo santykis apibrėžiamas:intensyvia teorijos plėtra, kai empiriniai faktai aiškinami jau esama ◆teorija, tačiau tiriant esamus faktus išryškėja nauji priežastiniai ry-šiai (nauji faktai ją praplečia);veiksmingesne teorijos plėtra (keičiantis faktams teorijos ribos pla- ◆tėja arba siaurėja);kombinuota teorijos plėtra ◆ (intensyvi ir ekstensyvi – kai keičiasi te-orijos turinys ir apimtis;problemine situacija ◆ (kyla konfliktas tarp turimų ir naujų faktų, ku-rių teorija negali paaiškinti; gali atsirasti prielaidos naujai teorijai susiformuoti)74.

Teorinė metodinė dalis. Teorinėje dalyje apžvelgiama literatūra na-grinėjama tema, pateikiama įvairių sąvokų, terminų samprata ir proble-mos analizė teoriniu lygmeniu. Šioje dalyje atskleidžiamos ir susistemi-namos įvairių mokslininkų nuomonės, išsakoma autoriaus nuomonė apie nagrinėjamą problemą. Teorinė dalis negali būti atsieta nuo pagrindinės MBD dalies praktinių klausimų nagrinėjimo, joje turi būti pagrįsta tyri-mo metodika.

Teorinė dalis rašoma, kai magistrantas jau yra susipažinęs su pasirink-tos MBD studijų krypties problematika, moksline literatūra, yra apiben-drinęs ir suformulavęs MBD temą, parengęs preliminarų darbo rašymo planą ir visa tai pateikęs darbo vadovui.


74 Ten pat.


Teorinės dalies rašymas – sudėtingas kūrybinis procesas. Tai ne vado-vėlinės tiesos, studento perkeltos į MBD, pateikimas, bet kur kas platesnis ir visapusiškesnis požiūris į nagrinėjamą reiškinį.

Teorinėje dalyje esminę vietą turi užimti magistranto iš įvairių leidi-nių (mokslinių straipsnių, monografijų ir kt.), kuriuose nagrinėjamos te-orinės ir praktinės problemos, surinkta ir susisteminta medžiaga. MBD pateiktos literatūros sąraše negali vyrauti vadovėliai, mokymo ar metodi-nės priemonės, periodiniai straipsniai.

Norint parašyti gerą MBD teorinę dalį, reikia vengti tipinių klaidų. Dažniausiai pasitaikančios klaidos yra šios:

aptariama per daug teorijų arba pateikiamos teorijos, kurios MBD ◆nepanaudojamos, netinkamos, nereikalingos arba iš viso nesire-miama jokia teorija;teorija nepakankamai siejama su ◆ empirika;pateikiamos kelios teorijos, kurios tarpusavyje nesusujusios; ◆pateikiamos senos, visiems žinomos teorijos, bet nesprendžiamos ◆realios problemos ir kt.

Rašant MBD, ypač svarbu teorijas ir metodus susieti (t. y. tinkamai pritaikyti)75. Teorinė metodinė dalis tarsi jungiamoji MBD temos teorinių ir praktinių problemų grandis. Šioje dalyje turi būti paaiškinta, kuo pa-grįstas MBD taikomų tyrimo metodų pasirinkimas76. Visa su teorine me-todine dalimi susijusi didesnės apimties informacija (pvz.: anketos, testai ir kita tyrimo medžiaga) pateikiama prieduose.

Teorinės metodinės dalies dažniausiai reikia tik praktinio pobūdžio MBD. Ji turėtų sudaryti apie trečdalį visos MBD apimties.

75 Rienecker L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 163–167.

76 Tyrimo metodai – tai tam tikros pažintinės ir praktinės informacijos gavimo būdai. „Metodas – sistemingas informacijos rinkimo ir apdorojimo būdas (padedantis rasti atsakymą į išsikeltą klausimą ar išspręsti problemą)“ (žr. Rienecker L., Jorgen-sen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p 160).


Tiriamoji analitinė dalis. Praktinio taikomojo pobūdžio MBD tiria-moji analitinė dalis yra pagrindinė. Joje turi būti išsamiai apibūdinamas nagrinėjamas objektas. Pvz.: gali būti pateikiama nagrinėjamos įmonės ar organizacijos charakteristika, apibūdinama aplinka, atkreipiant dėmesį į tuos dalykus, kurie svarbūs nagrinėjamai temai.

Pagrindinė šio skyriaus dalis turi būti skirta tiriamos problemos ana-lizei. Ši dalis rašoma remiantis studento surinktais pirminiais ir antriniais duomenimis77. Labai svarbu šioje dalyje, taikant įvairius metodus, įver-tinti esamą situaciją, išaiškinti problemos susidarymo priežastis lėmusius veiksnius ir pateikti jos sprendimo būdus. Rašant šią dalį reikia atsižvelgti į tokius aspektus:

Surinktus duomenis suvesti į analitines lenteles. Lentelėse pateikia- ◆mi duomenys turi būti apdoroti statistiniais metodais. Šalia abso-liučių skaičių turi būti pateikiami išvestiniai santykiniai rodikliai, vaizduojantys reiškinio dinamiką, struktūrą. Kai kurie duomenys gali būti pavaizduoti grafiškai.Analitinės lentelės neturi būti labai sudėtingos, tačiau jų duomenys ◆turi išsamiai charakterizuoti tiriamus rodiklius. Nereikia visų ana-lizuojamų rodiklių surašyti į vieną analitinę lentelę, tačiau blogai, kai pateikiama daug analitinių lentelių.Sudarant analitines lenteles, reikėtų jungti į vieną lentelę kelis rodik- ◆lius, turinčius priežastinį ryšį, taip pat absoliučius ir iš jų išvedamus

77 Pirminiai duomenys yra pirmą kartą surinkti (pvz.: stebėjimo, apklausos, eksperi-mento) duomenys tam tikrai problemai spręsti. Jie pradedami kaupti ir rinkti, kai paaiškėja, kad antrinių duomenų neužtenka. Antriniai duomenys – tai yra kitų tyrėjų surinkta, tam tikrais metodais apdorota ir jau paskelbta informacija (pvz.: įmonės duomenys, sąskaitų, ataskaitų duomenys ir kt.). Antriniai duomenys renkami iš vidi-nių ir išorinių šaltinių. Vidiniai šaltiniai – tai organizacijų, įmonių vidinė dokumen-tacija (jai priskiriami apskaitos ir atskaitomybės dokumentai, įmonės veiklos planai, raštvedybos dokumentai ir kt.). Vidiniams šaltiniams priklauso iš išorinių šaltinių sukaupta informacija apie įmonę ar organizaciją (pvz., saugoma organizacijos biblio-tekoje). Išoriniams šaltiniams priskiriamos įvairios publikacijos, statistikos leidiniai ir rinkiniai (žr. Jewell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: The Baltic Press, 2002, p. 148).


santykinius rodiklius. Pvz., pradedant bet kurio rodiklio analizę, sudaroma analitinė lentelė, kurioje parodoma:

tiriamo rodiklio ir jį lemiančių veiksnių pagrindinio laikotarpio Քfaktiška reikšmė ir ataskaitinio laikotarpio planinės (jei įmonė planuoja rodiklius) ir faktiškos reikšmės;tiriamo rodiklio bei jį lemiančių veiksnių planų įvykdymas ir di- Քnamika procentais;įvairūs išvestiniai rodikliai, gaunami iš tiriamo rodiklio ir jo Քveiksnių ir pan.

MBD tekste nereikia atpasakoti lentelėse pateikiamų skaičių, nes iš len-telių duomenų daromos tam tikros preliminarios išvados (plačiau skaityti skyrelį Lentelių pateikimas). Tiriamąją analitinę dalį turi iliustruoti ir papildyti paveikslai (pvz.: schemos, diagramos, grafikai ir kt.). Kiekvienas MBD skyrius gali būti baigiamas apibendrinant išdėstytą medžiagą. Tai parodo studento gebėjimą įvertinti tyrimo rezultatus, formuluoti tolimes-nio tyrimo kryptis. Apibendrinimas pradedamas rašyti iš naujos eilutės ir atskiriamas nuo pagrindinio darbo teksto vieno intervalo tarpu, žvaigž-dute (*) ar kitokiu simboliu.

Pagal tai, kaip parašyta tiriamoji analitinė darbo dalis, yra sprendžia-ma, kaip studentas yra išmokęs specialybės dalykų (pvz., statistikos), kaip sugeba studijų metais nagrinėtus tyrimo metodus taikyti praktiškai.

Išvadų ir pasiūlymų dalis. Šioje MBD dalyje pateikiami pagrindi-niai tyrimo rezultatai ir numatomos priemonės pateiktiems pasiūlymams įgyvendinti. Pirmiausia yra suformuluojamos pagrindinės tiriamosios analitinės dalies išvados, akcentuojami reiškinių, rodiklių ryšiai ir pri-klausomybė, parodant (jei galima) matematinę ryšių raišką ir galimybę projektuoti pokyčius. Taip pat aptariami tiriamų reiškinių bei rodiklių ki-timo perspektyvoje mastai, sąlygos; pateikiama argumentuota, skaičiavi-mais pagrįsta tiriamų reiškinių, rodiklių kitimo prognozė.

Praktinio pobūdžio MBD būtina pateikti argumentuotus pasiūlymus (pvz.: kaip geriau organizuoti valdymo procesą nagrinėjamoje įmonėje,


kaip mažinti išlaidas, didinti pelną ir t. t.). Visais atvejais turi būti pa-teikiami skaičiavimai, iš kurių būtų galima spręsti, kiek kainuotų kiek-vieno pasiūlymo įgyvendinimas ir kokia būtų iš to nauda. Skaičiavimus rekomenduojama pateikti analitinėse lentelėse ar paveiksluose, parodant pasiūlymo įgyvendinimo sąnaudas ir gaunamą rezultatą. Visi panašūs skaičiavimai turėtų būti atlikti su tam tikru sąlygotumu, nurodant, kokių rezultatų tikėtis, jei dauguma pradinių sąlygų išliktų mažai pakitusios. Patartina pateikti laukiamus rezultatus kaip galimų reikšmių intervalus, nurodant optimistinį, realų ir pesimistinį variantus.

Negalima teikti nekonkrečių, bendro pobūdžio pasiūlymų, pvz., siū-lant: gerinti, tobulinti, stiprinti, plėsti, didinti, mažinti ir pan., bet nenuro-dant, kaip tai daryti, pvz.: Padidinti reklamos išlaidas ir taip pasiekti, kad padidėtų pardavimo apimtis.

3.6. Išvados

Šioje MBD struktūrinėje dalyje pateikiami svarbiausi tyrimo rezultatai, tolimesnės tyrimo perspektyvos, taip pat pasiūlymai, kurie turi būti ypač akcentuojami ir išryškinami. Išvados ir (jeigu reikia) pasiūlymai turi būti nuosekliai išdėstomi ir apimti tiek teorinę, tiek praktinę dalis. Galima rinktis keletą išvadų pateikimo variantų, tačiau šioje dalyje patogiau pir-miau pateikti visas išvadas, po jų – visus pasiūlymus. Sunkiau iš pradžių padaryti išvadą ir iš karto po jos pateikti atitinkamą pasiūlymą. Išvados ir pasiūlymai turėtų įgyti aiškių ir kruopščiai apgalvotų tezių78, kurias pa-tartina numeruoti, formą.

Analizuojant, apibendrinant analizės rezultatus, reikia vengti skubo-to, paviršutiniško vertinimo. Rašant apibendrinamąsias išvadas, kurio-mis baigiamas analizės rezultatų aptarimas, reikia vadovautis praktiškais

78 Tezė – teiginys, kurio teisingumas įrodinėjamas; glaustai išdėstyti pagrindiniai tei-giniai (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. redaktorius St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 842).


patarimais ir laikytis tam tikrų reikalavimų, vengiant pernelyg katego-riškų teiginių, nepamirštant, kad socialiniuose moksluose tyrimų išvados visuomet yra sąlyginės ir galioja su išlygomis.

Išvadose glaustai išvardijami atskleisti trūkumai ir pagrindiniai darbo gerinimo būdai, pateikti pasiūlymų (prognozių) dalyje.

Išvadose galima labai glaustai pakartoti pagrindines darbo mintis to-kiu nuoseklumu, kaip viskas buvo nagrinėta pagrindinėje darbo dalyje. Jeigu darbo autorius nuspręstų, kad reikia pateikti skaičius (jų turi būti itin mažai ir tik patys svarbiausi), tada atskiri išvadų teiginiai gali būti iliustruojami skaičiais, paimtais iš pagrindinės dalies analitinių lentelių.

Išvados turi atskleisti, ar išspręsti įvade iškelti uždaviniai, taip pat ar pasiektas darbo tikslas.

Šioje MBD struktūrinėje dalyje nenagrinėjami jokie klausimai, nepa-teikiamos citatos, nuorodos ir pan., taip pat neaiškinamos sampratos. Ne-gali būti suformuluotos trivalios išvados, pasižyminčios neoriginalumu ir praktiniu nenaudingumu. Taip pat šioje darbo dalyje negalima pateikti naujos, darbo dėstymo dalyje neaptartos informacijos, negali būti patei-kiamos lentelės, paveikslai ar kita vaizdinė medžiaga.

Išvados turi būti trumpos, aiškios, išsamios, paprastos, suprantamai ir glaustai charakterizuojančios svarbiausius darbo rezultatus. Šioje dalyje tinkama aptarti naujas tyrimų kryptis, tyrimo tęstinumo perspektyvas, darbo rezultatų panaudojimo, jų publikavimo galimybę.

Išvadas rekomenduojama sunumeruoti. Išvadų apimtis – apie 5 proc. viso darbo apimties.

3.7. Literatūra

Literatūros sąrašas MBD pateikiamas atskiru skyriumi su antrašte LITERATŪRA. Literatūros sąrašas nurodomas po skyriaus IŠVADOS. Pažy-mėtina, kad į literatūros sąrašą turi būti įtraukta tik ta literatūra, kuri buvo tiesiogiai panaudota MBD. Į literatūros sąrašą negalima įtraukti tos


literatūros, kuri neturi jokio ryšio su darbo tema. Studijų darbų naudotos literatūros sąraše neturi būti populiarių laikraščių ir žurnalų straipsnių, paskaitų konspektų aprašų.

Šioje MBD struktūrinėje dalyje pateikiama visa cituota, parafrazuota ar referuota literatūra, taip pat literatūra, iš kurios paimta informacinio pobūdžio medžiaga (lentelės, paveikslai, formulės ir kt.). Sąraše pateikia-mi naudotos literatūros ir šaltinių aprašai, sudaryti pagal bibliografinio aprašo standartus (žr. skyrelį Literatūros sąrašo fragmentas).

Būtina žinoti esminius su bibliografiniu aprašu susijusius dalykus:Visa studijų darbuose minima ar cituojama mokslinė literatūra pa- ◆gal autorių pavardes (arba leidinių antraščių pavadinimą, jeigu ne-nurodytas autorius) ir dokumentai išdėstomi abėcėlės tvarka. Jeigu kelių autorių pavardės vienodos, jos pateikiamos atsižvelgiant į var-do inicialus taip pat abėcėlės tvarka. Literatūros sąrašas pateikia-mas originalo kalba. Jei pateikiami keli vieno autoriaus darbai, jie surašomi chronologine tvarka.Literatūra ◆ ne lotyniškos abėcėlės rašmenimis pateikiama literatū-ros sąrašo pabaigoje.Literatūra, parašyta ◆ kirilica, mūsų šalyje netransliteruojama. Ji pa-teikiama savos abėcėlės tvarka po viso lotyniško literatūros sąrašo.Literatūra, parašyta kinų ar panašia kalba, transliteruojama, atsi- ◆žvelgiant į tarptautinius transliteravimo standartus. Transliteruo-ti duomenys arba pakeičia vartotus originaliame dokumente, arba papildo. Šie duomenys tekste pateikiami juos apskliaudžiant lenkti-niais skliaustais.


Literatūros sąrašo fragmentasBagdanavičius J. Žmogiškojo kapitalo formavimas šeimoje. Iš: 1. Jaunimas ir šiuolaiki-

nis pasaulis: socialinių patirčių įžvalgos. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto

leidykla, 2008, p. 128–142. ISBN 978-9955-20-327-8.

Bagdanavičius J. 2. Socialinės sferos sociologija: teorinis metodologinis aspektas (sche-

mos, skaidrės ir testai): mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto

leidykla, 2005. ISBN 9955-20-006-5.

Čekanavičius V., Murauskas G. 3. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vilnius: TEV. 239 p.

ISBN 9986-546-93-1.

Jasienė M. Nacionalinės pinigų sistemos kūrimas ir laikinųjų pinigų įvedimas: prie-4.

šistorė ir įgyvendinimas. Ekonomika, 2006, Nr. 76, p. 17–35. ISSN 1392-1258.

Lehmann D. R., Winer R. S. 5. Analysis for Marketing Planning. 7 th edition. New York:

McGraw-Hill, 2008. 299 p. ISBN 978-007-126363-4.

Lietuvos ekonomikos apžvalga6. [elektroninis išteklius]. Statistikos departamentas,

Ūkio ministerija. Vilnius: Statistikos departamentas, 2008, Nr. 2. ISBN 1648-391X.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl ilgalaikės pilietinio ir tautinio ug-7.

dymo programos patvirtinimo“ (patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. nutari-

mu Nr. X-818). Valstybės žinios, 2006 09 26, Nr. 102-3939 [žiūrėta 2009 m. spa-

lio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.

showdoc_l?p_id=283042&p_query=&p_tr2>.

Lietuvos ūkio transformacija 1990–2005 metais8. . Sudarytojas ir atsakingasis redak-

torius R. Dužinskas. Redakcinė kolegija: A. Gaižutis ir kt. Vilnius: Vilniaus pedagogi-

nio universiteto leidykla, 2006. ISBN 9955-20-105-3.

Millis R. M., Dyson S., Cannon D. Association of classroom participation and exami-9.

nation performance in a first-year medical school course. I: Advances in Physiolo-

gy Education, American Physiological Society [interaktyvus], 2009, vol. 33, Issue 3,

p. 139–143 [žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://advan.physio-

logy.org/cgi/content/abstract/33/3/139>.


Poviliūnas A. 10. Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavi-

mas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. 303 p. ISBN 9986-19-523-3.

Stankevičius P. 11. Lietuvos pramonės transformacijos ir jų socialinės-ekonominės pa-

sekmės. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 409 p. ISBN 978-

9955-20-413-8.

Абрамова С. Б. Деньги как социальная ценность: поколенческий срез проблемы. 12.

Iš: Социологические исследования [interaktyvus]. 2000, № 7, c. 37–41 [žiūrėta

2009 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ecsocman.edu.ru/images/

pubs/2005/01/19/0000202568/005.ABRAMOVA.pdf>. ISSN 0132-1625.

Володин А.13. Ю. Нарушение других, кроме указанных выше, условий договора

найма (взятки на серпуховских фабриках в конце XIX века). Iš: Экономическая

история. Обозрение. Под ред. Л. И. Бородкина. № 6. Москва: МГУ им. М.

В. Ломоносова, 2001, c. 90–95 [žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.hist.msu.ru/Labs/Ecohist/OB6/bribes.htm>.

3.8. Santrauka užsienio kalba

MBD turi būti pateikiama santrauka užsienio (anglų, vokiečių, pran-cūzų) kalba. Ji pateikiama kaip atskira MBD struktūrinė dalis, kuri ra-šoma didžiosiomis raidėmis ir nenumeruojama. Šioje dalyje nurodoma MBD pavadinimas, autoriaus vardas ir pavardė, žodis „santrauka“ (pvz.: angl. Summary; vok. Zusammenfassung; pranc. Résumé) bei pateikiama glausta (apie 1 puslapio apimties) MBD santrauka, atspindinti temos ak-tualumą, naujumą, tyrimo problemą, objektą, darbo tikslą ir uždavinius, jei reikia – hipotezes. Taip pat aptariami MBD taikyti tyrimo metodai, gauti rezultatai ir pagrindinės išvados. Patartina remtis MBD įvade pa-teikta informacija. Santraukoje reikia vengti citatų, išnašų, nuorodų, pas-tabų ir pan. Šioje dalyje nepateikiamos lentelės, paveikslai, formulės ir kt. Santraukoje reikia nevartoti itin sudėtingos sintaksės sakinių, taip pat metaforų, vaizdingų palyginimų, analogijų, simbolizmo ir pan. Taip pat

4 . BE NDR IE J I M A GIS T RO BA IG I A MO JO DA R BO R E NGIMO R E IK A L AV IM A I 69

nerekomenduojama pateikti itin specifinių terminų, kuriuos žino ir su-pranta tik tam tikros srities specialistai. Santrauka turėtų būti parašyta taip, kad ją suprastų kiekvienas skaitytojas.

3.9. Priedai

Prieduose pateikiama pagalbinė MBD papildanti medžiaga: išsamios len-telės, paveikslai (pvz.: schemos, grafikai, diagramos ir kt.), svarbių moksli-nių šaltinių publikacijos, normatyviniai dokumentai, tyrimo instrumentų pavyzdžiai – testų, stebėjimo, eksperimentavimo, interviu protokolų ir kt. medžiaga. Taip pat gali būti pateikiama statistinio duomenų apdorojimo schemos, sukonstruotų statistinių indeksų ir rodiklių formulės, įvairios instrukcijos ir kt.

Nuorodos į priedus yra pateikiamos pagrindinėje darbo dalyje (dės-tyme). Priedų apimtis neribojama. Jie nurodomi tokia seka, kuria yra panaudoti MBD. Kiekvienas priedas pateikiamas naujame lape. Priedo pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis kaip atskiro skyriaus pava-dinimas. Jei MBD priedų yra daugiau kaip vienas, jie numeruojami ara-biškais skaitmenimis (pvz.: 1 PRIEDAS, 2 PRIEDAS, 3 PRIEDAS ir t. t.), jiems taip pat gali būti sudaromas turinys, kuris nurodomas priedų pra-džioje. Kartais priedai savo apimtimi viršija pagrindinį MBD tekstą ir tai yra priimtina.

R


4. BENDRIEJI MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO REIKALAVIMAI

4.1. Teksto pateikimas ir magistro baigiamojo darbo apipavidalinimas

MBD turi būti parašytas taisyklinga valstybine kalba pagal galiojančius Lietuvių kalbos komisijos nutarimus, o tekstas – kokybiškai išspausdin-tas, įsegtas ar įrištas. MBD turi būti kietais viršeliais, kad darbo puslapių nebūtų galima išsegti.

Etikos reikalavimai. Rašant MBD rekomenduojama sąmoningai vengti itin aštrios polemikos. Mokslas negali plėtotis be kritikos, ir savai-me suprantama, kad tam tikrais atvejais galima ir netgi reikia kritikuo-ti, nesutikti, paneigti, tačiau visa tai turi būti daroma nuosaikiai. Tokiais atvejais nedera rašyti, pvz.: Autoriaus „X“ atlikto tyrimo rezultatai yra ne-reikšmingi, išvados klaidingos ir pan. Aptariant rezultatus, parašoma, kad tikslinga būtų atlikti pakartotinius tyrimus ir t. t. Taip pat reikia vengti pernelyg didelio kokio nors autoriaus liaupsinimo, tačiau jei norima at-kreipti dėmesį į kokį nors kitų autorių mokslinį laimėjimą, tai reikia for-muluoti santūriai ir konkrečiai, pvz.: Autoriaus „X“ atlikti tyrimai šioje srityje nusipelno palankaus vertinimo ir pan.

Darbo autorius privalo atskirti fakto tiesas nuo fakto interpretacijų bei vertinimų, siekdamas kuo išsamiau, visapusiškiau ir objektyviau pažinti nagrinėjamą reiškinį.

Stilistikos ypatumai. Rašant MBD nevartojama pirmojo asmens (aš) formuluotė (pvz.: aš atlikau, paskaičiavau, numačiau ir t. t.). Rekomen-duojama vartoti formuluotes, pvz.: buvo atliktas…; paskaičiavus…; api-bendrinus tyrimo rezultatus…; numatant tyrimo etapus…; įtrauktas klau-simų blokas… ir pan.).


Atitinkamai vengtina vartoti ir daugiskaitos pirmąjį asmenį (mes), pvz.: mes pastebėjome…; mūsų nuomone…; mums leidžia formuluoti išva-dą…; mums tampa aišku, kad… ir t. t.). Rekomenduojama rašyti: atlikus tyrimą paaiškėjo, kad…; apibendrinus tyrimo rezultatus buvo nustatyta…; išsamiau išnagrinėjus šią problemą išryškėjo… ir t. t.

Visais atvejais akcentas nuo autoriaus asmens perkeliamas į mokslo duomenų ir mokslo idėjų turinį. Kalba turi būti trumpa, aiški, nedaugia-prasmė. Būtina vengti publicistinės kalbos, o vartoti mokslinę kalbą.

Teksto pateikimas. MBD rašomas vienoje lapo pusėje standartiniuose A4 formato lapuose Times New Roman juodu Normal 12 pt šriftu, 1,5 inter-valu tarp eilučių. Lapai susegami į segtuvą arba įrišami. Rekomenduojami paraščių duomenys yra: kairioji – 25 mm, dešinioji – 15 mm, viršutinė – 20 mm ir apatinė – 20 mm. MBD apimtis turi būti apie 60–80 puslapių.

Tam tikrai svarbiai informacijai išryškinti gali būti naudojamas įvai-rus šrifto stilius: kursyvas, pusjuodis šriftas, taip pat informaciją gali-ma išskirti pabraukiant esminius dalykus. Galima naudoti ir raidžių i š r e t i n i m o funkciją. Pirmąją pastraipos eilutę rekomenduojama ati-traukti nuo kairiojo krašto 12,7 mm. Tekstas lygiuojamas iš abiejų pusių.

Itin svarbi informacija, nuorodos ir pastabos rašomos Times New Ro-man 10 pt šriftu, atitraukiant tekstą per aštuonis simbolius nuo kairiosios paraštės. Tokiu būdu dažniausiai cituojami iškiliausi mokslo srities auto-riai ar jau anksčiau atlikto ir visų pripažinto tyrimo rezultatai. MBD pus-lapiai numeruojami ištisine tvarka puslapio apatinio laukelio dešiniajame kampe arba viduryje arabiškais skaitmenimis, nededant jokių skiriamųjų ženklų (pvz.: 1, kitas ir t. t.). Ant titulinio ir turinio puslapių numeriai ne-rašomi. Numeracija pradedama nuo puslapio, einančio po turinio, ir yra ištisinė kartu su priedais. Priedai taip pat numeruojami, įvardijami ir pa-teikiami ant atskirų lapų.

Nuorodos į darbo šaltinius – puslapius, skyrius, poskyrius, lenteles, pa-veikslus, priedus – daromos nurodant jų eilės numerį, pvz.: (žr. 3 puslapį),


(žr. 2 skyrių), (žr. 1.1 poskyrį), (žr. 2.1.1 skyrelį), (žr. 2 lentelę), (žr. 5 pav.), (žr. 4 priedą), (žr. (2) formulę) ir t. t.

Visos lentelės, paveikslai, priedai turi turėti numerius ir pavadini-mus. Jų numeracija atskira – atskirai numeruojamos lentelės, paveikslai ir priedai.

Pagrindinė dalis (dėstymas). Pagrindinės dalies medžiaga pateikiama nuosekliai, ją suskaidant į reikalingą skaičių skyrių, poskyrių ar mažesnių skyrelių. Visos pagrindinės dalies struktūrinės dalys numeruojamos ara-biškais skaitmenimis. Kiekviena smulkesnė skyriaus dalis (poskyris, sky-relis) turi turėti atitinkamos stambesnės darbo dalies numerį, praplėstą papildomu skaitmeniu, kuris atskiriamas tašku.

MBD pagrindinės ir kitos dalys – TURINYS, SANTRUMPŲ SĄRAŠAS (jei būtinas), ĮVADAS, IŠVADOS, LITERATŪRA, SANTRAUKA UŽSIENIO KALBA (pvz., SUMMARY), PRIEDAI (jei būtini) – visada pradedami naujame puslapyje ir rašomi viena eilute žemiau, nei prasideda lapo laukas. Esant smulkesnėms skyrių dalims, šis reikalavi-mas netaikomas, jos pradedamos laikantis dėstymo aiškumo ir estetikos reikalavimų.

Dėstymo dalies tekstas negali būti pradėtas kitame (naujame) pusla-pyje, negu užrašytas jos pavadinimas. Toks pat reikalavimas taikomas ra-šant lentelių ir paveikslų antraštes – jos turi būti tame pačiame puslapyje kaip ir lentelės ar paveikslai. Darbo dalis, skyrius ar poskyris neturėtų būti baigiamas lentele ar paveikslu.

Skyrių pavadinimai ir kitos darbo dalys – TURINYS, SANTRUMPŲ SĄRAŠAS, ĮVADAS, IŠVADOS, LITERATŪRA, SANTRAUKA UŽSIENIO KALBA (pvz., SUMMARY), PRIEDAI – rašomi didžiosiomis raidėmis Times New Roman Normal 14 pt pusjuodžiu šriftu. Jų pavadini-mai nenumeruojami.

Skyrių, poskyrių, skyrelių pavadinimai išdėstomi puslapio viduryje arba pradedant nuo kairės puslapio pusės. Teksto pavadinimas nuo teksto atskiriamas darant vienos eilutės tarpą ir pirmos eilutės tekstą atitraukiant


per aštuonis simbolius nuo kairiosios puslapio paraštės. Negalima rašyti skyriaus, poskyrio, skyrelio pavadinimo viename puslapyje, o darbo teks-tą pradėti kitame.

Poskyriai pradedami tuoj po skyriaus teksto, o skyreliai (jei reikia) – po poskyrio teksto, praleidžiant vieną intervalą. Skyrių, poskyrių, skyrelių pavadinimai paprastai rašomi Times New Roman Normal 12 pt pusjuo-džiu šriftu, mažosiomis raidėmis, pradedant didžiąja. Skyrelių pavadi-nimai rašomi po poskyrio teksto. Skyrių, poskyrių, skyrelių pavadinimų pabaigoje jokie skiriamieji ženklai nededami.

Santrumpų, specifinių žodžių aiškinimas. Pirmą kartą tekste minint rečiau aptinkamą terminą, specifinį žodį, jį reikia paaiškinti (pvz., bru-to79). Tai ypač svarbu, kai galimos kelios termino interpretacijos. Kai kurių terminų, santrumpų paaiškinimai arba nuoroda į juos gali būti pateikiami puslapio apačioje arba greta jo lenktiniuose skliaustuose (…). Jei studijų darbe vartojami specifiniai terminai arba jų santrumpos, jie turi būti ap-tarti tekste arba pateikti darbo pradžioje su antrašte SANTRUMPOS, kai jų yra daugiau nei 20. Santrumpų sąrašo nereikia pateikti atskiroje dalyje, kai bendras jų skaičius mažesnis negu 20 ir kiekviena iš jų tekste kartoja-si mažiau negu tris kartus. Rekomenduojama greta pirmą kartą minimo termino pateikti jo atitikmenį ta kalba, iš kokio šaltinio jis paimtas. Tai daryti būtina, kai autorius pats verčia terminą iš kitos kalbos (pvz., anglų), kai lietuviško termino atitikmens nėra arba jis autoriui nežinomas.

Santrumpas reikia vartoti minimaliai. Tinka tik itin plačiai varto-jamos ir visuotinai žinomos santrumpos, tačiau bet kokiu atveju pirmą kartą tekste pavartojus sutrumpinimą turi būti pateikiamas ir visas jo paaiškinimas.

Terminų asmenvardžių, vietovardžių ir kitų pavadinimų rašymo taisyklės. Terminai, valstybių, jų sostinių ir kiti vietovardžiai, užsienio

79 Bruto [it. brutto – grubus, nešvarus]: 1) prekės svoris su įpakavimu; 2) bendrosios pajamos, iš kurių neatskaitytos išlaidos (Tarptautinių žodžių žodynėlis. Sudarytoja A. Mackevičienė. Vilnius: UAB „Gimtinė“, 1999, p. 77).


asmenų pavardės, firmų pavadinimai, medžiagų, gaminių ir normatyvi-nių dokumentų žymenys ir t. t. rašomi pagal galiojančius Lietuvių kalbos komisijos nutarimus. Pavadinimai iš užsienio kalbų verčiami į lietuvių kalbą. Esant būtinybei šalia lietuviškų terminų lenktiniuose skliausteliuo-se nurodomi atitikmenys užsienio kalba80.

Pirmą kartą darbe minint asmenvardį, reikia pateikti ne tik pavardę, bet ir visą vardą. Vardas rašomas prieš pavardę, pvz., Kęstutis Kardelis. Jei toliau kalbama apie tą patį asmenį, rašoma pirmoji jo vardo raidė, po jos dedamas taškas ir rašoma pavardė (tarp taško ir pavardės paliekamas tarpelis), pvz., K. Kardelis.

Tarp dviejų vardų brūkšnelis nerašomas, pvz., Algis Jonas Kava-liauskas.

Atsižvelgdama į kitų kalbų asmenvardžių rašybos ir tarimo ypatumus, Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių sulietuvintas formas, adaptuotas pagal apytikslį tarimą, užrašytas lietuvių kalbos rašmenimis su lietuviškomis linksnių galūnėmis, teikti greta originalių, pvz., Ralfas Dahrendorfas (Ralf Dahrendorf).

Mokslinėje literatūroje, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose laikantis tarptautinės perrašos pateikiamos autentiškos sanskri-to (tradicinio termino) vardų (asmenvardžių, vietovardžių) formos. Greta gali būti pateikiamos ir adaptuotos vardų formos, pvz., autentiška forma Jagaddhātar, yoga, adaptuota forma – Džagadhataras, joga81.

Vietovardžių pateikimas. Vartojamos lietuviškos tradicinės ir adap-tuotos kitų šalių vietovardžių formos, pvz.: Berlynas, Daugpilis, Gardi-nas, Krokuva, Lyda, Varšuva, Paryžius. Greta jų (skliausteliuose) gali būti nurodomos autentiškos formos.

80 Studijų darbų metodiniai nurodymai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. Parengė Z. Atkočiūnienė, B. Grebliauskienė ir O. Janonis. 2-asis pataisytas ir papildy-tas leidimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 13.

81 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl sanskrito vardų ir terminų rašymo“ (patvirtintas 2000 m. kovo 2 d., Nr. 1 (75). Valstybės žinios, 2000 03 17, Nr. 23-610.


Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalba principai:

Asmenvardžius tekste galima rašyti originalo forma pridedant lie- ◆tuvišką galūnę arba juos adaptuoti (tokiu atveju šalia skliausteliuose galima nurodyti ir originalią pavardės formą).Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų ◆ asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui.Rusų kalbos ◆ asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami pagal Lietuvių kalbos komisijos aprobuotą instrukciją.Tekste kitų kalbų vietovardžius (labiau paplitusius) reikia rašyti ◆adaptuota forma, remiantis žodynais, enciklopedijomis, atsižvel-giant į Lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas.

Visų šalių asmenvardžius ir vietovardžius rašant pagal minėtus ben-druosius principus, išlaikomos tradicinės formos, pvz.: Karolis Didysis, Petras Pirmasis, Anglija, Lenkija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Daugpilis, Dauguva, Krokuva, Paryžius, Varšuva ir t. t.82

4.2. Naudotos mokslinės literatūros pateikimas

Rašant MBD privaloma pateikti naudotos mokslinės literatūros (mono-grafijų, spausdintinių serialinių leidinių, straipsnių iš monografijų, prane-šimų, elektroninių dokumentų ir kt.) bibliografinį aprašą pagal nustatytus reikalavimus.

Tarptautiniuose bibliografinių nuorodų83 standartuose apibūdinami bibliografinių nuorodų elementai, nustatoma jų pateikimo tvarka ir nuos-tatos, kaip perrašyti ir pateikti informaciją, gautą iš šaltinio.

82 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai [interaktyvus] [žiūrėta 2009 m. spalio 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai> .

83 Bibliografinė nuoroda – tai žinios apie dokumentus, minimus ar cituojamus mokslo darbe. Šios nuorodos leidžia juos identifikuoti ir surasti (žr. Janonis O. Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika (pagal Lietuvos


Literatūros perteikimas. „Įtraukti literatūrą į savo tekstą galima ją cituojant, parafrazuojant, referuojant, analizuojant, interpretuojant, po-lemizuojant ir vertinant.“84 Mokslinis rašymas paremtas šiais teksto per-teikimo būdais, nesvarbu, koks mokslo darbas būtų rašomas (taip pat ir MBD).

Tekstinės išnašos, jų ryšys su literatūros sąrašuIšnaša85 yra trumpa nuoroda, įterpiama į tekstą skliausteliuose arba

kaip pastaba pridedama darbo pabaigoje. Jos paskirtis – identifikuoti lei-dinį ar kitą dokumentą, iš kurio paimta citata, perfrazuota idėja ir pan., bei nurodyti jos tikslią vietą pagrindiniame leidinyje. MBD pateiktos išna-šos turi sietis su literatūros sąrašu. Literatūros sąrašas yra numeruojamas. „Pagal bibliografinių duomenų apie cituojamus ar minimus dokumentus išsamumą bibliografinės nuorodos būna trumposios ir išplėstinės.“86

Literatūrai, kuria remiamasi, nurodyti dažniausiai naudojami tokie variantai:

lenktiniuose (…) skliaustuose; ◆laužtiniuose […] skliaustuose; ◆įterpiant išnašą, jos paaiškinimą nukeliant į teksto puslapio apačią ◆arba į teksto pabaigą.

Pagrindinės mokslinės literatūros perteikimo formos: citavimas, parafrazavimas, referavimas, analizavimas, interpretavimas, polemizavimas ir vertinimas. Kai pateikiama citata, nurodoma:

autorius(-iai), ◆

standartus LST ISO 690 ir LST ISO 690-2). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, p. 21).

84 Rienecher L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 146.85 Išnaša – pastaba teksto apačioje (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. IV leidimas.

Vyr. redaktorius St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 245).

86 Janonis O. Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika (pagal Lietuvos standartus LST ISO 690 ir LST ISO 690-2). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, p. 22.


antraštės pavadinimas, ◆paantraštės pavadinimas, ◆leidimo vieta, ◆leidimo data, ◆puslapis. ◆

Pvz., Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis [trečias leidimas]. Šiauliai: Lucilijus, 2005, p. 28

Literatūros perteikimo būdaiLiteratūros citavimas. Citatos turi būti įkomponuotos į bendrą dar-

bo tekstą išradingai, tinkamoje vietoje. Knygos antraštė yra išryškinama kursyvu (pvz., Rienercker L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 273).

Citatos neturi būti pernelyg ilgos (1 puslapio ir ilgesnės). Ilgesnės negu 1 puslapio citatos yra netoleruotinos. Jeigu autoriaus darbe nepateikiama jokia nuoroda į literatūrą, laikoma, jog tai yra MBD autoriaus mintys, o tai – autorinių teisių pažeidimas.

Pagrindinis nuorodoje pateikiamų duomenų šaltinis yra cituojama literatūra. Nuorodoje nurodyti duomenys apibūdina konkretų literatū-ros egzempliorių, kuris buvo skaitomas ir studijuojamas, peržiūrimas ir naudojamas.

Kai darbe cituojama kito autoriaus mintis, būtinai daroma atitinkama nuoroda. Tai atliekama keliais būdais:

tiesioginiu citavimu ◆ – paraidžiui cituojant kito autoriaus medžiagą (tekstas gali būti verčiamas iš kitos kalbos);šalutiniu citavimu ◆ – atpasakojant kito autoriaus mintį arba modifi-kuojant modelį (schemą, grafiką ir pan.)87.

87 Krasnauskienė G. Baigiamųjų darbų rašymo metodiniai nurodymai. Vilnius: VšĮ Vil-niaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, 2008, p. 21. Prieiga per internetą:

<http://www.tvm.lt/repository/Studentams/Metodine%20informacija/baigiamie-ji%20darbai%20-%20metodiniai%20nurodymai.pdf>.


Tiesioginės citatos tekste skiriamos kabutėmis („…“), laikantis lietuvių kalbos skyrybos taisyklių. Nuoroda į šaltinį dedama iš karto po citatos pabaigos.

Esant šalutiniam citavimui nereikalaujama vartoti specialių skyrybos priemonių, tačiau būtina pateikti nuorodą į originalą, iš kur paimta me-džiaga. Ji pateikiama cituojamos minties pabaigoje:

kai reikia perteikti tekstą jo visiškai nekeičiant, t. y. kai svarbu ne tik ◆tai, kas pasakyta, bet ir kaip pasakyta;kai ◆ būtinai reikia remtis teksto autoriumi;kai analizuojant tekstą reikia iliustracijos kaip analizės medžiagos. ◆

Citatas galima vartoti labai įvairiai, tačiau svarbu, kad jų nebūtų gau-su ir jos būtų gerai parinktos. Citata gali būti darbo autoriaus argumentų pagrindas, tačiau cituojama tik tada, kai to reikia. Citatas reikia aptarti ir įvertinti. Aptarti citatą – tai ne tas pat, kas ją parafrazuoti. Būtina pami-nėti, kodėl ta citata atsirado autoriaus darbe, ką ji rodo. MBD negalima įtraukti citatos ir palikti jos be jokio komentaro.

Reikia cituoti taip, kad nebūtų nustelbta pagrindinė mintis, arba ci-tuoti tuo atveju, kai norima paprieštarauti cituojamo autoriaus požiūriui. Citatą tekste reikia aiškiai išskirti, taip pat būtina nurodyti iš kokio šalti-nio ji paimta, „cituoti privaloma visiškai tiksliai, net jei tekste akivaizdi klaida“88. Praleistos citatos vietos pažymimos skliaustais su tritaškiu: (…), […] arba <…>89. Pvz.: „Sąvoka trianguliacija, pažodžiui išvertus iš lotynų kalbos, reiškia trikampį. Šiuo atveju – tai tyrimo būdas, analizuojantis reiškinį iš kelių pozicijų. <…> Todėl norint nuodugniau ir plačiau suvokti tiriamąjį reiškinį, pravartu taikyti kelis tyrimo metodus.“90

Jei citatoje daugiau kaip 40 žodžių, galima naudoti kursyvą ir teksto neišskirti kabutėmis. Pvz.: Ribinius kaštus galima apibūdinti taip – tai

88 Rienecher L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 149.89 Ten pat, p. 149.90 Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis [trečias leidimas].

Šiauliai: Lucilijus, 2005, p. 257.


papildomieji kaštai, pridedami prie bendros kaštų sumos, kai prie esamos gamybos apimties pridedama dar viena prekė. Vienos papildomos prekės ribiniai kaštai – tai kintamieji kaštai. Pastovieji kaštai į ribinių kaštų su-dėtį neįskaičiuojami, nes jie pakitus gamybos apimčiai nesikeičia. Taigi tai-kant ribinių kaštų metodą apskaičiuojama tik kintamųjų kaštų sudėtis.91

Tačiau patartina visame darbe išlaikyti citavimo vienodumą, pasiren-kant arba kabutes, arba kursyvą.

American Psychological Association (APA) citavimo stilius yra daž-niausiai paplitęs socialiniuose moksluose92.

Jei rašant tekstą citatos pradžioje minimas autorius arba autoriai, tai po autoriaus pavardės (minint pirmą kartą turi būti pateikiamas visas au-toriaus vardas; cituojant kitus kartus galima pateikti tik pavardę ir pirmą-ją vardo raidę) nurodomi leidimo metai, o po citatos pabaigos – tikslus leidinio puslapis.PavyzdysBr. R. Jewello (2002) teigimu, „planavimas yra valdymo funkcija, pade-danti apibrėžti būsimų veiksmų tikslus ir nuspręsti, kokie kyla uždaviniai ir kokių reikia išteklių jų siekiant“ (p. 31).

Jei autoriaus arba autorių pavardės nenurodomos teksto pradžioje arba įvadinėje citatos dalyje, tada autorius, leidimo metai ir puslapis nurodo-mi citatos pabaigoje. Pvz.: „Norint apskaičiuoti standartinių kaštų sumą, pirmiausiai reikia nustatyti kiekvieno kaštų elemento standartus“ (Jewell, 2002, p. 321).

Jei cituojant autorių MBD remiamasi keliais jo šaltiniais, nurodant me-tus tuose pačiuose skliausteliuose pažymimos mažosios raidės (a, b, c ir t. t.).

91 Jewell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: The Baltic Press, 2002, p. 320.92 Studijų darbų metodiniai nurodymai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.

Parengė Z. Atkočiūnienė, B. Grebliauskienė, O. Janonis. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 13.


Pvz.: „Visa tai yra didėjančių diskusijų apie socializacijos ir individuacijos dermę prielaida“93 (Mažeikis, 2006 a).

Nuorodų pateikimas, kai vartojami laužtiniai skliaustaiKai teksto nuoroda rašoma laužtiniuose skliaustuose, nukreipiama į lite-ratūros sąrašą, esantį darbo pabaigoje. Šiuo atveju nuorodą sudaro skai-čius (pvz., [1]), atitinkantis eilės numerį literatūros sąraše. Jei pateikiama konkreti citata, nurodomas ir cituojamas puslapis (pvz., [2: 5]). Pavyzdžiai

1. Etzioni A. Toward Socio-Economic. Contemporary Sociology, 1985, vol. 14, p. 178–179. ISSN 0094-3061.

2. Etzioni A. The Moral Dimensijon: Toward a New Economics. New York: Free Press, 1988. ISBN-0-02-909901-3.

Pvz.: Kaip teigia A. Etzioni (1988)…Nuorodų pateikimas teksto apačiojeNuorodos kaip išnašos gali būti pateikiamos ir teksto apačioje. Pvz.:

„Norint apskaičiuoti standartinių kaštų sumą, pirmiausiai reikia nustaty-ti kiekvieno kaštų elemento standartus.“94

Jeigu citata nurašyta ne iš pirmojo šaltinio, o iš kito leidinio, kurį ci-tuoja autorius, nuorodą pradedame žodžiais: cituojama pagal leidinį (cit. pagal (liet.) arba op. cit. (jeigu tai užsienio autoriaus leidinys).

Jei cituojamas tas pats autorius ir tas pats leidinys, bet skiriasi puslapis, tada rašoma: ten pat, p… (liet.) arba ibid., p… (užsienio autorių).

Parafrazavimas. „Parafrazė – tai svetimo teksto perteikimas savais žo-džiais, ta pačia eilės tvarka ir labai nenukrypstant nuo teksto.“95 Perfrazuo-ti reikia tik tada, kai kontekstui svarbus visas šaltinis. Parafrazuojama:

kai reikia perteikti turinį ir tiksli formuluotė nesvarbi; ◆teksto stilius neatitinka darbo stiliaus; ◆

93 Mažeikis G. Visuomenės subkultūralizacija ir alternatyvaus pilietiškumo raida. Filo-sofija. Sociologija, 2008, t. 19, Nr. 1, p. 35–43.

94 Jewell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: The Baltic Press, 2002, p. 321.95 Rienecher L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 149.


kai tekste akcentuojami kiti dalykai, nei reikia darbui; ◆kai reikia tekstą trumpinti; ◆kai reikia parodyti, kad tekstą supratote ◆ 96.

Referavimas – svetimo teksto minčių ir informacijos išdėstymas, pa-sirenkant rašomam darbui aktualias teksto dalis, keičiant eilės tvarką. Referuojama:

kai reikia perteikti teksto esmę; ◆kai reikia praleisti nereikalingas detales; ◆kai reikia apibendrintai pristatyti tekstą ◆ 97.

Tiek parafrazuojant, tiek referuojant reikia rašyti savais žodžiais, savo stiliumi, tačiau neiškreipti teksto turinio, taip pat atskirti autoriaus min-tį nuo savų komentarų. Pvz.: Komentuojant šį teiginį, galima pasakyti, kad…; Apibendrinant autoriaus žodžius galima teigti…; Iš to, kas pasa-kyta, galima spręsti… ir pan. Referuojant ir parafrazuojant galima įterpti citatų, patvirtinančių autoriaus, apie kurį kalbama, žodžius.

Darbo autorius, darydamas nuorodas, visada turi vadovautis princi-pu – nuoroda turi būti aiški ir atitikti konkretaus darbo pobūdį. Nuoro-dose turi būti nurodomi konkretūs autoriaus naudotos literatūros pus-lapiai, o ne viso šaltinio apimtis. Išimtis: kai cituojamos kelios to paties šaltinio vietos, nurodoma, pvz., p. 23–25). Literatūros sąraše nurodomas bendras puslapių skaičius (pvz., 968 p.), o citavimo vietose – konkrečios cituojamos vietos puslapis (pvz., p. 33).

Kokią nuorodų sistemą pasirinkti, geriausiai patars MBD vadovas.

4.3. Literatūros aprašo sudarymas ir pavyzdžiai

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriasi vieno ar kelių autorių monografijų, straipsnių bei kitų leidinių aprašymo taisyklės.

96 Rienecher L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 147. 97 Ten pat.


Vieno autoriaus leidinysPalmer A. 1. Principles of Servines Marketing. 5th edition. Berkshire: McGraw-Hill, 2008. 606 p. ISBN 978-0-07-711627-9.Poviliūnas A. 2. Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. 303 p. ISBN 9986-19-523-3.Радаев В.3. В. Экономическая социология: учебное пособие для сту-дентов высших учебных заведений, обучающихся по направле-нию подготовки «Социология». В. В. Радаев. Москва: Издатель-ский дом ГУ ВШЭ, 2005. 601 c. ISBN 5-7598-0091-4.

Dviejų ar trijų autorių leidinysČekanavičius V., Murauskas G. 1. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vil-nius: TEV. 239 p. ISBN 9986-546-93-1.Lehmann D. R., Winer R. S. 2. Analysis for Marketing Planning. 7th editi-on. New York: McGraw-Hill, 2008. 299 p. ISBN 978-007-126363-4.

Darbe naudojama tik dalis leidinio medžiagosJewell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: The Baltic Press, 2002, p. 139–226. ISBN 9955-9318-1-7.

Keturių ir daugiau autorių leidinysEsant daugiau negu trims autoriams paprastai nurodomi tik trys pirmieji, toliau rašoma: „ir kt.“, „et al.“, „и др.“). Pvz.,

Socialinis struktūrinimasis ir jo pažinimas. Parengė A. Česnavičius, A. Dar-gytė-Burokienė, I. Gečienė ir kt. Sudarytoja ir mokslo redaktorė M. Taljū-naitė. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1999, Vilnius: UAB „Friskas“. 181 p. ISBN 9986-523-69-9.

Spausdintinės monografijosNarbutaitė L., Rindzevičius R. 1. Processes analysis of telecommunica-tions systems and networks. Kaunas: Technologija, 2008. 347 p. ISBN 978-9955-25-600-7. Stankevičius P. 2. Lietuvos pramonės transformacijos ir jų socialinės-eko-nominės pasekmės. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidy-kla, 2009. 409 p. ISBN 978-9955-20-413-8.


Бобошко В. И. 3. Механизм эколого-экономического регулирования деятельности малых предприятий: монография: учеб.-метод. пособие. В. И. Бобошко. Москва: Изд-во Моск. психол.-соц. ин-та, 2006. 417 с. ISBN 5-89502-912-4.

Elektroniniai serialiniai leidiniaiBibliografijos žinios1. . Knygos / Bibliographical news. Books: Lietuvos valstybinės bibliografijos rodyklė. Lietuvos Respublikos kultūros mi-nisterija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Biblio-grafijos ir knygotyros centras. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vilnius, 2006–. ISSN 1392-7221.Central government finances2. . Stockholm: The Swedish National Audit Office, 1993. ISSN 0347-7312.Journal of Technology Education3. [interaktyvus]. Blacksburg (Va.): Vir-ginia Polytechnic Institute and State University, 1999 [žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://scholar.lib.vt.edu/ejournals/JTE/>. ISSN 1045-1064.Tarp knygų4. : Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės Mar-tyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas. 1991–. Vilnius, 1991–. ISSN 0868-8826.

Straipsniai spausdintinėse monografijoseGečienė I. Inteligentijos vieta Lietuvos socialinėje struktūroje. Iš: 1. So-cialinis struktūrinimasis ir jo pažinimas. Vilnius: Lietuvos filosofi-jos ir sociologijos institutas, UAB „Friskas“, 1999, p. 163–173. ISBN 9986-523-69-9.Matulionis A. Socialinis identitetas. Iš: 2. Europa ir mes: kolektyvinė mo-nografija. Vilnius: Gervelė, 2001, p. 52–82. ISBN 9986-638-22-4.

Straipsniai serialiniuose ir kituose spausdintiniuose tęstiniuose leidiniuose

Bagdanavičius J. Žmogiškojo kapitalo formavimas šeimoje. Iš: 1. Jauni-mas ir šiuolaikinis pasaulis: socialinių patirčių įžvalgos. Vilnius: Vil-niaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008, p. 128–142. ISBN 978-9955-20-327-8.


Jasienė M. Nacionalinės pinigų sistemos kūrimas ir laikinųjų pinigų 2. įvedimas: priešistorė ir įgyvendinimas. Ekonomika, 2006, Nr. 76, p. 17–35. ISSN 1392-1258.Верховин В. И. Деньги в русском фольклоре (опыт социологиче-3. ской интерпретации). Вестник Московского государственного университета имени М. В. Ломоносова. Сер. 18. Социология и по-литология, 1997, № 4, c. 114–128.

Patentiniai dokumentaiUŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „KATRA“. Elektromagnetinis šilumos ir vandens kiekio skaitiklis. Int. Cl7: G 01 K 17/16. Lietuvos patentas, 4851. 2001-10-25.

Elektroninių (skaitmeninių) dokumentų aprašo elementų pateikimo tvarka

Paskutiniu metu daug medžiagos randama interneto svetainėse. Pasitai-ko atvejų, kai studijų darbų autoriai bibliografinėje nuorodoje pateikia tik elektroninį adresą. Taip daryti negalima. Elektroniniams (skaitmeniniams) dokumentams privaloma pateikimo tvarka kaip ir neinteraktyviems.

Elektroninių monografijų, straipsnių, dokumentų, pranešimų, elektroninių duomenų bazių ir kt. pateikimas

Elektroninių serialinių leidinių straipsniai ir kiti teikiniaiBrown1. Ryan A. Curriculum Consonance and Dissonance in Techno-logy Education Classrooms. Journal of Technology Education [interak-tyvus], 2009, vol. 20, no 2, p. 8–22 [žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.]. Pri-eiga per internetą: <http://scholar.lib.vt.edu/ejournals/JTE/v20n2/pdf/brown.pdf>. ISSN 1045-1064.Karpavičius H. Lietuvos ūkio gamybos sektorių konkurencingumo 2. vertinimo aspektai ES plėtros kontekste. Ekonomika [interaktyvus] 2007, t. 77 [žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.leidykla.eu/fileadmin/Ekonomika/77/str2.pdf>. ISSN 1392-1258.


Millis R. M., Dyson S., Cannon D. Association of classroom participa-3. tion and examination performance in a first-year medical school cour-se. Advances in Physiology Education. American Physiological Society [interaktyvus], 2009, vol. 33, Issue 3, p. 139–143 [žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://advan.physiology.org/cgi/content/abstract/33/3/139>. ISSN: 1522-1229.Абрамова С. Б. Деньги как социальная ценность: поколенческий 4. срез проблемы. Социологические исследования [interaktyvus], 2000, № 7, c. 37–41 [žiūrėta 2009 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ecsocman.edu.ru/images/pubs/2005/01/19/0000202568/005.ABRAMOVA.pdf>. ISSN 0132-1625.

Elektroninių išteklių medžiagaLietuvos ekonomikos apžvalga1. [elektroninis išteklius]. Statistikos de-partamentas, Ūkio ministerija. Vilnius: Statistikos departamentas, 2008, Nr. 2. ISBN 1648-391X.Suplemento al diario oficial de la Unión Europea2. [CD-ROM] / Supple-ment to the official journal of the European Union / Supplément au journal officiel de l’Union européenne / Supplement zum Amtsblatt der Europäischen Unijon. Luxembourg: Oficina de Publicaciones Ofi-ciales de las Comunidades Europeas, 2003. ISBN 1725-3357.

Kiti elektroniniai teikiniaiBlaževičius P. Žydiški lošimo vilkeliai Lietuvos archeologinėje medžiagoje [interaktyvus]. Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras [žiū-rėta 2009 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.jewishstudies.lt/index.php?-218852966>.

Elektroniniai pranešimaiKrivka E. 1. Viešojo intereso gynimas Lietuvoje. Teisinis reglamentavimas: pasiekimai ir problemos. Konferencijos „Teisinės galimybės sprendžiant vartotojų ginčus Lietuvoje“. Vilnius: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2008 m. kovo 21 d. [žiūrėta 2009 m. spalio 27 d.]. Prieiga per internetą: <www.vartotojuteises.lt/content/download/2139/11817/file/Krivkos%20pranešimas.doc> .


Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1995.2. Vilnius: Jung-tinių tautų vystymo programa, 1995. 99 p. [žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.unicef.un.lt/images/sociali-ne_raida/lt/HDR1995_LT.pdf>. ISBN 9986-639-01-8Ульянова Г. Н. Женщины-предприниматели в имперской России: 3. законодательство и практическая деятельность (на примере промышленности Москвы в XIX в.). Научный семинар 27 декабря 2006 г., 172-е заседание. Экономическая история. Обозрение. Выпуск 13. Под ред. Л. И. Бородкина. Москва: Изд-во МГУ [inte-raktyvus], 2007, c. 205–210 [žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.hist.msu.ru/Labs/Ecohist/OB13/172zUljanova.pdf>.ISSN 1816-5397.

DokumentaiLietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas1. (patvirtintas 2001 m. gegužės 17 d., Nr. IX-325). Valstybės žinios, 2001, Nr. 43-1495 [žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/in-ter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=331066&p_query=&p_tr2=>.Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl ilgalaikės pilietinio ir tau-2. tinio ugdymo programos patvirtinimo“ (patvirtintas 2006 m. rugsė-jo 19 d., Nr. X-818). Valstybės žinios, 2006 09 26, Nr. 102-3939 [žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/in-ter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283042&p_query=&p_tr2=>.

Mokslinių tyrimų ataskaitosTaikomasis mokslinis tyrimas „Optimalaus individualia veikla užsi-1. imančių fizinių asmenų, ūkininkų, kitų fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo modelio nustatymas“. Nacionalinė verslo admi-nistratorių asociacija. Vilnius, 2008 m. [žiūrėta 2009 m. spalio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ukmin.lt/ukstrat/pub/analy-sis/23868.doc>.The 2007 ESPAD Report. Substance Use Among Students in 35 European 2. Countries. The Swedish Council for Information on Alcohol and Other Drugs (CAN). B. Hibell, U. Guttormsson, S. Ahlström et al. Stockholm: Sweden, 2009. 408 p. [žiūrėta 2009 m. spalio 29 d.]. Prieiga per interne-tą: <http://www.espad.org/documents/Espad/ESPAD_reports/2007/


The_2007_ESPAD_Report-FULL_091006.pdf>. ISBN 978-91-7278-219-8.

Rankraštinių dokumentų aprašasJakutavičius M. 1. Apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos: produktų imitavimo atvejai: [rankraštis]: daktaro disertacija: socialiniai mokslai, teisė (01 S). Vilniaus universitetas, 2009. 291 p.Дело о приписании к Сурдецкому монастырю вольных людей2. : [ran-kraštis]. Ковно, 1843. Kauno apskrities archyvas, f. 49, ap. 1, b. 614, lap. 1–4.

4.4. Lentelių, paveikslų pateikimas, skaičių ir formulių rašymas

Studentams, rašantiems MBD, dažnai kyla klausimų, kaip pateikti infor-macinę medžiagą. Bet kokiu atveju lentelių ir paveikslų derinimas studijų darbuose padeda išvengti monotoniškumo.

Lentelių pateikimas MBD pateikiamos lentelės dažniausiai yra analitinės ir interpretacinės. Tinkamai sudarytoje lentelėje neturi būti tiesiogiai atkartotas pagrindinio darbo tekstas, o darbo tekste taip pat neturėtų būti tiesiogiai ir smulkme-niškai atpasakoti lentelės duomenys. Lentelė dažniausiai atlieka iliustra-cinę funkciją, todėl iš pagrindinio teksto turi būti aišku, kokio pobūdžio informaciją lentelės atspindi (pvz.: statistinį apibendrinimą, tyrimo faktus ar kt.).

Kai pateiktose lentelėse nepavyksta nusakyti esminių darbo rezultatų, o pateikta informacija nėra analitiškai apdorota, kyla įtarimas dėl gautų rezultatų ir pateiktų išvadų patikimumo. Lenteles, kurios iš esmės gerai neatspindi analitinės informacijos, rekomenduojama pateikti ne pagrin-diniame darbo tekste, bet prieduose. Pagrindiniame darbo tekste turi būti


pateikiamos lentelės tik analitiškai apibendrintos, informatyvaus turinio ir su geromis ir tiksliomis pavadinimų formuluotėmis.

Rekomenduojama lentelėse informaciją pateikti taip, kad ją būtų ne-sunku suprasti. Mokslinio darbo taip pat nerekomenduojama perpildyti beprasmėmis, duomenimis perkrautomis lentelėmis, nes dėl to nukenčia darbo kokybė.

Kiekviena lentelė turi turėti sąsają su pagrindiniu tekstu. Esminiai da-lykai turi būti suprantami vien iš lentelių pavadinimo ir jų turinio. Jos turi būti suprantamos be didesnių komentarų ir aiškinimų, pateiktų pagrindi-niame tekste. Sisteminant (pvz., tyrimo duomenis) reikia pagalvoti, kokia informacija turėtų būti pateikiama lentelėse, o kokia – darbo tekste.

Pagal mokslinę etiką reikia nurodyti kitų autorių publikuotų lentelių šaltinius, į juos pateikiant nuorodą (žr. 2 lentelę).

Lentelės turi būti sudaromos laikantis tam tikrų informacinės struktūros reikalavimų:

Lentelės turi būti vaizdžios ir nesunkiai suprantamos, nedidelės ir ◆lengvai apžvelgiamos.Žodžiai pateikiami be trumpinimų (galima vartoti tik visuotinai ◆priimtus sutartinius žymėjimus).Lentelė turi būti informatyvi (pvz., nurodant skirtingo pobūdžio ◆duomenis, tokius kaip vidurkis, moda, standartinis nuokrypis, im-ties dydis, juos rekomenduojama pateikti skirtinguose antraštiniuo-se stulpeliuose).Lentelėje neturi būti atkartotas tekstas. Tekste turi būti paaiškinta, ◆kokia informacija pateikiama lentelėje.Darbo tekste nereikia atkartoti kiekvieno lentelės skaičiaus atskirai, ◆nes tokiu atveju lentelė papildomos informacijos nesuteikia, o tik dubliuoja jau esamą tekstą.Lentelėse reikia vengti duomenų pasikartojimo. ◆


Turi būti aišku, koks požymis ( ◆ kintamasis, dimensija, rangas ir t. t.) lentelėse atspindėtas, kokie dydžiai naudojami (absoliutūs, santyki-niai ir pan.).Taip pat turi būti aišku, ar duomenys pateikti, pvz., apibendrinus ◆statistikos metraščių duomenis, ar tai autoriaus atlikto tyrimo re-zultatai.Labai svarbu, kokie matavimo vienetai (pvz.: ◆ sekundės, metrai, me-tai ir t. t.) vartojami lentelėse, kokia jų prasmė.Rašant lentelių pavadinimus reikia vengti stiliaus klaidų, „kalbos ◆šiukšlių“, profesinio žargono elementų (pvz., failas), santrumpų (pvz., HP) ir kt. specifinių žodžių (pvz., konkordancija), supranta-mų tik darbo autoriui. Apipavidalinant lenteles reikia paaiškinti vi-sus sutrumpinimus, išskyrus visuotinai pripažintus (pvz.: kg, val., min., km ir kt.).Pateikiant lenteles rekomenduotina naudoti kuo mažiau linijų, taš- ◆kelių brūkšnelių ar įvairių spalvų derinio. Lentelėse informaciją rei-kėtų pateikti taip, kad ją būtų nesunku suprasti.Sudarant lenteles skirtingas ženklų skaičius po kablelio reiškia skir- ◆tingą duomenų tikslumą, todėl stulpelyje ženklų skaičius po kablelio negali skirtis (jeigu visame stulpelyje duomenys pateikiami dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu (0,00), tuomet pateikiant duome-nis lentelėje būtina rašyti, pvz., 0,50). Kiekvienoje lentelės skiltyje pateikti skaičiai turi būti suapvalinti vienodu tikslumo laipsniu. Procentus priimta apvalinti 0,1 procento tikslumu. Lentelėse skai-tmenys rašomi laikantis eiliškumo – vienetai rašomi po vienetų, de-šimtys po dešimtimis ir t. t. Kas trys skaitmenys daromas intervalas, pvz., 1 486 974.


Lentelių komentavimas. Lentelės gali būti aptariamos keliais būdais:kai supažindinama su lentelėje pateiktais duomenimis. Pateikiant 1) nuorodą į lentelę, rašoma, pvz.: Kaip atskleidžia 3 lentelėje pateikti duomenys…;kai lentelės duomenys interpretuojami pateikiant nuorodą, pvz., 2) (žr. 3 lentelę).

Komentuojant lentelėse pateiktus duomenis nereikėtų rašyti: žemiau pateikiamoje lentelėje arba aukščiau pateikiamoje lentelėje matyti… Taip pat nerekomenduojama nurodyti ir teksto puslapio (pvz.: 3 puslapyje pa-teiktoje lentelėje matyti…).

Sudarant lenteles patartina naudoti vieną šriftą ir vienodą šrifto dydį kaip ir pagrindiniame tekste (pvz., Time New Roman, 12 pt), tuos pačius prasminius žodžius ir vienodą terminologiją.

Lentelių numeracija. Kai visame darbe yra tik viena lentelė, tai deši-nėje lapo pusėje virš lentelės arba prieš jos pavadinimą užrašomas žodis „lentelė“ (be eilės numerio). Visų lentelių tekstas pradedamas didžiąja rai-de. Trumpinama „lent.“ tik teksto nuorodose. Kitais atvejais žodis „lente-lė“ netrumpinamas.

Kai tekste pateikiama daugiau nei viena lentelė, tada lentelės nume-ruojamos ištisai arba atsižvelgiant į to skyriaus, poskyrio, skyrelio nu-meraciją. Lenteles numeruojant ištisai, reikia išlaikyti numeravimo nuo-seklumą. Lentelių numeris rašomas arabiškais skaičiais, tarp skaičiaus ir žodžio padarius vieno simbolio tarpą (pvz., 10 lentelė).

Kai lentelės numeruojamos atsižvelgiant į skyriaus ar poskyrio nume-raciją, lentelės numeris pateikiamas kartu su to skyriaus ar poskyrio nu-meriu (pvz., 1.1 poskyryje pateikta lentelė numeruojama – 1.1.1 lentelė). Skyriaus numeris nuo lentelės numerio turi būti atskiriami tašku. Lente-lės numeris kartu su žodžiu „lentelė“ rašomas prieš jos pavadinimą vieno-je eilutėje arba virš pavadinimo dešinėje pusėje (žr. 13 lentelę).


13 lentelė. Skalės ir leistini veiksmaiSkalės Leistini veiksmai Skaičius

Pavadinimų Elementų, patekusių į kiekvieną kategoriją, skai-čiaus radimas

Kategorijos kodas

Rangų Elementų, turinčių konkretų rangą, skaičiaus radimas. Rangų palyginimas (santykiai „daugiau“, „mažiau“)

Rangas

Intervalų Sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba iš skaičiaus Kintamojo reikšmėSantykių Visos matematinės operacijos Kintamojo reikšmė

Šaltinis: Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vilnius: TEV, 2000, p. 21.

Jeigu lentelei sudaryti buvo naudoti ne studento asmeninio (autorinio) darbo (tyrimo) duomenys, tuomet reikia nurodyti šaltinio autorių, publi-kavimo metus ir puslapį (žr. 13 lentelės aprašą).

Jeigu remdamasis kitų autorių ar šaltinių duomenimis magistrantas parengė autentišką lentelę (ją papildė savo skaičiavimais ar joje apibendri-no kitų autorių pateiktus duomenis), tuo atveju nuoroda į kitus autorius ar literatūros šaltinius pateikiama taip (žr. 14 lentelę).

14 lentelė.   Skuodo rajono gyventojų pasiskirstymas pagal seniūnijas*

Skuodo r. savivaldybė Metai Gyventojų skaičius

Pasiskirstymas (proc.) Imties tūris

Iš viso: 2001 25 595 100 400Skuodo miestas 2001 7896 31 123Aleksandrijos seniūnija 2001 1901 7 30Barstyčių seniūnija 2001 1271 5 20Ylakių seniūnija 2001 3981 16 62Lenkimų seniūnija 2001 1224 5 19Mosėdžio seniūnija 2001 3034 12 47Notėnų seniūnija 2001 1346 5 21Skuodo r. seniūnija 2001 3408 13 53Šačių seniūnija 2001 1534 6 24

*Imtis paskaičiuota autorių remiantis: Klaipėdos apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas, 2001. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2003, p. 44–51.


Reikia stengtis lentelių neskaidyti. Tačiau labai prireikus lentelę galima perkelti į kitą puslapį, kitame puslapyje parašant, pvz., 3 lentelės tęsinys. Tuomet ir iš naujo užpildomi visų lentelės stulpelių ir eilučių pavadinimai. Negalima lentelės pavadinimo pateikti viename teksto puslapyje, o pačią lentelę ar jos dalį – kitame.

Lenteles pageidautina išdėstyti taip, kad jas būtų galima peržiūrėti ne-sukiojant darbo. Jeigu išimtiniais atvejais lentelę reikia pateikti horizonta-liai, ji turėtų būti pateikiama taip, kad, norint ją peržiūrėti, darbą reikėtų pasukti pagal laikrodžio rodyklę. Labai didelės apimties lentelės yra kelia-mos į darbo priedus.

Lentelės pavadinimas. Lentelės pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis, pradedant didžiąja, virš lentelės arba dešinėje pusėje. Lentelės pavadinimas turi būti pateikiamas virš paaiškinamos lentelės. Pavadini-mas centruojamas atsižvelgiant į lentelės kraštus ir teksto paraštes. Pava-dinimo antraštė neturi būti labai ilga.

Lentelės pavadinimas rašomas tokiu pačiu šriftu kaip ir pagrindinis tekstas (pvz., Time New Roman, 12 pt). Taip pat jį galima paryškinti. Pava-dinimas turi aiškiai įvardyti lentelės turinį. Jis dažniausiai rašomas pavar-tojant lentelės turinį apibūdinančius prasminius žodžius, juos sujungiant į logiškai prasmingą sakinį.

Rašant lentelės pavadinimą, reikėtų vengti terminų, kuriuos būtina paaiškinti po lentele arba išnašose puslapio apačioje. Lentelės pavadini-mas turi būti suprantamas be papildomo aiškinimo. Taip pat reikia vengti gramatinių ir sintaksės klaidų.

Pateikiant lentelės pavadinimą rekomenduojama greta jo nurodyti ir kitą informaciją, kuri lentelėje nėra atskirai pateikiama. Dažniausiai tai yra: imties dydis (pvz., N = 1004), bendri matavimo vienetai (pvz.: metai, centimetrai ir kt.), tyrimo tipas (pvz., apklausa) ir t. t.

Rašant lentelės stulpelio antraštę, be papildomo paaiškinimo, gali-ma vartoti visuotinai priimtus, bet ne specifinius sutrumpinimus, pvz.: Nr. (numeris), % (procentai).


Statistinių rodiklių aprašo sutrumpinimus, prieš juos pateikiant lente-lėse, rekomenduojama aprašyti darbo tekste.

Kiekvienas lentelės(-ių) stulpelis, taip pat ir paantraštinis (esantis po stulpeliu) bei esantis kairėje lentelės pusėje, turi turėti antraštę. Tokios struktūros laikymasis leidžia aiškiau paskirstyti elementus, nesudarant papildomo stulpelio (žr. 15 lentelę).

15 lentelė. Kintamojo reikšmių padėties (centro) matai*

Matavimo lygmuoTinkamas duomenų centro matas

Moda Mediana VidurkisNominalinis ✓ x xRanginis ✓ ✓ xIntervalų ✓ ✓ ✓Santykių ✓ ✓ ✓

Pastaba: tinkami matai pažymėti ✓, netinkami x.

*Sudaryta autorių remiantis: Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vilnius: TEV, 2000, p. 35–39.

Lentelių stulpeliai pagal informacijos apimtį skirstomi į antraštinius ir paantraštinius. Antraštinių ir paantraštinių stulpelių naudojimas leidžia išvengti žodžių atkartojimo stulpelių antraštėse neprarandant stulpelio aprašo informatyvumo.

Visos stulpelių antraštės rašomos mažosiomis raidėmis pradedant di-džiąja. Taip pat rašomi ir lentelėje pateikiami duomenys.

Lentelių tipai. Lentelių yra įvairių tipų. Dažniausiai darbuose patei-kiamos skaitmeninės, tekstinės lentelės, taip pat lentelės, kuriose nurodo-mi rodikliai, psichometrinė statistika ir kt.

Tekstinėse lentelėse dažniausiai pateikiami skaitmeninės (kiekybi-nės) išraiškos duomenys, kitaip tariant, tekstiniai duomenys. Tai gali būti žodžiai, sakiniai, frazės, teksto atkarpos ir kt. Tekstinėse lentelėse taip pat pateikiami autentiški tiriamųjų atsakymai, gauti atliekant, pvz.: giluminį interviu, atvejo studiją ir kt.


Tekstinių lentelių antraštėms keliami tie patys reikalavimai kaip ir skaitmeninėms lentelėms. Taip pat be papildomo teksto turi būti aišku, kokios prigimties yra tekstinė medžiaga (pvz.: laiškas, stenograma ar kt.), taip pat kokiu būdu gauta atitinkama tekstinė medžiaga (pvz.: tiriamųjų autentiški atsakymai, dokumentų kontent analizė ir kt.).

16 lentelė.   Dažniausiai nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinami informaciniai įpareigojimai

Dažniausiai nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinami informaciniai įpareigojimai1. Įpareigojimas parengti ir pateikti ataskaitas (žr.: 5 priedą Aplinkos apsauga – informa-

cinis įpareigojimas Nr. 3, 10, 17, 21 ir kt.; 10 priedą Finansinė ir draudimo veikla – infor-macinis įpareigojimas Nr. 8, 51, 75).

2. Pareiškimas gauti licenciją ar leidimą tam tikrai veiklai (žr.: 10 priedą Finansinė ir draudimo veikla Nr. 14, 25, 164; 5 priedą Aplinkos apsauga – informacinis įpareigoji-mas Nr. 2, 22, 27, 43 ir kt.; 18 priedą Informacinis įpareigojimas Nr. 6, 14, 15, 16 ir kt.).

3. Pareiga instruktuoti, apmokyti (žr. 7 priedą Darbo teisės ir apskaita – informacinis įpareigojimas Nr. 27, 29 ir kt.).

5. Pateikti deklaracijas (žr.: 13 priedą Mokesčių teisė 1 – informacinis įpareigojimas Nr. 14, 15, 16; 2 priedą Mokesčių teisė 2 – informacinis įpareigojimas Nr. 1, 2, 3, 4 ir kt.; 15 priedą Mokesčių teisė 3 – informacinis įpareigojimas Nr. 1, 2, 3 ir kt.).

6. Informacijos tretiesiems asmenims nurodymas ant gaminių pakuočių, instrukcijų, etikečių aprašymų ir pan., pvz., prekių / produktų arba įrengimų ženklinimas (žr.: 25 priedą Vartotojų teisių apsauga – informacinis įpareigojimas Nr. 2; 8 priedą Didme-ninė prekyba – informacinis įpareigojimas Nr. 71).

7. Pareiga patvirtinti, suderinti, turėti ir atnaujinti vidaus tvarką reglamentuojančias taisykles, planus, reikalavimus, dydžius (žr.: 7 priedą Darbo teisė ir apskaita – infor-macinis įpareigojimas Nr. 83, 228; 24 priedą Geležinkelių transportas – informacinis įpareigojimas Nr. 67, 68, 69, 70 ir kt.).

8. Pareiga teikti įvairaus pobūdžio informaciją apie pasikeitusias arba neįprastas aplin-kybes (žr.: 24 priedą Geležinkelių transportas – informacinis įpareigojimas Nr. 24, 47, 95 ir kt.; 22 priedą Oro transportas – informacinis įpareigojimas Nr. 3, 4, 34 ir kt.).

Šaltinis: Taikomojo mokslinio tyrimo „Administracinę naštą verslui sukuriančių informacinių įsipareigojimų supapras-tinimo galimybės geresnio reglamentavimo kontekste“ ataskaita. Ataskaitos rengėjai advokatų profesinė bendrija „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“, 2009 m. vasaris, p. 28–29 [žiūrėta 2009 m. rugsėjo 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryptys/reglamentavimas/studija/Study-LRU00-del-administracines-nastos-su-mazinimo.doc>.

Lentelės, kuriose pateikiami tyrimo rodikliai. Tam tikro nagrinė-jamo reiškinio požymiai vadinami kintamaisiais, arba rodikliais. Pvz., individo socialinės-ekonominės padėties indeksas gali būti išvedamas,


apibendrinant pavienius tiriamųjų demografinius požymius, t. y. išsila-vinimą, pajamas, profesijos prestižą, karjeros galimybes ir kt. Tokiose len-telėse pateikiamos medžiagos tikslas – atskleisti nagrinėjamų požymių struktūrą kaip visumą (žr. 17 lentelę).

17 lentelė.   Gyventojai pagal amžiaus grupes mieste ir kaime 2007 m. pradžioje

AmžiusMieste Kaime

Moterys Proc. Vyrai Proc. Moterys Proc. Vyrai Proc.Iš viso: 1 228 671 100,0 1 031 560 100,0 579 245 100,0 545 403 100,0

0–19 250 236 20,4 260 988 25,3 142 281 24,6 150 339 27,620–64 764 591 62,2 661 192 64,1 303 679 52,4 324 302 59,465 + 213 844 17,4 109 380 10,6 133 285 23,0 70 762 13,0

Šaltinis: Moterys ir vyrai Lietuvoje 2006 / Women and men in Lithuania. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietu-vos Respublikos Vyriausybės, 2007, p. 22.

Psichometrinę statistiką ir tiriamų požymių kokybę vaizduojančios lentelės. Socialiniuose moksluose dažnai susiduriama su ad hoc metodi-komis, kurios yra sukurtos konkrečiam tyrimui. Pvz., dirbant su psicho-metrinėmis priemonėmis – testais – yra privalu nurodyti jų metodologi-nės kokybės charakteristikas. Tam tikri psichometrinės statistikos matai pateikiami tiek dirbant su ad hoc testais, tiek naudojant kitus testus (žr. 18 lentelę).

18 lentelė.   Taikomųjų techninių žinių testo užduočių analizės rezultatai ir patikimumo statistinės charakteristikos

Statistinės charakteristikos pavadinimasTaikomųjų techninių

žinių testasUžduočių sunkumo koeficientų vidurkis 0,66Užduočių skiriamosios gebos koeficientų (r/itt) vidurkis 0,35Minimali testo užduočių interkoreliacija (Inter-item-Corrrelation) 0,01Maksimali testo užduočių interkoreliacija 0,37Vidutinė testo užduočių interkoreliacija 0,15Minimali testo užduočių skiriamoji geba (testo užduoties koreliacija su bendruo-ju testo įverčiu) r/itt

0,21


Statistinės charakteristikos pavadinimasTaikomųjų techninių

žinių testasMaksimali testo užduočių skiriamoji geba r/itt 0,51Testo vidinio suderinamumo rodiklis Cronbach α 0,82

Šaltinis: Kovierienė A. Techninio išprusimo testų taikymo jaunuolių techniniams polinkiams nustatyti tyrimas. Iš: Profesinės studijos: teorija ir praktika. Šiauliai: Šiaulių kolegijos leidybos centras, 2005, Nr. 1, p. 44–50.

Daugiamatės statistinės analizės duomenų pateikimas lentelėse. Dažniausiai paplitę daugiamačiai analizės metodai, pvz.: dvifaktorinė dis-persinė analizė, logistinė regresija, diskriminantinė analizė ir kt. metodai. Daugiau informacijos apie įvairius statistinės analizės metodus galima rasti V. Čekanavičiaus ir G. Murausko knygoje „Statistika ir jos taikymas“ (II dalis, 2000).

Lentelėse duomenys pateikiami pasitelkiant SPSS Statistic for Win-dows programinį paketą. Daugiamačiai metodai leidžia iš kelių esminių teorinio (matematinio-statistinio) modelio rodiklių, koeficientų patiki-mai spręsti, ar empiriniai statistiniai duomenys neprieštarauja teoriniam modeliui. Lentelės, kuriose pateikiami daugiamatės analizės rezultatai, turi būti sudaromos taip, kad jos atskleistų svarbiausius ir informatyviau-sius tyrimo modelio rodiklius.

19 lentelė.   Įskaitą išlaikiusieji ir neišlaikiusieji studentai (klasifikacija)Apskaičiuoti duomenys

ĮskaitaKlasifikacija

Neišlaikė IšlaikėIšlaikė 7 4 63,6Neišlaikė 1 12 92,3Iš viso: 8 16 79,2

Šaltinis: Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas. II dalis. Vilnius: TEV, 2000, p. 186–187.

Taikant logistinės regresijos metodą, teisingai klasifikuoti 7, o neteisin-gai 4 studentai. Tai sudaro 63,6 proc. teisingų prognozių. Iš išlaikiusių eg-zaminą teisingai klasifikuoti 12, o neteisingai 1. Tai sudaro 92,3 proc. tei-singų prognozių. Teisingai klasifikuotieji išdėstyti klasifikacinės lentelės


pagrindinėje įstrižainėje. Bendras teisingai klasifikuotų studentų procen-tas yra 79,2 (žr. 19 lentelę).

Paveikslų pateikimas Visi pagrindiniai metodologiniai reikalavimai, kurie keliami apipavidali-nant lenteles, galioja ir paveikslams. Kalbant apie paveikslų pranašumus, yra akivaizdu, kad grafinį vaizdą galima suvokti lengviau ir greičiau nei skaitmeninių simbolių tekstą, kuris pateikiamas lentelėse. Taip pat pa-veikslai geriau tinka, kai reikia perteikti, atspindėti, iliustruoti apiben-drintas tendencijas.

Visos diagramos, grafikai, schemos, piešiniai, nuotraukos, brėžiniai ir kiti panašūs elementai vadinami paveikslais. Kitaip tariant, paveikslu yra laikoma bet kokia grafinio pobūdžio informacija, išskyrus lentelę. Kitos pavadinimų formuluotės, kaip antai: schema, grafikas, diagrama, histo-grama, yra neleistinos.

Studijų darbų tekstuose aprašant paveiksluose pateiktą informaciją ją patartina komentuoti (pvz.: 2 paveiksle yra pateikiami standartizuotos bendrosios gyvenimo kokybės vidurkiai pagal keturias respondentų am-žiaus grupes).

Pateikiant paveikslus reikia stengtis kuo mažesniu grafinių elementų skaičiumi perteikti daugiau informacijos. Taip pat sudarant paveikslus nerekomenduojamas įmantrus šriftas, diagramų šešėliavimas ir jų dengi-mas ryškiomis pereinamomis spalvomis, grafikų pasukimas ir vaizdavi-mas iš vadinamosios ¾ pozicijos ir kt.

Informaciją reikia pateikti taip, kad visi neįprasti elementai neužgožtų paveikslo esmės.

Paveikslo komentavimas pagrindiniame tekste. Paveikslo esmė turi būti suprantama iš darbo konteksto, tačiau paveikslo turinį privaloma ko-mentuoti ir darbo tekste. Aptariant paveikslus, galioja tos pačios taisyklės kaip ir komentuojant lenteles (plačiau skaityti Lentelių komentavimas).


Paveikslus rekomenduojama pateikti darbo tekste tik tuo atveju, jei jie iliustruoja kokį nors dėsningumą, tyrimo metu nustatytą tendenciją ir pan. Paveikslai gali būti aptariami keliais būdais:

kai supažindinama su paveiksle atskleidžiamais duomenimis, pa-1) teikiant nuorodą į paveikslą rašoma, pvz.: Kaip atskleidžia 5 pav…;kai interpretuojami duomenys, pateikti paveiksle, darant nuorodą į 2) paveikslą rašoma, pvz., (žr. 2 pav.).

Paveiksle turi būti aiškiai perteikiama informacija. Tuo atveju galimos nuorodos į paveikslo formuluotes, pvz., rašant: Kaip parodyta 1.1 pav., ga-mybos sąnaudų priklausomybė priklauso nuo…; arba Gamybos sąnaudų priklausomybė nuo gamybos apimties parodyta 2.3 pav.

Komentuojant paveiksluose pateiktus duomenis nerekomenduojama rašyti: žemiau pateikiamame paveiksle arba aukščiau pateikiamame pa-veiksle matyti… Taip pat nereikia nurodyti ir teksto puslapio, kuriame pateikiamas paveikslas, pvz.: 8 puslapyje pateiktame paveiksle matyti…).

Paveiksluose pateikiant informaciją, patartina naudoti vieną šrifto dydį kaip ir pagrindiniame tekste (pvz., Time New Roman, 12 pt).

Paveikslų numeracija. Jeigu studijų darbe pateikiamas tik vienas pa-veikslas, prieš jo pavadinimą rašomas žodis „paveikslas“. Žodis trumpi-namas (pav.) tik nuorodose ir po paveikslo numerio. Kitais atvejais žodis „paveikslas“ netrumpinamas.

Paveikslo numeris rašomas prieš paveikslo pavadinimą, po paveikslu jį centruojant toje pačioje eilutėje kaip ir pavadinimas (žr. 1 pav.).

Kai tekste pateikiama daugiau nei vienas paveikslas, jie numeruoja-mi ištisai arba atsižvelgiant į skyriaus, poskyrio, skyrelio numeraciją. Pa-veikslus numeruojant ištisai, reikia išlaikyti numeravimo nuoseklumą (pvz.: 1 pav., 2 pav., 3 pav. ir t. t.). Paveikslo numeris rašomas arabiškais skaičiais, padarius vieno simbolio tarpą tarp skaičiaus ir žodžio. Kai pa-veikslas numeruojamas atsižvelgiant į skyriaus, poskyrio ar skyrelio nu-meraciją, jo numeris pateikiamas kartu nurodant ir to skyriaus ar posky-rio, kuriame įterpiamas paveikslas, numerį (pvz., 1.2 poskyryje pateiktas


paveikslas numeruojamas – 1.2.1 pav.). Skyriaus numeris nuo paveikslo turi būti atskiriami tašku.

Paveikslo pavadinimas. Paveikslo pavadinimas rašomas po paveiks-lu mažosiomis raidėmis pradedant didžiąja. Pavadinimas centruojamas atsižvelgiant į paveikslo kraštus ir teksto paraštes. Paveikslo pavadinimo antraštė neturi būti labai ilga. Pavadinimas turi būti konkretus, supranta-mas be papildomo aiškinimo.

Paveikslo pavadinimas rašomas tokiu pačiu šriftu kaip ir pagrindinis tekstas (pvz., Time New Roman, 12 pt). Pavadinimas turi aiškiai atskleisti paveikslo turinį.

Nurodant paveikslo pavadinimą, reikia vengti specifinių terminų. Juos būtina paaiškinti po paveikslu arba darbo išnašose puslapio apačioje. Be papildomo paaiškinimo, galima vartoti visuotinai priimtus sutrumpini-mus, pvz.: Nr. (numeris), % (procentai).

Nurodant paveikslo pavadinimą, rekomenduotina greta jo pateikti ir kitą informaciją, kuri paveiksle nėra atskirai pateikiama. Dažniausiai tai yra: imties dydis (pvz., N = 1004), bendri matavimo vienetai (pvz.: metai, centimetrai ir kt.) ir t. t. Statistinių rodiklių aprašo sutrumpinimus, prieš juos pateikiant paveiksluose, rekomenduojama aprašyti darbo tekste.

Formuluojant paveikslo pavadinimą taip pat reikia vengti gramatinių ir sintaksės klaidų.

Paveikslų spalvos. Sudarant paveikslus būtina atidžiai parinkti spal-vas (kiekviena spalva suteikia tam tikrą informacijos kiekį). Spalvų gau-sa mažina paveikslo informatyvumą. Rekomenduojama spalvas parinkti taip, kad jos aiškiai atsispindėtų paveikslu norimą perteikti informaciją. Patartina naudoti kuo mažiau spalvų ir atspalvių, skaičius išdėstyti taip, kad jie neuždengtų vienas kito (žr. 2 pav.).

Parenkant paveikslo elementų dydį, svarbu siekti informatyvumo, vengti per didelio arba per daug mažo jų dydžio, nes tokie paveikslai sun-kiai suprantami. Mažiausias rekomenduojamas raidžių dydis paveiksle yra 6 pt, didžiausias – 14 pt, šriftas Times New Roman.


Paveikslų tipai. Paveikslų yra labai daug ir įvairių tipų. Jie skirstomi pagal pateikiamos informacijos pobūdį. Dažniausiai studijų darbuose pa-teikiami paveikslai yra grafinio informacinio pobūdžio, tačiau galima kla-sifikacija ir pagal tai, kokia technika jie yra atlikti (pvz.: piešinys, brėžinys, žemėlapis ir kt.). Bet kuriuo atveju paveiksluose pateikiama informacija turi būti informatyvi, patraukli, lakoniška ir suprantama (žr. 1 pav.).

1 pav. Tarptautinė ekonominių klasifikatorių sistema** Sudaryta autorių remiantis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.). Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2008.

„Statistiniais grafikais vadinamas statistinių skaitmeninių dydžių ir jų tarpusavio santykių sąlyginis vaizdavimas geometrinėmis figūromis.“98 Statistinių grafikų pagrindinės grupės yra: diagramos, dažnių skirstymo grafikai ir statistiniai žemėlapiai.

Diagramos. Diagramos gali būti skirtos kiekiui palyginti, struktūrai ir dinamikai pavaizduoti. Dažniausiai yra naudojamos stulpelinės (juosti-nės), figūrinės, skritulinės (kvadratinės), sektorinės, linijinės diagramos.

98 Bagdonas E. Socialinė statistika. Metodai. I dalis. Kaunas: Technologija, 2004, p. 35.


Stulpelinės diagramos. Struktūrinė diagrama (žr. 2 pav.) yra skir-ta reiškinio struktūrai atvaizduoti. Atskirais atvejais šios diagramos gali būti dviejų tipų – struktūrinės ir dinaminės. Struktūrinė diagrama paro-do kintamojo struktūrą, o dinaminė – kintamojo kitimą.

2 pav.   MTTP darbuotojų pasiskirstymas pagal mokslo sritis be verslo sekto-riaus 2008 m.

Šaltinis: Mokslo darbuotojai ir jų veikla 2008 / Research activities: statistikos rinkinys. Vilnius: Statistikos departa-mentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2009, p. 11.

Skritulinės diagramos. Nominaline arba eiliškumų skale išmatuo-tų požymių pasiskirstymo struktūrą atskleidžia skritulinės diagramos. Tai grafikai, skirti procentinėms dalims arba proporcijoms parodyti (žr. 3 pav.).


3 pav.   „X“ įmonėje dirbančių asmenų pasiskirstymas pagal amžių (proc.)

Linijinės diagramos. Linijinės diagramos gali vaizduoti tęstinius duo-menis per tam tikrą laikotarpį, nustatytą įprastoje skalėje. Jos tinka, kai norima atskleisti duomenų tendencijas lygiais intervalais. Linijinėje dia-gramoje kategorijos duomenys lygiai paskirstomi horizontalioje ašyje, o visi reikšmių duomenys – vertikalioje ašyje (žr. 4 pav.).

4 pav. „X“ įmonės prekių apyvarta 2009 m. I–IV ketvirtį (tūkst. Lt)


Statistiniai žemėlapiai. Kartografinę medžiagą atspindintys paveiks-lai gali būti kartogramos (statistiniai žemėlapiai), kuriuose tiriamojo požymio pasiskirstymas parodomas tam tikroje teritorijoje sutartiniais ženklais: taškais, tekstūra, spalva. Taip pat gali būti ir kartodiagramos (kartogramos ir diagramos derinys, dažniausiai sudaromas naudojant kvadratines, skritulines ir sektorines diagramas).

Labai dažnai studijų darbuose, ypač praktinio pobūdžio, yra pateikia-ma atrankinio vieneto lokalizacija. Tokiu atveju informacija gali būti pa-teikiama žemėlapyje (žr. 5 pav.).

5 pav.   Tyrime dalyvavusių mokyklų atstovų bendroji imtis: respondentų pa-siskirstymas pagal vietoves (geltona spalva pažymėtos savivaldybės, kuriose gyvena ir / ar dirba tyrimo dalyviai, raudona – tyrime nedalyva-vusios savivaldybės)

Šaltinis: Bendrojo lavinimo mokyklų ir aukštųjų mokyklų bibliotekų kokybė ir mokymo / mokymosi poreikių tenkinimas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2008.


Histogramos. Empirinės grupuotų duomenų tankio funkcijos grafi-kas vadinamas histograma99. Tai – stulpelinės diagramos, skirtos tolydžių kintamųjų pasireiškimo dažniui atvaizduoti. Taip pat jos naudojamos sie-kiant vizualiai nustatyti skirstinio formą. Kartais norint vaizdžiau pateik-ti informaciją apie tolydžių kintamųjų pasireiškimo dažnį, geriau naudoti sukauptųjų dažnių skirstinį. Normalųjį skirstinį korektiška vaizduoti tik tuomet, kai požymis buvo matuotas kiekybiškai – intervalų arba santykių skale (žr. 6 pav.).

6 pav. Histogramos pavyzdys

99 Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vilnius: TEV, 2000, p. 31.


Skaičių rašymas Skaičių rašymą nustato Lietuvos standartas LST ISO 31-0:1996 „Dydžiai ir vienetai“, atitinkantis tarptautinį standartą. Skaičiai, susidedantys iš daugelio skaitmenų, rašant skirstomi į atitinkamas grupes (geriausiai po tris), skaičiuojant nuo kablelio (dešimtainio ženklo) į kairę ir dešinę. Skai-čiai rašomi Time New Roman šriftu. Pvz.:

1 000,000 m (vienas kilometras),1 000 000,00 Lt (vienas milijonas litų).Jei tekste pateikiami skaičiai turi matavimo vienetą, juos reikia rašyti

skaitmenimis (pvz., 250 Lt), jei neturi – žodžiais (pvz.: Sąnaudos padidėjo du kartus). Jei tekste pateikiamos kelios skaitinės vertės iš eilės, vieneto žymenį reikia rašyti tik vieną kartą po paskutinio skaitmens, pvz., 20, 50, 100 Lt.

Skirtingas ženklų skaičius po kablelio reiškia skirtingą duomenų tiks-lumą, todėl lentelės stulpelyje ženklų skaičius po kablelio negali skirtis (jeigu visame stulpelyje duomenys pateikiami dviejų skaitmenų po ka-blelio tikslumu (0,00), tuomet pateikiant duomenis lentelėje būtina rašyti 0,20).

Sveikajam skaičiui nuo dešimtainių ir šimtainių atskirti rašomas kab-lelis. Sveikieji skaičiai žymimi juos grupuojant po tris, skaitmenų grupės viena nuo kitos skiriamos tarpeliais (nededamas nei kablelis, nei taš-kas). Dešimtainės dalys rašomos viena skaitmenų grupe, pvz.: 152 231; 324 567.

Tam, kad skaičius būtų galima lengviau suvokti ir palyginti, duomenis rekomenduojama rašyti pagal šias taisykles:

kai po kablelio yra trys skaitmenys, rašoma taip: 1,326 milijardo 1) (bet ne 1 326 milijonai);kai po kablelio yra mažiau nei trys skaitmenys, rašoma taip: 2) 1 326,1 milijono (bet ne 1,3261 milijardo)100.

100 Institucijų leidinių rengimo vadovas. Ketvirta dalis. Leidiniai lietuvių kalba. 2007, p. 37–38.


Skaičiai ir kiekisKai skaičiai nurodo teksto dalis, jie rašomi prieš atitinkamą žodį, ◆pvz.: 42 straipsnio 2 dalis, 2 puslapyje. Nuorodose ar išnašose pus-lapio numeris rašomas po santrumpos „p.“, pvz., 2006, p. 3.Skaičiai paprastai rašomi žodžiais, tačiau pernelyg ilgi skaičiai daž- ◆nai rašomi skaitmenimis, pvz.: per aštuonias dienas, keturiolika ko-miteto narių, per 72 valandas.Kelintiniai skaitvardžiai gali būti užrašomi ir romėniškais, ir ara- ◆biškais skaitmenimis, pvz.: XXI amžius, IV mėn., II veiksmas, III tomas, XXIII skyrius, I dalis, V kategorija; 8 klasė, 5 pavyzdys, 6 lentelė, 2003 m. (skaityti: du tūkstančiai tretieji metai), 25 diena, 10 valanda, 25 puslapis, 34 tomas, Nr. 2.Žymint skaitmenimis, prie kelintinių skaitvardžių po brūkšnelio ◆gali būti pridedamos galūnės, pvz., 25-asis leidimas. Jei po skaitme-ninės išraiškos yra kitas skaitmeninis patikslinimas, jis rašomas žodžiais, pvz., 25-ojo leidimo pirmasis papildymas. Galūnė rašoma kartu su kamiengalio minkštumo ženklu, pvz., 3-iasis (ne 3-asis). Prie romėniškų skaitmenų galūnės nerašomos, pvz., II variantas (ne II-asis variantas).Dideli skaičiai, pradedant tūkstančiu, gali būti žymimi skaitmeni- ◆mis ir žodžiais arba jų sutrumpinimais, pvz.: 10 tūkstančių, arba 10 tūkst.; 5 milijonai, arba 5 mln.; 23 mln. europiečių, 40 mlrd. EUR.Kiekis, sumos ir pan. paprastai rašoma skaitmenimis, ypač kai nu- ◆rodomas matavimo vienetas arba valiuta, skaitmenis nuo ženklo atskiriant kietuoju tarpeliu (Ctrl + Shift + Space), pvz.: 2,25 % nor-ma, 5 EUR už toną garantija. Jei po skaičiaus rašome ne simbolį, o visą žodį, paliekame paprastą tarpelį, pvz.: 12 tonų, 2007 metais, 1000 eurų, 100 procentų. Lentelėse ir sąrašuose kiekiai visada rašo-mi skaitmenimis.


Dideli skaičiai rašomi juos grupuojant po tris skaitmenis. Tarp ◆skaitmenų grupių nededamas nei kablelis, nei taškas. Tačiau jos at-skiriamos kietuoju tarpeliu, pvz.: 125 000, 3 000, 15 000, 100 000, 1 000 000, 1 000 000 000 (o ne 125.000 arba 125,000).Dešimtainės ir šimtainės trupmeninės skaičiaus dalys nuo sveiko- ◆sios dalies skiriamos kableliais, pvz.: 1,5 kg (ne 1.5 kg), 0,25 g (ne 0.25 g).Excel ◆ lentelėse skaitmenų rašyba paliekama kaip originale.Greta pateikiant kelis skaičius, rekomenduojama kiekio vienetą ra- ◆šyti tik po paskutiniojo (pvz.: 2004 ir 2005 m.; 20 ir 24 proc.), jei tekstas netaps dviprasmiškas.Procentai, proc. ir %. ◆ Simbolis % vartojamas tada, kai jis yra origi-nale. Sakinyje galima rašyti ir procentai, ir proc. Sakinyje po skai-čiaus patartina rašyti proc. arba %. Oficialiajame leidinyje rašomas ženklas %101.

Matavimo vienetų pavadinimai Matavimo vienetų pavadinimai paprastai rašomi žodžiais, išskyrus pa-veiksluose ir sąrašuose. Po ilgio, ploto, tūrio, saiko ir kitų matų tarptau-tinių santrumpų taškas nededamas. Žymint tam tikras dimensijas, kai reikia nurodyti kokio nors fizinio dydžio santykį su pasirinktos vienetų sistemos pagrindiniais dydžiais, vartojamas pasvirasis brūkšnys, o ne žo-delis „per“, pvz., turėtų būti ne 6 m per s, o 6 m/s102.

Valiutų pavadinimai Europos valiutos pavadinimas yra euras. Jo simbolis €, o ISO kodas EUR. Kai teisės akte daroma nuoroda į eurais išreikštą sumą, rašoma santrum-

101 Institucijų leidinių rengimo vadovas. Ketvirta dalis. Leidiniai lietuvių kalba. 2007, p. 37–38 [elektroninė versija]. Prieiga per internetą: <http://publications.europa.eu/code/pdf/000300-PIV-lt-2007.pdf>.

102 Ten pat, p. 33.


pa EUR, o ne visas žodis, pvz.: euro kursas, vienas euras, keletas milijonų eurų, bet visada – 100 EUR.

Lentelėse vartojama tik santrumpa EUR. (Šios nuostatos netaikomos Audito rūmų dokumentams, kurių tekstuose, lentelėse, grafikuose ir prie-duose turi būti rašomas visas žodis, o ne santrumpa.)

Nurodant kitą valiutą, rašomas visas pavadinimas. Jei tame pačiame tekste valiutos pavadinimas paminimas kelis kartus, pirmą kartą nuro-domas visas pavadinimas, o toliau tekste – ISO kodas, pvz., 300 Danijos kronų (DKK) pajamų ir 505 DKK išlaidų103.

Datos rašymasData paprastai rašoma skaitmenimis, išskyrus mėnesių pavadini- ◆mus, kurie rašomi žodžiais, pvz.: 2006 m. spalio 1 d.; 2004 m. gruo-džio mėn.Teisės aktuose, informaciniuose, administraciniuose dokumentuo- ◆se, moksliniuose leidiniuose mėnuo paprastai nusakomas ne gali-ninku (birželį, rugsėjį), o žodžių junginiu birželio mėnesį, rugsėjo mėnesį, pvz.: Reglamentas priimtas 2007 m. vasario mėnesį.Sutrumpintai data rašoma taip: 1999 05 14 arba 2006 05 07. ◆Kai data rašoma nurodant ir dieną, po mėnesio pavadinimo nera- ◆šoma mėn., pvz., 2003 m. gegužės 7 d. (ne 2003 m. gegužės mėn. 7 d.).Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai, pvz., ◆2003 m. gegužės 7 d. (ne 2003m. gegužės 7d.).

Formulių rašymo tvarkaFormulės rašomos laikantis formulėms rašyti galiojančių griežtų taisyklių:

Visi formulių simboliai rašomi tik kursyvu, pvz., ◆ A = B + C.

103 Institucijų leidinių rengimo vadovas. Ketvirta dalis. Leidiniai lietuvių kalba. 2007, p. 34. Prieiga per internetą: <http://publications.europa.eu/code/pdf/000300-PIV-lt-2007.pdf>.

5 . M A GIS T RO BA IG I A MO JO DA R BO GY NIM A S 109

Graikiškos raidės pagal tradiciją rašomos ◆ Time New Roman šriftu (nors tai nėra reglamentuota), pvz., α = β + γ.Matematinių sąvokų santrumpos rašomos tik paprastuoju šriftu, ◆pvz.: log, sin, max, lim.Skaičiai rašomi ◆ Time New Roman šriftu (0, 1, 2, 3), dimensijos taip pat (voltai – V, amperai – A, metrai – m).Formulių dydis toks pat kaip ir tekste. Formulių reikšmės turi būti ◆paaiškintos. Simboliai paaiškinami po formule. Jei formulių yra daugiau kaip viena, jos numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš-tisai per visą tekstą arba formulės numerį sudaro skyriaus numeris ir formulės eilės numeris tame skyriuje.

R


5. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO GYNIMAS

MBD gynimo procesą sudaro šie svarbiausi etapai:MBD recenzentų paskyrimas ir šių darbų MBD gynimo komisijoje ◆tvarkaraščio sudarymas bei paskelbimas.MBD įteikimas recenzentui(-ams) ir recenzento(-ų) atsiliepimo ir ◆įvertinimo pateikimas Ekonomikos katedrai.MBD viešas gynimas. ◆

5.1. Magistro baigiamojo darbo pateikimas katedrai ir recenzentų paskyrimas

Recenzentą(-us) paskiria ir MBD gynimo komisijos tvarkaraštį su- ◆daro ir paskelbia studijų programą Švietimo įstaigų vadyba ir admi-nistravimas kuruojančios Ekonomikos katedros vedėjas ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki numatomos šios komisijos posėdžio die-nos.Tinkamai įformintas MBD pateikiamas katedrai, kurioje dirba pa- ◆skirtasis recenzentas(-ai), ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki tvar-karaštyje numatytos darbo gynimo MBD gynimo komisijos posė-dyje dienos.Recenzento(-ų) atsiliepimas apie studento MBD kartu su šiuo darbu ◆pateikiamas studijų programą kuruojančiai Ekonomikos katedrai ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki MBD gynimo komisijos posėdyje dienos.MBD gynimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip iš 5–7 kompe- ◆tentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų pro-fesionalų. Ne mažiau kaip du komisijos nariai turi būti profesoriai. Komisijos pirmininku skiriamas asmuo, pastaruosius trejus metus

5 . M A GIS T RO BA IG I A MO JO DA R BO GY NIM A S 111

nedirbęs Vilniaus pedagoginiame universitete. MBD gynimo komi-sijos sudėtį Socialinių mokslų fakulteto dekano teikimu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki numatomo pirmojo šios komisijos posė-džio dienos tvirtina Rektorius.MBD vadovai ir recenzentai kviečiami dalyvauti MBD gynimo ko- ◆misijos posėdžiuose net ir nebūdami šios komisijos nariais.

Darbus leidžiama ginti MBD gynimo komisijos posėdyje tuo atveju, kai:

magistrantas yra išlaikęs visus I, II, III semestrų egzaminus ir yra ◆pateikęs visų semestrų MBD rengimo ataskaitas pagal parengtą MBD planą;likus 30 dienų iki viešo MBD gynimo posėdžio studentas pateikia ◆savo darbo vadovui IV semestro MBD rengimo ataskaitą pagal pa-rengtą detalų darbo rengimo planą ir (gavus vadovo leidimą magis-trantui viešai ginti darbą) tinkamai įformintą magistrantūros stu-dijų baigiamąjį darbą;studijų programą ◆ Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas ku-ruojančiai Ekonomikos katedrai ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki MBD gynimo komisijos posėdžio yra pateikti rašytiniai vadovo ir recenzento atsiliepimai.

5.2. Pasirengimas pristatyti magistro baigiamąjį darbą ir informacinės medžiagos paruošimas

Svarbus etapas yra magistranto pasirengimas ginti MBD. Svarbi MBD gy-nimo dalis yra parengtas pranešimas. Pranešimo laiką nustato MBD gy-nimo komisija (paprastai vienam pranešimui skiriama apie 10–15 min.).

Pranešimas gali būti ruošiamas pasitelkiant Microsoft Office Power-Point ar kt. programinius paketus. Į pranešimo laiką įskaičiuojamas ir vaizdinės medžiagos demonstravimas.


Pranešimo forma nėra reglamentuota, tačiau jame turėtų būti pažymėta:

MBD problemos (temos) aktualumas, reikšmingumas, teorinis pa- ◆grindimas;tikslo, uždavinių, objekto pateikimas; ◆tyrimo metodų pristatymas ir pagrįstumas; ◆pagrindinių darbo rezultatų aptarimas ir išdėstymas. Studentas turi ◆nuspręsti, kuris informacijos pateikimo būdas (tekstas, lentelė, pa-veikslas) yra geriausias;reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dažniausiai įsimenamos MBD pri- ◆statymo dalys yra pradžia ir pabaiga, kad auditorija yra specifinė, MBD gynimo komisijos nariai yra kompetentingi asmenys, todėl būtina pagalvoti, kaip komisija ir auditorija reaguos į darbo prista-tymą.

Informacinės (vaizdinės) medžiagos pateikimasPatartina parinkti atitinkamas skaidrių spalvas, kurios būtų priimtinos tiek MBD gynimo komisijai, tiek darbo autoriui, tiek likusiai auditorijai. Kokį skaidrių pagrindą parinkti, lemia pristatymo aplinka:

tamsioje patalpoje rekomenduojamas šviesus tekstas tamsiame ◆fone;šviesioje patalpoje – tamsus tekstas ant aiškaus šviesaus pagrindo; ◆reikia vengti žalios ir raudonos bei geltonos ir mėlynos spalvų deri- ◆nio (netiks daltonikams);kiekvieną skaidrę reikia kurti tuo pačiu stiliumi, patartina naudoti ◆standartinį pristatymo šabloną;skaidrėse pateikiamos tik pagrindinės mintys – jos plėtojamos, ko- ◆mentuojamos darbo pristatymo metu.

Rekomendacijos demonstruojant skaidres:Tekstas skaidrėse turėtų būti parašytas 18, 24 ar 36 pt šriftu. ◆

6 . M A GIS T RO BA IG I A MO JO DA R BO V E R T IN IM A S 113

Neturėtų būti daugiau kaip 6 žodžiai vienoje eilutėje ir daugiau kaip ◆6 eilutės vienoje skaidrėje (neskaitant pavadinimo).Per visą MBD pristatymą naudojamas vienodas skaidrių pagrindas, ◆tas pats raidžių dydis, stilius ir teksto spalvos.Norint pabrėžti mintį arba žodį, užuot pabraukus, geriau tekstą iš- ◆skirti kursyvu.Patartina vartoti tik trumpus žodžius ir posakius, aiškius, griežtai ◆suformuluotus teiginius.Negalima pateikti iš MBD nukopijuotos teksto dalies. ◆Skaičiai paveiksluose ir lentelėse suapvalinami, išskyrus tuos atve- ◆jus, kai skaičiai po kablelio yra svarbūs (pvz., kai pateikiami demo-grafiniai rodikliai ir pan.).Nereikia naudoti specialiųjų efektų (pvz., ◆ animacijos), labai daug vaizdinių priemonių, nes tai gali užgožti pagrindines darbo idėjas.Paskutinėje skaidrėje turėtų būti nurodoma, jog pristatymas baigia- ◆mas ir auditorijai padėkojama už dėmesį104.Prieš ginant darbą patartina paprašyti kito asmens(-ų) įvertinti, ◆kaip yra pasirengta pristatyti MBD. Tai padės įsitikinti, ar su MBD nesusijęs asmuo supranta išdėstytus argumentus, duomenis, nuose-klumo logiką.

R

104 Krasnauskienė G. Baigiamųjų darbų rašymo metodiniai nurodymai. Vilnius: VšĮ Vil-niaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, 2008, p. 22–23.


6. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VERTINIMAS

6.1. Magistro baigiamojo darbo vertinimas kiekvieno semestro metu

Semestrinę MBD rengimo ataskaitų vertinimo komisiją sudaro Ekonomi-kos katedros vedėjas ir ne mažiau kaip 3 dėstytojai, vadovaujantys magis-trantūros studijų baigiamiesiems darbams.

MBD rengimo ataskaitų vertinimo komisijos narių sudėtį ir tvarka-raštį, kuriame pateikta vertinimo komisijos išvada, jog MBD tinkamas viešai ginti, ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki komisijos posėdžio dienos skelbia studijų programą Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas ku-ruojančios Ekonomikos katedros vedėjas.

Magistrantas galutinę kiekvieno semestro metu atlikto darbo ataskai-tos versiją ir darbo dalį pagal parengtą planą mokslinio darbo vadovui pa-teikia ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki paskelbto MBD vertinimo komisijos posėdžio.

Atitinkamo semestro metu atliktą MBD pagal pateiktą ataskaitą leidžiama ginti vertinimo komisijoje tuo atveju, kai:

tinkamai įforminta atitinkamo semestro metu atlikto MBD rengi- ◆mo ataskaita, patvirtinta vadovo parašu, pateikiama Ekonomikos katedrai ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki paskelbto MBD ver-tinimo komisijos posėdžio;Ekonomikos katedrai yra pateiktas rašytinis mokslinio darbo vado- ◆vo atsiliepimas apie atitinkamo semestro metu magistranto atlikto MBD rezultatų pateikimo ataskaitoje kokybę (žr. 5 priedą).


Atitinkamo semestro metu atlikto MBD ataskaitos gynimo ir rezultatų pateikimo vertinimo komisijai tvarka:

Magistrantas trumpai pristato atitinkamo semestro metu atlikto ◆MBD rezultatus.Komisijos nariai supažindinami su mokslinio darbo vadovo atsilie- ◆pimu.Komisijos nariai pateikia magistrantui su MBD susijusius klausimus ◆ir pastabas bei išklauso magistranto atsakymus ir paaiškinimus.Komisijos nariai, atsižvelgdami į atitinkamo semestro metu atlikto ◆MBD pristatymą, atsakymus į pateiktus klausimus, pastabas ir va-dovo atsiliepimą bei jo nurodytas pastabas, balais nuo 1 iki 10 įverti-na darbo atitikimo kokybę ir apskaičiuoja bendrą įvertinimo balą.Išklausę per kiekvieną semestrą atliktų MBD pristatymus, komisi- ◆jos nariai uždaro pasitarimo metu aptaria pristatytų darbų kokybę, susumuoja mokslinio darbo vadovų ir komisijos narių bendruosius įvertinimus, apskaičiuoja jų vidurkį ir priima sprendimą dėl galuti-nio kiekvieno magistranto semestro metu atlikto MBD įvertinimo.Vertinant per kiekvieną semestrą atliktą MBD atsižvelgiama į tai, ◆kokia dalis darbo, numatyto individualiajame MBD rengimo pla-ne, yra atlikta ir kiek atlikto darbo rezultatai atitinka bendruosius MBD vertinimo kriterijus.Visiems pristačiusiems savo darbus magistrantams paskelbiami ◆galutiniai atitinkamo semestro metu atliktų MBD įvertinimai ir, esant reikalui, nurodomi svarbiausi priimto sprendimo motyvai, pateikiamos pastabos, nurodymai ir rekomendacijos, kaip patiks-linti baigiamojo darbo temą, tyrimo tikslus ir objektą, patobulinti mokslinių tyrimų ir jų rezultatų pateikimą.

Pristatant atitinkamo semestro metu atlikto MBD rezultatus turi būti:

įvardijama MBD tema, tyrimo objektas ir tikslas; ◆


nurodomi atitinkamo semestro metu spęsti uždaviniai pagal pa- ◆rengtą planą ir jiems įgyvendinti taikytos priemonės, pvz.: taikyti mokslinio tyrimo metodai, jų pasirinkimo tikslingumas, pagrindi-mas ir kt. (žr. 2 priedą).

6.2. Mokslinio darbo vadovo atsiliepimas

MBD gynimo komisijai pateiktame mokslinio darbo vadovo atsiliepime nurodoma:

Visi MBD semestriniai įvertinimai ir remiantis kokybės kriterijais ◆apskaičiuotas bendrasis įvertinimo balas.Dalykai, reikšmingai didinantys arba mažinantys baigiamojo dar- ◆bo vertę.Pastabos dėl darbo kokybės. ◆Išvada, kad MBD atitinka nustatytus reikalavimus ir tinkamas ginti ◆MBD gynimo komisijos posėdyje (žr. 5 priedą).

6.3. Magistro baigiamojo darbo recenzavimas

MBD recenzento atsiliepime pateikiama:Visi MBD semestriniai įvertinimai ir remiantis kokybės kriterijais ◆apskaičiuotas bendrasis įvertinimo balas.Dalykai, reikšmingai didinantys arba mažinantys baigiamojo dar- ◆bo vertę.Klausimai, kuriuos numatyta pateikti gynimo metu, ir pastabos dėl ◆darbo kokybės.Išvada, kad MBD atitinka nustatytus reikalavimus ir tinkamas ginti ◆MBD gynimo komisijojos posėdyje (žr. 6 priedą).


6.4. Magistrantūros baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdyje tvarka

Kai MBD yra parašytas, pasirengta jį pristatyti, magistrantui šį darbą rei-kia viešai apginti MBD gynimo komisijos posėdyje. MBD autorius turi parodyti gerą teorinį ir praktinį pasirengimą darbo temos klausimais, pa-teikdamas darbo rezultatus, atsakydamas į recenzento(-ų), MBD gynimo komisijos narių bei kitų viešame gynimo posėdyje dalyvaujančių asmenų klausimus, taip pat turi gebėti apginti savo darbe išdėstytus teiginius. Stu-dentas turi būti gerai pasirengęs ginti MBD, tinkamai pasiruošęs atsakyti į bet kurį su rašyta darbo tema susijusį klausimą.

MBD gynimo tvarka apima keletą etapų:MBD gynimo komisijos pirmininkas praneša MBD ginančio auto- ◆riaus vardą, pavardę, perskaito darbo pavadinimą, pristato darbo vadovą, recenzentą(-us) bei suteikia žodį darbo autoriui.MBD autorius pristato pasirinkta tema parengtą darbą ir svarbiau- ◆sius šio darbo rezultatus.Suteikiamas žodis recenzentui(-ams), kuris(-ie) perskaito MBD re- ◆cenziją pagal pateiktą ir užpildytą formą (žr. 6 priedą). Jei per MBD gynimą recenzentas(-ai) nedalyvauja, jo(-ų) įvertinimą perskaito komisijos pirmininkas. MBD autorius atsako į recenzento(-ų) pas-tabas ir klausimus. Jeigu MBD autorius nesutinka su kai kuriomis recenzento(-ų) pastabomis, darbo gynimo metu jis turi teisę apie tai informuoti komisiją bei papildomai argumentuoti ginčytinus tei-ginius.Suteikiamas žodis MBD vadovui. Jis pateikia savo nuomonę ir per- ◆skaito atsiliepimą (žr. 5 priedą) apie studento darbą. Jei MBD gyni-mo metu darbo vadovas nedalyvauja, jo įvertinimą perskaito MBD gynimo komisijos pirmininkas.


Suteikiamas žodis kitiems komisijos nariams ir asmenims, dalyvau- ◆jantiems viešame MBD gynimo posėdyje. Darbo autoriui užduoda-mi klausimai turi būti trumpi ir konkretūs.Komisijos nariai magistrantui pateikia su atliktu MBD susijusius ◆klausimus ir pastabas, išklauso magistranto atsakymus ir paaiški-nimus į komisijos narių ir recenzento(-ų) klausimus bei pastabas.Darbo autorius atsako į pateiktus klausimus ir pareiškia padėką vi- ◆siems asmenims, padėjusiems rengti MBD, taip pat gynimo komi-sijai.Komisijos nariai, atsižvelgdami į MBD pristatymą, magistranto at- ◆sakymus į pateiktus klausimus ir pastabas, vadovo ir recenzento(-ų) atsiliepimus bei jų nurodytas pastabas, balais nuo 1 iki 10 įvertina, ar MBD atitinka nustatytus reikalavimus ir jo kokybę pagal visus vertinimo kriterijus, bei apskaičiuoja bendrą įvertinimo balą.Išklausius visų ginamų MBD pristatymus, MBD gynimo komisijos ◆nariai uždarame posėdyje įvertina MBD pagal vertinimo kriterijus, susumuoja mokslinio darbo vadovo, recenzento(-ų) ir posėdyje da-lyvaujančių komisijos narių bendrus įvertinimus, apskaičiuoja koe-ficiento vidurkį ir priima sprendimą dėl galutinio kiekvieno prista-tyto darbo įvertinimo.MBD gynimo komisija vertina studento gebėjimus ir žinias, atskleis- ◆tas MBD rašymo ir gynimo metu. MBD gynimo komisijos galutinis vertinimas apima studento atskleistų teiginių pagrįstumą, gebėjimą moksliškai juos argumentuoti, įrodyti ir atsakyti į pateiktus klausi-mus. MBD gynimo komisija studento ginamą darbą vertina dešim-ties balų sistema, atsižvelgdama į MBD vertinimo kriterijus.Visiems pristačiusiems savo darbus magistrantams paskelbiami ga- ◆lutiniai jų baigiamųjų darbų įvertinimai ir, esant reikalui, nurodo-mi svarbiausi priimto sprendimo motyvai; fakulteto dekano spren-dimu gali būti daromas MBD gynimo komisijos posėdžio vaizdo ir / arba garso įrašas.


6.5. Magistro baigiamojo darbo vertinimo kriterijai

MBD vertinami uždarame komisijos posėdyje. Tai, ar MBD ati- ◆tinka nustatytus reikalavimus, taip pat jo kokybė vertinama pagal visus nustatytus baigiamųjų darbų vertinimo kriterijus. Rekomen-duojami MBD vertinimo kriterijai (žr. 20 lentelę).

20 lentelė. MBD vertinimo kriterijaiKriterijai

Naudotos mokslinės literatūros pasirinkimo ir panaudojimo kokybė (gebėjimas logiškai mąstyti, aiškus ir nuoseklus minčių dėstymas), adekvatus autorių pozicijos suvokimas ir perteikimas, tinkamas citavimas, interpretavimas).Pasirinktos temos aktualumas, naujumas, reikšmingumas, teorinis problemos pagrindimas, darbo turinio atitiktis pasirinktai temai.MBD tikslo pasiekimo ir uždavinių išsprendimo laipsnis (aiškumas, tikslumas, nuoseklumas, tarpusavio sąsaja), objekto nustatymas.MBD metodologinis pagrindimas (tiek teorinių, tiek empirinių) metodų parinkimas ir pagrįstu-mas; analitinės dalies lygis.Išvadų ir pateiktų pasiūlymų pagrįstumas, jų svarba (sąsaja su darbo tikslu ir uždaviniais), re-miantis magistranto atliktų tyrimų rezultatais.Bendras rašto kalbos kultūros lygis; darbo apipavidalinimo kokybė, lentelių, paveikslų ir kitos informacinės medžiagos pateikimas, bibliografinių nuorodų ir mokslinės literatūros pateikimas pagal atitinkamus reikalavimus, darbo įforminimo lygis.MBD savarankiškumas, originalumas ir svarba mokslo krypties teorijai ir praktikai.MBD gynimo lygis: pranešimo nuoseklumas, išsamumas, atsakymų į pateiktus klausimus pagrįstumas, gebėjimas apginti savo poziciją, mokėjimas diskutuoti, pripažinti darbo klaidas ir trūkumus, gebėjimas sudominti auditoriją.Mokslinio darbo vadovo įvertinimas: pranašumai ir trūkumai.Recenzento(-ų) įvertinimas: pranašumai ir trūkumai.Bendra išvada.

Nustatant galutinį įvertinimą susumuojami mokslinio darbo vado- ◆vo, recenzento(-ų) ir posėdyje dalyvaujančių komisijos narių ben-drieji įvertinimai bei apskaičiuojamas jų vidurkis. Tuo atveju, kai mokslinio darbo vadovo, recenzento(-ų) ir atskirų komisijos narių nuomonės dėl MBD įvertinimo skiriasi, papildomai aptariami at-skirų kriterijų įvertinimai bei susitariama dėl galutinio įvertinimo.


Komisijos nariams nepavykus susitarti dėl to, ar MBD atitinka nu- ◆statytus reikalavimus, galutinį sprendimą dėl šių darbų įvertinimo priima komisijos pirmininkas.Pripažįstama, kad MBD atitinka nustatytus reikalavimus ir gali ◆būti viešai ginamas, tuo atveju, kai galutinis įvertinimas yra ne ma-žesnis kaip 5 balai ir nėra kitų motyvų, dėl kurių šio darbo nebūtų galima leisti ginti.Į MBD gynimo komisijos posėdžio protokolą įrašomi bendrieji ◆mokslinio darbo vadovo, recenzento(-ų) ir komisijos narių įverti-nimai bei galutinis MBD įvertinimas. MBD įvertnus nepalankiai ir esant dviejų arba daugiau balų įvertinimų skirtumui, į protokolą papildomai įrašomi svarbiausi pasirinkto sprendimo motyvai.

MBD vertė (svarumo koeficientas 0,6):Temos (problemos) aktualumas, originalumas ir naujumas. ◆Darbo tikslo, uždavinių formulavimas, jų sprendimo ir rezultatų ◆pateikimas darbe.Mokslinių metodų taikymo pagrįstumas. ◆Tyrimo rezultatų interpretavimas, apdorojimas ir įvertinimas, išva- ◆dų pagrįstumas.Darbo turinio ir struktūrinių dalių atitiktis darbo temai. ◆Literatūros šaltinių tinkamumas, kokybė ir pakankamumas. ◆

Darbo apipavidalinimas (svarumo koeficientas 0,1):MBD grafinės dalies atlikimo lygis (lentelių, paveikslų ir kitos in- ◆formacinės medžiagos pateikimo kokybė), aiškumas.Rašto kalbos taisyklingumas ir stilius. ◆Naudotos literatūros aprašo tikslumas ir sąsaja su bibliografinėmis ◆nuorodomis.


Darbo gynimo kokybė (svarumo koeficientas 0,3):MBD esmės ir svarbiausių rezultatų atskleidimo kokybė. ◆MBD pristatymo vertinimo komisijai ◆ 105 kokybė.MBD autoriaus atsakymų į recenzento(-ų) ir komisijos narių klausi- ◆mus pagrįstumas, argumentavimo lygis.

6.6. Teisės ginti magistro baigiamąjį darbą nesuteikimas

Studijų programą ◆ Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas kuruojančiai Ekonomikos katedrai MBD buvo pateiktas pavė-luotai ir su juo nebuvo galimybės iš anksto susipažinti vadovui, recenzentui(-ams).MBD neatitinka formaliųjų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai įro- ◆doma, kad kai kurių jų aspektų iš viso nebuvo galima įvykdyti.Nustatyta, kad MBD yra daugiau kaip 1 puslapis pateikto (nebūtinai ◆nuosekliai) kito autoriaus arba autorių teksto, lentelių arba paveiks-lų, kurių šaltinis nustatyta tvarka nenurodytas. Toks patik rinimas gali būti atliktas taikant informacines technologijas. Nustačius, kad MBD dominuoja kitų autorių mintys, pateiktos kaip savos, tuomet darbas laikomas plagiatu ir magistrantui apskritai neleidžiama jo ginti.Studentas argumentuotai neįrodo, kad per laikotarpį iki pateikiant ◆darbą recenzentui(-ams) neturėjo galimybės pašalinti trūkumų, dėl kurių buvo pripažinta, kad MBD neatitinka nustatytų reikalavimų.Magistrantas negali įrodyti, kad tyrimą(-us) atliko ir MBD parengė ◆savarankiškai.Tuo atveju, kai MBD vertinimo komisija priima sprendimą MBD ◆neleisti ginti, protokolo išraše papildomai pateikiami tokio spren-

105 kiekvieno semestro MBD rengimo ataskaitų vertinimas; MBD atitikties viešai ginti vertinimas; kitas vertinimas.


dimo motyvai ir per 2 darbo dienas po MBD komisijos posėdžio magistrantui pateikiamas komisijos posėdžio protokolo išrašas.Magistrantas, nesutinkantis su MBD vertinimo komisijos sprendi- ◆mu, per 3 darbo dienas po šios komisijos posėdžio gali motyvuotai kreiptis į Socialinių mokslų fakulteto dekaną ir prašyti ištirti priim-to spendimo pagrįstumą. Prie prašymo turi būti pridedamos vado-vo, recenzento(-ų) atsiliepimų kopijos ir MBD vertinimo komisijos posėdžio protokolo išrašas.Nustatęs, kad magistranto prašymas yra pagrįstas, Socialinių moks- ◆lų fakulteto dekanas ne vėliau kaip kitą darbo dieną jį perduoda tirti Apeliacinei studijų ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri nedelsdama (ne vėliau kaip kitą darbo dieną) ištiria visas svarbias aplinkybes ir priima galutinį sprendimą, ar MBD atitinka nustatytus reikala-vimus.Tuo atveju, kai Apeliacinė studijų ginčų nagrinėjimo komisija prii- ◆ma sprendimą dėl MBD, magistrantui per vieną darbo dieną patei-kiamas šios komisijos protokolo išrašas.Apeliacinei studijų ginčų nagrinėjimo komisijai priėmus sprendimą ◆MBD neleisti ginti, darbas pakartotinai gali būti ginamas tik kitais metais, bet ne vėliau kaip po 3 metų. Jei pakartotinai ginamas MBD vertinimo komisijos posėdyje neapginamas, magistrantas praranda bet kokią teisę ginti šį darbą.Lietuvos magistrantūros studijų baigiamųjų darbų ir jų santraukų ◆elektroninių dokumentų informacijos sistemos ir Vilniaus pedago-ginio universiteto magistrantūros studijų baigiamųjų darbų ir jų santraukų elektroninių dokumentų informacinės sistemos nuosta-tuose nustatyta tvarka magistrantas privalo pateikti savo MBD tal-pinti visatekstėje duomenų bazėje.Magistrantūros studijų ir žinių vertinimo, mokslinių tyrimų vyk- ◆dymo ir jų rezultatų vertinimo bei MBD rengimo ir gynimo pro-ceso stebėseną vykdo studijų programą Švietimo įstaigų vadyba ir


administravimas kuruojančios Ekonomikos katedros vedėjas, ma-gistrantūros studijas kuruojantis prodekanas, Socialinių mokslų fa-kulteto dekanas, Apeliacinė studijų ginčų nagrinėjimo komisija ir Socialinių mokslų fakulteto taryba.

6.7. Magistro baigiamojo darbo vertinimo sistema

MBD vertinimo komisija darbą vertina dešimties balų sistema (žr. 21 lentelę).

21 lentelė. MBD vertinimo sistemaBalas Vertinimas Pastabos10 Puikiai MBD yra aktualus, nepriekaištingas dalykiniu, metodologiniu ir kt.

požiūriais. Aiškiai, logiškai ir visapusiškai atskleista darbo tema (prob-lema), puikiai susisteminta tyrimo medžiaga, MBD taikyti adekvatūs modeliai ir metodikos. Darbas aktualus, autoriaus sprendimai tinkamai argumentuoti, išvados aiškios ir pagrįstos, darbo rezultatai glaudžiai susiję su teorine darbo dalimi. MBD kalbos stilius nepriekaištingas. Literatūros sąrašas išsamus, darbe naudojama naujausia mokslinė literatūra. Gausi ir išsami naudojamų šaltinių bazė užtikrina tyrimo ko-kybę. Darbo įforminimas visiškai atitinka MBD keliamus reikalavimus. Puikus, išskirtinis, originalus tyrimas, neturintis jokių trūkumų. Origi-nalus, išsamus MBD pristatymas. MBD gynimo metu į recenzento(-ų) ir vertinimo komisijos narių pateiktus klausimus atsakyta argumentuotai, išsamiai, sklandžiai, aiškiai ir glaustai.

9 Labai gerai MBD tema (problema) išnagrinėta labai gerai, taikant adekvačius tyrimo modelius ir metodikas. Darbe naudojama naujausia literatūra ir šaltiniai, užtikrinantys tyrimo originalumą ir išvadų pagrįstumą. Aiškus, logiškas temos dėstymas. MBD struktūra atitinka darbui keliamus reikalavimus, dėstymas nuoseklus, išvados aiškios, nuoseklios, patei-kiama reikalinga informacinė medžiaga. Teorinė dalis išsami, logiška. Tyrimo rezultatai susiję su teorine dalimi, aiškūs ir pagrįsti. Išvados aiškios, argumentuotos, atitinka teorinę dalį. Tinkamas kalbos stilius, tikslus darbinių sąvokų ir apibrėžimų vartojimas. Darbe yra neesminių techninių (lentelių, paveikslų ar kt. informacinės medžiagos pateiki-mo, komponavimo, bibliografinio aprašo ar MBD įforminimo) trūkumų. Geras, originalus tyrimas, neturintis nei turinio, nei formos trūkumų, ta-čiau jį reikėtų papildyti, redaguoti ar patikslinti duomenis. Į MBD gynimo metu pateiktus klausimus atsakyta argumentuotai, išsamiai, sklandžiai ir aiškiai.


Balas Vertinimas Pastabos8 Gerai MBD tema (problema) išnagrinėta gerai, tema atskleista nuosekliai,

gana gerai pateikta susisteminta medžiaga, tačiau darbo struktūra yra nepakankamai aiški, darbe yra tam tikrų dalykinių, techninių, analizės trūkumų. Darbo dalys nuosekliai pateiktos, išvados aiškios, pateikiama naudinga informacinė medžiaga. Objektas, tyrimo problema, tikslas ir uždaviniai aiškūs. Teorinė dalis logiška. Tyrimo rezultatai susiję su teorine dalimi, aiškūs, tačiau nepakankamai pagrįstas tyrimo duomenų patikimumas ir reprezentatyvumas. Išvados aiškios, atitinkančios teori-nę MBD dalį ir atlikto tyrimo rezultatus, tačiau nevisiškai argumentuo-tos. Darbo kalbos stilius tinkamas, korektiškai vartojamos pagrindinės sąvokos. Darbo įforminimas atitinka ne visus jam keliamus reikalavi-mus. Tyrimo rezultatai geri, darbas turi turinio ar kitų formalių trukumų. Darbo pristatymas išsamus. Į MBD gynimo metu pateiktus klausimus atsakyta sklandžiai, aiškiai, bet neargumentuotai ir neišsamiai.

7 Vidutiniš-kai

MBD tema (problema) išnagrinėta, tačiau trūksta išbaigtumo, nuoseklu-mo, kai kurie klausimai neišplėtoti. Nepakankamai nuosekliai atskleista tyrimo tema, darbo analizė turi pastebimų trūkumų. Darbo struktūra neaiški, darbo dalys pateiktos nenuosekliai. Darbo tikslas ir uždaviniai nepakankamai aiškiai suformuluoti. Teorinė dalis turi trūkumų, tyrimo metodika nevisiškai tinkamai pateikta, tyrimo rezultatų ir teorinės dar-bo dalies ryšys neaiškus, nevisiškai pagrįstas tyrimo metodų pasirinki-mas ir pagrįstumas. Išvados aiškios, bet nepakankamai argumentuotos arba kai kurios iš jų neatitinka atlikto tyrimo rezultatų. Nepakankamai naudojama naujausia mokslinė literatūra. Yra stiliaus ir gramatikos klaidų. MBD įforminimas atitinka ne visus nustatytus reikalavimus. Darbas yra daugiau aprašomasis, o ne analitinis, turintis dalykinių, analizės, metodologinių ir techninių trūkumų. Darbo pristatymas nuoseklus, bet neišsamus, ne į visus klausimus, pateiktus baigiamojo darbo gynimo metu, atsakyta sklandžiai.

6 Patenkina-mai

MBD tema (problema) išnagrinėta, tačiau darbas neišbaigtas, jame yra klaidų, akivaizdžiai matomos tyrimo problemos. Tyrimo tikslas neaiš-kiai apibrėžtas, iškelti uždaviniai nepakankami tikslui pasiekti. Darbo struktūra nelogiška, nenuosekli. Akivaizdūs teorinės dalies trūkumai. Nėra sąsajos tarp teorinės ir praktinės tiriamosios dalių, ne visi tyrimo duomenys patikimi, išvados nepagrįstos ir (arba) pateiktos nepakan-kamai argumentuotos. Literatūros sąrašas nepakankamos apimties, naudota ne pati naujausia mokslinė literatūra.Tyrimas blogesnis nei vidutinis. MBD yra aprašomojo pobūdžio ir ne iki galo išbaigtas. Darbe yra dalykinių, analizės ir formalių trūkumų.Yra stiliaus ir gramatikos klaidų. Darbo įforminimas nevisiškai atitinka MBD keliamus reikalavimus. Darbo pristatymas neišsamus, nenuosek-lus. MBD gynimo metu neatsakyta į visus recenzento(-ų) ir vertinimo komisijos narių klausimus.


Balas Vertinimas Pastabos5 Silpnai Minimaliai temos esmę ir problemą atskleidžiantis MBD, kuriame neiš-

nagrinėti pagrindiniai klausimai. Tyrimo problema, tikslas ir uždaviniai neaiškūs arba neaptariami MBD įvade. MBD aprašomojo pobūdžio, tu-rintis esminių klaidų. Dėstymo medžiaga pateikta nesistemingai, darbo struktūra nenuosekli ir nepagrįsta. MBD akivaizdūs esminiai teorinės dalies turinio trukumai. Tyrimas nepagrįstas, duomenys nepatikimi, o pateikti rezultatai nepagrįsti arba neatspindi tyrimo išvadų. Menkas mokslinės literatūros šaltinių sąrašas. Yra stiliaus ir gramatikos klaidų, pateikiamos netikslios sąvokos. MBD neatitinka darbo įforminimo rei-kalavimų. Gynimo metu darbas pristatomas nenuosekliai. Atsakyta ne į visus recenzento(-ų) ir komisijos narių klausimus.

4 Nepatenki-namai

Pasirinktos temos esmės ir problemos neatskleidžiantis MBD. Magis-trantas neišnagrinėjo svarbiausių klausimų. Tyrimo tikslas ir uždaviniai nenurodomi darbo įvade arba darbo tikslas ir keliami uždaviniai yra ne-realūs, nelogiški arba darbe nesprendžiami. Tyrimo rezultatų medžiaga nesisteminga, pateikiama nenuosekliai ir nepagrįstai. Darbo struktūra nelogiška, akivaizdūs esminiai teorinės dalies trūkumai. Pateikiama sena statistinė ar kita informacija. Tyrimas neatliktas arba parinkti tyri-mo metodai taikyti nepagrįstai arba tyrimo duomenys pateikti neišana-lizuoti, duomenys nepatikimi, rezultatai nepagrįsti, išvados nenuose-klios ir neargumentuotos. MBD pateiktas menkas mokslinės literatūros sąrašas. Darbas pateiktas nesilaikant darbo įforminimo reikalavimų. Jame gausu esminių stiliaus ir gramatikos klaidų, metodologinių ir in-formacinių trūkumų. Darbas neoriginalus, nesavarankiškas (plagiatas*, kompiliacija**) arba aprašomojo pobūdžio. Magistrantas nesugeba pri-statyti darbo arba darbą pristato padrikai, neatsako į MBD gynimo metu pateiktus recenzento(-ų) ir komisijos narių klausimus.

Lentelė sudaryta autorių remiantis: Ambrasas G. Magistro baigiamojo darbo rengimo metodiniai nurodymai. Vilnius: Technika, 2009, p. 56–59; Pečkaitis J., Mačerinskienė I. Magistro baigiamojo darbo rengimo tvarka [elektroninis ište-klius]: mokomasis leidinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008, p. 60–61.

R

* plagiatas – autorystės pasisavinimas;** kompiliacija – ne savo tyrinėjimų rezultatų sujungimas ir pateikimas; tokiu metodu

sudarytas veikalas (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. IV leidimas. Vyr. redakto-rius St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 322, 562).


LITERATŪRA

Ambrasas G. 1. Magistro baigiamojo darbo rengimo metodiniai nurody-mai. Vilnius: Technika, 2009, 69 p. ISBN 978-9955-28-449-9.

Bagdonas E. 2. Socialinė statistika. Metodai. I dalis. Kaunas: Technolo-gija, 2004. 216 p. ISBN 9955-09-524-5.

Bendrojo lavinimo mokyklų ir aukštųjų mokyklų bibliotekų kokybė ir 3. mokymo / mokymosi poreikių tenkinimas. Lietuvos Respublikos švie-timo ir mokslo ministerija, 2008. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/sb/biblioteku_kokybe_0812.pdf>.

Čekanavičius V., Murauskas G. 4. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vil-nius: TEV, 2000. 239 p. ISBN 9986-546-93-1.

Čekanavičius V., Murauskas G. 5. Statistika ir jos taikymas. II dalis. Vil-nius: TEV, 2000. 271 p. ISBN 9955-491-16-7.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 6. IV leidimas. Vyr. redaktorius St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 968 p. ISBN 5-420-01242-1.

Institucijų leidinių rengimo vadovas7. . IV dalis. Leidiniai lietuvių kal-ba, 2007. 40 p. [elektroninė versija] Prieiga per internetą: <http://pu-blications.europa.eu/code/pdf/000300-PIV-lt-2007.pdf >. ISSN 1831-5380.

Janonis O. 8. Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika (pagal Lietuvos standartus LST ISO 690 ir LST ISO 690-2). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 50 p. ISBN 9986-19-775-9.

L I T E R AT ŪR A 127

Jewell B. R. 9. Integruotos verslo studijos. Vilnius: The Baltic Press, 2002. 277 p. ISBN 9955-445-65-3.

Kardelis K. 10. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis [tre-čias leidimas]. Šiauliai: Lucilijus, 2005. 398 p. ISBN 9955-655-35-6.

Klaipėdos apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai.11. Lie-tuvos gyventojų ir būstų surašymas, 2001. Vilnius: Statistikos depar-tamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2003, p. 44–51. Prieiga per internetą: <http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/Klaipe-dos_apskritis.pdf>. ISBN 9986-589-88-6.

Kovierienė A. Techninio išprusimo testų taikymo jaunuolių tech-12. niniams polinkiams nustatyti tyrimas. Iš: Profesinės studijos: teorija ir praktika. Šiauliai: Šiaulių kolegijos leidybos centras, 2005, Nr. 1, p. 44–50. ISSN 1822-3648.

Krasnauskienė G. 13. Baigiamųjų darbų rašymo metodiniai nurodymai. Vilnius: VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, 2008 [žiūrėta 2009 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.tvm.lt/repository/Studentams/Metodine%20informacija/bai-giamieji%20darbai%20-%20metodiniai%20nurodymai.pdf> .

Krasnauskienė G. 14. Mokslo tiriamųjų darbų rašymo metodiniai nurody-mai magistrantams. Vilnius: VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, 2009. 27 p. Prieiga per internetą: <http://www.tvm.lt/repository/Apie%20mus/Studiju%20reglamentavimas/VU%20TVM%20teises%20aktai/MA%20baigiamuju%20darbu%20nuosta-tai/Mokslo%20tiriamuju%20darbu%20rasymo%20metodiniai%20nurodymai.pdf>.

Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas15. [interaktyvus] [žiūrėta 2009 m. gruodžio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://etd.elaba.lt/>.


Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema LIBIS16. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.libis.lt/>.

Luobikienė I. 17. Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija, 2003. 140 p. ISBN 9955-09-281-5.

Mažeikis G. Visuomenės subkultūralizacija ir alternatyvaus pilietiš-18. kumo raida. Filosofija. Sociologija, 2008, t. 19, Nr. 1, p. 35–43. ISSN 0235-7186.

Mokslo darbuotojai ir jų veikla 2008 / Research activities19. : statistikos rinkinys. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respubli-kos Vyriausybės, 2009. 36 p. ISSN 1392-9909.

Moterys ir vyrai Lietuvoje 2006 / Women and men in Lithuania.20. Vil-nius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausy-bės, 2007. 114 p. ISSN 1648-052X.

Navickas V., Ruškytė D. 21. Ekonomikos ir verslo pagrindų bakalauro stu-dijų darbų metodiniai nurodymai: metodinė priemonė. Vilnius: Vil-niaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. ISBN 978-9955-20-481-7.

Pečkaitis J., Mačerinskienė I. 22. Magistro baigiamojo darbo rengimo tvarka [elektroninis išteklius]: mokomasis leidinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008.

Piesarskas23. B. Didysis anglų–lietuvių kalbų žodynas / The English-Li-thuanian dictionary. 2-as leidimas. Vilnius: Alma littera, 1999. 1136 p. ISBN 9986-02-611-3.

Pinigų studijos / Monetary studies24. : mėnesinis biuletenis / Monthly bulletin. Vilnius: Lietuvos bankas, 2009, Nr. 8. Prieiga per internetą:

L I T E R AT ŪR A 129

<http://www.lb.lt/lt/leidiniai/menesinis/menesinis.pdf>. ISSN 1648-8970.

Poviliūnas A. 25. Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vyk-dymas, realizavimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. 303 p. ISBN 9986-19-523-3.

Rienecher L., Jorgensen P. S. 26. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Ai-dai, 2003. 277 p. ISBN 9955-445-65-3.

Ruževičius J. 27. Magistrantūros studijos ir magistro darbo rašymas: mokomoji knyga. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, 2007. Prieiga per internetą: <http://www.ef.vu.lt/uploads/Magis-tro%20stud_Mokom.knyga_%20EF_tinklapiui_J.Ruzevicius%20EF_2008.03.08%20(2).doc>.

Sociologija. 28. Ed. A. Giddens. Iš anglų kalbos vertė J. Markevičienė, D. Masilionis, A. Valantiejus. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005. 683 p. ISBN 9986-850-54-1.

Studijų29. darbų metodiniai nurodymai. Vilniaus universiteto Komu-nikacijos fakultetas. Parengė Z. Atkočiūnienė, B. Grebliauskienė, O. Janonis. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. 59 p. ISBN 9986-19-542-X.

Taikomojo mokslinio tyrimo „Administracinę naštą verslui sukuriančių 30. informacinių įsipareigojimų supaprastinimo galimybės geresnio regla-mentavimo kontekste“ ataskaita. Ataskaitos rengėjai advokatų pro-fesinė bendrija „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“, 2009 m. vasaris. 83 p. [žiūrėta 2009 m. rugsėjo 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryptys/reglamentavimas/studija/Study-LRU00-del-administracines-nastos-sumazinimo.doc>.


Tamošiūnas T. 31. Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: įvado struktū-ra: mokomoji knyga. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003. 80 p. ISBN 9986-38-447-8.

Tarptautinių žodžių žodynėlis.32. Sudarytoja A. Mackevičienė. Vilnius: UAB „Gimtinė“, 1999. 367 p. ISBN 9986-867-09-6.

The framework of qualifications for the European Higher Education 33. Area. The Bergen Conference of European Ministers Responsible for Higher Education, 19–20 May, 2005 [interaktyvus]. Prieiga per inter-netą: <http://www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/do-cuments/QF-EHEA-May2005.pdf>.

Tidikis 34. R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003. 628 p. ISBN 9955-563-26-5.

Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas35. : LR švietimo ir mokslo mi-nisterijos rekomendacijos tyrėjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkevi-čius, D. Urbonaitė-Šlyžiuvienė. Vilnius–Kaunas, 2004. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SMM_Reko-mendacijos_tyrejams_050110.doc>.

Vainienė R36. . Ekonomikos terminų žodynas: apie 1400 terminų. Vilnius: Tyto alba, 2005. 326 p. ISBN 9986-16-418-4.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Sei-37. mo nutarimas „Dėl sanskrito vardų ir terminų rašymo“ (patvirtin-ta 2000 m. kovo 2 d., Nr. 1 (75). Valstybės žinios, 2000 03 17, Nr. 23-610. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=97189>.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai38. [žiūrėta 2009 m. spalio 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai> .

131

Vilniaus pedagoginio universiteto 39. Švietimo įstaigų vadyba ir adminis-travimas magistrantūros studijų reglamentas. Patvirtintas Socialinių mokslų fakulteto tarybos 2007 m. lapkričio 19 d. nutarimu (proto-kolo Nr. 17).

Žydžiūnaitė V. 40. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2007. 103 p. ISBN 978-9955-25-219-1.

Лоусон Т., Гэррод Д. 41. Социология. А–Я: cловарь-справочник. Пер. с англ. К. С. Ткаченко. Москва: ФАИР-ПРЕСС, 2000. 608 c. ISBN

5-8183-0228.


PRIEDAI

1 PRIEDAS

lentelė. MBD rengimo etapaiEil. Nr.

MBD rengimo etapai Terminas Reikalavimai

1. Informacijos apie MBD rengimą pateikimas

Iki lapkričio 25 d. Studentai supažindinami su MBD reikalavi-mais.

MBD pobūdis Teorinio pobūdžio ar praktinio (taikomojo) pobūdžio.

MBD struktūra Turi atitikti MBD struktūrinių dalių reikalavi-mus.

MBD apimtis be priedų

MBD apimtis turi būti 60–80 puslapių.

MBD įforminimas MBD įforminamas, remiantis MBD metodiniais nurodymais.

2. MBD temų pateiki-mas ir pasirinki-mas

Temos pateikiamos studentams iki lap-kričio 5 d.Temos suderinamos su darbo vadovu iki lapkričio 25 d.Katedra skelbia temų, studen-tų ir vadovų (jei reikia, konsultantų) sąrašus viešai iki gruodžio 1 d.

MBD temos formuluojamos, atsižvelgiant į Ekonomikos katedros mokslinius interesus. Katedros dėstytojai pasiūlo preliminarių MBD temų sąrašą, kuris pateikiamas studentams, temos tikslinamos ir tvirtinamos katedros po-sėdyje. Už tai, kad MBD tema atitiktų pasirink-tą studijų sritį ir kryptį, atsako darbo vadovas.

3. Konsultacijos MBD vadovas savo priėmimo (budėjimo) valandomis ar kitu individualiai sutartu laiku konsultuoja studentą. Studentas vadovui reguliariai pateikia skyrių, poskyrių, skyrelių tekstą, atsižvelgia į vadovo pastabas ir nuro-dymus pagal MBD rengimo planą (žr. 2 priedą). Magistrantai rengdami savo darbus gali konsultuotis su kitų katedrų dėstytojais, tai suderinę su savo darbo vadovu. Esant reikalui, gali būti paskiriami konsultantai.

P R IE DA I 133

Eil. Nr.


4. MBD rengimo etapaiI semestras Likus 5 dienoms iki katedros posėdžio, stu-

dentas pateikia savo darbo vadovui I semestro MBD rengimo ataskaitą pagal parengtą detalų darbo rengimo planą, užpildo MBD rengimo programą (žr. formas).

II semestras Likus 5 dienoms iki katedros posėdžio pra-džios, studentas pateikia savo darbo vadovui II semestro MBD rengimo ataskaitą pagal parengtą detalų darbo rengimo planą (žr. formas).

III semestras Likus 5 dienoms iki katedros posėdžio pra-džios, studentas pateikia savo darbo vadovui III semestro MBD rengimo ataskaitą pagal parengtą detalų darbo rengimo planą, užpildo MBD rengimo ataskaitą (žr. formas).

IV semestras Likus mėnesiui iki viešo MBD gynimo studen-tas pateikia savo darbo vadovui) IV semestro MBD rengimo ataskaitą pagal parengtą detalų darbo rengimo planą, užpildo MBD rengimo ataskaitą (žr. formas).

5. MBD temų galuti-nis tvirtinimas

Jeigu MBD tema pakeista, studentas rašo prašymą, kuriame nurodo galutinę temos formuluotę.

6. MBD pateikimas vadovui

MBD galutinė redakcija rengiama tada, kai darbo vadovas perskaito studento pirminį dar-bo variantą, pateikia pastabas, jas aptaria su studentu ir duoda sutikimą spausdinti darbą.

7. Vadovo vertinimas Vadovas vertina MBD ir rašo atsiliepimą (žr. 5 priedą), patvirtinantį, kad susipažino su darbu ir jis tinkamas viešai ginti. Jei vadovas nusprendžia, kad MBD neatitinka keliamų reikalavimų, taip pat jei MBD pristatytas pavė-luotai, jis apie tai informuoja katedros vedėją ir MBD gynimo komisiją.


Eil. Nr.


8. MBD pateikimas katedrai

Vadovui leidus magistrantui viešai ginti darbą, tinkamai įforminto ir įrišto MBD trys egzem-plioriai kietais viršeliais, pasirašyti vadovo ir konsultanto (jei toks yra), užregistruojami katedroje ne vėliau kaip likus 20 dienų iki MBD viešo gynimo pradžios. Taip pat katedrai pateikiama ir elektroninė MBD versija (PDF ir Word formatu). MBD gale įklijuojami trys vokai vadovo atsiliepimui, recenzijai ir įdėti CD.

9. MBD recenzavimas Katedra skiria recenzentą(-us) ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki MBD viešo gynimo pradžios.Recenzentas(-ai) parašo nustatytos formos raštišką recenziją (žr. 6 priedą), su kuria MBD autorius gali susipažinti iki MBD gynimo.MBD recenzija pateikiama katedrai ne vėliau kaip likus trims dienoms iki viešo darbų gyni-mo pradžios.

10. MBD gynimas Darbo gynimo laiką nustato MBD gynimo komisija.

11. Vadovų ir recen-zentų dalyvavi-mas MBD gynimo posėdyje

Vadovų ir recenzentų dalyvavimas MBD gyni-mo posėdyje nėra privalomas, bet pageidauti-nas. Jei vadovo ar recenzento(-ų) atsiliepimas neigiamas, dalyvavimas MBD viešame gynimo posėdyje yra privalomas.

12. Magistranto atsa-komybė

Pretendentas į magistro laipsnį atsako už MBD pateiktų mokslinių išvadų teisingumą, sava-rankiškumą ir autorystę.

13. MBD patalpinamas į Lietuvos akade-minių bibliotekų tinklalapį

Magistrantai, kurių baigiamieji darbai įvertinti puikiai ir labai gerai, per 3 darbo dienas po MBD gynimo, savo darbą turi patalpinti į Lie-tuvos akademinių bibliotekų tinklalapį adresu: http://etd.elaba.lt/.Išsamesnė informacija pateikiama adresu: <http://www.vpu.lt/bibl/mod/ETD.htm> .

P R IE DA I 135

2 PR I E DAS

Magistro baigiamojo darbo rengimo planas


Ekonomikos katedra

Magistrantas(-ė)……………………………………………………..Tel. Nr. ......................................................... (vardas, pavardė) Magistrantūros trukmė 2009–2011 m.MBD tema .................................................................................................................................................Darbo vadovas(-ė) .................................................................................................................................... (vardas, pavardė, mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas, darbovietė, telefonas)Darbo tikslas: ...........................................................................................................................................Uždaviniai: ........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................Tyrimo metodai:....................................................................................................................................................................Laukiami rezultatai:

MBD rengimo planasSemestras (data)

Užduotys Apimtis Baigimo data

1 MBD temos pasirinkimas ir suderini-mas su vadovu(-e)

Lapkričio 25 d.

MBD rengimo plano sudarymas

Mokslinės literatūros apžvalga 10–20 puslapiųMokslinės literatūros sąrašo suda-rymas

40–60 pozicijų

MBD ataskaitos pateikimas 1 semestro pabaiga2 MBD teorinės dalies parengimas

Problemos aktualumo pagrindimas, hipotezių, darbo tikslo ir uždavinių kėlimas, tinkamų tyrimo metodų pasi-rinkimas ir pagrindimasMBD ataskaitos pateikimas 2 semestro pabaiga


MBD rengimo planasSemestras (data)

Užduotys Apimtis Baigimo data

3 Praktinis pasirinktų tyrimo metodų taikymas (pvz.: statistinės informaci-jos apie įmonę, sektorių ir pan. surin-kimas, anketų, testų parengimas ir kt.) atliekant tyrimąMBD ataskaitos pateikimas 3 semestro pabaiga

4 Teorinės ir metodologinės dalies tikslinimasSurinktos tyrimo metu faktinės me-džiagos apdorojimas ir analizavimasAnalitinės dalies parengimasIšvadų ir siūlymų pateikimasMBD pateikimas vadovui(-ei) 60–80 puslapių Mėnuo iki MBD gynimo

MBD pateikimas katedrai 20 dienų iki MBD viešo gynimo

Magistrantas(-ė) …………………………………….. Vadovas(-ė) …………………………… (parašas) (parašas)

P R IE DA I 137

3 PR I E DAS


Ekonomikos katedraMagistrantas(-ė)…………………………………………………..Tel. Nr. ………………………………………………… (vardas, pavardė) Magistrantūros trukmė 2009–2011 m.MBD tema .................................................................................................................................................Darbo vadovas(-ė) .................................................................................................................................... (vardas, pavardė, mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas, darbovietė, telefonas) Darbo tikslas: ............................................................................................................................................Uždaviniai: ............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................Tyrimo metodai:....................................................................................................................................................................Laukiami rezultatai:

MBD rengimo planasSemestras

(data) Užduotys Apimtis Baigimo data

1

2

3

4

Magistrantas(-ė) …………………………………………. Vadovas(-ė) .......................................................... . (parašas) (parašas)


4 PR I E DAS


Ekonomikos katedraMBD rengimo

200………..m. m. ..... semestroataskaita

Magistrantas(-ė)…………………………………………………..Tel. Nr. ……………………………………………….. (vardas, pavardė)

Magistrantūros trukmė 2009–2011 m.

MBD tema .................................................................................................................................................

Darbo vadovas(-ė) ..................................................................................................................................... (vardas, pavardė, mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas, darbovietė, telefonas) MBD parengtos dalies anotacija............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................Magistranto(-ės) parašas…………………………………………

Vadovo(-ės) vertinimas ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................Vadovo(-ės) parašas…………………………………………

Ekonomikos katedros išvada ..................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

P R IE DA I 139

5 PR I E DAS

Vadovo(-ės) atsiliepimo apie magistro baigiamąjį darbą pavyzdys


Ekonomikos katedra

MBD vadovo(-ės) atsiliepimas

2011 m.___mėn.__d.

Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas studijų programos studento(-ės) vardas, pavardėMBD tema1. MBD rengimo plano vykdymas

2. MBD pranašumai (aptariant atskiras dalis)

3. MBD trūkumai (aptariant atskiras dalis)

4. Studento(-ės) savarankiškumas, iniciatyva, nuoseklumo rašant MBD laikymasis

5. Išvada (MBD atitiktis keliamiems reikalavimams ir tinkamumas viešai ginti)

Siūlau MBD įvertinti pažymiu:

MBD vadovas(-ė)pedagoginis ir mokslo vardai, vardas, pavardė parašas


6 PR I E DAS

Magistro baigiamojo darbo recenzijos pavyzdys


Ekonomikos katedra2011 m.___mėn.__d.

Švietimo įstaigų vadyba ir adminis-travimas

studijų programos studento(-ės) vardas, pavardė

MBD tema1. MBD pasirinktos temos, problemos, tikslo ir uždavinių tarpusavio sąsaja

2. Naudotos mokslinės literatūros pasirinkimo ir panaudojimo kokybė (gebėjimas logiškai mąs-tyti, aiškus ir nuoseklus minčių dėstymas), adekvatus autorių pozicijos suvokimas ir perteiki-mas

3. Tyrimo metodų parinkimas ir pagrįstumas

4. MBD analitinės dalies lygis

5. Išvadų ir rekomendacijų pagrįstumas (sąsaja su teorine ir praktine dalimi)

6. Bendras rašto kalbos kultūros lygis; darbo apipavidalinimo kokybė, lentelių, paveikslų ir kitos informacinės medžiagos bei mokslinės literatūros šaltinių pateikimas pagal atitinkamus reikalavimus7. MBD įforminimo lygis (pranašumai ir trūkumai)

8. MBD pranašumai

9. MBD trūkumai

10. Išvada (MBD atitiktis keliamiems reikalavimams ir tinkamumas viešai ginti)

Klausimai magistrantui(-ei)

MBD vertinimasTyrimo prob-lemos teorinė analizė

Metodų tin-kamumas ir pagrįstumas

Analitinė dar-bo dalis

Išvadų ir re-komendacijų pagrįstumas

MBD apipa-vidalinimo, įforminimo ir pateikimo kokybė

Siūlymas MBD įvertinti pažymiu

MBD recenzentas(-ė)(-ai)pedagoginis ir mokslo vardai, vardas,

pavardėparašas(-ai)

P R IE DA I 141

7 PR I E DAS

Magistro baigiamojo darbo antraštinio (titulinio) lapo pavyzdys

Vilniaus pedagoginis universitetas (16 pt)

Socialinių mokslų fakultetas (14 pt)

Ekonomikos katedra (12 pt)

MAGISTRANTO(-ĖS) VARDAS IR PAVARDĖ (14 pt)

MBD PAVADINIMAS (16 pt)

Magistro baigiamasis darbas (14 pt)

studijų programa Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas (12 pt)

Vadovo(-ės) pedagoginis vardas ir mokslo laipsnis, (14 pt) vardas, pavardė

(parašas)

Konsultanto(-ės) pedagoginis vardas ir mokslo laipsnis, (14 pt) vardas, pavardė

(parašas)

Recenzento(-ės) pedagoginis vardas ir mokslo laipsnis, (14 pt) vardas, pavardė

(parašas)

Vilnius, 2011 (12 pt)


8 PR I E DAS

Magistro baigiamojo darbo aprašo pavyzdys106

....................................................................................................................................................................(MBD autoriaus(-ės) vardas, pavardė)

....................................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................................(MBD pavadinimas lietuvių kalba)

....................................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................................(MBD pavadinimas anglų kalba)

Patvirtinu, kad MBD parašytas savarankiškai, nepažeidžiant autorinių teisių, visas MBD ar jo dalis nebuvo panaudota kitose aukštosiose mokyklose ............................................................................... ....................................................................................................................................................................

(MBD autoriaus(-ės) parašas)

Sutinku, kad MBD būtų naudojamas neatlygintinai 5 metus Vilniaus pedagoginio universiteto Soci-alinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros studijų procese. ...........................................................

(MBD autoriaus(-ės) parašas)MBD vadovas(-ė) ......................................................................................................................................MBD ginti ...................................................................................................................................................

(įrašyti – siūlau / nesiūlau ginti)....................................................................................................................................................................

(MBD vadovo(-ės) parašas, data)MBD ginti ...................................................................................................................................................

(įrašyti – siūlau / nesiūlau ginti)....................................................................................................................................................................

(MBD konsultanto(-ės) parašas, data)....................................................................................................................................................................

(MBD recenzento(-ės) parašas, data)MBD įregistruotas ....................................................................................................................................

(katedros pavadinimas)....................................................................................................................................................................

(katedros reikalų tvarkytojos parašas, data)

106 Apie MBD tinkamumą viešai ginti savo parašais tvirtina MBD vadovas, konsultantas (jei jis yra) ir recenzentas(-ai).

T UR IN YS 143

9 PR I E DAS

Magistro baigiamojo darbo turinio pavyzdys

TURINYS

ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1. SKYRIAUS PAVADINIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1.1. Poskyrio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1.1.1. Skyrelio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1.2. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1.1.3. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2. SKYRIAUS PAVADINIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2.1. Poskyrio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.1.1. Skyrelio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2.2. Poskyrio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2.1. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2.2.2. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3. SKYRIAUS PAVADINIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3.1. Poskyrio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.1.1. Skyrelio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3.2. Poskyrio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.2.1. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3.2.2. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

IŠVADOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .LITERATŪRA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .SANTRAUKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .PRIEDAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


10 PR I E DAS

lentelė. Santrumpų pateikimo pavyzdysSantrumpa Santrumpos paaiškinimasa. k. asmens kodasA. V. antspaudo vietab. k. banko kodasd. dienadr. daktarase. (el.) p. elektroninis paštasfaks. faksasgim. gimėir pan. ir panašiaiir t. t. ir taip toliaukt. kitam. metaimėn. mėnuomln. milijonasmlrd. milijardasNr. numerispav. paveikslasplg. palyginkpvz. pavyzdžiuitel. telefonast. y. tai yratūkst. tūkstantisžr. žiūrėk

Lentelė sudaryta autorių remiantis: Institucijų leidinių rengimo vadovas. IV dalis. Leidiniai lietuvių kalba. 2007, p. 28.

Redagavo Reda AsakavičiūtėMaketavo Rasa Labutienė

Viršelio autorė Dalia Raicevičiūtė

SL 605. 9,5 sp. l. Tir. 150. Užsak. Nr. 10-021Išleido ir spausdino Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla

T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 VilniusTel. +370 5 233 3593, el. p. [email protected]

www.leidykla.vpu.lt

Vytas Navickas, Džiuljeta Ruškytė

Magistro baigiamojo darbo rengimo metodiniai nurodymai: metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. 146 p.

UDK 378.6:378.2(474.5)(072)

ISBN 978-9955-20-500-5

Na295

Magistro baigiamojo darbo rengimo metodiniai nurodymai skirti Vilniaus pedagoginio universiteto magistrantams, studijuojantiems pagal programą Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas, magistro baigiamųjų darbų vadovams, konsultantams, recenzentams, šių darbų gynimo ir vertinimo komisijos nariams.

Metodinėje priemonėje aptariama magistro baigiamojo darbo planavimo ir rengimo etapai, atskirų šio darbo struktūrinių dalių reikalavimai, patei-kiamos rekomendacijos, kaip tinkamai parengti, įforminti magistrantūros studijų baigiamąjį darbą, taip pat supažindinama su darbo gynimo etapais, vertinimo kriterijais ir kitais su magistro baigiamuoju darbu susijusiais klausimais.

Documents

magistro baigiamojo darbo rengimo metodiniai nurodymai