Vyno zurnalas

V Y N O, K I T Ų G Ė R I M ŲM Ė G Ė J A M S I R P R O F E S I O N A L A M S

w w w. v y n o z u r n a l a s. l tN r. 21 . Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.

K itas numer is bus iš le istas 2011 m. gruodžio mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą

bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w.v ynozurnalas. l t

E l . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : E ln iak ampio k . , Vi ln iaus ra j . LT-14204

V Y R . R E D A K TO R I U SArūnas Starkus

tel . nr. 8 698 34 297, s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t

V Y K D A N Č I O J I R E D A K TO R ĖJūratė Spr indžiūnaitė

tel . nr. 8 687 77883, j u ra t e @ v y n o z u r n a l a s. l t

D I Z A I N E R I SLinas Gl iaudel is

M A K E T U OTO J ALina Juršytė

D A I L I N I N K A SR imv ydas Kepežinsk as

F OTO G R A FA IMar ius Žič ius, R i ta Bac ytė -Starkuvienė, Saul ius Serapinas,

Remigi jus Senavait is , Arūnas Starkus, R asa Starkus,Daiva Mumgaudienė, Herkus M i laševič ius, Andr ius Užk alnis ,

Consor z io di Tutela del Prosecco di Conegl iano Valdobbiadene

K A L B O S R E D A K TO R Ė , V E R T Ė J AAsta Žūk aitė

a s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t

A D M I N I S T R ATO R ĖErnesta Gr ybulė

E l . paštas : info @ v y n o z u r n a l a s. l t

AU TO R I A I I R D E G U S T U OTO J A ILinas Ček anavič ius, R asa Starkus,

Jūratė Spr indžiūnaitė, Jolanta Smičienė, Arūnas Starkus,Daiva Mumgaudienė, Jurgis Š l ioger is ,Andr ius Užk alnis , L inas Vaitulevič ius

L E I D Ė J A SUAB „Naminė pelėda“

ISSN 1822-2153

P L AT I N I M A S El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t , te l . nr. (5) 215 94 39

R E K L A M ADaiva Mumgaudienė

E l . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t , te l . nr. 8 663 64545

S PAU D AAB „Spauda“

T I R A Ž A S3 500 egz.

Redakci ja už rek lamos tur in į neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą

gal ima t ik gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.

1

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g e U Ž ė

2

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g e g U Ž ė

3


gyvename visuotinio judėjimo laikais: išvažiuoja ir parva-

žiuoja šalies gyventojai; įplaukia ir vėl pabėga kapitalas;

užsikrečiame svetimomis vertybėmis ir parsivežame naudingų

žinių. Netikėtas (sic!) Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimas

sukėlė nerimastingų diskusijų bangą, tačiau kartu ir parodė, kad

jau tikrai esame laisvi, kad pagaliau pasiekėme visuomeninio

reguliavimo stadiją, kai žmogaus valia duoda daugiau vaisių

nei administraciniai suvaržymai. Laisvo, galinčio apsispręsti

žmogaus būsenos pripažinimas yra labai svarbus, kai kalbame

apie vyną. Jau dvidešimt metų Lietuvoje su nesaikingu alkoho-

lio vartojimu bandoma kovoti žeminančiomis, bauginančiomis

administracinėmis priemonėmis: draudžiama alkoholį sieti su

sveikatinimu, su žymiais žmonėmis, ribojamas prekybos laikas,

prekybos vietos, ribojamas alkoholio minėjimas ir rodymas bet

r e d a k t o r i a u s ž o d i s

Redaktoriaus žodis

kokioje viešoje erdvėje ir pan. Jau šešetą metų vyno žmonės –

someljė mokytojai ir jų mokiniai, degustacijų vedėjai, vyno

žurnalistai, šviesieji vyno platintojai ir vyno parodų dalyviai – tų

pačių tikslų siekia humanistiniu būdu: skleisdami kitokią gėrimo

ir valgymo kultūrą jie bando pakeisti žmonių mąstymą, padėti

sąmoningai pasirinkti laisvo ir atsakingo žmogaus kelią. Kokios

kovos su žlugdančiu alkoholio vartojimu priemonės yra efek-

tyvesnės, parodys laikas. O dabar džiaugiuosi, kad prie mūsų –

vyno žmonių, vynininkų, bendruomenės, kurioje mes abiem

rankomis balsuojame už laisvę, visa jėga darbuotis prisijungė

Jūratė Sprindžiūnaitė – nauja „Vyno žurnalo“ vykdančioji redak-

torė. Malonaus skaitymo, spręskite patys...

Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

4


5


t u r i n y s

įvykiai ir naujienos 6 psl. Paaiškėjo geriausi 2011 metų „Planeta Grand Prix“ Lietuvos someljė

Naujienos:

8 psl. Vyno magistras negailėjo žinių ir patirties

9 psl. Pienių vyno šventė

vynas ir vyno regionai 10 psl. Chianti. Rasa Starkus

14 psl. Pastarieji vynmečiai. Derlių vertinimai: Bordo, Burgundija, Elzasas, Šampanė,

Toskana, Amarone della Valpolicella, Barolas, Barbareskas, Portas.

24 psl. Prosecco. Arūnas Starkus

28 psl. Skalūno skonis Priorate. Arūnas Starkus

38 psl. Lambruskas būna labai geras. Arūnas Starkus

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 32 psl. Vyno virėjai. Jūratė Sprindžiūnaitė

40 psl. Mėgstu klausinėti apie vyną… Interviu su Tomu Stevensonu

44 psl. Ar iš tikrųjų laikrodžio rodyklės sukasi greičiau? Rasa Starkus

52 psl. Kodėl bankrutuoja vyno parduotuvės. Andrius Užkalnis

ne tik vynas 46 psl. Mokslas alaus bokale ir viskio taurėje. Linas Čekanavičius

50 psl. Alkoholis ir nesveikata. Linas Vaitulevičius

2011 m. Lietuvos vyno čempionatas 56 psl. Šeštojo Lietuvos vyno čempionato apžvalga. Jurgis Šliogeris

Čempionato rezultatai:

60 psl. „Grand Prix“ laimėtojai

62 psl. Aukso medalių laimėtojai

69 psl. Gero kainos ir kokybės santykio dešimtukas

71 psl. Sidabro medalių laimėtojai

76 psl. Bronzos medalių laimėtojai

80 psl. Apie žurnalo autorius ir vyno vertintojus

Turinys

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2011 m. gruodžio mėn.

6


Paaiškėjo geriausi 2011 metų „Planeta grand Prix“

Lietuvos someljė

į v y k i a i i r n a u j i e n o s

gegužės 9-osios vidurdienį dėl šių metų geriausio someljė

vardo į sostinės restoraną „D‘Antonio“ prie Katedros atėjo

susirungti aštuoni vyno žinovai. Jų žinių patikrinimas prasidėjo

nuo teorinio testo. Įtampos ir virpančių rankų šioje rungtyje

dar nesimatė, jaudulys pasirodė, kai reikėjo imtis dekanterio ir

komisijos nariams patiekti brandų raudonąjį vyną.

Dėl garbingo titulo buvo pasiryžę rungtis: ArMiNAS DArA-

SEViČiuS (1) („Vyno klubas“), rEDAS NOrKELiūNAS (2) (res-

toranas „Stikliai“), NAriMANTAS MiEžyS (3) (restoranas „Saint

Germain“), Onuras ursavas (restoranas „Apvalaus stalo klubas“),

rita Keršulytė (restoranas „Lokys“), Tomas Skunčikas (bendrovė

„Bennet Distributors“), Albertas Koncijalovas (bendrovė „Liviko“),

Someljė mokyklos studentas Dariušas Mileris.

Pirmą kartą vertinimo komisijoje buvo svečių iš užsienio:

Latvijos someljė asociacijos prezidentas raimondas Tomsonas ir

Estijos someljė asociacijos prezidentė Kristel Nommik, prie kurių

tradiciškai prisijungė Lietuvos someljė asociacijos prezidentas

Arūnas Starkus bei Someljė mokyklos direktorė Jurgita Karinauskai-

tė. Čempionato dalyvius taip pat pirmą kartą vertino vyno žinovas,

bendrovės „Mineraliniai vandenys“ atstovas Gintautas Jašinskas.

Po dekantavimo užduoties, kurią dalyviai turėjo atlikti per

penkias minutes, į finalą jau šeštą kartą pateko A. Darasevičius,

r. Norkeliūnas ir N. Miežys. Staigmena tapo sėkmingas Someljė

mokyklos studento Dariušo Milerio debiutas. Jis su patyrusiais

vyno asais taip pat varžėsi finale.

Finalininkai aklai spėjo aromatus, vynus bei stipriuosius gė-

rimus, vėl dekantavo raudonąjį vyną, patiekė putojantį, ieškojo

klaidų vyno meniu ir ekspromtu prie patiekalų derino vynus.

Antri metai atkakliausia kova vyko tarp A. Darasevičiaus ir

N. Miežio. Šįkart Narimantas buvo šiek tiek pranašesnis dekan-

tavimo bei putojančio vyno patiekimo rungtyse, tačiau Arminas

geriau pasirodė vyno ir maisto derinimo rungtyje, teisingiau

atpažino gėrimus aklojoje degustacijoje ir taisė klaidas vyno

meniu.

Po įtemptos dienos, iki vidurnačio likus vos porai valandų,

paaiškėjo, kad penktą kartą Lietuvos someljė čempionu tapo

A. Darasevičius, antras liko N. Miežys, trečias – r. Norkeliūnas,

jau kelinti metai vis gerinantis savo rezultatus. Putojančio vyno

pilstymo rungtyje nebuvo lygių Onurui ursavui.

Nugalėtojui vyninė „Planeta“ dovanojo kelionę į Siciliją, an-

trosios ir trečiosios vietos laimėtojams atiteko „Schott Zwiesel“

krištolo prizai, o putojančio vyno rungties nugalėtojas gavo

legendinio „Cava Agusti Torello Mata Kripta“ butelį.

Trys prizininkai atstovaus Lietuvai spalio mėnesį vyksiančia-

me Baltijos Vanna Tallinn someljė čempionate Taline.

Šių metų čempionato vanduo – „Acqua Panna“ ir

„S.Pellegrino“ („Bennet Distributors“), putojantis vynas – „Cava

Agusti Torello Mata“ („Vyno klubas“) krištolo indai – „Schott

Zwiesel“ („Sangaida“).

7


4. Prieš finalinę kovą čempionato dalyviai įsiamžino su komisijos nariais (iš kairės): Narimantas Miežys, komisijos narė Jurgita Karinauskaitė, Arminas Darasevičius, Rita Keršulytė, Tomas Skunčikas, Onuras Ursavas, komisijos narė Kristel Nommik, Redas Norkeliūnas, Dariušas Mileris, komisijos narys Gintautas Jašinskas, Albertas Koncijalovas, komisijos narys Raimondas Tomsonas, komisijos pirmininkas Arūnas Starkus.

5. Ketvirtosios vietos laimėtojas Dariušas Mileris seniai domisi vynu, bet tik šiemet pradėjo lankyti Someljė mokyklą. Į finalą patekę dalyviai pirmiausia turėjo uostyti buteliu-kus su vynui būdingais aromatais. Profesionalus vyno žinovas atmintyje turi išsaugoti dešimtis gamtoje esančių aromatų ir juos atpažinti vyne.

6. Nugalėtojas Arminas Darasevičius gerai pasirodė aklojoje gėrimų degustacijoje. Dalyviams reikėjo apibūdinti baltąjį ir raudonąjį vyną, pasakyti, kokiame regione ir iš kokių vynuogių jis pagamintas. Taip pat reikėjo atspėti, kokie stiprieji gėrimai, tarp kurių buvo ir lietuviška bičių pikio trauktinė, pateikti žinovams.

7. Į finalą nepatekę dalyviai susirungė putojančio vyno pilstymo rungtyje. Jie turėjo vienu kartu lygiomis dalimis išpilstyti butelį gėrimo į dešimt taurių. Tikslus it vaistininkas šioje rungtyje buvo Onuras Ursavas (antras iš dešinės). Šiais metais čempionato putojančiu vynu buvo geriausia Ispanijoje cava „Cava Agusti Torello Mata“, kuria pabaigę rungtį svečius vaišino dalyviai.

8. Finalą restorane „D‘Antonio“ prie Katedros galėjo stebėti ir žiūrovai. Susirinko dalyvių draugai, vyno žinovai bei Someljė mokyklos studentai. Tikimasi, kad kitais metais pastarųjų bus daugiau tarp čempionato dalyvių.

9. Latvis Raimondas Tomsonas lyg juvelyras pamatavo kiekvieną putojančio vyno taurę.


8



Naujienos

Vyno magistras negailėjo žinių ir patirties

„Vyno mokslas susijęs su interpretacijomis. Kuo profesio-

nalesnis pašnekovas, tuo labiau juo galima pasitikėti“, – taip

degustacijų ciklą pradėjo vyno magistras iš Bordo Collinas Gen-

tas (Collin Gent), gegužės viduryje „Vyno klubo“ kvietimu pirmą

kartą lankęsis Vilniuje. Tokio aukšto lygio specialistų iš viso tėra

288. Jų nuomonė ir žinios vertinami vyno pasaulyje.

Kelios dešimtys besidominčiųjų vynu atidžiai klausė jo gilių,

išsamių samprotavimų seminaruose-lyginamosiose degustaci-

jose apie ‘Syrah‘ ir ‘Grenache‘ vynuoges svarbiausiuose Europos

vynuogynuose. Organizatoriai suteikė galimybę palyginti šių

vynuogių vynus iš rusijono, ronos slėnio, Australijos bei nenu-

šlifuotu ispanijos deimantu laikomo Priorato. Analizuodamas

skonius ir aromatus magistras pabrėžė, kiek vyno išskirtinumui

ir kokybei svarbus dirvožemis bei klimatas. išsamiai ir profesio-

naliai aptardamas kiekvieną vyną, C. Gentas subtiliai išryškino

jo savitumą bei ragino seminaro dalyvius diskutuoti. „Devynias-

dešimt procentų informacijos gauname iš degustacijos vedėjo,

o ne savo pojūčių“, – paaiškino svečias, duodamas suprasti, kaip

svarbu besidominčiam vynu pasirinkti teisingą mokytoją.

Pastiprinto vyno mėgėjai daug įdomios informacijos

sužinojo per chereso pietus sostinės bare „California“. Keturi

skirtingo stiliaus cheresai buvo patiekti prie derančių tapų – šiltų

ispaniškų užkandžių. Dėl ypatingų gamtinių sąlygų bei sudėtin-

gos chereso gamybos technologijos šio vyno stiliaus ir savybių

neįmanoma pakartoti jokiame kitame pasaulio vynuogyne.

Todėl šis vynas nepalieka abejingų, o seniausių derlių cheresas

stebina net ir patyrusius vyno žinovus.

Didelio dėmesio sulaukė vakarienė „Mistiškasis minera-

liškumas“, kurią „Vyno klubas“ surengė restorane „Marche de

Provence“. Virtuvės šefas derino patiekalus prie vyno iš Vo-

kietijos, Burgundijos, Elzaso bei Priorato. Vakarienei pasirinkti

visame pasaulyje pripažintų vyndarių Georgo Breuerio, Zind

Humbrechto rislingai, šardonė iš dviejų skirtingų Burgundijos

Chasagne-Montracheto kaimo vynuogynų, priklausančių „Marc

Morey“ vyninei. Tapo akivaizdu, kaip tas pačias vynuoges veikia

skirtingas dirvožemis bei klimatas. „Vyndarys technologijomis

gali paveikti vyno skonį, tačiau šitie vyndariai stengiasi kištis

kuo mažiau: vyno mėgėjui jie pateikia tai, ką sukuria gamta“, –

pastebėjo vyno magistras C. Gentas. Vietoj tradicinio desertinio

vyno ir saldumyno svečiams buvo patiektas raudonasis vynas iš

Priorato vyninės „Clos Figueres“, apie kurį nedaugžodžiaudamas

svečias tepasakė: „Didis vynas.“

9



Pienių vyno šventėPievoms ir laukams pasipuošus geltona pienių paklote, Lie-

tuvos vyndarių asociacija jau penktą kartą surengė Pienių vyno

šventę. Treti metai iš eilės ši šventė vyksta vyndario Česlovo

ramoškos sodyboje žagatpurvių kaime, Šilutės rajone.

Šiemet šventėje dalyvavo 24 vyndariai. 19 iš jų – namudinio

vyno iš vaisių, uogų ir žolių gamintojai, trys – midaus, po vieną

„Anykščių vyno“ ir armėniško vyno gamintoją.

Palyginti su pernai metais, dalyvavusių vyndarių skaičius

beveik padvigubėjo, o šventės lankytojų – išaugo keturgubai.

Skaičiai tikrai įspūdingi, o ir pati šventė buvo puikiai organi-

zuota, pasidžiaugė Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas

raimundas Nagelė.

Geriausią pienių vyną buvo patikėta išrinkti šventės lanky-

tojams, kurie pildė anketas. Nugalėtojus vieną nuo kito skyrė

tik vienas balas. „Mums labai svarbi ir paprasto vyno vartotojo

nuomonė, nors ji dažnai skiriasi nuo vyno ekspertų“, – sako r.

Nagelė.

Geriausiu pienių vynu pripažintas Česlovo ramoškos vynas.

Antrąją vietą užėmė remigijaus rimkaus vynas iš Kauno, trečią-

ją – Juozo Vilkenio iš Kidulių kaimo, Šakių rajono.

Šiemet šventėje dalyvavo ir „Anykščių vyno“ gamintojai

su vynu “Voruta”. „Pirmą kartą dalyvaujame tokioje Lietuvos

vyndarių šventėje, buvo labai įdomu palyginti pramoninės ir

namudinės gamybos vyną“, – įspūdžiais dalijosi „Anykščių vyno”

direktorė Violeta Labutienė. Pokalbininkės ir kitų šventėje daly-

vavusių „Anykščių vyno” specialistų nuomone, pramoninis vynas

vis dar pranašesnis už namudinį savo kokybe, nors jiems patiko

vyndarių drąsa eksperimentuoti, išbandyti naujus derinius,

įspūdį paliko ir etiketės ant butelių. „Tokios šventės – sveikintina

iniciatyva, nes skatina plisti vyno gamybos ir vartojimo kultūrą.

Savo favorito neišsirinkau, bet labiausiai patiko obuolių vynas“, –

sako V. Labutienė.

Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos

valdybos pirmininkui Daliui Noreikai labiau patiko namudinės

gamybos vynas, jis aromatingesnis, saldesnis, juntama daugiau

meilės ir šilumos. Geriausi jam atrodo vyndario Česlovo pristatyti

vynai, ypač jo pienių vynas.

Kad ir koks atviras ir svetingas sodybos šeimininkas vynda-

rys Česlovas, vis tiek laikosi savo pozicijos – iš protėvių pavel-

dėto pienių vyno recepto neišduoda. Pienių žiedai, vanduo,

cukrus – tai visiems žinomos sudėtinės vyno gamybos dalys, o

kiek bemiegių naktų, meilės ir šilumos sudėta – tai jau paslap-

tis. „Tikrai nededu jokių papildų vyno kokybei pagerinti, jokių

džiovintų vaisių ar uogų, apelsino žievelių, citrinos“, – prisipažįs-

ta vyndarys. Net devyniems Česlovo vynams suteiktas tautinio

paveldo statusas. Pirmasis vynas, kuriam suteiktas šis statusas,

buvo pienių vynas.

Šventės metu surinkta 154 kg pienių, iš kurių vyndarys Čes-

lovas gamins vyną kitų metų šventei.

Daiva Mumgaudienė

10


ChiantiRasa Starkus

C h i a n t i

Apibūdinti Italijos vyno regionų įvairo-

vę visada būdavo keblu: persipinančios zonos,

tos pačios vynuogės skirtingais pavadinimais, spartus naujų

zonų suklestėjimas ir iš pirmo žvilgsnio nedideli skonio

skirtumai tarp gretimų apeliacijų. Viena iš tokių

sudėtingos struktūros zonų yra geriau-

siai žinoma Toskanos regiono

vietovė Kjantis.

l „Castello di Fonterutoli“ vyno saugykla

11


laboratorijos ir rūsiai, kur vyndariai ekperimentuoja su 36

skirtingais ‘Sangiovese’ vynuogių biotipais, bando juos atskirti

vynuogynuose, atskirai fermentuoja šimtuose nerūdijančio

plieno talpų, vėliau brandina maždaug trijuose tūkstančiuose

ąžuolinių statinių. Įspūdingi rūsiai, dar įspūdingesnis su tokia

aistra, žiniomis ir atidumu padarytas vynas. iš 45 žemės plotelių

surinktos vynuogės vežamos, spaudžiamos, fermentuojamos

C h i a n t i

Nuskridęs į Florenciją, atsiduri neįprastoje aplinkoje: čia

kaip niekur kitur pajunti istorijos, gamtos ir šiuolaikinių

žmonių gyvensenos vienovę. Dažnai klausydamiesi ar skait-

ydami apie istorinius įvykius jaučiame tam tikrą laiko ir vietos

atstumą tarp to, kas vyko anksčiau, ir to, kas yra dabar. Floren-

cijoje ir jos apylinkėse jausmas kitoks. Kiekvienas namas, vila,

pilis turi savo istorijos pradžią, kiekviena šių istorijų turi tęsinį:

namą neuždarytomis langinėmis, pripildytus ir „gyvus“ vyno

rūsius, besidriekiančius vynuogynus ir žmogų, pasakojantį tą

istoriją taip, lyg būtų ką tik išgirdęs iš tėvo, o anas iš senelio ir t.

t. Tradicijų, giminės ryšių puoselėjimui ir taip ypatingu šeimos

bendravimu garsėjančioje italijoje, o ypač Toskanoje, Chianti yra

labai svarbus, ir tai pastebima net plika akimi besilankant pas

vyndarius, kalbant apie jų vyną, ragaujant mamų, tetų pagamin-

tus valgius su kelių kartų daromu vynu.

ChIANTI CLASSICO

Daugeliui žodis „klasikinis“ susijęs su kažkokia vyno, jo

gamybos ypatybe ar tiesiog istorija. Tačiau šiuo atveju Chian-

ti Classico vadinama istoriškai seniausia Kjančio vietovė, kur

auginamos ‘Sangiovese’, ‘Malvasia’, ‘Colorino’, ‘Canaiolo’, ‘Merlot’,

‘Cabernet Sauvignon’ vynuogės. Chianti Classico yra geriausiai

žinoma Kjančio vynuogynų zona, esanti tarp Florencijos ir Sienos

miestų, tarp Kjančio kalvų bei Pezos ir Elzos upių. Tai seniausia

augavietė, kurios ribas kadaise „nustatė“ garsusis juodasis gai-

dys. Nepalesintas ryte jis pragydo daug anksčiau nei Florencijos

mėsinis baltasis, ir anksčiau išjoję raiteliai iš Florencijos nubrėžė

tolimesnes naujosios zonos ribas. Juodo gaidžio atvaizdas dabar

puošia ir Chianti Classico butelių kapsules, o pati zona yra viena

didžiausių Chianti zonų. Įvairus peizažas bei mikroklimatas,

varijuojantis vynuogynų aukštis nuo 200 iki 600 metrų, skirtingi

dirvožemiai – molingas dirvožemis pietuose, kalkinis šiaurėje,

smėlis, kalkakmenis, uolos aplink – leidžia vyndariams pagamin-

ti nuostabaus ir įsimintino, visame pasaulyje mėgstamo įvairaus

‘Sangiovese’ vynuogių vyno. ypač tai gali pajusti vyninėse, kurios

nuo seno daug laiko ir jėgų skiria tyrinėjimams ir eksperimen-

tams.

Vieną iš tokių vyninių „Castello di Fonterutoli“ valdo kilminga

MAZZEi šeima, istorijos šaltiniuose minima jau nuo XV amžiaus.

Šiandien pats vyninės pastatas Fonterutolio vietovėje dėl

įdomios architektūros iš tolo beveik nematomas. Privažiavus

arčiau, matosi tik pirmas aukštas, ir tai ne iš visų pusių. Kitos

patalpos įleistos į 15 metrų gylį, po žeme slepiasi įspūdingos

l Markizas Bonaccorso Gondi

12


C h i a n t i

ir brandinamos atskirai. Jos susitinka tik paskutiniuose eta-

puose, kai vyndariai daro ypatingus mišinius (special cuvee).

Tvirti, kompleksiški vyšnių, prinokusių slyvų aromatų, papildyti

karamelės ir šokolado niuansais vynai yra ilgai išliekančio posko-

nio ir akivaizdžiai ilgo brandinimo potencialo. Apie šios vyninės

vynus ir apie pačią vyninę pasižymėjau: pedantiškai teisingai ir

tiksliai padaryti ir pristatyti vynai, nuostabiai sukurta pati vyninė

bei tiksliai atrinkti žmonės. Čia galima būtų pasimokyti ne tik

kaip reikia daryti vyną, bet ir kokio rezultato reiktų siekti valdant

žmones ir pačią vyninę. Beje, reikia paminėti, kad Mazzei šeimai

priklauso ne tik „Castello di Fonterutoli“. Maremoje jie valdo

„Belguardo“, o Sicilijoje – „Zisola“ vynines.

Chianti Classico rajone yra daug įspūdingų savo istorija ir

vynais vyninių: „Castello di Ferrazzano“, „Villa Cafaggio“, „Cecchi“

ir kitos.

ChIANTI RUFINA

Į rytus nuo Florencijos driekiasi Chianti Rufina vynuogynų

zona. Nepainiokite su „ruffino“, tai ne tas pats. Vyndariui ruffino

be galo pasisekė turėti panašią pavardę, jis visada paminimas,

kai tik pasakojama apie šios zonos ypatybes. Tai mažiausia iš 8-ių

Kjančio regiono vietovių, 1984-aisiais gavusi DOCG kategoriją

ir apimanti rufino, Londos, Pelago, Dikomano ir Pontasievės

miestelius. Vietovėje yra tik 23 vyno gamintojai. Prie Apeninų

kalnų prisišliejusios aukštos kalvos ir pietiniai šlaitai užtikrina

puikų vynuogių nokimą. Skirtingai nuo kitų Chianti zonų, Rufina

vynui būdingas ypatingas vaisiškumas, prinokusių mėlynų uogų

aromatai ir „mėsinga“ struktūra. Šioje vietovėje dominuoja

uolėtas dirvožemis, tačiau yra ir molio bei kalkakmenio. Todėl čia

daromas vynas natūraliai elegantiškas ir labai ilgaamžis. Chianti

Classico šešėlyje atsidūręs Rufina vynas yra pigesnis, tačiau puiki

kokybė palieka nepamirštamus įspūdžius. Brandinamas vynas

(riserva) pagal visas taisykles prieš išpilstant į butelius laikomas

nuo 3 iki 4 metų statinėse.

Markizo BONACCOrSO GONDi, kuriam priklauso vyninė „Te-

nuta Bossi“, šeimos šaknys siekia Xii amžių. Tai pirklių, bankinin-

kų, ūkininkų šeimos, didelę svarbą turėjusios ne tik italijoje bet ir

Prancūzijoje, palikuonys. Šiandien jie valdo 320 hektarų žemės,

apsodintos vynuogynais, alyvmedžiais, miškais ir grūdinėmis

kultūromis. Įspūdinga XV a. vila liudija karingą šeimos istoriją

bei galią.

Gondi daromi vynai būdingi Chianti Rufina zonai: tvirti, turin-

tys nemažai taninų, tačiau jų balansas yra nuostabus, nes taninai

kokybiški ir vynas minkštos struktūros. Šiai šeimai iki 1972 m.

priklausė ir įspūdinga XiV a. statyta Grignano pilis, o šiomis

dienomis Florencijos vidury baigiama rekonstruoti XiV a. vila

su atviromis stogo terasomis, kviečianti šiltais vakarais stebėti

saulėlydžio šviesoje skęstančius Florencijos stogus bei gurkšnoti

šeimininkų pasiūlytą vin santo taurę.

Kiti įdomūs Chianti rufina gamintojai: „Travignoli“, „i Veroni“,

„Fattoria Lavachio“.

13


KITOS SePTyNIOS CHiANTi DOCG zONOS

Carmignano. Negaliu nepaminėti puikiausios ir gilios

pagarbos vertos vyninės „Capezzana“. Apie jos nuostabią

vertikalią istorinių vynų degustaciją bei susitikimą prie

vieno stalo su trijų kartų vyndariais jau rašiau žurnalo

interneto svetainėje (www.vynozurnalas.lt).

Didžiausios Chianti subzonos Colli Senesi vynuogynai

pasodinti palei pat Sienos miestą. Skirtingai nuo Chianti

Classico, šios zonos vynui privalomas minimalus alkoholio

kiekis – 11,5 tūrio proc. Dažnai jį užgožia šioje vietovėje da-

romas Vino Nobile di Montepulciano DOCG . Tačiau ir čia

padaromi įspūdingi vynai nestokoja tarptautinio dėmesio.

Colli Senesi vyne taip pat dominuoja ‘Sangiovese’ vynuo-

gės, jos gali būti maišomos tiek su ‘Canaiolo’ ar ‘Colorino’,

tiek su ‘Cabernet Sauvignon’ ar ‘Merlot’. Tai gaivių aromatų

ir gana tvirtos struktūros vynas.

Dar vienos Chianti teritorijos Colli Aretini vynas yra

lengvas, gaivus, paprasto aromato ir pastebimos rūgšties.

Jam irgi nustatytas minimalus 11,5 proc. alkoholio kiekis,

kaip ir Colli Senesi zonos vynui. Tarptautinėje rinkoje jis

retokas, nes daugiausia šio vyno išgeria patys vietos gy-

ventojai ir jų kaimynai iš tolesnių vietovių bei besilankantys

turistai.

Colli Fiorentini. Vynuogynais apsodintos kalvos

driekiasi tarp Florencijos ir Chianti Classico teritorijos. Šios

vietovės vynas yra lengviau suprantamas ir patrauklesnis

greitam vartojimui. Reikalavimai vynui panašūs kaip kai-

myninėje teritorijoje. Minimalus alkoholio kiekis – 12 tūrio

proc. Vynas įvairus: nuo vaisiško ir ne tokio kompleksiško

iki svarios struktūros, Classico stiliaus vyno, mėgstamo

Florencijos restoranuose.

Montespertoli vynuogynai dar visai neseniai, prieš

dešimtį metų, priklausė Colli Fiorentini zonai. Ši teritorija

laikoma naujausia, „labiausiai prinokusia” Chianti subzo-

na. Tvirtas ir sodrus, prinokusių taninų bei koncentruotų

aromatų vynas skirtas ilgesniam brandinimui.

Chianti Colli Pisane. Gana paprastas, lengvai su-

prantamas vynas, labiau žinomas ir daugiau vartojamas

vietinėje rinkoje.Chianti Montalbano. Nelabai žinomos, šalia Mon-

talbano kalvų įsikūrusios vietovės vynas yra lengvas, tiesmukas ir daugiau vartojamas jaunas.

C h i a n t i

l Džiūsta vynuogės vinsantui

14


Pastarieji vynmečiai

d e r l i ų v e r t i n i m a i

BORDO

2000 m. – kažkas neįtikėtino!

2001 m. – puikus, bet 2000 metų šešėlyje...

2004 m. – kokybės ir kiekybės harmonija.

2005 m. – tūkstantmečio derlius.

2006 m. – staigios reakcijos, sunkaus darbo pareikalavę ne-

tikėtumų pilni metai: šalta žiema su daug kritulių, aukštesnė nei

vidutinė pavasario ir vasaros temperatūra, ankstyvas vynuogių

nokimas, lietus derliaus nuėmimo metu, pilkasis kekeras, išplitęs

ne tik Soterno rajone. Techninio personalo akylumo ir profesio-

nalumo išbandymas.

2008 m. – vin de garde – brandinimui skirto vyno metai.

2009 m. – geriausias XXi amžiaus derlius.

2010 m. – tūkstantmečio derlius. Vėl??? Ar tikrai...

Tokiais ir panašiais epitetais apibūdinami pastarojo dešim-

tmečio Bordo regiono vynmečiai. To paties vynmečio vertinimas

laikui bėgant kinta. Einamaisiais metais aprašomos oro sąlygos ir

numatomi vyno stiliai; nuėmus derlių – prognozės keičiasi arba

išlieka tokios pačios, priklausomai nuo derliaus kiekio ir kokybės;

po išankstinių degustacijų jau skelbiami pirmieji vyno įvertini-

mai, atsargumo dėlei dažnai užrašomi apytiksliais balais (pvz.,

90–93 arba 89–90 balų), kurie gali kisti vynui bręstant.

15


2008 m.

Oro sąlygos nebuvo itin palankios vyndariams. Daugelis

niurnėjo dėl drėgno ir vėsaus oro, nuolat puolančios miltligės.

Buvo tikimasi vėlyvo ir mažesnio nei įprastai derliaus. Saulės

šilumos ir šviesos trūkumas irgi nežadėjo nieko gero. ilgas ir

gana šiltas vegetacijos periodas turėjo įtakos didesniam rūgšties

kiekiui vynuogėse. Tačiau malolaktinė fermentacija ją suminkš-

tino ir išankstinėse degustacijose vynas jau stebino prinokusiais

taninais ir vaisiškais tonais. Sodrios spalvos, solidžios, minkštos

struktūros, prinokusių taninų ir nemažai alkoholio turintį vyną

daugelis lygino su 1990-ųjų metų derliaus vynu. ‘Merlot’ vynuo-

gėms šie metai buvo sunkesni nei ‘Cabernet Sauvignon’, ypač

kairiajame krante, kur ‘Merlot’ nukentėjo labiau. Vynas stebina

ir yra malonus gerti jau dabar, tačiau turi nemažai potencijos

ir ateičiai. Kadangi derlius buvo labai mažas (mažiausias nuo

1991- jų), o kaina, palyginti su 2009–2010 metais, patraukli,

lentynose vynas ilgai nestovės.

2009 m.

Šis vynmetis laikomas geriausiu per pastaruosius 60 metų.

Nors pavasario pradžia buvo labai lietinga, o gegužį kruša nunio-

kojo nuo 15 proc. iki pusės derliaus (Entre-Deux-Mers‘e, Grave ir

Sent Emiljone), vyndarius nuramino tolygus žydėjimas birželio

pradžioje ir nokimo pradžia liepos pabaigoje. Nuostabiai šiltos,

sausos rugpjūčio ir rugsėjo dienos bei vėsios naktys priminė

2000-uosius ir 2005-uosius; tokie orai tęsėsi iki spalio pabaigos,

tad prisirpo mažos, geros koncentracijos ir struktūros uogos.

Vynas – sodrus, koncentruotas, vaisiškų, gaivių tonų, šilkinių

taninų, puikaus balanso ir ilgai išliekančio poskonio. ilgaamžis,

brandinimui tinkamas vynas.


2010 m.

Po išankstinės degustacijos vynmetis buvo apibertas tokiais

įvertinimais: „klasikinis Bordo derlius“, „rekordinis brandinimo

potencialas“, „ypatingai geri metai taninams ir antocianams“.

2010-ųjų oro sąlygos buvo palankios fenolių nokimui.

Karštos, bet ne svilinančios dienos, vėsios naktys; saulė puikiai

sunokino taninus. Geriausi metai vynams, kuriuose dominuo-

ja ‘Merlot’ vynuogės (atrodo, Sent Emiljonui ir Pomeroliui vėl

pasisekė). Tačiau ir ‘Cabernet Sauvignon’ vynuogės suteikė vynui

ypatingos galios. Svarbu paminėti, kad ne tik išskirtinė derliaus

kokybė, bet ir mažesnis kiekis lems šių metų vyno kainą.

raudonasis bordo bus ypač gaivus, jaunatviškas, atsklei-

džiantis daug sodrių aromatų ir, žinoma, ilgaamžis. Sausas

baltasis – aromatingas, sodrus, turintis pakankamai rūgšties.

Kvapnus, sodraus skonio saldusis vynas tik patvirtina šio vynme-

čio išskirtinumą. Tačiau reikia priminti, kad tai ateities vynas, ne

šiandien ir ne rytoj jo ragaukite.

2008–2010 metai vadinami svajonių metais, kaip ir 1988–

1990 metai. Gaila, kad tos svajonės gali taip ir likti svajonėmis,

nes, palyginti su 9-uoju dešimtmečiu, vyno kainos dėl jo išskirti-

numo ir paklausos Azijos rinkose išaugo net keletą kartų.

Rasa Starkus

16


2008 m.

Vyndarių nervų tampymo metai: nuo pavasario iki rudens

su pertrūkiais merkiantis lietus nieko gero nežadėjo. Tačiau

nuo rugsėjo vidurio oro sąlygos buvo pasakiškos ir vynuogės

stebuklingai prinoko iki reikiamo balanso. rūpestingai atrinkus

vynuoges, derlius buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį,

tačiau iš jo pavyko pagaminti puikaus vyno. Baltasis – labai pa-

trauklaus balanso, nuostabiai gaivus ir išraiškingai minerališkas.

Geros struktūros, skalsiai vaisiškas vynas. raudonasis šiais metais

labai kompleksiškas, prinokusių taninų. Gana intensyvios spal-

vos ir elegantiško balanso svarus vynas turi nemažai potencijos

ilgesniam brandinimui. Vynuogės putojančiam vynui „Cremant“

buvo renkamos kiek anksčiau, kad būtų išsaugotas pakankamas

rūgšties kiekis ir cukraus bei aromatų koncentracija.

2009 m.

idealūs! Puikios oro sąlygos – nei per karšta, nei per drėgna.

Kai kas šiuos metus lygina su 1999-aisiais, kiti – net su 1959-ai-

sias. Šilumos ir šviesos pakako visą vynuogių sirpimo laikotar-

pį, todėl derliaus nuėmimo metu vynuogės buvo nuostabios

dermės. Kiekvienas žemės plotelis (climat) turėjo nuostabią

galimybę atskleisti savo klasikines savybes vyne. Baltasis vynas

paslaptingas, lėtai bręstantis, bet pilnas potencijos. raudona-

sis – įspūdingos išvaizdos, pribloškiantis vaisių ir prieskonių

aromatais, sodraus skonio.

2010 m.

Sudėtingų oro sąlygų ir nuolatinio ragavimo metai. Labai

daug lijo, todėl buvo svarbu stebėti vynuoges, jų nokimą, o ren-

kant derlių atskirti nesveikas uogas. Nedidelis derlius ir puikūs

skirtingų vynuogynų aromatai – kruopštaus vynuogininkų ir

vyndarių triūso rezultatas. 2010-ųjų metų derlius vyno mėgė-

jams pateiks malonių staigmenų.

Rasa Starkus

BURgUNDIJA


17


2007 m.

Skubantys metai. Kovo pabaigoje, tai yra 2–3 savaitėmis

anksčiau, pasirodė pirmieji pumpurai, balandis ir gegužė buvo

be galo šilti ir sausi, todėl greitai pražydusios vynuogės suforma-

vo tolygias, sveikas kekes. Tačiau vasara 2007-aisias buvo labai

drėgna ir temperatūra dažnai nepasiekdavo įprastos daugiame-

tės. Sudėtingos sąlygos vynuogynuose vyravo visą vynuogių au-

gimo laiką, teko budriai laukti sausų dienų vynuogienojų purški-

mui. Biodinaminės vyndarystės šalininkams taip pat teko imtis

priemonių prieš miltligę, tik žymiai mažiau. rugpjūčio pabaigoje

oras pasitaisė, ir vynuogės sunoko puikios koncentracijos išlaiky-

damos gana išraiškingą rūgštį. Derliaus nuėmimas irgi prasidėjo

anksti, putojantiems vynams – rugpjūčio pabaigoje. Oro sąlygos

buvo palankios kilmingajam puviniui atsirasti ir plisti, todėl

reikėjo išnaudoti kiekvieną galimybę nuimti atitinkamą derlių ir

taip jau išskirtinio derliaus vynams. Nežiūrint permainingo oro,

nuimtos vynuogės buvo sveikos ir puikiai prinokusios. ‘Pinot

Gris’ buvo galima surinkti įvairaus stiliaus vynui, o štai vėlyvojo

derliaus vynas išėjo kiek sausesnis. Tai labai geras vynmetis.

eLZASAS

2008 m.

Klasikinis vynmetis. Permainingas oras nebuvo palankus

visoms vynuogėms. ‘Muskat’ veislės žiedams pakenkė vėsūs orai.

Tačiau šiltas ruduo prinokino daugiau uogų puikaus balanso

ir kokybės vėlyvojo derliaus (VT) bei atrinktų pilkojo kekero

paveiktų vynuogių (SGN) vynui. Ne itin karšta vasara subran-

dino geros žaliavos Elzaso „Cremant“ vynui. „riesling“ – ypač

minerališkas ir kompleksiškas. 2007-ųjų kokybės šis vynmetis

nepasiekė.

2009 m.

Atrodo, tai geriausi metai visai Prancūzijai. Elzasiečiai irgi

tvirtina, kad metai nuostabūs visoms vynuogėms, tačiau galu-

tinio rezultato dar teks palaukti. Oro sąlygos ne itin žavėjo. Po

ankstyvo pavasario atėjo vėsi vasara, o tai apsunkino žydėjimą,

ir vynuogės sukrovė nelygias kekes. Karšti vasaros orai sumažino

rūgšties kiekį, tačiau jį padėjo išsaugoti palankus oras derliaus

ėmimo metu. Pavyko išvengti bet kokio puvinio, todėl galime

džiaugtis ir ‘Pinot Noir’ vynuogių vynu, pasiekusiu išskirtinės

kokybės. „Gewurtztraminer“ šiais metais prieskoningesnis.

Rasa Starkus


18


2002 m.

Po keleto švelnių žiemų gruodžio–sausio mėnesiais Šampa-

nės vynuogynus užgriuvo didžiuliai šalčiai. Tai savaip atgaivino

dirvožemį, o patys vynmedžiai išliko nepažeisti, nes atšalimas

nebuvo staigus.

Atodrėkis prasidėjo sausio 15 dieną, tad pirmasis genėji-

mas vyko švelniu oru, lydimas lietaus ir vėjo. Drėgni ir palyginti

šilti orai laikėsi net iki kovo vidurio, tad vegetacija prasidėjo

šiek tiek anksčiau nei įprasta. Balandis buvo saulėtas ir sausas,

gegužės pabaigoje–birželio pradžioje kai kur praūžė audros su

krušomis, padariusios šiek tiek žalos. Bet šiltas, saulėtas birželis

buvo palankus vynmedžių žydėjimui. Liepą ir rugpjūtį orai buvo

nepastovūs, o rugpjūčio gale kilusi audra suaktyvino kekerinį

puvinį. Tačiau rugsėjį kritulių beveik nebuvo, o derliaus rinkimui

(rugsėjo 12–28 d.) oras pasitaikė idealus. Cukraus koncentracija

buvo puiki, uogų kokybė taip pat. Potencialus alkoholio kiekis –

10,5 proc., rūgšties mažiau nei vidutiniškai, bet tai būdinga

visiems išskirtiniams Šampanės derliams.

2002-ieji buvo neabejotinai puikūs, ypatingi metai, o „Pinot

Noir“ kokybė tiesiog didinga! Visi Šampanės vyndariai skelbė

vintage metus. Tais metais buvo padaryta daug aukščiausios

kokybės svaraus, tvirtos struktūros, švaraus vaisiškumo vintage

šampano. Kai kurie vyndariai jį pavadino svajonių vintage šam-

panu, kiti teigė nematę tokio per visą savo gyvenimą.

Šio derliaus šampanai į rinką buvo išleisti palyginti vėlai, o

geriausieji pradėjo rodytis tik 2010 metais. Dauguma jų gali būti

laikomi ir brandinami dešimtmečius. Verta pirkti bet ką, kas dar

liko parduotuvėse.

2004 m.

iškart po Naujųjų metų užgriuvęs sniegas greit ištirpo, nes

sausi ir palyginti šilti orai išsilaikė net iki kovo mėnesio. Keletas

rimtų šalnų praėjo balandį, bet šiluma ir saulė gegužį itin teigia-

mai veikė lapijos formavimąsi. Birželis pasitaikė permainingas:

galingi vėjo šuorai su liūtimis, kruša... Laimei, žiedams tai nepa-

kenkė. Tuomet buvo prognozuojamas gana didelis derlius, bet

apsiniaukęs, lietingas, šaltas rugpjūtis sulėtino uogų sirpimą ir

vynuogių augintojams įvarė nemažai baimės. išgelbėjo fantastiš-

kai šiltas rugsėjis, derliaus rinkimas buvo atidėtas iki rekordiškai

vėlyvo laiko – rugsėjo 27-osios. iki tol uogos nuostabiai sunoko,

o sausi orai derliaus rinkimo metu garatavo puikios kokybės

žaliavą šampanui.

Derlius buvo itin gausus, tačiau uogos sveikos, tinkamai

sunokusios, „teisingos“ rūgšties, tad buvo padaryta puikaus

balanso elegantiško vyno, būdingo Šampanės teroir. „Char-

donnay“ – tobulos kokybės. Vintage skelbė absoliuti dauguma

Šampanės gamintojų.

Pirmieji šampanai rinkoje pasirodė 2009 metų pradžioje.

Verta pirkti greitam vartojimui ir kolekcionavimui.

ŠAmPANė


19


2006 m.

Pirmąjį metų ketvirtį kritulių buvo mažoka, sausa. Vėliau

užėjo lietingas, apniukęs periodas. Vienintelis teigiamas žen-

klas – nebuvo pavasarinių šalnų. Šiluma sugrįžo tik birželį, vis

karštėjant orams, liepą kilo siaubinga audra, nuniokojusi 600

ha vynuogynų. Nepaliesti plotai mėgavosi rekordiniu karščiu,

primenančiu 2003 metų vasarą, tačiau rugpjūtis pasitaikė drė-

gnas ir šaltas, vidutinė mėnesio temperatūra buvo 2–3 laipsniais

žemesnė nei įprasta. ir vėl derlių išgelbėjo rugsėjo šiluma, paska-

tinusi uogų sirpimą, todėl derlius buvo nurinktas švariai. iki 2006

metų Šampanėje nėra buvę tokio ilgo laiko tarpo tarp derliaus

rinkimo pradžios skirtinguose rajonuose. ‘Chardonnay’ vynuogės

Cote Sezannais rajone pradėtos skinti rugsėjo 6-ąją, ‘Pinot Noir’

ir ‘Pinot Meunier’ – rugsėjo 27-ąją Montagne de reimse ir Marne

slėnyje. Derlingumas, rūgštingumas, cukraus kiekis ir potencia-

lus alkoholio kiekis prilygo geriesiems Šampanės vynmečiams.

Vynas padarytas svarus ir vaisiškas, ypač „Pinot Noir“. „Chardon-

nay“ ne toks idomus, stokoja gyvumo.

Tais metais buvo padaryta puikaus šampano, skirto greitam,

maloniam suvartojimui. Dauguma gamintojų darė vintage šampa-

ną, tačiau senųjų vintage tradicijų puoselėtojai jų nepagamino.

Pirmieji šio vynmečio šampanai rinkoje pasirodė 2010-ųjų

pabaigoje, 2011-aisiais jų dar padaugės. Verta pirkti puikios

reputacijos gamintojų šampano, ypač rožinio.

Jolanta Smičienė


20


‘Sangiovese’ – itališkiausia vadinama vynuogių veislė, tik

nuo XiX a. išplitusi už gimtosios Toskanos ribų. Nors dabar ji

auginama gerokai plačiau, svarbiausi italijos vynai – „Brunello di

Montalcino“, „Carmignano“, „Chianti“ ir „Chianti Classico“, „Morel-

lino di Scansano“, „Vino Nobile di Montepulciano“ – iš ‘Sangiove-

se’ vynuogių pagaminami būtent Toskanoje. Šios veislės vynas

retai bus alkoholio pertekęs gremėzdas. iš darbštaus vyndario ji

pareikalaus daug dėmesio ir tik tuomet puikiajame „Brunello di

Montalcino“ atskleis tobulą rūgštingumo ir taninų balansą.

montalčinas 2006 m.

Skandalas, gerokai sudrebinęs „Brunello di Montalcino“

įvaizdį, laimingai baigėsi išskirtinės kokybės derliais 2006 ir 2007

metais. rūgštis, taninai, aromatai, saldumas, spalva – visi vyno

kokybę lemiantys kriterijai 2006-ųjų derliaus nuėmimo metu pa-

siekė puikų lygį. Tam įtakos turėjo idealios klimato sąlygos ištisus

metus: ilga, šalta žiema, lietingas ir šaltas pavasaris; o štai vasara

buvo kiek šiltesnė nei įprastai, karščiai prasidėjo birželį ir visą

liepą temperatūra kilo. Vynuogynus atgaivino atslūgęs karštis

rugpjūtį bei atsitiktiniai lietūs. Kaitri rugsėjo pradžia subrandino

aukščiausios kokybės derlių. Šis vynmetis žurnaluose ir žiny-

nuose vertinamas aukščiausiais iš aukščiausių balų ir ne vieno

vadinamas geriausiu modernaus „Sangiovese“ vynmečiu. Aroma-

tų puokštei būdingas stebėtinas kompleksiškumas ir elegancija,

kaskart uodžiant skleidžiasi papildomos aromatų natos. Kvepia

šviežiomis laukinėmis uogomis, juodomis vyšniomis, migdolais,

gėlėmis, užuodžiami žemiški tonai. Tvirti taninai ir gaivi rūgštis

atspindi „Sangiovese“ energingumą.

2007 m.

Antrus metus iš eilės vyndariai sulaukė išskirtinės kokybės

derliaus. Palyginti su 2006-aisias, šių metų „Brunello di Mon-

talcino“ – stotingesnis ir vaisiškesnis. Viskas vyko anksčiau:

pabudimas, žydėjimas, nokimas ir, be abejo, derliaus nuėmimas.

Temperatūra buvo rekordiškai aukšta – sulaukta karščiausios

liepos per pastaruosius penketą metų. rugpjūtį užėję lietūs

buvo sutikti džiaugsmingai ir pagreitino per sausrą ir karštį sulė-

tėjusį nokimą. Prieš derliaus nuėmimą ir jo metu vynuogynus ir

vyndarius lepino puikus oras. Nuskintas idealiai, tolygiai sunokęs

sveikas derlius. Šio vynmečio vynui būdingas gana aukštas alko-

holio lygis, tačiau yra nemažai rūgšties, leidžiančios jam ilgai ir

kokybiškai bręsti. „Brunello di Montalcino“ – ypač subalansuotas,

koncentruotas, išraiškingo aromato, didingas vynas.

2008 m.

Įprasta žiema, deja, baigėsi gausiais lietumis pavasarį.

Drėgmė ir šaltis pakenkė žydėjimui, vynmedžiams nepavyko

laiku užmegzti vaisių. Kekes sudarė skirtingo dydžio uogos. Dėl

šios problemos, prancūziškai vadinamos millerandage, fenoliai

uogoje negali tolygiai sunokti. rugpjūčio vidury Montalčino

vyndariai neteko bent 20 procentų derliaus dėl vėjuotų, šaltų

dienų su krušomis. užtat po rugsėjo lietaus pradžiugino graži

bobų vasara. Tad nors ir kentėję gamtos išpuolius ištisus metus,

vynuogynai vis dėlto subrandino sveiką derlių. Vynas kiek

„lieknesnis“ nei įprastai, tačiau rūgštis ir taninai sunokę, vynas

maloniai geriamas. Džiugina išraiškingas, sultingas vaisiškumas.

Bolgeris

Toskanos pakrančių zonose – Bolgeryje, Maremoje – klimato

sąlygos palankios Bordo regiono vynuogių veislėms: ‘Cabernet

Sauvignon’, ‘Merlot’, ‘Cabernet Franc’, ‘Petit Verdot’. Čia, kitaip nei

visoje Toskanoje, ‘Sangiovese’ kartais teužima 2 proc. vynuogynų.

2007 m.

Po šiltos žiemos italija sulaukė šiltesnio nei paprastai pavasa-

rio, pumpurai sprogo anksčiau ir vynuogynai mėgavosi švelniu,

saikingai drėgnu pavasariu. Birželis visame Toskanos pajūryje

buvo lietingas. Jį pakeitė sausa ir šilta liepa, o rugpjūtį kiek atvė-

so, vėl lijo. Derliaus brendimas sulėtėjo pačiu laiku. Šiluma ir gie-

dra grįžo rugsėjį, dienos ir nakties temperatūrų skirtumas buvo

labai palankus lėtam, tolygiam nokimui. Derlius įgavo puikios

aromatų koncentracijos, be menkiausio pernokimo pėdsako.

Vyndariai „užaugino“ turtingo ir ilgai bręsti galinčio „Cabernet

Sauvignon“ bei „Merlot“. Šios saulėtos rudens dienos buvo ypač

svarbios „Cabernet Sauvignon“ kokybei.

2008 m.

Pavasaris prasidėjo gausiais lietumis, trukusiais iki birželio

vidurio. Vynuogynai vėlavo žydėti. Vasara – karšta, saulėta ir

sausa. Tik padriki lietūs rugpjūčio vidury paįvairino oro sąlygas

ir leido vynuogynams atsikvėpti bei tinkamai subrandinti derlių.

rugsėjį temperatūra nukrito, ir vėsios naktys sulėtino nokimą

bei prailgino jo laiką. ‘Merlot’ derlius pradėtas nuimti ankstyvą

rugsėjį. Vynas – atviras, vaisiškas. ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Caber-

net Franc’ noko dar bent iki rugsėjo vidurio; vynas – puikios

koncentracijos, elegantiškas, o aukštesnis nei kasmet rūgštingu-

mas garantuoja jam ilgą ir įdomų gyvavimą.

2009 m.Po saulėtos, karštos vasaros anksti nokstančios ‘Merlot’ buvo

skinamos vėlų rugpjūtį arba pačioje rugsėjo pradžioje, to štai

nurinkti ‘Cabernet Sauvignon’ sutrukdė lietūs rugsėjo vidury.

Laimei. Derlius spėjo pasiekti aukščiausią nokumo lygį.

Jurga Karinauskaitė

TOSKANA


21


„Amarone della Valpolicella“ vyno kokybę lemia ne tik

oro sąlygos derliaus brendimo ir nuėmimo, bet ir džiovinimo

(appassimento) metu. išskirtinės kokybės amaronės pagaminta

1990, 1995, 1997, 2000 metais. Pastaraisiais metais Valpoličelos

vyndariai taip pat pagamino labai gero vyno.

2006 m.

Vėlyvas, be to, šaltas ir drėgnas pavasaris labai lėtai augino

pumpurus. Negana to, kai kuriuose Valpoličelos vynuogynuo-

se žydėjimui pakenkė stiprūs lietūs birželio pradžioje. Birželio

pabaigoje ir liepą buvo karšta, kaitra džiovino uogas ir neleido

joms tolygiai sirpti. išgelbėjo gausūs rugpjūčio lietūs. rugsėjį ir

spalį debesys išsisklaidė ir derlius puikiai prinoko. Dienos buvo

karštos, o naktys vėsios. Vytinimo metu vėl buvo saulėta ir sausa,

vyndariams neteko naudoti kondicionavimo technikos, apsau-

gančios nuo puvinio pavojaus. Amaronės derlius šiais metais

pasiekė aukščiausią saldumo ir klasikinių saldžių, nokių taninų

išraišką, rūgštingumas saikingas. Pagamintas tvirtas, alkoholiš-

kas, geros vaisiškumo ir aromatų koncentracijos, tvirtų taninų

vynas. Tinkamas ilgam brandinimui.

AmARONe DeLLA VALPOLICeLLA

2007 m.

Puiki pradžia – švelni žiema ir ypatingai šiltas pavasaris. Vyn-

medžiai skleidėsi, žydėjo, augino vaisius anksčiau nei įprastai.

Karštą liepą ir lietingą rugpjūtį uogos galėjo sklandžiai ir sparčiai

nokti. ir vis dėlto saujelei vyndarių 2007-aisiais neteko gaminti

puikaus amaronės. rugpjūčio gale rytinius Valpantenos apylin-

kių vynuogynus užklupo audra. Kruša sunaikino net 90 procentų

derliaus. Nenuniokotuose vynuogynuose sveikas derlius pradė-

tas skinti anksčiau nei kasmet – pirmą rugsėjo savaitę. idealiai

sunokusios kekės vyto rugsėjį ir spalį, tuomet lijo labai mažai.

Derliaus saldumas buvo beveik toks pat, kaip ir kaitriaisiais 2003

m., užtat rūgštingumas – žemesnis, taninai sunokę, minkšti. Dėl

tokio gero nokumo vynu galima mėgautis vos tik jis bus išpilsty-

tas į butelius, bet jis taip pat gali ilgai bręsti vyno rūsyje.

2008 m.

Gamta nelepino vyndarių. Po labai šaltos žiemos ir lietingo

pavasario vynuogynuose noko mažesnis derlius nei 2007-aisiais.

Pirmoji vasaros pusė buvo labai lietinga, kai kur derlių „pareti-

no“ krušos. Likusiai vasaros daliai nuo liepos iki rugsėjo lietaus

nebeliko, tad saulėtomis, sausomis dienomis subrendo uogos

kokybiškam vynui. Šiuos metus galime laikyti subalansuoto

amaronės vynmečiu.



22


‘Nebbiolo’ vynuogės jautriai reaguoja į menkiausius derliaus,

vynuogyno, mikroklimato ir gamybos technikos pokyčius. Lyg

kruopščios Barolo ir Barbaresko apylinkių metraštininkės vyne

jos atskleidžia vynmedį supančios aplinkos bruožus. 2004–2007

metų derliai Pjemonte buvo geresni nei vidutiniai, pirkėjui lieka

tik išsirinkti jam patinkantį stilių – rizikos nedaug.

2004 m.

Saikinga šiluma ir lietus turėjo įtakos sėkmingam derliui. Ne-

gana to, nuimant derlių oras buvo toks puikus, kad 2004-uosius

tuoj pat norėjosi skelbti geriausiais šimtmečio metais. Cukraus

ir rūgšties lygis uogose – tiesiog idealus, taninai ir vaisiškumas

išraiškingi, nokūs. rezultatas – lietuviškai tariant, pavydėtinas:

tobulas, geros koncentracijos, fantastiškos aromatų puokštės,

gyvos rūgšties, puikios struktūros vynas. Geriausiuosius galima

laikyti 20–40 m.

2005 m.

Kruopščiai derlių kontroliavę ir lietų pralaukę (pirmąją spalio

savaitę vėl pasirodė saulė) vyndariai pasiekė gerų rezultatų. Šis

derlius nėra puikus, bet pagaminta gero, kai kada net labai gero

barolo ir barbaresko. Vynas „lieknesnis“ nei klasikiniais metais

pagamintas barolas, tačiau balansas, kaip ir stilius, puikus. Ne-

būtina laukti 15–20 metų. Barbareskas maloniai geriamas po 5

metų, o barolas po 7–10 metų.

BAROLAS, BARBAReSKAS

2006 m.

Metai nevargino karščio, šalčio ar lietaus pliūpsniais. Lietus

lijo ir saulė šildė lyg pagal laikrodį, tuomet, kai tai buvo reika-

linga. Buvo šilta, retkarčiais – karšta. Vasaros pabaigos ir rudens

vakarų temperatūra šiek tiek nukrito, todėl fenoliai sunoko lėtai

bei tolygiai. išraiškinga aromatų puokštė, sveika rūgštis ir vai-

siškumas pagimdė galingos struktūros barolą ir barbareską. Šių

metų vynams būdingas tirštumas, sodrumas, jėga. Net sąlygiškai

žemiausios kokybės barolas yra didingas. Tokios klasikinės oro

sąlygos įkvėpė vynui mažne neriboto ilgaamžiškumo. Verta

laikyti dešimtmečius!

2007 m.

žiema buvo neįprastai šilta, ir vynmedžiai sužydėjo net

mėnesiu anksčiau išmušdami vyndarius iš vėžių. Vasara džiugino

ramia, pastovia šiluma, o šaltomis rudenio naktimis uogos tinka-

mai sunoko. Anksti pražydę vynmedžiai – anksti nuimtas derlius.

Pagamintas stotingas, įsimintinos tekstūros, intensyvaus aro-

mato, aktyvus ir nuo pat pradžių išraiškingas vynas. Net ir jaunas

bus veržlus, vis dėlto vertėtų jam duoti įkvėpti oro. ilgaamžis.



23


2000 m.

Net 40 proc. sausesnė žiema! Šilti buvo vasario bei kovo mė-

nesiai, o balandis ir gegužė lietingi. Šiek tiek palijo nuo birželio

iki rugpjūčio. Vynuogės noko labai lėtai, derliaus rinkimą teko

atidėti bent dvi savaites. Tačiau rugsėjį temperatūra pakilo iki

40 ºC, tad uogos gerai prisirpo. iš puikios kokybės derliaus buvo

pagamintas labai vaisiškas, geros koncentracijos vynas.

2003 m.

Kaip įprasta, lietinga žiema. Temperatūra visus metus taip

pat buvo artima vidutinei daugiametei, tik liepos pabaigoje ir

rugpjūčio pradžioje regione buvo gerokai karščiau: 45 ºC dieną

ir 30 ºС naktį. Taigi derlius subrendo ir buvo nuimtas neįprastai

aukštoje temperatūroje. Vynas išėjo labai svarus, galingų, tvirtų

taninų, leidžiančių vyną ilgai brandinti. išskirtinės kokybės

derlius.

PORTAS

2007 m.

Lapkritis ir vasaris buvo labai lietingi, didesnis nei vidutinis

kritulių kiekis buvo fiksuotas ir gegužę, birželį, ypač aukštutinia-

me Dore. Temperatūra nuo gegužės iki rugpjūčio išsilaikė žemes-

nė nei vidutinė, čia vėlgi išskirtinas aukštutinis Doras. Negana to,

metai prasidėjo ligomis vynuogynuose, bet šiltas rugpjūtis bei

sausas ir karštas rugsėjis padėjo išvengti neigiamų pasekmių, ir

uogos gerai sunoko. Šių metų vynas puikios kokybės, elegan-

tiškas, tvirtos struktūros bei aksominių taninų. Tai geriausias

derlius per pastaruosius metus.

Arminas Darasevičius


24


P r o s e c c o

Prosecco:ar reikia komplikuoti sėkmę?

Arūnas Starkus

Lengvas, vaisiškas, putojantis ir nebrangus –

kelios priežastys, dėl kurių Prosecco vynas per keletą metų

tapo itin populiarus pasaulyje. Kaip antitezė brangiam šampanui ir elitinei

frančakortai, Prosecco net buvo patekęs į skardinę ir geriamas per šiaudelį (Paris hilton

išpopuliarintas „išradimas“). Kaip alternatyva zektui bei nebrangiai cavai, Prosecco ne pirmi

metai užima puikias pozicijas putojančio vyno pasaulyje. Tačiau 2009 metais, atsiradus

daug konkurentų ir plagijuotojų ir dėl to Prosecco vyno kainoms sparčiai krentant,

Italijos valdžia įvedė svarbią naujovę: Prosecco pavadinimas įstatymu buvo

susietas su nedideliu regionu Italijos šiaurėje, nors iki tol taip buvo

vadinamos bet kurioje pasaulio vietoje auginamos vynuogės.

l Aukščiausias Valdobbiadene-Conegliano Prosecco Superiore DOCG zonos vynuogynas „Moncader“.

25


Kartu įvyko ir daugiau logiškų pokyčių: ‘Prosecco‘ vynuogės

buvo pervadintos vienu iš senųjų pavadinimų ‘Glera‘, o

apsaugotas jų auginimo arealas suskirstytas į kelias skirtingos

reputacijos zonas: kalvota šio vyno teritorija tarp Valdobiadenės

(Valdobbiadene) ir Koneljano (Conegliano) miestelių tapo Pro-

secco Superiore DOCG, o likusi Trevizo dalis – Prosecco DOC.

Tačiau vėliau Valdobbiadene–Conegliano Prosecco Superiore

DOCG konsorciumas žengė dar vieną žingsnį – išskyrė 43 kaime-

lius ir komunas (Rive), kurių nemaišytas vynas turėtų tarpusavyje

skirtis skoniu. Šis sprendimas daugelį vyndarių užklupo netikė-

tai: anksčiau jie pirkdavo vyną iš skirtingų komunų ir parduoda-

vo vienu pavadinimu, apimančiu visą DOC (dabar – DOCG) zoną.

Buvo žinoma, kad kai kuriuose kaimuose vyno kokybė geresnė,

tačiau beveik niekas to nesureikšmindavo iki atskiro produk-

to, išskyrus nedidelį Karticės (Cartizze) rajoną, kuris nuo seno

laikomas geriausia Prosecco zonos vieta. Kiekvienas vyndarys

stengdavosi gauti iš čia vynuogių, kad padarytų bent kelis šim-

tus savo „Cartizze“ vyno butelių. „Cartizze“ dažniausiai daromas

pusiau sausas ar net pusiau saldus.Taigi labiausiai žavi jo skonis:

saldumo, gaivumo ir elegantiškos putos harmonija.

Tačiau saldumas maskuoja subtilius skirtumus. Todėl vyn-

dariai, pasiryžę daryti vieno kaimelio ar net atskiro vynuogyno

vyną, pereina prie sausesnio Prosecco. Primo Franco, vyninės

„Nino Franco Spumanti“ savininkas, didžiuojasi vienu seniausių

vynuogynų, išlikusių Valdobiadenės miesto centre, ir daro čia

atskiro vynuogyno vyną „Grave de Stecco“. Sultys prieš fermen-

taciją palaikomos su žievelėmis šaltai, o prieš parduodant vynas

buteliuose metus saugomas vyninės rūsiuose. Kad atsiskleistų

vynui būdingi minerališki, kalkių aromatai, tenka aukoti taip

pigiausiame kainų sektoriuje garbinamą vaisišką skonį. Nedaug

cukraus ir aukščiausio zonos vynuogyno „Moncader“ vynuogių

Prosecco vyne. Čia uogos sunoksta 20 dienų vėliau, tačiau vėjo

perpučiamuose šlaituose vynuogienojus mažiau puola ligos ir

kenkėjai. Dolomitinių Alpių žvyro dirvožemis skurdus, vynuo-

gienojams tenka leisti šaknis gilyn į kalną ir uogas pripildyti

mineralinių medžiagų. Vynas – sausas, gana svarus, nerūgštus,

kvepiantis persikais ir žaliomis slyvomis.

intelektualu, tačiau ar maloniau už klasikinį Prosecco? Pu-

tojantis vynas šiame regione daromas nuo pokario laikų. Taigi

klasikai dar nedaug metų, ir dar veiklūs šį vyną pasaulyje išpopu-

liarinę žmonės. Motušė Follador, vis dar vadovaujanti savo trijų

dukterų komandai, neslepia nusivylimo įvestomis naujovėmis:

„40 metų dirbome, mokėme italus ir pasaulį pažinti mūsų vyną,

o dabar tenka viską pradėti iš naujo. Mums patiems reiks laiko

suprasti skirtumams tarp komunų, o pirkėjai tai įsisamonins

dar nežinia kada.“ Daugelis sutiktų vyndarių kalba apie įvestas

naujoves, tačiau neturi pasiūlyti nieko, kuo galėtų jas iliustruoti.

Nemažai jų vis dar sprendžia klasikines problemas: stengiasi

sušvelninti putojimą, ilgiau išlaikyti vaisių koncentraciją, taigi

atskiro vynuogyno individualumo paieškos jiems – tolima ateitis.

O vartotojas ir toliau gali mėgautis gurkšnodamas pusiau sausą

Prosecco. Kam skubėti keistis?

P r o s e c c o

26


P r o s e c c o

FAKTAI APIe PrOSECCO

Iki 2009 m. buvo daroma apie 60 mln. butelių Pro-

secco DOC ir 100 mln. Prosecco iGT vyno. DOC teritorijai

gavus DOCG statusą, leistinas didžiausias derlingumas

sumažintas 5 proc. (nuo 95 iki 90 hl/ha), IGT teritorija

virsdama DOC prarado apie trečdalį derliaus (nuo 180 iki

126 hl/ha).

Prosecco DOC leidžiama gaminti ir Pordenonės,

Udinės, Triesto, Goricijos, Venecijos, Padujos, Vičencos,

Beluno bei Friulio provincijose. Tačiau keturiose pasta-

rosiose auga vos 725 ha ‘Glera’ veislės vynuogių. Trevizo

provincijoje – 10 000 ha.

Karticės (Cartizze), geriausio kaimelio, plotas – vos

106 ha.

DOCG statusą gavo ir Azolas (Asolo) (buvęs Prosecco

Montello e Colli Asolani DOC) – nedidelė teritorija (apie

500 ha) į pietus nuo Valdobbiadene-Conegliano Prosecco

Superiore DOCG (apie 5000 ha vynuogynų).

l Primo Franco – vieno kaimelio ir atskiro vynuogyno Prosecco entuziastas.

l „Follador“ vyninėje visus darbus nudirba motina ir trys dukros.

27


Integruota girninė kavamalė su kavos ru-pumo reguliatoriumi. Tyliai veikia (60 dBa).

Patentuota automatinė cappuccino, latte machiato ar caffelatte sistema. Galimybė pasirinkti pieno tirštumą.

Skaitmeninis displėjus su sensoriniu valdymu. Tereikia paspausti cappuccino mygtuką ir mėgaukitės cappuccino kava su tiršta pieno puta.

Šis Italijoje sukurtas ir pagamintas prietaisas – dar vienas nepamainomas rafinuotos virtuvės atributas.

Dėl naujausios ir moderniausios technologijos, kuri jau tapo De’Longhi gaminių skiriamuoju ženklu, šis elegantiškas, nerūdijančio plieno minimalistinio itališko dizaino prietaisas puikiai atrodys jūsų virtuvėje.

Atstovybė UAB „Arte Domestica“ Žirmūnų g. 66, 179 korpusas, LT-09131 Vilnius. Tel. 8 5 205 8883, faks. 8 5 203 1561, e. p. [email protected]

Stilingos idėjos jūsų namams

Prabangus modelis – ESAM 6700

Klasikinis modelis – ESAM 6620

Naujienaavant

avant

Integruota girninė kavamalė su kavos ru-pumo reguliatoriumi. Tyliai veikia (60 dBa).

Patentuota automatinė cappuccino, latte machiato ar caffelatte sistema. Galimybė pasirinkti pieno tirštumą.

Skaitmeninis displėjus su sensoriniu valdymu. Tereikia paspausti cappuccino mygtuką ir mėgaukitės cappuccino kava su tiršta pieno puta.

Šis Italijoje sukurtas ir pagamintas prietaisas – dar vienas nepamainomas rafinuotos virtuvės atributas.

Dėl naujausios ir moderniausios technologijos, kuri jau tapo De’Longhi gaminių skiriamuoju ženklu, šis elegantiškas, nerūdijančio plieno minimalistinio itališko dizaino prietaisas puikiai atrodys jūsų virtuvėje.

Atstovybė UAB „Arte Domestica“ Žirmūnų g. 66, 179 korpusas, LT-09131 Vilnius. Tel. 8 5 205 8883, faks. 8 5 203 1561, e. p. [email protected]

Stilingos idėjos jūsų namams

Prabangus modelis – ESAM 6700

Klasikinis modelis – ESAM 6620

Naujienaavant

avant

28


Skalūno skonis Priorate

Arūnas Starkus

Prieš dvidešimt metų apie Priorato regioną Ispanijos šiaurėje niekas nežinojo –

kalnų siena apsuptas, vos vienu vingiuotu keliuku pasiekiamas iš išorės, karštas, nederlingas

slėnis tiko tik alyvmedžiams ir vynuogienojams auginti. Į stačius, aštriomis skalūno plokštelėmis padengtus šlaitus

su kroviniu įkopdavo tik mulai, o terasose augančias vynuoges augintojai skindavo tik rankomis. Iš šimtamečių

vynmedžių mažų, juodų uogų keli vietiniai kooperatyvai darė nedaug taniniško, šiurkštaus ir labai kon-

centruoto vyno, kurį parduodavo už grašius maišyti su lengvesniais Katalonijos pakrantės vynais.

Tačiau tuo metu Priorate jau gyveno du žmonės, tikintys, kad čia yra viena geriausių pasaulio

vietų vynui daryti – René Barbier ir Alvaro Palacios. Abu buvo mokęsi „Petrus” vyninėje

Pomerolyje, kur užsikrėtė didingo vyno manija, abu, nors ir ne kartu, metė saugią

karjerą Ronos slėnyje bei Riochoje ir persikėlė į Dievo pamirštą kampelį daryti

vyno, kuris iš karto tapo Ispanijos pasididžiavimu. „Clos Magador“ (R.

Barbier) ir „L’ermita“ (A.Palacios) šiuo metu laikomi Priorato

klasika, o pasaulį stebinantį vyną daro jau 90 vyninių.

28


P r i o r a t a s

29


KODėL TOKS GErAS?

Šito klausiame prieš kelerius metus geriausio Lietuvos rinkos

vyno titulą laimėjusio „Gratavinum“ ūkio iš Priorato vyndario

Jordi‘o Fernandezo.

yra keletas veiksnių, dėl kurių Priorato vynas stebina pasaulį.

Čia vyrauja Viduržemio jūros klimatas, lietų atnešantis rytų vėjas

pučia daugiausia žiemą, vasarą iš šiaurėje esančių Mont Santo

kalnų atūžia vėsios ir sausos vėtros. Nors vasarą temperatūra

dieną gali pakilti iki 40 ºC, naktimis staigiai atvėsta. Kritulių – vos

500 milimetrų per metus. Bet svarbiausia – regiono ribas žymi

nederlingas skalūno dirvožemis, kuriame neužsilaiko vanduo ir

maistinės medžiagos, taigi vynuogienojai priversti vystyti šaknų

sistemą, per kurią į uogas patenka daugiau mineralinių medžia-

gų. Priorato vynas yra ypač minerališkas. žmogui su fantazija

užtenka įsivaizduoti šlapio skalūno skonį burnoje ir jis akimirks-

niu pajus tą patį ragaudamas vyną. Jordi Fernandezas sako, kad

toks „turistinis“ metodas nėra labai tikslus, nes tikrasis minera-

liškumas jaučiamas kaip itin švari ir gaivi skonio pabaiga, kurios

neužgožia saldūs vaisių aromatai. Nors regione daugiausia

auginama ‘Garnatxa’ vynuogių, minerališkumą geriau perteikia

‘Carignan’ – rūgšti ir taniniška vynuogė.

Tačiau savaime mineralai neatsiranda. Darant vyną, rei-

kia atskleisti geriausias vynuogių savybes. Todėl visi geriausi

vyndariai laikosi kadaise „Clos Magador“ įkūrėjo rené Barbier

deklaruoto „meilės akto“ vynuogyne principo – ekologinės ir

bioldinaminės vyndarystės. 60–80 metų senumo vynuogienojai,

augantys ant stačių skalūno šlaitų – kiekvieno regiono naujoko

svajonė. Tačiau, kaip sako Jordi Fernandezas, neseniai vyninei

nupirkęs 0,7 ha tokio vynuogyno, atgaivinti apleistus augalus

gali užtrukti visą dešimtmetį – be kantrybės, jautrumo ir meilės

čia neapsieisi.

Atidavus gamtai visus vyno kokybės kozirius, tenka apsi-

šarvuoti kantrybe ir įsigijus butelį: Priorate vynas nedaromas

greitam vartojimui. Saldymedžio, balzaminiai, skalūniniai

aromatai kartu su galinga taninų struktūra primena stipriai

užveržtą mazgą, kuriam reikia duoti bent septynerius–aštuo-

nerius metelius, kad atsileistų. Dekantavimas, anot dar vieno

Priorato žinovo, vyno magistro Colino Gento, per kelias valandas

atveria aromatus, tačiau skonio nepaveikia tiek, kiek norėtųsi.

Skalūnas – kieta uoliena, tačiau giliai žemėje ji po truputį dūla,

prisodrindama gruntinį vandenį mineralų, kurie, patekę į vyną,

suteikia kietumo, ilgaamžiškumo pojūtį. Taip minerališkas vynas

įgauna naujų briaunų, ir jei ragaudamas jas pastebi, patiri gero-

kai didesnį estetinį ir intelektualų pasitenkinimą, nei gerdamas

vaisišką, intensyvų, tačiau paprastesnį, vienpusį vyną.

Aukščiausią ispanijos vyno kategoriją Denominación de

Origen Calificada (DOC) Prioratas gavo 2000-aisiais. Šiandien

nė 2 tūkst. hektarų ploto neturinčiame regione kuriama dar

smulkesnė, terroir atspindinti komunų sistema: nuo 2009 m., jei

vynas praeina degustacinės komisijos filtrą, ant etiketės galima

nurodyti vieną iš aštuonių kaimelių, kuriame vynas padarytas.

Jei tokia žymėjimo sistema išplis, Priorato vyno minerališkumas

taps labiau matomas etiketėse, taigi ir geriau suprantamas

pasauliui.

P r i o r a t a s

l Beveik šimto metų senumo vynmedis sunokins mažiau nei pusę kilogramo uogų.

30


l Llicorella – raudonasis skalūnas.

P r i o r a t a s

31


l „Clos Magador“ vynuogynas

SKALūNAi

Pasaulio vynuogynų dirvožemyje sutinkami kelių tipų ska-

lūnai. Skalūnai yra metamorfiniai (kristaliniai) kvarcito ir filito

dariniai – uolienos, skylančios plonais sluoksneliais, plokšte-

lėmis. Ši uoliena beveik visiškai nesugeria vandens, yra atspari

šalčiui ir temperatūrų kaitai, nerūdija, ant jos neželia samanos.

Angliškoje literatūroje skalūnas vadinamas šiais terminais:

schist, slate, shale. Jie reiškia skirtingo kietumo bei trapumo

(o tai priklauso nuo uolienos susidarymo temperatūros ir

slėgio) skalūnus. Shale yra minkščiausias ir trapiausias. Tokio

sudūlėjusio skalūno dirva gali būti derlingesnė. Slate terminas

vartojamas kietesnei, ne tokiai trapiai, dažnai tamsiai uolienai

pavadinti. Dirva, kurioje jo gausu, yra mažiau derlinga, lengvai

kaupia šilumą. Schist yra pats kiečiausias ir nederlingiausias.

Jis palankus vynuogėms augti, jei sluoksniai būna susiforma-

vę įstrižai, o ne horizontaliai dirvos paviršiui: tuomet vanduo

lengvai nuteka žemyn, paspartėja erozija, vynuogių šaknys

lengvai skverbiasi gilumon, rinkdamos maistines ir mineralines

medžiagas. Toks skalūnas būdingas Bandolio (Prancūzija) ir

Doro regionams (Portugalija).

Įvairių tipų skalūnų galima aptikti šiose šalyse:

Prancūzijoje: Kastelberg GC–elzase, Quarts de Chaume–Lu-

aroje, Morgon–Božolė, Šiauriniuose Ronos rajonuose, Faugeres,

Maury, Carbieres–Langedoke ir Rusijone.

Vokietijoje: palei Mozelio, Saro, Ruverio, Reino, Nahės, Ahro

upes ir Pfalce (devono periodo skalūnas (slate)).

Ispanijoje: Priorate juodasis ir pilkasis skalūnas (slate)

dengia raudonojo skalūno (isp. llicorella) sluoksnį.

Italijoje: Toskanoje (it. galestro).

P r i o r a t a s

32


Druska ir pipirai. Pripažinkime – skamba

ganėtinai skurdžiai. Tačiau be šių prieskonių negalėtų

išsisukti vieni garsiausių ir drąsiausių šalies virtuvės šefų eGIDIJUS

LAPINSKAS („esperanza“), DARIUS DABROVOLSKAS („Nerin-

ga“) ir VyTAUTAS SAMAVIČIUS („La Cle“). „Vyno žur-

nalui“ jie papasakojo ir daugiau įdomių

detalių iš savo virtuvių.

Vyno virėjaiKalbino Jūratė Sprindžiūnaitė

32


v y n o v i r ė j a i

33


PriE STALO KALBėTi rEiKiA APiE MAiSTą

Koks komplimentas pakylėtų virtuvės šefą EGiDiJŲ

LAPiNSKą? Kai svečiai po jo ruoštų vaišių ištaria: „Mes čia

sugrįšime.“ O kokie žodžiai priverstų nusiminti? „Šitą patiekalą

pas jus jau valgėme.“ Tokią akimirką virtuvės maestro susimąsty-

tų: „Velnias, nejaugi aš jau nesugebu nieko sukurti.“

· egidijau, suprantu, kad kūrybinė laisvė jums reikalinga lyg oras...

Šimtu procentų esu įsitikinęs, kad virtuvės šefas yra kūrėjas.

Nors pažįstu kolegų, kurie patiekalus daro preciziškai pagal

receptą, lyg vaistininkai, ir toje pačioje vietoje dirba septynerius

ir daugiau metų. Kažkada jie man buvo autoritetai, bet dabar

aš esu toli toli nuo jų. Kol jaunas, turi nebijoti eksperimentuoti,

siekti žinių, tobulėti. Manau, kad virėjas yra jaunas iki 45 metų.

· Per aštuoniolika praktikos metų pakeitėte daug darbo vietų. Dabar esate poilsio centro „IDW esperanza resort“ restorano virtuvės šefas, prieš tai dirbote gerą vardą turinčiame restorane „Brasserie de Verres en Vers“. Kokie kriterijai lemia renkantis naują darbo vietą?

Pirmiausia susipažįstu su restorano vyno meniu. Man tai –

geriausias jo lygio rodiklis. išeiti iš „Virres en Vers“ nebuvo len-

gva. Girdėjau kalbas, neva naujieji šeimininkai mane „nupirko“.

Man pinigai tikrai nebuvo svarbiausia. „Esperanzos“ šeimininkai

leidžia pirkti pačios aukščiausios kokybės žaliavas. Jie dažnai de-

gustuoja mano patiekalus, o didžiausias ir maloniausias iššūkis

būna, kai iš jų išgirstu: „Egi, nustebink.“ ir taip būna gana dažnai!

· esate vyno mėgėjas.

Taip, mane žavi Prancūzijos vynas, kaip, beje, ir virtuvė,

bet klasikinė prancūziška. Jeigu yra galimybė paragauti dar

nežinomo vyno, visada ja pasinaudoju. Vasarą pirmenybę teikiu

baltajam ir rožiniam, šaltesniu oru mėgaujuosi raudonuoju. Šiaip

patinka senosios Europos vynas, o štai su Naujuoju pasauliu

stengiuosi būti atsargus.

· maisto gamyboje taip pat naudojamas vynas. Kai kas mano, kad tam galima pirkti patį pigiausią, paprasčiausią vyną.

Jau ne vienam darbdaviui įrodžiau, kad, pirmiausia, tai

neapsimoka. Jei imi padažui vyno už 18 litų, užtenka vieno bu-

telio. Kuomet perki tą, kurio litras kainuoja kokius 6 litus, tenka

sunaudoti du tris litrus. Jo spalva ne tokia apetitiška ir skonis

prastesnis. Viską paskaičiavus, kaina išeina beveik ta pati. žodžiu,

kokybė visada laimi.

Keista, kai mėsa perkama brangiausia, o padažas prie jos

daromas iš pigiausio vyno.

· Kas lėmė, kad baigęs vidurinę mokyklą pasirinkote virėjo profesiją?

Mano tėtis labai skaniai gamindavo. Pamenu sekmadienio

rytus, kai jis pusryčiams prikepdavo bulvinių blynų, virdavo ce-

pelinų. Tokie būdavo mūsų pusryčiai (juokiasi). Maisto gaminimą

jis suprato kaip pareigą, tačiau labai malonią. Pirmą kartą prie jo

prisidėjau būdamas šešerių. Pamenu, maišydavau mielinę tešlą,

tėtis mokė ją kildinti.

· Iš restoranų, kavinių savininkų teko girdėti, kad jiems nereikia šefų. Užtenka pavyzdingų virėjų, gaminančių tiksliai pagal receptą. Kaip manote, kodėl?

receptas – tai tik pagalbinė priemonė. Juk ten neparašyta,

pavyzdžiui, miltų klampumas ar žaliavos drėgmė. Net ir papras-

tas virėjas turi pajusti skonio skirtumus, juos įsiminti ir iš penkių

miltų rūšių išsirinkti labiausiai tinkamus. Argi tai ne kūryba?!

Nesuprantu, kodėl ji taip sumenkinama.

· O kaipgi su receptų knygomis? Ten tikrai miltų klampu-mas nenurodomas...

Pripažinkime, kiekvienam tas pats patiekalas išeina skirtin-

gai. Kaip sakoma garsiajame filme „La Troškinys“, kiekvienas gali

gaminti, tik reikia pasirinkti būdą, kaip tai nori daryti.

· Išvardykite mėgstamus prieskonius.

Pirmas kriterijus – šviežumas. Kiekvienas patiekalas reikalau-

ja skirtingų prieskonių. Jie arba suniveliuoja maisto skonį, arba

suteikia kažką nuostabaus. Kai tai pajuntu, esu labai laimingas.

· Lietuviai mėgsta česnaką, o jūs?

Neturiu nieko prieš, tik nereikia česnako traiškyti, kapoti.

Prieš kepant ką nors galima įdėti skiltelę į karštą keptuvę su

aliejumi, šiek tiek paskrudinti ir ištraukti. Svečias valgys ir galvos:

jaučiu česnaką, bet jo čia nėra. Taip lavinamas gomurys. Kai

mano svečias tai pajunta ir pasako, man tai – geriausias įvertini-

mas.

· Ar virtuvės šefas turi taikytis prie kliento?

Manau, kad kartais galima imtis ir drastiškų priemonių.

Pavyzdžiui, patiekti putpelę su galva ir kepenėlėmis viduje.

Tiesa, pats to dar nedariau, nes bijau (kikena). Bet kažkam tai

reiktų padaryti. Nes vis skundžiamės, kad Lietuvoje restoranai

dar nepasiekė europinio lygio. reikia drąsaus šefo, o gal net dvi-

dešimties drąsuolių, kad pagaliau žmonės nebeturėtų galimybės

valgyti prasto maisto. Galiu pasakyti: tam potencialas yra, nes

jau turime keletą aukšto lygio virtuvės šefų. Tik kas nors turės

būti pirmas...

· Kareivis trokšta būti generolu, virtuvės šefas – turėti savo restoraną. Svajojate apie tai?

Taip, bet susiduriame su realybe, kad lietuviai tam dar

nesubrendę. Tačiau kas nors turi pradėti ir būti pasiryžęs kokius

metus ar net dvejus neuždirbti jokio pinigo. Per tiek laiko galima

žmones įpratinti gerbti savo skrandį ir pradėti domėtis, kaip ir

kodėl patiekalas gaminamas taip, o ne kitaip. Prie stalo turi kilti

diskusijos apie maistą ir jo dermę su vynu ar kitais gėrimais. Mie-

lai į tokį pokalbį įsiterpčiau ir aš, laisvai išduočiau visas virtuvės

paslaptis (juokiasi). Man tai būtų vienas didžiausių gyvenimo

pasiekimų. Bet kuris virėjas tuomet galėtų išdidžiai tarti: „Savo

darbą padariau“.


34


MAN PAKANKA ErDVėS KūryBAi

Mitą, kad „Neringa“ yra konservatyvus restoranas, ban-

do griauti virtuvės šefas DAriuS DABrOVOLSKAS. Nors pats

puikiausiai supranta, kad prie legendinio „Neringos“ kotleto

nagų geriau nekišti, vis tiek svečiams mėgina vietoj liežuvio su

žirneliais ir majonezu patiekti liežuvį su... svogūnų ledais.

· Nuo ko prasideda virtuvės šefo darbo diena?

Nuo puodelio plikytos kavos ir sumuštinio.

· Ilgą laiką Lietuvoje virėjo profesija buvo neprestižinė. Kodėl ją pasirinkote?

Tam tikros aplinkybės lėmė, kad po vidurinės mokyklos

lankiau virėjų kursus, o po jų dirbau studentų valgykloje. Vėliau

teko pabūti konditeriu, kepiau tortus ir puošiau juos rožėmis,

gulbėmis (juokiasi). Kai tapau virtuvės šefu, supratau, kad bet

kokia patirtis praverčia. Nesvarbu, kad pačiam kai kurių darbų

nebereikia daryti, tačiau žinojimas palengvina gyvenimą.

Tikrąjį pašaukimą pajutau ir supratau, kad virėjo darbas man

yra įdomus, prie sriubos puodo „Freskų“ restorane Vilniuje. Nors

ten buvau tik paprastas virėjas, turėjau daug laisvės. Šefas mane

pastebėjo ir pasitikėjo. Šeštadieniais virdavome dienos sriubą.

Labai paprasta: ateini prie šaldytuvo, pasižiūri, kokias daržoves

būtina suvartoti, ir pradedi virš puodo burti. Jokių receptų! Čia tai

darbas! Kiekvieną kartą sriuba išeidavo vis kitokia. Taip prasidėjo

mano kūryba. Pasirodo, buvo svarbu patekti į „teisingą“ vietą.

· Per šešiolika darbo metų pakeitėte daug vietų, todėl galite pasakyti, kiek restorano savininkai, kurie dažniau-siai neturi profesionalaus išsilavinimo šioje srityje, siekia vadovauti virtuvės šefo kūrybai.

Galiu pasakyti, kad man kūrybos laisvė yra labai svarbi.

Tačiau kiek jos gausi, priklauso ne tik nuo savininkų, bet ir nuo

restorano direktoriaus. Pas mus kol kas įprasta taip: ant aukš-

čiausio laiptelio stovi savininkas, žemiau – direktorius ir tik tada

šefas. O kai kur net dar žemiau. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl

mes taip dažnai keičiame darbo vietas. Man priimtina taisyklė,

kad darbovietę reikia keisti kas treji metai. Kartais tai įvyksta ne-

tikėtai, kartais gauni pasiūlymą su geresnėmis darbo sąlygomis.

· „Neringa“ – konservatyvus restoranas, į kurį daugelis nuolatinių klientų ateina valgyti tradicinio „Neringos“ kotleto. Kaip čia su kūryba?

Taip, čia renkasi konservatyvi liaudis. Bandau jiems pasiūlyti

kažką kitaip, bet jie sunkiai priima, vis prašo senųjų patiekalų:

bulvinių blynų, liežuvio ir silkės, kurią kartais sugalvoju kitoniš-

kai patiekti, bet vis išgirstu pageidavimų grįžti prie šaknų. Tačiau

turiu laisvę kurdamas šefo siūlomus patiekalus, sezoninius

meniu. Tarkim, šią vasarą prie jautienos liežuvio pasiūlysiu ledų.

Aišku, jie nebus vaniliniai. Padarysiu juos iš svogūnų ir vyno

acto. Patikėkite, turiu erdvės kūrybai. Bet labiausiai atsigaunu

konkursuose. Ten pajungi visą išmonę, parsiveži naujų idėjų.

Pirmą kartą Lietuvos virėjų čempionate dalyvavau prieš kokius

dešimt metų. Kai tik leidžia galimybės, visada važiuoju į konkur-

sus užsienyje.

· Rengiate vakarienes, kurių meniu turite derinti prie svečių išsirinkto vyno. Tai irgi erdvė kūrybai.

Taip, pas mus jau buvo dvi Bordo komanderijos vakarienės.

Tai tikrų tikriausia kūryba, priverčianti gerokai pasitempti, nes

neturiu labai gerų įgūdžių derinti maistą prie vyno. Paprastai

žmonės išsirenka patiekalą, o tada dairosi į vyno meniu. Sudėtin-

ga dar ir todėl, kad komanderijos nariai renkasi brangų vyną, ir

prieš vakarienę nėra galimybių jo paragauti. Tačiau gaunu vyno

skoninių ir aromatinių savybių aprašymus. Svarbiausia, kad sve-

čiai po šių vakarienių liko patenkinti. Mane tai pakylėjo. Kūryba

neleidžia užmigti prie kotletų (juokiasi).

· Kokią virtuvę labiausiai mėgstate?

Tokios neturiu. Mėgstu skanų maistą.

· Kas yra skanus maistas pagal „Neringos“ virtuvės šefą?

Tai, kas teisingai pagaminta iš šviežių produktų. Svarbu

neperkepti, nepervirti ir nepalikti patiekalo žalio.

· Kiek Jūsų restorano virtuvėje yra lietuviškų maisto produktų?

Norėčiau, kad jų būtų daugiau. Pastebėjau, kad tarp mūsų ir

Lietuvos ūkininkų prasta komunikacija. Gal jie augina puikių da-

lykų, bet informacija apie tai mūsų nepasiekia: jie mūsų neieško.

Daugelis gerą mėsą mieliau sukrauna į vagoną ir išveža į užsienį.

· Iš kokios mėsos lengviausia kurti šedevrus?

iš visos. Svarbiausia – kokybė. Net ir iš taip nusibodusios ir,

atrodytų, tokios kaimiškos mėsos, kaip kiaulienos šoninė, galima

sukurti delikatesą. Dabar labai madinga triušiena, nes ją valgyti

sveika. Kūrybą ir žaliavos pasirinkimą neretai riboja lėšos. Be to,

mane vis dar stebina restorano svečių konservatyvumas. Jie bijo

paragauti fazano krūtinėlės arba putpelės!

· Priekoniai, be kurių negalite išsiversti savo virtuvėje?

Druska ir pipirai.

· O yra tokių, kurių niekada nebus jūsų sąraše?

Norėčiau tokių rasti ir su jais eksperimentuoti.

· Ar kurdamas patiekalą galvojate, prie kokio vyno jis tiks?

Vyną mėgstu, labiau raudonajį, bet ruošdamas maistą apie

tai negalvoju. žinoma, jeigu neturiu specialios užduoties. Pa-

kartosiu: mano nuomone, pirmiausia renkiesi maistą, o tik tada

galvoji, kuo jį užgersi.

· Kai norite pataisyti sau nuotaiką, kokį patiekalą pasiga-minate?

Kažkuris virtuvės meistras yra pasakęs, kad šefas negali

turėti vieno mėgstamo patiekalo. Aš mėgstu viską. Paprastomis

dienomis valgau tai, kas lieka nuo dienos pietų. Arba užtenka, ko

per dieną prisiragauju. žinia, kartais tampu panašus į šiukšliadė-

žę (juokiasi).


35


35



36


ŠEFAS, KuriS LAViNA SVEČiŲ SKrANDžiuS

Drąsiausias šalies virtuvės šefas gyvena Klaipėdoje. Pernai

prieš Naujuosiuos uostamiečio senamiestyje atidarytame resto-

rane „La Cle“ VyTAuTAS SAMAViČiuS stovi ant aukščiausio laipte-

lio: jis ir savininkas, ir vadovas, ir virtuvės šefas. Jis sprendžia, ką

ir kaip valgys jo svečiai.

· Vytautai, kai kalbėjausi su Jūsų kolega egidijumi La-pinsku, jis pasidžiaugė, kad pagaliau atsirado drąsus šefas, atidaręs savo restoraną, ir pajuokavo: „Klaipėda mums davė rimtą pendelį? “ Kaip pasiryžote?

Seniai apie tai svajojau, paskui pradėjau galvoti, svarstyti ga-

limybes, o vėliau viskas vyko spontaniškai. Tiesą sakant, ieškojau

patalpų greito maisto restoranui, bet radau šias, jos ir padiktavo,

kokio stiliaus restoranas turi būti atidarytas. Tai – bistro stilius.

Tokio mūsų senamiesčiui labai reikėjo.

· Kaip žemaičiai priėmė Jūsų drąsią idėją? „La Cle“ meniu tėra keturi šalti patiekalai, trys karšti ir pora desertų. Pripa-žinkite, mes dar nepratę prie tokio minimalizmo.

Mano svečiai turi puikų skonį ir supranta, kodėl yra taip, ir ne

kitaip. Jie santūrūs, uždari, nelinkę žarstyti pigių komplimentų,

bet keliauja po pasaulį, lanko gerus restoranus, todėl nesistebi

mano idėja. Kartais svečiai būna įnoringi, reiklūs, nelinkę ekspe-

rimentuoti, bet kai pamėgina kokią naujovę ir ji jiems patinka,

atsiranda pasitikėjimas ir šypsena veide.

· Kokia „La Cle“ filosofija?

Esmė – paprastumas. Kaip sakiau, tai – bistro stiliaus resto-

ranas. Pas mus ant stalų nerasite baltų staltiesių, padavėjai mūvi

džinsus ir sportinius marškinėlius, jie neturi aukšto lygio restora-

nų padavėjams būdingo manieringumo, pabrėžtinos laikysenos.

Bet pas mus vietoje popierinių servetėlių yra rankšluostėliai, pa-

prastą ir gazuotą vandenį siūlome nemokamai, maistą patiekia-

me ant medinių lentų, duoną patys svečiai pasiraiko prie bufeto.

Specialius pasiūlymus turime ne tik pietums, bet ir vakarui.

· Pripažinkite, akiplėšiška paskelbti, kad restoranas sekmadieniais ir pirmadieniais nedirba...

Taip, pradžioje žmonės nesuprato, bet pasakykite, kuo virė-

jas ar padavėjas skiriasi nuo kitos profesijos žmogaus? Juk mums

irgi reikia ilsėtis. ir mes nusprendėme ilsėtis tik dvi dienas per

savaitę. Argi tai įžūlu?

· esate ne tik virtuvės šefas, bet ir šeimininkas, todėl privalote matyti visus restorano kampus, išmokti protingai planuoti darbo dieną ir „daryti kalkuliacijas“, kurių labai nemėgsta šefai.

restoranas nėra toks didelis, kad būtų sunku jį valdyti.

Pradžioje mano darbo diena prasidėdavo šeštą ryto kelione į

turgų, kur renkuosi produktus. reikdavo poros valandų, kol viską

susirinkdavau. Dabar išmokau apsisukti per valandą. Manau, bet

kuriame darbe reikia susikurti teisingą sistemą, ir reikalai judės

greičiau.

Skaičiavimas man nėra itin varginantis darbas. žinote, jei

šefas vienu metu sugeba kokybiškai pamaitinti šimtą žmonių, jis

yra geras strategas. Nes tai aukštasis pilotažas. Mano restorane –

trisdešimt vietų, dirba keturi penki žmonės.

· Jus tenkina lietuviškų produktų kokybė?

Visaip būna, problemų čia tikrai yra, bet kalti ir mes patys,

nes pamiršome ūkininkus. Juk geriausia lietuviška jautiena išva-

žiuoja į Prancūziją ir italiją, ir ar dėl to gali piktintis. Savo resto-

ranui per dieną nuperku tris kilogramus jautienos. Argi su tokiu

kiekiu galiu būti jiems įdomus? Sužinojau, kad vienas ūkininkas

Šiauliuose augina smidrus, vadinasi, nebereiks pirkti užsieninių.

Perku šviežią Baltijos jūros menkę, starkį iš Kuršių marių arba

Baltijos. ėrieną gaunu iš Kretingos ūkininko.

Man itin svarbus sezoniškumas. Juo paremta mano restorano

virtuvė. Meniu keičiame kas porą savaičių.

· Ar „La Cle“ restorane reikšmingas vynas?

Jis – labai svarbus. Nors anksčiau apie tai nelabai galvoda-

vau, nes restoranuose vynas ir maistas būdavo lyg iš atskirų res-

publikų: virėjai dirbo savo darbus ir nesidomėdavo, kas vyksta

restorano vyno spintose. Dabar bendradarbiaujame su „Vyno

klubu“: žinovai mus moko ne tik suprasti vyną, bet ir derinti jį

su maistu. Jie pastebėjo, kad dauguma mano kuriamų patiekalų

tinka prie baltojo vyno.

· Vadinasi, esate lengvos virtuvės šalininkas? Kokių pro-duktų nemėgstate?

Jeigu paklaustumėte, ką labiausiai mėgstu, negalėčiau pasa-

kyti. Esu iš tų, kurie ragauja viską. Kažkada nemėgau razinų, bet iš-

mokau jas valgyti Nepale. žinote, tokioje kelionėje beveik nebuvo

iš ko rinktis. Bet razinos buvo pasiūlytos su riešutais. Gal todėl jos

ir patiko. Tada įsitikinau, kaip svarbu viską tinkamai patiekti.

O šiaip man patinka prancūziška, itališka ir Azijos šalių virtu-

vė, tačiau priimtiniausias – skandinaviškas stilius: viskas subtilu,

rafinuota, minimalistiška. žaviuosi, kaip skandinavai suderina

eleganciją ir asketizmą.

· Sakoma, kad virėjai nepavykusį patiekalą užmaskuoja padažu. Sutinkate?

Kur jūs tai girdėjote?! Nesąmonė! Padažas yra vienas pa-

grindinių akcentų, kuris padeda „surišti“ mėsą su daržovėmis.

yra kitokių, gudresnių būdų paslėpti klaidas. Bet apie tai geriau

nekalbėti. Save gerbiantis virtuvės šefas jų nenaudoja.

· Be kokių prieskonių Vytautas Samavičius savo virtuvėje pasijustų lyg be rankų?

Be druskos ir pipirų. Druska yra natūraliausias skonio stipri-

klis. Jūros druską naudoju žuvies, jūros gėrybių patiekalams.

žinote, skandinavai net ir pipirų stengiasi atsisakyti.

· Kas labiausiai pamalonina jūsų širdį?

Kai svečiai sugrįžta į mano restoraną ir atsiveda draugų. Tada

suprantu: yra dėl ko stengtis, ir mano pastangos sukelia ne trum-

palaikį efektą.


37


37



38


Lambruskasbūna labai geras

Arūnas Starkus

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje lambrusko (lambrus-

co) reputacija nekokia: pusiau saldus lengvas raudonasis

arba rožinis putojantis itališkas vynelis, tekainuojantis septynis–

penkiolika litų. Lambrusko gamybos vieta – Modena – asoci-

juojasi greičiau su balzaminiu actu, kuris daromas iš išgarinto

(verdant) vietinio vyno ir gastronominiame pasaulyje vertinamas

ne mažiau už trumus, riebiąsias ančių kepenėles (pranc. foie

gras) ar juodos kiaulės vytintą kumpį (isp. pata negra). Prisipa-

žinsiu, kad iki šių metų balandžio mėnesio buvau neragavęs

gero lambrusko. Tačiau po italijos vyno parodoje „Vinitaly“

patirtų įspūdžių pritariu tiems, kurie tvirtina, kad šis vynas turi

teisę priklausyti pirmajai vyno lygai. Toks pripažinimas neįma-

nomas nesulaužius vienos klišės – esą putojantis raudonasis

vynas, tuo labiau saldus, yra prasto skonio ženklas. Lambrusko

dažniausiai būna ir raudonasis, ir saldus. Jis nedaromas ilgam

brandinimui ir vertinamas už savybes, kurios paprastai laikomos

ne itin tauriomis: vaisiškumą, energingumą ir neretai šiurkštumą.

Lambrusko analogai – putojantis „Cabernet Sauvignon“ iš Krymo

arba iš „Alitos“ cechų – vertinami neprastai: „Karalius Mindaugas“

pernai Lietuvos vyno čempionate pelnė sidabro medalį. Pasta-

rajam sąlyginę sėkmę užtikrina tauri žaliavos veislė ir klasikinis

gamybos metodas. Putojantį „Shiraz“ galima vadinti nacionaline

Australijos vyno kategorija. Jo autolitinės savybės ne tokios ryš-

kios, kaip baltojo putojančio vyno, tuo labiau šampano. Štai gar-

susis „Peter Lehmann Black Queen Sparkling Shiraz“ su mielėmis

laikomas net 6 metus, tačiau dėl mielių kvapo vynas tik nustoja

dalies kompleksiškumo, būdingo brandžiam, ąžuole brandintam

raudonajam, o burbuliukai ima galynėtis su taninais.

Grįžkime prie lambrusko. Jis tradiciškai daromas charmant

metodu – antroji fermentacija vyksta didelėse talpose, o ne

L a m b r u s k a s

39


KeLeTAS ĮSPūDINGIAUSIų LAMBRUSKų

PAVADiNiMAS APrAŠyMAS ŠALiS, rEGiONAS VErTiNiMAS

Medici Ermete Concerto iš ‘Lambrusco Salamino’ vynuogių. rubino spalva, aronijos aromatas ir uodžiant, ir ragaujant. Malonus, gaivus, vaisiškas skonis, jauni taninai. Frizzante. 10 gr/l likutinio cukraus.

iTALiJA, EMiLiJA-rOMANiJA 91

Cleto Chiarli Pruno Nero ‘Lambrusco Grasparossa’. Gaminant charmant metodu, fermentacija tęsiama iki 6 mėn. Viole-tinė puta, rubino spalva. Agresyviai vaisiškas (mėlynės) ir taniniškas vynas.


Cleto Chiarli Vecchia Modena Premium

‘Lambrusco di Sorbara’. Neskaidri rožinė spalva. Butelyje paliktos mielių nuosėdos. Stiprus vyšnių ir juodųjų serbentų aromatas. Labai gaivus, struktūriškas vynas, nors taninų nedaug. ilgai trunkančiame poskonyje juntamos ir mielės.


liaru daryti vyną iš savo užaugintų vynuogių: ‘Lambrusco di

Sorbara‘ (našlaitėmis kvepiantis, šviesus, beveik rožinis vynas);

‘Lambrusco Salamino‘ (vidutinio svarumo, mažiausiai taninų,

klasikinės harmonijos vynas); ‘Lambrusco Grasparossa‘ (tani-

niškiausias, itin vaisiškas ir pikantiškai karstelėjęs vynas). Visos

trys veislės – juodosios. uogos fermentacijos metu mirkomos

apie savaitę, todėl taninai vyne juntami mažiau, nei daugelyje

neputojančiųjų. Saldus lambruskas patiekiamas atvėsintas iki

6–8 ˚C, sausas – iki 14–16 ˚C temperatūros, taip sušvelninant

pojūčius burnoje.

butelyje, kaip šampano. Siekiama, kad slėgis būtų frizzante

lygio – apie 2,2–2,5 atmosferos, tai yra dukart mažiau, nei klasi-

kinio putojančio vyno. Į gerą lambruską prieš antrąją fermen-

taciją nededama papildomo cukraus (liquer de tirage). rūgimui

naudojamas tik vynuogių sultyse esantis cukrus. Jei vynas

paliekamas saldus, alkoholio stiprumas tepasiekia 7,5–8,5 proc.

tūrio, jei fermentuojama iki galo, stiprumas pakyla iki 11–12

proc. Vynuogių derlingumas gali siekti iki 18 t/ha. Tačiau ko-

kybiškiausias vynas padaromas, kai vyndarys sumažina derlių

bent iki 7–10 tonų. Dabar italijoje, kaip ir Šampanėje, popu-

L a m b r u s k a s

40


mėgstu klausinėti apie vyną…Tomą Stevensoną kalbina Jolanta Smičienė

i n t e r v i u

41


1 institute National des Appellations d‘Origine –Nacionalinis kilmės nuorodų institutas.

· Prašom papasakoti, kaip pradėjote savo, kaip vyninin-ko, veiklą?

Mano senelis buvo restoranų ir užeigų savininkas, taigi

šeimoje buvo daug žinoma ir apie vyną, ir apie maistą. Mokiausi

virėjo amato, vėliau ėmiau vadovauti tarptautinės korporacijos

maitinimo padaliniui ir man teko užduotis sukaupti vyno atsar-

gas. Štai tuomet ir užsikrėčiau, kaip mes sakome, vyno virusu.

Perėjau į prekybą vynu, bet to man pasirodė per maža. Norėjau

keliauti po pasaulį, susitikti su vyndariais, degustuoti jų vyną ir

klausinėti apie jį. Todėl pradėjau rašyti apie vyną.

· Ar turite savas šampano degustavimo taisykles?

Negalima pamiršti putos (mousse) ir būtina atkreipti dėmesį,

kada pašalintos nuosėdos (disgorgement). Kad susidarytų burbu-

liukai, reikia nemažai pavargti. Juk tai vienintelis vynas pasauly-

je, kurio kiekvienas butelis atkemšamas ir vynas susiliečia su oru

likus vos keletui mėnesių iki patekimo į parduotuvių lentynas!

PuTA. Su burbuliukais viskas ne taip sudėtinga. Degustuo-

tojui svarbiausia įvertinti putojimo pobūdį ir burbuliukų dydį.

Šie du parametrai turi mažiausius priimtinus standartus ir laikui

bėgant kinta. Puta tampa minkštesnė, nes truputį laisvojo CO2

išeina, o burbuliukai ilgainiui mažėja CO2 jungiantis su cukrumi,

rūgštimis etc. Degustuotojas turi ne tik nuspręsti, ar puta ir bur-

buliukai yra geri, bet ir ar jie atitinka vyno amžių ir brandumą.

Neįmanoma įvertinti putos kokybės žiūrint į šampaną taurėje,

kadangi to paties šampano galima įpilti į dvylika skirtingų taurių

ir burbuliukų dydis bei jų kilimo greitis kiekvienoje taurėje gali

skirtis. Įvertinti putą galima tik pasūkuriavus šampaną burnoje,

nes tik burnoje yra palyginti lengva įvertinti putojimo pobūdį ir

burbuliukų dydį.

NuOSėDŲ PAŠALiNiMAS. Mielės yra godžios deguonies

rijikės, todėl po antrosios fermentacijos, kuri vyksta butelyje,

deguonies ten nebeliks, ir kuo ilgiau šampanas bus laikomas

su mielėmis, tuo jis taps labiau redukuotas, ir tuo stipresnė

oksidacija vyks šalinant nuosėdas. Apsaugoti nuo jos gali tik SO2

(sulfitai – red. past.), o paslėpti ar sumažinti oksidacijos kvapus

tegali padėti dosage cukrus. Degustuotojas privalo turėti galvoje

visą šią informaciją, kad galėtų įvertinti, kokioje raidos stadijoje

yra vienas ar kitas šampanas ir kaip jis keisis ateityje. Atmetus

šiuos du aspektus, šampano degustavimas yra labai panašus į

visų kitų vynų.

· Kokia Jūsų nuomonė apie Jungtinės Karalystės (Didžio-sios Britanijos) putojantį vyną? Kaip pakomentuotumėte žurnale „Decanter“ pasirodžiusį pranešimą, kad angliškas putojantis vynas degustacijoje nugalėjo garsiuosius Šampanės vynus?

Aš ragavau angliško putojančio vyno, prilygstančio labai

geram šampanui, tačiau jei jūs kalbate apie anglišką vyną („rid-

geview 2006 Grosvenor Blanc de Blancs“), įveikusį penkis tikrai

įspūdingus šampanus ir triumfavusį „Decanter“ žurnalo pasau-

liniuose vyno apdovanojimuose (Decanter World Wine Awards

international Wine Trophy), tuomet esu visiškai tikras, kad bet

kuris iš tų penkių šampanų buvo ne šiaip geresnis, o tiesiog

neprilygstamas, ir aš nesu ragavęs nė vieno angliško vyno, kuris

bent iš tolo jiems prilygtų.

Aš esu „Decanter“ šampano degustacinės komisijos pirmi-

ninkas, tad, suprantama, galiu būti apkaltintas šališkumu, tačiau

degustuodamas aš atskiriu išskirtinį šampaną, ir galiu teigti, kad

„ridgeview 2006 Grosvenor Blanc de Blancs“ nepriartėja nė per

šviesmetį nė prie vieno iš mūsų išrinktų 2010 metų laimėtojų.

Aš nedalyvavau komisijai priimant sprendimą skirti angliškam

vynui pagrindinį prizą putojančio vyno kategorijoje ir dėl jo

visiškai nesijaudinu.

„ridgeview“, „Nyetimber“ ir „Camel Valley“ gamintojų dėka

jau daug metų angliškas putojantis vynas yra pasaulinio lygio.

Mes, anglai, turėtume atsisakyti visų kitų vynų gamybos ir susi-

telkti ties tuo, kuo iš tiesų galime pasigirti.

· Ką manote apie atskiro vynuogyno šampaną? Ar galė-tumėte apibūdinti jo pranašumus ir trūkumus? To paties norėčiau pasiteirauti apie šampaną, pagamintą pačių vynuogių augintojų. Ką manote apie Šampanės naujosios bangos gamintojus, besistengiančius sugrąžinti šampanui terroir vyno reputaciją?

Laikai keičiasi, bet dar nepasikeitė. Dauguma žmonių vis dar

geria šampano namuose (iš supirktų vynuogių – red. past.) paga-

mintą vyną. Daug kalbama apie nedidelį skaičių kultinių gamin-

tojų, kurie gamina šampaną iš savo užaugintų vynuogių, tačiau

augintojų šampanas vis dar sudaro vos 22 proc. viso pagaminto

kiekio, nors jiems priklauso 88 proc. visų vynuogynų. iš 15 tūkst.

augintojų tik 3750 gamina ir parduoda šampaną, mažiau nei 250

iš jų yra rimti gamintojai, ir tik kokie 50 yra tikrai puikūs!

Atsakydamas į Jūsų klausimą apie terroir, kaip tik galiu gerai

pailiustruoti, kaip vangiai augintojai mokosi. Beveik prieš 20

metų aš parašiau straipsnį į žurnalą „Wine“, kuriame aiškinau,

kaip šampano namai dominuoja atskiro vynuogyno šampano

gamyboje („Philipponnat“ šampanas „Clos de Goisses“, „Cattier“

šampanas „Clos du Moulin“, „Krug“ šampanas „Clos du Mesnil“,

„Drappier“ šampanas „Grande Sendrée“, „Leclerc Briant“ (tuomet

naujo gamintojo) šampanai „Les Chèvres Pierreuses“, „Les Clos

des Champions“ ir „Les Crayères“). Tada man tai atrodė stulbi-

nama. Kodėl augintojai negamina daugiau atskiro vynuogyno

šampano? Augintojams galėjo būti vienas juokas sukurpti daine-

lę apie terroir ir šokti pagal ją pastaruosius dvidešimt metų, bet

jie to nepadarė. Kita vertus, yra sąžiningiau vertinti ir maišytą, ir

atskiro vynuogyno šampaną, nei manyti, kad kuris nors iš jų yra

savaime geresnis už kitą.

Specializuojantis terroir srityje, reikia užsiimti ne tik atskiro

vynuogyno šampano darymu. Augintojai galėtų ir turėtų daryti

gryną atskiro kaimo šampaną, nes jis yra toks išraiškingas, kad

laikui bėgant išprusę vartotojai galėtų aptarinėti bei lyginti

būdingas savybes ir pranašumus, sakykime, Bouzy ir Ambonnay

arba Avize‘s ir Cramanto su tokiu pat pasitikėjimu, kaip Burgun-

dijos vyno mėgėjai aptarinėja Pommard‘o ir Aloxe-Cortono arba

Puligny ir Meursault kaimelių vyną.

i n t e r v i u

42


· Prieš keletą metų buvo daug triukšmo dėl Šampanės apeliacijos išplėtimo. Kaip Jūs manote, ar šampaniečiai visgi ryšis tai padaryti?

Viskas daroma ramiai. Apsvarsčius daugiau nei 1000 asoci-

acijų paraiškas, pateiktas viešajam svarstymui, su prašymais su-

teikti dar 200 kaimų nuorodą zone de la Production (labai didelis

plotas su daugiau nei 600 kaimų, tarp kurių vynuogės, sultys ir

vynas gali būti vežiojami be atskiro leidimo), antrasis ir galutinis

pasiūlymas iNAO1 komitetui bus pateiktas šiais metais. Mano

slapti šaltiniai teigia, kad labai nedaug prašymų buvo patenkinta

ir galutinis kaimų, turėsiančių nuorodą Aire Géographique (juose

galima auginti vynuoges), skaičius nedaug skirsis nuo ankstes-

niojo, kitaip sakant, padidės nuo 319 iki 357. žinia, kalbant apie

dabartį, reiktų prisiminti, kad pačioje pradžioje, t. y. 1927 metais,

buvo klasifikuoti 407 kaimeliai, kurių skaičius 1951 m. buvo

sumažintas iki 302 dėl ekonomikos nuosmukio.

Net jeigu viskas vyks pagal planą, pirmieji vynmedžiai naujai

klasifikuotose AOC Champagne vietovėse nebus pasodinti iki

2019 m., taigi pirmasis derlius bus nurinktas 2021 m., o jo vynas

pasieks lentynas ne anksčiau kaip 2023-aisiais (non vintage) ir

2025-aisiais (vintage).

· Be Šampanės ir elzaso vyno, ar turite savo mėgstamą raudonąjį vyną?

Kadaise turėjau vizitinę kortelę, kurioje buvo nurodyta, kad

mano mėgstamas vynas (neputojantis) iš baltųjų vynuogių yra

„riesling“, o iš raudonųjų – „Pinot Noir“. Kaip ir daugelis vyno

prekybos ir kitų susijusių profesijų atstovų, aš dievinu „Pinot

Noir“, nes vyno pasaulyje tai yra Šventasis Gralis. Labai sunku

gauti gero „Pinot Noir“, bet jei gauni, tai išties būna dieviškas

vynas. iki devintojo dešimtmečio ir per jį geras „Pinot Noir“ buvo

gaminamas tik Burgundijoje.

Nors 1979 m. Davidas Lettas išgarsėjo per vieną naktį su

savo „Eyrie Vineyard Pinot Noir“, Oregonas didesnę devintojo

dešimtmečio dalį daugiau žadėjo nei tesėjo. Naujojo pasaulio

vyndariams dažnai labai sunkiai sekasi atskleisti veislei būdin-

gas savybes nemaišytame vyne, ir daugelis Australijos vyndarių

gamindavo „Pinot Noir“ lygiai taip pat, kaip ir „Cabernet Sau-

vignon“. Nauji vėjai papūtė tik devintojo dešimtmečio pabai-

goje: jaunesnioji vyndarių karta pradėjo reguliariai stažuotis

Burgundijoje. Dabar jau beveik visur gebama padaryti paprasto

nemaišyto „Pinot Noir“, tačiau tik nedaugelis gamintojų pasiekia

ypatingo sodrumo ir lengvumo, „neapsunkindami“ vyno. Mano

nuomone, dabar geriausią Naujojo pasaulio „Pinot Noir“ gamina

iškiliausi Sonomos russian riverio gamintojai.

· Kas Jums labiausiai patinka ir ko labiausiai nekenčiate savo darbe?

Po pirmosios mano pasaulinės kelionės, trukusios tris mėne-

sius, aš labai pasiilgau savo žmonos. Kai grįžau namo, norėjau,

kad ir ji susitiktų su tokia daugybe žmonių ir patirtų tiek daug

įspūdžių, tad kai tik galėjau, iškart pradėjau ją imti į keliones.

Kalbant apie darbą, man patinka ne tik susitikinėti su žmonėmis,

darančiais mane visuomet žavėjusį vyną, ragauti jį bei uždavinėti

mane dominančius klausimus, bet ir pakeliui aptarinėti įspū-

džius su žmona, mėgautis romantiška vakariene kokiame nors

nuostabiame pasaulio kampelyje.

Ko aš nekenčiu? Kad alkoholis iš organizmo pašalinamas pir-

miausiai, kad mano medžiagų apykaita iš prigimties yra lėta, o

alkoholis ją dar labiau sulėtina. Savo pirmąją kelionę aš pradėjau

būdamas lieknas, smarkus jaunuolis, o dabar esu senas storulis!

· „Sotbio vyno enciklopedijos“ lietuviškasis leidimas tapo daugelio Lietuvos vyno mėgėjų vadovėliu. Ar galime tikėtis Jūsų naujos knygos apie vyną?

Tikiuosi, lietuvių leidėjai susidomės pataisytu ir papildytu

minėtos enciklopedijos leidimu.

· Ar ketinate atnaujinti „Wine Report“ leidybą? Net ir mums Lietuvoje šios knygos labai trūksta.

Visų pirma, ačiū už komplimentą! Gaila, leidėjas prastai

pardavinėjo tokio tipo knygą. Be to, jis netesėjo pažado išversti

knygą į vokiečių kalbą ir išleisti savo leidyklos filiale Vokietijoje.

Šiaip ar taip, aš neatsisakau minties prikelti „Wine report“ su kitu

leidėju.

· Kokį geriausią vyno ir maisto derinį esate ragavęs?

„Clos du Mesnil“ šampaną su ant lėtos ugnies kepta kiaulės

papilve ir burnoje tirpstančiais spirgučiais. Vynas ir desertas?

„Pinot Gris Vendange Tardive“ su krembriulė (tik reikia laikytis

vienos taisyklės – vynas turi būti saldesnis už desertą, nedaug,

tik vos vos). Maistas ir šampanas? Baltasis vynas paprastai geriau

tinka prie sūrio nei raudonasis, ir vargu ar surastum tokį sūrį,

kuris netiktų su brandžiu vintage šampanu.

· Lietuvoje vyno kultūros kūrimas tik prasideda. Someljė veikla trunka vos apie penketą metų. Ar galėtumėte ką nors patarti mūsų jauniesiems someljė?

Be galo žaviuosi daugeliu šiandieninių jaunųjų someljė, taip

pat ir vyresniosios kartos someljė, kurie padeda jaunimui. Nūnai

kad ir į kokį restoraną užeičiau, someljė jau nebėra tas arogantiš-

kas snobas, kaip anksčiau. Someljė darbas yra būti nuolankiam

ir paslaugiam. Jis neturi būti nuolankus kaip vergas, bet kuklus,

ne besipuikuojantis savo žiniomis, o panaudojantis jas tam, kad

vakarienė klientui padarytų kuo geriausią įspūdį. Kiekvienas so-

meljė turi žinoti viską apie visus jo restorano vynraštyje esančius

vynus. Jei someljė gerai nežino kokio nors vyno, reikėtų sutrum-

pinti vynraštį. Someljė turėtų paragauti visus savo restorano

patiekalus su šefu, ypač jei tai yra degustacinio meniu patiekalai.

Net jeigu pro duris įžengia vyno žinovas – tebūnie tai vyndarys,

ūkio savininkas, vyno žurnalistas ar kolega iš kito restorano, –

someljė turėtų žinoti daug daugiau nei jie apie geriausius vyno

ir maisto derinius savo restorane. Tada parodyti save nebebus

svarbiau, nei padėti kitam.

i n t e r v i u

43


44


s k a n a u s

Ar iš tikrųjų laikrodžiorodyklės sukasi greičiau?

gurmaniškų filmų apžvalga

Rasa Starkus

Atrodo, kad laikas jau ne bėga, ne skrieja, o verčiasi kūliais, kliūdamas, griūda-

mas, bet niekaip neleisdamas prisivyti. Nieko neįmanoma suspėti! Dar blogiau, gal ir spėtum, bet galva

jau nebegali visko suvirškinti: aplinkui tiek įvairios informacijos, kad reikia nuolat rūšiuoti, ką atmesti, o

ką pasiimti. Ar čia mes per daug visko norime pamatyti-padaryti ar čia Žemės greitis patrigu-

bėjo? Kad ir kaip būtų, parašysiu apie keletą lengvo turinio filmų, kurie pralinks-

mins ilgai stovint prie keptuvės, kepant blynus ar kotletus ir nuteiks

skaniai, maloniai vakarienei.

45


LAiŠKAi DžuLJETAi(Letters to Juliet. Rež. Gary Winick. 2010 m.)

Kai pradėjau žiūrėti šį filmą, šeimyna jau nuo pirmųjų kadrų

ėmė badyti pirštais, atseit, kokią čia, naivią saldybę žiūriu. Kaip

ir visada, nelabai kreipiu dėmesio į komentarus, žiūriu ir skaitau

tai, ko norisi tuo momentu. Šį filmą siūlau pažiūrėti vyno žinovų,

someljė „antrosioms pusėms“, kai „pirmosios pusės“ per tą besai-

kį domėjimąsi vynu ir maistu nebemato aplinkos, kai per atos-

togas ir laisvadienius priverčia savo artimuosius lakstyti įkandin

jų po vynines ir vynuogynus, kai sutikusios vyndarį įsikimba

į atlapus ir nepaleidžia tol, kol vargšelis išsigandęs nepasako

visko, net ir to, ko tiksliai nežino.

Linksmas, lengvas, spalvingas, nuostabių italijos Toskanos

vynuogynų ir Veronos vaizdų kupinas filmas. romantiški jaunys-

tės prisiminimai, rūpesčiai ir sunkumai (kad taip mums dabar!).

Girdėsite daug pavadinimų, akys raibs nuo sūrių, trumų, alyvuo-

gių aliejaus, vyno... Būkite pasiruošę ir burnoj turėti.

Britų aktorė Vanessa rodgrave, vaidinanti Klerę, nors ir nebe

jauna, bet kaip visada nuostabi.

PriEŠ PAKrATANT KOJAS(The Bucket List. Rež. Rob Reiner. 2007 m.)

ramiai, tyliai, kai kada su pakikenimais narpliojama skaudi

drama. Puikūs aktoriai: kaip visada žavus Jackas Nicolsonas –

nors pasenęs, bet visiškai nepasikeitęs cinikas, ir mąsliai besišyp-

santis romusis Morganas Freemanas. Vis pagalvoju: Dieve, kaip

būtų gerai, kad visi, kas susiduria su šio amžiaus maru, sugebėtų

s k a n a u s

rasti savyje jėgų ir pabandyti įgyvendinti savo svajones, kad

sutiktų artimą draugą, kuris galėtų, tegu ir snobiškai žvelgdamas

į pasaulį, priversti daugiau mylėti save ir džiaugtis gyvenimu

nustojus kreipti dėmesį į aplinkinių nuomonę. Gal tai jiems pa-

lengvintų dalią ar net išgydytų, kaip kad įvyko šioje dramoje. Jau

dabar filmo peržiūrai ieškokite „Kopi Luwak“ kavos ir, žinoma,

šampano (ne šiaip burbulų, o tikrojo!).

SPArNELiS ir ŠLAuNELė( L’Aile ou la Cuisse/The Wing or the Thigh. Rež. Claude zidi. 1976 m.)

užkietėję vyno mėgėjai šio filmo prancūziškame pavadinime

gali įžvelgti iki skausmo pažįstamą santrumpą AOC (Appellation

d’Origine Controlee – graži ta prancūzų kalba!).

OOOOOOOOOOOO! Tai komedijos šedevras, puikus net ir

tiems, kas nespėja išklausyti visko, ką pasako Louis de Funesas, ir

kas pavargsta po kelių jo sumaltų sakinių. Kas galėjo pagalvoti,

kad jau 1976 metais restoranų kritikai, maisto ir vyno mėgėjai

bei žinovai buvo tokie aktyvūs kovodami prieš masinį ir pigų

maistą bei vyną. Šarlis (Louis de Funes), žymaus restoranų vado-

vo leidėjas ir žinomas gurmė, dirba savo darbą ir bando įtraukti

sūnų. Kaip visada, kartų džiaugsmai ir nesutarimai, skirtumai

ir panašumai. Linksmos degustacijos ir apsilankymai įvairiuose

restoranuose, „žiaurūs“ susitikimai ir nuostabi Louis vaidyba.

žiūrėjau keliskart! ir dar žiūrėsiu, kai norėsiu pasijuokti. Pažiūrė-

kite ir jūs, gal užsimanysite tapti maisto ir vyno žinovais ir atspėti

viską aklai.

Saulėtos vasaros jums linki Meniu Miu

46


Įkandin J. Priestlio ir D. Glaserio aluje kylančiais burbuliukais

grožėjosi ir juos tyrinėjo kiti fizikai. Prieš 20 metų šių eilučių

autoriui į rankas pakliuvo kopija straipsnio, paskelbto solidžiame

fizikos mokslo žurnale „Physics Today“. Du garsiojo Stanfor-

do universiteto mokslininkai, susidomėję, jų žodžiais tariant,

nuostabia, vis dar iki galo nesuprasta dujų, skysčių ir kietųjų

dalelių, temperatūros, slėgio ir klampumo sąveika alaus taurėje,

atliko išsamų alaus burbuliukų gimimo ir augimo, kilimo greičio

ir transformacijos, stabilumo bei lakumo tyrimą ir pateikė šių

procesų matematinį modelį.

žinoma, alus nebuvo ir nėra išskirtinis mokslo tyrimų

objektas bei atradimų katalizatorius. Sąsajas su mokslu galima

nesunkiai atrasti ir vyno, ir konjako, ir viskio, ir kitų žmonijai

žinomų tauriųjų gėrimų istorijoje. Jie įkvėpdavo mokslo įžvalgas

ir atradimus, o moksliniais metodais buvo galima geriau pažinti

juos pačius. Jau nuo seno žmonija griebdavosi mokslo, mėgin-

dama jei ne atskleisti, tai bent praskleisti tą paslapties skraistę,

už kurios slepiasi paaiškinimas, kaip ir kodėl paprastos vynuogių

sultys, javų plikinys ar jų distiliatai tampa daugybę aromato ir

skonio niuansų turinčiais, žmogaus sielą džiuginančiais gėri-

mais. Kai kada šie mėginimai virsdavo netgi atskiromis mokslo

mokslas alaus bokale irviskio taurėje

Linas Čekanavičius

Spėju, kad straipsnio antraštė daugelį jūsų nustebino: kas gi ieško mokslo vyno, alaus, viskio ar

brendžio taurėje? Ten ieškome ne mokslo, bet pojūčių – fizinių ir estetinių. O vis dėlto... Istorija liudija, kad

pažinimas neapsiriboja pojūčiais: mūsų mėgstamas gėrimas smalsesniam protui tampa mokslinių idėjų šaltiniu. Antai 1774

metais, lankydamasis kaimynystėje esančioje alaus darykloje, britų savamokslis tyrėjas Josephas Priestley susidomėjo burbuliukais,

kylančiais iš alaus statinės, ir atrado deguonį. 1876 metais garsusis prancūzų mokslininkas Louis Pasteras, atsiliepdamas į pran-

cūzų aludarių susirūpinimą dėl alaus kokybės ir neilgaamžiškumo, ėmėsi tirti alaus gamybos procesą. Tyrimo rezultatus

L. Pasteras apibendrino savo garsiajame veikale „Alaus studijos“ (Etudes sur le Biérre), kuriame atskleidė mielių

vaidmenį ir pasiūlė alaus bei kitų produktų apsaugos nuo ankstyvos „mirties“ būdą, šiandien vadinamą

pasterizacija. Kalbama, kad būtent alaus taurėje nenutrūkstama srove į paviršių kylantys burbu-

liukai įkvėpė būsimam fizikos mokslo Nobelio premijos laureatui Donaldui Glaseriui idėją

panaudoti taip vadinamą „burbuliukų ertmę“ įelektrintų dalelių judėjimo trajek-

torijai sekti. Garbusis Nobelio premijos laureatas yra viešai pripažinęs,

kad iš pradžių savo eksperimentams jis naudojo būtent alų – kaip

natūralią, gamtos sukurtą „burbuliukų ertmę“.

šakomis, kaip antai fermentacijos procesus tirianti zimologija

bei vyno ir vynininkystės studijoms skirta enologija. Dėsninga,

kad šių mokslo krypčių tyrimus vykdantys mokslininkai telkėsi

į grupes, centrus ir institutus – šitaip susikūrė tokios speciali-

zuotos mokslo ir studijų įstaigos, kaip jau antrą veiklos šimtmetį

skaičiuojantis Berlyno alaus virimo tyrimų ir mokymo institutas

(Versuchs-und Lehranstalt fuer Brauerei in Berlin), Edinburge

esantys Škotiško viskio tyrimo insititutas (SWri) bei Heriot-Watto

universiteto Tarptautinis virimo ir distiliavimo centras (iCBD),

Londono virimo ir distiliavimo institutas (Institute of Brewing and

Distilling), leidžiantis recenzuojamą tarptautinį mokslo žurnalą

„Journal of the institute of Brewing“), Bordo tarptautinis vyno

institutas (iNSEEC), Pasaulinė alaus virimo akademija (World

Brewing Academy) Čikagoje, seniausios pasaulyje veikiančios

alaus daryklos „Weihenstephan“ vardu pavadintas Alaus virimo

ir maisto kokybės centras Miuncheno technologijos universitete

ir kiti.

Tačiau šiandien pakalbėkime ne apie alų, o apie viskį. Alaus

mėgėjo akyse viskis nusipelno dėmesio ne tik dėl savo skoninių

ar aromatinių savybių, bet jau vien todėl, kad tai yra alaus „sū-

nus“. Nes, panašiai kaip konjakas, armanjakas ar brendis yra jau-

a l u s , v i s k i s

47



l Viskio namai Škotijoje

48



no vyno „sūnūs“, t. y. distiliatai, viskis gimsta distiliuojant žalią, t.

y. nebrandintą ir negardintą apyniais ar kitais pagardais, alų.

Nėra ir, matyt, niekada nebus atrastas cheminis viskio „ko-

das“, kuris išsamiai aprašytų visas jį sudarančias komponentes –

esterius, aldehidus, rūgštis, alkoholius, fenolius, kitas organines

medžiagas, jų derinius ir koncentraciją taurėje teliūskuojančia-

me auksaspalviame skystyje. Tačiau kai kuriuos viskio gimimo,

struktūros ir brendimo aspektus, serviravimo ir ragavimo reko-

mendacijas šiuolaikinis mokslas jau geba pateikti. Nepretenduo-

dami į išsamią daugybės mokslo publikacijų šiomis temomis

apžvalgą, pasiremsime viena iš jų, prieš porą metų pasirodžiusia

žurnalo „Chemistry World“ puslapiuose. Šio žurnalo 2008 m.

gruodžio numeryje, straipsnyje „Viskio kelionė“ (A Whisky Tour),

nagrinėjama škotiško viskio aromatų ir skonių formavimasis, jo

brandinimo ir ragavimo subtilybės.

Kas vis dėlto yra tas škotiškas salyklinis viskis ir kuo jis skiria-

si, pavyzdžiui, nuo airiško viskio ar amerikietiško burbono? Kas

lemia, kad tas bespalvis „žalio miežinio alaus“ distiliatas virsta

įvairių gintaro atspalvių, sodraus aromato ir kerinčių skonio

variacijų gėrimu? Ar tikrai viensalyklis viskis visada pranoksta

maišytąjį su grūdiniu? Kaip tinka ragauti salyklinį viskį – gryną

ar praskiedus nedideliu vandens kiekiu, o jei skiesti, tai kokios

temperatūros vandeniu? Tai klausimai, dominantys ir prade-

dančiuosius viskio ragautojus, ir pažengusius mėgėjus, galbūt

norinčius tapti žinovais.

Škotiško viskio įstatymas (yra ir toks!) nurodo, kad škotišku

salykliniu viskiu gali vadintis tik tas spiritinis distiliatas, kuris yra

pagamintas iš 100 proc. miežių salyklo naudojant natūralų (tokį,

kokį sukūrė gamta toje vietovėje, kur yra viskio darykla, niekaip

neapdorotą) vandenį ir brandintas ne trumpiau nei trejus

metus. ir visa tai turi vykti ne kur kitur, o Škotijoje. Net ir atmetę

pastarąjį, kilmės nuorodos, reikalavimą, škotiško salyklinio viskio

negalėtume sutapatinti su kitur gamintu. Antai airiškas viskis

gaminamas misą distiliuojant tris kartus ir jau vien tuo skiriasi

nuo škotiškojo, kuris dažniausiai distiliuojamas dukart. Maža to,

šaltas ir drėgnas Škotijos klimatas, anot mokslininkų, irgi turi

įtakos viskio brendimui, visų pirma – etilo alkoholio koncentraci-

jos sumažėjimui.

Kiekvienai viskio daryklai (o jų Škotijoje yra 92) būdingos

savitos salyklinio viskio skonio ypatybės pradeda formuotis jau

ruošiant misą. Jas lemia salyklo džiovinimui naudojamos malkos

ar durpės, tų durpių cheminis „kodas“, vietovės vandens sudėtis.

Distiliacijai naudojami didžiuliai blizgantys variniai katilai taip

pat veikia būsimą viskio skonį: anot chemikų, varis reaguoja su

„alaus“ garuose esančiais nepageidaujamais sieros junginiais ir

pašalina juos iš distiliato. Taigi pastarojo cheminė sudėtis įgauna

savitumo dar prieš jam patenkant į brandinimui skirtas ąžuolo

statines, bet tikrasis viskio „kūno ir sielos“ kūrimas prasideda

būtent šiame etape. Visų pirma, škotiškas viskis brandinamas

ne naujose statinėse, bet tose, kurios kartą jau buvo naudotos

brandinti amerikietiškam „kukurūzų viskiui“ burbonui (gami-

nant burboną ne mažiau kaip 51proc. javų mišinio turi sudaryti

kukurūzai) Baltajame ąžuole yra pernelyg daug vanilės – salsvo

skonio medžiagos, kuri labai tinka gaminant burboną, bet jos

perteklius nepageidautinas škotiškame viskyje. Tik tada, kai bur-

bonas ištraukia didžiąją dalį vanilės iš statinės sienelių, ši tampa

tinkama škotiško viskio brandinimui. Siekdami išgauti naujus

skonio natų sąskambius, viskio gamintojai kartais brandinimą

užbaigia kitų rūšių gėrimų „ragavusiose“ statinėse, pavyzdžiui,

tose, kuriose anksčiau buvo brandintas cheresas ar portveinas.

Be to, kaip nurodo Škotiško viskio įstatymas, statinės talpa turi

neviršyti 700 litrų: brandinant svarbu, kad pakankamas skysčio

kiekis liestųsi su ąžuolu. To sąlyčio metu vyksta cheminiai mainai

tarp ąžuolo ir distiliato: šis kai kurias, nelabai pageidaujamas

medžiagas atiduoda ąžuolui, o kitas – iš jo pasiima. Kaip tik šio

proceso metu formuojasi esteriai – organiniai junginiai, lemian-

tys didžiąją dalį būsimos viskio aromatų puokštės.

Viskio pradžiamoksliai gali ir nežinoti, kad viensalyklis (single

malt) viskis reiškia ne tik ir ne tiek vien iš salyklo, bet, svarbiau-

sia, iš vieno salyklo pagamintą viskį. Viensalyklis viskis yra vienos

viskio daryklos kūrinys, nemaišomas su kitų daryklų viskiais, te-

gul ir salykliniais. Viensalyklis viskis gali būti ir iš vienos statinės

(single malt single barrel), tačiau dažniausiai jis maišomas su kitų

tos pačios daryklos statinių viskiais, kurių brandos amžius gali

skirtis, o išpilsčius mišinį į butelius, etiketėje nurodomi jauniau-

sio viskio metai. Viskio maišymo meistras yra bene labiausiai

gerbiamas ir vertinamas asmuo darykloje, nes maišymas – tai

toji viskio gamybos procedūra, kurios nėra ir nebus įmanoma

įsprausti į formules ir algoritmus, ją gali atlikti tik subtilius sko-

nio ir uoslės niuansus gebantis skirti žmogus.

Tačiau viensalyklis viskis teužima vos 5 proc. viso viskio

rinkos. Didžioji viskio jūros dalis – tai salyklinio ir grūdinio (t. y.

gaminto iš nedaigintų grūdų) viskio mišiniai (blend). Dauguma

viskio mėgėjų ir žinovų laiko šį viskį neabejotinai prastesniu už

salyklinį. Tačiau „viskio chemikai“ ne tokie kategoriški. Anot jų,

jei viskyje ieškoma intensyvių siauresnio diapazono skonių – dū-

minių, durpinių, žolinių, sierinių skonio atspalvių, salyklinis viskis

tam idealiai tinka. Tačiau nereikia manyti, kad keliolikos ar net

keliasdešimt skirtingų salyklinių bei vieno, dviejų, trijų grūdinių

viskių kompozicija, maišymo meistro suformuota įvairesniems

skonio sąskambiams išgauti, yra paprastesnis ar prastesnis

gėrimas.

Na ir, pagaliau, priėjome prie bemaž hamletiško klausimo:

skiesti ar neskiesti viskį vandeniu? Mokslininkai sako, kad, norint

pasimėgauti viskio subtilybėmis, vandens pilti nebūtina. Negana

to, chemikai teigia, kad nors vieno viskio skonį šlakelis vandens

pastebimai pagerina, bet kito – gali žymiai pabloginti. Priklauso

nuo to, kokio amžiaus viskis ir kokių skonių ir aromatų geidžia-

ma rasti taurėje. Mat vanduo, sumažinantis alkoholio dygumą,

kartu išlaisvina vienas aromato ir skonio komponentes, bet

paslepia kitas. Pavyzdžiui, fenoliai, lemiantys dūminį, durpinį

bei jodizuotą kai kurių salyklinių viskių aromatą ir skonį, lengvai

tirpsta vandenyje, tad dievinantys „Laphroaig“ ar „Lagavulin“

stiliaus viskį, turėtų vengti jį skiesti. Juolab kad ilgiau brandintas,

sodraus skonio viskis turi daugiau lakių sieros junginių, kurių iš-

laisvinimas aromato nepagerina. Tas pat siūlytina mėgstantiems

viskyje kepintų riešutų, duonos bei grūdų natas – jas lemiantys

azoto junginiai irgi yra „hidrofobiški“. Taip pat pravartu žinoti,

kad šaltesnis vanduo prasčiau nei kambario temperatūros išlais-

vina lakiąsias medžiagas, tad gėrimo aromatas sustiprės nedaug,

užtat pernelyg nesusilpnės skonio savybės.

Mokslas mokslu, bet pabaigai norėtųsi dar kartą priminti,

kad visų kvapo ir skonio subtilybių, matyt, niekada nepavyks

įsprausti į griežtus chemijos ar fizikos formulių rėmus. Viskio,

alaus ir vyno taurėje visada bus kažkas metafiziška, neapčiuopia-

ma ir nepavaldu racionaliam (jei norite – blaiviam) protui. Tai, ką

gali įvertinti tik taurę prie lūpų keliantis žmogus.

49


50


Alkoholis ir nesveikataLinas Vaitulevičius 1

Alkoholis europoje gaminamas ir geriamas tūkstančius metų gamybai pasitel-

kiant bet kokias prieinamas vietines medžiagas. Alkoholiniai gėrimai buvo vartojami ir kaip vaistai – taip

buvo iki XX a. pirmosios pusės, kol atsirado šiuolaikinė medicina. Įdomu, jog alkoholio apyvartą

reguliuojantys įstatymai ilgą laiką tarnavo vien tik palaikyti viešajai tvarkai arba

reguliuoti rinkai, o ne visuomenės sveikatai saugoti.

v e r t a ž i n o t i

51


XIX a. ir XX a. pradžioje miestuose darbininkų tarpe vis

labiau plintant stipresniems distiliuotiems gėrimams,

situacija pamažu keitėsi: didžiojoje Europos dalyje išplito blaivy-

bės sąjūdžiai, išaugo susirūpinimas stipraus alkoholio vartojimu.

Dažniausiai tokie sąjūdžiai priešindavosi visiems alkoholiniams

gėrimams jų nediferencijuodami. iki XX a. pabaigos dauguma

šių sąjūdžių sunyko iki nereikšmingų organizacijų.

Nuostata, kad alkoholizmas yra liga, išplito tik XiX a., kai dau-

gelyje Europos šalių įsikūrė alkoholikams gydyti skirtos įstaigos.

Pastaraisiais metais Europoje stengiamasi neapsiriboti vien ne-

didele „alkoholikų“ grupe, daugiau prevencinio dėmesio skiriant

platesnei alkoholio vartotojų daliai. Tikslinę grupę išskirti sunku.

reikia turėti omeny, kad Europoje alkoholiniai gėrimai yra var-

tojami labai įvairiai ir turi daug prasmių, pradedant šeimos pietų

stalo atributu ir baigiant apeiginiu gėrimu. Pats gėrìmas dažnai

turi simbolinę reikšmę ir yra skirtas įvykio formalumui arba skir-

tumui tarp darbo ir poilsio perteikti.

Neigiamas alkoholio poveikis sveikatai – seniai pripažintas

mokslinis faktas. Dėl šios priežasties kai kuriose valstybėse yra

nustatytos rekomenduojamos maksimalios alkoholio normos

jį vartojantiems asmenims, tačiau neteko girdėti, kad kuri nors

valstybė savo negeriantiems piliečiams rekomenduotų pradėti

saikingai vartoti alkoholį sveikatai gerinti (pavienių institucijų,

tiriančių alkoholio poveikį sveikatai, rekomendacijų pasitaiko).

ALKOHOLiO POVEiKiS SVEiKATAi

Alkoholis Europoje yra rimta našta įvairiais gyvenimo

aspektais, kuriuos apibendrintai galima pavadinti žala sveikatai

ir socialine žala. Alkoholio vartojimo žala gali būti visokia: nuo

tokių socialinių nepatogumų, kaip trukdymas miegoti naktį, iki

rimtesnių pasekmių, kaip žala santuokai, smurtas prieš vaikus,

nusikaltimai, prievarta ir žmogžudystės. Paprastai kuo daugiau

alkoholio buvo suvartota, tuo sunkesnis nusikaltimas ar sužaloji-

mas padaromas.

Alkoholio vartojimo ypatumai ES lemia gyventojų sveika-

tos skirtumus šalių narių viduje ir tarp šalių narių. Lyginant su

penkiolika senųjų ES narių, dešimtyje naujųjų ES narių alkoho-

lio vartojimas papildomai sukelia 90 vyrų ir 60 moterų mirčių

100 tūkst. gyventojų.

Septyni milijonai suaugusiųjų ES prisipažįsta per pastaruo-

sius metus dėl gėrimo patekę į muštynes. remiantis nedidelio

tyrimų skaičiaus apžvalga, apskaičiuoti su alkoholiu susijusių

1Parengta pagal: Peter Anderson, Ben Baumberg. Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu: ataskaita Europos Komisijai. Alkoholio Tyrimų institutas (2006); Peter Anderson, Antoni Gual, Joan Colom. Alcohol and Primary Health Care: Clinical Guidelines on identification and Brief interventions. Katalonijos vyriausybės Sveikatos departamentas, Barselona (2005).

nusikaltimų kaštai ES 2003 metais siekė 33 milijardus eurų.

Šie kaštai tenka policijai, teismams ir kalėjimams (15 milijardų

eurų), nusikaltimų prevencijai ir draudimo administravimui (12

milijardų eurų) ir turtinei žalai (6 milijardai eurų). Apskaičiuota

vairavimo išgėrus sukelta turtinė žala siekė 10 milijardų eurų,

o nematerialūs nusikaltimų fizinių ir psichologinių pasekmių

kaštai vertinami 9–37 milijardais eurų.

Daugelis alkoholio vartojimo neigiamų pasekmių tenka

ne pačiam geriančiam asmeniui, bet kitiems žmonėms. Tai ir

60 tūkst. neišnešiotų naujagimių per metus, ir 16 proc. smur-

to prieš vaikus ir jų nepriežiūros atvejų, ir 5–9 milijonai vaikų,

gyvenančių alkoholio neigiamai paveiktose šeimose. Alkoholis

daro poveikį ir suaugusiems, įskaitant maždaug 10 tūkst. mirčių

išgėrusių vairuotojų sukeltuose autoįvykiuose, kai žūsta ne pats

vairuotojas. Be to, didelė dalis su alkoholiu susijusių nusikaltimų

taip pat būna nukreipta kitų atžvilgiu.

Be priklausomybės, alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų

ir sutrikimų, įskaitant sužeidimus, psichinius ir elgesio sutriki-

mus, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, vėžį, širdies ligas,

imunologinius sutrikimus, plaučių ligas, skeleto ir raumenų ligas,

reprodukcinius sutrikimus, prenatalinius pakitimus, padidėjusią

priešlaikinio gimdymo riziką ir mažą naujagimio svorį. Dauge-

liu atvejų alkoholio rizika didėja priklausomai nuo dozės – kuo

daugiau alkoholio suvartojama, tuo didesnė rizika. Kai kurie

negalavimai, kaip kardiomiopatija, ūmaus kvėpavimo sutrikimo

sindromas ir raumenų pakenkimas, atsiranda tik ilgai vartojant

daug alkoholio. Tačiau netgi ir tuomet šių negalavimų atsiradi-

mo rizika ir sunkumas didėja didėjant dozei. intensyvaus gėrimo

epizodų dažnis ir jų metu išgeriamo alkoholio kiekis turi didelės

įtakos traumų ir tam tikrų širdies ir kraujagyslių ligų (vainikinių

širdies arterijų ligos ir insulto) atsiradimui.

Jei daug geriantis žmogus sumažina suvartojamo alkoholio

kiekį ar nustoja gerti, tai turi teigiamą poveikį jo sveikatai. Net

jei žmogus serga chroniškomis ligomis, tokiomis kaip kepenų

cirozė ar depresija, sumažinęs suvartojamo alkoholio kiekį arba

nustojęs jį vartoti žmogus greitai pasijus geriau. Tiek suvarto-

jamo alkoholio kiekis, tiek vartojimo metu patiriama žala ir dėl

to išsivystanti priklausomybė neturi aiškių diskretiškų stadijų.

individai gali laipsniškai judėti pirmyn ir atgal keisdami savo

vartojimo įpročius.

KAi KuriOS SąVOKOS PAGAL PSO:

Pavojingas alkoholio varto-

jimas

Gėrimo įpročiai, sukeliantys neigiamas pasekmes sveikatai. Pagal PSO, tai yra 20–40 g grynojo alkoholio

per dieną moterims ir 40–60 g vyrams.

Epizodiškas intensyvus

gėrimas

reiškinys, kai retkarčiais (pvz., savaitgalį) išgeriama 60 ir daugiau gramų grynojo alkoholio turint aiškų

tikslą patirti alkoholinę intoksikaciją, t. y. sąmoningai siekiant apsvaigti.

Alkoholinė priklausomybėTokia psichologinių, elgsenos ir mąstymo sutrikimų visuma, kai poreikis suvartoti alkoholio išstumia

kitus, kadaise buvusius svarbesnius poreikius

v e r t a ž i n o t i

52


Pastaruosius porą dešimtmečių Anglija džiaugėsi nematy-

tu savo istorijoje vyno kultūros suklestėjimu. Vynas, kaip

gėrimas, nusimetė pretenzingų ponų prabangos prekės ir pigios

tautinės egzotikos etiketę, jį pradėjo gerti beveik visi. Maža to,

daugelis pradėjo domėtis naujomis šalimis ir tokiomis vynuogių

veislėmis, kurių anksčiau nebuvo ragavę. Šalis tapo didžiausia

pasaulyje vyno importuotoja.

regis, puikios sąlygos klestėti vyno parduotuvėms. Atrodė,

kad taip ir bus: specializuotų vyno parduotuvių tinklai plėtėsi ir

nuomojosi naujas patalpas, o kartu augo ir vadinamieji tiesiogi-

niai pardavėjai, smulkaus vyno urmo parduotuvės, „vyno sandė-

liai“ ir interneto prekybininkai, iš kurių paprastai galima pirkti ne

mažiau nei dėžę vyno (dvylika butelių).

O paskui mažmeniniai pardavėjai pradėjo kristi kaip per-

sirpusios vynuogės. Dešimtis parduotuvių turėjęs tinklas „Wine

Cellar“ bankrutavo 2009 m. Tais pačiais metais susmuko „First

Quench“ – bendrovė, valdžiusi daugiau nei šimtmetį gyvavusį

parduotuvių tinklą „Threshers“ ir žinomą tinklą „Wine rack“. O šių

metų pradžioje, neišlaikiusi daugiau nei 20 mln. svarų sterlingų

skolos naštos ir mokesčių inspekcijai atsisakius toliau laukti

mokėjimų, žlugo „Oddbins“, vienas labiausiai žinomų šalies

tinklų, kažkada turėjęs beveik tris šimtus parduotuvių. „Oddbins“

prekybininkai, didžiavęsi išmaniais specialistais ir eklektišku

asortimentu, dalį savo parduotuvių uždarė, kitas pardavė, o dar

kitoms bankroto administratoriai ieško pirkėjų.

„Oddbins“ žlugimas daugeliui trisdešimtmečių ir keturias-

dešimtmečių prilygo artimo draugo mirčiai. Čia perkamas vynas

milijonams viduriniosios klasės anglų buvo XX amžiaus pabaigos ir

XXi amžiaus pradžios gerovės, puikios nuotaikos ir kosmopolitinės,

užsieniui atviros naujosios Anglijos simbolis: kaip atostogos užsie-

nyje kelis kartus per metus, skrydžiai į italiją ilgajam savaitgaliui,

slidinėjimas Alpėse ir ekologiška parfumerija iš tolimų kraštų.

Kodėl bankrutuojavyno parduotuvės

Andrius Užkalnis

Stambūs pardavėjai dažnai nu-

marina mažas, specializuotas parduo-

tuves. Tai visiems žinoma. Kai patogumas ir prekės

kaina lentynoje (dar ir perbraukta, o viršuje užrašyta dvigubai

mažesnė – ypatingas pasiūlymas!) yra pagrindinis veiksnys

pirkti, smulkiesiems prekiautojams pasidaro labai

sunku ir belieka skaičiuoti dienas iki bankroto.

Vyno parduotuvių Anglijoje pavyzdys –

labai pamokantis.

Paprasčiausia būtų teigti, kad vyno parduotuves pakirto

ekonomikos nuosmukis, bet tai būtų ne visa tiesa. žinoma, di-

dieji maisto prekių tinklai smogė skaudžiausią smūgį. Britanijos

gyventojai šiandien beveik du trečdalius viso vyno perka kartu

su duona, kukurūzų dribsniais, dešrelėmis ir skalbiamaisiais

milteliais – prekybos centruose. Didieji žaidėjai, tarkim, super-

gigantas „Tesco“, ir mažesnieji, kaip „Sainsbury‘s“, „Morrisons“,

„ASDA“, „Waitrose“, yra nenugalimi dėl savo įtakos vyndariams

ir galimybių išmušti iš gamintojų kiekvieną įsivaizduojamą ir

neįsivaizduojamą nuolaidą.

Maisto prekių tinklams netenka galvoti apie tai, kas labiau-

siai slegia vyno parduotuvėles: patalpų nuomos išlaidas ir atlygi-

nimus pardavėjams. Čia visomis išlaidomis dalijamasi su didžiu-

liu prekybos centru. Net ir didelio vyno skyriaus nuomos išlaidos

tokioje parduotuvėje yra mažareikšmės visų išlaidų mastu.

Maisto prekių tinklai turi vieną silpnybę: nepaisant spe-

cialistų pastangų (kartais ir visai sėkmingų) atskirose lentynose

pasiūlyti retesnio, brangesnio, įdomesnio vyno, jie tebelieka

nuspėjamo ir nuobodaus vyno tiekėjai. Tik labai naivus pirkėjas

džiaugiasi matydamas dažnai ir gausiai „nukainotus“ nuo 9,00

svarų iki 4,50 svarų už butelį vynus. Net ir neišprusęs mėgėjas

gali suprasti, kad nuolaida – išgalvota, nes už vyną, kurį jie

parduoda, devynių svarų (36 litų) vis tiek beveik niekas nemo-

kėtų: jų „ypatingo pasiūlymo“ kaina kaip tik ir atitinka gėrimo

kokybę.

Tačiau ir pirkėjas, kuris ieško kažko įdomesnio ir sutin-

ka mokėti daugiau (kartu galėtų užtikrinti pardavėjui puikų

antkainį) dažniausiai praslysta pro mažų parduotuvių tinklą. Jo

išskėstomis rankomis laukia sandėliai ir „smulkaus urmo“ toli

gražu ne smulkūs pardavėjai. „Majestic Wine“, stambiausias šalies

pardavėjas, parduodantis po dėžę ir daugiau, šalyje turi daugiau

nei pusantro šimto parduotuvių-sandėlių ir vargo nemato.

v e r s l a s

53


v e r s l a s

54


Tony Laithwaite‘as pradėjo pardavinėti vyną tiesiogiai

daugiau nei prieš keturis dešimtmečius. Jis vežė vyną iš Bordo,

paskui tapo pirmuoju Australijos vyno importuotoju (iki 1974 m.

Britanijoje beveik nebuvo vyno iš kengūrų šalies). Dabar jis yra

vienas labiausiai žinomų šalies prekybininkų, nes jo pasiūlymai

užtvindę žiniasklaidą.

Laithwaite‘as suprato, kad, turint išmonės, dėžę vyno galima

įsiūlyti bet kokia dingstimi. Jis įkūrė laikraščio „The Sunday

Times“ vyno klubą, kurio nariams reguliariai siunčiama dėžė su

12 butelių, paskui pradėjo veisti visokius klubus, siūlančius „retą

galimybę“ susipažinti su vynu, kurio „beveik niekas nežino“. Šian-

dien Laithwaite‘as turi 700 tūkst. pirkėjų, apmėtomų katalogais

ir ypatingais pasiūlymais.

Šiame sektoriuje – ir kiti žaidėjai, tokie, kaip „Virgin Wines“,

„Averys of Bristol“ (pastarieji įsikūrė daugiau kaip prieš du šim-

tmečius, kaip jie sako, „praėjus tik 23 metus po to, kai kapitonas

Kukas atrado Australiją“ – tačiau šiandien daugiausiai pinigų

užsidirba būtent iš tiesioginės prekybos, o ne iš didmeninio

tiekimo) ir daugybė senų ir naujų, stambių ir senų bendrovių,

neapsikraunančių prekybos parduotuvėse našta, gyvenančių ir

dirbančių gerai sutvarkytuose, šviesiuose ir pigiuose sandėliuo-

se, ir siunčiančių prekes paštu. Šiandien mažne kiekvienas lai-

kraštis turi „savo“ vyno klubą, nors iš tikrųjų tai yra kita tų pačių

prekybininkų veiklos etiketė: patys leidėjai, be abejo, redakcijose

vyno nelaiko, voratinklių nuo butelių nešluosto ir su spauda tie

vynai niekaip nesusiję.

Tikriausiai tasai neseniai atsiradęs įprotis pirkti ne mažiau

nei 12 butelių (jei perki maisto prekių parduotuvėje – ne mažiau

6: beveik visi ir visada siūlo nuolaidas, nepriklausomai nuo vyno

rūšies, perkantiems po 6 butelius ir daugiau) ir buvo paskutinė

vinis, įkalta į ąžuolinį miesto centre merdinčių vyno parduotuvių

karstą.

Šios vyno parduotuvės neturi savo pirkėjo, kuriam siūlytų

tai, ko negali pasiūlyti kiti. Jos gali būti patrauklios atsitiktinai

užklydusiam, į svečius išsiruošusiam žmogui, kuris nori nupirkti

butelį dovanų šeimininkams. iš tokių asmenų išlaikyti žmoniš-

kas prekybos apimtis labai sunku. Jų tiesiog nėra pakankamai.

Tačiau net ir jie, labai tikėtina, nepatingės užsukti į netoliese

esančią maisto parduotuvę, kur šalia butelio šeimininkui nupirks

dar šokoladinių saldainių dėžutę šeimininkei ir maišelį karamelių

jų vaikams.

Vyno parduotuvės dabar šiek tiek primena kelionių agentūrų

biurus: čia užeina tik tie, kas nemoka arba nenori naudotis inter-

netu, kas nesugeba net telefonu nusipirkti bilietų ir užsisakyti

viešbučio. Tokių būna, bet jų vis mažiau.

Vyno parduotuvės visai neišnyks. Didmiesčiuose liks itin eliti-

nės, tokios kaip garsioji Londono „Berry Bross & rudd”, gyvuo-

janti tris šimtmečius ir, ko gero, gyvuosianti dar tiek pat.

Tačiau ši parduotuvė turi tai, kuo negali pasigirti 99 proc. jos

kolegių šalyje – netoliese gyvena ir dirba bankininkai, teisininkai

ir kiti itin turtingi žmonės, perkantys dėžę vyno už tūkstantį, o

kai kada ir už 15 000 svarų sterlingų (pastarasis vynas nėra laiko-

mas kaip egzotinis pavyzdys: 2008-ųjų metų „Chateau Lafite rot-

hschild Pauillac“ vyno parduotuvėje yra net trys dėžės; vadinasi,

paklausos esama, nors tas vynas dar du tris dešimtmečius bręs).

Daugumoje šalies vietų tokių žmonių nėra, arba jų – vienetai,

o tai reiškia, kad nebus prielaidų tokiai parduotuvei išsilaikyti.

v e r s l a s

55


56


ŠeštasisLietuvos vyno

čempionatasJurgis Šliogeris

Lietuvos vyno čempionato komisaras

Jau šeštą kartą Lietuvos vyno ekspertai ir importuotojai rinkosi degustuoti vynų, kuriuos vyno pla-

tintojai pateikia jų vertinimui. Lietuvos vyno čempionato tikslas – nustatyti geriausius Lietuvoje parduoda-

mus vynus, suteikiant kiekvienoje iš šešių kategorijų (baltieji, raudonieji, rožiniai, putojantys, natūraliai saldūs ir likeriniai)

pagrindinį prizą – „Grand Prix“. O vynams, pelniusiems daugiau nei 86 balus, skirti atitinkamus čempionato

medalius: aukso, sidabro ir bronzos. Taip pat renkamas Gero kainos ir kokybės santykio vynų

dešimtukas, paskelbiama Metų vyninė, atskirame konkurse varžosi Lietu-

vos vyndarių asociacijos narių vynai.

2 0 1 1 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s

l Čempionato organizatoriai: LSA prezidentas A. Starkus ir čempionato komisaras J. Šliogeris

57



VyNO PLATiNTOJŲ KAruSELė

Vyno čempionatai šalyje pradėti rengti nuo 2006 metų. Per

tą laiką čempionate dalyvavo net 35 didmeniniai vyno pardavė-

jai. 2006 metais pirmajame čempionate dalyvavo tik 11 įmo-

nių, pateikusių 170 vynų. iš tų pirmųjų net šešios čempionate

dalyvauja kiekvienais metais. Tai svarbiausios šalies prekiautojos

vynu: „Mineraliniai vandenys“, „Bennet distributors“, „Sanitex“,

„Eugesta“, „Vyno klubas“ ir „Liviko“ (pirmaisiais metais vadinosi

„LiON gėrimai“). Pradžioje aktyviai dalyvavusi kauniečių įmonė

„Filipopolis“ nuo 2009 metų nustojo domėtis čempionatu. Pana-

šiai nutinka ir kitoms įmonės, nelinkusioms papildyti asortimen-

to naujais, įdomiais vynais. Po metų pertraukos vertingų vynų

čempionatui vėl pateikė „Amka“.

Per tuos metus buvo nemažai vienmečių „kometų“, kurios

pasirodė ir dingo („Valior“, „Alkovila“, „Tridens“, „Prike“, „Pernod

ricard“). Kitos, kaip „Bachus & Co“, „Vyno centras“ ir „Vyno ekspor-

tas“, po kelių sėkmingų pasirodymų, šiemet atsisakė dalyvauti.

Jų vietą užėmė net 7 debiutantai: „Belvedere prekyba“, „Burbulio

vyninė“, „Bottiglia di Vino Baltika“, „Office city“, „Marks & Spenser“

ir „Gadara“. Visų jų pateikti vynai pelnė medalius, o įmonių „Bur-

bulio vyninė“, „Bottiglia di Vino Baltika“, „Office city“, „Marks &

Spenser“ – auksinius. Minėtina pernykštė debiutantė „Mediato“,

pateikusi daug įdomių vynų, kurie pelnė aukščiausius balus.

VErTiNiMO KOMiSiJA

Visus vynus degustavo ir vertino patyrusi degustuotojų ko-

manda, kurią sudaro nuolatiniai nariai: Arūnas Starkus, Gintautas

Jašinskas, Tadas Abišala, Stasas Smolskis, rasa Starkus. Jiems

ne pirmus metus talkina žydrūnas Krapukaitis, Aldas rimšelis,

Jurgita Karinauskaitė, Mindaugas Paliukas, Albertas Koncija-

lovas, šampano žinovė Jolanta Smičienė. Kaip ir kasmet, buvo

kviečiami ir nepriklausomi vyno žinovai Mindaugas Jurkynas ir

Laimonas Gryva, tačiau dėl užimtumo kiekvienas iš jų dalyvavo

tik vienoje degustacijoje. Keliose dalyvavo vyno temomis rašan-

čios žurnalistės Beatričė Laurinavičienė ir Jūratė Sprindžiūnaitė.

Siekdami praplėsti degustuotojų korpusą į komisiją pakvie-

tėme geriausius Someljė mokyklos studentus bei naujus vyno

žinovus – Narimantą Miežį, Vaidotą Burbulį, rytį Jurkėną, Petrą

Jarašūną, importuotoją Joną Bartkų.

Kaip numatyta nuostatuose, apdorojant rezultatus vidutinis

balas iš dešimties pateiktų skaičiuojamas atmetus aukščiausią ir

žemiausią įvertinimą.

ČEMPiONATO TVArKA

Šiemet čempionate varžėsi 234 vynai, pusė iš jų – raudonieji

(120). Mažiausiai pateikta rožinių (5) ir likerinių (6). Lietuviškų

vynų varžytuvėse buvo degustuojama 16 Lietuvos vyndarių

asociacijos atrinktų vynų.

Pagal nusistovėjusią tvarką, vynai vertinami dviem etapais:

pirmajame etape dalyvauja visi pateikti vynai, jie vertinami aklai

100 balų sistemoje. Tie vynai, kurie gauna 89 ir daugiau balų,

patenka finalinį etapą ir degustuojami dar kartą.

Vynai, kurie pirmajame etape pelno 88 balus, apdovano-

jami sidabro medaliais, o vynai, gavę 87 ir 86 balus, – bronzos.

Pirmajame etape 89 balus pelnę vynai finale gali laimėti ir aukso

medalius, jei antrą kartą bus įvertinti 90 ar daugiau balų.

Po pirmojo etapo į finalą atrinkti 106 vynai, pelnę 89 ir

daugiau balų. Finalai vyko visose kategorijose, išskyrus rožinių

vynų, kadangi geriausias rožinis šiais metais buvo įvertintas tik

87 balais ir pelnė bronzos medalį.

Sudėtingiausias finalas buvo raudonųjų vynų kategorijoje,

kurioje degustuotojams teko dar kartą vertinti net 71 vyną.

Daugelis iš jų patvirtino savo aukštą kokybę ir nusipelnė aukso

medalių.

iš čempionate dalyvavusiųjų net 88 vynai gavo „didmeistriš-

kus“, tai yra aukštesnius nei 90 balų, įvertinimus: 9 apdovanoti

„Grand Prix“, 79 – aukso medaliais. 65 vynai gavo sidabro, o 63 –

bronzos medalius.

LyDEriAi

Devyni geriausieji penkiose kategorijose buvo apdovanoti

„Grand Prix“. Baltojo, raudonojo, putojančio ir natūraliai saldaus

vynų kategorijose buvo po du lyderius ir Someljė asociacijos

taryba nusprendė „Grand Prix“ suteikti abiem kiekvienoje iš šių

kategorijų. Likerinio (pastiprinto) vyno kategorijoje po abiejų

etapų tebuvo vienas aiškus lyderis, kuris ir apdovanotas „Grand

Prix“.

Tarp „Grand Prix“ laimėtojų nemažai jau „matytų veidų“. „Mas-

ciarelli“ vyninės flagmanai – baltasis „Chardonnay“ ir raudonasis

„Montepulciano D’Abruzzo“ (tik 2005 metų derliaus) – tokius pat

apdovanojimus pelnė ir 2009 metų čempionate, o pergales rinkti

ėmė dar pirmajame čempionate 2006 metais.

Jau trečius metus iš eilės, sekdamas savo vyresniųjų brolių

iš 2006 ir 2005 metų derlių pavyzdžiu, puikią kokybę demons-

truoja ir vynas „Feudi di San Marzano Sessantanni Primitivo di

Manduria DOC 2007“,.

Ne pirmą „Grand Prix“ pelno ir austriškas saldusis „Kracher“

vynas, o „Klein Constantia“ iš Pietų Afrikos auksą iškeitė į „Grand

Prix“.

Tarp baltųjų aukso medalininkų krenta į akis didžiulis kainų

skirtumas. Brangiausias kainuoja net 165 litus, o pigiausias – tik

18. Pastarasis – „Tokaji Furmint Dry 2010“ – pirmauja ir Geriausio

kainos ir kokybės santykio konkurse. Šio gaivaus, aromatingo,

malonios rūgšties vyno sėkmė rodo, kad mūsų vyno ekspertai

pavargę nuo „ąžuolinių“ „Chardonnay“.

Vis dėlto, nežiūrint šios išimties, baltųjų vynų konkursas

patvirtino teiginį: aukštesnė kaina – aukštesnė kokybė. Nestebi-

na „Kim Crawford“ ar „Eileen Hardy“ vynų auksas, tačiau maloniai

džiugina naujo importuotojo – „Burbulio vyninės“ vynų aukso

medaliai.

Daugiausiai aukso medaliais apdovanotų raudonųjų vynų –

po 10 – konkursui pateikė „Mineraliniai vandenys“ ir „Liviko“.

„Bennet distributors“ ir AMKA sąskaitose – po 6, „Vyno klubo“ –

5, „Eugestos“ – 4 raudonieji aukso medalininkai.

Dar viena maloni staigmena – tai Makedonijos „Bovin“ vyni-

nės vynų, kuriuos platina įmonė „Office city“, sėkmė. Visi septyni

konkursui pateikti vynai gavo medalius, o trys raudonieji (visų

sudėtyje yra vietinės veislės ‘Vranec’) – aukso.

Tarp raudonųjų aukso medalininkų turime ir daug senų

pažįstamų iš ankstesnių čempionatų. Tai gamintojų „Feudi di

San Marzano“, „Farnese“, „Antinori“, „Zenato“ vynai, nuolatos

pateikiami „Mineralinių vandenų“. Jau minėtos italų „Masciarelli“,

australų „Solomon“ vyninės, kurioms Lietuvoje atstovauja „Vyno

klubas“, Čilės „Ventisquero“, atstovaujamai „Sanitex“, „Carmen“ –

58



2011 M. LIeTUVOS VyNO ČeMPIONATO STATISTIKA

eil. Nr. Vyno platintojai iš visopateikta

Dalyvavofinale Grand Prix Aukso

medaliaiSidabro

medaliaiBronzosmedaliai

Iš visomedalių

1 Amka 18 13 1 9 7 1 185 Baltic Wine & Spirits 15 4 1 9 4 142 Belvedere prekyba 6 2 4 63 Bennet distributors 25 10 7 8 10 254 Burbulio vyninė 16 3 3 5 7 15

16 Bottiglia di Vino Baltika 5 1 1 1 1 36 Eugesta 16 8 8 5 137 Gadara 2 1 1 28 istvestas 5 2 2 2 1 59 Liviko 25 14 12 5 6 23

11 Marks & Spenser 7 3 1 4 1 612 Mediato 25 6 6 3 15 2413 Mineraliniai vandenys 25 18 2 14 5 3 2410 Office city 7 4 3 2 2 714 Sanitex 9 6 5 4 0 915 Viksas 1 1 117 Vyno klubas 25 14 6 8 2 6 2218 Alita 2 19 Lietuvos vyndariai 16 250 106 9 80 65 63 217

„Liviko“. „Eugesta“ visada pateikia kokį nors „ricasoli“ vyninės

vyną, o „Amka“ niekados neapsieina be sodrių „Malbec“ vynų

iš Argentinos „Trapiche“ vyninės. Degustuotojai turėjo nemažai

darbo vertindami „Trapiche“ vyninės „Malbec“ trijulę iš atskirų

vynuogynų. ir visi trys buvo įvertinti auksu!

„Liviko“ auksinis dešimtukas pasižymėjo aukštomis kaino-

mis – net 8 vynai kainuoja gerokai per 100 litų. Lyderis šioje

grupėje – „Gerard Depardieu La Croix De Peyrolie AOC 2004“ iš

Bordo. Jo kaina Lietuvoje – 219 litų, jis irgi auksinis.

„Mineraliniai vandenys“ pateikė vidutinio kainų lygio vynus,

kainuojančius apie 50 litų. Kiti platintojai tarp savo „žaidėjų“ irgi

turėjo bent vieną vyną, kainuojanti per 100 litų.

„Sanitex“ komandą į kovą vedė taip pat senas pažįstamas

„Ventisquero Pangea Shiraz“ iš Čilės.

Norėčiau atkreipti vyno mėgėjų dėmesį į du Pirėnų pusiasa-

lio gamintojus, kurių vynai jau praeitais metais iškovojo aukso

medalius, tačiau taip ir liko nepastebėti platesnės publikos.

Tai Portugalijos vyninė „Esporao“ iš DOC Alentejo apeliacijos ir

ispaniška vyninė „Castillo Perelada“ iš mažytės apeliacijos Ka-

talonijos šiaurėje DO emporda. Jų vynai „Esporao reserva Tinto

Alentejo DOC 2008“ ir „Castillo Perelada Finca La Garriga Empor-

da DO 2006“ vėl buvo tarp nugalėtojų, patvirtindami aukštus

tarptautinių vertintojų suteiktus balus.

Senų pažįstamų galeriją pratęsė „Vyno klubo“ atstovaujama

vyninė „Salomon Estate“ iš Australijos (4 aukso medaliai, vynas

„Salomon Estate Finniss river“ pakartojo savo ankstesniųjų metų

pasiekimus), o „Ercavio La Plazuela 2005“ patvirtino, kad ambi-

cingi vyndariai ir Vina de la Tierra kategorijoje daro stebuklus.

Putojančio vyno kategorijoje ir šiais metais kartu su šampa-

nais varžėsi kitų tipų putojantys vynai, tad žaidimas vėl vyko į

vienus vartus. Finale „Grand Prix“ laimėjo du šampanai, likusieji

šeši pelnė aukso medalius.

Kiti 16 putojančių (cava, cremant ir kt.) pasidabino dviem

sidabro (cava) ir 6 bronzos medaliais. Dar aštuoni įvertinti nuo

85 iki 80 balų. Tarp jų visai patenkinamai atrodė ir vieninteliai

Lietuvos vyno pramonės atstovai iš „Alitos“ („Alita brut“ ir „Alita

Chardonnay“).

Tarp saldžiųjų vynų irgi buvo du ryškūs lyderiai: nuolatinis

„Grand Prix“ medžiotojas „Kracher“ atstovas ir minėta „Klein

Constantia“. Penki vynai pelnė aukso medalius, o likusieji –

sidabrą ir bronzą. Šioje kategorijoje neliko nė vieno vyno be

medalio. Panaši padėtis ir tarp likerinių.

59



SPECiALiOS NOMiNACiJOS

Lietuvos vyndarių vynas, kaip kasmet, nustebino įvairove ir

pakilusia kokybe. Nebuvo nė vieno prasto vyno, tačiau nebuvo

ir akivaizdžių lyderių, todėl sveikiname visus, pateikusius savo

vyną čempionatui ir Lietuvos vyno vartotojams rekomenduoja-

me visus.

Jau trečius metus skirtos nominacijos Geriausia vyninė ir

Gero kainos ir kokybės santykio vynų dešimtukas.

Geriausios vyninės konkursą šiemet laimėjo penkis aukso

medalius iškovojusi Čilės „Vina Ventisquero“.

Gero kainos ir kokybės santykio vynų dešimtukas sudarytas

iš vynų, kurių mažmeninė kaina ne didesnė nei 35 litai. Jame yra

septyni vynai, pelnę aukso, ir trys sidabro medalius. Šiais metais

sąrašo priekyje puikuojasi „Tokaji Furmint dry 2010“, pelnęs auk-

so medalį ir kainuojantis tik 18 litų.

l Vienos čempionato dienos vertinimo komisija

60


2011 m. LIeTUVOS VYNO ČemPIONATOReZULTATAI

PAGriNDiNiO PriZO – „GrAND PriX“ LAiMėTOJAi

BALTOJO VyNO KATEGOriJA

Masciarelli Marina Cvetic Char-donnay Colline Teatine iTG 2007

iTALiJA

Aukso spalva su oranžiniais atspalviais. Kvepia riešutais, mangais, džiovintais vaisiais, ananasais, prinokusiais persikais. Sausas, minkštas ir galingas. Prieskoningas poskonis.

VyNO KLuBAS

BALTOJO VyNO KATEGOriJA

Georg Breuer Berg roseneck riesling rheingau 2005

VOKiETiJA

ryškiai geltona aukso spalva. Kvepia vasa-ros pieva: gėlytėmis, žolelėmis, žemuo-gėmis; spygliuočių miško paklote: sakais, džiūstančiais spygliais, dyzelinu; persikais. Minerališkas, gaivus, glotnus, tvirtas ir be galo ilgai trunkančio skonio ir poskonio.

VyNO KLuBAS

2 0 1 1 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – g r a n d P r i x

rAuDONOJO VyNO KATEGOriJA

Feudi di San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOC 2007

iTALiJA

rubino spalva. Stipriai kvepia gervuogė-mis, razinomis, grietinėle, kondensuotu pienu. Pirmoji ataka – koncentruota ir saldi. Vidutinio gausumo taninai, vyšnių poskonis. MiNErALiNiAi VANDENyS

rAuDONOJO VyNO KATEGOriJA

Masciarelli Marina Cvetic Monte-pulciano D’Abruzzo 2006

iTALiJA rubino spalva su granato krašteliu. Sodrus juodų uogų, saldaus džemo, juodžemio ir ąžuolo statinių prieskonių aromatas. Tvir-tas, ilgaamžis vynas. Poskonis su vyšnių ir vanilės aromatais.

VyNO KLuBAS

61


NATūrALiAi SALDAuS VyNO KATEGOriJA

Kracher Grande Cuvee TBA No 6 Burgenland 2006

AuSTriJA

žalsva aukso spalva. Kvepia persikais, grie-tinėle ir šiek tiek kilniuoju puviniu. Labai saldus, elegantiškas, itin gero balanso. Labai ilgai trunkantis malonus poskonis.

VyNO KLuBAS

NATūrALiAi SALDAuS VyNO KATEGOriJA

Klein Constantia Vin de Constance 2002

PAr

Vario spalva. Kvepia medumi, džiovintomis kriaušėmis, figomis, šiaudais. Slyvų ir irisi-nių saldainių poskonis. rūgšties vidutiniš-kai, labai daug saldumo.

AMKA

LiKEriNiO VyNOKATEGOriJA

Emilio Lustau Pedro Ximenez „San Emilio“

iSPANiJA

rudas. Medaus, džiovintų figų, slyvų, šeivamedžių uogienės aromatas. Saldus, stiprus, įspūdingas

VyNO KLuBAS

PuTOJANČiO VyNOKATEGOriJA

Champagne Louis roederer Brut Vintage 2004

PrANCūZiJA

Švelni aukso spalva. Putoja vidutinio dydžio burbuliukais. Kvepia persikais, melionais, baltomis gėlėmis. Labai gaivus, minerališkas ir koncentruotas, aliejiškas ir elegantiškas burnoje. Gaivus, kalkiškas, citrusinių vaisių poskonio.

VyNO KLuBAS

2 0 1 1 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – g r a n d P r i x

PuTOJANČiO VyNOKATEGOriJA

Moet & Chandon Grand Vintage rose Champagne 2002 brut

PrANCūZiJA

rožinė lašišos spalva. Vyšnių ir imbie-ro kvapas. Vidutinis svarumas, vyšnių poskonis. MiNErALiNiAi VANDENyS

62


meTų VYNINė IR AUKSO meDALIų LAImėTOJAI

ČiLė Vina Ventisquero SANiTEX

meTų VYNINė – daugiausiai čempionate laimėjusios aukso medalių

BALTiEJi, aukso medalių laimėtojai

ŠALiS A→Z PAVADiNiMAS DEGuSTACiJOS užrAŠAi PLATiNTOJAS

AuSTrALiJAEileen Hardy Chardonnay 2006

žalsva aukso spalva. Kvepia prieskoniais, dūmu, žolelėmis. Svarus, pilnas, gana gaivus.

LiViKO

ČiLėMontes Alpha Chardonnay Casablanca Valley 2009

Seno aukso spalva. Slyvos, melionai, pasijos, mangai, ananasai. Koncentruotas, šildantis, švelnus skonis. Saldus, uogieniškas poskonis.

EuGESTA

ČiLė

Ventisquero Grey Chardon-nay Casablanca Valley DO 2008

Aukso spalva su oranžiniu atspalviu. Kvepia grietinėle, sviestu, skrebučiais, mangais, kriaušėmis. Saldi pirmoji ataka, vidutinė rūgštis, aliejiškas, glotnus, vaniliškas burnoje.

SANiTEX

iSPANiJATorres Fransola Penedes DO 2009

Pilkai auksinė spalva. Kvepia baltais vaisiais, citrusais, me-lionais ir ąžuolo statinių prieskoniais. Puiki skonių dermė, citrininė, minkšta rūgštis, aliejiška tekstūra, mandarinų, laimo ir ąžuolo prieskonių poskonis.

BENNET DiSTriBuTOrS

iTALiJACaruso & Minini isula Sicilia 2009

Vidutinio intensyvumo seno aukso spalva. Prinokusių persikų, saldaus meliono, medingų gėlių aromatas. Vėliau užuodžiami saldūs prieskoniai, sviestas. Sausas, svarus, pabaigoje karsteli. nektarinais.

BurBuLiO VyNiNė

iTALiJAFondo Antico Grillo Parlan-te Sicilia iGT 2009

žalsvo aukso spalva. Kvepia kriaušėmis, gėlėmis, aštrokais šviežios medienos aromatais. Labai gaivus, minerališkas, truputį sutraukia. Skrebučio, grietinėlės poskonis su obuolių, laimų rūgštimi.

BurBuLiO VyNiNė

NAuJOJi ZELANDiJA

Kaituna Hills reserve Char-donnay 2009

Pilka aukso spalva. Kvepia ciberžole, skrebučiu, melionu, apelsinu. Nedaug rūgšties, minkštas, „prinokęs“.

MArKS & SPENCEr

NAuJOJi ZELANDiJA

Kim Crawford Sauvignon Blanc Marlborough 2010

Blyški žalsvo aukso spalva. Kvepia prinokusiais agrastais, liepų lapais, kriaušių kompotu, žaliais persikais. Malonus, minkštas, gero balanso vynas.

MiNErALiNiAi VANDENyS

PAr

Bellingham The Bernard Se-ries Old Vine Chenin Blanc Coastal region WO 2009

Geltona aukso spalva. Kvepia nektarinais, saldžiais anana-sais, sviestu. Gaivus, puikiai subalansuoto skonio.


POrTuGALiJAEsporao reserva Branco Alentejo DOC 2009

Aukso spalva. Kvapnaus meliono, kriaušės, ąžuolo statinių kepintų prieskonių aromatas. Svarus, kiek alkoholiškas. Apelsinų, grietinėlės, bananų poskonis.

MEDiATO

VENGriJAKereskedőház Tokaji Fur-mint Dry 2010

Geltona spalva su pilku atspalviu. Kvepia džiovintomis žolelėmis, šienu, ledinukais. Labai gaivus, koncentruotas, pernokusių citrinų skonio. Gana lengvas.

MEDiATO

2 0 1 1 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – a u k s a s

63


Maitinimo srityje dirbantys verslininkai žino, koks sudėtingas, permainingas ir ne visada malonus yra šis verslas. Restorano ar kavinės savininkas nuolatos yra priverstas laviruoti tarp įstatymų, ekonominės situacijos, klientų ir tiekėjų, stengdamasis „išgyventi“ ir pragy-venti.

SIEKIANTIEMS AUKŠTUMŲ

Personalas – tai aibė verslui svarbių, o lankytojams bei vado-vui sudėtingų žmonių, kurių kiekvienas yra asmenybė su savo ambicijomis ir emocijomis. Savininkui ar vadovui, prisiėmusiam atsakomybę už juos, šią naštą tenka nešti: toleruoti, džiaugtis ir skatinti, nes personalas kuria jo pasaulį ir gerovę. Personalas – sudėtingi, bet labai reikšmingi šiame versle žmonės, kurie dažnai lankytojams arba pakelia nuotaiką ir pagražina dieną, arba visiškai ją sugadina ir „išgena“ svečius lauk. Ką daryti, kad visos pusės būtų patenkintos?

Savininkai, vadovai, administratoriai ar vyr. virėjai – tarsi susireikšminę žmonės, kurių nuomonė svarbiausia, žinios giliau-sios, ambicijos didžiausios. Dažnai personalui atrodo (kartais taip ir yra), kad vadovaujantys asmenys nesiskaito su darbuotojais, juos išnaudoja... Tačiau yra „galutinė“ atsakomybė, kurios didžiausia dalis tenka vadovams. Tad kokia bebūtų nuomonė, atsakomybė yra jų našta. Kaip suderinti prievoles ir teises?

Interjeras, baldai, indai, įranga, apskaitos sistemos – didžiulės investicijos, kurios turi „talkinti“ verslui. Neretai atnaujinant įstaigą tenka keisti interjerą, baldus, indus, įrankius, kartais net virtuvės įrangą ar maitinimo įstaigos koncepciją. Dideli įrangos ar interjero pertvarkymai, jei juos tenka atlikti anksčiau, nei viskas atsipirko ir buvo užsidirbta, labai kenkia verslui. Pasirinkus nepritaikytą ap-skaitos sistemą kenčia ir personalas, ir vadovai, ir pats verslas. Kaip teisingai pasirinkti?Pavadinimas, iškabos, reklama žiniasklaidoje ir internete, viešieji ryšiai. Neįmanoma įsivaizduoti kavinės ar restorano, kuris sugebėtų apsieiti be to. Daug pinigų netikslingai iššvaistoma rek-lamai blogai pasirinktuose dienraščiuose ir įvairiuose kataloguose. Nemažos sumos tenka neveiksniems arba neefektyviems interneto projektams. Dar daugiau – reklamai televizijoje... Sunku įvertinti, ar tai einamosios išlaidos, ar investicija į ateitį, nes ne visada rimtai pasvarstoma apie reklamos būtinumą, nenumatomos atei-ties prognozės, o tai padaryti yra būtina. Kaip tai numatyti ir paskaičiuoti? ProfeSIonAlŲ PožIūrIS!

licencijos, leidimai, mokesčiai, darbo teisė, tiekėjai, kainodara, virtuvės koncepcija, receptūros, baro asortimentas ir kt. – neišvengiami dalykai, apie kuriuos būtina žinoti ir verslo pradžioje, ir jam įsibėgėjus. Jei vieną iš šių dalykų užmiršite, rūpesčiai jus užgrius kaip nuo kalno riedanti ir vis didėjanti sniego gniūžtė, pavirstanti dideliu sniego kamuoliu.Kaip to išvengti?

Konkurentai, klientai, tendencijos, mados, renginiai, čempionatai... – dalykai, kurių pulsą turi „jausti“ ir didelių restoranų ar picerijų tinklo vadovai, o bent jau žinoti ir atsižvelgti – kad ir mažiausios, vietinės bendruomenės, kavinukės savininkai.Kaip viską suvaldyti?

Kas gali padėti rasti į šiuos ir aibę kitų atsakymų? Padėti gali tie, kurie matė ir mato tikrai daug restoranų ir kavinių Lietuvoje bei užsienyje, kurie pažino daugelį Jūsų asmeniškai ir bendrau-ja iki šiol, kurie išgirdo ir suprato daug subtilių bei akivaizdžių paslapčių, o svarbiausia – žiūri į Jūsų verslą profesionalų akimis, tačiau iš šono (tartum iš šalies). Būtent jie geba patarti, pa-konsultuoti, galiausiai – padėti susitvarkyti su iškilusiomis arba iškilsiančiomis problemomis.

Meniu.lt ir „Restoranų verslo“ komanda pasirengusi dalintis savo žiniomis, patirtimi ir požiūriu, padėti Jūsų verslui dar daugiau. Kreipkitės dėl pagalbos ir patarimų!

Mūsų kontaktai: Konstitucijos pr. 23C-618, tel./faks. +370 5 2735919.Daugiau informacijos: [email protected]

64



ArGENTiNABianchi Famiglia Malbec Mendoza 2008

rubino spalva su vos melsvu atspalviu. Kvepia džiovintais vaisiais: figomis, razinomis, datulėmis; grikių medumi ir juodaisiais serbentais. Gana galingas, švelnus, malonus. Koncentruotas. Taninų gausiau nei vidutiniškai.


ArGENTiNASalentein reserve Malbec 2007

rubino spalva. Kvepia razinomis, melasa, gervuogėmis, našlaitėmis. Saldi ataka, vidutiniai taniniai. Malonus saldymedžio ir kavos su cikorija, juodų uogų džemo poskonis.

iSTVESTAS

ArGENTiNA

Trapiche Malbec Single Vineyard Domingo F. Sarmiento 2007

rubino spalva su melsvu atspalviu. Persipynę gervuogių, aviečių, mėlynių ir prieskoniški naujų ąžuolo statinių kvapai. Subalansuotas, uogiškas ir taniniškas burnoje. ąžuolo dū-mas persipina su gervuogių ir aviečių uogienės poskoniu.

AMKA

ArGENTiNA

Trapiche Malbec Single Vineyard Adolfo Ahumada 2007

rubino spalva su violetiniu atspalviu. Kvepia gervuogėmis, grietinėle, aronijomis. žemiškas skonis su troškintų daržovių natomis. Gaivus, vidutinio gausumo taninų vynas su aviečių poskoniu.

AMKA

ArGENTiNA

Trapiche Malbec Single Vineyard Fausto Orellano Escobar 2007

rubino spalva su melsvu atspalviu. Kvepia meduoliu, anyžiais, juodomis uogomis, fermentiniu sūriu. Taniniškas, jaunas. Sutraukia kaip aronijos, vaisiškas. Šokolado, melasos poskonis.

AMKA

ArGENTiNATrivento Golden Malbec reserve 2008

rubino spalva su violetiniu atspalviu. Sodrus gervuogių, mėlynių, vanilės, cikorijos, juodųjų serbentų aromatas. Stiprus, klampus, taniniškas.

BALTiC WiNE & SPiriTS

AuSTrALiJAE&E Black Pepper Shiraz 2005

rubino spalva su rausvu atspalviu. Kvepia melasa, juodų uogų uogiene, vaivorais ir saldžiais prieskoniais, gvazdikė-liais. Kieti, kompaktiški vidutinio gausumo taninai.

LiViKO

AuSTrALiJA Hardys Eileen Shiraz 2004rubino spalva su rausvu atspalviu. Kvepia naujų ąžuolo statinių prieskoniais ir brandos aromatais. Burnoje taniniš-kas, gaivus, rimtas.

LiViKO

AuSTrALiJA

Salomon Estate Finniss river Shiraz South Australia 2008

ryški rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, saldžiomis prinokusiomis slyvomis ir ąžuolo statinės prieskoniais. Vaisiškas skonis, vidutinio gausumo taninai, puikus balansas.

VyNO KLuBAS

AuSTrALiJASalomon Estate SueD MM South Australia 2008

rubino spalva su rausvu atspalviu. Labai kvepia irisiniais saldainiais, juodųjų serbentų uogiene, gervuogių likeriu. Nemažai taninų, gaivus, saldžiarūgštis.

VyNO KLuBAS

AuSTrALiJA

Salomon Estate Norwood Cabernet Shiraz South Australia 2008

rubino spalva su rausvu atspalviu. Melasos, mėlynių, vaivorų, gailių, prieskonių aromatas. Minkštas, taniniškas.

VyNO KLuBAS

AuSTrALiJA

Salomon Estate Bin 4 Baan Shiraz-Petit Verdot South Australia 2008

rubino spalva. Kvepia slyviene, melasa, prieskoniais, baltuoju šokoladu. Saldi, kvapni ataka, pabaigoje truputį juntama paprika. Vidutinės koncentracijos.

VyNO KLuBAS

AuSTrALiJATwo Hands Angels Share Shiraz McLaren Valley 2009

Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia meduoliu, gvazdikėliais, anyžiais, gervuogėmis, alyvuogių aliejumi. Kvapnus burnoje, gausių taninų, elegantiškas. Kakavos poskonio.

EuGESTA

BrAZiLiJABoscato ExpoentesCabernet Sauvignon 2004

Melsvo atspalvio rubino spalva. Kvepia gervuogėmis, krapais. Gaivus, vidutiniai taninai. razinų poskonis.

BOTTiGLiA Di ViNO BALTiKA

ČiLė

Baron Philippe de roth-schild Escudo rojo Maipo Valley 2009

rubino spalva. Kvepia saldžiomis vyšniomis, džiovintomis slyvomis, paprika. Nemažai taninų, melasos su braškių uogiene skonis.


ČiLėCarmen Gold reserveCabernet Sauvignon 2002

Granato spalva. Kompleksiška riešutų, figų, bizonų mėsos, melasos, paprikos aromatų puokštė. Vidutinio gausumo sausėjantys taninai, geras balansas. Tabako poskonis.

LiViKO


rAuDONiEJi, aukso medalių laimėtojai

65



ČiLėConcha y Toro Terrunyo Carmenere 2007

rubino spalva. Kvepia avietėmis, juodaisiais serbentais, derva, saldžiais prieskoniais ir paprika. Netaniniškas, vidutinio svarumo.

BENNET DiSTriBuTOrS

ČiLėConcha y Toro Trio Merlot 2009

rubino spalva su melsvu atspalviu. Kvepia paprika, juodomis uogomis. Svarus, uogieniškas, nedaug rūgšties.

BENNET DiSTriBuTOrS

ČiLėMarques de Casa Concha Shiraz 2008

rubino spalva su melsvu atspalviu. Kvepia juodomis uo-gomis, gervuogėmis, melasa ir grietinėle. Nemažai taninų. Šokolado poskonis.

BENNET DiSTriBuTOrS

iSPANiJAMontes Alpha M Santa Cruz 2006

rubino spalva su rausvu atspalviu. raudonų uogų, figų, paprikos, odos aromatas. Nemažai taninų.

EuGESTA

ČiLėSanta rita Casa realCabernet Sauvignon 2005

rubino spalva su rausvu atspalviu. Saldus verdamų rau-donų uogų, paprikos aromatas. Minkštas, gaivus uogienės saldumo skonis.

AMKA

ČiLė Santa rita Medalla real Cabernet Sauvignon 2007

rubino spalva su trupučiu mėlynumo. Juodų uogų, papri-kos aromatai. Taninų gausiau nei vidutiniškai, koncentruo-ta, klampu.

AMKA

ČiLėTabali reserve Especial 2007

raudonas. raudonų uogų, valerijono, krapų, vaivorų aro-matas. Gaivus, koncentruotas, vaisiškas skonis su grietinė-lės tonais. Daug taninų. raudonų uogų uogienės poskonis.

iSTVESTAS

ČiLė

Ventisquero PangeaApalta Vyneyards Syrah Colchagua Valley DO 2006

rubino spalva su rausvu atspalviu. Kvepia juodų uogų džemu, saulėgrąžų aliejumi. Vidutinio gausumo taninai, gera struktūra, saldžiarūgštis skonis. raudonų uogų, vanilės poskonis.

SANiTEX

ČiLėVentisquero yali Grand reserve Shiraz 2008

rubino spalva. Kvepia raudona paprika, krapais, melasa, šeivamedžio vaisių uogiene. Vidutinio gausumo taninai, raudonų uogų skonis. Grietinėlės ir baltojo šokolado poskonis.

SANiTEX

ČiLėVentisquero Grey Carme-nere Maipo Valley DO 2008

rubino spalva. Stiprus eukalipto, juodų uogų aromatas. Koncentruotas, kvapnus ir stiprus. Juodų uogų, melasos poskonis.

SANiTEX

ČiLėVentisquero Grey Syrah Colchaqua Valley DO 2008

Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, juodaisiais serbentais, juodu šokoladu, saldžiais prieskoniais. Vidutinio svarumo.

SANiTEX

ČiLė

Lapostolle Cuvee Alexan-dre Cabernet Sauvignon 2009

Graži mėlyno atspalvio rubino spalva. Gervuogiųaromatas su aviečių uogiene. Labai uogiškas, vaisiškas. Labai daug taninų, koncentruoto skonio. Jaunas.

BENNET DiSTriBuTOrS

iSPANiJA Aster reserva DO 2002

Vyšninė spalva. Kvepia oda, žvėriena, džiovintais vaisiais, gervuogių uogiene, sausa miško paklote. Burnoje gana švelnus, klampus, daug taninų. Poskonis su grietinėlės, pieniško šokolado aromatais.

LiViKO

iSPANiJABodegas ErcavioLa Plazuela 2005

Tamsiai vyšninė spalva. Sodrus juodųjų serbentų, melasos, obuolienės aromatas. Svarus, vaisiškas, struktūriškas, daug taninų turintis vynas. Glotnus grietinėlės poskonis.

VyNO KLuBAS

iSPANiJACastillo Perelada Finca La Garriga Emporda DO 2006

rubino spalva. riešutų, irisinių saldainių ir figų aromatas. Nemažai taninų, poskonis taip pat taniniškas. Gaivus, koncentruotas skonis.

MEDiATO

iSPANiJAJuan Gil Monastrell Silver Label Jumilla DO 2008

Vyšnių spalva. Meškauogių, figų, karamelės, cinamono, slyvienės aromatas. Svarus, taninai vidutinio gausumo, karsteli. Saldi pirmoji ataka. raudonų uogų, grietinėlės poskonis.




66



iSPANiJAMarques de Grinon Caliza Vino de Pago DO 2006

rubino spalva. Kvepia trešnėmis, gervuogių uogiene, vanile. Saldi, nerūgšti ataka. Svarus. Trešnių ir melasos poskonio.

AMKA ir VyNO KLuBAS

iSPANiJATorres Perpetual Priorat DOC 2008

rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, mėlynių likeriu, grietinėle, melasa. Daug taninų, minerališkas.

BENNET DiSTriBuTOrS

iSPANiJA

Torres Atrium Cabernet Sauvignon Penedes DO 2007

Kvapnus vyšnių, paprikos mišinys. Taurūs taninai, negausi rūgštis. Saldi gervuogių ir aviečių uogienės pabaiga.

BENNET DiSTruBuTOrS

iSPANiJA Valduero Crianza DO 2005

rubino spalva. Kvepia meduoliais, džiovintomis vantomis, beržų šakelėmis, šienu ir džiovintomis slyvaitėmis. Malo-nus aromatas su samanų nata. Taniniškas, jaunatviškas ir kvapnus. Grietinėlės poskonio. .

LiViKO

iTALiJA

Antinori Fattoria Aldobran-desca Vie Cave Maremma Toscana iGT 2007

rubino spalva. raudonų uogų ir paprikos aromatas. uogieniškas, saldžiarūgštis.


iTALiJA

Antinori Marchese Antinori Chianti Classico riserva DOCG 2006

Vyšninė spalva. Juodų uogų, mėlynių, džiovintų slyvų, gvazdikėlių aromatas. Vidutinio gausumo taninų,klampus.


iTALiJA

Barone ricasoli Brolio Chianti Classico DOCG 2008

rubino spalva su vyšniniu atspalviu. Dūmo, raudonųir juodų uogų, trešnių aromatas. Labai gaivu, daugtaninų – galinga struktūra. Tvarus poskonis.

EuGESTA

iTALiJACasanova di Neri rossodi Montalcino DOC 2008

rubino spalva. Kvepia irisais, raudonomis uogomis, sudžiūvusiais rožių žiedlapiais, džiovintais grybais. Gaivus, daug kietų taninų.

EuGESTA

iTALiJA

Castellare di Castellina i Sodi di San Niccolo iGT 2001

Granato spalva su plačiu krašteliu. Stiprus, koncentruotas slyvų, saldymedžio, baravykų, džiovintų gėlių aromatas. Labai gaivus, elegantiškas, svarus.

LiViKO

iTALiJACaruso & Minini Cusora ross Sicilia iGT 2008

Gili rubino spalva. Kvepia aronija, trešnėmis, grietinėlė. Svarus, minkštas, vidutiniai taninai. Nelabai gaivus su mėlynių poskoniu.

BurBuLiO VyNiNė

iTALiJAFarnese Edizione 10 Cinque Autoctoni VdT 2008

rubino spalva. Vyšnių, razinų, juodųjų slyvų aromatas. Saldi ataka burnoje, nemažai taninų. Vaisiškas poskonis su dūmo dvelktelėjimu.


iTALiJA

Farnese Montepulciano d’Abruzzo CollineTeramane DOCG 2006

rubino spalva. Kvepia aronijomis, juodų uogų uogiene. Vidutinio intensyvumo skonis, nedaug rūgšties, vidutinio gausumo taninai. Minkštas, grietinėlės faktūros poskonis.


iTALiJA

Farnese Don Camillo Sangiovese Terre di Chieti iGT 2009

Mėlynuojanti rubino spalva. Braškės ir trešnės aromate. Daug taninų ir labai vaisiškas burnoje, net uogieniškas.


iTALiJAMasi Costasera Amarone Classico DOC 2006

rubino spalva su rausvu atspalviu. Kvepia oda, fermen-tiniu sūriu, vyšniomis. Saldi, šildanti pirmoji ataka burnoje. Taninų gausiau nei vidutiniškai. Juntamas vyšnių ir grietinėlės poskonis.

LiViKO

iTALiJA

Zenato Amarone della Valpolicella Classico DOC 2006

rubino spalva su vyšniniu atspalviu. Kvepia vyšniomis, samanomis. Vyšnių kompoto skonis. Saldi ataka. Nedaug taninų.


MAKEDONiJABovin Dooel Alexander 2008

Tamsiai vyšninė spalva. Kvepia oda, gėlėmis, vyšniomis, saldžia derva, melasa. Vaisiška pirmoji ataka burnoje, daug taninų.

OFFiCE CiTy



67



MAKEDONiJA Bovin Dooel Dissan 2008ryški violetinio atspalvio rubino spalva. Koncentruotas trešnių, juodų uogų, saldymedžio, kedro dūmo aromatas. Gaivus, taniniškas, uogieniškas skonis. Vyšnių poskonis.

OFFiCE CiTy

MAKEDONiJA Bovin Venus 2008 Vyšninė spalva. Kvapnus, gėliškas. Taninų daugiau nei vidutiniškai. Vidutinis svarumas.

OFFiCE CiTy

PiETŲ AFriKOS rESPuBLiKA

Bellingham The Bernard Series Small Barrel S.M.V. Coastal region WO 2006

Granato spalva su vyšniniu atspalviu. Kvepia kedro mediena, grietinėle, juodaisiais serbentais, raudonų uogų uogiene, mėta, šiek tiek oda. Taninai dar sutraukia. Geras, harmoningas, elegantiško skonio vynas.


PiETŲ AFriKOS rESPuBLiKA

Spier Creative Block 3 Shiraz MourviedreViognier 2007

rubino spalva. uždaras dūmiškas kvapas su paprikos tonais. Burnoje vaisiškas, gaivus. raudonų uogų poskonis.

LiViKO

POrTuGALiJAEsporao reserva Tinto Alentejo DOC 2008

rubino spalva su violetiniu atspalviu. Kvepia gervuogė-mis, dūmu, vanile. Saldi ataka burnoje. Klampus, koncen-truotas, svarus, gerai padarytas vynas. ąžuolo statinių, dūmo ir vaisių poskonis.

MEDiATO

PrANCūZiJA

Chateau Mont–redon Chateauneuf Du PapeAOC 2006

Vyšninė spalva. Kvepia ąžuolo statinių prieskoniais, vyšniomis, sausainiais. Atsiveria grietinėlės, slyvienės, “Karvutės” saldainių aromatas. Vidutinio gausumo taninų, tauriai subrendęs.

LiViKO

PrANCūZiJAGerard Depardieu La Croix De Peyrolie AC 2004

Granato spalva su plačiu krašteliu. Daug žemiško, juodos duonos aromato, sumišusio su slyvų, saldymedžio kvapu. Labai gaivus, saldžios atakos, stiprus. ilgai išliekančio poskonio.

LiViKO


POrTuGALiJABarbeito Madeira Wine island rich DOC

Šviesiai rudas. Kvepia žemės riešutais, džiovintais vaisiais, vytinta mėsa, medumi. Saldus, gaivus, tvaraus poskonio.

VyNO KLuBAS

POrTuGALiJA Calem LBV 2004 rubino spalva. Vidutinio intensyvumo raudonų uogų, žo-lelių aromatas. Svarus, saldus, su statinių taninais burnoje.

LiViKO

POrTuGALiJA

Quinta Do Pego Late Bottled Vintage unfiltered Port 2006

rubino spalva. raudonų uogų ir saldžių prieskonių, kara-melės aromatas. Vidutinio saldumo.

AMKA

LiKEriNiAi, aukso medalių laimėtojai



68


NATūrALiAi SALDūS, aukso medalių laimėtojai


AuSTriJAWeinlaubenhof Kracher Auslese Burgenland 2008

Aukso spalva. Persikų, džiovintų vaisių aromatas. Persikų poskonis. Vidutinio saldumo.

VyNO KLuBAS

ČiLė

Montes Late Harvest Gewurztraminer Curico Valley 2008

ruduojanti aukso spalva. Liepžiedžių, agurkų su medumi, nasturtų vaisių, citrinos aromatas. Vidutinio saldumo. Poskonis – ledinukų.

EuGESTA

PrANCuZiJAriefle Gewurztraminer Grand Cru 2005

Seno aukso spalva. rožių ir ličių, prieskonių aromatas. Vidutinio saldumo, nedaug rūgšties.

AMKA

VENGriJATokaji Kesoi Arany Grand Selection 2009

Aukso spalva. Šviežių persikų, kriaušių aromatas. Vidutinio saldumo, gaivus, puikiai subalansuotas.

MEDiATO

VOKiETiJA

Dr. Burklin-Wolf rupperts-berger reiterpfad riesling Auslese Q.m.P. Pfalz 2002

Oranžinė aukso spalva. Medaus, saldžių prieskonių, džio-vintų vaisių aromatas. Pusiau saldus.


VOKiETiJA

J.J.Prum Bernkasteler Badstube riesling Spatlese 2003

Blyški žalsvo aukso spalva. Dyzelino, lanolino, odos, vaisių aromatas. Lengvas, vidutinio saldumo.

LiViKO


PrANCūZiJABillecart-Salmon Brut reserve

Pilka aukso spalva. Kalkių, prinokusių vaisių ir riešutų, sviesto, vanilės aromatas. Švelni, vidutinio intensyvumo puta burnoje. Labai gaivus ir kalkiškas, burnoje juntamas juodų uogų aromatas. Pabaigoje karsteli kaip citrina.

EuGESTA

PrANCūZiJA Billecart-Salmon Brut rose

Blyški lašišos spalva, pereinanti į svogūno lukšto geltonį. Saldus braškių, aronijos su cukrumi aromatas. Aktyvus putojimas burnoje. Labai gaivus ir vos taniniškas. Tvaraus vyšnių poskonio.

EuGESTA

PrANCūZiJAEric rodez Cuvee de Grands Vintages

Aukso spalva su oranžiniu atspalviu. Stipriai kvepia svarainiais, skrebučiu, vanile, riešutais ir raudonais vaisiais. intensyvus, neagresyvaus putojimo burnoje. Svarainių, ąžuolo statinių prieskonių poskonis.

VyNO KLuBAS

PrANCūZiJA Mailly Grand Cru Demi Sec Aukso spalva su oranžiniais tonais. Kvepia voveraitėmis, riešutais, skrebučiu, džiovintais persikais, razinomis. Saldi ataka. Neryškaus putojimo burnoje, švelnus.

MEDiATO

PrANCūZiJA

Moet & Chandon Grand Vintage Blanc Champagne 2002

Geltona aukso spalva. Kvepia citrina, persikais ir ąžuolo statinių prieskoniais, skrebučiu. Svarus, aliejiškas ir minkš-tas, elegantiškas burnoje.


PrANCūZiJAPommery Grand Cru Vinta-ge 2000

ryški, truputį žalsva aukso spalva. Daug saldžių aromatų: grietinėlės, persikų, slyvaičių. Gaivus, elegantiškas skonis.

AMKA

PuTOJANTyS, aukso medalių laimėtojai


69


GErO KAiNOS ir KOKyBėS SANTyKiO VyNO DEŠiMTuKAS


VENGriJA Kereskedőház Tokaji Furmint Dry 2010 BALTASiS MEDiATO

iSPANiJA Marques de riscal rueda Blanco DO 2010 BALTASiSBALTiC WiNE & SPiriTS

MAKEDONiJA Bovin Dooel Chardonnay 2010 BALTASiS OFFiCE CiTy

ČiLėVentisquero yali Grand reserve Shiraz Maipo Valley DO 2008

rAuDONASiS SANiTEX

ČiLė Concha y Toro Trio Merlot 2009 rAuDONASiS BENNET DiSTriBuTOrS

iSPANiJA Torres Atrium Cabernet Sauvignon Penedes DO 2007 rAuDONASiS BENNET DiSTriBuTOrS

MAKEDONiJA Bovin Dooel Venus 2008 rAuDONASiS OFFiCE CiTy

ČiLė Montes Late Harvest Gewurztraminer Curico Valley 2008 NATūrALiAi SALDuS EuGESTA

AuSTriJA Weinlaubenhof Kracher Auslese Burgenland 2008 NATūrALiAi SALDuS VyNO KLuBAS

iSPANiJASegura Viudas Cava Brut reserva

PuTOJANTiS EuGESTA


70


71


BALTiEJi, sidabro medalių laimėtojai

ŠALiS Pavadinimas PLATiNTOJAS

AuSTrALiJA yellow Tail reserve Chardonnay 2008 SANiTEX

ČiLė Lapostolle Cuvee Alexandre Chardonnay 2008 BENNET DiSTriBuTOrS

ČiLė Ventisquero yali Grand reserve Chardonay Casablanca Valley DO 2006 SANiTEX

iSPANiJA Enate Gewurtztraminer Somontano DO 2010 MiNErALiNiAi VANDENyS

iSPANiJAMarques de riscal rueda Blanco DO 2010 BALTiC WiNE &

SPiriTS

iSPANiJA Pagos del rey Blume Verdejo DO 2009 iSTVESTAS

iTALiJA Ceretto Blange Arneis DOC 2009 BALTiC WiNE & SPiriTS

iTALiJA Fondo Antico il Coro Sicilia 2008 BurBuLiO VyNiNė

iTALiJA Sartori Marani Bianco Veronese iGT 2009 AMKA

MAKEDONiJA Bovin Dooel Chardonnay 2010 OFFiCE CiTy

MAKEDONiJA Bovin Dooel Traminec 2010 OFFiCE CiTy

NAuJOJi ZELANDiJA Nobilo regional Collection Sauvignon Blanc 2009 LiViKO

PAr Spier Creative Block 2 2009 LiViKO

POrTuGALiJA Herdades Dos Grouse Vino regional Alantejano 2009 AMKA

PrANCūZiJA Arthur Metz Gewurztraminer Alsace AOC 2009 BELVEDErE PrEKyBA

PrANCūZiJA Chateau Ponilly Fuisse AOC 2008 VyNO KLuBAS

PrANCūZiJA Hugel “S” Alsace AC 2008 MiNErALiNiAi VANDENyS

PrANCūZiJA Pierre de Passendale Gold Label Chardonnay 2009 MArKS & SPENCEr

PrANCūZiJA Vignerons des Terres Macon Villages 2009 MArKS & SPENCEr

2 0 1 1 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – s i d a b r a s

72



ArGENTiNA Bodega Catena Zapata Alamos Malbec Mendoza 2008 EuGESTA

ArGENTiNA Finca Flichman Malbec reserva 2007 MEDiATO

ArGENTiNA Las Moras Gran Shiraz 3 Valleys 2006 BENNET DiSTriBuTOrS

AuSTrALiJA Casella yellow Tail reserve Shiraz 2008 SANiTEX

BrAZiLiJA Boscato Expoentes Merlot 2005 BOTTiGLiA Di ViNO BALTiKA

ČiLė Canepa reserva Carmenere DO 2008 BALTiC WiNE & SPiriTS

ČiLė Montes Alpha Pinot Noir Casablanca Valley 2008 EuGESTA

ČiLė undurraga TH Pinot Noir Leyda DO 2009 MEDiATO

ČiLė Ventisquero yali Grand reserve Carmenere Maipo Valley DO 2008 SANiTEX

ČiLė Viña Santa Helena Vernus Blend Colchagua Valley 2008 MiNErALiNiAi VANDENyS

iSPANiJA El Coto “Coto real” rioja DOC reserva 2005 MiNErALiNiAi VANDENyS

iSPANiJA Espana Marqués Del romeral Gran reserva 2001 MArKS & SPENCEr

iSPANiJA Grandes Beso de Vino Seleccion Syrah - Garnacha Carinena DO 2009 MiNErALiNiAi VANDENyS

iSPANiJA Marques del Puerto reserva rioja DO 2004 BELVEDErE PrEKyBA

iSPANiJA Murviedro reserva Tinto Valencia DO 2007 BENNET DiSTriBuTOrS

iSPANiJA Torres Celeste ribera Del Duero DO 2007 BENNET DiSTriBuTOrS

iSPANiJA Torres ibericos rioja DOC 2008 BENNET DiSTriBuTOrS

iTALiJA Frescobaldi Nipozzano Chianti rufina riserva DOCG 2007 BENNET DiSTriBuTOrS

iTALiJA Avignonesi Vino Nobile di Montepulciano DOCG 2008 EuGESTA

iTALiJA Cantine Bonscchi Casalino Chianti Classico DOCG 2008 MEDiATO

iTALiJA Capezzana Barco reale di Carmignano DOC 2008 BALTiC WiNE & SPiriTS

iTALiJA Caruso & Minini Sachia Sicilia iGT 2008 BurBuLiO VyNiNė

rAuDONiEJi, sidabro medalių laimėtojai


73



iTALiJA Cigno Moro Negroamaro iGT 2009 BurBuLiO VyNiNė

iTALiJA Dezzani Barberra Asti La Luna Stela DOCG 2007 AMKA

iTALiJA La Bellanotte roja de isonzo Friuli DOC 2005 BurBuLiO VyNiNė

iTALiJA Marks & Spencer Friuli Grave Merlot DOC 2007 MArKS & SPENCEr

iTALiJA Masi Campofiorin iGT 2007 LiViKO

iTALiJA Nicosia Fondo Filara Cerasuolo di Vittoria 2007 BurBuLiO VyNiNė

iTALiJA rocca Trentatre rosso Salento iGT 2008 AMKA

iTALiJA ruffino riserva Ducale Chianti Classico DOCG 2006 BALTiC WiNE & SPiriTS

iTALiJA Villa di Capezzana DOCG 2005 BALTiC WiNE & SPiriTS

iZrAELiS Golan Hands yarden Syrah 2005 AMKA

JAV Hess Cabernet Sauvignon 2007 iSTVESTAS

PAr Darling Cellars Premium Kroon 2007 AMKA

PAr Plaisir de Merle Grand Plaisir 2006 AMKA

PrANCūZiJA Calvet Grande reserve Bordeaux Superieur AC 2002 BENNET DiSTriBuTOrS

PrANCūZiJA Chateau Lamothe Vincent Heritage rouge AOC 2007 BALTiC WiNE & SPiriTS

PrANCūZiJA Dulong Chateau Mondotte-Bellisle Saint Emilion AOC 2006 LiViKO

rAuDONiEJi, sidabro medalių laimėtojai


74



JAV, VAŠiNGTONAS Chateau Ste. Michelle riesling 2008 BALTiC WiNE &

SPiriTS

PrANCūZiJA Gustave Lorentz Gewurztraminer reserve AOC 2009 BALTiC WiNE & SPiriTS

VOKiETiJA J.J. Prum Bernkasteler Badstube riesling Spatlese 2003 LiViKO

VOKiETiJA St.urbans-Hof Ockfener Bockstein riesling Spatlese EuGESTA

NATūrALiAi SALDūS, sidabro medalių laimėtojai


75


ŠALiSPavadinimas

PLATiNTOJAS

POrTuGALiJA Warre’s Warrior reserve Port N/A BENNET DiSTriBuTOrS

ArMėNiJA Winar Pino White 2008 GADArA

LiKEriNiAi, sidabro medalių laimėtojai

ŠALiSPavadinimas

PLATiNTOJAS

iSPANiJA Agusti Torello rosat Trepat Brut reserva Cava DO 2008 VyNO KLuBAS

iSPANiJA Segura Viudas Cava Brut reserva EuGESTA

PuTOJANTyS, sidabro medalių laimėtojai


76



ArGENTiNA Las Moras Pacha-Mama Torrontes Organic 2010 BENNET DiSTriBuTOrS

ArGENTiNA Trivento reserve Chardonnay 2008 BALTiC WiNE & SPiriTS

ArMENiJA Brest Winar reserve 2007 GADArA

AuSTrALiJA Clairault Sauvignon Blanc 2009 MArKS & SPENCEr

AuSTriJA Heiderer-Mayer Grüner Veltliner Wagramer Selektion 2009 BurBuLiO VyNiNė

ČiLė Concha y Toro Casillero del Diablo Viognier 2010 BENNET DiSTriBuTOrS

ČiLė Concha y Toro Trio Chardonnay 2009 BENNET DiSTriBuTOrS

ČiLė De Martino reserve 347 Sauvignon Blanc 2010 VyNO KLuBAS

ČiLė undurraga TH Sauvignon Blanc Lo Abarca DO 2009 MEDiATO

iSPANiJA Bodegas Barbadillo Castillo de San Diego 2010 ViKSAS

iSPANiJA Castillo Perelada Blanc De Blancs Emporda DO 2009 MEDiATO

iSPANiJA Murviedro Calinda rueda DO 2010 BENNET DiSTriBuTOrS

iSPANiJA Torres Gran Vina Sol Penedes DO 2010 BENNET DiSTriBuTOrS

iTALiJA Frescobaldi Pomino Bianco Toscana DOC 2009 BENNET DiSTriBuTOrS

iTALiJA La Bellanotte Luna de ronchi Friuli 2009 BurBuLiO VyNiNė

iTALiJA Nicosia Etna Bianco Etna DOC 2009 BurBuLiO VyNiNė

iTALiJA Tommasi Poggio Al Tufo Vermentino iGT 2009 BALTiC WiNE & SPiriTS

iTALiJA Villa Vitas Sauvignon Aquileia 2009 BurBuLiO VyNiNė

JAV robert Mondavi Private Sellection Fume Blanc 2008 LiViKO

MAKEDONiJA Bovin Dooel Muscat 2010 OFFiCE CiTy

POrTuGALiJA Esporao Monte Velho Vinho regional Alentejano 2010 MEDiATO

PrANCūZiJA Domaine de Pezilla Muscat Sec VdP des Cotes Catalanes 2010 VyNO KLuBAS

VOKiETiJA Dr. Loosen “Dr.L” riesling Qualitatswein 2009 BENNET DiSTriBuTOrS

BALTiEJi, bronzos medalių laimėtojai

2 0 1 1 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – b r o n z a

77


rAuDONiEJi, bronzos medalių laimėtojai


ArGENTiNA Dona Paula Estate Pinot Noir 2009 AMKA

ArGENTiNA Las Moras Pacha-Mama Malbec Organic 2010 BENNET DiSTriBuTOrS

AuSTriJA Heiderer-Mayer Legat 2005 BurBuLiO VyNiNė

BrAZiLiJA Aurora Pequenas Partilhas Cabernet Franc 2008 BOTTiGLiA Di ViNO BALTiKA

iSPANiJA Juan Gil Monastrell Cepas Viejas Jumilla DO 2010 MiNErALiNiAi VANDENyS

iSPANiJA Marques de riscal reserva DOC 2005 BALTiC WiNE & SPiriTS

iSPANiJA Marques del Puerto Crianza rioja DO 2007 BELVEDErE PrEKyBA

iSPANiJA Vinartis Senorio de Los Llanos Gran reserva Valdepenas DO 2003 MEDiATO

iTALiJA Bolla ripasso LePoiane Valpolicella DOC 2008 BENNET DiSTriBuTOrS

iTALiJA Cantine Bonscchi Casalino Morellino di Scansano DOCG 2009 MEDiATO

iTALiJA Cantine Bonscchi Casalino rosso di Montalcino DOC 2008 MEDiATO

iTALiJA Casalino Brunello di Montalcino DOCG 2006 MEDiATO

iTALiJA Ceretto Piana Barbera d’Alba DOC 209 BALTiC WiNE & SPiriTS

iTALiJA Nicosia Fondo Filara Etna rosso DOC 2008 BurBuLiO VyNiNė

iTALiJA Nicosia Nerello Mascalese Sicilia iGT 2008 BurBuLiO VyNiNė

MAKEDONiJA Bovin Dooel Shiraz 2008 OFFiCE CiTy

PiETŲ AFriKA Overhex Kaya Merlot Western Cape WO 2009 MEDiATO

PiETŲ AFriKA Overhex Kaya Shiraz Western Cape WO 2010 MEDiATO

PrANCūZiJA Chateau Cedre Heritage Malbec 2009 VyNO KLuBAS

PrANCūZiJA Chateau du Cartillon Haut Medoc AOC 2006 BELVEDErE PrEKyBA

PrANCūZiJA Jean Albert Le Grand Noir GSM Vin de Pay’s DOC 2008 LiViKO

PrANCūZiJA La roquete Chateneuf-du-paPe AOC 2008 VyNO KLuBAS

PrANCūZiJA Chateau D’Aydie Laplace Madiran AOC 2008 VyNO KLuBAS

VOKiETiJA Erben Dornfelder Barrique Pfalz QbA 2009 MEDiATO


78


NATūrALiAi SALDūS, bronzos medalių laimėtojai


PrANCūZiJA Chateau Haut Mouleyre Cadillac AOC 2009 BELVEDErE PrEKyBA

VENGriJA Kereskedőház Tokaji Harslevelu semi sweet QbA 2010 MEDiATO

VENGriJA Kereskedőház Tokaji Sargamuskotály semi sweet 2010 MEDiATO

VOKiETiJA Blue Nun riesling Eiswein rheinhessen QmP 2009 MEDiATO

VOKiETiJA J.J. Prum Wehlener Sonnenuhr riesling Auslese 2007 LiViKO

VOKiETiJA Languth Blue Nun Winemaker’s Passion riesling Mosel QbA 2009 MEDiATO

VOKiETiJA Valckenberg Liebfrauenstift Wormser riesling Spatlese 2008 LiViKO


iSPANiJA Castillo Perelada Brut reserva Cava MEDiATO

iTALiJA Antinori Prunotto Moscato d’Asti DOCG 2010 MiNErALiNiAi VANDENyS

iTALiJA Perlino Scanavino Asti DOCG BELVEDErE PrEKyBA

LiuKSEM-BurGAS Bernard Massard Cuvee De L Ecusson iSTVESTAS

PrANCūZiJA Leon Beyer Cremant d’Alsace Brut AC LiViKO

VOKiETiJA Baron Knyphausen riesling Sekt Brut 2007 LiViKO

PuTOJANTyS, bronzos medalių laimėtojai


79


Verti paminėti LiETuViŠKi vaisių ir uogų vynai

Gamintojas Vyno pavadinimas

r. Nagelė ir sūnūs roksala juodųjų serbentų 2010 (sausas)

Kazimiero vynai Juodųjų serbentų vynas 2010

A. ramaškevičius Samylų naminis obuolių-aronijų vynas 2010 (sausas)

Kazimiero vynai Vyšnių vynas 2010

r. Nagelė ir sūnūs roksala juodųjų serbentų vynas 2010 (p. sausas)

Olga Vilkelienė Vito naminis vynuogių vynas 2010 ( p. saldus)

Olga Vilkelienė Arn žik naminis vynuogių ir aviečių vynas 2010 ( p. saldus)

Olga Vilkelienė Marčelo naminis vynuogių ir juodųjų serbentų vynas 2010 (saldus)

r. Nagelė ir sūnūs roksala Monika 2010 (sausas)

Kazimiero vynai raudonųjų serbentų vynas 2010

remigijus ir Jūratė rimkai rJr Mėlynų slyvų vynas 2010

remigijus ir Jūratė rimkai rJr Legendinis pienių vynas 2010 (p. sausas)

A. ramaškevičius Samylų naminis vynuogių ūglių vynas (sausas)

Česlovas ramoška Originalus naminis obuolių aronijų vynas Alksna 2010

Česlovas ramoška Originalus naminis svarainių vynas Alksna 2009

rOžiNiAi, bronzos medalių laimėtojai


ČiLė Torres Las Mulas Cabernet Sauvignon rose Organic 2010 BENNET DiSTriBuTOrS

iSPANiJA Enate Cabernet Sauvignon rosado Somontano DO 2010 MiNErALiNiAi VANDENyS

iSPANiJA Protos rosado ribera del Duero DO 2010 VyNO KLuBAS


80


Žurnalo autoriai ir degustuotojai(abėcėlės tvarka)

a u t o r i a i i r d e g u s t u o t o j a i

ARūNAS STARKUS – vyno gurmanas, žurnalo vyr. redaktorius, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas. FIJeV narys, WSeT diplomantas.

JURGIS ŠLIOGeRIS – vyno ekspertas. Nuo 1990 metų keliauja po vyndarystės regionus, rašo Lietuvos spaudoje apie vynus, teisėjauja vynų varžybose, veda degustacijas nuo 1998 m. Lietuvos someljė asociacijos steigėjas.

RASA STARKUS – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja. FIJeV narė.

JOLANTA SMIČIeNė – šampano žinovė. 11 metų domisi šampanu, bendradarbiauja su Šampanės vyno regionine taryba (CIVC). Taip pat yra Prancūzijos gastronominės asociacijos „Chaine des Rotisseurs“ Lietuvos padalinio valdybos narė.

LINAS VAITULeVIČIUS – gurmanas, vyno kultūros skleidėjas, jau gerą dešimtmetį sistemingai gilinantis teorines ir praktines šios srities žinias. Sveiko gyvenimo būdo ir suderintos mitybos populiarintojas, ekologinės ir biodinaminės vynininkystės šalininkas.

ANDRIUS UŽKALNIS – kvapų ir skonių entuziastas. Gyvenimą Didžiojoje Britanijoje jis išnaudoja nesibaigiančiai pažinčiai su škotišku viskiu, o begalines darbo keliones po pasaulį ir kvepalų prikrautus oro uostus – kaip progą mokytis apie vyrišką parfumeriją.

JūRATė SPRINDŽIūNAITė – vynu domisi gerą dešimtmetį. Jos reportažai iš tarptautinių vyno parodų bei pokalbiai su vynininkais spausdinami dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Verslo žinios“ žurnaluose „Stilius“, „Geras skonis“, „Žmonės“, „Verslo klasė“. Nuo praėjusių metų pradėjo studijas Someljė mokykloje.

DAIVA MUMGAUDIeNė – Vyno mėgėja, LSA Someljė mokyklos mokinė, dirba “Vyno klube”.

LI NAS Če KA NA VI ČIUS – alaus is to ri jos, jo var to ji mo kul tū ros bei tra di ci jų stu-den tas ir ne nuils tan tis alaus pa sau lio pi lig ri mas, ko lek cio nuo jan tis lie tu viš ko bei už sie ni nio alaus sko nius ir po sko-nius.

JURGA KARINAUSKAITė – LSA Someljė mokyklos direktorė.

ARMINAS DARASeVIČIUS – Geriausias 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 m. Lietuvos someljė.

V Y N O, K I T Ų G Ė R I M ŲM Ė G Ė J A M S I R P R O F E S I O N A L A M S

w w w. v y n o z u r n a l a s. l tN r. 21 . Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.

K itas numer is bus iš le istas 2011 m. gruodžio mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą

bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w.v ynozurnalas. l t

E l . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : E ln iak ampio k . , Vi ln iaus ra j . LT-14204

V Y R . R E D A K TO R I U SArūnas Starkus

tel . nr. 8 698 34 297, s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t

V Y K D A N Č I O J I R E D A K TO R ĖJūratė Spr indžiūnaitė

tel . nr. 8 687 77883, j u ra t e @ v y n o z u r n a l a s. l t

D I Z A I N E R I SLinas Gl iaudel is

M A K E T U OTO J ALina Juršytė

D A I L I N I N K A SR imv ydas Kepežinsk as

F OTO G R A FA IMar ius Žič ius, R i ta Bac ytė -Starkuvienė, Saul ius Serapinas,

Remigi jus Senavait is , Arūnas Starkus, R asa Starkus,Daiva Mumgaudienė, Herkus M i laševič ius, Andr ius Užk alnis ,

Consor z io di Tutela del Prosecco di Conegl iano Valdobbiadene

K A L B O S R E D A K TO R Ė, V E R T Ė J AAsta Žūk aitė

a s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t

A D M I N I S T R ATO R ĖErnesta Gr ybulė

E l . paštas : info @ v y n o z u r n a l a s. l t

AU TO R I A I I R D E G U S T U OTO J A ILinas Ček anavič ius, R asa Starkus,

Jūratė Spr indžiūnaitė, Jolanta Smičienė, Arūnas Starkus,Daiva Mumgaudienė, Jurgis Š l ioger is ,Andr ius Užk alnis , L inas Vaitulevič ius

L E I D Ė J A SUAB „Naminė pelėda“

ISSN 1822-2153

P L AT I N I M A S El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t , te l . nr. (5) 215 94 39

R E K L A M ADaiva Mumgaudienė

E l . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t , te l . nr. 8 663 64545

S PAU D AAB „Spauda“

T I R A Ž A S3 500 egz.

Redakci ja už rek lamos tur in į neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą

gal ima t ik gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.

Documents

Vyno zurnalas