Embed Size (px)
Citation preview
Lietuvos edukologijos universitetas
Socialinių mokslų fakultetas
Ekonomikos katedra
Vytas Navickas
Džiuljeta Ruškytė
BAKALAURO STUDIJŲ DARBŲ RENGIMO
METODINIAI NURODYMAI
Metodinė priemonė
Vilnius, 2012
UDK 378.6:378.2(474.5)(072) Na295
Metodinė priemonė apsvarstyta Lietuvos edukologijos universiteto Socialinių mokslų
fakulteto Ekonomikos katedros posėdyje 2011 m. rugsėjo 20 d. (protokolo Nr. 1),
Lietuvos edukologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje
2011 m. lapkričio 29 d. (protokolo Nr. 1) ir rekomenduota spausdinti.
Recenzavo:
prof. habil. dr. Aleksandras Vytautas Rutkauskas (VGTU)
prof. habil. dr. Algis Žvirblis (MRU)
Antrasis patikslintas ir papildytas leidimas.
ISBN 978-9955-20-735-1 © Vytas Navickas, 2012
© Džiuljeta Ruškytė, 2012
© Leidykla „Edukologija“, 2012
Turinys
ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
1. BAKALAURO STUDIJŲ DARBŲ BENDRIEJI REIKALAVIMAI . . . 71.1. Referatas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
1.1.1. Referato struktūrinių dalių reikalavimai . . . . . . . . . . . . . . . . . 81.2. Kursinis darbas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
1.2.1. Kursinio darbo struktūrinių dalių reikalavimai . . . . . . . . . 101.2.2. Kursinio darbo rengimo etapai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111.2.3. Kursinio darbo vertinimo kriterijai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
1.3. Bakalauro baigiamasis darbas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131.3.1. Atskirų bakalauro baigiamojo darbo struktūrinių
dalių rengimo reikalavimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 151.3.2. Bakalauro baigiamojo darbo rengimas, gynimas
ir vertinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27
2. PAGRINDINIAI BAKALAURO STUDIJŲ DARBŲ RENGIMO ETAPAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37
2.1. Temos pasirinkimas ir formulavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 372.2. Mokslinės literatūros studijavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 402.3. Objekto nustatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 432.4. Problemos formulavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 452.5. Hipotezės(-ių) formulavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 462.6. Tikslo ir uždavinių formulavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 482.7. Metodų parinkimas ir pagrindimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 512.8. Duomenų analizavimas ir interpretavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 68
3. BENDRIEJI TEKSTO REIKALAVIMAI BAKALAURO STUDIJŲ DARBAMS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71
3.1. Teksto apipavidalinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 713.2. Naudotos mokslinės literatūros pateikimas studijų darbe . . . . . 773.3. Literatūros aprašo sudarymas ir pavyzdžiai . . . . . . . . . . . . . . . . . 83
! !"# "$ "%&' ()%*+,- *"&!- &./0+1' 1. )'*+/+" + /%&'*21"+ 3 !"#$%&'( )*&"+$'(
4. LENTELĖS, PAVEIKSLAI IR KITA INFORMACINĖ MEDŽIAGA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88
4.1. Lentelių pateikimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 884.2. Paveikslų pateikimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98
LITERATŪRA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 107
PRIEDAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112
"
ĮVADAS
Šie metodiniai nurodymai yra skirti Lietuvos edukologijos universiteto
Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros vykdomų bakalau-
ro studijų programų studentams, rengiantiems studijų mokslo darbus.
Šie metodiniai nurodymai galioja mokslo darbams, kurie rengiami nuo
2012 m. rugsėjo 1 d.
Bakalauro studijų programose numatyti šie mokslo darbai: referatai,
kursiniai darbai, bakalauro baigiamasis darbas1.
Mokslo darbas – tai savarankiškas studento darbas, kurio turinį ir ap-
imtį lemia jo pobūdis ir tikslas. Referato, kursinio ir BBD turinys, paskir-
tis ir apimtis skirtinga, tačiau jie turi daug bendrų bruožų, todėl visiems
mokslo darbams yra taikoma vienoda darbų rašymo, duomenų pateiki-
mo, apipavidalinimo ir dokumentavimo tvarka. Studentai mokslo darbus
rašo savarankiškai, vadovaujant ir patariant dėstytojams, bei laikydamie-
si metodinių nurodymų.
Rengiant šiuos metodinius nurodymus pasinaudota analogiškais įvai-
rių Lietuvos aukštųjų mokyklų (Vilniaus universiteto Ekonomikos ir
Komunikacijos fakultetų, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir
*nansų valdymo fakulteto, Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakul-
teto) ir kt. mokslininkų darbais bei patirtimi.
1 Toliau – BBD.
# !"# "$ "%&' ()%*+,- *"&!- &./0+1' 1. )'*+/+" + /%&'*21"+ 3 !"#$%&'( )*&"+$'(
Šių metodinių nurodymų tikslas – pateikti bendrus bakalauro studijų
mokslo darbų parengimo reikalavimus tiek studentams, tiek dėstytojams.
Jais galima naudotis rengiant referatus, kursinius ir BBD. Reikia pripa-
žinti, kad BBD rengimo gebėjimų ugdymas yra svarbi tolimesnio studijų
proceso dalis, planuojant magistrantūros studijas.
Studijų darbų rengimas yra kūrybinis procesas, todėl metodinė me-
džiaga yra tik pagalbinė priemonė įgyvendinant bet kurio savarankiško
darbo idėjas. Rengiant metodinius nurodymus yra atsižvelgta į Lietuvos
edukologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos kate-
dros vykdomų studijų programų speci*ką ir bakalauro studijų pakopoje
studentams būtinas įgyti bendrąsias kompetencijas.
Metodinės priemonės autoriai dėkoja Lietuvos edukologijos universi-
teto dėstytojams, pateikusiems vertingų pastabų ir pasiūlymų.
45 !" # " $ " %&' ( ) %* + ,- *" & !- !. /*& +. , + & . +# " $ "6 +1 " + $
1. BAKALAURO STUDIJŲ DARBŲ BENDRIEJI
REIKALAVIMAI
Šioje skyriaus dalyje yra pateikiami bendrieji mokslo darbų rengimo rei-
kalavimai, kurie yra taikomi visiems Ekonomikos katedros vykdomų ba-
kalauro studijų programų darbams. Taip pat pateikiami ir speci*niai rei-
kalavimai, kurie taikomi atskiroms BBD dalims.
1.1. Referatas
Referatas – tai studijų darbas, kurio esmę sudaro mokslinėje literatūroje
egzistuojančių koncepcijų ar požiūrių tam tikra problema (tema) loginis
išdėstymas.
Referato tikslas – studijuojamo dalyko atskirų temų išsamesnės studi-
jos, kurių metu formuojami pirmieji mokslo darbo rašymo įgūdžiai, ug-
domas loginis mąstymas ir gebėjimas tinkamai dirbti su moksline litera-
tūra, suvokti ir analizuoti problemas. „Referato rašymas padeda perprasti
mokslo kalbą (pagrindines sąvokas, kategorijas, teorinius dėsnius ir kt.),
įvaldyti mokslinį stilių, išmokti apipavidalinti mokslinį tekstą, teisingai
cituoti, sudaryti literatūros sąrašą.“2
Referatų temas kiekvieno semestro pradžioje pateikia studijuojamo
dalyko dėstytojas.
2 Studijų darbų metodiniai nurodymai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. Parengė Z. Atkočiūnienė, B. Grebliauskienė, O. Janonis. Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2003, p. 4.
% !"# "$ "%&' ()%*+,- *"&!- &./0+1' 1. )'*+/+" + /%&'*21"+ 3 !"#$%&'( )*&"+$'(
1.1.1. Referato struktūrinių dalių reikalavimai
Referato struktūrą sudaro šios eilės tvarka išdėstytos dalys (žr. 1 lentelę).
!"#$%#"&'! !"!#$%&'(%#)*%+#,-.('/$01(
!"!#$%&'(%#)*%+#$ ,%#)*%+#-.-/'0$1-/'#!-*$1$2-3$-
!"#$%"&!&'()"&"*+&!&',(+$-$' !"#$%&'$'()*'+',)*'-./012)*'34%536)7)*#%4048
./ 0 1()2345061, 9'34%5%'$'()#4!4#'3")9:;<;=)>?@AB<C=D8
78 09 ()7: ; 1, <E#"0"$'()34$"()'53E',E$'(2)(E!"#$E,E"F'$'()#4!4#'3")3%5(,'(2)EG0'-%&%'%2)'*%H4&0#%&3'%)'*%HI0%&'J$')&'E0"3')$"5(,%&K),%34#'3I#'8
.$<#&!=&!>(=$+&'()"?@'"A(=>'"BC$', ;*3'#%'$"()(-'#H%'E(%"()$"5(,%&KF4),%34#'3I#"F4)*'J34%53"()5"&L4*L%F"()'#)*"G%I#%'%8)9'34%5%'$')(3E04&3")&E"$"&K)'*%4)$"5(,%&4()5"&L4*L%F'(8)M%)(3#E53I#%&K)0',%()(5'%0"$')1)(5.#%E(2)*"(5.#%E()%#)(5.#4,%E()>F4%)#4%5%'D8
5D: ;E1() .5FG0;4505H 1, =E!"#$E,E"F'$"()H4&0#"()%N-'0"(2)*'(%I,.$'%8
/52G4 2I4 9'34%5%'$'()&'E0"3"()$"5(,%&K(),%34#'3I#"()'*#'N'()*'+',)'3%3%&5'$E()#4%5','-%$E()>G#8)O)*#%406D8
.45G; 5))J?&<*(KL"&!&, <E#"0"$')*'+',H%&K)#4!4#'3")$40G%'+'2)38).8),4&34,K(2)*'-4%5(,'%)>(LP4$"(2)+#'Q5'%2)0%'+#'$"(D)%#)5382)*'*%,0"$')%&!"#$'L%&K)$40G%'+'2)5E#%"()*'(5%#3%()R)%,%E(3#E"3%)0'#H")*'+#%&0%&K()0',%4()34%+%&%E(8)9#%40S)'*%$3%()&4#%H"F'$'8
Referato apimtis yra 5–7 lapai, neįskaitant priedų apimties. Tekstas
rašomas balto neliniuoto popieriaus A4 formato lapuose Times New Ro-
man 12 pt šri;u ir 1,5 intervalu tarp eilučių. Puslapyje iš kraštų paliekami
tušti laukai: kairėje pusėje – 25 mm, dešinėje – 15 mm, viršuje – 20 mm,
apačioje – 20 mm. Referatas turi atitikti bendruosius teksto reikalavimus.
Nuorodos pateikiamos Times New Roman 10 pt šri;u ir 1 intervalu tarp
eilučių.
Referatą vertina studijuojamo dalyko dėstytojas, atsižvelgdamas į re-
ferato struktūrinių dalių reikalavimus ir studento kompetencijas. Pateikti
vertinimo kriterijai yra rekomendacinio pobūdžio (žr. 2 lentelę).
45 !" # " $ " %&' ( ) %* + ,- *" & !- !. /*& +. , + & . +# " $ "6 +1 " + &
(!"#$%#"&'! !"!#$%&'2!#%,-,3&'*#,%!#,4$,'
0#M 4#-%!#-5$-
NM T4HKF%$'()0%#H3%)(E)$"5(,%&4),%34#'3I#'2)(E-"53%)34$6)>*#"H,4$6D)%N)5"&345(3"8
OM U"5KF%$'(),"+%N5'%)$6(3.3%2)'%N5%'%)%#)&E"(45,%'%)0K(3.3%)$%&3%(8
PM T4HKF%$'()'045-'V%'%)(E*#'(3%)'E3"#%S)*"/%L%F6)%#)34%(%&+'%)F6)*4#34%53%2)3%&5'$'%)L%3E"3%2)*'#'!#'/E"3%2)#4!4#E"3%8
QM W4&0#'()#'N3")5',H"()5E,3I#"(),.+%(8
RM U"5KF%$'()'*%!"#$%&3%)345(362)(E0'#.3%)H%H,%"+#'Q&%S)&E"#"0S)%#),%34#'3I#"()(6#'N68
SM T',E3%&%()-4#3%&%$'(8
1.2. Kursinis darbas
Kursinis darbas – tai savarankiškas studento tiriamasis darbas, kuriame
nagrinėjamos aktualios mokslinės teorinės ir praktinės problemos.
Kursinio darbo tikslas – ugdyti mokslo darbo rengimo įgūdžius, ak-
tualia tema praplečiant per paskaitas ir kitus užsiėmimus gautas žinias,
skirtas ugdyti mokslinio mąstymo įgūdžius, gebėjimą dirbti su moksline
literatūra, atskleisti nagrinėjamos problemos (temos) aktualumą ir pasiū-
lyti jos sprendimo būdus.
Kursiniai darbai gali būti įvairaus pobūdžio: teoriniai, taikomieji
(praktiniai).
◆ Teoriniame darbe studentas pateikia įvairių mokslininkų darbų ti-
riama problema analizę, susistemina ir apibendrina teorijas.
◆ Taikomojo (praktinio) pobūdžio darbe studentas pateikia tiriamos
temos (problemos) teorinę analizę, ją pagrįsdamas gautų empirinių3
duomenų interpretacija.
Kursinio darbo tema pasirenkama iš Ekonomikos katedros dėstytojų
pateiktų ir katedros posėdyje patvirtintų temų sąrašo.
3 Empiriniai duomenys – duomenys, tiesiogiai gaunami empirinio tyrimo metu, tai-kant įvairius duomenų rinkimo metodus (pvz.: apklausą, interviu, protokolų medžia-gą ir kt.).
'( !"# "$ "%&' ()%*+,- *"&!- &./0+1' 1. )'*+/+" + /%&'*21"+ 3 !"#$%&'( )*&"+$'(
1.2.1. Kursinio darbo struktūrinių dalių reikalavimai
Kursinio darbo apimtis yra 20–25 lapai, neįskaitant priedų apimties.
Tekstas rašomas balto neliniuoto popieriaus A4 formato lapuose Times
New Roman 12 pt šri;u ir 1,5 intervalu tarp eilučių. Puslapyje iš kraštų
paliekami tušti laukai: kairėje pusėje – 25 mm, dešinėje – 15 mm, viršu-
je – 20 mm, apačioje – 20 mm. Nuorodos pateikiamos Times New Roman
10 pt šri;u ir 1 intervalu tarp eilučių.
Kursinio darbo struktūrą sudaro šios eilės tvarka išdėstytos dalys
(žr. 3 lentelę).
)!"#$%#"&'!5)#(,-,&'/$#6&'(%#)*%+#,-.('/$01(
4)#(-.-&'0$#6&'(%#)*%+#$ ,%#)*%+#-.-/'0$1-/'#!-*$1$2-3$-
!"#$%"&!&'()"&"*+&!&',(+$-$' !"#$%&'$'()*'+',)*'-./012)*'34%536)X)*#%4048
2345061 Y43',%'%)'3(5,4%0G%'$')0'#H")(3#E53I#'8)=;<?A@U9Z)=[A;M;=)>F4%)HI3%&'(D2) \;Y;=2)BM\;Y]=2):B?^A;?_A;2)9AB^Y;B)3E#%&.F4)*'34%5%'$%)5'%*)('-'#'&5%N5"()(3#E53I#%J&K()0',.()FS)&4&E$4#E"F'&38)=5.#%'%2)*"(5.#%'%)%#)(5.#4,%'%)&E$4#E"F'$%)'#'H%N5'%()(5'%3$4&%$%()>G#8)`)*#%406D8)=5.#%S2)*"(5.#%S)%#)(5.#4,%S)*'-'0%&%$'%)3E#%)HI3%)3#E$*%2)'%N5I(2)'3%3%53%)&'+#%&KF'$"()*#"H,4$"()>34$"(D)4($a)%#)(%43%()3'#*E('-.F48
1 0243H.E1()J?&<*(KL"&!A', 9'34%5%'$"()5E#(%&%'$4)0'#H4)-'#3"F'$"()('&3#E$*"()>(E3'#3%&%'%)G4&5,'%2)(%$H",%'%2)(*4L%Q&%'%)34#$%&'%2)-%4&43'%D)%#)FS)*''%N5%&%$'(2)*-/8b'789'R)^E#"*"()L4&3#%&%()H'&5'(2)7,'R)^E#"*"()=6FE&+')%#)538c
='&3#E$*"()*'34%5%'$"(),%43E-%S2)F4%)#4%5%'2)%#)EG(%4&%")5',H'8)='&3#E$*S)(6#'N")+',%)%#)&4HI3%2)5'%)H4&0#'()FS)(5'%V%E()$'G4(&%()&4+E)7d)%#)5%45-%4&')%N)FS)345(34)5'#3"JF'(%)$'G%'E)&4+E)3#%()5'#3E(8
7: ; 1 9'+#%&0G%'$'()5E#(%&%")0'#H")'53E',E$'(2)&E#"0"$'()0'#H")3%5(,'()%#)EG0'-%&%'%2)3.#%$")$43"0'%2)'*%H4&0#%&3'%)'*3'#%'$')$"5(,%&K),%34#'3I#'8) -'0")'*%$3%()R)'*%4)e)*#"L8)-%(")5E#(%&%")0'#H")'*%$3%4(8
4 Pinigų studijos / Monetary studies: mėnesinis biuletenis / Monthly bulletin. Vilnius: Lietuvos bankas, 2009, Nr. 8. Prieiga per internetą: < http://www.lb.lt/lt/leidiniai/me-nesinis/menesinis.pdf>.
45 !" # " $ " %&' ( ) %* + ,- *" & !- !. /*& +. , + & . +# " $ "6 +1 " + ''
4)#(-.-&'0$#6&'(%#)*%+#$ ,%#)*%+#-.-/'0$1-/'#!-*$1$2-3$-
.$<#&!=&!>(=$+&'()=>'"BC$', <E"(45,%'%)0K(3"$')%#)'&',%/E"F'$')(E5'E*3')$"5(,%&K)$40G%'+'8)M%)(3#E53I#%&K)0',%()(5'%0"$')1)(5.#%E(2)*"(5.J#%E()%#)(5.#4,%E()>F4%)#4%5%'D8
5D: ;E1 =E!"#$E,E"F'$"()0'#H")%N-'0"(8)f4%)#4%5%'2)*'34%5%'$"()#45"$4&0'L%F"()%#)*'(%I,.$'%2)&E$'3"$"()3",4(&K()*#"HJ,4$"()>34$"(D)3.#%$")*4#(*453.-"(8)M%"()0'#H")0',%4()'*%$3%()R)'*%4)`)*#"L8)-%(")5E#(%&%")0'#H")'*%$3%4(8
/52G4 2I4 <E#"0"$%)&'E0"3"(),%34#'3I#"()H%H,%"+#'Q&%'%)'*#'N'%)*'J+',)'3%3%&5'$E()#4%5','-%$E()>G#8)O)*#%406D8
.45G; 5()J?&<*(KL"&!&, 9'34%5%'$')*'+',H%&K)5E#(%&%")0'#H")$40G%'+'2)38).8),4&34J,K(2)*'-4%5(,'%)>(LP4$"(2)+#'Q5'%2)0%'+#'$"()%#)538D)%#)5%3')*'*%,0"$')%&!"#$'L%&K)$40G%'+'2)5E#%"()*'(5%#3%()R)%,%E(J3#E"3%)0'#H")*'+#%&0%&K()0',%4()34%+%&%E(8)9#%40S)'*%$3%()&4#%H"F'$'8
1.2.2. Kursinio darbo rengimo etapai
Kursinio darbo rengimas apima šiuos etapus:
◆ Ekonomikos katedros kursinių darbų temas siūlo katedros dėsty-
tojai. Temų sąrašas tvirtinamas Ekonomikos katedros posėdyje ir
pateikiamas studentams jas pasirinkti.
◆ Kursinio darbo temą studentas pasirenka per pirmuosius du semes-
tro mėnesius.
◆ Darbo vadovas savo priėmimo (budėjimo) valandomis ar kitu in-
dividualiai sutartu laiku studentą konsultuoja. Studentas vadovui
reguliariai pateikia skyrių, poskyrių ir skyrelių tekstą, atsižvelgia į
vadovo pastabas ir nurodymus.
◆ Parašyto, tinkamai įforminto ir įrišto kursinio darbo vienas egzem-
pliorius (iki sesijos pabaigos) įteikiamas darbo vadovui, kitas užre-
gistruojamas ir paliekamas katedroje.
') !"# "$ "%&' ()%*+,- *"&!- &./0+1' 1. )'*+/+" + /%&'*21"+ 3 !"#$%&'( )*&"+$'(
1.2.3. Kursinio darbo vertinimo kriterijai
Kursinis darbas ginamas viešai ir vertinamas dešimties balų sistema, at-
sižvelgiant į darbo atitiktį kursinio darbo reikalavimams, studento atsa-
kymus į darbo vadovo ir kitų, dalyvaujančių kursinio darbo gynimo po-
sėdyje, klausimus ir kritines pastabas (žr. 4 lentelę). Teigiamai vertinamas
savarankiškas, kursinio darbo struktūrinių dalių reikalavimus atitinkan-
tis darbas, neigiamai – neoriginalus, nusirašytas, kursinio darbo struktū-
rinių dalių reikalavimų neatitinkantis darbas.
Ne vėliau kaip likus mėnesiui iki semestro pabaigos Ekonomikos kate-
dros vedėjas patvirtina kursinių darbų gynimo tvarkaraštį, kurį tvirtina
fakulteto studijų prodekanas.
Ne vėliau kaip likus mėnesiui iki kursinių darbų gynimo pradžios
tvarkaraštis skelbiamas viešai katedros skelbimų lentoje ir katedros inter-
neto informacijos skiltyse.
*!"#$%#"&'!5)#(,-,&'/$#6&!2!#%,-,3&'*#,%!#,4$,'
0#M 4#-%!#-5$-
NM 9'(%#%&53"()34$"()'53E',E$'(2)&'EFE$'(2)#4%5N$%&+E$'(8
OM ?4"#%&%()*#"H,4$"()*'+#%&0%$'(2)'3%3%53%()*'(%#%&53'%)34$'%8
PM Y'#H")3%5(,")%#)EG0'-%&%S)5K,%$'()>'%N5E$'(2)3%5(,E$'(2)&E"(45,E$'(2)3'#*E('-%")(6('F'D8
QM T4HKF%$'(),"+%N5'%)$6(3.3%)>'%N5E()%#)&E"(45,E()$%&V%S)0K(3.$'(D2)'045-'3E()'E3"#%S)*"/%L%F"()(E-"5%$'()%#)*4#34%5%$'(2)3%&5'$'()L%3'-%$'(2)%&34#*#43'-%$'(8
RM ;*%H4&0#%&%$'()%#)%N-'0S)0K(3.$'()>5"&5#43E$'(2)(6('F')(E)0'#H")3%5(,E)%#)EG0'-%&%'%(D8
SM W4&0#'()#'N3")5',H"()5E,3I#"(),.+%(2)0'#H")'*%*'-%0',%&%$")5"5.HK2),4&34,%S2)*'-4%5(,S)%#)5%3"()%&!"#$'L%&K()$40G%'+"()*'34%5%$'(8
TM W%H,%"+#'Q&%S)&E"#"0S)%#)$"5(,%&K(),%34#'3I#"()*'34%5%$'()*'+',)'3%3%&5'$E()#4%5','-%$E(8
UM Y'#H")('-'#'&5%N5E$'()%#)"#%+%&',E$'(8
VM 9#'53%&%()*#%3'%5"$E$'(8
NWM W4&0#'()-4#3%&%$'(8
45 !" # " $ " %&' ( ) %* + ,- *" & !- !. /*& +. , + & . +# " $ "6 +1 " + '
1.3. Bakalauro baigiamasis darbas
BBD – tai svarbiausias savarankiškas bakalauro studijų baigiamasis dar-
bas, kurio pagrindu studentui suteikiamas bakalauro laipsnis ir, jeigu stu-
dijų programoje numatyta, atitinkama kvali*kacija.
BBD tikslas – apibendrinti bakalauro studijų metu studento įgytą te-
orinę ir praktinę mokslinio darbo patirtį ir pademonstruoti įgytas žinias
bei gebėjimus. Studentai, baigiantys bakalauro studijų programą ir ren-
giantys BBD, turi gebėti:
◆ pagrįsti tiriamos temos aktualumą;
◆ parodyti gebėjimą pritaikyti įgytas teorines žinias sprendžiant
praktines pasirinktos srities problemas;
◆ rinkti, interpretuoti, analizuoti ir apibendrinti tyrimo duomenis
taikant įvairius metodus;
◆ rasti problemos sprendimo būdą;
◆ apibendrinti atliktą darbą;
◆ suprantamai ir argumentuotai perteikti pagrindinę informaciją ir
idėjas klausytojams;
◆ pademonstruoti studijų metu įgytas žinias, suteikiančias galimybę
toliau dirbti savarankiškai ir nepriklausomai5;
◆ atlikti BBD pagal moksliniams darbams keliamus reikalavimus.
Pagal tai, kokio pobūdžio BBD rašomas, keliami ir speci*niai
reikalavimai.
Teorinio pobūdžio BBD turi būti:
◆ pateikiamas mokslinės literatūros studijomis pagrįstas teorinių
koncepcijų ir atskirų teiginių kritinis įvertinimas;
5 $e framework of quali%cations for the European Higher Education Area. Ce Bergen Conference of European Ministers Responsible for Higher Education, 19–20 May, 2005. Prieiga per internetą: <http://www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/documents/QF-EHEA-May2005.pdf>.
'! !"# "$ "%&' ()%*+,- *"&!- &./0+1' 1. )'*+/+" + /%&'*21"+ 3 !"#$%&'( )*&"+$'(
◆ apžvelgta moksliniai darbai nagrinėjama tema atlikti užsienyje ir
Lietuvoje (svarbiausi moksliniai darbai, didelį dėmesį skiriant skir-
tingoms teorinėms koncepcijoms, probleminiams, diskusiniams
klausimams), aptariama aktuali pastarųjų metų literatūra;
◆ remiantis atlikta mokslinės literatūros apžvalga, pateikiama teori-
nių koncepcijų ir atskirų teiginių įvertinimas bei autoriaus – stu-
dento argumentuota nuomonė;
◆ nurodomos realios nagrinėjamos temos (problemos) teorinių tei-
ginių, metodų, rekomendacijų ir pan. taikymo galimybės Lietuvos
ekonomikos ir verslo praktikoje.
Praktinio (taikomojo) pobūdžio BBD turi būti:
◆ pateikiama nagrinėjamos problemos teoriniai aspektai, pripažintos
teorijos, metodikos, diskusiniai ir probleminiai klausimai (apžvel-
giami tiek užsienyje, tiek Lietuvoje atlikti svarbiausi paskutiniųjų
penkerių metų darbai);
◆ remiantis pirminės ir antrinės informacijos duomenimis, taikomi
įvairūs mokslinio tyrimo metodai, kuriais analizuojama esama si-
tuacija;
◆ vadovaujantis surinktais tyrimo duomenimis ir atlikus analizę, pa-
teikiami siūlymai, rekomendacijos, prognozės ir kt.
BBD rašomas laikantis griežtų reikalavimų. Šio darbo apimtis – nuo
45 iki 50 lapų be priedų. BBD priedai į minėtą darbo apimtį neįskaičiuo-
jami. Tekstas rašomas balto neliniuoto popieriaus A4 formato lapuose
Times New Roman 12 pt šri;u ir 1,5 intervalu tarp eilučių. Puslapyje iš
kraštų paliekami tušti laukai: kairėje pusėje – 25 mm, dešinėje – 15 mm,
viršuje – 20 mm, apačioje – 20 mm. Nuorodos pateikiamos Times New
Roman 10 pt šri;u ir 1 intervalu tarp eilučių.
45 !" # " $ " %&' ( ) %* + ,- *" & !- !. /*& +. , + & . +# " $ "6 +1 " + '"
1.3.1. Atskirų bakalauro baigiamojo darbo struktūrinių dalių
rengimo reikalavimai
Šiame skyriuje aptariami BBD reikalavimai, kurie taikomi visam darbui
atsižvelgiant į jo pobūdį: teorinis, praktinis (taikomasis) darbas. BBD
struktūrą sudaro svarbiausios dalys:
1) teorinė metodinė dalis (pateikiami darbo teoriniai aspektai, paren-
giama nagrinėjamo objekto tyrimo metodika);
2) tiriamoji analitinė dalis (nurodoma informacija apie nagrinėjamą
tyrimo objektą ir atliekama esamos situacijos analizė pagal pasi-
rinktą tyrimo metodiką).
Visos BBD tipinės struktūrinės dalys eilės tvarka išdėstytos 5 lentelėje.
+!"#$%#"&'!778'(%#)*%+#$',#'(%#)*%+#,-,9'/$0,9'#!,*$0$2,3$,
99:'(%#)*%+#$ 99:'(%#)*%+#-.-/'0$1-/'#!-*$1$2-3$-
!"#$%"&!&'()"&"*+&!&',(+$-$' !"#$%&'$'()*'+',)*'-./012)*'34%536)c)*#%4048
FF;($-#$%A(-$XBY=B' !"#$%&'$'()*'+',)*'-./012)*'34%536)e)*#%4048
2345061(( Y43',%'%)'3(5,4%0G%'$')WWY)(3#E53I#'8)=5.#%'%2)*"(5.#%'%)%#)(5.#4,%'%)&E$4#E"F'$%)'#'H%N5'%()(5'%3$4J&%$%(8)=5.#%S)%#)*"(5.#%S)*'-'0%&%$'%)3E#%)HI3%)3#E$*%2)'%N5I()%#)'3%3%53%)&'+#%&KF'$"()*#"H,4$"()>34$"(D)4($a8=;<?A@U9Z)=[A;M;=)>F4%)HI3%&'(D2) \;Y;=2)BM\;Y]=2):B?^A;?_JA;2)9AB^Y;B2)=;<?A;@g;)EG(%4&%")>'&+,S2)-"5%4V%S)'#)*#'&LI/SD)5',H')3E#%&.F4)*'34%5%'$')5'%*)('-'#'&5%N5"()(3#E53I#%&K()0',.()FS)&4&E$4#E"F'&38
1 0243H.E1(()J?&<*(KL"&!A',
9'34%5%'$"()-'#3"F'$"()('&3#E$*"()>(E3'#3%&%'%)G4&5,'%2)(%$H"J,%'%2)(*4L%Q&%'%)34#$%&'%2)-%4&43'%D)%#)FS)*''%N5%&%$'(8)='&3#E$J*"()&E#"0"$"(),%43E-%S2)F4%)#4%5%'2)%#)EG(%4&%")5',H'8)='&3#E$*S)(6#'N")+',%)%#)&4HI3%2)5'%)H4&0#'()FS)(5'%V%E()$'G4(&%()&4+E)7d)%#)5%45-%4&')%N)FS)345(34)5'#3"F'(%)$'G%'E)&4+E)3#%()5'#3E(8
7: ; 1 9'+#%&0G%'$'()*'(%#%&53"()*#"H,4$"()>34$"(D)'53E',E$'(2)&E#"J0"$'()0'#H")3%5(,'(2)EG0'-%&%'%2)0'#H")"HF453'(2)3.#%$")$43"0'%2)'*%H4&0#%&3'%)'*3'#%'$')$"5(,%&K),%34#'3I#'2)&E#"0"$')0'#H")34"#%&K)%#)*#'53%&K)#4%5N$K8) -'0")'*%$3%()R)'*%4)7d)*#"L8)-%(")WWY)'*%$3%4(8
.$<#&!=&!>(=$+&'(()=>'"BC$',
9'+',)EG(%H#KG36)3%5(,6)%#)(E!"#$E,E"3E()0'#H")EG0'-%&%E()&E"J(45,%'%)0K(3"$')%#)'&',%/E"F'$')(E5'E*3')34"#%&K)%#)!'53%&K)$4J0G%'+'8)M%)(3#E53I#%&K)0',%()(5'%0"$')1)(5.#%E(2)*"(5.#%E()%#)(5.J#4,%E()>*'*#'(3'%)WWY)0'#H4)HI&')3#.()(5.#%'%)*")XR`)*"(5.#%E(D8)
'# !"# "$ "%&' ()%*+,- *"&!- &./0+1' 1. )'*+/+" + /%&'*21"+ 3 !"#$%&'( )*&"+$'(
99:'(%#)*%+#$ 99:'(%#)*%+#-.-/'0$1-/'#!-*$1$2-3$-
2?A#&!>J?(C?"A=&!>J?(=$+BJ?Zh) *'34%5%'$')+,'E(3')&'+#%&KF'$"()34$"()$"5(,%&K(),%34#'3I#"()
'*G-',+'2)'*3'#%'$"()34"#%F"()%#)5"&L4*L%F"(2)5E#%"$%()#4$%'&J3%()(%45%'$')1+.-4&0%&3%)0'#H")3%5(,6i
h) !"#$E,E"F'$%)'&',%3%&K()0'#H")0',%4()0'#H%&%'%)'*%H#KG%$'%ih) '3#4&5'$%)'#)(E!"#$E"F'$%)$"04,%'%2)*'+',)5E#%E"()'3,%45'$'()
3.#%$'()'&',%3%&KF4)WWY)0',.F48
!"!#$%&%&'(#)#*!+!),&'(-#*.&'/ ! "#$#%&%!'$()*+&#,-!.#"/%0#1%2!3+"%*#%#!%'$%4(&%.!3%$)(!()1+56
"%.2!'%.5%#7#/(1%&%!"8$#&(!#&"#.2!9:+$"#,%&%.! !"#!$%&'#$!($)"!*$%&;!#,<($&%0#1(.!'%5%,5%&/&%.=
! '%%#45#,%&%!"%#58">!"8$#&(!&+"(3>!?':@AB!($+,)(-!#./'&),0%*
1!#./'!$),"-!2!%$!5"AC!8'%"/&%#2!5#*/.#(.!'$()*+&(.2!:+$"#,%,"!"8$#&(! ()!+!#2#3/'", ",4,$)()5-2#3'!"'-(6!72#3=
! '%D%*!'%$+,D"E!"8$#&(!&+"(3#5E!,/(.+5*#%#!%,%*#@/(1%&%.!"8$#6&(!()1+5"%.2!3%$(&(.!#4:%3(.!#$!%'#)+,3$#,#&%#=
! %'#)+,3$#,/.!%,%*#@-.!$+@/*"%"/.!'%"+#5#%&(.!%,%*#"#,-.!*+,6"+*-.2!'%:+#5.*%#!?':@AB!&89,#.&/':"(;+(!C!#$!5"A!#,<($&%0#,-!&+3F#%D%A
0123456 G/<($&/*/(1%&(.!3%$)(!#4:%3(.A!H(.!"/$#!)I"#!'%$+&"(.!,%D$#,-61%&%!&+3F#%D%2'D*%/."%#!./<($&/*/("(.!#$!,/(.+5*#%#!#43-."8"(.A!H+#D/!$+#5#%2!'%"+#5#%&%!$+5(&+,3%0#1(.!#$!'%.#I*8&%#2!,/&%6"(&(.!"(*#&+.,-.!"8$#&(!'$()*+&(.!'+$.'+5"8:(.A!J#(.!3%*#+.!%'#&"#.!K!%'#+!L!'$(0A!:#.(!MMN!%'#&"#+.A
70 893 :93 O%"+#5#%&#!,%/3("(.!&(5.*#,-.!*#"+$%"I$(.!)#)*#(D$%P,#%#!%'$%4%#!'%D%*!%"#"#,5%&/.!$+#5%*%:#&/.!?F$A!Q!'$#+3ECA
63; 93<=3((>?@!')!%(A#*B#
RF.#+,#(!5%*)%!?%,D*>2!:(5#+7#>2!'$%,0I@>C!'%"+#5#%&%.!MMN!'%:%3#,#&%.2!%/"($#%/.!:%$3%.!#$!'%:%$3-2!F(3#.!S.%,"$%/5%T!?':@A2!%,D*>!5A!GRUUVWXC!)+#!D*%/."%!?%'#+!Y!'/.*%'#(C!MMN!.%,"$%/5%2!%".'#,3#,"#!"+&(.!%5"/%*/&E2!3%$)(!"#5.*E!#$!/F3%:#,#/.2!3%$)+!"%#658"/.!"8$#&(!&+"(3/.2!D%/"/.!$+@/*"%"/.!)+#!'%D$#,3#,+.!#4:%3%.A
6
6 Pirminė informacija – pirmą kartą surinkta informacija (pvz.: stebėjimo, apklau-sos, eksperimento ir kt. metodais). Antrinė informacija – tai tam tikrais metodais apdorota ir jau paskelbta informacija (pvz., įmonės sąskaitų, ataskaitų duomenys ir kt.). Antriniai duomenys renkami iš vidinių ir išorinių šaltinių. Vidiniai šaltiniai – tai organizacijų, įmonių vidinė dokumentacija (jai priskiriama apskaitos ir atskaitomy-bės dokumentai, įmonės veiklos planai, raštvedybos dokumentai ir kt.). Vidiniams šaltiniams priklauso ir iš išorinių šaltinių sukaupta informacija apie įmonę ar orga-nizaciją (pvz., saugoma organizacijos bibliotekoje). Išoriniams šaltiniams priskiriama įvairios publikacijos, statistikos leidiniai ir rinkiniai (žr. Jewell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: +e Baltic Press, 2002, p. 148).
! " #$% $& $'()"* +', - ./",$(#/"#01,( -0 . - "(0 -% $ & $2 -3$ - !
!"#$%&'$(%) !"#$%&'$(%*+*,"-).*,"%/*').)0*1)*
C908430!D&'!E>(BF+!)!G O%"+#5#%&%!'%D%*)#,-!MMN!'%'#*3%,"#!&+3F#%D%B!#4.%&#(.!*+,"+*-.2!'%:+#5.*%#!?.0Z+&(.2!D$%P5%#2!3#%D$%&(.C2!.:%$)#>!&(5.*#,#>!4%*"#,#>!'/)*#5%0#1(.2!,($&%"8:#,#%#!3(5/&+,"%#2!%,5+">!'%:8@3F#%#2!%'5*%/.>!&+3F#%D%!#$!5"A!O$#+3>!%'#&"#.!,+$#)(1%&%A
Antraštinis (titulinis) lapas
Antraštiniame (tituliniame) lape (žr. 4 priedą) simetriškai lapo viršutinėje
dalyje pateikiama aukštosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadini-
mai, keliomis pastraipomis žemiau – autoriaus vardas ir pavardė, BBD
pavadinimas, po juo eilute žemiau rašoma Bakalauro baigiamasis dar-
bas, dar žemiau – X (pavadinimas) nuolatinių (arba ištęstinių) studijų
programa.
Keliomis pastraipomis žemiau, dešiniojoje lapo pusėje, po BBD pava-
dinimu ir paantrašte Bakalauro baigiamasis darbas, sutrumpintai ra-
šoma BBD vadovo pedagoginis vardas ir mokslo laipsnis (pvz.: doc. dr.;
prof. dr.; prof. habil. dr. ir pan.), vadovo vardas ir pavardė. Viena eilute
žemiau paliekama vieta parašui. Toliau keliomis pastraipomis žemiau su-
trumpintai rašoma recenzento(-ų) pedagoginis vardas ir mokslo laipsnis
(pvz.: doc. dr.; prof. dr.; prof. habil. dr.) arba pareigos ir mokslo laipsnis
(pvz., lekt. dr.), o jei mokslo laipsnio nėra, nurodoma recenzento(-ų) par-
eigos (pvz., lekt.), vardas, pavardė ir viena eilute žemiau paliekama vieta
parašui.
BBD parengimo vieta ir metai yra išdėstomi simetriškai lapo apačioje.
Turinys
Turinys, kaip atskiro skyriaus antraštė, rašomas didžiosiomis raidė-
mis (TURINYS). Turinyje detaliai atskleidžiama BBD struktūra. SAN-
TRUMPŲ SĄRAŠAS (jei būtinas), ĮVADAS, IŠVADOS, LITERATŪ-
RA, PRIEDAI, SANTRAUKA užsienio (anglų, vokiečių ar prancūzų)
kalba rašoma didžiosiomis raidėmis ir turinyje pateikiama kaip savaran-
kiškos struktūrinės dalys jų nenumeruojant. Skyriai, poskyriai ir skyreliai
" #$%$&$'()"*+',-./",$(#/"(014-3)"30+),-1-$ -"1'(),53$-" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
numeruojami arabiškais skaitmenimis. Skyrių, poskyrių ir skyrelių pava-
dinimai turi būti trumpi, aiškūs ir atitikti nagrinėjamos problemos (te-
mos) esmę. Rašant BBD netikslinga labai smulkiai detalizuoti turinį.
Santrumpos
Šioje darbo dalyje pateikiamos BBD darbe vartojamos santrumpos (sutar-
tiniai ženklai, simboliai, speci7niai terminai, vienetai) ir jų paaiškinimas
(pvz.: ECB – Europos centrinis bankas, ES – Europos Sąjunga, LB – Lie-
tuvos bankas, NVS – Nepriklausomų valstybių sandrauga ir kt.)7. San-
trumpos pateikiamos lietuvių, jei reikia, ir užsienio kalba. „Santrumpų
sąrašo gali ir nebūti, kai bendras jų skaičius mažesnis negu 20 ir kiekvie-
na iš jų tekste kartojasi mažiau negu tris kartus.“8 Taip pat turi būti patei-
kiama nuoroda į literatūrą, iš kurios santrumpa ar speci7nis terminas yra
paimti.
Įvadas
Labai svarbi BBD dalis yra ĮVADAS. Įvade turi atsispindėti nagrinėjamos
temos (problemos) aktualumas, naujumas, svarba tiek teoriniu, tiek prak-
tiniu lygmenimis.
Rekomenduojama, kad įvade būtų išdėstyti šie dalykai:
◆ Rašomos temos pasirinkimo naujumas, aktualumas ir pasirinkimo
motyvai (pvz., nagrinėjama problema yra aktuali įmonei, kurioje
studentas dirba ir pan.).
◆ Glaustai, aiškiai ir konkrečiai suformuluota darbo tikslas ir uždavi-
niai. Darbo tikslas turi atitikti pasirinktą temą. Tyrimo tikslas, kaip
ir temos pavadinimas, turi aiškiai nusakyti tyrimo objektą. Formu-
7 Žr. Pinigų studijos / Monetary studies: mėnesinis biuletenis / Monthly bulletin. Vil-nius: Lietuvos bankas, 2009, Nr. 8, p. 6. Prieiga per internetą: <http://www.lb.lt/lt/leidiniai/menesinis/menesinis.pdf>.
8 Studijų darbų metodiniai nurodymai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. Parengė Z. Atkočiūnienė, B. Grebliauskienė, O. Janonis. Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2003, p. 6.
! " #$% $& $'()"* +', - ./",$(#/"#01,( -0 . - "(0 -% $ & $2 -3$ - #
luojant tikslą galima orientuotis į numanomą tyrimui iškeltos(-ų)
hipotezės(-ių) patvirtinimą arba paneigimą.
◆ Gali būti pateikti paaiškinimai, kodėl pasirinkta vienokia ar kitokia
tyrimo kryptis, atskirų klausimų nagrinėjimas, medžiagos pateiki-
mo logika ir pan.
◆ BBD turi būti nurodyta, kokie taikyti tyrimo metodai ir kodėl jie
pasirinkti (pvz.: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa,
stebėjimas, strateginė analizė, dokumentų analizė, koreliacinė ana-
lizė ir kt.). Rekomenduojama išvardyti ir apibūdinti taikytus meto-
dus pagal jų svarbą. Taip pat gali būti įvardijami tyrimo organizavi-
mo etapai (praktinio tiriamojo pobūdžio darbe), t. y. paaiškinama,
kada, kur ir kokiomis sąlygomis buvo atliktas tyrimas.
◆ Turėtų būti trumpai apibūdinta atlikto darbo tiek mokslinė, tiek
praktinė reikšmė, t. y. nurodomi gauti rezultatai ir nauda.
◆ Turi būti apibendrintai pateikiama naudota mokslinė literatūra,
glaustai išdėstoma darbo struktūra.
◆ Įvade rekomenduojama paaiškinti, su kokiomis problemomis (jei iš
viso jų buvo) susidurta, taip pat dėl kokių priežasčių nepavyko įgy-
vendinti visų sumanymų.
Pagrindinė dalis (dėstymas)
Teorinė metodinė dalis. Teorinėje dalyje apžvelgiama literatūra nagri-
nėjama tema, pateikiama įvairių sąvokų, terminų samprata ir problemos
analizė teoriniu lygmeniu. Šioje dalyje atskleidžiami ir susisteminami
įvairių mokslininkų vertinimai, išsakoma autoriaus nuomonė apie na-
grinėjamą problemą. Teorinė dalis negali būti atsieta nuo pagrindinės
BBD dalies praktinių klausimų nagrinėjimo, joje turi būti pagrįsta tyrimo
metodika.
Teorinė dalis rašoma, kai studentas jau yra susipažinęs su pasirinktos
BBD studijų krypties problematika, moksline literatūra, yra apibendrinęs
$% #$%$&$'()"*+',-./",$(#/"(014-3)"30+),-1-$ -"1'(),53$-" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
ir suformulavęs BBD temą, parengęs preliminarų darbo rašymo planą ir
visa tai pateikęs darbo vadovui.
Teorinės dalies rašymas – sudėtingas kūrybinis procesas. Tai ne vado-
vėlinės tiesos, studento perkeltos į BBD, pateikimas, bet kur kas platesnis
požiūris į nagrinėjamą reiškinį.
Teorinėje dalyje esminę vietą turi užimti studento iš įvairių leidinių
(mokslinių straipsnių, monogra7jų ir kt.), kuriuose nagrinėjamos teori-
nės ir praktinės problemos, surinkta ir susisteminta medžiaga. BBD pa-
teiktos literatūros sąraše negali vyrauti vadovėliai, mokymo ar metodinės
priemonės, straipsniai iš periodinių leidinių.
Norint parašyti gerą BBD teorinę dalį, reikia vengti tipinių klaidų.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos yra šios:
◆ aptariama per daug teorijų arba pateikiamos teorijos, kurios BBD
nepanaudojamos, netinkamos, nereikalingos;
◆ BBD iš viso nesiremiama jokia teorija;
◆ teorija nepakankamai siejama su empirika;
◆ aptariamos kelios teorijos, kurios tarpusavyje nesusijusios;
◆ pateikiamos senos, visiems žinomos teorijos, bet nesprendžiamos
realios problemos ir kt.
Rašant BBD ypač svarbu teorijas ir metodus susieti (t. y. tinkamai
pritaikyti)9. Teorinė metodinė dalis tarsi jungiamoji BBD temos teorinių
ir praktinių problemų grandis. Šioje dalyje turi būti paaiškinta, kuo pa-
grįstas BBD taikomų tyrimo metodų pasirinkimas10. Visa su teorine me-
todine dalimi susijusi didesnės apimties informacija (pvz.: anketos, testai
ir kita tyrimo medžiaga) pateikiama prieduose.
9 Rienecker L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 163–167.
10 Tyrimo metodai – tai tam tikros pažintinės ir praktinės informacijos gavimo būdai. „Metodas – sistemingas informacijos rinkimo ir apdorojimo būdas (padedantis rasti atsakymą į išsikeltą klausimą ar išspręsti problemą)“ (žr. Rienecker L., Jorgen-sen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 160).
! " #$% $& $'()"* +', - ./",$(#/"#01,( -0 . - "(0 -% $ & $2 -3$ - $
Teorinės metodinės dalies dažniausiai reikia tik praktinio pobūdžio
BBD. Ji turėtų sudaryti apie trečdalį viso BBD apimties.
Tiriamoji analitinė dalis. Praktinio taikomojo pobūdžio BBD tiria-
moji analitinė dalis yra pagrindinė. Joje turi būti išsamiai apibūdinamas
nagrinėjamas objektas. Pvz.: gali būti pateikiama nagrinėjamos įmonės ar
organizacijos charakteristika, apibūdinama aplinka, atkreipiant dėmesį į
tuos dalykus, kurie svarbūs nagrinėjamai temai.
Pagrindinė šio skyriaus dalis turi būti skirta tiriamos problemos ana-
lizei. Ši dalis rašoma remiantis studento surinktais pirminiais ir antriniais
duomenimis11. Labai svarbu šioje dalyje, taikant įvairius metodus, įver-
tinti esamą situaciją, išaiškinti problemos susidarymo priežastis lėmusius
veiksnius ir pateikti jos sprendimo būdus. Rašant šią dalį reikia atsižvelgti
į tokius aspektus:
◆ Surinktus duomenis suvesti į analitines lenteles. Lentelėse pateikia-
mi duomenys turi būti apdoroti statistiniais metodais. Šalia abso-
liučių skaičių turi būti pateikiami išvestiniai santykiniai rodikliai,
atskleidžiantys reiškinio dinamiką, struktūrą. Kai kurie duomenys
gali būti pavaizduoti gra7škai.
◆ Analitinės lentelės neturi būti labai sudėtingos, tačiau jų duomenys
turi išsamiai charakterizuoti tiriamus rodiklius. Nereikia visų ana-
lizuojamų rodiklių surašyti į vieną analitinę lentelę, tačiau blogai,
kai pateikiama daug analitinių lentelių.
11 Pirminiai duomenys yra pirmą kartą surinkti (pvz.: stebėjimo, apklausos, eksperi-mento) duomenys tam tikrai problemai spręsti. Jie pradedami kaupti ir rinkti, kai paaiškėja, kad antrinių duomenų neužtenka. Antriniai duomenys – tai kitų tyrėjų surinkta, tam tikrais metodais apdorota ir jau paskelbta informacija (pvz.: įmonės duomenys, sąskaitų, ataskaitų duomenys ir kt.). Antriniai duomenys renkami iš vidi-nių ir išorinių šaltinių. Vidiniai šaltiniai – tai organizacijų, įmonių vidinė dokumen-tacija (jai priskiriami apskaitos ir atskaitomybės dokumentai, įmonės veiklos planai, raštvedybos dokumentai ir kt.). Vidiniams šaltiniams priklauso iš išorinių šaltinių sukaupta informacija apie įmonę ar organizaciją (pvz., saugoma organizacijos biblio-tekoje). Išoriniams šaltiniams priskiriamos įvairios publikacijos, statistikos leidiniai ir rinkiniai (žr. Jewell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: +e Baltic Press, 2002, p. 148).
$$ #$%$&$'()"*+',-./",$(#/"(014-3)"30+),-1-$ -"1'(),53$-" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
Sudarant analitines lenteles, reikėtų į vieną lentelę jungti kelis rodik-
lius, turinčius priežastinį ryšį, taip pat absoliučius ir iš jų išvedamus san-
tykinius rodiklius. Pvz., pradedant bet kurio rodiklio analizę, sudaroma
analitinė lentelė, kurioje parodoma:
◆ tiriamo rodiklio ir jį lemiančių veiksnių pagrindinio laikotarpio
faktiška reikšmė ir ataskaitinio laikotarpio planinės (jei įmonė pla-
nuoja rodiklius) ir faktiškos reikšmės;
◆ tiriamo rodiklio ir jį lemiančių veiksnių planų įvykdymas bei dina-
mika procentais;
◆ įvairūs išvestiniai rodikliai, gaunami iš tiriamo rodiklio ir jo veiks-
nių, ir pan.12
BBD tekste nereikia atpasakoti lentelėse pateikiamų skaičių, nes iš len-
telių duomenų daromos tam tikros preliminarios išvados (plačiau skaityti
skyrelį Lentelių pateikimas). Tiriamąją analitinę dalį turi iliustruoti ir
papildyti paveikslai (pvz.: schemos, diagramos, gra)kai ir kt.). Kiekvienas
BBD skyrius gali būti baigiamas apibendrinant išdėstytą medžiagą. Tai
parodo studento gebėjimą įvertinti tyrimo rezultatus, formuluoti tolimes-
nio tyrimo kryptis. Apibendrinimas pradedamas rašyti iš naujos eilutės ir
atskiriamas nuo pagrindinio darbo teksto vieno intervalo tarpu, žvaigž-
dute (*) ar kitokiu simboliu.
Pagal tai, kaip parašyta tiriamoji analitinė darbo dalis, yra sprendžia-
ma, kaip studentas yra išmokęs specialybės dalykų (pvz., statistikos), kaip
sugeba studijų metais nagrinėtus tyrimo metodus taikyti praktiškai.
Išvados
Šioje BBD struktūrinėje dalyje pateikiami svarbiausi tyrimo rezultatai, to-
limesnės tyrimo perspektyvos, taip pat pasiūlymai, kurie turi būti ypač
akcentuojami ir išryškinami. Išvados ir (jeigu reikia) pasiūlymai turi būti
nuosekliai išdėstomi ir apimti tiek teorinę, tiek praktinę dalis. Galima
12 Bakalauro studijų baigiamojo darbo parengimo metodinė priemonė. Parengė V. P. Sū-džius, V. Vengrauskas. Vilniaus universitetas, 2004, p. 6. Prieiga per internetą: <http://www.ef.vu.lt/uploads/documents/VBS.doc>.
! " #$% $& $'()"* +', - ./",$(#/"#01,( -0 . - "(0 -% $ & $2 -3$ - $&
rinktis keletą išvadų pateikimo variantų, tačiau šioje dalyje patogiau pir-
miau pateikti visas išvadas, po jų – visus pasiūlymus. Sunkiau iš pradžių
padaryti išvadą ir iš karto po jos pateikti atitinkamą pasiūlymą. Išvados
ir pasiūlymai turėtų įgyti aiškių ir kruopščiai apgalvotų tezių13, kurias pa-
tartina numeruoti, formą.
Analizuojant, apibendrinant analizės rezultatus, reikia vengti, pavir-
šutiniško vertinimo. Rašant apibendrinamąsias išvadas, kuriomis baigia-
mas analizės rezultatų įforminimas, reikia vengti pernelyg kategoriškų
teiginių, nepamirštant, kad socialiniuose moksluose tyrimų išvados vi-
suomet yra sąlyginės ir galioja su išlygomis.
Išvadose glaustai išvardijami atskleisti trūkumai ir pagrindiniai darbo
gerinimo būdai, pateikti pasiūlymų (prognozių) dalyje.
Jeigu darbo autorius nuspręstų, kad reikia pateikti skaičius (jų turi
būti itin mažai ir tik patys svarbiausi), tada atskiri išvadų teiginiai gali būti
iliustruojami skaičiais, paimtais iš pagrindinės dalies analitinių lentelių.
Išvados turi atskleisti, ar išspręsti įvade iškelti uždaviniai, taip pat ar
pasiektas darbo tikslas.
Šioje BBD struktūrinėje dalyje nenagrinėjami jokie klausimai, nepa-
teikiamos citatos, nuorodos ir pan., taip pat vadovėlinės tiesos. Negali būti
suformuluotos trivialios išvados, pasižyminčios neoriginalumu ir prakti-
niu nenaudingumu. Šioje darbo dalyje negalima minėti ir naujos, darbo
dėstymo dalyje neaptartos, informacijos, taip pat negali būti pateikiamos
lentelės, paveikslai ar kita vaizdinė medžiaga.
Išvados turi būti trumpos, aiškios, išsamios, paprastos, suprantamai ir
glaustai charakterizuojančios svarbiausius darbo rezultatus. Šioje dalyje
tinkama aptarti naujas tyrimų kryptis, tyrimo tęstinumo perspektyvas,
darbo rezultatų panaudojimo, jų publikavimo galimybę.
13 Tezė – teiginys, kurio teisingumas įrodinėjamas; glaustai išdėstyti pagrindiniai teiginiai (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. redaktorius St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 842).
$' #$%$&$'()"*+',-./",$(#/"(014-3)"30+),-1-$ -"1'(),53$-" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
Išvadas rekomenduojama sunumeruoti. Išvadų apimtis – apie 3 proc.
viso darbo apimties.
Literatūra
Literatūros sąrašas BBD pateikiamas atskiru skyriumi su antrašte LITE-
RATŪRA. Literatūros sąrašas nurodomas po skyriaus IŠVADOS. Pažy-
mėtina, kad į literatūros sąrašą turi būti įtraukta tik ta literatūra, kuri
buvo tiesiogiai panaudota studijų darbe. Į šį sąrašą negalima įtraukti tos
literatūros, kuri neturi jokio ryšio su darbo tema. BBD naudotos literatū-
ros sąraše neturi būti populiarių laikraščių ir žurnalų straipsnių, paskaitų
konspektų aprašų.
Šioje BBD struktūrinėje dalyje pateikiama visa cituota, parafrazuota
ar referuota literatūra, taip pat ta literatūra, iš kurios paimta informacinio
pobūdžio medžiaga (lentelės, paveikslai, formulės ir kt.). Sąraše pateikia-
mi naudotos literatūros aprašai, sudaryti pagal bibliogra7nio aprašo stan-
dartus (žr. Literatūros sąrašo fragmentas).
Būtina žinoti esminius su bibliogra3niu aprašu susijusius dalykus:
◆ Visa studijų darbuose minima ar cituojama mokslinė literatūra pa-
gal autorių pavardes (arba leidinių antraščių pavadinimą, jeigu ne-
nurodytas autorius) ir dokumentai išdėstomi abėcėlės tvarka. Jeigu
kelių autorių pavardės vienodos, jos pateikiamos atsižvelgiant į var-
do inicialus taip pat abėcėlės tvarka. Literatūros sąrašas pateikia-
mas originalo kalba. Jei pateikiami keli vieno autoriaus darbai, jie
rašomi chronologine tvarka.
◆ Literatūra ne lotyniškos abėcėlės rašmenimis pateikiama literatū-
ros sąrašo pabaigoje.
◆ Literatūra, parašyta kirilica, mūsų šalyje netransliteruojama. Ji pa-
teikiama savos abėcėlės tvarka po viso lotyniško literatūros sąrašo.
◆ Literatūra, parašyta kinų ar panašia kalba, transliteruojama, atsi-
žvelgiant į tarptautinius transliteravimo standartus. Transliteruo-
ti duomenys arba pakeičia vartotus originaliame dokumente, arba
! " #$% $& $'()"* +', - ./",$(#/"#01,( -0 . - "(0 -% $ & $2 -3$ - $(
papildo. Šie duomenys tekste pateikiami juos apskliaudžiant lenkti-
niais skliaustais.
Literatūros sąrašo fragmentas
1. Bagdanavičius J. Žmogiškojo kapitalo formavimas šeimoje. Iš: Jaunimas ir šiuolaiki-
nis pasaulis: socialinių patirčių įžvalgos. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto
leidykla, 2008, p. 128–142. ISBN 978-9955-20-327-8.
2. Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vilnius: TEV. 239 p.
ISBN 9986-546-93-1.
3. Jasienė M. Nacionalinės pinigų sistemos kūrimas ir laikinųjų pinigų įvedimas: prie-
šistorė ir įgyvendinimas. Ekonomika, 2006, Nr. 76, p. 17–35. ISSN 1392-1258.
4. Jewell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: &e Baltic Press, 2002, p. 139–226.
ISBN 9955-9318-1-7.
5. Lehmann D. R., Winer R. S. Analysis for Marketing Planning. 7 th edition. New York:
McGraw-Hill, 2008. 299 p. ISBN 978-007-126363-4.
6. Lietuvos ekonomikos apžvalga [elektroninis išteklius]. Statistikos departamentas,
Ūkio ministerija. Vilnius: Statistikos departamentas, 2008, Nr. 2. ISBN 1648-391X.
7. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo
programos patvirtinimo“ (patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818).
Valstybės žinios, 2006 09 26, Nr. 102-3939. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/
pls/inter2/dokpaieska. showdoc_l?p_id=283042&p_query=&p_tr2>.
8. Millis R. M., Dyson S., Cannon D. Association of classroom participation and exami-
nation performance in a ;rst-year medical school course. I: Advances in Physiolo-
gy Education, American Physiological Society [interaktyvus], 2009, vol. 33, Issue 3,
p. 139–143 [žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://advan.physio-
logy.org/cgi/content/abstract/33/3/139>.
9. Абрамова С. Б. Деньги как социальная ценность: поколенческий срез проблемы.
Iš: Социологические исследования. 2000, № 7, c. 37–41. Prieiga per internetą:
<http://www.ecsocman.edu.ru/images/pubs/2005/01/19/0000202568/005.ABRAMO-
VA.pdf>. ISSN 0132-1625.
$) #$%$&$'()"*+',-./",$(#/"(014-3)"30+),-1-$ -"1'(),53$-" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
10. Володин А. Ю. Нарушение других, кроме указанных выше, условий
договора найма (взятки на серпуховских фабриках в конце XIX века). Iš:
Экономическая история. Обозрение. Под ред. Л. И. Бородкина. Москва: МГУ
им. М. В. Ломоносова, 2001, № 6, c. 90–95. Prieiga per internetą: <http://www.hist.
msu.ru/Labs/Ecohist/OB6/bribes.htm.
Santrauka užsienio kalba
BBD turi būti pateikiama santrauka užsienio (anglų, vokiečių, prancūzų)
kalba. Santrauka pateikiama kaip atskira BBD struktūrinė dalis, kuri ra-
šoma didžiosiomis raidėmis ir nenumeruojama. Šioje dalyje nurodoma
BBD pavadinimas, autoriaus vardas ir pavardė, žodis „santrauka“ (pvz.,
anglų k. SUMMARY) bei pateikiama glausta (iki 1 puslapio apimties)
BBD santrauka, atspindinti temos aktualumą, naujumą, tyrimo proble-
mą, objektą, darbo tikslą ir uždavinius, jei reikia – hipotezes. Taip pat joje
aptariami BBD taikyti tyrimo metodai, gauti rezultatai ir pagrindinės iš-
vados. Patartina remtis darbo įvade pateikta informacija. Santraukoje rei-
kia vengti citatų, išnašų, nuorodų, pastabų ir pan. Šioje dalyje nepateikia-
mos lentelės, paveikslai, formulės ir kt. Santraukoje nereikėtų vartoti itin
sudėtingos sintaksės sakinių, metaforų, vaizdingų palyginimų, analogijų,
simbolizmo ir pan. Santrauka turėtų būti parašyta taip, kad ją suprastų
kiekvienas skaitytojas.
Priedai
Prieduose pateikiama pagalbinė BBD papildanti medžiaga: išsamios len-
telės, paveikslai (pvz.: schemos, gra)kai, diagramos ir kt.), svarbių moks-
linių šaltinių publikacijos, normatyviniai dokumentai, tyrimo priemonių
pavyzdžiai – testų, stebėjimo, eksperimentavimo, interviu protokolų ir kt.
medžiaga. Taip pat gali būti pateikiamos statistinio duomenų apdorojimo
schemos, sukonstruotų statistinių indeksų ir rodiklių formulės, įvairios
instrukcijos ir kt.
Nuorodos į priedus yra pateikiamos pagrindinėje darbo dalyje (dės-
tyme). Priedų apimtis neribojama. Jie nurodomi tokia seka, kuria yra
! " #$% $& $'()"* +', - ./",$(#/"#01,( -0 . - "(0 -% $ & $2 -3$ - $!
panaudoti BBD. Kiekvienas priedas pateikiamas naujame lape. Priedo
pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis kaip atskiro skyriaus pava-
dinimas. Jei BBD priedų yra daugiau kaip vienas, jie numeruojami ara-
biškais skaitmenimis (pvz.: 1 PRIEDAS, 2 PRIEDAS, 3 PRIEDAS ir t. t.),
jiems taip pat gali būti sudaromas turinys, kuris nurodomas priedų pra-
džioje. Kartais priedai savo apimtimi viršija pagrindinį BBD tekstą ir tai
yra priimtina.
1.3.2. Bakalauro baigiamojo darbo rengimas, gynimas ir
vertinimas
Šiame poskyryje pateikiama BBD rengimo, pristatymo, gynimo, vertini-
mo tvarka.
BBD rengimas apima šiuos etapus:
◆ Preliminarias BBD temas siūlo katedros dėstytojai.
◆ Katedros posėdyje aprobuojamas temų sąrašas.
◆ Fakulteto taryba patvirtina BBD temas. BBD temą studentas pasi-
renka savarankiškai (iki spalio 31 d.).
◆ BBD rengimo metu, bet ne vėliau kaip likus 3 mėn. iki BBD gynimo,
argumentuotu studento ir darbo vadovo paaiškinimu raštu gali būti
Ekonomikos katedros posėdyje apsvarstyta ir Socialinių mokslų fa-
kulteto tarybos posėdyje patvirtinta pakeista BBD tema.
◆ BBD vadovas savo priėmimo (budėjimo) katedroje valandomis ar
kitu sutartu laiku studentą konsultuoja. Studentas vadovui regulia-
riai pateikia skyrių, poskyrių, skyrelių tekstą, atsižvelgia į vadovo
pastabas ir nurodymus pagal BBD rengimo planą (žr. 6 priedą).
◆ Parašyto, tinkamai įforminto ir įrišto BBD vienas egzempliorius
įteikiamas darbo vadovui, kitas – recenzentui(-ams), o dar vienas
užregistruojamas katedroje (ne vėliau kaip likus 20 dienų iki BBD
gynimo posėdžio).
$" #$%$&$'()"*+',-./",$(#/"(014-3)"30+),-1-$ -"1'(),53$-" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
BBD galutinė redakcija rengiama tada, kai darbo vadovas perskaito
pirminį darbo variantą, studentui pateikia pastabas, jas kartu aptaria ir
duoda sutikimą darbą spausdinti ir įrišti į kietus viršelius. BBD vienas
egzempliorius įteikiamas darbo vadovui ne vėliau kaip prieš 20 kalendo-
rinių dienų iki BBD gynimo posėdžio. Darbo vadovas užpildo nustatytos
formos atsiliepimą apie BBD (žr. 7 priedą). Antras egzempliorius iki nu-
statyto termino pateikiamas Ekonomikos katedrai ir yra registruojamas.
BBD antraštiniame (tituliniame) lape turi būti darbo vadovo parašas,
patvirtinantis, kad su darbu vadovas susipažino ir jį pripažino tinkamu
viešai ginti.
Recenzentas(-ai) parašo nustatytos formos recenziją (žr. 8 priedą), su
kuria BBD autorius gali susipažinti ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki BBD
gynimo posėdžio.
BBD negali būti viešai ginamas, jei jis parengtas nesilaikant BBD ren-
gimo reikalavimų.
Sprendimas leisti ginti BBD viešame BBD gynimo komisijos posėdyje
priimamas Ekonomikos katedros posėdyje.
BBD gynimo komisijos pirmininkas gali neleisti ginti darbo šiais
atvejais:
◆ kai darbe nėra darbo vadovo vizos (parašo), patvirtinančios, kad
BBD yra tinkamas viešai ginti;
◆ kai darbe nėra katedros vedėjo vizos (parašo);
◆ jei darbo autorius nedalyvauja BBD gynimo posėdyje.
Darbo gynimas susideda iš studento parengto BBD pristatymo ir at-
sakinėjimo į gynimo komisijos narių bei recenzento(-ų) ar kitų asmenų,
dalyvaujančių viešame gynimo posėdyje, pateiktus klausimus. Jeigu stu-
dentas BBD neapgina (neparodo reikiamo teorinio ir praktinio pasiren-
gimo, iš esmės neatsako į klausimus, nesugeba reikiamai argumentuoti
darbe pateiktų teiginių bei išvadų ir kt.), BBD gynimo komisija nuspren-
džia, ar darbas turi būti taisomas ir ginamas pakartotinai, ar iš esmės stu-
dentui reikia rašyti naują BBD. Bet kuriuo atveju BBD gali būti ginamas
! " #$% $& $'()"* +', - ./",$(#/"#01,( -0 . - "(0 -% $ & $2 -3$ - $#
tik kitais mokslo metais (ne anksčiau kaip po 6 mėn. nuo nesėkmingo
gynimo ar naujos temos pasirinkimo).
BBD yra ginamas viešai, todėl galutinis vertinimas sužinomas vie-
šo gynimo posėdžio pabaigoje ir pateikiamas kaip bendras BBD gyni-
mo komisijos vertinimas. Jeigu darbas įvertinamas teigiamai, studentas
įgyja bakalauro laipsnį ir, jeigu numatyta studijų programoje, mokytojo
kvali7kaciją.
Pasirengimas pristatyti BBD
Svarbus etapas yra studento pasirengimas ginti BBD. Darbo gynimo dalis
yra parengtas pranešimas. Pranešimo laiką nustato BBD gynimo komisi-
ja (paprastai vienam pranešimui skiriama apie 10–15 min.).
Kruopščiai parengti BBD pristatymo pranešimą ne mažiau svarbu,
negu gerai parašyti darbą. Pranešimas gali būti rengiamas pasitelkiant
MicrosoO ORce PowerPoint ar kt. programinius paketus. Į pranešimo lai-
ką įskaičiuojamas ir vaizdinės medžiagos demonstravimas.
Pranešimo forma nėra reglamentuota, tačiau jame turėtų būti
pažymėta:
◆ BBD problemos (temos) aktualumas, reikšmingumas, teorinis pa-
grindimas;
◆ tikslo, uždavinių, objekto pateikimas;
◆ tyrimo metodų pristatymas;
◆ pagrindinių darbo rezultatų aptarimas ir išdėstymas. Studentas turi
nuspręsti, kuris informacijos pateikimo būdas (tekstas, lentelė, pa-
veikslas) yra geriausias;
◆ BBD komisijos nariai yra kompetentingi asmenys ir jie sprendžia,
ar darbas vertas teigiamo įvertinimo, todėl būtina pagalvoti, kaip
gynimo komisija ir auditorija reaguos į darbo pristatymą.
&% #$%$&$'()"*+',-./",$(#/"(014-3)"30+),-1-$ -"1'(),53$-" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
Vaizdinės medžiagos pateikimas
Patartina parinkti atitinkamas skaidrių spalvas, kurios būtų priimtinos
tiek BBD komisijai, tiek darbo autoriui, tiek likusiai auditorijai. Kokį skai-
drių pagrindą parinkti, lemia pristatymo aplinka:
◆ tamsioje patalpoje rekomenduojamas šviesus tekstas tamsiame fone;
◆ šviesioje patalpoje – tamsus tekstas ant aiškaus šviesaus pagrindo;
◆ reikia vengti žalios ir raudonos bei geltonos ir mėlynos spalvų deri-
nio (netiks daltonikams);
◆ kiekvieną skaidrę reikia kurti tuo pačiu stiliumi, patartina naudoti
standartinį pristatymo šabloną;
◆ skaidrėse pateikiamos tik pagrindinės mintys – jos plėtojamos, ko-
mentuojamos darbo pristatymo metu.
Rekomendacijos demonstruojant skaidres:
◆ Tekstas skaidrėse turėtų būti parašytas 18, 24 ar 36 pt šri\u.
◆ Vienoje eilutėje neturėtų būti daugiau kaip 6 žodžiai ir daugiau kaip
6 eilutės vienoje skaidrėje (neskaitant pavadinimo).
◆ Per visą BBD pristatymą naudojamas vienodas skaidrių pagrindas,
tas pats raidžių dydis, stilius ir teksto spalvos.
◆ Norint pabrėžti mintį arba žodį, užuot pabraukus, geriau tekstą iš-
skirti kursyvu.
◆ Patartina vartoti tik trumpus žodžius ir posakius, aiškius, griežtai
suformuluotus teiginius.
◆ Negalima pateikti iš BBD nukopijuotos teksto dalies.
◆ Skaičiai paveiksluose ir lentelėse suapvalinami, išskyrus tuos atve-
jus, kai skaičiai po kablelio yra svarbūs (pvz., kai pateikiami demo-
gra7niai rodikliai ir pan.).
◆ Nereikia naudoti specialiųjų efektų (pvz., animacijos), labai daug
vaizdinių priemonių, nes tai gali užgožti pagrindines darbo idėjas.
! " #$% $& $'()"* +', - ./",$(#/"#01,( -0 . - "(0 -% $ & $2 -3$ - &
◆ Paskutinėje skaidrėje turėtų būti nurodoma, kad pristatymas bai-
giamas, ir auditorijai padėkojama už dėmesį14.
Prieš ginant darbą patartina paprašyti kito asmens(-ų) įvertinti, kaip
yra pasirengta pristatyti BBD. Tai padės įsitikinti, ar su BBD nesusijęs as-
muo supranta išdėstytus argumentus, duomenis, nuoseklumo logiką.
BBD pristatymo gynimo komisijai tvarka
Kai BBD yra parašytas, jį pasirengta pristatyti, studentui šį darbą reikia
viešai apginti BBD gynimo komisijos posėdyje ir gauti teigiamą įverti-
nimą. BBD autorius turi parodyti gerą teorinį ir praktinį pasirengimą
darbo temos klausimais, pateikdamas darbo rezultatus, atsakydamas į
recenzento(-ų), BBD gynimo komisijos narių ir kitų viešame gynimo po-
sėdyje dalyvaujančių asmenų klausimus, taip pat turi gebėti apginti savo
darbe išdėstytus teiginius. Studentas turi būti gerai pasirengęs ginti BBD,
tinkamai pasiruošęs atsakyti į bet kurį su parašyta darbo tema susijusį
klausimą. Jeigu BBD autorius nesutinka su kai kuriomis recenzento(-ų)
pastabomis, darbo gynimo metu jis turi teisę apie tai informuoti komisiją
bei papildomai argumentuoti ginčytinus teiginius.
Patartina pasitikėti savimi, neapkrauti minčių papildoma informacija
ir susikoncentruoti į tai, kas jau padaryta. Rekomenduojama į auditoriją,
kurioje vyks BBD gynimo posėdis, ateiti anksčiau, išbandyti, ar veikia mi-
krofonas, multimedijos technika ir kt.
BBD gynimo komisijos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne
mažiau kaip pusė komisijos narių.
14 Kasnauskienė G. Baigiamųjų darbų rašymo metodiniai nurodymai. Vilnius: VšĮ Vil-niaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, 2008, p. 22–23. Prieiga per internetą: <http://www.tvm.lt/repository/Studentams/Metodine%20informacija/baigiamie-ji%20darbai%20-%20metodiniai%20nurodymai.pdf>.
&$ #$%$&$'()"*+',-./",$(#/"(014-3)"30+),-1-$ -"1'(),53$-" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
BBD gynimo tvarka apima keletą etapų:
◆ BBD gynimo komisijos pirmininkas praneša BBD ginančio auto-
riaus vardą, pavardę, perskaito darbo pavadinimą, pristato darbo
vadovą, recenzentą(-us) ir suteikia žodį darbo autoriui.
◆ BBD autorius pristato pasirinkta tema parengtą darbą.
◆ Suteikiamas žodis recenzentui(-ams), kuris(-ie) perskaito BBD re-
cenziją pagal pateiktą ir užpildytą formą (žr. 8 priedą). Jei per BBD
gynimą recenzentas(-ai) nedalyvauja, jo(-ų) įvertinimą perskaito gy-
nimo komisijos pirmininkas. BBD autorius atsako į recenzento(-ų)
pastabas ir klausimus.
◆ Suteikiamas žodis BBD vadovui. Jis pateikia savo nuomonę ir per-
skaito atsiliepimą (žr. 7 priedą) apie studento darbą. Jei BBD gyni-
mo metu darbo vadovas nedalyvauja, jo atsiliepimą perskaito komi-
sijos pirmininkas.
◆ Suteikiamas žodis kitiems komisijos nariams ir asmenims, dalyvau-
jantiems viešame BBD gynimo posėdyje. Darbo autoriui pateikiami
klausimai turi būti trumpi ir konkretūs.
◆ Darbo autorius atsako į pateiktus klausimus ir pareiškia padėką vi-
siems asmenims, padėjusiems rengti BBD, taip pat gynimo komisi-
jai.
◆ Studentams baigus ginti savo BBD, gynimo komisija organizuoja
uždarą darbų aptarimą ir paskelbia galutinius įvertinimus.
BBD gynimo komisija vertina studento gebėjimus ir žinias, atskleis-
tas BBD rašymo ir gynimo metu. Gynimo komisija, apsispręsdama dėl
galutinio įvertinimo, atsižvelgia į studento atskleistų teiginių pagrįstu-
mą, gebėjimą moksliškai juos argumentuoti, įrodyti ir atsakyti į pateiktus
klausimus. BBD gynimo komisija studento ginamą darbą vertina dešim-
ties balų sistema, atsižvelgdama į BBD vertinimo kriterijus. Darbo vadovo
darbo vertinimas neskaičiuojamas, nustatant komisijos narių vertinimo
vidurkį.
! " #$% $& $'()"* +', - ./",$(#/"#01,( -0 . - "(0 -% $ & $2 -3$ - &&
Vertingi patarimai, pristatant BBD
◆ Negalima viršyti pranešimui skirto laiko (priešingu atveju komisijos
pirmininkas primins, kad pristatymui skirtas laikas eina į pabaigą,
o studentas gali sutrikti ir nespėti išdėstyti svarbiausių BBD argu-
mentų).
◆ Skaitant iš ekrano, auditorijai negalima atsukti nugaros.
◆ Pristatant darbą reikia žiūrėti į auditoriją (mintyse ją padalijant į ke-
turias dalis ir kiekvienai daliai skiriant atitinkamai savo dėmesio), o
ne vien į ekraną ar kompiuterio monitorių.
◆ Balsas turi būti malonaus tono, gyvas, stiprus, skambėti natūraliai,
nemonotoniškai, reikia kalbėti lėtai ir vengiant įtampos balse.
◆ Pabrėžiant mintį, turi būti padaroma pauzė, tačiau svarbu nedaryti
ilgesnių nei 4 sekundes trunkančių pauzių.
◆ Vengti dėmesį blaškančių gestų (mosikavimo rankomis, rankų grą-
žymo), nežaisti su juvelyriniais papuošalais, nelaikyti rankų kiše-
nėse.
◆ Dėl patogumo naudoti rodomąją lazdelę, „šviesos spindulį“).
◆ Neatkreipti auditorijos dėmesio į blogai parengtas skaidres.
◆ Nevartoti kalbos šiukšlių (tipo, ta prasme, reiškias, eee..., ok, optima-
liausias ir kt.).
◆ Pristatymo metu stovėti patogiai ir jaustis pasitikinčiai, nesijaudin-
ti.
◆ Komisijos narių klausimus ir komentarus išklausyti mandagiai, ne-
pertraukti, kai pateikiamas klausimas.
◆ Į pateiktus klausimus atsakyti trumpai, glaustai ir konkrečiai.
◆ Padėkoti už gerą klausimą, įdomų komentarą arba požiūrį (neži-
nant atsakymo į klausimą, tai pripažinti, o neatsakinėti bet kaip
arba pateikti kitą su klausimu nesusijusią informaciją).
&' #$%$&$'()"*+',-./",$(#/"(014-3)"30+),-1-$ -"1'(),53$-" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
◆ Suprasti, kad komisijos nariai nori išgirsti įdomius, brandžius, daug
informacijos teikiančius pranešimus15.
BBD gynimo metu dažniausiai pasitaikančios klaidos:
◆ Neaiški BBD pristatymo struktūra: nepateikiamas darbo temos
(problemos) aktualumas, nesuformuluojamas darbo tikslas ir užda-
viniai, tyrimo metodai, pagrindiniai rezultatai ir išvados.
◆ Informacija pateikiama nenuosekliai, pamirštami esminiai dalykai,
nukrypstama į nereikšmingas detales.
◆ Pernelyg plačiai aptariama tyrimo metodika (pakanka pateikti tik
pagrindinius metodus).
◆ Viršijamas darbui pristatyti skirtas laikas arba per tą laiką nespėja-
ma pateikti visos parengtos su BBD susijusios informacijos.
◆ Vaizdinė (informacinė) medžiaga neįskaitoma, nesuprantama, jos
pateikiama per daug, dominuoja prastas spalvų derinys, neįskaito-
mas, per mažas, per didelis ar įmantrus raidžių šri\as.
BBD vertinimo kriterijai
BBD iki jo gynimo viešame posėdyje preliminariai vertina darbo vadovas
ir recenzentas(-ai), atsižvelgdami į BBD vertinimo kriterijus (žr. 6 lente-
lę). Jeigu BBD iš esmės atitinka keliamus reikalavimus, darbo vadovas ir
recenzentas(-ai) pasirašo antraštiniame (tituliniame) lape.
!"#$%#"&'! !"#$%&'(')*"+%'&$%',-'"
;"H 2%*$/%*3)*
IH O%.#$#,5"(.!"+&(.!%5"/%*/&%.2!,%/1/&%.2!$+#54&#,D/&%.A
JH MMN!"#5.*(!#$!/F3%:#,#>!5-*#&%.!?%#45/&%.2!"#5.*/&%.2!,/(.+5*/&%.2!"%$'/.%:#(!.E.%1%C2!()1+5"(!,/."%"8&%.A
KH [8$#&(!&+"(3>!?"#+5!"+($#,#>2!"#+5!+&'#$#,#>C!'%$#,5#&%.!#$!'%D$9."/&%.A
15 Kasnauskienė G. Baigiamųjų darbų rašymo metodiniai nurodymai. Vilnius: VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, 2008, p. 24. Prieiga per internetą: <http://www.tvm.lt/repository/Studentams/Metodine%20informacija/baigiamie-ji%20darbai%20-%20metodiniai%20nurodymai.pdf>.
! " #$% $& $'()"* +', - ./",$(#/"#01,( -0 . - "(0 -% $ & $2 -3$ - &(
;"H 2%*$/%*3)*
LH [+($#,#.!'$()*+&(.!'%D$#,3#&%.A
MH N%$)(!"/$#,#(!%"#"#5"#.!'%.#$#,5"%#!"+&%#A
NH MMN!"+5."(!#$!3%$)(!%'#'%:#3%*#,#&(!5(58)-A!\#"+$%"I$(.!"#,5%&/&%.2!*+,"+*#>2!'%:+#5.*>!#$!5#"(.!#,<($&%0#,-.!&+3F#%D(.!'%"+#5#&%.!'%D%*!MMN!$+,D#&(!$+#5%*%:#&/.A
OH MMN!.%:%$%,5#45/&%.2!($#D#,%*/&%.!A
PH MMN!'$%5"#,-!$+#54&-A
QH ]4:%3>!#$!$+5(&+,3%0#1>!'%D$9."/&%.!#$!$848.!./!3%$)(!"#5.*/!)+#!/F3%:#,#%#.A
IRH MMN!'$%,%4/&%#A
IIH MMN!"$I5/&%#A
IJH M+,3$%!#4:%3%!?%$!MMN!%"#"#,5%!,/."%"8"/.!$+#5%*%:#&/.!#$!"#,5%!:#+4%#!D#,"#CA
Teigiamai vertinamas savarankiškas, originalus, aktualus, reikšmin-
gas, BBD struktūrinių dalių reikalavimus atitinkantis darbas, o neigia-
mai – neoriginalus, BBD struktūrinių dalių reikalavimų neatitinkantis
darbas (kai netinkamai, neteisingai parašytas darbas, kuriame perteikia-
mos vien vadovėlinės tiesos, bet neišanalizuoti nei teoriniai, nei empiri-
niai duomenys, nepateikiami tyrimo rezultatai, darbo išvados nėra pa-
grįstos ir kt.). Taip pat neleistinas studento nesąžiningumas, sąmoningas
faktinės medžiagos iškraipymas ir nusirašymas nuo kitų autorių.
BBD vertinamas pagal dešimties balų skalę, atsižvelgiant į darbo va-
dovo atsiliepimą (žr. 7 priedą) ir recenzento(-ų) vertinimus (žr. 8 priedą),
į BBD atitiktį keliamiems reikalavimams, darbo turinio ir gynimo koky-
bę. Bendras BBD vertinimas paskelbiamas baigus ginti BBD bei apiben-
drinus komisijos narių bei recenzento(-ų) vertinimus ir pateikiamas kaip
bendras gynimo komisijos vertinimas. Siūlomos tokios toliau nurodytos
orientacinės BBD vertinimo kriterijų grupės ir jų svarumo koe7cientai.
BBD vertė (svarumo koe3cientas 0,6):
◆ Temos (problemos) aktualumas, originalumas ir naujumas.
◆ Darbo tikslo, uždavinių formulavimas, jų sprendimo ir rezultatų
pateikimas darbe.
◆ Mokslinių metodų taikymo pagrįstumas.
&) #$%$&$'()"*+',-./",$(#/"(014-3)"30+),-1-$ -"1'(),53$-" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
◆ Tyrimo rezultatų interpretavimas, apdorojimas ir įvertinimas, išva-
dų pagrįstumas.
◆ Darbo turinio ir struktūrinių dalių atitiktis darbo temai.
◆ Literatūros tinkamumas, kokybė ir pakankamumas.
Darbo apipavidalinimas (svarumo koe3cientas 0,1):
◆ BBD gra7nės dalies atlikimo lygis (lentelių, paveikslų ir kitos infor-
macinės medžiagos pateikimo kokybė), aiškumas.
◆ Rašto kalbos taisyklingumas ir stilius.
◆ Naudotos literatūros aprašo tikslumas.
Darbo gynimo kokybė (svarumo koe3cientas 0,3):
◆ BBD esmės ir svarbiausių rezultatų atskleidimo kokybė.
◆ BBD pristatymo BBD gynimo komisijai kokybė.
◆ BBD autoriaus atsakymų į recenzento(-ų) , komisijos narių ir kitų
asmenų klausimus pagrįstumas, argumentavimo lygis.
7 ! " " 8$4( -1, -1 - $ - "#$% $& $'()"* +', - ./",$(#/"(014-3)"0 +$8$ - &!
2. PAGRINDINIAI BAKALAURO STUDIJŲ
DARBŲ RENGIMO ETAPAI
Šiame skyriuje pateikiami pagrindiniai bakalauro studijų darbų rengimo
etapai: temos pasirinkimas, mokslinės literatūros studijavimas, proble-
mos, tikslo, uždavinių kėlimas, objekto nustatymas, hipotezių formulavi-
mas, teorinių ir empirinių metodų parinkimas ir pagrindimas, duomenų
analizavimas ir interpretavimas.
2.1. Temos pasirinkimas ir formulavimas
Temos pasirinkimas – tai pirminis studento savarankiško darbo rašymo
etapas, nuo kurio daugiausia priklauso ir būsimo darbo vertė.
Nuolatinių ir ištęstinių studijų programų studentai BBD temą gali pa-
sirinkti iš Lietuvos edukologijos universiteto Socialinių mokslų fakulte-
to Ekonomikos katedros pasiūlytų ir Socialinių mokslų fakulteto tarybos
patvirtintų temų sąrašo.
Ištęstinių studijų programos studentams, renkantis BBD temą, reko-
menduojama atsižvelgti į įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje jie dir-
ba, interesus, nes tai gali palengvinti gauti BBD reikalingą informaciją.
Studentas, pasirinkęs BBD temą ir ją suderinęs su darbo vadovu, rašo
prašymą Socialinių mokslų fakulteto dekanui, prašydamas leisti rašyti
BBD ir skirti vadovą.
&" #$%$&$'()"*+',-./",$(#/"(014-3)"30+),-1-$ -"1'(),53$-" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
Kai BBD tema patvirtinama, paskiriamas darbo vadovas, studentas
vadovui pateikia ir preliminarų darbo rašymo planą bei savarankiškai
sudarytą numatytos nagrinėti literatūros pasirinkta tema sąrašą. Pade-
damas darbo vadovo studentas sudaro BBD rengimo planą, kuriame turi
atsispindėti atskirų darbo dalių rašymo apimtis, terminai, konsultacijų su
darbo vadovu periodiškumas (žr. 6 priedą).
Rašant BBD, išimtiniais atvejais (iškilus nenumatytoms aplinkybėms)
darbo tema ir temos formuluotė gali būti koreguojamos studentui ir va-
dovui pateikus argumentuotą prašymą Ekonomikos katedros vedėjui, o
jo nesant Socialinių mokslų fakulteto studijų prodekanui, kuris pakeistą
temą teikia svarstyti Socialinių mokslų fakulteto tarybai. BBD temos gali
būti keičiamos ne vėliau kaip likus 4 mėn. iki BBD gynimo.
Kadangi BBD tema yra svarbi tiek teorine, tiek praktine prasme, ją
renkantis patartina atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus:
◆ Tema turi būti aktuali, t. y. svarbi mokslo krypties teorijai ir prak-
tikai. Nustatant jos aktualumą, išeities tašku laikoma mokslinė
hipotezė(-ės), t. y. rezultatas, kurį tikimasi gauti, atlikus tyrimą16.
◆ Tema turi būti nauja, svarbi, įdomi, žinoma ir patraukli autoriui bei
atitinkanti socialinių mokslų studijų srities ir krypties bakalauro
studijų programos dalykų teoriją ir praktiką.
◆ Renkantis temą patartina pagalvoti, ar turima pakankamai moks-
linės literatūros, ar gerai žinoma probleminė sritis. „Kuo daugiau
tyrėjas skaito ir diskutuoja su skirtingais žmonėmis, tuo daugiau
aiškėja tema, vystomas koncepcinis „rėmas“.“17
◆ Renkantis BBD temą rekomenduojama pamąstyti apie darbo įgy-
vendinimo galimybes sau artimoje aplinkoje (pvz.: universitete, įs-
taigoje ar organizacijoje, kurioje dirbama), nes tai gali palengvinti
16 Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis. Trečias leidimas. Šiauliai: Lucilijus, 2005, p. 104.
17 Žydžiūnaitė V. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2007, p. 42.
7 ! " " 8$4( -1, -1 - $ - "#$% $& $'()"* +', - ./",$(#/"(014-3)"0 +$8$ - &#
tiek vidinių (pvz., vidinių įmonės audito ataskaitų), tiek išorinių –
antrinių (pvz., įvairių institucijų registruojamos statistikos) infor-
macijos šaltinių prieinamumą.
◆ Ypač svarbu nustatyti BBD temos nagrinėjimo ribas. Nepatartina
pasirinkti per daug plačios temos, nes tokios temos rekomenduo-
jamos tik teorinio pobūdžio darbams. BBD turi būti nagrinėjama,
išsamiai analizuojama tik siaura probleminė sritis. BBD rašantis
studentas gali ištirti tik nedidelę dalį (sritį), susijusią su konkrečia jį
dominančia tema.
Rekomenduojama teorinį darbą sieti su praktiniu. „Grynai teorinę
temą rašyti sunku. Teorinio darbo medžiaga – tai jau esamos teorijos, mo-
deliai ir metodai, kuriuos reikia lyginti, priešinti, sieti, gryninti, pildyti,
iškelti jų trūkumus ir pan.“18
Renkantis temą, patartina atsižvelgti į savo polinkius, gabumus, teo-
rinį pasirengimą, motyvacijos lygį, taip pat pagalvoti, ar darbo vadovas
sugebės visapusiškai padėti pasirinkus tokią temą.
Dažniausiai nuo to, kokia pasirenkama BBD tema, priklauso būsimo
darbo vertė, todėl patartina atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
◆ Temos pavadinimas turi būti tikslus, nes per daug plati tema gali
būti išnagrinėta paviršutiniškai ir nebus atskleista problemos esmė.
◆ Temos formuluotė turi būti lakoniška (pavadinimas neturėtų viršy-
ti dešimties žodžių), sukoncentruota į esmines kategorijas.
◆ Temos formuluotė negali būti triviali19. Tipiška formuluotės klaida,
pvz.: Ekonominio (ekologinio, )zinio, darbinio ir pan.) ugdymo reikš-
mė mokinių tobulėjimui.20
18 Rienecker L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 61.19 Trivialus [lot. trivialis – paprastas]: 1) banalus, lėkštas, nuvalkiotas, neoriginalus;
2) šlykštus, bjaurus (žr. Tarptautinių žodžių žodynėlis. Sudarytoja A. Mackevičienė. Vilnius: Gimtinė, 1999, p. 353).
20 Tamošiūnas T. Socialinių tyrimų kvali)kacinis darbas: įvado struktūra: mokomoji knyga. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003, p. 20.
'% #$%$&$'()"*+',-./",$(#/"(014-3)"30+),-1-$ -"1'(),53$-" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
2.2. Mokslinės literatūros studijavimas
Pradedant rašyti mokslo darbą, pirmiausia reikia susipažinti su moksline
literatūra. Mokslinės literatūros studijavimas trunka visą laiką, kol rašo-
mas mokslo darbas, pradedant temos pasirinkimu, hipotezės(-ių) formu-
lavimu ir baigiant tyrimo rezultatų interpretavimu ir analizavimu.
Mokslinės informacijos paieškos priemonės:
◆ Instituciniai ar jungtiniai bibliotekų elektroniniai katalogai.
◆ Mokslinės informacijos prenumeruojamos duomenų bazės (pvz.:
Science Direct, ASC Publications ir kt.).
◆ Mokslinės informacijos atviros prieigos šaltiniai (pvz.: Directory of
Open Access Journals, Highwire Press ir kt.).
◆ Mokslinės informacijos paieškos sistemos (pvz.: Scirus, Scitopia,
Google Scholar ir kt.).
◆ Institucijų publikacijų ir elektroninių tezių bei disertacijų duomenų
bazės.
Naujausia mokslinių tyrimų medžiaga skelbiama mokslo žurnalų
straipsniuose ir mokslinių konferencijų medžiagoje, kiek senesnė – mo-
nogra7jose. Vadovėliai gali būti tinkami tik susipažinti su nagrinėjama
tema. Studijuojant naujausią mokslinę literatūrą yra sužinoma ne tik apie
naujausius mokslo darbus, bet ir, esant reikalui, koreguojamas rašomas
BBD, taip pat atsiranda galimybė rasti naujų duomenų, patvirtinančių ar
paneigiančių turimus faktus. Mokslinės literatūros duomenų pagrindu
konkretizuojamos hipotezės, formuluojamas darbo tikslas, uždaviniai.
Bibliotekų elektroniniuose kataloguose ieškant medžiagos pagal temos
antraštę, autoriaus pavardę, prasminį žodį ir kt. būdais, galima rasti kny-
gų, straipsnių, atitinkančių studijuojamą temą. Paieška elektroniniuose
kataloguose nėra sudėtinga. Svarbiausia pasirinkti tinkamą paieškos žodį.
Pradiniame literatūros paieškos etape tikslinga pasinaudoti ne tik Lietu-
vos edukologijos universiteto bibliotekos fondais, bet ir Lietuvos integra-
7 ! " " 8$4( -1, -1 - $ - "#$% $& $'()"* +', - ./",$(#/"(014-3)"0 +$8$ - '
lia bibliotekų informacijos sistema LIBIS21 (prieiga per internetą: <http://
www.libis.lt>).
Daugelį mūsų šalies socialinių mokslų publikacijų, paskelbtų Lietuvos
mokslo žurnaluose („Ekonomika“, „Inžinerinė ekonomika“, „Intelektinė
ekonomika“, „Problemos“, „Organizacijų vadyba“, „Socialiniai mokslai“,
„Informacijos mokslai“, „Vadyba“, „Socialinių mokslų studijos“, „Socialinis
darbas“, „ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA“ ir kt.), galima rasti prisi-
jungus prie Lietuvos edukologijos universiteto laisvai prieinamų duome-
nų bazių ir mokslinės informacijos paieškos sistemų: <http://www.biblio-
teka.vpu.lt/bibl/mod/mokslpaiesk.htm>.
Užsienio šalių mokslininkų naujausių straipsnių patartina ieškoti
tarptautinėse duomenų bazėse, kurių nemažą dalį prenumeruoja įvai-
rios (taip pat ir Lietuvos edukologijos universiteto) bibliotekos. Šių bazių
pavadinimai ir jų internetiniai adresai pateikiami Lietuvos edukologijos
universiteto bibliotekos tinklalapio skyrelyje „Prenumeruojamos ir tes-
tuojamos duomenų bazės“ (prieiga per internetą: <http://www.vpu.lt/
bibl/mod/prendb.htm>). Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daugelį minėtų
tarptautinių duomenų bazių nemokamai pasiekti galima tik naudojantis
Lietuvos edukologijos universiteto kompiuteriais (žr. 7 lentelę).
(!"#$%#"&'!./0" !"#$%"!$&'(%&)*+!*,"),$&'(%&)*-$&%"#.*/(01)
!"#$%&'()*+,'-).)/0%0#),12!#-),'
)-2)34#),5!%60#",0'(7/)0
89)/$#09':$)29;'<"#-=$>$
!"#$%&'()*+,*-./0'.*012345*+0167+14
89%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2%(6%+)0<10?2@?*>89%7*1>%723<*'16=*>%+'%+)0<10?2@?*0*+
?!,0%$,,':"!29$'<"#-=$>$
!"#$%&'()*+,*-. 72-23*705*+0167+14
89%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2%(6%+)0<10?2@?*>89%7*1>%723<*'16=*>%+'%+)0<10?2@?*0*+
@/!9)>0"%'A$,$)29;'<"#-=$>$
!"#$%&'()*+,*-.AB*61*30+5*+0167+14
89%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2%(6%+)0<10?2@?*>89%7*1>%723<*'16=*>%+'%+)0<10?2@?*0*+
@AB<
!"#$%&'()*+,*-.AB*61*30+%%!*()*2.=0C-4
89%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2%(6%+)0<10?2@?*>89%7*1>%723<*'16=*>%+'%+)0<10?2@?*0*+
21 Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema LIBIS [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.libis.lt/>.
! !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
!"#$%&'()*+,'-).)/0%0#),12!#-),'
)-2)34#),5!%60#",0'(7/)0
C@< 0D0(2)24 72-23*705*+0167+14
50=1212D2%B0=@0+%EFGHI")0<10?2@*+%+6<2J1KL
CEF"2/'@%6=0,;' 09>0"%)24'
C%=0%$
M-.)>%70)(2+%0*97*-030+*+%?2@N-0+
89%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2
CEF"2/'A$F$2$%9$'C%=0%$G'1;$'
H2$#0!#'<"==$9>0"%
8-O2=30J*-*>%)6*@*-*>%%5*+0167+14
89%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2%(6%+)0<10?2@?*>89%7*1>%723<*'16=*>%+'%+)0<10?2@?*0*+
CEF"2/'I%0.$2,0>4'H2$,,G'CEJ
F"2/'5"!2%)=,'C%=0%$
/0'.*016345*+0167+14PQLE%<0B0@*-*3>%?'=-0)0*R
S*7%*9%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2
H,498A1B<D@:
!"#$%&'()*+,*-.&+*J,2)2.*D0%5*+0167+14
89%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2%(6%+)0<10?2@?*>%89%7*1>%723<*'16=*>%+'%+)0<10?2@?*0*+
A$,$)29;':>)2>$2,'K'?!,0%$,,
!"#$%&'()*+,*-.56=+)0+5*+0167+14
89%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2%(6%+)0<10?2@?*>%89%7*1>%723<*'16=*>%+'%+)0<10?2@?*0*+
A$,$)29;':>)2>$2,'K'@/!9)>0"%
!"#$%&'()*+,*-.AB*61*30+5*+0167+14
89%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2%(6%+)0<10?2@?*>89%7*1>%723<*'16=*>%+'%+)0<10?2@?*0*+
A$,$)29;':>)2>$2,'K':"90"="64
!"#$%&'()*+,*-."2J*2)2.*D05*+0167+14
89%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2%(6%+)0<10?2@?*>89%7*1>%723<*'16=*>%+'%+)0<10?2@?*0*+
A$60"%)='?!,0%$,,'L$M,
!"#$%&'()*+,*-.56=+)0+5*+0167+14
89%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2%(6%+)0<10?2@?*>%89%7*1>%723<*'16=*>%+'%+)0<10?2@?*0*+
:8N@'5"!2%)=,'C%=0%$ /0'.*016345*+0167+14PETI%<0B0@*-*3>%?'=-0)0*R
S*7%*9%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2
1;$':90$%>0,> U0312+%327+)0*%5*+0167+14
S*7%*9%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2
:90$%9$ 02$9>
&=6-'36='2D03>% )+6B*6=%)6*@N7)2+%?'=-0)>%6)671=2-*-4+%B6=+*D2+
/0'.*016345*+0167+14PEFI%<0B0@*-*3>%?'=-0)0*R
S*7%*9%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2
:"9BL @O'M0>;'P!=='1$E>
!"#$%&'()*+,*-."2J*2)2.*D05*+0167+14
89%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2%(6%+)0<10?2@?*>89%7*1>%723<*'16=*>%+'%+)0<10?2@?*0*+
Q$2,="'R0%0", 56=+)2%-0'D*6->%0=J,NB0+5*+0167+14
89%: ;%723<*'16=*>%1*-7)2%+'%+)0<10?2V@?*0*+
!"#$%&'()!(*!+(,-./!0$1+&,/!2#3(/!45#!65(&(,#+1)!(*!7(&.$81)!&0$91'1%(:1)!$,(8&5)(.&.1!;7<=>!91+6($.&5(/!.(,9'1?
4 5 ' ' 6!0% +/* +/ + ! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% -'%./0+1&'. )!6! + ( "
Tekstai iš interneto. Reikia žinoti, kad patalpinti tekstą, straipsnį ir
kitą medžiagą į internetą gali bet koks asmuo, todėl internete yra labai
daug abejotinos kokybės informacijos. Straipsnis rūpima tema gali būti
parašytas ne mokslininko, bet nežinomo autoriaus. Autoriai, kurių au-
torinės teisės negalioja, jų straipsniai ar kt. medžiaga dažnai prieinama
kiekvienam interneto vartotojui.
2.3. Objekto nustatymas
Objektas yra tai, į ką yra nukreiptas pažinimo procesas. „Juo gali būti
socialinis procesas arba socialinės realybės sritis, arba kokie nors visuo-
meniniai santykiai, kuriuose glūdi socialinis prieštaravimas.“22 Kitaip ta-
riant, objektu gali būti visa tai, kas apima socialinį prieštaravimą, socia-
linį reiškinį ar sukelia probleminę situaciją.
Kadangi mokslinio darbo tikslas – atskleisti vidinius ir išorinius
objekto ryšius, pagrindinis dėmesys yra skiriamas priežasties ir pasekmės
ryšiams nagrinėti. Šie ryšiai „rodo, kaip vienas reiškinys (priežastis) tam
tikromis aplinkybėmis sukelia, lemia kitą reiškinį (pasekmę)“23. Tyrimų
objektu gali būti bet koks ekonominis reiškinys, ekonominis procesas,
ekonominiai santykiai, veikla, įmonė ir t. t. Dažnai objektas yra siaurina-
mas. Pvz.: Lietuvos maisto pramonė susideda iš mėsos, pieno, konditerijos
ir kt. pramonės šakų.
Darbo temos formuluotė turi atspindėti atsakymus į tokius klausimus,
pvz.:
◆ Ar bus nagrinėjama visa, pvz., įmonės, veikla, ar atskiri jos rodik-
liai?
◆ Ar bus aptariamas darbo organizavimo procesas (praktinio pobū-
džio darbuose)?
22 Luobikienė I. Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija, 2003, p. 29.23 Tamošiūnas T. Socialinių tyrimų kvali%kacinis darbas: įvado struktūra: mokomoji
knyga. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003, p. 26.
!"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
◆ Kokia teorinio pobūdžio problema (teorinio pobūdžio darbuose) bus
nagrinėjama?
◆ Kokie procesai ar reiškiniai, vykę ar vykstantys regione, šalyje, bus
nagrinėjami?
Praktinio pobūdžio darbuose, kai naudojami įmonių rodikliai, dažnai
kyla problemų įvardijant įmonę. Tokiu atveju pagal etikos reikalavimus
dažnai rašoma „X“ įmonės veikla ir pan., tačiau darbe privaloma apibū-
dinti „X“ įmonės veiklos pobūdį (pvz., paslaugų, prekybos, gamybos įmo-
nė ir pan.), jos mastą, ryšius su kitais ūkio subjektais24.
Mokslo darbe taip pat turi būti apibrėžta konkreti tiriamo objekto vie-
ta, nurodant, kur yra atliekamas tyrimas (pvz.: įmonėje, apskrityje, šalyje,
grupėje ir kt.). Taip pat reikia konkrečiai apibrėžti nagrinėjamą laikotar-
pį – kada? (pvz.: dešimtmetis, 2005–2010 m. ir t. t.).
Savaime suprantama, kad teorinio pobūdžio darbuose ne visada gali-
ma atsakyti į klausimus kur? ir kada? Taip pat darbo tema ne visada nu-
sako tyrimo objektą, mokslininkai dažnai išskiria tyrimo dalyką. Rašant
praktinio pobūdžio mokslo darbą, apibrėžiamas stebėjimo (atrankos)
vienetas. „Stebėjimo vienetas yra tiriamosios visumos esminių požymių
ir savybių turėtojas, tiriamosios visumos atstovas. Juo gali būti įmonė,
ūkio šaka ir pan.“25 Stebėjimo (atrankos) vienetas yra tai, iš ko gauname
tyrimui reikalingą informaciją. Tam skiriamas ypač didelis dėmesys. Ste-
bėjimo (atrankos) vienetu gali būti:
◆ individas (vartotojas, pirkėjas, studentas, konkrečios profesijos at-
stovas ir t. t.);
◆ grupė (šeima, sekta, gauja ir t. t.);
◆ organizacija (Brma, universitetas, gamybos, prekybos įmonė, namų
ūkis ir t. t.).
24 Žr. Bakalauro studijų baigiamojo darbo parengimo metodinė priemonė. Parengė V. P. Sūdžius, V. Vengrauskas. Vilniaus universitetas, 2004, p. 6. Prieiga per internetą: <http://www.ef.vu.lt/uploads/documents/VBS.doc>.
25 Poviliūnas A. Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 147.
4 5 ' ' 6!0% +/* +/ + ! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% -'%./0+1&'. )!6! + ( #
2.4. Problemos formulavimas
Darbo pradžioje reikia konkrečiai apibrėžti mokslinę problemą, kurią
planuojama gvildenti mokslo darbuose (referatuose, kursiniuose ir BBD).
Mokslinė problema lemia ne tik tai, koks bus darbo tikslas, bet ir kokie
uždaviniai bus formuluojami jam pasiekti.
„Problematika – problemų visuma, problemos konteksto aprašymas
(problematika gali apimti daugelį problemų). Tai didelės apimties kokios
nors temos „problemų sankaupa“. Iš pradžių problema formuluojama ži-
nių lygmeniu (kitaip tariant, ieškoma žinių už „esamų žinių ribos“). Prob-
lema – tai kažkas, kas nukrypsta nuo taisyklių ir įprastinių dalykų. Prob-
lema kyla, kai kažkas vyksta ne taip, kaip visada, kai yra ne taip, kaip
norėtųsi.“26 Problema yra tai, kas kelia abejonę, kažkas, kam apibrėžtoje
srityje trūksta atsakymo / sprendimo. Tai yra esminis teorinis ar prak-
tinis prieštaravimas tarp to, kas yra žinoma, ir to, ką norima sužinoti.
Tačiau formuluojant problemą būtina įsitikinti, kad tai tikra problema, o
ne tik jos požymiai. „Problemos formulavimas yra problemos apibūdini-
mas, apibrėžimas, nustatymas.“27 Neverta formuluoti problemos iš dalinių
temų, apie kurias darbe nebus kalbama. Nors problemos formuluotė pa-
prastai netapatinama su rašomo darbo tema, tačiau temos pasirinkimas
vyksta kartu formuluojant problemą.
Probleminiai klausimai yra svarbūs daliniai darbo tikslai. Todėl iš
pradžių patartina iškelti keletą probleminių klausimų, kol bus suformu-
luota darbo problema.
Problemos formuluotė – tai vienas ar keletas tarpusavyje susijusių
klausimų, į kuriuos norima rasti atsakymą, arba vienas ar keletas tarpu-
savyje susijusių pasakymų, kuriuos norima: apibūdinti, aptarti, suklasi%-
kuoti, išanalizuoti ar interpretuoti, pateikti argumentų, susieti, integruoti,
26 Rienecker L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 102.27 Poviliūnas A. Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavimas.
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 128.
$ !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
įvertinti, paversti veiksmų planu arba teze, kurią norima pagrįstiH. Proble-
mos formuluotė – kiekvieno savarankiško darbo pranašumas, nes geras
rašto darbas labiau priklauso nuo problemos formuluotės negu nuo pa-
naudotos literatūros28. Darbo problema turi būti grindžiama žinių taiky-
mu, todėl kiekvienas svarbus pastebėjimas gali būti probleminės išeities
tašku. Problemos formuluotė – konkretaus klausimo iškėlimas tam tikro-
je problemiškoje srityje.
2.5. Hipotezės(-ių) formulavimas
Nustatant problemos aktualumą, išeities tašku gali būti laikoma mokslinė
hipotezė, t. y. rezultatas, kurį tikimasi gauti atlikus tyrimą.
Remiantis hipoteze, apibrėžiama tyrimo koncepcija (pagrindinė idė-
ja), konkretizuojama tyrimo kryptis ir pasirenkami reikalingi tyrimo me-
todai. „Siekiant veiksmingo tyrimo, hipotezę būtina suformuluoti taip,
kad remiantis surinkta faktine medžiaga ją būtų galima patvirtinti arba
paneigti.“29 „Teiginys arba pamatuotas spėjimas, siejamas su konkrečia
situacija, formuluojamas kaip empirinio tikrinimo pagrindas.“30 Hipote-
zė – pradinis punktas tolimesniam tyrimui, kurio metu ji gali pasitvirtinti
arba būti atmesta.
„Hipotezė (hypothesis) – prielaida, neįrodytas teiginys.“31 Tai – „ne-
patikrinta teorija arba galimas paaiškinimas“32. Hipotezė – tai iš moks-
linės literatūros ir faktinės medžiagos preliminarių apibendrinimų for-
muluojama (sukuriama) mokslinė prielaida ar mokslinis spėjimas, kuriuo
28 Poviliūnas A. Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 101.
29 Sociologija. Sudarė. A. Giddens. Iš anglų kalbos vertė J. Markevičienė, D. Masilionis, A. Valantiejus. Kaunas: PoligraBja ir informatika, 2005, p. 589.
30 Ten pat, p. 632.31 Vainienė R. Ekonomikos terminų žodynas: apie 1400 terminų. Vilnius: Tyto alba,
2005, p. 104.32 Лоусон Т., Гэррод Д. Социология. А–Я: cловарь-справочник. Пер. с англ.
К. С. Ткаченко. Москва: ФАИР-ПРЕСС, 2000, c. 65.
4 5 ' ' 6!0% +/* +/ + ! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% -'%./0+1&'. )!6! + ( %
bandoma nusakyti numatytus tirti nežinomus reiškinius, jų priežastinius
ryšius ir kt. Tai bet koks tvirtinimas, kuris logiškai pagrįstas, bet tik ne
klausimo forma. Hipotezė yra mokslinio pažinimo forma, išreiškianti
moksliškai pagrįstus, tačiau dar nepatikrintus ir nepatvirtintus dalykus:
naujus dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšius, objektus ir jų struk-
tūrą bei ypatybes.
„Hipotezėmis, remiantis naujais faktais, yra tikrinamas teiginių, teo-
rijų idėjų teisingumas. Tačiau hipotezės gali padėti patikrinti pačių faktų
teisingumą ir jų interpretaciją. Hipotezė, neatitinkanti fakto, išplėšia jį iš
įprasto teorinio konteksto. Taip pat ji padidina tikimybę surasti jame tai,
kas anksčiau nebuvo pastebėta.“33
Hipotezės šaltiniai:
◆ mokslinė literatūra;
◆ autoriaus, rašančio darbą, profesinė patirtis arba intuicija.
Geros hipotezės kriterijai:
◆ Hipotezė turi būti formuluojama taip, kad ją būtų galima patvirtin-
ti arba paneigti remiantis galimais moksliniais metodais. Turi būti
panaudotos tokios procedūros, kurios leistų surasti, pagrįsti būtent
tuos ryšius ir santykius, kurie numatyti keliant hipotezę(-es).
◆ Hipotezė turi būti aiški ir paprasta, joje negali būti sąvokų, kurių
nebūtų galima empiriškai patikrinti (pvz.: Kuo didesnės įmonės in-
vesticijos – tuo didesnis pelnas).
◆ Mokslinėje hipotezėje neturi būti prieštaravimų arba vertinamųjų
sprendimų. Sprendžiame apie faktus, o ne išreiškiame savo įspū-
džius (pvz.: Gerėjant šalies ekonominei situacijai, mažiau žmonių
emigruoja į užsienį; tačiau negalima tokia hipotezės formuluotė:
Jeigu būtų geresnė šalies ekonominė situacija, žmonės nevažiuotų į
užsienį).
33 Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universite-tas, 2003, p. 345.
& !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
◆ Hipotezė turi būti pritaikyta visam socialiniam reiškiniui, kurį ji
tiesiogiai be išimčių aiškina (pvz.: Didėjant banko kreditorių skai-
čiui, didėja banko rizika).
◆ Hipotezė(-ės) paprastai siejama(-os) su darbo uždaviniais.
2.6. Tikslo ir uždavinių formulavimas
Darbo (tyrimo) tikslas yra orientuotas į galutinį darbo rezultatą ir sieja-
mas su darbo tema. Darbo tikslas turėtų būti formuluojamas glaustai, t. y.
vienu sakiniu (pvz.: Darbo tikslas – įvertinti „X“ įmonės veiklos rezulta-
tus 2005–2010 m. ir išaiškinti nepanaudotus rezervus jai gerinti). „Tyrimo
tikslas – rasti pagrįstą mokslinės problemos sprendimą.“34 Dažniausiai
naudojama šių kategorijų klasiBkacija, pagal kurią išskiriami:
◆ tiriamieji (į)vertinamieji, nustatomieji) tikslai, kuriais siekiama
nustatyti, kas įvyko menkai suprantamose situacijose, atrasti naujas
įžvalgas, iškelti klausimus, (į)vertinti fenomeną naujame / kitame
kontekste ir / ar nauju požiūriu. Šie tikslai formuluojami atliekant
tik kokybinius tyrimus;
◆ aprašomieji tikslai, kurie orientuoti į asmenų, įvykių ar situacijų
tikslaus proBlio (vaizdo) sudarymą, gausių, jau turimų žinių apie
situaciją (ar kt.) ištyrimą ir aprašymą. Šie tikslai formuluojami at-
liekant kiekybinius ir kokybinius tyrimus (pvz.: Tikslas – aprašyti,
kokie komponentai lemia migracijos procesą);
◆ aiškinamieji tikslai, kuriais siekiama paaiškinti situaciją ar prob-
lemą tradiciškai, bet nebūtinai nustatant priežasties ir pasekmės
ryšius. Šie tikslai formuluojami atliekant kiekybinius ir kokybinius
tyrimus (pvz.: Tikslas – išsiaiškinti pažangumo įtaką studentų mo-
kymosi procesui);
34 Tamošiūnas T. Socialinių tyrimų kvali%kacinis darbas: įvado struktūra: mokomoji knyga. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003, p. 33.
4 5 ' ' 6!0% +/* +/ + ! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% -'%./0+1&'. )!6! + ( '
◆ emancipuojamieji tikslai, kurie sukuria galimybes ir daro įtaką
tyrėjo motyvacijai įsitraukti į socialines veiklas. Apima individua-
lų tyrėjo (autoriaus) supratimą apie tam tikrą socialinį reiškinį. Šie
tikslai išskirtinai formuluojami atliekant tik kokybinius tyrimus35.
Dažnai pasitaiko, kad realus (gautas) darbo rezultatas dažnai skiriasi
nuo darbo pradžioje suformuluoto tikslo. Darbo tikslas turi atitikti pasi-
rinktos temos pavadinimą ir išreikšti norimą pasiekti rezultatą. Tyrimo
tikslas, kaip ir temos pavadinimas, turi aiškiai nusakyti tyrimo objektą.
Tikslą išsamiau turi detalizuoti tyrimo uždaviniai, kurie tarsi atspin-
di smulkesnius darbo tikslo siekimo etapus ir priemones. Remiantis dar-
bo uždaviniais, nustatomos procedūros, kurias reikia atlikti darbo metu,
norint pasiekti tikslą (pvz.: 1. Įvertinti „X“ įmonės pajamų ir išlaidų kitimo
tendencijas. 2. Išnagrinėti „X“ įmonės investicinę veiklą).
Uždaviniai yra antraeiliai, arba funkciniai, tikslai. Jie atsako į klausi-
mą, ką reikia padaryti, norint pasiekti tikslą? Dažniausiai formuluojami
3–4 uždaviniai, konkrečiai atspindintys tam tikrą darbo aspektą. Papras-
tai uždaviniai orientuojami į darbo dalių struktūrą (kiek yra struktūrinių
dalių – tiek ir keliama uždavinių). Netikslinga formuluoti vien teorinius
uždavinius. Teoriniai uždaviniai dažniausiai yra siejami su praktiniais.
BBD darbo uždaviniai dažniausiai yra orientuoti į keliamas hipote-
zes ir jų skaičių. Negalima formuluoti trivialių uždavinių, nes jie ir taip
yra pagrindiniai (blogas uždavinių pavyzdys būtų, pvz.: atlikti literatūros
pasirinkta tema analizę, išanalizuoti duomenis, pateikti išvadas, nes šie
dalykai, savaime suprantama, yra privalomi, rašant BBD).
Darbo tikslas ir uždaviniai turi būti susiję tarpusavyje. Uždavinys ne-
gali būti svarbesnis už darbo tikslą. Pirmieji darbo uždaviniai paprastai
siejami su teorine darbo dalimi, po jų einantys – su praktine. Metodologai
pateikia kelis darbo uždavinių blokus.
35 Žydžiūnaitė V. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2007, p. 48–49.
#( !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
Funkciniai uždaviniai:
◆ apibūdinti tiriamus reiškinius;
◆ nusakyti jų vidinę struktūrą;
◆ apžvelgti išorinius ryšius;
◆ atskleisti sėkmingas tam tikros veiklos funkcionavimo sąlygas;
◆ pasiūlyti efektingą veiksmų programą.
Apibūdinamieji uždaviniai:
◆ nusakyti tyrimo dalyko turinį;
◆ atskleisti informacijos gavimo ypatumus;
◆ pateikti rezultatų diagnozavimo būdus36.
Tyrimo uždaviniai leidžia įgyvendinti iškeltą tyrimo tikslą. Dažniau-
siai uždavinių formuluotėms vartojami aktyvieji veiksmažodžiai: paaiš-
kinti, apibrėžti, identi%kuoti, apibūdinti, interpretuoti, iliustruoti, paly-
ginti, supriešinti, sudaryti (pvz.: planą, matricą ir kt.), išspręsti, išskirti, su-
gretinti, atskirti, įvertinti, išnagrinėti, nustatyti (pvz.: ryšius, vertes ir kt.),
išanalizuoti, schematizuoti, išdiferencijuoti, kritikuoti (atlikti kritinę argu-
mentuotą analizę), suformuluoti, sukurti, suprojektuoti, sudaryti, pareng-
ti, patikrinti37.
Per didelis uždavinių kiekis tikrai nenulemia darbo kokybės. Uždavi-
nių neturi būti daug – pakanka 3–5 formuluočių. Keliami uždaviniai taip
pat negali dubliuotis, nesiderinti tarpusavyje arba būti nelogiškai sufor-
muluoti. Darbo uždavinių formuluotės negali dubliuoti darbo struktūri-
nių dalių. Į uždavinius nereikia įtraukti tai, jog bus studijuojama moks-
linė literatūra ar analizuojami statistiniai duomenys. Darbo uždavinius
rekomenduojama numeruoti ir kiekvieną pateikti iš naujos eilutės. Kiek-
vieno uždavinio sprendimo rezultatai turi atsispindėti apibendrinamo-
siose išvadose.
36 Tamošiūnas T. Socialinių tyrimų kvali%kacinis darbas: įvado struktūra: mokomoji knyga. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003, p. 37–39.
37 Žydžiūnaitė V. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2007, p. 51–52.
4 5 ' ' 6!0% +/* +/ + ! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% -'%./0+1&'. )!6! + ( #)
2.7. Metodų parinkimas ir pagrindimas
Rašant mokslo darbus dažnai tenka taikyti įvairius tyrimų metodus.
Metodai yra tarpinė grandis, siejanti jau turimas žinias su naujomis bei
sujungianti teoriją su praktika. Kiekvienas tyrimo metodas turi teori-
nį pagrindą – yra paremtas objektyviais dėsningumais. Metodą galima
apibūdinti ir kaip nuosekliai pasikartojančių tyrimo veiksmų ir jų atli-
kimo tvarkos sistemą, kurios taikymas leidžia pasiekti norimų rezultatų.
„Metodas (gr. methodos – tyrimo kelias) – tikslo siekimo, veikimo būdas,
veiklos tvarka, sąmoningai naudojama tam tikram tikslui pasiekti; reiš-
kinių, faktų tyrimo kelias; pagrindinis duomenų rinkimo, apdorojimo ir
analizės būdas.“38
Konkrečiame tyrime taikomų metodų visuma vadinama metodika.
Tai – aiškių principų, taisyklių, kuriomis paremtas tyrimas, sistema.
„Metodologija (gr. methodos – tyrimo kelias; logos – mokslas) – tik-
rovės pažinimo teorija, tirianti mokslinio mąstymo būdą bei principus.
Siauresne prasme – mokslas, aiškinantis mokslinio tyrimo metodus, ben-
drų mokslo metodų teoriją.“39 Socialinių mokslų metodologija supranta-
ma kaip tyrimo modelis, apimantis tiek tyrimo temą, tiek tyrimo proble-
mą, tiek principus.
Egzistuoja dvi pagrindinės socialinio pažinimo metodologijos: kie-
kybinė (paremta pozityvizmu, faktais) ir kokybinė (paremta etnometo-
dologija), tačiau galima ir kritinė (arba palyginamoji). Jeigu reikalingas
platesnis socialinis pažinimas, norima išsamiai pažinti tyrimo objektą ir
gauti objektyvius bei patikimus rezultatus, šios metodologijos derinamos
tarpusavyje. „Kokybinių ir kiekybinių tyrimų pagrindinis skirtumas yra
gaunamų duomenų pobūdis. Jei kiekybinių tyrimų rezultatai gaunami
38 Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universite-tas, 2003, p. 367.
39 Ten pat, p. 190.
#! !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
skaičiais, kalbama apie procentus, statistinius ryšius ir pan., tai kokybinių
tyrimų rezultatai gaunami tekstu, ir jis yra nagrinėjamas.“40
Metodologinės kokybės kriterijai: objektyvumas (intersubjekty-
vumas), reprezentatyvumas, tinkamumas (validumas), patikimumas
(reliabilumas).
Objektyvumas (intersubjektyvumas). Tyrimo objektyvumas reiškia,
kad tyrimo rezultatai nėra per klaidą ar sąmoningai iškreipti tiriamųjų
arba pačių tyrėjų, kitų tyrimo aplinkybių.
Reprezentatyvumas (statistinio apibendrinimo pagrįstumas). Beveik
visi taikomieji socialiniai tyrimai yra atrankiniai. Suformuojama tyrimo
imtis41, kuri yra populiacijos (visumos) dalis. Atrankinio tyrimo esmė ir
paskirtis – remiantis dalimi išnagrinėtų objektų spręsti apie objektų vi-
sumą. Imties elementų tiriamojo požymio reikšmės vadinamos duome-
nimis, arba duomenų aibe. Tyrimo objektų aibė dar vadinama populiacija
(pvz.: Mokesčių inspekciją domina visų UAB metinis pelnas. Tyrimo objek-
tų aibė – visos UAB, tiriamas požymis – metinis pelnas)42.
Atrankinis statistinis tyrimas yra tipinis indukcinis43 apibendrinimas.
Jei tiriama grupė ar tiriami objektai yra atrinkti tendencingai, tai galimy-
bė patikimai ir teisingai spręsti apie visumą yra iš esmės apribojama. So-
cialinių tyrimų praktikoje naudojami labai įvairūs imčių tipai. Šie imčių
tipai ir metodiniai reikalavimai formuoti imtis plačiai apibūdinti specia-
40 Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universite-tas, 2003, p. 357.
41 Imtis – kai atrenkama tik dalis tiriamos visumos, o rezultatas pritaikomas visu-mai (žr. Bagdonas E. Socialinių reiškinių atrankinis stebėjimas. Socialinė statistika. Metodai. I dalis. Kauno technologijos universitetas, Verslo administravimo katedra. Kaunas: Technologija, 2004, p. 203).
42 Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vilnius: TEV, 2000, p. 9–10.
43 Indukcinis metodas – kai atskiri daliniai teiginiai, atvejai, požymiai įtraukiami į api-bendrinimą, kai nuo pavienių faktų einama link bendrų išvadų (žr. Tidikis R. Sociali-nių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003, p. 405).
4 5 ' ' 6!0% +/* +/ + ! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% -'%./0+1&'. )!6! + ( #"
lioje mokslinėje literatūroje. Galimi įvairūs imčių tipai: atsitiktinė imtis,
sistemingoji (mechaniškoji), tipinė, lizdinė, klasterinė ir t. t.44
Tinkamumas (validumas). Nemaža dalis socialinių tyrimų objektų
yra latentinės prigimties. Įvairios žmonių sąmonės charakteristikos, inte-
lektas, motyvacija, nuostatos ir pan. yra vadinama latentiniais konstruk-
tais. Norint tokius latentinės prigimties objektus nagrinėti moksliškai,
reikia rasti apčiuopiamus (empirinius) rodiklius, kuriais remiantis būtų
galima patikimai spręsti apie norimą nagrinėti latentinį reiškinį. Tinka-
mai parinkti rodikliai yra bet kurio socialinio tyrimo sėkmės dalykas.
Norint įvertinti tiriamą objekto požymį (pvz., inWiacijos didumą), reikia
taikyti galimus mokslinius metodus, t. y. tinkamai parinkti matavimo
priemones. Tik tinkamai išanalizavus požymį, galima kelti klausimą apie
jo reikšmių paplitimą populiacijoje. Validumas – tyrimo teisingumas, tin-
kamas tiriamam reiškiniui analizuoti45.
Neretai atsitinka taip, kad parinkta tiriamų rodiklių struktūra lyg ir
tinkama (respondentams formuluojamų klausimų turinys yra tiesiogiai
susijęs su tiriamos problemos turiniu), tačiau apskritai tyrimo rodikliai
parinkti formaliai, netinkamai, nesubtiliai. Kai tyrimu negaunamos iš-
samesnės žinios apie dominantį reiškinį ar problemą, taikomas socialinis
tyrimas baigiasi savotišku nusivylimu: pateikiamos abstrakčios ir trivia-
lios išvados, nėra iš ko formuluoti pasiūlymų, rekomendacijų ir pan. arba
praktinės rekomendacijos netaiklios, neperspektyvios, klaidinančios ir
netgi rizikingos.
Parenkant tiriamus požymius, svarbu atkreipti dėmesį į vieną princi-
pinę klaidą. Neretai klaidingai manoma, kad respondentams užtenka pa-
teikti seriją klausimų, kurių turinys tiesiogiai susijęs su tyrimo problema,
44 Žr.: Bagdonas E. Socialinių reiškinių atrankinis stebėjimas. Socialinė statistika. Meto-dai. I dalis. Kauno technologijos universitetas, Verslo administravimo katedra. Kau-nas: Technologija, 2004, p. 203–215; Čekanavičius V., Murauskas G. Imčių sudarymo būdai. Iš: Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vilnius: TEV, p. 12–16.
45 Čekanavičius V., Murauskas G. Imčių sudarymo būdai. Statistika ir jos taikymas. I da-lis. Vilnius: TEV, p. 10.
# !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
jos kontekstu, ir tyrimo rodiklių sistema bus tinkamai suformuota. Ta-
čiau pamirštama, kad apklausos būdu daugiau ar mažiau tiksliai galima
išsiaiškinti tik keletą dalykų: 1) vadinamąsias fakto tiesas (pvz.: Ar teko
gyventi užsienio šalyje daugiau nei 3 mėn. iš eilės? Ar važiuodamas au-
tomobiliu visada prisisegate saugos diržą? Ar turite nuolatinį darbą?) ir
2) nuomones bei socialines nuostatas (pvz.: Ar pritariate, kad jaunos poros
kartu gyventų nesusituokusios? Ar Lietuvos įvaizdis patrauklus užsienie-
čiams? Ar šalyje reikėtų įvesti progresyvinę mokesčių sistemą? ir pan.). Nors
visi apklausos metodai yra riboti, nuomonių ir nuostatų ištyrimas leidžia
pažvelgti į žmogų ar jų grupę kaip į socialinius veikėjus. Iš nuomonių ir
nuostatų raiškos galima tikimybiškai spręsti apie galimą tų socialinių vei-
kėjų faktinę socialinę elgseną, bet ne daugiau46.
Apklausos rodikliai paprastai tinkami (ir tai tik su kai kuriomis išly-
gomis) tol, kol:
◆ remiantis nustatytais faktais bandoma rekonstruoti socialinius pro-
cesus ir socialinius įvykius;
◆ iš nustatytų nuomonių ir nuostatų bandoma įsivaizduoti socialinį
veikėją ir tikimybiškai prognozuoti jo socialinę elgseną.
Problemų iškyla tada, kai respondentams, atstovaujantiems bendrajai
gyventojų populiacijai, yra pateikiami vadinamieji substanciniai klausi-
mai, kurie galėtų būti užduodami tik ekspertams (pvz., klausimai apie
gilumines socialinių reiškinių priežastis ir pan.). Tipiniai tokių klausimų
pavyzdžiai:
◆ Kodėl darbingi žmonės emigruoja iš Lietuvos?
◆ Kodėl Lietuvoje išsikerojo korupcija?
46 Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrėjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkevičius, D. Urbonaitė-Šlyžiuvienė. Vilnius, Kaunas, 2004, p. 31–32. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SMM_Rekomendacijos_tyrejams_050110.doc>.
4 5 ' ' 6!0% +/* +/ + ! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% -'%./0+1&'. )!6! + ( ##
◆ Ar Lietuvos visuomenė smarkiai susiskaldžiusi turtiniu požiūriu ir
kodėl?47
Atliekant socialinį tyrimą neatmetama galimybė tikrųjų problemos
priežasčių ieškoti ir pasitelkiant apklausos metodą, tačiau pats tyrimas tu-
rėtų būti atliekamas ir jo priemonės pasirenkamos taikant įvairius tiek
kiekybinius, tiek kokybinius metodus. Dar geriau būtų kokybinį ir kieky-
binį tyrimus derinti tarpusavyje.
Taigi tyrimas tinkamai atliekamas tik tuomet, kai tyrėjo suformuota
empirinių rodiklių sistema yra adekvati ir tinkama užsibrėžtam visuo-
meniniam reiškiniui nagrinėti. Jei turima galvoje ir kiekybinė, ir kokybi-
nė metodologijos, tuomet tinkamumas reiškia užsibrėžtų tyrimo rodiklių
principinį tinkamumą ir informatyvumą apskritai. Tinkamumo (validu-
mo) problema gali būti apibrėžta klausimu: ar pasirinkta tyrimo rodiklių
sistema iš tiesų tinkamai atspindi reiškinį, kurį ketiname nagrinėti?“48
Apžvelgiant validumo problemą, verta panagrinėti ir kitus tipinius so-
cialinių rodiklių pavyzdžius.
Socialinis tyrimas, kurio požymių struktūra neišplėtota ir negausi, pa-
prastai yra ribotas ir mažiau vertingas. „Socialinių tyrimų validumas yra
užtikrinamas iš esmės dviem būdais:
1) analizuojant statistinius sąryšius;
2) pateikiant loginius ir teorinius argumentus“49.
Patikimumas (reliabilumas). „Reliabilumas parodo, kaip minima po-
žymių struktūra geba tiksliai ir patikimai atspindėti reiškinį.“50 Patiki-
mumo ir tikslumo socialinių tyrimų praktikoje siekiama bent keliais bū-
dais. Pagrindinis iš jų yra plėsti tiriamų požymių struktūrą, dubliuojant
47 Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrėjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkevičius, D. Urbonaitė-Šlyžiuvienė. Vilnius, Kaunas, 2004, p. 31–32. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SMM_Rekomendacijos_tyrejams_050110.doc>.
48 Ten pat, p. 33.49 Ten pat.50 Ten pat, p. 35.
#$ !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
tyrimo rodiklius ir priemones, pasirenkant kitus giminingus tyrimo ro-
diklius arba priemones. Egzistuoja bent keturi reliabilumo nustatymo ir
pagrindimo būdai: jau minėtas vidinės konsistencijos metodas, testo „skė-
limo pusiau“ metodas, pakartotinių matavimų ir lygiagrečiųjų testo formų
kūrimo metodas51.
Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai
Kiekybiniai tyrimo metodai – metodai, kurių galutiniai tyrimo rezulta-
tai išreiškiami skaičiais. „Kiekybinių metodų klasiBkacija gali būti įvairi,
priklausomai nuo naudojamo speciBnio matematinio aparato, funkcijų
ir pačių metodų struktūros. Jie gali būti skirstomi į skaitmeninius ir ne-
skaitmeninius, statistinius ir nestatistinius, parametrinės ir neparametri-
nės statistikos metodus ir kt.“52 Kiekybiniai metodai padeda išsamiau ir
tiksliau nagrinėti dinaminius ir statistinius dėsningumus įvairiose veik-
los srityse. Kiekybinių metodų sistemoje taikomi atrankos, įvairių krypčių
modeliavimo, planavimo, eksperimentų, analizės, kiekybinės informacijos
modeliavimo ir prognozavimo metodai. Taip pat plačiai taikomi apra-
šomosios statistikos ir matavimo metodai: skalių, testavimo, faktorinės
analizės, latentinės struktūrinės analizės, klasi%kacijos, taksonomijos ir kt.
metodai53.
Kokybiniai tyrimo metodai – metodai, kurių galutiniai tyrimo rezul-
tatai išreiškiami žodžiais. Kokybinė analizė – ypatingų metodų ir būdų
paieška, socialinių reiškinių, procesų ir sistemų kokybinių bruožų cha-
rakteristika. Kokybiniai metodai taikomi keliant teorines problemas,
taip pat turint tikslą nustatyti tam tikros gyvenimo srities plėtros ly-
gmenis, remiantis istoriniu palyginimu, individualiu stebėjimu, apklausa,
51 Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrėjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkevičius, D. Urbonaitė-Šlyžiuvienė. Vilnius, Kaunas, 2004, p. 35. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SMM_Rekomendacijos_tyrejams_050110.doc>.
52 Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universite-tas, 2003, p. 356.
53 Ten pat.
4 5 ' ' 6!0% +/* +/ + ! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% -'%./0+1&'. )!6! + ( #%
panaudojant o%cialius ir asmeninius dokumentus, nagrinėjant tam tikrus
tipinius atvejus, taikant publicistinius, meno, kultūros tekstologinius meto-
dus ir kt. Kokybinių metodų strategija yra paremta probleminės situacijos
atviro, nestruktūrizuoto pobūdžio analize, leidžia nagrinėti naujus masiš-
kai nepaplitusius reiškinius ar procesus. Tyrėjo dėmesys koncentruojamas
į mažiausią lygmenį54.
Duomenys yra bet kurio mokslinio tyrimo pagrindas. Duomenys,
gaunami empirinio tyrimo metu, vadinami pirminiais, arba empiriniais.
Empirinis tyrimas – reikalingos informacijos gavimas, esant kontaktui
tarp tyrėjo ir tiriamo objekto.
Teorinis ir empirinis socialinės tikrovės pažinimo lygmuo skiriasi ty-
rimo metodais, tačiau tiek teoriniai, tiek empiriniai tyrimo metodai tar-
pusavyje yra glaudžiai susiję.
Teorinių metodų rūšys
Teorinių metodų vaidmuo visame mokslinio tyrimo procese yra univer-
salus. Šie metodai mokslinio pažinimo procese leidžia išsamiau pažinti
tiriamus objektus, formuluoti mokslinius dėsningumus.
Analizės metodas – mokslinio tyrimo metodas, praktiškai suskaidant
daiktą, reiškinį, visumą į sudėtines dalis, požymius, savybes; kurios nors
dalies, kuri vėliau nagrinėjama atskirai, išskyrimas iš visumos55. Teorinių
metodų tipai pateikti 8 ir 9 lentelėse.
!"#$%#"&'!!"#$%&%'()&)*%+,-(."/#0'(/%1)%
8%)=0*+,'#$>"/&
>0-)08-0(7/0%0#),
!"#$%&')%)=0*+,'#$>"/)0 S0*%63<*=*-*>%+2J*2)2.*-*>%1N=*3>%0-0)*W4+%3612@0+X%S0*70-1%9Y%3612@Z%<0+*16)7'+%1'=*-*-.Z%+03<=210B*3Z%*=%3016301*-*'+%+10V1*+1*-*'+%3612@'+%(6*%=63*0-1*+%6(5+(,&!(,@15+#A(:#%01+7)6*@?*03*%1N=*32%7*-103>D>%=N9*0*X
54 Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universite-tas, 2003, p. 355–357.
55 Ten pat, p. 375.
#& !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
8%)=0*+,'#$>"/&
>0-)08-0(7/0%0#),
S24R#0%0&'=$%>$=0&',!/)24J
#"'#$>"/),
/'236->%<016*7*30+%01+*1*71*-'32%)6-16)6%BC!(5!CD%@B*6D>%7*-10V3>D>%=N9*'*%-'+101N1*[%1'=*-1%1*7+)Z%<00*97*-1*%D>%<=*7)0'+23N(\X
! " #$#%&#%'&"()*"+%,-
.)/&'-)T$>),
"101*+1*-4+%<=2.=032+%<07610+[%+7*=10+%01)*71*%+101*+1*-\%@'236V->[%167+12%0-0)*W\[%.0'1*%@'236-*+[%+'@0=N1*%*=%B0)@N1*%0<7)0'+0+%*=%1X%1X
)!60)#)>+')%)=0*+ "101*+1*-*>%3612@>%@0'.*030]*03+%=6*97*-*03+%-0.=*-41*%B*+'30%P1X%NX%70*%=6*97*-N+%0<*(^@*-030+%@0'.N(6%YB0*=*>%+0BN(*>RX
)!60)F)T>"20%+')%)=0*+ _612@0+[%7'=*'2%1'2%<0]*'%361'%-0.=*-4D030%@0'.*0'%-6.'%@'%B6*7+-*0*X
0,-$2,0%+')%)=0*+ _612@0+[%)6*@?*0-1*+%*9+*0*97*-1*%+*+163*-*'+%1*6+*2.*-*>%3010B*32%=6W')101>[%01)*71>%(6+*76*]*0-]*23*+%+Z)N.23*+[%+7*=1'3'+X
@6*0,>$%90%+')%)=0*+ M+36-N(4+%0-0)*W4+%3612@0+[%7'=Y%10*70-1%01+7)6*@?*030+%B*+0+%'-*70)'+%D2+%6.W*+10B*30+X
P)T>"20%+')%)=0*+ /0'.*0301*+%3016301*-4+%+101*+1*72+%3612@0+[%10*7230+%-'V+1010-1%+2J*0)*-*>%2(D671>%10=<'+0B*2%=N9*'+%*=[%D0*+%=63*0-1*+[%7)0+*C7'2D0-1%<2?N3*'+X
S=),>$20%+')%)=0*+ 7+<6=*36-1*-*>%@'236->%*=%7)0+*>%.='<0B*32%3612@0+X
S"%>$T,>0%+')%)=0*+ SN=*32%3612@0+[%70*%70=1'%+'%*-@*B*@'0)*0*+%=6*97*-*2%<2?N3*0*+%01+*?B6).*030%Y%72-167+1Z[%7'=*03%<=*7)0'+2%=6*97*-N+X%`2-167+12%<2?N3*0*%<0+*=6*97*0%70*<%-6<=*7)0'+23*%7*-103*6D*X
S"2$=0)90%+')%)=0*+ "101*+1*-*+%3612@0+[%70*%-'+101230%72=6)*0J*-4%<=*7)0'+23N(4%10=<%@B*6D>%P0=%@0'.*0'R%01+*1*71*-*>%<2?N3*>%0=%B6*7+-*>X
D)>$%>0%+',>2!T>720%+'
)%)=0*+
7#.&,.(,(/%7*-103>D>%0*97*-*32[%<0+)4<1>%+2J*0)*-*2%<=2J6+2%J,0=0716=*+1*7>[%7'=*2+%)63*0%0*97*'+%7*-103'2+*'+[%-0.=*-4D*32%3612@0+X
L!",$T=0"U0')%)=0*+ SN=*32%1*<0+[%70*%@'236-N+%0-0)*W'2D03*%7*67B*6-2D6%+10@*D2D6%-2=*-1%-'+101N1*[%0=%,*<216W4%.0)*%(^1*%<01B*=1*-10[%0=%0136+10X
H20$R),>0%6!#"'VT)!*)=0J
%+W')%)=0*+
&=*7)0'+23N(4+%+0-1N7*>[%70@0%*90*97*-1'+%<=*6?0+1*-*'+%=N9*'+%=6*7*0%<01*7=*-1*%103%1*7=0*+%@'236-*3*+[%3612@0+X
:0,>$#0%+')%)=0*+ 5*+'30%3612@2)2.*-*>%<=*632-*>[%-0'@2D03>%+<=6-@*303+%<0V=6-.1*%*=%<0.=Y+1*[%+<=6-@?*0-1%YB0*=*0+%.NB6-*32%<=2()630+%%P+2J*0)*-6+[%672-23*-6+[%<2)*1*-6+[%327+)*-6+%*=%71XRX
:>2!T>720%+'F!%T90%+'
)%)=0*+
a0'@2D030%+2J*0)*-43+%+*+16323+%0<=09N1*%*=%0*97*-1*[%70*%1*=*0V30%D2+%6)636-1>%<=*7)0'+23N(4+%B*+'30X
:>2!T>720%+')%)=0*+ _612@0+[%)6*@?*0-1*+%103%1*7='%(^@'%*9+*0*97*-1*%+2J*0)*-*2%=6*97*V-*2%O'-7J*2-0B*3Z%*=%=0*@ZX
12)%,)T90%+')%)=0*+ &+*J,2)2.*-*+%3612@0+[%.='<*-4+%0=%*-@*B*@'0)*2+%<+*J,216=0<*D2+%7=N<1*+[%7'=*Z%+'7^=4%bM5%327+)*-*-70+% =*70+%!6=-0+X%S=0-+07VJ*-4+%0-0)*W4+%1*7+)0+%c%-'+101N1*[%7'=*2+%&%1!(^+6-2+%@0)NB0'D0%0<+*76*]*0-1%+1*3')0*+%*=%=607J*D23*+X
4 5 ' ' 6!0% +/* +/ + ! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% -'%./0+1&'. )!6! + ( #'
8%)=0*+,'#$>"/&
>0-)08-0(7/0%0#),
:0,>$#0%+')%)=0*+ _27+)*-*2%1N=*32%3612@0+[%7'=*2%<0.=*-@0+%N=0%+'@41*-.2%B*6-V1*+2%2(D6712%+'%@0'.N(6%6)636-1>[%D>%B*+'32+%+0-1N7*>%*=%=N9*>%-0.=*-4D*30+X
:6-16)4%+'@0=N10%0'12=*>%=63*0-1*+d%S*@*7*+%eX%E1A(#'(,(/!+19)'/!.45(+/!+&.101'1%(:#X%5*)-*'+d%:*61'B2+%16*+4+%'-*B6=V+*1610+[%IKKG[%<X%GfTc%GfLg%h670-0B*]*'+%5X[%_'=0'+70+%UX%F+G(/!)$0#54+1!2H0#(?!E.#.().(9#!(5!:1)!.#(94+#)X%8%@0)*+X%5*)-*'+d%S 5[%<X%QIGcITTX
Kiti teoriniai metodų tipai ir jų apibūdinimas pateikiami 9 lentelėje.
(!"#$%#"&'!23)%$4-(5%/%(/"#$%&%'(."/#0'(/%1)%
1$"20%0&'#$>"/&'>0-)0 8-0(7/0%0#),
8%)="60U",'#$>"/), _612@0+[%70*%=63*0-1*+%@B*63%2(D6710*+%P70*%7'=*0*+%D>%<2?N3*0*+R%@0=232+%*9B0@2+%0<*6%2(D671>%<0-09'3ZX
8-0($%/20%0#"'#$>"/), S*7=2B4+%=6*97*-*>%*=%(6-@=>D>[%6+3*-*>%<2?N3*>%*=%+0BN(*>%01+<*-V@4D*30+[%10*70-1%*-@'7J*D2+%0=(0%@6@'7J*D2+%3612@'+X
$/!T90U",'#$>"/), `0*%-0'D2+%?*-*2+[%*9B0@2+%.0'-032+%*9%(6-@=6+-*>%?*-*>[%16*.*-*>X
@T,>2)-"=0)90U",'#$>"/), _27+)*-*2%1N=*32%3612@0+[%B*6-0+%*9%+B0=(*0'+*>%9*'2)0*7*-*>%327+)*-*>%16J,-*-*>%*=%+2J*0)*-*>%672-23*-*>%(^@>[%*9B0@>[%.0'1>%+16(*-1%B*6-Z%=6*97*-*2%@0)Y[%*9<)6]*0-1%7*1Z%D2%@0)Y[%YBN7*>%6*.2+%-'301N30+X
N$%$>0%0,'#$>"/), "2J*0)*-*>%=6*97*-*>%*=%<=2J6+>%1N=*32%3612@0+[%<0=6310+%D>%01+*=0V@*32%*=%=0*@2+%0-0)*W6X
B/$)=0*)90U",'#$>"/), _612@0+[%70*%+'7'=*03*%70*%7'=*6%0(+1=071^+%2(D6710*[%*9%<=*-J*<2%-6.0)*3*%<01N=*36%*=%1*7=2B4D6X
B%/!T90U",'#$>"/), _612@0+[%70*%0<*(6-@=*-03*%01+7*=*%@0)*-*0*%16*.*-*0*[%01B6D0*[%<2?NV3*0*g%70*%=63*0-1*+%<0B*6-*0*+%O0710*+[%?*-*23*+[%@0=232+%(6-@=2+%*9B0@2+X
D460%)#),0,'0,>"20%0,'
#$>"/),
b'2%*90*97*-030[%70+%N=0%(6-@=0%*=%N<01*-.0%*+12=*-*'2+6%=6*97*V-*'2+6[%.=61*-0-1%B*6-Z%0=%YB0*=*'+%=6*97*-*'+%+7*=1*-.2+6%*+12=*-4+%=0*@2+%<072<2+6X
D460%0#"'#$>"/), _612@0+[%70*%@6=*-030%*-O2=30J*D0[%.0'10d%0R%YB0*=*0*+%*+12=*-4+%=0*@2+%)0*7210=<*0*+g%(R%*9%YB0*=*>%+2J*0)*-*>%+*+163>%P*-+1*1'1>[%.='V<*>[%16=*12=*D>[%0@3*-*+1=0J*-*>%B*6-61>[%90)*>%*=%1X%1XRg%JR%*9%+7*=1*-.>%0'12=*>%0=%1N=*32%72)671NB>g%@R%10*70-1%YB0*=*'+%@'236->%=*-7*32%*=%3010B*32%3612@'+X
X"/$=0).0#"'#$>"/), S0*%103%1*7=>%2(D671>[%+*+163>%0=(0%<=2J6+>%+0-1N7*>%*=%6).+6-2+%01+7)6*@*30+%D'2+%1N=*-4D0-1X
$( !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
1$"20%0&'#$>"/&'>0-)0 8-0(7/0%0#),
X0%Y0&'$T,-$20#$%>), _27+)*970*%<0.=Y+10+%(0-@N30+%P7*10*<%-6.'%=60)'+%67+<6=*36-V10+R%7=N<1*-.0*[%3*-1*3*+%-0.=*-41*%3016=*0)*'+%2(D671'+[%B6*7)2+%<=2J6+'+[%6).6+*2[%B6*7)2+%+1=016.*DZ%*=%1071*7ZX
!"#$%&'()$#*+,' !"#$#%&'()*!+'#,'-.!/!+0'#$*#1#*&'/!"#$.#$2+'1-#34&+'1-#3+%!+'5'/,!3.#$#+'!,(!'%#$.#-+'*!4#60'-4-%-$.6'78$9#%!+':'1#+8%;0'1#-$&'&(7-3.&'!,(!':1!#,#6'1#-$&'&(7-3.&'-4-%-$.6'+#-7#%!+':'1#+8%;<
-.'#/,01!2*'()$#*+,' =.+#,#(&7#%!+'/!"#$#%&'/,&>-+-'$8&'$--+%#$#6'$!9,#$27!%&',-#?3#@$#&'*!4A360'+#-3#!$.'+8+#3&$>-$.,8&.#'.#-+'/!9,#$*#$#!#+0'-+%#$#!#+'7&'(,8&"!#+0'!.+34-#+.#'76'-+%B<'=(+.,!3>#7!0'3!#/'%&3+4#$#&'.A,#%&'%-.&*!+0'/!9,:+.!+'.8&0'3!*'#?'&(7-3.6'1#+8%&+'(-#'76'+!$.A3#6'%;+.A%8'#?+3#,#!%!+'!.+3#,!+'&(7-3.!+'#,'$!9,#$27!%!+'3!#/'+!1!,!$3#?3!+'*!4A3!+<'C,!'#?+3#,#!%&+'?#&+'!(+.,!3>#7&+'D&,%&+E' !"#$%&'"% ()*"+,"-)."/)* ()*"+,"&$ ."-/)* ()*"0
-3#$/",#456()$#*+,' F&3+4#$#6'/,&(4-%6'+/,-$*#%&'%-.&*!+'4A9#$!$.'#,'!(#/8+#!#'3,#.#@38&7!$.'3&$38,8&7!$G#!+'.-&,#7!+<
H-$.-42'+8*!,A.!'!8.&,#6',-%#!$.#+E'I#*#3#+'J<'1)2" ."%"3,()45.3,67'"(3,($6)&).)8"* <'K#4$#8+E'H#-.81&+'.-#+2+'8$#1-,+#@.-.!+0'LMMN0'/<'NOM5PNO<
Empiriniai tyrimai – socialinių faktų, būdingai pasireiškiančių tiria-
muosiuose reiškiniuose, objektuose, procesuose, nustatymas ir apibendri-
nimas tiesioginiu arba tarpiniu jų registravimu. Empirinių tyrimų anali-
zės objektas yra veiksmai, veikla, poelgiai, žmonių ir socialinių bendrijų
elgesys, konkretūs žmonių veiklos produktai (materialiniai, dvasiniai),
taip pat socialinių realijų ir faktų atspindys individų sąmonėje (nuomo-
nių, pažiūrų, vertinimų, sprendimų pavidalu)56.
Interviu metodas taikomas gauti žodinei informacijai, numatytai ty-
rimo programoje57 (žr. 10 lentelę).
56 Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universite-tas, 2003, p. 446.
57 Ten pat, p. 464.
! " " #$%& '() '( ' $ ' "*$+ $, $-&."/ 0-) ' 12")$&*2"&3(%'4."3 0$#$ ' !
!"#$%&$#'(" !"#$%&'()#"*+* !"#$"
!"#$%&'()#"*+* !"#$" -7!.8+!"!),'
#,"+,/#!%9*#,'(:'#/90#8/!%9*#,';(<*/),3!%9*#,'=(!"#$/5!9
!.-#3#!%#'Q8"*!,#R'34!8+#%!#0'9,#-".!#'4!#3!$.#+'76'-#42+'#,'D&,%84!1#%&<
>$'#,"+,/#!%9*#,'(:"$'#/90#8/!?%9*#,';("$<*/),3!%9*#,'=(!"#$/5!9
S4!8+#%!#'D&,%848&7!%#'/!9!4'+#.8!>#7;0'$8%!.!$.'.#3'(-$*,;'!/34!8+&+'-#9;<
@9'!,9('#,"+,/#!%9*#,'(:'#/90#8/!?%9*#,';(<*/),3!%9*#,'=(!"#$/5!9
S4!8+#%!#'+.!$*!,.#T8&7!%#'.#3'#?'*!4#-+<
%&!'()"* #$+$, !"-.,"&/ #$.-"(!0
>9*)*"!6;(7*A!8/!6;(5$/#!"!)6(!"#$/5!9
U3#,.!+'"%&$#6'$8&%&$-#'1-,.#$.#0'76'+!%/,&.!1#%!%+0',-!3>#7&%+':'.!%'.#3,8+'+&>#!4#$#8+',-#?3#$#8+0':1A3#8+'!.+34-#+.#<
B*09)$"#!"!'(!"#$/5!9 V$.-,1#80'3!#'.#3#%!+#'!.38,.#'.!%'.#3,8+'/,!-#.#-+'D!3.8+0'+&>#!4#$#8+':1A3#8+0'+3#,.!+'!/34!8+.#'76'*!4A1#8+0'4#8*#@$#$38+'#,'3.<
%&!'()"* #$+$, $#-,$*.!121 .*32'-!1 !"#4
-#',0!"C6(,')$"6(:5,+*56=(!"?#$/5!9
V$.-,1#80'3!#'!/34!8+#!%#'!+%-$A+0'1!*&1!87!$.A+':+.!#@9!#0'&,9!$#T!>#7!#'#,'.<'.<
D0'7$/#6(!"#$/5!9 V$.-,1#80'3!#'!/34!8+#!%#'!+%-$A+0'.8,#$.A+'*#*-4B'/,&D-@+#$B'!,'9A1-$#%#?3;'/!.#,.:0'*#*"#!8+#;'3&%/-.-$>#7;<
%&!'()"* #$+$, #(56'78(4
@,"$3!"!'(:0,/#*#!"!'=(!"#$/5!9 I!#3&%!+0'3!#'.#,#!%!+'.!%'.#3,&+'"%&$#6'9,8/2+'/&"#)@,#6'!,'$8&%&$#6'3#.#%!+'/-,'.!%'.#3,;'4!#3&.!,/:'W/1T<0'X'%-.8+Y<'=/34!8+#!%#'.#-'/!.A+'"%&$2+'/!9!4'.;'/!.:'/4!$;'W/1T<0'*!(!,'#,'/&'X'%-.6Y<
E"#$"'459'(:03!"!0!"!'=(!"#$/5!9 V$.-,1#80'3!#'$&,#%!'9!8.#'.#3+4#;'#$D&,%!>#7;'!/#-'!+%-@$A(2+'3,A/.#$98%;0'%&.A18+0'$8&+.!.!+'#,'3.<
B,9C0,/#!"!'(!"#$/5!9 I!#3&%!+0'$&,#$.'1#+!/8+#?3!#'#?+.8*#78&.#'W9!8.#Y'#$D&,@%!>#7;'!/#-',-+/&$*-$.;'/-,'#49-+$:'4!#3&.!,/:<
F*09'9*#,'(!"#$/5!9 I!#3&%!+0'$&,#$.'+8"#$&.#'!+%-$+W@6Y',-!3>#7;':'+&>#!4#@$#8+'+.#%848+<
G$3$<*"!"!'(!"#$/5!9 I!#3&%!+0'$&,#$.'9,-#.!#'+8,#$3.#'#$D&,%!>#7;'!/#-'*&%#$!$.:':1A3:'!,(!'#?+#!#?3#$.#'$8&%&$B'3&$3,-G#8'34!8+#%8<
H-$.-42'+8*!,A.!'!8.&,#6',-%#!$.#+E'I#*#3#+'J<'1)2" ."%"3,()45.3,67'"(3,($6)&).)8"* <'K#4$#8+E'H#-.81&+'.-#+2+'8$#1-,+#@.-.!+0'LMMN0'/<'PZP5PO[<
" *$+$,$-&."/0-)'12")$&*2"&3(%'4."430.)'('$ '"(-&.)54$'" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
Pokalbio metodas – diagnostinis metodas, kuriuo tiriama asmenybė:
prisiminimai (pvz.: apie profesinę karjerą, profesionalumo brendimą),
biogra&niai įvykiai, jų ryšiai, tendencijos ir t. t.58 (žr. 11 lentelę).
"#$%&$#'(",*-./0&*()#"*+* !"#$"
,*-./0&*()#"*+* !"#$" -7!.8+!"!),'
-7A5,3C!"!' I!#3&%!+0'3!#'+8*!,&%!+'(-$*,!+'1!#T*!+'1#+!#+'34!8+#@%!#+0'+8+#78+#!#+'+8'.#,#!%!'/,&(4-%!<
G$)!"!' S!#'.A,27!+'*2%-+:'+8.-43#!':'1#-$;'.#,#!%;'/,&(4-%;0'+#-3@*!%!+'7;'$8&+-34#!#'#?$!9,#$2.#<
H,!'5,'(:"$<*/),3!%9*#,';("$?'#/90#8/!%9*#,'=
S!#'$8%!.&%!'.#3'/!9,#$*#$2'#*27!0'&'/&3!4(#&'-#9!'/,#34!8@+&'$8&'!/4#$3A(#6<
@*0,3.!'(I(!"#$/5!9(:<*/),3!%9*?#,';('#/90#8/!%9*#,'=
K#+#'34!8+#%!#'+8*!,&%#'#?'!$3+.&'W78&+'9!4#'"#$&.#'#,'.#,#!@%!+#+Y<
D0'7$/!)$"#!"!'(7*0,3.!' S!#'!.4#-3!%&+'/,&(4-%#$2+0'/+#>\&4&9#$2+'8"*8&.A+'W/1T<0'.-+.!#Y<
9$+$, 7$,:)"1 .-$";"1
E"+!5!+9,39' =/34!8+#!$.'#$*#1#*8!4#!#<
J/97!"!'(:05,%!!"#$/5!9= =/34!8+#!$.'9,8/27-'W/1T<0'9)2/5'9,8/2Y0'$&,#$.'#?+#!#?@3#$.#'/&4#.#$#&0'+&>#!4#$#&0'1!,.&.&7#?3&0'!%&,!4!8+'-49-+#&'/,#-"!+.#+0'3!#'#$.-,1#8'1-*27!+'A,!'9,8/#$2+'*#+38+#7&+'#$#>#!.&,#8+<
H-$.-42'+8*!,A.!'!8.&,#6',-%#!$.#+E'I#*#3#+'J<'1)2" ."%"3,()45.3,67'"(3,($6)&).)8"* <'K#4$#8+E'H#-.81&+'.-#+2+'8$#1-,+#@.-.!+0'LMMN0'/<'PXO5PZP<
Stebėjimo metodas – tiesioginis jutiminis tikrovės reiškinių suvoki-
mas; pirminės informacijos rinkimo metodas, kai ji renkama tikslingai re-
gistruojant stebimus įvykius, reiškinius ir procesus, vykstančius natūra-
liomis sąlygomis59 (žr. 12 lentelę).
58 Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universite-tas, 2003, p. 457.
59 Ten pat, p. 447.
! " " #$%& '() '( ' $ ' "*$+ $, $-&."/ 0-) ' 12")$&*2"&3(%'4."3 0$#$ ' #
)"#$%&$#'("1"#023&)*()#"*+* !"#$"
1"#023&)* <'!575 !"#$" -7!.8+!"!),'
#$.&2!),'(+,345,92,"# I!#3&%!+'-.$&9,!]$#8&+-'.A,#%8&+-0'+.-(#$.'-.$#$#6'9,8/#6'!,'3#.6'+&>#!4#$#6'1#-$-.6'9A1-$#%&'()*;'W.,!*#>#7!+0'$&,%!+0'1-,.A(-+'#,'3.<Y<
#$.&2!),'("$+,345,92,"# V?'?!4#-+'+.-(#$.'1A3+.!$G#8+':1A3#8+<
-#5!/,'(:/$,0#459'=('#$.&?2!),'
KA3+.!'.#,#!%#-+#-%+'"#$!$.0'3!*'7#-'A,!'+.-(#%#<
3,7#,'('#$.&2!),'(:!"0*C"!#*= S!#'.#,#!%#-7#'$-"#$&0'3!*'7#-'A,!'+.-(#%#<
>$'#,"+,/#!"!'('#$.&2!),' S!#'+.-(27#%!+'1A3*&%!+'$-.8,#$.'.#3+4!8+'+.-(27#%&'/4!$&<
#,"+,/#!%9*#,'('#$.&2!),' ^!3.!#']3+8&7!%#'/!9!4'9,#-".!#'/!,-$9.;'/,&9,!%;<
H,.*/,#*/!"!'('#$.&2!),' =.4#-3!%!+'.!%'+/->#!4#!#':,-$9.&7-'/!.!4/&7-0'*#,(.#$!#'3-#@G#!$.'+;4A9!+<
H-$.-42'+8*!,A.!'!8.&,#6',-%#!$.#+E'I#*#3#+'J<'1)2" ."%"3,()45.3,67'"(3,($6)&).)8"* <'K#4$#8+E'H#-.81&+'.-#+2+'8$#1-,+#@.-.!+0'LMMN0'/<'PPO5PXZ<
Dokumentų analizės metodas skirtas rinkti pirminius duome-
nis, kai dokumentai naudojami kaip pirminės informacijos šaltinis60
(žr. 13 lentelę).
*"#$%&$#'("4*-')#!"5(.!./&627 %&!'(' !"#$"
4*-')#!"5(.!./&627 <'!575
!"#$"-7!.8+!"!),'
@,C,3(!"<*/),1!2*'(K0',5!)L J!$3,!?G#&0'+/!8+*#$.#$#&'.-3+.&0'3#$&'1!#T*&0'9!,+&0'D&.&78&+@.&+':,!?!#<
@,C,3(#!0'3!"M(7,'0!/#N F-*"#!9&+0'9!8.&+',-%#!$.#+'.A,27&'/,&9,!%!0'.#3+4#$#!#0']3@+8&.#'*8&%-$A+<
@,C,3(7$/'*"!K0,1!2*'(34CN _!8*&7!%#' 5($%"%" "'*&38%-$.!#'W4!#?3!#0'*&38%-$.!#0'*#-$&,!?G#!#Y0'#$ 5($%" "'*&38%-$.!#'W+/!8*&+'*8&%-$A+0'+8+#,#$3#%6'/,&.&3&4!#'#,'3.<Y<
@,C,3(+*09)$"#*(O,3#!"!*('#,#9'L
:;2" ./5,< .6"%"5'W1!4+.A(2+'+.!.#+.#3&+0'1!4+.A(#$#6'!,>\A16'*8&%-$A+Y0'%$);2" ./5,< .6"%"5'W'/,#1!G#6'!+%-$6'/!.-#3.!'%-*"#!9!Y<
60 Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universite-tas, 2003, p. 488–504.
$ *$+$,$-&."/0-)'12")$&*2"&3(%'4."430.)'('$ '"(-&.)54$'" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
4*-')#!"5(.!./&627 <'!575
!"#$"-7!.8+!"!),'
!"#$"#(,",3!%&'()$#*+,' U&>#!4#$2+'#$D&,%!>#7&+'.8,#$#&'3#-3A(#$2'!$!4#T20'3!#'.-3+.-'#?+3#,#!%#'.!%'.#3,#'/,!+%#$#!#'1#-$-.!#0'.!*!'+3!#G#8&7!%!+'76'1!,.&7#%&'*!"$#+0':1!#,#6'.-3+.&'-4-%-$.6',A?A+'1#-$!+'+8'3#.8<=)%6$%6,!$!4#T-#'$!8*&7!%#'*&38%-$.!#EP,O4#!"!,!(+*09)$"#,!Q`' );2" .>5,&)4/($%6 ",W.-#+2+'!3.!#0':1!#,#&+'+8.!,.A+0'!,>\A@1#$2'.-#+%6'%-*"#!9!0'&,9!$#T!>#76':+.!.!#'#,'3.<Ya
`' !$'")&"%" ",.$"&"%" "'W:1!#,)+'"8,$!4!#0'4!#3,!?G#!#0'%&3+4&'*!,(!#'#,'3.<Ya
`' %&3+4#$#6'.A,#%6'*8&%-$6'(!$3!#'W.A,#%6'!.!+3!#.&+Ya`' !+%-$#$#!#'*&38%-$.!#'W4!#?3!#0'*#-$&,!?G#!#'#,'3.<Y<R,!%+!"!,!(+*09)$"#,!'W3#$&']4%!#0'/!1-#3+4!#0'+3!#*,2+'#,'3.<Y<J,/'!"!,!(+*09)$"#,! W,!*#7&0'9!,+&':,!?!#'#,'3.<Y<
H-$.-42'+8*!,A.!'!8.&,#6',-%#!$.#+E'I#*#3#+'J<'1)2" ."%"3,()45.3,67'"(3,($6)&).)8"* <'K#4$#8+E'H#-.81&+'.-#+2+'8$#1-,+#@.-.!+0'LMMN0'/<'Pbb5XMP<
Eksperimento metodas – bendramokslinis metodas naujoms žinioms
gauti, kontroliuojant ir valdant sąlygas, reiškinių priežasties ir pasekmės
santykiams ar procesui nustatyti61 (žr. 14 lentelę).
+"#$%&$#'("8-79#$&)#!"*()#"*+* !"#$"
8-79#$&)#!"*()#"*+* !"#$" -7!.8+!"!),'
H,90*($0'7$/!)$"#,' I!#3&%!+0'3!#'&(7-3.!+'.#,#!%!+':/,!+.#$2%#+'+;4A@9&%#+<
H,.*/,#*/!"!'($0'7$/!)$"#,' =.4#-3!%!+'+/->#!4#!#'.!%':,-$9.&7-'/!.!4/&7-<
H-$.-42'+8*!,A.!'!8.&,#6',-%#!$.#+E'I#*#3#+'J<'1)2" ."%"3,()45.3,67'"(3,($6)&).)8"* <'K#4$#8+E'H#-.81&+'.-#+2+'8$#1-,+#@.-.!+0'LMMN0'/<'XMX5X[b<
Ekspertų vertinimo metodas taikomas, norint gauti nagrinėjamos sri-
ties empirinius duomenis, pasitelkiant kvali&kuotus ekspertus, pvz.: edu-
kologus, psichologus, sociologus, teisininkus, tam tikros srities profesio-
nalus ir kt.62 (žr. 15 lentelę).
61 Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universite-tas, 2003, p. 505.
62 Ten pat, p. 514.
! " " #$%& '() '( ' $ ' "*$+ $, $-&."/ 0-) ' 12")$&*2"&3(%'4."3 0$#$ ' %
,"#$%&$#'("8-79#$"5(%#$"&!&)*()#"*+.7
D0'7$/#6(5$/#!"!)*()$#*+*(#!7,! -7!.8+!"!),'
B$3<6()$#*+,' c3+/-,.6'1-,.#$#%&'+/->#]$2+'!/34!8+&+'%-.&*!+'+/->#!4#!#'/!,#$3.!#'9,8/-#'"%&$#60'38,#-'#?%!$&'.!%'.#3,;'+,#.:<'c3+/-,.#T2'!.4#-3!%!'3-4#!#+'-.!/!#+0'$!8*&7!$.'*!893!,.#$B'.&+'/!G#&+'-3+/-,.6'9,8/2+'!$3-.#$B'!/34!8+;<
=-")$">78. <'!57$"
H,!'5,'!'(!"#$/5!9 V$*#1#*8!48+'-3+/-,.#T2+'%-.&*!+'(-'#?'!$3+.&'+8*!@,A.&'/4!$&0'.8,#$.'"1!49A(#$:'.#3+4;<
S )$C$"6(O#9/),'T I!#3&%!+',!+.#'.#$3!%8+'+/,-$*#%8+'+8$3#!#'.-&,#$-#'!,'/,!3.#$-#'/,&(4-%!#'+/,B+.#<
?'$-")$">78. <'!57$"
D0'7$/#6(,",3!#!"!'(5$/#!"!),' !.-#3#!%!+'3!#/'!#?3#$!%!+#+',!?.!+0'/!,-%.!+'9!4#@%&'/,&>-+&0'&(7-3.&'#,'3.<'*!4A36'$8&*89$#!'!$!4#T-<
>9*)*"!6(/!"0!)*()$#*+,' S!#'-3+/-,.!%+'#?+#8$G#!%&+'!,(!'#?*!4#7!%&+'+/->#@!4#!#'/!,-$9.&+'!$3-.&+<
F*/),3!%9*#,(,703,9', S!#'/!.-#3#!%!'!$3-.!'+8'#?*2+.A.!#+'34!8+#%!#+<
0,3&'(5$/#!"!)6()$#*+,' I!#3&%!+0'$&,#$.'9!8.#'-3+/-,.6'1-,.#$#%;'/!9!4'%)?("% ."@+,' %8"%A+,"%6$'B .3,+3!4-+0'+8*!,!$.'1-,.#$#%6'+3!4B0'4-#*"#!$G#;'!*-31!G#!#':1-,.#$.#'.#,#!%;',-#?3#$:<
H-$.-42'+8*!,A.!'!8.&,#6',-%#!$.#+E'I#*#3#+'J<'1)2" ."%"3,()45.3,67'"(3,($6)&).)8"* <'K#4$#8+E'H#-.81&+'.-#+2+'8$#1-,+#@.-.!+0'LMMN0'/<'X[P5XLX<
-"#$%&$#'(")"!" #)9&$&!&.& %&!'($"
D)7!/!"!*()$#*+*(#!7,' -7!.8+!"!),'
*1!*)$#/!"!'()$#*+,' U/->#!48+'%-.&*!+0'38,#8&'+#-3#!%!'#?$!9,#$2.#0'3!#/'/+#>\&4&@9#?3!#':1!#,#&+-'+#.8!>#7&+-'"%&98+',-!98&7!':'+!1&'3&4-3.A1&'W9,8/2+Y'$!,#8+0'!/4#$3#$#8+'!+%-$#+<'d#8&'%-.&*8'#?+#!#?3#@$!%#'+/->#]$#!#'9,8/2+'$!,#6'.!,/8+!1#&'+!$.A3#!#0'3#-31#-$&'9,8/2+'$!,#&'/&T#>#7!0'+#%/!.#7&+'(-#'!$.#/!.#7&+0'9,8/2+'4A*-,#!#'#,'!.+.8%.#-7#0',-D-,-$.#$2+'9,8/2+<
U!*C/,K"!'()$#*+,' d#+'%-.&*!+'+8/,!$.!%!+'3!#/'!+%-$A(2+'!,'+&>#!4#$2+'9,8/2+'*#!9$&+.#3&+0'3&,-3>#7&+'#,'/,&7-3.!1#%&'()*6'3&%/4-3+!+<
*$+$,$-&."/0-)'12")$&*2"&3(%'4."430.)'('$ '"(-&.)54$'" 6" !"#$%&'( )*&"+$'(
D)7!/!"!*()$#*+*(#!7,' -7!.8+!"!),'
-"0$#!"!'()$#*+,' =/34!8+&+'.#/!+0'$!8*&7!%!+'.!%'.#3,!#'#$D&,%!>#7!#'9!8.#<'=$3-.!'+8*!,&%!',-%#!$.#+'.-&,#$2%#+'"#$#&%#+<'=$3-.#$2+'!/34!8+&+'9!4#'().#':1!#,#6'.#/6E`' /!9!4'!$3-.&+'/#4*A%&'()*;'5'' <6"<4)5,"',C)&"%D50'E <6"<?4)5,5'3!#',-+/&$*-$.!#'!.+!3#$27!':'!$3-.&7-'/!.-#3.8+'34!8@+#%8+',!?.80,F)&"%D5'5'3!#',-+/&$*-$.!#'!.+!3#$27!':',!?.8'W!$3-.&7-Y'/!.-#3.8+'34!8+#%8+'"&*"#80'&'!.+!3A%8+'8",!?&'.A,27!+'W/1T<0'!/34!8+&+'.-4-D&$8Ya
`' /!9!4'#$*#1#*8!48%;'5'8'/!"%D5,"',"%&"B"&/ .")5<'G'/!"%D5'5'3!#'!/34!8+#!%&+':1!#,!8+'*A*"#&'W$8&'LM'#3#'[MMY'"%&$#6'9,8/2+a'!$3-.&+'#$*#1#*8!4#!#'#?*!4#7!%&+'3#-31#-$!%',-+@/&$*-$.8#<'H%&"B"&/ ."'!/34!8+!'5'3!#',-+/&$*-$.!#'!/34!8@+#!%#'/&'1#-$;0'#$*#1#*8!4#!#a
`' /!9!4'*!"$8%;'5 B"$%4 '6"%D5,"',& /84 '6"%D5<'K#-$&+'!/@34!8+&+'1A3*&%&+'1#-$;'3!,.;0'3#.&+'5'3-4-.;'3!,.6'W/1T<0'/!3!,.&7!%&+'/&'%2$-+#&0'%-.6'!,'3-4-,#6'%-.6Ya
`' /!9!4'!$3-.6'/4!.#$#%&'()*;'5'#?+#8$G#!%&+'! <6/+,$.0,! <6/,"',!".&)()5,#$%&' /* %6,6$.$9)%/<'K#-$!+'!$3-.!+',-+/&$*-$@.!%+'9!4#%!'#?*!4A.#'.#-+#&9#!#0'3#.!#+'!.1-7!#+'5'$-.#-+#&9#!#a
`' /!9!4'!$3-.!1#%&'1#-.;'5'87B$% ()*)*$,B"$6)*$+,& '#)B"$6D*$+,! 5"."%45("%"()+,()47()5",B"$6)5$'#,'.<'.<a
`' /!9!4'!$&$#%#?38%;'+3#,#!%&+' %)%"("%D5,"',%$ %)%"("%D5 !$3-.#$2+'!/34!8+&+<' !/,!+.!#'/!/4#.8+#'/,!3.#3!'&,9!$#T8&.#'!$&$#%#$-+'!/34!8+!+0'$-+'.A,278+'*&%#$!'.#3'!/#(-$*,#$.#'.A,#%6',-T84.!.!#<
!+.!,!#+#!#+'%-.!#+'9!$!'/&/84#!,#&+'A,!'"%6$'%$6"%D5'!/34!8@+&+0'.!#/'/!.'.#,#!$.'1#-?;7;'$8&%&$B'5'-)%&"%D5'!,(!'$45!'$5, !4. /5)5<
@/*<$'!"&'(7,#!/#!$'(,7!.$"?+/!"!)*()$#*+,'
I!#3&%!+0'+#-3#!$.'#?+#!#?3#$.#0'!,'.-&,#7!'!.#.#$3!'/,!3.#3;'W/1T<0'!$!4#T8&7!%!'/-*!9&960'+&>#!4#$#6'*!,(8&.&760'3!,#6'#,'3.<'!+%-$6'/!.#,.#+Y<
H-$.-42'+8*!,A.!'!8.&,#6',-%#!$.#+E'I#*#3#+'J<'1)2" ."%"3,()45.3,67'"(3,($6)&).)8"* <'K#4$#8+E'H#-.81&+'.-#+2+'8$#1-,+#@.-.!+0'LMMN0'/<'POL0'POP0'XLZ0'XXO<
Testai – &ksuota ir standartizuota užduotis, iš kurios kiekybinių ar
kokybinių rezultatų nustatoma individo psichinių funkcijų, savybių lygis
ir individualūs psichologiniai tiriamųjų asmenų skirtumai63.
63 Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universite-tas, 2003, p. 536.
! " " #$%& '() '( ' $ ' "*$+ $, $-&."/ 0-) ' 12")$&*2"&3(%'4."3 0$#$ ' &
."#$%&$#'(":#7"5( !"#!
!"#$% !"#! !"#$%"&"'()
$%!&'()(*!+!#!, -% #!
!*+,*!,"&")-.*'"&")-.*).() !"#$%&'!()%*+",("#),-.!/().+0,".!(-,"+$1,2.$)+#"!(3,*#+0+."!/(0,$4+0)."!/(.0)1.5+,"!(#",6+$'"!(.!"#$%&'!(&7!#$,"!(.)!05#+!)+8
)'*&/#"&")-0+"*&.(,"&")-
12(3)"'/&()
9!+6:,-+.;$,!)+0,!("#),-.!(.!"#$%&'!(<=.+*+,"!(%3.)%&'"!($1!).)%)+(>=#*)%&'"!/($1,!).),"!/(3,?+7*+."!/(",)%=.6+2.+(+*(0)8@8
4+3!"&"("-.*).(" A.1-,2."+(=+#$1("#)1(-+-#5'"!()+*+."B2B(;*13'"!()+*)+(>3*,C#D!+$+."!(5.+"'2+"."!/(;#&'2+"."!/(+E!+5.=+$+"1+(+*(0)8@(+*(*.!)+(=#+0!"+$;F(3*,&5#",!(!3*#$-+",(&7-F8
5'!+*)/6"&"("-.*).(" G+*+.".!(=+#$,(!)+"15,(3*.$.E1".!(3*+#E(0+)1!(>5.&+.1!+.+(3.35+)H!(I+1E#*,(> !"#$%&'()&*+)$,@(!3.5=,!(.)*.$0,!()#!).!/(;*+$-?+.".!(!1&2#0)%=+1(3,?+7*+1(<(!3.5=B(!)+"151!8
73'0+0-6*+."&"'0-.*).(" A.1-,2."+(.!"#$%&'!(:1",*,(2.1!",(%3.)1"."!(.)!05#+!)+8
5&%"6"%3(2"("-0+"*&.30."-
.*).("-859:;
I#+-?+.(-+.;$,J1,)+()+*+.",2,(+$-+=+-1.5+1!(%3.)1"1!(+*(#5;#!<8
5&.*2*1.0-.*).(" K#$-*B(;#&'2+"B()#!).+/(!0+*)+(+$-+=+-,(3*,)+$+,(3,)#$6+.5,(5%;+1+($1!).)%)+8
<0'!"3.*+"&"("-.*).(" L+$,"B("#),-+0B().+0%".!(3.!+)#50+.$)(0,"3+1)#*<8
<+*(./6"&"("-.*).(" 9!+6:,-+.;$,!)+$+.+("#),-.+/(.!"#$%&'!(07*%&+$+."!(;#&'2+D"."!(.$.5+J1,)+8
<+".*+"=(")-0+"*&.30."-.*).("-
8<9:;
G#!).+/($.1-,2."+(+$-+=+-1.5+B(5.+"'2+"B(5%;+1+($1!).)%)+/(5,;+$+1(C1$06+$+1(3.;*+$-1(.$.5+J1,2.$)(1?-1,)+#!()1*+$<8
>("'?="'@-.*).(" 9!+6:,-+.;$,!)+$+.+("#),-.+/(<;7-?+B/(?+$+B(+*(",0'2+"B(5%;+1+(<=#*)+$)+8
A!*,"(2"@-B*#?="'@-.*).(" M.+!($1!).),".(0,$0*#N+,!(3*,C#!+$'!(=#+05,!(!*+)+!/(+$)#5#0),(&*1,?.+(+*(3!+6:,",),*+$+B(C1$06+2B(5%;+!8
C*+#(2"&"("-.*).(" O.+(1?-1,)%!(3.)#+0+.",!(?,-?+1/(,3#*1,2.$)(<=.+*+,"+!(!F=,D0,"+!/($,*+$)(+E)+*)+(;#&'2+"F(!13*.!)+(=#*&.5+$#!(+$!)*106+2.!(>;*.".)+$#!(0.5&+$#!(C,*".!/(;#&'2+"F(*.E%)+/(!0.+)%)+@8
I#$)#5'(!1-.*%).(.1),*+B(*#"+.$)+!P(G+-+0+!(Q8(-.#/),/0/1'2.3",1'45&/21'2%4.6.,.7/8)8(R+5$+1!P(I+#)1=,!()#+!'!(1$+=#*!+D)#).!/(STTU/(38(VUWXVVW8
Socialinių mokslų srityje taikoma labai daug savitų tyrimo metodų,
todėl rengiant mokslinį darbą reikia argumentuotai atsirinkti ir pritaikyti
tyrimui tinkamų įvairių socialinių mokslų disciplinų (vadybos, mikro-
ekonomikos, makroekonomikos, matematinės statistikos, sociologijos,
rinkodaros ir kt.) metodus.
! !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
Tyrimo metodikos pagrindimas. Tai – tyrimo rodiklių (tiriamų po-
žymių) pagrindimas ir apibrėžimas, būdų, kaip informacija apie užsi-
brėžtus požymius bus renkama bei registruojama, numatymas (praktinio
taikomojo pobūdžio darbuose). Svarbu numatyti tyrimo imtį (kokios kate-
gorijos tiriamieji ir / arba organizacijos bus atrenkami tirti), taip pat kur
(kokiose vietovėse, organizacijose) ir kaip (kokiu būdu) bus atrinkti atski-
ri imties lizdai. Reikia apibrėžti imties tipą (pvz.: sluoksninė, sistemingoji,
paprasta, atsitiktinė ir pan.).
Pagrindžiant tyrimo metodiką, svarbu numatyti, kokie statistiniai ro-
dikliai bus skaičiuojami ir konstruojami, kokia bus duomenų apdoroji-
mo strategija. Svarbiausia yra: 1) pagrįsti nagrinėjamus rodiklius; 2) ar-
gumentuoti, kodėl tyrimui pasirinktas tas ar kitas objektas; 3) numatyti,
kokiu mastu gautos išvados galės (arba negalės) būti apibendrinamos64.
2.8. Duomenų analizavimas ir interpretavimas
Statistikos paskirtis – atspindėti sudėtingus masinius reiškinius keliais
apibendrintais ir labai informatyviais rodikliais. Subtilios ir apgalvotos
statistinės analizės būdu reikia „apvalyti“ duomenų masyvą nuo nereika-
lingų duomenų, suvokti reiškinio esmę, pateikti įrodymus, atrasti ir pa-
grįsti konkrečius socialinius dėsningumus, kurių dauguma yra tikimybi-
nės prigimties.
Analizuojant duomenis nepatartina medžiagos perpildyti statistinė-
mis lentelėmis, paveikslais ar pavienėmis procentinėmis reikšmėmis, iš
kurių nepavyksta padaryti jokių išvadų. Lentelių ir skaičių gausybė ne-
liudija moksliškumo, o tik jį imituoja. „Lentelės ir gra'kai, bet kokia kita
statistinė informacija prasmingi tik tada, jei jie kažką bent iš dalies įrodo
64 Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrėjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkevičius, D. Urbonaitė-Šlyžiuvienė. Vilnius, Kaunas, 2004, p. 19. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SMM_Rekomendacijos_tyrejams_050110.doc>.
4 5 ' ' 6!0% +/* +/ + ! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% -'%./0+1&'. )!6! + ( "
ar paneigia, leidžia įžvelgti kokį nors dėsningumą, konkrečią kryptį ar
tiriamo reiškinio ypatybę.“65 Netoleruotina, kai vietoj duomenų interpre-
tacijos tiesiog perpasakojamas lentelių ar paveikslų skaitmeninis turinys.
Tokia procedūra yra visiškai beprasmė. Lentelės, paveikslai (gra'kai, dia-
gramos, schemos ir kt.) yra prasmingi tiek, kiek iliustruoja atrastus fak-
tus, tendencijas, pagrindžia išvadas.
Tyrimo rezultatus reikia pateikti lakoniškai, apibendrintai ir tuo pat
metu informatyviai bei įtaigiai. Statistinė analizė ir jos interpretacija turi
būti baigiama taip, kad nuo skaitmeninių rodiklių, koe'cientų, paveikslų
vėl būtų grįžtama prie teorinių apibendrinimų lygmens, operavimo sąvo-
komis ir modeliais, išvadų formulavimo66.
Vien vidurkiais ar procentinėmis reikšmėmis (vienmačiais statisti-
niais metodais, kai nagrinėjamas tik vienas požymis, pvz., išsilavinimas)
pateikta statistinė analizė yra ribota ir nerekomenduojama. „Taikant tik
vienmatę statistiką, apribojama tyrimo galimybė išnagrinėti kompleksi-
nius statistinius sąryšius tarp nagrinėjamų požymių. Tipinis vienmatės
statistikos pavyzdys – apibendrinti rodikliai (sumos, procentai, vidurkiai),
sudaryti pagal matricos eilutes ir / arba stulpelius.“67 Vienmatė statistika
yra naudinga kaip tarpinis etapas atlikti tolesnius skaičiavimus. Pirme-
nybė teiktina daugiamatei statistikai, kuri suteikia galimybę vienu metu
nagrinėti daug požymių, atrasti ir interpretuoti sudėtingas kompleksi-
nių sąryšių struktūras. Tačiau analizuojant tyrimo duomenis netikslinga
įtraukti labai daug tiriamų požymių arba juos išplėsti (pvz.: amžius, išsila-
vinimas, organizacijos tipas ir t. t.), nes kokybiškai analizuoti didelę masę
duomenų labai sunku ir praktiškai neįmanoma. Tam pasitelkiami įvairūs
kiti metodai: daugiamatė regresija, faktorinė, klasterinė, diskriminantinė
65 Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrėjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkevičius, D. Urbonaitė-Šlyžiuvienė. Vilnius, Kaunas, 2004, p. 21–22. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SMM_Rekomendacijos_tyrejams_050110.doc>.
66 Ten pat.67 Ten pat, p. 22.
#$ !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
analizė ir kt. Svarbu parinkti atitinkamus metodus, kurie padėtų gauti
geriausią rezultatą68.
Tokia procedūra kaip gautų faktinių duomenų interpretacija užtikri-
na sklandų loginį grįžimą nuo lokalios konkretaus tyrimo aplinkos prie
universalaus teorinio mąstymo ir pažinimo lygmens. Atlikus socialinį ty-
rimą labai svarbu diferencijuoti faktines išvadas, gautas lokalioje aplin-
koje, – išvadas vertinti ir interpretuoti platesniame teorinio pažinimo
kontekste. Kadangi nebėra prasmės viso tyrimo išvadų dar sykį pakartoti,
faktinės išvados formuluojamos ir pateikiamos skyriuje IŠVADOS.
68 Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrėjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkevičius, D. Urbonaitė-Šlyžiuvienė. Vilnius, Kaunas, 2004, p. 21–22. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SMM_Rekomendacijos_tyrejams_050110.doc>.
7 5 ' ' ./*% +. , + ') ."( )&'%. +" ! # !8 +1! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% !1( ( #%
3. BENDRIEJI TEKSTO REIKALAVIMAI BAKALAURO STUDIJŲ DARBAMS
3.1. Teksto apipavidalinimas
Bakalauro studijų darbai turi būti parašyti taisyklinga valstybine kal-
ba pagal galiojančius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus, o
tekstas – kokybiškai išspausdintas, įsegtas ar įrištas. BBD turi būti kietais
viršeliais, kad darbo puslapių nebūtų galima išsegti.
Etikos reikalavimai. Rašant bet kokį mokslinį darbą rekomenduoja-
ma sąmoningai vengti itin aštrios polemikos. Mokslas negali plėtotis be
kritikos, ir savaime suprantama, kad tam tikrais atvejais galima ir netgi
reikia kritikuoti, nesutikti, paneigti, tačiau visa tai turi būti daroma nuo-
saikiai. Tokiais atvejais nedera rašyti, pvz.: Autoriaus „X“ atlikto tyrimo
rezultatai yra nereikšmingi, išvados klaidingos ir pan. Aptariant rezulta-
tus, parašoma, kad tikslinga būtų atlikti pakartotinius tyrimus ir t. t. Taip
pat reikia vengti pernelyg didelio kokio nors autoriaus liaupsinimo, tačiau
jei norima atkreipti dėmesį į kokį nors kitų autorių mokslinį laimėjimą,
tai reikia formuluoti santūriai ir konkrečiai, pvz.: Autoriaus „X“ atlikti
tyrimai šioje srityje nusipelno palankaus vertinimo ir pan.
Darbo autorius privalo atskirti fakto tiesas nuo fakto interpretacijų bei
vertinimų, siekdamas kuo išsamiau, visapusiškiau ir objektyviau pažinti
nagrinėjamą reiškinį.
Stilistikos ypatumai. Rašant mokslinius darbus nevartojama pir-
mojo asmens (aš) formuluotė (pvz.: aš atlikau, paskaičiavau, numačiau
ir t. t.). Rekomenduojama vartoti formuluotes, pvz.: buvo atliktas…;
#& !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
paskaičiavus…; apibendrinus turimo rezultatus…; numatant tyrimo eta-
pus…; įtrauktas klausimų blokas... ir pan.
Atitinkamai vengtina vartoti ir daugiskaitos pirmąjį asmenį (mes),
pvz.: mes pastebėjome…; mūsų nuomone…; mums leidžia formuluoti iš-
vadą…; mums tampa aišku, kad… ir t. t. Rekomenduojama rašyti: atlikus
tyrimą paaiškėjo, kad…; apibendrinus tyrimo rezultatus buvo nustatyta…;
išsamiau išnagrinėjus šią problemą išryškėjo… ir t. t.
Visais atvejais akcentas nuo autoriaus asmens perkeliamas į mokslo
duomenų ir mokslo idėjų turinį. Kalba turi būti trumpa, aiški, nedaugia-
prasmė. Būtina vengti publicistinės kalbos, o vartoti mokslinę kalbą.
Teksto pateikimas. Bakalauro studijų darbai rašomi vienoje lapo pu-
sėje standartiniuose A4 formato lapuose Times New Roman juodu Normal
12 pt šri+u, 1,5 intervalu tarp eilučių. Lapai susegami į segtuvą arba įriša-
mi. Rekomenduojami paraščių duomenys yra: kairioji – 25 mm, dešinio-
ji – 15 mm, viršutinė – 20 mm ir apatinė – 20 mm. BBD apimtis turi būti
apie 90 000–100 000 spaudos ženklų (arba 45–50 puslapių).
Tam tikrai svarbiai informacijai išryškinti gali būti naudojamas įvai-
rus šri+o stilius: kursyvas, pusjuodis šri+as, taip pat informaciją gali-
ma išskirti pabraukiant esminius dalykus. Galima naudoti ir raidžių
i š r e t i n i m o funkciją. Pirmąją pastraipos eilutę rekomenduojama ati-
traukti nuo kairiojo krašto 12,7 mm. Tekstas lygiuojamas iš abiejų pusių.
Itin svarbi informacija, nuorodos ir pastabos rašomos Times New Ro-
man 10 pt šri+u, atitraukiant tekstą per aštuonis simbolius nuo kairiosios
paraštės. Tokiu būdu dažniausiai cituojami iškiliausi mokslo srities auto-
riai ar jau anksčiau atlikto ir visų pripažinto tyrimo rezultatai. Bakalau-
ro studijų darbų puslapiai numeruojami ištisine tvarka puslapio apatinio
laukelio dešiniajame kampe arba viduryje arabiškais skaitmenimis, nede-
dant jokių skiriamųjų ženklų (pvz.: 1, kitas ir pan.). Ant titulinio ir turinio
puslapių numeriai nerašomi. Numeracija pradedama nuo puslapio, einan-
čio po turinio, ir yra ištisinė kartu su priedais. Priedai taip pat numeruoja-
mi, įvardijami ir pateikiami ant atskirų lapų.
7 5 ' ' ./*% +. , + ') ."( )&'%. +" ! # !8 +1! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% !1( ( #'
Nuorodos į darbo šaltinius – puslapius, skyrius, poskyrius, lenteles, pa-
veikslus, priedus – daromos nurodant jų eilės numerį, pvz.: (žr. 3 puslapį),
(žr. 2 skyrių), (žr. 1.1 poskyrį), (žr. 2.1.1 skyrelį), (žr. 2 lentelę), (žr. 5 pav.),
(žr. 4 priedą), (žr. (2) formulę) ir t. t.
Visos lentelės, paveikslai, priedai turi turėti numerius ir pavadini-
mus. Jų numeracija atskira. Atskirai numeruojamos lentelės, paveikslai ir
priedai.
Pagrindinė dalis (dėstymas). Pagrindinės dalies medžiaga pateikiama
nuosekliai, ją suskaidant į reikalingą skaičių skyrių, poskyrių ar mažesnių
skyrelių. Visos pagrindinės dalies struktūrinės dalys numeruojamos ara-
biškais skaitmenimis. Kiekviena smulkesnė skyriaus dalis (poskyris, sky-
relis) turi turėti atitinkamos stambesnės darbo dalies numerį, praplėstą
papildomu skaitmeniu, kuris atskiriamas tašku.
Pagrindinės ir kitos dalys – TURINYS, SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
(jei būtinas), ĮVADAS, IŠVADOS, LITERATŪRA, SANTRAUKA už-
sienio kalba (pvz., SUMMARY), PRIEDAI (jei būtini) – visada prade-
dami naujame puslapyje ir rašomi viena eilute žemiau, nei prasideda lapo
laukas. Esant smulkesnėms skyrių dalims, šis reikalavimas netaikomas,
jos pradedamos laikantis dėstymo aiškumo ir estetikos reikalavimų.
Dėstymo dalies tekstas negali būti pradėtas kitame (naujame) pusla-
pyje, negu užrašytas jos pavadinimas. Toks pat reikalavimas taikomas ra-
šant lentelių ir paveikslų antraštes – jos turi būti tame pačiame puslapyje
kaip ir lentelės ar paveikslai. Darbo dalis, skyrius ar poskyris neturėtų
būti baigiamas lentele ar paveikslu.
Skyrių pavadinimai ir kitos darbo dalys – TURINYS, SANTRUMPŲ
SĄRAŠAS, ĮVADAS, IŠVADOS, LITERATŪRA, SANTRAUKA užsie-
nio kalba (pvz., SUMMARY), PRIEDAI – rašomi didžiosiomis raidė-
mis Times New Roman Normal 14 pt pusjuodžiu šri+u. Jų pavadinimai
nenumeruojami.
Skyrių, poskyrių, skyrelių pavadinimai išdėstomi puslapio viduryje
arba pradedant nuo kairės puslapio pusės. Teksto pavadinimas nuo teksto
#( !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
atskiriamas darant vienos eilutės tarpą ir pirmos eilutės tekstą atitrau-
kiant per aštuonis simbolius nuo kairiosios puslapio paraštės. Negalima
rašyti skyriaus, poskyrio, skyrelio pavadinimo viename puslapyje, o dar-
bo tekstą pradėti kitame.
Poskyriai pradedami tuoj po skyriaus teksto, o skyreliai (jei reikia) –
po poskyrio teksto, praleidžiant vieną intervalą. Skyrių, poskyrių, sky-
relių pavadinimai paprastai rašomi Times New Roman Normal 12 pt
pusjuodžiu šri+u, mažosiomis raidėmis, pradedant didžiąja. Skyrelių pa-
vadinimai rašomi po poskyrio teksto. Skyrių, poskyrių, skyrelių pavadi-
nimų pabaigoje jokie skiriamieji ženklai nededami.
Santrumpų, speci0nių žodžių aiškinimas. Pirmą kartą tekste minint
rečiau aptinkamą terminą, speci'nį žodį, jį reikia paaiškinti (pvz., bruto69).
Tai ypač svarbu, kai galimos kelios termino interpretacijos. Kai kurių ter-
minų, santrumpų paaiškinimai arba nuoroda į juos gali būti pateikiami
puslapio apačioje arba greta jų lenktiniuose skliaustuose (…). Jei studijų
darbe vartojami speci'niai terminai arba jų santrumpos, jie turi būti ap-
tarti tekste arba pateikti darbo pradžioje su antrašte SANTRUMPOS, kai
jų yra daugiau nei 20. Santrumpų sąrašo nereikia pateikti atskiroje dalyje,
kai bendras jų skaičius mažesnis negu 20 ir kiekviena iš jų tekste kartoja-
si mažiau negu tris kartus. Rekomenduojama greta pirmą kartą minimo
termino pateikti jo atitikmenį ta kalba, iš kokio šaltinio jis paimtas. Tai
daryti būtina, kai autorius pats verčia terminą iš kitos kalbos (pvz., anglų),
kai lietuviško termino atitikmens nėra arba jis autoriui nežinomas.
Santrumpas reikia vartoti minimaliai. Tinka tik itin plačiai varto-
jamos ir visuotinai žinomos santrumpos, tačiau bet kokiu atveju pirmą
kartą tekste pavartojus sutrumpinimą turi būti pateikiamas ir visas jo
paaiškinimas.
69 Bruto [it. brutto – grubus, nešvarus]: 1) prekės svoris su įpakavimu; 2) bendrosios pajamos, iš kurių neatskaitytos išlaidos (Tarptautinių žodžių žodynėlis. Sudarytoja A. Mackevičienė. Vilnius: Gimtinė, 1999, p. 77).
7 5 ' ' ./*% +. , + ') ."( )&'%. +" ! # !8 +1! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% !1( ( #)
Terminų, asmenvardžių, vietovardžių ir kitų pavadinimų rašymo
taisyklės. Terminai, valstybių, jų sostinių ir kiti vietovardžiai, užsienio
asmenų pavardės, 'rmų vardai, medžiagų, gaminių ir normatyvinių do-
kumentų žymenys ir t. t. rašomi pagal galiojančius Valstybinės lietuvių
kalbos komisijos nutarimus. Pavadinimai iš užsienio kalbų verčiami į
lietuvių kalbą. Esant būtinybei, šalia lietuviškų terminų lenktiniuose
skliausteliuose nurodomi atitikmenys užsienio kalba70.
Pirmą kartą darbe minint asmenvardį, reikia pateikti ne tik pavardę,
bet ir visą vardą. Vardas rašomas prieš pavardę, pvz., Kęstutis Kardelis. Jei
toliau kalbama apie tą patį asmenį, rašoma pirmoji vardo raidė, po jos de-
damas taškas ir rašoma pavardė (tarp taško ir pavardės paliekamas tarpe-
lis), pvz., K. Kardelis. Tarp dviejų vardų brūkšnelis nerašomas, pvz., Algis
Jonas Kavaliauskas.
Atsižvelgdama į kitų kalbų asmenvardžių rašybos ir tarimo ypatumus,
Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja verstinių leidinių au-
torių vardų ir pavardžių sulietuvintas formas, adaptuotas pagal apytiks-
lį tarimą, užrašytas lietuvių kalbos rašmenimis su lietuviškomis links-
nių galūnėmis, teikti greta originalių, pvz., Ralfas Dahrendorfas (Ralf
Dahrendorf).
Vietovardžių pateikimas. Vartojamos lietuviškos tradicinės ir adap-
tuotos kitų šalių vietovardžių formos. Pvz.: Berlynas, Daugpilis, Gardi-
nas, Krokuva, Lyda, Varšuva, Paryžius. Greta jų (skliausteliuose) gali būti
nurodomos autentiškos formos.
Mokslinėje literatūroje, informaciniuose leidiniuose ir specialiuose
tekstuose laikantis tarptautinės perrašos pateikiamos autentiškos sanskri-
to (tradicinio termino) vardų (asmenvardžių, vietovardžių) formos. Greta
70 Studijų darbų metodiniai nurodymai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. Parengė Z. Atkočiūnienė, B. Grebliauskienė, O. Janonis. Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2003, p. 13.
# !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
gali būti pateikiamos ir adaptuotos vardų formos, pvz., autentiška forma –
Jagaddhātar, yoga, adaptuota forma – Džagadhataras, joga71.
Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje
principai:
◆ Asmenvardžius tekste galima rašyti autentiška forma pridedant lie-
tuvišką galūnę arba juos adaptuoti (tokiu atveju šalia skliausteliuose
galima nurodyti ir autentišką pavardės formą).
◆ Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai
ir vietovardžiai transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių
kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui.
◆ Rusų kalbos asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami pagal
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotą instrukciją72.
◆ Tekste kitų kalbų vietovardžius reikia rašyti adaptuota forma, t. y. jie
pateikiami pagal tarimą, remiantis žodynais, enciklopedijomis, at-
sižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas.
◆ Visų šalių asmenvardžius ir vietovardžius rašant pagal minėtus ben-
druosius principus, išlaikomos tradicinės formos, pvz.: Karolis Di-
dysis, Petras Pirmasis, Anglija, Lenkija, Prancūzija, Suomija, Švedi-
ja, Daugpilis, Dauguva, Krokuva, Paryžius, Varšuva ir t. t.73
71 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl sanskrito vardų ir terminų rašymo“ (patvirtinta 2000 m. kovo 2 d. Nr. 1 (75). Valstybės žinios, 2000 03 17, Nr. 23-610.
72 Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietu-vių kalbos į rusų kalbą instrukcija. Vilnius: Mokslas, 1990.
73 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai [interaktyvus] [žiūrėta 2009 m. spa-lio 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai>.
7 5 ' ' ./*% +. , + ') ."( )&'%. +" ! # !8 +1! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% !1( ( ##
3.2. Naudotos mokslinės literatūros pateikimas studijų
darbe
Rašant įvairius studijų darbus (referatus, kursinius, BBD) naudojama įvai-
ri mokslinė literatūra. Kiekviename studijų darbe turi būti pateikiamas
naudotos mokslinės literatūros (monogra'jų, spausdintinių serialinių lei-
dinių, straipsnių iš monogra'jų, pranešimų, elektroninių dokumentų ir
kt.) bibliogra'nis aprašas.
Šiuo metu susiduriama su įvairiomis bibliogra'nių nuorodų siste-
momis, ypač paplitusi Harvardo bibliogra'nių nuorodų sistema. Rašant
socialinių mokslų darbus remiamasi Amerikos psichologijos asociacijos
(American Psychological Association – APA), humanitarinių mokslų –
Dabartinės kalbos asociacijos (Modern Language Association – MLA) bi-
bliogra'nių nuorodų taisyklėmis74.
Bibliogra'nė nuoroda – tai apie dokumentus, minimus ar cituojamus
mokslo darbe, pateikiamos žinios, kurios leidžia juos identi'kuoti ir su-
rasti. Šiuose metodikos nurodymuose vadovaujamasi Lietuvos standar-
tais LST ISO 690. Dokumentai. Bibliogra+nės nuorodos. Turinys, forma ir
struktūra ir LST ISO 690-2. Informacija ir dokumentai. Bibliogra+nės nuo-
rodos. 2-oji dalis. Elektroniniai dokumentai ir jų dalys.
Tarptautiniuose bibliogra'nių nuorodų standartuose apibūdinami bi-
bliogra'nių nuorodų elementai, nustatoma jų pateikimo tvarka ir nuosta-
tos, kaip perrašyti ir pateikti informaciją, gautą iš šaltinio.
Literatūros perteikimas. „Įtraukti literatūrą į savo tekstą galima ją
cituojant, parafrazuojant, referuojant, analizuojant, interpretuojant, po-
lemizuojant ir vertinant.“75 Mokslinis rašymas paremtas šiais teksto per-
teikimo būdais, nesvarbu, koks mokslo darbas būtų rašomas.
74 Studijų darbų metodiniai nurodymai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. Parengė Z. Atkočiūnienė, B. Grebliauskienė, O. Janonis. Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2003, p. 13.
75 Rienecker L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 146.
#! !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
Tekstinės išnašos, jų ryšys su literatūros sąrašu
Išnaša76 yra trumpa pastaba, įterpiama į tekstą skliausteliuose, teksto apa-
čioje, arba nurodoma studijų darbo pabaigoje. Jos paskirtis – identi'kuoti
leidinį ar kitą dokumentą, iš kurio paimta citata, perfrazuota idėja ir pan.,
bei nurodyti jos tikslią vietą pagrindiniame leidinyje. Bibliogra'nių nuo-
rodų77 sąrašas uni'kavimo sumetimais studijų darbuose paprastai patei-
kiamas puslapio apačioje arba darbo pabaigoje. Jis yra numeruojamas.
„Pagal bibliogra'nių duomenų apie cituojamus ar minimus dokumentus
išsamumą bibliogra'nės nuorodos būna trumposios ir išplėstinės.“78
Literatūrai, kuria remiamasi, nurodyti dažniausiai naudojami tokie
variantai:
◆ lenktiniuose (…) skliaustuose;
◆ laužtiniuose […] skliaustuose;
◆ įterpiant išnašą, jos paaiškinimą nukeliant į teksto puslapio apačią
arba į teksto pabaigą.
Pagrindinės mokslinės literatūros perteikimo formos: citavimas,
parafrazavimas, referavimas, analizavimas, interpretavimas, polemi-
zavimas ir vertinimas. Kai pateikiama citata, nurodoma:
◆ autorius(-iai),
◆ antraštės pavadinimas,
◆ paantraštės pavadinimas,
◆ leidimo vieta,
◆ leidimo data,
76 Išnaša – pastaba teksto apačioje (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. IV leidimas. Vyr. redaktorius St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 245).
77 Nuoroda – 1) teksto šaltinio nurodymas; 2) koks nors ženklas arba sutrumpinimas, kuriuo į ką nors nurodoma; 3) žodis, kuris nurodomas į pagrindinį žodį; 4) nurody-mas, direktyva (žr. ten pat, p. 444).
78 Janonis O. Bibliogra+nių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika (pagal Lietuvos standartus LST ISO 690 ir LST ISO 690-2). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, p. 22.
7 5 ' ' ./*% +. , + ') ."( )&'%. +" ! # !8 +1! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% !1( ( #"
◆ puslapis.
Pavyzdys
Vilūnienė A., Volbekienė V. Kūno kultūros pamoka: metodinis leidi-
nys. Kaunas: LKKA, 2001, p. 45.
Literatūros perteikimo būdai
Literatūros citavimas. Citatos turi būti įkomponuotos į bendrą darbo
tekstą išradingai, tinkamoje vietoje. Knygos antraštė yra išryškinama
kursyvu (pvz., Rienecker L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą.
Vilnius: Aidai, 2003, p. 30).
Citatos neturi būti pernelyg ilgos (1 puslapio ir ilgesnės). Ilgesnės negu
1 puslapio citatos yra netoleruotinos. Jeigu autoriaus darbe nepateikia-
ma jokia nuoroda į literatūrą, laikoma, jog tai yra studijų darbo autoriaus
mintys, o tai – autorinių teisių pažeidimas.
Pagrindinis nuorodoje pateikiamų duomenų šaltinis yra pati cituoja-
ma literatūra. Nuorodoje nurodyti duomenys apibūdina konkretų litera-
tūros šaltinio egzempliorių, kuris buvo skaitomas, studijuojamas, peržiū-
rimas ir naudojamas.
Kai darbe cituojamos kito autoriaus mintys, būtinai daroma atitinka-
ma nuoroda. Cituojama keliais būdais:
◆ tiesioginiu citavimu – paraidžiui cituojant kito autoriaus medžiagą
(tekstas gali būti verčiamas iš kitos kalbos);
◆ šalutiniu citavimu – atpasakojant kito autoriaus mintis arba modi'-
kuojant modelį (schemą, gra'ką ir pan.)79.
Tiesioginės citatos tekste skiriamos kabutėmis („…“), laikantis lietuvių
kalbos skyrybos taisyklių. Nuoroda į literatūrą dedama iš karto po citatos
pabaigos.
79 Kasnauskienė G. Baigiamųjų darbų rašymo metodiniai nurodymai. Vilnius: VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, 2008, p. 21. Prieiga per internetą: <http://www.tvm.lt/repository/Studentams/Metodine%20informacija/baigiamie-ji%20darbai%20-%20metodiniai%20nurodymai.pdf>.
!$ !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
Esant šalutiniam citavimui nereikalaujama vartoti specialių skyrybos
priemonių, tačiau būtina pateikti nuorodą į originalų leidinį, iš kurio pa-
imta medžiaga. Nuoroda pateikiama cituojamos minties pabaigoje:
◆ kai reikia perteikti tekstą jo visiškai nekeičiant, t. y. kai svarbu ne tik
tai, kas pasakyta, bet ir kaip pasakyta;
◆ kai būtinai reikia remtis teksto autoriumi;
◆ kai analizuojant tekstą reikia iliustracijos kaip analizės medžiagos.
Citatas galima vartoti labai įvairiai, tačiau svarbu, kad jų nebūtų gau-
su ir jos būtų gerai parinktos. Citata gali būti darbo autoriaus argumentų
pagrindas, tačiau cituojama tik tada, kai to reikia. Citatas reikia aptarti
ir įvertinti. Aptarti citatą tai nėra tas pat, kas ją parafrazuoti. Būtina pa-
minėti, kodėl ta citata atsirado autoriaus darbe, ką ji rodo. Moksliniame
darbe negalima įtraukti citatos ir jos palikti be jokio komentaro.
Reikia cituoti taip, kad nebūtų nustelbta pagrindinė mintis, arba ci-
tuoti tuo atveju, kai norima paprieštarauti cituojamo autoriaus požiūriui.
Citatą tekste reikia aiškiai išskirti, taip pat būtina nurodyti, iš kokio šal-
tinio ji paimta, „cituoti privaloma visiškai tiksliai, net jei tekste akivaizdi
klaida“80. Praleistos citatos vietos pažymimos skliaustais su tritaškiu: (…),
<…> arba […]81. Pvz.: „Sąvoka trianguliacija, pažodžiui išvertus iš lotynų
kalbos, reiškia trikampį. Šiuo atveju – tai tyrimo būdas, analizuojantis
reiškinį iš kelių pozicijų. <…> Todėl, norint nuodugniau ir plačiau suvokti
tiriamąjį reiškinį, pravartu taikyti kelis tyrimo metodus.“82
Jei citatoje daugiau kaip 40 žodžių, galima naudoti kursyvą ir teksto
neišskirti kabutėmis. Pvz.: Ribinius kaštus galima apibūdinti taip – tai pa-
pildomieji kaštai, pridedami prie bendros kaštų sumos, kai prie esamos ga-
mybos apimties pridedama dar viena prekė. Vienos papildomos prekės ri-
biniai kaštai – tai kintamieji kaštai. Pastovieji kaštai į ribinių kaštų sudėtį
80 Rienecker L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 149.81 Ten pat, p. 149.82 Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis [trečias leidimas].
Šiauliai: Lucilijus, 2005, p. 257.
7 5 ' ' ./*% +. , + ') ."( )&'%. +" ! # !8 +1! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% !1( ( !%
neįskaičiuojami, nes jie pakitus gamybos apimčiai nesikeičia. Taigi taikant
ribinių kaštų metodą apskaičiuojama tik kintamųjų kaštų sudėtis.83
Tačiau patartina visame darbe išlaikyti citavimo vienodumą, pasiren-
kant arba kabutes, arba kursyvą.
American Psychological Association (APA) citavimo stilius yra daž-
niausiai paplitęs socialinių mokslų darbuose84. Nuorodos į literatūrą pa-
teikiamos tekste. Jei rašant tekstą citatos pradžioje minimas autorius arba
autoriai, tai po autoriaus pavardės (minint pirmą kartą, šalia pavardės turi
būti pateikiamas visas autoriaus vardas; cituojant kitus kartus galima pa-
teikti tik pavardę ir pirmąją vardo raidę) nurodomi leidimo metai, o po
citatos pabaigos – tikslus leidinio puslapis.
Pavyzdys
B. R. Jewello (2002) teigimu, „planavimas yra valdymo funkcija, pade-
danti apibrėžti būsimų veiksmų tikslus ir nuspręsti, kokie kyla uždaviniai
ir kokių reikia išteklių jų siekiant“ (p. 31).
Jei autoriaus arba autorių pavardės nenurodomos teksto pradžioje arba
įvadinėje citatos dalyje, tada autorius, leidimo metai ir puslapis nurodo-
mi citatos pabaigoje. Pvz.: „Norint apskaičiuoti standartinių kaštų sumą,
pirmiausiai reikia nustatyti kiekvieno kaštų elemento standartus“ (Jewell,
2002, p. 321).
Jei cituojant autorių studijų darbe remiamasi keliais jo leidiniais, iš-
leistais tais pačiais metais, nuorodoje tuose pačiuose skliausteliuose šalia
metų pažymima mažoji raidė (a, b, c ir t. t.), patikslinant, kokiu būtent
šaltiniu remtasi (literatūros sąraše visi to paties autoriaus leidiniai, išleisti
tais pačiais metais, turi būti išskiriami šalia metų nurodant tokias pačias
mažąsias raides kaip ir tekste). Pvz.: „Visa tai yra didėjančių diskusijų apie
socializacijos ir individuacijos dermę prielaida“ (Mažeikis, 2006 a).
83 Jewell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: Fe Baltic Press, 2002, p. 320.84 Studijų darbų metodiniai nurodymai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.
Parengė Z. Atkočiūnienė, B. Grebliauskienė, O. Janonis. Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2003, p. 13.
!& !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
Nuorodų pateikimas, kai vartojami laužtiniai skliaustai
Kai teksto nuoroda rašoma laužtiniuose skliaustuose, nukreipiama į lite-
ratūros sąrašą, esantį darbo pabaigoje. Šiuo atveju nuorodą sudaro skai-
čius (pvz., [1]), atitinkantis eilės numerį literatūros sąraše. Jei pateikiama
konkreti citata, nurodomas ir cituojamas puslapis (pvz., [2: 5]).
Pavyzdžiai
1. Etzioni A. Toward Socio-Economic. Contemporary Sociology, 1985 a,
vol. 14, p. 178–179. ISSN 0094-3061.
2. Etzioni A. 3e Moral Dimensijon: Toward a New Economics. New
York: Free Press, 1988. ISBN-0-02-909901-3.
Pvz.: „Kaip teigia A. Etzioni [1: 25]…“
Nuorodų pateikimas teksto apačioje
Nuorodos kaip išnašos gali būti pateikiamos ir teksto apačioje. Pvz.: „No-
rint apskaičiuoti standartinių kaštų sumą, pirmiausiai reikia nustatyti
kiekvieno kaštų elemento standartus.“85
Jeigu citata nurašyta ne iš pirmojo šaltinio, o iš kito leidinio, kurį ci-
tuoja autorius, nuorodą pradedame žodžiais: cituojama pagal leidinį (cit.
pagal (liet.) arba op. cit. (jeigu tai užsienio autoriaus leidinys).
Jei cituojamas tas pats autorius ir tas pats leidinys, bet skiriasi puslapis,
tada rašoma: ten pat, p. … (liet.) arba ibid., p. … (užsienio autorių).
Parafrazavimas. „Parafrazė – tai svetimo teksto perteikimas savais
žodžiais, ta pačia eilės tvarka ir labai nenukrypstant nuo teksto.“86 Tai
atliekama tuomet, kai kontekstui svarbus visas šaltinis. Parafrazuojama:
◆ kai reikia perteikti turinį ir tiksli formuluotė nesvarbi;
◆ kai teksto stilius neatitinka darbo stiliaus;
◆ kai tekste akcentuojami kiti dalykai, nei reikia darbui;
◆ kai tekstą reikia trumpinti;
85 Jewell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: Fe Baltic Press, 2002, p. 321.86 Rienecker L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 149.
7 5 ' ' ./*% +. , + ') ."( )&'%. +" ! # !8 +1! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% !1( ( !'
◆ kai reikia parodyti, kad supratote tekstą87.
Referavimas – svetimo teksto minčių ir informacijos išdėstymas, pa-
sirenkant rašomam darbui aktualias teksto dalis, keičiant eilės tvarką.
Referuojama:
◆ kai reikia perteikti teksto esmę;
◆ kai reikia praleisti nereikalingas detales;
◆ kai reikia apibendrintai pristatyti tekstą88.
Tiek parafrazuojant, tiek referuojant reikia rašyti savais žodžiais, savo
stiliumi, tačiau neiškreipti teksto turinio, taip pat atskirti autoriaus min-
tį nuo savų komentarų. Pvz.: Komentuojant šį teiginį, galima pasakyti,
kad…; Apibendrinant autoriaus žodžius, galima teigti…; Iš to, kas pasa-
kyta, galima spręsti… ir pan. Referuojant ir parafrazuojant galima įterpti
citatų, patvirtinančių autoriaus, apie kurį kalbama, žodžius.
Darbo autorius, darydamas nuorodas, visada turi vadovautis princi-
pu – nuoroda turi būti aiški ir atitikti konkretaus darbo pobūdį. Nuoro-
dose turi būti pateikiami konkretūs autoriaus naudotos literatūros pusla-
piai, o ne viso leidinio apimtis (pvz., p. 5).
3.3. Literatūros aprašo sudarymas ir pavyzdžiai
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriasi vieno ar kelių autorių monogra'jų,
straipsnių bei kitų leidinių aprašymo taisyklės.
1. Pirminė atsakomybė.
◆ Jei pagrindine atsakomybe už leidinį dalijasi ne daugiau kaip trys
asmenys ar kolektyvai, reikia nurodyti visus. Jei atsakomybe dalijasi
daugiau kaip trys autoriai, nurodomi trys pirmieji, toliau rašoma:
ir kt., et al., и др.
◆ Keturių autorių leidinys aprašomas pagal antraštę. Jeigu autorių
daugiau kaip trys, dažniausiai rašomos trijų pirmųjų autorių pavar-
87 Rienecker L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003, p. 147.88 Ten pat.
!( !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
dės, pirmosios vardų raidės, o po trečiojo autoriaus galima rašyti ir
kt. Autorių, leidėjų ir kt. vardus, sudarančius jų asmenvardžių dalį,
pageidautina nurodyti pastaboje.
Pavyzdys
Socialinis struktūrinimasis ir jo pažinimas. A. Česnavičius, A. Dargy-
tė-Burokienė, I. Gečienė ir kt. Sudarytoja ir mokslo redaktorė M. Taljū-
naitė. Vilnius: Lietuvos 'loso'jos ir sociologijos institutas, 1999. 181 p.
ISBN 9986-523-69-9.
2. Antraštė. Jei pirminė atsakomybė leidinyje nenurodyta, nuorodos
pirmuoju elementu tampa knygos, straipsnio, dokumento antraštė89. An-
trašte gali būti knygos, jos skyriaus, periodinio, tęstinio, elektroninio lei-
dinio ar jų dalių (straipsnių) pavadinimas. Antraštė rašoma taip, kokia ji
yra šaltinyje.
◆ Kai yra kelios antraštės, bibliogra'nėje nuorodoje rašoma labiau iš-
ryškinta, didesnėmis raidėmis parašyta knygos antraštė.
◆ Kai kūrinio leidėjai yra ne konkretūs autoriai, o asociacijos ar orga-
nizacijos, tada vietoj autoriaus nurodomas leidėjas, rašant visą pa-
vadinimą. Kolektyvinis autorius dažniausiai vartojamas norint ap-
rašyti o'cialaus pobūdžio medžiagą (įstatus, nuostatus pan.), pvz.,
Lietuvos edukologijos universitetas, Statistikos departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir t. t. Pvz., Įmonių +nansiniai ro-
dikliai. 2008 [ketv. 1/4]. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybės, 2009. 115 p.
3. Paantraštė90. Tai gali būti duomenys, paaiškinantys antraštę (infor-
macija apie leidinio tipą, žanrą, paskirtį, rengėjus ir kt.). Šie duomenys
89 Antraštė – knygos ar straipsnio pavadinimas (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. IV leidimas. Vyr. redaktorius St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 16).
90 Paantraštė – antrinė antraštė (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. IV leidimas. Vyr. redaktorius St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 465).
7 5 ' ' ./*% +. , + ') ."( )&'%. +" ! # !8 +1! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% !1( ( !)
pateikiami po antraštės. Prieš paantraštę dedamas dvitaškis, pvz., Ekono-
mikos pagrindai: vadovėlis.
4. Laikmenos rūšis. Tai terpė informacijai arba duomenims įrašyti
arba užrašyti, laikyti, o prireikus surasti, atkurti ir perduoti. Elektroni-
niams dokumentams ją būtina nurodyti laužtiniuose skliausteliuose, pvz.:
[interaktyvus]; [CD-ROM].
Be laikmenos, galima apibūdinti ir leidinio rūšį ar tipą, jeigu tai svar-
bu, pvz.: [interaktyvi duomenų bazė]; [interaktyvus serialinis leidinys].
5. Antrinė atsakomybė. Tai asmenys ar kolektyvai, atliekantys pagal-
bines funkcijas (redaktoriai, vertėjai, dailininkai, elektroninio pašto gavė-
jai, rėmėjai ir pan.). Tai nebūtinas ir retai bibliogra'nėse nuorodose varto-
jamas elementas, pvz.: Iš vokiečių kalbos vertė A. Lozuraitis.
6. Laida. Tai visas dokumento egzempliorių rinkinys, kurių duome-
nys visiškai atitinka vienintelį egzempliorių, laikomą etalonu. Tai būtinas
elementas. Jis pateikiamas tokia forma, pvz.: 5-asis leid.; 5e éd.; 3rd ed.
7. Išleidimo duomenys. Tai duomenys apie dokumento publikavimo
vietą, leidėją ir leidimo metus.
◆ Vieta, kurioje leidinys, dokumentas buvo paskelbti, rašoma origina-
lo kalba, kaip nurodyta šaltinyje.
◆ Jei leidinyje yra kelios išleidimo vietos, rašoma išryškinta išleidimo
vieta.
◆ Jei išleidimo vietos pateiktos vienodai, rašoma pirmoji, esanti lei-
dinyje.
◆ Po publikavimo vietos dedamas dvitaškis (pavyzdžio 1 variantas), o
jeigu leidėjas nenurodomas – kablelis (pavyzdžio 2 variantas).
Pavyzdžiai1. Tamošiūnas T. Socialinių tyrimų kvali+kacinis darbas: įvado struktūra:
mokomoji knyga. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003. 80 p.2. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis. Šiau-
liai, 2005. 398 p.
! !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
8. Leidėjas. Leidėjo įvardijimas gali būti rašomas visas arba sutrum-
pintas, pvz.: Margi raštai, Baltos lankos, Gimtinė, TEV. Tai nebūtinas
nuorodos elementas, tačiau sudarant literatūros sąrašą reikia laikytis vie-
nodumo: leidėjas turi būti nurodomas arba visose literatūros pozicijose,
arba niekur nenurodomas.
9. Išleidimo data. Ji rašoma, kaip nurodyta leidinyje. Žinomos, bet
leidinyje nenurodytos datos pateikiamos laužtiniuose skliaustuose, pvz.:
1989; 2009; [1901].
10. Atnaujinimo ar taisymo data. Naujų leidimų ir versijų elektroni-
niai dokumentai dažnai atnaujinami ir taisomi. Po išleidimo datos, var-
tojant šaltinio terminus, rašoma dokumento atnaujinimo ar pataisymo
data. Po jos dedamas taškas, pvz.: „Atnaujinta 2009 m. vasarį.“
11. Nuorodos sudarymo data. Elektroninių interaktyvių dokumentų
apraše būtina nurodyti nuorodos sudarymo datą. Ji rašoma mažąja rai-
de laužtiniuose skliaustuose, pvz.: [žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.]; [žiūrėta
2007 m. birželio 3 d.; 11:15 GMT].
12. Apimtis. Spaudinių apimtis nurodoma puslapių, lapų, skilčių ir
pan. skaičiumi, o daugiatomių leidinių – tomų skaičiumi, pvz.: 120 p.;
VIII p., 10 sklt.; 15 p.; 1103 lap.; t. 4; vol. 9.
13. Serija. Serija nurodoma kaip dokumente. Tai nebūtinas nuorodos
elementas. Prieš ir po jos dedamas taškas, pvz., IFLA publications.
14. Pastabos. Pastabos rašomos tik tada, jeigu reikia. Apkrauti bibli-
ogra'nių nuorodų pastabomis nepatartina. Pastabos nėra griežtai regla-
mentuojamos. Jos gali būti pateikiamos pagal bibliogra'nio aprašo ele-
mentų tvarką. Po kiekvienos pastabos dedamas taškas. Visos pastabos
rašomos lietuvių kalba, neatsižvelgiant į aprašomo dokumento kalbą,
pvz.: Dalis teksto anglų k.; Iliustr.; Schem.; Santr. angl. k.
15. Įsigijimo sąlygos ir prieiga.
◆ Interaktyviems dokumentams privaloma tvarka pateikiama infor-
macija jų buvimo vietai nustatyti ir identi'kuoti („Prieiga per…“).
7 5 ' ' ./*% +. , + ') ."( )&'%. +" ! # !8 +1! + ' !" !# !$%&'( )$* + ,-'*!% !1( ( !#
◆ Internete interaktyvių dokumentų buvimo vietoje turi būti nuro-
doma tik konkretus dokumentas ir prieigos būdas (pvz., FTP). Prieš
adresą dedamas dvitaškis. Adresas suskliaudžiamas (<…>).
16. Standartinis numeris. Tai dokumento identi'katorius, identi-
'kuojantis valstybę, leidėją ir konkretų dokumentą. Tai gali būti tarp-
tautinis standartinis knygų numeris ISBN (International Standard Book
Number), tarptautinis standartinis serialinio leidinio numeris ISSN (In-
ternational Standard Serial Number) ir pan. Jeigu cituojamame ar mini-
mame dokumente yra standartinis numeris, jis būtinai rašomas ir biblio-
gra'nėje nuorodoje. Po jo dedamas taškas, pvz.: ISBN 978-9955-20-387-2;
ISSN 1392-0227.
Pagal bibliogra'nių duomenų apie cituojamus ar minimus dokumen-
tus išsamumą bibliogra'nės nuorodos būna trumposios ir išplėstinės.
Trumposios bibliogra&nės nuorodos apima tik pagrindinius, privalo-
muosius duomenis, be kurių neįmanomas dokumento identi'kavimas91.
Literatūros aprašo pavyzdžiai pateikiami 9 priede.
91 Studijų darbų metodiniai nurodymai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. Parengė Z. Atkočiūnienė, B. Grebliauskienė, O. Janonis. Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2003, p. 16–23.
!! !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
4. LENTELĖS, PAVEIKSLAI IR KITA INFORMACINĖ MEDŽIAGA
Studentams, rašantiems įvairius studijų darbus, dažnai kyla klausimų,
kaip pateikti informacinę medžiagą. Bet kokiu atveju lentelių ir paveiks-
lų derinimas studijų darbuose padeda išvengti monotoniškumo. Kartais
atsiranda problemų, kai naudojami labai įvairūs ir skirtingos prigimties
mokslinės informacijos šaltiniai, duomenys apie užsibrėžtus tyrimo ro-
diklius yra renkami skirtingais metodais (pvz.: stebėjimu, anketavimu,
giluminiu interviu), yra remiamasi skirtingomis metodologijomis (kieky-
bine ir kokybine), tyrime dalyvauja skirtingos respondentų grupės (pvz.:
studentai, dėstytojai). Tokiu atveju tikslinga pateikti kelias lenteles, kurios
atspindėtų tyrimo etapus kaip logiškai nuoseklią struktūrą. Statistinės
lentelės iš esmės sunkiau perteikia vaizdą nei paveikslai (pvz.: diagramos,
histogramos, gra+kai ir kt.). Kai lentelės nėra geriausia informacijos patei-
kimo forma, duomenys pateikiami paveiksluose (pvz.: diagramose, histo-
gramose, schemose ir kt.).
4.1. Lentelių pateikimas
Moksliniuose darbuose pateikiamos lentelės dažniausiai yra analitinės ir
interpretacinės. Tinkamai sudarytoje lentelėje neturi būti tiesiogiai atkar-
totas pagrindinio darbo tekstas, o darbo tekste taip pat neturėtų būti tie-
siogiai ir smulkmeniškai atpasakoti lentelės duomenys. Lentelė dažniau-
siai atlieka iliustracinę funkciją, todėl iš pagrindinio teksto turi būti aišku,
kokio pobūdžio informaciją lentelės atspindi (pvz.: statistinį apibendrini-
mą, tyrimo faktus ar kt.).
9 5 ' ' # ./ ) . # :( ; '6!8. +"(# ! + ' +%'" + )!' +/<&%1!= +/:'1.*> + !0! ( !"
Kai pateiktose lentelėse nepavyksta nusakyti esminių darbo rezultatų, o
nurodyta informacija nėra analitiškai apdorota, kyla įtarimas dėl gautų
rezultatų ir pateiktų išvadų patikimumo. Lenteles, kurios iš esmės gerai
neatspindi analitinės informacijos, rekomenduojama pateikti ne pagrin-
diniame darbo tekste, bet prieduose. Pagrindiniame darbo tekste turi būti
pateikiamos lentelės tik analitiškai apibendrintos, informatyvaus turinio
ir su geromis bei tiksliomis pavadinimų formuluotėmis.
Rekomenduojama lentelėse informaciją pateikti taip, kad ją būtų ne-
sunku suprasti. Mokslinio darbo taip pat nerekomenduojama perpildyti
beprasmėmis, duomenimis perkrautomis lentelėmis, nes dėl to nukenčia
darbo kokybė.
Kiekviena lentelė turi turėti sąsają su pagrindiniu tekstu. Esminiai da-
lykai turi būti suprantami vien iš lentelių pavadinimo ir jų turinio. Jos turi
būti suprantamos be didesnių komentarų ir aiškinimų, pateiktų pagrindi-
niame tekste. Sisteminant (pvz., tyrimo duomenis) reikia pagalvoti, kokia
informacija turėtų būti pateikiama lentelėse, o kokia – darbo tekste.
Pagal mokslinę etiką reikia nurodyti kitų autorių publikuotų lentelių
šaltinius, į juos pateikiant nuorodą, pvz., (žr. 18 lentelę).
Lentelės turi būti sudaromos laikantis tam tikrų informacinės
struktūros reikalavimų:
◆ Lentelės turi būti vaizdžios ir nesunkiai suprantamos, nedidelės ir
lengvai apžvelgiamos.
◆ Žodžiai pateikiami be trumpinimų (galima vartoti tik visuotinai
priimtus sutartinius žymėjimus).
◆ Lentelė turi būti informatyvi (pvz., nurodant skirtingo pobūdžio
duomenis, tokius kaip vidurkis, moda, standartinis nuokrypis, im-
ties dydis, juos rekomenduojama pateikti skirtinguose antraštiniuo-
se stulpeliuose).
◆ Lentelėje neturi būti atkartotas tekstas. Tekste turi būti paaiškinta,
kokia informacija pateikiama lentelėje.
"$ !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
◆ Darbo tekste nereikia atkartoti kiekvieno lentelės skaičiaus atskirai,
nes tokiu atveju lentelė papildomos informacijos nesuteikia, o tik
dubliuoja jau esamą tekstą.
◆ Lentelėse reikia vengti duomenų pasikartojimo.
◆ Turi būti aišku, koks požymis (kintamasis, dimensija, rangas ir t. t.)
lentelėse atspindėtas, kokie dydžiai naudojami (absoliutūs, santyki-
niai dydžiai ir pan.).
◆ Taip pat turi būti aišku, ar duomenys pateikti, pvz., apibendrinant
statistikos metraščių duomenis, ar tai autoriaus atlikto tyrimo re-
zultatai.
◆ Labai svarbu, kokie matavimo vienetai (pvz.: sekundės, metrai, me-
tai ir t. t.) vartojami lentelėse, kokia jų prasmė.
◆ Rašant lentelių pavadinimus, reikia vengti stiliaus klaidų, „kalbos
šiukšlių“, profesinio žargono elementų (pvz., failas), santrumpų
(pvz., HP) ir kt. speci'nių žodžių (pvz., konkordancija), supranta-
mų tik darbo autoriui. Apipavidalinant lenteles reikia paaiškinti vi-
sus sutrumpinimus, išskyrus visuotinai pripažintus (pvz.: kg, val.,
min., km ir kt.).
◆ Pateikiant lenteles rekomenduotina naudoti kuo mažiau linijų, taš-
kelių, brūkšnelių ar įvairių spalvų derinio. Lentelėse informaciją pa-
tartina pateikti taip, kad ją būtų nesunku suprasti.
◆ Sudarant lenteles skirtingas ženklų skaičius po kablelio reiškia skir-
tingą duomenų tikslumą, todėl stulpelyje ženklų skaičius po kablelio
negali skirtis (jeigu visame stulpelyje duomenys pateikiami dviejų
skaitmenų po kablelio tikslumu (0,00), tuomet pateikiant duome-
nis lentelėje būtina rašyti, pvz., 0,50). Kiekvienoje lentelės skiltyje
pateikti skaičiai turi būti suapvalinti vienodu tikslumo laipsniu.
Procentus priimta apvalinti 0,1 procento tikslumu. Lentelėse skait-
menys rašomi laikantis eiliškumo – vienetai rašomi po vienetais,
dešimtys po dešimtimis ir t. t. Kas trys skaitmenys daromas inter-
valas, pvz., 1 486 974.
9 5 ' ' # ./ ) . # :( ; '6!8. +"(# ! + ' +%'" + )!' +/<&%1!= +/:'1.*> + !0! ( "%
Lentelių komentavimas. Lentelės gali būti aptariamos keliais būdais:
1) kai supažindinama su lentelėje pateiktais duomenimis. Pateikiant
nuorodą į lentelę, rašoma, pvz.: Kaip atskleidžia 3 lentelėje pateikti
duomenys…;
2) kai lentelės duomenys interpretuojami pateikiant nuorodą, pvz.,
(žr. 3 lentelę).
Komentuojant lentelėse pateiktus duomenis nereikėtų rašyti: žemiau
pateikiamoje lentelėje arba aukščiau pateikiamoje lentelėje matyti… Taip
pat nerekomenduojama nurodyti ir teksto puslapio (pvz.: 3 puslapyje pa-
teiktoje lentelėje matyti…).
Sudarant lenteles patartina naudoti vieną šri+ą ir vienodą šri+o dydį
kaip ir pagrindiniame tekste (pvz., Time New Roman, 12 pt), vartoti tuos
pačius prasminius žodžius ir vienodą terminologiją.
Lentelių numeracija. Kai visame darbe yra tik viena lentelė, tai deši-
nėje lapo pusėje virš lentelės arba prieš jos pavadinimą užrašomas žodis
„lentelė“ (be eilės numerio). Visų lentelių tekstas pradedamas didžiąja rai-
de. Trumpinama „lent.“ tik teksto nuorodose. Kitais atvejais žodis „lente-
lė“ netrumpinamas.
Kai tekste pateikiama daugiau nei viena lentelė, tada lentelės nume-
ruojamos ištisai arba atsižvelgiant į to skyriaus, poskyrio, skyrelio nu-
meraciją. Lenteles numeruojant ištisai, reikia išlaikyti numeravimo nuo-
seklumą. Lentelių numeris rašomas arabiškais skaičiais, tarp skaičiaus ir
žodžio padarius vieno simbolio tarpą (pvz., 10 lentelė).
Kai lentelės numeruojamos atsižvelgiant į skyriaus, poskyrio ar sky-
relio numeraciją, lentelės numeris pateikiamas kartu su to skyriaus, pos-
kyrio ar skyrelio numeriu (pvz., 1.1 poskyryje pateikta lentelė numeruo-
jama – 1.1.1 lentelė). Skyriaus numeris nuo lentelės numerio turi būti
atskiriamas tašku. Lentelės numeris kartu su žodžiu „lentelė“ rašomas
prieš jos pavadinimą vienoje eilutėje arba virš pavadinimo dešinėje pusėje
(žr. 18 lentelę).
"& !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
!"#$%&$#'( $%#&'()!*)&+!( !,!)-+!%(.#!
!"#$% &'(%)(*(+,'(!%-"( !"(.(/%
!"!#$%$&' ()*&*%+',-.!+*/01$'-2-/$*/"$*%3-/!+*456$73,-1/!$8$!01-6!#$&!1
9!+*456$751-/5#!1
:!%4' ()*&*%+',-+06$%8$'-/5%/6*+'-6!%43,-1/!$8$!01-6!#$&!1;-:!%4'-.!)<4$%$&!1-=1!%+</$!$->#!04$!0?,->&!@$!0?A
:!%4!1
B%+*6"!)' C0#D+$1,-!+$&+$1,-#!04<E!,-#!)<E!-$F-1/!$8$!01 9$%+!&575-6*$/F&D
C!%+</$' G$151-&!+*&!+$%D1-5.*6!H$751 9$%+!&575-6*$/F&D
I!)+$%$1J-K*/!%!"$8$01-G;,-L06!01/!1-M;- !"!#$!#%"&#'&()$&!"#%*+"$,&B-#!)$1;-G$)%$01J-N(G,-OPPP,-.;-OQ;
Jeigu lentelei sudaryti buvo naudoti ne studento asmeninio (autorinio)
darbo (tyrimo) duomenys, tuomet reikia nurodyti leidinio autorių, publi-
kavimo metus ir puslapį (žr. 19 lentelės aprašą).
Jeigu remdamasis kitų autorių ar leidinių duomenimis studentas pa-
rengė autentišką lentelę (ją papildė savo skaičiavimais ar joje apibendrino
kitų autorių pateiktus duomenis), tuo atveju nuoroda į kitus autorius ar
literatūrą pateikiama taip (žr. 19 lentelę).
!"#$%&$#'(" !"#$#%&'(#)#%*+,-).#(/%0'121!2&1.+3'1%0'*'4%1-)25)2('16
!/010+23+%",(,"#145$ 6')"(74,'*)089+%!"(.(/%
:"%(%!(2%)4;-"%+<=20>3?
@-)('%+)A2(%
BF-"$15J OPPQ OR-RSR QPP TPP
C/05#5-&$*1+!1 OPPQ UVSW XQ QOX
Y)*/1!%#6$751-1*%$Z%$7! OPPQ QSPQ U XP
[!61+<8$'-1*%$Z%$7! OPPQ QOUQ R OP
\)!/$'-1*%$Z%$7! OPPQ XSVQ QW WO
]*%/$&'-1*%$Z%$7! OPPQ QOOT R QS
L51D#@$5-1*%$Z%$7! OPPQ XPXT QO TU
^5+D%'-1*%$Z%$7! OPPQ QXTW R OQ
C/05#5-6;-1*%$Z%$7! OPPQ XTPV QX RX
I!8$'-1*%$Z%$7! OPPQ QRXT W OT
!"#$!.!1/!$8$05+!-!0+56$'-6*&$!%+$1J--."#/01)$&"/$%'#!#2$&%"#+)&3*425"+)$#)$&4#2!)40$&#'&(6&3*425!)("#,&7#2!84)$&
3*425!)(6&#'&9:$!6&$8'";*+"$<&=>>?,&G$)%$01J-C+!+$1+$/51-#*.!6+!&*%+!1-.6$*-]$*+0"51-:*1.0E)$/51-G<6$!01<ED1,-OPPX,-.;-TT_RQ;
Reikia stengtis lentelių neskaidyti. Tačiau labai prireikus lentelę galima
perkelti į kitą puslapį, kitame puslapyje parašant, pvz., 3 lentelės tęsinys.
! " " # $% & $ # '( ) "*+,$ -.(# + - " -/". - &+" -%01/2+3 -%'"2$45 - +6+ !
Tuomet iš naujo užpildomi visų lentelės stulpelių ir eilučių pavadinimai.
Negalima lentelės pavadinimo pateikti viename teksto puslapyje, o pačią
lentelę ar jos dalį – kitame.
Lenteles pageidautina išdėstyti taip, kad jas būtų galima peržiūrėti ne-
sukiojant darbo. Jeigu išimtiniais atvejais lentelę reikia pateikti horizonta-
liai, ji turėtų būti pateikiama taip, kad, norint ją peržiūrėti, darbą reikėtų
pasukti pagal laikrodžio rodyklę. Labai didelės apimties lentelės yra kelia-
mos į darbo priedus.
Lentelės pavadinimas. Lentelės pavadinimas rašomas mažosiomis
raidėmis, pradedant didžiąja, virš lentelės arba dešinėje pusėje. Lentelės
pavadinimas turi būti pateikiamas virš paaiškinamos lentelės. Pavadini-
mo antraštė neturi būti labai ilga.
Lentelės pavadinimas rašomas tokiu pačiu šri+u kaip ir pagrindinis
tekstas (pvz., Time New Roman, 12 pt). Taip pat jį galima paryškinti. Pava-
dinimas turi aiškiai įvardyti lentelės turinį. Jis dažniausiai rašomas pavar-
tojant lentelės turinį apibūdinančius prasminius žodžius, juos sujungiant
į logiškai prasmingą sakinį.
Rašant lentelės pavadinimą, reikėtų vengti terminų, kuriuos būtina
paaiškinti po lentele arba išnašose puslapio apačioje. Lentelės pavadini-
mas turi būti suprantamas be papildomo aiškinimo. Taip pat reikia vengti
gramatinių ar sintaksės klaidų.
Pateikiant lentelės pavadinimą rekomenduotina greta jo nurodyti ir
kitą informaciją, kuri lentelėje nėra atskirai pateikiama. Dažniausiai tai
yra: imties dydis (pvz., N = 1004), bendri matavimo vienetai (pvz.: metai,
centimetrai ir kt.), tyrimo tipas (pvz., apklausa) ir t. t.
Rašant lentelės stulpelio antraštę, be papildomo paaiškinimo, galima
vartoti visuotinai priimtus, bet ne speci/nius sutrumpinimus, pvz.: Nr.
(numeris), % (procentai).
Statistinių rodiklių aprašo sutrumpinimus, prieš juos pateikiant lente-
lėse, rekomenduojama aprašyti darbo tekste.
" 7+.+#+8/1"(&84-9:"4+/7:"/$%6-21"2$&14-%-+ -"%8/14;2+-" <" !"#$%&'( )*&"+$'(
Kiekvienas lentelės(-ių) stulpelis, taip pat ir paantraštinis (esantis po
stulpeliu) bei esantis kairėje lentelės pusėje, turi turėti antraštę. Tokios
struktūros laikymasis leidžia aiškiau paskirstyti elementus, nesudarant
papildomo stulpelio (žr. 20 lentelę).
)*"#$%&$#'("72).'3#(#%&-2!832/%0'$9.2-1%:;-).&#<%3'.'26
6")",(-0+#4B-/0C(*!"-"%+1/0-'*9+>'*)20+-")"%
601" 6'1("*" D(1/2!(%
^5&$%!)$%$1 ` a a
:!%4$%$1 ` ` a
B%+*6"!)' ` ` `
C!%+</$' ` ` `
!1+!E!@-+$%/!&$-&!+!$-.!@<&D+$- ,̀-%*+$%/!&$-a; C0#!6<+!-!0+56$'-6*&$!%+$1J-K*/!%!"$8$01-G;,-L06!01/!1-M;- !"!#$!#%"&#'&()$&!"#%*+"$,&B-#!)$1;-G$)%$01J-N(G,-OPPP,-.;-XR_XS;
Lentelių stulpeliai pagal informacijos apimtį skirstomi į antraštinius ir
paantraštinius. Antraštinių ir paantraštinių stulpelių naudojimas leidžia
išvengti žodžių atkartojimo stulpelių antraštėse neprarandant stulpelio
aprašo informatyvumo.
Visos stulpelių antraštės rašomos mažosiomis raidėmis pradedant di-
džiąja. Taip pat rašomi ir lentelėje pateikiami duomenys.
Lentelių tipai. Lentelių yra įvairių tipų. Dažniausiai darbuose patei-
kiamos skaitmeninės, tekstinės lentelės, taip pat lentelės, kuriose nurodo-
mi rodikliai, psichometrinė statistika ir kt.
Tekstinėse lentelėse dažniausiai pateikiami skaitmeninės (kiekybi-
nės) išraiškos duomenys, kitaip tariant, tekstiniai duomenys. Tai gali būti
žodžiai, sakiniai, frazės, teksto atkarpos ir kt. Tekstinėse lentelėse taip pat
pateikiami autentiški tiriamųjų atsakymai, gauti atliekant, pvz.: giluminį
interviu, atvejo studiją ir kt. (žr. 21 lentelę).
Tekstinių lentelių antraštėms keliami tie patys reikalavimai kaip ir
skaitmeninėms lentelėms. Taip pat be papildomo teksto turi būti aišku,
kokios prigimties yra tekstinė medžiaga (pvz.: laiškas, stenograma ar kt.),
! " " # $% & $ # '( ) "*+,$ -.(# + - " -/". - &+" -%01/2+3 -%'"2$45 - +6+ #
taip pat kokiu būdu gauta atitinkama tekstinė medžiaga (pvz., tiriamųjų
autentiški atsakymai, dokumentų kontent analizė ir kt.).
) "#$%&$#'("='>)2'"12'2%)';2#)'42)2"#1-%.-2191%'!."#1-%?.,2&.2)'32%2)@#&A
3';2)2'2%?0'&-2*#(23'2
E"F*("/%("(+*">(0*"#(*(/0%'+)'(%$%+"!)/0%'+G),(2)(*"-(+(*H02-">(*("(+G="2'(B08(-"(
Q; b.!6*$457$&!1-.!6*%4+$-$6-.!+*$/+$-!+!1/!$+!1-=@6;J-R-.6$*#3-A/.#5%)$&"/$"83"&BC)'+"D#E
5#$&F/"'2#3)(#+"$-^6;-X,-QP,-QU,-OQ-$6-/+;c-QP-.6$*#3-G#5"5$#50&#'&1'"81#+)&42#%."&BC)'+"E
D#5#$&F/"'2#3)(#+"$&^6;-V,-RQ,-URA;
O; !6*$F/$&!1-4!0+$-)$H*%H$73-!6-)*$#$&3-+!&-+$/6!$-"*$/)!$-=@6;J-QP-.6$*#3-G#5"5$#50&#'&1'"8E1#+)&42#%."-^6;-QT,-OR,-QWTc-R-.6$*#3-A/.#5%)$&"/$"83"&BC)'+"D#5#$&F/"'2#3)(#+"$-^6;-O,-OO,-OU,-TX-$6-/+;c-QV-.6$*#3-H5C)'+"D#5#$&F/"'2#3)(#+"$-^6;-W,-QT,-QR,-QW-$6-/+;A;
X; !6*$4!-$%1+60/+05+$,-!.&5/<+$-=@6;-U-.6$*#3-I"'9)&!2#$0$&#'&"/$%"#!"&BC)'+"D#5#$&F/"E
'2#3)(#+"$&^6;-OU,-OS-$6-/+;A;
T; !+*$/+$-#*/)!6!H$7!1-=@6;J-QX-.6$*#3-J)%2$K#6&!2#$0&?-BC)'+"D#5#$&F/"'2#3)(#+"$-^6;-QT,-QR,-QWc-O-.6$*#3-J)%2$K#6&!2#$0&=&BC)'+"D#5#$&F/"'2#3)(#+"$-^6;-Q,-O,-X,-T-$6-/+;c-QR-.6$*d#3-J)%2$K#6&!2#$0&L&BC)'+"D#5#$&F/"'2#3)(#+"$-^6;-Q,-O,-X-$6-/+;A;
R; B%e56&!H$751-+6*+$*1$*&1-!1&*%$&1-%065#<&!1-!%+-4!&$%$'-.!/058$',-$%1+60/H$7',-*+$/*d8$'-!.6!F<&'-$6-.!%;,-."f;,-.6*/$'-g-.65#0/+',-!6E!-26*%4$&'-@*%/)$%$&!1-=@6;J-OR-.6$*#3-M"'!)!)(6&!2#$#6&"/$"83"&BC)'+"D#5#$&F/"'2#3)(#+"$-^6;-Oc-V-.6$*#3-I#1+25#50&/'2%*E
9"&BC)'+"D#5#$&F/"'2#3)(#+"$-^6;-UQA;
W; !6*$4!-.!+"$6+$%+$,-10#*6$%+$,-+06D+$-$6-!+%!07$%+$-"$#!01-+"!6/3-6*4)!&*%+057!%8$!1-+!$1<d/)*1,-.)!%01,-6*$/!)!"$&01,-#<#@$01-=@6;J-U-.6$*#3-I"'9)&!2#$0&#'&"/$%"#!"&BC)'+"D#5#$&
F/"'2#3)(#+"$-^6;-VX,-OOVc-OT-.6$*#3-N2.2O#5%2.#6&!'"5$/)'!"$&BC)'+"D#5#$&F/"'2#3)(#E
+"$-^6;-WU,-WV,-WS,-UP-$6-/+;A;
U; !6*$4!-+*$/+$-2"!$6!01-.5EZ#@$5-$%e56&!H$73-!.$*-.!1$/*$+01$!1-!6E!-%*2.6!1+!1-!.)$%/<dE*1-=@6;J-OT-.6$*#3-N2.2O#5%2.#6&!'"5$/)'!"$&BC)'+"D#5#$&F/"'2#3)(#+"$-^6;-OT,-TU,-SR-$6-/+;c-OO-.6$*#3-P')&!'"5$/)'!"$&BC)'+"D#5#$&F/"'2#3)(#+"$-^6;-X,-T,-XT-$6-/+;A;
I!)+$%$1J-Q"#%)+)()&+)%$.#5#)&!*'#+)-RA1+#5#$!'"D#5S&5";!T&42'$.8#&$8%8'#"5K#6C)'+"D#5#6&F$#/"'2#3)(#+6&$8/"/'"$E
!#5#+)&3".#+*90$&32'2$5#)&'23."+25!"4#+)&%)5!2%$!2U-"!"$%"#!";-Y+!1/!$+51-6*%4D7!$-!#"5/!+'-.65e*1$%D-E*%#6$7!->h06*"$8$01,-[!)8$Z%!1-$6-[!6+/01?,-OPPS-&;-"!1!6$1,-.;-OV_OS;
Lentelės, kuriose pateikiami tyrimo rodikliai. Tam tikro nagrinė-
jamo reiškinio požymiai vadinami kintamaisiais, arba rodikliais. Pvz.,
individo socialinės-ekonominės padėties indeksas gali būti išvedamas,
apibendrinant pavienius tiriamųjų demogra/nius požymius, t. y. išsilavi-
nimą, pajamas, profesijos prestižą, karjeros galimybes ir kt. Tokiose lente-
lėse pateikiamos medžiagos tikslas – atskleisti nagrinėtų požymių struk-
tūrą kaip visumą (žr. 22 lentelę).
$ 7+.+#+8/1"(&84-9:"4+/7:"/$%6-21"2$&14-%-+ -"%8/14;2+-" <" !"#$%&'( )*&"+$'(
))"#$%&$#'("" B+,-).#('2%0'*'4%'3>2'"1%*&"0-1%32-1.-%2&%!'23-%CDDE%3F%
0&'$>2#(-
I-F(/%6('%)' J"(-'
60)'24% :20>3 D42"( :20>3 60)'24% :20>3 D42"( :20>3
BF-"$15 Q-OOV-WUQ QPP,P Q-PXQ-RWP QPP,P RUS-OTR QPP,P RTR-TPX QPP,P
P_QS ORP-OXW OP,T OWP-SVV OR,X QTO-OVQ OT,W QRP-XXS OU,W
OP_WT UWT-RSQ WO,O WWQ-QSO WT,Q XPX-WUS RO,T XOT-XPO RS,T
WR-i OQX-VTT QU,T QPS-XVP QP,W QXX-OVR OX,P UP-UWO QX,P
I!)+$%$1J%J)!2'*$&#'&4*'"#&7#2!84)(2&=>>V&W&X)+25&"51&+25&7#!Y8"5#",-C+!+$1+$/51-#*.!6+!&*%+!1-.6$*-]$*+0"51-:*1d.0E)$/51-G<6$!01<ED1,-OPPU,-.;-OO;
Psichometrinę statistiką ir tiriamųjų požymių kokybę vaizduo-
jančios lentelės. Socialiniuose moksluose dažnai susiduriama su ad hoc
metodikomis, kurios yra sukurtos konkrečiam tyrimui. Pvz., dirbant su
psichometrinėmis priemonėmis – testais – yra privalu nurodyti jų meto-
dologinės kokybės charakteristikas. Tam tikri psichometrinės statistikos
matai pateikiami tiek dirbant su ad hoc testais, tiek naudojant kitus testus
(žr. 23 lentelę).
)+"#$%&$#'("G'2!#3/(/%.-;H)2)2/%>2)2/%.-1.#%">$"#I2/%')'42J91%&-J"4.'.'2%
2&%0'.2!23"3#%1.'.21.2)91%;H'&'!.-&21.2!#1
)")(%)(*$%+>K"2"!)'2(%)(!0%+=","1(*(-"%C"(!0-989+)'>K*(*(9+
F(*(9+)'%)"%
j@#058$'-10%/0&5-/5*kH$*%+'-"$#06/$1 P,WW
j@#058$'-1/$6$!&51$51-4*E51-/5*kH$*%+'-='W#!!A-"$#06/$1 P,XR
L$%$&!)$-+*1+5-0@#058$'-$%+*6/56*)$!H$7!-=H5!2'E#!2+EZ)'''2."!#)5A P,PQ
L!/1$&!)$-+*1+5-0@#058$'-$%+*6/56*)$!H$7! P,XU
G$#0+$%D-+*1+5-0@#058$'-$%+*6/56*)$!H$7! P,QR
L$%$&!)$-+*1+5-0@#058$'-1/$6$!&57$-4*E!-=+*1+5-0@#05+$*1-/56*)$!H$7!-10-E*%#60570-+*1+5-2"*68$0A-'W#!!
P,OQ
L!/1$&!)$-+*1+5-0@#058$'-1/$6$!&57$-4*E!-'W#!! P,RQ
N*1+5-"$#$%$5-10#*6$%!&0&5-65#$/)$1-Z')59"DY& P,VO
I!)+$%$1J-95"$*6$*%D-Y;-N*Hl%$%$5-$F.601$&5-+*1+'-+!$/<&5-7!0%05)$'-+*Hl%$%$!&1-.5)$%/$!&1-%01+!+<+$-+<6$&!1;-BFJ-[')C2$#50$&$!81#()$@&!2)'#("&#'&/'"%!#%",-I$!0)$!$J-I$!0)$'-/5)*4$751-)*$#<E51-H*%+6!1,-OPPR,-^6;-Q,-.;-TR;
! " " # $% & $ # '( ) "*+,$ -.(# + - " -/". - &+" -%01/2+3 -%'"2$45 - +6+ %
Daugiamatės statistinės analizės duomenų pateikimas lentelėse.
Dažniausiai paplitę daugiamačiai analizės metodai, pvz.: dvifaktorinė dis-
persinė analizė, logistinė regresija (žr. 23 lentelę), diskriminantinė analizė
ir kt. metodai. Daugiau informacijos apie įvairius statistinės analizės me-
todus galima rasti V. Čekanavičiaus ir G. Murausko knygoje „Statistika ir
jos taikymas“ (II dalis, 2000).
Lentelėse duomenys pateikiami pasitelkiant SPSS Statistic for Win-
dows programinį paketą. Daugiamačiai metodai leidžia iš kelių esminių
teorinio (matematinio-statistinio) modelio rodiklių, koe/cientų patiki-
mai spręsti, ar empiriniai statistiniai duomenys neprieštarauja teoriniam
modeliui. Lentelės, kuriose pateikiami daugiamatės analizės rezultatai,
turi būti sudaromos taip, kad jos atskleistų svarbiausius ir informatyviau-
sius tyrimo modelio rodiklius.
),"#$%&$#'("K1!'2.L%284'2!2"12-(2%2&%)-284'2!2"12-(2%1."$-).'2%:!4'12M!';2('<
I=%!"(.(/0)(+1/0-'*4%
L%!"()"J#"%(M!">(8"
N'(O#"(!$ @O#"(!$
^*$F)!$/D U T WX,W
BF)!$/D Q QO SO,X
BF-"$15J US,O
I!)+$%$1J&K*/!%!"$8$01-G;,-L06!01/!1-M;- !"!#$!#%"&#'&()$&!"#%*+"$,-BB-#!)$1;-G$)%$01J-N(G,-OPPP,-.;-QVW_QVU;
Taikant logistinės regresijos metodą, teisingai klasi/kuoti 7, o neteisin-
gai – 4 studentai. Tai sudaro 63,6 proc. teisingų prognozių. Iš išlaikiusiųjų
egzaminą teisingai klasi/kuoti 12, o neteisingai – 1 studentas. Tai sudaro
92,3 proc. teisingų prognozių. Teisingai klasi/kuotieji išdėstyti klasi/ka-
cinės lentelės pagrindinėje įstrižainėje. Bendras teisingai klasi/kuotų stu-
dentų procentas yra 79,2 (žr. 24 lentelę).
& 7+.+#+8/1"(&84-9:"4+/7:"/$%6-21"2$&14-%-+ -"%8/14;2+-" <" !"#$%&'( )*&"+$'(
4.2. Paveikslų pateikimas
Visi pagrindiniai metodologiniai reikalavimai, kurie keliami apipavidali-
nant lenteles, galioja ir paveikslams. Kalbant apie paveikslų pranašumus,
yra akivaizdu, kad gra/nį vaizdą galima suvokti lengviau ir greičiau nei
skaitmeninių simbolių tekstą, kuris pateikiamas lentelėse. Taip pat pa-
veikslai geriau tinka, kai reikia perteikti, atspindėti, iliustruoti apiben-
drintas tendencijas.
Visos diagramos, gra(kai, schemos, piešiniai, nuotraukos, brėžiniai ir
kiti panašūs elementai vadinami paveikslais. Kitaip tariant, paveikslu yra
laikoma bet kokia gra/nio pobūdžio informacija, išskyrus lentelę. Kitos
pavadinimų formuluotės, kaip antai: schema, gra(kas, diagrama, histo-
grama, yra neleistinos.
Studijų darbų tekstuose aprašant paveiksluose pateiktą informaciją
ją patartina komentuoti (pvz.: 2 paveiksle yra pateikiami standartizuotos
bendrosios gyvenimo kokybės vidurkiai pagal keturias respondentų am-
žiaus grupes).
Pateikiant paveikslus reikia stengtis kuo mažesniu gra/nių elementų
skaičiumi perteikti daugiau informacijos. Taip pat sudarant paveikslus
nerekomenduojamas įmantrus šri+as, diagramų šešėliavimas ir jų dengi-
mas ryškiomis pereinamomis spalvomis, gra/kų pasukimas ir vaizdavi-
mas iš vadinamosios ¾ pozicijos ir kt.
Informaciją reikia pateikti taip, kad visi neįprasti elementai neužgožtų
paveikslo esmės.
Paveikslo komentavimas pagrindiniame tekste. Paveikslo esmė turi
būti suprantama iš darbo konteksto, tačiau paveikslo turinį privaloma ko-
mentuoti ir darbo tekste. Aptariant paveikslus galioja tos pačios taisyklės
kaip ir komentuojant lenteles (plačiau skaityti Lentelių komentavimas).
Paveikslus rekomenduojama pateikti darbo tekste tik tuo atveju, jei
jie iliustruoja kokį nors dėsningumą, tyrimo metu nustatytą tendenciją ir
pan. Paveikslai gali būti aptariami keliais būdais:
! " " # $% & $ # '( ) "*+,$ -.(# + - " -/". - &+" -%01/2+3 -%'"2$45 - +6+
1) kai supažindinama su paveiksle nurodomais duomenimis, patei-
kiant nuorodą į paveikslą, rašoma, pvz.: Kaip atskleidžia 5 pav. …;
2) kai interpretuojami duomenys, pateikti paveiksle, darant nuorodą į
paveikslą rašoma, pvz., (žr. 2 pav.).
Paveiksle turi būti aiškiai perteikiama informacija. Tuo atveju galimos
nuorodos į paveikslo formuluotes, pvz., rašant: Kaip parodyta 1.1 pav., ga-
mybos sąnaudų priklausomybė priklauso nuo…; arba Gamybos sąnaudų
priklausomybė nuo gamybos apimties parodyta 2.3 pav.
Komentuojant paveiksluose pateiktus duomenis nerekomenduojama
rašyti: žemiau pateikiamame paveiksle arba aukščiau pateikiamame pa-
veiksle matyti… Taip pat nereikia nurodyti ir teksto puslapio, kuriame
pateikiamas paveikslas, pvz.: 8 puslapyje pateiktame paveiksle matyti…
Paveiksluose pateikiant informaciją, patartina naudoti vieną šri+o
dydį kaip ir pagrindiniame tekste (pvz., Time New Roman, 12 pt).
Paveikslų numeracija. Jeigu studijų darbe pateikiamas tik vienas pa-
veikslas, prieš jo pavadinimą rašomas žodis „paveikslas“. Žodis trumpi-
namas (pav.) tik nuorodose ir po paveikslo numerio. Kitais atvejais žodis
„paveikslas“ netrumpinamas.
Paveikslo numeris rašomas prieš paveikslo pavadinimą, po paveikslu
toje pačioje eilutėje kaip ir pavadinimas (žr. 1 pav.).
Kai tekste pateikiama daugiau nei vienas paveikslas, jie numeruoja-
mi ištisai arba atsižvelgiant į skyriaus, poskyrio ar skyrelio numeraciją.
Paveikslus numeruojant ištisai, reikia išlaikyti numeravimo nuoseklumą
(pvz.: 1 pav., 2 pav., 3 pav. ir t. t.). Paveikslo numeris rašomas arabiškais
skaičiais, tarp skaičiaus ir žodžio padarius vieno simbolio tarpą (pvz.,
3 pav.). Kai paveikslas numeruojamas atsižvelgiant į skyriaus, poskyrio
ar skyrelio numeraciją, jo numeris pateikiamas kartu nurodant ir to sky-
riaus, poskyrio ar skyrelio, kuriame įterpiamas paveikslas, numerį (pvz.,
1.2 poskyryje pateiktas paveikslas numeruojamas – 1.2.1 pav.). Skyriaus
numeris nuo paveikslo turi būti atskiriamas tašku.
'(( 7+.+#+8/1"(&84-9:"4+/7:"/$%6-21"2$&14-%-+ -"%8/14;2+-" <" !"#$%&'( )*&"+$'(
Paveikslo pavadinimas. Paveikslo pavadinimas rašomas po paveikslu
mažosiomis raidėmis pradedant didžiąja. Paveikslo pavadinimo antraštė
neturi būti labai ilga. Pavadinimas turi būti konkretus, suprantamas be
papildomo aiškinimo.
Paveikslo pavadinimas rašomas tokiu pačiu šri+u kaip ir pagrindinis
tekstas (pvz., Time New Roman, 12 pt). Pavadinimas turi aiškiai įvardyti
paveikslo turinį.
Nurodant paveikslo pavadinimą, reikia vengti speci/nių terminų.
Juos būtina paaiškinti po paveikslu arba darbo išnašose puslapio apačioje.
Be papildomo paaiškinimo galima vartoti visuotinai priimtus sutrumpi-
nimus, pvz.: Nr. (numeris), % (procentai).
Pateikiant paveikslo pavadinimą, rekomenduotina greta jo nurodyti ir
kitą informaciją, kuri paveiksle nėra atskirai pateikiama. Dažniausiai tai
yra: imties dydis (pvz., N = 1004), bendri matavimo vienetai (pvz.: metai,
centimetrai ir kt.) ir t. t. Statistinių rodiklių aprašo sutrumpinimus, prieš
juos pateikiant paveiksluose, rekomenduojama aprašyti darbo tekste.
Formuluojant paveikslo pavadinimą taip pat reikia vengti gramatinių
ir sintaksės klaidų.
Paveikslų spalvos. Sudarant paveikslus būtina atidžiai parinkti spal-
vas (kiekviena spalva suteikia tam tikrą informacijos kiekį). Spalvų gau-
sa mažina paveikslo informatyvumą. Rekomenduojama spalvas parinkti
taip, kad jos aiškiai atspindėtų paveikslu norimą perteikti informaciją. Pa-
tartina naudoti kuo mažiau spalvų ir atspalvių, skaičius išdėstyti taip, kad
jie neuždengtų vienas kito (žr. 2 pav.).
Parenkant paveikslo elementų dydį svarbu siekti informatyvumo,
vengti per didelio arba per daug mažo jų dydžio, nes tokie paveikslai sun-
kiai suprantami. Mažiausias rekomenduojamas raidžių dydis paveiksle
yra 6 pt, didžiausias – 14 pt, šri+as Times New Roman.
Paveikslų tipai. Paveikslų yra labai daug ir įvairių tipų. Jie skirstomi
pagal pateikiamos informacijos pobūdį. Dažniausiai studijų darbuose
pateikiami paveikslai yra gra/nio informacinio pobūdžio, tačiau galima
! " " # $% & $ # '( ) "*+,$ -.(# + - " -/". - &+" -%01/2+3 -%'"2$45 - +6+ '('
klasi/kacija ir pagal tai, kokia technika jie yra atlikti (pvz.: piešinys, brėži-
nys, žemėlapis ir kt.). Bet kuriuo atveju paveiksluose pateikiama informa-
cija turi būti informatyvi, patraukli, lakoniška ir suprantama (žr. 1 pav.).
"-./( G'&0.'".2)9%-!#)#32)2/%!4'12M!'.#&2/%121.-3'
! !"#$%&#'#!&($)*'$+,)#-&)./'"#$%$&'%()!*+'#,$)!-./'0!#,1)'2#13$-'4)!5"678!9!-+:;<;' &#&).&)0(.'"+1#$&#,+-&#.'1$)+'2)+&!3(.'4+.1!56)0(.'7%$)#!.%58.9':;;<=
„Statistiniais gra�kais vadinamas statistinių skaitmeninių dydžių ir jų
tarpusavio santykių sąlyginis vaizdavimas geometrinėmis �gūromis.“92
Statistinių gra�kų pagrindinės grupės yra: diagramos, dažnių skirstymo
gra�kai ir statistiniai žemėlapiai.
Diagramos. Diagramos gali būti skirtos kiekiui palyginti, struktūrai
ir dinamikai pavaizduoti. Dažniausiai yra naudojamos stulpelinės (juos-
tinės), �gūrinės, skritulinės (kvadratinės), sektorinės, linijinės diagramos.
Stulpelinės diagramos. Struktūrinė diagrama (žr. 2 pav.) yra skirta
reiškinio struktūrai atvaizduoti. Atskirais atvejais šios diagramos gali
būti dviejų tipų – struktūrinės ir dinaminės. Struktūrinė diagrama paro-
do kintamojo struktūrą, o dinaminė – kintamojo kitimą.
92 Bagdonas E. Socialinė statistika. Metodai. I dalis. Kaunas: Technologija, 2004, p. 35.
!" !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
!"#$%!! !!"#$%&'()*)+,#-%./.0/&.*12%.#-%3%4#2)0.4)#.&/*/.#'5#65&.4)#.50*)7
&/%(.#899:#2;
>#6&)-)./'=$#),$!:1->4$3$?1'!'-!?0!*+'#,1!9@@A!B!7+)+1-CD!1C3'*'3'+)/'.&#&).&)0(.'$)-0)-%.='7)6-)!./' &#&).&)0(.'"+1#$&#?,+-&#.'1$)+'2)+&!3(.'4+.1!56)0(.'7%$)#!.%58.9':;;@9'1='AA=
Skritulinės diagramos. Nominaline arba eiliškumų skale išmatuo-
tų požymių pasiskirstymo struktūrą atskleidžia skritulinės diagramos.
Tai gra�kai, skirti procentinėms dalims arba proporcijoms parodyti
(žr. 3 pav.).
&!"#$%!<=>#?2)@A+5#$/&'%@B/,#%.25@,#-%./.0/&.*12%.#-%3%4#%2C/%(.#3&(-5.#
D-&)E;F
4 5 ' ' # ./ ) . # 6( 7 '8!9. +"(# ! + ' +%'" + )!' +/:&%1!; +/6'1.*< + !0! ( !#
Linijinės diagramos. Linijinės diagramos gali vaizduoti tęstinius
duomenis per tam tikrą laikotarpį, nustatytą įprastoje skalėje. Jos tinka,
kai norima atskleisti duomenų tendencijas lygiais intervalais. Linijinėje
diagramoje kategorijos duomenys lygiai paskirstomi horizontalioje ašyje,
o visi reikšmių duomenys – vertikalioje ašyje (žr. 4 pav.).
'!"#$% <=>#?2)@A.#-&50/,#%-16%&*%#899G#2;#HIHJ#05*6/&*?#D*K0.*;#L*F
Statistiniai žemėlapiai. Kartogra�nę medžiagą atspindintys pa-
veikslai gali būti kartogramos (statistiniai žemėlapiai), kuriose tiriamo
požymio pasiskirstymas parodomas tam tikroje teritorijoje sutartiniais
ženklais: taškais, tekstūra, spalva. Taip pat gali būti ir kartodiagramos
(kartogramos ir diagramos derinys, dažniausiai sudaromas naudojant
kvadratines, skritulines ir sektorines diagramas).
Labai dažnai studijų darbuose, ypač praktinio pobūdžio, yra pateikia-
ma atrankinio vieneto lokalizacija. Tokiu atveju informacija gali būti pa-
teikiama žemėlapyje (žr. 5 pav.).
!$ !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
(!"#$%!! !"#$%&'()!*(*+,#-&$./!/)-&(0,0.*-&1%2'".3#&#$0#,4&"%,5.2'%20-&5(6
,#,/#",0!$(,&5(7()&*#%0.*%,&87%)0.2(&,5()*(&5(9!$:0.,&,(*#*()'!1:,;&
/+"#.,%&7!*%2(&#"&<&("&'#"1(&0!"#$.&'()!*#(#;&"(+'.2(&=&0!"#$%&2%'()!*(6
*+,#.,&,(*#*()'!1:,>
>#6&)-)./ E+%:-$?$!,1*'%'&$!&$#F#,0!'-!14#/30?0!&$#F#,0!>'>,'$3+#0!#$#F>(!'-!&$#F&$!B!&$#F&$)'!G$-+'#'0!3+%#'%'&1)='2)+&!3(.'4+.1!56)0(.'B3)+&),(')$',(0.6(',)-).&+$)C#9':;;<=
Histogramos – empirinės grupuotų duomenų tankio funkcijos gra�-
kas vadinamas histograma93. Tai – stulpelinės diagramos, skirtos tolydžių
kintamųjų pasireiškimo dažniui atvaizduoti. Taip pat jos naudojamos sie-
kiant vizualiai nustatyti skirstinio formą. Kartais norint vaizdžiau pateik-
ti informaciją apie tolydžių kintamųjų pasireiškimo dažnį, geriau naudoti
sukauptųjų dažnių skirstinį. Normalųjį skirstinį korektiška vaizduoti tik
93 Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vilnius: TEV, 2000, p. 31.
4 5 ' ' # ./ ) . # 6( 7 '8!9. +"(# ! + ' +%'" + )!' +/:&%1!; +/6'1.*< + !0! ( !%
tuomet, kai požymis buvo matuotas kiekybiškai – intervalų arba santykių
skale (žr. 6 pav.).
)!"#$% M/.*)3&%2).#-%61N$1.
Skaičių rašymas
Skaičių rašymą nustato Lietuvos standartas LST ISO 31-0:1996 „Dydžiai
ir vienetai“, atitinkantis tarptautinį standartą. Skaičiai, susidedantys iš
daugelio skaitmenų, rašant skirstomi į atitinkamas grupes (geriausiai po
tris), skaičiuojant nuo kablelio (dešimtainio ženklo) į kairę ir dešinę. Skai-
čiai rašomi Time New Roman šri'u. Pvz.:
1 000,000 m (vienas kilometras),
1 000 000,00 Lt (vienas milijonas litų).
!& !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
Jei tekste pateikiami skaičiai turi matavimo vienetą, juos reikia rašyti
skaitmenimis (pvz., 250 Lt), jei neturi – žodžiais (pvz.: Sąnaudos padidėjo
du kartus). Jei tekste pateikiamos kelios skaitinės vertės iš eilės, vieneto
žymėjimą reikia rašyti tik vieną kartą po paskutinio skaitmens, pvz., 20,
50, 100 Lt.
Skirtingas ženklų skaičius po kablelio reiškia skirtingą duomenų tiks-
lumą, todėl lentelės stulpelyje ženklų skaičius po kablelio negali skirtis
(jeigu visame stulpelyje duomenys pateikiami dviejų skaitmenų po kab-
lelio tikslumu (0,00), tuomet nurodant duomenis lentelėje būtina rašyti
0,20).
Formulių rašymo tvarka. Formulės rašomos laikantis formulėms ra-
šyti galiojančių griežtų taisyklių:1. Visi formulių simboliai rašomi tik kursyvu, pvz., A = B + C.
2. Graikiškos raidės pagal tradiciją rašomos Time New Roman šri'u (nors tai nėra reglamentuota), pvz., α = β + γ.
3. Matematinių sąvokų santrumpos rašomos tik paprastuoju šri'u, pvz.: log, sin, max, lim.
4. Skaičiai rašomi Time New Roman šri'u (0, 1, 2, 3), dimensijos taip pat (voltai – V, amperai – A, metrai – m).
5. Formulių dydis toks pat kaip ir tekste. Formulių reikšmės turi būti pa-aiškintos. Simboliai paaiškinami po formule. Jei formulių yra daugiau kaip viena, jos numeruojamos arabiškais skaitmenimis ištisai per visą tekstą arba formulės numerį sudaro skyriaus numeris ir formulės eilės numeris tame skyriuje.
# + ) .% !)=%! ( !'
LITERATŪRA
1. Bagdonas E. Socialinė statistika. Metodai. I dalis. Kaunas: Technolo-
gija, 2004. 216 p. ISBN 9955-09-524-5.
2. Bakalauro studijų baigiamojo darbo parengimo metodinė priemonė.
Parengė V. P. Sūdžius, V. Vengrauskas. Vilniaus universitetas, 2004.
Prieiga per internetą: <http://www.ef.vu.lt/uploads/documents/VBS.
doc>.
3. Bendrojo lavinimo mokyklų ir aukštųjų mokyklų bibliotekų kokybė ir
mokymo / mokymosi poreikių tenkinimas. Lietuvos Respublikos švie-
timo ir mokslo ministerija, 2008. Prieiga per internetą: <http://www.
smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/sb/biblioteku_kokybe_0812.
pdf>.
4. Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vil-
nius: TEV, 2000. 239 p. ISBN 9986-546-93-1.
5. Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas. II dalis. Vil-
nius: TEV, 2000. 271 p. ISBN 9955-491-16-7.
6. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. IV leidimas. Vyr. redaktorius
St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.
968 p. ISBN 5-420-01242-1.
7. Janonis O. Bibliogra�nių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei
mokslo darbuose metodika (pagal Lietuvos standartus LST ISO 690 ir
LST ISO 690-2). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 50 p.
ISBN 9986-19-775-9.
8. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis [tre-
čias leidimas]. Šiauliai: Lucilijus, 2005. 398 p. ISBN 9955-655-35-6.
!( !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
9. Klaipėdos apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Lie-
tuvos gyventojų ir būstų surašymas, 2001. Vilnius: Statistikos depar-
tamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2003, p. 44–51.
Prieiga per internetą: <http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/Klaipe-
dos_apskritis.pdf>. ISBN 9986-589-88-6.
10. Kovierienė A. Techninio išprusimo testų taikymo jaunuolių tech-
niniams polinkiams nustatyti tyrimas. Iš: Profesinės studijos: teorija
ir praktika. Šiauliai: Šiaulių kolegijos leidybos centras, 2005, Nr. 1,
p. 44–50. ISSN 1822-3648.
11. Kasnauskienė G. Baigiamųjų darbų rašymo metodiniai nurodymai.
Vilnius: VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla,
2008. Prieiga per internetą: <http://www.tvm.lt/repository/Studen-
tams/Metodine%20informacija/baigiamieji%20darbai%20-%20me-
todiniai%20nurodymai.pdf>.
12. Lietuvos integrali bibliotekų sistema LIBIS [interaktyvus]. Prieiga per
internetą: <http://www.libis.lt/>.
13. Luobikienė I. Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija,
2003. 140 p. ISBN 9955-09-281-5.
14. Mažeikis G. Visuomenės subkultūralizacija ir alternatyvaus pilietiš-
kumo raida. Filoso�ja. Sociologija, 2008, t. 19, Nr. 1, p. 35–43. ISSN
0235-7186.
15. Mokslo darbuotojai ir jų veikla 2008 / Research activities: statistikos
rinkinys. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respubli-
kos Vyriausybės, 2009. 36 p. ISSN 1392-9909.
16. Moterys ir vyrai Lietuvoje 2006 / Women and men in Lithuania. Vil-
nius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bės, 2007. 114 p. ISSN 1648-052X.
# + ) .% !)=%! ( !)
17. Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių
kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija. Vilnius: Mokslas,
1990.
18. Pečkaitis J., Mačerinskienė I. Magistro baigiamojo darbo rengimo
tvarka [elektroninis išteklius]: mokomasis leidinys. Vilnius: Mykolo
Romerio universitetas, 2008.
19. Piesarskas B. Didysis anglų–lietuvių kalbų žodynas / &e English-Li-
thuanian dictionary. 2-as leidimas. Vilnius: Alma littera, 1999. 1136 p.
ISBN 9986-02-611-3.
20. Pinigų studijos / Monetary studies: mėnesinis biuletenis / Monthly
bulletin. Vilnius: Lietuvos bankas, 2009, Nr. 8. Prieiga per interne-
tą: <http://www.lb.lt/lt/leidiniai/menesinis/menesinis.pdf>. ISSN
1648-8970.
21. Poviliūnas A. Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vyk-
dymas, realizavimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003.
303 p. ISBN 9986-19-523-3.
22. Rienecker L., Jorgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Ai-
dai, 2003. 277 p. ISBN 9955-445-65-3.
23. Sociologija. Sudarė A. Giddens. Iš anglų kalbos vertė J. Markevičie-
nė, D. Masilionis, A. Valantiejus. Kaunas: Poligra;ja ir informatika,
2005. 683 p. ISBN 9986-850-54-1.
24. Studijų darbų metodiniai nurodymai. Vilniaus universiteto Komu-
nikacijos fakultetas. Parengė Z. Atkočiūnienė, B. Grebliauskienė,
O. Janonis. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Vilniaus
universiteto leidykla, 2003. 59 p. ISBN 9986-19-542-X.
! !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
25. Taikomojo mokslinio tyrimo „Administracinę naštą verslui sukuriančių
informacinių įsipareigojimų supaprastinimo galimybės geresnio regla-
mentavimo kontekste“ ataskaita. Ataskaitos rengėjai advokatų pro-
fesinė bendrija „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“, 2009 m. vasaris.
83 p. Prieiga per internetą: <http://www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryp-
tys/reglamentavimas/studija/Study-LRU00-del-administracines-
nastos-sumazinimo.doc>.
26. Tamošiūnas T. Socialinių tyrimų kvali�kacinis darbas: įvado struktū-
ra: mokomoji knyga. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003.
80 p. ISBN 9986-38-447-8.
27. Tarptautinių žodžių žodynėlis. Sudarytoja A. Mackevičienė. Vilnius:
Gimtinė, 1999. 367 p. ISBN 9986-867-09-6.
28. &e framework of quali�cations for the European Higher Education
Area. =e Bergen Conference of European Ministers Responsible for
Higher Education, 19–20 May, 2005. Prieiga per internetą: <http://
www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/documents/QF-
EHEA-May2005.pdf>.
29. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos
teisės universitetas, 2003. 628 p. ISBN 9955-563-26-5.
30. Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo minis-
terijos rekomendacijos tyrėjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkevičius,
D. Urbonaitė-Šlyžiuvienė. Vilnius, Kaunas, 2004. Prieiga per inter-
netą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SMM_Rekomenda-
cijos_tyrejams_050110.doc>.
31. Vainienė R. Ekonomikos terminų žodynas: apie 1400 terminų. Vilnius:
Tyto alba, 2005. 326 p. ISBN 9986-16-418-4.
8% +.*! + (
32. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Sei-
mo nutarimas „Dėl sanskrito vardų ir terminų rašymo“ (patvirtinta
2000 m. kovo 2 d., Nr. 1 (75). Valstybės žinios, 2000 03 17, Nr. 23-
610. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=97189>.
33. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai [interaktyvus] [žiūrėta
2009 m. spalio 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.vlkk.lt/lit/
nutarimai>.
34. Žydžiūnaitė V. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos: mokomoji
knyga. Kaunas: Technologija, 2007. 103 p. ISBN 978-9955-25-219-1.
35. Лоусон Т., Гэррод Д. Социология. А–Я: cловарь-справочник. Пер.
с англ. К. С. Ткаченко. Москва: ФАИР-ПРЕСС, 2000. 608 c. ISBN
5-8183-0228.
" !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
PRIEDAI
1 PR I E DAS
!"#"$%&' %(&$%)&*(*' +&*&,-*(*'. -%/' /%012314
!"#$%&'(")$*&+&,!-&'($.!%"/'!#"#0' (16 pt)
1&2!0+!.!3(4&*'+3(50*$+#"#0' (14 pt)
6*&.&4!*&'(*0#")/0 (12 pt)
Studento(-ės) vardas, pavardė (14 pt)
X pavadinimo nuolatinių (arba ištęstinių)
studijų programa (12 pt)
I kursas (12 pt)
768679:;(<9=9>?@?A91 (14 pt)
Referatas (12 pt)
Tikrino (14 pt)
>B'#C#&-&DE&'F( (14 pt) ''''''''1+"#D(D)-).'3#$"#.')$',(0.6('6#)1.-).9'3#$"#.9'1#3#$"8
Vilnius, 2012 (12 pt)
8% +.*! + ( #
2 PR I E DAS
5,$4*(*' 3%$6' %(&$%)&*(*' +&*&,-*(*'. -%/' /%012314
!"#$%&'(")$*&+&,!-&'($.!%"/'!#"#0' (16 pt)
1&2!0+!.!3(4&*'+3(50*$+#"#0' (14 pt)
6*&.&4!*&'(*0#")/0 (12 pt)
Studento(-ės) vardas, pavardė (14 pt)
X pavadinimo nuolatinių (arba ištęstinių)
studijų programa (12 pt)
II kursas (12 pt)
GH71?@?;(>97I;(<9=9>?@?A91 (14 pt)
Kursinis darbas
=0)&%&DEB'F (14 pt) ' ' '''''''''''1+"#D(D)-).'3#$"#.')$',(0.6('6#)1.-).9'3#$"#.9'1#3#$"8
Vilnius, 2012 (12 pt)
$ !"!#!$%&'()$*+,-'*!% -'%./0+1&'1.)&*+/+! +'/$%&*21!+' 3' !"#$%&'()*%!+#&'
3 PR I E DAS
7&,3*89 3%$6' &,$*(*' /%012314
TURINYS
ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1. SKYRIAUS PAVADINIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
1.1. Poskyrio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1.1.1. Skyrelio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1.2. Skyrelio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1.1.3. Skyrelio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
2. SKYRIAUS PAVADINIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2.1. Poskyrio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
2.1.1. Skyrelio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2.2. Poskyrio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
2.2.1. Skyrelio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2.2.2. Skyrelio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
3. SKYRIAUS PAVADINIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3.1. Poskyrio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
3.1.1. Skyrelio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3.2. Poskyrio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
3.2.1. Skyrelio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3.2.2. Skyrelio pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
IŠVADOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .LITERATŪRA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .SANTRAUKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .PRIEDAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
! "#$% " !
4 PR I E DAS
!"!#!$%&'(!)*)!+&,&'-!%(&'!./%!0/).)&'1/)/$#).)&2'#!3&'3!456-57
!"#$%&'(")$*&+&,!-&'($.!%"/'!#"#0' (16 pt)
1&2!0+!.!3(4&*'+3(50*$+#"#0' (14 pt)
6*&.&4!*&'(*0#")/0 (12 pt)
STUDENTO(-ĖS) VARDAS IR PAVARDĖ (14 pt)
BBD PAVADINIMAS (16 pt)
Bakalauro baigiamasis darbas (14 pt)
X pavadinimo
nuolatinių (arba ištęstinių) studijų programa (12 pt)
70)&%&89:'; (14 pt) !"#$%&%'(') *$+#$) '+ ,&-).& .$'!)(')/ *$+#$)/ !$*$+#0
(parašas)
<"2".=".#&89:'; (14 pt) !"#$%&%'(') *$+#$) '+ ,&-).& .$'!)(')/ *$+#$)/ !$*$+#0
(parašas)
Vilnius, 2012 (12 pt)
" &%'%(%)!*+,-)$"./+$%!&/+!#01"2*+2#-*$"0"% "+0)!*$32%"+ 4+ !"#$%&'( )*&"+$'(
5 PR I E DAS
!"!#!$%&'(!)*)!+&,&'-!%(&'!3%!0&'3!456-57
8)#-&' 9'!$/&%)$711111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111
2334 $56&+'$5)270)8 *$+#$)/ !$*$+#08
11111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111
111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111112334 !$*$#'(',$) .'"65*'9 -$.:$8
11111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111
111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111112334 !$*$#'(',$) $(%.9 -$.:$8
;$6*'+6'(5/ -$# 334 !$+$<=6$) )$*$+$(-'<-$'/ ("!$>"'#>'$(6 $56&+'('9 6"')'9/ *')$) 334 $+ ?& #$.')
(":5*& !$($5#&6$ -'6&)" $5-<6&)'&)" ,&-=-.&)" 1111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111
111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111112334 $56&+'$5)270)8 !$+$<$)8
@56'(-5/ -$# 334 :A69 ($5#&?$,$) ("$6.=%'(6'($' B ,"65) C'"65*&) "#5-&.&%'?&) 5('*"+)'6"6&
@&D'$.'('9 ,&-).9 E$-5.6"6& )65#'?9 !+&D")" 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 2334 $56&+'$5)270)8 !$+$<$)8
8)#-&' 9'4!-&4!71:;2334 %'(6' 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111
2F+$<=6' G )'A.$5 H (")'A.$5 %'(6'8
111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111112334 *$#&*&270)8 !$+$<$)/ #$6$8
8)#-&'"!/<-%&7='"$%$&,!.>)&7'7/$-),?'3%&*%!+@='-!%($&/&,!7='!/7!").*!7'$A'3%&*%!+&7'"&%-).!4)+@334 F+"%')6+5&6$) 1111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111
2-$6"#+&) !$*$#'(',$)8
111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111112-$6"#+&) #$+:5&6&?& !$+$<$)/ #$6$8
8)#-&'"!/<-%&7'4!-;,!7
I"D"(J"(6527$')8 )-'+'5 11111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111112+"D"(J"(6&2798 *$+#$)/ !$*$+#08
111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111112-$6"#+&) *"#0?& !$+$<$)/ #$6$8
8)#-&'%<B<.6<./!71:!)2334 +"D"(J5&6' %$*$5 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111
2+"D"(J"(6&2798 !$+$<$)/ #$6$8
! "#$% " #
6 PR I E DAS
!"!#!$%&'(!)*)!+&,&'-!%(&'%<.*)+&'3#!.!7
C)</$4&7'<-$"&#&*),&7'$.)4<%7)/</!7D&B)!#).)?'+&"7#?'E!"$#/</!7
F"&.&+)"&7'"!/<-%! GHGCGIJK' GLMLGNKOK'9GJ K'JFPMLNK'8CGPGD
3$-$.$5+$(6$)27081111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111K".1 L+1 1111111111111111111111111111111111111111111 2*$+#$)/ !$*$+#08
334 6",$ 11111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111
4$+:& *$#&*$)2708 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 2*$+#$)/ !$*$+#0/ ,&-).'(') .$'!)(')/ !"#$%&%'(') *$+#$)/ #$+:&*'"60/ 6"."E&($)8
!"#$%&%'"
()*)'+,%'"
-.%+%/01.23+4' 5#6*+6' %676*3".%+%
M 334 !.$(& )5#$+=,$) @!$.'& M #1
N&-).'(0) .'6"+$6A+&) $!>*$.%$ MO .$!9
N&-).'(0) .'6"+$6A+&) )P+$<& )5#$+=,$) QOGRO !&J'D'?9
334 $6$)-$'6&) !$6"'-',$) S )",")6+& !$:$'%$
Q ;+&:.",&) 26",&)8 $-65$.5,& !$%+'(#'7
,$)/ #$+:& 6'-).& '+ 5>#$*'('9 -0.',$)/
#$+:& &:?"-6&/ 6=+',& ,"6	 !$)'+'(-'7
,$) '+ !$%+'(#',$)
334 6"&+'(0) #$.'") !$+"(%',$)
;$)'+'(-69 6=+',& ,"6	 6$'-=,$) 2!*J1/
)6$6')6'(0) '(E&+,$D'?&) $!'" F,&(T/
)"-6&+'9 '+ !$(1 )5+'(-',$)/ $(-"69/ 6")69
!$+"(%',$) '+ -618
U$-6'(0) ,"#>'$%&) #5&,"(9 )5+'(-',$)
!$%$. !$)'+'(-65) ,"6) '+ $!#&+&?',$)
V($.'6'(0) 2!+$-6'(0)8 #$.'") !$+"(%',$)
W<*$#9 !$+"(%',$)
334 FE&+,'(',$) '+ !$6"'-',$) *$#&*5'27"'8
'+ X-&(&,'-&) -$6"#+$'
W< *')&
YBGBO !5).$!'9
L" *0.'$5 -$'! '-'
-&*& MB #1
3$-$.$5+$(6$)270811111111111111111111111111111111111111111111111334 *$#&*$)2708 11111111111111111111111111111111111111111111111111111111 2!$+$<$)8 2!$+$<$)8
$ &%'%(%)!*+,-)$"./+$%!&/+!#01"2*+2#-*$"0"% "+0)!*$32%"+ 4+ !"#$%&'( )*&"+$'(
7 PR I E DAS
Q!-&4&'!/7)#)<3)+&'!3)<' 9'3!456-57
C)</$4&7'<-$"&#&*),&7'$.)4<%7)/</!7D&B)!#).)?'+&"7#?'E!"$#/</!7
F"&.&+)"&7'"!/<-%!
!"!#!$%&'(!)*)!+&,&'-!%(&'4!-&4&'!/7)#)<3)+!7
89:8""*;";;;;"*<&;";;;;".;"
@65#'?9 !+&%+$,&) !$*$#'(',$)
@65#"(6&270)8 *$+#$)/ !$*$+#0
334 6",$
M1 334 +"(%',& !.$(& *=-#=,$)
Q1 334 !+$($<5,$' 2$!6$+'$(6 $6)-'+$) #$.')8
R1 334 6+A-5,$' 2$!6$+'$(6 $6)-'+$) #$.')8
Y1 @65#"(6&270)8 )$*$+$(-'<-5,$)/ '('D'$6=*$/ (5&)"-.5,& +$<$(6 334 .$'-=,$)')
B1 W<*$#$ 2334 $6'6'-6') -".'$,'",) +"'-$.$*',$,) '+ 6'(-$,5,$) *'"<$' %'(6'8
@'A.$5 334 F*"+6'(6' !$>=,'5
334 *$#&*$)2708
2!"#$%&%'(') *$+#$) '+ ,&-).& .$'!)(')/ *$+#$)/ !$*$+#08 2!$+$<$)8
! "#$% " %
8 PR I E DAS
!"!#!$%&'(!)*)!+&,&'-!%(&'%<B<.6),&7'3!456-57
C)</$4&7'<-$"&#&*),&7'$.)4<%7)/</!7D&B)!#).)?'+&"7#?'E!"$#/</!7
F"&.&+)"&7'"!/<-%!
89:8""*;";;;;"*<&;";;;;".;"
@65#'?9 !+&%+$,&) !$*$#'(',$)
@65#"(6&270)8 *$+#$)/ !$*$+#0
334 6",$
M1 334 !$)'+'(-6&) 6",&) $-65$.5,$)/ 6'-).& '+ 5>#$*'('9 6$+!5)$*'& )P)$?$
Q1 L$5#&6&) ,&-).'(0) .'6"+$6A+&) !$)'+'(-',& '+ !$($5#&?',& -&-=:0
R1 K=+',& ,"6	 !$+'(-',$) '+ !$%+F)65,$)
Y1 334 6"&+'(0) '+ !+$-6'(0) #$.'") )5#"+'($,5,$)1 ;+$-6'('9 +"J5.6$69 !$%+F)65,$)1
B1 W<*$#9 '+ +"-&,"(#$D'?9 !$%+F)65,$)
Z1K"-)6& '+ #$+:& $!'!$*'#$.'(',& -&-=:01 C"(6".'9/ !$*"'-).9 '+ -'6&) '(E&+,$D'(0) ,"#>'$%&)
:"' ,&-).'(0) .'6"+$6A+&) !$6"'-',$) !$%$. $6'6'(-$,5) +"'-$.$*',5)
S1 334 !+$($<5,$'
[1 334 6+A-5,$'
\1 W<*$#$ 2334 $6'6'-6') -".'$,'",) +"'-$.$*',$,) '+ 6'(-$,5,$) *'"<$' %'(6'8
].$5)',$' )65#"(65'27"'8
334 *"+6'(',$)
K"&+'(0 #$+:&
#$.')
N"6	 6'(7
-$,5,$)
;+$-6'(0
#$+:& #$.')
W<*$#9 '+ +"7
-&,"(#$D'?9
!$%+F)65,$)
V6'6'-6') 334
+"(%',& +"'-$7
.$*',$,)
@'A.=,$)
334 F*"+6'(6'
!$>=,'5
334 +"D"(J"(6$)270827$'8
!"#$%&%'(') *$+#$) '+ ,&-)7
.& .$'!)(')/ *$+#$)/ !$*$+#0
!$+$<$)27$'8
&' &%'%(%)!*+,-)$"./+$%!&/+!#01"2*+2#-*$"0"% "+0)!*$32%"+ 4+ !"#$%&'( )*&"+$'(
9 PR I E DAS
L iter at ū ros š a lt i n ių apr a š o pav y z d žia i
Vieno autoriaus leidinys1. Palmer A. Principles of Servines Marketing. 5th edition. Berkshire:
McGraw-Hill, 2008. 606 p. ISBN 978-0-07-711627-9.2. Poviliūnas A. Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas,
realizavimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. 303 p. ISBN 9986-19-523-3.
3. Радаев В. В. Экономическая социология: учебное пособие для студентов высших учебных заведений, обучающихся по направлению подготовки «Социология». В. В. Радаев. Москва: Издательский дом ГУ ВШЭ, 2005. 601 c. ISBN 5-7598-0091-4.
Dviejų ar trijų autorių leidinys1. Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas. I dalis. Vil-
nius: TEV. 239 p. ISBN 9986-546-93-1.2. Lehmann D. R., Winer R. S. Analysis for Marketing Planning. 7th edi-
tion. New York: McGraw-Hill, 2008. 299 p. ISBN 978-007-126363-4.
Darbe naudojama tik dalis leidinio medžiagosJewell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: �e Baltic Press, 2002, p. 139–226. ISBN 9955-9318-1-7.
Keturių ir daugiau autorių leidinys
Esant daugiau negu trims autoriams, paprastai nurodomi tik trys pirmie-
ji, toliau rašoma: ir kt., et al., и др. Pvz.,Socialinis struktūrinimasis ir jo pažinimas. Parengė A. Česnavičius, A. Dar-gytė-Burokienė, I. Gečienė ir kt. Sudarytoja ir mokslo redaktorė M. Tal-jūnaitė. Vilnius: Lietuvos �loso�jos ir sociologijos institutas, 1999. 181 p. ISBN 9986-523-69-9.
Spausdintinės monogra:jos1. Narbutaitė L., Rindzevičius R. Processes analysis of telecommunica-
tions systems and networks. Kaunas: Technologija, 2008. 347 p. ISBN 978-9955-25-600-7.
! "#$% " &
2. Stankevičius P. Lietuvos pramonės transformacijos ir jų socialinės-eko-nominės pasekmės. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidy-kla, 2009. 409 p. ISBN 978-9955-20-413-8.
3. Бобошко В. И. Механизм эколого-экономического регулирования деятельности малых предприятий: монография: учеб.-метод. пособие. В. И. Бобошко. Москва: Изд-во Моск. психол.-соц. ин-та, 2006. 417 с. ISBN 5-89502-912-4.
Elektroniniai serialiniai leidiniai1. BibliograGjos žinios. Knygos / Bibliographical news. Books: Lietuvos
valstybinės bibliogra�jos rodyklė. Lietuvos Respublikos kultūros mi-nisterija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Biblio-gra�jos ir knygotyros centras. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vilnius, 2006–. ISSN 1392-7221.
2. Central government Gnances. Stockholm: �e Swedish National Audit O�ce, 1993. ISSN 0347-7312.
3. Journal of Technology Education [interaktyvus]. Blacksburg (Va.): Vir-ginia Polytechnic Institute and State University, 1999 [žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://scholar.lib.vt.edu/ejournals/JTE/>. ISSN 1045-1064.
4. Tarp knygų: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos na-cionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas. Vilnius, 1991–. ISSN 0868-8826.
Straipsniai spausdintinėse monogra:jose1. Gečienė I. Inteligentijos vieta Lietuvos socialinėje struktūroje. Iš: So-
cialinis struktūrinimasis ir jo pažinimas. Vilnius: Lietuvos �loso�-jos ir sociologijos institutas, UAB „Friskas“, 1999, p. 163–173. ISBN 9986-523-69-9.
2. Matulionis A. Socialinis identitetas. Iš: Europa ir mes: kolektyvinė mo-nogra�ja. Vilnius: Gervelė, 2001, p. 52–82. ISBN 9986-638-22-4.
Straipsniai serialiniuose ir kituose spausdintiniuose tęstiniuose
leidiniuose1. Bagdanavičius J. Žmogiškojo kapitalo formavimas šeimoje. Iš: Jau-
nimas ir šiuolaikinis pasaulis: socialinių patirčių įžvalgos. Vilnius:
&& &%'%(%)!*+,-)$"./+$%!&/+!#01"2*+2#-*$"0"% "+0)!*$32%"+ 4+ !"#$%&'( )*&"+$'(
Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008, p. 128–142. ISBN 978-9955-20-327-8.
2. Jasienė M. Nacionalinės pinigų sistemos kūrimas ir laikinųjų pinigų įvedimas: priešistorė ir įgyvendinimas. Ekonomika, 2006, Nr. 76, p. 17–35. ISSN 1392-1258.
3. Верховин В. И. Деньги в русском фольклоре (опыт социологической интерпретации). Вестник Московского государственного университета имени М. В. Ломоносова. Сер. 18. Социология и политология, 1997, № 4, c. 114–128.
Patentiniai dokumentaiUŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „KATRA“. Elektromagnetinis šilumos ir vandens kiekio skaitiklis. Int. Cl7: G 01 K 17/16. Lietuvos patentas, 4851. 2001-10-25.
Elektroninių (skaitmeninių) dokumentų aprašo elementų pateikimo
tvarkaPaskutiniu metu daug medžiagos randama interneto svetainėse. Pasitai-ko atvejų, kai studijų darbų autoriai bibliogra�nėje nuorodoje pateikia tik elektroninį adresą. Taip daryti negalima. Elektroniniams (skaitmeniniams) dokumentams privaloma pateikimo tvarka kaip ir neinteraktyviems.
Elektroninių monogra:jų, straipsnių, dokumentų, pranešimų, elek-
troninių duomenų bazių ir kt. pateikimas
Elektroninių serialinių leidinių straipsniai ir kiti teikiniai1. Brown Ryan A. Curriculum Consonance and Dissonance in Techno-
logy Education Classrooms. Journal of Technology Education [interak-tyvus], 2009, vol. 20, no 2, p. 8–22 [žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.]. Pri-eiga per internetą: <http://scholar.lib.vt.edu/ejournals/JTE/v20n2/pdf/brown.pdf>. ISSN 1045-1064.
2. Karpavičius H. Lietuvos ūkio gamybos sektorių konkurencingumo vertinimo aspektai ES plėtros kontekste. Ekonomika [interaktyvus],
! "#$% " &(
2007, t. 77 [žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.leidykla.eu/�leadmin/Ekonomika/77/str2.pdf>. ISSN 1392-1258.
3. Millis R. M., Dyson S., Cannon D. Association of classroom participa-tion and examination performance in a �rst-year medical school cour-se. Advances in Physiology Education. American Physiological Society [interaktyvus], 2009, vol. 33, Issue 3, p. 139–143 [žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://advan.physiology.org/cgi/content/abstract/33/3/139>. ISSN: 1522-1229.
4. Абрамова С. Б. Деньги как социальная ценность: поколенческий срез проблемы. Социологические исследования [interaktyvus], 2000, № 7, c. 37–41 [žiūrėta 2009 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ecsocman.edu.ru/images/pubs/2005/01/19/0000202568/005.ABRAMOVA.pdf>. ISSN 0132-1625.
Elektroninių išteklių medžiaga1. Lietuvos ekonomikos apžvalga [elektroninis išteklius]. Statistikos de-
partamentas, Ūkio ministerija. Vilnius: Statistikos departamentas, 2008, Nr. 2. ISBN 1648-391X.
2. Suplemento al diario oGcial de la Unión Europea [CD-ROM] / Supple-ment to the o�cial journal of the European Union / Supplément au journal o�ciel de l’Union européenne / Supplement zum Amtsblatt der Europäischen Unijon. Luxembourg: O�cina de Publicaciones O�-ciales de las Comunidades Europeas, 2003. ISBN 1725-3357.
Kiti elektroniniai teikiniaiBlaževičius P. Žydiški lošimo vilkeliai Lietuvos archeologinėje medžiagoje [interaktyvus]. Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras [žiū-rėta 2009 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.jewishstudies.lt/index.php?-218852966>.
Elektroniniai pranešimai
1. Krivka E. Viešojo intereso gynimas Lietuvoje. Teisinis reglamentavimas: pasiekimai ir problemos. Konferencijos „Teisinės galimybės spren-džiant vartotojų ginčus Lietuvoje“ medžiaga. Vilnius: Lietuvos Res-publikos teisingumo ministerija, 2008 m. kovo 21 d. [žiūrėta 2009 m.
&) &%'%(%)!*+,-)$"./+$%!&/+!#01"2*+2#-*$"0"% "+0)!*$32%"+ 4+ !"#$%&'( )*&"+$'(
spalio 27 d.]. Prieiga per internetą: <www.vartotojuteises.lt/content/download/2139/11817/�le/Krivkos%20pranešimas.doc> .
2. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1995. Vilnius: Jung-tinių Tautų vystymo programa, 1995. 99 p. [žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.unicef.un.lt/images/sociali-ne_raida/lt/HDR1995_LT.pdf>. ISBN 9986-639-01-8
3. Ульянова Г. Н. Женщины-предприниматели в имперской России: законодательство и практическая деятельность (на примере промышленности Москвы в XIX в.). Научный семинар 27 декабря 2006 г., 172-е заседание. Экономическая история. Обозрение. Выпуск 13. Под ред. Л. И. Бородкина. Москва: Изд-во МГУ [inter-aktyvus], 2007, c. 205–210 [žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.hist.msu.ru/Labs/Ecohist/OB13/172zUljanova.pdf>. ISSN 1816-5397.
Dokumentai1. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (patvirtintas 2001 m.
gegužės 17 d., Nr. IX-325). Valstybės žinios, 2001, Nr. 43-1495 [žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/in-ter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=331066&p_query=&p_tr2=>.
2. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl ilgalaikės pilietinio ir tau-tinio ugdymo programos patvirtinimo“ (patvirtintas 2006 m. rugsė-jo 19 d., Nr. X-818). Valstybės žinios, 2006 09 26, Nr. 102-3939 [žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/in-ter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283042&p_query=&p_tr2=>.
Mokslinių tyrimų ataskaitos1. Taikomasis mokslinis tyrimas „Optimalaus individualia veikla užsii-
mančių Gzinių asmenų, ūkininkų, kitų Gzinių asmenų nemokumo prob-lemų sprendimo modelio nustatymas“. Nacionalinė verslo administra-torių asociacija. Vilnius, 2008 m. [žiūrėta 2009 m. spalio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ukmin.lt/ukstrat/pub/analysis/23868.doc>.
2. xe 2007 ESPAD Report. Substance Use Among Students in 35 Euro-pean Countries. �e Swedish Council for Information on Alcohol and Other Drugs (CAN). B. Hibell, U. Guttormsson, S. Ahlström et al. Stockholm: Sweden, 2009. 408 p. [žiūrėta 2009 m. spalio 29 d.]. Prieiga
! "#$% " &!
per internetą: <http://www.espad.org/documents/Espad/ESPAD_re-ports/2007/�e_2007_ESPAD_Report-FULL_091006.pdf>. ISBN 978-91-7278-219-8.
Rankraštinių dokumentų aprašas1. Jakutavičius M. Apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos: produktų
imitavimo atvejai: [rankraštis]: daktaro disertacija: socialiniai mokslai, teisė (01 S). Vilniaus universitetas, 2009. 291 lap.
2. Дело о приписании к Сурдецкому монастырю вольных людей: [rankraštis]. Ковно, 1843. Kauno apskrities archyvas, f. 49, ap. 1, b. 614, lap. 1–4.
Redagavo Reda AsakavičiūtėMaketavo Rasa Labutienė
Viršelio autorė Dalia Raicevičiūtė
SL 605. 8 sp. l. Tir. 100. Užsak. Nr. 12-016Išleido ir spausdino leidykla „Edukologija“
T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 VilniusTel. +370 5 233 3593, el. p. [email protected]
www.edukologija.lt
Vytas Navickas, Džiuljeta Ruškytė
Bakalauro studijų darbų rengimo metodiniai nurodymai: metodinė priemonė. Vilnius: leidykla „Edukologija“, 2012. 126 p.
UDK 378.6:378.2(474.5)(072)
ISBN 978-9955-20-735-1
Na295
Bakalauro studijų darbų rengimo metodiniai nurodymai yra skirti Lie-
tuvos edukologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos
katedros nuolatinių ir ištęstinių studijų programų studentams, rašantiems
įvairius studijų darbus – referatus, kursinius darbus ir bakalauro baigiamąjį
darbą, taip pat jų dėstytojams.
Metodinės priemonės tikslas – pateikti vienodo standarto mokslo darbų
rengimo reikalavimus studentams ir dėstytojams, vykdantiems Ekonomikos
katedros studijų programas.
![Projektu Vadybos Metodiniai Nurodymai (Tamosaitis, VGTU)[1][1].Books.4x2.Net](https://img.dokumen.tips/doc/110x75/546a8422b4af9f83288b4bd7/projektu-vadybos-metodiniai-nurodymai-tamosaitis-vgtu11books4x2net.jpg)
