BT (1) egzamino klausimai -2.doc

8/9/2019 BT (1) egzamino klausimai -2.doc

http://slidepdf.com/reader/full/bt-1-egzamino-klausimai-2doc 1/60

Baudžiamosios teisės (bendrosios dalies) įskaitos klausimai:

1. Baudžiamosios teisės samprata (atsakymas susideda iš tokių potemių ):

- Baudžiamosios teisės esmė ir sistema.

Baudžiamoji teisė gali būti suprantama kaip: Teisės šaka; Įstatymų leidybos sritis; okslo sritis! Baudžiamoji teisė kaip teisės šaka yra nusikalstamų "eikų padarymo ir jų teisinių padarinių teisė! #usikaltimas (nusikalstama "eika) nukrypimas nuo taisyklės$ kuris pažeidžia s"arbiausias žmonių saugomas"ertybes! %adarius nusikaltim& reikalingas atpildas!Baudžiamoji teisė yra materialioji ' teisės šaka nustatanti pamatines normas!Baudžiamasis proesas ' ormalioji teisė$ nustatanti proedūras ir pagrindines taisykles!Baudžiamoji teisė reguliuoja tuos santykius$ kurie kyla$ susiklosto dėl nusikalstamos "eikos padarymo!*ni"ersaliai baudžiamoji teisė kaip teisės šaka ' tai "alstybės nustatytų teisės normų sistema$ kurios uždraudžia

tam tikras "eikas$ kaip nusikaltimas ir nustato bendrus baudžiamosios atsakomybės pagrindus$ "alstybės prie"artos priemonių turin+$ taip pat s&lygas$ kurioms esant bausmės$ baudžiamoji atsakomybė gali būti pakeista kitomis po"eikio priemonėmis! Baudžiamoji teisė "isais at"ejais pri"alo būti paskutinė priemonė$ todėl kad ji yragriež,iausias "alstybės po"eikis$ jos pagrindu kaltininkas gali netekti pagrindinių konstituinių "ertybių arba josgali būti apribotos! Baudžiamoji teisė negali būti taikoma už nedidelius ar menka"er,ius pažeidimus! B- negalimanumatyti nedidelių pažeidimų!Baudžiamoji teisė$ kaip mokymo disiplina$ yra teisinė disiplina$ kuri nagrinėja nusikalstamų "eikų požymius ir šių "eikų padarymo teisinius padarinius!Baudžiamoji teisė - tai valstybės nustatytų teisės normų visuma, kuriosuždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato poveikio priemones, taikomas užšių draudimų nepaisymą. Baudžiamosios teisės sistema

Baudžiamosios teisės sistema yra jos "idinė struktūra! .i sistema atsispindi B-! /istem& sudaroBendroji ir speialioji dalys $ kurios s&"eikauja tarpusa"yje!Bendroji dalis numato ' bendr&sias nuostatas$ kurios aktualios tiriant kiek"ien& nusikalstam& "eik&!/peialioji dalis ' numatyti nusikaltimai ir bausmės už juos! Baudžiamoji teisė kaip teisės šaka$ glaudžiai susijusisu baudžiamuoju +statymu ' B-$ todėl kad prie"arta ir draudimai aktualūs konkre,iu metu ir konkre,ioje "ietoje

- Baudžiamosios teisės teisinio reguliavimo dalykas, metodai ir uždaviniai bei funkcijos.

Baudžiamosios teisės teisinio regulia"imo dalykas ' santykiai atsirandantys dėl nusikalstamos "eikos padarymo!Teisinio regulia"imo metodas ' speiinis$ imperaty"usis$ pri"alomas "alstybės prie"artos taikymas! Teismosprendimai yra pri"alomi "isiems!BT teisės normos reali0uojamos panaudojant imperaty"in+ metod&! Tai reiškia$ kad jas reikia taikyti ne tik tiksliai

laikantis baudžiamosios tesės normose apibrėžtų reikala"imų$ bet ir panaudojant "alstybės prie"art&! Taigi baudžiamosios teisės dalykas yra tas$ kad jos normos yra nukreiptos apsaugoti tam tikrus žmonių interesus (teisiniusgėrius)$ jos sankijos yra nukreiptos + asmenis$ padarius nusikaltim&$ kuriems dėl padarytų nusikaltimų remiantisšiomis sankijomis yra taikomi asmeninio ar turtinio pobūdžio su"aržymai! .ie su"aržymai yra tiksliai apibrėžti$negali būti pakei,iami šalių (subjektų) tarpusa"io susitarimu ir yra pri"alomi ir taikyti$ ir "ykdyti!Baudžiamosios teisės unkijos %agrindinė baudžiamosios teisės po"eikio kryptis ' apsaugoti tam tikrus "isuomeninius santykiusnuo žalos jiems padarymo!



Baudžiamosios teisės unkijos: 1! Bendrosios pre"enijos ' šios unkijos esmė ormuluojama taip: pagal baudžiamuosius +statymus asmenys$ padariusieji nusikaltimus$ traukiami baudžiamojon atsakomybėn$ jiems paskiriamos atitinkamos kriminalinės bausmės! Baudžiamaisiais draudimais siekia užkirsti keli& nusikaltimams apskritai!Bendrosios pre"enijos po"eikis daug priklauso nuo to$ kokiu mastu atskleidžiami padaryti nusikaltimai ir juos padariusieji asmenys patraukiami baudžiamojon atsakomybėn!

2!3normainė ' ji gali pakankamai pla,iai reikštis užkirsdama keli& nusikaltimų padarymui! Baudžiamosios teisėsnormų nustatyti draudimai ir +pareigojimai$ esant apie juos tinkamai inormaijai$ "isų pirma turi apsaugoti nuoneteisėtų "eiksmų žmones$ kurie nėra link4 nusikalsti$ bet tokius "eiksmus gali padaryti dėl nežinojimo! /"arbu$ kad baudžiamosios teisės priemonėmis galėtų pasinaudoti nukentėj4s nuo nusikaltimo padarymo asmuo! 5ekty"iapsauga nuo nusikaltimų gali padėti sėkmingiau ormuoti +statymui paklusnių žmonių kategorij& ir kartu gali būtisiaurinamos galimybės daryti nusikaltimus!6!7epresinė ' šios unkijos esmė yra ta$ kad pagal jos normose nustatytas sankijas daromi asmeninio ar turtinio pobūdžio su"aržymai nuteistajam! .ios unkijos reali0a"imas iš esmės yra reakija + padaryt& nusikaltim&!7epresinis pobūdis skiriasi nuo kai kurių "alstybės taikomų represinių priemonių tuo$ kad turi indi"iduali0uot& po"eik+! ("alstybė taikydama represines priemones$ ne "isuomet jas gali indi"iduali0uoti$ p"0! panaudodamakarinius ar speiali0uotus poliijos būrius riaušėms malšinti$ rek"i0uodama "alstybės poreikiams tam tikr& turt& ir pan! Tokiais at"ejais šios priemonės gali paliesti žmones$ neturin,ius nieko bendra su +"ykiu!) Baudžiamojoje teisėje

ne kiek"iena padaryta "eika yra susijusi su realių su"aržymų nustatymu! Baudžiamieji +statymai numato galimyb4 nusikaltus+ asmen+ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės$ o atliekam& bausm4 ' paleng"inti!8!3ndi"idualios pre"enijos 'šios unkijos reali0a"imas gali būti susij4s su tuo$ kad lais"ės atėmimu nubaustasasmuo patenka + tokių pat kaip jis nusikaltėlių aplink&! Baudžiamosios teisės po"eikis priklauso nuo daugeliodalykų: tinkamai pritaikyto +statymo$ indi"iduali0uotos bausmės parinkimo$ jos atitikimo organi0a"imo$ galimybių padėti asmeniui$ atlikusiam bausm4 ir kt!): #usikaltusiam asmeniui taikant +statym& tikimasi jo elgesio pasikeitimo ' daugiau nedarys nusikaltimų! BT po"eikis priklauso nuo: tinkamai pritaikyto +statymo$ indi"iduali0uotos bausmės parinkimo$ jos atlikimo organi0aijos ir t!t!

Baudžiamosios teisės užda"iniaiBaudžiamosios teisės uždaviniai yra tradiciniai. Svarbiausias baudžiamosios teisėsuždavinys yra apsaugoti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės

interesus nuo nusikalstamų veikų. Šis baudžiamosios teisės uždavinys atsispindi LR B !straipsnio ! daly"e. #uo tikslu kodekso normos apibrėžia, kokios veikos yra nusikalstamos ir

"as uždraudžia$ nustato bausmes bei kitokias baudžiamo"o poveikio priemones, nustatobaudžiamosios atsakomybės, asmenų atleidimo nuo "os ar bausmės pagrindus ir s%lygas.9pibendrintai galima teigti, b!t! užda"iniai yra nustatyti kokios "eikos laikytinos nusikaltimais ar baudžiamaisiaisnusižengimais ir saugoti "isuomen4 nuo tų nusikalstamų "eikų$ taikant "alstybės prie"art&!

- Baudžiamosios teisės specialieji principai : nullum crimen sine lege, nullum poena sine lege, nullum crimensine culpa, ultima ratio, non bis in idem.

!. Nullum crimen sine lege – nėra nusikalstamos veikos be &statymo$ baudžiamosiosteisės principas, pagal kur& veika, kuri pagal padarymo metu galio"ančius 'pv(.,baudžiamuosius) &statymus yra neuždrausta, nelaikoma nusikalstama. Šiuo teisės principuyra draudžiama po veikos padarymo i*leisti &statym%, kuriuo b+tų nustatytas veikosbaudžiamumas, t. y. kuriuo veika po "os padarymo 'o ne prie* "&) b+tų &vardi"ama kaipnusikaltimas.

. Nullum poena sine lege - nėra bausmės be &statymo$ rincipas buvo žinomas "auromėnų teisė"e. // a. 0lpianas citavo savo veikaluose. rincipo reik*mė 1 bausmė galio"a 'ir



gali b+ti paskirta) tik tuo atve"u, "ei "% už tam tikr% veik% numato 'baudžiamasis) &statymas'ne žemesnio lygmens teisės aktas).

2. Nullum crimen sine culpa - nėra nusikalstamos veikos be kaltės$ baudžiamosiosteisės principas, pagal kur& veika, kuri pagal padarymo metu galio"ančius 'pv(.,baudžiamuosius) &statymus yra neuždrausta, nelaikoma nusikalstama. Šiuo teisės principuyra draudžiama po veikos padarymo i*leisti &statym%, kuriuo b+tų nustatytas veikosbaudžiamumas, t. y. kuriuo veika po "os padarymo 'o ne prie* "&) b+tų &vardi"ama kaipnusikaltimas.

3. Non bis in idem - ne du kartus už t% pat&$ Šiuo principu &gyvendinamas draudimast% pat& asmen& už t% pači% nusikalstam% veik% du kartus traukti baudžiamo"on atsakomybėn

4. Ultima ratio - paskutinė priemonė socialiniams santykiams reguliuoti$ Baudžiamo"iatsakomybė 1 tai kra*tutinė priemonė 'ultima ratio) ginant visuomen5 nuo &vairių teisinėstvarkos pažeidimų.

2. Baudžiamojo įstatymo samprata (atsakymas susideda iš tokių potemių ):

- Baudžiamojo įstatymo samprata, požymiai ir atribojimas nuo kitų norminių teisės aktų.

Baudžiamasis &statymas, kaip paprastas &statymas 1 tai tam tikra tvarka tautos're6erendumo b+du) arba Seimo priimtas ra*ytinis dokumentas, kuriame su6ormuluotosbaudžiamosios teisinės normos, nustatančios, keičiančios ar naikinančios žmogaus daromosveikos nusikalstamum% ar baudžiamum%, reglamentuo"ančios bendr%sias baudžiamosiosatsakomybės s%lygas, nustatančios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmėspagrindus bei sprendžiančios kitus su nusikalstamos veikos kaltininko baudžiam%"aatsakomybe susi"usius klausimus.

Baudžiamojo +statymo požymiai yra bendrieji (tai "isiems bendrųjų teisės normų aktams būdingi požymiai) ir speialieji! Bendrųjų požymių$ kurie išskiriami teisės teorijoje$ nenagrinėsime$ o "is& dėmes+skirsime sa"itiems (speialiems) baudžiamojo +statymo požymiams!

%irmasis požymis! Baudžiamasis +statymas nustato$ pakei,ia ar naikina "eikos nusikalstamum& ar baudžiamum&! odis nustato< reiškia$ kad +statymų leidėjai$ priimdami baudžiam&j+ +statym& apibrėžiatam tikr& "eik& kaip nusikalstam& ir nustato kokios bausmės gali būti taikomos už šių nusikalstamų "eikų padarym&! Teisiškai tariant$ tam tikras žmogaus elgesys yra kriminali0uojamas! #uo +statymo +sigaliojimomomento$ galiojantis nusikalstamų "eikų s&rašas papildomas nauja "eika! odis pakei,ia< reiškia$ kad+statymų leidėjas kei,ia jau kriminali0uotos "eikos požymius ar daro pakeitimus sankijoje! -ei,iant

sankija gali būti sumažinamas arba padidinamas lais"ės atėmimo trukmės minimumas ar maksimumas ir pan! odis naikina< reiškia tai$ kad nuo +statymo +sigaliojimo momento asmens elgesys$ kuris bu"o pripaž+stamas nusikalstamu$ tokiu daugiau nelaikomas! .iam proesui +"ardinti teisinėje terminologijoje"artojamas terminas "eikų dekriminali0aija<! Be abejonės$ dekriminali0uojant "eik&$ naikinama irsankija!

9ntras požymis! Baudžiamasis +statymas reglamentuoja bendr&sias baudžiamosios atsakomybės s&lygas!.ių s&lygų yra "isa gausa$ bet tarp jų galima suminėti pa,ias s"arbiausias: asmuo baudžiamas tik tuoat"eju jei jo "eikos baudžiamumas bu"o nustatytas +sigaliojusiu +statymu; asmuo baudžiamojon



atsakomybėn traukiamas tik tuo at"eju$ jei jis yra kaltas nusikalstamos "eikos padarymu; niekas negali būti baudžiamas už t& pa,i& nusikalstam& "eik& antr& kart& ir t!t!! -itaip tariant nustatomos s&lygos$ kurios būdingos "isoms baudžiamajame kodekse aprašytoms nusikalstamoms "eikoms arba jų grupėms!

Tre,ias požymis! Baudžiamasis +statymas nustato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės pagrindus! Tik baudžiamasis +statymas reglamentuoja at"ejus kada asmuo gali būti arba turi būti atleistas

nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės!-et"irtas požymis! Baudžiamasis +statymas sprendžia kitus su nusikalstamos "eikos kaltininko baudžiam&ja atsakomybe susijusius klausimus! .is pla,iausias požymis talpina "isa tai$ kas iki šiol nebu"osuminėta! Tai ir pri"er,iamųjų mediinos priemonių s&rašas bei jų taikymo nuostatos$ tai irnepilname,iams nustatytų auklėjamųjų po"eikio priemonių skyrimo pagrindai$ tai ir bausmės "ykdymoatidėjimo taikymo pagrindai ir kt!

- Baudžiamosios teisės normų šaltiniai.

%irminiai baudžiamosios teisės šaltiniai:• =ietu"os 7espublikos -onstituija• Tarptautinės sutartys• Baudžiamieji +statymai• alonės t"ark& nustatantys =ietu"os 7espublikos %re0idento dekretai• =ietu"os 7espublikos -onstituinio Teismo nutarimų re0oliuinė dalis

9ntriniai baudžiamosios teisės šaltiniai

• 5uropos mogaus Teisių Teismo ir 5uropos /&jungos Teisingumo Teismo sprendimai• =ietu"os 9ukš,iausiojo Teismo nutartys• =ietu"os 9ukš,iausiojo Teismo senato nutarimu pat"irtinti teismų praktikos apibendrinimai ir apž"algos• =ietu"os 7espublikos -onstituinio Teismo nutarimų konstatuojamoji dalis• Tra"au> pr?paratoires (baudžiamųjų +statymų projektų dokumentai@aiškinamieji raštai)• Baudžiamosios teisės doktrina (mokslas)!

- Baudžiamojo kodekso struktūra.

=ietu"os baudžiamoji teisė yra kodiikuota! B- A tai kodiikuotas galiojan,ių baudžiamųjų +statymųrinkinys arba kitaip tariant "ientisas baudžiamasis +statymas! is turi "idin+ "ieningum& ir tarpusa"yjesusietų normų "isum&! .iuo metu =ietu"os 7espublikoje galioja 2CCC m! rugsėjo 2D d! =ietu"os7espublikos /eimo pat"irtintas baudžiamasis kodeksas su pakeitimais ir papildymais!

B- susideda iš bendrosios ir speialiosios dalių! Bendrosios dalies straipsniai tai normos$ kurios nustato baudžiamosios teisės prinipus ir kitas bendr&sias nuostatas! B- bendrojoje dalyje apibrėžiamos bendrosios s&"okos$ išdėstomi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir atleidimo nuo jos pagrindai$nustatoma bausmių sistema ir pateikiami bendrieji bausmių skyrimo pradmenys$ reglamentuojamiatleidimo nuo bausmės at"ejai ir kiti klausimai! /peialioji dalis tai konkre,ių nusikalstamų "eikų s&rašas$už kurių padarym& nustatomos ir atitinkamos sankijos! %atogumo ir greito naudojimosi dėlei kiek"ienaB- dalis turi skirstym&! Bendroji dalis susideda iš 18 skyrių$ o /peialioji iš 62 skyrių! Ta,iau esminismomentas tas$ kad pateikiama "ieninga B- skyrių numeraija!



-aip minėta$ B- turi ir "iening& straipsnių numeraij&! eigu panaikinamas koks nors B- straipsnis arskyrius$ tai jo "ieta lieka tuš,ia$ o pažymima tik tai$ kad straipsnis neteko galios ir nurodomas +statymas$kuriuo šis straipsnis bu"o panaikintas! 9nalogiškai daroma tuomet$ kai naikinami ištisi skyriai! Ta,iau gali būti ir taip$ kad konkre,iam straipsniui netekus galios$ jo "ietoje "ėliau talpinamas naujas straipsnis$kuriam priskiriama bu"usio straipsnio numeraija!

B- bendrosios ir speialiosios dalių straipsnių struktūra yra skirtinga! Bendrosios dalies "iena straipsniodalis yra "iena pastraipa (p"0!$ B- 2 straipsnio 1 dalis)! Tuo tarpu speialiosios dalies "ien& straipsnio dal+ (norm&) kaip taisyklė sudaro dispo0iija ir sankija (p"0! B- 1E2 straipsnio 2 dalis)! 3šimt+ sudaro tos B-speialiosios dalies normos$ kurios reglamentuoja kitus nei nusikalstamos "eikos sudėties ir sankijosklausimus (p"0!$ 1FG straipsnio 8 dalis$ 1GC straipsnis)!

- Baudžiamosios teisinės normos struktūra.

B- speialiosios dalies normos struktūros klausimu "ieningos nuomonės nėra!

Hieni mokslininkai teigia$ kad speialiosios dalies norma susideda iš Iipote0ės ir sankijos! Tokiu at"eju$manoma$ kad "eikos aprašymas pateikiamas sankijoje! -iti laikosi klasikinių po0iijų$ t!y$ kadspeialiosios dalies norma susideda iš dispo0iijos ir sankijos! J Iipote0ė susilieja su dispo0iija!Hertinant šias po0iijas$ manytina$ kad labiau priimtina yra klasikinė po0iija$ todėl j& "ėliau panagrinėsime detaliau!

Baudžiamojo kodekso straipsnis ir baudžiamoji teisinė norma ne "isuomet sutampa! eigu straipsnissusideda iš daugiau nei "ienos dalies$ tai straipsnis turės kelias normas! Kaliausiai$ norėtųsi atkreiptidėmes+ + tai$ kad B- pabaigoje gali būti talpinama taip "adinama pastraipsninė medžiaga! Tai blanketiniųdispo0iijų išaiškinimai$ "alstybės aukš,iausios teisminės instanijos (=ietu"os 7espublikoje tai =ietu"os9ukš,iausiojo Teismo senato nutarimai) ir kt! Kaliojantis B- pastraipsninės medžiagos neturi!

- Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio norma dispo!icija, sankcija.

B- straipsnio normos dispo0iija ' tai normos dalis$ kurioje aprašomi konkre,ios nusikalstamos "eikos požymiai! Įstatymų leidėjai$ konstruodamas dispo0iijos tekst&$ naudoja +"airias logines ormas$ todėldispo0iijos$ pagal "eikų aprašymo būd&$ yra keturios: paprastos$ aprašomosios$ blanketinės irnukreipian,ios!

% a p r a s t o j i dispo0iija tik +"ardij& "eik& kaip nusikalstam&$ ta,iau neaiškina kokių nors jos požymių!

Baudžiamosios teisės teorijoje išsakoma mintis$ kad paprasta dispo0iija yra tuomet$ kai lakoniškas "eikosaprašymas yra pakankamai aiškus ir nereikia papildomų +statymo nurodymų norint j& teisingai suprasti! .i po0iija yra diskutuotina$ nes klaidos$ atsirandan,ios k"aliikuojant "eikas ir +"airios diskusijosinterpretuojant tam tikrus dispo0iijos žodžius$ rodo$ kad šios paprastos dispo0iijos nėra tokios jauaiškios! Lėl šios priežasties išsakoma net ir tokia mintis$ kad paprastos dispo0iijos yra +statymų leidybosdeektas ir jų reikėtų "engti!

9tsiž"elgiant + aukš,iau pateiktas mintis galima daryti iš"ad&$ kad paprastos dispo0iijos būna tik pagalsa"o orm&$ bet ne pagal turin+! Kaliausiai$ norė,iau atkreipti dėmes+ + tai$ kad kartais normos dispo0iijoje



nurodomos kelios galimos "eikos (p"0!$ B- 2M6 straipsnis$ nustatantis atsakomyb4 už šaudmenų$sprogstamųjų medžiagų$ sprogmenų ar šaunamųjų ginklų neteisėt& +gijim&$ laikym&$ nešiojim&$ gabenim&ar reali0a"im&)$ ta,iau tai nereiškia$ kad tokia dispo0iija +gauna kokios nors kitos rūšies požymius! -iti paprastos dispo0iijos pa"y0džiai būtų šie: B- 12G straipsnio 1 dalis$ 1M6 straipsnis$ 1D1 straipsnio 1dalis!

9 p r a š o m o j i dispo0iija yra tuomet$ kai +statymų leidėjas ne tik +"ardij& konkre,i& "eik& kaipnusikalstam&$ bet ir nurodo kokių požymių "isuma j& sudaro! 9prašomųjų dispo0iijų B- A didžioji dalis!Hertinant prieš tai išsakytas mintis$ galima teigti$ kad kuo daugiau bus aprašomųjų dispo0iijų$ tuoteisingiau bus taikomas +statymas! 9prašomosios dispo0iijos pa"y0džiu gali būti šios B- normos ' 18Gstraipsnio 1 dalis$ 1FG straipsnio 1 dalis$ 1EC straipsnio 1 dalis!

B l a n k e t i n ė dispo0iija yra tada$ kada +statymų leidėjai nepateikia "eikos požymių$ o jų nustatymuiduodama nuoroda + kitus teisės aktus (p"0!$ +statymus$ taisykles$ nuostatus$ statutus ir pan!) #orintišsiaiškinti ar tam tikras asmens elgesys atitinka normos dispo0iijoje nurodytos nusikalstamos "eikos požymius$ būtina studijuoti konkre,ius teisės aktus!

9kentuotina$ kad toks dispo0iijų konstra"imo būdas neleidžia teigti$ kad baudžiamosios teisinės normostaiko tik sankijas už kitos teisės šakos normų nepaisym&!

Blanketinių dispo0iijų atsiradim& s&lygojo$ pirmiausiai$ tai$ kad +"airių taisyklių ar pan! aprašymas B- padarytų j+ nepaprastai gremė0dišku bei todėl$ kad taisyklės$ nuostatai$ kiti teisės aktai gali būti dažnaikaitaliojami! ei šios normos būtų +trauktos + B-$ tai tikrai netarnautų baudžiamojo +statymo stabilumui!Blanketinės dispo0iijos pa"y0džiu gali būti šios B- normos: 2E2 straipsnio 1 dalis$ 62M straipsnis$ 62Dstraipsnis!

# u k r e i p i a n , i o s dispo0iijos yra tada$ kai "eikos požymiai pa,ioje dispo0iijoje neaprašomi$ o jųnustatymui daroma nuoroda + to paties straipsnio pirm&j& dal+ arba + kit& baudžiamojo kodekso straipsn+! #ukreipian,iosios dispo0iijos gali būti konstruojamos taip:

A naudojant žodžių junginius ta pati "eika<$ tie patys "eiksmai<$ šio straipsnio 1 dalyje numatyti"eiksmai<$ jei nėra požymių numatytų tam tikro straipsnio konkre,ioje dalyje<!

A naudojant apibendrinant+ žod+ (p"0!$ išžaginimasN$ turto prie"arta"imasN!

#ukreipian,iosios dispo0iijos pa"y0džiu gali būti šios B- normos: 2E6 straipsnio 1 dalis$ 6C2 straipsnio2 dalis$ 61G straipsnio 2 dalis!

Kaliausiai$ reikia pastebėti$ kad tam tikrais at"ejais dispo0iijos nėra "ien tik paprastos$ aprašomosios$ blanketinės ar nukreipian,ios! Taip yra todėl$ kad sudarant dispo0iijas naudojami keli "eikos aprašymo būdai! Tokios dispo0iijos "adinamos kompleksinėmis$ sudėtinėmis ar mišriomis (p"0!$ 16E straipsnio 1dalis)!

/ankija tai ta straipsnio dalis$ kuri nustato kokios bausmės taikomos už dispo0iijoje aprašytos "eikos padarym&! /ankijos būna trejopo pobūdžio: absoliu,iai apibrėžtos$ santykinai apibrėžtos ir alternaty"ios!

9 b s o l i u , i a i a p i b r ė ž t a sankija yra tada$ kada joje numatyta "iena konkreti bausmė$apibrėžiant jos rūš+ ir rib&! Tokios sankijos nesuteikia teismui galimybės +"ertinti kiek"ieno nusikaltimo



ypatybes$ nusikaltėlio asmenyb4$ todėl baudžiamojoje teisėje naudojamos retai! .iuo metu galiojan,iameB- tokios sankijos nėra!

/ a n t y k i n a i a p i b r ė ž t a sankija yra tada$ kada joje numatytas konkre,ios bausmės minimumas ir maksimumas (p"0!$ 12G straipsnio 1 dalis)! Tam tikrais at"ejais +statymų leidėjas numato tik maksimum&$o norint nustatyti minimum&$ reikia pasitelkti B- bendrosios dalies atitinkama norma (p"0!$ 16C

straipsnis)9 l t e r n a t y " i o j i sankija yra tokia$ kurioje nurodytos kelios bausmės rūšys! Tokios sankijosnaudojamos dažniausiai$ nes teismui suteikia galimyb4 rinktis iš kelių bausmių rūšių (p"0!$ 166 straipsnis)!

- Baudžiamųjų "statymų galiojimas laike. #agrindinis baudžiamųjų "statymų galiojimo laike principas.

Lietuvos Respublikos onstituci"os 78 straipsny"e nustatyta, kad 9&statymai &sigalio"a po to,kai "uos pasira*o ir o:cialiai paskelbia Lietuvos Respublikos re(identas, "ei pačiais&statymais nenustatoma vėlesnė &sigalio"imo data;.

!<<2 m. &statymo 9=ėl Lietuvos Respublikos &statymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir&sigalio"imo tvarkos; 4 straipsnio ! dalis i* esmės nustato t% pat&. Šio"e normo"e tiesiogpapildomai nurodoma, kad &statymai skelbiami 9>alstybės žiniose; '8!318!18!).

Baudžiamo"o &statymo galio"imas pasibaigia panaikinus "& specialiu aktu, kai "is pakeičiamaskitu &statymu arba pasibaigus &statymo galio"imo terminui '"ei &statymas buvo priimtasnustatytam terminui) ar pasikeitus aplinkybėm ir s%lygom, & kurias atsižvelgiant *is&statymas buvo priimtas.

?statymų leidė"as baudžiamuosius &statymus "ų galio"imo laiko atžvilgiu skirsto &@

!. &statymai, liečiantys veikų nusikalstamum% '&statymai nustatantys keičiantys arpanaikinantys nusikalstamos veikos sudėties požymius)

. &statymai, liečiantys asmenų baudžiamum% '&statymai keičiantys bausmės už padaryt%nusikalstamos veikos r+*& ar "os dyd&)

2. &statymai, turintys &takos asmenų padariusių nusikalstamas veikas, baudžiama"aiteisinei padėčiai '"ie nekeičia veikų nusikalstamumo ar asmens baudžiamumo, bet turi&takos asmen&, padarius& nusikalstam% veik% atleisti nuo bausmės ar baudž. atsakomybės).

B 2 str. ! daly"e nustatyta kad veikos nusikalstamum% bei asmens baudžiamum%

nustato &statymas, galio"5s tos veikos padarymo metu. Aia &tvirtinamas pagrindinisprincipas1 nusikalstamos veikos padarymo laiko principas. eatsižvelgiama & tai kadanusikalstama veika yra i*ai*kinta, kada vyksta teisminis bylos nagrinė"imas. B 2 str. dalies nuostatos &tvirtina kit% princip%. #eigiama kad &statymas, naikinantis veikosnusikalstamum% ar *velninantis bausm5 ar kitaip palengvinantis asmens teisin5 padėt&, turigr&žtam%"% gali%1 gr&žtamosios baudžiamo"o &statymo galios principas. ita vertus galio"abendra taisyklė@ &statymas, nustatantis veikos nusikalstamum%, griežtinantis bausm5 ar



kitaip sunkinantis asmens teisin5 padėt&, negali b+ti taikomas padarytai veikai, "ei "isnegalio"o nusikalstamos veikos padarymo metu.

orint tinkamai pritaikyti B? konkrečio"e bylo"e, visada b+tina@

!) nustatyti nusikalstamos veikos padarymo laik%.

) &statym%, galio"us& padarant nusikalstam% veik%.

2) &statymus, kurie vėliau pakeitė *& &statym%, ir atlikti "ų anali(5

3) palyginti padarant nusikalstam% veik% ir vėliau galio"usius &statymus.

B- 6 straipsnio 1 dalyje numatyta$ kad "eikos nusikalstamum& ir asmens baudžiamum& nustato tos "eikos padarymo metu galioj4s baudžiamasis +statymas<! Tai pagrindinis baudžiamųjų +statymų galiojimo laike prinipas!

-omentuojant š+ baudžiamųjų +statymų galiojimo laike prinip&$ pirmiausiai reikia išsiaiškinti$ kada +statymai+sigalioja ir kada nustoja galios!

- $usikalstamos veikos padarymo laikas ir jo nustatymo taisyklės. Baudžiamųjų "statymų galiojimas atgal.

>eikos padarymo laikas1veikimo ar neveikimo laikas arba B? numatytų padariniųatsiradimo laikas, "ei asmuo norė"o, kad padariniai atsirastų kitų laiku. usikaltimopadarymo laik% nulemia ne padarinių atsiradimo, o veikos padarymo laikas. /*imtis yraatve"ai kai i* bylos medžiagos ai*kės, kad kaltininkas ai*kiai norė"o, kad padarinių kiltųvėliau, t.y. ne veik% darant, o kitu laiku.

usikaltimo padarymo laikas yra visas laikas per kur& buvo vykdoma nusikalstamosveikos sudėtis. Cei &statymai per veikos laikotarp& keitėsi1 *velnė"o ar griežtė"o, nusikalstamaiveikai kvali:kuoti parenkamas &statymas, kuris galio"o, kai buvo atlikta paskutinė i* visųnusikalstamų veikų ar veika buvo nutraukta. Cei pradiniu veikos padarymo momentu "inebuvo nusikalstama, kaltinimas bus pateiktas tik už tas veikas kurios padarytos &sigalio"us&statymui. Dsmuo atsakys pagal t% &statym% kuris galio"o paskutinės teismo nustatytospavo"ingos veikos padarymo metu.

?statymo priėmimas, paskelbimas, &sigalio"imas. ?statymo priėmimo ir paskelbimo dataniekada nesutampa. riimti &statymai turi b+ti skelbiami ?statymas gali &sigalioti "opaskelbimo dien%, tačiau gali &sigalioti ir vėliau.

/*ai*kinus nusikalstamos veikos padarymo laik%, B? galio"us& "% padarant, nustatomi iranali(uo"ami visi &statymai, kurie keitė pirmesn& &statym%. /r tik palyginus visus &statymusgalima nustatyti, pagal kur& &statym% kvali:kuotina veika. Šis &statymas gali b+ti@

%) nusikalstam% veik% padarant galio"5s &statymas, bet negalio"antis priimant procesin&sprendim%,

b) procesinio sprendimo priėmimo metu galio"antis &statymas, bet negalio"5s padarantnusikalstam% veik%.,





baudžiamo"o &statymo galio"imo principas) ita vertus, galio"a bendra taisyklė@ &statymas,nustatantis veikos nusikalstamum%, griežtinantis bausm5 ar kitaip sunkinantis asmensteisin5 padėt&, negali b+ti taikomas padarytai veikai, "ei "is negalio"o nusikalstamos veikospadarymo metu.

3. Baudžiamąją atsakomyb !alinan"ios aplinkybės (atsakymas susideda iš tokių potemių ):

- Baudžiam%j% atsakomyb& šalinan'ių aplinkybių samprata ir rūšys.

Baudžiamosios teisės teori"o"e aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikospožymių, nelaikomi nusikaltimu, yra aplinkybės, pašalinančios veikos pavojingumą ir priešingumą teisei.agal B@!) b+tino"i ginti$) asmens, padariusio nusikaltim%, sulaikymas$2) b+tinasis reikalingumas$3) kelio užkirtimas organi(uotos grupės veiklai.agal pro"ekt%, papildomai yra@!) &sakymo vykdymas$

) pateisinama +kinė arba pro6esinė ri(ika$2) mokslinis eksperimentas.0žsieny"e papildomai yra@!) nukentė"usio"o sutikimas 'eutana(i"a)$) nusikaltimo imitaci"a$2) žala, padaryta vykdant karin& &sakym%.Šios aplinkybės padeda atriboti nusikaltim% nuo nenusikaltimo$ taip pat dr%sina žmones sulaikyti kitus nuonusikaltimo darymo arba darant nusikaltim%$ žmogus yra garantuotas, kad pats nebus nubaustas. Cų požymiai@

!) žalos, numatytos B, padarymas$

) turi pa*alinti baudžiam%"% atsakomyb5, o ne veikos baudžiamum%$

2) baudžiamosios atsakomybės pa*alinimas negali b+ti sie"amas su kaltės buvimu.

agal teisin5 prigimt&@

!) aplinkybės, pa*alinančios veikos pavo"ingum%$

) aplinkybės, pa*alinančios veikos prie*ingum% teisei. 'B F124 str.)

- Būtinoji gintis ir jos teisėtumo s%lygos.

Būtinoji gintis ' tai tokia situaija$ kai baudžiamojo +statymo ginamiems interesams žala padaroma ginant sa"e$ kit& asmen+$ nuosa"yb4$ būsto nelie,iamyb4$ kitas teises$ "isuomenės ar "alstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiaigresian,io pa"ojingo kėsinimosi$ jei tuo nebu"o peržengtos būtinosios ginties ribos!Būtinoji gintis yra kiek"ieno žmogaus prigimtinė teisė!Būtinoji gintis "isuomet yra susijusi su žalos padarymu užpuolikui! i gali būti teisėta arba ne! Teisėta ji būnatuomet$ kai atliekama laikantis tam tikrų reikala"imų! ie susij4 su kėsinimusi ir gynyba!Būtinoji gintis ir jos teisėtumo s&lygos1) būtinoji gintis galima ne prieš "isus$ o tik prieš pa"ojingus "eiksmus: -ėsinimosi pa"ojingum& rodo tai$ kad jienukreipti prieš: asmens gy"yb4$ s"eikat&$ lytin4 lais"4$ nuosa"yb4$ būsto nelie,iamyb4 ir t!t!%a"ojingu kėsinimusi laikomas tik baudžiamojo +st! numatytos "eikos!Būtinoji gintis galima ir prieš nepakaltinamus bei mažame,ius asmenis (,ia būtina "ado"autis Iumaniškumo prinipu)!



Teisėti pareigūnų "eiksmai nelaikomi pa"ojingu kėsinimusi! 2) kėsinimosi aki"ai0dumas ' eg0ista"imas laike! 9ki"ai0džiu laikomas kėsinimasis$ kuris jau daro žal& arba jauyra aiški jo grėsmė!%a"ojingų gy"ybei +renginių +taisymas taip pat nelaikomas būtin&ja gintimi$ nes nėra aki"ai0džios kėsinimosigrėsmės!6) kėsinimosi realumas ' eg0ista"imas erd"ėje! -ėsinimasis turi būti iš tikrųjų$ objekty"iai$ o ne besiginan,iojo"ai0duotėje! ei "is tik taip +"yko tai "adinama tariam&ja būtin&ja gintimi!

/&lygos dėl ginties:a)gynyba galima tik apsaugoti +statymo saugomas "ertybes; b)žala t!b! padaroma tik besikėsinan,iajam;)būtinoji gintis t!b! panaudota laiku;d)neperžengtos būtinosios ginties ribos (s"arbiausia s&lyga)!

/&lygos$ susijusios su kėsinimusi-ėsinim&si apibūdina trys s&lygos:1! -ėsinimosi pa"ojingumas!2! 9ki"ai0dumas!6! 7ealumas!1)kėsinimasis turi būti pa"ojingas; t!y! nukreiptas prieš asmens gy"yb4$ s"eikat&$ lytin4 lais"4$ nuosa"yb4$ būsto

nelie,iamyb4 ar kitas teises$ "alstybės arba "isuomenės interesus! %a"ojingas kėsinimasis turi pasireikšti akty"iais"eiksmais$ nors kartais galima ir prieš ne"eikim&;2) kėsinimasis turi būti aki"ai0dus (eg0ista"imas laike); kai jau daroma žala arba yra reali grėsmė! /"arbu nustatytikėsinimo pradžios ir pabaigos moment&; būtinoji gintis negalima ty,ios iškėlimoaikštėn metu arba nusikalstamos "eikos rengimosi stadijoje (galima tik pranešti pareigūnams);6) kėsinimasis turi būti realus (eg0ista"imas erd"ėje)-ėsinimosi pa"ojingumas!-ėsinimosi pa"ojingum& rodo tai$ kad besikėsinan,io asmens "eiksmai$ sudarantys kėsinimosi turin+$ nukreipti prieškito asmens gy"yb4$ s"eikat&$ lytin4 lais"4$ nuosa"yb4$ būsto nelie,iamyb4$ kitas asmens teises ar lais"es$"isuomenės ar "alstybės interesus! %a"ojingu kėsinimusi laikomos tik tos BĮ numatytos "eikos$ kurios gali pasireikšti "eikimu!-ėsinimosi pa"ojingumo +taka būtinosios ginties teisei

-ėsinimosi pradžios ir pabaigos momentai turi +takos Būtinosios ginties teisėtumui:1) jei užpuolikui žala padaroma po to$ kai kėsinimasis bu"o atremtas ar pasibaig4s ir aiškiai nebu"o reikalo panaudoti gynybos priemones$ tai besiginan,iojo "eiksmai nėra Būtinoji gintis! .iuo at"eju būtina$ kad besiginantysis tai su"oktų ir ty,ia darytų žal&;2) nėra Būtinoji gintis$ kai +taisomi pa"ojingi gy"ybei +rengimai$ nes nėra aki"ai0džios kėsinimosi grėsmės;6) Būtinoji gintis negalima ty,ios iškėlimo aikštėn metu arba nusikaltimo rengimosi stadijoje! .iuo at"eju gynybos būdas A pranešimas teisėsaugos organams apie rengiam& nusikaltim&!-ėsinimosi aki"ai0dumas9ki"ai0džiu laikomas kėsinimasis$ kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė$ t!y kėsinimasis laikomasaki"ai0džiu$ kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginan,io ar kito asmens teisėms$ "alstybės ar "isuomenėsinteresams!9ki"ai0džiu laikomas kėsinimasis$ kuris jau daro arba jau yra aiški jo grėsmė! BT teorijoje nurodoma$ kad Bg būklė

be minėtų at"ejų gali būti ir kai gynybos aktas +"yksta "os tik pasibaigus kėsinimuisi$ kurio pabaigos momentas besiginan,iajam nebu"o iškus! -ėsinimosi sustabdymas$ siekiant pagerinti kėsinimosi s&lygas$ negali būti pripaž+stamas kėsinimosi nutraukimu! Kinklų ar kitų daiktų$ pa"artotų užpuolimo metu$ atitekimas besiginan,iajamdar bes&lygiškai nereiškia kėsinimosi pabaigos!9ki"ai0dus ' prasidėjo arba tuoj prasidės!-ėsinimosi realumas!7ealiu laikomas kėsinimasis$ kuris yra iš tikrųjų$ eg0istuoja objekty"iai$ o ne besiginan,io "ai0duotėje! ei realiaikėsinimosi nebu"o ir žmogus dėl tokio kėsinimosi klydo$ +si"ai0duodamas j+$ tokia situaija laikomatariam&ja būtin&ja gintimi!



kėsinimosi realumas ' eg0ista"imas erd"ėje! -ėsinimasis turi būti iš tikrųjų$ objekty"iai$ o ne besiginan,iojo"ai0duotėje! ei "is tik taip +"yko tai "adinama tariam&ja būtin&ja gintimi!7eikala"imai keliami gynybai7eikala"imus gynybai nulemia pats kėsinimosi pobūdis!Kynyba turi atitikti tris požymius:1! ala padaroma tik besikėsinan,iajam!2! ala padaroma atremiant pa"ojing& kėsinim&si!

6! %adaryta žala neperžengia būtinosios ginties ribų!%ožymių turinys:1) žala padaroma tik besikėsinan,iajam$ o ne tretiesiems asmenims! būtinosios ginties at"eju gali būti: gy"ybėsatėmimas$ sunkus kūno sužalojimas$ smūgių suda"imas$ lais"ės apribojimas$ turto sužalojimas ir pan!Baudžiamojo +st! atž"ilgiu nes"arbu$ ar žala$ padaryta besikėsinan,iajam$ būtinosios ginties at"eju$ yra mažesnė$ ar didesnė už žal&$ kuri& šis kėsinosi padaryti besiginan,iajam (kitaip nei esant būtinajam reikalingumui)!*žpultasis gali gintis ir netiesioginiu būdu (p"0!: užsiundydamas šun+)$ kurio padaryta žala bus "ertinama pagal būtinosios ginties taisykles!2) baudž! +st! =eidžia ginti ne tik sa"o$ bet ir kitų asmenų ir t!t! interesus t!y! gintis gali ne tik užpultasis! Kinantasmen+ nuo užpuolimo nebūtinas jo sutikimas!6) gynybos priemonės ir padaryta žala laikomos teisėtomis$ jeigu jos atitinka kėsinimosi pa"ojingum& ir pobūd+! .iesa"o ruožtu priklauso nuo objekto + kur+ kėsinamasi "ertingumo$ "eikimo būdo$ kėsinimosi intensy"umo!

-ėsinimosi pobūdis priklauso nuo pa"artotų priemonių$ "ietos$ laiko ir kt! aplinkybių!

- Būtinosios ginties ribų peržengimas. Būtinosios ginties ribų peržengimo teisinės pasekmės.

Būtinosios ginties ribų peržengimas (arba gynybos ekscesas (!" str. # d. $B% & aiškus gynybos ir kėsinimosi

pobūdžio bei pa'ojingumo neatitikimas. okiu at'eju pasikėsinimo atrėmimo intensy'umas aiškiai 'iršija gynybos

poreikius. Bet tai dar nereiškia, jog bu'o peržengtos būtinosios ginties ribos.

)ožymiai, kuriems esant nepripažįstama, kad bu'o peržengtos būtinosios ginties ribos:

*. jei užpuo+ikui padaromas +eng'as ar apysunkis kūno suža+ojimas, materia+inė ža+a.

!. jei užpuo+ikui padaroma ža+a dė+ neatsargumo.

Baudž. atsakomybės neužtraukia būtinosios ginties ribų peržengimas, jei tai į'yko dė+ dide+io išgsio, kurį sukė+ė

kėsinimasis, taip pat ginantis nuo įsibro'imo į būst.

ais at'ejais, kai būtinosios ginties ribų peržengimas užtraukia baudž. atsakomyb, nus.'. 'ertinama kaip at+ikta+eng'inaniomis ap+inkybėmis (/0 str. *d. 0 p. $B%. eismas ga+i paskirti š'e+nesn, negu numatyta baudž. įst.

bausm (1! str. ! d. / p. $B%.

2'arbūs aspektai:

* įstatymų +eidėjas nereika+auja ža+os adek'atumo. Besiginantysis ga+i pažeisti geresnį gėrį nei yra kėsinamasi,

p'3., kėsinasi į turt & ginantis į s'eikat4

! nereika+aujama gynybos priemonių atitikimo kėsinimosi priemonėms. 5ynybos priemonės ga+i būti ga+ingesnės4

# ypa s'arbu kėsinimosi intensy'umas ir apimtys - kokiu būdu daromas kėsinimasis (kiek užpuo+ikų, kokios

priemonės, kokį gėrį nori pažeisti.

%itos s'arbios ap+inkybės & +aikas, 'ieta, tiek besikėsinaniojo, tiek besiginaniojo 6i3inės ga+imybės.

Besikėsinaniam padaromos ža+os dydis ir jo baudžiamasis teisinis 'ertinimas.

%riterijai kai ne+aikoma peržengimu:

a jei besikėsinaniajam padaromas nežymus ar nesunkus s'eikatos sutrikdymas arba ža+a4b taip pat jei ta ža+a padaroma dė+ neatsargumo4

c ža+a neatitinkanti pa'ojingumo pobūdžio bu'o padaryta dė+ dide+io sumišimo ar dide+io išgsio4

d kai bu'o ginamasi nuo įsibro'imo į būst

- (ariamoji gintis ir jos teisinės pasekmės.

/ituaij&$ kai iš tikrųjų užpuolimo nebu"o$ o besiginantysis klysta$ manydamas$ +si"ai0duodamas j+ esant$ir nesu"okia sa"o prielaidos klaidingumo$ būtina laikyti tariam&ja gintimi!



Tariamai ginantis padaryt& žal& galima tik prilyginti padarytai būtinosios ginties s&lygomis!Būtinosios ginties būklė susideda iš trijų elementų: kėsinimosi$ gynybos ir tam tikrų jų tarpusa"io ryšių$ santykių!Tariamosios ginties at"eju "isų elementų nėra!Tariamosios ginties$ skirtingai nei realios ginties$ nebaudimo esmė yra kita ' asmuo nebaudžiamas$ nes jo padarytoje "eikoje nelieka kaltės elemento (žmogus nesu"okia ir negali bei neturi su"okti sa"o +sitikinimoydingumo)!-laida gali atsirasti:

1! -ai neteisingai "ertinamos paties +"ykio aplinkybės ir nukentėjusiojo elgesys laikomas pa"ojingu;2! -ai neteisingai "ertinamas pašalinio asmens "aidmuo užpuolimo s&lygomis;6! -ai neteisingai "ertinami kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentai!Hertinant tariam&j& gint+ būtina atsiž"elgti:1! ar +"ykio aktinės aplinkybės ir besiginan,iojo psiIinė būklė da"ė pagrindo manyti esant puolim&;2! ar kaltininkas$ būdamas bent kiek atidesnis$ s&žiningesnis turėjo ir galėjo numatyti sa"o prielaidos klaidingum&!5sant tariamajai gin,iai žala gali atsirasti d"ejopai:1! nesu"okiant ir pagal +"ykio aplinkybes negalint su"okti sa"o klaidos dėl gresian,io pa"ojaus ("eikimas bekaltės);2! nesu"okiant sa"o "ertinimo klaidingumo$ ta,iau pagal situaij& pri"alėjus ir galėjus su"okti sa"o klaid& ("eikimasneatsargios kaltės orma)!

- 7smens, padariusio nusika+stam 'eik, su+aikymo teisėtumo s+ygos.

/ulaikymo teisėtumo s&lygos:1) /ulaikomas asmuo turi būti padar4s nusikalst! "eik&! Tai +rodo +"! aplinkybės ' yra liudininkų$ užklumpamadarant nusik! "eik&$ ant rūbų liko pėdsakai ir pan! ei asmuo$ kuris sulaiko$ suklydo ' tai nebus traukiamas baudž!atsakomybėn jei nepri"alėjo ir negalėjo su"okti jog daro klaid&! ei pri"alėjo ir galėjo su"okti tai bus traukiamas užneatsargum&!2) Turi būti atitikimas tarp sulaikan,iojo ir sulaikomojo asmenų "eiksmų! Tai proporingumo prinipas!/ulaikantysis turi atsiž"elgti + sulaikomojo elges+ ir naudoti minimalias priemones jo lais"ei apriboti!Oi0inė prie"arta galima tuo at"eju$ kai sulaikomasis akty"iai priešinasi!6) Oi0inės prie"artos panaudojimo ribos! %agal seno B- 18(2)str! sunkų kūno sužalojim& sulaikant galima padarytitik kai asmuo yra padar4s ty,in+ nužudym&! %agal nauj& B- 2Gstr! ' padar4s ty,in+ nužudym& ar pasikėsin4s tai

padaryti! eigu sulaikant bus padaryta nereikalinga žala ar nužudomas suimamasis$ sulaikantis asmuo bustraukiamas baudž! atsakomybėn bendrais pagrindais! Lažnai sulaikymas pereina + būtin&j& gint+$ bet gali būti ir at"irkš,iai!

- Būtinasis reika+ingumas ir jo teisėtumo s+ygos.

BR - tokia situaci"a, kai susiduria du teisės saugomi interesai, kurių vien% galima apsaugotitik padarant žal% antra"am, "eigu padaryto"i žala bus mažesnė už i*vengt%"%.

BR teisėtumo s%lygos@

!) #uri grėsti žala valstybės, visuomenės interesams ar piliečių teisėms$

) avo"us turi b+ti akivai(dus ir realus. Dkivai(dus - pavo"us i*kilo ir nepasibaigė, tačiautiesiogiai dar nepasirei*kia ir kelia grėsm5 interesams. ei b+simas, nei praė"5s pavo"usnegali sudaryti BR. Realus pavo"us eg(istuo"a tikrovė"e. Cei asmuo negalė"o ir neprivalė"osuvokti pavo"aus realumo, tai "o veiko"e nebus kaltės, bet "ei nesuvokė dėl neapdairumo, taibus traukiamas baudž. atsakomybėn dėl neatsargumo.

2) Cei gresiančio pavo"aus ne&manoma kitais b+dais, o tik padaryti žal% teisės saugomiemsinteresams.



3) /*kil5s pavo"us pa*alinamas padarant žal% trečia"am asmeniui. #ai gali b+ti :(iniai ir "uridiniai asmenys.

4) adaryta žala turi b+ti mažesnė nei i*vengto"i. Cei asmuo negalė"o ir neprivalė"o numatyti,kad žala bus didesnė ar lygiavertė, tai nebus traukiamas baudž. atsakomybėn. #ačiaunegalima gelbėti gyvybės kitos gyvybės s%skaita.

Cei nėra bent vienos *ių s%lygų, tai už padaryt% žal% asmuo bus traukiamas baudž.atsakomybėn.

BR palyginimas su b+tin%"a gintimi 'BG)@

!) BR keliamos griežtesnės s%lygos, nes *iuo atve"u žala padaroma tretiesiems asmenims$

) ėra BR ribų peržengimo, o BG yra$

2) BG pavo"ų sukelia žmogaus veiksmai, o BR - ir sticHinės nelaimės$

3) BR atve"u padaryta žala negali b+ti didesnė už i*vengt%"%, o BG - gali, "ei nėra peržengta

b+t. ginties riba.

#. $usikalstamos %eikos sudėties są%oka ir strukt&ra (atsakymas susideda iš tokių potemių ):

' $usika+stamos 'eikos sudėties s'oka ir struktūra.

#usikalstamos "eikos sudėtis (lot! A orpus deliti) bu"o žinoma ir /enosios 7omos "alstybės gy"a"imo laikotarpiu!Ta,iau tuometinė šio teisinio termino prasmė bu"o "isai kita nei dabar! Hystantis mokslui "ystėsi ir nusikalstamos"eikos sudėties nagrinėjimas! .io nepaprastai s"arbaus teisinio termino anali0ei daug dėmesio skyrė +"airių laikų ir "alstybių mokslininkai!B- 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta "iena pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų ' pagal baudžiam&j+ +statym& atsako tik tas asmuo$ kurio padaryta "eika atitinka baudžiamojo +statymo numatyt& nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėt+!Tai reiškia$ jog asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra konkre,ios nusikalstamos "eikos sudėties bu"imas jo "eikoje! Hertinant š+ aspekt&$ galima teigti$ jog nusikalstamos "eikos sudėties klausimas yra "ienass"arbiausių baudžiamosios teisės klausimų!ei ne+rodomas nors "ienas būtinas konkre,ios nusikalstamos "eikos sudėties požymis$ mes negalime asmens traukti baudžiamojon atsakomybėn! Lėl šios priežasties negalima ir asmens "adinti nusikaltėliu!Tai galima daryti tik tada$ kada +siteisėja teismo kaltinamasis nuosprendis$ kuris ir pat"irtina$ kad asmens "eikoje bu"o konkre,ios nusikalstamos "eikos sudėtis! #usikalstamos "eikos sudėties modelis gelbsti ne tik darant aukš,iauminėtas iš"adas$ bet ir priskiriant "eik& tam tikrai nusikalstamų "eikų grupei!

#agrinėjant nusikalstamos "eikos sudėt+ s"arbu išsiaiškinti nusikalstamos "eikos< ir nusikalstamos "eikossudėties< terminų santykio klausim&!9nali0uojant ši& problem&$ "isų pirma$ reikia akentuoti$ jog šie terminai nėra tapatūs$ todėl s"arbu tiksliai juos"artoti! #usikalstama "eika yra objekty"ios tikro"ės reiškinys! #usikalstamos "eikos padarym& galime stebėtikiek"ienas$ todėl kiek"ienas galime preliminariai teigti$ kad konkretus asmens elgesys yra nusikalstamas!Ta,iau galutinė iš"ada$ ar asmuo padarė nusikalstam& "eik& daroma tik tuomet$ kai +rodomi "isi konkre,iosnusikalstamos "eikos sudėties požymiai! #usikalstama "eika ' realios tikro"ės reiškinys$ dėl to ji yra daug dinamiškesnė nei jos juridinis aprašymas ' nusikalstamos "eikos sudėtis!



-itaip sakant$ nusikalstamos "eikos sudėtis ' tai abstraIuota nusikalstama "eika$ supaprastintai ormali0uota baudžiamajame +statyme! #usikalstamos "eikos sudėtis yra sa"it& struktūr& turintis baudžiamosios atsakomybės$ o kartu ir juridinisnusikalstamos "eikos k"aliika"imo pagrindas! #usikalstamos "eikos sudėties struktūrinis komponentas'požymis' tai sa"arankišk& normin+ krū"+ turintis +statyminis minimumas$ kuris reikšmingas nusikalstamos "eikosk"aliika"imui ir jos atribojimui nuo kitų sudė,ių!

#usikalstamos "eikos sudėtis yra ne tik baudžiamosios atsakomybės$ bet ir juridinis nusikalstamos "eikosk"aliika"imo pagrindas! Tai reiškia$ kad nusikalstamos "eikos sudėtyje +t"irtintų požymių "isuma yra būtinak"aliikuoti "eik& kaip nusikalstam&!-itaip sakant$ jei sudėtyje yra +t"irtintas konkretus požymis$ jis pri"alo būti inkriminuotas$ kad "eik& būtų galimak"aliikuoti pagal toki& sudėt+! 3r at"irkš,iai$ jei požymio sudėtyje nėra$ nereikia jo ir inkriminuoti! Tokiu būduužtikrinama$ kad nusikalstamos "eikos sudėtyje esantys požymiai yra ne tik būtini$ bet ir pakankami nusikalstamos"eikos k"aliika"imui! #usikalstamos "eikos sudėties požymių "isuma yra s"arbi ne tik nusikalstamos "eikos k"aliika"imui$ bet ir sudė,ių atribojimui! -onkreti nusikalstamos "eikos sudėtis$ +t"irtinta baudžiamajame +statyme$ turi jai priskirtus požymius$ kurių "isuma š+ objekt& atriboja nuo kitų nusikalstamų "eikų sudė,ių$ nuo kitų teisės pažeidimų sudė,ių ar ka0usų! 3dealiuoju at"eju negali būti d"iejų identiškų nusikalstamų "eikų sudė,ių! Hiena sudėtis su kita gali nesutapti

keliais ar net keliolika požymių$ ta,iau pri"alo skirtis bent "ienu!Lėl iš"ardintų priežas,ių net ir "ienas nusikalstamos "eikos sudėties požymis turi atskir& normin+ krū"+!9tsiž"elgiant + išdėstyt&$ konstatuotina$ kad baudžiamojo +statymo straipsnis ekspliitiškai neapima "isų nusikalstamos "eikos sudėties požymių!%riešingai baudžiamojo +statymo straipsnis gali turėti aprašymo$ nukreipimo ar blanketiškumo požymių$ onusikalstamos "eikos sudėtis "isada yra konkreti$ išsami ir išbaigta!Lėl šios priežasties galima teigti$ jog nusikalstamos "eikos sudėtis$ priešingai nei nusikalstama "eika$ nėraobjekty"ios tikro"ės reiškinys! #usikalstamos "eikos sudėtis skirta tik proesionalams$ o paprastiems asmenims ji nežinoma! Todėl tik teisininkai$ pasitelkus nusikalstamos "eikos sudėties model+$ "ertindami objekty"ioje tikro"ėje pasireiškian,i& "eik&$ galitiksliai atsakyti$ ar bu"o padaryta nusikalstama "eika$ ar ne! #usikalstama "eika ' realios tikro"ės reiškinys$ dėl to ji yra daug dinamiškesnė nei jos juridinis aprašymas '

nusikalstamos "eikos sudėtis!-itaip sakant$ nusikalstamos "eikos sudėtis ' tai abstraIuota nusikalstama "eika$ supaprastintai ormali0uota baudžiamajame +statyme! #usikalstamos "eikos sudėtis yra sa"it& struktūr& turintis baudžiamosios atsakomybės$ o kartu ir juridinisnusikalstamos "eikos k"aliika"imo pagrindas! #usikalstamos "eikos sudėties struktūrinis komponentas'požymis ' tai sa"arankišk& normin+ krū"+ turintis+statyminis minimumas$ kuris reikšmingas nusikalstamos "eikos k"aliika"imui ir jos atribojimui nuo kitų! #usikalstam& "eik& sudaro tam tikrų požymių ' objekty"ių ir subjekty"ių A "isuma!Jbjekty"ūs požymiai būtų šie: baudžiamojo +statymo ginamos "ertybės (objektas)$ pa"ojinga "eika$ pa"ojingi padariniai$

priežastinis ryšys tarp pa"ojingos "eikos ir pa"ojingų padarinių$nusikalstamos "eikos dalykas$ nusikalstamos "eikos padarymo laikas$ "ieta$ +rankiai$ priemonės$ būdas ir aplinkybės$nusikalstamos "eikos subjektas bei j+ apibūdinantys speialūs požymiai!Tuo tarpu subjekty"iųjų požymių skai,ius yra žymiai mažesnis! .iai požymių grupei priskirtini:

• pakaltinamumas$• kaltė$• nusikalstamos "eikos padarymo moty"as bei tikslas!

Jbjekty"iuosius ir subjekty"iuosius nusikalstamos "eikos sudėties požymius galima būtų skirstyti + pagrindinius ir akultaty"iuosius!



.io skirstymo pagrindas ' nusikalstamos "eikos sudėties požymių reikšmė konkre,ios nusikalstamos "eikosaprašymui bei +rodinėjimui!%agrindiniais objekty"iaisiais nusikalstamos "eikos sudėties požymiais būtų: baudžiamojo +statymo ginamos "ertybės (objektas)$ pa"ojinga "eika$ pa"ojingi padariniai$ priežastinis ryšys tarp pa"ojingos "eikos ir pa"ojingų padarinių bei

nusikalstamos "eikos subjektas!%agrindiniais subjekty"iaisiais požymiais būtų: pakaltinamumas ir kaltė!Hisi kiti nusikalstamos "eikos sudėties požymiai yra arba akultaty"ūs objekty"ieji sudėties požymiai arbaakultaty"ūs subjekty"ieji sudėties požymiai!Tam tikri nusikalstamos "eikos sudėties požymiai nors ir yra pagrindiniai$ bet sudėties aprašyme naudojami ne"isuomet!

- $usika+stamos 'eikos sudėių rūšys.

#usikalstamos "eikos sudėtys skirstomos +:

bendr&$rūšin4 konkre,i&!Tai taip "adinamoji "ertikalioji nusikalstamų "eikų sudė,ių klasiikaija!Bendra nusikalstamos "eikos sudėtis ' tai ta "adinamoji objekty"ių ir subjekty"ių požymių "isuma! Tai tas bendrasmodelis$ kurio pagrindu konstruojama konkre,ios nusikalstamos "eikos sudėtis!7ūšinė nusikalstamos "eikos sudėtis ' tai tam tikrų požymių "isuma$ kuri apibūdina "ienarūšių nusikalstamų "eikų grup4!%a"y0džiui$ nusikalstamos "eikos sudėtis būdinga nusikaltimams žmogaus gy"ybei ar s"eikatai!Tiek bendra$ tiek rūšinė nusikalstamos "eikos sudėtis yra teoriniai modeliai ir praktiniu požiūriu toks skirstymasnėra naudingas!-onkreti nusikalstamos "eikos sudėtis ' tai požymių "isuma$ apibūdinanti konkretų nusikaltim& ar baudžiam&j+

nusižengim&$ aprašyt& B- speialiosios dalies straipsnio normos dispo0iijoje$ p"0! nužudymo nusikaltimo sudėtis$turto prie"arta"imo nusikaltimo sudėtis ir pan!

- $usika+stamos 'eikos 6ormos.

%agal pa"ojingumo laipsn+ nusikalstamų "eikų sudėtys skirstomos + pagrindines (konstituines)$ pri"ilegijuotas$k"aliikuotas!%agrindinė nusikalstamos "eikos sudėtis yra tuomet$ kai nustatydamas "eikos nusikalstamum& +statymų leidėjasnaudoja minimalų kiek+ požymių (p"0!$ B- 12G straipsnio 1 dalis)!Tuo tarpu k"aliikuota nusikaltimo sudėtis yra tuomet$ kai +statymų leidėjas aprašydamas konkre,i& nusikalstam& "eik&$ naudoja papildomus požymius kurie$ lyginant su pagrindinėje sudėtyje esan,iais$ sunkina kaltininko

atsakomyb4 (p"0!$ B- 12G straipsnio 2 dalis)!%ri"ilegijuota sudėtis yra tuomet$ kai +statymų leidėjas aprašydamas konkre,i& nusikalstam& "eik&$ naudoja papildomus požymius kurie$ lyginant su pagrindinėje sudėtyje esan,iais$ leng"ina atsakomyb4 (p"0!$ B- 16Cstraipsnis$ B- 161 straipsnis)!

P 9tmintina$ jog siekiant nustatyti ar nusikalstamos "eikos sudėtis yra k"aliikuota ar pri"ilegijuota$ reikialyginti sankijas!

P -"aliikuotos ir pri"ilegijuotos sudėtys pateikiamos B- straipsnio antroje$ tre,ioje ir kitose dalyse! Ta,iauyra at"ejų$ kai tokios sudėtys išskiriamos + atskir& straipsn+ (p"0!$ B- 16C straipsnis$ B- 161 straipsnis ar B- 16D straipsnis)!



9tsiž"elgiant + nusikalstamos "eikos sudėties požymių aprašymo būd& jos sudėtys skirstomos + paprastas ir sudėtines!%aprastos sudėtys$ tai sudėtys su "iena pa"ojinga "eika$ "iena kaltės orma$ "ienu objektu! Tuo tarpu jeinusikalstamos "eikos sudėtis yra su d"iem ar didesniu kiekiu pa"ojingų "eikų$ d"iem kaltės ormom ar d"iemobjektais ' ji bus sudėtinė (p"0!$ B- 2M6 straipsnis)!Lidžiausi& praktin4 ir teorin4 reikšm4 turi nusikalstamų "eikų sudė,ių skirstymas + ormalias ir materialias!.io skirstymo pagrindas ' nusikalstamos "eikos sudėties konstrukijos ypatybės!

P eigu pa"ojingi padariniai (kartu su pa"ojinga "eika) aprašyti normos dispo0iijoje$ tai jie tampa būtinukonkre,ios nusikalstamos "eikos sudėties požymiu!P Tokia nusikalstamos "eikos sudėtis yra materiali (p"0!$ B- 12G straipsnis$ B- 1FE straipsnis$ B- 1EC

straipsnis ir pan!)!P ei nusikalstamos "eikos sudėtis materiali$ pri"alomu +rodinėti požymiu tampa ir priežastinis ry!ys! is

+rodinėjamas tik materialiose nusikalstamų "eikų sudėtyse!P eigu straipsnio normos dispo0iijoje aprašyta tik "eika$ tai tokios nusikalstamų "eikų sudėtys "adinamos

ormaliomis!P .iais at"ejais atsakomybė atsiranda tik už "eik& (p"0!$ B- 2M2 straipsnis$ B- 2GG straipsnis$ B- 6C1

straipsnis ir kt!)!

- $usika+stamos 'eikos pasekmės.

#usikalstamos "eikos padariniai +statyme paprastai +"ardijami žodžiais žalaQ$ s"eikatos sutrikdymasQ$ žu"ožmogusQ$ sunkūs padariniaiQ ir kitais panašiais žodžiais! #usikalstamos pasekmės ' "ienas iš pagrindinių požymių objekty"iosios pusės elemento #usikalstamos "eikossudėtyje! Tai žala$ kuri atsiranda kėsinantis + baudž! +st! saugomus objektus$ t!y! teisinius gėrius! os betarpiškaisusijusios su nusikaltimo objektu$ nuo kurio "ertingumo priklauso ir pasekmių pa"ojingumas! =abai artimaisusijusios su nusikaltimo dalyku ' materialiais daiktais$ + kuriuos kėsinantis daroma žala objektui!%agal žalos pobūd+ jas galima suskirstyti + turtines$ i0ines$ organi0aines$ politines$ soialines$ moralines ir pan!Hiena #H g!b! kėsinamasi + kelis objektus$ tokiu būdu atsiranda d"ejopo pobūdžio pasekmės!Oi0inė žala A tai padariniai$ susij4 su žmogaus kūno sužalojimais$ s"eikatos sutrikdymu ar gy"ybės atėmimu!Turtinė žala A tai padariniai$ susij4 su žala nuosa"ybei! Turtinė žala$ kaip nusikaltimo sudėties požymis$ gali

pasireikšti tiek tiesiogine turtine žala (prarandamas turtas$ negr&žinta paskola)$ tiek negauta turtine nauda (negautos palūkanos už kredit&)!

B- nustato baudžiam&j& atsakomyb4 ir už kitokius padarinius$ ne tik už i0in4 ar turtin4 žal&! .ie padariniai gali būtiir nemateriali žala$ kurios ne+manoma išreikšti pinigais!%agal tai$ kaip "eika padaroma$ # %asekmės skirstomos + pagrindin4 ir papildom&! %agrindinė pasekmė atsirandakaltininkui "eikiant ty,ia$ o papildoma ' neatsargiai!%agal tai$ kaip # pasekmės nurodytos B- /pe L! str! dispo0ijoje$ jas galime grupuoti +:a) aiškiai apibrėžtos (nužudymas); b) apibūdintos "ertinamaisiais požymiais (l! sunkus kūno sužalojimas; didelė turtinė žala);) nurodytos kelios alternaty"ios pasėkmės;d) nurodyta pasekmių tikimybė (jei tai galėjo sukelti sunkias pasekmesN)!

BT teorijoje išskirtos:Būtinoji pasekmė ' reiškinio dėsningumų "ystymasis$ pasireiškimas$ tai yra jo "idinė sa"ybė$ jo priežastis!9tsitiktinė pasekmė dėsningai neišplaukia iš šio reiškinio$ nors šio reiškinio yra s&lygota!

- $usika+stamos 'eikos mažareikšmiškumas.

Heika mažareikšmė$ jei ji nedaro esminės žalos +statymo ginamoms "ertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalaiatsirasti! /prendžiama$ ar kėsinimusi + baudžiamuoju +statymu ginamas "ertybes asmuo siekė padaryti joms esmin4



žal&$ ar "eikos tikslai ir moty"ai$ "eikos padarymo būdas ir pasekmės rodo$ kad šia "eika nebu"o siekiama toki& žal& padaryti$ todėl "eika yra mažareikšmė!

. $usikalstamos %eikos sudėties objekty%ioji pusė (atsakymas susideda iš tokių potemių:

- $usikalstamos veikos objektas ir jo rūšys.

Svarbiausias veiksnys nulemiantis žmogaus poelgio pavo"ingum% ir baudžiam%"& teisin& "overtinim% yra vertybės arba gėriai, kuriems *is poelgis daro žal% ar kelia pavo"ų. iekvienavisuomenė turi savo vertybių skal5. #ai pagrindinis ob"ektyvusis nusikalstamos veikossudėties požymis.

Baudž. &statymo saugomos vertybės yra B specialiosios dalies normų suskirstymo & skyriuspagrindinis kriteri"us. #ais atve"ais kai vienas B str. saugo kelias vertybes, "osklasi:kuo"amos. =idel5 praktin5 reik*m5 turi B? saugomų vertybių klasi:kaci"a & pagrindin5 irpapildom% B? saugom% vertyb5.

agrindinė B? saugoma vertybė yra tokia vertybė, kuri% pirmiausia norė"o apsaugoti&statymų leidė"as, nustatydamas veikos nusikalstamum%. pasikėsinimas & *i% vertyb5 yranusikalstamos veikos esmė.

apildoma vertybė yra tokia, pasikėsinimas & kuri% nesusi"5s su nusikalstamos veikos esmear su kaltininko galutiniais tikslais, tačiau kuri visada pažeidžiama ar "ai kyla pavo"us,kėsinantis & pagrindin5 baudžiamo"o &statymo saugom% vertyb5. #odėl &statymų leidė"as *i%vertyb5 saugo kartu su pagrindine vertybe viename B straipsny"e.

iekvienos nusikalstamos veikos sudėtis gali turėti tik vien% pagrindin5 B? saugom% vertyb5.>iena sudėtis gali apimti kelias papildomas vertybes.

Cei darant veik% pažeidžiama tik pagr. vertybė, bet nekyla pavo"us ir nenukenčia nė viena i*papildomų B? saugomų vertybių, padaryta veika negali b+ti kvali:kuo"ama pagal Bstraipsn&, kurio sudėtis saugo kelias vertybes.

B+tent pagrindinė vertybė nulemia veikos viet% viename ar kitame B spec. dalies skyriu"e.

ai kurios pavo"ingos veikos kelia pavo"ų ne vienai o i* karto kelioms vertybėms.

#ais atve"ais, kai B ima apsaugon kelias vertybes, kyla teorinis klausimas, kuri vertybė yrapagrindinė, o kuri papildoma baudžiamo"o &statymo saugoma vertybė. Literat+ro"e *isklausimas &vardi"amas kaip pagrindinio ir papildomo nusikalstamos veikos sudėties ob"ekto

nustatymo problema@ kai vienas B straipsnis ima apsaugon kelias vertybes 'turi kelisob"ektus), viena i* &statymo saugomų vertybių bus pagrindinė baudžiamo"o &statymosaugoma vertybė 'arba pagrindinis nusikalstamos veikos ob"ektas), kita 1 papildoma.agrindinė baudžiamo"o &statymo saugoma vertybė yra tokia vertybė, kuri% pirmiausianorė"o apsaugoti &statymų leidė"as, nustatydamas veikos nusikalstamum%. asikėsinimas &*i% vertyb5 yra nusikalstamos veikos esmė. apildoma baudžiamo"o &statymo saugomavertybė yra tokia, pasikėsinimas & kuri% nesusi"5s su nusikalstamos veikos esme ar sukaltininko galutiniais tikslais, tačiau kuri visada pažeidžiama ar "ai kyla pavo"us, kėsinantis &



pagrindin5 baudžiamo"o &statymo saugom% vertyb5. iekvienos nusikalstamos veikossudėtis gali turėti tik vien% pagrindin5 baudžiamo"o &statymo saugoma vertyb5. #ačiau *itaisyklė netaikoma papildomai baudžiamo"o &statymo saugomai vertybei. >ienanusikalstamos veikos sudėtis gali apimti ir kelias papildomas baudžiamo"o &statymosaugomas vertybes. #ačiau tais atve"ais, kai nusikalstamos veikos sudėtis &traukia keliaspapildomas baudžiamo"o &statymo saugomas vertybes, dažniausiai nusikalstamai veikai

vertinti pagal pasirinkt% B straipsn& pakanka nustatyti, kad buvo pasikėsinta bent & vien%papildom% &statymo saugom% vertyb5. Be b+tino"o ob"ekto 'pagrindinio - nulemianusikaltimo sudėties viet% Specialiosios dalies sistemo"e$ ir papildomo), B# teori"o"e dari*skiriami 6akultatyvie"i ob"ektai - tie teisiniai gėriai, kurie nėra b+tini, bet & "uos galimaatsižvelgti sprendžiant bausmės individuali(avimo klausimus.

- $usika+stamos 'eikos da+ykas.

#usikalstamos "eikos dalykas yra daiktas$ kur+ "eikiant pažeidžiamos baudžiamojo +statymo saugomos "ertybės!9ntai "agystės nusikalstamos "eikos dalykas yra apibrėžiamas žodžiais s"etimas turtasQ! %a"eikiant s"etim& turt& yra padaroma žala nuosa"ybei! B- 1E8 straipsnyje (Turto išš"aistymas) nusikaltimo dalykas suormuluoRas kiek pla,iau negu "agystės S s"etimas turtas ar turtinė teisėQ! Lar pla,iau apibrėžiamas turto prie"arta"imonusikaltimo dalykas: nusikalstamos "eikos dalykas ,ia yra turtas$ turtinė teisė ar turtinė pareiga arba turtinio pobūdžio "eiksmaiQ! #usikaltimo dalykas gali būti ne tik daiktas$ bet ir turtinė teisė ar turtinė pareiga arba net turtinio pobūdžio"eiksmai!B- 22M straipsnyje (-yšininka"imas) nusikalstamos "eikos dalykas +"ardytas žodžiu kyšisQ! #usikaltimo dalykas B- 11G straipsnyje (.nipinėjimas) yra inormaija$ kuri yra =ietu"os 7espublikos "alstybės paslaptis! #usikaltimo dalykas gali būti žmogus apskritai ar žmogus$ turintis tam tikrus požymius! 9ntai nužudymonusikalstamos "eikos dalykas yra žmogus$ nes pa"eikiant žmogų padaroma žala tokiai "ertybei A žmogaus gy"ybei$kuri saugoma B- H33 skyriaus #usikaltimai žmogaus gy"ybeiQ straipsniuose! B- 12G straipsnio 2 dalies 6SM punktuose nusikalstamos "eikos dalykas dar labiau tikslinamas: juo gali būti ne bet koks žmogus$ o motina$ tė"as ar "aikas (6 punktas)$ nėš,ia moteris (8 punktas)$ du ar daugiau žmonių (M punktas)!

- )riežastinis ryšys tarp 'eikos ir nusika+stamų pasekmių.

#ai ob"ektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis &rodinėtinas tiriant n veikų, kuriųsudėtys yra materialios, bylas. /*vada dėl priežastinio ry*io yra teisinė, "% daro savaranki*kaiprokuroras ar teismas. /*vada apie priežastin& ry*& daroma remiantis dviem dalykais@ a) bylosmedžiago"e nustatytais duomenimis$ b) teorinėmis žiniomis apie priežastin& ry*& ir "oatmainas, taip pat vadovau"antis priežastinio ry*io nustatymo metodika.

adaryti i*vad% labai padeda &vairių teismo eksperti(ių aktai, proceso dalyvių parodymai,kiti procesiniai dokumentai. bet eksperti(ės aktas dar nėra teisinė i*vada, kad yrapriežastinis ry*ys. "ame pateikiama tik medicininė ar tecHninė priežastinio ry*io versi"a, betnepateikiama baudžiamo"i teisinė i*vada. priežastinio ry*io buvimas tecHniniu poži+riu darnerei*kia priežastinio ry*io buvimo teisiniu poži+riu. #ik teismo kompetenci"a yra vertintiekspertų i*vadas ir sutikti su "omis visi*kai ar i* dalies. ustat5s pavo"ingos veikos požymiusir esant B numatytų padarinių, asmuo tiriantis byl%, ir teismas turi susieti tai priežastiniury*iu. Sunkumų atsiranda tada kai padarinių kilim% galima susieti su keliomis priežastinis irreikia nuspr5sti kuri priežastis buvo pagrindinė.



ustatant priežastin& ry*& ir inkriminuo"ant kaltininkui kilusius padarinius 'ypač mirt&),neturi reik*mės padarinių kilimo laikas 'mirties laikas). Baudž teisin5 reik*m5 turi mirtiespriežastis.

?statymu priežastinio ry*io klausimai nereguliuo"ami.

riežastinis ry*ys tarp pavo"ingos veikos ir baudž &statyme numatytų pavo"ingų padarinių

yra nusikalstamos veikos sudėties ob"ektyvusis požymis, &rodinėtinas tiriant bylas dėlnusikalstamų veikų, kurių sudėtys yra materialios. riež ry*ys yra ob"ektyvus ry*ys tarprei*kinių, eg(istuo"antis nepriklausomai nuo +sų valios ir norų. tam tikros m+sų veikos tamtikromis s%lygomis visada sukelia atitinkamus padarinius norime mes to ar ne.

#am tikros m+sų veikos tam tikromis s%lygomis visada sukelia atitinkamų padarinių,neatsižvelgiant & tai norime to ar ne. Ib"ektyvus priežastinio ry*io pob+dis leidžia teigti, kad*is ry*ys gali b+ti pripažintas .t.y. nustatytas tiriant byl%. Ib"ektyvus priežastinio ry*iopob+dis leidžia daryti i*vad%, kad žmogus, darydamas kažkok& poelg&, gali numatytipriežastinio ry*io vystym%si, t.y. kokių padarinių gali sukelti tas poelgis.

albant apie priežastin& ry*& yra varto"amos dvi s%vokos@ priežastis ir padarinys.riežastis yra tai, kas sukelia padarin&. adarinys1 priežasties veikimo re(ultatas. iekvienaspadarinys visada yra bent kelių priežasčių veikimo re(ultatas. iekviena priežastis sukeliakelis padarinius.

Jra du priežastinio ry*io nustatymo etapai@

a)b+tinosios padarinių kilimo s%lygos taisyklės nustatymas

b) priežastinio ry*io pob+džio nustatymas.

Šiuo laikotarpiu buvo parengta nemažai priežastinio ry*io nustatymo taisyklių. Lengviausiapriežastin& ry*& galima buvo nustatyti tuomet, kai padaryti pažeidimai kitokių pasekmių, neimirtis ar sveikatos sutrikdymas ir negalėdavo sukelti. #ačiau esant net ir tokiemspažeidimams buvo nustatomas 38 dienų terminas, kuriam suė"us kil5 padariniai nebuvosie"ami su padaryta pavo"inga veika. Cei per *& laikotarp& neatsirasdavo siekiami padariniai,buvo manoma, kad vėlesnė "ų atsiradimo priežastis yra kita. ?domu tai, kad vėliau *isterminas &vairiose valstybėse buvo kitoks.

=abartinė"e baudžiamosios teisės teori"o"e priežastinis ry*ys suprantamas kaipob"ektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis, &rodinėtinas materialiose nusikalstamųveikų sudėtyse. epaisant to, kad kiekvienas veikimas ar neveikimas nei*vengiamai sukelia

tam tikrus pokyčius mus supančio"e ob"ektyvio"e tikrovė"e, 6ormaliose nusikalstamų veikųsudėtyse padariniai yra už sudėties ribų, todėl atkrenta poreikis &rodinėti ir priežastin& ry*&tarp konkrečios veikos ir konkrečių padarinių.

Dpib+dinant priežastin& ry*&, reikėtų pasakyti ir tai, kad teisininkai & priežastin& ry*& turi ži+rėtikaip & ob"ektyviai eg(istuo"ant& ry*& tarp žmogaus elgesio ir tam tikrų padarinių, už kurias*iam žmogui tenka atsakyti. Baudžiamosios teisės aspektu, mus domina ry*ys tarpvisuomenei pavo"ingos ir baudžiama"ame &statyme apra*ytos nusikalstamos veikos irpavo"ingų padarinių.



albant apie priežastin& ry*& naudo"amos dvi s%vokos 1 priežastis ir padarinys. riežastis yratai, kas sukelia padarin&, o padarinys tai priežasties i*dava. Remdamiesi visuotiniu rei*kiniųs%ry*io principu, žinoma, kad kiekvienas rei*kinys yra veikiamas daugelio "ėgų. #odėl betkuris padarinys yra kelių priežasčių veikimo re(ultatas. Lietuvos baudžiamo"o"e teisė"enereikalau"ama nustatyti visas kilusių padarinių priežastis ar visus galimus padarinius,kuriuos sukelia tiriamo"i priežastis. #iriant ir nagrinė"ant baudžiam%"% byl% reikia nustatyti

priežastin& ry*& tarp &statyme &vardintos pavo"ingos veikos ir pavo"ingų padarinių.

Dtmintina ir tai, kad priežastinio ry*io 6akto tarp pavo"ingos veikos ir pavo"ingųpadarinių konstatavimas dar nerei*kia, kad asmuo turi b+ti patrauktas baudžiamo"onatsakomybėn. Galutinė i*vada daroma tuomet, "ei veika buvo padaryta kaltai - tyčia ar dėlneatsargumo.

/*vad% apie priežastinio ry*io buvim% ar nebuvim% daro byl% tiriantis ar nagrinė"antiskompetentingas valstybės pareig+nas, pasiremdamas &vykio vietos apži+ros, liudyto"ų,&tariamo"o, kaltinamo"o apklausos protokolais, specialisto ar eksperto i*vadomis bei kt.procesiniais dokumentais. I esminis *io aspekto klausimas, tai priežastinio ry*io teori"ų

i*skyrimo ir taikymo i*vadai, ar yra priežastinis ry*ys tarp baudžiama"ame &statymeapra*ytos veikos ir apra*ytų padarinių daryti.

=augiausia priežastinio ry*io teori"ų atsirado K/K a. Buvo žinomos tokios teori"os, kaip@b+tinos pasekmės teori"a, pakankamos priežasties teori"a, tiesioginės pasekmės teori"a,betarpi*kos pasekmės teori"a, artimiausios priežasties teori"a ir pan.. #ačiau pagrindinėsbuvo dvi@ conditio sine gua non ir adekvataus priežastingumo teori"os.

>isuotinai priimtina, kad priežastinis ry*ys, kaip nusikalstamos veikos sudėties ob"ektyvuspožymis, &rodinė"amas tik materialiose nusikalstamos veikos sudėtyse. #ik &rodžiuspriežastin& ry*& tarp pavo"ingos veikos ir pavo"ingų padarinių, galima spr5sti klausim% dėl

asmens patraukimo baudžiamo"on atsakomybėn. #uo tarpu "ei nusikalstamos veikos sudėtis6ormali, priežastinis ry*ys ne&rodinė"amas.

>isiems turb+t suprantama, kad kiekvieno rei*kinio eg(istavimui reikia kelių antecedentų.itaip tariant, "ei neb+tų *ių antecedentų, tai neb+tų ir rei*kinio apie kur& kalbame. orinti*vysti nam%, reikia, kad b+tų atlikta visa eilė darbų. #as pats pasakytina ir apie asocialųrei*kin&. orint, kad žmogus ž+tų nuo kulkos reikia, kad kažkas pagamintų ginkl%, *ovinius,parduotų "uos potencialiam nusikaltėliui, o *is "uos panaudotų numatytam tikslui pasiekti irpan.

Šios mintis leidžia mums teigti, kad tam tikro rei*kinio priežasčių turime ie*koti tarp b+tinų

"o antecedentų. #ačiau galima klausti, ar konkretaus rei*kinio priežastimi turėsime pripažinti*ių antecedentų visum%, ar tik kai kuriuos i* "ų

? *& klausim% &vair+s mokslininkai atsako skirtingai. >ieni teigia, kad rei*kinio priežastimib+tina pripažinti visus "& s%lygo"usius antecedentus. #arp *ios po(ici"os atstovų buvo žymuspasaulio logikas =ž. S. Milis.



=ž. S. Milis manė, kad konkretaus rei*kinio priežastimi reikia pripažinti visum% 6aktorių, kuries%lygo"o atitinkamo rei*kinio atsiradim%. Co manymu visos rei*kinio priežastys turi vienod%reik*m5, kitaip neb+tų ir pačio rei*kinio.

albant apie baudžiamosios teisės moksle susi6ormavusias priežastinio ry*io teori"as, taigalima sakyti, kad artimiausia =ž. S. Milio yra ta, kurios pagrindu galima teigti, kadpriežastinis ry*ys tarp pavo"ingos veikos ir pavo"ingų padarinių yra tada, kada konkreti veikabuvo viena i* b+tinų konkrečių padarinių priežastis. itaip tariant, neb+tų *ios veikos,neb+tų ir konkrečių padarinių. Ši teori"a pasauly"e žinoma kaip teori"a conditio sine qua non

'priežastis be kurios neb+tųN).

Ši priežastinio ry*io teori"a *iuo metu yra paplitusi bendrosios teisės valstybėse. ŠtaiDngli"o"e buvo nuteistas už neatsargų gyvybės atėmim% žmogus, kuris mu*tynių metumetaliniu strypu sudavė kelis sm+gius kitam žmogui per pir*tus ir "uos sužalo"o. o mu*tyniųnukentė"5s kreipėsi & gydyto"us ir "ie priė"o i*vados, kad pir*tus b+tina amputuoti. #ačiaunukentė"5s su tuo nesutiko ir nuo operaci"os atsisakė. aip ir reikė"o tikėtis - prasidė"o krau"oužkrėtimas ir po kurio laiko nukentė"5s mirė nuo krau"o užkrėtimo. altininkas buvo

nuteistas už neatsargų gyvybės atėmim%.

>ertindami *& atve"%, turb+t pagalvo"ote, kad neteisinga b+tų tokiais atve"ais kalbėti apieneatsargų gyvybės atėmim%. Dsmuo turi atsakyti tik už atitinkam% sveikatos sutrikdym%. air i* ties, "ei turėti omeny"e pas mus bei kitose kontinentinės teisės valstybėse prigi"usi%priežastinio ry*io teori"%, tai apkaltinti minėtus asmenis neatsargiu gyvybės atėmimu busne&manoma. #okiu atve"u b+tų teigiama, kad & &vykių grandin5 &siki*o trečio"i "ėga arpriežastis, kuri t% grandin5 suardė ir pati lėmė pasekmės atsiradim%. #odėl kaltinti galima tikt% treči%"% "ėg%.

Bendrosios teisės valstybėse trečiosios "ėgos &siki*imas & &vykio grandin5 taip pat yra svarbi

aplinkybė, sprendžiant priežastinio ry*io nustatymo 6akt%. Šiose valstybėse irgi galio"ataisyklė, kad &siki*us & &vykių grandin5 trečia"ai "ėgai 'novus actus interveniens) asmuoatsako tik už savo veik%, trečios "ėgos sukelti padariniai negali b+ti "am inkriminuoti. #ačiaubendrosios teisės valstybėse galio"a labai &domi taisyklė, o b+tent, "ei situaci"a yra labaisudėtinga, tai klausim%, ar yra priežastinis ry*ys tarp pavo"ingos veikos ir pavo"ingųpadarinių, sprendžia didysis ži+ri..

ai kurie mokslininkai, pasiremdami =ž. S. Milio sukurta priežastinio ry*io teori"a, bandėkurti sav%sias arba bent "au savitai stengėsi "% paai*kinti. Štai eilė >okieti"os mokslininkųteigė, kad pritaikius =ž. S. Milio teori"% baudžiamo"o"e teisė"e, tai priežastimi turimepripažinti bet koki% veik%, kuri yra b+tinas atitinkamo padarinio antecedentas. #uo tarpu

Oarinės Rusi"os pro6. olokolov, ai*kindamas =ž. S. Milio teori"%, priė"o i*vados, kad "eipriežastis yra visų s%lygų re(ultatas, tai žmogus niekada negali b+ti pavo"ingų padariniųpriežastimi. Cuk pa*alinus žmogaus veik% i* antecedentų sumos, pavo"ingi padariniai taip patgalė"o kilti. #uomet žmogaus veika nėra priežastiniame ry*y"e su padariniais.

#uo tarpu buvo ir tokių autorių, kurie teigė, kad tiek =ž. S. Milio, tiek ir kitų mokslininkųpo(ici"a *iuo klausimu yra klaidinanti. Dnot "ų, "ei mes nenukrypstamai interpretuosime =ž.S. Milio teori"%, tai turėsime teigti, kad priežastis yra rei*kiniui b+tinų s%lygų visuma. I tairei*kia ne k% kit%, o tai, kad gyvenime yra labai daug &vairių antecedentų be kurių tam tikro



rei*kinio neb+tų. Cuk žmogus nenu*autų kito žmogaus, "ei kažkas "am neparduotų ginkloP Drtai rei*kia, kad ginklo pardavė"as yra atsakingas už nužudym% Remiantis *ia teori"a i*eitų,kad taip. #ačiau tokia i*vada m+suose negalima.

Ši =ž. S. Milio teori"os anali(ė akivai(džiai &rodo, kad tam tikro rei*kinio antecedentų visumaar kiekvienas i* "ų paskirai negali b+ti pripaž&stami rei*kinio priežastimi. #am tikrimokslininkai manė, kad rei*kinio priežastimi galima pripažinti tik kok& nors vien% ar kelissvarbiausius antecedentus, kurie ir darė didžiausi% &tak% re(ultatui. Cie manė, kad "ei mesžvelgsime & *i% problem% i* :loso:nės pusės, tai tikrai prieisime i*vados, kad tam tikrore(ultato priežastis yra b+tinų s%lygų visuma. #ačiau "ų manymu, baudžiamo"o"e teisė"etiesioginis *ios taisyklės taikymas yra negalimas, todėl b+tina sukurti kiek siauresn5 ir labiautinkanči% teori"%.

Dpeliuodami & tai, kad nusikalstamos veikos sub"ektas yra tik žmogus, pasisakė už tai, kadkalbėdami apie priežast& omeny"e turime turėti tik žmogaus elges&. #5siant toliau, "ie teigė,kad rei*kinio priežastimi gali b+ti tik toks žmogaus elgesys, kuris labiausiai prisidė"o priepavo"ingų padarinių atsiradimo. >ertinant *ias mintis i* karto kyla klausimas, kokie turi b+ti

naudo"ami vertinamie"i kriteri"ai, norint tai nustatyti Gaila bet "ie nebuvo nurodyti.

>ertindami *ių ir kitų mokslininkų darbus, kuriuose buvo bandoma, remiantis minėta =ž. S.Milio teori"a, i*dėstyti kriteri"us, padėsiančius atriboti priežast& nuo pa*alinės s%lygos, galimeteigti, kad visi bandymai buvo nesėkmingi. ?domu tai, kad buvo bandoma pateikti netsub"ektyvius priežasties ir s%lygos atribo"imo kriteri"us, pamir*tant, kad priežastinis ry*ysyra ob"ektyvus, nuo m+sų valios nepriklausantis, kriteri"us. riežastinis ry*ys eg(istuo"anepriklausomai nuo to k% apie "& galvo"a žmogus, nepriklausomai nuo to pritariama "am arne.

astaro"i anali(ė &rodo, kad kontinentinės teisės sistemos valstybėse visuotinai conditio sine

qua non priežastinio ry*io teori"a neprigi"o. #ačiau tai nerei*kia, kad "i yra klaidinga irprakti*kai nepritaikoma. Ci sėkmingai gali b+ti ir yra taikoma 'pv(., >okieti"os teismųpraktiko"e) kontinentinės Quropos teismų praktiko"e.

ita žinoma ir praktiko"e taikoma priežastinio ry*io teori"a yra 1 adekvataus priežastingumo

teori"a. Ci buvo sukurta K/K a. pabaigo"e ir i*karto sukėlė daug audringų diskusi"ų. Šiosteori"os autoriai manė, kad tarp konkretaus rei*kinio priežasčių negalima nubrėžti griežtosribos, siekiant nuspr5sti kur& i* "ų buvo lemiama. asiremiant *ia mintimi, buvo teigiama, kadtai galima padaryti tik tuomet, kai vertiname vis% eil5 tokių rei*kinių. >ertindami vis% eil5tokių rei*kinių mes galėsime i*skirti adekvačias ir neadekvačias rei*kinio priežastis.avy(džiui, "ei suduodamas nestiprus sm+gis kum*čiu & *irdies srit& ir tai sukelia žmogaus

mirt& dėl to, kad "is sirgo *irdies nepakankamumo liga, tai kaltininkas negali b+ti kaltinamasnužudymu, nes "o elgesys nėra adekvati mirties priežastis. akarto"us tok& veiksm% keliolikakartų, tokių padarinių mes nesulauktumėme, i*skyrus atve"&, kai mums pasitaikytų darvienas žmogus, pasižymintis *ia nenumatyta savybe. #ai beveik ne&manoma, todėl & tainekreipiamas dėmesys.

#uo pačiu *ios teori"os autoriai manė, kad sprendžiant klausim%, ar priežastis yra adekvati arne, reikia turėti omeny"e visas aplinkybes, apie kurias kaltininkas žino"o arba kurios buvoob"ektyviai atpaž&stamos. #ai rei*kia ne k% kit%, o tai, kad i*ai*kė"us, "og kaltininkas žino"o



apie b+simos aukos *irdies nepakankamumo lig% ir *ia aplinkybe pasinaudo"o, siekdamaskonkrečių tikslų, tai "is ir privalo atsakyti už konkrečių padarinių kilim%, nes tokiu atve"u "okonkretus elgesys buvo adekvati rei*kinio priežastis.

Ši teori"a ai*kiai parodė, kad reikia skirti du dalykus rei*kinio priežast& 'adekvati priežastis) irrei*kinio s%lygas 'neadekvati priežastis). #arkime,konikto metu . suduoda D. sm+g& peiliu &pilvo srit&. o tokių veiksmų D. paliekamas vienas. Cam nesuteikiama b+tina medicininėpagalba ir "is mir*ta. Skrodimo metu nustatoma, kad laiku suteikus D. medicinin5 pagalb% "isgalė"o i*gyventi.

Šis pavy(dys ai*kiai iliustruo"a, kad D. mirties priežastimi 'adekvati priežastis) buvo d+rispeiliu & gyvybi*kai svarbius organus, o mirties s%lyga 'neadekvati priežastis) buvo tai, kadgydyto"ai laiku nesuteikė D. medicininės pagalbos.

#5siant toliau, reikėtų atkreipti "+sų dėmes& & priežastinio ry*io nustatymo problemas, kainusikaltimas padaromas neveikimu. eveikimas, kaip nusikalstamo elgesio atmaina,kontinentinė"e Quropo"e žinomas seniai. I bendrosios teisės valstybėse už neveikimusukelt% žal% asmenys buvo teisiami tik pradedant K/K a. viduriu. #o priežastis 1 civili(aci"osvystymas ir komunikabilumo augimas. B+tent dėl *ių priežasčių buvo nuspr5sta, kadžmogus privalo atsakyti ne tik tada, kada "o veika pasirei*kia veikimo 6orma, bet ir tada,kada "i pasirei*kia neveikimo 6orma 'kitaip tariant, susilaikoma nuo veikimo). /r i* tiesų,visiems suprantama, kad žmogus, norėdamas i*likti pats turi r+pintis kitais visuomenėsnariais ne tik laikydamasis tam tikrų draudimų 'pv(., nežudyti, nevogti), bet ir i*reik*damassave aktyviai. Šiandien niekam nekelia abe"onių 6aktas, kad tam tikrais atve"ais 'žmogus turipareig% ir galimyb5 veikti) žmogus privalo &siki*ti & &vykių grandin5 ir užkirsti keli% galimųpavo"ingų padarinių atsiradimui.

aip žinia, priežastingumas, kaip ir laikas bei erdvė, yra s%lyginė kategori"a. =ėl *ios

priežasties mes turime žinoti, kad tokia kategori"a kaip priežastingumas netaikytina vien tikveikimui. riežastinio ry*io nustatymas, esant neveikimui, taip pat galimas. avy(džiui,auklė, kurios pareiga yra priži+rėti vaik%, atsako už neatsargų gyvybės atėmim%, nesturėdama pareig% r+pintis vaiku "i to nepadarė ir be prieži+ros buv5s vaikas, nuė"o ikibaseino ir &krit5s & "& nuskendo.

velgiant & Lietuvo"e prigi"usi% teori"% ir esanči% praktik%, galima teigti, kad čiapriežastinio ry*io klausimas sprendžiamas atsižvelgiant & b+tinas ir atsitiktines rei*kiniopasekmes. itaip tariant, kalba eina apie b+tin% ir atsitiktin& priežastin& ry*&. Ceigunustatoma, kad konkretus padarinys yra atsitiktinis t.y. dėsningai nei*plaukiantis, tai kalbosapie atsakomyb5 už tokio padarinio atsiradim% negali b+ti. #okiu atve"u asmuo atsako tik už

pači% veik%, su s%lyga, kad už "os padarym% nustatyta baudžiamo"i atsakomybė. #uo tarpunustačius, kad konkretus padarinys yra b+tinas t.y. dėsningai i*plaukiantis, taikonstatuo"amas 6aktas, kad baudžiam%"a teisine prasme yra teisi*kai reik*mingas b+tinasispriežastinis ry*ys.

#ačiau gali b+ti taip, kad padarinių atsiradimui &tak% galė"o turėti kelios priežastis. #uomet, norint nustatyti, kuri i* "ų sukėlė konkretų padarin&, reikia taikyti b+tinosios s%lygostaisykl5. Mums b+tina nustatyti, ar konkreti veika buvo b+tina konkrečių padariniųatsiradimo s%lyga. #uo tikslu taikomas eliminavimo metodas - kas b+tų, "ei b+tų kitaip.



a*aliname kuri% nors vien% s%lyga ir ži+rime kaip klostytųsi &vykiai. Ceigu nieko nesikeičia,tai rei*kia, kad konkreti s%lyga nėra b+tina konkrečių padarinių atsiradimo s%lyga. /* togalime spr5sti, kad b+tinosios s%lygos nustatymas tai 6akto nustatymas, ar mus dominanti ir&statyme apra*yta veika buvo b+tina padarinių kilimo s%lyga.

- $usikalstamos veikos padarymo būdas, priemonės, "rankiai, laikas, vieta ir kitos aplinkybės.

#usikaltimo padarymo būdas$ laikas$ "ieta$ priemonės$ +rankiai ir kitos aplinkybėsA tai akultaty"ieji bendrosiosnusikaltimo sudėties požymiai! ei jie yra numatyti konkre,ioje nusikaltimo sudėtyje$ jie tampa būtinaisiais jos požymiais! Hisi šie požymiai apibūdina objekty"i&j& nusikaltimo pus4! #usikaltimo padarymo būdas parodo$ kaip bu"o padarytas nusikaltimas! #usikaltimo padarymo priemonėsA taidaiktai$ kurie patys naudojami nusikaltimui padaryti$ ta,iau paleng"ina atlikti nusikalstamus "eiksmus arba sudaro jo materialias prielaidas! #usikaltimo +rankiaiA tai daiktai ir ar priemonės$ kurias kaltininkas tiesiogiai "artojadarydamas nusikaltim&! #usikaltimo padarymo priemonėmis ir +rankiais kaltininkas tiesiogiai "eikia nusikaltimoobjekt&$ tuo darydamas jam žal&! %aprastai + nusikaltimo padarymo priemones ir +rankius atsiž"elgiamaindi"iduali0uojant bausmes!

#usikaltimo padarymo "ieta ir laikas B- speialiosios dalies straipsnių dispo0iijose nurodomos labai retai!Lažniausiai + šias aplinkybes atsiž"elgiama skiriant bausmes! #usikalstamos "eikos padarymo priemonė$ kitaip nei nusikaltimo dalykas$ yra materialus daiktas$ kuriuo padaroma pa"ojinga "eika! ei nusikalstamos "eikos padarymo priemonė turi +takos nusikalstamos "eikos pa"ojingumui$+statymų leidėjas +traukia š+ požym+ + nusikalstamos "eikos sudėt+!9ntai B- 6CC straipsnyje (Lokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba reali0a"imas)nustatyta: Tas$ kas pagamino netikr& dokument&$ suklastojo tikr& dokument& arba netikr& ar suklastot& dokument& panaudojo ar reali0a"o$ baudžiamas!!!Q %agaminant netikr& dokument&$ dokumentas yra nusikaltimo dalykas$ o j+ panaudojant S jau nusikaltimo padarymo priemonė! #usikalstamos "eikos padarymo būdas$ kaip jos sudėties požymis$ labai glaudžiai susij4s su pa"ojingos"eikos požymiu! Tai pa"ojingos "eikos raiškos būdas ar jos padarymo metodas! .is nusikalstamos "eikos sudėties požymis gana dažnai naudojamas +statymų leidėjo ormuluojant nusikalstamų "eikų sudėtis! 9ntai 1E2 straipsnyje(/uk,ia"imas) numatyta: Tas$ kas apgaule sa"o ar kitų naudai +gijo s"etim& turt& ar turtin4 teis4$ iš"engė turtinės prie"olės arba j& panaikino$ baudžiamas!!!Q odis apgaulėQ nurodo s"etimo turto neteisėto +gijimo būd&

B- 1FE straipsnio (Hagystė) 2 dalyje yra dar "ienas sudėties požymis$ susij4s su nusikaltimo padarymo būdu$ A+sibro"imas + patalp&$ saugykl& ar saugom& teritorij&! Taigi nusikalstamos "eikos sudėtyje gali būti panaudoti ir keli požymiai$ apibūdinantys nusikalstamos "eikos padarymo būd&!9tkreiptinas dėmesys$ kad nusikalstamos "eikos padarymo būdas kai kuriose sudėtyse kartu yra ir pa"ojingos"eikos požymis! 9ntai B- 1EC straipsnyje (%lėšimas) nustatyta: Tas$ kas panaudodamas i0in+ smurt& ar grasindamas tuoj pat j+ panaudoti arba kitaip atimdamas galimyb4 nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobės"etim& turt&$ baudžiamas!!!Q

-iti objekty"ieji nusikalstamos "eikos požymiai daug re,iau naudojami ormuluojant nusikalstamų "eikų sudėtis! Hienas iš nedaugelio B- straipsnių$ kurio dispo0iijoje panaudoti iš karto trys akultaty"ieji požymiai:nusikalstamos "eikos padarymo laikas$ "ieta ir priemonės$ yra B- 2F2 straipsnis (#eteisėtas medžiojimas ar ž"ejojimas)$ kuriame nustatyta: Tas$ kas medžiojo ar ž"ejojo uždraustu laiku$ uždraustose "ietose ar draudžiamomis priemonėmis ir padarė didelės žalos gy"ūnijai$ baudžiamas!!!Q

- $usikalstamos veikos subjektas ir jo požymiai.

>ienas i* nusikalstamos veikos ob"ektyvių požymių yra nusikalstamos veikos sub"ektas. /lg%laik% Lietuvos baudžiamo"o"e teisė"e nusikalstamos veikos sub"ektu buvo pripaž&stamas tik:(inis asmuo. Šiandien kai kurie mokslininkai teigia, kad situaci"a keičiasi - *alia :(inioasmens kaip nusikalstamos veikos sub"ektas yra ir "uridinis asmuo. #okio pob+džio minčiųpagrindas - B bendrosios dalies 'B 8 straipsnis) ir specialiosios dalies 'pv(., B 4straipsnio 4 dalis) nuostatos.



epaisant to, kad B viena i* nau"ovių yra tai, kad nustatyta "uridinio asmens baudžiamo"iatsakomybė už atitinkamų nusikalstamų veikų padarym%, vis dėl to, "uridinis asmuo negalib+ti laikomas nusikalstamos veikos sub"ektas. Dnali(uodami B 8 straipsnio nuostatas,matome, "og "uridinis asmuo atsako už :(inio asmens padarytas nusikalstamas veikas. ats

"uridinis asmuo padaryti nusikalstamos veikos negali, todėl "is yra tik baudžiamosiosatsakomybės sub"ektas. Co atsakomybė yra papildoma atsakomybė ir priklausi nuo :(inio

asmens padarytos veikos.

orint konkretų :(in& asmen& patraukti baudžiamo"on atsakomybėn už vienos ar keliųnusikalstamų veikų padarym% b+tina i*siai*kinti, ar "is pasižymi "am b+tinais požymiai.

/lg% laik% nebuvo ginčo dėl to, kad :(inis asmuo kaip nusikalstamos veikos sub"ektas 1 taipavo"ingos veikos darymo momentui esantis pakaltinamas ir sulauk5s &statymo reikalau"amoamžiaus žmogus.

B !2 straipsnio ! daly"e nustatyta, kad baudžiamo"on atsakomybėn gali b+ti traukiamas tiktoks :(inis asmuo, kuriam iki nusikalstamos veikos padarymo buvo suė"5 !T metų amžiaus.Še*iolika metų tai pagrindinė amžiaus riba, leidžianti žmogų traukti baudžiamo"onatsakomybėn už nusikalstamos veikos padarymo, su s%lyga, kad padaryta veika atitinkakitus nusikalstamos veikos požymius. #ačiau yra atve"ų, kada baudžiamo"on atsakomybėngali b+ti traukiami ir "aunesni nei *e*iolika metų amžiaus sulauk5 "aunuoliai. B !2straipsnio daly"e suminėtos visos nusikalstamos veikos už kurių padarym% baudžiamo"iatsakomybė galima sulaukus ir !3 metų amžiaus. Dsmuo, kuriam iki nusikaltimo arbaudžiamo"o nusižengimo padarymo buvo suė"5 keturiolika metų, atsako už nužudym% '!<straipsnis), sunkų sveikatos sutrikdym% '!24 straipsnis), i*žaginim% '!3< straipsnis),seksualin& prievartavim% '!48 straipsnis), vagyst5 '!7F straipsnis), plė*im% '!F8 straipsnis),turto prievartavim% '!F! straipsnis), turto sunaikinim% ar sugadinim% '!F7 straipsnio dalis), *aunamo"o ginklo, *audmenų, sprogmenų ar sprogstamų"ų medžiagų pagrobim% '43

straipsnis), narkotinių ar psicHotropinių medžiagų vagyst5, prievartavim% arba kitok&neteisėt% užvaldym% 'T2 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, "uose esančių &renginiųsugadinim% 'F8 straipsnio dalis).

Dsmeniui, kuriam iki B numatytos pavo"ingos veikos padarymo nebuvo suė"5 keturiolikametų, Lietuvos Respublikos &statymų nustatyta tvarka gali b+ti taikomos auklė"amo"opoveikio ar kitos priemonės.

usikalstamos veikos sub"ektas, o tuo pačiu ir "& apib+dinantis kriteri"us - amžius -&rodinė"amas tik tada, kada kyla abe"onių, ar nusikalstamos veikos darymo metu konkretusžmogus buvo sulauk5s &statymo reikalau"amo amžiaus. >isais kitais atve"ais kreipiamas

dėmesys tik & kaltininko asmenybės nustatym%.

usikalstamos veikos sub"ektas &rodinė"amas remiantis asmens tapatyb5 pažyminčiaisdokumentų originalais, o "ei "ų nėra - nuora*ais arba atitinkamais i*ra*ais ar pažymomis.

#ačiau b+na tokių situaci"ų, kai i*vardintų dokumentų nėra. #uomet lieka vienintelė i*eitis 1teismo medicininės eksperti(ės paskyrimas. Cos metu padaryta i*vada ir bus pagrindasi*vadai, ar konkretus asmuo gali b+ti pripažintas nusikalstamos veikos sub"ektas daryti.



agrinė"ant vien% nusikalstamos veikos sudėties požym& - nusikalstamos veikos sub"ekt% -turi b+ti nagrinė"ama ir kaltininko asmenybė.

roblema tame, kad kai kam gali atrodyti, "og s%vokos 9nusikalstamos veikos sub"ektasU ir9kaltininko asmenybėU tapačios. #okios nuomonės laikosi ir kai kurie kriminologai. Cie teigia,kad s%vokos 9kaltininko asmenybė; ir 9nusikalstamos veikos sub"ektas; yra beveikidenti*kos. >iena nuo kitos "os skiriasi tik tuo, kad s%voka 9kaltininko asmenybė; daugdetaliau apib+dina nusikalstam% veik% padarius& asmen&, t.y. apima daugelio &statymonenumatytų požymių, tokių kaip@ asmenybės socialinis vaidmuo, socialiniai ry*iai, vertybinėorientaci"a, psicHologinės ypatybės ir pan. Šis poži+ris grindžiamas postulatu, kad patsnusikalstamos veikos padarymo 6aktas yra b+tinas ir pakankamas &rodymas, kad *i% veik%padariusio asmens asmenybė kokybi*kai skiriasi nuo &statymų nepažeidžiančio asmens.

#uo tarpu baudžiam%"a teisine prasme, tai tikrai skirtingos s%vokos. >iena nuo kitos "osskiriasi tiek turiniu, tiek baudžiam%"a teisine reik*me.

#uriniu s%vokos 9nusikalstamos veikos sub"ektas; ir 9kaltininko asmenybė; skiriasi tuo, kadnusikalstamos veikos sub"ekt% ':(in& asmen&) apib+dina tik amžiaus kriteri"us. #uo tarpukaltininko asmenyb5 apib+dina trys požymių grupės.

irma grupė, tai požymiai cHarakteri(uo"antys kaltininko asmenyb5 iki nusikalstamos veikospadarymo. #okiais požymiais yra konkret+s 6aktai, kaip antai@ ar nusikalstam% veik% padarėpirm% kart%, ar nusikalto pakartotinai$ ar turi teistum%$ ar baustas administracine tvarka$ ardirba, mokosi$ amžius$ *eimyninė padėtis ir t.t.

Dntra požymių grupė, tai požymiai cHarakteri(uo"antys :(in& asmen& nusikalstamos veikosdarymo metu. #okiais požymiais esti@ nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, b+das,kaltės 6orma ir t.t.

#rečia požymių grupė, tai požymiai cHarakteri(uo"antys asmen& po nusikalstamos veikospadarymo. #okiais požymiais yra@ savanori*kas atvykimas, prisipažinimas, gailė"imasis, žalosatlyginimas, padė"imas tardymui ar teismui ir t.t.

aip "au buvo minėta, nevienoda *ių dvie"ų ir labai svarbių teisinių s%vokų baudžiamo"iteisinė reik*mė. >isų pirma, nusikalstamos veikos sub"ektas yra nusikalstamos veikossudėties ob"ektyvus požymis, kuris &rodinė"amas kiekvien% kart% kai kyla abe"onės, "ogkonkretus asmuo yra sulauk5s &statymo reikalau"amo amžiaus. #okiu atve"u ne&rodžius, kadasmuo yra sulauk5s atitinkamo amžiaus, negalima bus padaryti i*vad%, kad "is yrakonkrečios nusikalstamos veikos sub"ektas. #uo tarpu kaltininko asmenyb5cHarakteri(uo"antys požymiai tik tam tikrais atve"ais turi reik*m5 kvali:kuo"antnusikalstamas veikas 'pv(., nusikalstamos veikos padarymo b+das, vieta, kaltės 6orma).

Savo ruožtu kaltininko asmenybė didžiausi% &tak% daro bausmės skyrimui. B 43 straipsny"enustatyta, kad skiriant bausm5, be visų kitų 6aktorių, turi b+ti atsižvelgiama ir & kaltininkoasmenyb5.

altininko asmenyb5 cHarakteri(uo"ančių požymių visuma turi b+ti nustatoma tam, kadnuspr5sti, kokio pob+džio bus baudžiamo"i atsakomybė ir kokia bus paskirta bausmė.



B 4< straipsny"e i*vardintos atsakomyb5 lengvinančios aplinkybės. #arp visos gausosatsakomyb5 lengvinančių aplinkybių, paminėtos ir tokios, kurios betarpi*kai susi"usios sukaltininko asmenybe, kaip antai@ gailė"imasis, atvykimas ir prisipažinimas padariusnusikalstam% veik%, padė"imas i*ai*kinti nusikalstam% veik% ar susekti "o"e dalyvavusiusasmenis. Be to, teismas gali savo nuoži+ra koki% nors aplinkyb5 pripažinti lengvinančia,todėl gali b+ti taip, kad tokia aplinkybė kaip tik ir apib+dins kaltininko asmenyb5.

>isiems turi b+ti ai*ku, kad skiriant bausm5 turi b+ti atsižvelgiama & *ias kaltininkoasmenyb5 cHarakteri(uo"ančias aplinkybes ir skiriama bausmė arčiau sankci"os minimumo'B T! ir T straipsniai). #eisminės praktikos anali(ė parodo, kad skirdamas bausm5 teismasvisuomet atsižvelgia & minėtas ir kitas kaltininko asmenyb5 cHarakteri(uo"ančias aplinkybes'žr. Lietuvos Duk*čiausio"o #eismo senato nutarimas 9=ėl teismų praktikos taikantbendruosius bausmių skyrimo pradmenis;).

B T8 straipsny"e i*vardintos atsakomyb5 sunkinančios aplinkybės, tarp kurių taip pat yrakaltininko asmenyb5 cHarakteri(uo"ančių požymių 'pv(., veika padaryta dėl savanaudi*kų arcHuligani*kų paskatų, veika padaryta kankinant ar tyčio"antis i* nukentė"usio"o, veika

padaryta visuotinai pavo"ingu b+du arba naudo"ant sprogmenis, sprogstam%sias medžiagasar *aunamuosius ginklus ir t.t.) #eismas, atsižvelgdamas & tai, kad požymiai neigiamaicHarakteri(uo"a asmen& ir rodo "o didesn& socialin& pavo"ingum%, skiria bausm5 arčiausankci"os maksimumo 'T! straipsnis).

?statymų leidė"as, vertindamas kai kuriuos &vardintus ir kitus kaltininko asmenyb5apib+dinančius požymius numato galimyb5 atidėti bausmės vykdym% 'B 74 straipsnis),paskirti *velnesn5 negu &statymo numatyt% bausm5 'B T straipsnis), atleisti nuobaudžiamosios atsakomybės 'B 2< straipsnis) ir pan.

altininko asmenybė turi didel5 &tak% ne tik kvali:kuo"ant veikas ar skiriant bausmes. Ci turi

&tak% ir tuomet, kai parenkamas terminuoto laisvės atėmimo atlikimo režimas 'B 48straipsnio 2 dalis), kai sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo bausmės 'B 77straipsnis).

- )uridinio asmens baudžiamoji atsakomybė.

B 8 str. &tvirtinama "uridinio asmens baudž atsakomybė. odekse nepateikiama "uridinioasmens s%voka, tokia s%voka pateikiama O@ "uridinis asmuo yra savo pavadinim% turinti&monė, &staiga ar organi(aci"a, kuri gali savo vardu &gyti ir urėti teises ir pareigas, b+tiie*kovu ar atsakovu teisme. Curidiniai asmenys skirstomi & vie*uosius ir privačiuosius. >ie*ų"ų

"uridinių asmenų baudž atsakomybė yra ribota 'B 8 str. 4 d). Curidiniai asmenys atsako tikuž kai kurias nusikalstamas veikas. #ačiau tokių nusikaltimų s%ra*as vis plečiamas. CD atsakotik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarym% *io kodekso specialio"o"e daly"enumatyta "uridinio asmens baudžiamo"i atsakomybė. B specialiosios dalies straipsniopaskutinė"e ar vieno"e ir paskutinių"ų dalių b+na &ra*yta standartinė nuoroda1 9už *i%nusikalstam% veik% atsako ir "uridinis asmuoU. Cei tokios nuorodos nėra CD nėrabaudžiamosios atsakomybės sub"ektas. B 8 str. d. nustatyta kad CD atsako už :(inioasmens padaryt% nusikalstam% veik% tik tuo atve"u, "ei nusikalstam% veik% "uridinio asmens



naudai arba interesais padarė :(inis asmuo, veik5s individualiai ar CD vardu. #aigi CD baudžatsakomybė pagal B yra i*vestinė i* :(inio asmens baudž atsakomybės. Ci gali papildyti:(inio asmens baudž atsakomyb5 tačiau negali "os pakeisti. enustačius :(inio asmens,ne&manoma CD atsakomybė. Gali b+ti nustatytas :(inis asmuo bet paai*kėti kad "isnepakaltinamas tokiu atve"u nubaudžiamas tik "uridinis asmuo. CD baudž atsakomybėss%lygos 6ormuluo"amos B 8 str. ir 2 d.

irma CD baudž atsakomybės s%lyga yra :(inio asmens padarytos nusikalstamos veikos.

Dntra s%lyga susi"usi su tuo, kad nv :(inis asmuo padaro "uridinio asmens naudai arbainteresams. Cis gali veikti ir individualiai, savo nuoži+ra. #ačiau i* veikos turi b+ti matomi

"uridinio asmens interesai.

#rečia s%lyga nustato, kad VD, veikiantis CD naudai, tai ne paprastas darbuoto"as, oeinantis vadovau"ančias pareigas "uridiniame asmeny"e. Cei nusikalstam% veik% padaropaprastas darbuoto"as, net ir veikdamas CD vadovybės nurodymu, "o veika neužtrauks

"uridiniam asmeniui baudž atsakomybės B 8 str. d numatytais pagrindais.

B 8 str.2 d. 6ormuluo"amos alternatyvios ir paprastesnės CD baudž atsakomybėss%lygos. #en teigiama, kad CD gali atsakyti už nv ir tuo atve"u "ei "as "uridinio asmens naudaipadarė CD darbuoto"as ar &galiotas atstovas, dėl *io straipsnio daly"e nurodyto asmensnepakankamos prieži+ros arba kontrolės.

#aigi pirma CD baudž atsakomybės s%lyga *io straipsnio dal&1 nv padaro ir baudžatsakomybėn trauktinas :(inis asmuo gali b+ti ir ne vadovau"antis &monės darbuoto"as, o irpaprastas darbuoto"as.

Dntra s%lyga1 veika padaryta CD naudai. Vi(inio asmens savaranki*kai padaryta veika CDnaudai taip pat užtrauks CD baudž atsakomyb5.

#rečia s%lyga1 VD veika, padaryta dėl "uridinio asmens vadovau"ančių asmenųnepakankamos prieži+ros arba kontrolės. tai "au yra &rodinė"imo dalykas bylo"e.

#ik minėt s%lygų visuma leis traukti CD baudž atsakomybėn.

Sprendžiant CD atsakomybės klausim%, svarbiausia yra :(inio asmens padarytos veikos ir CD ry*ys, o ne B specialiosios dalies straipsny"e numatytos veikos požymiai "uridinioasmens padaryto"e veiko"e. #odėl kvali:kuo"ant "uridinio asmens padaryt% veik% nurodomasne tik B spec. dalies straipsnis, kurio sudėt& &gyvendino kaltinamas VD, bet ir B 8 str. dalis ar 2 dalis. Dtkreiptinas dėmesys, kad nuosprendžio re(oliucinė"e daly"e nera*omi

žodžiai 9"uridinis asmuo pripaž&stamas kaltasU.

F de*imtmety"e buvo keletas Quropos konvenci"ų, kurios numatė s%lyg% valstybėmsnumatyti CD kaip baudžiamosios atsakomybės sub"ekt% 'daugiausia - ekologinėskonvenci"os), tačiau kaip tai padaryti - nebuvo nusakyta. !<<8 m. Quropos konvenci"a prie*korupci"% numato valstybėms absoliuči% pareig% numatyti baudžiam%"% atsakomyb5 ir CD irpateikia pagrindin5 samprat% - kada *i atsakomybė gali b+ti taikoma@

!. veika padaroma CD naudai$



. susideda i* keleto alternatyvų@

1 tai yra padaroma to CD vadovybės sprendimu

1 tai yra padaroma be vadovybės sprendimo, bet vadovybei leidus 'žinant,neprie*tarau"ant).

onvenci"a &vardina ir veikų r+*is 'kurios sudaro korupci"%), už kuri% valstybė privalonumatyti atsakomyb5@

!. ky*io davimas,

. tarpininkavimas ky*ininkau"ant,

2. ky*io priėmimas

3. *ių tri"ų veikų pagrindu gautų pinigų plovimas.

Dtsižvelgiant & aplinkosauginių konvenci"ų reikalavimus prie *io s%ra*o pri"ungtos ir tos

veikos, kurios daro žal% aplinkai, tačiau kad atsakomybė kiltų CD vienas i* esminių tokiųveikų bruožų turi b+ti - "os turi sukelti sunkias pasekmes.

CD baudžiamo"i atsakomybė skiriasi nuo VD baudžiamosios atsakomybės ir tuo, kad CDtaikomos skirtingos nusikaltimo padarymo teisinės pasekmės, poveikio priemonės B 32str.,37str.,4str.,42str.

Bendra taisyklė sako, kad CD gali b+ti patrauktas baudžiamo"on atsakomybėn už tas veikas,kurios yra &vardintos specialio"o"e daly"e .pv(. B !FFstr.3d. Šiuo atve"u nustatyti yra labaipaprasta, nes prie kiekvieno specialiosios dalies straipsnio, kuriame numatyta užnusikalstam% veik% galima CD atsakomybė, visada rasite speciali% dal&, kurio" pasakoma,

kad už *iame straipsny"e numatytas veikas atsako ir CD, arba, "eigu tai kelios dalys, gali b+tipasakoma, kad už ,2 dalies numatytas veikas atsako CD. Dntras momentas, tai 1 specialioss%lygos, kurios yra b+tinos CD baudžiama"ai atsakomybei. abrėžtina, kad visos *ios s%lygosyra b+tinos vienu metu - "eigu bent vienos s%lygos nėra, rei*kia kalbėti apie CD baudžiam%"%atsakomyb5 mes nebegalim. Bendra s%lyga - CD atsako už :(inio asmens padaryt%nusikalstam% veik%, "eigu 's%lygos)@

a) :(inis asmuo nusikalstam% veik% padaro CD naudai arba interesais$

b) :(inis asmuo, kuris padarė t% nusikalstam% veik%, veikia individualiai arba CD vardu. #aikartais teisės teori"o"e vadinamas absoliučiu požymiu$

c) pats :(inis asmuo, kuris daro konkreči% nusikalstam% veik%, turi b+ti užimantisvadovau"ančias pareigas CD. Šis požymis taip kaip "is yra apibrėžtas LR B, ir tarptautinė"eteisė"e, kelia *iek tiek problemų, nes *iuo atve"u nėra s%ra*o tų pareigų, apie kurias mesgalėtume pasakyti, "og tai yra vadovau"ančios pareigos. Ši s%lyga yra alternatyvi.

=ar kart% pasikartosiu, kad visos *ios i*vardintos s%lygos, apart t% vien% alternatyvi%, turib+ti vienu metu, "eigu bent vienos neturime, kalbėt apie CD baudžiam%"% atsakomyb5 mesnegalime.



Dtsakomybėn yra traukiami tiek :(inis asmuo, kuris padarė t% nusikalstam% veik%, tiek ir CD,t.y. :(inis asmuo, kuris padarė t% konkreči% veik% , dėl to 6akto, kad yra traukiamas CDbaudžiamo"on atsakomybėn, *iuo atve"u atsakomybės nei*vengia.

B sako, kad@ !) valstybė yra pirmas CD, kuris yra i*imamas i* baudžiamosios teisės "urisdikci"os$ ) valstybės ar savivaldybės instituci"a ar &staiga. #iek valstybės, tieksavivaldybės instituci"ų ir &staigų i*samiai pateikia valstybės tarnybos arba vie*o"oadministravimo &statymas, "ose yra i*samus instituci"ų ir &staigų s%ra*as 'pv(., ministeri"os,departamentai prie vyriausybės, prie ministeri"ų, savivaldybės taryba, savivaldybėsvaldyba, arba kitaip tariant, tai yra vie*o"o administravimo, kontrolės sub"ektai, teismai,vėlgi pabrėžtina, "ų s%ra*as yra pateikiamas i*samiai, ir čia turėtina omeny"e, kad i*baudžiamosios teisės "urisdikci"os valstybės, savivaldybės &monės nėra i*imamos, netgi

"eigu valstybė kontroliuo"a vis% !88 procentų akci"ų, &monė bus atsakinga pagal B, "eigu tosatsakomybės s%lygos atitiks tas s%lygas, apie kurias kalbėta anksčiau$ 2) tarptautinė vie*o"iorgani(aci"a

' $usikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymo būdai Baudžiamojo kodekso specialiosios daliesstraipsnio normos dispo!icijoje.

Dtskirų straipsnių dispo(ici"ų anali(ė leidžia padaryti i*vad%, kad B specialiosiosdalies straipsnio dispo(ici"o"e apra*omi ne visi nusikaltimo sudėties požymiai. agrindiniainusikaltimo požymiai &eina & visų nusikaltimų sudėt&, taigi yra nustatinė"ami tiriant visusnusikaltimus, neatsižvelgianti tai, apra*yti "ie mus dominančio B straipsnio dispo(ici"o"e arne.

Jra trys b+dai pagrindiniam nusikaltimo ob"ekto požymiui nustatytiirmas1 remiantis skirsnio 'skyriaus), kuriame &dėtas mus dominantis straipsnis,

pavadinimu. Dntras1 &statymų ai*kinimas. Š& b+d% naudinga panaudoti tais atve"ais, kai

skirsnio pavadinimas yra gan aptakus, mažai pasakantis apie nusikaltimo ob"ekt%.Skaitydami dispo(ici"% ir panaudodami gramatin&, login& ar kitok& &statymo ai*kinimo b+d%,galime nustatyti kokias vertybes saugo mus dominantis B straipsnis. usikaltimoob"ektyviosios pusės pagrindiniai požymiai B straipsnio dispo(ici"ose dažniausiai yraapra*inė"ami ir norint "uos i*ai*kinti didesnių problemų nekyla. >ienintelė i*imtis1blanketinės straipsnių dispo(ici"os. Cos tik bendrai &vardi"a draudžiam% veika,nedetali(uodamos, kokių konkrečių veikų padarymas sudarytų nusikaltimo ob"ektyvi%"%pus5. usikaltimo sub"ektyviosios pusės pagrindinių požymių apra*inė"imo taisyklėsnevienodos. Dntai pakaltinamumo požymis odekso spec. dalies straipsnių dispo(ici"osenenurodomas. >isi požymiai bendri visoms nusikaltimų sudėtims &vertinti. itassub"ektyviosios pusės požymis 1 kaltė, vienais atve"ais nurodomas spec. dalies straipsnių

dispo(ici"ose, kitais apie "& neužsimenama. =abar "is yra apra*omas tik tais atve"ais kaikaltės požymis sie"amas su tyčia ar neatsargumu. usikaltimo sub"ekto pagrindinispožymis1 kaltininko amžius, B spec. dalies str. dispo(i"ose niekada neapra*inė"amas. Cisapra*omas bendro"o"e daly"e. usikaltimo sudėties 6akultatyviniai požymiai apra*inė"amitik tais atve"ais, kai &eina & nusikaltimo sudėt& ir yra &rodinėtini tiriant nusikaltimus.



*. $usikalstamos %eikos sudėties subjekty%ioji pusė (atsakymas susideda iš tokių potemių):

- (y'ia ir jos rūšys.

-altė turi tam tikras ormas! B- skiriamos d"i: ty,inė ir neatsargi kaltė! Ty,ia (B- 1Mstr!) ' tai tokia kaltės orma$kuomet asmuo su"okia sa"o "eikos pa"ojingum&$ numato šios "eikos pa"ojingas pasekmes ir šių pasekmių siekia

arba s&moningai leidžia joms kilti! Ty,ia A tokia kaltės orma$ kai kaltininkas supranta daromos "eikos pa"ojingum&$numato jos pasekmes ir jų siekia arba jei ir nenori tokių pasekmių$ ta,iau s&moningai leidžia joms kilti!Ty,ios rūšys: tiesioginė ir netiesioginė!Ty,ios požymiai:intelektualusis:1! asmuo su"okia sa"o "eikos pa"ojingum& (nereikalaujama$ kad su"oktų draudžiamum&);2! asmuo turi numatyti sa"o "eiklos pasekmes$ t!y! turi su"okti$ kad "eika sukelia t!t! pa"ojingas pasekmes!"alinis:1! tiesioginės ty,ios at"eju kaltininkas turi norėti (siekti) pasekmių;2! netiesioginės A nors ir nenori$ bet s&moningai leidžia joms kilti!Tiesioginė ty,ia$ jos sudėtinės dalys!Ty,ia (B- 1Mstr!) ' tai tokia kaltės orma$ kuomet asmuo su"okia sa"o "eikos pa"ojingum&$ numato šios "eikos

pa"ojingas pasekmes ir šių pasekmių siekia arba s&moningai leidžia joms kilti!Ty,ios rūšys:tiesioginėnetiesioginėTy,ios požymiai:intelektualusis:1! asmuo su"okia sa"o "eikos pa"ojingum& (nereikalaujama$ kad su"oktų draudžiamum&)2! asmuo turi numatyti sa"o "eiklos pasekmes$ t!y! turi su"okti$ kad "eika sukelia t!t! pa"ojingas pasekmes!"alinis:tiesioginės ty,ios at"eju kaltininkas turi norėti (siekti) pasekmių 5lgesys dėl tiesioginės ty,ios:A kokia kaltės orma turi būti padaryta$ p"0!$ 12G str! NTy,inis nužudymas<

A +statymų leidėjas tiesiogiai nenurodo ormos$ bet dispo0iijos tekste yra kertiniai žodžiai$ leidžiantys suprasti $kokia kaltės orma turi būti padaromas nusikaltimas! ei keliamas pri"alomasis požymis$ moty"as ar tikslasA taitiesioginė ty,ia! %"0!$ N"alstybės išda"imas< A tikslas Nsusilpninti "alstyb4<$ moty"as (12Gstr!Ed!) A ty,inisnužudymas dėl Iuliganiškų paskatų A turi būti terminai liudijantys apie ty,in4 kalt4$ p"0!$ už melagingų parodymų da"im& A Nžinomai<$ Nmelagingai< A tai pat terminai Npiktybinis<$ Naiškiai< A liudija apie tiesiogin4 ty,i&!Tiesioginė ty,ia yra tada$ kai asmuo su"okia sa"o "eikos pa"ojingum&$ numato pa"ojingas pasekmes ir jų siekia!3ntelektualusis tiesioginės ty,ios elementas: pilnas "eikos pa"ojingumo su"okimas! Halinis elementas A jei asmuonori pa"ojingų pasekmių$ tai jis "eikia tiesiogine ty,ia! #orimos yra ir tos pasekmės$ + kurias asmuo žiūri neigiamai$ta,iau jos reikalingos poreikiams patenkinti! %asekmių norėjimas$ kaip tiesioginės ty,ios elementas$ yra aki"ai0dusmaterialiose nusikaltimų sudėtyse (nužudymas$ "agystė)! J ormaliose ' pasekmės nėra būtinas požymis$ todėl jų norėjimas neturi reikšmės! ei asmuo numato$ kad pasekmės atsiras neiš"engiamai$ nors jis jų ir nenori$ ir "is dėlto

elgiasi nusikalstamai$ tai toks asmuo "eikia tiesiogine ty,ia!Ty,ios apibrėžimai sudėtyse!B- 1Mstr! 2d! 1punkte pateiktas tiesioginės ty,ios apibrėžimas$ pritaikytas ormalioms n" sudėtims: nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine ty,ia$ jeigu j+ darydamas asmuo su"okia pa"ojing& #H pobūd+ ir norėjo taip "eikti! To paties straipsnio antrame punkte pateikiamas apibrėžimas$ pritaikytas materialioms #Hsudėtims: nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine ty,ia$ jei j+ darydamas asmuo su"okia pa"ojing& #H pobūd+$ numatė$ kad dėl jo "eikimo ar ne"eikimo gali atsirasti B- numatyti padariniai ir jų norėjo!%adarant nusikalstamas "eikas$ kurių sudėtys yra ormalios$ ty,ia gali būti tik tiesioginė! %adaryta tiesiogine ty,ia"eika yra tada$ kai asmuo$ darydamas pa"ojing& "eik&$ su"okia pa"ojing& daromos "eikos pobūd+ ir nori taip "eikti!



Halinis tiesioginės ty,ios (TT) momentas pabrėžia ne padarinių siekim&$ o "eikos norėjim& (išžaginimas ir seksualinis prie"arta"imas)! #etiesioginė ty,ia (#T)! #usikalstama "eika yra padaryta #T tada$ kai asmuo su"okia daromos #H pa"ojing& pobūd+$ numato pa"ojingų padarinių kilim& ir nors nenori tų padarinių$ ta,iau s&moningai leidžia jiems kilti (B- 1Mstr! 6d!)! #T nuo tiesioginės skiriasi tik "aliniu kaltės momentu ' santykiu su pa"ojingų padarinių kilimu! Halinis #Tmomentas nusakytas žodžiais: nors nenorėjo$ ta,iau leido jiems kiltiN! %a"ojingi padariniai tampa neiš"engiami dėl

to$ kad kaltininkas tikslui pasiekti tok+ elgesio būd& "iet& ir laik&$ jog pasirinktomis s&lygomis nepageidaujami padariniai tampa labai tikėtini! #enoras$ kad kiltų pa"ojingi padariniai #T apibrėžime aiškinami taip ' jis nenori šių padarinių$ ta,iau nieko nedaro$ kad jie nekiltų! #etiesioginė ty,ia galima tik materialiose nusikaltimų sudėtyse!5sant netiesioginei ty,iai negalima parengtinė nusikalstama "eika: rengimasis$ pasikėsinimas padaryti nusikaltim&! #etiesioginė ty,ia A kai kaltininkas siekia tik "eikos$ bet abejingas pasekmėms!

9pibrėžta ir neapibrėžta ty,ia (9T ir #T)! #orint tinkamai k"aliikuoti "eik& neužtenka nustatyti asmens kalt4 ' ty,i& tiesioginės ar netiesioginės ty,ios požiūriu! Būtina detali0uoti kalt4 apibrėžtos ar neapibrėžtos ty,ios požiūriu! 9T yra tada$ kai asmuo darydamas pa"ojing& "eik& su"okia pa"ojing& jos pobūd+$ numato$ kokios rūšies pa"ojingų padarinių gali sukelti ir nori griežtaikiekybiškai apibrėžtų padarinių! #T yra tada$ kai asmuo su"okia pa"ojing& daromos "eikos pobūd+$ numato pa"ojingų padarinių rūš+$ jų nori ta,iau

nedetali0uoja numatomų ir siekiamų padarinių kiekybinės išraiškos iki atskirame B- straipsnyje ar jo dalyjenumatytų padarinių$ o siekia tik tam tikros rūšies padarinių!

- #akaltinamumas kaip fi!inio asmens baudžiamosios atsakomybės s%lyga.

akaltinamumo s%voka B nepateikta. B !7 ir !F straipsniuose su6ormuluotos tiknepakaltinamumo ir riboto pakaltinamumo s%vokos. epaisant to, kad pakaltinamumas yrapagrindinis nusikalstamos veikos sudėties sub"ektyvus požymis, "is &rodinė"amas tik tada,kada tiriant ar nagrinė"ant byl% kyla abe"onių, ar nusikalstamos veikos darymo metu žmogusgalė"o suprasti savo veiksmų esmė ir "uos valdyti.

- $epakaltinamumo s%voka ir požymiai. *smens pripažinimo nepakaltinamu teisiniai padariniai. $epakaltinamumo ir neveiksnumo s%vokų atribojimas.

B !7 straipsnio daly"e para*yta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsakopagal B už padaryt% pavo"ing% veik%. #uo tarpu nepakaltinamas asmuo yra toks, kurisdarydamas B uždraust% veik% dėl psicHikos sutrikimo negalė"o suvokti "os pavo"ingumoarba valdyti savo veiksmų 'B !7 straipsnio ! dalis).

epakaltinamas asmuo negali b+ti traukiamas baudžiamo"on atsakomybėn, nesbaudžiamo"o"e teisė"e priimta, kad atsakingu už savo asocialų elges& gali b+ti tik toks

asmuo, kuris veikos darymo metu suprato savo veiksmų esm5 ir galė"o "uos valdyti.Dtkreiptinas dėmesys & tai, kad pakaltinamumas, nors ir b+damas pagrindiniu nusikalstamosveikos sudėties sub"ektyviuo"u požymiu, &rodinė"amas tik tada, kada byla tiriančiamikiteisminio tyrimo pareig+nui ar prokurorui arba "% teisme nagrinė"ančiam teisė"ui kyla&tarimas dėl to, ar nusikalstamos veikos darymo metu asmuo galė"o suvokti savo veiksmųesm5 ir "uos valdyti. #ai rei*kia, kad baudžiamo"o"e teisė"e gyvuo"a pakaltinamumopre(umpci"a. #ai rei*kia, kad visi asmenys yra pakaltinami, "ei ne&rodyta kitaip.



Baudžiamo"on atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padar5s pavo"ing% veik%, otik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. >iena i* "ų yra pakaltinamumas.Baudžiamosios teisės sub"ektais gali b+ti tik s%moningi, normalios psicHikos žmonės.Baudžiamo"o poveikio priemonės gali pasiekti tiksl% tik tuo atve"u, "ei "os taikomos žmogui,turinčiam normalius psicHinius gebė"imus, galinčiam laisvai orientuotis aplinko"e, suprastisavo poelgių esm5, numatyti "ų padarinius, taigi s%moningai pasirinkti teising% elgesio

variant%. Viloso:nis žmogaus teisinės atsakomybės pagrindas sie"amas su asmens valioslaisve, t. y. su gebė"imu s%moningai pasirinkti tam tikr% žmogui priimtin% elgesio variant%kiekvieno"e konkrečio"e situaci"o"e. Ceigu žmogus, turintis normali% s%mon5 ir vali%,s%moningai daro pavo"ing% veik%, kuria kėsinasi & visuomenė"e vertinamas vertybes, "is turiatsakyti už savo poelg&.

akaltinamumas yra teisinė s%voka, apib+dinanti asmens, padariusio baudžiama"ame&statyme numatyt% veik%, psicHin5 b+kl5 padarant veik% ir turinti esmin5 reik*m5 "oatsakomybei.

Baudžiama"ame kodekse nepateikiama pakaltinamumo apibrėžimo. akaltinamumo s%voka

nesunkiai i*vedama i* nepakaltinamumo apibrėžimo, pateikto B !7 straipsny"e,pakaltinamumas yra gebė"imas darant veik% suvokti daromos veikos pob+d& ir valdyti savopoelg&.

akaltinamumas yra b+tina kaltės s%lyga. #ik dėl pakaltinamo žmogaus galima keltiklausim%, ar "is kaltas padar5s baudžiama"ame &statyme numatyt% veik%.

akaltinamumo baudžiamo"o"e bylo"e &rodinėti nereikia. re(umuo"ama, kad visi žmonės yrapakaltinami. #odėl esant &tarimų padarius &statyme numatyt% pavo"ing% veik%, reikia&rodinėti asmens nepakaltinamum%, kad darydamas pavo"ing% veik% "is dėl psicHikossutrikimo negalė"o suvokti daromos veikos pavo"ingumo arba valdyti savo poelgio.

#okių &tarimų pagrindas gali b+ti tiek i*orinė kaltininko i*vai(da, tiek &vairios pažymos apiemokymosi viet%, sirgtas ligas, buvim% psicHo1neurologi"os dispanserio &skaito"e, taip patliudyto"ų parodymai apie elges& darant nusikalstam% veik%. Qsant mažiausių &tarimų *iuopagrindu bylo"e visada skiriama teismo psicHiatrinė eksperti(ė.

Cei asmuo veikia nes%moningai, t. y. neturi valios laisvės, "is negali atsakyti už padaryt%veik%. #odėl B !7 straipsny"e nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, "eigu darydamas*io kodekso uždraust% veik% "is dėl psicHikos sutrikimo negalė"o suvokti "os pavo"ingumoarba valdyti savo veiksmų. epakaltinamumo požymiai numatyti B !7 straipsny"epateiktame nepakaltinamumo apibrėžime.

epakaltinamumo s%voka remiasi dviem kriteri"ais@ "uridiniu ir medicininiu. Dbunepakaltinamumo kriteri"ai glaudžiai susi"5 ir turi vienod% reik*m5 konstatuotinepakaltinamumo b+sen%. Bent vieno i* "ų nesant nepakaltinamumas eliminuo"amas irasmuo traukiamas baudžiamo"on atsakomybėn už padaryt% veik%.

egalima asmens pripažinti nepakaltinamo apskritai, vien tik dėl psicHikos ligos, nesie"antsu padaryta pavo"inga veika. #ok& asmen& Oivilinio kodekso nustatyta tvarka galimapripažinti neveiksnų, ir tada atsiranda i* to 6akto i*plaukiantys padariniai. O .!8



straipsny"e teigiama, kad :(inis asmuo, kuris dėl psicHikos ligos ar silpnaprotystės negalisuprasti savo veiksmų esmės arba "ų valdyti, gali b+ti teismo tvarka pripažintas neveiksnus.

#okiam asmeniui yra nustatoma globa. egalima tapatinti nepakaltinamumo irneveiksnumo. ors "ų *alinis gali b+ti analogi*kas 'psicHikos ligos), *ios s%vokos skiriasi.agrindiniai skirtumai yra *ie@ !) nepakaltinamumo klausimas sprendžiamas tikbaudžiamosiose bylose ir tik padarius nusikalstam% veik%$ ) nepakaltinamumo klausimas

sprendžiamas tik nusikalstamos veikos padarymo momentui 'laikui)$ 2) asmenspripažinimas nepakaltinamo turi reik*mės tik "o baudžiama"ai atsakomybei.

sicHinių sutrikimų, pasirei*kusių po nusikalstamos veikos padarymo, &taka žmogausbaudžiama"ai atsakomybei.

B+na, kad asmeniui sutrinka psicHika "& sulaikius ir uždarius & ne&prast% aplink% 'tardymoi(oliatorių ar are*tin5). #oks asmuo negali b+ti pripaž&stamas nepakaltinamas, nes pana*i &nepakaltinamum% psicHikos b+sena atsirado "au padarius nusikalstam% veik%. Be abe"o, taivisai nerei*kia, "og tokios b+senos asmuo bus teisiamas, nuteistas ir turės atlikti bausm5. B !7 straipsnio daly"e numatyta, kad tokiais atve"ais asmeniui taikomos priverčiamosios

medicinos pob+džio priemonės, o pasveik5s "is gali b+ti baudžiamas

epakaltinamumas yra sie"amas tik su psicHiniais sutrikimais, kurie s%lygo"a asmensnegalė"im% suprasti savo veiksmų esm5 arba negalė"im% "uos valdyti.

?vairių valstybių &statymuose ir &vairiais laikmečiais nepakaltinamumo s%voka 6ormuluo"amaskirtingai. >ienais atve"ais &statyme &vardi"ami tik tam tikri nepakaltinamumo atve"ai, obendrosios s%vokos sutvarkymas ir nustatymas paliekamas teori"ai ir praktikai. itaisatve"ais baudžiama"ame &statyme stengiamasi pateikti i*samų s%ra*% atve"ų, kuomet asmuogali b+ti pripaž&stamas nepakaltinamu. #okiu b+du nepakaltinamumo s%voka buvo tvarkomaOarinės Rusi"os ir K/K a. >okiečių teisė"e. >adovau"antis pana*iais principas "i buvo

konstruo"ama ir !<T! m. LR B ! straipsny"e. #uo tarpu galio"ančiame LR B &tvirtinama visai kitokia koncepci"a. B !7 straipsnio ! daly"eai*kiai pasakyta, "og asmuo yra nepakaltinamas, "eigu darydamas *io kodekso uždraust%veik% "is dėl psicHikos sutrikimo negalė"o suvokti "os pavo"ingumo arba valdyti savoveiksmų. Matome, kad nuo konkretaus apibrėžimo pereinama prie ganėtinai abstraktaus.Šios idė"os esmė yra tame, kad bet koks psicHikos sutrikimas gali i**aukti pas asmen&negalė"im% suprasti savo veiksmų pavo"ingumo arba negalė"im% "uos valdyti.

#ačiau nepriklausomai nuo to, kokia koncepci"a pasiremta konstruo"ant nepakaltinamumos%vok% B, b+tina turėti omeny"e, kad vis vien eg(istuo"a atitinkama teori"a, kuri% privalu

žinoti. epakaltinamumo s%vok% susideda i* dvie"ų kriteri"ų@ "uridinio ir medicininio.iekvienu atve"u turi b+ti nustatomi abu *ie kriteri"ai. #aip yra todėl, kad vien tik susirgimaspsicHine liga nesuteikia galimybės asmen& pripažinti nepakaltinamu. Cuk pasitaiko nemažaiatve"ų, kai psicHine liga sergantys asmenys gali suprasti savo veiksmų esm5 ir "uos valdyti.

#odėl nepakanka nustatyti vien tik tai, kad asmuo serga kokia nors psicHine liga. >isaisatve"ais b+tina nustatyti ir tai, ar dėl konkretaus psicHikos sutrikimo asmuo negalė"osuprasti savo veiksmų arba "ų valdyti.



- #sic+ikos sutrikimų, pasireiškusių po nusikalstamos veikos padarymo, "taka žmogaus baudžiamajai atsakomybei.

Baudžiama"ame &statyme medicininis nepakaltinamumo kriteri"us i*reik*tas taip 1 dėlpsicHikos sutrikimo. amėginkime *& kriteri"ų panagrinėti nuodugniau. orint tai padaryti,b+tina i*skirti galimus psicHikos sutrikimo atve"us. Cais yra@ cHroninės psicHinės ligos, laikini

psicHikos sutrikimai, silpnaprotystė ir kitokios patologinės b+senos.

Chroninė psichinė liga - tai sunkiai i*gydomas ar visi*kai nei*gydomas ilgalaikis irprogresuo"antis psicHinis susirgimas. rie *ių psicHinių susirgimų priskiriama@ *i(o6reni"a,epilepsi"a, progresyvinis paralyžius, smegenų si:lis, &vairios psicHo(ės 'aterosklero(inės,senatvinės, ence6alitinės, in6ekcinės) ir t.t. Cei asmuo serga *iomis ligomis, kartais galimestebėti sveikatos pagerė"im%, bet tai nerei*kia, kad asmuo pasveiko. #odėl cHroninėspsicHinės ligos gali b+ti nepertraukiamo ir priepuolinio pob+džio.

Laikinas psichikos sutrikimas - tai tam tikr% laik% trunkantis psicHinis susirgimas, kuris laikuibėgant pasibaigia ligonio visi*ku pasveikimu. rie *ių sutrikimų priskiriama@ patologinis

girtumas, patologinis a6ektas, patologinė mieguista b+sena 'pastaba 1 b+tina žinoti, kad *ib+sena gali b+ti ne tik tada, kai žmogus visi*kai nepabudo, bet ir tada, kai žmoguskankinamas nemigos labai stipriai nori miego), balto"i kar*tligė, maniakalinė1depresinėpsicHo(ė, +minė alkoHolinė psicHo(ė, alkoHolinė melancHoli"a ir t.t. =idžiausia dėmes&reikėtų atkreipti & patologin& girtum%. atologinis girtumas 1 tai labai retai sutinkamaslaikinas psicHinės veiklos sutrikimas. #eismo psicHiatri"os praktiko"e tokia žmogaus b+senanustatoma ! kart% i* *imto tiriamų atve"ų. atologinis girtumas diagno(uo"amas pagrindevyrams. atologinis girtumas gali pasireik*ti@ !) asmenims, kurie paprastai nepastebi kokiųnors psicHikos nukrypimų$ ) asmenims, kurie po in6ekcinio ar somatinio susirgimo "aučiaastenin& silpnum%$ 2) asmenims, kurie yra patyr5 galvos traum% arba sirgo kokiomis nors

smegenų ligomis.

Qsant *ioms priežastims dar nerei*kia, kad asmuo gali b+ti patologinio girtumo b+seno"e.=idel5 &tak% tokiai b+senai atsirasti daro nuovargis, :(inis ir psicHinis i*sekimas, "audulys,baimė, nerimas, nepasitikė"imas. Qsant tokiai b+senai net nedidelis alkoHolio kiekis galis%lygoti patologin& girtum%. adangi auk*čiau &vardintos s%lygos vienu metu pasirei*kia itinretai, tai priimta manyti, kad vienas ir tas pats asmuo tokio"e b+seno"e gali b+ti tik vien%kart% gyvenime.

agrindiniai patologinio girtumo simptomai yra *ie@ !) netikėtas ir ry*kus b+senospasikeitimas$ ) žmogus i*kreiptai pradeda suvokti aplink%$ "is b+na atitr+k5s nuo realybės,

"aučia nepagr&st% baim5, "am atrodo, kad "am gresia labai rimtas pavo"us$ 2) žmogauselgesys tuomet pana*ė"a & elges& tokių ligonių, kurie yra migloto"e b+klė"e$ *ie asmenys b+naarba labai susikaup5, o "ų "udesiai yra automatinio pob+džio, arba "ie labai staigiai ir bepriežasties susi"audina ir "ų elgesys yra agresyvaus, smurtinio ir prievartinio pob+džio, arba

"ie tiesiog pradeda labai ar*iai gintis nuo tik "iems suvokiamo pavo"aus$ 3) o atitinkamųveiksmų atlikimo žmogus giliai užmiega, o atsibud5s nieko neprisimena 'patiria amne(i"%).

Silpnaprotystė - tai, pirmiausia, &gimtas protinio i*sivystymo nepakankamumas, kuris trukdoteisingai suvokti &vairius rei*kinius ir vertinti savo poelgius. Dntra, silpnaprotystė atsiranda



kaip progresuo"ančio psicHinio susirgimo, traumų, in6ekci"os pasekmė 'pv(., involiucinisprocesas). /*skiriamos trys silpnaprotystės 6ormos@ idioti"a '*i 6orma yra pati sunkiausia),imbecilumas 'vidutinio sunkumo 6orma) ir debilumas 'lengviausia silpnaprotystės 6orma).

Kitokia patologinė bklė - tai toks asmens susirgimas, kuris nėra cHroninis arba laikinopob+džio, bet dėl savo psicHopatologinių pažeidimų dr%siai gali b+ti su "ais sutapatinamas.

#ai sunkios psicHopati"os ar psicHasteni"os 6ormos, &vairios neuro(ės, abstinencinė b+klė dėlnarkotinio bado, &vair+s susirgimai, sukeliantys psicHikos sutrikimus 'vidurių ar dėmėto"i*iltinė), &vair+s psicHikos pasikeitimai dėl staigaus apkurtimo, apakimo ir t.t.

Cau buvo akcentuota, kad vien medicininio kriteri"aus b+vimas nesuteikia galimybės asmen&pripažinti nepakaltinamu. >isais atve"ais privalomas ir "uridinis kriteri"us.

Ligotos psicHikos padariniai b+na dve"opo pob+džio. mogus arba praranda galimyb5 realiaisuvokti tikrov5, arba praranda galimyb5 kontroliuoti savo elges&. sicHi*kai nesveikų asmenųelgesys yra ligotos b+senos ir klaidingo rei*kinių suvokimo re(ultatas. Šie asmenys negaliatlikti s%moningus arba valingus veiksmus.

Dtsižvelgiant & *i% aplinkyb5, nepakaltinamumo s%voko"e akcentuo"amas ir "uridinis kriteri"us,kuris susideda i* dvie"ų dalių@ intelektualinio ir valinio kriteri"ų.

/ntelektualinis kriteri"us s%voko"e i*reik*tas *iais žodžiais@ 9nebegalė"o suvokti "ospavo"ingumo;. adangi nepakaltinamumas yra labai konkreti kategori"a, "is nustatinė"amastik konkrečios veikos atžvilgiu. Dsmuo gali sirgti kokia nors psicHine liga, bet tam tikro"esituaci"o"e tai netrukdo "am suprasti savo veiksmų esmės. #eigti, kad asmuo nesuprantasavo veiksmų esmės galima tik tuomet, kai "is nesupranta savo elgesio 6aktinės pusės irpriežastinio ry*io tarp veikos ir padarinių.

esugebė"imas suprasti savo veiksmų esmės rei*kia ir tai, kad asmuo nesupranta elgesio

pavo"ingumo.

esugebė"imas suprasti priežastinio ry*io vystymosi tarp veikos ir pasekmių pasirei*kia tuo,kad psicHinis ligonis nesupranta kokios atsiras pasekmės dėl "o veikos.

>alinis kriteri"us nepakaltinamumo s%voko"e i*reik*tas žodžiais@ 9negalė"o valdyti savoveiksmų ;.

ažymėtina, kad intelektas, valia ir emoci"os, b+damos psicHinėmis žmogaus 6unkci"omis,glaudžiai tarp sav5s susi"usios. aip taisyklė, "ei dėl psicHinių susirgimų pažeistas asmensintelektas, tai *is asmuo nesugebės savo veiksmų valdyti. #ačiau b+na ir taip, kad

pasirei*kiant psicHinei ligai asmuo puikiai supranta savo veiksmų esm5, bet prarandagalimyb5 "uos valdyti. Štai asmuo sergantis epideminiu ence6alitu yra link5s & seksualin&eksces%, valkatavim% ir pan. Šie asmenys puikiai supranta savo elgesio i*orin5 pus5, betniekaip negali atsispirti "am. itaip tariant, *ie asmenys negali savo veiksmų valdyti. Cų valia,dėl psicHikos nukrypimų, paralyžuota.

Dtkreiptinas visų dėmesys & tai, kad &statyme intelektualinis ir valinis kriteri"ai atskirti žodeliu9arba;. #ai rei*kia, kad pripaž&stant asmen& nepakaltinamų, prie* tai nustačius medicinin&kriteri"ų, pakanka konstatuoti, kad nėra vieno i* "ų. itaip tariant, "ei dėl kokio nors psicHikos



sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės, "is turi b+ti pripažintasnepakaltinamu. Dnalogi*ka i*vada daroma ir tuo atve"u, "ei dėl psicHikos sutrikimo asmuosuprato savo veiksmų esm5, bet negalė"o "ų valdyti.

- $eatsargumas ir jo rūšys.

eatsargių nusikalstamų veikų skaičius, palyginus su tyčinėmis, yra žymiai mažesnis.eatsargių nusikalstamų veikų lyginamo"i dalis yra apie ! - !4 nuo*imčių visų registruotųnusikalstamų veikų. #ačiau kalbant apie neatsargias veikas b+tina &vertinti tai, kad labaididelis "ų latenti*kumas.

Gamybo"e, buity"e ar kito"e s6ero"e pasitaiko nemažai atve"ų, kuriuos galima vertinti taikantnusikalstamo pasitikė"imo ar nusikalstamo ner+pestingumo s%vokas. #ačiau vie*umon "iei*kyla retai. #ai apsprendžia daugelis 6aktorių. #arp *ių 6aktorių visumos galima &vertintigimini*kum%, žalos atlyginim%, baim5 netekti darbo ir pan.

Baudžiamosios teisės teori"a žino dvi neatsargios kaltės r+*is - nusikalstam%

pasitikė"im% ir nusikalstam% ner+pestingum%. velgiant & *ių kaltės r+*ių apibrėžimus kylaklausimas dėl atsakomybės pagrindų. Baudžiamosios teisės teori"o"e senokai diskutuo"amadėl to, koks yra baudžiamosios atsakomybės už neatsargias veikas pagrindas. >ieni teigia,kad atsakomybės pagrindas yra veikos ir pavo"ingų padarinių priežastingumas. astar%"%po(ici"% palaikančių mokslininkų nuomone, negalima atsakomyb5 už neatsargias veikasgr&sti kaltininko sub"ektyvi*kumu, nes to, vertinant neatsargios kaltės konstrukci"%, &žvelgtine&manoma. Be "okios abe"onės toks baudžiamosios atsakomybės esant neatsargiai kaltės6ormai vertinimas neatitinka *iuolaikinės baudžiamosios teisės pasiekimų ir yra ry*kusob"ektyvaus pakaltinamumo pavy(dys. Cuk matant atsakomybės pagrind% veikos irpavo"ingų padarinių priežastingume, mes galėtume kaltinti daugel& asmenų &vairiausių

pavo"ingų padarinių sukėlimu. Cuk ob"ektyvio"e tikrovė"e niekas i* niekus neatsiranda.Dkivai(du, kad taip b+ti negali, todėl *i teori"a iki *ių dienų ir nei*gyveno. ei*gyveno ir kitosteori"os, nes buvo pernelyg sudėtingos ir neatitinkančios sub"ektyvios kaltės sampratos.

>isi*kai teis+s tie mokslininkai, kurie teigia, kad neatsargios kaltės esmė yra tame, kad&statymas ne tik draudžia s%moningai ir valingai kėsintis & saugomas vertybes, bet nustato irpareig% b+ti atsargiems ir dėmesingiems. #odėl ir baudžiamosios atsakomybės pagrindas užneatsargias veikas yra tas, kad žmogus baudžiamas už savo nedėmesingum%, už savoneatsargum%, kurie ir sukelia baudžiama"ame &statyme apra*ytus padarinius.

usikalstamo pasitikė"imo 'lot. lu!uria) apibrėžimas pateikiamas B !T straipsnio daly"e,kur para*yta, kad 9nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl

nusikalstamo pasitikė"imo# "eigu "$ padar%s asmuo numatė# kad dėl "o veikimo ar neveikimo

gali atsirasti &iame kodekse numatyti padariniai# ta'iau lengvabdi&kai tikė"osi "( i&vengti;.

Di*kinant nusikalstamo pasitikė"imo s%vok% b+tina atkreipti dėmes& & tai, kad "o"eintelektualinis nusikalstamo pasitikė"imo kriteri"us i*reik*tas žodžiais 1 9asmuo numatė# kad

dėl "o veikimo ar neveikimo gali atsirasti &iame kodekse numatyti padariniai;, o valinisžodžiais - 9lengvabdi&kai tikė"osi "( i&vengti;.



?dėmiai panagrinė"us *i% s%vok%, matysime, kad &statymų leidė"as nenurodo, koks asmenspsicHinis santykis su veika #iek tiesioginės tyčios, tiek ir netiesioginės tyčios atve"ais9asmuo suvokia nusikalstamos veikos pobd$;. #ad kyla klausimas, ar tai rei*kia, kadnusikalstamo pasitikė"imo atve"u nėra asmens psicHinio santykio su veika

ita nusikalstamo pasitikė"imo valinio kriteri"aus dalis B i*reik*ta žodžiais -9numatė# kad dėl "o veikimo ar neveikimo gali atsirasti &iame kodekse numatyti padariniai;.Qsant nusikalstamam pasitikė"imui asmuo numato pavo"ingus padarinius tik kaip galimus.itaip tariant, pavo"ingi padariniai numatomi tik abstrakčio"e 6ormo"e. >ir*ydamas saugųgreit& asmuo numato, kad gali kilti tam tikri pavo"ingi padariniai. #ačiau kokie konkrečiai -asmuo ne&sivai(duo"a. Saugaus greičio vir*i"imo padariniai gali b+ti &vair+s - &vairaus laipsniosveikatos sutrikdymas, gyvybės atėmimas, turto sužalo"imas ar sunaikinimas ir kt. 'asacinėbyla r. 1TT1882)

>alinis nusikalstamo pasitikė"imo kriteri"us B i*reik*tas žodžiais - 9lengvabdi&kai

tikė"osi "( i&vengti) . >ertinant *i% 6ormul5 galima pasakyti, kad esant nusikalstamampasitikė"imui, asmuo nenori numatomų pavo"ingų padarinių. Ši% i*vad% galima padaryti dėl

to, kad tikintis i*vengti pavo"ingų padarinių negalima "ų norėti. #ačiau skirtingai neinetiesioginė"e tyčio"e, kuomet asmuo nenorėdamas numatomų pavo"ingų padarinių visgilieka "iems abe"ingas 's%moningai leidžia pavo"ingiems padariniams kilti), nusikalstamamepasitikė"ime asmuo tikisi "ų i*vengti pasiremdamas realiomis aplinkybėmis 'pv(., gamtos

"ėgos, pro6esionalumas, gyvenimo patirtis ir pan. 'žr.,Lietuvos Duk*čiausio"o #eismo senato88318T1!F nutarimo r. 3T 9=ėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose; Tir 7 punktai). >ertinant *i% aplinkyb5, kyla klausimas, kodėl tikė"imasis i*vengti pavo"ingųpadarinių remiantis realiomis aplinkybėmis yra baudžiamo"o persekio"imo ob"ektas. Qsmė ta,kad *is tikė"imasis b+na lengvab+di*kas.

albant apie pasitikė"im% pasakytina tai, kad "is gali b+ti pagr&stas ir lengvab+di*kas.

Cei tikė"imasis realiomis aplinkybėmis yra pagr&stas, tai asmuo baudžiamo"on atsakomybėsnegali b+ti traukiamas. #okiu atve"u mes turime ka(uso atve"&. #uo tarpu lengvab+di*kaspasitikė"imas yra tuomet, kai konkretus asmuo pasitiki realiomis aplinkybėmis, bet "is yraperdėtas. iti asmenys pana*io"e situaci"o"e tomis aplinkybėmis, kuriomis pasitikė"okaltininkas, nepasikliautų.

usikalstamo ner+pestingumo 'lot. negligentia) s%voka pateikta B !T straipsnio2 daly"e - 9nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo

pasitikė"imo# "eigu "$ padar%s asmuo nenumatė# kad dėl "o veikimo ar neveikimo gali

atsirasti &iame kodekse numatyti padariniai# nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines

savybes galė"o ir turė"o tai numatyti;.

Dnali(uo"ant *i% nusikalstamo ner+pestingumo s%voka, daugeliui gali susidaryti &sp+dis,kad čia &tvirtinta atsakomybė be kaltės. #ačiau tiesa yra kita. /*nagrinė"us *i% neatsargumor+*&, matysime, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas už tokias veikas yra tvirtas tiekteisine, tiek psicHologine prasmėmis.

usikalstamas ner+pestingumas susideda i* dvie"ų dalių@



!. asmuo nenumatė# kad dėl "o veikimo ar neveikimo gali atsirasti &iame kodekse

numatyti padariniai - intelektualinis kriteri"us.

. nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galė"o ir turė"o tai numatyti -valinis kriteri"us.

>ertinant nusikalstamo ner+pestingumo s%vok% galima klausti, kodėl psicHinis santykis su

pasekmių numatymu i*reik*tas neigiama 6orma ir ar taip gali b+ti

Dtsakant & *iuos klausimus b+tina žinoti, kad, skirtingai nei mano pavieniaiautoriai, esant nusikalstamam ner+pestingumui, žmogus tikrai nesupranta daromos veikospavo"ingumo. #ai logi*ka i*vada, nes negalėdamas numatyti savo veikos pavo"ingųpadarinių, "is negali suprasti ir "os pavo"ingumo. itaip tariant, nusikalstamoner+pestingumo intelektualinis kriteri"us galėtų b+ti i*reik*tas taip - asmuo nesuvokė

pavo"ingo savo veikos pobdžio# nenumatė# kad dėl "o veikimo ar neveikimo gali atsirasti

&iame kodekse numatyti padariniai.

ita vertus, pavo"ingo veikos pob+džio nesupratimas visi*kai nerei*kia, kad

asmuo nesupranta savo elgesio 6aktinės pusės. Cis supranta, kad atlieka tam tikr% poelg&, betkonkreči% situaci"% suvokia ne iki galo. #iesiog "is klaidingai vertina savo poelgio socialin5reik*m5. risiminkime, "og kalbėdami apie asmens elges& teigėme, "og "is turi b+timotyvuotas ir tikslingas. #ai rei*kia ne tik tai, kad asmuo atsakingas už tuos padarinius,kuriuos numatė ir kurių norė"o, bet, sutinkamai su dialektikos dėsniais, ir už tuos, kurie kilokaip tam tikro elgesio nenumatytas padarinys. itaip tariant, prie* kažkaip pasielgiantkiekvienas žmogus turi apgalvoti visus galimus savo elgesio padarinius. #uo pačiu reikiaakcentuoti, "og žmogus gali atsakyti tik už tuos padarinius, kuriuos "is ob"ektyviai turi irsub"ektyviai gali numatyti.

B+tent turė"imas ir galė"imas yra *ios kaltės r+*ies valinis kriteri"us. ?pareigo"ant asmen&numatyti savo pavo"ingos veikos pavo"ingus padarinius, tuo pačiu žmogus &pareigo"amassuprasti ir savo veikos pavo"ingum%.

as gi apsprendžia tai, kad asmuo 9turė"o; numatyti, kad atlikus konkreči% veik%atsiras pavo"ingi padariniai #urė"imas numatyti pavo"ingus padarinius kyla@ i* tam tikrųteisės aktų$ dėl asmens teisinės padėties$ esant bendro gyvenimo patirčiai.

#ačiau vien ob"ektyvaus pagrindo buvimas nėra pakankamas pagrindas trauktiasmen& baudžiamo"on atsakomybėn už dėl nusikalstamo ner+pestingumo 6orma padaryt%nusikalstam% veik%. >isais atve"ais turi b+ti nustatyta, kad asmuo galė"o numatyti, "og "oveika sukels pavo"ingus padarinius. Galė"imas numatyti pavo"ingus padarinius priklauso nuožmogaus individualių savybių bei situaci"os, kurio"e daroma atitinkama veika.

Dpib+dinant *ias dvi kategori"as, galima pasakyti tik tai, kad norint, "og žmogusi* esmės galėtų numatyti atitinkamus pavo"ingus padarinius, b+tina, "og situaci"a neb+tųlabai sudėtinga. I kalbant apie žmogaus individualias savybes 'pv(., :(iniai asmensduomenys, "o i*sivystymo lygis, i*silavinimas, pro6esi"a, gyvenimo patirtis ir pan.), tai "os turisuteikti galimyb5 teisingai suvokti esam% situaci"%, "% &vertinti ir padaryti pagr&stas i*vadas.>isuomet b+tina prisiminti, kad kiekvienas žmogus yra individas ir ne&vertinus visų "&



apib+dinančių savybių, negalima spr5sti klausim% apie "o baudžiam%"% atsakomyb5 užpavo"ingų padarinių sukėlim%.

?statyme ai*kiai pasakyta, kad tik 9turė"imas ir galė"imas numatyti padarinius;yra teisinis pagrindas atsirasti baudžiama"ai atsakomybei. eesant bent vieno i* b+tinųdvie"ų elementų, nėra ir atsakomybės.

Galiausiai, atkreiptinas dėmesys & tai, kad dabartiniu metu, nusikalstamaspasitikė"imas ir nusikalstamas ner+pestingumas galimi tik materialiose nusikalstamų veikųsudėtyse. #ačiau teoriniame lygmeny"e "au seniai nuspr5sta, kad nusikalstamasner+pestingumas galimas ir 6ormaliose nusikalstamų veikų sudėtyse. /* esmės *i% teorin5galimyb5 tam tikra prasme patvirtina ir kai kurios B normos. avy(džiui, B !3 straipsny"enustatyta baudžiamo"i atsakomybė už valstybės paslapties atskleidim%. ors *io nusikaltimosudėtis 6ormali, bet !4 straipsnio daly"e nustatyta, kad !4 straipsnio ! daly"e numatytaveika yra nusikaltimas ir tais atve"ais, kai "i padaryta dėl neatsargumo, vis dėl to padarius*i% veik%, neatsargios kalt5s &rodyti nepavyktų. #o priežastis - B !T straipsnio 2 dalis, kurinusikalstamo ner+pestingumo s%vok% 6ormuluo"a tik materialioms sudėtims. Šios problemos

pavy(džiu i* teismų praktikos gali b+ti re(idento R. akso byla 'asacinė byla r. 1714331884).

- $usikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas.

usikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas yra 6akultatyviniai nusikalstamosveikos sudėties sub"ektyv+s požymiai. Šie požymiai &rodinė"ami tik tuomet, kai apra*omistraipsnio normos dispo(ici"o"e. #ačiau net tuo atve"u, kai straipsnio normos dispo(ici"o"emotyvas ir tikslas neapra*yti, "ie yra labai svarb+s. Bet kokios tyčinės nusikalstamos veikosteisingas teisinis &vertinimas ne&sivai(duo"amas nenustačius nusikalstamos veikos padarymo

motyvo ir tikslo.Motyvas - tai asmens interesų ir poreikių s%lygota vidinė paskata, kuri sukelia žmogui

nor% padaryti nusikalstam% veik% arba kitaip tariant, motyvas 1 tai veikos varomo"i "ėga.Motyvas yra visose tyčinėse veikose. ita vertus, yra mokslininkų, kurie *iai nuomoneiprie*tarau"a. Cie teigia, kad esant netiesioginei tyčia motyvas neeg(istuo"a, nes kil5 pavo"ingipadariniai nėra s%lygoti motyvuotos veikos. >ertinant *i% po(ici"%, galima dr%siai teigti, kad "inepagr&sta. Qsant netiesioginei tyčiai asmuo ne tik numato pavo"ingus padarinius, bet irs%moningai leidžia "iems kilti. #ad *is asmens elgesys taip pat yra motyvuotas.

e visi galimi nusikalstamos veikos padarymo motyvai apra*omi straipsnio normos

dispo(ici"o"e. Qsmė ta, kad apra*omi tik tie, kurių buvimas sudaro konkrečios pavo"ingosveikos pagrind% 'esm5) arba turi didel5 reik*m5 lengvinant ar sunkinant kaltininkoatsakomyb5. iti motyvai, tokie kaip pavydas, ker*tas, egoi(mas, neviltis ir pan.,kvali:kavimui reik*mės neturi, todėl straipsnio normos dispo(ici"o"e neapra*omi. #ačiau &

"uos atsižvelgiama skiriant bausm5 'B 43 straipsnis).

#ikslas - tai mintyse sukonstruotas b+simo re(ultato modelis, kur& asmuo nori &gyvendintidarydamas nusikalstam% veik%.



iekvienas žmogus vienaip ar kitaip elgdamasis turi tam tikrus tikslus. >ienų žmoniųtikslai yra nusikalstami, kitų ne. >ieni asmenys turi tiksl% praturtėti darant nusikalstamasveikas, o kiti gerina savo turtin5 padėt& dirbdami.

Skirtingai nei motyvas, nusikalstamos veikos padarymo tikslas yra tik tokiosenusikalstamose veikose, kurios padaromos tik tiesiogine tyčia. Šios i*vados prieiname&vertin5 tai, kad padarius nusikalstam% veik% netiesiogine tyčiai, asmuo nenori pavo"ingųpadarinių. I "ei pavo"ingų padarinių nenorima, tai kalbos apie kok& nors tiksl% b+ti negali.

#ikslas, lygiai kaip ir motyvas, cHarakteri(uo"a psicHinius procesus vykstančius asmenss%monė"e, todėl tikslas parodo nusikalstamos veikos pavo"ingumo pob+d&, kuris turineginči"am% reik*m5 skiriant asmeniui bausm5.

Motyvas ir tikslas yra tarp sav5s glaudžiai susi"5. Cuk nusikaltimo tikslas atsirandanusikaltimo motyvo pagrindu ir kartu sudaro t% pamat% ant kurio 6ormuo"asi kaltė.

#eisinė"e literat+ro"e tikslai ir motyvai neretai klasi:kuo"ami. lasi:kaci"ų yra &vairių, betlabiausiai teisi*kai pagr&sta gali b+ti pripaž&stama *i. #ai klasi:kaci"a pagal motyvų ir tikslų

teisin& ir moralin& &vertinim%. Šiuo pagrindu motyvus ir tikslus galime klasi:kuoti & žemus irnežemus. emi motyvai ir tikslai yra tuomet, kai "ie sunkina žmogaus atsakomybės laipsn&,parodo "o ypatingai prie*i*k% nusistatym% visuomenės atžvilgiu. Šie motyvai ir tikslai yraarba kvali:kuo"antys požymiai, arba atsakomyb5 sunkinančios aplinkybės. >isi kiti motyvai irtikslai pripaž&stami ne žemais. itaip tariant, "ie yra neutral+s arba gali s%lygotiatsakomybės lengvinim%.

- Baudžiamosios atsakomybės ypatumai už nusikalstamas veikas, padarytas apsvaigus nuo alko+olio, narkotinių, psic+otropinių ar kitų psic+ik% veikian'ių medžiagų.

B girto ar apsvaigusio nuo narkotikų ir kt. medžiagų asmens padaryta veika užtraukiabaudžiam%"% atsakomyb5 lygiai taip pat kaip ir blaivaus ar neapsvaigusio. /* *ios taisyklėsi*imtis, numatyta B !<str.d.

B !<str.2d. numatytos bausmės *velninimo s%lygos, padarius veik% apsvaigus nuoalkoHolio, narkotinių, psicHotropinių ar kitų psicHik% veikiančių medžiagų.

>ertinant girtumo &tak% baudžiama"ai atsakomybei - sunku pagr&sti - kodėl taip yra.Dbe"onės sietinos su tuo, kad medicininiu kriteri"umi yra ir laikinas psicHikos sutrikimas'apsvaigimas tokių irgi yra). Dr tas laikinas psicHikos sutrikimas sukelia atitinkamas teisines

pasekmes, ar ne - "au kitas klausimas. =ėl girtumo populiariausias ai*kinimas - visi gers irdarys nusikaltimus, o antras argumentas - realus gyvenimas rodo, kad !W2 nusikaltimųpadaro i*gėr5 ar neblaiv+s. #ačiau tai tik medicininis kriteri"us, o dar turi b+ti "uridinis 'arsuvokia ir valdo - kiek reikia gerti, kad nesuvoktum savo veiksmų)

Girtumo s%voka skirtinga nei medicino"e1 nesvarbu - kiek promilių , i*ori*kai žmogus turib+ti paveiktas.

Vi(iologinio girtumo s%voka.



B !< str. Ra*oma, asmenys, padar5 > paprasto ':(iologinio) girtumo b+senos visadapripaž&stami pakaltinami ir traukiami baudžiamo"on atsakomybėn. Vi(iologinis girtumasnepa*alina BD už tokios b+senos padaryt% veik% neatsižvelgiant & girtumo laipsn& BDgrindžiama tuo, kad asmuo suprasdamas, "og dėl alkoHolio varto"imo gali stipriai apgirsti,nekontroliuoti savo veiksmų ir dėl to padaryti nusikalstam% veik% savo noru varto"aalkoHolinius gėrimus ir priveda save prie tokios b+senos, kai "o psicHika ima i*kreiptai

atspindėti tai, kas vyksta aplink ir praranda savo veiksmų kontrol5.

Vi(iologinio girtumo 6ormos yra@

!) savanori*k% girtumas$

) priverstinis girtumas.

Savanori*ko :(iologinio girtumo ar apsvaigimo metu i* esmės nenutr+ksta normaluspsicHinis kaltininko ry*ys su i*oriniu pasauliu. Qsant *iam girtumui gali b+ti psicHikospakitimų, tačiau "ie neatima galimybės suvokti savo veiksmų esm5 bei "uos valdyti 1 tokieasmenys yra pakaltinami.

B !< str. d. asmuo, kuris nusikaltim% padarė b+damas prie* "o vali% nugirdytas arapsvaigintas ir dėl to ne visi*kai sugebė"o suvokti pavo"ingo nusikalstamos veikos pob+džioarba valdyti savo veiksmų, baudžiamas *velniau arba atleidžiamas nuo baudžiamosiosatsakomybės. B? numato privalomas s%lygas@ !) asmuo turi b+ti nugirdytas prie* savovali%$ ) asmuo, b+damas girtas, turi nevisi*kai suvokti savo darom% veik%.

atologinis girtumas laikomas antra stipraus apsvaigimo alkoHoliu 6orma. atologinisgirtumas 1 tai staiga atsirad5s dėl alkoHolio varto"imo trumpalaikis psicHikos sutrikimas. Cisgali atsirasti ir psicHi*kai sveikiems žmonėms veikiant ekstremaliems veiksniams - didelisnuovargis, :(inis, psicHinis i*sekimas, badas, ilgalaikė nemiga, stresas. =ėl patologinio

girtumo pažeidžiami suvokimo procesai. mogus praranda normalų s%lyti su i*oriniupasauliu. atologinio girtumo b+sena sukelia &vairių Haliucinaci"ų, dėl to asmuo gali padaryti&statymo draudžiam% veik%. atologinis girtumas trunka neilgai. mogus paprastai užmiegair pabud5s nieko neprisimena. atologinio girtumo diagnostika ir eksperti(ė gana sudėtinga.mogus,. adar5s veik% patologinio girtumo b+senos pripaž&stamas nepakaltinamu. Conepakaltinamumas medicinos poži+riu nulemiamas 9itokios patologinės b+senos buvimuU.

#oks asmuo baudžiamo"on atsakomybėn netraukiamas.

Vi(iologinio ir patologinio girtumų atribo"imas.

B+tina i*skirti@

!) savanori*k% ir priverstin& girtum% ar apsvaigim%$

) :(iologin& ir patologin& girtum% ar apsvaigim%.

/r savanori*kas, ir priverstinis patologinis girtumas ar apsvaigimas sukelia +min5trumpalaik5 psicHo(5, kuri yra medicininis nepakaltinamumo kriteri"us. atologinis girtumasar apsvaigimas prasideda staiga, žmogų apima pyktis, baimė, Haliucinaci"os$ asmuoi*kreiptai suvokia tikrov5, todėl negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir "uos valdyti.



#okie asmenys dažniausiai pripaž&stami nepakaltinamais. Savanori*ko :(iologinio girtumo arapsvaigimo metu i* esmės nenutr+ksta normalus psicHinis kaltininko ry*ys su i*oriniupasauliu. Qsant *iam girtumui gali b+ti psicHikos pakitimų, tačiau "ie neatima galimybėssuvokti savo veiksmų esm5 bei "uos valdyti 1 tokie asmenys yra pakaltinami.

#eisinė reik*mė@

!) girtum% ar apsvaigim% galima numatyti kaip specialio"o nusikaltimo sub"ekto požym&$

) vertinamas kaip atsakomyb5 sunkinanti aplinkybė.

+. Bendrininka%imo samprata (atsakymas susideda iš tokių potemių ):

A Bendrininka'imo samprata ir rūšys.

Bendrininkavimas yra kelių nusikalstam% veik% darančių asmenų ry*ys, atitinkantis &statymenustatytus bendrininkavimo požymius. Bendrininkavimo požymiai &vardyti B 3 straipsnio !daly"e.

• kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstam% veik%.

• >eikos bendrumas

-elių asmenų "eikos bendrumas gali +gauti šias ormas:

1) kiek"ienas bendrininkas iki galo padaro nusikalstam& "eik&$

2) kiek"ienas iš bendrininkų padaro dal+ nusikalstamos "eikos objekty"iųjų požymių arba "ieni padaro "isus požymius$ kiti A dal+$

6) B- speialiojoje dalyje +statyme numatytus objekty"iuosius "eikos požymius +gy"endina tik "ienas ar keli bendrininkai$ o kitinusikaltimo sudėties požymių ne+gy"endina$ taigi nusikaltimo lyg ir nepadaro!

#yčia

ty,ios aspek tas@ kiek"ienas kaltininkas su "okia$ kad daro nusikalstam& "eik& ne "ienas$ o bendrai su kitais asmenimis tam tikru būdu prie jos prisidėdamas

bendrininkavimo intelektualų"& tyčios turin& sudaro *ie momentai@

1kiekvieno bendrininko suvokimas kad "is dalyvau"a bendrai daromame nusikaltime irpadeda vienas kitam

1bendrininkų suvokimas vykdyto"o ketinimų bei siekiamo re(ultato nusikalstamo pob+džio$

1supratimas, kad savo veiksmais vykdyto"ui sudaro b+tinas s%lygas padaryti nusikaltim%.

Bendrininkavimo valin& tyčios turin& sudaro@



1bendrininko noras veikti kartu su kitais bendrais ir siekimas su"ungti savo nusikalstamaspastangas su kitų veika$

1bendro nusikalstamo re(ultato siekimas arba s%moningas leidimas tokiam re(ultatuiatsirasti.

keli asmen susitarimas

esant susitarimo geriausiu atve"u galima kelti atskirų asmenų prisidė"imo prie padarytosnusikalstamos veikos, bet ne bendrininkavimo klausim%i1esant susitarimo negalimas keliųasmenų >eikos bendrumas

Susitarimas gali b+ti ir gana i*samus, ir visi*kai primityvus

Bendrininkavimas galimas ir nesant ai*kaus tarpusavio susitarimo bendrai veikai padaryti.Svarbus bendrininkų supratimas, žino"imas,, kad ne pavieniui, o bendrai su kitais siekiamabendro tikslo

-emiamą reik!m turi tik susitarimo laikas ir jo turinys

Susitarimui b+dingas turinys, i* kurio i*plaukia kaltininkų tyčia

uo susitarimo turinio priklauso kiekvieno bendrininko atsakomybė

asmenys, dalyvau"antys darant nusikaltim%, gali vadovautis skirtingais motyvais irpaskatomis

Bendrininkų padarytų veiksmų kvali:kaci"a dar reik*mingiau gali skirtis nusikaltimųseksualinei laisvei bylose. avy(džiui, du asmenys susitaria panaudoti prievart% ir i*žagintimergin%. >ienas i* "ų vartodamas :(in& smurt% lyti*kai santykiau"a, o kitas vėliau kitokiu

b+du tenkina lytin5 aistr%

Bendrininkavimas yra kelių nusikalstam% veik% darančių asmenų ry*ys, atitinkantis &statymenustatytus bendrininkavimo požymius. Bendrininkavimo požymiai &vardyti B 3 straipsnio !daly"e. tyčinis bendras dvie"ų ar daugiau tarpusavy"e susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių!T arba tam tikrais atve"ais !3 m asmenų dalyvavimas darant nusikalstam% veik%

Bendrininkavimo požymiai, kaip ir nusikalstamos veikos sudėties požymiai, skirstomi & ob"ektyviuosiusir sub"ektyviuosius. #aigi "ei darant nusikalstam% veik% dalyvau"a bent du asmenys, reikia &rodyti kiekvienoasmens padarytos veikos santyk& ne tik su &statyme numatytos nusikaltimo sudėties, bet ir su

bendrininkavimo požymiais.

Jbjekty"iaisiais bendrininka"imo požymiais apibūdinamas kelių asmenų padarytos "eikos bendrumas! ?statyme i*skiriami du ob"ektyvie"i bendrininkavimo požymiai@ !) dvie"ų ar daugiau asmenų dalyvavi1

mas darant nusikalstam% veik%, ) kelių asmenų veikos bendrumas.

sub"ektyvie"i bendrininkavimo požymiai. %rie subjekty"iųjų bendrininka"imo požymių priskiriamas susitarimas darytinusikaltim& ir ty,ia bendrininkauti!

- Bendrininkavimo formos.



Bendrininkavimo 6ormos@

1bendrininkų grupė

1susitarusių asmenų grupė

1nusikalstamas susivieni"imas '4 str.)BK 25 straipsnis. Bendrininkavimo formos

!. Bendrininkavimo 6ormos yra bendrininkų grupė, organi(uota grupė, nusikalstamassusivieni"imas.

. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurio"e nusikalstamos veikos stadi"o"e du ardaugiau asmenų susitaria nusikalstam% veik% daryti, t5sti ar užbaigti.

6! Jrgani0uota grupė yra tada$ kai bet kurioje nusikalstamos "eikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitariadaryti kelis nusikaltimus arba "ien& sunkų ar labai sunkų nusikaltim& ir kiek"ienas grupės narys$ darydamas

nusikaltim&$ atlieka tam tikr& užduot+ ar turi skirting& "aidmen+!3. usikalstamas susivieni"imas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai -vienam arkeliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivieni"a trys ar daugiauasmenų, kuriuos sie"a pastov+s tarpusavio ry*iai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.usikalstamam susivieni"imui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organi(aci"a.

Bendrininkavimo r+*ys@

a) paprastasis bendr. 'bendras kaltumas) Šiuo atve"u visi bendrininkai tiesiogiai,betarpi*kai dalyvau"a vykdydami bendro nusikaltimo sudėties ob" pus5 'vis% ar atskir%dal&)

b) sudėtingasis bendr. Šiuo atve"u bendrininkai atlieka skirtingus veiksmus.

- Bendrininkų rūšys.

Bendrininkų rūšys +"ardijamos B- 28 straipsnyje

>ykdyto"as yra pagrindinis bendrininkas. agrindinis "is yra tuo poži+riu, kad tik vykdyto"asyra tas asmuo, kuris padaro nusikalstam% veik%, savo veika pažeidžia B specialio"o"e daly"enustatyt% draudim%, tiesiogiai &gyvendina nusikalstamos veikos sudėt&

esant vykdyto"o neb+tų pažeistas B specialio"o"e daly"e nustatytas draudimas veikti ar

neveikti. esant vykdyto"o veiksmų sunku b+tų &rodyti bendrininkavim% ir trauktiatsakomybėn kitus susitarusius daryti nusikaltim% asmenis

Cei nusikalstamos veikos sudėt& bendrai &gyvendino keli asmenys, kiekvienas i* "ųpripaž&stamas vykdyto"u ir vadinamas bendravykdyto"u

Hykdytoju pripaž+stamas asmuo atlikes vis% ar bent dal& &statyme numatytos nusikalstamos veikos



/*žaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdyto"u pripaž&stamas asmuo, kuris darydamasnusikaltim% vartojo :(in& smurt%, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentė"usia"amgalimyb5 prie*intis ir lyti*kai santykiavo su nukentė"usiuo"u arba tenkino su "uo lytin5 aistr%.

>ykdyto"u pripaž&stamas toks asmuo, kuris daryti nusikalstam% veik% pasikviečianepakaltinamus arba *io kodekso !2 straipsny"e nustatyto amžiaus nesulaukusius asmenis,arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti, t. y. "ų rankomis padaro nusikalstam%

veik% pats atlikdamas organi(atoriaus, kurstyto"o ar padė"ė"o vaidmen&. #okia situaija"adinama tarpiniu nusikalstamos "eikos "ykdymu!

>ykdyto"as. #ai asmuo betarpi*kai padar5s nusikaltim% '3 str.) ereta situaci"a kai kelivykdyto"ai dalimis &vykdo bendr% nv. >ykdyto"as reali(uo"a visų bendrininkų nusikalstamusketinimus. Cei nėra vykdyto"o, ne&manomas bendrininkavimas. /* vykdyto"o veiksmųsprendžiama apie nusikaltimo baigtumo laipsn&. Cei vykdyto"o nv susto"o pasirengimo arpasikėsinimo stadi"o"e, tai laikoma, kad kiti bendrininkai baigė savo veik% atitinkamosestadi"ose.

-ai keli asmenys "eikia kartu$ turėdami ty,i& nužudyti ir patys tiesiogiai daly"auja atimant gy"yb4 nukentėjusiajam$ tai jie "isi yranužudymo "ykdytojai (bendra"ykdytojai)! Be to$ nėra būtina$ kad kiek"ienas iš tokių "ykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus$ pakanka$ kad tai padarytų bent "ienas iš jų! -itų "ykdytojų daly"a"imas gali pasireikšti ne tik sutrikdant s"eikat&$ bet ir atimantnukentėjusiajam galimyb4 priešintis (surišant j+$ laikant už rankų ir pan!) kėsinimosi + jo gy"yb4 metu U!!!V smurt& prieš nukentėjus+j+ naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų "isumos$ tai pagal B- 12G straipsn+ kaip nužudymo "ykdytojai atsako "isikūno sužalojimus padar4 asmenys

>ykdyto"o ir padė"ė"o atribo"imo problemų neretai kyla ir vagysčių bei plė*imo bylose.eliems asmenims dalyvau"ant darant plė*im% kai kurių asmenų vaidmuo b+na ganapasyvus. Cie mato, kaip "ų draugai grasina, grobia turt%, o patys visa tai suvokdami irpritardami stovi *alia.

adė"ė"as. Dsmuo padedantis padaryti nusikaltim% duodamas patarimus, nurodymus,teikdamas priemonių, *alindamas kli+tis, i* anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėl&,nusikaltimo padarymo &rankius ir priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus, &gytusnusikalstamu b+du. adė"ė"as prie kitų bendrininkų veiklos prisideda tada, kai pastariesiems

"au yra susi6ormav5s ketinimas padaryti atitinkam% nv. #uo padė"ė"as tik sustiprina "ausu6ormuot%1kurstyto"o ar pačių bendrininkų1 pasiryžim% n veikai bei palengvina nvpadarym%, slėpim%. adė"imas gali b+ti intelektualus ar :(inis. =uodamas patarimus,nurodymus, i* anksto žadėdamas slėpti nusikaltim% padė"ė"as suteikia intelektuali% pagalb%,kitais B nurodytais atve"ais1 :(in5 pagalb%. agalba visada teikiama konkrečiambendrininkui ar visiems bendrininkams adė"ė"as imasi atitinkamos iniciatyvos, t.y. atliekaaktyvius veiksmus. galima padė"imas ir neveikimu, tačiau tik tuo atve"u kai padė"ė"as,turė"5s speciali% teisin5 pareig% trukdyti, neleisti nusikalstamiems bendrininkų veiksmasatsirasti, s%moningai "os nevykdo. adė"ė"o pagalba visada nukreipta & konkrečios nvpadarym% ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. taip padė"ė"o veiksmaiprisideda prie bendros veiklos priežastinio ry*io su nusikalstamomis pasekmėmis.

9smuo gali būti pripaž+stamas seksualinio prie"arta"imo padėjėju tik jeigu neatlieka "eiksmų$ numatytų B- 1MC straipsniodispo0iijoje$ ta,iau atlieka "eiksmus$ aprašytus B- 28 straipsnio D dalyje$ ir taip paleng"ina "ykdytojams +gy"endinti nusikalstamos"eikos sudėt+



#ėra būtina$ kad kiek"ienas iš nužudymo "ykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus! %akanka$ kad tai padarytų bent "ienas iš jų! einukentėjusysis miršta nuo "isų sužalojimų$ ty,inis nužudymas inkriminuojamas "isiems mušant nukentėjus+j+ daly"a"usiemsasmenims! Ta,iau tokiu at"eju s"arbu$ kad būtų bendrininkų ty,ia nužudyti!

Irgani(atorius. Cis su"ungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistem%,organi(uotum% bendro"e nusikalstamo"e veiko"e. #ai bendro nusikaltimo vadovas.Irgani(atoriaus veikla ne tik labai reik*minga bet ir gana &vairi ir visada aktyvi. Cis

vadovau"a nusikaltimo pasiruo*imui @ lenkia verbuo"a asmenis dalyvauti nusikaltime, "uossuvieni"a, kuria nv planus, numato "ų &vykdymo b+dus, priemones, paskirsto vaidmenisbendrininkams, nustato tarpusavio ry*ius. Cis tame pačiame nusikaltime gali atlikti irvykdyto"o veiksmus. Irgani(atorius1 pavo"ingiausias. tam tikrais atve"ais vien patiorgani(acinė veikla yra baigtas nusikaltimas pav. nusikalstamo susivieni"imo k+rimas.

urstyto"as. tai nusikaltimo iniciatorius, nes sukelia kitiems asmenims pasiryžim%, nor%siekti padaryti atitinkam% nv. urstymo b+dai@ &tikinė"imai, pra*ymai, pažadai, papirkimas,grasinimai, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia, autoritetu ir kt. urstyti net ir užmaskuota6orma galima tik aktyviais veiksmais. "ei nusikaltim% daryti sukurstomas to nesuvokiantisasmuo@nepakaltinamas, nesulauk5s atitinkamo amžiaus, apgautas, psicHine, :(ine prievartapriverstas, užHipnoti(uotas, tai kurstyto"as atsako kaip netiesioginis vykdyto"as. urstymasvisada turi b+ti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkretų nusikaltim%. tam tikrai atve"aikurstyto"i*ki veiksmai, &vertinus "ų didel& pavo"ų, laikomi baigtu nusikaltimu, pav. vie*iraginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitet%, karo kurstymas, lenkimasvartoti narkotines priemones.

urstyto"o veika yra sukėlimas kitam asmeniui 1 b+simam vykdyto"ui 1 noro ir padė"imasapsispr5sti daryti nusikaltim%. urstyti galima tik veikiant. Dsmuo pripaž&stamas kurstyto"u irtraukiamas baudžiamo"on atsakomybėn dėl vykdyto"o padarytos veikos tik "ei "o veiksmamsb+dingi visi ob"ektyvie"i ir sub"ektyvie"i bendrininkavimo požymiai.

urstyto"o veika yra žodžiai ar ra*tu para*ytas tekstas, kuriais kitas asmuo pra*omas, &kalbinė"amasdaryti nusikaltim%, apie kur& "is anksčiau negalvo"o ar nesiryžo "o daryti. urstym% gali lydėti grasinimaiir net :(inis smurtas. Grasinimas ir smurtas nepa*alina vykdyto"o atsakomybės, nebent nustatomosb+tino"o reikalingumo s%lygos. Sub"ektyvie"i kurstymo požymiai yra kurstyto"o suvokimas, kad "is lenkiaasmen& nusikalstamai veikai, supratimas, "og "o žodžiai ar lai*kas yra lemiami vykdyto"uiapsisprendžiant, ir noras, kad kitas asmuo padarytų nusikalstam% veik%. Savo ruožtu kitas asmuosuvokia, priima ir sutinka &gyvendinti kurstyto"o mintis. >ykdyto"o sutikimas daryti nusikaltim% yrabendrininkų susitarimas.

- Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė.

Bendrininkavimas yra bendra, "ungtinė kelių asmenų nusikalstama veikla, todėlkonstatavus bendrininkavim% visi bendrininkai neatsižvelgiant & konkretų indėl& atsako pagalt% pat& baudžiam%"& &statym% už visas veikas ir visus padarinius, kuriuos "ie padarė ir kuriuosapėmė "ų tyčia. Ceigu nėra atskirų asmenų veikų ir kilusių padarinių priežastinio ry*io, nėranei bendrininkavimo, nei bendros atsakomybės



- )risidėjimas prie nusika+stamos 'eikos ir jo 6ormos.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir B- nuostatose numatoma$ kad kelių asmenų daly"a"imas darant nusikalstam& "eik& gali būti "ertiAnamas d"ejopai: kaip bendrininka"imas darant nusikalstam& "eik& ir kaip prisidėjimas prie nusikalstamos "eikos!

Bendrininkavimas ir prisidė"imas yra skirtingi baudžiamosios teisės institutai.

risidė"imas@ darant nusikaltim% kiekvieno kaltininko padarytos veikos vertinamosindividualiai, kiekvienas atsako už tuos veiksmus ar neveikim%, kuriuos padarė asmeni*kai.

=ažnai asmuo savo tyčine veikla priartė"a ir prisideda prie kitų asmenų rengiamo ar "audaromo nusikaltimo "ame nedalyvaudamas. taip &vyksta kai asmuo slepia "au padaryt%nusikaltim%, neprane*a apie tikrai žinom% nv arba netrukdo "ai, nors turi teisin5 pareig%elgtis visi*kai prie*ingai. Sub"ekto nors ir prisidė"usio prie nusikaltimo veika nėra susi"usipriežastiniu ry*iu su kitų asmenų daromu ar padarytu nusikaltimu ir "o pasekmėmis. #okssub"ektas nėra kaltas už pasekmes, atsiradusias ne dėl "o, bet dėl kitų asmenų nv, ir todėlnėra "ų bendrininkas. avo"ingiausios ir todėl baustinos baudžiam%"a tvarka slėpimo 6ormos@i* anksto nepažadėtas nusikaltėlio slėpimas1 tai vykdyto"o ar kurio nors bendrininko,

padariusio labai sunkius nusikaltimus kaip tyčinis nužudymas, i*žaginimas sunkinančiomisaplinkybėmis, nusikalstamo susivieni"imo organi(avimas, slėpimas. usikaltėl& slepiantisasmuo turi žinoti ne tik tai kad slepia nusikaltėl5, bet ir suvokti nusikaltėlio padarytonusikaltimo esm5. "ei nusikaltėl& pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi slepiapareig+nas, tai "o veika vertintina kaip nusikaltimų sutaptis@ piktnaudžiavimas tarnyba,slepiant nusikaltim% padarius& asmen&. Cei asmuo slėpė savo *eimos nar& arba artim%giminait&, padarius& labai sunkų nusikaltim%, baudž atsakomybėn "is negali b+ti traukiamas.usikaltimas gali b+ti slepiamas sunaikinant nusikaltimo padarymo &rankius ir priemones arkeičiant "ų i*vai(d%, "uos paslepiant. usikaltėliams taip pat gali b+ti padedama slėptinusikaltimo pėdsakus, t.y. naikinti, keisti bet kuriuos nusikaltimo pėdsakus, paliktus

nusikaltimo padarymo &rankių ar priemonių. risidėti prie nusikaltimo ir padėtinusikaltėliams galima ir saugant nusikalstamu b+du &gytus daiktus. Cei *ie daiktai perkamivartoti naudoti ar kitiems tikslams, bet tuo nesiekiama sutrukdyti nusikaltimo tyrimui,nusikaltimo slėpimo sudėties kaltininko veiko"e nėra.

Sub"ektyvia"ai nusikaltimo slėpimo pusei b+dinga tiesioginė tyčia, kurios turin& sudaro@

1slepiamo nusikaltimo pob+džio suvokimas$

1supratimas, kad atliekami veiksmai už kuriuos i*kyla baudž. atsakomybė$

1siekimas tokia savo veika apsunkinti nusikaltimo ir "& padariusių asmenų i*ai*kinim% bei

"ų nubaudim%.

usikaltimo slėpimo motyvai veikos kvali:kavimui reik*mės neturi.

eprane*imas apie tikrai žinom% rengiam% arba padaryt% nusikaltim% bus kai sub"ektuiapie nusikalstam% kitų asmenų veikl% turi b+ti tikrai žinoma. Be to sub"ektui turi b+tisuvokiamas ir *io nusikaltimo pob+dis, t.y. "is turi suprasti, kad tai labai sunkus ir pavo"ingasvisuomenei nusikaltimas. taip pat sub"ektas turi b+ti &sitikin5s, kad apie *& nusikaltim%valstybiniams organams, pareig+nams, privalantiems imtis atitinkamų priemonių, yra





patarimai ar nurodymai$ tai tokiu at"eju pakaktų bendrininkams arba teisėsaugos instituijoms praneštiapie sa"o sprendim& toliau sa"4s bendrininkų nelaikyti$ nes atitinkamo patarimo ar nurodymo atgalnesugr&žinsi! Tuo tarpu jeigu kalba eina apie atitinkamo pažado da"im& arba apie +rankių ar priemoniųsuteikim&$ tai "ien pasakymo$ kad atsisakau kartu toliau daly"auti darant nusikalstam& "eik& nepakaks!Būtina atsiimti duot& pažad& arba suteiktus +rankius ar priemones! #eabejotina$ kad jei tokio "eiksmo padaryti nepa"yksta dėl nenugalimų priežas,ių (p"0!$ bendrininkai teigia$ kad atitinkamus +rankius

parda"ė ar pametė)$ tai pakaks "ien tokių pastangų deklaraijos$ t!y! "eiksmo$ kuris reikš$ jog padėjėjassa"4s daugiau nepriskiria atitinkamos nusikalstamos "eikos bendrininkų tarpui!

Savanori*kas padė"ė"o atsisakymas gali pasireik*ti@

1 nepadarymu tų veiksmų, kuriuos "is kaip padė"ė"as privalė"o atlikti ir be kurių tolimesnėkitų bendrininkų veika b+tų ne&manoma arba labai sunkiai t5siama$

1 aktyvia veikla, kuria siekiama pa*alinti savo indėl&, savo pagalb% ir užkirsti keli%galimoms pasekmėms, kurioms s%lygas atsirasti ruo*ė ir "is.

Cei organi(atoriui ar kurstyto"ui savanori*kai atsisakiusiam nepasisekė nutraukti kitų

bendrininkų veikos, "ei padė"ė"ui nepavyko atsisakyti teikti savo pagalb%, "iems baudžatsakomybės pagrindai už bendrininkavim% nei*nyksta, tačiau bandymas atsisakyti tolesnėsnv turėtų b+ti vertinamas kaip aplinkybė, *velninanti atsakomyb5.

. Bausmės są%oka (atsakymas susideda iš tokių potemių ):

- Bausmės s%voka, požymiai ir tikslai.

Bausmė - valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuo"u nuosprendžiu asmeniui,padariusiam nusikaltim% ar baudž. nusižengim%, apribo"anti nuteisto"o teises ir laisves. Bausmės esm5 sudaro

nusikalstam% veik% padariusio asmens nubaudimas, o "os turin& - tam tikrų teisių ar laisvių apribo"imai irspecialios pareigos.

Bausmė yra viena, tačiau ne vienintelė baudž. atsakomybės reali(avimo priemonė. Baudž. atsakom. gali b+tireali(uo"ama ir atleidus asmen& nuo baudž. ats.arba bausmės bei paskyrus "am &statyme numatytas baudž. arauklė"amo"o poveikio priemones.

Bausmė pasižymi speci:niais požymiais, kurie i*skiria "% i* kitų valstybės prievartos priemonių -administracinių nuobaudų, procesinių prievartos priemonių 'suėmimo, baudos, priverčiamų"ų auklė"imo armedicininio pob+džio priemonių). Svarbiausi požymiai@

!) Bausmė gali b+ti skiriama tik už nusikaltimo padarym%. riminalinė bausmė yra tokia poveikio priemonė,kuri numatyta B.

) Bausmė yra prievartos priemonė. #ai rei*kia, kad nepriklausomai nuo kaltininko valios ar noro *i bausmėyra &gyvendinama. Cei kaltininkas nesutinka, valstybė savo prievartos aparato pagalba vis tiek "% &gyvendina.

2) Bausmė pasižymi o:cialumu ir vie*umu.

I:cialumas - valstybės poži+ris & kaltinink% už tai, k% "is padarė - ne vien pasmerkimo aktas, bet ir t.t.atlygis.

>ie*umas - bausmė visada skelbiama vie*ai 'B - net ir uždarame posėdy"e skelbiama vie*ai).

3) Bausmė gali b+ti paskirta tik apkaltinamuo"u teismo nuosprendžiu.



1 bausm5 paskiria tik teismas$

1 tik teismas gali atleisti asmen& nuo bausmės 'nepainioti su atleidimu nuo bausmės atlikimo, kur nuo pačiosbausmės neatleidžiama - Seimo priimti amnesti"os aktai, re(idento teisė suteikti malon5).

#eismas skiria bausm5 tik apkaltinamuo"u teismo nuosprendžiu '"oks kitas dokumentas). Qsmė - pirminisbausmės paskyrimas - b+tinas nuosprendis.

4)Bausmė skiriama tik nusikaltim% padariusiam asmeniui. /*lygos@ bauda, pataisos darbai, turtinės bausmės.

T) Bausmės turin& visada sudaro teisių ar laisvių apribo"imas ar pareigų nustatymas. #eismo paskirtosbausmės atlikimas užtraukia nuteista"am teisines pasekmes - teistum%. Savo visas teises asmuo atgauna tikteistumui i*nykus arba "& panaikinus 'B <7str.)

iekviena bausmė be minėtų ob"ektyvių požymių pasižymi ir sub"ektyviais požymiais, i* kurių svarbiausias - "os e6ektyvumas.

Bausmės e6ektyvumo reikalavimas - i*vestinis dalykas - leidžia &vertinti kiek veiksminga bausmė.

Bausmės e6ektyvumas - bausmės tikslo pasiekimas minimaliausiomis represinėmis ir materialinėmiss%naudomis.

eli kriteri"ai vertinant bausmės e6ektyvum%@

• Recidyvinis nusikalstamumas

• usikalstamumo dinamika ir strukt+ra$

• Bausmių skyrimo praktika$

• Materialinės ir :nansinės i*laidos ir kt.

Bausmės paskirtis:1) sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo;

2) nubausti nusikaltim& padarius+ asmen+;6) atimti ar apriboti nuteistam asm! galimyb4 daryti naujus nusikaltimus;8) pa"eikti bausm4 atlikusius asmenis$ kad laikytųsi +statymų ir "ėl nenusikalstų;M) užtikrinti teisingumo prinipo +gy"endinim&!

- Bausmių sistema.

Bausmių sistema ' tai baudžiamajame +statyme tam tikra t"arka išdėstytas$ išsamus ir teismams pri"alomas bausmių s&rašas! Bausmės iš"ardijamos nuosekliai pagal jų griežtum&$ šis nuoseklumas turi reikšm4 teismui kai jisskiria nuteistajam asmeniui galutin4 bausm4 už kelis nusikaltimus! Bausmių s&rašas yra išsamus ir teismas turi teis4 skirti tik tas bausmes kurios nurodytos B-!

Hisos bausmės iš"ardijamos nuosekliai pagal jų griežtum& pradedant š"elniausia ir baigiant griež,iausia ! .isnuoseklumas turi daug reikšmės teismui$ kai jis skiria nuteistajam galutin4 bausm4 už kelis nusikaltimus ir taisat"ejais$ kai teismas pripaž+sta$ kad reikia suš"elninti bausm4! Toks bausmių konstra"imo prinipas parodo ir "alstybės baudžiamosios politikos kryptingum& bei siek+ +gy"endinti baudž! teisės ekonomiškumo prinip& taikantoptimalias ir proporingas bausmes! .iuo bausmių sistemos konstra"imo prinipu "ado"aujamasi ir nustatantkonkre,ias bausmes B- spe! dalies straipsnių sankijose!Bausmių rūšys (i0iniams pilname,iams asmenims):

už nusikaltim&:P "iešųjų teisių atėmimas B- 88str!P teisės dirbti tam tikr& darb& ar užsiimti tam tikra "eikla atėmimas B- 8Mstr!P "iešieji darbai B- 8Dstr!



P bauda B- 8Fstr!P lais"ės apribojimas B- 8Estr!P areštas B- 8Gstr!P terminuotas lais"ės atėmimas B- MCstr!P lais"ės atėmimas iki gy"os gal"os B- M1str!už nusižengim&:P "iešųjų teisių atėmimas

P teisės dirbti tam tikr& darb& arba užsiimti tam tikra "eikla atėmimasP "iešieji darbaiP baudaP lais"ės apribojimasP areštas

9smeniui už "ien& nusikaltim& gali būti skiriama tik "iena bausmė$ išskyrus B- D6 ir D8 str! nustatytusat"ejus! B- 82str! 6d!$8d!

-artu asmeniui kartu su bausme$ remiantis B- DF$ DE$ F2str! gali būti paskirtos baudžiamojo po"eikio priemonės ' uždraudimas naudotis speialia teise ir (ar) turto koniskaija! B- 82str!Dd!

Bausmių rūšys juridiniams asmenims:P bauda B- 8Fstr! 8d!P juridinio asmens "eiklos apribojimas B- M2str!

P juridinio asmens lik"ida"imas B- M6str!!9! gali būti skiriama tik "iena iš šių bausmių! B- 86str!6d!Kreta bausmių$ galimų taikyti i0iniam pilname,iui asmeniui esant tam tikroms s&lygoms galima taikyti baudžiamojo po"eikio priemonės:P spe! teisės atėmimas$ B- DEstr!P žalos atlyginimas ar pašalinimas$ B- DGstr!P nemokami darbai B- FCstr!P +moka + nukentėjusių nuo nusikaltimų ond& B- F1str!P turto koniska"imas! B- F2str!

- Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Bausmės skyrimas ' tai toks proesas$ kai teismas parenka konkre,i& baudžiamajame +statyme numatyt& prie"artos priemon4 asmeniui pripažintam kaltu nusikaltimo padarymu! Teoriškai galima išskirti d"i pagrindines nuostatas:1) bausmė už "isus nusikaltimus beatodairiškai turi priklausyti nuo nusikalstamos "eikos! i turi būti aiški$ +statymonustatyta ir tiesiogiai išplaukianti iš aplinkybių$ susijusių su konkre,iu nusikaltimu;2) kiek"ienas nusikaltimas yra unikalus tiek dėl sa"o "eikos$ tiek dėl kaltininko asmenybės$ todėl bausmė turiatspindėti "isus indi"idualius bruožus!Bendrieji bausmių skyrimo pradmenys atspindi nuostat&$ kad teisinga tokia bausmė$ kuri yra griežtaiindi"iduali0uota atsiž"elgiant + padaryto nusikaltimo pobūd+ ir pa"ojingum& bei kaltininko asmenyb4!%agrindiniai bausmių skyrimo kriterijai:1! bausmė skiriama pagal +statymo straipsnio$ numatan,io atsakomyb4 už padaryt& nusikaltim&$ nustatytasribas!Įstatymas pirmiausiai reikalauja$ kad nusikaltimas būtų tinkamai klasiikuotas! Tad teismas pirmiausiai pri"alo

pagal nusikaltimo požymius juridiškai +"ertinti"eik&$ nurodyti atitinkam& baudžiam&j& teisin4 norm&!2! skiriant bausm4 tiksliai laikomasi B- bendrosios dalies nuostatų!Bausmės paskyrimas tik pagal /peialios dalies sankij& gali būti neteisingas$ jei nesilaikoma taisyklių užiksuotų Bendrojoje B- dalyje!6! teisėjas "ado"aujasi teisine s&mone!Teisinė s&monė susideda iš teisinės idealogijos(teisinių žinių$ politinių teisinių idėjų$ mokslinių s&"okų) ir teisinės psiIologijos(jausmų$ nuotaikų$ atsiradusių taikant baudžiamuosius +statymus)8! teismui būtina atsiž"elgti + B- M8 str! #urodytas aplinkybes;A padarytos nusikalstamos "eikos pa"ojingumo laipsn+;A kaltės orm& ir rūš+;



A padarytos nusikalstamos "eikos moty"us ir tikslus;A nusikalstamos "eikos stadij&;A kaltininko asmenyb4;A asmens kaip bendrininko daly"a"imo darant nusikalstam& "eik& orm& ir rūš+;A atsakomyb4 leng"inan,ias bei sunkinan,ias aplinkybes!9plinkybės$ + kuriais teismai atsiž"elgia$ skirdami bausm4!Taisyklės$ kuriomis teismas turi "ado"autis skirdamas bausm4$ numatytos B- M8 str!

Teismai "ado"aujasi pagrindiniais bausmių skyrimo kriterijais ir taisyklėmis:1) Bausmė skiriama pagal +statymo straipsnio$ numatan,io atsakomyb4 už apdaryt& nusikaltim&$ nustatytas ribas;todėl pirmiausia jis pri"alo pagal nustatytus objekty"iuosius ir subjekty"iuosius nusikaltimo sudėties požymius juridiškai +"ertinti "eik&$ nurodyti atitinkam& baudžiam&j& teisin4 norm&$ kurioje yra numatyti šie požymiai!/kirdamas bausm4 teismas "ado"aujasi d"iejų rūšių baudžiamosios teisės normomis: speialiosios ir bendrosiosdalies (detali0uoja sankijos taikym&W);2) Teismas skiria bausm4 pagal šio kodekso speialiosios dalies straipsnio$ numatan,io atsakomyb4 už padaryt& nusikalstam& "eik&$ sankij& laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų!/kiriant bausm4 tiksliai laikomasi Bendrosios dalies nuostatų; teismas turi paskirti toki& bausm4$ kuri sulaikytų asmenis nuo nusikaltimų darymo$ t!y! paskirtoji bausmė turi atitikti bendros nusikaltimų pre"enijos unkij&!6) Teismui indi"iduali0uojant bausm4 būtina atsiž"elgti:A padaryto nusikaltimo pobūd+ ir jo pa"ojingumo laipsn+;

A kaltės orm& ir rūš+ A padarytos nusikalstamos "eikos moty"us ir tikslusA kaltininko asmenyb4 A asmens kaip bendrininko daly"a"imo darant nusikalstam& "eik& orm& ir rūš+ A atsakomyb4 leng"inan,ias ir sunkinan,ias aplinkybes!A bylos aplinkybes (leng"inan,ias ir sunkinan,ias atsakomyb4)eigu straipsnio sankijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo prinipui$ teismas$"ado"audamasis bausmės paskirtimi$ gali moty"uotai paskirti š"elnesn4 bausm4!-ad bausmė būtų paskirta teisingai siūloma atsiž"elgti ir + nusikaltėlių asmenybės tipus:1) 9tsitiktinis tipas A asmenys pirm&kart padar4 nesunkų nusikaltim& ir praeityje Iarakteri0uoti teigiamai;2) /ituainis tipas ' asm! pirmakart padar4 sunkų nusikaltim& susiklos,ius nepalankiai gy"enimo situaijai$ ta,iauIarakteri0uojami teigiamai;

6) #epasto"us tipas A asmenys padar4 nusikaltim& pirm& kart&$ bet ankstesnis jų elgesys "ertinamas kaip amoralus;8) %iktybinis tipas A asmenys praeityje ne kart& padar4 nusikaltimus ir anks,iau teisti;M) =abai pa"ojingas tipas A asmenys$ priklausantys itin pa"ojingų reidy"istų kategorijai!A Baudžiam&j& atsakomyb4 leng"inan,ios aplinkybės!

- Baudžiam%j% atsakomyb& sunkinan'ios aplinkybės.

B- DC straipsnis nustato tokias atsakomyb4 sunkinan,ias aplinkybes:1! "eik& padarė bendrininkų grupė! Teismas$ atsiž"elgdamas + kiek"ieno bendrininko daly"a"imo darantnusikalstam& "eik& pobūd+ ir laipsn+$ gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomyb4 sunkinan,ia!2! "eik& padarė organi0uota grupė! .i aplinkybė parodo$ kad nusikaltimas padarytas daug pa"ojingesniu būdu!

i suteikia kaltininkui daugiau galimybių +gy"endinti bet kok+ nusikaltim& sumanym&$ geriau nuslėpti pėdsakus!Jrgani0uotumas kai kuriuose sudėtyse yra kaip požymis$ tais at"ejais ši aplinkybė negali būti taikoma!6! "eika padaryta dėl Iuliganiškų ar sa"anaudiškų paskatų! /a"anaudiška paskata laikomas asmens siekimasgauti bet koki& materialin4 naud&$ išlaikyti turimas materialines "ertybes ir t!t! ši aplinkybė taip pat gali būtinusikaltimo sudėties požymiu$ tuomet ji netaikoma kaip sunkinanti atsakomyb4!8! "eika padaryta kankinant nukentėjus+j+ ar ty,iojantis iš jo! Xpatingas žiaurumas yra atsakomyb4 sunkinantiaplinkybė tik tada$ kai kaltininkas supranta$ kad jis su nukentėjusiaisiais elgiasi labai žiauriai ir to nori!%asity,iojimas iš nukentėjusiojo būna tada$ kai kaltininkas daro "eiksmus$ iš esmės prieštaraujan,ius moralės beidoro"ės prinipams$ siekiama pažeminti aukos orum&!



M! "eika padaryta mažame,iui!ažame,iu laikomas asmuo iki 18 metų! anoma$ kad tokie "aikai dar nėra pajėgūs reikiamai suprasti sa"o "eiksmų bei negali jų "aldyti! ie šia prasme laikomi bejėgiais ir negali pasipriešinti!D! "eika padaryta asmeniui$ kuris dėl ligos$ in"alidumo$ senat"ės ar kitų priežas,ių bu"o bejėgiškos būklės$ be jo prašymo!F! "eika padaryta nėš,iai moteriai$ kai aki"ai0du$ kad ji nėš,ia!E! "eika padaryta pasinaudojant "isuomenine ar kito asmens nelaime! Yia baudžiam&j& atsakomyb4 sunkina nenusikaltimo padarytos žalos dydis$ bet aplinkybės$ kuriomis padarytas nusikaltimas! ei tokiom aplinkybėm esant

padaroma net ir nedidelė žala$ skiriant bausm4 pri"aloma atsiž"elgti + ši& sunkinan,i& aplinkyb4! Hisuomeninėnelaimė tai tokie "isuomeninio gy"enimo +"ykiai ar gamtos reiškiniai$ kurie sukelia grėsm4 daugelio žmonių gy"ybei$ s"eikatai ar turtui! 5sant tokiai situaijai "isų dėmesys būna nukreiptas + ištikusios nelaimės pasekmes$todėl kiek"ienas tuo metu padarytas nusikaltimas yra pa"ojingesnis$ nes rodo kaltininko žem& moralės lyg+!G! "eik& padarė asmuo$ aps"aig4s nuo alkoIolio$ narkotinių medžiagų$ psiIotropinių ar kitų psiIik& "eikian,ių medžiagų$ jeigu šios aplinkybės turėjo +takos nusikalstamos "eikos padarymui!1C! "eika padaryta "isuotinai pa"ojingu būdu arba naudojant sprogmenis$ sprogstam&sias medžiagas arbašaunamuosius ginklus! 9tsakomyb4 apsunkina pats nusikaltimo padarymo būdas$ bet ne atsiradusi žala!11! dėl padarytos "eikos atsirado sunkių padarinių!/unkinan,ia aplinkybe pripaž+stamos tik tokios sunkios pasekmės$ kurios gerokai "iršijo +statymo numatytas būtinas ir pakankamas tam nusikaltimui pasekmes!/ename kodekse dar bu"o aplinkybė kad nusikaltim& padarė asmuo$ kuris jau bu"o prieš tai padar4s kok+ nors

nusikaltim&$ arba kai nusikalsti kurstomi nepilname,iai!

- velnesnės negu "statymo numatyta bausmės skyrimas.

9tsakomyb4 leng"inan,ios aplinkybės ir jų +taka bausmei

oms esant kaltininkas turi teis4 prašyti$ kad bausmė būtų paskirta ar,iau minimalios ribos arba š"elnesnėsrūšies!

eigu leng"inanti aplinkybė yra$ tai teismas negali neatsiž"elgti! =eng"inan,ios aplinkybės nustatymasreiškia$ kad asmuo turi teis4 pretenduoti + bausmės š"elninim&!

9tsakomyb4 leng"inan,ios aplinkybės ' tokios aplinkybės$ kurios$ apibūdindamos kalt&j+ asmen+ ir jo padaryt& "eik&$ teismui parodo tuos teigiamus momentus$ kurie mažina "eikos pa"ojingumo laipsn+ ir kartu š"elnina baudžiam&j& atsakomyb4!

9tsakomyb4 leng"inan,ios aplinkybės (B- MG str!):

1) -altininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalb& arba kitais akty"iais "eiksmais iš"engė ar bandė iš"engti sunkesnių padarinių!

-elio užkirtimas žalingoms pasekmėms yra atsakomyb4 leng"inanti aplinkybė "isiems ormalių sudė,ių

nusikaltimams! Ta,iau esant materialiajai sudė,iai kelio užkirtimas žalingoms pasekmėms atsirasti gali būti laikomas ir sa"anorišku atsisakymu pabaigti daryti nusikaltim&$ tiek atsakomyb4 leng"inantiaplinkybė!

2) -altininkas prisipažino padar4s baudžiamojo +statymo numatyt& "eik& ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti ši& "eik& ar joje daly"a"usius asmenis!

.i aplinkybė rodo mažesn+ kaltininko pa"ojingum& ir galimyb4 š"elninti jam bausm4! -altininko prisipažinimas ' sa"o noru atėjimas ++ bet kuri& teisėsaugos instituij& ir prisipažinimas padarius



nusikaltim& tuomet$ kai kaltojo asmens nuomone niekas nežino apie jo padaryt& nusikaltim& ir jis galėjo j+ nuslėpti! #uoširdus gailėjimasis ' neigiamas "ertinimas sa"o poelgio! %adėjimas išaiškinti nusikaltim& bustada$ kai asmuo padeda išaiškinti "isas nusikaltimo padarymo detales$ surinkti daiktinius +rodymus$nurodo nusikaltimo liudytojus ir t!t! taip pat s"arbi aplinkybė yra ta$ kad kaltinamasis gali padėti susektikitus nusikaltim& dariusius asmenis!

6) -altininkas sa"o noru atlygino ar pašalino padaryt& žal&!

ala atlyginti sa"o noru gali tik baigus pradėt& daryti nusikaltim&! /"arbus momentas žalos atlyginimosa"anoriškumas! Tokie "eiksmai turėtų būti atlikti iki nuosprendžio priėmimo! alos atlyginimo būdai gali būti +"airūs: gr&žinimas pagrobto turto$ pinigais atlygina pagrobto turto "ert4$ sutaiso sugadint& daikt&$"iešai atsiprašo už +žeidim&!

uo anks,iau kaltininkas atlygina žal&$ tuo daugiau reikšmės turi paskiriant bausm4! Tais at"ejais$ kai"ienas ar keli kaltininkaiatlygina grupės padaryt& žal&$ atsakomyb4 leng"inanti aplinkybė pripaž+stama tik žal& atlyginusiems asmenims!

8) #usikalstama "eika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba be"iltiškos kaltininko padėties!

-altininkas išeit+ iš susidariusios padėties randa tik nusikalsdamas! Teismas gali nustatyti$ kad jei nebūtų bu"4 tokios aplinkybės$ kaltinamasis nebūtų nusikalt4s!

M) Heika padaryta dėl psiIinės ar i0inės prie"artos$ jeigu tokia prie"arta nepašalina baudžiamosiosatsakomybės!

5sant šiai aplinkybei kaltininkui dėl nuo jo "alios nepriklausan,ių aplinkybių bu"o gerokai susiaurinta joteisėto elgesio galimybė! %o"eikis gali būti daromas ne tik pa,iam kaltinamajam$ bet ir jo artimiesiems!

D) Heikos padarymui +takos turėjo pro"okuojantis ar ri0ikingas nukentėjusiojo asmens elgesys!

F) Heika padaryta nukentėjusiojo asmens$ kurio būklė be"iltiška prašymu!

E) Heika padaryta pažeidžiant nusikalstam& "eik& padariusio asmens sulaikymo$ būtinojoreikalingumo$ proesinės pareigos atlikimo arba teisėsaugos instituijos užduoties "ykdymo$ gamybinės ar ūkinės ri0ikos$ mokslinio eksperimento teisėtumo s&lygas!

G) Heika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas$ kai baudžiamasis +statymas numatoatsakomyb4 už būtinosios ginties ribų peržengim&!

-adangi tokiu at"eju kaltinamasis nors ir peržengdamas būtinosios ginties ribas$ gynėsi ar gynė kitų "isuomeninių santykių subjektų teises bei interesus nuo pa"ojingo kėsinimosi$ galima sakyti$ kadkaltininkas nėra labai pa"ojingas!

Heikimas$ padarytas ginant sa"e$ kit& asmen+$ muosa"yb4$ kitas teises$ "isuomenės interesus$ nelaikomasnusikaltimu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės!

1C) Heika padaryta dėl didelio susijaudinimo$ kur+ nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens "eiksmai!



Lidelis susijaudinimas pripaž+stamas leng"inan,ia aplinkybe tik tada$ kai: jis pasiekė i0iologinio aektolaipsn+ o j+ sukėlė neteisėti nukentėjusiojo "eiksmai! Oi0iologinis aektas ' ypatinga emoinė asmens būsena$ kai iš dalies aptemsta s&monė ir susilpnėja sa"it"arda$ ta,iau neprarandamas gebėjimas suprastisa"o "eiksmų esm4 ir juos "aldyti! Lidžiai susijaudinus nusikaltimas yra staigi atsakomoji reakija + neteisėtus nukentėjusiojo "eiksmus p"0!$ +žeidimus$ smurt& ar kitokius ty,inius "eiksmus$ prieštaraujan,ius +statymams ir nukreiptais + kaltinam&j+ ar jam artimus žmones!

11) Heik& padarė ribotai pakaltinamas asmuo;

12) Heik& padarė prieš jo "ali& nugirdytas ar aps"aigintas asmuo;

16) #epa"yk4s sa"anoriškas atsisakymas padaryti nusikalstam& "eik&!

/kirdamas bausm4 teismas gali taip pat atsiž"elgti ir + kitas$ +statyme nenurodytas$ aplinkybes!

#eatsiž"elgiama + toki& aplinkyb4$ kuri yra nusikaltimo sudėties požymis!

/enajame kodekse dar bu"o tokios aplinkybės kaip jei nusikaltim& padarė nepilnametis$ nėš,ia moteris!

/. $usikalstam %eik dau0etas ir baudžiamosios teisės norm konkurenija (atsakymas

susideda iš tokių potemių ):

- $usikalstamų veikų daugeto samprata, rūšys ir atribojimo nuo pavienių nusikalstamų veikų kriterijai.

-ai "ienas ar keli asmenys padarė kelis # ir už juos reikia šiuos asmenis patraukti baudž! atsak! Tuomet reikia skirti bausm4 už kelis #! Ta,iau g!b!$ kad yra suėjusi patraukimo baudž! ats! senatis ir už juos asmuo neatsako! %ožymiai: # padaro "ienas asmuo; padaryti mažiausiai du nusikaltimai; nei už "ien& iš padarytų #$ asmuo nėra baustas (šio požymio neturi reidy"ai); neturi būti juridinių kliū,ių patraukti asmen+ baudžiamojon atsakomybėn: senatis$ kai būtinas pri"atus kaltinimas$ o jo nėra$ reidy"o atž"ilgiu ir nuosprendžio "ykdymo senatis arba teistumo išnykimasarba panaikinimas$ kai kurios atleidimo nuo baudž! atsakomybės aplinkybės!

- $usikalstamų veikų sutaptis samprata, rūšys, baudžiamoji teisinė reikšmė. #H daugeto ormos: idealioji ir realioji (pakartotinumas) #H sutaptys!%a"ienės #H samprata ir požymiai! %a"ienės #H atribojimas nuo #H daugeto! %a"ienis # tai "eika$ kuri yranukreipta + "iening& objekt& (objekto "ieningumas nustatomas pagal ty,ios kryptingum&)$ "ieninga kaltės orma ir padaroma tapa,iais ar panašiais "eiksmais! uridinės ormos prasme %# ' "eika$ kurioje yra "ieno # sudėtis ("ienušū"iu nušautas žm!$ "ienu "eiksmu ištr! iš kišenės piniginė)! Ta,iau daugelis # yra padaromi prieš tai atlikus sudėt! pareng! "eiksmus! Todėl %# apibūdinimas turinio atž"ilgiu yra žymiai sudėtingesnis! %# bruožai: "ieningi

nusikalstami kėslai$ "ieninga "alia šiems tikslams pasiekti; "ieningas kėsinimosi objektas$ "eiksmai$ tai "ientisas poelgis; šie "eiksmai atitinka "ien& B- /pe! dalies straipsn+!%a"ienės #H rūšys! %# pagal požymius yra natūralūs (tai tokie kaltininko "eiksmai$ kai jis "ienu i0iniu "eiksmusukelia +statymo numatytas pasekmes (p"0! 1 smūgiu + gal"& sulaužo kaukol4)$ sukėlusias sunkų kūno sužalojim&) ir +statymo +t"irtinti!%# rūšys: t4stiniai; trunkamieji; sudėtiniai (su 2 objektais$ su 2 "eiksmais$ su keliais alternaty"iais požymiais$ pakartotinai padarytos "eikos$ "eikos$ kuri k"aliikuota sunkinan,iomis aplinkybėmis ir kuri gali sudaryti kt! #)! Trunkama #H$ jos skiriamieji bruožai! Trunkamieji # ' kuomet "eikimu ar ne"eikimu padaromas pareigosne"ykdymas t4siasi tam tikr& laik&! %"0!: de0ertyra"imas$ B- 626 str$ nepranešimas apie #! -altės požiūriu T# g!b!



padaryti ty,ia arba neatsargiai! T# ypatumas ' kaltininkas žino apie atsiradusi& pareig& "eikti ar ne"eikti tam tikru būdu$ bet nieko nedaro$ ši pareiga trunka tam tikr& laik&! .i pareiga "eikti ar ne"eikti atsiranda baudž! +statymo arkt! +statymų pagrindu! T# pasibaigia$ kai kaltininkas pats nutraukia pareigos ne"ykdym&$ kai pareigos ne"ykd!nutraukia teisėsaugos ar ar kt! "aldžios iAjos arba pasibaigia pareigos "ykdymas!T4stinė #H$ jos skiriamieji bruožai! T4stiniai nusikaltimai ' kuomet yra keli epi0odai$ kurie kartu sudaro "ien&nusikaltim& (jeigu 1C kartų "agia po 1C plytų ' objektas "ieningas$ "eiksmai panašūs$ kaltės orma ' jeigu tikslas

bu"o pa"ogti 1CC plytų ' tai bus pa"ienis nusikaltimas$ nes ty,ia bu"o apibrėžta! eigu ty,ia neapibrėžta ir pa"ogėdaugiau tai jau mažiausiai du nusikaltimai! eigu pa"og4s 1CC plytų$ nuspr4s$ kad nešiu kol išnešiu$ tai kiek"ienasepi0odas ' atskiras #!) T# g!b! padarytas "eikimu ir ne"eikimu! Hisais at"ejais$ kai keliais aktais padaryt1 # reikia"ertinti kaip pa"ien+ #$ "isų pirma atkreipti dėmes+ ar šie aktai tarpusa"yje susij4$ ar turi "iening& kaltės orm&$ arsiekiama "ieningo ir konkre,iai apibrėžto re0ultato!%a"ienė #H su alternaty"iais "eiksmais$ jos skiriamieji bruožai! #usikaltimas su d"iem objektais p"0! %lėšimas ' pažeidžiama nuosa"ybė ir s"eikata$ bet nepažeidus jų abiejų$ nebus baigto "ieno nusikaltimo! # su alternaty"iniais požymiais ' kuomet +statymų leidėjas$ konstruodamas nusikaltimų sudėtis$ nurodo kelis"ienodos reikšmės skirtingus "eiksmus$ kurių kiek"ienas atskirai paimtas kartu su kitais # sudėties požymiaissudaro "ien& #! %"0! #eteisėtas šaunamojo ginklo nešiojimas$ gaminimas ir reali0a"imas!3dealiosios #H sutapties samprata$ požymiai bei baudžiamoji teisinė reikšmė! 3dealioji sutaptis (3/) ' kai "iena

"eika pažeidžiami d"iejų B- str! reikala"imai (namo sprogimas ir žūna žmonės ' "iena "eika ' du nusikaltimai)!Tokiu at"eju yra "is tiek tik "ienas "eiksmas$ todėl 2 # bu"imas tik numanomas! %apildomas požymis ' "eiksmų"ienalaikiškumas! 3/ teismų praktikoje: nužudymas darant kt! sunkų # (lais"ės atėmimas iki gy"os gal"os); kai padaromas sudėtinis #$ kuriame yra 2 objektai$ o žalos padarymas antrajam objektui atitinka "ien& padaryt& #; kaikaltininkas$ kėsindamasis padaryti žal& "ienam objektui$ padaro žal& kitam; kai kaltininkas$ darydamas "ien& # yrakt! # bendrininkas; kai "iena "eika praktiškai negali apimti padarytų nusikalstamų "eiksmų (pinigų "ežimaskontrabanda)!7ealiosios #H sutapties samprata$ požymiai bei baudžiamoji teisinė reikšmė! 7ealioji sutaptis (7/) ' kai d"iem"eikom pažeidžiami d"iejų B- str! ar jų dalių reikala"imai! L"i "eikos ' du # (sa"arankiškas kėsinimasis$ skirtingi"eiksmai$ skirtingas laikas)

3dealiosios ir realiosios #H sutap,ių atribojimas! 1)/kirtingai skai,iuojama patraukimo baudžiamojon atsakomybėnsenatis (3/ at"eju senaties terminas prasideda kartu $ o baigiasi kai baigiasi senatis už sunkesn+ #; 7/ at"eju ' antras # nutraukia pirmo # senat+ ir pradeda eiti iš naujo! 2)B- +t"irtina skirtingas bausmės skyrimo taisykles! 6)-ai yra7/ ' antrasis # g!b! k"aliikuojamas kaip padarytas pakartotinai! J esant 3/ tokio pakartotinumo būti negali! 8)5sant 3/ # "isada skirtingi (Iuligani0mas ir sunkus kūno sužalojimas)$ o 7/ ' # g!b! skirtingi ("agystė irnužudymas) ir "ienarūšiai (paprasta "agystė ir "agystė +sibraunant + gy"enam&j& patalp&)!3/ ' nusikaltimai numatyti skirtinguose B- straipsniuose$ o 7/ nusikaltimai numatyti ir skirtingose B- straipsniųdalyse! 3/ ir 7/ bendras bruožas ' 2 ar daugiau # padarė tas pats asmuo$ kuriems k"aliikuoti reikia kelių B- normų!

- $usikalstamų veikų pakartotinumo samprata ir teisinio vertinimo aspektai. $usikalstamų veikų pakartotinumoir nusikalstamų veikų sutapties santykis. $usikalstamų veikų pakartotinumo ir t&stinės nusikalstamos veikosatribojimo kriterijai .

#usikaltimų reidy"as (#7) A kai asmuo$ jau teistas už ty,inio nusikaltimo padarym&$ jeigu teistumas už j+neišnyk4s ar nepanaikintas +statymų nustatyta t"arka$ "ėl padaro "ien& ar daugiau ty,inių nusikaltimų! Toks asmuo



yra reidy"istas (B- 2F str!)! #7 +taka baudž! atsakomybei B- MD str!$ o FF str! draudžia atleisti nuo bausmės prieštermin& pa"ojing& reidy"ist&!7eidy"ų rūšys:

=egalus (bendras) ' kai ankstesnis nuteisimas turi juridinės reikšmės "ėlesniam nuteisimui;Oaktinis #7 A B- 2F str! 1d!: asmuo yra laikomas reidy"istu$ jei jis jau teistas už ty,inio nusikaltimo padarym&$ jeigu teistumas už j+ neišnyk4s ar nepanaikintas +statymų nustatyta t"arka$ "ėl padaro "ien& ar daugiau ty,inių

nusikaltimų! 5smė ,ia yra ta$ kad esant tokiai situaijai toks asmuo yra laikomas reidy"istu ir be teismonuosprendžio! Kalima sakyti$ kad ši reidy"o rūšis tai tam tikras nusikaltusio asmens statusas$ kuris yra tarsi prielaida asmen+ pripažinti pa"ojingu reidy"istu! %eniteniarinis ' kai asmuo anks,iau bu"o teistas lais"ės atėmimu! =egalus reidy"as g!b! 6 rūšių: Bendras reidy"as ' teistas asmuo padaro nauj&$ nesusijus+ su ankstesniu nusikaltim& (p"0!$ "agis ' nužudo); /peialusis reidy"as ' teistas asmuo padaro nauj& nusikaltim&$ kuris yra susij4s su ankstesniu (p"0!$ ty,inisnužudymas ' nužudymas); 9smens$ pripažinto itin pa"ojingu reidy"istu$ "ėliau padaryti # gali "arijuoti su # sutaptimi ir pakartotinumu:1)pripažinimas itin pa"ojingu reidy"istu nedaro +takos nei pakartotinumui$ nei sutap,iai (p"0!$ asmuo$ pripaž! itin pa"oj! re! už nužudym& ir plėšim&$ o po to padarė sunkų kūno sužaloj!); 2) 3tin pa"oj! reidy"! padarytas naujas #

pripaž+stamas pakartotiniu (p"0!$ asmuo pripaž! itin pa"oj! re! už nužudym&$ sunkų kūno sužaloj! ir itin piktybin+Iuligani0m&$ "ėl padarė Iuliganiškus "eiksmus$ kurie t!b! ka"liikuoti kaip padaryti pakartotinai); 6) 3tin pa"oj!reidy"! padaryta "eika pripaž+stama # sutaptimi (p"0!$ asmuo$ pripažintas itin pa"oj! reidy"! už plėšim& irnužudym&$ "ėl padarė nužudym& bei išžaginim&! 7ealioji # sutaptis k"aliikuojama kaip itin pa"oj! reidy"! požymiu); 8) 3tin pa"oj! reidy"! padaryta "eika pripaž+stama # sutaptimi ir pakartotinumu (p"0!$ asmuo$ pripaž! itin pa"oj! reidy"! už išžaginim& ir plėšim&$ "ėl padarė išžaginim& ir suk,ia"im&! 5sant realiajai # sutap,iaiišžaginimas t!b! k"aliikuotas kaip padarytas itin pa"oj! reidy"!$ o suk,ia"imas kai padarytas pakartotinai$ nes plėšimas suk,ia"imui sudaro pakartotinum&! 7eidy"o baudžiamoji teisinė reikšmė atsiskleidžia per bausmės skyrimo ypatumus! "elgiant pla,iau +reidy"o baudžiam&j& teisin4 reikšm4$ galima paminėti Bausmių "ykdymo kodeks& ir B%-! %"0 Bausmių "ykdymo

kodekse 1MF str! =ygtinio paleidimo iš pataisos +staigų s&lygos 6 d! 8 p! yra numatyta s&lyga$ jog lygtinai iš pataisos+staigų gali būti paleidžiami pa"ojingi reidy"istai$ ' kai jie yra aktiškai atlik4 ne mažiau kaip tris ket"irtadalius paskirtos lais"ės atėmimo bausmės! .i lygtinio paleidimo s&lyga yra "iena iš naujos baudžiamosios politikosapraiškų! au nebėra griežto ir bes&lyginio reidy"isto kaip žmogaus$ kuris gali "ėl integruotis + "isuomen4$nurašymo! Kriežtesnė po0iija yra išreikšta B%-! Yia 66E str! 2d! nurodyta$ kad nuosprendžio "ykdymas negali būtiatidėtas asmenims pagal =7 B- 2F str! pripažintiems pa"ojingais reidy"istais! #usikaltimus padar4s asmuo teismo gali būti pripažintas pa"ojingu reidy"istu$ jeigu šis asmuo: 1) turėdamasneišnykus+ teistum& už labai sunkų nusikaltim&$ padaro nauj& labai sunkų nusikaltim&; 2) būdamas reidy"istas$ padaro nauj& labai sunkų nusikaltim&; 6) būdamas reidy"istas$ jeigu bent "ienas iš sudaran,ių reidy"& nusikaltimų yra labai sunkus$ padaro nauj& sunkų nusikaltim&; 8) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus$ padaro nauj& sunkų nusikaltim&! Teismas$ priimdamas apkaltinam&j+ nuosprend+ už paskutin+ nusikaltim&$ atsiž"elg4s + kaltininko

asmenyb4$ nusikalstamų ketinimų +"ykdymo laipsn+$ + daly"a"imo darant nusikaltimus pobūd+ ir kitas bylosaplinkybes$ asmen+ gali pripažinti pa"ojingu reidy"istu! Teismas$ spr4sdamas dėl asmens pripažinimo pa"ojingureidy"istu$ neatsiž"elgia + teistum& už nusikaltimus$ kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikametų$ neatsargius nusikaltimus$ nusikaltimus$ už kuriuos teistumas yra išnyk4s ar panaikintas$ taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus$ už kuriuos =ietu"os 7espublikos baudžiamieji +statymai atsakomybės nenumato! 9smens pripažinimas pa"ojingu reidy"istu netenka galios$ kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas!

- Baudžiamosios teisės normų konkurencija.



#ormų konkurenijos samprata ir atsiradimo priežastys! Baudžiamosios teisės normų koli0ijos samprata! #ormųkonkurenijos ir normų koli0ijos skiriamieji bruožai!Baudžiamosios teisės normų konkurenijos rūšys! Bendrosios ir speialiosios normų konkurenija ir jos+"eikimas!-elių speialiųjų normų konkurenija ir jos +"eikimas! #usikalstamos "eikos sudėties k"aliikuotų požymių tarpusa"io konkurenija ir jos +"eikimas! -"aliikuotų ir pri"ilegijuotų nusikalstamų "eikų tarpusa"iokonkurenija ir jos +"eikimas! Hisumos ir dalies konkurenija ir jos +"eikimas!

Tarpinio baudž!+stat!problemaA"eikos padarymo metu galioja "ienas +statymas$tardymo metu kitas$o sprendimo priėmimo metu tre,ias!%irmiausia lyginamas "eikos padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu galioj4+statymai!Taikomas š"elnesnis!ei abu lygūsAtaikomas "eikos metu galij4s +stymas!#ormų konkurenijaAtai situaija$kai kuri nors normomis reguliuojama "eika atitinka keliose normose aprašytus kai kuriuos baudž!teisės požymius! Baudžiamosios teisės normų konkurenija pažymi tuos at"ejus$ kai kelios baudžiamosios teisės normos gali būti pritaikytos konkre,iam juridiniam aktui (nusikaltimui)! #ormų konkurenijos ir koli0ijos skirtumai:A koli0inės normos prieštarauja "iena kitai$ o konkureninės neprieštarauja$ o abi galioja sa"arankiškai irsa"arankiškai turi būti pritaikytos;A normų koli0ija A tai +statymų leidybos netobulumas$ konkurenijos at"eju tarp galiojan,ių +statymų nėra

prieštara"imų;A klausimas koki& norm& pritaikyti atsiranda tik tuomet$ kai yra konkretus nusikaltimas$ kuriam galima pritaikytiskirtingas normas! #ormų koli0ij& turi išspr4sti +statymų leidėjas$ o konkurenij& A tardytojas$ prokuroras$ teisėjas ar kitas pareigūnas! #ormu konkurenijos rūšys:1) Bendrosios ir speialiosios normos konkurenija! -ai "ienam nusikaltimui gali būti pritaikomos d"i normos A"iena bendresnė$ kita konkretesnė! Todėl būtina nustatyti normų pobūd+: nusta,ius$ kad d"i ar daugiau normųtarpusa"yje konkuruoja$ reikia išsiaiškinti$ kuri iš jų taikytina! Bendroji ir speialioji normos kartu gali būtitaikomos tik tuo at"eju$ jeigu padaryti keli tarpusa"yje nesusij4 nusikaltimai (realioji sutaptis)!2) /peialiųjų normų konkurenija! -artais su bendr&ja norma konkuruoja ne "iena$ o kelios normos$ kurios dėl

sa"o apibrėžtumo gali būti priskirtos prie speialiųjų normų!Taisyklės:P kai konkuruoja normos su leng"inan,iomis ir sunkinan,iomis aplinkybėmis$ prioritetas atiduodamas normaisu leng"inan,iomis aplinkybėmis;P kiek"ienas labiau pa"ojingas požymis apima "isus kitus$ mažiau pa"ojingus$ taigi$ jei tarpusa"yjekonkuruoja keli to paties straipsnio punktai arba dalys$ numatan,ios skirtingas k"aliikuojan,ias aplinkybes$ A pateikus "isų požymių aprašym&$ turi būti taikomos tos$ kurios numato labiausiai pa"ojingas;6) Hisumos ir dalies konkurenija! -elios "eik& atitinkan,ios normos sutampa ne"ienodai: "iena norma ši& "eik&apibūdina "isapusiškai$ o kitos A tik iš dalies (sudėjus šias dalis gaunama apytikrė "eikos Iarakteristika)!Bendrosios ir speialiosios normos konkurenijai būdinga$ kad:1) d"i ar daugiau normų numato atsakomyb4 už padaryt& "eik&;2) bendra norma apima "is& "eik&$ kitos atitinka k"aliikuojamos "eikos dalis ("iena norma atitinka "eik& bendrais

bruožais$ kitos A speiinius bruožus);6) bendroji norma atitinka "eik& tiksliausiai$ nes atskiras šios "eikos dalis apibūdinan,ios normos neišryškina šios"eikos speiikos;

Documents

BT (1) egzamino klausimai -2.doc