IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOSausrine.lt/wp-content/uploads/2013/01/ikimokyklinio_ugdymo_progra… · programos“ (ŠMM 2007 m.vasario 7 d.Nr.ISAK – 179) rekomendacijas

PRITARTA

Kauno miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus

2010 m.liepos 10d.įsakymu Nr.A-2423

PATVIRTINTA

Kauno lopšelio–darželio ,,Aušrinė”

direktoriaus

2010 m. rugpjūčio 1d. įsakymu Nr. V- 11

PAKOREGUOTA KAUNO LOPŠELIO–DARŽELIO ,,AUŠRINĖ”

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

Informacija apie įstaigą

Švietimo teikėjo pavadinimas - Kauno lopšelis–darželis „Aušrinė“, Vaikystės pedagogikos

centras.

Teisinė forma – Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga.

Grupė – neformaliojo švietimo mokykla.

Tipas – ikimokyklinio ugdymo mokykla.

Adresas: Baltų pr. 49, 48233 Kaunas

Tel./fax. (8~37) 377528

Elektroninis paštas: [email protected]

Vaikai ir jų poreikiai

Lopšelyje–darželyje veikia 12 grupių: 2 ankstyvojo amžiaus (1–3 m.), 7 mišrios darželio (3–5 m.)

ir 3 priešmokyklinės (5–6/7 m.). Įstaigą vidutiniškai lanko 300 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Į

bendrosios paskirties grupes integruoti kalbos ir komunikacijos, judesio ir padėties sutrikimų turintys

vaikai. Vaikams, turintiems sutrikimų, teikiamos nemokamos logopedo, kūno kultūros pedagogo

mailto:[email protected]

2

paslaugos. Atsižvelgiant į tėvų pageidavimą, įstaigoje organizuojamos mokomos papildomo ugdymo:

pramoginių šokių, keramikos, dailės studijos paslaugos.

2007 m. laimėjome konkursą ir dalyvaujame LR Vyriausybės vykdomoje ,,Ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007-2012 metų“ programoje. Iki 2012 metų, plečiant paslaugas

šeimai, ketiname parengti aplinką ir paruošti personalą darbui su vaikais nuo gimimo.

Mokytojų ir jų specialistų pasirengimas

Lopšelyje–darželyje dirba 27 mokytojai (24 auklėtojos, logopedė, muzikos pedagogė, kūno

kultūros pedagogė), pripažįstantys šias vertybes:

meilę vaikams;

nuolatinį atsinaujinimą;

atvirumą.

Iš 27 mokytojų – 19 turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 3 – magistrės, 8 mokytojos yra su

aukštesniuoju išsilavinimu. Atestuotos yra visos mokytojos: 7 įgiję auklėtojos metodininkės

kvalifikacinę kategoriją, 2 – auklėtojos ekspertės, 15 – vyresniosios auklėtojos, 3 – jaunos specialistės,

turinčios auklėtojos kvalifikacinę kategoriją. Įstaigoje yra auklėtojų, įgijusių gretutines specialybes:

psichologo, socialinio pedagogo. Jos konsultuoja tėvus, auklėtojas, administraciją, talkina atliekant

tyrimus. Įstaigos vadovai (direktorė ir direktorės pavaduotoja ugdymui) turi aukštąjį universitetinį

išsilavinimą, edukologijos magistro laipsnį, yra įgiję pirmą vadybinę kategoriją.

Švietimo teikėjo savitumas

Kauno lopšelio-darželio ,,Aušrinė”, Vaikystės pedagogikos centro paskirtis:

skleisti metodikos ,,Gera pradžia“ idėjas, skatinant teigiamus pokyčius Kauno miesto ir

apskrities ikimokyklinio ugdymo įstaigose;

dalintis informacija ir patirtimi, vykdant konsultacijas;

vykdyti tikslines edukacines programas šeimoms, miesto ir šalies pedagogams, vadovams

aktualiais ugdymo ir ikimokyklinės įstaigos modernizavimo klausimais.

Metodikoje palikta didelė erdvė pedagogo kūrybai. Ugdymo situacija kuriama kasdien su

konkrečiu vaiku. Pagrindiniai metodikos ,,Gera pradžia” bruožai yra: tinkamas ugdomosios aplinkos

paruošimas, šeimos dalyvavimas vaikų ugdomajame procese ir ugdymo individualizavimas.

Ikimokyklinės įstaigos aplinka. Ankstyvojo amžiaus vaikų grupę rekomenduojame skirstyti į

erdves: judėjimo, ramybės, vaidmeninių žaidimų, kūrybinę.

3

Darželio grupėse gali būti šie veiklos centrai: dailės, statybinių žaidimų, valgio gaminimo, kalbos,

matematikos–konstravimo, muzikos, gamtos tyrinėjimo, smėlio ir vandens žaidimų, vaidmeninių

žaidimų, lauko žaidimų.

Ugdomajai aplinkai keliami tam tikri reikalavimai. Ji turi būti:

saugi;

jauki, primenanti namus;

kviečianti, skatinanti eksperimentuoti, kurti;

lengvai prieinama, patogi;

besikeičianti, labili;

atitinkanti vaiko raidą.

Grupės aplinkai turi įtakos vaikų amžius, lytis. Daugelis grupių mūsų darželyje yra mišraus

amžiaus. Taigi jei didžiąją grupės vaikų dalį sudaro trimečiai vaikai, grupės aplinka kurį laiką būna

panaši į ankstyvojo amžiaus vaikų grupės aplinką. Jei grupėje daugiau berniukų, reikia daugiau vietos

judėjimo, statybinių žaidimų centrams. Kiekviename centre ar erdvėje žaislų ir priemonių turi pakakti

keliems vaikams. Veiklos centrai, erdvės tampa laboratorijomis, kuriose patys vaikai mokosi žaisdami

ir naudodami įvairias priemones. Vaikai keliauja iš vieno centro į kitą. Jų ugdymui išnaudojamos visos

grupės erdvės: lubos, sienos, grindys.

Darželio bendrosios patalpos (laiptinių aikštelės, laiptai, turėklai, koridorių sienos ir t.t) taip pat

maksimaliai naudojamos ugdytinių pažinimui lavinti, vaikų, tėvų, senelių parodoms rengti, estetiniam

visų bendruomenės narių ugdymui.

Laiptinės išnaudojamos netradiciniams ugdymo būdams ir formoms:

įvairiems meniniams vaikų-tėvų-pedagogų projektams, - skirtiems kalendorinėms ir tradicinėms

įstaigos šventėms, keramikos būreliui ,,Molinukas“, dailės studijai, laiptinės teatrui.

Darželio kieme atsisakėme masyvių, betoninių pavėsinių, kurios nuolat buvo niokojamos,

palikdami vietos medžiams, žaliai vejai, smėlio dėžėms. Įrengėme medines priemones vaikų judėjimo ir

žaidimų poreikiams tenkinti. Naudojame daug išsinešamų priemonių.

Pedagogės įvertina ar efektyviai naudojama erdvė ir drąsiai keičia grupės, laiptinės, kiemo

aplinką, bendradarbiaujant su vaikais ir jų tėvais.

Šeimos dalyvavimas. Tėvų ir pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas grindžiamas

pasitikėjimu, abipuse pagarba, dėmesiu. Bendraujant ir bendradarbiaujant su ugdytinių šeimomis,

kuriama bendruomenė, įstaigos kultūra, vertybės, tradicijos, užtikrinama ugdymo tąsa ir kokybė.

Šeimos, kuriose gyvena kelios kartos – seneliai, vaikai, vaikaičiai, kviečiamos pasidalinti šeimos

4

vertybėmis, pedagogine patirtimi. Skirtingų tautų, kultūrų šeimos turi galimybę atskleisti savo tautos

kultūros tradicijas, savitumą.

Jautriai reaguojame į šeimos poreikius:

teikiame tėvams (globėjams) pedagogų, psichologų, ir kitų specialistų konsultacijas;

esant reikalui, bendradarbiaujame su Vaiko teisių apsaugos tarnybomis.

šeimoms, turinčioms mažas pajamas, padedame gauti socialinę paramą - mokesčio nuolaidą.

Ugdymo individualizavimas. Ugdymas vaikų darželyje prasideda nuo vaiko pažinimo ir tinkamų

sąlygų jo poreikių tenkinimui parengimo. Ne vaikas turi prisitaikyti prie darželio, o darželis prie vaiko.

Individualizavimas vyksta, kai atsižvelgiama į vaiko išsivystymo lygį ir planuojama tokia veiklos

apimtis, kuri užtikrina sėkmingą kiekvieno vaiko ugdymą(-si). Pedagogei reikia išmanyti apie vaiko

vystymąsi: sveikatą, fizinį ir emocinį augimą, pažinimo būdus. Mokytoja nuolat stebi vaikus ir fiksuoja

jų pažangą.

Grupėje, besivadovaujančioje humanistinėmis ugdymo idėjomis, lengviau individualizuoti

ugdymą: grupės įranga, priemonės ir išplanavimas skatina kiekvieno vaiko vystymąsi, leidžia rinktis

patiems veiklas, žaidimus. Lanksti dienotvarkė,suderinus su grupės personalu, leidžia atvykti vėliau ar

anksčiau išvykti iš darželio, išvykus į ekskursijas derinti maitinimo laiką ir pan. Siekiant sužinoti

kiekvieno vaiko reikmes atsižvelgiame į individualumą sąlygojančius veiksnius:

šeimos kultūrą ir tradicijų įvairovę;

vaiko amžių, lytį;

vaiko išsivystymo lygį;

charakterį ir temperamentą;

išmokimo stilių;

pomėgius;

geriau ir menkiau išsivysčiusius gebėjimus;

vaiko savęs vertinimą.

Integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį grupės auklėtojos modeliuoja

atsižvelgiant į ugdytinių savybes (sutrikimų rūšis, gebėjimų ypatumus). Siekiant padėti specialiųjų

poreikių vaikams integruotis į bendrosios paskirties grupes, talkina įstaigos specialistai: logopedė, kūno

kultūros pedagogė. Konsultuojamės ir bendradarbiaujame su Kauno pedagogine – psichologine tarnyba,

neprigirdinčių vaikų reabilitacijos centru ,,LINGUA”, Šeimos institutu.

5

2000 m. tapome Vaikystės pedagogikos centru, institucija, atliekančia labai aktualią šiandienos

Lietuvoje dvejopą funkciją – ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ir pedagogų kompetencijos

tobulinimo.

Siekiant vaikų ugdymo kokybės pokyčių, atsižvelgiant į pedagogų poreikius, centre

organizuojame seminarus: auklėtojoms, auklėtojų padėjėjoms, asistentėms, įstaigų vadovams.

Bendradarbiaujame su Kauno ,,Ąžuolo“ katalikiška ir Milikonių vidurinėmis mokyklomis,

Šilainių seniūnija, Kauno kolegija ir kitomis institucijomis.

Regiono savitumas

Lopšelis–darželis įsikūręs naujausiame Kauno miesto mikrorajone – Šilainiuose. Turime puikią

galimybę susipažinti su greta esančiu Veršvų draustiniu, IX forto muziejumi, Šilainių seniūnija,

gaisrine, vandens pramogų centru ,,Oaze“.

Esame nuolatiniai miesto renginių: Kauno dienų, sporto švenčių, vaikų piešinių akcijų Kaunas

JAZZ“, ikimokyklinių įstaigų Teatro dienelių, Moksleivių kūrybos ir laisvalaikio centro parodų ir kitų

renginių dalyviai.

Turime galimybę organizuoti mokomąsias–pažintines ekskursijas į Zoologijos ir Botanikos sodą,

Saugaus eismo mokyklą, Kauno lėlių teatrą.

Tėvų (globėjų) vietos bendruomenės poreikiai

Dauguma šeimų yra jaunos ir mobilios, todėl tėvai norėtų, kad jau ankstyvajame amžiuje vaikai

būtų mokomi užsienio kalbų, pageidauja daugiau ir įvairesnių meninės raiškos būrelių už papildomą

mokestį.

Atlikus tėvų anketines apklausas, siekiant bendradarbiavimo su šeima kokybės, atsiranda poreikis

naujoms informacinėms technologijoms. Kuriamas įstaigos internetinis puslapis, naudojamos įvairios

žodinės ir rašytinės informacijos apie vaikų ugdymą įstaigoje, priemonės.

Sudarant geresnes sąlygas vaikų kūno kultūros tenkinimui, planuojame papildyti kiemo teritoriją

judėjimui skirtomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į LR Vyriausybės vykdomą ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros

2007-2012 metų“ programą, iki 2012 metų, plečiant paslaugas šeimai, ketiname parengti aplinką ir

paruošti personalą darbui su vaikais nuo gimimo.

Strateginiai dokumentai, reglamentuojantys šiuolaikinį požiūrį į vaiką ir ugdymą

Lopšelis-darželis „Aušrinė“ savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos

Respublikos švietimo įstatymu, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 liepos 3d.

Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I–983, Vaiko gerovės politikos koncepcija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Seimo 2003gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569, Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m.

6

liepos 4d. nutarimu Nr. IX-1700 ,,Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų.

Programoje atsižvelgta į ,,Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

programos“ (ŠMM 2006 m. kovo 17d. Nr. ISAK-494) ir ,,Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo

programos“ (ŠMM 2007 m.vasario 7 d.Nr.ISAK – 179) rekomendacijas.

Programa remiasi humanizmo, progresyviojo ugdymo ir asmenybės sklaidą skatinančio ugdymo

teorijomis.

Vystydami humanistinę pedagogiką siekiame:

teigiamo vaiko savęs vertinimo;

atvirumo patirčiai;

mokėjimo įvardinti ir valdyti savo jausmus, poelgius;

kurti ir laikytis bendrai priimtų vertybių ir bendravimo normų;

partneriškų, draugiškų mokytojo ir mokinio santykių;

suteikti kuo daugiau erdvės vaiko saviraiškai;

vystyti vaiko gebėjimą mokytis, rasti sau reikalingą informaciją, gebėti ją taikyti, sprendžiant

problemas.

Remiantis progresyviojo ugdymo teorija, siekiame:

gerbti ir vertinti kiekvieno vaiko individualumą;

sudaryti sąlygas dirbti savo tempu ir pagal savo jėgas;

sudaryti galimybę laisvai rinktis veiklos formas;

organizuoti veiklą individualiai, mažose grupelėse, su visa grupe;

ugdymą integruoti;

mokytis dirbti komandoje.

Asmenybės sklaidą skatinančios idėjos mus įpareigoja:

gerai žinoti vaiko raidos vystymosi dėsningumus;

mokėti organizuoti socialinę sąveiką, lemiančią emocinę ir pažintinę raidą;

remtis vaikų pomėgiais, poreikiais, vystant jų tolesnį pažinimą;

tinkamai parengti aplinką įvairių poreikių ir gebėjimų vaikams.

Programos perspektyva.

Įstaigoje reta pedagogų kaita, aiški vaikų ugdymo kryptis, įstaigos struktūra, tenkinami vietos

bendruomenės poreikiai, todėl programos atnaujinimas planuojamas 2015 metų rugsėjo pirmai dienai.

7

2. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

Kiekvienas lopšelio–darželio darbuotojas siekia parodyti ypatingą dėmesį ir pagarbą, patenkinti

lūkesčius visų darželio klientų: vaikų, tėvų, kitų įstaigų pedagogų. Mūsų credo – teikti aukščiausios

kokybės ugdymo paslaugas. Puoselėjame vaikystę kaip savaiminę vertybę. Vaikai yra tikrieji darželio

šeimininkai, kartu su savo tėvais, auklėtojomis, asistentėmis, auklėtojų padėjėjomis kitais

bendruomenės nariais, kuria aplinką, kurioje skatinamas pažinimo ir atradimo džiaugsmas. Lopšelio–

darželio grupės atviros visiems: esame nusiteikę integruoti negalę turinčius vaikus.

Programos įgyvendinimas remsis bendraisiais švietimo principais.

Humaniškumo – pripažįstama teisė būti kitokiam, vaikas gerbiamas kaip asmenybė, turinti ryškių

prigimtinių bruožų, kuriuos reikia padėti ugdyti. Ugdymas vyksta ramioje, saugioje aplinkoje, kurioje

vaikas turi galimybių išreikšti save, parodyti savo gebėjimus, kūrybiškumą.

Demokratiškumo – sudaroma galimybė kritiškai mąstyti, rinktis, sau įdomią veiklą, elgtis

savarankiškai, tačiau susitariama dėl kai kurių taisyklių.

Tautiškumo – padėti augančiam vaikui natūraliai perimti savo kultūros vertybes, papročius,

tradicijas, jas puoselėti ir kartu kurti šiuolaikinę savo ir visuomenės tapatybę.

Atsinaujinimo – sparčiai kintant aplinkai, priimant gausios informacijos iššūkius, ugdomas

gebėjimas nebijoti pokyčių ir mokėti juos įtakoti, rinktis, neprarasti noro mokytis visą gyvenimą.

Prieinamumo – sudaryti sąlygas ugdytis socialinės atskirties, specialiųjų poreikių, gabiems vaikams.

8

3. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Lopšelis–darželis „Aušrinė“ įsipareigoja kartu su šeima sudaryti kiekvienam vaikui ypatingą

ugdymosi aplinką, plėtojančią jo unikalius gebėjimus ir kompetencijas taip, kad pasiekęs mokyklinę

brandą, jis galėtų sėkmingai tobulėti toliau, ugdydamas visą gyvenimą trunkančio mokymosi nuostatą,

taptų kūrybinga, veiklia asmenybe, gebančia gyventi ir veikti dorai.

Ikimokyklinio ugdymo tikslas – atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos

tendencijas, kurti sąlygas padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės,

socialinius, pažintinius poreikius.

Uždaviniai:

paruošti aplinką įvairių poreikių ir gebėjimų vaikams;

veikiant kartu su šeima, individualizuoti ugdymą;

individualias specialiųjų poreikių vaikų programas papildyti įvairiomis specialiojo ugdymo

formomis, rekomenduotomis atitinkamos srities specialisto;

ugdyti pasitikėjimą savimi, savarankiškumą ir iniciatyvumą;

išmokyti derinti savo ir kitų vaikų interesus, bendraujant ir bendradarbiaujant grupėse.

Programos tikslas ir uždaviniai bus įgyvendinami taikant aktyvius ugdymo(-si) metodus: žaidimą,

patirtinį mokymąsi, naudojant vaikų minčių lietų, taikant probleminių situacijų sprendimą, užduodant

vaikams atvirus klausimus, kuriant knygeles, plakatus, vykdant gamtos stebėjimus, rašant dienoraščius,

kaupiant medžiagą teminėms enciklopedijoms, taikant ŽNI modelius, dalyvaujant išvykose,

ekskursijose, kviečiant į ugdomąją veiklą šeimos narius, kitus socialinius partnerius..

Prioritetinės ugdymo kompetencijos:

darbo su šeima kokybės gerinimas, siekiant specialiųjų poreikių vaikų integracijos ir vaikų nuo

gimimo ugdymo.

komandinio darbo tobulinimas, siekiant koordinuotos ir efektyvios ugdymo paslaugos.

9

4. UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

Įvertinus ikimokyklinio amžiaus 1–5 metų vaikų raidos ypatumus, remiantis progresyviojo

ugdymo idėjomis, įstaigos mokytojų praktine patirtimi, manome, kad vaikas geriausiai vystosi tada, kai

turi galimybę pats rinktis patirties kaupimo būdą, t.y. vietą, žaislus, priemones. Turtinga, nuolat kintanti

ir atsinaujinanti aplinka skatina vaiko vystymąsi, jo gebėjimų plėtrą.

Ugdymo turinys programoje modeliuojamas pagal ugdomąją aplinką: ankstyvajame amžiuje

pagal erdves, ikimokykliniame – pagal veiklos centus. Kiekvienoje erdvėje ar veiklos centre, vaikai ir

mokytojos turi galimybę ugdyti(-is) socialinę, pažinimo, kalbos, sveikatos saugojimo ir meninę

kompetencijas.

Ugdomoji veikla planuojama savaitei. Jei vaikai susidomėję ir turi idėjų – temos gali būti

plėtojamos ilgesnį laiką. Temas ugdomajai veiklai siūlo vaikai, tėvai, pedagogai. Jos gali būti

plėtojamos atsižvelgiant į metų laikus, kalendorines šventes ar svarbius gyvenimo įvykius. Ugdomoji

veikla planuojama metams, ketvirčiui, savaitei.

Plečiant paslaugas šeimai, nuo 2011 metų ketiname teikti vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugas

vaikams nuo gimimo.

Ugdymo turinys kūdikių grupėje bus orientuotas į :

vaiko amžių, jo individualumo puoselėjimą ir plėtojimą;

poreikių tenkinimą;

socialinių,emocinių, pažintinių kalbos ugdymo(si) galių plėtojimą;

vaiko kultūrinių vertybių pradmenų formavimą;

šeimos lūkesčius.

Ugdymo turinio įgyvendinimui bus sukurta saugi ir vaiko raidą stimuliuojanti fizinė ir psichologinė

aplinka, atitinkanti vaiko amžių, poreikius, gebėjimus. Ugdomoji aplinka bus ugdanti, saugi,

estetiška, suteikianti vaikui saugumo jausmą, žaisminga, kviečianti būti. Kūdikių grupėje bus

įrengtos šios erdvės: atvykimo, vystymo ir tualeto, miegamojo, kūdikio žindymo,

būdravimo.Tinkamai parinkti žaislai ir žaidimai, pozityvi vaiko ir suaugusiojo sąveika.

10

4. 1. UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

1–3 METŲ VAIKAMS

Judėjimo erdvė

Ugdymo turinys Vaikų veiksenos Priemonės

Tenkinti didėjantį vaiko judėjimo

poreikį, palaikyti jo fizinį aktyvumą.

Judėjimo erdvėje suteikti įvairių

galimybių lavinti(-s) viso kūno ir

rankų bei riešo, atskirų pirštų

raumenims. Skatinti vaikus drąsiau ir

su didesniu pasitikėjimu tyrinėti juos

supančią aplinką. Ugdyti

sensorinius, motorinius įgūdžius.

Suteikti galimybę lavinti naujai

įgytus vertikalaus judėjimo bei

pusiausvyros išlaikymo įgūdžius,

skatinti įvaldyti vis naujus judėjimo

būdus

Supasi sūpuoklėmis,laipioja

kopėtėlėmis, nusileidžia nuo

kalnelio, važinėja mašinomis,

jas stumdo, traukia, važiuoja

triratuku. Vaikai siekia, liečia,

baksnoja, judina, tampo ir

gaudo, sūpuoja pakabinamus

žaislus. Jie įlipa ir išlipa į tam

skirtas dėžes, landžioja,

šokinėja, bėgioja per tunelius,

čiuožia kalneliais, mėto į

krepšį kamuolius, renka juos,

pagauna, spiria.

Sūpuoklės (pakabinamos

ir pastatomos ant

grindų), triratukai,

įvairaus dydžio

kamuoliai, kamuoliai

šokinėjimui, kopėtėlės,

įvairaus dydžio dėžės,

pakabinami žaislai ant

gumų, gumos,

pakabinamas ar

pastatomas krepšys,

tuneliai, didelės mašinos,

vežimai, ratukiniai

žaislai, neaukštos

lipynės, ir čiuožimo

kalneliai. Sensoriniam

ugdymui: kaištukai,

dėlionės, užkabinami

žaislai.

Ramybės erdvė


Skatinti domėjimąsi ir aplinkos

tyrinėjimą, suteikti vaikams vis

daugiau galimybių veikti

savarankiškai žinomoje erdvėje.

Skatinti vaikų prieraišumą žmonėms,

sudaryti sąlygas įgyti bendravimo su

bendraamžiais ir suaugusiais

įgūdžių, ugdyti socialinius įgūdžius,

skatinti reikšti emocijas ir jausmus.

Siekti išlaikyti stiprų ryšį tarp

lopšelio ir vaiko namų. Ugdyti

pažinimo gebėjimus, skatinti vaiko

smalsumą, ugdyti sakytinę kalbą ir

kalbos suvokimą, taip pat tobulinti

viso kūno ir rankų bei riešo judesius.

Manipuliuoja daiktais,

žaislais, varto knygeles,

komentuoja iliustracijas.

Individualiai bendrauja ar

būna kartu su grupe vaikų,

skaitant knygeles ar

dainuojant. Reiškia savo

mintis ir jausmus,

matydami savo šeimos

nuotraukas.

Namelis ar palapinė,

minkštos pagalvėlės,

čiužinukai, minkšti žaislai,

supama kėdė ar fotelis,

knygelės, lėlės, lėlių

drabužėliai, vaiko šeimos

nuotraukos.

11

Kūrybinė erdvė


Mokyti atlikti įvairius veiksmus su

didaktiniais žaislais: išdėlioti,

surinkti, ridenti, sumauti žiedus ir kt.

Apžiūrėti piešimo, tapymo

priemones, medžiagas. Sudaryti

sąlygas pačiam tyrinėti,

eksperimentuoti. Ugdyti suvokimą

apie daiktų savybes (spalvą, formą,

dydį, kiekį). Lavinti mąstymą,

dėmesį, pirštų judesius. Plėsti

sensorinį vaiko patyrimą, sudaryti

sąlygas kaupti sensorinius įgūdžius

apie aplinkos daiktus bei reiškinius.

Mokytis žaisti šalia vienas kito,

mažomis grupelėmis, su visais grupė

vaikais.

Manipuliuoja įvairiais

žaislais, daiktais, muzikos

instrumentais.

Veria, dėlioja, stato,

konstruoja.

Eksperimentuoja su dailei,

lipdymui skirtomis

medžiagomis, tapo, piešia

įvairia technika, naudoja

įvairias medžiagas,

rūšiuoja, grupuoja įvairius

daiktus.

Dažai skirti piešti pirštais,

guašas, pieštukai, kreidelės,

plastilinas, modelinas, molis,

druskinė tešla, įvairaus

dydžio teptukai, atspaudai,

molbertai. Įvairios kaladėlės,

piramidės, konstruktoriai,

įvairūs žaislai. Įvairūs

muzikos instrumentai.

Priemonės, skirtos

žaidimams su vandeniu ir

smėliu.

Vaidybinė erdvė


Skatinti veikti įsivaizduojamoje

situacijoje (šeimoje, virtuvėje,

ligoninėje ir pan.), atlikti tam tikrą

vaidmenį. Ugdyti mąstymą,

reiškinių suvokimą, stebėti ir lyginti

daiktų, reiškinių savybės. Skatinti

intelektualinę, socialinę, meninę

vaikų raidą. Ugdyti kūrybiškumą,

vaizduotę.

Vaikai žaidžia siužetinius,

vaidmeninius žaidimus,

bendrauja ir

bendradarbiauja su

suaugusiais ir

bendraamžiais, kalba

perteikia įspūdžius,

jausmus, seka ir

inscenizuoja pasakas,

atlieka tam tikrus

vaidmenis.

Siužetinių – vaidmeninių

žaidimų (parduotuvės,

šeimos ir pan.,) atributika,

indeliai, viryklės, maži

baldeliai, įvairios karūnėlės,

skaros, lėlės, stalo teatras,

pirštinių teatras, kt.

12

ĮSTAIGOS MOKYTOJŲ NAUDOJAMOS NETRADICINĖS

UGDYMO TECHNOLOGIJOS ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKAMS

1. Priemonės vaikų adaptacijai palengvinti:

vaikų pažintis su grupe, prieš pradedant lankyti lopšelį;

trumpas vaiko pabuvimo laikas grupėje drauge su šeimos nariais prieš pradedant lankyti lopšelio

grupę;

galimybė atsinešti į grupę ,,naminius” vaiko daiktus, žaislus, šeimos nuotraukas;

šeimos narių dalijimasis įdomesniais vaiko gyvenimo momentais;

tėvų susipažinimas su grupės auklėtoja ir jos pristatymas vaikui;

ugdytinio mėgstamiausios veiklos atlikimas grupėje;

mamos sekamos pasakos (garso įrašų) klausymas;

vaiko laipsniškas įsijungimas į grupės gyvenimą.

2. Simboliai:

įvairių fiksuotų nuotraukose vaiko gyvenimo momentų naudojimas grupės aplinkoje ir

situacijose;

grupės simbolio naudojimas įvairiose situacijose (pakabinami ženkleliai, laiškeliai, skrynelės,

kišenėlės, gimtadienio širdelės).

3. „Nuotaikų mozaika“, įvairiais būdais kuriama dienos nuotaika:

,,delniukų draugystė “ – saugumo jausmui stiprinti, draugystei, šiltiems santykiams palaikyti.

siurpriziniai elementai (skambantys, judantys, dainuojantys žaislai) – teigiamoms emocijoms

kurti;

,,atgiję žaislai” – auklėtojos persirengia įvairiais personažais, pasakų veikėjais;

ramybės namelis – asmeninei erdvei palaikyti.

13

4. 2. UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

3–5 METŲ VAIKAMS

Dailės centras


Ugdyti kūrybiškumą, smalsumą,

vaizduotę, iniciatyvą. Suteikti

galimybę eksperimentuoti su

medžiagomis, daryti atradimus,

tikrinti idėjas, pamatyti meno

kūrinius.

Sudaryti galimybę susipažinti ir

išbandyti įvairias meninės raiškos

technikas: monotipiją, koliažą,

grotažą, štampavimą, įvairų

atspaudavimą ir t. t.

Sudaryti galimybę įgyti patirties

kuriant dvimačius, bei trimačius

kūrinius, patirti džiaugsmą,

kūrybinį pasitenkinimą .

Tapo pirštais,

kempinėlėmis; daro atspaudus,

lieja dažus, piešia vaškinėmis

kreidelėmis, lipdo iš druskinės

tešlos, molio plastelino,

modelino, gamina lėles iš

popierinių maišelių ir kitų

medžiagų. kuria erdvines

kompozicijas, pina, siuvinėja.

Vandeniniai dažai,

guašas,teptukai, molbertai,

spec. dažai arba pagaminti

iš kukurūzų, krakmolo,

muilo drožlių;

skirtingų formų

poroloninės kempinėlės,

sagos, banguotas popierius

molis, vielutės, juostelės,

sąvaržėlės, virvelės. Įvairi

gamtinė medžiaga ir

nekenksmingos buitinės

atliekos.

Kalbos centras


Turtinti žodyną, lavinti kalbą,

bendravimo įgūdžius, vaizduotę.

Skatinti skaitymui būtinų jutiminių

ir motorinių įgūdžių formavimąsi.

Susipažinti su kalbos

sistemingumu ir simbolių

pastovumu. Suteikti galimybę

dalintis mintimis apie pasaulį,

asmeninius įspūdžius.

Padėti suprasti funkcinę rašto

paskirtį, įgyti pirmuosius skaitymo

ir rašymo įgūdžius, plėtoti žodinės

kūrybos gebėjimus.

Ieško informacijos vaikiškose

knygelėse, enciklopedijose;

klauso grožinės literatūros,

įsimena mįsles, patarles,

priežodžius, eilėraščius.

Kalba, pasakoja pagal

paveikslėlius, iš atminties.

Kopijuoja ženklus, raides,

žodžių ornamentus, rašto

elementus. Karpo, kuria

paveikslėlių istorijas, žaidžia su

raidžių kasa ir dėlionėmis,

klausosi kalbos įrašų. Gamina

knygeles, žaidžia liaudies

žaidimus, dainuoja, muzikuoja,

rašo laiškus

Bibliotekėlė, vieta rašyti ir

klausytis įrašų,

pakankamai pagalvėlių,

pieštukų, flomasterių,

įvairaus popieriaus,

raidelių, (iš popieriaus,

vielos, molio) įvairių

paveikslėlių, pirktos ir

savo gamybos raidžių

kasos.

14

Valgio gaminimo centras


Sudaryti sąlygas patiems gaminti

nesudėtingą valgį, kurti patiekalų

receptus, tyrinėti įvairius maisto

produktus, sužinoti jų kilmę,

sandarą, kam ir kur jie naudojami.

Vystyti vaiko pojūčius ragaujant,

uostant, liečiant. Mokyti naudotis

stalo įrankiais, virtuviniu peiliu,

mikseriu, įvairiais plaktuvais.

Skatinti visapusišką vaiko

vystymąsi, formuojant valgymo

įpročius, aiškinant koks maistas

tinka ir kenkia sveikatai.

Tyrinėja, ragauja, uosto, liečia

įvairius maisto produktus.

Grupuoja, lygina, prisimena

skaičiavimo įgūdžius, atranda

įvairius reiškinius ir savybes.

Lavina koordinaciją, vysto

pirštų ir riešo judesius, tobulina

kalbos ir rašymo įgūdžius.

Įvairi buitinė technika,

maistui pjaustyti skirtos

lenteles, įrankiai, indai

įvairiems negendantiems

produktams (kruopoms,

cukrui), įvairūs rakandai,

servetėlės, stalo

reikmenys.

Receptų, stalo serviravimo

knygos, vaikų paruoštos

receptų knygelės.

Matematikos ir konstravimo centras


Ugdyti gebėjimą grupuoti daiktus

pagal spalvas, dydį, formą.

Įsiminti skaitmenis, jų žymėjimą.

Ugdyti sugebėjimą daiktų kiekį

sieti su skaičiumi. Mokyti iš eilės

didėjančia ir mažėjančia tvarka

pasakyti skaičius, atrasti

skaičiaus „kaimynus“,atskirti

daiktų, formas, spalvas. Suteikti

galimybę aiškintis matematinius

santykius manipuliuojant

konkrečiais daiktais, praktiškai

veikiant tikrovėje: lyginti,

apibūdinti, rūšiuoti matuoti,

tyrinėti ir eksperimentuoti.

Prasmingai skaičiuoja,

susiedamas daiktus su skaičiumi.

Klasifikuoja, matuoja, lygina.

Kopijuoja geometrines figūras,

spausdina, karpo. Stebi ir

fiksuoja laikrodį, laiką, metų

laikus, kalendorių. Lygina,

tyrinėja ir atranda aplinkoje

geometrines figūras, kuria

žodinius uždavinius.

Įvairių dydžių, spalvų

skaičių trafaretai,

matavimo priemonės,

įvairaus ilgio liniuotės,

svarstyklės, kalendorius,

įvairios mozaikos,

figūrėlės, monetos,

dėlionės, loto, lego,

domino, skaičių „kasos“,

„šimtalangė“.

15

Statybinis centras


Lavinti pirštų, riešo ir viso kūno

judesius, koordinaciją. Tenkinti

vaikų poreikį žaisti nedidelėmis

grupelėmis, ugdyti bendravimo ir

bendradarbiavimo įgūdžius

ugdyti gebėjimą dirbti vienam ir

su draugu. Mokyti dalintis

priemonėmis, žaislais, ugdyti

gebėjimą tartis, projektuoti, žaisti

katu. Tobulinti vaiko judesių

koordinaciją, aktyvinti vaiko

kalbą. Ugdyti socialinius

įgūdžius, įsisavinti matematikos

pradmenis. Supažindinti su

daiktų aukščiu svoriu, forma.

Lavinti akies ir rankos

koordinaciją. Ugdyti

tvarkingumo įgūdžius.

Dėlioja eilėmis, stato,

konstruoja, formuoja, uždaras

erdves, matuoja, lygina. Statinius

pritaiko kitiems žaidimams.

Tyrinėja įvairių statybinių

reiškinių, daiktų svorio

skirtumus eksperimentuoja.

Įvairių dydžių, formų

kaladėlės, lentelės, kubai,

piramidės, medinės,

kartoninės, plastiko

priemonės, kliūčių ruožas,

palapinės.

Įvairios mašinėlės,

maketai, planai, projektai

ir ženklai, popierius,

pieštukai, žirklės.

Lauko žaidimai


Vystyti vaikų fizinius gebėjimus,

lavinti viso kūno judesius,

ištvermę, orientaciją, įvertinanti

savo galias įvairioje erdvėje ir

aplinkoje. Vystyti socialinę raidą:

gebėti bendrauti ir

bendradarbiauti, spręsti

problemas. Skatinti vaiko

asmenybės sklaidą, pasitikėjimą

savo jėgomis, lavinti kalbos

įgūdžius.

Atlieka įvairius fizinius

pratimus:eina, bėgioja, šokinėja,

laipioja, žaidžia judrius

žaidimus, važinėja dviratukais,

paspirtukais, riedučiais.

Stebi ir tyrinėja darželio aplinką

žaidžia su smėliu ir

vandeniu.Kuria vaidmeninius

žaidimus, panaudodami lauko

priemones.

Laipiojimo aikštelės,

sūpynės, rąstai, sūpuoklės,

čiuožimo kalneliai,

dviratukai, paspirtukai,

riedučiai, plastmasiniai

kibirėliai, kastuvėliai,

kreidelės, buitiniai daiktai

ir t. t.

16

Vaidmeninių žaidimų centras


Skatinti savarankišką, spontanišką

vaikų veiklą. Plėsti savęs ir

aplinkinio pasaulio suvokimą.

Kurti pažįstamas scenas, imituoti

šeimos narių elgesį, rinktis sau

patinkančius vaidmenis,

mėgdžioti girdimus garsus ir

regimus veiksmus. Žaidžiant

vaidmeninius žaidimus, mokytis

susikaupti, lavinti vaizduotę,

išbandyti ką sumanę, kontroliuoti

savo pasaulį. Gebėti suvokti ir

reikšti savo mintis, jausmus,

emocijas. Pajusti grožį, ritmą,

supančią aplinką.

Spontaniškai ir organizuotai

žaidžia siužetinius-vaidmeninius

žaidimus, inscenizuoja ir

improvizuoja įvairius

literatūrinius kūrinius ar realaus

gyvenimo siužetus.

Įvairūs žaisliniai baldai,

lėlės, buitiniai daiktai.

Įvairių drabužių

persirengimui, karolių,

skarų, skrybėlių, rankinių,

vyriškų ir moteriškų batų ir

t. t.

Stalo teatro priemonės,

priemonių rinkiniai

įvairiems siužetams

vystyti.

Gamtos tyrinėjimų centras


Ugdyti gebėjimą pasaulį pažinti

pojūčiais per veiklą, skatinti

aktyvų tyrinėjimą, norą suprasti,

paklausti ir atrasti atsakymus.

Suteikti galimybę tyrinėti,

eksperimentuoti, laukti rezultatų ar

juos numatyti, sukaupti dėmesį,

apibendrinti. Ugdyti šiuos

įgūdžius: stebėti, lyginti,

apibūdinti, rūšiuoti, matuoti.

Lavinti regėjimo, lytėjimo, uoslės

pojūčius.

Stebi, fiksuoja, analizuoja,

aptaria, kalba, demonstruoja,

lygina, klasifikuoja, gyvos ir

negyvos gamtos reiškinius,

daiktus.

Atlieka mini bandymus.

Auginami ir prižiūrimi

kambariniai augalai ir

gyvūnėliai, žuvytės.

Įvairi gamtinė medžiaga,

nekenksmingos buitinės

atliekos, laikrodžiai,

kompasas, fotoaparatai,

smėlio laikrodžiai

padidinimo stiklai, lupos,

mikroskopas, termometrai.

Įvairūs sraigteliai, varžtai,

vinutės, raktai. Klijai,

žirklės, popierius,

žymimas gamtos

kalendorius.

17

Muzikos centras


Sudaryti optimalias sąlygas vaikų

garsinei saviraiškai ir muzikinei

kūrybai. Ugdyti elementarius

muzikavimo, muzikos,supančių

garsų, tylos klausymo įgūdžius.

Supažindinti su tautos ir pasaulio

muzika.Siekti, kad pradiniai

muzikavimo įgūdžiai įgautų

socialinę prasmę, taptų neatsiejama

vaiko gyvenimo dalimi.

Dainuoja, šoka, žaidžia

muzikinius žaidimus,

atkartoja judesius ir garsus,

groja elementariais muzikos

instrumentais, gamina

muzikos instrumentus,

improvizuoja, koncertuoja,

klausosi ir dalyvauja

profesionalių kolektyvų

koncertuose.

Įvairūs, nesudėtingi

muzikos instrumentai

(barškučiai, švilpynės,

dūdelės ir kt.), muzikiniai

įrašai, magnetofonas.

Smėlio ir vandens


Skatinti vaikų norą tyrinėti, stebėti,

džiaugsmingai atrasti, vystyti patirtį,

tyrinėti vandens ir smėlio savybes,

eksperimentuoti. Vaikai turi

galimybę kasti, sijoti, lipdyti,

statyti, rausti tunelius, mėgautis

vandens ir smėlio savybėmis.

Vystyti matematinius pradmenis,

lyginti formas, kiekį, svorį, tūrį .

Pilsto vandenį į indelius,

matuoja, lygina, jaučia.

temperatūros skirtumus.

Žaidžia su spalvomis, piešia

elementus ant šlapio smėlio,

bando, eksperimentuoja su

burbulais, muilu, lygina

skęstančius ir plaukiančius

daiktus, stebi ir klausinėja.

Stalas, vonelės su

vandeniu ir smėliu,

kibirėliai, įvairios smėlio

formelės, puodeliai, įvairūs

semtuvėliai, šaukštai,

vandens ir muilo burbulai,

įvairios tirpios medžiagos

(druska, cukrus, dažai).

Įvairių formų akmenukai,

kriauklelės, medinės

lentelės „laivai“.

18

ĮSTAIGOS MOKYTOJŲ NAUDOJAMOS NETRADICINĖS

UGDYMO TECHNOLOGIJOS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAMS

1. Išskirtinės vaikų linksmybės – ,,linksmadieniai ”.

Šioms šventėms ruošiasi visa darželio bendruomenė: vaikai, tėvai, pedagogai, kt. darželio

darbuotojai. Šių švenčių temos būna įvairios, stengiamės jų nekartoti. Šventėms pradedama ruoštis

iš anksto: rengiami bendri projektai, autorinės ir kolektyvinės piešinių parodos, puošiamos laiptinės

ir koridoriai, vyksta interviu su vaikais ir tėvais (pvz.: ,,…jeigu aš būčiau auklėtoja”, ,,…kai būsiu

darželio direktorė(-ius)” ir kt.). Baigiamasis šventės akcentas – bendra pramoga su šventės

personažais, siurprizais, vaišėmis ir linksmybėmis. Galimos ,,linksmadienių” temos:

,,Talentų šou”;

,,Darželio tortadienis“;

,,Beždžioniukų diskoteka”;

,,Ilgakasių konkursas”;

,,Atsisveikinimo su darželiu savaitė” ir kt.

Ugdomi gebėjimai: ugdomas vaikų kūrybiškumas, pasitikėjimas savimi, mokėjimas pristatyti save,

bendrauti ir bendradarbiauti įvairaus amžiaus vaikams, plečiasi socialinė patirtis, įgūdžiai.

2. Vaikų savigarbos, socialinių įgūdžių stiprinimo metodai .

Savigarbos stiprinimo temos, priemonės:

šeimos atostogų dienoraštis;

reportažas apie mane;

nėra tokio kito, kaip aš;

knyga apie mane;

„jautrioji kėdutė“;

sociograma (trys geriausi draugai, kuriuos pakviesčiau į gimtadienį).

„Medikopteriai“ – ekstremalių(gaisro, nelaimingo atsitikimo, avarijų ir kt. situacijų sprendimas);

Ugdomi gebėjimai: vaikų pasitikėjimas savimi, kalbiniai įgūdžiai, mokosi įvardinti įvairius savo

jausmus, emocijas, bando daryti poveikį kito nuotaikai, mokosi užuojautos, dėmesio kitam, ugdomas

draugiškumas.

19

3. Žodinės vaikų kūrybos plėtra, fiksavimas ir kaupimas.

Temos ir priemonės:

,,skurdžios istorijos” – mokytoja papasakoja primityvią, skurdžią istoriją, o vaikai ją papildo,

praplečia vaizdingais žodžiais.

,,vaizduotės šėlsmas” – žodžio raiška dailėje, judesiu, muzika, šokiu;

kūrybinės užduotys (plakatų, laikraščių, knygelių, istorijų kūrimas)

,,derybininkai” – situacijų, kuriose reikia mokėti derėtis ir pasiekti savo tikslą, sukūrimas;

,,pasiryžimų medis”- kiekvienas vaikas priima sprendimą nuveikti ką nors svarbaus, prasmingo

iki tam tikro laiko. Pats, arba padedant mokytojai, užrašo ant lapelio, kortelės pakabina ant

medžio šakelės ar kitur. Sutartu laiku aptariama, kaip pavyko įvykdyti pažadą. Tai puiki

priemonė norint nudžiuginti mamas, laukiant šv. Kalėdų ar kitų švenčių.

„mano portretas“, ,,knyga apie mane” – piešia, pasakoja apie save.

grupės mozaika (savo grupės vertinimas);

netikėtas grupės aplinkos pakeitimas, paverčiant ją fantazijų ir galimybių dirbtuve.

Ugdomi gebėjimai: reikšti savo mintis, turėti savo nuomonę ir nebijoti ją pasakyti, siūlyti idėjas, lavinti

vaizduotę, kūrybiškumą, mokėti pritaikyti įgytas žinias ir gebėjimus įvairiose situacijose, plėsti ir

turtinti kalbinius įgūdžius.

20

5. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Auklėtojos nuolat stebi ir fiksuoja visų vaikų veiklą ar elgesį. Vaikų pažanga ir pasiekimai

vertinami pagal penkias kompetencijas: socialinę, pažinimo, sveikatos saugojimo, meninę ir

komunikavimo.

Vaikai įvertinami du kartus metuose (rudenį ir pavasarį). Įvertinimui naudojamos ankstyvojo ir

ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo lentelės (1priedas ; 2 priedas)

Sukaupta vaiko pažangos vertinimo medžiaga kaupiama ,,Vaiko aplanke“ ir gali būti pateikiama

tėvams, naudojama ugdymo individualizavimui, planavimui tobulinti, ugdymo turiniui atnaujinti. Tai

gali būti:

vaikų darbelių pavyzdžiai;

nuotraukos;

vaiko stebėjimų aprašai;

vaiko mintys;

interviu su vaiku;

specialistų komentarai;

tėvų pastebėjimai;

Specialiųjų poreikių vaikų pažangos vertinime taikomas tarpinis vertinimas. Matydamos, kad

vaikas išlavino tam tikrą įgūdį, auklėtojos atitinkamai pertvarko vaiko ugdymo turinį ir planus – tokiu

būdu paspartindamos vaiko daromą pažangą.

Ankstyvojo amžiaus vaikų pažanga ir pasiekimai vertinami ne tik lentelėse , bet ir kaupiama

,,Vaiko dienoraštyje“, kurį rengiant, auklėtojoms talkina tėvai. Dienoraščiuose aprašomas vaikų

elgesys lopšelyje, bendravimas su bendraamžiais. Jie pildomi priklausomai nuo situacijos – adaptaciniu

laikotarpiu dažniau, vėliau – kartą per savaitę, arba kartą per dvi savaites.

Įgyvendinus programą, vaikai įgis naujų asmeninių ir socialinių gebėjimų: mokės pasirinkti veiklas,

patys siūlys idėjas, pasitikės savimi ir savo jėgomis, mokės bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje ir

su suaugusiais. Jie gebės būti:

mąstytojais, gebės apgalvoti savo veiksmus ir susies įgytas žinias su naujomis;

sprendimų ieškotojais, kurs įvairius būdus kliūtims įveikti, o į sunkumus žvelgs kaip į

galimybę padaryti atradimą;

užrašytojais, ugdysis įgūdžius ir ieškos priemonių pasidalinti savo stebėjimais bei mintimis;

klausytojais, išmoks sutelkti dėmesį ir būti aktyviais, jautriais klausytojais;

21

pranešėjais, įvairiai formuluos ir reikš savo mintis ir nuomones;

organizatoriais, patys planuos išmokimą ir bus atsakingi už savo sprendimus;

bendradarbiais, išmoks bendradarbiauti ir ims paisyti kitų nuomones;

draugais, išmoks pasitikėti bei rūpintis kitais ir patirs, kad ir jiems patiems to reikia.

Žaisdami ir gyvendami „čia ir dabar“ vaikai pasiruoš kitam socializacijos lygiui. Vaikų pažangos

vertinimo medžiaga bus panaudojama kaip informacija tėvams, ugdymo proceso planavimui,

individualizavimui, pedagogo kompetencijų tobulinimui, ugdymo programos kokybės gerinimui.

22

6. NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. Ankstyvojo ugdymo vadovas. Tėvams globėjams, pedagogams. – V., 2001.

2. Caughlin P. A. Į vaiką orientuotų grupių kūrimas. – V., 1997.

3. Daniels Elen R., Statford K. Atvirų grupių visiems kūrimas. – V., 2000.

4. Gage N. J., Berliner D. C. Pedagoginė psichologija. – V., 1994.

5. Grinevičienė N. Vaikystės žaidimai. – K., 2002.

6. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. – V., 1993.

7. Ikimokyklinio ugdymo įstaigą reglamentuojantys teisės aktai.- V., 2001.

8. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika. – V., 2005.

9. Kompleksinis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje. – K., 1991.

10. Lietuvos švietimo koncepcija. – V., 1992.

11. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas 2003 m. birželio 17 d. IX- 1630.

12. Sterfeldt E., Mathiasen Ch. R. Pedagogika ir demokratija. – V., 1999.

13. Szanton E. S. Įvaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki trejų metų. – V. 2001.

14. Rajeckas V. Švietimas: raida, dabartis. – V., 2001.

15. Tarptautinė vaikų ugdymo projekto „Step – by – step“ plėtra Rytų ir Vidurio Europos šalyse ir

Lietuvoje. Antra tarptautinė konferencija. – V., 1999.

16. Vaiko gėrovės valstybės politikos koncepcija, Žin., 2003 m. Nr.52-2316.

17. Vaikų teisių konvencija, Lietuvos nacionalinis UNICEF komitetas, 2000.

18. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa,

2006 m.

19. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, 2007 m.

23

1 priedas

Kauno lopšelis-darželis ,,Aušrinė“

Ankstyvojo amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas

________________________grupė

____________________________________ ______________________________________

(Vaiko vardas, pavardė) (Auklėtojų vardai ir pavardės)

Amžius ____________________________

Gimimo data__________________________ I vertinimas (10-11 mėn.)

Atvyko į grupę (data)___________________ II vertinimas (04-05 mėn.)

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA

Eil.

Nr.

Turinys

Pradžia

Vystymasis

Susiformavę gebėjimai,

mokėjimai, įgūdžiai

Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris 1. Stebi kitus vaikus, trumpam

įsijungia į jų žaidimą

2. Dalyvauja nedidelės grupės

veikloje: dainuoja, ploja, šoka

3. Kartoja (atspindi) kitų

žmonių emocijų išraišką

4. Padeda suaugusiems į vietą

sudėti žaislus ir priemones

5. Įvairius jausmus reiškia

veiksmais, žodžiais,

grimasomis

6. Nori viską daryti pats 7. Skiria vyrišką ir moterišką

gimines

8. Kartą paragintas, geba

palaukti savo eilės

9. Apie 15 min. žaidžia

savarankiškai

10. Nusivelka paprastą,

neužsegamą drabužį

MENINĖ KOMPETENCIJA

Eil.

Nr.

Turinys

Pradžia

Vystymasis



Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris 1. Pradeda žaisti

įsivaizduojamus žaidimus

2. Volioja, minko , tempia,

spaudžia lipdomą medžiagą

3. Kerpa žirklėmis 4. Žaidžia vaidmeninius

žaidimus

5. Piešia pirštais, rankomis,

kreidelėmis, flomasteriais

6. Šoka muzikos ritmu

24

7. Pamėgdžioja įvairius gyvūnus 8. Kalba apie matytus

personažus

PAŽINIMO KOMPETENCIJA

Eil.

Nr.

Turinys

Pradžia

Vystymasis



Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris 1. Tiria daiktus ir kitus objektus

visais pojūčiais

2. Pasirenka ir varto knygas su

paveikslėliais, įvardija

daiktus, viename

paveikslėlyje atpažįsta keletą

daiktų

3. Liesdamas skaičiuoja nuo 1-3

daiktų

4. Pažįsta pagrindines spalvas 5. Mėgina žaisti su dar nematytu

žaislu

6. Supranta sąvokas vienas ir

daug.

7. Parodo kuris daiktas yra

mažas, o kuris-didelis

8. Pagal paskirtį naudoja 5

žaislus

9. Gali atpažinti daiktus, kai

nurodoma jų paskirtis

SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA

Eil.

Nr.

Turinys

Pradžia

Vystymasis



Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris 1. Gerai bėga į priekį 2. Vaikšto ant galų pirštų 3. Šokinėja vietoje abiem kojom 4. Valdo plaštaką (sukrauna

daiktus vieną ant kito)

5. Statydamas vis kitą koją

užlipa 4-6 laiptus

6. Peršoka 15 cm. aukščio

objektą, nusileidžia ant kojų

7. Meta kamuolį per galvą 8. Verčia puslapį po vieną 9. Valgo šaukštu beveik

neišliedamas

10. Geria iš puodelio 11. Kitiems padedant, sėkmingai

naudojasi tualetu

25

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

Eil.

Nr.

Turinys

Pradžia

Vystymasis



Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris 1. Reiškia norus, pageidavimus 2. Pradeda suvokti paveikslėlių

esmę

Pagal paskirtį naudoja 5

žaislus

4. Mėgdžioja suaugusiųjų

veiksmus (žaidžia namų ruošą

5. Kalba 2-4 žodžių sakiniais 6. Gali pasakyti trumpai ką daro 7. Klausinėja kas? ir kur? 8. Supranta neiginius ne,

negalima, nedaryk

9. Padeda daiktus ant, į, po,šalia 10. Vis labiau domisi skaitomos

knygos turiniu

11. Bendravimui vartoja veido

mimiką, kūno padėtį bei

judesius

APIBENDRINTAS PEDAGOGO KOMENTARAS (rudenį ir pavasarį)

Kas gerai sekasi.

Kas sunkiau pavyksta.

Specialisto rekomendacijos (esant reikalui)

26

2 priedas

Kauno lopšelis-darželis ,,Aušrinė“

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas

________________________grupė

____________________________________ ______________________________________

(Vaiko vardas, pavardė) (Auklėtojų vardai ir pavardės)

Amžius ____________________________

Gimimo data__________________________ I vertinimas (10-11 mėn.)

Atvyko į grupę (data)___________________ II vertinimas (04-05 mėn.)

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA

Eil.

Nr. Pagrindiniai gebėjimai

Pradžia Vystymasis

Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,

įgūdžiai

I II I II I II

1. Noriai eina į darželį

2. Lengvai prisitaiko prie pasikeitimų

3. Grupėje jaučiasi saugus, pasitiki savimi ir savo gebėjimais

4. Pasako savo vardą, pavardę, amžių, lytį, pasakoja apie savo

šeimos narius

5. Bendrauja ir bendradarbiauja su grupės vaikais ir suaugusiais,

dalijasi žaislais, daiktais

6. Tausoja žaislus ir daiktus, sutvarko

savo žaidimų vietą

7. Savarankiškai renkasi veiklą

8. Ilgesniam laikui geba sutelkti ir išlaikyti dėmesį įvairios

veiklos metu

9. Geba kontroliuoti savo elgesį, valdo jausmus, norus, laikosi

grupės taisyklių

10. Turi mandagaus, kultūringo elgesio įgūdžių

PAŽINIMO KOMPETENCIJA

Eil.


Pradžia Vystymasis

Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,

įgūdžiai

I II I II I II

1. Sąvokos ir informacija: Žino ir pasako,

kur gyvena (savo adresą)

2. Domisi, klausinėja apie žmones, jų gyvenimą, tradicijas, turi

žinių apie profesijas

3. Žingeidus: domisi supančia gamta, jos reiškiniais

4. Laiko suvokimas: Supranta ateities ir praeities įvykių kaitą,

vartoja ir supranta sąvokas: vakar, šiandien, rytoj

5. Žino ir išvardina metų laikus, mėnesius, savaitės dienas, paros

dalis

6. Matematiniai vaizdiniai: Pažįsta ir pavadina pagrindines

geometrines figūras

7 Skiria spalvas, suranda jas aplinkoje ir pavadina

27

8. Skaičiuoja nuo 1 iki 10 ir daugiau, atlieka įvairius

matematinius veiksmus 10-ies ribose

9. Žaidžia stalo žaidimus, klasifikuoja, grupuoja, sistemina,

lygina daiktus pagal įvairius požymių

10. Užduočių atlikimo įgūdžiai: Savarankiškai atlieka

nesudėtingas užduotis, lengvai įsidėmi, įsimena, išmoksta

11. Konstruoja, eksperimentuoja, tyrinėja daiktus bei reiškinius, gali pateikti išvadas

12. Įgytą patirtį pritaiko kuriant įvairias žaidybines situacijas

13. Domisi įvairia technika ir technologijomis

SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA

Eil.


Pradžia Vystymasis

Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,

įgūdžiai

I II I II I II

1. Turi savarankiškumo įgūdžių: apsirengia, nusirengia, laikosi

asmens higienos taisyklių, savarankiškai ieško pagalbos

2. Žino pagrindinius sveikatos saugojimo principus, saugaus

eismo taisykles

3. Domisi savo kūnu, žino ir įvardija pagrindines kūno dalis

4. Rūpinasi savo sveikata, fiziniu saugumu (grupėje, salėje,

lauke) ir kitoje aplinkoje

5. Koordinuoti viso kūno judesiai: ėjimas, bėgimas, šokinėjimas,

strikinėjimas, šuoliavimas

6. Įvaldyti mėtymo, spyrimo, laipiojimo, gaudymo judesiai

7. Išlavėjusi smulkioji motorika: geba valdyti pirštų, rankų

judesius

8. Saugiai elgiasi su priemonėmis ir medžiagomis

MENINĖ KOMPETENCIJA

Eil.


Pradžia Vystymasis

Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,

įgūdžiai

I II I II I II

1. Muzika: Savarankiškai dainuoja darželyje ir kitoje aplinkoje

išmoktas dainas

2. Groja vienas ir drauge su kitais ritminiais, vaikiškais

instrumentais

3. Turi muzikinę klausą, jaučia (girdi) muzikos ritmą ir jį

atkartoja

4. Apibūdina ir vertina klausomą muziką

5. Šokis: Geba derinti savo kūno judesius

su kito judesiais šokio metu

6. Išreiškia savo jausmus, nuotaiką

7. Koordinuoja judesius, išlaiko pusiausvyrą, jaučia kryptį,

tempą, ritmą

8. Išlaiko pusiausvyrą, jaučia ritmą, tempą, kryptį

28

9. Moka keletą liaudies ratelių, žaidimų

10. Teatras: Geba įsijausti į vaidmenį,

emocijas perteikia žodžiu, mimika, judesiu

11. Teatrinėje raiškoje laisvas, pasitikintis, kūrybiškas

12. Žaidžia vaidmeninius žaidimus, kuria situacijas iš patirties

13. Įgytą patirtį perteikia kurdamas įvairias žaidybines situacijas

14. Vaizdžiai pasakoja, bando atkartoti patirtus įspūdžius,

emociškai vertina

15. Dailė: Taiko įvairias dailės technikas; savarankiškai jas taiko,

kuria, eksperimentuoja

16. Geba tinkamai nusiteikti ir sutelkti dėmesį kūrybinio proceso

metu

17. Apibūdina, vertina, tausoja (gerbia) savo ir kitų atliktus

kūrybinius darbus

18. Savarankiškai pasiruošia ir sutvarko darbo vietą; dailės

raiškos priemones naudoja pagal paskirtį

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

Eil.


Pradžia Vystymasis

Susiformavę

gebėjimai,

mokėjimai,

įgūdžiai

I II I II I II

1. Noriai bendrauja su vaikais ir suaugusiais, reiškia savo

nuomonę

2. Pasakoja, deklamuoja, atpasakoja girdėtus ar matytus įvykius

3. Domisi knygomis, paveikslais, juos komentuoja

4. Jaučia teksto ar pasakojimo nuotaiką, ją įvardina žodžiais,

suvokia turinį

5. Imituoja skaitymą, komentuodamas iliustracijas

6. Kopijuoja simbolius, raides, žodžius

7. Užrašo, perskaito savo vardą ar kitus jam nesudėtingus

reikšmingus žodžius

8. Taisyklingai taria kalbos garsus

9. Klausinėja, ką reiškia nežinomi žodžiai, gali paaiškinti žodžių

reikšmes

10. Vartoja vaizdingus žodžius, palyginimus

11. Turi mėgstamus kūrinius, TV laidas

Pirmo vertinimo išvados ir rekomendacijos (esant reikalui specialisto patarimai):

Antro vertinimo išvados ir rekomendacijos (esant reikalui specialisto patarimai):

29

PASTABOS, PASIŪLYMAI, VERTINIMAS

Documents

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOSausrine.lt/wp-content/uploads/2013/01/ikimokyklinio_ugdymo_progra… · programos“ (ŠMM 2007 m.vasario 7 d.Nr.ISAK – 179) rekomendacijas