Etika - mokslas tiriantis dorovę, žmonių elgesio normas Įmonės turi pasirinkti tarp gėrio etikos ir finansinės naudos.Etika – tai veikla, kurios nauda yra ilgalaikėje perspektyvoje

1

• Etika - yra kaip išmintingai sugebama įvertinti esamą situaciją ir visas galimas rizikas.

• Aristotelis sakė, kad finansų etika nėra visuma etikos, bet reikšminga jos dalis

2

• Aristotelis etika priskiria praktinei filosofijai, kuri tūri atsakyti i klausimą.

• Ką aš turiu daryti• Ką aš galiu žinoti, kuo aš galiu tikėti, ką aš turiu

daryti, kaip man gyventi• Geriausi pamokymai netenka prasmės , jeigu

jie neįgyvendinami laiku. neatsižvelgiant į situacijos ypatumus,

3

Žodis „etika" kilęs iš graikų kalbos žodžių „ethikos" bei „ethos" ir reiškia labiausiai paplitusį toną ar sentimentą visuomenėje. Moralės principų ,elgesio normų taisyklių visuma.

Graikijoje buvo vienas iš svarbiausių mokslų. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne etika apibūdinama kaip žmonių elgesio normos. Etikos mokslo specialistai etiką bando apibrėžti išsamiau. Dažniausiai nurodomi du dalykai:Etika yra moralaus elgesio normos, jos turi būti pagrįstos tinkamų ir netinkamų poelgių prado identifikavimu. Taigi kalbant apie etiką iškyla problema, kaip apibrėžti moralaus elgesio normas ir amoralių poelgių požymius, kaip nustatyti tinkamų ir netinkamų poelgių bendrus kriterijus. Galima teigti, kad ši problema yra neišsprendžiama, nes požiūris į moralaus elgesio normas yra visiškai skirtingas: įvairiose tautose; įvairiuose regionuose; įvairiais vystymosi laikotarpiais. Todėl teisingiausia būtų apibūdinti etiką kaip filosofijos sritį, kuri užsiima sisteminga žmogaus pasirinkimo tarp gėrio ir blogio problemos analize .

4

Etika ir moralė

• Moralė yra kilęs iš graikiško žodžio moralis-reiškiančio papročius ar manieras

• Etimologiniu požiūriu(tikras esminis) etika galioja individualaus asmens ar atskirų asmenų charakterio sričiai ,o moralė-žmonių tarpusavio santykių sričiai.

• Filosofijoje etikos sąvoka vartojama specifinei tyrimo sričiai išreikšti, moralės-nagrinėja žmogaus elgesį ir žmog. vertybes

5

Etika ir moralė

• Moralė-tai konkrečios žmogaus veiklos ,poelgio ar doroviškumo matas.

• Moralė pasireiškia:formaliai atliekant veiksmus;

• Siekiant tikslų;• Per papročius ir įpročius;• Žmogaus gyvenimo būde;• Socialinėse situacijose.

6

Etika ir moralė

• Etika –mokslas tiriantis moralę,padeda atskleisti ir pagrįsti veiksmus ,kurie pripažįstami teisingi arba ne ,leidžia paaiškinti jų esmę, patikslinti argumentus ,reiškinius sudarančius moralės lauką.

• Egzistuoja skirtingi požiūriai į moralę . Manoma ,kad kas visuomenėje kas draudžiama yra blogis.

• Moralės sistema gali formuoti ir gėrio standartus 7

Etika ir moralė

• Pastebima tendencija etikoje, matyti moralės normas kaip atėjusias iš išorės ir atkreiptinas dėmesys į buvimą paties žmogaus prigimtyje

• Verslininko veiklos sferoje moralumo išraiška –elgsena ,normos, vertybės.

• Moralės būvimas viešąja sistema reiškia kad ji turi poveikį kitiems žmonėms.

8

Individo moralinio išsivystymo vertinimas ir moralinė atsakomybė

• Etiško žmogaus tobulėjimo Kohlbergo 6 pakopos

• Bausmės ir paklusnumo• Asmeninių tikslų ir mainų• Abipusių lūkesčių santykių suderinimo• Asmeninės sąžinės adaptacijos soc.sistemoje• Susitarimo arba naudos pakopa• Universalių etikos principų išpažinimo

9

Individo moral.išsivystymas

• Patrick, Manning išskiria šias pakopas:• Fizinės pasekmės sąlygoja elgesį . Šiam etapui

būdinga vengti bausmės ir gerbti valdžią.• Pirmam plane yra asmeninių malonumų

poreikiai, nulemiantys elgesio dorumą ir blogumą

• Elgesį lemia kitų patarimas. Geras asmuo kuris tinkamai elgiasi šeimoje su draugais

• Pritarimas autoritetui10

Individo moral.išsivystymas1. Toleruojamas racionalus nesutikimas , priimamas2. verslininko veiksmai kuriant turtą, žmonių gerovę,

veiksmingai panaudojant išteklius, diegiant ekologiškai saugias technologijas ir kt;

3. firmos veiksmai (vartotojų interesų paisymas, gaminamų prekių ir paslaugų saugumas ir kt.) ir principai, kuriais grindžiama jos veikla;

4. firmos darbuotojų elgesys (su kolegomis, klientais);5. firmos, verslo organizacijos santykiai su kitomis firmomis bei

verslo organizacijomis.• daugumos valdymas

11

Pagr. reikalavimai etikos kodeksui

• Bendri reikalav.• Reikalvim. darbuotojams-profesionalumas, sąžiningumas ir t.

t.• specialus profesiniai reikalavimai• Informacijos atskleidimas ir skaidrumas• Interesų konfliktų, ginčų vengimas, skundų nagrinėj.• Santykiai su klientais ir vartotojais• Paslapties laikymasis• Atsakomybė• Kodekso vykdymo kontrolė

12

Etikos kodekso teoriniai reikalavimai?

Pirmoji nuostata: Verslas neturi kelti ir didinti kitų žmonių skausmo.

Verslas – viena iš žmogaus veiklos rūšių. Pirmiausia jis privalo tarnauti žmogaus gerovei. Antra vertus, verslas padeda tobulėti ir pačiam žmogui – suteikia naujų įgūdžių. Verslininko tikslas – stengtis patenkinti visuomenės poreikius ir gauti pelną už iniciatyvumą ir riziką, nors tai ne visada pavyksta.

Energingas verslininkas ugdo naujų prekių bei paslaugų poreikį visuomenėje, suteikia galimybę rinktis ir plečia jos narių “rinkos erdvę”. Labai svarbu, kad verslas neteiktų skausmo kitiems. Čia išskirčiau du momentus.

Pirma, verslo teikiamos paslaugos neturėtų kenkti žmogaus sveikatai, prieštarauti jo prigimčiai, naudotis silpnybėmis, liga. Ryškiausias tokio verslo pavyzdys – narkotikų biznis. Tai bene pelningiausias užsiėmimas. Vien JAV prekyba narkotikais per metus duoda 200 mlrd.dolerių pelno. Šio biznio užuomazgų esama ir Lietuvoje.

13

Etikos kodekso teoriniai reikalavimai

• Antroji nuostata: Verslas neturėtų pažeisti ir juo labiau naikinti žmogaus (visuomenės) ekologinės ir ekonominės erdvės, kenkti sveikatai.

• Taršios gamybos plėtotė ir jos pasekmės – ryškiausias visuomenės ekologinės ir ekonominės erdvės pažeidimo pavyzdys.

• Kenkia sveikatai ir prekyba ekologiškai nešvariais produktais. Jų labai daug įvežama į tas šalis, kuriose silpna kontrolė. Nesant objektyvios ir išsamios informacijos apie įvežamą prekę, vartotojai tampa apsukrių, nesąžiningų verteivų aukomis. Tokia prekyba yra žalinga ne tik sveikatai. Menkėja verslo reputacija visuomenėje. Be to, kompromituojama ir šalis, iš kurios ekologiškai nešvari produkcija įvežama.

14

Etikos kodekso teoriniai reikalavimai

• Trečioji nuostata: Verslininkas turi mokėti dorai užsidirbti pinigų.

• Pelnas, gautas nedoru būdu, pažeidus įstatymus, yra moraliai žalingas dvejopai. Pirma, neišvengiamai supriešina verslininką su įstatymu. Jeigu nesilaikoma įstatymų, verslininko įvaizdis visuomenėje menkėja. Dalis visuomenės tokiame jo elgesyje įžvelgiama ekonominio nestabilumo kaltininką ir linkusi palaikyti valdininkijos pastangas perskirstyti verslininkų uždirbtas lėšas dėl socialiai remtinųjų. Tačiau kaip rodo patirtis, tokia praktika neefektyvi: nepadeda sukurti naujų darbo vietų, neugdo iniciatyvumo, skatina valstybės išlaikytinių nuotaikas.

15

• Ketvirtoji nuostata: Verslininkas neturi užmiršti, kad rinkos erdvėje jis veikia ne vienas, ir todėl privalo paisyti kito interesų, siekti ne sunaikinti konkurentą, bet ieškoti abipusiai naudingos partnerystės.

• Rinkos ekonomika – viena iš visuomenės ekonominio gyvenimo organizavimo formų. Objektyviai rinka nėra neišvengiama, kaip neretai teigiama. Ji kuriama visų visuomenės narių pastangomis. Šia prasme ji yra visų mūsų “rankų darbas”, kaip ir demokratija. Savo ruožtu ji savaip paliečia kiekvieno iš mūsų laisvės ribas. Rinkoje mes negalime būti visiškai laisvi: mūsų laisvė turi ribas - mes turime elgtis pagal galiojančias rinkos taisykles ir normas taip, kad nepažeistume kito teisių. Vadinasi, verslininkas neatsako už viską, kas vyksta rinkoje, o tik už savo konkrečius poelgius. Atsakomybė rinkoje įgyja konkretų adresatą – ji tampa realia. Taigi galima sakyti, jog rinkos “moralinis veidas” – rinkos subjektų veiksmų, priimtų sprendimų bei elgesio rezultatas.

16

Verslo ir finansų etikos pagrindai• Verslo normų ir etikos principų taikymo ypatumai nacionalinėje

ekonomikoje.• Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač

būtinas šiandien, kai mes suformavome laisvos rinkos ekonomiką, kur didelę reikšmę turi ne tik fondai, paskyros ir įsakymai, o žmonių tarpusavio santykių, profesinės ir valdymo etikos normos.

• Etika ir etiketas yra skirtingi dalykai. Etiketas labiau liečia mūsų tarpusavio santykių taisykles, kuriomis reguliuojame mūsų tarpusavio veiksmus su aplinkiniais. Liudviko XIV laikais prabangaus priėmimo metu svečiams įteikdavo korteles, kuriose būdavo surašytos elgesio taisyklės. Jos buvo vadinamos etiketėmis. Iš čia ir kilo terminas “etiketas”. Šiandien – tai išsiauklėjimas, geros manieros, mandagus bendravimas.

Etika - tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas kito atžvilgiu sistema.

17

Etikos pagrindai

• Dažnai pradedančiam verslą kyla klausimas , kam reikalinga etika

• Etikos klaidos, apgaulė gali greičiau sugriauti karjerą negu teisinės ar buhalterinės.

• Nieko nėra pavojingiau, kaip blogas įvaizdis• Apklausos rezultatai

18

Etikos požiūriu verslą galima vertinti 5 aspektais:

1. Verslininko charakterio bruožai (padorumas, lojalumas, kruopštumas)gali būti pavyzdžiu kitiems, skatinti burti žmones sumanymui realizuoti

2. kruopštumas) gali būti pavyzdžiu kitiems, skatinti ir burti žmones sumanymui realizuoti;

3. verslininko veiksmai kuriant turtą, žmonių gerovę, veiksmingai panaudojant išteklius, diegiant ekologiškai saugias technologijas ir kt;

4. firmos veiksmai (vartotojų interesų paisymas, gaminamų prekių ir paslaugų saugumas ir kt.) ir principai, kuriais grindžiama jos veikla;

5. firmos darbuotojų elgesys (su kolegomis, klientais);6. firmos, verslo organizacijos santykiai su kitomis firmomis bei verslo

organizacijomis.

19

Verslo etika

Šis apibūdinimas turi tris esminius elementus:1. etikoje yra sprendimo pasirinkimo problema;2. etikoje egzistuoja supratimas apie gėrį ir blogį;3. etika nagrinėja sprendimų pasekmes.

20

Etikos problema atsiranda tuomet, kai reikia rinktis tarp skirtingų poelgių ir teisingas pasirinkimas nėra aiškus. Jei tokiu atveju mes sakome, kad žmogus turi elgtis taip, kaip reikalauja etikos elgesio norma, tai reiškia, kad šio žmogaus elgesys turi atitikti moralines normas bei principus ir atnešti daugiausiai naudos.

Etikos teorijoje skiriamos dvi etikos rūšys: 1. Bendroji etika2. profesinė etika.

Pažymėtina, kad profesines etikos normos remiasi pagrindinėmis bendrosios etikos normomis ir nuostatomis. Tiek bendrosios, tiek profesinės etikos normų pagrindą sudaro žmogaus sąžinė.

21

Verslo etikos ypatumai

Neteisėtu būdu gautam pelnui paslėpti tenka išeikvoti per daug jėgų, energijos, kuri galėtų būti panaudojama verslui plėtoti. Be to, sprendžiant tokio pelno legalizavimo klausimus neretai tenka pasinaudoti nusikalstamų struktūrų paslaugomis. O šios rūšies paslaugos labai susieja verslo žmones su nusikalstamu pasauliu. Iškyla pavojus verslui patekti nusikalstamų struktūrų įtakon. Ši tendencija ryški visose pokomunistinėse šalyse, kur verslo plėtrą reguliuojantys įstatymai netobuli, o pagunda juos apeiti kartais tampa beveik neišvengiama.

22

konkurencija

Konkurencija – neatsiejamas rinkos požymis. Ji skatina pažangą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Tačiau konkurencija turi būti sąžininga, civilizuota – kova iki konkurento sunaikinimo rinkoje – praeitas etapas. Civilizuota verslo šakose totalinę konkurenciją keičia abipusiai naudingos partnerystės paieškos.

23

Augustinas Rakauskas, ,,Senukų” įmonių asociacijos prezidentas, į klausimą ,,Lietuvoje vis linksniuojama - dažnai pagrįstai - valdininkų ir politikų etika. O ką manote apie verslo etiką mūsų valstybėje?”, atsakė:

,,Atsakydamas, ką manau apie verslo etiką Lietuvoje, galiu atsakingai užtikrinti, kad Lietuvos verslo etika yra Lietuvos politikų etikos padarinys. Tas padarinys nesiskiria nuo politikų mentaliteto. Tai vienas mūsų valstybės organizmas su dviem rankomis, turinčiomis po penkis pirštus, kurie linksta tik į save. Problema yra ne verslas ir ne politikų etika, o žmonių sąmonė, kalbant bendrųjų vertybių suvokimo ir jų praktinio pritaikymo požiūriu.”

24

Verslo etika

• Į verslo etikos koncepciją įeina netik pilnas pasitikėjimas pareiga dirbti sąžiningai, darbštumas, lojalumas, mokėjimas spręsti bei pašalinti konfliktus.

• Vienas svarbių etikos bruožų yra sugebėjimas atskleisti savo sugebėjimus tiksliai perduoti savo nurodymus susipažinti su užduotimis.

25

Verslo etika• verslo etikos taikymas apima netik taisyklių ir veiksmų

analizę bet ir socialinę ir institucinę etiką ,o taip pat analizuojama individualus vadovų veiksmai tarp personalinis komunikavimas sąveika tarp tarnautojų ir klientų.

• Taikant etikos principus pirmiausia turima mintyje tinkamą rizikų valdymą.

• Rizika dažnai kyla dėl neetiško elgesio ,kur įmonė gali patirti daug žalos ,nukentėti įmonės reputacija ,bei gauti pinigines baudas.

• Vadybininkų pareigas apibrėžia valdyba ,kuria paskiria savininkai ir kuri turi pilną jų pasitikėjimą.

• Vadovų darbas turi būti paremtas pilnu pasitikėjimu.26

Verslo etikos gali būti šios pagrindinės sritys:

• Bendravimas• Kalba• Kontrolė• Kritika• Vertinimas• Skatinimas• Klausymas• reiklumas

27

Personalinės etikos principai

• Rūpinimasis kitų gerove• Gerbimas kt.žmog.teisės būti savarankiškam• Sąžiningumas ir patikimumas• Savanoriškas paklusnumas įstatymams• Teisingumas• Labdara , pastangos padėti kitiems• Įspėjimas dėl galimų blogų pasekmių

28

Verslo etika

• Profesinė (funkcionaliai diferencijuota, vaidmeninė) etika išreiškia tam tikrą konkretų elgesio

• normų rinkinį ar elgesio kodeksą, kuriuo turi vadovautis tam tikro profesinio vaidmens atlikėjas,

• priimdamas sprendimus. Tokia vaidmeninė etika dažnai gerai labai padeda sprendžiant etinius ginčus, kylančius profesinėje veikloje

29

Profesinės etikos principai

• Objektyvumas nešališkumas• Tiesumas , visiškas demaskavimas• Konfidencialumas• Rūpinimasis įsipareigojimais ir jų vykdymas• Konfliktų vengimas

30

Pasaulinės visuotinės etikos principai

• Tarptautinių įstatymų paisymas• Socialinė atsakomybė• Aplinkos apsaugos valdymas• Tarpusavio priklausomybė ir atsakomybė už

vientisumą.• Pagarbus požiūris į bustą.

31

JAV verslininkų etikos problemos

• Godumas• Neteisingos ataskaitos• Prastos produkcijos gaminiai• Neprotingas kainų kėlimas• Per didelis pasitikėjimas savo teisingumu.• Žema darbo kokybė , aklas paklusnumas

vadovui• Galimybių nebuvimas išsakyti nesutikimą• Nerealus planas 32

Argumentai už ir prieš verlso etika

• Prieš-objektas žmogus tačiau vertinamas kaip verslininkas,normų laikymasis prikl.nuo tikslų.

• Moralumo matas yra universalus-verslo etika turi tik dalinį pobūdį tam tikrą srytį, prieštarauja moralės universalumui

• Moralumas priklauso nuo susitarimo ,visi suinteresuoti gali susitarti pagal kokius kriterijus verslo normos kūriamos

• Moralinis vertinimas nėra suinteresuotas33

Argumentai prieš

• -Verslininkas elgdamasis gerai gali siekti naudos

• Moralė turi refleksinį pobūdį-moralinio vertinimo kriterijus yra ne normų refleksija,o jų laikymasis praktikoje. Moralinio vertinimo kriterius yra ne normų refleksija , o jų laikymasis praktikoje.

• Etikos kodeksas gali būti konjuktūrinis-prikl.nuo ideologijos

34

Argumentai už

35

• Moralė nėra kažkas anapusinio, o yra visuomenės faktas. Jos uždavinys reguliuoti santykius tarp žmonių

• Verslo etika yra seniausia(pirklių etika)• Etika nepakeičia moralumo visuomenėje ,o tik

papildo:konkretizuoja moralės normas , pritaikydama situacijoms:įvertina atskirų verslo dalyvių poreikius,jų veikimo ribas,moralės normas

Argumentai už

• Formuoja būdus ir galimybes konfliktų sprendimui, remiantis moralės normomis ;formuoja idealus ,gėrio koncepcijas į kurias ir kreipiamas verslas

• Verslo etika neprovokuoja moralės normų verslo dalyvio etiško elgesio išraiška.Verslo etika nieko dėta jeigu verslinink. elgiasi nedorai .etika tokių veiksmų netoleruoja

• Paklusn.kodeks.neatleidž nuo atsakomybės,nereiškia kad už firmos ribų gali elgtis betkaip

36

Verslo kultūrų tipologija

• Bendrovės (bankų)etika yra žymiai platesnės normatyvinės sistemos dalis vadinama verslo kultūra.

• Vokiečių verslo spec.nurodo 4 kultūrų tipus:• Prekybos

kultūra;administracinė;spekuliatyvinė(naudingų sandėrių);investicinė

• Yra 2 veiksniai:rizikos ir grįžtamasis

37

Prekybos kultūra

• Pasižymi greitu grįžtamuoju ryšiu ir palyginti maža rizika.

• Priklauso nuo kontaktų kiekio ir išradingumo,sudominti pirkėją.sekmė matuojama apyvartos dydžiu.

• Trūkumai-kiekybė svarbiau už kokybę;greitos sėkmės mąstymas;darbuotojų ryšys didesnis su bendradarb.negu su įmone.

38

Nauding.sandorių kultūra

• Naudingų(spekuliacinių) sandorių kultūra-greitas pasinaudojimas suteiktų šansų.

• Spekuliacinės kultūros terpė išugdo tokias sąvybes kaip agresyvumas kovingumas tvirtumas siekiant priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.

• Kolektyve daugiausia individualistai(pvz.birž.)• Svarbiausia ,kad azartas neprasilenktų su etika.

39

Administracinė kultūra

• Lėtas grįžtamasis ryšys,žemas rizikos laipsnis.• Daugiausia būdinga bankuose ,draudimo

kompanijose• Darbuotojai rimti sprendimai apmąstyti,

beveik nėra ryšio tarp atlyginimo ir rezultato• Procedūros reglamentuotos(protokolai...• Kai administrac.veikia gerai visi patenk.o jei ne

-spaudos atakos.

40

Investicinė kultūra

• Orientuota į ateitį galima didelė rizika-rizikuoja netik savo karjera ,bet ir įmonės ateitimi, negalima apsirikti

• Didelę reikšmę turi patirtis kvalifikacija• Ne visada turima operatyvios informacijos

apie rinkas.• Labai svarbu firmos strategijos pasirinkimas ir

jos laikymasis• Pagrindinė vertybė etikos normų laikymasis

41

Verslininkų nuomone prioritetai etikos srityje

• Kompetencija• Mokėjimas bendrauti• Išprusimas• Išvaizda• Etiketo žinojimas

42

Vertybių orientacijų sritys turi tiesioginės įtakos priim.sprend.

• Tiesa,• Žinios, teorinės ,praktinės,teisinės ekonominės• Racionalus mąstymas,• Valdžios įtaka,• Pripažinimas,• Politinis nusistatymas,• Praktiškumas naudingumas,• Turto išsaugojimas ir kaupimas

43

Etikos problemos versle

• Siekiant tikslo yra verslininko veiksmai:• Tikslo numatymas;• Organizavimas tikslui pasiekti;• Vadovavimas;• Kontroliavimas;• veiklos ,tikslo įvertinimas.• Etikos problema-situacija ar galimybė,kurią

reikia pasirinkti iš keletos sprendimų

44

Etikos problemos versle

• Sprendimas gali būti įvertintas etiškas ne etiškas, teisingas ar neteisingas

• Etiškas skiriasi nuo paprasto sprendimo ,nes lemiamą vaidmenį vaidina moralinės sąvybės, siejasi su atsakomybe.

45

Etikos problemos versle

• Makrolygis ,šalies ekonominės sistemos moralinis įvertinimas

• Mikrolygis ,įvairių verslo rūšių šalies viduje moralinis įvertinimas

• Individualus ,asmenų ir jų veiksmų versle moralinis įvertinimas

46

Etikos problemos versle.konfliktai

• Etikos problemos kyla iš konfliktų• Konfliktų priežastys būna santykių

neišsiaiškinimas ,nesąžiningumas ,aplaidumas išankstinės nuostatos ,slapti kėslai ,ypatingas pasitikėjimas savo nuomone

• Pagal amėrikiečius konfliktas įvyksta dėl 2 piežaščių:dėl abipusių santykių tarp subjektų nebuvimas;nesutarimas dėl verslo rezultatų siekimo būdų

47

Konfliktai versle

• Vienašaliai konfliktai-kai nusiskundimų turi tik viena pusė;

• Dvišaliai-kuriame kiekviena pusė kažko nori iš kitos;

• Asmeniniai-susijęs su ypatingomis asmenybėmis ir požiūriu į juos

• Struktūriniai-susiję su tam tikromis aplinkybėmis, pvz. dėl kultūrinių skirtumų

48

konfliktų versle kilimo priežastys

• Priežastys būna netinkamas išteklių paskirstymas tarp padalinių

• Skirtingi organizacijos padalinių tikslai• Nuomonių ir vertybių skirtumai• Elgesio manierų ,išsilavinimo ir patirties skirt.• Žemas komunikacijos lygis• Nepagarba kito nuomonei, baimė dėl

kontrolės praradimo

49

Konfliktų sprendimo būdai

• Stengtis išvengti konflikto-sprendimą atidėti vėlesniam laikui;

• Griebtis jėgos metodų-spaudimas kartais padeda pasiekti tikslą, bet kenkia reputacijai

• Siekti bendradarbiavimo-kiekvienas dalyvis turi turėti lygias teises

• Bandyti įeiti į kitos šalies padėtį• Ieškoti kompromiso-daryti nuolaidas

50

Konflikto sprendimo struktūriniai metodai

• Vadovui pasinaudojant savo padėtimi• Konfliktuojančiuose padaliniuose diegiant

koordinuojančius mechanizmus• Nuosekliai aiškinant darbinius reikalavimus• Sutelkiant įvairius padalinius bendroms

problemoms spręsti• Taikyti skatinimą už konstruktyvias idėjas

51

Interesų konfliktai

• Siekdamas indentifikuoti galimus interesų konfliktus įverinamos aplinkybės kai bankas ar darbuotojas gali turėti finansinės naudos,arba išvengti nuostolių kliento sąskaita

• Interesų konfliktai gali atsirasti banko darbuotojams teikiant paslaugas giminystės ryšiais susijusiems asmenims:

• susiję turtiniais ryšiais;• turi įmonės kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir balsavimo

teisių dalį;• yra susiję turtiniais santykiais, leidžiančiam vienam iš

asmenų kontroliuoti kitą asmenį.

52

Mikroetikos problemos versle

• 1.Vadybininko vaidmuo organizacijoje• 2.Bendrovės etika ir sprendimų priėmimas• 3.Valdžia ir pavaldumai• 4.Skundimo problema• 5.Organizacijos ir darbuotojų interesų

skirtingumas• 6.Organizacijos domėjimasis privačių

darbuotojų gyvenimu• 7.Firmos paslaptis

53

Mikroetikos problemos versle

8.-Įmonėje dirbančių moterų problemos 9.Naudingų ryšių etika

54

1.Vadybininko vaidmuo

• Vadybininkas turi įvertinti suinteresuotų interesus ir elgtis sąžiningai.Jų etiškas elgesys priimant sprendimus lemia sėkmę

• Cadbary teigia, kad priimant sprendimus būtini 2 etapai

• Pirmame –nustatyti tiksliau savo elgesio taisykles. Neskelbti viena ,o daryti kitą

• Antrame –nustatyti suinteresuotus asmenys ir kaip juos paveiks sprendimas

55

Vadybininko vaidmuo

• Interesų grupės gali daryti spaudimą ,kad tik siekia pelno

• Vadybininkai neturėtų būti vien savim pasitikintys, priimant sprendimą turi įvertinti argumentus už ir prieš. Pvz.skelbiant bankrotą įvertinti įvairias pasekmes.

56

2.Etika ir vadybininkų priimami sprendimai

• Vadybininko neetiškas elgesys pakenkia netik bendrovei bet ir darbuotojams

• Gellerman išskyria 4 argumantus kurie yra neetiško elgesio priežastimi:1.paties įsitikinimas kad veikla nėra nei nelegali nei amorali;2.įsitikinimas kad tokia veikla atitinka bendrovės interesus;3.įsitikinimas kad tokia veikla nebus išaiškinta;4.įsitikinimas,kad tokius veiksmus bendrovė apgins

57

Etika ir vadybininkų priimai sprendimai

• 1.Reikia aiškiai nustatyti kokia veikla yra neteisėta.Vadovai tiesiogiai nepasako iki kokios ribos baigiasi veiklos teisėtymas.Atliekant neteisėtus veiksmus padidėja rizika.Pvz.nelegalią prekybą dažnai vykdo ne vadovai o atskiri darbuot.

• 2.priimdami neteisėtus sprendimus mano,kad tai įmonės interesas.Pvz.mokestis vokeliuose

• 3.įsitikine kad už neteiset.sprend.bus atleista58

2.Etika ir vadybininkų sprendimai

• 4.vadybininkai įsitikinę kad vadovai jį apgins.• Kaip išvengti:1. ne bausmės griežtinimas, o

supratimo ugdymas,kad neteisėti veiksmai visvien bus išaiškinti.Pvz.ten kur policijos greičio matuokliai greitis rečiau viršijamas ;

• 2.audito patikrinimai ,iš anksto neperspėjus.Bankuose vidaus audito tarnybos pavaldžios banko Stebėtojų Tarybai

59

3.Valdžia ir pavaldumas

• Bendravimo taisyklę apibūdino Kantas,,elgkis su pavaldiniu taip, kaip norėtum ,kad su Tavim elgtusi viršininkas”

• Neetiškas vadovų elgesys iškart pajaučiamas kolektyve ir sukuria slogią atmosferą.

• Siūloma keletas etikos reikalavimų:• 1.laikytis pagarbos,išaiškinti įmonės tikslus;• 2.kilus problemoms, išsiaiškinti priežastys.Gal

būt neišmanymo pasekmė,padėti suprasti.60

3.Valdžia ir pavaldumas

• 3.jeigu darbuotojas neįvykdė vadovo nurodymų reikia duoti suprasti,kad žinote,nes kitaip manus kad pasisekė apgauti

• 4.kritikuokite veiksmus, o ne asmenį, naudokite ,,sumuštinio” principą

• 5.nepatarinėkite kaip elgtis asmeniniuose reikaluose, nes prisiimate atsakimybę

• 6.būkite visiems vienodai teisingas,vengkite numylėtinių

61

3.Valdžia ir pavaldumas

• 7.dažniau bendraukite su kolektyvu,pripažinkite ir savo klaidas

• 8.skatinkite darbuotojus netik materialiai ,bet ir moraliai

• 9.Duodami nurodymus ,įvertinkite situaciją, laiką asmenybę .

• Koks turėtų būti geras darbuotojas:• 1.stengtis įvykdyti iškeltus uždavinius

62

3..Valdžia ir pavaldumas

• 2.Gilintis,tobulintis, kad galėtum būti konstruktyvus oponentas

• 3.vykdyti viršininko nurodymus,bet nebūti bebalsiu

• 4.būti tolerantiškas su bendradarbiais, nesistengti agresyviai užimti kitų vietos

• 5.domėtis įmonės veikla• 6.jeigu negali palaikyti įmonės vertybių išeiti iš

darbo63

4.Skundimo problema

• James”as skundimą apibrėžia kaip darbuotojo bandymą atskleisti tai kas neteisinga įmonėje

• Skundimas moraliai nepateisinamas:1.nėra lojalus įmonei,2.darbuotojas yra ųsipareigojęs savo firmai,nekelti tarnybinės paslapties viešumon,3.gali stiprei pakenkti įmonės reputacijai ir nukentėti daug žmonių

• Skundas pateisinamas:1.kiekvienas turi žodžio laisvę2.turi teisė kritukuoti vadovus3.negali likti abejingas 64

4.Skundimo problema

• James nurodo ,skundėjas prieš skundžiant turėtų:

• 1.įsitikinti ar tikrai reikia skųsti(ar nebus atskleisti asmeniai dalykai ar firmos paslaptis)

• 2.išnagrinėti motyvus• 3.Patikrinkite ir patvirtinkite informaciją

dokumentais(gali būti remiamasi gandais)• 4.Nuspręsti kam turi būti skundžiama

65

4.Skundimo problema

• 5.Tinkamai ir aiškiai parašykite skundą• 6.Apsiribokite faktais(venkite pavardžių)• 7.nuspręskite ar skundimas turi būti vidinis ar

išorinis• 8.Ar skundas anoniminis ar ne(apgalvoti

veiksmus jeigu anoniminis ir paaiškės autorius)• 9.Nuspręsti ar skusti tuoj pat(galbūt prieš

skundžiant reikia pakeisti darbą)

66

Skundimo problema

• 10.Pasikonsultuokite su teisininku(kad nebūtų praleista senatis,ar nepažeidžia įstatymų,kaip apsisaugoti nuo keršto

• Maironas ir kt.pasiūlė šiuos patarimus:• 1.numatykite visus galimus

veiksmus ,pasekmes• . jeigu nematote galimybės laimėti ,nekovokite

su ,,vėjo malūnais”

67

4.Skundimo problema

• Siekiant sumažinti neetišką veiklą ir išvengti skundų:

• 1.įmonės veikla skaidri,komunikuojama• 2.Turėtų būti atsakingi asmenys ų kuriuos

darbuotoji galėtų kreiptis(darbo taryba)• 3.skundėjams galėtų būti suteikta teisinė,legali

apsauga

68

Etiškas sprendimas gali remtis

• Praktiškais sumetimais elgtis taip kaip norėtum ,kad su tavim būtų elgiamasi

• teoriniu sprendimu ,vadovaujasi konkrečia teorija bet gali sumažinti atsakomybę

• Priklausyti nuo situacijos ir į tai atsižvelgti• kriterijai:teisėtas-remtis įstatymais ,etiškas-

moralus priimtin.didesn.visuom.daliai ,efektyvus-išspręsti problemą ir užtikrinti efektyvų darbą.

69

6.Etik.probl.dėl domėj.privač.gyv.

• Domėjimas privačiu gyvenimu neturi peržengti asmens privatumo ribų;

• Reikėtų dometis ta informacija,kuri turi įtakos verslo sėkmei(kokie jo darb.rerzult.anksčiau)

• Vengti neteisėtų sekimo ,pasiklausimo priem.• Sąlygos turi būti aptartos

sutartyje(pvz.įjungtos kameros)• Negalima persekioti dėl polit .įsitikinimu ir kt.

70

7.Etikos problemos saugant įmonės paslaptį

• Supažindinami darbuot.su paslaptimis• Teorijoje numatytos 3 paslapčių rūšys:• Natūralios savaiminės-tam tikros žinios

pagarsinimas(žino apie žalingas sąvybes darb.• Prisiimtosios-kai abi pusės susitaria

neskelbti(pvz.darbuotoj .žino apie pigesnių išteklių gavimą negu konkurentai)

• Profesinės-tai susiję su kliento duomenimis.• Banko paslaptys

71

8.Moterų problemos

• Kartais ribojamos moterų karjeros kilimas• Nepriima į darbą, kad reikia sunkiai dirbti, turi

vaikų mažamečių,priverčia neapmok. atost.• Vidutinis moterų atlyg. Mažesnis, daugiau

bedarbių• Aukštasias mokyklas baigia daugiau moterų o

įmonėms vadovauja daugiausia vyrai

72

8.Moterų problemos

• Gyventojai tūkst. 2012m. pradžioje:• Vyrai-1385 iš jų mieste- 901, kaime-484;• Moterys-1622,iš jų mieste-1107,kaime-515• Gyventojai pagal santuokinę padėtį(proc.)

negyv.santuokoje :vyrai-37,2, mot.-27,6;• Vedę: vyrai-50,7, moterys-45,6• Našliai: vyrai-2,3, moterys-13,7• Išsituokę: vyrai-9,8, moterys-13,1

73

8.Moterų problemos

• Gyvenimo trūkmė:• 2000m. Vyrai-64,6, moterys-76,1• 2011m. Vyrai-66,9, moterys-77,5• Nedarbas:• Vyrai-17,8 proc.,moterys-13proc.• Vidutinis mėn. atlyginimas :• 2000m. Vyrai-1087, moterys-918• 2011m. Vyrai-2082, moterys-1728

74

8.Moterų problemos

• Asmenys padarę nusikalstamas veikas 2011m.• Vyrai-21353, moterys-2887

75

9.Naudingų ryšių etika

• Vienas iš labiausiai žinomų naudingų santykių etikos pasireiškimų yra kyšis

• Turi būti nustatytas limitas ,kada yra dovana ,kada kyšis.

76

Etiškų sprendimų priėmimas

• Sprendimai skirstomi į 2rūšis: asmeniniai ir visuomeniniai

• Asmeniniai –atspindi ąsmen. Santykius• Visuomeniniai-priimami įmonėje• Lewio numone sprend.turi būti:• 1.teisėtas-remtis įstatymais• 2.etiškas-teising.ir priimtin. Visuomenei• 3.efektyvus-padėtų išpręst.probl.užtikr.efekt.

darbą77

Etiškų sprendimų priėmimas

• Etiškas sprendimas gali remtis intuicija.,,nedaryk kitam blogo, ko pats nenorėtum..”

• Sprendimas priklauso nuo aplinkos ,situacijos, ar tai liečia atskirą darbuotoją, ar įmonę visumoje

• Hendersonas pateikia vieną iš būdų, kuris padeda geriau suvokti poelgio etiškumą.

78

Sprendimo teisėtumas ir etiškumas

• Hendersono galimi būdai; įmonės sprendimai, jų paskelbimas ,patekimas visuomenei ,kodavimas-teisėtas neteisėtas etiškas neetiškas

• Reikia išsiaiškinti kaip darbuotojai pritaiko savo etikos normas siekiant tikslo

• Kaip tikslo siekimas atitinka įmonės etikos kodeksą ,organiz.struktūrą

79

Velasquezo sprend.priėm.modelis

• 7 veiksmai:nustat.svarb.įvykusius faktus• Nustatyti iškilusias problemas• Įvardinti esamas alternatyvas• Nustatyti pagr.suinteres.asmenis organizacijas• Taikant etik.teorijas įvertinti pasirinktų

alternatyvų etiškumą.• Įvertinti praktinius apribojimus• Nurodyti sprendimus esamoje situacijoje

80

Velasquezo sprendimų priėmimo modelis

• 1.išsiaiškinkite visus faktus ,jų reikšmę įmonei,įvertinkite inform.šaltinį

• 2.suklasifikuokite problemas-naudos,bendradarbiavimio, santykių išsiaišk.

• 3.nustatykite visų altern.tinkam.variantus• 4.nustatyk.kas turės įtak.sprend.priėmimui• 5. kaip kiekv.alternatyva paveiks

darbuot.investuot.vartotojus,klientus

81

Velasquezo modelis

• Vertind.alternatyvas išskirkite teisių ir pareigų svarbą, ar nepažeidžiamos teisės

• 6.išsiaiškinkite praktinius suvaržymus, motyvus individualius,organizac.kurie itakos

• 7.parenkite detalų įgyvendinimo planą.• Daugelio mokslininkų sprendimo priėmimo

žingsniai yra skirtingi

82

Sprend.priėm.kriterijai

• 3 lygių analizė:makrolygyje-ivert.ekon.sistemos moralinę būklę

• Mikrolygyje-įvert.atskirų verslo rūšių šalies viduje moralinę būklę

• Individualiame lygyje- ivert.asmenų moralum• Reikia įvardinti kaip problema iškilo ,kokie

ketinimai ,ką galėtų įžeisti sprendimai ,kaip jie atrodys po ilgesnio laikotarpio ,ar jie bus teisingi ir t.t.

83

Sprendimų priėmimo kriterijai

• Skirtingi autoriai nurodo skirtingus būdus• 1.argumentacija turi būti logiška .2.Prielaidos aiškios ir pagrįstos• 3.faktinis įrodymas tikslus ir aiškus• 4.Etikos nuostatų taikymas turi būti nuoseklus• 5.Žinoti, kad kiekvienas sprendimas turi

pasekmes:patiems darbuotojams ,įmonei,visuomenei

84

Etika kuria turi vadovautis versle

1.Verslas neturi kenkti sveikatai,ekologiniai aplinkai

2.Verslininkai turi mokėti dorai uždirbti pinigus3.Paisyti ir kitų rinkos dalyvių interesų4.Nesunaikinti konkurentą,bet bendradarbiauti5.Sąžiningai vykdyti įsipareigojimus6.Rizika pagrįsta,atsakomybė asmeniška7.Verslas rizikinga veikla,galima praturtėti galima

viską prarasti turi būti pasiruošęs.85

Tęsinys

8.Pirmiausia verslininkas turi gerbti žmones tik po to viską vertinti pinigais

86

Verslo makroetikos problemos

• 1.Santykiai tarp įmonių-konkurentas nėra priešas ,bet varžovas,reikia varžytis teisingai

• Neetiška sukelti konkurentui žalą,siekiant tiksl.• Neskleist kompromituoj.informac.apie konkur.• 2.Santykiai tarp įmonių ir valstybės-įmonių

veiklos reguliavimas• 3.Įmonių santykiai su vartotojais-teisinga

informacija ir reklama• 4.Įmonių santykiai su investuotojais

87

Makroetik.probl.

• 5.įmonės santykiai su vietos bendruomene• 6.įmonė ir aplinkos apsauga• 7.įmonė ir socialinės mažumos• 1.-santykiai tarp bendrovių kaip

patronuojančios ir dukterinės• -sąžininga konkurencija-konkurentas ne

priešas o varžovas;reikia varžytis teisingai naudojant legalias priemones;įvertinti riuziką kuri gali patirti konkurentas

88

• -neetiška menkinti varžovo veiklą pasitelkus reklamą.

• Paskelbti informaciją apie konkurentą bus etiška :jeigu norima sumažinti žalą,kurią gali padaryti konkurentas vartotojams;siekiamą sustabdyti konkurentą jeigu jis vykdo nesąžiningą veiklą.

• Neetiška papirkinėti varžovo darbuotojus kad šie keltų nepagr.reikalav.,streikuotu ir pan nedempinguoti kainų 89

1.Santykiai tarp įmonių

2.Santyk įmon.ir valstybės.

2.Santykiuose tarp bendrovių ir valstybės svarbu,kad valstybė turėtų apsispresti dėl savo kišimosi laipsnio į verslą

-mokesčių ,muitų, kainų politika-verslo kntrolės valstyb. Instituc.-galimi korupciniai ryšiai-įmonių steigim. salygų reguliavimas-įvairus reikalv. susiję su gamtosauga

90

3.Įmonių santykiai su vartotojais

• Santykius iš dalies turėtų apspręsti rinka-galima siekti pelno,bet neignor.vartotojų

• Vartotojų informavimas-produkto sudėties• Teisingas ir pagristas kainos nustatymas• Vartotojų teises turi ginti valstybė-vartotojų

teisių apsaugos įstatymas• Švietimas• reklama

91

4.Santykiai tarp įmonės ir investuotojų

• Kai kurie autoriai pastebi , kad nemažai apgaulės būdų yra vykdant investicijas

• 1.manipuliavimas investicijomis• 2.nesąžiningas pelno siekimas ir aktyvų

panaudojimas,investuotojų sąskaita• Yra daug apgaulingų kompanijų siūlančių

investuoti• 2.-firmos paslapčių atskleidimas• -balanso straipsnių klastojimas

92

4..Santykiai su investuot.• -vidinės inf. naudojimas žaidžiant

biržoje(pvz.žinote, kad įmonė praneš apie didelius nuostolius ir bus akcijų kainos kritimas

• -nepakankamas informafcijos investuotojams atskleidimas

• -sąskaitos padidinimas t.y.nustatant didesnė sumą negu reali kaina ir skirtumą pasisavinant

93

5.Santykiai su vietos bendruomene

• Prisidėti prie infrastruktūros formavimo• Dalyvauti įgyvendinant vietinius projektus• Organizuoti labdaros akcijas• Padėti organizuoti įvairias sporto ir švietimo

priemones

94

6.Aplinkos apsauga

• Diegti švarias technologijas• Laikytis gamtosauginių reikalavimų, nemestim

šiukšlių neleistinoje vietoje• Gamtosauginių priemonių finansavimas• Vartotojus supažindinti su galima rizika, pvz.

maisto prod. su E• Išaiškinti rizikos priežastys ir šaltinius, kad

gaminys pavojingas tik esant tam tikrom sąlygom.

95

Aplinkos apsauga

• Etikos požiūriu 3 saugumo pakopos:• 1.techninės žinios saugumui pasiekti;• 2.priimtina saugumo rizika• 3.nustatoma ar rizika atitinka visuomenės

reikalauj. Standartus. Skirtingi reikalav. taršos ,• Automobiliams, lėktuvams ,traktoriams ir pan.

96

7.Santykiai su socialinėmis mažumomis

• Mažumų nediskriminavimas• Vertinti pagal profesinius sugebėjimus• Jeigu diskriminuojamos mažumų teisės

teismas gali nustatyti kvotas priėmimo į darbą• Negali būti taikomos apleidimo iš darbo

diskriminacinės sąlygos.

97

Verslo ir administravimo etika

• Valstybės tarnautojų apribojimai• Neutraliteto etika-privilegijos• Gali reikšti nesutikimą tai turi būti argumentu• Priešprieša-atsisakyti ką nors vykdyti• Struktūros etika-kiekvieno atsakomybė• Moralinės administratorių nuostatos-

konfidenciali informacija,padorumas,teisingumas,moralumas

98

Svarbiausi aspektai vertinant banko verslą

• Banko darbuotojų bendravimo kultūra• Banko informacijos atskleidimas visuomenei• Banko santykiai su klientais• Banko santykiai su kitais bankais konkurentais• Sąžiningas įsipareigojimų vikdymas, dorai

uždirbti pinigus

99

Japonijos,JAVverslo etika

• Japon. JAV• Darbo santyk. Ilgal.kontrakt. Trumpal.kontrak.• Darbo apmokėj.herark.princ. Individual.rezult.• Atsakomybė kiekinė individuali• Procesas priimant sprendimus kordinac.ir bendradarb. Efekt.rezultatyv.Valdymo tipai iš apač. Į viršų,aptariant iš viršaus į apačią

100

Japonijos,JAV verslo etika

• Santykiai su kompanijom kompan.šeima,viršinink.tėvas-Japonij.kompan.laikinas žmonių susirinkimas-JAV• -Neformalių santykių svarba didelė nedidelė• Kompan.tikslas orentac.į ilgal. tikslus dėmesys ein.rezult.

101

Japonijos ,JAV verslo etika

• Darbuot.dalyvav.kompan.valdyme

102

Dadarbuot.dalyvavimas kompanijos valdyme

Skatinama partnerystė Skatinamas individualumas

Santykiai firmos viduje Skatinama partnerystė Skatinamas individualumas

Priklausomybės kompanijai jausmas

Stiprus silpnas

Kriterijai darbuotojų kompetencijos

Specialistai plataus profilio Specialistai siauros srities

Pagrindiniai kokybiniai reikalavimai vadovams

Didelis autoritetas Komandos narys

Kompanijos pokyčių įgyvendinimas

palaipsniui Per atskirus pagerinimus ir pataisymus

Darbuotojų priėmimas į darbą

Šeimyninių principu Darbas pagal kontraktą

Atleidimas iš darbo Labai skausmingas stengiamasi perkvalifikuoti

Bet kada gali kontraktą nutraukti

Japonijos verslo etika

• Japonijoje jeigu priimamas į darbą, elgiamasi šeimyniniu principu, įžvelgiamos gerosios savybės. Neišnaudoja poilsio dienų. Atostogos išnaudoja 55-60proc.

• Karjeros galimybės palaipsniui. Išdirbęs 3m. Negali gauti mažiau negu dirbantys pirmus metus.

• Po aspirantūros priimamas asistentu, po 2m.docentas,po6-8m.profesorius.

103

JAV verslo etika

• Darbas-tai pinigų uždirbimas. Jeigu žmogus dirba ilgiau negu priklauso ,pateikiamas pavyzdžiu(pvz.Vokietijoje už tai kritikuojama)

• Rinka pasižymi mobilumu, bet kada galima nutraukti su darbuotoju kontraktą

• Karjeros laiptais gali kilti greičiau.

104

Japonijos skatinimo sistema

• Sveikatos būklės kontrolė(kiek sirgai)• Darbo drausmė• Užduočių vykdymo greitis ir tikslumas• Turėjimas būtinų žinių, tobulinimasis• Tvarka darbo vietoje• Atsakomybė• Darbiniai santykiai kolektyve• Pastangos siekti

rezultatų,aktyvumas,iniciatyvumas 105

Japonijos skatinimo sistema

• Sunkiai vykdytinų užduočių įgyvendinimas• Santykiai su klientais• Įmonės tikslų supratimas• Siekimas įmonės efektyvumo ir pelningumo• Mokėjimas teigiamą patirtį perduoti kitiems.

106

motyvacinė sistema pagal A.Masloy

• Paties realizavimas• Paties vertinimas• Prisirišimas ir meilė darbui• Saugumas• Poreikių tenkinimasČia paminėti pirminiai individo poreikių

tenkinimai. Tačiau yra ir aukštesni poreikiai-intelektualiniai, dvasiniai poreikiai ir t.t.

107

Moralinė-psihologinė motyvacija

• Gerbimas kolegos kaip asmenybės;• įdomus patrauklus darbas;• Skatinimo sistema,apmokėjimo sistema;• Galimybė tobulintis• Darbo įvertinimas;• Galimybė matyti savo darbo rezultatus;• Galimybė gauti reikiamą darbui informaciją;• Kvalifikuoti vadovai

108

Žydų verslo etika

• Garsiausios specialybės-bankinink.finans.• Svarb.etik.bruožai-patikim.sąžiningumas• Kuris miega be svajonės-blogas žmogus• 1 klaus.-ar sąžiningai darei verslą• 4verslo etikos principai:1.-atsak.santyk. su

konkurent.2.-verslininko atsakom. Prieš klient .ir pirkėją.3.-atsakomybė prieš darbuot.4.-atsakomyb.santyk.su visuom.,valdžia,įstatym.

109

Žydų verslo etika

• Nespausti iki galo daryti reikalus toleranc.kompromiso dvasioje

• Geriausiai apibūd.ne sukaupti turtai o darbai• Paskolos suteik.sąlygos-aprašyt.procedūr.• Pirmenybė vargšui suteikiant paskolas• Bankai kartais neša atsakomybę už skolininką

jeigu verslas nesėkmingas

110

Lietuvos bankų sektorius 2008 – 2009:Ką išgyvenome?

Iššūkiai: tokių dar nebuvo• Globalios finansų krizės apsuptis• Neregėtas šalies ūkio nuosmukis: -14,7% BVP (2009);• Rekordiniai sektoriaus nuostoliai: -2.9 mlrd. LTL, -840 mln. Eurų;

Atsakas: krizė suvaldyta savarankiškai• Bankų sistemos veikla išliko nesutrikusi;• Išsaugotas gyventojų pasitikėjimas bankais;• Nė vienai kredito įstaigai neprireikė nei Lietuvos banko, nei

Vyriausybės pagalbos;• Tačiau praėjusių metų lapkritis įnešė korekcijas bankų sektoriui

t.y. ,,Snoro” bankrotas.111

Bankininkystės etika

• Bankai vaidina pagrindinę rolę pinigų kredito, kapitalo bei išvestinių finansinių priemonių rinkoje.

• Bankai atlieka tarpininkavimo funkcijas ypač tarp kredito pasiūlos ir taupymo paklausos.

• Ypač pradedant 2000 metais labai sparčiai augo JAV ekonomika, reikšmingą dalį sudarė finansinio tarpininkavimo įmonės ir 2008 metais sudarė krizės pagrindą.

• Lietuvoje ekonomika ir bankų sektorius sparčiai augo.

112

Bankininkystės etika

• Pirmiausia reikia išanalizuoti ir išsiaiškinti sistemines ir etines klaidas, kurios iš dalies lėmė 2008m. Krizę.

• Moralinė nesėkmė yra viena iš krizės kilmės.• Pernelyg didelė ,,hyper - spekuliacija’’ peržengė finansų

rinkų likvidumo laipsnį, padidino finansų sistemos riziką.• Susidaro toks vaizdas, kad iki krizės tarp verslo ir etikos

nebuvo ryšio.• Akcininkų pelno ir vertės siekimas nebuvo etiškas.• Rinkos dalyviai turi užtikrinti kad kontraktai būtų etiškai

sveiki ir nesukeliantis prieštaravimų etikai.

113

Krizės požymiai

XXI a. braižas: globali ekonomika – globalus šokas

• Tempai: sumaišties plitimas – žaibo greičiu, atsigavimas – vėžlio žingsniu;

• Mastai• Visų priklausomybė nuo visų: finansų suirutės

paveikė visus ekonomikos sektorius

114

Krizių valdymas

• LR finansinio tvarumo įstatymas-valstyb.garantija, banko turto išpirkimas, valstyb. dalyv. banko kapitale, banko akcijų perėmimas visuom. poreikiams

• Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo sutartis

• Krizių valdymas ES lygiu

115

Prioritetas - prevencija

• Veiklos testavimas nepalankiomis sąlygomis (stress-testing) bei veiklos tęstinumo planas užtikrinantis veiklą nepalankiomis aplinkybėmis

• Rizikos prevencija – tinkamas jos vertinimas ir valdymas

• Skaidrumo, rinkos drausmės ir atsakomybės didinimas

116

Atsakingas skolinimasisReikalavimai:• Maksimalus kredito dydžio ir įkeisto turto vertės (loan-to-value) santykis <=85%;• Žemės ūkio paskirties sklypų kreditavimas <=40% (išimtis ūkininkams);• Kredito trukmė <=40 metų;• Visų įsipareigojimų vidutinės įmokos dydžio ir pajamų (debt-to-income) santykis

<=40%;• ,,Stress-testas” vartotojui – mokumo vertinimas nepalankiomis sąlygomis;• Atsakingo skolinimosi prielaida – įpareigojimai pateikti informaciją

vartotojui ,,draugišku” būdu.

Ko siekiama?• Sukurti veiksmingą rinkos drausminimo instrumentą, priešnuodį finansinei

trumparegystei;• Apsaugoti rinką nuo neadekvačių nekilnojamojo turto kainų pokyčio ir pernelyg

spartaus paskolų portfelio augimo bei perteklinės rizikos koncentracijos.

117

CRD IVAtsakomybės didinimas:• Griežtesni kiekybiniai reikalavimai kapitalui;• Griežtesni kapitalo rodikliai, įskaitant ir sverto rodiklį;• Aukštesni vadovavimo ir rizikos valdymo standartai;• Home-host atsakomybės priežiūros tarnybų atsakomybės pusiausvira;

Efektyvesnis rizikos vertinimas:• Didesnė rizikos aprėptis;• Likvidumo atsarga;

Koncentracija į procikliškumą:• Anticiklinės kapitalo atsargos;Koncentracija į sistemą:• Makroprudencinė priežiūra.

118

BAZELIS III REFORMA

Kodėl buvo reikalinga Bazelis III reforma?

• Tarptautinė finansų krizė išryškino nepakankamo priežiūrinio reguliavimo spragas, taip pat atskleidė sisteminio reguliavimo būtinimą;

• Tapo reikalingos naujos ir papildomos priemonės pagerinti bankų sektoriaus gebėjimą susidoroti su sukrėtimais, kylančias dėl finansinių ir ekonominių sunkumų;

• Tapo reikalinga pagerinti bankų rizikos valdymą ir vadovavimą;• Atsirado būtinybė labiau stiprinti bankų veiklos skaidrumą ir

informacijos atskleidimą.

119

BAZELIS III REFORMA

• Pagrindinis Bazelis III reformos tikslas:

• naujas reguliavimas bankų, arba mikropriežiūros, lygmenyje, kuris padės padidinti atskirų bankų atsparumą sunkumų laikotarpiais.

• naujas reguliavimas makropriežiūros lygmenyje, ribojant sisteminę riziką, kuri gali apimti visą bankinį sektorių, taip pat ribojant šios rizikos padidėjimo cikliškumą.

120

KETVIRTOJI KAPITALO PAKANKAMUMO DIREKTYVA (CRD IV) – BAZELIS III

• Ketvirtoji kapitalo pakankamumo direktyva (CRD IV) nustato Bazelio III nuostatomis grindžiamą teisinį reguliavimą Europos Sąjungos kredito įstaigoms.

• Svarbiausios direktyvos reguliuojamos sritys, kaip ir Bazelis III, apims:– Reikalavimus banko kapitalui;– Likvidumo standartus;– Anticiklines priemones;– Svertinio rodiklio reikalavimus;– Vieningų reikalavimų bankams rinkinį.

121

BAZELIS III REFORMA

• Mikropriežiūros priemonės:• Nauji kapitalo pakankamumo rodikliai:

– Minimalaus bendrojo nuosavo kapitalo rodiklis;– Kapitalo atsarga;– Minimalaus I lygio kapitalo rodiklis;– Minimalus bendras kapitalo rodiklis.

• Kapitalo kokybės stiprinimas:– I lygio kapitalą sudarys nuosavų lėšų elementai, užtikrinantys nuostolių

absorbavimą ir mokumo palaikymą;– II lygio kapitalą sudarys nuosavų ir skolintų lėšų elementai, užtikrinantys nuostolių

sumažinimą banko nemokumo ir likvidacijos atvejais.– III lygio kapitalo, skirto prekybinės knygos rizikai padengti, panaikinimas.

122

BAZELIS III REFORMA

• Mikropriežiūros priemonės:• Griežtesnis turto rizikos vertinimas:

– Griežtesni reikalavimai prekybinės knygos pozicijų vertinimui;– Griežtesni reikalavimai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertinimui;– Griežtesnis sandorio šalies vertinimas nebiržinių išvestinių finansinių priemonių ir

atpirkimo sandorių pozicijų atveju.

• Makropriežiūros priemonės:– Svertinis rodiklis;– Anticiklinė kapitalo atsarga;– Papildomo kapitalo poreikio nustatymas sistemiškai svarbioms finansų

institucijoms (bankams);– Kapitalo reikalavimai institucijoms, susijusiomis nebiržinėms išvestinėms

priemonėms;– Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis prielaidų griežtinimas;– Sisteminės rizikos vertinimas Pillar 2 priemonėmis.

123

BAZELIS III REFORMA

•

Nauji kapitalo rodikliai:

Svertinis rodiklis

Anticiklinė kapitalo atsarga

Patobulintas turto rizikos vertinimas:

Kapitalo kokybės stiprinimas

.

Sisteminės rizikos mažinimas

124

Mikropriežiūra Makropriežiūra

BAZELIS III - CRD IV REIKALAVIMAI BANKO KAPITALUI

• Minimalus bendrojo nuosavo kapitalo rodiklis (Minimum Common Equity Capital Ratio) – nuo 3.5 % 2013 m. iki 4.5 % 2015 m.

– Šiuo metu galiojamtis Baselis II reikalavimas 2%;– Lietuvos bankas reikalavimų nenustatęs.

• Minimalus I lygio kapitalas (Minimum Tier 1 Capital) – nuo 4.5 % 2013 m. iki 6 % 2015 m.

• Kapitalo atsarga (Conservation buffer) – nuo 2016 laipsniškai įsigalios reikalavimas dėl papildomo kapitalo buferio (capital conservation buffer), sudarančio 2,5% (2019 m.) pagal riziką įvertinto turto vertės. Šis skydas bankams turės padėti atlaikyti ateities krizes. Taigi bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas nuo 2019 m. sudarys 10,5%.

125

BAZELIS III - CRD IVANTICIKLINĖ ATSARGA

• Anticiklinė atsarga (Countercyclical buffer) – papildomas kapitalo rezervas skirtas sumažinti banko galimus nuostolius, atsižvelgiant į ekonominio ciklo pasikeitimus.

• Anticiklinės atsargos dydį nustatys priežiūros institucijos, atsižvelgdamos į banko paskolų portfelio augimo tempus, jo veiklos apimtis ir teikiamų paslaugų geografiją.

• Anticiklinė atsarga – preliminariai galės siekti 0 – 2.5 % pagal riziką įvertinto turto vertės.

126

BAZELIS III - CRD IVSVERTINIS RODIKLIS

• Svertinis rodiklis (leverage ratio) – papildomas banko kapitalo įvertinimo rodiklis, rodantis bendrą banko I lygio kapitalo ir turto bei nebalansinių straipsnių santykį procentais.

• Nuo 2013 m. ES kredito įstaigos pradės teikti duomenis priežiūros institucijoms apie šio rodiklio dydį solo ar konsoliduotu pagrindu.

• Planuojama, kad iki 2016 m. pabaigos Europos Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai šio rodiklio poveikio efektyvumo vertinimą.

• Po 2016 m. svertinis rodiklis gali tapti privalomu priežiūriniu rodikliu, kurio dydis ir galutinė skaičiavimo tvarka bus nustatyti vėliau.

127

BAZELIS III REFORMALIKVIDUMO STANDARTAI

• Paskutinioji tarptautinė finansų krizė išryškino likvidumo rizikos valdymo svarbą. Iki šiol likvidumo rizikos valdymo reikalavimai nebuvo standartizuoti tarptautiniu mastu. Atsižvelgiant į tai, Bazelis III reforma įvedami ir nauji likvidumo rizikos valdymo standartai, kuriuos sudarys du rodikliai.

• Likvidumo padengimo rodiklis (angl. Liquidity Coverage Ratio, sutrumpintai LCR) apskaičiuojamas kaip likvidumo atsargos santykis su grynąja finansavimo spraga. Numatomas nustatyti minimalus reikalaujamas LCR dydis – 100 proc.

• Grynasis stabilaus finansavimo rodiklis (angl. Net Stable Funding Ratio, sutrumpintai NSFR) apskaičiuojamas kaip turimų ilgalaikių įsipareigojimų santykis su reikalingais turėti ilgalaikiais įsipareigojimais (kurių suma apskaičiuojama pagal turimą ilgalaikį turtą). NSFR rodiklis skirtas ilgalaikio turto ir įsipareigojimų struktūrai suderinti. Numatomas nustatyti minimalus reikalaujamas NSFR dydis – 100 proc.

128

BAZELIS III - CRD IVLIKVIDUMO STANDARTAI

• Likvidumo standartų įdiegimas iš esmės keičia likvidumo rizikos priežiūros praktiką, suteikiant daugiau teisių išleidžiančios šalies (home) priežiūros tarnybai.

• Iki Bazelis III – CRD IV už kredito įstaigų filialų likvidumo priežiūrą buvo atsakinga priimančioji (host) valstybė.

• Įsigaliojus Bazelis III – CRD IV reikalavimams, už kredito įstaigų filialų likvidumo priežiūrą tampa atsakinga išleidžiančiosios šalies priežiūros tarnyba, kuri įpareigojama glaudžiai bendradarbiauti su priimančios šalies priežiūros tarnyba.

• 2010 m. gruodžio 31 d. užsienio bankų filialai Lietuvoje užėmė 18.6 proc. rinkos.

129

LAIPSNIŠKAS BAZELIS III ĮGYVENDINIMAS   2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Svertinis rodiklis (Leverage Ratio) Priežiūrinis stebėjimas Paralelinis taikymas2013 01 01 – 2017 01 01

Atskleidimo pradžia – nuo 2015 01 01

  Judėjimas link Pillar 1

 

Minimalaus bendrojo nuosavo kapitalo rodiklis (Minimum Common Equity Capital Ratio)

   

3,5% 4,0% 4,5% 4,5% 4,5% 4,5% 4,5%

Kapitalo atsarga (Capital Conservation Buffer)          0,625% 1,25% 1,875% 2,50%

Minimalus kapitalas plius kapitalo atsarga (Minimum common equity plus capital conservation buffer)

   

3,5% 4,0% 4,5% 5,125% 5,75% 6,375% 7,0%

Atskaitymai iš kapitalo (Deductions)       20% 40% 60% 80% 100% 100%Minimalus 1 lygio kapitalas (Minimum Tier 1 Capital)

   4,5% 5,5% 6,0% 6,0% 6,0% 6,0% 6,0%

Minimalus bendras kapitalas (Minimum Total Capital)

   8,0% 8,0% 8,0% 8,0% 8,0% 8,0% 8,0%

Minimalus bendras kapitalas plius kapitalo atsarga (Minimum Total Capital plus conservation buffer)

   

8,0% 8,0% 8,0% 8,625% 9,25% 9,875% 10,5%

Kapitalo instrumentai, kurie daugiau nebekvalifikuojami kaip 1 lygio arba 2 lygio kapitalas (Capital instruments that no longer qualify as non-core Tier 1 capital or Tier 2 capital)

   

 Anticiklinė atsarga (countercyclical buffer) 0 – 2,5 %

Likvidumo padengimo rodiklis (Liquidity coverage ratio)

Stebėjimo periodo pradžia

      Minimalių standartųpristatymas

       

Grynojo pastovaus finansavimo rodiklis (Net stable funding ratio)

  Stebėjimo periodo pradžia

          Minimalių standartųpristatymas

 

38

LIETUVOS KREDITO ĮSTAIGŲ SEKTORIUSKAPITALO PAKANKAMUMAS - LIKVIDUMAS

• Preliminariais skaičiavimais šalies bankų sistema pasižymi stipriu I lygio kapitalu, kuris yra pagrindinis amortizuojant veiklos nuostolius, ir nors pagal naujus reikalavimus šis kapitalas turės būti sumažintas atidėtų mokesčių suma, tačiau bankai naujus reikalavimus įvykdytų:

– Bankų bendrojo nuosavo kapitalo (common equity arba core Tier I) pakankamumo rodiklis Lietuvoje 2011 m. sausio 1 d. siekė 7.4 proc.

– I lygio kapitalo pakankamumo rodiklis Lietuvoje šiuo metu siekia apie 11 proc.

• Likvidumo padengimo rodiklis (LCR) minimalus reikalaujamas LCR dydis – 100 proc. Lietuvos bankų sistemos vidurkis sudarytų 252 proc.

• Grynasis stabilaus finansavimo rodiklis (NSFR) numatomas nustatyti minimalus reikalaujamas NSFR dydis – 100 proc. Lietuvos bankuose šis rodiklis pagal dabartinius duomenis nesiektų 100 proc.

131

BANKŲ SEKTORIAUS STRUKTŪRA PAGAL TURTĄ2011 M. SAUSIO 1 D.

132

LIETUVOS KREDITO ĮSTAIGŲ SEKTORIUSKAPITALO PAKANKAMUMAS

133

Pastaba. 2011 m. sausio 1 d. bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo galėjo papildomai prisiimti 32,7 mlrd. LTL aktyvų rizikos arba sudaryti 2,9 mlrd. LTL specialiųjų atidėjinių.

Proc.

10,9

12,7

12,0

12,8 12,9

13,913,7

13,4

14,2

15,1

14,5

15,1

15,6

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

Sau 08 Bal 08 Lie 08 Spl 08 Sau 09 Bal 09 Lie 09 Spl 09 Sau 10 Bal 10 Lie 10 Spl 10 Sau 11

Kapitalo pakankamumo normatyvas

133

LIKVIDUMAS

134

* Lietuvoje veikiantys bankai privalo laikytis Lietuvos banko nustatyto likvidumo normatyvo. Likvidumo normatyvas apskaičiuojamas kaip banko likvidaus turto santykis su einamaisiais įsipareigojimais. Šis rodiklis neturi būti mažesnis už 30 proc.

** 2010 metų viduryje įsigaliojo nauji reikalavimai bankų likvidumui. Pagal šiuos reikalavimus bankai pradėjo skaičiuoti likvidumo atsargą, skirtą padengti vieno mėnesio grynąją finansavimo spragą. 2011 kovo 1 d. duomenimis, bankai turėjo likvidumo atsargą, lygią 16,5 mlrd. Lt, kai tuo tarpu grynoji finansavimo spraga vieno mėnesio laikotarpiui siekė 7,4 mlrd. Lt. Taigi bankų likvidumo atsarga buvo daugiau kaip 2 kartus didesnė negu minimali reikalaujama.

*** Kadangi šiuo metu padėtis šalies ekonomikoje ir pasaulinėse finansų rinkose stabilizavosi, bankams nebėra būtinybės laikyti perteklinį likvidumą, todėl likvidumo rodiklis bankinėje sistemoje mažėja.

Bendrieji bankų etikos principai

• Kai kurie ekonomikos teoretikai teigia ,kad rinka daug kur vadovaujasi savų interesų taikymu ,o ne etikos motyvacija.

• Tie rinkos dalyviai kurie nesiekia tiesmukiškų interesų geriau vykdo kontraktus ir turi daugiau pranašumų.

• Tam tikrus etinius nesklandumus kartais sukelia skirtingas požiūris siekiant asmeninės naudos ir korporacijos sėkmės.

• Etikos problemos gali kilti dėl neprofesionalumo bankų klientų bei investuotojų.

• Siekiant etikos tikslų būtina pakankama teisinė bazė ir neformalus jų pritaikymas bei įgyvendinimas

• Etikos analizė tarp personalo veiksmų ,institucijos vidaus taisyklės.

135

Bendrieji etikos principai• Bankai neturi apsiriboti tik tarpininkavimu tarp šalių bet labai svarbu kad

bankai nuolat vertintu rizikas ir kreditingumą.• Svarbus bankų konsultacinis vaidmuo. Darbas su klientais.• Bankai turėtų apart pagrindinės veiklos konsultuoti apie rinkų vystymąsi

ekonomikos procesus jų įtaką verslui.• Kiekvienas reikšmingas turi būti moraliai atsakingas.• Gali būti geros prielaidos ekonomikai vystytis tačiau turi būti ir etiškai

motyvuota, netrūkti moralumo egzistuoti etikos kriterijai.• .Gerai veikianti kredito bei kapitalo rinka kartais atrodo nereikalauja etikos,

bet tai neteisinga.• Priešingai kredito ir kapitalo rinkos reikalauja daugiau verslo etikos negu

kitos rinkos.

• Pirma-šių rinkų biznis yra finansai prekė yra pinigai ir kapitalas.

136

Bankų rinkos etika

• svarbiausia yra: • Bankų darbuotojų bendravimo kultūra;• pakankamas informacijos atskleidimas visuomenei• bankų santykiai su klientais;• bankų santykiai su kitais bankais; • bankų teikiamų paslaugų kokybė; • Banko vadovų reputacija

137

Bankų rinkos etika

• Vienas svarbiausių finansų verslo etikos bruožų, yra sugebėjimas tiek vadovams tiek darbuotojams atskleisti savo sugebėjimus.

• Vadovams svarbu tiksliai duoti nurodymus pavaldiniams ir supažindinti su užduotimis.

• Kiekvienas reikšmingas veiksmas turi būti moraliai atsakingas ir apginamas. Gali būti geros prielaidos ekonomikai vystytis, tačiau jeigu jos nėra etiškai motyvuotos, todėl gerų rezultatų sunku pasiekti. 138

Bankų etika

• Turėtų būti aiškiai apibrėžtos atsakomybės ribos. Atsakomybė, pasireiškia pasirengimu atsakyti už savo veiksmus ir poelgius. Manau, kad ir toliau lieka galioti išmintingi A.de Sent-Egziuperi žodžiai, kad: „būti žmogumi - tai kaip tik reiškia būti atsakingam. Jausti gėdą dėl skurdo, kuris tarsi nepriklauso nuo tavęs. Didžiuotis kiekviena savo draugų pasiekta pergale. Jausti, kad kiekviena tavoji plyta taip pat prisideda prie pasaulio statybos

139

Atsakomybės skirstymas• Ekonominė atsakomybė • Kiekvienos įmonės tikslas gaminti prekes ar teikti kokybiškas paslaugas.

Tačiau pelno siekimas neturėtų užgožti etikos ir moralės normų laikymosi, kuris teigiamai veikia darbo našumą ir rezultatus.

• Įstatyminė atsakomybė • Įmonių, finansų įstaigų. bankų veiklą reglamentuoja įstatymai, teisės aktai,

tam tikros taisyklės, kurių įstaigos privalo laikytis, vykdydamos savo užduotys ir siekdamos užsibrėžtų tikslų.

140

Atsakomybė• moralinė atsakomybė • Ši atsakomybė apima veiklą, kurios nereglamentuoja įstatymai, teisės aktai

ar taisyklės, Ši atsakomybę galima apibūdinti kaip įsipareigojimą daryti tai kas etiška, teisinga, sąžininga, nedaryti žalos kitiems bei nekenkti kitų interesams

• Laisvo pasirinkimo atsakomybė• Ši atsakomybės rūšis reiškia, kad įmonė, ar finansų įstaiga ar bankas turi

tikslą ir siekia suteikti pagalbą visuomenei ar atskiriems jos nariams. Šiai rūšiai labiausia būdinga įvairių iniciatyvų rėmimas, labdara ir pan.

141

Bendravimas

• Bendravimo funkcijos • Kontaktinė - nuomonių ir informacijos

pasikeitimas tarpusavio santykių palaikymas.• Tarpusavio sąveikos (angl. communication) -

tai yra pranešimas, gautų žinių priėmimas ir informacijos apdorojimas ir pan.

• Reguliacinė - bendravimas, siekiant daryti poveikį elgesiui, iniciatyvai, bendravimo efektyvumui ir kultūrai.

142

Bendravimas

• Bendravimo proceso organizavimas• • Gali būti skiriami keli bendravimo proceso etapai:• Idėjos, informacijos atsiradimas –reikia nuspręsti koks tai klausimas ar

kokia tai problema ją suformuluoti. • Idėjos, informacijos perdavimas - šiame etape informacija perduodama

suinteresuotam asmeniui, kuriam ši informacija reikalinga.• Grįžtamas ryšys - tai toks bendravimo būdas, kai informacijos gavėjas

pateikia informaciją informacijos siuntėjui. Kitaip tariant, siuntėjas ir gavėjas pasikeičia vietomis Grįžtamas ryšys yra labai svarbi bendravimo priemonė nuo jos priklauso bendravimo efektyvumas,

•

143

Bendravimas

• Žmogiškieji bendravimo aspektai• Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus

problemos suvokimo, pasirengimo bendrauti, iškalbumo, taisyklingo mokėjimo reikšti savo mintis, savęs suvokimo, tolerancijos, mandagumo, etiketo laikymosi, ir pan.

144

Bankų etika• Sėkmingą bankininkystės verslą gali užtikrinti tik tai, kad kliento santykiai

su pasirinktu banku būtinai turi būti grindžiami, kaip minėta,• abipusiu pasitikėjimu: bankas, valdantis kliento turtą, turi informuoti jį

apie esminius rinkos pokyčius, • klientas, susidūręs su finansiniais sunkumais, turi informuoti banko

darbuotoją apie susiklosčiusią padėtį ir galimas priemones veiklai pagerinti.

• Bankas yra suinteresuotas neprarasti turimų klientų – jų pasitenkinimas banko teikiamomis paslaugomis yra vienas svarbiausių banko veiklos tikslų

145

Bankų apklausa

Klausimas ar skiriate pakankamą dėmesį su klientais?• 62 proc.- bankai laiko svarbia darbo dalimi• 25 proc.-kad darbą su klientais reikia gerinti• 7proc. – ginčai su klientais nėra dažni• 6proc.- dažniDaugiausia skundų dėl aptarnavimo kokybės , didžiuose

bankuose didelių eilių, dėl LTV santykio ir kt.

146

Klientų apklausa

Klausimas- ar bankai laikosi etikos reikalavimų? 490 respondentų• 40proc.- laikosi reikalavimų• 20proc.- galėtų geriau• 25 proc.- nesilaiko reikalavimų• 15 proc. – nežino kas tai etikaKlausimas-ar patenkinti paslaugų sąlygomis aptarnav.kokybe?• 55 proc.-viskuo patenkinti• 27 proc.- nepatenkinti• 18 proc. – nepanoro atsakyti

147

• Taikydama bankininkystės etikos prevencija banko valdyba turi pranašumų spręsdama minėtas problemas.

• Rizika indėlininkų ar kitų pinigų tiekėjų yra skirtinga palyginus su rizika kredito gavėjų.

• Bankas tai įvertindamas turi tinkamai valdyti.• Išteklių tiekėjus reikia taip pat įvertinti kad pastarieji neatsiimtu

staiga pinigų ir nesukeltų likvidumo krizę.• Vertinant kredito riziką reikia nuolat sekti skolininkų finansinę būklę

gauti teisingą informaciją.• Pažink savo klientą.• Paskolų dydžiai ir terminai turi priklausyti nuo turimų išteklių

patikimumo ir terminų.• Dauguma etikos normų turi apibrėžti įstatymai.• Dokumentas kredito rizikos valdymo.

148

Etikos nuostatos

Etikos nuostatos• Bankas turi griežtai laikytis etikos tarp simpatikų ir ne.• Dažnai kritikuojama kad bankai kredituodami klientą siekia

kuo didesnio pelno.• Tačiau banko pelno sumažėjimas taip pat reikalauja

išanalizuoti priežastis nustatyti ar pelno sumažėjimo priežastys yra objektyvios.

• Čia vėlgi turėtų veikti etikos normos.• Teisingai uždirbtas pelnas jeigu jis neišdalinamas dividendų

pavidalu sudaro galimybę bankui stabiliau veikti bei plėstis.• Indėlininkai dažniausiai tiki kad bankai taiko pakankamus

etikos kriterijus ir bankų plėtra pamatuota.

149

Etikos nuostatos

• Bankininkystės etika reikalauja, kad nebūtų taikomos protekcionistinės priemonės turtingiems klientams o griežtesnės priemonės ne taip turtingiems klientams.

• Kartais bankai kurie dominuoja vietinėje rinkoje gali diktuoti sąlygas ne tik klientams bet ir mažesnių bankų padaliniams.

• Tokiu būdu klientams sunku užtikrinti konkurencingą pasirinkimą.

150

• Dažnai pasitaiko kad bankininkystės etika nereikalauja įgyvendinti naujų taisyklių .egzistuojančios per daug paprastos taisyklės neapima visų galimų veiksmų etikos laikymosi.

• Kaip pvz. buvusi kai kurių bankų krizė prasidėjo nuo nekilnojamo turto sektoriaus bankroto.

• Nebuvo taikomas reguliavimas pačiame pradiniame etape.

• Bankai neįvertino galimo nekilnojamo turto kainų kitimo netikrino pačių pastatų būklės vietoje.

151

Etikos nuostatos

Bankų patikimumas

vidinio ir išorinio vertinimo sistemos• Riziką ribojančių normatyvų vykdymas• Skelbiamų rodyklių analizė. Istoriniai duomenys .• Banko informacijos viešumas ir komentarai• Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai• Banko įvaizdžio kūrimas• Banko reklamavimasis• Akcininkų ir vadovų reputacija• Reitingo agentūrų reitingai• Audito kompanijų išvados• Tarpt. Fin. Institucijų vertinimai

152

Testavimas nepalankiomis sąlygomis

• Testav. vykdo patys bankai ir LB.• LB vykdo kredito ir likvidumo rizikos testavimą• Kredito rizikai 3 scenarijai-standartinis , labiausiai

tikėtinas, blogiausias• Testuojant likvidumo riziką pagr.- indėlių sumažėjimas• Planas atsižvelgiant į rezultatus

153

Paskolų suteikimo. etikos nuostatos

• Kaip rodo krizių analizė kai kurių bankų problemos buvo dėl bankų savininkų neetiško elgesio gobšumo nepamatuotos rizikos.

• Čia galėtų pasitikėjimui pasitarnauti: 1. etiškas banko tarnautojų elgesys ,2.tai yra kiek įmanoma daugiau atskleisti informacijos apie banką ,3.bei kultūringai aptarnauti.

154

Paskolų etikos nuost.• Banko pareiga tinkamai pasirinkti paskolos gavėjus ar kitus paslaugų

naudotojus ,kad pašalinti skepticizmą kreditorių kurie laiko pinigus banke.

• Bankas turėtų palaikyti balanso turto ir įsipareigojimų harmoniją ,stengtis eliminuoti konfliktus.

• Bankininkų rūpestis kad klientai turėtų stiprią pasitikėjimo motyvaciją.• Bankas turi rasti įvairius rizikų sumažinimo būdus.• Bankas kaip tarpininkas turi rasti būdą kaip įtikinti indėlininkus, kad

pastarieji nepatirs rizikos• Nuo bankinės etikos priklauso kai pasiekiamas interesų balansas tarp

paklausos ir pasiūlos tai yra tarp skolininkų ir finansinių išteklių tiekėjų.• Bankas turi rasti balansą tarp rizikos prisiėmimo ir rizikos sumažinimo.

155

Kredito suteikimo būdai

• Overdraftas-tai susitarimas tarp banko ir įmonės kad įmonė atsiskaitydama su tiekėjais gali viršyti savo sąskaitos lėšas iki tam tikro lygio . Skola bankui padengiama įplaukiant į įmonės sąskaita pinigams

• Kredito linija klientas gauna galimybe naudotis kreditu nustatytais terminais ir sumomis Palūkanos mokamos tik už panaudotos kr. linijos dalį.

156

Kredito suteikimo būdai

• Faktoringas-bankas perka klijento gautinas sumas už mažesnę kainą bankas prisiima visą riziką susijusia su šių sumų neapmokėjimu

• finansuoti verslą neįkeitus turto• Forfeitingas-bankas perka

vekselius,atsirandančius vykdant eksporto sandorius bankas prisiima riziką dėl apmokėjimo,eksportuotojas gauna pinigus iš banko

157

Kredito rinkos etika

• Laikas kuriam sudaromos sutartys gali būti įvairus: t rumpalaikis arba ilgalaikis, priklausomai nuo tikslo,ar apyvartinėm lėšom ar investicijom į stambų projektą

• Objektyviam kredito funkcionavimui įtakos turi ir ekonominė aplinka

• Kreditas leidžia įmonei nepertraukiamai vystyti veikla,padeda išvengti skolų,mažina nuosavo kapitalo poreikį

158

6.870 straipsnis. Paskolos sutarties samprata

1. Paskolos sutartimi viena šalis(paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

2. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

3. Paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku. Nuo daiktų perdavimo momento paskolos gavėjui tenka daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika.

159

6.881 straipsnis. Kreditavimo sutarties samprata

1. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas(kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.

2. Kreditavimo santykiams šio skyriaus pirmojo skirsnio normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir šio skirsnio nustatytoms taisyklėms.

Įsigalioja nuo sutarties sudarymo.

160

Kreditavimo principai• Gražintinumas - pajėgus gražinti• Terminuotumas – gražinti laiku• Atlygintinumas –mokamos palūkanos ir komisiniai• Tikslingumas – paskola skiriama konkrečiam tikslui, negali

būti panaudojama kitur.• Apdraudimas-paskolos gražin.užtikrinti• Detalus apie skolininką informacijos išnagrinėjimas-kreditg.įv.• Teisingas paskolos įkainojimas pagal riziką• Nustatytų procedūrų laikymasis –paskolos priežiūra• Suteikus kreditą-stebėjimas ir kontrolė

161

Bankų apklausa

162

Rizikos prisiėmimas• Rizikos prisiėmimas (sandoriai, turintys galimos rizikos požymių): • 1) skolinimas, skolos vertybinių popierių pirkimas; • 2) vekselių, čekių ir kitų skolinių įsipareigojimų diskontas; • 3) finansinės garantijos, finansinio laidavimo arba visų kitų finansų įstaigos išleistų (jos arba

kitų asmenų prievolėms užtikrinti) prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių suteikimas, kitų finansų įstaigų finansinių garantijų arba finansinių laidavimų priėmimas;

• 4) prisiėmimas visų įsipareigojimų, pagal kuriuos finansų įstaiga įsipareigoja mokėti pagal jos priimtą mokėjimo reikalavimą arba priimti juos išpirkti, jeigu pirkėjas jų reikalauja;

• 5) kitų įmonių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas, neatsižvelgiant į tai, kokiu tikslu ir kokiam laikui tai padaryta;

• 6) reikalavimų pagal įsipareigojimus mokėti pirkimas; • 7) finansų įstaigai nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas naudotis kitiems

asmenims pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį;• 8) išvestinių finansinių priemonių išleidimas ir įsigijimas;• 9) lėšų laikymas didesnės rizikos kredito įstaigose;• 10) kiti priežiūros institucijos teisės aktuose nurodyti veiksmai

163

Finansinių paslaugų rizikos

164

Finansinės paslaugos ir funcijos RizikaSkolinimas: Kredito, rinkos Mažmeninės paskolos Kredito, rinkos Verslo paskolos Kredito, rinkos Hipotekinės paskolos Kredito , rinkos Sindikuotos paskolos Kredito, rinkos Kredito kortelės Kredito, operacinė Finansiniai projektai Kredito Prekybos finansai Kredito, operacinė Grynųjų pinigų valdymas : Procesinis Operacinė Mokėjimai Kredito, operacinė Biržos sandoriai Kredito, operacinė Privati bankininkystė Kredito, operacinė Turto valdymas Kredito, rinkos, operacinė Kapitalo rinkos operacijos: Obligacijos

Kredito, rinkos

Investicinė bankininkystė Kredito, rinkos Korporacijų finansai Kredito, rinkos Nuosavybės vertybiniai popieriai Kredito,rinkos Užsienio valiutos Kredito ,rinkos Išvestinės finansinės priemonės Kredito, rinkos

Europos regioninių bankų pelno struktūra

Veiklos pajamos % procentais

Grynosios palūkanų pajamos 62

Mokesčiai ir komisiniai 27

Prekybinės pajamos 11

165

166

Rizikos valdymo struktūraRizikos valdymo tarnyba

Rizikų valdymas:Rinkos rizikaKredito rizika

Operacinė rizikaMonitoringas ir kontrolėInformacija, ataskaitos

Kredito rizika:Kredito rizikos politika

Kredito limitaiVidinė reitingų analizėKredito monitoringas

Ataskaitos

Rinkos rizika:Rizikos politika

Limitų nustatymasHedžingo politika

Atitikties rizika:Reikalavimai atitikties

rizikaiMonitoringas

167Šaltinis: Moorad Choudhrey“The principles of banking”, 2012

Kredito rizikos vertinimas

• Kredito rizikos vertinimas prasideda nuo paskolos ir skolininko rizikos vertinimo.

• Kliento kreditingumo įvertinimas• Kliento verslo analizė• Racionalaus kreditavimo ANGLIJOJE principai

CAMPARI:charakter,ability ,margin,purpose,amaunt,repayment,insurance

168

Kredito rizika• Nepakankamas kredito rizikos valdymas gali sukelti likvidumo riziką ir bankas

gali nesugebėti vykdyti mokėjimų.• Klientai laikydami pinigus einamose sąskaitose turi galimybę nuolat naudoti

likvidžias lėšas ,kita vertus bankas taip pat esamas lėšas panaudoja likvidumui palaikyti.

• Be to tas lėšas gali naudoti paskolų suteikimui ,arba investuoti į kitus aktyvus.• Apart lėšų einamose sąskaitose klientai laiko ir terminuotus indelius.• Labai svarbu kiek įmanoma ,kad būtų suderinami aktyvų ir įsipareigojimų

terminai.• Laikydami pinigus banke klientai tikisi kad jų pinigai bus panaudojami saugiai.

•

169

kredito rizika• Banko etikos lygis reikalauja palaikyti protingą pusiausvyrą tarp

kreditorių ir paskolos gavėjų.• Tai stovėjimas tarp dviejų priešiškų pusių.• Etiškai vykdyti dvipusį įsipareigojimą bankams nėra lengva. Daug

priklauso nuo teisinė bazės normų.• Bankuose paprastai skirtingas funkcijas vykdo skirtingi departamentai.• Darbo tarp skirtingų departamentų koordinavimas yra labai svarbu.• Banko vadovai turi spręsti ginčą tarp skirtingų departamentų tai yra

kredito ir indelių priėmimo,• Labai svarbu informacijos pasikeitimas tarp departamentų ,o taip pat

nuolatinis banko valdybos informavimas.• Labai svarbu etiška reklama ,atspindinti realią situaciją ,o ne

pasigyrimą.170

Kredito rizikos valdymas

• Valdymo tikslas-paskolų ,kaip turto pagr. dalies kokybės gerinimas vykdant kapitalo pakankamumo normatyvą.

• Pasirūpinti kad kreditav. funkcijos būtų objektyvios ir grindžiamos saugiais principais.

• TFAS, paskolų rizikos duomenų bazė, paskolų kokybės rodikliai, užtikrinimo priemonės kokybė ir likvidumas

171

Kredito rizikos prisiėmimas ir valdymas

• Valdymo sistema, valdymo strategija, kreditavimo politika ,kredito rizikos limitų sistema, vidaus kontrolė, vidaus auditas.

• Visi kreditavimo produktai, procesai turi būti reglamentuoti ir dokumentuoti.

• Turi būti reglamentuoti nauji produktai.• Veiksminga vadovų informavimo sistema• Aprašyti skolininko rizikos valdymo kriterijus.

172

Kredito rizikos prisiėmimas ir valdymas

• Jeigu pozicija reikšminga bankas turi vertinti:• Ekon.veiklos srities situaciją,kuriai prikl.skolini.• Užimamos rinkos dalį ,konkurentus• Nuosavybės struktūra ,akcininkus,vadovus• Auditoriaus išvada• Fiziniams asmenims-darbo trukmę

darbovietėje,išsilavinimą,turtą,mok.pradelsim.pajėgumą vykdyti įsipareigojimus

• p

173

Paskolos gavėjo kreditingumas

• Svarbiausi uždaviniai siekiant įvert.kreditingumą:• 1.Įvertinti paskolos gavėjo teisėtumą;• 2.Ištirti išorės ir vidaus veiksnius;• 3.Atlikti įmonės veiklos ir finans. būklės analizę. • 4.Įvertinti paskolos apdraudimą.• 1.vertinant teisėtumą reikia įvert.įmonęs įstatus,ar

apskaita tvarkoma pagal reikalavimus, ar ataskait patkrintos neprikl.auditorių ar asmenys turi juridinę teisę derėtis dėl paskolos.

174

Paskolos gavėjo kreditingumas

• 2.išoriniai įmonės veiksniai: šalies makroekonominė situacija, realizavimo rinka,konkurencija, ekonomikos sektoriaus situacija.

• 2.vidiniai įmonės veiksniai :išsiaiškinti pranašumus trūkumus, galimybes ir grėsmes ,veiklos pastovumas

• 3. finan.atask.:trumpal. Ir ilgal.likvid.rodyklius, finansinio sverto rodyklį,manevringumo koeficientas,

• 4. paskolos apdraudimas: įkeičiant turtą, garantija , laidavimas.

175

Paskolos gavėjo kreditingumas

• Informacijos šaltiniai yra• Pokalbis su paskolos paraiškos

pateikėju;išsiaiškin.priežastys, kliento sąžiningumas• Asmeninis duomenų bankas;indeliai, paskolos• Išoriniai

šaltiniai;mokesč.inspekc.,konkurent.,žiniasklaida• Finansinės ataskaitos;• Įmonės tikrinimas vietoje.

176

Paskolos krediting.įvert.klientų verslo analizė

• Įvertinti galimų nuostolių atsiradimo galimybę• Prisiimti tik tokią rizika kuri išmatuojama• Kredit .mokius klientus sekti pinigų srautus• Vertinti riziką atsižvelgiant į susij.asm.grupę• Išlaikyti tokį rizikos laipsnį,kad ekonomikos

pokyčiai valiutų kursų palūkanų normų svyravimai nesukeltų banko nestabilumo

• Kreditingumo įvertinimas-paskolų grąžinimo galimybių nustatymas.

177

Finansinio ir veiklos lizingo etika

• Finansinis lizingas-kai klientas per visą lizingo sutarties laikotarpį sumoka visą įsigijimo kainą ir tampa daikto savininku pvz.automobilio I kainą įeina palūkanos ir kiti mokesčiai.

• Veiklos lizingas-pasibaigus sutarčiai daiktas gražinamas lizingo bendrovei.pageidaujant galima išsipirkti,laikantis papildomų sąlygų/

• 178

Lizingo etik.kodeksas

• Klientų duomenų apsauga;• Vartotojų teisės ir švietimas;• Reikalav.darbuotojams;• Santykiai su kitom įmonėm;• Santykiai su visuomene;• Bendradarb. su valdžios institucijom;• Vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;• Etikos kodekso vykdymo kontrolė.

179

Finansų sistemos struktūra• 2011 m. Turtas, proc• .Komerciniai bankai bei užsienių bankų skyriai ir filialai82,6• Bankai, išskyrus užsienio šalių bankų filialus66,5 • Užsienio šalių bankų filialai16,2• Kredito unijos1,7• Centrinė kredito unija0,4• Lizingo bendrovės6,3• Draudimo rinkos dalyviai2,9 Gyvybės draudimo įmonės1,6 Ne gyvybės

draudimo įmonės1,3• Kapitalo rinkos dalyviai1,7 Finansų maklerio įmonės0,0 Valdymo

įmonės0,1 Kolektyvinio investavimo subjektai0,5 Užsienio kolektyvinio investavimo subjektai1,1 Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės-Pensijų fondai4,4 II pakopos pensijų fondai4,3 III pakopos pensijų fondai0,1

180

Investicijų etika

181

ES 2011 dok. Socialine atsakomybe grindžiamų finansinių

produktų

• Terminą „socialine atsakomybe grindžiami finansiniai produktai“ būtų galima aiškinti taip, kad jis apimtų visus bankų, draudimo ir investicijų valdymo sektorių siūlomus produktus ir paslaugas. Tačiau šioje nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama socialiai atsakingam investavimui, kurį siūlo ir instituciniams investuotojams, ir plačiajai visuomenei prieinami kolektyvinio investavimo fondai.

182

ES dokumentas

• Dauguma fondų investuoja į bendrovių akcijas. Pagrindinė daugumos fondų problema – gebėjimas nustatyti bendroves, kurios atitinka etinius, socialinius ir valdymo kriterijus.

• Pasibaigus krizei, investicijas reikia nukreipti į socialines ir etikos vertybes propaguojančias bendroves, kad būtų susigrąžintas piliečių pasitikėjimas finansų rinkomis. Iš tikrųjų galima teigti, kad po šios krizės įprastinio verslo (angl. business as usual) nebebus.

183

ES dokumentas

• Dabartinė finansų krizė prasidėjo bankininkystės sektoriuje, kuriame pernelyg didelės rizikos ėmėsi bankininkai, o padėtį pablogino bankų priežiūros spragos. Krizės šerdimi tapo finansiniai produktai (hipotekiniai kreditai būstui pirkti, vartojimo kreditai, išvestiniai ir struktūruoti produktai) ir moralinė rizika (angl. moral hazard) vykdant prekybą. Taigi, kredito reitingo agentūros, kurioms būdingi aiškūs interesų konfliktai, ir jau žinomi reguliavimo trūkumai atliko lemiamą vaidmenį dar labiau pagilinant krizę.

184

ES dokumentas

• Dabartinėmis finansų krizės sąlygomis bankai neturėtų nutraukti savo įsipareigojimų visuomenei. Be to, pati krizė parodė tam tikrą įmonių neatsakingumą ir patvirtino būtinybę išplėsti ir sustiprinti įmonių socialinę atsakomybę. Įmonių socialinė atsakomybė – tai įmonių tapatumo, įsipareigojimo ir strategijos klausimas bei etikos reikalavimų laikymasis.

185

ES dokumentas

• daugiausia dėmesio skiriama investiciniams produktams tiek mažmeninėje, tiek institucinėje rinkoje. Apskritai kalbant, tai reiškia investavimą į organizacijas, kurios taiko geriausią praktiką ir skatina tvarų vystymąsi. Taigi siekiama, kad šie produktai taptų veiksminga priemone, kuria būtų prisidedama prie bendro visuomenės vystymosi skatinant atitinkamą įmonių veiklą, kad būtų patenkinti investuotojų lūkesčiai.

186

Investavimo paslaugų etika

• Investuojant reikia :• Apsibrėžti tikslą;• Pasirinkti investavimo rūšį(akcijas,VVP) ir investav.

laikotarpį;• Investicijos likvidumą;• Įvertnti investavimo grąžą;• Įvertinti investavimo riziką;• Įvertinti galimą interesų konfliktą.

187

Inters.konflikt. vykdant invest.

Bankas ar fin.konsultantas turi įvertinti:• Ar gali turėti naudos arba išvengti nuostolių kliento

sąskaita;• Verčiasi ta pačia veikla kaip ir klientas;• Turi finansinį suinteresuotumą;• Kai banko padalinys vykdantis investicines operacijas

yra susijęs su padaliniu teikiančiu investicines konsultacijas

• Kai klientų ir banko interesai susiję kaip emitento ir platintojo.

188

Inter.konfl. valdym. teik.invest.pasl.

• Atskirtos darbuot. funkcijos,draudžiama keistis informacija.

• Darbuot.atlygio ir skat.sistema turi būti sudaryta.kad nekiltų konfliktų tarp panašias funkcijas vykdančių.

• Rengiantys invest.tyrimus neturi teisės sudaryti asmeninius sandorius.

• Dalyvaujantiems rengiant invecticinį tyrimą draudžiama imti bet kokias skatinimo priemones

189

Mokėjimo paslaugų etika

• 2012.01.01 išduotos LB licencijos 21 mok.įst.• 19 gavo licenciją atlikti pinigų perlaidas• Beveik visos mokėjimo įstaigos teikia

mokėjimo paslaugas ir vykdo kitą veiklą• Pajamos iš mokėjimo paslaugų 01.01.sudarė

55mln.arba 4proc.visų mokėjimo įstaigų bendrų pajamų

• Vykdė vartotojų apsaugos ir kapitalo reikalavimus

190

Mokėjimo paslaugos

• Mokėjimo paslaugų tiekėjai yra:• kredito įstaigos• mokėjimo įstaigos• elektroninių pinigų įstaigos• centrinis bankas• pašto pinigų persiuntimo įstaigos ,kurios turi

teisę teikti mokėjimo paslaugas

191

Mokėjimo paslaugos

M.p.sudaro:grynuosius pinigus įmokėti,išimti iš mokėjimo sąskaitos.atlikti mokėjimo sąskaitos tvarkymo operacijas

Mokėjimo priemonių išdavimas ir priėmimasPinigų perlaidos irkt.Mokėjimo įstatymas netaikomas 6str.Mokėjimo įstaiga turi turėti veiklos liceciją-negali

priimti indelių,negali skolinti mokėjimo operacijai vykdyti gautų ir laikomų lėšų.

192

v.kontrolė,rizikos valdymas ir lėšų apsauga mokėj.įstaigų

• Atsiskaitymo,likvidumo,operacinė,rinkos,sandorio šalies kredito rizikos

• Vidaus kontrolės sistema• Rizikų valdymo sistema• Veiklos funkcijų perdavimas kitiems

asmenims17str.• Iš paslaugų vartotojų gautų lėšų apsaugos

reikalavimai

193

Etikos reikalavimai vykdant mokėjimus

• Vykdant mokėjimų paslaugas nėra ypatingai etiškai jautru ,tačiau nereiškia kad nereikia paisyti etikos.

• Mokėjimo įstatymas.• Bankas vykdydamas mokėjimus gali suteikti

overdraftą už tam tikrą mokestį.• Turi būti įvertintas klientų finansinis pajėgumas.• Labai svarbu operacijų įvykdymo greitis.• Daug problemų išsprendžia elektroninė

bankininkystė.

194

Etikos reikalav.mokėj.įstaigoms

• Mokėj.įstaigos etikos kodekse turi atsispindėti pagrindinės įstaigos vertybės ,kurių pagrindu aptarnaujami vartotojai

• Reikalavimai darbuotojams• Ryšiai su paslaugų vartotojais ir kt.institucijom• Interesų konfliktas• Informacijos apsauga• Mokėjimo įstaigos patikimumas ir reikšmė

visuomenėje,atsakomybė195

Elektron, pinigų įst.• EVP International“, UAB klientai – fiziniai ir juridiniai asmenys – savo vardu

bendrovės elektroninėje sistemoje galės atsidaryti asmenines sąskaitas (Mokėjimai.lt sąskaitas) jiems patogiu būdu (grynaisiais pinigais, naudodamiesi internetine bankininkyste ir kt.), papildyti šias sąskaitas, atlikti lėšų pervedimus į Lietuvos ir užsienio valstybių bankus, atsiskaityti įvairiose internetinėse parduotuvėse, sumokėti mokesčius už paslaugas ir daryti pavedimus į kitų Mokėjimai.lt sąskaitų vartotojų sąskaitas. Taip pat planuojama ateityje klientams išduoti mokėjimo priemones ─ debetines ar su šia sąskaita susijusias lojalumo korteles, kuriomis bus atsiskaitoma už prekes ir paslaugas, lojaliems klientams planuojama teikti kredito linijos paslaugą. Klientai mokėjimus galės vykdyti telekomunikacijų galiniais įrenginiais (mobiliaisiais telefonais)

196

Elektr.pinigų įstaigos• Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus piniginių lėšų

(toliau – lėšų) iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir turinti šiuos požymius:1) yra laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose; 2) skirta mokėjimo operacijoms atlikti;

• 3) priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai.• Elektroninių pinigų įstaiga – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai

išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija ar elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, kuria suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją kartu, vartojama sąvoka „licencija“).

• 3. Elektroninių pinigų įstaigos filialas (toliau – filialas) – juridinio asmens statuso neturintis struktūrinis elektroninių pinigų įstaigos padalinys, turintis buveinę ir atliekantis visas elektroninių pinigų įstaigos funkcijas arba jų dalį. Visos veiklos vietos, kurias toje pačioje valstybėje narėje įsteigė elektroninių pinigų įstaiga, turinti pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, laikomos vienu filialu.

197

Elektron. Pinigų įst.• Elektroninių pinigų įstaigos vadovai yra elektroninių pinigų įstaigos:• 1) bendrovės vadovas;• 2) bendrovės vadovo pavaduotojas;• 3) valdybos nariai (jei valdyba sudaryta);• 4) asmenys, atsakingi už elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą (struktūrinių

padalinių vadovai), jei elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdo kitą veiklą;

• 5) asmenys, atsakingi už mokėjimo paslaugų teikimą, jei elektroninių pinigų įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu;

• 6) kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo vadovai.

198

Elektron.pinigų įst.• Elektroninių pinigų įstaiga privalo apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų už

leistus elektroninius pinigus gautas lėšas šiais būdais:• 1) atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių

pinigų turėtojai, lėšų. Jos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) ar kitos valstybės narės kredito įstaigoje, arba investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaiga, šiame punkte nustatytu būdu saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu elektroninių pinigų įstaiga yra nemoki. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė, į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas

199

Elektron.pinig.įst.• Elektroninių pinigų leidėjai yra: • 1) kredito įstaigos, įskaitant užsienio valstybių kredito įstaigų filialus, įsteigtus

Lietuvos Respublikoje; • 2) elektroninių pinigų įstaigos, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos ir

užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje;• 3) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka

turinčios teisę leisti elektroninius pinigus;• 4) Europos centrinis bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jų vykdoma

elektroninių pinigų leidimo veikla nėra susijusi su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis;

• 5) valstybių narių valstybės, regionų ir savivaldybių institucijos, kai jos leidžia elektroninius pinigus, atlikdamos savo funkcijas

200

Elektroninių pinigų įstaigos• Įsigaliojus Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymui, Lietuvos

bankas tokioms įstaigoms išduos licencijas, leidimus, sutikimus ir atliks kitus veiksmus. Lietuvos banko valdyba priėmė tris nutarimus, kurie sudaro teisines sąlygas pradėti veikti tokioms įstaigoms.

• Nustatyta, kaip pateikiamas, nagrinėjamas prašymas ir išduodamas leidimas veikti elektroninių pinigų įstaigai, kaip elektroninių pinigų įstaigos turi skaičiuoti nuosavą kapitalą, suformuoti nurodymai elektroninių pinigų įstaigoms, kad būtų užkirstas kelias pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.

• elektroninių pinigų įstaigoms, kaip kredito ir mokėjimo įstaigoms, bus taikomi Bendrųjų kredito ir mokėjimo įstaigų prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių reikalavimai.

• Elektroniniai pinigai-išleidžiama piniginė vertė laikoma elektron. Laikmenose įskaitant magnetines

• Elektroniniai pinigai-elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizin.ar jurid.asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė

201

• Pagal Valdybos patvirtintas Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisykles, elektroninių pinigų įstaigoms taikomos kapitalo skaičiavimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės nesiskiria nuo mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo nuostatų, nustatytų Europos Sąjungos teisės aktuose.

• Taisyklės nustato elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo sudėtį (I ir II lygio kapitalo), kapitalo apribojimus, atskaitymus iš kapitalo, reglamentuoja nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo keturis būdus, numato, kokios pateikiamos priežiūrai skirtos ataskaitos. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo, skirto elektroniniams pinigams leisti, poreikis turi sudaryti ne mažiau kaip 2 procentus neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio.

• Lietuvos banko valdybos nutarimu, elektroninių pinigų įstaigoms bus taikomi tie patys pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai ir kaip kredito įstaigoms. Atsižvelgiant į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, nurodymuose nustatyta didžiausia elektroninėse laikmenose laikoma suma (250 eurų arba ją atitinkanti suma kita užsienio valiuta).

202

Iki Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo įsigaliojimo elektroninius pinigus turėjo teisę leisti komerciniai, specializuoti bankai ir Lietuvos centrinė kredito unija. Dabar tam tikslui nebereikia steigti specializuotų bankų, elektroninius pinigus gali leisti elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją (joms nustatytas minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimas, ne mažesnis kaip 350 tūkst. eurų, elektroninių pinigų įstaigos licencija galioja ir kitose valstybėse narėse) ir elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją (jose per pastaruosius 6 mėn. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis neturi būti didesnis kaip 3 mln. Lt per mėnesį, joms netaikomi minimalaus nuosavo kapitalo ir nuosavo kapitalo reikalavimai).

Elektroninių pinigų padirbinėjimasElektroniniu pinigų įstaigų licencijos-ribota ne>3mln.napmokėtų pinigų

vidurkis per mėnesį

203

Elektroninių pinigų įstaigos etikos reikalavimai

• Elektroniniu pinigų įstaigų valdymo organų sprendimai neturi kenkti veiklos stabilumui ir patikimumui

• Jeigu elektroniniu pinigų įstaigos vykdo kitą veiklą negu elektroniniu pinigų išleidimas,ir ta veikla rizikinga ,turėtu būti įsteigtas atskiras padalinys elektr.pinig .išleidimui

• Turi būti pateikiama išsami informacija apie įstaigos veiklą,kuri neklaidintų vartotojų.

204

Elektroninių pinigų įstaigų etikos reikalavimai

• Elektroninių pinigų įstaiga vardą gali naudoti tik licenciją turinčios įstaigos

• Turi būti aiškiai ir išrašytos procedūros santykiuose su klientais,otaip pat tinkama vidaus kontrolės sistema

• Aprašyta kokių priemonių bus imtasi apsaugant pinigų turėtojų lėšas

205

Elektroninių pinigų įst.trūk.

• Nėra griežtai apibrėžta organizacinė struktūra• Neįtvirtinti saugios veiklos principai• Sumažintas minimalaus kapitalo reikalavimas

gali sumažėti galimybės amortizuoti riziką Anksčiau buvo 1mln.eurų dabar 350 tūkst eurų

• Lengvesnės steigimo sąlygos gali padidinti riziką

206

Elektroninių pinig. veikl.

• Elekt.pinigų padirbinėjimas-dvigubo išleidimo problema.Skaitmeninė kopija nesiskiria nuo originalo. Elektroninė pinigų sistema užkerta kelią tokiam dvigubam pinigų leidimui,reikalaudama prisijungti prie centrinio duomenų banko.

• Autonominės e-pinigų sistemos dvigubo išleidimo sistemą sprendžia skirtingais metodais

207

Mokėjimai bankuose• Kalbant apie bankus svarbu išlaikyti likvidumo rodiklius ir užtikrinti

.• nepertraukiamą vykdymą.• Bankas turi turėti likvidumo rezervus.• Lb teisės aktas apie buferius.• Turi būti etikos laikomasi vykdant pinigų operacijas tarp centrinių

bankų ir komercinių bankų.• Bankai privalo išlaikyti tam tikrą etiką su banko savininkais.• Teisės aktai turėtų riboti per didelę koncentraciją savininkų norui

gauti iš banko paskolas.• Kartais bankų vidaus dokumentai nereglamentuoja teisingos

elgsenos banko savininkų atžvilgiu.

208

Rinkos rizika

• Rinkos rizika-aktyvų vertės sumažėjimas dėl rinkos pokyčių

• Nuosavybės v.p. kainos rizika• Palūkanų normų rizika• Užsienio valiutos kurso rizika• Biržos prekių kainų rizika• Užs.v.k.r.-dėl prekybinių operacijų už.v.ir turto

ir įsipareigojimų struktūros patirs nuostolių dėl kurso keitimo ar kursų svyravimų

209

Kapitalo rinka

• Kapitalo rinka-finansų rinka kurioje prekiaujama fin.priemonėm papr.>1m.

• Akcijos-vp patv.savininko teisę į banko pinigų ar turto dalį

• Hipotekos obligacijos• bendrovių obligacijos-leidžia bendrovės ir turi

aukštą reitingą• Iždo –valstybės,municipalinė obl.-savivaldybių

210

Kapitalo rinka

• Akcijos pagal formą-materialiosios ir nemater.pagal disponavimo būdą-vardinės ir pareikštinės

• Pagal akcijų savininkams suteik.teises-paprastosios ir priveligijuotos

• Priveligijuotos-su kaupiamu ir nkaupiamu dividentu

• Obligacija-skolos vp.

211

Kapitalo rinkos etika

• Pradedant 1990 m. kapitalo rinka veikiama globalizacijos įėjo į nauja fazę tampa vieninga rinka laisvas kapitalo judėjimas.

• Globalizacijos procesas įgalino plėsti investicijas į rytų šalis Kiniją, Indiją.

• Internacionalizavimas turima omenyje kad produktas yra nacionaliniame lygyje, o pardavimas tarptautiniame. Tam ypač pasitarnauja internetas.

• Operacijas internetu leidžiama atlikti operacijas realiame laike per trumpiausią laiką.

• Finansines investicijas sudaro sprendimų priėmimas ir jų kontrolė.

• Efektyvią kontrolę galima atlikti ir per nuolatinę distanciją.212

Kapitalo rinkos etika

• vertindami investicinius projektus neįvertino moralinės atsakomybės.

• Bankai turėtų įvertinti projekto įgyvendinimo priklausomybę nuo išorinių aplinkybių nuo išorinių piniginių srautų ar jie bus vykdomi ar ne.

• Atsižvelgiant į projekto rizikingumą bankas turi nustatyti atitinkamą palūkanų dydį tačiau atsižvelgiant į rinkoje susiklosčiusias palūkanas.

• Teisingos ir nešališkos kainos daug priklauso nuo išteklių kainos.

213

Kapitalo rinkos etika• Finansinių patarėjų bei finansinių tarpininkų vaidmuo

tampa vis svarbesnis kapitalo rinkoje.• Tai turi būti apibrėžta teisės aktuose.• Etikos problemos iškyla vertinant jų pasitikėjimą.• Finansiniai tarpininkai turi patarti klientams kaip

saugiai investuoti.• Finansinis patarėjas dažnai lyginamas su daktaru kuris

sugeba netik pataikyti vaistus bet ir įtaiga kuri sustiprina paciento pasitikėjimą ir padeda pasveikti.

• Finansinis tarpininkas turi būti netik pakankamai išsilavinęs bet ir turėti daug informacijos kad galėtų klientams kvalifikuotai patarti įgyjant jų pasitikėjimą.

214

Kapitalo rinkos etika

• Profesionali etika padeda pasiekti pripažinimą ir įgyvendinti savo tikslus.

• Kapitalo rinkos patarėjai yra įsipareigoję atlikti patikėtinio rolę ir veikti paisant klientų interesų o ne tik savo.

• Finansinis patarėjas turi įvertinti ir padėti išspręsti visus ginčus kylančius tarp investicinių kompanijų ir klientų.

• Banko ar investicinių kompanijų tarnautojai pirmiausia turi tenkinti klientų interesus bet neturi pamiršti gauti komisinius ir gauti pelną.

• Priežiūra kapitalo rinkos užsiima VPK,

215

Kapitalo rinkos etika

• institucijos turi veikti skaidriai kiek įmanoma daugiau atskleisti informacijos.

• Susijusios šalys sudarydamos kontraktus turi užtikrinti, kad susitarimai būtų etiškai pateisinami.

• Kaip teigia finansų analitikai prieš krizę kredito rinka buvo labai rizikinga.

• Nepaisant etikos buvo siekiama kuo didesnio efekto, o tuo pačiu padidinti akcijų kainas.

216

Kapitalo rinkos etika• Finansiniai patarėjai turi profesionaliai patarti kur investuoti tačiau

klientas pats turi labai tiksliai atskleisti informaciją apie save ir tada bus galima nuspręsti kaip anksčiau minėta kaip gydytojas.

• Jeigu klientas mato kad maklerio įmonė ar bankas nepakankamai išaiškina galima kreiptis į kitą.

• Labai priklauso nuo investicijų kainos kurios taip pat lemia pasirinkimą kurioje įmonėje sudaryti kontraktą.

• Investuotojai kartais patyria nuostolių vien todėl kad neturi informacijos,

• SEB bankas atidarė finansinį konsultacinį centrą kad tampriau dirbti su klientais.

• Klientams daugiausiai trūksta informacijos netik apie paskolų suteikimo sąlygas bet ir apie taupymo bei investicijų sąlygas.

217

Kapitalo rinkos etika

• Investuotojų apsauga labai svarbi nors riziką prisiima pats klientas. Svarbu, kad jis suvoktų kokia galima rizika tai yra turėtų pilną informaciją.

• Investiciniai projektai turi riziką klientui versti prisiimti šią riziką neatskleidžiant pilnai galimų pasekmių yra neetiška.

• Pirmiausia klientas turi pilnai ir skaidriai atsiskleisti o jeigu to nepadaro konsultantas kaltės neprisiima.

• Klientai turi apdairiai elgtis su savo pinigais investuodami.• Praktika rodo kad klientai kurie dirba elektroniniu būdu

mažiau konsultuojasi.

218

Kapitalo rinkos etika• Bankai ar investicinės bendrovės dažniau konsultuoja nuotoliniu

būdu dėl nesudėtingų produktų tuo tarpu dėl sudėtingesnių projektų konsultuojama betarpiškai.

• Labai svarbu kad tarpininkų apmokėjimo sistema nebūtų susieta tik su klientų skaičiumi.

• Tai prieštarauja etikos normoms nes verčia prisiimti daugiau rizikos.• Prieš pradedant investuoti pirmiausia reikia išsiaiškinti kokia

didžiausia rizika ir tada spręsti.• Taigi rizikos atskleidimas yra vienas iš svarbiausių etikos santykių

tarp įmonių ir klientų požymių.• Klientas tik suvokdamas atsakomybę gali priimti teisingą sprendimą.

219

Kapitalo rinkos etika

• Fiziniai asmenys kurie nesutaria su bankais ar investicinėm bendrovėm gali kreiptis į Lietuvos banką o visi klientai ir į teismą.

• Yra sakoma jeigu investicija neleidžia miegoti nereikia investuoti. Investicijoms geriausio laiko nėra. Ypač sėkmingai pataiko tik apie procentai.

220

Kapitalo rinkos etika

• Savininkai išsamiai turi įvertinti netik pelno siekimą bet ir vartotojų poreikių tenkinimą.

• Pelnas turi būti efektyvios veiklos rezultatas o alternatyvus tikslai.

• Pelno siekimas taip pat turi būti paremtas etikos principais bei skaidria veikla pvz. pervertinus turtą` arba vienkartiniai sandoriai.

• Įsigydami įmones turėtu būti vertinama kai tose įmonėse bus diegiama know-how. Pirmiausia žinoti naujų idėjų bei technologijų realumą ir galimybes.

221

Kapitalo rinkos etika

• Įdiegus pažangias technologijas bei efektyvų valdymą galima gauti daug didesnį efektą sutaupyti išlaidas išlaisvinti nereikalingas grandis.

• Norint sugriežtinti šį procesą yra priimta speciali direktyva dėl susijungimo ir įsigijimo ir atitinkami įstatymai bei kiti teisės aktai.

222

Finansų maklerio įmonių etika• Investicinės paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės

paslaugos) – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios paslaugos ir veikla:

• 1) pavedimų priėmimas ir perdavimas;• 2) pavedimų vykdymas klientų sąskaita;• 3) sandorių sudarymas savo sąskaita;• 4) finansinių priemonių portfelio valdymas;• 5) investavimo rekomendacijų teikimas;• 6) finansinių priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas

išplatinti;• 7) finansinių priemonių platinimas be įsipareigojimo jas išplatinti;• 8) daugiašalės prekybos sistemos administravimas

223

Finansų maklerio įmonių etika

• Finansų maklerio įmonės teikia investicines paslaugas : valdo finansinių priemonių portfelius ,platina finansines priemones

• Labai svarbu vadovų nepriekaištinga reputacija• Teikiant paslaugas turi laikytis etikos

reikalavimų• Informacijos pateikimo reikalavimai• Sąlygos kurių turi būti laikomasi teikiant

informaciją224

Finans.priemonės• Finansinė priemonė – bet kuri iš toliau nurodytų priemonių:• 1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai;• 2) pinigų rinkos priemonės;• 3) kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai;• 4) su vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti

pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, taip pat kitos išvestinės priemonės, finansiniai indeksai ir priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba prekėmis

• su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejus);

• su biržos prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis

225

Finansinės priemonės

• Finansin.priem. Ivairūs finansav.būdai skirti pinigų kapitalo rinkose

• Pinigų priemonėms būdingi kainų svyravimai ir didelė rizika

• P.p-indelių sertifikatai –skolos vp bankai parduoda indelininkams

• Iždo vekseliai-vvp• Komerc.vp-trump.skolos priem.

226

Finansų maklerio įmon.inform.pateikimas etik.pož.

• FMI turi užtikrinti kad informaciją gaus visi esami ar potencialus investutojai

• Informacija turi būti tiksli • Informacija turi būti pakankama ir kad

suprastu vartotojai• Informacijoje negali būti nuslepiami svarbiausi

dalykai,reikšmingos aplinkybės,ar įspėjimai• Jeiguinf.lygin.investic.arpapild.paslaugos,fin.pr

iemonėslygin.turi būti proporcingas227

FMI informac.pateik.

• Turi būti nurodyti informac.šaltiniai• Nurodomi faktai ir prielaidos naud. palyg.• Finans. priem.rezultatai už 5m.,jeigu

laikot.trumpesnis už visą laikotarpį• Jeigu informac užsienio val.įvardijamas

įspėjimas dėl kurso pasikeitimo• Jeigu inf.neatskaič. Mokesčių reikia nurodyti

mokesčių įtaką• Ankstesn metų duom.grindž.fakt.rezultat.

228

FMI inform.etik.požiūriu

• Jeigu inform.pateik.apie būsim. rezultatus turi būti grindž.objektyv. duomenimis pagrįstomis prielaidomis

• Turi būti aiškiai įspėjama,kad tokios prognozės gali turėti paklaidas

• Jeigu inform.teikiama klientui internete turi klientas sutikti su tokia inf.forma ir inform.turi būti prieinama nuolatos

229

FMI sutarties sąlygos

• FMI prieš sudaryd. Sutari su klijentu turi iš anksto pateikti sutarties sąlygas

• Turi būti numatyta sąlyga apie sąlygų galima pasikeitimą iš anksto pranešimą.

• FMI agentas yra atsakingas už klientams duodamus nurodymus konsultacijas

• Jeigu invest.paslaugos perduodamos outsourcing atsakomybė tenka FMI

230

Viešosios vp apyvartos etikos kodeksas nac.fin.maklerių asociac.

• Reikalavimai-profesinio elgesio etika• Informacijos apie klientą rinkimas ir informav.• Rekomendac .klientams• Teisingos kainos komisiniai ir įkainiai jų

skelbimas• Pavedimų vykdymas,emitento įgaliojimai• Darbuotojų skatinimas• Informav apie kontroliavimą irt.t.• Konfidenciali informacija 231

Banko paslaptis

• . Banko paslaptimi laikomi visi bankui žinomi duomenys ir informacija apie:

• 1) banko kliento turimas banke sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas;

• 2) banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;

• .232

Banko paslaptis

• skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;• 3) kitas banko klientui suteiktas finansines

paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;

• 4) banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.

233

Banko paslaptis

• 4. Bankas turi teisę atskleisti informaciją, sudarančią banko paslaptį, teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant banko teisėtus interesus, ir tik tiek, kiek tai būtina banko interesams ginti.

• 5. Bankas teikia banko paslaptį sudarančią informaciją Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal įstatymus bankas privalo jiems teikti tokią informaciją.

234

Banko paslaptis

• Bankininkai neturi teisės atskleisti paslapties apie kliento biznio subtilybes

• Bankas neturi teisės atskleisti trečioms šalims,išskyrus įstatyme numatytus atvejus

• Bankas įsipareigoja pasirašydamas,sutartį laikytis paslapties

• Griežč.reikal.šveicarijoje,švelnesni JAV,Vokietijoje

• Laikymasis pasl.yra 1 iš etik.reikal.235

Banko paslaptis

• Neturi būti sudarytos diskriminacinės sąlygos tarptautinėms įmonėms šalyse

• Etikos reikal.turi laikytis vykdant plovimo operac.tyrimą

• TVF duomenimis pinigų plovimas sudaro 2-5proc.globalios ekonomikos

• Pinigų plovimas atsiranda dėl neskaidrių operacijų

236

Banko paslaptis

• Daug kyla klausimų kiek yra etiška sugriežtinti konfidencialumo reikalavimus pvz.Šveicarijoje ar nėra dangstoma juodų pinigų judėjimas

• Šveic.suteikta tam tikra teisė atlikti mokesčių teisingumo patikrinimą,tačiau ji nėra atsakinga už operacijų skaidrumą kitose šalyse

• Svarbu suvienodinti sąlygas visose šalys.• B.paslaptis turi nepateisinti mokesčių vengimo

237

Banko paslaptis

• Mokesčių inspekcija tikrindama vengimą mokėti mokesčius taip pat turi nepažeisti konfidencialumo,neturi pažeisti teisių į bankinę paslaptį

• Paslapties laikomasi naudojantis paskolų rizikos duomenų baze

238

Interesų konfliktų valdymo politika,teikiant investicines paslaugas

• Įndentifikuoti galimus interesų konfliktus,ivertinti aplinkybes

• Situacijos kuriom esant gali atsirasti interesų konfliktas

• Priemonės skirtos interesų konfliktui nustatyti• Interesų konflikto vengimo procedūros• Interesų konflikto atskleidimas• Interesų konfliktų valdymas• Klientų informavimas apie interesų konfliktą

239

Palūkanų normos rizika etikos požiūriu

• Palūkanų normoms turintys veiksniai:CB pinigų politika,RV ekonominė politika,infliacijos lygis,paklausa ,mokėjimo balansas,užsienio valiūtos kursas,užsienio finansų rinkų įtaka

• VILIBOR nustatymo etika• Palūkanų normos fiksuotos ir kintamos• P.n.rizika priklauso nuo kainos ir plūkanų

investavimo ar reinvestavimo rizikos

240

Palūkanų normų skirtumai

• Palūkanų normos gali ryškiai pakeisti pelningumą

• Palūkanų pajamos ir palūkanų išlaidos• Etiškas požiūris nustatant palūkanas• Terminų trukmės skirtumų analizė-paskolų

palūkanos ypač ilgalaikių gali nekisti ilgai,o indelių paprastai trumpesnio laikotarpio gali kisti dažniau,sumažėti marža

241

Išvestinių finansinių priemonių etika• Registruojant apskaitoje finansinį turtą ar finansinius įsipareigojimus,

kurie atsiranda dėl išvestinių finansinių priemonių, turi būti atsižvelgiama į sandorio ekonominę prasmę, ne tik į jo pateikimo formą.

• Išvestinės finansinės priemonės naudojamos apsidrausti nuo rizikos ar prekybos tikslais.

• Išvestinės finansinės priemonės yra dažniausiai susietos su akcijų, obligacijų, valiutų, žaliavų, energijos pirkimo ar pardavimo sandoriais.

• Išvestinių finansinių priemonių pavyzdžiai gali būti:1. išankstiniai sandoriai;2. ateities sandoriai;3. apsikeitimo sandoriai;4. pasirinkimo sandoriai.

242

Išvestinė finansinė priemonė

• Išvestinė finansinė priemonė, derivatyvas - finansinis instrumentas (ateities sandoris, Išankstinis sandoris, apsikeitimo sandoris, pasirinkimo sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas (ateities sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju.

• Išvestinė finansinė priemonė gali būti panaudota atsverti galimą neigiamą pagrindinės priemonės kainos pokytį. Taip pat ja gali būti prekiaujama siekiant pelno. Išvestinės finansinės priemonės naudojimo prielaida – tam tikri lūkesčiai dėl pagrindinės priemonės, su kuria susieta išvestinė priemonė, kainos dinamikos.

• Pagrindinių priemonių (palūkanų normų, valiutų, žaliavų ir t.t.) rinkos kainas įtakoja daugybė veiksnių – esama šalies ar pasaulio ūkio būklė ir jo augimo lūkesčiai, atitinkamų pagrindinių priemonių pasiūla ir paklausa, centrinių bankų veiksmai, vyriausybių ekonominė ir skolinimosi politika, politiniai įvykiai, konfliktai ir kita. Prognozuoti minėtus veiksnius yra sudėtinga, o kai kurių ir neįmanoma.

243

Išvestinių finansinių priemonių rūšys

• Išvestinės finansinės priemonės gali būti ir standartizuotos, ir nestandartizuotos. Standartizuotos priemonės pagrindinis ypatumas yra tas, kad sutarties sąlygos visada yra vienodos, ir tokia priemone paprastai prekiaujama reguliuojamose rinkose - prekybos vietose, kuriose nuolat skelbiamos finansinių priemonių kainos.

• Nestandartizuoti sandoriai yra tokie, dėl kurių vykdymo sąlygų susitaria dvi šalys. Tokie sandoriai paprastai sudaromi nereguliuojamose rinkose ir vadinami „užbiržiniais sandoriais“ (angl. OTC – over the counter). Bankai ir kiti finansų tarpininkai savo klientams gali pasiūlyti jų poreikius atitinkančius apsikeitimo sandorius ir kitas už reguliuojamos rinkos ribų prekiaujamas išvestines finansines priemones, tokias kaip pasirinkimo ar ateities sandoriai.

244

Išvestinių finansinių priemonių ypatumai

Išvestinių finansinių priemonių ypatumai• Išvestinės priemonės vertė priklauso tiek nuo susijusio turto kainos

svyravimo, tiek ir nuo likusios sutarties trukmės. Priklausomai nuo išvestinės priemonės ypatumų, susijusio turto kainos svyravimas dažnai iššaukia ženklesnį išvestinio sandorio kainos pasikeitimą. Todėl atitinkamas išvestinės priemonės kainos pokytis dažnai yra didesnis negu susijusio turto kainos pokytis. Tai svertų efektas. Todėl investicijos į išvestines finansines priemones gali duoti didesnę grąžą negu investicijos į turtą, dėl kurios tokia priemonė buvo išleista. Sėkmingai investavus, investuotas kapitalas gali greitai padidėti keletą kartų. Ir atvirkščiai, svertų efektas gali būti nenaudingas investuotojui – jis gali patirti didesnį nuostolį iš investicijos į išvestines priemones, negu jis būtų patyręs investuodamas į susijusį turtą. Jeigu susijusio turto kaina kito priešingai, negu buvo tikėtasi, visas investuotas kapitalas gali būti prarastas. Tikimybė uždirbti pelno ar patirti nuostolį yra skirtinga ir labai priklauso nuo išvestinių sandorių struktūros ir naudojimo. Išvestinių priemonių sandorių trukmė gali būti labai trumpa arba ilga – net keleto metų. Tai daro įtaką svertų efektui, o taip pat investavimo rizikai. Pavyzdžiui, kuo mažiau laiko lieka iki sandorio galiojimo pabaigos, tuo daugiau svyruoja išvestinių priemonių kainos.

245

Išvestinės fin.priemonės• Ateities sandoris – tai įsipareigojimas pirkti arba

parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto (vertybiniai popieriai, valiutos, akcijų indeksai, palūkanų normos, žaliavos ir pan.) sutarta kaina ir sutartą dieną ateityje.

• Pasirinkimo sandoris – tai sandoris, suteikiantis teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto (vertybiniai popieriai, valiutos, akcijų indeksai, palūkanų normos, žaliavos ir pan.) sutarta kaina ir sutartą dieną ateityje.

• Valiutų kursų svyravimo rizikos valdymas – tai priemonės apsidrausti nuo valiutų kursų svyravimo rizikos. 246

Draudimo paslaugų etika

• Draudimas yra rizikos valdymo priemonė apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių rizikos. Veiklą reglamentuoja draudimo įstatymas

• Draudimo šakos-gyvybės ir ne gyvybės• Fizinio ir juridinio asmens reputacija• Draudimo taisyklių sąlygos• Draudimo sutartys

247

Draudimo paslaugų etika

• Asociacijų etikos kodeksų pagr. reikalavimai• Vidiniai ir išoriniai santykiai.

1. Asociacijos narių etikos įsipareigojimai.2. Santykiai tarp Asociacijos narių.3. Asociacijos narių santykiai su Asociacijos valdymo organais.4. Asociacijos valdymo organų narių tarpusavio santykiai.5. Konfidenciali informacija.6. Ryšiai su visuomene.II. Atsakomybė ir jos taikymo tvarka.III.Baigiamosios nuostatos.

248

Draudimo etikos kod.reikal.

249

Etikos reikal .draud.paslaug.

• Draudimo taisyklės paskelbt.internete neturi pažeisti vartotojų interesų ir teisių.

• Informacija draudėjui turto bei gyvybės draudimo sutarties draudėjui

• Draudimo rizika turi būti pamatuota ir objektyvi atsižvelgti į amžių, sveikatos būklę,profesiją ir kt.

• Sukčiavimai ir apgaulės.

250

Kredito unijų veiklos etika.

• 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos banko licenciją vykdyti veiklą turėjo 76 kredito unijos, vienijusios

• daugiau kaip 141 tūkst. narių (ataskaitinį ketvirtį narių skaičius išaugo 3,7 tūkst.). Trečiąjį ketvirtį gavusi licenciją

• veiklą pradėjo LTL kredito unija (Vilnius

251

Kred.unijų etika• Kredito unijų siūlomos didesnės negu bankų palūkanų normos sudar÷

palankias sąlygas naujiems indėliams• pritraukti ir turėjo įtakos kredito unijų turto augimui. 2012 m. trečiąjį

ketvirtį kredito unijų turtas padidėjo 7,9 proc., o• per metus (2011 m. spalio 1 d.–2012 m. spalio 1 d.) − net 32,1 proc. 2012

m. spalio 1 d. duomenimis, kredito unijų• turtas sudarė beveik 2 mlrd. Lt, arba 2,59 proc. veikiančių bankų sistemos

turto (prieš metus – 1,81 %).• Kredito unija – kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius

poreikius ir turi licenciją verstis, ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę

252

Kred.unijų etika• Licencinės finansinės paslaugos:• 1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;• 2) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;• 3) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais);• 4) elektroninių pinigų leidimas.• 3. Nelicencinės finansinės paslaugos:• 1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;• 2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);• 3) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių administravimas, jei šios veiklos neapima šio

straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos mokėjimo paslaugos;• 4) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;• 5) finansinis tarpininkavimas (agento veikla), kaip tą numato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų

įstatymas;• 6) pinigų tvarkymas;• 7) informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas;• 8) seifo kamerų nuoma.• 4. Kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas:• 1) savo nariams ir savo asocijuotiems nariams (toliau – nariai);• 2) kredito unijų asociacijoms;• 3) kredito unijoms;• 4) Centrinei kredito unijai

253

Kred.unijų etika• Atskleisti išsamią ir patikimą informaciją visuomenei;• Vadovų reputacija,• Rizikos valdymo efektyvumas;• Agresyvi reklama;• Etikos kodekso reikalavimai:• vadovų ir darbuotojų profesionalumas, teisingumo ir sąžiningumo

principai;• Atsakaitomybė kred. unijų nariams;• Paslaugų teikimo viešumas;• imformac,.skaidrumas• Imf. apie kred.unijų narius konfidencialumasirt.t.

254

lCKU etika• Cen t r i n ė k r e d i t o u n i ja, b e f i n a ns i n i ų p as l a u g ų t ei k i m

o , a t l i e k a š i as f u n k ci jas: • •• palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių likvidumą;• •• palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių mokumą;• •• stebi kredito unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą ir, kai bū- tina,

tikrina šias kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų;

• •• dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose bei projektuose, skirtuose kredito uni-joms, ir priima su tomis programomis bei projektais susijusias lėšas, turtą, taip pat prisiima įsipareigojimus;

• •• organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir teikia metodinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms.

255

LCKU etika• Nefinansinės Lietuvos centrinės kredito unijos paslaugos:• • •• Va l d y m a s . Kredito unijos konsultuojamos dėl valdymo, įverti- nami jų

rezultatai ir kiekvienai pateikiamos išvados ir rekomen- dacijos. Prireikus konsultuojama vietoje.

• •• I nfor m a c i n ė s te c h n ol o g i j o s . Diegiamos pažangios tech- nologijos, kurios palengvina kredito unijų darbą ir gerina narių aptarnavimo kokybę; kuriama ir tobulinama standartizuota kre- dito unijose naudojama programinė įranga KUBAS.

• •• R i n k o d a r a . Kuriamos kredito unijų nariams reikalingos pa- slaugos, populiarinamos kredito unijos ir jų teikiamos paslaugos, organizuojamos rinkodaros akcijos, ruošiama reklaminė-infor- macinė medžiaga.

• •• F i n an s ai . Kredito unijos konsultuojamos dėl laisvų lėšų panau- dojimo, atliekamos kredito unijų finansinės analizės, padedama rengti ataskaitas valdžios institucijoms.

256

LCKU etika

• Mo k y m a i . Organizuojami seminarai kredito unijų valdymo or- ganų nariams: valdymo organų narių atsakomybės, valdybos ir administracijos, paskolų komiteto, stebėtojų tarybos seminarai ir kt.

• Vienas iš svarbiausių LCKU patikimos ir stabilios veiklos garan- tų yra etikos normų laikymasis. Svarbų vaidmenį vaidina veiklos skaidrumas ir informacijos pateikimas visuomenėje. Nors LCKU atlieka tam tikrą darbą organizuodama įvairius kursus, seminarus ir kitas švietimo formas, tačiau galėtų būti plačiau ir išsamiau įvairio- mis formomis informuojama ne tik kredito unijos, bet ir visuomenė.

257

E TI K O S NUO S TAT O S TEI KI A NT GR EITUO SI U S VA RT OJI MO KR EDITU S(VGK)

• Rinkoje gana aktyviai veikia bendrovės, kurios teikia vartojimo

(va- dinamuosius greituosius) kreditus, tačiau jų veiksmai dažnai prasi- lenkia su etikos normomis.

• Šiandien pasiskolinti pinigų lengva ir paprasta. Pinigai siūlomi mobiliuoju telefonu, internetu, pašte, prekybos centruose, kur juos išleisti kyla daugiausiai pagundų. Pritrūkus iki algos imamas kredi- tas, nei skolinamasi iš bendradarbio ar draugo. Greitieji vartojimo kreditai – nedidelės paskolos, gaunamos trumpąja tekstine žinute (SMS), telefonu ar internetu ar kitaip. Trumpalaikės paskolos sutei- kiamos visiems Lietuvos piliečiams, sulaukusiems 18 metų ir nepa- žeidusiems skolų įsipareigojimų kitose finansų institucijose

258

VGK etika• Vartojimo kreditų bendrovės teikia nelicencines finansines pas- laugas. Jų

veiklos iki šių metų pradžios niekas ypač nekontroliavo. Nuo 2012 m. sausio 1 d. jų veiklą pavesta prižiūrėti Lietuvos bankui

• Didžiausia problema, kad žmonės į greitųjų kreditų davėjus kreipiasi lyg į bankus, kurie turi gerą ar ne visai gerą vardą, bet visi žino – dirba pagal griežtas taisykles. Ir išties, bankų ir kredito uni- jų veikla yra licencijuojama

• O greitųjų kreditų išdavimo tvarka, jų prisiimamos rizikos laipsnis ir saugi jų veikla nėra reglamentuota. Greituosius vartojimo kreditus išduodančios bendrovės savo pavadinimuose ar reklamoje dažnai vartoja žodžius bankas arba kitus panašius kaip ir kredito institucijos ir taip klaidina žmones. Kai kurios bendrovės naudoja labai agresyvią reklamą, stengdamosi kuo daugiau pritraukti žmonių naudotis jų paslaugomis.

259

VGK etika• Vartojimo kredito sutarties reklamoje, kurioje nurodoma palūkanų nor- ma

arba bet kokios su vartojimo kreditu susijusios išlaidos, privalo būti aiš- kiai, glaustai ir pastebimai nurodyta ši standartinė informacija:

• 1. fiksuotoji ir (arba) kintamoji vartojimo kredito palūkanų norma ir informacija apie išlaidas, įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą;

• 2. bendra vartojimo kredito suma;• 3. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma;• 4. jei taikoma, vartojimo kredito sutarties trukmė ir vartojimo kredito

grąžinimo terminas (kai jie nesutampa);• 5. prekių ar paslaugų kaina ir bet kokio išankstinio mokėjimo suma, kai

vartojimo kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečias prekes ar paslaugas;

• 6. jei taikoma, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma ir dali- nių mokėjimų suma.

• 260

VGK etika• Nustatytos formos standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą turi būti

nurodyta (5 str.):• 1) kredito rūšis;• 2) vartojimo kredito davėjo ir, jei taikoma, vartojimo kredito tarpininko pavadinimas, buveinės adresas; kai

vartojimo kredito tarpininkas yra fizinis asmuo, – jo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas;• 3) bendra vartojimo kredito suma ir vartojimo kredito išmokėjimo sąly- gos;• 4) vartojimo kredito sutarties trukmė ir vartojimo kredito grąžinimo ter- minas (kai jie nesutampa);• 5) prekės ar paslaugos ir jų kainos, kai vartojimo kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečias

prekes ar paslaugas, taip pat suda- rant susietojo vartojimo kredito sutartis;• 6) vartojimo kredito palūkanų norma, vartojimo kredito palūkanų nor- mos taikymo sąlygos ir, jei žinomas,

pradinei vartojimo kredito pa- lūkanų normai taikomas indeksas arba orientacinė vartojimo kre- dito palūkanų norma, taip pat vartojimo kredito palūkanų normos keitimo laikotarpiai, sąlygos ir tvarka (jei skirtingomis aplinkybėmis taikoma skirtinga vartojimo kredito palūkanų norma, šiame punkte nurodyta informacija suteikiama apie visas taikomas vartojimo kre- dito palūkanų normas);

• 7) bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir kartu pateikiamas standartinis pa- vyzdys, kuriame būtų paminėtos visos šios normos apskaičiavimo prielaidos (jei vartojimo kredito sutartyje numatomi skirtingi lėšų išmokėjimo būdai ir dėl to taikomi skirtingi mokesčiai ar vartojimo kredito palūkanų normos, vartojimo kredito davėjas privalo nurody- ti, kad šios rūšies vartojimo kredito sutartyje numatyti skirtingi lėšų išmokėjimo būdai gali lemti didesnę bendros vartojimo kredito kainos metinę normą).

261

VGK etika

• Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, ati- tikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartoji- mo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros.

• Pasitaiko daug skaudžių atvejų, kai, paėmę greitąjį kreditą, žmonės buvo klampinami į dar gilesnes skolas. Vartojimo kredito įstatymas turėjo padėti įvesti tvarką greitųjų kreditų sektoriuje, neleisti klaidinti žmonių

• pasitaiko nemažai atvejų, kai šių bendrovių teikiama gana patraukli apie save informacija visuomenei (kartais nepaisant įstatymų), neatsklei- džiant galimos rizikos, gali suklaidinti patiklesnį vartotoją.

262