IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

2012

ŠIUOLAIKINIU POŽIŪRIU VAIKAS

• unikali individualybė, turinti savo poreikius, interesus, ugdymosi

stilių;

• turi prigimtinę galią pats ugdytis ugdymą skatinančioje aplinkoje

bendraudamas su suaugusiais ir bendraamžiais;

• turi savitą pasaulio matymą, vertinimą;

• pats kuria savo vertybes, emocinį pasaulį, kalbą, pažinimą, savitą

kūrybinės raiškos stilių, elgseną, pats atranda judėjimo džiaugsmą.

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO SAMPRATA

Pasiekimų vertinimo tikslas – nustatyti esamus ugdytinių gebėjimus bei

numatyti tolesnio ugdymo (si) gaires.

Vertiname, kad:• pažintume vaiką (vaiko individualybę, ugdymosi ypatumus, ugdymosi

stilių, poreikius, interesus, pomėgius, galias, charakterio ypatumus, kultūrinius skirtumus);

• atskleistume vaiko pastangas ir pažangą bei skatintume jo ugdymąsi;• apmąstytume įgyvendintus programos tikslus ir uždavinius;• planuotume tolesnio ugdymo perspektyvas individualiai kiekvienam vaikui

ir vaikų grupei;• apibendrinus sukauptą vertinimo informaciją koreguotume ugdymo planus; • ugdytume vaiko supratimą apie tai, kaip jam sekasi ugdytis.

VERTINIMO CIKLAS

Vaiko pažinimas (informacijos apie vaiką kaupimas: stebime, klausome, pasižymime, fiksuojame)

Vertinimo planavimas Duomenų (numatomi / koreguojami dokumentavimas ugdymo tikslai, uždaviniai, (sukauptos informacijos turinys, vertinimo metodai) apie vaiką analizė,

panaudojimas)

Informavimas apie ugdymo(si) pasiekimus (dalijimasis informacija apie daromą vaiko pažangą su vaiku, tėvais, pedagogais)

Vertinimo ciklas

VAIKO PAŽINIMAS

Kaip pažinti vaiko individualumą?

• įvairiose situacijose stebėti vaikų elgesį;

• fiksuoti vertinimo duomenis bei juos analizuoti;

• išsiaiškinti vaikų interesus, polinkius, poreikius;

• įsiklausyti į vaikų išsakomas mintis, idėjas.

Kaip pažinti vaiko gebėjimus?

• stebint vaiko elgesį žaidimų, įvairios veiklos, kasdienių situacijų metu;

• diskutuojant, organizuojant pokalbius su vaiku, tėvais ar kitais ugdytojais;

• analizuojant įvairią vertinimo informaciją (pavyzdžiui, užrašus, komentarus, dienoraščio įrašus, vertinimo aprašus ir aplankus, nuotraukas, vaizdajuostes ir kt.).

VERTINIMO PLANAVIMAS (1)

Planuodami vaiko ugdymo pasiekimų vertinimą, numatome:

• požymius/kriterijus, kuriais vadovaujantis vertinama vaiko pažanga (išskiriami atskirų ugdymo sričių vaiko ugdymosi pasiekimų požymiai, pavyzdžiui, pažinimo gebėjimų požymis: noriai tyrinėja aplinką);

• laikotarpius (kartą per mėnesį, ketvirtį, pusmetį ar kt.). Rekomenduojama vaikų pasiekimų vertinimą atlikti 2 kartus per metus – mokslo metų pradžioje ir pabaigoje. Tarpiniai vaikų pasiekimų vertinimai atliekami, jei išryškėjo didelės ugdymo spragos.

VERTINIMO PLANAVIMAS (2)

• dalyvius (vaikas, pedagogas, -ai, tėvai, kiti ugdytojai), jų informavimo apie vaiko pasiekimus būdus. Vertinimo rezultatai aptariami individualiuose pokalbiuose su tėvais, su įstaigos administracija, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų metodinės grupės susirinkimuose;

• metodus (stebėjimas, pokalbis, garso, vaizdo dienoraščiai, pedagogo užrašai, vaiko ugdymosi pasiekimų įsivertinimas ir kt.);

• fiksavimą ir dokumentavimą (pasiekimų aplankas, pasiekimų aprašas, stebėjimų protokolai, vaizdo, garso medžiaga, kt.). Informacija apie vaiką, jo pasiekimus ir daromą pažangą kaupiama „Vaiko aplanke“, kuriame kaupiami ir saugomi Vaiko stebėjimų protokolai, kūrybinių darbų pavyzdžiai, atspindintys pasiekimus, vaiko posakiai apie save, aplinkinius, gyvenimą grupėje, šeimoje, pedagogų pastebėjimai, tėvų mintys apie vaiką, draugų vertinimai;

• kitas galimybes (alternatyvių ugdymo sistemų vertinimo galimybės / specifika).

PLANAVIMO PAVYZDYSRUGSĖJIS 

Vaikų veiklos. Natūraliai tyrinėja artimiausią aplinką rudenį; visais pojūčiais pažįsta reiškinius (pavyzdžiui, medžių lapų pasikeitimą) ir rūšiuoja įvairius gamtos daiktus (pavyzdžiui, rudens gėrybes) ir kt. Stebi orus lauke, aptaria jų pokyčius, tinkamos aprangos pasirinkimą.Aptaria saugaus elgesio grupėje, gatvėje, lauke taisykles.Šventėje „Mano šeimos gardžiausios salotos“ drauge su tėvais gamina salotas.Popietėje „Drauge su vėjeliu“ žaidžia judriuosius žaidimus.Pasiekimų vertinimas. Stebima vaikų veikla (kaip supranta ir laikosi susitartų elgesio taisyklių grupėje, lauke, tyrinėjimų, pokalbių metu), fiksuojama svarbiausia informacija (filmuojami šventės fragmentai, žaidimų popietė; fotografuojami pasiekti rezultatai: pagamintos salotos, surinkti medžių lapai, surūšiuoti rudens gėrybių pavyzdžiai), iš kurios matome, kaip vaikams sekėsi atlikti konkrečią veiklą, kaip jie buvo nusiteikę darbui, kokių rezultatų pasiekė; pildomas vaiko pasiekimų aplankas (atrenkamos ir įklijuojamos nuotraukos su vertinimo komentarais).

Tėvų susirinkimas (idėjos metų veiklai, bendrieji klausimai, kt.). 

VERTINIMO DOKUMENTAVIMAS

Pasiekimai fiksuojami vaiko metraštyje ar dienoraštyje užrašant žinias apie vaiką, pedagogų, tėvų, specialistų komentarus, įvairius interviu ir pokalbius su vaiku.

Aplankuose kaupiami vaikų kūrybiniai darbai (dailės ar rankų darbai, vaikų sukurti pasakojimai, eilėraščiai, įvairių statinių nuotraukos ir kt.), specialistų ir tėvų atsiliepimai apie vaiko ugdymo pasiekimų rezultatus, vaiko pasiekimų aprašas ir kita aktuali informacija.

PASIEKIMŲ VERTINIMO APLANKAS

Vienas priimtiniausių ir tinkamiausių būdų, padedančių parengti autentišką ir prasmingą vaiko pasiekimų įvertinimą –

Vaiko pasiekimų vertinimo aplankas.

Paskirtis – suteikti visuminę informaciją apie vaiko pasiekimus, atskleidžiant vaiko gebėjimų augimą.

KAIP RENGTI VERTINIMO APLANKĄ? (1)

Mąstydami apie aplanko rengimą, turėtume:• apsibrėžti, kokias ugdymosi sritis/gebėjimus

vertinsime, pavyzdžiui, kalbos, meninės raiškos, simbolinių žaidimų, judėjimo, pažinimo, kūrybiškumo ir kt.;

• numatyti, kokie dokumentavimo būdai geriausiai atspindės vaiko pasiekimus, pavyzdžiui, piešiniai, rankų darbeliai, fotografijos, užrašyti vaikų pasakojimai, pedagogo užrašai, garso, vaizdo įrašai, stebėjimo lapai ir kt.;

KAIP RENGTI VERTINIMO APLANKĄ? (2)

Mąstydami apie aplanko rengimą, turėtume:• nuolat kaupti vaiko veiklos pavyzdžius, iliustruojančius

vaiko pastangas, išsakytas mintis, idėjas, pavyzdžiui, užrašyta vaiko kalba, įrašai ir kt.;

• kaupti vaiko veiklos pavyzdžius, suteikiančius suprantamą informaciją apie vaiko pasiekimus visiems ugdymo proceso dalyviams (vaikui, pedagogui, tėvams, kitiems ugdytojams);

• nuolat apmąstyti/reflektuoti aplanko kaupimo ir panaudojimo tinkamumą ir prasmingumą.

KAIP SKATINTI VAIKĄ DALYVAUTI APTARIANT JO PASIEKIMUS

Stebėti ir fiksuoti, ką vaikas sako ir daro, pavyzdžiui, kai vaikas sako: „Aš buvau toks didelis, kai buvo praeitas mano gimtadienis, dabar aš esu toks jau didelis ir moku...“, pedagogas fiksuoja: „Vaikas geba vertinti, kaip jis pasikeitė ir ką jis dabar jau moka“.

Klausti vaiko nuomonės apie tai, kuris darbelis galėtų būti įdėtas į vaiko pasiekimų aplanką. Gerbti jo sprendimą / nuomonę apie darbelį.

Skatinti vaiką tam tikru periodiškumu pildyti ir kaupti aplanką, įvairiomis formomis (žodžiu, suklijuojant labiausiai patinkančius ant atskiro lapo ar pan.) pristatyti jį vaikams, pedagogams, tėvams.

Vaikai turėtų dalyvauti kaupiant aplanko turinį. Jie galėtų atrinkti arba pritarti, kokį jo darbelį įdėti į aplanką, tai suteiktų vaikams pasitikėjimo, pasididžiavimo jausmą savimi, ugdytų savarankiškumą.

VAIKO PASIEKIMŲ APLANKO PAVYZDYS

VAIKO PASIEKIMŲ APLANKO PAVYZDYSSusitartu laiku, patogioje grupės vietoje kartu su vaiku pradėkime apžiūrinėti Vaiko pasiekimų

vertinimo aplanką nuo pirmojo puslapio. Atvertus leiskime vaikui įsižiūrėti ir paprašykime pakomentuoti, ką jis mato, ką prisimena apie šį ar kitą jo kūrybinį darbą / atliktos veiklos rezultatą. Pavyzdys. Kartu su penkiamete Milda verčiame Aplanko puslapius. Pamačiusi ant jos darbelio užrašytus žodžius, ji sako: „Aš žinau šitą žodį ir žinau, ką jis reiškia“. Žiūrinėdama savo piešinį, Milda vedžioja pirštuku ir pasakoja: „Aš myliu savo dramblį, myliu katę, ji man mylimiausia, čia parašyta „katė“. Man patinka žaisti šeimą, mano draugas Tomas būna tėtis, aš mama“.

Toliau apžiūrinėjant Aplanke sukauptą medžiagą, ji staiga pirštu parodo savo darbą, kuriame jos pirmasis bandymas užrašyti savo vardą ir sako: „Dabar aš jau moku pati užrašyti savo vardą, bet jau žinau ir kada mano gimtadienis“. Toliau verčiant aplanko puslapius, Milda pamato kelias savo nuotraukas ir pradeda dainuoti jai žinomą dainelę. Pasako, kad buvo smagu, nes ji su vaikais čia žaidžia žaidimą „Katė ir pelė“. Paskui mergaitė sako: „Aš turiu daugiau nuotraukų, jas reikia įdėti“. Pedagogė pritaria, kad taip, iš

tikrųjų galima įdėti ir daugiau nuotraukų. Toliau sklaidant Aplanką, Milda susidomi vienu darbeliu ir pradeda pasakoti: „Gyveno kartą mergaitė....“ (Ji atpasakoja savo kurtą pasakojimą, kurį pedagogas buvo užrašęs kitoje darbo pusėje.)

VAIKO PASIEKIMŲ VERTINIMO METODAI IR BŪDAI

Stebėjimas, pokalbis, vaiko veiklos ir kūrybos darbų analizė, vaiko elgesio faktų analizė, situacijų aprašymas ar kt.

(pagal D. Szarkowicz )

STEBĖJIMAS

Stebėjimas vyksta tikslingai, dėmesys sutelkiamas į tam tikrą vaiko raidos srities gebėjimą.

Prieš pradedami stebėti vaiką, turėtume įvertinti savo galimybes ir situaciją grupėje; nuspręsti, ką stebėsime, kiek laiko, kuriuo metu tai darysime, kaip tai fiksuosime.

Pavyzdžiui, siekdami ugdyti pasitikėjimą savo kūrybinėmis galiomis, piešimo veiklos metu stebėsime penkerių metų Adelę, norėdami išsiaiškinti, kiek kartų ji kreipsis į auklėtoją pagalbos.

Po stebėjimo numatomi pagalbos būdai: padrąsinimas, paskatinimas, įvardinant konkretų vaiko veiksmą.

POKALBIS

Skatiname vaiką kalbėti arba leisti jam pasirinkti laiką, kada jis norėtų pasikalbėti. Prasminga susitarti su vaikais (4-5 metų), kad savaitė skiriama ne tik žaidimams, įvairioms veiklos, o taip pat pokalbiams. Pokalbių metu galime įrašyti vaiko kalbą (jei tam neprieštarauja vaikų tėvai) arba kitu būdu fiksuoti tai, ką kalba ugdytinis.

Šie komentarai analizuojami ir aptariami individualiai su kiekvienu vaiku ir vaikų tėvais. Atsižvelgus į padarytą ugdymosi pažangą, numatomos tolimesnio ugdymo gairės. Jei reikia, tuomet vaikui teikiama specialistų (logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo) pagalba.

VAIKO ELGESIO FAKTŲ ANALIZĖ

Vaiko elgesį stebime įvairiose kasdienėse situacijose, žaidybinėje ir kitose vaiko veiklose, analizuojame stebėjimo rezultatus, darome apibendrinančias išvadas.

Saugioje, palankioje eksperimentuoti aplinkoje stebimas vaikų elgesys yra informatyvi vertinamoji medžiaga tolimesniam vaiko ugdymuisi, planavimui, įvairių veiklų numatymui.

UGDOMOSIOS VEIKLOS PAVYZDYS, KAI APRAŠOMAS VERTINIMAS

Žaidžiamas žaidimas „Metų laikai“. Žaidimo tikslas – aptarti keturiems metų laikams būdingus požymius, surūšiuoti atitinkamas korteles, kitas priemones ir priskirti jas tam tikram metų laikui. Vaikams užduodami klausimai apie metų laikus: Ką mes dažniausiai veikiame tam tikru metų laiku? Koks oras būdingas kiekvienam metų laikui (giedra, perkūnija, karštis – vasarą; rūkas, audra, vėsa – rudenį; sniegas, ledas, šlapdriba, pūga – žiemą; šiltas lietus, šiluma – pavasarį).

Ką žaidžiant šį žaidimą vertiname? Stebimas vaikų atsakymų į klausimus apie metų laikus tikslumas, prasmingumas. Veiklai pasibaigus galime pasižymėti vardus tų vaikų, kurie dar painioja metų laikų požymius, taip pat nusimatyti individualias veiklas.

VAIKO VEIKLOS IR KŪRYBOS ANALIZĖ

Vaiko kūrybiškumą, meninio suvokimo ir raiškos įgūdžius galima įvertinti atliekant vaiko veiklos rezultatų analizę. Vaiko kasdienė veikla yra tai, ką jis daro ir kaip jis tai atlieka. Svarbu analizuoti ne tik tam tikros veiklos rezultatą, bet atkreipti dėmesį į patį kūrimo procesą. Tam tikro daikto ar veiksmo kūrimo procesas gali suteikti daugiau informacijos nei galutinis rezultatas.

„Mantas (4 m. 8 mėn.) paėmė ant stalo gulintį popieriaus lapą. Dešine ranka raudonu pieštuku nupaišė didelius apskritimus. Auklėtoja paklausė, ką vaikas piešia, šis atsakė: „Apskritimus“. Tada berniukas nupiešė du apskritimus, juos sujungė tiesiomis linijomis. „Mano dviratis“,- pasakė. Tada paėmė kitą – mėlyną pieštuką ir tame pačiame popieriaus lape nupiešė dar vieną, mažesnį „dviratuką“.

SITUACIJŲ APRAŠYMAS

Ugdymo proceso metu ryškėja įvairios vaikų ugdymosi pasiekimus atskleidžiančios situacijos. Vaikams būdingi temperamento, interesų, pažinimo būdo ir turimos patirties skirtumai.

Šias situacijas svarbu trumpai fiksuoti ir kaupti vaiko pasiekimų aplanke, apraše. Vėliau analizuoti šią vertinimo informaciją, lyginti su ankstesniais konkretaus vaiko pasiekimais, pateikti apibendrinimus apie vaiko pasiekimus, panaudoti šią informaciją tolesniam ugdymuisi.

„Adomas (3,5 m.) dažnai atiminėja žaislus iš kitų vaikų. Vaikai ypatingai neprotestuoja, imasi kitos veiklos. Adomas ir kiti vaikai stokoja kalbos įgūdžių savo norams išreikšti ir panaudoja fizinius veiksmus.“

Po stebėjimų aprašų ciklo analizės kurti galimybes ugdytiniams daugiau kalbėtis, reikšti savo norus žodžiu.

INFORMAVIMAS APIE VAIKO UGDYMO (SI) PASIEKIMUS

Kiekvienas vaikas siekia būti įvertintas už atliktą darbą, todėl svarbu vaikui suprantama kalba paaiškinti, kaip jam sekėsi viena ar kita veikla, ar reikėtų dar pasistengti. Vaiko pasiekimai vertinami žodžiu, įvairiomis neverbalinėmis priemonėmis (gestu, mimika ar pan.).Vaikų tėvams informacija apie vaikų pasiekimus teikiama reguliariai, individualiai pagal poreikį. Jei atsiranda tam tikrų ugdymosi sunkumų, tuomet tėvai informuojami apie įvairių specialistų teikiamą pagalbą, kuri galėtų veiksmingai pagerinti ugdymosi rezultatus.Rengiantis pokalbiui su tėvais, prasminga peržiūrėti visą sukauptą medžiagą apie kiekvieno vaiko pasiekimus, iš anksto apmąstyti, kokiais vaiko pasiekimais reikėtų pasidžiaugti, kas sekasi sunkiau ir ką tobulinti.

NAUDINGA LITERATŪRA

NUORODOS

Leidinių elektroninės versijos:http://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/rezultatai.php

Metodinė medžiaga ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams:http://www.upc.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis/medziaga.php

SĖKMINGŲ METŲ!

„...sugebėti būti savimi tarp kitų, vertinti ir gerbti save pakankamai, bet ne per daug, suderinti svajones su realybe, suvokti gyvenimo grožį bei jo trapumą, sugebėti atlaikyti gyvenimo smūgius, kurie skirti kaip išbandymas ir užgrūdinimas.“

(Pūras, 1999).