Jums prisistato žurnalistų būrelis ir naujoji „Pilėnų mozaikos“ redakcija

Šiemet, kaip niekad, mūsų žurnalistų būrelis labai atsinaujino bei pasipildė naujais žmonėmis. Taigi sugalvojome, kad mus visiems reikia šiek tiek pristatyti.

„Pilėnų mozaikos“ redaktorė Paulina. Labai mėgstu žiūrėti įvairius filmus ir

serialus. Dažniausiai mistinius, detektyvinius arba siaubo. Kartais nekenčiu ruošti namų darbų... Tenka įveikti nuobodulį.

Būrelio pirmininkė Eglė. Lankau žurnalistų, kūno kultūros būrelį, chorą. Man labai patinka sportuoti, mokytis ir būti su draugais.

Pirmininkės pavaduotoja Gustė. Mokausi 5b klasėje. Laikraščio maketuotojas Dovydas. Esu iš 8b. Mėgstu dainuoti, mokytis, ypač

tiksliųjų mokslų: matematikos, fizikos, chemijos... Laisvalaikiu skaitau knygas, važinėju dviračiu, žaidžiu lauke, žiūriu filmus su šeima. Šiaip mėgstu kasti žemę ar žvyrą bei pjauti žolę.

Žurnalistų būrelio nariai: Mano vardas Matas. Esu 8a klasės mokinys.

Mėgstu skaityti knygas, klausytis muzikos, žaisti kompiuterinius žaidimus, važinėtis dviračiu, keliauti, man patinka chemijos mokslas, gyvūnija, augalija, mėgstu kai lyja, sninga, šviečia saulė. Auginu šinšilą, kuriai dabar yra treji su puse metų. Jai patinka bėgioti, valgyti beržo šakeles, žemės riešutus, džiovintus obuolius. Be to, ji labai mėgsta naktimis triukšmauti, mėtyti gertuvę ant žemės, o paskui jausti troškulį iki ryto, kol kas nors atsikelia ir vėl ją įstato į vietą. Taip pat ji profesionaliai aukštyn kojom apverčią sunkų, medinį namelį, o tuomet neranda kur šiltai pasislėpti....

Aš Augustas, man 10 metų, bet greit bus 11. Mėgstu dainuoti, žaisti kompiuterinius žaidimus ir būti kartu su draugais.

Aš esu Aušra. Mokausi 5 klasėje. Mėgstu skaityti knygas ir dainuoti. Myliu ir auginu gyvūnus.

Aš Gerda iš 6a. Aš mėgstu skaityti knygas ir su šeima žiūrėti filmus. Dažnai būnu su mažosiomis sesėmis. Jei ne jos, mano gyvenimas nebūtų toks smagus. Mėgstu mąstyti apie tai, ko negali būti (apie magiją).

Mano vardas Ieva. Lankau žurnalistų būrelį. Man patinka dainuoti, sportuoti, juokauti, kartais mėgstu pajuokauti net per stipriai.

Mano vardas Mileta. Mėgstu gyvūnus, gamtą, daug keliauti, praleisti laisvalaikį su draugais, žiūrėti įvairius filmus.

2014 m. rugsėjis Nr.1

Esu Viltė. Mano didžiausias pomėgis - groti pianinu. Skambinu jau devynerius metus. Taip pat mėgstu dainuoti, šokti ir skaityti knygas.

Aš Ingrida, viena iš žurnalistų būrelio narių. Mėgstu šokti ,,Hip Hop'' studijoje RE_D ir piešti linksmus veideliu kaip šie :P :) :D

Aš esu Toma. Man yra 10 metų. Mėgstu, skaityti, piešti. Patinka gyvūnai. Turiu šuniuką ir dvi jūrų kiaulytes. Laisvalaikiu mėgstu būti su draugais. Nepatinka daug namų darbų.

Aš esu Karolina. Man yra 11 metų. Mėgstu piešti, skaityti knygas, pinti plaukus ir dainuoti. Turiu broliuką vardu Klaudijus. Mėgstu įvairius gyvūnus.

Matas iš 8a ir Indrė Justina iš 7a nutylėjo savo pomėgius. Na, o aš, žurnalistų būrelio vadovė Danutė Balčiūnienė, mėgstu vadovauti Jums, vaikai. Linkiu gerų „Pilėnų mozaikos“ metų.

Tobuliausia mokytojų diena

Sveikiname visus mokytojus su profesine švente

Paklausus, kokią nuostabiausią ir tobuliausią mokytojų dieną įsivaizduoja mūsų mokyklos mokytojai, ne vienam tenka susimąstyti.

Štai keletas atsakymų į klausimą, kokia būtų tobula Mokytojo diena.

Visų pirma norėčiau, kad vaikai būtų labai malonūs ir sugebėtų tinkamai pagerbti

savo mokytojus tą dieną. Žinoma, būtina gera nuotaika, kad būtų muzika per

pertrauką ir linksmintų visus. Svarbiausia, kad per pamokas mokiniai su visais sveikintųsi ir padarytų staigmeną,

malonią, žinoma.

Dalia Gaigalaitė

Visos Mokytojo dienos šventės įdomios, kurias sugalvoja vaikai.

Anaita Blauzdžiūnienė

...kad mokiniai pavaduotų mus, o kiti mokiniai sąmoningai paklustų

pavaduojantiems.

Zita Aleksejevienė

Kaip ir daugelis, svajoju sutikti šią šventę kaip nedarbo dieną. Norėtų, kad visi

mokytojai būtų paskraidinti oro balionu.

Laima Kosienė

... kad mokiniai būtų labai drausmingi ir mokytųsi, o mokytojai ramiai galėtų žiūrėti

į juos dirbančius.

Laima Narkevičienė

...kad tą dieną mokytojams niekuo nereikėtų rūpintis ir kad visi vaikai tą dieną mokytojams padovanotų daug šypsenų !!!

Birutė Navikienė

...kad mokiniai labai geri būtų, mokytųsi. Kad būtų kultūringi.

Lilija Žilinskienė

Maloniai prisimenu, kaip anksčiau per mokytojų dieną dvyliktokai vesdavo

pamokas, o mokytojos galėdavo bendrauti tarpusavyje ir atsipūsti gerdamos kavutę

Ala Davletšina

Patiktų išvyka į kelionę.

Dangira Bazevičienė

Norėčiau nueiti su kolektyvu į smagų renginį.

Erika Kubilienė

Būčiau laiminga, jei vaikai turėtų norą mokytis.

Alysa Siniauskienė

Noriu, kad visi vaikai būtų pasiruošę pamokoms.

Janinos Dudonienė

Norėčiau, kad tą dieną nevyktų pamokos ir galėčiau ramiai pailsėti ir praleisti laiką.

Rita Belkevičienė

Norėtų kad nebūtų pamokų ir mokytojai Mokytojų dieną galėtų švęsti su šeima.

Palmyra Auglienė

Mokytoja, atėjusi į klasę, pamato daug aktyvių mokinių, kurie yra padarę namų

darbus.

Dalia Burokienė

Norėčiau, jog mokiniai vestų pamokas, o mokytojai visi susirinkę galėtų švęsti

Mokytojų dieną.

Irena Bikinienė

Vaikai turi būti nuoširdūs, paklusnūs, dėmesingi, gerai viską išmokę, pasiruošę

pamokoms. Noriu, kad lauke šviestų saulė ir visi šypsotųsi.

Jūrate Gudienė

Mokytojų diena turi būti tokia, jog nereikėtų dirbti ir vaikai atsiųstų daug

gražių gėlių.

Regina Budiškytė

Norėčiau, kad man atvykus į klasę visi šypsotųsi, sutelktų dėmesį į mokytoją, nieko nereikalautų, visi žinotų visus atsakymus, būtų pasiruošę pamokai.

Juozapas Blauzdžiūnas

2014 metų spalis. Nr. 2

Profesinės dienos

Mokyklos žurnalistų būrelis nutarė įsitraukti į Ugdymo karjerai projektą „Švęsk profesinę šventę“. Tad pradedame spausdinti rubriką „Profesinės dienos“. Mieli skaitytojai, pristatome Jums kiekvieną mėnesį Lietuvoje švenčiamas profesines šventes.

Lapkričio 3 diena – Medžiotojų diena.

Nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė, o įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto vardo diena, nes šis šventasis laikomas medžiotojų globėju.

Lapkričio 8 dieną nuo 1949 m. daugiau nei trisdešimtyje šalių minima pasaulinė Urbanistikos arba Miesto planuotojų diena. Tai puiki galimybė daugiau dėmesio skirti miestų plėtrai, jų rūpesčiams ir naujoms galimybėms. Lietuvoje Miesto planuotojų diena minima Urbanistinio forumo išvakarėse,

kuris šiemet kalbės apie besikeičiantį miestą: mažėjant gyventojų, didesnė plėtra vyksta miestų centruose, ieškoma aplinką tausojančių ir darnios plėtros sprendimų.

Lapkričio 23 diena Lietuvos kariuomenės diena. Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną 1918 metais Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos pradėta oficialiai kurti Lietuvos kariuomenę.

Augustas

Mirusiųjų gerbimo papročiai Lietuvoje

Mirusiųjų pasaulis nuo seniausių laikų žmonėms buvo tarsi neįmenama mįslė. Buvo tikima, kad mirusįjį galima atgaivinti, todėl jį laidojo prie židinio, o susirinkusi gimininė bendruomenė jį valgydindavo, girdydavo. Šiais laikais Lietuvoje per Vėlines žmonės eina prie kapo ir jį sutvarko. Uždega žvakutę.

Toma

Vėlinės – mirusiųjų pagerbimo šventė

Spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje gyvieji eina į kapines mirusiųjų aplankyti, o kai kas tiki, jog mirusieji ateina pas gyvuosius. Žmonėse ir šiandien galime išgirsti šiurpiausių pasakojimų apie numirėlių apsilankymą pas gyvuosius. Gal nieko kito žmonės taip nebijo kaip numirėlių. Taip jau yra nuo seniausių laikų. Turbūt dėl to toks stiprus mirusiųjų garbinimo kultas.

Mirusiųjų pagerbimas senovėje J.Dlugošas XV a. rašė apie rudens

šventes Lietuvoje, iškilmingai švęstas miškeliuose spalio pradžioje, nuėmus derlių. Į jas susirinkdavo visos apylinkės žmonės, atsinešdavo valgio ir gėrimo. Jie pokyliaudavo kelias dienas. Kiekvienas prie savo ugniavietės aukodavo dievams, o ypač dievui Perkūnui, tikėdamiesi malonių ir pastiprinimų mirusiųjų vėlėms.

Kaip mirusiųjų dieną pagerbia Dzūkijoje

Dzūkės seniau šią dieną šeimai patiekdavo nekasdieniškų valgių – grikinio saldienio ir šaltanosių. Saldieniui vandeniu užmaišytus grikinius miltus porą dienų paraugindavo, paskui tešlą dar pasaldindavo sacharinu ir iš jos kepdavo bandeles. Šaltanosiai buvo daromi iš panašiai kaip šiandienos cepelinams – iš sutarkuotų ir nuspaustų bulvių, o į paplotėlio vidų įdedama trintų aguonų ar kanapių. Išvirti ir atšaldyti paplotėliai buvo valgomi su „meškos pienu“ – pasaldintu aguonpieniu.

Kaip mirusiųjų diena pagerbia Žemaitijoje

Anot Algimanto Valantino, žemaičiai yra įsitikinę, jog Visų Šventųjų naktį, tuoj po pirmųjų gaidžių visos vėlės yra paleidžiamos iš skaistyklos, atklanių ir nebekenčia kančių. Tada jos visais keliai bei takeliais, būriais ir pavieniui traukia melstis į bažnyčias arba eina į savo namus aplankyti gyvųjų. Pamačiusios degant žvakeles, jos ateina ir meldžiasi prie šventųjų smūtkelių. Mažų vaikų vėlės, kurios palaidotos dar vystykluose, negalėdamos paeiti, riedėte rieda į bažnyčią.

Ieva H.

Helovinas pasaulyje

Dia de los Muertos – mistiška mirusiųjų šventė Meksikoje

Meksikoje tikima, jog lapkričio 1-2 dienomis į gyvųjų pasaulį sugrįžta mirusieji – jie tetrokšta kartu pavalgyti, atsigerti ir pasilinksminti, tarsi tebebūtų gyvi. Tad meksikiečiai savo protėvių dvasias pasitinka gėlėmis bei žvakėmis pasipuošę namus, kapines, prigaminę gardžių patiekalų. Namuose įrengiami net puošnūs mirusiesiems skirti altoriai. Specialiai šiai šventei kepamas Mirusiųjų pyragas, gaminami kaukolės formos saldainiai, marcipaninės mirusiųjų figūrėlės.

Helovinas – viena populiariausių švenčių JAV

Mirusiųjų šventės kulminacija JAV yra spalio 31-osios vakaras, kuomet miestuose ir kaimuose kaimynų duris varsto persirengėliai – vampyrai bei raganos. JAV beveik kiekvieni namai papuošiami šventei: moliūgo formos žibintai, kabantys nuo stogų ir lubų, pritemdytas apšvietimas ir... netikėtai iš kapo pakylantis numirėlis (ach tos modernios technologijos...). Viskas daroma mažųjų džiaugsmui. Šie spalio 31-osios vakarą lanko kaimynų namus persirengę vampyrais, raganomis ir

kitomis šiurpiomis būtybėmis, prašydami saldainių.

Vaisių duonos pranašystės Airijoje

Be tradicinių „heloviniškų“ dekoracijų, moliūgų-žibintų, Airijoje išlikęs paprotys kepti šiai šventei skirtą duoną su vaisiais. Kepant tokią duoną į tešlą paprastai įmaišomi keli daiktai, turintys tam tikrą simboliką. Valgant duoną, atitinkamą simbolį radusiam žmogui išpranašaujama ateitis. Pavyzdžiui, rastas žiedas pranašauja vedybas, žirnis – viengungystę, o moneta – turtus.

„Dvasių“ pyragėliai ir žvakės Anglijoje

Anglijoje, panašiai kaip ir Airijoje, lapkričio pirmosios išvakarėse tradiciškai

valgomas „dvasių“ pyragėlis. Tikima, jog į namus tąnakt sugrįžta čia kažkada gyvenę mirusieji, dėl to išlikusi tradicija kiekviename kambaryje uždegti po žvakę, taip padedant jiems surasti kelią. Kartais netgi paliekama vyno, kad užsukę ano pasaulio gyventojai galėtų numalšinti troškulį.

Vokietija Nors šioje šalyje Helovynas švenčiamas tik kelis dešimtmečius, jis jau virto nacionaline švente. Naktį iš spalio 31 į lapkričio 1-ąją net ir suaugusieji nevengia persirengti baisiais kostiumais, parduodamais beveik kiekvienoje didesnėje parduotuvėje. Čia vaikai nesibeldžia į kaimynų duris, o susirenka saldumynus per šventes mokyklose ar darželiuose. Daugelis suaugusiųjų išsi-ruošia į netoli Dramstadto esančią Frankenšteino pilį. Linksmybės čia prasideda savaitę prieš spalio 31-ąją ir tęsiasi savaitę po jos. Prie pilies vartų svečius pasitinka vampyrai, vaiduokliai bei kitokios baidyklės. Čia galima pasivaikščioti tamsiais požemiais. Popu-liariausia pramoga – vaikytis pilies savininko Conrado Dipplya vaiduoklį. Teigiama, jog jo dvasia čia tebegyvena, tad lapkričio pirmąją ji matoma ant pilies stogo, žvelgianti į mėnulį.

Prancūzija Prancūzijoje iš visų Helovyno simbolių

labiausiai „mylimas“ moliūgas. Spalio 31-ąją šiurpų šypsnį bei išpjaustytas akis galima išvysti beveik kiekviename lange. Visi barai tą naktį dirba iki paryčių, o daugelis padavėjų persirengia atitinkamais

kostiumais. Visose kepyklėlėse galima nusipirkti pyragą, ant kurio vaizduojami šventieji, o ant kiekvieno kampo parduodami saldainiai, su ant jų išpieštomis pabaisomis. Triukšmingiausiai švenčiama Disneylando parke, kur apšviesti moliūgų po gatvės žygiuoja baisiausi monstrai. Beje, prieš Helovyną, spalio 25-ąją, Chalandrey miestelyje rengiamas ne ką mažiau įdomus Raganų paradas. Miestas, jau XVI a. buvo ypač žinomas dėl raganų medžioklės. Tad dabar, prisimindami tuos ganėtinai baisius laikus, vietiniai, persirengę raganomis bei vaiduokliais, šoka, dainuoja, žiūri filmus ar grožisi specialiomis meno instaliacijo-mis. Iš kur kilo kai kurie Helovino papročiai ir atributika

Vampyrai, vilkolakiai, raganos, zombiai. Šie padarai jau nuo seno siejami su piktųjų dvasių pasauliu.

Saldainiai. Senovės keltai piktosioms dvasioms stengdavosi įsiteikti saldumy-nais. Ilgainiui šis paprotys keitėsi — per Heloviną imta reikalauti vaišių, o jų negavus grasinti piktais pokštais.

Kostiumai. Keltai užsidėdavo bauginančias kaukes, kad piktosios dvasios juos irgi palaikytų dvasiomis ir atstotų. Ilgainiui bažnyčia pagoniškas tradicijas įpynė į Vėlinių ir Visų šventųjų šventes. Paskesniais amžiais atsirado paprotys eiti nuo namo prie namo, vilkint šventųjų, angelų, demonų kostiumus.

Moliūgai. Piktosioms dvasioms atbaidyti būdavo išdėliojamos išskobtos ropės su degančiomis žvakėmis viduje. Kai kas manė, jog tokia žvakė vaizduoja skaistykloje įkalintą sielą. Vėliau išpopuliarėjo skaptuoti moliūgai.

Eglė

Nobelio premija

Nobelio premija – kasmetinė premija, skiriama žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikro mokslo srityje arba už ypač svarbią visuomeninę veiklą. Pirmieji Nobelio taikos premija buvo apdovanoti Žanas Anri Diunanas bei Frederikas Pasė. Iki 2005 kovo mėnesio yra išdalinta 770 premijų, tik maža dalis laimėtojų premijos atsisakė.

Šių metų Nobelio premijų

laimėtojai

Nobelio premija fizikos srityje Isamu Akasaki, Hiroshi Amano ir Shuji

Nakamura pasidalijo 2014 metų Nobelio premiją fizikos srityje, kuri buvo paskirta už „efektyvių mėlynųjų šviestukų sukūrimą, kuris sąlygojo ryškiai šviečiančių ir energiją taupančių baltos šviesos šaltinių atsiradimą“.

Nobelio literatūros premija Nobelio literatūros premija, šiais

metais sulaukusi itin daug išankstinių diskusijų dėl to, kam ji bus skirta, atiteko

Patrickui Modiano. Šis rašytojas nebuvo minimas tarp realiausių pretendentų gauti premiją.

Švedijos karališkoji mokslo akademija paskelbė, kad jis įvertintas „už atminties meną, prikėlusį sunkiausiai pagaunamus žmonių likimus ir atskleidusį okupacijos gyvąjį pasaulį“.

Nobelio taikos premija M. Yusafzai buvo pagerbta už savo

pastangas užtikrinti mergaičių ir moterų teisę į švietimą Pakistane; dėl jų prieš dvejus metus ji buvo užpulta Talibano ekstremistų ir vos nežuvo, kai buvo pašauta į galvą.

Matas K.

Siūlome perskaityti

Turbūt daug kas esate girdėję apie šią knygą. Knygynų lentynas 2012-aisiais pasiekęs Johno Greeno bestseleris „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ išpopuliarėjo bene žaibiškai. Yra sukurta ir šios istorijos ekranizacija, tačiau prieš žiūrint siūlyčiau pirma perskaityti knygą. Šis pasakojimas – nepertraukiamas juoko pro ašaras pliūpsnis. Knyga įtraukia nuo pat pirmų puslapių. Istorija pasakoja apie du paauglius, kurie besąlygiškai stengiasi kovoti su liga – vėžiu, ir nejučia pamilsta vienas kitą. Tai knyga, kuri sužadins jūsų jausmus. Perskaitę vieną puslapį jūs šypsositės, o atvertę kitą, jau šluostysit skruostu riedančią ašarą. Tad jeigu ieškote knygos, kurios ilgai negalėtumėt pamiršti, „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ puikiai jums tinka

Viltė

Humoras

---------------------------------------------------

Prieš svarbios komisijos atvykimą pulko vadas nutarė gerai išmuštruoti kareivius. Visus susikvietė ir pareiškė:

- Pas mus atvyks komisija, kurios vadovas, generolas Jonaitis, visada klausinėja kareivių trijų dalykų: kiek kareiviui metų, kiek laiko jis tarnauja, koks gyvenimas – civilinis ar kariškas - labiau patinka! Jūs privalote iškalti atmintinai atsakymus, eilės tvarka: 20 metų, 6 mėnesius, abu! Kas neįsimins, tą supūdysiu kalėjime!!!

Po savaitės atvyko komisija. Generolas priėjo prie vieno kareivio ir ėmė klausinėti:

- Kiek laiko tarnauji? - 20 metų! - O koks tavo amžius? - 6 mėnesiai! Generolas pamąsto… Tada paklausia

dar: - Kaip manai, kuris iš mūsų

silpnaprotis? - Abu!

---------------------------------------------------

Atvažiavo į bepročių namus komisija. Žiūri, atbėga vienas, kėde užsimojęs.

Išsigando komisija - bėga visi. O tas pasivijo ir sako: - Prašom sėstis.

--------------------------------------------------- Parinko Dovydas

2014 metų lapkritis. Nr. 3

Lapkričio 18 – kultūrinė diena

5a ir 5b klasės keliavo į Juozo Gruodžio memorialinį muziejų. Ten sužinojome apie kompozitoriaus Juozo Gruodžio gyvenimą. J. Gruodžio kūryba pasižymi aukštu

profesionaliu lygiu, intelektualumu, temperamentingumu, monumentalumu, ryškiais nacionaliniais bruožais. Jis parašė daug originalių kūrinių chorams, harmonizavo daug lietuvių liaudies dainų, sukūrė stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių. J. Gruodis buvo pirmasis lietuvių kompozitorius, savo kūryboje plačiai panaudojęs sutartinę. Pasirodo, jis sukūrė muziką baladei „Jūratė ir Kastytis“. Muziejuje mes vaidinome spektaklį ,,Jūratė ir Kastytis“. Aušra buvo Jūratė, o Arijus – Kastytis. Kiti vaikai vaidino bangas, žvaigždes, žuvytes. Buvo tikrai įdomu pasižiūrėti ir patiems dalyvauti. Taip ir praėjo mūsų kultūrinė diena.

Ieva 6a klasė kartu su 7a klase linksminosi boulinge. Mes užėmėm visa salę dviem valandoms! Abiejų klasių mokiniai buvo susidomėję šia pramoga ir visiems patiko žaisti drauge. Kai kurių komandų žaidėjai per dvi valandas numušė daugiau negu 200 kėglių! Klasių

auklėtojos siūlė žaisti 6a prieš 7a. Nors ir nežaidėme, vis dėlto įdomu būtų sužinoti, kas daugiau numuš kėglių! Be abejo, visi liko patenkinti šia išvyka.

Gerda

Susitikę prie stotelės 8a klasės mokiniai troleibusu išvažiavo į Anatomijos muziejų. Vos atvėrus muziejaus duris, mus sutiko žmogaus griaučių stendas bei maloni gidė. Muziejuje mes apžiūrinėjome įvairius audinius, organus bei kitas žmogaus dalis. Nors ekskursija buvo neilga, bet pakankamai įdomi. Likome sužavėti ir kartu šiek tiek suglumę. Po to visi išsiskirstėme kas sau - vieni važiavo namo, kiti ėjo į Akropolį ir toliau laimingai leido dieną. Pažinti žmogaus kūną iš vidaus buvo labai įdomu.

Mileta

Lapkričio 18 d. 8b klasė buvo Kauno miesto muziejuje. Tenai mums rodė skaidres „Kaunas laiko ženkluose: nuo ištakų iki 1940 metų“. Jose pasakojama Kauno istorija nuo labai senų laikų, kai Kaunas tebuvo pilis, iki sovietmečio. Mus supažindino su romėno Kuno legenda, karais su kryžiuočiais (galima vadinti „pilių kova“), Kauno antspaudų ir Kristaus prisikėlimo bažnyčios istorijomis, papasakojo, kad seniausias muziejus Kaune – Kauno miesto

muziejus! Pasibaigus skaidrėms, mūsų laukė smagus žinių patikrinimas: žaidėme grindų žaidimą „Kauno Tauro nuotykiai“, kurio principai panašūs į „gyvatėles ir kopėtėles“: vaikštai lenta dideliu pėstininku, gali atsidurti ant kopėčių aukštyn arba žemyn. Taip pat atsakinėji į klausimus, kuriuos ištrauki iš pintinės. Taigi, visi grįžome apsišvietę!

Dovydas

Adventas

Adventas. Krikščionių religijoje tai laikotarpis, pažymintis laiką iki Kristaus gimimo. Tuo metu žmonės laukia kūdikėlio Jėzaus atėjimo. Adventas trunka beveik mėnesį. Per tą laiką praeina 4 sekmadieniai. Tai tikinčių krikščionių susikaupimo ir apmąstymų laikas prieš Kalėdas. Advento metu katalikai susilaiko nuo triukšmingų linksmybių, tačiau protestantai su džiaugsminga viltimi laukia artėjančių Kalėdų.

Liaudies kalendoriuje adventas – rimties, dvasinio apsivalymo metas, ūkio darbų pabaiga. Prasidėjęs Šv. Andriejaus dieną, jis tęsiasi keturias savaites ir baigiasi Kalėdomis.

Adventas – ne tik ramybės, bet ir paslaptingas, mistiškas laikas, kai ano pasaulio dvasios bando kištis į žmonių gyvenimą. Senoliai tikėjo, kad šiuo tamsiuoju metu aplink slankioja dvasios, kurios tik ir taikosi pakenkti žmonėms ir jų darbams, žiemkenčių pasėliams, gyvuliams. Todėl ir įvairių draudimų būdavę apstu. Per adventą nebūdavo galima kirsti miško. Užsimojus kirviu, pasigirsdavęs raudojimas –

tai miškų dievybė, tankumyne pasislėpusi, aimanuodavusi ir verkdavusi. Manyta, kad jei iš Advento laike kirstų rąstų suręsi trobą ar malkomis krosnį pakursi – tik nelaimę prisišauksi. Net karsto advento lentomis daryti nevalia: tokio karsto lentas gali kitą rytą rasti po kapines išmėtytas, o patį numirėlį – šalia kapo gulintį. Be to, šiuo metu medžių negalima kirsti ir dėl to, kad ateinančią vasarą miškas blogai augsiąs, medžiai būsią gumbuoti.

Advento laikotarpio, prasidedančio šv. Andriejaus dieną, lapkričio 30-ąją, pasninkas turi gilias šaknis, siekiančias senąjį mūsų protėvių tikėjimą. Tai buvo niūrus, tamsus virsmo metas, kai dienos vis trumpėjo, o saulė pasirodydavo vis rečiau. Žmogui darėsi neramu. Todėl norėdamas įsiteikti gamtai, kuri buvo personifikuota, mat buvo tikima, kad į gyvūnus gali įsikūnyti vėlės, žmogus tuo laikotarpiu stengėsi nieko neskriausti – nei gyvūno, nei medžio, nei naminio paukščio, susitaikyti su visa artimiausia aplinka, nusilenkti viskam, kuo visus metus naudojosi.

Vis dėlto pasninkas šiuo metų laiku nebuvo toks griežtas, kaip pavasarį per Gavėnią. Lietuviai pasninkaudavo tik tris dienas per savaitę, o kitomis nevengdavo nei šlakelio pieno, jei karvė nebūdavo užtrūkusi, nei gabaliuko mėsos. Sekmadienio pietūs visada būdavo sotūs. Svarbiausias pasninkas – Kūčių diena.

Deja, šiuo metu senąsias tradicijas vis labiau keičia parduotuvių reklamų blizgesys, triukšmingas Kalėdų laukimas.

Matas K.

Salomėjos Nėries jubiliejus

Salomėja Nėris – tai viena iškiliausių bei turbūt žinomiausių lietuvių poečių, su kurios vardu paprastai siejami didžiausi lietuvių poezijos pasiekimai. Nors ji kūrė tarpukario metais, bet vis dar atsimenami giliai į širdį įsirėžę eilėraščiai, tokie kaip „Anksti rytą“ arba „Diemedžiu žydėsiu“.

Šiemet nuo jos gimimo datos, t.y. 1904 m. lapkričio 17 d., kaip tik praėjo 110 metų. Todėl, manau, visiems suprantama, kad būtent šią datą ir buvo norėta paminėti – pirmadienį, per trečią pertrauką, pirmo aukšto fojė buvo demonstruotos skaidrių pateiktys apie S. Nėries gyvenimą bei kūrybą.

Anksti rytą parašyta Daug naujų skambių vardų. Versiu knygą neskaitytą Nuo rytų lig vakarų. Anksti rytą baltos laumės Laimę lėmė man jaunai; Ir išbūrė ir nulėmė Būti jauna amžinai. (S. Nėris)

Paulina

Gruodžio 5 diena – tarptautinė savanorių diena

Tarptautinė savanorių diena arba Tarptautinė savanorių diena už ekonominę ir socialinę plėtrą - kasmet gruodžio 5-ą dieną minima diena, skirta supažindinti visuomenę su savanorių veikla – savanoryste, jų tarnybomis ir skatinti žmonių norą įvairiose srityse pasiūlyti savo paslaugas – ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje. Iniciatyvą 1985 metais iškėlė Jungtinių tautų organizacija. Tarptautinė savanorių diena minima nuo 1985 metų.

Dovydas

Tolerancijos savaitė

Mokykloje apie toleranciją kalbėta net visą savaitę. Žodis „tolerancija“ reiškia nesityčiojimą, pagalbą ištikus bėdai. Per tolerancijos savaitę buvo rodomos skaidrės, kabinami mokinių nupiešti piešiniai. Visi stengėmės būti geri, neprasivardžiuoti, nesityčioti vieni iš kitų. Visą savaitę buvome tolerantiški. Aš manau, kad mes turime būti tolerantiški ir mandagūs visada, net nors dabar ir nėra tolerancijos savaitės.

Kamilė ir Karolina

INTERVIU SKYRELIS Įspūdžiai apie pirmokus

Šį mėnesį kalbėjomės su pradinių klasių mokytoja Daiva Juknevičiene. Šiais metais ji moko pirmokus, tad labai įdomu sužinoti, kaip jai sekasi. Jos pirmoje klasėje mokosi net 24 mažieji mokinukai ir mokytoja puikiai sutaria beveik su visais. Naujovių, jos nuomone, netrūksta. Paklausus, ar pasiilgo buvusių mokinių, mokytoja atsakė, jog tikrai taip, bet nauji mokiniai jai taip pat labai patinka. Pirmokai – tai jau nebe darželinukai. Mokytojos dėka jie jau mokosi skaityti, rašyti, skaičiuoti...

Gustė, Aušra ir Viltė

Gimtadienis klasėje

5-7 klasių mokytojai ir mokiniai papasakojo

kad visi vaikai turi bendrą dieną, kurią vadina „klasės saldi diena“ (5a klasė),

kad vaikai padaro sveikinimą gimtadienininkui, o mokytoja padovanoja po „kinderiuką“ (5b klasė),

kad dovanoja draugams po dovanėlę (6a klasė),

kad dovanoja po atvirutę su sveikinimais ir po šokoladą (7b klasė),

kad kai kas nešvenčia gimtadienių, nes tai labiau šeimos ir draugų reikalas (7a klasė).

Augustas

2014 metų gruodis. Nr. 5

Sveikiname! Jau Kalėdos Skuba į svečius pas Jus. Stalas vaišėmis nukrautas Vėl vilioja gausumu. Sveikiname, su Kalėdom Ir su metų pabaiga. Lai Nauji tebus turtingi Ir laimingi, ir sveiki, O nesudėtingi vingiai Tegul liks užnugary!

Žurnalistų būrelis

Įdomūs Naujųjų metų šventimo papročiai

Nors šią naktį visose šalyse vainikuoja fejerverkai, bet daugumoje jų egzistuoja skirtingos šventimo tradicijos. Taigi šį kartą pasidomėsime, kuo kitaip jie minimi įvairiose šalyse.

Mikronezijoje šią dieną visi gyventojai gauna naujus vardus ir pašnibždomis juos perduoda artimiausiems žmonėms, kurie iš visų jėgų muša būgnus, kad piktosios dvasios negalėtų pasiklausyti.

Italijoje Naujųjų naktį priimta atsikratyti senų daiktų, juos išmesti pro langus. Kuo daugiau daiktų bus išmesta, tuo turtingesni ir sėkmingesni bus metai.

Austrijoje vienas naujametinių personažų - Laimės Paukštė, todėl austrai ant šventinio stalo niekada nepatiekia žvėrienos.

Čilėje Talcos miesto gyventojai Naujųjų Metų naktį praleidžia kapinėse palaikydami

kompaniją mirusiems draugams bei artimiesiems.

Airijoje yra paprotys daužyti sienas duona, siekiant apsisaugoti nuo piktųjų dvasių.

Sibire yra įprasta šokinėti į užšalusį ežerą nešantis medžio rąstą.

Tailande kyla milžiniškas vandens mūšis, trunkantis tris dienas.

Mianmaro gyventojai Naujuosius metus švenčia balandžio viduryje. Jie keliauja į džiungles ieškoti ypač magiškais ženklais pažymėto medžio, iš kurio padaromas 10-20 metrų stulpas, papuoštas „magiška“ drožyba,. Tada astrologas pagaliau paskelbia, kada bus Naujieji metai. Nurodytą dieną lygiai 6 valandą ryto prie stulpo uždegama šventa ugnis, ant palmės lapų pastatomi indai su ryžių vynu ir užkanda.

Graikijoje Elados gyventojai mėto į kaimynus akmenis. Taip linkima kitiems gerų metų. Pagal kitą paprotį, lygiai vidurnaktį šeimos galva išeina į kiemą ir meta į sieną granato vaisių. Jeigu jo sėklos išsilaksto po kiemą, ateinančiais metais šeima gyvens laimingai.

Paulina

Lietuvos vėliavos diena Tai atmintina diena, pažymima sausio 1 d.

Šią dieną keliama Valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų.

1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, o po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. Tą savanorių būrį sudarė dešimt savanorių: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė „želigovskininkai“ ir lietuvišką trispalvė vėl buvo nuplėšta.

Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.

Kasmet, sausio 1 d., minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.

Matas

Europos duomenų apsaugos diena Europos duomenų apsaugos diena

paskelbta sausio 28-oji. Ši diena siekia plėsti Europos piliečių žinias apie asmens duomenų apsaugos problemas, taip pat informuoti piliečius apie jų teises bei atsakomybes. Europos valstybės šią dieną organizuoja įvairius renginius, kad kuo daugiau Europos gyventojų sužinotų apie savo teises asmens duomenų apsaugos srityje ir perduotų šias žinias kitiems. Asmens duomenų apsauga priskirtina prie modernių teisių, būdingų išsivysčiusioms šalims. Tai yra viena iš svarbiausių žmogaus teisių į privatų gyvenimą.

Tarptautinė muitininkų diena Tarptautinė muitinės diena švenčiama nuo

1983 metų. 1952 metais pradėjo veikti muitinių bendradarbiavimo konvencija. Tuomet Briuselyje dėl bendradarbiavimo tarėsi 17-os Europos šalių muitinių tarnybų vadovai. Manoma, kad Lietuvos muitinės pradėjo kurtis dar XI-XIII amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės, jų valdymas ir struktūra galutinai išplėtota XVI a.

Gustė

Epistolinio rašinio konkursas Tarptautinis epistolinio rašymo konkursas,

organizuojamas Pasaulinės pašto sąjungos ir UNESCO, šiemet jau 44-asis. Šį kartą mokiniai, kuriems dar nesukako 15 metų, buvo kviečiami rašyti rašinį tema „Kokiame pasaulyje aš noriu užaugti“. Konkurso tikslas yra ugdyti jaunų žmonių kūrybiškumą, gebėjimą tiksliai ir taikliai reikšti savo mintis. Nemažai rašinių sukūrė ir mūsų mokyklos mokiniai. Kadangi rašinys turėjo būti pateiktas laiško forma, renkantis adresatą vaikams buvo leista pasitelkti fantaziją. Na štai 8b klasės mokinys Žygimantas Česnovas rašė šiukšlių princui Walliui, 5b klasės mokinė Gustė Grigaliūnaitė savo mintis dėstė Daliai Grybauskaitei, o Arijus Vilkelis (taip pat iš 5 b) Mantui Wizard. Visi rašinėliai yra labai kūrybingi.

Štai keletas mokinių minčių apie pasaulį, kuriame jie norėtų užaugti: „Pasaulyje, kuriame aš norėčiau gyventi,

pradėtumėm nuo to, kad būtumėm vienodi ir šalia stipraus, ir šalia silpno, kad kiekviename poelgyje jaustumėm bent vieną palaikantį žvilgsnį, kad nuolat jaustumėm „alkūnės jausmą“, kaip ir tame filme apie Tave, Walli.“ (Žygimantas Česlovas 8b)

„Mano svajonių pasaulis iš paukščio skrydžio atrodytų labai žalias, nes miestuose ant namų

stogų būtu įkurti sodai ir parkai. Juose augtų ir žydėtų daugybė įvairiausių augalų.“ (Gustė Grigaliūnaitė 5b)

„Už visokiausius koncertus, krepšinio, futbolo ar kitas varžybas nereikėtų mokėti pinigų, o užtektų parodyti po 3 triukus. Į kitas šalis skristume ne su lėktuvais, bet su milžiniškomis kortomis!“ (Arijus Vilkelis 5b)

Perskaičiusios visus rašinius supratome, jog pasvajoti verta. Pasaulis, kuriame norėtume užaugti, to vertas.

Viltė ir Mileta

Mokiniai prieš korupciją Korupcija – piktnaudžiavimas patikėta

galia siekiant asmeninės naudos. Korupcija gali reikštis įvairiose srityse. Dažniausiai pasitaikančios korupcijos formos yra kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, įtaka prekybai. Ji skirstoma į „didžiąją korupciją“ – prekyba įstatymais, teismų sprendimais bei valstybiniais užsakymais – bei „mažąją korupciją“ – policininko ar mediko papirkimas, dovanėlė dėstytojui už geresnį pažymį.

Mūsų mokyklos mokiniai pasisako prieš korupciją: jie visą savaitę diskutavo, piešė, korupcijos tema, rašė receptus, kaip išvengti šios ydos.

Matas

REPRO spaustuvė

REPRO® – tai spaudos profesionalų grupė, nuo 1995 metų sukaupusi daug patirties ofsetinės, fleksografinės , skaitmeninės spaudos, paruošiamųjų ir baigiamųjų darbų srityse. Ilgus metus kaupta darbo patirtis, suburtas profesionalus kolektyvas, kruopščiai plėtota techninė bazė leidžia nuolat stiprėti ir plėstis, kaskart įgaunant vis didesnį klientų pasitikėjimą.

Gruodžio 15 dieną žurnalistų būrelio užsiėmimas vyko netradicinėje aplinkoje. Kartu su vadove Danute Balčiūniene lankėmės spaustuvėje „REPRO“ ir stebėjome knygos bei kitokių spaudinių gimimo procesą nuo užsakymo iki kelionės pas skaitytoją. Ypač įdomu buvo stebėti, kaip maketuojama, parenkamos spalvos, įrišama, karpomi puslapiai. Daug sužinojome apie profesijas, reikalingas šioje srityje. Ši profesinio veiklinimo išvyka buvo tikrai įdomi.

Toma

Kalėdiniai anekdotai

Grįžta iš darželio mažasis sūnus. Visas apdraskytas. Veidelis apdraskytas, rankytės apdraskytos, kaklas su krūtine, ir tie apdraskyti… - Kas atsitiko? - klausia tėvas. - Supranti, pas mus buvo Kalėdų senelis. Atnešė dovanų. Paskiau šokom rateliu aplink eglutę. - Na, tai kas? - Eglutė didelė, o mūsų mažai.

- Aš savo mylimajai prieš Kalėdas po egle dovaną palikau. - Apsidžiaugė? - Dar ne. Ieško. Miškas didelis, eglių daug...

Zuikis šantažuoja senį Besmegenį: - Duokš morką arba išdžiovinsiu tave fenu!

Kodėl Kalėdų Senis visuomet toks linksmas? Kadangi jis žino, kur gyvena blogos mergaitės.

Parinko Augustas

2015 metų sausis. Nr. 1

Vasario 16 diena

Lietuvos nepriklausomybės aktas –

Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.

Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to, kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokra-tinių pažiūrų politikų. Šiuo metu čia veikia Signatarų namų muziejus – Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas.

Po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija, tačiau, lapkritį Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.

Sovietų Rusija nepriklausomybės aktą pripažino 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.

Iki šiol nėra žinoma, kur saugomas nei vienas iš dviejų akto originalų.

Matas

Vasario mėnesio profesinės šventės

Vasario 9 – Odontologų diena. Šv. Apolonija laikoma odontologų

globėja, todėl per jos varduves, vasario 9 d., švenčiama Tarptautinė odontologų diena.

Šv. Apolonija gyveno III a. Aleksandrijoje (Egipte). Dėl tikėjimo Kristumi buvo nukankinta, išraunant visus dantis. Mirė sudeginta ant laužo. Iš pradžių liaudyje ji buvo laikoma dantų skausmą kenčiančiųjų globėja, o XVIII a. garsaus prancūzų chirurgo-odontologo P. Fušaro iniciatyva pradėta laikyti odontologų globėja. P. Fušaras siekė, kad sugedę pacientų dantys būtų ne šalinami (tai buvo įprasta tais laikais), bet gydomi ir atkuriami.

Vasario 21 d. – Gido diena.

1990 m. Pasaulio turizmo gidų asociacijos federacija nusprendė švęsti Tarptautinę gido dieną kasmet, vasario 21 d.

Šią dieną įvertinamas kelionių vadovų darbas, jiems steigiamos premijos. Kai kuriose šalyse šią organizuojamos nemokamos kelionės su gidų paslaugomis žiniasklaidos atstovams ir visiems pageidaujantiems.

Lietuvoje Tarptautinė gido diena švenčiama nuo 2003 m. Jos metu apdovanojami aktyviausi Lietuvos gidai. Renkamas gidas – enciklopedija, gidas – poliglotas, gidas – fanatikas, plieninis gidas (atspariausias tiek oro sąlygoms, tiek kaprizingiems keliautojams).

Skaitovų konkursas

Šį mėnesį mokykloje vyko skaitovų konkursas. Visi dalyviai buvo labai gerai pasiruošę. Jie deklamavo nuostabius eilėraščius. Konkurse svarbiausia buvo pasistengti kuo raiškiau skaityti, o ne išmokti eilėraštį mintinai. Taip ir buvo, dalyviai deklamavo labai raiškiai, pagal jų nuotaiką. Vieni eilėraščiai buvo liūdni, kiti linksmi – įvairūs, tačiau tikrai gražiai padeklamuoti. Eilėraščių autoriai taip pat girdėti ir ne vieną kartą: Salomėja Nėris, Martynas Vainilaitis, Jonas Biliūnas ... Mokytojos ir pavaduotojos stebėjo pasirodymus ir drąsino skaitovus.

Pasitarusios mokytojos nusprendė, kad 3 vieta atiteko Ugnei Rudenko ir Miglei Belinskaitei, 2-oji vieta – Vitalijai Smirnovaitei, Ievai Jarutytei, Paulinai Bundonytei, 1-oji vieta – Matui Baronui ir Dominykui Rabinovičiui. Visi kiti dalyviai gavo padėkos raštus, juk visi pasirodė puikiai.

Aušra ir Ieva

Užgavėnės

Užgavėnės – viena linksmiausių švenčių Lietuvoje. Tai žiemos išvarymo diena. Tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Užgavėnių dieną valgoma nuo 7 iki 12 kartų.

Tradiciniai Užgavėnių valgiai:

Šiupinys. Tai pats senoviškiausias Užgavėnių patiekalas. Mažosios Lietuvos lietuviai šiupinį – žirnius, virtus su kiaulės galva ir kojomis, – valgė dar praėjusio šimtmečio paskutiniame ketvirtyje. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Pirmoje XX amžiaus pusėje šiupinys buvo pats svarbiausias Užgavėnių patiekalas.

Blynai visada kepami per Užgavėnes.

Dažniau kepami miltiniai blynai. Kiek rečiau – tarkuotų bulvių blynai. Juos valgydavo vakare.

Rūgščius blynus kepdavo iš mielinės tešlos, raugintos apie parą. Jie ypač populiarūs Žemaitijoje.

Spurgos – raugintos arba neraugintos gerųjų miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.

Šaltiena – tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam reikalui paliktų nuo kalėdinių skerstuvių. Užvalgius reikia atsigerti, tad vyrai raugindavo miežinio alaus. Jį ruošdavo Užgavėnėms iš anksto, kiti užsiraugdavo tuoj po Kalėdų.

Per Užgavėnes vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Nors jis ir sotus, privalo kiekvieno mėsiško valgio po truputį paimti. Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo taip apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai. Užgavėnių dieną paprastai mėsos ruošiama daug, visa ji turi būti suvalgoma, nes prasideda Pelenų diena (Pelenija), kai mėsą valgyti draudžiama.

Šiemet Užgavėnes švęsime vasario 17-ą dieną. Linkime visiems skanių blynų!

Gustas

Konkursas „Laiškas vairuotojui“

Žiema – vienas gražiausių metų laikų, kupinas linksmų čiuožinėjimo, slidinėjimo, sniego karo akimirkų. Kita vertus, tai tamsusis ir slidusis metų laikas, todėl reikia būti atsakingiems ir atsargiems žaidžiant, keliaujant, vaikštant gatvėmis. Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla sausio mėnesį

organizavo 7-8 klasių mokinių rašinių konkursą „Laiškas vairuotojui“. Gausiai įsijungė ir mūsų mokykla.

Šiame konkurse dalyvavo šešiolika 7a klasės mokinių. Štai keletas, mūsų nuomone, svarbių kiekvienam vairuotojui minčių:

Norėčiau, kad „... visuomet praleistum pėsčiuosius pėsčiųjų perėjose, nekalbėtum telefonu vairuodamas automobilį, nevairuotum neblaivus ir būtum susikaupęs ir atidus ...“ (Brigita Žaunieriūnaitė)

„... kai Jums rūpės mūsų gyvybės, tai mes jausimės saugesni būdami arti perėjų bei eidami per perėjas ...“ (Deimantė Bilotaitė)

„... tačiau net ir nedidelis nusižengimas gali lemti tavo ir kitų žmonių gyvybės ir mirties klausimą ...“ (Martina Abdulina)

„... taip pat prie neatsargaus vairavimo prisideda ir rūkymas ...“ (Vitalija Smirnovaitė)

„... yra vairuotojų, kurie labai atsakingai vairuoja, praleidžia per pėsčiųjų perėją pėsčiuosius. Sąžiningai žiūri į vairavimą ...“ (Arminas Žilionis)

Taigi, septintokai mano, kad jei vairuotojai bus dėmesingi ir atidūs, mes galėsime saugiai jaustis kelyje.

Gerda

Konkurse „Laiškas vairuotojui“ dalyvavo

ir aštuntokai. 8b klasėje laišką vairuotojui parašė net vienuolika mokinių. Visi rašiniai verti dėmesio. Vienuose jų pasakojami įvykiai,

kurie atsitiko patiems mokiniams, o kituose išsakomi prašymai bei pasiūlymai mūsų vairuotojams. Štai kelios mintys, idėjos ir padėkos, siųstos vairuojantiems įvairias transporto priemones:

„Pats svarbiausias dalykas kurio žmonės už vairo turėtų vengti – tai alkoholis. Nesvarbu, dideliais ar mažais kiekiais, vartoti alkoholio prieš vairavimą negalima.“ (Lukas Gotautas)

„Rodydamas pavyzdį kitiems – mokysi juos ir galbūt tai išgelbės tavo brangius asmenis nuo autoavarijų ir šiaip blogų įvykių kelyje.“ (Inesa Sadlauskaitė)

„Norėčiau visiems atsakingiems vairuotojams padėkoti už tai, jog, mane lekiančią ir skubančią rytais į mokyklą, praleidžiate per perėją, galbūt patys skubėdami ir vėluodami į darbą ...“ (Kamilė Urbaitė)

„Tokia žmonių prigimtis – visi visur skuba, visiems visko reikia. Nejaugi veltui per radiją, televiziją primena visiems, kad niekas neviršytų greičio, važiuotų saugiai? Manau, kad ne. Ir tikiuosi iš jūsų, vairuotojai, supratingumo, kad paskui nieks nenukentėtų ir niekas nebūtų sugadinta.“ (Dovydas Kaunietis)

Kadangi visi rašiniai būti išsiųsti į miesto konkursą negali, teko išrinkti geriausius. Taigi štai mūsų geriausiųjų mintys:

„Jeigu Jūs nebūtumėt sustabdęs mašinos, nebūčiau išvydęs tėvų. Jie nebūtų sužinoję apie mano sėkmę mokykloje.“ (Ignas Cibulskis)

„Mūsų mintys užimtos įvairiomis jaunatviškomis problemomis, tai galim ir per gatvę ne vietoj peršuoliuoti, ir prieš mašiną išbėgti. O dar yra ir toks variantas, kaip „ekstrymo“ paieškos (tai yra neapgalvoto, nenuspėjamo ir pavojingo rizikavimo) ...“ (Žygimantas Česnovas)

Visų parašiusių mintys yra labai taiklios ir pamokančios. Galbūt pikti, neatidūs, agresyvūs vairuotojai, perskaitę jūsų laišką, susimąstys.

Paulina ir Viltė

Komiksas

Pirmadienį žurnalistų būrelio nariai informatikos kabinete kūrė komiksą laikraščiui. Buvo sukurta daug įdomių komiksų, tačiau reikėjo išsirinkti vieną geriausią. Trečiadienio būrelio užsiėmime vyko balsavimas, kuris komiksas keliaus į mokyklos laikraštį. Štai

rezultatai: 6 žmonės balsavo už Gusto, 1 – už Gerdos ir 1 – už Aušros, 1 – už Augusto, 1 už Ievos komiksą. Taigi, laimėjo Gustas: jo komiksas ir keliauja į šio mėnesio mokyklos laikraštį.

Aušra

O jei nebepamatysiu

namų?

,

Vaikai sutarė, kad niekada

neatsiklausę tėvų niekur neis.

„Gyvoji tradicija“

Sausio 22 d. mokykloje vyko teatralizuota lietuvių kalbos pamoka ,,Gyvoji tradicija“. Šiame renginyje aktorės pasakojo apie Lietuvos etnokultūrinius regionus: Dzūkiją, Suvalkiją, Žemaitiją, Aukštaitiją ir Mažąją Lietuvą. Kiekvienam etnokultūriniam regionui buvo parengta po trumpą pristatymą.

Dzūkiją pristatė pasaka apie kirvį, suvalkiečiai buvo pavaizduoti kaip labai bendraujantys žmonės (Gytis puikiai atstovavo suvalkiečiams). Žemaitiškai buvo suvaidintos tinginės dukros vestuvės, o aukštaitės mokė jaunimą rišti nuometą. Labiausiai visiems įsiminė laumės (jos buvo be veidų!). Štai koks buvo renginys „Gyvoji tradicija“.

Augustas ir Gustė

Anekdotai

Mokytoja liepė nupiešti karvę, besiganančią pievoje. Petriukas atneša tuščią popieriaus lapą. Mokytoja klausia:

– O kur žolė? – Ją suėdė karvė. – O kur tada karvė? – O ką ji ten veiks, kur nėra žolės?

Kalbasi mama ir dukra:

– Mama, turiu tau naujieną... – Gal gavai 10 iš matematikos kontrolinio? – Mam, sakiau naujieną, o ne stebuklą…

Eina vyras mišku. Staiga mato – stovi beržas, o į jo šaką, įsikabinusi dantimis, kabo maža mergaitė. Su kaspinėliais, suknele – kaip iš vaikiškos knygos iliustracijos.

Pritrenktas vaizdo vyras klausia: – Mergaite, ką tu čia darai? Ši per dantis jam atsako:

– Sulą geriu!!!

Gustė ir Augusta

2015 metų kovas. Nr. 2

Vasario 16 diena

Kovo 11-oji yra 70-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 71-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 295 dienos.

1990 m. kovo 11 dieną Lietuvos Respu-blikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos Nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti Tarybos nariai.

Sveikiname visus su mūsų valstybės švente!

Karolina B.

Moters diena

Tarptautinė moters diena yra švenčiama kovo 8 dieną. Lietuvoje Tarptautinė moters diena - atmintina diena.

Kažkada Lietuvoje Tarptautinė moters diena buvo švenčiama panašiai kaip dabar Motinos diena. Vaikai sveikindavo savo mamas ir dovanodavo gėlių, deklamuodavo eilėraščius. Vyrai padovanodavo savo

moterims gėlių tarsi atsidėkodami, kad jos yra jų vaikų motinos.

Šiais laikais Moters dienos papročiai pasikeitė. Su šia švente moteris turėtų sveikinti išimtinai vyrai, pripažindami, kad jos lygiavertės partnerės ir geros draugės.

Kamilė

Kovo profesinės šventės

Kovo 3 diena - tarptautinė rašytojų diena

Tarptautinė rašytojų diena švenčiama nuo 1986 metų. Šių metų sausio 12-18 dienomis vyko 48-asis Tarptautinio rašytojų klubo kongresas, kuriame ir buvo nuspręsta kasmet minėti šią šventę.

Štai keletas rašytojų minčių:

Rašytojas rašo ne todėl, kad jis nori ką nors pasakyti, o todėl, kad jis turi ką pasakyti. (F. S. Ficdžeraldas)

Rašytojui reikia tokios pat narsos kaip kareiviui: pirmasis turi taip mat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligoninę. (Stendalis)

Išlaisvink žmogų ir jis pradės kurti. (A. de Sent Egziuperi)

Idėjos nemiršta, jos kartais tik snaudžia, bet nubunda dar galingesnės, negu prieš tai. (A. Diuma)

Kovo 16 diena - knygnešio diena

Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. 1891–1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai

konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ir laikraščių; 1900–1902 m. – 56 182. Į tą skaičių neįtrauktos tos knygos, kurios buvo rastos ir konfiskuotos visoje Lietuvoje.

Nepaisant didelio konfiskuojamų spaudinių skaičiaus, jų vis nepaliaujamai daugėjo. Lietuviškos knygos ir laikraščiai buvo leidžiami iš rankų į rankas. Milžinišką darbą atliko spaudinių platintojai – knygnešiai. Už slaptą knygų laikymą ir platinimą tuo metu nukentėjo maždaug 1000 žmonių. Tarp jų buvo ir kaimiečių, ir kunigų, pasauliečių inteligentų.

Kovo 21 diena - tarptautinė lėlininkų diena

Kovo 21-oji paskelbta Tarptautine lėlininkų diena. Tai profesinė lėlių teatrų darbuotojų šventė. 2004 m. Lietuva tapo Tarptautinės lėlininkų organizacijos UNIMA

nare. Lietuvos nacionalinis UNIMA centras siekia propaguoti, globoti ir remti Lietuvoje rengiamus Lėlių teatrų festivalius.

Parengė Dovydas

Valentino diena

Manoma, kad šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia. Klaudijus II, išgirdęs apie tokį vyskupo elgesį, jį

suėmė ir uždarė į kalėjimą ir vasario 14 d. Valentinas buvo

nubaustas mirtimi. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju.

Lietuvoje ši šventė yra labai nesena – ji švenčiama tik po Nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Kai kurie kultūros istorikai ir etnografai mano, kad panaši šventė senovės lietuvių kultūroje buvo gegužės 13 d. – meilės deivės Mildos diena.

Ieva

Pavasario atostogos

Laukiame nesulaukiame pavasario atostogų. Jų metu penktokai ruošiasi vykti į Rygą. Ten jie aplankys Zoologijos sodą, Automobilių muziejų bei linksmai praleisime

laiką vandens atrakcionų parke. Pavasario atostogų laukiame ne vien dėl Rygos, bet todėl, kad truputį galėsime atsipūsti nuo mokslų, visi švęsime Velykas, dažysime margučius, mėgausimės šiltu pavasario oru. Ak, kad greičiau ateitį atostogos!

Kamilė

Ekskursija į veterinarijos kliniką

Vasario 25 d. 5b klasė vyko į veterinarijos kliniką, kurioje kartu yra gyvūnų kirpykla ir gyvūnų prieglauda. Ten vaikai matė keletą kačių ir šuniukų. Jie visi buvo labai mieli. Veterinarijos gydytojas papasakojo, kaip jais rūpinasi. Kai kurie kačiukai turi savo charakterį: kai vieną kačiuką išleido iš narvo, kitas susiraukė ir mus prajuokino. Narvuose gulėjo du šuniukai, jie buvo ką tik išgyvenę operacijas ir ilsėjosi po narkozės.

Kaip sakiau, šioje klinikoje yra ir gyvūnų kirpykla. Penktokus labai sudomino didžiulis šunų plaukų džiovintuvas. Niekas nenorėtų tokiu pasinaudoti.

Vaikai susidraugavo su klinikoje gyvenančia kate Raine, daug valgančia ir nemažai sveriančia. Ji – tikra klinikos šeimininkė!

Štai kokia buvo ekskursija į veterinarijos kliniką.

Augustas

Šlepečių diena

Vasarį mūsų mokykloje

vyko šlepečių diena. Beveik visi vaikai ir kai kurie

mokytojai vaikščiojo po mokyklą su

šlepetėmis. Buvo išrinkti

įdomiausių šlepečių

savininkai. Pirmą vietą laimėjo 1c klasės mokinė. Antrą vietą mokykloje užėmė 5b klasės mokinė Gustė. Įvairių šlepečių galėjai pamatyti ne tik renginyje, bet ir mokyklos koridoriuose. Deja, kai kurie moksleiviai nedrįso arba pamiršo atsinešti šlepetes. Kitais metais būkite drąsesni ir neužmirštuoliai!

Gustė

Konkursas „Švari kalba - švari galva“

Konkurse „Švari kalba – švari galva“ gali dalyvauti visos Lietuvos moksleiviai. Šio konkurso tikslas yra išsaugoti lietuvių kalbą ir paskatinti vaikus daugiau mokytis. Geriausi mokiniai gali gauti daug ir gerų prizų. Prizininkai jau yra paskelbti – jų nėra mažai.

Mūsų mokykla taip pat dalyvavo konkurse „Švari kalba – švari galva“. Į jį įsijungė visi. Iš

mūsų mokyklos užsiregistravo 111 mokinių, o dalyvavo net 83. Penktoje klasėje užsiregistravo 29, o dalyvavo 21 mokinys. šeštoje klasėje - 17, o testą atliko 11 mokinių. Septintoje klasėje užsiregistravo 20, o dalyvavo 19, aštuntoje klasėje - 29, dalyvavo 23 mokiniai, devintokai testą atliko tik trys, o dešimtokai 9.

Štai toks yra konkursas „Švari kalba – švari galva“, jo tikslas ir mūsų mokyklos dalyvių skaičius. Dalyviai turėjo progą prisiminti lietuvių kalbos gramatikos taisykles ir palyginti savo gebėjimus su visos Lietuvos mokinių.

Aušra

Rašiniai apie paranormalumą

Žurnalistų būrelio nariai rašė rašinius apie paranormalius reiškinius. Tą dieną mūsų buvo nedaug.. Trys mokinės – Ieva, Kamilė ir Karolina – rašė apie vaiduoklius: jų atsiradimą, pokštus, iš kurių populiariausias – atsidariusios durys, o už jų – nieko! Kiti du mokiniai – aš, Dovydas, ir Aušra – rašė apie tikrus įvykius, kuriuose paranormalumas – neįmanomi įvykiai, vis dėlto turinčius paaiškinimą. Aš rašiau apie besitrankančias duris ir nukritusį ekraną. Visa paslaptis – blogas įmontavimas ir vinys. O Aušros rašinio įvykių kaltininkai – jos bendraklasiai, kurie pasistengė tamsiame koridoriuje numesti malką ir skleisti tikrovišką pjūklo garsą. Įdomu buvo paklausyti draugė rašinių, kupinų fantazijos su siaubo prieskoniu

Dovydas Kaunietis

Anekdotai

Petriukas grįžta namo iš mokyklos ir, surinkęs visą šeimą svetainėje, pareiškia:

– Aš norėčiau informuoti visas suinteresuotas puses, kad šiandien aš, Petriukas, pasirodžiau prieš klasę visišku idiotu, kai per pamoką viešai pateikiau man žinomą vaikų atsiradimo versiją su gandru, kurios tikrumą man patvirtino kai kurie iš čia esančių asmenų!

Tikybos mokytoja klausia Petriuko:

– Kas viską mato ir girdi?

– Mūsų kaimynė.

Fizinio lavinimo pamokoje visi guli ant nugaros ir "važiuoja dviračiu".

– Bernardai, kodėl tu nesportuoji, o ramiai guli, - pyksta mokytoja.

– Argi nematote? Aš važiuoju nuo kalno.

– Mokytoja, ar galima bausti žmogų už tai, ko jis nepadarė? - klausia Petriukas.- Žinoma ne, - užtikrina mokytoja.

– Tai gerai, nes aš nepadariau namų darbų...

Dailės pamoka. Mokytoja leidžia

mokiniams patiems pasirinkti ką piešti. Pamokai įpusėjus mokytoja prieina prie Petriuko ir klausia:

– Petriuk, ar tu kada matei angelą su trim sparnais?

Petriukas atsako:

– O jūs kada matėt su dviem?

Parinko Augustas

2015 metų balandis - gegužė. Nr. 3

Motinos diena

Motinos diena Lietuvoje švenčiama pirmąjį gegužės

sekmadienį (oficialiai nuo 1928 metų). Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo senų senovės. Šią dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi už jas atlikti visus namų

ruošos darbus. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių.

Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki dabar labai pakito. Iš liaudies dainų žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių. Jos valdydavo visą ūkį, prižiūrėdavo samdinius, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už nemylimų vyrų, sunkų išsiskyrimą su sūnumis, išleidžiamais į karą, skaudžią jų žūtį. Patarlėse apie motiną sakoma: „Minkštos motinos rankos, bet sunkios jos ašaros.“

Šiuolaikinės motinos jau nebėra vien namų šeimininkės, šeimos židinio sergėtojos. Nemaža jų dalis yra savarankiškos moterys, ne tik auginančios vaikus, bet ir dirbančios darbą, kuris, pagal ankstesnę sampratą, būtų laikomas vyrišku. Mes sveikiname visas savo ir kitų vaikų mamas su Motinos diena.

Karolina

Balandžio ir gegužės mėnesių profesinės dienos

Balandžio 17 diena – Lietuvos energetikų diena

Elektros reiškiniai Lietuvoje pradėti tyrinėti dar XVIII a. Pirmosios privačios elektrinės pradėtos steigti tik XIX a. pabaigoje. Jos buvo skirtos namams apšviesti. Pirmoji elektrinė pastatyta 1892 m. Rietave (Plungės raj.), kunigaikščių Oginskių dvare. Lietuvos energetikų diena švenčiama kasmet balandžio 17 dieną Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatais.

Balandžio 18 diena – pasaulinė cirko diena

Nuo 2008 m. Europos cirkų asociacijos (ECA) iniciatyva kasmet trečiąjį balandžio šeštadienį minima Europos cirko diena. Ši diena skirta atkreipti

visuomenės ir valdžios įstaigų dėmesį į cirko meną ir jo reikšmę. Cirko dienos proga organizuojamos tam tikros atvirų durų dienos cirkuose, žmonėms leidžiama pažvelgti į cirko užkulisius, dalyvauti cirko spektakliuose, cirko meno ugdyme.

Balandžio 27 diena – medicinos darbuotojų diena

Tai profesinė medicinos darbuotojų šventė. Šventė Lietuvoje pradėta minėti nuo 2004 m. LR Sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko iniciatyva. Balandžio 27–oji pasirinkta todėl, kad 1918 metų balandžio 27 dieną Lietuvos Respublikos valstybės taryba sudarė Sveikatos komisiją, kurios nariais tapo daktaras Jonas Basanavičius, inžinierius profesorius Steponas Kairys ir kunigas Justinas Staugaitis. Šią dieną rengiami medikų susibūrimai, konferencijos, dalijamasi darbo patirtimi.

Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo žmonių solidarumo diena

Į Lietuvą ši šventė atėjo Tarybų Sąjungos metais ir todėl Lietuvai atgavus

nepriklausomybę šventės buvo

nepagrįstai kratytasi, nežinant visos jos istorijos.

Gegužės 5 d. – Vandentvarkos darbuotojų diena

2003 m. LR Aplinkos ministras įsakymu paskelbė gegužės 5 dieną Lietuvos vandentvarkos ūkio darbuotų profesine švente. Vandentvarkos darbuotojų tikslas – prižiūrėti geriamojo vandens kokybę ir tvarkyti susidarančias nuotėkas, aprūpinti gyvenvietes vandeniu bei nuotėkų šalinimo sistema.

Gegužės 8 d. – Buhalterių diena

Kasmet antrąjį gegužės penktadienį švenčiama Buhalterių diena. Tai profesinė buhalterių diena. Buhalteriai atlieka ūkinių operacijų apskaitą. Be jų neįmanoma nė vienos įmonės veikla.

Gegužės 12 d. – Tarptautinė slaugytojų diena

Tarptautinė slaugytojų diena švenčiama Tarptautinės raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu anglų medicinos sesers Florens Naitingeil (1820 05 12 – 1910 08 13) garbei, taigi – per jos gimimo dieną.

Gegužės 20 d. – Pasaulinė metrologų diena

Metrologija – mokslas apie matavimo priemones. Įvairių šalių metrologai siekia tarptautiniu lygiu naudoti tokius pačius, unifikuotus fizinių dydžių (masė, ilgis, plotas, tūris, temperatūra ir kt.) matų vienetus.

Karolina

Balandžio 1 – oji

Vienintelę metų dieną – balandžio 1-ąją – galime meluot, kiek tik leidžia laki fantazija, ir

nesulauksime jokių priekaištų. Maža to,

užsitikrinsime sėkmę visiems

ateinantiems metams.

Kita vertus, nieko čia nuostabaus, nes balandžio 1-oji – Melagių diena. Išdaigų ir juoko diena, nuo seno yra minima ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Seniau „melagio, arba šido, diena“ buvo siejama su kiekvieno žmogaus sėkmės tiems metams būrimu. Manyta, kad jeigu tą dieną nieko neprigausi, tau bus nelaimingi metai. Užtat tądien visi verčiasi per galvas stengdamiesi sukurpti kuo įtikinamesnį melą ir taip šmaikščiai apmauti savo bičiulį ar giminaitį. Juk taip norisi smagiai sušukti: „Su balandžio 1-ąja!“

Karolina

Kelionė į Rygą

Balandžio 11 dieną 5a, 5b ir 9a klasių mokiniai išvažiavo į Latvijos sostinę Rygą. Susirinkę 6val ryto išvažiavome. Gidė supažindino su keliais latviškais žodžiais: traukti – rauti, stumti – grūsti, sodas – darzs, laba diena – labadien, gyvatė – džiunglių šniurs. Po keturių valandų kelio privažiavome Rygos zoologijos sodą. Pamatėme įvairiausių gyvūnų. Per dvi valandas apvaikščioję visą zoologijos sodą keliavome pasižvalgyti po Rygos senamiestį. Pamatėme neišpasakyto grožio namus. Tačiau atsitiko taip, kad labiausiai lauktas Vandens atrakcionų parkas nedirbo. Daugumai vaikų ne patiko ši naujiena. Bet po kiek laiko, pasivaikščiojus Jūrmalos pajūryje, visiems buvo linksma važiuoti namo!

Gustė

Talentų diena

Balandžio 16-ą dieną Kauno Pilėnų pagrindinėje mokykloje vyko Talentų diena. Įvairių klasių vaikai rodė savo sugebėjimus: dainavo, šoko, atliko meninės gimnastikos pratimus, grojo įvairiais instrumentais. Dalyvavo net 15 mokinių. Salėje buvo labai daug žiūrovų. Talentų konkurse visi parodė savo drąsą, bet buvo išrinkti patys šauniausi. Štai kaip praėjo talentų diena.

Kamilė

KŪRYBOS PUSLAPIAI Už lango Už lango jau saulė šilta, Žiemos vargų nebėra. Už lango pražydo jau gėlės, Atrodo, kad juokiasi lėlės …

Už lango miško draugai Iškėlė inkilus aukštai. Ruošė, dailiai dailiai puošė Paukščiams sugrįžtuves čia!

Skrido paukščiai Lietuvos, Į miškus, girias - namo … Skrido, šoko ir niūniavo, O lizde ir uždainavo!

Jau pavasaris atėjo, Visos gėlės sužydėjo. Visos girios suskambėjo Nuo dainų margumynėlio!

Aušra

Pavasaris Štai pavasaris atėjo Pievoj gėlės sužydėjo. Šaltą ledą jau praskėlęs Laukia, vasara artėja!

Saulė šviečia skaisčiai, skaisčiai. Medžiai auga greitai, greitai. Na, o mes, maži vaikai, Laukiam vasaros labai.

Sviediniai jau paruošti, Dviračiai lauk išvesti. Vos saulutė tik pašvies, Tuoj linksmybės prasidės!

Gustė

Pasaka

Karalius Liudvikas

Vieną kartą gyveno karalius Liudvikas su savo motina. Karalius buvo labai godus. Dėl to godumo susitaupė daug turtų. Kai jis buvo mažas jam motina uždraudė išeiti iš pilies.

Vieną dieną jis gavo laišką, kad netoliese vyksta vakarėlis, tai vakare ir išėjo. Ėjo ėjo ir pamatė kryžkelę. Toje kryžkelėje buvo du takai. Karalius pasirinko kairįjį. Pateko į požemį.

Išgirdo muziką, surado, kur ji skambėjo. Pamatęs žmogų, grojantį fleita, ilgai klausė muzikos. Atsidėkodamas davė tam žmogui savo auksinį žiedą. Fleitininkas padovanojo jam fleitą.

Karalius pabandė fleitos grojimą. Jos balsas prišaukė šikšnosparnį. Šikšnosparnis rodė karaliui kelią požemyje ir privedė prie akmeninių durų. Vietoj spynos buvo išskaptuota skylė fleitai. Karalius įdėjo fleitą ir durys atsidarė.

Liudvikas įėjo ir pamatė raganą ir labai išsigando. O durys staiga užsidarė ir iš kažkur atsirado piktas monstras. Kol karalius galvojo, kaip nugalėti monstrą, jam į rankas atskrido fleita. Liudvikas taip gražiai grojo, kad net monstras užmigo. Ir tuomet požemis pavirto takeliu, vedančiu į gražią pilį.

Liudvikas įžengęs į pilį pamatė du princus. Karaliui buvo įdomu ar čia tas vakarėlis, tai jis ėmė ir paklausė. Vienas iš princų atsakė, kad čia ne vakarėlis, o užburtos princesės kambarys. Kas pažadins princesę, už to ji ir ištekės. Pirmas ėjo smuikininkas. Nors jis gražiai grojo, bet jam nepavyko. Antrasis ėjo būgnininkas. Gražiai būgnavo, bet nepadėjo. Tuomet jau buvo karaliaus Liudviko eilė. Jis grojo fleita,- nepadėjo, sakė gražius žodžius, taip pat nepadėjo. Tuomet priėjo prie princesės ir ją pabučiavo. Ji iškart pabudo. Karalius prisistatė ir pasipiršo. Jie susituokė ir gyveno ilgai ir laimingai.

Karolina

Trioletai (8 klasės mokinių kūryba)

Kai pilnatis už lango sklando Ir jos šviesa pro langą sklinda, Keisti sapnai mane aplanko... Kai pilnatis už lango sklando. Driekiasi šešėlių rankos, Bet akys vis tiktai suminga... Kai pilnatis už lango sklando Ir jos šviesa pro langą sklinda...

Viltė Ručinskaitė 8b

Gyvenimas gražus, Nors jis tau nepatinka. Nors rodo jis baisius nagus. Gyvenimas gražus, Net kai pasaulis, rodos, tuoj sugrius, Juk tu turi gerus draugus. Gyvenimas gražus, Nors jis tau nepatinka.

Domnyka Lukanina 8a

Matau pro langą žalią pušį Rusvu kamienu, po egle. Papūs tuoj vėjas ir nulūš ji. Matau pro langą žalią pušį. Regėjau ten ir margą lūšį, Ir vilką pilką su lape. Matau pro langą žalią pušį Rusvu kamienu po egle.

Paulina Bundonytė 8a

Žalios, rausvos ir raudonos - Skanios mūsų daržo uogos. Karalienės daržo jos - Žalios, rausvos ir raudonos. Tik pamatęs jas alpsti, Paragauti jų skubi. Žalios, rausvos ir raudonos - Skanios mūsų daržo uogos.

Karolis Tiška 8b

Tarsi angelo sparnai Neša mus toli svajonės. Dar prisideda sapnai Tarsi angelo sparnai. Negalvoki tu tiktai, Atsipalaiduok ramiai,- Tarsi angelo sparnai Neša mus toli svajonės.

Vaiva Ramanauskaitė 8b

Štai pavasaris atvyksta, Viskas ir visur pražysta. Žiedadulkės nosį kutena – Jau pavasaris atvyksta. Laukuose balsai skardena - Paukščiai į namus sugrįžta. Štai pavasaris atvyksta, Viskas ir visur pražysta.

Matas Kuncevičius 8a

Man patinka tai labai Žaist kompiuteriu ilgai. Įvairiausius žaidimus. Man patinka tai labai. Bet kai pažaidžiu ilgiau, Galvą skauda vis labiau. Man patinka tai labai - Žaist kompiuteriu ilgai.

Ignas Cibulskis 8b

Tamsų mišką apsupa pikti Kaukiantys vilkai pilki, Be jėgų ir alkani. Tamsų mišką apsupa pikti. Akys lyg žali karoliai Šviečia tamsoje iš tolo. Tamsų mišką apsupa pikti Kaukiantys vilkai pilki.

Urtė Žąsinaitė 8b

2015 metų birželis. Nr. 4

Mokytojos žodis

Na, vaikai, pagaliau vasara. Jūsų laukia miškai ir jūra, Lietuvos kaimai ir užsienio kurortai, geros knygos ir įdomūs žaidimai.

Linkėdama Jums geros vasaros, noriu padėkoti visiems šauniems žurnalistams, kurie susidomėję dirbo būrelyje, rašė straipsnius, kūrė komiksus, ėmė interviu, redagavo draugų darbus, virė arbatą - tiesiog draugiškai bendravo ir padėjo vienas kitam.

Ypač daug mums reiškė Dovydo dalyvavimas - tai jis turėjo daugybę idėjų ir jaunesniuosius draugus mokė, kaip jas įgyvendinti ir kaip taisyti savo klaidas.

Sėkmės tau, Dovydai, tikimės, kad mūsų buvimas kartu buvo įdomus bei naudingas ir Tau.

Dėkoju aktyviausiems mūsų būrelio nariams: Augustui, Gustei, Gerdai, Aušrai, Ievai, Karolinai, Kamilei. Jūs tikri būsimieji žurnalistai.

Linkiu geros ir prasmingos vasaros. Kai grįšite pailsėję, vėl dėliosime „Pilėnų mozaiką“.

Jūsų mokytoja Danutė Balčiūnienė

Birželio mėnesio profesinės šventės

Birželio 29 dieną minima Lietuvos pasieniečių diena. 1922 m. sausio 26 d. Lietuvos krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriame buvo įteisinta Pasienio pulko šventė – birželio 29 d. Dabar Pasieniečių diena tapo profesine Lietuvos pasieniečių švente.

Birželio 27 – Tarptautinė žvejų diena. Ši diena švenčiama nuo 1985 metų. 1984 m. taip buvo nuspręsta Tarptautinėje žvejybos sureguliavimo ir plėtojimo konferencijoje Romoje. Žvejų globėju laikomas Šv. Petras, kurio varduvės švenčiamos birželio 29 d.

Ieva

Vasara

Ak, pagaliau atėjo ilgai laukta vasara. Ji mieliausia, nes nereikia eiti į mokyklą. Tačiau ne vien dėl to. Kai būna karšta, įšokus į tvenkinį taip gaivu pasidaro, jog

nesinori išlipti. Ryte atsibudus, už lango jauti karštą

dieną, girdi, kaip paukšteliai čiulba, medžiai ošia ir gaivina sielą. Taip ir norisi būti prie jūros, gulėti ant smėliuko ar mirkti vandenyje. Malonu prie jūros. Bangose pamiršti viską.

Neliūdėk, jeigu vasara per greitai prabėgs ir nespėsi visų atostogų norų išpildyti. Juk bus kita vasara. Tad smagios nuotaikos ir gero poilsio!

Karolina

Ta vasara

Ach, ta vasara! Nuostabi, graži, spalvota.

Neapsakomas laikas, Ach, ta vasara...

Draugai, tėvai, mylimieji, Karštis, kiemas ir jūra,

Ach, ta vasara! Nuostabi, graži, spalvota.

Augustas1

Apie vasarėlę

Vasara yra labai graži ir spalvinga. Iš visų metų laikų man ji labiausiai patinka. Žmonės vaikščioja po parkus, vaikai žaidžia lauke, močiutės, susėdusios ant suoliukų, šnekučiuojasi, tarytum žiemą tūnojusios savo

urveliuose kaip kokie gyvūnėliai išlenda laukan. Vasarą darbščiosios bitutės zvimbdamos laksto nuo žiedo prie žiedo, renka nektarą, iš kurio vėliau gaunamas kvapnus ir gardus medus, jis atkeliauja pas mus į namus ir galime pasmaguriauti.

Saldi ta mūsų vasarėlė. Ugnė K.

Vasara

Vėlei vasara atėjo, Visos gėlės sužydėjo. Visi lekia kuo greičiau, Kol dar gali, pašėliot. Ežerėlis tas skaistus, Neša nuostabius kvapus. Vanduo šiltas ir gaivus, Jis vilioja vėl visus. Garsiai skamba miško dainos, Vėlei vasara ateina.

Gerda

Vasara vasarėlė

Pagaliau mūsų visų laukta vasara jau čia! Jau galime maudytis jūroje, vaikščioti

basomis lauke arba sode, pasisveikinti su vabaliukais, kurie po žiemos miego taip pat nori pasivaikščioti vasaros žolėje. Vaikščiojimas po žolę – tai braidymas basomis kojomis plunksnose: žolė būna švelni kaip plunksnelė. Įlipę į jūrą, mes pajuntame, kaip šiltas vanduo taško kojas, švelnus vasaros vėjelis kutena nosytę. Ir taip linksmai džiūgaujame, kad atėjo ta vasara vasarėlė, kuri su mumis žaidžia, kad neliūdėtume.

Vasara vasarėle, neišeik niekados! Būk su mumis amžinai!

Kamilė

Vasaros malonumai

Gandras kalena snapu, Gulbės sparnai suplasnoja, Šunys vis loja ir loja – Vasara vėlei pas mus.

Vasara – puikus metų laikas: Liepsnojanti saulė ir žydras dangus... Vien meilės ir džiaugsmo pilna Ši vasarėlė miela!

Ieva

Miela vasarėlė

Vasarėlė jau atėjo, Pievoj gėlės sužydėjo, Šiltas oras atkeliavo. Ošia miškas, Žydi gėlės, Tai bent oras nuostabus! Šunys loja, Katės miauksi. Džiaugias vasara šilta! Ir vaikai po pievas laksto, Leidžia aitvarus laukuos, Tai bent vasara puiki!

Gustė

Kaip sutiksime vasarą

Žurnalistų būrelio narės Gustė, Aušra ir Ieva domėjosi, kaip vasarą pasitiks mūsų mokyklos mokiniai. Jos kalbėjosi su 5-8 klasių auklėtojomis ir sužinojo, kur jos su savo auklėtiniais vyks mokslo metų baigimo proga. Pateikiame Jums tai, ką sužinojome.

Netgi keturios klasės važiavo į Nidą. Jie apsistojo „Žuvėdros“ poilsio namuose. 5a, 6a, 6b ir 7a klasių mokiniai puikiai pakeliavo Nidoje.

7b klasės vaikai su savo auklėtoju gerai laiką praleis Aleksoto dažasvydyje. „O paskui saldžiai suvalgysime didelį tortą! – šmaikštauja mokytojas.

5b klasė važiuos į „Akromų sodybą“. Čia kartu su tėveliais stovyklaus dvi dienas, maudysis Metelių ežere, ragaus, kepsnius, organizuos sporto varžybas.

Na, o aštuntokai ruošiasi mokslo metų pabaigą švęsti sodyboje „Banginis“. Manome, visiem patiks išvykos!!!

Geros vasaros, pilėniečiai!!!

Gustė, Aušra ir Ieva

Pirmūnų ekskursija – mokslo metų dovana

Gegužės 19 dieną Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos pirmūnai važiavo į gražų Lietuvos miestą – Birštoną. Ryte, devintą valandą pirmūnai susirinko prie parduotuvės „Iki“ ir atvažiavus autobusui paliko Kauną. Kol mokiniai važiavo autobusu ekskursijos gidė Aušra papasakojo kelionės eigą, taisykles ir apie Birštono miestą, jo istoriją.

Pagaliau pirmūnai pasiekė Birštoną. Pirmas jų objektas buvo Birštono sakralinis muziejus. Kadangi muziejus dar neturėjo gido, mokiniams teko savarankiškai visą ekspoziciją ištyrinėti. Viską apžiūrėję, pirmūnai dar visai nepavargę pradėjo leistis į tolimesnę kelionę. Taigi, paėjėjome iki Vytauto kalno. Mokiniai nedelsdami leidosi į jį kopti. Vieni jau buvo užkopę į kalną, o kiti dar tik pradėjo savo kelią.

Iš kalno viršaus vaizdas tikrai gražus, tačiau daug reginių nesimatė, nes buvo rūkas. Po kiek laiko išvargę pirmūnai nusileido žemyn ir gavo smagią užduotį: nupinti vainikus iš pienių - už tai gavo įdomias atminimo dovanėles.

Pailsėję ėjome toliau. Mokytojos davė šiek tiek laiko patiems pasižvalgyti po Birštoną. Galėjome papietauti, apžiūrėti Birštono muziejus, nueiti į parduotuves arba tiesiog likti aikštėje. Po šio laiko mokiniai patraukė „Eglės

sanatorijos“ link pakvėpuoti sveiku oru. Galiausiai vaikai patraukėme į Punią. Ten

turėjome progą pailsėti, pažaisti ar tiesiog smagiai praleisti laiką su draugais... Tada jau važiavome į savo gimtąjį miestą – Kauną.

Ši kelionė buvo be galo smagi. Gera keliauti su geriausiais mokyklos mokiniais – juk turime tiek bendrų interesų

Aušra

Naktis mokykloje

Naktį iš gegužės 21 į 22dieną tie mokiniai, kurie mokosi gerai arba labai gerai, praleido mokykloje.

Rinkomės 20 valandą mokyklos aktų salėje. Ten paskirstėme komandomis, sugalvojome komandos pavadinimus bei šūkius. Kokių tik pavadinimų nebuvo: „Ožkos skonio mėtiniai kotletukai“, „Mėlynieji puponautai“, „Šauktiniai“, „Demoniški Karlsonai“, „Naktibaldos“, „Varškėtukai“. O jau šūkiai,- net pakartoti sunku....

Vyko įvairios užduotys: orientacinis, estafetės, plakatai su ketureiliais, karaokė. Kepėme dešreles, žiūrėjom siaubo filmą, netgi miegojome.

6.00 valandą ryto palikome mokyklą. Namuose džiaugėmės, kad visi sėdi pamokose, o mes, pirmūnai, sau pučiame į akį ir visa tai pateisinama.

Gera būti pirmūnu...

Augustas