2012•42

21

derlius pasiekia presą, moterims ir religinių dogmų nesilaikantiems žmonėms vyno gamy-bos procese dalyvauti nevalia.

Gamina tik reliGinGi žydaiKošerinio vyno pažymėjimą gamintojui iš-

duoda specialiai paskirtas rabinas. Viena pa-grindinių sąlygų gauti košerinio vyno sertifi-katą – gėrimą turi gaminti tik griežtų religinių nuostatų besilaikantys žmonės, tai yra tie, ku-rie švenčia šabą – svarbiausią judėjams savai-tės pabaigos dieną.

Šabo šventimas – tik vienas iš 613 To-ros priesakų, kurių privalo laikytis religin-gi žydai. Šabo dieną galioja visai kitokios nei įprasta gyvenimo taisyklės. Vos penkta-dienio vakarą nusileidus saulei iki pat saulė-lydžio šeštadienį religingiems žydams drau-džiama dirbti bet kokį darbą. Negana to, jie 25 valandas negali į jungti jokio elektros prie-taiso, uždegti ar užgesinti šviesos, vairuo-ti automobilio, kalbėti telefonu ir net rūky-ti. Be jokių abejonių, religingi žydai privalo valgyti tik košerinį maistą, jiems draudžia-ma kurti šeimas su ne žydais, vyrams priva-lu nuolat dėvėti kepurėles, vadinamąsias ki-pas, ir auginti žandenas.

Tad štai kur pagrindinė košerinio vyno pa-slaptis: tik religingi žydai vieninteliai gali šei-mininkauti vyninės patalpose! Tik jiems lei-džiama liestis prie įrangos, įpilti vyno ragau-ti, pergabenti statines, dalyvauti išpilstant vy-ną į stiklinius butelius. Kaskart baigę darbą žandenoti vyrukai užrakina vyninės patalpas, užklijuoja duris specialia juosta, raktą išsine-ša su savimi. Savininkas, nors ir kaip norėtų, niekaip negali patekti į jam priklausančios ga-myklos cechus, rūsius!

Skirtingai, nei daugelis mano, košerinis vynas visai nebūtinai turi būti gaminamas Iz-

pomėgių romantikaaš ir pasaulis

Situacija per pastarąjį dvidešimtmetį pa si­keitė kardinaliai: šiandien Izraelyje veikia dau-giau nei šimtas vyninių, o jų vynas kasmet su-laukia vis didesnio pasaulinio pripažinimo. Tie-sa, ne kiekvienas Izraelyje gaminamas vynas ga-li vadintis košeriniu.

ŠiukŠtu prie ko nors liestis!Kai atvykstu į vieną seniausių Izraelio vy-

ninių „Domaine du Castel“, įsikūrusią buvu-siose arklidėse ant vaizdingų Judėjos kalvų, juosiančių senąją Jeruzalę, mane pasitikęs vy-ninės savininkas Eli Ben­Zaken perspėja: „Aš parodysiu tau, kaip vyksta visas vyno gamy-bos procesas, tačiau turi būti itin atsargi, jo-kiais būdais neprisiliesti nė prie vieno daikto, esančio vyninėje.“

Iš pradžių toks perspėjimas nuskamba keistai: kas gi nutiks, jei pirštu bakstelsiu vy-no pripildytą ąžuolinę statinę? Pamatęs mano išpūstas akis, Eli kantriai ima aiškinti, kaip ko-šerinėse Izraelio vyninėse gaminamas vynas...

Kai karštos vasaros pabaigoje sunoksta vy-nuogės, nuimti gausaus derliaus kviečiamas vi-sas pulkas talkininkų iš apylinkės gyvenvie-čių. Dėl itin aukštos temperatūros Izraelyje vynuogės skinamos naktį, kai šiek tiek atvės-ta, kad uogos nepradėtų fermentuotis dar ne-atvežtos į gamyklą.

Rinkti vynuoges gali visi, nebūtinai re-ligingi pagalbininkai. Tačiau, vos vynuogių

Košerinio vyno galia – tikėjimasNida Degutienė, „Šeimininkei“ iš Izraelio

Pašventintas? Palaimintas? Stebuklingas? Kokių tik atsakymų nesu-laukiau, atlikusi savo pažįstamų apklausą, kuo ypatingas košerinis vynas. Net tie, kurie anaiptol ne naujokai vynų pasaulyje, traukė pečiais ir tikino niekuomet negirdėję apie košerinę vyndarystę. Jos ypatumus padeda atskleisti vienos seniausių Izraelio vyninių „Domaine du Castel“ savininkas Eli Ben-Zaken.

raelyje. Tokių vyninių gausu Prancūzijoje, JAV, Pietų Amerikoje.

„Štai už tos kalvos įsikūrusi Moni vyninė, – ranka vakarų kryptimi mosteli Eli. – Jos savi-ninkai – Izraelio arabai. Tuose namuose taip pat gaminamas košerinis vynas, nes arabams talkina religingas žydas.“

pelnė pasaulio pripažinimąManote, kad vyno rūsiuose besidarbuojan-

tys kipas dėvintys vyrukai privalo nusimanyti apie vyndarystę? Kad ir kaip keistai skambė-tų, ne, jiems apie vyną nė iš tolo nereikia nu-simanyti tiek, kiek išmano apie žydų religiją.

Vyną ragauja, fermentaciją stebi ir sprendi-mus priima pats Eli, ne vienus metus patirties sėmęsis garsiausiuose Burgundijos vyno na-muose. O religingų darbuotojų pareiga – kan-triai vykdyti visus vyninės šeimininko nuro-dymus. Juk jis gali tik vadovauti, pats neprisi-liesdamas prie jokio vyninėje esančio daikto!

Gero, kokybiško vyno poreikis, pasak Elio, Izraelyje atsirado išpopuliarėjus aukš-tajai maisto kultūrai. Kai visoje šalyje pradė-jo steigtis itališko, prancūziško maisto restora-nai, jiems būtinai reikėjo atitinkamos kokybės vyno. Tai ir paskatino Elį imtis vyndarystės. Iš pradžių buvęs malonus pomėgis virto pelningu verslu. Šiandien „Domain du Castel“ vynas da-lyvauja pasaulinėse parodose ir pelno garbin-gus vyno žinovų įvertinimus. Prieš 9 metus šeimos valdomą vyninę Eli pavertė košerine.

„Nei pašventintas, nei palaimintas, nei kuo nors kitoks“, – šypsosi Eli, pasakodamas apie „Domain du Castel“ gaminamą košerinį vyną, kurio gamyba niekuo nesiskiria nuo nekošeri-nio. Nepigiai kainuojantis košerinis sertifika-tas – tai anaiptol ne specialios gėrimo kokybės išraiška, o viso labo kelias į namus tų šeimų, kurios gyvena pagal 613 Toros priesakų.

Būtinas ŠaBo atriButas

Nors be vyno neapsieina nė vienas žydiš-kas ritualas nei šventė, o jo vartojimo tradici-jos siekia biblinius laikus, geros kokybės vy-no dar prieš dvidešimt metų Izraelyje būtų rei-kėję ieškoti su žiburiu.

Vyno taurė – būtinas atributas pasitinkant šabą (kiekvieną šeštadienį – šventą judėjams dieną), tačiau dažniausiai toje taurėje telius-kuodavo saldžios, tirštos keletą laipsnių turin-čios vynuogių sultys, o jų ragauti būdavo ga-lima net mažiems vaikams. Košerinis vynas anksčiau daugeliui asocijavosi vien su apeiginiu raudonos spalvos gėrimu, niekaip netelpančiu į tradicinius gurmaniškos vyno kultūros rėmus.

Nid

os

deg

uti

eNės

Nu

otr

auko

s

... vynuogė, o ne obuolys, pasak Toros aiš-kintojų, buvo uždraustasis vaisius, kurį rojuje Ieva ragavo drauge su Adomu.

... dar senovėje žydų rabinai grūmojo pirštu, peikdami per dažną vyno vartojimą.

... Izraelyje žinomas posakis „Kai vynas įei-na, paslaptys išeina“ atkeliavo iš antikos laikų.

Ar žinote, kad...

Nepigiai kainuojantis košeri-nis sertifikatas – tai anaiptol ne specialios gėrimo kokybės išraiška, o viso labo kelias į namus tų šeimų, kurios gyvena pagal 613 Toros priesakų.

2012•4220