Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2013 m. vasario 28 d. Vilnius

2

TURINYS

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS................................................................................................3

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI.....................................................9

STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS......................................................................11

ŪKIO PLĖTROS IR KONKURENCINGUMO DIDINIMO PROGRAMA (KODAS 01-05)...............11

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI........................................................................................28

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS.......................................................................................35

ŪKIO MINISTERIJOS REORGANIZAVIMO LAIKOTARPIO ENERGETIKOS SRITIES EUROPOS SĄJUNGOS IR BENDROJO FINANSAVIMO LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS (KODAS 01-02).................................................................................................................37

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI.....................................................................................38

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS....................................................................................39

III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS............................................................................................................................ 40

LIETUVOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS TOBULINIMO IR PLĖTROS 2009–2013 METŲ STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI.............................................................................................40

LIETUVOS RESPUBLIKOS 2009–2013 METŲ EKSPORTO PLĖTROS STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI.............................................42

VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIŲ PARTNERYSTĖS SKATINIMO 2010–2012 METŲ PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO REZULTATAI.....................................45

NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS 2010–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI............................................................................................................................................................. 45

JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO KŪRIMO IR JO OBJEKTŲ PRITAIKYMO PILIGRIMŲ IR TURIZMO REIKMĖMS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI........47

LIETUVOS INOVACIJŲ 2010–2020 METŲ STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO.....................48

2010–2013 METŲ PRIEMONIŲ PLANO REZULTATAI...........................................................................48

NACIONALINIO MOKSLINIŲ TYRIMŲ, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ PLĖTROS KOSMOSO SRITYJE 2010–2015 METŲ PROGRAMOS REZULTATAI.......................................................................50

PRAMONINĖS BIOTECHNOLOGIJOS PLĖTROS LIETUVOJE 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI.......................................................................................................................... 51

AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI............................................................................................................................................................. 52

VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PERTVARKOS 2011–2012 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI.......................................................................................................................... 53

IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS.........................54

V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI...................................61

3

4

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS

Įgyvendinant 2012 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ūkio ministerijos veiklos prioritetus, atlikti svarbiausi darbai ir pasiekti rezultatai:

I prioritetas. Viešųjų pirkimų proceso skaidrumo didinimas ir korupcijos prielaidų mažinimas.(prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Skaidrumas ir atsakomybė viešajame sektoriuje“ įgyvendinimo)

Išplėtėme centralizuotai perkamų prekių, paslaugų ir darbų sąrašą degalų į talpyklas ir elektros energijos pirkimais, atnaujinome sutartis dėl kompiuterinės ir biuro įrangos įsigijimo, judriojo ryšio, vaistų, kanceliarinių prekių ir degalų degalinėse pirkimų.

2012 m. lapkričio 9 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-1080 įsteigėme VšĮ „CPO LT“, kurios pagrindinės funkcijos - centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymas ir informacinių sistemų, reikalingų centralizuotiems viešiesiems pirkimams vykdyti, plėtojimas.

Parengėme ir pateikėme Seimui Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti pareigą visoms perkančiosioms organizacijoms (valstybės ir savivaldybės valdymo institucijoms) viešai skelbti sudarytas viešųjų pirkimų sutartis, pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus ir laimėjusio dalyvio pasiūlymą, kai darbai ar paslaugos perkami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

Parengėme Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo I–III skyrių komentarą su gerosios patirties pavyzdžiais, kuris skelbiamas Ūkio ministerijos internetinėje svetainėje (http://www.ukmin.lt/web/lt/viesuju_pirkimu_politika/viesuju_pirkimu_politikos_kryptys_ir_problematika).

Svarbiausias rezultatas: Centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo bendros viešųjų pirkimų vertės

sudaro 14,5 proc. (be mažos vertės pirkimų).__________________________________________________________________________________________________________

II prioritetas. Valstybės valdomų įmonių pertvarka. (prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Naujos kokybės viešosios paslaugos mūsų žmonėms“ įgyvendinimo)

Sukūrėme valstybės valdomų įmonių (toliau – VVĮ) ambicingų tikslų nustatymo mechanizmą parengdami VVĮ strateginio planavimo gaires, kuriose rekomenduojama įmonių strateginiuose veiklos planuose nurodyti aiškius strateginius tikslus ir jų pasiekimo įvertinimo rodiklius.

Parengėme, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1511 „Dėl valstybės valdomų įmonių nuosavo kapitalo kainų nustatymo“ patvirtino komercine veikla užsiimančioms VVĮ vidutines siektinas nuosavo kapitalo kainas (miškų urėdijoms – grynojo pelno rodiklį) 2013–2015 m. laikotarpiu.

Įdiegėme VVĮ finansinių duomenų agregavimo sistemą. Pradėjome diegti VVĮ vadovų atlygio sistemą, skatinančią siekti geresnių rezultatų

(Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2012 m. gruodžio 6 d. pateikė nutarimo pakeitimo projektą Nr. 12-4095-01 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovaujančių darbuotojų darbo

5

užmokesčio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriam Ūkio ministerija pateikė savo išvadas).

Parengėme, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 patvirtino Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašą, kuriuo:

įtvirtinti ūkio sektoriaus šakos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontroliavimo funkcijų atskyrimo nuo atstovavimo valstybei funkcijų principai;

pavesta valstybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms ir valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytojams siekti, kad būtų nustatyti konkretūs valstybės dalyvavimo kiekvienoje valstybės valdomoje įmonėje tikslai; suformuoti įmonių veiklos tikslai ir vykdoma jų įgyvendinimo priežiūra, nustatyta įmonių strategija ir rengiamos strategijos įgyvendinimo metinės ataskaitos;

nustatyti valstybės valdomų įmonių valdybų formavimo ir jų darbo organizavimo, sudarymo principai. Peržiūrėjome 116 įmonių strateginius veiklos planus, atlikome 7 detalius

vertinimus. Parengėme ir viešai paskelbėme 5 VVĮ veiklos ir rezultatų ataskaitas (4 ketvirtines

ir metinę), nurodydami atitiktį VVĮ veiklos skaidrumo užtikrinimo gairėms. Į 6 mėnesių ataskaitą įtraukėme duomenis apie savivaldybių įmones (šilumos, vandens ir komunalinių paslaugų). Metinėje 2011 m. ataskaitoje pateikėme 15 didžiausių VVĮ veiklos apžvalgas.

Svarbiausi rezultatai: VVĮ veikla tapo skaidresnė ir efektyvesnė – VVĮ grynasis pelnas kartu su turto ir žaliavos

mokesčiais valstybei 2011 metais sudarė 246,6 mln. litų, t. y. 3,5 karto daugiau palyginti su 2010 metais. 2012 metais (skirstant 2011 metų pelną) valstybei paskirta 524,1 mln. litų dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų, t.  y. 6 kartus daugiau nei paskirta dividendų 2011 metais skirstant 2010 metų pelną.___________________________________________________________________________________________________________

III prioritetas. Verslo sąlygų gerinimas.(prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Palankesnė aplinka verslui – naujoms darbo vietoms kurti“ įgyvendinimo)

Siekdami nustatyti nepagrįstus, neproporcingus ir perteklinius leidimus (licencijas) ir supaprastinti jų išdavimo sąlygas bei reikalavimus, vadovaujantis Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, parengėme klausimynus ministerijoms ir atlikome Aplinkos, Kultūros, Energetikos, Finansų ministerijų ir joms pavaldžių institucijų bei įstaigų pateiktos informacijos vertinimą. Atsižvelgdami į turimą informaciją, parengėme išvadų ir pasiūlymų dėl minėtų institucijų taikomų licencijų išdavimo modelių, licencijų išdavimo sąlygų ir tvarkų projektą, kurį 2012 metų gruodžio mėnesį pateikėme Vyriausybei svarstyti.

Parengėme ir įdiegėme praktikoje 67 baigtinius tikrinamų aspektų klausimynus verslo atstovams, taikomus 31 ekonominės veiklos srityje. Klausimynai skirti darbo teisės ir darbuotojų saugos bei sveikatos priežiūros, priešgaisrinės saugos ir kitų sričių reikalavimams patikrinti. Kontroliniai klausimynai skelbiami www.verslovartai.lt/kontroliniai-klausimynai.

Įtraukėme Saulėtekio komisiją į valdžios iniciatyvų dėl verslo sąlygų gerinimo vertinimą. 2012 metais Saulėtekio komisijos posėdžiuose svarstytos svarbiausios Ūkio

6

ministerijos vykdomos verslo sąlygų gerinimo iniciatyvos – administracinės naštos mažinimas, verslo priežiūros institucijų pertvarka, paslaugų direktyvos įgyvendinimas, leidimų ir jų išdavimo tvarkos peržiūra, spendimų poveikio vertinimo tobulinimas.

Sudarėme palankesnes sąlygas pradėti verslą: 43 verslo priežiūros institucijos, pasirašiusios „Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų“, netaiko poveikio priemonių (baudos, veiklos ribojimas ir kitos) nustačius pažeidimų, bet teikia konsultavimo paslaugas ir metodinę pagalbą pirmuosius metus veiklą vykdantiems ūkio subjektams; Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir Valstybinė augalininkystės tarnyba pasirašė Memorandumą dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų. Nustačius mažareikšmį ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejį, prašoma ištaisyti neatitikimą, o ne taikomos baudos ar veiklos ribojimas.

Teisės aktų taikymo srityje įgyvendiname dviejų datų taisyklę. Institucijos verslo sąlygas reguliuojančius teisės aktus (nutarimus, įsakymus ir pan.) priima laikydamosi ,,dviejų datų“ taisyklės teisinio reguliavimo, t. y. verslui skiriami ne mažiau kaip 3 mėnesiai susipažinti su teisės aktais iki įsigaliojant jų reikalavimams. Ūkio ministerijos interneto svetainės skyriuje „Verslo aplinka“ skiltyje „Verslo priežiūros pertvarka“ paskelbtas teisės aktų, įsigaliojančių vieną iš dviejų datų sąrašas, taip pat kita aktuali informacija, susijusi su šia taisykle.

Padidinome finansinių išteklių prieinamumą smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektams, toliau vykdydami finansų inžinerijos priemones (garantijos kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų paskolas, lengvatinės paskolos, investuojamas rizikos kapitalas į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų akcinį kapitalą), įgyvendindami naujas priemones (garantijos už smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų finansinės nuomos (lizingo) sandorius, naujos rizikos kapitalo priemonės investicijos veiklos pradžiai).

Svarbiausi rezultatai: 2009–2012 metais finansinę paramą pagal finansų inžinerijos ir susijusias priemones

gavo 7749 SVV subjektai. 2012 metais daugiausiai SVV subjektų paremta pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas (687 subjektai) ir pagal priemonę „Garantijų fondas“ (353 subjektai).

Administracinė našta verslui sumažėjo 2 kaupiamaisiais procentais. Esminę įtaką (30 mln. Lt) administracinės naštos mažinimui turi priemonės, numatytos Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo projekte Nr. XIP-4555, kurias priėmus būtų pasiektas papildomas administracinės naštos sumažėjimas daugiau nei 20 procentų.

Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2013“ duomenimis, Lietuva pagal sudarytas verslo sąlygas bendrame pasaulio šalių reitinge užima 27 poziciją iš 185 pasaulio valstybių.

Teisės aktai, kuriais nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų priežiūros teisinis reguliavimas, įsigalioja laikantis dviejų datų principo._____________________________________________________________________________________________________________________

IV prioritetas. Investicijų skatinimas.(prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų „Palankesnė aplinka verslui – naujoms darbo vietoms kurti“ ir „ Vilniaus apskrities savivaldybių socialinė–ekonominė plėtra“ įgyvendinimo)

Skatinome investicijų pritraukimą į Lietuvą pagal ES struktūrinių fondų priemones:

7

pagal „Invest LT+“ paskirstėme 44,99 mln. Lt (ES struktūrinių fondų priemonei „Invest LT+“ numatyta suma, todėl įgyvendinimą tęsime ir 2013 metais);

pagal „Invest LT-2“ paskirstėme 54,8 mln. Lt (ES struktūrinių fondų priemonei „Invest LT+“ numatyta suma, todėl įgyvendinimą tęsime ir 2013 metais);

pagal „Asistentas-3“ įgyvendinome 986 rinkodaros priemones (parodos, konferencijos ir kita), organizavome tikslinius susitikimus su potencialiais investuotojais. Sudarydami palankesnes sąlygas užsienio investuotojams investuoti Lietuvoje

pakeitėme Valstybės planuojamų projektų, finansuojamų pagal priemones, kurių tikslas pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, sąrašo sudarymo ir Reikalavimų didelės pridėtinės vertės projektams bei rekomendacijų dėl paramos dydžio nustatymo aprašą (apraše numatyta, kad investicinis projektas gali būti pradėtas įgyvendinti nuo ketinimų protokolo pasirašymo).

Parengėme ir patvirtinome teisės aktus, reglamentuojančius naujų Akmenės, Marijampolės, Kėdainių, Panevėžio ir Šiaulių laisvųjų ekonominių zonų veiklą.

Išnagrinėjome galimybes steigti pramoninį parką ir (ar) pramoninę teritoriją vienoje iš Vilniaus apskrities savivaldybių. Informaciją apie galimybes steigti pramoninius parkus pateikėme Vilniaus miesto ir Šalčininkų rajono savivaldybėms.

Svarbiausi rezultatai: Per tris pirmuosius 2012 metų ketvirčius tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje

padaugėjo 5,65 proc. (metiniai duomenys bus paskelbti 2013 metų balandžio mėnesį).2012 metais Lietuvoje, dėl VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pritrauktų tiesioginių užsienio

investicijų projektų, buvo sukurtos 1249 darbo vietos.______________________________________________________________________________________________________________________

V prioritetas. Eksporto ir turizmo skatinimas. (prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Vilniaus apskrities savivaldybių socialinė–ekonominė plėtra“ įgyvendinimo)

Didindami Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą ir siekdami sumažinti sezoniškumo įtaką įsteigėme Nacionalinį konferencijų biurą, kuris padidins dalykinių kelionių pajamas.

Sudarėme palankesnes sąlygas plėtoti sveikatos turizmo paslaugas: 4 įmonės, siekiančios pasaulyje pripažintų kokybės standartų sveikatos turizmo

srityje, pasinaudojo galimybe gauti ES paramą ir pateikė paraiškas projektų finansavimui; surengėme tarptautinę konferenciją „Medicinos turizmas – Lietuvos paslaugų

eksporto ateitis“; pristatėme sveikatos turizmo paslaugas tarptautinėse turizmo parodose ir turizmo

verslo misijose; kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ ir Lietuvos medicinos įstaigų asociacijų atstovais

analizavome medicinos klasterio įkūrimo Lietuvoje galimybes; 2012 m. spalio 12 d. organizavome seminarą apie klasterių vystymą; medicinos turizmas, kaip svarbi Lietuvos eksporto paslaugų sritis, pristatyta ir pateikta medicinos klasterio vizija bei galimi strateginiai tikslai 2012 m. vykusiame seminare „Lietuvos medicinos turizmo klasteris“ (seminaro metu susitarta dėl konkretaus veiksmų plano sudarymo, siekiant įkurti medicinos klasterį Lietuvoje 2013 m.). Panaudodami Lietuvos kultūrinių išteklių potencialą, kūrėme ir populiarinome naujus

kultūrinio turizmo maršrutus:

8

Ūkio ministerijos iniciatyva įkurtos Kultūrinio turizmo darbo grupės posėdyje Jono Pauliaus II piligrimų kelias buvo išskirtas Lietuvoje esančių kultūros kelių projektų vystymo bei integravimo į Europos kelių sistemą prioritetu. 2012 m. gruodžio 6 d. Ūkio ministerijos atstovai Jono Pauliaus II piligrimų kelio perspektyvas prisijungti prie Europos kultūros kelių sistemos pristatė DATA tarptautiniame seminare „Europos Tarybos Kultūros keliai – patirtys ir galimybės“;

didelį dėmesį skyrėme vienam patraukliausių turistinių maršrutų Lietuvoje, Panemunės turistiniam maršrutui – 2012 m. birželio 19 d. Kultūrinio turizmo darbo grupės posėdyje Kauno ir Jurbarko rajonų atsakingiems asmenims pateiktos rekomendacijos dėl Panemunės maršruto vystymo ir plėtros.

2012 m. birželio 26 d. bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija Vilniuje surengta tarptautinė konferencija „Praeitis–dabartis–ateitis: bendradarbiavimas kuriant Gintaro kelią“. Konferencijos dalyviai iš Latvijos, Austrijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Rusijos (Sankt Peterburgo bei Kaliningrado srities) pritarė Lietuvos iškeltai iniciatyvai apjungti visų žemynų šalis, susijusias su gintaru, teminiu maršrutu. Išlaikėme eksporto augimą išskirtose prioritetinėse rinkose – prekių eksporto

augimas į Baltijos valstybių, Skandinavijos, ES, tradicinės Rytų krypties rinkas 2012 metais buvo 14,3 proc. didesnis nei bendras Lietuvos prekių eksporto augimas.

Stiprinome turizmo paslaugų eksporto pozicijas. 2012 m. vasario 14–15 d. Lietuvos turizmo galimybes pristatėme Izraelyje Tel Avive vykusioje tarptautinėje turizmo parodoje „Mediterranean Tourism Market IMTM2012“, įvyko susitikimas su Izraelio Valstybės turizmo ministru, kurio metu aptartos tolesnio bendradarbiavimo galimybės.

Skatindami turizmą Vilniaus apskrityje skyrėme iki 8 mln. Lt Trakų istorijos muziejaus projektui „Medininkų pilies pritaikymas turizmo reikmėms“ (restauruotas Medininkų pilies donžonas, gynybinė siena ir vartai, atkurtas priestatas, nutiesti lauko inžineriniai tinklai, sutvarkyta sklypo teritorija, įrengta muziejaus ekspozicija).

Svarbiausi rezultatai: Per tris pirmuosius 2012 m. ketvirčius paslaugų dalis eksporto struktūroje sudaro 17,1

proc. (galutiniai metiniai duomenys bus paskelbti 2013 metų kovo mėnesį).2012 metais eksporto augimas išskirtose prioritetinėse rinkose didesnis už metinį

eksporto augimo vidurkį 14,3 procento.Planuojama, kad 2012 m. pajamų iš turizmo augimas sieks 8,1 proc. (galutiniai metiniai

duomenys bus paskelbti 2013 metų balandžio mėnesį).Planuojama, kad 2012 m. sveikatinimo tikslais atvykusių turistų skaičius sieks 111,4

tūkst. turistų.___________________________________________________________________________________________________________

VI prioritetas. Inovatyvios ekonomikos plėtra.

Spartindami klasterizacijos procesus, vykdėme klasterizacijos priemones pagal ES struktūrinių fondų priemones:

pagal „Inoklaster LT“ – pasirašytos 9 sutartys, projektams finansuoti skirta 4,34 mln. Lt, panaudota 1,59 mln. Lt;

pagal „Inoklaster LT+“ – pasirašytos 5 sutartys, projektams finansuoti skirta 28,16 mln. Lt, panaudota 3,81 mln. Lt;

pagal „Inogeb LT3“ – pasirašytos 2 sutartys, projektams įgyvendinti skirta iki 9,95 mln. Lt, panaudota 2,4 mln. Lt;

9

pagal „Inogeb LT2“ įgyvendinami 7 slėnių infrastruktūros plėtros projektai, kuriems skirta 85,13 mln. Lt, panaudota 24,64 mln. Lt; dviejų projektų paraiškos vertinamos Lietuvos verslo paramos agentūroje. Dalyvavome „StarDust“ projekte: suorganizavome 2 renginius – „2nd Annual Meeting

of the project „StarDust“ ir „MVĮ diena“; dalyvavome 6-ajame valdymo grupės bei 5 bandomųjų projektų vadovų susitikime Rygoje, organizavome 7-ąjį valdymo grupės ir 5-ių bandomųjų projektų vadovų susitikimą Vilniuje.

Skatinome įmonių inovacinę veiklą: vykdėme priemonę „Inočekiai LT“: Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūra (toliau

– MITA) paskirta visuotinės dotacijos valdytoja; suderinome trišalę sutartį dėl visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo; parengėme Mokslo ir studijų institucijų paslaugų įtraukimo į paslaugų sąrašą metodiką, paskelbėme kvietimą teikti paraiškas (kvietimo suma 2,5 mln. Lt). Pateikta 231 paraiška, finansavimas (2,5 mln. Lt) patvirtintas 185 paraiškoms;

pagal pramoninės nuosavybės teisių apsaugos skatinimo schemą skyrėme 1,2 mln. Lt paramą 86 pramoninės nuosavybės teisių apsaugos tarptautiniu mastu projektams;

parengėme Norvegijos finansinio mechanizmo 2009–2014 m. Žaliosios pramonės inovacijų programą, kurią 2012 m. liepos 12 d. pristatėme verslui ir plačiajai visuomenei. Skatindami spartesnį projektų įgyvendinimą Lietuvai svarbiose mokslinių tyrimų ir

technologijų plėtros (toliau – MTTP) srityse ir privačių juridinių asmenų investicijas į MTTP projektų įgyvendinimą, teikėme siūlymus dėl ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų MTTP priemonių finansavimo sąlygų keitimo siekiant mažinti administracinę naštą pareiškėjams ES struktūrinės paramos srityje.

Svarbiausi rezultatai: Pagal pasirašytas sutartis susikūrė 11 naujų klasterių, iš kurių 3 tarptautiniai.Suteikti 237 inovaciniai čekiai – 52 nacionaliniai, 185 pagal priemonę „Inočekiai LT“ (ES

SF lėšomis).Finansavimas skirtas 86 pramoninės nuosavybės teisių apsaugos projektams.

__________________________________________________________________________________________________________

ŪKIO MINISTERIJOS VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS

2012 metais pradėjome diegti procesų valdymą – parengėme Ūkio ministerijos procesų valdymo metodiką, pirminį bendrųjų procesų žemėlapį, pradėjome dokumentuoti procesus (procesų valdymo diegimas bus tęsiamas 2013 metais).

Remiantis 2011 metais Ūkio ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus atlikto Ūkio ministerijos administracijos padalinių, vykdančių bendrąsias funkcijas, vertinimo audito išvadomis, 2012 metais pradėtas bendrųjų funkcijų vykdymo optimizavimas – bendrąsias funkcijas vykdantys ministerijos ir pavaldžių biudžetinių įstaigų padaliniai pradėti centralizuoti.

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

10

Ūkio ministerijos MISIJA – KURTI PALANKIĄ TEISINĘ IR EKONOMINĘ APLINKĄ ŪKIO PLĖTRAI IR TAIP UŽTIKRINTI VISUOMENĖS GEROVĘ BEI UŽIMTUMĄ.

2012 metais siekėme vieno strateginio tikslo – SKATINTI LIETUVOS ŪKIO PLĖTRĄ IR DIDINTI KONKURENCINGUMĄ (kodas 01), o pasiektam efektui matuoti buvome nustatę 4 kriterijus.

Pasaulio konkurencingumo indeksas; Pasaulio ekonomikos forumas (2012 m. planuota 42 vieta).

2012 metais Lietuva paskelbta 45 konkurencingiausia šalimi tarp 144 pasaulio valstybių. Nors per metus pagal konkurencingumo indeksą Lietuva smuktelėjo žemyn viena pozicija, atsižvelgus, kad vertinta daugiau šalių nei 2011 metais, faktiškai likome toje pačioje pozicijoje. Be to, per pastaruosius trejus metus savo konkurencingumo rodiklį pagerinome 8 pozicijomis. Ataskaitoje ir toliau gerai vertinamas Lietuvos gyventojų aukštojo išsilavinimo lygis (26 vieta pasaulyje), taip pat IT raštingumas (33), tačiau, ekspertų nuomone, didžiausiais trukdžiais augimui išlieka maža rinka (74), finansų rinka (87) bei makroekonominė aplinka (75).

Manome, kad planuotos 42 vietos nepasiekėme, nes buvo iškeltas pernelyg ambicingas siekis.

2010 2011 2012 2013 planas 2014 planas 2015 planas

4744 45 43 41

39

2013–2014 metais pateikiami prognozuojami duomenys1 pav. Pasaulio konkurencingumo indeksas (Lietuvos vieta)

Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“ (2012 m. planuota 17 vieta).

Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2013“ duomenimis, Lietuva bendrame pasaulio šalių reitinge užima 27 poziciją iš 185. Planuotos rodiklio reikšmės nepasiekėme nes: pasikeitė vertinimo metodika (buvo perskaičiuotas ir ankstesnių metų rodiklis); Lietuvos institucijos neatsižvelgė į Ūkio ministerijos siūlymus keisti esamą teisinį reglamentavimą verslo pradžios, investuotojų apsaugos, statybų leidimų išdavimo srityse; dalis reformų (verslo pradžios, prijungimo prie elektros tinklų, kreditų gavimo, nemokumo srityje) nebuvo įskaitytos, nes vėlavo jų įgyvendinimas (šie rezultatai bus įvertinti 2014 metų tyrime) arba priimti sprendimai nėra tinkamai įgyvendinami; kai kurios kitos valstybės įgyvendino ambicingesnes reformas ir aplenkė Lietuvą.

2010 2011 2012 2013 planas 2014 planas 2015 planas

25 26 27 24 22 20

2013–2014 metais pateikiami prognozuojami duomenys2 pav. Verslo aplinkos indeksas (Lietuvos vieta)

Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas; Europos Komisija (2012 m. planuota 0,251).

2012 m. duomenys bus paskelbti 2013 m. kovo mėn.

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

11

Remiantis Europos komisijos parengtu Inovacijų sąjungos švieslentės vertinimu, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas 2011 m. išaugo iki 0,255. Pagal šį vertinimą Lietuva priskirta nuosaikiųjų inovatorių (angl. Modest innovators) šalių grupei. Pažymėtina, kad Lietuvoje inovacijų augimas buvo šiek tiek didesnis nei ES vidurkis. Plg. ES šalių vidutinis suminis inovatyvumo indeksas 2011 m. siekė 0,539.

Lietuvos stiprioji pusė – žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys. Lietuvos atsilikimą inovacijų srityje daugiausia lemia: mokslinių tyrimų sistemos nepakankamas atvirumas ir patrauklumas, verslo ryšiai ir verslumas, silpni intelektiniai ištekliai (patentinės paraiškos pagal Patentinės kooperacijos sutartį, Bendrijos prekių ženklai, dizainas), bendradarbiavimas ir verslininkystė, intelektinės nuosavybės apsauga, inovacijų kūrėjai, ekonominis inovacijų poveikis.

Lietuva ES270

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.227

0.516

0.255

0.539

20102011

Šaltinis: Innovation Union Scoreboard 2011, Pro Inno Europe.3 pav. Suminis inovatyvumo indeksas (balais nuo 0 iki 1)

Tiesioginių užsienio investicijų didinimas; Lietuvos statistikos departamentas (2012 m. planuota 12 proc.).

2012 m. III ketv. pabaigoje sukauptosios TUI Lietuvoje sudarė 40,23 mlrd. litų. 2011 m. IV ketv. pabaigoje sukauptosios TUI Lietuvoje sudarė 38,08 mlrd. litų. Per tris pirmuosius 2012 m. ketvirčius TUI Lietuvoje padaugėjo 5,65 proc. (atkreiptinas dėmesys, kad investicijos į akcinį ir kitą kapitalą per visus tris praeitų metų ketvirčius buvo teigiamos). Galutiniai metiniai duomenys apie 2012 metus bus paskelbti 2013 metų balandžio mėnesį.

9.010.0

4.0 4.3 4.54.7

2012–2015 metais pateikiami prognozuojami duomenys

4 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis, proc.

STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS

2012 metais strateginį tikslą įgyvendinome vykdydami 2 programas.

12

Programų priemones vykdė Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Lietuvos standartizacijos departamentas, Valstybinė metrologijos tarnyba, Lietuvos metrologijos inspekcija, Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Dalinai prisidėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“, VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“,, AB „Vilniaus metrologijos centras“, Lietuvos energetikos institutas, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras.

ŪKIO PLĖTROS IR KONKURENCINGUMO DIDINIMO PROGRAMA (kodas 01-05)

5 pav. Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programos tikslai ir uždaviniai

VERSLO APLINKA

Uždavinys. Sustiprinti ūkio konkurencingumą lemiančius veiksnius ir pagerinti aplinką

Uždavinys. Suformuoti inovacijoms palankią aplinką

Uždavinys. Pritraukti tiesioginių užsienio ir vietinių investicijų

Uždavinys. Vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo

politiką

Uždavinys. Sustiprinti SVV finansinės paramos sistemą,

tobulinti ekonominę ir informacinę aplinką

Uždavinys. Sukurti palankią aplinką konkurencingų turizmo

produktų plėtrai

1 tikslas. Didinti šalies ūkio konkurencingumą, verslo produktyvumą ir aukštos pridėtinės vertės verslo

lyginamąją dalį

2 tikslas. Didinti žinomumą ekonomikos augimo ir

konkurencingumo didinimo klausimais

3 tikslas. Užtikrinti Lietuvos ūkio plėtros politikos

formavimą, funkcionavimą ir valdymą

Uždavinys. Informuoti visuomenę Ūkio ministerijos

administruojamų sričių klausimais

Uždavinys. Įgyvendinant nustatytas atskirų veiklų

prioritetines kryptis, sudaryti prielaidas ūkio

plėtrai

13

Siekiant administracinę naštą verslui prioritetinėse srityse sumažinti 30 procentų, Ūkio ministerijos teikimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 metais pritarė 24 administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo veiksmams. Vykdant šiuos veiksmus:

priimti teisės aktai sąlygoja administracinės naštos sumažinimą 1,7 mln. Lt (1,2 proc.);

parengti teisės aktų projektai, kuriuos priėmus administracinė našta būtų papildomai sumažinta 32 mln. Lt (22 proc.);

2013 metais suplanuoti trys administracinės naštos mažinimo veiksmai, kuriuos įgyvendinus našta sumažėtų papildomai 1,6 mln. Lt.

Mažinant administracinę naštą verslui, koordinuojant Ūkio ministerijai: atsisakyta įpareigojimo pildyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės

pasą; atsisakyta reikalavimo keleivių vežimo lapų blankų inventorizacijos akto

duomenis įtraukti į keleivių vežimo lapų blankų apskaitos knygą; susiaurintas ratas subjektų, kuriuos turi informuoti laivo agentas, laivo

savininkas ar valdytojas apie numatomą bunkeravimo operaciją; parengta Kino filmų platinimo 20_ m. statistinės ataskaitos K-04 (metinės),

Prekybos turgavietėse statistinės ataskaitos PR-02 elektroninė forma; pakeistos Įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/

išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklės – atsisakyta dalies prašomų pateikti dokumentų.

Kryptingai vykdėme priemones mažinančias administracinę naštą ir lengvinančias verslo sąlygas Ūkio ministerijos valdymo srityje.

Valstybinės metrologijos tarnybos direktorius patvirtino: Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą ir laiko intervalus tarp patikrų (2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-97), kuriame patikslino sąvokas, nustatė ilgesnius laiko intervalus tarp patikrų neautomatinėms ir automatinėms svarstyklėms, ilgio matams, stikliniams termometrams, pieno šaldytuvams–talpykloms su metrolazde arba liniuote ir termometru, medicinos prietaisams su matavimo funkcija (išskyrus akies tonometrus); Paskirtųjų įstaigų paskyrimo ir jų vykdomos veiklos paskyrimo srityse priežiūros tvarkos aprašą“ (2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-95), kuriuo patikslintos paskyrimo ir paskirtųjų įstaigų priežiūros procedūros; Paskirtosios įstaigos vykdomos veiklos paskyrimo srityse patikrinimo kontrolinį klausimyną (2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-122). 2012 metais Valstybinės metrologijos tarnyba patikrino 16 paskirtųjų įstaigų (planinių patikrinimų metu nustatė 4 neesmines neatitiktis, neplaninio patikrinimo metu – 2 neesmines neatitiktis).

Vadovaujantis priežiūros naštos mažinimo ūkio subjektams principais: Lietuvos metrologijos inspekcija:

konsultavo ūkio subjektus apskrityse 33 renginiuose (dalyvavo 525 ūkio subjektai) ir individualiai (406 ūkio subjektai);

suteikė konsultacijas 85 veiklą pradedantiems verslininkams; įdiegė ir pradėjo taikyti vienodo ūkio subjektų konsultavimo telefonu

praktiką su pokalbių įrašymu; parengė ir paskelbė 5 kontrolinius klausimynus, pagal kuriuos 2012 m. IV ketv.

atlikta 36,7 proc. visų ketvirčio patikrinimų. Lietuvos metrologijos inspekcija atliko 3999 patikrinimus, kurių metu

nustatė 848 pažeidimus (atlikus 3342 matavimo priemonių naudotojų patikrinimus nustatytas 501 pažeidimas; atlikus 657 fasuotų prekių gamintojų, importuotojų ir pardavėjų patikrinimus nustatytas 347 pažeidimai). 250 atsakingų asmenų už teisinės

14

metrologijos reikalavimų pažeidimus skirta 33,6 tūkst. Lt baudų. Didelį pažeidimų skaičių fasuotų, ypač maisto prekių, pardavimo srityje lėmė didelis smulkių pardavėjų skaičius ir platus parduodamų prekių asortimentas bei jų vardinių kiekių įvairovė, o taip pat pačių gamintojų nepakankama kontrolė jų gaminamoms ir rinkai tiekiamoms prekėms bei jų kiekiui fasuotėse. Džiugu, kad bendras pažeidimų skaičius 2012 metais, lyginant su 2011 m., sumažėjo 3,3 proc.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos: atliko 6021 ne maisto produktų patikrinimus mažmeninės ir didmeninės

prekybos įmonėse, paslaugų teikimo ir gamybos įmonėse; patikrino 15864 gaminių ir paslaugų tipus prekyvietėse, iš kurių 24,4

procento neatitiko nustatytų saugos ir kokybės reikalavimų; išnagrinėjo 2294 vartotojų skundus (pagrįstų skundų 61,4 proc.). atsakė į 315 Muitinės departamento prie Finansų ministerijos,

užklausimus ir patikrino 301 gaminių tipą (iš jų uždrausta įvežti 96 tipų 28916 vienetų gaminių už 19,2 tūkst. Lt.);

2012 metais per Europos Sąjungos greito apsikeitimo informacijos apie pavojingus gaminius sistemą RAPEX paskelbė 49 pranešimus dėl 57 pavojingų gaminių;

iš Europos Komisijos gavo 2300 pranešimų apie vartotojų sveikatai pavojingus gaminius, kurie buvo nustatyti Europos Sąjungos rinkoje;

vykdė vertinamuosius vizitus, kurie praplečia verslo subjektų rizikos vertinimo galimybę;

surengė 135 seminarus aktualiausiais gaminių ir paslaugų saugos, ženklinimo ir kokybės reikalavimų, vartotojų teisių apsaugos klausimais. Pastebima, jog verslininkai – tiek gamintojai, tiek importuotojai ir pardavėjai – yra daugiau informuoti ir geriau žino apie privalomus reikalavimus jų gaminamiems ar parduodamiems produktams;

patikrinimus vykdė pagal 12 kontrolinių klausimynų; 2012 m. kovo 16 d. įsteigė ir pradėjo taikyti Vieningą skambučių centrą su

pokalbių įrašymu; interneto svetainėje pradėjo skelbti konsultacinę informaciją

(„konsultacijų medis“), kur pagal tam tikras produktų grupes nurodyti teisės aktai reglamentuojantys reikalavimus ne maisto produktams Lietuvos rinkoje ir atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus dėl vartotojų teisių gynimo.

2012 m. kovo 22 d. priimtas Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-1937 (nauja redakcija). Įstatymo projektą parengėme kartu su Konkurencijos taryba, įstatymo projektą Seimui pateikė Prezidentė. Nauja Konkurencijos įstatymo redakcija sudaro sąlygas efektyvesnei Konkurencijos tarybos veiklai ir geresniam konkurencijos taisyklių įgyvendinimui. Naujai įtvirtintas reguliavimas taip pat užtikrina aiškesnius bei proporcingesnius reikalavimus ūkio subjektams:

padidinta suminių bendrųjų pajamų riba, dėl ko turėtų sumažėti pranešimų apie koncentraciją skaičius;

išplėstas atleidimo nuo baudos institutas, tokią galimybę numatant ir vertikaliųjų susitarimų dėl tiesioginio ar netiesioginio perpardavimo kainų fiksavimo dalyviams;

nustatyta aiškesnė komercinių paslapčių apsaugos tvarka; atleidimo nuo sankcijų galimybė numatyta ne tik esamam, bet ir buvusiam ūkio

subjekto vadovui;

15

negaliojančiais yra pripažįstami ne visi sandoriai dėl koncentracijos, apie kurią laiku nebuvo pranešta Konkurencijos tarybai, bet tik tie, dėl kurių Konkurencijos taryba ir vėliau nedavė leidimo.

Prie konkurencinės aplinkos gerinimo taip pat prisidėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos naujos baudų, skiriamų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo taisyklės, kurios leis Konkurencijos tarybai geriau individualizuoti ūkio subjektams skiriamas baudas. Vyriausybei patvirtinus Konkurencijos politikos nuostatų taikymo gaires, sukurtas teisinis pagrindas sisteminiam konkurencijos politikos nuostatų taikymui viešojoje politikoje.

2012 metais parengėme ir pateikėme Vyriausybei Alkoholio kontrolės įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių pakeitimo projektus, kurių dėka bus supaprastintos licencijų išdavimo procedūros.

Perdavėme svarstyti Seimui Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIP-4682), kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas reklamos verslui plėtoti, nustatyti efektyvesnę ir operatyvesnę reklamos pažeidimų nagrinėjimo tvarką bei skatinti reklamos savitvarką, ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketą (projektai XIP-4683, XIP-4684) ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame nustatytos priemonės, atgrasančios nuo vėlavimo mokėti.

Įgyvendindami Vartotojų direktyvą naujai patvirtinome daiktų grąžinimo ir keitimo taisykles.

Siekdami užkirsti kelią nelegaliam elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimui (supirkimui) bei jų ardymui, aplinkai kenksmingų ir pavojingų atliekų netinkamam tvarkymui, papildėme Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 77. Įsakyme nustatyta, kad elektros ir elektroninės įrangos sudedamąsias metalines dalis ir metalinius komplektavimo gaminius galima supirkti tik iš asmenų, kurių ūkinėje veikloje susidaro šie daiktai, ir jeigu šie asmenys pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Išnagrinėjome užsienio valstybių, įskaitant kitas ES valstybes nares, patirtį dėl standartizuotos pakuotės taikymą reguliuojančių teisės aktų suderinamumo su kitais ES ir tarptautiniais teisės aktais, apklausėme Lietuvos Respublikos valstybės institucijas, verslo asociacijas dėl galimo šios pakuotės poveikio vartotojų informuotumo lygiui, elgsenai (įpročiams), konkurencijai, kontrabandos ir nelegalios prekybos apimtims, prekybos tabako gaminiais organizavimui, taip pat dėl reikalavimo taikyti standartizuotą pakuotę atitikties Lietuvos, Europos Sąjungos ir tarptautinei teisei, ypač intelektualinės nuosavybės teisei.

2012 m. liepos 18 d. patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 674 „Dėl bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo taisyklių patvirtinimo“ įtvirtintos su statybos gaminių sritimi susijusios nuostatos, vykdomas atitikties įvertinimo įstaigų paskyrimo tęstinumas.

Ūkio ministerijos iniciatyva įteisinta smulkiam ir šeimos verslui vykdyti itin patraukli nauja įmonės teisinė forma – mažoji bendrija.

Seime įregistruoti įstatymų projektai: Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIP-4805),

kuriame siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos pavyzdines steigimo akto ir steigimo sutarties formas, pavyzdinius įstatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; atsisakyti apribojimų dėl valstybės ir savivaldybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, teisių perleidimo;

16

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIP-4806), kuriuo siūloma įtvirtinti valstybės ir savivaldybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, teisių pardavimą; supaprastinti valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių pertvarkymą į bendroves;

Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIP-4757), kuriuo siūloma patobulinti bendrovių valdymo sistemą, pagerinti investuotojų apsaugą, nustatyti juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, kurioje bus kaupiami ir tvarkomi duomenys apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus, teisinius pagrindus ir įteisinti finansinės pagalbos teikimą bendrovės akcijoms įsigyti;

Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIP-4758), kuriuo siūloma užtikrinti Akcinių bendrovių įstatyme siūlomų nustatyti reikalavimų dėl duomenų ir informacijos apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus teikimą juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai.

Tobulinant nemokumo teisinį reguliavimą: pakeistas Įmonių bankroto įstatymas (įsigaliojo 2012 m. kovo 1 dieną) ir

priimti visi šiam įstatymui reikalingi įgyvendinti teisės aktai , kurie palengvins bankroto pradžią ir paspartins bankroto procedūras, geriau apsaugos kreditorių interesus, suteiks kreditoriams didesnes galimybes vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka;

sureguliuoti teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims ir teisės dirbti administratoriaus padėjėju suteikimo ir netekimo pagrindai bei tvarka;

parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas siekiant spręsti su tyčiniais bankrotais susijusias problemas;

parengtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.9301 straipsniu įstatymo projektas, siekiant nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais ir įgyvendinti nuostatas, leisiančias geriau nustatyti su įmonių bankrotu susijusius nesąžiningus verslo subjektų veiksmus;

2012 m. gegužės 10 d. priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas (įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.);

pakeistas Garantinio fondo įstatymas (nauja redakcija įsigaliojo 2013 m. sausio1 d.) ir jį įgyvendinantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai supaprastins išmokų iš Garantinio fondo skaičiavimą, užtikrins nenutrūkstamą ir savalaikį išmokų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam skyrimą, taip pat optimalų ir efektyvų Garantinio fondo administravimą.

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos parengė Bankroto proceso aiškinamąją medžiagą (nemokumo vadovą), kuri yra pagalbinė priemonė kreditoriams, įmonių, kurioms ketinama kelti ar jau yra iškeltos bankroto bylos, vadovams, savininkams, administratoriams ir kitiems asmenims, kurie susiduria su įmonių bankroto procedūromis.

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos taip pat įdiegė informacines technologijas, sudarančias galimybę interneto svetainėje:

skelbti sąrašą asmenų, kuriems teismas apribojo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu;

skelbti įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą; įmonių, negalinčių arba neketinančių vykdyti įsipareigojimus, sąrašą;

17

bankroto administratoriams pateikti deklaracijas dėl atitikties teisės aktų reikalavimams elektroniniu būdu;

restruktūrizavimo ataskaitas Įmonių bankroto valdymo departamentui teikti elektroninėmis priemonėmis.

Siekdamas sumažinti kliūtis prekyboje ir atverti naujas rinkas, Lietuvos standartizacijos departamentas:

2012 metais parengė ir išleido 19 originaliųjų Lietuvos standartų, atgaminimo būdu 1600 Europos ir tarptautinių standartų, 114 lietuviškųjų Europos ir tarptautinių standartų versijų, skirtų Lietuvos ūkio subjektams ir kitiems asmenims;

Lietuvos ūkio subjektams ir kitiems asmenims išplatino 7374 Lietuvos standartus, 190 tarptautinių ir 101 užsienio valstybių standartą bei kitus leidinius;

vykdydamas tarptautinių organizacijų CEN, CENELEC, ETSI ir ISO narystės įsipareigojimus, organizavo ir įvykdė 630 viešųjų apklausų ir 1952 balsavimus dėl Europos ir tarptautinių (rengiamų ISO technikos komitetų, kuriuose Lietuva dalyvauja tikrosios narės teisėmis) standartų bei kitų leidinių projektų viešosios apklausos ir oficialaus balsavimo etapuose (balsavimo rezultatai ir suformuota Lietuvos nuomonė pateikta atitinkamoms Europos ir tarptautinėms organizacijoms elektroninėmis balsavimo priemonėmis);

sėkmingai dalyvavo Dvynių projekte Gruzijai „Gruzijos metrologijos ir standartizacijos infrastruktūros stiprinimas, remiantis geriausia ES šalių praktika“ (GE10/ENP/PCA/TR/05) - įvykdytos visos 2012 m. planuotos priemonės, siekiant įgyvendinti Europos kaimynystės politiką – gerovės, saugumo ir stabilumo ES kaimynystėje, užmegzti privilegijuotus ekonominius ir politinius santykius su kaimyninėmis šalimis;

dalyvavo tarpvyriausybinių komisijų su Ukraina, Kazachstanu ir Uzbekistanu darbe, suderino susitarimą dėl bendradarbiavimo su Azerbaidžanu;

sudarė 3 naujus nacionalinius Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetus LST TK 84 „Dūmtraukiai“, LST TK 85 „Efektyvus energijos naudojimas“, LST TK 86 „Skaitmeninė geografinė informacija“ ir iš viso 2012 metais koordinavo 86 technikos komitetų veiklą.

Siekdamas užtikrinti akredituotų atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatų tarptautinį pripažinimą, Nacionalinis akreditacijos biuras visas pageidaujančias akredituotis atitikties įvertinimo įstaigas akreditavo pagal Europos Sąjungos ir kitų dokumentų reikalavimus, kadangi tik tokių atitikties įvertinimo įstaigų veikla yra pripažįstama kitose šalyse (tuo užtikrinama, kad biuro akredituotos įstaigos yra lygiavertės su kitų šalių nacionalinių akreditacijos įstaigų akredituotomis atitikties įvertinimo įstaigomis ir yra konkurencingos vidaus ir užsienio rinkose). Taip pat užtikrino, kad būtų laiku įgyvendinti nauji tarptautinių ir Europos dokumentų, reglamentuojančių akreditavimą, reikalavimai: atitikties įvertinimo įstaigoms pastoviai teikė būtiną informaciją apie naujus reikalavimus, o akreditavimo procese šiuos reikalavimus įgyvendino (nauji standartai, Europos akreditacijos organizacijos vadovai ir pan.).

2012 metais buvo užbaigti vadybos sistemų sertifikavimo įstaigų pagal LST EN ISO/IEC 17021:2011 standartą akreditavimo darbai, parengtos ir pradėtos įgyvendinti priemonės perėjimui prie naujų standartų kontrolės įstaigoms ir darbuotojų sertifikavimo įstaigoms.

18

Verslo aplinka skaičiais Mažųjų bendrijų įstatyme įteisinta smulkiam ir šeimos verslui vykdyti itin patraukli

nauja įmonės teisinė forma – mažoji bendrija, kurių per 2012 m. rugsėjo–gruodžio mėn. įregistruota daugiau nei 1000;

43 verslo priežiūros institucijos, pasirašiusios „Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų“, naują veiklą pradėjusiai įmonei netaiko baudų ar veiklos ribojimų, o teikia konsultavimo paslaugas ir metodinę pagalbą;

Parengti 67 kontroliniai klausimynai, kuriais vadovaujasi verslo subjektai ir inspektoriai planinių patikrinimų metu;

Priimti Įmonių bankroto įstatymui reikalingi įgyvendinti lydimieji teisės aktai palengvins bankroto pradžią ir paspartins bankroto procedūras;

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 24 pasiūlymams dėl skubių veiksmų mažinant administracinę naštą verslui.

INOVACIJOS

Itin daug dėmesio skyrėme vienai iš prioritetinių modernios ekonomikos kūrimo krypčių – stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką.

Skatindami įmones vykdyti inovacinę veiklą suteikėme 237 inovacinius čekius už 3,1 mln. Lt,

Skatindami technologines ir į vartotojų poreikius orientuotas inovacijas per pramoninės nuosavybės teisių apsaugos skatinimo schemą, skyrėme 1,2 mln. Lt paramą 86 (56 išradimų patentavimo, 30 dizainų registravimo) pramoninės nuosavybės teisių apsaugos tarptautiniu mastu projektams (bendra projektų vertė – 1,3 mln. Lt).

Vykdydami „BSR Stars“ programą ir „Inoklaster“ bei kitas klasterizacijos skatinimo priemones, paskatinome susikurti 11 naujų klasterių, iš kurių 3 tarptautiniai.

Buvo įgyvendinamos 7 slėnių infrastruktūros plėtros projektų finansavimo sutartys (už 85,13 mln. Lt sumą).

Dalyvavome rengiant BONUS inovacinio kvietimo gaires pareiškėjams ir Bonus sekretoriatas 2012 m. lapkričio 12 d. paskelbė pirmą kvietimą „Inovacijos“ teikti paraiškas. Pagal šį kvietimą Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūra (toliau – MITA) finansuos BONUS tarptautinės ekspertų grupės atrinktų tarptautinių projektų Lietuvos dalyvius.

2012 m. spalio 17 d. pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Izraelio tyrimų ir plėtros centru (MATIMOP). Lietuva – pirmoji iš Baltijos valstybių, pasirašiusi tokį bendradarbiavimo susitarimą su MATIMOP. Kartu su MATIMOP 2012 metais buvo paskelbti 2 jungtiniai kvietimai Lietuvos–Izraelio įmonėms teikti projektus pagal tarptautinę EUREKA programą. Šių kvietimų tikslas yra inicijuoti dvišalius Lietuvos–Izraelio projektus ir suteikti finansavimą geriausiems dalyviams, kuriantiems technologines inovacijas, ypač aplinkos, lazerių, informacinių technologijų, biotechnologijų, nanotechnologijų, mechatronikos ir kitose srityse.

Įgyvendindama projektą „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“ MITA užsakymu 2012 m. rugsėjo mėnesį buvo atlikta SVV subjektų poreikių mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) diegimui analizė (tyrimą atliko „TNS LT“). Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausta 1000 SVV subjektų, kurie veikia gamybos (74 proc.) ir technologijų (26 proc.) srityse. Apibendrinus tyrimo metu gautus rezultatus paaiškėjo, kad nemaža dalis įmonių neturi pakankamai informacijos apie MTI diegimo galimybes. Atsižvelgdama į tyrimo rezultatus, MITA teikė konsultacijas SVV subjektams, vykdė sklaidą apie inovacijas, kūrė skatinimo priemones, kurios bus įgyvendintos 2013 metais (rinkų tyrimai, idėjų patikrinimas,

19

paraiškų rengimo rėmimas ir pan.). Po projekto darbuotojų ekspertinių konsultacijų 2012 m. buvo įsteigta 10 naujų technologinių įmonių.

Kaip buvo numatyta Ūkio ministerijos kartu su Švietimo ir mokslo ministerija pasirašytoje sutartyje su „IBM Research GmbH“, ministerijos visus sutarties įgyvendinimui reikalingus įgaliojimus ir pareigas perdavė UAB Lietuvos tyrimų centrui. Įmonė nesugebėjo iš LVPA gauti finansavimo jau pradėtiems įgyvendinti 6-iems mokslinių tyrimų projektams ir negalėjo pateikti pagal priemonę PRO LT finansavimui skirtų lėšų panaudojimo schemos. Buvo pradėtos derybos su IBM dėl bendradarbiavimo sutarties pakeitimų, tačiau susitarti dėl sąlygų keitimo IBM nesutiko, projektų vykdymą sustabdė ir pasiūlė bendradarbiavimo sutartį nutraukti. Ūkio ministerija ieško būdų, kaip Lietuvai naudingiausiomis sąlygomis nutraukti bendradarbiavimo sutartį ir, laikantis nustatytų procedūrų, kuo mažesniais nuostoliais likviduoti UAB Lietuvos tyrimų centrą.

2012 m. lapkričio 28–29 dienomis prisidėjome prie Lietuvos kosmoso asociacijos organizuojamos tarptautinės konferencijos „Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje“ (angl. Space Economy in the Multipolar World – SEMWO 2012) organizavimo. Konferencijoje pranešimus skaitė įvairių pasaulio šalių žymūs kosmoso sektoriaus asmenys, buvo nagrinėjamos šiuolaikinių kosmoso sektoriaus paslaugų vystymo ir taikymo bei palydovų ir erdvėlaivių technologijų temos, aptariami kosmoso istorijos, politikos, ekonomikos ir verslo, technologijų klausimai.

2012 m. gruodžio 6 d. suorganizavome tarptautinę inovacijų konferenciją „Atviros inovacijos. Kurk kitaip“, kurioje dalyvavo daugiau kaip 200 dalyvių. Konferencijos metu apdovanotas konkurso „Verslo ir mokslo partnerystė 2012“ nugalėtojas UAB „Precizika Metrology“.

Suorganizavome Europos palydovinės navigacijos idėjų konkurso Lietuvos regiono konkursą, kuriam pateikta 11 paraiškų. Konkurso laimėtoju tapo ir regioninis apdovanojimas įteiktas Lukui Naručiui, pateikusiam pasiūlymą dėl naujos „HeroHelp“ sistemos sukūrimo. Ši sistema padėtų išgelbėti į nelaimę patekusius žmones, kai nežinoma jų buvimo vieta ar nėra galimybių išsikviesti pagalbos bendruoju telefono numeriu 112.

Kad galėtume skirti 28,7 mln. Lt paramos verslo projektams, vystomiems Žaliosios pramonės inovacijų srityje, parengėme Norvegijos finansinio mechanizmo 2009–2014 m. Žaliosios pramonės inovacijų programos pasiūlymą. 2012 m. liepos 9 d. Norvegijos užsienio reikalų ministerija pasiūlymui pritarė, o 2012 m. liepos 12 d. įvyko programos pristatymas verslui ir plačiajai visuomenei. 2012 m. lapkričio pabaigoje Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje buvo organizuotos  3 tarptautinės verslo kontaktų mugės–seminarai, siekiant paskatinti Lietuvos ir Norvegijos verslo atstovus  užmegzti  ryšius dvišaliams projektams įgyvendinti. Renginiuose dalyvavo apie 250 dalyvių.

Siekiant suformuoti inovacijoms palankią aplinką, iki 2012 m. pabaigos pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinės paramos priemones, skirtas MTTP, buvo sudaryta 531 sutartis, pagal kurias paskirstyta 550,25 mln. Lt (66,79 proc. visam 2007–2013 m. laikotarpiui skirto finansavimo), o išmokėjimai sudarė 274,09 mln. Lt (33,27 proc. viso skirto finansavimo).

Inovacijos skaičiais suteikėme 237 inovacinius čekius už 3,1 mln. Lt. mokslui ir verslui; skyrėme 1,2 mln. Lt paramos pramoninės nuosavybės teisių apsaugai; padėjome susikurti 11 naujų klasterių; įgyvendinome 7 slėnių infrastruktūros plėtros projektus, kuriems skirta 85,13 mln. Lt; sudarėme 531 sutartį, pagal kurias paskirstyta daugiau kaip 550 mln. Lt ES paramos

įmonėms; sukurta 117 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietų;

20

sukurti 157 gaminių (paslaugų, procesų) prototipai; sukurtos 393 naujos technologinės įmonės; 2596 tyrėjai atliko mokslinių tyrimų ir technologinei plėtros darbus, numatytus

projektuose.

INVESTICIJOS

2012 metais paskirstytos visos ES struktūrinės paramos lėšos priemonei „Invest Lt-2“, skirtai mažinti socialinę atskirtį ir naikinti regionines problemas bei skatinti naujų darbo vietų kūrimą.

Įsteigus Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių laisvąsias ekonomines zonas, paskelbėme tarptautinius konkursus laisvųjų ekonominių zonų geriausiems verslo planams parengti bei steigėjų grupėms parinkti. Atrinkti laisvųjų ekonominių zonų valdytojai bus atsakingi už investuotojų pritraukimą į laisvąsias ekonomines zonas, o pritraukti investuotojai įsteigs gamybos ar paslaugų įmones, kurs naujas darbo vietas laisvosiose ekonominėse zonose.

Gerinant investicinę aplinką, surinkome, apibendrinome informaciją apie investicijų projektus, kuriuos vykdant susiduriama su teisinėmis problemomis ir problemomis susijusiomis su teritorijų planavimo klausimais ir sugeneravome hipotetinius problemų sprendimo būdus. Informacija perduota VšĮ „Investuok Lietuvoje“, kuri sprendžia šias problemas pasinaudodama įdiegtu vieno langelio principu.

2012 metais VšĮ „Investuok Lietuvoje“ teikė konsultacijas padėdama užsienio investuotojams, ketinantiems pradėti veiklą Lietuvoje bei šalyje jau veikiančioms didelėms ir vidutinio dydžio įmonėms, kuriose daugiau nei 51 proc. kapitalo valdo užsienio investuotojai, spręsti probleminius klausimus.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investuotojams, pakeitėme Valstybės planuojamų projektų, finansuojamų pagal priemones, kurių tikslas pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, sąrašo sudarymo ir reikalavimų didelės pridėtinės vertės projektams bei rekomendacijų dėl paramos dydžio nustatymo aprašą . Pakeitus šį aprašą ir įtvirtinus darniąsias investicijas, Lietuva tapo pirmąja šalimi Europos Sąjungoje, įtraukusi darniųjų investicijų kokybinį kriterijų į investicinių projektų vertinimą (darniosios investicijos yra suprantamos kaip investicijos į verslo, švietimo ir mokslo, kultūros bei socialines iniciatyvas ir (ar) verslo, kultūros ar socialinę infrastruktūrą, siekiant darnios plėtros, švietimo, studijų ir mokslo aplinkos gerinimo, kūrybinės pažangos, darbo metodų keitimo, skatinant verslumą ar vykdant projektus, susijusius su inovacijų kūrimu ar kultūros paveldu). Naujajame Apraše įtvirtinta naujovė, kad investicinis projektas gali būti pradėtas įgyvendinti nuo momento, kai VšĮ „Investuok Lietuvoje“ su investuotoju pasirašo ketinimų protokolą. Šis pakeitimas prisidės prie efektyvesnio ir greitesnio investicinių projektų įgyvendinimo.

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateikėme nuomonę, kad tikslinga pratęsti pelno mokesčio lengvatą investuojančioms įmonėms. Sieksime, kad 2013 metais rengiant Pelno mokesčio įstatymo pakeitimą būtų atsižvelgta į ministerijos pasiūlymus.

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vieną iš strateginių tikslų – iki 2015 metų tapti Šiaurės Europos paslaugų centru – ir siekdama pagerinti investicinę aplinką potencialiems Šiaurės Europos šalių investuotojams ir investuotojams, teikiantiems paslaugas Šiaurės Europos šalyse, Memorandumo dėl Šiaurės šalių kalbų įgyvendinimo darbo grupė, kurios pagrindinis uždavinys – veiksmų ir priemonių plano dėl Memorandumo dėl Šiaurės šalių kalbų tikslų įgyvendinimo patvirtinimas ir įgyvendinimas, 2012 metais aktyviai vykdė

21

savo veiklą. Siekiant informuoti skirtingas visuomenės grupes apie šiaurės šalių kalbomis kalbančių darbuotojų poreikį, buvo perskaityti 5 pranešimai Profesinio informavimo taškuose ir Jaunimo darbo centrų atstovams, 6 pranešimai Ūkio ministerijoje buvo perskaityti moksleivių grupėms, taip pat pranešimai skaityti Lietuvos universitetų organizuojamose Karjeros dienose bei specializuotose konferencijose. Be to, siekiant informuoti kuo didesnį subjektų ratą, buvo sukurta internetinė svetainė www.siaureskalbos.lt.

Investicijos skaičiais įsteigėme 2 naujas laisvąsias ekonomines zonas Panevėžyje ir Kėdainiuose ir pradėjome

derybas dėl šių zonų veikimo pagrindų sutarčių pasirašymo; įtraukėme darniųjų investicijų kokybinį kriterijų į investicinių projektų vertinimą; VšĮ „Investuok Lietuvoje“ į Lietuvą pritrauktų TUI projektų dėka buvo sukurtos 1249

darbo vietos.

EKSPORTAS

Skatinant eksportuojančių įmonių konkurencingumą ir pasirengimą eksportuoti, pagal ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą priemonę „Naujos galimybės“ buvo paskelbti 3 kvietimai teikti paraiškas finansavimui gauti. Iš viso pagal priemonę iki 2012 metų pabaigos sudaryta 611 sutarčių už 89,9 mln. Lt sumą ir išmokėta 59 mln. Lt. Įgyvendinant pagal šią priemonę finansuotus projektus, iki 2012 metų pabaigos buvo atlikti 633 užsienio rinkų tyrimai, parengtos 195 produktų eksporto plėtros strategijos, 45 įmonės pradėjo eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas, 55 įmonės padidino eksportą į esamas eksporto rinkas. Taip pat parengta daugiau kaip 670 įmonių įvaizdžio gerinimo priemonių.

Tobulinant ekonominio atstovavimo užsienyje tinklą įsteigėme Lietuvos Respublikos komercijos atašė padėjėjo pareigybę Rusijos Federacijoje (Maskvoje) ir paskyrėme naujus komercijos atašė Izraelyje ir Norvegijoje. Artimuosiuose Rytuose (Jungtiniuose Arabų Emyratuose) darbą pradėjo VšĮ „Versli Lietuva“ kontraktinis atstovas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė žemės ūkio specialiojo atašė, kuris kartu vykdys ir komercijos atašė funkcijas, pareigybės steigimui Jungtinėse Amerikos Valstijose (Vašingtone). 2012 metais atstovai užsienyje atsakė į 1418 Lietuvos verslininkų ir 1070 užsienio verslininkų paklausimus. Surastų verslo partnerių Lietuvos įmonėms dėka pasirašytos 75 sutartys; suorganizuoti 76 renginiai (verslo misijos, kontaktų mugės, parodos ir kt.).

Kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ dalyvavome organizuojant Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą, kuris įvyko 2012 m. rugsėjo 21 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose.

VšĮ „Versli Lietuva“ įgyvendino įvairias eksporto skatinimui skirtas priemones: vykdydama priemonę „Lietuva – patraukli verslo partnerė“ suorganizavo 50 renginių

(parodų, verslo misijų, kontaktų mugių, seminarų ir konferencijų), kuriuose dalyvavo 1303, o internetu stebėjo – 854 dalyviai.

vykdydama priemonę „Eksporto Akademija“ suorganizavo 18 renginių, kuriuose dalyvavo 987, o internetu stebėjo 2017 suinteresuotų verslo atstovų. Surengė specializuotą eksporto mokymų programą „International Trade management“, organizavo verslo misiją – B2B susitikimai „Eksporto Akademijos“ specializuotų eksporto mokymų programos dalyviams su Švedijos įmonėmis.

vykdydama priemonę „Konkurencingumo centras“ parengė įmonių lyginamąsias analizes (iš užsiregistravusių 108 įmonių, lyginamųjų analizių parengta 66); parengė 8 sertifikuotus lyginamosios analizės specialistus.

vykdydama grupinių iniciatyvų priemonę IGEI įgyvendino 43 projektus (renginių skaičius – 57, dalyvių skaičius – 533), kuriuos įgyvendinant pasirašyti 35 susitarimai dėl

22

dalyvavimo projekte, sudarytos 9 pagrindinės trišalės sutartys su paslaugų tiekėjais, sudarytas ir paskelbtas preliminarus 43 vertinamų paraiškų sąrašas. Grupinių iniciatyvų priemonė leidžia įmonėms savarankiškai organizuoti renginius. Priemonė taikoma įmonių grupėms, sudarytoms iš ne mažiau kaip 5 dalyvių.

Eksportas skaičiais pagal eksportui skirtą ES paramos priemonę su įmonėmis sudarėme 611 sutarčių už

89,9 mln. Lt; įsteigėme Lietuvos Respublikos komercijos atašė padėjėjo pareigybę Maskvoje; surengėme dešimtis verslui skirtų kontraktų mugių, parodų, seminarų apie užsienio

rinkas, kuriuose dalyvavo keli tūkstančiai suinteresuotų verslo atstovų; Lietuvos įmonėms suradome 1000  naujų užsienio prekybos partnerių.

VERSLUMO SKATINIMAS

Nuo 2008 metų veikianti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau – Taryba), kurios veiklą administruoja Ūkio ministerija, prisideda prie verslo sąlygų gerinimo, sudarydama galimybes verslo subjektams išsakyti savo nuomonę ir nusiskundimus bei pateikti pasiūlymų. 2012 metais Taryba aktyviai prisidėjo prie verslo aplinkos gerinimo pateikdama Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimo komitetams ir kitoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl Mažųjų bendrijų poįstatyminių teisės aktų, dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo, dėl Kredito unijų įstatymo pakeitimo, dėl minimalios mėnesinės algos koncepcijos ir kt.

Skatindami verslumą regionuose ir užtikrindami viešųjų paslaugų verslui teikimą, įgyvendinome viešųjų paslaugų verslui projektą „Verslo ABC“: įvairiose Lietuvos savivaldybėse suorganizavome 56 mokymus ir 91 informacinį renginį, kas paskatino susikurti 63 naujoms įmonėms, kuriose sukurtos 144 naujos darbo vietos. Suteikėme 2800 val. nemokamų konsultavimo, mokymo ir informavimo paslaugų pradedantiesiems verslininkams

2012 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto rotušėje organizavome verslo atstovų šventę „Verslo diena“, kurioje dalyvavo 200 kviestinių svečių. Renginio metu verslo atstovai buvo apdovanoti 9 nominacijose: Drąsios investicijos, Tvirtas žingsnis į eksporto rinkas, Inovatyvių sprendimų lyderis, Verslo pirmokas, Jaunas ir verslus, Lietuvą garsinantis turizmo projektas, ES sparnai, Versli ir sėkminga bei Socialinio verslo inovatoriai.

VšĮ „Versli Lietuva“ teikė pirmųjų verslo metų krepšelius naujai įsteigtoms įmonėms (asmenys, gavę šiuos krepšelius ir per 6 mėnesius įkūrę įmonę, gali pasinaudoti įvairiomis paslaugomis, skirtomis verslo pradžiai. Verslo krepšelį sudaro tikslinė parama įmonėms pirmaisiais verslo metais, t. y. išankstinės konsultacijos, biuro paslaugos, konsultavimas ir mokymai verslo pradžios klausimais).

Nuo 2010 metų organizuojamo verslumo skatinimo renginių ciklo „Versli Lietuva“ pagrindiniai tikslai – užtikrinti kryptingą verslumo skatinimą ir ugdymą Lietuvoje, skleisti teigiamą požiūrį į verslą bei paskatinti šalies gyventojus įgyvendinti savo idėjas ir kurti savo verslą. 2012 metais renginiai vyko 5 didžiuosiuose miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje ir Vilniuje. Juose dalyvavo daugiau nei 12 tūkstančių dalyvių, 70 tūkstančių žmonių stebėjo tiesiogines renginių transliacijas internete, buvo perkaityta 118 pranešimų bei pravesta 60 praktinių užsiėmimų.

Skatinome jaunimo verslumą, užimtumą, jų geresnę integraciją į darbo rinką. 2012 metais VšĮ „Versli Lietuva“ vykdydama projektus „Tarptautinio konkurencingumo link“ ir „Galimybės verslui kurtis ir plėstis“ organizavo: tarptautinius verslumą skatinančius renginius (verslo idėjų pristatymas), kuriuose dalyvavo 2329 dalyviai; verslumą skatinančius

23

renginius, kuriuose dalyvavo 1844 dalyviai; komandos formavimo ir produkto vystymo renginius, kuriuose dalyvavo 1169 dalyviai ir 102 suformuotos komandos; mokymus (darbines sesijas), kuriuose dalyvavo 946 dalyviai; verslo  plano turnyrą, kuriame dalyvavo 1050 dalyvių, pateikti 65 verslo planai, įsteigta 10 juridinių vienetų. Taip pat teikė konsultavimo, informavimo, verslo mokytojų („mentorių“), instruktorių (ugdančiųjų vadovų) paslaugas jaunimui verslo pradžios, finansavimo ir plėtros klausimais.  Vykdant projektą „Nuo verslo pradžios iki eksporto plėtros“ lėšomis subsidijuotos konsultacinės paslaugos ir darbo vietų nuoma sparčiai augantiems verslams (Startup Nitro krepšeliai).

Kartu su VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ skatinome moksleivių verslumą – 2012 metais kartu įgyvendinome projektus „Moksleiviai Ūkio ministerijoje“; verslo idėjų konkursą „Mano verslo idėja”, „Mokinių mokomosios bendrovės“, „Jaunasis kolega“ ir kt.

Ūkio ministerija 2012 metais atstovavo valstybei 21 viešojoje įstaigoje (verslo informacijos centruose, turizmo ir verslo informacijos centruose ir verslo inkubatoriuose). Šių įstaigų pagrindinis veiklos tikslas – skatinti verslumą regione, teikti informavimo, konsultavimo ir mokymo paslaugas pradedantiesiems verslininkams. 2011 m. verslo informacijos centrai ir verslo inkubatoriai suorganizavo daugiau kaip 300 renginių verslininkams, suteikė daugiau kaip 10 tūkst. valandų verslo konsultacijų ir mokymų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 4,2 tūkst. asmenų. Suteiktos viešosios paslaugos padėjo pradėti verslą daugiau kaip 330 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų bei sukurti apie 680 naujų darbo vietų. Informacija apie verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių 2012 metais suteiktų  konsultavimo ir mokymo valandų skaičių ir, teikiant viešąsias paslaugas verslui, įregistruotų naujų  įmonių skaičių, bus žinoma išanalizavus viešųjų įstaigų 2012 metų veiklos ataskaitose pateiktus duomenis  kovo-balandžio mėnesį.

2012 metais tęsėme finansų inžinerijos ir su ja susijusių priemonių, skirtų pagerinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių ir tokiu būdu skatinti verslo plėtrą Lietuvoje, įgyvendinimą.

Verslumo skatinimas skaičiais Smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo priemonės skaičiais (nuo priemonių įgyvendinimo pradžios iki 2012 m. gruodžio 31 d. (kaupiamuoju būdu):

pagal priemonę „Mikrokreditai“ suteikėme 279 mikrokreditus už 19,3 mln. Lt; pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas“ (I etapas) suteikėme 252 paskolas už 26,9

mln. Lt; pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas“ (II etapas) suteikėme 898 paskolas už 177

mln. Lt; pagal priemonę „Atviras kreditų fondas“ suteikėme 248 paskolas už 135 mln. Lt

(kartu su bankų lėšų dalimi); pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“ 2 963 SVV subjektams

kompensavome palūkanų už 38,5 mln. Lt; pagal priemonę „Garantijų fondas“ suteikėme 1 988 garantijas už 555,5 mln. Lt

(garantijų suma); pagal priemonę „Paskolų garantijų (įmokų ir išmokų kompensavimas) teikimas ir

paskolų palūkanų dalinis dengimas (vykdoma per INVEGĄ) bei kitų finansinės paramos formų įgyvendinimas ar pasirengimas joms įgyvendinti“ suteikėme 430 garantijų už 76,9 mln. Lt (garantijų suma);

pagal priemonę „Bendrai investuojantis fonas (verslo angelai)“ investuota į 17 įmonių kapitalą už 14,7 mln. Lt (kartu su privačių investuotojų dalimi);

pagal priemonę „Rizikos kapitalo fondai“ investuota į 11 įmonių kapitalą už 34 mln. Lt (kartu su privačių investuotojų dalimi);

24

pagal priemonę „Pradinės stadijos ir rizikos kapitalo fondai“ investuota į 6 įmonių kapitalą už 0,95 mln. Lt (kartu su privačių investuotojų dalimi);

pagal priemonę „Pasidalintos rizikos paskolos (FRSP)“ suteikta 509 paskolos už 378,7 mln. Lt (kartu su bankų lėšų dalimi);

pagal priemonę „Portfelinės garantijos“ suteikta 111 garantijų už 38,2 mln. Lt (garantijų suma);

pagal priemonę „Portfelinės garantijos lizingui“ suteiktos 37 garantijos už 7,2 mln. Lt (garantijų suma).

Išdalinta 2115 pirmųjų verslo metų krepšelių, įkurta – 734 įmonių (iš jų 180 įmonių, kurių steigėjai yra jaunimas iki 29 metų.

„Startup Nitro krepšelių“ pagalba įsteigti 42 inovatyvūs verslai. Surengti 64 verslumo skatinimo renginiai, kuriuose dalyvavo 14930 dalyvių ir kurie

vyko daugelyje Lietuvos regionų ir didžiųjų miestų. Įvykdyti 34 mokymai pradedantiesiems verslininkams, kuriuose dalyvavo 246

verslininkai.

TURIZMAS

Atsižvelgiant į Nacionalinėje turizmo plėtros 2010–2013 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944, išskirtus turizmo plėtros prioritetus, 2012 metais daug dėmesio skyrėme sveikatos, kultūriniam, konferencijų bei aktyvaus poilsio turizmui.

Populiarinant sveikatos turizmą bei skatinant sveikatos turizmo paslaugų eksportą: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu 2012 metais buvo parengta

Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo galimybių analizė ir rekomendacijos;

2012 m. kovo 1 d. suorganizavome konferenciją „Medicinos turizmas – Lietuvos paslaugų eksporto ateitis“;

2012 m. birželio 6 d. vykusioje Sveikatos reikalų komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro „Europos savaitės“ diskusijoje „Sveikatos turizmo perspektyvos Lietuvoje“ sveikatos turizmas pristatytas kaip priemonė sezoniškumui mažinti;

2012 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje, Maskvoje, surengtos Lietuvos medicinos turizmo verslo misijos ir kontaktų mugės metu pristatytos medicininio turizmo naujienos Lietuvoje.

Siekiant populiarinti šalies kultūrinio turizmo maršrutus 2012 m. birželio 8 d. Lietuva prisijungė prie Europos Tarybos Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Kultūros kelių , taip atverdama kelią mūsų šalies kultūrinio turizmo maršrutams įsilieti į tarptautinį tinklą.

Daug atlikta stiprinant konferencijų turizmo pozicijas. 2012 m. sausio mėn. Ūkio ministerija kartu su Valstybiniu turizmo departamentu, didžiųjų miestų ir kurortų savivaldybėmis pasirašė memorandumą, kuris įtvirtino susitarimą 2012 m. įsteigti Nacionalinį konferencijų biurą. Memorandumą dėl konferencijų biuro steigimo pasirašė Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Birštono ir Neringos miestų savivaldybės. 2012 m. liepos 25 d. VšĮ Lietuvos konferencijų biuras įregistruotas valstybės juridinių asmenų registre . Įgyvendinta Lietuvos parodų centro LITEXPO plėtra, rengiantis pirmininkavimui ES Tarybai

Aktyvaus poilsio turizmui skatinti įgyvendintas bandomasis projektas „Platelių ežero zonos turistinės infrastruktūros plėtra“, kuriuo sukurti kompleksiniai turizmo maršrutai pėsčiomis, automobiliais, vandeniu ir dviračiais. Europos geografiniam centrui bei aktyviam poilsio turizmui populiarinti 2012 m. gegužės mėn. bendradarbiaujant su Lietuvos

25

Respublikos Seimo kanceliarijos Europos informacijos biuru surengtas Europos dienos minėjimas ir dviračių žygis „Savu dviračiu į Europą“.

Atvykstamajam turizmui oro transportu skatinti sudaryta darbo grupė inicijavo naujus skrydžius turizmui svarbiomis kryptimis – į Prancūziją, Rusiją, Izraelį . Nepaisant vedamų derybų, nepavyko pradėti skrydžių Hamburgas–Palanga, neužtikrinti tiesioginiai skrydžiai iš Sankt Peterburgo.

Skatinant viešosios turizmo infrastruktūros plėtrą, 2012 metais paskirstėme lėšų likučius pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinės paramos turizmui priemones:

pagal priemonę „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“ į valstybės planuojamų turizmo projektų sąrašą įtraukti 6 projektai, kuriems numatoma skirti 18,2 mln. Lt;

pagal priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ į valstybės planuojamų turizmo projektų sąrašą įtraukti 8 projektai, kuriems numatoma skirti 21,3 mln. Lt;

pagal priemonę „Turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo rinkodaros skatinimas“ sudaryti 2 valstybės planuojamų projektų sąrašai, į kuriuos iš viso įtraukti 5 projektai, jiems numatoma skirti 9 mln. Lt.

Skatinant atvykstamąjį ir vietinį turizmą įgyvendinome 5 turizmo rinkodaros projektus, finansuotus pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ VP3-1.3-ŪM-04-V priemonę „Turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo rinkodaros skatinimas“.

Kuriant palankią aplinką konkurencingų turizmo produktų plėtrai, iki 2012 metų pabaigos pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinės paramos priemones, skirtas turizmo skatinimui, buvo sudaryta 231 sutartis, pagal kurias paskirstyta 767,1 mln. Lt (88,45 proc. visam 2007–2013 m. laikotarpiui skirto finansavimo), o išmokėjimai sudarė 541,9 mln. Lt (62,49 proc. viso skirto finansavimo).

Siekiant stiprinti Lietuvos turizmo specialistų kvalifikaciją, žinias ir patirtį, Ūkio ministerija, glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (PTO) bei PTO Temidės fondu, 2012 m. balandžio–lapkričio mėnesiais organizavo pirmuosius mokymus tema „Turistinių vietovių politikos formavimas ir valdymas“. Mokymuose dalyvavo 70 Lietuvos turizmo specialistų, atstovaujančių valstybiniam, privačiam sektoriams ir akademinei bendruomenei.

Tęsėme bendradarbiavimą su Europos Komisijos Turizmo patariamuoju komitetu, dalyvavome posėdžiuose, susijusiuose su Europos Komisijos projektu „50000 turistų“, kuriuo siekiama skatinti turistų mainus ne sezono metu tarp Europos ir Pietų Amerikos, pasikeisti gerąja praktika ir kita.

Turizmas skaičiais sukurtas Lietuvos turizmo atstovybių užsienyje tinklas 10 prioritetinių Lietuvos

turizmo rinkų; įkurtas Lietuvos konferencijų biuras; inicijuoti nauji skrydžiai turizmui svarbiomis kryptimis – į Prancūziją, Rusiją, Izraelį. įgyvendinant pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinės paramos

priemones turizmo srities projektus, iki 2012 metų pabaigos buvo sukurtos 272 darbo vietos (iš viso pagal pasirašytas sutartis numatyta sukurti 1038 darbo vietas), sukurti (sutvarkyti) 173 turizmo traukos objektai iš pagal sutartis numatytų 283, įgyvendintos 269 rinkodaros priemonės iš numatytų 362.

26

PRAMONĖ

Kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis organizavome Lietuvos statybos pramonės sektoriaus esamos padėties, susijusios su viešaisiais pirkimais, investicijomis, socialine ir finansine politika, aptarimą.

Organizavome pasitarimus su Lietuvos medienos pramonės atstovais dėl apsirūpinimo medienos žaliavomis.

Siekdami išsiaiškinti Lietuvos pramonės galimybes kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus vykome į pramonės įmones (AB „Achema, „AB „Vakarų laivų gamykla“, UAB „Aerosol Baltic“).

Organizavome galimybių studijos dėl rinkai teikiamų pakuočių parengimo viešojo pirkimo procedūras ir sudarėme šios galimybių studijos atlikimo sutartis. Studijoje bus išanalizuota esama situacija Lietuvoje, kitų valstybių narių patirtis vertinant rinkai tiekiamų pakuočių atitiktį 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų numatytiems reikalavimams, pasiūlytos galimybės tokią praktiką pritaikyti Lietuvoje.

Dalyvavome rengiant Lietuvos Respublikos aplinkos ir ūkio ministrų 2012 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. D1-46/4-63 „Dėl gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo aprašu nustatomi medžiagų ar daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijai, sąlygos ir tvarka, taip siekiant sumažinti įmonėms administracinę naštą (anksčiau šalutiniai produktai buvo priskiriami atliekoms).

2012 metais 16 Lietuvos įmonių išdavėme patikimumo deklaracijas dalyvauti NATO konkursuose, 20 įmonių įtraukėme į NATO konkursų dalyvių sąrašą. Įtrauktos įmonės galės naudotis žymiai paprastesne NATO patikimumo deklaracijų išdavimo tvarka. Išdavėme 1500 tekstilės, plieno importo dokumentų.

Kartu su Kokybės taryba organizavome penkioliktąjį Nacionalinio kokybės prizo konkursą. Nacionalinis kokybės prizas verslo įmonėms įteikiamas nuo 1998 metų. Juo įvertinama įmonės valdymo kokybė pagal vadovo, kaip lyderio, veiklą, įmonės politiką ir strategiją, procesų ir išteklių valdymą, klientų, vartotojų ir darbuotojų poreikių tenkinimą ir kitas sritis. Įmonės veikla vertinama atsižvelgiant į Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelio nuostatas. Prizas įteikiamas pagal didelių (daugiau kaip 250 darbuotojų), vidutinių (mažiau kaip 250 darbuotojų) ir mažų (mažiau kaip 50 darbuotojų) įmonių kategorijas. Savo įmonių kategorijose 2012 metais laimėjo: Nacionalinė mokėjimo agentūra (didelių įmonių), UAB „A. Žilinskio ir Ko“ (vidutinių įmonių) ir UAB „Hansab“ (mažų įmonių). Nacionaliniai kokybės prizai nugalėtojams įteikti 2012 m. spalio 11 d. Ūkio ministerijos organizuotame Verslo dienos renginyje. Prizus įteikė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

2012 metais buvo tęsiamas projekto „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ įgyvendinimas. Pavojingų atliekų deginimo įrenginys pastatytas, tačiau iki šiol neįvertinti paskutiniojo įrenginio bandymo rezultatai. Pavojingų atliekų sąvartyno statybą planuojama pradėti 2013–2014 metais.

VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PERTVARKA

Ūkio ministerija parengė, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 665, kuriuo patvirtino Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse aprašą, kuriame:

27

įtvirtinti trys pagrindiniai valstybės valdomų įmonių gero valdymo principai: stiprus akcininkas, kompetentingi valdybos nariai ir šioms įmonėms suformuoti aiškūs tikslai;

nustatytos vieningos visoms valstybės institucijoms, įgyvendinančioms valstybės įmonių savininko teises ir pareigas, taip pat valdančioms akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, atstovavimo valstybei taisyklės;

įtvirtinti ūkio sektoriaus šakos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontroliavimo funkcijų atskyrimo nuo atstovavimo valstybei funkcijų principai;

pavesta valstybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms ir valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytojams siekti, kad būtų nustatyti konkretūs valstybės dalyvavimo kiekvienoje valstybės valdomoje įmonėje tikslai, suformuoti įmonių veiklos tikslai ir vykdoma jų įgyvendinimo priežiūra, nustatyta įmonių strategija ir rengiamos strategijos įgyvendinimo metinės ataskaitos;

nustatyti valstybės valdomų įmonių valdybų formavimo ir jų darbo organizavimo sudarymo principai.

Šiuo nutarimu pavesta valstybės įmonei Valstybės turto fondui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. atlikti valdymo koordinavimo centro funkcijas (toliau – VKC).

Įgyvendindama Aprašo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu patvirtino VVĮ siektiną metinę nuosavo kapitalo kainą 2013–2015 metų laikotarpiu – ne mažesnę kaip 5 proc., o valstybės įmonių miškų urėdijų siektiną vidutinį metinį konsoliduoto šių urėdijų grynojo pelno rodiklį 2013–2015 metų laikotarpiu – ne mažesnį kaip 97 mln. litų.

Ūkio ministerija, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. VKC, parengė 4 ketvirtines ir 1 metinę apibendrintą ataskaitą apie VVĮ veiklą ir jos rezultatus. Ataskaitos pateiktos Vyriausybei ir skelbiamos viešai – tai didina įmonių veiklos skaidrumą, padeda stebėti, įvertinti ir laiku reaguoti į pokyčius valstybės valdomų įmonių portfelyje. Informacija apie valstybės valdomas įmones internete pasiekiama adresu http://vkc.vtf.lt.

Valstybės valdomų įmonių pertvarka skaičiais Įtvirtinome tris pagrindinius valstybės valdomų įmonių gero valdymo principus:

stiprus akcininkas, kompetentingi valdybos nariai ir šioms įmonėms suformuoti aiškūs tikslai;

Parengėme 5 apibendrintas ataskaitas apie valstybės valdomų įmonių veiklą ir veiklos rezultatus;

Parengėme valstybės valdomoms įmonėms strateginio planavimo ir strateginio valdymo gaires.

VIEŠIEJI PIRKIMAI

Parengėme ir pateikėme Seimui Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (XIP-4932), kuriuo siūloma nustatyti pareigą perkančiosioms organizacijoms (valstybės ir savivaldybės valdymo institucijoms) viešai skelbti sudarytas viešųjų pirkimų sutartis, pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus ir laimėjusio dalyvio pasiūlymą, kai tam panaudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, ir, be kitų pataisų, siūloma pailginti viešųjų pirkimų pretenzijų nagrinėjimo trukmę iki 15 dienų (šiuo metu yra 5 darbo dienos).

28

Parengėme ir Ūkio ministerijos tinklalapyje skelbiame visiems viešųjų pirkimų dalyviams laisvai prieinamą Viešųjų pirkimų įstatymo I–III skyrių komentaro elektroninį variantą.

Apibendrinę suinteresuotų institucijų (Teisingumo ministerijos, Lietuvos aukščiausiojo teismo, Nacionalinės teismų administracijos, Viešųjų pirkimų tarnybos) nuomonę, pateikėme išvadą Vyriausybei, kurioje pasiūlėme periodiškai stebėti viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo pokyčius, vertinti esamo teisinio reguliavimo poveikį ir, esant poreikiui, inicijuoti Civilinio proceso kodekso pataisas dėl žyminio mokesčio.

Parengėme klausimyną „Viešuosius pirkimus, atliekamus gynybos ir saugumo srityje, reglamentuojančių teisės aktų funkcionavimas Lietuvoje“, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria viešųjų pirkimų sistemos dalyviai vykdydami gynybos ir saugumo srities viešuosius pirkimus. Deja, į klausimyną atsakymus pateikė tik 5 perkančiosios organizacijos (nuo įstatymo priėmimo praėjo trumpas laiko tarpas ir perkančiosios organizacijos atliko nedaug pirkimų, todėl buvos nepajėgios įvertinti probleminių įstatymo nuostatų). Atsižvelgiant į tai, teisės aktų projektai nebuvo rengiami.

2012 metais per centrinę perkančiąją organizaciją centralizuotai perkamų prekių, paslaugų ir darbų sąrašą papildėme degalų į talpyklas pirkimais ir elektros energijos pirkimais, atnaujinome sutartis dėl kompiuterinės ir biuro įrangos įsigijimo, judriojo ryšio, vaistų, kanceliarinių prekių ir degalų degalinėse pirkimų . Atlikus apklausą, nustatėme priežastis, kodėl perkančiosios organizacijos neperka per centrinę perkančiąją organizaciją ir kuriomis prekių, paslaugų ir darbų kategorijomis būtų tikslinga papildyti esamą centrinės perkančiosios organizacijos katalogą.

Atlikome 2011 metais vykdytų stambiausių viešųjų pirkimų, 2011 metais vykdytų viešųjų pirkimų efektyvumo ir 2012 metais planuojamų vykdyti stambiausių viešųjų pirkimų analizę.

2012 m. lapkričio 9 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-1080 įsteigėme viešąją įstaigą CPO LT, kuri nuo 2013 m. sausio 1 d. vykdo centrinės perkančiosios organizacijos funkciją.

NACIONALINĖ REFORMŲ DARBOTVARKĖ

Įgyvendinant strategiją ,,Europa 2020 m." 2012 metais atnaujinome Nacionalinę reformų darbotvarkę (toliau – darbotvarkė). Darbotvarkė apibendrina svarbiausias vykdomas ir planuojamas struktūrines reformas siekiant kiekybinių strategijos tikslų, įgyvendinant Europos Tarybos rekomendacijas „Dėl 2011 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos ir dėl Europos Tarybos nuomonės dėl atnaujintos 2011–2014 m. Lietuvos konvergencijos programos“, įgyvendinant 2011 metų Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus pagal ,,Euro plius“ paktą ir šalinant Lietuvos ekonomikos augimui trukdančias kliūtis.

Nepaisant teigiamų poslinkių, 2011 metais identifikuotos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos pagrindinės struktūrinės Lietuvos ekonomikai augti trukdančios kliūtys vis dar išlieka tos pačios: per didelis biudžeto deficitas, santykinai žemas konkurencingumas ir produktyvumas, nepakankamai palanki verslui aplinka, nepakankamai išvystyta infrastruktūra ir aukštas nedarbo lygis. Atsižvelgiant į strategijoje „Europa 2020“, Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ iškeltus prioritetus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų veiklos prioritetus trumpuoju laikotarpiu (iki 2012 metų pabaigos) svarbiausios Lietuvos ekonomikos augimą skatinančios reformos yra susiję su finansinio stabilumo išlaikymu, užimtumo didinimu (ypač jaunimo), verslo aplinkos ir reglamentavimo gerinimu, tolesniu valstybės valdomų įmonių pertvarkymu, sveikatos apsaugos tinklo optimizavimu, elektros ir dujų rinkų sukūrimu. Vidutinės trukmės laikotarpiu (po 2012 metų), siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, bus svarbu įgyvendinti socialinio draudimo ir

29

tęsti energetikos sektoriaus, sveikatos apsaugos reformas, toliau gerinti verslo aplinką bei sąlygas moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Šių reformų įgyvendinimui itin svarbią reikšmę turės ES struktūrinių fondų parama.

PASIRENGIMAS PIRMININKAUTI EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr.  XI-1651 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.  923 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai programos įgyvendinimo koordinavimo taisyklių patvirtinimo“, 2012 metais dalyvavome Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai (toliau – EST) procese:

Ūkio ministerijos vadovybė ir kiti darbuotojai dalyvavo 6 ES Konkurencingumo ministrų tarybose ir 123 darbo grupių posėdžiuose;.

Ūkio ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 4 – 1231 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pasirengimo Lietuvos Respublikos pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. II-ąjį pusmetį“ patvirtinta 12 EST darbo grupių, už pirmininkavimą kuriose atsakinga ministerija, komandų sudėtis ir pirmininkavimo metu vyksiančių 5 renginių veiksmų planai;

ministerijos kuruojamų EST darbo grupių pirmininkai, jų pavaduotojai, kiti EST darbo grupių komandų nariai ir pasirengimo pirmininkauti EST koordinatoriai dalyvavo pasirengimo pirmininkauti mokymuose, kurių tikslas – pagilinti žinias apie ES struktūras ir pirmininkaujančios EST šalies vaidmenį bei funkcijas ;

užtikrinome 4 Ūkio ministerijos specialiųjų atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES ir veiklą, paskyrėme 2 naujus specialiuosius atašė Lietuvos pasirengimui pirmininkauti ir pirmininkavimo laikotarpiui;

dalyvavome 7 Europos kosmoso agentūros komitetų ir tarybų susitikimuose.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės

metinis planas

įvykdytaįvykdymo procentas

1 tikslas – didinti šalies ūkio konkurencingumą, verslo produktyvumą ir aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį

R-01-05-01-01 Paremtų įmonių darbo našumo didėjimas per 3 metus po projekto įgyvendinimo (kaup. proc.)

40,00 12,28 30,7

R-01-05-01-02 Paremtų įmonių eksporto didėjimas (kaup. proc.)

20,00 23,13 115,7

R-01-05-01-03 Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai BVP (proc. nuo BVP)

0,85 n. d. n. d.

R-01-05-01-04 Paremtų įmonių MTTP veiklos išlaidų didėjimas per 3 metus po projekto įgyvendinimo (kaup. proc.)

25,00 37,82 151,3

30

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsmetinis planas

įvykdytaįvykdymo procentas

R-01-05-01-05 Pritrauktų TUI projektų dalis nuo bendro TUI projektų skaičiaus (proc.)

40,00 41,38 103,5

R-01-05-01-06 Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių eksporto dalies padidėjimas (proc.)

15,00 n. d. n. d.

R-01-05-01-07 Paslaugų dalis eksporto struktūroje (proc.)

25,00 n. d. n. d.

R-01-05-01-08 Eksporto augimas išskirtose prioritetinėse rinkose didesnis už metinį eksporto augimo vidurkį (proc.)

10,00 14,3 143,0

R-01-05-01-09 Dalyvių, kurie renginius „Versli Lietuva“ vertino 8–10 balų, dalis (proc.)

90,00 90,62 100,7

R-01-05-01-10 Pajamų iš turizmo pokytis (proc.) 8,1 n. d. n. d.1 tikslo 1 uždavinys – sustiprinti ūkio konkurencingumą lemiančius veiksnius ir pagerinti aplinką verslui

P-01-05-01-01-01 Įdiegtų naujų ar modernizuotų technologinių linijų skaičius (kaup. vnt.)

125 128 102,4

P-01-05-01-01-02 Paremtų eksporto projektus vykdančių įmonių skaičius (kaup. vnt.)

400 633 158,3

1 tikslo 2 uždavinys – suformuoti inovacijoms palankią aplinką

P-01-05-01-02-01 Į klasterius pritraukta privačių investicijų (mln. Lt)

5,00 2,34 46,8

P-01-05-01-02-02 Susikūrusių klasterių skaičius, įskaitant tarptautinius klasterius (vnt.)

10 11 110,0

P-01-05-01-02-03 Pasirašytų slėnių projektų sutarčių skaičius (vnt.)

3 1 33,3

P-01-05-01-02-04 Įmonių, diegusių inovacijas dalis (proc. nuo visų įmonių)

34* n. d. n. d.

P-01-05-01-02-05 Suteiktų inovacinių čekių skaičius (vnt.) 150 238 158,7P-01-05-01-02-06 Paremtų MTTP veiklą vykdančių įmonių

skaičius (kaup. vnt.)100 295 295,0

P-01-05-01-02-07 Paremtų pramoninės nuosavybės objektų skaičius per metus (vnt.)

80 86 107,5

1 tikslo 3 uždavinys – pritraukti tiesioginių užsienio ir vietinių investicijų

P-01-05-01-03-01 Įgyvendinant Invest LT+ priemonę, per metus inicijuotų investicijų projektų skaičius (vnt.)

5 11 220,0

P-01-05-01-03-02 Įgyvendinant Invest LT+ priemonę, 62,00 228,67 368,8

31

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsmetinis planas

įvykdytaįvykdymo procentas

įgyvendinus projektus, pritraukta privačių investicijų (mln. Lt)

P-01-05-01-03-03 Parengtų ilgalaikių investicijų viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektų skaičius (vnt.)

2 2 100,0

P-01-05-01-03-04 Įgyvendinamų viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės investicijų ir socialinės infrastruktūros modernizavimo projektų skaičius (vnt.)

4 4 100,0

P-01-05-01-03-05 Dėl pritrauktų investicijų sukurtų naujų darbo vietų skaičius (vnt.)

3 700 1 249 33,8

1 tikslo 4 uždavinys – vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo politiką

P-01-05-01-04-01 Verslo misijų skaičius (vnt.) 12 12 100,0P-01-05-01-04-02 Parodų ir mugių skaičius (vnt.) 15 15 100,0

P-01-05-01-04-03 Lietuvos įmonėms surastų naujų užsienio prekybos partnerių skaičius (vnt.)

800 1 000 125,0

P-01-05-01-04-04 Informacijos apie verslo bendradarbiavimo galimybes Lietuvoje pranešimų skaičius (vnt.)

70 70 100,0

P-01-05-01-04-05 Sukurtas ir plėtojamas užsienio lietuvių kontaktų tinklas: tinklo narių skaičius (vnt.)

150 110 73,3

1 tikslo 5 uždavinys – sustiprinti smulkiojo ir vidutinio verslo finansinės paramos sistemą, tobulinti ekonominę ir informacinę aplinką

P-01-05-01-05-01 Ūkio subjektams suteiktų informacinių, konsultacinių, mokymo paslaugų valandų skaičius (tūkst. val.)

3,0 2,8 93,3

P-01-05-01-05-02 Finansine parama pasinaudojusių smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skaičius (skaičiuojami visi finansavimo suteikimo kartai; kaup. vnt.)

6 862 7 749 112,9

P-01-05-01-05-03 Sprendimų projektų ex-ante poveikio verslo sąlygoms (pavyzdžiui, smulkiajam ir vidutiniam verslui, administracinei ir kitai reguliavimo naštai, SVV testo ir pan.) vertinimo

ne mažiau kaip 1

0 0

32

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsmetinis planas

įvykdytaįvykdymo procentas

bandomųjų projektų skaičius (vnt.)

1 tikslo 8 uždavinys – sukurti palankią aplinką konkurencingų turizmo produktų plėtrai

P-01-05-01-08-01 Sveikatinimo tikslais atvykusių turistų skaičius (tūkst. vnt.)

76 n. d. n. d.

P-01-05-01-08-02 Pritrauktų turistų per 3 metus po projekto įgyvendinimo skaičius (kaup. tūkst. vnt.)

1 300 408,9 31,5

P-01-05-01-08-03 Sukurtų naujų tiesioginių darbo vietų turizmo srityje skaičius (kaup. vnt.)

400 272 68,0

P-01-05-01-08-04 Išleistos ir nemokamai per užsienio lietuvių organizacijas išplatintos informacinės medžiagos apie Lietuvą tiražas (vnt.)

50 000 50 000 100,0

P-01-05-01-08-05 Lietuvos pristatymo užsienyje projektų ir iniciatyvų, kuriuos įgyvendinant dalyvauja Lietuvos diaspora ir Lietuvos draugai, skaičius, renginių dalyvių skaičius (vnt.)

5/130 6/540 120/415

P-01-05-01-08-06 Sudarytų memorandumų dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ir užsienio lietuvių organizacijų bendradarbiavimo skaičius (vnt.)

2 2 100,0

2 tikslas – didinti žinomumą ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo klausimais

R-01-05-02-01 Visuomenės žinomumo apie ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo politiką pokytis, proc.

3 -30,56 -1 018,7

2 tikslo 1 uždavinys – informuoti visuomenę Ūkio ministerijos administruojamų sričių klausimais

P-01-05-02-01-01 Ūkio ministerijos interneto svetainės naujų lankytojų skaičius per metus (tūkst. vnt.)

360,0 263,9 73,3

P-01-05-02-01-02 Įgyvendintų viešinimo priemonių (pranešimų spaudai) skaičius (vnt.)

235 168 71,5

P-01-05-02-01-03 Įgyvendintų viešinimo priemonių (spaudos konferencijų) skaičius (vnt.)

6 17 283,3

33

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsmetinis planas

įvykdytaįvykdymo procentas

3 tikslas – užtikrinti Lietuvos ūkio plėtros politikos formavimą, funkcionavimą ir valdymą

R-01-05-03-01 Centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo bendros viešųjų pirkimų vertės (proc.)

8,0 14,5 181,3

R-01-05-03-02 Įdiegta valstybės valdomų įmonių finansinių duomenų agregavimo sistema (vnt.)

1 1 100,0

R-01-05-03-04 Teisės aktų, kuriais nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų priežiūros teisinis reguliavimas, įsigaliojančių laikantis dviejų datų principo, dalis (proc.)

95 100 105,3

3 tikslo 1 uždavinys – įgyvendinant nustatytas atskirų veiklų prioritetines kryptis, sudaryti prielaidas ūkio plėtrai

P-01-05-03-01-01 Administracinės naštos verslui sumažėjimas (kaup. proc.)

30 2 6,7

P-01-05-03-01-02 Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES 2012 m. įsteigtų ir išlaikomų etatų darbui ūkio srityje skaičius (vnt.)

2 2 100,0

P-01-05-03-01-03 Komandiruočių į ES Tarybos darbo struktūras, formalias ir neformalias tarybas, Europos Parlamentą nagrinėti su ūkiu susijusių klausimų skaičius (vnt.)

88 62 70,5

P-01-05-03-01-05 Komandiruočių į tarptautinių organizacijų susitikimus nagrinėti ūkio srities klausimų skaičius (vnt.)

14 7 50,0

* 2011 m. – 2006–2008 m. duomenys, 2012 m. – 2008–2010 m. duomenys, 2013 m. – 2010–2012 m. duomenys, 2014 m. – 2012–2014 m. duomenys.n. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.

Nepasiektų arba viršytų vertinimo kriterijų reikšmių priežastys

R-01-05-01-01 vertinimo kriterijaus „Paremtų įmonių darbo našumo didėjimas per 3 metus po projekto įgyvendinimo, kaup. proc.“ reikšmė pasiekta iš dalies dėl kai kurių projektų mažesnio nei tikėtasi naujų technologinių linijų įsigijimo ir diegimo poveikio darbo našumui.

34

R-01-05-01-02 vertinimo kriterijaus „Paremtų įmonių eksporto didėjimas, kaup. proc.“ reikšmė viršyta dėl planavimo paklaidos. Projektinės veiklos įtaka įmonių veiklos rezultatams pasireiškė žymiai anksčiau nei buvo planuojama.

R-01-05-01-04 vertinimo kriterijaus „Paremtų įmonių MTTP veiklos išlaidų didėjimas per 3 metus po projekto įgyvendinimo (kaup. proc.)“ viršyta, kadangi planuodami projektus projektų vykdytojai neįvertino, kad išlaidos MTTP gali būti didesnės nei jie tikėjosi.

P-01-05-01-01-02 vertinimo kriterijaus „Paremtų eksporto projektus vykdančių įmonių skaičius (kaup. vnt.)“ reikšmė viršyta, nes įgyvendinama (baigta įgyvendinti) daugiau projektų, kurių vidutinė vertė yra mažesnė nei buvo planuojama.

P-01-05-01-02-01 vertinimo kriterijaus „Į klasterius pritraukta privačių investicijų (mln. Lt)“ reikšmė nepasiekta. Pagal priemones „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“ didžioji dalis paraiškų pateikta paskutinėmis kvietimų galiojimo dienomis, kas lėmė ir vėlesnę šių projektų įgyvendinimo pradžią bei kriterijaus neįvykdymą.

P-01-05-01-02-03 vertinimo kriterijaus „Pasirašytų slėnių projektų sutarčių skaičius (vnt.)“ reikšmė nepasiekta, nes Pareiškėjų iniciatyva buvo nukelti paraiškų pateikimo terminai. Šiuo metu dviejų projektų paraiškos vertinamos LVPA.

P-01-05-01-02-05 vertinimo kriterijus „Suteiktų inovacinių čekių skaičius (vnt.)“ viršytas, nes pareiškėjų, besikreipiančių dėl nacionalinio 10 tūkst. Lt vertės inovacinio čekio buvo daugiau nei pareiškėjų, besikreipiančių dėl nacionalinio 20 tūkst. Lt vertės inovacinio čekio. Planuojama reikšmė buvo apskaičiuota manant, jog pareiškėjų bus apytiksliai vienodai. Pagal priemonę „Inočekiai LT“ aukštesnis įvertinimas skiriamas projektui, kuriame privačių išlaidų dalis projekte didesnė, taigi MITA indėlis vienam projektui buvo mažesnis nei buvo planuota.

P-01-05-01-02-06 vertinimo kriterijaus „Paremtų MTTP veiklą vykdančių įmonių skaičius (kaup. vnt.)“ reikšmė viršyta, nes dėl projektų, susijusių su MTTP veiklos galimybių studijų rengimu, sutaupymų (galimybių studijos buvo atliktos pigiau nei planuota) buvo skirtas finansavimas didesniam įmonių skaičiui.

P-01-05-01-03-01 vertinimo kriterijaus „Įgyvendinant INVEST LT+ priemonę, per metus inicijuotų investicijų projektų skaičius (vnt.)“ ir P-01-05-01-03-02 vertinimo kriterijaus „Įgyvendinant INVEST LT+ priemonę, įgyvendinus projektus, pritraukta privačių investicijų (mln. Lt)“ reikšmė viršyta, nes informacija apie "Invest LT+" schemą ir paramos galimybes buvo plačiau paskleista, tapo labiau žinoma naujiems užsienio investuotojams, užsienio investuotojai patys ėmė aktyviau ieškoti naujų rinkų.

P-01-05-01-03-05 vertinimo kriterijaus „Dėl pritrauktų investicijų sukurtų naujų darbo vietų skaičius (vnt.)“ reikšmė nepasiekta, nes planuojant rodiklio reikšmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad dalis darbo vietų gali būti įkurta, pavyzdžiui, tik pabaigus projektą, t. y. praėjus 3–4 metams nuo projekto pradžios arba jam įpusėjus.

P-01-05-01-04-03 vertinimo kriterijaus „Lietuvos įmonėms surastų naujų užsienio prekybos partnerių skaičius (vnt.)“ reikšmė viršyta, nes užsienio interesantų susidomėjimas Lietuvos prekėmis ir paslaugomis buvo didesnis nei prognozuota. Tai įtakojo VšĮ „Versli Lietuva“ didėjantis žinomumas, jos internetinis puslapis, prisistatymai užsienyje, renginiai ir pan.

P-01-05-01-04-05 vertinimo kriterijaus „Sukurtas ir plėtojamas užsienio lietuvių kontaktų tinklas: tinklo narių skaičius (vnt.)“ reikšmė pasiekta iš dalies. VšĮ „Versli Lietuva“, kartu su partneriais Global Lithuanian Leaders sukūrė internetinę platformą, jungiančią lietuvius pasaulyje į vieną komunikacijos erdvę. www.lithuanianleaders.org. Tinklo narių skaičius nėra toks, koks buvo prognozuotas dėl užtrukusių paruošiamųjų darbų bei pavėlinto kvietimo registruotis į tinklą.

35

P-01-05-01-08-02 vertinimo kriterijaus „Pritrauktų turistų per 3 metus po projekto įgyvendinimo skaičius (kaup. tūkst. vnt.)“ reikšmė pasiekta iš dalies, nes mažiau projektų baigta laiku, o į nebaigtą turizmo traukos objektą turistai arba yra neįleidžiami arba jų patekimas ribojamas. Prašymai dėl projektų terminų pratęsimo įvairūs: techninio projekto keitimai, užstrigę viešieji pirkimai ir pan.

P-01-05-01-08-03 vertinimo kriterijaus „Sukurtų naujų tiesioginių darbo vietų turizmo srityje skaičius (kaup. vnt.)“ reikšmė pasiekta iš dalies dėl pratęstų projektų įgyvendinimo terminų. Prašymai dėl terminų pratęsimo įvairūs: techninio projekto keitimai, užstrigę viešieji pirkimai ir pan.

P-01-05-01-08-05 vertinimo kriterijaus „Lietuvos pristatymo užsienyje projektų ir iniciatyvų, kuriuos įgyvendinant dalyvauja Lietuvos diaspora ir Lietuvos draugai, skaičius, renginių dalyvių skaičius (vnt.)“ reikšmė viršyta, nes renginiai sulaukė didesnio populiarumo nei buvo tikėtasi (suorganizuoti 4 renginiai: Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavimas; renginys Pasaulio lietuviams ir Lietuvos draugams, atvykusiems į forumą „Life Science Baltics 2012“; renginys Stokholme lietuvių kilmės profesionalams „The Future of Nordic Baltic Economies“; renginys „Pusryčiai su Ray Bartkus“; mokymai – jaunųjų profesionalų programos narių mokymai; apdovanojimas – Global Lithuanian Awards Night renginys Lietuvos Respublikos Prezidentūroje).

R-01-05-02-01 vertinimo kriterijaus „Visuomenės žinomumo apie ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo politiką pokytis (proc.)“ reikšmė nepasiekta. Rodiklio sumažėjimą lėmė prognozė, kad interneto svetainės lankytojų skaičius turėtų didėti, tačiau jų sumažėjo beveik 100 tūkst. Tokį sumažėjimą galėjo lemti tiek sezoniškumas, tiek pasikeitusi lankytojų apskaitos sistema (I ketv., kol apskaitos sistema dar nebuvo pasikeitusi -planuotas rodiklis buvo viršytas).

P-01-05-02-01-01 vertinimo kriterijaus „Ūkio ministerijos interneto svetainės naujų lankytojų skaičius per metus (tūkst. vnt.)“ reikšmė pasiekta iš dalies. Rodikliui įtakos galėjo turėti sezoniškumas, vasaros laikotarpiu rečiau naudojama Ūkio ministerijos svetainėje talpinama informacija, bei pasikeitusi lankytojų apskaitos sistema.

P-01-05-02-01-02 vertinimo kriterijaus „Įgyvendintų viešinimo priemonių (pranešimų spaudai) skaičius (vnt.)“ reikšmė pasiekta iš dalies. Mažiau dėmesio skirta pranešimams spaudai, didesnis dėmesys – tiesioginiam bendravimui su žiniasklaida, komentarų teikimui atsakant į pateiktas užklausas, taip pat rengiant tematinius renginius (spaudos konferencijas).

P-01-05-02-01-03 vertinimo kriterijaus „Įgyvendintų viešinimo priemonių (spaudos konferencijų) skaičius (vnt.)“ reikšmė viršyta. Didesnis dėmesys skirtas tiesioginiam bendravimui su žiniasklaida, komentarų teikimui atsakant į pateiktas užklausas, taip pat rengiant tematinius renginius (spaudos konferencijas).

R-01-05-03-01 vertinimo kriterijaus „Centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų dalis nuo bendros viešųjų pirkimų vertės (proc.)“ reikšmė viršyta, nes AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 metų pabaigoje centralizuotai vykdė pirkimą Nr. 125697 „Dyzelinio kuro pirkimas. MT-7-7“, kurio vertė 1 mlrd. litų.

P-01-05-03-01-01 vertinimo kriterijaus „Administracinės naštos verslui sumažėjimas (kaup. proc.)“ reikšmė nepasiekta, kadangi esminę įtaką (apie 20 proc.) administracinės naštos mažinimui turi priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo projekte Nr. XIP-4555, kuris buvo pateiktas Seimui vasarą, tačiau dar nebuvo svarstytas. Projekte numatoma panaikinti įpareigojimą pildyti privalomos formos laiko apskaitos žiniaraščius, atsisakyti darbo sutarčių registravimo žurnalų. Svarbiausia priemonė – numatyti, kad darbdavys turi informuoti darbuotoją apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas tik tuo atveju, kai yra darbuotojo prašymas.

36

P-01-05-03-01-03 vertinimo kriterijaus „Komandiruočių į ES Tarybos darbo struktūras, formalias ir neformalias tarybas, Europos Parlamentą nagrinėti su ūkiu susijusių klausimų skaičius (vnt.)“ reikšmė pasiekta iš dalies. Nuo 2012 m. liepos 1 d. aktyviai dalyvauta ES Tarybos veikloje, tačiau įvertinus įprastą mažesnį darbų intensyvumą pirmininkavimo pradžioje (nuo 2012 m. liepos 1 d. pirmininkavimą ES Tarybai pradėjo Kipras) ir, ypatingai, rugpjūčio mėnesį, kriterijus nebuvo pasiektas.

P-01-05-03-01-05 vertinimo kriterijaus „Komandiruočių į tarptautinių organizacijų susitikimus nagrinėti ūkio srities klausimų skaičius (vnt.)“ reikšmė pasiekta iš dalies. Nuo 2012 m. liepos 1 d. dalyvauta 7 komandiruotėse tarptautinėse organizacijose kosmoso politikos klausimais. Dėl didelio darbo krūvio buvo vykstama tik į prioritetinių Europos kosmoso agentūros komitetų ir tarybų posėdžius.

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai,

tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentas

Iš viso asignavimų programai (1+2) 780 127,5 571 270,4 73,2Iš jų pagal finansavimo šaltinius:

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 765 663,0 561 366,9 73,3iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos 21 273,0 20 829,3 97,91.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

645 515,0 457 328,3 70,8

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 30 831,0 22 415,9 72,7

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

14 464,5 9 903,5 68,5

Mažesnį nei planuota asignavimų panaudojimą labiausiai lėmė užsitęsęs ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vertinimas, mažas pareiškėjų aktyvumas, nepakankama paraiškų kokybė, mažesnės garantijų išmokos:

ilgiau, nei numatyta teisės aktuose, truko paraiškų, gautų antrojo kvietimo galiojimo metu pagal priemones „Idėja LT“, „Intelektas LT“ ir „Intelektas LT+“ vertinimas, lėmęs vėlesnę projektų įgyvendinimo pradžią (vertinimas truko ilgiau dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros nepakankamų žmogiškųjų išteklių bei MTTP srities projektų specifikos, reikalaujančios papildomo ekspertinio vertinimo);

mažas pareiškėjų aktyvumas, teikiant paraiškas pagal priemones „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“ (didžioji dalis paraiškų pateikta paskutinėmis kvietimų galiojimo dienomis, o tai lėmė vėlesnę šių projektų įgyvendinimo ir išlaidų patyrimo pradžią);

didžioji dalis paraiškų neatitiko keliamų tinkamumo bei naudos ir kokybės reikalavimų, dėl ko buvo atmestos (Ūkio ministerija negali daryti įtakos gaunamų paraiškų kokybei, o nepakankamą kokybę lėmė nepakankami pareiškėjų administraciniai gebėjimai, rengiant paraiškas);

projektų vykdytojų teikiami mokėjimo prašymai mažesnėms, nei buvo planuojama pradiniuose mokėjimo prašymų pateikimo grafikuose, finansavimo sumoms (projektuose numatytos veiklos, kurių įgyvendinimas vėluoja, yra labai skirtingos ir priklauso nuo kiekvieno atskiro projekto pobūdžio: statybos darbų vėlavimai, įrangos

37

pristatymo vėlavimas, techninių projektų rengimo vėlavimai, projektų vykdytojų delsimas vykdyti projektą, pernelyg ilgas pirkimų vykdymas;

priemonės „Kontroliuojantieji fondai" (INVEGOS fondas) vykdymas (INVEGOS fondo Finansavimo sutarties šalys, atsižvelgdamos į planuojamą papildomą poreikį, 2012 metais nusprendė didinti INVEGOS fondą 45 mln. Lt., tačiau faktinis 2012 metų poreikis buvo daug mažesnis);

2012 metų gegužės mėn. įsigaliojo Ūkio ministro įsakymu išplėsta priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ (vykdoma per INVEGĄ)“ aprėptis. Siekiant įgyvendinti pakeitimus, reikėjo pakeisti ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos" sudarytas sutartis su bankais, kurių keitimo procesas baigėsi 2012 metų I pusmečio pabaigoje. Atsižvelgiant į tai ir dėl kreditavimo rinkoje reikšmingai sumažėjusių palūkanų normų bei dalies paskolas gavusių subjektų nemokumo, mažėjo kompensuojamų palūkanų sumos. Be to, sumažėjo kredito įstaigų suinteresuotumas dalyvauti visuotinės dotacijos priemonės įgyvendinime dėl papildomų administravimo kaštų, susijusių su Europos Sąjungos lėšų administravimo reikalavimais. Dėl išvardintų priežasčių priemonei suplanuoti asignavimai buvo panaudoti ne visi.

Techninės paramos lėšos panaudotos nevisiškai, nes: užsitęsė Ūkio ministerijos vykdomos informacijos apie ES struktūrinės paramos

administravimą Ūkio ministerijos kuruojamosiose srityse viešinimo paslaugų viešojo pirkimo dokumentų rengimo procedūros dėl pasikeitusių viešinimo politikos krypčių;

VšĮ „Lietuvos verslo plėtros agentūra“ 2012 metų II ketvirtį vykdomam atviram konkursui Administravimo Informacinės Sistemos (AIS) palaikymo bei vystymo paslaugoms įsigyti negavo nė vieno pasiūlymo (Viešųjų pirkimų tarnyba (davė leidimą pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu, tačiau pats pirkimo vykdymas persikėlė į 2013 metus);

dalis lėšų buvo sutaupytos paslaugas įsigijus pigiau nei planuota; dalis darbo užmokesčio fondo ir susijusių mokesčių nepanaudota dėl didelės

darbuotojų kaitos, išėjusių darbuotojų ir valstybės tarnautojų motinystės arba tėvystės atostogų, nedarbingumo.

Valstybės biudžeto asignavimų (be ES, bendrojo finansavimo ir pajamų įmokų į biudžetą) panaudota mažiau efektyviai vykdant viešuosius pirkimus. Dalį sutaupytų lėšų sudarė lėšos, skirtos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms (taip pat ir ministerijos specialiesiems ir komercijos atašė išlaikyti) dėl darbuotojų kaitos, neužimtų pareigybių ir nedarbingumo.

Faktiškai išmokėtos mažesnės garantijų išmokos. Paprastai bankai dėl garantijos išmokos dalies mokėjimo kreipiasi po paskolos sutarties nutraukimo ar bankroto bylos iškėlimo, o visus dokumentus ir informaciją, reikalingą garantijos išmokai ir garantijos sąlygų įvykdymui pagrįsti, pateikia vėliau. INVEGA garantijos išmoką ar jos dalį išmoka tik bankui pateikus visus dokumentus ir informaciją, reikalingą garantijos išmokai ir garantijos sąlygų įvykdymui pagrįsti. Dėl šios priežasties faktinis garantijos išmokų mokėjimo momentas nusikelia atitinkamam terminui, kuris priklauso nuo to, kaip operatyviai bankas pašalina nurodytus papildomos informacijos ar įrodymų trūkumus, todėl valstybės biudžeto, tikslinės paskirties lėšų ir pajamų įmokų į biudžetą didžioji dalis, įskaitant ir viršplanines lėšas (kiti šaltiniai), buvo panaudota nevisiškai. Be to, pagal priemonę „Paskolų teikimas ir administravimas (vykdoma per INVEGA)“ 2012 m. gruodžio 31 d. baigėsi priemonės „Mikrokreditai“ įgyvendinimas, dėl šios priežasties bankų grąžinamos „Mikrokreditų“ lėšos

38

viršijo faktinį šių lėšų galimam panaudojimui kitoms smulkiojo ir vidutinio verslo reikmėms (garantijos atlyginimo kompensavimui, garantijų išmokoms) poreikį.

Planuotos lėšos Žaliosios pramonės inovacijų programai vykdyti panaudotos ne visos, nes nebuvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas paramai gauti dėl paramos teikimą reglamentuojančių teisės aktų trūkumo. Dėl užsitęsusio derinimo, iki šiol nėra patvirtinti paramos teikimą reglamentuojantys teisės aktai (nėra pasirašyta Paramos sutartis tarp Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir LR Finansų ministerijos bei neparengtos LR finansų ministerijos įsakymu tvirtinamos Programos ir projektų finansavimo ir administravimo taisyklės).

ŪKIO MINISTERIJOS REORGANIZAVIMO LAIKOTARPIO ENERGETIKOS SRITIES EUROPOS SĄJUNGOS IR BENDROJO FINANSAVIMO LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ

ĮGYVENDINIMAS (kodas 01-02)

6 pav. Ūkio ministerijos reorganizavimo laikotarpio energetikos srities Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo programos

tikslas ir uždavinys

2012 metais buvo tęsiamas Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų priemonės pagal VP2-4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ 1 priemonių grupę „Energijos tiekimo tinklai“ ir VP3-3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ 4 priemonių grupę „Energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo didinimas“ įgyvendinimas.

Dalinai finansavome energijos tiekimo tinklų modernizavimo ir plėtros projektus – 2012 metais pasirašytos 9 sutartys už 37,43 mln. Lt (iš viso iki 2012 metų pabaigos pasirašytos 112 sutartys, pagal kurias paskirstyta 438,96 mln. Lt), išmokėtų lėšų suma 2012 metais sudarė 99,49 mln. Lt (iš viso iki 2012 metų pabaigos išmokėta 209,87 mln. Lt).

Dalinai finansavome viešosios paskirties pastatų renovavimo projektus – 2012 metais pasirašytos 62 sutartys už 67,25 mln. Lt (iš viso iki 2012 m. pabaigos pasirašyta 552 sutartys, pagal kurias paskirstyta 1 015,32 mln. Lt), išmokėtų lėšų suma per 2012 m. sudarė 105,79 mln. Lt (iš viso iki 2012 m. pabaigos išmokėta 838,37 mln. Lt).

Dalinai finansavome energijos gamybos efektyvumo didinimo projektus – nors 2012 metais naujų sutarčių nepasirašyta, iš viso iki 2012 metų pabaigos pasirašytos 7 sutartys, pagal kurias paskirstyta 27,2  mln. Lt, o išmokėtų lėšų suma 2012 metais sudarė 2,74 mln. Lt (iš viso iki 2012 metų pabaigos išmokėta 24,67 mln. Lt).

Dalinai finansavome projektus, skatinančius atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamybai – 2012 metais pasirašyta 18 sutarčių už 90,11 mln. Lt

1 tikslas. Užtikrinti energetikos projektų, finansuojamų ES ir bendrojo finansavimo lėšomis, vykdymo tęstinumą

Uždavinys. Finansuoti projektus, kuriuos įgyvendinus taupomi energijos ištekliai ir energija

39

(iš viso iki 2012 metų pabaigos pasirašytos 33 sutartys, pagal kurias paskirstyta 233,25 mln. Lt), išmokėtų lėšų suma 2012 metais sudarė 20,47 mln. Lt (iš viso iki 2012 metų pabaigos išmokėta 120,77 mln. Lt).

Įgyvendinant projektus pagal nurodytas priemones, energijos gamybos pajėgumų, naudojančių biomasę, galia 2012 m. pabaigoje padidėjo iki 135,46 MW, šilumos vartotojų, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir pagerėjo tiekimo kokybė, skaičius 2012 m. pabaigoje padidėjo iki 729,69 tūkst.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsmetinis planas

įvykdytaįvykdymo procentas

1 tikslas – užtikrinti energetikos projektų, finansuojamų ES ir bendrojo finansavimo lėšomis, vykdymo tęstinumą

R-01-02-01-01 Kaupiamojo sutaupytos energijos kiekio ir 2008 m. sunaudotos šilumos energijos paslaugų sektoriuje santykis, proc.

2,88 1,61 55,9

1 tikslo 1 uždavinys – finansuoti projektus, kuriuos įgyvendinus taupomi energijos ištekliai ir energija

P-01-02-01-01-01 Energijos taupymo požiūriu atnaujintų viešosios paskirties pastatų skaičius (kaup. vnt.)

250 680 272

Nepasiektų arba viršytų vertinimo kriterijų reikšmių priežastys

R-01-02-01-01 vertinimo kriterijaus „Kaupiamojo sutaupytos energijos kiekio ir 2008 m. sunaudotos šilumos energijos paslaugų sektoriuje santykis (kaup. proc.)“ reikšmė pasiekta iš dalies, kadangi projektai buvo įgyvendinami lėčiau nei tikėtasi, strigo projektuose numatytos veiklos: statybos darbų, įrangos pristatymo, techninių projektų rengimo vėlavimai, projektų vykdytojų delsimas vykdyti projektą, pernelyg ilgas pirkimų vykdymas.

P-01-02-01-01-01 vertinimo kriterijaus „Energijos taupymo požiūriu atnaujintų viešosios paskirties pastatų skaičius (kaup. vnt.)“ reikšmė viršyta, nes įgyvendinama (baigta įgyvendinti) daugiau projektų, kurių vidutinė vertė yra mažesnė, nei buvo planuojama.

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Asignavimai

Patvirtinti (patikslinti) asignavimai,

tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentas

40

Iš viso asignavimų programai (1+2) 319 495,0 233 869,7 73,2Iš jų pagal finansavimo šaltinius:

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 319 495,0 233 869,7 73,2iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos 12 603,3 12 601,2 1001.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

306 742,0 221 118,8 72,1

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Asignavimų panaudota mažiau, nei buvo planuota, nes: Suplanuoti projektų biudžetai buvo koreguojami (mažinami) įvertinus

vyraujančias rinkos kainas bei atsižvelgiant į išlaidų tinkamumo reikalavimus, o tai lėmė mažesnes pagal sutartis skiriamo finansavimo, lyginant su planuotu finansavimu, sumas, kartu ir mažesnius išmokėjimus bei mažesnį asignavimų panaudojimą. Projektų įgyvendinimo metu faktinis išmokėjimų poreikis taip pat buvo mažesnis, atsižvelgiant į projektų metu vykdomų viešųjų pirkimų rezultatus.

Projektų vykdytojų teikiami mokėjimo prašymai mažesnėms finansavimo sumoms nei buvo planuojama pradiniuose mokėjimo prašymų pateikimo grafikuose dėl projektų metu numatytų veiklų įgyvendinimo vėlavimo. Projektuose numatytos veiklos, kurių įgyvendinimas vėluoja, yra labai skirtingos ir priklauso nuo kiekvieno atskiro projekto pobūdžio: statybos darbų, įrangos pristatymo, techninių projektų rengimo vėlavimai, projektų vykdytojų delsimas vykdyti projektą, pernelyg ilgas pirkimų vykdymas.

Projektų įgyvendinimas yra finansuojamas ES struktūrinės paramos lėšomis, todėl ataskaitiniais metais neatlikti išmokėjimai bus vykdomi einamaisiais ir ateinančiais metais (ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. laikotarpio išlaidų patyrimo laikotarpis yra nuo 2007 m. iki 2015 m. gruodžio 31 d.).

III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS

LIETUVOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS TOBULINIMO IR PLĖTROS 2009–2013 METŲ STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Strategijos tikslas – pasiekti, kad Lietuvos viešųjų pirkimų sistema funkcionuotų skaidriai ir efektyviai, leistų perkančiosioms organizacijoms mažiausiomis sąnaudomis įsigyti labiausiai jų poreikius atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus (angl. best value for money), taip pat užtikrintų konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, galimybes viešuosius pirkimus vykdyti elektroninėmis priemonėmis, palankios aplinkos viešųjų pirkimų dalyviams

41

konstruktyviai bendradarbiauti sukūrimą, viešųjų pirkimų politikos, suderintos su kitomis ES politikos kryptimis (darnaus vystymosi, inovacijų, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir kitomis), įgyvendinimą, konkurencingos ir inovacijomis pagrįstos ekonomikos kūrimo skatinimą.

Strategijos įgyvendinimo rezultatai

Rodiklio pavadinimas 2009 m. Siekis 2013 m.

2012 m. faktas (komentaras)

1. Skelbiamų pirkimų dalis nuo visų viešųjų pirkimų, proc.

62,51 80,00 80,70

2. Elektroniniai viešieji pirkimai nuo visos viešųjų pirkimų vertės, proc.

0,03 70,00 75,20Įvykusių skelbtų elektroninių pirkimų vertė 8675,0 mln. Lt, visa įvykusių pirkimų vertė 11541,3 mln. Lt

3. Centralizuotų viešųjų pirkimų vertė nuo visų viešųjų pirkimų vertės, proc.

5,8 30,0 14,5Centralizuotų viešųjų pirkimų vertė 1832,4 mln. Lt, bendra vykdytų viešųjų pirkimų vertė 12641,0 mln. Lt (be mažos vertės pirkimų)

4. Centrinių perkančiųjų organizacijų sutaupytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų vertė, mln. Lt

5,1 20,0 n.d.2012 metų faktas bus apskaičiuotas 2013 metų balandžio mėnesį, kai bus parengta metinė Centrinės perkančiosios organizacijos veiklos ataskaita

5. Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas (vidutinis laiko tarpas dienomis):

- -

5.1. pirmosios instancijos teismuose, 120 45 n.d.2012 metų faktas bus apskaičiuotas 2013 metų gegužės mėnesį, gavus informaciją iš Nacionalinės teismų administracijos

5.2. aukštesniosios instancijos teismuose

83 45

6. Oficialiuose patvirtintų tiekėjų sąrašuose įrašytų tiekėjų skaičius (kaup. principu)

253 1000 936

7. Viešųjų pirkimų dalyvių žinių lygis, įvertinamas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos rengiamus testus žinioms patikrinti, proc.

65,0 75,0 63,92011 metais 65,6 proc. (metinis pokytis -1,7 proc.). Kritimą įtakojo 2012 metų rugsėjo mėnesio žinių patikrinimo testas apie Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2012 m. spalio mėn. 1 d.

8. Teisėjai, dalyvavę jiems organizuotame viešųjų pirkimų mokyme (kasmet)

42 60 33Dalyvavo Nacionalinės teismų administracijos Mokymo centre 2012 m. lapkričio 15–16 d. vykusioje apeliacinės instancijos teismų teisėjų kvalifikacijos kėlimo programoje „Viešųjų pirkimų aktualijos“

9. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, dalyvavę viešuosiuose pirkimuose, proc.

76,1 80,0 n.d.2012 metų rodiklis bus apskaičiuotas 2013 metų birželio mėnesį, gavus informaciją iš Lietuvos statistikos departamento. Oficiali ataskaita apie smulkaus ir vidutinio verslo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose bus paskelbta

42

interneto svetainėje www.vpt.lt10. Darnieji viešieji pirkimai nuo visų viešųjų pirkimų, proc.: 10.1. žalieji viešieji pirkimai (be mažos vertės pirkimų)

8,3 25,0 32,2

10.2. viešieji pirkimai, kuriems taikomi energijos efektyvumo reikalavimai (be mažos vertės pirkimų)

2,75 10,0 1,9 (preliminariais Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis)

10.3. viešieji pirkimai iš socialinių ir kitų įmonių, nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnyje

0,22 5,0 1,1

11. Inovatyvūs viešieji pirkimai nuo visų viešųjų pirkimų, proc.

n.d. 5,0 n.d.2012 metų rodiklis bus paskelbtas 2013 metų balandžio mėnesį

12. Palankūs (teigiami) vertinimai Lietuvoje atliekamoms viešųjų pirkimų procedūroms, proc.

25,0 50,0 34,5Palyginti su 2011 metais išaugo 7,6 proc.

13. Atliktų tyrimų, susijusių su Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimu ir plėtra, skaičius (kasmet)

0 2 32011 metais vykdytų stambiausių viešųjų pirkimų analizė;2012 metais planuojamų vykdyti stambiausių viešųjų pirkimų analizė; Klausimynas „Viešuosius pirkimus, atliekamus gynybos ir saugumo srityje, reglamentuojančių teisės aktų funkcionavimas Lietuvoje“

14. Santykis tarp Viešųjų pirkimų tarnybos visų atliktų viešųjų pirkimų vertinimų ir vertinimų, atliktų iki sutarties sudarymo, proc.

59,0 70,0 28,3Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) prevenciškai (ex-ante) atliktų įvertinimų skaičiaus procentinė dalis labai įtakojama kitų institucijų pavedimu atliekamų viešųjų pirkimų, kurie dažniausiai būna pasibaigę, įvertinimų skaičiaus (plg. 2012 m. VPT iniciatyva atliktų įvertinimų iki sutarties sudarymo (ex-ante) skaičiaus procentinė dalis sudarė 53,5 proc. bendro Viešųjų pirkimų tarnybos iniciatyva atrinktų ir įvertintų pirkimų skaičiaus

LIETUVOS RESPUBLIKOS 2009–2013 METŲ EKSPORTO PLĖTROS STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Strategijos tikslas – vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo politiką, didinti įmonių konkurencingumą ir nustatyti priemones, kurių įgyvendinimas skatins aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų diegimą ir kokybiškų paslaugų teikimą, sudarys sąlygas su mažiausiomis sąnaudomis efektyviai prekiauti su užsienio partneriais ir siekti teigiamo užsienio prekybos balanso. Eksportas turi tapti šalies ilgalaikiu ekonomikos augimo varikliu.

Strategijos įgyvendinimo rezultatai

Strategijos įgyvendinimo rezultatų planuojamos reikšmės nėra nustatytos, tačiau įgyvendinant strategijos priemones 2012 m. pasiektas gana stabilus eksporto augimas.

43

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. prekių eksportas padidėjo 14,4 proc. palyginti su 2011 m. prekių eksportu. Lietuviškos kilmės prekių eksportas, kuris sudarė apie 63 proc. bendro Lietuvos eksporto, palyginti su 2011 m., išaugo 8,8 proc.

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. *0

1020304050607080

55.540.7

54

69.679.6

38.828.3

36.645.9 50.2

Eksportas, mlrd. LT Lietuviškų prekių eksportas, mlrd. LT

*Išankstiniai Lietuvos Statistikos departamento duomenys7 pav. Lietuvos eksporto dinamika

Prekių eksportas į Eksporto plėtros strategijoje išskirtas prioritetines rinkas (Baltijos valstybių, Skandinavijos, Europos Sąjungos, tradicinės Rytų krypties) 2012 m. buvo 14,3 proc. didesnis nei bendras Lietuvos prekių eksporto augimas. Lietuvos banko duomenimis, paslaugų eksportas per pirmus tris 2012 m. ketvirčius buvo 22,7 proc. didesnis, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu ir sudarė 11,7 mlrd. Lt.

Remiantis minėtų institucijų 2012 metų trijų ketvirčių duomenimis, prekių ir paslaugų eksporto santykis su BVP buvo 81,7 proc. (to paties 2011 m. laikotarpio duomenimis, šis santykis buvo 77 proc.).

ES struktūrinės paramos lėšomis skatinant eksportuojančių įmonių konkurencingumo didinimą ir pasirengimą eksportuoti, pagal priemonę „Naujos galimybės“ 2012 metais buvo paskelbti 3 kvietimai teikti paraiškas finansavimui gauti. Iš viso pagal šią priemonę yra sudaryta 611 sutarčių už 89,9 mln. Lt ir išmokėta 59,01 mln. Lt. Įgyvendinant pagal priemonę finansuotus projektus, iki 2012 metų pabaigos atlikta 633 užsienio rinkų tyrimai, parengtos 195 produktų eksporto plėtros strategijos. Virš 45 įmonių pradėjo eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas, 55 įmonės padidino eksporto apimtis į esamas eksporto rinkas, parengta daugiau kaip 670 įmonių įvaizdžio gerinimo priemonių.

Organizuojant ūkio subjektų dalyvavimą eksporto skatinimo renginiuose, VšĮ „Versli Lietuva“ rengė verslo misijas, kontaktų muges, suorganizavo Lietuvos įmonių dalyvavimą 15 parodų. Vykdomos eksporto skatinimo priemonės padėjo Lietuvos ūkio subjektams surasti 1000 naujų verslo partnerių užsienyje. VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra suorganizavo Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių ir jų grupių dalyvavimą 7 specializuotose tarptautinėse parodose.

Teikiant ūkio subjektams tarptautinio verslo plėtrai svarbią informaciją suorganizuota: 5 seminarai apie verslo galimybes Šiaurės Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos šalyse, Izraelyje, 6 seminarai aktualiomis eksportuotojams temomis; 7 mokymai kaip pasiruošti dalyvavimui tarptautinėse parodose (seminaruose ir mokymuose dalyvavo bei nuotoliniu būdu renginius stebėjo 1291 Lietuvos įmonės atstovas); 2 konferencijos apie pasirengimą Visagino AE statybai, kuriose dalyvavo 422 Lietuvos įmonių atstovai; 2 internetiniai seminarai (juos stebėjo 854 Lietuvos įmonių atstovai); 2 informaciniai konsultaciniai seminarai Lietuvos ūkio subjektams ir asocijuotoms verslo struktūroms, potencialiems paramos iš ES ir Lietuvos biudžeto gavėjams.

44

Siekiant tobulinti ekonominį atstovavimą užsienyje, 2012 metais paskirti komercijos atašė Izraelyje ir Norvegijoje, įsteigta komercijos atašė padėjėjo pareigybė Rusijos Federacijoje (Maskvoje). Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė žemės ūkio specialiojo atašė, kuris kartu vykdys ir komercijos atašė funkcijas, pareigybės steigimui Jungtinėse Amerikos Valstijose (Vašingtone). Artimuosiuose Rytuose (Jungtiniuose Arabų Emyratuose) darbą pradėjo VšĮ „Versli Lietuva“ kontraktinis atstovas. Šiuo metu komercijos atstovų užsienyje tinklas, įskaitant VšĮ „Versli Lietuva“ sutartinius atstovus, apima 17 pasaulio valstybių.

INVESTICIJŲ SKATINIMO 2008–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslas – gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir kurti efektyvią tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimo sistemą, visų pirma orientuotą į ilgalaikę šalies ūkio plėtrą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovės didinimą.

Programos įgyvendinimo rezultatai

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

4,5 proc.

8,1 proc.

1

9,5 proc.

0,6 proc.

4

6 proc.

2,8 proc. 3 3

TUI srautas Darbo vietų skaičius-200

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

-96,5 proc.

1105,2 proc.

933

54proc.

1086

1249

2009201020112012

8 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis

Atliekant kasmetinį vertinimą, lyginami ankstesnių dvejų kalendorinių metų oficialūs Statistikos departamento skelbiami duomenys ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ informacija apie pritrauktas tiesiogines investicijas.

Rodiklio pavadinimas Siekis 2012 m. faktas (komentaras)1. Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui pokytis (kasmet), proc.

≥5 n.d.2012 metų duomenys bus skelbiami balandžio 1 dieną

2. BVP dalis , kurią sudaro sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (kasmet), proc.

≥1,5 n.d.2012 metų duomenys bus skelbiami balandžio 1 dieną

3. Vidutinis metinis tiesioginių užsienio investicijų srautas, proc.

≥5 n.d.2012 metų duomenys bus skelbiami balandžio 1 dieną

4. Pritraukta didelių – ne mažesnių kaip 20 mln. litų – plynojo lauko tiesioginių užsienio investicijų projektų (kasmet), vnt.

≥2 3

45

5. Sukurta ilgalaikių – ne mažiau kaip 3 metams – geros kokybės darbo vietų, vnt.

≥50 1249

VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIŲ PARTNERYSTĖS SKATINIMO 2010–2012 METŲ PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO REZULTATAI

Programos tikslas – skatinti šioje programoje nurodytų sričių partnerystę. Tikslas įgyvendinamas organizuojant partnerystės skatinimo veiksmus dviem kryptimis:

viešojo sektoriaus skatinimas ir privataus sektoriaus skatinimas dalyvauti įgyvendinant partnerystės projektus.

Programos įgyvendinimo rezultatai

Rodiklio pavadinimas 2012 m. faktas (komentaras)1. Ataskaitiniais metais Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams vykdyti privataus sektoriaus į partnerystės projektų įgyvendinimą investuotų lėšų dalis , proc.

n.d.2012 metų duomenys bus paskelbti 2013 m. kovo mėnesį

2. Viešojo sektoriaus partnerystės srities gebėjimai

Siekiant ištirti, ar padidėjo viešojo sektoriaus partnerystės srities gebėjimai ir įvertinti viešojo sektoriaus institucijų įgytą patirtį inicijuojant ir rengiant viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus, buvo atlikta apklausa. Šioje apklausoje dalyvavo 7 centrinės ir vietos valdžios institucijos, įgyvendinusios viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus Viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimo 2010–2012 metų programos laikotarpiu. Visos į apklausos klausimus atsakiusios institucijos nurodė, kad, jų vertinimu, minėtuoju laikotarpiu sustiprėjo institucijų darbuotojų gebėjimai ir kompetencijos, inicijuojant ir rengiant šiuos projektus

3. Informacijos apie partnerystės galimybes sklaida

Informacijos sklaida apie partnerystės galimybes padidėjo, nes 2012 metais veikė dvi internetinės svetainės www.ppplietuva.eu, www.ppplietuva.lt, kurių dėka visi suinteresuoti asmenys turėjo galimybę išsamiau susipažinti su viešojo ir privataus sektorių partneryste

NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS 2010–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslai:1. Sukurti konkurencingų turizmo produktų plėtrai palankią aplinką;2. Užtikrinti nuolatinį turistų srautų didėjimą.

Programos įgyvendinimo rezultatai

Rodiklio pavadinimas Planas 2012 m. faktas (komentaras)1. Stabilizuojamos atvykstamojo turizmo pajamos, mlrd. Lt

- n.d.Tikslūs duomenys už 2012 m. bus 2013 m. balandžio mėnesį.Lietuvos banko duomenimis, pirmąjį 2012 metų pusmetį Lietuvos pajamos iš atvykstamojo turizmo (kelionių kreditas) sudarė 1,63 mlrd. litų (+8,3 proc.). Preliminariu Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – VTD) vertinimu, pajamų iš turizmo augimas 2012 sudarė apie 9

46

proc.2. Stabilizuojamas turistų skaičius apgyvendinimo įmonėse ir lankytinuose objektuose, tūkst. turistų

- n.d.Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 metų pusmetį viešbučiuose ir svečių namuose apgyvendinta 693,7 tūkst. turistų arba 14 proc. daugiau nei pirmąjį 2011 metų pusmetį, iš jų užsieniečių – 429,6 tūkst. arba 12,4 proc. daugiau. Preliminariu – VTD vertinimu, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose augo apie 11 proc.

3. Kultūrinio turizmo reikmėms pritaikytų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų skaičius, vnt.

- 352012 metais įgyvendinta 13 projektų, kurių metu kultūrinio turizmo reikmėms pritaikyta 16 nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų. Iš viso iki 2012 m. pabaigos kultūrinio turizmo reikmėms pritaikyti 35 kultūros paveldo objektai

4. Vidutiniškai per metus įgyvendintų viešosios turizmo infrastruktūros projektų skaičius, vnt.

10 412012 metais baigti įgyvendinti didžiausi projektai:

Anykščių rajono savivaldybės administracijos projektas „Viešosios turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo infrastruktūros plėtra Šventosios upės kairiajame krante, Anykščių mieste“; Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos projektas „Šaltojo karo muziejaus ir jo aplinkos infrastruktūros įrengimas“; Trakų istorijos muziejaus projektas „Medininkų pilies pritaikymas turizmo reikmėms“; Trakų istorijos muziejaus projektas „Trakų pusiasalio pilies pritaikymas turizmo reikmėms“; Vilniaus dailės akademijos projektas „Panemunės pilies pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms: vakarinio ir dalies pietinio korpuso su šiaurės vakarų ir pietvakarių bokštais rekonstrukcija“

5. Vidutiniškai per metus pagal turizmo kvalifikacijos tobulinimo priemones apmokytų žmonių skaičius

200 200

6. Kasmet atliekamų turizmo sektoriaus stebėsenos tyrimų ir parengiamų ataskaitų skaičius, vnt.

3 1Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos vykdė Lietuvos turizmo informacijos centrų lankomumo tyrimą, įtrauktą į statistikos darbų programą

7. Vidutinis darbo vietų turizmo sektoriuje pokytis, proc.

2 n.d.

8. Vidutiniškai per metus įgyvendinamų turizmo paslaugų infrastruktūros projektų skaičius, vnt.

10 6Įgyvendinti projektai:

UAB ,,Rūta" projektas „UAB ,,Rūta" senojo saldainių fabriko pastato rekonstrukcija ir pritaikymas turizmo reikmėms“; UAB Bangų gatvės viešbutis projektas „Kultūros paveldo pastato Bangų g. 4, Klaipėdoje, pritaikymas apgyvendinimo paslaugų veiklai“; UAB „BABILONAS LT“ projektas „Aktyvaus ekoturizmo centro „Babilonas“ plėtra“; UAB „Doriteksas“ projektas „Turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų plėtra Kauno mieste“;

47

UAB „Mūsų odisėja“ projektas „Jėzuitų komplekso Kaune pritaikymas turizmui“; UAB „Gamtos perlai“ projektas „Poilsio namų įrengimas Karklėje“

9. Vidutiniškai į turizmo sektorių per metus pritraukta privačių investicijų, mln. Lt

80 59,48

JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO KŪRIMO IR JO OBJEKTŲ PRITAIKYMO PILIGRIMŲ IR TURIZMO REIKMĖMS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslas – sukurti Jono Pauliaus II piligrimų kelią, jo objektus pritaikyti piligrimų ir turizmo reikmėms, kad atvykę piligrimai ir turistai galėtų juos lankyti ir rasti reikiamą viešąją infrastruktūrą. Programos įgyvendinimo rezultatai vertinami pagal įvykdytų programos priemonių skaičių.

Programos įgyvendinimo rezultatai

Rodiklio pavadinimas 2012 m. faktas (komentaras)1. Piligrimų ir turistų, lankančių Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektus pokytis (kasmet 5 proc.)

n.d.

2. Sutvarkytų ar įrengtų viešosios infrastruktūros objektų skaičius, vnt.

Viešosios infrastruktūros objektų įrengimui ar sutvarkymui lėšos 2012 m. nebuvo numatytos

3. Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektuose atliktų tvarkybos, statybos darbų projektų skaičius, vnt.

Atlikti Marijampolės bazilikos interjero konservavimo, restauravimo ir remonto darbai už 395 tūkst. litų

LIETUVOS INOVACIJŲ 2010–2020 METŲ STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO 2010–2013 METŲ PRIEMONIŲ PLANO REZULTATAI

Strategijos tikslas – kurti kūrybingą visuomenę, sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas.

Siekiama, kad 2020 metais Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas (pagal suminę visų rodiklių vertę) pasiektų ES vidurkį. 2011 metais Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas – 0,255, o ES šalių vidutinis suminis inovatyvumo indeksas – 0,539. 2012 metų rodikliai bus paskelbti 2013 metų I–ą ketvirtį.

48

0.000

0.100

0.200

0.300

0.400

0.500

0.600

0.700

0.800

LV BG LT RO P L SK MT GR HU ES CZ P T IT EE CY SI EU FR IE LU AT NL UK BE FI DE DK SE

MODEST INNOVATORS MODERATE INNOVATORS INNOVATION FOLLOWERS INNOVATION LEADERS

Šaltinis: Inovacijų sąjungos švieslentė 2011, Europos Komisija

8 pav. Suminis inovatyvumo indeksas 2011m.

Vienas iš svarbiausių sudedamųjų suminio inovatyvumo indekso ir Lietuvos inovacijų 2010–2020 m. strategijos (toliau – LIS) vertinimo rodiklių yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) santykis su BVP. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metais šalyje MTEP darbams buvo skirta 974,3 mln. litų. Bendros išlaidos MTEP, palyginti su 2010 metais, padidėjo 28,5 procento, ir sudarė 0,92 procento BVP (2010 metais – 0,80 proc.). Tarp jų, aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose šis santykis buvo 0,68 procento (2010 metais – 0,56 proc.), verslo sektoriuje – 0,24 procento (2010 metais – 0,23 proc.). 2011 metais 18,1 proc. (63,1 mln. Lt) padidėjo MTEP finansavimas valdžios lėšomis. Finansavimas verslo lėšomis išaugo 11,5 proc. (28,2 mln. Lt). Ypač padidėjo MTEP finansavimas iš užsienio (nuo 151,1 mln. Lt 2010 m. iki 277,2 mln. Lt 2011 m.). Didžiąją užsienio lėšų, skirtų MTEP veiklai, dalį sudarė ES struktūrinių fondų lėšos, perskirstytos per valstybės biudžetą – 171,2 mln. litų (61,8 proc.). Pagal išlaidų MTEP santykį su BVP Lietuva 2011 metais lenkė Bulgariją, Kiprą, Latviją, Maltą, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, tačiau nepaisant spartaus augimo Lietuva vis dar žymiai atsiliko nuo ES šalių vidurkio – 2,03 proc. BVP.

Strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano įgyvendinimo rezultatai pagal atsakingas institucijas

LIS įgyvendinimo priemonių plane 2012 metais buvo numatyta 117 priemonių strategijos įgyvendinimui užtikrinti. Daugiausiai LIS priemonių – 61 – įgyvendina Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija – 32 priemones, o Susisiekimo ministerija – 11. Viso LIS įgyvendinime dalyvauja 22 institucijos.

LIS įgyvendinimo priemonės suskirstytos pagal keturis tikslus: didinti Lietuvos integraciją į globalias rinkas; plėtoti įvairias inovacijas; ugdyti kūrybingą ir inovatyvią visuomenę ir diegti sisteminį požiūrį į inovacijas.

49

9 pav. LIS atsakingų vykdytojų ir priemonių pasiskirstymas pagal tikslus

Apibendrinat atsakingų institucijų pateiktus duomenis, 20 LIS įgyvendinimo priemonių plano priemonių yra įgyvendintos, 89 įgyvendinimas tęsiamas ir 8 neįgyvendintos.

Įgyvendin-ima

s tęsiamas 89

Įgyvendint

a 20Neįgyvendinta 8

10 pav. LIS priemonių pasiskirstymas pagal įgyvendinimą

NACIONALINĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ PLĖTROS KOSMOSO SRITYJE 2010–2015 METŲ PROGRAMOS REZULTATAI

Programos tikslas – sudaryti Lietuvoje palankias sąlygas moksliniams tyrimams, pažangiųjų technologijų kūrimui ir inovacijoms kosmoso srityje, plėtoti konkurencingą Lietuvos kosmoso sektorių, kurti susijusius naujus produktus bei paslaugas ir taip paskatinti šalies konkurencingumo augimą bei padidinti viešųjų paslaugų efektyvumą ir pagerinti Lietuvos piliečių gyvenimo kokybę.

Programos ir jos įgyvendinimo plano įgyvendinimo rezultatai

Tikslo įgyvendinimo (rezultato) vertinimo kriterijai ir pasiekti rezultatai:Rodiklio pavadinimas 2010 m. faktas 2011 m.

faktas 2012 m. faktas

Tikslo įgyvendinimo rodikliai:1. Išlaidų MTTP dalis, tenkanti kosminės erdvės tyrinėjimams (be verslo sektoriaus), proc.

0,04 0,18 n.d.

2012 metų 2. Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų įmonių 7,4 7,7

50

dalis pramonės ir paslaugų struktūroje, proc. duomenys bus paskelbti 2013 metų viduryje

3. Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje vertėje, proc.

23,0 23,1

4. Užimtumas pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų įmonių gamyboje, proc.

1,9 1,8

Uždavinių įgyvendinimo (produkto) vertinimo kriterijai ir pasiekti rezultatai: Vertinimo kriterijai Pasiekti rezultatai1. Sudarytas Lietuvos bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūros (toliau – EKA) susitarimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros (EKA) susitarimas dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje pasirašytas 2010 metais ir ratifikuotas 2011 m. lapkričio 15 d. 2012 metais pradėtas įgyvendinti: Ūkio ministerijos atstovai stebėtojų teisėmis pradėjo dalyvauti ministrų ir ekspertų lygio EKA tarybų, programinių komitetų ir programinių tarybų posėdžiuose; pradėtas rengti EKA ekspertų vizitas, skirtas Lietuvos mokslo ir verslo potencialo, galinčio dalyvauti EKA programose, įvertinimui. (vizitas numatytas 2013 m. vasario 11-13 d.)

2. Atlikta Lietuvos verslo ir mokslo potencialo, gebančio įsijungti į EKA veiklą ir į Europos kosmoso programos vykdymą, analizė ir įvertinimas

2011 m. gruodžio mėn. Lietuvos kosmoso asociacijos Kosmoso mokslo ir technologijų institutas atliko Lietuvos verslo ir mokslo potencialo, gebančio įsijungti į EKA veiklą ir Europos kosmoso programos vykdymą, analizę bei įvertinimą ir parengė duomenų apie Lietuvos kosmoso srities verslo ir mokslo subjektus bazę. Šią duomenų bazę Ūkio ministerija naudoja nustatydama konkrečias tolimesnio bendradarbiavimo sritis

3. Surinkta informacija apie valstybės institucijų ir įstaigų suinteresuotumą bei poreikį naudotis produktais ir paslaugomis, kuriamomis kosminių technologijų pagrindu ar naudojantis duomenimis ir žiniomis apie kosmosą

2012 metais buvo tikslinamas valstybės institucijų, verslo ir piliečių suinteresuotumas bei poreikis naudotis kosminių ir gretutinių technologijų bei duomenų iš kosmoso pagrindu sukurtais produktais ir paslaugomis. Buvo nagrinėjama galimybė valstybės institucijų poreikį tokioms technologijoms ir paslaugoms tenkinti naudojantis nauja MTEP paslaugų finansavimo schema – ikiprekiniais pirkimais

4. Parengti ir priimti teisės aktai, sudarantys palankią aplinką Lietuvos kosmoso sektoriaus konsolidavimui ir plėtrai

2010 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 4-901 sudarytos darbo grupės Nacionalinės mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010–2015 metų programos įgyvendinimo klausimams spręsti rekomendacija

5. Lietuva prisijungė prie pagrindinių kosminės erdvės tarptautinių sutarčių

2012 metais parengti ir pateikti Seimui teisės aktai, reikalingi Jungtinių Tautų tarptautinių sutarčių kosminės erdvės naudojimo srityje ratifikavimo įstatymui priimti. Įstatymas Nr. XII-26 priimtas 2012 m. gruodžio 4 d.

PRAMONINĖS BIOTECHNOLOGIJOS PLĖTROS LIETUVOJE 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslas –  spartinti biotechnologijos srities pramonės plėtrą Lietuvoje.

51

Programos įgyvendinimo uždaviniai:1. Sukurti medžiagas ir produktus iš atsinaujinančių žaliavų, naudojant

biotechnologinius metodus.2. Sukurti bioplastikus bei medžiagas jiems gauti iš atsinaujinančių žaliavų,

naudojant biotechnologinius metodus.3. Sukurti naujus biokatalizatorius ir plėtoti jų taikymo technologijas.4. Sukurti farmacinės ir veterinarinės paskirties produktus.

Programą įgyvendina Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (toliau – MITA)

MITA, administruodama Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2011–2013 m. programą, 2012 metais skyrė lėšas 6 projektams: 4 tęstiniams projektams (pirmojo kvietimo, įgyvendinimo pradžia 2011 metai), 2 naujiems projektams (antrojo kvietimo, įgyvendinimo pradžia 2012 metai). 1 projektas įgyvendina uždavinį „Sukurti medžiagas ir produktus iš atsinaujinančių žaliavų, naudojant biotechnologinius metodus“, 1 – uždavinį „Sukurti naujus biokatalizatorius ir plėtoti jų taikymo technologijas“ ir 4 – uždavinį „Sukurti farmacinės ir veterinarinės paskirties produktus“. Iš viso 2012 metais projektams buvo skirta 1,255 mln. Lt.

1 2 3 4 5 60

50000

100000

150000

200000

250000

11 pav. MITA lėšų ir įmonių nuosavų lėšų pasiskirstymas pagal projektus

Įgyvendinant projektus 2012 metais buvo sukurtos 3 technologijos, 2 produktai, sukurtos 3 naujos darbo vietos, publikuoti 5 straipsniai, iš jų 3 žurnaluose, esančiuose ISI Web of Science duomenų bazėje, skaityta 15 pranešimų, projektų vykdyme dalyvavo 9 doktorantai, 7 jaunieji mokslininkai. Projektų įgyvendinimui panaudotų ūkio subjektų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų santykis 2012 metais – 10 procentų (ūkio subjekto indėlis).

AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslas – padėti plėtoti Lietuvoje jau esamas aukštųjų technologijų kryptis, perspektyvias pasaulio mastu ir turinčias mokslinį potencialą, kuris leidžia gaminti produktus, konkurencingus pasaulinėje rinkoje.

Programos vertinimo kriterijai: įdiegtų naujų technologijų skaičius; naujų gaminių skaičius;

52

įgytų patentų skaičius; publikacijų žurnaluose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto sąrašą,

skaičius; šios programos projektus vykdančių doktorantų skaičius; apgintų disertacijų skaičius; naujų darbo vietų skaičius; šios programos projektams įgyvendinti panaudotų ūkio subjektų ir Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto lėšų santykis (procentais) ir jo kitimo dinamika. Siektinos reikšmės nėra nustatytos ir bus matuojamos programos įgyvendinimo

laikotarpio pabaigoje.Pagal Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programą, 2012 metais buvo

vykdomi 24 projektai, kuriems buvo skirta 4,47 mln. Lt. 2012 metais 2 biotechnologijos krypties projektų finansavimui skirta 520 tūkst. Lt; 3 mechatronikos krypties projektų finansavimui skirta 591 tūkst. Lt; 6 lazerių technologijų krypties projektų finansavimui skirta 1 390 tūkst. Lt; 7 informacinių technologijų krypties projektų finansavimui skirta 917 tūkst. Lt; 6 nanotechnologijų ir elektronikos krypčių projektų finansavimui skirta 1 056 tūkst. Lt. Ūkio subjektai investavo 714 tūkst. Lt.

Projektus koordinuoja Vilniaus universitetas (6), Fizinių ir technologijos mokslų centras (6), Kauno technologijos universitetas (5), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1), Kosmoso mokslo ir tyrimų institutas (1), Baltijos pažangių technologijų institutas (1), Lietuvos tyrimų centras (1). Tris projektus koordinuoja ūkio subjektai (MVĮ) – UAB „Statinių apšiltinimo medžiagos“, UAB „Orgsoft“ ir UAB „nSoft“. Projektų vykdyme dalyvauja Vilniaus universitetas (4), Fizinių ir technologijos mokslų centras (3), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (2), Kauno technologijos universitetas (1), Inovatyvios medicinos centras (1) ir ūkio subjektai (MVĮ): UAB „Profarma“, UAB „Tamona“, UAB „Informacinių technologijų organizacija“, UAB „Teravil“, UAB „Precizika Metrology", UAB „Evolis", UAB „Baltec CNC technologies“, UAB „Ekspla", UAB „MGF Šviesos konversija", UAB „Elas", UAB „Altechna", UAB „Optida", UAB „Optolita", UAB „Terra Lucida", UAB „TokenMill", UAB „Tikslioji sintezė", UAB „MCT kompiuterinė tomografija", UAB „Elmika", UAB „Geozondas", UAB „SoftDent", UAB „Lumen".

Sukurtos naujos technologijos

Įdiegtos naujos technologijos

Sukurti nauji gaminiai, paslaugos

Pateiktos patentinės paraiškos

Tarptautinės publikacijos

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

39

5

31

3

18

12 pav. 2012 m. vykdant 24 projektus gauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatai

VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PERTVARKOS 2011–2012 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

53

Programos tikslas – sudaryti sąlygas pertvarkyti valstybės valdomų įmonių valdymą siekiant užtikrinti efektyvesnę šių įmonių veiklą ir turto naudojimą, geresnius veiklos rezultatus ir didinti valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumą.

Programos įgyvendinimo rezultataiPasiekti rezultatai Komentaras

1. Pasiekta 90 procentų nustatytų veiklos tikslų ir siektinų finansinių rodiklių

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1511 patvirtino VVĮ siektiną metinę nuosavo kapitalo kainą 2013–2015 metų laikotarpiu – ne mažesnę kaip 5 proc., o valstybės įmonių miškų urėdijų siektiną vidutinį metinį konsoliduoto šių urėdijų grynojo pelno rodiklį 2013–2015 metų laikotarpiu – ne mažesnį kaip 97 mln. litų. Įmonių pasiekti rezultatai bus vertinami pasibaigus 2015 metams

2. Parengtas nekomercinių ir komercinių funkcijų atskyrimo rekomendacijų dokumentas

Ūkio ministerija išnagrinėjo nuostolių kompensavimo už keleivių vežimą geležinkeliais tvarką ir 2012 metų lapkričio mėnesį parengė ir pateikė suinteresuotų institucijų išvadoms gauti nutarimo dėl nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimą, kompensavimo tvarkos pakeitimo projektą

3. Parengtas nuosavybės teisių įgyvendinimo gairių dokumentas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 665 „Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“

4. Įdiegta finansinių duomenų pateikimo sistema ir viešinimas interneto puslapyje http://vkc.vtf.lt

Parengtos apibendrintos 2011 metų 12 mėn., 2011 m. metinė, 2012 m. 3 tarpinės (3 mėn., 6 mėn. ir 9 mėn.) ataskaitos apie VVĮ veiklą ir veiklos rezultatus. Vyriausybei priėmus 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1052 „Dėl valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo ir koordinuojančios institucijos paskyrimo“ pakeitimą, nuo 2012 m. gruodžio mėn. VVĮ veiklos ir rezultatų ataskaitas rengia Valdymo koordinavimo centro funkcijas atliekanti valstybės įmonė Valstybės turto fondas

IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

Lietuvos ekonomika buvo viena greičiausiai augusių ES ekonomikų 2012 metais – išankstiniu Lietuvos statistikos departamento vertinimu, Lietuvos BVP per 2012 m. didėjo 3,6 procento.

Remiantis pirminiais duomenimis, didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo pramonės sukurtos pridėtinės vertės didėjimas 4,2 proc., žemės ūkio – 8,6 proc., paslaugų sektoriaus – 3,2 proc. Sparčiau BVP didėti neleido tik statybų ekonominė veikla, kurios pridėtinė vertė mažėjo 5,0 proc. 2012 metais visa parduota pramonės produkcija siekė 71,1 mlrd. litų ir palyginamosiomis kainomis viršijo 3,7 proc. 2011 metais ir 1,1 proc. 2008 metais buvusį produkcijos pardavimo mastą.

2012 metais Lietuvos prekių eksporto istorijoje pasiektas geriausias metinis rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Praėjusiais metais, palyginti su 2011 metais, Lietuvos prekių eksportas išaugo 14,5 proc., arba 10,1 mlrd. Lt, iki 79,7 mlrd. Lt. Palyginti su kriziniais

54

2009 metais, 2012 metais prekių eksportas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai (95,6 proc.), daugiausiai iš visų Baltijos šalių.

Toliau mažėjo nedarbas – 2012 metais fiksuotas 13,2 procento nedarbo lygis (plg. 2011 metais nedarbo lygis buvo 15,3 proc.). Ši tendencija palietė ir jaunimo užimtumo sritį, stebimas ir ilgalaikių bedarbių skaičiaus mažėjimas šalyje.

Lietuva neapleido konkurencingos šalies pozicijų – Pasaulio ekonomikos forumo (ang. World Economic Forum) 2012–2013 metų ataskaitoje 2012 metais Lietuva paskelbta 45 konkurencingiausia šalimi tarp 144 pasaulio valstybių. Per pastaruosius trejus metus Lietuva rodiklį pagerino 8 pozicijomis: ataskaitoje gerai vertinamas Lietuvos gyventojų aukštojo išsilavinimo lygis (26 vieta), IT raštingumas (33 vieta); kaip didžiausi trukdžiai įvardinta maža rinka (74 vieta), finansų rinka (87 vieta) ir makroekonominė aplinka (75 vieta).

Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2013“ duomenimis, Lietuva bendrame pasaulio šalių reitinge užima 27 poziciją iš 185. Dėl skaičiavimo metodikos pokyčių ir neįvertintų naujausių reformų Lietuvos reitingas sumažintas 1 vieta (praėjusių metų reitinge užimame 26 vietą).

Prie pasiektų rezultatų prisidėjo ir Ūkio ministerija nuosekliai ir kryptingai įgyvendindama 2009–2012 metų Vyriausybės ekonomikos skatinimo priemones. Ekonomikai skatinti skirtą Europos Sąjungos paramą perskirstėme efektyvesnėms veikloms ir priemonėms, ypač daug dėmesio skyrėme verslo sąlygų gerinimui ir inovatyvios ekonomikos plėtrai, pradėjome vykdyti valstybės valdomų įmonių reformą, skatinome viešosios ir privačios iniciatyvos bendradarbiavimą.

Ūkinių bendrijų teisinio reguliavimo reformaŪkio ministerija, didindama Lietuvos konkurencingumą ir atsižvelgdama į kitų ES

valstybių narių partnerystės teisinio reguliavimo aplinkybes, kartu su Lietuvos kapitalo rinkos dalyviais ėmėsi esminės ūkinių bendrijų teisinio reguliavimo reformos. Seimas 2012 m. birželio mėn. pritarė Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų pakeitimams, kurių dėka sukurta verslui palanki itin konkurencinga ir patraukli investicinei veiklai vykdyti teisinė aplinka ūkinių bendrijų teisinio reguliavimo srityje. Įstatymai įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 1 d.

Mažoji bendrija – patraukli nauja įmonės teisinė forma smulkiam ir šeimos verslui

Ūkio ministerija, siekdama sudaryti palankias sąlygas pradėti smulkų verslą bei pagerinti verslo aplinką, parengė Mažųjų bendrijų įstatymo projekto ir jo lydimuosius įstatymų pakeitimus ir pasiūlė įteisinti naują ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens teisinę formą – mažąją bendriją, kurios veikla būtų grindžiama intuitu personae, t. y. asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu.

Seimas Mažųjų bendrijų įstatymui ir jo lydimiesiems įstatymams pritarė 2012 m. birželio mėn. (jie įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 1 d.). Ūkio ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtinti pavyzdiniai mažosios bendrijos dokumentai reikalingi mažajai bendrijai steigti ir šių dokumentų pildymo rekomendacijos.

Naujos teisinės formos juridinio asmens įtvirtinimu sudarytos palankios sąlygos mažomis laiko ir piniginėmis sąnaudomis pradėti verslą, kuris būtų paprastai, bet efektyviai valdomas pasirinkus priimtiną mažosios bendrijos organų struktūrą. Naujos teisinės formos patrauklumą patvirtina tai, kad ši teisinė forma tapo antra daugiausia (po uždarųjų akcinių bendrovių) registruojama įmonės teisine forma. 2012 metų rugsėjo–gruodžio mėn. mažųjų bendrijų įregistruota daugiau nei tūkstantis. Be to, mažąsias bendrijas galima steigti ir internetu, kai mažojoje bendrijoje yra vadovas (be mažųjų bendrijų, internetu galima steigti uždarąsias akcines bendroves, individualias įmones ir viešąsias įstaigas).

55

Viešųjų įstaigų ir bendrovių veiklos supaprastinimasSiekiant supaprastinti įstaigų, ir bendrovių veiklą, parengti ir Seime įregistruoti įstatymų

projektai: Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIP-4805), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIP-4806), Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIP-4757), Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIP-4758).

Fizinių asmenų bankroto įstatymasNemokumo teisinio reguliavimo srityje itin reikšmingas rezultatas – parengtas ir 2012

m. gegužės 10 d. Seimo priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuriuo suformuotos pagrindinės fizinių asmenų (taip pat ūkininkų ir kitų fizinių asmenų, besiverčiančių ūkine komercine veikla) bankroto teisinio reguliavimo nuostatos, siekiant sukurti optimalią skolininko (fizinio asmens) ir jo kreditorių interesų apsaugos teisinę sistemą. Siekiant užtikrinti šio įstatymo inkorporavimą į teisės sistemą, taip pat parengti ir kiti įstatymui įgyvendinti reikalingi įstatymų projektai.

Administracinės naštos verslui mažinimas2012 metais priimtas Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymas,

kuriame numatyta: nauja administracinės naštos mažinimo priemonių plano rengimo tvarka (planą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teikia jį Seimui), specialios Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos sudarymas, savivaldybių įtraukimas į administracinės naštos vertinimą ir mažinimą.

Siekiant užtikrinti, kad rengiant ir priimant teisės aktus nebūtų nepagrįstai didinama administracinė našta verslui, Ūkio ministerijos parengtame ir 2012 m. sausio 11 d. priimtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ atnaujinti ir patobulinti ankstesnėje Administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodikoje numatyti reikalavimai: administracinės naštos ūkio subjektams vertinimas suderintas su tarptautine plačiai vartojama metodika – standartinių išlaidų modeliu; numatyta, kad turi būti vertinama visų teisės aktų projektų, numatančių naujus ar keičiančių galiojančius informacinius įpareigojimus, administracinė našta ūkio subjektams (t. y. neapsiribojant teisės aktais, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244).

Verslo sąlygų teisinio reguliavimo tobulinimasŪkio ministerija atliko viešųjų pirkimų procedūras dėl Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projekto išplėstinio ex-ante poveikio verslo sąlygoms vertinimo atlikimo, poveikio vertinimo ataskaitos parengimo ir susijusioms paslaugoms įsigyti. Atliktas poveikio verslui vertinimas bus naudojamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo teisiniam reglamentavimui tobulinti, atsižvelgiant į vertinimo metu nustatytas problemas, pateiktas išvadas ir pasiūlymus, siekiant supaprastinti leidimo išdavimo procedūras ir palengvinti reguliavimo naštą verslui.

Vykdyta sisteminga leidimų (licencijų) peržiūra, siekiant optimizuoti licencijų išdavimą valstybės institucijose. Siekiant optimizuoti informacijos apie išduotas licencijas visiems ūkio subjektams skelbimą, interneto svetainėje www.verslovartai.lt, sukurta informacinė sistema

56

„Leidimų registras“. 2013 m. vasario mėn. duomenimis „Leidimų registre“ yra skelbiama informacija apie 1800 licencijų išdavimą, jų galiojimo sustabdymą, licencijų galiojimo panaikinimą.

Karinės įrangos siuntimo į ES valstybes tvarkos supaprastinimas Įgyvendinant Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimo

įstatymo nuostatas, parengtas ir 2012 m. gegužės 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 617 „Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo.

Supaprastinant karinės įrangos siuntimo į ES valstybes kontrolės tvarką, nustatyti atvejai, kai, siunčiant karinę įrangą, pervežant arba įvežant iš ES valstybių, licencijos nereikalaujama. Nustatytos trijų rūšių karinės įrangos siuntimo licencijos (bendroji, visuotinė ir individuali). Bendrosiomis karinės įrangos siuntimo licencijomis gali naudotis visi karinės įrangos tiekėjai, atitinkantys jose nurodytas sąlygas. Numatytas karinę įrangą gaminančių įmonių sertifikavimas. Sertifikuojamos karinę įrangą gaminančios įmonės patikimumas įvertinamas pagal nustatytus reikalavimus, kuriuos atitinkanti sertifikuota įmonė turi galimybę įsivežti karinę įrangą pagal kitų ES valstybių paskelbtas bendrąsias siuntimo licencijas.

Verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių tinklo pertvarkaNuo 2009 metų Ūkio ministerija vykdo  viešųjų  verslo paslaugų infrastruktūros (verslo

informacijos centrų ir verslo inkubatorių) pertvarką, kurios tikslas – optimizuoti paramos verslui sistemą Lietuvoje ir vienoje struktūroje sutelkti kompleksą paslaugų, kurios reikalingos tiek pradedančiajam, tiek augančiam verslui. Siekiant įgyvendinti verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių tinklo pertvarkos uždavinius, 2012 metais Ūkio ministerija  perdavė savivaldybių nuosavybėn valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, teises ir pareigas keturiose  viešosiose įstaigose.

Verslo plėtros skatinimasSiekdama pagerinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų priėjimą prie finansavimo

šaltinių ir taip skatinti verslo plėtrą Lietuvoje, Ūkio ministerija tęsė finansų inžinerijos ir su ja susijusių priemonių įgyvendinimą. 2012 m. liepos mėn. pagal priemonę „Pradinės stadijos ir rizikos kapitalo fondai“ buvo įsteigti: pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas („Practica Seed Capital“), teikiantis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams išimtinai pradinės stadijos rizikos kapitalą (iki 690 560 Lt per 3 metus), ir rizikos kapitalo fondas („Practica Venture Capital“) smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikiantis pradinės stadijos, pradinį ir plėtros kapitalą (iki 5 179 200 Lt per 12 mėnesių). Minėti fondai investuoja į perspektyvių verslo idėjų įgyvendinimą bei jau veikiančių bendrovių Lietuvoje plėtrą.

2012 metais pradėta įgyvendinti priemonė „Portfelinės garantijos lizingui“, pagal kurią suteikiama finansinė garantija (80 proc. lizingo sumos) naujiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų lizingo sandoriams (iki 6,47 mln. Lt vienam subjektui). Priemonę įgyvendina finansinės nuomos bendrovė SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas. Siekiant didinti finansų inžinerijos ir su ja susijusių priemonių atitikimą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų poreikiams, buvo peržiūrėtos ir pakeistos priemonių „Pasidalintos rizikos paskolos“, „Portfelinės garantijos“, „Atviras kreditų fondas“ ir „Dalinis palūkanų kompensavimas“ sąlygos.

57

INVEGOS fondas taip pat paskelbė konkursą naujai kuriamos priemonės „Inovacijų plėtra“ (rizikos kapitalo priemonė) valdytojui atrinkti. Šia priemone siekiama skatinti mokslo ir studijų institucijose generuojamų idėjų perdavimą verslui. Įgyvendinant priemonę, bus steigiami du rizikos kapitalo fondai – „Seed“ ir „Start-up“, iš kurių bus investuojama į ankstyvosios vystymosi stadijos labai mažas, mažas ir vidutines įmones, veikiančias aukštųjų technologijų sektoriuose. „Seed“ fondas investuos į pradinės idėjos ar koncepcijos plėtojimą, o „Start-up“ fondas – į įmones, kurios dar neprekiauja savo produktais ar paslaugomis ir negeneruoja pajamų produktui vystyti ir rinkodarai. Šiuo metu vyksta fondų valdytojo atrankos procesas.

2012 m. rugsėjo 26 d. Europos Investicijų Fondas (EIF) ir trijų Baltijos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl Baltijos inovacijų fondo įkūrimo. Baltijos inovacijų fondas – investicinis fondų fondas, skirtas paskatinti trijų Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) rizikos kapitalo rinkų vystymąsi. Fondo investicijos bus orientuotos į Baltijos regione veikiančias didelį augimo potencialą turinčias įmones. Per ateinančius ketverius metus Baltijos inovacijų fondas, kaip „fondų fondas“, investuos 100 mln. eurų į Baltijos šalyse veikiančius privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondus, taip paskatindamas rizikos kapitalo investicijas į mažas ir vidutines įmones ir jų augimą. Europos Investicijų Fondas į Baltijos inovacijų fondą investuos 40 mln. eurų, o kiekvienos šalies nacionalinė agentūra (Lietuvoje UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) – po 20 mln. eurų. Priemonę įgyvendina INVEGOS fondas.

Inovacijų, klasterių ir įmonių plėtros skatinimasLietuva, atstovaujama Ūkio ministerijos, kartu su Švedija koordinuoja ir įgyvendina

pavyzdinį projektą, skirtą Baltijos jūros regiono (BSR) programai inovacijų, klasterių ir mažų ir vidutinių įmonių tinklų plėtrai. Įgyvendinant „BSR Stars“ programą, „Inoklaster“ ir kitas klasterizacijos skatinimo priemones, susikūrė 11 naujų klasterių (iš jų 3 – tarptautiniai).

Už inovacinius čekius teikiama de minimis pagalba pasinaudojo 237 įmonės, kurioms valstybės lėšų skirta už 3,1 mln. Lt.

Per pramoninės nuosavybės teisių apsaugos skatinimo schemą skirta 1,2 mln. Lt parama 86 (56 – išradimų patentavimo, 30 – dizainų registravimo) pramoninės nuosavybės teisių apsaugos tarptautiniu mastu projektams. Bendra projektų vertė – 1,3 mln. Lt.

2012 m. gruodžio 6 d. suorganizuota tarptautinė inovacijų konferencija „Atviros inovacijos. Kurk kitaip“ (iš 10 pranešėjų 3 buvo užsienio svečiai – Kembridžo universiteto Verslo tyrimų centro mokslo darbuotojas, Švedijos klasterio „Mobile Heights“ tarptautinio bendradarbiavimo vadovas, Suomijos Tamperės regiono tarybos inovacijų ir įžvalgų direktorius; konferencijoje dalyvavo per 200 dalyvių). Konferencijos metu apdovanotas konkurso „Verslo ir mokslo partnerystė 2012“ nugalėtojas UAB „Precizika Metrology“. Išleistas šeštasis inovacijų žurnalo „Inovacijos 2012–2013“ numeris lietuvių ir anglų kalbomis.

2012 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Seime viešai pristatyta Kompleksinė elektromobilių transporto plėtros galimybių studija (studija atlikta Energetikos, Susisiekimo ir Ūkio ministerijų užsakymu).

MTTP ir inovacijų plėtros skatinimasŪkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigta Mokslo, inovacijų ir

technologijų agentūra (toliau – MITA) koordinuoja ir administruoja tarptautinių MTEP ir inovacijų programų įgyvendinimą. 2012 m. kovo 27 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-267 pagal VP2-1.4-ŪM-05-V priemonę „Inogeb LT-3“ MITA skirta 9,95 mln. Lt lėšų valstybės projektams įgyvendinti (tikslas – stiprinti Lietuvos inovacijų sistemą, siekiant sukurti veiksmingą žinių ir

58

technologijų sklaidos terpę, kuri skatintų šalies įmones aktyviau plėtoti MTTP ir inovacijų veiklą). 2012 m. lapkričio 29 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-1157 į valstybės planuojamų projektų sąrašą įtrauktas naujas MITA projektas „Naujų technologinių įmonių inkubavimas“ („Technostartas“), kuriam numatyta skirti iki 5 mln. Lt. 2012 m. birželio 11 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-224 MITA paskirta visuotinės dotacijos valdytoja priemonei „InoČekiai LT“ įgyvendinti. Nuo 2011 metų MITA yra TAFTIE – Europos inovacijų agentūrų tinklo narė. 2012 metais Agentūros darbuotojai kartu su kitų Europos inovacijų agentūrų darbuotojais dalinosi patirtimi valstybės pagalbos, mokesčių lengvatų MTEP taikymo srityse, rengė ir teikė rekomendacijas Europos Komisijai ES politikos inovacijų srityje.

Formuojant inovacijoms palankią aplinką, iki 2012 metų pabaigos pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinės paramos priemones, skirtas MTTP plėtrai, buvo sudaryta 531 sutartis, pagal kurias paskirstyta 550,25 mln. Lt (66,79 proc. visam 2007–2013 m. laikotarpiui skirto finansavimo), o išmokėjimai sudarė 274,09 mln. Lt (33,27 proc. viso skirto finansavimo). Įgyvendinant šiuos MTTP srities projektus, iki 2012 metų pabaigos buvo sukurta 117 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietų, sukurti 157 gaminių (paslaugų, procesų) prototipai, sukurtos 393 naujos technologinės įmonės, 2596 tyrėjai ir pagalbinis personalas atliko MTTP darbus, numatytus projektų planuose.

Tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimasInterneto svetainės www.FDiMarkets.com duomenimis per 2012 metų pirmuosius

dešimt mėnesių į Lietuvą pritraukti 29 tiesioginių užsienio investicijų projektai. Visų tiesioginių užsienio investicinių projektų Lietuvoje bendra vertė 927 mln. eurų, o šiais projektais šalyje bus sukurta apie 3000 naujų darbo vietų. Įgyvendinant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą priemonę „Invest Lt+“, 2012 metais į Valstybės planuojamų projektų sąrašą įtraukta 11 naujų investicinių projektų, kuriuos įgyvendinus į Lietuvą bus pritraukta 228,67 mln. Lt privačių investicijų ir sukurta virš tūkstančio naujų darbo vietų. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2012 m. pritraukė 5 projektus į gamybos sritį (bendra pritrauktų gamybos srities projektų vertė 104,4 mln. Lt) ir 6 tiesioginių užsienio investicijų projektus į paslaugų sritį (bendra pritrauktų paslaugų srities projektų vertė 124,2 mln. Lt).

Siekiant pritraukti tiesioginių vidaus investicijų, sėkmingai įgyvendinama priemonė „Invest Lt-2“. 2012 metais paskirstytos visos šiai priemonei numatytos lėšos.

Įsteigus Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių laisvąsias ekonomines zonas, paskelbti tarptautiniai konkursai laisvųjų ekonominių zonų geriausiems verslo planams parengti bei steigėjų grupėms parinkti. Atrinktų laisvųjų ekonominių zonų valdytojai bus atsakingi už investuotojų pritraukimą į laisvąsias ekonomines zonas, o pritraukti investuotojai įsteigs gamybos ar paslaugų įmones, kurs naujas darbo vietas laisvosiose ekonominėse zonose.

Turizmas

Remiantis Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 2012 metais turizmas pasaulyje augo 4 proc., Europoje – 3 proc., o Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vertinimu, Lietuvos turizmo augimas buvo keliskart spartesnis ir sudarė apie 12 proc., t. y. mūsų šalį aplankė apie 2 milijonus užsienio turistų.

59

2008 2009 2010 2011 2012*0.00.51.01.52.02.5

1.61.3 1.5

1.8 2.0

*VTD prognozė.Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

13 pav. Užsienio turistų kelionių skaičius į Lietuvą 2007–2012 m., mln.

2011 metais Lietuvos kelionių kreditas – pajamos, gautos iš atvykstamojo turizmo – sudarė 3,5 mlrd. Lt (+21,2 proc.) arba 26,9 proc. viso paslaugų eksporto. Prognozuojama, kad 2012 metais Lietuvos kelionių kreditas turėtų siekti apie 3,9 mlrd. Lt arba 11 proc. daugiau, nei 2011 metais.

2008 2009 2010 2011 2012*0.01.02.03.04.05.0

-20%-10%0%10%20%30%

3.1 2.7 2.93.5

3.9

2%

-11%

6%

21%11%

Kelionių kredito dydis, mlrd. Lt Metinis pokytis, proc.* VTD prognozė.Šaltinis: Lietuvos bankas.

14 pav. Kelionių kredito dydis (kelionių paslaugų eksportas) ir metinis pokytisSveikatos turizmo paslaugų eksporto skatinimas Populiarinant sveikatos turizmą bei skatinant sveikatos turizmo paslaugų eksportą, Ūkio

ministerijos užsakymu 2012 m. buvo parengta Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo galimybių analizė ir rekomendacijos. 2012 m. kovo 1 d. suorganizavome konferencija „Medicinos turizmas – Lietuvos paslaugų eksporto ateitis“. 2012 m. birželio 6 d. vykusioje Sveikatos reikalų komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro „Europos savaitės“ diskusijoje „Sveikatos turizmo perspektyvos Lietuvoje“ sveikatos turizmą pristatėme kaip priemonę sezoniškumui mažinti. 2012 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje, Maskvoje, surengėme Lietuvos medicinos turizmo verslo misiją ir kontaktų mugę ir pristatėme medicininio turizmo naujienas Lietuvoje. Suorganizavome seminarą „Lietuvos medicinos turizmo klasteris”, kuriame skaitytas pranešimas „Medicinos turizmas – svarbi Lietuvos eksporto paslaugų sritis“.

Nacionalinio konferencijų biuro steigimasDidindami Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą bei siekdami sumažinti

sezoniškumo įtaką, sukūrėme nacionalinio konferencijų biuro modelį. 2012 m. liepos 25 d. VšĮ Lietuvos konferencijų biuras įregistruotas valstybės juridinių asmenų registre.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir turizmo projektų įgyvendinimasAktyviai bendradarbiavome su Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija ir kitomis

tarptautinėmis organizacijomis. Kartu su Lietuvos turizmo verslo atstovais dalyvaujame įgyvendinant Europos Komisijos projektą „Dėl bandomojo turistų srautų tarp Pietų Amerikos

60

ir Europos didinimo projekto „50 000 turistų“ ir skatiname turizmo srautus tarp Pietų Amerikos ir Europos, sudarydami palankesnes sąlygas keliauti ne turistinio sezono metu.

Pasiekiamumo oro transportu skatinimasSpręsdami Lietuvos pasiekiamumo oro transportu problemas, identifikavome

prioritetines atvykstamojo turizmo oro transportu rinkas ir inicijavome naujus skrydžius turizmui svarbiomis kryptimis – pradėti nauji skrydžiai į Prancūziją, Rusiją, Izraelį, užtikrinome veiksmų koordinavimą ir suinteresuotų šalių bendradarbiavimą skatinant atvykstamąjį turizmą oro transportu. Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2012 m. Lietuvos tarptautiniams oro uostams buvo patys sėkmingiausi per visą veiklos istoriją, pralenkę ir 2008 m. rezultatus. Praėjusiais metais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso aptarnauta beveik 3,2 mln. keleivių – 17,4 proc. daugiau nei 2011 m. ir 23,7 proc. daugiau nei 2008 m.

Investicijos ir ES parama turizmo sektoriujePlėtojant viešąją turizmo infrastruktūrą, pritraukta 59,48 mln. Lt privačių investicijų į

turizmo sektorių. 2012 metais efektyviai panaudota 129,27 mln. Lt ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšų ir papildomai paskirstyta 48,5 mln. Lt ES paramos 19 valstybės planuojamų turizmo projektų.

Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo įgyvendinimasĮgyvendinant Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir

turizmo reikmėms 2007–2013 metų programą, buvo atlikti Marijampolės bazilikos interjero konservavimo, restauravimo ir remonto darbai už 395 tūkst. Lt.

V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI

2013 metais įgyvendindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ūkio ministerijos veiklos prioritetus, planuojame atlikti šiuos svarbiausius darbus ir pasiekti rezultatus:

I prioritetas. ATSAKINGA IR KRYPTINGA ŪKIO POLITIKA.(prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ ir „Europos Sąjungos, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas“ įgyvendinimo)

1.1. Identifikuoti plėtros kryptis atskiruose sektoriuose, parengiant: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programą; Europos Komisijos 2013 m. sausio 9 d. patvirtinto Verslumo veiksmų plano 2020 m.

įgyvendinimo Lietuvoje 2014–2020 m. priemonių planą; Investicijų skatinimo 2014–2020 metų programą; Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 m. programą; studiją „Lietuvos pramonės strategija Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių kontekste

2014–2020 m.“; Lietuvos eksporto plėtros gaires 2014–2020 metams;

61

1.2. Užtikrinti sklandų Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai pagal Ūkio ministerijos kompetenciją:

pasirengti ir pirmininkauti ES Konkurencingumo Tarybai ir ES Tarybos darbo grupėms;

organizuoti renginius: neformalios Europos Sąjungos Konkurencingumo tarybos posėdį, konferenciją bendrovių valdymo klausimais, Mažųjų ir vidutinių įmonių asamblėją, Europos verslininkystės skatinimo

apdovanojimų baigiamąjį renginį, Europos verslininkystės savaitės baigiamąjį renginį ir Mažųjų ir vidutinių įmonių pasiuntinių susitikimą,

12-ąjį Europos turizmo forumą, Geresnio reglamentavimo direktorių ir ekspertų susitikimą, Konkurencingumo ir augimo darbo grupės renginį.

Svarbiausias siekiamas rezultatas Planuojama 2013 m.

Pasaulio konkurencingumo indeksas; „World Economic Forum“ (vieta) 43

II prioritetas. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS TOBULINIMAS.

2.1. Parengti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą, kuris įpareigos valstybės ir savivaldybės valdymo institucijas viešinti tarptautinės vertės pirkimų metu sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių pakeitimus ir laimėjusio dalyvio pasiūlymą;

2.2. Sukurti priemones perkančiosioms organizacijoms per CPO LT sudaryti sutartis, skirtas pastatų modernizavimo (renovacijos ar atnaujinimo) programos įgyvendinimui (pastatų modernizavimo darbai; statinio statybos techninė priežiūra, statinio projekto parengimas, statinio energetinio naudingumo sertifikato parengimas, statinio atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano parengimas);

2.3. Atnaujinti CPO elektroninio katalogo informacinę sistemą ir ją pristatyti perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams ir visuomenei;

2.4. Išplėsti CPO elektroninio katalogo asortimentą, papildant katalogą naujomis kategorijomis ir atnaujinant veikiančias pirkimų kategorijas.

Svarbiausias siekiamas rezultatas Planuojama 2013 m.

Centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo bendros viešųjų pirkimų vertės (proc.)

10,0

III prioritetas. VERSLO IR INVESTICINĖS APLINKOS GERINIMAS.(prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ įgyvendinimo)

3.1. Organizuoti 30 kontrolinių klausimynų aplinkos apsaugos, asmens sveikatos ir kitose srityse parengimą ir praktinį jų taikymą;

3.2. Atlikti rinkos priežiūros politiką įgyvendinančių institucijų sistemos tyrimą;3.3. Parengti Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo planą;3.4. Koordinuoti Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos, Energetikos ministerijos,

Finansų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos,

62

Susisiekimo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės aktuose įtvirtintų ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūrą ir jų išdavimo sąlygų analizę ir parengti išvadas ir pasiūlymus dėl šių ministerijų parengtų būtinų teisės aktų pakeitimų projektų;

3.5. Įvertinti Paslaugų gaminių kontaktinio centro veiklos modelio efektyvumą ir parengti pasiūlymus dėl tobulinimo;

3.6. Atsižvelgus į Pasaulio banko „Doing Business 2013“ ataskaitoje pateiktus rodiklius, parengti pasiūlymus, kaip pagerinti situaciją probleminėse srityse ir koordinuoti, kaip ministerijos juos įgyvendina;

3.7. Kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pritraukti investicijų projektų, kurie sukurs ne mažiau kaip 950 naujų darbo vietų;

3.8. Parengti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą;

3.9. Atrinkti Akmenės, Panevėžio, Marijampolės, Šiaulių ir Kėdainių LEZ valdytojus;

3.10. Kartu su Finansų ministerija išnagrinėti pelno mokesčio lengvatos taikymo reinvestuojam pelnui privalumus ir trūkumus ir parengti Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą;

3.11. Formuoti nemokumo politiką: parengti teisės aktų projektus dėl nemokumo administravimo paslaugų teikimo; tobulinti tyčinių bankrotų nustatymo teisinį reguliavimą; nustatyti ūkinės komercinės veiklos vykdymo bankroto metu reguliavimą.

Svarbiausi siekiami rezultatai Planuojama 2013 m.

1. Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko „Doing Business“ tyrimas (vieta)

24

2. Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų pokytis (proc.) 4,3IV prioritetas. VERSLUMO SKATINIMAS.(prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ įgyvendinimo)

4.1. Peržiūrėti ir kompleksiškai įvertinti ministerijos kompetencijos srityje esančias jaunimo, moterų ir neįgaliųjų verslumo skatinimo priemones;

4.2. Parengti pasiūlymus dėl verslumą ugdančių programų bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose;

4.3. Sukurti naujus viešųjų paslaugų teikimo verslui instrumentus (antra galimybė sąžiningiems verslininkams bankrutavus vėl užsiimti verslu; mentorystės, pagalbos ir paramos schemos tikslinėms grupėms);

4.4. Rengti Lietuvos profesijų klasifikatorių, kuris yra pagrindinis instrumentas darbo rinkos profesinės struktūros palyginimui tarptautiniu mastu;

4.5. Kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ peržiūrėti įgyvendinamas verslo plėtros priemones (verslumo skatinimo renginiai, verslo pradžios krepšeliai „Startup Nitro“, verslo skatinimo programos, nacionaliniai verslo plano turnyrai) ir padidinti teikiamų paslaugų apimtis į regionus.

Svarbiausias siekiamas rezultatas Planuojama 2013 m.

Verslumo lygis: mažų ir vidutinių įmonių skaičius ir fizinių asmenų, 65

63

vykdančių individualią veiklą skaičius 1 tūkst. gyventojų

V prioritetas. INOVATYVIOS EKONOMIKOS PLĖTRA.(prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų „Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant kokybę ir prieinamumą“ ir „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ įgyvendinimo)

5.1. Prie Ūkio ministerijos įkurti Inovatyvios ekonomikos tarybą;5.2. Parengti schemą jaunų inovatyvių įmonių kūrimui ir plėtrai skatinti bei jaunų

tyrėjų verslumui ugdyti (kūrybinė industrija, verslai internetinėje erdvėje ir pan.);5.3. Parengti inovacijų paklausos priemonių (inovatyvūs viešieji pirkimai,

ikiprekybiniai pirkimai, žalieji pirkimai) schemą;5.4. Paskatinti glaudesnį verslo ir mokslo bendradarbiavimą didinant vietinių

išteklių – biomasės ir visų rūšių biokuro gamybos ir naudojimo prieinamumą;5.5. Parengti Europos bendradarbiaujančios valstybės (ECS) susitarimą su

Europos kosmoso agentūra;5.6. Pateikti siūlymus dėl mokslo ir technologijų parkų naudojamo valstybės ar

savivaldybės turto valdymo problemų sprendimo.

Svarbiausias siekiamas rezultatas Planuojama 2013 m.

Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas; Europos Komisija (indekso reikšmė intervale nuo 0 iki 1)

0,264

VI prioritetas. VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ VEIKLOS SKAIDRUMO IR EFEKTYVUMO DIDINIMAS(prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioriteto „Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir laipsniškas biudžeto pajamų didinimas“ įgyvendinimo)

6.1. Parengti potencialių valdybos narių duomenų bazę; 6.2. Pateikti rekomendacijas valstybės valdomoms įmonėms (toliau – VVĮ) dėl jų

parengtų strateginių planų;6.3. Parengti ataskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl didžiųjų VVĮ tikslų

įgyvendinimo;6.4. Įgyvendinti specialiųjų įpareigojimų valdymo sistemą (komercinių ir

nekomercinių funkcijų atskyrimas);6.5. Parengti ir viešai paskelbti ketvirtines ir metinę VVĮ veiklos ir rezultatų

ataskaitas, į kurias bus įtraukta apžvalga apie savivaldybių įmonių veiklą.

Svarbiausias siekiamas rezultatas Planuojama 2013 m.

Rekomendacijų dėl VVĮ strateginių planų tobulinimo skaičius 36

64

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė