KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI 1 Dabar, kiekvienas praveskite iš tikro tikrą šito inventorizaciją, suprantate, užsirašykite tai. Aš atsakinėju į juos tiek, kiek aš žinau, pagal Dievo Žodį, matote. Ir jei jūs į savo klausimą negavote tikslaus atsakymo ir pas jus yra dar klausimas, ką gi, jūs… Man norėtųsi, kad jūs vėl padėtumėte jį ant pakilos arba ateitumėte pasikalbėti su mumis apie tai, tai yra ką nors iš to, ką mes galėtume padaryti. Ir, galbūt, mes su broliu Nevilu, mes čia galime matyti ką nors, su kuo mes nesutinkame. Ir ponas Baksteris, vienas iš mano artimiausių pagalbininkų mano susirinkimuose. Ponas Baksteris, mes su juo kartu jau daug metų. Ir jis tikras Biblijos komentatorius, taip, bet jis netiki Tūkstantmete Karalyste. Ir aš atėjau, ir aš pasakiau…

[Tarpas juostoje.–Red.] …panaudojate savo paties protą, kada nagrinėjate Bibliją. Jei tu pabandysi panaudoti savo paties žinias arba savo paties protą, tai tu būsi…?… Ir taip, aš jaučiu, kad šie Raštai… Kai kurie čia iš jų – tai tiesiog nedideli pastebėjimai ir taip toliau, ir aš pasistengsiu pirma atsakyti į juos. Tam aš pabandžiau juos suskirstyti. Ir man teks paimti tai ir kurį laiką pasinaudoti simfonija, kad atskleisti kai ką iš šito. Ir dar, čia, jei aš neteisingai pracituosiu arba dar kažką, jūs duokite man žinoti ir parašykite man raštelį, ir pasakykite man. Dabar, prieš mums pabandant atskleisti tai… Taigi, kodėl aš tai darau, draugai. Aš pasakysiu jums, kad tai su tam tikru tikslu. Jūs visi žinote tai. Šis susirinkimas buvo dėl tam tikro tikslo. Aš galvoju, Dievas apgręžė mane, ten, tame viesule, ir nusiuntė mane atgal čia dėl tos pačios priežasties. Ir jau ilgą laiką čia, šioje Maldykloje, kažkas truputi netvarkoje. Aš noriu tai išsiaiškinti. Kai aš išsiaiškinu tai, tada aš noriu pažiūrėti, ar galėsiu aš tame ką nors padaryti. Matote? Tikrai. Ir aš noriu, kad bažnyčia judėtų toliau harmonijoje. O čia kažkas truputi netvarkoje, nes jūs nesivystote. Žmonės pas jus išsigelbsti, tai tiesa, tai puiku, bet jūs nesivystote taip, kaip turite vystytis. Mes turime išleisti pamokslininkus ir taip toliau. Žinia turi judėti pirmyn.

Mano brolis buvo išvykoje, pastorius, ir mes kartu praėjome griežtą gyvenimo mokyklą, brolis Nevilas ir aš. Ir aš… ir aš noriu pažiūrėti, jei… Kaip vienas iš jūsų pastorių, tai… tai mano pareiga. Ir praeitą vakarą… Tiesiog kada aš matau ką nors, kas dabar bažnyčioje, štai kodėl aš plačiai neskelbiau šito susirinkimo. Aš paskelbiau jį: nors, kviečiamas bet kuris. Žinoma, mes norime, kad jūs ateitumėte. [Tarpas juostoje.–Red.] Ir, bet, tai tik šioje bažnyčioje. Ir aš pagalvojau: „Jei aš toliau mokysiu pirmą vakarą, kad bažnyčia šiandien… ir periodą, geografiškai, pagal Bibliją, kur mes randamės poziciškai, tada bažnyčia tikriausiai nuo šito pabus. Ir paskui kalbėti tema „Žvėries ženklas“ ir leisti jiems pamatyti, kas tai yra; ir paskui – „Dievo Antspaudas“. Dabar tai „už“ ir „prieš“, dabar tai tamsa ir Šviesa, dabar tai arba „viduje“, arba „lauke“, ir tai dabar kas svarbiausia, apie ką reikia mokyti. 2 Ir aš sakau jums, draugai, aš kalbu tai iš visos širdies, prieš Dievą, nuolankiai, aš niekada nejaučiau… Šventosios Dvasios patepimas išsako tokias kalbas, kurias aš ištariau paskutinius tris vakarus. Tikrai. Bet tai tiesiog tiek užvaldė mane. Aš ėjau namo ir netgi negalėjau užmigti, grįžęs namo, tiesiog toks patepimas! 3 Dabar, aš štai šiuos padėjau čia vildamasis, kad aš kur nors ką nors surasiu. Matote?

Turiu… visi žmonių jausmai štai čia, ant popieriaus lapo. Jei aš nesurasiu tai tokiu būdu, ir Viešpats neapreikš man šito, tai aš saugosiu iki tol, kol aš nesurasiu tai. Ir Dievas suteiks tai man. Tikrai. Ir dar, kai mes surasime tai, tai gali atrodyti tiesiog nedideliu luitu, užkastu kažkur, bet pas Achaną irgi buvo vienas. Jūs žinote, mes turime išsilaisvinti nuo šito dalyko, tada mes eisime toliau ir judėsime į Dievo Karalystę. 4 Dabar, tepalaimina jus Viešpats. Dabar, prieš mums atverčiant Žodį… Ir dabar… dabar, kiekvienas iš jūsų ateina ryte į sekmadieninę mokyklą. Žinoma, jūs… Aš… aš neprašyčiau jūsų praleisti savo sekmadieninę mokyklą, ši… ši vieta, už kurią jūs atsakingi prieš jūsų bažnyčią. Tikrai. Bet, dabar, jei jūs nevaikštote į sekmadieninę mokyklą, tai ateikite, ir ryte mes pasimatysime su jumis. Ir po to, jei rytoj vakare, sekmadieni, jūsų bažnyčioje nebus tarnavimo, tai sveiki atvykę. Mes džiaugsimės jumis bet kuriuo laiku. Tad tepalaimina jus Viešpats. Ir sveikinkite visus Krikščionis nuo manęs; aš būnu čia retai. 5 Aš tik ką žiūrėjau ten kambaryje į popieriaus lapą, ant kurio aš užrašiau, jis vis dar yra čia kaip raštelis dėl šios bažnyčios. Kada aš pasakiau: „Viešpats kviečia mane“, ir mes visi verkėme ir raudojome. Aš prisimenu tą pirmą vakarą, kai turėjau išvažiuoti. Jūs visi prisimenate mano pirmą kvietimą, kas nors

prisimena? Jūs visi surinkote pinigus, kad išsiusti mane į Sent Luisą, kur buvo išgydyta mažoji Betti Dogerti. Aš pasilikau… 6 Prisimenu, kaip kažkas čia paskolino man paltą, panešioti. Aš neturėjau jokio palto. Ir aš nuėjau ir atsisėdau į mašiną, sėdinės senos, ir išvykau į Sent Luisą. Jūs prisimenate tą laiką? Ir vienas brolis paskolino man paltą, jis buvo man didokas, aš nešiojau jį ant rankos; nes buvo vėsoka, o aš neturėjau palto. 7 Ir tada mes nuvykome ten, ir aš išvykau į Sent Luisą ir susitikau ten su broliu Dogertu. Jo dukrelė, visi apylinkėje daktarai ir specialistai, ir ligoninės atsisakė jos. Ji buvo tarsi pasiutiškai pamišusi. Tarnautojai iš viso miesto buvo… už ją iš visur meldėsi. Ir aš įėjau ir pasimeldžiau už ją, ir vargšai žmonės atrodė tokiais liūdnais. Ir ši maža mergaitė ten, ji spiegė ir šaukė, mušėsi. 8 Ir… ir ji jau daugiau neskleidė žmogiškų garsų, buvo panašu į gyvūno garsą, ji tiek užkimo… och, apie tris ar keturis mėnesius. Tai buvo stuburo meningitas arba… ne, šventojo Vito šokis, stubure. Ir jos lupytės buvo sukandžiotos, kraujavo. Ir jos piršteliai kraujavo, kur ji sukandžiojo savo pirštus ir visa kita, ir tiesiog veriančiai rėkė. 9 Ir aš pasimeldžiau, nuėjau į bažnyčią. Laukiau valandomis. Sėsdavau į šią seną mašiną ir laukiau. Aš nesiruošiau palikti šito atvejo iki tol, kol neišgirsiu iš Dangaus. Ir kol aš sėdėjau ten

mašinoje, prieš mane atsirado regėjimas, buvo pasakyta: „Eik pasakyk tėvui, ir tėvas…“ Pasakyta: „Eik pasakyk moteriai, kad šiomis dienomis mieste ji nusipirko mažą baltą arbatinuką. Į jį dar nepylė vandens“. Ir buvo pasakyta: „Pasakyk jai pažiūrėti trečiame ištraukiamame stalčiuje, ir ji ras nosinaitę, įvyniotą į popierių, kuria dar nesinaudojo. Pasakysi jai pripildyti arbatinuką vandeniu. Pastatysi tėvą dešinėje nuo savęs, o senelį kairėje nuo savęs ir perskaitysi, ‚Tėve mūsų, Kuris esi Danguje…‘ Ir kada pradėsi tai, tegul ji apvalys šia nosinaite jos veidą. Po to maldos viduryje tegul ji prisilies prie jos rankų, paskui prie kojų. Po to atsistosi ir pasakysi: ‚TAIP SAKO VIEŠPATS‘“ 10 Jūs žinote, kas įvyko, ar ne taip? Ji iš karto buvo pagydyta. Ir mes susikabinome rankomis ir išėjome į gatvę ir gėrėme kartu kukurūzų putojantį gėrimą. Tikrai. Tikrai. Tai sukėlė sąmyšį Sent Luise; mano susirinkimas ten, keturiolika tūkstančių pirmą vakarą. Tikrai. Sent Luise… 11 Tai labai blogai, kad aš nuo šito išėjau; ateiti ir tiesiog pradėti praleisti juos per eilę, tiesiog vieną paskui kitą, vieną paskui kita. Tiesiog ateiti į kokius nors namus ir būti ten, kol tai nepasibaigs, ir sugrįžti namo, aš galvoju, tai būtų visų geriausia… susirinkimuose.

12 Gerai, dabar nulenkime galvas ir kreipkimės į šito Žodžio Autorių. 13 Iš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gerumo mes artinamės prie Tavęs, mūsų Tėve. Ir Jo Vardu mes prašome dėl Dieviškos malonės, kad Tu atleistum mūsų nuodėmes ir nusižengimus prieš Tave. Ir jei šitą vakarą yra kokia nors nuodėmė šioje mažoje bažnyčioje, mes meldžiame, Viešpatie, kaip… kaip stovintis čia tarnas, kaip avių ganytojus… Kaip sakoma Biblijoje: „Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė prižiūrėtojais, kad ją maitintumėte“. Ir dabar, Tėve, aš maldauju už juos, kad Tu palaimintum juos ir atleistum visas jų nuodėmes. Išgydyk nuo ligų, kurios yra tautoje. Ir Dangiškas Tėve, aš meldžiu, kad Tavo gerumas dabar pasiliktų ant mūsų. 14 Štai guli prieš mane, užrašyti ant popieriaus, nuo daugelio šeimų ir daugelio žmonių, guli klausimai, iš tikrųjų gilūs biblijiniai klausimai, kurie už įprasto mokimo ribų. Ir mums reikalinga Tavo pagalba, Viešpatie Jėzau. Ir tiesiog paėmiau štai šiuos, nuėjau į kambarį, pasimeldžiau, išėjau, išskirsčiau juos čia ir padėjau tuos, į kuriuos reikia dabar atsakyti, į vieną pusę, o tie, kurie reikalauja kreipimosi į Raštą, į kitą. Štai ir viskas, ką aš žinau šiuo laiku, Viešpatie.

15 Ir aš prašau, kad nuo šios akimirkos Tu imtumeis šito ir patepk Savo tautą čia šitą vakarą, kalbančiojo lūpas, klausančių ausis. Ir tegu Šventoji Dvasia ateis ir imsis Žodžio dabar ir įneš tiesiai į kiekvieną širdį, ir tegu Jį priims noringoje dvasioje ir tegu tokiu pat būdu Ji bus duota. Ir kad, kada šiandien pasibaigs tarnavimas, kad mes grįžtume namo, kalbėdami: „Argi nedegė mūsų širdys dėl Jo Būvimo ir Jo palaiminimo?“ Viešpatie, nežinant, ką sakyti, aš pašvenčiu save Tau su šiais klausimais, Jėzaus Kristaus Vardu, dėl atsakymo. Amen. 16 Dėkoju jums, draugai, už jūsų pagarbumą. Aš tiesiog noriu parodyti jums, kokia visų, daugumos iš šių klausimų išvada. Broli Bilai, prašau, tęsk visą sekančią savaitę. Prašau, pasilik dar savaitei. Prašau, pasilik ilgiau. Broli Bilai, prašau, pasilik sekančią savaitę, ilgiau, mūsų sielos alksta tokios rūšies Maisto. Ar moko ši bažnyčia, kad… Tai tiesiog… Tai keliauja ten. Tai ne čia pateko. Turiu du sūnus, dviejų… Tai, aš juos sumaišiau, panašu, šitame. Dabar, čia, aš geriau padėsiu jį irgi čia, tai liečia asmeniškai. Broli Bilai, jūs negalėtumėte dar vieną savaitę?

Mes norėtume dar vieną savaitę klausyti šį Evangelinį mokymą. Mano prašymas tame, kad jūs pasiliktumėte dar savaitę. Aš labai smarkiai norėčiau, kad pasiliktumėte ilgiau, jūs žinote, mes visada… mes galėsime daugiau išmokti. Prašau, ar negalėtumėte pasilikti dar vieną savaitę? Broli Bilai, prašau, pamokslauk mums dar savaitę. Mums šito reikia. Broli Bilai, aš meldžiu, kad Dievas priverstų tave persigalvoti ir kad tu pasiliktum dar savaitę. Mano klausimas toks: Kas yra skraidančios lėkštės – tai lyg ir žinia nuo Dievo kaip ženklas? Ir aš prašau jus pasilikti dar savaitei. Prašau, pasilikite dar savaitę. 17 [Brolis Branhamas kalbasi su broliu Nevilu.–Red.] 18 Dabar, čia buvo dar vienas, kur sakoma, kad aš… aš… aš branginu šiuos prašymus. Ir Visagalis Dievas, Kuris man Teisėjas, esantis dabar čia šioje šventoje vietoje… prieš išeinant iš namų Viešpaties Dvasia man pasakė, pasakė, kad šis klausimas bus čia šiandien vakare. Aš nieko nežinojau apie tai, bet aš sužinojau, kad jis bus čia: Ar Jehovos Liudytojai yra klaidinga sekta?

19 Matote, kažkas… Ir Šventoji Dvasia, vietoje… aš buvau duše, prieš man ateinant čia; Dievas, Kuris yra mano šventu Teisėju, pasakė man: „Tai gulės ant pakilos, – ir man buvo pasakyta, – nieko apie tai nekalbėk; tiesiog tęsk toliau“. Matote? Taigi, aš… Jūs žinote, ką aš pasakiau vakar vakare, ar ne taip? Gerai, štai kas tai buvo. 20 Gerai, dabar mes čia pradėsime nuo kai kurių iš šitų. 21 Man tiesiog nepatinka kažką iškelti, mesti kam nors iššūkį ir kalbėti štai taip apie kurį nors žmogų arba apie kažką individualiai. Man norėtųsi mokyti šito tokiu būdu, kad tiesiog... surinkti viską pilnai kartu. Ir... ir jūs suprantate, ar ne taip? Jei aš atsistočiau čia ir pasakyčiau: „Na, broli Nevilai, toks ir toks ir padarė tą ir tą, aną ir aną…“ Jeigu man reikėtų apie jį pasakyti, tai aš nueičiau pas jį namo ir pasikviesčiau jį ir pasikalbėčiau su juo apie tai. Matote, aš… aš pasakyčiau broliui Nevilui. 22 Bet dabar, čia yra kai kurie klausimai. Štai, aš nežinau, nuo kurių pradėti, tai tiesiog tokia dalis jų, kurie guli čia. Parašyta: 25. Kokį esamą ryšį jūs turėjote galvoje tarp Protestantų bažnyčios ir Katalikų bažnyčios? 26. Ką reiškia „žvėries atvaizdas“?

23 Ir taip, tai buvo vienas iš klausimų nuo praeito… tikriausiai, buvo pas žmones… Taip, aš pasistengsiu, kiek galėsiu, su Dievo pagalba, atsakyti į juos kaip geriau. Dabar jei Jis duos man supratimą, nes Dievas žino, kad aš… kad aš tiesiog paėmiau juos, gulėjo štai čia ant pakilos. Kokį esamą ryšį jūs turėjote galvoje tarp Protestantų bažnyčios ir Katalikų bažnyčios? 24 Taip, pirma aš atsakysiu į šį, su Dievo pagalba. Aš kalbėjau, kad katalikų bažnyčia buvo… Mes išsiaiškinome, užvakar, kad žvėries ženklas turi ateiti iš Romos. Teisingai? Jis negali ateiti nei iš jokios kitos šalies, kaip Romos. Štai kur jis yra, štai kur jis išsidėstęs. Ir aš pasakiau, kad nieko neturiu prieš katalikus, nieko neturiu prieš ką nors. Mes visi mirtingi, bandantys patekti į Dangų. 25 Romos popiežius – tai vienas žmogus, kuris moko, Kanterburgo arkivyskupas – kitas, ir kitas, ir kitas, ir kitas; ir aš – tiesiog vienas iš mokytojų, štai ir viskas. Jie moko ir kalba, galbūt, kad aš – fanatikas ir kad aš klystu, ir taip toliau. Ir aš turiu teisę… jei aš galiu įrodyti tai su Rašto pagalba. Arba, jei jie galės įrodyti tai su Rašto pagalba, kad aš – fanatikas, tada aš fanatikas. Bet jei aš galiu įrodyti su Rašto pagalba, kad jie klysta savo išdėstymuose,

tuomet jie klaidingi; Raštas yra teisingas. Ir tai neturi būti viena vieta, tai turi praeiti per visą Bibliją, visur. 26 Dabar, aš pasakiau: „Katalikų bažnyčia buvo motiniška bažnyčia“, – ir tai visiškai teisingai. Katalikų bažnyčia – tai motiniška bažnyčia, kas liečia bažnytines organizacijas. Katalikų bažnyčia buvo pirma bažnyčia iš kada nors buvusių organizuotų, maždaug apie… pagal istorinius faktus, tai maždaug 606 mūsų eros matai, kažkur tiek, esant senovės tėvams, maždaug po dviejų ar trijų kartų po apaštalų. Tie mirė ir prasidėjo irimas į mažas izmas. Ir romiečiai, būdami atsivertę, Romos imperija valdė valstybę, ir tada bažnyčia ir valstybė susijungė kartu ir davė pradžią religijai, pavadinta „visuotine religija“. Ir žodis katalikiška reiškia „visuotinė“. Jie organizavo bažnyčią, kas buvo pirmą kart pasaulinėje istorijoje, kai ta religija, Krikščioniška religija, buvo kada nors organizuota. 27 Žydų religija niekada nebuvo organizacija. Tai buvo laisvi žmonės. Jie turėjo bažnyčias, bet jie neturėjo organizacijos. Juk Dievas turi reikalą su tauta, o ne su kažkokia organizacija. Tai buvo tauta. 28 Ir dabar. Ir tada Katalikų bažnyčia tapo pirma organizacija. Paskui mes iškėlėme iš Biblijos, kad išsiaiškinti, kuo buvo ta organizacija. Ir pagal Dievo Žodį, ji turėjo būti valdoma

vieninteliu žmogumi, vienu žmogumi. Ir tas žmogus turėjo būti bažnyčioje, išsidėsčiusioje ant septynių kalvų Romoje, pagal Bibliją. Nėra jokių… Ir jis turėjo turėti valdančiąją valdžią kiekvienoje pasaulio tautoje, religinė valdančioji valdžia. Kitos tokios pasaulyje nėra. 29 O komunizmas, kaip mes išsiaiškinome, nėra antikristas, apie kurį kalbėjo Jėzus. Komunizmas – tai… tai ne šalis, kaip Rusija. Komunizmas – tai dvasia. Jis kankina Ameriką. Jis yra bažnyčiose, jis žmonėse, jis versle, jis visur. Komunizmas, jo dvasia, jis mokyklose, jis namuose, visur. 30 Ir paskui… paskui, kai jie organizavo šią bažnyčią, kas prieštaravo… Ir dabar mes paėmėme Septynis Bažnyčios Periodus ir pranašystę, lygiai taip kaip Dievas atnešė juos mums per Bibliją. Ir mes išsiaiškinome istoriškai ir pagal Bibliją, kad kiekvienas periodas prasidėdavo pagal Bibliją, pagal istoriją; kiekvienas prasidėdavo viduramžių laikotarpyje laiku. Ir tada viduramžių laikais susiformavo katalikų bažnyčia. 31 Po to atėjo Reformacija, tai yra Martinas Liuteris. Ir Martinas Liuteris turėjo šviesą, šviesa, kad „Teisusis gyvens tikėjimu; išteisinimas tikėjimu“, reformacijoje. Vokiečių kunigas, kuris išsižadėjo ir pasakė, kad šventimas komunijos, kai jis laikė tai… Jiems reikėjo sakyti: „Tai yra Kristaus kūnas“, ir jis

metė tai ant grindų ir pasakė: „tai ne Kristaus kūnas; tai ostija!“. Ir taip jis atmetė katalikų bažnyčią, pasielgė štai taip, ir išėjo auštant Reformacijai. Martinas Liuteris padarė tai, ir tai buvo nuostabus pasireiškimas. 32 Ir dabar, štai kur Liuteris padarė savo klaidą, Liuteris organizavo kitą grupę, lygiai kaip padarė katalikų bažnyčia, suorganizavo žmones. 33 Po to, iš karto atėjo nauja šviesa. Ir kai atėjo nauja šviesa, Dievas pajudėjo toliau su Savo tauta. Žmonėms, kurie buvo organizuoti į Liuteronų bažnyčią, jiems teko pasilikti su savo bažnyčia tam, kad būti su… Tai lygiai taip pat, kaip buvo su katalikais, bet daugelis katalikų išėjo ir tapo liuteronais. Na ir kaip atėjo Veslis su pašventinimo žinia, tuomet daugelis iš liuteronų negalėjo palikti savo bažnyčios; nors daugelis iš jų paliko ir sukūrė Veslio bažnyčią. 34 Paskui po išteisinimo ir pašventinimo iškart atėjo Sekminės. Ir tada sekmininkai, daugelis išėjo iš metodistų ir taip toliau, ir tapo sekmininkais, nes tai buvo žymiai ryškesnė šviesa. Dabar sekmininkai organizavosi lygiai taip pat, kaip ir visi kiti! 35 Taigi, Biblija sako, kad… Tai kategoriški žodžiai, bet aš perskaitysiu juos iš Biblijos. Ir jūs klausote savo daktaro arba dar ko nors, taip sakant, o aš – jūsų brolis, mokantis iš Rašto. Biblija pavadino katalikų bažnyčią „paleistuve, kekše, k-e-k-š-e“. Ir Jis pavadino protestantiškas

bažnyčias, kurios paskui ją nuėjo, paskui motinišką… tai yra jos buvo „paleistuvėmis nuo šios motinos“. Ir kur buvo šis ryšys – tai tas, kad katalikų bažnyčia organizavo šį reikalą ir privertė visus žmones patikėti, kad tada šviesa buvo pas juos, arba kažkas buvo pas juos. Liuteronai padarė tą patį. Ir Biblijoje pasakyta, kad ji buvo didžia to tipo moterimi. 36 Tad koks gi tai moters tipas? Tai moteris, kuri gyvena ir paleistuvauja. O bažnyčios dvasiškai paleistuvauja su žmonėmis. Matote? Jie tai daro. Jie daro. Štai Biblija, kuri moko Šito, ir jie sukūrė aibę mokimų ir taip toliau, kurie neturi su Biblija nieko bendra. Ir jau kone dvidešimt su trupučiu metų kaip aš stoviu čia ir prašau bet kurio tarnautojo bet kuriuo laiku ateiti ir paimti… ne savo vadovėlį, savo mokimą, bet ateiti, paimti Bibliją, Biblijos Šviesoje, ir įrodyti, kad Tai klaidinga. Matote? Tikrai. 37 O kas liečia prieštaravimus, jie sako: „Prieštaravimai!“ Aš siūliau dviejų mėnesių uždarbį, jei kas nors parodys man nors vieną prieštaravimą Biblijoje. Šito ten nėra. Jūs galvojate, kad jis ten yra, bet jo ten nėra. Jei Biblija prieštarauja Pati Sau, tai ji niekam tikusi, ja negalima tikėti. Kiekvienas Žodis įkvėptas, ir Biblijoje nėra jokio prieštaravimo 38 Dabar Sekmininkų bažnyčia savo organizacijoje (pagal Dievo Žodį) surišta tuo pačiu su Katalikų bažnyčia.

39 Ir taip, aš neturiu nieko prieš katalikus. Kai kurie iš mano brangiausių žmonių, kurie tiesiog dabar sėdi čia, – tai žmonės iš katalikų. Čia, užvakar vakare, kada aš pasakiau griežtą pamokslą Šventojoje Dvasioje apie protestantus ir katalikus, katalikai prieidavo tiesiai čia prie altoriaus ir spaudė man ranką. Jie lygiai tokios pat žmogiškos būtybės, kaip ir mes su jumis. 40 Su katalikų kunigais neįmanoma apsvarstyti, nes jie netiki, kad ši Biblija yra visu Žodžiu. Jie sako: „Tai bažnyčia“. Mes sakome: „Tai Biblija“. 41 Katalikas sako: „Mes katalikai, einame į bažnyčią ir garbiname. Jūs protestantai, sėdite namuose ir skaitote Bibliją“. 42 Aš pasakiau: „Taip, jūs einate į bažnyčią ir garbinate, ir ką gi?“ Tai jau sekantis, matote. 43 Dabar, bet Dievas pasakė, kad Jis yra Savo Žodyje. Tai Dievo Žodis, ir aš tikiu Juo. Aš – Biblijos garbintojas. Štai mano nesutarimo su protestantizmu priežastis ir… ir šios organizacinės bažnyčios veikimo būdu, nes jie moko to, kas nėra Dievo Žodžiu. Tad aš nieko negaliu padaryti su šiuo nesutarimu. Aš su jais nesiginčiju; ne, pone, jie – mano broliai. Ir aš su jais nesiginčiju, bet aš nesutinku su jais, nes aš turiu paimti tai, ką sako Dievas, o visa kita yra melas. Suprantate? 44 Ir dabar štai ryšys, kuris… Ir dabar Biblijoje sakoma, kad ši moteris, katalikų bažnyčia, kurią

turėjo vadinti Biblijoje, Apreiškimo 17-me skyriuje, „paleistuve“, ir ji buvo, „PALEISTUVIŲ MOTINA“. Ir mes matome, kad Biblijoje sakoma, Moteris vaizduoja „bažnyčią“. Ir tada, jei ji turėjo dukras paleistuves, tada tai negalėjo būti berniukai; tai turi būti dukros, taigi, tai turi būti bažnyčios. Ir Protestantizmas gimė iš Katolicizmo. 45 Ir dabar toliau, žvėris… tai yra, sekantis, kas čia sakoma: Ką reiškia „žvėries atvaizdas“? 46 Tai… tai klausimas, kuris susijęs su tuo, ir pas šį žmogų, uždavusi jį, geras klausimas. Ką dabar daro, jei… Biblija aiškiai moko, kad katalikų bažnyčia – tai žvėris. Biblijoje pasakyta, kad žvėris reiškia „valdžią“. Teisingai? Žvėris, Biblija sako, kad žvėris reiškė „valdžią“. Ir žvėris buvo „Miestas Vatikanas“. „Katalikų hierarchija“. Gerai. Ir, dabar, tai buvo bažnyčios valdžia, kuri ir yra žvėris. 47 Po to protestantų bažnyčia išėjo iš katalikų bažnyčios, ir patys organizavosi, nedidelė valdžia. Tai yra atvaizdas. 48 Jei kas nors… Jei kas nors būtų padaryta pagal mano atvaizdą, tai būtų panašu į mane. Jei kas nors padaryta pagal šios bažnyčios atvaizdą, tai turi būti panašu į šią bažnyčią. 49 Kažkas buvo padaryta, žvėris… padarytas šito žvėries atvaizdas, kas buvo Liuter-izmu, metod-izmu, bapt-izmu, sekmin-izmu, šventu-izmu,

visos tos “izmos” susiformavo į organizaciją ir padarė atvaizdą pagal tikslų žvėries panašumą. Štai kas tai! 50 Dabar, „Tada tu sakai, broli Branhamai, kad visi katalikai, visi metodistai ir visi baptistai keliaus…?“ Aš šito nesakiau. 51 Tose bažnyčiose yra tūkstančiai ir tūkstančiai ir dešimtys tūkstančių iš aukšto gimusių Krikščionių, Bet, jų organizacijose, juos bando įtraukti į kažkokį mokymą, bet jie nesilaikys jo. Bažnyčia, kai ji organizuojasi, ji patenka po kokio nors mokymo įtaka. 52 O aš neturiu jokio mokymo, išskyrus Bibliją. Tai yra Dievo Mokymas, ir Šventoji Dvasia – jos išaiškintoja, ir Ji neša Tai toliau iš vienos Šviesos į kitą. Evangelija, kurią aš pamokslauju šiandien, jei aš nugyvenčiau dar vieną šimtą metų, jei mes nugyventume, tai būtų dar daugiau Šviesos. Tiesiog nuolatos. Tai nuolatos ateina. 53 Būdavo važinėdavo su arkliu kinkytu vežimu, jūsų prosenelis, kada važiuodavo pasimatyti su senele. Tėtis važiuodavo pasimatyti su mama su modeliu „T“. O dabar skrenda vos ne su reaktyviniu lėktuvu. Matote, mes pasistūmėjome pirmyn; mokslas pasistūmėjo pirmyn; išsilavinimas pasistūmėjo pirmyn; Evangelija pasistūmėjo pirmyn. Ir Biblijoje pasakyta, kad judės, sakoma: „Jie lakstys

pirmyn ir atgal, ir pažinimas padaugės“. Tad štai šios vietos kryžkelė. Tai priežastis to… 54 Protestantiškos denominacinės bažnyčios – tai yra žvėries atvaizdas, nes jie organizavo denominaciją tiksliai, kaip ir katolicizmas. O Dievas niekada neliepė Savo Bažnyčiai tapti organizacija, jokiame amžiuje, bet visada stipriai smerkė tai! Dabar jūs tai suprantate? [Susirinkimas sako: „Amen“.–Red.] Ne žmones; bažnyčią! 55 Kai jie bando įtraukti žmones į kažkokią šviesą... Štai, kas jei žmonės pabandytų priversti jus sugrįžti į praeitį ir pradėti važinėti su arkliu pakinkytu vežimu? Jūs nesutiktumėte tuo; mes gyvename geresniame amžiuje. Štai tokiu būdu tai ten. Jei kas nors pabandytų pasakyti man: „Och, viena, ką tau reikia padaryti, – tai daryti šitą ir tą“. Aš gyvenu kitoje epochoje! Aš… Štai kur bėda su tarnautojais, jie visada žiūri atgal. 56 Štai, mažiau, nei prieš trys šimtus metų, vienas prancūzų mokslininkas pasakė: „Jei žmogus išvystys nepaprastą trisdešimt kilometrų per valandą greitį, tai jis įveiks žemės trauką. Trisdešimt kilometrų per valandą!“ Ir ką jūs galvojate, kad mokslas šiandien į tai remtųsi? Nė už ką! Visai ne. Jie išvysto jį iki devynių arba dešimties tūkstančių kilometrų per valandą. Taip,, arba paleidžiant raketą, ir tada tai tūkstantis šeši šimtai kilometrų per valandą. Ir pradeda judėti toliau!

57 Mokslas pastūmėjo žmoniją pirmyn, daug toliau, žymiai didesni pasiekimai su jo proto pagalba, nei kada… Ir tai viena, ką jis turi, tai – pažinimo medis. Toliau, nei tarnautojai pravedė jį su Jo Dvasia, kuris neribotas. Bet kas yra, tas yra. Mokslas nesižvalgo į tai, ką mokslas kalbėjo prieš kelis metus; mokslas ima tai, ką jie turi dabar, ir juda pirmyn dėl kažko dar. 58 Bet tu klausi pamokslininko: „Ką gi, pažiūrėsim, ką apie Tai pasakė Mudi, mes pažiūrėsime, ką apie Tai pasakė Veslis“. Man vis tiek, ką jie kalbėjo apie Tai. Aš žinau, ką Dievas pasakė apie Tai dabar. Tai ir yra Tas, ir aš laukiu dar didesnio! Štai kas. Tai priežastis… 59 Biblijoje sakoma: „Trys netyros dvasios išėjo iš žvėries nasrų“. Ar žinote? „Netyros dvasios, – sakoma, – panašios į rupūžes“. Jūs kada nors atkreipėte dėmesį į tai, kaip žiūri rupūžė? Rupūžė visada žiūri atgal, ji niekada nežiūri pirmyn; žiūri atgal, visada atgal, žiūri atgal. 60 Bet keturi gyvūnai, kurie turėjo keturias įvairias galvas, pas Ezechielį, žiūrėjo pirmyn, ir jie negalėjo judėti atgal. Jie visą laiką judėjo pirmyn. Matote skirtumą? 61 Tad, štai tas ryšys protestantizmo su katolicizmu. 62 Taigi, jūs visada kaltinate katalikus, bet „juokiasi puodas, kad katilas juodas“. Tikrai. 63 Aš klausiu: „Jūs Krikščionis?“

64 „Aš jums paaiškinsiu, kad aš priklausau baptistų bažnyčiai“. Taip. Tai neturi nieko bendro Tam, nei pasakyti, kad tu priklausai ten… kokiai nors fermai. 65 „Na, aš priklausau katalikų bažnyčiai“. Tai dar nedaro tavęs krikščioniu. Priklausomybė baptistų arba metodistų bažnyčiai nedaro tavęs Krikščioniu. 66 Yra tik vienas kelias, kaip tapti Krikščioniu. Žodis Krikščionis reiškia „panašus Kristui“. Ir tu negali šito padaryti, tu negali to išdirbti savyje, jokiu būdu tau nepavyks tai padaryti. Tu turi užmiršti save, mirti sau, ir tegu Kristus įeis ir gyvens Kristaus Gyvenimą tavyje. 67 „Jei žmogus…“ Štai ką pasakė Jėzus: „Jei žmogus negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo Karalystę“. Ar tai katalikas, metodistas, baptistas arba dar kažkas, tau reikia būti pakrikštytu vandenyje, kad būtų atleistos tavo nuodėmės ir priimti Šventosios Dvasios krikštą, kitaip tu žūsi. Tai Paties Jėzaus Žodžiai. Tad dabar, jei tu metodistas ir gavai Šventosios Dvasios krikštą, buvai pakrikštytas vandenyje, Jėzus pasakė, kad tu keliausi į Dangų. Jei tu katalikas ir padarei tą patį, tu įeisi į Dangų. 68 Bet jei tu tiesiog laikaisi už to katalikų bažnyčios mokimo arba metodistų, arba baptistų bažnyčios, tai tu vis dar prarastas. Štai priežastis to stovio, kuris dabar pas mus pasaulyje, kurį

turime šiandien, nes žmonės tiksliai… Jie sako: „Tai prieš mano tikėjimą“. 69 „Tu tiki Dieviškuoju gydymu?“ 70 „Tai prieš mano tikėjimą“. Tai prieš tavo bažnyčią; tavo bažnytinis mokymas tai išgalvojo, matote, jums tenka daryti tai, ką sako bažnyčia. Ir jūs dar šaukiate ant katalikų; tai tas pats, ką ir jie daro. Ir tai žvėris ir žvėries atvaizdas! Ir Biblijoje pasakyta: „Kiekvienas, kuris priima jį, neįeis į Dangaus Karalystę, bet bus išmestas laukan, kur šunys ir burtininkai, ir taip toliau, ir kankinsis ugnyje ir sieros ugnyje, Avinėlio ir Angelų akivaizdoje, per amžius“. Išeik iš ten, drauge! Ateik į reikiamą stovį su Dievu! Tikrai. 71 Dabar leiskite man paimti štai šį. Ką gi, mes patrauksime juos į šoną. Dabar, kažkas paklausė šiandien manęs; du ar tris kartus manęs tai klausinėjo. 27. Broli Branhamai, kalbėdami apie „žvėries ženklą“, jūs negalvojate, kad jie dės tatuiruotę su numeriu ant kaktos arba kokią nors tatuiruotę ant rankos? Ne, pone! Nelaukite šito. 72 Tai bus boikotas! Žinoma! „Niekas negalės nei pirkti, nei parduoti, jei jis nepriklausys bažnyčių konfederacijai“. Tikrai. Taigi, tai bus kažkas kaip sąjungos, suvienijant tai, atvedant

viską į suvienytą religiją. Atsiminkite mano žodį, tai jau ne už kalnų! Jūs tai pamatysite, tai jau arti. 73 Jūs nežinote šito dėl to, kad jūs nuolatos pasiliekate namuose. Nuvykite kartą su manimi į šalis, kur valdo katolicizmas, ir pamatysite, kas vyksta. Broli, jie nurodo jiems visiems, ką daryti ir ko nedaryti. 74 Ir čia Biblijoje sakoma, kad Jungtinės Valstijos, mes tai paėmėme iš pranašystės, pasirodo kaip avinėlis, „religijų laisvė“, ir jie iš karto suvienijo visa tai kartu, ir jis prakalbo kaip slibinas ir panaudojo tą pačią jėgą, kuri iki jo buvo pas slibiną. Tai JAV! Tiksliai. 75 Vienas tarnautojas neseniai man pasakė, vienas mano draugas, tarė: „Broli Branhamai, Dievas neleis, kad Jungtinės Valstijos kristų, dėl to pagrindo, ant kurio stovėjo jų protėviai, pagrindę ant religijos“. 76 Aš pasakiau: „Jis prileido su žydais; žinoma, nusuko nuo kelio, o juk jie stovėjo tvirčiau už mus“. Tiksliai. Pas Dievą nėra šališkumo kokiai nors praėjusiai kartai; arba jūs judate rikiuotėje, arba jūs ne Karalystėje, štai ir viskas. Tikrai! Tai gana griežta, bet taip geriau dėl jūsų. Tai tiesa. Tai Raštas. Ir pas mus yra, mes… 77 Bėda čia tame, šiandien… Kai kurie iš jūsų, iš veteranų, žino tai. Pas mus labai daug holivudiško evangelizmo. Tai tiesa. Labai daug visokio triukšmo ir nesusivaldančio elgesio,

labai daug žavesio ir viso kito, ir pasigyrimo, reklamavimosi ir taip toliau; ir, „Kas atsistos ir priims Kristų kaip savo Gelbėtoją? Telaimina jus Dievas, broli, tu keliauji tiesiog dabar į Dangų“. Tai melas! Tai melas! 78 „Jei tik žmogus gims iš aukšto!“ Ir jei jis gimė iš aukšto – tas pats Palaiminimas, kuris aplankys jį ten, jis aplankys jį ir čia. Ir mes žiūrėjome tai vėl ir vėl, ir per visus Raštus praeitą savaitę. Ir pamatėme, kad pas Rytų tautas, kai Šventoji Dvasia nusileido ant žydų, kurie buvo rytinio Viduržemio jūros gyventojai, Rytų tauta, Šventoji Dvasia nužengdavo su didžiais ženklais ir stebuklais. Biblijoje sakoma, kad bus toks laikas, kada netgi nepasakysi, diena ar naktis. Tai kaip ūkanota diena, iki pat paskutinės dienos dalies. Ir tada saulė išlenda pabaigoje vakare kelias minutes. „Vakare bus Šviesa“. Teisingai? Taigi, tai Vakarų tautos, pagonys, gaunantys tą pačią Šventąją Dvasią, kurią žydai gavo tada, su tais pačiais ženklais ir stebuklais. Štai kaip. 79 Ir, žinoma, žmonės, šis pasaulis vadins jus „fanatikais, pas kuriuos ne viskas namuose“. Biblijoje Jėzus pasakė, kad jie tai darys. Jūs – ypatingi žmonės, ir jūs keisti, nes Tai taip stipriai skiriasi. 80 Aš pastebėjau tai tarp savo kaimynų namuose, tarp aplinkinių žmonių. Jie, netgi mano maži vaikai; mes stengiamės, kad jie būtų švarūs ir

gyventų kiek galima geriau, bet jūs galite pastebėti, kad kaimynai kitaip elgiasi su vaikais. Matote? Jie mato skirtumą. 81 Ir aš žinau, aš turiu būdą, kaip sužinoti (ir jūs tai žinote, jūs tai matėte susirinkime), žinote, ką šio miesto pastoriai sako: „Na, štai, Bilis – geras vaikinas, mes neturime nieko prieš jį. Bet, matote, tai kiek kita žmonių klasė, skiriasi nuo mūsų“. Padėka Dievui! Tai tiesa. Padėka Dievui! Tai ženklas, apie kurį mes kalbame. 82 Paklausykite, aną vakarą, kai Šventoji Dvasia išpranašavo prieš devynis šimtmečius dar prieš žydams priimant Šventąją Dvasią, papasakojo jiems, kas tai bus. Raštininko įrankis… Pamenate. „Žmogus su raštininko įrankiu praėjo Jeruzalės viduriu ir paženklino jų kaktas“. Teisingai? Pasakyta apie Tai dar prieš tai kaip bažnyčia buvo nuteista Dievo. Ir Titas apsupo Jeruzalės sienas 96 mūsų eros metais, ir sudegino miestą. Ir ten nebeliko nei vieno akmens ant akmens, pagal pranašystę. Ir šiandien viena, kas liko iš šventyklos, – tai senoji siena, kuri buvo sudėta jų ten iš akmenų, ir ji nutrinta ten, kur žydai rauda ir verkia prie tos raudų sienos, – tai viena, kas liko iš šventyklos. Ir Omaro mečetė stovi būtent toje vietoje. 83 Ir Jėzus pasakė: „Kaip buvo pasakyta per pranašą Danielių: kai jūs pamatysite naikinimo bjaurastį šventoje vietoje, – po to Jis pabrėžė,

lenktais skliausteliais, – (kas skaito, teišmano.)“ Matote? Tikrai. Štai tai buvo ten. Ir Jis pasakė, kiek dienų… laiko tai užims iki to, kai pagonys… skirtas laikas pasibaigs; jie apsupę sienas, po to Dievas sugrįš pas žydus. Ir mes esame kaip tik šiame laike! Štai žydai grįžta atgal, tūkstančiais, per šiuos paskutinius kelis metus. Ir jūs žinote, kaip mes nagrinėjome tai praeitą vakarą, kaip Raštas tobulu būdu… tiesiog kaip skaitant laikraštį ir netgi suprantamiau, nes tada jūs apie Tai daugiau pradedate suprasti. 84 Bet, šiaip ar taip, šis Ženklas, kurį dėjo ant kaktos, ne tatuiruotė. O kas tai? Kas Tai yra? Šventosios Dvasios krikštas. Ir koks Ženklas turi būti uždėtas šiomis paskutinėmis dienomis? Biblijoje pasakyta: „Dievo Antspaudas yra Šventosios Dvasios krikštas, tautai paskutinėmis dienomis“. Nėra jokio… Efeziečiams 4:30, „Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate užantspauduoti atpirkimo dienai“. Biblija kalba. Ir Efeziečiams 1:13 pasakyta tas pats, įvairiose kitose vietose, kad, „Šventoji Dvasia – tai Dievo Antspaudas“. 85 Kas yra antspaudas? Anspaudo negalima dėti ant ko nors neužbaigto. Liuteronai nebuvo užantspauduoti, malonės skirtas laikas užsibaigė, jie pamokslavo išteisinimą. Metodistai nebuvo užantspauduoti. Čia aš prieinu prie klausimo; mes prieisime prie šito

kiek… kiek vėliau. Neužantspauduoti, nes tai nebuvo užbaigta. Bet Šventosios Dvasios krikštas – tai Dievo darbo užbaigimas! 86 Jis pasakė: „Trys liudija Danguje: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, ir šie trys yra Viena“. Jūs negalite turėti Tėvo be Sūnaus, Sūnaus be Šventosios Dvasios, jie yra Viena. 87 Jis pasakė: „Trys liudija žemėje: vanduo, Kraujas, Dvasia, ir jie nėra viena, bet jie sutaria kaip vienas, – štai jums, prašom, – viename pilname užantspaudavime“. Išteisinimas prie Liuterio, vanduo; pašventinimas Krauju. 88 Išteisinimu buvo Romiečiams 5:1, „Taigi, išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“. Išteisinimas tikėjimu! 89 Pašventinimas per Kraują, Hebrajams 13:12 ir 13, „Todėl ir Jėzus, norėdamas savo krauju pašventinti tautą, kentėjo už vartų“. 90 Luko 24:49, „Ir štai Aš atsiųsiu jums savo Tėvo pažadą. Jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti Jėga iš Aukštybių“. Apaštalų Darbai 1:8, „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių“. Šventosios Dvasios krikštas turi tęstis iki Jėzaus sugrįžimo! „Dar valandėlė, ir pasaulis Manęs nebematys. O jūs Mane matysite, nes Aš būsiu su jumis, netgi jumyse, iki pasaulio pabaigos;

darydamas – darbus, kuriuos Aš darau, ir jūs darysite“. Per Jo Dvasią, veikiančią per Bažnyčią! Jis pasakė: „Iš jūsų juoksis“. Pasakė: „Jie pavadino Mane, namų Šeimininką, ‚Belzebulu, kerėtojų „viršininku“,‘ – pasakė, – tai ką bekalbėti apie namiškius?“ Pasakė: „Palaiminti jūs, kai žmonės visaip jums piktžodžiaus, būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus“. 91 Tai raštas, matote. Štai Tas. Taigi, matai drauguži, tu tiesiog turi Tai turėti. Dabar tu turi pasirinkti; jūs turite laivą valios pasirinkimą. 92 O štai ryšys tarp protestantų bažnyčios ir katalikų bažnyčios. Kaip tie, taip ir kiti, remiantis Biblija… kas laikosi tik už bažnyčios; ne už Kristaus, štai, už bažnyčios. Žmonės bažnyčioje, kurie laikosi už Jėzaus Kristaus ir meldžiasi Dievui, kad atvertų kelią ir padarytų juos… duotų jiems Šviesą, tas žmogus išgelbėtas, man vis tiek, kokioje jis bažnyčioje yra. Tikrai. Bet jei jis laikosi tik už savo denominacijos, jis priima atsimetėlio ženklą, kuris užima Šventosios Dvasios krikšto vietą. Priešingai! Ir katalikai ir protestantai, ir tie ir kiti vienodi, Biblijoje sakoma: „Ji buvo kekše; jos dukros buvo paleistuvėmis, jos dukros“. Dabar tai aišku? Gerai.

28. Taigi, Šventoji… Ar vis dar perduodama Šventoji Dvasia per rankų uždėjimą? Mokiniai tai darė, Petras, Paulius ir taip toliau, ir tai dar įmanoma? Paulius gavo ją tokiu būdu. 93 Taip, brangus broli, sese, kas parašė šį… šį raštelį. Be abejo Šventąją Dvasią gauna per rankų uždėjimą. 94 Ir taip, daugelis žmonių vadina mane… kadangi mane užantspaudavo kaip sekmininką, sakydami, kad aš sekmininkas. Aš niekada nepriklausiau sekmininkų organizacijai. Aš visiškai laisvas nuo visų organizacijų, ir su Dievo pagalba aš ketinu taip ir pasilikti, nes aš galiu stovėti tiesiai pralaužime ir kalbėti: „Mes – broliai! Eikite čia, apsvarstykime kartu“. 95 Kada aš tik pradėjau, Dievo malone… Ir visi žmonės, kurie čia, ir mano sekretoriai ir kiti, sėdintys čia, žino, aš galėčiau susisiekti su dešimčia milijonų žmonių arba daugiau, šiandieniniame pasaulyje. Kokią organizaciją galėtume sukurti? Matote? Tikrai. Bet aš nenoriu organizacijos, tai prieš Bibliją. Aš stengiuosi, kaip galiu, kad išsigelbėtų žmonės, kurie yra organizacijoje. Štai kas svarbiausia. Ir ta įtaka žmonėms, kurią davė man Viešpats, aš, žinoma, panaudosiu ją Jo garbei, vietoj to, kad perduoti tai kokiai nors organizacijai. Aš atiduosiu šlovę Jėzui Kristui, kuriam ji

priklauso. Jokia organizacija tavęs neišgelbės; reikalingas Jėzaus Kristaus Kraujas. O dabar, dėl rankų uždėjimo, štai, aš negaliu sutikti… 96 Dabar, brangūs sekmininkai, tikiuosi, kad jūs nenustosite mylėję mane. Bet dabar, kai jūs prieinate prie to, kad pasakyti: „Mes lauksime Šventosios Dvasios“, koks žodis buvo panaudotas Sekminėse! 97 Ir aš pasakysiu, kuo… nežeidžiant jūsų jausmų. Patį didžiausią palaikymą šiame darbe man suteikia sekmininkai, nes jie tiki šiai žiniai apie Dieviškąjį gydymą ir Dievo jėgą. Visi kiti nusisuka savo nosimi nuo Šito. 98 Bet tik kai kurie žmonės iš bažnyčios, kurie skirti Amžinam Gyvenimui, jie ateis. Štai ir viskas. O kas nepaskirtas, tas ateiti negali; ir Dievas pasakė taip, pasakė: „Jie buvo skirti teismui“. Jis nenori, kad kas nors žūtų, bet, būdamas Dievu, Jis matė, kad jie nuteis Tai. Taigi, tai… tai viskas, Jis iš anksto numatė Tai. Štai kas yra Dievo išankstinis žinojimas – matyti šiuos dalykus. Ir Jis išpranašavo, kur būtent bus tuo laiku Bažnyčia. Ir Dievas žinojo tai nuo pačių pradžių. Prieš šio pasaulio sutvėrimą Jis žinojo, kad bažnyčia bus būtent tokia, kokia ji šiandien. Jis žinojo prieš pasaulio sutvėrimą, kad šiandien vakare aš stovėsiu už šios sakyklos. Jis – Dievas; dar pradžioje Jam žinoma pabaiga.

99 Dabar, dabar, sekmininkai mokė… Dabar, aš, tikriausiai, daug kartų sugrįšiu prie Šito, bet aš noriu būti sąžiningas, kai tai liečia Žodį. Nėra tokio dalyko, kaip „laukimas“! Jūs klystate. Laukti nereiškia „melstis“. Lūkuriuoti reiškia „laukti“. Po paėmimo, po to kai Jėzus Kristus… nukryžiavimas… šventyklos apvalymas. Ir po Išpirkimo dienos, prisikėlimo… Išpirkimo Dieną, kai Jis buvo užmuštas, ir paskui keturiasdešimt dienų iki paėmimo, ir po to Sekminės. Žodis sėkminės reiškia „penkiasdešimt“, tai reiškė penkiasdešimt dienų po Išpirkimo įvykdymo. 100 Ir paskui, po to kai Išpirkimas buvo pabaigtas, viskas turėjo atsistoti į savo vietas, pagal raidę, geografiškai, viskas tiksliai, kaip pasakė Dievas. Ir Sekminės – tai buvo jubiliejaus laikas, kada jie atnešdavo pirmus derliaus vaisius ir buvo jubiliejus. 101 Ir taip, pirmi Bažnyčios vaisiai, Šventosios Dvasios Bažnyčios, Bažnyčios, kuri turėjo gyvuoti šiuos du tūkstantmečius iki Jėzaus atėjimo, pirmi vaisiai buvo Sekminėse. Tai buvo prieš dešimt dienų iki Sekminių laiko; tai buvo keturiasdešimt dienų po apvalymo, po aukos paaukojimo iki Jėzaus Kristaus paėmimo. Jis pasakė: „Eikite į Jeruzalę ir laukite, kol būsite aprengti Jėga iš Aukšto“. Ap. Darbų 1:4… 102 Apaštalų Darbų 2: „Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje.

Staiga iš Dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia davė jiems prabilti“. 103 Ir tada išorinis religinis pasaulis, didžios ortodoksinės bažnyčios atėjo ir pamatė, kaip tie žmonės svirduliavo ir elgėsi, kaip girti. Ir jie priėję pradėjo juoktis ir šaipytis iš jų, sakydami: „Pažiūrėkite į šią galilėjiečių minią! Jie visi girti!“ Matote tai neteisingas supratimas? 104 Ir pasakysiu savo draugui katalikui, kad palaimintoji mergelė Marija buvo su jais. Ir jei Dievas neleido jai įeiti į Dangų, negavus Šventosios Dvasios ir netapusia štai tokia, nejaugi tu manai, kad tu pateksi ten be šito, sese? Ne. Tad nustokime pūstis, nustokime būti išdidūs. 105 Nekreipkite dėmesio į tai, ką kalba šis pasaulis. Žiūrėkite, ką kalba Dievas! Tai yra Dievo Žodis. Mes turime statyti tai pagal šitą projektą, nes Jis pasakė Petrui: „Ant šios uolos Aš pastatysiu Mano Bažnyčią, ir pragaro vartai Jos nenugalės“. Visa kita vyks. Tai parodo, kad pragaro vartai bus prieš Ją, bet jie nenugalės. Ir žmonės galvoja, kad jie galės Ją sustabdyti? Greičiau jums pavyks sustabdyti saulę. Tiksliai. Jūs negalėsite Jos sustabdyti. Dievas paskyrė Jai judėti toliau.

106 Čia, kada aš čia įtikėjau, netgi mano vargšė mama pagalvojo tada, kad aš išprotėjau. Mano uošvė pasakė: „Jį reikia išsiųsti į bepročių namus“. Šito miesto pamokslininkai pasakė: „Labai greitai jis perdegs“. Aš degu jau labai ilgai. Tai vis dar… vis dar dega, kuo toliau, tuo geriau. Kodėl? Tai negalėjo sudegti, Tai Dievas! Vietoj to, kad sudegtų, Tai dabar plinta po visą pasaulį. 107 Tai visiškai tiksliai, ką Jis pasakė, kai aš krikštijau tiesiog čia Ohajo upėje, daugelis iš jūsų buvo ten, prieš dvidešimt tris metus, tiesiog Ohajo upėje. Ta Šviesa, Angelas, nusileido ten, kur mes buvome ir pasakė: „Kaip Jonas Krikštytojas buvo siustas pranešti apie pirmą Jėzaus Kristaus atėjimą, tavo Žinia atves Antrą Jėzaus Kristaus Atėjimą“. Ir ji tai padarė. Tai… Jis dar neatėjo, bet pažiūrėkite, ką ji padarė, ji apskriejo aplink visą pasaulį. Matote? Ir štai šiandien, tik pagalvokite, ir kokie įvyko pasiekimai, buvo tiesiog milijonai. 108 Netgi katalikų „Sekmadieninis Lankytojas“ kalbėjo apie tai, apie tai, kaip daug milijonų rinkdavosi iš visur, tiesiog apie rezultatus. 109 Kiti girdi, jie sako: „Tai Tiesa! Aš tiesiog dabar pasiruošęs parduoti šito pasaulio dalykus ir eiti pamokslauti tikrą Evangeliją“. 110 Štai dėl šios priežasties jie vadina jus „pilnąja Evangelija“, jie juokiasi iš pilnos Evangelijos. Bet, broli, man nereikia kažko

puse, aš… tai turi būti pilnai viskas, kas liečia mane. Jei Šito dalis gera, tai ir visa kita tai gerai. Pilna Evangelija! 111 Dabar, pastebėkite. Šventoji Dvasia nužengė ten. Sekmininkai laukė: „Ir staiga pasigirdo ūžesys iš Dangaus, tarsi pūstų smarkus vėjas, ir pripildė visą namą, kur jie sėdėjo“. 112 Nei karto po šito jiems neteko laukti. Tuo laiku kai Petras kalbėjo šiuos Žodžius pagonims, Šventoji Dvasia nužengė ant jų, dar prieš juos pakrikštijant vandenyje. Teisingai? Tuo laiku kai, Apaštalų Darbai 10:49… Petrui dar tebekalbant šiuos

dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio.

Su Petru atvykę žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana.

Jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir aukštinant Dievą. Tuomet Petras tarė: “Ar kas galėtų

uždrausti pasikrikštyti jiems vandeniu – šiems, kurie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?”

Ir jis liepė juos pakrikštyti Viešpaties vardu. Po to jie prašė jį pasilikti dar kelias dienas.

113 Tai tiesa; nelaukiant, nedelsiant. Apaštališkas kelias. Dievas nenustatė taisyklių; kai širdis trokšta, Jis duoda tau tą, ko tu trokšti. Jei tu trokšti Šventosios Dvasios, Jis gali nužengti ant tavęs tiesiog dabar. 114 Kada Petras nuėjo pamokslauti, pas Petrą buvo raktai nuo Karalystės. Po kelių minučių pas mane bus tam vienas klausimas. Pas jį buvo raktai nuo Karalystės. Jis atrakino Ją Kornelijaus namams. Jis atrakino Ją tiems samariečiams, jis atrakino Ją štai čia; bet, pamenate, kad Pilypas nuėjo ten ir pamokslavo jiems, ir krikštijo juos Jėzaus Kristaus Vardu, ir Petras nuėjo ir uždėjo rankas ant jų. Ir, dabar, jis padarė kažką, nes tas užsiimantis magija ten… Pas juos ten buvo Simonas užsiimantis magija, pasakė: „Aš duosiu jums pinigų, duokite ir man tą Dovaną, kad kam tik uždėsiu rankas, gautų Šventąją Dvasią“. Teisingai? Kažkas vyko! (Ne kažkas iš šių arkivyskupų su apykaklėmis, apsuktų aplink nugarą, atėjo ir uždėjo ant jų rankas, sakydamas: „Aš duodu tau apaštališkąjį palaiminimą“.) Kažkas vyko, kai Petras dėdavo ant jų savo rankas; ir kada jie dar daro. 115 Aš mačiau, kaip jie krisdavo tiesiog, kaip musės, kada Šventoji Dvasia įeidavo į juos, per rankų uždėjimą. Taip, tai yra apaštališkas mokymas apie rankų uždėjimą. Telaimina jus Dievas. Jeigu jūsų nuomonė truputi skiriasi nuo

šito, tai užrašykite rytoj vakare man raštelį. Gerai. 29. Jei du trečdaliai žemės girdėjo… dar neišgirdo Evangelijos, Evangelijos Žodžių, tai kiek… Prašau atleisti. Tai parašyta rašalu, o aš čia prakaitavau ir tai išbluko. Nagi pažiūrėkime. Jei du trečdaliai žemės dar negirdėjo Evangelijos, tai kaip gali ateiti mūsų Viešpats, jeigu jie negirdėjo Evangelijos, du trečdaliai iš jų? Ką gi, tai visiškai teisingai. Aš pasakysiu jums, ką aš galvoju. 116 Čia neseniai, kada daktaras Ridcherdas, Sudano Misijos prezidentas, pačios didžiausios pilnos… pačios didžiausios apaštalinės… Ne, prašau atleisti. Pati didžiausia fundamentalistinė misija pasaulyje, Sudano Misija. Daktaras Ridcherdas, su tokiu daktaro laipsnių skaičiumi, kad jis netgi nežinojo, kiek pas jį laipsnių, atėjo ten pas mane į namus, jis ir šis Chaimanas Eplmanas, šis baptistų tarnautojas, kuris dabar gavo Šventąją Dvasią ir pamokslauja Meksikoje. Ir jis atėjo į namus. Jis pasakė: „Broli Branhamai, – pasakė, – jūs turite reikalą su sekmininkais?“

Ir aš pasakiau: „Taip, pone“. Ir jis pasakė: „Aš daktaras Ridcherdas“. Aš pasakiau: „Aš džiaugiuosi galėdamas su jumis susipažinti. Įeikite, prašau“. Jis atsakė: „Ačiū“. 117 Jis atsisėdo, pasakė: „Aš noriu kai ko jūsų paklausti“. Pasakė: „Kaip aš suprantu, jūs buvote įšventintas baptistų bažnyčioje“. 118 Aš pasakiau: „Tai tiesa“. Aš pasakiau: „Aš išėjau iš jos, – aš pasakiau, – nes aš negalėjau šito ištverti. Aš noriu pamokslauti tai, ką sako Biblija, o ne tai, ką kalba baptistų bažnyčia. Aš nieko prieš neturiu prieš baptistų bažnyčią, jie iš esmės, kaip ir bet kuri kita bažnyčia“. Ir aš pasakiau: „Aš išėjau iš jos, kad būčiau laisvas“. Jis pasakė: „Na, jūs, žinoma, žinote, kad mes baptistai“. Ir aš pasakiau: „Taip, pone“. 119 Ir jis pasakė: „Aš noriu jūsų kai ko paklausti. Kaip dėl šito krikšto Šventąją Dvasia?“ Pasakė: „Aš lankiausi ten ir mačiau, kaip jie koja išvarto kėdes ir šokinėja, ir trypė, ir šaukė, ir kvailai elgėsi“. 120 Aš pasakiau: „Aš irgi visa tai mačiau“. Bet aš pasakiau: „Broli, už viso šito yra tikras, nesuklastotas krikšto Šventąja Dvasia dalykas“. 121 Ir jis pasakė: „Broli Branhamai, ar galiu aš Ją gauti?“ Jis pasakė: „Pas mane tiek daug diplomų!“ Jis pasakė: „Aš – daktaras, aš – toks tai, aš gavau filosofijos daktaro, aš turiu

bakalauro laipsnį, pas mane visokios rūšies laipsniai ir garbingi laipsniai iš įvairių šalių, ir panašiai, – pasakė, – o kurgi Jėzus Kristus?“ 122 Aš pasakiau: „Na, broli, Jis tiesiog čia, kambaryje“. 123 Jis pasakė: „Aš stovėjau ir kalbėjausi su nepajudinamu musulmonu, tik ką gavusį išsilavinimą Amerikoje, ir aš pasakiau: ‚Atsisakyk savo mirusio pranašo ir priimk prisikėlusį Viešpatį Jėzų‘. Jis pasakė: ‚Gerasis žmogau, ar gali jūsų prisikėlęs Viešpats Jėzus padaryti dėl manęs ką nors daugiau, nei gali padaryti mano Mahometas?‘. Pasakė: ‚Jie abu rašė Biblijas, mes tuo tikime‘. Pasakė: ‚Jie abu mirė‘. Pasakė: ‚Ir jie abu pažadėjo mums gyvenimą po mirties, ir mes tuo tikime‘.“ 124 Jis pasakė: „‚O, bet jūs matote, – pasakė, – mes, Krikščionys, džiaugiamės‘.“ 125 „Pasakė: ‚Ir mes džiaugiamės‘. Pasakė: ‚Aš galiu sukelti tiek pat psichologijos, kiek ir jūs‘.“ Ir tai tiesa. „Jis pasakė: ‚Na, pažiūrėkite, mūsų Mahometas… Jūs teigiate, kad jūsų Viešpats Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų‘.“ 126 Ir daktaras Ridcherdas pasakė: „Žinoma, Jis prisikėlė!“ 127 Pasakė: ‚Įrodykite tai!“ Pasakė: ‚Įrodykite tai!‘ Pasakė: ‚Jūs turėjote du tūkstančius metų, kad įrodyti tai, o tik maždaug viena trečioji girdėjo kada nors apie tai‘. Pasakė: ‚Tegu tik mūsų Mahometas prisikels iš mirusiųjų, ir visas

pasaulis sužinos apie tai per dvi dienas‘.“ Jis teisus. „Jis pasakė: ‚Mūsų Mahometas niekada nežadėjo mums nieko, tik gyvenimą po mirties‘. Jis pasakė: ‚Jūsų Viešpats Jėzus pažadėjo jums, ir jūs mokytojai, kad būtent tai, ką Jis darė, jūs irgi darysite‘. Ir pridūrė: ‚Nagi pažiūrėkime, kaip jūs, mokytojai, padarysite tai dabar, ir, – pasakė, – mes patikėsime, kad Jis prisikėlė iš mirusiųjų‘.“ 128 Jis pasakė: „Broli Branhamai, štai taip aš įklimpau, kaip į molį, ir pakeičiau temą“. Su tais visais laipsniais! Kodėl? Kur Dievas mokslinėse žiniose? Dievo nepažinsi per mokslo filosofijos daktaro ir teologijos, ir teisių daktaro laipsnį, ir taip toliau. 129 Dievą pažinsi paprastu tikėjimu, Šventosios Dvasios krikštu. Tai vienintelis kelias. Dievas tavyje, kol Jis neišauklės tavęs „Dievo sūnumi“, nepakeis tavo prigimties. Ir būtent tas pats, Dievas – Kūrėjas, Kuris viską sukūrė ir Savo ištartu Žodžiu davė pradžią pasauliui, ta pati Dvasia tavyje, tu tiki viskuo, ką sako Dievas. Ir nėra nieko neįmanomo; tu tiki Tuo. 130 Tu nestovėsi už kažkokio mokymo ir nesakysi: „Aš netikiu, nepriimu Šito. Aš negaliu patikėti, kad Dievas padarys šitai. Aš negaliu patikėti“. Tu apriboji Dievą savo netikėjimu! Štai kas.

131 Taigi, daktaras Ridcherdas stovėjo ten, jis pasakė: „Broli Branhamai, ar gali žmogus gauti iš tikrųjų Šventąją Dvasią?“ 132 Aš pasakiau: „Taip, pone, daktare Ridcherdai, tu gali“. 133 Jis pasakė: „Jei Dievas žino mano širdį ir aš tikiu jumis, žinodamas; ir tiesiog dabar po patepimu, aš noriu, kad jūs… Jūs tikite, kad aš kalbu tiesą?“ Aš pasakiau: „Taip, aš žinau, kad jūs sakote tiesą!“ Jis pasakė: „Kaip gi man Ją gauti?“ Aš pasakiau: „Atsiklaupk“. 134 Ir jis ten atsiklaupė šalia seno kavos staliuko. Aš kaip tik paėmiau iš ten. Ten gale sėdi žmogus, kuris sutaisė prieš kurį laiką. Sėdėdamas ten, sudaužė ant jo stiklinę, kai klaupėsi. Jis pasakė: „Dieve, pasigailėk mano nuodėmingą sielą“. Ir aš uždėjau ant jo rankas, ir čia pat ant jo nužengė Šventosios Dvasios krikštas. Tai tiesa. 135 Ir jis tiesiog dabar visur uždega baptistų bažnyčią! Tai išplito po visur. Štai taip. Taip, pone. 136 Evangelija negali… Jėzus negali ateiti iki tol, kol… 137 Klausykite! Mes daliname lankstinukus po visą pasaulį. Kur jūs beatsidurtumėte, jūs sužinote, kad ten jau dalino lankstinukus, kažkas jau praėjo ten su teologija. Nuvykite

šiandien už jūros ir pavadinkite save „misionieriu“ ir pamatysite, kaip jie pasijuks iš jūsų. Nuvykite į Indiją ir pasakykite: „Aš – misionierius“. 138 „Na, ko tu ruošiesi mus išmokyti?“ Jie žino apie Bibliją daugiau, nei… Kai kurie iš jų vaikų ten žino apie tai daugiau, nei kai kurie iš jų mokytojų čia, Amerikoje, žino apie tai. Be to tai Rytų Knyga. Ir, įsidėmėkite, Evangelija pas juos buvo šimtus ir šimtus, ir šimtus metų iki to, kaip atsirado Amerika. Šventasis Tomas, didžiulė bažnyčia, kurioje jis pamokslavo, ir iki šiol stovi Indijoje. Jiems nereikia jokio mūsų mokymo, jie žino apie tai viską. Jie sako: „Ko jūs ruošiatės mus išmokyti?“ „Na, mes – amerikiečių misionieriai“. 139 „Ko jūs ruošiatės mus išmokyti, kaip gerti viskį? Štai ką jūs visi darote ten, savo bažnyčiose! Rūkyti cigaretes? Ruošiatės mus mokyti, kaip išsiskirti su žmonomis ir panašiai?“ Sako: „Jei jūs šito ruošiatės mokyti, tai mums šito nereikia“. Ir pridūrė: „Jūs atvykstate su kokia nors nauja teologija arba dar kuo nors, jūs ruošiatės pabandyti mus išmokyti kažką iš Žodžio, mes žinome apie tai už jūs daugiau“. Ir tai tiesa. Jis pasakė: „Bet jei jūs pademonstruosite tai, ką sako Žodis, tai mes priimsime Tai“. Amen! Štai jums, prašau. Štai ko jie trokšta.

140 Atsiminkite mano Žodį, užsirašykite Jį į savo Biblijos puslapius, nes Tai – TAIP SAKO VIEŠPATS: „Įsidėmėkite, kai mes nusileisime Indijoje, tai jūs išgirsite apie tūkstančius ir dešimtis tūkstančių išgelbėtųjų“. Tai pasakė Šventoji Dvasia. Aš užrašiau Tai čia, savo Biblijoje. Tai užrašyta čia, dešimtyse tūkstančių Biblijose, kaip apie to berniuko prisikėlimą, iš regėjimo, kuriame Jis pasakė. „Ten jų trys šimtai tūkstančių žmonių“. Ir pamatysite, kad tai tiesa! Štai kaip Evangelija bus pamokslaujama tik per vieną vakarą. Ji paplis tokiu būdu nuo vieno miesto į kitą. 141 Afrikoje, kur trisdešimt tūkstančių žmonių per vieną tik kvietimą priėmė Dievą, aš pasakiau: „Pakelkite rankas ir priimkite Šventąją Dvasią“. Aš pasakiau: „Nelaukite, kol pas jus atvyks kokie nors amerikiečių misionieriai ir išmokys jus mokytis bažnyčioje kalbų“. Ir mamos skalbia ant lentų, kad išsiusti kokį nors misionierių ten, ir kad važinėtų kokia nors gražia didele mašina, gyventų be vargo; žinoma, išdalins kelis lankstinukus ir sugrįš atgal. Jiems šito nereikia; tai įrodyta. 142 Aš kalbėjau ten, žydų ligoninėje, prieš kelis vakarus susirinkime su tarnautojais ir daktarais, tema Dieviškasis gydymas; aš pasakiau: „Jūs vadinate mane šventu velenėliu, ir jūs pasakėte, kad man prisisapnavo košmaras, kada aš papasakojau jums… Viešpaties Angelas“. Ir aš

pasakiau: „Ir mūsų pačių bažnyčia nusiuntė tūkstančius ir išleido milijonus dolerių, siusdami misionierius į Afriką; o kai aš patekau ten, jie nešiojo su savimi mažus molinius stabus, bandydami gauti pagalbą iš molinio stabo, ir vadino save ‚Krikščioniais‘.“ Ir aš pasakiau: „Ir tai, ką jūs pavadinote ‚fanatizmu‘, laimėjo dėl Kristaus per penkias minutes žymiai daugiau, nei mūsų milijonai dolerių ir tūkstančiai misionierių padarė per paskutinius šimtą penkiasdešimt metų“. Jie užtilo, pataikė į tašką! Štai kaip. Ir kalbu jums, tiems žmonėms aš pasakiau: „Nereikia… nereikia bandyti tapti išsilavinusiais, tiesiog imkite šią Evangeliją ir nuvykite ten, į tėvynę, kur baltasis žmogus netgi negalės patekti dėl ligų“. 143 Pas mane yra ištraukos iš Durbano miesto laikraščio, kur sakoma: „Nors tas senukas netgi nežinojo, kur dešinė ranka, o kur kairė, gavo Šventosios Dvasios krikštą ir krikštijo vidutiniškai tūkstančių žmonių per savaitę“|. Štai kaip juda Geroji Žinia, trumpą laiką. Jam reikia tik šešių mėnesių, kad apskrietų visą pasaulį. Gerai. 30. Ar negalėtumėte jūs paaiškinti apie Krikščionišką… Krikščionišką Mokslą? 144 Gerai. Aš… Čia… Aš nekalbėsiu apie jūsų religiją, mano broli ir sese, tas, kuris uždavė šį

klausimą. Krikščioniškas Mokslas – tai psichologija. (O Dieviškasis gydymas – tai Dievo jėga!) Krikščioniškuose Moksluose protas virš materijos. Krikščioniškas Mokslas neigia Jėzaus Kristaus Kraują. Krikščioniškas Mokslas… Ne, pas mane ten yra ponios Eddi knyga, ir visas jas perskaičiau. Matote? Tai tiesa. Krikščioniškas Mokslas neigia Jėzaus Kristaus Dieviškumą ir laiko Jį „pranašu“. Jėzus Kristus nebuvo tik žmogus; Jis buvo Dievas! Jis buvo Dievybė! O jie galvoja, kad tai protas virš materijos. 145 Jeigu mano rankoje traukulys arba mano skrandyje, arba… arba man skauda galvą, aš pakankamai tai jaučiu, kad suprati, kad ji skauda, ir tai nepriklauso nuo to, ar aš galvoju apie tai, kad ji skauda. Bet aš žinau, kad Dievo jėga gali pašalinti tai, ne mano… mano mąstymas apie tai. Suprantate? Taigi, Krikščioniškas Mokslas, aš pasakysiu, kaip papildymą prie kito, kurį man uždavė, – tai vienas iš dabartinių izmų ir gilus, tamsus paklydimas. Tiksliai. Neįžeidžiant tavo jausmų, drauge, kas tai parašė, bet aš turiu būti atviras. Nes tas, kuris tai užrašė, ir aš, mes kartu stosime kartą Jėzaus Kristaus akivaizdoje atsiskaityti, ir man teks atsakyti už tai, ką aš kalbu. Taigi, aš neatsakinėčiau, jei aš nežinočiau. Tikrai.

30. Štai, kadangi mes… Kadangi mes gyvename toli nuo čia… Jie sako: „Mes gyvename toli nuo čia, kad lankyti bažnyčią. Ką jūs patartumėte mus lankyti, kur mums susirinkti kartu, matant, kad bažnyčios panašios į motinišką bažnyčią, tai yra katolicizmas?“ 146 Mano brangus broli ir sese, tas, kuris prašė tai, aš negalėsiu jums pasakyti, kokią bažnyčią lankyti. Bet ką aš galėčiau, tai, mano broli ir sese, aš... Jei tu nebuvai krikštytas Šventąja Dvasia, supranti, ką gi, tau reikia gauti Šventosios Dvasios krikštą ir tuomet keliauk į kokį nors susirinkimą, kur yra kiti žmonės, gavę Šventosios Dvasios krikštą. Tu turi... rinktis su tokios rūšies žmonėmis! 147 Čia neseniai aš mačiau vieną žmogų, kuris gimė, dešimt metų nuo tol, kai jis… tai yra, ne gimė, prašau atleisti, tai dešimt metų praėjo nuo tol, kai jis apako. Jis priklausė didėliai bažnyčiai, ir jis gyveno Kennete, Misurio valstijoje. Ir pas jį buvo… jis buvo… daug metų buvo batsiuviu ir apako. Ir šis žmogus išėjo ant pakilos, ir Šventoji Dvasia pasakė jam, kas jis toks ir kas su juo buvo netvarkoje papasakojo jam, kiek jau laiko kai jis aklas, ir papasakojo jam apie vieną bjaurų dalyką, kurį jis padarė. Jis pasakė: „Jei Dievas leis man gyventi, kad patekti ten, aš tai ištaisysiu“. Ir kai tik jis tai

ištarė, jo akys atsivėrė, ir būtent štai šią pačią Bibliją, jis skaitė iš Jos skyrių po skyriaus. 148 Jis sugrįžo į savo bažnyčią ir reiškė girių. Ir pastorius pasakė jam: „Tai vis tiek būtų įvykę. Na, tu tiesiog susijaudinai, nieko tokio tame nėra. Nieko tokio nėra šioje nesąmonėje, tai nuo šėtono“. 149 Aš kviečiu kiekvieną parodyti man nors vieną Rašto vietą, kur šėtonas gali gydyti. Jei tu parodysi man, kur šėtonas gali gydyti, aš įrodysiu, kad tavo tėvas velnias; tai tiesa, jei tu pasakysi tai. Dievo Žodyje šito nėra. Tam nėra įrodymo. Ir tu gali… tu gali pabandyti, prašau. Bet jau bandė ir vyskupai ir kiti, broli, tad nekalbėk šito. 150 Klausykite! Ir tas pats žmogus priėmė tai labai į širdį, patikėjo tuo. Ir po trijų mėnesių jis buvo mano tarnavimuose, ir jis vėl buvo aklas, kaip ankščiau. Štai tokie dalykai. 151 Tad laikykitės toliau nuo tų izmų! Rinkitės su tais, kas tiki, su jais bendraukite. Biblijoje sakoma: „Nevilk jungo su netikinčiais“. „Atsiskirkite“, – sako Dievas. Išeikite! Biblijoje pasakyta: „Išeikite iš jų tarpo ir būkite… nelieskite to, kas netyra, ir Aš priimsiu jus. Aš Viešpats, stovintis bažnyčiose viduryje“. Tai tiesa. Išeikite! Nebendraukite su tokiais! 152 Bet… eikite į kokią nors bažnyčią, į kokią nors gerą bažnyčią. Metodistai, baptistai, presbiterionai, kembelitai, kas tai bebūtų, tai

neturi… Kada ten teisingi, tikri tikintieji, tai jiems vis tiek, ką teigia tos bažnyčios mokymas, jie vaikšto ten, kad susitikti su savo broliais ir seserimis ir kartu garbina Dievą. Gerai. 32. Vakar vakare jūs kalbėjote apie „milžinišką minią, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių ir tautų“, – kurie paminimi Apreiškimo 7-me skyriuje. Jei aš jus teisingai supratau, buvo pasakyta, kad „jie yra Kristaus Nuotaka“? Taip, jūs supratote mane. Jie –Nuotaka. 153 Jei atkreipsite dėmesį, būtent Apreiškimo 7-me jis pamatė šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius. Ir taip, aš nepeikiu jus tame, mano broli, bet šimtas… Paprastai būtent Jehovos liudytojai tiki tuo, kad šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai yra Nuotaka. Bet tai paklydimas! Jonas pažino juos visus ir pavadino juos vardais. Jie visi buvo žydai. Jis pasakė: „Dvylika tūkstančių iš Gado giminės, dvylika tūkstančių iš Zabulono giminės, dvylika tūkstančių iš Benjamino giminės, dvylika tūkstančių iš Judo“. Teisingai? Ir ten dvylika Izraelio giminių, o dvylika padauginti į dvylika… tai šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai. Teisingai? Jis pasakė: „Visi – Izraelio sūnūs“. Jonas juos pažino.

154 Paskui jis pažiūrėjo į šią pusę, ir jis pasakė: „Štai čia stovėjo milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, kalbų ir tautų; stovėjo baltais apsiaustais, savo rankose… su palmių šakomis, ir mojavo ir džiūgavo, ir giedojo osaną, ir… Karaliui“. Jis paklausė: „Kas tokie yra?“ 155 Jis pasakė: „Tai tie, kurie atėjo iš didelio sielvarto ir išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio Kraujyje. Todėl jie yra prieš Dievo sostą ir tarnauja Jam dieną ir naktį Jo Šventykloje su Juo“. Štai tai Nuotaka, matote, Žmona, iš pagonių Nuotaka. 156 Įsidėmėkite, Nuotaka – tai pagonys. Jis pasakė: „Jis ateis ir paims tautą iš pagonių, dėl Savo – (dėl ko?) – dėl Vardo“. 157 Ir taip, pasaulyje yra daug jaunų mergaičių. Bet aš paėmiau vieną mergaitę, ir tai buvo Meda Broi, o dabar ji – ponia Viljam Branham. Ji priėmė… Ji jau ne Broi; ji dabar Branham. Suprantate? 158 Ir štai kaip tai, jūs priimate Jėzų Kristų ir tampate Nuotaka, Nuotakos nariais. 33. Kas yra tie lotyniški žodžiai ant Vatikano miesto? Mes norime žinoti, kaip jie sudaro šešis šimtus šešiasdešimt šešis, ir ką jie reiškia.

159 Na, šie ne ant… šie lotyniški… lotyniški žodžiai ne ant Vatikano miesto; tai virš popiežiaus sosto, kur jis sėdi savo soste. Tai užrašyta ten: „VICARIVS FILII DEI“. Jei jūs panorėsite, tai ryte aš viską jums nurašysiu ir pateiksiu ant popieriaus lapo. Ir jei jūs panorėsite, tai ryte aš jums tai atnešiu. Ir jūs galėsite perskaityti tai, užrašyti lotyniškomis raidėmis: „VICARIVS FILII DEI“, ir užbraukite brūkšnį ir jums išeis šeši šimtai šešiasdešimt šeši. Parašykite tai ir sužinosite. 160 Katalikų bažnyčia galvoja, kad „Petras buvo pirmu popiežiumi; jis buvo Jėzaus Kristaus įpėdinis“. Ir tai yra paklydimas! Tai tiesa. Dar jie teigia, kad „Bet kuris sekantis paskui jį popiežius yra įpėdinis; ir dabartinis popiežius, kuris dabar, – tai Jėzaus Kristaus įpėdinis“. Ir ten tai užrašyta: „Jėzaus Kristaus įpėdinis, ‚VICARIVS FILII DEI‘,“ – užrašyta ten. Paimkite romėnų raides ir tiesiog užrašykite (X kaip dešimt, V kaip penki, ir taip toliau), skaitant raidėmis “VICARIVS FILII DEI”, ir praveskite liniją ir jums išeis šeši šimtai šešiasdešimt šeši. Parašykite tai ir sužinosite. 161 Ir taip, pas mane yra Mūsų Tikėjimo Faktai, taip vadinasi katalikų bažnyčioje, nes mano giminės buvo airių katalikai. Tad, aš žinau, apie ką aš kalbu. Suprantate? 162 Ir tai absoliuti tiesa, tai tiesa, kad ten… Ir Biblijoje pasakyta, kad „Jis sėdi bažnyčioje,

arba kažkokioje vietoje, arba bažnyčioje, išsidėsčiusioje ant septynių kalvų Romoje, ir jo valdžia išplis po visą pasaulį. Ir jis vadinasi antikristu“. 163 Ir iš šios bažnyčios kilo mažos bažnyčios, gimusios po šito, ir sakoma: „Ji buvo kekše, o jos paleistuvėmis, pasekusios jai“. Tai tiesa. Štai jums, prašom. Nes jie organizuoti tame pačiame, ir pas juos savo mokymai ir doktrinos. Tiesiog truputi silpni, ne tiek galingi, kaip ji, bet visgi jie turi jėgą. O žvėris reiškia valdžią. Štai jums, prašau. Taigi, pas juos yra, pas katalikus nedidelė valdžia. Metodistai ir paskui presbiterionai, ir paskui liuteronai, ir paskui baptistai, ir taip toliau, ir taip toliau. Tai nedidelė organizuota valdžia: „Mano bažnyčia! Mano bažnyčia! Mano bažnyčia!“ 164 Bet tikras tikintysis nieko tokio nekalba. Bet, „Mano Kristus! Mano Kristus! Mano Kristus!“ Štai kur skirtumas. Kaip jums sužinoti? Šventoji Dvasia liudija su ženklais ir stebuklais. 165 Štai vienas klausimėlis, kaip atavizmo pasireiškimas. Man nemalonu tai skaityti, bet kažkas čia tai padėjo: 34. Jūs klausėte, kodėl ši bažnyčia nejuda toliau. Priežastis yra tame, kad kai kas iš diakonų neigia kalbų ir gydymo dovaną. Mes visi žinome, kad tai Tiesa.

166 Praneškite man, kas jis, kol aš esu čia šioje kompanijoje, ir mes tai greitai išspręsime. 35. Prašau paaiškinkite, ar turi Krikščionis laikytis kojų plovimo ir krikštytis Jėzaus Kristaus Vardu (Vadu) vietoj vardan „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“. Prašau. 167 Gerai. Aš čia turiu tris raštelius, kur klausiama apie tą patį. 168 Apie kojų plovimą, ką gi, pradėsiu nuo šito. Gerai, gal, pas jus kita nuomonė, tai normalu. Leiskite man kai ką perskaityti, vieną minutę. Arba jei jūs panorėsite tai perskaityti, atsiverskite Šventojo Jono 13 skyrių, vieną minutę. Dabar aš noriu jūsų kai ko paklausti. Ir paklausykite, ką pasakė Pats Jėzus Kristus, ir paskui mes su jumis kreipsimės į Testamentą ir parodysiu jums, kad tai vis dar laikomasi. Pradėsime nuo 2-os eilutės. Vakarienės metu, kai velnias jau

buvo įkvėpęs Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti Jį, žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į Jo rankas ir kad Jis išėjo iš Dievo ir eina pas Dievą; (Jis perėjo iš Dvasios į kūną, ir sugrįžo atgal į Dvasią. Suprantate?)

Jėzus pakilo nuo stalo, nusivilko viršutinius drabužius ir persijuosė rankšluosčiu.

Po to įpylė vandens į praustuvą ir ėmė plauti mokiniams kojas bei šluostyti rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

Taip Jis priėjo prie Simono Petro. Šis Jam tarė: „Viešpatie, nejaugi Tu plausi man kojas?“

Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką Aš darau, bet vėliau suprasi“.

Petras atsiliepė: „Tu neplausi man kojų per amžius!“ Jėzus jam atsakė: „Jei

nenuplausiu tavęs, neturėsi dalies su manimi“.

Tada Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!“

Jėzus jam atsakė: „Kas nuplautas, tam reikia tik kojas nusiplauti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, bet ne visi“.

Nes Jis žinojo, kas Jį išduos, ir todėl sakė: „Jūs ne visi švarūs“. Nuplovęs jų kojas, Jis užsivilko

drabužius ir atsisėdęs paklausė: „Ar supratote, ką jums padariau?

Jūs vadinate mane ‚Mokytoju‘ ir ‚Viešpačiu‘, ir gerai sakote, nes Aš Tas esu.

Jei tad Aš – Viešpats ir Mokytojas – nuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti.

Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš jums dariau.

169 Antrame Timotiejaus Laiške Paulius pasakė, kreipdamasis į bažnyčią: „Į našlių sąrašą neįtrauk tokios našlės, jei ji neplovė šventiesiems kojų“. Tai tiesa. Kojų plovimo laikėsi per visas biblijines dienas. Ir su Dievo pagalba, jei aš pasiliksiu sveiko proto, ir Dievas padės man, tai aš laikysiuos šito iki pat mirties. Tai teisinga. Tai tikslus Jėzaus Kristaus įsakymas! Taip, dabar bus vienas „aštrus“ klausimas. 36. Prašau, paaiškinkite, kodėl žmogui reikia būti krikštytu Jėzaus Kristaus Vardu, vietoj „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“? Pas mane du ar trys. Štai čia dar vienas: 37. Prašau, paaiškinkite, broli Bilai, kas čia per klaidingas krikštas, apie kurį tu kalbėjai vakar vakare, tai vandeniu ar Dvasia? Jei tai vandenyje ir tu pasakei Jėzaus Kristaus

Vardu, tai kodėl Mato 28:19 sakoma: „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“? 170 Taip, tai gana aštrūs klausimai, ir aš galvoju, kažkur čia pas mane yra dar vienas apie tą patį. O, apie tris vietas. Aš pasistengsiu atsakyti į tai. Pažiūrėkime. Jūs… jūs pakęskite mane dar kelias minutes? Gerai. Taip, dabar pradėkime ir atsakykime į šiuos klausimus. Galbūt mums palikti kelis iš jų ir, galbūt, peržvelgti juos (visus kitus iš jų) rytoj; jei nebus kažko kito – sekmadieninėje mokykloje, arba dar kada nors. Bet šie žmonės, tikriausiai… klausia tai, o rytoj bus krikštas. Taigi, kokiu būdu jus ten krikštijo, man tai nesvarbu. Bet aš noriu papasakoti jums apaštališkąjį Mokymą iš Biblijos. Suprantate? 171 Dabar, vakar vakare mes išsiaiškinome, kad kai organizavosi katalikų bažnyčia, tai ji išėjo su klaidinga vakariene, sakydami: „Kada jūs priimate šventą komuniją, vaizduojančią šventą vakarienę, jūs priimate Šventąją Dvasia“. Tai ne Šventoji Dvasia; tai ostija. 172 Protestantiškoje bažnyčioje spaudžia rankas, įrašo jų vardus į knygutę, štai ką jie vadina „Jos priėmimu“. 173 Štai, bet tikrasis būdas gauti Ją – tai krikštas Dvasia. 174 Taigi, katalikų bažnyčia išleido katekizmą. Jis buvo pas Liuterį, jis buvo metodistų bažnyčioje, buvo episkopalinėje bažnyčioje,

katekizmą turėjo daugelis. Protestantų bažnyčia vis dar prisilaiko daug katalikų bažnyčios tradicijų; kaip tik tai, kas ir vienija ją su ja, kaip sako Biblija. 175 Bet niekada nebuvo žmogaus, niekur nerasite Biblijos puslapiuose, kad ką nors krikštijo „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“ vardu. Iki ankstyvosios katalikų bažnyčios niekada nieko nekrikštijo „Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios“ vardu. Niekur Biblijoje šito nėra! Jei kas nors galės rasti tokią vietą ir papasakos man ir parodys man, kur nors vieną krikštijo, naudojant „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“ vardu, – prašau, parodykite man, nes aš kruopščiai ieškojau ir nagrinėjau, ir nagrinėjau, ir nagrinėjau, ir Ją nagrinėjau, praėjo jau apie dvidešimt metų. Tai paklydimas! Tai katalikų mokymas, o ne biblijinis įsakymas. 176 Dabar mes išsiaiškinsime kodėl, mes kreipsimės į tavo klausimą, brangus broli. Šventojo Jono… tai yra, Mato 28:19. Gerai, sugrįžkime dar kartą. Kreipkitės į savo Bibliją kartu su manimi, kad jums skaityti kartu su manim. Štai vieta, kur apie tai kalbama. Viena vieta Biblijoje iš… 177 Argi Jėzus nepasakė: „Dviejų ar trijų liudytojų parodymais būtų patvirtintas kiekvienas žodis“?

178 Aš galiu parodyti jums Biblijoje, kur Joje sakoma: „Judas Iskarijotas nuėjo ir pasikorė“, ir, „Eik ir pasielk taip pat“. 179 Aš galiu pateikti jums, kur Jėzus pasakė: „Kai Žmogaus Sūnus”, – o tai buvo Jis Pats, – „kuris dabar Danguje, pasirodys vėl“, – o buvo būtent čia, žemėje. Ir pasakė: „Žmogaus Sūnus, esantis danguje“, – o stovėjo tiesiog čia, žemėje. 180 Jūs turite žinoti Dievą, kad žinoti Jo Žodį. Jūs negalite… Nenuostabu, kad jūs sakote: „Jis prieštarauja Pats Sau! Tai nesusipratimas!“ Nes Dievas pasakė, kad Jis parašė Jį tokiu būdu, kad paslėpti tai nuo šių mokslininkų ir taip toliau. Ir tegu žmonės nusižemins prie altoriaus, ir Dievas jums Tai apreikš. 181 Štai ši Rašto vieta, Mato 28:19, vienintelė vieta Biblijoje, kur minimi šie titulai. Todėl eikite ir padarykite mano

mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu,

182 Dabar, štai kaip jus krikštijo – tai „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu“. Šito netgi nėra Rašte! Bet čia, „padarykite mano mokiniais visų tautų žmones krikštydami į Vardą!“ Dabar žvilgtelėkite į savo Biblijas ir pažiūrėkite, ar kalbama „į vardus“ ar “į Vardą”.

183 Dabar jūs pasakysite… Štai, čia neseniai viename susirinkime vienas žmogus pasakė: „Biblijoje yra prieštaravimų!“ Pasakė: „Aš norėčiau, kad jūs man tai paaiškintumėte. Kodėl Jėzus sakė krikštyti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu, o Petras nuėjo ir krikštijo juos ‚Jėzaus Kristaus‘ Vardu, Apaštalų Darbai 2:38?“ Pasakė: „Jeigu tai pats sau neprieštarauja, tuomet aš nesuprantu prieštaravimo!“ Aš pasakiau: „Tiesiog dėl to, kad jūs neieškojote Dievo kaip reikia“. 184 Jis pasakė: „Broli Branhamai, argi yra koks nors skirtumas, ar aš krikštiju tokiu būdu arba kitaip?“ Žinoma, yra, ir aš įrodysiu tai su Biblijos pagalba. 185 Kas jeigu… kas jeigu Mozė… Dievas pasakė Mozei, besiartinančio prie to krūmo, pasakė: „Moze, nusiauk nuo kojų apavą, nes vieta, ant kurios stovi, yra šventa žemė“. 186 Jis pasakytų: „Bet, Viešpatie, aš – gerbimas žmogus. Mano apavas sunkiai atsiriša, tad aš nusiimsiu tik savo kepurę“. Jis nepasakė „kepurę“, Jis pasakė „apavą!“ Ir tai, ką kalba Biblija, yra Tiesa. Dabar, jeigu… 187 Štai, tai dešimt dienų, tai buvo paėmimas. Ir prieš Jėzui pakylant, Jis paliepė Savo mokiniams eiti po visą pasaulį ir padaryti mokiniais visų tautų žmones, krikštijant juos Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Ir po

dešimties dienų… Jie nuėjo į Jeruzalę ir laukė aukštutiniame kambaryje iki tol, kol neatėjo Šventoji Dvasia. Ir po to, kai jie pradėjo pamokslauti ir tęsė taip… Tie paklausė: „Ką mums daryti, kad būtume išgelbėti?“ 188 Petras pasakė: „Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus Vardu“. 189 Po to jis nuvyko į Kornelijo namus, jis pasakė: „Atgailaukite, ir krikštykitės Jėzaus Kristaus Vardu“. 190 Jis iškeliavo toliau ir surado kažkokius žmones, kurie jau buvo pakrikštyti, pasakė: „Jūs turite krikštytis iš naujo Jėzaus Kristaus Vardu!“ 191 Ir nukeliavo į Samariją ir pasakė: „Krikštykite juos Jėzaus Kristaus Vardu“. 192 Ir niekada, nei karto tie titulai nebuvo ištarti virš kokio nors žmogaus. Niekada! „Na, tada ten yra prieštaravimas“, – pasakysite jūs. Ne, jo nėra. Dabar tiesiog prašykite Šventosios Dvasios ir pažiūrėkite atidžiai, kaip Ji jums Tai apreikš. Atverkite savo širdį. 193 Ir taip, nesilaikykite už prietarų. Jeigu laikysitės, tai Dievas negalės prabilti į jus. Bet jei nesilaikysite už prietarų, sakykite: „Aš iš tikro ieškau Tiesos, broli Branhamai“. 194 Jei Jėzus pasakė mokiniams: „Eikite ir darykite tai“, – o jie eitų ir padarytų kažką štai čia kitaip, ir visgi Dievas tai palaimino, ir visoje Biblijoje. Dabar, argi jie padarė tai, ką Jėzus nekalbėjo jiems daryti? Jeigu jie taip pasielgė,

tai jie nepakluso, o Dievas niekada nepagerbs nepaklusnumo. Jeigu Jis pagerbė, tai Jis pagerbtų Ievą ir sustabdytų visa tai pačioje pradžioje. Kai Dievas ką nors sako, tai Jis turi ištesėti Savo Žodį; Jis – aukščiausioji valdžia. Arba Petras tada padarė klaidą… 195 „Och, – pasakė, – tai tas, ką pasakė apaštalas“. Vienas žmogus pasakė: „Tai tas, ką pasakė apaštalas. Aš darysiu tai, ką pasakė Jėzus“. 196 Na, jei jau apaštalai darė tai, ką Jėzus nesakė jiems daryti, tai kur jau toliau? Ir jei apaštalai, kurie parašė šią Bibliją… Paulius parašė visa tai, ir būtent Paulius privertė juos pasikrikštyti iš naujo. Ir jei Paulius parašė didesnę šito Naujojo Testamento dalį, tada kokią jums Bibliją parašė ir jūs ją skaitote? 197 Nagi padarykime Tai štai taip. Paklauskite protingai ir žiūrėkite, ką jums sako Žodis. Taigi, tai dėl išsilavinimo, kad jūs žinotumėte Dievo Žodį. 198 Ir taip, jei Petras krikštijo Jėzaus Kristaus Vardu, po to kai Jėzus kalbėjo jam krikštyti „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“ vardu, tai jis pasielgė priešingai tam, ką pasakė Jėzus. Tiesa? Ir taip, kažkas ten turi būti. Dabar išsiaiškinkime ir paprašykime Šventosios Dvasios mums parodyti. Taip, pirma vieta, paimkime… nagi paimkime pirmą Rašto vietą, Mato 28:19.

Todėl eikite ir padarykite mano

mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu,

199 Pažiūrėkite į savo Bibliją ir pamatysite, ar kalbama „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardus“. Kalbama? Visai ne. Ar sakoma „Tėvo vardu, Sūnaus vardu ir Šventosios Dvasios vardu“? Ten pasakyta: „Vardu!“ Teisingai? Štai ten „vardu“ vienaskaitoje. Teisingai? Tad kokiu gi vardu Jis norėjo, kad juos krikštytų, Tėvo vardu ar Sūnaus vardu, ar Šventosios Dvasios vardu? Jis pasakė: „Vardu!“ Atvirai sakant, nei vienas iš jų nėra vardas. 200 Kiek tarp jūsų tėvų, pakelkite ranką… savo ranką. Gerai. Pas ką iš jūsų vardas „Tėvas“? Tėvas – tai ne vardas; tėvas – tai titulas. Kiek čia yra sūnų? Žinoma, kiekvienas vyras, vyriškos giminės vyrai yra sūnūs. Taip, pas ką iš jūsų vardas „Sūnus“? Tai ne vardas; tai titulas. Teisingai? Tai ne vardas; tai titulas. Taip, pas ką iš jūsų vardas „Žmogus“? Kiek čia žmonių? Čia visi – žmonės. Na, o kas iš jūsų pavadintas vardu Žmogus? Nėra tokio dalyko; tai tas, kuo jūs esate. Šventoji Dvasia – tai ne kažkoks vardas; tai kas Ji yra. Aš – žmogus. Tad nei Tėvas, nei Sūnus, nei Šventoji Dvasia – tai ne

„vardas“; tai tiesiog trys titulai, kurie po vienu Vardu. 201 Dabar klausykite atidžiai. Kad… Paklausykite! Aš paaiškinsiu tai vaiko lygyje. Sakysim, na pavyzdžiui, skaitote pasakojimų knygą ir ten parašyta: „Ir po šito Džonas ir Meri gyveno laimingai“. Ir tada jums įdomu. „O kas tas Džonas ir Meri?“ Ir tik vieninteliu būdu jūs galėsite sužinoti, kas tie Džonas ir Meri, – tai sugrįžti ir perskaityti pasakojimą nuo pradžios ir iki galo. Teisingai? 202 Ir taip, jei Jėzus, čia pasakė: „Krikštykite Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Vardu“, o Tėvas – tai ne vardas, ir Sūnus – tai ne vardas, ir Šventoji Dvasia – tai ne vardas, tada kas gi tas Žmogus? Mes norime žinoti, kas Jis toks. Taigi, geriausia – tai… tai paskutinis Mato Evangelijos skyrius, paskutinė eilutė. Sugrįžkime prie 1 Mato Evangelijos skyriaus ir pirmos eilutės ir pradėkime aiškintis, kas tas Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Taigi, aš tiesiog noriu parodyti tai vaikučiams, kurie ten, kad jie tai suprastų. 203 Pirma, tai padės jums išsiaiškinti toje „trejybėje“. Tėvas, Sūnus, Šventoji Dvasia. [Brolis Branhamas demonstruoja tris daiktus.–Red.] Na, pirma, žodis trejybė visai neminima nei vienoje Biblijos vietoje. Suraskite ir parodykite man. Nėra tokio dalyko. Tai katalikų paklydimas, ir jūs, protestantai, tam paklusote.

Dabar atkreipkite dėmesį. Kas tai? Aš pasakiau čia Kas? Tėvas. Čia Kas? Sūnus. Ir čia Kas? [Susirinkimas sako: „Šventoji Dvasia!“–Red.] Dabar, Tėvas yra Kieno tėvas? Sūnaus. Teisingai? Taip, čia Jėzaus Tėvas. Dabar nesumaišykite jų. Štai čia – Tėvas, čia – Sūnus ir čia – Šventoji Dvasia. Teisingai? Štai, žmonės tvirtina: „Trys skirtingi žmonės, trys skirtingi Dievai, trys skirtingi asmenys“. Nenuostabu, kad žydai negali Šito suprasti! Gerai. 204 Mato Evangelija 1-as skyrius prasideda nuo Jėzaus Kristaus kilmės knygos: „Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas“ ir taip toliau, kol neprieina iki 18-os eilutės. Jėzaus Kristaus gimimas… 205 Štai čia, 18 eilutė. Jėzaus Kristaus gimimas… (sekite

paskui mane per visą Bibliją) …šito žmogaus Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, ji tapo nėščia iš… (Dievo, iš Tėvo?)

Aš teisingai Tai perskaičiau? Kas Čia pasakyta? [Susirinkimas sako: „Iš Šventosios Dvasios!“–Red.] Tapo nėščia iš Ko? [„Iš

Šventosios Dvasios“.] Aš galvojau, kažkas pasakė šis Vyras buvo Jo Tėvu? Biblijoje pasakyta, kad šis Vyras buvo Jo Tėvu. …ji tapo nėščia iš Šventosios Dvasios. 206 Tai kas per vaikas jums išėjo? O Jėzus aiškiai pasakė, kad Dievas – Jo Tėvas. Teisingai? Dievas – Jo Tėvas! Na, tada prie ko čia Šventoji Dvasia? Jeigu Biblijoje pasakyta, kad Šventoji Dvasia buvo Jo Tėvu, o Jėzus pasakė, kad Dievas buvo Jo Tėvu; ir jūs sakėte, kad Jo Tėvu buvo Dievas, o čia štai Biblija sako. Jeigu tai trys, du skirtingi žmonės, tai Dievas niekuo čia dėtas. Šventoji Dvasia yra Jo Tėvu. 207 Paskaitykime truputi toliau. Jos vyras Juozapas, būdamas

teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.

Kai jis nusprendė taip padaryti, sapne pasirodė jam Viešpaties Angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios.

208 Matote, kur gali atvesti jūsų trejybės supratimas? Ji gali iš Jėzaus padaryti

nesantuokinį kūdikį. Žinoma. Tai paklydimas! Tai nepatvirtinama Raštu. Štai, jums teks pripažinti, kad Dievas Tėvas ir kad Dievas Šventoji Dvasia – tai tas pats Asmuo, kitaip išeis, kad pas Jėzų du skirtingi tėvai. Tiesa? Žinoma, tai tiesa. Biblijoje sakoma: „Šventoji Dvasia buvo Jo tėvu“, ir Biblijoje pasakyta: „Dievas buvo Jo Tėvu“. Tai kuris gi Jo tėvas? Šventoji Dvasia ir Dievas – tai ta pati Dvasia; Tai Viena ir tas pats. Visa tai įvyko, kad išsipildytų, kas

buvo Viešpaties pasakyta per pranašą: Štai mergelė pradės įsčiose ir pagimdys Sūnų, ir Jį… (Štai Šis) …kuriam tu duosi vardą JĖZUS;

nes Jis išgelbės Savo tautą iš jos nuodėmių.

Visa tai įvyko, kad išsipildytų… …ir Jį pavadins Emanueliu”, tai

reiškia: “Dievas su mumis”. 209 Tad kas yra Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia? Petras pasielgė neteisingai? Jis padarė tai, ką pasakė jam Jėzus. Tai trys titulai. 210 Aš – tarnautojas, ir aš – tėvas, ir aš – „gerbiamas“ kaip kreipimasis, titulas, bet niekas iš šito nėra mano vardas. Mano vardas – Viljamas Branhamas.

211 Jis buvo Tėvu, Jis buvo Sūnumi, Jis buvo Šventąja Dvasia. Tu bandai padaryti tris Dievus, drauge; tai neteisinga, tai paklydimas. 212 Yra trys vienas paskui kitą einantys pasireiškimai, su kuriais trejybininkai viską sumaišė. Dievas Tėvas buvo Dvasia, kuris kabojo virš Izraelio vaikų Ugnies Stulpe. Teisingai? Ten buvo Dievas. Paskui Dievas tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų (teisingai?) Savo Sūnuje. Dabar Jis nusileidžia, kol jis neįeis į žmogaus širdį Šventąja Dvasia. 213 Dievas, panašiai kaip trisdešimt šešių centimetrų liniuotė, arba, taip, trisdešimt šešių centimetrų liniuotė. Pirmus dvylika centimetrų buvo Dievas Tėvas; antrus dvylika centimetrų – Dievas Sūnus, tas pats Dievas; trečius dvylika centimetrų buvo Dievas Šventoji Dvasia, tas pats Dievas. Jėzus pasakė… 214 Jūs sakote: „Ką gi, mes savyje turime Šventąją Dvasią“. Tai teisinga. 215 Bet Jėzus pasakė: „Dar valandėlė, ir pasaulis Manęs nebematys. O jūs Mane matysite, nes Aš…“ „Aš“ – tai asmeninis įvardis. „Aš būsiu su jumis, netgi jumyse, per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. Kurgi tada Šventoji Dvasia? „Aš nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus, ir būsiu su jumis“. Štai. 216 Matai, tu neteisingai tai supranti, drauge. Tai vienas Dievas trijuose pasireiškimuose. Pasireiškimas Tėvystės, Sūnystės ir Šventosios

Dvasios – Tai tas pats Dievas. Ir kada Jis pasakė: „Eikite, krikštykite juos Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Vardu“, – Juo buvo: Jėzus Kristus. Ir štai kodėl mes krikštijame Jėzaus Vardu. 217 Dabar pažiūrėkite, nagi dabar paimkime apie krikštus. Pirmą kartą krikštas paminimas Naujajame Testamente, pas Joną Krikštytoją. Teisingai? Aš padėsiu tai čia. Suprantate, prieš tai kaip jūs galėsite išsiaiškinti su krikštu, jums reikia išsiaiškinti su Dievybe. Štai čia Jonas Krikštytojas, pirmas krikštas. 218 O antrą kartą apie krikštą buvo kalbama Apaštalų Darbai 2:38, kur juos krikštijo Jėzaus Kristaus Vardu naujoje bažnyčioje. Kita vieta buvo Kornelijaus namuose, arba ne… Prašau atleisti, samariečiai, Apaštalų Darbai 7:48-49. O Apaštalų Darbų 10:49 sakoma, kaip jis krikštijo juos Kornelijaus namuose. Ir sekantį kartą, kur kalbama apie krikštą ir minimi kokie nors vardai ar titulai, tai buvo Apaštalų Darbai 19:5. 219 Ir taip, kai juos krikštijo Sekminėse, tai juos krikštijo, Apaštalų Darbų 2:38, Jėzaus Kristaus Vardu. Teisingai? Užsirašykite ir patikrinkite tai. 220 Toliau, Pilypas po dviejų dienų nuvyko ir pradėjo pamokslauti samariečiams; ir pamokslavo jiems ir gydė ligonius, ir pravedė ten galingą susirinkimą, ir krikštijo juos Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu. Petras

nuvyko ir uždėjo ant jų rankas; jie gavo Šventąją Dvasią. 221 Po kelių dienų Petras užlipo ant plokščiastogio namo, buvo alkanas, pamatė regėjimą. Dievas siuntė jį į Kornelijaus namus. Petrui dar tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, ir jie pradėjo kalbėti kalbomis ir elgtis taip, kaip tie elgėsi pradžioje. Petras pasakė: „Jie dar netgi nebuvo krikštyti“. Ir taip jis paliepė jiems, kiekvienam, krikštytis Jėzaus Kristaus Vardu. 222 Kiekvienas žmogus iš Biblijos buvo krikštytas Jėzaus Kristaus Vardu. Paulius… Aš noriu pasakyti, Jono mokiniai nebuvo pakrikštyti Jėzaus Kristaus Vardu, jie buvo krikštyti atgailai. Nagi kreipkimės į Pirmą Korintiečiams… aš turiu galvoje, kreipkimės vieną minutę į Apaštalų Darbus, 19 skyrių. Ir minutę paskaitykime tai, kad jūs pamatytumėte, draugai, kad tai ne… tai ne… Jie ne… Raštai neprieštarauja Patys sau. Paklausykite. Apolui būnant Korinte, Paulius,

perėjęs aukštutines sritis, atvyko į Efezą. Užtikęs ten kelis mokinius,

Paklausė: „Ar įtikėję gavote Šventąją Dvasią?“ Jie atsakė: „Mes nė girdėti negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia“.

Jis klausė toliau: „Kokiu tad krikštu jūs buvote pakrikštyti?“ Och, jie pasakė: mes jau pakrikštyti. Paklausė: Kaip? Atsakė: Jono, Jono... Tada Paulius tarė: “Jonas

krikštijo atgailos krikštu, ragindamas žmones tikėti Tą, kuris ateis po jo, būtent Kristų Jėzų”.

Tai išgirdę, jie buvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardu. Kai Paulius jiems uždėjo rankas,

ant jų nužengė Šventoji Dvasia ir jie ėmė kalbėti kalbomis ir pranašauti.

223 Didis Šventasis Paulius… 224 Paklausykite! Kas jei jūs būtumėte pakrikštyti Jonu Krikštytoju, tuo pačiu žmogumi, kuris krikštijo Jėzų Kristų? Šventasis žmogus, apie kurį Jėzus pasakė: „Tarp gimusių iš moters nebuvo didesnio pranašo už Joną Krikštytoją“. Jis didžiausias iš visų pranašų. Jis nuvedė Jėzų į vandenį ir krikštijo Jį pačiame Jordane. Broli, jei jis mane krikštytų, tai aš nuo šito jausčiausi nuostabiai. Teisingai? 225 Bet Paulius pasisuka ir sako: „Dabar tai nesuveiks!“ Pasakė: „Jums reikia krikštytis iš naujo“.

226 „Och, bet juk mus nardino, Pauliau! Mus panardino Jonas, pačioje Jordano upėje“. 227 Jis pasakė: „Dabar tai nesuveiks. Jums reikia krikštytis iš naujo“. „Kaipgi?“ 228 Pasakė: „Jonas krikštijo atgailos krykštu. Tai juk dėl nuodėmių atleidimo, ir neduota žmogui jokio kito vardo po Dangumi, tik Jėzaus Kristaus Vardas“. Ir jiems teko krikštyti iš naujo, vėl, Jėzaus Kristaus Vardu. 229 Ir nėra nei vienos Biblijoje vietos arba visoje istorijoje per pirmus šešis šimtus metų po paskutinio apaštalo mirties, kad ką nors kada nors krikštijo kažkokiu kitu būdu, kaip Jėzaus Kristaus Vardu. 230 Ir nueikite paklauskite bet kurio katalikų kunigo, ką panorėsite, paklauskite tų, kas tai pakeitė, ir pamatysite, ką jie jums pasakys. Gaukite katekizmą ir paskaitykite jį; sako: „Žinoma, kai kurie iš protestantų išsigelbės, nes jie laikosi mūsų krikšto“. Jie pakeitė jį. Jie sako, kad turi jėgą ir valdžią tai daryti, o jūs tuo tikite! Štai ką jie sako, štai ką jie teigia, štai kodėl lenkiasi protestantiška bažnyčia. Bet kas liečia Raštą, tai Rašte apie tai nėra absoliučia nei eilutės. Jie turėjo pasikrikštyti iš naujo, Jėzaus Kristaus Vardu! 231 Dabar paklausykite, dabar greitai, kad mes pradėtume tiesiai… Aš nenoriu užlaikyti jūsų labai ilgai šiuose klausimuose. Pažiūrėkite, tą

dieną, kada Jėzus nusileido nuo Atsimainymo Kalno su Savo mokiniais, Jis paklausė: „Kuo žmonės Mane laiko, ką jie sako?“ 232 „Vieni sako, kad Tu – Jonas Krikštytojas, kai kurie sako, kad Tu – Elijas, kai kurie sako, kad Tu – pranašas“. Jis paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“ 233 Ir Petras atsakė: „Tu – Kristus, gyvojo Dievo Sūnus!“ 234 Jis pasakė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, – pasakė, – nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė. Tu neišmoktum šito kokioje nors bažnyčioje, tu neišmoktum šito kokioje nors seminarijoje. Bet Mano Tėvas apreiškė tau tai, ir ant šios uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią, ir pragaro vartai Jos nenugalės“. 235 Taigi, katalikų bažnyčia sako: „Tai buvo Petras. Pas juos ten buvo akmuo, ir jis iki šiol guli po Vatikano miestu“. O juk tai buvo Jeruzalėje, arba Palestinoje. O jie sako, kad tai buvo tas akmuo. 236 Protestantų bažnyčia sako: „Tai buvo Petras, ant kurio jie pastatė Bažnyčią“. Jei yra taip, jis išsižadėjo praėjus kelioms dienoms. Ne tai buvo. 237 Bažnyčia buvo pastatyta ant Dieviškojo Dievo apreiškimo. „Ne kūnas ir kraujas apreiškė tau tai, Petrai, bet Mano Tėvas, kuris Danguje, apreiškė tau tai. Ir ant šios uolos, ant dvasinio

Dievo Žodžio apreiškimo, Aš pastatysiu Savo Bažnyčią, ir pragaro vartai Jos nenugalės“. 238 Štai kur aš sakau, liuteronai, metodistai ir kas jūs bebūtumėte, kas bebūtų, sekmininkai arba dar kas nors, jokio skirtumo; kada Dievo Bažnyčia juda toliau, įkvėpimo jėgoje, ji judės toliau ir toliau, toliau ir toliau. Ir jokia denominacija Jos nesustabdys, niekas pasaulyje Jos nesustabdys. „Ant šios uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią, ir pragaro vartai Jos nenugalės”. Dvasinė, apreikšta Tiesa. 239 Dabar toliau stebėkite, Jis sako: „Ir tu – Simonai, ir Aš tau duosiu“, – nes pas jį buvo dvasinė, apreikšta Tiesa. Štai kodėl jis žinojo skirtumą tarp Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios ir Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardo. Jis turėjo dvasinį apreiškimą. Štai ką jūs turite suprasti šį vakarą, kada Šventoji Dvasia mums tai apreiškia. 240 Jis pasakė: „Tu – Simonai, ir Aš tau duosiu Dangaus Karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir Danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir Danguje“. Jis tai pasakė? Šventojo Mato, 16-as skyrius. „Ir ką tu suriši žemėje, bus surišta ir Danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir Danguje. Ir Aš duodu tau raktus (ko?) – Dangaus Karalystės“. Kas yra Dangaus Karalystė? Šventoji Dvasia! Biblijoje pasakyta: „Dangaus Karalystė yra jūsų viduje…“ Aš turiu

galvoje, „Dievo Karalystė“, atleiskite man. „Karalystė jūsų viduje“. 241 Dabar Jis pasakė: „Tarp čia stovinčių yra tokių, kurie neragaus mirties, kol išvys Dievo Karalystę, ateinančią su galybe“. Viso tik po kelių dienų, Sekminės. Matote? „Kai kurie čia stovinčių“, – toje pačioje vietoje, Jis tai kalbėjo. „Kai kurie iš čia stovinčių, – Jis atsimainė, sakė, – neragaus mirties, kol išvys Dievo Karalystę, ateinančią su galybe“. 242 Biblijoje pasakyta: „Karalystė jūsų viduje“. Kada Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų, pamenate, Jis turėjo mirties ir pragaro raktus, ne Karalystės raktus, tai buvo duota Bažnyčiai. Štai, pas Petrą buvo raktai. Jūs tikite, kad Jėzus turi ištesėti Savo Žodį? Jei jis neištesės, broli, tuomet Jis nebuvo Dievas! Štai ir viskas. Dabar, Jis pasakė: „Petrai, Aš duosiu tau Karalystės raktus, – kitais žodžiais, – prie Šventosios Dvasios. Visa, ką tu suriši žemėje, Aš surišiu Danguje“. 243 Dabar pažiūrėkite, kokią jie padarė klaidą – nuėjo atleidinėti nuodėmių ir taip toliau ir panašiai. Koks paklydimas! Nagi pažiūrėkime. Jam davė raktus. Dabar, Jo žvilgsnis buvo nukreiptas tiesiai į Sekmines… tai yra tiesiai į Jeruzalę. 244 Jis buvo nukryžiuotas, mirė, trečią dieną prisikėlė, keturiasdešimt dienų buvo žemėje tarp žmonių, pakilo į Dangų. Pasakė jiems laukti, kol jie nepamatys, kaip pas juos ateis Dievo

Karalystė, – šį kartą Tėvas atstatys jiems Karalystę Dvasinėje formoje. Jie nukeliavo į miestą Jeruzalę ir laukė ten dešimt dienų ir naktų, ir staiga Šventosios Dvasios krikštas, Dievo Karalystė, nužengė ant jų su jėga. Teisingai? 245 Žiūrėkite! Petras, neišsilavinęs, negalėjo parašyti netgi savo paties vardo (tėtis? Taip, tėtis), atsistojo ant dėžės nuo muilo arba ant kažko panašaus ir pradėjo pamokslauti. Jis pasakė: „Jūs, vyrai judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma, – įsidėmėkite mano žodžius! Šitie nėra, kaip jūs manote, prisigėrę, – juk dabar vos trečia dienos valanda, – bet čia išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Joelį: ‚Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, – Aš išliesiu savo Dvasios kiekvienam kūnui, ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o senieji sapnuos sapnus. Ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis Aš išliesiu savo Dvasios, ir jie pranašaus. Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų‘.“. Ir Jis tęsė ir kalbėjo apie Dovydą ir taip toliau. Ir kai tie kritikai stovėjo ten… 246 Paskui pasakė: „Ką mums daryti, vyrai broliai, kad būtume išgelbėti“.

247 „O, atsargiai, Petrai, raktai dabar yra pas tave“. Teisingai? Pirmas Evangelinis pamokslas. 248 Jėzus, kelias dienas prieš tai, prieš Jį nukryžiuojant, pasakė: „Petrai, Aš duosiu tau raktus. Visa, ką tu suriši, Aš surišiu; visa, ką tu atriši, Aš atrišiu. Ir visa, ką tu padarysi, Aš pripažinsiu tai Danguje“. Jei Jis– Savo Žodžio Žmogus, tai Jis ištesės Savo Žodį! 249 Ir štai jis čia stovi, Šventoji Dvasia nužengė pirmą kartą ir Petro paklausė: „Ką mums daryti, kad būtume išgelbėti?“ 250 „Atsargiai, tu pirmą kartą įdedi raktą į Karalystę. Jėzus pasakė tau, prieš kelias dienas, prieš dešimt dienų, pasakė: ‚Eikite ir krikštykite žmones Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Vardu‘. Ką tu darysi? Bet Jis davė tau raktus, nes tu turėjai dvasinį apreiškimą! ‚Nes Mano Karalystė bus pastatyta ir pragaro vartai Jos nenugalės‘.“ 251 Pasiimkite savo mokymus ir dogmas, ir viską, ką jie panorės, bet tai besąlygiškai sužlugs (taip ir atsitiko), bet gyvojo Dievo jėga judės toliau ir toliau, į Amžinybę. Su radžio greičiu. Jis juda toliau, atsiminkite, be pabaigos. 252 „Petrai, pas tave raktai. Visą, ką tu padarysi čia, Dievas turi pripažinti tai Danguje“. Teisingai? „Ką tu pasakysi, Petrai? Ką mums daryti, kad būtume išgelbėti?“

253 Petras pasakė… Nekartokite „Sveika Marija“, nėra tokio dalyko, laikyti mišias. Nereikia eiti ir paspausti rankas ir įrašyti savo vardą į bažnyčios knygą ir kad tave truputi apšlakstytų vandeniu; šito nėra. Tai katalikų dogma, kuriai pritaria protestantų bažnyčia. 254 Jis nepasakė: „Visi jūs eikite… Ir taip, Jėzus pasakė man prieš kelias dienas, kad visi jūs eitumėte ir pasikrikštytumėte Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Vardu“. Joks žmogus, gavęs dvasinį apreiškimą, šito nepasakys. 255 Jis pasakė: „Atgailaukite, ir kiekvienas iš jūsų tepasikrikštija Jėzaus Kristaus Vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną. Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas”. Štai tai. Tada raktas buvo įstatytas ir spyna buvo užrakinta, užrakinta Danguje! 256 Štai dėl tos priežasties Paulius pasakė Jono mokiniams: „Jus reikia pakrikštyti iš naujo, Jėzaus Kristaus Vardu, kad jūs gautumėte Šventosios Dvasios krikštą“. 257 Ankščiau jūs Šito nežinojote, dabar jūs Tai žinote! Ech! Viskas gerai. Jūsų reikalas. Tai tiesa. Bet trejybinis, trivienybis krikštas niekada nebuvo pripažinta Bažnyčios, Naujajame Testamente; tik katalikų bažnyčioje, ir protestantų bažnyčia linksta į tai. Saugokitės!

Daug žmonių susipyks su jumis dėl šito. Bet, broli, tau teks padaryti savo pasirinkimą. 258 Dabar jūs pasakysite: „Broli Branhamai, aš buvau krikštytas Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Vardu. Aš gavau Šventosios Dvasios krikštą“. 259 Aš neabejoju tavo teiginiu. Aš visai neturiu jokių priežasčių abejoti tavo teiginiu; aš tikiu tuo. Aš žinau, kad Dievas davė jiems ten Šventąją Dvasią, dar prieš tai kaip jie buvo pakrikštyti; bet kai Petras jiems pasakė, ką daryti, jie nuėjo ir padarė tai. Tai tiesa. Dabar jūs žinote, ką daryti, tai tiesa; bet jei jūs atsisakote vaikščioti Šviesoje, kai atėjo šviesa, tai jūs pasineriate į tamsą. Tikrai! Amen! Viskas teisingai. Atleiskite man. Aš nenoriu atsiprašyti už tai, kad sušukau: „Tebūna taip“ į Dievo Žodį. Visai ne. Aš dar kartą sušuksiu „amen“. Tai teisinga. Tiksliai. Broli Branhamai, kodėl krikštija Jėzaus Kristaus Vardu? Kodėl jūs darote tai vietoj „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“? Dėl to, kad šito moko Biblija! Tai aišku? Kodėl jūs plaunate kojas, broli Branhamai? Nes šito moko Biblija. Aš tikiu pilna Evangelija. Gerai, taip. Koks čia klaidingas krikštas, apie kurį jūs kalbėjote? Štai ji. Būtent tai. Niekur…

Paskaitykite ten, Testamente ir suraskite, kur nors vieną žmogų… 260 Kreipdamasis į jus, brangūs mano žmonės, aš nebandau ir nenoriu žeisti jūsų jausmų. Aš prašau jus būti nuolankiais ir ne… Pažvelkite į tai tiesiai ir pažiūrėkite, į ką tai panašu. Pažvelkite į tai atvirai pagal Bibliją, o ne pagal savo bažnyčią, arba atitinkamai su kažkokia tuščia kvailyste, kurią kažkas savimi pasitikėdamas išpūtė savo galvoje, bet pažvelkite į Dievo Žodį. Aiškus dalykas! 261 Jūs galvojate, kad Visagalis Dievas duotų man štai tokį tarnavimą, kurį Jis praveda, su antgamtiškais ženklais ir visu kitu, ko niekada nematė nuo Naujojo Testamento laikų, ir leistų man padaryti panašią klaidą? Žinoma, ne! Ir, broli, kai aš sugrįžtu iš užsienio, tai didesnę dalį savo laiko aš skiriu ne Dieviškajam gydymui ir stebuklams, bet Dievo Žodžio pamokslavimui. Tai visiškai teisingai. Tiksliai. Nagi dabar pažiūrėkim. 38. Ar moko šito bažnyčia, kad reikia kalbėti kitomis kalbomis, kad gauti Šventąją Dvasią? 262 Ne, pone. Ne, mes nemokome. Kalbėjimas kitomis kalbomis – tai Šventosios Dvasios dovana, matote, o ne Šventoji Dvasia. Tai

dovana. Šis Medis neša dešimties rūšių vaisių. Teisingai? 263 Jei pažiūrėsite obelį su obuoliais, tai pasakysite, kad tai obelis. Pažiūrėsite į medį, ant kurio kabo kriaušės, pasakysite, kad tai kriaušė. Nesvarbu, kad jos sikomoro žievė ir ant jo kriaušės, kokie jame syvai? Jame kriaušės medžio syvai. Teisingai? 264 Taigi, šis Dievo Medis neša devynis dvasinius vaisius. Teisingai? Viskas teisingai. Ten yra visiškai skirtingi… Sakoma: „Vienam duota žinoti, išmintis, pažinimas ir kalbėjimas kitomis kalbomis, kalbų aiškinimas“, devynios įvairios dvasinės dovanos auga ant šio Dievo Medžio. Teisingai? Ir taip, tiesiog kalbėjimas kitomis kalbomis – tai ne vienintelė dovana, ten yra ir kitos. 265 Juk jūs galite kalbėti kitomis kalbomis ir vis dar neturėti Šventosios Dvasios. Štai, tiesiog atminkite tai. Aš buvau tiesiog… Aš mačiau, kai raganos ir burtininkai prieidavo, kalbėdamos kalbomis, o jie neturi Šventosios Dvasios. Žinote, aš mačiau, kaip jos prieidavo, šaukdamos ir šokinėdamos, bet jos neturėjo Šventosios Dvasios. Aš čia neseniai mačiau šiuos šokius, ten… ir ten netoli nuo Duglaso, Arizonoje. Mačiau tą šokį, kada pas juos tai vyko, ir ten išėjo vienas burtininkas, kuris šėliojo baisiai ir panašiai, šėliojo ir mėtė ant

savęs purvą. Tai nereiškė, kad jis išgelbėtas. Šis žmogus buvo šamanu. 266 Aš buvau Indijoje… Afrikoje, ir mačiau šamanus, kaip jie prieidavo ir medavo man iššūkį savo kerėjimu, ir netgi gėrė kraują iš žmogaus kaukolės. Tiksliai. Jums geriau žinoti, apie ką jūs kalbate, kada su tuo susiduriate. Bet aš mačiau, kaip Visagalio Dievo jėga taip surišo tą žmogų, kad jis netgi negalėjo judėti. Tada, jo akys pasidarė tokios stiklinės, ir jie išnešė jį. Taip, pone. 267 Broli, Dievas realus! Tai tiesa. Bet Dievas yra Dvasia, neapribotas vien tik kalbėjimu kalbomis arba šiuo, tuo ir kitu. Aš kalbu, kad bet kuris žmogus, kuris… Štai kas sukelia nerymą šioje bažnyčioje. Matote, jūs… Sekmininkai išprotėjo vien ant šito. Jie priverčia žmones darytis… Vietoj to, kad uždėtų ant jų rankas ir tie žmonės priimtų Šventąją Dvasią, jie veda juos prie altoriaus ir pradeda tapšnoti jiems per nugarą ir šaukti: „Kalbėk tai! Kalbėk tai! Kalbėk tai!“ Ir kartoja kokį nors žodį vėl ir vėl iki tol, kol neprasideda sumaištis, o ne kitos kalbos. 268 Jei iš tikrųjų žmogus su Šventąja Dvasia gimęs iš Dievo Dvasios, tai jis gyvens dievobaimingą gyvenimą. Kai kurie iš tų žmonių gyveno baisų gyvenimą, ir jūs tai žinote, ir jų vaisiai įrodė, kad pas juo to nebuvo. Jėzus pasakė: „Iš jų vaisių pažinsite juos”. O

kalbėjimas kitomis kalbomis – tai ne Dvasios vaisius, tai Dvasios dovana. 269 Petras nekalbėjo: „Atgailaukite ir tepasikrikštija Jėzaus Kristaus Vardu, ir jūs gausite Šventąją Dvasią“. Jis pasakė: „Jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną“, – kada jie išgirdo tuos žmones kalbančius tomis kalbomis. Tai viena Šventosios Dvasios dovana, kurią jie gavo. Gerai. Reikia pasiskubėti. 39. Turiu du sūnus (vienam du, o kitam penki), ir juos šlakstė. Ar reikia juos krikštyti su panardinimu? 270 Ką gi, sese ir broli, kas tai bebūtų, tai priklauso nuo jūsų. Pas mane maža dukrelė… Mano sūneliui Bili Poliui buvo šešiolika metų, kai aš krikštijau jį tiesiog čia Viešpaties Jėzaus Vardu. Mano dukrelei buvo aštuoni metukai. Ji atėjo pas mane ir atsisėdo ant kelių, ir ji pasakė: „Tėti, aš noriu tikėti Viešpatį Jėzų Kristų, ir …ir aš noriu, kad mane krikštytų“. Ir aš pakrikštijau šią aštuonių metukų mergaitę. Kada, jei maži vaikučiai nori, ką gi, jei jie… tiesiog tęskite, jums priimti sprendimą dėl visko, ką pasakė Viešpats. 40. Bažnyčios paėmime bus tik tie, kurie turi Šventosios Dvasios krikštą ar bus paskirti visi tikintieji?

271 Mes neturime… mes neturime laiko patvirtinti. Bet, broli, bet tik Nuotaka Šventojoje Dvasioje bus Paėmime. Suprantate? Biblija…?… visi kiti nežus. 272 Žvilgtelėkite! Kas teis žemę? Šventieji. Danielius pasakė: „Aš mačiau, kaip Jis priėjo prie Amžinojo, ir …ir Jis atėjo su tūkstančių tūkstančiais Savo Šventųjų“. Teisingai? Paėmimas, Bažnyčia išėjo. Po to jie ateina ir prasideda Teismas. 273 Ir buvo atverstos Knygos. Teisingai? Ir dar kita Knyga buvo atversta, kuri buvo Gyvenimo Knyga, pašventintas tikintysis, nepriėmęs Šventosios Dvasios. 274 Argi Jėzus nemokė, kad dešimt mergelių išėjo pasitikti Jaunikio? Ir penkios iš jų… tai yra visos jos buvo mergelėmis, švariomis, šventomis. Ir jos, štai šios, užmigo ir negavo Šventosios Dvasios; o šios turėjo Šventąją Dvasią ir buvo Aliejus jų žibintuvuose. Ir kada atėjo Jaunikis, tai pasigirdo Balsas, šaukiantis, jos pasakė: „Ach, įleiskite mus. Duokite mums jūsų Aliejaus!“ 275 Jis pasakė: „Eikite pas perkančius, melskite, gaukite Jį dabar“. Bet jos negavo. Ir kol jos ieškojo, šios… šios mergelės įėjo į Vestuvių Puotą, o tos buvo išmestos į tamsą lauke, kur buvo verksmas ir dejonės ir dantų griežimas. Argi Apreiškimas, vakar vakare, 12 skyriuje,

užvakar, neišmokė, kad raudonas slibinas išliejo iš savo nasrų vandenį, kad kariautų su kitais moters Sėklos palikuonimis, kurie laikosi dievo įsakymų ir turi Jėzaus Kristaus liudijimą. 276 Štai jūs, moterys, kai jūs kerpate medžiagą. Tai geras medžiagos gabalas, ta pati medžiaga, bet jūs štai taip imate ir dedate iškarpą būtent taip, kaip ruošiatės ją iškirpti. Ir tada kerpate. Jums spręsti. Bet jūs paimate iškirptą medžiagą, kad iš jo pasiūti drabužį, ir jos likutis naudojamas. Tai faktiškai tokia pat medžiaga, kaip ir tas likęs, bet pasirinkimo keliu jūs nusprendėte paimti šį. Teisingai? Šis likutis toks šventas ir toks geras, ir toks pat brangus, kaip ir visas likęs, bet tai buvo jūsų pasirinkimas. 277 Ir Dievas pažadėjo, kad mes einame į Paėmimą pagal pasirinkimą! Ir Biblijoje pasakyta: „O visi kiti mirusieji neatgijo, iki pasibaigiant tūkstančiui metų“. Teisingai? Taigi, tik… Jūs nežūsite, bet į Paėmimą išeina pripildyta Šventąja Dvasia Nuotaka. Likusieji iš jų pereis per Teismą; tuo laiku kaip Tos nepraėjo. 41. Jei mes turime krikštytis Jėzaus Vardu, tai kodėl Mato 28 Jėzus pasakė: „Krikštijasi Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Vardu“? Tai kaip tik tai, ką aš ką tik aiškinau, štai šį. 278 Gerai, jūs pavargote? Žinau, kad pavargote.

42. Bet argi Dievas nepagerbs krikštą „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Vardu“? Argi nėra žmonių, krikštytų į šį vardą, į šiuos vardus, gavę Šventąją Dvasią? Jėzus atėjo, kad išaukštintų Tėvą? Argi šis krikštas nebus pripažintas? 279 Taip, Jėzus atėjo, kad išaukštintų Tėvą. Žvilgtelėkite į 14 Šventojo Jono skyrių. Aš jau beveik… Man… Jei jūs palauksite, liko tik apie tris, tai mes, aš galvoju, užbaigsime. Paklausykite, tada rytoj mes paimsime kelis naujus, nes pas mane, aš galvoju, liks kai kurie nuo šio vakaro. Atkreipkite dėmesį, tačiau, ši bažnyčia, tai. Mes judame toliau. 280 Pažiūrėkite. Jėzus atėjo, kad apreikštų Tėvą. Pažiūrėkite, pradžioje, Dievas sukūrė žmogų pagal Savo atvaizdą. Teisingai? Tad, kas yra Dievas? Dvasia. Šventojo Jono 4-as skyrius, Jėzus kalbasi su moterimi prie šulinio, Jis tarė: „Dievas yra Dvasia, ir garbinantys Jį turi garbinti Jį Dvasioje ir Tiesoje“. Teisingai? Jei Dievas sukūrė žmogų pagal Savo Paties atvaizdą, tada kokį žmogų Jis sukūrė? Dvasinį žmogų. 281 Pradžios Knygos 2, nebuvo žmogaus kuris įdirbtų žemę, ir Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių; bet ne pagal Savo atvaizdą, bet pagal

gyvūnų panašumą, ir tas tapo gyva siela. Taigi, štai šis skirtumas tarp gyvūno ir žmogaus. Gyvūnai negamina mašinų ir negamina kažką, kad palengvintų sau gyvenimą, ir taip toliau ir panašiai. Tai gyvūnas, nebilus tvarinys. Jis neturi sielos. Jis negali skaityti ir rašyti. Jis negali kalbėti, bendrauti. Jis nebilus tvarinys. O žmogus yra kūne kaip gyvūnas, bet turi savyje sielą nuo Dievo, kas daro jį nemirtingu. Ir jis gali kurti… Pažiūrėkite, ką jis gali padaryti! Jis vos nelygus Dievui, nes jis – Dievo sūnus, netgi savo puolusiame stovyje. Jis nuostabus! Pažiūrėkite į jį! Matote? Štai kaip. 282 Paskui, kada žmogus puolė kūne… Ir jei Dievas vietoj Paties Savęs siustų kitą individą, tai Jis būtų neteisingas. Tik vienu teisingu būdu Dievas galėjo tai padaryti – Pačiam užimti žmogaus vietą. 283 Kas jei aš priversčiau brolį Nevilą mirti štai už šią moterį? Kas jei aš priversčiau šią moterį mirti štai už šią moterį, jei aš turėčiau ant jūsų valdžią? Taip pasielgti būtų neteisinga iš mano pusės. Jeigu aš paskelbiau mirtį ir noriu, kad tu gyventum, tai aš turiu užimti tavo vietą, kad išteisinčiau tave. 284 Ir tada Dievas, Kuris buvo Dvasios formoje… tiksliau, bes formos. Biblijoje pasakyta: „Dievas neturi formos“. Gerai. Paskui Dievas panoro turėti formą, ir Jis apgaubė mergelę ir sukūrė joje kraujo ląstelę, be sekso ir

viso kito, ir sukūrė kraujo ląstelę, kuri vystėsi į Dievo sūnų. Ir Dievas nužengė ir gyveno Savo Sūnuje, Jėzuje Kristuje, darydamas Jį Dievą žemėje. 285 Kada, Šventojo Jono, Tomas pasakė: „Viešpatie, parodyk mums Tėvą ir bus mums gana“. 286 Jis pasakė: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar Manęs nepažįsti?“ Jis pasakė: ‚Tad kaip gali sakyti: ‚Parodyk mums Tėvą‘?“ O kaipgi, Jis pasakė: „Kas matė Mane, matė Tėvą! Aš ir Mano tėvas – Viena. Mano Tėvas yra Manyje“. 287 Čia neseniai viena moteris, kada aš kalbėjausi ten, ji pašoko, pasakė: „O broli Branhamai, – pasakė, – aš suprantu, ką jūs norite pasakyti. Jie – viena, žinoma, jie – viena“. Pasakė: „Jūs ir jūsų žmona – irgi viena. Štai tokiu būdu ir jie – viena visuma“. 288 Aš pasakiau: „Prašau atleisti, – aš pasakiau, – su jais ne taip“. Aš pasakiau: „Jūs mane matote?“ Pasakė: „Žinoma“. Aš tariau: „Jūs matote mano žmoną?“ Pasakė: „Ne“. 289 Aš pasakiau: „Štai kaip! Tada jie ne tokiu būdu viena, kaip mes su žmona“. Suprantate? Aš pasakiau: „Tai tiesa“. 290 Jėzus pasakė: „Jūs negalite Manęs matyti, nematydami Tėvo“. Žinoma, ne! Tai antroji

trisdešimt šešių centimetrų liniuotės dalis, ta pati liniuotė. Tai Dievas. Arba Jėzus Kristus buvo Dievu arba didžiausiu apgaviku iš kada nors buvusių pasaulyje. 291 Paklausykite! Neseniai viena moteris pasakė man: „Aš įrodysiu jums“, – moteris iš „Krikščioniškasis Mokslas“. Dabar, drauge iš „Krikščioniškasis Mokslas“, vieną minutę pagarbos, supranti. Pasakė: „Aš įrodysiu jums, kad Jis buvo tiesiog žmogus“. Pasakė: „Jūs per daug giriatės Jėzumi“. 292 Aš pasakiau: „Jeigu aš girčiausi dieną ir naktį, tai vis tiek negalėčiau atiduoti Jam prideramo“. Aš pasakiau: „Nenuostabu…“ 293 O kaipgi, Izaijas vadino Jį: „Jis – Nuostabusis, Patarėjas, Pasaulio Princas, Didis Dievas, Amžinas Tėvas“. Visa tai! „Jis – Alfa, Omega, Pradžia ir Pabaiga, Dovydo Šaknis ir Atžala, Skaisti, Rytinė Žvaigždė; Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia“. „Jame gyvena Dievybės pilnatvė kūniškai“, – sakoma Biblijoje. Dievo pilnatvė buvo Jame! 294 Ji pasakė: „Aš papasakosiu jums, kai Jis ėjo melstis už Lozorių, kad prikeltų Lozorių, – pasakė, – aš įrodysiu jums, kad Jis buvo tiesiog žmogus“. 295 Aš pasakiau: „Pažiūrėsime, kaip jūs tai padarysite!“

296 Pasakė: „Biblijoje pasakyta: ‚Jis pravirko‘. Ir tai įrodo, kad Jis buvo žmogus, Jis galėjo verkti“. 297 Aš pasakiau: „Žinoma, tai buvo Sūnus, kuris verkė“. 298 Jis buvo Žmogus-Dievas, Jis buvo trejopa būtybe, panašiu man ir jums; mes – tai siela, kūnas ir dvasia. Jis buvo Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, Dievo Dievybėje; štai kuo Jis buvo, Jis buvo Pačia Dievybe! Kaip Jis ten galėjo padaryti ką nors, kada… Jo paties vaikai reikalavo Jo kraujo? Jei tai būtų kas nors kitas… Tai Jo paties vaikai reikalavo Jo kraujo; nenuostabu, kad Jis verkė dėl jų. Kaip galėtų kažkoks žmogus… ir Jo paties vaikai reikalavo Jo kraujo, ką Jis galėjo jausti? Arba nusiusti juos amžiams į pragarą, arba atiduoti Savo gyvybę; Jis buvo Dievas, atiduodantis Savo gyvybę už Savo vaikus! Jame gyveno Dievybė! Štai kuo Jis buvo. 299 Ta moteris pasakė: „Žvilgtelėkite, – pasakė, – gerbimas Branhamai, aš įrodysiu jums! Tai, kad jis pravirko, įrodo, kad Jis buvo žmogus“. 300 Aš pasakiau: „Ledi, Jis buvo žmogus, kada Jis… tai yra, kada Jis verkė, tai tiesa. Jis buvo žmogus, kada Jis verkė, bet kada jis išsitiesė visu Savo ūgiu ir pasakė žmogui, kuris štai jau keturias dienas buvo miręs: ‚Lozoriau, išeik!“ Ir žmogus, kuris keturias dienas buvo miręs ir iro, ir jo kūne kirminai šliaužiojo, mirtingas kūnas

pažino savo Viešpatį, ir siela pažino savo Kūrėją, ir žmogus, kuris keturias dienas buvo miręs, atsistojo ant kojų ir vėl gyveno! Tai buvo daugiau, nei kažkoks žmogus!“ 301 Jis buvo žmogus, kada Jis tą vakarą nusileido nuo kalno, alkanas, ieškodamas ten ant medžio ką nors pavalgyti. Jis buvo žmogus, kada Jis ieškojo ten, ant to figmedžio, ką nors pavalgyti. Bet kada Jis paėmė kepalėlius ir dvi žuvis ir pamaitino penkis tūkstančius, tai buvo daugiau nei kažkoks žmogus! Ten buvo Dievas! Būtent Kūrėjas, Kuris galėjo paimti paruoštą žuvį ir perlaužti ją, ir tai irgi buvo paruošta žuvis, paėmė iškeptą duoną ir perlaužė ją, kokį atomą Jis išskaidė? Aleliuja! Jis buvo Dievas, atomų ir visko Tvėrėjas! Tai buvo daugiau nei žmogus! 302 Jis buvo žmogus, kada Jis buvo tą naktį, toje valtyje, po to kai visą naktį pamokslavo ir gydė ligonius, tiek pavargęs, kad dešimt tūkstančių jūros demonų prisiekė, kad jie Jį nuskandins. Tą valtį mėtė ten, kaip kamštį nuo butelio, didžiulės bangos kilo pirmyn ir atgal, o Jis gulėjo tiek pavargęs, kad bangų smūgiai negalėjo pažadinti Jo. Demonai urzgė, sakydami: „Dabar, kol Jis miega, mes užbaigsime su Juo“. Bet kada Jį pažadino, pabudo ten, Jis buvo žmogus, Jis buvo tiek pavargęs. Bet kada Jis pastatė Savo koją ant valties krašto ir pasakė jūrai: „Nurimk!“ Ir vėjai, ir bangos pakluso jam. Jis

buvo daugiau nei žmogus! Tai buvo Dievas, Kūrėjas, Sukūręs Dangų. 303 Nenuostabu, kad apaštalas pasakė: „Kas Jis per vienas, kad net vėjai ir ežeras Jo klauso?“ 304 Jis buvo daugiau nei žmogus. Tai buvo Dievas, Jis buvo žmogus, kada Jį prikalė prie kryžiaus kaip Auką, kad pašalintų nuodėmę. Jis buvo žmogus su rankomis, perdurtomis vinimis. Jis buvo žmogus su erškėčiu vainiku ant Jo galvos, Jis buvo žmogus, kurį daužė, kankino ir sužeidė. Jis buvo žmogus! Jis buvo žmogus, kada Jis sušuko: „Mano Dieve, kodėl Tu palikai Mane?“ Jis buvo žmogus, prašantis pagalbos. Bet tą Sekminių rytą, kai buvo nuplėštas mirties antspaudas, ten prie kapo, Jis buvo daugiau, nei kažkoks žmogus! Jis įrodė, kad Jis buvo Dievas. Gyvendamas mylėjo, mirdamas išgelbėjo mane; Mano nuodėmė dingo užmarštyje; Jis prisikėlęs išteisino dovanai amžinai. Ateidamas, atneš išgelbėjimą man mano! Po niūriu dangum, tarp skeldinčių uolų, Palinko Gelbėtojas mano, mirdamas; Atsivėrė uždanga, atsivėrė tas kelias Visiems Dangiškiems džiaugsmams Amžino Krašto.

305 Nenuostabu, kad Eddi Pruit šaukė: Tautos ir Angelai tegerbia Kristų, Karalių visko. Karūną Jam teneša, Karūnuokite Jį visi! 306 Tai ta įžymi Asmenybė, Viešpats Jėzus. Jis buvo Jehova, Dievas paslėptas kūne. Biblijoje pasakyta: „Visa, ką jūs darote žodžiu ar darbu, darykite visa tai Jo Vardu“. Biblijoje sakoma: „Visa šeima danguje turi vardą ‚Jėzus‘, ir visa šeima žemėje turi vardą ‚Jėzus‘,“ Melskimės Jo Vardu, gyvenkime Jo Vardu, mokykime Jo Vardu, mirkime Jo Vardu, būti palaidotais Jo Vardu, krikštytais Jo Vardu, prisikėlusiais Jo Vardu, pakilsime į Dangų Jo Vardu. Tai Jo Vardas, ir Jo Nuotaką vadina „Mis Jėzus“. Tai bus žmonės iš Pagonių, dėl Jo Vardo. 307 Bet aš ne vienybininkas. Ne, pone. Tikintys trejybe, išsilaisvinkite nuo šios minties. Aš ne vienybininkas. Ne, pone. Aš ne vienybininkas ir ne trejybės šalininkas. Aš tikiu tuo, ką kalba Biblija. Tiksliai. Amen. Oho! Aš per daug užtrukau tame. Kas tai buvo? Aš tai paaiškinau? Arba, pažiūrėkime, kas tai buvo? Ach taip, tai tiesa, o… kaip Tėvas buvo Kristuje. Jis buvo žmogus, Jis buvo žmogus Dievas.

43. Sekmininkų bažnyčia nekrikštija Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Vardu? Kai kurie iš jų. 44. Jei žmogus miršta be Šventosios Dvasios krikšto, tai jis žus? 308 Visai ne. Jei jis tikintis, tai jis ateis prisikėlime, antrame prisikėlime. Gavo krikštą – patenka į pirmą prisikėlimą. Dabar, jums teks patikėti man žodžiu. Jei tai netenkina, tada jūs… jūs atleiskite man, aš pateiksiu jums Rašto vietą. Nes aš pabandysiu paimti čia dar du ar tris, ir tada mes užbaigsime. 45. Broli Bilai, ar kalba ką nors Biblija apie azartinius žaidimus? 309 Taip, Ji kalba, bet aš negaliu pateikti šios vietos iškart dabar. Aš žinau, kad kareiviai metė burtus dėl drabužių, ir taip toliau ir panašiai, bet aš negaliu pasakyti. 46. Ar negalėtumėte paaiškinti Pirmą Korintiečiams 15:29? 310 Prašau, surask tai ten dėl manęs, broli Nevilai, Pirmas Korintiečiams 15:29. pažiūrėsim. 311 Taip, ir galbūt, rytoj aš vėl galėsiu jums tai pateikti. Kaip šios… Tos raidės, kaip tai

susideda iš raidžių, „VICARIVS FILII DEI“. Jei jūs norite, tai praneškite man. 47. Ezechielio pranašystė 38 ir 39 išsipildė prieš Paėmimą? 312 Nemanau. Aš galvoju, kas sekantis, ko mes laukiame, – tai Bažnyčios Paėmimas. Ir paskui tai, „kada ateis Gogas ir Magogas“, – tai rusų armija, kuri įeina… 313 Paklausykite, ponas Bochanonas buvo viršininku čia, visuomeninio aptarnavimo kompanijoje, nuostabus Krikščionis. Ir kartą jis papasakojo man, jis pasakė: „Bilai, aš stengiausi skaityti, ir aš prašiau savo pastoriaus paaiškinti Apreiškimo Knygą“. Pasakė: „Mes ten užlipome ir mes visi Tame visiškai susimaišėme“. Pasakė: „Jonas, tikriausiai, suvalgė kažkokius kažką tą vakarą ir jam susisapnavo sapnas“. Aš pasakiau: „Susigėskite, pone Bochanonai“. Aš pasakiau… Jis pasakė: „Tai juk niekas negali Šito suprasti“. 314 Aš pasakiau: „Paprastas žmogus negali, bet Šventoji Dvasia gali apreikšti Tai“. 315 Jis pasakė: „Na, paklausyk, Bilai“. Jis pasakė: „Nuotaka stovėjo ant Siono kalno. O čia slibinas išliejo iš savo nasrų vandenį, metėsi

kariauti su Nuotaka. Ir tuo pačiu laiku Nuotaka buvo Danguje. Pabandyk suprasti tai!“ 316 Aš pasakiau: „Pone Bochanonai, viena, kas jums išėjo, – tai tas, kad jūs sumaišėte kartu tris visiškai skirtingus dalykus, pavadindami tai ‚Nuotaka‘. Šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai, stovintys su Avinėliu ant Siono kalno, jūs vadinate ‚Nuotaka‘. Tai neteisinga. Jūs vadinate ir tuos, paskui kuriuos išliejo vandenį iš savo nasrų, kad kariautų su moters Sėklos likučiu, kuri nebuvo Nuotaka; tai buvo tas, kas liko. Nuotaka buvo Danguje; šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai – ten; o nominalūs Krikščionys praeina čia per sielvartą. Štai taip teisinga“. 317 Skaityk, broli, jei tu atsivertei tai. [Brolis Nevilas skaito Pirmą Korintiečiams 15:29.–Red.] Kita vertus, ką darys tie, kuriuos

krikštija už mirusiuosius? Jei iš viso mirusieji neprisikels, tai kam gi jie krikštijami už mirusiuosius?

318 Ir taip, broliai, yra tokie… tokie žmonės, kurie tiki tuo, jie krikštija už mirusiuosius, tai mormonai. Ir aš buvau jų šventyklose daug kartų, jie tiesiog nuostabūs žmonės. Ir, galbūt, dabar tu esi mormonu. Aš nenoriu žeisti tavo jausmų. Bet, mano brangus drauge, tu negali

krikštytis už savo tėvą; šį veiksmą turi atlikti jis. „Kur medis linksta, ten ir nukris“. Paulius, kalbėdamas čia, kalbėjo apie „mirusį“ Jėzų Kristų: „Jei mirusieji neprisikels, tada kam jūs krikštijate Jėzaus Kristaus Vardu, jei mirusieji neprisikels?“ Suprantate, ką aš turiu omenyje? Paskui jūs… Jis pasakė: „Nagi tada valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime, jeigu mirusieji neprisikels“. Bet jis tęsia ir šlovina Dievą už mirusiųjų prisikėlimą. Ir mes krikštijame Jėzaus Kristaus Vardu, į Jo mirtį, palaidojimą ir prisikėlimą. Štai kodėl mes krikštijamės į „mirusįjį“. Gerai Aš galvoju, taip, po šito, panašu, bus dar vienas. Broli Bilai, prašau, papasakokite man, kaip gauti Šventosios Dvasios krikštą. Tai per maldą, pašvęstą gyvenimą arba priimti Tai, kaip mes priimame išgijimą? Aš žinau, ką reiškia turėti tikėjimą išgydymui, kada jūs meldėtės čia už mane. Jūs meldžiatės ir uždedate rankas, kad gautų Šventosios Dvasios krikštą? Aš buvau krikštytas „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Vardu“. Prašau, pasakykite man, ar turiu aš krikštytis iš naujo Jėzaus Vardu, kaip jūs neseniai kalbėjote.

Ir taip, mano brangus drauge Krikščioni, aš nenurodinėsiu jums, ką jums daryti. Aš tik išdėstau Raštą. Ir jūs žinote kad, kaip Šventoji Dvasia gali nužengti tiesiog dabar, kai mes kalbamės. Šventoji Dvasia – tai Dievo dovana. Suprantate? Tai Dievo dovana. Ji gali nužengti tuo laiku, kada mes kalbamės. Ir aš pasakysiu jums, kada… Jei žmones išmokė teisingai… Kai kurie iš vietinių senbuvių, leiskite man kai ko jūsų paklausti, senbuviai, kurie buvo šioje bažnyčioje. Žiūrėkite, kada aš krikštiju žmones. Ir jūs, tarnautojai, paimkite tai kaip pavyzdį. Aš mokiau tuos žmones iki tol, kol jų gyvenimas neapsivalydavo, prieš jiems einant į vandenį, ir aš įkvėpdavau juos tikėti, kad Dievas privalo laikytis Savo pažado; kaip tik jie pasikrikštydavo Jėzaus Kristaus Vardu, Šventoji Dvasia iš karto priimdavo tai. Ir kai jie išeidavo iš vandens, jie gaudavo Šventąją Dvasią. Tai teisinga. Jei jūs tik… 319 Pastoriai, mokykite savo avis, atveskite jas čia, prie Biblijos. [Brolis Branhamas suduoda per Bibliją.–Red.] Išeikite iš tų senų kažkokios bažnyčios vadovėlių, ir kreipkitės į čia, į Bibliją, kur Dievas moko, ir jūs neturėsite tų nemalonumų. 320 Taip, rankų uždėjimas – štai kaip mes galime gauti Šventąją Dvasią, per rankų kokio nors patepto žmogaus uždėjimą.

48. Broli Bilai… Ar yra tai tvarkos pažeidimu, jeigu kas nors atsistoja ir kalba kitomis kalbomis tuo laiku, kai pamokslininkas pamokslauja… Žodį? Pas šį žmogų čia trys klausimai. 49. Ir sekantis toks: Ir daryti tai po to, kai nuskambėjo kvietimas prie altoriaus, irgi yra tvarkos pažeidimu? 50. Trys, trečias: Ir taip pat tai pažeidimas… tai tvarkos pažeidimas, jei kas nors atsistoja bažnyčioje ir pasisako prieš tarnautoją už kažką tokio, ką jis pasakė arba padarė tarnavimo metu, būdamas už šventos sakyklos? Visa tai vyko bažnyčioje kelis kartus. 321 Taip, leiskite man greitai pradėti nuo šito, šį kart tai liečia bažnyčią. Aš… Dabar, kreipiuosi į svetimus, aš turiu dabar bažnyčią truputi pabarti, tad jūs… jūs minutėlę panuobodžiaukite, štai, jei norite. 322 Paklausykite, mano vaikai! Šios dovanos nuostabios. Niekas nežino, kaip aš branginu jus, ir aš myliu jus Dievo meile. Bet tos dovanos gali jums pakenkti, jeigu jūs naudosite jas netinkamai. 323 Pažiūrėkite į žmones šiandien, nuostabus žmogus darbuodamasis meldžiasi už ligonius ir už tai ima pinigus. Tai neteisinga. Jeigu žmogus turi tikėjimą išgydymui ir maldai už ligonius, tai

jam turi užtekti padorumo melstis už žmones nemokomai. Padėka Dievui! Broli, aš noriu pasakyti tai ne dėl savęs, bet dėl Dievo šlovės, nei vieno karto, aš niekada neėmiau iš žmonių pinigų arba kažką tokio; ir atsisakiau tiesiog nuo milijono, nuo penkiasdešimt tūkstančių dolerių viename paaukojime. Ir jūs žinote tai; buvo tiesiog čia, popierius. Matote? Tai tiesa. Tai ne dėl… Jei tu taip darai, tai ten pas Dievą tu prarasi savo tikėjimą. 324 Kas liečia tuos žmones, kurie kalba kitomis kalbomis ir turi kalbų dovanas, telaimina jus Dievas. Jūs reikalingi šioje bažnyčioje. Aš noriu, kad jūs pasiliktumėte čia. Bet štai kas, viskas turi būti tvarkoje, niekada nedarykite šito tuo laiku, kai pamokslauja pamokslininkas. Jeigu jūs taip pasielgiate, tai jūs pažeidžiate tvarką. Suprantate? Jūs neturite šito daryti. Nes Biblijoje pasakyta: „Pranašo dvasia paklusni pranašui“. Ir kada žmogus pamokslauja, jam duotas žodis, jam duoti klausantys, Šventoji Dvasia kalbės per jį. Kai jis užbaigė, tada – laikas pranešimui, suprantate. Tad nepažeiskite tvarkos; jei pažeidžiate, tada jūs kliudote, ir jūs nuliūdinsite… nuliūdinsite Šventąją Dvasią su žinia, kuri skelbiama. 325 Čia neseniai aš buvau viename susirinkime čia, kažkur Vašingtone, ten buvo keli tūkstančiai žmonių. Ir mano valdytojas, kuris yra tikras Biblijos komentatorius, jis stovėjo ten,

pateptas, ir kalbėjo apie Dieviškąjį gydymą, Šventoji Dvasia kalbėjo. Atsistojo kažkokia moteris ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, ir jis palaukė kiek truputi, o paskui tęsė toliau. Šventoji Dvasia buvo… nuliūdinta, tai buvo matyti iš žmonių. Jis vėl pradėjo kalbėti, ir ji atsistojo. Jis pasakė: „Sese, sėskitės, Viešpaties Vardu“. Pasakė: „Jūs pažeidžiate tvarką“. Ir tarnautojai nuvedė ją į šoną ir paaiškino jai. 326 Taigi, reikalas tas, kad tos dovanos yra pasaulyje, jos dabar bažnyčioje. Dovanos yra bažnyčioje, bet vargšai vaikai turi tas dovanas, o neišmokyti, kad žinotų, kaip jas naudoti. Jei neteisingai ją pasinaudosi, tai padarysi daugiau žalos, nei naudos. Suprantate? 327 Lygiai kaip žmogus, kuris išeina, meldžiasi už ligonius ir kažkas gauna išgydymą, sako: „Na štai, už tai tu turi man tūkstantį dolerių“. Taigi, jie padaro daugiau žalos, nei naudos. Būtų geriau tam žmogui gyventi toliau ir mirti, vietoj tokio Kristaus darbo įžeidimo. 328 Štai, kada jūs… Kada pastorius arba evangelistas, arba dar kažkas pamokslauja, laikykitės tylos. Taip elgtis mokė Paulius, matote. Štai, ir paskui jis pasakė: „Jūs visi galite kalbėti po vieną“. Tai visiškai teisingai. Ir jis pasakė: „Aš norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kitomis kalbomis. Tai gerai“. 329 Bet tu negali kalbėti kitomis kalbomis, kol negausi kalbų dovanos. Ir nėra jokios abejonės,

kad daug iš šių dovanų reiškiasi šioje bažnyčioje šiandien. Daug iš šių dovanų reiškiasi čia metodistų bažnyčioje, daug iš jų yra čia baptistų bažnyčioje, jei apie tai buvo pamokslauta, tai dovana gali pradėti veikti. 330 Kaip? Jei jūs į žemę pasėsite sėklą, o neapdirbsite, tai kas su ja atsitiks? Matote, ji gulės ten sausoje žemėje ir supus; iš jos jokios naudos. Šios dovanos buvo bažnyčioje visą laiką, bet būtent dabar pradėjo laistyti, sekmininkiškas lietus, kad palaistyti ją ir kad neštų vaisius. Taigi, naudokite tai tinkamoje vietoje. 331 Dabar, kalbama taip, aš galvoju, sekančiame klausime, kuris ten buvo, žmogus klausė, buvo kalbama: Kada… kada vyksta kvietimas prie altoriaus? 332 Ne, aš negalvoju, kad tada. Jeigu atkreipsite dėmesį ir paimsite paskaityti Laišką Korintiečiams, čia kai kurie iš jūsų, jei… jei pas jus yra kalbėjimo kalbomis dovanos, tuomet stebėkite. Biblijoje, kai pas juos buvo… po tarnavimo pabaigos, ant susirinkusiųjų nužengdavo Dievo palaiminimas, tuomet jie pradėdavo kalbėti, tada jie pradėdavo aukštinti Dievą. Ir kiekvieną kart – tai į kažką nukreiptas pranešimas. Ne… Jūs turite būti atidūs tam.

Suprantate? Tai ne šiaip sau kažkas iš kūno. Tai bus pranešimu kažkam, kad kažkas kažką padarytų, arba kažkas statydinančio dėl bažnyčios. Tai bus kažkas bažnyčios šlovei. 333 Štai kur sekmininkai padarė gėdą savo pavadinimui. Tereikia jums tik paminėti tą patį pavadinimą Sekmininkai, kaip žmonės iš karto išeina ir sako: „Niekai“, – nes jie matė daug neprotingų išsišokimų; nors žmonės buvo nuoširdūs, bet nebuvo išmokyti. 334 Paulius pasakė: „Kada aš ateisiu į tą sekmininkų bažnyčią, – pasakė, – aš įvesiu tvarką“. Ji turi būti tvarkoje, ir viskas turi vykti viskas tvarkingai, taip, kaip nustatė Dvasia. Taigi, jis pasakė: „Ir štai, jei susirenka, ir visi pradedate kalbėti kalbomis ir įeitų neišmokytas, jis pasakys: ‚Jūs ką, visi išprotėję?‘ – ir išeis laukan“. 335 Tai kaip tik tas, ką daro sekmininkų bažnyčia. Jis pasakė: „Štai, – pasakė, – jei vienas iš jūsų pranašauja ir atskleista kažką slapto, jei vienas iš jūsų pranašas, – kitais žodžiais jis pasakė, – tai argi žmonės nekristų veidu ir nesakytų: ‚Su jumis Dievas‘?“ 336 Štai, kaip aš galėčiau neigti kalbėjimo kalbomis dovaną, tuomet tektų neigti pranašystės dovaną, man tektų neigti ir tas ir kitas dovanas? Ir štai daugelis bažnyčių, didelės bažnyčios – nazariečiai, šventumo piligrimai ir kiti, jie galvoja, kad jei žmogus kalba kalbomis,

tai jis – demonas. Tai piktžodžiavimas prieš Šventąją Dvasią, už ką nebus jokio atleidimo. Tai tas, ką padarė žydai, juokėsi iš žmonių su Šventąja Dvasia ir už tai buvo nuteisti ir žuvo. Tiksliai! Argi Jėzus nesakė: „Jei pasakysite nors vieną žodį prieš Šventąją dvasią, tai nebus atleista nei šiame pasaulyje, nei ateinančiame pasaulyje“? Tad būkite atsargūs; nesuprantate – sėdėkite tyliai. 337 Ir tie iš jūsų, kas turi Šventąją Dvasią ir pašaukti tarnystei, mokytojai… Ir štai, galite sau įsivaizduoti… štai aš stoviu čia, stengiuosi pamokyti, ir štai pašoka koks nors žmogus šalia manęs, ir pradeda tuo pat metu mokyti, čia kitas žmogus atsistoja ir gieda džiaugsmingą giesmę? Kokia bus netvarka! 338 Štai lygiai taip ir su kalbėjimu kalbomis. Tegu visa tai vyksta tvarkingai, tiksliai kaip Dvasia tai duoda, jūs galite kalbėti kalbomis. 339 Dabar jūs pasakysite: „Na, broli Branhamai, aš nieko negaliu padaryti“. 340 O ne, tu gali! Paulius pasakė, kad tu gali. Jis pasakė: „Jeigu yra vienas iš jūsų, jūsų tarpe, kas kalba kalbomis, ir nėra išaiškintojo, tada tetyli“. Nesvarbu, koks stiprus noras pasakyti, laikykis ramybės. Tai dovana, broli. Aš… aš meldžiu, kad Dievas leistų man vienoje iš šių dienų pravesti čia prabudimo susirinkimą, kad mes įsigilintume į šiuos dalykus, dėl jūsų, suprantate. Kad jūs galėtumėte pamatyti, kad tai dovana, ir

ši dovana nori veikti visą laiką. Suprantate? Bet jūs turite turėti Šventosios Dvasios išmintį, kad žinotumėte, kada ir kaip naudoti tą dovaną. Ir tas… 341 Tu sakai: „Na, šlovė Dievui, Biblijoje sakoma, kad kai ateis Šventoji Dvasia, tai tau nebereiks jokio mokytojo. Jis Pats – mokytojas“. Och, broli, kaip tu mažai skaitai Raštą… Tada kam Šventoji Dvasia pastatė bažnyčioje mokytojus? 342 Sakai: „Man nereikia, kad kažkas mane mokytų. Šventoji Dvasia moko mane“. Jis moko per mokytoją. Jis pastatė mokytojus bažnyčioje. 343 Jis pasakė: „Ar visi mokytojai, ar visi apaštalai, ar visi turi išgydymo dovanas?“ Šventoji Dvasia visa tai įvedė bažnyčioje, ir Ji panaudos jas visas, ir kiekvieną iš jų veikia tam tikra tvarka. 344 Bet, tai kaip mano koja; viena iš jų pasakys: „Aš žengiu į šitą pusę“, kita pasakys: „Aš žengsiu į šią pusę“. Ir ką gi tau daryti? Ranka pasakys: „Aš pakilsiu aukštyn“, o kita ranka štai taip pradės raitytis. Ir kokią gi formą įgaus kūnas? Matote? 345 Bet, dabar, jei protas sako: „Kojos, judėkite pirmyn, iškart abi. Ranka, judėk kartu su jomis. Galva, laikykis tiesiai. Rankos, darykite tą patį“, viskas juda harmonijoje. Taigi, eidamas ten, aš nenaudojau savo rankų. Štai, kojos darė savo darbą, pastorius pamokslaudamas; rankos, jūs

darykite savo darbą. Matote? Jūs suprantate mane? 346 Kas jeigu ranka tiestųsi štai taip: „Och, kur tai? Kur tai?“, o kojos pamokslautų? Matai, tu dar ne ten. Matai, dar patylėk, ranka; po kurio laiko tave panaudos; palauk iki tol, kol tu neatsidursi ten. Jūs mane suprantate? Tai dovana, tai Dvasios dovana veikime. 347 Aš myliu Viešpatį. Jūs mylite? Amen. Paklausykite, aš žinau viena, ką jums galiu pasakyti, – dar turite kantrybės; dvidešimt minučių vienuoliktos. Taip, draugai, pažiūrėkite dabar čia. Aš… Tai kiek man žinoma. Man tenka skubintis, kad štai taip praeiti iš jų didesnę dalį. Jei aš… Jei jūs su tuo nesutinkate, nepykite ant manęs. Tu būk man broliu, supranti. Aš jus myliu, ir aš kalbu šiuos dalykus tik todėl, kad tai mano širdyje. Tai yra tuo, kuo aš tikiu, štai tokiu būdu aš tai aiškinu, štai taip aš šito mokau, – tai iš Biblijos. 348 Dabar, jei jūs pasakysite: „Broli Branhamai, aš netikiu tuo tokiu būdu“. Ką gi, tai normalu. Mes negalvosime apie kažkokius nesutarimus, toliau judėsime kaip broliai ir draugai. 349 Ir… ir jei tu pasakysi: „Na, aš… aš galvoju, kad jei aš priklausau metodistų bažnyčiai arba baptistų bažnyčiai, aš vis tiek būsiu išgelbėtas“. Gerai broli, su tuo viskas gerai. Aš vis tiek vadinsiu tave „mano broli“, nes tu tiki Jėzų

Kristų. Suprantate? Tai teisinga. Tad mes vis tiek pasiliksime broliais ir draugais. 350 Bet aš tiesiog išdėstau dėl šios bažnyčios, štai šias kelias dienas, Mokymą, kurio prisilaiko šį bažnyčia. Suprantate? Tai tas, ko prisilaiko šį bažnyčia! Ir jei čia yra diakonas, kuris netiki krikštu Jėzaus Kristaus Vardu ir krikštu Šventąja Dvasia, arba Šventosios Dvasios dovanų pasireiškimu, tai diakonas, kol aš esu čia, nevertas būti šioje bažnyčioje, kol jis visko nesutvarkys. Visiškai teisingai. Ir taryba turi apie tai pasirūpinti. Tiksliai! Šia bažnyčia ne diakonai valdo; šia bažnyčia valdo Biblija ir Šventoji Dvasia, ir tiktai. Tiksliai. Taigi, mes tikime, kad tie dalykai yra šios bažnyčios Mokymu. 351 Pas mus iš viso nėra jokios narystės. Nei vienas nėra čia nariu, bet kiekvienas ateinantis – tai narys, nes mes tikime, kad mes visi – vieno Kūno nariai per Šventosios Dvasios krikštą. 352 Ir mes primigtinai prašome jus, mano brangus broli Krikščioni arba sesuo Krikščione, krikštytis Jėzaus Kristaus Vardu ir priimti Šventąją Dvasią. Jei jūs jau gavote Šventąją Dvasią, po to kai buvote pakrikštyti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Vardu, – tepalaimina jus Dievas! Jūs pasakysite: „Broli Branhamai, ką gi man su tuo padaryti?“ Į šį klausimą buvo atsakyta. Aš tik galiu pasakyti, kaip sakė Paulius: jūs vėl turite pasikrikštyti!

353 Dabar, paklausykite, Apaštalų Darbai. Nagi perskaitykime tai, Galatiečiams 1:9. Užsirašykite tai, kas užsirašo. Paulius pasakė, tas pats žmogus, kuris pasakė štai tai, jis mokė to. Dabar jūs tikite tuo? Tai teisinga! Paulius sakė jiems, kad jiems reikia krikštytis iš naujo Jėzaus Kristaus Vardu. Ir Paulius pasakė: „Jei koks nors angelas iš Dangaus…“ Galatiečiams 1:8, „Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu mes jums paskelbėme, – tebūnie prakeiktas!” Jei jis koks nors arkivyskupas, jei jis romos popiežius, jei jis koks nors tarnautojas, jei jis koks nors pranašas, jei jis koks nors gerbiamas, jei jis angelas iš Dangaus arba kas ten bebūtų, jis pasakė: „Jei kas jums skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę, – tebūnie prakeiktas!“ Teisingai? Ir jis vėl tai pakartojo, sako: „Kaip ankščiau sakiau, taip ir dabar sakau: Jei jie moko kažko kito, negu esate priėmę, – tebūnie prakeiktas!“ Teisingai? 354 Taigi, telaimina jus Viešpats. Aš perskaičiau tai iš Žodžio, jums spręsti. 355 Kas iš jūsų mėgsta šią gerą seną giesmę: Žvelgiu tikėjimu į Avinėlį, Gelbėtoją; Meldžiu – išgirsk mane, Pašalink nuodėmę. Nuo šiol leisk priklausyt Tau visada.

356 Aš noriu jūsų paklausti kai ko, tų, kas šioje bažnyčioje. Kaip mirštantis, pamokslaujantis mirštančiajam, suprantant, kad tai, galbūt, paskutinis pamokslas, kurį aš išsakau; ir kiekvieną pamokslą, kurį aš pamokslauju, aš stengiuosi pamokslauti taip, kaip jei tai būtų mano paskutinis pamokslas, kaip mirštantis mirštančiajam. Dabar klausiu jūsų, mano broli ir mano šios bendruomenės ir šalies piliečiai, po šių tarnavimų jūs iš tikro jaučiate, kad jums reikalingas dar glaudesnis bendravimas su Dievu? Telaimina jus Dievas! Aš kaip… jūsų brolis, kreipiuosi į jus, mano nuoširdi malda apie jus, kad jūs įgytumėte šį glaudų bendravimą su Dievu. 357 Ir tegu teismo Diena, kai šie vakarai, per kuriuos aš pamokslavau, ten bus, kaip… kaip įrašų perklausymas iš didelės tą Dieną juostos, ir mano balsas skambės, ir man teks ten stoti ir atsiskaityti, nes tą Dieną mano žodžiai arba palaimins mane, arba nuteis mane. O tai buvo mano žodžiai per paskutinius dvidešimt su trupučiu metų, būnant dar berniuku maždaug dvidešimties metų, pamokslaujančiu Evangeliją, o dabar man keturiasdešimt penki. Ir aš Tai nė trupučio nepakeičiau, nes aš ir negalėjau Šito pakeisti, jei būtent taip tvirtina Biblija. 358 Aš aiškinau Tai vyskupams ir visiems kitiems, ir aš niekada dar nemačiau, kad nors vienas galėtų paprieštarauti tam, remdamasis

Žodžiu. Jie sako… Gerai, dabar, aš… Šis kunigas, čia prieš kelias dienas, jis pasakė: „Gerbiamas Branhamai, mes neimame Biblijos; mums – tai bažnyčia“. Tad su tuo žmogumi nepakalbėsi. Bet jei jūs grįsite ant Biblijos, tada kitas reikalas. Suprantate? 359 Aš meldžiu, kad Dievas… Kiekvienas iš mano draugų katalikų, kuris čia, ir kiekvienas iš mano draugų protestantų, ir netgi… Jie jau daugiau… Jei kas nors… Aš… aš tiesiog myliu kiekvieną iš jūsų. Ir Dievas žino, tiesa tai ar ne. Žiūrėkite, kaip maldos eilėje, kai tas aklasis… aklas ir luošas, Jis nesako: „Katalikas“. 360 Štai sėdi žmogus tiesiog čia ant pakilos… štai čia, katalikas, kuris buvo mirštantis nuo vėžio, išėstas; jis atėjo pas mane į namus, ir Šventoji Dvasia nužengė ant jo ir išgydė jį nuo šio vėžio. Jis nesakė jam, katalikas jis ar ne; aš nepasakiau jam nei žodžio. Jis atėjo, pasikrikštijo Jėzaus Kristaus vardu ir gavo Šventąją Dvasią. Štai ten sėdi šis žmogus, verslininkas iš Luisvilio. Taip. Matote? 361 Jis neklausia, katalikas tu ar ne. Bet ar trokšta Dievo tavo širdis. „Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, nes jie bus pasotinti“. Teisingai? Amen. Telaimina jus Viešpats. 362 Kas žino šią gerą seną giesmę: “Palaimintas ryšys, kuris jungia mus”? Kiek čia žmonių vyresnių keturiasdešimt metų, pakelkite kartu su manimi ranką ir pasakykite: „Aš prisimenu šią

seną giesmę, jau keturiasdešimt metų. Palaimintas ryšys, kuris jungia mus“? Su Kristu palaimintas ryšys, Kuris sujungė mus; Viešpats Savo būvime Sielų bendravimą davė mums. 363 Jums patinka tos senos giesmės? Paklausykite, aš noriu štai ką pasakyti, jei mes turėtume daugiau tų senų giesmių vietoj šitų taip dažnai pasitaikančių pas mus kvailybių, aš galvoju, bažnyčia būtų žymiai geresnė. Man patinka tos geros senos giesmės, kurios buvo parašytos Šventąja Dvasia, tų senamadiškų žmonių. 364 Ir aš prisimindavau tą seną negrą, kuris sėdėjo ten už namo, ten, Kentukų kalnuose. Kada jis pavargdavo, jis atsisėsdavo ant seno… seno rąsto ir jis stuksendamas per rąstą. Aš vis dar gerai jį prisimenu, pas jį buvo toks žilas plaukų vainikėlis. Jis giedojo tą seną giesmę, seną giesmę: Aš prisikelsiu, eisiu pas Jėzų, Savo rankomis apkabins mane; Ir brangaus Gelbėtojo rankose, O, kaip būt nuostabu.

365 Motyvas pats savaime paprastas. Kas iš jūsų kada nors girdėjo šią seną giesmę? Oho! Tai puiku. Klausykite. [Įrašo pabaiga.–Red.]