Kaip atsirado naujasK. Donelaicio "Metu"vertimas

Keistu dalyku dažnai atsitinka gyvenime: nei iš šio, nei iš tožmogus imiesi uždavinio, apie kuri anksciau niekad nebuvai galvojes.Taip man atsitiko su Donelaiciu ir jo "Metais". Aš nesiekiau šio uz-davinio: jis teko man, tarsi kaip tik manes ir butu laukes.

1964 m. birželio menesi, griždamas iš Jogailos universiteto Kro-kuvoje 600 metu sukaktuviu iškilmiu, i kurias buvau pakviestas Ju-biliejinio komiteto, atvažiavau i Berlyna. Kaip ir visada lankydama-sis Berlyne, pirmiausia nuejau i "Lenku kulturos namus" Fridrichogatveje, Rytu Berlyne. Iš ten pabandžiau susisiekti su profesoriumFalkenhanu, Humbolto universiteto Berlyne baltistu, kuri pažinojauir anksciau. Jis papraše mane atvažiuoti pas ji i Treptova, jo' žmonamane parsivešianti. Aš priemiau kvietima, ne nenujausdamas, koksjis bus reikšmingas mano tolesniam darbui. Iš pradžiu pasišnekejausu Falkenhano žmona, paskui sugrižo ir jis pats, turejes dalyvautidaktariniuose egzaminuose. Kalbejomes apie Adomo Mickeviciaus..Pono Tado" vertima, kuri aš atlikau hegzametru ir kuris 1963 m.rudeni išejo atskira knyga. Tai ilgameciu pastangu vaisius, daugeliuatžvilgiu kiles iš vidinio artimumo, ypac antikai. Taip mums besikal-bant, Falkenhanas pakilo, priejo prie savo knygu spintos, ištraukeviena knyga, padave man ir pasake: "Stai ka dabar turite išversti!"Tai buvo Donelaicio "Metai", gražus, didelio formato leidinys, 1956 m.išejes Vilniuje lietuviu kalba, iliustruotas Jurkuno medžio raižiniais...Tai lietuviu nacionaline poema. Jus turite ja išversti, kaip kad iš-vertete i vokieciu kalba "Pona Tada". Tai buvo jusu dovana len-kams." Knyga man patiko. Manyje prabilo knygu biciulis, megstas

121

L I T E R A T U R 0 S

]VI 0 K S L A S

II R K R I T I K A

Dr. HERMAN AS BUDENZIGAS

122 H. Bud e n z i g a s

gražias knyg~s. Apie poemos turini neturejau jokios nuovokos. Pri-siminiau tik viena: prierašas prie Mickeviciaus "Gražinos", sukurtoslietuviškais motyvais, sako, kad Donelaicio poema padariusi ispudIMickeviciui. Pirma karta ..Metu" lietuviškas tekstas kartu su vertimui vokieciu kalba buvo išleistas Karaliauciaus universiteto profeso-riaus dr. L. J. Rezos 1818 m. Mickevicius "Pone Tade" pavaizdavolietuviu-lenku bajoru gyvenima tuo metu, kai Napoleonas 1812 m.žygiavo per Lenkija, 0 Donelaitis - lietuviu valstiecio gyvenima irkancias XVIII a. viduryje. Kaip tik tai ir domino Mickeviciu. Pas..kui Falkenhanas tare: "Luktelekite!" Jis priejo prie telefono ir pa-skambino savo biciuliui Leonui Stepanauskui, Berlyne gyvenanciamlietuviu žurnalistui iš Vilniaus. Jis patare jam tuoj atvažiuoti ir pilsi-kalbeti su manim "Metu" reikalu. Stepanauskas turejo bilietus i teat-ra vakariniam spektakliui. Bet jis atsisake bilietu ir netrukus atva~aa-vo pas mus su savo žmona, jauna gydytoja. Stepanauskas eme maneitikineti. Jis karštai agitavo, kad dabar aš po "Pono Tado" imciauslversti "Metus". Lietuva man busianti už tai dekinga. Mes dar truputIpasedejome. Paskui aš grižau pas savo sunu i Nikolasze.

Parvažiaves i Heidelberga, paprašiau musu universiteto biblio.teka tuctuojau duoti man visus Donelaicio raštus, kokius tik JOJE>galima gauti. Tai buvo G. H. F. Neselmano 1869 m. leidimas, kuria-me greta dedami lietuviškas ir vokiškas tekstas, ir Liudviko Pasargesvertimas, išejes 1894 m. L. Pasarge, beje, 1841 m. studijavo Heidel-berge. Abu tuos leidinius aš išlaikiau daugiau kaip dvejus metus, nesniekas daugiau ju nereikalavo. Veliau man dar pavyko iš vieno an-tikvaro gauti reta lietuviška Augusto Sleicherio 1865 m. leidima.Rezos leidimo, deja, man neteka pamatyti.

Tuoj pajutau, kad vertimai ne per geriausi. Bet mane sužavejopoemos turinys, tas realistiškai tiesus, savitas "Metu" stilius. 0 juktai sukurta tokiais laikais, XVIII amžiuje, kai buvo paplite sentimen-talus eilerašciai, eilerašciai apie piemenelius ir piemenaites, kuriemslabiau rupejo flirtas ir buciniai, negu aviu ganymas, kurie gyvenoisivaizduotame, dirbtiniame pasaulyje, kuriuos ištisi pasauliai skyrenuo baudžiavos junga velkanciu valstieciu. '

Daug faktoriu nuleme mano suartejima su Donelaicio "Metais".Visu pirma antikinis poemos charakteris, kuriam Donelaitis sutei.

ke sava kurybine išraiška. Nemenkai mane trauke ir lietuviško ori-ginalo eiliavimo forma - hegzametras, nes ta geniali antikos pedaman ypac patinka, aš turiu daug praktikos su ja. Aš noreciau, kadšiandien butu Elados laikai.

Toliau mane trauke to Prusu Lietuvos liuteronu pastoriaus Chris-liano Donalicijaus figura. Jis pats savo pavardes niekad nebuvo su-lietuvines, bet negincijamai priklauso lietuviu kulturai: gente litua-nus, natione prussianus. Su jo asmenybe aš susipažinau iš Tecneriotyrinejimu. Pastarasis 1896 ir velesniais metais žurnale "Altpreussi-sche Monatsschrift" paskelbe Donelaicio irašus baŽllytinese knygose,raštus ivairioms istaigoms ir kitus dokumentus. Sio Donalicijaus svei-kumas, naturalumas, nuodugnus išsimokslinimas, puikus antikos pa-žinimas, jo meniniai sugebejimai - tiek poetas ir kompozitorius, tiekmuzikos instrumentu dirbejas - priverte mane pamilti ši Rytprusiulietuviu- originala. Nuo to laiko mudu gyvenome kartu. Kai verciaujo poema, man dažnai atrodydavo, kad Donelaitis žiuri i mane klau-siamomis akimis ir drasina, ramina mane, kad jo ranka guli antmano I!eties. Savo dvasia jis buvo man labai artimas. Kaip jis, tur

Kaip atsirado naujas K. Donelaicio "Metu" vertimas 123

but, butu džiaugesis, vokieciu mokslininko ir vertejo pastangomis velišvydes pasaulio šviesa ir šitaip apsaugotas nuo nežinomo likimo, netužmiršti es (juk dvieju "Metu" daliu tebuvo išlike tik nuorašai), kaddabar ieis i poezija tos kalbos, kuria jis dare savo užrašus, kurios ap-linkoje jis gyveno ir darbavosi.

Dar prisidejo ir reikšmingi asmeniniai santykiai su lietuviais perpirmqji pasaulinj karq. Pasibaigus pasistumejimui i Rusija, nuo1915 metu rudens 7-ojo raituju jegeriu pulko pirmasis eskadronas,kuriame aš tarnavau, stovejo Ramoniunu kaime prie Adutiškio. Bu-damas puskarininkis, turejau prižiureti grupe lietuviu valstieciu,dirbanciu prie kelio darbu. Aš greit susipažinau su vyrais, mergino-mis ir moterimis. Aš nebuvau jiems priešas, kuris, nepaisydamas tosnaštos, kuria jiems užkrove karas, dar kamuoja juos savo priekabe-mis. Kur tik buvo galima, stengiausi jiems padaryti lengvatu ir ypacrupinausi, kad jie gautu iš musu arkliu laukams idirbti. Mes tureda-vome po tris dienas ir naktis saugoti šimto metru sargybos užtvaranuo rusu. Apskritai buvo ramu, bet vis delto kartais staiga kildavosmarkiu susišaudymu, per kuriuos budavo ir sužeistu, ir užmušlu.Mano valstieciai su graudžiu pasitikejimu sakydavo man, jog jie mel-desi, kad manes nenušautu. Jie siule man kiaušiniu, sviesto ir kitako. Aš sakiau jiems, kad jie visa tai atiduotu savo vaikams. Mes tu-rime pakankamai. Nuvažiaves i Vilniu, aš parupinau vyrams tabako.moterims ir merginoms - medžiagu. Kai paprašiau, kad jie galiausiaipadainuotu lietuviu liaudies dainu, jie atsake, kad klebonas jiemsuždraudes dainuoti pasaulietiškas dainas karo metu. Vietos seniunat-.man pasake, kad kai gimsias berniukas, tai jis busias pakrikštytassulietuvintu mano vardu. Mes susibiciuliavome. Kai aš buvau per-keltas i vieno Rytprusiu pulko kulkosvaidininku kuopa ir atsisveiki.-nau su jais, jie mane, kad dabar nebebus kam ju ginti. Aš buvau šiektiek pramokes lietuviSkai ir galejau su jais susikalbeti. Tai man taippat praverte, kai veliau,. jau budamas karininkas, ejau keliose vietosekomendanto pareigas. Jeigu aš buciau žinojes, kad man kada norsteks versti Donelaicio "Metus", žinoma, toliau buciau mokesis skam-bios lietuviu kalbos. Niekad tarp lietuviu ir manes nebuvo vaidu, ne-sutarimu, netgi trynimosi. Kai aš Lenkijos Mokslu akademijoje Var-šuvoje papasakojau apie savo elgesi per pirmaji pasaulini kara, klau-sytojai pasake: "Humanistas kare!" ..

Mane taip pat skatino Mickeviciaus pritarimas, vokieciu rašytoju- Lesingo, Herderio ir Getes - atsiliepimai apie lietuviu dainas; jievertino ju poetiškuma, ju nuoširduma, ju švelnuma.

Ir štai po penkiu dešimciu metu aš vel susitikau su lietuviu vals-tieciu pasauliu. Ratas užsidare. Ivyko susitikimas, i kuri mane vedene tik blaivus, mokslinis, antikvarinis interesas, ne tik estetinis, poe-tinis polinkis, bet vel pabudusi asmenine, betarpiška meile, puoseletaivairiu šaltiniu. Jinai ilgai gludejo kažkur širdyje, bet pagaliau davevaisius - aš atsidejau Donelaicio poemai, vaizduojanciai, kaip gy-veno ir kentejo žmones, su kuriu palikuonimis aš gerai susipažinau,kai buvau su jais susitikes. Kaip tik šis asmeninis faktorius dave mandrasos imtis nepaprasto darbo ir ištvermes tris tukstancius be trijUDonelaicio "Metu" eiluciu per trumpa laika atkurti didžiai diferen-cijuota vokieciu kalba. Pagrinda tam darbui padejo pažodinis prozi-nis vertimas, kuri atliko vilnietis Eduardas Astramskas, puikiai mo-kantis vokieciu kalba. Ta vertima suorganizavo akademikas dr. Kos.tas Korsakas, K. Donelaicio 250-uju gimimo metiniu Respublikinio

124 H. Bud e D z i .g a s

jubiliejinio Komiteto pirmininkas, kai Leonas Stepanauskas atkreipejo demesi, kad sutikes žmogu, kuris, budamas kartu poetas ir tyrine-tojas, išvertes "Pona Tada" ir leidžias Heidelberge žurnala "Mic..ltie-wicz-BHitter". Jis del savo meniniu, dalykiniu ir asmenišku savybiuneabejotinai sugebetu atlikti nauja, tikrai poetiška "Metu" vertima.

Ligšioliniuosevertimuose i vokieciu kalba, kad ir pateisinamuosefilologiniais motyvais, ypac Rezos ir Neselmano, 0 taip pat Pasargesvertimuose, kaip tik saviti, valstietiški elementai, jau antikinio heg-zametro sankcionuoti, buvo ne syki komiškai, baikšciai sušvelninti,pagražinti. Toks švelninimas ir gražinimas atitiko XIX a. solidžiubiurgeriu gera tona, bet nebuvo budingas Donelaiciui. "Drovetasl"dažnai realistini, drastiška statuma, originalu Donelaicio stiliu atitin-kamai perteikti vokieciu kalba. Nuo to nukencia poemos atmosfera.lietuviškas to meto koloritas, nors šios savybes butinai turi buti išlai-kytos ir vokieciu kalba. Taip pat negalima vokietinti lietuvišku varduir tautosakiniu ivaizdžiu, juos reikia perteikti lietuviškais vardais. Ircia galioja Martyno Liuterio nurodymas: "Zodi jie turi palikti."

Suprasdamas šiuos trukumus, aš persikeliau i Donelaicio pasauli,nuoširdžiai isigyvenau i ji. Širdies liepiamas, aš sukuriau nauja "Me-tu" vertima, juos atkuriau. Tai veikiausiai man niekad nebutu pavy-ke, jei aš pats nebuciau parašes daug eilerašciu, nes, pasak Novalio,vien tik poetas gali tolygiai atkurti poeto kurini. Tas darbas nepa-leisdavo manes nei diena, nei nakti. Atskiros "Metu" dalys pirmiausiaviena po kitos buvo paskelbtos žurnale "Mickiewicz-BUi.tter. Savohegzametro eilutes mes lyginom ir lyginom su lietuvišku originalu.Man padejo Fricas Bajoras, jaunas germanistas iš Heidelbergo. Kaipdažnai aš skandavau hegzametra ir deklamavau sau, tikrindamas, arjis kur nekliuva, ar plaukia gyvai ir prasmingai, ar' gerai skamba ali..teracijos ir vidiniai asonansai!

Bet "Metus" reikejo ne tik išversti. Ne taip jau prastai valdyda-mas plunksna, aš stengiausi propaguoti poema ir Donelaiti kaip nuo-stabu poeta, ligi šiol beveik nepažistama net žinovu tarpe. Aš para-šiau apybraiža i "Mickiewicz-BHi.tter", i "Ruperto-Carola", viena išHeidelbergo universiteto žurnalu, ir straipsni apie Donelaiti ir jo ku-ryba i krokuviški "Ruch literacki", Lenkijos Mokslu akademijos li-teraturos istorijos skyriaus žurnala Krokuvoje. Apybraižos, idetosžurnale "Ruperto-Carola", užsakiau atskira atspauda su Donelaiciopoemos pavyzdžiais. Kai vertimas buvo galutinai užbaigtas, 1966 me-tu rudeni "Metus" išleido Vilhelmo Finko leidykla Miunchene. Kny-gai parašiau didelio susidomejimo susilaukusia placia apybraiža, ku-rioje akivaizdžiai aiškinama Donelaicio kuryba ir pasaulis, atsižvel-giant i ju originalia, nepakartojama reikšme, ir keliami ano metokulturos istorijos klausimai Prusu Lietuvoje. Apybraiža yra išeiuSl iratskiru atspaudu. Poemos groži pavyko perteikti vokieciu kalba, ir Jibuvo puikiai sutikta; prie tokio sutikimo nemažai prisidejo ir dailusjos apipavidalinimas, Jonyno ir Jurkuno medžio raižiniai. Knyga pervokieciu kalba atvers Donelaiciui kelia i pasauli, ypac Vakaruose. li-Dovai vieningai pripažista, kad tai tobuliausias "Metu" vertimas ivokieciu kalba ir kad tai gražiausiai apipavidalintas leidinys svetimakalba.

Tikekimes, kad po Donelaicio "Metu" dabar ir Antano Baranaus-ko "Anykšciu šilelio" vertimas prasiskins kelia i pasauli! Jauciu di-deli pasitenkinima, džiaugsma, kad galejau padaryti lietuviams tokianepaprasta paslauga.