Elektros energetikos studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai

Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo sistemos sukūrimas

Lietuvos elektrotechnikos sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091

Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Valdas Paulauskas

ELEKTROS ENERGETIKOS STUDIJŲ PROGRAMA

PRAKTIKŲ METODINIAI NURODYMAI

Mokomoji (metodinė) priemonė

Vilnius, 2011

http://www.neta.lt/index.php

2





Vilnius, 2011

3

UDK





Recenzavo:

Prof. habil.. dr. Roma Rinkevičienė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Doc. dr. Bronius Karaliūnas , Vilniaus Gedimino technikos universitetas

ISBN

©Marija Jotautienė, 2011

©Dalia Lukošienė, 2011

©Valdas Paulauskas, 2011

3

TURINYS

ĮŽANGA ..................................................................................................................................... 4

1. PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO IR ATLIKIMO METODIKA ........................................... 5

1.1. ANOTACIJA ....................................................................................................................... 5

1.2. METODIKOJE NAUDOJAMŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS ................................................ 5

1.3. BENDROJI INFORMACIJA APIE ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS STUDIJŲ

KRYPTIES PRAKTIKAS .......................................................................................................... 5

1.3.1. Praktikos vieta bendrojoje studijų programoje, laikas ir trukmė .................................. 5

1.3.2. Praktikų ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistema. ........................................ 6

1.3.3. Praktikos dalyvių funkcijos .......................................................................................... 7

1.4. IŠLEIDIMAS Į PRAKTIKAS, PRAKTIKŲ DOKUMENTAI .......................................... 9

1.5. PRAKTIKŲ ATLIKIMAS ................................................................................................ 10

1.6.. PRAKTIKŲ ATASKAITŲ RAŠYMAS .......................................................................... 10

1.6.1. Bendrieji praktikos ataskaitoms keliami reikalavimai ................................................ 11

1.6.2. Praktikos ataskaitos struktūra ..................................................................................... 12

1.6.3. Praktikos ataskaitų maketavimas ................................................................................ 13

1.6.4. Praktikų ataskaitų gynimas ......................................................................................... 18

2. ELEKTROS ENERGETIKOS SRITYJE UGDOMOS KOMPETENCIJOS ...................... 18

3. PRAKTIKŲ APRAŠAI IR UŽDUOTYS ............................................................................ 20

4. TEORINĖ DALIS ................................................................................................................ 41

4.1. ĮVADAS ........................................................................................................................ 41

4.2. SĄVOKOS ..................................................................................................................... 42

4.2.1. Šiuolaikinės elektros energijos tiekimo sistemos įmonėms .................................................44 4.2.2. Pagrindiniai elektros energetikos sistemos elementai ..........................................................44 4.2.3. Elektros tinklai .....................................................................................................................45 4.2.4. Reikalavimai elektros įrenginių priežiūrai ir eksploatavimui ..............................................52

5. NORMINIAI TEISĖS AKTAI IR DOKUMENTAI ............................................................ 64

PRIEDAI .................................................................................................................................. 77

4

ĮŽANGA

Elektros energetikos studijų programos praktikų metodiniai nurodymai skirti

studentams, studijuojantiems elektros inžinerijos studijų krypties Elektros energetikos

specialybę, taip pat dėstytojams bei elektrotechnikos sektoriaus įmonėms priimančioms

studentus į praktikas.

Leidinį Elektros energetikos studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai

sudaro penkios dalys Pirmoje dalyje pateikiama praktikų organizavimo ir atlikimo metodika,

antroje dalyje - elektros energetikos srityje ugdomos kompetencijos, trečioje dalyje – praktikų

modulių aprašai ir praktikų užduotys, ketvirta dalis skirta elektros energetikos pagrindiniams

teoriniams aspektams apžvelgti, penktoje dalyje pateikiama pagrindinių teisinių dokumentų

apžvalga su nuorodomis į konkrečius leidinius. Prieduose – praktikos ataskaitų įforminimui

reikalingi dokumentai, įmonių adresai kur studentai galėtų atlikti praktikas.

5

1. PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO IR ATLIKIMO METODIKA

1.1. ANOTACIJA

Šioje rinkinio dalyje pateikiami technologijų mokslo srities elektros ir elektronikos studijų

krypties metodiniai reikalavimai technologinės ir baigiamosios praktikų organizavimui. Priemonė

skiriama studentams praktikantams, praktikų vadovams metodininkams ir įmonių praktikos

vadovams. Leidinyje pateikiama bendroji informacija apie elektros ir elektronikos studijų krypties

praktikas, išleidimo į praktikas procedūras, praktikų atlikimą, reikalavimus praktikų ataskaitų

rašymui bei jų gynimui.

1.2. METODIKOJE NAUDOJAMŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Praktika –studijų programos dalis, kurios metu studento įgytos programos pagrindų ir specialaus

lavinimo žinios, kompetencijos ir gebėjimai įtvirtinami, pritaikomi ir tobulinami praktinėje

profesinėje veikloje.

Praktikos įmonė - įmonė arba organizacija, atitinkanti studijų programoje numatytos praktikos

materialinį, teorinį ir praktinį ugdomąjį lygį ir priimanti studentą praktikantą atlikti praktiką,

remiantis praktikos organizavimo trišale sutartimi arba tam tikrais atvejais kita susitarimo tarp

akademinių kamieninių padalinių ir praktikos institucijos forma.

Praktikos vieta – įmonės, priimančios atlikti praktiką, suteikta praktinio mokymo vieta, kurioje

studentas tęsia studijas konkrečiomis darbo sąlygomis.

Studento praktinio mokymo trišalė sutartis – pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK- 432 patvirtintą pavyzdinę sutartį švietimo

institucijos, praktikos institucijos ir studento susitarimas dėl studento praktinės veiklos.

Praktikos vadovas metodininkas – dėstytojas, atsakingas už praktikos užduočių parengimą,

praktikos organizavimą, kontrolę bei praktikos įvertinimą.

Įmonės praktikos vadovas – praktikos institucijos darbuotojas, paskirtas studento praktikos

vadovu atsižvelgiant į studento praktinio mokymo trišalėje sutartyje keliamus reikalavimus.

.Praktikos dienynas – dokumentas, skirtas įvertinti praktikos organizavimą, studento praktikanto

priežiūros kokybės užtikrinimą, praktikos užduoties naudingumą studentui praktikantui ir

praktikos institucijai, kurį pildo institucijos praktikos vadovas ir studentas praktikantas.

Praktikos ataskaita – rašto darbas, kuriame studentas praktikantas pristato ir išanalizuoja

praktikos metu atliktas užduotis ir gautus rezultatus.

1.3. BENDROJI INFORMACIJA APIE ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS STUDIJŲ

KRYPTIES PRAKTIKAS

Šioje praktikų atlikimo metodikos (toliau – Metodika) dalyje pateikiami bendrieji

reikalavimai technologijos mokslų srities elektros ir elektronikos inžinerijos krypties elektros

inžinerijos šakos technologinės ir baigiamosios praktikų atlikimui įmonėse. Įvertinant studijų

programų sandarą ir struktūrą pagal ECTS nuostatas pateikiama praktikų vieta studijų

programose, praktikų trukmė praktikų ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistemos

principai, aprašomos praktikų dalyvių funkcijos bei praktikų atlikimo priežiūra ir kontrolė.

1.3.1. Praktikos vieta bendrojoje studijų programoje, laikas ir trukmė

Technologinių praktikų tikslas – vieno ar kitos semestro metu įgytas teorines žinias pritaikyti

realioje veiklos pasaulio aplinkoje, siekiant konkrečių studijų rezultatų. Baigiamųjų praktikų

6

tikslas – įgyti naujus ir įtvirtinti jau turimus praktinius įgūdžius bei gebėjimus, įgytus praktikumų

ir ankstesnių praktikų metu konkrečioje darbo aplinkoje, susijusioje su baigiamojo projekto tema.

Technologinė ir baigiamoji praktikos yra pradedamos realizuoti išklausius pagrindinį

studijų krypties (šakos) dalykų teorinį kursą. Konkretus praktikų laikas nustatomas vadovaujantis

patvirtintu kiekvienos studijų programos studijų planu. Studijų planuose praktikų laikas

nustatomas vadovaujantis siekiamų studijų rezultatų sąveika ir tęstinumu, t.y., praktikos turi būti

planuojamos atlikti tuomet, kai teorinio mokymo metu yra pasiektas toks teorinių rezultatų lygis,

kad studentas galėtų juos taikyti realioje praktinėje veikloje. Prieš atlikdami technologinę ir

baigiamąją praktikas, studentai taip pat turi būti įgiję pirminius praktinius įgūdžius praktikumų ir

pažintinių/ mokomųjų praktikų metu. Technologinės ir baigiamosios praktikų trukmė yra

nustatoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Šiuo atveju: LR mokslo ir studijų įstatymu

(Žin., 2009, Nr. 54 – 2140), Technologijos mokslų (inžinerijos) studijų srities reglamentu (2005 -

04-29 įsakymas Nr. ISAK-734 (Žin., 2005, Nr. 59-2079) bei Laipsnį suteikiančių pirmosios ir

vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu (LR Švietimo ir mokslo ministro

įsakymas 2010 04 09, Nr. V-501, Vilnius).

1.3.2. Praktikų ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistema.

Praktikų ataskaitos yra pateikiamos vadovaujantis konkrečios švietimo institucijos vidaus

tvarkos, reglamentuojančios studijų proceso organizavimą, galiojančiais dokumentais. Pagrindinė

nuostata – praktikos ataskaitos pateikimas ir gynimas turi vykti einamojo semestro, kurio metu

organizuojama praktika, metu. Praktikoje įgytų įgūdžių vertinimui ir įvertinimui yra taikomas

kriterijais grįstas modelis. Vertinimo kriterijai yra formuluojami pagal siekiamus studijų

rezultatus. Šioje Metodikoje yra siūloma studento praktiką vertinti nustačius rezultato ir

bendruosius kriterijus. Rezultato vertinimo kriterijai yra traktuojami kaip siekiamų rezultatų

išskaidymas į konkrečius gebėjimus ir įgūdžius ir pateikiami dalyko medžiagoje. Bendrieji

vertinimo kriterijai yra nustatyti vertinimo skalės apraše (žr. 1 lentelę). Galutiniam įvertinimui

taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš praktikos įmonėje,

ataskaitos ir ataskaitos gynimo vertinimo.

Galutinio balo skaičiavimo formulė:

GB = 0,3PĮ + 0,3PA + 0,4PAG,

čia PĮ – praktikos įmonėje vertinimas; PA – praktikos ataskaitos vertinimas; PAG – praktikos

ataskaitos gynimas.

1 lentelė

Žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo skalė

Išla

iky

mo

sle

nk

stis

Pažymys ir

trumpas žinių ir

gebėjimų

apibūdinimas*

Išsamus žinių ir supratimo

apibūdinimas

Išsamus gebėjimų

apibūdinimas

Išla

iky

ta

10 (puikiai)

Puikios, išskirtinės

žinios ir gebėjimai

Puikios, išskirtinės, visapusiškos žinios ir jų

taikymas sprendžiant sudėtingas praktines

problemas. Savarankiškai studijavo papildomą

medžiagą. Puikiai supranta ir vartoja sąvokas,

geba analizuoti jas platesniame dalyko

kontekste. Originaliai ir nepriklausomai mąsto.

Puikūs analitiniai ir vertinimo įgūdžiai, įžvalga.

Puikus pasirengimas tolesnėms studijoms.

Puikiai taiko teorines žinias. Puikiai

atlieka sudėtingas nestandartines

užduotis. Nepriekaištinga, išskirtinė

atlikimo kokybė. Puikūs raiškos ir

pristatymo įgūdžiai. Gerai supranta, ką

ir kodėl daro.

Pasiekti visi studijų rezultatai

9 (labai gerai)

Tvirtos, geros, visapusiškos žinios ir jų taikymas

sprendžiant sudėtingas praktines problemas.

Savarankiškai studijavo papildomą medžiagą.

Labai gerai taiko teorines žinias.

Lengvai atlieka sudėtingas tipines

užduotis. Labai gera atlikimo kokybė.

7

Išla

iky

mo

sle

nk

stis

Pažymys ir

trumpas žinių ir

gebėjimų

apibūdinimas*

Išsamus žinių ir supratimo

apibūdinimas

Išsamus gebėjimų

apibūdinimas

Tvirtos, geros

žinios ir gebėjimai

Puikiai supranta studijuojamą medžiagą,

sąvokas vartoja tinkamai. Originaliai ir

nepriklausomai mąsto. Labai geri analitiniai,

vertinimo ir sintezės įgūdžiai. Labai geras

pasirengimas tolesnėms studijoms.

Labai geri raiškos ir pristatymo

įgūdžiai. Supranta, kokius metodus,

technikas taiko ir kodėl.

Pasiekta ne mažiau kaip 90 proc. studijų rezultatų

8 (gerai)

Geresnės nei

vidutinės žinios ir

gebėjimai

Geresnės nei vidutinės žinios ir jų taikymas

sprendžiant praktines problemas. Susipažino su

privaloma medžiaga. Geba savarankiškai dirbti

su papildoma medžiaga. Supranta sąvokas ir

principus, juos taiko tinkamai. Gerai

argumentuoja ir argumentus pagrindžia faktais.

Geras pasirengimas tolesnėms studijoms.

Gerai taiko žinias. Teisingai atlieka

vidutinio sudėtingumo ir sunkesnes

užduotis. Gera atlikimo kokybė. Geri

raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Žino,

kokius metodus, technikas taikyti.


7 (vidutiniškai)

Vidutinės žinios ir

gebėjimai, yra

neesminių klaidų.

Vidutinės žinios, yra neesminių klaidų. Žinias

taiko praktinėms problemoms spręsti.

Susipažino su pagrindine medžiaga. Supranta ir

vartoja sąvokas ir principus. Kelios esminės

dalys susiejamos į visumą. Pakankamai gerai

argumentuoja. Pakankamas pasirengimas

tolesnėms studijoms.

Žinios taikomos vadovaujantis

pateiktais pavyzdžiais. Gera atlikimo

kokybė. Teisingai atlieka vidutinio

sunkumo užduotis. Pakankami raiškos

ir pristatymo įgūdžiai.


6 (patenkinamai)

Žinios ir gebėjimai

(įgūdžiai) žemesni

nei vidutiniai, yra

klaidų

Žemesnės negu vidutinės žinios, yra klaidų.

Žinias taiko nesudėtingoms praktinėms

problemoms spręsti. Susipažino su pagrindine

medžiaga. Patenkinamai suvokia sąvokas, geba

savais žodžiais apibūdinti priimamą informaciją.

Analizuojant susitelkiama į keletą aspektų,

tačiau nesugebama jų susieti. Patenkinamas

pasirengimas tolesnėms studijoms.

Žinios taikomos vadovaujantis

pateiktais pavyzdžiais. Patenkinama

atlikimo kokybė. Moka veikti pagal

analogiją. Teisingai atlieka lengvas

užduotis, bet nesuvokia sudėtingesnių.

Patenkinami raiškos ir pristatymo

įgūdžiai.


5 (silpnai)

Žinios ir gebėjimai

(įgūdžiai) tenkina

minimalius

reikalavimus

Žinios tenkina minimalius reikalavimus. Žinias

taiko nesudėtingoms praktinėms problemoms

spręsti. Paprastas įsisavintų sąvokų vardijimas,

teksto atpasakojimas. Atsakymas sutelktas į

vieną aspektą. Minimalus pasirengimas

tolesnėms studijoms.

Minimalūs pakankami gebėjimai

problemoms spręsti vadovaujantis

pavyzdžiais. Geba veikti pagal

analogiją. Patenkinami raiškos ir

pristatymo įgūdžiai.

Pasiekta ne mažiau kaip pusė studijų rezultatų

Nei

šla

iky

ta 4 Nepatenkina

mai

Netenkinami

minimalūs

reikalavimai

Žinios netenkina minimalių reikalavimų

Gebėjimai netenkina minimalių

reikalavimų

3

2

1

Pasiekta mažiau kaip pusė studijų rezultatų

1.3.3. Praktikos dalyvių funkcijos

Pagrindiniai praktikos kaip studijų programos sudedamosios dalies organizavimo ir

atlikimo dalyviai yra: studentas-praktikantas (toliau-praktikantas), švietimo institucijos atstovas,

atsakingas už metodinių reikalavimų formulavimą (toliau – vadovas metodininkas) ir įmonės

8

darbuotojas kuris yra atsakingas už praktinių užduočių atlikimo priežiūrą ir kontrolę (toliau –

įmonės praktikos vadovas).

Praktikanto pareigos ir teisės. 1. Praktikanto teises ir pareigas praktikos atlikimo metu nustato švietimo institucijų

vidaus tvarkos dokumentai, o taip pat įmonės, kurioje atliekama praktika, vidaus tvarkos

taisyklės.

Pagrindinės praktikanto pareigos:

vykdyti metodinio praktikos vadovo nurodytas praktinio mokymo užduotis;

laikytis praktikos vietoje nustatytų darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų saugos ir

sveikatos, priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų;

tausoti praktikos vietos turtą;

reguliariai lankyti įmonės praktikos vadovo rengiamas konsultacijas;

parengti praktikos ataskaitą, atitinkančią šioje metodikoje nustatytus reikalavimus;

nustatytu laiku pateikti ir registruoti katedroje praktikos ataskaitą ir ją apginti.

2. Praktikantas turi teisę:

kreiptis į metodinį praktikos vadovą konsultacijos dėl visų praktikoje iškilusių

klausimų;

prieš praktiką gauti kolegijos su įmone suderintą numatytos praktikos programą bei

visą informaciją, susijusią su praktikos atlikimo tvarka ir ataskaitos parengimo ir pateikimo forma

bei grafiku;

išeinant į praktiką gauti praktikos užduotis, darbuotojų saugos ir sveikatos

užtikrinimo bei kitas praktikos atlikimui reikalingas priemones.

3. Studentas išeidamas į praktiką turi būti išklausęs numatytus dalykus ir be skolų

išlaikęs egzaminus numatytus švietimo institucijos realizuojamoje studijų programoje.

Vadovo metodininko pareigos ir teisės.

1. Praktikos vadovai metodininkai skiriami pagal švietimo institucijoje nustatytą

darbuotojų skyrimo pareigoms ir/arba konkrečioms funkcijoms atlikti galiojančią tvarką.

2. Praktikos vadovo metodininko pareigos:

parengti praktikantams individualias praktikos atlikimo užduotis, kurias atlikus būtų

galima pasiekti studijų programoje numatytus praktikų rezultatus;

supažindinti praktikantą su metodiniais praktikos atlikimo reikalavimais;

teikti konsultacijas dėl konkrečių užduočių atlikimo;

išduoti ir padėti užpildyti praktikos dienyną;

suderinti užduočių atlikimo galimybes su įmonės praktikos vadovu;

registruoti pagal švietimo institucijoje galiojančią tvarką trišalę praktikos atlikimo

sutartį;

kontroliuoti praktikanto darbą praktikos metu lankantis įmonėje ir bendraujant su

įmonės praktikos vadovu;

registruoti praktikanto parengtą praktikos ataskaitą, dalyvauti jos gynime ir įvertintį

praktikos atlikimą galutiniu įvertinimu;

vienerius metus saugoti praktikantų praktikos ataskaitas.

3. Praktikos vadovas metodininkas turi teisę:

susiklosčius objektyvioms priežastims keisti praktikantui užduoties pobūdį;

atšaukti praktikantą iš praktikos vietos išaiškėjus, kad jis nevykdo trišalės sutarties

įsipareigojimų arba įmonės praktikos vadovo nurodymų, nesilaiko įmonėje galiojančių vidaus

tvarkos taisyklių;

teikti fakulteto administracijai siūlymus dėl praktikos užskaitymo arba atidėjimo.

Įmonės praktikos vadovo pareigos ir teisės

9

1. Įmonės praktikos vadovus skiria praktikantą priimanti įmonė pagal joje nustatytą

darbuotojų skyrimo pareigoms ir/arba konkrečioms funkcijoms atlikti galiojančią tvarką.

2. Įmonės praktikos vadovo pareigos:

supažindinti praktikantą su darbo žmonių saugos ir ekologijos reikalavimais jam

paskirtoje konkrečioje darbo vietoje;

suformuluoti individualias praktines užduotis ir aprūpinti praktikantą reikalinga

dokumentacija bei būtinomis darbo priemonėmis.

kontroliuoti ir koordinuoti praktikos eigą įmonėje tuo pačiu teikiant konkrečias

konsultacijas dėl užduočių atlikimo;

palaikyki ryšį su praktikos vadovu metodininku;

pasibaigus praktikai įvertinti praktikanto atliktas užduotis pagal nustatytus vertinimo

kriterijus;

atlikti visus reikalingus įrašus praktikanto praktikos dienyne.

3. Įmonės praktikos vadovas turi teisę:

įspėti praktikantą dėl praktikos sutartyje numatytų sąlygų pažeidimo;

iškilus būtinybei informuoti švietimo instituciją dėl praktikanto drausmės praktikos

vietoje;

teikti įmonei ir švietimo institucijai rekomendacijas dėl galimo praktikanto

įdarbinimo įmonėje.

1.4. IŠLEIDIMAS Į PRAKTIKAS, PRAKTIKŲ DOKUMENTAI

Technologinės ir baigiamosios praktikos yra numatomos kiekvienų mokslo metų studijų

grafike, vadovaujantis vykdomų studijų programų studijų planais. Studentai praktikos atlikimo

metu turi du vadovus –praktikos vadovą metodininką (praktikos vadovas metodininkas –

kolegijos paskirtas asmuo, atsakingas už praktikos užduočių parengimą, praktikos atlikimo

kontrolę ir praktikos įvertinimą) ir įmonės praktikos vadovą (įmonės praktikos vadovas –

įmonės, kurioje studentas atlieka praktiką, darbuotojas, turintis aukštą kvalifikaciją ir ne mažesnį

kaip vienerių metų atitinkamo darbo stažą, institucijos vadovo paskirtas studento praktikos

vadovu).

Ne vėliau, kaip savaitė iki praktikos laikotarpio pradžios studentams organizuojamas

susitikimas su praktikos vadovu metodininku, kuriame studentai informuojami apie praktikos

organizavimą ir supažindinami su dokumentais, būtinais praktikos atlikimo metu bei praktikos

ataskaitos ruošimo metu. Apie būsimą susitikimą studentai informuojami švietimo institucijoje

nustatyta tvarka. Studentų dalyvavimas šiame susitikime būtinas, norint išvengti nesklandumų,

susijusių su praktikos atlikimu. Susitikimo metu studentams išduodami tokie dokumentai: trišalė

praktinio mokymo sutartis (3 egzemplioriai); praktikos dienyną, kuriame yra suformuluota

praktikos užduotis, praktikos vietos įvertinimo anketą (5 priedas).

Praktinio mokymo sutartis – tai trišalė sutartis, sudaroma tarp mokymo institucijos,

priimančios į praktiką institucijos ir studento (pavyzdys pateiktas 1 priede). Per 10 darbo dienų

nuo praktikos pradžios dienos studentas privalo metodiniam vadovui pristatyti ar atsiųsti paštu

vieną praktinio mokymo sutarties, pasirašytos visų trijų šalių, egzempliorių.

Praktikos dienynas – standartizuotas dokumentas, kuriame fiksuojama praktikos vieta ir

trukmė, individuali užduotis, konkretūs praktikos metu atliekami darbai, praktikos įvertinimas,

kurį tvirtina įmonės praktikos vadovas, metodinio praktikos vadovo atsiliepimas.

Praktikos atlikimo laikotarpiu studentas pildo praktikos dienyną, kuriame aprašo praktikos

įmonėje atliktus darbus. Kartą per dvi savaites (arba jei reikia) studentas susitinka su metodiniu

praktikos vadovu ir pateikia jam savo praktikos dienyną. Jei metodinio praktikos vadovo

nuomone studento atliekami praktikos vietoje darbai neatitinka siekiamų praktikos rezultatų,

praktikos vadovas metodininkas gali: a) kreiptis į praktikos instituciją ir prašyti pavesti studentui

darbus, atitinkančius siekiamus praktikos rezultatus; b) kreiptis į fakulteto dekaną (ar kitą

atsakingą už praktiką asmenį), prašant paskirti studentą į kitą praktikos įmonę.

10

Studentas, pasibaigus praktikos laikotarpiui, pateikia įmonės praktikos vadovui pasirašyti

praktikos dienyną ir gauna įmonės praktikos vadovo atsiliepimą apie studento darbą praktikos

metu. Įmonės praktikos vadovo atsiliepime turi būti siūlomas studento darbo praktikos

įvertinimas, taikant dešimtbalę kriterinę skalę.

Praktikos užduotis. Praktikos užduotis katedrai pateikia paskirtas praktikos metodinis

praktikos vadovas, katedros patvirtintos užduotys yra išdalinamos studentams išleidimo į praktiką

metu. Studentas praktikos metu atlieka visus praktikos užduotyje suformuluotus reikalavimus,

konsultuodamasis su įmonės praktikos vadovu, parengia praktikos ataskaitą, kuri yra pagrindinis

praktikos įvertinimo dokumentas.

Praktikos vietos įvertinimo anketa – klausimynas, kurio tikslas yra įvertinti

praktikos kokybę. Klausimynuose pateikti atsakymai bus analizuojami, o gauti rezultatai bus

panaudoti studijų programoms tobulinti.

Už praktikos ataskaitoje pateiktus duomenis, daromas išvadas bei pasiūlymus, skaičiavimų

teisingumą atsako tik studentas.

Studentas privalo parengti ir pristatyti praktikos ataskaitą (kartu su praktikos dienynu) studijų

grafike numatytu metu, ją apginti ir gauti įvertinimą.

1.5. PRAKTIKŲ ATLIKIMAS

Praktikos atlikimo pradžia ir pabaiga yra tvirtinama švietimo institucijos arba jos

akademinio padalinio vadovo įsakymu, kuriame yra nurodoma konkreti praktikos vieta. Įsakymas

dėl praktikos atlikimo yra rašomas tuomet, kai praktikos vadovas metodininkas su įmone suderina

konkrečią praktikos atlikimo darbo vietą, bet ne vėliai kaip 2 savaitės iki studijų programoje

numatytos praktikos pradžios. Per likusias dvi savaites iki praktikos pradžios studentas pasirašo

kolegijoje praktikos sutartį, su vadovu metodininku suderina užduotis, pildo reikalingas praktikos

dienyno dalis. Atvykęs į praktikos vietą praktikantas įmonei pateikia įsakymo kopiją, praktikos

dienyną, kuriame įmonės vadovo paskirtas asmuo fiksuoja atvykimo į praktiką laiką, įrašą

tvirtindamas spaudu. Praktikantas praktikos pradžioje įmonėje baigia pildyti praktikos sutartį,

kurios vieną egzempliorių grąžina švietimo institucijai (žr. 2 sk.). Prieš pradėdamas atlikti

praktikos užduotis, praktikantas išklauso žmonių saugos ir ekologijos instruktažą ir už jį pasirašo

įmonės nustatyta tvarka. Praktikos darbo dienos pradžią ir pabaigą nustato įmonės praktikos

vadovas. Savaitės darbo trukmė negali viršyti 30 valandų. Praktikanto praktikos eigą ir atliekamų

užduočių kokybę kontroliuoja įmonės praktikos vadovas. Praktikantą taip pat kontroliuoja ir

teikia metodines konsultacijas praktikos vadovas metodininkas. Praktikos atlikimo metu

praktikantas kiekvieną dieną pildo praktikos dienyną, kuriame jo įrašus tvirtina įmonės praktikos

vadovas. Praktikos dienynas (žr. 2 priedą) yra pagrindinis dokumentas, kuris atspindi praktikanto

praktikos eigą bei jam paskirtų atliekamų užduočių kokybę. Pasibaigus praktikos terminui įmonės

praktikos vadovas įvertina praktikanto atliktas užduotis ir pateikia galutinį praktikos įvertinimą

taikant dešimtbalę kriterinę skalę. Įvertindamas konkrečių užduočių atlikimą, įmonės praktikos

vadovas taip pat išryškina praktikanto pažiūrą į jam pavestą atlikti darbą, pastebėtus teorinio

pasirengimo trūkumus, atlikto darbo kokybę, praktikanto sugebėjimus dirbti savarankiškai.

Praktikos dienyne praktikos vadovas metodininkas taip pat pateikia pastabas apie praktikanto

darbą praktikos metu. Visi įrašai vėliau yra naudojami atliekant kiekybinę ir kokybinę praktikų

analizę (žr. 3 priedą).

1.6.. PRAKTIKŲ ATASKAITŲ RAŠYMAS

Praktikos ataskaitos parengimas ir gynimas – svarbus praktikos metu pasiektų rezultatų

vertinimo elementas. Praktikos ataskaitos paruošimas turi: ugdyti analitinio darbo įgūdžius;

11

susieti teorines žinias su praktine situacija; atskleisti praktikanto gebėjimą savarankiškai surasti ir

atsirinkti reikiamą, paskirtai praktikos užduočiai, literatūrą; mokyti rinkti ir tinkamai apdoroti bei

pateikti reikalingus duomenis, atlikti stebėjimus, analizuoti gautus rezultatus ir juos apibendrinti;

aiškiai ir argumentuotai reikšti mintis; savarankiškai pateikti išvadas, kurios būtų loginė darbo

tąsa; Praktikos ataskaitos rašomos valstybine – lietuvių kalba.

1.6.1. Bendrieji praktikos ataskaitoms keliami reikalavimai

Pagrindiniai praktikos ataskaitos ruošimo etapai yra šie:

1. Praktikos užduoties suvokimas.

2. Informacijos rinkimas, jos analizė konsultuojantis su įmonės praktikos vadovu ir

vadovu metodininku

3. Literatūros paieška konkrečios užduoties atlikimui. Literatūros surinkimas turėtų

prasidėti fundamentalios literatūros – vadovėlių, enciklopedijų, žinynų apžvalga. Juose pateiktos

nuorodos ir citatos palengvina specializuotų teorinių šaltinių paiešką. Fundamentalios literatūros

apžvalga yra prielaida ataskaitos turinio sudarymui, kuris leis kryptingai tęsti mokslinės

literatūros paieškas. Skaitant atrinktą literatūrą patartina konspektuoti su užduotimi susijusius

klausimus, pasižymint šaltinio bibliografinį aprašą, kuris bus reikalingas rašant ataskaitą, taip pat

tikslinga pasidaryti išrašus, skaitmeninės medžiagos kopijas su tam tikromis pastabomis ir

smulkiu šaltinio bibliografiniu dokumentavimu, kad ataskaitoje juos būtų lengviau teisingai

panaudoti. Šiame etape studentas turi mokytis ir išmokti dirbti su literatūros šaltiniais, surasti

praktinėms užduotims atlikti reikalingą teorinį argumentavimą, reikalingus teorinius modelius.

Šaltinių medžiagą išmokti pateikti susiejant su konkrečia užduotimi.

4. Praktikos ataskaita rašoma naudojant konkrečios įmonės, organizacijos ar žinybos

medžiagą, būtina susidaryti aiškų medžiagos rinkimo planą: kokius duomenis reikia rinkti ir

kokiu aspektu apdoroti.

5. Praktikos ataskaitos turinį turėtų sudaryti įvadas, pagrindiniai ataskaitos skyriai,

išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas ir priedai, jei tokie reikalingi. Skyriai turi poskyrius, o

pastarieji gali turėti skyrelius. Toks sudėtinis planas padeda išlaikyti geresnę ataskaitos struktūrą.

Poskyriai turėtų detalizuoti skyrius, o skyreliai – poskyrius, todėl poskyriai neturėtų kartoti skyrių

pavadinimo, o skyreliai – poskyrių. Kiekvienas skyrius turėtų būti pradedamas trumpa įžanga,

kurioje nusakoma, kas tame skyriuje analizuojama, pristatoma. Skyriaus pabaigoje turėtų būti

trumpas apibendrinimas, kurias atskleistų kaip pavyko atlikti vieną ar kitą praktinę užduotį, kokie

pagrindiniai rezultatai.

Rašant praktikos ataskaitą būtina įsidėmėti:

Negalima pažodžiui perrašinėti literatūros ir šaltinių medžiagos. Ją reikia perteikti

savais žodžiais, stengtis pareikšti savo nuomonę ar kitų autorių pasisakymus nagrinėjamu

klausimu, parodyti nuomonių sutapimus ir skirtumus, akcentuoti, su kuo studentas sutinka, ką

priima kritiškai, su kokiomis mintimis nesutinka ir kodėl. Būtina nurodyti šaltinius, kuriais

naudojantis pateikiami teiginiai.

Praktikos ataskaitoje turi būti naudojami tik visuotinai priimtini trumpinimai.

Aprobuotų ir paplitusių žymenų (Lt, ES, AB ir pan.) tekste aiškinti nereikia. Tačiau, jei

ataskaitoje dažnai kartojasi autoriaus sukurti ilgi ar gerai žinomi pavadinimai, techninės

santrumpos, galima įvesti trumpinimą, bet pirmą kartą tokią santrumpą parašius, skliaustuose ji

turi būti iššifruojama.

Jeigu pateikiami statistiniai arba techniniai duomenys, juos geriausia pateikti

analitinėse lentelės. Ataskaitos pagyvinimui ir paįvairinimui gali būti naudojama įvairi

iliustracinė medžiaga – schemos, diagramos, t.y., paveikslai. Jie turi būti ne tiesiog perkelti iš

žinynų, literatūros šaltinių ar įmonėje gautos medžiagos, bet atitinkamai analitiškai apdorota ir

pritaikyta konkrečiai praktikos užduočiai atlikti.

12

1.6.2. Praktikos ataskaitos struktūra

Ataskaitos struktūra ir pagrindiniai (privalomi) skyriai:

antraštinis (titulinis) lapas (žr. 4 priedą);

turinys;

įvadas;

praktikos ataskaitos specialioji dalis;

individuali užduotis;

praktikos rezultatų apibendrinimas;

išvados ir siūlymai;

informacijos šaltiniai;

priedai.

Antraštiniame lape nurodomi kolegijos, fakulteto ir katedros pavadinimai, studijų

programos ir praktikos pavadinimai, studento vardas ir pavardė, grupė, praktikos pavadinimas,

atlikimo vieta , praktikų vadovų pareigos, vardai ir pavardės, darbo parengimo vieta ir metai.

Antraštinis lapas rengiamas tekstų redaktoriumi, spausdinamas A4 formato baltame popieriuje.

Naudojamas Times New Roman šriftas. Antraštinis ir turinio lapų numeriai nenumeruojami.

Ataskaitos turinys rašomas kaip skyriaus antraštė – didžiosiomis raidėmis (TURINYS).

Skyrių pavadinimai turinyje rašomi didžiosiomis raidėmis arba paryškintomis mažosiomis

raidėmis, poskyrių ir skyrelių – mažosiomis. Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai turi būti

trumpi, aiškūs. Negali būti poskyris ar skyrelis iš vieno puslapio.

Ataskaitos įvadą sudaro šios struktūrinės dalys:

įžanga

praktikos tikslas

praktikos uždaviniai

siekiami rezultatai

praktikos eiga

Įžangoje pateikiama:

trumpa įmonės charakteristika: įmonės tipas, pagrindinė veiklos sritys, organizacinė

struktūra, išryškinant pagrindinių padalinių specifiką.

Padalinio, kuriame atliekama praktika, veiklos specifika, materialieji ištekliai (įranga).

Trumpa konkrečios darbo vietos charakteristika.

ĮSIDĖMĖKITE: rašant įvado įžangą reikia vengti „informacinio triukšmo“, t.y., duomenys

turi būti pateikiami labai konkrečiai. Įvado įžangos apimtis – iki 1 psl.

Praktikos tikslas yra bendrojo pobūdžio ir formuluojamas atsižvelgiant į praktikos

pobūdį. Technologinėms praktikoms tikslas gali būti formuluojamas taip: įgyti praktinius

įgūdžius taikant teorines studijų pagrindų žinias realioje verslo ir/ar gamybos aplinkoje.

Baigiamųjų praktikų tikslas galėtų būti formuluojamas taip: įtvirtinti studijų metu įgytas teorines

žinias ir įgūdžius realioje verslo ir/ar gamybos aplinkoje bei sukaupti reikiamą informaciją

baigiamojo projekto rengimui.

Jeigu praktikos tikslas yra suformuluotas praktikos medžiagos apraše – jį reikia perkelti į

ataskaitą. Tuomet jis bus kryptingas. Pvz.: pritaikyti ir praplėsti įgytas teorines žinias apie

elektros tinklų ir sistemų struktūrą bei elektros įrenginių funkcines galimybes.

Praktikos uždaviniai – tai bendratimi išreikšta praktikos užduotis. Praktikos uždavinių

formuluojama tiek, kiek jų yra užkoduota užduotyje (žr. 2 lentelę).

13

2 lentelė

Praktikos uždavinių formulavimo pavyzdys

Praktikos užduotis Praktikos uždaviniai

11 užduotis. Transformatorinės pastotės relinės

apsaugos ir automatikos montavimas.

11.1. Relinės apsaugos ir automatikos techninio projekto

analizė. 11.2. Maksimaliosios srovės apsaugos relių,

saugiklių, automatinių išjungiklių ir kitų elementų

parinkimas. 11.3. Antrinių grandinių ir signalizacijos

laidų ir kabelių montavimas, relių ir kitų elementų

pajungimas.

1. Išanalizuoti relinės apsaugos techninį projektą.

2. Parinkti maksimaliosios srovės apsaugos reles,

saugiklius, automatinius išjungiklius ir kitus elementus.

3. Sumontuoti ir pajungti antrinių grandinių ir

signalizacijos laidus ir kabelius, reles ir kitus elementus.

Situacija Nr.1. Apžiūrint pastotės įrengimus pastebėta:

a). vienoje tepalinėje jungtuvo kolboje staiga sumažėjo

tepalas (įeinantis arba išeinantis įvadas);

b). viename iš išeinančiu jungtuvų trūko tepalo kolba,

išsiliejo tepalas ir jis užsidegė.

Užduotis:

Nustatykite pateiktų gedimų priežastis

Pateikite gedimų šalinimo būdus

Pagrįskite ir detaliai argumentuokite gedimo šalinimo

būdų pasirinkimą (iš kelių galimų būdų pasirinkote,

kodėl būtent pastarąjį būdą pasirinkote, ar nustatėte

alternatyvius būdus, kuriuos taip pat būtų galima taikyti

ir pan.)

1. Nustatyti pateiktų gedimų priežastis.

2. Pateikti gedimų šalinimo būdus.

3. Pagrįsti ir detaliai argumentuoti gedimo šalinimo

būdų pasirinkimą.

ĮSIDĖMĖKITE: praktikos tikslas turi būti aiškus ir konkretus, o uždaviniai – tai

žingsniai leidžiantys pasiekti tikslą.

Siekiami rezultatai. Jie jau yra suformuluoti praktikos dalyko apraše, todėl juos į įvadą

reikia tik įkelti. Prieš formuluodami studijų rezultatus, praktikantai turi pasikonsultuoti su

praktikos vadovus metodininku.

Praktikos eiga. Šioje įvado dalyje labai glaustai eiliškumo tvarka aprašoma, kas buvo

atliekama praktikos metu. Šioje dalyje nereikia pateikti rezultatų, o tik aprašyti eigą.

Ataskaitos specialiosios dalies sandara ir turinys yra sudaromas iš bendrosios

užduoties dalies klausimų, kurie yra bendri visiems studentams.

Individualios užduoties ataskaitoje studentas aprašo užduoties klausimus, kuriuos jis

nagrinėjo smulkiau (papildomos, alternatyvios užduotys ir probleminės situacijos sprendimai).

Išvadų ir siūlymų dalyje pateikiama atliktų darbų apibendrinimas, pagrindinės išvados

kaip pavyko įgyvendinti praktikos programos tikslus, tikslų realizavimas ir su tuo susietos

problemos. Praktikos vietos įvertinimas. Pateikiami siūlymai kaip gerinti praktiką. Išvados

pateikiamos iš viso darbo ir turi atitikti praktikos uždavinius. Išvados ir siūlymai gali būti

numeruojami ir pateikiami 1-2 puslapiuose.

Literatūros šalinių sąrašas pateikiamas ataskaitos pabaigoje. Jis sudaromas abėcėlės

tvarka, laikantis bibliografinių reikalavimų.

Prieduose pateikiama iliustracinė medžiaga, schemos, diagramos, grafikai, lentelės ar

įvairūs lankstinukai. Priedai segami eilės tvarka pagal tai, kokia seka jie paminėti tekste. Tekste

būtinos nuorodos į priedus.

1.6.3. Praktikos ataskaitų maketavimas

Tekstas praktikų ataskaitose turi būti tinkamai įformintas, parašytas taisyklinga lietuvių

kalba. Braukymai ir taisymai neleistini. Kalba turi būti trumpa, aiški, nedaugiaprasmė. Būtina

14

vengti publicistinės kalbos, naudoti tik mokslinę kalbą. Tekstas dėstomas beasmene,

neveikiamąja forma. Pvz.: “sudaroma detali schema”, “analizuojamos ....”, “pateikiami

skaičiavimai”, “atlikta analizė leidžia teigti, kad…”. Jei vartojami specifiniai terminai ar

sutrumpinimai, jie turi būti aptarti tekste.

Visas tekstas spausdinamas A4 formato lape, 1,5 intervalu tarp eilučių, Times New

Roman, 12 pt šriftu. Lapo paraščių dydžiai: kairioji – 25 mm; dešinioji – 18 mm, viršutinė ir

apatinė – po 20 mm.

Pastraipos pirmoji eilutė atitraukiama nuo lapo kairiosios paraštės per 15 mm. Po

skyrybos ženklo (kablelio, taško, dvitaškio ir t.t.) visada paliekamas tarpas. Prieš skyrybos ženklą

tarpas nededamas.

Puslapiai numeruojami ištisai, pradedant tituliniu lapu, tačiau puslapio numeris

pradedamas rašyti nuo įvado lapo (ant prieš tai esančių puslapių numeriai nerašomi). Puslapio

numeris rašomas puslapio viršutinėje paraštėje (lapo viršuje) centre arabiškais skaitmenimis 12 pt

šriftu, nededant nei taško, nei brūkšnelių.

Praktikos ataskaita turi būti tvarkingai įrišta, kietesniais viršeliais naudojant spiralę, kad

būtų matyti titulinis lapas.

Teksto skirstymas. Esant reikalui, tekstas skirstomas į skyrius ir poskyrius bei skyrelius.

Skyriai numeruojami arabiškais skaitmenimis: 1., 2., 3., 4., ir t.t. Poskyriai ir skyreliai

numeruojami tik skyriaus viduje. Poskyrio eilės numeris pradedamas skyriaus numeriu ir

poskyrio tame skyriuje numeriu, kurie skiriami taškais, pavyzdžiui: 2.1.; 2.2.

Jei tekstas dar skirstomas į skyrelius, tai šie numeruojami tuo pačiu principu: pirmasis

skaitmuo rodo skyriaus, antrasis – poskyrio, trečiasis – skyrelio numerį, pavyzdžiui: 2.1.1.; 2.1.2.

Įvado, išvadų, literatūros ir priedų skyriai nenumeruojami.

Kiekvienas skyrius pradedamas naujame puslapyje, o poskyris ir skyrelis – tame pačiame

puslapyje. Antraštės žodžiai nekeliami. Po antraštės taškas nerašomas.

Skyriaus pavadinimas rašomas lapo centre didžiosiomis raidėmis pajuodintai. Naudojamas šriftas

– Times New Roman, Bold, 12 pt.

Poskyrio ir skyrelio pavadinimai rašomi lapo centre mažosiomis raidėmis, išskyrus

pirmąją pavadinimo raidę. Pavadinimo šriftas – Times New Roman, Bold, 12 pt.

Skyriaus antraštė rašoma viena eilute žemiau, negu prasideda puslapio teksto laukas, o

poskyrio ir skyrelio antraštė atskiriama iš prieš ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės tarpeliu.

Negalima rašyti kelių skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimų vienas paskui kitą. Jeigu po

skyriaus antraštės eina poskyrio antraštė, tarp jų taip pat paliekamas vienos eilutės tarpelis ir

įterpiama preambulė – skyriaus įžanginis tekstas. Negalima rašyti antraštės viename puslapyje, o

tekstą pradėti kitame.

Lentelių pateikimas ataskaitoje. statistinė ar kita ataskaitoje esanti informacija gali būti

pateikiama lentelėse. Lentelė turi turėti antraštę, kuri rašoma mažosiomis raidėmis, pradedant

didžiąja, lapo centre.Visos lentelės numeruojamos. Numeravimas, kaip ir formulių atveju,

vykdomas skyriaus ribose. Lentelės eilės numerį sudaro skyriaus numeris ir lentelės numeris tame

skyriuje, atskirti tašku. Lentelės numeris ir žodis „lentelė“ bei pati antraštė rašomi virš lentelės

centruotai, 12 pt šriftu.

Lentelės skilčių pavadinimai, skilčių antraštės ir paantraštės pradedamos didžiąja raide,

išskyrus tas paantraštes, kurios sudaro vieną sakinį su skilties antrašte. Antraštės rašomos

vienaskaita, po jų skyrybos ženklai nededami. Antraštės centruojamos skiltyje horizontaliai ir

vertikaliai. Lentelės pavyzdys pateiktas žemiau:

15

Lentelės antraštė 6.1 lentelė

Eilučių pavadinimų antraštė Skilties antraštė Skilties antraštė

Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė

Duomenys lentelėje gali būti rašomi šriftu Times New Roman, Normal, 11 pt .Jei lentelė

netelpa lape horizontaliai, t.y. turi labai daug skilčių, tai ją galima pasukti išilgai lapo. Lentelės

pavadinimas turi būti kairiojoje lapo pusėje. Jei lentelės eilutės netelpa lape, lentelė dalijama į

dalis, kurios gali būti išdėstomos skirtinguose lapuose. Dalijant lentelę pagal eilutes, naujame lape

turi būti kartojamos lentelės skilčių antraštės ir paantraštės. Tai galima atlikti panaudojant teksto

redaktoriaus komandą: Table => Heading Rows Repeat prieš tai pažymėjus lentelės skilčių

antraštes ir paantraštes.

Lentelėje pateiktų dydžių vienetų žymėjimai gali būti nurodomi: skilties antraštėje, eilutės

pavadinime ar lentelės antraštėje, jeigu visi lentelėje pateikti dydžiai reiškiami tuo pačiu vienetu.

Lentelės antraštėje gali būti nurodytas visoje lentelėje vyraujantis vienetas, o skilčių antraštėse ar

paantraštėse – kiti vienetai.

Skaičių reikšmės toje pačioje skiltyje turi turėti vienodą skaičių dešimtainių ženklų.

Lentelėje vietoj pasikartojančių skaičių, ženklų ar simbolių rašyti kabutes neleidžiama. Jei

lentelėse nėra kurių nors duomenų, rašomas brūkšnelis arba tritaškis – nėra duomenų. Dydžių

reikšmių intervalai tekste rašomi su žodžiais „nuo" ir „iki" arba su brūkšniu.

Ataskaitoje pateikiamų paveikslų apiforminimas. Iliustracijos (grafikai, diagramos

ir kt.) išdėstomos pačiame tekste tuojau po nuorodų į jas arba prieduose. Visos iliustracijos

vadinamos paveikslais ir, jeigu jų yra daugiau kaip viena, sunumeruojamos. Paveikslo numerį

sudaro skyriaus numeris ir paveikslo eilės numeris tame skyriuje. Jie atskiriami tašku.

Ataskaitose galima ir ištisinė paveikslų numeracija. Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi

po iliustracijos. Paveikslo įforminimo pavyzdys pateiktas 1 pav.

xx pav. Acetileno ir deguonies liepsnos temperatūros kreivė ir 7 vykstančios reakcijos (nurodyti

literatūros šaltinį ir puslapį, iš kur paimta)

1 pav. Paveikslų įforminimo pavyzdys

Diagramos. Ataskaitose gali būti naudojamos diagramos. Diagramose faktiniai duomenys

pateikiami linijomis, geometrinėmis figūromis arba ženklais. Priklausomai nuo tyrimo tikslų

skiriami šie diagramą tipai:

diagramos, pateikiančios ir palyginančios du faktus;

diagramos, vaizduojančios ekonominių reiškinių kitimą laike;

diagramos, rodančios dviejų kintamųjų ryšį;

diagramos, rodančios reiškinio struktūrą.

16

Pagal formą diagramos gali būti stulpelinės, juostinės, kvadratinės, apskritiminės,

sektorinės, linijinės, figūrinės ir kt. Tiek stulpelinės, tiek juostinės diagramos yra paprasčiausias

grafinių faktinių duomenų vaizdavimo ir analizavimo būdas. Jos dažniausiai naudojamos

reiškinių kitimui laike pavaizduoti arba vienarūšiams reiškiniams palyginti, reiškinio struktūrai

bei jos pokyčiams pavaizduoti. Sudarant stulpelinę diagramą, faktiniams duomenims parodyti

naudojami vienodo pločio stačiakampiai (stulpeliai), kurie remiasi į horizontaliąją koordinačių

ašį (žr. 2 pav.). Jeigu stulpeliai išsidėstę horizontaliai ant vertikaliosios koordinačių ašies, tai

diagrama vadinama juostine (žr. 3 pav.).

Stulpelinė diagrama yra geriausias faktų pateikimo būdas, tačiau stulpeline diagrama

gana dažnai galima iškreipti norimo parodyti reiškinio esmę. Šiuo atveju svarbu atrinkti

būdingiausius taškus, kurie tiksliai atspindėtų reiškinio pokyčius tiriamuoju laikotarpiu ir

atskleistų norimas pavaizduoti tendencijas.

3 pav. Lengvųjų automobilių specializacijos dalykų vertinimo apklausos rezultatai

4 pav. Pageidaujamos darbuotojo asmeninės savybės

Aptariant paprastą dviejų faktų palyginimą ar laiko sekos diagramą, labai svarbu žinoti

ir teisingai pažymėti vertikaliąją ašį. Dažniausiai naudojamas nulio atskaitos taškas. Tam tikrais

atvejais, kai norima pavaizduoti tiriamojo reiškinio pokyčius, kai svarbu ne vien kiekybinis

padidėjimas, bet ir augimo greitis, naudojama proporcinė, arba logaritminė, skalė. Joje vienodą

procentinį augimą atitinka vienodi atstumai. Čia nulinio taško problema neaktuali.

Naudojant diagramą, rodančią dviejų kintamųjų ryšį, būtina nustatyti, kuris iš jų yra

priklausomas, o kuris - ne, t.y. kuris yra tiriamojo reiškinio priežastis, o kuris - pasekmė.

Nepriklausomas kintamasis (priežastis) yra pateikiamas horizontaliojoje ašyje, o priklausomas

kintamasis (pasekmė) -vertikaliojoje. Pavyzdžiui, pajamų ir išlaidų diagramoje yra aišku, kad

esant didesnėms gyventojų pajamoms, būna didesnės gyventojų išlaidos. Tuomet pajamas reikia

pateikti horizontaliojoje diagramos ašyje, o išlaidas- vertikaliojoje.

17

Jeigu ataskaitoje yra pateikiama diagrama, tai ji turi (arba gali turėti) šiuos matavimus: koordinačių

ašis, koordinatinį tinklelį, kintamųjų dydžių reikšmių skales, kintamųjų dydžių priklausomybių

linijas, būdinguosius taškus, matavimo vienetų žymėjimus, papildomus nurodymus.

Koordinačių ašys naudojamos kintamųjų dydžių reikšmėms pavaizduoti. Tam tikslui

jos skirstomos į grafinius intervalus dalijimo brūkšneliais. Ties dalijimo padalomis būtinai turi

būti skaičiai. Jie įrašomi išorinėje horizontaliosios ir vertikaliosios skalės pusėje. Skalių

pavadinimai rašomi įvairiai. Jeigu jie trumpi, tai rašomi išorinėje skalės galo pusėje, šalia

rodyklės, nurodant matavimo vienetą. Jeigu skalių pavadinimai yra ilgi, tai jie rašom lygiagrečiai

su skale, išorinėje jos pusėje, nurodant matavimo vienetą. Matavimo vienetą galima įrašyti

skalės gale arba tarp paskutinio ir prieš paskutinio skaičių, kartu su visu kintamojo

pavadinimu, atskiriant kableliu, pvz., bendrasis nacionalinis produktas, Lt; t. p. skalės gale po

paskutinio skaičiaus, kartu su kintamojo dydžio žymėjimu trupmenos pavidalu, pvz. BNP/Lt.

Naudojant linijinę diagramą, jos funkcinių priklausomybių linijos brėžiamos storiau

negu koordinatinis tinklelis (galima ir be tinklelio). Jeigu yra daugiau funkcinių priklausomybių

linijų, vartojamos skirtingų tipų ar skirtingų spalvų linijos ir jos turi turėti pavadinimus.

Reikšminiai linijų susikirtimo taškai turi būti pažymėti ir paaiškinti. Jei užrašui neužtenka vietos,

liniją reikia pertraukti. Dažnai susikirtimo taškai, diagramų linijos ar būdingieji taškai žymimi

raidėmis ar kitais simboliais, jų paaiškinimas pateikiamas po diagramos pavadinimo.

Apskritiminės, kvadratinės ar kitos figūrinės diagramos naudojamos, kai reikia

palyginti reiškinio kitimą laike ir dydžius, esant tam tikram laiko momentui. Taikant šias

diagramas, lyginamųjų faktų dydžiai vaizduojami apskritimo ar kvadrato pavidalu. Apskritimų

spinduliai, kvadratų kraštinės ar tam tikros figūros turi būti proporcingos vaizduojamųjų faktų

absoliutinėms reikšmėms. Norint reiškinį pavaizduoti išraiškingiau, kartais naudojamos figūrinės

diagramos. Pavyzdžiui, gyventojų skaičių galima pavaizduoti žmonių figūromis, cukraus gamybą

- maišais. Rečiau studijų darbuose naudojamos histogramos, kumuliatės, ašakų tipo ir kitokios

diagramos.

Sektorinė diagrama - tai apskritimas, suskirstytas į sektorius, kurių didumas atitinka

nurodytus skaičius. Tokios diagramos daugiausia naudojamos reiškinių struktūrai pavaizduoti.

Sektorinėje diagramoje reiškinio struktūra vaizduojama įvairiai brūkšniuojant ar spalvinant

atskirus sektorius (žr. 4 pav.). Reiškinio struktūros pokyčiams pavaizduoti ar keliems faktams

palyginti gali būti braižomos kelios sektorinės diagramos. Diagramų pavadinimai, kaip ir visų

kitų iliustracijų, rašomi po diagramomis, o jų paaiškinimai ir papildymai (jei tokie yra) - po

pavadinimų, padėjus dvitaškį.

4 pav. Įmonių veiklos sferos

Grafinės dalies įforminimas. Ataskaitos dalį sudaro brėžiniai ir kai kurie teksto

dokumentai, specifikacijos. Brėžiniuose braižomos struktūrinės (funkcinės), elektrinės principinės

schemos, surinkimo brėžiniai, įvairios paskirties algoritmai ir kt. Brėžiniai, braižomi

specializuotomis kompiuterinėmis programomis arba atšviečiami ar skanuojami. Visi brėžiniai

turi atitikti Lietuvoje galiojančius standartus. Brėžiniai privalo turėti numerius, kurie naudojami

mokymo įstaigoje.

18

Literatūros sąrašas. Rašant ataskaitą naudojama (cituojama, nagrinėjama, paminima)

įvairi literatūra ir dokumentai. Todėl prie kiekvieno darbo turi būti pateiktas naudotų dokumentų

(monografijų, vadovėlių, periodinių ir tęstinių leidinių, įstatyminių ir norminių aktų, internete

gautos informacijos, nepublikuotų mokslinių ataskaitų, vertimų, paskaitų medžiagos ir kt.)

bibliografinis sąrašas. Šis sąrašas pateikiamas ataskaitos atskiru skyriumi su antrašte

LITERATŪROS SĄRAŠAS. Literatūros bibliografiniai aprašai pateikiami abėcėlės tvarka.

Jeigu literatūros šaltiniai sąraše išdėstomi abėcėlės tvarka pagal autorių pavardes, tai jeigu

pavardės vienodos, jas reikia išdėstyti atsižvelgiant į inicialus. Atskiro autoriaus darbai pateikiami

chronologine tvarka.

Priedų įforminimas. Ataskaitos duomenų lentelės, apklausos medžiaga, statistinė

informacija ir kita gali būti pateikiama kaip priedai gale. Jei priedai pateikiami kaip to paties

dokumento tęsinys, kiekvienas jų pradedamas naujame lape. Dešiniajame viršutiniame kampe

didžiosiomis raidėmis rašoma PRIEDAS. Jei priedas turi pavadinimą, jis rašomas didžiosiomis

raidėmis, kaip skyriaus pavadinimas. Jei priedų daugiau kaip vienas, jie numeruojami arabiškais

skaitmenimis, pvz., l PRIEDAS, 2 PRIEDAS ir t.t. Nuorodos į priedus pateikiamos

pagrindiniame tekste, o turinyje išvardijami visi priedai, nurodant jų numerius ir pavadinimus.

Jeigu priedų yra palyginti daug, tai jų sąrašas gali būti dedamas po turinio. Jeigu prieduose yra

keletas lentelių ar paveikslų, tai jie numeruojami ištisai baigiamojo darbo arba priedo ribose.

1.6.4. Praktikų ataskaitų gynimas

Studentui praktikantui pristačius praktikos atskaitą kartu su praktikos vietos vertinimo

anketa (5 priedas) praktikos vadovui metodininkui ir įvertinus jos parengimą pagal keliamus

reikalavimus, praktikos atskaitą ginama praktikų vertinimo komisijoje. Komisija sudaroma

institucijos arba padalinio vadovo įsakymu. Praktikos atskaitos ginamos viešame komisijos

posėdyje, jo datą paskelbus ne vėliau kaip 2 savaitės iki gynimo. Posėdis yra protokoluojamas.

Studentas praktikantas pristato savo parengtą ataskaitą atskleisdamas: praktikos tikslą, praktikos

užduotis, praktikos eigą, rezultatus, išvadas, stipriąsias ir tobulintinas praktikos atlikimo puses.

Išryškina probleminius aspektus, gautus rezultatus argumentuoja teorinėmis žiniomis. Ataskaitos

pristatymui skiriama 8 - 10 min. įskaitant ir vaizdinės medžiagos demonstravimą. Ataskaita gali

būti pristatoma naudojant multimedia įrangą bei darbo brėžinius ir/arba plakatus. Pasibaigus

pristatymui komisijos pirmininkas paskelbia įmonės vadovo ir ataskaitos parengimo įvertinimus.

Jeigu pastarieji įvertinimai reikalauja paaiškinimų, studentui sudaromos galimybės juos pateikti.

Po to komisijos nariams suteikiama teisė pateikti studentui klausimus iškilusius ataskaitos

pristatymo metu. Praktikos gynimas ir jo vertinimas svarstomas uždarame posėdyje, kuriame

įvertinama ir studentų praktika vadovaujantis praktikos vertinimo sistema (žr. 1.2 sk.).

2. ELEKTROS ENERGETIKOS SRITYJE UGDOMOS KOMPETENCIJOS

Siekiant sukurti studentų praktikų modelį elektrotechnikos sektoriaus įmonėse, buvo

atlikta tų įmonių apklausa. Apklausoje dalyvavusios įmonės pagal jų veiklos sritį pasiskirstė

taip:

elektros energetikos įmonės;

paslaugas teikiančios įmonės;

prekybos įmonės;

produkciją gaminančios įmonės;

projektavimo įmonės;

įvairios paskirties įmonės.

19

Apklausos rezultatai parodė, kad, atliekant technologinę praktiką ir baigiamąją praktiką

aukščiau minėtose įmonėse, bus įtvirtinamos studentų žinios ir ugdomi pažintiniai, praktiniai

ir perkeliamieji gebėjimai. Pagal Elektros energetikos studijų programą rengiamų specialistų kompetencijų poreikis, žinios

ir gebėjimai, įgyjami praktikų metu, smulkiau pateikti 1 lentelėje.

Praktikų metu ugdomos studentų žinios ir gebėjimai 1 lentelė

Žinios Praktiniai gebėjimai

Pagrindinės elektrotechnikos ir automatikos

žinios ir jų taikymas įvairiose zonose

Garantuoti darbuotojų saugos reikalavimus ir

vykdyti nelaimingų atsitikimų prevenciją

Žinios apie žemosios įtampos įrenginius, elektros

įrenginių keliamus pavojus ir būtinas saugos

priemones

Organizuoti ir užtikrinti darbų saugos

reikalavimų laikymąsi atliekant montavimo ir

paleidimo derinimo darbus

Žinios apie energetikos sistemas ir elektros

įrangą bei jų eksploatavimą

Organizuoti ir užtikrinti elektros įrenginių

apsaugos, kontrolės, signalizacijos įrengimo

darbus

Žinios apie elektros ir automatikos įrenginių

veikimą ir jų jungimo į sudėtingesnes sistemas

principus

Sudaryti ir skaičiuoti projektuojamojo objekto

įvairios paskirties elektrines schemas:

pagrindines, antrinių grandinių, apsaugos ir

automatikos, parinkti reikiamą įrangą.

Žinios apie elektros įrenginių įrengimą Sugebėti atlikti bandymus taip, kad veikiantys

įrenginiai nepadarytų žalos asmenims, gyvūnams

ar nuosavybei

Žinios apie elektrinių ir elektros tinklų

eksploatavimą bei saugą eksploatuojant elektros

įrenginius

Pritaikyti naujausias montavimo technologijas

Žinoti elektros ir automatikos įrenginių ir jų

elementų funkcinę paskirtį ir tarpusavio ryšius

Pritaikyti elektros energetikos sistemose

veikiančių įrenginių technologijas

Išmanyti elektros energetikos įrenginių ir jų

elementų funkcinę paskirtį ir tarpusavio ryšius

Naudoti elektros ir automatikos įrenginių

technologijas

Žinoti apie saugos priemones, saugos

reikalavimus atliekant bandymus, saugų

bandymų planavimą

Atlikti elektros tinklų projektavimo ir

rekonstravimo darbus

Žinios apie elektros energijos gamybą,

perdavimą, skirstymą ir tiekimą

Planuoti ir organizuoti elektros įrenginių

techninės būklės tikrinimą

Pažintiniai gebėjimai Perkeliamieji gebėjimai

Gebėti atpažinti tam tikrus pavojus, kurie gali

kilti vykdant darbus ant arba arti elektros

įrenginių

Dirbti kompiuterine įranga ir taikomosiomis

programomis

Panaudoti įgytas žinias ir įgūdžius projektuojant Vadovautis galiojančiomis normomis ir

standartais

Išanalizuoti automatizavimo priemonių

techninius parametrus ir charakteristikas

Bendrauti ir bendradarbiauti

Analizuoti ir palyginti elektros ir automatikos

įrenginių techninius parametrus bei

charakteristikas

Naudotis norminiais aktais, reglamentuojančiais

pasirinktą veiklos sritį

Gebėti, remiantis preliminariais ir reguliariais

patikrinimais, įvertinti būtinų saugos priemonių

efektyvumą elektros energetikos srityje

Surasti ir naudotis informacijos šaltiniais

Kvalifikuotai pasirinkti būtinus matavimo ir

bandymų įrenginius bei įvertinti tinkamus

bandymų rezultatus

Pritaikyti kompiuterines projektavimo programas

Garantuoti energijos tiekimo patikimumą ir

kokybę

Sisteminti ir teikti informaciją

Pritaikyti remonto darbų technologijas Rengti ir tvarkyti operatyvinę ir techninę

dokumentaciją, susijusią su elektros įrenginių

20

eksploatavimu

Įvertinti veiklos kokybę Parengti projektuojamų elektros ir automatikos

sistemų projektinę dokumentaciją

Išanalizuoti valdymo programas ir pritaikyti jas

valdant technologinį procesą

Planuoti ir organizuoti elektros įrenginių

techninės būklės tikrinimą

3. PRAKTIKŲ APRAŠAI IR UŽDUOTYS

21

Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo

sistemos

sukūrimas Lietuvos elektrotechnikos

sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091

Studijų programa: ELEKTROS ENERGETIKA

Studijų programos šaka: ELEKTROS TINKLAI IR SISTEMOS

TECHNOLOGINĖ PRAKTIKA

(12 ECTS kreditų)

Modulio/dalyko anotacija

Praktikos metu gilinamos suteiktos žinios apie elektrinių ir elektros tinklų pagrindinių elektros įrenginių

konstrukcijas, įgyjami praktiniai gebėjimai eksploatuojant elektros įrenginius, atliekama elektros įrenginių

priežiūra ir aptarnavimas, supažindinama su elektros ir priešgaisrine sauga realiai veikiančiuose elektros

įrenginiuose. Pagrindinės praktikos metu analizuojamos temos: Elektrinių ir elektros tinklų struktūra; Elektros

saugos taisyklės darbo vietoje; Elektros įrengimų ir aparatų aptarnavimas ir priežiūra, valdymas ir

programavimas; Gedimų aptikimo įrangos aptarnavimas ir priežiūra; Elektros įrenginių konstrukciniai elementai,

jų tarpusavio ryšiai ir sujungimai, elektros schemų ir brėžinių sudarymas. Praktika atliekama elektros energetikos

gamybos, perdavimo ir skirstymo bei remonto įmonėse.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Dalykas priskirtas studijų krypties dalykų grupei. Studentas vykdamas į praktiką turi būti išklausęs numatytus

modulius ir be skolų išlaikęs egzaminus numatytus kolegijos mokymo programoje, atlikęs kolegijoje numatytas

praktikas ir mokymus. Technologinę praktiką studentai atlieka II kurse 4 semestre. Studijuodami studijų krypties

privalomus dalykus, studentai būna išklausę šiuos dalykus: Fizika, Matematika; Informacinės technologijos;

Inžinerinė grafiką; Kompiuterinė braižyba; Elektrotechnika; Elektronika; Medžiagotyra; Elektros matavimai;

Elektros mašinos ir transformatoriai; Automatikos pagrindai; Elektrinės ir pastotės; Taip pat atlikę mokomąsias

praktikas: Elektrinių dydžių matavimo praktika; Elektros darbų I praktika; Elektros darbų II praktika.

Modulio/Dalyko studijų rezultatai

Studentas turi:

Žinoti elektros energijos gavybos ir paskirstymo įrangos bei jos eksploatavimo realiomis sąlygomis

ypatumus;

Išmanyti elektros energetikos įrenginių ir jų elementų funkcinę paskirtį ir tarpusavio ryšius;

Gebėti analizuoti veikiančių elektros energetikos įrenginių techninius parametrus ir

charakteristikas;

Gebėti atpažinti tam tikrus pavojus, kurie gali kilti vykdant darbus ant arba arti elektros įrenginių;

Mokėti užtikrinti darbų saugos reikalavimų laikymąsi, atliekant montavimo, paleidimo, derinimo ir

remonto darbus;

Gebėti dirbti kompiuterine įranga ir taikomosiomis programomis;

Mokėti vadovautis galiojančiomis normomis ir standartais;

Studijų rezultatų vertinimo kriterijai

Be klaidų atpažintos elektros energijos gavybos ir paskirstymo sistemų įrangos dalys ir teisingai

nurodyta jų paskirtis, vieta elektros tinklų sistemose;

Pagal veikimo paskirtį ir įrenginio darbo vietą, teisingai nustatyta elektros energetikos įrenginių ir

jų elementų funkcinė paskirtis bei tarpusavio ryšiai;

Tinkamai, pagal keliamus reikalavimus, išanalizuota ir aprašyta veikianti elektros energetikos

įranga, jos techniniai parametrai ir charakteristikos;

Tinkamai atpažinti ir nustatyti pavojai, kurie galimi vykdant darbus ant arba arti elektros įrenginių;


22

Pagal saugos darbe keliamus reikalavimus, teisingai parinkta, saugų darbą užtikrinti darbų saugos

instrukcija, atliekant montavimo ir paleidimo derinimo, remonto darbus;

Atliekant praktinius darbus tinkamai pasirinkta ir naudojama programinė įranga ir taikomosios

programos;

Tinkamai vadovautasi galiojančiomis normomis ir standartais;

Modulio/Dalyko studijų metodai

Kontaktinio darbo metodai – konsultacija, instruktažas, seminaras.

Techninis darbas – gamybinių/techninių užduočių vykdymas.

Atvejo tyrimas ir analizė – suformuluotos probleminės užduoties sprendimas.

Savarankiško darbo metodai – individualus darbas, literatūros studijavimas, ataskaitos rašymas.

Dalyko rezultatų vertinimas

Įgyti gebėjimai vertinami taikant kriterijais grįstą modelį. Formuojamasis (tarpinis) vertinimas vykdomas

įmonėje, įvertinant atliktas užduotis. Bendrieji kriterijai: užduoties atlikimo išbaigtumas, atitikimas užduoties

reikalavimams, racionalių sprendimų taikymas. Rezultatų vertinimo kriterijai pateikti kiekvienos užduoties

apraše.

Apibendrinamajam (baigiamajam) atsiskaitymui taikoma atsiskaitymo žodžiu vertinimo metodas. Forma –

praktikos ataskaitos gynimas komisijoje.

Galutiniam vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš įmonėje

atliktų užduočių vertinimo (vertina įmonės praktikos vadovas, ataskaitos vertinimo (vertina praktikos vadovas

metodininkas), ataskaitos gynimo vertinimo (vertina praktikos ataskaitų gynimos komisija).

Galutinio įvertinimo skaičiavimo formulė:

GB = 0,3UAĮ + 0,3PA + 0,4AG

čia UAĮ – užduoties atlikimas įmonėje, PA –praktikos ataskaita, AG – ataskaitos gynimas.

Dalyko programos turinys

Eil.

Nr. Tema Turinys

Valandų

skaičius

1

Trumpas įmonės veiklos aprašymas,

įmonės struktūra

Įmonės paskirtis, valdymo struktūra, padalinių funkcijos

ir ryšiai, gaminama produkcija, paslaugos, vykdoma

veikla 8

2

Praktikos vadovo pagrindinės

pareigos ir veiklos sritis, darbuotojų

pareigos ir veikla

Įmonės elektrotechnikos darbuotojai, jų funkcijos ir

pareigos: asmuo atsakingas už elektros ūkį, darbų

vadovas ir vykdytojas, brigados nariai 16

3

Pagrindiniai galios įrenginių,

esančių įmonėje tipai, paskirtys, jų

pagrindiniai veikimo principai,

konstrukciniai ypatumai

Elektros energijos tiekimo schema, įranga, pagrindinių

įrenginių, prie kurių dirbama, techninės charakteristikos

ir funkcijos sistemoje 24

4

Pagrindinių elektros įrenginių

gedimai, jų atsiradimo priežastys ir

šalinimo būdai

Gedimų diagnostika ir dokumentacija, įrenginių

gedimai, gedimo radimo metodika 20

5

Elektros saugos taisyklės darbo

vietoje, priešgaisrinės saugos

taisyklės, ekologiniai reikalavimai

montuojant, prižiūrint ir

remontuojant elektros įrangą

Instrukcijos, taisyklės, priešgaisrinės saugos ir

ekologijos reikalavimai, instrukcijos atliekant darbus.

16

6

Pagrindiniai įrenginiai ir įrankiai

naudojami montuojant, prižiūrint ir


Įranga įmonėse, įrangos panaudojimo galimybės.

10

7

Pirmosios medicininės pagalbos

teikimas, nukentėjus nuo elektros

srovės ar įvykus kitiems

nelaimingiems atsitikimams

Pirma pagalba nukentėjus nuo elektros srovės, kokios

traumos galimos dirbant paskirtą darbą, kaip vykdoma

pirmoji pagalba įmonėje, kokios jos instrukcijos, būtini

dokumentai, rengiant nelamingo atsitikimo aktą

10

8

Alternatyvinė užduotis

(papildomos)

Veiksmų seka atliekant perjungimus tinkluose, elektros

įrenginių eksploatacija ir aptarnavimas, operatyvinio

pastotės personalo veiksmai atsitikus įvykiui,

perspėjančių, draudžiančių, nurodančių ir kt. plakatų bei

80

23

Eil.

Nr. Tema Turinys

Valandų

skaičius

ženklų pastatymo tvarka ir vieta, darbų eiliškumas

atliekant komutacinius perjungimus, atjungimus

ruošiantis technologinės įrangos remontui, veiksmai

išjungiant ir įjungiant elektros įrangą prieš ir po

remonto, norminiai dokumentai, apibrėžiantys planinių

remontų grafikų sustatymo kriterijus, apsaugos ir

komutacinės aparatūros paskirtis ir veikimo principai

sistemose, jų prijungimo, derinimo, patikrinimo būdai

iki 1000 V tinkluose, elektros įrangos dalys, kurias

reikia įžeminti, elektros variklių parinkimo ir

montavimo reikalavimai bei bandymų normos

9

Probleminė praktinė užduotis Apžiūrint pastotės įrengimus, pastebėtas konkretus

gedimas ; pastotėje įvyko avarinė situacija, aprašyti jos

likvidavimą; pastotėje kilo gaisras; vykdant

operatyvinius perjungimus įvyko gedimas, avarinis

atsijungimas pastotėje, budinčio personalo veiksmai

avarijos atveju, remontuojant transformatorių įvyko

tepalo nutekėjimas, apžiūros metu pastebėtas

transformatoriaus gedimas, atliekant elektros variklio

poremontinius bandymus, pastebėtas galios

sumažėjimas, pagrindiniai galimi gedimai narveliuose.

80

10 Praktikos ataskaitos rašymas,

pranešimo rengimas

Ataskaitos struktūra: titulinis lapas, turinys, įvadas,

skyriai ir poskyriai, brėžiniai, elektrinės schemos,

išvados ir pasiūlymai, literatūra. Ataskaitos gynimas 20

Valandų paskirstymo proporcijos

Iš viso: 320

Savarankiškas 80

Konsultacijos 10

Reikalingi materialieji ištekliai, rekomenduojama literatūra ir kiti informacijos šaltiniai

Bendrosios sąlygos reikalingos praktikų atlikimui:

Praktika gali būti atliekama įmonėse, kurių veiklos kryptys yra šios:

Elektros gamyba;

Elektros tiekimas ir paskirstymas;

Elektros įrenginių eksploatavimas;

Elektros įrenginių montavimas ir derinimas bei remontas;

Projektavimas.

Materialieji ištekliai reikalingi dalyko studijoms:

Kiekvieno dalyko studijos organizuojamos taip, kad studentas turėtų galimybę išklausyti teorines

paskaitas, atlikti praktinius darbus įmonėje priimančioje studentą į praktiką, vadovaujant kolegijos

dėstytojui, praktikos vadovui įmonėje ir studijuojant savarankiškai.

Programinė įranga – Microsoft Office Word; Microsoft Office Excel; Auto CAD; Microsoft Office

PowerPoint.

Techninė įranga – Reali praktikos bazė - Rajoninėje transformatorinėje pastotėje, Elektros tinkluose,

Įmonėje, Elektrinėje.

Dalyko studijoms rekomenduojamos pagrindinės literatūros sąrašas:

− Šatas, J. Įmonių elektros įrenginiai ir tinklai. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2006.

− Isoda, G. Elektros instaliacija. Vilnius: Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,

2005.

− Miškinis V., Razma A. Aukštos įtampos įrenginiai./ Žinynas. 2003.

− Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Vilnius, 2010.

− Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas. Vilnius, 2007.

− Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės, Vilnius. 2004

− Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, Vilnius. 2007.

− Elektros linijų ir instaliacijos taisyklės, Vilnius. 2007.

− Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės, Vilnius. 2007.

− Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius. 2007.

− Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės, Vilnius. 2004.

− Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius. 2004.

− Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymas Nr.4-350

(Žin., 2005, Nr. 120-4328). Vilnius. 2005.

24

− Statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo

žaibo“, Aplinkos ministro 2003-06-19 įsakymas Nr.310 (Žin., 2003, Nr.63-2857; EP Nr.45).

Vilnius.2003.

Dalyko studijoms rekomenduojamos papildomos literatūros sąrašas:

− Коновалова, Л. Электроснабжение промышленных предприятий и установок. Mockва: Энергоиздат,

1989.

− Šliogeris, J., Elektros tinklai. Mokomoji knyga.2001.

− Bačauskas, A., Grėbikas, P., Kaulakis L. Elektros sistemos ir tinklai. Paskaitų konspektas. Vilnius,

1979.

− Bačauskas, A., Grėbikas, P. Elektros tinklų projektavimas ir eksploatacija. Paskaitų konspektas.

Vilnius, 1983.

Užduotys praktikai

Visiems studentams skiriami klausimai, į kuriuos reikia rasti atsakymus įmonėje, kurioje

atliekama praktika:

1. Trumpas įmonės veiklos aprašymas, įmonės struktūra;

2. Praktikos vadovo pagrindinės pareigos ir veiklos sritis (trumpas jų aprašymas

pateikiamas ataskaitoje);

3. Pagrindiniai galios įrenginių, esančių įmonėje tipai, paskirtys, jų pagrindiniai

veikimo principai, konstrukciniai ypatumai (įrenginius nurodo praktikos vadovas įmonėje);

4. Pagrindinių elektros įrenginių gedimai jų atsiradimo priežastys, ir jų pašalinimo

būdai (įrenginius nurodo praktikos vadovas įmonėje);

5. Elektros saugos taisyklės darbo vietoje, priešgaisrinės saugos taisyklės,

ekologiniai reikalavimai montuojant, prižiūrint ir remontuojant elektros įrangą;

6. Pagrindiniai įrenginiai ir įrankiai naudojami montuojant, prižiūrint ir

remontuojant elektros įrangą (įrenginius nurodo praktikos vadovas įmonėje);

7. Pagal įmonės pobūdį pateikite kokiomis aplinkos sąlygomis ir sveikatos būsenai

esant, jūs negalėsite atlikti savo darbo praktikos vietoje;

8. Kokią pirmąją medicininę pagalba reikia suteikti nukentėjus nuo elektros srovės

ir kitiems nelaimingiems atsitikimams (nurodo praktikos vadovas įmonėje atsižvelgdamas į

įmonės veiklos pobūdį);

9. Alternatyvios užduotys: šias užduotis parenka kolegijos praktikos vadovas

atsižvelgdamas į praktikos vietą, kurioje dirbs studentas (užduotis pateiktos žemiau);

10. Probleminė praktinė užduotis kurią praktikantui individualiai skiria įmonės

praktikos vadovas (užduotis pateiktos žemiau, pagal praktikos atlikimo vietas);

Praktika atliekama pastotėje

Alternatyvios užduotys: pagal galimybes išsiaiškinti ir surinkti savo įmonės, kurioje

atliekama praktika, techninę dokumentaciją. Surinktą medžiaga apibendrinti ir pateikti

ataskaitoje. Brėžinius ir schemas pateikti prieduose (pasirenkama viena iš žemiau pateiktų

užduočių).

1. Kokia veiksmų seka atliekant perjungimus 110-35-10 kV tinkluose. Surašykite

veiksmų seką šiems atvejams:

a) išjungti remontui išeinančias linijas;

b) perjungti remontui galios transformatorių;

c) įjungti po remonto išeinančias linijas

d) prijungti galios transformatorių.

2. Pasirinktinai iš žemiau išvardintų įrenginių, nemažiau kaip tris įrenginius, aprašykite jų

eksploatacijos ir aptarnavimo būdus bei sąlygas:

a) galios transformatoriai;

b) surenkamų šynų sekcijos;

c) įžeminimo įrenginiai;

d) oriniai arba tepaliniai jungtuvai;

25

e) skyrikliai;

f) reaktoriai;

g) atraminiai, pakabinami, įvadiniai ir strypiniai izoliatoriai;

h) akumuliatorių baterija;

i) jėgos kabeliai;

3. Išsiaiškinkite operatyvinio pastotės personalo veiksmus, atsitikus žemiau nurodytiems

įvykiams, aprašykite veiksmų sekas :

a). suveikia automatinis dažnio iškroviklis

b). įvykus avariniam atsijungimui;

c). suveikus gedimų signalizacijai įrenginiuose. 4. Surinkite informacija apie perspėjančių, draudžiančių, nurodančių ir kt. plakatų bei ženklų pastatymo

tvarką ir vietą jūsų įmonėje, pateikite pavyzdžių (pavyzdžius pateikite ataskaitoje).

Probleminės praktinės užduotys:

1. Apžiūrint pastotės įrengimus pastebėta:

a). vienoje tepalinėje jungtuvo kolboje staiga sumažėjo tepalas (įeinantis arba

išeinantis išvadas);

b). viename iš išeinančių jungtuvų trūko tepalo kolba, išsiliejo tepalas ir jis

užsidegė.

Užduotis:

Nustatykite pateiktų gedimų priežastis;

Pateikite gedimų šalinimo būdus;

Pagrįskite ir detaliai argumentuokite gedimo šalinimo būda paaiškinkite kodėl tokį

būdą pasirinkote.

2. Pastotėje įvyko (pasirinkite nemažiau tris atvejus):

a) atsijungė viena sekcijos šyna (10kV), automatinis rezervas nesuveikė;

b) atsijungė viena 110 kV linija;

c) atsijungė dvi 110 kV linijos;

d) atsijungė akumuliatorių baterijų blokas ;

e) atsijungė savų reikmių transformatorius;

f) trumpas jungimas vienoje surenkamųjų šynų sekcijoje (10kV);

g) tinklo trumpas jungimas žemės atžvilgiu (10kV).

Užduotis:

Nustatykite pateiktų įvykių priežastis;

Pateikite veiksmų seką;

Pagrįskite kodėl būtent pastarąją veiksmų seką pasirinkote, ar yra alternatyvų

kurias taip pat būtų galima taikyti. Kodėl?

3. Pastotėje kilo gaisras (pasirinktie nemažiau du atvejus ir atlikite užduotį):

a) kabelių tunelyje;

b) skydinės patalpoje;

c) paskirstymo įrenginyje (110 kV arba 10kV);

d) galios transformatoriuje;

e) išeinančių jungtuvų kontaktų kameroje.

Užduotis:

Nurodykite gaisro priežastis;

Pateikite gesinimo būdus;

Pagrįskite kodėl būtent pastarąjį būdą pasirinkote.

4. Vykdant operatyvinius perjungimus:

a) 110 kV paskirstymo įrenginyje suiro atraminis izoliatorius;

b) tepalinis jungtuvas nepersijungia pasukus valdymo jungiklį;

26

c) skyriklis neatsijungia.

Užduotis:



Paaiškinkite kodėl būtent pastarąjį būdą pasirinkote, ar nustatėte alternatyvius

būdus, kuriuos taip pat būtų galima taikyti.

5. Įvyko avarinis atsijungimas pastotėj:

a) suveikus realinei apsaugai atsijungė galios transformatorius (suveikė dujinė

diferencinė apsauga);

b) atsijungė vienas 10kV įvadas suveikus maksimalios srovės apsaugai;

c) atsijungė viena išeinanti linija suveikus maksimalios srovės apsaugai.

Užduotis:

Nustatykite atsijungimo priežastis;

Kokių veiksmų ar darbų reikia imtis?

Pagrįskite, kodėl būtent reikalinga tokia veiksmų seka ir darbai.

6. Budinčio personalo veiksmai kai: (pasirinkti ne mažiau tris įvykius)

a) suveikė signalizacija – trumpas jungimas į žemę šinų sekcijoje 10 kV;

b) atsirado žemė akumuliatorių bloko grandinėje;

c) sugedo vienas iš akumuliatorių;

d) atsijungė darbinis apšvietimas;

e) atsijungė kelios akumuliatorių sekcijos;

f) suveikė priešgaisrinė signalizacija akumuliatorinėje;

g) sugedo automatinė įtampos reguliavimo sistema įjungtam transformatoriuje;

h) suveikė signalizacija (sumažėjo tepalo lygis transformatoriuje).

Užduotis:

Paaiškinkite galimas įvykio priežastis;


Pagrįskite ir argumentuokite, kodėl būtent pasirinkote tokį gedimo šalinimo būdą.

7. Nustatytos transformatoriaus trumpo jungimo įtampos pastotėje skiriasi daugiau nei

10% (pavyzdžiui 12–20%).

Užduotis:

Atsakykite į klausimą: ar galime įjungti šiuos transformatorius lygiagrečiai?

Pateikite galimus jungimo būdus;

Pagrįskite ir detaliai argumentuokite savo atsakymą.

8. Vykdant operatyvinius perjungimus jungikliuose su skyrikliais, atjungus jungiklį

skyriklio blokuotė neleidžia atjungti kontaktų. Kokios šio gedimo priežastys? Kokie budinčio

personalo veiksmai?

Užduotis:

Atsakykite į klausimus: Kokios šio gedimo priežastys? Kokie budinčio personalo

veiksmai?

Nustatykite gedimų priežastis;


Pagrįskite savo pasirinkimą.

Praktika atliekama eksploatacijos, aptarnavimo ir remonto įmonėse

Alternatyvios užduotys: pagal galimybes išsiaiškinkite ir surinkite savo įmonės kurioje

atliekate praktiką, techninę dokumentacija. Surinktą medžiagą apibendrinkite ir pateikite

27

ataskaitoje. Brėžinius ir schemas pateikite prieduose. (pasirinkti nemažiau kaip keturis

klausimus)

1. Surinkti: Įmonės vidaus elektros tinklų schemos ir konstrukciniai brėžiniai.

2. Surinkti: Techninius, technologinius statinių ir įrenginių pastatymo darbo brėžinius,

visų požeminių komunikacijų brėžinius.

3. Pateikti: Darbų eiliškumą atliekant komutacinius perjungimus, atjungimus

ruošiantis technologinę įrangą remontui;

4. Patekti: Veiksmų seką išjungiant ir įjungiant elektros įrangą prieš ir po remonto;

5. Surinkti: Norminius dokumentus paaiškinančius planinių remonto grafikų

sustatymo kriterijus;

6. Apžvelgti: Apsaugos ir komutacinės aparatūros paskirtis ir veikimo principus

sistemose jų prijungimo, derinimo, patikrinimo būdus iki 1000 V tinkluose;

7. Apžvelgti: Elektros įrangos dalis kurias reikia įžeminti;

8. Pateikti: Elektros variklių parinkimo ir montavimo reikalavimus;

9. Apžvelgti bandymų normas, tvarkas bei būdus prieš įrangos eksploataciją:

(pasirinkti nemažiau trijų variantų)

a) nuolatinės srovės mašinos;

b) kintamos srovės elektros varikliai;

c) galios transformatorių;

d) srovės ir įtampos matavimo transformatoriai;

e) tepaliniai jungtuvai;

f) oriniai jungtuvai;

g) skyrikliai;

h) Sausi, srovę ribojantys reaktoriai;

i) popieriniai/tepaliniai kondensatoriai;

j) transformatorinė alyva;

k) skirtingi iškrovikliai;

l) saugikliai;

m) atraminiai, pakabinami, įvadiniai ir strypiniai izoliatoriai;

n) elektros įrangos, antrinių grandinių ir elektros instaliacijos;

o) akumuliatorių baterijos;

p) įžeminimo įranga;

r) kabelinės jėgos linijos.

10. Pateikite kokie reikalavimai keliami eksploatuojant:

a) kabelines linijas;

b) galios transformatorius;

c) elektros variklius;

d) kondensatorių baterijas;

e) akumuliatorius;

f) skirstymo įrenginius nuo 1000V;

g) apsaugos aparatus;

h) gaisros gesinimo įrangą.

11. Darbo saugos darbe instrukcijos, dirbant – atliekant darbą:

a) įrenginiuose be įtampos;

b) veikiančiuos įrenginiuose arti įtampą turinčių dalių;

c) veikiančiuos įrenginiuose tol, nuo įtampą turinčių dalių.

Probleminės praktinės užduotys: (parinkite dvi situacijas studentui, kurios labiausiai

atitinka jūsų įmonės veiklą)

Užduotis:


28


Pagrįskite ir detaliai argumentuokite gedimo šalinimo būdų pasirinkimą, kodėl

būtent pastarąjį būdą pasirinkote, ar nustatėte alternatyvius būdus, kuriuos taip pat

būtų galima taikyti.

1. Remontuojant transformatorių įvyko tepalo nutekėjimas. Kokios priemonės turi

būti numatytos ir taikomas šioje situacijoje?

2. Apžiūros metu pastebėtas tepalo nutekėjimas per įvadinius transformatoriaus

izoliatorius. Ar galima atlikti remontą įmonėje, jei galima tai kaip?

3. Apžiūros metu pastebėtas transformatoriaus įvadinio izoliatoriaus įtrūkimas, kaip

atlikti remontą?

4. Apžiūros metu pastebėtas elektros variklio korpuso perkaitimas (aukšta

temperatūra, kibirkščiavimas, gaudimas). Kokios to priežastys ir kaip jas pašalinti?

5. Atliekant elektros variklio poremontinius bandymus, pastebėtas galios

sumažėjimas. Kokios to priežastys ir kaip tai įrodyti? Kaip pašalinti gedimą?

6. Įjungus asinchroninį elektros variklį girdisi gaudimas, bet variklis nesisuka.

Indikatoriumi nustatyta, kad visos trys fazes elektros variklyje yra. Taip pat nėra mechaninio

gedimo (variklis neužstrigęs). Kokios gedimo priežastys, kodėl nėra sukimo momento, kaip

pašalinti gedimą?

7. Ar galima kintamos srovės magnetinį paleidiklį įjungti į nuolatinės srovės grandinę,

kai srovės ir įtampos techniniai duomenys tie patys? Išanalizuokite atvirkštinę galimybę.

8. Apžiūrint transformatorių stebimos dujos dujų relėje. Ar galime vizualiai, pagal

dujų kokybines charakteristikas nustatyti transformatoriaus vidaus pažeidimus?

9. Kaip parenkama aplinkos temperatūra užpilant tepalą į transformatorių, kad tepalo

lygis vasaros ir žiemos laikotarpiu išliktu leistinose ribose? Paaiškinkite kaip tai daroma.

10. Nurodykite, aprašykite ataskaitoje pagrindinius galimus gedimus narveliuose.

11. Nurodykite kokios naudojamos saugos priemonės blokuojančios pastočių

paskirstymo įrenginius. Kokios pasekmės galimos nenaudojant šių priemonių?

Praktika atliekama montavimo ir derinimo įmonėse

Alternatyvios užduotys: pagal galimybes išsiaiškinkite ir surinkti savo įmonėje, kurioje

atliekate praktiką techninę dokumentacija. Surinktą medžiaga apibendrinkite ir pateikite

ataskaitoje. Brėžinius ir schemas pateikite prieduose. (pasirinkti nemažiau kaip tris klausimus)

1. Paaiškinkite pagrindinių jėgos kabelių konstrukciją ir panaudojimo galimybes,

atsižvelgiant į konstrukciją;

2. Paaiškinkite pagrindinius jėgos kabelių klojimo būdus. Mechanizmai, įrankiai,

prietaisai.

3. Patekite pagrindinius reikalavimus, keliamus kabelių saugojimui ir transportavimui.

Juos montuojant ir atliekant šių montažo darbų priežiūrą ir patikrą.

4. Kokie kabelių jungčių (movų) tipai. Pagrindinės medžiagos ir instrumentai movų

montavimui. Pagrindinės technologijos montuojant skirtingų tipų movas.

5. Aprašykite aliumininių ir varinių kabelių galų sujungimų ir užbaigimų būdus ir

technologijas..

6. Šynų montavimo taisyklės ir būdai. (pateikite pagrindinius)

7. Paaiškinkite instaliacijos montavimas blokinių, karkasinių, plytinių, monolitinių

pastatų sienose.

8. Paaiškinkite instaliacijos montavimo būdai angaruose, pastogėse ir sandėliuose.

9. Apžvelkite apšvietimo montavimo ypatumus, skirtingo tipo ir paskirties

pastatuose. (gyvenami, gamybiniai, sandėliavimo ir t.t.).

10. Paaiškinkite paskirstymo skydų ir apskaitos prietaisų montavimo taisykles ir

būdus. Pateikite atidavimo eksploatacijai tvarką.

29

11. Kokia pastočių montavimo darbų tvarka ir taisyklės?

12. Pateikite saugos darbe taisykles dirbant montažinius darbus jūsų įmonėje.

Probleminės praktinės užduotys:

Probleminei situacijai sukurti ir problemos sprendimui rasti, studentams siūloma

sudaryti technologinę darbų atlikimo kortelę, pasirinktam montavimo ar derinimo darbui, kurį

studentas atlieka praktikos metu įmonėje.

Užduotis:

Aprašykite įrenginį ar darbą kurį pasirinkote apžvelkite bei patekite atskaitoje jų

paskirtis, veikimą, vaizdą, brėžinius, struktūrą ir t.t.

Pateikite technologinę darbų atlikimo kortelę

Pagrįskite kodėl pasirinkote tokia montavimo ir derinimo darbų atlikimo tvarką?

30


sistemos




Studijų programos šaka: ELEKTROS ĮRENGINIŲ MONTAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

TECHNOLOGINĖ PRAKTIKA

(12 ECTS kreditų)


Praktikos metu gilinamos suteiktos žinios apie elektros įrenginių paskirtį, konstrukcijas bei montavimą, įgyjami

praktiniai gebėjimai montuoti elektros įrenginius realioje aplinkoje, atlikti elektros įrenginių bandymus, teikiant

juos eksploatuoti, susipažįstama su elektros ir priešgaisrinė saugos reikalavimai elektros įrenginių montavimo

vietose. Pagrindinės praktikos metu analizuojamos temos: Elektrinių, elektros tinklų, pramonės įmonių ir

buitinių elektros tinklų įrangos montavimo ypatumai; Elektros saugos taisyklės darbo vietoje; Elektros įrengimų

ir aparatų aptarnavimas ir priežiūra, valdymas ir programavimas; Gedimų aptikimo įrangos panaudojimo

galimybės jos aptarnavimas ir priežiūra; Elektros įrenginių konstrukciniai, automatizavimo elementai, jų

tarpusavio ryšiai ir sujungimai, elektros schemų ir brėžinių sudarymas. Praktika atliekama elektros energetikos

priežiūros, remonto, montavimo bei derinimo darbus atliekančiose įmonėse, elektros gamybos, perdavimo ir

skirstymo įmonėse.


Dalykas priskirtas studijų krypties dalykų grupei. Studentas vykdamas į praktiką turi būti išklausęs numatytus

modulius ir be skolų išlaikęs egzaminus numatytus kolegijos mokymo programoje. Atlikęs kolegijoje numatytas

praktikas ir mokymus. Technologinę praktiką studentai atlieka II kurse 4 semestre. Studijuodami studijų krypties

privalomus dalykus, studentai būna išklausę šiuos dalykus: Fizika, Matematika; Informacinės technologijos;

Inžinerinė grafiką; Kompiuterinė braižyba; Elektrotechnika; Elektronika; Medžiagotyra; Elektros matavimai;

Elektros mašinos ir transformatoriai; Automatikos pagrindai; Elektrinės ir pastotės; Taip pat atlikę mokomąsias

praktikas: Elektrinių dydžių matavimo praktika; Elektros darbų I praktika; Elektros darbų II praktika.


Išmanyti elektros energetikos įrenginių ir jų sudėtinių elementų funkcinę paskirtį ir tarpusavio ryšius;

Žinoti elektros ir automatikos įrenginių veikimą, jų jungimo į sudėtingesnes sistemas principus;

Analizuoti elektros energetikos įrenginių techninius parametrus ir charakteristikas;

Mokėti organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimų laikymąsi, atliekant montavimo, paleidimo ir

derinimo darbus;

Gebėti atlikti reikiamus bandymus taip, kad veikiantys įrenginiai nepadarytų žalos asmenims ar

nuosavybei;

Gebėti dirbti kompiuterine įranga ir taikomosiomis programomis;



Tinkamai atpažinti elektros įrenginių elementai, jų vykdomos funkcijos, teisingai nustatyta jų paskirtis

sistemoje ir tarpusavio ryšiai;

Tinkamai parinktos šiuolaikinės montavimo, bandymų ir remonto darbų technologijos

Pagal veikimo paskirtį ir įrenginio darbo vietą teisingai nustatyti elektros energetikos įrenginių techniniai

parametrai ir charakteristikos, tinkamai atlikta jų apžvalga;

Pagal saugos darbe keliamus reikalavimus, teisingai parinkta saugų darbą užtikrinti, darbų saugos

instrukcija, atliekant montavimo, paleidimo, derinimo ir remonto darbus


31

Be klaidų, laikantis reikalavimų atlikti atskirų įrenginių bandymai, atlikus jų montavimo ir remonto

darbus ;

Atliekant praktinius darbus, tinkamai pasirinkta ir naudojama programinė įranga bei taikomosios

programos;

Tinkamai vadovautasi galiojančiomis normomis bei standartais;








įmonėje, įvertinant atliktas užduotis. Bendrieji kriterijai: užduoties atlikimo išbaigtumas, atitikimas užduoties


apraše.







GB = 0,3UAĮ + 0,3PA + 0,4AG



Eil.

Nr. Tema Turinys

Valandų

skaičius

1

Trumpas įmonės veiklos aprašymas,

įmonės struktūra



veikla 8

2

Praktikos vadovo pagrindinės

pareigos ir veiklos sritis, darbuotojų

pareigos ir veikla


pareigos: asmuo atsakingas už elektros ūkį, darbų

vadovas ir vykdytojas, brigados nariai 16

3

Pagrindiniai galios įrenginių,

esančių įmonėje tipai, paskirtys, jų

pagrindiniai veikimo principai,

konstrukciniai ypatumai


įrenginių, prie kurių dirbama, techninės charakteristikos

ir funkcijos sistemoje 24

4

Pagrindinių elektros įrenginių

gedimai, jų atsiradimo priežastys ir

šalinimo būdai


gedimai, gedimo radimo metodika 20

5

Elektros saugos taisyklės darbo

vietoje, priešgaisrinės saugos

taisyklės, ekologiniai reikalavimai

montuojant, prižiūrint ir



ekologijos reikalavimai, instrukcijos atliekant darbus.

16

6




Įranga įmonėse, įrangos panaudojimo galimybės.

20

7

Pirmosios medicininės pagalbos

teikimas, nukentėjus nuo elektros

srovės ar įvykus kitiems






10

8

Alternatyvinė užduotis

(papildomos)

Elektriniai matavimai, instaliacijos ir įžeminimo

įrenginių matavimai, matavimo darbų atlikimas, kabelių

ir elektros įrenginių bandymai ir matavimai, kabelio

gedimo vietos paieška, kabelių remontas, elektros

80

32

Eil.

Nr. Tema Turinys

Valandų

skaičius

įrenginių techninė priežiūra ir aptarnavimas, elektros

instaliacijos montavimo, derinimo, remonto darbai:

žaibosaugos darbai:

9

Probleminė praktinė užduotis Gedimai elektros perdavimo ir skirstymo sistemose,

matavimų ir gedimų paieškos metodai, montavimo

darbų atlikimo tvarka, technologiniai aprašai. 80


pranešimo rengimas





Iš viso: 320

Konsultacija 10

Savarankiškas 80




Elektros gamyba;




Projektavimas.






PowerPoint.






2005.


− V.Aleksa, Technologinių procesų automatizavimas. Kaunas, „Technologija”. 2006.

− K.Balžekas, Rimkevičius V.. Procesų loginio valdymo sistemų analizė ir sintezė Kaunas,

„Technologija”. 2002.

− V.Aleksa, K.Balžekas, Volkas V., Technologinių procesų automatizavimas. Kaunas, „Technologija“

.2001.











(Žin., 2005, Nr. 120-4328). Vilnius. 2005.



Vilnius.2003.


− G. Rinkevičius S. Gečys A. Kalvaitis Elektros mašinų parametrai ir charakteristikos. Kauno

technologijos universitetas. 2008.



1979.

33


Vilnius, 1983.

Užduotys praktikai

Visiems studentams skiriami bendri klausimai, į kuriuos reikia rasti atsakymus įmonėje

kurioje atliekama praktika:

1. Trumpas įmonės veiklos aprašymas, įmonės struktūra;

2. Praktikos vadovo pagrindinės pareigos ir veiklos sritis (trumpas jų aprašymas

pateikiamas ataskaitoje);

3. Pagrindiniai galios įrenginių, esančių įmonėje tipai, paskirtys, jų pagrindiniai

veikimo principai, konstrukciniai ypatumai (įrenginius nurodo praktikos vadovas įmonėje);

4. Pagrindinių elektros įrenginių gedimai jų atsiradimo priežastys, ir jų pašalinimo

būdai (įrenginius nurodo praktikos vadovas įmonėje);

5. Elektros saugos taisyklės darbo vietoje, priešgaisrinės saugos taisyklės,

ekologiniai reikalavimai montuojant, prižiūrint ir remontuojant elektros įrangą;

6. Pagrindiniai įrenginiai ir įrankiai naudojami montuojant, prižiūrint ir

remontuojant elektros įrangą (įrenginius nurodo praktikos vadovas įmonėje);

7. Pagal įmonės pobūdį pateikite kokiomis aplinkos sąlygomis ir sveikatos būsenai

esant, jūs negalėsite atlikti savo darbo praktikos vietoje;

8. Kokią pirmąją medicininę pagalba reikia suteikti nukentėjus nuo elektros srovės

ir kitiems nelaimingiems atsitikimams (nurodo praktikos vadovas įmonėje atsižvelgdamas į

įmonės veiklos pobūdį);

9. Alternatyvios užduotys: šias užduotis parenka kolegijos praktikos vadovas,

atsižvelgdamas į praktikos vietą kurioje dirbs studentas (užduotis pateiktos žemiau);

10. Probleminė praktinė užduotis kurią praktikantui individualiai skiria įmonės

praktikos vadovas (užduotis pateiktos žemiau);

Alternatyvios užduotys: pagal galimybes išsiaiškinkite ir surinkite savo įmonės,

kurioje atliekama praktiką, techninę dokumentacija. Surinktą medžiagą apibendrinkite ir

pateikite ataskaitoje. Brėžinius ir schemas pateikti prieduose. (pasirinkti nemažiau kaip

keturis klausimus)

1. Surinkti: Įmonės vidaus elektros tinklų schemas ir konstrukcinius brėžinius.

2. Surinkti: Techninius, technologinius statinių ir įrenginių montavimo darbų

atlikimo brėžinius, visų požeminių komunikacijų brėžinius.

3. Pateikite: Darbų eiliškumą atliekant komutacinius perjungimus, atjungimus

ruošiantis technologinės įrangos remontui;

4. Patekite kokius veiksmus reikia atlikti išjungiant ir įjungiant elektros įrangą prieš

ir po remonto;

5. Surinkti: Norminius dokumentus apibrėžiančius planinio remonto grafiko

sustatymo kriterijus;

6. Apžvelgti: Apsaugos ir komutacinės aparatūros paskirtis ir veikimo principus

sistemose jų prijungimo, derinimo, patikrinimo būdus iki 1000 V tinkluose;

7. Apžvelgti: Elektros įrangos dalis kurias reikia įžeminti;

8. Pateikti: Elektros variklių parinkimo ir montavimo reikalavimus;

9. Apžvelgti bandymų ir matavimų normas, tvarkas bei būdus prieš įrangos

eksploataciją: (pasirinkti nemažiau trijų variantų)

a) 6 – 10 kV kabelių bandymai paaukštinta išlyginta įtampa;

b) 6 – 10 kV kabelių bandymai paaukštinta labai žemo dažnio (LŽD) įtampa;

c) 0,4 – 10 kV įtampos kabelio trasos nustatymas;

d) 0,4 – 10 kV įtampos kabelio išrinkimas trasoje;

e) 0,4 – 10 kV įtampos kabelių gyslų varžų matavimai;

34

f) 6 – 10 kV įtampos galios transformatoriaus apvijų izoliacijos varžos

matavimai;

g) 6 – 10 kV įtampos iškroviklių bandymai;

h) 6 – 10 kV įtampos šynų izoliatorių izoliacijos bandymai;

i) 6 – 10 kV įtampos šynų sekcijos su jungtuvais izoliacijos bandymai;

j) 6 – 10 kV įtampos srovės transformatorių izoliacijos bandymai;

k) 6 – 10 kV įtampos transformatorių izoliacijos bandymai;

l) 6 – 10 kV įtampos jungtuvų izoliacijos bandymai;

m) Įžemėjimo srovių matavimas;

n) Suvirinimo, pažeminančių transformatorių bandymai;

o) Veikiančių elektros kabelių ar vamzdžių paieška po žeme; p) Transformatorinės alyvos bandymai;

10. Pateikite kokie reikalavimai keliami eksploatuojant, remontuojant ir bandant:

(pasirinkti nemažiau kaip keturis variantus)

a) kabelines linijas;

b) galios transformatorius;

c) elektros variklius;

d) kondensatorių baterijas;

e) akumuliatorius;

f) gaisro gesinimo įrangą

g) apsaugos aparatus;

11. Sudarykite: Darbo saugos darbe instrukcija dirbant – atliekant darbus:

a) įrenginiuose be įtampos;

b) veikiančiuos įrenginiuose arti įtampą turinčių dalių;

c) veikiančiuos įrenginiuose tol nuo įtampą turinčių dalių.

12. Aprašykite kaip atliekami darbai žaibosaugos sistemose:

a) žaibosaugos įrenginių ir įžeminimo kontūrų projektavimas ir montavimas;

b) statinių ir pastatų, tarp jų ir privačių, apsaugos nuo žaibo įrengimas;

b) apsaugos nuo atmosferinių (žaibo) ar komutacinių viršįtampių įrengimas

elektros ar elektronikos įrenginiams.

Probleminė praktinė užduotis:

Probleminei situacijai sukurti ir problemos sprendimui rasti, studentams siūloma

sudaryti technologinę darbų atlikimo kortelę, pasirinktam montavimo, derinimo bei matavimo

darbui, kurį studentas atlieko įmonėje, praktikos metu.

Užduotis:

Aprašykite įrenginį ar darbą kurį pasirinkote, apžvelkite ir pateikite ataskaitoje

įrenginio/ių paskirtį, veikimą, bendrą vaizdą, brėžinius, struktūrą ir t.t.

Pateikite technologinę darbų atlikimo kortelę;

Parinkite matavimo ir bandymo metodiką, pagal galimybę savarankiškai atlikite

matavimus;

Pagrįskite kodėl pasirinkote tokią montavimo, derinimo ir bandymų darbų atlikimo

tvarką.

35


sistemos




Studijų programos šaka: ELEKTROS TINKLAI IR SISTEMOS

BAIGIAMOJI PRAKTIKA

(6 ECTS kreditų)


Praktikos metu gilinamos, įtvirtinamos ir praplečiamos studentų įgytos teorinės žinios studijuojant dalykus

kvalifikacijoms ir specializacijoms įgyti, suformuojami elektros tinklų ir sistemų specialisto - gamybos

organizavimo ir valdymo įgūdžiai, surenkama medžiagą baigiamajam projektui bei praktikos ataskaitai parengti.

Pagrindinės praktikos metu analizuojamos temos: Elektrinių ir elektros tinklų projektavimas; Elektros įrengimų

projektavimas; Gedimų aptikimo, aptarnavimo ir priežiūros įrangos technologinių aprašų sudarymas, Elektros

įrenginių konstrukcinių elementų projektavimas. Praktika atliekama elektros energetikos gamybos, perdavimo ir

skirstymo bei remonto įmonėse.


Studentas vykdamas į praktiką turi būti išklausęs numatytus modulius ir be skolų išlaikęs egzaminus numatytus

kolegijos mokymo programoje. Atlikęs kolegijoje numatytas praktikas ir mokymus. Baigiamąją praktiką

studentai atlieka III kurse 6 semestro pabaigoje. Studijuodami studijų krypties privalomus dalykus, studentai

būna išklausę šiuos dalykus: Fizika, Matematika; Informacinės technologijos; Inžinerinė grafiką; Kompiuterinė

braižyba; Elektrotechnika; Elektronika; Medžiagotyra; Elektros matavimai; Elektros mašinos ir transformatoriai;

Automatikos pagrindai; Elektrinės ir pastotės; Elektros energijos perdavimas ir skirstymas; Relinė apsauga ir

automatika; Taikomųjų tyrimų metodologija; Verslo ekonomika ir vadyba; Energijos poreikiai ir atsinaujinantys

energijos šaltiniai; Aplinkos ir žmonių sauga; Objektų energetinio ūkio valdymas ir automatizavimas; Pastatų

energijos tiekimo sistemų techninė kontrolė ir diagnostika; Pastatų ir statinių elektros įranga ir tinklai. Atlikę

mokomąsias praktikas: Elektrinių dydžių matavimo praktiką; Elektros darbų I praktiką; Elektros darbų II

praktiką. Bei technologinę praktiką. Taip pat šakos Elektros tinklai ir sistemos: Elektros tinklų ir elektrinių

elektros įrenginių eksploatacija; Elektros įrenginių remontas; Relinės apsaugos mikroprocesoriniai įtaisai ir

nuotolinis valdymas; Elektros tinklų projektavimo pagrindai dalykus.


Žinoti elektros ir automatikos įrenginių veikimo ir jų sujungimo į sudėtingesnes sistemas principus;

Žinoti elektrinių ir elektros tinklų įrangos bei jos eksploatavimą realiomis sąlygomis ypatumus;

Mokėti sudaryti skaičiuojamąsias projektuojamojo objekto elektrines schemas;

Mokėti skaičiuoti įvairios paskirties elektros įrenginių darbo režimus;

Sugebėti atlikti elektros tinklų projektavimo, rekonstravimo ir įrangos parinkimo darbus;

Mokėti planuoti ir organizuoti elektros įrenginių techninės būklės tikrinimą;

Organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimų laikymąsi atliekant montavimo ir paleidimo,

derinimo darbus;

Mokėti dirbti kompiuterine įranga ir taikomosiomis programomis;



Pagal veikimo paskirtį ir įrenginio darbo vietą, teisingai nustatyta elektros energetikos įrenginių ir jų

elementų funkcinė paskirtis ir tarpusavio ryšiai;


36

Be klaidų atpažintos elektros energijos gavybos ir paskirstymo sistemų įrangos dalys, teisingai

nurodyta jų paskirtis ir vieta elektros tinklų sistemose;

Pagal reikalavimus sudarytos skaičiuojamosios projektuojamojo objekto elektrinės schemos;

Pagal reikalavimus ir tiksliai apskaičiuoti elektros įrenginių darbo režimai;

Pagal reikalavimus surinkta projektavimu ir rekonstravimui reikalinga medžiaga, teisingai parinkta

įranga;

Tinkamai suplanuota ir parinkta elektros įrenginių techninės būklės tikrinimo metodika;

Pagal saugos darbe keliamus reikalavimus teisingai parinkta saugų darbą užtikrinti darbų saugos

instrukcija, atliekant montavimo, paleidimo, derinimo ir remonto darbus;

Atliekant praktikos darbus ir renkant projektinę medžiagą, tinkamai pasirinkta programinė įranga ir

taikomosios programos;

Tinkamai vadovautasi galiojančiomis normomis ir standartais;








įmonėje įvertinant atliktas užduotis. Bendrieji kriterijai: užduoties atlikimo išbaigtumas, atitikimas užduoties


apraše.







GB = 0,3UAĮ + 0,3PA + 0,4AG



Eil.

Nr. Tema Turinys

Valandų

skaičius

1

Trumpas įmonės veiklos aprašymas

įmonės struktūra



veikla 4

2 Praktikos vadovo pagrindinės

pareigos ir veiklos sritis


pareigos 8

3

Pagrindiniai galios įrenginių

esančių įmonėje tipai, paskirtys,

veikimo, konstrukcija


įrenginių prie kurių dirbama techninės charakteristikos,

paskirtis, įrangos konstrukcinis –techninis palyginimas. 8

4

Pagrindinių galimi elektros

įrenginių gedimai jų atsiradimo

priežastys, jų šalinimo būdai


gedimai, gedimo radimo metodika. 10

5

Elektros saugos taisyklės,

priešgaisrinės saugos taisyklės,

ekologiniai reikalavimai


ekologijos reikalavimai, instrukcijos atliekant specialius

montavimo darbus 10

6




Įranga įmonėse, įrangos panaudojimo galimybės

10

7

Kokią pirmąją medicininę pagalba

reikia suteikti nukentėjus nuo

elektros srovės ir įvykus kitiems






10

8 Probleminė praktinė užduotis Užduotis ir renkamos praktikos metu medžiagos turinys 60

37

Eil.

Nr. Tema Turinys

Valandų

skaičius

priklauso nuo studento baigiamojo projekto užduoties,

kurią studentui skiria projekto vadovas


pranešimo rengimas





Iš viso: 160

Konsultacijos 10

Savarankiškas 40




Elektros gamyba;




Projektavimas.






PowerPoint.






2005.












(Žin., 2005, Nr. 120-4328). Vilnius. 2005.



Vilnius.2003.


− Коновалова, Л. Электроснабжение промышленных предприятий и установок. Mockва: Энергоиздат,

1989.



1979.


Vilnius, 1983.

Užduotis praktikai

Išvykstant studentui į baigiamąją praktiką, studentui sudaromas pradinių duomenų sąrašas. Jis

sudaromas atsižvelgiant į baigiamojo projekto temą. Pradiniai duomenys taip pat suderinami

su studento baigiamojo projekto vadovu.

38

Renkant medžiaga baigiamajam projektui studentas atlieka bendrą ir individualią užduotį,

atsako į vadovo parengtus klausimus. Klausimai parengti atsižvelgiant į projektuojamo

objekto paskirtį ir charakteristikas. (šiuos klausimus studentai turi pažvelgti ir pateikti

ataskaitoje)

Bendra užduotis

1. Praktikos vieta tyrimo ir projektavimo įmonėse

Pagrindiniai klausimai kuriuos studentas privalo išsiaiškinti ir pateikti praktikos ataskaitoje:

1. išsiaiškinti bendrą projektavimo ir vykdymo darbų atlikimo tvarką atliekant elektros

energijos tiekimo projektus;

2. išsiaiškinti kaip pasirenkami pradiniai duomenys ir parametrai projektui;

3. išsiaiškinti elektrinių apkrovų, trumpų jungimo srovių skaičiavimo metodikas įmonėje;

4. išsiaiškinti kaip veikia informacinės sistemos įmonėje, technikos skyrius, kokia

metodika taikoma sudarant sąmatas elektros darbams ir įrangai įsigyti;

5. išsiaiškinti ir mokėti taikyti baigiamojo projektavimo metu – įmonės techninės

dokumentacijos (brėžinių, schemų, diagramų, duomenų lentelių, žinynų, katalogų)

teikiamą informaciją ir šios dokumentacijos apiforminimo reikalavimus;

6. papildomi klausimai yra suderinami su baigiamojo projekto vadovu kolegijoje ir

praktikos vadovu įmonėje. Šie klausimai pateikiami studentui prieš praktiką.

2. Praktikos vieta pramonės įmonėse

Kiekviena įmonės specifika yra savita, todėl rekomenduojama stebėti, analizuoti ir pateikti

praktikos ataskaitoje:

1. įmonėje vykstantį technologinį procesą, patalpų ir cechų padėtį, transporto

magistrales;

2. patalpų ir gamybos vietų klasifikaciją, energetinę aplinką ir energijos sąnaudas;

3. esamą elektros tiekimo schemą, jos analizę ir galimą plėtros perspektyvą;

4. darbų saugos eksploatuojant elektros įrangą, darbo paskirų įforminimo būdus;

5. priežiūros, remonto ir profilaktinių darbų įmonėje atlikimo tvarka ir organizavimas;

6. energijos apskaitos realizavimas įmonėje;

7. reaktyvinės galios kompensavimas;

8. apsaugos priemonės taikomos įmonėje; (trumpi jungimai, žaibosauga)

9. ekologija (konkrečioje įmonėje taikomi reikalavimai).

3. Praktika gamybiniame ceche

Atliekant praktika konkrečiame gamybiniame ceche reikia išsiaiškinti ir pateikti praktikos

ataskaitoje:

1. cecho - padalinio charakteristika bendrame įmonės technologiniame procese;

2. pagrindinių įrenginių charakteristikos, klasifikacija pagal darbo režimus ir energijos

suvartojimą, elektros energijos poreikio analizę;

3. analizę ar galimas elektros energijos tiekimas jėgos ir apšvietimo grandinėms iš bendro

transformatoriaus;

4. bendrą elektros energijos tiekimo ir paskirstymo schemą, įrengimo konstrukcinius

ypatumus, įžeminimo sistemos prijungimo būdus;

5. išsiaiškinti cecho reaktyvinės galios kompensavimo sistemą;

6. apsaugos ir priemonės (elektros saugos ir gaisro gesinimo priemonės);

7. žaibosaugą;

Individuali užduotis:

Baigiamajam projektui parengti riekia išsiaiškinti ir pateikti praktikos ataskaitoje :

39

1. problemos, sprendžiamos baigiamajame projekte, aktualumą ir galimus arba

esamus problemos sprendimus mūsų šalyje ir užsienyje;

2. ar sprendžiama problema aktuali;

3. reikiamus techninius, ekonominius tyrimo metodus sprendžiant pasirinkta

problemą (aptarti ar pasirinkti galimus technologinius, konstrukcinius sprendimus

kurie bus naudojami projektavimo metu);

4. pasirinkti ir aprašyti reikiamus inžinerinių skaičiavimų metodus (aptarti ir

išsiaiškinti kokiais skaičiavimais pagrįsime savo techninius sprendimus projekte);

5. reikiamus ekonominių rodiklių skaičiavimo metodus ir būdus (aptarti ir pasirinkti

metodą, apskaičiuojant projektavimo ir projekto įgyvendinimo kaštus bei

atsipirkimo laiką);

6. ar projektas atitinka šiuolaikinius reikalavimus, kokia jo reali pritaikomoji

galimybė realioje aplinkoje;

7. darbo saugos ir ekologijos reikalavimai (apžvelgti visus ir parinkti reikiamus

projektuojamajam objektui).

Surinkite ir apibendrinę informaciją ir pateikite ataskaitoje:

(renkant medžiagą ataskaitai ir baigiamajam projektui atsižvelkite kurios užduotys jums

aktualios – tai numatykite konsultuodamiesi su vadovais)

1. įmonės struktūra;

2. projektuojamo objekto struktūra, technologiniai procesai vykstantys jame,

pagrindiniai parametrai;

3. rengiant rekonstrukcinį projektą, renkama medžiaga apie esamą padėti objekte (esama

įranga, jų kiekiai ir konstrukcija), aprašomas technologinis procesas vykstantis

objekte, esamos jungimo schemos, brėžiniai (surandami situacijos planai, geodeziniai

brėžiniai), išsiaiškinami apkrovų grafikai, ir t.t.. Ataskaitoje atliekama medžiagos

analizė, ar esama situacija atitinka šių dienų reikalavimus;

4. išsiaiškinti objekte veikiančių agregatų ir įrenginių sistemų paskirtį bei vykstančius

technologinius procesus juose;

5. išsiaiškinti automatikos įrenginių esančius projektuojamajame objekte paskirti ir

veikimą;

6. susipažinti su automatinio reguliavimo sistemomis esančiomis įmonėje;

7. išanalizuoti elektros energijos tiekimo patikimumo ir kokybės užtikrinimo, apskaitos

ypatumus;

8. išanalizuoti apkrovos grafikus;

9. įvertinti apkrovos grafikus;

10. išsiaiškinti reaktyvinės galios kompensavimo įrenginių darbą objekte, įvertinti ar jie

atitinka šiuolaikinius reikalavimus;

11. įvertinti elektros energijos nuostolius objekte, išsiaiškinti kokios priemonės

naudojamos nuostoliams mažinti;

12. įvertinti elektros apšvietimo padėtį objekte;

13. išsiaiškinti operatyvinio aptarnavimo ir remonto organizavimo ypatumus;

14. išanalizuoti darbų saugos reikalavimus keliamus objekte;

15. įmonės praktikos vadovo paskirti darbai atliekant praktiką (paaiškinti jų pobūdi ir

atlikimo tvarką – šie darbai numatomi konkrečioje darbo vietoje ir pateikiami

studentui).

Ekonominiai klausimai

Renkant duomenis ir medžiagą baigiamojo projekto ekonominiai dalei, studentas praktikos

metu išsiaiškina ir pateikia ataskaitoje:

1. įmonės ekonomikos skyriaus struktūrą, pagrindines funkcijas ir veiklos kryptis;

2. apmokėjimo už darbą, sistema ir skaičiavimo metodika;

3. išsiaiškina mokesčių sistemą taikomą konkrečioje įmonėje;

40

4. įrangos pirkimo organizavimo tvarką;

5. sąmatų sudarymo ypatumus;

6. pagrindinių ekonominių rodiklių skaičiavimo metodiką;

Darbo sauga ir ekologija

Atlikdamas praktika įmonėje studentas turi laikytis visų darbo drausmės ir darbo saugos

reikalavimų numatytų įmonėje. Praktikos pradžioje studentas supažindinamas su

reikalavimais. Kadangi baigiamajame projekte numatytas darbų saugos ir ekologijos skyrius,

studentas privalo išsiaiškinti ir atlikti įmonėje naudojamų instrukcijų ir nuostatų analizę.

1. Jei projekte numatyta paskaičiuoti ir parinkti įžeminimo sistemą – reikia išsiaiškinti

elektros įrenginių įžeminimo konstrukcinius, elektrinius parametrus taikomus

konkrečioje įmonėje. Surinkti varžų matavimo duomenis. Atlikti matavimus

patikrinant esamoje situacijoje. Pateikti įžeminimo įrenginių techninę

dokumentaciją (brėžiniai, prijungimo schemos, matavimų lentelės) praktikos

ataskaitoje.

2. Jei projekte numatyta parinkti priešgaisrinę sistemą – reikia išsiaiškinti veikiančios

gaisro gesinimo sistemos veikimo principu, jos priežiūros ypatumus. Patekti

sistemoje veikiančių įrenginių veikimo aprašymus. Atlikti įrangos efektyvumo

analizę. Pateikti techninę dokumentaciją (brėžiniai, prijungimo, struktūrinės

schemos, patikros dokumentai) praktikos ataskaitoje.

3. Visi studentai praktikos metu turi susipažinti ir pateikti ataskaitoje darbų saugos

reikalavimus kurių turėjo laikytis praktikos atlikimo vietoje.

4. Visi studentai turi susipažinti su ekologijos reikalavimais, atsižvelgdami į savo

projekto tematiką parinkti konkrečius ekologinius reikalavimus savo projektui ir

pateikti ataskaitoje.

Pastaba:

Duomenų rinkimas baigiamajam darbui:

Renkant duomenis ir techninę medžiagą praktikos vietoje, atkreipkite dėmesį ar ši

medžiaga atitinka jūsų temą yra patikima bei aktuali. Gali būti, kad praktikos vietoje visos

reikiamos medžiagos nerasite, todėl būtina praplėsti paiešką. Duomenų paieškai, nereikia

apsiriboti vien savo darbo vieta.

Už surinktos medžiagos patikimumą ir aktualumą atsako studentas.

Praktikos pabaigoje nustačius, kad studentas baigiamajam projektui nepilnai surinko ir

neišsamiai susistemino medžiagą, jei neįmanoma šios medžiagos papildyti, tokiu atveju

studentui praktika neužskaitoma. Studentas praktiką turi pakartoti.

Atlikdamas praktiką studentas pradeda baigiamojo projekto rengimą. Praktikos ataskaitos

rengimas padeda susisteminti, geriau patikrinti surinktų duomenų ir medžiagos aktualumą

atliekamam baigiamajam projektui, radus neatitikimų galima praktikos eigoje juos taisyti.

Pavyzdžiui pagal pradinius duomenys surinkus medžiagą paaiškėja, kad projektuojamo

objekto realioji vartojama galia skiriasi nei pasirinkta pradiniuose duomenyse. Tada atlikus

orientacinius skaičiavimus galime keisti nuostatas, koreguoti projektavimo eigą.

Koreguojant duomenys reikia konsultuotis su baigiamojo projekto vadovu.

41

4. TEORINĖ DALIS

4.1. ĮVADAS

Ši rinkinio dalis skirta studentams, studijuojantiems elektros inžinerijos studijų

krypties Elektros energetikos specialybę, taip pat dėstytojams bei elektrotechnikos sektoriaus

įmonėms priimančioms studentus į praktikas. Dalyje pateikiama technologinės ir

baigiamosios praktikos modulių aprašai ir užduotys kurios turi būti atliktos praktikos metu.

Technologinę praktiką nuolatinių studijų studentai atlieka II kurso 4 semestro metu,

praktikos apimtis 12 ECTS kreditų. Baigiamąją praktiką nuolatinių studijų studentai atlieka

III kurso 6 semestro pabaigoje, praktikos apimtis 6 ECTS kreditų. Praktikos atliekamos

elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo bei šios įrangos remonto įmonėse.

Studentas praktikos metu atlieka individualią užduotį. Užduotis sudaroma vadovaujantis

studijų programoje numatytais praktikų tikslais bei baigiamojo projekto rengimo tikslais ir

uždaviniais.

Pagrindiniai praktikų tikslai - pritaikyti ir praplėsti įgytas teorines žinias apie elektros

tinklų ir sistemų struktūrą bei elektros įrenginių funkcines galimybes, išsiugdyti gebėjimą

įvertinti realioje aplinkoje - elektrinėse ir elektros tinkluose veikiančių elektros įrengimų

parametrus, pamatyti ir išanalizuoti elektros įrenginių eksploataciją realiose sąlygose,

susipažinti su saugaus darbo organizavimo ypatumais, išsiaiškinti elektros gamybos,

perdavimo ir skirstymo organizavimo bei valdymo realioje aplinkoje ypatumus.

Pagrindinės praktikos metu analizuojamos temos: Elektrinių ir elektros tinklų

struktūra; Elektros saugos taisyklės darbo vietoje; Elektros įrengimų ir aparatų aptarnavimas

ir priežiūra, valdymas ir programavimas; Gedimų aptikimo, ir jų šalinimo ypatumai; Elektros

įrenginių konstrukciniai elementai, jų tarpusavio ryšiai ir sujungimai, elektros schemų ir

brėžinių sudarymas; Elektros gamybos, tiekimo sistemų projektavimo klausimai.

42

4.2. SĄVOKOS

Energetikos objektai – elektros gamybos įrenginiai, elektros tinklai ir jų priklausiniai,

šilumos gamybos įrenginiai, šilumos tinklai ir jų priklausiniai.

Įmonė – verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei

neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma (CK 1.100).

Energetikos įmonė – savo vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas ir įregistruotas Lietuvos

Respublikos įmonių įstatymo nustatyta tvarka, įsteigtas elektros ir šilumos gamybos,

perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklai.

Energetinė veikla – tai veikla, susijusi su energijos išteklių žvalgymu, gavyba,

transportavimu, paskirstymu, energijos gamyba, perdavimu, prekyba ar energetikos įrenginių

eksploatavimu.

Elektros sistema – elektros įrenginių, skirtų elektrai gaminti, perduoti ir skirstyti, visuma.

Elektros perdavimas – pagamintos elektros priėmimas ir persiuntimas perdavimo tinklais.

Elektros tiekimas – nupirktos ar pagamintos elektros pristatymas ir/ar pardavimas

vartotojams.

Perdavimo tinklo įmonė/perdavimo tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis

perdavimo tinklus, atliekantis gamybos bei vartojimo balansavimą ir rezervavimą.

Skirstomųjų tinklų įmonė/skirstomųjų tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis

skirstomuosius tinklus savo aptarnaujamoje teritorijoje.

Specializuotoji organizacija/įmonė – organizacija/įmonė, kuri turi tiems darbams

energetinės veiklos licenciją ar specialų leidimą.

Energetikos įmonės savininkas (įmonės savininkas) – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam

įrenginys priklauso nuosavybės teise, arba įrenginio valdytojas, kuris valdo, naudoja įrenginį

bei disponuoja turto patikėjimo teise.

Energetikos įmonės vadovas (įmonės vadovas) – energetikos įmonės savininko paskirtas

asmuo, atsakingas už energetikos įmonės veiklą.

Energetikos įmonės vadovo įgaliotas asmuo – energetikos įmonės vadovo paskirtas asmuo,

atsakingas už energetikos įmonės įrenginių eksploatavimą.

Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis/dispečerinis

valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.

Įrenginių remontas – visi darbai, atliekami įrenginyje (tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų

keitimas ar rekonstravimas), kuriuos atlikus nepakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos,

charakteristikos, našumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir

kita.

Energetikos įrenginių techninė priežiūra (techninė priežiūra) – kompleksas prevencinių ir

kitokių priemonių, kuriomis siekiama, kad statinys ar kitas ilgalaikis materialusis turtas bei jo

dalys per ekonomiškai ar kitaip pagrįstą naudojimo laikotarpį atitiktų numatytą paskirtį ir

būklę, siekiant užtikrinti saugų statinių ir įrenginių naudojimą.

Energetikos įrenginiai – gamybos, perdavimo ir skirstymo priemonės (katilai, turbinos,

generatoriai, transformatoriai, siurbliai ir kiti mechanizmai, vamzdynai, oro ir požeminių

kabelių linijos, inžineriniai tinklai ir kita).

Prijunginys – prie šynų prijungtas elektros įrenginys, turintis technologinio valdymo įtaisus.

Pagrindiniai energetikos įrenginiai – tai energetikos objektų įrenginiai, kurie atlieka šio

objekto pagrindines funkcijas: gamina, perduoda, skirsto, transformuoja elektros ir šilumos

energiją.

Pagalbiniai energetikos įrenginiai – elektrinių ir katilinių savųjų reikmių įrenginiai,

transformatorių pastočių, nuolatinės ir kintamosios srovės šaltiniai (relinės apsaugos ir

automatikos įrenginiai, priešgaisrinės saugos įrenginiai), dispečerinio ir technologinio

valdymo priemonės, operatyviniai informaciniai kompleksai, elektros apskaitos sistemos.

43

Specialieji elektros įrenginiai – elektros įrenginiai, sumontuoti sprogimo ir gaisro atžvilgiu

pavojingose zonose, taip pat elektroterminiai, elektros suvirinimo ir durpynų įrenginiai.

Potencialiai pavojingi įrenginiai – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrenginiai,

aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant gali kilti pavojus darbuotojų

ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei

vykstančių procesų ir kuriems reikalinga Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų

įrenginių priežiūros įstatymu nustatyta priežiūra. Taip pat priskiriami ir jų valdymo,

signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai.

Įrenginių techninės būklės tikrinimas – įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės

norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta

tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atliekama

naudojamo įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis

atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos

atitikties įvertinimo veiksmai.

Energetikos įrenginių technologinis/dispečerinis valdymas – tai techninių ir organizacinių

priemonių visuma, garantuojanti patikimą, ekonomišką ir saugų energetikos įrenginių

paleidimą/įjungimą, nustatytojo darbo režimo palaikymą, stabdymą/išjungimą, sutrikimų bei

avarijų lokalizavimą ar normalaus režimo atstatymą.

Dispečerinio valdymo pakopos: elektros sistemos dispečeris – aukštesnioji pakopa,

perdavimo tinklo dispečeris – vidurinioji pakopa ir skirstomųjų elektros tinklų

įmonės/padalinio dispečeris – žemoji pakopa.

Įrenginių operatyvinis valdymas – operatyvinio dispečerinio personalo tiesioginis

vadovavimas arba veiksmų koordinavimas tarp kelių dispečerių, vykdant operatyvinius

perjungimus energetikos objektuose.

Įrenginių operatyvinis tvarkymas – operatyvinio dispečerinio personalo leidimo davimas

vykdyti operatyvinius perjungimus kitos įmonės/padalinio dispečeriui, tiesiogiai valdančiam

energetikos objektus.

Įrenginių priežiūros norminiai teisės aktai – nustatyta tvarka priimti, patvirtinti ir paskelbti

teisės aktai (įstatymai, nutarimai, įsakymai, reglamentai, taisyklės, normos, instrukcijos,

standartai, techninės sąlygos), nustatantys įrenginių projektavimo, gamybos, statybos,

montavimo, remonto, rekonstravimo, bandymo ir priežiūros tvarką.

Įrenginių techniniai dokumentai – įrenginių atitikties deklaracijos, įrenginių sertifikatai,

standartai, techninės sąlygos, įrenginių pasai ir instrukcijos, brėžiniai ir kiti dokumentai,

kuriuose nurodoma įrenginių paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomieji saugos

reikalavimai bei naudojimo tvarka.

Įrenginio naudojimo (technologinė) instrukcija – techninis dokumentas, kuriame nurodyti

įrenginio ruošimo įjungimui, įjungimo, jo darbo bei išjungimo (tarp jų avarinio) tvarkos

reikalavimai. Taip pat nurodomi eksploatavimo reikalavimai, kai įrenginys yra rezerve.

Kompleksiniai bandymai – įrenginių komplekso bandymai, kurių apimtis nustatoma

specialiose programose.

Objekto rekonstravimas – visi darbai, atliekami objekte, tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų

keitimas, kuriuos atlikus pakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos našumas,

slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir kita.

Objekto technologinė schema – grafinis dokumentas, kuriame nurodyti visi šilumos ir

elektros gamybos procese naudojami įrenginiai.

Operatyvinis dispečerinis personalas – tai energetikos įmonės darbuotojai (vadovai,

inžinieriai, technikai, darbininkai), kurie budėjimo metu turi teisę valdyti elektros ir šilumos

įrenginius arba vykdyti juose operatyvinius perjungimus ir gali dalyvauti remontuojant

įrenginius.

Operatyvinis remonto personalas – tai specialiai apmokyti ir paruošti inžinieriai, technikai,

darbininkai, kurie vykdo techninę priežiūrą, remontuoja jiems pavestus elektros ir šilumos

įrenginius, vykdo juose operatyvinius perjungimus.

44

Saugi įtampa – sąlygiškai saugi įtampa, neviršijanti 50 V kintamosios srovės ir 75 V

nuolatinės srovės.

Paprastieji perjungimai elektros įrenginiuose – tai perjungimai, vykdomi viename

prijunginyje, perjungimai 0,38 kV tinkle, pavienės operacijos pagrindiniais komutavimo

aparatais ar RAA terpėmis, raktais, blokais ir kita.

Sudėtingieji perjungimai elektros įrenginiuose – tai renkamųjų šynų sistemų ar sekcijų,

galios transformatorių išjungimas ir įjungimas, jungtuvų keitimas apeinamaisiais ar

tarpšyniniais jungtuvais, perjungimai schemose, kuriose vienam prijunginiui tenka daugiau

kaip vienas jungtuvas.

Sudėtingieji perjungimai šilumos įrenginiuose – tai perjungimai šilumos tinkluose su

sudėtingais ryšiais, vykdomi dideliuose objektuose ir retai, yra ilgos trukmės.

Perjungimo lapelis – rašytinis techninis dokumentas, kuriame parašyta perjungimo užduotis,

perjungimų pradžios ir pabaigos laikas, operacijų atlikimo eiliškumas, nurodomi perjungimus

vykdantys asmenys.

Transformatorių pastotė (pastotė) – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros sistemos

įrenginių dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti galios transformatorius,

skirstyklą ir kitus įrenginius bei statinius.

Transformatorinė – pastotė, kurios aukštoji įtampa yra 6–20 kV.

Savikaina – prekės kaina, apimanti tik gamybos ir perdavimo sąnaudas be pelno normos.

4.2.1. Šiuolaikinės elektros energijos tiekimo sistemos įmonėms

Žmogaus egzistavimas neįmanomas be energijos. Be pagrindinės energijos versmės –

saulės, užtikrinančios gyvybei reikalingas sąlygas, žmonija naudoja daug žemėje sukauptų

energetinių resursų – akmens anglį, naftą, medieną, branduolinę energiją.

Energetikos sistema – tarpusavyje suderintu režimu funkcionuojanti elektrinių, šilumos

ir elektros tinklų visuma, skirta elektros bei šilumos energijai gaminti, perduoti bei skirstyti.

Universaliausia energijos rūšis yra elektros energija. Ją patogu transportuoti ir keisti į

kitas energijos rūšis – šiluminę, mechaninę, šviesos ir kt. Todėl tai viena plačiausiai

vartojamų energijos rūšių. Elektros energetikos sistema yra sudedamoji energetikos sistemos

dalis. Ją sudaro tik tie energetikos sistemos elementai, kurie skirti elektros energijai gaminti,

paskirstyti vartotojams, transformuoti į kitas energijos rūšis. Tai visų rūšių elektrinės (tik

elektrinė jų dalis, susidedanti iš generatorių ir skirstomųjų įrenginių), elektros tinklai ir

vartotojų elektros įrenginiai. Be elektros sistemų, į energetikos sistemą gali įeiti

termofikacinės sistemos ir atskirų energetinių resursų rūšių, t.y. naftos, dujų, anglies,

branduolinio kuro gavybos, paskirstymo ir vartojimo sistemos.

4.2.2. Pagrindiniai elektros energetikos sistemos elementai

Elektros energetikos sistemoje elektros energijos gamyba ir suvartojimas vyksta vienu

metu. Kiekvienu momentu elektros suvartojimas kinta. Kintanti vartotojų galia turi būti

įvertinta elektrinėse atitinkamu elektrinių generuojamos galios pokyčiu.

Elektrinės: Elektrinės šiandien yra pagrindinis elektros energijos šaltinis. Priklausomai

nuo elektrinėse naudojamų pirminių energetinių resursų rūšies, skiriamos hidroelektrinės,

šiluminės, atominės, vėjo ir kt. elektrinės.

Šiluminėse elektrinėse elektros energijai gaminti naudojamas įvairių rūšių kietas,

skystas ar dujinis kuras. Priklausomai nuo to ar gaminama vien elektros energija, ar kartu ir

šiluminė energija, kuri tiesiai iš elektrinės tiekiama vartotojams, šiluminės elektrinės

skirstomos į kondensacines ir termofikacines. Šiluminių elektrinių kompleksiškai gaminančių

šiluminę ir elektros energiją, naudingumas padidėja iki 65-67%, kai kondensacinių elektrinių

naudingumas siekia 40%. Šiluminės elektrinės galią keičia lėtai, galios kitimas nuo

minimalios iki maksimalios gali užtrukti keliasdešimt valandų.

45

Hidroelektrinėse pirminis energetinis resursas yra vandens energija, gaunama

panaudojant vandens horizontų skirtumą prieš elektrinę ir po jos. Hidroakumuliacinėse

elektrinėse (HAE) pirminis energetinis resursas t.p. yra vandens energija, tačiau vandens

horizontų skirtumas sudaromas dirbtinai. Panaudojant pigią naktinę elektros energiją, vanduo

užkeliamas į viršutinį HAE baseiną. HAE padengia elektros energijos pareikalavimo

svyravimus dienos metu. Hidroelektrinių generatorius paleisti ir pilnai apkrauti galima per

keliasdešimt ar kelis šimtus sekundžių.

Atominėse elektrinėse elektros energija gaunama atomo branduolių skilimo dėka. Šių

elektrinių reaktoriuose energija išsiskiria šilumos pavidalu, todėl tolesnis elektros energijos

gavybos procesas toks pat kaip ir paprastose šiluminėse elektrinėse. Pagrindinis tokių

elektrinių kuras yra urano izotopai, kurių 1 kg atstoja maždaug 0,4·106 kg akmens anglies.

Trūkumai: didelės kapitalinės išlaidos, pavojus aplinkai didelės avarijos atveju, radioaktyvių

atliekų saugojimo problemos. Privalumai: santykinai pigesnis kuras ir maži jo transportavimo

kaštai, mažesnė nei šiluminių elektrinių aplinkos tarša, gamybos procese nedegina atmosferos

deguonies ir neišmeta į orą anglies dvideginio.

Stambiausių Lietuvos elektrinių galios 1. lentelė

4.2.3. Elektros tinklai

Elektros tinklai yra visuma įrenginių skirtų elektros energijai perduoti iš elektrinių

vartotojams. Pagrindiniai elektros tinklų elementai yra perdavimo linijos ir transformatorinės

pastotės. Elektros energija iš galingų elektrinių paskirstoma didelėje teritorijoje, todėl elektros

sistemose naudojamos įvairių įtampų perdavimo linijos ir pastotės. Šiuolaikinės elektros

sistemos, iš kurių maitinami daugybė dideliuose rajonuose išsidėsčiusių vartotojų, labai

sudėtingos.

Elektros tinklai skirstomi į perdavimo ir skirstomuosius. Perdavimo tinklais elektros

energija gali būti perduodama dviem kryptimis (tik ne vienu metu), skirstomaisiais – viena

kryptimi. Perdavimo tinklai dažniausia yra 110 ir 330 kV įtampos.

Elektros tinklai klasifikuojami pagal vardinę įtampą. Skiriami žemos (iki 1000 V) ir

aukštos (virš 1000 V) įtampos tinklai. Aukštos įtampos tinklai gali būti 6, 10, 35, 110, 330 kV

ir daugiau nei 330 kV įtampos.

Pagal tai, kokioje aplinkoje elektros tinklai nutiesti, skiriami vidaus patalpų ir išorės

tinklai. Pagal konstrukciją elektros linijos skirstomos į oro ir kabelines linijas bei vidaus

instaliaciją. Išorės kabelinės linijos brangesnės nei oro ir klojamos žemėje, vandenyje,

pastatuose daugiausia ne didesnei kaip 6-10 kV įtampai miesto ribose.

Elektros tinklų oro linijų ilgis Lietuvoje 2. lentelė

Įtampa, kV 330 110 35 6-10 0,38

Ilgis, km 1599 4433 3639 40805 65057

Elektros tinklų kabelinių linijų ilgis Lietuvoje 3 lentelė

Įtampa, kV 110 35 6 - 10 0,38

Ilgis, km 9 32 7562 5750

Pastočių paskirtis – transformuoti elektros energiją iš vienos įtampos į kitą. Pagrindiniai

pastotės įrenginiai yra transformatorius arba autotransformatorius ir aukštos įtampos

46

skirstomieji įrenginiai, susidedantys iš surenkamų šynų (pritvirtintų prie izoliatorių aliuminio

juostų, jungiančių transformatorius ir komutacinius įtaisus) bei įvairių komutacinių aparatų –

jungtuvų, skyriklių, trumpiklių ir automatikos bei relinės apsaugos įtaisų. Pastotės, kuriose

elektros energija nėra transformuojama, o tik skirstoma, vadinamos skirstyklomis. Faktiškai,

kiekviena pastotė turi savo aukštesnės ir žemesnės įtampos skirstymo įrenginius.

Labai svarbi elektros sistemos dalis yra relinės apsaugos ir priešavarinės automatikos

įtaisai. Jie įvairių avarinių situacijų metu automatiškai atjungia pažeistus elementus,

pakartotinai juos įjungia, likviduoja pavojingus režimus, įjungia rezervinius maitinimo

šaltinius ir t.t. Tai labai padidina elektros energetikos sistemos patikimumą ir sudaro sąlygas

nenutrūkstamai tiekti elektros energiją vartotojams. 2.1 pav. parodytas elektros energetikos

sistemos fragmentas.

1 pav. Elektros energetikos sistemos fragmentas

1- Sinchroniniai generatoriai; 2 – transformatoriai; 3 – transformatorinės pastotės šynos;

4 – aukštos įtampso variklis.

Visų elektrinių generatoriai sujungiami aukštos įtampos linijomis lygiagrečiam darbui.

Tai padidina elektros energetinės sistemos ekonomiškumą ir patikimumą, t.p. saugumą

avarinių režimų metu, leidžia lanksčiau reguliuoti sistemos apkrovą bei atjungti generatorius

remontui. Generatoriai gamina 6 - 24 kV įtampos elektros energiją, kuri, tačiau nėra

pakankamai aukšta, kad ją su mažais nuostoliais galima būtų perduoti tolimais atstumais

vartotojams. Ši įtampa prie elektrinių esančiose transformatorinėse pastotėse TP1, TP3

paaukštinama iki 110; 330 kV. Oro linijomis energija patenka į TP4, TP5, TP6 esančias netoli

stambių elektros energijos vartotojų. TP7 statomos prie pat smulkesnių vartotojų: gamyklų,

cechų, miestų gyvenamųjų kvartalų viduje.

Elektros energetinės sistemos elementų – transformatorių, oro ir kabelinių linijų

apsaugai bei atjungimui naudojami įvairūs aukštos įtampos komutaciniai ir apsaugos aparatai

(3.1.1 pav. komutaciniai aparatai neparodyti).

Jungtuvas yra svarbiausias aukštos įtampos komutacinis aparatas. Jis skirtas elektros

grandinei įjungti ir išjungti esant normaliam ir avariniam režimui, kai grandine teka didelės

trumpojo jungimo srovės. Nuo jo daugiausia priklauso ar elektros sistema patikimai veiks.

Sunkiausia jungtuvo operacija yra trumpojo jungimo srovių nutraukimas. Šios srovės gali

siekti dešimtis ir net šimtus kiloamperų (kA).

47

Skyriklis atskiria elektros mašinas, transformatorius, linijas, jungtuvus ir kitus

elementus nuo įtampą turinčios sistemos. Skyrikliai gali nutraukti grandinę, kai ja neteka

srovė arba kai ta srovė labai maža, pvz., transformatoriaus tuščiosios veikos įmagnetinimo

srovė. Skyrikliai dažniausiai matomai nutraukia grandinę. Skyrikliai išdėstomi taip, kad

kiekvieną įrenginį galima būtų atjungti (izoliuoti) nuo elektros tinklo ir saugiai remontuoti. Be

to dar naudojami galios skyrikliai 6-10 kV nedidelės galios grandinių darbinei iki kelių šimtų

amperų srovei atjungti. Nuo paprastų skyriklių galios skyrikliai skiriasi tuo, kad turi lanko

gesinimo kameras. Nuosekliai skyriklių komutaciniams elementams montuojami aukštos

įtampos saugikliai.

Aukštos įtampos saugikliai skirti apsaugai nuo trumpojo jungimo srovių. Yra dviejų

tipų – kvarciniai ir dujas generuojantys (šaudantys). Kvarciniuose saugikliuose lydantis

tirptukui elektros lanką aušiną ir jį užberia kvarcinis smėlis. Šaudančių saugiklių vidinis

paviršius padengtas dujas generuojančia medžiaga. Lydantis tirptukui užsidegęs elektros

lankas liečiasi su saugiklio vidiniu paviršiumi ir generuoja lanko degimą slopinančias dujas.

Be to susidarius aukštam slėgiui, išmušami saugiklio galai ir dideliu greičiu besiveržiančios

dujos lanką užgesiną.

Vartotojai

Pagrindiniai elektros energijos vartotojai yra pramonė, prekybos ir kitos įstaigos,

gyventojai. Šiuo metu pramonėje, transporte elektros energija daugiausia suvartojama jėgos

procesams (elektros pavaroms), apie 2/3 viso kiekio. Komunaliniams – buitiniams gyventojų

poreikiams didžiausia elektros energijos dalis sunaudojama apšvietimui ir apšildymui (iki

50%).

Pagal elektros energijos tiekimo patikimumą vartotojai skirstomi į tris kategorijas.

Pirmajai kategorijai priskiriami vartotojai, kuriems elektros energijos tiekimo sutrikimai gali

sukelti pavojų žmonių gyvybei, galimi dideli ekonominiai nuostoliai, būtų pagamintas

didžiulis kiekis nekokybiškos produkcijos, sutriktų sudėtingas technologinis procesas arba

labai svarbių miesto komunalinio ūkio elementų funkcionavimas. Tokiems vartotojams

visiškai negalima nutraukti elektros energijos tiekimo, išskyrus laiką, per kurį automatiškai

įjungiamas rezervinis maitinimas.

Miestų elektros tinkluose pirmosios kategorijos vartotojams priskiriami:

• stambūs stadionai, teatrai, universalinės parduotuvės ir kiti įrenginiai, kuriuose būna

labai daug žmonių ir yra dirbtinis apšvietimas;

• ypatingos gydymo įstaigos (operacinės, gimdymo namai);

• svarbūs aukštuminių pastatų (virš 16 aukštų) techniniai ir jėgos įrengimai, radijo,

telefono, telegrafo stotys, priešgaisrinės siurblinės;

• grupė miesto vartotojų, kurių bendra galia virš 10000 kVA.

Šios kategorijos vartotojams elektros energija tiekiama iš dviejų, trijų vienas kitą

pakeičiančių nepriklausomų šaltinių.

Antrajai kategorijai priskiriami vartotojai, kuriems nutraukus elektros energijos tiekimą

masiškai nustojama gaminti produkcija, prastovi darbininkai, tenka remontuoti arba keisti

pažeistus elementus, arba labai sutrinka technologinis procesas, o t.p. sutrinka stambių miesto

ar kaimo rajonų gyventojų veikla. Antrosios kategorijos vartotojus rekomenduojama aprūpinti

energija iš dviejų nepriklausomų, vienas kitą rezervuojančių šaltinių. Sutrikus energijos

tiekimui iš vieno šaltinio, galima pertrauka tokiam laikotarpiui, kol budintis personalas ar

avarinė brigada įjungs maitinimą iš kito rezervinio šaltinio. Kraštutiniu atveju galima ne

ilgesnė kaip vienos paros pertrauka reikalinga pvz., transformatoriui pastotėje pakeisti.

Trečiosios kategorijos vartotojai visi tie, kurie nepriklauso pirmajai ar antrajai kategorijoms.

Šiems vartotojams galima dėl remonto nutraukti elektros energijos tiekimą ne daugiau kaip

vienai parai.

Pramonės įmonėms elektros energija tiekiama iš elektros energetinės sistemos.

Priklausomai nuo įmonėje instaliuotų imtuvų galios ir daugelio kitų sąlygų, elektros energija

tiekiama 110; 35; 10 arba 0,4 kV įtampa. Kai įmonė gana toli nuo sistemos pastotės, elektros

energija tiekiama į įmonės žeminančią pastotę, kurioje transformuojama iš 110 ar 35 kV į 10

48

kV. 10 kV įtampos elektros energija, dažniausiai kabelinėmis linijomis, perduodama įmonės

teritorijoje esančioms cechinėms pastotėms.

Prie cechų pastočių 10 kV aukštos įtampos skirstymo įrenginių prijungiami

transformatoriai, pažeminantys įtampą iki 0,4 kV, ir kabelinės linijos, maitinančios aukštos

įtampos elektros variklius.

Iš cecho pastočių žemos įtampos skirstymo įrenginių energija tiekiama cecho elektros

imtuvams, kurių vardinė įtampa 380 arba 220 V (elektros varikliams, šviestuvams ir t.t.).

Skirstymo įrenginiai – tai įrenginiai elektros energijai priimti ir paskirstyti. Skirstymo įrenginį

sudaro komutaciniai aparatai, apsaugos ir automatikos įtaisai, matavimo prietaisai, šynos ir

pagalbiniai įrenginiai.

Pramonės įmonėse energija iš transformatorinės pastotės arba pagrindinio skirstomojo

punkto į cechų skirstomuosius punktus tiekiama pagal radialinę arba magistralinę schemas (2

pav.).

2 pav. Elektros energijos tiekimo vartotojams schemos: a – radialinė; b – magistralinė

1 – transformatorinės pastotės; 2 – grupinės skirstomosios spintos; 3 – vartotojai, 4 – jungiklis

magistralinės grandinės sujungimui į žiedą.

Esant radialinei schemai, elektros energija radialinėmis linijomis tiesiai iš žemos

įtampos skirstomojo įrenginio be atsišakojimų tiekiama vartotojams. Radialinės grandinės

privalumai – tai eksploatacijos, apsaugos ir automatizavimo paprastumas. Trūkumas, kad

reikia daugiau komutacinių ir apsaugos aparatų bei spalvoto metalo linijoms (ilgesnės

kabelinės linijos). Esant magistralinei schemai, elektros energija tiekiama ne tiesiai

kiekvienam vartotojui, o padarius atsišakojimus nuo magistralinės linijos penkiems, šešiems

mažos ir vidutinės galios vartotojams. Magistralinė grandinė turi mažiau komutacinių aparatų,

trumpesnės linijos, bet mažiau patikima, sudėtingesnė jos eksploatacija.

Magistralinė grandinė tampa patikimesnė, jeigu ji sujungiama į žiedinę. Kad šviestuvų

šviesos srautas mažiau svyruotų dėl įtampos kritimų, susidarančių paleidžiant asinchroninius

variklius, kartais naudojamos atskiros apšvietimo ir galios linijos.

Cechuose grupinės skirstomosios spintos (tai t.p. skirstymo įrenginys) statomos netoli

nuo maitinamų iš tos spintos įrenginių taip, kad būtu patogu aptarnauti tiek pačią skirstomąją

spintą, tiek pačius įrenginius. Elektros varikliai ir kiti elektros energijos vartotojai prijungiami

prie grupinių skirstomųjų spintų dažniausia individualiais automatiniais jungikliais. Kartais

prie vieno jungiklio jungiami keli mažos galios elektros varikliai. Automatiniai jungikliai

atlieka ne tik komutavimo aparatų, bet ir apsaugos nuo perkrovimų ir trumpųjų jungimų

funkciją.

Cechų (pastatų) vidaus instaliacijai naudojami laidai, kabeliai ir šynos. Laidu vadinama

izoliuota ar neizoliuota viela ar gysla. Instaliacijai naudojamas izoliuotas laidas turi

plastmasinį, rečiau guminį apvalkalą. Laidai būna viengysliai ir daugiagysliai, gyslos –

vienvielės ir daugiavielės.

Kabelį sudaro viena ar kelios gyslos, izoliuotos viena nuo kito ir sudėtos bendrame

apsauginiame hermetiniame apvalkale. Šyna vadinama vario, aliuminio ar plieno

stačiakampio profilio juosta.

49

3 pav. Elektros laidai 4 pav. Elektros kabeliai

Elektros instaliacija (vidaus tinklai) skirstoma į atvirąją ir paslėptą. Atviros instaliacijos

laidai ir kabeliai tiesiami sienų paviršiumi bei lubomis ir tvirtinami tiesiai prie pastato

konstrukcijų, ištemptų trosų arba klojami ant atviru būdu įrengtų lentynėlių, latakuose ar

įvairiuose vamzdžiuose. Paslėptoji instaliacija – kai laidai, kabeliai tiesiami pastato

konstruktyvinių elementų viduje (sienose, grindyse, perdengimuose). Dažnai tiek jėgos

tinklams, tiek apšvietimui naudojami laidai, kabeliai sukišami į plieninius vamzdžius.

Instaliacijos būdas parenkamas priklausomai nuo patalpų paskirties, statybinių konstrukcijų,

aplinkos, eksploatacijos patogumo, architektūrinių reikalavimų. Gyvenamuosiuose namuose ir

visuomeniniuose pastatuose dažniausiai naudojama paslėpta instaliacija, o pramonės įmonėse

– atvira. Cechuose, kur didelės apkrovos, labai dažnai elektros instaliacija daroma

šynolaidžiais.

Cechų žemos įtampos elektros tinklų apsaugai naudojami automatiniai jungikliai ir

lydieji saugikliai.

Saugikliai ir automatiniai jungikliai pagal savo vardines sroves ir kitus parametrus

parenkami taip, kad būtų užtikrintas jų veikimo selektyvumas, t.y. pažeidus kurį nors

vartotoją (pvz., įvykus trumpajam jungimui) pirmas nutraukti elektros grandinę turi arčiausiai

pažeisto vartotojo esantis saugiklis ar automatinis jungiklis.

Pavyzdys.

Cechų žemos įtampos tinklai maitinami iš transformatorinės pastotės TP (5 pav.).

Cechinėje transformatorinėje pastotėje stovi vienas arba du žeminantieji transformatoriai.

Transformatorių pirminės apvijos prie aukštos 10 kV įtampos linijos prijungtos skyrikliais 1 ir

jungtuvais 2. Esant mažesnės kaip 320 kV·A galios transformatoriams, vietoje jungtuvų

apsaugai naudojami aukštos įtampos saugikliai.

Skyrikliu 3 galima abu transformatorius prijungti prie vienos bet kurios aukštos įtampos

linijos, kai kitoje linijoje įtampos nėra. Transformatorių antrinės apvijos galingais

automatiniais jungikliais 5 prijungiamos prie skirstymo įrenginio šynų 6. Jungikliu 7 abiejų

transformatorių skirstomosios šinos gali būti sujungtos dirbti lygiagrečiai, jei vienas iš

transformatorių neveikia. Tai padidina elektros energijos tiekimo patikimumą. Iš skirstymo

įrenginio elektros energija tiekiama galingiems vartotojams 8 ir grupinėms skirstomosioms

spintoms 9. Kiekviena pas vartotojus nueinanti linija prie skirstymo įrenginių jungiama

automatiniais jungikliais 10, 11, kurie reikalingi linijų komutacijai ir apsaugai nuo

perkrovimo bei trumpojo jungimo srovių. Kai kuriais atvejais TP skirstymo įrenginiuose ar

grupinės skirstomosiose spintose įmontuojami matavimo prietaisai – ampermetrai, voltmetrai,

elektros energijos skaitikliai. Iš grupinių skirstomųjų spintų elektros energija tiekiama mažos

ir vidutinės galios imtuvams, tame tarpe grupiniams apšvietimo skydeliams.

50

5 pav. Transformatorinės pastotės ir cecho elektros tinklo fragmento schema

1, 3 – skyrikliai; 2 – jungtuvų kontaktai; 4 – žeminantieji transformatoriai, 5, 8, 11 – automatiniai jungikliai; 6 –

skirstymo įrenginių šynos; 7 9 – galingi vartotojai; 10 – g ės skirstomosios spintos; 12 – grupiniai apšvietimo

skydeliai, 13 – keturlaidė linija, 14 rupin žemos įtampos – jungiklis, – dvilaidė linija

Laidų skerspjūvio parinkimas. Laidų ir kabelių laidininkai gaminami iš aliuminio ir

vario. Yra tokia jų skerspjūvių skalė: 0,5; 0,75; 1,0; 1,5; 2,5; 4,0; 6,0; 10; 16; 25; 35; 50; 70;

95; 120; 150 mm2 ir daugiau. Vidaus instaliacijai naudojamų laidų iš aliuminio skerspjūvis

turi būti ne mažesnis kaip 2,5mm2, iš vario – 1,5mm2. Laidais tekėdama srovė juos šildo.

Laido temperatūra iš vienos pusės priklauso nuo jame išsiskiriančios energijos W=RI2t, čia I –

laidu tekanti srovė, R – laido varža, t – laikas. Iš kitos pusės – nuo laido aušinimo sąlygų.

Laido temperatūra kyla tol, kol įsivyrauja pusiausvyra tarp laide išsiskiriančios ir atiduodamos

aplinkai energijos. Laidų ir kabelių izoliacija greitai praranda savo dielektrines ir mechanines

savybes, jeigu jų temperatūra būna aukštesnė už leistiną. Didžiausia leistina laidų ir kabelių

srovė parenkama tokia, kad jie neįšiltu virš leistinos temperatūros. Didžiausios leistinos laidų

ir kabelių srovės pateikiamos žinynuose. Pavyzdžiui, leistinoji srovė 2,5mm2 skerspjūvio

izoliuotam, paklotam atvirai laidui yra 30/24A (skaitiklyje Cu, vardiklyje Al laidininko

srovė). Kai trys viengysliai 2,5mm2 skerspjūvio laidai nutiesti vamzdyje, aušinimo sąlygos

pablogėja ir leistinoji srovė yra 25/19 A. Laidų ir kabelių laidininkų skerspjūviai parenkami

tokie, kad jų leistinoji srovė būtų ne mažesnė kaip skaičiuojamoji srovė Il ≥ Isk.

Atskiro trifazio imtuvo (pavyzdžiui trifazio asinchroninio variklio) skaičiuojamoji srovė

yra lygi jo vardinei srovei ir apskaičiuojama:

NNN

N

Nsk

U

PII

cos3

Jeigu grupė imtuvų maitinama vienu kabeliu, to kabelio skaičiuojamoji srovė Isk

nustatoma ne sumuojant šių imtuvų vardines sroves. Dauguma imtuvų veikia ne visą laiką

51

arba nepilnai apkrauti ir jų bendra srovė yra žymiai mažesnė už imtuvų vardinių srovių sumą.

Šis nesutapimas įvertinamas žinynuose pateikiamu paklausos koeficientu kP. Todėl didelei

(15–20 ir daugiau) imtuvų grupei skaičiuojamoji srovė nustatoma įvertinant šios grupės

paklausos koeficientą kP ir skaičiuojamąjį galios koeficientą cosϕsk. Pavyzdžiui, staklių

parkui kP =0,22; cosϕsk =0,65; ventiliacijos įrenginių grupei kP =0,7; cosϕsk =0,8. Grupės

imtuvų skaičiuojamoji srovė nustatoma taip. Pradžioje apskaičiuojama visų imtuvų įrengta

galia ir skaičiuojamoji pilnutinė galia:

NPP ; PkP

Psk;

sk

sk

sk

PS

cos;

Trifazių imtuvų skaičiuojamoji srovė randama:

N

sk

sk

U

SI

3

čia UN – linijinė vardinė įtampa.

Žinant skaičiuojamąją srovę ir laidų ar kabelių tiesimo sąlygas (ore ar žemėje,

vamzdžiuose ar atvirai) bei laidininkų medžiagą (varis, aliuminis), iš žinynuose pateiktų

lentelių parenkamas laidininkų gyslos standartinis skerspjūvis. Leistinoji laido srovė turi būti

ne mažesnė už skaičiuojamąją, t.y. I1 ≥ I sk.

Parinktą laidų skerspjūvį reikia patikrinti pagal įtampos nuostolius, ar įtampos

nuostoliai neviršija leistino dydžio (paprastai leistinas dydis 5%). Įtampos nuostoliais

vadinamas linijos pradžios ir galo įtampų aritmetinis skirtumas: ΔU= U1 − U2.

Nubraižome dvilaidės energijos perdavimo linijos atstojamąją schemą ir vektorinę

diagramą:

6 pav. Dvilaidė elektros energijos perdavimo linija ir jos vektorinė diagrama

Kaip matyti iš vektorinės diagramos, įtampos nuostoliai apytiksliai lygūs:

sksklIRU cos

čia Rl – linijos laidų varža.

Linijos laidų varža apskaičiuojama:

A

lR

l

2

čia A – laidininko gyslos skerspjūvio plotas, γ – savitasis laidis.

Varinio laidininko savitasis laidis 57 m/Ω mm2, aliuminio – 34,5 m/Ω mm

2.

Įtampos nuostolių formulė dabar užrašoma taip:

A

lIU sk

2

Formulė vienfazės dvilaidės linijos laido gyslos skerspjūviui suskaičiuoti užrašoma:

U

lIA sk

2

Trifazės linijos laido gyslos skerspjūvio formulė:

52

sk

sk

U

lIA cos

Jei pateikta santykinė įtampos nuostolių vertė ΔU* , tai trifazės linijos laido gyslos

skerspjūvis skaičiuojamas:

sk

sk

UU

lIA cos

100

*

Laidų skerspjūviai apskaičiuoti pagal leistiną įšilimą ir pagal leistinus įtampos

nuostolius gali skirtis, reikia parinkti didesnį iš šių dviejų skerspjūvių. Toliau laidų

skerspjūviai patikrinami pagal mechaninį stiprumą.

4.2.4. Reikalavimai elektros įrenginių priežiūrai ir eksploatavimui

Ši konspekto dalis parengta pagal: ŠU Elektros inžinerijos katedros doc. L. Buivis

Vartotojų elektros įrenginių priežiūra (Paskaitų konspektą)

Prie elektros įrenginių priskiriami:

• elektros varikliai

• relinė apsauga, automatika, telemechanika ir antrinės grandinės

• įžeminimo įrenginiai

• apsauga nuo viršįtampių

• kondensatorių įrenginiai

• suvirinimo;

• visų tipų elektrinio kaitinimo įrenginiai;

• elektros įrenginiai skirti darbui sprogioje aplinkoje.

Elektros įrenginių eksploatacija turi būti vykdoma pagal saugumo taisykles, gamintojo

instrukcijas, valstybinių standartų komplekso reikalavimus apsaugotiems nuo sprogimo

elektros įrenginiams, nustatančius eksploatavimo reikalavimus, ir pagal tvarkomuosius

dokumentus, patvirtintus nustatyta tvarka.

Elektros varikliai

Elektros varikliai, paleidimo-reguliavimo įtaisai ir apsaugos, o taip pat visa elektros ir

pagalbinė įranga jiems parenkama ir montuojama pagal elektros įrenginių įrengimo taisyklių

reikalavimus. Elektros variklių grupiniuose sujungimuose ir skyduose turi būti numatyti

voltmetrai arba įtampos buvimą signalizuojančios lemputės. Elektros varikliai tų

mechanizmų, kurių technologinis procesas reguliuojamas pagal statoriaus srovę arba kurie

patiria technologines perkrovas, turi būti aprūpinti ampermetrais, montuojamais paleidimo

skyde. Ampermetrai turi būti taip pat įjungti į sinchroninių elektros variklių žadinimo

grandines. Ant ampermetro turi būti raudona riba, atitinkanti ilgalaikę leistiną arba vardinę

statoriaus (rotoriaus) srovės reikšmę. Kontroliuoti elektros variklių apkrovą, šepetinį

mechanizmą, vibraciją, elektros variklio dalių ir šaldymo priemonių temperatūrą (statoriaus

šerdies ir apvijos, oro, guolių ir t.t.), prižiūrėti guolius (palaikyti reikiamą alyvos lygį) ir

šaldančio oro, vandens privedimo prie oro aušintuvų ir apvijų įtaisus, o taip pat vykdyti

elektros variklio paleidimo ir stabdymo operacijas turi mechanizmą eksploatuojantis

personalas vadovaudamasis gamintojo instrukcija. Kaip taisyklė elektros variklių remontai

turi būti atliekami tuo pačiu metu kaip ir jų varomų mechanizmų remontais. Profilaktiniai

elektros variklių bandymai ir matavimai turi būti atliekami pagal elektros įrenginių bandymo

normas ir apimtis.

Relinė apsauga, automatika, telemechanika ir antrinės grandinės

Relinės apsaugos, automatikos ir telemechanikos (RAAT) įtaisų ir jų antrinių grandinių

techninį aptarnavimą, bandymus ir matavimus turi atlikti relinės apsaugos, automatikos ir

matavimų tarnybų (laboratorijų) personalas: centrinės, vietinės arba Vartotojo elektros

laboratorijos.

53

Linijos, jungiančios Vartotoją su elektrą tiekiančia organizacija, o taip pat

transformatorių (autotransformatorių) Vartotojo pastotėse, kurias operatyviai valdo arba

kurios yra operatyviniame elektrą tiekiančios organizacijos dispečerio pavaldume, RAA

įrangos nuostatai turi būti suderinti su atitinkama elektrą tiekiančios organizacijos RAA

tarnyba.

Parenkant nuostatus turi būti užtikrinamas veikimo selektyvumas, įvertinant

automatinio rezervo įjungimo ir automatinio kartotinio įjungimo įrenginių buvimą. Be to,

nustatant nuostatus pagal selektyvumą turi būti įvertintas cechinių agregatų ir kitų

mechanizmų technologinės automatikos ir blokavimo įtaisų darbas.

Eksploatuojant turi būti užtikrintos relinės apsaugos, automatikos, telemechanikos

įrenginių ir antrinių grandinių normalaus darbo sąlygos (leistina temperatūra, drėgmė,

vibracija, darbo parametrų nuokrypis nuo vardinių, trukdžių lygis ir kt.). Ypatingą dėmesį

reikia kreipti į operatyvinę srovę, saugiklius, automatinius jungiklius antrinėse grandinėse.

Kiekvienam eksploatuojamam RAAT įrenginiui pas Vartotoją turi būti tokia techninė

dokumentacija: pasas-protokolas; techninio aptarnavimo metodiniai nurodymai arba

instrukcija; įrenginių techniniai duomenys ir parametrai, pateikti nuostatų (arba

charakteristikų) brėžinių arba lentelių pavidalu; principinės, montavimo arba principinės-

montavimo schemos. Įrenginio techninio aptarnavimo metu periodinių patikrinimų rezultatai

turi būti įrašomi į pasą-protokolą.

RAAT įrenginių galvaniškai susijusių antrinių grandinių izoliacijos varža žemės

atžvilgiu turi būti palaikoma kiekvieno prijungimo ribose ne mažiau kaip 1 MΩ, o

telematavimo išėjimo grandinių ir telemechanikos įrenginių maitinimo 220 V įtampa

grandinių – ne mažiau kaip 10 MΩ.

RAAT įrenginių, kurių darbinė įtampa 60 V ir mažiau, maitinamų iš atskiro šaltinio

arba per atskiriantįjį transformatorių, antrinių grandinių izoliacijos varža turi būti palaikoma

ne mažesnė kaip 0,5 MΩ.

Tikrinant RAAT įrenginių, turinčių puslaidininkių ir mikroelektronikos elementų,

antrinių grandinių izoliaciją, reikia imtis priemonių, užkertančių kelią pažeisti šiuos

elementus.

Be to 1000 V įtampa 1 min. trukme turi būti bandoma izoliacija tarp tų kontrolinio

kabelio gyslų grandinių, kurios turi padidintą susijungimo tikimybę su rimtomis pasekmėmis.

Pabaigus planinį RAAT įrenginių techninį aptarnavimą, bandymus ir poavarinius

patikrinimus turi būti sudaryti protokolai ir įrašyta į RAAT žurnalą bei pasą-protokolą.

Organizacijų, techniškai aptarnaujančių RAAT įrenginius, tarnybų personalas turi

periodiškai apžiūrėti visus valdymo skydus ir pultus, relinės apsaugos, automatikos,

telemechanikos, signalizacijos skydus (spintas). Ypatingas dėmesys kreiptinas į tai, ar

teisingos perjungiančių įrenginių (kontaktinių antdėklų, valdymo raktų kirtiklių ir kt.) ir

bandymo blokų dangtelių padėtys, o taip pat ar jų padėtys atitinka elektros įrenginių darbo

režimus ir schemas.

Apžiūrų periodiškumas, nustatomas vietine instrukcija, turi būti patvirtintas atsakingo

už Vartotojo elektros ūkį asmens.

Operatyvinis personalas atsakingas už tų RAAT elementų teisingą padėtį, su kuriais jam

leidžiama vykdyti operacijas, nepriklausomai nuo periodinių RAAT tarnybų personalo

apžiūrų.

Įžeminimo įrenginiai

Įžeminimo įrenginiai turi atitikti valstybinių standartų, elektros įrenginių įrengimo

taisyklių, statybinių normų ir taisyklių ir kitų normatyvinių-techninių dokumentų

reikalavimams, užtikrinti žmonių saugos sąlygas, eksploatacinius darbo režimus ir elektros

įrenginių apsaugą.

Apžiūrų rezultatai turi būti apiforminami aktais.

Kontroliuojant įžeminimo įrenginius reikia:

• išmatuoti įžeminimo įrenginių varžą;

54

• elektros įrenginio remonto metu, bet ne rečiau kaip kas 12 metų, pasirinktinai

atkasti gruntą ir apžiūrėti žemėje esančius įžemintuvo elementus ir jų sujungimus, taip pat

nustatyti ar yra grandinė tarp įžeminamų įrenginių ir įžemintuvo, tarp dirbtinių ir natūralių

įžemintuvų, patikrinti juos jungiančių laidininkų būklę;

• elektros įrenginio remonto metu rekomenduojama išmatuoti prisilietimo įtampą.

Įžemintuvų varža turi būti matuojama:

• elektrinėse, pastotėse ir oro linijose, sumontavus, rekonstravus ir suremontavus

įžemintuvus;

• 6–35 kV įtampos oro linijose prie atramų su skyrikliais ir viršįtampių ribotuvais

– ne rečiau kaip kas 12 metų;

• 6–10/0,4 kV įtampos transformatorinėse ir 0,38 kV oro ir oro kabelinėse linijose

su pakartotinu nulinio laido įžeminimu – ne rečiau kaip kas 12 metų. Atkasant gruntą

pasirinktinai, reikia tikrinti 2% oro linijų įžemintųjų atramų įžemintuvus.

Oro linijų atramų įžemintuvus atkasant gruntą ruožuose, kur intensyvi korozija, įmonės

vadovo nurodomuoju dokumentu reikia tikrinti dažniau.

Siekiant patikrinti saugiklių lydymosi srovių arba automatinių išjungiklių atkabiklių

nuostatų atitikimą trumpojo jungimo srovei, elektros įrenginiuose periodiškai, bet ne rečiau

kaip 1 kartą per 2 metus turi būti atliekamas apsaugos suveikimo patikrinimas esant

trumpajam jungimui.

Po kiekvieno elektros įrenginio perstatymo ir naujo sumontavimo (iki 1000 V elektros

įrenginiuose) prieš jo įjungimą reikia patikrinti apsaugos suveikimą nuo trumpojo jungimo

srovės matuojant grandinės fazė – nulis varžą arba trumpojo jungimo srovę.

Elektros įrenginiuose iki 1000 V panaudoti žemę vietoje nulinio laido negalima.

Elektros įrenginiuose naudojant apsauginio atjungimo įtaisus, reikia juos tikrinti pagal

gamintojo rekomendacijas ir elektros įrenginių bandymo normas.

55

Apsauga nuo viršįtampių

Vartotojo elektros įrenginiai turi būti saugomi nuo atmosferinių ir vidinių viršįtampių.

Apsauga turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus.

Elektros linijos, atvirosios ir uždarosios skirstyklos, skirstomieji įrenginiai ir pastotės

saugomi nuo tiesioginių žaibo smūgių ir atmosferinių viršįtampių impulsų, atsklindančių

elektros linijomis. Uždarųjų skirstyklų ir uždarųjų pastočių pastatai, taip pat pastočių

teritorijoje esantys pastatai ir statiniai (alyvos ūkio, elektrolizės įrenginių, degiųjų skysčių ir

dujų rezervuarų ir pan.) apsauga turi atitikti jiems nustatytus įrengimo reikalavimus.

Kiekvienais metais iki perkūnijų sezono pradžios tikrinama skirstomųjų įrenginių ir

elektros linijų apsaugos nuo viršįtampių būklė ir užtikrinamas šios apsaugos veiksmingumas

atmosferiniams ir vidiniams viršįtampiams.

Vartotojas registruoja įvykius, kai dėl perkūnijos atjungiami ir sugadinami skirstyklų

įrenginiai ir oro linijos. Remiantis užregistruota informacija atliekama apsaugos nuo

perkūnijos patikimumo analizė ir, jeigu reikia, parengiamos patikimumo padidinimo

priemonės.

Jeigu skirstykloje sumontuoti nestandartiniai aparatai ar kita įranga, jiems reikia

parengti atitinkamas apsaugos nuo perkūnijos priemones.

Ventiliniai iškrovikliai ir viršįtampių ribotuvai turi būti nuolat įjungti.

Ventilinių iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų profilaktiniai bandymai turi būti atliekami

pagal elektros įrenginių bandymų normas.

Generatorinės įtampos tinkluose, taip pat tinkluose, prie kurių yra prijungta aukštos

įtampos elektros variklių, įvykus vienfaziui įžemėjimui statoriaus apvijoje mašina turėtų

automatiškai atsijungti nuo tinklo, jei įžemėjimo srovė viršija 5 A. Kai įžemėjimo srovė

nesiekia 5 A, leidžiama dirbti 2 h, po to mašina turi būti atjungta. Nustačius, kad įžemėjimas

įvyko ne statoriaus apvijoje, vartotojo technikos vadovas savo nuožiūra gali leisti dirbti

besisukančiai mašinai iki 6 h.

Kondensatorių įrenginiai

Šios nuostatos taikomos pas vartotoją įrengtoms 0,4–10 kV įtampos, 50 Hz dažnio

kondensatorių baterijoms, kuriomis kompensuojama reaktyvioji galia ir reguliuojama įtampa.

Kondensatorių baterijos prijungiamos lygiagrečiai induktyviniams elektros tinklo

elementams.

Kondensatorių įrenginio techninė eksploatacija turi užtikrinti jo ilgalaikį ir patikimą

darbą. Kondensatorių įrenginį rekomenduojama valdyti ir jo baterijų darbo režimą reguliuoti

automatiškai.

Jeigu kondensatorių įrenginys ir elektros imtuvas turi bendrą komutacinį aparatą, jis gali

būti valdomas ranka, kartu įjungiant arba atjungiant elektros imtuvą.

Kondensatorių baterijos darbo režimai planuojami atsižvelgiant į sutartimi nustatytas

reaktyviosios energijos ir galios vertes. Kondensatorių baterijos darbo režimus tvirtina asmuo

atsakingas už elektros ūkį.

Jeigu kondensatorių baterijos darbo įtampa dėl įtampos padidėjimo tinkle lygi 1,1

vardinės, kondensatorių darbo trukmė negali viršyti 12 h per parą. Darbo įtampai viršijant 1,1

vardinės, kondensatorių bateriją būtina nedelsiant atjungti.

Jeigu įtampa pavienio kondensatoriaus gnybtuose (nuosekliai sujungtų kondensatorių)

viršija 1,1 vardinės, kondensatorių įrenginį būtina nedelsiant atjungti.

Kondensatorių baterijos patalpoje turi būti įtaisomas termometras oro temperatūrai

matuoti sudarant sąlygas stebėti jo rodmenis neatjungus kondensatorių baterijos ir nenukėlus

apsauginio atitvaro.

Neleidžiama įjungti kondensatorių baterijos darbui, jeigu kondensatorių aplinkos

temperatūra yra žemesnė už jų techniniame pase ar gamintojo dokumentacijoje nurodytą

žemiausią leistiną temperatūrą.

Kondensatorių baterijos patalpoje oro temperatūra negali viršyti jų techniniame pase ar

gamintojo dokumentacijoje nurodytos didžiausios leistinos temperatūros. Viršijus šią

56

temperatūrą, būtina imtis priemonių ventiliacijai pagerinti. Jeigu per valandą temperatūra

nesumažėja, kondensatorių baterija turi būti atjungta.

Kondensatorių baterijos kondensatoriai turi turėti eilės numerį, pažymėtą ant jų

korpuso.

Išjungus kondensatorių įrenginį, įjungti jį leidžiama ne anksčiau kaip po minutės, jeigu

jis turi tiesiogiai prijungtą iškroviklį, o 660 V ir aukštesnės įtampos kondensatorius – ne

anksčiau kaip po 5 minučių.

Keičiant saugiklius, kondensatorių baterija turi būti atjungta nuo tinklo ir turi būti

nutraukiama elektros grandinė tarp saugiklių ir kondensatorių baterijos. Jeigu nėra galimybės

nutraukti, saugikliai keičiami tik atlikus kontrolinę visų baterijos kondensatorių iškrovą

specialiu strypu. Kontrolinę iškrovą galima atlikti ne anksčiau kaip po 3 minučių nuo baterijos

atjungimo, jeigu gamintojo dokumentacijoje nenurodyta kitaip.

Kondensatorių bateriją būtina apžiūrėti, jos darbo įtampai arba aplinkos oro

temperatūrai priartėjus iki artimų didžiausioms leistinoms verčių, suveikus apsaugos įtaisams,

dėl normaliam baterijos darbui pavojingų išorinių poveikių, taip pat prieš įjungimą.

Elektros apšvietimas

Apšvietimo sistemų paskirtis – užtikrinti gerą matomumą darbo vietose, pakankamą

apšvietimą avarijų elektros sistemose atveju.

Darbinis ir avarinis apšvietimas turi atitikti patalpų, darbo vietų ir atvirų teritorijų

apšviestumo normas.

Avarinio apšvietimo šviestuvai turi skirtis nuo darbinio apšvietimo šviestuvų, turi būti

pažymėti skiriamaisiais ženklais arba būti kitokios spalvos.

Avarinį ir darbinį apšvietimą reikia prijungti prie skirtingų elektros šaltinių. Išjungus

pagrindinius maitinimo šaltinius, elektrinėse ir pastotėse, kur nuolat budi darbuotojai,

dispečeriniuose punktuose avarinis apšvietimas turi automatiškai persijungti prie

akumuliatorių baterijos arba prie kito elektros šaltinio.

Neleidžiama prie avarinio apšvietimo tinklo prijungti apkrovos, nepriklausančios

avariniam apšvietimui. Avarinio apšvietimo tinkle turi nebūti rozečių.

Skirstyklų koridoriuose su dviem išėjimais ir pereinamuosiuose tuneliuose apšvietimas

turi būti valdomas iš dviejų vietų.

Apšvietimo tinklo skyduose ir rinklėse greta visų jungiklių (kirtiklių, automatinių

jungiklių) turi būti užrašai su jungiklio pavadinimu, o greta saugiklių turi būti nurodyta

lyduko srovė.

Apšvietimo tinklą eksploatuojantis personalas privalo turėti apšvietimo tinklo schemas,

saugiklių, lydukų ir visų įtampų lempų atsargą. Visi budintys darbuotojai, net ir esant

avariniam apšvietimui, privalo turėti elektrinius žibintus.

Apšvietimo tinklą reikia apžiūrėti ir tikrinti:

• avarinio apšvietimo automatinius jungiklius – ne rečiau kaip kartą per mėnesį

dienos metu;

• avarinį apšvietimą, išjungiant darbo apšvietimą – 2 kartus per metus;

• darbo vietų apšviestumą matuoti prieš pradedant eksploatuoti ir prireikus;

• kilnojamųjų 12–50 V įtampos transformatorių ir šviestuvų izoliaciją bandyti 2

kartus per metus.

Elektrinio suvirinimo įrenginiai tai stacionarus ir kilnojamiu nuolatinės ir kintamos

srovės lankinio suvirinimo įrenginiai.

Atliekant suvirinimo darbus turi būti laikomasi standartų, priešgaisrinės saugos,

suvirinimo įrenginių gamintojų ir šio taisyklių skyriaus reikalavimų.

Suvirinimo srovės šaltiniai gali būti maitinami iš paskirstymo elektros tinklo, kurio

įtampa ne didesnė kaip 380 V.

Suvirinimo srovės šaltiniais visų rūšių lankiniam suvirinimui turi būti naudojami tik

specialiai tam skirti ir atitinkantys standartų reikalavimus suvirinimo transformatoriai ar

keitikliai (statiniai arba variklis – generatorius) su elektros varikliais arba vidaus degimo

varikliais.

57

Keli suvirinimo srovės šaltiniai, jungiami prie vieno suvirinimo lanko, turi būti sujungti

taip, kad tuščiosios veikos įtampa tarp virinamo gaminio ir elektrodo negalėtų viršyti šaltinio,

turinčio didžiausią tuščiosios veikos įtampą, įtampos vertės.

Elektros srovės grandinei nuo suvirinimo srovės šaltinio ir rankinio suvirinimo įrenginio

elektrodo laikiklio turi būti naudojami lankstieji kabeliai su degimo nepalaikančia izoliacija ir

apvalkalu.

Elektrinio suvirinimo įrenginio pirminėje grandinėje turi būti įrengtas komutavimo

(atjungimo) ir apsauginis aparatai.

Kilnojamųjų elektrinio suvirinimo įrenginių kabelis nuo komutavimo aparato iki

suvirinimo srovės šaltinio turi būti ne ilgesnis kaip 15 m.

Nuolatinės ir kintamos srovės elektrinio suvirinimo įrenginiai, skirti virinimui labai

pavojingose sąlygose (metalinių rezervuarų viduje, šuliniuose, tuneliuose, ant pontonų,

katiluose, laivų sekcijose ir t.t.) arba virinimui padidinto pavojingumo patalpose, privalo turėti

įtaisus, automatiškai atjungiančius tuščiosios veikos įtampą kai nutraukiama virinimo

grandinė arba sumažinančius šią įtampą esamose sąlygose iki leistinos reikšmės.

Virinant uždarose patalpose turi būti įrengtas (esant būtinumui) degimo produktų

vietinis siurbimas leidžiantis sugauti virinimo aerozolius jų susidarymo vietoje. Patalpų

vėdinimo sistemose turi būti įrengti filtrai apsaugantys nuo kenksmingų medžiagų išmetimo į

aplinką.

Neleidžiama atlikti suvirinimo darbų uždaruose slėginiuose induose (katilai, balionai,

vamzdynai) ir induose su degiomis ar sprogiomis medžiagomis. Neleidžiama virinti ar

pjaustyti cisternas, bakus, statines, rezervuarus ir kitus indus, kuriuose buvo degūs ir lengvai

užsidegantys skysčiai arba degios ir sprogios dujos, jei prieš atliekant darbus šios talpos

nebuvo kruopščiai išvalytos, išgarintos ir iš jų pašalintos dujos išvėdinus talpas.

Elektrinio suvirinimo įrenginių bandymai ir matavimai atliekami laikantis elektros

įrenginių bandymų normų ir gamintojų instrukcijų. Be to, šių įrenginių izoliacija turi būti

matuojama po ilgos pertraukos jų darbe ir esant matomiems mechaniniams pažeidimams, bet

ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėn.

Atsakomybę už elektrinio suvirinimo įrenginių eksploatavimą, jų kasmetinę techninę

priežiūrą ir suvirinimo darbų saugą nustato pareiginės instrukcijos, kurias nustatyta tvarka

patvirtina įmonės vadovas.

Elektrinio kaitinimo įrenginiai tai elektrinio kaitinimo įranginiai ir visų tipų elektrinio

kaitinimo įrenginiai, kuriuos eksploatuoja vartotojas. Elektrinio kaitinimo įrenginių įrengimas

ir išdėstymas privalo atitikti galiojančių standartų ir EĮĮT reikalavimus.

Šynų ir kontaktinių sujungimų įšilimo temperatūra ir srovės tankis elektrinio kaitinimo

įrenginių antrinių srovėlaidžių laidininkuose turi būti periodiškai tikrinamas.

Elektrinių krosnių ir elektrinių kaitinimo įrenginių (varžinių elektrinių kaitintuvų,

induktorių ir pan.) antrinių srovėlaidžių ir darbinių srovinių elementų izoliacijos varža turi

būti matuojama kiekvieną kartą, kai jie įjungiami po remonto bei kitais vietinėse instrukcijose

numatytais atvejais.

Elektrinių kaitinimo įrenginių priežiūros darbai daugiau kaip 2 m aukštyje nuo grindų

turi būti atliekami stacionariai įrengtose aikštelėse.

Prieš pripažįstant tinkamu naudoti elektrinį kaitinimo įrenginį, reikia atlikti jo

bandomąją eksploataciją ir „karštus“ bandymus vadovaujantis įrenginių gamintojų

dokumentuose nurodytais reikalavimais bandymų programai.

Elektrolizės įrenginiai. Elektrolizės įrenginių indai turi atitikti ir būti eksploatuojami

vykdant slėginių indų naudojimosi reikalavimus.

Eksploatuojant elektrolizės įrenginius būtina kontroliuoti:

• įtampą ir srovę elektrolizeriuose;

• vandenilio ir deguonies slėgį;

• skysčio lygius aparatuose;

• slėgių skirtumą vandenilio ir deguonies sistemose;

• elektrolito temperatūrą cirkuliavimo kontūre;

58

• dujų temperatūrą džiovinimo įrenginiuose;

• vandenilio ir deguonies švarumą aparatuose;

• vandenilio kiekį elektrolizerių patalpose. Normalūs ir ribiniai kontroliuojamųjų

parametrų dydžiai nustatomi pagal įrenginių gamintojo instrukciją ir atliktus bandymus.

Elektrolizės įrenginių technologinės apsaugos turi išjungti keitiklių agregatus (variklius-

generatorius) dingus maitinimo įtampai ir kai atsiranda šie nuokrypiai:

• didesnis kaip 2 kPa slėgių skirtumas deguonies ir vandenilio slėgio reguliatoriuose;

• didesnė kaip 2,0% vandenilio koncentracija deguonyje;

• didesnė kaip 1,0% deguonies koncentracija vandenilyje;

• didesnis negu vardinis slėgis sistemose;

• polių trumpieji jungimai;

• polių trumpieji jungimai su žeme (elektrolizeriams su centriniu dujų nuvedimu).

Automatiškai išsijungus elektrolizeriui, pasiekus +700C temperatūrą elektrolito cirkuliavimo

kontūre, padidėjus vandenilio koncentracijai elektrolizerio ir dujų analizatorių daviklių

patalpose iki l%, į valdymo skydą turi būti perduodamas signalas. Gavę signalą budintieji

darbuotojai turi apžiūrėti įrenginį ne vėliau kaip per 15 min.

Technologinei apsaugai išjungus įrenginį, budintieji darbuotojai jį gali įjungti tik

išaiškinę ir pašalinę išjungimo priežastį.

Eksploatuojant elektrolizės įrenginius reikia patikrinti:

• elektrolito tankį – ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

• įtampą elektrolizerių narveliuose – ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius;

• technologinių apsaugų, įspėjamosios ir avarinės signalizacijos veikimą bei atbulinių

vožtuvų būklę – ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Elektrolizeriai techniškai prižiūrimi ir

remontuojami įmonės vadovo nustatyta tvarka.

Elektrodiniai katilai tai elektrodiniai garo ir vandens šildymo katilai, nepriklausomai

nuo jų darbo slėgio ir vandens pašildymo temperatūros, kuriems energija tiekiama iš

pramoninio dažnio elektros šaltinių ir kurių įtampa iki ir virš 1000 V. Šie katilai skiriami

gyvenamųjų namų, visuomeninių, gamybinių ir komunalinių-buitinių pastatų bei pramoninių

ir žemės ūkio įrenginių šildymo sistemoms ir garo ar karšto vandens tiekimui į juos.

Leidžiama eksploatuoti tik tuos elektrodinius katilus, kurie pagaminti bendrovėse,

turinčiose reikiamas technines priemones ir užtikrinančias gaminių kokybės atitikimą

galiojantiems standartams ar nustatyta tvarka patvirtintoms techninėms sąlygoms.

Elektrodinių katilų ir vamzdynų šiluminė izoliacija privalo būti iš medžiagos, turinčios

mažą lyginamąjį svorį ir nedidelį šilumos laidumą. Izoliacijos išorinio paviršiaus temperatūra

neturi viršyti 55 oC.

Elektrodiniai katilai turi būti įrengiami atskiroje patalpoje, kurioje taip pat galima

išdėstyti technologinę įrangą bei apsaugos ir automatikos įtaisus. Elektrodinius katilus iki

1000 V įtampos galima įrengti gamybinėse patalpose kartu su kitais įrengimais. Katilinės

patalpoje turi būti drenažo įrengimai, leidžiantys avarijų ar remonto metu išleisti vandenį iš

šildymo ar karšto vandens tiekimo sistemų.

Elektrodinėje katilinėje su katilais virš 1000 V įtampos turi būti įrengta atskira

elektrotechninio personalo patalpa. Šioje patalpoje taip pat gali būti įrengtas televaldymo ir

telematavimų pultas bei apsaugos ir automatikos įtaisai.

Remiantis būtinybe išlyginti energijos vartojimo grafiką, neleidžiama šilumos tiekimo

sistemose eksploatuoti elektrodinių katilų, kurie neturi paleidimo ir reguliavimo įtaisų.

Elektrodiniuose katiluose turi būti įrengti automatikos įtaisai, leidžiantys juos atjungti pagal

užduotą darbo grafiką.

Prieš pripažįstant tinkamais naudoti virš 1000 V elektrodinius garo katilus juos reikia

nustatyta tvarka užregistruoti, patikrinti ir išbandyti.

Elektrodiniai katilai gali dirbti be pastovaus budinčio personalo, jei yra įrengti

automatikos ir televaldymo įtaisai, automatiškai arba iš valdymo pulto užtikrinantys normalų

elektrodinių katilų darbo režimą. Taip pat turi būti įrengti apsaugos įtaisai, sustabdantys katilą

59

pažeidus darbo režimą ir paduodantys sustabdymo signalą į valdymo pultą. Be to reikia

numatyti galimybę sustabdyti katilą tiesiogiai valdymo pulte.

Elektrodinių katilų galios reguliavimas neatjungus nuo įtampos neleidžiamas.

Elektrodinis katilas turi būti nedelsiant atjungtas, jei:

• gresia pavojus ar įvyko nelaimingas atsitikimas;

• dingo įtampa distancinio ir automatinio valdymo įrenginiuose ir visuose

kontroliniuose-matavimo prietaisuose;

• slėgis katile pakilo 10% virš leistino slėgio ir tebekyla;

• nutrūkus arba sumažėjus vandens suvartojimui per vandens šildymo katilą žemiau

minimalios leistinos ribos, o taip pat kitais atvejais, numatytais gamybinėje instrukcijoje.

Vietinėje gamybinėje instrukcijoje taip pat turi būti nurodyta avarinės būklės pašalinimo

ir elektrodinių katilų paleidimo tvarka.

Kiekvienam virš 1000 V įtampos katilui, įrengtam katilinėje, turi būti vedamas žurnalas,

į kurį įrašoma data, remonto rūšis, apžiūros rezultatai, žinios apie detalių keitimą, duomenys

apie avarines situacijas ir t.t.

Elektrodinių katilų iki 1000 V įtampos apžiūra vykdoma prieš kiekvieno šildymo

sezono pradžią, o virš 1000 V įtampos – su tam tikru periodiškumu, nustatytu pagal grafiką,

bet ne rečiau 1 kartą per mėnesį. Apžiūra atliekama pagal vietinės gamybinės instrukcijos,

patvirtintos atsakingo už Vartotojo elektros ūkį asmens, reikalavimus.

Apžiūros rezultatai ir gedimų šalinimo priemonės įrašomos į žurnalą, pasirašant apžiūrą

pravedusiam darbuotojui.

Katilams virš 1000 V įtampos planinis-profilaktinis remontas vykdomas pagal specialų

grafiką, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėn. Katilams iki 1000 V įtampos planinio-

profilaktinio remonto reikalingumą nustato Vartotojas arba remontą atliekanti organizacija,

atsižvelgdama į bandymo rezultatus.

Profilaktiniai bandymai ir matavimai elektrodiniams katilams turi būti atliekami pagal

elektros įrenginių bandymų normas.

Kilnojami elektros imtuvai tai gamybinėje veikloje naudojami nešiojami ir kilnojami

elektros imtuvai iki 1000 V įtampos, kurių konstrukcija leidžia juos perkelti rankomis

(nenaudojant transporto) į panaudojimo vietą, o taip pat imtuvai pagalbinei įrangai.

Organizuojant konkrečių kilnojamų elektros imtuvų (elektriniai instrumentai, elektros

mašinos, šviestuvai, suvirinimo įrenginiai, siurbliai, krosnelės, kompresoriai) bei jų

nešiojamos pagalbinės įrangos (skiriamieji ir žeminantys transformatoriai, dažnio keitikliai,

apsauginiai atjungimo įtaisai, kabeliai – prailgintojai ir t.t.) eksploatavimą, reikia įvertinti

jiems keliamus papildomus reikalavimus, kurie išdėstyti gamintojo dokumentuose,

galiojančiuose standartuose, saugos taisyklėse. Kilnojami elektros imtuvai bei jų pagalbinė

įranga privalo atitikti galiojančių standartų ar techninių sąlygų, patvirtintų nustatyta tvarka,

reikalavimus.

Kilnojami elektros imtuvai bei jų pagalbinė įranga, įskaitant ir pagamintus užsienyje, jei

privalomas jų sertifikavimas, privalo turėti atitikties sertifikatus.

Kilnojamus elektros imtuvus leidžiama naudoti tiktai pagal paskirtį, nurodytą jų pase.

Dirbti su kilnojamu elektros imtuvu, jei tam reikalinga elektrosaugos kvalifikacija, gali

dirbti tik instruktuoti darbuotojai ir turintys elektrosaugos kvalifikaciją.

Įjungti į tinklą ar atjungti iš tinklo kilnojamus elektros imtuvus naudojant kištukus ar

hermetinius sujungimus, atitinkančius elektrosaugos reikalavimus, gali darbuotojai turintys

leidimus dirbti su šiais imtuvais.

Įjungti į elektros tinklą ar atjungti iš tinklo kilnojamus elektros imtuvus, naudojant

išardomus kontaktinius sujungimus, privalo elektros tinklą eksploatuojantis PK kvalifikacijos

elektrotechninis personalas.

Vartotojo vadovo potvarkiu turi būti paskirtas PK kvalifikacijos atsakingas darbuotojas

(ar keli darbuotojai), kuriems pavedama palaikyti kilnojamų elektros imtuvų bei jų pagalbinės

įrangos tinkamumą eksploatuoti bei atlikti profilaktinius patikrinimus. Šie darbuotojai veda

šių imtuvų ir jų įrangos registracijos, patikrinimų ir remonto Žurnalą.

60

Kilnojamus elektros imtuvus bei jų pagalbinę įrangą reikia periodiškai tikrinti, ne rečiau

kaip vieną kartą per 6 mėnesius, įrašant patikrinimų rezultatus į šių imtuvų ir jų įrangos

registracijos, patikrinimų ir remonto Žurnalą.

Kilnojamų elektros imtuvų bei jų pagalbinės įrangos periodinio patikrinimo darbai:

• išorinė apžiūra;

• darbo tuščia eiga patikrinimas ne trumpiau kaip 5 minutes;

• izoliacijos varžos matavimas;

• 01 ir 1 klasės elektros imtuvų bei jų pagalbinės įrangos įžeminimo grandinės

tvarkingumo patikrinimas. Eksploatuojant kilnojamus elektros imtuvus bei jų pagalbinę

įrangą reikia atlikti jų techninę priežiūrą, bandymus, matavimus ir planinius remontus,

vadovaujantis gamintojų nurodymais, kurie pateikiami šių elektros imtuvų bei jų pagalbinės

įrangos dokumentuose.

Po remonto kiekvieną kilnojamą elektros imtuvą ir pagalbinę įrangą reikia išbandyti

laikantis galiojančių standartų, gamintojo nurodymų ir elektros įrenginių bandymų normų.

Neleidžiama eksploatuoti kilnojamus 0 klasės elektros imtuvus, esančius ypač

pavojingose patalpose ir pavojingose patalpose.

Bandymo stočių ir laboratorijų elektros įrenginiai

Šie įrenginiai tai įmonių, įstaigų ir organizacijų bandymo stočių ir laboratorijų elektros

įrenginiai, jų tarpe ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos mokymo laboratorijų elektros

įrenginiai.

Bendrieji elektrosaugos reikalavimai bandymo stotims ir laboratorijoms įrengti:

Bandymų lauke, kuriame bandymams naudojamas nutekantis vanduo, turi būti vandens

kanalizacija.

Bandant alyva užpildytus įrengimus, turi būti įrengtas alyvos nuleidimas ir imtasi

priemonių, kad alyva neišsilietų.

Bandymo stotyje ir laboratorijoje turi būti pilnas bandymo stendų schemų komplektas.

Visi elementai turi turėti aiškią markiruotę, atitinkančią schemas ir brėžinius.

Visi bandymo stočių ir laboratorijų nuolatinių elektrinių sujungimų schemų pakeitimai

gali būti padaryti tik atsakingam už elektros įrenginį asmeniui leidus, ir tai turi būti pažymėta

brėžiniuose ir schemose.

Bandymų laukas turi būti aptvertas nuolatiniais arba laikinais aptvarais, kad negalima

būtų atsitiktinai prisiliesti prie nuogų arba izoliuotų srovinių dalių.

Atstumas nuo bandymo įrengimo ir bandomų objektų iki nuolatinių įžemintų aptvarų ir

dalių, taip pat nuo sienų turi būti ne mažesnis:

a) impulsinei įtampai: iki 100 kV – 0,5m; iki 1000 kV – 2,5m; iki 150 kV – 0,75m;iki

1500 kV – 4,5m; iki 400 kV – 1m; iki 2000 kV – 5m; iki 500 kV – 1,5m; iki 2500 kV – 6m;

b) pramoninio dažnio (efektyvinės reikšmės) ir nuolatinės srovės įtampai: iki 6 kV –

0,17m; iki 100 kV – 1m; iki 10 kV – 0,23m; iki 250 kV – 1,5m; iki 20 kV – 0,3m; iki 400 kV

– 2,5m; iki 50 kV – 0,5m; iki 800 kV – 4m;

P A S T A B A . Atstumai iki laikinų aptvarų turi būti dvigubai didesni už nurodytus.

Iš viršaus atviri nuolatiniai aptvarai turi būti ne žemesni kaip 1,7 m, o laikini aptvarai

(skydai, uždangalai, izoliaciniai antdėklai, aptvarai-narveliai), pagaminti iš medžio, – ne

žemesni kaip 1,8 metro.

Jei bandymo metu leidžiama būti žmonėms viduje aptvarų, bandymų lauko nuolatinių

aptvarų durys turi atsidaryti į išorę arba būti atstumiamos.

Durų užraktai turi būti savaime užsirakinantys, o durys turi atsidaryti rankena iš vidaus

be rakto.

Gamybinėse patalpose įrengti valdymo pultai turi būti aptverti. bandymo stočių,

laboratorijų pultai gali būti neaptverti, jei jie yra įrengti atskirose patalpose, arba jei pultas yra

tokios konstrukcijos, kad negalima prieiti prie jo srovinių dalių, visiškai neišjungus įtampos.

Kai po prijungimo punktais yra įrengti praėjimai, jų srovinės dalys turi būti aptvertos iš

apačios stacionariniais tinkleliais arba bandymo metu – kilnojamais aptvarais.

61

Kai naudojamos atvirai įrengtos kenotrono lempos, turi būti numatytos priemonės,

apsaugančios darbuotojus nuo rentgeno spindulių kenksmingo veikimo ne plonesniais kaip

0,5 mm metaliniais ekranais.

Bandymų lauko įrenginių ir stendų aptvaruose turi būti durys su blokuote, signalizacija

ir įspėjimo plakatais.

Bandymų lauko aptvarų blokuotė turi atitikti šiuos reikalavimus:

• atidarant duris, iš bandymų lauko (stendo) turi visiškai išsijungti įtampa;

• kai durys yra atviros į bandymo lauka (stendą), turi būti neįmanoma įjungti įtampos.

Įtampos įjungimą į bandymų lauką turi sekti garso ir šviesos signalai. Bandymo metu, kuris

atliekamas bandymų lauke, neaptvertame iš viršaus, turi būti numatyta blokuotė arba turi būti

imtasi priemonių, kurios neleistų judėti krano kabliui virš bandymų lauko, kai galimas

elektrinis pramušimas iš bandymų lauko į kablį.

Bandymo stende turi būti numatytas visų maitinimo šaltinių atjungimas bendru

komutaciniu aparatu. Daug dėmesio reikia kreipti į galimą atgalinę įtampos transformaciją.

Transformatoriai elektriniam izoliacijos atsparumui bandyti turi turėti automatinį

jungtuvą įtampai išjungti, pramušus izoliaciją, ir didele varžą trumpojo sujungimo srovėms

apriboti.

Saugumui užtikrinti reikia taikyti padidintas apšviestumo normas:

• matavimų prietaisų skalėms – 150 lx

• komutacinei aparatūrai – 100 lx

• bandomiems objektams – 50 lx Bandymo stotyje ir laboratorijoje turi būti numatytas

avarinis apšvietimas. Prie bandymų lauko durų turi būti įrengti šviesos signalo žibintai ir

įspėjimo plakatai. Bandymo stoties valdymo pultas turi būti pastatytas taip, kad bandymus

atliekančiam asmeniui bandymų laukas būtų tiesioginio matymo zonoje. Jei gamybiniuose

įrenginiuose šio reikalavimo negalima įvykdyti, turi būti numatytas telefono ryšys ir įspėjimo

garsinė signalizacija.

Bandymo stočių ir laboratorijų valdymo pultuose turi būti signalinės lempos, įjungtos į

grandines:

• aparatų, kuriais įjungiama įtampa į prijungimo punktus;

• bandymų laukų aptvarų durų blokuočių.

Visi įrengimų metaliniai korpusai turi būti įžeminti. Jei pagal bandymo sąlygas

prietaisas arba bandomasis objektas neturi būti įžemintas, tai jis turi būti aptvertas.

Prieš įjungiant į bandymų lauką bandymo įtampą, operatorius turi duoti įspėjantį garso

arba šviesos signalą ir žodžiu pranešti: „Įjungiu įtampą“.

Kilnojamieji kabeliai ir laidai, kurie naudojami bandomiesiems gaminiams prijungti ir

laikinoms schemoms sujungti, turi būti periodiškai iš išorės apžiūrimi ir prireikus bandomi

vietos instrukcijos nustatytais terminais. Naudojami laidai ir kabeliai būti su antgaliais.

Bandymo stoties ir laboratorijos darbuotojai turi žinoti vietas, kuriose yra visos

bandymo stoties ir kiekvieno stendo avarinio įtampos išjungimo mygtukai.

Vienu metu atliekant bandymus prie gretimų stendų (bandymo laukuose), turi būti

imtasi priemonių, užtikrinančių saugų darbą prie visų stendų.

Elektros įrenginių bandymo maitinimo grandinėje turi būti ne mažiau kaip du

nutraukimai, iš kurių vienas matomas.

Stacionariniuose įrenginiuose, sujungiant bandymo schemą, bandymo transformatoriaus

aukštos įtampos išvadai paprastai turi būti įžeminti įjungiant įžeminimo peilius, o laikinose

schemose – lazda uždedant lanksčius įžeminimo laidininkus.

Visus nestandartinius bandymus gamybiniuose bandymo įrenginiuose ir mokymo

darbus laboratorijose turi atlikti ne mažiau kaip du žmonės.

Leidžiama atlikti masinius (kontrolinius) bandymus vienam asmeniui, esant aukštesnei

kaip 1000 V įtampai, jei bandymo stendas aptvertas ir yra blokuotė, neleidžianti prieiti prie

svorinių dalių, turinčių įtampą.

Besimokantieji, kurie dirba mokymo laboratorijose, naudojant aukštesnę kaip 1000 V

įtampą, turi būti leidžiami dirbti tik po instruktažo ir pasirašę instruktažo žurnale.

62

Besimokančiųjų skaičius, tuo pačiu metu dirbančių vadovaujant dėstytojui, mokymo

laboratorijose naudojant aukštesnę kaip 1000 V įtampa, turi būti ne didesnis kaip aštuoni

žmonės kiekvienam dėstytojui.

Visi elektros įrengimai ir aparatai (elektros mašinos, transformatoriai, izoliatoriai,

kabeliai ir pan.) elektriškai ir mechaniškai turi būti bandomi pagal vietos (gamyklos)

instrukciją, kuri numato priemones darbuotojams apsaugoti nuo srovės smūgių ir kitų pavojų

gamyboje.

Elektros įrenginiai sprogiose zonose

Sprogiųjų mišinių klasifikavimas

Potencialiai degūs ir sprogūs dujų, skysčių garų arba lašelių (rūko), dulkių bei plaušelių

ir atmosferos oro mišiniai, atsižvelgiant į tarpelių apgaubų sandūros vietose plotį, per kurį

vidinis sprogimas (liepsna) specifinėmis sąlygomis neperduodamas į supančią aplinką už

apgaubo, esant bet kokiai mišinio koncentracijai, skirstomi į 4 kategorijas: I kategorija - > 1

mm, IIA kategorija - > 0,9 mm, IIB kategorija - > 0,5 iki 0,9 mm ir IIC – iki 0,5 mm.

Potencialiai degūs ir sprogūs dujų, skysčių garų arba lašelių, dulkių bei plaušelių ir oro

mišiniai, atsižvelgiant į jų užsidegimo (uždegančio paviršiaus) temperatūrą, skirstomi į

temperatūrines klases, pateiktas žemiau. Užsiliepsnojančiųjų dujų ir garų kategorijos ir

temperatūrinės klasės pateiktos Europos standartuose EN-60079-20, 1996, ir EN-60079-12,

1978. Temperatūrinė

klasė Užsidegimo temperatūra, 0C

Aukščiausia leistinoji paviršiaus

temperatūra 0C

T1 > 450 450

T2 > 300 iki 450 300

T3 > 200 iki 300 200

T4 > 135 iki 200 135

T5 > 100 iki 135 100

T6 > 85 iki 100 85

Įrangos, skirtos naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, žymėjimas

Elektros įranga, skirta naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, klasifikuojama pagal jos

apsaugos lygį, joje panaudotas apsaugos priemones, mišinių, kurių aplinkoje ji gali būti

naudojama, kategorijas ir temperatūrines klases.

Nustatytos dvi skirtos naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje įrangos grupės:

• I grupei yra priskiriama įranga, naudojama šachtose, ir šachtų antžeminės įrangos

dalys, kurios gali tapti pavojingomis dėl šachtų dujų ir (arba) dėl degiųjų dulkių;

• II grupei yra priskiriama įranga, naudojama kitose vietose ir kuri gali tapti

pavojinga sprogiojoje aplinkoje.

Pagal užtikrinamą apsaugos lygį nustatytos dvi I grupės įrangos kategorijos: M1 (labai

aukšto apsaugos lygio) ir M2 (aukšto apsaugos lygio).

Pagal užtikrinamą apsaugos lygį nustatytos trys II grupės įrangos kategorijos:

1 kategorijai priklauso įranga, užtikrinanti labai aukštą apsaugos lygį. Ji naudojama

tose vietose, kur sprogioji aplinka būna dėl oro ir dujų arba skysčių garų bei lašelių

mišinių, arba oro ir dulkių bei plaušelių mišinių nuolat, arba dažnai, arba ilgai.

2 kategorijai priklauso įranga, užtikrinanti aukštą apsaugos lygį. Ji naudojama tokiose

vietose, kur sprogioji aplinka gali susidaryti dėl oro ir dujų arba skysčių garų bei lašelių

mišinių, arba oro ir dulkių bei plaušelių mišinių.

3 kategorijai priklauso įranga, užtikrinanti normalų apsaugos lygį. Šios kategorijos

įranga naudojama vietose, kur tikimybė susidaryti oro ir dujų arba skysčių garų bei

lašelių mišinių, arba oro ir dulkių bei plaušelių mišinių sprogiajai aplinkai yra maža,

arba tokios sąlygos susidaro retai ir trunka trumpai.

Pagal Europos standartus potencialiai degiai ir sprogiai aplinkai skirtoje įrangoje

naudojami tokie apsaugos nuo sprogimo būdai:

63

• panardinimas į alyvą (sutartinis žymuo „o“) taip, kad negalėtų uždegti degiosios ir

sprogiosios aplinkos, kuri gali būti virš tirpalo arba apgaubo išorėje;

• padidinto slėgio apgaubas (sutartinis žymuo „p“);

• užpildymas milteliais (sutartinis žymuo „q“);

• ugniai atsparus apgaubas (sutartinis žymuo „d“);

• padidintoji sauga (sutartinis žymuo „e“) – apsaugos būdas, kai papildomos

priemonės taikomos taip, kad būtų suteikta papildoma sauga nuo galinčios kilti pernelyg

didelės temperatūros ir nuo elektros lankų bei kibirkščių atsiradimo elektros aparato viduje ir

išorinėse dalyse, kur normaliai veikiant elektros lankai ir kibirkštys nesukeliami;

• savaimingoji sauga (sutartinis žymuo „i“) – apsaugos būdas, kai įrangoje panaudotos

vidinės saugios elektros grandinės;

• kapsulinė sauga (sutartinis žymuo „m“) – apsaugos būdas, kai pavojų keliantys

įrangos elementai įrengti sandariose kapsulėse ir yra izoliuoti nuo potencialiai degios ir

sprogios aplinkos;

• n apsauga (sutartinis žymuo „n“) – apsaugos būdas, kai elektros įrenginys yra taip

sukonstruotas ir pagamintas, kad normalios veikos ir tam tikromis nenormalios veikos

sąlygomis, mažai tikėtinas sprogios dujų aplinkos uždegimas.

Visa įranga, skirta naudoti potencialiai degioje ir sprogioje aplinkoje, turi būti aiškiai ir

neištrinamai pažymėta nurodant šią būtiną pagrindinę informaciją (žr. Potencialiai sprogių

aplinkų reglamentas): gamintojo pavadinimą ir adresą; CE atitikties žymenį; seriją arba tipą;

serijos numerį, jei jis yra; pagaminimo metus, bei papildomą informaciją (apsaugos nuo

sprogimo ženklą – ex, įrangos grupės simbolį, įrangos kategorijos simbolį ir kt.).

Ženklinant įrangą gali būti nurodomi ir kiti papildomi duomenys, pvz., vardinė įtampa,

srovė, galia ir pan. Šiuo atveju temperatūrinė klasė arba temperatūros vertė nenurodomos.

Vietų, kur gali susidaryti potencialiai sprogi aplinka, klasifikavimas

Vietos, kur gali susidaryti sprogioji aplinka, yra laikomos pavojingomis darbuotojų

sveikatai ir saugai. Tokiose vietose turi būti imamasi ypatingų atsargumo priemonių įrengiant

ir naudojant elektros įrangą.

Atsižvelgiant į pavojingų mišinių sudėtyje esančias degiąsias medžiagas vietos, kur gali

susidaryti sprogioji aplinka, skirstomos į:

• vietas, kur pavojingus mišinius sudaro degiosios dujos ir lengvai garuojančių degiųjų

skysčių garai arba skysčių lašeliai ir atmosferos oras (sutartinis žymuo G);

• vietas, kur pavojingus mišinius sudaro lengvai užsiliepsnojančių degiųjų medžiagų

dulkės arba plaušeliai ir atmosferos oras (sutartinis žymuo D).

Pavojingos vietos klasifikuojamos į zonas pagal sprogiosios aplinkos susidarymo dažnį

(tikimybę) ir jos išsilaikymo trukmę:

• 0 zona – vieta, kurioje nuolatos, ilgai arba dažnai būna sprogioji aplinka, kurią

sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, skysčių garų arba lašelių mišiniai.

• 1 zona – vieta, kur kartais esant normaliai darbo eigai tikėtina, kad gali susidaryti

sprogioji oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, skysčių garų arba skysčių lašelių mišinių

aplinka.

• 2 zona – vieta, kur esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogioji oro ir

lengvai užsiliepsnojančių dujų, skysčių garų arba skysčių lašelių mišinių aplinka, tačiau jei

tokia aplinka susidaro retai, mažai tikėtinų avarijų ir stichinių nelaimių atvejais, ji išlieka tik

trumpai.

• 20 zona – vieta, kur sprogioji lengvai užsiliepsnojančių ore debesies pavidalu

tvyrančių dulkių arba plaušelių aplinka būna nuolatos, ilgai arba dažnai.

• 21 zona – vieta, kur normaliomis eksploatacijos sąlygomis tikėtina, kad gali

susidaryti sprogioji oro ir lengvai užsiliepsnojančių ore debesies pavidalu tvyrančių dulkių

arba plaušelių mišinių aplinka.

• 22 zona – vieta, kur esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogioji oro ir

lengvai užsiliepsnojančių debesies pavidalu ore tvyrančių dulkių arba plaušelių su oru mišinių

aplinka, tačiau jei tokia aplinka susidaro, ji būna tik trumpai.

64

Pavojingų vietų klasifikavimas turi būti atliekamas kvalifikuoto personalo, išmanančio

sprogiųjų medžiagų savybes, gamybos procesą ir technologinę bei elektros įrangą,

dalyvaujant saugos ir sveikatos apsaugos specialistams, projektuotojams ir kitam inžineriniam

bei eksploataciniam personalui.

Pavojingos zonos dydis daugiausia priklauso nuo užsiliepsnojančių medžiagų fizinių ir

cheminių savybių ir technologinio proceso ypatumų. Esminę įtaką turi išsiskiriančių dujų ir

garų žemiausia užsiliepsnojimo temperatūra (LEL), nuotėkio intensyvumas, nusakomas

išmetamųjų dujų arba garų bei dulkių kiekiu per laiko vienetą, nuotėkio trukmė, reliatyvus

dujų ir garų tankis, skysčių lakumas, nuotėkio šaltinio geometriniai parametrai, aplinkos oro

parametrai – temperatūra, slėgis, drėgmė, vėdinimo sistemos darbo sąlygos ir kt. Pavojingos

zonos dydis turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju.

5. NORMINIAI TEISĖS AKTAI IR DOKUMENTAI

Elektros inžinerijos studijų krypties studentai privalo žinoti norminius teisės

aktus bei kitus dokumentus reglamentuojančius elektros įrenginių eksploatavimą, įrengimą,

naudojimą, saugą darbe.

Pateikiama pagrindinių dokumentų apžvalga su nuorodomis į konkrečius

leidinius.

Pagrindiniai dokumentai

1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr.66-1984; 2004,

Nr.107-3964 (toliau vadinama – Elektros energetikos įstatymas (L1).

2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, nr.56-2224) (toliau vadinama

– Energetikos įstatymas) (L2).

Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu ir Energetikos įstatymu parengti ir patvirtinti

dokumentai:

3. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos 2007-01-31 Lietuvos

Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.4-40 (L3, psl.17).

4. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

ūkio ministro 201-01-31 įsakymu Nr. 4-40 (L3, psl.17).

5. Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrenginių taisyklės, patvirtintos

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr.4-40 (L3, psl.29).

6. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos

Respublikos ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr.4-40 (L3, psl. 315).

7. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio

ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-06-30 įsakymu Nr.4-258

(L4, psl.8).

8. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-06-30 įsakymu Nr.4-

257 (L4, psl.49).

9. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės,

patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2004-04-29 įsakymu Nr.4-140/D1-232 (L4, psl.72).

10. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr.1-100 (L5, psl.).

11. Elektros tinklų apsaugos taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 2010-03-29 įsakymu Nr.1-93 (L5, psl.73).

12. Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-05 įsakymu Nr.1-80.

65

13. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr.1-38 (L6, psl.3).

Dokumentų apžvalga

1. Elektros energetikos įstatymas

Elektros energetikos įstatymas nustato elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo

ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindus, taip pat elektros energijos

paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius bei sąlygas, skatinančias konkurenciją elektros

energetikos sektoriuje. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės

aktais (plačiau literatūroje L1 nuo 1 iki 5 psl.)

2. Energetikos įstatymas

Elektros įstatymas reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos sektoriaus

plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą.

Pagrindinės sąvokos nagrinėjant Energetikos įstatymą:

Energetika – energetikos veiklą apimanti ūkio dalis.

Energetikos veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar energijos

žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą,

tiekimą, , prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą.

Energija – elektros ir šilumos energija. Energija yra laikoma preke.

Energetikos sektoriai – energetikos sritys, tiesiogiai susijusios su kuria nors energijos

išteklių ar energijos rūšimi: elektra, šiluma, branduoline energija, gamtinėmis dujomis,

kietuoju kuru, nafta, naftos produktais, atsinaujinančiais energijos ištekliais.

Energijos ištekliai – gamtos ištekliai ir jų perdirbimo produktai, kurie naudojami energijai

gaminti.

Visos Energetikos įstatyme naudojamos sąvokos literatūroje L2 nuo 1 iki 3 puslapio.

Energetikos įstatyme apibrėžiama energetikos veiklos reguliavimo tikslai, aptariamos

energetikos valdymo institucijos bei jų kompetencijos, numatoma Nacionalinės energetikos

strategija, nurodoma energetikos veiklos ypatumų, energijos ir energijos išteklių kokybės

dokumentavimas, aptariami energetikos sektoriaus reguliavimo pagrindiniai aspektai, tai

kainos, licenzijos, leidimai, energetikos kontrolė, apskaita, aptariama kita veikla susijusi su

energetika. Plačiau skaityti literatūroje L2 nuo 3 iki 18 psl.

3. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės

Taisyklės nustato elektros inžinerinių tinklų, visų tipų laidininkų, elektros aparatų

parinkimo, elektros apskaitos ir elektrinių dydžių matavimo, elektros įrenginių įžeminimo ir

apsaugos nuo viršįtampų ir įrenginių, pripažįstamų tinkamais naudoti, bandymų bendruosius

reikalavimus.

Pagrindinės sąvokos ir santrumpos:

Aktyvioji dalis – vidutinės faktinės apkrovos per apibrėžtą laiko intervalą ir maksimalios

(vardinės) apkrovos santykis.

Apsauginis įžeminimas – pasyviųjų elektros įrenginio dalių įžeminimas žmonėms

apsaugoti nuo pavojingos elektros srovės poveikio.

Apsauginis laidininkas (PE) – laidininkas (laidas, šyna), jungiantis iki 1000 V įtampos

įrenginių pasyviąsias dalis su trifazio generatoriaus arba transformatoriaus tiesiogiai įžeminta

neutrale, o nuolatinės srovės tinkle – su šaltinio tiesiogiai įžemintu poliumi.

Apsauginis nulinis laidininkas (PEN) – laidininkas (laidas, šyna), vienu metu atliekantis ir

apsauginio laidininko (PE) ir nulinio laidininko (N) funkcijas.

Apsaugos įtaisas - įtaisas, automatiškai išjungiantis saugomą elektros grandinę, atsiradus

trumpajam jungimui ar kitam nenormaliam režimui.

Atvadas – elektros inžinerinio tinklo dalis nuo laidų arba kabelio gnybtų oro linijos

atramoje ar kabelio gnybtų kabelių spintoje iki įvadinės apskaitos spintos (skydo) arba

įvadinės apskaitos skirstomosios spintos (skydo).

66

Atviroji instaliacija – instaliacija ant pastatų ir kitų statinių sienų. Lubų, kitų statybinių

konstrukcijų, atramų ir pan. Atviroji instaliacija naudojama stacionarioji ir nestacionarioji.

Elektros apskaitos prietaisas (toliau –skaitiklis) – elektros energijos kiekio apskaitos

prietaisas ir juos valdantis laikrodis.

Elektros energijos šaltinis – elektrinė, transformatorių pastotė, skirstomasis punktas,

transformatorinė ar atskiras elektros generatorius, iš kurių elektros energija persiunčiama

vartotojų elektros imtuvams.

Elektros imtuvas – aparatas, mechanizmas arba prietaisas, kuriame elektra keičiama į kitos

rūšies energiją.

Elektros instaliacija (toliau – instaliacija) -elektros inžinerinis tinklas arba elektros

inžinerinė sistema, kurią sudaro laidų, kabelių ir jų tvirtinimo elementų, laikančiųjų

apsauginių konstrukcijų ir detalių visuma.

Elektros inžinerinis tinklas (elektros tinklas) - tarpusavyje sujungtų oro ir kabelių elektros

linijų, transformatorių, skirtų elektrai perduoti ir skirstyti, visuma.

Elektros įrenginys - techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, elektros

inžinerinis tinklas, statinio elektros inžinerinė sistema, jų pagalbiniai įtaisai ir pan.), skirta

elektros energijai gaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti ir (arba) vartoti.

Elektros įrenginių įrengtoji galia –prie elektros tinklo prijungtų vartotojo galios

transformatorių ir elektros imtuvų (variklių, elektroninių katilų ir pan.) galia, kai vartotojo

elektros įrenginiai prijungti prie 1000 V arba aukštesnės įtampos. Kai vartotojo elektros

įrenginiai prijungti prie žemesnės negu 1000 V įtampos elektros tinklo, tai elektros įrenginių

įrengtoji galia yra visų vartotojo elektros tinkle prijungtų elektros imtuvų galia.

Įžeminimas – elektros įrenginio pasyviųjų dalių sujungimas su įžeminimo įrenginiu.

Leistinoji ilgalaikė srovė – didžiausia per laidininką tekančios ilgalaikės srovės vertė,

kuriai tekant laidininkas iškyla iki didžiausios (esamomis aušinimo sąlygomis) jo izoliacijai

arba laidininkui ir laidininko sujungimo vietai leistinos temperatūros.

Leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kuri vartotojui tiekiama iš operatoriaus ar

tiekėjo tinklo bet kuriuo metu ir kuri nurodoma vartotojams išduotame techninių sąlygų

apraše.

Pagrindinė izoliacija – srovinių dalių izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo

tiesioginio prisilietimo prie srovinių dalių.

Paildomoji izoliacija – nepriklausoma izoliacija, skirta apsaugai nuo tiesioginio

prisilietimo prie srovinių dalių ir apsauganti nuo pavojingo elektros srovės poveikio, kai

pažeidžiama pagrindinė izoliacija.

Rezervinė linija - linija, skirta pagrindinėms linijos funkcijoms atlikti, sugedus pastarajai.

Skirstomasis tinklas - elektros energetikos sistemos dalis, kuria elektra persiunčiama

vartotojų elektros įrenginiams.

Trumpasis jungimas – įtampą turinčios elektros grandinės fazių (polių) susijungimas

tarpusavyje ir su žeme arba tik su žeme tiesiogiai įžemintos neutralės (įžeminto vidurinio

taško) tinkle.

Trumpojo jungimo srovė – srovė, tekanti trumpojo jungimo metu.

Kitos sąvokos nagrinėjant elektros įrenginių įrengimą literatūroje L3 nuo 17iki 26 psl.

Projektuojant bei eksploatuojant elektros inžinerinius tinklus, parenkant elektros įrenginių

schemas ir konstrukcijas būtina vadovautis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis

taisyklėmis (L3 psl. 17-104).

Elektros įrenginių įrengimo taisyklių pagrindiniai aspektai.

Elektros įrenginių įrengimo bendrieji reikalavimai ( II skyrius) L3, psl.26 nurodoma į

kokius norminius teisės aktus reikia atsižvelgti įrengiant elektros įrenginius, pateikiama šynų

žymėjimas esant kintamai ir nuolatinei srovei, reikalavimai šynų išdėstymui, nurodomos

pagrindinės priemonės, kurios būtinos, kad užtikrinti elektrotechnikos darbuotojų saugumą

įrengiant elektros įrenginius.

III šių taisyklų skyriuje (L3, psl.30) pateikiama bendrieji reikalavimai, kuriuos būtina

vertinti projektuojant elektros inžinerinius tinklus, tai elektros energetikos sistemos plėtros

67

galimybės, elektros nuotolių mažinimo galimybės, elektros imtuvų grupės, aptariama įtampos

lygiai ir jų reguliavimas bei reaktyviosios galios reguliavimas.

IV skyriuje (L3, psl.34) Laidininkų parinkimas, nurodomos sąlygos laidininkų skerspjūvio

parinkimui įšilant, laidininkų leistinosios ilgalaikės srovės, laidininkų skerspjūvių ekonominis

parinkimas, laidininkų izoliacijos atitikmuo leistinoms ilgalaikėms srovėms ir kita.

V skyriuje (L3, psl.43) aptariama elektros aparatų ir elektros linijų parinkimas pagal

trumpojo jungimo srovės poveikio sąlygas, laidininkų ir izoliatorių parinkimas, laidininkų

parinkimas pagal jų terminį atsparumą trumpojo jungimo srovei, laikančiųjų konstrukcijų

atsparumas mechaniniam trumpojo jungimo srovės poveikiui, kabelių parinkimas pagal

atsparumą ugniai bei aparatų parinkimas pagal komutacinę galią.

Taisyklių VI skyriuje Elektros energijos apskaita (L3, psl.49) pateikiami pagrindiniai

komercinės ir kontrolinės elektros energijos apskaitos reikalavimai, nurodoma skaitiklių

įrengimo vietos bei skaitiklių prijungimo reikalavimai.

Elektros dydžių matavimai VII taisyklų skyrius (L3, psl. 62). Šiame skyriuje nurodoma

kokius reikalavimus turi tenkinti elektros dydžių matavimo priemonės, pateikiami

reikalavimai srovės, įtampos, galios, dažnio matavimams, izoliacijos kontrolei.

VIII skyrius Elektros įrenginių įžeminimas ir apsauga nuo viršįtampių (L3, psl. 66) Čia

pateikiami reikalavimai elektros įrenginių įžeminimo, žmonių apsaugos nuo elektros srovės ir

įrenginių apsaugos nuo viršįtampių, aptariama iki 1000 V įtampos elektros tinkluose

naudojamos elektros tinklų sistemos, trumpojo jungimo srovių apsaugos atjungimo sąlygos,

pateikiama kokias įrenginių dalis reikia įžeminti arba įnulinti, nurodomi aukštesnės kaip 1000

V įtampos elektros įrenginių įžeminimo reikalavimai, nurodoma įžemintuvų rūšys.

IX skyriuje aptariami bandymai ir matavimai prieš pripažįstant elektros įrenginius

tinkamais naudoti.

X skyriuje aptariama Aplinkos apsaugos ir XI skyriuje Priešgaisrinės saugos

reikalavimai.

4. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės.

Taisyklės nustato oro ir kabelinių elektros linijų, elektros instaliacijos ir srovėlaidžių iki

400 kV įtampos (imtinai) įrengimo elektros sistemose reikalavimus.

Pagrindinės sąvokos ir santrumpos:

Apšvietimo srovėlaidis – srovėlaidis, skirtas elektrai siųsti šviestuvams ir kitiems mažos

galios elektros imtuvams.

Apšvietimo šyna – šyna, skirta šviestuvams ir nedidelės galios elektros imtuvams maitinti.

Atvadas – elektros inžinerinio tinklo dalis nuo laidų arba kabelio gnybtų OL atramoje ar

kabelio gnybtų kabelių spintoje iki įvadinės apskaitos spintos (toliau – ĮAS) arba įvadinės

apskaitos skirstomosios spintos (toliau – ĮASS).

Elektros linija – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią

gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai perduoti.

Išorinė instaliacija (lauko instaliacija) – elektros inžinerinis tinklas statinių, pastatų ir

pan. konstrukcijų išorėje. Naudojama atviroji ir paslėptoji lauko instaliacija.

Kabelis – izoliuotas laidininkas arba laidininkai, nuo išorinio poveikio apsaugoti

apvalkalu arba apvalkalu ir apsaugine danga.

Kabelių linija (toliau – KL) - elektrai arba silpnųjų srovių signalams perduoti skirta

elektros inžinerinio tinklo dalis, kurią sudaro vienas ar keli lygiagretūs oro arba požeminiai

kabeliai su jungiamosiomis, užtveriamosiomis galinėmis movomis, o alyvos pripildytose

linijose dar yra alyvos papildymo aparatai ir slėgio signalizavimo sistema.

Kabelių aukštas – ne žemesnė kaip 1,8 m kabeliams tiesti skirta statinio dalis.

Kabelių blokas - konstrukcija su kabeliams tiesti įrengtais kanalais ir jiems prižiūrėti

skirtais šuliniais.

Kabelių estakada – ilgas atviras, horizontalus arba nuožulnus inžinerinis statinys, skirtas

kabeliams tiesti. Naudojama pereinamoji arba nepereinamoji, įrengta ant žemės arba

nustatytame aukštyje nuo žemės kabelių estakada.

68

Kabelių galerija – kabeliams tiesti skirtas ilgas inžinerinis statinys su stogu ir sienomis

(uždara) arba be šoninių sienų (atvira), horizontalus ar nuožulnus. Kabelių galerija įrengiama

ant žemės (uždara) arba reikiamame aukštyje nuo žemės.

Oro kabelis (toliau – OK) – susukti izoliuoti, sustiprinti arba nesustiprinti faziniai laidai ir

sustiprintas, izoliuotas arba neizoliuotas nulinis laidas.

Oro kabelių linija (toliau – OKL) – elektros inžinerinis tinklas, skirtas elektrai persiųsti

atvirame ore nutiestais OK, pritvirtintais prie atramų ar statinių konstrukcijų.

Oro linija (OL) – elektros inžinerinis tinklas, skirtas elektrai persiųsti atvirame ore

nutiestais neizoliuotais arba izoliuotais prie atramų izoliatoriais pritvirtintais laidais.

Skirstykla – elektros įrenginys, skirtas elektrai priimti ir skirstyti, turintis komutavimo

aparatus, renkamąsias ir jungiamąsias šynas, pagalbinius įrenginius (kompresorius,

akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos įtaisus ir matavimo prietaisus.

Skirstomasis punktas (6-10 kV) - statinyje įrengti pirminio ir antrinio komutavimo

įrenginiai, skirti 6-10 kV įtampos elektrai skirstyti tam tikroje teritorijoje, kurioje yra dvi ir

daugiau šynų sekcijų, dvi ar daugiau įvadinių linijų, relinės apsaugos ir automatikos įtaisai,

savųjų reikmių arba 6-10 kV galios transformatoriai, 6-10 kV įtampos įvadinių ir išeinančių

linijų komutavimui naudojami jungtuvai.

Skirstomasis srovėlaidis - srovėlaidis, skirtas elektrai persiųsti nedidelės galios elektros

imtuvams.

Skirstomoji spinta - spinta su joje įrengtais komutavimo ir apsaugos aparatais, skirta

elektros imtuvams prijungti.

Srovėlaidis - įrenginys elektros energijai persiųsti, susidedanti iš neizoliuotų ar izoliuotų

laidininkų ir juos laikančių izoliatorių, apauginių gaubtų, laikančiųjų ir atraminių

konstrukcijų.

Trolėjinis srovėlaidis – srovėlaidis, skirtas elektrai judantiems elektros imtuvams

persiųsti.

Trosas (žaibosaugos lynas) – daugiavietis laidas su jame sumontuotu optiniu kabeliu arba

be jo, skirtas OL nuo tiesioginio žaibo smūgio apsaugoti. Tokiu trosu perduodami ir ryšio

signalai.

Kitos sąvokos nagrinėjant Elektros linijų ir instaliacijos įrenginio taisykles literatūroje L3

nuo 105 iki 110 psl. Montuojant elektros linijas, įrengiant instaliaciją privaloma vadovautis

Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis.

Pateikiami Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių pagrindiniai aspektai.

II šių taisyklių skyriuje (L23, psl. 110) Instaliacija, nurodoma galimi elektros laidų

skerspjūvių plotai, linijų tiesimo būdai, atviroji ir paslėptoji instaliacija patalpose, lauko

instaliacija.

III skyriuje (L3, psl. 119) Iki 35 kV įtampos srovėlaidžiai, nurodoma srovėlaidžių taikymo

sritys iki 1000 V ir aukštesnės kaip 100 V įtampos srovėlaidžiai bei aptariama lankstūs

aukštesnės kaip 1000 V įtampos srovėlaidžiai.

IV skyriuje (L3, psl.125) Elektros kabelių linijos, pateikiama kabelinių linijų įrengimo

reikalavimai atsižvelgiant į linijos paskirtį, svarbą, trasos pobūdį, klojimo būdą, kabelių

konstrukciją, aplinkos reikalavimus ir kita.

V skyriuje (L3, psl. 152) Iki 1000 V įtampos OL pateikiama oro linijų (OL) tiesimo

reikalavimai atsižvelgiant į OL konstrukcijos pobūdį, klimato sąlygas, galimas sankirtas bei

priartėjimus, atstumus iki kitų objektų, oro kabelinių linijų OKL tiesimo reikalavimai.

VI skyriuje (L3, psl.167) pateikiama aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL tiesimo visi

reikalavimai atsižvelgiant į visas galimas papildomas aplinkybes tai ir sankirtos, tiesimas per

užtvankas, pylimus, priartėjimas prie gaisrui pavojingų vamzdynų ir pan.

VIII skyriuje (L3, psl. 205) Atvadų ir I,AS įrengimas, pateikiami reikalavimai įrengiant

naujų bei rekonstruojamų gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų ir daugiau butų namų, sodo

namų, administracinės paskirties pastatų, maitinimo, gamybos, pramonės paskirties pastatų

bei kitų vartotojų įvadines apskaitos spintas (I,ASS), skirstomuosius skydelius.

69

5. Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės

Taisyklės nustato elektros įrenginių, tarp jų iki 1000 V įtampos elektros įrenginių ir kurių

įtampa aukštesnė kaip 1000 V – generatorių, transformatorių (autotransformatorių),

generatoriaus ir transformatoriaus blokų, elektros linijų, šynų, sinchroninių kompensatorių,

energetikos sistemos, elektrinių, elektros tinklų, taip pat kitų elektros įrenginių, tarp jų –

puslaidininkinių keitiklinių įrenginių, asinchroninių, sinchroninių ir nuolatinių srovės elektros

variklių, kondensatorių, relinės apsaugos ir automatikos bei teleinformacinių sistemų įrangos

įrengimo reikalavimus.

Pagrindinės sąvokos ir santrumpos.

Apsauga – atitinka relinės apsaugos sąvoką.

Apsauginis išjungimas – iki 1000 V įtampos elektros tinklo dalies automatinis išjungimas,

užtikrinantis nepavojingą žmogui srovės dydžio ir jos trukmės derinį, kai įtampą turinčios

dalys susijungia su pasyvosiomis dalimis arba pablogėja izoliacija.

Apsaugos įtaisas – įtaisas, automatiškai išjungiantis saugomą elektros grandinę, atsiradus

trumpajam jungimui ar kitam nenormaliam režimui.

Artimasis rezervavimas – trumpojo jungimo metu nesuveikusios relinės apsaugos ar dėl

gedimo neišsijungusio jungtuvo rezervavimas (gedimo išjungimas) tos pačios pastotės

apsaugomis ir jungtuvais.

Atvirkščiai priklausoma nuo srovės apsaugos suveikimo laiko charakteristika – tolydinė

apsaugos suveikimo laiko priklausomybė nuo kontroliuojamos srovės, kai suveikimo laikas

trumpėja didėjant srovei.

Automatinis elektros šaltinis – šaltinis, kuris vienas gali maitinti elektros imtuvus.

Dispečerinio valdymo sistema – centralizuoto dispečerinio valdymo punktų kompiuterinė

sistema, skirta dispečerinio valdymo funkcijoms atlikti.

Relinė apsauga – įtaisas ar jų visuma, sudaryta iš įvairios konstrukcijos relių,

mikroprocesorių, integralinių mikroschemų, kuri nuolatos kontroliuoja pagrindinius elektros

grandinės režimo dydžius ir trumpųjų jungimų bei nenormalių režimų metu paduoda

išjungimo komandą į atitinkamą komutavimo aparatą arba įjungia signalizaciją.

Relinė leistinoji parametro vertė – didžiausia ar mažiausia parametro vertė, kuri leidžia

elektros įrenginius eksploatuoti.

Skaičiuojamoji trumpojo jungimo srovė – trumpojo jungimo srovės, kurios elektros

įrenginio terminis arba mechaninis atsparumas tikrinamas ar kuriai parenkami relinės

apsaugos nuostatai, skaičiuojamoji vertė.

Smūginė trumpojo jungimo srovė – didžiausia trumpojo jungimo srovės, sukeliančios

didžiausias mechanines jėgas tarp srovinių įrenginių dalių, vertė.

Srovės ir įtampos apsauga – apsauga, turinti maksimaliosios srovės ir maksimaliosios

įtampos elementus, kuri suveikia padidėjus srovei ir sumažėjus įtampai (maksimaliosios

srovės apsauga su minimaliosios įtampos blokuote).

Srovės skirtuminė apsauga – įrenginys, išjungiantis elektros srovės grandinę, kai

skirtuminė srovė, tekanti per jo diferencialinį elementą, pasiekia srovės nuostatos vertę.

ADGR – automatinis dažnio ir aktyviosios galios reguliavimas.

ADN – automatinis dažninis nukrovimas.

ADN1 – pirmosios ADN grupės įtaisai, kurių paskirtis – stabdyti greitą dažnio žemėjimą.

ADN2 – antrosios ADN grupės įtaisai, kurių paskirtis – stabdyti lėtą dažnio žemėjimą.

AKĮ – automatinis kartotinis įjungimas.

AKĮSK – automatinis kartotinis įjungimas kontroliuojant jungiamųjų sistemų

sinchronizmo sąlygas.

ARĮ – automatinis rezervo įjungimas.

AŽR – automatinis žadinimo reguliatorius.

DAKĮ – automatikis kartotinis įjungimas atsikūrus sistemos dažniui (dažninis AKĮ).

GAKĮ – greitaveikis trifazis automatinis kartotinis įjungimas.

JRĮ – jungtuvo rezervavimo įtaisas, veikiantis, kai sutrikęs (sugedęs) jungtuvas trumpojo

jungimo metu neįvykdo išjungimo komandos (sutrikusio jungtuvo apsauga).

70

NAKĮ – trifazis automatinis kartotinis įjungimas netikrinant jungiamųjų sistemų

sinchronizmo sąlygų (nesinchroninis AKĮ).

SADN – speciali ADN grupė.

TAKĮ – trifazis automatinis kartotinis įjungimas.

TAKĮSK – trifazis automatinis kartotinis įjungimas, kontroliuojant jungiamųjų sistemų

sinchronizmo sąlygas.

VAKĮ – vienfazis automatinis kartotinis įjungimas.

VIsos kitos sąvokos ir santrumpos pateiktos literatūroje L3 nuo 213 iki 218 psl.

Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės sudaro 6 skyriai:

I – Bendrosios nuostatos (L3, psl.213). II – Iki 1000 V įtampos elektros įrenginių apsauga

(L3, psl. 28). III – Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginių apsauga (L3, psl. 223).

IV – Automatika ir teleinformacinės sistemos (L3, psl. 267). V – Antrinės grandinės (L3, psl.

294). VI – Įvairių elektros įrenginių apsauga (L3, psl. 303).

Šios taisyklės ypatingai svarbios projektuojant, įrengiant, valdant bei aptarnaujant

automatikos ir valdymo, apsaugos sistemas.

6. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės.

Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės nustato reikalavimus: kintamos

srovės iki 1000 V įtampos ir nuolatinės srovės iki 1500 V įtampos skirstykloms, įrengiamoms

patalpose ir lauke su skirstymo, valdymo ir relių skydais bei pultais, narvelių įrenginiai,

spintomis, rinklėmis ir šynų įvadais; aukštesnės kaip 1000 V įtampos kintamosios srovės

stacionarioms skirstykloms ir pastotėms; 100 kW ir aukštesnės vienetinės galios

puslaidininkių keitiklių agregatų stacionariams keitikliams pastotėms ir įrenginiams, skirtiems

vartotojų pramoniniams elektros įrenginiams maitinti ir stacionarioms rūgštinėms

akumuliatorių baterijoms įrengti.

Pagrindinės sąvokos:

Elektros skydinė – patalpa su elektros įrenginių (skydų, spintų) su komutavimo, apsaugos

aparatais ir elektros matavimo prietaisais visuma, skirta elektros energijai paskirstyti.

Modulinis skirstomasis punktas – 10 kV įtampos skirstomasis punktas, surinktas iš

modulių ir turintis visus 10 kV įtampos skirstomojo punkto požymius.

Modulinė transformatorinė - 6-10/0.4 kV įtampos transformatorinė iš vienos ar kelių

modulių, įrengta ant pamatų arba iš dalies įgilinta žemėje.

Požeminė transformatorinė – 6-10/0.4 kV įtampos transformatorinė, įrengiama po žeme ar

statiniais.

Skirstykla – elektros įrenginys, skirtas elektros energijai priimti ir skirstyti, turintis

komutavimo aparatus, renkamąsias ir jungiamąsias šynas, pagalbinius įrenginius

(kompresorius, akumuliatorius ir kt.0, taip pat apsaugos, automatikos ir matavimo prietaisus.

Skirstymo punktas (6-10 kV) – statinyje įrengti pirminio ir antrinio komutavimo įrenginiai,

skirti 6-10 kV įtampos elektrai skirstyti tam tikroje teritorijoje, kurioje yra dvi ar daugiau šynų

sekcijų, dvi ar daugiau įvadinių linijų, relinės apsaugos ir automatikos įtaisai, savųjų reikmių

arba 6-10 kV galios transformatoriai, 6-10 kV įtampos įvadinių ir išeinančių linijų

komutavimui naudojami jungtuvai.

Transformatorinė – 6-10 kV įtampos stacionarioji, betoninė, modulinė, komplektinė,

požeminė ar stulpinė transformatorinė, jų 6-10 kV įtampos elektros įrenginiai, 6-10 kV galios

transformatoriai ir žemosios įtampos elektros įrenginiai.

Transformatorius – bendras galios transformatoriaus ir autotransformatoriaus

pavadinimas, jeigu Taisyklėse nepateikiamas papildomas paaiškinimas.

Uždarosios skirstyklos pusrūsis – po uždarosios skirstyklos pastatu įrengta ir

technologinėms reikmėms skirta 1,2 – 1,8 m aukščio patalpa.

Visos kitos sąvokos pateiktos literatūroje L3 nuo 316 iki 318 psl.

Taisyklėse išdėstyti reikalavimai 7 skyriuose: I- Bendrosios nuostatos (L3, psl. 313);

71

II- Kintamosios srovės iki 1000 V įtampos ir nuolatinės srovės iki 1500 V įtampos skirstyklos

(L3, psl. 319);III- Aukštesnės kaip 1000 V įtampos skirstyklos ir pastotės (L3, psl. 325); IV –

Keitiklinės pastotės ir įrengimai (L3, psl. 362);V – Akumuliatorių įrengimai (L3, psl.369); VI

– Aplinkos apsauga (L3, psl. 374); VII – Priešgaisrinė sauga (L3, psl.375).

Šios taisyklės būtinos projektuojant, montuojant, eksploatuojant bei sprendžiant Elektros

energijos gamybos, tiekimo, perdavimo, skirstymo bei vartojimo uždavinius.

7. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės

Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės nusako reikalavimus elektros mašinų

patalpoms ir elektros įrangai jose įrengti. Tarp jų specialioms šiluminių elektrinių,

hidroelektrinių generatorių bei sinchroninių kompresorių mašinų salėms ir atskiroms

aikštelėms, galios komutatoriams, liftų ir kėlimo kranų elektros įrangai.


Asinchroninė mašina – kintamosios srovės mašina, kurios sukimosi greičio ir tinklo

įtampos dažnio santykis nėra pastovus dydis.

Asinchroninis variklis – asinchroninė mašina, veikianti variklio režimu.

Asinchroninis variklis su faziniu rotoriumi – asinchroninis variklis, kurio pirminė apvija,

paprastai esanti statoriuje, jungiama prie maitinimo šaltinio, o antrinė apvija, paprastai esanti

rotoriuje, yra narvelio tipo ir joje teka indukuotosios srovės.

Asinchroninis variklis su trumpai sujungtu rotoriumi – asinchroninis variklis, kurio

pirminė apvija, paprastai esanti statoriuje, jungiama prie maitinimo šaltinio, o antrinė apvija,

paprastai esanti rotoriuje, yra daugiafazė ir joje teka indukuotosios srovės.

Asinchroninis variklis su žiedais – asinchroninis variklis su faziniu rotoriumi, kurio

rotoriaus apvijos išvadai jungiami prie kontaktinių žiedų.

Elektros mašinų patalpos - patalpos, kuriose įrengti elektros generatoriai, sinchroniniai

kompensatoriai, sukamieji ir statiniai keitikliai, elektros varikliai ir transformatoriai kartu su

jų pagalbiniais įrenginiais, taip pat skirstomieji įrenginiai, valdymo skydai ir pultai.

Elektros variklis – variklis, maitinamas iš nuolatinės arba kintamosios įtampos tinklo.

Generatorius – mašina, mechaninę energiją keičianti elektros energija.

Hidrogeneratorius – sinchroninis generatorius, sukamas vandens turbinos.

Kintamosios srovės generatorius – generatorius, generuojantis kintamąją srovę ir įtampą.

Kintamosios srovės variklis – elektros variklis, maitinamas iš kintamosios įtampos tinklo.

Kintamosios (kondensatoriaus elementas) – įtaisas, kurį sudaro du dielektriku atskirti

elektrodai.

Kondensatoriaus blokas – vieno ar daugiau kondensatorių sąranka viename bake su

išvestais išvadais.

Liftas – įrenginys su kabina, judančia tarp aukštų standžiomis vertikaliomis ar su

horizontalia plokštuma sudarančiomis ne didesnį kaip 15 laipsnių kampą kreipėmis,

sustojančia nustatytose vietose, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams kelti.

Sinchroninė mašina – kintamosios srovės mašina, kurios sukimosi greičio ir

generuojamos įtampos arba indukuojamos elektrovaros jėgos dažnio santykis yra pastovus

dydis.

Sinchroninis variklis – sinchroninė mašina, veikianti variklio režimu.

Sinchroninis kompensatorius – sinchroninis generatorius, kuris naudojamas reaktyviajai

galiai generuoti.

Turbogeneratorius – greitaeigis kintamosios srovės generatorius, kurio žadinimo apvija

yra suklota į cilindro formos plieninio rotoriaus griovelius.

Variklis generatorius –generatorius, kurį suka elektros variklis.

Kitos sąvokos vartojamos šiose taisyklėse, nurodytos literatūroje L4 nuo 9 iki 11 psl..

Taisykles sudaro 7 skyriai: I- Bendroji dalis (L4, psl. 8); II – Elektros mašinų patalpos

(L4, psl. 12); III – Generatoriai ir sinchroniniai kompensatoriai (L4, psl. 18); IV – Elektros

varikliai ir jų komutavimo operatoriai (L4, psl.28); V – Kranų elektros įrengimai (L4, psl. 32);

VI – Liftų elektros įrenginiai (L4, psl. 39); VII – Kondensatorių įrengimai (L4, psl. 42).

72

8. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės

Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės numato reikalavimus gyvenamosios ir

negyvenamosios paskirties pastatų patalpų vidinio apšvietimo elektros įrangai, gatvių, aikščių,

parkų ir teritorijų išorinio apšvietimo įrangai miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse, įmonių

ir įstaigų teritorijose, reklaminiam apšvietimui, šviesos ženklams ir iliuminaciniam

apšvietimui bei ilgalaikio ultravioletinio švitinimo įrenginiams.

Taisyklėse vartojamos sąvokos (L5, psl. 50-51):

Avarinis apšvietimas- apšvietimas, skirtas naudoti avarijų metu, kai išsijungia darbinis

apšvietimas.

Bendrasis darbinis apšvietimas – dirbtinių šviesos šaltinių, kiek galint tolygiau išdėstytų

viršutinėje zonoje, apšvietimas.

Darbinis apšvietimas – apšvietimo sistema, užtikrinanti sąlygas įprastam darbui.

Budintis apšvietimas – apšvietimas, naudojamas ne darbo metu.

Dirbtinis apšvietimas – elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa.

Evakuacinis apšvietimas – avarinio apšvietimo dalis, užtikrinanti galimybę žmonėms

(personalui) saugiai pasišalinti iš patalpų ir statinių evakuaciniais keliais, kai išsijungia

darbinis apšvietimas.

Grupinis apšvietimo tinklas – tinklas nuo skirstomųjų patalpų arba patalpų grupinių

skydelių iki šviestuvų arba kištukinių lizdų.

Individualaus maitinimo avarinis šviestuvas – nuolatinio arba nenuolatinio avarinio

apšvietimo šviestuvas, maitinamas iš jo viduje arba šalia jo įrengto automatinio šaltinio.

Išorinio apšvietimo maitinimo punktas – skirstomasis įrenginys, iš kurio maitinamos

skirstomosios išorinio apšvietimo linijos.

Išorinio apšvietimo valdymo sistema – techninių priemonių, skirtų išjungti arba įjungti

išorinio apšvietimo tinklus arba jų dalį, visuma.

Kompleksinis avarinio apšvietimo šviestuvas – šviestuvas, kuriame yra du ir daugiau

šviesos šaltinių, kurių bent vienas maitinimas iš avarinio apšvietimo šaltinio.

Maitinimo apšvietimo tinklas – tinklas nuo transformatorinės skirstyklos (įvadinio

apskaitos skydo) arba atšaka nuo elektros perdavimo linijos iki įvadinio apšvietimo

skirstomojo įrenginio arba grupinės skirstomosios spintos (skydo).

Mišrus (kombinuotas) apšvietimas – apšvietimas, kurį sudaro bendras dirbtinis ir vietinis

apšvietimas.

Naktinio apšvietimo režimo laidas – maitinimo arba skirstomosios išorinio apšvietimo

linijos fazinis laidas, neatjungiamas naktį.

Nenuolatinio veikimo avarinio apšvietimo šviestuvas – šviestuvas, kuriame avarinio

apšvietimo šviesos šaltinis įjungiamas išsijungus pagrindiniam apšvietimui.

Nuolatinio veikimo avarinio apšvietimo šviestuvas – šviestuvas,kuriame avarinio

apšvietimo šviesos šaltinis įjungiamas kartu su pagrindiniu apšvietimu, bet pramaitinamas iš

avarinio apšvietimo šaltinio.

Palydovinis avarinis šviestuvas - nuolatinio arba nenuolatinio avarinio apšvietimo

šviestuvas, maitinamas iš artimiausio avarinio apšvietimo šviestuvo.

Saugos apšvietimas – avarinio apšvietimo dalis, užtikrinanti žmonių, paliekančių darbo

vietas, saugą arba leidžianti užbaigti pavojingus darbus bei išjungti įrenginius prieš paliekant

pavojingas darbo zonas, kai išsijungia darbinis apšvietimas.

Skirstomasis apšvietimo tinklas – tinklas nuo įvadinio apšvietimo skirstomojo įrenginio

arba grupinės skirstomosios spintos (skydo) iki patalpų arba jų grupių skirstomųjų skydelių.

Stebėjimo apšvietimas – išorinis apšvietimas, naudojamas tamsiu paros metu apsaugai nuo

pašalinių asmenų patekimo į uždaras teritorijas.

Susietas individualaus maitinimo avarinis šviestuvas - nuolatinio arba nenuolatinio

avarinio apšvietimo šviestuvas, su nuosavu maitinimo šaltiniu, iš kurio vienu metu galima

maitinti palydovinį avarinį šviestuvą.

73

Šviestuvo lempos prijungimo laidai – laidai, nutiesti šviestuvo korpuso viduje ir jo

tvirtinimo armatūroje nuo prijungimo prie skirstomojo tinklo vietos (gnybto) iki lempos.

Šviestuvas - įrenginys, susidedantis iš elektros lempos, armatūros jai įtvirtinti ir laidams

nutiesti, atšvaitų, sklaidančių paviršių, ir korpuso.

Šviestuvo lempos uždegimo įranga – techninių priemonių visuma, užtikrinanti sąlygas

elektriniam išlydžiui susidaryti dujų išlydžio lempose.

Vietinis apšvietimas - apšvietimas, kuris kartu su bendruoju apšvietimu, užtikrina

reikiamą apšvietimą darbo vietose, vietiniam apšvietimui naudojami kilnojamieji šviestuvai.

Taisyklėse reikalavimai pateikti 8 skyriuose: I- Bendroji dalis (L4, psl. 49); II - Elektrinio

apšvietimo sistemos (L4, psl. 52); III - Apšvietimo elektros tinklai ir jų apsauga (L4, psl. 56);

IV – Vidinis apšvietimas (L4, psl. 58); V – Išorinis apšvietimas (L4, psl. 60); VI – Šviesos

reklama, ženklai ir iliuminacijos (L4, psl. 64); VII – Apšvietimo valdymas (L4, psl. 65); VIII

– Apšvietimo įtaisai ir instaliaciniai reikmenys (L4, psl. 68).

9. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės.

Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės nusako

reikalavimus elektros įrangai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose,

žiūroviniuose objektuose, individualaus naudojimo ir visuomeninės paskirties voniose bei

dušuose, baseinuose, pirtyse (saunose), sprogimui ir gaisrui pavojingose zonose, elektrinio

suvirinimo ir elektrinio kaitinimo technologiniuose procesuose, taip pat durpynuose bei

karjeruos įrengti.


Apatinė sprogumo riba, ASR (angl. lower explosive limit, LEL) – užsiliepsnojančių

degiųjų dujų, skysčių garų ar lašelių (rūko), dulkių ir plaukelių koncentracija ore, žemiau

kurios sprogioji ir degioji aplinka nesusiformuoja.

Apsaugos būdas – elektros aparatų konstrukcijose naudojama speciali priemonė,

apsauganti nuo galimo supančios degiosios ir sprogiosios aplinkos uždegimo.

Apsaugos sistemos - įrangos blokai, naudojami gaisro ir sprogimo prevencijai bei

prasidedančiam gaisrui ar sprogimui nuslopinti arba jo liepsnai ir jėgai apriboti. Apsaugos

sistemos gali būti neatsiejama įrangos dalis arba nepriklausomos (autonominės).

Automatinio suvirinimo įrenginys – įrenginys, automatiškai atliekantis visas elektrinio

suvirinimo operacijas.

Autonominis suvirinimo įrenginys – įrenginys, kuriam elektra tiekiama iš autonominio

šaltinio, pvz., iš vidaus degimo varikliu sukamo generatoriaus.

Buto skydelis, BS – skydelis su apsaugos aparatais, įrengtas bute ir skirtas prijungti tinklui,

maitinančiam buto šviestuvus, šakučių lizdus ir stacionariuosius elektros imtuvus.

Daugiapostis suvirinimo srovės šaltinis – suvirinimo srovės šaltinis maitinantis kelis

suvirinimo postus.

Degioji medžiaga – medžiaga, kuri savaime yra degi arba galinti išskirti degiąsias dujas,

degiuosius garus arba rūką.

Estrada - žiūrovų salės dalis, skirta estradiniams ir koncertiniams pasirodymams. Estradai

būti atskirta nuo žiūrovų salės portaline siena su atvira anga, bet gali būti ir bendra su žiūrovų

sale. Apibrėžimas netaikomas vasaros tipo estradoms.

Maniežas - žiūrovų salės dalis, skirta cirko vaidinimams.

Potencialiai sprogi aplinka - aplinka, kuri dėl aplinkos ir darbo sąlygų gali tapti sprogia.

Pusiau automatinio suvirinimo įrenginys - įrenginys, su automatiškai palaikoma

elektrinio suvirinimo režimu.

Rankinio suvirinimo įrenginys – įrenginys, kai visos suvirinimo operacijos atliekamos

rankomis.

Scena – specialiai įrengta pastato dalis, skirta įvairių žanrų spektakliams rodyti. Į scenos

sudėtį įeina: pagrindinė scenos dalis (scenos planšetė), portaline anga susisiekianti su žiūrovų

74

sale, avanscena, arierscena ir šoninės kišenės, angomis sienose sujungtos su pagrindine scenos

žaidimų dalimi, taip pat triumas ir erdvė virš ardlubių,

Sceninis apšvietimas – mechanizmas, skirtas dekoracijoms, sofitams, užuolaidoms ir

kitiems scenos įrenginiams pakelti ir nuleisti.

Specialios paskirties patalpos – patalpos, kuriose maudojami elektros įrenginiai kelia

padidintą pavojų žmonėms.

Suvirinimo įrenginys – funkciškai tarp savęs susijusių specialiųjų elektrinio suvirinimo ir

bendrosios paskirties elektrotechninių ir mechaninių elementų visuma, taip pat kabelių linijos,

instaliacija ir srovėlaidžiai šiems elementams sujungti. Visa įranga, naudojama suvirinimo

įrenginiuose, turi būti pagaminta pagal nustatyta tvarka patvirtintą techninę dokumentaciją ir

galiojančius standartus.

Žiūroviniai objektai – viešųjų pramoginių renginių pastatai (teatrai, kino teatrai, kultūros

namai, klubai), taip pat kiti kultūros, sporto ir mokslo paskirties pastatai su žiūrovų salėmis.

Kitos sąvokos pateiktos literatūroje L4 nuo 73 iki 77 psl.

Taisykles sudaro 8 skyriai, kurie dar skirstomi į poskyrius, čia nurodoma skyrių

pavadinimai:

I- Bendrosios nuostatos (L4, psl. 72); II- Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų

elektros įrengimai (L4, psl. 77);

III- Žiūrovinių objektų ir specialios paskirties patalpų elektros įrenginiai (L4, psl. 88); IV-

Elektros įranga sprogioje ir degioje aplinkoje (L4, psl. 101); V- Elektros įranga degiųjų

medžiagų sankaupos vietose (L4, psl. 122); VI- Elektrinio kaitinimo įrenginiai (L4, psl.125);

VII - Suvirinimo įrengimai (L4, psl. 139); VIII – Durpynų ir karjerų elektros įrenginiai (L4,

psl. 149).

10. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės

Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės yra privalomos elektros energijos

gamintojams, visuomeniniams elektros energijos tiekėjams, perdavimo sistemos bei

skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams.


Apsauga nuo elektros – techninių, organizacinių priemonių ir teisės aktų, skirtų žmonėms

apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio

lauko ir statinės elektros poveikio, visuma.

Apsauginis įnulinimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių

dalių sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu laidininku.

Apsauginis išjungimas – greitai veikiančio skirtuminės srovės automatinio jungiklio

išsijungimas, užtikrinantis nepavojingą žmogui srovės dydžio ir jos trukmės derinį atsiradus

srovės nutekėjimui į žemę saugomoje grandinėje.

Apsauginis įžeminimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių

dalių sujungimas elektros grandine su įžeminimo įrenginiu.

Asmuo, atsakingas už elektros ūkį – įmonės vadovo ar jos filialo vadovo, elektros

įrenginių savininko, darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirtas atitinkamos kvalifikacijos

darbuotojas, atsakingas už įmonės, jos filialo, padalinio ar savininko (vartotojo) elektros

įrenginių techninę būklę, efektyvų, patikimą ir saugų jų eksploatavimą.

Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas darbuotojas, kuriam asmuo,

atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus

įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (toliau vadinama – darbdavio) įgaliotas

asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai).

Darbo vietos ruošimas – techninių priemonių visuma, skirta užtikrinti darbuotojams

saugią darbo aplinką vykdant darbus elektros įrenginiuose bei įspėti pašalinius asmenis apie

šioje darbo aplinkoje egzistuojantį elektros pavojų ir uždrausti jiems į šią aplinką patekti.

Darbų kategorijos – darbai elektros pavojaus atžvilgiu:

I kategorija – darbai, vykdomi ant arba arti įtampos turinčių dalių;

II kategorija – darbai, vykdomi atjungus įtampą;

75

III kategorija – darbai, vykdomi neatjungus įtampos, toli nuo įtampą turinčių dalių.

Elektros įrenginių eksploatavimas - veikiančių elektros įrenginių technologinis valdymas,

techninė priežiūra, paleidimas ir derinimas, matavimas, bandymas, remontas.

Techninė priežiūra - kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama, kad

elektros įrenginiai ekonomišku ar kitaip pagrįstu naudojimo laikotarpiu patikimai

funkcionuotų ir būtų užtikrintas saugus elektros tinklų darbas (gedimų šalinimas, avarinių,

pažeistų elektros tinklų elementų keitimas, įvairių įrenginių techninė priežiūra, profilaktika ir

kita).

Kitos sąvokos pateiktos literatūroje L5, nuo 7 iki 11 psl.

Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisykles privalo žinoti visi asmenys

eksploatuojantys elektros įrenginius. Taisyklės pateiktos literatūroje L5, 6-74 psl.

11. Elektros tinklų apsaugos taisyklės

Elektros tinklų apsaugos taisyklės nustato elektros tinklų apsaugos zonas, jose esančios

žemės ir miško naudojimo sąlygas, veiklos plėtrą ir apribojimus, perdavimo sistemos ir

skirstomųjų tinklų operatorių ir kitų asmenų, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais

valdančių elektros energetikos objektus ir įrenginius teises bei pareigas, eksploatuojant,

remontuojant, modernizuojant ir techniškai prižiūrint elektros tinklus, esančius kitų asmenų

žemėje bei žemės savininkų ir naudotojų, kitų trečiųjų asmenų teises ir pareigas, vykdant

veiklą elektros tinklų apsaugos zonose.

Apsaugos zona – greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemės juostos ir

oro erdvės), skirta užtikrinanti tinkamą elektros tinklų apsauga ir saugų jų eksploatavimą,

kurioje galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Elektros tinklų apsaugos taisyklės pateikiamos literatūroje L5 nuo 74 iki 85 psl.

12. Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai

Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai reglamentuoja

elektros, šilumos, dujų, naftos ir (ar) naftos produktų įrenginiuose įvykusių avarijų ar

sutrikimų tyrimo tvarką ir yra privalomi asmenims turintiems energetikos įrenginius, kurie

gamina, tiekia, paskirsto ar vartoja elektros, šilumos energiją, degiąsias gamtines ir

suskystintas naftos dujas, naudojamas kurui, išgauna, perdirba naftą, laiko, transportuoja,

perduoda naftą ir (ar) naftos produktus.

Nuostatai pateikiami literatūroje L5, psl. 85-102.

13. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės reglamentuoja elektros energijos

vartotojų santykius su tiekėjais, skirstomųjų tinklų operatoriais ir perdavimo sistemos

operatoriumi.

Šiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją, aprūpinimo elektros

energija patikimumą ir saugumą, atsiskaitymą laiku už- pateiktą elektros energiją, elektros

energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas.

Sąvokos ir apibrėžimai:

Elektros apskaitos prietaisai – elektros skaitikliai ir juos valdantys laikrodžiai.

Elektros apskaitos schemos elementai – elektros apskaitos prietaisų prijungimo schemose

naudojami elektros apskaitai būtini pagalbiniai įrenginiai ir įtaisai (srovės ir įtampos

matavimo transformatoriai, bandymo gnybtinai (ištraukiami arba kištukiniai bandymo blokai,

bandymo gnybtinai su šliaužikliais ar pan.), elektros grandinėse įrengti komutaciniai aparatai,

sujungimo ir prijungimo gnybtinai bei visi juos jungiantys laidininkai, signalinės relės ar

pan.).

Elektros apskaitos spinta – spinta (dėžė) elektros apskaitos prietaisams ir elektros

apskaitos schemos elementams įrengti.

Elektros energijos persiuntimo paslaugos suteikimo vieta - operatoriaus ir vartojo elektros

tinklo nuosavybės riba.

76

Elektros energijos pirkimo-pardavimo vieta – elektros tinklo taškas, kuriame tiekiama

elektros energija iš visuomeninio ar nepriklausomo tiekėjo nuosavybės pereina vartojo

nuosavybėn. Šis taškas sutampa su operatoriaus ir vartojo elektros tinklo nuosavybės riba,

jeigu sutartyje nenurodyta kitaip.

Elektros tinklo eksploatavimo riba - elektros tinklo riba, iki kurios operatorius (iš savo

pusės) ir vartotojas (iš savo pusės) atsako už tinkamą elektros tinklo eksploatavimą.

Elektros tinklo nuosavybės riba – operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų skiriamoji vieta,

kurioje baigiasi vieno iš šių subjektų nuosavybė ir prasideda kito arba baigiasi nuomininko ar

valdytojo, kuris yra sutarties šalis, teisės naudoti savininko turtą ir prasideda operatoriaus

nuosavybė. Jei sutartyje neaptarta kitaip, nuomininkas privalo laikytis operatoriaus ir

savininko nustatytos elektros tinklo nuosavybės ribos.

Leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kurią vartotojas gali naudoti iš operatoriaus

tinklų bet kuriuo metu elektros energijos pirkimo-pardavimo vietoje. Leistinoji naudoti galia

nurodoma operatoriaus vartotojui išduodamame techninių sąlygų apraše, o jas įvykužius –

elektros energijos pirkimo-pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos

sutartyje, nuosavybės ribų aktuose ar kituose dokumentuose.

Operatorius – perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorius.

Savininkas – nuosavybės teisę į daiktą realizuojantis asmuo ar teisėtas daikto valdytojas,

realizuojantis valdymo teisę, kaip savarankišką daiktinę teisę, kuri yra pagrindas nuosavybės

teisei į daiktą pagal įgyjamąją senatį įgyti, valdymą įregistravęs viešame registre.

Sutartinis elektros energijos kiekis – elektros energijos pirkimo – pardavimo ir (ar)

elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyje nustatytas elektros energijos kiekis, kurį

per nustatytus laikotarpius vartotojas įsipareigoja nupirkti, tiekėjas patiekti, o operatorius

persiųsti.

Vartotojas – asmuo, kurio valdomi elektros įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba

skirstomųjų tinklų ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams.

Kitos sąvokos pateiktos taisyklėse L6 nuo 6 iki 7 psl.

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles privalu išnagrinėti asmenims,

dirbantiems elektros energijos tiekimo įmonėse ir su tuo susijusioje veikloje.

Taisyklės sudaro 13 skyrių: I - Bendrosios nuostatos (L6, psl. 3); II - Elektros tinklų

nuosavybės ribų nustatymo principai (L6, psl. 7); III - Sutarčių sudaryma ir nutraukimas (L6,

psl,9); IV - Operatoriaus pareigos (L6, psl. 16); V- Tiekėjo pareigos (L6, psl. 17); VI-

Vartotojo pareigos (L6, psl. 19); VII – Elektros apskaitos įrengimas ir eksploatavimas (L6,

psl.23); VIII – Vartojų aprūpinimo elektros energija patikimumas (L6, psl. 26); IX –

Atsiskaitymai už elektros energiją, reaktyviąją energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas

su tuo susijusias paslaugas (L6, psl. 28);

X – Elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo ar apribojimo sąlygos (L9, psl.

43); XI- Atsakomybė (L6, psl. 46); XII – Santykiai su vartotojais, turinčiais generavimo

šaltinius (L6, psl. 49); XIII – Skundų, prašymų nagrinėjimas ir ginčų sprendimas.

Norminius dokumentus ar Taisykles galima rasti:

L1 - Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr.66-1984; 2004,

Nr.107-3964)

L2 - Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, nr.56-2224)

L3 – Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: UAB ,, Energetika“, 2007. ISBN 978-

9986-858-32-4.

L4 – Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: Individuali įmonė ,, Energetika“, 2004.

ISBN 9986-858-24-0.

L5 – Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės. Vilnius: UAB ,, Energetika“. ISBN

978-9986-858-35-5.

L6 – Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Vilnius: 2010.

77

PRIEDAI

78

1 PRIEDAS

STUDENTO PRAKTINIO MOKYMO TRIŠALĖS SUTARTIES PAVYZDYS

ĮREGISTRUOTA

_____________________________ (Registracijos vieta)

_____________________________ (Atsakingo asmens pareigos)

_____________________________ (Atsakingo asmens vardas, pavardė ir parašas)

_____________________________ (Registracijos data ir numeris)

STUDENTO PRAKTINIO MOKYMO SUTARTIS

20 m. d. Nr.

Miestas

Kolegijos pavadinimas (toliau – kolegija), atstovaujama direktoriaus direktoriaus vardas pavardė,

veikiančio pagal tarnybinę padėtį,

_____________________________________________________________________ (toliau – įmonė), (įmonės, priimančios atlikti praktiką, pavadinimas)

atstovaujama _______________________________________________________________________, (vardas, pavardė, pareigos)

veikiančio pagal _____________________________________________________________________,

bei studentas ________________________________________________________________________ (studijų programos pavadinimas, kursas, studento vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo metai,

__________________________________________________________________________________, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas)

vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais, sudaro šią sutartį:

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši sutartis sudaroma visam praktikos įmonėje (toliau – praktika) laikotarpiui.

2. Studentas atlieka praktiką, jeigu tai yra numatyta studijų programoje, pagal kolegijos kartu su įmone parengtas

praktikos programas. Vadovaujantis praktikos programa šioje sutartyje nurodoma:

2.1. praktikos tikslas – įgyti praktinio darbo įgūdžių, išstudijuoti darbo metodus, patikrinti ir įvertinti įgytas teorines

žinias praktikoje;

2.2. uždaviniai – žinoti bendruosius reikalavimus statybos-montavimo darbams, gebėti juos taikyti praktinėje

veikloje, susipažinti su įmonės įstatais, organizacine ir valdymo struktūra, išanalizuoti ir gebėti naudotis technine

dokumentacija;

2.3. praktikos trukmė (mėnesiais, dienomis arba valandomis) ir jos atlikimo laikas, nurodant praktikos pradžią,

pabaigą, savaitės dienas ir praktikos valandas – .......................................................... ;

2.4. kitos praktikos atlikimo sąlygos ir tvarka – ............................................................................... .

II. KOLEGIJOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 3. Kolegija įsipareigoja:

3.1. užtikrinti studento, siunčiamo atlikti praktiką, būtiną praktikai teorinį ir praktinį pasirengimą;

3.2. kontroliuoti studento praktikos eigą ir prireikus kartu su įmonės atsakingais darbuotojais (arba valstybės

institucijos atsakingais valstybės tarnautojais) operatyviai spręsti iškilusias problemas, suteikiant studentui reikalingą

pagalbą;

3.3. ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki praktikos pradžios suderinti su įmone siunčiamų studentų praktikos atlikimo

užduotis;

3.4. pateikti įmonei siunčiamų atlikti praktiką studentų gyvenimo aprašymus (CV);

3.5. skirti praktikos vadovą – kolegijos dėstytoją;

3.6. papildomi kolegijos įsipareigojimai – teikti konsultacijas;

4. Kolegija turi teisę atšaukti studentą iš praktikos, jeigu:

4.1. įmonė studento praktikai nesuteikia praktikos atlikimo vietos pagal studijų programą;

4.2. studentas padaro praktikos drausmės pažeidimus;

4.3. studentas yra naudojamas vien tik nekvalifikuotam darbui atlikti;

4.4. neužtikrinami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai.

III. ĮMONĖS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 5. Įmonė įsipareigoja:

5.1. suteikti studentui praktinio mokymo vietą __________________________________________________,

(praktinio mokymo vietos pavadinimas ir adresas)

79

aprūpinti jį praktinio mokymo užduotimis, šių užduočių vykdymui reikiama dokumentacija, neatitraukti studento nuo

praktinio mokymo užduočių vykdymo;

5.2. užtikrinti, kad studentui būtų paskirtas praktikos vadovas iš kvalifikuotų darbuotojų (arba valstybės institucijos

valstybės tarnautojų), turinčių ne mažesnį kaip 3 metų atitinkamo darbo stažą;

5.3. organizuoti būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus;

5.4. vadovaujantis įmonėje veikiančiais nuostatais arba papildomu įmonės ir kolegijos susitarimu dėl darbo tvarkos ir

sąlygų, užtikrinti studentui darbuotojų saugos ir sveikatos bei higienos normas atitinkančias darbo sąlygas; esant

reikalui, aprūpinti studentą praktikai atlikti būtinais darbo įrankiais, darbo drabužiais ir darbo avalyne, kitomis

asmeninėmis ir kolektyvinėmis darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėmis teisės aktuose nustatyta tvarka, jeigu

sutarties šalys šioje sutartyje nesusitaria kitaip;

5.5. vykdyti studento praktikos apskaitą; pasibaigus praktikai pateikti charakteristiką bei praktikos įvertinimą;

5.6. informuoti kolegiją apie praktikos drausmės pažeidimus, studento neatvykimą į praktiką;

5.7. papildomi įmonės įsipareigojimai – ............................................................................................. .

6. Įmonė turi teisę leisti studentui savarankiškai, be praktikos vadovo pagalbos, atlikti jam pavestas funkcijas

gaminant prekinę produkciją arba teikiant mokamas paslaugas, tik tais atvejais, jeigu įmonė sudaro su studentu

laikinąją darbo sutartį teisės aktų nustatyta tvarka.

IV. STUDENTO TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 7. Studentas įsipareigoja:

7.1. stropiai vykdyti praktinio mokymo užduotis; neatvykus į praktiką įmonėje, nedelsiant pranešti apie tai praktikos

vadovui, nurodant priežastį, o ligos atveju – pateikti gydytojo pažymą;

7.2. laikytis įmonės nuostatų (įstatų) ir darbo tvarkos taisyklių arba įmonės ir kolegijos susitarimo dėl darbo tvarkos

ir sąlygų nuostatų, laikyti paslaptyje įmonės komercines ir kitas paslaptis, jei praktikos metu gaus slaptų ar

nepageidaujamų platinti duomenų bei techninių dokumentų;

7.3. tausoti įmonės turtą, už padarytą materialinę žalą atsakyti įstatymų nustatyta tvarka;

7.4. laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų;

7.5. parengti praktikos ataskaitą;

7.6. papildomi studento įsipareigojimai – ............................................................................................ .

8. Studentas turi teisę:

8.1. gauti iš kolegijos praktikos programą bei visą informaciją, susijusią su praktikos atlikimu;

8.2. gauti iš įmonės praktikos užduotį (užduotis), darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitas praktikos atlikimui

reikalingas priemones.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 9. Ši sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu visų šalių susitarimu. Sutarties pakeitimai yra neatsiejama šios sutarties

dalis.

10. Ši sutartis gali būti nutraukiama:

10.1. jei studentas pašalinamas iš kolegijos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. jei studentas šiurkščiai pažeidžia įmonės nuostatus (įstatus) ir darbo tvarkos taisykles arba papildomo įmonės ir

kolegijos susitarimo dėl darbo tvarkos ir sąlygų nuostatų;

10.3. šalių susitarimu.

11. Sutarties šalis praneša kitoms sutarties šalims apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš _______ dienų.

12. Visi ginčai, kurių sutarties šalys negali išspręsti geranoriškai ir susitarus, sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka.

13. Ši sutartis įsigalioja nuo 20___ m. ____________ dienos ir galioja iki praktikos atlikimo ir visų kitų

įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo.

14. Ši sutartis sudaryta trim egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vieną kiekvienai sutarties šaliai.

ŠALIŲ REKVIZITAI

Institucijos pavadinimas

Kodas xxxxxx

Adresas

Įmonė:

___________________________________________________________________________________

Studentas:

___________________________________________________________________________________

ŠALIŲ PARAŠAI

___________________ __________________________

__________________ (Kolegija) (įmonė)

(studentas)

80

2 PRIEDAS

PRAKTIKOS DIENYNAS

PRAKTIKOS VIETA IR TRUKMĖ

1. Vardas ___________________________________________

2. Pavardė __________________________________________

3. Studijų programa ___________________________________

4. Kursas ___________________ grupė __________________________

5. Praktikos atlikimo vieta _____________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

6. Praktikos pradžia _______________________________

7. Praktikos pabaiga _______________________________

8. Įmonės, įstaigos praktikos vadovas ________________________________________

________________________________________________________________________

Fakulteto dekano _________ m. ____________mėn. _______ d..

Įsakymo Nr. ____________________________

Fakulteto atsakingo už praktikas asmens

Parašas, vardas, pavardė

Fakulteto atsakingas vadovas

Parašas, vardas, pavardė

81

PRAKTIKOS TRUKMĖ

1. Į praktikos vietą atvyko ________ m. ____________ mėn. __________ d.

Parašas ir anspaudas ___________________________________

2. Paskirtas į ______________________________________________________ (darbo vieta, pareigos)

Ir pradėjo darbą ________ m. ____________ mėn. __________ d


3. Perkeltas į ______________________________________________________ (darbo vieta, pareigos)

________ m. ____________ mėn. __________ d.


4. Perkeltas į _________________________________________________________ (darbo vieta, pareigos)

________ m. ____________ mėn. __________ d.


5. Iš praktikos vietos išvyko ________ m. ____________ mėn. __________ d


82

Individuali užduotis

Tema _______________________________________________________

_____________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

Klausimai kuriuos studentai privalo išnagrinėti

1. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

2. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

3. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

4. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

5. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

6. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

83

Atlikęs individualią užduotį, studentas parengia ataskaitą, ją iliustruoja brėžiniais, schemomis,

diagramomis ir kt.

Individualios užduoties ataskaita pateikiama kartu su praktikos ataskaita.

Praktikos atlikimo vadovai:

Fakulteto _____________________________________________ Parašas, vardas, pavardė

__________ m. _____________mėn. ____________ d..

Įmonės __________________________________________ Parašas, vardas, pavardė

__________ m. _____________mėn. ____________ d..

84

PRAKTIKOS DABAI

Data Darbo vieta Trumpas praktikos darbo aprašymas

Patikrinta _________________ Vadovo parašase

85



86



87



88

Studento praktikos įvertinimas

Studentas (vardas, pavardė) _____________________________________

1. Pažiūra į darbą (domėjimasis darbu, iniciatyva, atlikimas, tvarkingumas, drausmė ir

t.t.)_______________________________________________________

____________________________________________________________

2. Teorinio parengimo trūkumai, išryškėję praktiko ____________________

______________________________________________________________

3. Atlikto darbo kokybė ir studento savarankiškumas praktikos metu ______

_______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

4. Pralestos praktikos dienos ______________

5. Praktikos vadovo atsiliepimas _________________________________

______________________________________________________________

_______________________________________________________________

_______________________________________________________________

_______________________________________________________________

_______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

6. Praktikos darbo įvertinimas (balais) ______________________

Įmonės, įstaigos praktikos vadovo parašas _________________

__________ m. _____________mėn. ____________ d..

89

Fakulteto praktikos vadovo atsiliepimas

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

______________________________

Praktika įvertinta (balais)_________________________

Praktikos vadovo parašas ___________________

__________ m. _____________mėn. ____________ d..

90

3 PRIEDAS

2010/2011 M.M.

TECHNOLOGINĖS/BAIGIAMOSIOS PRAKTIKOS ANALIZĖ

Aukštoji mokykla: ____________________

Fakultetas: ____________________

Katedra: ____________________

Studijų programa: ____________________ Programos pavadinimas, valst. kodas

Kursas: _________ __________ Grupės kodas

1. PRAKTIKOS ATLIKIMO REZULTATAI

Eil.

Nr.

Studento

pavardė, VARDAS

NEDIRBTOS

DIENOS

Stud.

Pažiūra Į DARBĄ

T. PARENG.

TRŪKUMAI

DARBO

KOKYBĖ,

SAVARANK.

ĮMONĖS

VADOVO

PASTABOS

ĮMONĖS

VADOVO

ĮVERTINIMAS

KTK VADOVO

ĮVERTINIMAS

ATASKAITOS

GYNIMAS

GALUTINIS

ĮVERTINIMAS

sk. žodžiu sk. žodžiu sk. žodžiu sk. žodžiu

1. Vardenis Pavardenis -

Domėjosi atliekamu

darbu, laikėsi darbo

drausmės

Nepastebėta

Užduotis atliko

gerai. Darbus atliko

savarankiškai

Įgijo praktinius

įgudžius. Užduotis

suprato puikiai.

Dirbti gali

savarankiškai

10 (puikiai) 8 (gerai) 8 (gerai) 8 (gerai)

2. XX -

Domėjosi atliekamu

darbu, laikėsi darbo

drausmės

Nėra

Užduotis atliko

gerai. Darbus dirbo

savarankiškai

Nėra 10 (puikiai) 8 (gerai) 8 (gerai) 8 (gerai)

2. KOKYBINIS VERTINIMAS

VERTINIMO ELEMENTAI STIPRIOSIOS PUSĖS SILPNOSIOS PUSĖS

Organizavimas

Metodinis aprūpinimas

Dokumentavimas

VERTINIMO ELEMENTAI TOBULINIMO ASPEKTAI TOBULINIMO REZULTAI/PRIEMONĖS

Organizavimas

Metodinis aprūpinimas

Dokumentavimas

91

4 PRIEDAS

ŠVIETIMO INSTITUCIJOS PAVADINIMAS

XXXXXXXXXXXXXXXXX FAKULTETAS

ZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZ KATEDRA

STUDIJŲ PROGRAMA: X Y (valst.. kodas: 000000)

JJJJJJJJJJJJJJJJJJJJ PRAKTIKOS ATASKAITA

PRAKTIKOS ATLIKIMO VIETA: UAB „XXXXXXXXXXXX“

ATASKAITĄ PARENGĖ: EE-9 gr. studentas Vardenis Pavardenis _____________

(parašas)

PRAKTIKOS VADOVAS METODININKAS: lekt. Pavasaris Pavasarėlis

ATASKAITA ĮVERTINTA: ___________ ___________ _____________________ (balas skaičiumi) (įvertinimas žodžiu) (vadovo metodininko parašas)

Miestas, 2011

92

5 PRIEDAS

PRAKTIKOS ĮVERTINIMO ANKETA Nr. ______

Įmonė, kurioje atlikta praktika

(įmonės pavadinimas)

1. Įmonės darbuotojų skaičius:

1.1. 1 9 darbuotojai



1.4. 250 ir daugiau darbuotojų

2. Įmonės veiklos pobūdis:

2.1. Elektros energetikos įmonė (elektros tinklai ir pan.)

2.2. Paslaugas teikianti įmonė (montavimas ir pan.)

2.3. Prekybos įmonė (didmeninė arba mažmeninė elektros įrenginių ir prietaisų prekyba)

2.4. Gaminanti produkciją įmonė

2.5. Projektavimo įmonė

2.6. Įvairios paskirties įmonė (yra atsakingas už elektros ūkį)

Kita:_____________________________________________________________________________

(įrašyti)

3. Įmonės nuosavybės forma:

3.1. privataus kapitalo įmonė

3.2. valstybinė įmonė

3.3. kita

4. Ar įmonėje Jums buvo paskirtas įmonės praktikos vadovas?

4.1. taip

4.2. ne

5. Kokio pobūdžio darbą atlikote įmonėje?

5.1. kvalifikuotą

5.2. tik pagalbinį

6. Ar buvote verčiamas per sunkiai dirbti?

6.1. taip

6.2. ne

7. Ar buvote verčiamas dirbti viršvalandinį darbą?

7.1. taip

7.2. ne

8. Ar praktikos metu Jums buvo mokamas darbo užmokestis?

8.1. taip

8.2. ne

93

Kiekvieną teiginį ir įvertinkite balais: 5 – labai gerai; 4 – gerai; 3 – patenkinamai; 2 – blogai; 1 – labai blogai; 0 – neturiu

nuomonės šiuo klausimu.

9. Darbdavio (arba įmonės praktikos vadovo) Jums rodytas dėmesys praktikos metu

10. Atsakymų į iškilusius klausimus, susijusius su atliekamu darbu praktikos metu,

gavimas

11. Praktikos metu atliekamo darbo ir Jūsų studijų programos atitikimas

12. Atliekamo darbo ir praktikos tikslų bei uždavinių atitikimas

13. Praktikos naudingumas įgytų praktinių įgūdžių ir žinių atžvilgiu

14. Kas Jums patiko praktikos metu:

_________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________

15. Kas Jums nepatiko praktikos metu: _________________________________________________

_________________________________________________________________________________

16. Jūsų bendros pastabos apie praktikos procesą ir pasiūlymai:

_________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________

Fakultetas Kursas Grupė

Data

94

Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo sistemos sukūrimas

Lietuvos elektrotechnikos sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091

Elektros energetikos studijų programa Praktikų metodiniai nurodymai. Mokomoji (metodinė)

priemonė

Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Valdas Paulauskas Leidykla, metai, puslapių skaičius.

ISBN

Trumpa leidinio anotacija.

Elektros energetikos studijų programos praktikų metodiniai nurodymai skirti

studentams, studijuojantiems elektros inžinerijos studijų krypties Elektros energetikos specialybę, taip pat

dėstytojams bei elektrotechnikos sektoriaus įmonėms priimančioms studentus į praktikas.

Leidinį Elektros energetika studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai sudaro

penkios dalys Pirmoje dalyje pateikiama praktikų organizavimo ir atlikimo metodika, antroje dalyje -

elektros energetikos srityje ugdomos kompetencijos, trečioje dalyje – praktikų modulių aprašai ir praktikų

užduotys, ketvirta dalis skirta elektros energetikos pagrindiniams teoriniams aspektams apžvelgti, penktoje

dalyje pateikiama pagrindinių teisinių dokumentų apžvalga su nuorodomis į konkrečius leidinius.

Prieduose – praktikos ataskaitų įforminimui reikalingi dokumentai, įmonių adresai kur studentai

galėtų atlikti praktikas.

UDK


Elektros energetikos studijų programa Praktikų metodiniai nurodymai. Mokomoji (metodinė)

priemonė

Leidyklos/spaustuvės duomenys

Documents

Elektros energetikos studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai