Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų …...5 1 d a l si SOCIOLOGIJOS IR ANTROPOLOGIJOS BAKALAURO STUDIJŲ KURSINIO IR BAIGIAMOJO DARBŲ RENGIMO METODINIAI NURODYMAI PAGRINDINĖS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

SOCIOLOGIJOS KATEDRA

Giedrė BaltrušaitytėJurga Bučaitė-Vilkė

Aušra Rimaitė

Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų

kursinio ir baigiamojo darbų rengimo ir praktikos atlikimo

metodiniai nurodymai

Vytauto Didžiojo universitetasKaunas, 2013

Metodinė priemonė apsvarstyta ir rekomenduota publikuoti Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ka tedros posėdyje 2013 01 24 (protokolo Nr. 2013/01/24-01) ir Socialinių mokslų fakulteto Tarybos posėdyje 2013 01 31 (protokolo Nr. 14-5).

Recenzavo:Prof. dr. Aušra Maslauskaitė

ISBN 978-9955-12-998-1 (internetinis)

© Giedrė Baltrušaitytė, 2013 © Jurga Bučaitė-Vilkė, 2013 © Aušra Rimaitė, 2013 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2013

Turinys

1 Dalis. KURSINIO IR BAIGIAMOJO DARBŲ RENGIMO METODINIAI NURODYMAI .........................................................5

PAGRINDINĖS SĄVOKOS .............................................................................. 5

1.1. KURSINIS DARBAS IR BAKALAURO DARBAS ................................. 51.1.1. Kursinio ir bakalauro darbų rengimo grafikas ............................ 61.1.2. Kursinio ir bakalauro baigiamojo darbų temos pasirinkimas ... 61.1.3. Vadovo pasirinkimas ........................................................................ 7

1.2. KURSINIO IR BAKALAURO DARBŲ TIKSLAI IR STRUKTŪRA ... 8

1.3. KURSINIO IR BAKALAURO DARBŲ DALIŲ RAŠYMO REIKALAVIMAI ...................................................................................... 10

1.3.1. Įvadas ............................................................................................... 101.3.2. Teorinė dalis .................................................................................... 151.3.3. Metodologinė dalis ......................................................................... 161.3.4. Empirinė dalis ................................................................................. 171.3.5. Darbo apibendrinimas .................................................................. 191.3.6. Išvados ............................................................................................. 191.3.7. Literatūros nuorodos ir literatūra ................................................ 201.3.8. Darbo priedai .................................................................................. 23

1.4. KALBOS, DARBO STRUKTŪROS IR APIPAVIDALINIMO REIKALAVIMAI ....................................................................................... 23

1.5. BAKALAURO DARBO GYNIMAS ...................................................... 29

2 Dalis. PRAKTIKOS ATLIKIMO METODINIAI NURODYMAI ............33

ĮVADAS ............................................................................................................. 33

PAGRINDINĖS SĄVOKOS ............................................................................ 33

2.1. PRAKTIKOS ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO METODIKA ............ 342.1.1. Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų

praktikos tikslai ir turinys .............................................................. 352.1.2. Praktikos rezultatai ir įgyti gebėjimai .......................................... 362.1.3. Praktikos atlikimo laikas ir trukmė .............................................. 372.1.4. Praktikos mokymo metodai .......................................................... 382.1.5. Reikalavimai praktikos institucijai ............................................... 38

2.2. PRAKTIKOS ORGANIZAVIMAS AKADEMINĖJE INSTITUCIJOJE IR PRAKTIKOS ATLIKIMAS PRAKTIKOS INSTITUCIJOJE .......... 392.2.1. Praktikos organizavimas Universitete .......................................... 392.2.2. Studentų praktikos sutartis ........................................................... 402.2.3. Praktikos ataskaita .......................................................................... 402.2.4. Praktikos dienoraštis ...................................................................... 412.2.5. Studento pareigos atliekant praktiką ............................................ 422.2.6. Praktikos koordinatoriaus vaidmuo............................................. 422.2.7. Praktikos vadovo Universitete funkcijos ..................................... 432.2.8. Praktikos vadovo institucijoje funkcijos ...................................... 432.2.9. Praktikos atlikimo vertinimo kriterijai ........................................ 43

1 priedas. Kvalifikaciniai sociologijos bakalauro laipsnio reikalavimai ......... 452 priedas. Kursinio darbo titulinio lapo pavyzdys ............................................. 473 priedas. Bakalauro darbo titulinio lapo pavyzdys ........................................... 484 priedas. Praktikos organizavimo tvarkos aprašas ........................................... 495 priedas. Praktikos trišalė sutartis (tipinis pavyzdys) ...................................... 536 priedas. Institucijų, kuriose rekomenduojama atlikti praktiką, sąrašas ....... 557 priedas. Praktikos ataskaitos forma .................................................................. 578 priedas. Praktikos dienoraščio forma ............................................................... 59

5

1 dalis

SOCIOLOGIJOS IR ANTROPOLOGIJOS BAKALAURO STUDIJŲ KURSINIO IR BAIGIAMOJO DARBŲ RENGIMO METODINIAI NURODYMAI

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Kursinis darbas – analitinio pobūdžio, mokslo darbams keliamus reika-lavimus atitinkantis rašto darbas, rengiamas VII studijų semestro metu. Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programoje numatytas kursinis darbas yra tematiškai susijęs su būsimuoju baigiamuoju baka-lauro darbu. Kursinio darbo tikslas – padėti studentui apsibrėžti būsimų bakalauro tezių temą, pasirinkti tinkamas teorines perspektyvas pasi-rinktam socialiniam reiškiniui analizuoti, formuoti mokslinio darbo įgū-džius.

Bakalauro darbas – analitinio pobūdžio, mokslo darbams keliamus reikalavimus atitinkantis bakalauro studijų baigiamasis darbas, kuriuo bakalaurantai atskleidžia tiriamojo darbo gebėjimus. Pagrindinius baka-lauro darbo rengimo ir gynimo reikalavimus numato Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Baigiamųjų darbų rengimo bendroji tvarka.1 Įvyk-džius studijų programą ir parašius bei apgynus bakalauro darbą, suteikia-mas bakalauro laipsnis.

1.1. KURSINIS DARBAS IR BAKALAURO DARBAS

VDU Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programos studentai studijų metais privalo parašyti kursinį darbą ir bakalauro darbą (žr. 1 len-telę). Rašydami šiuos darbus bakalaurantai turi ugdytis mokslo tiriamojo darbo įgūdžius, gebėjimus kaupti, sisteminti ir analizuoti mokslinę litera-tūrą bei antrinių duomenų šaltinius, gerinti teorinį pasirengimą, gebėjimą atlikti tyrimus bei apibendrinti jų rezultatus; jais parodo bakalauro studijų

1 Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos aprašas (patvirtinta Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 3-1).

6SOCIOLOGIJOS IR ANTROPOLOGIJOS BAKALAURO STUDIJŲ KURSINIO IR BAIGIAMOJO DARBŲ RENGIMO IR PRAKTIKOS ATLIKIMO METODINIAI NURODYMAI

metu įgytas kompetencijas (žr. 1 priedą). Kursinis ir bakalauro darbai – viena pagrindinių bakalauro studijų savarankiško darbo formų. Parašyti ir tinkamai apipavidalinti jie pirmiausiai pateikiami darbo vadovui įvertinti. Kita šių darbų tvarka ir terminai nurodyti 1 lentelėje.

1.1.1. Kursinio ir bakalauro darbų rengimo grafikas

Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programa numato kur-sinį darbą, kurio apimtis – 4 ECTS kreditai. Kursinis darbas rengiamas septintąjį bakalauro studijų semestrą. Tematiškai jis susijęs su būsimu bakalauro darbu.

Bakalauro darbas parengiamas aštuntąjį bakalauro studijų semestrą. Jo apimtis – 12 ECTS kreditų. Bakalauro darbas ginamas kvalifikacinėje komisijoje aštuntojo studijų semestro pabaigoje.

1 lentelė. Kursinio darbo ir bakalauro darbo rengimo grafikas

Veiklos rūšis Terminai1. Žvalgomasis literatūros studijavimas, bakalauro darbo temos pasirinkimas VI semestras

2. Vadovo paskyrimas, preliminarios kursinio darbo temos tvirtinimas VII semestras, rugsėjis

3. Kursinio rengimas VII semestras, rugsėjis–lapkritis4. Kursinio darbo pateikimas vadovui VII semestras, iki gruodžio 10 d.5. Bakalauro darbo rengimas VIII semestras, vasaris–gegužė6. Bakalauro darbo pateikimas (suderinus su darbo vadovu) registruoti katedroje ir recenzuoti

VIII semestras, 10 dienų iki paskelbtos gynimo datos

7. Bakalauro darbo gynimas VIII semestro pabaiga, birželio pradžia–vidurys

1.1.2. Kursinio ir bakalauro baigiamojo darbų temos pasirinkimas

Bakalaurantai savarankiškai pasirenka būsimo bakalauro baigiamojo dar-bo (ir atitinkamai – kursinio darbo) temą. Ji turi atitikti pasirinktos stu-dijų programos profilį. Rinkdamasis kursinio ir bakalauro darbų temas, studentas gali konsultuotis su katedros dėstytojais. Rekomenduojama peržvelgti anksčiau gintus bakalauro baigiamuosius darbus, mokslinius straipsnius ir kitą mokslinę literatūrą. Minčių apie būsimų darbų temą

1 dalis KURSINIO IR BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO METODINIAI NURODYMAI 7

gali kilti peržvelgus studijų programos dalykų aprašus internete, studijuo-jant tam tikrus dalykus. Renkantis temą siūloma atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

Temos aktualumas ir naujumas: ar pasirinkta tema yra aktuali? Ar •ši sritis nagrinėta Lietuvos ir užsienio mokslininkų? Kuo pasirink-tos temos tyrimas būtų moksliškai reikšmingas ir naujas? Galimybė gilintis į pasirinktą temą ir šia tema atlikti tyrimą: ar •pakanka literatūros šia tema ir ar ji prieinama? Ar pakaks laiko už-sibrėžtiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti? Ar bus galimybė surinkti empirinius duomenis (pvz., prieiti prie informantų, atlikti apklausą, lauko tyrimą ir pan.)?

1.1.3. Vadovo pasirinkimas

Prieš pradėdami rengti kursinį darbą, studentai pasirenka būsimųjų kursinio ir bakalauro mokslo darbų vadovą. VDU Sociologijos ir an-tropologijos bakalauro studijų programos studentai turi galimybę patys apsispręsti (t. y. Sociologijos katedros administracija neskirsto studentų baigiamųjų darbų vadovų). Kursinio ir bakalauro darbo vadovas gali būti VDU Sociologijos katedros dėstytojas arba kitos VDU katedros dėstyto-jas, arba doktorantas.

Studentas pasirenka būsimo kursinio (ir bakalauro) darbo tematiką, susipažįsta su katedroje dėstančių dėstytojų moksliniais interesais ir ati-tinkamai renkasi darbo vadovą. Paskui studentas susisiekia su pasirink-tu katedros dėstytoju, pristato jį dominančią būsimo kursinio darbo te-matiką – preliminarų pavadinimą, objektą, preliminariai suformuluotą problemą, temos aktualumą bei naujumą (rekomenduojama peržvelgti katedroje gintus ankstesnius panašios tematikos bakalauro darbus – pa-sirinkta darbo tema, objektas, problema, metodologija neturėtų kartotis). Dėstytojui sutikus vadovauti, studentas katedroje registruoja prelimina-rią kursinio darbo temą ir vadovą (VII semestras, rugsėjis).

Vadovo ir studento bendradarbiavimas bei atsakomybės. Sociologijos bakalauro kvalifikacinio laipsnio siekiantys studentai turi atitikti baka-lauro kvalifikacinius reikalavimus ir parodyti atitinkamus gebėjimus (žr. 1 priedą). Iš studento tikimasi, kad konsultuojamas vadovo jis ge-bės savarankiškai apsibrėžti preliminarią būsimo darbo temą, tinkamai


suformuluoti mokslinio tyrimo problemą, tikslą ir uždavinius, sukons-truoti būsimo tyrimo metodologiją, suprojektuoti ir įgyvendinti empirinį tyrimą, atlikti tyrimo duomenų analizę bei interpretaciją ir pateikti išva-das. Vadovo vaidmuo šiame procese yra konsultacinis ir vertinamasis.

Vadovas konsultuoja darbo problemos formulavimo, darbo metodo-logijos ir empirinio tyrimo, darbo struktūros klausimais, tačiau studen-tas savarankiškai sprendžia problemas, kylančias rengiant darbą ir įgy-vendinant tyrimą, siūlo jų sprendimo būdus. Vadovas yra atsakingas už kursinio darbo vertinimą pažymiu bei bakalauro baigiamojo darbo tin-kamumo ginti bakalauro baigiamųjų darbų komisijoje įvertinimą (prieš pateikdamas bakalauro baigiamąjį darbą registruoti katedroje, studentas privalo gauti vadovo žodinį atsiliepimą apie darbo atitiktį bakalauro dar-bams keliamiems reikalavimams).

Studentas iš anksto su vadovu suderina būsimus darbus, jų atlikimo ir pateikimo vadovui terminus bei būdus.

1.2. KURSINIO IR BAKALAURO DARBŲ TIKSLAI IR STRUKTŪRA

Pagrindinis kursinio darbo tikslas – konkretizuoti būsimo bakalauro dar-bo temą ir problemą, pasirinkti tinkamas teorines perspektyvas nagrinė-jamam socialiniam ar kultūriniam reiškiniui, formuoti mokslinio darbo įgūdžius. Kursinių darbų temos apima šiuolaikinių kultūrų ir visuomenių problemas. Rengiant šį darbą būtina skirti dėmesį užsienio ir Lietuvos mokslinės periodinės literatūros, tarptautinių mokslinių konferencijų medžiagos, monografijų studijoms (išanalizuojama ir apibendrinama ne mažiau kaip 10 mokslinių šaltinių medžiaga).

Būtina atskleisti, kas iš pasirinktos tyrimų krypties jau ištirta, kokių tyrimų stokojama, yra kokių prieštaravimų ir netikslumų, apibrėžti, kuo pasirinkta tema reikšminga moksliniu ir praktiniu aspektais, kodėl būti-na toliau gilintis į šią temą.

Kursinį darbą turėtų sudaryti šios dalys: titulinis lapas, turinys, įvadas, pagrindinė dėstomoji dalis, išvados, naudota literatūra, priedai (jeigu jų yra). Įvade turi būti pagrįstas temos naujumas ir aktualumas, apibrėžta tiriamojo darbo problema, objektas, tikslas, formuluojami uždaviniai, pa-teiktos darbe vartojamos sąvokos. Pagrindinėje turinio dalyje apžvelgiami


Lietuvoje ir užsienyje atlikti pasirinktos tematikos teoriniai ir empiriniai tyrimai, nagrinėjami antriniai duomenys ar dokumentai. Šios dalies pa-baigoje turi būti suformuluotos metodologinės gairės tolesniam proble-mos tyrimui, kuris bus atliekamas rengiant bakalauro darbą.

Bakalauro baigiamuoju darbu studentas turi parodyti gebantis rinkti, sisteminti mokslinę teorinę literatūrą, konstruoti ir taikyti tinkamus socio-loginius ir antropologinius teorinius modelius pasirinktos mokslinės pro-blemos ypatumams analizuoti ir atskleisti; pasirinkus tinkamiausią tyrimo metodą ar metodus, parengti ir atlikti socialinių problemų ar reiškinių ty-rimo projektą; apibendrinti, analizuoti ir interpretuoti empirinio tyrimo duomenis, adekvačiai formuluoti darbo išvadas. Darbas turi būti nuose-klus, vientisas, tinkamai įformintas, tvarkingas, kalba taisyklinga.

Rengiant bakalauro darbą naudojamasi kursinio darbo medžiaga. Darbas turi parodyti, kad bakalaurantas yra išstudijavęs mokslinę lite-ratūrą nagrinėjama tema, metodiškai pagrįstai ir savarankiškai atlikęs tyrimus, geba pritaikyti tyrimo ir surinktos medžiagos apibendrinimo metodus, nuosekliai išdėstyti, tinkamai apibendrinti ir pateikti sukauptą medžiagą, daryti logiškus apibendrinimus, išvadas.

Bakalauro baigiamąjį darbą privalo sudaryti šios struktūrinės dalys: titulinis lapas, santrauka viena iš pagrindinių Europos Sąjungos kalbų (1 p.), įvadas, kuriame pristatomas tyrimo naujumas ir aktualumas, pro-blema ir aprašomi visi pagrindiniai darbo parametrai: objektas, tikslas, uždaviniai, hipotezės (jei atliekamas kiekybinis tyrimas) arba tiriamieji klausimai (jei atliekamas kokybinis tyrimas) (2–3 p.). Įvade taip pat turi būti nurodyti darbe taikyti metodai, darbo struktūra ir pagrindinės var-tojamos sąvokos. Po įvado eina pagrindinė darbo dalis, paprastai susi-dedanti iš dviejų struktūrinių dalių – teorinės (15–20 p.)2 ir empirinės (20–30 p.), darbo apibendrinimas, išvados (1–2 p.), naudotos literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas, priedai. 3-ajame darbo viršelio pusla-pyje turi būti įklijuotas vokas, į kurį būna įdėta skaitmeninė laikmena su visu baigiamojo darbo tekstu, duomenų matrica (jei tyrimas kiekybinis), interviu išrašais ar kita lauko tyrimo medžiaga (jei tyrimas kokybinis), nuotraukomis ar kitais dokumentais, kuriais buvo remiamasi darbe.

2 Teorinė darbo dalis apima Lietuvoje ir užsienyje atliktų tyrimų apžvalgą, antrinių duomenų (statistikos) ar dokumentų analizę ir pan. bei sociologinių teorijų, ku riomis remiamasi darbe, pristatymą.


Kursinis ir bakalauro baigiamasis darbai rengiami laikantis akademi-nio sąžiningumo principų.3 Nuobaudos už šių principų pažeidimus ski-riamos Universiteto nustatyta tvarka.4

1.3. KURSINIO IR BAKALAURO DARBŲ DALIŲ RAŠYMO REIKALAVIMAI

Mokslo tiriamasis darbas paprastai pradedamas nagrinėjamos proble-mos esamos padėties analize. Ją atliekant siekiama išsiaiškinti, kas jau ištirta ir žinoma apie nagrinėjamą objektą, kad nebūtų gaištama tiriant jau žinomus dalykus. Ieškant medžiagos apie dominantį objektą patartina peržvelgti naujausius mokslinius žurnalus, naudotis sisteminiais elektro-niniais ir kitais katalogais, bibliotekų naujausios literatūros skyriais, in-ternetu. Renkant ir sisteminant literatūrą, tikslinga pasižymėti statistinę ir faktinę medžiagą, pasidaryti įdomiausių ir svarbiausių vietų kopijas, trumpus konspektus.

1.3.1. Įvadas

Įvade turi būti atskleista viso darbo esmė. Jame pagrindžiamas pasirinktos temos aktualumas ir naujumas, atskleidžiamos galimybės atlikti tyrimą, aiškiai išskiriama ir įvardijama darbo problema, suformuluojamas darbo objektas, tikslas ir uždaviniai, darbo hipotezės (jei taikomi kiekybiniai ty-rimo metodai) ir tiriamieji klausimai (jei taikomi kokybiniai tyrimo me-todai), pristatomi darbe taikyti metodai, darbo struktūra. Įvado pabaigo-je, atskirame puslapyje, apibrėžiamos pagrindinės vartotos sąvokos. Taigi įvadas struktūruojamas tekste išskiriant toliau aptariamusa spektus.

Temos aktualumas ir naujumasSiekiant pagrįsti temos aktualumą ir būsimo tyrimo naujumą, studijuoja-ma mokslinė literatūra.

3 Žr. Vytauto Didžiojo universiteto akademinės etikos kodeksas (patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2011 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 3-7).

4 Žr. Vytauto Didžiojo universiteto akademinės etikos kodeksas (patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2011 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 3-7); Studijų reguliaminas (patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2012 m. birželio 27 d. posėdyje).


Studijuojant mokslinę literatūrą aiškinamasi: kada atsirado tirti pasirinktas objektas; •kas jau atlikta tiriama tema, kas tai atliko; •kaip parengė ir atliko tyrimą; •kokius tyrimo rezultatus gavo; •kaip analizavo tyrimo rezultatus; •kokias parengė išvadas, rekomendacijas ar siūlymus, kaip tuos siū-•lymus pavyko įgyvendinti praktikoje; kokios problemos tyrimo metu liko neišspręstos (kaip nurodė •buvę tyrėjai ar kaip matyti iš paties tyrimo apžvalgos).

Studijuodami naujausią mokslinę literatūrą, studentai sužino apie kitų tyrėjų darbus, prireikus koreguoja tyrimo eigą, randa savo tyrimo duo-menis patvirtinančios arba jiems prieštaraujančios medžiagos ir t. t.

Apibrėžiant temos aktualumą ir naujumą, apžvelgiami šie aspektai:Pasirinkto socialinio ar kultūrinio reiškinio raiška globaliame ir •lokaliame kontekste, glaustai iliustruojant šią raišką antriniais duomenimis, atitinkamais dokumentais (pvz., įstatymais, teisi-niais aktais ir pan.), žiniasklaidos ar kitais diskursais.Mokslinis temos ištirtumas: kokie mokslininkai (ar kokiuose •mokslo darbuose) nagrinėjo panašias sritis Lietuvoje ir užsienyje? Kokie pagrindiniai šių tyrimų rezultatai (išvados)? Kas liko neat-skleista ir reikalauja mokslinio tyrimo?

Remiantis literatūros apžvalga konkretizuojamos tyrimo hipotezės ar tiriamieji klausimai, formuluojamas darbo tikslas, uždaviniai, ren-giamas tyrimų planas. Literatūros apžvalga padeda suformuluoti darbo problemą.

Darbo problema Darbo problemos formuluotė išplaukia iš temos aktualumo ir naujumo apibrėžimo.

Problema – tai uždavinys, iškylantis dėl tikslingos žmonių veiklos ir reikalaujantis teorinio ir (arba) praktinio sprendimo. Taigi darbo proble-ma gali būti mokslinė ir praktinė. Mokslinė problema yra susijusi su po-reikiu sociologiškai ir antropologiškai apibūdinti, interpretuoti socialinį ar kultūrinį reiškinį ir jo raišką. Praktinė problema nurodo būtinybę pa-žinti probleminius reiškinio aspektus (t. y. kokia praktinė būsimo tyrimo


nauda). Neretai mokslinių straipsnių pabaigoje autoriai išskiria moksli-nes ar praktines problemas, kurioms nagrinėti reikia naujų tyrimų.

Probleminę situaciją sudaro prieštaravimas tarp to, kas jau pasiekta, ir to, kas dar nežinoma. Tokia situacija dažnai kyla atsiradus naujam faktui, kurio negali paaiškinti turimos teorinės žinios. Taigi formuluojant darbo problemą susiduriama su:

informacijos tiriamu klausimu stoka, •būtinybe tirti žmonių nuomonę, •būtinybe analizuoti socialinius, kultūrinius reiškinius ar procesus, •būtinybe aiškintis tendencijas, dėsningumus.•

Darbo objektasNustačius nagrinėtino reiškinio problemą, apibrėžiamas darbo objektas. Tai gali būti socialinis procesas, socialinės realybės sritis, kultūrinė pro-blema arba kokie nors visuomeniniai santykiai, kuriuose glūdi socialinis prieštaravimas. Pavyzdžiui:

Darbo objektas – mokslininkų darbo sąlygų ir subjektyvios sveikatos santykis.

Darbo objektas nėra tapatus tiriamųjų grupei!

Darbo tikslas Darbo tikslas – tai norimas pasiekti rezultatas. Tikslas nukreipia darbą reikiama linkme. Pavyzdžiui:

Darbo tikslas – nustatyti mokslininkų bendruomenei būdingas kūrybinio darbo sąlygas ir atskleisti jų sąsajas su subjektyvia mokslininkų sveikata.

Darbo uždaviniaiDarbo uždaviniai numato konkrečius žingsnius, kuriais bus įgyvendintas užsibrėžtas tikslas. Paprastai jie atspindi teorinę (pvz., įvardyti esminius biomedicinos modelio aspektus; išsiaiškinti neprofesionalaus žinojimo vai-dmenį sveikatos priežiūros procese) ir empirinę (pvz., taikant trianguliaci-jos metodą, atskleisti mokslininkų bendruomenei būdingas kūrybinio darbo sąlygas bei jų sąsajas su subjektyvia mokslininkų sveikata) darbo struktūrą. Formuluojant darbo uždavinius vartojami tokie veiksmažodžiai: atskleisti, apibūdinti, nustatyti, nagrinėti, analizuoti ir pan.


Pagal iškeltus uždavinius vėliau formuluojamos darbo išvados.

Hipotezės ir tiriamieji klausimai5

Hipotezės keliamos tuomet, kai probleminiam klausimui tirti pasirenka-mi kiekybiniai tyrimo metodai. Hipotezė – tarsi galimas atsakymas į ty-rimo klausimą, išreikštas nepriklausomo ir priklausomo kintamųjų san-tykiu. Kol kas tai tyrimu nepatvirtintos prielaidos apie kintamųjų sąsajas. Sociologiniame tyrime hipotezės kildinamos iš tyrimo konceptualiojo (teorinio) modelio. Hipotezės formuluojamos susipažinus su pasirinktais kultūros ir visuomenės reiškiniais, išanalizavus kitų tyrėjų darbus, moks-linę teorinę literatūrą.

Hipotezių formuluočių reikalavimai:1. Hipotezėje turi būti nurodyta sąsaja tarp kelių kintamųjų. Galima

patikslinti, kaip kintamieji yra susiję (pvz., tiesiogiai / netiesiogiai), kokiomis sąlygomis šis ryšys gali būti stebimas.

2. Formuluojant mokslinę hipotezę, būtina vengti moralinių, emoci-nio, vertybinio pobūdžio nuostatų.

Hipotezės gali būti pagrindinės ir šalutinės. Pagrindinių hipotezių turi būti ne daugiau nei trys. Darbe galima kelti kelias tematiškai susiju-sias hipotezes, kurių kiekviena paaiškina svarbią darbo objekto elementų sąsajų dalį.

Tiriamieji klausimai keliami tada, kai darbe pasirenkami kokybiniai tyrimo metodai. Tiriamieji klausimai, kaip ir hipotezės, kreipia tyrimą tam tikra linkme, tačiau, priešingai nei jos, tiriamieji klausimai yra atviri, t. y. jais nekonstatuojamas santykis tarp kelių kintamųjų. Pavyzdžiui:

Kokiomis savybėmis pasižymi gydytojo ir paciento santykis pir-•minės psichikos sveikatos priežiūros sistemoje? Kaip psichikos liga paveikia sergančio asmens tapatumą?•

Darbe taikomi metodaiŠioje įvado dalyje nurodomi darbe taikomi metodai (pvz., mokslinės lite-ratūros analizė, antrinių duomenų analizė ir pan.).

5 Hipotezės ir (ar) tiriamieji klausimai formuluojami atliekant empirinį tyrimą. Kur-siniam darbui šis reikalavimas galioja tuomet, jei studentas, pasitaręs su darbo vadovu, nusprendžia atlikti empirinį tyrimą.


Darbo struktūraŠioje įvado dalyje studentas glaustai pristato pagrindines struktūrines darbo dalis, nurodo darbo apimtį puslapiais.

Sąvokų apibrėžimasTyrimo procesas prasideda nuo sąvokų, aprašančių empirinį pasaulį, apibrėžimo. Sociologijoje ir antropologijoje sąvokos apibrėžia tam tik-rus socialinio gyvenimo, kultūrinius elementus, reiškinius. Sąvoka – tai abstraktus teorinis konceptas, reprezentuojantis tam tikrą socialinio ar kultūrinio gyvenimo aspektą, tačiau idealiai ir supaprastintai. Pagrindi-nės darbe vartojamos sąvokos atspindi svarbiausius tyrimo problemos aspektus.

Sąvokos moksliniame darbe atlieka keletą funkcijų:Komunikacinę: jei nebūtų konkrečioje disciplinoje apibrėžtų sąvo-•kų, mokslininkai ir tyrėjai negalėtų susikalbėti, nes nebūtų aišku, apie ką kalbama. Sąvokos nusako tam tikrą perspektyvą – būdą stebėti empirinius •reiškinius. Socialinių ar kultūrinių reiškinių patirtys paprastai būna chaotiškos ir nenuoseklios. Todėl sąvokos nusako, kokio-mis akimis tyrėjas turi stebėti socialinį pasaulį, kokie socialinio ar kultūrinio reiškinio aspektai jį turėtų dominti. Jei sąvoka neaiškiai apibrėžta, sunku nustatyti, ką tirti. Gali būti klaidingai suformuo-tas tyrimo instrumentas.Sąvokos leidžia klasifikuoti ir apibendrinti, išskirti esmines objekto •ar reiškinio savybes. Socialiniai ar kultūriniai reiškiniai paprastai empiriškai neatsiskleidžia stebėtojui visų savo aspektų. Tarkime, susidūrę su biurokratija vienu metu galime patirti tik tam tikras šio reiškinio empirines apraiškas (pvz., hierarchinę valdžios struk-tūrą), bet jų yra daugiau (pvz., beasmeniškumas ir t. t.). Todėl sie-kiant geriau suvokti šį reiškinį, reikia sujungti ir teoriškai apiben-drinti įvairias empirines jo apraiškas.Sąvokos – teorijų komponentai, taigi jos sąlygoja galimas empiri-•nių tyrimo duomenų interpretacijas. Pavyzdžiui, „dominavimas“ ar „subordinacija“ yra konflikto teorijos sąvokos. Todėl, ištyrę do-minavimo ar subordinacijos apraiškas visuomenėje, tyrėjai jas in-terpretuos siedami su šia teorija.


Literatūroje tos pačios sąvokos kartais apibrėžiamos skirtingai. Jeigu api-brėžimai skiriasi, galima pasirinkti tą, kuris tinkamiausias objekto tyrimui. Tačiau apibrėžiant darbe vartojamas sąvokas būtina prisiminti, kad:

Sąvokų apibrėžimai turi remtis sociologijos ir (ar) antropologijos •mokslo teorija.Sąvokų apibrėžimai nėra darbe vartojamų terminų žodynėlis. •Apibrėžti reikia teorines darbo sąvokas. Trumpinių sąrašas (pvz., ŠMM, SADM ir pan.) gali būti pateiktas po darbo turinio (retesnės ar autoriaus sukurtos santrumpos paaiškinamos pirmą kartą jas pavartojus tekste).

Tipiškos klaidos apibrėžiant sąvokas:Fundamentalus – tvirtas, solidus, patvarus, svarbus, esminis.• Šiuo atveju aiškinamas terminas nėra teorinė sąvoka.Socialinis konfliktas – tai universalus ir būtinas visuomenės gyve-•nimo reiškinys. Šiuo atveju lieka nepaaiškinta, kas yra socialinis konfliktas. Apibrėžiant sąvokas būtina remtis sociologijos ir antropologi-•jos mokslo šaltiniais. Vikipedija ar panašaus pobūdžio šaltiniai (pvz., www.zodynas.lt) netinka apibėžiant darbe vartojamas są-vokas.

1.3.2. Teorinė dalis

Kursinis darbasKursiniame darbe studentas turi apibūdinti pasirinktą socialinį ar kul-tūrinį reiškinį apžvelgęs ir išanalizavęs atitinkamą mokslinių tyrimų li-teratūrą, dokumentus (pvz., įstatymus), antrinius duomenis ir pan. bei pasitelkęs tinkamas teorines perspektyvas. Ši apžvalga ir analizė sudaro teorinės šio darbo dalies turinį. Analizė ir apžvalga atliekamos vadovau-jantis suformuluota darbo problema, objektu, tikslu ir uždaviniais. Stu-dentas privalo įvertinti nagrinėjamo objekto ištyrimo lygį, išanalizuoti esamą reiškinio padėtį Lietuvoje, Europoje, pasaulyje. Čia sisteminami įvairių tyrėjų darbai ir atskleidžiamos jų nuostatos nagrinėjamos pro-blemos atžvilgiu. Kursiniame darbe taip pat apžvelgiamos pasirinktam socialiniam ar kultūriniam reiškiniui analizuoti tinkamos sociologijos ar antropologijos teorinės perspektyvos.

http://www.zodynas.lt


Bakalauro darbasBakalauro darbo teorinę dalį sudaro kursinio darbo metu atlikta situacijos apžvalga ir teorijų analizė. Studentas turi parodyti gebantis atrinkti tin-kamiausią kursinio darbo medžiagą ir susieti ją su nuoseklia bei pagrįsta nagrinėjamo socialinio ar kultūrinio reiškinio teorine analize. Konstruo-damas konceptualųjį nagrinėjamo reiškinio modelį, studentas privalo ge-bėti ne tik pasirinkti tinkamiausias teorines prieigas, bet ir išskirti tuos jų elementus, kurie yra tiesiogiai susiję su analizuojamu reiškiniu.

1.3.3. Metodologinė dalis6

Metodo pristatymasŠiame darbo skyriuje pristatomi ir nagrinėjami pasirinktos temos ana-lizei taikyti tyrimo metodai ir priemonės, jų veiksmingumas, argumen-tuojama, kodėl darbo autorius vienus metodus atmeta, o kitus laiko pri-imtinais savo tyrimui. Skyrių galima struktūruoti, tekste išskiriant šiuos aspektus:

Tyrimo metodo pasirinkimo pagrindimas. •Tyrimo lauko aprašymas (kada, kur vyko tyrimas).•Tiriamųjų atrankos metodas (nurodomi ir pagrindžiami imties •dydis, jos sudarymo principai ir tiriamųjų atrankos eiga). Tiriamosios grupės apibūdinimas (pagal lyties, amžiaus, išsilavi-•nimo, profesijos, pajamų ar kitus imties parametrus). Jei buvo at-liktas kokybinis tyrimas, šioje dalyje gali būti sudaryta informantų lentelė, kurioje nurodomos tyrimui reikšmingos informantų cha-rakteristikos (žr. 2 lentelę) arba pateikiamos respondentų grupės sociodemografinių charakteristikų diagramos.Duomenų rinkimo etapų / aplinkybių pristatymas (pvz., kiek laiko •truko interviu; kiek anketų išsiųsta ir kiek užpildyta; kokių tyrimo eigos, tyrimo etikos problemų kilo).

6 Rašant kursinį darbą nereikia parengti metodologinės dalies (tyrimo metodo pristatymo). Vis dėlto jei studentas, pasitaręs su darbo vadovu, atlieka bandomąjį empirinį tyrimą rengdamas kursinį darbą, metodologinei darbo daliai galioja šioje metodinėje priemonėje apibrėžti mokslo tiriamojo darbo metodologinės dalies reika-lavimai. Šiais reikalavimais galima vadovautis ir tuomet, kai baigiant rašyti kursinį darbą nubrėžiami tolesnio empirinio tyrimo, kuris bus atliekamas rašant bakalauro darbą, apmatai.


Tyrimo instrumento pristatymas (jei tai – anketa ar interviu gai-•rės, tuomet kiek instrumente yra klausimų, kokio jie pobūdžio ir pan.). Pats tyrimo instrumentas pateikiamas darbo prieduose ir įrašoma į juos nuoroda.Sąvokų operacionalizavimas (t. y. kokiais klausimais bandoma em-•piriškai apčiuopti tiriamą reiškinį, jei tyrimas buvo kiekybinis). Empirinių duomenų analizės metodai (nurodoma, kaip buvo ana-•lizuojami empiriniai duomenys, kokios naudotos duomenų anali-zės programos).

2 lentelė. Informantų charakteristikos (pavyzdys)

Nr. Vardas* Amžius Išsilavinimas Šeimyninė padėtis Profesija 1. Agnė 34 Aukštasis Netekėjusi Kirpėja 2. Jonas 50 Aukštesnysis Vedęs Vairuotojas 3. Paulius 28 Aukštasis Nevedęs Teisininkas

4. Mantė 30 Aukštesnysis Gyvena su partneriu nesusituokę Mokytoja

5. Raminta 40 Vidurinis Ištekėjusi Gydytoja 6. Mindaugas 35 Vidurinis Nevedęs Architektas ... ... ... ... ... ...

* Informantų vardai turi būti pakeisti siekiant išsaugoti jų anonimiškumą.

1.3.4. Empirinė dalis7

Empirinių duomenų pristatymas ir analizėŠiame darbo skyriuje aprašomi bakalauranto atlikto tyrimo rezultatai, atliekama tyrimo rezultatų ir teorinių prielaidų apibendrinamoji analizė, gautų rezultatų statistinis matematinis apdorojimas, įvertinimas, iškeltos hipotezės patvirtinamos arba paneigiamos (jei tyrimas kiekybinis), pa-grindžiami rezultatai.

Atliekant analizę, reikia gebėti išskirti, nustatyti elementus, kategori-jas, ryšius; identifikuoti objektus ar reiškinius, tuos reiškinius apibūdinan-čius ar lemiančius požymius, veiksnius; grupuoti, klasifikuoti duomenis 7 Rašant kursinį darbą nereikia parengti empirinės dalies. Vis dėlto jei studentas,

pasitaręs su darbo vadovu, atlieka bandomąjį empirinį tyrimą rengdamas kursinį darbą, empirinei darbo daliai galioja šioje metodinėje priemonėje apibrėžti mokslo tiriamojo darbo empirinės dalies reikalavimai.


ir juos priskirti tam tikrai kategorijai; palyginti duomenis, ryšius, priklau-somybes.

Priklausomai nuo tyrimo metodologijos, duomenų analizė būna ko-kybinė ir kiekybinė. Prieš pradedant analizuoti kokybinius duomenis, informantų interviu ar kiti lauko tyrimo metu surinkti duomenys trans-kribuojami (perrašomi).8 Skaitant tekstą duomenys sisteminami, grupuo-jami, lyginami, klasifikuojami, koduojamos ir išskiriamos pagrindinės temos, ieškoma tinkamiausios interviu frazės, iliustruojančios apibendri-namąją darbo autoriaus mintį.

Cituojant informantų pasisakymus, interviu citatos pateikiamos iš naujos eilutės kursyvu. Citatos pabaigoje skliausteliuose nurodomi infor-manto vardas9, amžius ar kita jį apibūdinanti informacija. Pavyzdžiui:

Nu kaip, jie (bendradarbiai10), žinojo, žinojo. Direktorius sudarė visokias man sąlygas, tiktai kad grįžčiau. Toliau man sudarė sąlygas, kad aš dirb-čiau laborantu kažkurį laiko tarpą. [...]11 Tai aš metus laiko ten stengda-vausi iš visų jėgų ateit, kad tiesiog stengdavaus ateiti tada, kada nemato mokiniai; atlikti tai, kada jų nėra, kad išvengčiau susitikimo. (Rasa, 72). Interviu ištraukose informantų kalba netaisoma, tačiau būtina laiky-

tis gramatikos ir skyrybos taisyklių. Kiekybinės analizės pagrindas yra dažnių, procentų, paklaidų ir kitų

statistinių rodiklių skaičiavimas, koreliacijos skaičiavimas bei įvertinimas ir kt. Duomenims statistiškai apdoroti naudojami SPSS (Statistical Packa-ge for the Social Sciences) ar kiti programiniai paketai.

Kiekybinio tyrimo rezultatai apibendrinami dažnių lentelėse, pasi-telkiant aprašomąją, inferentinę statistiką. Ieškoma ryšių ir sąsajų, tikri-namos iškeltos hipotezės. Duomenys pateikiami paveiksluose, lentelėse, procentų ar skaičių sveikosiomis dalimis.

8 Transkribuota interviu medžiaga pridedama skaitmenine laikmena.9 Informantų vardai turi būti pakeisti. Jei tyrimo dalyviai buvo, pavyzdžiui, įvairių

sričių profesionalai, galima nurodyti ne jų vardus, o profesiją ir kitą aktualią informaciją, leidžiančią geriau suprasti jų pasisakymus (pvz., darbo stažą). Studentas pats nusprendžia, kaip koduoti informantus.

10 Pateikiant interviu ištraukas skliausteliuose galima patikslinti informanto mintį, skaitytojui neaiškias interviu ištraukos vietas, nurodyti informanto emocijas (jei tai svarbu) ir pan.

11 Laužtiniais skliaustais su tritaškiu nurodoma, kad dalis citatos teksto yra praleista.


1.3.5. Darbo apibendrinimas

Kursinio darbo apibendrinime suformuluojamos metodologinės gairės tolesniam pasirinkto reiškinio tyrimui, kuris bus atliekamas rengiant ba-kalauro darbą.

Bakalauro darbo apibendrinimas yra skirtas teorinės ir empirinės dar-bo dalių sąsajai atskleisti. Atlikus kokybinį tyrimą darbo apibendrinimo dalies gali ir nebūti, jei studentas apibendrinimą ir duomenų interpretaci-ją pateikia empirinių duomenų pristatymo ir analizės dalyje. Tokiu atveju šioje darbo dalyje empiriniai tyrimo rezultatai susiejami su tyrimo kon-ceptualiuoju modeliu ir interpretuojami. Šioje dalyje gali būti pažymima, ko nepavyko pasiekti darbe, ir argumentuojama kodėl. Rekomenduojama nurodyti tolesnio šios temos nagrinėjimo kryptis ir perspektyvas.

1.3.6. Išvados

Darbo išvadose pateikiami svarbiausi atlikto tyrimo rezultatai, akcentuo-jamas jų originalumas, mokslinė ir (ar) praktinė nauda. Išvados turi būti grindžiamos atlikta analize ir tyrimais, jose neleistina rašyti to, kas ne-buvo nagrinėta ir pagrįsta darbe. Išvados turi būti lakoniškos, pagrįstos, įtikinamos, logiškos. Jose nevardijami tyrimo objektas, tikslas ar taikyti metodai. Pastarieji gali būti pažymėti prie rezultatų, pavyzdžiui: „Atlikus gyventojų apklausą, buvo nustatyta, kad…“.

Išvados nėra darbo santrauka, todėl jose neturi būti nei daugeliui ži-nomų faktų, nei vadovėlio stiliaus ar bendro pobūdžio samprotavimų.

Kiekviena darbo išvada išskiriama į atskirą pastraipą, kuri numeruo-jama.

Darbo išvados struktūruojamos pagal išsikeltus uždavinius, bet jose daugiau dėmesio skiriama empirinio tyrimo rezultatams. Remiantis ty-rimo duomenimis formuluojamos išvados turi apimti ir jų teorinę inter-pretaciją. Pavyzdžiui:

Šeimos santykiai ir sociokultūrinis kapitalas iš visų nagrinėtų veiksnių labiausiai nulemia tirtų 14–16 m. moksleivių motyvaciją dalyvauti ne-formaliojo ugdymo procese. Ekonominis kapitalas daro įtaką moksleivių pasirinkimui, tačiau neformaliojo ugdymo priemonių pasiūla šią kliūtį iš dalies pašalina. Iš tyrimo matyti, kad moksleivių motyvacijai dalyvauti


neformaliojo ugdymo procese ypač svarbus informacijos perdavimas, su-dominimas.

Kiekybinio tyrimo išvadose konstatuojama, ar tyrimo hipotezės pasi-tvirtino, ar ne.

1.3.7. Literatūros nuorodos ir literatūra

Darbe naudojant kitų autorių teiginius, duomenis, lenteles, paveikslus privalomos yra literatūros ir duomenų šaltinių nuorodos. Pavyzdžiui, tekste paminėjus kitų autorių mintis ar duomenis, skliausteliuose nuro-doma autoriaus pavardė (arba publikacijos pavadinimo pirmasis žodis, kai autorius nenurodytas) ir publikacijos paskelbimo metai. Kito auto-riaus teiginių, duomenų (ir t. t.) pateikimas rašto darbe nenurodant šalti-nio laikomas plagijavimu.12 Už akademinio sąžiningumo principų pažei-dimus Vytauto Didžiojo universitete yra numatytos nuobaudos.13

Citavimo tekste tvarka:1. Cituojant autoriaus teiginius pažodžiui, būtina išskirti juos kabu-

tėmis ir po citatos įdėti nuorodą į autorių, knygos išleidimo metus ir puslapį. Pavyzdžiui: „žmogaus kūnas pakliūva į valdžios maši-nerijos reples“ (Foucault 1998, 168).

2. Cituojant autoriaus teiginius nepažodžiui (perfrazuojant), po citatos būtina įdėti nuorodą į autorių ir knygos išleidimo metus. Pavyzdžiui: Valdžia manipuliuoja žmogaus kūnu (Foucault 1998). Arba: Pasak M. Foucault (1998), valdžia manipuliuoja žmogaus kūnu.

12 Darbas laikomas plagiatu, jeigu jis ar jo dalys yra parašytos pažodžiui perrašant arba perfrazuojant kito autoriaus tekstą ir nenurodant šaltinio. Darbas bus laikomas pla-giatu ir tuo atveju, jei studentas nurodė šaltinį, bet neišskyrė pažodžiui perrašyto teksto kabutėmis. Esminiu plagiavimo elementu laikoma daugiau nei pusė puslapio tokio pažodžiui perrašyto ir be atitinkamos nuorodos į šaltinį teksto. Plagijavimu lai-koma, jei studentas, darbe naudodamas kitų autorių sudarytas lenteles, paveikslus ar duomenis, nenurodė šaltinio (ši plagijato samprata apibrėžta vadovaujantis Mykolo Romerio universiteto pateiktu plagiato apibrėžimu. Internetinė prieiga: http://www.mruni.eu/lt/naujienos/detail.php?el=186241 (žiūrėta 2013 m. . gruodžio 1 d.)).

13 Žr.: Vytauto Didžiojo universiteto akademinės etikos kodeksas (patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2011 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 3-7); Studijų regu-liaminas (patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2012 m. birželio 27 d. posėdyje).

http://www.mruni.eu/lt/naujienos/detail.php?el=186241



Kiti nuorodų tekste pavyzdžiai:1. Kai yra du šaltinio autoriai (Adams ir Savran 2002).2. Kai yra daugiau nei trys autoriai (Bourdieu ir kt. 1999).3. Kai nurodoma į kelias tais pačiais metais to paties autoriaus išleis-

tas publikacijas (Connell 1995a, 1995b).4. Kai nurodoma į kelis skirtingus šaltinius (Bourdieu 1999; Brown

1995; Connell 1995).Kaip šaltiniais galima naudotis ir jau apgintais magistro darbais, dak-

taro disertacijomis bei mokslinių tyrimų paskelbtomis ataskaitomis.

Literatūros šaltinių sąrašo sudarymasKursinio ir bakalauro darbo literatūroje surašoma visa cituota ir naudota literatūra bei šaltiniai. Literatūrą ir šaltinius rekomenduojama išdėstyti pagal autorių pavardes (arba leidinių pavadinimą, jeigu nenurodytas au-torius) abėcėlės tvarka.

Naudota literatūra turi būti pakankamai plati ir atspindėti nagrinė-jamą klausimą. Pirmenybę reikia teikti pirminiams šaltiniams: mokslo žurnalų straipsniams, monografijoms, įstatymams ir t. t. Aprašant inter-neto šaltinį, reikia nurodyti publikacijos autorių, jos pavadinimą, tikslų svetainės adresą14 bei peržiūros datą, pavyzdžiui: (žiūrėta 2013 m. gruo-džio 6 d.). Ši nuoroda būtina dėl to, kad dalis interneto šaltinių tinklala-piuose skelbiami ribotą laiką ir kinta.

Populiarių ir nespecializuotų užsienio šalių ir Lietuvos laikraščių bei žurnalų straipsniai į bakalauro darbo literatūrą netraukiami. Šie šaltiniai gali būti cituojami, jei iliustruoja nagrinėjamo socialinio ar kultūrinio reiškinio diskursą žiniasklaidoje. Nuoroda į šiuos šaltinius gali būti pa-teikta išnašose puslapio apačioje.

Literatūra aprašoma šaltinio originalo kalba. Jeigu rengiant bakalauro darbą tenka naudotis literatūros šaltiniais ne lotyniškomis raidėmis, jie

14 Neužtenka nurodyti bendrą tos interneto svetainės adresą, pavyzdžiui: http://www.stat.gov.lt. Būtina pateikti tą interneto tinklalapį, iš kurio konkrečiai buvo paimti duomenys, pavyzdžiui: http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=3376c19d-658a-4b68-b0b9-1e24e07ce299 (žiūrėta 2013 m. gruodžio 6 d.). Tuo atveju, jei nėra nurodytas šaltinio autorius, publikacijos pavadinimas, būtina nurodyti interneto svetainės pavadinimą ir tikslų jos adresą.

http://www.stat.gov.lt

http://www.stat.gov.lt

http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=3376c19d-658a-4b68-b0b9-1e24e07ce299

http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=3376c19d-658a-4b68-b0b9-1e24e07ce299


pateikiami literatūroje lotyniškais rašmenimis pabaigoje. Leidinio (knygos, žurnalo, dokumento) pavadinimas lliteratūroje

spausdinamas pasvirusiomis (italic) raidėmis. Straipsnio pavadinimas rašomas kabutėse.

Toliau pateikiamas literatūros su šaltinių aprašais pavyzdys.

Literatūra

Kai nurodoma knyga:

Brown, W. 1995. States of Injury: Power and Freedom in Late Modernity. Princeton, N. J.: Princeton University Press.

Adams, R.; Savran, D. (eds.). 2002. Masculinity Studies Reader. Oxford: Blackwell Publishers.

Kai nurodomas knygos skyrius:

Brod, H. 2002. „Studying Masculinities as Superordinate Studies.“ In Masculinity Studies & Feminist Theory: New Directions, ed. J. Kegan Gardner, 161–175. New York: Columbia University Press.

Kai nurodomas mokslinio žurnalo straipsnis:

Connell, R. 1993. „The Big Picture: Masculinities in Recent World Histo-ry.“ Theory and Society 22 (5): 597–623.

Kai nurodomas leidinys internete:

Lietuvos sveikatos programa 1998. Internetinė prieiga: http://www.sam.lt/reform/demogra.htm (žiūrėta 2013 m. liepos 10 d.).

http://www.sam.lt/reform/demogra.htm

http://www.sam.lt/reform/demogra.htm


1.3.8. Darbo priedai

Darbo priedai pateikiami po literatūros. Į juos įtraukiami anketų ar in-terviu gairių pavyzdžiai, taip pat – antraeilė arba daug vietos užimanti empirinė medžiaga, skaičiavimai, platesni paaiškinimai, įrodantys ir pa-pildantys atliktus tyrimus, dokumentai, vizualinė medžiaga. Kiekvienas priedas turi turėti pavadinimą ir numerį, būti bent trumpai aptartas ar paminėtas atitinkamų darbo dalių tekste.

Interviu išrašai į priedus nededami. Jie pateikiami atskiroje skaitme-ninėje laikmenoje kartu su darbu. Šioje laikmenoje pateikiama ir kieky-binio tyrimo duomenų bazė.

1.4. KALBOS, DARBO STRUKTŪROS IR APIPAVIDALINIMO REIKALAVIMAI

Kursinis ir baigiamasis bakalauro darbai turi būti parašyti taisyklinga lie-tuvių kalba: be klaidų, mintys išdėstytos aiškiai, nuosekliai, suprantamai, sistemingai. Tekstą privaloma išspausdinti kompiuteriu. Taisyti ir brau-kyti neleistina.

Kursinio darbo apimtis – apie 15–20 puslapių, neįskaitant priedų. Re-komenduojama bakalauro baigiamojo darbo apimtis – ne mažiau kaip 40 puslapių, neįskaitant priedų.

Teksto reikalavimaiTekstas rašomas vienoje A4 formato popieriaus pusėje, paliekant tokias paraštes: viršutinė ir apatinė – po 20 mm, kairioji – 30 mm, dešinioji – 10 mm; šriftas – 12 pt., 1,5 eilutės intervalu. Kursinis darbas pristatomas susegtas į segtuvą. Baigiamasis bakalauro darbas privalo būti įrištas lai-kantis bendrų reikalavimų, nustatytų VDU Rektorato sprendimu.

Puslapiai, išskyrus titulinį, yra numeruojami: numeris rašomas lapo apatinės paraštės centre, arabiškais skaitmenimis be taškų ir kablelių.

Kiekvienos pastraipos pirmoji eilutė atitraukiama 15 mm nuo kairio-sios paraštės. Pastraipoms nustatoma abipusė lygiuotė – tekstas sulygiuo-jamas ir pagal dešiniąją, ir pagal kairiąją paraštę.


Skyrių pavadinimai atitraukiami nuo teksto 2 eilučių intervalu, po-skyrių – 1,5 eilutės intervalu. Darbo ir skyrių pavadinimai rašomi paryš-kintomis didžiosiomis raidėmis, poskyrių – paryškintomis mažosiomis raidėmis. Skyrių pavadinimų raidžių aukštis turi būti 16 pt., poskyrių – 14 pt., skirsnių – 12 pt.

Paveikslų ir lentelių apipavidalinimasDiagramos, grafikai15, schemos, nuotraukos, brėžiniai ir kiti panašūs ele-mentai vadinami paveikslais (trumpinama pav.), turi numerius ir pavadi-nimus, kurie rašomi paveikslo apačioje per vidurį, pavyzdžiui:

1 pav. 65 metų ir vyresnių amerikiečių, sergančių Alzheimerio liga, skaičius 2010–2050 m.

(Šaltinis: Changing the Trajectory of Alzheimer’s Disease: A National Imperative, 2010).

Duomenų lentelės taip pat turi turėti numerius ir pavadinimus, jie ra-šomi virš lentelės. Lentelės numeris kartu su žodžiu „lentelė“ rašomas prieš jos pavadinimą vienoje eilutėje (žr. 3 lentelę).

15 Diagramas ir grafikus rekomenduojama daryti ne SPSS, o „Excel“ programa.


3 lentelė. Pensinio amžiaus žmonių namų ūkių gyvenimo sąlygų vertinimas 2005–2008 m. (proc.)

Pensininkai 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.Esame turtingi 0 0 0 0Gyvename aukščiau vidutinio lygio 1 0 1 1Esame vidutiniokai 57 64 70 57Gyvename žemiau vidutinio lygio 37 32 27 38Gyvename skurde 5 4 2 4Iš viso 100 100 100 100

Šaltinis: Statistikos departamentas, 2009.

Lentelių ir paveikslų numeracija yra atskira.Jeigu paveikslui ar lentelei sudaryti buvo naudojami ne bakalauranto

asmeninio (autorinio) tyrimo duomenys, paveikslo ar lentelės pavadini-mo pabaigoje reikia nurodyti šaltinio autorių (arba publikacijos pava-dinimo pirmąjį žodį, jeigu autorius nenurodytas) ir publikavimo metus (žr. 1 pav. ir 3 lentelę).

Jeigu remdamasis kitų autorių ar šaltinių duomenimis bakalauran-tas parengė autentišką paveikslą ar lentelę (papildė savo skaičiavimais ar juose apibendrino kelių autorių tyrimų duomenis ir kt.), nuoroda į kitus autorius ar šaltinius pateikiama kaip 4 lentelėje:

4 lentelė. Vidutinės vartojimo išlaidos alkoholiniams gėrimams, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį (litais)

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.Didieji miestai 14,0 14,2 18,4 20,0 23,0Kiti miestai 10,0 10,6 12,4 15,4 17,6Kaimai 8,2 9,3 10,2 13,4 14,6

Šaltinis: sudaryta autorės remiantis Statistikos departamento duomenimis.16

Jeigu duomenys paimti iš interneto puslapio, nuorodą į jį galima pa-teikti išnašose puslapio apačioje (žr. 4 lentelę).

Jeigu studentas cituoja savo tyrimu gautus duomenis (darbo empiri-nių duomenų pristatymo ir analizės dalyje), šaltinio po lentelėmis ar pa-veikslais nurodyti nereikia (žr. 5 lentelę).

16 Internetinė prieiga: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280.


5 lentelė. Mokslininko profesijos pasirinkimo motyvai, teigiami vertinimai (proc.)

Atsakiusieji „Taip“

Mokslininko darbas yra labai įdomus ir kūrybingas 79,2Mokslininko profesija yra pelninga 12,5Mokslininko profesija yra prestižinė 16,7Mokslas duoda žmonijai daug naudos 29,2Mokslininkas paprastai dirba vienas – man tai patiktų 18,8Mokslininko profesija suteikia daug galimybių tobulėti 62,5Mokslininkas daro tai, ko labiausiai nori, ir dar gauna už tai atlyginimą 29,2

Reikia vengti perkelti lentelę į kitą puslapį. Tačiau jei vis dėlto tenka tai daryti, prieš lentelės tęsinį nurodoma, pavyzdžiui: 5 lentelės tęsinys. Mokslininko profesijos pasirinkimo motyvai, teigiami vertinimai (proc.) ir iš naujo užpildomi visų jos skilčių pavadinimai.

Negalima lentelės ar paveikslo pavadinimo pateikti viename puslapy-je, o pačią lentelę ar paveikslą – kitame.

Tekste lentelės ir paveikslai pateikiami, kai paminimi pirmą kartą, arba kito puslapio pradžioje. Pageidautina juos išdėstyti taip, kad per-žiūrint nereikėtų sukioti teksto. Jeigu tai nepavyksta, iliustracijos patei-kiamos taip, kad joms peržiūrėti darbą reikėtų pasukti pagal laikrodžio rodyklę.

Kiekvienoje lentelės skiltyje ar paveiksle pateikti skaičiai turi būti su-apvalinti vienodu tikslumo laipsniu. Procentus priimta apvalinti 0,1 tiks-lumu.

Darbo dalis, skyrius ar poskyris neturėtų baigtis lentele ar paveikslu. Lentelėje ar paveiksle pateiktų duomenų paaiškinimas ar apibendrinimas gali būti pateiktas prieš lentelę ar paveikslą arba po jų, nurodžius komen-tuojamos iliustracijos numerį, pavyzdžiui:

Kaip matyti iš 5 lentelės, ...Aiškinant lentelėse ar paveiksluose pateiktus duomenis, nereikia kar-

toti procentinio jų pasiskirstymo. Komentuodamas pateikiamą informa-ciją, studentas turi apibendrinti tendencijas, išskirti dažniausiai ar rečiau-siai pasitaikiusius respondentų atsakymus, pavyzdžiui:

Kaip matyti iš 5 lentelės, dauguma respondentų mokslininko profesiją rinktųsi dėl to, jog mano šį darbą esant įdomų ir kūrybingą, taip pat ir dėl


to, kad mokslininko profesija suteikia daug galimybių tobulėti. Tačiau, kaip rodo lentelėje pateikti duomenys, mokslininko profesija nėra laikoma itin pelninga ar prestižine.

Bendri darbo struktūros reikalavimaiĮvadas, kiekviena darbo dalis, išvados ir pasiūlymai, darbo santrauka užsienio kalba (ji būtina tik bakalauro darbui), bei literatūra pateikiami naujame puslapyje. Darbo skyriai ir poskyriai tęsiami tame pačiame pus-lapyje. Teksto dalių, skyrių ir poskyrių numeravimas ir pavadinimai turi visiškai sutapti su turinyje nurodytais numeriais ir pavadinimais.

Darbo skyrių ar poskyrių pavadinimai neturėtų sutapti su viso darbo pavadinimu, o poskyrių pavadinimai neturi kartoti skyrių pavadinimų.

Reikia vengti skaidyti darbą į smulkius skyrius ar poskyrius, kurių tekstas sudaro tik dalį puslapio; šią medžiagą vertėtų dėti atitinkamoje dalyje ar skyriuje.

Darbo sudedamosios dalys – turinys, įvadas, išvados, literatūra bei priedai – turinyje ir darbo tekstinėje dalyje nenumeruojami. Kitas dar-bo dalis galima skirstyti smulkiau į skyrius ir poskyrius (kiekvienas iš jų turi turėti atitinkamą numerį (pavyzdžiui, 1.; 2.; 2.1., 2.2.; 2.2.1., 2.2.2.).


Galimas bakalauro darbo struktūros pavyzdinis išdėstymas17:Titulinis lapas (žr. titulinio lapo pavyzdį 3 priede)

TURINYS Darbe vartojamos santrumpos (jei būtina)SANTRAUKA viena iš pagrindinių Europos Sąjungos kalbųĮVADAS1. PAVADINIMAS (skyrius)

1.1.1. Pavadinimas (poskyris)1.1.2. Pavadinimas (poskyris)

2. PAVADINIMAS (skyrius)2.1.1. Pavadinimas (poskyris)2.1.2. Pavadinimas (poskyris)2.1.3. Pavadinimas (poskyris)

3. TYRIMO METODAS (skyrius)4. PAVADINIMAS (skyrius)

4.1.1. Pavadinimas (poskyris)4.1.2. Pavadinimas (poskyris)4.1.3. Pavadinimas (poskyris)

5. PAVADINIMAS (skyrius)18

IŠVADOS LITERATŪRAPRIEDAI

Bakalauro darbo 3 viršelio puslapyje įklijuojamas vokas, kuriame pa-teikiama skaitmeninė laikmena su darbo ir duomenų skaitmenine versija.

Santraukos reikalavimaiBakalauro darbo santrauka rašoma viena iš pagrindinių Europos Sąjun-gos kalbų. Santrauka – tai glaustas darbo esmės ir pagrindinių tyrimų

17 Šiuo pavyzdiniu išdėstymu galima vadovautis ir rengiant kursinį darbą, tik kur-siniame darbe nėra privaloma santrauka ir metodo dalis (nebent studentas atlieka empirinį tyrimą).

18 Bakalauro darbe šis skyrius yra skirtas darbui apibendrinti (susieti teorinei ir empiri-nei dalims). Jei darbe taikytas kokybinis tyrimo metodas, šios dalies gali ir nebūti, tačiau tik tuo atveju, jei apibendrinimą ir duomenų interpretaciją studentas pateikia empirinių duomenų pristatymo ir analizės dalyje.


rezultatų išdėstymas. Joje pateikiamas darbo pavadinimas (jeigu santrau-ka rašoma ne anglų kalba, reikia parašyti darbo pavadinimą ir anglų kal-ba), autoriaus vardas ir pavardė, darbo tikslas, tyrimų metodologija ir re-zultatai, svarbiausios išvados, nurodomas panaudotos literatūros šaltinių bei darbo esmę atspindinčių lentelių ir paveikslų skaičius. Santraukoje nebūna lentelių ar paveikslų, tačiau galima įtraukti nuorodas į juos. San-traukos apimtis – vienas puslapis, struktūra tokia:

SANTRAUKA

Autoriaus vardas ir pavardė. Darbo pavadinimas. Sociologijos ir antro-pologijos bakalauro darbas. Darbo vadovas19. Vytauto Didžiojo univer-sitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Sociologijos katedra. – Kaunas, 2013. – 60 p.20

Reikšminiai žodžiai:................. (ne daugiau kaip 5)Santraukos tekstas...........

1.5. BAKALAURO DARBO GYNIMAS

Bakalauro darbas – tai studento savarankiškas mokslinis tiriamasis dar-bas, atliekamas baigiant studijų programą, kurio pagrindu suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Bakalauro darbo ir jo gynimo tikslas – patvirtinti autoriaus gebėjimą taikyti studijų metu įgytas teorines žinias, empirinio tyrimo įgūdžius ir kompetencijas realiai mokslinei ar praktinei problemai gvildenti.

Bakalauro darbo pristatymas registruoti ir gynimasBakalauro darbas turi būti pristatytas į katedrą ne vėliau kaip prieš 10 die-nų iki paskelbtos gynimo datos (žr. 1 lentelę).

Pristatomas registruoti darbas turi būti perskaitytas ir aprobuotas darbo vadovo.

Kartu su atspausdintu darbu katedrai pateikiama ir jo skaitmeninė versija skaitmeninėje laikmenoje.

19 Nurodomas vadovo mokslinis laipsnis, vardas ir pavardė.20 Darbo apimtis puslapiais.


Katedros vedėjas katedroje užregistruotus darbus pateikia recenzuoti. Ne vėliau kaip likus vienai dienai iki viešojo gynimo recenzentas pristato rašytinę recenziją. Iki gynimo bakalaurantas turi teisę susipažinti su re-cenzijos turiniu ir pastabomis.

Bakalaurantui gali būti neleidžiama ginti darbo šiais atvejais:darbas pristatytas pavėlavus;•darbas yra aprašomojo pobūdžio (nėra autoriaus tyrimų);•darbo turinys neatitinka darbo pavadinimo;•nepasiektas darbo tikslas ir pagrindiniai uždaviniai;•darbe nepakanka literatūros šaltinių• 21;darbe yra esminių plagijavimo elementų• 22;darbo apimtis iš esmės neatitinka šių metodinių nurodymų.•

Jeigu baigiamojo darbo vadovo atsiliepime ir (ar) katedros komisijos pažymoje darbas vertinamas kaip neatitinkantis reikalavimų ir nereko-menduotinas viešai ginti, studentas, raštiškai išdėstęs motyvus, turi teisę kreiptis į komisiją su prašymu leisti ginti darbą. Prašymą ir darbą stu-dentas turi įteikti komisijos sekretoriui(-ei) ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki paskelbtos viešojo gynimo pradžios. Apsvarsčiusi studento prašymą, baigiamųjų darbų viešojo gynimo komisija nusprendžia, ar studentui lei-džiama ginti darbą.23

Bakalauro darbas viešai ginamas fakulteto dekano sudarytos ir VDU rektoriaus patvirtintos komisijos posėdyje.

21 Bakalauro darbe turi būti panaudota ne mažiau kaip 10 mokslinės literatūros šaltinių.

22 Darbas laikomas plagiatu, jeigu jis ar jo dalys yra parašytos pažodžiui perrašius arba perfrazavus kito autoriaus tekstą ir nenurodžius šaltinio. Darbas laikomas plagiatu ir tuo atveju, jei studentas nurodė šaltinį, tačiau neišskyrė pažodžiui perrašyto teksto kabutėmis. Esminiu plagijavimo elementu laikoma daugiau nei pusė puslapio tokio pažodžiui perrašyto teksto be atitinkamos nuorodos į šaltinį. Plagijavimu laikomas ir toks atvejis, jei darbe naudodamas kitų autorių sudarytas lenteles, paveikslus ar duomenis studentas nenurodė šaltinio (ši plagiato samprata apibrėžta vadovaujantis Mykolo Romerio universiteto pateiktu plagiato apibrėžimu. Internetinė prieiga: http://www.mruni.eu/lt/naujienos/detail.php?el=186241 (žiūrėta 2013 m. gruodžio 1 d.)).

23 Daugiau apie baigiamųjų darbų gynimo bendrą tvarką VDU galima pasiskaityti „Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos apraše“ (patvirtinta Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 3-1).




Bakalauro darbo gynimas vyksta tokia tvarka:1. Komisijos pirmininkas praneša darbą ginančio bakalauranto pa-

vardę, darbo temos pavadinimą ir vadovo pavardę.2. Bakalaurantas perskaito iki 10 min. trukmės pranešimą: nurodo

nagrinėjamą problemą, akcentuoja jos aktualumą, pateikia darbo objektą, tikslą, uždavinius, hipotezes / tiriamuosius klausimus, metodologiją, svarbiausius tyrimo rezultatus, išvadas.24 Ypatingas dėmesys skiriamas paties autoriaus sukurtų ar atrastų dalykų es-mei, tyrimo rezultatų reikšmingumui atskleisti. Pranešimas turi būti parengtas naudojant programą „PowerPoint“. Skaidrėse ne-turėtų būti per daug teksto. Raidžių dydis, skaidrės fonas turi būti tokie, kad komisija ir kiti gynime dalyvaujantys klausytojai galėtų įskaityti tekstą. Po pristatymo bakalaurantas atsako į komisijos na-rių ir kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų klausimus.

3. Komisija ir bakalaurantas supažindinami su recenzijos turiniu.4. Bakalaurantas atsako į recenzento pastabas, nuorodas ir klausi-

mus.5. Bakalauro darbo gynimas įvertinamas uždarame gynimo komisi-

jos posėdyje, pasibaigus visų tos dienos darbų gynimui.6. Baigiamųjų darbų įvertinimo rezultatus po posėdžio skelbia ko-

misijos pirmininkas. Jis apibendrina baigiamuosius darbus ir jų gynimo eigą. Apie komisijos vertinimą balais kiekvienas gynęs baigiamąjį darbą informuojamas raštu asmeniškai.

Bakalauro darbo vertinimas Galutinį bakalauro darbo įvertinimą pagal 10 balų skalę pateikia komi-sija, atsižvelgusi į recenzento pareikštą nuomonę apie baigiamąjį darbą ir vadovo atsiliepimą. Darbo recenzentas ir vadovas pateikia savo nuo-monę, bet nevertina pažymiu. Kai darbo vadovas yra įtrauktas į komi-sijos sudėtį, jo vertinimas, skaičiuojant vertinimų aritmetinį vidurkį, neįtraukiamas.25 24 Tyrimo rezultatams atskleisti gali būti pasitelkiami modeliai, schemos, grafikai,

interviu citatos ir kt.25 Daugiau apie baigiamųjų darbų vertinimą VDU galima pasiskaityti „Baigiamųjų

darbų rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos apraše“ (patvirtinta Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 3-1).


Bakalauro darbo vertinimo kriterijai yra šie:Darbo mokslinis lygmuo:• pasirinktos temos aktualumo, reikšmin-gumo pagrindimas, temos formulavimas, tyrimo tikslo, uždavinių, hipotezės(-ių) ar tiriamųjų klausimų aiškumas, autoriaus susipaži-nimas su kitų mokslininkų darbais, tyrimo metodų tinkamumas, duomenų reikšmingumas bei statistinis patikimumas (jei tyrimas kiekybinis), tyrimo rezultatų interpretavimo lygis, išvadų atitiktis uždaviniams ir jų pagrįstumas.Darbo vientisumas, turinio baigtumas:• įvertinama, ar yra visi pri-valomi baigiamojo darbo struktūros elementai, darbo apimties tinkamumas ir struktūrinių dalių apimties subalansuotumas, dalių pavadinimų atitiktis tekstui.Darbo apipavidalinimo kokybė:• spausdinimo, vaizdinės medžiagos kokybė, kalbos moksliškumas, taisyklingumas, logiškumas, lako-niškumas ir taisyklingumas, rašybos ir stiliaus klaidos, tinkamas rezultatų lentelių, paveikslų pateikimas, tinkamas anketų ar kitų ty-rimo instrumentų, statistinių duomenų pateikimas, literatūros šal-tinių citavimo tikslumas, bibliografinio aprašo pateikimo kokybė.

Darbo gynimo kokybės vertinimo kriterijai yra šie:darbo esmės ir svarbiausių rezultatų atskleidimo kokybė;•pristatymo aiškumas, suprantamumas;•bakalauranto atsakymų į recenzentų, komisijos narių klausimus •kokybė, argumentavimo lygis ir įtikinamumas.

Jeigu bakalaurantas darbo neapgina (neparodo reikiamo teorinio ir praktinio pasirengimo, iš esmės neatsako į recenzentų ir komisijos na-rių klausimus, neįstengia tinkamai argumentuoti savo darbo teiginių bei išvadų ir kt.), pakartotinai darbas gali būti ginamas ne anksčiau kaip po pusės metų, jeigu susidaro ginančiųjų grupė pagal VDU studijų regulia-mino nustatytą tvarką. Neapgynęs baigiamojo darbo, studentas privalo keisti darbo vadovą ir pasirinkti kitą baigiamojo darbo temą.

33

2 dalis BAKALAURO PRAKTIKOS ATLIKIMO METODINIAI NURODYMAI

ĮVADAS

Šie metodiniai nurodymai apibrėžia pagrindines Sociologijos ir antropo-logijos bakalauro programos studentų praktikos organizavimo ir vykdy-mo taisykles ir metodinius nurodymus. Metodinė priemonė yra skirta Sociologijos ir antropologijos bakalauro programos studijų studentams ir dėstytojams. Tikimės, kad šie nurodymai leis studentams aiškiau suvokti praktikos atlikimo procedūrą, vykdyti studijų reikalavimus, lavinti moks-linio ir praktinio darbo įgūdžius.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų praktikos (toliau – praktikos) metodikoje vartojamos sąvokos (sudaryta pagal VDU „Pir-mosios pakopos ir vientisųjų studijų praktikos tvarkos organizavimo aprašą“, patvirtintą Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2012 m. vasa-rio 29 d. nutarimu Nr. 1-18; 1 priedas):

Praktika – studijų dalis, kurios metu studentai konkrečioje profesinėje veikloje pritaiko įgytas (turimas) teorines žinias ir praktinius gebėjimus, susipažįsta su būsima profesine veikla, ir atlikdami paskirtas užduotis, įgyja profesinei veiklai reikalingų gebėjimų ar juos patobulina.

Praktikos institucija – institucija, kurioje studentas atlieka praktiką, t. y. privataus ir visuomeninio ūkio subjektų įmonės, įstaigos ir organiza-cijos, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos.

Praktikos institucijų sąrašas – VDU padalinių sudarytas institucijų, kuriose studentas gali atlikti praktiką, sąrašas.

Praktikos koordinatorius – Universiteto darbuotojas, atsakingas už tam tikros studijų programos (šiuo atveju – sociologijos) praktikos organi-zavimą. Praktikos koordinatorius skiriamas fakulteto dekano potvarkiu.


Praktikos vadovas Universitete – Sociologijos katedros dėstytojas, dažniausiai vadovaujantis studento kursiniam ir baigiamajam darbams, atsakingas už praktikos programos įgyvendinimą ir rezultatų įvertini-mą.

Praktikos vadovas institucijoje – įmonės ar įstaigos, kurioje studen-tas atlieka praktiką, darbuotojas, paskirtas vadovauti praktikai.

Praktikos ataskaita – praktikoje dalyvavusio studento rengiama in-formacija apie praktikos programos įvykdymą, atliktas konkrečias už-duotis, praktikos naudingumą, trūkumus ir problemas.

Praktikos dokumentai – praktikos metu studento parengti doku-mentai (dienoraštis, praktikos užduočių atlikimas ir priedai), pateikiami su praktikos ataskaita.

Praktikos metodiniai nurodymai – Sociologijos katedros parengti ir patvirtinti nurodymai, apibrėžiantys praktikos atlikimo eigą, tvarką ir vertinimo būdus.

Trišalė praktikos sutartis – sutartis, pasirašyta trimis egzemplioriai tarp praktiką atliekančio studento, Socialinių mokslų fakulteto ir prakti-kos institucijos, kuri priima studentą atlikti praktiką.

2.1. PRAKTIKOS ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO METODIKA

Pirmosios pakopos Sociologijos ir antropologijos studijų praktikos po-būdis – profesinių gebėjimų gilinimas projektų rengimo, kiekybinių ir kokybinių duomenų kaupimo bei jų analizės ir pristatymo srityse, taip pat organizuojant ir atliekant įvairius sociologinius tyrimus organiza-cijos reikmėms. Praktinis darbas taip pat apima organizacijos veiklos stebėjimą ir dalyvavimą joje, informacijos rinkimą bei fiksavimą, or-ganizacijos dokumentų analizę bei kitas su profesine veikla susijusias užduotis. Praktikos metu studentai pagal specialybę dirba pasirinktoje institucijoje, susijusioje su studijuojama specialybe, ir formuoja pirminę informacinę duomenų bazę savo baigiamajam bakalauro darbui. Numa-toma praktikos atlikimo vieta – nevyriausybinėse, verslo ir valstybinėse institucijose, Universiteto socialinių tyrimų centruose ir Sociologijos ka-tedroje. Praktikos atlikimo institucijose pagrindas – trišalė sutartis tarp Vytauto Didžiojo universiteto, praktikos institucijos, kurioje planuoja-ma atlikti praktiką, ir studento.

352 dalis

PRAKTIKOS ATLIKIMO METODINIAI NURODYMAI

Praktikos vadovų Universitete ir studentų statusą atliekant praktiką reglamentuoja šie dokumentai:

1. Lietuvos Respublikos įstatymai ir norminiai aktai, reglamentuo-jantys valstybės valdymo ir savivaldos institucijų, privačių organi-zacijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos principus.

2. Vytauto Didžiojo universiteto Statutas.3. Vytauto Didžiojo universiteto studijų tvarka.4. Vytauto Didžiojo universiteto „Pirmosios pakopos ir vientisųjų

studijų praktikos tvarkos organizavimo aprašas“, patvirtintas Vy-tauto Didžiojo universiteto Senato 2012 m. vasario 29 d. nutarimu (Nr. 1-18).

5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. ba-landžio 19 d. įsakymas dėl Studento praktinio mokymo sutarties (Nr. V-637).

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos ir antropologijos bakalau-ro studijų programoje numatomos dvi privalomos praktikos, atliekamos ketvirtaisiais studijų metais rudens semestre (7 kreditai) ir pavasario se-mestre (8 kreditai). Praktika vertinama pažymiu dešimties balų skalėje (vertinimo principai pateikiami kituose skyriuose). Neatlikęs Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programoje numatytos praktikos, stu-dentas netenka teisės ginti diplominį darbą. Praktikos skolos ar jų atidėji-mas vykdomas pagal tvarką, reglamentuotą VDU studijų reguliamino.

2.1.1. Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų praktikos tikslai ir turinys

Pagrindinis praktikos tikslas – ugdyti studentų profesinius įgūdžius, įgy-ti profesinės patirties bei pritaikyti akademines žinias praktikoje (verslo įmonėse bei kitose organizacijose). Taip pat siekiama, kad studentai gebė-tų panaudoti ir pritaikyti studijų metu įgytas žinias priimdami praktinius sprendimus.

Kitas svarbus pirmosios pakopos praktikos tikslas – ugdyti studen-tų gebėjimus taikyti ir perkelti studijų metu įgytus gebėjimus ir teo-rines žinias į profesinę aplinką, siekiant spręsti praktines organizaci-nes problemas, gilinti profesinius įvairių socialinių projektų rengimo, vykdymo, kiekybinių ir kokybinių duomenų kaupimo, sisteminimo ir


analizės, sociologinių tyrimų organizavimo ir jų taikymo įmonių vei-klai gebėjimus, ugdyti veiklos planavimo, koordinavimo, darbo ko-mandoje, komunikacijos ir lyderystės gebėjimus savarankiškai formu-luojant ir vykdant užduotis pasirinktoje praktikos organizacijoje.

Praktiką sudaro keturi etapai:1. Praktikos institucijos veiklos stebėjimas ir analizė:

- veiklos tikslų, uždavinių, veiklos metodų stebėjimas;- pagrindinių problemų išskyrimas bei analizė.

2. Dalyvavimas praktikos institucijos veikloje:- pagrindinių valdymo problemų identifikavimas; - susipažinimas su praktiniais tyrimo proceso organizavimo

aspektais.3. Praktikos užduočių atlikimas praktikos institucijoje:

- paskirtų individualių užduočių vykdymas.4. Praktikos ataskaitos ir dienoraščio rengimas:

- praktikos dienoraščio rengimas apibūdinant užduočių atli-kimo procesą;

- medžiagos praktikos ataskaitai rinkimas ir apibendrinimas.

2.1.2. Praktikos rezultatai ir įgyti gebėjimai

Pirmosios pakopos studijų praktikos metu siekiama, kad studentai įgytų šiuos gebėjimus:

Savarankiškai nustatyti ir paaiškinti įvairias socialines mikro- ir •makrolygmens problemas, su kuriomis susiduria praktikos orga-nizacija.Savarankiškai parengti bei įgyvendinti socialinių problemų tyrimų •projektus, susijusius su praktikos organizacijos veikla.Savarankiškai planuoti ir organizuoti kasdienę profesinę veiklą •praktikos organizacijoje.Savarankiškai taikyti kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus •(rengiant tyrimo dizainą, konstruojant tyrimo instrumentus, atlie-kant tyrimą) praktikos organizacijos veikloje.Savarankiškai sisteminti ir apdoroti tyrimo duomenis naudojant •naujausias informacines technologijas bei programinę įrangą.

372 dalis


Savarankiškai analizuoti susistemintus empirinių tyrimų duome-•nis, parengti ataskaitas atsižvelgiant į praktikos organizacijos po-reikius bei veiklos specifiką.Suformuluoti ir pateikti pasiūlymus, remiantis atlikto tyrimo re-•zultatais, praktikos organizacijos veiklai tobulinti.Dirbti komandoje, taikyti tyrimo etikos nuostatas, konstruktyviai •bendradarbiauti.Savarankiškai išskirti įvairias socialines problemas, su kuriomis •susiduriama kasdienėje praktikos organizacijos veikloje.Tinkamai formuluoti ir teikti pasiūlymus praktikos organizaci-•jai žmogiškųjų išteklių plėtros, organizacinės kultūros, valdymo, komunikacijos klausimais, atsižvelgiant į praktikos organizacijos veiklos specifiką.Tinkamai formuluoti ir pateikti viešam svarstymui rekomenda-•cijas bei pasiūlymus praktikos organizacijos reikmėms, tobulinti praktikos organizacijos veiklos strategijas bei darbo metodikas.

2.1.3. Praktikos atlikimo laikas ir trukmė

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programoje numatytos dvi privalomos praktikos, atliekamos ket-virtaisiais studijų metais:

rudens semestre – 7 kreditų apimties, iš viso 186 val.;•pavasario semestre – 8 kreditų apimties, iš viso 213 val.•

Studentų darbo krūvį praktikos metu reglamentuoja studijų progra-ma. Studentų darbo krūvio paskirstymas valandomis rudens semestro praktikos metu:

144 val. skiriamos praktikai pasirinktoje įstaigoje, praktikos už-•duotims atlikti ir praktikos dienoraščiui parengti;40 val. skiriama savarankiškam darbui (praktikos ataskaitai pa-•rengti);2 val. skiriamos konsultacijoms su praktikos vadovu Universitete.•

Studentų darbo krūvio paskirstymas valandomis pavasario semestro praktikos metu:

160 val. skiriama praktikai pasirinktoje įstaigoje, praktikos užduo-•tims atlikti ir praktikos dienoraščiui parengti;


51 val. skiriama savarankiškam darbui (praktikos ataskaitai pa-•rengti);2 val. skiriamos konsultacijoms su praktikos vadovu Universitete.•

2.1.4. Praktikos mokymo metodai

Praktikoje derinami įvairūs mokymo metodai, taikomi atitinkamai pagal praktikos užduotis. Praktikos metu turi būti įvykdytos užduotys, kurias praktikos vadovas paskiria studentui atlikti, atsižvelgdamas į praktikos tikslus ir suderinęs su praktikos institucija.

Pagrindiniai praktikos mokymo metodai, taikomi atliekant praktiką:1. Konsultacijos su praktikos vadovu akademinėje institucijoje, for-

muluojant praktikos užduotis.2. Konsultacijos su praktikos vadovu praktikos organizacijoje, atlie-

kant praktikos užduotis.3. Savarankiškas darbas (praktikos ataskaitos ir praktikos dienoraš-

čio rengimas).4. Komandinio darbo ir bendradarbiavimo metodas.5. Praktikos organizacijos veiklos stebėjimas.6. Savarankiška profesinė veikla praktikos organizacijoje.7. Praktinės literatūros studijavimas.

2.1.5. Reikalavimai praktikos institucijai

Praktikos instituciją studentas gali pasirinkti iš Sociologijos katedros siū-lomo institucijų sąrašo arba susirasti savarankiškai, atsižvelgdamas į savo mokslinių akademinių interesų sritį, baigiamojo bakalauro darbo tema-tiką ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, įvertinęs laiko planavimo, fi-nansines ar administracines sąnaudas. Jei praktikos institucija pageidauja formalaus dokumento, studentas kreipiasi į praktikos koordinatorių Uni-versitete, nurodo vardą, pavardę, kursą, praktikos atlikimo laiką bei tiks-lų institucijos pavadinimą. Koordinatorius parengia formalų dokumentą, kurį studentas pristato institucijai.

Praktikos institucijoje studentas atlieka užduotis pagal iš anks-to su praktikos vadovu suderintą planą. Konkreti veikla, t. y. užduo-čių turinys, atlikimo terminas, galimybė suderinti užduočių atlikimą

392 dalis


su baigiamojo darbo tematika ir reikalavimais, derinama iš anksto su praktikos vadovu Universitete. Siekiama, kad studentas, atliekantis praktiką institucijoje, gebėtų suderinti Universiteto ir praktikos orga-nizacijos interesus.

2.2. PRAKTIKOS ORGANIZAVIMAS AKADEMINĖJE INSTITUCIJOJE IR PRAKTIKOS ATLIKIMAS PRAKTIKOS INSTITUCIJOJE

2.2.1. Praktikos organizavimas Universitete

Praktikos organizavimas Universitete susideda iš šių etapų: 1) informa-cijos apie sociologijos ir antropologijos praktiką suteikimas; 2) studentų praktikos vietos įforminimas (trišalių sutarčių sudarymas); 3) praktikos įvertinimas.

Informacijos, susijusios su praktika, studentas gali gauti Sociologijos katedroje, kreipdamasis į praktikos koordinatorių. Konsultacijų laiką bei elektroninį adresą studentai gali sužinoti Sociologijos katedroje. Visi rei-kalingi praktikos dokumentai, tipinė trišalės sutarties forma, praktikos ataskaitos ir dienoraščio forma bei kita reikalinga informacija pateikta VDU „Moodle“ sistemoje. Kilusius klausimus studentas gali pateikti elektroniniu paštu – siųsti užklausą į praktikos konferencijos diskusijas arba tiesiogiai kreiptis į praktikos koordinatorių katedroje.

Semestro, kuriame pagal studijų tvarkaraštį numatoma praktika, pra-džioje praktikos koordinatorius organizuoja susitikimą su studentais, kurio metu pristato praktikos atlikimo tvarką, atsiskaitymo formas bei kalendorinius grafikus.

Praktikos institucija pasirenkama iš Sociologijos katedros pasiūlyto praktikos vietų sąrašo (4 priedas) arba studentas pasirenka savarankiš-kai, gavęs praktikos vadovo Universitete sutikimą. Sociologijos ir antro-pologijos bakalauro studijų praktika gali būti atliekama įvairiose institu-cijose: VDU Sociologijos katedroje, Socialinių tyrimų centre, Socialinės antropologijos centre, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kom-panijose, LR Lietuvos statistikos departamente, įvairiose valstybinėse


(biudžetinėse) ir viešojo administravimo institucijose (savivaldybėse, seniūnijose), kultūros ir žiniasklaidos institucijose, nevyriausybinėse or-ganizacijose ar privataus verslo įmonėse. Rinkdamasis praktikos institu-ciją, studentas turėtų atsižvelgti į savo interesus, kokioje srityje planuoja profesinę karjerą, kokie jo moksliniai interesai, kokia tematika rengia bai-giamąjį bakalauro darbą ir pan.

Universitetas neapmoka išlaidų, susijusių su praktika (gyvenamosios vietos, transporto, maitinimo ir kt.), todėl rinkdamasis praktikos vietą studentas turi įvertinti savo galimybes bei turimus išteklius. Į siūlomų praktikos vietų sąrašą dažniausiai įtraukiamos Kauno miesto institucijos, tačiau praktiką galima atlikti ir kitose vietovėse, priklausomai nuo moks-linių interesų ir baigiamojo darbo tematikos. Praktikos trišalės sutartys sudaromos gavus praktikos vadovo Universitete pritarimą.

2.2.2. Studentų praktikos sutartis

Trišalę praktikos sutartį (5 priedas) studentas užpildo suderinęs jos punktus su praktikos vadovu Universitete ir jį priimančia institucija. Tris sutarties egzempliorius su parašais ir institucijos antspaudu studen-tas pristato praktikos koordinatoriui, o jis įregistruoja praktikos sutar-čių registracijos žurnale. Praktikos sutartys registruojamos Sociologijos katedroje ir tvirtinamos Socialinių mokslų fakulteto antspaudu. Trišalės praktikos sutartys saugomos Sociologijos katedroje, remiantis bendrąja VDU dokumentų saugojimo tvarka.

2.2.3. Praktikos ataskaita

Praktikos ataskaitos (7 priedas) struktūrą, nepriklausomai nuo praktikos pobūdžio, sudaro šios privalomos dalys:

1. Bendra informacija apie specialybės praktiką. Šioje dalyje stu-dentas nurodo praktikos institucijos pavadinimą ir praktikos atlikimo terminą, trumpai aprašo praktikos organizaciją, pristato jos veiklą, iš-skiria specialybės praktikos temą ir tikslus, pateikia kartu su praktikos vadovu Universitete suformuluotas praktikos užduotis, nurodo specialy-bės praktikos vadovo Universitete ir praktikos vadovo praktikos įmonėje pavardes.

412 dalis


2. Studento ataskaita apie specialybės praktikos užduočių atlikimą. Šioje dalyje studentas pateikia ataskaitą apie praktikos organizacijoje vykdytasužduotis, išanalizuoja praktikos metu vykdytą veiklą ar atliktas vykdytas užduotis (nurodo jų atlikimo privalumus ir trūkumus, atitiktį praktikos tikslams), reflektuoja savo patyrimą, apibendrina vykdytą vei-klą. Analizuodamas užduoties atlikimo procesą, jis privalo išreikšti aiškią nuomonę apie atlikimo privalumus ir trūkumus, pasiūlyti alternatyvas. Taip pat studentas turi pateikti savo nuomonę, kokių praktinių sociolo-gijos ir antropologijos specialybės įgūdžių įgijo, kokių pagrindinių pro-blemų buvo iškilę praktikos metu ir kaip jos buvo sprendžiamos, pateikti pasiūlymų, kaip gerinti specialybės praktiką.

3. Praktikos vadovo įmonėje atsiliepimas apie studento darbą.4. Praktikos ataskaitos priedai. Praktikos ataskaitos priedai pri-

klauso nuo praktikos užduočių specifikos ir turinio. Tai gali būti interviu klausimynas, iššifruoti interviu, anketos pavyzdys, pristatymo skaidrės, apibendrinta kiekybinės apklausos ataskaita ir pan.

Ataskaita turi būti parengta A4 formatu, 12 dydžio Times New Roman šriftu. Paraštės lape – 3,17 cm kairėje, 1,5 cm dešinėje, po 2,54 cm viršuje ir apačioje. Tarpas tarp eilučių visame darbe – 1,5. Visi ataskaitos lapai turi būti sunumeruoti, pradedant pirmuoju lapu, baigiant priedais. Prak-tikos ataskaitos turinys skiriasi, priklausomai nuo praktikos pobūdžio.

2.2.4. Praktikos dienoraštis

Praktikos dienoraštis (8 priedas) – tai studento praktikos metu atlieka-mų darbų išsamus ir sistemingas aprašymas, pildomas kasdien. Dieno-raštis pateikiamas kaip praktikos ataskaitos priedas, į kurį bus atsižvel-giama vertinant praktikos ataskaitą. Studentas privalo sistemingai rinkti ataskaitos duomenis, t. y. į dienoraštį susirašyti praktikos institucijoje gautą informaciją (išskyrus konfidencialią), atliktas užduotis, situacijų ir problemų analizę ir pan. Į dienoraštį būtina užrašyti praktikos metu atlik-tus darbus. Praktikai pasibaigus, tai padės parengti kokybišką ataskaitą.

Dienoraštyje žymima konkreti veikla ar jos etapai institucijoje, nuro-doma diena, praktikos institucijoje praleistos valandos, veiklos turinys, rezultatas ir asmeninė nuomonė apie veiklą (iškilę sunkumai, problemos, galimi jų sprendimai ar kt.). Praktikos dienoraščio apimtis nėra ribojama,


tačiau paprastai ji būna 5–8 lapų, kuriuose nurodomos pagrindinės kon-krečią praktikos dieną atliktos užduotys, glaustai aptariamos ir aprašo-mos tą dieną iškilusios problemos.

2.2.5. Studento pareigos atliekant praktiką

Studentas praktikos užduotis atlieka su praktikos institucija suderintu laiku ir atsižvelgdamas tiek į praktikos institucijos, tiek į Universiteto nu-rodymus ir praktikos vadovo Universitete reikalavimus.

Atlikdamas praktiką institucijoje, studentas privalo:dalyvauti ruošiantis praktikai ir išklausyti praktikos vadovo Uni-•versitete nurodymus;atsakingai vykdyti ir atlikti praktinės veiklos užduotis;•nedelsiant pranešti praktikos vadovui ir institucijos atsakingajam •asmeniui, jei negali atvykti dėl pateisinamų priežasčių į praktiką įstaigoje;laikytis įstaigos ar įmonės nuostatų (įstatų) ir darbo tvarkos taisy-•klių dėl darbo tvarkos;tausoti įstaigos turtą, už padarytą materialinę žalą atsakyti įstaty-•mų nustatyta tvarka;parengti praktikos ataskaitos dokumentus, reikalingus priedus ir •rašyti praktikos dienoraštį;pranešti praktikos vadovui Universitete, jei institucijoje nesudaro-•mos tinkamos sąlygos, būtinos praktikos užduotims atlikti.

2.2.6. Praktikos koordinatoriaus vaidmuo

Praktikos koordinatoriaus pagrindinės funkcijos:praktikos institucijų sąrašo rengimas;•sutarčių su praktikos įmonėmis ar organizacijomis įforminimas;•informacijos, susijusios su praktika, sklaida; •studentų konsultavimas praktikos atlikimo ir praktikos dokumen-•tų rengimo klausimais;praktikos atlikimo metodinių reikalavimų parengimas; •praktikos dokumentų, sutarčių tvarkymas, įregistravimas ir sau-•gojimas.

432 dalis


2.2.7. Praktikos vadovo Universitete funkcijos

Studento praktiką prižiūri praktikos vadovas Universitete. Pastarasis bendradarbiauja su praktikos vadovu praktikos institucijoje, siekdamas įsitikinti, ar praktiką atliekantis studentas ir institucija dirba koordinuo-tai. Jeigu kyla praktiką atliekančio studento ar institucijos konfliktų ar nesutarimų, situaciją kontroliuoja ir bendrų sprendimų ieško praktikos vadovas Universitete ir praktikos koordinatorius. Pagrindinės praktikos vadovo Universitete funkcijos:

studentų supažindinimas su praktikos metodiniais reikalavimais •ir informacijos apie praktikos atlikimo tikslus, siekinius, tvarką, reikalavimus ir vertinimo struktūrą teikimas;pagalba studentams rengiant praktines užduotis ir derinant jas su •praktikos organizacijos tikslais bei veiklos specifika;studentų konsultacija praktikos atlikimo ir praktikos ataskaitos •rengimo klausimais;bendradarbiavimas su praktikos vadovu praktikos institucijoje, •siekiant supažindinti su Sociologijos ir antropologijos bakalauro programos praktikos programa ir jos tikslais, įvertinant, ar stu-dento atliekamos užduotys ir darbo sąlygos tinkamos praktikos rezultatams pasiekti;studentų praktikos įvertinimas. •

2.2.8. Praktikos vadovo institucijoje funkcijos

Pagrindinės praktikos vadovo praktikos institucijoje funkcijos:užduočių, susijusių su praktikos organizacijos veiklos specifika ir •studento praktikos tikslais, skyrimas;studento konsultacija: nurodoma reikiama informacija, teikiama •pagalba, susijusi su praktikos užduočių atlikimu;atsiliepimas apie studento darbą praktikos ataskaitoje.•

2.2.9. Praktikos atlikimo vertinimo kriterijai

Praktikos vadovas Universitete įvertina studentų praktiką ir įrašo galutinį pa-žymį žiniaraštyje, remdamasis praktikos ataskaita, pateiktais ataskaitos prie-dais ir dienoraščiu. Jis atsižvelgia ir į praktikos vadovo įmonėje atsiliepimą apie


studento darbą. Kaupiamojo balo sudėtis ir jo dedamųjų reikšmė: prakti-kos vadovo Universitete įvertinimas sudaro 100 proc. galutinio pažymio.

Praktika įvertinima vyksta per studentų egzaminų sesijos metu, iš anksto numatytu laiku. Tai atlieka praktikos vadovas akademinėje insti-tucijoje. Už savo praktikos užduočių įvykdymą studentai atsiskaito prak-tikos vadovui katedroje. Studentai, neįvykdę praktikos programos arba gavę neigiamą atsiliepimą apie praktikos darbą, kartoja praktikos kursą.

Studentų praktikos pasiekimų vertinimas skirstomas taip:atliktų individualių praktikos užduočių organizacijoje vertinimas;•atliktos individualios praktikos ataskaitos ir praktikos dienoraščio •vertinimas;praktikos institucijos atsiliepimas apie studento darbą. •

Praktikos ataskaita vertinama pagal šiuos kriterijus:Profesinė kompetencija. • Įvertinama, kiek studentas per praktiką pritai-kė ir patobulino studijų metu įgytas profesines žinias. Atsižvelgiama, kaip gerai studentas atliko ir pateikė praktikos metu numatytas užduo-tis, kaip išsamiai aprašytos užduotys, kokie pateikiami praktikos atas-kaitos priedai, ar įvardijami atliktos veiklos privalumai ir trūkumai.Nuoseklumas ir išsamumas. • Vertinant atsižvelgiama į praktikos atas-kaitos struktūros ir dėstymo nuoseklumą, aiškumą bei išsamumą.Ataskaitos pateikimas laiku. • Praktikos ataskaita turi būti pateikta iki praktikos vadovo numatytos pateikimo datos.Ataskaitos įforminimas ir atitiktis reikalavimams. • Praktikos ataskaita turi atitikti bendruosius VDU rašto darbams keliamus reikalavimus.

Praktikos dienoraštis vertinamas pagal šiuos kriterijus:Nuoseklumas ir išsamumas. • Vertinant atsižvelgiama į praktikos dienoraščio struktūros ir dėstymo nuoseklumą, logišką struktūrą bei išsamumą.Dienoraščio pateikimas laiku. • Praktikos dienoraštis turi būti pa-teiktas iki praktikos vadovo numatytos pateikimo datos, kaip prie-das kartu su praktikos ataskaitos forma.Dienoraščio įforminimas ir atitikties reikalavimai. • Praktikos dieno-raštis turi atitikti bendruosius VDU rašto darbams keliamus reika-lavimus.

Jei studentas nepatenkintas galutiniu praktikos modulio įvertinimu, jis turi galimybę pateikti apeliaciją pagal Universiteto nustatytą bendrąją tvarką.

45

1 priedas

Kvalifikaciniai sociologijos bakalauro laipsnio reikalavimai

Kvalifikaciniai sociologijos bakalauro laipsnio reikalavimai bei kompe-tencijos sudaryti atsižvelgiant į bendruosius kvalifikacinius bakalauro laipsnio reikalavimus.

Bendruosius kvalifikacinius bakalauro laipsnio reikalavimus apibrė-žia Bolonijos procese26 parengti vadinamieji Dublino aprašai (angl. Du-blin Descriptors for the Bachelor’s, Master’s and Doctoral Awards, 2004). Dublino aprašai – tai bendrieji teiginiai apie tai, ko tikimasi iš studentų, baigusių bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas.27

Pagal minėtus kvalifikacinius reikalavimus asmuo, įgijęs sociologo bakalauro kvalifikaciją VDU:

1. Analizuoja ir taiko šiuolaikines sociologijos ir antropologijos teo-rijas visuomenės ir kultūrų studijose.

2. Kritiškai stebi, analizuoja ir vertina šiuolaikines kultūras ir visuo-menes, jose kylančius konfliktus bei socialines problemas.

3. Analizuoja įvairias kultūrines ir socialines problemas nacionaliniu ir globaliu lygmenimis.

4. Suvokia socialinių tyrimų metodologijos principus ir juos taiko.5. Planuoja sociologinį ir antropologinį tyrimą, renka, analizuoja

ir interpretuoja surinktus duomenis, taikydamas kiekybinius ir kokybinius socialinių tyrimų metodus.

26 1999 m. Bolonijoje (Italijoje) Europos šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, pasirašė deklaraciją, kuri davė pagrindą sukurti bendrą dviejų pakopų (bakalauro ir magistro) studijų sistemą Europoje, suvienodinti ir palyginti išsilavinimo laips-nius, laiduoti studijų kokybę ir sudaryti sąlygas akademiniam studentų bei dėstytojų mobilumui. Bolonijos deklaracija įpareigojo iki 2010 m. sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę.

27 Shared ‘Dublin’ Descriptors for Short Cycle, First Cycle, Second Cycle and Third Cycle Awards (Draft 1 working document on JQI meeting in Dublin on 18 October 2004). Internetinė prieiga: http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=web&cd=1&ved=0CCcQFjAA&url=http%3A%2F%2Fwww.eua.be%2Ftypo3conf%2Fext%2Fbzb_securelink%2FpushFile.php%3Fcuid%3D2556%26file%3Dfileadmin%2Fuser_upload%2Ffiles%2FEUA1_documents%2Fdublin_descriptors.pdf&ei=tv6iUrPzBLTB7AbwjoCYBA&usg=AFQjCNGQFmBe1p4dxNnM-QwPXlScofGLJw (žiūrėta 2013 m. gruodžio 6 d.).

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=web&cd=1&ved=0CCcQFjAA&url=http%3A%2F%2Fwww.eua.be%2Ftypo3conf%2Fext%2Fbzb_securelink%2FpushFile.php%3Fcuid%3D2556%26file%3Dfileadmin%2Fuser_upload%2Ffiles%2FEUA1_documents%2Fdublin_descriptors.pdf&ei=tv6iUrPzBLTB7AbwjoCYBA&usg=AFQjCNGQFmBe1p4dxNnM-QwPXlScofGLJw






46

6. Taiko įvairias socialinės informacijos analizės priei gas, statistinių skaičiavimų programas ir įrankius.

7. Naudojasi esamais duomenų šaltiniais (statistine informacija, tyri-mų duomenimis ir pan.).

8. Žino ir laikosi esminių tiriamosios veiklos principų, mokslinio pa-grįstumo ir objektyvumo.

9. Nešališkai vertina ir aiškina kultūrinius ir socialinius reiškinius.10. Kūrybiškai taiko įgytą teorinį ir praktinį pasirengimą, keldamas ir

tirdamas socialinius klausimus bei ieškodamas optimalių prakti-nių socialinių problemų sprendimo būdų.

Šių studijų rezultatų VDU Sociologijos ir antropologijos bakalauro programoje siekiama studijuojant atitinkamas disciplinas, rašant kursinį ir bakalauro darbus, dalyvaujant studentų praktikoje. Šių studijų rezultatų siekiama taikant atitinkamus dėstymo ir studijavimo metodus, skatinant studentus įsitraukti į Sociologijos katedroje vykdomus mokslinių tyrimų projektus, skatinant studentus dalyvauti mainų programose „Erasmus“.

47

2 priedas

Kursinio darbo antraštinio lapo pavyzdys

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS1

SOCIALINI MOKSL FAKULTETAS2

SOCIOLOGIJOS KATEDRA2

Studento vardas, pavard 3

PAVADINIMAS4

Kursinis darbas

Sociologijos ir antropologijos bakalauro studij programa, valstybinis kodas 612L30003

Sociologijos studij kryptis

Darbo vadovas: moksl. laipsnis V. Pavardenis

Kaunas, 20...5

_________________________ 1 Times New Roman, 14 p., didžiosios raid s. 2 Times New Roman, 12 p., didžiosios raid s. 3 Times New Roman, 14 p. 4 Times New Roman, 14 p., didžiosios raid s, pajuodintas šriftas. 5 Times New Roman, 12 p.


3 priedas

Bakalauro darbo antraštinio lapo pavyzdys

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS1

SOCIALINI MOKSL FAKULTETAS2

SOCIOLOGIJOS KATEDRA2

Studento vardas, pavard 3

BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS4 (lietuvi kalba)

Bakalauro baigiamasis darbas3

Sociologijos ir antropologijos bakalauro studij programa, valstybinis kodas 612L30003

Sociologijos studij kryptis

Vadovas (- )_________________ _______________ _____________5

(Moksl. laipsnis, vardas, pavard ) (Parašas) (Data)

Apginta___________________ _____________ __________5 (Fakulteto / studij instituto dekanas / direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 20...5

_________________________ 1 Times New Roman, 14 p., didžiosios raid s. 2 Times New Roman, 12 p., didžiosios raid s. 3 Times New Roman, 14 p. 4 Times New Roman, 14 p., didžiosios raid s, pajuodintas šriftas. 5 Times New Roman, 12 p.

492 dalis


4 priedas

Praktikos organizavimo tvarkos aprašas


512 dalis



532 dalis


5 priedas

Praktikos trišalė sutartis (tipinis pavyzdys)

46

5 priedas. Praktikos trišal sutartis (tipinis pavyzdys)

Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – Universitetas), atstovaujamas Socialini moksl fakulteto , veikian io pagal rektoriaus 2012 m.

(pareigos, vardas, pavard ,)

kovo 8 d. sakym Nr. AS-12-308, ( mon s ar staigos, priiman ios atlikti praktik , pavadinimas)

(toliau – institucija), atstovaujama , (Vardas, pavard , pareigos)

veikian io pagal , bei studentas

(Studij programos pavadinimas, studento vardas, pavard , asmens kodas arba gimimo metai

, nuolatin s gyvenamosios vietos adresas)

vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teis s aktais, sudaro ši sutart :

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši sutartis sudaroma visam studento praktinio mokymo praktikos institucijoje (toliau – praktika) laikotarpiui. Praktikos organizavimo išlaidos praktikos institucijai neatlyginamos.

2. Studentas atlieka praktik , numatyt studij programoje, pagal su institucijoje suderint praktikos program : praktikos tikslas – _________________________________________________________________________;

numatomi praktikos rezultatai – ______________________________________________________________;

trukm – praktika prasideda m. , baigiasi ne v liau kaip m. d., praktikos apimtis kreditais 7 ECTS kreditai, 186 val., iš j 144 val. skiriama praktikai pasirinktoje staigoje ir praktikos dienoraš io rengimui (18 d. d.), 40 val. – praktikos ataskaitos rengimui ir 2 val. – konsultacijoms su praktikos vadovu (aukštosios mokyklos d stytoju);

3. Ši sutartis per 30 dien nuo jos sudarymo dienos registruojama Universiteto nustatyta tvarka. II. UNIVERSITETO SIPAREIGOJIMAI IR TEIS S

4. Universitetas sipareigoja: 4.1. užtikrinti studento, siun iamo atlikti praktik , b tin praktikai teorin ir praktin pasirengim ; 4.2. skirti praktikos vadov – Universiteto d stytoj ; 4.3. apr pinti priiman ios praktikos institucijos paskirt praktikos vadov metodin mis vadovavimo

praktikai rekomendacijomis (priemon mis); 4.4. ne v liau kaip prieš 10 dien iki praktikos pradžios suderinti su praktikos institucija siun iam student

praktikos atlikimo užduotis; 4.5. kontroliuoti studento praktikos eig ir prireikus kartu su praktikos institucijos atsakingais darbuotojais

operatyviai spr sti iškilusias problemas, suteikiant studentui reikaling pagalb ; 5. Universitetas turi teis atšaukti student iš praktikos, jeigu:

5.1. praktikos institucija studento praktikai nesuteikia praktikos atlikimo vietos pagal studij program ; 5.2. studentas padaro praktikos drausm s pažeidim ; 5.3. studentas naudojamas vien tik nekvalifikuotam darbui atlikti; 5.4. institucijoje neužtikrinami saugos ir sveikatos darbe reikalavimai.

III. INSTITUCIJOS SIPAREIGOJIMAI IR TEIS S 6. Praktikos institucija sipareigoja:

6.1. suteikti studentui praktinio mokymo viet : _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ , ,

(praktinio mokymo vietos pavadinimas) sudaryti s lygas praktikos plano (programos) gyvendinimui, apr pinti praktikos plano (programos) gyvendinimui reikalinga informacija ir neatitraukti studento nuo praktinio mokymo užduo i vykdymo;

6.2. užtikrinti, kad studentui b t paskirtas praktikos vadovas iš kvalifikuot darbuotoj (arba valstyb s institucijos valstyb s tarnautoj ), turin i ne mažesn kaip 3 met atitinkamo darbo staž ;

6.3. institucija priima student atlikti praktikos neatlygintinai; 6.4. organizuoti b tinus darbuotoj saugos ir sveikatos bei priešgaisrin s saugos instruktažus; 6.5. vadovaujantis institucijoje veikian iais nuostatais arba papildomu institucijos ir Universiteto susitarimu

d l darbo tvarkos ir s lyg , užtikrinti studentui darbuotoj saugos ir sveikatos bei higienos normas


47

atitinkan ias darbo s lygas; esant reikalui apr pinti student praktikai atlikti b tinais darbo rankiais, darbo drabužiais ir darbo avalyne, kitomis asmenin mis ir kolektyvin mis darbuotoj saugos ir sveikatos priemon mis teis s aktuose nustatyta tvarka;

6.6. skirti studentui su studij bei praktinio mokymo specifika susijusias užduotis bei užtikrinti, kad neb t skiriamos su studij bei praktinio mokymo specifika nesusijusios užduotys nekvalifikuotam darbui atlikti;

6.7. atsižvelgdama praktikos vadovo vertinim , išduoti dokument apie studento atlikt praktik ; 6.8. informuoti student , kuri praktikos metu suteikiama informacija yra priiman ios institucijos komercin

arba kita paslaptis, neplatinama už priiman ios organizacijos rib , bei apie baudas, taikomas už šios informacijos platinim (jei tokios yra numatytos vidaus dokumentuose);

6.9. informuoti Universitet apie praktikos drausm s pažeidimus, studento neatvykim praktik ; 7. Institucija turi teis leisti studentui savarankiškai, be praktikos vadovo pagalbos, atlikti jam pavestas funkcijas

gaminant prekin produkcij arba teikiant mokamas paslaugas tik tais atvejais, jeigu mon arba staiga sudaro su studentu laikin darbo sutart teis s akt nustatyta tvarka.

IV. STUDENTO SIPAREIGOJIMAI IR TEIS S 8. Studentas sipareigoja:

8.1. ne v liau kaip prieš ___10__ dien iki praktikos pradžios parengti praktikos plan (program ) ir suderinti Universiteto praktikos vadovu, ne v liau kaip per pirm j praktikos dien detalizuoti praktikos plan (program ) su priiman ios institucijos paskirtu praktikos vadovu;

8.2. sistemingai ir stropiai vykdyti praktinio mokymo užduotis; neatvykus praktik institucijoje, nedelsiant pranešti apie tai praktikos vadovui, nurodyti priežast , o susirgus – pateikti gydytojo pažym ;

8.3. laikytis institucijos nuostat ( stat ) ir darbo tvarkos taisykli , laikyti paslaptyje institucijos komercines ir kitas paslaptis, jei praktikos metu gaus slapt ar nepageidaujam platinti duomen bei technini dokument ;

8.4. tausoti institucijos turt , už padaryt materialin žal atsakyti statym nustatyta tvarka; 8.5. laikytis saugos darbe ir priešgaisrin s apsaugos taisykli reikalavim ; 8.6. parengti praktikos ataskait pagal Universiteto nustatytus reikalavimus.

9. Studentas turi teis : 9.1. gauti iš Universiteto praktikos programos kopij bei vis informacij , susijusi su praktikos atlikimu; 9.2. gauti iš institucijos praktikos užduot (užduotis), darbuotoj saugos ir sveikatos bei kitas praktikos atlikimui

reikalingas priemones. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10. Ši sutartis gali b ti pakeista tik rašytiniu vis šali susitarimu. Sutarties pakeitimai yra neatsiejama šios sutarties dalis. 11. Ši sutartis gali b ti nutraukiama:

11.1. jei studentas pašalinamas iš Universiteto, nutraukia studijas savo noru ar laikinai sustabdo studijas (studentui, suteikiamos akademin s atostogos);

11.2. jei viena iš šali šiurkš iai pažeidžia šioje sutartyje nustatytus sipareigojimus; 11.3. šali susitarimu.

12. Sutarties šalis praneša kitoms sutarties šalims apie sutarties nutraukim nev liau kaip prieš ............. dienas. 13. Visi gin ai, kuri sutarties šalys negali išspr sti geranoriškai ir susitarusios, sprendžiami Lietuvos Respublikos teis s akt

nustatyta tvarka.

14. Ši sutartis sigalioja nuo 20 m. dienos ir galioja iki praktikos atlikimo ir vis kit sipareigojim pagal ši sutart vykdymo.

15. Ši sutartis sudaryta trim egzemplioriais, turin iais vienod teisin gali , po vien kiekvienai sutarties šaliai. ŠALI REKVIZITAI

Universitetas Praktikos institucija Studentas

Vytauto Didžiojo universitetas S o c i a l i n i mo k s l f a k u l t e t a s Papildomai nurodoma:

(Universiteto paskirto praktikos vadovo vardas,

pavard , telefono numeris) (Praktikos vadovo vardas, pavard , telefono numeris)

(Studento telefono numeris)

ŠALI PARAŠAI

(Universitetas) (Institucija) (Studentas)

552 dalis


6 priedas

Institucijų, kuriose rekomenduojama atlikti praktiką,

sąrašas

I. VDU Socialinių mokslų fakultetas:1. Sociologijos katedra;2. Socialinių tyrimų centras;3. Socialinės antropologijos centras;7. Kiti VDU fakultetai ir tyrimų centrai.

II. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Sociologijos katedros ir praktikos institucijų:1. VšĮ „Kultūros kiemas“ (pasirašyta 2010 03 30);2. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ (pasi-

rašyta 2008 03 21);3. Rinkos tyrimų kompanija „TNS Gallup“ (pasirašyta 2008 05 06);4. Kėdainių švietimo centras (pasirašyta 2008 02 22).

III. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Socialinių mokslų fakulteto ir praktikos institucijų:1. Kauno miesto savivaldybė (pasirašyta 2008 04 25);2. Kauno darbo birža (Lithuanian Labour Exchange, pasirašyta

2008 05 23);3. Kauno jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“ (pasira-

šyta 2009 09 01);4. Asociacija Vyrų krizių centras (pasirašyta 2011 12 15);5. Viešoji įstaiga „Lygių galimybių plėtros centras“ (pasirašyta

2011 03 17);6. Kauno žydų religinė bendruomenė (pasirašyta 2011 03 03);7. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (pasirašyta 2007 08 17);8. Marijampolės apskrities švietimo centras (pasirašyta 2007 09 27);9. Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacija;10. Kauno Šančių poliklinika;11. Kauno apskrities priklausomybės ligų centras;12. VšĮ Šeimos santykių institutas;


13. Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnyba;14. Kauno apskrities viešoji biblioteka;15. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos;16. Vidurinės mokyklos ir gimnazijos (per 40 sutarčių, VDU lygmens).

IV. Neoficialus bendradarbiavimas (katedros partneriai):1. Lietuvos socialinių tyrimų centras;2. Vilniaus universiteto Sociologijos katedra;3. Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedra;4. Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras;5. Vilniaus universiteto Orientalistikos centras;6. Šiaulių universiteto Lyčių studijų centras;7. Kauno apskrities plėtros agentūra;8. UAB „SIC“;9. Socialinių inovacijų fondas;10. Kauno moterų informacijos centras;11. Lietuvos istorijos institutas;12. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

572 dalis


7 priedas

Praktikos ataskaitos forma

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETO

SOCIOLOGIJOS KATEDRA Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programa

(Studento vardas, pavardė, kursas)

SPECIALYBĖS PRAKTIKOS ATASKAITA

1. BENDRA INFORMACIJA APIE SPECIALYBĖS PRAKTIKĄ

Specialybės praktikos atlikimo vieta (įstaiga / organizacija)Specialybės praktikos atlikimo laikasTrumpas praktikos organizacijos pristatymas(pagrindinė vykdoma veikla)Specialybės praktikos temaSpecialybės praktikos tikslas

Specialybės praktikos užduotys (formuluojamos derinant su praktikos moksloinstitucijoje vadovu)

1. Pavyzdžiui, tam tikrų probleminių situacijų atpažinimas praktikoje ir galimų jų sprendimo būdų pateikimas.2. Pavyzdžiui, klausimyno organizacijos veiklai įvertinti sudarymas, reikalingų duomenų kaupimas baigiamajam darbui rengti3. Pavyzdžiui, pristatymo rengimas, projekto rengimas.

Specialybės praktikos įmonėje / organizacijoje vadovas (mentorius)Specialybės praktikos mokslo institucijoje vadovas


2. STUDENTO ATASKAITA APIE SPECIALYBĖS PRAKTIKOS UŽDUOČIŲ ATLIKIMĄ

Specialybės praktikos užduotisStudento ataskaita apie atliktų užduočių

įgyvendinimą (užduoties įgyvendinimo procesas ir rezultatai)

1 UŽDUOTIS.

2 UŽDUOTIS.3 UŽDUOTIS.... UŽDUOTIS.2.2. Kokių įgijote praktinių sociologijos ir antropologijos specialybės įgūdžių?2.3. Kokių problemų kilo praktikos metu ir kaip jos buvo sprendžiamos?2.4. Pasiūlymai ir idėjos specialybės praktikai gerinti

3. PRAKTIKOS VADOVO ĮMONĖJE ATSILIEPIMAS APIE STUDENTO DARBĄ

Praktikosįstaigoje / organizacijoje vadovo (mentoriaus) vardas, pavardė, parašas

(Parašas)

Praktikosįstaigoje / organizacijoje vadovo pareigosAtsiliepimas apie studento darbą praktikos įstaigoje / organizacijoje

Galutinis praktikos įvertinimas (Pažymys)

Praktikos vadovas(Vardas, pavardė)

(Parašas) (Data)

592 dalis


8 priedas

Praktikos dienoraščio forma

PRAKTIKOS DIENORAŠTIS

Studento vardas, pavardė: Praktikos vieta: Praktikos trukmė:

Data Studento atliktas darbas / praktikos užduotis

Praleistas laikas praktikos institucijoje

Giedrė Baltrušaitytė, Jurga BučaitėVilkė, Aušra RimaitėSociologijos ir antropologijos bakalauro studijų kursinio ir baigiamojo darbo rengimo ir praktikos atlikimo metodiniai nurodymai. Metodinė priemonė / Giedrė Baltrušaitytė, Jurga Bučaitė-Vilkė, Aušra Rimaitė. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2013. – 60 p.

ISBN 978-9955-12-998-1 (internetinis)

Metodinėje priemonėje pateikiami nurodymai, skirti Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų studentams, rengti kursinį ir bakalauro darbus. Pristatomi kursinio ir bakalauro darbų tikslo ir uždavinių formulavimo, kalbos, darbo struktūros ir apipavidalinimo reikalavimai. Taip pat pateikiami nurodymai studentų praktikos organizavimui: supažindinama su organizavimo ir vykdymo metodika, reikalavimais praktikos institucijai, praktikos vadovui universitete ir praktikos organizacijoje, nurodoma, kaip parengti praktikos sutartį, ataskaitą ir dienoraštį.

Giedrė Baltrušaitytė, Jurga Bučaitė-Vilkė, Aušra Rimaitė

SOCIOLOGIJOS IR ANTROPOLOGIJOS BAKALAURO STUDIJŲ KURSINIO IR BAIGIAMOJO DARBŲ RENGIMO IR PRAKTIKOS ATLIKIMO METODINIAI NURODYMAI

Metodinė priemonė

Redaktorė Renata EndzelytėKorektorė Simona GrušaitėMaketuotoja Irena Sabaliauskaitė

2013 12 12. Užsakymo Nr. K13-144Išleido Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, S. Daukanto g. 27, LT-44249 Kaunas

Documents

Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų …...5 1 d a l si SOCIOLOGIJOS IR ANTROPOLOGIJOS BAKALAURO STUDIJŲ KURSINIO IR BAIGIAMOJO DARBŲ RENGIMO METODINIAI NURODYMAI PAGRINDINĖS