1 laboratorinis darbas. Klausimai

1. Kokia priklausomybė buvo nustatyta eksperimentiškai?

2. Kaip iš įtempių ir deformacijų priklausomybės grafiko nustatėte tamprumo modulį? Nubraižykite įtempių ir deformacijų grafiką ir pavaizduokite tamprumo modulį grafiškai.

3. Prie kokios jėgos pasiekta plieno takumo riba ir prie kokios stiprumo riba?

4. Kaip apskaičiuojamos santykinės deformacijos?

5. Koks bandinių matavimo bazės ilgis?

6. Pasiekus kokius įtempius takumo ribos ar stiprumo ribos bandinio skerspjūvyje formuojasi kaklelis.

7. Apie kokią plieno savybę galima pasakyti pagal suirimo pobūdį?

8. Kokie bandiniai pagal paruošimo būdą naudoti laboratoriniame darbe?

9. Kokie veiksniai gali įtakoti tempiamų bandinių rezultatams?

10. Kodėl skiriasi sąlyginė ir tikroji įtempių ir deformacijų kreivės?

11. Kokie bandiniai reikalingi nustatant mechanines metalo charakteristikas tempiant?

12. Kuo skiriasi inžinerinė įtempių ir deformacijų ir tikroji įtempių ir deformacijų kreivės?

13. Kaip nustatomas santykinis pailgėjimas po trūkimo?

14. Kaip nustatyti, kad bandinio tūris prieš bandymą ir po jo yra praktiškai nepakitęs?

15. Kaip nustatomas charakteristinis ir skaičiuotinis metalo stipriai?

16. Kuriame ruože formuojasi kaklelis?

17. Jeigu bandinį apkrautume apkrova iki taško 3, tai koks taškas rodytų bandinio pailgėjimą?

18. Kuo ypatingas ruožas 0-1?

19. Kaip, remiantis diagrama, nustatyti medžiagos tamprumo modulį?

20. Tarkim Lo=10 cm, bandinį apkrovėme iki taško 1 ir apkrovą nukrovėme. Koks bus bandinio ilgis (cm) po bandymo? ka reiškia po bandymo? nukrovus ar vėl apkrovus iki suirimo???

21. Kaip nustatomas santykinis pailgėjimas po trūkimo?

22. Kur naudojama proporcingumo koeficiento reikšmė?

23. Kokiai plienų grupei pagal anglies kiekį priskiriamas išbandytos plokštelės plienas?

24. Kokie santykinių deformacijų simboliai užšifruoti žymenimis x1 – x8? tokios kreivės nėra aprašyme, gal reikia įdėti, jeigu klausiame???

25. Nurodykite kampo tarp diagramos ruožo 0-1 ir abscisės (pailgėjimo ar santykinių deformacijų ašies) reikšmę?

2 lanoratorinis darbas. Klausimai

1. Kas yra strypo kritinė jėga?

2. Nuo ko priklauso kritinės jėgos didumas?

3. Kokie galimi strypo galų įtvirtinimo būdai?

4. Kokią įtaką centriškai gniuždomojo strypo klupumui turi jo galų įtvirtinimo būdas?

5. Kaip nustatoma trumpų strypų laikomoji galia?

6. Kas turi įtakos strypų realiose konstrukcijose skaičiuojamajam ilgiui?

7. Kokį poveikį centriškai gniuždomo strypo klupumo pavidalui turės apskrita skylė strypo vidurinėje dalyje?

8. Ar visuose centriškai gniuždomo strypo pjūviuose įtempiai yra vienodi iki pasiekiama kritinė jėga?

9. Ar kluptis yra tolygus ar staigiai pasireiškiantis reiškinys?

10. Kokie veiksniai turi įtakos strypo klupčiai prie mažesnes jėgos nei apskaičiuotoji kritinė?11.

12. Kokia pagrindine prielaida remiamasi skaičiuojant centriškai gniuždomo strypo kritinę jėgą?

13. Ar centriškai gniuždomas strypas linksta iki pasiekama kritinė jėgos reikšmė? Kodėl?

14. Ar plieno stipris turi įtakos centriškai gniuždomo strypo kritinės jėgos reikšmei?

15. Kaip nustatyti kokioje plokštumoje centriškai gniuždomas strypas išklups?

16. Palyginkite teorines ir eksperimentines gniuždomojo strypo laikomąsias galias. Įvardinkite nustatytų nesąryšių priežastis.

17. Ar apkrovus centriškai gniuždomą elementą kritine jėga, elementas netenka pastovumo ir išklumpa?

18. Kaip buvo fiksuota strypo kluptis eksperimento metu?

19. Kokia įranga ir matavimo priemonės buvo naudotos bandymo metu?

20. Esant kokioms sąlygoms strypo, kurio skerspjūvio geometrinės charakteristikos pagrindinių ašių atžvilgiu yra vienodos, klumpamoji galia x-z ir y-z plokštumose bus skirtinga?

21. Ar buvo pasiekta strypo plieno takumo riba bandymo metu (pakomentuokite atsakymą)?

22. Nubraižykite bandomojo strypo deformavimo schemas esant skirtingoms strypo įtvirtinimo sąlygoms bandymo metu?

3 laboratorinio darbo. Klausimai

1. Kas sukelia įtempių koncentraciją?

2. Kaip apskaičiuojamas įtempių koncentracijos koeficientas?

3. Kokiais atvejais pailgosios skylės gali būti priskiriamos prie elipsinių skylių?

4. Kokias atvejais įtempių koncentratoriai neturi didelės įtakos elementų stiprumui?

5. Kokios eksperimentinės įtempių koncentracijos reikšmės ir kokios teorinės? Jei tarp eksperimentinių ir teorinių reikšmių yra didelis skirtumas ar kitokie nuokrypiai, kokios to priežastys?

6. Kaip nustatoma didžiausios leistinosios apkrovos reikšmė?

7. Kokios formos skylė – apvali ar tokio pat ilgio pailga, siaura skylė turi didesnę įtaką įtempių koncentracijai?

8. Kokios plokštelės šoninės tokio paties gylio įpjovos – pailgosios ar pusapskritimės skylės sukels didesnę įtempių koncentraciją ?

9. Ar plieno stipris turi įtakos įtempių koncentracijos dydžiui?

10. Ar nutrūks bandinys jei bus pasiekta jėga prie kurios pavieniuose bandinio skerspjūvio taškuose bus pasiekti takumo įtempiai? Atsakymą pagrįskite.

11. Kaip nusakomas įtempių koncentracijos koeficientas?

12. Kokie elementai konstrukcijose sukelia įtempių koncentracijas?

13. Kokioms konstrukcijoms statiškai ar dinamiškai apkrautoms įtempių koncentratoriai turi didesnį poveikį?

14. Ar įvairaus pavidalo įtempių koncentratoriai sukelia vienodo dydžio įtempių koncentracijas? Pateikti pavyzdžių.

15. Kaip suiro bandinys su koncentratoriumi?

16. Kokius žinote plieninių konstrukcijų jungimo būdus dėl kurių atsiranda įtempių koncentracija?

17. Kokius žinote konstrukcinius būdus įtempių koncentracijos neigiamiems poveikiams sumažinti?

18. Apibūdinkite kaip eksperimentiniu būdu buvo nustatomi įtempiai?

19. Parašykite dėsnį ir formulę, kuria remiantis gaunamos įtempių reikšmės?

20. Nubraižykite plieno elementų mazgą kuriame pasireiškia didelė įtempių koncentracija ir nubraižykite (sukonstruokite) tų pačių elementų mazgą išvengdami įtempių koncentracijos.

4 laboratorinio . Klausimai

1. Kokie varžtinių jungčių privalumai ir trūkumai?

2. Kokie varžtai gali būti naudojami jungtims su neįtempiamaisiais varžtais ir kokie su įtempiamaisiais varžtais?

3. Kokiose konstrukcijose tikslinga naudoti jungtis su įtempiamaisiais varžtais?

4. Ką nusako varžtų kokybės klasės žymuo?

5. Kokie galimi varžtinių jungčių suirimo atvejai?

6. Kokie naudojami stipriųjų varžtų įtempimo būdai?

7. Kaip matuojama varžtų įtempimo jėga?

8. Kokia jėga įveržiami paprastieji varžtai?

9. Kas turi įtakos jungties su įtempiamaisiais varžtais laikomajai galiai?

10. Kuo skiriasi jungčių su neįtempiamaisiais varžtais ir su įtempiamaisiais varžtais jungiamųjų elementų, susilpnintų skylėmis, skaičiavimas?

11. Kaip nustatyti konkretaus varžto ir veržlės kokybės klasę?

12. Ar atstumai tarp varžtų ir atstumas nuo elemento krašto iki varžto ašies turi poveikį jungties neįtempiamaisiais varžtais suirimo pobūdžiui?

13. Ar bandymo pradžioje visi kerpamosios jungties varžtai vienodai įsijungia į darbą? Kodėl?

14. Ką nusako varžtų kokybės klasė ir ką varžtų gaminio klasė?

15. Jungčių neįtempiamaisiais ir įtempiamaisiais varžtais bandymų skirtumai?

16. Ką dar be jungties laikomosios galios galima nustatyti bandant jungtis su įtempiamaisiais varžtais?

17. Kas apsprendžia ar varžtinė jungtis dirba kaip kerpamoji ar kaip frikcinė?

18. Kokį poveikį jungčiai su įtempiamaisiais varžtais turi varžtų įtempimo jėga.

19. Nubraižykite bandinių eskizus ir pažymėkite juose jungties elementų suirimo pjūvius.

20. Kokiose konstrukcijose tikslinga naudoti jungtis su įtempiamaisiais varžtais?

21. Kaip skirstomos varžtinės jungtis pagal įrąžos perdavimo būdą?

22. Eksperimentinių ir teorinių jungčių laikomųjų galių palyginimo išvados.

5 laboratorinio darbo. Klausimai

1. Kaip nustatyti sandūrinės jungties plastiškumą?

2. Kokiose konstrukcijose naudojamos sandūrinės jungtys?

3. Kodėl naudojamas jungčių paruošimas?

4. Kodėl suvirintinėse jungtyse atsiranda suvirinimo deformacijos?

5. Ar virintinės siūlės defektai turi įtakos siūlės plastiškumui?

6. Ar skirtingi pagrindinio metalo ir suvirintinės jungties bandinių pločiai turės įtakos bandinių sulenkimo kampo dydžiui?

7. Kokie defektai vadinami matomais ir kokie nematomais (paslėptais)?

8. Kokios defektų virintinėse siūlėse atsiradimo priežastys?

9. Kaip skirstomos sudurtinės siūlės?

10. Koks sandūrinės siūlės skersinio tempimo bandinio suvirinimas – viepusis, dvipusis?

11. Kokiu ardančiuoju bandymu nustatomi tik siūlėje esantys vidiniai defektai?

12. Pasiekus kokius įtempius – takumo ar stiprumo ribos suiro tempiama virintinė jungtis, suirimo vieta, teorinių ir eksperimentinių reikšmių palyginimas?

13. Nubraižyti sulenkto bandinio eskizą nurodant matuotą sulenkimo kampą ir jo dydį?

14. Koks buvo bandytos jungties paruošimo būdas?

15. Koks bandytos virintinės sandūrinės jungties geometrinis ilgis ir koks skaičiuojamasis? Kodėl?

16. Kokius žinote būdus sandūrinės jungties atspariui padidinti, kad jungtis būtų nesilpnesnė už jungiamuosius elementus?

17. Jeigu eksperimento metu gautumėte didesnę ribinę apkrovą nei teoriškai apskaičiuotoji, kaip tai pakomentuotumėte (gerai, blogai, negali būti.....)? Atsakymą pagrįskite.

18. Apibūdinkite plieninės plokštelės su sandūrine siūle suirimo pobūdį?

19. Kokiems plieninių elementų skerspjūviams svarbu plieno plastiškųjų savybių užtikrinimas?

20. Atsižvelgiant į kokias pagrindinės medžiagos savybes parenkama suvirinimo medžiagą (elektrodą, elektrodinę vielą) sandūrinėms suvirintimėms jungtims?

21. Parašykite plieno deformacijų pavadinimą plokštelės skerspjūvio lenkimo vietoje?

22. Parašykite lenkiamos plokštelės plieno deformacijų pavadinimą dėl kurių ištraukiant bandinį iš bandymo stendo reikėjo pridėti jėgą?

23. Jei nustatyti lenkiamos plokštelės sandūrinėje jungtyje matomi defektai kaip turi būti įdedama plokštelė į bandymo stendą?

24. Eksperimentinių ir teorinių jungčių laikomųjų galių palyginimo išvados.

6 laboratorinio darbo. Klausimai

1. Kokie yra jungčių kertinėmis siūlėmis tipai?

2. Kodėl siūlės skaičiuojamasis ilgis imamas lygus bandinio pločiui?

3. Kokie jungčių paruošimai gali būti naudojami jungtims su kertinėmis siūlėmis?

4. Koks jungčių paruošimas buvo naudojamas bandiniams kertinėmis siūlėmis?

5. Kuris virintinės siūlės matmuo vadinamas siūlės storiu?

6. Dėl kokių priežasčių kertinės virintinės siūlės ne visuomet suyra per siūlės metalą?

7. Kaip skaičiuojama jungties kertinėmis siūlėmis laikomoji galia?

8. Kokie defektai būdingi tik jungtims kertinėmis siūlėmis?

9. Kaip bandymo metu nustatėte siūlės geometrinį ilgį ir kaip skaičiuojamąjį? Geometrinio ir skaičiuojamojo ilgių palygimo išvados?

10. Nubraižykite bandinių eskizus ir parodykite siūlių ar jungties elementų irties pjūvius.

11. Koks turi būti virintinių jungčių bandymo greitis?

12. Nubraižykite virintinės siūlės suirimo pjūvį ir pavaizduokite pastebėtus vidinius siūlės defektus.

13. Kokius išorinius bandinių virintinių siūlių defektus pastebėjote?

14. Kokiu atveju galima vizualiai pamatyti ar virintinėje siūlėje nebuvo paslėptų pažaidų?

15. Nubraižykite bandinių eskizus ir pažymėkite juose jungties elementų suirimo pjūvius.

16. Kokiu tikslu gali būti atliekami kryžminių virintinių jungčių bandymai?

17. Kokios pažaidos galimos tėjinėse ar kryžminėse virintinėse jungtyse?

18. Kuris kertinės siūlės matmuo – siūlės statinio aukštis ar siūlės storis yra svarbesnis? Atsakymą pagrįskite.

19. Eksperimentinių ir teorinių jungčių laikomųjų galių palyginimo išvados.

20. Jeigu eksperimento metu gautumėte mažesnę ribinę apkrovą nei teoriškai apskaičiuotoji, kaip pakomentuotumėte tokią situaciją (gerai, blogai, negali būti.....)? Atsakymą pagrįskite.