METODINIAI NURODYMAI - VDU€¦ · 6 METODINICAI NURODYMAI, ˛ ˆ˙ˇ ˘ ˇ ˚ Kariuomenės dalinio istorija yra savitas mokslinis darbas, reikalau-jantis tam tikro pasirengimo ir

��

METODINIAI NURODYMAI � ��

��

��

UDK 355.3(076) Va65

Recenzavo doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas)

Konsultavo: dr. Kastytis Antanaitis (Vytauto Didžiojo universitetas)dr. Simonas Strelcovas (Šiaulių universitetas)

Metodinė priemonė apsvarstyta, patvirtinta ir rekomenduota išleisti Vytauto Di-džiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros posėdyje (2010 m. balandžio 30 d., protokolo nr. 06-02).Pritarta Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Tarybos po-sėdyje (2010 m. gegužės 10 d., protokolo nr. 2).

Viršelyje: Lietuvos Respublikos kariuomenės pėstininkai fronte 1919–1920 m.VDKM fotografijų rinkiniai, A-45 P-408

ISBN 978-9955-12-584-6 (spausdinta versija)ISBN 978-9955-12-583-9 (elektroninė versija)

© Jonas Vaičenonis, 2010 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2010

��

Įvadas .....................................................................................................................4Metodiniai nurodymai, kaip rašyti kariuomenės dalinio istoriją ..................6Darbo temos pasirinkimas ..................................................................................7Bendrieji darbo rašymo aspektai ........................................................................9Dalinio ar tarnybos istorijos darbo struktūra (grupavimas) ........................10Šaltiniai ir literatūra kariuomenės dalinių istorijoms tirti ............................14Tyrimo metodai ..................................................................................................20Mokslinio aparato tvarkymas. Specifiniai bruožai .........................................21Karinių junginių, dalinių ir dalių numeracija.................................................21Vardų, pavardžių ir karinių laipsnių rašymo tvarka ......................................22Sutrumpinimai ....................................................................................................23Schemos ...............................................................................................................24Nuorodos .............................................................................................................30Literatūra .............................................................................................................34Priedai ..................................................................................................................35

4

��

Per pastaruosius aštuoniolika metų Lietuvoje pastebimai pagyvėjo karo istorijos tyrinėjimai. Sulaukėme ne vienos naujos monografijos, skir-tos Pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenės istorijai. Tai nauji teks-tai apie Nepriklausomybės kovas, knygos apie atskirų kariuomenės rūšių istoriją (savo istorijų yra sulaukęs tik karinis laivynas1 ir karo aviacija2 plačiąja prasme) bei keletas leidinių, skirtų kai kurių karininkų gyveni-mams3. Visai nesenai dienos šviesą išvydo ir pirmoji Karo meno istorijos dalis, apimanti laikotarpį nuo seniausių laikų iki 1850 metų4. Tačiau iki šiol neturime nė vienos kunigaikštystės laikų ar Pirmosios Respublikos Lietuvos kariuomenės dalinio istorijos5. Siekdami užpildyti šią spragą, paskatinome studentus tirti įvairius kariuomenės dalinius ir rašyti jų is-torijas. Iki šiol tai buvo tik 1918–1940 m. laikotarpį nagrinėjantys darbai.

Pirmieji tokio pobūdžio tekstai Vytauto Didžiojo universitete buvo pa-rašyti ir apginti 1994 m. Dalis jų buvo įvertinti aukščiausiais balais, tačiau kitai daliai iki tokio įvertinimo pritrūko individualių gebėjimų surinkti reikiamą medžiagą, o turimą – struktūruoti. Pritrūko ir metodinių žinių. Tad siekis suteikti papildomų žinių tiems, kurie imsis kariuomenės istori-jos tyrimų, ir faktas, kad panašaus pobūdžio metodikos Lietuvoje iki šiol nebuvo, paskatino šio leidinio autorių imtis rengti metodinę priemonę kariuomenės dalinio istorijai rašyti.

Šios metodinės priemonės tikslas – užpildyti bent dalį studijuojančio asmens žinių spragų, taip pat nužymėti pagrindines gaires, kuriomis va-dovaujantis būtų galima parašyti bakalauro ir (ar) magistro darbą, gal ir atskirą studiją, skirtą kariuomenės dalinio (pulko, bataliono, kuopos, ba-

1 G. Surgailis, Lietuvos karinis laivynas 1935–1940, Vilnius, 2003, 208 p.2 A. Gamziukas, Aviacija Lietuvoje 1919–1940, Kaunas, 1993, 52 p.; W. Rezmer, Litewskie lo-

tnictwo wojskowe 1919–1940, Toruń, 1999, 330 s. 3 J. Vaičenonis, 1921–1940 m. laikotarpio Lietuvos kariuomenės tyrimai, Karo archyvas, Vil-

nius, 2003, t. 18, p. 339–354; taip pat plačiau žr.: J. Vaičenonis, Lietuvos karo istorijos tyrimų organizavimas 1918–2008 metais, Istorija, nr. 1 (73), Vilnius, 2009, p. 59–67.

4 V. Rakutis, Karo meno istorija, I dalis, Nuo seniausių laikų iki 1850 metų, Vilnius, 2010, 324 p.5 Pastaraisiais metais pasirodė kelios publikacijos, skirtos 1-ojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo

kunigaikščio Gedimino pulko 1918–1940 m. istorijai, kurios ilgainiui galėtų virsti ir atskira dalinio istorija: G. Surgailis, Pirmojo pėstininkų pulko formavimas, Karo archyvas, t. 23, Vilnius, 2008, p. 126–179; G. Surgailis, Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino pulkas 1918–1940 m., Karo archyvas, t. 24, Vilnius, 2009, p. 55–115.

5

terijos ir pan.), junginio (divizijos, brigados, grupės, voros ir pan.), tarny-bos (inžinerijos, ryšių, medicinos ir pan.) ar sukarintos institucijos (Šau-lių sąjunga, Skautų sąjunga, Jaunoji Lietuva) padalinio (rinktinės, kuopos, būrio) istorijai. Metodinėje priemonėje pasistengsime atsakyti į daugelį klausimų, kurie, įvertinus keleto metų patirtį, dažniausiai kyla tokią ty-rimų kryptį pasirinkusiems studentams. Šis leidinys kartu pagelbės ir dėstytojams, kurie turi mažiau patirties kariuomenės istorijos tyrinėjimų srityje, pasiryžusiems imtis atsakingai vadovauti tokiam darbui. Siekda-mi, kad metodinės priemonės tekste nesikartotų anksčiau minėti įvairių kariuomenės struktūrinių padalinių pavadinimai, toliau vartosime juos apimantį kariuomenės dalinio terminą.

Leidinys turi dvi pagrindines dalis. Pirmojoje dalyje atskirais posky-riais pateikiama bendroji informacija apie kariuomenės dalinio istorijos rašymo metodiką, įvardijamas darbo temos pasirinkimo argumentas, nu-rodomi bendrieji tokio tyrimo aspektai, detalizuojama darbo struktūros sudarymo problema bei pristatomi galimi tyrimo šaltiniai ir literatūra, jų paieškos būdai, aprašomi tyrimo metodai. Antroji dalis skirta mokslinio aparato tvarkymo specifiniams bruožams aptarti. Šioje dalyje yra kalba-ma apie karinių junginių, dalinių ir dalių numeraciją, vardų, pavardžių ir karinių laipsnių rašymo tvarką, sutrumpinimų vartojimą, schemų sudary-mą, tinkamą ir teisingą nuorodų pateikimą bei rašymą.

6

METODINICAI NURODYMAI, � ��

Kariuomenės dalinio istorija yra savitas mokslinis darbas, reikalau-jantis tam tikro pasirengimo ir aprašymo modelio. Dalis tokio pobūdžio darbų yra priskiriama mikroistorijos6 tyrinėjimų kategorijai. Šiuose meto-diniuose nurodymuose pabandysime atskleisti minėtus savitumus, kartu pasiūlysime ir galimą tokio ar panašaus pobūdžio darbo rašymo variantą. Derėtų priminti, kad Kariuomenės dalinio istorija priklauso tyrimų grupei Kariuomenės istorija, kuri yra sudėtinė pošakio Karybos istorija, priklau-sančio istorijos pagal tematiką šakai Karo istorija, dalis7.

Tyrinėdami įvairių laikotarpių Lietuvos karo istorijos problemas, daž-nai susiduriame su įvairiomis kariuomenės struktūromis ar atskirais da-liniais, kurių analizė įprastai tebūna tik sudėtinė kur kas platesnio tyrimo dalis. Atskiriems kariuomenės daliniams dėmesio skiriame tik tiek, kiek to reikalauja siekis įgyvendinti tam tikrą užsibrėžtą tikslą. Tad užribyje lieka ne mažiau įdomios istorijos. Viena vertus, šios istorijos mums gali ne tik atskleisti naujų faktų, bet, palankiai susiklosčius aplinkybėms, leistų ir formuluoti visiškai kitokį požiūrį į vyraujančias tiesas. Tokio pobūdžio tyrimai taip pat gali padėti giliau suprasti tam tikrų įvykių eigą. Tad imtis užrašyti ir nagrinėti tokias istorijas yra verta ir prasminga. Antra vertus, tai daryti gali paskatinti ir išlikusi gana gausi bei menkai tyrinėta archy-vinė medžiaga.

Kiekviena kariuomenė (organizacija) susideda iš atskirų dalinių (pa-dalinių), kurie yra sudėtinės kariuomenės rūšių dalys. Kiekvienas jų pa-prastai turi savo numerį ir tam tikrą pavadinimą. Dažniausiai tai yra pul-kas arba batalionas (organizacijų atveju – koks nors kitas padalinys).

Vadovaudamiesi šiais metodiniais nurodymais, pabandysime sufor-muoti tyrimų modelį, kuriuo pasiremiant galima būtų parašyti kariuome-6 Mikroistorija yra istorijos studijų šaka, tyrime apimanti nedidelę teritorinę erdvę ir papras-

tai trumpą praeities laiko atkarpą, dėmesį koncentruojant į kasdienybės, sąmonės, įsitikini-mų, lokalios visuomenės narių papročių problemas, kurios dažnai lieka platesnių istorijos darbų paraštėje. Mikroistorija, gyvuojanti nuo 1970 m., yra labai svarbus naujausių laikų ar dabarties istorijos komponentas, glaudžiai susijęs su antropologijos ir sociologijos mokslais.

7 Plačiau žr: V. Rakutis, Karo meno istorija, I dalis, Nuo seniausių laikų iki 1850 metų, Vilnius, 2010, p. 6–7; V. Rakutis, Karo meno istorijos tyrimų metodika, Vilnius, 2006, p. 8–9; V. Ra-kutis, Lietuvos karybos istorija: tarp tradicijos ir naujovių, Darbai ir dienos, t. 21, Kaunas, 2000, p. 7–16; Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymas nr. V-222.

7

nės dalinio istoriją. Tad imantis tokio darbo kyla elementarus klausimas – nuo ko pradėti? Pirmiausiai reikia pasirinkti darbo temą, po to sudėlioti pirminę darbo struktūrą ir galiausiai, remiantis šaltiniais ir literatūra, įgy-vendinti užsibrėžtą darbo tikslą ir jam pasiekti išsikeltus uždavinius.

� ��

Darbo temos pasirinkimas – tai pradinis bet kokio mokslinio darbo etapas. Šiuo atveju svarbiausias kriterijus yra temos originalumas ir nau-jumas, taip pat paties tyrėjo mokslinis polinkis, interesai ir motyvacija, be to, tiriamo objekto šaltinių bazė. Temos pasirinkimas iš esmės nulemia būsimo darbo vertę ir sėkmę. Neabejotina, kad jos pasirinkimas labai pri-klauso nuo paties tyrėjo, jo mokslinės patirties, turimų praktinio darbo įgūdžių, individualių sugebėjimų. Dėstytojas turėtų būti tik konsultantas ir patarėjas, padedantis atrasti optimalią būsimo darbo temos formuluotę.

Renkantis temą, studentams yra svarbu žinoti, ar konkretaus kariuo-menės dalinio istorijos temai, kuri pasirinkta tirti, prieš tai nebuvo skirtas jau apgintas baigiamasis diplominis darbas (žr. 1 priedą). Taip pat svar-bu išsiaiškinti, ar už universiteto ribų šia pasirinkta tema nėra atliktas tyrimas. Reikėtų įvertinti esamą literatūrą bei peržvelgti galimą nepubli-kuotų ir publikuotų šaltinių bazę. Tai leistų tyrėjui atsakyti į klausimą, ar pakanka medžiagos įgyvendinti numatomą darbą. Šiuo atveju patartina apsilankyti Lietuvos Respublikos Archyvų departamento interneto svetai-nėje www.archyvai.lt (žr. 1 pav.), kur, naudojant įvairius raktinius žodžius (pavyzdžiui, kariuomenė, pulkas, batalionas, tarnyba, rinktinė ir pan.; žr. 2 pav.), galima būtų peržvelgti duomenis apie Lietuvos archyvuose sau-gomą medžiagą ir jos apimtis (plačiau apie šaltinius bus kalbama toles-niuose poskyriuose).

8

1 pav. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainės titulinis langas

(http://www.archyvai.lt/archyvai/index-.jsp)

2 pav. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainės Lietuvos archyvų fondų sąrašo paieškos langas

(http://www.archyvai.lt/archyvai/content/archivesSearch.jsp?pathId=12)

Tuomet jau būtų galima formuluoti preliminarią tyrimo temą, kartu apibrėžiant ir chronologinius rėmus. Tyrimo metu, jau tiesiogiai susipa-žįstant su šaltiniais, pati tema ir chronologiniai rėmai gali būti koreguo-jami. Rekomenduojama vengti istoriografijoje jau daugelį kartų aptartų ir išnagrinėtų temų, išskyrus tuos atvejus, kai rasta nauja archyvinė medžia-ga įgalina parašyti naują ir iš esmės papildantį darbą.

9

��

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) rašant dalinio istoriją kaip di-plominį darbą, reikia laikytis šiame universitete patvirtintos baigiamųjų darbų rašymo tvarkos8, specialiųjų reikalavimų ir rekomendacijų, kurios yra aprašytos atskiroje metodinėje priemonėje (Glemža L. Bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų rašymas, Kaunas, 2005).

Kaip ir daugelį kitų darbų, jį turi sudaryti trys tradicinės dalys – įva-das, dėstymas ir išvados. Po išvadų turi būti pateikiamas išsamus naudotų šaltinių ir literatūros sąrašas. Darbo pabaigoje paprastai gali būti įdeda-mi priedai, terminų žodynėlis, sutrumpinimai. Santrauka užsienio kalba VDU rašomuose ir ginamuose darbuose pagal nustatytą tvarką yra patei-kiama darbo pradžioje.

Įvadinėje dalyje rekomenduojama laikytis jos vidinės struktūros, kuri atskiromis dalimis neturėtų būti išryškinta. Įvade nuosekliai turėtų būti aptartas pasirinktos temos aktualumas, suformuluota problema, apžvelgta istoriografija, įvardytas tikslas ir jam siekti keliami uždaviniai, nurodomi ir aptariami tyrime taikyti moksliniai metodai, pristatomi chronologi-niai darbo rėmai, pagrindžiant pradinę ir galutinę datas, apibūdinami ir suklasifikuojami naudoti šaltiniai, pristatoma ir argumentuojama darbo struktūra ir galiausiai, jei būtina, įvardijamos problemos, kurios neleido autoriui įgyvendinti dalies užsibrėžtų sumanymų ar tam tikrų techninių dalykų. Galutinis įvado variantas turėtų būti redaguojamas parašius dės-tomąją dalį ir išvadas.

Dėstymas yra pagrindinė darbo dalis, kurioje autorius įgyvendina tiks-lui pasiekti užsibrėžtus uždavinius. Ši pagrindinė darbo dalis įprastai yra dalijama į smulkesnes dalis – skyrius ir poskyrius. Tokį skirstymą nulemia suformuluotos problemos ir uždavinių sprendimo būdai, taip pat tyrimui naudojama medžiaga bei jos analizės metodai. Kariuomenės dalinio istori-jos darbams priimtiniausias yra skirstymas į skyrius ir poskyrius, derinant chronologinį principą (įvykiai yra dėstomi chronologine tvarka, išskiriami įvykių eigos etapai) su probleminiu principu (kiekvienas skyrius ar posky-ris atspindi vienos iš iškeltų užduočių sprendimą).

Išvados, arba kitu atveju – tyrimo apibendrinimas, yra bene atsakingiau-sia atlikto darbo dalis, kurioje turi glaustai ir aiškiai atsispindėti tyrimo re-

8 Dėl baigiamųjų darbų rengimo bendrosios tvarkos, 2008 02 06 Vytauto Didžiojo universi-teto Studijų prorektoriaus įsakymas nr. 74a.

��

zultatai, iš esmės atsakantys į išsikeltus uždavinius. Išvados turi būti parašy-tos savarankiškai ir aiškiai bei logiškai išplaukti iš dėstomosios darbo dalies.

Darbo pabaigoje sudarant šaltinių ir literatūros sąrašą, būtina atskir-ti šaltinius nuo literatūros. Sąrašą privalu pradėti nuo šaltinių, kurie yra skirstomi į dvi pagrindines dalis – archyvinius šaltinius ir publikuotus šaltinius. Archyvinius šaltinius sąraše galima rikiuoti pagal svarbą tyri-mui arba laikytis alfabeto tvarkos. Nurodžius archyvą ir jame esantį fondą, reikėtų įvardyti apyrašą ir pateikti tyrime naudotų bylų numerius. Publi-kuotus šaltinius ir literatūrą reikia išdėstyti alfabeto tvarka. Publikuoti šaltiniai taip pat gali būti skirstomi į atskiras grupes. Čia atskirai galima išskirti tokias kategorijas: archyvinių dokumentų publikacijos; teisės aktų sąvadai, įsakymų ir aplinkraščių rinkiniai; proginiai, informaciniai leidi-niai, mokslo darbai; veikėjų raštai ir atsiminimai (memuarai), periodinė spauda (periodika). Literatūros skirstyti į atskiras grupes, kaip ir atskiri knygų nuo straipsnių, nereikia. Lotyniško raidyno knygas ir straipsnius rekomenduojama surašyti pirmiau; vėliau į sąrašą įtraukiant kitų raidynų pozicijas, išlaikant šių alfabetinį eiliškumą (žr. 2 priedą). Literatūros sąra-še pateikiant atskiras knygų pozicijas, galima nurodyti ir bendrą puslapių skaičių, nors tai nėra būtina. Sąrašo pabaigoje galima išskirti ir dar vieną literatūros kategoriją – enciklopedijos ir žinynai.

Priedų skyriuje yra pateikiama įvairi papildoma medžiaga, kuri dėl savo dydžio, pobūdžio ar techninių priežasčių negali būti įtraukta į dėstomą-ją darbo dalį. Tai įvairios savarankiškai sudarytos lentelės, schemos, že-mėlapiai, ikonografinė medžiaga, iškalbingi šaltiniai ar darbą papildantys tekstai (pavyzdžiui, karinio dalinio vadų biografijos). Kiekvienas priedas privalo turėti savo eilės numerį, pavadinimą ir mokslinį aparatą (nuorodą, iš kur yra paimtas ar kokiais šaltiniais remiantis yra sudarytas). Pirmajame priedų dalies puslapyje pageidautina sudaryti jų sąrašą.

� �� !� �"#�� $

Atskiro kariuomenės dalinio ar tarnybos istoriją galima tirti ir aprašyti keliais etapais. Priklausomai nuo turimos medžiagos ir šaltinių, taip pat atsižvelgiant į tiriamo objekto raidos etapus, reikėtų apsibrėžti chrono-loginius darbo rėmus. Tad šiame poskyryje pateiksime galimą rengiamo darbo struktūros variantą. Paaiškinsime atskirų struktūrinių dalių reika-lingumą ir ypatumus.

��

Dalinio ar tarnybos istorijos struktūrą lemia atitinkamas istorijos peri-odas, kuriame jis, kaip atskiras karinis vienetas, gyvavo ir veikė, bei minė-to periodo įvykiai ir procesai. Pavyzdžiui, jei karinis dalinys ar tarnyba gy-vavo nuo 1918 m. iki 1940 m., tuomet darbe galima būtų išskirti Kovų už nepriklausomybę laikotarpį (1918–1920 m.), taikos meto periodą (1921–1934 m.), kariuomenės modernizavimo etapą (1935–1940 m.), sovietinės okupacijos pradžios ir kariuomenės likvidavimo tarpsnį (1940 m.) ar kurį nors kitą, pažymėtą svarbaus įvykio, padariusio įtaką nagrinėjamo objek-to istorijai. Jeigu karinio vieneto gyvavimo laikotarpis buvo trumpesnis (pavyzdžiui, Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė įkurta 1935 m., likviduota 1940 m.), tuomet atitinkamai reikia koreguoti ir darbo struktūrą. Joje re-komenduojama išlaikyti vieną pagrindinių siūlomo NN dalinio istorijos dalių, kurioje būtų kalbama apie dislokaciją, organizacinę struktūrą, karių skaičių, sudėtį, techniką ir ginkluotę, karių tarnybą ir laisvalaikį, tradicijas bei vadovybę.

Įžanginėje darbo dalyje privalu aptarti nagrinėjamo kariuomenės dali-nio atsiradimo istoriją, įvardyti jo raidos etapus, taip pat nupasakoti pava-dinimo genezę. Šiuos kariuomenės dalinio istorijos faktus ir įvykius, pri-klausomai nuo pasirinkto tyrimo laikotarpio, galima aprašyti atskirame poskyryje arba tam paskirti nedidelį darbo įvado segmentą.

Dažnai pasitaiko, kad vienas ar kitas kariuomenės dalinys dalyvauja karo veiksmuose, pavyzdžiui, kovose už Lietuvos Respublikos nepriklau-somybę 1918–1920 m. Tokiu atveju dalinio istorija turi apimti jo kovų kelią, įvertinant tiek paties dalinio, tiek jo padalinių indėlį vienos ar kitos operacijos eigai. Šiame skyriuje būtina aptarti ir patirtus gyvosios jėgos nuostolius. Atskirai galima pateikti su dalinio istorija susijusių kovų bei aukų įamžinimą. Atsižvelgiant į karo veiksmų trukmę ir kariuomenės da-linio dalyvavimo šiose kovose intensyvumą, minėtą problemą nagrinėti galima būtų tiek atskirame skyriuje, tiek savarankiškame ir kur kas plates-niame darbe. Konkretaus darbo struktūroje kovos kelio dalį rekomenduo-jama pateikti laikantis chronologinio dėstymo principo. Taip pat galima išskirti kovų etapus (remiantis Lietuvos Respublikos kariuomenės dalyva-vimo Nepriklausomybės kovose pavyzdžiu, gali būti išskiriamas dalyvavi-mas kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais).

Poskyryje Dislokacija privalu aprašyti kariuomenės dalinio dislokavi-mo vietą ir ją supančią aplinką, įsikūrimo aplinkybes, kareivinių ir kitų pagalbinių (ūkinių) statinių tinklą bei jų pastatymo laiką, paskirtį ir būklę,

��

plėtros etapus ir pan. Reikia įvardyti, kokioje statinių vietoje buvo įkurdin-tas vienas ar kitas dalinio padalinys, įrengtos karinės, ūkinės ar kokios nors specialios paskirties patalpos. Būtina išryškinti aptariamos erdvės savitu-mus, įvertinti jos įtaką supančiai aplinkai. Jei kariuomenės dalinys buvo dislokuotas miesto erdvėje, patartina aptarti to miesto dydį, pastatų skaičių ir tankumą, gyventojų skaičių ir sudėtį. Jei kariuomenės dalinys buvo dislo-kuotas užmiestyje ar kokioje nors gyvenvietėje, būtina aprašyti dislokacijos vietos geografinę padėtį ir artimiausius gyvenamuosius objektus bei komu-nikacijos iki šių objektų tinklą. Užmiestyje įsikūrusio kariuomenės dalinio kariai į aplinkinius objektus gali vykti atlikti religinių apeigų arba praleisti laisvalaikį. Tyrimui svarbi yra ir tų vietovių gyventojų (visuomenės) reak-cija į greta gyvenančius karius bei kiti panašūs klausimai. Poskyrio tekstą verta papildyti įvairiomis dislokacijos vietos schemomis, iliustruoti ikono-grafine medžiaga, įvardyti tuo laiku dar išlikusius objektus (žr. 3 priedą).

Poskyryje Organizacinė struktūra, karių skaičius, sudėtis reikia aptarti kariuomenės dalinio padalinius, jų tipinę struktūrą bei pokyčius nagri-nėjamu laikotarpiu, pateikti vadovaujančio personalo struktūrą ir sudėtį. Būtina išanalizuoti karių skaičių ir jo kaitą, nurodyti jos priežastis, išryš-kinti vyraujančias tendencijas, pateikti komplektavimo ypatumus. Šiuos duomenis pageidautina iliustruoti statistine informacija, sudarant kariuo-menės dalinio sudėties lenteles. Taip pat reikia pristatyti ir aptarti karių tautinę, religinę sudėtį, išsilavinimo laipsnį.

Aprašant kariuomenės dalinį, dėmesio reikalauja ir jo technikos, ka-rių ginkluotės bei ekipuotės apibūdinimas ir įvertinimas. Šiai problemai aptarti taip pat verta imtis atskiro tyrimo poskyrio, detaliai pateikiant ir aprašant turimos ginkluotės įvairovę, kiekį ir būklę, aptariamuoju laiko-tarpiu vykdytas apžiūras ir patikrinimus.

Poskyryje Karių tarnyba darbo autoriaus dėmesys turi būti sutelktas į kario kasdieninio gyvenimo ypatumų pristatymą – nuo elementarios dienotvarkės iki dalyvavimo stambaus masto mokymuose (manevruose), tam tikruose skirsniuose kalbant apie karių švietimą, užsiėmimus poligo-ne ir kitą su kasdienine tarnyba susijusią veiklą.

Vieną iš darbo skyrių vertėtų skirti kariuomenės dalinio simbolikai ir tradicijoms. Jame turėtų būti aprašyti pagrindiniai kariuomenės dalinio simboliai – vėliava, išskirtiniai uniformos elementai, įvairūs ženklai. Kar-tu galima aprašyti kariuomenės dalinio ritualus bei specializuotas šven-tes – vėliavos įteikimo ir pagerbimo ceremonijas, karių priesaikas, aukš-

��

tesnio laipsnio suteikimo iškilmes, vadų pasikeitimo ritualus, metines dalinio šventes.

Ne mažiau svarbi kariuomenės dalinio istorijos dalis – karių laisvalai-kis. Ji turėtų apimti kultūrinio-šviečiamojo gyvenimo elementus, pilieti-nio ugdymo procesą (įvairių teminių paskaitų, ekskursijų organizavimas), pramoginę veiklą (vaidinimai, kinas, radijo valandėlės, parodos ir kt.), karių klubų (Ramovių) bei orkestro, jei toks buvo, veiklą, valstybinių ir religinių švenčių organizavimą ir dalyvavimą jose.

Kiekviename kariuomenės dalinyje karių mokymo procese, greta kas-dieninių fizinio rengimo programos elementų, labai svarbų vaidmenį atlieka sportas. Kariai paprastai užsiima įvairiomis sporto šakomis (fut-bolas, krepšinis, šaudymas, žirgų sportas ir kt.), kurias konkrečiu atveju verta apžvelgti, aprašyti pasiekimus ir juos įvertinti platesniame konteks-te. Ši darbo dalis gali būti sudėtinė poskyrio Karių laisvalaikis dalis, tačiau karių sportą galima aprašyti ir kitame poskyryje.

Atskirai darbe vertėtų pateikti dalinio vadų biografijas. Kiekvieną as-menį patartina aprašyti taikant enciklopedinį modelį – nurodyti jo gimi-mo ir mirties datas, išsilavinimo pakopas, tarnybos etapus, nuopelnų įver-tinimus. Ši informacija nurodytina darbo pabaigoje arba priedų skyriuje.

Toliau pateikiame galimos kariuomenės NN dalinio istorijos struktū-ros pavyzdį, kuris gali varijuoti pagal pasirinktą istorijos periodą, iškeltą tikslą ir jam pasiekti suformuluotus uždavinius. Tiesa, kiekvienas iš patei-kiamų poskyrių, turint pakankamai šaltinių, gali tapti savarankiško tyri-mo objektu.

Galimos kariuomenės NN dalinio istorijos struktūros pavyzdys:

NN PĖSTININKŲ PULKAS

Turinys

1. Įvadas2. Pulko įkūrimas3. Nepriklausomybės kovų keliais

3.1. Organizacinė struktūra, ginkluotė, kovinės funkcijos3.2. Kovose su bolševikais3.3. Kovose su bermontininkais

��

3. 4. Kovose su lenkais3.5. Apdovanotieji ir kovų aukos bei jų įamžinimas

4. Pulko gyvenimas taikos metais (1921–1940 m.)

4.1. Pulko dislokacija4.2. Organizacinė struktūra, karių skaičius, sudėtis4.3. Pulko technika, karių ginkluotė ir ekipuotė4.4. Karių tarnyba (karinis rengimas, manevrai)4.5. Tradicijos (vėliavos, uniformos, ženklai, simbolika, paradai ir ritualai)4.6. Karių laisvalaikis (kultūrinis gyvenimas, sportas, visuomeninė veikla)4.7. Dalinio vadovybė

5. Išvados6. Šaltinių ir literatūros sąrašas7. Priedai8. Terminų žodynėlis9. Sutrumpinimai10. Santrauka užsienio kalba

� �� !� �� %� ��

Tiriant kariuomenės dalinio (pulko, bataliono, kuopos, baterijos ir pan.) ar junginio (divizijos, brigados, grupės, voros ir pan.) istoriją, svar-biausia medžiaga yra pirminiai šaltiniai. Dažniausiai tai įvairūs doku-mentai: vadovybės įsakymai, vidinis ar išorinis susirašinėjimas, susira-šinėjimas su kitomis institucijomis, apyskaitos, įvairūs aktai, pranešimai, karininkų ir kareivių sąrašai, kita medžiaga. Antrają šaltinių dalį sudaro įvairūs publikuoti šaltiniai. Konkrečiu atveju vykdomam tyrimui medžia-gos galima surasti laikmečio spaudoje, kur gali atsispindėti ne tik dalis kasdienybės istorijos faktų, bet ir kariuomenės dalinio ryšiai su jį supančia aplinka. Trečiąją ne mažiau reikšmingų šaltinių dalį sudaro įvykių liudi-ninkų atsiminimai, tačiau jų kiekis gali būti ribotas.

Pagrindinė šios medžiagos, susijusios su 1918–1940 m. Lietuvos Res-publikos kariuomenės istorijos laikotarpiu, dalis yra saugoma Lietuvos centriniame valstybiniame archyve (toliau LCVA) Vilniuje (O. Mila-šiaus g. 21). Tai išties didžiulis archyvinių dokumentų rinkinys, kurį per ilgus sovietinės okupacijos metus pavyko išsaugoti. Jame praktiškai visi

��

kariuomenės pulkai, taip pat įvairios tarnybos, turi atskirus dokumentų rinkinius, saugomus skirtinguose fonduose. Siekiant palengvinti doku-mentų paiešką, toliau (1 lentelėje) yra pateikiama tik nedidelė dalis mi-nėtame archyve saugomų dokumentų fondų. Papildomos informacijos galima ieškoti pasitelkiant Lietuvos Respublikos Archyvų departamento interneto svetainės www.archyvai.lt dokumentų paieškos sistemą arba nu-vykus į archyvą ir pasinaudojus ten esančia fondų kartoteka.

1 lentelė. Lietuvos valstybės centriniame archyve saugomų Lietuvos Respublikos kariuomenės dalinių (padalinių, tarnybų) fondų ir jų apimties dalinis sąrašas

Lietuvos Respublikos kariuomenės dalinio pavadinimas ir archyvinės medžiagos chronologiniai rėmai

Fondas Apyrašų skaičius

Saugojimo vienetų skaičius

Pėstininkų inspekcija [1920–1940 m.] F. 836 1 296

Kavalerijos štabas [1921–1940 m.] F. 1326 1 340

Artilerijos inspekcija [1921–1940 m.] F. 1373 1 328

I pėstininkų divizija [1919–1940 m.] F. 509 2 535

II pėstininkų divizija [1919–1940 m.] F. 510 2 508

III pėstininkų divizija [1919–1940 m.] F. 511 2 612

Vietinės kariuomenės brigada [1919–1923 m.] F. 10 2 286

Pasienio brigada [1920–1926 m.] F. 1359 1 161

1-masis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulkas [1918–1940 m.]

F. 513 2 496

2-asis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo pulkas [1918–1940 m.]

F. 514 2 401

3-iasis pėstininkų Vytauto Didžiojo pulkas [1919–1940 m.]

F. 516 2 647

4-tasis pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas [1919–1940 m.]

F. 517 1 540

5-tasis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulkas [1919–1941 m.]

F. 518 2 307

6-tasis pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulkas [1919–1940 m.]

F. 519 2 514

7-tasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulkas [1919–1940 m.]

F. 520 1 366

��




8-tasis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas [1919–1940 m.]

F. 521 2 363

9-tasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas [1919–1940 m.]

F. 522 1 37

1-asis husarų kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas [1919–1940 m.]

F. 524 2 560

2-asis ulonų Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės pulkas [1920–1940 m.]

F. 525 2 627

3-iasis dragūnų „Geležinio vilko“ pulkas [1920–1940 m.]

F. 526 2 293

1-asis artilerijos pulkas [1919–1939 m.] F. 527 2 4071-asis artilerijos pulkas [1921–1940 m.] F. 1365 1 2412-asis artilerijos pulkas [1919–1940 m.] F. 528 2 6263-asis artilerijos pulkas [1919–1940 m.] F. 529 2 4054-asis artilerijos pulkas [1919–1940 m.] F. 530 2 524Technikos pulkas [1919–1929 m.] F. 761 2 181Klaipėdos krašto pirmasis savanorių pulkas [1923 m.]

F. 523 1 10

1-asis inžinerijos batalionas [1927–1940 m.] F. 533 2 2122-asis inžinerijos batalionas [1919–1940 m.] F. 534 2 302Elektrotechnikos batalionas [1919–1927 m.] F. 536 2 219Minosvaidžių batalionas [1921–1925 m.] F. 860 1 22Ryšių batalionas [1929–1940 m.] F. 817 1 18Mokomasis batalionas [1920–1922 m.] F. 859 1 53Minosvaidžių batalionas [1919–1926 m.] F. 860 1 221-asis pasienio batalionas [1920–1924 m.] F. 764 2 2022-asis atskiras pasienio batalionas [1919–1924 m.] F. 1322 2 1013-asis atskiras pasienio batalionas [1920–1939 m.] F. 1313 2 1974-asis atskiras pasienio batalionas [1920–1931 m.] F. 1331 2 871-asis atsargos batalionas [1920–1939 m.] F. 1325 1 67Šarvuočių rinktinė [1919–1940 m.] F. 828 1 256Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė [1935–1940 m.] F. 1324 1 126

�




Karo aviacija ir jos dalys [1919–1941 m.] F. 1323 3 1125Karo laivas „Prezidentas Smetona“ [1929–1930 m.; 1934–1940 m.]

F. 832 1 62

Gaižiūnų poligono štabas [1931–1939 m.] F. 538 1 65Karo policijos mokykla [1920–1940 m.] F. 1471 1 116Karo sanitarijos valdyba [1919–1940 m.] F. 4 1 532Karo veterinarijos valdyba ir ligoninės [1919–1940 m.]

F. 2 2 137

Kariuomenės tiekimo valdyba [1918–1940 m.] F. 1 1 558Karo technikos valdyba [1921–1941 m.] F. 1364 3 1790Ginklavimo valdyba [1919–1941 m.] F. 3 4 1025Kariuomenės intendantūra [1919–1940 m.] F. 506 4 1140

* Lentelės duomenys sudaryti remiantis interneto svetainės www.archyvai.lt dokumentų paieškos sistema.

Įvairios papildomos medžiagos dalinių istorijai rasime ir LCVA fonde nr. 384 – Krašto apsaugos ministerija bei fonde nr. 929 – Kariuomenės štabas (I Lietuvos Respublikos laikais kelis kartus keitėsi šios instituci-jos pavadinimas: 1918–1924 m. – Generalinis štabas, 1924–1935 m. – Vyriausiasis štabas, 1935–1940 m. – Kariuomenės štabas). Tai įvairaus turinio įsakymai, telefonogramos, pranešimai, susirašinėjimas su įvairiais skyriais, karinėmis dalimis ir įstaigomis, atskirų karinių dalinių dienynai, statistiniai duomenys apie kariuomenės dydį bei tautinę ir religinę sudėtį, kariuomenės dalinių dislokacijos ir jos pokyčių dokumentai. Fonde nr. 1 – Kariuomenės tiekimo valdyba (1918–1940; ap. 1; sv. 558) ir Fonde nr. 3 – Ginklavimo valdyba (1919–1940; ap. 4, sv. 1025) gausu informacijos apie visos kariuomenės ir atskirų jos padalinių aprūpinimą bei apginklavimą, įskaitant materialių vertybių įsigijimų dokumentaciją.

Tyrinėjant I Lietuvos Respublikos kariuomenės dalinių istorijas, daug įvairios medžiagos galima surasti tiek specializuotoje (Karys, Kardas, Ka-riūnas, Trimitas), tiek bendrojoje periodikoje. Čia gausu ne tik straips-nių, skirtų vieno ar kito dalinio istorijoms, bet ir įvairių pranešimų apie kasdieninio gyvenimo įvykius (šventes, organizuotus kultūros ir sporto renginius, laisvalaikio užsiėmimus ir pan.), kurių dėka, papildant archy-

�!

vuose surastą medžiagą, galima rekonstruoti ir aprašyti karių kasdieninio gyvenimo įvykius, pradedant tarnybos ypatumais ir baigiant laisvalaikio praleidimo formomis. Siekiant palengvinti tokios informacijos paiešką, galima pasinaudoti periodinių leidinių turinio rodyklėmis, kuriose infor-macija paprastai yra grupuojama pagal tematiką, tam tikrais atvejais iš-skiriant informaciją, susijusią su konkrečiu kariuomenės daliniu, tarnyba, miesto įgula ir pan. Tokios rodyklės įprastai būdavo skelbiamos paskuti-niame metų numeryje. Kad skaitytojui būtų lengviau, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Retųjų spaudinių skaitykloje galima naudotis perio-dinių leidinių rodyklių kopijų rinkiniais, kurie įrišti atskiromis knygomis. Juos peržiūrėjus, galima susirinkti reikalingą informaciją ir toliau ieškoti konkrečių tekstų. Tiesa, tokias pačias rodykles galime rasti ir Lietuvos kul-tūros paveldo interneto tinklalapyje www.epaveldas.lt, kuriame yra dau-guma reikalingų periodinių leidinių su visų metų turiniais. Pavyzdžiui, ieškodami informacijos apie Lietuvos Respublikos kariuomenės 9-ąjį pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio pulką, galime atsi-versti 1927 m. Kario žurnalo visų metų turinį, kuriame atskiroje rodyklės rubrikoje yra pateikiama informacija apie kariuomenės dalinių įvykius, nurodant jų pavadinimus ir puslapių numerius (žr. 3 pav.). Tad lieka tik susirasti konkrečius tekstus.

3 pav. Kario žurnalo 1927 m. turinio fragmentas

Panašia forma informacija buvo pateikiama ir Kardo žurnale. Toles-niame paveiksle matome kiek detalesnę informaciją, kur yra nurodytas

�"

tiek konkretaus teksto autorius, tiek paties teksto pavadinimas ir puslapio numeris (žr. 4 pav.).

4 pav. Kardo žurnalo 1936 m. turinio fragmentas

Kiek kitaip informacija buvo grupuojama Trimito žurnalo turiniuose, tačiau ir čia galima nesunkiai atsirinkti reikalingus tekstus. Pavyzdžiui, šio žurnalo turinyje lengvai surasime įvairių valstybės ir kariuomenės parei-gūnų pasisakymus ar bendresnio pobūdžio informaciją apie karo strategi-ją bei taktiką (žr. 5 ir 6 pav.).

5 pav. Trimito žurnalo 1938 m. turinio fragmentas

��

6 pav. Trimito žurnalo 1939 m. turinio fragmentas

Kalbant apie periodiką, reikia priminti faktą, kad dažnas kariuomenės dalinys turėjo savo laikraštėlius, leidžiamus nedideliais tiražais ir ne visa-da periodiškai. Todėl, vykdant tyrimą, reikėtų išsiaiškinti, ar nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo leidžiami panašaus pobūdžio leidiniai. Jų analizė galė-tų suteikti reikšmingos informacijos, rašant poskyrius apie karių tarnybą ir kasdieninį gyvenimą.

TYRIMO METODAI

Vykdant kariuomenės dalinio istorijos tyrimą, galima naudotis įvairia metodika. Dažniausiai tokio pobūdžio darbuose yra taikomi aprašomasis (deskriptyvinis), teksto analizės, lyginamasis, kur kas rečiau – statistinis metodai. Taikydamas aprašomąjį metodą ir apie tiriamą objektą surinkęs kiek įmanoma daugiau visapusiškos informacijos, darbo autorius galėtų rekonstruoti pasirinkto kariuomenės dalinio ar tarnybos istoriją tam ti-kruose apibrėžtuose chronologiniuose rėmuose. Tam tikrais atvejais ga-lime taikyti lyginamąjį metodą, jeigu turime sukaupę ganėtinai informa-cijos ir jau yra panašaus pobūdžio darbų. Kita vertus, skirtingoms darbo dalims gali būti taikomi skirtingi tyrimo metodai ar jų deriniai.

��

Greta minėtų, vienas svarbesnių yra pokalbio (interviu) metodas, ku-ris yra labai universalus ir taikomas daugelyje mokslų: etnologijoje, antro-pologijoje, sociologijoje, psichologijoje. Renkant prisiminimus, jį puikiai galima pritaikyti ir karo istorijoje, ypač atliekant kariuomenės dalinio is-torijos, kaip mikroistorijos, tyrimą. Plačiau apie šį metodą ir jo taikymo principus žiūrėkite atskiroje metodinėje priemonėje (Almonaitis V., Lau-ko tyrimai, Kaunas, 2000).

�� &��'�(�� ) �

� ��%��#��%*�� %�� %�� '��

Iki šiol daugelyje studijų, tyrinėjančių Lietuvos kariuomenę, karinių junginių, dalių ir dalinių numeracijos žymėjimas nebuvo vienodas. Vie-nuose tyrimuose junginiai žymimi arabiškais, o daliniai – romėniškais skaitmenimis, kituose atvirkščiai. Siekiant išvengti painiavos, kariuome-nės junginių, dalių ir dalinių numeraciją būtina rašyti pakaitomis romė-niškais ir arabiškais skaitmenimis, laikantis toliau nurodytos sistemos:

Korpusai – romėniškai (I korpusas, II korpusas)Armijos – arabiškai (8 armija, 10 armija)Divizijos, brigados, grupės, voros9 – romėniškai (III pėstininkų divizija,

I brigada, II vora)Pulkai – arabiškai (1 pėstininkų pulkas,

3 artilerijos pulkas)Batalionai, artilerijos grupės – romėniškai (II batalionas, IV artileri-

jos aviacijos grupė, rinktinės grupė, III aviacijos grupė, LŠS Marijampolės XIV rinktinė)

Kuopos, eskadronai, baterijos, eskladrilės – arabiškai (2 kuopa, 3 eskadronas, 1 baterija, 5 eskadrilė)

Būriai – romėniškai (II būrys, III būrys)Skyriai – arabiškai (3 skyrius, 4 skyrius)

Tokiose teksto vietose, kur gali kilti abejonių dėl kelintinių ir kiekinių skaičių, kiekinius skaičius reikėtų rašyti žodžiais: penkios rinktinės; keturi pėstininkų pulkai; trys divizijos ir pan.9 Kitaip – kolonos.

��

V ��%*�� )�%�� %�� %��

Kiekviename moksliniame darbe yra nusistovėjusi tvarka pirmą kar-tą minint bet kokį asmenį rašyti jo pilną vardą ir pavardę. Tačiau kariš-kių pavardžių rašymas turi išskirtinių bruožų. Rašant karininko pavardę taip pat reikia laikytis aukščiau paminėtos nuostatos. Kita vertus, prieš jo vardą ir pavardę privalu nurodyti asmens turimą karinį laipsnį arba jo trumpinį, o kartais ir pareigas. Tada skaitančiajam tekstą iš karto įmano-ma atpažinti minimo asmens profesiją ir matyti jo statusą kariuomenės hierarchijoje (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Dažniausiai naudojami Lietuvos Respublikos kariuomenės kariniai laipsniai ir jų trumpiniai

Eilinis eil.Grandinis gr.Jaunesnysis puskarininkis jaun. pusk. arba j. psk.Puskarininkis pusk. arba psk.Vyresnysis puskarininkis vyr. pusk. arba v. psk.Viršila virš.Jaunesnysis leitenantas jaun. ltn. arba j. ltn.Leitenantas ltn.Vyresnysis leitenantas vyr. ltn.Kapitonas kpt.Majoras mjr.Pulkininkas leitenantas plk. ltn.Pulkininkas plk.Generolas gen.Generolas leitenantas gen. ltn.Brigados generolas brg. gen.Divizijos generolas div. gen.Artilerijos generolas art. gen.Generalinio štabo gen. št.

Pavyzdys„Ruošdamiesi 1938 m. kariuomenės ir visuomenės dienos renginiams kariuo-menės vadas brg. gen. S. Raštikis kartu su kariuomenės štabo viršininku brg. gen. J. Černiumi slaptu raštu kreipėsi į tiesioginius šventės rengėjus <...>“10.

10 J. Vaičenonis, Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpetuose (1927–1940), Vil-nius: Versus aureus, 2004, p. 134.

��

Daugelis karininkų, esantys tarnyboje, turi ir tam tikrą pareigybinį statusą – administracijos karininkas, generalinio štabo karininkas (beje, šis titulas ir teisė jį pateikti prie turimo karinio laipsnio yra suteikiama tik baigus specialius mokslus), o pasitraukę iš tarnybos, jie turi šią padėtį nusakantį įvardijimą – atsargos karininkas, dimisijos karininkas. Atsižvel-giant į tai, greta karininko turimo laipsnio privalu nurodyti ir rašyti esamo statuso sutrumpinimą.

Pavyzdys„1926 metų birželio mėn. 22 d. kariuomenės Vyriausiojo štabo viršininku pa-skirtas gen. št. plk. ltn. Kazys Škirpa. Tai buvo jaunas, Nepriklausomybės kovo-se užgrūdintas karininkas, 1925 metų pabaigoje baigęs Belgijos karo akademiją Briuselyje <...>“11.

�UTRUMPINIMAI

Moksliniame darbe yra įprasta naudoti įvairius sutrumpinimus. At-sižvelgiant į tai, toliau pateikiame dažniausiai literatūroje sutinkamų ka-riuomenės padalinių ir karinių terminų sutrumpinimų sąrašą:Adm. - administracijosAG - artilerijos grupėAP, art. p. - artilerijos pulkasAR - artilerijos rinktinėArt. - artilerijosAts. - atsargosBn., b-nas - batalionas Br. - būrysBrg. - brigadosBt. - baterijaDim. - dimisijosD - divizijaDiv. - divizijosDLR - divizijos lengvoji (kavalerijos) rinktinėDn., d-nas - divizionasDrag. - dragūnas(-ai)E - eskadrilėEsk. - eskadronasG - grupėg - grandisHus. - husaras(-ai)11 Ten pat, p. 23.

��

Inž. - inžinerijaKAM - Krašto apsaugos ministerijaKav. - kavalerijosKmd. - komendantūraKP - kavalerijos pulkasKp. - kuopaKV - kariuomenės vadasLŠS - Lietuvos šaulių sąjungaP - pulkasPABn - pasienio apsaugos batalionasPAR - Priešlėktuvinė apsaugos rinktinėPB - pėstininkų brigadaPD - pėstininkų divizijaPn. - pionieriusPP, p. p., pėst. p. - pėstininkų pulkasR - rinktinėRA - raitoji artilerijaSan. - sanitarijosSk. - skyriusŠrv. R - šarvuočių rinktinėŠt. - štabasUl. - ulonas(-ai)Vet. - veterinarijosŽvG - žvalgybos grupė

Platesnis sutrumpinimų sąrašas yra publikuotas leidinyje Štabų žiny-nas (Kaunas, 1938)12. Juo pravartu pasinaudoti ne tik I Lietuvos Respubli-kos kariuomenės istorijos tyrinėtojams.

�'+��

Dažnas kariuomenės istorijos darbas, ypač dalinio ar tarnybos istorija, neapsieina be įvairių schemų ar žemėlapių. Juose paprastai vaizduojami kariniai veiksmai ir kovinės operacijos, mūšiai ir (ar) jų etapai, taip pat pateikiami įvairūs žemėlapiai su kariuomenės dalinių ar tarnybų dislo-kacijos vietomis. Studentai savo darbuose minėtas schemas ir žemėlapius pateikia gana dažnai. Kiekvienas autorius individualiai pasirenka schemų ar žemėlapių vaizdavimo principus. Vieni juos piešia ir braižo gana primi-tyvius, siekdami perteikti įvykio esmę, kiti stengiasi pateikti kuo tiksles-nę ir detalesnę informaciją. Nepaisant minėto skirtumo, kiekviena tokia 12 Štabų žinynas, Kaunas: Kariuomenės štabas, Sporto ir švietimo skyrius, 1938, p. 452–486.

��

schema ar žemėlapis turi turėti privalomas sudedamąsias pateikimo dalis: pavadinimą, legendą, mastelį, pasaulio krypties žymėjimą (žr. 7, 8, 9 pav.). Iš suminėtų privalomų schemų ar žemėlapių sudarymo dalių, viena svar-biausių yra jų legenda. Joje yra vaizduojami schemose ir žemėlapiuose naudojami simboliai ir surašomos jų reikšmės.

7 pav. Mohačo mūšis, 1526 m. Kariuomenių žygio schema

8 pav. Mohačo mūšis, 1526 m. Kautynių schema*Svarbiausi visų laikų mūšiai, J. Black (sud.), Vilnius: Alma littera, 2006, p. 111.

��

9 pav. Mūšio ties Giedraičiais schema* Giedraičių mūšis: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 6, Vilnius, 2004, p. 635.

Šiuolaikiniuose karo istorijos tyrinėjimuose pateikiant schemas ir (ar) žemėlapius įprastai yra vadovaujamasi NATO karinių simbolių žymėjimo sistema. Tiesa, jau gana dažnai ji yra naudojama žymėti ir iliustruoti kelių šimtų metų senumo karo istorijos įvykius. Toliau matysite pagrindinių šios sistemos simbolių žymėjimo ir ženklų sudarymo pavyzdžius bei jų taikymo iliustraciją sudarant vieno kovų už Lietuvos Respublikos nepri-klausomybę mūšio epizodą.

�

3 lentelė. Kariuomenės dalinių identifikacijos simboliai

Pėstininkai

Kavalerija

Artilerija

Aviacija

Šarvuočių pajėgos

Transporto tarnyba

Ryšių tarnyba

Medicinos tarnyba

Veterinarijos tarnyba

4 lentelė. Kariuomenės struktūrinių padalinių simboliai

Grandis �

Skyrius ��

Būrys ��

Kuopa, kavalerijos būrys, baterija, eskadrilė

Batalionas, eskadronas, eskadrilė

Pulkas, grupė (aviacijos), sustiprintas taktinis dalinys

Brigada, šarvuočių ar tankų..., aviacijos brigada

Divizija

Korpusas

Armija

Armijų grupė

�!

5 lentelė. Kariuomenės dalinio žymėjimo pavyzdžiai ir jų reikšmės

Antroji pėstininkų divizija II PD

Devintasis pėstininkų pulkas 9. PP

Antrojo kavalerijos pulko trečiasis eskadronas

2. KP/3.

Trečiojo artilerijos pulko pirmoji baterija 3. AP/1.

Pirmojo pėstininkų pulko, antrojo bataliono, ketvirtos kuopos trečiasis būrys

1./II/4./III

Lietuvos Respublikos kariuomenė (armija), vadovaujama gen. Stasio Raštikio, priklausanti sąjungininkų pajėgoms

XXXX

LT SAJ.RAŠTIKIS

Kariuomenės dalinių identifikacijos simbolio viršuje visada yra pie-šiami struktūros simboliai. Piešinio dešinėje pateikiama karinių dalinių numeracija. Simbolio apačioje kartais nurodoma vadovaujančio asmens pavardė. Dažniausiai taip daroma mūšį ar operaciją iliustruojančioje schemoje, pateikiant vienos ar kitos kariuomenės išdėstymo pusę, kartu įvardijant ir pajėgų dydį (armija, korpusas ir pan.). Tokio simbolio de-šinėje, vietoje numeracijos, gali būti pateikiama kita svarbi informacija, pavyzdžiui, konkrečios kariuomenės priklausymas karinėje kampanijoje dalyvaujančioms sąjungininkų pajėgoms. Schemoje kariaujančių pusių simboliai vaizduojami skirtingomis spalvomis. Juodai baltame schemos variante kairėje pusėje įprastai dar pateikiamas valstybinės priklausomy-bės sutrumpinimas.

6 lentelė. Kiti pagrindiniai simboliai

Kariuomenės veiksmų (puolimo arba judėjimo) kryptisKariuomenės atsitraukimo kryptis

Kariuomenės dislokacijos (arba susitelkimo) vieta

�"

Kariuomenės pozicija

Lauko įtvirtinimaiKariuomenės stovyklos vieta

arba Kariuomenės (arba konkretaus asmens) vadavietė

Artilerijos pabūklas

Mūšio vieta arba pagrindinė kovojančių pusių susidūrimo vieta

10 pav. Lietuvos Respublikos kariuomenės pajėgų veiksmai prieš bermontininkus 1919 m. lapkričio 22 d. (dail. Darius Tumšys)

��

��

Keleto metų darbo patirtis vadovaujant studentų darbams, nagri-nėjantiems tiek kariuomenės dalinių istorijas, tiek kitas istorijos temas, atskleidė vieną pagrindinių savarankiško darbo spragų – nesugebėjimą moksliniame darbe tinkamai ir teisingai pateikti nuorodas į naudojamus šaltinius, mokslinius veikalus ir literatūrą. Ši problema mus paskatino dar kartą apie tai pakalbėti ir aptarti išnašų pateikimo bei jų rašymo pavyz-džius. Pirmiausiai reikia pasakyti, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, vienos nuorodų žymėjimo sistemos nėra. Kiekvieno tyrėjo valia pasirinkti parankiausią ir, jeigu galima taip pasakyti, širdžiai mieliausią sistemą, tačiau konkrečiame darbe ji turi būti vienoda. Taip pat pažymė-tina, kad, renkantis tokią sistemą, reikia pagalvoti ir apie tai, ar skaitytojui bus patogu ja naudotis.

Toliau pateikiami išnašų pavyzdžiai yra sudaryti remiantis Lietuvos is-torijos instituto leidžiamo periodinio leidinio Lietuvos istorijos metraštis moksliniuose straipsniuose naudojamos nuorodų sistemos ir VDU Istori-jos katedros patvirtintų įvairių metodinių nurodymų tradicija.

Pristatyti pavyzdžius pradėsime nuo nuorodų į nepublikuotus šalti-nius. Pateikiant nuorodą į šaltinį, pirmiausiai reikia nurodyti dokumento atsiradimo datą, vėliau jo pavadinimą (kurį gali sukurti ir tyrimo autorius, jeigu konkretus dokumentas pavadinimo neturi), po to archyvą (kursy-vu), fondą, apyrašo numerį (jei jis yra), bylos numerį ir galiausiai lapo numerį. Archyvuose dokumentai, esantys bylose, yra numeruojami tik vienoje lapo pusėje, tačiau neretai pasitaiko, kad informacijos yra abiejo-se pusėse. Tokiu atveju, pateikiant nuorodą į antroje lapo pusėje esančią informaciją, reikalinga nurodyti lapo numerį, šalia parašant tai nurodan-čią raidę ar raidžių junginį: 1) a arba ap – antra pusė, 2) v – lotyniško žodžio verso (verte), reiškiančio „atvertus“ (folio verso – „atvertus lapą“ arba „kitoje pusėje“), trumpinys. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai archyvinės bylos dokumentai yra nenumeruoti. Šiuo atveju pateikiamoje nuorodoje po bylos numerio reikia pateikti paaiškinimą lapai nenumeruoti. Kai kurie institucijų archyviniai rinkiniai turi kitokias saugomų šaltinių apskaitos sistemas, tokiu atveju reikia pateikti kuo pilnesnį šaltinio buvimo vietos aprašą.

Pirmojoje nuorodoje, kurioje pirmą kartą yra nurodomas vienas ar kitas archyvas, būtina pateikti visą jo pavadinimą, o vėliau naudoti tik su-trumpinimą.

��

Pavyzdys

1926 07 27 Vyriausiojo štabo viršininko gen. št. plk. ltn. K. Škirpos pranešimas Krašto apsaugos ministrui, Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau LCVA), f. 929, ap. 3, b. 536, l. 10.Atsargos jaun. leitenanto Šapokos Adolfo tarnybos lapas, LCVA, f. 930, ap. 2Š, b. 35, l. 1–8.1931 02 07 LR Ministrų kabineto kanceliarija, raštas nr. 100, Vytauto Didžiojo karo muziejus (toliau VDKM), Kaunas, Spaudos rinkiniai, KAM 1939 metų pa-prastųjų išlaidų sąmatos medžiaga, l. 33.1931 04 08 Karo atašė Vokietijoje gen. št. plk. K. Škirpos raportas Vyriausiojo štabo viršininkui nr. 167/P, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau LMABRS), f. 192, b. 265, l. 13.1935 m. Kauno miesto savivaldybėje tarnaujančių atsargos karininkų sąrašas, Kauno apskrities archyvas (toliau KAA), f. 219, ap. 1, b. 651, l. 192–192v.1938 05 14 LR KAM Kariuomenės štabo Rikiuotės skyriaus viršininko slaptas raštas nr. 25949 Kar. štabo IV skyr. viršininkui, VDKM, Spaudos rinkiniai, KAM 1939 metų paprastųjų išlaidų sąmatos medžiaga, l. 15–16.

Pateikiant nuorodą į monografiją, reikia nurodyti autoriaus(-ių) pir-mąją vardo raidę, pavardę, knygos pavadinimą, kurį išskiriame kursyvu, be to, jeigu būtina, nurodome leidimą, toliau veikalo tomą (jei jis yra), leidimo vietą, metus (jeigu metai neįrašyti, juos pateikiame laužtiniuose skliaustuose) ir puslapio(-ių), kuriuo(-iais) buvo remtasi, numerį(-ius). Puslapis leidinyje lietuvių kalba yra žymimas trumpiniu p., anglų k. – p., lenkų k. – s., rusų k. – c. ir t. t. Jeigu knyga neturi autoriaus, tuomet nuo-rodą pradedame rašyti nuo pavadinimo.

Pavyzdys

V. Statkus, Lietuvos ginkluotos pajėgos 1918–1940 m., Chicago, 1986, p. 389.W. Rezmer, Litewskie lotnictwo wojskowe 1919–1940, Toruń, 1999, s. 200.K. Žukas, Žvilgsnis į praeitį, antrasis leid., Vilnius, 1992, p. 25.S. Raštikis, Kovose dėl Lietuvos. Kario atsiminimai, antras fotografuotinis leid., t. 1, Vilnius, 1990, p. 105.V. Lesčius, A. Anušauskas, Kovų istorijos, II knyga, XX amžius, Vilnius, 2008, p. 103.J. Rutkiewicz, W. N. Kulikow, Wojska NKWD 1917–1946, Warszawa, 1998, s. 94.Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla 1919–1939 m., Kaunas, [1940], p. 17.Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m., t. 2, Vilnius, 2002, p. 285.Польско-Русская Война 1831 г., С. Петербург, 1886, c. 311.

��

Pateikiant nuorodą į straipsnį, reikia nurodyti autoriaus(-ių) (jei jis (jie) yra pažymėtas(-i)) pirmąją vardo raidę, pavardę, straipsnio pavadi-nimą, leidinio pavadinimą, kurį išskiriame kursyvu, numerį (tomą), vietą, metus ir puslapio(-ių), kuriuo(-iais) buvo remtasi, numerį(-ius).

PavyzdysM. Kosas, Partizaninio pasipriešinimo fortifikacija (1944–1953), XX amžiaus for-tifikacija Lietuvoje, Kaunas, 2008, p. 161–177.J. Vaičenonis, Lietuvos kariuomenės modernizacija (1926–1939), Darbai ir die-nos, nr. 21, 2000, p. 132–133.Ats. gen. Tamašauskas, Mano tarnyba Pirmame pėst. pulke, Karo archyvas, t. 7, Kaunas, 1936, p. 325.A. Kuckailis, M14L1 – labai taiklus automatinis šautuvas, Trimitas, nr. 4, 2001, p. 34–35.V. Tininis, Generolas Jonas Žemaitis, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pre-zidiumo pirmininkas, Karys, nr. 4, 1999, p. 1.Atsiminimai iš Kauno komendantūros darbų 1919 m. sausio–kovo mėn., Karo archyvas, t. 1, Kaunas, 1925, p. 193.Specialiųjų operacijų pajėgos, Kariūnas, nr. 4, 2007, p. 7–9.

Pateikiant nuorodą į elektroninį leidinį, kaip ir į straipsnį, reikia nu-rodyti autoriaus(-ių) (jei jis (jie) yra pažymėtas(-i)) pirmąją vardo raidę, pavardę, teksto pavadinimą kursyvu ir interneto adresą, kurio pabaigoje laužtiniuose skliaustuose turi būti pateikta apsilankymo tinklalapyje data.

PavyzdysR. Čekutis, D. Žygelis, Laisvės kryžkelės. 1918–1920 m. laisvės kovos. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-01-29-laisves-kryzkeles-1918-1920-m-laisves-kovos/4781 [žiūrėta: 2010 03 31].A. Žilinskas, Marijampolės kareivinės. http://www.suduvosgidas.lt/index.php?cid=7983 [žiūrėta: 2010 03 31].J. Rudokas, Pirmasis pėstininkų pulkas – Lietuvos kariuomenės pradžia. http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.full/4628654b2e47e [žiūrėta: 2010 03 31].Gunas, Ženklas ant kepurės. http://www.militaria.lt/?id=383 [žiūrėta: 2010 03 31].IX pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas. http://www.militaria.lt/?id=275 [žiūrėta: 2010 03 31].

Antrą ir kitus kartus pateikiant nuorodą į jau minėtą leidinį, išnašoje nurodomas autorius ir specialus trumpinys min. veik., žymintis pakartotinį minėjimą, taip pat puslapio(-ių), kuriuo(-iais) buvo remtasi, numeris(-iai).

��

Pavyzdys1 V. Lesčius, Lietuvos kariuomenė 1918–1920 m., Vilnius, 1998, p. 19.2 S. Knezys, Lietuvos kariuomenės inkorporavimas į Raudonosios armijos sudėtį.

29-jo šaulių teritorinio korpuso formavimas, Lietuvos archyvai, t. 12, Vilnius, 1999, p. 118.

3 V. Lesčius, min. veik., p. 25–26.4 S. Knezys, min. veik., p. 119.

Kai darbe yra pateikiamos nuorodos į skirtingas to paties autoriaus publikacijas, tada būtina nurodyti autoriaus pirmąją vardo raidę ir pavar-dę, pirmuosius pavadinimo žodžius kursyvu, toliau dėti daugtaškį, po jo žymėti puslapio(-ių), kuriuo(-iais) buvo remtasi, numerį(-ius). Kada nuo-roda į tą patį šaltinį ar tekstą kartojasi iškart, išnašoje tereikia pažymėti ten pat ir nurodyti puslapio(-ių), kuriuo(-iais) buvo remtasi, numerį(-ius).

Pavyzdys1 J. Vaičenonis, Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje, Vilnius:

Baltos lankos, 2004, p. 70.2 J. Vaičenonis, Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpetuose

(1927–1940), Vilnius: Versus aureus, 2004, p. 129.3 J. Vaičenonis, Lietuvos karių..., p. 106.4 J. Vaičenonis, Lietuvos kariuomenė..., p. 130.5 Ten pat, p. 132.

Visos nuorodų sudarymo sudėtinės dalys yra skiriamos kableliais, o pa-baigoje dedamas taškas. Kai vienoje nuorodoje nurodoma į kelis šaltinius ir (ar) literatūros pozicijas, jos viena nuo kitos atskiriamos kabliataškiu.

Pavyzdys1 G. Ilgūnas, Antanas Mackevičius. Sukilimo žygiai ir kovos, Vilnius: Versus au-

reus, 2007, p. 14; T. Venclova, Vilniaus vardai, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2006, p. 171–172; E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas, Carų valdžioje. Lietuva XIX amžiuje, Vilnius: Baltos lankos, 1996, p. 140–144.

2 V. J. Žukas, Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“, Konferencijos „Lietuvos krašto apsaugos sistemos atkūrimas“ medžiaga, Vilnius, 2000, p. 94; Motorizuotoji pėstininkų brigada, Karys, nr. 9, 1996, p. 13.

��

�� !�

Almonaitis V., Lauko tyrimai, Kaunas, 2000, 24 p.Antanaitis K., Kursinio darbo rašymas, Kaunas, 2000, 20 p.Bukantaitė D., Lapėnaitė A., Sabaliauskas T., Stasiūnaitienė E., Tūlys V., Verbylai-tė D., Leidinių studijoms rengimo metodika (socialiniams ir humanitariniams moks-lams), Kaunas: VDU leidykla, 2004, 30 p.Dėl baigiamųjų darbų rengimo bendrosios tvarkos, 2008 02 06 Vytauto Didžiojo uni-versiteto Studijų prorektoriaus įsakymas nr. 74a.Dunleavy P., Authoring a PhD. How to Plan, Draft, Write and Finish a Doctoral Thesis or Dissertation, New York: Palgrave Macmillan, 2003, 298 p.Gamziukas A., Aviacija Lietuvoje 1919–1940 m., Kaunas, 1993, 52 p.Glemža L., Bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų rašymas, Kaunas, 2005, 32 p.Kuodys M., Karo padėties režimas Lietuvos Respublikoje 1919–1940 m., daktaro di-sertacija, humanitariniai mokslai, istorija (05 H), Kaunas, 2009, 324 p.Leszczyński G., 18 pułk artylerii lekkiej, Pruszków, 2006, 216 s.Rakutis V., Karo meno istorija, I dalis, Nuo seniausių laikų iki 1850 metų, Vilnius, 2010, 324 p.Rakutis V., Karo meno istorijos tyrimų metodika, Vilnius, 2006, 64 p.Rakutis V., Lietuvos karybos istorija: tarp tradicijos ir naujovių, Darbai ir dienos, t. 21, Kaunas, 2000, p. 7–16.Rezmer W., Litewskie lotnictwo wojskowe 1919–1940, Toruń, 1999, 330 s.Sirutavičius M., Savarankiškų studijų darbų – referatų rašymas, Kaunas, 2008, 28 p.Surgailis G., Pirmojo pėstininkų pulko formavimas, Karo archyvas, t. 23, Vilnius, 2008, p. 126–179.Surgailis G., Pirmasis pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulkas 1918–1940 m., Karo archyvas, t. 24, Vilnius, 2009, p. 55–115.Svarbiausi visų laikų mūšiai, J. Black (sud.), Vilnius: Alma littera, 2006, 304 p.Štabų žinynas, Kaunas: Kariuomenės štabas, Sporto ir švietimo skyrius, 1938, 486 p.Vaičenonis J., 1921–1940 m. laikotarpio Lietuvos kariuomenės tyrimai, Karo archy-vas, t. 18, Vilnius, 2003, p. 339–354.Vaičenonis J., Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpetuose (1927–1940), Vilnius: Versus aureus, 2004, 215 p.Vaičenonis J., Lietuvos karo istorijos tyrimų organizavimas 1918–2008 metais, Isto-rija, nr. 1 (73), Vilnius, 2009, p. 59–67.Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 6, Vilnius, 2004, 831 p.Wojciechowski J. S., 10 pułk ułanów litewskich, Pruszków, 2007, 56 s.Эко У., Как написать дипломную работу. Гуманитарные науки, Москва, 2003, 240 с.

PRIEDAI

��

1 priedas. VDU HMF Istorijos katedroje 1994–2009 m. gintų dieninių ir neakivaizdinių studijų programų bakalauro diplominių darbų, skirtų

kariuomenės dalinių istorijai, teminė rodyklė

Vardas, pavardė Tema Vadovas Oponentas Metai

Dieninės studijosJurgis Žumbakys

Pirmasis husarų Didžiojo Lietuvos etmono kuni-gaikščio Jonušo Radvilos pulkas 1919–1940 m.

A. Pociūnas A. Markūnas 1994

Vygintas Brusokas

Karo mokykla 1919–1940 metais

A. Pociūnas A. Markūnas 1994

Giedrius Petkevičius

Lietuvos kariuomenės 2-ojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo pėstininkų pulkas (1918–1940)

A. Pociūnas V. Rakutis 1997

Donatas Nėnius

2-asis Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų pulkas 1920–1940 m.

A. Pociūnas V. Rakutis 1997

Tomas Martinkevičius

Šarvuočių rinktinė 1919–1940 metais

A. Pociūnas L. Truska 1997

Audrius Stankus

Karinis Lietuvos laivynas tarpukaryje

V. Rakutis A. Pociūnas 1998

Dainius Babilas Lietuvos kariuomenės kovos su lenkais 1920 m. rugsėjo 2–5 d. (Marijampolės grupės veiksmai)

J. Vaičenonis V. Rakutis 2001

Renaldas Budrys

Lietuvos kariuomenės teismas 1919–1940 m.

J. Vaičenonis P. Janauskas 2004

Odeta Liudvikauskaitė

Karo sanitarijos tarnyba 1918 m. pab. – 1934 m.


Kristina Martinėnienė

Lietuvos Karaliaus Mindaugo 4-tojo pėstininkų pulko karininkų kasdieninis gyvenimas (1935–1940)

V. Rakutis J. Vaičenonis 2004

�


Pavelas Iljinas Lietuviškoji šešioliktoji divizija (1942–1945)*

K. Antanaitis V. Rakutis 2004

Valdas Sedlioris Lietuvos kariuomenės 2-asis artilerijos pulkas 1918–1940 metais


Ramunė Rutulytė

Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija 1925–1940 m.

J. Vaičenonis I. Karčiauskaitė 2006

Paulius Radzevičius

Lietuvos Respublikos kariuomenės 2-asis LDK Algirdo pėstininkų pulkas 1918–1940 m.

J. Vaičenonis E. Gruzdienė 2006

Jolanta Zaikaitė Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimosi valdybos veikla 1930–1940 m.**


Nerijus Stankūnas

Lietuvos Respublikos kariuomenės Elektro-technikos batalionas 1919–1927 metais

J. Vaičenonis G. Globys 2007

Robertas Stapulionis

Lietuvos Respublikos kariuomenės Inžinerijos batalionas 1919–1927 metais

J. Vaičenonis G. Globys 2007

Judita Šešplaukytė

SKAT Kauno rinktinė 1990–1995 metais

J. Vaičenonis K. Bartkevičius 2007

Giedrius Liutkevičius

Lietuvos šaulių sąjungos Kauno rinktinės veikla 1919–1940 m.

J. Vaičenonis V. Almonaitis 2008

Martynas Pakerys

Lietuvos Respublikos kariuomenės artilerija 1919–1926 m.**

J. Vaičenonis L. Bulota 2008

Paulius Starkevičius

Lietuvos šaulių sąjungos veikla 1989–2000 metais *

K. Bartkevičius L. Bulota 2008

Kristina Stašaitytė

Lietuvos Respublikos kariuomenės Ryšių batalionas 1927–1940 m.

J. Vaičenonis A. Stoliarovas 2009

�!


Marius Jonaitis Lietuvos Respublikos kariuomenės 1-asis pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino pulkas XX a. ketvirtajame dešimtmetyje

J. Vaičenonis A. Stoliarovas 2009

Neakivaizdinės studijos

Andrius Augustinavičius

Lietuvos kariuomenės 8-asis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas (1919–1940)*

J. Vaičenonis V. Akmenytė 2005

Audrius Jakas

Lietuvos kariuomenės 3-asis dragūnų pulkas „Geležinis vilkas“ (1920–1940)

J. Vaičenonis S. Strelcovas 2005

Milda Žižytė Lietuvos kariuomenės 5-asis pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Kęstučio pulkas (1919–1940)

J. Vaičenonis L. Venclauskas 2005

Andrius Augustinavičius

8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko kasdieninis-kultūrinis gyvenimas 1919–1940 m.

V. Rakutis S. Strelcovas 2006

Jurgita Šerkšnaitė

Kauno karo komendantūra 1918–1940 m.**

J. Vaičenonis S. Strelcovas 2006

Neringa Kuzminskienė

Lietuvos Respublikos kariuomenės Karo medicinos tarnyba 1991–2006 metais


Gintaras Kalina Lietuvos Respublikos kariuomenės 1-asis D. L. K. Gedimino pulkas 1918–1923 metais**

J. Vaičenonis M. Kuodys 2007

�"


Žilvinas Varanka

Savanoriškos krašto tar-nybos veikla 1991–1996 metais**

K. Antanaitis, konsultantas – K. Bartkevičius

V. Jankauskas 2008

Edvinas Vaidotas

Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė 1935–1940 m.


Paulius Pacevičius

4-ojo artilerijos pulko sociokultūrinis gyvenimas 1926–1934 m. Vilkaviškyje

V. Rakutis J. Vaičenonis 2009

Jolita Kemzūrienė

Klaipėdos krašto šaulių rinktinė 1923–1939 m.


Magistrantūros studijosRita Kalinauskaitė

VDU studentų atsargos karininkų korporacija „Ramovė“ 1932–1940 m.


Andriejus Stoliarovas

Lietuvių pagalbinės policijos (apsaugos) 12-asis batalionas 1941–1944 metais


* Darbas neapgintas.** Darbas įvertintas silpnai.

��

2 priedas. Šaltinių ir literatūros sąrašo sudarymo pavyzdys

Šaltiniai

Archyviniai šaltiniai

Lietuvos centrinis valstybinis archyvas (LCVA)

F. 384. Krašto apsaugos ministerijaAp. 2. Ministerijos kanceliarijos dokumentaiB. 56, 124, 650, 1069Ap. 3. Ministerijos operacijų skyriaus dokumentaiB. 446, 510, 511

F. 929. Kariuomenės štabas Ap. 3. Generalinio štabo operacijų skyriaus dokumentai B. 536, 589, 848, 876, 927, 990, 991, 1089

Kauno apskrities archyvas (KAA)

F. 219. Kauno miesto savivaldybė Ap. 1. Neterminuoto saugojimo dokumentai B. 7, 651, 1122

Centrinis karinis archyvas, Varšuva, Lenkija (CKA)

F.I.303.4. Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo II (žvalgybos) skyriaus (ekspozitūra nr. 1) 1921–1939 m. dokumentaiB. 5283, 5297, 5337

Publikuoti šaltiniai

I. Archyvinių dokumentų publikacijos

Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, J. Žiugžda (red.), t. 4, Vilnius, 1961.Žygis į Vilnių 1939 m. spalio 27–29 d., A. Martinionis (sud.), Vilnius, 1997.

II. Teisės aktų sąvadų, įsakymų ir aplinkraščių rinkiniai

Drausmės statutas, Kaunas, 1920.Įsakymai kariuomenei, 1919–1940.Piliečių apsaugos departamento aplinkraščiai 1918 02 18 – 1931 05 31, Kau-nas, 1931.Vyriausybės žinios, 1920–1940.

��

III. Proginiai, informaciniai leidiniai, mokslo darbai

Karininkų garbės teismas, Kaunas, 1928.Kariuomenės teismas 1919–1929 m., Kaunas, 1930.Lietuva 1918–1938 m., V. Kemežys (sud.), fotografuot. leid., Vilnius, 1992.Matusas J., Lietuvos šaulių sąjungos istorija, fotografuot. leid., Vilnius, 1992.

IV. Veikėjų raštai ir atsiminimai

Birontas A., Bermontininkams Lietuvą užpuolus. Atsiminimai iš kovų už Lie-tuvos Nepriklausomybę, Kaunas, 1934.Musteikis K., Prisiminimų fragmentai, fotografuot. leid., Vilnius, 1989.Raštikis S., Kovose dėl Lietuvos. Kario atsiminimai, t. 1, fotografuot. leid., 1990. Smetona A., Pasakyta, parašyta 1927–1934 m., Kaunas, 1935.Žukas K., Žvilgsnis į praeitį, antrasis leid., Vilnius, 1992.

V. Periodinė spauda

Acukas J., Kariuomenės intendantūra, Mūsų žinynas, 1928.Balčiūnas J., Naujas krašto apsaugos ministeris, Karys, nr. 27, 1930 07 03.Graurogkas A., Pacifizmas ir mes, Trimitas, nr. 12, 1925.Juškys A., Teismo specialybė ir kariškieji teismai, Kardas, nr. 4, 1940 02 15. Žukauskas J., Vidaus politikos antrasis dešimtmetis, Policija, nr. 19–20, 1938.

Literatūra

Aničas J., Pulkininkas Jurgis Bobelis (1895–1954), Vilnius, 2004.Apanavičius M., Kariniai teismai 1926–1940 metais, Iš Lietuvos teisės ir vals-tybės istorijos, J. Skirius, G. Šapoka (sud.), Vilnius, 2001.Grigoraitis V., Lietuvos kariuomenės automobiliai 1919–1940, Lietuvos ar-chyvai, 12 kn., Vilnius, 1999.Jankauskas V., Nepriklausomos Lietuvos generolai, Vilnius, 1998.Jēkabsons Ē., Lietuvos kariuomenė Ilukstės apskrityje 1919–1920 metais, Karo archyvas, t. XXI, Vilnius, 2006.Lee S. J., European Dictatorships 1918–1945, second. ed., London, New York, 2007.Lesčius V., Lietuvos kariuomenė 1918–1920 m., Vilnius, 1998.

��

Linz J. J., Totalitäre und Autoritäre Regime, Berlin, 2003.Rudokas J., Pirmasis pėstininkų pulkas – Lietuvos kariuomenės pradžia. http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.full/4628654b2e47e [žiūrėta: 2010 03 31].Statkus V., Lietuvos ginkluotos pajėgos 1918–1940 m., Chicago, 1986.Tamošaitis M., Sovietų pasiuntinybės įtaka lietuvių inteligentijai XX a. ke-tvirtajame dešimtmetyje ir okupacijos pradžioje, Kultūros barai, nr. 4, 2004. Vaičenonis J., Lietuvos kariuomenės modernizacija (1926–1939), Darbai ir dienos, t. 21, Kaunas, 2000.Žemaitytė-Veilentienė A., Sušaudytas už ištikimybę Lietuvai, Garsas, 1995 11 17.Vėtra A., Kazys Škirpa: karys, diplomatas, valstybininkas, Kauno laikas, 1995 06 20, p. 5.Косаковский Г. И., Железные дороги Литвы, Вилнюс, 1975.Мельтюхов М. И., 17 сентября 1939. Советско-польские конфликты 1918–1939, Москва, 2009.

��

3 priedas. Kariuomenės dalinio dislokacijos vietos schemos pavyzdys13

13 M. Jonaitis, Lietuvos Respublikos kariuomenės 1-asis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikš-čio Gedimino pulkas XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, bakalauro diplominis darbas, darbo vadovas dr. Jonas Vaičenonis, Kaunas, 2009, p. 53.

Vaičenonis, JonasMetodiniai nurodymai kariuomenės dalinio istorijai rašyti, metodinė priemonė /

Jonas Vaičenonis. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2010. – 44 p., iliustr.

ISBN 978-9955-12-584-6 (spausdinta versija)ISBN 978-9955-12-583-9 (elektroninė versija)

Metodinė priemonė skirta kariuomenės dalinio istorijos rašymui. Joje atsakoma į daugelį klausimų, kurie, įvertinus keleto metų patirtį, dažniausiai kyla tokią tyrimų kryptį pasirinkusiems studentams. Šis leidinys kartu pagelbės ir dėstytojams, kurie turi mažiau patirties kariuomenės istorijos tyrinėjimų srityje, pasiryžusiems imtis atsakingai vadovauti tokiam darbui.

UDK 355.3(076)

Jonas VaičenonisMETODINIAI NURODYMAI

KARIUOMENĖS DALINIO ISTORIJAI RAŠYTIMetodinė priemonė

Redaktorė Simona GrušaitėDizainerė-maketuotoja Janina Baranavičienė

Išleido ir spausdino Vytauto Didžiojo universiteto leidykla

S. Daukanto g. 27, LT-44249 Kaunas

Documents

METODINIAI NURODYMAI - VDU€¦ · 6 METODINICAI NURODYMAI, ˛ ˆ˙ˇ ˘ ˇ ˚ Kariuomenės dalinio istorija yra savitas mokslinis darbas, reikalau-jantis tam tikro pasirengimo ir