Socialinių mokslų pagrindinio ugdymo pasiekimų … · Web viewAnalizuoja prekės ar paslaugos pasiūlos ir paklausos duomenis, nustato rinkos kainą, vertina situaciją rinkoje,

Rengėjai: Jolita Milaknienė, Evaldas Bakonis, Saulius Bužinskas, Šarūnas Gerulaitis, Nijolė Selvestravičiūtė Grybovienė, Ginta Orintienė

Kalba neredaguota

SOCIALINIO UGDYMO PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲPATIKRINIMO PROGRAMOS

P R O J E K T A S2012 m. liepos 4 d.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagrindinio socialinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa (toliau – PUPP Programa) reglamentuoja socialinio ugdymo dalykų (istorijos, geografijos, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos ir verslumo) pasiekimų patikrinimo tikslą ir uždavinius, tikrinamus gebėjimus, patikrinimo struktūrą ir turinį, vertinimą.

2. PUPP Programa parengta vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848).

3. Sudarant PUPP Programą vadovautasi šiomis nuostatomis: 3.1. Remiantis Pradinio ir Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų 6 priedo antrąja dalimi PUPP

Programoje yra apibendrintai aprašytos tikrinamos mokinių dalykinės ir bendrosios kompetencijos.3.2. patikrinimo turinio reikalavimai ir užduoties struktūra turi būti žinomi iš anksto. 4. PUPP Programa skirta patikrinimo užduočių rengėjams, istorijos, geografijos, pilietiškumo

pagrindų, ekonomikos ir verslumo dalykų mokytojams, 9–10 (gimnazijų I-II) klasių mokiniams.5. Programą sudaro šios dalys:5.1. patikrinimo tikslai ir uždaviniai;5.2. tikrinami mokinių gebėjimai;5.3. struktūra ir organizavimas;5.4. vertinimas;5.5. socialinio ugdymo PUPP priedai.

II. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

6. Pagrindinio socialinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslas – įvertinti pagrindinio ugdymo antrosios dalies 9–10 (gimnazijų I-II) klasių socialinio ugdymo pasiekimus ir teikti informaciją švietimo bendruomenei apie pagrindinio ugdymo kokybę.

7. Pagrindinio socialinio ugdymo pasiekimų patikrinimo uždaviniai: 7.1. įvertinti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas, įgytas mokantis pagal pagrindinio

socialinio ugdymo bendrąsias programas; 7.2. teikti informaciją, reikalingą mokiniams, pasirinkusiems tolesnį dalyko mokymosi kursą ir

mokyklą, apie socialinių mokslų mokymosi rezultatus; 7.3. teikti informaciją, reikalingą mokykloms priimant mokinius į tolesnio mokymosi programas ir

užtikrinant lygias mokinių galimybes; 7.4. teikti mokykloms ir savivaldybėms informaciją, padedančią įvertinti socialinių mokslų

mokymo(si) rezultatus; 7.5. teikti švietimo stebėsenai informaciją ir informuoti visuomenę apie pagrindinio ugdymo

rezultatus.

III. TIKRINAMI MOKINIŲ GEBĖJIMAI

8. Pagrindinio socialinio ugdymo pasiekimų patikrinimu siekiama įvertinti Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų 6 priede apibrėžtą socialinę kompetenciją.

9. Pagrindinio socialinio ugdymo pasiekimų patikrinimo procesą sudaro dvi dalys: baigiamojo darbo rengimas ir pristatymas bei testas.

10. Atliekant ir pristatant baigiamąjį darbą tikrinami šie gebėjimai:10.1. socialinio dalyvavimo ir bendradarbiavimo – dalyvavimas sprendžiant mokyklos, vietos

bendruomenių problemas, visuomeninėje ir / ar pilietinėje veikloje, įsijungimas į bendrą veiklą ir jos planavimą, pastangos veikti atsižvelgiant į bendrus interesus;

10.2. problemų sprendimo – gamtinių ir visuomeninių probleminių klausimų analizavimas, informacijos atsirinkimas ir jos kritiškas vertinimas, sprendimo būdų siūlymas, atsižvelgiant iš įvairių perspektyvų – asmeninės, lokalios, nacionalinės ir globalios.

10.3. komunikavimo – tinkamas terminų ir sąvokų vartojimas, informacijos radimas, kritiškas jos vertinimas, apibendrinimas ir aiškus, suprantamas perdavimas;

10.4. mokėjimo mokytis – pasitikėjimas savimi, savarankiškas mokymosi veiklos planavimas, atsižvelgiant į mokymosi tikslus, tinkamų mokymosi strategijų taikymas, mokymosi proceso ir rezultato apmąstymas.

10.5. praktiniai ir veiklos – dabartiniame pasaulyje vykstančių politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir gamtinių reiškinių ir procesų tyrinėjimas, kritiškas jų vertinimas.

11. Atliekant testą tikrinamos šios gebėjimų grupės: žinios ir supratimas; taikymas, analizė, vertinimas ir problemų sprendimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

11.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:11.1.1. tinkamai vartodami ir aiškindami svarbiausias istorijos, geografijos, pilietiškumo,

ekonomikos ir verslumo sąvokas; 11.1.2. apibūdindami istorinių įvykių, gamtinių, visuomeninių reiškinių priežastis ir pasekmes;11.1.3. nurodydami demokratinės visuomenės ir valstybės gyvavimo principus, normas, istorinę

Lietuvos raidą Europoje ir pasaulyje;11.1.4. paaiškindami gamtinius ir visuomeninius procesus, nurodydami jų įtaką žmonių veiklai ir

gyvensenai.11.2. Taikymo, analizės, vertinimo ir problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo:11.2.1. analizuodami ir kritiškai vertindami dabartiniame pasaulyje vykstančius politinius,

socialinius, ekonominius, kultūrinius ir gamtinius reiškinius bei procesus, padarydami išvadas; apibendrindami gamtos ir visuomenės procesų pokyčius, nurodydami jų galimas pasekmes;

11.2.2. naudodami įvairius informacinius šaltinius, kritiškai vertindami pateiktą informaciją, nurodydami probleminių situacijų sprendimo būdus.

IV. PATIKRINIMO STRUKTŪRA. PUPP ORGANIZAVIMAS

12. Baigiamasis darbas – darbų aplankas – rengiamas iš atskirų socialinio ugdymo dalyko veiklos sričių, apimančių antrąją pagrindinio ugdymo programos socialinio ugdymo dalykų dalį 9–10 (gimnazijų I-II) klasėje.

12.1. Darbų aplankas – iš mokinio atliktų ir įvertintų darbų (tiriamieji darbai, projektiniai, kūrybiniai darbai, socialinės veiklos aprašai ir kt.), kuriuos jis atliko besimokydamas 9–10 (gimnazijų I-II) klasėje pavyzdžių ir šių darbų aprašų sudarytas rinkinys:

12.1.1. darbų aplanką sudaro 6 darbai;12.1.2. darbai turi būti pasirinkti iš visų socialinio ugdymo mokomųjų dalykų (žr. 1 priedą).13. Testas – vientisas užduočių rinkinys, sudaromas iš klausimų ir užduočių, apimančių antrąją

pagrindinio ugdymo programos socialinio ugdymo dalykų dalį 9–10 (gimnazijų I-II) klasėje:13.1. 60 proc. testo užduočių sudaromos iš konkrečių socialinio ugdymo dalykų (istorijos,

geografijos, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos ir verslumo) veiklos sričių turinio. 40 procentų visų testo taškų sumos sudaro integruotos užduotys, kurios apima 2–4 socialinio ugdymo dalykų turinį. Testo matrica pateikta 1 lentelėje;

2

13.2. teste laikomasi tokio žinių ir gebėjimų santykio: 40 proc. užduoties taškų turėtų būti skirta tikrinti žinioms ir supratimui, kiti 60 proc. – tikrinti gebėjimą taikyti žinias, spręsti problemas ir vertinti (galima 5 proc. paklaida);

13.3. apie trečdalį testo taškų galima surinkti teisingai atlikus uždaro tipo užduotis, likusius du trečdalius – teisingai atlikus atviro tipo užduotis.

13.4. testas turi atitikti Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose apibrėžtus minimalų ir pagrindinį gebėjimų lygius. Testo užduoties taškų pasiskirstymas pagal pasiekimų lygius pateiktas 1 priede.

13.5. teste turi būti apie 30 proc. lengvų užduočių, kurios sudaro minimalų pasiekimų lygį.

1 lentelė. Testo užduoties taškų pasiskirstymas pagal veiklos sritis ir gebėjimus

Gebėjimų grupės

(%)Žinios ir supratimas

Taikymas, analizė, vertinimas, problemų

sprendimasIstorija

35

Istorinės raidos supratimas 15Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje 10

Istorijos tyrimas ir interpretavimas 10

Geografija

35Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje 10

Geografinės informacijos skaitymas 20

Regiono pažinimo raiška 5Pilietiškumo pagrindai

15Visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas

15

Ekonomika ir verslumas

15

Orientavimasis rinkoje 7Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas

5

Dalyvavimas tarptautinėse rinkose

3

(%) 40 60 100

V. PATIKRINIMO ORGANIZAVIMAS

14. Darbų aplanką mokiniai gali atlikti per vienerius arba per dvejus mokslo metus.15. Darbų aplanko atlikimo laikotarpiu socialinio ugdymo dalykų mokytojai konsultuoja mokinį(us)

darbų atlikimo metu iškilusiais klausimais. Patikrinimo metu mokinys(iai) komisijai pateikia įvertintus darbus darbų aplanke iš įvairių socialinio ugdymo dalykų ir pateikia darbų įsivertinimo anketą (žr.1 priedą, 2 lentelė).

16. Darbų aplankas pateikimas komisijai iki balandžio 30 d.17. Darbų aplanko rezultatų pristatymas ir vertinimas vyksta gegužės mėn.18. Darbų aplanko vertinimui mokyklos administracijos įsakymu sudaroma 3–5 asmenų komisija, į

kurią įeina socialinių ugdymo dalykų mokytojai.

3

20. Testo atlikimas organizuojamas Nacionalinio egzaminų centro iš anksto paskirtą dieną. Testas atliekamas ir vertinamas pagal NEC numatytą vykdymo ir vertinimo tvarką, bei pateiktas vertinimo instrukcijas.

21. Testo atlikimas vyksta be pertraukos, jo trukmė – 90 min. Testo atlikimo metu mokiniai atlieka užduotį raštu, leidžiama naudotis rašymo priemonėmis, matavimo įrankiais bei skaičiuotuvu be tekstinės atminties (klaviatūra neturi pilno lotyniškojo raidyno), naudotis atlasais, mokykliniais žodynais.

22. Testą vertina mokyklos administracijos įsakymu sudaryta komisija, iš pirmininko ir 3–5 socialinių ugdymo dalykų mokytojų.

VI. VERTINIMAS

23. PUPP vertinamas taškais. Maksimali galimų surinkti taškų suma – 100:23.1. baigiamasis darbas – 40 taškų (žr. 1 priedą);23.2. testas – 60 taškų.24. Darbų aplanko vertinimas susideda iš mokinio darbų pavyzdžių su mokytojo įvertinimais ir

mokinio įsivertinimo anketa. 25. Vertinimo komisija susipažįsta su atliktais darbais ir mokinio įsivertinimo anketa. Galutinis

baigiamojo darbo įvertinimas sumuojamas iš aplanko įvertintų darbų vidurkio ir komisijos vertinimo pagal Darbų aplanko vertinimo lentelės kriterijus (žr. 1 priedo 3 lentelę).

26. Abiejų patikrinimo dalių – baigiamojo darbo ir testo – rezultatai sumuojami ir vadovaujantis vertinimo instrukcijoje pateikta taškų ir pasiekimų lygių atitiktimi, nustatomas pasiekimų lygis.

2 lentelė. PUPP taškų ir pasiekimų lygių (pagal Bendrąsias programas (2008)) santykis

Taškų sumos intervalas Pasiekimų lygis100 – 81 Aukštesnysis80 – 61 Pagrindinis60 – 41 Patenkinamas40 – 31 Minimalusiki 30 Nepatenkinamas

4

Pagrindinio socialinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos

1 priedas

PAGRINDINIO SOCIALINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO DARBŲ APLANKO APRAŠAS

1. Mokinio socialinių mokslų darbų aplanke sukaupti ir pateikti darbai privalo būti sudaromi iš visų socialinių mokslų mokomųjų dalykų (žr. 1 lentelę).2. Darbų aplanką sudaro šios dalys:

1.1. antraštinis puslapis su bendra informacija apie mokinį (mokyklos pavadinimas, mokinio vardas, pavardė, klasė, dalykų mokytojai);1.2. dalykų ir atliktų darbų pavadinimai, jų tikslai, atlikimo laikas, gautas įvertinimas;1.3. patys mokinio pasirinkti atlikti darbai ar jų aprašai;1.4. mokinio pateiktas vienas bendras viso darbų aplanko arba kiekvieno darbo įsivertinimas (žr. 2 lentelę).

3. Darbų aplankas gali būti pateikiamas kaip segtuvas arba elektroninėje laikmenoje.4. Darbų aplankas vertinamas pagal Darbų aplanko vertinimo lentelėje įvardytus kriterijus (žr. 3 lentelę).

1 lentelė. Darbų aplanko matrica

2

lentelė. Darbų aplanko įsivertinimo lentelė

Gebėjimų grupės ir kompetencijos

Gebėjimų grupių ir kompetencijų požymiai

Mokinių pasiekimas (pildo mokiniai)

1. Socialinio dalyvavimo ir

Dalyvavimas bendroje veikloje; bendravimas ir bendradarbiavimas

Gebėjimai

Dalykų ugdomosios veiklos sritys

Soci

alin

io

daly

vavi

mo

ir b

endr

adar

biav

imo

Prob

lem

ų sp

rend

imo

Prak

tinia

i/ve

iklo

s

Kom

unik

avim

o

Mok

ėjim

o m

okyt

is

Dar

bų sk

aiči

us

IstorijaIstorijos šaltinių tyrinėjimas ir interpretavimas 2

Istorijos supratimo raiškaGeografija

Regionų pažinimo raiška 2Aplinkos pažinimas ir tyrimaiPilietiškumo ugdymas

Visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas

1Dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas bendruomenėjeSocialinių ryšių kūrimas ir palaikymas

Ekonomika ir verslumasAsmeninių finansų tvarkymas

1Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis

Iš viso: 6

5

bendradarbiavimo darbo atlikimo metu; bendros veiklos įvairiose grupėse ir bendruomenėje apibūdinimas; bendrų tikslų kėlimas, sprendimų priėmimas; pagalba vienas kitam; kontaktų su kitais asmenimis apibūdinimas, jei darbas atliekamas individualiai; socialinė pagalba darbo atlikimo metu.

2. Problemų sprendimo Įvairių problemų, iškilusių darbo atlikimo metu, įvardijimas ir apibūdinimas; problemų sprendimo būdų paieška ir jų pasirinkimas; problemų sprendimo rezultatų aptarimas.

3. Komunikavimo Informacijos paieškos, atrankos apibūdinimas; informacijos kritinis vertinimas; įvairių šaltinių panaudojimas; dalyvavimas diskusijose ir aptarimuose; asmeninio požiūrio pateikimas ir pagrindimas darbo atlikimo metu.

4. Mokėjimo mokytis Darbo tikslų ir uždavinių apibūdinimas; laiko planavimo požymių pateikimas; įvairių darbo priemonių pasirinkimas ir jų tikslingumas; tarpinių darbo rezultatų įvertinimas; savo pasiektos pažangos apibūdinimas ir įvertinimas.

5. Praktiniai veiklos Savarankiškos ir nuoseklios veiklos apibūdinimas; įgyvendintų idėjų darbo atlikimo metu įvardijimas; iniciatyvos pasireiškimo požymiai.

3 lentelė. Darbų aplanko vertinimo lentelė

KriterijaiVertinimo skalė ir jos aprašas

3 2 1 0Pakankamumas. Atlikti visi

numatyti darbai.Kai kurių darbų apimtys nepakankamos.

Atlikti ne visi numatyti darbai.

Trūksta kelių numatytų darbų.

Autentiškumas Pateikti įrodymai byloja apie jų autentiškumą.

Kelia įtarimų 1–2 darbų autentiškumas.

Kelia įtarimų daugiau 3–4 darbų autentiškumas.

Visi atlikti darbai neautentiški.

Kūrybiškumas, originalumas.

Darbai pasižymi originalios ir kūrybinės medžiagos gausa.

Darbai pasižymi negausia originalia ir kūrybine medžiaga.

Darbams atlikti pasinaudota neoriginalia (publikuota, demonstruota) medžiaga.

Darbams akivaizdžiai trūksta kūrybiškumo ir originalumo.

Informatyvumas Informacija Informacija Yra spragų Informacija 6

susisteminima, pateikiama kūrybiškai.

susisteminta, tačiau pateikiama nekūrybiškai.

sisteminant informaciją.

nesusiteminta, pateikiama padrikai.

Tvarkingas darbų pateikimas

Darbai tvarkingai apipavidalinti ir pateikti pristatymui.

Kai kurie darbai nėra tvarkingi ir paruošti pristatymui.

Daugelis darbų netvarkingi, tikėtinos akivaizdžios problemos pristatymo metu.

Darbai netvarkingi ir neparuošti pristatymui.

Dalykinis tikslingumas

Darbuose pristatoma tikslinga informacija, kurioje nėra dalykinių klaidų.

Darbuose stinga dalykinio tikslingumo, pasitaiko keletą dalykinių klaidų.

Darbauose medžiaga pateikta padrikai, pasitaiko nemažai dalykinių klaidų.

Darbuose daug faktinių klaidų, medžiaga pateikta padrikai, informacija- neadekvati.

Mokinio įsivertinimo objektyvumas

Išsamus ir aiškus, apimantis visas gebėjimų grupes.

Apima visas gebėjimų grupes, tačiau vienai ar dviems gebėjimų grupėms trūksta aiškumo ir išsamumo.

Apima ne visas gebėjimų grupes, trūksta išsamumo ir aiškumo.

Apima porą gebėjimų grupių, nėra išsamumo ir aiškumo.

Dermė su parinktais darbais.

Atrinkti įvairūs darbai.

Atrinkti 2-3 panašūs darbai.

Atrinkti 4-5 panašūs darbai.

Atrinkti darbai yra vieno tipo.

Darbo aplanko sudarymasvizualinė kultūra.

Atrinkti tvarkingi darbai.

Atrinkti nevisi tvarkingi darbai.

Atrinkta daugumą netvarkingų darbų.

Atrinkti netvarkingi darbai.

Raštingumas ir kalbos kultūra.

Kalba taisyklinga, stilinga, turtinga, siekiama stiliaus savitumo.

Pasitaiko gramatikos, skyrybos, rašybos klaidų, bet iš darbų visumos matyti, kad laikomasi daugelio kalbos normų.

Pasitaiko gana daug gramatikos, skyrybos, rašybos klaidų, bet iš darbų visumos matyti, kad laikomasi daugelio kalbos normų.

Kalbos taisyklingumo ir stiliaus trūkumų tekstui suprasti reikia skaitytojo pastangų.


2 priedas

PAGRINDINIO SOCIALINIO UGDYMO DALYKŲ,PASIEKIMŲ PATIKRINIMO TESTO TURINYS

7

1 lentelė. Istorija

Reikalavimai mokinių pasiekimamsMinimalūs Pagrindiniai

1. Istorinės raidos supratimasĮvykiai, reiškiniai

Gali pateikti keletą įvykių, reiškinių iš Lietuvos XX a.–XXI a. pr. istorijos pasiūlyta tema.

Gali nustatyti ryšius tarp Lietuvos XX a.–XXI a. pr. istorijos įvykių, reiškinių, nusakyti jų skirtumus ir panašumus.

Istorinės asmenybės

Gali įvardyti Lietuvos XX a.–XXI a. pr. žymiausias asmenybes ir vienu dviem sakiniais nusakyti jų pagrindinius darbus.

Gali pristatyti pagrindinius Lietuvos XX a.–XXI a. pr. žymiausių istorinių asmenybių gyvenimo ir veiklos bruožus.Gali įvardyti priežastis ir sąlygas, leidusias išgarsėti Lietuvos XX a.–XXI a. pr. istorinei asmenybei.

Istorijos sąvokos Gali paaiškinti Lietuvos XX a.–XXI a. pr. istorijos pamokose vartojamų sąvokų reikšmes.

Vartoja Lietuvos XX a.–XXI a. pr. istorijos sąvokas savo istorijos pasakojime.

Priežastingumas Gali pateikti vieną dvi Lietuvos XX a.–XXI a. pr. įvykių, reiškinių priežastis.

Gali paaiškinti daugelį Lietuvos XX a.–XXI a. pr. įvykių, reiškinių priežasčių ir parodyti ryšius tarp jų.

2. Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėjeChronologija Vartoja sąvokas „amžius“,

„dešimtmetis“, „epocha“ tam, kad parodytų istorijos chronologijos žinias.Supranta, kad Lietuvos XX a.–XXI a. pr. istorija skirstoma į skirtingus laikotarpius.

Studijuojamus Lietuvos XX a.–XXI a. pr. įvykius išvardija chronologine tvarka pagal tai, kada jie vyko ar atsirado.Supranta, kad būta skirtumų tarp įvairių Lietuvos XX a.–XXI a. pr. istorinių laikotarpių, geba pagrįsti jų ribas.

Lokalizavimas Žemėlapį naudoja kaip Lietuvos XX a.–XXI a. pr. istorinių objektų vietos nustatymo priemonę.

Istorijos žemėlapį (sutartinius ženklus, užrašus) tiria, kad tiksliau perimtų tiesiogiai teikiamą informaciją apie Lietuvos XX a.–XXI a. pr. žmonių veiklą.

3. Istorijos tyrimas ir interpretavimas/problemų sprendimasIstorijos šaltiniai Gali XVIII a. antros pusės – XXI

a. pr. istorijos šaltinyje rasti tiesiogiai pateiktą informaciją.Gali atsakyti į klausimus apie praeitį naudodamasis XVIII a. antros pusės – XXI a. pr. istorijos šaltiniu.Gali išsakyti paprastus pastebėjimus apie XVIII a. antros pusės – XXI a. pr. istorijos šaltinius, jų tipą formą paskirtį.

Gali išskirti ir derinti informaciją iš kelių XVIII a. antros pusės – XXI a. pr. istorijos šaltinių rengdamas atsakymą.Atskiria tuos XVIII a. antros pusės – XXI a. pr. istorijos šaltinius, kurie gali būti reikalingi atsakant į klausimą.Gali naudotis XVIII a. antros pusės – XXI a. pr. istorijos šaltiniais, kad pagrįstų teikiamas išvadas.Gali įvertinti Lietuvos XX a.–XXI a. pr. istorijos šaltinių patikimumą.

Istorijos interpretavimas

Gali paaiškinti, kad praeitis gali būti interpretuojama skirtingai, bet demonstruoja tik elementarius gebėjimus, taikydamas istorijos žinias ir supratimą atlikdamas standartines operacijas.

Gali aprašyti skirtingas istorinių įvykių interpretacijas.Gali paaiškinti skirtingo įvykių, reiškinių interpretavimo priežastis.Geba apibendrinti informaciją, gali pateikti savo nuomonę apie istorijos faktus, asmenybes, reiškinius ir iš dalies argumentuoti.

8

2 lentelė. Geografija


1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyjeNaudojantis bendraisiais ir teminiais žemėlapiais, orientuojasi vienoje, kurioje nors geografinėje erdvėje.Nustato objektų geografinę padėtį.Atlieka nesudėtingus skaičiavimus (atstumų, krypčių) vietovės planuose ir žemėlapiuose.

Naudojantis vietovės planu, orientuojasi vietovėje ir plane.Naudojantis įvairaus turinio ir mastelio žemėlapiais, orientuojasi visose trijose geografinėse erdvėse (lokalioje, regiono ir globalioje).Nustato ir apibūdina objektų gamtinę, ekonominę ir politinę geografinę padėtį.Atlieka sudėtingus skaičiavimus (atstumų, laiko, krypčių) vietovės planuose ir žemėlapiuose.

2. Geografinės informacijos skaitymasNurodo šio koncentro medžiagoje nagrinėjamas pagrindines geografijos sąvokas, netiksliai jas paaiškina, bando tarpusavyje sieti reiškinius ir procesus.Skaitydami kartografijos kūrinius, atrenka pagrindinę informaciją, bet ją apibendrina neišsamiai.Kelia nesudėtingus gamtinius, politinius, socialinius, probleminius ekonominius klausimus ir bando ieškoti atsakymų.Atsirenka ir skaito įvairius geografinės informacijos šaltinius. Jais naudojantis, bando aiškinti gamtinius, socialinius, ekonominius, politinius reiškinius, procesus, vykstančius Lietuvoje ir Europoje, apibendrinta nagrinėtą informaciją.

Išmano šio koncentro medžiagoje nagrinėjamas pagrindines geografijos sąvokas, jas paaiškina, vartoja nagrinėdami reiškinius ir procesus.Skaito įvairius šiame koncentre nagrinėjamus kartografijos kūrinius ir apibendrina juose pateikiamą informaciją.Kelia probleminius klausimus iš gamtinės, politinės, socialinės, ekonominės geografijos dalies ir, kritiškai naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, ieško atsakymų.Atsirenka, skaito, analizuoja ir kritiškai vertina patikimumo ir informatyvumo požiūriu įvairius geografinės informacijos šaltinius. Jais naudojantis, aiškina gamtinius, socialinius, ekonominius, politinius reiškinius, procesus, vykstančius Lietuvos, Europos ir pasaulio erdvėje, apibendrinta nagrinėtą informaciją, pateikia šaltiniais paremtas išvadas ir nurodo pavyzdžių.

3. Regionų pažinimo raiškaIšskiria keletą pačių svarbiausių regionų bruožų.Rodo bendrą supratimą apie svarbiausius regionus.Lygina regionus ir randa keletą panašumų ir nustato esminius skirtumus.

Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, skiria gamtinius ir socialinius regionus. Naudodamiesi geografinės informacijos šaltiniais, analizuoja, lygina ir vertina reiškinius bei procesus, vykstančius Lietuvos, Europos ir pasaulio erdvėje. Nurodo regionų gamtinius, socialinius ir ekonominius ypatumus.

3 lentelė. Pilietiškumo ugdymas


Visuomenės pažinimas ir tyrinėjimasTuri bendrą supratimą apie demokratinę valstybę ir pilietinę visuomenę. Paaiškina kai kurias sąvokas, vertybes ir principus, susijusius su demokratine valstybe ir pilietine visuomene (pvz., žmonių suverenumas, teisė, pareiga,

Turi pagrindinių žinių apie demokratinę valstybę ir pilietinę visuomenę. Paaiškina pagrindines su demokratine valstybe ir pilietine visuomene susijusias sąvokas, principus ir teorijas, remdamiesi jais, vertina artimiausią socialinę

9

tolerancija, pilietinė atsakomybė ir kt.). Geba atpažinti demokratines vertybes ir principus kasdieninėse situacijose, kuriose jie įgyvendinami, ginami ar pažeidžiami. Žino pagrindines piliečio teises ir laisves (pvz. žodžio, spaudos, susirinkimų, sąžinės) ir pareigas (pvz. taisyklių ir įstatymų laikymasis). Paaiškina asmens, šeimos ir tautos ryšį.Kelia nesudėtingus politinius, socialinius, ekonominius probleminius klausimus ir bando ieškoti atsakymų. Įvardija kai kurias problemas, kylančias klasėje, mokyklos ir vietos bendruomenėje. Naudodamasis įvairiais informacijos šaltiniais, geba susirasti ir atpažinti faktinę informaciją, skirti įvairias nuomones, daryti nesudėtingas išvadas. Įvardija aktualias vietos, nacionalines ir globalias problemas, svarbius politinius, socialinius, ekonominius klausimus ir įvykius.

aplinką. Žino teisėtus būdus kaip galima dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime ir ginti ar paremti demokratines vertybes ir principus. Suvokia ir įvertina kiekvieno piliečio vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Žino ir paaiškina pagrindines piliečio teises, laisves ir pareigas, suvokia teisių ir pareigų vienovės būtinybę, remdamasis įvairiais informacijos šaltiniais geba atpažinti vaiko ir žmogaus teisių pažeidimus mokyklos, vietos bendruomenėse, Lietuvoje ir pasaulyje. Paaiškina tautinio, kultūrinio ir politinio tapatumo esmę, nusako tautybės ir pilietybės santykį ir svarbą kuriant pilietinę visuomenę. Kelia probleminių, politinių, socialinių, ekonominių klausimų ir, kritiškai naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, ieško atsakymų.Suformuluoja mokyklos ir vietos bendruomenėse kylančias problemas ir pasiūlo tų problemų sprendimo būdą.Nagrinėdami įvairius informacijos šaltinius, analizuoja ir kritiškai juos vertina, suformuluoja visuomenėje kylančias problemas ir pasiūlo tų problemų sprendimo būdus. Nagrinėja aktualias vietos, nacionalines ir globalias problemas, svarbius politinius, socialinius, ekonominius klausimus ir įvykius, juos įvertina, padaro išvadas, išreiškia savo nuomonę, ją pagrindžia ir argumentuoja.

4 lentelė. Ekonomika ir verslumas


1. Orientavimasis rinkojeAtpažįsta stygiaus pavyzdžius savo aplinkoje.Konkrečiu atveju nurodo galimas ribotų išteklių naudojimo alternatyvas.Pateiktuose pavyzdžiuose nurodo ekonomikos sistemų skirtumus.Nurodo pinigų funkcijas ir pinigų savybes.Konkrečiuose pavyzdžiuose atpažįsta paklausą, pasiūlą bei nurodo rinkos kainą. Paaiškina stygių (stoką) bei perteklių.Nurodo konkurencijos svarbą ir atpažįsta konkurencijos pavyzdžius šalyje.

Apibūdina išteklių stygių kaip pagrindinę ekonomikos problemą, su kuria susiduria tiek pavieniai asmenys, tiek bendruomenės, tiek valstybės.Nurodo konkretaus pasirinkimo kriterijus bei apibrėžia pasirinkimo alternatyviąsias sąnaudas.Vertina įvairių ekonomikos sistemų šalis, nurodant ekonomikos sistemų pranašumus ir trūkumus.Paaiškina pinigų atliekamas mainų, vertės kaupimo ir vertės mato funkcijas.Vertina kainų poveikį vartotojo ir gamintojo elgsenai.Nurodo veiksnius, kurie veikia prekių ir paslaugų paklausą bei pasiūlą.Paaiškina, kaip, keičiantis prekių kainoms, kinta susijusių prekių paklausa.Analizuoja prekės ar paslaugos pasiūlos ir

10

paklausos duomenis, nustato rinkos kainą, vertina situaciją rinkoje, kai prekės kaina yra didesnė arba mažesnė už rinkos kainą.Atpažįsta prekių ir paslaugų, išteklių ir finansų rinkas.Paaiškina konkurencijos daromą įtaką rinkos dalyviams ir prekių ar paslaugų kainoms. Atpažįsta tobulosios konkurencijos, monopolinės konkurencijos, oligopolijos ir monopolijos rinkų pavyzdžius, atsižvelgiant į konkurencijos laipsnį, kitus rinkos organizavimo formą apibūdinančius požymius.

4. Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimasNurodo privačių ir visuomeninių prekių ar paslaugų skirtumus. Atpažįsta valstybės funkcijas ekonomikoje. Nurodo pagrindinius valstybės pajamų šaltinius.Atpažįsta ir paaiškina šalies ekonominius rodiklius.Nurodo nedarbo priežastis.

Paaiškina, kodėl vienas prekes ir paslaugas teikia privatūs asmenys ir įmonės, o kitas – tik valstybė. Nurodo rinkos ribotumo priežastis.Paaiškina valstybės vaidmenį rinkos ekonomikoje.Analizuoja valstybės biudžetą. Apskaičiuoja pelno, gyventojų pajamų mokesčius.Analizuoja ir vertina šalių ekonominius bei socialinius rodiklius (statistikos duomenis), bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčius. Apskaičiuoja BVP, tenkantį vienam gyventojui. Paaiškinta nedarbo lygio ir infliacijos pokyčių daromą įtaką šalies gyvenimo lygiui.

5. Dalyvavimas tarptautinėse rinkoseNurodo mainų svarbą tarptautinės rinkos dalyviams.Nurodo šalių specializacijos privalumus ir trūkumus.Apibrėžia valiutą kaip šalies arba šalių grupės pinigus.

Analizuoja eksporto ir importo svarbą šalies ūkiui bei laisvosios prekybos privalumus.Vertina šalių tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektus. Nurodo tarptautinės prekybos apribojimus ir paaiškina jų įtaką šalies ūkiui.Apskaičiuoja vienų valiutų kursus kitų valiutų kursais, juos palygina.

11


3 priedas

PAGRINDINIO SOCIALINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO TESTO PAVYZDŽIAI

Naudodamiesi pateiktais šaltiniais ir turimomis žiniomis, atlikite toliau pateiktas užduotis.

1. Įrašykite trūkstamus elementus (metus ir įvykį) į šią seką.

1795 m. Abiejų Tautų Respublikos likvidavimas.1918 m. nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas......... m. ........................................................................................................................................................1941 m. Vokietijos įvykdyta Lietuvos okupacija.1944/1945 m. SSRS įvykdyta antroji Lietuvos okupacija......... m. ........................................................................................................................................................

(2 taškai)2. Kiekvienam svarbiam Lietuvos XX amžiaus istorijos įvykiui (kairiajame stulpelyje) priskirkite PO VIENĄ jame dalyvavusį asmenį (iš dešiniojo stulpelio).

A. Nepriklausomybės kovos 1918-1920 m. 1. Loreta Asanavičiūtė.B. Partizanų kovos prieš SSRS 1944-1953 m. 2. Povilas Lukšys.C. Pasipriešinimas sovietų agresijai 1991 m. 3. Emilija Pliaterytė.

4. Jonas Žemaitis.A B C

(3 taškai)3. Sugrupuokite pateiktas sąvokas ir įtašykite jas į lentelę. Sąvokų stulpeliams (A ir B) sugalvokite pavadinimus – tą sąvokų grupę jungiantį kriterijų.

Sąvokos: Čekistas – „liaudies gynėjas“ – LLKS – „miškinis“ – NKVD – partizanas – rezistentas – stribas

A ...........................................................................

....

B ...........................................................................

....

1. 1.

2. 2.

3. 3.

4. 4.

(6 taškai)

4. Susipažinę su A ir B šaltiniais, atlikite žemiau pateiktas užduotis:

A. Iš teatro kuopelės nario atsiminimų:„Edelio vaistinėje kilo sumanymas įsteigti Dramos Mylėtojų kuopelę. Uždavinys buvo gana sunkus,

nes visi beveik buvome nevisai „blagonadežnyje“ (patikimi – iš rusų kalbos.), o iš antros pusės ir finansinė mūsų būklė buvo sunki. Dekoracijos, vadovėliai ir gaidos pareikalavo nemažai rublių. Tačiau viskas buvo nugalėta: lėšų davė vaistininkai ir klebonas <...>. Buvo nutarta suvaidinti komediją „Dėdė

12

atvažiavo“ ir surengti choro koncertą. Per kokias šešias savaites viskas buvo paruošta ir pirmą kartą raseiniškiai pamatė lietuvišką teatrą <...>. Po pirmo vakaro buvo surengta dar bene 4–5 vakarai, buvo vaidinama „Velnias spąstuose“, „Amerika pirtyje“ ir kt. Choras tiek išsilavino, kad drąsiai galėjome pasirodyti ir už Raseinių. Apskrities viršininkas rusas buvo pakeistas, jo vieton buvo paskirtas Stenas. Pastarasis kuopelės veikime įžiūrėjo „ugrozu gosudarstvu“ (grėsmę valstybei – iš rusų kalbos.) ir pradėjo trukdyti darbą“.

Pagal:

B. Iš straipsnio žurnale:Po karo Raseiniai atrodė kaip didžiulė griuvėsių krūva. Nebuvo kultūros namų. Vis dėlto vaidinti

raseiniškiai norėjo. Buriant teatrą pedagogai pasirodė aktyviausi. Mokytojai pastatė pirmąją lietuvišką tarybinę pjesę A. Vienuolio „Prieblandoje“. Pastačius rajoninius kultūros namus, režisuotas V. Krėvės „Pas dangaus vartus“, inscenizuota J. Biliūno „Liūdna pasaka“.

Pagal:

4.1. Kuris iš šių šaltinių – A ar B – yra pirminis šaltinis? Paaiškinkite, iš ko taip sprendžiate.

...............................................................................................................................................................(2 taškai)

4.2. Pagal A šaltinio tekstą pateikite du argumentus, kurie užbaigtų išvadą.

IŠVADA: Teatras Raseiniuose gimė dar Lietuvai buvus Rusijos imperijos valdomai, nes šaltinyje minima, jog

1. ............................................................................................................................................................

2. ............................................................................................................................................................(2 taškai)

4.3. Įrašykite praleistą žodį ir, remdamiesi šaltinio B tekstu, užbaikite sakinį.

Straipsnyje rašoma apie laikotarpį po ............................... pasaulinio karo, nes jame

minima ................................ .. ................................................ .......................................................................

........, o tai galėjo būti tik po šio

karo............................................................................................................................

(2 taškai)

5. Susipažinę su A, B ir C šaltiniais, atlikite toliau pateiktas užduotis.

A šaltinis. 20 straipsnis. Žmogaus laisvė neliečiama. <...>21 straipsnis. Žmogaus asmuo neliečiamas <...>25 straipsnis. Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. <...>Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. <...>37 straipsnis. Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.

Pagal: 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos

13

B šaltinis. Kovo 11-ąją vykusiose eitynėse Gedimino prospektu dalyvavo apie tūkstantis daugiausiai jauno

amžiaus žmonių, kurių pirmosiose gretose su savo simbolika ėjo skustagalviai. „Patriotinių jėgų eitynėmis“ organizatorių pavadintame renginyje aidėjo šūkiai „Lietuva – lietuviams“, buvo nešami transparantai su kaukolėmis ir užrašais „Už gimtąją Lietuvą, rasę, tautą“. Šis kasmetinis renginys yra pelnęs prieštaringą reputaciją. 2008 metais vykusios eitynės sulaukė didžiulio žiniasklaidos, o vėliau ir teisėsaugos institucijų dėmesio, nes eitynių miesto centre dalyviai tąkart, be kita ko, nešė ir svastikomis bei kaukole išpaišytą vėliavą, skandavo įvairius nacionalistinius, antisemitinius šūkius.

Pagal: Žinių agentūros BNS informaciją

C šaltinis.Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną 60 Lietuvos mokyklų pažymėjo minėjimu „Atminties

šviesa“. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos iniciatyva rugsėjo 23 dieną jaunimas iš šių Lietuvos mokyklų keliavo aplankyti buvusių masinių žydų žūties vietų. Čia jie su savimi kaip atminimo ženklą nešėsi žvakutes. Jomis vienu metu - 15 valandą suformavo Dovydo žvaigždę simboliškai apšvietė, pagerbė tragiškai žuvusių asmenų mirties vietas. Vilniuje minėjimas vyko Aukštųjų Panerių memoriale. Šiame minėjime dalyvavusios Vilniaus miesto mokyklos ne tik žvakutėmis formavo Dovydo žvaigždę, bet ir prie pagrindinio tako iš akmenukų − išdėliojo žodį „ATMINK”.

Pagal: Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti 2009-09-24 informacijos

5.1. Kokios demokratijos vertybės puoselėjamos A ir C šaltiniuose? Nurodykite dvi vertybes.

..........................................................................................................................................................................(2 taškai)

5.2. Kuo B šaltinis savo turiniu skiriasi nuo A ir C šaltinių?

..........................................................................................................................................................................(1 taškas)

5.3. Kokios dvi A ir C šaltiniuose puoselėjamos žmogaus teisės ir laisvės pažeidžiamos B šaltinyje?

..........................................................................................................................................................................(2 taškai)

5.4. Nurodykite vieną žmogaus teisę ar laisvę be tų, kurios paminėtos A šaltinyje?

..........................................................................................................................................................................(1 taškas)

5.5. Kokių Lietuvos istorijos įvykių metu buvo vykdytas C šaltinyje minimas žydų genocidas.

........................................................................................................................................................................(1 taškas)

5.6. Kuo svarbi Lietuvos istorijai ir pilietiškumui 1990 m. kovo 11 d.?

..........................................................................................................................................................................(1 taškas)

5.7. Kaip vertinate B šaltinyje aprašytą Kovo 11 d. minėjimą? Atsakymą argumentuokite.

..........................................................................................................................................................................(1 taškas)

6. Susipažinę su šaltiniais A, B ir C, atsakykite į žemiau pateiktus klausimus:

A. Informacija iš enciklopedijos:

14

Po Antrojo pasaulinio karo Raseiniuose ėjęs laikraštis iš pradžių vadinosi „Stalinietis“, nuo 1961 m. – „Raseiniečių žodis“, nuo 1962 m. – „Naujas rytas“. Nuo 1997 m. pradėjo eiti dar vienas laikraštis „Alio Raseiniai“. Kurį laiką trumpai ėjo laikraščiai „Lūšies žvilgsnis“ (1998-1999), „Raseinių žinios“ (2007 – 2009).

Pagal:

B.

C.

6.1. Paaiškinkite priežastį, kodėl pirmą kartą pasikeitė laikraščio „Naujas rytas“ pavadinimas?

..........................................................................................................................................................................(1 taškas)

6.2. Nurodyti metus, kada anksčiausiai galėjo pasikeisti laikraščio paantraštė į „Raseinių rajono laikraštis“? Kodėl taip galvojate?

.......................................................................................................................................................................... (2 taškai)

6.3. Kuri iš dviejų paantraštėje (šaltinyje B) nurodytų institucijų egzistuoja ir šiais laikais? Kaip dabar ji vadinasi?

..........................................................................................................................................................................(2 taškai)

6.4. Kokią išvadą apie žiniasklaidos laisvę galima padaryti iš abiejų paantraščių (šaltiniai B ir C)? ........................................................................................................................................................................

(2 taškai)

7. Naudodamiesi planu, atlikite žemiau pateiktas užduotis.

15

Legenda: 2 – Katedra; 9 – Šv. Onos bažnyčia; 16 – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia; 15 – Šv. Jonų bažnyčia; 19 – Universitetas

1.1. Apskaičiuokite Savičiaus gatvės ilgį (metrais).........................................................................................(1 taškas)

1.2. Kokia kryptimi nuo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios nutiesta Šv. Mykolo gatvė?..............................(1 taškas)

1.3. Kuria gatve einant nuo taško A iki Šv. Onos bažnyčios kelias bus trumpiausias?

..........................................................................................................................................................................(1 taškas)

1.4. Kuriame upės krante nutiesta Maironio gatvė?........................................................................................ (1 taškas)

1.5. Nurodykite du planui būdingus bruožus, skiriančius jį nuo žemėlapio.

1. ...............................................................................................................................................................

2. ...............................................................................................................................................................(2 taškai)

8. Naudodamiesi pateiktų A ir B šaltinių informacija, atlikite žemiau pateiktas užduotis.

A šaltinis

1. bioprodukcinis ūkis; 2. pramonė; 3. paslaugos

B šaltinis

16

A

B

1

2

◘A

1 cm – 50 m

A



Pagal: R. Garliauskeinė, Geografija 10 klasė, V., Kronta. 2007

8.1. Lentelėje įrašykite tik tuos duomenis, kurie atitinka valstybės ūkio ekonominius galios aprašymus ir yra pažymėti raidėmis A – C (A šaltinis) bei skaičiais 1 – 3 (B šaltinis).

Valstybių ūkio aprašymai Raidė SkaičiusDauguma gyventojų dirba menkai mechanizuotame žemės ūkyje. Būdingas plantacijų ūkis. Vyrauja kasybos pramonė ir pirminio žaliavų perdirbimo pramonės šakos. Paslaugų sektorius silpnai išplėtotas. Šiuolaikinės paslaugos teikiamos ne vietiniams gyventojams, o atvykstantiems turistams.

.............. ................

Žemės ūkis sudaro nedidelę BVP dalį, ūkis mechanizuotas, dirbančiųjų žemės ūkyje mažai, bet valstybės beveik visiškai apsirūpina maisto produktais. Plėtojamos mokslui imlios pramonės šakos. Labai išplėtotos paslaugos.

.............. ................

(4 taškai)8.2. Nurodykite svarbiausią valstybių ekonominės galios rodiklį.

..........................................................................................................................................................................(1 taškas)

8.3. Pažymėkite, kuris požymis apibūdina Lietuvos ūkio raidą po 1990 m.

A Vyrauja pirmas sektorius.B Rinkos ekonomika. C Padėti pramonės pagrindai. D Planinė ekonomika.

(1 taškas)8.4. Nurodykite dvi sąlygas, kurios turi įtakos šiandieninio Lietuvos ūkio plėtrai.

1. ............................................................................................................................................................

2. ............................................................................................................................................................ (2 taškai)

9. Naudodamiesi turimomis žiniomis ir lentelės duomenimis, atlikite žemiau pateiktas užduotis.

Valstybė Gyventojųskaičius BVP (mlrd.) BVP 1 gyv.

JAV dol.Eksportas,

trln. JAV dol.Importas trln.

JAV dol.Kinija 1 330 045 000 10 000 7 600 1 506 1 307

Norvegija 4 610 820 207 ......... 122 65

9.1. Kuris rodiklis patvirtina teigiamą Kinijos ir Norvegijos prekybos balansą? ..........................................................................................................................................................................

(1 taškas)

9.2. Kokiu tikslu valstybė nustato įvairius prekybos apribojimus (muitus, kvotas ir kt.)?

17

C

3

..........................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................(1 taškas)

9.3. Apskaičiuokite Norvegijos BVP tenkantį 1 gyventojui ir įrašykite lentelėje.(1 taškas)

9.4. Paaiškinkite, kodėl BVP 1 gyventojui tikslesnis rodiklis nei šalies BVP?

..........................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................................(1 taškas)

10. Naudodamiesi klimato rodiklių pasiskirstymo Lietuvoje kartoschemomis ir turimomis žiniomis, atlikite žemiau pateiktas užduotis.

Vidutinis metinis kritulių kiekis Vidutinis metinis vėjo greitis ir vyraujančios vėjo kryptys

10.1. Nurodykite du klimato veiksnius, kurie daro didžiausią įtaką Lietuvos pajūrio orams.

1. ..............................................................................................................................................................

2. ..............................................................................................................................................................(2 taškai)

10.2. Paaiškinkite, kodėl Lietuvos klimatas einant iš vakarų į rytus darosi vis žemyniškesnis?

.......................................................................................................................................................................

18

...................................................................................................................................................................... (2 taškai)

11. Naudodamiesi Europos oro taršos kartoschema, atlikite žemiau pateiktas užduotis.

11.1. Nurodykite dvi valstybes, kuriose yra didžiausia oro tarša.

1. ...................................................................

2. ...................................................................(2 taškai)

11.2. Paaiškinkite, kodėl šiose valstybėse yra didžiausias užterštumas?

....................................................................................

....................................................................................

..................................................................................... (1 taškas)

12. Naudodamiesi grafiku, atlikite žemiau pateiktas užduotis.

Grafike koordinačių ašyse atidėta šokolado „Voveraitė“ kainos (Lt.) ir kiekiai (vnt.), rodantys, kiek būtų nupirkta ir parduota šokoladų, esant įvairiomis kainomis.

12.1. Nustatykite šokolado „Voveraitė“ rinkos kainą.

..............................................................................(1 taškas)

12.2. Paaiškinkite, kaip nusistovi rinkos kaina.

............................................................................................................................................................

(1 taškas)

12.3. Nurodykite dvi priežastis dėl kurių galėtų keistis šokolado „Voveraitė“ paklausa.

1. ..............................................................................................................................................................

2. ..............................................................................................................................................................(2 taškai)

12.4. Grafike pažymėkite (///) vietą, kuri rodytų šokolado „Voveraitė“ perteklių rinkoje. (1 taškas)

19

Paklausa Pasiūla

0.50

0.80

1.10

1.40

1.70

2.30

0.00

2.80

0 25 50 75 100 125 150 175 200

kaina

kkk

Kieikis (vnt.)

Kaina(Lt.) Paklausa Pasiūla

Tarša

Vertinimo instrukcija

NR. ATSAKYMAS TŠK. PASTABOS1. 2

1.

1940 m. SSRS įvykdyta Lietuvos okupacija.1990 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas.

2

1

0

Už teisingai įrašytas abi eilutes – abi datos ir abu įvykiai (jų užrašymas gali būti suformuluotas ir kitokiais žodžiais).Už teisingai įrašytą vieną eilutę – viena data ir ją atitinkantis įvykis (jo užrašymas gali būti suformuluotas ir kitokiais žodžiais)Jei nėra teisingai įrašytos bent vienos eilutės, t.y. neteisingas datos ar įvykio užrašymas eilutėje ar neužrašymas reiškia, kad eilutė neteisinga.

2. 3

2.

3210

Už teisingai susietas visas tris poras.Už teisingai susietas dvi poras.Už teisingai susietą vieną porą.Nėra teisingai susietos nei vienos poros.

3. 6

3.

Pavadinimas: Antisovietinis pasipriešinimas (arba kova prieš sovietus, arba panašiai)LLKS – „Miškinis“ – Partizanas – RezistentasPavadinimas: Sovietų represijos(arba kova prieš partizanus, arba panašiai)Čekistas – „Liaudies gynėjas“ – NKVD – Stribas

6543210

Už visus atsakymo elementus pateiktus teisingai.Už padarytą vieną klaidą.Už padarytas dvi klaidas.Už padarytas tris klaidas.Už padarytas keturias klaidas.Už padarytas penkias klaidas.Klaidingai atsakyta arba neatsakyta.Klaida laikoma bet kuri iš šių:neatitinkantis temos sąvokų grupės pavadinimas;sąvokos priskyrimas ne tai grupei;sąvokos nepriskyrimas vienai iš dviejų grupių.

4. 6

4.1Šaltinis A yra pirminis, nes jame pateikti įvykių amžininko (įvykių dalyvio) prisiminimai.

2

10

Už teisingą šaltinio priskyrimą su logišku pagrindimu.Už teisingą šaltinio priskyrimą be pagrindimo.Už neteisingai priskirtą šaltinį ar yra tik pagrindimas be šaltinio priskyrimo.

4.2.

Bet kurie du iš šių argumentų:- tekste naudojama rusų kalba;- minimas rusų tautybės apskrities viršininkas;- kalbama apie lietuviškų vaidinimų pradžią, o jie atsirado XIX a. pab. – XX a. pradžioje;- lietuviškas vaidinimas laikomas pavojingu valstybei.

210

Už pateiktus du teisingus argumentus.Už pateiktą tik vieną teisingą argumentą.0 taškų skiriama, jei nėra pateiktų argumentų arba jie neteisingi.

4.3. Straipsnyje rašoma apie laikotarpį po antrojo pasaulinio karo, nes jame minima, jog buvo pastatyta pirmoji

2

1

Už abu atsakymo elementus pateiktus teisingai, t.y. abi praleistos vietos užpildytos teisingai.

20

A B C2 4 1

lietuviška tarybinė pjesė, o tai galėjo būti tik po šio karo 0

Už teisingą vieną atsakymo elementą, o kitas pateiktas neteisingai arba jo nėra visai.Nėra pateikta teisingų atsakymo elementų.

5. 9

5.1.

Tolerancija.Pakanta.Mažumos teisė Laisvė.Orumas.Pagarba skirtingų tautų, rasių ir tikėjimų (religijų) žmonėms.Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms.

210

Už du teisingus atsakymus.Už vieną teisingą atsakymą.Klaidingas atsakymas arba neatsakyta.

5.2.

A ir C šaltiniuose puoselėjamos demokratijos vertybės ir žmogaus teisės, o B šaltinyje-pažeidžiamos.Nepagarba skirtingų tautų, rasių ir tikėjimų (religijų) žmonėms.Nepagarba demokratijos vertybėms.Nepagarba žmogaus teisėms ir laisvėms.Tautinės, rasinės, religinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas.

10

Už vieną teisingą atsakymą.Klaidingas atsakymas arba neatsakyta.

5.3.

Teisė puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.Teisė į asmens laisvę.Teisė į asmens neliečiamybę.Minties, tikėjimo, ir sąžinės laisvė.

210

Už du teisingus atsakymus. Už vieną teisingą atsakymą.Klaidingas atsakymas arba neatsakyta.

5.4.

Visos kitos žmogaus teisės ir laisvės nepaminėtos šaltinyje A: teisė į nuosavybę; teisė į privatų gyvenimą; teisė į lygybę; minties, tikėjimo, ir sąžinės laisvė; teisė dalyvauti valdant savo šalį ir kt.

10


5.5.Antrojo pasaulinio karo metais.Nacistinės Vokietijos okupacijos metais.

10


5.6.

1990 m. kovo 11 d. atkurta Lietuvos nepriklausomybė nuo Sovietų Sąjungos.Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

10


5.7. Neigiamas vertinimas, nes B šaltinyje pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės.Neigiamas vertinimas, nes B šaltinyje rodoma nepagarba demokratijos vertybėms.Neigiamas vertinimas, nes B šaltinyje rodoma nepagarba skirtingų tautų, rasių ir tikėjimų (religijų) žmonėms.Neigiamas vertinimas, nes B šaltinyje kurstoma tautinė, rasinė, religinė

10

Už argumentuotą atsakymą.Klaidingas atsakymas arba neatsakyta.

21

neapykanta, prievarta bei diskriminacija.

6. 7

6.1.Po Stalino mirties, kai buvo atsisakoma jo asmens kulto, naikinami su Stalino vardu susiję pavadinimai.

10

Už teisingą atsakymą.Klaidingai atsakyta arba neatsakyta.

6.2.

Anksčiausiai galėjo pasikeisti 1990 m. Tada Lietuva tapo nepriklausoma ir komunistų partija prarado vadovavimą.

21

0

Už teisingą datos nurodymą ir pagrindimą.Už vieną teisingą atsakymo dalį (datą arba paaiškinimą).Klaidingai atsakyta arba neatsakyta.

6.3. Rajono liaudies deputatų taryba. Dabar – Rajono savivaldybės taryba.

210

Už abu teisingus pavadinimus.Už vieną teisingą pavadinimą.Klaidingai atsakyta arba neatsakyta.

6.4.

Pirmu atveju paantraštė skelbia, kad žiniasklaidos laisvės nebuvo, nes laikraštis privalėjo skelbti vietos komunistų partijos ir vietos valdžios informaciją.Antru atveju paantraštė nenurodo, kad laikraštis priklauso kokiai nors organizacijai, todėl galima kalbėti apie žiniasklaidos laisvę.

210

Už abiejų atvejų teisingus paaiškinimus.Už vieno atvejo teisingą paaiškinimą.Klaidingai atsakyta arba neatsakyta.

7. 67.1. 75 m. 1

0Už teisingą atsakymą.Klaidingai atsakyta arba neatsakyta.

7.2. Pietvakarių. 10


7.3. Bernardinų. 10


7.4. Kairiajame. 10


7.5. Nėra geografinio tinklo (lygiagrečių ir dienovidinių).Negalima nustatyti geografinių koordinačių.Orientuotis galima pagal pažymėtą pasaulio kryptį.Stambus mastelis.Vaizduojama nedidelė teritorija.Teritorija pavaizduota tiksliau, daug objektų.

210

Už teisingai nurodytus 2 bruožus. Už teisingai nurodytą 1 bruožą. Klaidingai atsakyta arba neatsakyta.

8. 88.1.

Raidė SkaičiusA 3C 1

43210

Už teisingai nurodytas 4 pozicijas. Už teisingai nurodytas 3 pozicijas. Už teisingai nurodytas 2 pozicijas. Už teisingai nurodytą 1 poziciją.Klaidingai atsakyta arba neatsakyta.

8.2. Bendrasis vidaus produktas (BVP). 10


8.3. B (Rinkos ekonomika). 10

Už teisingą pažymėjimą.Klaidingai pažymėta arba nepažymėta.

8.4. Patogi geografinė padėtis/šalis patogi tranzitui.

21

Už teisingai nurodytas 2 sąlygas. Už teisingai nurodytą 1 sąlygą.

22

Tinkama infrastruktūra/geri keliai, Klaipėdos uostas.Kvalifikuota darbo jėga.Kuriami mokslo ir technologijų parkai (Saulėtekio slėnis ir kt.).Įvairios programos užsienio investuotojams pritraukti.Laisvųjų ekonominių zonų kūrimas (Klaipėda, Kaunas).

0 Klaidingai atsakyta arba neatsakyta.

9. 49.1. Eksportas. 1


9.2. Apmokestinamos įvežamos prekės, didinamos valstybės biudžeto įplaukos.Apsaugoti šalies gamintojus/rinką nuo „pigių“ prekių.Ginti šalies gamintojus/ūkininkus.

10


9.3. 44 894 (apie 44 900) 10


9.4. Kai sukuriamas didelis šalyje BVP, o jo dalis tenkanti vienam gyventojui labai sumažėja (tai gali priklausyti nuo didelio gyventojų skaičiaus šalyje) rodo, kad realus šalies žmonių gyvenimo lygis yra žemas.

10


10. 410.1. 1. Baltijos jūros įtaka.

2. Oro masių pernaša/vakarų vėjų pernaša.3. Geografinė padėtis.

210

Už teisingai nurodytus 2 veiksnius. Už teisingai nurodytą 1 veiksnį. Klaidingai atsakyta arba neatsakyta.

10.2. Liepos mėn. vidutinė temperatūra aukštėja.Sausio mėn. vidutinė temperatūra žemėja.Kritulių kiekis mažėja.Vėjo stiprumas mažėja.

210

Už teisingai nurodytus 2 bruožus. Už teisingai nurodytą 1 bruožą. Klaidingai atsakyta arba neatsakyta.

11. 311.1. Vokietija.

Lenkija.Čekija.

210

Už teisingai nurodytas 2 valstybes. Už teisingai nurodytą 1 valstybę. Klaidingai atsakyta arba neatsakyta.

11.2.*

1. Vyraujantys vakarų vėjai perneša teršalus iš pramoninių Vakarų Europos šalių.2. Šiose srityse yra daug pramonės centrų, kurios teršia orą.

10


12. 512.1. 1.40 Lt. 1


12.2. Kaina už kurią pirkėjai nori ir gali pirkti, o pardavėjai nori ir gali parduoti vienodą produkto kiekį / kaina, kuriai esant paklausa lygi pasiūlai.

10


23

12.3. Vartotojų pajamų pokyčiai.Vartotojų skaičiaus pokyčiai.Kitų pakaitalų kainų pokyčiai (didėja/mažėja).Pasikeitęs skonis.Sezoniškumas.

2

10


12.4. 10


24

0.50

0.80

1.10

1.40

1.70

2.30

0.00

2.80

0 25 50 75 100 125 150 175 200

kaina

kkk

Kieikis (vnt.)

Kaina(Lt.)

Paklausa Pasiūla

Documents

Socialinių mokslų pagrindinio ugdymo pasiekimų … · Web viewAnalizuoja prekės ar paslaugos pasiūlos ir paklausos duomenis, nustato rinkos kainą, vertina situaciją rinkoje,