Vyno zurnalas nr.23

„Teliani Valley“ – vienas iš vyno gamybos Gruzijoje lyderių,

užimančių beveik pusę šalies rinkos. Bendrovė turi gerą

vardą, gamina kokybiškus vynus ir dirba pagal vakarietišką

vadybos modelį.

Gruzijos vyriausybė 2011 metais pasirašė susitarimą su

Europos Sąjunga dėl Gruzijos vyno regioninių pavadinimų –

Kindzmarauli, Khvanchkara, Saperavi, Alazani ir kitų – apsaugos

Europos Sąjungos teritorijoje.

Tai reiškia, kad nuo šiol ES šalyse nebebus galima pardavinė-

ti padirbto „gruziniško“ vyno, pagaminto Ispanijoje, Bulgarijoje

ar kitur. Mažės konkurencija, ir atsivers palankesnės galimybės

gruziniško vyno įvaizdžiui gerinti.

Tai labai svarbu, nes Gruzija – vyno lopšys, seniausias vyno

gamybos tradicijas turintis kraštas pasaulyje. Čia aptikti 8000

metų senumo moliniai indai kvevri, liudijantys, kad jau tada

buvo gaminamas vynas. Būtų gaila prarasti per tiek amžių su-

kauptą gamybos patirtį.

„Teliani Valley“ istorija siekia daugiau kaip šimtmetį, todėl vy-

ninė puoselėja senąsias Gruzijos vyno tradicijas (taip pat ir vyno

fermentaciją moliniuose induose).

Ši vyninė kartu yra ir viena pažangiausių. Dar XIX amžiuje

pirmasis „Teliani Valley“ vyndarys prancūzas Antoinas Mossano į

Gruziją atvežė ir čia pradėjo auginti prancūziškas vynuogių veisles.

„Teliani Valley“ didžiausią dėmesį skiria vynuogių kokybei. Tai

nėra labai sudėtinga, nes įmonė turi apie 120 hektarų nuosavų

vynuogynų visuose svarbiausiuose Gruzijos subregionuose.

Pastaruoju metu Gruzija darosi vis svarbesnė Lietuvos vyno

rinkoje. 2011 m. Lietuvoje parduota 420 tūkst. litrų gruziniško

vyno (5 proc. rinkos). Praeitais metais Gruzijos vyno pardavimas

lyginant su kitomis šalimis išaugo labiausiai (25 proc.).

Lietuviai vėl pamėgo gruzinišką vyną

2

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - g E g U Ž Ė

3


Varžybose susirungia ne tik priešinininkai. Tiksliau, mažai yra

varžybų, kurių baigtis priklauso tik nuo dalyvių meistrišku-

mo. Žiūrovai („namų sienos“) arba teisėjai gali būti ne mažiau

svarbūs. Teoriškai teisėjas turi būti nematomas, nešališkas ir

profesionalus. Net ir vyno teisėjas, arba vyno vertintojas, kaip

jis vadinamas Lietuvos vyno čempionate. Taip, pasaulyje esama

vyno vertintojų, kurių subjektyvus skonis tapo standartu, į kurį

atsižvelgia vyndariai, kurdami savo vyno stilių. Panašiai yra su

kino filmų, maisto, restoranų ir kitų masinio vartojimo produk-

tų kritikais. Kiekvienas jų turi sekėjų būrelį, kuriems kitokios

nuomonės, nei išsako jų guru, ir nereikia. Tačiau oficialiose

varžybose objektyvumas yra svarbesnis už asmeninį skonį. Todėl

Lietuvos vyno čempionate kasmet pamatome ne tik geriausius

vynus, bet ir nuolat pasipildantį geriausių vyno ekspertų būrį. Jų

nuomonių vidurkis – objektyviausias vyno įvertinimas, kokį tik

galime turėti mūsų šalyje. Per dvi savaites išrinkti geriausi raudo-

nieji, baltieji, putojantys, saldūs, pastiprinti, rožiniai mūsų rinkos

vynai – Grand Prix, aukso, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai,

kurių sąrašas spausdinamas šiame žurnalo numeryje.

r e d a k t o r i a u s ž o d i s

Redaktoriaus žodis

Mūsų šalyje, negausioje piliečių, sunku surinkti ne tik daug

profesionalių vyno vertintojų, bet ir žmonių, kurie gebėtų rašyti

apie vyną. Todėl džiaugiuosi, kad jų gretą papildė dar vienas

mokslų daktaras, istorikas Liudas Glemža, šiame numeryje pra-

dedantis dviejų straipsnių seriją apie vyno vartojimą Lietuvoje

ankstesniais laikais. Specialiai palikome gausias autoriaus nuo-

rodas į pirminius šaltinius, kad Jūs, skaitytojau, galėtumėte žvilg-

telėti į objektyvaus straipsnio atsiradimo užkulisius – kiekvienas

teiginys turi būti pagrįstas faktais arba patikimais šaltiniais.

Liudas Glemža – mokslininkas, o mūsų rašinius rašo žurnalistai.

Jų objektyvumo rodiklis – Italijoje, Gruzijoje, Belgijoje, Vengrijo-

je, Prancūzijoje, Vokietijoje išgirstos istorijos ir surinkti faktai.

Linkiu malonaus skaitymo.

Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

5


t u r i n y s

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2012 m. gruodžio mėn.

įvykiai ir naujienos 6-7 psl. Vyno naujienos

8-9 psl. Restoranų ir kavinių naujienos

10 psl. Narimantas Miežys tapo 2012-ųjų

„Louis Roederer Grand Prix“ Lietuvos someljė čempionu

32 psl. Vyno paroda „ProWein“ Diuseldorfe. Arūnas Starkus

vynas ir vyno regionai15 psl. Trys raudonųjų Apulijos vynuogių veislės. Arūnas Starkus

20 psl. Toskanos Naujasis pasaulis. Arūnas Starkus

29 psl. Neatrastoji Belgija. Daiva Mumgaudienė

30 psl. Vengrijos vynas. Jurgis Šliogeris

34 psl. Pažintis su Gruzijos vynu per keturias dienas. Jūratė Sprindžiūnaitė

38 psl. „Laroche“ vynas: nuo Šabli iki tolimosios Čilės

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas12 psl. Džiuginantys vyno ir sūrio deriniai. Jurgita Karinauskaitė

24 psl. Grand Cru vakarienė su „Rauzan Segla“ ir „Canon“ vyndariu. Arūnas Starkus

40 psl. Vynas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Liudas Glemža

44 psl. „Lauro lapas“ ir kiti prieskoniai. Linas Vaitulevičius

48 psl. Pavasariniai vitaminai akims, ausims ir atminčiai.

57 psl. Kryžiažodis. Andrius Valčiukas

ne tik vynas50 psl. Pusryčiai pas…

Arba kodėl kiaušiniams reikia oro. Jūratė Sprindžiūnaitė

54 psl. Kaip ir kodėl rašau apie maistą. Andrius Užkalnis

vartotojo gidas58 psl. Vyno vertinimas

– tarp objektyvumo ir subjektyvumo. Jurgis Šliogeris

Čempionato rezultatai:

60 psl. „Grand Prix“ laimėtojai

62 psl. Aukso medalių laimėtojai

68 psl. Gero kainos ir kokybės santykio dvidešimtukas

70 psl. Sidabro medalių laimėtojai

76 psl. Bronzos medalių laimėtojai

80 psl. Apie žurnalo autorius ir vyno vertintojus

Turinys

6


į v y k i a i i r n a u j i e n o s

Naujienos

„Chianti Classico“ gamintojai pristatė naujo derliaus vyną

Metų pradžioje vyno žinovai, ekspertai, žurnalistai ir Someljė

mokyklos studentai buvo pakviesti pagilinti žinių apie vieną

seniausių ir garsiausių ne tik Italijoje, bet ir pasaulyje „Chianti

Classico“ vyną. Konsorciumas „Chianti Classico Vino“ Į Lietuvą

atvežė penkiolika vyndarių.

Kaip žinia, Kjančio regiono prestižo ir išskirtinumo istorija

prasidėjo dar 1716-aisiais, kai didysis Toskanos kunigaikštis Ko-

zimas III nusprendė nustatyti regiono ribas, kurios iki šiol apima

apie 70 tūkstančių hektarų, ir taip žengė pirmą žingsnį apsau-

gant regiono vardą.

Parodoje vyndariai siūlė ragauti ir vertinti 2006–2010 metų

derliaus paprasto „Chianti Classico“, taip pat „Chianti Classico

Riserva“ vyno. Paklausti apie minėtų metų derlius, vyninių

atstovai jį vertino įvairiai. Pavyzdžiui, „Fattoria Nittardi“ atstovo

nuomone, 2009-ieji buvo labai geri, bet ne puikūs metai. „Cas-

tello di Querceto“ atstovas 2010-uosius pavadino karštais, tačiau

dėl Grevės upės slėnyje pasitaikančių mistralių ir temperatūrų

skirtumo vynuogių odelė subrendo elastinga, todėl iš jų buvo

lengviau ištraukti ekstraktą. „Mūsų paprastas 2010-ųjų vynas len-

gvas, gėliškas, gaivios rūgšties. Manome, kad būtent šitų metų

riserva ir kiti vynai, kurie dar brandinami, turės potencijos“, –

kalbėjo vyninės atstovas.

Sicilijos skonio įvairovė „Vigneti Zabu“ vyninė įsikūrusi vaizdingoje Sambuka di Sicili-

jos salos vietoje, Beličės slėnyje. Aplink vyninę dideliu atstumu

nėra jokių gamyklų, nevykdoma jokia aplinkai kenksminga

veikla, o šalimais telkšo akinančiai skaidraus vandens ežeras

Arančas, padedantis vynuogynams iškęsti pragariškai karštas

sicilietiškas vasaras. Vyraujantis palankus mikroklimatas kasmet

užtikrina gerai prisirpusį derlių. Vynuogynuose neretai randami

archeologiniai agrokultūros rakandai pasakoja apie prieš šimtus

metų čia dirbusių žmonių buitį.

Geram vynui reikalingos geros, sveikos uogos, čia kompromisų

būti negali, ir „Vigneti Zabu“ jų tikrai neieško. Žmonės, dirbantys

laukuose, vynuogynų apsuptyje gyvena 365 dienas per metus,

pažįsta kiekvieną krūmą ir rūpinasi juo tarsi savo paties atžala.

„Vigneti Zabu“ – tai vynuogių augintojų bei vyndarių komanda,

kurios pagrindinis – ir vienintelis – tikslas yra sudėti į butelį tai,

ką geriausia sukūrė Sicilijos saulė bei unikalus mikroklimatas.

Parodoje „Vyno dienos 2012“ „Mineraliniai vandenys“ pristatys

net keturis šios vyninės vynus, kurie yra nauji Lietuvos vyno rinkoje:

„Vigneti Zabu Grillo Sicilia IGT“;

„Vigneti Zabu Nero d’Avola Sicilia IGT“;

„Vigneti Zabu Chiantari Inzolia-Chardonnay Sicilia IGT“;

„Vigneti Zabu Ill Passo Nerello Mascalese Sicilia IGT“.

7



Šimtu procentų čilietiškasLietuvą pasiekė pirmasis putojantis vynas, pagamintas iš

‘País‘ vynuogių, „Santa Digna Estelado“, kurį importuoja bendro-

vė „Bennet Distributors“.

Pirmieji XVI amžiuje Čilę pasiekė ‘País‘ vynmedžiai. Ilgą laiką

juos augino smulkieji vynuogių augintojai, ir ši veislė buvo

nepelnytai pamiršta. Tik prieš keletą metų ji vėl atgaivinta, nes iš

‘País‘ veislės pradėtas gaminti kokybiškas vynas. Kiekvienas šio

putojančio vyno, pagaminto iš ‘País‘ vynuogių, butelis prisideda

prie Čilės vynuogių augintojų sąlygų gerinimo.

„Santa Digna Estelado“ – rožinis putojantis vynas, pagamin-

tas tradiciniu metodu, kai antroji fermentacija vyksta butelyje.

Raudonosios ‘País‘ vynuogės šiam putojančiam vynui suteikia

itin ryškių vaisinių aromatų. Vynui būdingas gaivus, lengvas,

švarus bei subalansuotas skonis, ilgai išliekantis poskonis.

Česlovo Ramoškos aviečių vynas jau parduotuvių lentynose

Lietuvoje atsirado naujas licencijuotas vyndarys. Greta

didelių nuo seno veikiančių gamyklų Česlovo vyninė atrodo

mikroskopinė, tačiau pirmojo jos vyno pasirodymo parduotuvė-

se reikšmės neįmanoma pervertinti. Dvidešimt metų atrodė, kad

alkoholio gamyba yra ypatingai sunkiai prieinama verslo sritis.

Tačiau kaimo sodybos prie Švėkšnos savininkai Česlovas Ramoš-

ka su žmona Tatjana sugebėjo savo nedidelę vyninę įsirengti

pagal visus reikalavimus, gauti reikiamus leidimus ir pradėti

daryti vyną, kuriuo galima legaliai prekiauti. Pirmasis vynas –

iš aviečių, nes užpernai jis laimėjo geriausio lietuviško vyno

titulą Lietuvos vyno čempionate. Jo padaryta kiek per tūkstantį

butelių. Ruošiamasi pardavinėti ir kitus vyndario Česlovo vynus,

kuriuos jis daro iš įvairiausių uogų.

Naujas „Beso de Vino“ šeimos narys – „Beso de Vino garnacha Old Vines Cariñena DO“

Tiems, kam raudonasis „Beso de Vino Syrah“ pasirodė kiek

per modernus, „Mineraliniai vandenys“ siūlo naujieną – klasi-

kinių Ispanijos vynuogių ‘Garnacha‘ vyną. Jis gaminamas iš 40

metų amžiaus ‘Garnacha’ vynmedžių derliaus, todėl vyno spalva

sodresnė, jis aromatingesnis bei labiau koncentruotas. Kad būtų

kompleksiškesnis, vynas 4 mėnesius laikomas naujose pran-

cūziško ąžuolo statinėse. Ryškios rubino spalvos vynas kvepia

sirpiomis vyšniomis bei avietėmis su saldymedžio natomis. Tai

vidutinio svarumo vynas. Poskonyje puikiai dera vaisiškumas su

prieskonių niuansais.

Roberto Parkerio, garsiausio vyno vertintojo, žurnale „Wine

Advocate“ šis vynas įvertintas 89 balais. Puikus pasiekimas vyno

kaino kategorijoje!

8



Naujienos

Susitikime ant tinginio sofos Restoranas „Sofa de Pancho“ (isp. „tinginio sofa“) sukurtas

draugų, bendraminčių, ieškančių tikrosios Meksikos. Jis egzotiš-

ko skonio mėgėjų Vilniaus senamiestyje laukia nuo pavasario.

Tradicinius Meksikos močiučių iš kartos į kartą perduotus

patiekalų receptus viena iš restorano savininkių Diana surankio-

jo Meksikos kaimuose.

Linksmo, spalvingo interjero restoranas „Sofa de Pancho“ iš

tekilos gamintojų asociacijos gavo raštus, patvirtinančius, kad ši

vieta skiriama Tekilos ambasada Rytų ir Šiaurės Europoje. Šis var-

das suteikia leidimą skleisti žinias apie gėrimą, įtrauktą į Meksikos

kulinarinį ir kultūrinį paveldą. Tekilos degustacijas ir paskaitas apie

ją veda tekilos žinovas ir restorano bendraturtis Linas Starkus.

Jau dabar šiame restorane yra net 30 skirtingų tekilos ir

meskalio rūšių, o vyno meniu sudarytas pagal geriausių Lietuvos

someljė rekomendacijas.

„Sofa de Pancho“ atrodo lyg namai, kuriuose iš atviros vir-

tuvės sklinda gardūs kvapai, atkeliauja spalvos ir nepakartojami

tradiciniai Meksikos skoniai.

Čia dirba žmonės, kurie nori pasidalyti viskuo, kas tikra: nuo-

širdžiu bendravimu, atvirumu bei šiluma.

Svečiai laukiami: II–IV 16–22 val., V–VII 13–22 val. Visų Šven-

tųjų g. 5 Vilniuje.

Rezervacija tel. 8 673 43 954.

Restoranas be šaldytos mėsos „Lauro lapas“ – naujas skandinaviškos virtuvės restoranas

Vilniuje, buvusio legendinio „Nykštuko“ vietoje. Jo šeiminin-

kas ir virtuvės šefas – dvidešimt trejų metų Deivydas Praspa-

liauskas, turintis penkerių metų išsamią darbo patirtį Danijos

restoranuose. Įsimintiniausia ir turbūt vertingiausia – praktika

tris kartus geriausiu restoranu pasaulyje pripažintame „Noma“

restorane.

Kokia virtuvė „Lauro lape“? Šefas atsako paprastai ir

lakoniškai – visokia. Vieną dieną bus moderni, kitą – klasikinė.

Dienos pietūs keisis kasdien. Restorano svečiai valgys tai, ką

Deivydas norės, kad jie valgytų. Vakaro valgiaraštyje planuo-

jama apie dešimt patiekalų, taip pat siūlomi du degustaci-

niai meniu. Šefas galvoja juos keisti kokius aštuonis kartus.

Svarbiausia, kad jo restorane bus tik vienas šaldiklis – ledams ir

tyrėms. Nei mėsa, nei žuvis, o juolab daržovės nebus šaldomos.

„Vertinu tai, kas šviežia. Jei turi mažą gabalėlį mėsos, keptuvėje

jį turi „išmylėti“, o tam geriausiai tinka švieži prieskoniai“, – su

meile (o ar galėtų būti kitaip?) apie maistą kalba ambicingas

virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas, jau beveik žinantis, kad

pirmasis Lietuvoje gaus „Michelin“ žvaigždutę.

Svečiai laukiami: I-VI 11-22 val. Pamėnkalnio g. 24, Vilniuje.

Rezervacija tel 8 674 510 45.

9



Skubėkime lėtaiRestoraną „Salvete“ medžių ir pievų apsuptyje rasite pačiame

Europos centre, kelio Molėtai–Vilnius 26 kilometre. Ten ramybės

oazėje įsikūręs Europos centro golfo klubas. Restorano įkūrėja – ge-

rai restoranų verslo pasaulyje žinoma moteris Alvyda Eigminienė. Ji

daugelį metų vadovavo itališko maisto restoranų tinklui Lietuvoje ir

už jos ribų, priklauso pasaulinei gurmanų gildijai ir yra nuolat kupi-

na idėjų, todėl savo darbo bei laisvą laiką sieja su restoranų veikla.

Neatsitiktinai pasirinkta vieta tampriai susijusi su restorano „Salve-

te“ virtuve, kuri yra artima pasauliniam maisto judėjimui „Lėtas mais-

tas“. Jo filosofija antrina sentencijai „Festina lente“, tai yra skubėk lėtai.

Neskubėk, būk ramus, svetingas, negailėk laiko šeimai,

draugams. Svarbu pripažinti maisto teikiamą malonumą, išmokti

džiaugtis receptų ir skonių gausa. Obelų sode, visai šalia restorano,

ganosi restorano savininkų avių banda, kurią specialiu pašaru gali

pašerti net restorano svečiai. Natūralios formacijos tvenkiniuose

restorano savininkai veisia upėtakius, kuriuos taip pat galima šerti.

Natūrali gamta ir šalia žmogaus augantys gyvūnai yra ne tik puiki

vieta svečiams pailsėti, bet ir įamžinti savo šventes.

Restorano virtuvė europietiška, o kiekvienas patiekalas turi

savo istoriją, ištakas ir sukūrimo priežastis.

Svečiai laukiami: I-IV 11-21 val., V-VII 9-23 val.,

Girijos k. Molėtų pl. 26 km. Rezervacija: 8 614 605 26.

Baras, kuriame pildosi svajonės „Bar 4 soul“ – jaukaus, jaunatviško Klaipėdos senamiesčio

šurmulio gaubiamas vyno, kokteilių ir pokalbių baras. Čia rasite

išskirtinį kokteilių bei rūšinio vyno asortimentą. Prie jų profesio-

nalus virtuvės šefas siūlo specialių užkandžių, o nerūpestingus

pasisėdėjimus skaidrina vakaro programos.

„Bar 4 soul“ – trokštantiems tiesiog puikiai leisti laiką gerų

draugų apsuptyje. Vakarais čia netrūksta jaunatviško šurmulio

skambant lounge stiliaus muzikai, kurią parenka didžėjus. Taip

pat bare vakarais vyksta aktorių atrankos į klaipėdietišką serialą,

kurio filmavimas prasidės šį rudenį. Taigi čia tikrai verta užsukti,

jei svajoji tapti žvaigžde!

Svečiai laukiami: II-VII 11-24 val. Turgaus g. 10, Klaipėdoje.

Rezervacija: 8 674 679 80.

Šonkauliukų mėgėjams Po porą mėnesių trukusios rekonstrukcijos viešbutyje „Holiday

INN Vilnius“ balandžio viduryje duris atvėrė restoranas „Rib Room“,

kuris iš kitų išsiskiria netradiciniais būdais pagamintais šonkauliais.

Lietuviai itin mėgsta šį patiekalą, ir tai paskatino įkurti pir-

mąjį Vilniuje restoraną, kuris specializuojasi ypatingu būdu pa-

ruoštų šonkauliukų bei klasikinės pasaulio virtuvės valgių srityje.

Visi restorano patiekalai yra gaminami iš aukščiausios kokybės

produktų. Restorano vadovai užmezgė glaudžią partnerystę su

Lietuvos ūkininkais, kurie virtuvei tiekia šviežias ir kokybiškas

daržoves bei mėsą.

„Rib Room“ interjeras yra itališko ir skandinaviško stiliaus, jo

kūrimui buvo naudojamos tik natūralios medžiagos. Ypatingai

daug dėmesio skirta ekologiškoms ir perdirbtoms medžiagoms.

Dominuoja natūralaus medžio spalvos.

Svečiai laukiami: I-V 7.30-23 val., VI-VII 6.30-23 val.

Šeimyniškių g. 1, Vilniuje. Rezevacija: 8 5 210 3012

10


Balandžio pabaigoje sostinės restorane „Neringa“ vykusiame

„Louis Roederer Grand Prix“ Lietuvos someljė čempionate

nurungęs aštuonis konkurentus pergalę šventė restorano „Saint

Germain“ someljė Narimantas Miežys (1). Šią ilgai siektą pergalę

čempionui primins pagrindinio rėmėjo prizas – 2004 metų šam-

panas „Cristal“. Taip pat jam teks garbė kitais metais atstovauti

Lietuvai Pasaulio someljė čempionate Tokijuje.

Antrąja vieta džiaugėsi vienas aktyviausių Someljė čempio-

natų dalyvių Albertas Koncijalovas iš bendrovės „Liviko“, o trečio-

je liko pirmą kartą tokiose varžybose dalyvavęs „Vyno klubo“

konsultantas Andrius Pagojus.

Tokiuose čempionatuose paprastai dalyvauja su vynu

dirbančių restoranų, viešbučių, didmeninių ir mažmeninių vyno

prekybos įmonių darbuotojai bei nepriklausomi vyno žinovai. Ti-

tuluočiausias šalies someljė yra „Vyno klubo“ ekspertas Arminas

Darasevičius, besididžiuojantis net penkiais čempiono medaliais.

Šiemet čempionate jis nedalyvavo.

Dėl garbingo titulo taip pat rungėsi: Redas Norkeliūnas

(restoranas „Stikliai“), Žydrūnas Našlaitis (restoranas „Apvalaus

stalo klubas“), Laurynas Einas („Vyno klubas“), Andrius Valčiukas

(„Vyno klubas“), Dariušas Milleris („Eugesta“), Darius Lazutka

(„Kurorto vyninė“).

Narimantas Miežystapo 2012-ųjų „Louis Roederer grand Prix“

Lietuvos someljė čempionu

Vidurdienį Someljė mokykloje jie dalyvavo teorinio testo ir

aklosios vyno degustacijos rungtyje, vėliau visi buvo pakviesti į

praktinę rungtį, kurioje per penkias minutes turėjo atkimšti bran-

daus vyno butelį, perpilti jį į dekanterį ir patiekti svečiams. Paaiškė-

jo, kad teoriją geriausiai išmano A. Valčiukas ir A. Pagojus, dirbantys

„Vyno klube“. Dekantavimo rungtyje geriausiai sekėsi N. Miežiui.

Keturi finalininkai – N. Miežys (1), A. Koncijalovas (2),

A. Pagojus (3) ir D. Mileris (4) – vakare „Neringos“ restorane, kur

varžybas stebėjo žiūrovai, dalyvavo aklojoje stipriųjų gėrimų

ir vyno degustacijoje, atliko vyno ir maisto derinimo užduotį,

vyno meniu turėjo rasti ir ištaisyti klaidas, taip pat aštuoniems

svečiams per šešias minutes turėjo patiekti šampaną. Vėliau jie

gavo keturių rūšių sūrio, tarp kurių buvo iš legendinis „Džiugas“.

Varžybų finalininkams reikėjo sūrį apibūdinti, nurodyti kilmės

šalį bei pasiūlyti tinkamiausią gėrimą.

Puikiausiai maistą ir vyną suderino N. Miežys ir A. Koncijalo-

vas, apie sūrius geriausiai išmanė N. Miežys ir A. Pagojus. Pasta-

rasis buvo nepralenkiamas ir aklojoje gėrimų degustacijoje.

Nepatekusieji į finalą rungėsi šampano pilstymo rungtyje. Tiks-

liausiai šį gėrimą išpilstė restorano „Stikliai“ someljė R. Norkeliūnas.

Trys prizininkai atstovaus Lietuvai rudenį vyksiančiame Balti-

jos „Vana Tallinn“ someljė čempionate Vilniuje.

L i e t u v o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s

11


5. Po įtemptos varžybų dienos akimirka istorijai (iš kairės): Arminas Darasevičius, vadovavęs čempionato finalui, komisijos nariai Someljė asociacijos valdybos narė

Rasa Starkuvienė, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos narė Ona Jurkšienė, Estijos someljė asociacijos valdybos narys Aivaras Vipperis, Latvijos

someljė asociacijos valdybos narys Marcis Mitrevicas, čempionato dalyviai Dariušas Milleris, Žydrūnas Našlaitis, Andrius Pagojus, Andrius Valčiukas, Narimantas Miežys,

Laurynas Einas, Albertas Koncijalovas , Redas Norkeliūnas, komisijos nariai Someljė mokyklos direktorė Jurgita Karinauskaitė ir Lietuvos someljė asociacijos prezidentas

Arūnas Starkus

Pagrindinis čempionato rėmėjas – šampanas „Louis Roederer“,

čempionato vanduo – „Acqua Panna“ ir „S.Pellegrino“ (tiekėjas – „Bennet Distributors“),

krištoliniai indai – „Riedel“ (tiekėjas – „Gourmet Pro“),

sūris – „Džiugas“ („Žemaitijos pienas“).

L i e t u v o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s

12


Nepaisant tokios tvirtos sūrio ir vyno draugystės, išmonės

ieškant tobulos poros reikia ne mažiau, nei derinant kakla-

ryšį prie kostiumo. Tad sukviečiau kompetentingą kolegų komi-

siją drauge paieškoti legendiniam „Džiugui“ jo verto porininko.

Jei prancūzai gali didžiuotis iš koto verčiančiu rokforo ir soterno

deriniu, o italai – nuodėmės verta parmidžano ir amaronės iš

Valpoličelos pora, kodėl gi mums nepabandžius suporuoti savo

„Džiugo“ su...

1. Putojančiu iš Langedoko „Antech Grande Reserve Brut

Blanquette Limoux AOC 2010“, gaiviu, kvepiančiu pavasarinėmis

gėlėmis ir obuoliais vynu;

2. Čilietišku baltuoju „De Martino Estate Chardonnay 2011

Maipo Valley“, prinokusių citrusų aromato, koncentruotu, gaivios

rūgšties vynu;

3. Raudonuoju iš Austrijos „Markowitsch Pinot Noir 2009

Carnuntum“, intensyvaus aviečių, raudonų uogų aromato vynu

su prieskonių niuansais; šis vynas burnoje elegantiškas, švelnių

taninų;

4. Raudonuoju iš Bordo „La Reserve Claret Bordeaux AOC

2008“, kuriame dominuoja juodos uogos ir vaisiai su priesko-

nių natele; tai vidutinio svarumo, glotnus, gerai subalansuotas

vynas;

5. Natūraliu Česlovo Ramoškos pusiau saldžiu aviečių vynu

iš 2011 metų aviečių derliaus; saldumą, gaivumą ir vaisiškumą

sujungia puikiai prinokusių aviečių aromatas;

6. Galiausiai baltuoju desertiniu vynu iš Austrijos „Kracher

Beerenauslese Cuvee 2008 Burgenland“, kvepiančiu riešutais,

vaistažolėmis, greipfrutais, persikais. Šis vynas nestokoja kom-

pleksiškumo ir elegancijos!

Auksinė vyno ir maisto derinimo taisyklė: prie žuvies ir baltos

mėsos dera baltasis vynas, o prie raudonos mėsos – raudonasis.

Ir nė žodelio apie sūrį. Nė vienas nesiryžtame spėti rezultato.

Tobulą derinį rasime tik ragaudami. Keliolika galimų porų, ir tik

kelios išrinktosios?!

Pirmiausia įvertinome kiekvieną iš sūrių – 12, 18 ir 24

mėnesių brandumo „Džiugą“. Nors tai tas pats sūris, skirtingas

brandinimo laikas lemia savitą sūrio aromatą ir skonį, vadinasi,

kiekvienas derės su vynu kitaip.

12 mėnesių brandintas „Džiugas“ pats šviesiausias, tačiau

pikantiško aitrumo nestokoja. Jis labai tvirtos konsistencijos,

plastiškas, netirpsta burnoje. Norisi ilgai kramtyti. Kramtau...

Ryškėja karameliškas aromatas, panašus į „Karvutės“ saldainių.

Vis dėlto natūralus pieniškumas – svarbiausia šio sūrio nata

skonių puokštelėje. Svajoju užsidėti kampelį šio sūrio ant juodos

duonos kriaukšlės su kaime sumuštu sviestu.

18 mėnesių brandintas „Džiugas“ kiek ryškesnis, tačiau

labiausiai jo ilgesnį nokinimą išduoda pavieniai kalcio druskos

kristalėliai – kur ne kur matyti balti taškeliai. Jie justi ir sūrį

kramtant – šmėsteli ir sprogsta burnoje. Struktūra dar standes-

nė, tačiau sūris kremiškas, pasiskirsto burnoje ir lėtai tirpsta.

Žinoma, ir jo kvapas bei skonis intensyvesni. Sodriausias –

saldus džiovintų vaisių kvapas. Jį papildo riešutų, grybų, kepto

kaštainio natelės. Dera su vaisine duona ir graikiškais riešutais.

Saldūs duonos vaisiai susidraugauja su sūrio saldumu, tačiau

nemanykit, kad apsąla širdis. Sūris išlieka gaivus. Ragaujamas

su graikiniais riešutais, sūris atgyja, atrodo lengvesnis, liesesnis,

riešutų trapumas susidoroja su sūrio kremiškumu ir paryškina

malonų sausumą. Gardu su močiutės aviečių uogiene.

24 mėnesių brandumo „Džiugas“ nedaug skiriasi spalva,

tačiau jame akivaizdžiai matyti ir justi kalcio druskos kristalėliai.

Jis labai kietas, bet burnoje tirpsta ir tampa kremu, užpildo visą

burną ryškiu džiovintų vaisių skoniu, prieskonių natomis. Aroma-

tų paletėje ilgainiui ryškėja džiovintos žolės, šieno niuansai. Šis

sūris nestokoja gaivos. Jo rūgštis išraiškingai dera su džiovintų

vaisių saldumu. Medaus lašelis ant šaukšto galo maloniai tirpsta

burnoje kartu su sūriu ir pabrėžia jo kremiškumą.

Džiuginantysvyno ir sūrio deriniai

Jurgita Karinauskaitė

Daugeliui nerūpestingų vyno mėgėjų sūrio ir vyno dermė

atrodo savaime suprantama. Gal dėl to, kad prancūzams, valgantiems galybę sūrio,

gyvybiškai būtina jį užgerti vynu. Nors amerikiečiai siūlo valgyti jo ne daugiau kaip 57 g per

savaitę, pirmaujantys sūrio valgytojai prancūzai ir graikai sušveičia net 400 g!

Vidutiniškai! Ir nekamuoja jų nei širdies priepuoliai, nei antsvoris. Tai

vadinama prancūzišku paradoksu.

v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s

13



14


APIBENDRINOME TAIP

Prie 12 MėN. BRANDINTO „DŽIuGO“ puikiai dera saikingai

vaisiškas vynas. Vaisių aromatai ir skonis papildo sūrį ir sukelia

panašius pojūčius, lyg valgant sūrį su džemu. Netinka itin daug

alkoholio turintis vynas, nes jis šį sūrį užgožia.

Prie 18 MėN. BRANDINTO „DŽIuGO“ dera kiek salstelėję ir sul-

tingi, vaisiški, minkšti vynai. Tinka modernaus, Naujojo Pasaulio

stiliaus vynas. Mat sūris yra aromatingas, tačiau jo rūgštis nėra

stipriai išreikšta. Gaivios rūgšties vynas, kaip Europos „Pinot

Noir“, deriniui suteikia malonaus gaivumo.

Prie 24 MėN. BRANDINTO „DŽIuGO“ dera elegantiški ir gaivūs

europietiški vynai. Gana ryškiai atsiskleidusi sūrio rūgštis, ir ge-

riausiai prie jo dera gaivios rūgšties, elegantiški, brandoki vynai.

Derindami vadovavomės šiuolaikinės vyno ir maisto derinimo

teorijos principais: siekėme balanso tarp vyno ir valgio, t. y. sūrio.

Aukščiausio lygio dermė įkvepia įdomiai diskusijai, geram darbui,


ŽVAIGŽDėTAS DERINIų VERTINIMAS

Vynas 12 mėn. brandintas „Džiugas“ 18 mėn. brandintas „Džiugas“ 24 mėn. brandintas „Džiugas“

Antech Grande Reserve Brut Blanqu-ette Limoux AOC 2010

Burbuliukai netiko... Neutralus derinys. Maloniai kartėjantis poskonis.

Burbuliukai išaukština pieno, grietinėlės skonį sūryje.

De Martino Estate Chardonnay 2011 Maipo Valley

Sūris tampa trapesnis, vyno nokumas, aliejiškumas suminkština jo širdį.

Vynas ir sūris paryškina vienas kitą. Puikiai dera saldumas ir kartumas. Intensyvėja pikantiški skoniai, vanilė ir kiti prieskoniai. Graikiniai riešutai gražiai papildo šią draugiją.

Sūryje ryškėja aitrus pikantiškumas, vyne – žoliška nata. Galimas derinys, tačiau gana intensyvus.

Markowitsch Pinot Noir 2009 Carnuntum

Vynas šiek tiek dominuoja, tačiau paryš-kina sūrio pieniškumą, jį suminkština. Malonus derinys.

Vyno vaisiškumas suspindi lyg prima-balerina, iškelta ant partnerio rankų. Raudonų uogų sultingumas stipriau atsiskleidžia vyne. Reikia pripažinti, kad vynui ir vėl tenka svarbesnis vaidmuo. Derinys ypač gaivus.

Vynas tiesiog pakylėja sūrį į kitą nokumo lygį. Atsiranda subtilūs riešutų, grybienos, odos, velėnos, prakaito kva-pai. Sūris labiau karsteli, o vynas atrodo tamsesnis, nei geriamas vienas. „Pinot Noir“ rūgštis griebiasi sūrio riebumo. Štai du vienas kito verti šokėjai!

La Reserve Claret Bordeaux AOC 2008

Nustebina ryškus vyšnių kauliukų kvapas. Vynas pakylėja sūrio rūgštį ir derinys atrodo apetitiškai gaivus. Žinoma, jei tik jums patinka intensyvus migdolų riešutų kvapas.

Grubokas derinys. Vynas su šiuo sūriu atrodo labai papras-tas. Jam ne į naudą ši draugystė.

Natūralus Česlovo Ramoškos pusiau saldus aviečių vynas 2011

Sūris beveik dingsta – nugrimzta aviečių liūne...

Sūris praranda kreminę konsistenciją, nebetirpsta burnoje. Ryškėja jo sausas minkštumas. Jei vynas būtų saldesnis, pasiektume aviečių uogienės efektą.

Jauni partneriai vynui tinkamesni.

Kracher Beerenauslese Cuvee 2008 Burgenland

Sūris dingsta nepalikdamas pėdų ... Vyno vaisiškumas atsveriamas sūrio pi-kantiškumo, o gaiva suteikia malonaus gyvybingumo šiam deriniui.

Kiekvienas sūrio komponentas randa partnerį vyne. Intensyvūs pikantiški sūrio aromatai šliejasi prie vyno riešutiš-kumo, vyno saldumas puikiai galynėjasi su sūrio sūrumu ir rūgštimi, o vyno gaiva veikia derinį tiesiog stebuklingai. Norisi antro gabaliuko.

pasivaikščiojimui po mišką ir kitiems nekasdieniškiems žygiams.

Dėl šios dermės vynas ir valgis tampa vertybe. Šlovė jos kūrė-

jams – vyndariams, sūrininkams, virtuvės šefams ir valgytojams!

15


Trys raudonųjų Apulijos vynuogių veislės:

‘Primitivo’, ‘Negroamaro’ ir ‘Nero di Troia’

Arūnas Starkus

Apulija – vienas iš neturtingųjų Pietų Italijos regionų – staiga

tapo įdomi pasaulio vyno mėgėjų bendruomenei. Prieš

dvidešimt metų panašaus dėmesio susilaukusi Kampanija,

prieš dešimtmetį – Sicilija šiandien jau niekam nekelia abejonių

galinčios daryti aukščiausios prabos vyną. Apulija savo sėkmės

atributus dar tik matuojasi, tačiau akivaizdu, kad tai bus vietinės

raudonųjų vynuogių veislės.

‘Zinfandel‘ gėrėjai jau atranda ‘Primitivo‘, o ‘Negroamaro‘

Italijos vyno žinovai vertina nuo seno. Yra dar trečioji, pasaulyje

mažiau žinoma veislė – ‘Nero di Troia’, kurios skonis labiausiai

patinka patiems Apulijos gyventojams, tačiau vyno kokybė verta

ir platesnio pripažinimo. Aptarkime kiekvieną iš trijų minėtų vy-

nuogių veislių ir virtualiai paskanaukime pačių geriausių regiono

vynų.

l ‘Primitivo‘ vynmedžiai „Gianfranco Fino“ vynuogyne

A p u l i j a

16


VYNAS APRAŠYMAS ĮVERTINIMAS

Gianfranco Fino ES Primitivo di Manduria DOC 2009

50–80 m. amžiaus vynmedžių derliaus vynas. Juodų uogų, trešnių, vyšnių, vanilės aromatas. Slyvų poskonis (senų vynmedžių uogų požymis). Ypatingos koncentracijos ir vaisiško balanso, gausesnių nei vidutinių taninų vynas. Fermentuotas 16–21 ˚C temperatūroje. 9 mėn. ąžuolo statinėse, 40 proc. naujų. Be malolaktinio virsmo. Daromas nuo 2005 m.

94

Milleuna Tretarante Primitivo di Manduria DOC 2008

70–80 m. vynmedžiai. Itin koncentruotas ir alkoholiškas (18,5 proc.) Saldi raudonų uogų, rožių žiedlapių uogienės skonio ataka. Džiovintų slyvų ir slyvų armanjake poskonis. 12 g/l likutinio cukraus ir be rūgštį švelninančio malolaktinio virsmo poveikio. Daromas nuo 2001 m.

92

Castello Monaci Artas Salento IGT 2008 ‘Primitivo‘. Kvepia vyšniomis, ledais, vanile, kava. Vėliau juntamos juodos uogos, razinos. Daug taninų. Sausa ataka, ąžuolinis poskonis. Modernus stilius. 92

Schola Sarmenti Diciotto Salento IGT 2008

‘Primitivo‘. 18 proc. alkoholio. Stiprus saldžių, prinokusių vaisių, slyvų ir alkoholio aromatas. Gera koncentraci-ja. Slyvienės, medaus poskonis. 80 m. krūmas sunokina vos 600 g uogų. 24 hl/ha. 92

Polvanera 17 Primitivo Gioia del Colle DOC 2008

Švarus trešnių, bazilikų, razinų aromatas. Saldi ataka, saldžiarūgštis balansas. Vyšnių poskonis. Burnoje nejusti, kad 16 proc. vyno tūrio sudaro alkoholis. Kompleksiškas ir prieskoniškas skonis, nors jokio ąžuolo. Vyninė įkurta 2000 m.

91

Consorzio Produttori Vini Manduria So-netto Primitivo di Manduria DOC 2008

Kvepia rožėmis, vyšniomis, ‘Morello‘ trešnėmis, prieskoniais. Saldi ataka, sausas poskonis, daug taninų. 14,8 proc. alkoholio. 90

Guliani Primitivo Riserva Gioia del Colle 2007

Kavos, juodų uogų aromatas. Geros struktūros, rūgštus, sausas vynas. Būtina brandinti. Vyšnių poskonis. Rūgšties – 7 g/l. 90

Paololeo Fiore di Vigna Salento IGT 2009

‘Primitivo‘. Juodų uogų ir slyvų, prieskonių (vyšnių lapų) aromatas. Gaivus su jūros sūrumo natele. Vynuogės skinamos savaite anksčiau nei pas kaimynus, prieš fermentaciją 3 savaites padžiovinamos. Pusė statinių – amerikietiško ąžuolo. Vynas daromas nuo 2000 metų.

90

Tenuto Rubino Visellio Salento IGT 2008 ‚Primitivo‘. Vėsaus klimato stilius. Kvepia juodomis, raudonomis uogomis, trešnėmis. Gaivus, vidutinio gausu-mo jaunų taninų vynas. 90

‘PRIMITIVO‘

Šio vyno kelias į sėkmę prasidėjo 1998-aisiais, kai Carol

Meredith iš Daviso universiteto Kalifornijoje atliko DNR analizę

ir įrodė, kad ‘Primitivo’ iš Apulijos ir ‘Zinfandel’ iš Kalifornijos

turi identišką genotipą, sutampantį ir su ‘Crljenak Kaštelanski’,

augančia Dalmatijoje (Kroatija). ‘Crljenak’ į Italiją kadaise pateko

su karo belaisviais ir XVIII a. pabaigoje Džoja del Kolės (Gioia del

Colle) vynuogynuose anonimiškai augo kartu su kitomis vieti-

nėmis veislėmis. Vynuogių auginimu besidomintis kunigas Don

Filippo Indellicali atsirinko vieną geriausiai raudonoje rajono

dirvoje derantį sodinuką – tai buvo ‘Primitivo‘ pirmtakas. Greitai

atsirado specializuoti vynuogynai, kuriuose buvo auginamos tik

‘Primitivo’ vynuogės. Iš Džoja del Kolės aukštumų į arčiau jūros

esančią Manduriją šios vynuogės atkeliavo 1881-aisiais kaip

grafaitės Sabini di Altamuros kraitis.

K ą T E N V A L G O ?

Raudonojo vyno rojuje vaišinama makaronais, pagardintais alyvuogių aliejumi, alyvuogėmis, daržovėmis. Mėgstami iš Kampanijos vežami minkšti sūriai. Geriausi desertai iš migdolų ir džiovintų vaisių.

350–450 metrų virš jūros lygio esančiame Džoja del Kolės

rajone dėl didesnio aukščio ir žemesnės temperatūros vynuogės

išlaiko nemažai gaivumo ir nepernoksta. Geležingas molis, gulin-

tis ant kalkakmenio plokštikalnio, tiekia vynmedžiams drėgmę

vasarą, kai tikimybė sulaukti kritulių yra labai maža.

Piečiau esančiame Salento pusiasalyje (Mandurija yra pačiame

pusiasalio centre), žinomame kaip „Italijos aulinuko kulnas“, vy-

nuogynai auga netoli jūros. Čia karščiau, dėl jūros vynas gali įgau-

ti vos pastebimo sūrumo. Šioje vietoje galima aptikti įspūdingą

natūralų alkoholio kiekį turinčių vynų, gerokai viršijančių 14 proc.

įstatymo „Primitivo di Manduria DOP“ reglamentuotą minimumą.

Seni, 50–90 metų amžiaus, vynmedžiai, suformuoti kaip maži

medeliai (alberelli), auga ant pusmetrio nesiekiančio raudono mo-

lingo sluoksnio. Apačioje – kalkinga nuosėdinė uoliena, vadinama

tufu. Dirvožemio struktūra primena Kunavaros regiono Australi-

joje dirvą. „Feudi di San Marzano Sessantanni“ – vynas pavadintas

nedidelio 13 ha šešiasdešimties metų senumo vynuogyno garbei

daromas pačiame Mandurijos centre. Kaip ir daugelis įdomiausių

Apulijos ‘Primitivo’ veislės vyno, „Sessantanni“ pradėtas gaminti

pirmaisiais XXI a. metais – nuo 2001-ųjų. „Feudi di San Marzano”

vyndarys Mauro di Maggio teigia, kad šis vynas išsiskiria iš kitų

geriausių regiono vynų tuo, kad jo dalis bręsta amerikietiško

ąžuolo statinaitėse (beje, vyninė savo vynui „Negroamaro F” bran-

dinti vežasi Kaukaze auginto ąžuolo). Todėl „Primitivo“ būdingą

juodų uogų, gervuogių, vynuogių, mėtos aromatą papildo saldūs

vanilės, kokoso sviesto aromatai. Labai energingą, saldžią ataką

burnoje papildo ąžuolo taninai.

A p u l i j a

17


l Feudi di San Marzano” vyndarys Mauro di Maggio

A p u l i j a

18


l Geriausius vyndarius vienija Geriausio Apulijos vyno konsorciumas

A p u l i j a


Candido Cassio Dione Salento IGT 2006‘Negroamaro‘, ‘Primitivo‘. Ruduojanti spalva. Kvepia kaštainiais, melasa, džiovintomis slyvomis. Gausesni nei vidutiniai taninai, saldi pirmoji ataka burnoje. 8 mėn. ąžuolo statinėse. Irisinių saldainių, kavos ir slyvienės poskonis. Cukraus – 5 g/l.

91

Cantine Due Palme Selvarossa Salice Salentinoo Riserva DOP 2008

‘Negramaro‘ ir ‘Malvasia Nera‘ mišinys. 50–70 m. vynmedžiai. Fermentacija vyksta iki 55 dienų. Ruduojanti spalva. Dūmų, pelenų, juodų uogų, kadagių kvapas. Saldi ataka, malonus, švelnus, ąžuoliškos struktūros. Vanilės ir juodų uogų poskonis. Skanus.

91

Cupertinum, Cantina Sociale Coope-rativa di Copertino Settantacinque Copertino Riserva DOP 2004

‘Negroamaro‘ ir ‘Malvasia Nera‘ mišinys. Vynas jau pradėjęs ruduoti. Kvepia dūmu, oda, slyvomis, melasa, tabaku, prieskoniais, kakava, kava. Minkštas ir subrendęs. 91

Conti Zecca Nero Conti Zecca Salento IGT 2008

70 proc. ‘Negroamaro‘, 30 proc. ‘Cabernet Sauvignon‘. Tamsūs aromatai: pelenų, juodžemio, juodų uogų. Daug rūgšties ir daug taninų, nors vynuogės sausą 2008 m. vasarą sunoko anksti. Grietinėlės pojūtis pabai-goje.

91

Agricole Vallone Graticciaia Salento IGT 2006

‘Negroamaro‘. 70–75 m. vynmedžiai. Nuskintos vynuogės džiovinamos ant stogo, kol praranda 30–40 proc. svorio. Kvepia prieskoniais, tabaku, šokoladu. Vidutiniai taninai, nesausas (10 g/l cukraus). Panašus į amaronę. 90

Tenute Mater Domini Casili Salice Salen-to Riserva DOC 2008

1944 m. pasodintas vynuogynas, kuriame apie 95 proc. ‘Negroamaro‘ ir 5 proc. ‘Malvasia‘. Kvepia našlaitėmis, juodomis uogomis, šiek tiek žaliais stiebais. Klampus, glotnus, drauge kartokas ir kiek aitrių taninų. Saldi irisinius saldainius primenanti pabaiga.

88

‘NEGROAMARO’

Tikra vietinė veislė, Apulijoje atsiradusi prieš du su puse

tūkstantmečio. Jos pavadinime užkoduotas vynuogės luobe-

lės ir sulčių juodumas dviem kalbomis: Nigra (lotyniškai) ir

Mavros (graikiškai). Dėl to seniau ‘Negroamaro‘ buvo masiškai

naudojama pagerinti Šiaurės Italijos vyno spalvai ir padidinti

svarumui. Šiandien iš jos daromas rožinis vynas (pirmasis

Italijos rožinis vynas “Leone de Castris Five Roses” pradėtas

gaminti 1943 m. iš ‘Negroamaro‘ ir 10 proc. ‘Malvasia Nera‘

vynuogių) ir modernus, prieskoniškas, taniniškas raudona-

sis (dažnai maišant su kitomis veislėmis). Neretai vynuogės

prinoksta tiek, kad pagaminamas „Amarone della Valpolicella“

arba „Valtellina Sforzato“ analogas. Geriausios ‘Negroamaro‘

vynuogės išauga molingose, daug kalkakmenio turinčiose

Salento pusiasalio lygumose.

19



Conte Spagnoletti Zeuli Terranera Riserva Castel de Monte DOC 2006

40 proc. ‘Nero di Troia‘, 20 proc. ‘Aglianico‘, 40 proc. ‘Montepulciano‘. Juodų, raudonų uogų, aronijų aromatai. Gausesni nei vidutiniai taninai. uogos užaugintos kalkingoje dirvoje. 9 g/l cukraus. 90

Rasciatano Puglia IGT 2007‘Nero di Troia‘. Truputį žalias, panašus į kalendros žemiškas aromatas, sumišęs su juodomis uogomis. Daug sutraukiančių taninų (nors atsargi maceracija trunka tik 10–12 dienų), vidutinė rūgštis. 10–11 mėn. ąžuolo statinėse (70 proc. naujų).

90

Rivera Puer Apuliae Castel del Monte DOC 2007

‘Nero di Troia‘. Kvepia vyšniomis, tamsiais prieskoniais, riešutais, slyvomis. Geros struktūros: daug taninų (3 savaičių maceracija) ir minkšta rūgštis. Poskonis su bazilikų aromatu. 90

Torrevento Vigna Pedale Castel del Monte DOC 2008

‘Nero di Troia‘. uogos užaugintos 500 m. virš jūros lygio. Išraiškingas aromatas: kalendra, vyšnios. Gaivus, minkštas burnoje. 90

‘NERO DI TROIA‘

Gana įtikinamai skamba šių vynuogių atsiradimo Italijoje

istorija: bebaimis graikų karžygys Diomedas, Odisėjo bendražygis

Trojos apsiausties metu, bėgdamas nuo savo klastingos žmonos

Aigalėjos pasiėmė kelias vynmedžio šakeles, kurias pasodino

Ofanto upės pakrantėje, dabartinės Apulijos teritorijoje. Vynuogės

nuo seno garsėjo savo ypatingu taniniškumu ir žalių prieskonių

aromato natomis. Didžiausias šiandieninis pasiekimas – taninai

nebe tokie sutraukiantys. Tačiau skonis tebėra kiek neįprastas.

A p u l i j a

Apulija pasaulio dėmesį bando užkariauti savais ginklais. Čia

neverta ieškoti prancūziško vyno balanso, tenka susitaikyti su

baltajam vynui būdingu rūgšties gaivumu ( kai kas iš vyndarių

nevykdo malolaktinio virsmo), derančiu su 18 proc. ir didesniu

kiekiu alkoholio – ypatingo uogų sirpumo požymiu, ir neretai

burnoje jaučiamu saldumu. Šie vynai įdomiausi patiems italams

ir tiems, kurie nori atrasti kažką naujo. Tačiau kokybė – universa-

liausias gero vyno bruožas – jau yra: švarūs, sudėtingi aromatai,

didelė skonio koncentracija, suvaldyti taninai ir stiliaus pojūtis.

Panašu, kad regiono laukia puiki ateitis.

20


BOLGERIO LYGūS LAuKAI

Įdomiausias tokio globalizuoto skonio vietinės išraiškos

regionas yra Bolgeri – Maremos (Bolgheri – Maremma) pakran-

tės dalis, esanti šalia Kastanjeto Kardučio (Castagnetto Carducci)

miestelio. Rytuose regioną riboja neaukštos kalvos, ant kurių

pirmieji naujakuriai – vyninė „Sassicaia“ – 1944 m. bandė įkurti

vynuogyną. Ilgainiui išaiškėjo, kad į kalnus kopti nėra prasmės,

nes geriausias vynas daromas lygumoje, kuo arčiau jūros lygio.

Tačiau, kaip pasakoja vyndarė Gaja Gaja (nuotraukoje), Gajų

šeimos vardu valdanti „Ca‘Marcanda“ vyninę, jos tėvas, visą

gyvenimą dirbęs labai kalvotame Pjemonte, pirmąjį savo vynuo-

gyną Bolgeryje 1996 metais taip pat pasodino ant aukšto šlaito.

Regiono pirmeivių išmintis pasitvirtino – temperatūra kelių

šimtų metrų virš jūros lygyje pasirodė per žema vynuogėms

sunokti ,ir teko leistis žemyn, kur šilčiau... Bolgeryje vynuogynų

eilės nutįsusios iš rytų į vakarus, statmenai pakrantei: siekia-

ma, kad nuolat nuo jūros pučiantis vėsus vėjas pasiektų net ir

toliausiai esančius plotus – vynuogės turi ne tik prinokti, bet ir

išlaikyti gaivą. Vietovei būdingas Viduržemio jūros klimatas, tai

reiškia, kad čia daugiausiai lyja vėlyvą rudenį ir žiemą (apie 600

mm kritulių per metus), o vasara – sausa ir labai saulėta, saulės

šviesos kiekį padaugina jūros atspindžiai.

Bolgerio laukuose labai daug nugludintų, upių suneštų

akmenų. Pirmosios regiono vyninės „Sassicaia“ pavadinimas ir

kilęs iš žodžio „akmuo“ (it. sasso). Dirvožemyje gali dominuoti

smėlis (arčiau pakrantės), smėlio ir molio mišiniai, molingas smė-

lis (Sassicaia) ar priemolis (Ornellaia). Dirvožemio panašumas

į Bordo lėmė tai, kad markizas Mario Incisa della Rocchetta čia

pasodino savo dievinamas ‘Cabernet Sauvignon’.

METALINėS MAREMOS KALVOS

Maremos vynas daromas ir greta Bolgerio, tiesiog vynda-

riams tenka pagrįsti, kad formalios regiono ribos nėra tokios

svarbios, kaip gamtinės sąlygos. 1997 metais netoli Suvereto

miestelio Vittorio Moretti su dukra Francesca (vyninės „Bellavis-

ta“ savininkai Frančakortoje) įkūrė vyninę „Petra“ . Čia gaminami

itin vaisiški, aromatingi vynai: iš ‘Merlot‘ padarytas „Quercegob-

be“ kvepia mėlynėmis, o mišinys „Petra” iš 70 proc. ‘Cabernet

Sauvignon‘ ir 30 proc. ‘Merlot‘ – erškėtrožių sirupu. Skonis

Naujojo Pasaulio stiliaus: vynas svarus, pirmoji ataka saldi ir labai

geras balansas. Maremos vyno gerumo paslaptis tokia pati, kaip

ir Bolgerio – nedidelis atstumas iki jūros ir idealios Bordo vynuo-

gių nokimo sąlygos. „Petra“ vynuogyne, esančiame 15 km nuo

Tirėnų jūros, 350m. aukštyje virš jūros lygio Metaliferės kalvyne

(Colline Metallifere) auginamos aukštumas mėgstančios ‘San-

giovese’ ir ‘Cabernet Franc’. Čia rudoje dirvoje, gausioje geležies,

iškirsta 150 m. gylio šachta, kurioje pastatyta įspūdinga, šiltomis

melsvomis, rusvomis spalvomis švytinti vyninė (architektas švei-

caras Mario Botta). Joje apima tokia ypatinga, pakili nuotaika,

kad atrodo, jog čia negali nedaryti poetiško vyno.

Taip pat iki pamatinių geležingų uolienų leidžiasi ir

Antinori‘ų šeimai priklausanti „Le Mortelle“ – 1999 metais įkurto

ekologinio ūkio vyninė. Joje technologinis procesas suorgani-

zuotas taip, kad visiškai nereikia naudoti siurblių: kiekvienas

tolesnis vyno gamybos etapas yra aukštu žemiau, ir vynas ar

jo žaliava traukos veikiami keliauja žemyn, kol pasiekia ąžuolo

statinių saugyklą dugne.

ITALIJOS NAuJASIS PASAuLIS

Ne tik Bogeris, bet ir visa Marema vadinama Italijos Naujuoju

pasauliu: čia labai šiltas klimatas ir nepaliesta gamta, kurioje vy-

nuogynai sodinami pirmą kartą. Daugelis vynuogienojų yra vos

10–15 metų senumo, taigi vyndariai dar nežino tikrojo regiono

vyno potencialo, turi nuolat mokytis ir yra priversti keisti pasi-

rinktą strategiją nestabdydami gamybos. 1985 m. pradėto daryti

vyno „Ornellaia“ vyndarys Alexas Heinzas (nuotraukoje) vardija

Toskanos Naujasis pasaulis

Arūnas Starkus

Neabejotina, kad ‘Sangiovese’ – puikiausios vietinės Toskanos

vynuogės. Iš jų daromas „Brunello di Montalcino“, „Chianti Classico Riser-

va“, „Vino Nobile di Montepulciano Riserva“ ir kiti įspūdingiausi Italijos vynai. Tačiau

tarptautinėje arenoje Toskana ne mažiau garsi vynu, padarytu iš Bordo regiono

vynuogių veislių: ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’, ‘Cabernet Franc’. Italijoje

šios visiems puikiai pažįstamos ir visame pasaulyje auginamos

prancūziškos vynuogės įgyja vietinių, unikalių savybių,

todėl jų vynas turi daugybę ištikimų gėrėjų.

M a r e m m a

21


l „Ca‘Marcanda“ vyninės vyndarė Gaja Gaja

M a r e m m a

22


anksčiau padarytas klaidas, kurias jis priverstas taisyti: vynuogy-

nai tankinami iki 9–12 tūkst. sodinukų hektare (seniau buvo 3–4

tūkst. sodinukų); perkamos mažesnės fermentavimo talpos, nes

vyninei priklausantis plotas dabar skaidomas į daugybę mažų

vynuogynų, iš kurių gaunami skirtinga žaliava, todėl geriausia

būtų tuos vynus fermentuoti atskirai; planuojama vyninę persta-

tyti taip, kad žaliavos judėjimas vyktų panaudojant traukos jėgą,

o ne siurblius. Prieš šešiasdešimt metų „Cabernet Sauvignon“

eksperimentą pradėjęs „Sassicaia“ savininkas užtruko 20 metų,

kol išmoko suvaldyti didesnį nei Bordo alkoholio ir rūgšties

kiekį ir kiek kitokį vyno brendimo procesą. 1948-aisiais nuėmęs

pirmąjį derlių, savo vyną į rinką vyndarys išleido tik 1968-ai-

siais. Tačiau regiono vyndarių išmoktos pamokos atneša saldžių

vaisių: „Ornellaia“ ūkyje daromam „Masseto“ vynui, geriausiam

Italijos „Merlot“ (jo butelis kainuoja bent 1500–2000 litų) uogos

auginamos ant sūraus jūrinės kilmės molio klodo, nenoriai

atiduodančio drėgmę vynuogienojo šaknims. Molio sluoksnis

yra kompaktiškas, kietas, ir vynuogės turi kovoti, tiesiog fiziškai

įveikti molį, kad galėtų sunokti. Kaip sunku vynuogienojui augti

rodo ir tai, kad vasarą jo ūglius užtenka apkarpyti vieną kartą, o

gretimuose plotuose tai daroma 4–8 kartus.

NEPALIESTI GAMTOS

Maremos peizažas žavi savo pirmykščiu, neintensyvios žem-

dirbystės vos paliestu grožiu. Vynuogynai suskaidyti alyvmedžių

giraičių ir kiparisais apsodintų kelių, už jų stūkso miškais apau-

gusios kalvos. Regionui savaip pasisekė, kad senosios jo vyninės

dėl vyno sėkmės finansiškai laikosi labai gerai, o ir naujieji inves-

tuotojai ateina iš sėkmingo verslo, todėl nešykšti pinigų peizažo

grožio išsaugojimui. Todėl ir „Ca‘Marcanda“, ir „Petra“, ir „Le

Mortelle“ vyninių nesimato iš išorės. Žemės deivės vardu tėvų

pavadinta Gaja Gaja pasakoja, kad ant „Ca‘Marcanda“ vyninės

stogo žydi 8 tūkstančiai oleandrų ir alyvmedžių. „Le Mortelle“

vyninės atrodo kaip kalvelė vidury vynuogynų, o „Petrą“ išduoda

nedidelė apvali architektūrinė kompozicija ant kalno šlaito.

Iš šalies gali atrodyti, kad Marema yra itin sėkmingas

regionas, nes čia gerai sunoksta taurios Bordo veislės. Tačiau

kai vyndariai pasakoja apie vynuogynų persodinimus, dirvos

tyrimus bei nuolatinius eksperimentus, tuomet supranti, koks

nelengvas yra kelias į sėkmę. Taip, pagavę laimės paukštę, jie jos

jau nebepaleidžia, tačiau tai daro labai atsakingai, šiuolaikiškai,

išsaugodami tai, ką rado atėję. ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Cabernet

Franc‘, ‘Merlot‘ veislės Maremoje ir Bolgeryje yra svarbus vyno

skonio faktorius, tačiau už tai, kad jos čia klesti ir net iš jaunų

vynmedžių derliaus padaromas įspūdingas vynas turime būti

dėkingi čia įsikūrusiems žmonėms.

l „Petra“ l Vittorio Moretti

l „Petra“

M a r e m m a

23


SIūLOMI VYNAI

VYNINė Vynas Sudėtis Aprašymas

TENuTA SAN GuIDO Sassicaia Bolgheri Sassicaia DOC 2009

85 % Cabernet Sauvignon, 15 % Cabernet Franc

Labai taurus, sultingas juodųjų serbentų, mėlynų slyvų, gervuogių aromatas. Daug taninų. uždara tekstūra. 94 balai.

PETRA Petra Petra Toscana IGT 2008 70 % Cabernet Sauvignon, 30 % Merlot

Kvepia erškėtrožių sirupu, raudonomis uogomis. Ypač gero balanso, tačiau labai uždaras, jaunų taninų vynas. 93 balai.

ORNELLAIAOrnellaia Bolgheri Superiore DOC 2008

54 % Cabernet Sauvignon, 27 % Merlot, 16 % Cabernet Franc, 3 % Petit Verdot

Juodų uogų, juodųjų serbentų, vanilės aromatas. Daug prinokusių ir brandinimo ąžuolo statinėse suminkštintų taninų. Energingas, aktyvus burnoje. 93 balai.

CA‘MARCANDAGaja Camarcanda Bolgheri DOC 2007

50 % Merlot, 40 % Cabernet Sauvignon, 10 % Cabernet Franc

Daug prieskonių, krapų, vyšnių lapų aromato su oda, provanso žolelėmis, Burnoje labai taurūs taninai, labai kietai supinta tekstūra. 92 balai

LE MORTELLE Le Mortelle Botrosecco IGT Ma-remma Toscana Rosso 2009

60 % Cabernet Sauvignon, 40 % Cabernet Franc

Kvepia raudonomis uogomis ir kreida. Saldi ataka, labai vaisiškas, vidutinių taninų. 89 balai.

l Alexas Heinzas l Ornellaia 2008

l Ornellaia 2008

M a r e m m a

24


r e n g i n i a i „ V y n o k l u b e “

Grand Cru vakarienėsu „Rauzan Segla“ ir „Canon“

vyndariu

„Vyno klubo“ rengiamų gurmaniškų vakarienių sąrašo puošmena – kasmet balandį

vykstanti Grand Cru vakarienė, kurios metu atkemšami tik subrendę, puikių vynmečių, geriausių

augaviečių – Grand Cru vynai. Vynui akomponuoja specialiai vakarienei sukurti patiekalai. Ankstesnių metų Grand

Cru vakarienės vyko „IDW Esperanza Resort“, „Apvalaus stalo klubo“,„Provence“, „Domm“, „Radisson Blu Astori-

ja“, „La Cle“ restoranuose, šiemet organizatoriai nusprendė svečius ir virtuvės šefą iš Klaipėdos Vytautą

Samavičių pasikviesti į savo naują parduotuvę Stumbrų gatvėje Vilniuje. Specialiai renginiui

iš Bordo atvežti ne tik senų derlių vyno buteliai, bet atvyko ir Johnas Kolasa – Margo

komunos Grand Cru ūkio „Château Rauzan Segla“ ir Sent Emiljono klasifikuo-

tos augavietės „Château Canon“ vyndarys.

Arūnas Starkus

25



Vakarienė buvo pradėta naujo, 2000-ųjų metų, derliaus

geriausiu „Duval Leroy“ šampanu „Femme“. Labai koncen-

truotam, energingam, jaunatviškam, bet kartu ir kompleksiškam

šampanui šefas paruošė langustų su ryškiu dūmo aromatu.

Vėžiagyviams būdingas saldumas derėjo su vyno vaisiškumu,

o dūmo aitrumas tiko prie šampano energijos ir rūgšties. Labai

malonus, gaivus, kompleksiškas poskonis kvieste kvietė ragauti

subrendusio vyno. Johnui Kolasai patarus, vakarienės someljė

Arminas Darasevičius raudonuosius vynus dekantavo į „Riedel“

dekanterius prieš tris valandas iki patiekimo. Tai buvo pirmoji

Johno Kolasos pamoka: geras, subrendęs vynas nebijo ilgo

sąlyčio su oru. Kaip gera arbata gali būti plikoma 10 kartų, taip ir

puikus vynas skonį išlaiko labai ilgai.

Champagne Duval Leroy Femme 2000

Kepti langustai, patiekti smilkstančiose eglių šakose, žolelių kremas ir rūkyta jūros druska.

Château Rausan Ségla II-ieme Grand Cru Classe Margaux AOC 1986

Château Canon 1-er Grand Cru Classé Saint Emilion GC AOC 1989

Kepta anties krūtinėlė, patiekta su keptomis sezoninėmis morkomis bei švelniu figų padažu.

Raudonuosius buvo nuspręsta pradėti ragauti nuo turinčių

daugiau taninų. 1986-aisiais Bordo buvo karšta ir sausa vasara,

tačiau netikėtas gausus lietus rugsėjį pavėlino derliaus nuėmi-

mą. Vynas išėjo tanininis, reikalingas ilgo brandinimo. Ragau-

jamasis 26 metų „Rausan Ségla“ toks ir yra – tanininė, vis dar

vaisiška, bet jau glotni vyno faktūra rodo puikią kokybę, tačiau

Johnas Kolasa sako, kad būtų buvę protinga palaukti dar bent 5

metus, kol vynas būtų pasiekęs kokybės piką.

1989-ieji – masinių mitingų, patriotinių dainų ir jausmų me-

tai Lietuvoje. Bordo – itin karšta vasara, taigi vynuogės skinamos

anksti, siekiant išgelbėti regiono vynui būdingą gaivumą. Tačiau

taninai dar neprinokę, vyndariai tikisi, kad juos sušvelnins laikas.

Bet vakarienės svečių taurėse – „Château Canon”, kuriame dau-

giau „Merlot”, o pastarasis greičiau bręsta ir iš prigimties yra ma-

žiau tanininis. Taigi turime iki galo subrendusį, idealiai gėrimui

paruoštą vyną, kuriame taninai juntami, bet jie paskendę saldžių

brandos prieskonių, šokolado, dūmo ir žvėrienos aromatuose.

Prie taninų “La Clé” savininkas ir šefas patiekia savotiškai saldų

patiekalą – žemoje temperatūroje keptą anties krūtinėlę su traš-

kiomis morkomis. Jis numaldo 1986 m. “Rausan Ségla“ taninus,

tačiau su 1989 m. “Canon” tiesiog susilieja. Saldumas susipina su

saldžiais vyno prieskoniais, laiko nugludinti taninai idealiai tinka

prie antienos faktūros, praverčia ir subtilus vėjo kvapas mėsoje,

nes vyne jau veriasi vadinamieji gyvuliški aromatai. Iš džiaugsmo

norisi dainuoti.

Johnas Kolasa aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje

pradėjo karjerą „Château Latour“ – vienoje geriausių pasaulio

vyninių. Jis pasakoja, kaip vos pradėjęs dirbti nusileido į rūsį, ku-

riame saugomos senų derlių atsargos, mat būdamas vyndarys jis

turėjo teisę atsikimšti bet kurį jam reikalingą vyną. Matydamas

apdulkėjusius XIX a. butelius, kuriuose vynas buvęs vis dar pui-

kios kokybės, jis staiga suprato, kad tėra dulkelė, nereikšmingas

puslapis šimtmečius trunkančioje vyninės istorijoje, kad jo prie-

dermė – daryti vyną taip, kad kas nors, po šimto metų atsikimšęs

jo padarytą vyną, nesuabejotų vyninės reputacija. O tam reikia

įsiklausyti, pajusti vynuogyno pulsą, suvokti kiekvieno jį suda-

rančio plotelio esmę. „Istoriniuose vynuogynuose svarbu gyventi

su vynuogynu, įsijausti į jį, o ne daryti revoliucijas, plaukti prieš

srovę ar bandyti pataikauti kieno nors asmeniniam skoniui.“ Tai

buvo dar viena Johno Kolasos pamoka vakaro svečiams.

Antroji raudonųjų vynų pora – svarūs, nokūs vynai. 1988 m.

vasara – nelabai karšta, bet sausa. Taninų gamta vėl nepagai-

lėjo, tačiau uogose susiformavo nokių aromatų puokštė ir kiek

daugiau nei kitais metais alkoholio. 1990-ieji vieni geriausių

metų Europoje. Daugelyje vyno regionų padaryta labai gero

vyno. Puikūs metai ir Bordo: vynuogės sunoko ne per greitai,

todėl vyne juntama puiki vaisių koncentracija ir geras balansas;

tai svarus, prinokusių, aksominių taninų vynas su kompeksiška

slyvų, juodųjų serbentų ir mėtų aromatų puokšte, papildyta

prieskonių dėžute, kedru, žolelėmis. Vyndariams nereikėjo jokių

pastangų geram vynui pagaminti – tiesiog gamtos nustatytu

ritmu turėjo ateiti į vynuogyną ir nuskinti vynuoges. Vytautui

26



Samavičiui gamta taip pat talkina – elniena neturi trūkumų,

tačiau tanki jos ląsteliena, sodrus aromatas, glotni tekstūra kelia

aukštus reikalavimus vynui. Ant mūsų stalo tokio netrūksta!

Todėl burnoje – tarsi gerai „susigrojęs“ duetas – vienodas svaru-

mas, kompleksiškumas, jokių protinių pastangų nereikalaujantis

gurmaniškas malonumas.

Tačiau kai ruošiesi atsikimšti vyną, kurį, anot kai kurių vyno

vertintojų, gerti per vėlu, tenka gerokai pasukti galvą. Visa laimė,

kad vynas į „Vyno klubo“ saugyklas patenka tiesiai iš ūkio. Todėl

nėra rizikos, kad jis bus kur nors perkaitęs, peršalęs ar porą metų

pašvitintas saulėtoje vitrinoje. Visi šie dalykai trumpina vyno

amžių. Ilgina stabili vėsi temperatūra, tamsa, 70 proc. drėgmė

ir kuo didesnė butelio talpa. Someljė dekanterius pripildo iš

magnumo – 1,5 litro talpos butelio. Anot pono Johno Kolasos,

panašiai dabar elgiasi jo valdomų vyninių savininkai – geria senų

derlių vyną iš didelės talpos butelių. Jie lenkia mūsų vakarienės

Château Rausan Ségla II-ieme Grand Cru Classe Margaux AOC 1990

Château Rausan Ségla II-ieme Grand Cru Classe Margaux AOC 1988 (magnum)

Troškinta elniena su troškintais raudonaisiais kopūstais, keptomis gelteklėmis, obuolių ir salierų piurė ir raudonojo vyno padažu.

Château Canon 1-er Grand Cru Classé Saint Emilion GC AOC 1978 (magnum)

Duonelė su sūrio kremu ir miško uogų drebučiais.

svečius – mėgaujasi šeštojo, septintojo dešimtmečio vynais. „Ir

nenusivilia, – patikina Johnas Kolasa. – Ilgai išlaikyti galima net

ir prastų metų vyną. Gal po šešiasdešimties metų brandinimo

jis nebebus labai įspūdingas, tačiau vis vien pasakos ar pri-

mins, kas tais metais dėjosi tolimoje Prancūzijos provincijoje.“

Aštuntasis dešimtmetis buvo vienas prasčiausių Bordo istorijoje:

nebuvo nė vieno legendinio vynmečio. Tačiau pasitaikė nemažai

vidutiniokų. Tokie yra ir 1978-ieji – eiliniai eilinio Bordo stebuklo

metai, kai po labai prastos vasaros derlių išgelbėjo rugsėjį staiga

nušvitusi saulė. Vynas jau gerokai subrendęs, švelnus, kvepiantis

trešnėmis, vanile, juodžemiu. Tai – vakarienės desertas, todėl

šefas patiekia nesaldų desertą – restorane keptos duonelės su-

muštinį su čiobreliais kvepiančiu sūriu ir miško uogų drebučiais.

užkandis tiesiog turi netrukdyti medituoti...

Vakarienė baigiama be saldumynų, be kavos, arbatos ir be

stiprių alkoholinių gėrimų.

l Vakarienės komanda (iš kairės į dešinę): someljė A. Darasevičius, virtuvės šefas V. Samavičius ir vyndarys J. Kolasa

28


29


XIV a. beveik kiekvienas Belgijos miestas viduje ar

už jo ribų turėjo po vynuogyną. Pirmieji ir

aktyviausi vynmedžių augintojai buvo vienuoliai, net Burgundi-

jos kunigaikštis turėjo vynuogynų Briuselyje, Namiūre (Namur),

Monse (Mons).

Mažojo ledynmečio pradžia ( XV amžius) buvo labai sunki

vynuogių augintojams. Vynuogynai tiesiog iššalo. Tuo metu labai

vystėsi ir tobulėjo apynių auginimas, stiprėjo alaus gamyba. Alus

įsitvirtino išstumdamas iš rinkos vyną.

Po Amerikos atradimo ir bulvių atvežimo į Europą pradėta

naujai ūkininkauti, ir tai buvo didelis smūgis vynuogininkystei.

Istorijos šaltiniuose minima, kad Napoleonas davė įsakymą

sunaikinti likusius Belgijos vynuogynus.

XX a. antrojoje pusėje vėl imtasi priemonių atgaivinti vyni-

ninkystę Belgijoje. Sėkmingiausiai tokie bandymai – Limburgo

regione, netoli Mastrichto (Maastricht).

1990 m. olandų šeima Rennes įsigijo XIII a. statytą Genoels-

Eldereno pilį su 1963 m. pasodintu vynuogynu (25 ha) ir pradėjo

gaminti vyną. ūkyje auginama 18 ha ‘Chardonnay‘, 4 ha ‘Pinot

Noir‘ ir dar po truputį dvidešimties veislių vynuogių. Vynuogy-

nai auga lygumoje, kur dažnai saulėta ir vėjuota, todėl uogos

puikiai noksta, o ligų ir puvinio pavojus mažas. Kalkakmenio,

molio, žemesnėse vietose mergelio gausus dirvožemis suteikia

vynui kompleksiškumo, elegancijos. ‘Chardonnay‘ vynuogių vy-

nas panašus į šabli, o brandintas ąžuolo statinėje primena Côte

de Beaune‘o vyną.

Per metus Renne šeima pagamina 110 tūkst. butelių vyno.

Anksčiau eksportuodavo vyną į Olandiją, Prancūziją, net Japoni-

ją. Šiuo metu dėl nedidelio pagaminamo vyno kiekio produkciją

parduoda tik vietinėje rinkoje, nors pačioje Belgijoje irgi labai

sunku nusipirkti belgiško vyno. Vynas pilstomas į specialius, tik

Limburgo regionui būdingus butelius ilgu kaklu.Šiame vyno ūkyje gaminamas baltasis, raudonasis, putojan-

tis vynas ir Limburgo „Levenswater“ (ol. „gyvybės vanduo“). Pas-

tarasis yra unikalus belgų produktas, gaminamas iš aukščiausios

kokybės ‘Chardonnay vynuogių. Tai pastiprintas gėrimas, laiko-

mas prancūziško ąžuolo statinėse net iki aštuonerių metų.Tokio

gėrimo ūkyje pagaminama apie 12 tūkst. butelių per metus.

Belgijoje naudojama prancūziška vyno klasifikacijos sistema

AOC (Appellation d’origine contrôlée ). Išskiriami keturi AOC kate-

gorijos regionai – Hauvelland AOC, Hageland AOC, Haspengouw

AOC ir Cotes de Sambre et Meus AOC bei du Vin de pays regionai –

vienas Flandrijoje ( Flandre) ir vienas Valonijoje (Wallonie).

Neatrastoji BelgijaDaiva Mumgaudienė

Kad belgai gamina daug ir įvairaus alaus, žino daugelis, bet kad

belgai nuo seno gamino ir vėl atgaivina vyno gamybą – žino nedaugelis. Jau senokai

domėjausi belgišku vynu, bet tik neseniai pagaliau pavyko aplankyti didžiau-

sią Belgijoje vyno ūkį (wijnkasteel) Genoels-Eldereną ir buvau

maloniai nustebinta vyno kokybės.

l Genoels-Eldereno vyno ūkis

B e l g i j a

30


Vengrijos vynas

Jurgis Šliogeris

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų

puotose vengriški vynai buvo geriami nuo XVI–XVII

amžiaus. XX amžiaus antrojoje pusėje, sovietų valdymo metais, vynas

iš Vengrijos buvo bene geriausia, ką to meto vyno mėgėjai galėjo

rasti parduotuvėse. Po Nepriklausomybės atgavimo atsivėrus

sienoms į Vakarus, vengriškas vynas neatlaikė konkuren-

cijos su žymiai kokybiškesniu prancūzišku, itališku,

ispanišku ir Naujojo Pasaulio vynu. Todėl mūsų

parduotuvėse jo pastebimai sumažėjo.

V e n g r i j a

31


Tuo tarpu Vengrijos vynininkystė per praėjusius dešimtmečius

pasikeitė iš esmės: nuo socialistinio ūkio siekio gaminti kuo

daugiau buvo pereita prie geresnio, kokybiškesnio vyno gamy-

bos. Nebeliko didžiulių vyno gamyklų, jų vietoje atsirado naujos,

nedidelės vyninės, valdomos ambicingų vyndarių. Dabar Vengri-

joje be didelio vargo galima rasti puikių, aukštos klasės vynų.

Šių metų kovo mėnesio pradžioje Lietuvos someljė asociaci-

jos ir Vengrijos ambasados Lietuvoje iniciatyva po ilgesnės per-

traukos įvyko pirmas kompleksiškas Vengrijos vyno pristatymas.

Seminarą vedė Vengrijos užsienio reikalų ministerijos patarėja

vyno ir gastronomijos klausimais ponia Helga Gal.

Su šiandienos Vengrijos vynininkyste susipažinome degus-

tuodami devynių skirtingų (iš viso jų yra 22) regionų vyną:

Jásdi István Csopaki Cserszegi Fűszeres 2011

Rókusfalvy Pál Etyeki Sauvignon Blanc 2010

Szeremley Huba Badacsonyi Szürkebarát (Pinot Gris) 2008

Etyeki Kúria Etyeki Pinot Noir 2008

Juhász Pincészet Egri Bikavér 2009

Vesztergombi Csaba Szekszárdi Kékfrankos 2007

Gere Attila Villányi Kopár cuvée (CS, CF, Merlot) 2007

Hárs Pincészet Szajki Cirfandli 2007

Royal Tokaji Tokaji Aszú 5 puttonyos 2003

Keli įdomūs vynai privertė prisiminti 2011 m. kelionę į Vengriją.

NAuJI VARDAI VENGRIJOS VYNININKYSTėJE

Paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje Vengrijoje buvo

panaikinti visi barjerai, trukdę privatiems gamintojams daryti

vyną. Tuoj atsirado daug naujų vyninių savininkų – ir valstybi-

nių įmonių specialistų (kaip Tiboras Galas), ir privačių asmenų,

turinčių lėšų ir norinčių išbandyti vyno gamybą. Tarp pastarųjų

entuziastų buvo ir Huba Szeremley, 1992 metais įkūręs nuosavą

vyninę Badačonio (Badacsony) regione prie Balatono. Huba

Szeremley – tai žmogus, prikėlęs šią apeliaciją iš socialistinių

griuvėsių. 2006 m. jis jau buvo didžiausio ūkio savininkas. Tai jis

išgelbėjo seną, retą tradicinę veislę ‘Bakator‘ nuo išnykimo. Huba

turi geriausią balatoniškos veislės ‘Keknyelu‘ vynuogyną.

Iš labai ilgo jo vynų sąrašo daugiau dėmesio nusipelnė gerai

bręstantys rislingai ir ‘Pinot Gris‘ bei labai minerališkas ‘Keknyelu‘.

Kitas išsiskiriantis ir sparčiai tobulėjantis regionas yra pieti-

nėje krašto dalyje esantis Vilanis (Villany). Šiam regionui degus-

tacijoje atstovavo galingas „Gere Attila Kopar Cuvee 2007“.

Vilanis – piečiausias ir, anot šaltinių, pats seniausias Vengrijos

vyno regionas. Jo pagrindiniai vyno gamybos centrai – Vilanio ir

Šiklošo (Siklós) miesteliai – yra vos 10 km nuo sienos su Kroatija.

Garsiausias yra Vilanio raudonasis vynas.

Vilanis – tai vengriška Toskana ir Ribera del Duero, madingo

vidutinio vyno regionas ir vietovė, labiausiai žinoma už Vengrijos

sienų. Regionas įvairiatautis, seniau aiškią daugumą sudarė vo-

kiečių ir serbų persikėlėliai. Šį reiškinį atspindi ir vietinių vyndarių

pavardės. Klimatas čia šiltas ir sausas, vasaros karštos, todėl čia

pagaminamas vynas yra Viduržemio jūros regiono tipo – tirštas,

koncentruotas, šiltas, kartais dar lyginamas su Ronos slėnio vynu.

Dirvos daugiausia lioso ir molio, nors didžiausią įtaką vyno

savybėms daro kalkinis pagrindas. Aukščiau esančiose vietose,

kaip Jammertalio, Remete‘s ir visų pirma Koparo augavietėse,

vynmedžiai sodinami bemaž ant kalkinių uolų.

Kopar vengriškai reiškia „tuščias“ ar „nederlingas“, ir sunku

rasti labiau klaidinantį pavadinimą vynuogynui, kuris yra tiesiog

deimantas Vilanio karūnoje. Pusė iš auginamų 1500 ha priklau-

so baltosioms veislėms, tačiau iš jų pagaminto vyno kokybė

ne itin aukšta; tam tikra jų dalis, pusėtini „Olaszrizling“ bei kitų

vengriškų veislių, daromi Šiklošo miestelio apylinkėse. Dau-

giausia gaminama kokybiško raudonojo vyno. Auginamos tiek

vengriškos (‘Kekfrankos‘, ‘Kadarka‘, lengvesniems – ‘Portugieser‘

ir keistoka kryžminta ‘Medoc Noir‘, iš kurios gaminamas savotiš-

kas odos aromato vynas), tiek ir prancūziškos veislės (‘Cabernet

Sauvignon‘, ‘Cabernet Franc‘ ir ‘Merlot‘, prasideda bandymai su

‘Syrah‘; ‘Pinot Noir‘ čia per karšta, tradiciškai auginama truputį

austriško ‘Blauburgunder‘).

Vilanis yra vienas iš tų regionų, kuriame gera tiesiog pabūti.

Nedidelis, taigi jį lengva apvažiuoti. Vyndariai, net ir geriausieji,

neužsidaro savo rūsiuose. užsukus netikėtai, lengvai galima

sutikti net ir vietines žvaigždes: Ede‘ą Tiffanį, Jozsefą Bocką,

Attilą Gere‘ą ar Zoltaną Polgarą. Jeigu nedirba vynuogyne ar

vyninėje, paprastai jie gurkšnoja vyną su bičiuliais, kaimynais ar

vis dažniau atvažiuojančiais svečiais, persimeta keliais žodeliais,

atidaro porą butelių, papjausto saliamio.

Attila Gere‘as praeityje buvo miškininkas. Vyndario karjerą

pradėjo nuo sėkmingų vedybų. uošvis turėjo nedidelį vynuo-

gyną, kuriame savo malonumui pradėjo daryti vyną. Pradžioje

tai buvo vynas sau ir, geriausiu atveju, keliems vietiniams

restoranėliams. Tačiau devinto dešimtmečio pabaigoje papūtė

permainų vėjas, ir Gere‘as nusprendė daryti vyną rimtai. Kartu

su kaimynais Jozsefu Bocku ir Peteriu Vida keletą metų lankėsi

Italijos, Austrijos, Šveicarijos ir Prancūzijos vyninėse. 1991 metais

Attila Gere‘as pasistatė nedidelį pensioną Vilanio centre, nuo

to ir prasidėjo jo savarankiška veikla. Labiausiai žinomas Gere‘o

vynas „Kopar Cuvee“ yra unikalus vengriškas kupažas.

Koparo kalvos šlaituose plyti viena karščiausių ir labiau-

siai saulėtų augaviečių Vengrijoje. „Kopar Cuvee“ daromas iš

‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘ ir ‘Cabernet Franc‘. Tai sodrus,

tamsiai raudonas vynas, kvepiantis šokoladu ir vyšniomis. Mūsų

gertas „Kopar cuvee 2007“ buvo pagamintas iš 50 proc. ‘Caber-

net Franc‘, 40 proc. ‘Merlot‘ ir 10 proc. ‘Cabernet Sauvignon‘, 16

mėn. brandintas vengriško ir prancūziško ąžuolo statinėse. Daug

dėmesio sulaukia ir „Gere Merlot Solus“, nors 16,5 proc. alkoholio

kai kuriuos varo į neviltį. Verti pagyrimo ir „Gere Syrah 2007“ bei

„Athus Cuvee 2008“.

Nežiūrint skirtingos praeities, tikslų ir dažnai visiškai skirtin-

gos gamybos strategijos, naujieji Vengrijos vyndariai vadovau-

jasi principu – geriau mažiau, bet aukštesnės kokybės. Visi siekia

pabrėžti savo vynuogynų terroir, kuris Vengrijos regionuose yra

labai įvairus.

V e n g r i j a

32


Paroda „ProWein“ Diuseldorfe – viena mėgstamiausių profe-

sionalų tarpe. Šiemet joje savo produkciją eksponavo 3930

dalyvių iš 50 šalių. Paroda sulaukė 40 000 lankytojų. Apie pusė

iš jų atvyko iš užsienio. Parodoje priimami svarbūs sprendimai,

nes 60 proc. lankytojų – aukščiausios valdymo grandies savo

įmonėse atstovai. 98 proc. lankytojų ir 94 proc. dalyvių teigė,

kad paroda visiškai pateisino jų lūkesčius. Ypač pakili nuotaika

vyravo Vokietijos gamintojų salėje, nes 2011 metų derliaus vyno,

kurio jau buvo galima paragauti parodoje, kokybė visus maloniai

Vyno paroda „ProWein“ Diuseldorfe

stebino, o dar geriau nuteikė žinia, kad pagaliau vyno pagamin-

ta pakankamai, tad galės būti patenkinti visų pirkėjų poreikiai.

„ProWein“ garsėja ir tuo, kad čia labai didelis kitų šalių vyno

pasirinkimas. Šiemet atskira salė buvo skirta ekologiniams vyno

gamintojams iš viso pasaulio. Visą salę užėmė stipriųjų gėrimų

gamintojai, tarp kurių buvo ir lietuvių „Lietuviškas midus“ bei

„Stumbras“. „Vyno draugų“ ekspozicijoje buvo galima pamatyti

gardumynų gamintojus.

2013 m. paroda vyks kovo 24–26 dienomis.

P r o w e i n

33


P r o w e i n

34


Keletas europinio oro įkvėpusių gruzinų sugalvojo: laikas

istorines vertybes įvilkti į rinkodaros apdarus, apgaubti

viešaisiais ryšiais ir plačiu mostu paleisti į pasaulį. Jie jau spėjo

susivokti, kad etiketėse nenaudinga rašyti „Georgian Wines“, nes,

pavyzdžiui, JAV tai asocijuojasi su Džordžijos valstija, kurioje

gaminamas labai nekokios reputacijos vynas.

BRANGuS „SAKRALINIS“ VYNAS

Maždaug prieš mėnesį prie Gruzijos Žemės ūkio ministerijos

buvo įkurta Nacionalinė vyno agentūra. Pirmasis reikšmingas jos

darbas – užsienio žurnalistų keturių dienų kelionė po vynines,

brendžio, putojančio vyno, alaus, vandens gamyklas. Žinoma,

nepamiršti geriausi restoranai, pro kurių langus atsiveria Tbilisio

panorama: matosi keliolika europietiškai apšviestų VI–XIII

amžiaus bažnyčių, paminklų karaliams, taip pat ir madingiausi

sostinės naktiniai klubai, kur atvykus po ilgai užsitęsusios vaka-

rienės, vietiniai apgailestauja: „Ką tik čia buvo mūsų prezidentas

Michailas Saakašvilis. Gaila, pavėlavote, jis lietuvius labai myli.“

Belieka užriesti nosis prieš kolegas latvius, ukrainiečius, azer-

baidžaniečius. Tokios garbės pavydėtų ir kinai bei čekai, bet su

mumis rusiškai kalbančių vietinių jie nesupranta.

Pažintis su gruzijos vynuper keturias dienas

Jūratė Sprindžiūnaitė

„Jei Australijos vyndarystės istorija būtų tokia turtinga kaip Gruzi-

jos, pasaulis maudytųsi australiškame vyne“, – cituoja gruzinai australę, neseniai jų krašte

nusipirkusią vynuogyną. Panašu, kad pagaliau ir jie patys suprato, kokių vertybių

neišnaudoja.

G r u z i j a

35


Kadangi patys gruzinai teigia, jog geriausios vyninės vynuo-

gės auga pietinėje šalies dalyje, traukiame į Kachetijos regio-

ną. Kelionė iš Tbilisio link Kaukazo kalnų kalnuotais keliukais

tęsiasi apie tris valandas. Pažintį su gruzinišku vynu pradedame

chronologiškai: nuo VI a. įkurto Alaverdi vienuolyno, kuriame per

archeologinius kasinėjimus buvo rasta 40 molinių ąsočių, vadi-

namų kvevri. Jų talpa – nuo visiškai vaikiškų 2–3 litrų iki sunkiai

įsivaizduojamų 6–8 tonų. Į juos buvo pilamos vynuogių sultys su

išspaudomis, o tada indai ilgam, kartais net porai dešimtmečių

užkasami į žemę. Pagal vietinius papročius ąsotis būdavo pripil-

domas gimus vaikui, o vynas geriamas per atžalos vestuves.

Ir šiuo metu vienuolyne, kuris įsikūręs prie antros pagal

aukštį Gruzijoje Alaverdi katedros (aukščiausia daugiau nei 55

metrų yra Tbilisio Sameba katedra), vienuoliai gamina vyną. Ne

tik sakralinėms reikmėms, bet ir pardavimui. Per metus pagami-

nama apie 40 tūkstančių butelių. Vienuolynui priklauso tik 3 ha

vynuogynų, bet nemažai žaliavos suneša vietiniai gyventojai.

Vienuolyne stovi medinės fermentavimo talpos, rūsyje užkasta

keletas ąsočių.

dovauja vyndarys italas Donato Lanati. Čia daromas daugiausiai

apdovanojimų pelnęs Gruzijos vynas „Alaverdi Tradition“. 2010

metais „Decanter World Wine Awards Region Trophy“ apdova-

nojimuose 2007-ųjų derliaus vynui suteiktas aukso medalis. už

tituluotą trofėjų mums tenka pakloti daugiau nei pusantro šimto

litų. Geri daiktai visur turi savo kainą.

IŠSAMI PAŽINTIS Su TRADICINIu VYNu

Tęsiant pažintį su Gruzijos vynu, reikia paminėti, kad dau-

giausia dėmesio ir pagyrimų verti tie, prie kurių gamybos rankas,

išmintį ir, suprantama, finansus, pridėjo užsienio investuotojai.

Viena tokių vyninių – vokiečių verslininko Burkhardo Schuch-

manno valdoma „Schuchmann Winery“. Mus pasitiko vyriausiasis

vyndarys Giorgis Dakišvilis, jo tėvas ir senelis taip pat buvo vyn-

dariai. Mokslus Giorgis, vietinių kviečiamas tiesiog Goga, baigė

Odesos maisto pramonės institute. Jis patikslina, kad į vyninę

kartkartėmis atvyksta enologas iš Vokietijos. Vyninėje dirba 30

žmonių. Derlius skinamas tik rankomis, uogos atrenkamos du

Tačiau geriausias vynas su „Alaverdi“ etikete gaminamas

vyninėje „Badagoni“.

Ši akiplėšišku modernumu iš Gruzijos peizažo išsiskirianti

vyninė įkurta 2002 metais. Po ketverių metų, būtent tuomet,

kai Rusija paskelbė embargą gruziniškiems gėrimams, į ją buvo

investuoti milijonai. Dabar tai didžiausia vyno gamykla ne tik

Gruzijoje, bet ir visame Kaukazo regione. Per metus iš jos į

pasaulį iškeliauja 1,5 milijono butelių vyno. Vyno gamybai va-

ŠIEK TIEK ĮDOMIų FAKTų APIE GRuZIJOS VYNDARYSTę

Archelologiniai kasinėjimai rodo, kad Gruzija yra vienas seniausių vyndarystės kraštų. Pietinėje šalies dalyje, Šulaverio regione, molio indu-•

ose rasti vynuogių kauliukai, kuriems net 8 tūkstančiai metų! Jau VIII–IX a. vyndarystės mokslai buvo dėstomi Ikhalto akademijoje.

Gruzijos teritorijoje auginama 540 vietinių vynuogių veislių. Svarbiausia baltoji veislė – ‘Rkatsiteli‘, raudonoji – ‘Saperavi‘. Pasaulyje žinoma •

apie 2000 veislių.

Tik Gruzijoje išlikęs ir iki šiol naudojamas unikalus vyno gamybos būdas –vynuogių sultis brandinti molio ąsočiuose (• kvevri). Seniausi indai

datuojami VI–V a. pr. Kr. Šiuo metu ąsočiai gaminami trijuose regionuose. Jų talpa nuo 2–3 litrų iki 6–8 tonų! Senovėje būdavo gaminami

10–15 tonų talpos indai.

Tradiciškai gruziniškas vynas vadinamas pagal regiono, rajono arba kaimo pavadinimą. Kaip ir prancūziškas, beveik visada yra maišomas iš •

dviejų arba trijų vynuogių veislių. Vynai skirstomi į saldžiuosius, pusiau saldžiuosius, pusiau sausus, sausus, pastiprintus ir putojančius.

l Vokiečio verslininko valdomos „Schuchmann Winery“ vyriausiasis vyndarys Giorgis Dakišvilis, jo tėvas ir senelis taip pat buvo vyndariai

l Alaverdi vienuolyne per archeologinius kasinėjimus buvo rasta 40 molinių ąsočių, vadinamų kvevri

G r u z i j a

36


l Pasakojimai apie gruzinų vaišingumą ne iš piršto laužti...

G r u z i j a

l Vienuolyne, įsikūrusiame prie antros pagal aukštį Gruzijoje Alaverdi katedros (aukščiausia daugiau nei 55 metrų yra Tbilisio Sameba katedra), vienuoliai iki šiol gamina vyną

kartus: vynuogyne ir vyninėje ant specialių rūšiavimo stalų. Per

dieną derliaus rinkėjas uždirba 15 larių (1 laris – 1,5 lito). Kilogra-

mas vynuogių kainuoja 0,9–3 litus.

Vyninei priklauso 65 ha vynuogynų, kurių seniausi yra apie

keturiasdešimties metų. Jie driekiasi maždaug dvidešimties

kilometrų spinduliu aplink daryklą. Čia dominuoja vietiniai

vynmedžiai (‘Saperavi‘, ‘Mtsvane‘), bet yra ir tarptautinių veislių

‘Chardonnay‘, ‘Cabernet Sauvignon‘‚ ‘Malbec‘, kurios, pasak vyn-

dario, skirtos vietinei rinkai. „Mūsų pasididžiavimas – „Saperavi“

vynas. Manau, tai vienas geriausių raudonųjų vynų pasaulyje“, –

nesikuklina vyninės atstovas.

Trečdalis vyno gaminama senuoju, tradiciniu, būdu jau

minėtuose kvevri, likusi – įprastu visam pasauliui, tai yra fer-

mentuojant ąžuolo statinėse arba plieno talpose ir brandinant

statinėse. Kuo šie vynai skiriasi? „Tradicinis subrendęs vynas yra

gyvas, jo gimime dalyvauja laukinės mielės, jis nefiltruojamas,

neturi jokių dirbtinių konservantų. Šitokiai gamybai jau septyni

tūkstančiai metų. O kitas vynas filtruojamas, stabilizuojamas, čia

nemenkai prisideda žmogaus protas“, – pasakoja vyndarys. Jis

nuveda mus į rūsį, kuriame užkasami molio indai. Keli jų atviri

ir jau tušti. Pasiteiraujame, kaip jie plaunami. „Žmogus įlenda į

indą ir plauna specialiu skysčiu, sumaišytu iš citrinos rūgšties ir

sodos. Tai trunka apie tris keturias valandas. Indas privalo būti

sterilus. Kaip patikriname? Kai plovėjas iš savo išplauto ąsočio

atsigeria vandens, tai ženklas, kad jis idealiai švarus.“

„Schuchmann Winery“ turėjome unikalią galimybę paragauti

iš tų pačių vynuogių skirtingais būdais pagaminto vyno.

Vyninės krautuvėlėje paprasti vynai kainuoja 11–17 Lt, „Vi-

noterra“ serijos – 38–45 Lt, o tradiciniu būdu (kaip Šampanėje)

pagamintas putojantis „Blanc de Blancs Brut Zero“ iš ‘Char-

donnay‘ – 23 Lt. Degustacijoje jo nebuvo, tad teko nusipirkti ir

Lietuvoje sulaukti tinkamos progos jo paragauti.

Kelionės pabaigoje apsilankėme organizacijoje „Elkana“,

populiarinančioje kaimo turizmą. Ragavome metus kvevri laikyto

baltojo ir raudonojo vyno. „Rkatsiteli“ – išraiškinga, ilgai laikyto,

geltonai rudo konjako spalvos, ryškiai jaučiami oksidaciniai kva-

pai, vanilė. Burnoje beveik nėra rūgšties, labai trumpas poskonis.

„Saperavi“ – iki skausmo tamsios spalvos, nosį užspaudžia drė-

gnos žemės aromatai, sumišę su vos juntamu pelėsiu, jaučiami

juodieji serbentai, burną surakina žali taninai. Tokio vyno beveik

neįmanoma gerti.

PuTOJANTIS, BET NE ŠAMPANAS

Gruziniško putojančio vyno gamintojai savo etiketėse negali

rašyti champagne, tačiau dėl to nejunta jokios nuoskaudos. Gal-

būt 1882 m. įkurtos gamyklos „Bagrationi 1882“ šeimininkams

užtenka garsios vieningos Gruzijos valdovų Bagrationų dinasti-

jos pavardės. Jie šalį valdė IX–XVIII amžiuje.

Didelė putojančio vyno dalis gaminama charmant metodu,

kai antroji fermentacija vyksta plieno statinėse. Mus domino

tradicinės gamybos pavyzdžiai, vietinių vadinami premium, kurių

„Bagrationi“ yra trys. Visi sukurti tik iš vietinių vynuogių. Įmonės

savininkai laikosi pozicijos, kad pasauliui jie įdomūs savo unika-

lumu. Belieka dar labiau pasistengti dėl kokybės.

37


G r u z i j a

VERTA ŽINOTI:

PIROSMANI – pusiau saldus baltasis vynas, pagamintas iš ‘Tsolikauri‘ (60 proc.) ir ‘Tsitska‘ arba pusiau saldus raudonasis iš ‘Saperavi‘ vynuogių, užaugintų „Akhoebi“ vynuogyne Alazanio slėnyje. Raudonasis gaminamas pagal senąją technologiją.

TSINANDALI – sausas baltasis iš ‘Rkatsiteli‘ ir ‘Mtsvane‘, užaugintų Telavio bei Kvarelio rajonuose.

ALAZANI – pusiau saldus vynas iš ‘Rkatsiteli‘, pagamintas iš Alazanio upės slėnyje užaugintų vynuogių.

KINDZMARAuLI – pusiau saldus raudonasis vynas iš ‘Saperavi‘ vynuogių, užaugintų šalies pietuose esančiame Kachetijos regione, Kvarelio rajone. Gaminamas nuo 1942-ųjų.

MuKuZANI – sausas raudonasis vynas iš ‘Saperavi‘ vynuogių, užaugintų Mukuzanio rajone. Trejus metus brandinamas ąžuolo statinėse. Šis vynas laikomas geriausiu raudonuoju Gruzijos vynu.

SAPERAVI – raudonasis vynas iš ‘Saperavi‘ vynuogių, užaugintų įvairiose Kachetijos regiono vietose. Žinomas nuo 1886 metų.

„SCHUCH MANN WINERy“ VyNAI:

MTSVANE 2011 – sausas baltasis vynas, ganėtinai tirštas, turintis daug alkoholio (13,5 proc.), kvepiantis egzotiškais vaisiais, vidutinio svarumo burnoje. Tinka aperi-tyvui ir prie lengvų žalių užkandžių.

VINOTERRA MTSVANE KAKHETIAN STYLE NAPAREuLI 2008. Gintaro spalva – tai pirmas ženklas, kad vynas iš ąsočio. Prieš išpilstant į butelius, vynas dar pusę metų brendo prancūziško ąžuolo statinėje. Džiovintų vaisių, geltonųjų slyvaičių, riešutų, vanilės, miško paklotės aromatai, visiškai nebūdingi jokiam europietiškam ar Naujojo pasaulio vynui. Vyną labai pagerina burnoje jaučiami mineralai. Ilgai išliekantis poskonis. Štai kuo unikali Gruzijos vyndarystė. Tik vėliau suprasime, kad šiaip ar taip Gruzijos vynui atsiskleisti ir tapti geriamam padėjo europiečiai.

SAPERAVI 2007 – sodri vyšnių spalva, dvelkia juodomis uogomis, kartkartėmis pakvimpa vyšniomis, burnoje švieži, nokstantys taninai maloniai bado receptorius. Poskonis vidutinės trukmės.

VINOTERRA SAPERAVI KAKHETIAN STYLE 2009. Juodai violetinė, net bauginanti spalva žada įdomių potyrių. Nosį pasiekia juodų uogų natos, džiovintų vaisių niuansai, tamsių gėlių ir peletrūno kvapai. Vanilės kvapas atsirado po 12 mėn. vyno brandinimo ąžuolo statinėje. Burnoje jis tolygiai pasklinda, kutena švelniais tani-nais. Ilgai išliekantis poskonis.

„BAGRATIONI“ VyNAI:

BAGRATIONI FINEST 2008 – šimtaprocentinis ‘Chinuri‘ kūrinys iš centrinės Gruzijos Kartlio regiono. Šios našios vynuogės vėlai noksta, joms būdingas laukinių mėtų ir kriaušių aromatas. Kartlis pasižymi karštu, sausu pavasariu bei vasara ir apyšilčiu rudeniu. Atrodytų, nelabai tinkamos sąlygos subręsti rūgščioms uogoms, nors tai labai svarbu putojančiam vynui. Tačiau gėrime rūgšties pakanka. Likutinio cukraus – 9 g/l, rūgšties – 6,3 g/l. Juntami skrebučio, obuolių, mangų aromatai. Skonis palieka brandos ir gaivos įspūdį. Tikrai mielas gurkšnoti. Su mielėmis vynas laikomas metus, išskirtiniais atvejais – trejus. Bet niekada ilgiau, nes norima išsaugoti šviežumą, gaivumą ir vaisiškumą.

BAGRATIONI RESERVE 2008 – ‘Chinuri‘, ‘Mtsvane‘ ir ‘Tsitska‘ mišinys iš vakarinio, pietinio ir centrinio šalies regionų. Obuolių, citrusų aromatai, kuriuos paįvairina rislingui būdingas dyzelio dvelksmas. Kai apie tai užsimename vyndariui, jis prisipažįsta, kad pirmą kartą girdi tokį apibūdinimą ir patikina, kad tai – minerališkumo išraiška. Gėrimas vertas žinovo ir putojančio vyno mėgėjo taurės, nes tinkamai subalansuota rūgštis (6 g/l) ir cukrus (9 g/l).

38


„Laroche“ vynas:nuo Šabli iki tolimosios Čilės

Šabli – baltojo vyno klasika, kurią dievina snobai, o nenuilstantys

geriausio vyno ieškotojai kartkartėmis prie jo sugrįžta, kad pasitikrintų kokybės kriterijus.

Visada kokybiški ir įdomaus skonio, visame pasaulyje garsios Šabli (Chablis) vyninės

„Laroche“ kūriniai.

L a r o c h e

Laroche‘ų šeima jau seniai įleidusi šaknis Burgundijoje.

Michelis Laroche‘as yra net penktos kartos vyndarys. Gavęs

vyndarystės mokslo diplomą Dižono universitete, nuo 1967

metų jis energingai ėmėsi veiklos. Jaunas vyndarys pradėjo

skleisti mintį, jog vyno kokybę lemia į uogų auginimą sudėtos

pastangos. Michelio kredo: statinės vyndarystėje yra lyg druska

gastronomijoje: jei jos per daug – patiekalas bus sugadintas, jei

per mažai – skonis bus prėskas. Žinovai vertina ryškų jo vyno

charakterį, atskleidžiantį dirvožemio savybes. To niekada nepa-

jusite maišytame vyne.

„Kartais žmonės sako, jog labai mėgsta šabli, bet nekenčia

šardonė. Jie nesuka galvos ir nesigilina, kad šabli ir yra šardonė.

Kita vertus, tai įrodymas, kas čia jis unikalus ir nepakartojamas“, –

patirtimi dalinosi vyndario Michelio žmona Gwenael Laroche,

viešėjusi Lietuvoje bendrovės „Mineraliniai vandenys“ kvietimu.

Brangus „Laroche“ vynuogynų derlius yra apdirbamas šei-

mos namuose – buvusiame Obediencerie vienuolyne. Jo rūsyje

iki šiol yra išlikusi koplyčia su šv. Martyno palaikais. Būtent čia

daugiau nei prieš 1000 metų vienuoliai gamino pirmuosius šabli.

Michelio Laroche‘o pastangos nenuėjo veltui: įtakingiausias

vyno žurnalas „Wine Spectator“ jo vyną pavadino geriausiu metų

vynu, o „La Revue Vinicole Internationale“ jį buvo išrinkęs metų

žmogumi.

Šabli – tai toliausiai į šiaurę nutolusi Burgundijos dalis.

Norint čia pagaminti gerą vyną, reikia labai pasistengti. Šalnų

grėsmė ir nepastovi vasaros šiluma vyndarius verčia jaudintis, ta-

čiau tai netrukdo pagaminti puikų ‘Chardonnay‘ vynuogių vyną.

Įgudusios akies parinktas vynuogyno šlaitas pagauna daugiau

saulės spindulių, tad derlius būna sirpus ir nepraranda vėsaus

klimato suteikto gaivumo.

39


Šio krašto vyno paslaptis slypi ten, kur niekas nė nemano jos

ieškoti. Priešistoriniais laikais Šabli vietovėje tyvuliavo jūros įlanka,

kurioje klestėjo moliuskų kolonijos. Per milijonus metų iš kriauklių

suklostytas kalkinis dirvožemis yra itin palankus ‘Chardonnay‘

vynmedžių auginimui. uogos iš jo gauna išskirtinio minerališko

skonio, juntamo labai lengvame, gaivaus skonio vyne.

DOMAINE LAROCHE SAINT MARTIN CHABLIS AC 2010.

Renkantis rafinuotą, bet nesunkų maistą, verta atkreipti dėmesį

į vyną, pagamintą iš atskiro Saint Martin vynuogyno derliaus.

Lengvai suprantamas ir universaliai pritaikomas vynas dar kartą

nustebins savo individualumu. To nebūna sumaišytame šabli.

DOMAINE LAROCHE LES BEAuROYS CHABLIS PREMIER CRu

AC 2008. Tik 15 proc. vyno žaliavos 9 mėnesius fermentuota

ir brandinta ąžuolo statinėse. Taip siekta išlaikyti nepažeistą

subtilų prigimtinį vyno charakterį. Vynas į butelius lėtai supiltas

beveik nenaudojant skonį silpninančio filtravimo.

DOMAINE LAROCHE LES BLANCHOTS CHABLIS GRAND CRu

AC 2005. Les Blanchots vynuogyne „Laroche“ vyninei priklauso

tik 4,56 ha plotas, tad šio vyno gamybos kiekis išties labai mažas.

Tik 30 proc. vyno žaliavos devynis mėnesius fermentuota ir

brandinta ąžuolo statinėse. Vynas į butelius lėtai supiltas beveik

nenaudojant skonį silpninančio filtravimo.

Po ilgų dešimtmečių darbo Burgundijoje Michelis Laroche‘as

išbandė jėgas ir kitur. Dabar jo vardu pavadintas vynas gamina-

mas Čilėje, Pietų Afrikoje bei Pietų Prancūzijoje.

Čilė – tikras vyndarių rojus! Šios šalies vynas turi keletą

savybių, išskiriančių jį iš kitų Naujojo Pasaulio šalių vyno. Tik dėl

to, o ne dėl egzotiškai skambančio šalies vardo šio vyno tikrai

verta paragauti!

Čilės vynuogynų geografinė padėtis nė iš tolo nepanaši

į Europos vynuogynų. Arti atogrąžų zonos esančiuose Čilės

vynuogynuose kaitri saulė ir nuo vandenyno sklindanti vėsuma

sukuria neįprastą efektą. uogų derlius prisirpsta iki galo, ir sko-

nyje nelieka perdėm ryškaus rūgšties bei taninų pojūčio.

Vandenyno platybės, kalnai ir Antarkties kaimynystė apsau-

gojo Čilės vynmedžius nuo filokseros invazijos. Todėl vynmedžių

nereikia skiepyti į amerikinių vynmedžių šaknis, ir tai suteikia

Čilės vynui savitumo, autentiško skonio. Natūraliai ant savų ša-

knų augantys vynmedžiai gyvena gerokai ilgiau. Čilės vynuogy-

nuose gerokai didesnis procentas labai senų ar net šimtamečių

vynmedžių nei Europoje.

LAROCHE PuNTO NINO CARMENERE RESERVA COLCHAGuA

VALLEY 2010. Sparčiausiai garsėjančio Čilės vynuogynų rajono

„Carmenere“ vynas pagamintas ypatingu „Laroche“ vyninės

būdu – metus laiko brandinant statinėse tik pusę žaliavos. Vynas

specialiai beveik neskaidrintas ir nefiltruotas.

LAROCHE PuNTO ALTO PINOT NOIR CASABLANCA VALLEY

2008. Kasablankos slėnio vynuogynai Čilėje dėl vėsaus klimato ir

klintinės dirvos laikomi geriausiais ‘Pinot Noir‘ vynmedžių vynui.

Metus laiko tik pusė žaliavos brandinama statinėse. Vynas beveik

neskaidrintas ir nefiltruotas.

L a r o c h e

40


Liudas glemža

VynasLietuvos Didžiojoje

Kunigaikštystėje

I dalis

Kiekvienas nori gerti vyną. Jau ne tik vanduo, kurį nustojome gerti, bet netinka-

mu sveikatai jauniems ir sveikiems [yra laikomas] ir alus.

Iš Petro Skargos „Seimo pamokslų“ (1575 m.)

... kažkiek malvazijos vyno ir kitų brangių gėrimų kartą paragavęs, prie alaus nebegrįžta, mažiau

amatais rūpinasi – smuklėmis mėgaujasi.

Iš Lenkijos ir Lietuvos pirklių pareiškimo seimui (1623 m.)

L D K v y n a s

41


Dėl geografinės padėties ir klimato sąlygų Lietuva, kaip ir

kitos Šiaurės Europos šalys, netiko vynuogynų auginimui,

todėl čia vynas buvo importuojamas. Importo pradžia sietina

su krikščionybės plitimu, nes vynas tiesiogiai susijęs su katali-

kų bažnyčios apeigomis. Be abejonės, vyno skonio pažinimui

įtakos turėjo ir krikščioniškų valstybių kaimynystė – visų pirma,

Kryžiuočių ir Livonijos ordino. Todėl galima drąsiai teigti, kad ap-

sikrikštijęs Lietuvos karalius Mindaugas jau ragavęs šio gėrimo,

nors rašytiniai šaltiniai šį faktą ir nutyli.

Pirmosios istorinių šaltinių žinios apie vyną Lietuvoje mus

pasiekia iš Vytauto laikų. Neabejotina, kad ant Lietuvos didžio-

jo kunigaikščio stalo buvo tiekiamas graikiškas (malvazijos),

vokiškas (Reino) ir itališkas vynas. Tuomet vyno didžiajam

kunigaikščiui tikrai dovanodavo kaimyninių valstybių valdovai,

nors nedideliais kiekiais galėjo būti ir perkamas. Brangaus vyno

dovanojimo tradicija tęsėsi bent jau iki XVI a. Dar 1554 m. Prūsi-

jos kunigaikštis Albrechtas Hohencolernas Žygimanto Augusto

trečiajai žmonai Kotrynai Habsburgaitei į Vilnių dovanų siuntė

Reino vyno. Prekyba užsienio kraštų vynu į Lietuvą atėjo pama-

žu. Pavyzdžiui, Vytautas, kviesdamas svečius į savo vainikavimo

karaliumi ceremoniją Vilniuje, žadėjo „lietuviško vyno“ gausą, o

tai reiškia, kad ant vaišių stalo daugiausia buvo tiekiami Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje pagaminti gėrimai.

Vyno prekyba Lietuvoje pradėjo augti veikiausiai nuo XV a.

antrosios pusės. Yra žinoma, kad Lietuvos didžiajam kuni-

gaikščiui Aleksandrui malvazijos ir itališko vyno pristatydavo iš

Varšuvos kilęs pirklys Paulius. 1499–1500 m. Lietuvos didysis

kunigaikštis su juo reguliariai atsiskaitydavo sausio ir gegužės–

birželio mėnesiais. Aleksandras reguliariai du kartus per metus

pirko 4 statines malvazijos ir 2 statines itališko vyno. Be šio vyno,

didžiojo kunigaikščio dvaro poreikiams buvo didesniais kiekiais

perkamas ir paprastesnis arba įprastesnis vynas, kurio kilmė

finansinėse dvaro sąskaitose nenurodoma.

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygiman-

to Augusto dvaro sąskaitų knygose atsispindi 1545 m. pabaigos

išlaidos už pirktą vengrišką vyną (kaina, kelionė, muitai ir kt.),

sudariusios net 3 075 florinus. Pats vynas (3 didesnės statinės,

103,5 pusstatinės) kainavo tik šiek tiek daugiau negu pusę

sumos – 1 860 florinų. Didžiausios buvo vyno pargabenimo

sąnaudos. Iš dvaro sąskaitų knygų sužinome, kad Žygimantas

Augustas į Vengriją vyno pirkti siuntė dvariškį Stanislovą Pie-

nionžeką, o Vilniaus Žemutinėje pilyje dirbo du vyno rūsio tar-

nautojai: pataurininkis Tomas Italas bei vyno provizorius Paulius.

Kelias atgabentas vyno pusstatines didysis kunigaikštis pardavė

Lietuvos didikams, juo vaišino paviešėti į Vilnių atvykusį Prūsijos

kunigaikštį Albrechtą Hohencolerną. Išskirtinę vyno reikšmę

valdovo dvare liudija ir 1562 m. spalio 8 d. Žygimanto Augusto

sesers Kotrynos Jogailaitės, ištekėjusios Vilniuje už Suomijos

kunigaikščio Jono Vazos, kraičio sąraše tarp dvariškių, kartu su ja

išvykusių į Švedijos karalystę, minimas jos asmeninio vyno rūsio

prižiūrėtojas Kola Italas.

Rašytiniai šaltiniai byloja, kad Lenkijos karalius ir Lietuvos

didysis kunigaikštis Steponas Batoras ypač mėgo vengrišką rau-

donąjį ir baltąjį vyną, kurio atsargos suregistruotos Gardino pily-

je po jo mirties. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis

Žygimantas Vaza Maskvos valstybės pasiuntinius Vilniaus pilies

rūmuose vaišino Balkanų, Kretos, prancūzišku ir ispanišku raudo-

nuoju vynu, kurį užfiksavo Maskvos pasiuntiniai savo išsamioje

ataskaitoje carui: alkanu (t. y. alikantu), muskateliu, malmazija (t.

y. malvazija), romanėja (t. y. romanee). Lenkijos karaliaus ir Lietu-

vos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos išlaidų Lietuvoje sąs-

kaitose, pateiktose seimui už 1638–1639 m., minimas vengriškas,

prancūziškas, Reino ir ispaniškas (petersement) vynas. 1648 m.

jis planavo Vilniuje iškilmingai priimti Prancūzijos karaliaus pa-

siuntinį, todėl nurodė savo gydytojui pasirūpinti vaišių stalu ir į

pilies rūsį pačiam Prancūzijos pasiuntiniui iš Rygos atvežti Reino,

taip pat pristatyti prancūziško (ansan) ir ispaniško (petersement)

vyno. Itališko vyno buvo dar laukiama, nurodyta papildyti jo

atsargas, kai tik atveš. Vaišėms nurodyta išrinkti šešias geriausias

vengriško vyno statines, nupirktas karaliaus reikmėms. Atkreip-

tinas dėmesys, jog ankstyvuosiuose XVI a. šaltiniuose dažniau-

siai nurodoma tik šalis, iš kurios yra kilęs vynas, o nuo XVII a.

pradžios vis dažniau aprašymuose minimos ir vyno rūšys.

KILMINGųJų GėRIMAS

Nuo Lietuvos valdovų stengėsi neatsilikti didikai, kuriems

įtaką darė valdovo dvaras. Bajorai, lygiuodamiesi į didikus, mė-

gino sekti jų pavyzdžiu, drauge perimdami ir brangaus vyno gė-

rimo tradicijas. Bet tik praturtėjus bajorams žemvaldžiams, vyno

vartojimas įgijo platesnį mastą. XVI a. viduryje Lietuvos didikų ir

bajorų pomėgį gerti užjūrio vyną kritikavo publicistas Mykolas

Lietuvis, XVI a. pabaigoje – Petras Skarga, o XVII a. pradžioje

besaikiu vyno vartojimu susirūpino Andrius Volanas. Tačiau

bajorišku gėrimu vynas tapo ne iš karto. Dar XVI a. didikus nuo

bajorų skyrė gėrimai: bajorai dažniau gerdavo midų, alų ir ką tik

pasirodžiusią degtinę, nes vynas buvo ypač brangus. Ne tik Lie-

tuvoje, bet ir visoje Šiaurės Europoje vyną gerdavo tik pasiturin-

tys žmonės. Turtingesnieji norėdavo išsiskirti iš pavaldinių – savo

apranga, manieromis, kalba, pomėgiais ir gerdami brangų vyną,

kurio eilinis žmogus negalėjo įpirkti. Vyno pergabenimo sąnau-

dos (kelionė, muitai) ypač išaugindavo jo kainą, kuri atvykusiam

Pietų Europos gyventojui buvo neįtikėtinai didelė.

Tad ilgainiui vynas tapo kilmingųjų – didžiojo kunigaikščio

ir didikų, šiek tiek vėliau ir bajorų – labiausiai mėgstamu ir jų

padėčiai visuomenėje pritinkamu gėrimu, o alus labiau vertintas

miestiečių, nors ir jie laikui bėgant ėmė pirkti ypač brangaus

vengriško, prancūziško arba ispaniško vyno, bet dažniausiai tik

iškilmingomis progomis. 1789 m. vykdami į Varšuvoje suorga-

nizuotą visų Abiejų Tautų Respublikos miestų delegatų suva-

žiavimą, vilniečiai vežėsi vyno ir šampano, tačiau dėl to sulaukė

priekaištų, kad švaistomos miesto lėšos. Vis dėlto, kaip teigia

amžininkai bajorai, miestiečiai dažniausiai nelabai suprasdavę

vyno vertės, todėl bajorai juos neretai pašiepdavę. Vyną dažnai

gerdavo magnatai, rečiau vidutiniai bajorai, o smulkieji bajorai

ir miestiečiai jo ragaudavo labai retai. Nieko apie vyno skonį ne-

nutuokiančius smulkiuosius bajorus ir miestiečius pirkliai neretai

apgaudavo ir jiems pristatydavo padirbto vyno.

Vyno plitimą atspindi jau pirmieji Lietuvą reprezentuojantys

leidiniai. XVI a. antros pusės Georgo Brauno ir Abraomo Hogen-

bergo „Pasaulio miestų atlase“ yra Vilniaus aprašymas, kuriame

apie vilniečius rašoma: „Vyno neturi, tačiau išgerti mėgsta. Geria

midų, alų, labai mėgsta pašildytą vyną.“ XVII a. pradžioje Tomas

Makovskis greta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio,

sudaryto M. K. Radvilos Našlaitėlio nurodymu, paliko Lietuvos

valstybės ir visuomenės aprašymą, kuriame pabrėžiama: „Vyną

vartoti pradėjo ne taip seniai, bet taip įprato, kad dabar net pras-

tuomenė pokyliuose jį geria. Jis vežimais gabenamas iš Vengri-

L D K v y n a s

42


jos, o iš Ispanijos, Prancūzijos ir nuo Reino pristatomas į Lietuvą

laivais per Karaliaučių ir Rygą.“ Žinoma, kad pats M. K. Radvila

Našlaitėlis savo reikmėms pirko Reino, malvazijos ir vengriško

vyno, savo kelionės į Jeruzalę dienoraščio fragmente gana daug

dėmesio skyrė vyno gamybos, saugojimo ir pardavimo aprašy-

mui.

Nuo XVI a. vengriško vyno išskirtinumas valdovo dvare

nekelia abejonių. Tačiau šis populiarumas augo palaipsniui

ir, matyt, atspindėjo viso regiono bendrąsias aristokratijos

nuostatas. XVI a. pradžioje Lietuvoje lankęsis Šventosios Romos

imperijos pasiuntinys Sigizmundas Herberšteinas negailėjo

pagyrų vengriškam vynui, tačiau vis dar labiau vertino malvaziją:

„Vengrija gamina įvairiausius vynus dėl skirtingų vietovių [ir

sąlygų]... Vynai čia tokie kilnūs ir nuostabūs, kad gali būti laikomi

lygiais kretietiškiesiems.“ Nuo XVI a. vidurio vengriško vyno

populiarumas Lenkijoje ir Lietuvoje toliau augo ir išsilaikė iki pat

XVIII a. pabaigos, kai greta jo brangiausias buvo prancūziškas

Burgundijos vynas ir XVII–XVIII a. sandūroje pasirodęs Šampanės

vynas, o nuo XVIII a. vidurio – ir putojantis Šampanės vynas.

Šiems vynams ypatingas dėmesys buvo skiriamas ir įstatymuose

bei vykdomosios valdžios potvarkiuose. Vengriško vyno išskir-

tinumas pabrėžiamas ir tarp Lietuvos bajorų. XVIII a. viduryje

Lietuvos bajoras Marijanas Matuševičius rašė, kad norėdamas

tinkamai pavaišinti Vilniaus tribunolo pareigūnus specialiai nusi-

pirko statinę vengriško vyno.

VYNO SKONIS

Prancūzai ir vokiečiai pastebėjo, kad Reino vynas lenkų ir lie-

tuvių didikams buvęs per aštrus, todėl į jį dėta cukraus. Prancū-

zas K. Chavagnacas aprašo, kaip puotos metu prie jo prisiartinusi

Radvilienė su didele auksine taure, pilna vyno, „įmetė į jį didelį

gabalą cukraus ir išlenkė į Neuburgo kunigaikščio sveikatą“. Tai

svečiui sukėlė nuostabą, ir jis memuaruose pažymėjo, jog nuo

išvysto reginio pasijuto taip, tarsi „pilve turėtų maždaug tris

butelius vyno ir svarą cukraus“. Atrodo, kad Reino vyno galėjo

būti pilama ir į cukrines figūras. Tai aprašo Anglijos pasiuntinys

Jerome‘as Horsey, kurį savo rūmuose iškilmingai priėmė Vilniaus

vaivada Mikalojus Radvila Rudasis (1512–1584): „Jo didenybė

[M. Radvila] gėrė į Jos Šviesybės Anglijos karalienės [Elžbietos I]

sveikatą. Iš cukraus buvo pagamintos keistos liūtų, vienaragių,

išskėstasparnių erelių, gulbių ir kitos figūros, o į jų pilvus supilti

įvairiausi vynai ir prieskoniai.“ Reino vyno gėrimas su cukrumi

nebuvo išskirtinis Lietuvoje ir Lenkijoje, jis buvo būdingas Rytų

Europai, aptinkamas ir Rusijoje. Anglijos pasiuntinys Ericas

Bowersas aprašė priėmimą pas carą Ivaną IV, kuris, išgėręs į

karalienės Elžbietos I sveikatą, liepė anglų pasiuntiniui atnešti

didelę Reino vyno taurę su cukrumi, kad šis išgertų į jo – Mas-

kvos valdovo – sveikatą.

Vertingą informaciją apie vyno skonių gamą, kurią lyginant

su panašaus pobūdžio šaltiniais ateityje dar reikėtų tirti, savo

dienoraštyje pateikia Žemaitijos bajoras Teodoras Bilevičius,

XVII a. pabaigoje į Italijos valstybes lydėjęs LDK pakanclerį

Mykolą Kazimierą Radvilą. Jis apie vyną užsiminė tik kirtęs

Venecijos respublikos sienas. Čia vynai jam buvo pažįstami,

tačiau nuostabą sukėlė jų įvairovė. Pasiekęs Boloniją, T. Bilevi-

čius dienoraštyje pažymėjo: „Čia jau prasideda geri vynai ir visai

nebrangūs, nes vynuogynais apsodinta visa dirbama žemė ir

laukai.“ Paragavęs vyno Milane, žemaičių bajoras jau neslėpė

susižavėjimo: „Puikūs vynai, labai švelnūs!“ – užrašė savo dieno-

raštyje. Šie dienoraščio epizodai galbūt liudija sauso vyno – dar

ne tokio populiaraus ar mažiau pažįstamo Lietuvoje – įvertinimą.

Bet kokiu atveju populiaraus vyno Lietuvoje skonis pamažu kito.

Tikėtina, kad vis didesnę paklausą įgyjant Prancūzijos vynams,

XVIII a. augo sauso vyno populiarumas. Prancūzijos istorikas F.

Braudelis atkreipė dėmesį, kad visoje Šiaurės Europoje ilgą laiką

paklausesni buvo saldūs ir stiprūs vynai.

VYNO GėRIMO PAPROČIAI

Prancūzų keliautojai, apsilankę Lietuvoje, piktinosi vietos

papročiais. Jie stebėjosi, kaip galima prie stalo išsėdėti nuo pietų

iki vidurnakčio ir daugiau nieko nedaryti – tik gerti ir valgyti.

Mykolas Lietuvis tvirtino, kad Lietuvos didikų diena prasidėdavo

nuo alkoholio vartojimo: „Vyno, vyno!“ – šaukiama dar lovose.“

Tokį paprotį patvirtintų ir nuncijaus J. Rugierri pranešimas

popiežiui Pijui V, kad valdovas Žygimantas Augustas valgo labai

mažai, o geria labai dažnai: „Vos tik atsisėdęs už stalo pradeda

gerti, bet naudoja mažas taures ir geria labai stiprų vengrišką

vyną be vandens.“ LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila

rašė, kad visi 1636 m. pas karalių Vladislovą Vazą į pasitarimą

ryte Vilniaus pilyje susirinkę didikai buvo girti, vyno buvo išgėręs

ir Vilniaus vyskupas, kuris prieš išvykstant karaliui iš Vilniaus tu-

rėjo laikyti mišias ir jų metu viską sumaišė, dėl to gavo pastabų iš

paties valdovo.

Andrius Volanas smerkė besaikį girtuokliavimą, atkreipė

dėmesį į blaivias tautas (italus, prancūzus, ispanus), kvietė

tėvynainius laikytis saikingumo. Nors, kaip pastebi istorikai,

šiuose kraštuose vyno buvo geriama nemažai, XVII a. Lietuvos

publicistas saikingumą, kaip dorybę, supriešino su yda – girtuo-

klyste. Skirtumai tarp Šiaurės ir Pietų Europos kultūrų atsispindi

jau minėto Žemaitijos bajoro T. Bilevičiaus dienoraštyje, kuriame

aprašytas Venecijos diduomenės pokylis, surengtas LDK pa-

kancleriui M. K. Radvilai. T. Bilevičius dienoraštyje užrašė: „Vynu

Straipsnis spaudai parengtas pagal: Glemža L., Iš vyno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje istorijos, Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae. Kitų autorių publikuoti darbai, kurių informacija panaudota šiame straipsnyje: Bilevičius T., Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis, sudarė B. Mikalonienė, K. Gudmantas, S. Narbutas, G. Sliesoriūnas; Bystron S. J., Dzieje obyczajów w dawnej Polsce. Wiek XVI – XVIII, t. 2; Braudel F., Kultura materialna, gospodarka i kapitalizm, t. 1: Struktury codzienności; Czapliński W., Długosz J., Życie codzienne magnaterii polskiej w XVII wieku; Čapaitė R., „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kasdienybė pagal jo ir jo amžininkų korespondenciją“, in: Alytaus miesto istorijos fragmentai; Davies N., Dievo žaislas. Lenkijos istorija; Kamuntavi-čius R., Lietuvos įvaizdžio stereotipai italų ir prancūzų XVI – XVII a. literatūroje; Kitowicz J., Opis obyczajów za panowania Augusta III; Klatstrup D., Kladstrup P., Šampano istorija; „Kotrynos Jogailaitės kraičio aprašas – XVI a. dvaro buities dokumentas“, parengė R. Janonienė, in: Lietuvos pilys; Kraštas ir žmonės. Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.), parengė ir pratarmę parašė J. Jurginis, A. Šidlauskas; Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494–1504), parengė D. Antanavičius, R. Petrauskas; Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitos (1543–1548), kn. 1: 1544 11 15–1546 11 15, parengė D. Antanavičius; Matuszewicz M., Pamiętniki Marcina Matuszewicza kasztelana brzeskiego-litewskiego 1714–1765, wyd. A. Pawiński, t. 1; Mykolas Lietuvis, Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius; Polska stanisławowska w oczach cudzoziemców; Ragauskienė R., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584 m.); Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė; Vorbek-Lettow M., Skarbnica pamięci. Pamiętnik lekarza króla Władysława IV; Герберштейн С., Записки о Московии; Известия англи-чан о России ХVI в., Чтения в императорском обществе истории и древностей Российских, Nr. 4; Памятники дипломатических сношений Московско-го государства с польско-литовским, t. 137.

L D K v y n a s

43


vaišino itališku papročiu, neragindami, tik įpildami tam, kas

pageidauja.“ Vėliau, atsidėkodamas už priėmimą, M. K. Radvila į

iškilmingus pietus pasikvietė Venecijos diduomenę. T. Bilevičius

pokylį dienoraštyje aprašė taip: „Lenkišku papročiu sėdint už

stalų grojo muzika. Po pietų visi linksminosi šokdami lenkiškus

šokius, kurie svečiams labai patiko, visi buvo taip puikiai privai-

šinti, kad viceprinceps net nepastovėjo ant kojų, o tai tarp italų

didelė retenybė.“ Vaišinimas alkoholiniais gėrimais tol, kol svečiai

nebepastovės ant kojų, gana dažnai minimas ir kituose naraty-

viniuose istoriniuose šaltiniuose. A. S. Radvila rašė, kad 1639 m.

birželio 30 d. pas LDK pakanclerį Steponą Pacą namuose įvyko

puota, iš kurios šeimininkas neleido nė vienam svečiui išeiti

blaiviam. Tokį XVIII a. bajoriškoje visuomenėje įsigalėjusį paprotį

patvirtina Lietuvos bajoro Stanislovo Nezabitausko dienoraščio

fragmentas: „Pas jo malonybę poną Lietuvos didįjį etmoną buvo

iškilmingas banketas deputatams, kuriame ir man jo malonybės

pono etmono valia teko nusigerti.“ Apibendrindamas šį paprotį,

Lenkijos dvasininkas Jendžejus Kitovičius teigė, kad jei vaišingų

šeimininkų rūpesčiu šventės metu svečias dar nenuvirsdavo nuo

kojų, tai jau „atsisveikinant likdavo be sąmonės“.

Pietų Europos gyventojai šaipėsi iš Šiaurės Europos vyno

mėgėjų, kurie nemoka gerti ir tuština taures vienu mauku.

Pietiečiai stebėjosi besaikiu šiauriečių vyno gėrimu, ypač dažnai

jiems užkliūdavo vokiečių kariai, kurie po sėkmingos karinės

kampanijos siaubdavo Prancūzijos ir Italijos vyno rūsius, juose

gerdavo tol, kol čia pat sumigdavo. Taigi besaikis alkoholio var-

tojimas buvo būdingas ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir kitiems

Šiaurės Europos regionams. Tai patvirtina XVIII a. antroje pusėje

į Minsko seimelio darbo pabaigą apsilankiusio anglo Wiliamo

Coxe‘o memuarai, kuriuose autorius pažymėjo, kad jam atvykus

Minsko pavieto bajorai jau buvo užsiėmę ne valstybinių reikalų

sprendimais, bet „tiesiai tariant – gėrimu, kuris yra pagrindinis

tiek lenkiškų, tiek britiškų rinkimų priedas“.

Saikingo gėrimo papročiai į Lietuvą greičiausiai pradėjo

skverbtis jau Apšvietos epochoje (XVIII a. antroje pusėje). J.

Kitovičius rašė, kad XVIII a. antroje pusėje nors dar retai, bet

jau buvo pradėtas vartoti šampanas, jis gertas po vengriško

vyno (vadintas „štampu po vengriško vyno“). Burgundišką vyną,

skiestą vandeniu, gerdavo dideli ponai, perėmę prancūziškus

papročius. Tokiems ponams ir damoms prieš kavą buvo tiekiama

ir taurelė Reino vyno. Saikingumo besilaikantys aristokratai,

pagurkšnoję vyno, imdavo gerti kavą, kuri Lietuvoje paplito nuo

XVIII a. vidurio. Geriančiajam kavą, pasak atsiminimų autoriaus,

vyno jau nesiūlydavę.

Vyno gėrimo papročiams bei tradicijoms įtakos greičiausiai

turėjo ir besikeičiančios vyno gaminimo technologijos. Štai, pa-

vyzdžiui, šampano raidą tyrę istorikai teigia, kad tik pasirodžius

šiam gėrimui Prancūzijoje šampano taurės buvo geriamos vienu

mauku, paskui apverčiamos inde, kad išbėgtų gausios šampano

nuosėdos. Kitas šampano gurkšnis visuomet buvo patiekiamas

švarioje taurėje.

L D K v y n a s

44


„Lauro lapas“ir kiti prieskoniai

Linas Vaitulevičius

Vynas ir maistas – kaip druska ir pipirai: visuomet drauge, visuomet dera. Dalintis

įspūdžiais apie vyną ir nepaminėti juo suvilgyto patiekalo – tas pat, kas pasakoti apie

kalnų slides ir nepaminėti jomis įveiktų Alpių trasų arba, jei norite, srėbti šaltibarščius neužkandant

bulve. Tebūnie man atleista už Epikūro idėjų sklaidą, tačiau laimė, kurios šiais nerimo laikais

taip ilgimės, daug noriau lanko tuos, kurie nesibodi šeimos savaitgalio pietų paversti

mažu ritualu: kažkas ruošia maistą, visi likusieji nekantrauja, kaišioja nosį

į puodus, uodžia aromatus, klausinėja „Ar jau?“, dengia stalą,

pripildo taures vyno. Pažįstamas vaizdelis?

Šioje laimės formulėje vynas ir maistas yra du nežinomieji:

pirmasis jokių bėdų mums nekelia – kokybiško vyno pasiūla

sparčiai auga; antrasis, deja, verčia sunerimti – naminio maisto

ruošos įgūdžiai menksta, o viešojo maitinimo kokybė beveik ne-

gerėja. Manding, dėl to vynas taip sunkiai ir skinasi kelią į mūsų

užkandines bei restoranus. Vis dėlto yra pasakyta: „Prašykite, ir

gausite. Ieškokite, ir rasite. Belskite, ir jums bus atidaryta.“ Mes

ieškojome ir suradome – „neformato“ restoraną Vilniaus centre

kvapniu pavadinimu „Lauro lapas“. Pasibeldėme, ir duris mums

atvėrė Deivydas Praspaliauskas – jaunas, bet jau pastebėtas ir

tarp savo profesijos atstovų pagarsėjęs chef de cuisine, visuomet

degančiomis akimis ir idėjų kupina galva. Paprašėme, ir mums

buvo patiekta maisto, kurį prisiminus seilė varva.

Restorano pavadinimas pasufleravo simbolinę – prieskonių –

temą. Simbolinę, nes prieskoniai nėra tas kriterijus, kuris padėtų

iš patiekalų įvairovės išskirti siaurą grupę su tik jai būdingomis

vyno ir maisto derinimo taisyklėmis. Priešingai, prieskoniai ir

taip nemažą patiekalų įvairovę paverčia begaline. Ir nors pries-

koniai mums siejasi su senovės Artimųjų Rytų kultūromis, šį kar-

tą šefas apsiribojo europietiškos kilmės prieskoniniais augalais:

petražole, rozmarinu, čiobreliu.

Nemaža dalis Lietuvos viešojo maitinimo įstaigų petražolę

(pageidautina apdžiūvusią garbanotąją) laiko nepralenkiama,

tiesa, nevalgoma lėkštės puošmena. Vis dėlto šviežios kapotos

petražolės – daug geresnis šio prieskoninio augalo panaudojimo

būdas, suteikiantis patiekalui specifinį gaivumo pliūpsnį. Be to,

petražolės patiekalą nudažo nuostabiai sodria žalia spalva. Su

petražolėmis neblogai „susikalba“ žalumynais kvepiantis minera-

liškas „Sauvignon Blanc“.

Rozmarinai – aromatingas Viduržemio jūros regiono augalas,

kurio lapai ir jauni ūgliai skleidžia specifinį maloniai aštrų aroma-

tą ir tinka gardinti daržovių, žuvies ir mėsos patiekalams. Kažin


45


ar yra nors vienas itališkas restoranas, kuriame keptos bulvės

nebūtų gardinamos rozmarinais? Jais gardinami kepti ir troškinti

patiekalai paprastai būna svarūs ir aromatingi, todėl reikalauja

tokio pat svaraus, brandaus, kvapnaus vyno: „Pinot Noir“, „Mer-

lot“, „Syrah“, „Cabernet Sauvignon“, barolo ir pan.

Čiobrelius Lietuvoje naudojame arbatai, tačiau tuo neap-

siribokime. Juo labai tinka gardinti ir sriubas, troškinius, mėsą,

VYNAS

WEINGUT TEMENT SAUVIGNON BLANC STEIRISCHE KLASSIK 2011 Štirija, Austrija

Europietiško stiliaus baltasis „Sauvignon Blanc“ – labai gaivus, žoliškas su malonia citrinine natele ir Austrijai būdingu minerališkumu.

FAIVELEy PINOT NOIR BOURGOGNE AOC 2009 Burgundija, Prancūzija

Klasikinis nedaug taninų turintis raudonasis vynas, kvepiantis trešnėmis, vyšniomis ir turintis pakankamai rūgšties.

ANSELMANN GEWüRzTRAMINER KABINETT PFALz 2011 Pfalcas, Vokietija

Pusiau sausas, labai kvapnus (rožių žiedlapiai, kriaušės) baltasis vynas.

D'ARDHUy BOURGOGNE BLANC 2010 Burgundija, Prancūzija

Labai gerai biodinaminiame ūkyje sunokusių uogų vynas kvepia ananasais, obuoliais, sviestu. Akty-vus, minerališkas, ne toks rūgštus burnoje.

DE MARTINO LEGADO RESERVA CARMENERE 2010 Čilė

Vos daugiau taninų, lyginant su „Pinot Noir“, plius ąžuolo statinių taninai ir saldūs aromatai, papil-dantys veislei būdingus juodųjų serbentų, slyvų, žalių pomidorų kvapus.

MAURO MOLINO BAROLO DOCG 2007Pjemontas, Italija

Daug taninų, tvirta struktūra ir klasikinis raudonų uogų, džiovintų rožių žiedlapių ir fermentinio sūrio aromatas.

PATIEKALAI

ŠILTAS MORKų IR LęŠIų UŽKANDISsu petražolėmis, pasifloros majonezu ir vietnamietiškos duonos džiūvėsiais

Trumpai pabrandintos morkos virtų lęšių patale su petražolėmis, uždarytos majonezu, kuria-me viena dalis kiaušinių pakeista pasifloros tyre. užkandis pabarstytas švelniai rupios tekstūros vietnamietiškos duonos džiūvėsiais, sumaišytais su sviestu ir druska. Pasifloros patiekalui suteikia netikėtai vaisiško aromato ir saldžiarūgščio skonio; antrame plane švelniai justi petražolės ir lešių su morkomis ir džiūvėsiais tekstūra.

KEPTA DėMėTOJI VILKŽUVėsu šitaki grybais ir Jeruzalės artišokais (topinambais), pagardintais rozmarinais

Vilkžuvė puikios kokybės, neperkepta, saikingai pasūdyta, idant išryškėtų šiai žuviai būdingas sko-nis, pagardinta dviem būdais ruoštais topinambais su rozmarinais: džiovintais plonais griežinėliais bei apkeptais kubeliais; šilti šitake grybai. Tekstūrų ir aromatų žaismas – nuo slidaus iki traškaus – kontrastuoja su kuklia spalvine patiekalo išvaizda.

KEPTA JAUTIENOS NUGARINėsu čiobreliais, rūkytų salierų kremu, marinuotais burokėliais ir kviečių spragėsiais

Jautiena pabrėžtinai neperkepta, apšlakstyta saldžiarūgščiu „krauju“ (sutirštintu burokėlių mari-natu), pagardinta keliomis šiltomis burokėlių skiltelėmis, keletą minučių parūkytu salierų kremu, pabarstyta salsvo skonio mirkytais ir išdžiovintais kviečiais.

ypač ėrieną. Nors augalas kvapnus, bet neužgožia patiekalo taip,

kaip neatsargiai padaugintas rozmarinas, gerai dera su kitais

prieskoniais. Čiobreliais gardinti patiekalai aromatiškai lengvai

dera su „Sauvignon Blanc“, „Riesling“, „Chianti“, tačiau daug lemia

ir kitos sudedamosios dalys bei paruošimo būdas. Tarkim, sodrus

ėrienos ragu su čiobreliais gali pareikalauti nepaprastai svaraus

ir aromatingo vyno, kaip „Chateauneuf du Pape“.


46


v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s46


rū

47


v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s 47


48


Pavasariniai vitaminai akims, ausims ir atminčiai

gurmaniškų filmų ir knygų apžvalga

Priešingai nei visas pasaulis ir jame dideliu greičiu lekiantys gyventojai,

mažoji Meniu Miu vis dar turi laiko sekti pasaulio įvykius tiek žydruosiuose ekranuose, tiek spau-

doje. Tačiau, atėjus pavasariui, nesinori stebėti šiuolaikinio psichodeliško chaoso, dažniausiai

eskaluojamo žiniasklaidoje. Tad ilgametėje videotekoje „Eliksyras“ bei nuostabiame

„Virgin“ parduotuvių tinkle Londone Meniu Miu su malonumu papildė

savo filmų kolekciją senąja klasika.

s k a n i a i

49


Pasidalysim su Jumis senais mielais kino filmais bei kelio-

mis knygomis, kurias šį kartą patarė paskaityti Meniu Miu

kolegės iš pajūrio. Tikriausiai pajūryje vyraujantys vėjai pravėdina

apsunkusias galvas ir paruošia jas maloniems skaitiniams. Tiesa,

šiandien žiūrint senąją klasiką, stebint įstabaus grožio moteris bei

jų rafinuotus palydovus, anksčiau dešimtkart matytų komedijų

juokingiausios akimirkos jau taip nebedžiugina. Ir nesupranti, kas

atsitiko, kodėl tai, kas buvo be galo miela ir gražu, tapo banalu ir

tuščia. Žaviosios Audrey Hepburn mirksėjimas („Pusryčiai pas Ti-

fanį“, rež. Blake Edwards, 1961 ) ir Fellini‘o dievaitės Anitos Ekberg

išsirietimai ir lūpų papūtimas („Saldus gyvenimas“. Rež. Federico

Fellini, 1960) sukelia atvirkštinę reakciją, o stebint, kaip juokiamasi

iš įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimo, kyla viena mintis – kur

aš tai mačiau? Gal visko jau persisotinome? Gal nebemokame

vertinti meno ar mene (net klasikoje) per daug aktualios realybės?

Ar tiesiog realybėje liko tik tuštybė? Ar su amžiumi vertybės kei-

čiasi? Kažkas čia iš tikrųjų yra ne taip. Na, gal bent Jūs, pažiūrėję

senuosius filmus bei ramiai paskaitę knygas, pailsėsite ir į pasaulį

pradėsite žiūrėti kitaip. Svarbu, kad skirtumėte tam laiko... Nes

pažiūrėti ir prisiminti verta, juolab kad teigiamos emocijos vis tiek

nugali, ypač komedijose. Štai keletas jų.

KAIP PAVOGTI MILIJONą (How to Steal a Million. Rež. William

Wyler, 1966). Sena kaip pasaulis komedija su mieląja Audrey

Hepburn, kuri šioje juostoje vaidina Nikolę, bandančią išgelbėti

šeimos reputaciją ir savo tėvą nuo viešos gėdos, kuri užkluptų,

jei būtų išaiškinti meno padirbinėjimo faktai. Netikėtai susipa-

žinusi su džentelmenišku „aukštosios visuomenės“ vagimi Sai-

monu (akt. Peter O’Toole), Nikolė paprašo pagalbos pavogti jos

senelio padirbtą Čelinio Veneros skulptūrą iš Paryžiaus muzie-

jaus. Daug juokingų epizodų, 66-ųjų „Givenchy“ rūbų kolekcijos

podiumas su pačia Audrey priešaky, ryškios spalvos, Paryžiaus

vaizdai, šampano purslai – ko daugiau reikia pavargusiai sielai.

Paprastai tokius filmus labiau mėgsta moterys, tačiau šįkart jos

galės prisivilioti ir vyriškius, jei paminės, kad filme galima išvysti

nuostabius to laiko sitroenus, fordus, kadilakus.

Gal rožinio šampano ir lengvų žalių salotų su omaro arba

vėžio mėsa.

DIDŽIOSIOS LENKTYNėS (The Great Race. Rež. Blake

Edwards, 1965). Šį nemirtingą duetą – Jacką Lemmoną ir Tony

Curtisą – jau matėme nuostabioje muzikinėje komedijoje

„Džiaze vien merginos“, kurią galėčiau žiūrėti tūkstantį kartų. Ši

juosta taip pat kelia daugybę sentimentų. Kiek kartų ją rodė se-

noji televizija... Kas nepamena nepakartojamo tortų mūšio, apie

kurį ne vienas mūsų vaikystėje svajojome (o gal ir įgyvendino-

me)! Vėl įspūdingi vaizdai, pilys, automobiliai, realūs ir nelabai.

Skirtumas toks, kad šiame filme du neišskiriami džiazo draugai

tampa amžinais gyvenimo lenktynių dalyviais ir konkurentais.

Neapsieita be moters, šįkart tai žurnalistė Megė, kovojanti už

moterų lygybę (akt. Nathalie Wood) ir besiveržianti rašyti tiesiai

iš lenktynių trasos.

Pertraukose tarp lenktynių nemažai dėmesio skiriama gurmė

elementams. Rodomas itin retas filmuose raudonojo vyno

serviravimas iš krepšelio, o šampano vartojimo kultas ir, žinoma,

tortų gausa bei palaimingas maudymasis juose sukėlė įtarimą,

kad režisierius ypač vertina haut cuisine.

Šį filmą verta žiūrėti laisvai pasirenkant gėrimą. Pradėčiau

nuo „Kir Royale“ ir užbaigčiau desertiniu. Meniu padiktuos

siužetas.

Ir keli vėjuoti linkėjimai iš pajūrio

NICKY PELLEGRINO. KIARA. Gimtasis žodis, 2009.

„Į Italiją esu pasirengęs vykti kiekvieną akimirką, o į kitas

šalis – turiu pagalvoti“, – sako garsus mados istorikas Aleksan-

dras Vasiljevas.

Keletą kartų apsilankiusi Italijoje, įsimylėjau šią šalį už jos

šimtamečius architektūros paminklus, už archajišką kaimo

gamtą, senųjų miestų griuvėsius, už kavą su šviežiais plikytais

pyragėliais, už kaimiečius, rytais kavinėse pasakojančius išpūstas

istorijas, už tai, kad italai siaubingai bijo vairuoti per sniegą,

kad niekada nenusimena, jei per šeimos vakarienę užgriūva

nelauktas svečias – maisto užteks visiems, už be galo gražias

jų pagyvenusias moteris, už romantiškus vyrus, už mokėjimą

gražiai rengtis, už išskirtinį humoro jausmą, už tai, kad nieka-

da nematai jų nelaimingų ir nusivylusių, už puikų vyną... ir dar

daug daug nuostabių dalykų. Todėl, pasitaikius progai, mielai

skaitau knygas apie šią šalį, su didele meile pagamintus valgius

ir itališką vyną...

Romano „Kiara“ veiksmas vyksta Kampanijos regione,

Džulijano miestelyje. Vargingas, bet kupinas aistrų italų šeimos

gyvenimas, kartais nuspalvinamas pokylių, prieš kuriuos gami-

nami įmantrūs valgiai, godžiai skanaujama, aplaižant pirštus ir

šaukštus. Iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, santykiai ir

daug daug pagrindinio ingrediento – širdies.

ANDREA SCHACHT. DIEVų GėRIMAS. Gimtasis žodis, 2009.

Daugeliui kakavos aromatas asocijuojasi su šiltais ir jaukiais

namais, mamų kepamais pyragais, saugumu, švelnumu ir gera

nuotaika. Saldžios emocijos sukyla, o kartais net seilė nutįsta

skaitant šią knygą.

užsimerki ir sugrįžti į vaikystę...

Romano veiksmas vyksta XIX amžiaus antroje pusėje Prūsijo-

je, Anglijoje ir Airijoje. Knygoje pateikiama daug istorinių faktų

apie kakavos pupelių kelionę į Europą, nuo liauno medelio pir-

mykščio miško glūdumoje iki saldžiosios svajonės išsipildymo –

burnoje tirpstančios šokolado plytelės. Tai knyga apie meilę

kakavai, kuri suteikia jėgų, žvalumo, numalšina alkį ir paguodžia.

Apie tobulo jausmo ir skonio ieškojimą.

Saldi ir skani knyga tingiam šeštadienio rytui terasoje prie

garuojančios kavos puodelio. Skanaus!

Skanaus skaitymo ir žiūrėjimo Jums nuoširdžiai linki mažoji

Meniu Miu

s k a n i a i

50


Kodėl nusprendžiau atlikti ankstyvųjų pusryčių tyrimą? Tai

aktualu tiems, kurie neturi laiko, noro ar budrumo barškinti

keptuvėmis namuose. Tai įdomu žmonėms, organizuojantiems

susitikimus arba darbo dienos planavimą ne kontoroje. Vaikšti-

nėdama iš kavinės į kavinę atradau dar vieną anksti atidaromų

kavinių patogumą: čia susitinka tie, kurie bičiulius, draugus ar

kolegas nori kokia nors proga pasveikinti be didelio įpareigoji-

mo. Įteiki gėlių ir už tai būni pamalonintas kava arba blynu su

varške. Na, tikėtina, kad pusryčių meniu leis pasirinkti progos

kaltininkas.

BuDINAMėS PRANCūZIŠKAME RūSYJE

Taigi, maždaug per mėnesį po keletą kartų aplankiau „La

Cave“, „Mano Guru“ ir „Pomodorą“. Kartais į draugiją kviečiau

kolegas ir bičiulius, kad vienu metu būtų paprasčiau ir, žinoma,

ekonomiškiau paragauti keleto patiekalų.

Iš principo racionas visur vyrauja toks pats: įvairiausių

rūšių, dydžių, sulankstymų blynai ir blyneliai, kaip tik įmanoma

patiekti – kepti, virti – kiaušinių patiekalai, kokių tik įmanoma

rasti Lietuvoje grūdų košės, šviežios sultys. Žodžiu, išsirinkti gali

patys išrankiausi, net ir itin jautrų ar sutrikusį skrandį turintys

valgytojai.

Tyrimą pradėjau nuo Gedimino prospekte įsikūrusios „La

Cave Bistro“. Tiesa, pavadinimas nenuteikia žvaliam rytui – la

cave prancūziškai reiškia rūsį. Bet tai patogi vieta susitikti su iš

kito miesto atvykusiu svečiu, nelabai gerai pažįstančiu sostinę.

Čia smagu sėdėti lange, kur daug šviesos. Nenorintys savęs

rodyti ir stebėti prospektu skubančių dirbančiųjų ar slenkančių

bedarbių, gali pasirinkti nuošalesnį stalelį.

Jeigu užėjęs į bistro akimis susitinki su padavėja, jai nusi-

šypsai, garsiai pasisveikinti ir nedelsiant, besisagstydamas paltą,

paprašai kavos, puodelis po keleto minučių garuos ant stalo.

Taip jau yra, kad ryte jos norisi čia ir dabar. Bet jei įslinkai apsi-

blausiusiu veidu, neapsisprendi, prie kurio stalo dėsi minkštąją

arba iš lėto sukdamas galvą ieškai to, su kuriuo sutarei susitikti,

pirmo kavos gurkšnio gali užsilaukti. Supratau viena: gera rytinė

nuotaika labai labai priklauso nuo padavėjos, kuri neš kavą,

padės susivokti meniu ir šiaip seks, ar besibudinantis klientas

dar ko panorės.

PATIEKALAS PO VAKARYKŠČIų LINKSMYBIų

Pusryčių meniu čia telpa keliose eilutėse: omletas (12 Lt), pa-

sirinktinai su sūriu, kumpiu ar lašiša, plėšyta kiaušinienė (keistas

ir labai „negurmė“ pavadinimas) net už 19 litų bei blyneliai su

varške ir trintomis braškėmis (12 Lt). Mažoka. Tačiau simpatiška

padavėja iškart suteikia vilties: „Galime paruošti prancūziškų

ragelių pagal jūsų pageidavimą: su vytintu Parmos kumpiu bei

raudonųjų svogūnų padažu (skamba pakiliai), su lašiša, su moca-

rela ir juodųjų serbentų džemu (čia jau kaip pret a porte de lux).

už šiuos rinktinius patiekalus prašoma po 11 litų.

Bet man pusryčiai nuo vaikystės siejasi su kiaušinių patieka-

lais. Pamenu, geriausiai nuotaiką pakeldavo iš kaimiškų kiaušinių

mamos kepta kiaušinienė. Dabar tai vadinama omletu. Žodžiu,

išplakti kiaušiniai su pienu ir trupučiu miltų. Vėliau mama iš kaži

kur sužinojo, kad geriau pieną pakeisti vandeniu, o miltus – krak-

molu. Rezultatas buvo labai geras, ir iki šiol per vasaros atosto-

gas, kai ilsiuosi pas tėvus, valgau tokią kiaušinienę, kurios skonį

iki dangaus pakylėja šviežiai raugti agurkai (būtinai iš mamos

daržo lysvės) ir riekė juodos duonos su naminiu sviestu. Vaikys-

tės prisiminimus „La Cave“ sustiprino stalą dengianti medvilninė

smulkiais baltais ir rudais langeliais marginta staltiesė. Jauku.

užsisakau omletą su sūriu. Gaunu apetitiškos geltonos spal-

vos perlenktą blyną. Puri, švelni tekstūra, tinkamas riebumas. Jo-

kių pašalinių skonių. Justi, kad omletas keptas ant sviesto. Taip,

kaip man ir patinka. Bet padavėjos pasiteirauju, ar nesuklydau.

Paaiškina, kad tai yra aliejaus ir sviesto mišinys. Įdomu.

Bistro turi keistą lyg padažą, lyg užtepėlę, kurią siūlo prie

omleto ir plėšytos kiaušinienės. Tirštas darinys, panašus į majo-

Pusryčiai pas… Arba kodėl kiaušiniams reikia oro

Jūratė Sprindžiūnaitė

… norėtųsi sakyti, pas Tifanį. Kaip tame gražiame, nuo plaukų iki

pirštų galiukų stilingame filme. Tačiau šįkart pusryčiausime sostinės kavinėse. Raši-

nio tikslas – ankstyvi pusryčiai. Viešbučių restoranai iš mūsų tyrimo lauko išbraukiami.

Štai čia ir susiaurėja pasirinkimas, nes vos kelios sostinės kavinės vyturiams

duris atveria nuo 8 valandos ryto. Pavyko rasti vieną, kuri šiltą kąsnį

ir budinančios kavos siūlo jau nuo septintos.

p u s r y č i a i V i l n i u j e

51



l Įspūdingiausias pusryčių padėklas sostinės kavinėje „Mano Guru“

52


nezą su smulkiai supjaustytais marinuotais agurkais. Gerai, kad

įdėta į atskirą indelį, nes toks užtaisas užmuša subtilų omleto

skonį. Kitą kartą surizikavau paragauti „plėšyto“ patiekalo. Reko-

menduoju jį valgyti aštresnio skonio mėgėjams, nes į išplaktus

kiaušinius, kurie keptuvėje maišomi, pridėta marinuotų agurkų,

burnoje užgožiančių visą subtilumą. O kaip tatai atrodė lėkštėje,

geriau neaprašinėsiu. Gerai pasukusi galvą – visur noriu įžvelgti

ką nors pozityvaus – sugalvoju: tai greičiausiai patiekalas, puikiai

tinkantis po ne itin vykusių vakarykščių išgertuvių.

KOŠė Su MIGDOLų DROŽLėMIS. EGZOTIKA!

Po kelių dienų į pusryčių draugiją priprašyta bičiulė „La Cave

Bistro“ piktinosi, neva čia ankstyvieji patiekalai per sunkūs:

tegalėjo išgerti šviežių sulčių ir, kol likusi draugija mėgavosi

pusryčiais, paragavo visų rūšių kavos. Nieko tokio: ji manekenė.

Greičiausiai mama jai niekada nekepė kaloringos, bet, velniai

nematė, skanios kiaušinienės.

Pritariu, kiaušinių patiekalai sunkiai virškinami. Tačiau tai la-

bai priklauso nuo jų gaminimo būdo. Protingi žmonės paaiškino,

kad geriau virškinami kiaušinių patiekalai, kuriuose yra augalinių

produktų, skysčių ir... oro. Tai padaroma, kai kiaušiniai plakami.

Kuo kruopščiau, ilgiau tai daroma, tuo daugiau oro jie gauna.

Tuomet patiekalas būna puresnis, minkštesnis ir geriau virškina-

mas. Čia informacija priekabiems klientams, kurie prieš užsisa-

kydami omletą ne tik paklaus, ar jis bus ruošiamas iš kiaušinių,

kurie buvo padėti laisvėje užaugintų vištų. Dar neteko girdėti,

kad kavinės svečiai padavėjos užsiprašytų: „Malonėkite perduoti

virėjui, kad kiaušinius plaktų dukart ilgiau, nei įrašyta patiekalo

technologinėje kortelėje.“

Keliaukime į kavinę „Mano Guru“, garsėjančią sveikuolišku

maistu ir gausybe salotų. Pusryčiams čia durys atveriamos 7

valandą! Smalsauju, kada paprastai pasirodo pirmieji lankytojai.

Anot padavėjo, nuolatiniai klientai prie stalų susėda lyg pagal

žadintuvą – 7 val. 20 min. Anktyvasis kavinės meniu vertas

atskiros studijos. Negana, kad siūloma manų, ryžių, grikių,

avižinių dribsių košių (5 Lt.), prie jų išrankieji gali pasirinkti

priedus: sviesto, jogurto, medaus, karamelės, migdolų drožlių.

Aukštasis pilotažas! Gaila, draugės manekenės nepasikviečiau

tą rytą. Tačiau atsirado kita sveikuolė, nusprendusi skrandį pa-

maloninti ryžių koše. Simpatingas, sportiškas padavėjas (pakiliai

nuteikė jo šypsena ir balso tonas) košę atnešė puodynės formos

dubenėlyje. Paprasta detalė vėl nukėlė į vaikystę. Prisiminėme

rusiškas pasakas apie Jemėlę, iš krosnies traukiantį milžinišką

molio puodynę su koše.

„Mano Guru“ košė buvo pervirusi, lipni, bet gerai nusiteikusi

merginų kompanija džiaugėsi saulėtu rytu, pačių nusipirktomis

papūginėmis tulpėmis (jos kiek priminė plėšytą kiaušinienę) ir

mažyčiais plono stiklo pieno indeliais, sumažinta bidonėlio ko-

pija. Jie taip pat sugrąžino į vaikystę. Į tokius močiutės supildavo

šiltą, iškoštą pieną ir nešdavo į priėmimo punktą.

Košės. Ne toks paprastas ir juolab prastas maistas, kaip

dažnam gali pasirodyti. Košės virėjas turi žinoti, kad kruopoms

itin svarbus tinkamas vandens ar kito skysčio, dažniausiai pieno,

kiekis. Vanduo taip pat būna skirtingas: minkštas, kietas, vidu-

tinis, prisotintas mineralinių druskų, chloruotas. Verdant košę,

visos šios savybės yra gerokai svarbesnės, nei ruošiant sriubą,

o juo labiau – mėsą, daržoves ar ankštinius. Visa tai sužinojau iš

protingų kulinarinių knygų.

Kai grūdai verdami, beveik visas vanduo arba didesnioji

jo dalis sunaudojama jiems išbrinkinti, tai yra paversti koše. Vadi-

nasi, vanduo ne išgaruoja, jis ne nupilamas, o lieka grūdo viduje

ir sudaro neatskiriamą jo dalį. Todėl košei tokia svarbi vandens

kokybė. Yra visokių gudrių būdų, kaip pagerinti vandens ko-

kybę, kaip atskirti, kokį vandenį turi virtuvėje, ir padaryti, kad

košė išvirtų aukščiausios kokybės. Bet tikriausiai jau ne vieną

prajuokinau taip atsakingai rašydama apie košę. Juk čia ne kokie

juodieji ikrai, kurių išskirtinį skonį dar labiau paryškina porcelia-

no šaukšteliai. Dėl ikrų juos tikrai įsigysite. Bet pirkti papildomus

filtrus dėl košės...

Jei košė sugadino nuotaiką, užsisakykite šviežių sulčių (4–9

Lt). O jų čia – lyg geriausiame Niujorko bistro. Banalu vardinti

apelsinų, greipfrutų, morkų, citrinų, bet tai tik dėl sąrašo įspū-

dingumo. O štai kriaušių, ananasų, melionų, pomidorų, buro-

kėlių, salierų ir imbierų sultys tikrai privers kilstelti antakius ir

ištarti: respect. Pacitavau kito ryto pusryčių viešnią iš Londono.

Išaušo pusryčių rytas „Pomodoro“ picerijoje. O jų Vilniuje

keletas. Bet išsirenkame pagal grožį. Supraskite, pagal vaizdą,

kuriuo galima mėgautis pro langą. Keliaujame į Goštauto gatvės

Verslo trikampyje esantį „Pomodoro Lounge“. Pagaliau čia pasiū-

loma ne „Lavazza“ kava. Ryte taip norisi kokybiškos, nekomer-

cinės, švelnios, gaivios, šiek tiek rūgščios kavos. 100 procentų

l Gaiviai pavasariškai nuteikia Benedikto kiaušiniai „La Cave Bistro“ Gedimino prospekte

l Apetitą ir rytinę nuotaiką pakeliantys blyneliai su varške


53


arabikos. Deja, ir čia ji itališka. O italai mėgsta robustą, su keletu

kartų didesniu kofeino kiekiu. Tiek to, būsiu paprasta, užsisa-

kau kavos su pienu. Padavėja atneša puodelį, pro kurio ąselės

skylutę pralįstų nebent pora spagečių. Nepatogu jį laikyti dviem

pirštais, juk tai ne šampano taurė. Ryte mes šiek tiek nerangūs,

todėl norisi, kad bent daiktai būtų patogesni.

KuO BLYNAS SKIRIASI NuO LIETINIO IR SKLINDŽIO

Nusprendžiu: šis rytas bus blynų rytas. Tai – dar vienas šiltas

ir kvapnus mano šviesios vaikystės prisiminimas. Juos geriausiai

kepdavo tėtis, nelabai ką daugiau ir mokėjęs nuveikti virtuvė-

je. Dubenyje latvišku „Straume“ plakdavo kiaušinius. Jis tikrai

neskaitė protingų knygų apie oro svarbą plakinyje, tiesiog mėgo

palengvinti bet kokį fizinį darbą. Iš akies pildavo miltų, pieno

arba vandens (jeigu pienas pasirodydavo sugižęs) ir vėl į darbą

paleisdavo „Straume“. Keptuvėje stropiai liedavo tešlą, stebėda-

vo, kaip ji stingsta, ir vikriu judesiu kilsteldavo keptuvę aukštyn.

Blynas išlėkdavo į orą, apsiversdavo ir neapskrudusia puse

klesteldavo į keptuvę. Keli akies mirksniai, ir plonytis stebuklas

su keletu skrudėsiais kvepiančių „apgamų“ atguldavo į priešais

mus su broliu padėtą lėkštę. Laukdavome to blyno kaip kačiu-

kai pirmos žvejo žuvies. Niekada nemačiau tėčio begėdiškai

nudelbusio akis ir renkančio ant viryklės išdribusio blyno. Rusai

turi gerą posakį, kuris byloja apie tai, kad meistriškumo gėrimai

nesužaloja.

Apsilankiusi trijose mano eksperimentui tinkamu laiku

pusryčius siūlančiose kavinėse, susimąsčiau, kuo skiriasi blynai,

sklindžiai ir lietiniai. Mat tokius pavadinimus radau valgiaraš-

čiuose. Mažojoje Lietuvoje, kur augau, ir Žemaitijoje, kur vasa-

rodavau pas senelius, buvo tik blynai. „Lietuvių kalbos žodyne“

rašoma: blynas – keptuvėje kepamas iš miltų ar tarkuotų bulvių

valgis. Žodis „lietinis“, matyt, kilęs nuo žodžio „lieti“. Dideli, per

visą keptuvę kepami lietiniai buvo tik dėl praktiškumo. Žmonės

neturėjo taukų. Truputį patepę keptuvę riebalais, ją užliedavo

plakiniu, kad negaruotų taukai. Galvojau, maži – blynai, o jei per

visą keptuvę – lietiniai.

Bandžiau gilintis į valgiaraščius, receptų knygas ir niekaip

nesupratau, kuo išskirtinis yra lietinis. Rimtai susimąsčiau, ar

„blynas“ ir „lietinis“ yra absoliutieji sinonimai (tas pats daiktas) ar

paprastieji (skirtingos blynų rūšys). Pasirodo, „blynų klausimu“

net ir kalbininkai ilgai nesutarė. Didžioji painiava kilo dėl to,

kad „blynas“ yra slaviškos kilmės, „sklindis“ – lietuviškos. Tačiau

„blynas“ atsilaikė, ir dabar pagal kalbininkus yra taip: blynai – tai

įvairiausius blynus apibendrinantis žodis; sklindžiai – mažesni,

storesni blynai, ypač tarkiniai, blyneliai – lietiniai, vyniojami su

įvairiais įdarais; lietiniai – dideli blynai, pusgaminiai, iš kurių

gaminami blyneliai.

VERDIKTAS: VILNIuJE PuSRYČIAuTI VERTA

Mėgstu blynelius su varške ir trintomis braškėmis arba

avietėmis. Ir čia labai svarbu varškė. Ji šiukštu negali būti per

rūgšti, neturi būti sutrinta iki glotnios konsistencijos. Todėl ir

renkuosi blynelius su varške, kad noriu burnoje jausti prigimtinę

varškės tekstūrą. „La Cave Bistro“ blyneliai (12 Lt.) padėjo man

išlaikyti rytinę šypseną. Tokia pat gera varškė buvo ir „Pomodo-

ro“ blynelyje. „Mano Guru“ – per daug apdorota varškė nenu-

teikė žygdarbiams. Be to, blynelis buvo drungnas, o įdaras dar

vėsesnis. Paprastai tokius patiekalus grąžinu. Būna įdomu, kaip

tada elgiasi virtuvės darbuotojai. Pavyzdžiui, „Pomodoro“ iškepa

naują porciją, „Čili“ picerijoje pašildo tą patį apgnaibytą blynelį.

Nieko nepadarysi, kita klasė.

Dėl blynelių asortimento komplimentų verti ir „Pomodoro“,

ir „Mano Guru“. Pastarieji daugiau balų gauna už išradingumą.

Save laikantiems gurmė, „Mano Guru“ įtiks pasiūlę blynelių su

obuoliais, pagardintais natūralių apelsinų sulčių ir cinamono

padažu (9 Lt).

Išvada paprasta: sostinės centre pusryčiauti verta, nes

maisto gamintojai išradingi ir verčiasi per galvą siūlydami kuo

įvairesnių, įdomesnių patiekalų. Dėl kokybės galima diskutuoti.

Bet tikrai įmanoma išsirinkti vietą, kur pagal jūsų skonį ir vaikys-

tės patirtį ruošiami blyneliai, košė, omletas arba spaudžiamos

egzotiškiausios šviežios sultys.

10 balų:

„LA CAVE“ už omletą, blynelius su varške.

„MANO GURU“ – už gausų pusryčių meniu ir daugiausia ingredi-

entų turintį rytinį patiekalą. „Pusryčių padėklas“ (virtas kiaušinis,

kumpis, sūris, daržovės, sviestas, apelsinų ir kriaušių skiltelės,

naminis pyragas, šviežios apelsinų sultys). Kaina 14 litų.

„POMODORO“ – už per daugelį metų išsaugotus itališkus

trikampius sumuštinius su kumpiu, sūriu bei vištiena.


54


Tarp rašančiųjų apie maistą menka konkurencija, užtat

galimybės didžiulės. Aš net nesakau, kad mes geriausi (savo

srityje tokie tikrai esame), tiesiog rinka neužpildyta. Tai ir yra fan-

tastiška Lietuvoje – kiekvieną dieną gali ką nors daryti pirmas.

Koks didžiausias iššūkis? Nenoriu pasirodyti arogantiš-

kas (na, gerai, kartais noriu), bet Lietuvai taikau itin aukštus

standartus (nes tai – ne kandidatė į Europos šalis, tai – Europa,

Vakarai, išsivystęs kraštas), ir nelabai daug laiko skiriu neišmanė-

liams. Provincialai, nesidomintys ir nenorintys domėtis, mieliau-

siai valgantys mišrainę su majonezu ir neturintys laiko „ponų

išmonėms“, nėra mano auditorija. „Laukinių žąsų“ skaitytojai

yra tie, kas supranta, kad ištobulintas maistas ir gėrimai yra civili-

zacijos dalis.

„Laukinės žąsys“ rašo publikai, kuri ieško gero, naujo, įdo-

maus ir nebūtinai pigiausio. Aš nežiūriu į Lietuvos restoranus

kaip į kūdikį, kuris ką tik pradėjo vaikščioti. Atlaidus požiūris yra

humaniškas, bet tai nepadeda. Žinote, kada daugiausia išmoks-

ti? Kai eini mokytis su grupe moksleivių, kurie jau yra aukštesnio

lygio negu tu. Aš noriu, kad Lietuva šoktų į pačią greičiausią

maisto juostą, keltų sau aukštus reikalavimus ir nelementų „mes

dar tik mokomės“. Visi mokosi, jei nori nestovėti vietoje. Mums

laikas žaisti su dičkiais, suaugusiųjų aikštelėje.

Lietuvos restoranuose yra trys didžiosios bėdos.

Pirmoji – nenuoseklumas ir nepatikimumas. Šiandien – nuos-

tabu, gerai, viskas veikia, o rytoj – naujas šefas, ir viskas krenta iš

rankų. Blogų dienų pasitaiko ir „Michelin“ žvaigždutėmis pažymė-

tiems restoranams, tai tiesa. Tačiau patikrintų kokybės sistemų

nebuvimas yra didelė blogybė. Todėl kai prisimenu, kad Lietuvoje

esama tokių restoranų, kaip „Markus ir Ko“ Vilniuje, kurie jau kone

du dešimtmečius laikosi kaip uola, man širdis uždainuoja.

Antroji problema yra provincialumas ir menkas kontaktas

su pasauliu. Daug kam stinga patirties ir žinių apie pasaulinį

kontekstą. Ypač tai juntama vyninėse (poros atostogų Ispanijoje

ir kokios nors Božolė pristatymo su aukštuomenės svečiais nepa-

kanka, kad galėtum turėti vyninę), tačiau ir kitur dažnai matyti,

kad štai šį ir šį patiekalą virėjai mokėsi gaminti iš paveiksliukų.

Kaip dar vieną teigiamą pavyzdį galėčiau paminėti ne

restoraną, bet maisto parduotuvę. „Sapore d‘Italia“ Pilies gatvėje

kiekvieną sūrio rūšį, kiekvieną prieskonį parduoda dėl kokios

nors priežasties, ir jie tai žino. Ir klientas jaučia, kad jie tai žino.

Jie pažįsta Italiją ne vieną ir ne tris kartus joje apsilankę.

Mūsų autoriai stengiasi daugiau rašyti apie geras, perspekty-

vias, džiuginančias vietas. „Laukinės žąsys“ neketina demaskuoti

ar sudirbinėti. Apie nemokšišką virtuvę rašyti ir skaityti neįdomu.

Trečioji problema irgi kyla iš provincialumo. Nemokšai

atrodo, kad visos kalbos apie maisto derinimą, teorijos mokslai

ir klasikiniai receptai yra tiems, kas nemoka gaminti „su polėkiu“,

„su fantazija“. Jiems – jūra iki kelių. Ir receptus jie ima kaitalioti

ne tada, kai klasika jau išnarstyta po kaulelį, o, deja, tada, kai

dar reikia toliau mokytis kepti omletą ir pjaustyti žuvį. Todėl ir

atsiranda parmezano drožlės ar raudonųjų ikrų krūvelės ten, kur

joms ne vieta, patiekalai perkraunami absurdiškos puošybos, ir

gimsta kiti „išradimai“, tik gadinantys produktus.

Blogiau už neišmanymą yra nenoras mokytis ir šviestis.

Neišmanėlis, kuris žino, kad mažai išmano apie maistą, tačiau yra

pasiruošęs klausyti patarimų, jau nebėra neišmanėlis. Neišma-

nėlis, mojuojantis savo tamsumu kaip vėliava, yra beviltiškas.

Kaimietiško pasipūtimo, esą niekas manęs nepamokys, aš pats

žinau, kas man skanu ir kas prie ko tinka, yra daug, bet tie žmo-

nės nėra mūsų skaitytojai.

„Laukinės žąsys“ stengiasi pernelyg neakcentuoti kainų.

Geras maistas niekuomet nebus pigus. Net trys geri kiaušiniai

pusryčiams jau kainuoja tris keturis litus, nekalbant apie tai, kad

juos reikia iškepti (ar išvirti) ir patiekti. Vienoje parduotuvėje

pamačiau itališkų vynų akciją. Visi – po penkiolika litų. Atvežti,

išmuitinti, su banderolėmis, išdėlioti lentynoje. Tai – 4,35 euro

už butelį. Kaip jums atrodo, kiek kainavo pats skystimas atėmus

gamintojo pelną, butelio, etiketės, kamščio ir visas kitas išlaidas?

Vieną eurą? Septyniasdešimt euro centų? Ir jūs tikitės, kad ten

bus išskirtinis gėrimas? Neturėkite iliuzijų. Gero daikto niekas

pigiai neparduoda. Stebuklų nebūna.

Nežinau, kaip tai mandagiai pasakyti, tačiau labai daug žmo-

nių įsivaizduoja, kad restoranai plėšia pinigus iš klientų abiem

rankom, ir viskas galėtų kainuoti žymiai pigiau, jei tik ne tie

antkainiai. Turiu jums naujieną. Natūrali restoranų būsena – ba-

lansuoti ties bankroto riba. Lietuvoje irgi. Todėl stengiuosi nesi-

Kaip ir kodėlrašau apie maistą

Andrius Užkalnis

Tiksliau, ne aš vienas rašau. „Laukinėse žąsyse“

(www.laukineszasys.lt), mano maisto tinklalapyje, autorių

yra ir daugiau, bet papasakosiu aš.

a p i e r e s t o r a n ų v e r t i n i m ą

55


55



56


kabinėti prie kainų. Dar nemačiau nė vieno restorano Lietuvoje,

kuriame būtų absurdiški, per dideli antkainiai.

Beje, dėl tos aistros reikalauti vandens iš krano. „Laukinių

žąsų“ apžvalgininkė L. B. Coliukė teisingai sako: nori gerti vande-

nį iš krano, gerk namie. Restoranas neprivalo tiekti nemokamo

vandens. O jei tieks, negautas pajamas susirinks iš kitur.

Geras maistas vaikšto paskui pinigus. Lietuvoje gerą virtuvę

šiuo metu, be Vilniaus, dar galima rasti Kaune, Druskininkuose,

Klaipėdoje ir Nidoje. Niekur kitur nėra tiek klientų su pinigais,

kurie galėtų mokėti už kvalifikuotą šefą, įrankius, indus, aplinką

ir aptarnavimą.

„Laukinių žąsų“ autoriai stengiasi būti atlaidūs aptarnavi-

mo kokybei, bet ne visuomet tai pavyksta. Maisto vertinimo

neįmanoma atsieti nuo to, kaip jis būna patiektas. Prieš kurį

laiką viename restorane šventėme jubiliejų. Padavėjas putojantį

vyną į penkias taures pilstė gal dešimt minučių. Jis elgėsi kaip

nervingas pirmo kurso studentas, pirmą kartą pastatytas rūšiuoti

radioaktyvias medžiagas. Gaila, bet po to ramiai vertinti maisto

nebuvo įmanoma.

Apskritai, manau, kad mano užduotis yra pateikti smagiai

skaitomą pasakojimą apie visą valgymo patirtį – nuo pradžios

iki pabaigos. Svarbu viskas – ir interjeras, ir indai, ir patiekimas.

Ypač padavėjo išmanymas apie meniu. Esama tokios keiste-

nybės: kuo ilgesnis meniu (o ilgų meniu aš negaliu pakęsti,

nes nėra tokio šefo, kuris būtų puikiai pasiruošęs pagaminti

septyniasdešimt patiekalų ir turėtų po ranka pakankamai šviežių

produktų), tuo mažiau padavėjas gali ką nors prasminga apie jį

pasakyti. Trumpi meniu yra kelias į sėkmę. Rimtai sakau jums.

Manęs klausia apie vertinimo anonimiškumą. Nesitikiu, kad

Lietuvoje būtų galima efektyviai ir ekonomiškai pagrįstai orga-

nizuoti anoniminį patiekalų degustavimą, slaptus lankytojus ir

panašiai. Žinau, kad mano veidą atpažįsta daugelis, ir tai neiš-

vengiama, nes kuriu laidą televizijoje. Nemanau, kad kur nors

esu geriau aptarnaujamas dėl to, kad mane pamatę, darbuotojai

pagalvoja – oi, čia tas maisto kritikas – ir pagamina skaniau nei

kitiems. Nemokšos virėjai nemokės gerai pagaminti ir tinkamai

patiekti, net jei jiems stovėsi su šautuvu prie smilkinio. Todėl aš

nesiruošiu žaisti anonimiškumo.

A. A. Gillas, garsus Didžiosios Britanijos maisto kritikas, vi-

suomet užsisakinėja staliuką savo vardu ir nesislapsto: jis ragau-

jąs maistą, o ne dirbąs slaptosiose tarnybose. Manau, jis teisus.

Rašymo stilius man labai svarbus, nes nuo jo priklauso teksto

sėkmė. Aš rašau subjektyviai, stačiokiškai ir į maisto aprašymus

laisvai įterpiu prisiminimų ir asociacijų iš vaikystės, iš praeities,

tą patį raginu daryti ir kitus autorius. Jei kam nors labiau patinka

blyškūs tekstai – jų pilna visur. Gyvenimas per trumpas, kad gaiš-

tume laiką neįdomiems rašiniams ir tokių rašinių skaitymui.


58


Vyno vertinimas1 –tarp objektyvumo ir subjektyvumo

Jurgis Šliogeris

Lietuvos vyno čempionato komisaras

2 0 1 2 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s v y n o v e r t i n t o j a i

KIEK VERTINIMAS GALI BūTI OBJEKTYVuS

Tikriausiai tiek, kiek bendras yra skonio supratimas. Mums,

ne vyno krašto žmonėms, iš dalies yra lengviau vertinti: mes

savo skonį ugdome nepriklausomai nuo viename ar kitame kraš-

te susiklosčiusios vyno kultūros, nes vyno, kaip sudėtinės valgio

dalies, suvokimas Lietuvoje tik dabar prigyja. Pabandykite pa-

prastam baskui, kurio visas gyvenimas praėjo su ąžuoline riocha

crianza, pasiūlyti vaisiško Čilės vyno. Paragaus, iš mandagumo

padėkos, bet toliau vėl gers jam įprastą vyną.

Vertinant vyną, subjektyvumo buvo ir bus, kadangi kiekvie-

nas jaučiame skirtingai. Galima sakyti, kad nėra blogų vyno

aprašymų ar neteisingų jo vertinimų. Yra individualus požiūris ir

subjektyvios nuomonės konkretaus vyno atžvilgiu. Tačiau, antra

vertus, labai sunku patikėti, kad svarus, harmoningos struktūros

ir aromatų puokštės vynas būtų įvertintas prastai. Tai prieštarau-

tų degustacijos pojūčiams.

Pradėdami vertinti vyną, pradžioje vis tiek norom nenorom

dairomės profesionalių vyno vertintojų nuomonės, žiūrime, kokį

„pažymį“ jie rašo vienam ar kitam vynui. Tačiau apsispręsti galų

gale tenka patiems.

VERTINIMAS VYNO ČEMPIONATuOSE

Pasaulyje netrūksta įvairiausių konkursų, kuriuose siekiama

išrinkti geriausius vynus. Vyno konkursų pagrindas yra akloji

degustacija: visi vynai dalyvauja anonimiškai, geriausiu atveju

vertintojams pranešami vyno derliaus metai ar iš kurio pasaulio

krašto jis yra. Pilstant vyną, buteliai yra maišeliuose – nesimato

jokių užrašų ar butelio formos ypatumų. Degustuotojai tarp

savęs nesišneka ir neaptarinėja, dažniausiai kiekvienas turi

atskirą staliuką, nepriklausomą darbo vietą. Dažnai degus-

tuotojams per dieną tenka įvertinti iki šimto vynų. Vertinimo

sistemos labai įvairios, bet dažniausiai naudojama šimtabalė

sistema (naudojama ir Europoje, ir Amerikoje įtakingiausių

vertintojų ir vyno žurnalų – „Wine Spectator“, „Wine Enthusiast“,

Robertas Parkeris („Wine Advocate“). Pavyzdžiui, viename iš

prestižinių konkursų – Tarptautinėse vyno ir stipriųjų gėrimų

varžybose (The International Wine and Spirit Competition),

naudojama tokia sistema: aukso medaliais apdovanojami

vynai, įvertinti nuo 90 iki 100 balų, sidabro – nuo 80 iki 89,90

balo, bronzos – nuo 75 iki 79,90 balo. Lietuvos vyno čempio-

nate aukso medaliais taip pat apdovanojami vynai, pelnę per

90 balų, tačiau sidabro medalių amplitudė tėra 88–89 balai, o

bronzos – 87–86 balai.

Beveik visų konkursų trūkumas, kad vyną vertina tiek prityrę,

tiek ne itin įgudę vertintojai. Tačiau taip jau yra – akloji degus-

tacija negailestinga. Pasitaiko, kad laimi gana atsitiktiniai vynai,

gerai atrodantys tam tikroje aplinkoje, o subtilūs, švelnūs vynai

dažnai prapuola patekę tarp „agresyvesnių“.

Ką PARODO BALAI

Pasaulyje stiprėja diskusija dėl perdedamos vyno kritikų

reikšmės. Iš tikrųjų, kiek jų skiriami balai yra svarbūs ir kam? Ar

tie balai padeda orientuotis paprastiems vyno vartotojams, ar

yra svarbūs tik vyno prekiautojams? Pagaliau kokią įtaką jie turi

vyno suvokimui ir kainodarai?

Kalbant apie vyno vertinimą, vienas svarbiausių klausimų –

ar įspūdis apie vyną gali būti išreikštas skaičiais? Kai kurie kritikai

mano, kad jeigu vynas yra subjektyvaus vertinimo, patirties

ir asmeninio suvokimo objektas, tai jis negali būti įvertintas

skaitmenine išraiška. Nereikėtų pasiduoti skaičių magijai – juk

pasakymas, kad vienas ar kitas vynas vertas 98 balų, nukreiptas į

protą, o ne į jusles, ir dėl vyno kokybės kiekvienam gali kilti visai

kitos asociacijos. Taigi jei nejaučiate tų 98 balų, visiškai nereiškia,

kad jūsų gomurys netikęs. Tiesiog balais neišreiškiamas vyno

stilius ar jo kilmė. Taip pat balai nieko nepasako apie aromatą,

vaisiškumą ir rūgštį, skonio trukmę bei pojūčius burnoje. Ar

vynas harmoningas, ar jis atskleidžia derliaus metus, terroir, pa-

galiau vynuogių veislę? Taigi daug svarbesni gali būti degustaci-

niai užrašai, o ne balai.

O dar svarbiau suvokti savo pojūčius.

1 Vertinimas (degustacija) – tai vyno kokybės nustatymas regos, uoslės ir skonio receptoriais.

59


2 0 1 2 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s v y n o v e r t i n t o j a i

2012 METų LIETuVOS VYNO ČEMPIONATO VERTINTOJAI

60


2012 M.LIETUVOS VYNO ČEMPIONATO

REzULTATAI

PAGRINDINIO PRIZO – „GRAND PRIX“ LAIMėTOJAI

BALTOJO VYNO KATEGORIJA

Miguel Torres Milmanda Conca de Barbera DO 2008

ISPANIJA

Aukso spalva su oranžiniais atspalviais. Kvepia vanile, riešutais, riestainiais, persikais. Labai sviestiškas, svarus, taurus skonis. Grietinėlės poskonis.

BENNET DISTRIBuTORS

BALTOJO VYNO KATEGORIJA

Reichsgraf von Kesselstatt Scharzhofberger Riesling 1 Lage GG 2007

VOKIETIJA

Aukso spalva. Kvepia tulpių žiedais, dūmu, mangais, džiovintomis papajomis, vanile. Saldi ataka, sausas, glotnus ir gaivus bur-noje. Ypač kvapnus burnoje.

VYNO KLuBAS

2 0 1 2 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – g r a n d P r i x

RAuDONOJO VYNO KATEGORIJA

Juan Gil Monastrell blue label Jumilla DO 18 meses 2009

ISPANIJA

Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogo-mis, melasa, naujų ąžuolo statinių priesko-niais. Daug taurių taninų. Gera dermė. MINERALINIAI VANDENYS


Muga Torre RiojaDOCa 2006

ISPANIJA Rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, rūkyta dešra, juodžemiu. Labai taniniškas ir aromatingas burnoje. Įspūdingas, jauna-tviškas ir koncentruotas.

EuGESTA

61


2 0 1 2 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – g r a n d P r i x


Feudi di San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOP

ITALIJA

Spindinti raudona rubino spalva. Kvepia trešnėmis, mėlynėmis, mėlynių likeriu, vanile. Saldi, energinga pirmoji ataka burnoje, daug taninų, gaivus. MINERALINIAI VANDENYS

PuTOJANČIO VYNOKATEGORIJA

Champagne Moutard Brut Cuvee des 6 Cepages 2004

PRANCūZIJA

Žalsva spalva. Kriaušių, saldžių vaisių aro-matas. Kompaktiškas, labai gaivus.

MINERALINIAI VANDENYS

LIKERINIO VYNOKATEGORIJA

Lustau Pedro Ximenez San Emilio Solera Reserva Jerez DO

ISPANIJA

Geltona ochros spalva. Kvepia šokoladu, džiovintomis slyvomis, figomis, tamsiu medumi. Svarus, klampus, labai saldus.

VYNO KLuBAS

NATūRALIAI SALDAuS VYNO KATEGORIJA

Weinlaubenhof Kracher Welschriesling TBA No.8 Burgenland 2001

AuSTRIJA

Ryški gintaro spalva. Sodriai kvepia džiovintais vaisiais, marmeladu, slyviene, grietinėle, pilkojo kekero aromatais. Labai saldus, gaivus, klampus, skanus. Labai tvarus gvazdikėlių ir cinamono poskonis.

VYNO KLuBAS

62


METų VYNINĖ IR AUKSO MEDALIų LAIMĖTOJAI

MAKEDONIJA Bovin Dooel Winery OFFICE CITY

METų VYNINĖ – daugiausiai čempionate laimėjusi aukso medalių

BALTIEJI, aukso medalių laimėtojai

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS DEGuSTACIJOS uŽRAŠAI PLATINTOJAS

ČILėVina Cono Sur Riesling Reserva 2010

Kvepia žolelėmis, žaliomis kriaušėmis, ramunėlėmis. Klampus, svarus.

LIVIKO

ČILė

Vina Carmen Chardonnay Gran Reserva Casablanca Valley 2010

Aukso spalva. Kvepia mangais, ąžuolo statinių priesko-niais. Skrudintų migdolų riešutų poskonis. Gaivus.

LIVIKO

ČILė

Vina Ventisquero Grey Chardonnay Casablanca Valey DO 2010

Aukso spalva. Kvepia persikais, vanile, kriaušėmis. Svarai-nių rūgšties gaiva.

SANITEX

ISPANIJAProtos Verdejo Rueda DO 2011

Geltona aukso spalva. Kriaušių, mandarinų, prieskonių aromatas. Burnoje svarus, prinokusių vaisių skonio vynas.

VYNO KLuBAS

ITALIJA

Cantina di Montalcino Pog-gio del Sasso Vermentino Toscana IGT 2011

Aukso spalva. Kvepia akacijomis, kriaušėmis. Labai gaivus, vidutinio svarumo. Su dūmiška nata poskonyje.


ITALIJA

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGT 2008

Labai geltona aukso spalva. Kvepia lazdyno riešutais, prinokusiais persikais, kitais saldžiais vaisiais. Gaivus, malonus, subalansuotas burnoje; su vanilės poskoniu.

VYNO KLuBAS

NAuJOJI ZELANDIJA

Nobilo Icon Sauvignon Blanc Malborough 2011

Kvepia žaliosiomis citrinomis, raudonaisiais greipfrutais, žaliais pomidorais. Stiprus, sausas, prieskoningas skonis. Puikus balansas.

LIVIKO

VOKIETIJA

Barth Riesling Classic Quali-tätswein Trocken Rheingau 2010

Persikų aromatas. Pusiau sausas, labai gaivus. SADuTė

VOKIETIJA

Divino Nordheim Weisser Burgunder Trocken Quali-tatswein QbA 2010

Aukso spalva. Gėlių, migdolų, saldžių prieskonių, keptų obuoliukų aromatas. Gaivus, taurus, vaisiškas kaip ledinu-kai ir kartu minerališkas burnoje.

BACCHuS & CO

VOKIETIJA

Weingut Petri Herxheimer Honigsack Riesling Trocken Pradikatswein Spatlese 2009

Aukso spalva. Kvepia obuoliais. Aktyvus, gaivus, kiek gazuotas burnoje. Minerališkas.

BACCHuS & CO

VOKIETIJA

Weingut Petri Herxheimer Honigsack Riesling Trocken Qualitatswein QbA 2010

Kvepia ledinukais, rožėmis. Burnoje gaivus, koncentruo-tas, ledinukų skonio. Persikų poskonio.

BACCHuS & CO

VOKIETIJASt.urbans-Hof Riesling Trocken QbA 2011

Kvepia gėlėmis, žaliais obuoliais. Kvapnus, labai gaivus. Kiek gazuotas.

EuGESTA

2 0 1 2 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – a u k s a s

63



ARGENTINABianchi Enzo Bianchi San Rafael DOC 2007

Rubino spalva. Kvepia nauju ąžuolu, juodaisiais serbentais, gervuogėmis. Daug taninų, daug rūgšties, koncentruotas.


ARGENTINABianchi Famiglia Malbec Mendoza 2009

Rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, gervuogėmis, mėlynėmis. Gaivus, tanininis, vaisiškas su saldžių naujų ąžuolo statinių prieskonių natomis.


ARGENTINA

Bodega Catena Zapata Catena Malbec Mendoza 2009

Melsva rubino spalva. Kvepia avietėmis, gervuogėmis. Vaisiškas, vidutinių taninų, nedaug rūgšties.

EuGESTA

ARGENTINATrivento Golden Reserve Malbec 2008

Melsva rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis su kondensuotu pienu. Vidutiniai taninai, rūgšties mažiau nei vidutiniškai. Gervuogių ir razinų poskonis.

BALTIC WINES & SPIRITS

ARGENTINATrivento Golden Reserve Syrah 2008

Vyšnių spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, vanile, saldžiais prieskoniais. Geri taninai, šildantis.


AuSTRALIJA Jacob‘s Creek Shiraz Reserve 2008

Rubino spalva. Kvepia gervuogėmis su avietėmis, vanile. uogienės, melasos skonis.

PERNOD RICARD

ČILėDe Martino Syrah Reserve Alto Los Toros 2008

Melsva rubino spalva. Juodų uogų aromatas. Tanininis, įspūdingas, gaivus. Grietinėlės poskonis.

VYNO KLuBAS

ČILėDon Melchor Cabernet Sauvignon 2008

Granato spalva. Juodų uogų, tamsūs ąžuolo aromatai. Daug jaunų taninų.

BENNET DISTRIBuTORS

ČILėMarques de Casa Concha Shiraz 2009

Melsva rubino spalva. Aronija, pernokusios vyšnios, juodieji serbentai. Koncentruotas, skanus, daug taninų.

BENNET DISTRIBuTORS

ČILėMarques de Casa Concha Cabernet Sauvignon 2009

Melsva rubino spalva. Gervuogės, eukaliptas, aronija burnoje. Labai tanininis, bet glotnus. Vidutinės rūgšties.

BENNET DISTRIBuTORS

ČILėSanta Helena Parras Viejas Cabernet 2008

Vyšnių spalva. Kvapai: paprikų, pomidorų, raudonų uogų, odos. Vidutinių taninų.

PERNOD RICARD

ČILėTarapaca Gran Reserva Syrah 2009

Rubinas. Kvepia dūmu, paprika, imbieru. Raudonų uogų struktūra su vanilės kremu.


ČILėTarapaca Zavala Cabernet Sauvignon 2008

Rubino spalva su vyšniniu atspalviu. Kvepia eukaliptu ir naujų ąžuolo statinių prieskoniais, prinokusiomis rau-donomis, saldžiomis uogomis Daug taninų, daug gaivos, koncentruotas. Aviečių poskonis.


ČILėVina Cono Sur Ocio Pinot Noir 2009

Vyšninė spalva. Kvepia šviežiai skintais lapais, raudonomis uogomis. Kvapnus, išraiškingas, gaivus, šaltmėtiškas. Vidutiniai taninai.

LIVIKO

ČILėVina Cono Sur Reserva Syrah 2008

Rubino spalva. Kvepia eukaliptu, juodomis uogomis, mėtomis. Gaivus, glotnus. Ilgai išliekančio poskonio.

LIVIKO

ČILė

Vina Maipo Grand Devoci-on Syrah / Petit Sirah Maule Valley 2009

Melsva rubino spalva. Kvepia grietinėle, juodaisiais serbentais, eukaliptu, krapais. Vidutiniai taninai, glotnus, vaisiškas.



RAuDONIEJI, aukso medalių laimėtojai

64



ČILė

Vina Ventisquero Pangea Syrah Colchagua Valley DO 2008

Rubino spalva. Juodos uogos su daug ąžuolo statinės prieskonių. Svarus.

SANITEX

ČILė Vina Ventisquero Yali Reserve Shiraz 2010

Melsva rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, našlaitėmis, grietinėle. Minkštas skonis, glotnūs taninai.

SANITEX

ISPANIJABodegas Atalaya Alaya Almansa DO 2009

Labai tamsi melsva rubino spalva. Kvepia saldžiomis juodomis uogomis, gėlėmis, skintais lapeliais, gervuogėmis. Nedaug rūgšties, daug taninų. Saldi ataka. Grietinėlės poskonis.


ISPANIJA

Bodegas Sierra Salinas Puerto Salinas Alicante DO 2005

Rubino spalva. Kvepia oda, raudonomis uogomis. Švelni faktūra, stambesni nei vidutiniai taninai. Saldžiarūgštis. Aviečių ir vos juntamas gvazdikėlių poskonis.


ISPANIJA

Bodegas Marques de Caceres Reserva Rioja DOC 2005

Vyšninė spalva. Kvepia irisiniais saldainiais, slyviene, raudonomis uogomis, gvazdikėliais. Daug taninų, „kietas”, kiek uždaras.

LIVIKO

ISPANIJAJuan Gil Monastrell Silver Label Jumilla DO 2010

Rubino spalva. Kvepia saldžiomis trešnėmis, gvazdikėliais ir meduoliu. Stambesni nei vidutiniai taninai, saldoka ataka.


ISPANIJAMarques de Longare Gran Reserva DO 2005

Rubino spalva. Juodųjų serbentų, vyšnių aromatas. Burno-je – kava, vanilė, stambesni nei vidutiniai taninai. Puikus balansas. Dar jaunas.

LIVIKO

ISPANIJA

Torres Atrium Cabernet Sauvignon Penedes DO 2009

Rubino spalva. Aronijų, juodųjų vyšnių, pomidorų, bazili-kų aromatas. Vidutinių taninų, vaisiškas, lengvai geriamas.

BENNET DISTRIBuTORS

ISPANIJAVina Salceda Reserva Rioja DOC 2006

Vyšninė rubino spalva. Kvapni vanilė su juodomis uogo-mis. Gaivus, vanilės ir gvazdikėlių poskonio.

BENNET DISTRIBuTORS

ITALIJAAllegrini La Poja Veronese IGT 2007

Rubino spalva. Kvepia vanile, vyšniomis, slyvomis ir kaka-va, melasa. Glotnus ir pilnas, turintis daug alkoholio.

EuGESTA

ITALIJABortolusso Schioppettino 2010

Rubino spalva su vyšniniu krašteliu. Kvepia vyšniomis, sūriu, žeme. Saldi ataka, gervuogių, muskuso, tabako poskonis.

BNA ERGO

ITALIJACalamuri Primitivo Salento IGT 2007

Tamsiai vyšninė spalva. Kvepia riešutais, džiovintais vai-siais, pūkuotvyšnėmis. Saldi ataka, nedaug taninų.

BACCHuS & CO

ITALIJACantine Cellaro Due Lune Sicilia IGT 2009

Kvepia vyšniomis, bruknių ir bruknienojų arbata. Gaivus, stiprus, koncentruotas.


ITALIJACaruso & Minini Cutaja Sicilia IGT 2009

Rubino spalva. Kvepia šaltmėtėmis, juodomis uogomis, vyšniomis. Taninai vidutiniai. Labai įdomus stilius.

BuRBuLIOVYNINė

ITALIJAFarnese Edizione 11 Cinque Autoctoni VdT 2009

Melsva rubino spalva. Juodos uogos, juodieji serbentai. Geras balansas, kiek daugiau taninų. Grietinėlės ir juodų-jų serbentų bei aviečių poskonis.

BuRBuLIOVYNINė

ITALIJA

Marco Felluga Rosso Riserva Degli Orzoni Russiz Superiore Colio DOC 2006

Juosva rubino spalva. Saldūs ąžuolo, grikių medaus, mė-lynių kvapai. Taurus, su brandos elementais: vanile, oda, riešutais. Gaivus, glotnus ir ilgai trunkančio poskonio.

DPS BALTIC


RAuDONIEJI, aukso medalių laimėtojai

65



ITALIJA

Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano D‘Abruzzo DOC 2008

Rubino spalva. Kvepia vyšniomis, grietinėle, samanomis. Galingas, tanininis, saldžiarūgštis. Taninai neagresyvūs.

VYNO KLuBAS

ITALIJAMasi Tupungato Corbec 2008

Labai tamsi rubino spalva. Žemiškas, dūmiškas su juodų uogų – gervuogių, juodųjų serbentų – aromatais. Glotnus, vidutinio svarumo. Taninai prinokę. Saldi uogieniška ataka. Poskonyje yra grietinėlės.

LIVIKO

ITALIJAMasi Bossi Fedrigotti Teroldego 2009

Rubino spalva. Kvepia kedru, vyšniomis. Minkšta rūgštis ir minkšti taninai.

LIVIKO

ITALIJAOttocento Primitivo Salento IGT 2010

Vyšnių spalva. Gana intensyvus raudonų uogų, džiovintų vaisių, džiovintų voveraičių aromatas. Brandus riešutų, figų, mėtų, cinamono skonis. Maloniai švelnūs taninai. Subalansuotas. Gana tvarus poskonis.

BuRBuLIOVYNINė

ITALIJAPoggio al Tesoro Sondraia Bolgheri DOC 2008

Vyšninė spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, avietėmis, oda. Saldi ataka. Kompleksiškas, tanininis. Rimtas.

EuGESTA

ITALIJA

Poliziano Asinone Vino Nobile di Montepulciano DOCG 2007

Vyšninė spalva. Balzamiko, raudonų uogų, riešutų aroma-tas. Daug taninų, poskonis vidutinės trukmės, juntama grietinėlė, džiovinti vaisiai, džiovinti pomidorai. Aliejiškos tekstūros burnoje.

SADuTė

ITALIJA

Terre Molin Amarone Della Valpolicella Classico DOC 2005

Granato spalva su platoku šviesesniu krašteliu. Kvepia oda, riešutais, aviečių uogiene. Burnoje vidutinio stam-bumo švelnūs taninai. Labai vaisiška ataka. Malonus, vidutinės rūgšties.

MEDIATO

ITALIJA

Vigneti del Vulture Piano del Cerro Riserva Aglianico del Vulture DOC 2006

Ryški rubino spalva. Tamsūs dūmo, dešros, gervuogių, trešnių aromatai. Saldi pirmoji ataka, vidutiniai taninai. Prieskoniškas vyšnių kompoto su cinamonu skonis.


ITALIJAVilla di Capezzana Carmignano DOCG 2006

Vyšnių spalva. Kvepia miško paklote, juodų uogų uogiene, balzamiku, kadagiais. Taurus, kompleksiškas, gaivus, dar kietų taninų.

BALTIC WINES AND SPIRITS

MAKEDONIJA Bovin Dooel Merlot 2009Granato spalva. Kvepia paprika, raudonomis uogomis. Saldžiarūgštis balansas burnoje. Stambesni nei vidutiniai taninai.

OFFICE CITY

MAKEDONIJABovin Dooel Alexandar 2009

Rubino spalva. Labai kvapnus: prieskoniai, žolelės, krapai, raudonos uogos. Gerai subalansuotas, gaivus, vidutinių taninų.

OFFICE CITY

MAKEDONIJA Bovin Dooel Venus 2009 Rubino spalva. Kvepia saldžiomis uogomis, džiovintomis žolelėmis, eukaliptu. Gaivus, vidutinių taninų.

OFFICE CITY

MAKEDONIJA Bovin Dooel Dissan 2010

Nepermatoma melsva rubino spalva. Taurus juodųjų serbentų, gervuogių, bazilikų, mėtų aromatas. Labai daug taninų, labai kvapnus, su ryškiu naujų ąžuolo statinių aromatu.

OFFICE CITY

NAuJOJI ZELANDIJA

Nobilo Icon Pinot Noir Malborough 2010

Neintensyvi rubino spalva. Raudonų uogų, ąžuolo pries-konių aromatas. Vidutiniai taninai, raudonųjų serbentų poskonis.

LIVIKO

PORTuGALIJAAlves de Sousa Quinta de Gaivosa Tinto 2010

Rubino spalva. Sudėtingas, tvirtas, koncentruotas kavos, melasos, rozmarino, obuolių sūrio aromatas. Svarus ir tanininis, pilnas, taurus.

VYNO KLuBAS

PORTuGALIJAQuinta das Setencostas Alenquer DOC 2008

Granato spalva. Malonus sūrio, vyšnių, trešnių kvapas. Tanininis.

BACCHuS & CO

PRANCūZIJA

Gerard Bertrand Grand Terroir Cotes du Rousssilon Villages Tautavel AC 2007

Rubino spalva. Kvepia „Karvutės” saldainiais, karamele, Provanso žolelėmis, vyšniomis. Nedaug taninų, nedaug rūgšties.

EuGESTA


66



ARMėNIJA Winar Pino Rose 2008Rustelėjusi vyšninė spalva, platus kraštelis. Kvepia vyšniomis. Medaus, karamelės skonis, vidutinis saldumas. Brandinto brendžio poskonis.

GADARA

ISPANIJABodegas Higalgo Alameda cream sherry

Rudo gintaro spalva. Kvepia vytinta, džiovinta mėsa, razinomis, juodomis džiovintomis uogomis, juoda duona. Vidutinis saldumas, išsausėjantis poskonis.

BACCHuS & CO

PORTuGALIJAAlves de Sousa Quinta da Gaivosa Porto 10 Anos

Ruduojanti neintensyvi vyšninė spalva. Riešutų, džiovintų raudonų uogų, džiovintų kriaušių aromatas. Intensyvus aromatas burnoje. Labai saldus, su ryškia ąžuolo taninų struktūra. Labai tvarus ir energingas poskonis.

VYNO KLuBAS

PORTuGALIJAC C. Da Silva Dalva LBV Porto DO 2005

Rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, vyšniomis, aronijomis. Saldus, su alkoholio kvėptelėjimu ir taninų aitrumu.

MEDIATO

PORTuGALIJAGraham’s LBV Porto DO 2006

Rubino spalva. Vyšnių, karamelės aromatas. Saldus, akty-vus burnoje ir vaisiškas.


PORTuGALIJAWarre’s Otima 20 Years Old Tawny Port

Ruda vario spalva. Kvepia jūra, juodosiomis slyvomis, grai-kiniais riešutais. Nedaug rūgšties, ilgai išliekantis poskonis.

BENNET DISTRIBuTORS

LIKERINIAI, aukso medalių laimėtojai

NATūRALIAI SALDūS, aukso medalių laimėtojai


ITALIJA

Castello di Volpaia Vin Santo del Chianti Classico DOC 2005

Rožinė spalva, pereinanti į gintarinę. Kvepia skrudintais riešutais, juoda duona, džiovintomis slyvomis, kriaušėmis, obuoliais. Saldus, bet sausėjantis, truputį sutraukiantis skonis. Vidutinė rūgštis.

VYNO KLuBAS

JAV

Chateau Ste Michelle Chenin Blanc Ice Wine 2006

Intensyvi aukso spalva. Labai kvapnus: saldus melionas, kriaušės, džiovintos citrinos, lupti apelsinai. Saldus, klam-pus ir labai gaivus. Ledinukus primenantis poskonis.

LIVIKO

VENGRIJA Tokaj Kereskedohaz Tokaji Aszu 5 Puttonyos 2004

Gintaro spalva. Slyvaičių kompoto ir obuolių sėklyčių aromatas. Vidutinio saldumo pojūtis.

MEDIATO

VOKIETIJA

Selbach - Oster Zeltinger Sonnenuhr Riesling Auslese QmP Mosel 2006

Aukso spalva su oranžiniais atspindžiais. Kvepia nastur-tomis, ramunėlėmis, kriaušių, persikų kompotu. Saldus, glotnus, aromatingas burnoje. Pasijų vaisių, kaukazinių slyvaičių uogienės poskonis.


VOKIETIJAHerxheimer Himmelreich Riesling Auslese 2006

Aukso spalva. Vidutinio intensyvumo džiovintų gėlių, vaško, medaus aromatas. Migdolo riešutų natos burnoje, gaivus ir saldus. Persikų, mandarinų poskonis.

BACCHuS & CO


67



PRANCūZIJAChampagne Duval Leroy Vintage 2004

Žalsva aukso spalva. Persikų, gėlių aromatas. Burnoje labai aktyvus, labai gaivus, turintis kalkinio minerališkumo.

VYNO KLuBAS

PRANCūZIJAChampagne Henriot Souverain Brut

Aukso spalva. Kvepia skrebučiu, kalkėmis, ananasais, citrusais. Minerališkas, vidutinės rūgšties.

EuGESTA

PRANCūZIJAChampagne Mailly Millesi-me Brut Grand Cru 2006

Vos oranžinė aukso spalva. Kvepia kriaušėmis, riešutais, ananasais. Aktyvus ir galingas burnoje, gaivus.

MEDIATO

PRANCūZIJACharles De Cazanove Brut Vieille France 2004

Vos oranžinė aukso spalva. Kvepia kalkėmis, grietinėle, žaliais ananasais. Vaisiškas, malonus, glotnus.

LIVIKO

PRANCūZIJA

Champagne Piper - Heidsieck Rose Sauvage Brut

Rožinė spalva su vos granatiniu atspalviu. Džiovintų kriaušių, erškėtrožių, trešnių aromatas. Burnoje vaisiškas, vidutinės rūgšties, grietinėlės skonio.


PuTOJANTYS, aukso medalių laimėtojai

GERIAuSI LIETuVIŠKI vynai

GAMINTOJAS PAVADINIMAS KATEGORIJA

RAIMuNDAS NAGELė Vyšnių Roksala 2011 Sausas

REMIGIJuS RIMKuS Vynuogių Aronijos 2011 Pusiau sausas

GINTARAS PEKūNAS Obuolių Aronijos 2011 Pusiau saldus

REGIMANTAS KARČIAuSKAS Aviečių 2011 Pusiau saldus

RAIMuNDAS VALATKA Aviečių 2009 Pusiau saldus

ČESLOVAS RAMOŠKA Aronijos 2011 Saldus


68


2 0 1 2 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s

GERO KAINOS IR KOKYBėS SANTYKIO VYNO DVIDEŠIMTuKAS(vynai iki 35 lt. mažmeninės kainos)

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS TIPAS PLATINTOJAS

VOKIETIJA

Weingut Petri Herxheimer Honigsack Riesling Trocken Qualitatswein QbA 2010 Baltasis BACCHuS & CO

PRANCūZIJA Domaine Guillaman Cotes de Gascogne Colombard ugni Blanc IGP 2011

Baltasis BACCHuS & CO

ISPANIJA Marques de Riscal Blanco Rueda DO 2011 Baltasis BALTIC WINE & SPIRITS

PRANCūZIJADomaine Sauvion Les Eglantines Sauvignon Tourane AOC 2011

Baltasis LIVIKO

ITALIJACantina di Montalcino Poggio del Sasso Vermentino Toscana IGT 2011

Baltasis MINERALINIAI VANDENYS

VOKIETIJABarth GmbH Riesling Classic Qualitätswein b.A. Trocken Rheingau 2010

Baltasis SADuTė

ISPANIJA Protos Verdejo Rueda DO 2011 Baltasis VYNO KLuBAS

ČILė Vina Cono Sur Riesling Reserva 2011 Baltasis LIVIKO

ITALIJA Cantine Menhir N. Zero Negroamaro Salento IGT 2010 Raudonasis BACCHuS & CO

ISPANIJAMiguel Torres Atrium Cabernet Sauvignon Penedes DO 2009

Raudonasis BENNET DISTRIBuTORS

MAKEDONIJA Bovin Dooel Merlot 2009 Raudonasis OFFICE CITY

PORTuGALIJACasa Santos Lima Quinta das Setencostas Alenquer DOC 2008

Raudonasis BACCHuS & CO

ISPANIJA Marques de Longare Gran Reserva DO 2005 Raudonasis LIVIKO

ARGENTINA Bianchi Famiglia Malbec Mendoza 2009 Raudonasis MINERALINIAI VANDENYS

69


2 0 1 2 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS TIPAS PLATINTOJAS

ČILė Vina Ventisquero Yali Reserve Shiraz 2010 Raudonasis SANITEX

ČILė Vina Cono Sur Reserva Syrah 2008 Raudonasis SANITEX

PRANCūZIJA Domaine de Guillaman Gros Manseng IGP 2011 Natūraliai saldus BACCHuS & CO

AuSTRIJA Weinlaubenhof Kracher Auslese Burgenland 2010 Natūraliai saldus VYNO KLuBAS

ISPANIJA Jaume Serra Cristalino Cava Rose Brut Putojantis MEDIATO

ARMėNIJA Winar Pino Rose Likerinis GADARA

GERIAuSIAS NAuJOJO PASAuLIO „PINOT NOIR“

ŠALIS PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ČILė Vina Cono Sur Ocio Pinot Noir 2009 SANITEX

GERIAuSIAS EuROPOS „SAuVIGNON BLANC“


PRANCūZIJA Henri Bourgeois Petit Bourgeois Blanc VdP du Jardin de France 2011 VYNO KLuBAS

GERIAuSIAS PuTOJANTIS (NE ŠAMPANAS)


PRANCūZIJA Arthur Metz Cremant d’Alsace 1904 Alsace AOC BELVEDERE PREKYBA

70


BALTIEJI, sidabro medalių laimėtojai

ŠALIS (A->Z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS

AuSTRALIJA Orlando Wines Jacob‘s Creek Chardonnay Reserve 2010 PERNOD RICARD

ČILė Baron Philippe de Rothschild Escudo Rojo Chardonnay Casablanca Valley 2011 MINERALINIAI VANDENYS

ČILė Concha y Toro Marques de Casa Concha Chardonnay 2009 BENNET DISTRIBuTORS

ČILė Tamaya Viognier Chardonnay Reserva Especial 2006 VYNO KLuBAS

ČILė Vina Cono Sur 20 Barrels Casablanca 2010 LIVIKO

ČILė Vina Tarapaca Gran Reserva Sauvignon Blanc Leyda Valley 2011 BALTIC WINE & SPIRITS

ČILė Vina Ventisquero Yali Reserve Viognier 2011 SANITEX

ISPANIJA Enate Gewurtztraminer Somontano DO 2011 MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA J. Garcia Carrion Solar De La Vega Viura-Verdejo Rueda DO 2011 MEDIATO

ISPANIJA Marques de Riscal Blanco Rueda DO 2011 BALTIC WINE & SPIRITS

ISPANIJA Miguel Torres Fransola Sauvignon Blanc Penedes DO 2010 BENNET DISTRIBuTORS

ISPANIJA Vicente Gandia Con un Par Albarino Rias Baixas 2010 BALTIC WINE & SPIRITS

ITALIJA Bortolusso Friulano 2010 BNA ERGO

ITALIJA Caruso & Minini Cusora Bianco Sicilia IGT 2010 BuRBuLIO VYNINė

ITALIJA Caruso & Minini Tasari Bianco Sicilia IGT 2010 BuRBuLIO VYNINė

ITALIJA Marco Felluga Russiz Superiore Col Disore Collio DOC 2009 DPS BALTIC

ITALIJA Provenza Cantine Selezione Fabio Contato Lugana DOC 2009 DPS BALTIC

ITALIJA Villa Matilde Bianco Greco di Tufo DOCG 2010 SADuTė

NAuJOJI ZELANDIJA Marks and Spencer Seifried Estate Nelson Sauvignon Blanc 2010 MARKS &

SPENCER

NAuJOJI ZELANDIJA Yealands Estate Sauvignon Blanc Marlborough 2010 BELVEDERE

PREKYBA

PIETų AFRIKA Bellingham The Bernard Series Old Vine Chenin Blanc 2010 MINERALINIAI VANDENYS

PRANCūZIJA Domaine Sauvion Les Eglantines Sauvignon Tourane AOC 2011 LIVIKO

PRANCūZIJA La Maison Willm Riesling Reserve Alsace AOC 2009 LIVIKO

2 0 1 2 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – s i d a b r a s

71


PRANCūZIJA Louis Jadot Meursault Blanc Meursault AOC 2007 LIVIKO

PRANCūZIJA Arthur Metz Gewürztraminer Alsace AOC 2010 BELVEDERE PREKYBA

PRANCūZIJA Domaine Guillaman Cotes de Gascogne Colombard ugni Blanc IGP 2011 BACCHuS & CO

PRANCūZIJA Domaine Masson-Blondelet Thauvenay Sancerre AOC 2007 SADuTė

PRANCūZIJA Henri Bourgeois Le MD De Bourgeois Sancerre AOC 2010 VYNO KLuBAS

PRANCūZIJA Henri Bourgeois Petit Bourgeois Sauvignon Blanc VdP du Jardin de France 2011 VYNO KLuBAS

PRANCūZIJA LeCheteau Boisjoli Sancerre AOC 2010 MINERALINIAI VANDENYS

PRANCūZIJA Les Vignerons de Rabastens Carmelle Sauvignon Blanc Comte Tolosan IGP 2011 MINERALINIAI VANDENYS

PRANCūZIJA Marks and Spencer Paul Sapin Mondeville Sauvignon Blanc 2010 MARKS & SPENCER

VOKIETIJA Divino Nordheim Franconia Nordheimer Vogelein Bacchus Feinherb Pradikatswein Kabinett 2010 BACCHuS & CO

VOKIETIJA Johannishof Johannes Eser Charta-Riesling 2010 LIVIKO

VOKIETIJA Langguth Erben Riesling Halbtrocken Mosel QbA 2011 MEDIATO


72


RAuDONIEJI, sidabro medalių laimėtojai


ARGENTINA Achaval Ferrer Quimera 2009 BENNET DISTRIBuTORS

ARGENTINA Finca Flichman Gestos Malbec Tupungato Barrancas Mendoza 2010 MEDIATO

ARMėNIJA Armenia Selected Red Dry 2009 GADARA

AuSTRALIJA Orlando Wines Jacob‘s Creek Shiraz Cabernet 2008 PERNOD RICARD

ČILė Concha y Toro Terrunyo Carmenere 2008 BENNET DISTRIBuTORS

ČILė Concha y Toro Trio Merlot 2010 BENNET DISTRIBuTORS

ČILė De Martino 347 Vineyard Cabernet Sauvignon Reserva 2010 VYNO KLuBAS

ČILė Santa Helena Vernus Blend Colchagua Valley 2008 PERNOD RICARD

ČILė Tarapaca Gran Reserva Carmenere 2010 BALTIC WINE & SPIRITS

ČILė undurraga Aliwen Cabernet Sauvingnon Syrah Reserva Rapel Valley DO 2010 MEDIATO

ČILė Vina Cono Sur Reserva Syrah 2008 LIVIKO

ČILė Vina Ventisquero Grey Carmenere Maipo Valley DO 2010 SANITEX

ISPANIJA Bodegas Anadas Care Tempranillo/Merlot Crianza DO 2009 LIVIKO

ISPANIJA Bodegas Atalaya Laya Almansa DO 2010 MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA Bodegas Campo Viejo Crianza Rioja DOCa 2008 PERNOD RICARD

ISPANIJA Bodegas Castano Hecula Yecla DO 2009 BENNET DISTRIBuTORS

ISPANIJA Bodegas Ercavio El Senorita 2009 VYNO KLuBAS

ISPANIJA Bodegas Juan Gil 4 Meses Cepas Viejas Monastrell Jumilla DO 2011 MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA Bodegas Julian Chivite Gran Feudo Reserva Navarra DO 2006 BENNET DISTRIBuTORS

ISPANIJA Bodegas Los Llanos Pata Negra Reserva Valdepenas DO 2005 MEDIATO

ISPANIJA Bodegas Los Llanos Pata Negra Gran Reserva Valdepenas DO 2004 MEDIATO

ISPANIJA Marques de Carrion Crianza Rioja DOC 2008 MEDIATO

ISPANIJA Marques del Puerto Gran Reserva Rioja DOC 2001 BELVEDERE PREKYBA


73



ISPANIJA Miguel Torres Celeste Ribera Del Duero DO 2009 BENNET DISTRIBuTORS

ISPANIJA Miguel Torres Ibericos Rioja DOC 2009 BENNET DISTRIBuTORS

ISPANIJA Miguel Torres Salmos Priorat DOCa 2008 BENNET DISTRIBuTORS

ISPANIJA Vina Arnaiz Reserva Ribera del Duero DO 2007 MEDIATO

ITALIJA Bortolusso Merlot 2010 BNA ERGO

ITALIJA Bruna Baroncini Torre Terza Rosso di Montepulciano DOCG 2009 SANITEX

ITALIJA Cantina Valpantena Torre del Falasco Ripasso Superiore Valpolicella DOC 2009 MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA Cantine Bonacchi Brunello di Montalcino DOCG 2007 MEDIATO

ITALIJA Cantine Menhir N. Zero Negroamaro Salento IGT 2010 BACCHuS & CO

ITALIJA Cantine Menhir Primitivo di Manduria Puglia DOC 2010 BACCHuS & CO

ITALIJA Cantine Menhir Quota 29 Primitivo Salento Puglia IGT 2010 BACCHuS & CO

ITALIJA Capezzana Barco Reale Di Carmignano DOC 2009 BALTIC WINE & SPIRITS

ITALIJA Cignomoro Ottocento Negroamaro Salento IGT 2010 BuRBuLIO VYNINė

ITALIJA Frescobaldi Nipozzano Chianti Rufina Riserva DOCG 2008 BENNET DISTRIBuTORS

ITALIJA Masi Brolo di Campofiorin Veronenese IGT 2006 LIVIKO

ITALIJA Provenza Cantine Garda Classico Rosso Negresco Lugana DOC 2009 DPS BALTIC

ITALIJA Provenza Cantine Garda Classico Rosso Selezione Fabio Contato DOC 2008 DPS BALTIC

ITALIJA Ruffino Riserva Ducale Oro-Gold Chianti Classico DOCG 2006 BALTIC WINE & SPIRITS

JAV Columbia Crest Walter Clore Private Reserve 2007 LIVIKO

MAKEDONIJA Bovin Dooel Cabernet Sauvignon 2009 OFFICE CITY

NAuJOJI ZELANDIJA Matua Valley Marlborough Pinot Noir 2010 BENNET

DISTRIBuTORS

NAuJOJI ZELANDIJA Salomon & Andrew Pinot Noir Central Otago 2010 VYNO KLuBAS

PORTuGALIJA Casa Santos Lima Quinta do Espirito Santo IGP 2010 BACCHuS & CO



74



PRANCūZIJA Chateau Mondotte-Bellisle Saint-Emilion Grand Cru AOC 2008 LIVIKO

PRANCūZIJA Antoine Moueix Rouge Bordeaux AC 2009 SANITEX

PRANCūZIJA Domaine de La Presidente Galifay Cotes du Rhone Villages Cairanne AOC 2007 SADuTė

PRANCūZIJA Marks and Spencer Pierre de Passendale Le Froglet Shiraz 2010 MARKS & SPENCER



ISPANIJA Enate Cabernet Sauvignon Rosado Somontano DO 2011 MINERALINIAI VANDENYS

ROŽINIS, sidabro medalio laimėtojas


AuSTRIJA Weinlaubenhof Kracher Auslese Burgenland 2010 VYNO KLuBAS

JAV Chateau Ste Michelle Eroica Riesling 2008 LIVIKO

PRANCūZIJA Domaine de Guillaman Frisson IGP 2011 BACCHuS & CO

PRANCūZIJA Domaine de Guillaman Gros Manseng IGP 2011 BACCHuS & CO

NATūRALIAI SALDūS, sidabro medalių laimėtojai


75



ISPANIJA Jaume Serra Cristalino Cava Rose Brut MEDIATO

ITALIJA Provenza Cantine Spumante Classico Ca Maiol Brut Lugana DOC DPS BALTIC

JAV Domaine Ste Michelle Brut LIVIKO

PRANCūZIJA Arthur Metz Cremant d’Alsace Cuvee 1904 Alsace AOC BELVEDERE PREKYBA

PRANCūZIJA Champagne Louis Roederer Brut Premier AOC VYNO KLuBAS

PuTOJANTYS, sidabro medalių laimėtojai

Verti paminėti LIETuVIŠKI vaisių ir uogų vynai

GAMINTOJAS VYNO PAVADINIMAS

ANDRIuS DILIAuTAS Vynuogių vynas 2011 (baltasis, sausas)

TOMAS JuŠKEVIČIuS Juodųjų serbentų vynas „Senas miestas“ 2011 (raudonasis, sausas)

RAIMuNDAS NAGELė Vynuogių ‘Roksala‘, ‘Monika‘ vynas 2011 (raudonasis, sausas)

RAIMuNDAS VALATKA Rabarbarų vynas 2011 (baltasis, p. sausas)

OLGA VILKELIENė Rojaus obuoliukų vynas (rožinis, p. saldus)

ČESLOVAS RAMOŠKA Aviečių vynas 2011 (rožinis, p. saldus)

RAIMuNDAS VALATKA Šaltalankių, vynuogių, erškėtuogių vynas 2010 (rožinis, saldus)

OLGA VILKELIENė Vynuogių vynas „Olgandija“ 2011(raudonasis, saldus)

RAIMuNDAS VALATKA Vynuogių ‘Liepsna‘ vynas 2010 (baltasis, p. saldus)

ARTūRAS RAMAŠKEVIČIuS Juodųjų ir raudonųjų serbentų vynas „Samylų“ 2010 (raudonas, p. sausas)

GINTARAS PEKūNAS Rabarbarų vynas 2011 (baltasis, p. sausas)

JuOZAS VILKENIS Pienių vynas 2008 (baltasis, p. saldus)

OLGA VILKELIENė Izobelka 2011 (raudonasis, p. saldus)

REMIGIJuS RIMKuS Pienių vynas 2011 (baltasis, p. saldus)

RAIMuNDAS VALATKA Vynuogių ‘Kanada‘ vynas 2011 (raudonasis, p. saldus)

JuOZAS VILKENIS Spanguolių vynas 2010 (rožinis, p. saldus)

REMIGIJuS RIMKuS Mėlynių vynas 2011 (raudonasis, p. sausas)

JuOZAS VILKENIS Juodųjų serbentų vynas 2010 (raudonasis, sausas)

ARTūRAS RAMAŠKEVIČIuS Vyšnių vynas „Samylų“ 2011 (raudonasis, sausas)

ARTūRAS RAMAŠKEVIČIuS Obuolių ir šermukšnių vynas „Samylų“ 2011 (baltasis, p. sausas)

REGIMANTAS KARČIAuSKAS Mėlynių vynas 2011 (raudonasis, saldus)

JuOZAS VILKENIS Vyšnių, slyvų, serbentų, mėlynių, spanguolių vynas 2008 (raudonasis, p. sausas)

JuOZAS VILKENIS Vyšnių, slyvų, serbentų, mėlynių, spanguolių vynas 2011 (raudonasis, p. saldus)

REGIMANTAS KARČIAuSKAS Pienių vynas 2011 (baltasis, p. sausas)


76


BALTIEJI, bronzos medalių laimėtojai


ARGENTINA Bodega Catena Zapata Alamos Torrontes Mendoza 2010 EuGESTA

ARGENTINA Marks and Spencer Vinalta Chardonnay 2010 MARKS & SPENCER

AuSTRALIJA Casella Yellow Tail Semillon Sauvignon Blanc 2010 SANITEX

AuSTRALIJA Casella Yellow Tail Semillon Sauvignon Blanc 2010 SANITEX

AuSTRIJA Weingut Markowitsch Gruner Veltliner Alte Reben 2011 VYNO KLuBAS

AuSTRIJA Weingut Tement Temento Sauvignon Blanc Steirische Klassik 2011 VYNO KLuBAS

ČILė Concha y Toro Trio Chardonnay 2010 BENNET DISTRIBuTORS

ČILė Montes Limited Selection Sauvignon Blanc Leyda Valley 2010 EuGESTA

ČILė undurraga Sauvignon Blanc Aliwen Reserva DO 2010 MEDIATO

GRuZIJA Chateau Mukhrani Mtsvane 2009 EuGESTA

ITALIJA Agricola Masi Bossi Fedrigotti Pinot Grigio Valdadige DOC 2010 LIVIKO

ITALIJA Attems Pinot Grigio Collio DOC 2010 BENNET DISTRIBuTORS

ITALIJA Bortolusso Pinot Grigio 2010 BNA ERGO

ITALIJA Cantine Menhir Salento Pass-o Fiano Minutolo Puglia IGT 2011 BACCHuS & CO

ITALIJA Marco Felluga Bianco Molamatta Colio DOC 2010 DPS BALTIC

ITALIJA Marco Felluga Russiz Superiore Sauvignon Colio DOC 2010 DPS BALTIC

ITALIJA Marks and Spencer Verdicchio dei Castelli di Jesi Classico DOC 2010 MARKS & SPENCER

ITALIJA Provenza Cantine Prestige Lugana DOC 2009 DPS BALTIC

ITALIJA Terredavino Masseria Dei Carmelitani Gavi di Gavi DOCG 2011 MEDIATO

ITALIJA Vigneti Radica Pecorino Tullum DOC 2010 VYNO KLuBAS

ITALIJA Villa Vitas Friulano Friuli Aquileia DOC 2011 BuRBuLIO VYNINė

ITALIJA Villa Vitas Sauvignon Friuli Aquileia DOC 2011 BuRBuLIO VYNINė

MAKEDONIJA Bovin Dooel Chardonnay 2011 OFFICE CITY

2 0 1 2 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – b r o n z a

77



MAKEDONIJA Bovin Dooel Sauvignon 2011 OFFICE CITY

PORTuGALIJA Aveleda Casal Garcia Branco Vinho Verde DOC 2011 MEDIATO

PRANCūZIJA Antoine Moueix Blanc Bordeaux AOC 2009 SANITEX

PRANCūZIJA Leo de la Gaffeliere Maison Malet Roquefort Blanc Saint-Emilion AOC 2010 BACCHuS & CO

PRANCūZIJA Marks and Spence Domaine de la Pouvraie Ackerman Vouvray AOC 2010 MARKS & SPENCER

PRANCūZIJA Pasquier Desvignes Chablis AOC 2010 BELVEDERE PREKYBA

VENGRIJA Tokaj Kereskedohaz Grand Selection Tokaji Sargamuskotaly Szaraz-Dry 2011 MEDIATO

VENGRIJA Tokaj Kereskedohaz Tokaji Furmint Dry 2011 MEDIATO

VOKIETIJA Weingut Petri Herxheimer Honigsack Grauburgunder Spatlese Trocken Pradikatswein Spatlese 2011 BACCHuS & CO

BALTIEJI, bronzos medalių laimėtojai

RAuDONIEJI, bronzos medalių laimėtojai


ARGENTINA Finca Flichman Gestos Shiraz Mendoza 2010 MEDIATO

ČILė Montes Limited Selection Cabernet Sauvignon Carmenere Colchagua Valley 2010 EuGESTA

ČILė Tarapaca Gran Reserva Cabernet Sauvignon 2010 BALTIC WINE & SPIRITS

ISPANIJA Vicente Gandia Hoya de Cadenas 2010 BALTIC WINE & SPIRITS

ISPANIJA Vicente Gandia utiel-Requena Ceremonia Reserva de Autor 2007 BALTIC WINE & SPIRITS

ITALIJA Cantine Bonacchi Chianti Riserva DOCG 2006 MEDIATO

ITALIJA Cantine Menhir Salice Salentino DOC 2010 BACCHuS & CO

ITALIJA Feudo Maccari Noto Nero d’Avola Sicilia IGP 2009 BENNET DISTRIBuTORS


78


RAuDONIEJI, bronzos medalių laimėtojai


ITALIJA Vigneti Zabu Il Passo Nerello Mascalese Sicilia IGT 2010 MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA Villa Vitas Refosco Friuli Aquileia DOC 2010 BuRBuLIO VYNINė

PRANCūZIJA Domaine Gentile Grande Expression Rouge Patrimonio AC 2006 SADuTė

PRANCūZIJA Marks and Spencer Maison du Tastelune Pinot Noir Bourgogne AOC 2009 MARKS & SPENCER

PRANCūZIJA Marks and Spencer Paul Sapin Fleurie 2010 MARKS & SPENCER

PRANCūZIJA Pasquier Desvignes Chateauneuf du Pape AOC 2010 BELVEDERE PREKYBA

VOKIETIJA Blue Nun Pinot Noir Rheinhessen QbA 2010 MEDIATO

ROŽINIAI, bronzos medalių laimėtojai


AuSTRIJA Weingut Tement Temento Rose 2011 VYNO KLuBAS

ITALIJA Masciarelli Rose Montepulciano D‘Abruzzo DOC 2011 VYNO KLuBAS

ČILė Santa Digna Cabernet Sauvignon Rose 2011 BENNET DISTRIBuTORS


79


NATūRALIAI SALDūS, bronzos medalių laimėtojai


GRuZIJA Teliani Valley Khvanchkara 2011 BENNET DISTRIBuTORS

ISPANIJA Langguth Erben Blue Nun Pink Ice Valencia DO 2010 MEDIATO

VOKIETIJA Langguth Erben Blue Nun Winemakers Passion Riesling Mosel QbA 2011 MEDIATO

PuTOJANTYS, bronzos medalių laimėtojai


ČILė Vina undurraga Demi Sec MEDIATO

ISPANIJA Campo Viejo Cava Brut Reserva PERNOD RICARD

ISPANIJA Freixenet Reserva Real BENNET DISTRIBuTORS

ISPANIJA Pares Balta Cava Blanca Cusine Brut 2007 VYNO KLuBAS

ISPANIJA Pere Ventura Tresor Brut Reserva LIVIKO

ISPANIJA Segura Viudas Brut Rose Cava DO EuGESTA

ITALIJA Armani Prosecco DOC SANITEX

ITALIJA Bric Castelvej Domenico Gallino Birbet DPS BALTIC

ITALIJA Provenza Cantine Vino Spumante Sebastian Brut Rossato DPS BALTIC

ITALIJA Vino Spumante Brut Rossato Sebastian DPS BALTIC


80


Žurnalo autoriai ir degustuotojai(abėcėlės tvarka)

ARūNAS STARKUS – vyno ir desertų fanas, „Vyno žurnalo“ vyr. redaktorius, WSET diplomantas, LSA prezidentas, ASI edukacinio komiteto narys, FIJEV narys.

JURGIS ŠLIOGERIS – vyno ekspertas, Lietuvos someljė asociacijos steigėjas, nuo 1990 m. keliauja po vyndarystės regionus, Lietuvos spaudoje rašo apie vyną, nuo 1998 m. veda degustacijas, teisėjauja vyno čempionatuose.

RASA STARKUVIENė – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja, FIJEV narė, jautrioji nosis ir žvitrioji akis, visur ir visada – vyne, maiste, kine ir knygoje – ieškanti balanso ir harmonijos.

LINAS VAITULEVIČIUS – amžinas vyno studentas, vyno kultūros evangelistas, ilgametis „Vyno žurnalo“ autorius ir visų geros valios žmonių draugas.

ANDRIUS UŽKALNIS – straipsnių autorius ir televizijos laidų vedėjas, parsikraustęs iš Anglijos su keliomis dešimtimis vyno butelių, gyvena Vilniaus senamiestyje; tebeieško vyne cigarų dėžės kvapo ir mėgsta, kad taninai surakintų burną lyg replėmis; saikas jam – gero gyvenimo ir vaizduotės priešas, o nuobodų, vienodą ąžuolinį „Chardonnay“ jis norėtų uždrausti, kaip kenksmingą.

JūRATė SPRINDŽIūNAITė – vynu domisi nuo 1998-ųjų, spausdina reportažus iš tarptautinių vyno parodų bei pokalbius su vynininkais dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Verslo žinios“, žurnaluose „Stilius“, „Geras skonis“, „Žmonės“, „Verslo klasė“. 2010 m. pradėjo studijas Someljė mokykloje ir pasinėrė į nesibaigiančias geriausio „Pinot Noir“ paieškas.

DAIVA MUMGAUDIENė – vyno mėgėja, LSA Someljė mokyklos mokinė, dirba „Vyno klube“.

a u t o r i a i i r d e g u s t u o t o j a i

JURGITA KARINAUSKAITė – LSA Someljė mokyklos direktorė.

LIUDAS GLEMŽA – daktaras, lektorius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete dėsto LDK geopolitinė raidą, Rusijos ir Lietuvos istorijos sankirtos, Apšvietos epochą, LDK XVIII amžiuje: valstybė, visuomenė, individas.

AN DRIUS VAL ČIU KAS – De gus ta ci jų ve dė jas ir vy no ver tin to jas. Dir ba „Vy no klu be“.

Documents

Vyno zurnalas nr.23