is Verslo Konsultanto Zinynas (2005)

UDK 658(031)In47

ISB

Informacinis verslo konsultanto þinynas � tai vienas ið PHARE 2002 Ekonominës ir so-cialinës sanglaudos programos Lietuvoje projekto �Paslaugø verslui plëtra ir kokybës geri-nimas� rezultatø. Projektà ágyvendino VðÁ Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plëtrosagentûra kartu su partneriu AB �Lietuvos telekomas�.

� vystyti paslaugø verslui ástaigø tinklo (verslo informacijos centrø irverpas

parkur

Projekto tikslas

N 9955-501-96-0 © VðÁ Lietuvos smulkaus ir vidutinioverslo plëtros agentûra, 2005

slo inkubatoriø) darbuotojø gebëjimus, stiprinant paslaugø verslui ástaigø tinklà, gerintilaugø ir plësti kokybæ, asortimentà, formuoti palankià verslui aplinkà.Ði leidinys yra iðleistas (parengtas) gavus finansinæ Europos Sàjungos PHARE programosamà. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plëtros agentûra atsako uþ dokumento turiná,is jokiomis aplinkybëmis negali bûti laikomas ES pozicija.

Au t o r i a i :Romualdas Plytnikas,Ramûnas Paðkevièius,

Justë Tuðaitë

VðÁ LIETUVOS SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLËTROS AGENTÛRAGedimino pr. 38/2, LT-01104 VilniusTel. (5) 261 92 15, faks. 261 92 07

El. paðtas [email protected]://www.svv.lt, http://www.eBirza.lt

http://www.consult.svv.lt

mailto:[email protected]

www.svv.lt

www.ebirza.lt

www.consult.svv.lt

Turinys

Ramûnas PaðkevièiusLAISVAS PREKIØ IR PASLAUGØ JUDËJIMAS. TECHNINIS PREKIØ REGLAMENTAVIMAS

Áþanga ....................................................................................................................................... 101. Trumpai apie Europos Sàjungà ........................................................................................ 112. Pagrindiniai laisvo prekiø judëjimo principai .............................................................. 153. Ðiandieninë situacija Lietuvoje ........................................................................................ 184. Gaminiø techninio reglamentavimo principai .............................................................. 195. EB direktyva dël bendros gaminiø saugos 2001/95/EB ................................................. 216. Maisto produktø reglamentavimas .................................................................................. 247. Ne maisto produktø reglamentavimas ............................................................................ 267.1. Naujojo poþiûrio direktyvos ( direktyvos) ...................................................... 267.2. Pagrindiniai reikalavimai statybos produktams .................................................... 287.3. Pagrindiniai reikalavimai cheminëms medþiagoms ir preparatams ................... 317.4. Kiti suderintosios srities plataus vartojimo gaminiai ........................................... 38

8. Teisinë metrologija ............................................................................................................. 409. Laisvë teikti paslaugas ....................................................................................................... 411 priedas. ES reglamentuojamos ne maisto prekës (pavyzdþiai) ..................................... 442 priedas. �Naujojo poþiûrio� direktyvos (�CE� direktyvos)........................................... 473 priedas. Statybos produktai, kuriems jau taikomi darnieji standartai ........................ 55

Romualdas PlytnikasKOKYBËS VADYBOS SISTEMOS PAGAL TARPTAUTINIØ STANDARTØ REIKALAVIMUS

1. Kokybës vadybos standartø kilmë ................................................................................... 601.1. Kas yra ISO? ............................................................................................................... 601.2. Standartø kilmë .......................................................................................................... 60

2. Kokybës vadybos principai ............................................................................................... 622.1. Kokybës sistemos samprata ....................................................................................... 622.2. ISO standartø privalumai ......................................................................................... 622.3. Vadybos sistemos modelis ......................................................................................... 65

3. Procesai ir jø valdymas ..................................................................................................... 663.1. Trys veikëjai procese (pagal Josephà Juranà) ......................................................... 663.2. Procesø savininkai ..................................................................................................... 663.3. Procesø grupës ........................................................................................................... 67

6

4. ISO 9001:2000 standarto reikalavimai .............................................................................. 694.1. Standarto ádiegimo tvarka ........................................................................................ 694.2. Kokybës sistemos struktûra ...................................................................................... 704.3. ISO 9001:2000 standartas ........................................................................................... 714.3.1. Taikymo sritis ...................................................................................................... 714.3.2.Normatyvinënuoroda ...................................................................................... 724.3.3. Terminai ir apibrëþimai ..................................................................................... 724.3.4.Kokybësvadybos sistema .................................................................................. 724.3.5.Vadovøatsakomybë ........................................................................................... 744.3.6. Iðtekliøvadyba ................................................................................................... 754.3.7. Produkto realizavimas ....................................................................................... 764.3.8.Matavimas, analizë ir tobulinimas ................................................................... 79

4.4. Esamos darbo sistemos analizë ................................................................................. 825. Kokybës vadybos sistemos atestavimas ............................................................................ 84

Justë TuðaitëNACIONALINËS MOKESÈIØ SISTEMOS YPATYBIØ ATSKLEIDIMASIR HARMONIZAVIMAS SU ES MOKESÈIØ SISTEMA

Trumpiniø paaiðkinimas ....................................................................................................... 88Ávadas ....................................................................................................................................... 891. Mokesèius administruojanèios institucijos ..................................................................... 912. Mokesèiø administravimo ástatymas ................................................................................ 923. Gyventojø pajamømokestis ............................................................................................. 943.1. Mokesèio mokëtojai ................................................................................................... 943.2. Mokesèio bazë ............................................................................................................ 943.3. Mokesèio tarifai .......................................................................................................... 953.4. Pagrindiniai pajamø mokesèio apskaièiavimo reikalavimai (�formulë�) .......... 963.5. Mokesèio deklaravimas ............................................................................................. 963.6. Informacijos, susijusios su mokesèiu, teikimas mokesèio administratoriui ...... 983.7. Mokesèio sumokëjimas ............................................................................................. 983.8. Mokesèio lengvatos ................................................................................................... 993.9. Teisës aktai, reglamentuojantys GPMÁ 34 str. 3 dalies ágyvendinimà ............... 1003.10. Ástatyme numatyti neapmokestinamieji pajamø dydþiai (NPD) ..................... 1013.11. GPM permokos gràþinimo ypatumai .................................................................. 1023.12. GPM gràþinimas pagal metinæ gyventojo pajamø deklaracijà ....................... 102

4. Pelno mokestis .................................................................................................................. 1054.1. Ásigaliojimas .............................................................................................................. 1054.2. Mokesèio mokëtojai ................................................................................................. 1054.3. Mokesèio bazë .......................................................................................................... 1054.4. Mokesèio tarifai ........................................................................................................ 1074.5. Mokestinis laikotarpis ............................................................................................. 1084.6. Apmokestinamojo pelno apskaièiavimas ............................................................. 1084.7. Pelno mokesèio lengvatos ....................................................................................... 1104.8. Nuostoliø perkëlimas .............................................................................................. 1104.9. Dividendø apmokestinimas ................................................................................... 1104.10. Vieneto reorganizavimas, perleidimas arba likvidavimas ................................ 111

TURINYS

7

4.11. Administravimas .................................................................................................... 1114.12. Kovos su mokesèiø vengimu nuostatos .............................................................. 1114.13. Sandoriø kainodara (Transfer pricing)................................................................ 1114.14. Mokesèio komentarai ............................................................................................. 1124.15. Apskaitos taisykliø ir mokesèiø apskaièiavimo taisykliø derinimas .............. 112

5. Pridëtinës vertës mokestis ............................................................................................... 1135.1. Reglamentavimas ES ............................................................................................... 1135.2. Bendrieji PVM apmokestinimo principai ............................................................ 1145.3. PVM reglamentavimas Lietuvoje........................................................................... 1155.4. Mokesèio mokëtojai ................................................................................................. 1165.5. Mokesèio objektas .................................................................................................... 1175.6. Iðimtys ........................................................................................................................ 1195.7. Mokesèio tarifai ........................................................................................................ 1215.8. Apmokestinamoji vertë ........................................................................................... 1245.9. Mokesèio apskaièiavimo reikalavimai ................................................................... 1245.10. PVM atskaita ........................................................................................................... 1245.11. Mokesèio deklaravimas ......................................................................................... 1265.12. Mokesèio sumokëjimas .......................................................................................... 1275.13. Specialios apmokestinimo PVM schemos .......................................................... 1275.14. Kiti PVMmokesèio administravimo ypatumai ................................................. 1275.15. Permokø gràþinimo ir/ar áskaitymo ypatumai ................................................... 1285.16. Áregistravimo á PVMmokëtojø registrà tvarka ................................................... 131

6. Akcizai ............................................................................................................................... 1326.1. Reglamentavimas ES ............................................................................................... 1326.2. Reglamentavimas Lietuvoje ................................................................................... 1326.3. Akcizø objektas ........................................................................................................ 1336.4. Akcizø tarifai ............................................................................................................ 1336.5. Mokëtojai .................................................................................................................. 1346.6. Lietuvos Respublikos akcizø ástatymo nuostatø paaiðkinimai .......................... 134

7. Nekilnojamojo turto mokestis ........................................................................................ 1358. Ámokos á garantiná fondà ................................................................................................. 1379. Paveldimo turto mokestis ................................................................................................ 13810. Þemësmokestis ................................................................................................................. 14111. Þemës nuomos mokestis ................................................................................................. 14412. Socialinis draudimas ....................................................................................................... 145

TURINYS

Ramûnas Paðkevièius

LAISVAS PREKIØIR PASLAUGØJUDËJIMAS.TECHNINIS PREKIØREGLAMENTAVIMAS

LAISVAS PREKIØ IR PASLAUGØ JUDËJIMAS. TECHNINIS PREKIØ REGLAMENTAVIMAS10

Áþanga

Daþnai klausiama: �O kiek mes dar turime laiko perimti Europos Sàjungos (ES) nuo-statas, kokie pereinamieji laikotarpiai?� Prekiø reglamentavimo srityje pereinamøjø laiko-tarpiø (iðskyrus kai kuriuos maisto produktø reglamentavimo klausimus, iðsiderëtus perei-namuosius laikotarpius kai kurioms maisto gamybos ámonëms) nëra � ir mes jau turimevisiðkai vadovautis bendromis taisyklëmis. Visai kitokia situacija yra ES paslaugø rinkoje �bendrosios paslaugø rinkos nuostatos dar kuriamos ir kiekviena ðalis vadovaujasi savaispaslaugø sritá reglamentuojanèiais teisës aktais.Prekiø reglamentavimas, paslaugø kokybë ir sauga yra neatsiejama nuo vartotojø tei-

siø apsaugos, o ðios teisës ES yra ðventos.Pagrindinis ekonomikos augimo variklis yra konkurencija. Bet ji privalo bûti sàþinin-

ga, visiems rinkos dalyviams turi bûti sudarytos vienodos sàlygos konkuruoti. Uþ konku-rencijos ástatymø paþeidimus taikomos labai grieþtos ekonominës, kartais � net baudþia-mosios sankcijos. Neatitinkanèiø privalomøjø reikalavimø prekiø tiekimas laikomas vie-nu ið nesàþiningos konkurencijos poþymiø. Todël gamintojai tikrina vienas kito prekes,esanèias rinkoje, � konkurentø skundai valstybiø rinkos prieþiûros institucijoms yra kas-dienis dalykas. Ðios institucijos Europoje daugiausia ir uþsiima tokiø skundø tyrimu. Ðian-dien, pavyzdþiui, vokieèiø ar lenkø gamintojas turi visiðkà teisæ apskøsti mûsø gaminto-jà Lietuvos konkurencijos tarybai, kad ðis Lietuvos rinkoje nesàþiningai konkuruoja, re-alizuodamas privalomøjø reikalavimø neatitinkanèias prekes. Bet mes taip pat turime vi-siðkà teisæ taip elgtis kitose ES ðalyse. Paslaugø srityje konkurencija kol kas ámanoma tikðaliø viduje.Ðio straipsnio tikslas � supaþindinti su pagrindiniais laisvo prekiø ir paslaugø judë-

jimo principais, reikalavimus prekëms ir paslaugoms reglamentuojanèiais teisës aktais.Straipsnyje pateikiama trumpa informacija apie ES vidaus rinkos kûrimosi istorijà, insti-tucijas, ES teisinæ sistemà ir pan. Pateikiamos nuorodos á kitus informacijos ðaltinius.Straipsnyje pateiktos nuorodos á teisës aktus, paskelbtus iki 2005 m. kovo 31 d.

LAISVAS PREKIØ IR PASLAUGØ JUDËJIMAS. TECHNINIS PREKIØ REGLAMENTAVIMAS 11

1. Trumpai apie Europos Sàjungà

ES � tai Europos valstybiø asociacija, siekianti platesnës ir gilesnës ekonominës beipolitinës joje dalyvaujanèiø ðaliø integracijos, siekiant sukurti kuo �glaudesnæ Europostautø sàjungà, kurioje sprendimai yra priimami kuo arèiau pilieèio� (Europos Sàjungossutartis).

PAGRINDINIAI TIKSLAI IR UÞDAVINIAI:� ES siekia sukurti vieningos rinkos teritorijà be vidiniø sienø, kurioje uþtikrinamos4 pagrindinës laisvës:� laisvas prekiø judëjimas;� laisvas kapitalo judëjimas;� laisvas paslaugø judëjimas;� laisvas asmenø judëjimas.

� ES vykdo bendrà prekybos politikà, numatanèià prekybà su treèiosiomis ðalimis;� ES vykdo bendrà uþsienio ir saugumo politikà, áskaitant bendros gynybos politikosplëtojimà;

� ES vykdo bendrà politikà tokiose srityse kaip þemës ûkis, transportas, energetika, ap-linkos apsauga ir kita;

� ES kuria ekonominæ ir pinigø sàjungà, numatanèià vienà visai ES piniginá vienetàeurà.

EUROPOS SÀJUNGOS VALDYMO INSTITUCIJOSPagrindinës ES valdymo institucijos yra:1. Europos Komisija (Komisija) � vykdomoji institucija, atstovaujanti bendriems Euro-pos interesams.

2. Europos Sàjungos Taryba (Taryba) � jà sudaro kiekvienos ES valstybës narës ágalioji-mus turintys ministrai. Priklausomai nuo darbotvarkës klausimo, valstybëms narëmsatstovauja atitinkamø srièiø ministrai. Skirtingai nei visos Sàjungos interesams atsto-vaujanèios Komisijos nariai (ES komisarai), Tarybos nariai yra politiðkai atsakingi sa-vo nacionaliniams parlamentams ir gina atstovaujamos ðalies interesus. Kas 6 mëne-sius vadovavimà Europos Tarybai perima vis kita ðalis narë.

3. Europos Parlamentas � renkamas kas 5 metus tiesioginiuose rinkimuose, kuriø metuES valstybiø nariø pilieèiai balsuoja uþ savo ðaliø atstovus á Parlamentà. Renkami732 nariai, nariø skaièius ið kiekvienos valstybës priklauso nuo valstybës gyventojø

1


skaièiaus. Europos Parlamento nariai yra pasiskirstæ á frakcijas ne pagal atstovaujamàðalá, o pagal politines paþiûras.

4. Teisingumo Teismas � garantuoja, kad ES teisës aktai bûtø vienodai aiðkinami ir efek-tyviai taikomi kiekvienoje ES valstybëje narëje. Teisingumo Teismo iðaiðkinimai dëlES teisës aktø traktavimo yra galutiniai. Taip pat Teismas nagrinëja teisminius ginèustarp ES ðaliø nariø, tarp ðaliø nariø ir ES institucijø, kartais � tarp ámoniø ir ES ins-titucijø.

5. Audito Rûmai � atlieka Europos Sàjungos sàskaitø ir biudþeto naudojimo audità,tikrina, ar ES biudþeto pajamos buvo iðleistos teisëtai, teisingai ir veiksmingai.

Kitos ES institucijos:1. Europos Virðûniø Taryba (Europos Vadovø Taryba) � teisine prasme Virðûniø Tarybanëra ES institucija. Jà sudaro valstybiø nariø arba jø vyriausybiø vadovai ir Komisi-jos pirmininkas, kartu dalyvauja valstybiø nariø uþsienio reikalø ministrai bei Ko-misijos pirmininko pavaduotojas, sveèio teisëmis dalyvauja Europos Parlamento pir-mininkas. Vadovø Tarybos susitikimai, kuriems pirmininkauja valstybës narës, tuometu pirmininkaujanèios Europos Sàjungos Taryboje, vadovas arba jos vyriausybësvadovas, vyksta ne reèiau kaip du kartus per metus pirmininkaujanèioje valstybëjenarëje baigiantis jos pirmininkavimo kadencijai. Vadovø Taryboje priimami svarbiausipolitiniai sprendimai, tvirtinami parengti susitarimai ir dokumentai, nubrëþiamospagrindinës kitø institucijø veiklos gairës.

2. Europos centrinis bankas � ágyvendina bendrà pinigø politikà euro zonoje.3. Europos investicijø bankas � finansuoja ilgalaikius ES plëtrai uþtikrinti skirtus inves-ticinius projektus.

4. Pirmosios instancijos teismas � atsakingas uþ tam tikrø bylø svarstymà, ypaè tø, ku-rios susijusios su konkurencijos taisyklëmis ir privaèiø individø veiksmais. Kartaisnagrinëja bylas, prieð perduodant jas Teisingumo Teismui.

5. Ombudsmenas � nagrinëja ES fiziniø ir juridiniø asmenø skundus dël ES institucijøveiksmø.

6. Ekonomikos ir socialiniø reikalø komitetas � patariamoji institucija, ES mastu atsto-vaujanti skirtingoms visuomenës ekonominëms ir socialinëms interesø grupëms. Ko-mitetà sudaro nariai, atrenkami ið darbdaviø, samdomø darbuotojø bei ávairiø inte-resø grupiø.

7. Regionø komitetas � patariamoji institucija, kurià sudaro Europos regionø ir vietosvaldþios atstovai.

TEISËS AKTAIEuropos Sàjungos teisës aktus sudaro reglamentai, direktyvos, sprendimai, praneðimai,

rekomendacijos bei iðvados, nuomonës, komunikatai. Konkreèià dokumento formà pasi-renka já priimanti institucija. Valstybës narës turi paklusti ES privalomoms sutartims beiteisës aktams. ES teisës aktø sistema vadinama acquis communautaire.Reglamentas (Regulation) yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybëse

narëse. Jis ásigalioja visoje Europos Sàjungoje ið karto po to, kai yra paskelbiamas �Euro-pos Sàjungos oficialiajame leidinyje� (Official Journal of the European Union) arba nuo reg-lamente nurodytos datos.

1


Direktyva (Directive) suformuluoja uþdavinius ir tikslus, kurie yra privalomi visomsES valstybëms narëms, taèiau sprendimà dël jø taikymo nacionaliniu lygiu priima paèiosvalstybës narës. Direktyvos taikomos derinti, koordinuoti tiems nacionaliniams ástatymams,kuriø ávairovë ar netolygumai trukdo veikti bendrajai rinkai.Sprendimas (Decision) priimamas konkreèiam klausimui spræsti ir nëra privalomas vi-

suotinai visais atþvilgiais. Jis privalomas tiktai tiems fiziniams ir juridiniams asmenims,kuriems jis yra skirtas, pavyzdþiui, vienai kuriai nors valstybei narei, konkreèiai ekono-minei veiklai ar netgi atskiriems asmenims.Rekomendacija, iðvada, nuomonë � nëra teisiðkai privalomi Europos Sàjungos teisës ak-

tai. Jomis paprasèiausiai iðreiðkiama institucijø pozicija tam tikru klausimu, siûlomi tamtikri veiksmai ir elgesys, ávairiø politikos srièiø derinimas, koordinavimas. Rekomendaci-jos ir iðvados gali bûti skirtos tiek fiziniams ir juridiniams asmenims, tiek valstybëms na-rëms.Komunikatas, praneðimas � informacinio pobûdþio dokumentai.

VALSTYBËS NARËS IR KANDIDATËSEuropos Sàjungà sudaro 25 valstybës narës:� 15 ES valstybiø senbuviø: Airija, Austrijos Respublika, Belgijos Karalystë, DanijosKaralystë, Jungtinë Didþiosios Britanijos ir Ðiaurës Airijos Karalystë, Graikijos Res-publika, Ispanijos Karalystë, Italijos Respublika, Liuksemburgo Didþioji Hercogystë,Nyderlandø Karalystë, Portugalijos Respublika, Prancûzijos Respublika, SuomijosRespublika, Ðvedijos Karalystë, Vokietijos Federacinë Respublika;

� 10 naujø nariø, priimtø á ES 2004 m. geguþës 1 d. (visos ðios ðalys � respublikos):Èekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovënija, Vengrija.

Bulgarijos ir Rumunijos Respublikos yra ðalys kandidatës. Numatoma jø narystës pra-dþia � 2007 m. sausio 1 d.Europos Sàjungos Vadovø Taryba 2004 m. gruodþio mën. nusprendë pradëti su Kroa-

tija ir Turkija derybas dël narystës.Islandijos Respublika, Lichtenðteino Kunigaikðtystë ir Norvegijos Karalystë, nors ofi-

cialiai nëra ES narës, taèiau yra pasiraðiusios su ES laisvosios prekybos sutartis.

KALBOSES institucijø veikloje vartojama 20 kalbø: anglø, èekø, danø, estø, graikø, ispanø,

italø, latviø, lenkø, lietuviø, maltieèiø, olandø, portugalø, prancûzø, slovakø, slovënø,suomiø, ðvedø, vengrø, vokieèiø. Ðios kalbos laikomos oficialiomis Europos Sàjungos kal-bomis. Visi ES dokumentai bei susitikimai yra verèiami á 20 oficialiø kalbø.

TRUMPA ISTORIJAES istorijos pradþia sietina su trimis Europos Bendrijomis:� 1951 m. Paryþiuje ásteigta Europos angliø ir plieno bendrija;� 1957 m. Romoje ásteigtos Europos atominës energetikos bendrija (Euratomas) ir Eu-ropos bendrija.

� 1967 m. liepos 1 d. visoms trims Bendrijoms ásteigus bendras institucijas, imtas taiky-ti �Europos Bendrijø� arba �Europos ekonominës bendrijos�, terminai.

1


�Europos Sàjungos� terminas oficialiai imtas taikyti nuo 1993 metø. 1992 m. vasario 7 d.,pasiraðius Mastrichto sutartá (ji ásigaliojo 1993 m. lapkrièio 1 d.), iki tol vartojamas �Europosekonominës bendrijos� terminas buvo pakeistas �Europos Sàjungos� terminu.

SVARBIAUSIOS SUTARTYS� Romos sutartis � 1957 m. kovo 25 d. Romoje pasiraðyta sutartis, kuria buvo ásteigtaEuropos Ekonominë Bendrija.

� Suvestinis Europos aktas � 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge pasiraðyta (ásigaliojo1987 m. liepos 1 d.) sutartis, perþiûrëjusi ir padariusi pakeitimus Europos Bendrijøsteigimo sutartyse.

� Europos Sàjungos (Mastrichto) sutartis � 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasiraðyta(ásigaliojo 1993 m. lapkrièio 1 d.) sutartis, kuria ásteigta Europos Sàjunga.

� Amsterdamo sutartis � 1997 spalio 2 d. Amsterdame pasiraðyta sutartis, padariusi tamtikras Europos Sàjungos sutarties, Europos Bendrijø steigimo sutarties ir kai kuriøsu jomis susijusiø aktø pataisas.

� Konstitucinë sutartis � parengta Konvento dël Europos ateities (2002 rugpjûtis � 2003birþelis), o 2004 m. birþelio mën. Europos Vadovø Taryba jà priëmë. Kad ES konstitu-cija ásigaliotø, kiekviena ES valstybë narë turës jà ratifikuoti. Kai kuriose ES ðalysedël Konstitucinës sutarties numatoma rengti referendumus. Lietuvos Respublikos Sei-mas Konstitucinæ sutartá ratifikavo 2004 m. lapkrièio 11 d. Sutartis ásigalios jà ratifika-vus visoms Europos Sàjungos narëms, numatoma, kad tai ávyks 2006 m. pabaigoje.

NUORODOShttp://europa.eu.int/ ES interneto svetainë;

http://europa.eu.int/ ES interneto svetainë;

http://europa.eu.int/eur-lex/ ES teisës aktai;

http://europa.eu.int/eur-lex/lex/lt/index.htm ES teisës aktai lietuviø kalba;

http://www.eic.lrs.lt Lietuvos Respublikos Seimo Europosinformacijos centras;

http://www.euro.lt/ Lietuva Europos Sàjungoje;

http://europa.eu.int/eur-lex/lex/ Paskutiniai �Europos Sàjungos oficialio-JOIndex.do?ihmlang=lt jo leidinio� numeriai;

http://www.lrs.lt Lietuvos Respublikos Seimas.Tinklalapio skyriuje Teisës aktø paieðka1

galima rasti visus Lietuvos Respublikosteisës aktus, skyriuje ES teisës aktai2 �daugelio ES teisës aktø vertimus á lie-tuviø kalbà.

1 http://www3.lrs.lt/DPaieska.html2 http://www3.lrs.lt/n/eu/DPaieskaeu.html

1

http://europa.eu.int

http://europa.eu.int

http://europa.eu.int/eur-lex/

http://europa.eu.int/eur-lex/lex/lt/index.htm

http://www.eic.lrs.lt

http://www.euro.lt/

http://europa.eu.int/eur-lex/lex/JOIndex.do?ihmlang=lt

http://www.lrs.lt

http://www3.lrs.lt/DPaieska.html

http://www3.lrs.lt/n/eu/DPaieskaeu.html


2. Pagrindiniai laisvo prekiø judëjimo principai

Teisinis laisvo prekiø judëjimo pagrindas � Europos Bendrijos steigimo sutarties 28ir 29 str., kuriuose teigiama, kad �Valstybiø nariø tarpusavio prekyboje uþdraudþiami kie-kybiniai importo (eksporto) apribojimai ir visos lygiaverèio poveikio priemonës.� 1979 me-tais Teisingumo Teismas, iðnagrinëjæs bylà (Cassis de Dijon byla) tarp Prancûzijos ir Vokie-tijos dël draudimo áveþti juodøjø serbentø likerá, kurio alkoholio koncentracija neatitikoVokietijoje galiojusiø standartø, priëmë sprendimà, nustatantá abipusio pripaþinimo prin-cipà � �prekë, teisëtai pagaminta ar importuota ir parduodama vienoje valstybëje narëje,turi teisæ bûti parduodama ir kitoje valstybëje narëje�. Taèiau ðalims narëms palikta teisëmotyvuotai nusistatyti prekëms papildomus nacionalinius reikalavimus. Europos Bendri-jos steigimo sutarties 30 straipsnyje teigiama: �28 ir 29 straipsniø nuostatos nekliudo tai-kyti prekiø importo, eksporto ar tranzito draudimø arba apribojimø, jei jie yra pateisina-mi visuomenës dorovës, vieðosios tvarkos arba visuomenës saugumo, þmoniø, gyvûnø araugalø sveikatos bei gyvybës apsaugos, nacionaliniø meno, istorijos ar archeologijos ver-tybiø apsaugos bei pramoninës ir komercinës nuosavybës apsaugos sumetimais. Taèiautokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavaliðka diskriminacijos priemone ar uþ-slëptu valstybiø nariø tarpusavio prekybos apribojimu.�Pagal laisvo prekiø judëjimo nuostatas, valstybë narë negali diskriminuoti kitø ES ða-

liø gamintojø � nesuderinus su kitomis ðalimis nustatyti grieþtesniø ar lengvesniø nacio-naliniø taisykliø nei Bendrijos reikalavimai, taikyti protekcionistines priemones saviemsgamintojams ir pan. Norint uþtikrinti, kad visoje ES teritorijoje gaminiai atitiktø tuos pa-èius reikalavimus, sukurta prekiø techninio reglamentavimo sistema. Jeigu gaminys ten-kina privalomuosius (harmonizuotuosius) reikalavimus, jis be valstybiniø kliûèiø (papil-domas sertifikavimas ar áteisinimas, þenklinimo reikalavimai) gali bûti realizuojamas betkurioje ES ðalyje.Prekiø, neatitinkanèiø privalomøjø reikalavimø, tiekimas laikomas vienu ið nesàþinin-

gos konkurencijos poþymiø.

PAGRINDINIAI LAISVO PREKIØ JUDËJIMO PRINCIPAIAtsisakoma smulkmeniðkø reikalavimø konkretiems produktams, �kokybë� supranta-

ma kaip prekës savybiø atitikimas toms, kurias deklaruoja ar reklamuoja gamintojas. Pri-valomai reglamentuojami tik pagrindiniai reikalavimai, susijæ su produktø sauga, gali-mu jø poveikiu vartotojø sveikatai ir aplinkai. Energijos taupymas, ekologija taip patlaikomi sauga.

2


Produktams, dël kuriø sudëties labai skiriasi kaina, privalomas sudëties nurodymas.Tokie reikalavimai taikomi juvelyriniams dirbiniams, tekstilës gaminiams (pluoðtinë su-dëtis), avalynei ir galanterijos dirbiniams (natûrali ar dirbtinë oda), kriðtolui ir pan.Prioritetai teikiami �horizontaliajam� reglamentavimui, kada nustatomi bendrieji rei-

kalavimai kuo didesnëms gaminiø grupëms. �Vertikalusis� � konkretiems gaminiams nu-statytas reglamentavimas taikomas tik iðimtiniais atvejais.Produktas turi atitikti visus galimus privalomuosius reikalavimus. Gamintojui palie-

kama daug laisvës, kaip uþtikrinti produkto saugà, net standartø taikymas neprivalo-mas. Taèiau jeigu gaminys pagamintas laikantis visø standarto reikalavimø, jis laikomassaugiu.Vartotojui turi bûti pateikiama kuo pilnesnë informacija apie teisingà ir saugø prekës

naudojimà. Vartotojas (naudotojas) ápareigojamas naudoti gaminá pagal paskirtá, laikantisgamintojo nurodytø vartojimo ir saugos reikalavimø.

SANKCIJOSJeigu árodoma, kad gaminys neatitinka privalomøjø reikalavimø arba yra pavojingas,

jo realizacija uþdraudþiama visose ES valstybëse.Jeigu naudodamas gaminá nukenèia þmogus, ið asmens, tiekianèio gaminá á rinkà (ga-

mintojo, o jeigu jo neámanoma nustatyti, platintojo, pardavëjo), nukentëjusiajam gali bû-ti priteisiamos kompensacijos uþ patirtà þalà (Tarybos direktyva 85/374/EEB �Dël valsty-biø nariø ástatymø ir kitø teisës aktø, reglamentuojanèiø atsakomybæ uþ gaminius su trû-kumais, derinimo�).Pagal ðià direktyvà, ,,þala� reiðkia:a) þalà, padarytà mirties ar asmens suþalojimo atveju;b) þalà turtui ar turto sunaikinimà, iðskyrus patá gaminá su trûkumu, nustatant 500 ekiu (da-bar � eurø) þemutinæ ribà [...].

Ði nuostata jau áteisinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse � 6.299 straipsnis�Atlygintina þala�.Nukentëjæs asmuo privalo árodyti padarytà þalà, gaminio trûkumà ir prieþastiná ryðá tarp trû-

kumo ir padarytos þalos.Kiekviena valstybë narë gali numatyti, kad visa gamintojo atsakomybë uþ þalà dël identiðkø,

toká patá trûkumà turinèiø gaminiø, sukeltà mirties ar asmens suþalojimo atveju, yra ribojamane maþesne kaip 70 milijonø ekiu (dabar � eurø) suma.Nukentëjusiam asmeniui suteiktos teisës nustoja galioti praëjus 10 metø nuo tos dienos, kai

gamintojas iðleido á apyvartà konkretø þalà padariusá gaminá [�].

REALI SITUACIJAVartojimo instrukcijos ir kita informacija, susijusi su saugiu ir teisingu gaminio nau-

dojimu, turi bûti tos ðalies, á kurià tiekiamas gaminys, oficialia kalba ar kalbomis.Ne visiems gaminiams nustatyti bendrieji privalomieji reikalavimai. Privalomieji rei-

kalavimai nenustatyti:� gaminiams, kurie negali realiai kelti pavojaus nei vartotojui (naudotojui), nei ap-linkai;

2


� labai atsakingiems gaminiams, dël kuriø reikalavimø nesutariama (pavyzdþiui, duji-në armatûra, suvirinimo elektrodai, statybos produktai, kuriø naudojimas priklausonuo klimato sàlygø).

Net toms prekëms, kurioms taikomi bendrieji reikalavimai, kiekviena ðalis, suderi-nusi su Europos Komisija, gali taikyti papildomus nacionalinius reikalavimus. Taèiauðie reikalavimai turi bûti pagrásti vieðosios moralës, þmoniø, gyvûnø ir augalø sveikatosbei gyvybës, nacionaliniø vertybiø, pramoninës ir komercinës nuosavybës apsauga.Prekiø reikalavimø reglamentavimas yra dinamiðkas procesas, teisës aktai, ypaè stan-

dartai, keièiasi, papildomi naujomis nuostatomis, nuolat atsiranda naujø reikalavimø.Prekiø reikalavimus reglamentuojanèiuose dokumentuose aiðkiai neapibrëþtos taiky-

mo ribos, yra daug prieðtaravimø ir bendrojo pobûdþio fraziø. Kadangi palikta didelëpasirinkimo laisvë, daug klausimø palikta spræsti vadovaujantis sveiku protu, kiekvieno-je ðalyje susiklostë savos tradicijos.Privalomieji prekiø reikalavimai nedraudþia verslo santykiuose uþsakovui reikalauti

ið tiekëjo daugiau, negu reglamentuojama. Kai kuriose ES valstybëse ásigaliojo paslëptasprotekcionizmas saviems gamintojams. Todël, norint tiekti prekes á kitas ES valstybes, rei-kia iðsiaiðkinti ðiuos niuansus.Maisto produktø, þaislø, importuojamø ið treèiøjø (ne ES) ðaliø, kontrolë siekiant nu-

statyti, ar jie atitinka saugos reikalavimus, atliekama prieð iðmuitinant. Be to, kiekvienaðalis gali nustatyti papildomus �jautriø� plataus vartojimo prekiø sàraðus.Lietuvos narystës ES privalumai ir trûkumai laisvo prekiø judëjimo srityjeSvarbiausias narystës privalumas � netarifiniø kliûèiø prekybai panaikinimas (pavyz-

dþiui, standartø ir kitø reikalavimø, keliamø prekiø saugai, suvienodinimas arba kitø kliû-èiø prekybai panaikinimas). Dël ðios prieþasties bei taikant abipusio pripaþinimo princi-pà, Lietuvoje pagamintos prekës pagal èia galiojanèius reikalavimus pripaþástamos kitoseES ðalyse.Kadangi prekës lengviau juda ið arba á Lietuvà, Lietuvos rinkoje bus didesnis prekiø

pasirinkimas, o Lietuvos gamintojams bus lengviau skverbtis á kitø ES ðaliø rinkas.Dël aukðtesniø reikalavimø Lietuvoje judanèios prekës bus kokybiðkesnës, sveikesnës

ir saugesnës vartotojams bei aplinkai.Pagrindiniai trûkumai ir problemos � Lietuvos gamintojai ir importuotojai, neprisitai-

kantys prie naujø reikalavimø, neiðvengiamai bus priversti nutraukti veiklà. Taèiau, tai-kant informavimo apie nacionalines priemones mechanizmus, galima iðsaugoti ir nacio-nalinæ prekiø specifikà.

2


3. Ðiandieninë situacija Lietuvoje

Perimti beveik visi prekiø reikalavimus reglamentuojantys ES teisës aktai. Kadangi ESnenustatë valstybës kandidatës statuso, neiðvengiamai atsirado ir klaidø. Kai kurie teisës aktaiperimti su nuorodomis á direktyvas (pavyzdþiui, metrologija, automobiliø detalës), yra dar irteisës aktø, nesuderintø su ES. Tai, pavyzdþiui, kai kurios higienos normos � HH 41 �Mokyk-lines prekës�, HN 105 �Polimeriniai statybos produktai ir polimerinës baldinës medþiagos�.Pagrindinës laisvo prekiø judëjimo nuostatos átvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriau-

sybës 2003 m. spalio 9 d. nutarime Nr. 1252 �Dël laisvo prekiø judëjimo ir pasikeitimo infor-macija apie nacionalines priemones uþtikrinimo� (Þin., 2003, Nr. 97-4345). Ðiame nutarime ra-ðoma:Taikyti abipusio pripaþinimo principà, pagal kurá kiekviena prekë, áveþta ið Europos Bendri-

jos (toliau � EB) valstybës narës ar ið Europos ekonominës erdvës valstybës, gali bûti be apribo-jimø tiekiama á Lietuvos Respublikos rinkà, jeigu ji buvo pagaminta EB valstybëje narëje arEuropos ekonominës erdvës valstybëje teisëtais bûdais ir jà leidþiama parduoti toje valstybëje.Ðiuo nutarimu taip pat patvirtinta �Informacijos apie nacionalines priemones, neatitinkan-

èias laisvo prekiø judëjimo principo, teikimo tvarka�. Pagal ðià tvarkà, bus teikiama informa-cija Europos Komisijai apie atvejus, kai nesuderintø nacionaliniø teisës aktø taikymasgali trukdyti rinkai sëkmingai veikti. Ði tvarka taikoma tik toms priemonëms, kurios truk-do patekti á rinkà tam tikro modelio arba tipo prekëms, t. y. apie bet kokius ES prekiøpardavimo ribojimus, draudimus Lietuva privalo informuoti Europos Komisijà. TaèiauLietuvos institucijos turi visiðkà teisæ reikalauti, kad prekiø apraðymai, naudojimo instruk-cijos bûtø lietuviø kalba.Kaip jau buvo minëta, kiekviena ðalis, suderinusi su Europos Komisija, gali taikyti

papildomus nacionalinius reikalavimus. Direktyvose 98/34/EB ir 98/48/EB nustatyta infor-macijos apie standartus ir techninius reglamentus pateikimo tvarka perimta Lietuvos Res-publikos Vyriausybës 2004 m. balandþio 26 d. nutarimu Nr. 472 �Dël Lietuvos RespublikosVyriausybës 1999 m. geguþës 20 d. nutarimo Nr. 617 �Dël keitimosi informacija apie standartus,techninius reglamentus, informacinës visuomenës paslaugø teikimo ir naudojimo, atitikties áver-tinimo procedûrø teisës aktus ir ðiø dokumentø projektus� pakeitimo� (Þin., 2004, Nr. 63-2264).Importuojamø ið treèiøjø ðaliø �jautriø� ne maisto prekiø, kuriø tikrinimas siekiant

nustatyti, ar jos atitinka prekiø saugos reikalavimus, atliekamas iðmuitinant, patvirtintasLietuvos Respublikos ûkio ministro 2004 m. balandþio 30 d. ásakymu Nr. 4-154 �Dël �jaut-riø� ne maisto prekiø sàraðo patvirtinimo� (Þin., 2004, Nr. 75-2603). Á �jautriø� ne maisto pre-kiø sàraðà átraukti þaislai, buitiniai ir automobiliniai suskystintøjø propano butano dujøbalionai, elektros jungikliai, kalëdiniø egluèiø apðvietimo rinkiniai.

3


4. Gaminiø techninio reglamentavimo principai

Prekiø reglamentavimas skirstomas á dvi sritis � suderintàsias ir nesuderintàsias.Suderintosioms sritims priskiriami gaminiai ar gaminiø grupës, kuriø reikalavimus reg-

lamentuoja atitinkami ES teisës aktai. Jie skirstomi á dvi grupes:� Senojo poþiûrio (angl.Old Approach) direktyvomis (atskirais atvejais � reglamentais),kurioms bûdingas konkretus ir smulkmeniðkas ávairiø produktø reikalavimø regla-mentavimas. Tokios direktyvos iki ðiol reglamentuoja reikalavimus maisto produk-tams, maisto priedams, vaistams, paðarams, fitosanitarijai, sëkloms, chemijos produk-tams, transporto priemonëms, automobiliø detalëms, þemës ir miðkø ûkiø traktoriams,tekstilës gaminiams, avalynei, metrologijos prietaisams ir kt.

� Naujojo poþiûrio (angl.New Approach) direktyvomis � jos reglamentuoja tik pagrin-dinius privalomuosius reikalavimus, pirmiausia susijusius su produktø sauga, gali-mu jø poveikiu vartotojø sveikatai ar aplinkai, o kartais ir su kai kuriais kokybësaspektais. Produktø techniniai reikalavimai nustatyti darniuosiuose (harmonizuotuo-se) standartuose, kuriø taikymas nëra privalomas. Taèiau jeigu gaminant netaikomidarnieji standartai, gamintojui kyla papildomø problemø árodant gaminio atitiktádirektyvos reikalavimams.

Ið tikrøjø yra dar kitø direktyvø, turinèiø tiek senojo, tiek ir naujojo poþiûrio poþy-miø. Pavyzdþiui, tokios direktyvos reglamentuoja:� kai kuriø elektrotechnikos gaminiø suvartojamos energijos þenklinimo reikalavimus;� draudþiamø ir ribojamø cheminiø medþiagø naudojimà ávairiø produktø gamybai(pavyzdþiui, draudimas naudoti azodaþiklius tekstilës gaminiams daþyti);

� baterijø ir akumuliatoriø, kuriuose yra pavojingø cheminiømedþiagø, tiekimo á rinkàreikalavimus.

Nesuderintajai srièiai priskiriami gaminiai, kuriø reikalavimai nereglamentuojami kon-kreèiais teisës aktais. Laisvà prekiø judëjimà ðioje srityje uþtikrina abipusio pripaþinimoprincipas. Taèiau realiai negalima sakyti, kad ði sritis yra visiðkai nesuderintoji, nes reika-lavimai reglamentuojami:� Bendràja produktø saugos direktyva � ji taikoma tiems produktams, kuriems nëra nu-matytas konkretus reglamentavimas, o taip pat ji taikoma visiems produktams tais aspek-tais, kuriø nenumato konkretûs produktø reikalavimus reglamentuojantys teisës aktai.

4


� Standartais � Europos normomis (EN, HD), tarptautiniais standartais (ISO, IEC), na-cionaliniais standartais, kuriø taikymas, nors ir deklaruojamas kaip laisvanoriðkas,bet gaminio atitikimas standartui yra pakankamas árodymas, kad gaminys yra sau-gus. Todël jeigu standarto pavadinime yra þodþiai �saugos reikalavimai� � vadovau-kimës juo.

Reglamentus, ES direktyvas ir juos perimanèius Lietuvos teisës aktus rasime internete.Standartø neieðkokime � jie yra autoriø teisiø objektas, internete rasime tik pavadinimus,bet paèius standartus reikia pirkti arba mokëti uþ teisæ naudotis jø duomenø bazëmis.Europos standartai turi bûti perimami valstybëse narëse. Todël jie ir Lietuvoje ásigaliojatik tada, kai þymimi santrumpa LST EN. Tarptautiniai (ISO, IEC) standartai gali bûti tai-komi net jø nepaskelbus Europos ar nacionaliniais standartais. Dël standartø gausos nevisi jie verèiami á lietuviø kalbà � perimami vadinamuoju praneðimo bûdu � o Europojeoriginalûs standartai iðleidþiami anglø, prancûzø ir vokieèiø kalbomis.Su Lietuvoje perimtais Europos, taip pat nacionaliniais standartais geriausia susipa-

þinti ar juos ásigyti Lietuvos standartizacijos departamente (Kosciuðkos g. 30, Vilnius),http://www.lsd.lt.4

http://www.lsd.lt


5. EB direktyvadël bendros gaminiø saugos 2001/95/EB

(General Product Safety Directive � GPSD) 2001/95/ECLietuvos Respublikos produktø saugos ástatymas (Þin., 2001, Nr. 64-2324) ir jo keiti-

mas bei papildymas (Þin., 2004, Nr. 25-757 )Ðios direktyvos tikslas � uþtikrinti, kad á rinkà iðleisti gaminiai bûtø saugûs. Ðios nuosta-

tos taikomos ir paslaugoms. Kai gaminiø saugà reglamentuoja Bendrijos teisës aktais nusta-tyti konkretûs saugos reikalavimai, ði direktyva taikoma tik tiems aspektams ir rizikai ar rizikoskategorijoms, kuriø nereglamentuoja tie reikalavimai [...].

PAGRINDINËS DIREKTYVOS NUOSTATOS IR SÀVOKOSGamintojas (angl. Producer):i) Bendrijoje ásisteigæs gaminio gamintojas (angl. manufacturer) arba kitas asmuo (ámonë), kurisprisistato kaip gamintojas, prie gaminio uþraðydamas savo pavadinimà, prekës þenklà arkità skiriamàjá þenklà, arba asmuo, kuris gaminá perdirba;

ii) gamintojo atstovas, kai gamintojas nëra ásisteigæs Bendrijoje, arba, jei Bendrijoje ásisteigu-sio atstovo nëra, gaminio importuotojas;

iii) kiti tiekimo grandinës profesionalai, jei jø veikla gali daryti poveiká gaminio saugos ypaty-bëms (pavyzdþiui, pakuotojai).

Ágaliotasis atstovas � fizinis ar juridinis asmuo, sudaræs sutartá su gamintoju (angl.manufacturer) ir perëmæs ið jo visus ágaliojimus, susijusius su gaminio pateikimu á rinkà.Daþniausiai ágaliotieji atstovai parduoda prekes su savo prekës þenklu, ir jiems ávar-

dyti tinka �gamintojo� (producer) sàvoka.

Importuotojas � fizinis ar juridinis asmuo, kuris importuoja gaminá á konkreèià ESðalá ið treèiøjø (ne ES) ðaliø.

Platintojas (angl. distributor) � kiekvienas tiekimo grandinës profesionalas, kurio veik-la neturi poveikio gaminio saugos ypatybëms.Ðis apibrëþimas taikomas asmenims (ámonëms), uþsiimantiems didmenine ar maþme-

nine prekyba, áskaitant tuos, kurie áveþa prekes ið vienos ES ðalies á kità.

Saugus gaminys � bet koks gaminys, kuris áprastomis ar galimomis ið anksto pagrástainumatyti sàlygomis, áskaitant ilgalaiká naudojimà ir tam tikrais atvejais � surinkimo, áren-

5


gimo bei prieþiûros naudojant reikalavimus, nekelia jokios rizikos arba kelia tik minima-lià rizikà, kuri yra suderinama su gaminio vartojimu ir laikoma priimtina bei atitinkanèiaaukðtà þmoniø saugos bei sveikatos apsaugos lygá.Jeigu Bendrijos teisës aktais gaminiui nëra nustatyti konkretûs saugos reikalavimai, ga-

minys laikomas saugiu, jeigu atitinka:a) neprivalomuosius nacionalinius standartus, perimanèius ðio straipsnio 2 dalyje nenurody-tus atitinkamus Europos standartus;

b) valstybës narës, kurioje gaminys parduodamas, sudarytus standartus;c) Komisijos rekomendacijas, nustatanèias gaminiø saugos vertinimo gaires;d) atitinkamame sektoriuje veikianèius gaminiø saugos geros praktikos kodeksus;e) mokslo ir technologijø paþangà;f) saugà, kurios vartotojai gali pagrástai tikëtis.

Galimybë uþtikrinti aukðtesná saugos lygá arba gauti kitus produktus, kuriuos var-tojant yra maþesnë rizika negu leistina, neturi bûti pagrindas priskirti produktà priepavojingø, jeigu jis atitinka teisës aktuose nustatytus produktø saugos reikalavimus.Gamintojai privalo á rinkà iðleisti tik saugius gaminius....gamintojai teikia vartotojams reikiamà informacijà, kad vartotojai galëtø ávertinti su gami-

niu susijusià rizikà per visà jo áprastà ar pagrástai ið anksto galimà numatyti vartojimo laikà,kai tokia rizika nëra tiesiogiai akivaizdi be reikiamo áspëjimo...Áspëjimø buvimas neatleidþia asmenø nuo prievolës laikytis kitø ðioje direktyvoje nustatytø

reikalavimø.Platintojai privalo tinkamai rûpintis, kad bûtø galima uþtikrinti taikomø saugos reikalavi-

mø vykdymà, pirmiausia jie privalo netiekti tokiø gaminiø, kurie jiems, kaip profesionalams, iðjø turimos informacijos yra þinoma arba turëtø bûti þinoma, neatitinka tø reikalavimø.Bendroji nuostata � gamintojai ir platintojai turi bendradarbiauti su kompetentingo-

mis valstybës institucijomis, siekdami iðsiaiðkinti pavojingus produktus ir jø keliamo pa-vojaus prieþastis.Pagal ðià direktyvà (...), kompetentingos valstybiø nariø institucijos turi teisæ tam tikrais at-

vejais inter alia imtis priemoniø, nurodytø toliau iðdëstytuose (...) punktuose:b) dël bet kokio gaminio, kuris konkreèiomis aplinkybëmis gali kelti rizikà:i) reikalauti, kad valstybës narës, kurioje gaminys parduodamas, oficialiosiomis kalbomis bû-

tø paþenklintas tinkamais, aiðkiais ir lengvai suprantamais áspëjimais apie galimà su gaminiususijusià rizikà;ii) kelti gaminio prekybai iðankstines sàlygas, kuriomis siekiama uþtikrinti jo saugà.

KITOS DIREKTYVOS NUOSTATOS IR REIKALAVIMAIViena ið gaminiø saugos uþtikrinimo priemoniø yra �nuoroda ant gaminio arba jo pa-

kuotës apie gamintojo identiðkumà ir detalius jo duomenis ....�, nebent gaminys realiai negalikelti pavojaus vartotojø sveikatai ir (ar) aplinkai.Valstybë, numaèiusi taikyti rinkos ribojimo priemones, turi apie tai informuoti per

RAPEX sistemà Europos Komisijà, nebent valstybës institucijos uþtikrintos, kad pavo-jingi gaminiai nepateks á kitas ES ðalis. Pavojingø gaminiø eksportas ið Bendrijos drau-dþiamas.

5


BENDRIEJI PREKIØ ÞENKLINIMO REIKALAVIMAIBendroji produktø saugos direktyva faktiðkai áteisino ðias pagrindines prekiø þenkli-

nimo nuostatas, kurios yra ir naujose �Lietuvos Respublikoje parduodamø daiktø (prekiø)þenklinimo ir kainø nurodymo taisyklëse� (Lietuvos Respublikos ûkio ministro ásakymai2004-04-27 d. Nr. 4-134 ir 2004-06-11 Nr. 4-237)1:1. Prekës turi bûti paþenklintos ir atitikti konkreèiø prekiø (prekiø grupiø) þenklinimà regla-mentuojanèiuose teisës aktuose ar gamintojo deklaruojamuose normatyviniuose dokumen-tuose (standartuose) numatytus reikalavimus.

2. Prekes þenklina ir reikiamà vartotojui informacijà, kad jis galëtø ávertinti prekæ ir su jasusijusià rizikà per visà nurodytà, áprastà ar numatomà prekës naudojimo laikà, teikia ga-mintojas.

3. Ant gaminio ar jo pakuotës privaloma nurodyti gamintojo pavadinimà ar prekës þenklà �jeigu prekë ar jos naudojimas susijæ su rizika vartotojø sveikatai ir (ar) aplinkai.

4. Vartojimo instrukcijos ir kita informacija, susijusi su saugiu ir teisingu gaminio naudoji-mu, turi bûti tos ðalies, á kurià tiekiamas gaminys, oficialia kalba ar kalbomis.

Jeigu prekei nëra �konkreèios prekës (prekiø grupës) þenklinimà reglamentuojanèio teisësakto� ar standarto, gamintojui palikta spræsti � jo �prekë ar jos naudojimas susijæ su rizi-ka vartotojø sveikatai ir (ar) aplinkai�. Konkreèiø tokiø prekiø sàraðø nëra ir negali bûti.

PRAKTINIAI PATARIMAIMaþmeninës prekybos ámonës pirmiausia turi tikrinti, jeigu jø parduodamos prekës turi

vartojimo instrukcijas, apraðymus uþsienio kalbomis � kad ta informacija bûtø pateikiamair lietuviðkai. To reiktø reikalauti ið urminiø tiekëjø. Jeigu gautos prekës paþenklintos tik antbendrosios pakuotës ir vartotojas, rinkdamasis prekæ, tø þenklinimo rekvizitø nemato � þen-klinimo rekvizitus pateikti kainø etiketëse ðalia prekës arba kitaip raðtu. Taip pat reikia nepamirðtinurodyti prekës pardavimo ir standartinio vieneto kainas, kaip to reikalauja Lietuvos Respub-likoje parduodamø daiktø (prekiø) þenklinimo ir kainø nurodymo taisyklës.Ámonës, áveþanèios prekes ið ES ðaliø, turi pasirûpinti, kad prekiø apraðymai bûtø ir

lietuviø kalba. Kas tai privalo padaryti � ar kitoje ES ðalyje esantis gamintojas (tiekëjas),ar ámonë, kuri tiekia prekæ á Lietuvà � sutarties klausimas.Prekiø ið treèiøjø ðaliø importuotojai � jie tampa gamintojais su visa atsakomybe uþ

prekæ, nebent tiekëjas turi savo atstovà kurioje nors ES ðalyje ir já nurodo þenklindamasprekes. Kaip importuotojas uþtikrins, kad prekë nuolat atitiktø privalomuosius reikalavi-mus, palikta spræsti jam paèiam. Todël importuotojui bûtina gerai þinoti, kokie reikalavi-mai taikomi jo tiekiamiems gaminiams, kiek tie reikalavimai sudëtingi. Paprasèiausias pa-tarimas � rinktis tokius tiekëjus, kurie nori bûti ES rinkoje. Didelë dalis prekiø, esanèiøEuropos rinkoje, ið tikrøjø yra pagamintos Kinijoje, Taivanyje, Korëjoje. Ten yra pakan-kamai rimtø gamintojø (angl. manufacturer), kurie puikiai þino Europoje taikomus reika-lavimus prekëms. Savø reikalavimø prekëms turi tokios ðalys kaip JAV, Kanada, Japonija.Todël norint importuoti prekes netgi ið ðiø iðsivysèiusiø valstybiø, reikia ásitikinti, ar josatitinka ES reikalavimus.

1 Þin., 2004, Nr. 76-2630 ir Nr. 96-3551, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=232834 ir http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=235710.

5

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=232834

ttp://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=235710

ttp://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=235710


6. Maisto produktø reglamentavimas

Tikslas � uþtikrinti saugà visoje maisto tvarkymo grandinëje.Maisto produktø reglamentavimas skiriamas á 2 dalis � �horizontaliuosius� ir �verti-

kaliuosius� reikalavimus.�Horizontalieji� � taikomi visiems maisto produktams ar didelëms jø grupëms, pa-

vyzdþiui:� higiena, rizikos veiksniø analizës ir svarbiausiø valdymo taðkø sistema (RVASVT);� veterinarija (gyvuliø sveikata, laikymo sàlygos, identifikavimas, paðarai);� fitosanitarija (augalø sveikata, reikalavimai sëkloms ir dauginamajai medþiagai);� bendrieji maisto þenklinimo reikalavimai (þr. HN 119);� leidþiami naudoti maisto priedai (þr. HN 53);� maisto terðalai (þr. HN 54);� maisto pakuotës ir gaminiai, besilieèiantys su maistu;� uþðaldytas maistas;� genetiðkai modifikuotas maistas;� ekologiðkai ðvarûs maisto produktai.

�Vertikalieji� � nustato reikalavimus konkretiems maisto produktams:� prekybiniams pavadinimams;� sudëèiai;� kokybiniams rodikliams ir rûðingumui;� þaliavoms;� gamybai ir laikymo sàlygoms;� þymëjimui.

�Vertikaliaisiais� reglamentais, kartais direktyvomis reglamentuojami reikalavimai dau-geliui vaisiø ir darþoviø, kiauðiniams, alkoholiniams gërimams, cukrui, vaisiø sultims, me-dui, dþemui, actui, mineraliniam vandeniui ir t. t., o taip pat specifiniams atskirø kraðtømaisto produktams. Produktø, kuriems skirti atskiri reglamentai ar direktyvos, nëra daug.Kadangi maisto produktai yra grieþtai reglamentuojami, dël konkreèiø klausimø reik-

tø kreiptis á apskrities maisto ir veterinarijos tarnybas. Maisto produktø reikalavimus reg-lamentuojanèiø teisës aktø nuorodas galima rasti Valstybinës maisto ir veterinarijos tar-nybos (VMVT, http://www.vet.lt/) bei Respublikinio mitybos centro (http://www.rmc.lt/)tinklalapiuose.

6

http://www.vet.lt/

http://www.rmc.lt/


1 Þin., 2004, Nr. 96-3551, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=235710.

Maisto produktø �vertikaliuosius� reikalavimus, áskaitant þenklinimà, reglamentuojan-èiø ES reglamentø bei Lietuvos teisës aktø, perimanèiø ES direktyvas, sàraðas pateiktasnaujajame �Lietuvos Respublikos parduodamø daiktø (prekiø) þenklinimo ir kainø nu-rodymo taisykliø� variante1.

6



7. Ne maisto produktø reglamentavimas

Nemaisto prekiø reglamentavimo pavyzdþiai �suderintoje� ir �nesuderintoje� srity-se pateikiami 1 priede.

7.1. Naujojo poþiûrio direktyvos ( direktyvos)

Gaminiai, pagaminti laikantis ðiø direktyvø reikalavimø, þenklinami ES atitikties þen-klu .CE þenklinimas (angl. CE marking) � kai kuriø pramonës gaminiø privalomas þenkli-

nimas pagal naujojo poþiûrio direktyvas, patvirtinantis, kad gaminiui yra atliktos visosreikiamos atitikties ávertinimo procedûros ir gaminys atitinka visus jam taikomus priva-lomuosius reikalavimus.Naujojo poþiûrio direktyvø bei juos perimanèiø Lietuvos teisës aktø sàraðas pateik-

tas 2 priede.

PAGRINDINIAI PRINCIPAIGaminá á Europos Sàjungos bet kurià ðalá gali tiekti tik registruotas Europos Sàjun-

goje fizinis ar juridinis asmuo. Jei tikrasis gamintojas yra ne Europos Sàjungoje (nesvar-bu, ar tai JAV, Japonija, Rusija, Kinija), jis turi susirasti savo ágaliotàjá atstovà, kuris busvisiðkai atsakingas uþ prekæ.Teoriðkai eilinis importuotojas gali tiekti ne ES kilmës prekes, bet jis turi, kaip ir ága-

liotasis atstovas, atlikti visas reikalingas atitikties ávertinimo ir gaminio áteisinimo proce-dûras. Tik iðimtiniais atvejais numatyti atskiri reikalavimai pramoninio (profesionalaus)ir buitinio naudojimo gaminiams.Kiekvienas gaminys privalo atitikti visø jam galimø taikyti direktyvø, ne tik naujojo

poþiûrio, reikalavimus. Pavyzdþiui:� vandens siurblys su iðsiplëtimo indu � þemø átampø direktyvos, elektromagnetiniosuderinamumo, maðinø saugos, paprastø slëginiø indø, skleidþiamo triukðmo reika-lavimus;

� kompresorius � þemø átampø direktyvos, elektromagnetinio suderinamumo, maði-nø saugos, slëginiø indø ir skleidþiamo triukðmo reikalavimus;

� dujinë viryklë su bet kokia elektrine dalimi turi atitikti þemø átampø direktyvos, elek-tromagnetinio suderinamumo ir dujas deginanèiø prietaisø reikalavimus;

7


� benzininiai árankiai � elektromagnetinio suderinamumo, maðinø saugos ir skleidþia-mo triukðmo reikalavimus;

� elektrinis virdulys � þemø átampø direktyvos, elektromagnetinio suderinamumo irmedþiagø, besilieèianèiø su maisto produktais, reikalavimus;

� automobilinë magnetola � tik elektromagnetinio suderinamumo reikalavimus;� apsauginiai rûbai � AAP direktyvos ir tekstilës gaminiams keliamus reikalavimus.

Direktyvose nurodoma tik pagrindinë jø taikymo sritis, atitikties ávertinimo procedû-ros, atitikties deklaracijos turinys. Konkreèiø reikalavimø gaminiams reikia ieðkoti dar-niuosiuose standartuose. Daugelyje direktyvø deklaruojama, kad standartø taikymas yralaisvanoriðkas. Taèiau jeigu netaikomi darnieji standartai, bûtina árodyti atitiktá direkty-vos reikalavimams.Atitikties vertinimo procedûros labai ávairios � ið viso numatyti 8 pagrindiniai modu-

liai (atitikties deklaravimas be notifikuotos ástaigos dalyvavimo, tipo bandymas, techninësprojektinës dokumentacijos ekspertizë, sertifikavimas su gamybos sàlygø ávertinimu, vi-siðkas kokybës uþtikrinimas ir pan.).Darnieji standartai parengti svarbiausiems gaminiams ar reikalavimams. Taèiau �smul-

kmenoms� standartø nëra, ir kiekvienam gamintojui suteikta veiklos laisvë uþtikrinti, kadgaminys bûtø saugus.Jeigu gaminys atitinka visø jam taikytinø darniøjø standartø reikalavimus, jis laiko-

mas atitinkanèiu privalomuosius reikalavimus ir teisëtai paþenklintu CE þenklu. Pagrin-dinis þenklinimo principas Europoje � jau geriau gaminys be CE þenklo (aiðku, tokioneims prekybininkai), nei neteisëtai uþdëtas CE þenklas. Kiekviena þenklo raidë turi bûtine maþesnë kaip 5 mm aukðèio, forma atitikti etalonà, sunkiai nutrinamas, þenklas priva-lomas ant paties gaminio (iðskyrus atvejus, kai gaminys maþas).Darniuosiuose standartuose pateikiamos pagrindinës privalomos konstrukcinës cha-

rakteristikos (daþnai nekonkreèiai, bendromis frazëmis, paliekant gamintojui pasirinkti jøiðpildymo galimybes), privalomi þenklinimo simboliai, áspëjamieji uþraðai, bûtini ant pa-ties gaminio ar vartojimo instrukcijose.Tam, kad galëtø tiekti naujà gaminá á rinkà, gamintojas (tik registruotas Europos Sà-

jungoje) arba ágaliotasis atstovas privalo:� surinkti visà gaminio techninæ dokumentacijà ir paruoðti techninæ bylà;� paruoðti vartojimo instrukcijas tomis kalbomis, kuriose bus realizuojami gaminiai, irtam, kad maþiau bûtø problemø, anglø kalba;

� atlikti gaminiui numatytà atitikties ávertinimo (sertifikavimo) procedûrà pasirinkto-je notifikuotojoje ástaigoje;

� paraðyti atitikties deklaracijà;� pasirûpinti, kad ant gaminio bûtø standarte ar direktyvoje numatyti privalomieji þen-klinimo rekvizitai, CE þenklas, nurodytas ágaliotasis atstovas.

Deklaracijos originalas turi bûti saugomas kartu su technine byla. Maðinø direktyva,kai kurios kitos atsakingos direktyvos numato, kad deklaracijos kopija bûtina parduo-dant kiekvienà gaminá ir kad ji turi bûti nacionaline kalba, todël deklaracijos daþniausiaibûna instrukcijose.

7


NUORODOShttp://www.euroconform.com/;http://www.ce-marking.org/;http://www.newapproach.org/Directives/Default.asp;http://www.ukmin.lt/files/Pramone/kokybes_infrastruktura/vadovas_visas.pdf (�Naujuo-

ju poþiûriu ir Visuotiniu poþiûriu grindþiamø direktyvø ágyvendinimo vadovas�).

7.2. Pagrindiniai reikalavimai statybos produktams

Nors statybos produktø direktyva �Dël valstybiø nariø ástatymø, reglamentø ir kitøteisiniø aktø, susijusiø su statybos (angl. Construction) produktais, suvienodinimo�(89/106/EEC) buvo paskelbta dar 1989 metais, realus jos taikymas Europoje prasidëjo tikprieð kelerius metus. Lietuvoje direktyva áteisinta Statybos techniniu reglamentu STR1.01.04:2002 �Statybos produktai. Atitikties ávertinimas ir �CE� þenklinimas� (Þin., 2002,Nr. 54-2140; 2003, Nr. 51-2295).

þenklu þenklinami tik tie statybos produktai, kurie atitinka perimtø darniøjø (har-monizuotøjø) standartø, paskelbtø �Europos Bendrijø oficialiajame leidinyje� (OfficialJournal of the European Communities, OJ), arba Europos techninio liudijimo reikalavimus.Techninius liudijimus rengia notifikuotosios ástaigos, jie turi bûti suderinti su The Euro-pean Organisation for Technical Approvals (EOTA) (http://www.eota.be/).Esminiai reikalavimai � statybos produktø savybës turi bûti tokios, kad, juos tinkamai pa-

naudojus, statinys arba atskiros jo dalys atitiktø savo paskirtá bei esminius reikalavimus ekono-miðkai pagrástà naudojimo laikà. Ðie reikalavimai:1. Mechaninis atsparumas ir pastovumas2. Gaisrø sauga3. Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga4. Saugus naudojimas5. Apsauga nuo triukðmo6. Energijos taupymas ir ðilumos iðsaugojimas.

Atitikèiai vertinti numatytos 4 pagrindinës schemos:� schema 1+ � produkto atitikties sertifikavimas;� schema 2+ � produkto atitikties deklaravimas, gamintojo atliktø pradinio produktotipo bandymø, gamybos kontrolës bei nuolatiniø (pagal nustatytà planà) gamyklojeatrinktø bandiniø bandymø rezultatø ir notifikuotosios ástaigos atlikto pradinio ga-mintojo gamybos kontrolës ávertinimo bei nuolatinës prieþiûros bei atitikties patvir-tinimas;

� schema 3 � produkto atitikties deklaravimas gamintojo gamybos kontrolës ir notifi-kuotosios laboratorijos tipo (grupës) bandymø pagrindu;

� schema 4 � produkto atitikties deklaravimas, kada pats gamintojas be notifikuotøjøástaigø uþtikrina gaminiø atitiktá.

Papildomai dar yra supaprastintos schema 1 ir schema 2.

7

http://www.euroconform.com/

http://www.ce-marking.org/

http://www.newapproach.org/Directives/Default.asp

http://www.ukmin.lt/files/Pramone/kokybes_infrastruktura/vadovas_visas.pdf

http://www.eota.be


ATITIKTIES DEKLARACIJAPrieð tiekdamas statybos produktus á ES rinkà, atlikæs atitinkamas atitikties ávertinimo

procedûras, gamintojas ar jo atstovas ES parengia atitikties deklaracijà.Atitikties deklaracijoje turi bûti nurodyta:� gamintojo ar jo ES ásisteigusio atstovo pavadinimas ir adresas;� produkto apraðymas (tipas, identifikavimas, paskirtis ir pan.);� kriterijai, kuriuos produktas atitinka;� ypatingos produktui taikytinos sàlygos;� paskelbtosios (notifikuotosios) arba paskirtosios ástaigos pavadinimas ir adresas (ið-skyrus 4 schemà);

� vardas, pavardë ir pareigos darbuotojo, ágaliotojo gamintojo (tiekëjo) vardu pasira-ðyti deklaracijà.

Konkretus atitikties deklaracijos turinys nurodomas standartuose.Atitikties deklaracija ir atitikties sertifikatas turi bûti parengti tos ðalies, kurioje bus

naudojamas produktas, oficialia (valstybine) kalba ar kalbomis. Valstybinëmis kalbomispateikiama ir þenklinimo informacija.

DARNIEJI STANDARTAIStandarte pateikiami konkretûs reikalavimai produktui:� terminai ir apibrëþimai;� produkto tipai ir jø þymëjimas;� charakteristikos, techniniai reikalavimai;� bandymømetodai (arba nuorodos á kitus standartus);� atitikties vertinimo schemos ir reikalavimai (arba nuorodos á kitus standartus);� gamybos kontrolës reikalavimai (arba nuorodos á kitus standartus);� þenklinimas;� atitikties sertifikato turinys (jeigu reikia);� atitikties deklaracijos turinys;� informacija apie standarto skyrius, atitinkanèius SPD nuostatas.

STANDARTØ SKELBIMAS OJNaujai priimtas standartas ar jo keitimas laikomas darniuoju po paskelbimo �Europos

Sàjungos oficialiajame leidinyje� (Official Journal of the European Communities) informaci-niame C priede.Praneðime nurodoma:� Europos standartizacijos organizacija (CEN);� standarto numeris;� standarto pavadinimas;� taikymo pradþios data;� pereinamojo laikotarpio pabaigos data. Iki ðios datos turi bûti panaikinti prieðtarau-jantys nacionaliniai standartai ar specifikacijos ir gaminiø atitiktis turi bûti vertina-ma pagal darnøjá standartà.

7


Europos standartizacijos komiteto (CEN) Statybos sektoriaus 2005-03-16 ataskaita apiestandartø pagal statybos produktø direktyvà 89/106/EEC rengimà:� Paskelbta darniøjø standartø OJ: 154� Priimta darniøjø standartø, bet nepaskelbti OJ: 96� Ratifikuoti, bet dar CEN neiðleisti standartai: 26� Ávairiose ruoðimo ar svarstymo stadijose esantys standartai: 262Ið viso standartø: 538

Statybos produktai, kuriems jau yra darnieji standartai, pateikti 3 priede.

NOTIFIKUOTOSIOS ÁSTAIGOSAtitikties ávertinimui gamintojas ar ágaliotasis atstovas gali pasirinkti bet kurià ES no-

tifikuotàjà ástaigà, kuri paskirta atlikti atitikties ávertinimà pagal atitinkamà darnøjá stan-dartà. Kiekviena notifikuotoji ástaiga turi savo keturþenklá identifikavimo numerá.Informacijà apie notifikuotàsias ástaigas galima rasti NANDO-CPD tinklalapyjehttp://europa.eu.int/comm/enterprise/nando-is/cpd/home/index.cfm.

LIETUVOS NOTIFIKUOTOSIOS ÁSTAIGOSStatybos produkcijos sertifikavimo centras (1397) � 1+ schema arba 2 ir 2+ schemos,

techniniø liudijimø rengimas. Daugiau informacijos � www.spsc.lt ;VÁ �Problematika� (1567) � mineraliniai uþpildai (2+ schema);UAB �Alzida� (1555) � plyteliø klijai (3 schema) � http://www.alzida.lt/.Per paskutinius metus pasikeitë statybos produktø degumo charakteristikø klasifi-

kavimo sistema. Statybos produktø degumas vertinamas pagal dvi pagrindiniø charak-teristikø grupes:1. Degumo klasës � visiems statybos produktams nustatytos 7 degumo klasës � A1, A2,B, C, D, E ir F. A klasei priskiriamos nedegios medþiagos, F � degios, lengvai uþsi-liepsnojanèios medþiagos.

2. Atsparumas ugniai. Pagrindiniai kriterijai:R � geba iðlaikyti apkrovas,E � vientisumas (sandarumas),I � izoliacinës savybës.

Atlikus bandymus nustatomas laikas minutëmis, per kurá gaisro atveju statybos pro-duktas atlaiko nustatytus atsparumo ugniai kriterijus.

EUROKODAIEurokodai � tai darnieji statiniø projektavimo standartai, turintys pakeisti nacionali-

nes statiniø projektavimo taisykles, galiojanèias kiekvienoje ES valstybëje. Tokie statiniøprojektavimo nacionaliniai reikalavimai trukdo tiek laisvam paslaugø, tiek ir darbo jëgosjudëjimui. Eurokodø ruoðimo tikslas � supaprastinti statiniø projektavimà, suvienodintipatikimumo koeficientus. Kol kas dauguma paskelbtø eurokodø turi laikinøjø standartøstatusà. Lietuvos standartais perimti 62 eurokodø standartai.

7

http://europa.eu.int/comm/enterprise/nando-is/cpd/home/index.cfm

http://www.spsc.lt

http://alzida.lt


7.3. Pagrindiniai reikalavimai cheminëms medþiagoms ir preparatams

Dauguma cheminiø produktø yra itin pavojingi þmoniø sveikatai, aplinkai, todël che-minëms medþiagoms ir preparatams taikomas specialus reglamentavimas. Jo esmë � tei-singai ávertinti potencialø produkto pavojø, nurodyti já vartotojui bei pateikti tikslias re-komendacijas, kaip apsisaugoti nuo galimø pavojø naudojant produktà.Prieð aiðkinantis reikalavimus chemijos produktams, reikia suprasti dvi sàvokas � �che-

minë medþiaga� ir �cheminis preparatas�.Cheminës medþiagos � gamtiniai arba gamybos proceso metu gauti cheminiai elementai ir

jø junginiai, áskaitant priedus, reikalingus tø gaminiø stabilumui palaikyti, ir visos naudojimometu atsirandanèios priemaiðos, iðskyrus tirpiklius, kurie gali bûti atskiriami nepaveikiant me-dþiagos stabilumo ar nepakeièiant jos sudëties.Preparatai � dviejø ar daugiau cheminiø medþiagø miðiniai ar tirpalai.Daþai, klijai, cementiniai statybiniai miðiniai, skalbimo milteliai � visa tai yra preparatai.Polimeras � stambiamolekulinis junginys, susidedantis ið daug kartø pasikartojanèiø grandþiø.

CHEMINIØ MEDÞIAGØ IR PREPARATØ PAVOJINGUMAS1967 m. buvo priimta Europos tarybos direktyva 67/548/EEB �Dël ástatymø ir kitø tei-

sës aktø, susijusiø su pavojingø medþiagø klasifikavimu, pakavimu ir þenklinimu etike-tëmis, suderinimo�. Analogiðkus reikalavimus preparatams reglamentuojanti direktyva bu-vo priimta 1988 m. (Tarybos direktyva 88/379/EEB). Ðiais dokumentais visos cheminës me-dþiagos ir preparatai tarytum buvo suskirstyti á dvi grupes:1. Pavojingos cheminës medþiagos ir preparatai.2. Cheminës medþiagos ir preparatai, neklasifikuojami kaip pavojingi.

ES teisës aktuose vengiama vartoti sàvokà �nepavojinga cheminë medþiaga� � bet ko-kia cheminë medþiaga ar preparatas gali kelti pavojø. Pavojingas chemines medþiagas irpreparatus þenklinant, net reklamuojant, draudþiama vartoti þodþius �netoksiðkas�, �ne-kenksmingas�, �ekologiðkas� ir pan.Minëtuose dokumentuose buvo nustatyti pagrindiniai pavojingø cheminiø medþiagø

ir preparatø tiekimo á rinkà reikalavimai. Juos matome direktyvø pavadinimuose:�klasifikavimas, pakavimas ir þenklinimas�.Reikalavimai nuolat keièiasi. Atsiradus naujoms mokslinëms, techninëms ar praktinëms

þinioms, keièiami ir cheminiø medþiagø bei preparatø klasifikavimo reikalavimai. Nau-jausia direktyva priimta 2004 m. � Europos Komisijos direktyva 2004/73/EB, 29 kartà derinan-ti su technikos paþanga Tarybos direktyvà 67/548/EEB dël pavojingø medþiagø klasifikavimà, pa-kavimà ir þenklinimà reglamentuojanèiø ástatymø ir kitø teisës aktø derinimo.2003 m. pabaigoje Europos Komisija patvirtino naujus pasiûlymus dël cheminiø me-

dþiagø reglamentavimo sistemos perþiûrëjimo. Pagrindas priimti naujus teisës aktus bu-vo Europos Komisijos 2001 m. vasario 13 d. priimta �Baltoji knyga� dël naujos EuroposSàjungos politikos cheminiø medþiagø sektoriuje. Numatoma ávesti bendràjà esamø irnaujø cheminiø medþiagø registracijos, ávertinimo bei autorizacijos sistemà (REACH). Josnuostatos pradëtos ágyvendinti Direktyvoje 2004/73/EB.

7


PAVOJINGUMO KATEGORIJOSPavojingos cheminës medþiagos ir preparatai pagal pavojingumà suskirstyti á 15 pa-

grindiniø kategorijø.

Pagal fizikines � Pagal pavojingumà sveikatai Pagal poveikáchemines savybes: aplinkai

Sprogstamoji (E) Labai toksiðka (T+) Aplinkai pavojinga (N)Oksiduojanti (O) Toksiðka (T)Ypaè degi (F+) Kenksminga (Xn)Labai degi (F) Ësdinanti (ardanti) (C) Aplinkai kenksmingaDegi Dirginanti (Xi)

Kancerogeninë: (3 kategorijos) Carc. Cat (�)Mutageninë: (3 kategorijos) Mut. Cat. (�)Toksiðka reprodukcijai (3 kategorijos) Repr. Cat (...)Jautrinanti (sensibilizuojanti)

Kategorijos turi sutartiná raidiná þymëjimà bei simbolá, kuris yra privalomas ant che-minës medþiagos ar preparato pakuotës.Simbolio fonas turi bûti geltonai oranþinis, pieðinys turi bûti tapatus pavyzdþiui:

Sprogstamoji (e) Oksiduojanti (o) Labai degi (f) AplinkaiYpaè degi (f+) pavojinga (n)

Labai toksiðka(t+) Kenksminga (xn) ArdantiToksiðka (t) Dirginanti (xi) (ësdinanti) c

Kancerogeninës, mutageninës ir toksiðkos reprodukcijai medþiagos pagal kategorijà þy-mimos simboliu T arba Xn. Jautrinanèios medþiagos þymimos simboliu Xi, kai kuriaisatvejais � Xn.Cheminës medþiagos ar preparato konkretus keliamas pavojus nurodomas rizikos (R)

frazëmis. Jos yra standartinës, kiekviena valstybë jas yra iðvertusi á savo kalbà. Þenklinantprivaloma pateikti jas taip, kaip jos yra kiekvienoje valstybëje oficialiai iðverstos. Ið visoyra 68 pagrindinës R frazës, be to, dar yra jø deriniai. R fraziø pavyzdþiai:R10 � degi;R38 � dirgina odà;R42 � gali sukelti alergijà ákvëpus;R43 � gali sukelti alergijà susilietus su oda.

7


Patarimai, kaip apsisaugoti nuo keliamo pavojaus, nurodomi saugos (S) frazëmis. Jos,kaip ir R frazës, yra standartizuotos. Visoms labai toksiðkoms, toksiðkoms ir ardanèioms(ësdinanèioms) medþiagoms bei preparatams, parduodamiems plaèiajai visuomenei, pri-valomos frazës S1/2 ir S45:S1/2 � laikyti uþrakintà vaikams neprieinamoje vietoje;S45 � nelaimingo atsitikimo atveju arba pasijutus blogai, nedelsiant kreiptis á gydyto-

jà (jeigu ámanoma, parodyti ðià etiketæ).Kitoms pavojingoms medþiagoms ir preparatams, parduodamiems plaèiajai visuome-

nei, iðskyrus tuos, kurie buvo priskirti tik aplinkai pavojingø kategorijai, privalomos fra-zës S2 ir S46:S2 � saugoti nuo vaikø;S46 � prarijus nedelsiant kreiptis á gydytojà ir parodyti ðià pakuotæ arba etiketæ.Beminëtø standartiniø fraziø, kai kuriems preparatams numatyti papildomi áspëjimai.

CHEMINIØ MEDÞIAGØ PAVOJINGUMO KATEGORIJOS NUSTATYMASNorint iðsiaiðkinti, kokiai pavojingumo kategorijai priskiriama tam tikra medþiaga, ko-

kias bûtina nurodyti rizikos ir saugos frazes, reikia patikrinti, ar medþiaga átraukta á su-klasifikuotø cheminiø medþiagø sàraðà (já galima rasti Lietuvos Respublikos aplinkos mi-nisterijos tinklalapyje http://www.am.lt arba �Valstybës þiniø� 2003 m. Nr. 81).Jeigu medþiagos nerandame ðiame sàraðe, ji neklasifikuojama kaip pavojinga. Vis dël-

to reikëtø patikrinti daugiau informacijos ðaltiniø.Kiekviena cheminë medþiaga apibûdinama ne tik pavadinimu, bet ir keletu numeriø:� CASNr. � Chemical Abstract Service Registry Number (cheminis medþiagø santrumpøtarnybos medþiagai suteiktas registracijos numeris);

� EBNr. (EC No) � ES suteiktas cheminës medþiagos numeris jà identifikavus. Tai galibûti:� EINECS Nr. � The European Inventory of Existing Commercial Chemical SubstancesIdentification Code (Europos esamø komerciniø cheminiø medþiagø sàraðo nume-ris). Ðis numeris susideda ið septyniø skaitmenø, iðdëstytø tokia tvarka: XXX-XXX-X, ir prasideda numeriu 200-001-8;

� ELINCS Nr. � The European List of Notified Chemical Substances Identification Code(Europos naujø ar paskelbtø cheminiø medþiagø sàraðo numeris). Ðis numerissusideda ið septyniø skaitmenø, iðdëstytø tokia tvarka: XXX-XXX-X, ir prasidedanumeriu 400-010-9;

� NLP Nr. � medþiagø, áraðytø á cheminiø medþiagø, nepriskiriamø polimerams,sàraðà, numeris. Ðis numeris susideda ið septyniø skaitmenø, iðdëstytø tokia tvar-ka: XXX-XXX-X, ir prasideda numeriu 500-001-0.

� Annex Nr. (indeksas) � cheminës medþiagos numeris Suklasifikuotø cheminiø me-dþiagø sàraðe, pateikiamas ABC-RST-VW-Y skaitmenø sekos forma.

Reikalaujama, kad kiekviena cheminë medþiaga ar preparatas bûtø teisingai suklasifi-kuotas, paþenklintas ir supakuotas, todël naujos cheminës medþiagos neámanoma pateik-ti jos gerai neiðtyrus, � nenustaèius jos visø galimø pavojingø savybiø. Europos Sàjun-gos ðalys atliko ES rinkoje iki 1981 m. rugsëjo 18 d. cirkuliavusiø medþiagø inventoriza-cijà ir sudarë esamø cheminiø medþiagø inventoriø EINECS � Europos esamø komerci-

7

http://www.am.lt


niø cheminiø medþiagø sàraðà. Naujos cheminës medþiagos, iðtyrus jø savybes, áraðomosá vadinamàjá ELINCS � naujø ar paskelbtø cheminiø medþiagø sàraðà.

CHEMINIØ PREPARATØ PAVOJINGUMO KATEGORIJOS NUSTATYMASSu grynomis medþiagomis dirbama retai. Daugelis ámoniø gamina cheminius prepa-

ratus � cheminiø medþiagø miðinius ar tirpalus.Norint nustatyti tokiø preparatø pavojingumo kategorijà, reikia iðsiaiðkinti:� kokie komponentai (cheminës medþiagos) áeina á preparato sudëtá;� kiekvieno komponento koncentracijà preparate (didesnë ji ar maþesnë uþ ribinæ);� kiekvieno komponento pavojingumà.

Preparato pavojingumà þmogui ar aplinkai galima nustatyti skaièiavimo bûdu áverti-nant kiekvienos preparato sudëtyje esanèios pavojingos medþiagos kieká ir pavojingumokategorijà. Taèiau reikia nepamirðti, kad gaminant preparatus galimos cheminës reakcijos,kuriø metu susidaro naujos cheminës medþiagos.

Pavyzdys:PREPARATØ KLASIFIKAVIMAS PAGAL ÛMINÁ POVEIKÁ

Preparate esanèiosPreparato klasifikacija

medþiagos klasifikacija T+ su R26, R27 T su R23, R24 Xn su R20, R21ir (arba) R28 ir (arba) R25 ir (arba) R22

T+ su R26, R27 ir (arba) R28 koncentracija 1 proc.= konc. 0,1 proc.= konc.≥ 7proc. <7 proc. <1 proc.

T su R23, R24 ir (arba) R25 koncentracija 3 proc. ≤ konc.≥ 25 proc. <25 proc.

Xn su R20, R21 ir (arba) R22 koncentracija≥ 25 proc.

Fizikines preparato pavojingumo kategorijas (ypaè, labai ar degi, sprogstamoji, oksi-duojanti) skaièiavimo bûdu tiksliai nustatyti pavyks ne visada. Ðiuo atveju reikalingipreparato bandymai.

PAVOJINGØ CHEMINIØ MEDÞIAGØ IR PREPARATØ ÞENKLINIMAS

Privaloma informacija áspëjamojoje etiketëje Medþiaga Preparatas

Cheminës medþiagos pavadinimas Taip Ne

Preparato prekinis arba kitoks pavadinimas; Ne Taip

Cheminës medþiagos arba medþiagø, áeinanèiø á preparatø,klasifikuojamø kaip �labai toksiðki�, �toksiðki�, �kenksmingi�,�ardantys� ir lemianèiø minëtas pavojingumo kategorijas,cheminiai pavadinimai Ne Taip

Asmens, atsakingo uþ cheminës medþiagos tiekimà á ES rinkà,inicialai, pavardë arba pavadinimas ir visas adresas (áskaitanttelefono numerá) nesvarbu, ar tai bûtø gamintojas,importuotojas, ar skirstytojas; Taip Taip

7


Lentelës tæsinys

Privaloma informacija áspëjamojoje etiketëje Medþiaga Preparatas

Pavojingumo simboliai ir pavojingumo nuorodos Taip Taip

Standartinës rizikos frazës (toliau � R frazës) (pakanka iki 6 fraziø) Taip Taip

Standartinës saugos frazës (toliau � S frazës), (pakanka iki 6 fraziø) Taip Taip

EB numeris Taip Ne

Þodþiai �EB etiketë� Taip Ne

Kiekis pakuotëje Taip Taip

Papildomi teisës aktais reglamentuojami reikalavimai Taip Taip

� Þenklinimas turi bûti nenusivalantis, iðdëstytas horizontaliai, kai pakuotës padëtisnormali, taip pat iðliekantis per visà produkto naudojimo laikà, lengvai áskaitomas;

� Uþraðai turi bûti tos ðalies, á kurià tiekiamas gaminys, oficialia kalba;� Áspëjamosios etiketës tekstas turi bûti aiðkiai atskirtas (pavyzdþiui, rëmeliu) nuo kitopobûdþio informacijos, taip pat ir informacijos uþsienio kalba;

� Reglamentuojamas ir etiketës dydis, pavyzdþiui, iki 3 litrø talpos pakuotëms etiketësmatmenys turi bûti ne maþesni kaip 52x74 mm, o simbolis turi uþimti 10 proc. etike-tës ploto;

� Maþesnës etiketës leidþiamos su sàlyga, kad pakuotë maþa ir etiketës neámanoma pa-talpinti ant pakuotës, taèiau jos turi bûti áskaitomos, simboliai nemaþesni kaip 1x1 cm.

Transportinës pavojingø cheminiø medþiagø pakuotës papildomai þenklinamos pa-gal tarptautiniø pavojingø kroviniø gabenimo konvencijø ir kodeksø (ADR, RID, IMDG,IQAO) reikalavimus.

CHEMINIØ MEDÞIAGØ IR PREPARATØ PAKAVIMASCheminiø medþiagø ir preparatø pakuotë turi bûti suprojektuota ir pagaminta taip,

kad jos turinys nepatektø á aplinkà � neiðkristø, neiðbyrëtø, neiðsilietø, neiðgaruotø.Papildomi reikalavimai nustatyti pavojingø cheminiø medþiagø ir preparatø, skirtø

parduoti plaèiajai visuomenei, pakuotëms:� pakuotës forma ir etiketës dizainas neturi bûti labai meniðki, kad nesudomintø vai-kø ar kad cheminio produkto nebûtø galima palaikyti maistu;

� darinëjamos pakuotës, kuriose yra cheminis preparatas, klasifikuojamas kaip �labaitoksiðkas�, �toksiðkas�, �ardantis��, �kenksmingas prarijus� (R65), bei kai kuriais ki-tais atvejais turi bûti �vaikø sunkiai atidaromos�;

� ðios pakuotës, taip pat pakuotës su �kenksmingais�, �ypaè degiais� ir �labai degiais�produktais turi turëti neregiams skirtà tam tikrà apèiuopiamà pavojingumo simbolá,pavyzdþiui, reljefiná trikampá, kurio kraðtinës yra 9 mm.

SAUGOS DUOMENØ LAPAIPrivalomas dokumentas pavojingiems chemijos produktams � gamintojo ar asmens,

atsakingo uþ produkto tiekimà, paruoðtas saugos duomenø lapas (angl. Safety Data Sheet).

7


Ðio dokumento forma yra reglamentuota, jame pateikiama visa reikalinga informacija, su-sijusi su visomis galimomis produkto pavojingomis savybëmis, nurodomos galimø avari-jø likvidavimo priemonës, naudotinos asmeninës apsauginës priemonës, informacija apiereikalavimus transportavimui, toksikologiniø, ekologiniø tyrimø rezultatai ir kt.Saugos duomenø lapai skirti profesionaliems cheminiø medþiagø bei preparatø nau-

dotojams ir turi bûti pateikiami kartu su pirmà kartà tiekiama chemine medþiaga ar pre-paratu.Ðá dokumentà galima pateikti ir elektronine forma, todël vis daugiau Europos Sàjun-

gos gamintojø tokius dokumentus pateikia savo tinklalapiuose.

PAPILDOMI REIKALAVIMAI ATSKIROMS CHEMINIØ PRODUKTØ GRUPËMSPlovikliai � plovimo, skalbimo priemonës, kuriø sudëtyje yra aktyviøjø pavirðiaus me-

dþiagø (APM). Jø gamybai bûtina pasirinkti tokias APM, kuriø biologinë skaida yra di-desnë nei 80 procentø.Preparate esanèiø fosfatø, fosfonatø, anijoniniø, katijoniniø, amfolitiniø, nejoniniø ak-

tyviøjø pavirðiaus medþiagø, balinanèiø medþiagø deguonies ar chloro pagrindu, etilen-dinitrilotetraacto rûgðties (EDTR), nitrilotriacto rûgðties (NTA), fenoliø, halogenintø fe-noliø, paradichlorbenzeno, alifatiniø, aromatiniø, halogeniniø angliavandeniliø, muilø,ceolitø, polikarboksilatø koncentracija, jeigu ji preparate yra didesnë nei 0,2 proc., antpakuotës turi bûti nurodyta tokiais intervalais:� maþiau kaip 5 proc.;� nuo 5 iki 15 proc.;� nuo 15 iki 30 proc.,� daugiau kaip 30 procentø.

Be to, turi bûti nurodyti sudëtyje esantys fermentai, konservantai ar dezinfekcinës me-dþiagos, nepriklausomai nuo jø koncentracijos. Ant maþmeninëje prekyboje parduoda-mø ir buitinëms skalbyklëms skirtø skalbimo priemoniø pakuoèiø turi bûti nurodytasvienam arba dviem skalbimo ciklams, priklausomai nuo vandens kietumo, rekomenduo-jamas preparato kiekis.Plovikliø ir valikliø reikalavimø pakeitimai numatyti Europos Parlamento ir Tarybos

reglamente (EB) Nr. 648/2004 2004 m. kovo 31 d. dël plovikliø (2004 03 31, OJ 32004R0648),kurá bus privaloma vykdyti nuo 2005 m. spalio 8 d.

BET KOKIE PRODUKTAI AEROZOLINIUOSE BALIONËLIUOSEPats balionëlis turi atlaikyti numatytà slëgá, reglamentuojamà jo konstrukcija.Þenklinant bûtinai papildomai nurodomi:� simbolis �3� (apversta raidë epsilon), patvirtinantis atitiktá saugos reikalavimams;� kodai, leidþiantys nustatyti pripildymo gamybinæ partijà.

Papildomi áspëjamieji uþraðai:Slëginis indas: saugoti nuo saulës ðviesos ir nelaikyti aukðtesnëje nei 50 °C temperatûroje.

Nebadyti ir nedeginti net tuðèio. Nepurkðti á atvirà liepsnà ar ant kokios nors ákaitintos medþia-gos. Saugoti nuo uþdegimo ðaltiniø. Nerûkyti. Saugoti nuo vaikø.

7


Tràðos � tam, kad tràðos bûtø þymimos �EC fertiliser�, jos turi atitikti 2003 m. spalio13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2003/2003/EB dël tràðø nuostatas (REGU-LATION (EC) No 2003/2003 OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCILof 13 October 2003 relating to fertilizers, Official Journal of the European Union, L 304/1,21.11.2003).Biocidai � bet kokios dezinfekcinës medþiagos, buitiniai insekticidai, grauþikø nuo-

dai, medienos antiseptikai ir pan. Pagal ES direktyvos 98/8/EB nuostatas, visi biocidai,tiek aktyviosios medþiagos, tiek ir preparatai, turi bûti autorizuoti (registruoti). Autoriza-vimui reikia parengti produkto dosjë, kuriame bûtø pateikti visi duomenys apie veiks-mingumà, toksiðkumà, poveiká aplinkai ir t. t. 2003 m. lapkritá buvo paskelbtas EuroposKomisijos reglamentas, kuriame pateikti identifikuotø ir suklasifikuotø cheminiø medþia-gø, priskiriamø biocidams, sàraðai (COMMISSION REGULATION (EC) No 2032/2003 of 4November 2003 on the second phase of the 10-year work programme referred to in Article 16(2) ofDirective 98/8/EC of the European Parliament and of the Council concerning the placing of bio-cidal products on the market, and amending Regulation (EC) No 1896/2000, Official Journal ofthe European Union, L 307/1, 24.11.2003).Cheminës medþiagos ir preparatai, skirti vaikams � traktuojami, kaip cheminiai þais-

lai, daþnai þymimi CE þenklu, jø reikalavimus reglamentuoja �Þaislø direktyva� bei kaikurie ðios direktyvos darnieji standartai.Kosmetika (ðampûnai, muilai, dezodorantai, dantø pastos, kvepalai ir pan.) � regla-

mentuojamos gamybai leidþiamos naudoti medþiagos.Þenklinant bûtina papildomai nurodyti:� serijos ar partijos numerá ar pagaminimo datà;� sudedamøjø daliø (ingredientø) sàraðà, kuris bûtinai turi bûti nurodomas pagal IN-CI sistemà, prieð sàraðà bûna þodis �Ingredients�;

� tinkamumo terminà � jeigu jis trumpesnis nei 30 mënesiø.

Ypaè grieþti specifiniai reikalavimai nustatyti:� pirotechnikos gaminiams ir sprogmenims;� asbesto turintiems gaminiams;� augalø apsaugos priemonëms (pesticidams);� vaistams.

PAGRINDINËS NUORODOS� Lietuvos Respublikos cheminiø medþiagø ir preparatø ástatymas (Þin., 2000, Nr. 36-987).

� Pavojingø cheminiø medþiagø ir preparatø klasifikavimo ir þenklinimo tvarka(patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro2000 m. gruodþio 19 d. ásakymu Nr. 532/742, Lietuvos Respublikos aplinkos ministroir sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birþelio 27 d. ásakymo Nr. 345/313 redakcija,Þin., 2002, Nr. 81-3501, pakeitimai patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministroir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjûèio 4 d. ásakymuNr. 411/V-460, Þin., 2003, Nr. 81(1)-3703, 81(2)-3703, 81(3)-3703).

7


� Pavojingø cheminiø medþiagø ir preparatø pakuotës reikalavimø bei pakavimo tvar-ka (patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkrièio 19 d. ásaky-mu Nr. 599, Þin., 2002, Nr. 115-5161).

� Saugos duomenø lapo reikalavimai ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvar-ka (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodþio29 d. ásakymu Nr. 687, Þin., 2002, Nr. 26-946).

� Plovikliø techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ûkio ministro 1999m. gruodþio 27 d. ásakymu Nr. 430 (Þin., 2000, Nr. 4-115; 2001, Nr. 104-3733).

� Aerozoliø balionëliø saugos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respubli-kos ûkio ministro 1999 m. gruodþio 27 d. ásakymu Nr. 433 (Þin., 2000, Nr. 7-199).

� Biocidø autorizacijos ir registracijos taisyklës, patvirtintos Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjûèio 14 d. ásakymu Nr. 421 (Þin., 2002,Nr. 87-3760).

� HN 62 �Kosmetikos gaminiai. Bendrieji reikalavimai. Draudþiamos ir ribojamos me-dþiagos� (Þin., 2001, Nr. 64-2372; 2002, Nr.60, Nr.62; 2004, Nr. 21-647).

� HN 116:2002 �Kosmetikos gaminiai. Ingredientø inventorius ir bendroji nomenkla-tûra�, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birþelio26 d. ásakymu Nr. 308 �Dël Lietuvos higienos normos HN 116:2002 �Kosmetikos ga-miniai. Ingredientø inventorius ir bendroji nomenklatûra� patvirtinimo� (Þin., 2002,Nr. 76-3266).

� HN 36:2002 �Draudþiamos ir ribojamos medþiagos�, patvirtinta Lietuvos Respubli-kos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. geguþës 27 d. ásakymuNr. 239 �Dël Lietuvoshigienos normos HN 36:2002 �Draudþiamos ir ribojamos medþiagos� patvirtinimo�(Þin., 2002, Nr. 59-2404; 2003, Nr. 35-1506, 2004 Nr.74-2567).

http://www.am.lt Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija;http://ecb.jrc.it Europos chemikø biuras;http://www.ilo.org Europos laboratorijø asociacija;http://www.kemi.se Ðvedijos chemijos inspektoriatas.

7.4. Kiti suderintosios srities plataus vartojimo gaminiai

Tekstilës gaminiai, rûbai � bûtina nurodyti pluoðtinæ sudëtá, be to, nurodomi prieþiûrossimboliai. Jie pateikiami ant paties gaminio tvirtai pritvirtintoje etiketëje, kuri turëtø bûtilengvai perskaitoma visà gaminio naudojimo laikà. Papildomai nurodomas drabuþiø dydis.Tekstilës gaminiø, skirtø drabuþiams, ypaè apatiniams ir vaikø, apdailai negali bûti

naudojamos cheminës medþiagos, galinèios sukelti alergijà. Gaminiams daþyti draudþia-ma naudoti azodaþiklius (þr. HN 36:2002 �Draudþiamos ir ribojamos medþiagos�).Avalynë � atitinkamomis piktogramomis nurodomos medþiagos (natûrali oda, dirbti-

në oda, tekstilë ir pan.), kurios buvo panaudotos gaminant avalynës virðø, pamuðalà iráklotæ bei padà. Odai iðdirbti draudþiama naudoti kai kurias chemines medþiagas.Kriðtolas (kriðtoliniai indai) � þenklinamas atitinkamais simboliais pagal kriðtolo stik-

lo rûðá.

7

http://www.am.lt

http://ecb.jrc.it

http://www.ilo.org

http://www.kemi.se


Medþiagos ir gaminiai, besilieèiantys su maistu (indai, tara, maisto produktams lai-kyti) � reglamentuojamas cheminiø medþiagø iðsiskyrimas, ribojamas sunkiøjø metalødruskø naudojimas keraminiø ir porceliano dirbiniams, jø glazûrai, reglamentuojama, ko-kie monomerai ir kitos medþiagos gali bûti naudojamos polimeriniø (plastikiniø) gami-niø gamybai ir pan.Jeigu gali kilti abejoniø, kad gaminys ar medþiaga tikrai skirti liestis su maistu, tokie

gaminiai þymimi simboliu

Vietoj simbolio gali bûti uþraðas ,,Tinka maisto produktams laikyti�.Be to, nurodomi ypatingi reikalavimai, jei tokie yra, kuriø bûtina laikytis naudojant

medþiagas ir gaminius. Tai ypaè aktualu plastikiniams gaminiams � nurodoma, ar jie skirtitik ðaltiems, ar ir karðtiems produktams laikyti, ar tinkami maistui ðildyti mikrobangø kros-nelëse ir pan. (HN 16:2003 ,,Medþiagos ir gaminiai, besilieèiantys su maistu�, Þin., 2004,Nr. 45-1486). Naujai reikalavimai iðdëstyti ES 2004 m. spalio 27 d. reglamente Nr. 1935/2004 �Dël þaliavø ir gaminiø, skirtø liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB� (�Europos Bendrijø oficialusis leidinys�, L 338/4 2004 11 13).Transporto priemoniø sudëtinës dalys (autodetalës) � jø reikalavimai reglamentuoja-

mi tiek ES senojo poþiûrio direktyvomis, tiek ir Jungtiniø Tautø iðleistomis taisyklëmis.Taèiau reglamentuojamos tik tos dalys, dël kuriø ávyksta nelaimës keliuose. Minëtais tei-sës aktais reglamentuojami reikalavimai padangoms, stabdþiams, valytuvams, stiklams, þi-bintams, net vaikø këdutëms ir t. t. Reglamentuojamos dalys turi bûti sertifikuotos, josdaþniausiai þymimos raide E (kartais maþàja e), ðalia nurodant ðalies, kurioje sertifikuotasgaminys, specialø skaitmeniná kodà.Nuorodø á konkreèius teisës aktus galima rasti Valstybinës ne maisto produktø ins-

pekcijos tinklalapyje http://www.inspekcija.lt.

7

http://www.inspekcija.lt


8. Teisinë metrologija

REIKALAVIMAI SUFASUOTØ PREKIØ KIEKIO NUOKRYPIAMSReikalavimai taikomi prekëms, kurias sudaro fasuoti pagal tûrá arba masæ produktai,

skirtoms parduoti atskirais vienetais nuo 5 mililitrø arba gramø iki 10 litrø arba kilogra-mø imtinai. Daugeliui prekiø nustatyti pakuoèiø dydþiai.

PRODUKTO KIEKIO PAKUOTËJE LEISTINOSIOS NEIGIAMOS PAKLAIDOS:

Vardinis tûris Vv (ml)Leistinosios neigiamos paklaidos

arba vardinë masë mv (g) proc. nuo Vv arba mv g arba ml

nuo 5 iki 50 9 �nuo 50 iki 100 � 4.5nuo 100 iki 200 4.5 �nuo 200 iki 300 � 9nuo 300 iki 500 3 �nuo 500 iki 1000 � 15nuo 1 000 iki 10 000 1.5 �

Jeigu fasuojant prekes laikomasi ðiø reikalavimø, prieð kiekio nuorodà dedamas þy-muo .

Tik gavus ES valstybës kompetentingos ástaigos (Lietuvoje tokia ástaiga tikriausiai busValstybinë metrologijos tarnyba arba akredituotosios metrologinës laboratorijos) leidimà,fasuotas prekes galima pradëti þenklinti �e� raide.Fasuotø produktø kiekio ir matavimo indø kontrolës techninis reglamentas (patvirtina

Valstybinës metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direk-toriaus 2003 m. lapkrièio 19 ásakymu Nr. V-145, Þin. 2003, Nr. 113-5097).Informacija yra Valstybinës metrologijos tarnybos tinklalapyje http://www.lvmt.lt.Be ðiame straipsnyje pateiktø prekiø techninio reglamentavimo pavyzdþiø, net sude-

rintoje srityje dar yra daugybë kitø reikalavimø, tokiø kaip fitosanitariniai reikalavimaiaugalinei produkcijai, reikalavimai sëkloms ir dauginamajai medþiagai, ekologinio þen-klinimo ir þenklinimo aplinkai nepavojingo gaminio þenklu reikalavimai. Nuolat atsi-randa sprendimø dël kai kuriø cheminiø medþiagø naudojimo draudimø ávairiø gami-niø gamybai, ribojami ðiø medþiagø kiekiai gaminiuose. Europos Sàjungoje pradëta diegtinauja pakuoèiø ir pakuoèiø atliekø direktyva, ðiemet bus pradëti taikyti elektros ir elek-tronikos gaminiø atliekø direktyvos reikalavimai. Vis naujø reikalavimø atsiradimà skati-na siekis apsaugoti vartotojø sveikatà, taip pat aplinkosaugos, energijos taupymo nuosta-tos. Todël, norint iðlikti rinkoje, reikia nuolat sekti pokyèius, vykstanèius ávairiose srityse.

8

http://www.lvmt.lt


9. Laisvë teikti paslaugas

ES valstybëse paslaugø sektoriuje dirba 65�70 proc. visø darbuotojø, apie 70 proc.bendro vidaus produkto sukuria paslaugas teikianèios ámonës. Aiðkiai matoma tendenci-ja, kad ðie skaièiai dar iðaugs, nes paslaugø sektoriuje steigiama daugiausia naujø ámo-niø. Taèiau paslaugø dalis prekyboje tarp ES valstybiø nariø tesudaro 20 proc.Bendrieji reikalavimai paslaugoms dar tik kuriami. Tikslas � siekti, kad paslaugø ámo-

në, ásisteigusi vienoje ES valstybëje, galëtø dirbti ir bet kokioje ES narëje, nesteigdama irneregistruodama ten naujos ámonës.Iki ðiol ES nustatë bendruosius reikalavimus tik:� finansinëms paslaugoms (bankininkystë, draudimas, investicinës paslaugos, kreditounijos, vertybiniai popieriai);

� prekybos agentø veiklai;� asmens duomenø apsaugai;� informacinës visuomenës paslaugoms.

Lietuva iðsiderëjo pereinamuosius laikotarpius kai kuriø finansiniø paslaugø teikimosrityse:� � iki 2007 m. gruodþio 31 d. dël indëliø draudimo sistemos visiðko suderinimo su Direkty-vos 94/19/EB nuostatomis � pasiekti reikalaujamà indëliø draudimo sumà (20 tûkst.eurø).

� � iki 2007 m. gruodþio 31 d. dël investuotojø kompensavimo sistemos visiðko suderinimo suDirektyvos 97/9/EB nuostatomis � uþtikrinti iki 20 tûkst. eurø kompensacijà, jeigu dëlinvesticines paslaugas teikianèios bendrovës nemokumo investuotojai praranda jaipatikëtas lëðas ar vertybinius popierius.

PAGRINDINËS LAISVËS TEIKTI PASLAUGAS KLIÛTYSÐiandien kirpëjas, statybos organizacija, prekybos ar kokia nors kita paslaugø ámonë,

norëdama pradëti veiklà kitoje valstybëje, privalo joje ásteigti ámonæ, veiklà vykdyti pa-gal tos ðalies ástatymus. Kita vertus, gydytis, jeigu nori gauti kompensacijà ið ligoniø ka-sø, þmogus gali tik savoje ðalyje. Yra ir kitø kliûèiø, tokiø kaip:� pilietybës ir gyvenamosios vietos reikalavimai, pavyzdþiui, Austrijoje steigiant savopaslaugø ámonæ, bûtina joje ádarbinti ðios ðalies pilietá � nors tai akivaizdþiai diskri-minuoja kitus ES ðaliø pilieèius;

� licencijavimo ir registravimo procedûros;

9


� kitoje ðalyje ágytos profesinës kvalifikacijos nepripaþinimas;� informacijos trûkumas (apie nacionalinius teisës aktus, vidaus rinkos principus);� kultûrinës ir (arba) kalbinës kliûtys (skirtinga administracinë aplinka, skirtingos rin-kos sàlygos, skirtingos tradicijos).

ES DIREKTYVOS DËL PASLAUGØ PROJEKTAS2004 metø sausio 13 d. Europos Komisija pristatë Europos Parlamento ir Tarybos di-

rektyvos dël paslaugø vidaus rinkoje projektà. Rengiamos naujos paslaugø direktyvostikslas � nustatyti bendruosius paslaugø sektoriaus ES reglamentavimo principus, uþtik-rinant paslaugø teikëjø ásisteigimo laisvæ ir laisvæ teikti paslaugas kitoje valstybëje narëje(sumaþinti administraciniø procedûrø naðtà verslui). Direktyvos objektas turëtø bûti �visos paslaugos, teikiamos tiek verslui, tiek galutiniam vartotojui, iðskyrus tiesiogiai vals-tybës institucijø teikiamas paslaugas, taip pat paslaugas, kurios jau yra reglamentuotoskitais ES teisës aktais (finansinës, telekomunikacijø ir transporto):� verslo, teisinës ir mokesèiø konsultacijos;� sertifikavimas ir testavimas;� patalpø, pastatø apsauga;� maþmeninë ir didmeninë prekyba;� reklama;� ádarbinimo paslaugos;� statyba;� sporto centrai;� kirpyklos;� turistø aptarnavimas;� sveikatos prieþiûros paslaugos;� automobiliø nuoma;� kitos paslaugos.

Problemos, kurias turi padëti spræsti naujoji direktyva:� administraciniø procedûrø supaprastinimas (viena kontaktinë institucija, elektroni-niø komunikacijos priemoniø naudojimas);

� diskriminacinio pobûdþio reikalavimø uþdraudimas;� kitø nacionaliniø reikalavimø ávertinimas;� kilmës ðalies principas (paslaugos teikëjas, atitinkantis nacionalinius reikalavimus,gali teikti paslaugas bet kurioje valstybëje narëje, kontrolë vykdoma kilmës ðalyje);

� administracinis bendradarbiavimas;� paslaugø kokybës këlimas;� nediskriminuoti paslaugø gavëjø.

Valstybëms kylanèios problemos svarstant direktyvos projektà:� ne iki galo aiðkus direktyvos objektas (sveikatos prieþiûros, socialinës, ðvietimo, van-dens tiekimo ir atliekø tvarkymo, spaudos paslaugos, loterijos ir loðimai, bendro eko-nominio intereso paslaugø apibrëþimas);

� kilmës ðalies principas (paslaugø ir paslaugø teikëjø prieþiûra, potencialus konflik-tas tarp skirtingø nacionalinës teisës nuostatø);

9


� direktyvos santykis su egzistuojanèia acquis (transporto, audiovizualinës paslaugos,reguliuojamos profesijos, vartotojø apsauga);

� sritys, kuriose iðlieka valstybës monopolis (loterijos);� sveikatos iðlaidø kompensavimas;� diskriminacijos mokesèiø srityje klausimai;� vienos kontaktinës institucijos ákûrimas ir administracinis bendradarbiavimas.

Dël direktyvos kol kas vyksta diskusijos. Pavyzdþiui, jai prieðtarauja Vokietijos ir Pran-cûzijos profsàjungos, nes bijo, kad paslaugø teikëjai, atvykæ ið kitø ðaliø, sumaþins dar-buotojø pajamas. Lietuvos odontologai motyvuoja, kad Lietuvoje pradës dirbti dantø gy-dytojais þmonës, teturintys dantø techniko iðsilavinimà.Planuojami laipsniðko direktyvos ágyvendinimo etapai:� 2005 m. pabaiga: direktyvos priëmimas;� 2007 m.: draudþiamø nacionaliniø reikalavimø panaikinimas;� 2008 m.: vienos kontaktinës institucijos ásteigimas;� 2010 m.: visiðkas ágyvendinimas.

9


1 priedas. ES reglamentuojamos ne maisto prekës (pavyzdþiai)

�SUDERINTOJI SRITIS� � PREKIØ GRUPËS, KURIOMS YRA NUSTATYTI VIENINGI REIKALA-VIMAI

�Naujojo poþiûrio�(CE) produktai (pagrindinës grupës)

Elektrotechniniai gaminiai � elektrosaugos reikalavimai (visi elektrotechniniai gaminiai, jungia-mi á didesnæ nei 50 V kintamàjà átampà, iðskyrus buitinius kiðtukus ir kiðtukinius lizdus).

Elektromagnetinis suderinamumas � bet kokie gaminiai, galintys skleisti elektromagnetiniustrikdþius arba kuriems ðie trukdþiai gali trukdyti normaliam veikimui (bet kas, kur yra elek-troniniai elementai).

Radijo bangas siunèiantys ir telekomunikacijø galiniai árenginiai (telefono aparatai, kompiute-riai, bet kokie gaminiai, skleidþiantys radijo bangas).

Maðinos (mechanizmai) � elektriniai ir benzininiai árankiai, siurbliai, kompresoriai, staklës, kë-limo talës, domkratai, taip pat këlimo kabliai, grandinës, stropai.Lauke naudojamos maðinos (þoliapjovës ir pan., siurbliai) � dar taikoma triukðmo direktyva.

Asmeninës apsauginës priemonës (AAP) � ðalmai, apsauginiai rûbai, akiø, kvëpavimo takø ap-sauginës priemonës, gelbëjimosi liemenës ir t. t.

Þaislai

Dujas deginantys prietaisai(netaikoma jungiamajai armatûrai).

Pramoginiai laivai (pavyzdþiui, daugiau kaip 2,5 m ilgio valtys).

Statybos produktai, pavyzdþiui:� cementas, kalkës, gipsas, plyteliø klijai;� izoliacinës medþiagos;� gipsiniai blokai atitvaroms;� geotekstilë;� betono ir skiedinio priedai;� statyboje naudojamos medienos plokðtës;� kiti, kuriems jau yra darnieji standartai.

Slëginiai indai ir áranga (kuriuose susidaro daugiau kaip 0,5 baro virðslëgis, iðskyrus vamz-dþius, radiatorius ir indus minkðtu apvalkalu).

Medicinos priemonës


Chemijos produktai

Taikomi visiems chemijos produktams.Reglamentuojamas pavojingø cheminiø produktø klasifikavimas pagal pavojaus rûðis ir þenk-linimas, nurodant pavojaus simbolius, rizikos bei saugos frazes.

Papildomai reglamentuojami chemijos produktai:� vaistai;� tràðos;� biocidai (dezinfekcinës medþiagos, antiseptikai ir pan.);� kosmetika;� plovikliai;� pirotechnikos gaminiai ir sprogmenys;� pesticidai (augalø apsaugos priemonës);� bet kokie produktai aerozolinëse pakuotëse (þymimi þenklu �3�);� maisto ir paðarø priedai;� vaikams skirti gaminiai (cheminiai þaislai, pavyzdþiui, klijai, daþai, modelinas, plastilinas

ir pan.).

Uþdrausti gaminiai:� asbesto turintys gaminiai;� freonø turintys gaminiai;� kiti chemijos produktai, á kuriuos áeina draudþiamos ar ribojamos medþiagos.

Augaliniai produktai, fitosanitarija

� Augalai,� sëklos,� bet kokie gaminiai ið neapdorotos medienos ir neapdorotø augaliniø produktø.

Kiti gaminiai� tekstilës gaminiai;� avalynë;� kriðtolas;� juvelyriniai dirbiniai;� indai ir kiti gaminiai, kontaktuojantys su maistu;� automobiliø dalys (daþniausiai þymimos E þenklu);� bet kokia motorinë technika;� þemës ir miðkø ûkiø traktoriai;� prieðgaisrinës ir gaisro gesinimo priemonës;� teisinës metrologijos priemonës (matavimo ir apskaitos) � yra nauja naujojo poþiûrio direk-

tyva;� kai kuriø elektrotechnikos gaminiø suvartojamos energijos þenklinimo reikalavimai;� baterijos ir akumuliatoriai, kuriuose yra pavojingø cheminiø medþiagø;� kai kuriø cheminiø medþiagø naudojimo ávairiø produktø gamybai ribojimas ar drau-

dimas.


�NESUDERINTOJI SRITIS� (PAVYZDÞIAI)

Yra Europos (EN) arba tarptautiniai (ISO, IEC) standartai

Specifiniai produktai (sugrieþtinti nacionaliniai reikalavimai)

Statybinës medþiagos (vyksta harmonizavimas, reikalavimai keièiasi), pavyzdþiui:� linoleumai;� kiliminës dangos;� tapetai;� hermetikai;� vandentiekio ir kanalizacijos vamzdþiai;� stambioji santechnika;� metalo gaminiai (armatûra, profiliai);� vandentiekio ventiliai ir kita armatûra;� daþai ir lakai;� metalas;� ðlifavimo ir pjovimo diskai;� kopëèios.

Buitiniai elektros kiðtukai ir kiðtukiniai lizdai, ilgikliai.Sportiniai treniruokliai.

�Specifiniai� produktai (sugrieþtinti nacionaliniai reikalavimai)

Dujinë armatûra.Statybinës medþiagos, kuriø eksploatavimo sàlygos priklauso nuo klimato, pavyzdþiui:

� stogø dangos;� konstrukciniai neðantys elementai;� blokai;� langai ir lauko durys;� spynos.

(Ðiems statybos produktams jau rengiami darnieji standartai)� paprasti árankiai;� ðarvuotosios durys;� suvirinimo elektrodai;� suvirinimo dujomis áranga;� tvirtinimo detalës atsakingoms konstrukcijoms;� manometrai ir termometrai, naudojami slëginëje árangoje;� asmens higienos priemonës.

Pavojingi gaminiai, kuriems nëra vieningø reikalavimø:� statybiniai ðoviniai;� þiebtuvëliai;� < 2,5 m ilgio valtys, baidarës.


2 priedas. �Naujojo poþiûrio� direktyvos (�CE� direktyvos)

93/68/EEC Direktyva papildo visas kitas naujojo poþiûrio direktyvas, paskelbtas iki1993 m. �CE� þenklinimo ir atitikties ávertinimo principais

73/23/EEC �Þemø Direktyva taikoma elektrotechniniams gaminiams, naudojamiems esant neátampø direktyva� maþesnei kaip 50 voltø, bet ne didesnei kaip 1000 voltø kintamosios elek-(elektrotechniniø tros srovës átampai ir ne maþesnei kaip 75 voltø, bet ne didesnei kaipgaminiø saugos 1500 voltø nuolatinës elektros srovës átampai.direktyva)

Direktyva netaikoma kai kuriems elektrotechniniams gaminiams, pa-vyzdþiui:� naudojamiems sprogioje aplinkoje;� naudojamiems radiologijos ar medicinos tikslams;� elektros skaitikliams;� buitinëms elektros ðakutëms ir jø lizdams.

Pastabos:Grieþtai taikoma tiems gaminiams, kuriems yra paruoðti darnieji (harmo-nizuotieji) standartai.Nors sertifikavimas neprivalomas, daugelis gamintojø bent atlieka naujøgaminiø tipo bandymus, kad apsidraustø nuo galimø klaidø.

Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Elektrotechniniø gaminiø saugos techninis reglamentas, patvirtintas Lie-tuvos Respublikos ûkio ministro ir Lietuvos Respublikos standartizacijosdepartamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. ásakymu Nr. 351/61 (Þin.,1999, Nr. 90-2663; 2001, Nr. 54-1932).

89/336/EEC, Direktyva taikoma aparatams, galintiems sukelti elektromagnetinius truk-92/31/EEC dþius, ar kuriø veiklai gali daryti átakà ðie trukdþiai, ir nustato apsaugos�Elektromagnetinis reikalavimus bei jø patikrinimo procedûras. Kai tam tikriems aparatamssuderinamumas� apsaugos reikalavimus nustato specialios direktyvos, ði direktyva netai-

koma. Tiems árenginiams taikoma direktyva �Dël radijo ir telekomunika-cijø galinës árangos ir jos atitikties abipusio pripaþinimo.�

Pastabos:Taikoma bet kokiam gaminiui, kuriame yra bet koks trukdþiø ðaltinis.Taip pat taikoma bet kokiems gaminiams, turintiems elektroniniø kom-ponentø.

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=88907&Condition2=




Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Elektromagnetinio suderinamumo techninis reglamentas, patvirtintas Lie-tuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos ûkio mi-nistro 2001 m. geguþës 30 d. ásakymu Nr. 184/183 (Þin., 2001, Nr. 47-1637,Nr. 52-1850).

98/37/EC Ðioje direktyvoje �maðinos� yra:�Maðinø � sujungtø daliø arba komponentø, ið kuriø bent vienas juda, sàrankasauga�. su atitinkamomis pavaromis, valdymo ir energijos tiekimo grandinëmisKeitimai pagal ir t. t., sujungtø apibrëþtam tikslui, ypaè medþiagoms perdirbti, apdo-Direktyvà roti, gabenti ar pakuoti;98/79/EC. � sukeièiamas maðinos veikimà modifikuojantis árenginys, kuris tiekiamasSenoji versija � á rinkà tam, kad bûtø paties operatoriaus sumontuotas su maðina ar89/392/EEC. ávairiø maðinø grupe arba su traktoriumi, jei tik tas árenginys nëra at-

sarginë maðinos dalis ar árankis.

Ðios direktyvos nuostatos netaikomos:� maðinoms, kuriø vienintelis energijos ðaltinis � tiesioginë fizinë jëga,

iðskyrus maðinas, naudojamas kroviniams kelti arba nuleisti;� transporto priemonëms, skirtoms þmonëms ir kroviniams veþti;� atrakcionø aikðteliø ir (arba) pramogø parkø árenginiams;� þemës ir miðkø ûkiø traktoriams.

Maðinoms, kuriose didþiausia rizika kyla dël elektros energijos naudoji-mo, taikoma tik þemø átampø direktyva.

Pastabos:Direktyva taikoma elektriniams ir benzininiams árankiams, vandens siur-bliams, suvirinimo aparatams, bet kokioms staklëms, elektrokarams, kë-limo talëms, taip pat bet kokiai këlimo árangai � këlimo kabliams, gran-dinëms, stropams ir pan.Buitinës technikos gaminiams � skalbyklëms, plaktuvams maðinø direk-tyva netaikoma.

Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Techninis reglamentas �Maðinø sauga�, patvirtintas Lietuvos Respublikossocialinës apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. ásakymu Nr. 28(Þin., 2000, Nr. 23-601; 2001, Nr. 37-1266; 2002, Nr. 58-2358).

2000/14/EC Direktyva nustato leidþiamus triukðmo lygius lauke naudojamiems áren-�Lauko gimams bei specialø tokiø árenginiø þenklinimà. Direktyva taikoma betsàlygomis kokiems skirtiems lauke naudoti varikliniams mechanizmams, pavyzdþiui,naudojamos þoliapjovëms, vejapjovëms, trimeriams, krûmapjovëms, grandininiamsárangos pjûklams, suvirinimo generatoriams, statybiniams juos-á aplinkà tiniams ir grandininiams pjûklams, betono ir skiedinioskleidþiamo maiðyklëms, aukðto slëgio plovimo árangai, lapø pûstu-triukðmo vams, lapø siurbliams, kompresoriams, vandens siurb-derinimo� liams (iðskyrus panardinamuosius). Garantuoto garsodirektyva galios lygio rodmens þenklà turi sudaryti vienas skai-

èius, nurodantis garantuotà garso galios lygá dB, to-







liau � þenklas LWA ir piktograma, sudarantys èia pavaizduoto þenkloformà.

Pastabos:Kam privalomas sertifikavimas, nurodyta reglamente.

Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Statybos techninis reglamentas STR 2.01.08.2003 �Lauko sàlygomis nau-dojamos árangos á aplinkà skleidþiamo triukðmo valdymas�, patvirtintasLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birþelio 30 d. ásakymuNr. 325 (Þin., 2003, Nr. 90-4086).

89/686/EEC Direktyva taikoma asmeninëms apsauginëms priemonëms (AAP). AAP ��Asmeniniø tai visokie prietaisai ar árenginiai, suprojektuoti tam, kad juos dëvintis arapsauginiø turintis asmuo apsisaugotø nuo vieno ar keleto jo sveikatai ir saugaipriemoniø (AAP)� gresianèiø pavojø.direktyva. Ði direktyva netaikoma:

Keitimai pagal � AAP, suprojektuotoms ir pagamintoms konkreèiai ginkluotosioms pa-Direktyvas jëgoms arba teisëtvarkos reikmëms (ðalmai, skydai ir kt.);93/95/EEC, � AAP, skirtoms savigynai;96/58/EC. � AAP, suprojektuotoms ir pagamintoms asmeniniam naudojimui, kad

bûtø apsisaugota nuo:� nepalankiø atmosferos sàlygø (galvos apdangalai, sezoniniai dra-

buþiai, avalynë, skëèiai ir kt.);� drëgmës ir vandens (pirðtinës indams plauti ir kt.);� karðèio (pirðtinës ir kt.).

Pastabos:Realiai taikoma toms AAP, kurioms yra parengti darnieji standartai.Bûtina skirti sàvokas �darbinis drabuþis� ir AAP, nes AAP laikomi tie ap-sauginiai rûbai, kurie apsaugo nuo pavojaus susiþeisti, nusideginti, geraimatomi drabuþiai � tie, kuriems yra darnieji standartai.

Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Techninis reglamentas �Asmeninës apsauginës priemonës�, patvirtintasLietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministro 2000 m.liepos 3 d. ásakymu Nr. 69 (Þin., 2000, Nr. 65-1967).

88/378/EEC Direktyva taikoma þaislams. Þaislas � tai bet koks gaminys ar medþia-�Þaislø sauga� ga, sukonstruota arba aiðkiai skirta þaisti vaikams iki 14 metø.

Ðie gaminiai nelaikomi þaislais ir direktyva jiems netaikoma:� kalëdiniai papuoðalai,� tikslaus mastelio modeliai suaugusiems kolekcininkams,� þaidimø aikðteliø áranga, skirta kolektyviai naudoti,� sporto áranga,� tautinës bei dekoratyvinës lëlës ir panaðûs dirbiniai suaugusiems ko-

lekcininkams,� surenkamieji þaislai ið daugiau kaip 500 detaliø arba be paveikslëliø,

skirti specialistams,� pneumatiniai ðautuvai ir pistoletai,




� fejerverkø reikmenys, áskaitant sprogstamàsias kapsules, iðskyrussprogstamàsias kapsules, specialiai pritaikytas þaislams,

� laidyklës ir timpos, strëlyèiø su metaliniais antgaliais rinkiniai,� elektrinës krosnelës, lygintuvai ir kiti veikiantys gaminiai, kuriems rei-

kalinga nominali 24 voltus virðijanti átampa,� dviraèiai, skirti sportui ar kelionëms vieðaisiais keliais,� videoþaislai, prijungiami prie videoekrano, kuriam reikalinga nomina-

li 24 voltus virðijanti átampa,� tikslios tikrø ðaunamøjø ginklø kopijos,� juvelyriniai papuoðalai vaikams.

Pastabos:Þaislø, importuojamø ið ne ES ðaliø, kontrolë atliekama prieð iðmuitinant.Tai grupë labiausiai kontroliuojamø gaminiø. Ypaè grieþti reikalavimai nu-statyti þaislams, kurie skirti ar gali bûti ádomûs vaikams iki trejø metø.Nors ir þaislø, pagamintø pagal darniuosius standartus, sertifikavimas ne-privalomas, ið tikrøjø þaislus reikia bent iðbandyti notifikuotojoje labora-torijoje Lietuvoje � AB �Areta�, Vilnius

Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Þaislø saugos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ûkioministro 2003 m. gruodþio 24 d. ásakymu Nr. 4-487 (Þin., 2004, Nr. 11-300).

90/396/EEC Direktyva taikoma:�Dujas a) dujiná kurà deginantiems prietaisams, skirtiems maistui ruoðti, ðildy-deginanèiø mui, karðtam vandeniui gaminti, ðaldymui, apðvietimui, skalbimui irprietaisø turintiems leistinà vandens (jeigu jis naudojamas) temperatûrà, nevir-sauga� ðijanèià 105 °C (toliau � prietaisai). Prietaisais taip pat laikomi privers-

tinës traukos degikliai bei ðilumokaièiai su árengtais tokiais degikliais;b) saugos, kontrolës arba reguliavimo árenginiams ir surinkimo mazgams,

kitiems nei priverstinës traukos degikliai bei ðilumokaièiai su árengtaistokiais degikliais, atskirai parduodamiems naudoti klientams ir skir-tiems naudoti dujiná kurà deginanèio prietaiso sudëtyje ar sumontuotisudarant toká prietaisà (toliau � dujinë armatûra).

Pastabos:Ant prietaiso privalo bûti nurodytos valstybës, á kurias gaminys tiekia-mas, ir kiekvienos valstybës naudojamos dujø rûðys.Direktyva netaikoma dujiniai jungiamajai armatûrai � ventiliams, þarnomsir pan. Sertifikavimas bûtinas.

Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Dujiná kurà deginanèiø prietaisø saugos techninis reglamentas, patvirtin-tas Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2003 m. gruodþio 22 d. ásakymuNr. 4-480 (Þin., 2003, Nr. 124-5644).

89/106/EEC Statybos produktas � tai bet koks produktas, pagamintas nuolatiniam mon-�Statybos tavimui á pastatus ir civilinius inþinerinius statinius (toliau � statinius). Sta-produktai� tybos produktai, skirti naudoti statiniuose, gali bûti tiekiami á rinkà, jeigu

atitinka savo paskirtá ir turi savybes, reikalingas, kad tinkamai suprojek-




tuoti ir pastatyti statiniai, kuriuose ámontuoti ðie statybos produktai, ati-tiktø statiniams nustatytus svarbiausius reikalavimus. Jeigu gaminiui pa-rengtas darnusis standartas, juo vadovautis bûtina, nes jame nurodyti netik pagrindiniai galimi gaminiø tipai, techniniai reikalavimai, bandymø me-todai, þenklinimo reikalavimai, bet ir atitikties vertinimo schemos.

Pastabos:Realiai ði direktyva taikoma tik tiems statybos produktams, kuriems yraparengti darnieji standartai. Standartai pradëti aktyviai rengti 2002 m. Nuo-lat atsiranda naujø standartø.

Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2002 �Statybos produktai.Atitikties ávertinimas ir �CE� þenklinimas� (Þin., 2002, Nr. 54-2140; 2003,Nr. 51-2295).

94/25/EC Direktyva taikoma pramoginiams laivams ir jø sudedamosioms dalims.�Pramoginiai Pramoginis laivas � tai laivas (nepriklausomai nuo jëgainës tipo), kuriolaivai� korpuso ilgis � nuo 2,5 iki 24 m, matuojant pagal atitinkamus suderintus

standartus, skirtas sporto ir laisvalaikio reikmëms.

Pastabos:Yra taikymo iðimèiø.

Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Pramoginiø laivø projektavimo, statybos, tiekimo á rinkà ir naudoimo tech-ninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro1999 m. gruodþio 23 d. ásakymu Nr. 447 (Þin., 2000, Nr. 1-23).

87/404/EEC Direktyva taikoma serijiniu bûdu gaminamiems paprastiems slëginiams�Paprasti indams, veikiamiems didesnio nei 0,5 baro vidinio slëgio ir skirtiems tal-slëginiai indai� pinti orà ar azotà, bet neskirtiems juos kaitinti.

Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Paprastø slëginiø indø saugos techninis reglamentas, patvirtintas LietuvosRespublikos ûkio ministro 1999 m. gruodþio 27 d. ásakymu Nr. 431 �DëlPaprastø slëginiø indø techninio reglamento tvirtinimo� (Þin., 2000, Nr. 7-197; 2001, Nr. 54-1931).

97/23/EC Direktyva taikoma projektuojant, gaminant slëginæ árangà ir agregatus,�Slëginë áranga� kuriuose didþiausias leistinas slëgis PS didesnis uþ 0,5 baro, ir ávertinant jø

atitiktá.Slëginë áranga � tai slëginiai indai, vamzdynai, saugos ir slëginiai priedë-liai. Ji taikytina ir slëginës árangos elementams, tvirtinamiems prie slëgi-niø detaliø, t. y. jungëms, tûtoms, movoms, atramoms, montavimo àsomsir t. t. (iðskyrus árangà, kuriai taikoma paprastø slëginiø indø direktyva).

Pastabos:Atitikties vertinimo procedûros nurodytos reglamente, jos priklauso nuogaminiø paskirties, dydþio, gaminio viduje susidaranèiø virðslëgiø ir tem-peratûros.








Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Slëginiø árenginiø techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikosûkio ministro 2000 m. spalio 6 d. ásakymu Nr.349 (Þin., 2000, Nr. 88-2726).

1999/36/EB Gabenamieji slëginiai árenginiai � visø rûðiø slëginiai indai (talpyklos):(yra keitimø) balionai, balionø ryðuliai, vamzdeliai, slëginiai bûgnai, kriogeninës talpyk-�Gabenamieji los, visø rûðiø slëginës cisternos: nuimamosios cisternos, konteinerinës cis-slëginiai árenginiai� ternos, kilnojamosios cisternos, cisterniniø vagonø cisternos, transpor-

to priemoniø baterijø ir vagonø baterijø cisternos bei talpyklos, autocis-ternos.Vietoje CE þenklo taikomas þymuo.

Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Gabenamøjø slëginiø árenginiø techninis reglamentas, patvirtintas Lietu-vos Respublikos ûkio ministro 2004 m. liepos 9 d. ásakymu Nr. 4-272 349(Þin., 2004, Nr. 111-4157).

96/57/EC Dël Direktyva taikoma elektriniams buitiniams ðaldytuvams, ðaldyklëms, ðal-energijos dyto maisto laikymo spintelëms bei jø deriniams (toliau � ðaldymo prie-vartojimo monës) ir nustato didþiausià leistinà elektros energijos suvartojimà kWhefektyvumo per 4 valandas.reikalavimø Direktyva netaikoma ðioms ðaldymo priemonëms:buitiniams � naudojantiems kitus energijos ðaltinius, ypaè akumuliatorius;elektriniams � veikiantiems absorbuojamuoju principu;ðaldytuvams, � gaminamiems vienetiniais pavyzdþiais.ðaldyklëms

Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2002 m. geguþës 10 d. ásakymuNr. 163 �Dël reglamentø tvirtinimo� (Þin., 2003, Nr. 48-2135, Nr. 55-2464)patvirtintas1 �Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimø, taikomø bui-tiniams elektriniams ðaldytuvams, ðaldikliams ir jø deriniams, techninis reg-lamentas�.

99/5/EC Dël Direktyva nustato radijo ir telekomunikacijø galinës árangos tiekimo á rinkà,radijo ir teleko- laisvo judëjimo rinkoje bei teikimo naudoti reikalavimus.munikacijø galinësárangos ir jos Radijo áranga � tai produktai ar atitinkami jø elementai, sudarantys radijoatitikties abipusio ryðio bangø skleidimo ir/ar priëmimo priemonëmis galimybæ, naudojantpripaþinimo spektrà, skirtà antþeminiams ir kosminiams ryðiams.

Pastabos:Direktyva taikoma bet kokiems radijo siøstuvams, telefono aparatams, ju-desio davikliams, belaidëms ausinëms, nuotoliniams signalizacijos árengi-niams ir pan.

1 Naujojo poþiûrio direktyvoms priskiriamas tik ðaldytuvø ir ðaldikliø energijos suvartojimo reika-lavimai. Taèiau energijos suvartojimo þenklinimas taikomas ir kai kuriems kitiems elektrotechnikos ga-miniams.






Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Radijo ryðio árenginiø ir telekomunikacijø galiniø árenginiø techninis reg-lamentas, patvirtintas Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës direktoriaus 2002 m. spalio 14 d. ásakymu Nr. 138 (Þin.,2002, Nr. 104-4683; 2003, Nr. 88-4022).

92/42/EEC Direktyva taikoma naujiems, kûrenamiems skystuoju arba dujiniu kuruTarybos karðto vandens katilams, kuriø nominalus galingumas � ne maþesnis ne-direktyva dël gu 4 kW ir ne didesnis negu 400 kW. Direktyva netaikoma:efektyvumo � karðto vandens katilams, kuriuos galima kûrenti ávairiu kuru, taip patreikalavimø ir kietuoju;naujiems � momentinei karðto vandens paruoðimo árangai.karðto vandenskatilams, Tais atvejais, kai boileris turi dvejopà paskirtá, t. y. ðildyti patalpas ir tiektikûrenamiems higieniðkà karðtà vandená, efektyvumo reikalavimai taikomi tik ðildymoskystuoju ar funkcijai.dujiniu kuru.

Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Naujø karðto vandens katilø, deginanèiø skystàjá arba dujiná kurà, techni-nis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2002 m.vasario 11 d. ásakymu Nr. 45 (Þin., 2002, Nr. 115-5164).

94/62/EC Numato pakuoèiø þenklinimo sistemà.�Dël pakuoèiø Pakuoèiø medþiagos tipas � raidinë santrumpa � skaitmeniniai kodai:ir pakuoèiø � plastikai - PET, HDPE, PVC, LDPE, PP, PS � nuo 1 iki 19;atliekø� � popierius ir kartonas � PAP � nuo 20 iki 39;

� metalai � FE, ALU � nuo 40 iki 49;� mediena � FOR � nuo 50 iki 59;� tekstilë � TEX � nuo 60 iki 69;� stiklas � GL � nuo 70 iki 79;� kombinuotosios pakuotës � nuo 80 iki 99.

Pastabos:CE þenklas netaikomas, daþnai pakuotës þymimos simboliu�perdirbamas�

Lietuvos teisës aktai, perimantys direktyvos reikalavimus:Pakuoèiø ir pakuoèiø atliekø tvarkymo taisyklës (patvirtinta Lietuvos Res-publikos aplinkos ministro 2002 m. birþelio 27 d. ásakymu Nr. 348, Þin.,2002, Nr. 81-3503).

KITOS NAUJOJO POÞIÛRIO DIREKTYVOS, NUMATANÈIOS CE ÞENKLINIMÀ� 90/384/EEB Dël valstybiø nariø ástatymø, susijusiø su neautomatinëmis svërimo priemo-

nëmis, suderinimo.� 90/385/EEB Dël valstybiø nariø ástatymø, susijusiø su aktyviaisiais implantuojamaisiais me-

dicinos prietaisais, suderinimo.� 93/42/EEB Medicinos prietaisai (medicinos norma MN-4).� 94/9/EB Dël valstybiø nariø ástatymø, susijusiø su potencialiai sprogioje aplinkoje naudo-

jama áranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo. Árangos ir apsaugos sistemø, naudoja-





http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps1?RegKodas=&NuoMetai=1883&NuoMenuo=01&NuoDiena=01&IkiMetai=2005&IkiMenuo=12&IkiDiena=31&Organizacija=&DokTipas=&Kalba=Lietuvi%F8&PavZodis=&TekstZodis=&LeidPav=&LeidMetai=2002&LeidNr=&EilNr=3503&ESRadio=2&TezRadio=3&SubmitButton=Ie%F0koti

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps1?RegKodas=&NuoMetai=1883&NuoMenuo=01&NuoDiena=01&IkiMetai=2005&IkiMenuo=12&IkiDiena=31&Organizacija=&DokTipas=&Kalba=Lietuvi%F8&PavZodis=&TekstZodis=&LeidPav=&LeidMetai=2002&LeidNr=&EilNr=3503&ESRadio=2&TezRadio=3&SubmitButton


mø potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respub-likos ûkio ministro 1999 m. gruodþio 27 d. ásakymu Nr. 432 �Dël Árangos ir apsaugos sis-temø, naudojamø potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento tvirtinimo� (Þin.,2000, Nr. 7-198; 2002, Nr. 56-2279).

� 95/16/EB Dël valstybiø nariø ástatymø, susijusiø su liftais, suderinimo. Techninis regla-mentas �Liftai�, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministro1999 m. gruodþio 28 d. ásakymu Nr. 106 �Dël techninio reglamento �Liftai� patvirtinimo�(Þin., 2000, Nr. 28-785; 2001, Nr. 15-471, Nr. 37-1268, Nr. 58-2103).

� 98/79/EB Dël in vitro diagnozei naudojamø medicinos prietaisø (medicinos norma MN-4).� 93/15/EEB Dël nuostatø, susijusiø su civiliniam naudojimui skirtø sprogmenø tiekimu á rinkà

ir jø prieþiûra, suderinimo.

Naujojo poþiûrio direktyvoms priskiriami tik ðaldytuvø ir ðaldikliø energijos suvartoji-mo reikalavimai. Taèiau energijos suvartojimo þenklinimas taikomas ir kai kuriems kitiemselektrotechnikos gaminiams:

Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2002 m. geguþës 10 d. ásakymu Nr. 163 �Dël reglamen-tø tvirtinimo� (Þin., 2003, Nr. 48-2135, Nr. 55-2464) patvirtinti:

� Buitiniø prietaisø energijos ir kitø iðtekliø suvartojimo þenklinimo ir standartinës infor-macijos apie ðiuos prietaisus pateikimo techninis reglamentas;

� Buitiniø elektriniø ðaldytuvø, ðaldikliø ar jø deriniø suvartojamos energijos þenklinimotechninis reglamentas;

� Buitiniø skalbykliø suvartojamos energijos þenklinimo techninis reglamentas;� Buitiniø elektriniø bûgniniø dþiovintuvø suvartojamos energijos þenklinimo techninis reg-

lamentas;� Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimø, taikomø liuminescencinio apðvietimo ba-

lastiniams árenginiams, techninis reglamentas;� Buitiniø lempø suvartojamos energijos þenklinimo techninis reglamentas;� Buitiniø indaploviø suvartojamos energijos þenklinimo techninis reglamentas;� Buitiniø kombinuotøjø skalbykliø su dþiovintuvais suvartojamos energijos þenklinimo tech-

ninis reglamentas;� Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimø, taikomø buitiniams elektriniams ðaldytu-

vams, ðaldikliams ir jø deriniams, techninis reglamentas.

Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2003 m. geguþës 23 d. ásakymu Nr. 4-193 �Dël regla-mentø patvirtinimo� (Þin., 2003, Nr. 55-2464) patvirtinti:

� Buitiniø oro kondicionieriø suvartojamos energijos þenklinimo techninis reglamentas;� Buitiniø elektriniø orkaièiø suvartojamos energijos þenklinimo techninis reglamentas.

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps1?RegKodas=&NuoMetai=1883&NuoMenuo=01&NuoDiena=01&IkiMetai=2005&IkiMenuo=12&IkiDiena=31&Organizacija=&DokTipas=&Kalba=Lietuvi%F8&PavZodis=&TekstZodis=&LeidPav=Valstyb%EBs+%FEinios&LeidMetai=2003&LeidNr=&EilNr=2135&ESRadio=2&TezRadio=3&SubmitButton=Ie%F0koti

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps1?RegKodas=&NuoMetai=1883&NuoMenuo=01&NuoDiena=01&IkiMetai=2005&IkiMenuo=12&IkiDiena=31&Organizacija=&DokTipas=&Kalba=Lietuvi%F8&PavZodis=&TekstZodis=&LeidPav=Valstyb%EBs+%FEinios&LeidMetai=2003&LeidNr=&EilNr=2464&ESRadio=2&TezRadio=3&SubmitButton=Ie%F0koti

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps1?RegKodas=&NuoMetai=1883&NuoMenuo=01&NuoDiena=01&IkiMetai=2005&IkiMenuo=12&IkiDiena=31&Organizacija=&DokTipas=&Kalba=Lietuvi%F8&PavZodis=&TekstZodis=&LeidPav=Valstyb%EBs+%FEinios&LeidMetai=2003&LeidNr=&EilNr=2464&ESRadio=2&Tez


3 priedas. Statybos produktai, kuriems jau taikomi darnieji standartai

Geotekstilë 10 standartø

Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos, jø komponentai 22 standartai,3 paskelbti OJ 2004-10-26

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos (dûmødetektoriai, signalizacijos árenginiai ir t. t.) 5 standartai

Pastatø atsarginio iðëjimo árenginiai LST EN 1125:2000/A1LST EN 179:2000/A1+AC:2002

Pramonës, prekybos pastatø ir garaþø durys bei vartai.Gaminio standartas. 1 dalis. Gaminiø charakteristikos,iðskyrus atsparumà ugniai ir dûmams LST EN 13241-1:2003

Statybiniai apkaustai (durø atidarymo, fiksavimo ir pan.árenginiai) 3 standartai

Statybiniai apkaustai. Vienaaðiai durø ir langø vyriai LST EN 1935:2003

Virtuviø kriauklës. Reikalavimai ir bandymo metodai LST EN 13310:2003

Áprastas cementas LST EN 197-1:2001

Statybinës kalkës LST EN 459-1+AC:2003Mineraliniai uþpildai (smëlis, þvyras, skalda ir t. t.) �betonui, skiediniams, keliams ir t. t. 6 standartai

Plyteliø klijai LST EN 12004+A1+AC:2003

Grindø iðlyginamosios medþiagos LST EN 13813:2003

Techniniai mûro skiediniai, tinkai LST EN 998-1:2003LST EN 998-2:2003

Gipso blokai LST EN 12859:2002

Gipso blokø riðiklis gipso pagrindu LST EN 12860+AC:2002

Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai 10 standartø,CEN patvirtino keitimus

Keraminës ðaligatvio plytelës LST EN 1344:2002

Medienos skydai, naudojami konstrukcijoms (droþliø,plauðø, OSB plokðtës, fanera ir t. t.) LST EN 13986:2003


Gaminiai ið natûralaus akmens (aptaiso, grindiniams,bordiûrai) 4 standartai

Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio ámaiðiniai priedai LST EN 934-2:2003LST EN 934-4:2003

Betoniniai grindinio blokai, plokðtës, bordiûrai LST EN 1338 ÷ 1340 (2003)(3 atskiri standartai)

Surenkamieji betono gaminiai. Tvorø elementai LST EN 12839:2003

Surenkamieji armuoti atviros struktûros lengvøjø uþpildøbetono gaminiai LST EN 1520+AC:2003

Mûro gaminiai � keraminiai, silikatiniai, betoniniai LST EN 771-1 ÷4 (2003)(plytos, blokeliai) (4 atskiri standartai)

Pagalbiniai mûro komponentai � sàvarþos, perdangos, LST EN 845-1 ÷3 (2003)gembës, sàramos, horizontaliøjø mûro siûliø armatûra (3 atskiri standartai)ið plieninio tinklo

Plieniniai vamzdiniai átemptosios armatûros kanalai LST EN 523:2003

Elastomeriniai tarpikliai (vandentiekio LST EN 681-1 ÷4 (2003)ir drenaþo vamzdþiø) � guminiai, termoplastiniai ir t. t. (4 atskiri standartai)

Elastomeriniai sandarikliai. Reikalavimai, keliami vamzdþiøir jungliø, per kuriuos teka dujos ir skystiejiangliavandeniliai, sandarikliams LST EN 682:2003

Ávairios nuotekø sistemos, nuotekø këlyklos, ðuliniai 8 standartai

Ðuliniø lipynës LST EN 13101:2003

Dûmtraukiai ir jø elementai 6 standartai

Apðvietimo stulpai LST EN 40-5 ÷ 7 (2003)

Keliø þenklinimo medþiagos. Uþbarstomosios medþiagos.Stiklo rutuliukai, uþpildai ðiurkðtumui didinti ir abiejømiðiniai LST EN 1423:2001/A1:2003

Keliø apsaugos nuo akinimo ekranai LST EN 12676-1:2001/A1:2003

Konstrukcinës atramos. 7 dalis. Sferinës ir cilindrinës LST EN 1337-7:2002politetrafluoretileno (PTFE) atramos (yra dar OJ nepaskelbtø

standartø)

Betoniniai vamzdþiai, jungliai, ðuliniai LST EN 1916-2003LST EN 1917-2003

Kai kurie statybos produktai, kuriems darnieji standartai paskelbti 2004 m. spalá:� Statybiniai apkaustai. Spynos ir spragtukai. Mechaniðkai valdomos spynos, spragtukai ir

uþraktø sprausteliai (LST EN 12209:2004).� Langinës (EN 13659:2004).� Konstrukcinës atramos.� Pastatø fasadai ið stiklo (LST EN 13830:2003 �Apdarinës sienos. Gaminio standartas�, angl.

Curtain walling).


� Iðorinës þaliuzës. Eksploataciniai reikalavimai, áskaitant saugà (LST EN 13561:2004).� Keraminës plytelës (LST EN 14411:2004).� Specialieji cementai (3 standartai).� Kabamosios lubos (LST EN 13964:2004).� Radiatoriai ir konvektoriai (LST EN 442-1:2000/A1:2003).� Maþieji � iki 50 GE � nuotekø valymo árenginiai. 1 dalis. Gamintiniai septikai (LST EN

12566-1:2000/A1:2004).� Iðpuodþiai ir jø rinkiniai su áformuota hidrauline uþtvara (LST EN 997:2003).

Kai kurie statybos produktai, kuriems jau parengti standartai:� Kilnojamieji katilai gyvenamosioms patalpoms ðildyti kietuoju kuru.� Buitinës kietojo kuro viryklës.� Akmens gaminiai.� Betoniniai blokiniai gaminiai.� Elastingosios, tekstilinës ir laminuotosios grindø dangos.� Bituminiai lankstûs stogø hidroizoliaciniai lakðtai.� Sandarikliai, hermetikai.� Gipso miðiniai.� Metalu sutvirtinti medienos gaminiai.� Stiklas (ávairiø rûðiø).� Pluoðtcemenèio lakðtai (ðiferis).� Sûkurinës vonios.� Stogo kopëèios.� Aukðto slëgio laminatai (HPL).

1

Romualdas Plytnikas

KOKYBËS VADYBOSSISTEMOS PAGALTARPTAUTINIØSTANDARTØREIKALAVIMUS

KOKYBËS VADYBOS SISTEMOS PAGAL TARPTAUTINIØ STANDARTØ REIKALAVIMUS60

1. Kokybës vadybos standartø kilmë

Kiekvienoje ámonëje veikia vienokia ar kitokia valdymo sistema, apimanti svarbiau-sius tvarkomos srities (pavyzdþiui, kokybës, aplinkos apsaugos, profesinës sveikatos ir sau-gos, socialinio atsakingumo ir kt.) aspektus. Tokios sistemos suteikia pasitikëjimo ámonëssugebëjimais patenkinti klientø reikalavimus ir pasiekti norimø rezultatø, maþina proble-mø atsiradimo rizikà.Stiprëjant ekonomikai vis didesná vaidmená vaidina geras klientø ir kitø suinteresuo-

tøjø ðaliø tarpusavio supratimas bei pasitikëjimas. Lietuvos ámonës, uþmegzdamos versloryðius su Europos Sàjungos ir kitø ðaliø ámonëmis, susiduria su reikalavimu turëti ádieg-tas ir atestuotas ISO 9000 bei kitas vadybos sistemas.Taèiau ne visuomet aiðku, kà reiðkia ISO 9000 kokybës sistema, kuo ji gali bûti nau-

dinga mums, ar jos ið viso reikia.

1.1. Kas yra ISO?

Taigi ISO yra tarptautinë standartizacijos organizacija � �International Organizationfor Standartization�, jungianti nacionalines standartizacijos ástaigas ið maþdaug 140 ðaliø.Lietuvos standartizacijos departamentas yra ðios organizacijos narys korespondentas.

1.2. Standartø kilmë

Truputis istorijos. Stiprëjanti pramonës plëtra, naujø sudëtingø technologijø, gamy-bos procesø ir gaminiø atsiradimas XX a. viduryje lëmë naujà poþiûrá á kokybës valdy-mà. Pirmasis þinomas kokybës valdymo standartas � 1959 m. JAV ginklø pramonei nusta-tytas standartas MIL � Q � 9858. Sekdamos NATO pavyzdþiu, analogiðkus standartus pra-dëjo naudoti ir kitø ðaliø karinës þinybos bei didþiosios kompanijos.Taèiau ðie standartai ið esmës buvo skirti karinës pramonës reikmëms. Didþiosios Bri-

tanijos standartø institutas (BSI) 1974 m. iðleido standartà, pakeitusá rekomendacijas dëlkariniø kokybës standartø taikymo civilinëje pramonëje, o 1979 m. � pirmàjá civilinës pra-monës reikmëms pritaikytà standartà BS 5750.Kai kurios ðalys pradëjo naudoti kokybës sistemø standartus, sutampanèius su BS 5750,

kitos kûrë naujus. Taèiau, norint palyginti ávairiose ðalyse ir ámonëse naudojamas skirtin-gas kokybës sistemas bei standartus, kildavo problemø. Kiekvienà kartà klientui tekdavo

1

KOKYBËS VADYBOS SISTEMOS PAGAL TARPTAUTINIØ STANDARTØ REIKALAVIMUS 61

analizuoti, ar konkretaus tiekëjo naudojama kokybës sistema gali uþtikrinti reikiamà ko-kybës lygá. Todël ISO techninis komitetas TC 176 ëmësi iniciatyvos ir 1987 m. iðleido tarp-tautinius kokybës sistemø standartus, þinomus ISO 9000 serijos pavadinimu. Ðiø standar-tø pakeitimai ávykdyti 1994 m., o 2000 m. gruodþio mënesá pradëjo galioti treèioji ðio stan-darto redakcija.Standartus ISO nariai perþiûri kas 5 metus svarstymo ir balsavimo tvarka. Jie iðleidþia-

mi pritarus ne maþiau kaip 75 proc. uþ ðá dokumentà balsavusiø nariø.Standartø iðleidimo tvarka:� NP � naujas pasiûlymas.� CD � komiteto juodraðtis.� DIS � tarptautinio standarto juodraðtis.� FDIS � galutinis tarptautinio standarto juodraðtis.� FDIS � patvirtinimas.� IS � tarptautinis standartas.

Techninis komitetas TC 176, gavæs ið ISO nariø pasiûlymà dël standarto pakeitimo (NP),iðleidþia juodraðtiná variantà (CD) ir pateikia ISO nariams svarstyti. Gavæs pasiûlymus,juos ávertina ir iðleidþia juodraðtá (DIS) bei já áteikia ISO nariams ávertinti. Techninis ko-mitetas, ávertinæs gautas pastabas, iðleidþia patvirtinimà (FDIS), kurá patvirtina ISO nariaiir jis tampa tarptautiniu standartu (IS).

1


2. Kokybës vadybos principai

2.1. Kokybës sistemos samprata

Kalbant apie kokybæ ir kokybës sistemas, daþnai vartojami þodþiai kokybë, vadybos sis-tema, kokybës politika, procesas, vartotojas ir kiti. Pateikiame trumpà ðiø terminø sampratà.Kokybë � turimøjø charakteristikø (produkto, proceso, sistemos) visumos atitikties (su-

interesuotosios ðalies) reikalavimams laipsnis.Reikalavimas � poreikis ar lûkestis, kuris yra pareikðtas, visuotinai numanomas ar pri-

valomas.Vadybos sistema � politikos ir tikslø nustatymo bei tø tikslø pasiekimo sistema.Kokybës vadybos sistema � vadybos sistema, skirta nukreipti ir valdyti organizacijos

veiklà, susijusià su kokybe.Sistema � tarpusavyje susijusiø ar sàveikaujanèiø elementø visuma.Kokybës politika � organizacijos visa apimantys ketinimai ir kryptys, susijæ su kokybe,

oficialiai pareikðti aukðèiausiosios vadovybës.Rezultatyvumas � planuotø priemoniø ágyvendinimo ir planuotø rezultatø pasieki-

mo laipsnis.Efektyvumas � pasiekto rezultato ir panaudotø iðtekliø santykis.Vartotojas, uþsakovas � fizinis ar juridinis asmuo, kuris gauna prekæ ar produktà.Procesas � tarpusavyje susijusiø ar sàveikaujanèiø veiklø visuma, kuri gaminius pa-

verèia produkcija.Produktas � proceso rezultatas.

2.2. ISO standartø privalumai

ISO 9000 teikiamà naudà galima suskirstyti á tris grupes:1. privalumus ámonei;2. privalumus darbuotojams;3. privalumus vartotojams.

ISO 9000 teikia nemaþai privalumø ámonei: jos pagaminti produktai ir teikiamos pa-slaugos tampa kokybiðkesnës. Taip pat sistema, kurioje procesai vykdomi veiksmingai, lei-dþia sumaþinti pasitikëjimo atkûrimo ir produkto pakeitimo iðlaidas. Ámonëje ádiegus ko-kybës sistemà, palengvinama eksporto ir vietinës rinkos rinkodara, o tai leidþia padidintiámonës rinkos dalá ir sustiprinti jos konkurencines pozicijas.

2


Nagrinëjamos kokybës sistemos privalumai darbuotojams pasireiðkia tuo, kad jai esantyra apibrëþtos ir geriau suprantamos darbuotojø pareigos bei ágaliojimai. Tai sumaþinastresà, nes darbuotojai þino, ko ið jø norima. Darbuotojai yra patenkinti savo darbu, nesir vartotojai patenkinti gaunamu rezultatu. Greièiau prisitaiko nauji darbuotojai, nes jievadovaujasi paruoðtais veiksmus apraðanèiais dokumentais. Ámonës darbuotojams nebe-reikia skirti daug laiko naujam darbuotojui ávesti á konkreèià pareigybæ.Kokybës sistema padidina vartotojø lojalumà, nes sistemingai atsiþvelgiama á jø porei-

kius, o teikiamos paslaugos ir produktai ávertinami nepriklausomø auditoriø. Vartotojaigali pasirinkti tiekëjus pagal suprantamus ir priimtinus kriterijus, o tai leidþia labiau pa-sitikëti tiekëjo teikiama paslauga ar tiekiamu produktu.Ámonëje ádiegus kokybës sistemà, nemaþas dëmesys kreipiamas á pagamintà produktà

ir broko kieká. Sumaþëjus broko kiekiui, sutaupoma medþiagø ir lëðø joms ásigyti, suma-þëja ávairiausiø taisymø iðlaidos. Sumaþëjus broko kiekiui ir taisymams, sutaupomos lë-ðos, skirtos papildomiems tikrinimams.Sistema aiðkiai apibrëþia darbuotojø pareigas ir ágaliojimus, todël iðvengiama ávairiau-

siø pareigø dubliavimo ir trinties, laiku atliekami darbai, o tai sutaupo darbuotojø laikà.Ámonës, neturinèios kokybës sistemø, reikiamai nekreipia dëmesio á vartotojo nusiskun-

dimus, todël paprasèiausiai gali já prarasti. Susigràþinti vartotojà gali bûti labai sudëtingair brangiai kainuoti, nes vartotojui reikës árodyti, jog ámonë ir darbuotojai pasikeitë (nau-ji árenginiai, naujos technologijos, naujas darbuotojø poþiûris). Ámonës, turinèios koky-bës sistemas, sumaþina vartotojø skundø skaièiø ir sutaupo lëðas, skirtas atkurti vartotojøpasitikëjimà.Galima manyti, kad, diegiant kokybës sistemà, teks padidinti patikrinimø skaièiø pro-

dukto kokybei garantuoti, dokumentø kieká, ádiegti naujas technologijas. Kokybës siste-ma � tai maþas patikrinimø skaièius, nes jie bus atliekami tik ten, kur to reikia. Doku-mentø kiekis bus toks, kokio reikës pasirinktiems procesams valdyti.Kokybës sistemas gali ádiegti ir tos ámonës, kurios nepasiþymi aukðtu technologijos

lygiu.Vadovavimas ámonei ir jos veiklai bus sëkmingas tada, kai jis � sistemingas ir skaid-

rus, o ámonës veikla � kryptinga. Sëkmë pasiekiama ágyvendinant ir priþiûrint vadybossistemà, kuri sukurta tam, kad bûtø nuolat gerinami ámonës veiklos rezultatai atsiþvel-giant á visø suinteresuotøjø ðaliø poreikius.Galima iðskirti aðtuonis kokybës vadybos principus, kuriuos aukðèiausioji ámonës va-

dovybë gali taikyti siekdama pagerinti savo ámonës veiklos rezultatus. Kokybës vadybosprincipai:

1. ORIENTAVIMASIS Á VARTOTOJÀTai pagrindinis principas, kuris reiðkia, kad ámonë priklauso nuo savo vartotojø, to-

dël turi suprasti esamus ir bûsimus jø poreikius, tenkinti reikalavimus ir stengtis pranok-ti jø lûkesèius.

2. LYDERYSTËLyderiai uþtikrina ámonës veiklos ir siekiø vienovæ. Jie turi sukurti ir palaikyti ámonë-

je tokià aplinkà, kurioje kiekvienas þmogus aktyviai dalyvautø siekiant ámonës tikslø. Ly-deriavimas � tai administracinë veikla, sugebëjimas vesti paskui save þmones.

2


3. DARBUOTOJØ ÁTRAUKIMASVisø lygiø darbuotojai yra ámonës pagrindas. Aktyvus jø ásitraukimas á ámonës veiklà

leidþia panaudoti jø sugebëjimus ámonës labui. Keletas kokybës vadybos standarto reika-lavimø susijæ su darbuotojø átraukimu á nuolatinio tobulinimo procesà. Yra nustatyti rei-kalavimai darbuotojø kompetencijai ir kvalifikacijai kelti, praktiniam mokymui ir kt.

4. PROCESINIS POÞIÛRISÐis principas teigia, kad norimas rezultatas pasiekiamas daug veiksmingiau, jei veikla

ir su ja susijæ iðtekliai valdomi kaip procesas. Procesu galima laikyti bet kurià veiklà, kaijà atliekant sukuriama pridëtinë vertë.Procesø sistemos taikymas ámonëje ir jø identifikavimas, sàveika bei valdymas apibû-

dinamas kaip procesinis poþiûris. Pagrindinis jo privalumas yra nuolat gerëjanèios pro-cesø sàsajos ir jø deriniø bei sàveikos valdymas. Taikant ðá poþiûrá kokybës vadybos sis-temai, pabrëþiama, kad svarbu:� suprasti ir tenkinti reikalavimus;� turëti informacijos apie procesø veiklos rezultatus;� nagrinëti procesus pridëtinës vertës atþvilgiu;� gerinti procesus atsiþvelgiant á matavimø rezultatus.

5. SISTEMINIS POÞIÛRIS Á VADYBÀNustatant, suprantant ir valdant susijusius procesus kaip sistemà, rezultatyviau ir veiks-

mingiau pasiekiami ámonës tikslai.

6. NUOLATINIS TOBULINIMASNuolatinis ámonës bendrosios veiklos tobulinimas turëtø bûti pagrindinis ámonës tiks-

las. Ðis principas sutampa su vienu ið svarbiausiø kokybës vadybos principø � nuolati-niu tobulëjimu. Jis bûtinas norint pasiekti geriausiø ámonës rezultatø ir kitu � iðlaidømaþinimo � poþiûriu. Nuolatinis tobulinimas yra nepertraukiamas procesas.

7. FAKTAIS PAGRÁSTØ SPRENDIMØ PRIËMIMASVeiksmingi sprendimai priimami remiantis surinktø duomenø ir informacijos analize.Faktinæ kokybës padëtá ámonëje galima nustatyti tik remiantis faktais, kurie gali bûti

gaunami renkant duomenis apie atliktà darbà ir pagaminto produkto kokybæ, stebint dir-banèius þmones, iðklausant jø nuomonæ ir kitais bûdais.

8. ABIEM PUSËMS NAUDINGI RYÐIAI SU TIEKËJUÁmonë ir jos tiekëjai yra vieni nuo kitø priklausomi, todël savitarpio supratimas ir pa-

sitikëjimas yra naudingi abiem pusëms, padeda átvirtinti ilgalaikius veiklos ryðius.Ámonës darbas veiksmingesnis, kai ji turi abiem pusëms naudingus santykius su tiekë-

jais, grástus pasitikëjimu, þiniø pasidalijimu bei partneriø veiklos integracija.Pagrindiniai ISO 9000 standarto principai yra ðie:� sutvarkyti ámonæ � paruoðti struktûrinæ valdymo schemà, darbuotojø pareigybiniusapraðymus;

� dokumentais áforminti sistemà � parengti kokybës politikà, suformuoti ámonës ir

2


struktûriniø padaliniø pagrástus kokybës tikslus bei apraðyti á kokybës vadybos sis-temà átrauktus procesus � procesø procedûras;

� valdyti dokumentacijà � ámonëje paskiriami darbuotojai, atsakingi uþ gaunamø do-kumentø registracijà, paþymëjimà ir áteikimà, taip pat ámonës viduje paruoðiamø do-kumentø registracijà, paþymëjimà, áteikimà ir dokumentø pakeitimø valdymà;

� uþraðyti ir saugoti duomenis apie atlikto darbo kokybæ � duomenø áraðymas á proce-dûrose numatytas formas ir ðiø áraðø saugojimas ámonëje nustatytà laikà bei jø su-naikinimas. Atsakingø uþ áraðø prieþiûrà darbuotojø paskyrimas;

� ugdyti darbuotojus � nuolat mokyti ámonës darbuotojus gerai atlikti darbus ir vyk-dyti pareigas;

� atlikti periodinius patikrinimus � ámonëje ávesti tik bûtinà ir reikiamose vietose at-liekamà produktø bei vykdomø darbø kontrolæ;

� tobulinti sistemà � uþraðyti vykdomuose procesuose atsiradusias problemas, iðsiaið-kinti jø prieþastis, numatyti prieþasèiø paðalinimo veiksmus, jas paðalinti ir, esantbûtinybei, numatyti prevencinius veiksmus bei juos ágyvendinti. Vykdyti atliktøveiksmø analizæ.

2.3. Vadybos sistemos modelis

Kokybës vadybos modelis remiasi vadinamuoju E. Demingo rato principu ir skirsto-mas á keturis etapus: planuok � daryk � tikrink � veik. Ðá metodà E. Demingas 1950 m.iðplëtojo Japonijoje ir rekomendavo plaèiai taikyti veiklos tobulinimo praktikoje. E. De-mingas 1990 m. �tikrink� pakeitë á �tyrinëk�. �Tyrinëk� yra priimtinesnis ir esmæ labiauatspindintis terminas, nes vien tik patikrinus galima kai kà svarbaus praleisti. Taèiau irdabar ðis etapas daþnai vadinamas ne �tyrinëk�, o �tikrink�.E. Demingas yra suformavæs visuotinës kokybës pamatus.Pirmasis planavimo etapas apima esamos padëties tyrimà, duomenø rinkimà, tobulini-

mo planavimà (politika, tikslai, programos). Ðiuo etapu svarbu suprasti vartotojø poreikiusir lûkesèius, iðsiaiðkinti sunkumus, blogos kokybës prieþastis ir numatyti sprendimus.Antrasis etapas � tai planuotø priemoniø ágyvendinimas (atsakomybë, mokymai, veikla).

Ðis etapas skirtas ávertinti sprendimo tinkamumà ir gauti objektyvius naudos duomenis.Treèiasis etapas skirtas nustatyti, ar planuotos priemonës tiksliai veikia ir ar nëra ko-

kiø nors keblumø, ar pasiektos galimybës (kontrolë, bandymai, auditas).Ketvirtasis etapas � galutinis planas ágyvendinamas, patobulinimai tampa standarti-

zuoti ir nepertraukiamai naudojami (koregavimo, prevenciniai veiksmai, vadovybinëanalizë).Ðis keturiø etapø ciklas niekada nesibaigia, nes jis orientuotas á nuolatiná tobulinimà.

2


3. Procesai ir jø valdymas

E. Demingas ir J. Juranas nustatë, kad dauguma kokybës problemø yra susijusios sugamybos ir vadybos procesais. Dauguma ðios srities specialistø teigia, kad apie 85 proc.kokybës problemø yra susijusios su vadybos sistema ir tik 15 proc. � su darbuotojais.Kaip minëta, procesas � tai tarpusavyje susijusiø ar sàveikaujanèiø veiklø visuma, kuri ga-

vinius paverèia produkcija. Ðá apibrëþimà galima paaiðkinti ir taip: procesas � þingsniø se-ka, kuria áeitiniai duomenys (medþiagos, produktas, informacija) ið pirminës bûklës per-vedami á galutinæ bûklæ (automobilis, statinys).Dauguma ámoniø procesus skirsto á pagrindinius ir pagalbinius. Pagrindinio proceso

tikslas � patenkinti iðoriniø vartotojø poreikius, o pagalbiniø � teikti paslaugas, atliktiveiksmus, kad be pertrûkiø vyktø pagrindiniai procesai.Negalima teigti, kad pagrindinis procesas yra svarbiausias ir á já turi bûti sutelktos visos

pajëgos, o visi kiti procesai yra nesvarbûs. Visi procesai ámonës sistemoje yra vienodai svar-bûs ir, sprendþiant jø gerinimo klausimus, visada reikia tirti, kaip gerinimas paveiks visossistemos funkcionavimo, taigi ir pagalbiniø procesø kokybæ bei galutiná rezultatà.

3.1. Trys veikëjai procese (pagal Josephà Juranà)

J. Juranas árodë, kad procesuose dalyvauja trys veikëjai.Iðnagrinëkime tokià situacijà. Tarkim, yra tiekëjas, kuris tiekia produktà (varþtus, da-

þus, klijus ir kt.) statinio statytojui (statinio statybos procesas), kurio rezultatas � pastaty-tas statinys, o ðá statiná statytojas perduoda uþsakiusiam vartotojui. Ðioje situacijoje mato-me tris veikëjus � tiekëjà (varþtai, daþai), proceso vykdytojà (statinio statytojà) ir vartotojà(statinio uþsakovà).Tiekëjas gali tapti vartotoju, nes, norint pagaminti varþtus, daþus, klijus, reikia uþsa-

kyti reikiamas þaliavas ðiems produktams pagaminti. Gavus þaliavas gaminamas produk-tas (varþtai, daþai, klijai) � taip tampama vykdytoju, o pagaminus produktà ir já pateikusvartotojui � vël tampama tiekëju.

3.2. Procesø savininkai

Tiekëjas, vykdytojas ir vartotojas, kaip procesø savininkai, privalo atlikti toliau iðvar-dytus darbus.

3


Tiekëjas privalo:� nustatyti savo vartotojus (vidinius ar iðorinius). Vidinis � tai ámonës struktûrinis pa-dalinys (pavyzdþiui, marketingo skyrius), o iðorinis � kitos ámonës;

� suprasti ir atskleisti vartotojo poreikius. Jis privalo gauti uþsakymà su visais reikia-mais pagaminti gaminá parametrais ir juos su vartotoju iðsiaiðkinti;

� nesukelti vartotojui problemø � taip ávykdyti uþsakymà, kad vartotojas jø neturëtø;� ágyvendinti gráþtamàjá ryðá � gauti informacijà ið vartotojo apie ávykdyto uþsakymokokybæ.

Vykdytojas privalo:� planuoti savo veiklà, kad bûtø patenkinti vartotojo poreikiai. Kai veiksmai supla-nuoti, bet kokie pakeitimai greièiau ir veiksmingiau ágyvendinami;

� kontroliuoti savo veiklà, kad bûtø uþtikrintas vartotojo poreikiø patenkinimas. Nu-matyti tiek kontrolës taðkø, kad, juos ávykdþius, ámonës pagaminti produktai atitik-tø vartotojo poreikius;

� tobulinti veiklà, atsiþvelgiant á gráþtamojo ryðio informacijà. Rinkti informacijà ið vi-sø ámonës veiklø, jà analizuoti ir pagal analizës rezultatus tobulinti veiklà.

Vartotojas turi:� nustatyti ir (arba) pasirinkti tiekëjus (vidinius arba iðorinius). Tam reikia sukurti sis-temà ir numatyti geriausiø tiekëjø atrankos kriterijus (pavyzdþiui, balø sistemà);

� informuoti tiekëjus apie savo poreikius � pateikti uþklausimus, uþsakymus;� informuoti tiekëjus apie jø darbo rezultatus � praneðti tiekëjui apie pagamintà pro-duktà, suteiktà paslaugà;

� iðsiaiðkinti tiekëjo poþiûrá á galimybes patenkinti poreikius. Duodant uþsakymà tie-këjui reikia iðaiðkinti, kodël keliami reikalavimai ir kokia jø svarba vartotojui.

Taigi proceso rezultatas yra produktas, o produkto kategorijos yra:� paslaugos (pavyzdþiui, transporto);� intelektiniai produktai (pavyzdþiui, kompiuteriø programos, þodynas);� medþiaginiai produktai (pavyzdþiui, mechaninë variklio dalis);� perdirbamosios medþiagos (pavyzdþiui, tepalas).

3.3. Procesø grupës

Ámonëse kokybës vadybos sistemø procesus galima suskirstyti á tris pagrindines grupes:1. pagrindinius procesus;2. pagalbinius procesus;3. valdymo procesus.

Pagrindiniø procesø tikslas � sukurti pridedamàjà vertæ ir pasiekti iðoriniø vartotojøpasitenkinimà. Pagrindiniuose procesuose sukuriami produktai, be kuriø nebûtø ámano-mas ámonës misijos ágyvendinimas.

3


Pavyzdþiui, produktø projektavimas ir tobulinimas, gaminiø gamyba ir pristatymas,paslaugø suteikimas, rinkodara ir pardavimas, pirkimas.Pagalbiniø procesø tikslas � sudaryti sàlygas pagrindiniams procesams.Pavyzdþiui, personalo mokymas, informaciniø sistemø prieþiûra, metrologinis patvir-

tinimas, árenginiø prieþiûra, patikrinimas ir koregavimas, vidaus auditas, identifikavimasir atsekamumas, atsiskaitymø valdymas, sandëliavimas.Valdymo procesø tikslas � priimti sprendimus dël ámonës politikos ir tikslø, suteikti

reikiamus iðteklius jiems ágyvendinti ir nuolatos tobulinti ámonës procesus. Pavyzdþiui,strateginis planavimas, finansinis valdymas, kompetencija.

3


4. ISO 9001:2000 standarto reikalavimai

4.1. Standarto ádiegimo tvarka

Kokybës vadybos sistemos sukûrimo ir ádiegimo procesas yra pagrindinis veiksnyskokybës sistemos rezultatyvumui pasiekti. Visi ámonës darbuotojai � nuo aukðèiausio ikiþemiausio lygio � turi gerai suprasti kokybës vadybos sistemà, taip pat procedûras, pagalkurias valdomi jø darbo procesai.Diegimo veiksmø seka yra tokia:

ÁMONËS VADOVYBËS SPRENDIMAS ÁDIEGTI ISO 9001 KOKYBËS SISTEMÀSistemos ádiegimas reikalauja tam tikrø iðtekliø ir trunka ne vienà mënesá, apima visà

ámonæ, todël reikia, kad ámonës vadovybë priimtø oficialø sprendimà dël kokybës vady-bos projekto ágyvendinimo ir ásipareigotø tam skirti reikiamà dëmesá.

PROJEKTO VALDYMO IR DARBO GRUPËS SUDARYMASSistema apima ámonæ ir visus jos padalinius. Norint sëkmingai ágyvendinti projektà,

turi bûti paskirtas vadovybës atstovas, kuris, nepriklausomai nuo kitø jo pareigø, koordi-nuotø kokybës vadybos sistemos ádiegimo veiklà. Turi bûti sudaryta darbo grupë, kurirûpintøsi projekto ágyvendinimu nuo pradþios iki pabaigos. Á ðià grupæ reikia átrauktidarbuotojus, kurie kurtø su savo veikla susijusios kokybës vadybos reikalavimus.

KOKYBËS VADYBOS PRINCIPØ PROPAGAVIMAS IR MOKYMASKokybës vadybos sistema yra organizaciniø priemoniø visuma, valdanti vidaus veik-

là, susijusià su kokybe, todël ji yra neatsiejama nuo visø ámonës darbuotojø lygiø. No-rint juos átraukti á ISO 9001 projekto ágyvendinimà ir uþtikrinti projekto sëkmæ, svarbutinkamai mokyti visus darbuotojus, kad jie teisingai suprastø kokybës vadybos sistemosprincipus ir ISO 9001 standartø reikalavimus.Ðis etapas yra vienas ið svarbiausiø � tai rezultatyvios ir veiksmingos kokybës vadybos

sistemos pamatas. Kokybës vadybos principai turi bûti paaiðkinti kiekvienam darbuoto-jui, atsiþvelgiant á jo vaidmená sistemoje. Kai kurie darbuotojai bus mokomi tam tikrømetodikø, reikalingø kokybës vadybos sistemai ádiegti ir palaikyti (pavyzdþiui, dokumen-tø rengimas ir valdymas, kokybës sistemos vidaus auditas).

ESAMOS SISTEMOS TYRIMAS IR KOKYBËS SISTEMOS ÁDIEGIMO VEIKSMØ PLA-NO SUDARYMASKiekvienoje ámonëje egzistuoja vienokia ar kitokia kokybës sistema, todël reikia susi-

paþinti su visais esamais su kokybe susijusiais procesais ir jø tarpusavio ryðiais. Palygi-

4


nus gautus rezultatus su ISO 9001 standarto reikalavimais nustatoma, kà reikia padaryti,kad sistema atitiktø standarto reikalavimus. Sudaromas veiksmø planas: numatomi reika-lingi atlikti darbai, nurodomi terminai, paskiriami atsakingi darbuotojai.Kokybës sistemos kûrimas.Tai vienas ið didþiausiø ir sudëtingiausiø ISO 9001 kokybës vadybos sistemos diegimo

etapø. Jo metu dokumentais áforminama visa veikla, turinti átakos teikiamo produkto koky-bei. Veiklos ir reikalaujami dokumentø tipai ISO 9001 standarte ávardyti labai apibendrin-tai. Ið tikrøjø jø turi bûti tiek, kad pagal juos bûtø galima valdyti visus ámonëje vykstanèiussu kokybe susijusius procesus ir rasti atitinkamus duomenø áraðus apie atliktus veiksmus.Kiekviena ámonë dokumentø struktûrà pasirenka atsiþvelgdama á savo veikloje vyks-

tanèius procesus. Dokumentø rengimas turëtø bûti pavedamas darbuotojams, kurie tie-siogiai susijæ su apraðomàja veiklos sritimi. Parengti dokumentai turëtø bûti analizuojamiir tvirtinami atsakingø darbuotojø.Sistemos ávedimo laikotarpis.Nustaèius kokybës sistemos procesus ir áforminus dokumentais, reikalingas laikas, kad

prie ðios sistemos priprastø visi ámonës darbuotojai. Per ðá laikotarpá darbuotojai supa-þindinami su nauja tvarka, reikalavimais ir paruoðtais dokumentais.Vidaus auditas ir koregavimo veiksmai.Pagal ISO 9001 standarto reikalavimus, veikianèiai sistemai reikalingas palaikymas. Tai

periodiðkai atliekamas vidaus auditas (toks yra vienas ið standarto reikalavimø). Daþniau-siai auditas atliekamas ámonës jëgomis. Vidaus audito tikslas � ávertinti, ar kokybës vady-bos sistema tinkamai ádiegta, ar laikomasi standarto ir paruoðtø procedûrø reikalavimø irar ji yra veiksminga. Radus trûkumø, nustatomos ir ðalinamos jø prieþastys ir tokiu bû-du uþtikrinamas kokybës vadybos sistemos ágyvendinimas.Vadovybës analizë ir sistemos tobulinimas.Ádiegus sistemà, ámonës vadovybë, remdamasi surinkta informacija, periodiðkai anali-

zuoja sistemos veikimà ir jos rezultatyvumà bei numato sistemos tobulinimo veiksmus.

4.2. Kokybës sistemos struktûra

ISO 9001 standarto struktûrà sudaro ðios pagrindinës dalys:� kokybës vadybos sistema (4-asis standarto reikalavimas);� vadovybës atsakomybë (5-asis standarto reikalavimas);� iðtekliø vadyba (6-asis standarto reikalavimas);� produkto realizavimas (7-asis standarto reikalavimas);� matavimas, analizë ir tobulinimas (8-asis standarto reikalavimas).

Atskiruose standartø skyriuose iðdëstytos rekomendacijos ir reikalavimai suformuojavientisà kokybës vadybos sistemà, kurios modelis pavaizduotas 1 pav. Schemoje pateiktaskokybës vadybos sistemos bendrasis procesø tarpusavio sàveikos modelis, kuris bendraisbruoþais taip pat atspindi kai kuriuos kokybës vadybos principus (orientacijà á vartotojà,lyderystæ, procesø, sistemos, nuolatiná faktais pagrástø sprendimø tobulinimà).1 pav. viduriniame rate plaèios rodyklës vaizduoja pagrindiniø sistemos reikalavimø

sàveikà: vadovybës atsakomybës (5 reikalavimas), apimanèios ámonës vadovybës kompeten-cijai priskiriamø kokybës nuostatø ámonëje formavimà ir jø ágyvendinimo uþtikrinimà, ið-

4


tekliø vadybos (6 reikalavimas), apimanèios iðtekliø poreikio kokybei pasiekti nustatymà iraprûpinimà iðtekliais bei jø naudojimà realizuojant produktà (7 reikalavimas) � kliento po-reikiø ir lûkesèiø nustatymà, jø pavertimà konkreèiais reikalavimais, pagal kuriuos gami-namas vartotojà tenkinantis produktas.Paskutinis ðio rato etapas � matavimas, analizë ir tobulinimas (8 reikalavimas) � teikia

informacijà apie produkto ir procesø atitikimà, vartotojo patenkinimà ir kità informacijàapie procesus. Ratas baigiasi vadovybës pareigomis (5 reikalavimas), tarp kuriø yra ir ko-kybës vadybos sistemos analizë bei sistemos tobulinimas. Rato atðaka á virðø � á nuolatinákokybës vadybos sistemos tobulinimà � rodo, kad, remiantis turima informacija apie sis-temos veiklà, reikia nuolat didinti jos rezultatyvumà.

4.3. ISO 9001:2000 standartas

4.3.1. Taikymo sritis (ISO 9001:2000 punktas 1)

BENDROSIOS NUOSTATOSTarptautinis ISO 9001:2000 standartas nustato reikalavimus kokybës vadybos sistemai

organizacijoje, kuri:� siekia árodyti savo sugebëjimà nuolat tiekti produktà, atitinkantá vartotojo ir atitin-kamø reglamentuojanèiø teisës aktø reikalavimus;

� rezultatyviai taikydama ðià sistemà, áskaitant jos nuolatinio tobulinimo procesus beivartotojo ir atitinkamø reglamentuojanèiø teisës aktø reikalavimø uþtikrinimà, sie-kia kuo labiau patenkinti vartotojø poreikius.

TAIKYMASÐio tarptautinio standarto reikalavimai yra bendrieji ir gali bûti taikomi visoms organi-

zacijoms, nepriklausomai nuo jø darbuotojø skaièiaus, tiekiamo produkto ir kitø rodikliø.

1 pav. Kokybës vadybos sistemos modelis

4

Matavimas, analizë,tobulinimas

Iðtekliøvadyba

KOKYBËS SISTEMOS NUOLATINISTOBULINIMAS


Kai bet kuris (-ie) ðio tarptautinio standarto reikalavimas (-ai) negali bûti taikomas (-i)dël organizacijos ir jos tiekiamø produktø specifikos, jis (jie) gali bûti svarstomas (-i) irdaromos tam tikros iðimtys.Jei iðimtys padarytos, negalima pretenduoti á ðio tarptautinio standarto atitiktá, iðsky-

rus atvejus, kai ðios iðimtys apribojamos reikalavimais, iðdëstytais ISO 9001:2000 7 stan-darto skyriuje, ir nedaro poveikio organizacijos sugebëjimams arba atsakomybei tiekti pro-duktà, atitinkantá vartotojo ir atitinkamø reglamentuojanèiø teisës aktø reikalavimus.

PAAIÐKINIMASJei ámonë nevykdo procesø, kurie patenka á standarto 7 skyriaus veiklos sritá, jø gali

netraukti á sistemà.

4.3.2. Normatyvinë nuoroda (ISO 9001:2000 punktas 2)

ISO 9000:2000. Kokybës vadybos sistemos. Pagrindai, terminai ir apibrëþimai.Duota nuoroda á ðá standartà, kuris apraðo kokybës vadybos sistemø pagrindus ir api-

brëþia kokybës vadybos sistemø terminus.

4.3.3. Terminai ir apibrëþimai (ISO 9001:2000 punktas 3)

Ðiame standarte taikomi terminai ir apibrëþimai pateikti ISO 9000.Tiekëjas → organizacija → vartotojas.Ðioje grandinëje terminai pateikti tam, kad atitiktø dabar plaèiai vartojamus terminus.

4.3.4. Kokybës vadybos sistema (ISO 9001:2000 punktas 4)

BENDRIEJI REIKALAVIMAIStandarte nurodoma, kad organizacija turi sukurti, apiforminti dokumentuose, ágyven-

dinti ir priþiûrëti bei nuolat tobulinti kokybës vadybos sistemos rezultatyvumà. Ðiameskyriuje teigiama, kad organizacija turi:� identifikuoti kokybës vadybos sistemai reikalingus procesus ir nustatyti jø taikymàorganizacijoje;

� apibrëþti ðiø procesø sekà ir jø sàveikà;� apibrëþti ðiø procesø veikimà bei valdymà uþtikrinanèius kriterijus ir metodus;� uþtikrinti, kad bus pasirûpinta bûtinais iðtekliais ir informacija, reikalingais procesøveikimui ir stebësenai atlikti;

� stebëti, matuoti ir analizuoti ðiuos procesus;� ágyvendinti veiksmus, reikalingus planuotiems rezultatams pasiekti ir procesams nuo-lat gerinti;

� valdyti tokius procesus pagal ðio tarptautinio standarto reikalavimus.

4


Kai organizacija pasirenka iðorës procesà, kuris turi átakos produkto ir reikalavimø ati-tikèiai, ji turi uþtikrinti tokio proceso valdymà. Tokiø procesø valdymas kokybës vadybossistemoje turi bûti identifikuotas.Taigi procesinis poþiûris reglamentuojamas gerai iðanalizavus organizacijos veiklà pro-

cesiniu poþiûriu � galbût tikslinga keisti organizacinæ valdymo struktûrà. O kokybës va-dybos sistema remiasi valdymo struktûra.

REIKALAVIMAI DOKUMENTACIJAIBendrosios nuostatosKokybës vadybos sistema pirmiausia pateikiama dokumentuose, o po to ágyvendina-

ma praktiðkai. Todël reikalavimai dokumentacijai yra labai svarbûs. Blogai paruoðti doku-mentai yra sunkiai ágyvendinami, o tuomet nesukuriama tvirta kokybës vadybos sistema.Pirmiausia dokumentams pateikiamos bendrosios reikalavimø nuostatos, kuriose yra

aiðki dokumentø struktûra:� kokybës politika ir kokybës tikslai;� kokybës vadovas;� dokumentais áformintos procedûros, kuriø reikalauja ðis standartas;� dokumentai, kuriø reikia, kad organizacija uþtikrintø rezultatyvø procesø planavi-mà, vykdymà ir kontrolæ;

� áraðai, kuriø reikalauja ðis standartas.

Dokumentacijos laikmena gali bûti bet kokios formos ar tipo. Dokumentai gali bûtiiðspausdinti ir laikomi elektroniniu pavidalu.Kiekvienos organizacijos kokybës vadybos sistemos dokumentacijos apimtys gali skir-

tis dël:� organizacijos dydþio ir veiklos tipo;� procesø sudëtingumo ir jø sàveikos;� personalo kompetencijos.

Kokybës vadovasKokybës vadovas yra dokumentas, kuriame glaustai apraðoma kokybës vadybos sistema.Organizacija turi parengti ir priþiûrëti kokybës vadovà, kuriame turi bûti:� kokybës vadybos sistemos taikymo sritis, áskaitant iðimtis ir jø pagrindimà;� dokumentais áformintos procedûros arba nuorodos á jas;� kokybës vadybos sistemos procesø sàveikos apraðymas.

Dokumentø valdymasStandarte ypatingas dëmesys skiriamas dokumentø valdymui ir áraðams. Tai svarbiausi

kokybës vadybos sistemos dalykai ir jø kokybë lemia sistemos sëkmæ organizacijoje.Turi bûti parengta ir dokumentais áforminta procedûra tam, kad:� bûtø patvirtintas dokumentø tinkamumas prieð juos iðleidþiant;� dokumentai bûtø iðanalizuoti, o jei reikia, � atnaujinti ir pakartotinai patvirtinti;� bûtø galima nustatyti pakeitimus ir galiojantá dokumento leidimà;� reikiamos naudotinø dokumentø versijos bûtø jø naudojimo vietose;� dokumentai bûtø áskaitomi ir identifikuojami;

4


� iðorës dokumentai bûtø identifikuojami, o jø paskirstymas � valdomas;� bûtø apsisaugota nuo nenumatyto negaliojanèiø dokumentø naudojimo, taip pat tin-kamu bûdu paþymëti dokumentai, laikomi tam tikriems tikslams.

Tai pirmoji ið ðeðiø procedûrø, kurioje apraðytas dokumentø valdymas.

Áraðø valdymasTuri bûti daromi ir priþiûrimi áraðai tam, kad bûtø árodyta atitiktis reikalavimams ir

rezultatyvus kokybës vadybos sistemos veikimas.Áraðai turi iðlikti áskaitomi, lengvai atpaþástami ir greitai surandami.Bûtina parengti dokumentais áformintà procedûrà, kurioje nustatoma áraðø identifika-

vimo, kaupimo, apsaugos, suradimo, saugojimo laiko ir sunaikinimo tvarka.Tai antroji standarto reikalaujama procedûra, kurioje apraðytas áraðø valdymas.

4.3.5. Vadovø atsakomybë (ISO 9001:2000 punktas 5)

VADOVØ ÁSIPAREIGOJIMAIÈia keliami reikalavimai visiems organizacijos aukðèiausiesiems vadovams.Aukðèiausiøjø vadovø ásipareigojimai plëtoti bei ágyvendinti kokybës vadybos siste-

mà ir nuolat gerinti jos rezultatyvumà turi bûti árodomi:� informuojant organizacijà apie vartotojo, teisiniø ir reglamentuojanèiø teisës aktøreikalavimø svarbà;

� nustatant kokybës politikà;� uþtikrinant, kad yra uþsibrëþti kokybës tikslai;� atliekant vadovybinæ vertinamàjà analizæ;� uþtikrinant aprûpinimà iðtekliais.

Aukðèiausieji vadovai turi uþtikrinti, kad, siekiant geriau tenkinti vartotojø poreikius,jø reikalavimai bûtø apibrëþti ir vykdomi.Aukðèiausieji vadovai turi parengti kokybës politikà ir uþtikrinti, kad joje numatytas

ásipareigojimas atitiktø reikalavimà nuolat gerinti kokybës vadybos sistemos rezultatyvu-mà, pateiktos kokybës tikslø nustatymo ir perþiûrëjimo gaires, kad organizacijoje ji bûtøþinoma ir suprantama, perþiûrima, vertinama, kad iðliktø nuolat tinkama.Politika � glaustai apraðytas ir patraukliai apiformintas dokumentas, kuris yra visiems

darbuotojams prieinamose vietose ir motyvuojantis darbuotojus siekti kokybës.

PLANAVIMASStandartas reikalauja, kad aukðèiausieji vadovai suformuotø kokybës tikslus, kurie tu-

ri bûti paskleisti visiems padaliniams ir visiems organizacijos valdymo lygmenims.Kokybës tikslai turi bûti matuojami ir suderinti su kokybës politika. Planuojant ir ágy-

vendinant kokybës vadybos sistemos pakeitimus, bûtina iðlaikyti sistemos vientisumà.

ATSAKOMYBË, ÁGALIOJIMAI IR RYÐIAIAukðèiausieji vadovai turi uþtikrinti, kad atsakomybë ir ágaliojimai bûtø apibrëþti ir

perteikti organizacijoje.

4


Aukðèiausieji vadovai turi paskirti vadovybës nará, kuris, nesvarbu, kokios jo kitos pa-reigos, privalo:� uþtikrinti, kad kokybës vadybos sistemos procesai bûtø nustatyti, ágyvendinti ir pri-þiûrimi;

� praneðti aukðèiausiesiems vadovams apie kokybës vadybos sistemos veikà ir bet kokájos tobulinimo poreiká;

� uþtikrinti, kad vartotojo reikalavimai butø suprantami visoje organizacijoje.

Vadovø atstovas gali atsakyti ir uþ ryðius su iðorës ðalimis kokybës vadybos klausimais.Aukðèiausieji vadovai turi uþtikrinti, kad organizacijoje yra sukurti atitinkami pasi-

keitimo informacija procesai ir vyksta pasikeitimas informacija apie kokybës vadybos sis-temos rezultatyvumà.

VADOVØ ATLIEKAMA VERTINAMOJI ANALIZËAukðèiausieji vadovai turi analizuoti kokybës vadybos sistemà suplanuotais laiko tar-

pais tam, kad uþtikrintø nuolatiná jos tinkamumà, pakankamumà ir rezultatyvumà.Vertinamoji analizë turi apimti tobulinimo galimybiø ir poreikio keisti organizacijos

kokybës vadybos sistemà, taip pat kokybës politikà bei tikslus, ávertinimà.Ávestiniai vertinamosios analizës duomenys:� audito rezultatai;� gráþtamasis ryðys ið vartotojø;� procesø veiksmingumas ir produktø atitiktys;� prevenciniø ir koregavimo veiksmø bûklë;� praëjusiø vadovybiniø vertinamøjø analiziø nutarimø vykdymas;� pakeitimai, kurie gali daryti poveiká kokybës vadybos sistemai;� tobulinimo rekomendacijos.

Vadovø atliekamos vertinamosios analizës iðvestiniai duomenys turi apimti bet kuriuossprendimus ir veiksmus, susijusius su:� kokybës vadybos sistemos ir jos procesø rezultatyvumo tobulinimu;� produktø, kuriems taikomi vartotojo reikalavimai, tobulinimu;� iðtekliø poreikiais.

4.3.6. Iðtekliø vadyba (ISO 9001:2000 punktas 6)

Èia kalbama apie reikalavimus ávairiems iðtekliams, kurie bûtini sëkmingai ámonës veik-lai uþtikrinti. Kalbama apie aprûpinimà iðtekliais, apie darbuotojø kompetencijà, jø mo-kymà, organizacijos infrastruktûrà, apimanèià tai, kà anksèiau vadinome darbo ir gamy-bos organizavimu, t. y. reikalavimus pastatams, darbo vietoms, árenginiams, pagalbiniamsprocesams (transportui, ryðiams), darbo aplinkai, komunalinëms paslaugoms.Organizacija turi nustatyti ir apsirûpinti iðtekliais:� reikalingais kokybës vadybos sistemai ágyvendinti ir priþiûrëti bei jos rezultatyvu-mui nuolat didinti;

� kurie padeda siekti, kad vartotojø reikalavimai bûtø kuo daugiau patenkinti.

4


Darbuotojai, kuriø darbas daro poveiká produkto kokybei, turi bûti atitinkamos kom-petencijos, kurià ágyti padeda iðsilavinimas, teorinis ir praktinis mokymas, ágûdþiø lavi-nimas bei darbo patirtis.Organizacija turi:� nustatyti darbuotojø kompetencijà, bûtinà atliekant veiklà, daranèià poveiká kokybei;� rengti mokymus arba imtis kitokiø veiksmø ðiems poreikiams tenkinti;� ávertinti atliktø veiksmø rezultatyvumà;� uþtikrinti, kad darbuotojai suvokia savo veiklos tinkamumà bei svarbà ir prisidedaprie kokybës tikslø siekimo;

� priþiûrëti atitinkamus su darbuotojø iðsilavinimu, teoriniu ir praktiniu mokymu, ágû-dþiais bei patirtimi susijusius áraðus.

Organizacija turi nustatyti ir valdyti darbo aplinkà, reikalingà produkto reikalavimøatitikèiai pasiekti.

4.3.7. Produkto realizavimas (ISO 9001:2000 punktas 7)

Paprastai realizavimà suprantame kaip ko nors pardavimà, o ðio standarto skyriuje pa-teikti reikalavimai visam produkto gyvavimo ciklui � nuo kûrimo iki jo realizavimo, ap-tarnavimo pas vartotojà, jei tai numatyta sutartyse. Tai yra reikalavimai su vartotoju susi-jusiems procesams, bûtiniems iðtiriant vartotojo poreikius bei ryðius su juo; reikalavimaiprojektavimui, kûrimui ir tobulinimui, dokumentacijai bei visai organizacijai; þaliavø, me-dþiagø pirkimui ir jø patikrinimui; reikalavimai gamybai ar kitai veiklai, kokybës nusta-tymui procesuose, reikalavimai stebësenai ir matavimo prietaisams. Taigi ðiame skyriujepateikti reikalavimai visam produkto gyvavimo ciklui.

PRODUKTO REALIZAVIMO PLANAVIMASOrganizacija turi planuoti ir tobulinti procesus, reikalingus produktui realizuoti.Produkto realizavimo planavimas turi bûti suderintas su kitø kokybës vadybos siste-

mos procesø reikalavimais.Planuodama produkto realizavimà organizacija privalo tinkamai nustatyti:� kokybës tikslus ir reikalavimus produktui;� poreiká procesams ir dokumentams parengti bei apsirûpinti specialiaisiais su pro-dukto realizavimu susijusiais iðtekliais;

� specialiuosius reikalingus produkto patikros, áteisinimo, stebësenos, kontrolës ir ban-dymø veiksmus bei jo priëmimo kriterijus;

� áraðus, reikalingus árodyti, kad produkto realizavimo procesai ir sukurtas produktasatitinka reikalavimus.

SU VARTOTOJU SUSIJÆ PROCESAIÈia apibrëþiami santykiai su vartotoju. Reikalaujama, kad bûtø nustatyti vartotojo rei-

kalavimai produktui, atliekama vertinamoji reikalavimø analizë ir nustatyti aiðkûs ryðiaisu vartotoju. Èia labai svarbûs ástatymø ir kitø teisës aktø reikalavimai.

4


Pavyzdþiui, jei ámonë ketina eksportuoti savo produktus á uþsiená, bûtina iðsiaiðkintitos ðalies tam tikrus kokybæ reglamentuojanèius teisës aktus ir kitus dokumentus. Neþi-nodama ðiø reikalavimø, ámonë negalës pagamintø produktø áveþti á norimà ðalá, nes tieproduktai bus uþdrausti tos ðalies ástatymais.Organizacija privalo apibrëþti daugybæ vartotojo iðkeltø reikalavimø:� produkto pristatymo ir veiksmø po pristatymo reikalavimus;� reikalavimus, kuriø vartotojas nenustato, bet jie privalomi numanomo arba specia-laus naudojimo atveju;

� produktui keliamus ástatymø ir reglamentuojanèiø teisës aktø reikalavimus;� kitus organizacijos nustatytus reikalavimus.

Taigi organizacija turi visapusiðkai analizuoti reikalavimus produktui. Ði analizë turibûti atlikta prieð ásipareigojant tiekti produktà vartotojui, pavyzdþiui, prieð pasiraðant ofi-cialø pasiûlymà, sutartá, uþsakymà ar jø pakeitimus. Be to, ji turi uþtikrinti, kad:� reikalavimai produktui yra apibrëþti;� dël skirtumø tarp sutarties ar uþsakymo reikalavimø ir anksèiau pareikðtø reikalavi-mø yra tvirtai apsispræsta;

� organizacija gali tenkinti apibrëþtus reikalavimus.

Vertinamosios analizës rezultatø ir po jos atliekamø veiksmø áraðai turi bûti priþiûrimi.Jei vartotojas nepateikia dokumentais áforminto pareiðkimo dël reikalavimø, jo reika-

lavimai turi bûti patvirtinti organizacijoje prieð juos priimant. Kai reikalavimai produk-tui keièiami, organizacija turi uþtikrinti atitinkamø dokumentø pakeitimus ir atitinkamødarbuotojø supratimà apie pakeistus reikalavimus.Organizacija privalo nustatyti ir ágyvendinti veiksmingas ryðiø su vartotoju priemo-

nes, susijusias su:� informacija apie produktus;� uþklausø, sutarèiø, uþsakymø tvarkymu, áskaitant jø pakeitimus;� gráþtamuoju ryðiu ið vartotojø, áskaitant jø skundus.

PROJEKTAVIMAS IR KÛRIMASOrganizacija turi planuoti ir valdyti produkto projektavimà.Planuodama organizacija turi nustatyti produkto kûrimo etapus, kiekvieno projekta-

vimo tarpsnio vertinamàjà analizæ, tikrinimà ir áteisinimà, taip pat projektavimo procesødalyviø atsakomybæ ir ágaliojimus.Skirtingø projektuojanèiø ir kurianèiø produktà grupiø sàveika turi bûti valdoma tam,

kad bûtø uþtikrinti rezultatyvûs ryðiai bei aiðkus atsakomybës paskirstymas.Projektavimui turi bûti pateikti ðie duomenys:� reikalavimai produkto funkcijoms ir naudojimui;� taikytini ástatymø ir kitø reglamentuojanèiø teisës aktø reikalavimai;� jei reikia, informacija apie panaðius ankstesnius projektus;� kiti projektavimui ir kûrimui svarbûs reikalavimai.

Turi bûti atlikta ðiø áeities duomenø adekvatumo vertinamoji analizë. Reikalavimai turibûti aiðkûs ir vienas kitam neprieðtaraujantys.

4


Projektavimo rezultatai turi bûti pateikti taip, kad bûtø galima patikrinti, ar jie atitin-ka ávestinius pateiktus duomenis, ir turi bûti patvirtinti prieð juos paskelbiant.Bûtina atlikti atitinkamø projektavimo ir kûrimo tarpsniø sisteminæ vertinamàjà ana-

lizæ, kad:� bûtø ávertinta, ar projektavimo ir kûrimo rezultatai gali atitikti reikalavimus;� bûtø identifikuotos problemos ir pasiûlyti jø sprendimo bûdai.

Atliekant vertinamàjà analizæ turi dalyvauti visø padaliniø, susijusiø su analizuojamuprojektavimo ir kûrimo tarpsniu, atstovai.Bûtina atlikti projektavimo patikrà pagal parengtà planà, kad bûtø galima ásitikinti, ar

iðeities duomenys atitinka projektavimo áeities duomenis.Projektavimas ir kûrimas turi bûti áteisinti pagal parengtà planà, kad bûtø patvirtinta,

jog suprojektuotas produktas atitinka jo numatomo naudojimo ar taikymo reikalavimus.Jeigu ámanoma, toká áteisinimà reikia atlikti prieð pristatant ar ádiegiant produktà.Projektavimo keitimai turi bûti identifikuoti, o áraðai apie juos � priþiûrimi.

PIRKIMASOrganizacija turi uþtikrinti, kad perkamas produktas atitinka jam nustatytus reikala-

vimus. Valdymo tipas ir mastas, taikomas tiekëjui ir perkamam produktui, turi priklausy-ti nuo perkamo produkto poveikio produkto realizavimui arba galutiniam produktui.Organizacija turi ávertinti ir parinkti tiekëjus pagal jø sugebëjimà tiekti produktà, ati-

tinkantá organizacijos reikalavimus. Turi bûti nustatyti tiekëjo parinkimo, ávertinimo irpakartotinio ávertinimo kriterijai. Ávertinimo rezultatø ir veiksmø, atsirandanèiø dël áver-tinimo, áraðai turi bûti priþiûrimi.Pirkimo informacija turi apraðyti perkamà produktà, áskaitant:� reikalavimus, pagal kuriuospatvirtinamasproduktas, procedûros, procesai ir árenginiai;� reikalavimus darbuotojø kvalifikacijai;� kokybës vadybos sistemos reikalavimus.

Organizacija, prieð pateikdama pirkimo reikalavimus tiekëjui, turi laiduoti jø tinka-mumà.Organizacija turi apibrëþti ir ágyvendinti kontrolës ar kitus veiksmus, reikalingus tik-

rinant, kad perkamas produktas atitinka nustatytus pirkimo reikalavimus.Kai organizacija arba jos produktø vartotojas pasiûlo patikrinti produktà pas tiekëjà,

organizacija turi nustatyti ir pirkimo informacijoje nurodyti perkamo produkto patikrospriemones ir produkto iðleidimo metodà.

GAMYBA IR PASLAUGØ TEIKIMASOrganizacija turi planuoti ir vykdyti gamybà bei paslaugø teikimà valdomomis sàly-

gomis. Valdomos sàlygos turi apimti:� galimybæ gauti informacijà apie produkto charakteristikas;� galimybæ naudotis darbo instrukcijomis, kai bûtina;� tinkamø árenginiø naudojimà;

4


� galimybæ turëti ir naudoti stebësenos bei matavimo prietaisus;� stebësenos ir matavimo ágyvendinimà;� iðleidimo, pristatymo ir veiksmø po pristatymo ágyvendinimà.

Kartais organizacija, siekdama patenkinti vartotojo poreikius, naudoja tø paèiø varto-tojø turtà. Pavyzdþiui, vartotojas gali pageidauti, kad á produktà bûtø ádëtas jo pageidau-jamas gaminys ir tik tada jis já nupirks.Tokiu atveju organizacija turi rûpintis vartotojo turtu, kai ðis yra organizacijos valdo-

mas arba naudojamas. Organizacija turi indentifikuoti, tikrinti, saugoti ir priþiûrëti var-totojo turtà, skirtà naudoti ar gaminti produktà. Apie bet koká turto praradimà, sugadini-mà ar netinkamumà naudoti turi bûti praneðta vartotojui.Vartotojo turtas gali apimti ir intelektinæ nuosavybæ.Svarbu iðsaugoti kokybiðkus produktus, kol jie patenka pas vartotojà. Standarte reika-

laujama, kad organizacija turi palaikyti produkto atitiktá vidaus procesø ir pristatymo ápaskirties vietà metu. Produkto iðsaugojimas susideda ið identifikavimo, tvarkymo, paka-vimo, laikymo ir apsaugojimo. Tokie pat reikalavimai turi bûti taikomi ir produkto sude-damosioms dalims.

STEBËSENOS IR MATAVIMO PRIETAISØ VALDYMASProduktø kokybei valdyti ir ávertinti reikalinga stebësena bei matavimas prietaisais. Stan-

dartas reikalauja, kad organizacija apibrëþtø stebësenà ir matavimus bei stebësenos ir mata-vimo prietaisus, kurie reikalingi árodyti, kad produktas atitinka nustatytus reikalavimus, beituri parengti procesus, uþtikrinanèius, kad stebësena ir matavimai gali bûti ir yra atliekamitokiu bûdu, kuris atitinka stebësenai bei matavimams keliamus reikalavimus.Matavimo prietaisai turi bûti periodiðkai arba prieð juos naudojant kalibruojami, pa-

tikrinami pagal tarptautinius ar nacionalinius matavimo standartus. Jei tokiø standartønëra, kalibravimas ar patikra turi bûti uþfiksuota áraðuose. Matavimo prietaisai turi bûtisureguliuoti arba, jei reikia, reguliuojami pakartotinai; identifikuojami, kad bûtø nusta-tyta kalibravimo bûklë; apsaugoti nuo reguliavimo, kuris pakenktø matavimo rezultatams;saugomi nuo sugadinimo ir pakenkimo tvarkymo, prieþiûros bei laikymo metu.Organizacija turi ávertinti ir padaryti áraðus apie anksèiau atliktø matavimø rezultatø

pagrástumà pastebëjus, kad matavimo prietaisas neatitinka reikalavimø.Kai taikoma stebësena ir iðskirtiniø reikalavimø patikra bei ketinama naudoti programi-

næ árangà, turi bûti patvirtinta, kad ði áranga galës tenkinti reikalavimus. Apie stebësenos irmatavimo prietaisus pateiktos rekomendacijos ISO 10012-1 bei ISO 10012-2 standartuose.

4.3.8. Matavimas, analizë ir tobulinimas (ISO 9001:2000 punktas 8)

Ðis standarto skyrius yra baigiamasis ir svarbus tuo, kad kokybës tobulinimas turi bûtilabai konkretus sprendþiant aiðkius ir iðmatuojamus jo uþdavinius. Todël reikalaujamaapibrëþti kokybës matavimo bûdus, po to analizuoti iðmatuotà situacijà bei numatyti ko-kybës gerinimo priemones ir bûdus.

4


BENDROSIOS NUOSTATOSOrganizacija turi planuoti bei ágyvendinti stebësenos, matavimo, analizës ir gerinimo

procesus, reikalingus:� produkto atitikèiai pademonstruoti;� kokybës vadybos sistemos atitikèiai uþtikrinti;� kokybës sistemos rezultatyvumui nuolat tobulinti.

Tai turi apimti ávairiø metodø, áskaitant statistinius, apibrëþimà ir jø pritaikymo mastà.

STEBËSENA IR MATAVIMASKaip vienà ið kokybës vadybos sistemos rezultatø matavimø, organizacija turi atlikti

informacijos, susijusios su vartotojo nuomone apie jo reikalavimø tenkinimà, stebësenà.Turi bûti nustatyti tokios informacijos gavimo ir naudojimo metodai.

VIDAUS AUDITASOrganizacija planuotais laiko tarpais turi atlikti vidaus audità ir nustatyti, ar kokybës

vadybos sistema:� atitinka planuotas priemones, ðio standarto ir organizacijos nustatytus kokybës va-dybos sistemos reikalavimus;

� rezultatyviai ágyvendinta ir priþiûrima.

Audito programa turi bûti sudaroma atsiþvelgiant á audituotinø procesø bei srièiø bûklæir svarbumà, taip pat á ankstesnio audito rezultatus. Audito kriterijai, apimtis, daþnumasir metodai turi bûti apibrëþti. Auditoriø parinkimas ir audito atlikimas turi uþtikrinti ðioproceso objektyvumà ir neðaliðkumà. Auditoriai neturi audituoti savo darbo.Dokumentais áformintoje procedûroje turi bûti apibrëþta atsakomybë ir audito plana-

vimo bei atlikimo, ataskaitos parengimo ir áraðø prieþiûros reikalavimai.Tai treèioji privaloma standarto reikalaujama procedûra, kurioje apraðytas vidaus auditas.Vadovybë, atsakinga uþ audituojamas sritis, turi uþtikrinti, kad nustatytos neatitiktys

ir jø prieþastys bus ðalinamos nedelsiant.

PROCESØ STEBËSENA IR MATAVIMASOrganizacija turi taikyti tinkamus kokybës vadybos sistemos procesø stebësenos ir, jei

reikia, matavimo metodus. Ðie turi patvirtinti nuolatiná kiekvieno proceso sugebëjimà pa-siekti planuotus rezultatus. Jei planuoti rezultatai yra nepasiekti, tam, kad bûtø uþtikrintaprodukto atitiktis, reikia atlikti atitinkamas pataisas ir koregavimo veiksmus.

PRODUKTO STEBËSENA IR MATAVIMASOrganizacija turi stebëti ir matuoti produkto charakteristikas tam, kad bûtø patikrin-

ta, ar produktas atitinka reikalavimus. Tai turi bûti atliekama planuotomis priemonëmisatitinkamais produkto realizavimo tarpsniais.Produktas negali bûti iðleidþiamas, o paslauga teikiama tol, kol visa nustatyta veikla

nëra tinkamai uþbaigta, iðskyrus atvejus, kai tai leidþia ágaliotasis asmuo ir, kur reikia,vartotojas.

4


NEATITIKTINIO PRODUKTO VALDYMASOrganizacija turi uþtikrinti, kad produktas, kuris neatitinka reikalavimø, yra identifi-

kuojamas ir valdomas tam, kad bûtø iðvengta jo netyèinio naudojimo ar pristatymo var-totojui. Neatitiktinio produkto valdymas ir su juo susijusi atsakomybë bei ágaliojimai tu-ri bûti apibrëþti dokumentais áformintoje procedûroje.Tai ketvirtoji privaloma procedûra, kurioje apraðytas neatitiktinio produkto valdymas.

Organizacija su neatitiktiniu produktu turi elgtis vienu arba keliais ið ðiø bûdø:� imtis veiksmø nustatytai neatitikèiai paðalinti;� áteisinti jo naudojimà, iðleidimà ar priëmimà su nuolaida atitinkamiems ágaliotiesiemsasmenims ir, kai reikia, vartotojui sutikus;

� imtis veiksmø tø produktø pirminei paskirèiai ir pritaikymui pakeisti.

Kai atlikta neatitiktinio produkto korekcija, jis turi bûti pakartotinai patikrintas, no-rint parodyti, kad produktas atitinka reikalavimus. Kai produktà pristaèius vartotojui ar-ba pradëjus já naudoti paaiðkëja neatitiktis, organizacija privalo imtis veiksmø, atitinkan-èiø esamà arba galimà neatitikties pasekmiø mastà.

DUOMENØ ANALIZËOrganizacija turi nustatyti, rinkti ir analizuoti atitinkamus duomenis, kurie árodytø

kokybës vadybos sistemos tinkamumà bei rezultatyvumà ir pagal kuriuos bûtø galima áver-tinti, kur galima nuolat gerinti kokybës vadybos sistemos rezultatyvumà. Analizës duo-menis sudaro stebësenos ir matavimo bei kitø ðaltiniø duomenys.Duomenø analizë turi teikti informacijà, susijusià su:� vartotojo pa(si)tenkinimu;� produktø atitikimu reikalavimams;� procesø ir produkto charakteristikomis ir tendencijomis, áskaitant prevenciniø veiks-mø galimybes;

� tiekëjais.

TOBULINIMASStandarto nuolatinio kokybës tobulinimo principas reglamentuotas ðia nuostata: orga-

nizacija turi nuolat tobulinti kokybës vadybos sistemos rezultatyvumà, taikydama koky-bës politikà ir tikslus, audito rezultatus, vertinamàjà duomenø analizæ, koregavimo beiprevencinius veiksmus ir vadovybinæ vertinamàjà analizæ.Organizacija turi atlikti veiksmus, kad bûtø paðalintos neatitikèiø prieþastys, siekiant

iðvengti jø pasikartojimo. Koregavimo veiksmai turi atitikti iðkilusios problemos svarbà.Dokumentais áforminta procedûra turi bûti parengta tam, kad bûtø apibrëþti reikala-

vimai:� neatitiktims analizuoti (áskaitant vartotojo skundus);� neatitikèiø prieþastims nustatyti;� veiksmø, neleidþianèiø pasikartoti neatitiktims, poreikiui ávertinti;� reikiamiems veiksmams nustatyti ir atlikti;

4


� duomenø áraðams apie atliktø veiksmø rezultatus daryti;� atliktiems koregavimo veiksmams analizuoti.

Tai penktoji privaloma procedûra, kurioje apraðyti koregavimo veiksmai.Toliau standarte teigiama, kad organizacija turi nustatyti veiksmus, siekiant paðalinti

galimas neatitikèiø atsiradimo prieþastis, iðvengti jø atsiradimo. Prevenciniai veiksmai tu-ri atitikti galimos problemos svarbà.Dokumentais áforminta procedûra turi bûti parengta tam, kad bûtø apibrëþti reikala-

vimai:� galimoms neatitiktims ir jø prieþastims nustatyti;� veiksmø, neleidþianèiø atsirasti neatitiktims, poreikiams ávertinti;� reikiamiems veiksmams nustatyti ir atlikti;� duomenø áraðams apie atliktø veiksmø rezultatus daryti;� atliktiems prevenciniams veiksmams analizuoti.

Tai ðeðtoji ir paskutinë standarto reikalaujama privaloma procedûra, kurioje apraðyti preven-ciniai veiksmai.Taigi matome, kad standartas reikalauja ðeðiø privalomø procedûrø, ið kuriø keturios

skirtos matuoti, vertinti, analizuoti ir tobulinti kokybæ, kitos dvi � valdyti dokumentus iráraðus.

4.4. Esamos darbo sistemos analizë

Esamos darbo sistemos analizë yra labai reikalingas etapas, norint á diegiamà sistemàintegruoti kaip galima daugiau esamos kokybës vadybos sistemos elementø ir nekurti iðnaujo jau esamø ar apskritai nereikalingø ðiø elementø.Esamai sistemos analizei atlikti taikomi ávairûs metodai. Mes aptarsime vienà ið pa-

prasèiausiø, remdamiesi 2 pav. pateikta lentele.Atliekant esamà darbo analizæ apklausiami ámonës padaliniø vadovai, vadovaujantis

ámonëje esanèia valdymo struktûra, ir gauti duomenys suraðomi á lentelæ, kurios pavyz-dys pateiktas 2 pav.:1-ojoje grafoje suraðomi ISO 9001 standarto reikalavimai;2-ojoje grafoje suraðomi ámonëje vykdomi veiksmai, kurie atitinka arba neatitinka 1-ojo-je grafoje suraðytus ISO 9001 standarto reikalavimus;

3-iojoje grafoje suraðomi ámonës sistemoje veikiantys dokumentai, susieti su kokybe (su-tartys, uþsakymai, standartai ir t. t.);

4-ojoje grafoje suraðomos pareigybës, remiantis 2-ojoje grafoje vykdomais veiksmais, ku-rios atsako uþ tà veiksmà ir vykdo tuos veiksmus;

5-ojoje grafoje suraðomi atsakymai, remiantis 1-ojoje grafoje nurodytais reikalavimais,nurodant, kiek gauta apklausos informacija atitinka ðiuos reikalavimus ir nurodantdokumentus, kuriuos reikia parengti, kad bûtø visiðkai atsakyta á ISO 9001 standartoreikalavimus.

4


ISO 9001:2000 Ámonës Ámonës Ámonës ISO 9001:2000standarto reikalavimai sistemoje sistemoje sistemoje reikalavimo

vykdomi naudojamø veiksmus vykdymas irveiksmai dokumentø atliekanèios siûlomo

pavadinimas pareigybës dokumentopavadinimas

1 2 3 4 5

4. Kokybës vadybos sistema

4.1. Bendrieji reikalavimai

4.2. Reikalavimai dokumentacijai

4.2.1. Bendrosios nuostatos

4.2.2. Kokybës vadovas

2 pav. Esamos darbo sistemos analizë

Taigi, pagal gautà informacijà, turime dokumentø sàraðà (5-oji grafa) ir galime tiksliaipaskirti darbuotojà, atsakingà uþ to dokumento paruoðimà (4-oji grafa).Remiantis ðiais duomenimis, parengiamas dokumentø paruoðimo planas, nurodant do-

kumento ruoðimo ir derinimo datas bei uþ tai atsakingus darbuotojus.

4


5. Kokybës vadybos sistemos atestavimas

Plaèiau panagrinësime, kaip vykdomas ISO 9000 atestavimas.

PAKLAUSIMO PATEIKIMASPasirinkus atestavimo ástaigà, pagal jos reikalavimus pateikiama reikiama informacija

apie ámonæ.

ATESTAVIMO SUTARTIES SUDARYMASRemdamasi gauta informacija ir ávertindama savo galimybes, atestavimo ástaiga patei-

kia atestavimo sàlygø pasiûlymà, kuris apima vadybos sistemos atestavimo bei vëlesnësperiodinës prieþiûros sàlygas ir ákainius. Susitarus dël sàlygø, pasiraðoma sutartis.

PIRMINË SISTEMOS ANALIZËRemdamiesi ið ámonës pateiktais dokumentais (vadybos sistemos vadovu ir procedûrø

apraðais), atestavimo ástaigos auditoriai analizuoja ámonës vadybos sistemà.Analizës metu siekiama nustatyti, ar ámonës vadybos sistema ið tikrøjø tenkina pasi-

rinktojo standarto reikalavimus. Analizës rezultatai pateikiami ataskaitoje, nurodant va-dybos sistemos trûkumus (jei tokiø randama). Ámonë ásipareigoja padaryti bûtinus siste-mos pakeitimus dar iki pagrindinio sistemos vertinimo, kurio metu patikrinama, ar paða-linti anksèiau nustatyti trûkumai.

PAGRINDINIS SISTEMOS VERTINIMAS (ATESTAVIMO AUDITAS)Vykdant atestavimo audità nuodugniai tiriama ámonës vadybos sistemos veikla. Audi-

to trukmë labiausiai priklauso nuo ámonës dydþio, pasirinkto standarto ir gamybos arpaslaugø teikimo sudëtingumo, ámonëje naudojamø technologijø. Audito metu nustaty-tos neatitiktys uþfiksuojamos, aptariami jø koregavimo veiksmai ir nustatomas jø ágyven-dinimo patikrinimo bûdas. Prieð iðduodant atestatà, neatitikèiø koregavimo ágyvendini-mà patikrina auditoriai.

ATESTAVIMASPaðalinus visus atestavimo audito metu rastus neatitikimus, atestavimo ástaiga iðduoda

vadybos sistemos atitikimo patvirtinimo atestatà. Jeigu palaikoma gera vadybos sistemosbûklë, atestatas galioja trejus metus.

5


PRIEÞIÛRASiekdama ásitikinti, kad ámonës vadybos sistemos bûklë yra gera ir laikomasi pasirink-

tojo standarto reikalavimø, atestavimo ástaiga ne reèiau kaip kartà per metus atlieka peri-odinius prieþiûros vizitus. Jie ið esmës panaðûs á atestavimo audità, taèiau trunka trum-piau ir patikrinama tik tam tikra kokybës sistemos dalis.

ATESTAVIMO ATNAUJINIMASÁmonei pageidaujant, po trejø metø atestavimo ástaiga atlieka atestato atnaujinimo pro-

cedûrà. Jos metu atliekamas pakartotinis visos vadybos sistemos ávertinimas, taèiau jis bû-na trumpesnis negu atestavimo auditas. Iðduodamas naujas atestatas, kuris taip pat galio-ja trejus metus. Atestato galiojimo laikotarpiu atliekama áprasta periodinë prieþiûra.

Atestavimas, akreditavimas, konsultavimas dar daþnai kelia painiavà. Paplitusi netei-singa nuomonë, kad atestacijos ástaiga turëtø padëti ámonei ádiegti kokybës vadybos sis-temà ir po to jà atestuoti. Pagal taisykles, kuriø turi laikytis akredituota atestacijos ástaiga,ji negali konsultuoti ámoniø, nes po to, atlikdama kokybës sistemos ávertinimà, ji negalësbûti neðaliðka, o ávertinimas praras savo tikràjà vertæ.Ðiø veiklø tarpusavio ryðys pavaizduotas 3 pav.

3 pav. Konsultavimas, atestavimas, akreditavimas.

5

Justë Tuðaitë

NACIONALINËSMOKESÈIØ SISTEMOSYPATYBIØATSKLEIDIMASIR HARMONIZAVIMASSU ES MOKESÈIØSISTEMA

LIETUVOSMOKESÈIØ SISTEMOS APRAÐYMAS,PARUOÐTAS PAGAL 2005 M. VASARIO 1 D.GALIOJANÈIUS TEISËS AKTUS

NACIONALINËS MOKESÈIØ SISTEMOS YPATYBIØ ATSKLEIDIMAS IR HARMONIZAVIMAS SU ES MOKESÈIØ SISTEMA88

Trumpiniø paaiðkinimas

GPM � gyventojø pajamø mokestis;NPD � neapmokestinamasis pajamø dydis;PNPD � papildomas neapmokestinamasis pajamø dydis;VMI � Valstybinë mokesèiø inspekcija;FM � Finansø ministerija;GPMÁ � Gyventojø pajamø mokesèio ástatymas;PVM � pridëtinës vertës mokestis;ES � Europos Sàjunga;NT � nekilnojamasis turtas;Þin. � �Valstybës þinios�.

NACIONALINËS MOKESÈIØ SISTEMOS YPATYBIØ ATSKLEIDIMAS IR HARMONIZAVIMAS SU ES MOKESÈIØ SISTEMA 89

Ávadas

Valstybiø mokesèiø sistemos bei atskiri mokesèiai formuojasi ávairiomis socialinëmisbei politinëmis sàlygomis. Lietuvos mokesèiø sistemai, tokiai, kokia ji yra dabar, taip patturëjo átakos ávairûs veiksniai. Vienas jø buvo Lietuvos stojimas á Europos Sàjungà beiðalies ekonomikos raida.Europos Sàjunga daugelá metø grieþtai reglamentuoja netiesioginius mokesèius ES ða-

lyse narëse. Jiems priskiriamas PVM, akcizai ir muitai. Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m.priimtas pirmasis PVM ástatymas jau tada savo esminëmis nuostatomis buvo derinamas prieEuropos Sàjungos reikalavimø.PVM, kaip vartojimo mokestis, turi esminës átakos kuriant vidaus rinkà be sienø, to-

dël Europos Sàjungoje netiesioginiø mokesèiø reglamentavimà ypaè priþiûri ES Teisin-gumo Teismas.Nuo 2004 m. geguþës 1 d. Lietuvoje ásigaliojo nauja PVM ástatymo redakcija, kuri vi-

siðkai atitiko ES direktyvas. Kai kurios verslo sritys (pavyzdþiui, tarptautiniai prekiø ga-benimai, prekiø pirkimas ir pardavimas ið ar á ES) buvo ið esmës kitaip apmokestintosPVM nei anksèiau. Ástojus á ES sugrieþtëjo PVM skaièiavimo ir deklaravimo kontrolë, norspagrindinë PVM deklaracija tapo daug paprastesnë. Viena ið labai svarbiø naujoviø �ávesta privaloma pirkëjø PVM mokëtojø kodø tikrinimo procedûra.Ðis leidinys skirtas smulkiajam verslininkui, kuris nëra apskaitos ir mokesèiø specia-

listas, taèiau nori suvokti Lietuvos mokesèiø visumà ir teisingai mokëti mokesèius á Lie-tuvos biudþetà. Todël atrinkome svarbiausius bei smulkiøjø verslininkø daþniausiai mo-kamus mokesèius ir pateikëme jø paaiðkinimus.Visà informacijà apie Lietuvos mokesèius galima rasti Valstybinës mokesèiø inspekci-

jos prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos (VMI) interneto svetainëje (http://www.vmi.lt). Joje yra ne tik patys mokesèiø ástatymai ir kiti teisës aktai, bet ir jø komen-tarai bei atskirø klausimø iðaiðkinimai. Informacijos, susijusios su mokesèiø skaièiavimu,yra labai daug, todël ðis leidinys gali bûti pagalbininkas norintiems susiorientuoti, kurgalima rasti atsakymà á rûpimà klausimà. Taip pat tikimës, kad ðis leidinys padës versli-ninkui pasitikrinti, ar jis þino visus jam privalomus mokëti mokesèius, taip pat priminsapie tam tikrus ástatymo nuostatø pasikeitimus, kurie galbût buvo nepastebëti.Informacija apie mokesèius yra keliose interneto svetainëse. Svarbiausi jø adresai

yra ðie:Lietuvos Respublikos finansø ministerija � http://www.finmin.lt;

http://www.vmi.lt

http://www.vmi.lt

http://www.finmin.lt


Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministerijos (VMI) � http://www.vmi.lt.Apskrièiø valstybiniø mokesèiø inspekcijø miestø (rajonø) skyriø adresus rasite inter-

nete: http://www.vmi.lt/Apie/kurkreiptis.htmBe to, svarbu þinoti VMI adresà tuo atveju, jeigu verslininkas nori raðtu kreiptis á

Mokesèiø inspekcijà kuriuo nors svarbiu, jam neaiðkiu, klausimu: Vasario 16-osios g. 15,LT-01514 Vilnius, tel. (8~5) 268 78 02, faks. (8~5) 212 56 04.

Svarbu! Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministerijos tik tada at-sako á klausimus, kai verslininkas anksèiau yra uþklausæs apskrities valstybinæ mo-kesèiø inspekcijà ir nesutinka su gautu atsakymu arba jis yra neiðsamus ar ne-aiðkus.

Daug naudingos informacijos taip pat yra kitose specializuotose interneto svetainëse.Populiariausios yra ðios:� http://www.tax.lt � Lietuvos apskaitininkø interneto bendruomenë;� http://www.aktualijos.lt � �Apskaitos, audito ir mokesèiø aktualijos� � specializuo-tas savaitraðtis buhalteriams, finansininkams ir auditoriams;

� http://www.paciolis.lt � �Apskaitos ir mokesèiø apþvalga� � mënesinis þurnalas bu-halteriams ir finansininkams;

� http://www.mzinios.lt � �Mokesèiø þinios� � specializuotas savaitraðtis Lietuvos mo-kesèiø mokëtojams;

� http://www.apskaita.lt � �Sàskaityba� � þurnalas apie apskaità, mokesèius ir audità.

http://www.vmi.lt

http://www.vmi.lt/Apie/kurkreiptis.htm

http://www.tax.lt

http://www.aktualijos.lt

http://www.paciolis.lt

http://www.mzinios.lt

http://www.apskaita.lt


1. Mokesèius administruojanèios institucijos

Pagrindinius Lietuvoje galiojanèius mokesèius � pridëtinës vertës, pelno, gyventojøpajamø, taip pat akcizus, ávairius turto mokesèius � administruoja VMI. VMI sudaro cen-trinis mokesèio administratorius � Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø ministeri-jos ir 10 teritoriniø valstybiniø mokesèiø inspekcijø. Kiekvienas verslininkas, pradëjæs sa-vo verslà, turi kreiptis á teritorinæ VMI ir registruotis mokesèiø mokëtoju per 5 darbo die-nas nuo teisinio asmens áregistravimo.VMI veiklà bei mokesèiø administravimo procedûras reglamentuoja Lietuvos Respub-

likos mokesèiø administravimo ástatymas. Lietuvos Respublikos muitinë administruojamuitus ir ið dalies � pridëtinës vertës mokestá bei akcizus, kiek tai jai yra pavesta pagalatskirus mokesèiø ástatymus.Lietuvos Respublikos muitinë veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinës

ástatymu. Ðiame leidinyje mes nenagrinësime muitø.VMI bei Lietuvos Respublikos muitinë yra institucijos, pavaldþios Lietuvos Respubli-

kos finansø ministerijai.Kartu su VMI mokesèius uþ valstybinius gamtos iðteklius, naftos ir dujø iðtekliø mo-

kestá, taip pat mokesèius uþ aplinkos terðimà administruoja ir Lietuvos Respublikos ap-linkos ministerijos ágaliotosios institucijos.

Svarbu! Jei verslininkas versle naudojasi automobiliu (mobiliu tarðos ðaltiniu)ir apskaito kurà, tada turi mokëti ir tarðos mokestá, net jei tas automobilis yra nuo-mojamas ar naudojamas panaudos bûdu. Toks mokestis yra neþenklus ir deklaruo-jamas kas pusæ metø.

Kartu su VMI kvotinio cukraus gamybos ir papildomo cukraus gamybos bei baltojocukraus virðkvoèio mokesèius administruoja Þemës ûkio ministerija ar jos ágaliotoji ins-titucija. Leidinyje ðiø mokesèiø mes nenagrinësime.

1


2. Mokesèiø administravimo ástatymas

Mokesèiø administravimo ástatymas nustato pagrindines sàvokas ir taisykles, kuriøbûtina laikytis vykdant mokesèiø ástatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesèiais tei-sinio reglamentavimo principus, átvirtina Lietuvos Respublikoje taikomø mokesèiø sàra-ðà, nustato mokesèiø administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesèiø mokëtojoteises ir pareigas, mokesèiø apskaièiavimà ir sumokëjimà, mokesèio bei su juo susijusiøsumø priverstinio iðieðkojimo bei mokestiniø ginèø nagrinëjimo tvarkà. Ðá ástatymà svar-bu iðmanyti ne tik tam, kad þinotume visus galimus mokëti mokesèius, bet ir todël, kadèia yra nurodytos mokesèiø mokëtojo prievolës.

Svarbu! Verslininkas, ásiregistravæs mokesèiø mokëtoju, apie pasikeitusius ar nau-jus mokesèiø mokëtojo registravimo duomenis turi praneðti atitinkamam mokesèiøadministratoriui, atliekanèiam registro tvarkymo ástaigos funkcijas, ne vëliau kaipper 5 darbo dienas po duomenø pasikeitimo ar atsiradimo.

Ástatymo 10 straipsnis nurodo turinio virðenybës prieð formà principà. Mokesèiø teisi-niuose santykiuose virðenybë teikiama ðiø santykiø dalyviø veiklos turiniui, o ne jos for-maliai iðraiðkai. Jei pagal sàskaità faktûrà verslininkas nurodo, kad patyrë sànaudø (iðlai-dø), o pagal turiná ðios iðlaidos buvo ne verslui, o asmeniniam naudojimui, tada tos iðlai-dos gali bûti apmokestintos 33 proc., kaip gyventojo natûra gautos pajamos, o pelno mo-kesèio poþiûriu jos bus pripaþástamos neleidþiamais atskaitymais.Mokesèiai, iðvardyti Mokesèiø administravimo ástatyme:� Akcizai1

� Atskaitymai nuo pajamø pagal Lietuvos Respublikos keliø prieþiûros ir plëtros pro-gramos finansavimo ástatymà2

� Baltojo cukraus virðkvoèio mokestis� Gyventojø pajamømokestis� Ámokos á Garantiná fondà� Ámoniø ir organizacijø nekilnojamojo turto mokestis3

� Konsulinis mokestis� Kvotinio cukraus gamybos mokestis

1 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=210942 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=210953 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=21096

2

http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=21094




� Loterijø ir azartiniø loðimø mokestis1

� Mokesèiai uþ pramoninës nuosavybës objektø registravimà2

� Mokestis uþ aplinkos terðimà3

� Mokestis uþ valstybës turto naudojimà patikëjimo teise4

� Mokestis uþ valstybinius gamtos iðteklius5

� Naftos ir dujø iðtekliø mokestis6

� Papildomas cukraus gamybos mokestis� Paveldimo turto mokestis7

� Pelno mokestis8

� Pridëtinës vertës mokestis (PVM)9

� Privalomieji atskaitymai nuo þaliavinës medienos ir nenukirsto miðko pardavimo pa-jamø

� Privalomojo sveikatos draudimo ámokos� Valstybës rinkliava10

� Valstybinio socialinio draudimo ámokos� Þemësmokestis11

� Þyminis mokestis12

Toliau bus nagrinëjami atskiri, vadinamieji specialieji mokesèiø ástatymai. Kiekvienameið jø bus apraðyti svarbiausi mokesèiø elementai (instrumentai): mokesèio mokëtojai, tari-fai, lengvatos, mokesèio bazë. Pabrëðime kai kurià apmokestinimui svarbià informacijà.

1 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=10034632 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=1012883 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=210994 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=101160635 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=210976 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=210987 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=211648 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=210469 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=2091510 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=10128711 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=100327112 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=101286

2














3. Gyventojø pajamø mokestis

Gyventojø pajamø mokesèio ástatymas (toliau � Ástatymas, GPMÁ), priimtas 2002 m.liepos 2 d. Nr. IX-1007, yra taikomas nuo 2003 m. sausio 1 d. Ásigaliojus ðiam ástatymui,neteko galios Lietuvos Respublikos fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinasis ástatymas.

3.1. Mokesèio mokëtojai

Pajamø mokestá moka pajamø gavæs gyventojas. Gyventojai skirstomi á nuolatinius irnenuolatinius Lietuvos gyventojus. Gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju,jeigu jis atitinka Ástatyme nustatytus reikalavimus, pavyzdþiui, jo nuolatinë gyvenamojivieta yra Lietuvoje, jo asmeniniø, socialiniø arba ekonominiø interesø buvimo vieta yraLietuvoje arba tam tikrà laikà jis iðbûna Lietuvoje.

3.2. Mokesèio bazë

Mokesèio bazë � tai pinigø suma, kurià padauginæ ið mokesèio tarifo gausime mokes-èio sumà.Pajamø mokesèio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pa-

jamø mokesèio objektas yra pajamos, kuriø ðaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamø mokesèio objektas yra:� per nuolatinæ bazæ vykdomos individualios veiklos pajamos;� ne per nuolatinæ bazæ gautos pajamos, kuriø ðaltinis yra Lietuvoje (palûkanos, paja-mos ið paskirstytojo pelno);

� su darbo santykiais arba jø esmæ atitinkanèiais santykiais susijusios pajamos;� sporto veiklos pajamos;� atlikëjø veiklos pajamos;� pajamos, gautos uþ iðnuomotà, parduotà ar kitokiu bûdu perleistà nuosavybën ne-kilnojamàjá pagal prigimtá daiktà, esantá Lietuvoje;

� pajamos, gautos uþ parduotà ar kitokiu bûdu perleistà nuosavybën kilnojamàjá daiktà,jeigu ðios rûðies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisës aktus privaloma teisinëregistracija;

� honoraras.

33



3.3. Mokesèio tarifai

15 proc. Gyventojø pajamø mokesèio (GPM) tarifas taikomas apmokestinant:1. Pajamas ið paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos ið Lietuvos vieneto arba ið vienetø,áregistruotø ar kitaip organizuotø uþsienio valstybëse arba zonose, átrauktose á finan-søministro pagal Pelnomokesèio ástatymo1 39 straipsnio nuostatas tvirtinamà sàraðà,ir palûkanas;

2. Sportininkø pajamas, gautas ið sporto veiklos, áskaitant pajamas, tiesiogiai ar netie-siogiai susijusias su ðia veikla, nesvarbu, ar jos iðmokamos tiesiogiai sportininkui artreèiajam asmeniui, veikianèiam sportininko vardu;

3. Atlikëjø pajamas, gautas ið atlikëjo veiklos, áskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesio-giai susijusias su ðia veikla, nesvarbu, ar jos iðmokamos tiesiogiai atlikëjui ar treèia-jam asmeniui, veikianèiam atlikëjo vardu;

4. Honorarus; pagal autorinæ sutartá gautas pajamas ið kûrybos (áskaitant pajamas, gau-tas vykdant tokio pobûdþio individualià veiklà, jeigu gyventojo sprendimu ið ðiøpajamø neatimti GPMÁ2 18 straipsnyje nustatyti leidþiami atskaitymai);

5. Pajamas, gautas ið turto nuomos (áskaitant gautas vykdant tokio pobûdþio individu-alià veiklà, jeigu gyventojo sprendimu ið ðiø pajamø neatimti GPMÁ 18 straipsnyjenustatyti leidþiami atskaitymai);

6. Pajamas, gautas ið ðios dalies 3�7 punktuose nenurodytos individualios veiklos, jei-gu gyventojo sprendimu ið ðiø pajamø neatimti ðio Ástatymo 18 straipsnyje nustatytileidþiami atskaitymai;

7. Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybën pajamas;8. Pensijø iðmokø, gautø bet kuriuo Lietuvos Respublikos papildomo savanoriðko pen-sijø kaupimo ástatyme (toliau � Pensijø kaupimo ástatymas) numatytu bûdu, dalá,lygià sumokëtoms pensijø ámokoms, áskaitant ir kitø asmenø lëðomis sumokëtas ámo-kas á pensijø fondà, jei to fondo dalyvis pagal Pensijø kaupimo ástatymà yra ágijæsteisæ á pensijø iðmokas;

9. Iðmokø pagal gyvybës draudimo sutartá, kurioje numatyta, kad draudimo iðmoka ið-mokama ne tik ávykus draudiminiam ávykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutartiesgaliojimo terminui, dalá, lygià pagal ðià sutartá sumokëtoms ámokoms, áskaitant ir ki-tø asmenø lëðomis sumokëtas ámokas, jeigu sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip10metø arba jeigu iðmokà gaunantis gyventojas pagal Pensijø kaupimo ástatymo nuo-statas yra sulaukæs pensinio amþiaus;

10. Gràþinamas gyventojo sumokëtas gyvybës draudimo ámokas pagal nutrauktà gyvy-bës draudimo sutartá, kurioje numatyta, kad draudimo iðmoka iðmokama ne tik ávy-kus draudiminiam ávykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui,jeigu sutartis nutraukta ne anksèiau kaip po 10 metø nuo sutarties sudarymo dienosarba jeigu ámokos gràþinamos gyventojui, kuris pagal Pensijø kaupimo ástatymo nuo-statas yra sulaukæs pensinio amþiaus;

11. Gràþinamas gyventojo sumokëtas pensijø ámokas á pensijø fondà, ásteigtà pagal Pen-sijø kaupimo ástatymà, gyventojui iðstojus ið pensijø fondo ir neperëjus á kità pensi-

1 http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1570662 http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=171369

3 3




jø fondà, jeigu iðstojama ið pensijø fondo ne anksèiau kaip po 10 metø nuo pensijøkaupimo sutarties sudarymo dienos arba jeigu ámokos gràþinamos gyventojui, kurispagal Pensijø kaupimo ástatymo nuostatas yra sulaukæs pensinio amþiaus.

33 proc. GPM tarifas taikomas apmokestinant visas kitas aukðèiau nepaminëtas paja-mas. Nuo pajamø ið veiklos pagal verslo liudijimà mokamas savivaldybiø tarybø nustaty-to dydþio GPM.

3.4. Pagrindiniai pajamø mokesèio apskaièiavimo reikalavimai (�formulë�)

Apskaièiuojant apmokestinamàsias pajamas, ið visø pajamø atimama:1. Neapmokestinamosios pajamos;2. Pajamos ið veiklos pagal verslo liudijimà;3. Leidþiami atskaitymai, susijæ su individualios veiklos pajamø gavimu;4. Per mokestiná laikotarpá parduoto ar kitaip perleisto ne individualios veiklos turtoásigijimo kainos suma ir su ðio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybënpatirtø iðlaidø suma;

5. Pagrindinis arba individualus neapmokestinamasis pajamø dydis (NPD) ir papildo-mas neapmokestinamasis pajamø dydis (PNPD) � apskaièiuojant mokestinio laiko-tarpio vienomënesio apmokestinamàsias pajamas arba metinis neapmokestinamasispajamø dydis (MNPD) ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamø dydis(MPNPD) � apskaièiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamàsias pajamas;

6. Tam tikros nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos iðlaidos (gyvybës draudimo, pen-sijø ámokos, kredito gyvenamajam bûstui ásigyti palûkanos, uþ studijas sumokëtossumos, kompiuteriø ásigijimo iðlaidos).

3.5. Mokesèio deklaravimas

� Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestiná laikotarpá gavæs pajamø, pagal mo-kesèio mokëjimo tvarkà priskiriamø tiek A, tiek B klasës pajamoms, pasibaigus mo-kestiniam laikotarpiui, iki po to mokestinio laikotarpio einanèiø kalendoriniø metøgeguþës 1 d. privalo pats arba per ágaliotàjá asmená mokesèiø administratoriui pa-teikti praëjusio mokestinio laikotarpio metinæ pajamø mokesèio deklaracijà1 ir jojedeklaruoti visas praëjusio mokestinio laikotarpio pajamas bei nuo jø apskaièiuotàpajamømokestá.

� Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestiná laikotarpá gavæs pajamø ið indivi-dualios veiklos per nuolatinæ bazæ, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitø poto mokestinio laikotarpio esanèiø kalendoriniø metø geguþës 1 dienos privalo pa-

1 Metinë pajamø mokesèio deklaracija (FR0462, FR0462S, FR0462SO, FR0462S15, FR0462S33) ir jos prie-dai (FR0462P33, FR0462P15, FR0462V, FR0462N, FR0462T, FR0462K, FR0462L, FR0462U) bei jø uþpildymoir pateikimo taisyklës patvirtintos VMI prie Finansø ministerijos virðininko 2003 12 30 d. ásakymu Nr.V-343 (Þin., 2004, Nr. 5-107, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=224741). Formos � http://www.vmi.lt/formos/pdf/FR0462.pdf, ...FR0462S.pdf, ...FR0462SO.pdf ir t. t.

33


http://www.vmi.lt/formos/pdf/FR0462.pdf



teikti metinæ pajamømokesèio nuo individualios veiklos per nuolatinæ bazæ pajamødeklaracijà (FR0531) ir jos priedus (FR0531V33 ir FR0531V15)1 ir joje deklaruoti visasper tà mokestiná laikotarpá ið individualios veiklos per nuolatinæ bazæ gautas paja-mas bei GPMÁ nustatyta tvarka nuo jø apskaièiuotà pajamømokestá.

� Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestiná laikotarpá gavæs B klasës pajamomspriskiriamø pajamø (ne ið individualios veiklos per nuolatinæ bazæ), privalo nuo ðiøpajamø apskaièiuoti pajamømokestá ir já sumokëti á biudþetà, taip pat turi pateikti Bklasës pajamømokesèio deklaracijà2. Deklaracija turi bûti pateikiama ne vëliau kaipper 25 dienas nuo pajamø gavimo.

� Mokestá iðskaièiuojantys asmenys (ámonës ápareigotos ið gyventojo, gavusio pajamas,iðskaièiuoti GPM) per mokestiná vieneriø metø laikotarpá iðmokëjæ iðmokas, pagalmokesèio mokëjimo tvarkà priskiriamas gyventojo A klasës pajamoms, privalo tas ið-mokas ir nuo jø apskaièiuotà ir sumokëtà pajamømokestá deklaruoti pateikdami ket-virtines pajamø mokesèio, iðskaièiuoto ið A klasës pajamø, deklaracijas. Ketvirtinëdeklaracija turi bûti pateikiama iki kito ketvirèio pirmo mënesio 25 dienos. Deklara-cijos3 turi bûti pateikiamos apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos teritoriniamskyriui (toliau � AVMI), kurio veiklos teritorijoje yra registruotas mokestá iðskaièiuo-jantis asmuo. Kiekvienà ketvirtá pateikiama FR0453 forma ir FR0453C priedas, o pervisà mokestiná laikotarpá (kalendorinius metus) pateikiama forma FR0453 ir FR0453Abei FR0453B priedai.

Pagal GPMÁ 24 straipsná4 nuo 2004 metø gyventojams iðmokëtas iðmokas mokestá ið-skaièiuojantys asmenys turi deklaruoti pateikdami:� mokestá iðskaièiuojantys asmenys, per mokestinio laikotarpio mënesá iðmokëjæ iðmo-kas, pagal mokesèio mokëjimo tvarkà priskiriamas A klasës pajamoms, privalo tas ið-mokas, nuo jø iðskaièiuotà pajamømokestá deklaruoti pateikdami mënesio bendrø-jø duomenø iðskaièiuoto ið A klasës pajamø mokesèio deklaracijà. Ði deklaracija irjos priedai5 pateikiami kiekvienà mokestinio laikotarpio mënesá iki mokestinio lai-kotarpio kito mënesio 15 d.;

1 Ði deklaracija bei jos priedai ir jø uþpildymo taisyklës patvirtintos Valstybinës mokesèiø inspekci-jos prie Finansø ministerijos virðininko 2004 m. kovo 22 d. ásakymu Nr. VA-37 (Þin., 2004, Nr. 46-1546).Formos � http://www.vmi.lt/formos/pdf/FR0462.pdf, ...FR0462S.pdf, ...FR0462SO.pdf ir t. t.

2 FR0459 forma, jos pildymo tvarka patvirtinta VMI prie FM virðininko 2003 m. vasario 7 d. ásaky-mu Nr. V-46 (Þin., 2003, Nr. 16-689, http://www.vmi.lt/formos/instrukcijos/IN0459.doc), http://www.vmi.lt/formos/pdf/FR0459.pdf.

3 FR0453 forma, priedai FR0453A, FR0453B, FR0453C, deklaracijos pildymo tvarka patvirtinta VMIprie FM virðininko 2003 03 06 d. ásakymu Nr. V-65, Þin., 2003, Nr. 27-1110, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=206970). Nauja redakcija: VMI prie FM virðininko 2003 12 16 d. ásakymas Nr. V-323(Þin., 2003, Nr. 119-5459, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=215052). Pajamø mokesèio, iðskai-èiuoto ið A klasës pajamø deklaracijos FR0453 formos bei jos priedø pildymo ir pateikimo taisyklës(http://www.vmi.lt/formos/instrukcijos/IN0453.doc).

4 http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=223219, 2003 m. lapkrièio 25 d. ástatymo Nr. IX-1848redakcija, Þin., 2003, Nr. 116-5254.

5 FR0572 forma, priedai FR0572A, FR0572B, FR0572U, deklaracijos pildymo tvarka patvirtinta VMIprie FM virðininko 2003 m. sausio 15 d. ásakymu Nr. VA-7, Þin., 2004, Nr. 14-449). Formos � http://www.vmi.lt/formos/pdf/FR0572.pdf, ...FR0572B.pdf ir ...FR0572U.pdf.

3 3


http://www.vmi.lt/formos/instrukcijos/IN0459.doc




http://www.vmi.lt/formos/instrukcijos/IN0453.doc





� metø deklaracijà, kurioje deklaruojama bendra per mokestiná laikotarpá iðmokëtø ið-mokø, priskirtø apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, iðskai-èiuoto ir sumokëto pajamømokesèio suma ir kiekvienam gyventojui per tà mokesti-ná laikotarpá iðmokëtø iðmokø, priskirtø apmokestinamosioms ir neapmokestinamo-sioms pajamoms, iðskaièiuoto ir sumokëto pajamømokesèio suma (pateikiama kiek-vienà mokestiná laikotarpá iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mënesio 15 d.).

3.6. Informacijos, susijusios su mokesèiu, teikimas mokesèio administratoriui

Lietuvos, uþsienio vienetai per nuolatines buveines ar nenuolatiniai Lietuvos gyven-tojai per nuolatines bazes, mokestiná laikotarpá iðmokëjæ gyventojams iðmokas, kurios pa-gal mokesèio mokëjimo tvarkà priskirtos B klasës pajamoms, privalo iki kalendoriniømetø, einanèiø po to mokestinio laikotarpio, vasario 1 dienos mokesèiø administratoriuipateikti paþymas apie gyventojams iðmokëtas tokias iðmokas. Jeigu gyventojams minëtasiðmokas iðmoka uþsienio vienetai per nuolatines buveines, tai ðias paþymas mokesèiø ad-ministratoriui turi pateikti uþsienio vienetø ágaliotieji asmenys. Jei gyventojams iðmokasiðmoka nenuolatiniai Lietuvos gyventojai per nuolatines bazes, tai ðias paþymas mokes-èiø administratoriui turi pateikti tie nenuolatiniai Lietuvos gyventojai ar jø ágaliotiejiasmenys1.

3.7. Mokesèio sumokëjimas

Vadovaujantis GPMÁ, gyventojø pajamos pagal mokesèio mokëjimo tvarkà skirstomosá dvi klases � A ir B.

A IR B KLASËS PAJAMOSA klasës pajamoms priskiriamos:1. Ið Lietuvos ámonës gautos pajamos, gautos sporto veiklos, atlikëjø veiklos, taip patne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybën paja-mos, gautos uþ parduotà ar kitaip perleistà nuosavybën kilnojamàjá daiktà, jeigu ðiosrûðies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisës aktus privaloma teisinë registracijair ðis daiktas yra (ar privalo bûti) áregistruotas Lietuvoje, uþ nekilnojamàjá daiktà,esantá Lietuvoje, bei individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos uþ par-duotà arba kitaip perleistà nuosavybën nenukirstà miðkà, apvaliàjà medienà, netau-riøjø metalø lauþà, taip pat priskiriamos A klasës pajamoms;

2. Ið nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jø esmæ atitinkan-èiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikëjø veiklos pajamos,palûkanos ir honorarai.

1 Forma FR0471, patvirtinta 2003 m. rugpjûèio 29 d. VMI prie FM virðininko ásakymu Nr. V-238(Þin., 2003, Nr. 84-3863, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=217028). Forma: http://www.vmi.lt/formos/pdf/FR0471.pdf.

33





B klasës pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos. Taip pat ið Lietu-vos ámonës gautos azartiniø loðimø ir loterijø laimëjimus, neribotos civilinës atsakomybësvieneto dalyvio pajamas, gautas ið ðio neribotos civilinës atsakomybës vieneto, bei ðiamepunkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat ðiame punkte nenurodytas pa-jamas ið ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybën.A klasei priskiriamos pajamos, nuo kuriø pajamø mokestá apskaièiuoja ir á biudþetà

sumoka iðmokas iðmokantys asmenys.B klasei priskiriamos pajamos, nuo kuriø mokestá apskaièiuoja, á biudþetà sumoka ir

deklaruoja pats gyventojas arba jo ágaliotasis asmuo.Mokestá iðskaièiuojantys asmenys nuo iðmokø, iðmokëtø iki atitinkamo mokestinio lai-

kotarpio mënesio 15 dienos, iðskaièiuotà pajamø mokestá privalo sumokëti á biudþetà ikito paties mënesio 15 dienos, o nuo iðmokø, iðmokëtø po atitinkamo mokestinio laikotar-pio mënesio 15 dienos, iðskaièiuotà pajamø mokestá privalo sumokëti iki to paties mëne-sio paskutinës dienos (galioja nuo 2003 m. gruodþio 12 d.).Jeigu mokestá iðskaièiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jø esmæ atitinkanèiais

santykiais susijusias atitinkamo mokestinio laikotarpio mënesio iðmokas moka dalimis (t.y. jei mokamas avansas), tai pajamø mokestis iðskaièiuojamas iðmokant paskutinæ tokiosiðmokos dalá (nuo bendros tà mënesá iðmokëtø iðmokø sumos), taèiau ði GPMÁ nuostatanetaikoma apmokestinant gruodþio mënesá iðmokëtas iðmokas.Nuo su darbo santykiais susijusiø gruodþio mënesio iðmokø dalies (sumokëto avanso)

pajamø mokestis turi bûti apskaièiuotas nuo per tà mënesá iðmokëtø iðmokø daliø sumos(sumokëto avanso) ir sumokëtas iki gruodþio 31 dienos, jeigu paskutinë iðmokos dalisbus iðmokëta vëliau negu gruodþio mënesio paskutinæ dienà.Pajamø mokestá nuo B klasës pajamø nuolatinis Lietuvos gyventojas turi sumokëti iki

metinës pajamø mokesèio deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. iki kiekvienø metøgeguþës 1 dienos. Pajamø mokestá nuo B klasës pajamø nenuolatinis Lietuvos gyventojasturi sumokëti ne vëliau kaip per 25 dienas nuo tokiø pajamø gavimo.

3.8. Mokesèio lengvatos

Apskaièiuojant apmokestinamàsias pajamas ið pajamø atimama:1. GPMÁ 17 straipsnyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos:� ávairios paðalpos, teisës aktuose nustatyto dydþio kompensacijos, taip pat kom-pensacijos, ne gyvybës ir gyvybës draudimo iðmokos, pensijø fondo gautos pen-sijø iðmokos dalis, virðijanti sumokëtas pensijø ámokas á ðá fondà, pensijos ir ren-tos;

� tam tikros palûkanos, pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labda-ros ir paramos ástatymo nustatyta tvarka, paveldëjimo bûdu gautos pajamos;

� ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos, atëmus leidþiamus atskai-tymus, kai gautas �pelnas� � ne didesnis nei 24 pagrindiniai NPD (ðiuo metu6960 Lt) per mokestiná laikotarpá (kilnojamiesiems arba nekilnojamiesiems teisið-kai áregistruotiems daiktams yra taikomas apribojimas: jie turi bûti gyventojonuosavybëje iki pardavimo trejus metus);

3 3


� pajamos uþ parduotus arba kitaip perleistus nuosavybën vertybinius popierius, kaijie ásigyti iki 1999 m. sausio 1 d., taip pat 366 dienas turëtus vertybinius popierius,kai jie sudaro ne daugiau kaip 10 proc. vieneto akcijø. Yra ir daugiau iðlygø;

� pajamos, gautos ið realizuotos paèiø uþaugintos þemës ûkio produkcijos, paèiøsurinktas miðko gërybes (grybus, uogas, rieðutus, vaistaþoles);

� neapmokestinamos sumosmaterialinei þalai atlyginti, teismø priteistos sumos ne-turtinei þalai atlyginti, taip pat iðlaidø, susijusiø su socialine, medicinine ir pro-fesine reabilitacija, teismo priteistas arba pagal sutartá gautas iðlaikymas;

� mokymo ástaigø studentø ir moksleiviø stipendijos ir paðalpos, kurioms mokëtinaudojamos Lietuvos Respublikos valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetølëðos, tam tikros premijos ir prizai bei kitos pajamos.

2. Gyventojui pateikus praðymà, mokestiniu laikotarpiu darbdavys ið gyventojui iðmo-kamø su darbo santykiais ar jø esmæ atitinkanèiais santykiais susijusiø pajamø pri-valo atimti NPD. Gyventojams gali bûti taikomas pagrindinis NPD, individualus NPDir papildomas NPD uþ auginamà vienà arba du vaikus. Mokestiniam laikotarpiuipasibaigus, gyventojas ið savo per mokestiná laikotarpá gautø pajamø gali atimti me-tiná NPD ir metiná papildomà NPD. Neapmokestinamøjø pajamø dydþiai pateikti 1lentelëje;

3. Gyventojo patirtos iðlaidos, kuriø bendra suma per mokestinius metus gali siekti 25proc. apskaièiuotos apmokestinamøjø pajamø sumos, t. y. gali bûti atimamos sumo-këtos gyvybës draudimo ámokos, pensijø ámokos, sumokëtos á Lietuvos Respubliko-je sudarytus pensijø fondus, kredito bûstui statyti arba jam ásigyti sumokëtos palû-kanos, taip pat sumos, sumokëtos uþ studijas;

4. Pagal GPMÁ 34 str. 3 dalies nuostatas nuo per mokestiná laikotarpá (kalendorinius me-tus) gautø pajamømokëtina pajamømokesèio dalimi (iki 2 proc.) nuolatiniai Lietu-vos gyventojai gali paremti pasirinktà ûkio subjektà, kuris pagal Lietuvos Respubli-kos labdaros ir paramos ástatymà turi teisæ gauti paramà. Praðymà nuolatinis Lietu-vos gyventojas gali pateikti pats tiesiogiai á nuolatinës gyvenamosios vietos apskri-ties valstybinæ mokesèiø inspekcijà, atsiøsti paðtu arba per savo darbdavá, jeigu pas-tarasis sutinka. Darbdavys ðá praðymà turi pateikti tam mokesèiø administratoriui,kuriam teikia pajamø mokesèio iðskaièiuoto ið A klasës pajamø, deklaracijà.

3.9. Teisës aktai, reglamentuojantys GPMÁ 34 str. 3 dalies ágyvendinimà

1. Lietuvos Respublikos finansø ministro 2002 m. rugsëjo 25 d., ásakymas Nr. 305 �Dëliki 2 proc. pajamø mokesèio sumos pervedimo Lietuvos vienetams, pagal LietuvosRespublikos labdaros ir paramos ástatymà turtintiems teisæ gauti paramà, tvarkos pa-tvirtinimo� (Þin., 2002, Nr. 95-4151).

2. VMI virðininko 2003 m. vasario 7 d. ásakymas Nr. V-45 �Dël nuolatinio Lietuvos gy-ventojo praðymo pervesti iki 2 proc. pajamø mokesèio sumos Lietuvos vienetams,pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos ástatymà turtintiems teisæ gauti pa-ramà, FR0512 formos ir jos uþpildymo bei pateikimo taisykliø patvirtinimo� (Þin.,2003, Nr. 16-688).

33





3.10. Ástatyme numatyti neapmokestinamieji pajamø dydþiai (NPD)

1 LENTELË

Gyventojams taiko- Tarifas Augina Augina Augina Auginamas pagrindinis NPD, (Lt) 1 vaikà: 2 vaikus: 3 vaikus: 4 vaikus:papildomas NPD, Vienas Vienas Vienas Vienasindividualus NPD (ne vienas) (ne vienas) (ne vienas) (ne vienas)

1. Pagrindinis NPD: 290 (290+14,5=304,5) (290+29=319)

2. Papildomas NPD: 29 29 58(14,5) (29)

3. Individualus NPD:

1) I grupës invalidams 430 430+29=459 430+58=488 441 494(430+14,5=444,5) (430+29=459) (430) (476)

2) II grupës invalidams 380 380+29=409 380+58=438 441 494(380+14,5=394,5) (380+29=409) (430) (476)

3) Asmenims, auginan- 430 � � 430 430+46=476tiems 3 vaikus, uþ ket- 46virtà ir kiekvienà pas-kesná vaikà

4) Asmenims, vie- 335 335 335+53=388 335+53+ 335+53+niems auginantiems 53 +53=441 +53+53=494vaikus (ávaikius):motinai (ámotei) artëvui (átëviui) uþantrà ir kiekvienàpaskesná vaikà (ávaiká)

5) Þemës ûkio veiklos 330 330+29=359 330+58=388 441 494subjektø darbuotojams, (330+14,5=344,5) (330+29=359) (430) (476)kai ðiø subjektø pajamosið realizuotos þemësûkio produkcijos permetus sudaro daugiaukaip 50proc. visø paja-mø, taip pat ûkininkø,ástatymø nustatytatvarka áregistravusiøûká, samdomiemsdarbuotojams

Jeigu gyventojas atitinka daugiau kaip vienà individualaus NPD taikymo kriterijø, tai-komas didþiausias individualus NPD.

3 3


3.11. GPM permokos gràþinimo ypatumai

Gyventojas, kuris ið Lietuvos vienetø, ið uþsienio vienetø per jø nuolatines buveinesarba ið nenuolatiniø Lietuvos gyventojø per jø nuolatines bazes gavo pajamø uþ pagalLietuvos Respublikos teisës aktus privalomos teisinës registracijos Lietuvoje kilnojamojodaikto arba Lietuvoje esanèio nekilnojamojo daikto pardavimà ar kitoká perleidimà nuo-savybën ir nuo tø pajamø GPMÁ 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo iðskaièiuotas GPM,turi teisæ kreiptis á mokesèiø administratoriø dël pajamø mokesèio nuo minëtø daiktøpardavimo pajamø perskaièiavimo, t. y. kad GPM bûtø apskaièiuojamas ið gautø pajamøatëmus GPMÁ 19 straipsnyje nustatytas iðlaidas1.Nuo 2003 m. gruodþio 12 d. pagal GPMÁ 22 straipsnio nuostatas2 A klasës pajamø rû-

ðiø, nuo kuriø GPM privalo iðskaièiuoti ir sumokëti á biudþetà iðmokas iðmokantis as-muo, sàraðas papildytas. Nustatyta, kad nuo 2003 m. gruodþio 12 d. tiek nuo individua-lios veiklos, tiek ne nuo individualios veiklos pajamø, iðmokamø gyventojams:� uþ parduotà arba kitaip perleistà nuosavybën nenukirstà miðkà;� uþ parduotà arba kitaip perleistà nuosavybën apvaliàjà medienà;� uþ parduotà arba kitaip perleistà nuosavybën netauriøjø metalø lauþà.

15 proc. GPM privaloma iðskaièiuoti nuo visos iðmokamos sumos ir sumokëti á biu-dþetà. Pagal GPMÁ 32 straipsná3, gyventojai, gavæ ne individualios veiklos turto (ðiuo at-veju � nenukirsto miðko, apvaliosios medienos, netauriøjø metalø lauþo) pardavimo arkitokio perleidimo nuosavybën pajamø, nuo kuriø buvo iðskaièiuotas GPM, turi teisækreiptis á mokesèiø administratoriø dël GPM perskaièiavimo, t. y. kad GPM bûtø apskai-èiuojamas ið gautø pajamø atimant GPMÁ 19 straipsnyje nustatytas iðlaidas.Apmokestinamosios pajamos apskaièiuojamos ir GPM nuo turto pardavimo pajamø

perskaièiuojamas atimant tokio turto ásigijimo iðlaidas, kurias gyventojas patyrë ásigyda-mas turtà. GPM nuo turto pardavimo pajamø gali bûti perskaièiuojamas tik tuo atveju,jeigu pateikiami visi reikalingi turto ásigijimo ir pardavimo kainà pagrindþiantys doku-mentai. Jeigu nenukirsto miðko, apvaliosios medienos, netauriøjø metalø lauþo pardavi-mo ar kitokio perleidimo nuosavybën pajamos iðmokamos gyventojui, kuris vykdo to-kios rûðies individualià veiklà, tai jis pajamø mokestá gali persiskaièiuoti savo metinëjepajamø mokesèio deklaracijoje atëmæs leidþiamus atskaitymus.

3.12. GPM gràþinimas pagal metinæ gyventojo pajamø deklaracijà

Pagal GPMÁ 21 straipsnio nuostatas, nuolatiniai Lietuvos gyventojai ið savo metiniøapmokestinamøjø pajamø gali atimti per mokestiná laikotarpá (mokestinis laikotarpis �kalendoriniai metai):

1 Praðymo perskaièiuoti pajamø mokestá pateikimo taisyklës, Praðymo perskaièiuoti pajamø mokestáFR0464 forma ir pridedamø dokumentø apraðo FR0465 forma, patvirtintos VMI virðininko 2003 m. sau-sio 24 d. ásakymu Nr. V-21 (Þin., 2003, Nr. 10-3817, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=203395).Formos: http://www.vmi.lt/Formos/pdf/FR0464.pdf ir ...FR0465.pdf.

2 2003 m. lapkrièio 25 d. ástatymas Nr. IX-1848, Þin., 2003, Nr. 116-5254, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=223219.

3 2003 m. lapkrièio 25 d. ástatymo Nr. IX-1848 redakcija.

33


http://www.vmi.lt/Formos/pdf/FR0464.pdf




� sumokëtas ribojamo dydþio sumas uþ studijas (kurias baigus ágyjamas aukðtasis iðsi-lavinimas ir (ar) suteikiama atitinkama kvalifikacija, taip pat doktorantûros bei menoaspirantûros studijas);

� sumokëtas gyvybës draudimo ámokas;� pensijø ámokas, sumokëtas á Lietuvos Respublikoje sudarytus pensijø fondus;� kredito bûstui statyti arba jam ásigyti sumokëtas palûkanas.

Tais atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metø studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyvento-jas nëra pajamø mokesèio mokëtojas arba neturi galimybiø pasinaudoti teise ið pajamøatimti sumokëtas sumas uþ studijas, ðias iðlaidas laikantis minëto punkto nuostatø gali iðsavo pajamø atimti tëvai (átëviai) arba globëjai, brolis, sesuo ir (arba) sutuoktinis (sugy-ventinis).Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, pateikæ metinæ pajamø mokesèio deklaracijà, gali per

mokestiná laikotarpá patirtø iðlaidø suma sumaþinti apmokestinamàsias pajamas ir susig-ràþinti per daug iðskaièiuoto pajamø mokesèio sumà. Pagal pateiktà metinæ pajamø mo-kesèio deklaracijà, per daug mokestiniu laikotarpiu iðskaièiuotas pajamø mokestis gràþi-namas ne vëliau kaip iki to mokestinio laikotarpio, kurá buvo pateikta Metinë pajamømokesèio deklaracija, liepos 31 dienos.Be to, nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie mokestiniu laikotarpiu neturëjo galimy-

bës savo susijusias su darbo arba jø esmæ atitinkanèiais santykiais pajamas sumaþinti tai-kytinu NPD ir PNPD arba sumaþino minëtas pajamas ne visu taikytinu metiniu NPD irmetiniu PNPD dydþiu, gali apskaièiuodami pajamø mokestá nuo visø gautø per mokes-tiná laikotarpá pajamø, prisitaikyti taikytinà metiná NPD ir metiná PNPD. Tokiu atvejuper daug iðskaièiuota (sumokëta) pajamø mokesèio suma apskaièiuojama ir gràþinama pa-teikus Metinæ pajamø mokesèio deklaracijà.Individualia veikla besiverèiantys verslininkai VMI interneto svetainëje1 ras specialø

leidiná, apraðantá daugumà galimø su mokesèiais susijusiø veiksmø. Ðiame leidinyje yraapraðoma, kokia veikla gali bûti laikoma individualia. Tai yra savarankiðka bet kokio po-bûdþio komercinë ar gamybinë veikla, áskaitant tà, kuria verèiamasi turint verslo liudiji-mà. Ði svarbi nuostata yra ástatymo 2 str. 7 dalyje. Atskirai yra apraðyta savarankiðka spor-to veikla ir atlikëjo veikla.Taip pat duotos iðsamios instrukcijos, kaip áregistruoti ir iðregistruoti individualià veiklà

(GPMÁ 34 str. 4 dalis, 35 str. 2 dalis). Apraðant individualioje veikloje naudojamo turtoapskaitos ir apmokestinimo taisykles nurodoma: individualios veiklos turto samprata, in-dividualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracija (FR0457 forma)ir jos pildymas, individualios veiklos turto pardavimo pajamø pripaþinimo taisyklës(GPMÁ 2 str. 29 dalis).Iðsamiai apraðytos individualios veiklos pajamos (GPMÁ 10 straipsnis), pajamø pripa-

þinimas (GPMÁ 8 straipsnis). Nurodyta, kaip taikyti GPM tarifus (GPMÁ 6 straipsnis). Aið-kiai ir suprantamai, su pavyzdþiais parodytas apmokestinamøjø pajamø apskaièiavimas(GPMÁ 16 straipsnis). Leidþiamø atskaitymø, susijusiø su individualios veiklos pajamøgavimu (GPMÁ 18 straipsnis), dalyje yra iðdëstomi atskiri galimi tokiø atskaitymø atvejai:

33 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=101421

3 3



nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamø gavimu susijæ leidþiamiatskaitymai, tokie kaip ilgalaikio turto ásigijimo iðlaidos, ilgalaikio materialaus turto eks-ploatavimo iðlaidø priskyrimas leidþiamiems atskaitymams, ilgalaikio materialiojo turtoremonto ir rekonstrukcijos iðlaidø priskyrimas leidþiamiems atskaitymams, kompiuteriøprogramø ásigijimo iðlaidos, kitos iðlaidos, kuriø priskyrimas leidþiamiems atskaitymamsribojamas, leidþiami atskaitymai, kai gyventojas verèiasi keliø rûðiø individualia veikla.Iðaiðkinta, kad iðlaidas pagrindþiantys dokumentai turi bûti saugomi 10 metø, taip pat

nurodyti jiems keliami reikalavimai. Yra atskiras skyrius dël buhalterinës apskaitos tvar-kymo reikalavimø. Ten apraðomas apskaitos dokumentø ásigijimas ir naudojimas, gyven-tojo individualios veiklos Pajamø apskaitos þurnalo pildymas, gyventojo individualiosveiklos Pajamø ir iðlaidø apskaitos þurnalo pildymas, bendrosios Pajamø apskaitos beiPajamø ir iðlaidø apskaitos þurnalø pildymo nuostatos.Apmokestinamøjø pajamø apskaièiavimas nurodytas metinës GPM deklaracijos patei-

kimo tvarkoje pagal GPMÁ 27 straipsná, nurodytos subtilybës, tokios kaip ûkininkø ir jøpartneriø deklaracijos teikimo ypatumai, individualios veiklos pajamø, gautø uþsieniovalstybëse, deklaravimo ypatumai. Taip pat apraðomi registravimosi PVM mokëtoju atve-jai, Valstybinio socialinio draudimo ámokø bei privalomojo sveikatos draudimo mokëji-mo taisyklës.

33


4. Pelno mokestis

4.1. Ásigaliojimas

Lietuvos Respublikos Seimas 2001 metø pabaigoje priëmë Pelno mokesèio ástatymà(toliau � Ástatymas). Ðis Ástatymas pakeitë nuo 1990 metø galiojusá Juridiniø asmenø pel-no mokesèio ástatymà. 2002 metai buvo pereinamasis laikotarpis Lietuvos mokesèiø siste-moje, nes naujasis Ástatymas turëjo bûti taikomas jau 2002 metais prasidëjusio mokestiniolaikotarpio apmokestinamajam pelnui apskaièiuoti.


Pelno mokestá moka apmokestinamieji vienetai:� Lietuvos vienetas � juridinis asmuo, áregistruotas Lietuvos Respublikos teisës aktønustatyta tvarka;

� uþsienio vienetas � uþsienio valstybës juridinis asmuo ar organizacija, kuriø buvei-në yra uþsienio valstybëje ir kurie ásteigti arba kitokiu bûdu organizuoti pagal uþsie-nio valstybës teisës aktus, taip pat bet kuris kitas uþsienyje ásteigtas, ákurtas ar kitaiporganizuotas apmokestinamasis vienetas.

4.3. Mokesèio bazë

Lietuvos vieneto mokesèio bazë yra visos Lietuvos Respublikoje ir uþsienio valstybëseuþdirbtos pajamos.Uþsienio vieneto mokesèio bazë yra uþsienio vieneto per nuolatines buveines Lietu-

vos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos. Ðios pajamos apmokestinamos tuopaèiu bûdu, kaip ir Lietuvos vieneto.

Svarbu! Uþsienio vieneto mokesèio bazë yra ne per nuolatines buveines Lietu-vos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos, gautos ið Lietuvos Respublikos ámoniø.Tai yra tie atvejai, kai Lietuvos ámonë patiria iðlaidas su uþsienio ámone ir tada turiið jos iðskaièiuoti, deklaruoti ir sumokëti á biudþetà pelno mokestá. Toks apmokes-tinimas vadinamas apmokestinimu prie pajamø ðaltinio.

Pelno mokestis prie pajamø ðaltinio mokamas nuo:

4 4


� palûkanø;� uþsienio ámonës pajamø ið paskirstytojo pelno, tokiø kaip dividendai;� autorinio atlyginimo, áskaitant atlyginimà uþ suteiktas gretutines teises;� uþsienio ámonës pajamø, gautø kaip atlyginimas uþ teisæ naudotis pramoninës nu-osavybës objektu;

� atlyginimo uþ franðizæ uþsienio ámonei;� atlyginimo uþsienio ámonei uþ suteiktà informacijà apie gamybinæ, prekybinæ armoks-linæ patirtá (�know-how�);

� uþsienio ámonës gautø pajamø uþ parduotà, kitokiu bûdu perleistà nuosavybën ar-ba iðnuomotà nekilnojamàjá pagal prigimtá daiktà, esantá Lietuvos Respublikos teri-torijoje;

� kompensacijø uþ autoriø arba gretutiniø teisiø paþeidimà pajamø.

Tokiu atveju Lietuvos vienetas yra ápareigotas uþ uþsienio vienetà iðskaièiuoti pajamømokestá ir ðiuos savo skaièiavimus privalo deklaruoti.Taip pat, apmokestinant uþsienio vienetus �lietuviðku� pelno mokesèiu, reikia nepa-

mirðti, kad Lietuva yra pasiraðiusi dvigubo apmokestinimo iðvengimo sutartis, kuriose nu-matyta, kokiais mokesèiais ir kokiais tarifais yra apmokestinami pasiraðiusiø ðaliø rezi-dentai.

Svarbu! Apmokestinus prie pajamø ðaltinio uþsienio ámones, gali bûti taikomikiti nei Lietuvos Respublikos pelno mokesèio ástatyme numatyti tarifai.

Plaèiau ðie klausimai yra apraðyti VMI tinklalapyje1, skyriuje �Tarptautinis apmokesti-nimas�.Pasiraðytos tarptautinës sutartys iðvardytos lentelëje:

Ðalis Skelbta �Valstybës þiniose�

1 Airija 1998 m. Nr. 51-14012 Armënija 2000 m. Nr. 108-34313 Azerbaidþano Respublika 2004 m. Nr. 126-45364 Baltarusijos Respublika 1996 m. Nr. 65-15365 Belgijos Karalystë 1999 m. Nr. 82-24196 Èekijos Respublika 1995 m. Nr. 75-17497 Danijos Karalystë 1994 m. Nr. 17-2748 Estijos Respublika 1994 m. Nr. 14-2369 Gruzija 2004 m. Nr. 30-96710 Islandijos Respublika 1999 m. Nr. 10-21511 Ispanijos Karalystë 2004 m. Nr. 15-46012 Italijos Respublika 1999 m. Nr. 53-170713 JAV 1999 m. Nr. 110-320914 Jungtinë Karalystë 2002 m. Nr. 13-48515 Jungtinë Karalystë (protokolas) 2002 m. Nr. 104-4619

1 http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=10017212

44



Lentelës tæsinys

Ðalis Skelbta �Valstybës þiniose�

16 Kanada 1997 m. Nr. 10-18117 Kazachstano Respublika 1997 m. Nr. 106-267718 Kinijos Liaudies Respublika 1996 m. Nr. 105-239919 Kroatijos Respublika 2000 m. Nr. 108-343220 Latvijos Respublika 1995 m. Nr. 13-29721 Lenkijos Respublika 1995 m. Nr. 84-190522 Moldovos Respublika 1998 m. Nr. 74-213723 Nyderlandø Karalystë 2000 m. Nr. 59-175724 Norvegijos Karalystë 1994 m. Nr. 17-27525 Portugalijos Respublika 2002 m. Nr. 111-490026 Prancûzijos Respublika 1997 m. Nr. 106-267527 Rumunija 2002 m. Nr. 57-229928 Singapûro Respublika 2004 m. Nr. 112-417129 Slovakijos Respublika 2002 m. Nr. 104-462030 Slovënijos Respublika 2000 m. Nr. 108-343331 Suomijos Respublika 1994 m. Nr. 18-29232 Ðvedijos Karalystë 1994 m. Nr. 17-27633 Ðveicarijos Federalinë Taryba 2002 m. Nr. 111-490134 Ðveicarijos Konfederacija 2002 m. Nr. 111-490135 Turkijos Respublika 1999 m. Nr. 82-242036 Ukraina 1997 m. Nr. 11-20737 Uzbekistano Respublika 2002 m. Nr. 109-480838 Vengrijos Respublika 2004 m. Nr. 151-547739 Vokietijos Federacinë Respublika 1997 m. Nr. 106-2674


15 proc. mokesèio tarifu apmokestinama:� Lietuvos vieneto ir nuolatiniø buveiniø apmokestinamasis pelnas;� pajamos ið paskirstytojo pelno.

Vienetai (iðskyrus pelno nesiekianèius), apskaièiuodami apmokestinamàjá pelnà, turiteisæ taikyti vienà ið ðiø taisykliø:1. Vienetø, kuriuose vidutinis sàraðuose esanèiø darbuotojø skaièius nevirðija 10 þmo-niø ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirðija 500 tûkst. Lt, apmokestinamasis pel-nas apmokestinamas taikant 13 proc. mokesèio tarifà;

2. Vienetø (individualiø (personaliniø) ámoniø, tikrøjø ûkiniø bendrijø ir komanditi-niø (pasitikëjimo) ûkiniø bendrijø), kuriuose vidutinis sàraðuose esanèiø darbuoto-jø skaièius nevirðija 10 þmoniø ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirðija 1 mln. Lt,apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tûkst. Lt sumà, apmokestinama taikant0 proc. mokesèio tarifà, o likusi apmokestinamojo pelno dalis � taikant 15 proc. mo-kesèio tarifà (apskaièiuojant 2004 m. prasidëjusio mokestinio laikotarpio ir vëlesniømokestiniø laikotarpiø apmokestinamàjá pelnà).

4 4


Ðios aukðèiau minëtos 1�2 taisyklës netaikomos:1. Vienetams (individualioms ámonëms), kuriø dalyvis ar jo ðeimos nariai yra ir kitøvienetø (individualiø ámoniø) dalyviai;

2. Vienetams (individualioms ámonëms), kuriø dalyvis ir (arba) jo ðeimos nariai pasku-tinæ mokestinio laikotarpio dienà valdo daugiau kaip 50 proc. akcijø (daliø, pajø)kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios ámonës) dalyvis ir(arba) jo ðeimos nariai paskutinæ mokestinio laikotarpio dienà valdo daugiau kaip50 proc. akcijø (daliø, pajø);

3. Vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinæ mokestinio laikotarpio dienà valdodaugiau kaip 50 proc. akcijø (daliø, pajø);

4. Vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinæ mokestinio laikotarpio dienàvaldo daugiau kaip 50 proc. akcijø (daliø, pajø).

Pelno nesiekianèiø vienetø, kuriø mokestinio laikotarpio pajamos ið ûkinës komerci-nës veiklos nevirðija 1 mln. Lt, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tûkst. Lt su-mà, apmokestinama taikant 0 proc. mokesèio tarifà, o likusi apmokestinamojo pelno da-lis � taikant 15 proc. mokesèio tarifà (apskaièiuojant 2005 m. prasidëjusio mokestinio lai-kotarpio ir vëlesniø mokestiniø laikotarpiø apmokestinamàjá pelnà)1.Yra atskira socialiniø ámoniø pelno mokesèio apmokestinimo tvarka. Ðis 0 proc. pelno

mokesèio tarifas taikomas nuo 2005 m.2

10 proc. mokesèio tarifu apmokestinamos uþsienio vieneto ne per nuolatinæ buveinæLietuvos Respublikoje gautos pajamos, kuriø ðaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

4.5. Mokestinis laikotarpis

Mokesèio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Atsiþvelgdamas á mokesèiomokëtojo praðymà ir á jo veiklos ypatybes, vietos mokesèio administratorius gali nustatytikitoká mokestiná laikotarpá su sàlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mënesiø.

4.6. Apmokestinamojo pelno apskaièiavimas

Apskaièiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamàjá pelnà, ið per mokestiná laikotarpágautø pajamø atimamos neapmokestinamosios pajamos ir atskaitomi leidþiami atskaity-mai, áskaitant ribojamø dydþiø leidþiamus atskaitymus. Leidþiami atskaitymai yra visosfaktiðkai patirtos áprastinës tokiai veiklai vieneto sànaudos, bûtinos vieneto pajamoms uþ-dirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.Paskutiniu metu buvo keli iðsamesni VMI paaiðkinimai, kaip teisingai apskaièiuoti ri-

bojamø dydþiø leidþiamus atskaitymus. Ðiuos paaiðkinimus galima rasti VMI interneto

1 Iðsamus paaiðkinimas yra paskelbtas VMI raðtu �Dël pelno nesiekianèiø vienetø�, 2004 m. gruo-dþio 15 d. Nr. (18.10-31-1)-R-12350 (VMI dokumentø paieðkos sistema http://comments.vmi.lt).

2 Iðsamiai apraðyta VMI paaiðkinime 2004 m. gruodþio 31 d. Nr. (18.10-31-1)-R-15, kuri rasite adresuhttp://comments.vmi.lt.

44

http://comments.vmi.lt



svetainëje1. Konkreèiø paaiðkinimø numerius ir paskelbimo datas nurodome ðalia tostraipsnio, kurá jie paaiðkina. Pavyzdþiui, 2004 m. gruodþio 24 d. Nr. (18.10-31-1)-R-12761paaiðkina draudimo iðmokø ir ámokø apmokestinimà pelno mokesèiu.Prie ribojamo dydþio leidþiamø atskaitymø priskiriamos:� ilgalaikio turto nusidëvëjimo arba amortizacijos sànaudos (nuo 5 iki 33 proc. per me-tus, priklausomai nuo turto grupës), mokesèio apskaièiavimo tikslais leidþiamas tie-sinis arba dvigubo balanso metodai;

� ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sànaudos. Nuo2004 m. remonto leidþiami atskaitymai apskaièiuojami kita nei iki tol buvusia tvarka.Apskaièiavimo taisyklës suvienodintos su Verslo apskaitos standartø reikalavimais(VAS). Atsisakyta 50 proc. nuo turto ásigijimo vertës, remontø vertës ribos skaièiavi-mo. Ðios taisyklës iðsamiai apraðytos paaiðkinime 2005m. sausio 14 d. Nr. (18.10-31-1)-R-502;

� komandiruoèiø sànaudos, 2004 m. birþelio 16 d. iðsamiai apraðytos paaiðkinimeNr. (18.9-25-1)-R-6258. Papildomai 2005 m. kovo 23 d. Nr. (18.9-31-1)-R-2742 paaiðkin-tos komandiruotës á uþsiená;

� reklamos ir reprezentacijos sànaudos, ið dalies apraðytos paaiðkinime 2004 m. spalio7 d. Nr. (18.9-25-1)-R-9922;

� beviltiðkos skolos;� pensinio bei gyvybës draudimo ámokos darbuotojø naudai ir kt.

Pajamos ir atskaitymai turi bûti grindþiami dokumentais, kurie privalo turëti visus bu-halterinæ apskaità reglamentuojanèiø teisës aktø nustatytus privalomuosius apskaitos do-kumentø rekvizitus ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybës ar jos ágaliotos institucijosnustatytus papildomus rekvizitus.Neleidþiami atskaitymai, kurie negali bûti atskaitomi ið pajamø:� á biudþetà mokamas pridëtinës vertës ir pelno mokesèiai;� palûkanos, mokamos uþ valstybës arba savivaldybës kapitalo naudojimà;� netesybos, á biudþetà ir valstybës fondus sumokëtos baudos, delspinigiai ir kitos sank-cijos;

� palûkanos ar kitokios iðmokos uþ susijusiø asmenø sutartiniø ásipareigojimø nevyk-dymà;

� ribojamø dydþiø atskaitymø dalis, virðijanti nustatytus dydþius;� nuostoliai tarp susijusiø asmenø;� dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas ir kt.

Lietuvos vieneto arba nuolatinës buveinës iðmokos uþsienio vienetams, kurie áregist-ruoti ar kitaip organizuoti tikslinëse teritorijose, laikomos neleidþiamais atskaitymais, jeitrûksta árodymø, kad ðios iðmokos yra susijusios su jas iðmokanèio ir gaunanèio vienetoáprasta veikla ir tarp iðmokos bei ekonomiðkai pagrástos ûkinës operacijos yra ryðys.Prie Lietuvos vieneto pajamø priskiriamos ir pozityviosios pajamos � visos kontro-

liuojamojo vieneto, áregistruoto ar kitaip organizuoto nepaminëtose Finansø ministerijos

1 http://comments.vmi.lt/

4 4



�baltajame sàraðe� valstybëse, pajamos ar jø dalis, áskaitomos á Lietuvos kontroliuojanèio-jo vieneto pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimø akcijø (daliø, pajø), balsø arteisiø á kontroliuojamojo vieneto pelnà skaièiui. Ðios nuostatos netaikomos tais atvejais,jeigu kontroliuojamojo uþsienio vieneto pajamas sudaro tik kontroliuojanèio vieneto ið-mokos, laikomos neleidþiamais atskaitymais, arba kontroliuojamojo uþsienio vieneto pa-jamos sudaro maþiau kaip 5 proc. kontroliuojanèio vieneto pajamø.

4.7. Pelno mokesèio lengvatos

Laikinosios pelno mokesèio lengvatos apraðytos Ástatymo 58 str. ir jo komentare1:� þemës ûkio veiklà vykdanèiø vienetø pajamø ið þemës ûkio veiklos dalis apmokesti-nama taikant 0 proc. pelno mokesèio tarifà,

� laisvosios ekonominës zonos ámonës turi pelno mokesèio lengvatø,� juridiniai asmenys kuriø pajamos uþ paèiø pagamintà produkcijà sudaro daugiaukaip 50 proc. visø gautø pajamø ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, galimaþinti apskaièiuotà pelno mokestá nustatyta tvarka.

Paaiðkinime 2005 m. kovo 23 d. Nr. (18.9-31-1)-R-2745 nurodoma, kad taikomas 0 proc.pelno mokesèio tarifas tik paaiðkinime apraðytai þemës ûkio veiklai.

4.8. Nuostoliø perkëlimas

Mokestinio laikotarpio nuostolius galima perkelti ne ilgiau kaip penkis vienas po kitoeinanèius mokestinius laikotarpius, iðskyrus atvejus, kai nuostoliai susidarë dël vertybi-niø popieriø ir (arba) iðvestiniø finansiniø priemoniø perleidimo. Tokius nuostolius ga-lima perkelti ne ilgiau kaip tris vienas po kito einanèius mokestinius laikotarpius, taèiaujie dengiami tik vertybiniø popieriø ir (arba) iðvestiniø finansiniø priemoniø perleidimoveiklos pajamomis.

4.9. Dividendø apmokestinimas

Pagal Ástatymà, dividendai neturi bûti apmokestinami daugiau negu vienà kartà. Visosnuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir paskirstytajam pelnui,nors paskirstytasis pelnas ir nëra teisiðkai áformintas kaip vieneto dividendai Akciniø ben-droviø ir kitø Lietuvos Respublikos ástatymø nustatyta tvarka. Pagal dalyvavimo iðimtiesprincipà vieneto gaunami dividendai pelno mokesèiu neapmokestinami, jei dividendaigaunami ið vieneto, kuriame dividendus gaunantis vienetas ne trumpiau kaip 12 mëne-siø be pertraukø, áskaitant dividendø paskirstymo momentà, valdo daugiau kaip 10 proc.balsus suteikianèiø akcijø (daliø, pajø).

1 http://comments.vmi.lt/

44



4.10. Vieneto reorganizavimas, perleidimas arba likvidavimas

Vienetø reorganizavimo, perleidimo arba likvidavimo apmokestinimo aspektai yra su-derinti su Direktyvos 90/434/EEC nuostatomis. Turto vertës padidëjimas, susidaræs Ástaty-me iðvardytø operacijø metu, nëra apmokestinamas akcininkø arba vienetø lygyje.Jei likviduojamas vienetas paskirsto turtà savo dalyviams, toks paskirstymas yra laikomas

to turto pardavimu uþ tikràjà to turto rinkos kainà, o skirtumas tarp to turto ásigijimo ir par-davimo kainos bus laikomas vieneto turto vertës padidëjimo pajamomis. Likviduojamo vie-neto patirti nuostoliai dël turto perleidimo laikomi likviduojamo vieneto nuostoliais.Jei Lietuvos arba pagal ES valstybës narës ástatymus ásteigtas vienetas gauna kito vie-

neto akcijø dël vienetø reorganizavimo ar nuosavybës perleidimo, tai akcijø kainø skir-tumas gali bûti apmokëtas pinigais, taèiau ne daugiau kaip 10 proc. ásigyjamojo vienetoakcijø nominaliosios vertës arba, jei nominaliosios vertës nëra, � apskaièiuotos akcijø tik-rosios rinkos kainos.

4.11. Administravimas

Mokesèio mokëtojai avansinio pelno mokesèio sumà gali apskaièiuoti pagal praëjusiomokestinio laikotarpio veiklos rezultatus arba pagal numatomus mokestinio laikotarpiorezultatus. Metinë pelno mokesèio deklaracija pateikiama ir pelno mokestis sumokamaspasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taèiau ne vëliau nei iki kito mokestinio laikotarpiodeðimto mënesio pirmos dienos.Lietuvos vienetas ið Pelno mokesèio ástatyme nustatyta tvarka apskaièiuoto pelno mo-

kesèio sumos gali atskaityti pelno mokesèio arba jam tapataus mokesèio sumà, sumokëtàuþsienio valstybëje nuo toje valstybëje gautø pajamø. Tuo atveju, kai uþsienio valstybëseLietuvos vienetas pagal ðá Ástatymà gavo apmokestinamøjø dividendø ar palûkanø, kuriesudaro ne daugiau kaip 25 proc. juos gaunanèio vieneto pajamø, atskaitoma mokesèionuo dividendø ar palûkanø suma neturi virðyti 1/5 bendros pelno mokesèio sumos.

4.12. Kovos su mokesèiø vengimu nuostatos

Pozityviosios pajamos, atsirandanèios dël Lietuvos vieneto kontroliavimo uþsienio kom-panijos, yra átraukiamos á kontroliuojanèio Lietuvos vieneto mokesèio bazæ. Pelno mokes-èio ástatymas numato specialias naujai ásigyto anksèiau turëto ilgalaikio turto, taip patnuomos, traktuojamos kaip pardavimas, apmokestinimo sàlygas. Ðiø nuostatø tikslas � ko-voti su vengimu mokëti mokesèius. Kontroliavimo sàvoka yra apraðyta Pelno mokesèioástatymo 2 straipsnyje ir komentare.

4.13. Sandoriø kainodara (Transfer pricing)

Lietuvos mokesèiø sistemoje panaudota ilgalaikë uþsienio jurisdikcijos patirtis: mo-kesèio administratoriui suteikta teisë koreguoti susijusiø vienetø sandoriuose nurodytas

4 4


kainas, jeigu jos neatitinka tikrosios rinkos kainos, arba perkainoti pajamas ar iðmokas.Mokesèiø administratorius, nustatydamas tikràjà rinkos kainà, gali taikyti sandorio vertëskoregavimo metodus. Ðiuos metodus bei jø taikymo tvarkà nustato Lietuvos RespublikosVyriausybë arba jos ágaliota institucija pagal OECD Sandoriø kainodaros rekomendacijastarptautinëms ámonëms ir mokesèiø administravimui. Ðios nuostatos Lietuvoje taikomosnuo 2004 metø.

4.14. Mokesèio komentarai

Pelno mokesèio ástatymo komentarà galima rasti Valstybinës mokesèiø inspekcijos prieFinansø ministerijos interneto svetainëje1.

4.15. Apskaitos taisykliø ir mokesèiø apskaièiavimo taisykliø derinimas

VMI 2004 m. gruodþio 3 d. paaiðkinime Nr. (18.10-31-1)-R-1865 nurodyti apskaitos irmokesèiø taisykliø perkant turtà skirtumai.

Svarbu! Nuo 2004 m. sausio 1 d. apskaitos taisykles reglamentuoja Verslo ap-skaitos standartai VAS. Ðiø taisykliø reikalavimai daþnai neatitinka mokesèiø reika-lavimø, todël verslininkai turëtø nuspræsti, kokiomis priemonëmis jie skaièiuos mo-kesèius. Priemoniø pasirinkimas priklauso nuo konkreèios ámonës verslo, apskai-tos programos, buhalterio kvalifikacijos. Mokesèiams apskaièiuoti ið apskaitos duo-menø daþniausiai naudojamos �Exel� lentelës.

Svarbu! Visos ûkinës komercinës operacijos turi bûti pagrástos dokumentais.

Ûkiniø operacijø dokumentams keliami labai ávairûs reikalavimai. Buhalterinës apskai-tos ástatymas sako, kad visos ûkinës operacijos turi bûti pagrástos dokumentais ir iðvardi-ja privalomus rekvizitus. VMI 2004 m. spalio 15 d. paaiðkinime Nr. (18.10-31-1)-R-10188nurodyti reikalavimai dokumentams, pagal kuriuos ámonës sànaudos pripaþástamos lei-dþiamais atskaitymais.

1 http://www.vmi.lt, paaiðkinimai yra http://comments.vmi.lt/

44

http://www.vmi.lt

http://comments.vmi.lt/


5. Pridëtinës vertës mokestis

5.1. Reglamentavimas Europos Sàjungoje

ES apmokestinimo PVM tvarka yra grieþtai reglamentuota, atsiþvelgiant á tai, kad ðismokestis, kaip vartojimo mokestis, turi esminës átakos kuriant vidaus rinkà be sienø.Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis apmokestinimo PVM tvarkà ES mastu, yra

1977 m. geguþës 17 d. ðeðtoji Tarybos direktyva 77/388/EEB1 dël valstybiø nariø ástatymø,susijusiø su apyvartos mokesèiais, suderinimo. Ðis dokumentas nustato bendrà pridëtinësvertës mokesèio sistemà ir vienodà apskaièiavimo pagrindà. Ði direktyva reglamentuojabeveik visus PVM taikymo aspektus.

2 lentelë. ES VALSTYBIØ PVM TARIFAI

Belgija BE 21 proc.Èekija CZ 22 proc.Danija DK 25 proc.Vokietija DE 16 proc.Estija EE 18 proc.Graikija EL 18 proc.Ispanija ES 16 proc.Prancûzija FR 19,6 proc.Airija IE 21 proc.Italija IT 20 proc.Kipras CY 15 proc.Latvija LV 18 proc.Lietuva LT 18 proc.

Liuksemburgas LU 15 proc.Vengrija HU 25 proc.Malta MT 15 proc.Nyderlandai NL 19 proc.Austrija AU 20 proc.Lenkija PL 20 proc.Portugalija PT 19 proc.Slovënija SI 20 proc.Slovakija SK 19 proc.Suomija FI 22 proc.Ðvedija SE 25 proc.Jungtinë Karalystë GB 17,5 proc.

Taèiau yra dar keletas direktyvø, reglamentuojanèiø specifinius dalykus:� importo PVM lengvatø taikymo atvejus ir tvarkà � 1978 m. gruodþio 19 d. Tarybosdirektyva 78/1035/EEB2 dël nekomercinio pobûdþio nedideliø prekiø siuntø ið tre-èiøjø ðaliø atleidimo nuo importo mokesèiø bei 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyva83/181/EEB3 dël Direktyvos 77/388/EEB 14 straipsnio 1 dalies taikymo atleidþiant ga-lutiná tam tikrø prekiø importà nuo pridëtinës vertës mokesèio;

� PVM gràþinimà uþsienio apmokestinamiesiems asmenims � 1979 m. gruodþio 6 d.aðtuntoji Tarybos direktyva 79/1072/EEB4 dël valstybiø nariø apyvartos mokesèiø ásta-

1 http://europa.eu.int/eur-lex/en/consleg/pdf/1977/en_1977L0388_do_001.pdf2 http://europa.eu.int/eur-lex/en/consleg/pdf/1978/en_1978L1035_do_001.pdf3 http://europa.eu.int/eur-lex/en/consleg/pdf/1983/en_1983L0181_do_001.pdf4 http://europa.eu.int/eur-lex/en/consleg/pdf/1979/en_1979L1072_do_001.pdf

5 5

http://europa.eu.int/eur-lex/en/consleg/pdf/1977/en_1977L0388_do_001.pdf





tymø suderinimo � pridëtinës vertës mokesèio gràþinimomokesèiomokëtojams, nuo-lat negyvenantiems ðalies teritorijoje, tvarka bei 1986 m. lapkrièio 17 d. tryliktoji Ta-rybos direktyva 86/560/EEB1 dël valstybiø nariø apyvartos mokesèiø ástatymø sude-rinimo � pridëtinës vertës mokesèio gràþinimo apmokestinamiems subjektams, ku-rie nëra ásisteigæ Bendrijos teritorijoje, tvarka.

Administracinis PVM administruojanèiø valstybiø nariø institucijø bendradarbiavimasnustatytas atskiru reglamentu, kuris yra tiesioginio taikymo teisës aktas.PVM taikomas visose 25 ES valstybëse narëse, taip pat ir daugumoje kitø uþsienio vals-

tybiø.Kitose ES ðalyse, kaip ir Lietuvoje, naudojami keli PVM tarifai. 2 lentelëje parodyti tik

pagrindinai (standartiniai) PVM tarifai.

5.2. Bendrieji PVM apmokestinimo principai

Svarbu þinoti, kaip reikia skaièiuoti PVM. PVM skaièiavimo, deklaravimo ir mokëji-mo á biudþetà klaidos yra labai skausmingos ir ámonæ gali atvesti prie bankroto.Toliau pateiksime kelias taisykles, kas tai yra PVM ir kaip já skaièiuoti bendraisiais at-

vejais.� PVM yra bendrasis mokestis. Bendrasis dël to, kad PVM taikomas ið esmës visø rû-ðiø komercinei veiklai, susijusiai su prekiø tiekimu arba paslaugø teikimu.

� PVM yra vartojimo mokestis. Vartojimo dël to, kad PVM faktiðkai sumoka galutinisvartotojas (pirkëjas), kuris yra PVMmokëtojas. PVM áskaièiuojama á prekiø (paslau-gø) kainà.

� PVM yra netiesioginis mokestis. Taip yra todël, kad PVM surenkamas á biudþetà netiesiogiai ið galutiniø vartotojø, o per tarpininkus � ámones, parduodanèias prekesar paslaugas.

� Pardavëjo pajamos yra prekës kaina, o PVM, surinktà ið pirkëjo, pardavëjas sumokaá biudþetà.

� Pirkëjas, bûdamas PVMmokëtojas, pirkimo PVM gali átraukti á atskaità.

PVM skaièiuojamas kaip procentinë (18 proc.) dalis nuo prekiø ar paslaugø kainos,taèiau...� ámonë sumoka PVM ne nuo visos prekiø ar paslaugø kainos, o tik nuo konkreèiaiámonës sukurtos pridëtinës vertës; tai ágyvendinama naudojant PVM atskaità;

PVM atskaita � teisë susigràþinti sumokëtà PVM uþ prekes ar paslaugas, ku-rios naudojamos ámonës ekonominëje veikloje PVM apmokestinamoms pajamomsuþdirbti. PVM neapmokestinamoms prekëms ir paslaugoms PVM atskaita nëra ga-lima.

1 http://europa.eu.int/eur-lex/lex/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31986L0560: LT:HTML

55

http://europa.eu.int/eur-lex/lex/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31986L0560:LT:HTML


� atskaityti galima tik tà PVM, kuris apskaièiuotas (gali bûti dar nesumokëtas)uþ prekes ar paslaugas, naudojamas ámonës PVM apmokestinamoje veikloje. Atskaitytigalima tik PVM sàskaitose faktûrose iðskirtà PVM;� PVM nuo ásigytø prekiø ar paslaugø yra pirkimo PVM, o PVM nuo patiektø prekiøar suteiktø paslaugø kainos � pardavimo PVM.

Toliau parodoma pagrindinë PVM skaièiavimo PVM mokëtojo ámonëje formulë, tai-koma per mokestiná laikotarpá, daþniausiai lygø vienam mënesiui:Pardavimo PVM � pirkimo PVM = mokëtinas á biudþetà (gràþintinas ið biudþeto) PVMPavyzdþiui:Ámonë A ásigijo prekæ uþ 100 Lt, o pardavë uþ 150 Lt (prekei taikomas standartinis

PVM tarifas)� PIRKIMO PVM 100 x 18 proc. = 18 Lt� PARDAVIMO PVM 150 x 18 proc. = 27 Lt� MOKËTINAS PVM 27 Lt � 18 Lt = 9 Lt

Jei ámonës pajamos apmokestinamos 0 proc. PVM tarifu, gràþinamas visas pirkimoPVM.Buhalterinëje apskaitoje PVM apskaitomas atskirai.Apskaièiavus pardavimo PVM, apskaitoje fiksuojama gautina suma ið pirkëjo (arba gauti

pinigai) ir skola Valstybës biudþetui:� Debetas � gautina suma (pinigai) x Lt;� Kreditas � mokëtinas PVM x Lt.

Svarbu! Norint teisingai apskaièiuoti PVM, reikia gerai iðmanyti PVM objektà(pardavimo PVM), PVM sàskaitø faktûrø iðraðymo taisykles, PVM atskaitos galimy-bes ir PVM tikslinimo atvejus. Taip pat reikia laiku ir teisingai deklaruoti PVM beinepamirðti mokëtinà PVM laiku pervesti á VMI sàskaità.Steigiant ámonæ, reikia laiku ásiregistruoti PVM mokëtoju.

5.3. PVM reglamentavimas Lietuvoje

PVM mokesèio apskaièiavimo, deklaravimo ir sumokëjimo tvarkà reglamentuoja Pri-dëtinës vertës mokesèio ástatymas.PVM Lietuvoje pradëtas taikyti nuo 1994 m. geguþës 1 d., ásigaliojus Lietuvos Respub-

likos pridëtinës vertës mokesèio ástatymui Nr. I-345. Ðis ástatymas galiojo iki 2002 m. bir-þelio 30 dienos.Nuo 2002 m. liepos 1 d. ásigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridëtinës ver-

tës mokesèio ástatymas Nr. IX-7511, kuris ágyvendino visas pagrindines ES teisës aktø, regla-mentuojanèiø apmokestinimà PVM, nuostatas, taèiau á ástatymà nebuvo perkelti reikalavi-mai, kuriø taikymas ámanomas tik Lietuvai esant ES nare ir bendrosios rinkos dalimi.

1 http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=163423

5 5



2004 m. sausio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridëtinës vertës mokesèioástatymo pakeitimo ir papildymo ástatymas Nr. IX-19601, kuris ásigaliojo nuo 2004 m. ge-guþës 1 d. Ðis ástatymas galutinai perkëlë ES teisës aktø, reglamentuojanèiø apmokestini-mo PVM tvarkà, nuostatas.VMI iðleido kelis bukletus ir leidinius, paaiðkinanèius pagrindinius PVM apmokesti-

nimo pasikeitimus Lietuvai ástojus á ES. Juos galima rasti tokiais adresais:� http://www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/PVMI_palyg_lentele.htm � informaci-në palyginamoji lentelë apie PVM apmokestinimo pasikeitimus po ástojimo á ES;

� http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/ESprekyba.doc � apraðo daþniausiai pasitaikanèiusprekiø ir paslaugø apmokestinimo atvejus;

� http://www.vmi.lt/Integracija_ES/PVM_schemos.doc � apraðo sudëtingesnes PVM ap-mokestinimo schemas;

� http://www.vmi.lt/Integracija_ES/Prasymo_forma1.htm � PVMkodo patikrinimo pra-ðymo formos pavyzdys;

� http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=1008171 � bûsimø verslo partneriø patikimumo patik-rinimo rekomendacijos;

� http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=101340 � PVMmokëtojø registravimas;� http://nauja.vmi.lt/lt/?itemId=101300 � fiziniams asmenims dël PVM;� http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/nauju_auto_apmok_lankstin.htm � naujø automo-biliø apmokestinimas PVM;

� http://www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/naudot_autom_PVM_brosiura.htm �naudotø automobiliø apmokestinimas PVM;

� http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/Atmintines/vezejams_PVM.htm� atmintinë veþëjams;� http://www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/lentele.doc � apmokestinimo lentelë ve-þëjams;

� http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/Atmintines/UKININKU_brosiura.doc � atmintinëûkininkams;

� http://www.vmi.lt/Atmintines/Atmintines/Muit_prek.htm � PVM skaièiavimas mui-tinëse;

� http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/Atmintines/liet_asm_registr_pvm.htm � LietuvosRespublikos asmenø registravimas pridëtinës vertës mokesèio mokëtojais dël prekiøásigijimo ið kitos ES valstybës narës.


Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo � Lietuvos Respublikos juridinis arbafizinis asmuo, vykdantis bet kokio pobûdþio ekonominæ veiklà.Uþsienio apmokestinamasis asmuo � bet kokio pobûdþio ekonominæ veiklà vykdantis:1. uþsienio valstybës juridinis asmuo ar organizacija, kuriø buveinë yra uþsienio vals-tybëje ir kurie ásteigti arba kitokiu bûdu organizuoti pagal uþsienio valstybës teisësaktus;


55

http://www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/PVMI_palyg_lentele.htm

http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/ESprekyba.doc

http://www.vmi.lt/Integracija_ES/PVM_schemos.doc

http://www.vmi.lt/Integracija_ES/Prasymo_forma1.htm




http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/nauju_auto_apmok_lankstin.htm

http://www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/naudot_autom_PVM_brosiura.htm

http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/Atmintines/vezejams_PVM.htm

http://www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/lentele.doc

http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/Atmintines/UKININKU_brosiura.doc

http://www.vmi.lt/Atmintines/Atmintines/Muit_prek.htm

http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/Atmintines/liet_asm_registr_pvm.htm



2. bet kuris kitas uþsienyje ásteigtas, ákurtas ar kitaip organizuotas vienetas;3. fizinis asmuo, kurio nuolatinë gyvenamoji vieta nëra Lietuvos Respublika.

Taèiau Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys gali nesiregistruoti PVM mo-këtojais bei uþ tiekiamas prekes (iðskyrus á kitas valstybes nares tiekiamas naujas trans-porto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas neskaièiuoti PVM ir nemokëti jo á biudþe-tà, jeigu bendra atlygio uþ vykdant ekonominæ veiklà patiektas prekes ir (arba) suteiktaspaslaugas suma per metus (paskutinius 12 mënesiø) nevirðijo 100 tûkst. Lt.Registruotis PVM mokëtoju neprivaloma, jeigu visø ásigytø ið kitø valstybiø nariø pre-

kiø (iðskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertë (ne-áskaitant PVM) praëjusiais kalendoriniais metais nevirðijo 35 tûkst. Lt ir einamaisiais ka-lendoriniais metais nenumatoma ðià ribà virðyti.Taip pat yra numatyta savanoriðko registravimosi PVM mokëtojais galimybë tais atve-

jais, kai minëtos registravimosi ribos nevirðijamos.

5.5. Mokesèio objektas

PVM objektas nustatomas pagal kelis poþymius. Visi jie apraðyti toliau.1. PVM objektas yra prekiø tiekimas ir paslaugø teikimas, tenkinantis visas ðias sàlygas:1. prekës tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos uþ atlygá;2. prekiø tiekimas ir (arba) paslaugø teikimas pagal ðio Ástatymo nuostatas vykstaðalies teritorijoje;

3. prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas sa-vo ekonominæ veiklà, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi san-doriai nëra susijæ su jo vykdoma ekonomine veikla, tada nelaikoma, kad fizinisasmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, veikdamas kaip apmokestinamasisasmuo. Ðiame punkte nurodyta sàlyga netaikoma, jeigu ðalies teritorijoje uþ atly-gá tiekiama nauja transporto priemonë, kurià tiekëjas, pirkëjas arba bet kurio uþ-sakymu treèioji ðalis iðgabena ið ðalies teritorijos á ES teritorijà.

2. PVM objektas taip pat yra prekiø ásigijimas uþ atlygá ðalies teritorijoje ið kitos valsty-bës narës, kai:1. prekes ið apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominæ veiklà, t. y.veikia kaip toks ir kuriam netaikomos teisës aktø nuostatos, numatytos Direk-tyvos 77/388/EEB 24 straipsnyje, ásigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorásudaro, vykdydamas savo ekonominæ veiklà, t. y. veikdamas kaip toks, arba ju-ridinis asmuo, kuris nëra apmokestinamasis asmuo, jeigu ðis prekiø tiekimas ne-laikomas ávykusiu ðalies teritorijoje pagal PVM ástatymo 12 straipsnio 2 ar 3 da-lies nuostatas;

2. naujas transporto priemones ásigyja bet kuris asmuo;3. akcizais apmokestinamas prekes, uþ kurias prievolë apskaièiuoti akcizus pagal Lie-tuvos Respublikos akcizø ástatymà atsiranda Lietuvos Respublikoje, ásigyja betkuris asmuo, iðskyrus fiziná asmená, kuris nëra apmokestinamasis asmuo.

5 5


Importo PVM objektas yra prekiø importas, kai prekës pagal PVM ástatymo nuostataslaikomos importuotomis ðalies teritorijoje.Be anksèiau apraðyto, 1 dalyje nurodyto prekiø tiekimo (paslaugø) teikimo, 2 dalyje

nurodyto prekiø ásigijimo ir 3 dalyje nurodyto prekiø importo, PVM objektas yra ir PVMástatymo 53 straipsnyje nurodytø aplinkybiø susidarymas.Atlygis. Prekës tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos uþ atlygá � t. y. turi bûti ryðys

tarp prekës ar paslaugos ir atlygio. Lëðos, kurios nëra atlygis, nëra PVM objektas. Kartuatlygio forma neturi reikðmës: gali bûti numatytas vëlesnis apmokëjimas uþ prekæ ar pa-slaugà arba mainai. Yra specialûs PVM objekto atvejai, tokie kaip prekiø tiekimas ir pa-slaugos teikimas uþ menamà atlygá:1. �Privataus suvartojimo� atveju apmokestinamasis asmuo yra galutinis vartotojas irtikrasis PVMmokëtojas. Atsiranda pareiga apskaièiuoti ir sumokëti pardavimo PVM(nuo patirtø iðlaidø, paslaugø ar prekiø savikainos), neturint teisës á atskaità. Tokioapmokestinimo tikslas � uþtikrinti, kad PVM atskaita visais atvejais uþdirbtø parda-vimo PVM. �Privataus suvartojimo� atveju apmokestinamasis asmuo yra galutinis var-totojas ir tikrasis PVMmokëtojas, todël atsiranda pareiga apskaièiuoti ir sumokëtipardavimo PVM nuo patirtø iðlaidø, paslaugø ar prekiø savikainos.

2. Prekës ir paslaugos perduodamos, suteikiamos ar sunaudojamos neatlygintinai. Ðitaisyklë netaikoma, jei prekës sunaudojamos reklamai, paramai � labdarai, tyrimams.Ðie atvejai yra sureguliuoti atskiru Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. bir-

þelio 12 d. nutarimu Nr. 8611, taip pat iðsamus paaiðkinimas yra 2003 m. sausio 7 d.raðte Nr. (08-1-02)-R-137, kurá galite rasti adresu http://comments.vmi.lt/.

3. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo atveju apmokestinimo tikslas yra suvie-nodinti ásigyto ir pasigaminto ilgalaikio turto PVM apmokestinimà. Jei buvo daromaPVM atskaita, apskaièiuojamas pardavimo PVM nuo ilgalaikio materialiojo turto pa-sigaminimo savikainos, kartu atskaitant tokià pat PVM sumà, jeigu tas daiktas busnaudojamas PVM apmokestinamoje veikloje ir ámonë yra PVMmokëtoja2. Kai ku-riais atvejais gali bûti, kad prievolë mokëti PVM á biudþetà bus lygi 0 Lt.

4. Teisës objekto perdavimas, kaip turtinis ánaðas.5. Teisës objekto perdavimas reorganizavimo bûdu.6. Ið esmës pagerinto pastato (statinio), naudoto kitais pagrindais negu nuosavybës tei-se, gràþinimas jo savininkui nepasibaigus PVM nudëvëjimo terminui.

7. PVM apmokestinimas pirkimo atvejais VMI liepimu.

Prekiø tiekimas ir (arba) paslaugø teikimas pagal ðio Ástatymo nuostatas vyksta ðaliesteritorijoje � galioja teritorialumo principas.

Svarbu! Lietuvos teritorija PVM ástatyme turi visiðkai kità prasmæ nei áprasta.Reikia turëti omenyje, kad yra bendros taisyklës ir labai daug iðimèiø, kurios apra-ðytos PVM ástatymo 12 str., 13 str. ir 13-1 str. PVM mokëtojai daugiausia stambiøklaidø daro bûtent dël ðiø taisykliø neþinojimo arba neteisingo interpretavimo.

1 http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1685472 Platesnæ informacijà ðiuo klausimu galima rasti adresu http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/Pasigamin-

to_turto_PVM.htm.

55

http://comments.vmi.lt/


http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/Pasigamin-to_turto_PVM.htm.

http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/Pasigamin-to_turto_PVM.htm.


Toliau pateiksime taisykles, kurios padës suprasti �Lietuvos teritorijos� apibrëþimà PVMskaièiavimui.4. Tiekimai, ávykæ ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, nëra PVM objektas.5. Daugeliu atvejø galima pasinaudoti atskaita ir �ne objektui�, kai toks sandoris yraapmokestinamas PVM, esant PVM objektui.

6. Prekëms teritorija laikoma ta, kurioje prasidëjo ðiø prekiø gabenimas � ðis principasvadinamas kilmës principu.

7. Jei prekë iðgabenta ið Lietuvos ir jei pirkëjas turi PVM kodà kitoje ES valstybëje, tadateritorija laikoma ta, á kur iðgabenta prekë (paskirties principas).

Pagrindinis apmokestinimo principas paslaugoms yra kilmës principas, t. y. teritorijayra ta, kur ásikûræs paslaugos teikëjas (yra jo buveinë). Jei paslaugà suteikë Lietuvos Res-publikos rezidentas (ámonë ar gyventojas), tada laikoma, kad tai ávyko Lietuvos Respub-likos teritorijoje, o PVM moka Lietuvos Respublikos pardavëjas, iðskyrus13 str. 6 dalyjenumatytus atvejus.Svarbu nustatyti, kokia tai paslauga. Tada nustatoma, kas turi mokëti PVM: pirkëjas ar

pardavëjas; po to nustatoma, koks turi bûti taikomas PVM tarifas, ir ar galima daryti PVMatskaità.PVM atskaitai yra daug iðimèiø, kurios apraðytos 13 str. ir 13-1 str.

5.6. Iðimtys

Nekilnojamam turtui (NT) � laikoma, kad paslaugos suteiktos ten, kur NT yra ar bus.Ði iðimtis taikoma statybos, projektavimo ir tyrinëjimo darbams, nuomai, atstovavimui

parduodant ir (arba) ásigyjant NT, NT vertinimui, architektø, inþinerinëms paslaugoms,NT prieþiûrai ir kitoms paslaugoms.Jei NT yra Lietuvoje, tada ta paslauga yra PVM objektas, netgi jei paslaugos teikëjas

yra uþsienio asmuo. Jei uþsienio paslaugø teikëjas neregistruotas PVM mokëtoju Lietuvo-je, tai uþ tokias su NT susijusias paslaugas moka Lietuvos pirkëjas � PVM mokëtojas.Kultûros, meno, sporto, ðvietimo, mokslo, mokymo, pramogø ir panaðios, áskaitant

renginiø organizatoriø ir pagalbines, paslaugos laikomos suteiktomis ten, kur jos fizið-kai ir faktiðkai atliktos. Jei uþsienio paslaugø teikëjas neregistruotas PVM mokëtoju Lie-tuvoje, tai PVM moka pirkëjas � PVM mokëtojas. Ði taisyklë taikoma tada, kai ES as-muo yra PVM mokëtojas ar turi bûti PVM mokëtojas, o treèiøjø asmenø paslaugos tei-kimo atveju PVM mokëtojo statusas nesvarbus ir PVM skaièiuojamas visada (taisyklë tai-koma visiems).Kilnojamøjø daiktø vertinimo, aptarnavimo (remonto, prieþiûros, derinimo, apdirbi-

mo, siuvimo perdirbimo ir kt.) paslaugos laikomos suteiktomis Lietuvos Respublikoje, jei:1. Faktiðkai atliktos Lietuvos Respublikoje (iðskyrus atvejus, kai pirkëjas yra ES PVMmokëtojas ir prekës iðgabentos ið Lietuvos).

2. Faktiðkai atliktos ES (iðskyrus, kai pirkëjas yra Lietuvos Respublikos PVMmokëtojasir prekës iðgabentos ið tos ES ðalies).

5 5


Transporto nuomos (lizingo) paslaugoms taikomas kilmës principas, iðskyrus sando-rius su treèiàja ðalimi pardavëja, kai daiktas daugiausia naudojamas Lietuvos Respubli-koje. PVM apmoka pirkëjas Lietuvoje.Teritorialumas nustatomas pagal tai, kur ásikûræs paslaugø (P) pirkëjas (klientas). PVM

taisyklës taikomos pagal pirkëjo buveinæ, kai teritorija nustatoma komerciniuose santy-kiuose su treèiosiomis ðalimis � su visais asmenimis (A), o ES � su apmokestinamaisiaisasmenimis (AA) (13 str. 6 dalis).Ðios nuostatos taikomos:1. Autoriø ir gretutiniø teisiø, teisiø naudotis iðradimø patentu, pramoniniu dizainu,puslaidininkiø gaminio topografija, prekiø þenklu, firmos vardu, slapta formule armetodu perdavimui ar teisës naudotis jais suteikimui, teisiø perdavimui pagal fran-èizës ar panaðaus tipo sutartá;

2. Konsultacinëms, teisinëms, audito, apskaitos, inþinerinëms techninio tikrinimo ir ana-lizës, rinkos tyrimo, vieðosios nuomonës tyrimo bei panaðioms P;

3. Nestandartizuotos programinës árangos kûrimui, pardavimui ir kitokiam perdavi-mui, duomenø apdorojimui, informacijos perdavimui (kai P nelaikomos elektroni-niu bûdu perduotos);

4. Draudimo P, taip pat finansinëms paslaugoms (iðskyrus seifø nuomà), kai jas teikiadraudimo ámonës, bankai, kitos kredito ástaigos, pensijø fondai, kolektyvinio inves-tavimo subjektai arba vertybiniø popieriø vieðosios apyvartos tarpininkai;

5. Aprûpinimo personalu paslaugoms (iðskyrus personalo apmokymà ir rengimà);6. Reklamos paslaugoms;7. Telekomunikacijø paslaugoms;8. Elektroniniu bûdu teikiamoms paslaugoms (tokioms kaip interneto svetainiø kûri-mas ir prieþiûra, kompiuteriniø programø tiekimas, jø atnaujinimas ir prieþiûra, pri-eigos prie duomenø baziø teisës suteikimas, muzikos kûriniø, filmø, þaidimø tieki-mas, nuotolinis mokymas ir kt. Jeigu tiekëjas ir pirkëjas bendrauja elektroniniu bû-du, taèiau pati prekë patiekiama arba paslauga suteikiama ne elektroniniu bûdu, toksbendravimas nelaikomas elektroniniu bûdu suteiktomis paslaugomis);

9. Radijo ir televizijos transliavimo paslaugoms;10. Transporto nuomos paslaugos, kai jas teikia Lietuvoje ásikûræs asmuo arba uþsienio

asmuo per ðalies teritorijoje ásikûrusá padaliná, o iðnuomotas transportas faktiðkai nau-dojamas daugiausia uþ Europos Bendrijø teritorijos ribø;

11. Kilnojamøjø daiktø (iðskyrus bet kokios rûðies transportà) nuomos paslaugoms;12. Ásipareigojimui susilaikyti nuo bet kurios ið ðioje dalyje nurodytø veiklø vykdymo

arba pasinaudojimo bet kuria ið ðioje dalyje nurodytø teisiø;13. Teisës prieiti prie gamtiniø dujø ir elektros energijos tiekimo sistemø, transportuoti

gamtines dujas ir (arba) elektros energijà gamtiniø dujø ir elektros energijos tiekimosistemomis suteikimui bei kitoms tiesiogiai su tuo susijusioms paslaugoms;

14. Atstovavimo (agento) paslaugoms, kai atstovaujama teikiant arba ásigyjant bet kuriàið ðioje dalyje nurodytø paslaugø.

Veþimo paslaugos apraðytos 13�1 str. Veþimo paslaugø apmokestinimo lentelë prideda-ma po ðio ástatymo apraðymo. Pagrindiniai apmokestinimo principai yra ðie:

55


� keleiviø veþimo paslaugos: paslauga laikoma suteikta ten, kur faktiðkai vyksta;� prekiø veþimo tarp valstybiø nariø paslaugos suteikimo vieta nustatoma ne pagalbendràjà taisyklæ (pagal marðruto eigà), o pagal specialià taip:

� nustatoma, kur prasideda marðrutas;� jeigu paslaugos pirkëjas yra kitoje valstybëje narëje nei ta, kur prasideda marðrutas,ir ten ásiregistravæs PVMmokëtoju, tada pardavimo ir pirkimo PVM skaièiuoja ðispaslaugos pirkëjas toje valstybëje narëje, kur jis turi bûtent ðá PVM kodà (PVM kodàgalima turëti keliose valstybëse narëse);

� kai paslaugos uþsakovas nëra PVMmokëtojas, svarbiausia � marðruto pradþia. Galitekti registruotis PVMmokëtoju kitose ES valstybëse narëse, jeigu bus teikiamos to-kio pobûdþio paslaugos.

Atvirkðtinis PVM apmokestinimas yra toks, kai pardavimo PVM turi skaièiuoti pirkë-jas, o ne pardavëjas. Pirkëjas, jei yra PVM mokëtojas, daþniausiai tà patá PVM gali atskai-tyti ir á biudþetà nieko papildomo nemokëti. Tokia procedûra reikalinga norint suvieno-dinti skirtingus PVM tarifus, kai prekiaujama su ES, gaunamos paslaugos ið ES arba ki-tais PVM atskaitos kontrolës atvejais, pagal PVM ástatymo 95-96 str.1


1. Standartinis 18 proc. PVM tarifas.2. Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas:1. Keleiviø veþimo Susisiekimo ministerijos ar jos ágaliotos institucijos arba savival-dybiø nustatytais reguliaraus susisiekimomarðrutais, keleiviø veþimo keleiviniaistraukiniais paslaugoms, taip pat ðiame punkte nurodytø keleiviø bagaþo veþimopaslaugoms;

2. Knygoms (áskaitant bukletus, lapelius ir panaðius spaudinius, vaikiðkas knygelessu paveikslëliais, pieðimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraðtines na-tas, þemëlapius, hidrografijos arba panaðias schemas, taèiau iðskyrus gaublius, ka-lendorius, uþraðø knygeles ir kitus panaðaus pobûdþio spaudinius), laikraðèiams,þurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, iðskyrus erotinio ir smurtinio po-bûdþio leidinius, kuriuos tokiais pripaþino teisës aktø ágaliota institucija, bei spaus-dintà produkcijà, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinioploto;

3. Vaistams (áskaitant veterinarinius), kontraceptinëms priemonëms, sanitarinës (hi-gienos) apsaugos gaminiams moterims, specialios paskirties kûdikiø maisto pro-duktams, specialios medicininës paskirties maisto produktams bei medicininëspaskirties kûno ir dantø prieþiûros priemonëms, taip pat medicinos árangai, pa-galbos priemonëms ir kitiems medicinos prietaisams, skirtiems tiesiogiai asmens

1 Iðsamesnë informacija yra adresu: http://www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/Prievole_pirkejui_bro-siura.htm

5 5

http://www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/Prievole_pirkejui_brosiura.htm

http://www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/Prievole_pirkejui_brosiura.htm


sveikatos sutrikimams palengvinti ir (arba) gydyti. Ðiame punkte nurodytø pre-kiø, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, grupes tvirtina Lietuvos Respub-likos Vyriausybë;

4. Turizmo veiklà reglamentuojanèiø teisës aktø nustatyta tvarka teikiamoms vieð-buèio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;

5. Ekologiðkai ðvariemsmaisto produktams (reikalavimus ekologiðkai ðvariemsmaistoproduktams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybë) (nuo 2006 m. sausio 1 d.);

6. Ðvieþiai atðaldytai mësai ir valgomiems subproduktams (iðskyrus naminiø paukð-èiø mësà ir jø valgomus subproduktus), jei jie atitinka Lietuvos standartizacijosdepartamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus stan-dartus;

7. Ðvieþiai atðaldytai, uþðaldytai, giliai uþðaldytai naminiø paukðèiø mësai ir jø val-gomiems subproduktams, jei jie atitinka Lietuvos standartizacijos departamentoprie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus standartus;

8. Þemës ûkio bendroviø ir kooperatiniø bendroviø (kooperatyvø) � þemës ûkiosubjektø paslaugos þemës ûkiui, teikiamoms savo nariams (pagal ðio Ástatymo 1priede patvirtintà þemës ûkio paslaugø sàraðà);

9. Gyvoms, ðvieþioms ir atðaldytoms þuvims, jeigu jos atitinka Lietuvos standartiza-cijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintusstandartus.

3. Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas gyvenamøjø namø statybos, renovacijos,apðiltinimo paslaugoms, uþ kurias apmokama valstybës ir savivaldybiø biudþetø, vals-tybës teikiamø lengvatiniø kreditø ir valstybës specialiøjø fondø lëðomis.

4. 0 proc. PVM tarifas taikomas PVM Ástatymo VI skyriuje nurodytais prekiø tiekimo irpaslaugø teikimo bei prekiø ásigijimo ið kitos valstybës narës atvejais.41 straipsnis. Prekiø iðgabenimas ið Europos Bendrijø teritorijos;42 straipsnis. Keleiviø iðgabenamos prekës;43 straipsnis. Laivai ir orlaiviai;44 straipsnis. Laivø ir orlaiviø atsargos;45 straipsnis. Veþimo paslaugos ir susijæ sandoriai;46 straipsnis. Draudimo ir finansinës paslaugos, susijusios su prekiø eksportu;47 straipsnis. Diplomatinëms atstovybëms, konsulinëms ástaigoms bei tarptautinëmsorganizacijoms ar jø atstovybëms, taip pat ðiø atstovybiø ir ástaigø personalui irjo ðeimos nariams skirtos prekës ir paslaugos;

48 straipsnis. Aukso tiekimas Europos centriniø bankø sistemai ir Europos centri-niam bankui;

49 straipsnis. Prekës, tiekiamos á kità valstybæ naræ;50 straipsnis. Prekës, tiekiamos paramos gavëjams;51 straipsnis. Kilnojamøjø daiktø aptarnavimas ir perdirbimas.

Toliau apraðyti atvejai, kai prekiø tiekimas, paslaugø teikimas ir paslaugø ásigijimas iðkitos valstybës narës PVM neapmokestinamas. Tokius atvejus numato PVM ástatymo IVskyrius:

55


20 straipsnis. Su sveikatos prieþiûra susijusios prekës ir paslaugos;21 straipsnis. Socialinës paslaugos ir susijusios prekës;22 straipsnis. Ðvietimo ir mokymo paslaugos;23 straipsnis. Kultûros ir sporto paslaugos;24 straipsnis. Veikla, nenurodyta ðio Ástatymo 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose;25 straipsnis. Paðto paslaugos;26 straipsnis. Radijas ir televizija;27 straipsnis. Draudimo paslaugos;28 straipsnis. Finansinës paslaugos;29 straipsnis. Specialûs þenklai;30 straipsnis. Azartiniai loðimai ir loterijos;31 straipsnis. Nekilnojamøjø pagal prigimtá daiktø nuoma.

Ðis straipsnis numato alternatyvà skaièiuoti ar ne pardavimo PVM. Viena ið PVMskaièiavimo sàlygø turi bûti daikto nuoma PVMmokëtojui. Pasirinkimas skaièiuotiPVM 2metus taikomas nuomojant nekilnojamàjá turtà PVMmokëtojams.

32 straipsnis. Nekilnojamøjø pagal prigimtá daiktø pardavimas ar kitoks perdavimas.Nekilnojamøjø pagal prigimtá daiktø pardavimo ar kitokio perdavimo PVMmo-

këtojui atveju taip pat numatoma alternatyva skaièiuoti PVM. Ðis pasirinkimas tai-komas 2metus.Bet nekilnojamøjø pagal prigimtá daiktø pardavimas apmokestinamas visada, jei

parduodamas nebaigtas ar naujas pastatas (statinys) 24 mënesius po jo uþbaigimo ar-ba esminio patobulinimo.Naujo pastato arba statinio dalis ar naujai pastatyta nenaujo pastato arba statinio

dalis 24 mënesius po jos uþbaigimo laikoma nauja.33 straipsnis. Ypatingi atvejai, kai prekiø tiekimas ir paslaugø teikimas PVM neapmo-kestinami.

331 straipsnis. Ypatingi atvejai, kuriais prekiø ásigijimas ið kitos valstybës narës PVM ne-apmokestinamas.Apmokestinimo momentas � tai data, kada turi bûti apskaièiuojamas pardavimo

PVM.

Jei iðraðoma PVM sàskaita faktûra ar kitas dokumentas � PVM apskaièiuojamas iðra-ðius dokumentà.Jei neiðraðoma PVM sàskaita faktûra ar kitas dokumentas � PVM apskaièiuojamas, ávy-

kus anksèiausiam ið ðiø ávykiø:1. Prekë perduodama ar paslauga suteikiama;2. Gaunamas atlygis uþ pateiktà prekæ ar paslaugà.

Kai prekës bus parduotos ar visos paslaugos suteiktos ne anksèiau nei po 12 mënesiønuo sandorio sudarymo datos, PVM skaièiuojamas gavus avansà.Atvirkðtinis apmokestinimas ávyksta:1. Gavus apskaitos dokumentà ið uþsienio arba sumokëjus avansà uþ prekes ar pa-slaugas, taèiau tik tuo atveju, jei prekës ar paslaugos bus teikiamos po 12 mën. arvëliau;

5 5


2. Kito mokestinio laikotarpio paskutinæ dienà po prekiø ar paslaugø gavimo, jei ne-gautas dokumentas ar nesumokëtas avansas.

Teikiant ilgalaikes paslaugas (teikiamos tam tikrà tæstiná laikotarpá):1. PVM apskaièiuojamas, iðraðius dokumentà;2. PVM apskaièiuojamas, gavus atlygá uþ per tà laikotarpá suteiktas paslaugas;3. Neávykus në vienam ið ðiø ávykiø � PVM skaièiuojamas kito mënesio 11 d., kadangiiki 10 d. turëjo bûti iðraðytas dokumentas.

5.8. Apmokestinamoji vertë

Rinkos kaina � atlygis, uþ kurá prekës tiekiamos arba paslaugos teikiamos, kai prekiøpardavëjas arba paslaugø teikëjas ir ðiø prekiø arba paslaugø pirkëjas nëra susijæ ir kiek-vienas jø siekia sau maksimalios ekonominës naudos.Mokesèiø administratorius turi teisæ koreguoti apmokestinamàjà vertæ, taikydamas Lie-

tuvos Respublikos Vyriausybës ar jos ágaliotos institucijos patvirtintus metodus ir tvarkà.

5.9. Mokesèio apskaièiavimo reikalavimai

Apskaièiuojant uþ mokestiná laikotarpá mokëtinà á biudþetà PVM sumà ið per mokes-tiná laikotarpá apskaièiuotos pardavimo PVM uþ patiektas prekes ir (arba) suteiktas pa-slaugas (iðskyrus PVM, kurá ðio Ástatymo nustatyta tvarka privalo iðskaityti ir sumokëtiprekiø ir (arba) paslaugø pirkëjas (klientas) sumos, taip pat ið priklausanèios mokëti ábiudþetà PVM sumos uþ ásigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokëtojas ðio Ásta-tymo nustatyta tvarka ápareigotas ðá PVM apskaièiuoti (arba iðskaityti) ir sumokëti, bei iðimporto PVM sumos, áskaitytos vadovaujantis ðio Ástatymo 94 straipsnio nuostatomis, at-imama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma.

5.10. PVM atskaita

PVM atskaita � pirkimo ir (arba) importo PVM dalis, atskaitoma pagal ðio Ástatymonuostatas. Teisæ á PVM atskaità turi tik PVM mokëtojai, iðskyrus tuos, kuriems taikomasPVM ástatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatos. PVM mokëtojai, kurie PVM mo-këtojais áregistruoti vien dël prekiø ásigijimo ið kitø valstybiø nariø ir nevykdo jokiosekonominës veiklos, teisës á PVM atskaità neturi. Ðie ir kiti asmenys turi teisæ á PVM at-skaità tik tuo atveju, kai jie ðio Ástatymo nustatyta tvarka tiekia á kità valstybæ naræ naujastransporto priemones.PVM mokëtojas turi teisæ átraukti á PVM atskaità pirkimo (importo) PVM uþ ásigytas

(importuotas) prekes ir paslaugas, jeigu ðios prekës ir paslaugos skirtos naudoti tokiai PVMmokëtojo veiklai:

55


� PVM apmokestinamam prekiø tiekimui ir paslaugø teikimui;� prekiø tiekimui ar paslaugø teikimui uþ ðalies teritorijos ribø tuo atveju, kai toksprekiø tiekimas ar paslaugø teikimas nebûtø neapmokestinamas PVM, jeigu jisvyktø ðalies teritorijoje. Ði sàlyga netaikoma, jeigu uþ Europos Bendrijø teritorijosribø suteiktos draudimo ir (arba) ðio Ástatymo 28 straipsnyje nurodytos finansinëspaslaugos.

Á kità valstybæ naræ tiekiantys naujas transporto priemones asmenys, kurie nëra PVMmokëtojai, taip pat asmenys, kurie PVMmokëtojais áregistruoti vien dël prekiø ásigijimoið kitø valstybiø nariø ir nevykdo jokios ekonominës veiklos, turi teisæ átraukti á PVMatskaità PVM sumà, kuri buvo ðio Ástatymo nustatyta tvarka sumokëta naujas transportopriemones ásigyjant arba importuojant, bet ne didesnæ kaip sàlyginë 18 proc. PVM suma,apskaièiuota nuo á kità valstybæ naræ tiekiamos naujos transporto priemonës apmokesti-namosios vertës. Teisæ atskaityti ðià sumà ðie asmenys ágyja ne anksèiau, negu ávyksta nau-jos transporto priemonës tiekimas.Prekiø tiekimas ar paslaugø teikimas, kuris, pagal ðio Ástatymo nuostatas, PVM neap-

mokestinamas, netampa PVM apmokestinama veikla net ir tuo atveju, kai PVM mokëto-jas uþ já apskaièiuoja PVM, iðskyrus atvejus, kai ðio Ástatymo nuostatos numato PVM mo-këtojui tokio pasirinkimo teisæ ir PVM mokëtojas toká pasirinkimà deklaravo ðio Ástatymonustatyta tvarka.Jeigu PVM mokëtojas vykdo ne tik ðio Ástatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytà veiklà,

jis privalo ásigytø ir (arba) ir importuotø prekiø bei paslaugø pirkimo ir (arba) importoPVM paskirstyti (kiek tai ámanoma padaryti pagal apskaitos duomenis) ðio Ástatymo 58straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai ir kitai veiklai, atsiþvelgdamas á tai, kokiai veiklai tosprekës ir (arba) paslaugos skirtos naudoti. Prekiø ir (arba) paslaugø, skirtø naudoti tik ðioÁstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti, pirkimo (importo) PVM galibûti átrauktas á PVM atskaità.Tas pirkimo ir (arba) importo PVM, kurio pagal apskaitos duomenis neámanoma tie-

siogiai priskirti nei ðio Ástatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai, nei kitai veiklai, ðiomsdviem veiklos grupëms paskirstomas proporcingai, laikantis ðio Ástatymo 60 straipsnyjenustatytos tvarkos.Atskaita skirstoma kiek ámanoma tiesiogiai pagal apskaitos dokumentus, o likutis � pro-

porcingai.Proporcingam skirstymui taikomas praëjusiø metø apmokestinamøjø ir neapmokesti-

namøjø pajamø santykis. Metø pabaigoje turi bûti apskaièiuotas tikslus santykis ir pa-tikslinta PVM atskaita. Jei gautas tikslus santykis, palyginti su naudotu santykiu, skiriasimaþiau nei 5 proc., PVM atskaitos tikslinti neprivaloma.PVM atskaitos apribojimai: negali bûti atskaitomas pirkimo (importo) PVM, skirtas

IV skyriuje iðvardytø prekiø tiekimui, kuris PVM neapmokestinamas.

PVM visada neatskaitomas ðiais atvejais:� uþ pramogoms ir reprezentacijai skirtas prekes/paslaugas, jeigu jø ásigijimo iðlaidøpagal pelno apmokestinimà reglamentuojanèius teisës aktus neleidþiama atimti ið gau-tø pajamø apskaièiuojant apmokestinamàjá pelnà;

5 5


� uþ lengvàjá automobilá/visureigá, skirtà veþti ne daugiau kaip 8 þmones (be vairuoto-jo), ar jo nuomà, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba iðnuomojamas, taip pat juonebus teikiamos keleiviø veþimo uþ atlygá arba mokymo vairuoti paslaugos. Ðie ap-ribojimai netaikomi specialios paskirties transporto priemonëms.

PVM atskaitos tikslinimas. Tikslinama to mokestinio laikotarpio atskaita, kai paaiðkëja,kad prekës ar paslaugos nebebus naudojamos PVM apmokestinamai veiklai.PVM atskaita netikslinama:� reklamai, reprezentacijai, labdarai, paramai (Lietuvos Respublikos Vyriausybës nu-statyti apribojimai);

� turtui, prarastam dël force majeure, nusikalstamos treèiøjø asmenø veiklos;� natûralios netekties normos ribose;� prekiø tyrimams;� technologiniame procese prarastam prekiø kiekiui (jei jis átraukiamas á atlygá).

PVM atskaitos tikslinimas dël ilgalaikio materialaus turto naudojimo paskirties pasi-keitimo apskaièiuojamas nuo to laikotarpio, kai ðio turto pirkimo PVM buvo átrauktas áatskaità, ir deklaruojamas metinëje PVM deklaracijoje to mokestinio laikotarpio, kai pa-aiðkëjo, kad toks turtas nebebus naudojamas PVM apmokestinamajame procese. Ðis per-skaièiavimas daromas, jei PVM mokëtojas deklaruojamu laikotarpiu vykdë miðrià veiklàar nenaudojo to ilgalaikio turto.Metinëje PVM deklaracijoje patikslinama tiems metams tenkanti atskaitytina ilgalaikio

turto pirkimo PVM dalis.Nekilnojamojo turto PVM atskaita tikslinama 10 m. laikotarpiu.Kito ilgalaikio materialaus turto, kurio nusidëvëjimo laikotarpis � ilgesnis nei 4 metai,

PVM atskaita tikslinama 5 metø laikotarpiu.

5.11. Mokesèio deklaravimas

Mokesèio laikotarpio (kalendorinio mënesio, kalendorinio pusmeèio, kito mokestiniolaikotarpio, iðregistruojamo ið PVM mokëtojo arba likviduojamo asmens paskutinio mo-kestinio laikotarpio) PVM deklaracijos FR0600 forma1 ir jos uþpildymo taisyklës patvir-tintos VMI prie FM virðininko 2004 m. kovo 1 d. ásakymu Nr. VA-292. Deklaracijos patei-kiamos ne vëliau nei per 25 dienas po mokestinio laikotarpio pabaigos.Metinë deklaracija3 pateikiama iki kitø metø spalio 1 dienos.Informacijos, susijusios su PVM mokesèiu, teikimo mokesèiø administratoriui atvejai:1. Þemës ûkio produkcijos ir/ar paslaugø pirkimo ið ûkininkø, kuriems taikoma kom-pensacinio PVM tarifo schema, ataskaitos FR0617 forma4. Teikiama kaip atskira forma(uþ mënesá, nepriklausomai nuo mokestinio laikotarpio);

1 http://www.vmi.lt/Formos/pdf/FR0600.pdf.2 http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=169757.3 Forma FR0516 http://www.vmi.lt/Formos/pdf/FR0516.pdf, uþpildymo pavyzdþiai http://www.vmi.lt/

Aktualijos/Naujoves/PVM/PVM_%20FRr0600.doc.4 http://www.vmi.lt/Formos/pdf/FR0617.pdf.

55




http://www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/PVM_%20FRr0600.doc

http://www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/PVM_%20FRr0600.doc



2. Vedamas þurnalas apie ið Lietuvos Respublikoje PVMmokëtojais neáregistruotø uþ-sienio apmokestinamøjø asmenø ðalies teritorijoje ásigytø prekiø ir/ar paslaugø par-davimo PVM (64 str. 3 dalis, VMI 2004m. vasario 23 d. ásakymas Nr. VA-19 (Þin., 2004,Nr. 32-1042));

3. Fizinio asmens praneðimo apie ilgalaikio materialiojo turto ar jo dalies priskyrimosavo ekonominei veiklai vykdyti forma FR06241 (patvirtinta VMI 2004 m. balandþio20 d. ásakymu Nr. VA-54);

4. Atidëto PVM FR0616 forma2;5. Pridëtinës vertësmokesèiomokëtoju neáregistruoto asmensmokëtino pridëtinës vertësmokesèio apyskaitos forma FR06083.

Informacijos, susijusios su PVM mokesèiu, teikimo mokesèiø administratoriui atvejusgalima rasti Mokesèiø inspekcijos interneto svetainëje http://www.vmi.lt.

5.12. Mokesèio sumokëjimas

Avansinis PVM turi bûti sumokëtas iki atitinkamo mënesio 5, 13 ir 20 dienos.Mokesèio laikotarpio (kalendorinio mënesio, kalendorinio pusmeèio, kito mokestinio

laikotarpio, iðregistruojamo ið PVM mokëtojo arba likviduojamo asmens paskutinio mo-kestinio laikotarpio), taip pat metinëje deklaracijoje apskaièiuotas PVM sumokamas ikideklaracijos pateikimo termino pabaigos.

5.13. Specialios apmokestinimo PVM schemos

Ðiais atvejais PVM skaièiuojamas nuo marþos (pelno), o PVM atskaita nëra ga-lima. Reglamentuoja PVM ástatymo XII skyrius.

1. Kompensacinio PVM tarifo ûkininkams schema;2. Naudotø prekiø, meno kûriniø, kolekciniø ir antikvariniø daiktø apmokestinimoschema;

3. Turizmo paslaugø apmokestinimo schema4;4. Elektroniniu bûdu teikiamø paslaugø apmokestinimo schema.

5.14. Kiti PVM mokesèio administravimo ypatumai

PVM gràþinamas uþsienio keleiviams, kuriø nuolatinë gyvenamoji vieta nëra LietuvosRespublika, uþ iðgabenamas Lietuvos Respublikoje ásigytas prekes, kuriø vertë virðija Lie-

1 http://www.vmi.lt/Formos/pdf/FR0624.pdf.2 http://www.vmi.lt/Formos/pdf/FR0616.pdf.3 http://www.vmi.lt/Formos/pdf/FR0608.pdf.4 Iðsamesnë informacija adresu: http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/turizmo_PVM_brosiura.htm

5 5

http://www.vmi.lt




http://www.vmi.lt/Pagalba_MM/turizmo_PVM_brosiura.htm


tuvos Respublikos Vyriausybës nustatytà minimalià ribà. Uþsienio keleivis privalo árody-ti, kad jo nuolatinë gyvenamoji vieta nëra Lietuvos Respublika, pateikdamas Lietuvos Res-publikos Vyriausybës nustatytos rûðies dokumentà.Uþsienio apmokestinamasis asmuo nustatyta tvarka turi teisæ susigràþinti PVM, sumo-

këtà Lietuvos Respublikoje. Teisë susigràþinti PVM, sumokëtà Lietuvos Respublikoje, su-teikiama uþsienio apmokestinamiesiems asmenims, ásikûrusiems tose uþsienio valstybëse,kuriose sumokëtà PVM (ar jam tapatø mokestá) gali susigràþinti Lietuvos Respublikos ap-mokestinamieji asmenys.

5.15. Permokø gràþinimo ir/ar áskaitymo ypatumai

1. Uþ mokestiná laikotarpá susidaræs PVM skirtumas pirmiausia áskaitomas Mokesèiøadministravimo ástatymo nustatyta tvarka ir terminais.

2. Jeigu atlikus nurodytus áskaitymus, lieka neáskaitytas PVM skirtumo likutis, jo dalisgali bûti gràþinta PVMmokëtojui, kuris atitinka ðiuos reikalavimus:1. PVMmokëtojas yra sumokëjæs visus privalomusmokesèius, delspinigius, baudas,palûkanas uþ suteiktasmokestines paskolas á biudþetus bei fondus arba ðiømokes-èiø, delspinigiø, baudømokëjimas atidëtas, pateiktas praðymas dël atidëjimo Lie-tuvos Respublikos teisës aktø nustatyta tvarka, dël ðiø mokesèiø, delspinigiø, bau-dø vykstamokestinis ginèas, mokëtojas Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustaty-ta tvarka kreipësi á Komisijà mokesèio mokëtojø praðymams dël atsiskaitymo akci-jomis ir turtu nagrinëti dël atsiskaitymo uþ ðiuosmokesèius, delspinigius ir baudasakcijomis ir turtu, pateikæs visas reikalaujamasmokesèiø deklaracijas ar apyskaitas.Tais atvejais, kai vykstamokestinis ginèas dël praðomo gràþinti PVM skirtumo ar jodalies, laikoma, kad PVMmokëtojas ðio punkto reikalavimø neatitinka;

2. Nëra ásigaliojæs nutarimas skirti baudà PVMmokëtojui uþ padarytà piktybiná mo-kesèiø ástatymø paþeidimà, nurodytàMokesèiø administravimo ástatyme, arba nuotokio paþeidimo padarymo praëjo 3 metai.

3. Antrojoje dalyje nurodytam PVMmokëtojui gràþinamo PVM skirtumo likuèio dalisnegali bûti didesnë uþ 1�5 punktuose nurodytà sumà:1. Sàlyginæ 18 proc. PVM sumà, apskaièiuotà nuo to mokestinio laikotarpio PVMdeklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertës prekiø ir paslaugø, kuriomspritaikytas 0 proc. PVM tarifas, ir

2. Sàlyginæ 18 proc. PVM sumà, apskaièiuotà nuo to mokestinio laikotarpio PVMdeklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertës prekiø ir paslaugø, nurody-tø ðio Ástatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir

3. PVM sumà, per mokestiná laikotarpá atskaitytà uþ ásigytà ilgalaiká turtà (iðskyrusá PVM atskaità átrauktà importo PVM sumà, áskaitytà vadovaujantis ðio Ástatymo94 straipsnio nuostatomis, taip pat pirkimo PVM sumà uþ pasigamintà ilgalaikámaterialøjá turtà), ir

4. PVM sumà, per mokestiná laikotarpá atskaitytà uþ ásigytas ir (arba) importuotasmedþiagas, þaliavas ir (arba) paslaugas, skirtas ilgalaikiam turtui pasigaminti ir(arba) nebaigtai statybai (iðskyrus á PVMatskaità átrauktà importo PVM sumà, áskai-tytà vadovaujantis ðio ástatymo 94 straipsnio nuostatomis),

55


5. PVM sumà, per mokestiná laikotarpá atskaitytà uþ ásigytus ir (arba) importuotusdegalus, tràðas, sëklas, paðarus, priemones nuo kenkëjø ir piktþoliø. Ðis punktastaikomas tik PVMmokëtojams, kuriø pajamos ið þemës ûkio produkcijos tiekimoir (arba) paslaugø teikimo praëjusiais kalendoriniais metais sudarë nemaþiau kaip50 proc. visø pajamø.

4. Pagal 1�3 daliø nuostatas, neáskaityto ir negràþinto PVM skirtumo likuèio, susida-riusio iki kalendorinio pusmeèio pabaigos, suma PVMmokëtojui gali bûti gràþintatam kalendoriniam pusmeèiui pasibaigus, taèiau tik tuo atveju, jeigu PVMmokëto-jas atitinka ðio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir buvo áregistruotas PVMmokëtoju ne vëliau kaip prieð 3 mënesius iki to kalendorinio pusmeèio pabaigos.

5. Jeigu PVMmokëtojas likviduojamas arba apmokestinamasis asmuo iðregistruojamasið PVMmokëtojø, neáskaitytas ir negràþintas PVM skirtumo likutis gràþinamas Mo-kesèiø administravimo ástatymo nustatyta tvarka, neatsiþvelgiant á 2�4 dalyse nusta-tytus apribojimus.

6. Pageidaujantis susigràþinti PVM skirtumo likutá (ar jo dalá) PVMmokëtojas privalopateikti centriniomokesèio administratoriaus nustatytos formos praðymà, o vietosmo-kesèio administratoriaus praðymu � ir kitus dokumentus, kuriø nepateikus vietos mo-kesèio administratorius praðymo nenagrinëja, o nustato terminà dokumentams pa-teikti. Jei per nustatytà terminà ðie dokumentai nepateikiami, praðymas gràþinamasPVMmokëtojui nenagrinëtas.

7. PVM skirtumo likuèio (ar jo dalies) gràþinimo terminus nustato Mokesèiø administ-ravimo ástatymas.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybës ar jos ágaliotos institucijos nustatytais atvejais, kaitai reikalinga PVM skirtumo áskaitymo bei gràþinimo pagrástumui uþtikrinti, vietosmokesèio administratorius privalo pareikalauti, kad, prieð áskaitant ir (arba) gràþi-nant PVMmokëtojui PVM skirtumà (ar jo dalá), PVMmokëtojas pateiktø LietuvosRespublikos ásteigtos ir veikianèios banko ástaigos arba draudimo ámonës, turinèiosatitinkamai banko arba draudimo veiklos licencijà, iðduotà laidavimo arba garanti-jos dokumentà, pagal kurá laiduotojas arba garantas ásipareigoja ávykdyti PVMmo-këtojo mokestines prievoles, susijusias su PVM, jeigu vëliau bûtø nustatyta, kad PVMskirtumas (ar jo dalis) áskaityta ir (arba) gràþinta nepagrástai. Laidavimo arba garan-tijos sumos apskaièiavimo ir laidavimo arba garantijos dokumentø pateikimo tvarkànustato Lietuvos Respublikos Vyriausybë ar jos ágaliota institucija.

9. Jeigumetinëje PVMdeklaracijoje nustatoma gràþintina PVM suma, ji gràþinamaMo-kesèiø administravimo ástatymo nustatyta tvarka ir terminais.

10. PVM permoka gràþinamaMokesèiø administravimo ástatymo nustatyta tvarka ir ter-minais.

PVM skirtumo gràþinimas ar áskaitymas sustabdomas, kai ágaliotos tirti nusikaltimusinstitucijos mokesèio administratoriui pateikia duomenis apie pradëtà PVM mokëtojo veik-los tyrimà dël nusikalstamos veikos, jei tai yra susijæ ar gali bûti susijæ su netinkamuPVM mokëtojo prievoliø ávykdymu (áskaitant neteisëtà PVM skirtumo gràþinimà bei áskai-tymà). Jei atsisakyta kelti baudþiamàjà bylà, ji nutraukta ar joje ásiteisëja iðteisinamasisnuosprendis, PVM skirtumas gràþinamas (áskaitomas) PVM bei Mokesèiø administravimo

5 5


ástatymø nustatyta tvarka. Ágaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesèio administrato-riui privalo pateikti duomenis apie pradëtus tyrimus.Sankcijø taikymas: jeigu PVM mokëtojas per PVM ástatyme nustatytà terminà nepa-

teikë PVM deklaracijos, uþ tà laikotarpá mokëtina á biudþetà PVM suma didinama (grà-þintina ið biudþeto PVM suma maþinama) 1 proc.Specialûs reikalavimai PVM sàskaitoms faktûroms:1. Iðraðoma ne maþiau nei 2 egzemplioriai;2. PVM sàskaitos faktûros serija ir numeris neturi kartotis;3. PVM sàskaitoje faktûroje gali bûti 3 datos:� PVM sàskaitos faktûros iðraðymo data;� prekiø tiekimo arba paslaugø teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sàskaitosfaktûros iðraðymo data;

� avanso gavimo diena, jei ji nesutampa su PVM sàskaitos faktûros iðraðymo data.4. Kiti privalomi rekvizitai:� pardavëjo pavadinimas, ámonës kodas, PVMmokëtojo kodas, buveinës adresas;� pirkëjo pavadinimas, ámonës kodas, PVMmokëtojo kodas, adresas;� tiekiamø prekiø arba teikiamø paslaugø pavadinimas;� vieneto kaina (be PVM);� nuolaidos, neátrauktos á vieneto kainà;� apmokestinamoji vertë taikant vienodà PVM tarifà;� PVM tarifas (tarifai);� PVM suma nacionaline valiuta.

5. Neprivalomi rekvizitai:� kiekis;� ið viso (suma).

6. Kai áforminamas neapmokestinamø ar 0 proc. PVM tarifu apmokestinamø prekiø ir(arba) paslaugø tiekimas (teikimas), tuomet PVM sàskaitoje faktûroje privalo bûti nuo-roda á atitinkamà ðio Ástatymo arba Direktyvos 77/388/EEB nuostatà. Ði taisyklë taippat galioja tais atvejais, kai prievolë apskaièiuoti (arba iðskaityti) ir sumokëti PVMtenka pirkëjui (klientui).Jokiø paraðø PVM sàskaitoje faktûroje nereikia.

7. Papildoma informacija, kurià reikia nurodyti PVM sàskaitose faktûrose:� PVM ástatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyti duomenys apie naujà transportopriemonæ (t. y. eksploatavimo pradþia, rida, valandø skaièius), � naujos transpor-to priemonës tiekimo á kità valstybæ naræ atveju;

� nuoroda á atitinkamà ðio Ástatymo arba Direktyvos 77/388/EEB nuostatà � kai tai-koma speciali turizmo paslaugø apmokestinimo PVM schema, nurodyta ðio Ásta-tymo XII skyriaus antrajame skirsnyje, arba speciali naudotø prekiø, meno kûri-niø, kolekciniø ir antikvariniø daiktø apmokestinimo PVM schema, nurodyta ðioÁstatymo XII skyriaus treèiajame skirsnyje;

� fiskalinio agento PVMmokëtojo kodas, pavadinimas arba vardas, pavardë (jeigutai fizinis asmuo) ir adresas � kai pagal ðá Ástatymà prievolë apskaièiuoti PVM ten-ka uþsienio apmokestinamojo asmens paskirtam fiskaliniam agentui;

� kiti Þemës ûkio ministerijos nustatyti rekvizitai � kai tiekiama þemës ûkio pro-dukcija.

55


Kai pagal ðio Ástatymo nuostatas PVM sàskaitomis faktûromis privaloma áforminti pre-kiø tiekimà ar paslaugø teikimà fiziniams asmenims, kurie nëra apmokestinamieji asme-nys, Lietuvos Respublikos Vyriausybës ar jos ágaliotos institucijos nustatyta tvarka kai kurieið ðio straipsnio 1 dalyje iðvardytø rekvizitø gali bûti nenurodomi.Lietuvos Respublikos Vyriausybë ar jos ágaliota institucija turi teisæ nustatyti supap-

rastintus reikalavimus PVM sàskaitoms faktûroms, kuriomis áforminamas prekiø tiekimasbei paslaugø teikimas, ðio Ástatymo 5, 6, 8 ir 9 straipsniuose nurodytais atvejais.Kitos nuostatos: Lietuvos Respublikos pridëtinës vertës mokesèio ástatyme taip pat yra

nustatyti atvejai, kai prekiø tiekimas, paslaugø teikimas ir prekiø ásigijimas ið kitos valsty-bës narës PVM neapmokestinami, taip pat atvejai, kai importuojamos prekës neapmokesti-namos importo PVM, specialiø apmokestinimo PVM schemø (kompensacinio PVM tarifoûkininkams, turizmo paslaugø, naudotø prekiø, meno kûriniø, kolekciniø ir antikvariniødaiktø, investicinio aukso bei elektroniniu bûdu teikiamø paslaugø) taikymo tvarka ir t. t.

5.16. Áregistravimo á PVM mokëtojø registrà tvarka

Asmenys ið teritorijos, kuri nëra Europos Bendrijø teritorija, PVM mokëtojais yra re-gistruojami per Lietuvoje turimà padaliná, o jeigu tokio neturi, � per paskirtà LietuvosRespublikoje fiskaliná agentà.ES valstybiø nariø asmenims reikalavimas paskirti fiskaliná agentà netaikomas. Ðie as-

menys PVM mokëtojais gali bûti registruojami tiesiogiai, t. y. jie patys (ar jø ágalioti as-menys), turi kreiptis á apskrities valstybinæ mokesèiø inspekcijà (toliau � AVMI) ir uþsire-gistruoti PVM mokëtojais.Uþsienio apmokestinamieji asmenys, privalantys ar pageidaujantys uþsiregistruoti PVM

mokëtojais, AVMI turi pateikti praðymà áregistruoti juos PVM mokëtojais. Praðymas áre-gistruoti PVM mokëtoju gali bûti pateiktas ir elektroniniu bûdu, t. y. atitinkamai AVMIjis gali bûti atsiøstas pasinaudojus VMI interneto svetainëje1 specialiai sukurta forma.Uþsienio apmokestinamieji asmenys praðymà áregistruoti PVM mokëtojais turëtø pa-

teikti ne vëliau nei prieð 10 darbo dienø iki numatomos registruotis datos, t. y. iki tolaiko, kai:� pradës Lietuvoje tiekti prekes (paslaugas) ir (ar)� savo prekiø tiekimo vietà perkels á Lietuvos Respublikà (ES valstybës narës asmenys)ir (ar)

� ásigis Lietuvoje prekiø ið kitos ES valstybës narës, taip pat jeigu persiveð á Lietuvàprekes verslo tikslais.

PVM administravimo teismø praktika: teismø praktikà aiðkinant PVM ástatymo nuo-statas pakeitë 2004 m. spalio 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinë-je sesijoje priimtos nuostatos aiðkinant administracinæ bylà Nr. A11-355/2004.Byloje buvo iðkelti klausimai dël mokesèio mokëtojo teisës á pridëtinës vertës mokes-

èio atskaità apimties ir ðios teisës ágyvendinimo sàlygø. Ði byla svarbi nustatant turiniovirðenybæ prieð formà; PVM atskaitos teisæ nesant nusikaltimø poþymiø.

1 http://www.vmi.lt/

5 5

http://www.vmi.lt


6. Akcizai

6.1. Reglamentavimas Europos Sàjungoje

ES apmokestinimo akcizais tvarka yra grieþtai reglamentuota, atsiþvelgiant á tai, kadðis mokestis, kaip vartojimo mokestis, turi esminës átakos kuriant vidaus rinkà be sienø.Pagrindinis dokumentas, nustatantis akcizø apmokestinimo sistemà (t. y. akcizais ap-

mokestinamø prekiø sandëliø sistemà, akcizø mokëjimo laikino atidëjimo reþimà, mokë-tojø prievoles ir pan.), yra 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB1 dël bendrø-jø procedûrø, susijusiø su akcizais apmokestinamais produktais, ir dël tokiø produktølaikymo, judëjimo beir kontrolës.Kitos direktyvos yra susijusios su atskiromis akcizø objektø grupëmis ir nustato ap-

mokestinimo struktûrà bei minimalius akcizø tarifø dydþius:� etilo alkoholio ir alkoholiniø gërimø � 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB2 dël akcizo mokesèio alkoholiui ir alkoholiniams gërimams struktûrø suderini-mo ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB3 dël alkoholiui ir alkoholi-niams gërimams taikomø akcizo tarifø suvienodinimo;

� apdoroto tabako � 1992 m. spalio 17 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB4 dël mokesèiø uþcigaretes derinimo ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/80/EEB5 dël mokesèiø,taikomø kitam nei cigaretës pramoniniam tabakui derinimo;

� energetiniø produktø ir elektros energijos � 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva2003/96/EB6 dël energetikos produktø ir elektros apmokestinimo restruktûrizavimo.

6.2. Reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos akcizø ástatymas Nr. I-429 buvo priimtas 1994 m. balandþio 12 d.ir galiojo nuo 1994 m. balandþio 22 d. iki 2002 m. birþelio 30 dienos. Nuo 2002 m. liepos1 d. ásigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos akcizø ástatymas Nr. IX-569, kuriságyvendino visas pagrindines ES teisës aktø, reglamentuojanèiø apmokestinimo akcizaistvarkà, nuostatas. Taèiau á ástatymà nebuvo perkeltos nuostatos, kuriø taikymas ámanomastik Lietuvai tapus ES nare bei tam tikras nuostatas dël akcizø tarifø suderinimo.

1 http://europa.eu.int/eur-lex/en/consleg/pdf/1992/en_1992L0012_do_001.pdf.2 http://europa.eu.int/eur-lex/en/consleg/pdf/1992/en_1992L0083_do_001.pdf.3 http://europa.eu.int/eur-lex/lex/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31992L0084:LT:HTML.4 http://europa.eu.int/eur-lex/en/consleg/pdf/1992/en_1992L0079_do_001.pdf.5 http://europa.eu.int/eur-lex/en/consleg/pdf/1992/en_1992L0080_do_001.pdf.6 http://europa.eu.int/eur-lex/pri/en/oj/dat/2003/l_283/l_28320031031en00510070.pdf.

66



http://europa.eu.int/eur-lex/lex/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31992L0084:LT:HTML



http://europa.eu.int/eur-lex/pri/en/oj/dat/2003/l_283/l_28320031031en00510070.pdf


2004 m. sausio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos akcizø ástatymo pakeitimoástatymas Nr. IX-19871, kuris ásigaliojo nuo 2004 m. geguþës 1 d. Ðis ástatymas galutinaiperkëlë ES teisës aktø, reglamentuojanèiø apmokestinimo akcizais tvarkà, nuostatas, ið-skyrus nuostatas, kurioms perkelti Lietuvai suteiktas pereinamasis laikotarpis.

6.3. Akcizø objektas

Akcizais yra apmokestinamos ðios prekës:� etilo alkoholis ir alkoholiniai gërimai;� apdorotas tabakas;� energetiniai produktai;� elektros energija;� akmens anglis, koksas ir lignitas.

Taèiau dël elektros energijos, akmens angliø, kokso ir lignito apmokestinimo Lietuvaisuteiktas pereinamasis laikotarpis � akmens anglis, koksas ir lignitas bus apmokestinti nuo2007 m. sausio 1 d., elektros energija � nuo 2010 m. sausio 1 d.

6.4. Akcizø tarifai

Ðiuo metu Lietuvoje taikomi tokie akcizø tarifai:I. Etilo alkoholiui ir alkoholiniams gërimams (uþ produkto hektolitrà):1. Alui � 7 Lt uþ 1 proc. faktinës alkoholio koncentracijos;2. Vynui ið ðvieþiø vynuogiø:� kuriø faktinë alkoholio koncentracija yra ne didesnë kaip 8,5 proc. tûrio � 40 Lt;� kitiems � 150 Lt.

3. Kiti fermentuoti gërimai:� kuriø faktinë alkoholio koncentracija yra ne didesnë kaip 8,5 proc. tûrio � 40 Lt;� kitiems � 150 Lt.

4. Tarpiniai produktai:� kuriø faktinë tûrinë alkoholio koncentracija yra ne didesnë kaip 15 proc. tû-rio � 150 Lt;

� kuriø faktinë tûrinë alkoholio koncentracija, iðreikðta tûrio procentais, yra di-desnë kaip 15 proc. tûrio � 230 Lt.

5. Etilo alkoholiui � 3200 Lt uþ gryno etilo alkoholio hektolitrà.II. Apdorotam tabakui:1. Cigaretëms:� specifinis elementas � 47,5 Lt;� vertybinis elementas � 15 proc.

2. Cigarams ir cigarilëms � 38 Lt uþ kilogramà produkto;3. Rûkomajam tabakui � 111 Lt uþ kilogramà produkto.

1 http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=226951.

6 6



III. Energetiniams produktams (uþ tonà produkto):1. Varikliø benzinui:� beðviniam � 1318 Lt;� turinèiam ðvino � 1934 Lt.

2. Þibalui � 1002 Lt;3. Gazoliams � 1002 Lt;4. Ðildymui skirtiems gazoliams � 86 Lt;5. Skystajam kurui (mazutams), orimulsijai � 52 Lt;6. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (iðskyrus gamtines dujas) � 432 Lt.

Minimalioms akcizø tarifø normoms cigaretëms, benzinui, gazoliui bei orimulsijai pa-siekti Lietuvai suteiktas pereinamasis laikotarpis:� cigaretëms � iki 2010 m. sausio 1 d.;� beðviniam benzinui � iki 2011 m. sausio 1 d.;� gazoliui, þibalui � iki 2013 m. sausio 1 d.

Taip pat Lietuvai suteikta teisë iki 2010 m. sausio 1 d. orimulsijai taikyti akcizo tarifà0 Lt uþ produkto tonà.

6.5. Mokëtojai

Prievolë apskaièiuoti ir á valstybë biudþetà sumokëti akcizus tenka apmokestinamøjøprekiø sandëliø savininkams, registruotiems arba neregistruotiems prekybininkams, as-menims, pagaminusiems akcizais apmokestinamas prekes, importuotojams, o ástatymo nu-statytais atvejais � ir kitiems asmenims.

6.6. Lietuvos Respublikos akcizø ástatymo nuostatø paaiðkinimai

Mokesèiø mokëtojai, pageidaujantys gauti konsultacijas dël akcizø mokëjimo ar infor-macijà dël Lietuvos Respublikos akcizø ástatymo bei poástatyminiø teisës aktø taikymo,remiantis Lietuvos Respublikos mokesèiø administravimo ástatymo1 nuostatomis, turëtøkreiptis á VMI.


66



7. Nekilnojamojo turto mokestis

Ástatymas, nustatantis mokesèio administravimà: Lietuvos Respublikos ámoniø ir or-ganizacijø nekilnojamojo turto mokesèio ástatymas (Þin., 1994, Nr. 59-1156).Mokesèio mokëtojai: Lietuvos ir uþsienio juridiniai asmenys, kuriems nuosavybës tei-

se priklauso nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje.Mokesèio objektas: Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniams asmenims nuosavy-

bës teise priklausantis nekilnojamasis turtas, iðskyrus þemæ, orlaivius ir laivus.Mokesèio tarifai: 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinës vertës.Mokesèio apskaièiavimo reikalavimai.Mokestis kiekvienais metais apskaièiuojamas pagal nekilnojamojo turto tø metø sau-

sio 1 dienos mokestinæ vertæ.Mokestis uþ naujai ásigytà ar pastatytà apmokestinamàjá nekilnojamàjá turtà skaièiuo-

jamas po 1/12 metinës sumos uþ kiekvienà mënesá, pradedant mënesiu, einanèiu po më-nesio, kurá nekilnojamasis turtas ágytas nuosavybës teise. Uþ naujai ásigytà turtà mokestispaskirstomas proporcingai likusiems mokëjimo terminams.Praradus nuosavybës teisæ á nekilnojamàjá turtà, mokestis neskaièiuojamas nuo kito

mënesio, einanèio po mënesio, kurá nuosavybës teisë á turtà buvo prarasta.Mokesèio deklaravimas (nurodant deklaracijø formas ir jø uþpildymo taisykles nusta-

tanèiø norminiø dokumentø rekvizitus):� Metinës deklaracijos FR0315 forma (2002 m. vasario 19 d. VMI virðininko ásakymasNr. 49) pateikiama iki einamøjø metø kovo 1 d.

� Ásigyto (prarasto) nekilnojamojo turto mokesèio deklaracijos FR0316 forma (2002 m.vasario 19 d. VMI virðininko ásakymas Nr. 49) pateikiama iki kito mënesio, einanèiopo mënesio, kurá turtas buvo ágytas nuosavybës teise arba prarastas, pabaigos.

Deklaracijos teikiamos apskrities valstybinei mokesèiø inspekcijai, kurioje mokesèio mo-këtojas registruotas.Mokesèio sumokëjimas: mokama 1/4 metinës sumos per 25 dienas pasibaigus ketvirèiui.

MOKESÈIO LENGVATOS:Neapmokestinama:1. Uþsienio valstybiø diplomatiniø ir konsuliniø ástaigø nekilnojamasis turtas (parite-to pagrindu);

2. Valstybës ir savivaldybës ámoniø, veikianèiø pagal Valstybës ir savivaldybës ámoniøástatymà, nekilnojamasis turtas;

7 7



3. Biudþetiniø ástaigø, veikianèiø pagal Biudþetiniø ástaigø ástatymà, nekilnojamasisturtas;

4. Religiniø bendruomeniø, bendrijø ir centrø patalpos, pastatai ir statiniai, naudoja-mi tik kulto veiklai, socialinei globai bei rûpybai ir kulto reikmenø gamybai;

5. Kapiniø ir laidojimo paslaugoms naudojami pastatai, statiniai ar jø dalys;6. Invalidø draugijø ir jø ámoniø naudojamas nekilnojamasis turtas;7. Þemës ûkio ámonëms priklausantis nekilnojamasis turtas;8. Daugiabuèiø namø savininkø bendrijø, gyvenamøjø namø eksploatavimo, garaþøeksploatavimo ir sodininkø bendrijø, aptarnaujanèiø tik savo narius, nekilnojama-sis turtas;

9. Labdaros organizacijø ir fondø, veikianèiø pagal Labdaros ir paramos fondø ástaty-mà, nekilnojamasis turtas;

10. Mokslo ir studijø institucijø, iðvardytø Mokslo ir studijø ástatyme, nekilnojamasisturtas;

11. Ðvietimo ástaigø, iðvardytø Ðvietimo ástatyme, nekilnojamasis turtas;12. Socialinës globos ir rûpybos ástaigø, vykdanèiø Lietuvos Respublikos Vyriausybës

nustatyta tvarka patvirtintas funkcijas, nekilnojamasis turtas;13. Visuomeniniø organizacijø, veikianèiø pagal Visuomeniniø organizacijø ástatymà,

nekilnojamasis turtas;14. Aplinkos apsaugai ir prieðgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas bei

bendros paskirties objektai, kuriems privaloma teisinë registracija pagal Lietuvos Res-publikos Vyriausybës patvirtintà sàraðà;

15. Laisvøjø ekonominiø zonø ámoniø nekilnojamasis turtas;16. Nekilnojamasis turtas, esantis bankrutavusios ámonës balanse;17. Nepriimti naudoti statiniai;18. Profesiniø sàjungø nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas (-a) tik profesiniø

sàjungø ástatuose numatytai veiklai;19. Lietuvos banko nekilnojamasis turtas.

Savivaldybiø tarybos turi teisæ sumaþinti nekilnojamojo turto mokestá arba visai nuojo atleisti.Kiti mokesèio administravimo ypatumai: nekilnojamàjá turtà ávertina VÁ Registrø cen-

tras, kuri iðduoda paþymëjimà apie mokesèio mokëtojui nuosavybës teise priklausantánekilnojamàjá turtà ir jo mokestinæ vertæ. Nekilnojamasis turtas ávertinamas mokestineverte pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatytà metodikà. Ávertinimas galioja pen-kerius metus, jeigu vartojimo kainø indeksas nepadidëja 1,25 kartus per kalendoriniusmetus.

77


8. Ámokos á garantiná fondà

Ástatymas, nustatantis mokesèio administravimà: Lietuvos Respublikos garantinio fon-do ástatymas (Þin., 2000, Nr. 82-2478).Mokesèio mokëtojai: visos ámonës, vieðosios ástaigos, bankai (iðskyrus Lietuvos bankà)

ir kredito unijos.Mokesèio objektas: darbuotojams priskaièiuotas darbo uþmokestis (nuo kurio skaièiuo-

jamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo ámokos).Mokesèio tarifai: 0,2 proc. darbuotojams priskaièiuoto darbo uþmokesèio, nuo kurio

skaièiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo ámokos.Mokesèio apskaièiavimo reikalavimai: ámokos apskaièiuojamos ir mokamos nuo tos die-

nos, kurià darbuotojams pradedamas skaièiuoti darbo uþmokestis.Mokesèio sumokëjimas: kartà per mënesá iki kito mënesio 15 dienos.

8 8



9. Paveldimo turto mokestis

Ástatymas, reglamentuojantis mokesèio apskaièiavimo, deklaravimo ir sumokëjimo tvar-kà: Paveldimo turto mokesèio ástatymas, ásigaliojæs nuo 2003 m. sausio 1 d. (Þin., 2002,Nr. 123-5531).Mokesèio mokëtojai: nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.Mokesèio objektas:� nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas;� nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas kilnojamasis daiktas, kurá pagal Lietu-vos Respublikos teisës aktus privaloma teisiðkai áregistruoti Lietuvoje, taip pat Lietu-vos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.

Mokesèio tarifai: mokestis apskaièiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokes-tinamosios vertës, taikant tokius tarifus:� jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertë ne didesnë kaip 0,5 mln. Lt � 5 proc.;� jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertë didesnë kaip 0,5 mln. Lt � 10 proc.

MOKESÈIO APSKAIÈIAVIMO REIKALAVIMAIPaveldimo turto apmokestinamoji vertë apskaièiuojama pagal paveldimo turto vertæ.

Paveldimo turto vertë yra:1. Nekilnojamojo daikto arba kilnojamojo daikto, kurá privaloma teisiðkai registruoti,Komisijos privalomam registruoti turtui (toliau � Komisija) nustatyta ðio turto vi-dutinë rinkos kaina. Kai paveldimo nekilnojamojo daikto arba kilnojamojo daikto,kurá privaloma teisiðkai registruoti, vidutinës rinkos kainos nenurodytos Komisijosnutarimuose, pagal vietos mokesèiø administratoriaus pateiktà praðymà ðio daiktovidutines rinkos kainas nustato Komisija, laikydamasi Privalomo registruoti bran-gaus turto vidutinës rinkos kainos nustatymo ir paskelbimo tvarkos, patvirtintos Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës 1994 m. balandþio 25 d. nutarimu Nr. 312 (Þin., 1994,Nr. 32-577; 1995, Nr. 66-1636);

2. Vertybiniø popieriø birþoje nekotiruojamø vertybiniø popieriø � jø nominali vertë;3. Pinigø nacionaline valiuta � jø nominali vertë, o pinigø uþsienio valiuta � vertë pa-gal Lietuvos banko skelbiamà oficialø lito ir uþsienio valiutø kursà;

4. Antikvariniø meno kûriniø, meno kûriniø � vertë, kurià nustato Kultûros ministeri-jos Kultûros vertybiø apsaugos departamentas ir iðduoda centrinio mokesèiø admi-nistratoriaus nustatytos formos paþymà apie paveldëto turto vertæ;

99







5. Tauriøjø metalø, brangakmeniø, tauriøjø metalø ir brangakmeniø gaminiø � vertë,kurià nustato Lietuvos prabavimo rûmai ir iðduoda centrinio mokesèiø administra-toriaus nustatytos formos paþymà apie paveldimo turto vertæ;

6. Antikvariniø tauriøjø metalø gaminiø ir antikvariniø brangakmeniø gaminiø � ver-të, kurià nustato Kultûrosministerijos Kultûros vertybiø apsaugos departamentas kar-tu su Lietuvos prabavimo rûmais ir iðduoda centrinio mokesèiø administratoriausnustatytos formos paþymà apie paveldëto turto vertæ;

7. Kito nepaminëto paveldimo turto � vertë, kurià nustato ðá turtà paveldëjæs gyvento-jas (pats arba pasinaudodamas turto vertintojø paslaugomis);

8. Uþsienio valstybëse paveldimo turto vertë yra vertë, nurodyta paveldëjimo dokumen-tuose. Jeigu uþsienio valstybëse paveldimo turto vertë paveldëjimo teisës dokumen-tuose nenurodyta, jo vertë nustatoma pagal Lietuvos nuolatinio gyventojo, paveldë-jusio turtà, pateiktus dokumentus, árodanèius ðio turto vertæ.

Kai paveldimo turto vertæ nustato Lietuvos prabavimo rûmai, Kultûros ministerijos Kul-tûros vertybiø apsaugos departamentas arba Komisija privalomam registruoti turtui áver-tinti (tais atvejais, kai paveldimo nekilnojamojo daikto ar kilnojamojo daikto, kuriemsnustatyta privaloma teisinë registracija, vidutinës rinkos kainos nenurodytos Komisijosprivalomam turtui registruoti turtui ávertinti nutarimuose), ðios ástaigos uþpildo ir gy-ventojams iðduoda paveldimo turto vertës paþymas1. Apskaièiuojant paveldimo turto ap-mokestinamàjà vertæ, paveldimo turto vertë, nustatyta vienu ið minëtø bûdø, maþinama30 proc.Turto apmokestinamoji vertë apskaièiuojama remiantis Lietuvos Respublikos Vyriau-

sybës 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 ir ðiuo nutarimu patvirtinta Paveldimo turtoapmokestinamosios vertës apskaièiavimo tvarka (Þin., 2003, Nr. 5-194). Turto apmokestina-màjà vertæ gyventojo, paveldëjusio turtà, praðymu apskaièiuoja vietos mokesèiø administ-ratorius ir iðduoda centrinio mokesèiø administratoriaus nustatytos formos paþymà2 apiepaveldimo turto apmokestinamàjà vertæ.Mokestá apskaièiuoja paveldëjimo teisës liudijimus iðduodantys Lietuvos Respublikos

ástatymø ágaliotieji asmenys pagal jiems pateiktus paveldimo turto ávertinimo duomenisir kitus dokumentus, kuriø reikia nuosavybës teisei áforminti ir suteiktoms mokesèio leng-vatoms pagrásti.Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, uþsienio valstybëse paveldëjæ turtà, patys apskaièiuo-

ja paveldimo turto apmokestinamàjà vertæ.Mokesèio deklaravimas: nuolatinis Lietuvos gyventojas, kalendoriniais metais pavel-

dëjæs turtà uþsienio valstybëse, iki kalendoriniø metø, einanèiø po metø, kuriais buvopaveldëtas turtas, kovo 1 dienos privalo pats arba per savo ágaliotàjá asmená pateikti vie-tos mokesèiø administratoriui mokesèio deklaracijà ir sumokëti paveldimo turto mokestá.

1 FR0513 forma (http://www.vmi.lt/formos/pildomos_formos/FR0513p.doc) ir jos uþpildymo taisyklës(http://www.vmi.lt/formos/instrukcijos/IN0513_514.doc) patvirtintos VMI virðininko 2003 m. kovo 24 dásakymu Nr. V-80, Þin., 2003, Nr. 32-1363.

2 FR0514 forma (http://www.vmi.lt/formos/pildomos_formos/FR0514p.doc) ir jos uþpildymo tvarka(http://www.vmi.lt/formos/instrukcijos/IN0513_514.doc) patvirtintos VMI virðininko 2003 m. kovo 24 d.ásakymu Nr. V-80, Þin., 2003, Nr. 32-1363.

9 9

http://www.vmi.lt/formos/pildomos_formos/FR0513p.doc

http://www.vmi.lt/formos/instrukcijos/IN0513_514.doc

http://www.vmi.lt/formos/pildomos_formos/FR0514p.doc

http://www.vmi.lt/formos/instrukcijos/IN0513_514.doc



Mokesèio sumokëjimas: gyventojas paveldimo turto mokestá privalo sumokëti prieðgaudamas paveldëjimo teisës liudijimà, iðskyrus tuos atvejus, kai savivaldybës taryba yraatidëjusi ðio mokesèio sumokëjimo terminus, nuo jo yra atleidusi arba jei nuolatinis Lie-tuvos gyventojas kalendoriniais metais paveldi turtà uþsienio valstybëse. Tokiu atveju jisiki kalendoriniø metø, einanèiø po metø, kuriais buvo paveldëtas turtas, kovo 1 dienosprivalo pats arba per savo ágaliotàjá asmená vietos mokesèiø administratoriui pateikti mo-kesèio deklaracijà ir sumokëti paveldimo turto mokestá.Mokesèio lengvatos:1. Mokesèiu neapmokestinama:� vienam sutuoktiniui mirus, kito sutuoktinio paveldimas turtas;� vaikø (ávaikiø), tëvø (átëviø), globëjø (rûpintojø), globotiniø (rûpintiniø), sene-liø, vaikaièiø, broliø, seserø paveldimas turtas;

� paveldimo turto apmokestinamoji vertë, ne didesnë kaip 10 tûkst. Lt.2. Savivaldybës taryba mokesèio sumokëjimo terminus gali atidëti ne ilgiau kaip vie-neriems metams po paveldëjimo teisës liudijimo iðdavimo.

3. Savivaldybës taryba turi teisæ savo biudþeto sàskaita gyventojams maþinti mokestáarba visai nuo jo atleisti.

99


10. Þemës mokestis

Reglamentuojantis ástatymas: Lietuvos Respublikos þemës mokesèio ástatymas (Þin.,1992, Nr. 21-612)1.Mokesèio mokëtojai: privaèios þemës savininkai.Mokesèio objektas: nustatyta tvarka áregistruotas privaèios þemës sklypas arba tokio

þemës sklypo dalis bendroje nuosavybëje.Mokesèio tarifai: þemës mokesèio tarifas metams � 1,5 proc. þemës kainos (miðko þe-

mës kainos � be medynø vertës).

MOKESÈIO APSKAIÈIAVIMO REIKALAVIMAIÞemës mokestis apskaièiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatyta tvarka.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio 3 d. nutarimu Nr. 6032,þemës mokestis apskaièiuojamas nuo þemës kainos, kuri lygi þemës vertei, apskaièiuotaiLietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 �Dël þemës áver-tinimo tvarkos�3 nustatyta tvarka. Uþ þemæ, ásigytà aukciono (konkurso) bûdu, þemës mo-kestis apskaièiuojamas nuo aukcione (konkurse) nustatytos þemës kainos, taèiau ne þe-mesnës uþ þemës vertæ, apskaièiuotà minëto nutarimo nustatyta tvarka. Kai aukcione (kon-kurse) nustatyta þemës kaina maþesnë uþ þemës vertæ, apskaièiuotà minëto Vyriausybësnutarimo nustatyta tvarka, þemës mokestis apskaièiuojamas nuo þemës kainos, kuri lygiþemës vertei, apskaièiuotai Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. vasario 24 d. nuta-rimo Nr. 205 �Dël þemës ávertinimo tvarkos� nustatyta tvarka.Þemës mokestis apskaièiuojamas ir mokamas pagal Nekilnojamojo turto registro duo-

menis, kuriuos VÁ Registrø centras kasmet iki balandþio 1 dienos pateikia apskrièiø teri-torinëms valstybinëms mokesèiø inspekcijoms.Þemës mokestá þemës savininkams apskaièiuoja apskrièiø valstybinës mokesèiø ins-

pekcijos.Þemës mokesèio apskaièiavimo ir sumokëjimo terminà nustato vietos savivaldos vyk-

domosios institucijos.

MOKESÈIO DEKLARAVIMASÞemës mokestá apskaièiuoja ir deklaracijas parengia bei mokesèio mokëtojui pateikia

apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos. Þemës mokesèio apskaièiavimo, deklaracijos

1 http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2202.2 http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=11340.3 http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=74902.

10 10








(mokesèio apskaièiavimo) áteikimo, mokesèio sumokëjimo tvarka patvirtinta VMI virðininko2003 m. rugsëjo 30 d. ásakymu Nr. 266 �Dël Þemës mokesèio administravimo taisykliøpatvirtinimo� (Þin., 2003, Nr. 94-4264)1, o deklaracijos FR0034 forma2 patvirtinta VMI vir-ðininko 1999 m. gruodþio 24 d. ásakymu Nr. 265 �Dël Þemës mokesèio ir valstybinës þe-mës nuomos mokesèio administravimo tvarkos patvirtinimo� (Þin., 2000, Nr. 20-532)3.

MOKESÈIO SUMOKËJIMASMokestinis laikotarpis � kalendoriniai metai.Nauji þemës savininkai mokestá turi mokëti, jeigu:� þemë ásigyta pirmàjá pusmetá � uþ visus metus;� þemë ásigyta antràjá pusmetá � nuo kitø kalendoriniø metø.

Þemës mokesèio nebereikia mokëti, kai:� þemë perleidþiama pirmàjá pusmetá � tais paèiais metais;� þemë perleidþiama antràjá pusmetá � nuo kitø metø.

Mokesèio sumokëjimo terminus nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos.

MOKESÈIO LENGVATOSNuo þemës mokesèio atleidþiami þemës savininkai � I ir II grupës invalidai, senatvës

pensininkai ir nepilnameèiai vaikai, kai minëtø savininkø ðeimose apmokestinamojo lai-kotarpio pradþioje nëra darbingø asmenø ir jiems priklausanèio þemës sklypo plotas nedidesnis uþ savivaldybiø tarybø nustatytus neapmokestinamuosius dydþius. Taikant leng-vatà prie darbingø asmenø nepriskiriami mokymo ástaigø dieniniø skyriø moksleiviai beistudentai.Þemës mokesèiu neapmokestinama:� bendrojo naudojimo keliai;� þemës sklypai, nuosavybës teise priklausantys uþsienio valstybiø diplomatinëms irkonsulinëms ástaigoms (pariteto pagrindu);

� miðko þemë.

Vyriausybës 1993 m. rugpjûèio 3 d. nutarimu Nr. 603 (Þin., 1993, Nr. 35-804) þemësmokestis neimamas uþ:� nacionaliniø parkø, regioniniø parkø, kraðtovaizdþio, kraðtovaizdþio-kultûriniø, ge-ologiniø, geomorfologiniø, botaniniø, zoologiniø, botaniniø-zoologiniø, hidrogra-finiø ir pedologiniø draustiniø teritorijø ir jø apsaugos zonø þemæ, iðskyrus þemësûkio naudmenas, taip pat pastatø, kiemø, keliø ir tvenkiniø uþimtà þemæ;

� vandens telkiniø pakranèiø apsaugos juostø þemæ;� gamtos paminklø þemæ, iðskyrus pastatø, kiemø ir keliø uþimtà þemæ;� archeologijos paminklø (iðskyrus senamiesèiø kultûrinius sluoksnius) bei istorijospaminklø (neveikianèiø kapiniø ir laidojimo vietø) teritorijø ir jø apsaugos zonø

1 http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=218887.2 http://www.vmi.lt/formos/pildomos_formos/FR0034.doc3 http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=96603.

1010


http://www.vmi.lt/formos/pildomos_formos/FR0034.doc




þemæ. Þemës mokestis imamas uþ archeologijos ir istorijos paminklø (neveikianèiøkapiniø ir laidojimo vietø) teritorijoje ir jø apsaugos zonoje esanèiø namø valdø,kitø pastatø, kiemø, tvenkiniø, keliø uþimtà þemæ;

� istorijos, architektûros ir dailës paminklø ir jø teritorijø þemæ kaimo vietovëse.

Savivaldybiø tarybos turi teisæ savo biudþeto sàskaita sumaþinti þemës mokestá arbavisai nuo jo atleisti.Nuo 1995 m. birþelio 29 d. þemës savininkams � ûkininkams yra taikoma Lietuvos Res-

publikos Aukðèiausiosios Tarybos 1992 m. nutarime Nr. I-2676 (Þin., 1992, Nr. 21-613) nu-matyta þemës mokesèio lengvata, kad uþ ûkininko ûkiui steigti arba plësti gràþintà ar pirktàþemæ ûkininkai þemës mokestá pradeda mokëti praëjus 3 metams nuo privaèios þemësteisinio áregistravimo. Ði þemës mokesèio lengvata teikiama tik vienà kartà per trejus me-tus nuo privaèios þemës teisinio áregistravimo. Jeigu ûkininkas ûkininko ûká áregistruojavëliau (pavyzdþiui, praëjus vieneriems metams po þemës áregistravimo Nekilnojamojo turtoregistre), tai minëta þemës mokesèio lengvata jam teikiama tik per likusá lengvatos galio-jimo dvejø metø laikotarpá. Kai ûkininko ûkio þemæ sudaro ne tik ûkininko, kurio varduáregistruotas ûkininko ûkis, þemë, bet ir kitø ûkio partneriø bei bendrasavininkiø ben-drosios jungtinës ar bendrosios dalinës nuosavybës teise priklausantys þemës sklypai, mi-nëta þemës mokesèio lengvata taikoma uþ visà þemës plotà visiems þemës savininkams.

10 10



11. Þemës nuomos mokestis

Reglamentuojantis ástatymas: 2002 m. lapkrièio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës nutarimas Nr. 1798 �Dël nuomos mokesèio uþ valstybinæ þemæ ir valstybinio vidausvandenø fondo vandens telkinius� (Þin., 2002, Nr. 112-4993).Mokesèio mokëtojai � þemës nuomotojai. Svarbu þinoti, kad þemës nuomos mokestá

turi mokëti arba þemës savininkas, arba nuomininkas.Konkretø nuomos mokesèio uþ valstybinæ þemæ, iðnuomotà ne aukciono bûdu, tarifà

nustato savivaldybës, kurios teritorijoje yra iðnuomojama valstybinë þemë, taryba ir apietai informuojamas valstybinës þemës nuomotojas.Valstybës nustatytos tarifo ribos yra nuo 1,5 iki 4 proc.

1111



12. Socialinis draudimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinës apsaugos ir darbo mi-nisterijos (�Sodra�) interneto svetainë � http://www.sodra.lt.Valstybiná socialiná draudimà Lietuvoje reglamentuoja ðie ástatymai:� Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo ástatymas;� Lietuvos Respublikos valstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymas;� Lietuvos Respublikos valstybiniø pensijø ástatymas;� Lietuvos Respublikos valstybiniø socialinio draudimo senatvës pensijø iðankstiniomokëjimo ástatymas;

� Lietuvos Respublikos ligos ir motinystës socialinio draudimo ástatymas;� Lietuvos Respublikos nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialinio drau-dimo ástatymas;

� Lietuvos Respublikos þalos atlyginimo dël nelaimingø atsitikimø darbe ar susirgi-mø profesine liga laikinasis ástatymas;

� Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo ástatymas;� Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprûpinimo sistemos pagrindø ástatymas;� Lietuvos Respublikos valstybiniø ðalpos iðmokø ástatymas;� Lietuvos Respublikos piniginës socialinës paramos maþas pajamas gaunanèioms ðei-moms (vieniems gyvenantiems asmenims) ástatymas;

� Lietuvos Respublikos neágaliøjø socialinës integracijos ástatymas;� Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybës Akto signatarø statuso ástatymas;� Lietuvos Respublikos draudimo ástatymas;� Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo ástatymas;� taip pat kiti Lietuvos Respublikos teisës aktai.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo ástatymas nustato kategorijas as-menø, kurie yra privalomai draudþiami valstybiniu socialiniu draudimu.Valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudþiami:1. Asmenys, privalomai draudþiami visø rûðiø valstybiniu socialiniu draudimu:� asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandi-datai á notarus (asesoriai), taip pat darbo uþmokestá gaunantys asmenys ir einan-tys narystës pagrindu renkamàsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami áapygardø, miestø, rajonø, apylinkiø rinkimø ir referendumo komisijas ir gau-nantys darbo uþmokestá asmenys;

� valstybës politikai, teisëjai ir valstybës pareigûnai.

12 12

http://www.sodra.lt


2. Asmenys, privalomai draudþiami pensijø ir nedarbo socialiniu draudimu, yra vidaustarnybos ir kraðto apsaugos sistemos pareigûnai bei kiti pareigûnai.

3. Privalomai draudþiami pensijø socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pen-sijos dalims � savarankiðkai dirbantys asmenys, iðskyrus tuos, kurie verèiasi indivi-dualia veikla turëdami verslo liudijimus. Ðie asmenys papildomai pensijos daliai pri-valomai draudþiami tuo atveju, jeigu jø pajamømetinë suma, apskaièiuota ið apmo-kestinamojo pelno, apskaièiuoto pagal Pelno mokesèio ástatymà, atëmus mokestiniømetø pelnomokesèio sumà, arba pajamømetinë suma, apskaièiuota ið apmokestina-møjø pajamø, apskaièiuotø pagal Gyventojø pajamømokesèio ástatymà, atëmusmo-kestiniø metø pajamø mokesèio sumà, yra lygi 12 minimaliø mënesiniø algø sumaiarba didesnë. Tuo atveju, kai ðioje dalyje iðvardyti asmenys draudþiami pensijø so-cialiniu draudimu papildomai pensijos daliai, jie gali draustis pensijø iðmokoms,numatytoms Pensijø kaupimo ástatyme.

4. Pensijø socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai privalomai draudþiami:� asmenys, kurie vykdo individualià veiklà turëdami verslo liudijimà;� ðeimos pasirinkimumotina (ámotë), tëvas (átëvis), faktiðkai auginantis vaikà, arbavaiko globëjas, auginantis vaikà iki trejø metø;

� tradiciniø ir kitø valstybës pripaþintø religiniø bendruomeniø ir bendrijø dvasi-ninkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;

� ne senatvës pensijos amþiaus vienas ið visiðkos negalios invalido tëvø (átëviø) ar-ba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas visiðkos negalios invalido globëju arba rû-pintoju, slaugantis namuose visiðkos negalios invalidà.

5. Tik nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialiniu draudimu privalomaidraudþiami gaunantys darbo uþmokestá:� profesiniø mokyklø moksleiviai, aukðtesniøjø ir aukðtøjø mokyklø studentai beiasmenys, teritoriniø darbo birþø siøsti persikvalifikuoti jø profesinio mokymo(praktikos) ástaigoje ar ámonëje metu;

� asmenys, esantys socialinës bei psichologinës reabilitacijos ástaigose, � jø darbolaiku;

� nuteistieji laisvës atëmimu � jø darbo laiku.

Asmenys, kuriems taikomas 31 + 3 proc. tarifas ir yra privalomai draudþiami visomisvalstybinio socialinio draudimo rûðimis.Asmenis, dirbanèius pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, valstybi-

niu socialiniu draudimu draudþia jø darbdavys. Pagal nustatytà tvarkà, darbdavys priva-lo mokëti uþ dirbanèiuosius 31 proc. dydþio valstybinio socialinio draudimo ámokas nuopriskaièiuoto atlyginimo, o 3 proc. iðskaièiuoti ið paties dirbanèiojo atlyginimo ir bendrà31 + 3 proc. valstybinio socialinio draudimo ámokø sumà pervesti á Valstybinio sociali-nio draudimo fondo biudþetà.Privalomojo valstybinio socialinio draudimo 31 + 3 proc. tarifu draudþiami asmenys

turi teisæ gauti valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystës, motinystës (tëvystës) pa-ðalpas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystës socialinio draudimo ástatymo (Þin., 2000,Nr.11-3574) nustatyta tvarka bei Lietuvos Respublikos nelaimingø atsitikimø darbe ir profe-siniø ligø socialinio draudimo ástatymo nustatytas iðmokas, taip pat turi teisæ á Valstybiniosocialinio draudimo senatvës, invalidumo, naðliø ir naðlaièiø pensijas pagal Valstybiniø

1212


socialinio draudimo pensijø ástatymo (Þin., 1994, Nr. 59-1153) nustatytà tvarkà. Ðie asmenysturi teisæ gauti ir iðmokas, numatytas Nedarbo socialinio draudimo ástatyme. Ðios kategori-jos asmenys turi teisæ naudotis sveikatos draudimo paslaugomis bei yra draudþiami nuonedarbo.

ASMENYS, APDRAUSTI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO BAZINEIPENSIJAI IR PAPILDOMAI PENSIJOS DALIAISavarankiðkai dirbantys asmenys, iðskyrus tuos, kurie verèiasi individualia veikla tu-

rëdami verslo liudijimus, privalomai draudþiami pensijø socialiniu draudimu pagrindi-nei (ámokos dydis � 50 proc. bazinës pensijos, ðiuo metu bazinë pensija � 172 Lt) ir papil-domai pensijos dalims. Ðie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudþiamituo atveju, jeigu jø metinë pajamø suma, apskaièiuota ið apmokestinamojo pelno, apskai-èiuoto pagal Pelno mokesèio ástatymà, atëmus mokestiniø metø pelno mokesèio sumà,arba pajamø metinë suma, apskaièiuota ið apmokestinamøjø pajamø, apskaièiuotø pagalGPMÁ, atëmus mokestiniø metø pajamø mokesèio sumà, yra lygi 12 minimaliø mënesi-niø algø sumai arba didesnë. Ámokos papildomai pensijos daliai mokamos nuo jø paèiøpasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamø pajamø metinës sumos (ámo-kø dydis � 15 proc.), kuri negali bûti maþesnë negu 12 minimaliø mënesiniø algø.Asmenys, kurie vykdo individualià veiklà turëdami verslo liudijimà, privalomai drau-

dþiami pagrindinei pensijos daliai (ámokos dydis � 50 proc. bazinës pensijos, ðiuo metubazinë pensija � 172 Lt).Savarankiðkai dirbantys asmenys, iðskyrus tuos, kurie verèiasi individualia veikla tu-

rëdami verslo liudijimus, socialinio draudimo ámokø gali nemokëti (tas laikotarpis busneáskaitytas á socialinio draudimo staþà) tik tuo atveju, kai ðiø asmenø pajamø metinësuma, apskaièiuota ið apmokestinamojo pelno (pajamø), apskaièiuoto pagal Pelno mokes-èio ástatymà (GPMÁ), atëmus mokestiniø metø pelno (pajamø) mokesèio sumà, yra maþes-në uþ 12 minimaliø mënesiniø algø sumà, ir ðie asmenys:1) gauna socialinio draudimo senatvës ar socialinio draudimo invalidumo pensijà, pa-skirtà pagal Valstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymà;

2) gauna ðalpos pensijà ar kompensacijà, iðskyrus ðalpos naðlaièiø pensijà, paskirtà pa-gal Valstybiniø ðalpos iðmokø ástatymà;

3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusià (socialinio draudimo) senatvës arinvalidumo pensijà ið ES valstybës narës, taip pat ið ðalies, su kuria Lietuvos Respub-lika yra sudariusi tarptautinæ sutartá dël socialinës apsaugos taikymo;

4) yra laisvës atëmimo vietose arba jiems Baudþiamojo kodekso nustatyta tvarka teismonuosprendþiu yra paskirtos priverèiamosios stacionarinio stebëjimo medicinos prie-monës ar auklëjamojo poveikio priemonës specializuotose psichikos sveikatos prie-þiûros ástaigose;

5) yra áregistravæ likviduojamos individualios ámonës ar ûkinës bendrijos statusà Juri-diniø asmenø registre, o visi individualios ámonës ar ûkinës bendrijos darbuotojaiatleisti ið darbo;

6) privalomai draudþiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos ástatymus;7) turi bûtinàjá socialinio draudimo staþà socialinio draudimo senatvës pensijai gautipagal Valstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymà.

12 12



Verslo liudijimus turintys asmenys valstybinio socialinio draudimo ámokø gali nemo-këti (tas laikotarpis bus neáskaitytas á valstybinio socialinio draudimo staþà) pirmiau pa-minëtuose 1�4 ir 6, 7 punktuose numatytais atvejais, taip pat kai jie yra senatvës pensijosamþiaus pagal Valstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymà.Ðeimos pasirinkimu motina (ámotë), tëvas (átëvis), faktiðkai auginantis vaikà, arba vai-

ko globëjas, auginantis vaikà iki trejø metø; tradiciniø ir kitø valstybës pripaþintø religi-niø bendruomeniø ir bendrijø dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai; ne se-natvës pensijos amþiaus vienas ið visiðkos negalios invalido tëvø (átëviø) arba asmuo, nu-statyta tvarka paskirtas visiðkos negalios invalido globëju arba rûpintoju, slaugantis na-muose visiðkos negalios invalidà, privalomai draudþiami pagrindinei pensijos daliai vals-tybës lëðomis.Ðie asmenys turi teisæ á Valstybinio socialinio draudimo senatvës, invalidumo, naðliø

ir naðlaièiø pensijas pagal Valstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymà (Þin., 1994,Nr. 59-1153).

NELAIMINGØ ATSITIKIMØ DARBE IR PROFESINIØ LIGØSOCIALINIU DRAUDIMU PRIVALOMAI DRAUDÞIAMI ASMENYS,GAUNANTYS DARBO UÞMOKESTÁ (0,3 PROC. TARIFAS)Ðià asmenø grupæ draudþia darbdavys, mokëdamas 0,3 proc. dydþio ámokas nuo gau-

to atlyginimo uþ darbà. Tik nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialiniu drau-dimu privalomai draudþiami:� profesiniø mokyklø moksleiviai, aukðtesniøjø ir aukðtøjø mokyklø studentai bei as-menys, teritoriniø darbo birþø siøsti persikvalifikuoti jø profesinio mokymo (prakti-kos) ástaigoje ar ámonëje metu;

� asmenys, esantys socialinës bei psichologinës reabilitacijos ástaigose � jø darbo laiku;� nuteistieji laisvës atëmimu � jø darbo laiku.

Asmenims, apdraustiems privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu, Valstybiniosocialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai iðduoda valstybinio socialinio drau-dimo paþymëjimus.Valstybinio socialinio draudimo paþymëjimø iðdavimo tvarkà reglamentuoja Valsty-

binio socialinio draudimo paþymëjimo iðdavimo ir keitimo taisyklës, patvirtintos Vals-tybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2004 m. gruodþio 28 d. ásaky-mu Nr. V-482.Draudëjai � visi juridiniai asmenys bei jø filialai ir atstovybës, taip pat fiziniai as-

menys, kurie ástatymø nustatyta tvarka privalo mokëti valstybinio socialinio draudimoámokas.

DRAUDËJØ PAREIGOS1. Visi draudëjai privalo registruotis teritorinëse valstybinësemokesèiø inspekcijoseMo-kesèiø administravimo ástatymo nustatyta tvarka.

2. Draudëjai privalo teisingai ir laiku apskaièiuoti bei mokëti valstybinio socialinio drau-dimo ámokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Valstybinio socialinio draudimoástatymo ir kitø ástatymø.

1212


3. Draudëjai privalo teritorinëms valstybinëms mokesèiø inspekcijoms ir Fondo admi-nistravimo ástaigoms ðio ástatymo ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka pateikti teisin-gus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo ástatymo 14 straipsnio 1 dalimi, visi drau-dëjai, kurie turi mokëti valstybinio socialinio draudimo ámokas uþ save ir uþ draudþia-mus asmenis privalo registruotis teritorinëse valstybinëse mokesèiø inspekcijose Mokes-èiø administravimo ástatymo nustatyta tvarka. Draudëjui dël registracijos atvykti á Fondovaldybos teritoriná skyriø nereikia.Draudëjas teikia �Sodrai� tokià informacijà:� tà paèià dienà praneða apie apdraustøjø priëmimà ir per tris dienas apie jø atleidimàið darbo;

� kas ketvirtá pateikia finansines ataskaitas bei duomenis apie apdraustøjø valstybiniusocialiniu draudimu ámokas;

� per 3 dienas nuo nemokamø atostogø suteikimo dienos pateikia informacijà apie ap-draustajam suteiktas nemokamas atostogas.

Apdraustøjø asmenø valstybinio socialinio draudimo ámokos skaièiuojamos nuo kiek-vienam apdraustajam asmeniui apskaièiuotos darbo uþmokesèio sumos, ne maþesnës kaipminimali mënesinë alga, su darbo santykiais susijusiø kompensacinio ar skatinamojo po-bûdþio iðmokø, nustatytø teisës aktuose ir kolektyvinëse sutartyse, neatsiþvelgiant á mo-këjimo ðaltinius.Draudëjai Valstybinio socialinio draudimo ámokas apskaièiuoja ir moka nuo tos die-

nos, kurià darbuotojams pradedamas skaièiuoti atlyginimas uþ darbà.Ámokos á Fondo biudþetà mokamos mokëjimo pavedimais per bankà, paðto perlaido-

mis. Ámokas galima sumokëti grynaisiais pinigais visuose VÁ �Lietuvos paðtas� paðtuose,bankø �Hansabankas� ir �Snoras� skyriuose. Mokëjimo dokumentuose turi bûti nurodo-mi valstybinio socialinio draudimo ámokø kodai. Draudëjai apskaièiuotas valstybinio so-cialinio draudimo ámokas sumoka á Fondo biudþetà ne vëliau kaip iki kito mënesio 15dienos.Nuo 2005 m. sausio 1 d. senøjø socialinio draudimo paþymëjimø pildymas yra nu-

trauktas nuo 2005 m. sausio 1 d., jokiø áraðø juose daryti nereikia.Svarbu þinoti, kad ligos paðalpa ið Valstybinio socialinio draudimo fondo lëðø prade-

dama mokëti nuo 3 laikinojo nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimoarba kol bus pripaþintas invalidumas. Uþ pirmàsias dvi dienas ligos paðalpa, skaièiuoja-ma ið darbdavio lëðø, negali bûti maþesnë negu 80 proc. ir didesnë negu 100 proc. paðal-pos gavëjo vidutinio darbo uþmokesèio.

12 12

INFORMACINIS VERSLO KONSULTANTO ÞINYNAS

Dailininkas Algimantas Dap�ys

2005 05 28. leidyb. apsk. l. 12Tiraþas 200 egz. Uþsakymas

Iðleido leidykla EUGRIMAS Kalvarijø g. 98-36, LT-08211 VilniusSpausdino �Sapnø sala�, Moniuðkos g. 21, Vilnius

Documents

is Verslo Konsultanto Zinynas (2005)