Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės politikos kryptys

1 2016

PROJEKTAS

Anotacija

Sovietiniais laikais iš dalies pakeistas Panevėžio miesto centrinės dalies gatvių tinklas, deformuotas istoriškai susiklostęs kvartalų perimetrinio užstatymo tipas (morfotipas), atsirado nebūdingų istoriniam centrui funkcinių zonų (pramoninės ir komunalinės). Miesto centrinėje dalyje atsiranda objektai, kurie pagal tipologiją nėra būdingi istoriniam centrui ir senamiesčiui (daugiaaukštis viešbutis, dramos teatras su masyvia scenos dėže, banko pastatas, prekybos centras IKI ir pan.). Visa tai keičia istoriškai susiklosčiusį Panevėžio miesto vizualinį identitetą.

Nepaisant atskirų sėkmingų architektūrinių sprendimų, nėra kompleksinio, visus tenkinančio sprendimo dėl kvartalinės sistemos išbaigtumo, dėl pagrindinės aikštės tvarkymo/formavimo ir visos Panevėžio miesto centrinės dalies erdvinės sistemos tobulinimo. Pvz., neaišku ar Panevėžio centrinė aikštė yra vientisa trikampės formos erdvė topografiniame plane ar nominalių erdvių (parkingas prie savivaldybės, skveras ir erdvė prie teatro) sistema? Neaiški autobusų stoties aikštės ir šalia esančių pastatų komplekso formavimo principai ir t.t. Neaiški aukštybinių pastatų statymo perspektyva ir t.t.

Akivaizdus poreikis tobulinti Panevėžio miesto centrinės dalies erdves, jų struktūrą ir kompoziciją. Būtina sukurti architektūrinę–urbanistinę Panevėžio miesto centrinės dalies erdvinę-urbanistinę koncepciją, nes galiojantys teritorijų planavimo dokumentai dėl savo specifikos tokių problemų nesprendžia.

Tam tikslui pasiekti reikalingos Urbanistinės politikos kryptys (UPK), kaip sisteminės veiklos algoritmas, įgalinantis optimaliai spręsti urbanistinio formavimo uždavinius Panevėžio miesto centrinėje dalyje. Principinė UPK nuostata – reikalingas atskiras etapas, kuris padėtų identifikuoti kokybinius urbanistinės plėtros aspektus1.

Raktiniai/reikšminiai žodžiai

Miesto centrinė dalis, urbanistinė struktūra, urbanistinė erdvė, erdviniai formantai, akcentai, dominantės, architektūrinė ir urbanistinė kompozicija

PANEVĖŽIO MIESTO CENTRIN ĖS DALIES URBANISTIN ĖS POLITIKOS KRYPTYS

Urbanistinės politikos kryptys (toliau – UPK) – strateginio pobūdžio politinis dokumentas, numatantis pagrindinius Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės plėtros ir erdvių formavimo principus bei jų realizavimo mechanizmą. Tai nėra teritorijų planavimo dokumentas, kuris paprastai rengiamas pagal tam tikras sąlygas, prisilaikant Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų.

UPK identifikuojami skirtumai tarp atskirų žanrų (teritorijų planavimo dokumentas, architektūrinis-urbanistinis projektas), veiklos pobūdžių (viešųjų ryšių akcijos, kūrybinės dirbtuvės), planavimo ir projektavimo stadij ų (BP, detalusis planas, techninis projektas, projektiniai pasiūlymai, eskizas ir t.t.) ir pan.:

1 Tai reiškia, kad sistema (miestas) planuojama, o strukt ūra (centrinės dalies urbanistinės erdvės ir jų formantai bei atskiri objektai) projektuojama. Todėl skiriami optimizaciniai planavimo veiksmai nuo architektūrinių-urbanistinių projektinių pasiūlymų. Planavimas ir urbanistika nėra sinonimai. Urbanistika suprantama kaip architektūros meno ir mokslo šaka.

Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės politikos kryptys

2 2016

1. Miesto planavimas, kurio metu sprendžiami sisteminiai susisiekimo, inžinerinės,socialinės ir kt. infrastruktūros optimizavimo uždaviniai ir interesų (privataus ir viešojosektoriaus) derinimo uždaviniai. Rekomenduojami brėžinių masteliai M1:1: 10000;1:20000.

2. Urbanistinis-architektūrinis projektavimas, kurio metu sprendžiami miesto centrinėsdalies erdvinio formavimo uždaviniai (kokybinis parametras). Šis etapas yra pagrindinisUPK dėmesio objektas. Rekomenduojami brėžinių ir maketų masteliai: a) urbanistineistruktūrai M1:5000; 1:2000; b) urbanistinėms erdvėms ir jų formantams/akcentamsM1:1000; 1:500.

Schema, kurioje parodyta UPK vieta bendroje planavimo ir projektavimo sistemoje. Apibrėžiamas žanras (urbanistinis projektavimas), profesinės veiklos instrumentai ir priemonės (užstatymo

morfostruktūra, urbanistinės erdvės r t.t.).

UPK vieta bendroje planavimo ir projektavimo sistemoje (prof. Z.J.Daunoros schema)

Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės politikos kryptys

3 2016

UPK objektas- Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinė struktūra ir jos elementai:

a) Nagrinėjama teritorija. Miesto centrinė dalis, istorinis branduolys (žr. pridedamąschemą). Tai yra vertingiausia miesto dalis, kuriai numatoma suteikti ypatingos svarbos,t.y. urbanistinio paveldo statusą;

b) Urbanistinės struktūros elementai. Kvartalinis užstatymo morfotipas, istoriškaisusiklostęs gatvių tinklas, nominalių urbanistinių erdvių sistema (aikštės, kurdonerai),gamtiniai elementai (Nevėžio upė, Senvagė), atskiri unikalūs objektai (bažnyčios),vertikalūs akcentai ir dominantės (viešbutis, J.Miltinio teatros scenos dėžė) ir t.t.Reikalingas kokybinis (ne tik statistinis-kiekybinis) esamos padėties vertinimas.

Panevėžio miesto centrinės dalies erdvinė sistema (esama padėtis).

Panevėžio miesto centrinės dalies erdvinės sistemos vystymo galima alternatyva

UPK tikslas – parengti miesto centrinės dalies ir atskirų fragmentų urbanistinės raidos programas bei nustatyti tinkamus urbanistinius parametrus, kas leistų pasiekti urbanistinės plėtros ir paveldo apsaugos optimalų balansą.

UPK uždaviniai:

1. UPK patvirtinti Panevėžio miesto taryboje. Tai būtų Panevėžio miesto politinės bendruomenėssutarimas, įgalinantis vykdyti civilizuotą urbanistinę plėtrą, atitinkančią europinio miestokultūrinę tradiciją.

2. Atlikti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų analizę, pagrindinį dėmesį skiriant jųurbanistinei argumentacijai ir reglamentų pagrįstumui.

3. Apibrėžti UPK priemonių (vizijos, galimybių studijos, projektiniai pasiūlymai ir t.t.) sudėtį,pateikimo būdą ir apimtis, kokybės indikatorius. Apsispręsti dėl ekspertų ir recenzentųkompetencijų.

4. Parengti duomenų bazės algoritmą/struktūrą (istoriniai faktai, statistiniai duomenys,kompoziciniai principai ir t.t.). Surinkti išeities duomenis, juos sisteminti.

5. Surinktų duomenų pagrindu atlikti urbanistinės struktūros esamos padėties kokybinį vertinimą,pateikti nagrinėjamos teritorijos urbanistinės-erdvinės plėtros alternatyvas, įvertinus investicinį

Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės politikos kryptys

4 2016

potencialą. Analizės išvadas pristatyti LAS Panevėžio skyriui ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyriui.

6. Įvertinus individualų miestovaizdį ir jį formuojančius veiksnius (miesto ar miestelio dydį,susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtinę situaciją, plėtros galimybes ir kt.), nustatyti urbanistinės plėtros zonas ir pagrindinius erdvinio formavimo principus jose.

7. Užsakovui įrodžius unikalių objektų statybos arba aukštybinių pastatų poreikį, nustatyti tokiųobjektų/pastatų užstatymo zonas ir jų išdėstymo vietas. Suformuoti urbanistinės-architektūrinės koncepcijos principines nuostatas bei pagrindimą (motyvaciją).

8. Planavimo priemonėmis išsaugoti Panevėžio miesto centrinės dalies vizualinio identitetovertingus bruožus, plėtojant bendruosius miesto urbanistinės struktūros komponentus - siluetą, panoramas, miesto vaizdų įvairovę - svarbius miesto įvaizdžio ir kultūrinio tapatumo ženklus.

9. Patikslinti įvairių miesto kvartalų ir sklypų plėtros sąlygas, susijusias su intensyvia urbanistineplėtra ir aukštybinių pastatų statybos galimybėmis.

10. Numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinančius gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimą.

UPK realizavimo priemonės (pagal poreikį):

a) Urbanistinės plėtros mokslinės studijos. Atliekama analogų studija, identifikuojamasproblemos išplitimo laipsnis, parenkama tinkama/patikrinta tyrimų metodika.

b) Moksliškai pagrįstos ir aprobuotos miesto centrinės dalies ir atskirų fragmentųurbanistinės raidos programos (arba urbanistinės plėtros galimybių studijos, kurioseatliekamas alternatyvinių urbanistinių modelių palyginimas);

c) Urbanistiniai-architekt ūriniai projektiniai pasi ūlymai, padedantys nustatytiurbanistinius parametrus (kvartalų užstatymo aukštingumą, tankumą, intensyvumą,kompozicinius principus ir t.t.);

d) Urbanistiniai-architekt ūriniai konkursai .e) Kūrybinės dirbtuvės, seminarai, mokslinės-praktinės konferencijos.f) Ekspertizės, recenzijos.g) UPK monitoringas, viešinimas žiniasklaidoje.

Daugelis išvadintų priemonių yra nereglamentuotos, todėl reikia iš anksto apibrėžti jų sudėtį, pateikimo būdą ir apimtis, kokybės indikatorius. UPK kokybiško realizavimo garantas – vienodai suprantamos sąvokos ir terminai, pvz. reikia suprasti, kad planavimas, urbanistika, teritorijų planavimas yra skirtingi dalykai. Didelį dėmesį skirti ekspertų ir recenzentų kompetencijoms, nes svarbu profesinė/mokslinė kompetencija, o ne tik formalus projekto vadovo statusas.

UPK etapai:

1. Politinis etapas.2. Parengiamasis etapas.3. Analitinis - metodinis etapas2.4. Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės plėtros alternatyvų tyrimas.5. Teritorijų planavimo dokumentų rengimas.6. Urbanistinių - architektūrinių projektų etapas.

_____________2Rekomenduojama vykdyti pagal prof. A. Miškinio rekomendacijas (žr. priedus) ir į LR Aplinkos ministro įsakymu (2004 m. gegužės 5 d. Nr. D1-246) patvirtintas "Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisyklių ir kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų rengimo taisykles".

PRIEDAI: Priedas Nr.1. Darbų vykdymo modelio pavyzdys. Priedas Nr.2. Pagrindinės sąvokos Priedas Nr.3. Panevėžio Laisvės aikštės ir gretimybių vaizdavimas bendrajame plane ir architektūrinėje-urbanistinėje koncepcijoje.

Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės politikos kryptys

5 2016

Priedas Nr.1. DARBŲ VYKDYMO MODELIO PAVYZDYS.

Rekomenduojamas darbų vykdymo modelis (pagal prof. A.Miškinį). Taikant šį modelį konkrečiam atvejui reikia patikslinti terminus, etapus ir t.t.

Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės politikos kryptys

6 2016

Priedas Nr.2. PAGRINDIN ĖS SĄVOKOS (rekomenduojamos visuose UPK etapuose)

Antropogeninė struktūra - žmogaus sukurta miesto aplinkos dalis; Architektūra – funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas. Ar chitektūriniai projektiniai pasi ūlymai – koncepciniai projektiniai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros idėją ir kuriais vadovaujantis nustatomispecialieji architektūros reikalavimai ar rengiama teritorijų planavimo dokumento urbanistinė koncepcija. Aukštybinis užstatymas - aukštybiniais pastatais numatoma užstatyti teritorija (žemės sklypas), turinti nustatytus šių pastatų išdėstymo reglamentus ir sąlygas; Erdvinė struktūra - trimate sistema išreikšti kompoziciniai miesto ar jo dalies užstatymo ypatumai; Gamtinė morfostrukt ūra - kompoziciškai reikšmingų gamtinių elementų išdėstymo mieste ypatumai; Identitetas - požymių, pagal kuriuos įmanoma nustatyti objekto tapatumą, atpažinti jo unikalius bruožus, visuma; Kraštovaizdžio architektūra – gamtinio kraštovaizdžio erdvinės aplinkos formavimas siekiant viešųjų erdvių, kraštovaizdžio ar jo atskirų elementų, statinių ir jų kompleksų dermės. Mi esto urbanistinis karkasas - kompozicinių branduolių (visuomeniškai ir architektūriškai reikšmingų pastatų kompleksų) ir kompozicinių ašių (centrinių miesto gatvių) erdvinė struktūra; Mi estovaizdis - miestiškojo kraštovaizdžio sudėtinis elementas, pasižymintis užstatymo morfotipo, aukštingumo ir architektūrinio įvaizdžio vienove; Panorama - matomas iš tam tikro apžvalgos taško daugiaplanis urbanizuotos ir/ar gamtinės aplinkos vaizdas; Siluetas - tolimas kontūrinis užstatymo vaizdas dangaus skliauto ir gamtinių elementų fone; Urbanistinė struktūra - miesto struktūrinių elementų (gatvių, kvartalų, aikščių, skverų, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros objektų, kt.) išsidėstymo ir funkcionavimo ypatumų visuma; Užstatymo foninis aukštis - vidutinis esamas arba perspektyvinis miesto dalies ar kvartalo užstatymo aukštingumas, nurodytas metrais nuo žemės paviršiaus iki pastatų stogų ar statinių konstrukcijų aukščiausių taškų; Vizualinio kontakto zona - vizualinių ryšių dėka su nagrinėjamu objektu susietos miesto dalys; Vizualinis identitetas - saugotina kitur nepasikartojanti istoriškai susiformavusi ar suformuota miesto gamtinių ir antropogeninių elementų visuma, kurianti vietovės individualų įvaizdį; Urbanistika – architektūros šaka, formuojanti urbanizuotų (urbanizuojamų) teritorijų, urbanistinių kompleksų erdvinę aplinką, urbanistinę struktūrą, urbanistinę erdvę ir ją formuojantį užstatymą. Urbanistinė struktūra – gyvenamųjų vietovių struktūrinių elementų išdėstymo ir funkcionavimo ypatumų visuma. Urbanistinė erdvė – socialines funkcijas turinti erdvė, apibūdinama meniniais ir moksliniais erdvės formavimo principais ir parametrais. Urbanistinė koncepcija – urbanistinės plėtros galimybių studija arba sprendinių projektiniai siūlymai, patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas ir išvadas. Užstatymo aukštis - planuojamos teritorijos vyraujantis (daugiau kaip 70 procentų užstatymo) pastatų aukštų skaičius ar maksimalus pastatų aukštis metrais, kurio negalima viršyti.

Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės politikos kryptys

7 2016

Priedas Nr.3. PANEVĖŽIO LAISV ĖS AIKŠTĖS IR GRETIMYBI Ų VAIZDAVIMAS BENDRAJAME PLANE IR ARCHITEKT ŪRINĖJE-URBANISTIN ĖJE KONCEPCIJOJE.

Panevėžio Laisvės aikštė ir gretimyb ės. (Ištrauka iš Panevėžio m. BP3)

Formaliai nustatyti reglamentai iš esmės negarantuoja kokybiškos aikštės, nes nekalbama apie erdvines dimensijas, aikštės ilgio-pločio proporcijas, išklotinių formavimo principus ir t.t. Neaišku kokiais principais formuoti aikštės tūrinę-erdvinę kompoziciją. Brėžinio mastelis M1:10000.

Žemėtvarkinio/procedūrinio planavimo atvejis.

Panevėžio Laisvės aikštė ir gretimyb ės. (ištrauka iš Architektūros magistrantūros studijų

baigiamojo darbo)

Darbo pagrindinė idėja – Laisvės aikštės tūrinė-erdvinė kompozicija. Pateikta stoties aikštės erdvinė idėja, suprojektuoti pagrindiniai objektai (teatras, aukštybiniai pastatai), numatant jų plėtros/rekonstrukcijos galimybes. Brėžinio mastelis M1:500.

Urbanistini ų ir architekt ūrini ų projektini ų pasiūlymų atvejis

3 http://195.182.86.148/Portals/c6d9e3cc-ad06-46dd-8503-3977e35acbb8/panbendrplan_reglamentu.jpg

Parengė Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius.