1

ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS

PROJEKTŲ EFEKTYVUMAS

Iššūkiai Išmoktos pamokos Galimybės

Aurimas Pautienius

ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS PROJEKTŲ EFEKTYVUMAS

Švietimo ir mokslo strategijos įgyvendinimas ES struktūrinės paramos

kontekste

Turinys

• ES paramos projektų efektyvumo valdymas

• Globalios ekonomikos ir mokslo tendencijos.

• ES parama 2004-2006 ir 2007-2013 m. Lessons learned.

• ES parama ir tvarus investicijų, pokyčių bei paslaugų kokybės

valdymas

2

ES paramos projektų

efektyvumo valdymas

4

3

5

EFEKTYVUMAS

4

5

KONKURENCINGUMO DIDINIMAS IR VIDAUS PROCESŲ VALDYMO TOBULINIMAS

(Adomaitis, Romanovskaja, 2011))

• Kaštai mažinami trumpalaikėmis priemonėmis (DU, darbo vietos, mokymai), neįvertinus proceso optimizavimo alternatyvos

• Įmonės funkcijos vertinamos atskirai, o ne sistemiškai

• Darbuotojų nepakankama motyvacija dėl neaiškaus efektyvumo

• Nenaudojamos geriausios praktikos

• Suinteresuotosios šalys neturi operatyvios informacijos

• Vadovybė nemato vidaus procesų

• Partneriai mato chaosą

• Nepakankamai automatizuojami procesai

Kas yra PROCESAS?

6

Procesas – susijusių

užduočių seka, skirta

sukurti vertę, padedančią

įgyvendinti verslo tikslus.

Proceso charakteristikos

1. Procesas yra diskretus:

• Aiški pradžia

• Aiški pabaiga (dažnai galimos kelios pabaigos)

2. Sėkmingai užbaigtas procesas pasiekia rezultatą

3. Procesas išreiškiamas užduočių rinkiniu

4. Dažniausiai veiklų vykdymo eiliškumas yra svarbus

5. Procesas yra pakartotinis

7

Procesų pavyzdžiai Suformuoti metinį biudžetą

Paruošti ilgalaikę organizacijos strategiją

Pirkti paslaugas konkurso būdu

Teikti būsto paskolą

Vykdyti atviruosius mokymus

Atlikti organizacijos finansinį auditą

Pasamdyti naują darbuotoją

...

Procesinė vs. funkcinė organizacija

Verslo procesų valdymas dažnai siekia perorientuoti organizacijas nuo

tradicinio funkcinio požiūrio („žmogui ieškoma darbo“) prie procesinio

požiūrio („darbui ieškoma žmogaus“).

Procesinis požiūris: procesai yra pagrindinės priemonės, kuriomis

organizacijos atlieka didžiąją dalį veiklos.

Funkcinis požiūris: organizacija sudaryta iš padalinių

8

PROCESŲ VALDYMO IŠŠŪKIAI

Technika / Įrankis

Modelis / Sistema

Vertybės / Principai

GAMINTOJAS/

PASLAUGOS

TEIKĖJAS

VARTOTOJAS,

KLIENTAS

PROCESAS

PRODUKTAS/PASLAUGA

VERTĖ

PEOPLE 3.0

ENGAGEMENT 3.0

MOTIVATION 3.0

CHANGE 3.0

9

• APIE TIKSLUS IR SĖKMĘ

“Cheshire Cat” she began, rather timidly, “Would you please tell

me, please, which way I ought to go from here?”

“That depends a good deal on where way you want to get to, “

said the Cat.

“I don’t much care where,“said Alice.

“Then it doesn’t matter which way you go, “ said the Cat.

“So long as I get somewhere”, Alice added as an explanation.

“Oh, you’re sure to do that, “ said the Cat, “if you only walk long

enough!”

(L.CARROL, “Alice in Wonderland”)

10

GLOBALIOS EKONOMIKOS TENDENCIJOS

ORGANIZACIJŲ VADOVŲ PASAULINIO

TYRIMO 2010 REZULTATAI (IBM)

Svarbiausi organizacijų gebėjimai per artimiausius 5 metus

LYDERYSTĖ

VYKDYMO GREITIS

SAITAI SU KLIENTU

INOVACIJOS

Svarbiausios lyderystės kokybės per artimiausius 5 metus

KŪRYBINGUMAS

INTEGRALUMAS

11

Ekonomika tampa grindžiama inovacijomis ir kūrybiškumu, formuojasi nauji darbo jėgos metodai ir ryšiai.

Kūrybingumo sritys: ◦ meninė (muzika, dailė, teatras, literatūra, šokis ir kt.): rezultatas -

naujos idėjos ir emocijos ◦ estetinė (drabužių, pramoninis, leidybinis dizainas, architektūra ir kt.):

rezultatas – taikomumas

◦ techninė (išradimai, konstravimas, programavimas ir algoritmų kūrimas, įstatymų leidyba ir kt.): rezultatas - nauji įrankiai, organizacijų procesai

◦ mokslinė (teorijos, atradimai): rezultatas - naujos žinios

KŪRYBOS EKONOMIKA

XXI A.

KŪRYBINĖ EKONOMIKA (J.HOWKINS)

Kūrybingumas moksle, versle, mene

Kūrybos produktai ir sandoriai

Kūrybos ekonomika (KE = KP x S)

Kūrybos produkto kriterijus – prekė ar paslauga, kylanti iš

kūrybingumo ir turinti ekonominę vertę

Sandorio kriterijaus pagrindas – ekonominė vykstančių mainų vertė

Visi kūrybos produktai priskiriami vienai iš intelektinės nuosavybės

formų

Kūrybinė ekonomika: 15 ūkio subsektorių, įskaitant MTTP

Moksliniai tyrimai ir technologijos – nauji procesai ir produktai

(pretenduoja į patentus)

12

KŪRYBINIŲ IR KULTŪRINIŲ INDUSTRIJŲ SEKTORIAI

John Howkins, 2007

PAVYZDŽIAI

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪROS PASLAUGOS

MENAS VIZUALIEJI MENAI

MADA DRABUŽIŲ DIZAINAS

KINAS FILMAI, DOKUMENTIKA

MUZIKA KLASIKINĖ IR POPULIARIOJI

SCENOS MENAI TEATRAS

DIZAINAS

GRAFINIS IR KOMUNIKACIJŲ /

PRODUKTO IR INDUSTRINIS / APLINKOS

PROGRAMINĖ ĮRANGA IT

ŽAISLAI IR ŽAIDIMAI ISTORINE TEMATIKA

KOMPIUTERINIAI ŽAIDIMAI TELEVIZIJA, RADIJAS, MEDIA IR SKAITMENINIS TURINYS NAUJOSIOS MEDIJOS (INTERNETAS, SOCIALINIAI

TINKLAI)

LEIDYBA LEIDYBA IR SPAUSDINTOS VISUOMENĖS

INFORMAVIMO PRIEMONĖS

KŪRYBINĖS PASLAUGOS RINKODAROS, KULTŪRINĖS IR POILSIO

(TRADICINĖS ir KULTŪROS IR KULTŪROS

VERTYBIŲ) PASLAUGOS

MOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGINĖ PLĖTRA KI FUNDAMENTINIS MOKSLAS/ KI TAIKOMASIS

MOKSLAS

KŪRYBINĖS EKONOMIKOS RINKOS

DYDIS 2005 M. (J.HOWKINS)

13

KŪRYBINĖ EKONOMIKA IR MTTP

(J.HOWKINS)

Mokslinės ir technologinės veiklos rūšys (R&D) vykdomos įmonių,

universitetų ir tyrimų organizacijų priskiriami kūrybinei ekonomikai

R&D – patentų verslas. Ne visą R&D veiklą lydi patentai, tačiau beveik

visi patentai reikalauja R&D pagrindimo ar elementų, kad būtų galima

teikti sėkmingą paraišką. Tyrėjo publikacijos yra esminė tyrimų

rezultatų proceso iliustracija (pvz. ISI žurnaluose)

Programinės įrangos kūrimas ir dizainas taip pat kūryba. Atviro kodo

programos kaip literatūrinis darbas. JAV, Europoje patentuojama,

tačiau UK ir kitų šalių biurai nelaiko programinės įrangos R&D veikla.

KŪRYBINGUMAS IR

INOVACIJOS

14

Šaltinis: G.Tsekouras, 2006,

CENTRIM, University of Brighton; www.sme-mpower.net

Uždara inovacija Atvira inovacija

Protingiausi mūsų srities žmonės dirba pas mus

Ne visi protingiausi mūsų srities žmonės dirba pas mus. Mums reikia dirbti su protingais žmonėmis tiek organizacijos viduje, tiek išorėje,

Jeigu mes atrasime patys, mes pirmieji pasieksime rinką

Mes nebūtinai turime būti tyrimų pradininkai, kad iš jų gautume

naudos

Jeigu mes turėsime daugiausiai ir geriausių idėjų savo verslo šakoje, mes

laimėsime.

Jeigu mes geriausiai panaudosime vidines ir išorines idėjas, mes

laimėsime

Inovacijų paradigmos DVI PARADIGMOS

UŽDARA INOVACIJA: RIBOTAS INDĖLIS

IŠ IŠORĖS

Idėjų generavimas ir tyrimai Plėtra ir diegimas

Rinka

Šaltinis: G.Tsekouras, 2006,

CENTRIM, University of Brighton; www.sme-mpower.net

15

Atvira inovacija: laidžios ribos

Įdėjų generavimas ir tyrimai Plėtra ir diegimas

Rinka

Šaltinis: G.Tsekouras, 2006,

CENTRIM, University of Brighton; www.sme-mpower.net

Tiekėjai

Varžovai

Aplinka

Distributoriai

Vartotojai

Universitetai

- Verslo investicijos į MTEP išlieka labai mažos

- Mokslinių tyrimų rezultatų panaudojamumas išlieka prastas

- Net buvęs aukštas fundamentinių mokslinių tyrimų lygis

ėmė prastėti

- “Protų nutekėjimas” pastaruoju metu buvo papildytas

“protų nusiurbimu”

- Viešojo sektoriaus lėšų panaudojimas

MTEP plėtrai ir inovacijų skatinimui - neefektyvus

PAGRINDINĖS MTEP PROBLEMOS LT

(Danilevičius, Kalytis, Tomkus,2011)

16

MOKSLINIAI TYRIMAI, EKSPERIMENTINĖ

PLĖTRA ir INOVACIJOS Pagrindinės sąvokos

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (technologinė)

plėtra - MTEP

Research and Experimental (Technological) Development, Research

and Development, RTD, R&D

Inovacijos

Innovation

Moksliniai tyrimai Research

Fundamen

-tiniai

moksliniai

tyrimai Fundamental

Research,

(Basic

Research)

Taikomieji

moksliniai

tyrimai Applied

Research,

Industrial

Research

Žinių kūrimas (“gamyba”)

(mokslinė veikla)

Eksperimentin

ė

(technologinė)

plėtra

Experimental

Development,

Technological

Development,

Precommercial

Research

Žinių panaudojimas

kuriant naujus

produktus, procesus ir

paslaugas

(technologinė veikla)

Naujų

produktų,

procesų,

rinkodaros,

organizaci-

nių ar

išorės

santykių

metodų

įdiegimas į

rinką

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Mokslinė veikla Technologinė veikla Technologinė ir

gamybinė veikla

Gamybinė

veikla

Žin

ios

Idėja

Ko

nc

ep

cij

a

Ko

nc

ep

cij

os

pa

tvir

tin

ima

s

Ma

ke

to

tes

tavim

as

Ma

ke

to

pa

tik

rin

ima

s

Pro

toti

pa

s

Pro

toti

po

de

mo

ns

tra

-

vim

as

Ban

do

mo

ji

pa

rtij

a

Va

rto

tojo

pa

tvir

tin

ima

s

Įdie

gim

as

į ri

nką

ŠMM reguliavimo sritis

LMT veiklos sritis

MITA veiklos sritis

ŪM reg. sr.

INOVACIJŲ CIKLO ETAPAI IR

DABARTINĖS LIETUVOS MTEPI

SISTEMOS REGULIAVIMO SRITYS

MT

EP

I ir

TP

L e

tap

ai

Reg

uliavim

o

sri

tys

17

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

FMT TMT Technologijų kūrimas

Eksperimentinė plėtra, EP

Demonstravimas

Inovacijos

Mokslinia

i tyrimai,

MT

Mokslinė

veikla Technologinė veikla

Technologinė ir

gamybinė veikla

Gamybinė

veikla

Gamyba

Žin

ios

Idėja

Ko

nc

ep

cij

a

Ko

nc

ep

cij

os

pa

tvir

tin

ima

s

Ma

ke

to

tes

tavim

as

Ma

ke

to

pa

tik

rin

ima

s

Pro

toti

pa

s

Pro

toti

po

de

mo

ns

tra

-

vim

as

Ban

do

mo

ji

pa

rtij

a

Va

rto

tojo

pa

tvir

tin

ima

s

Įdie

gim

as

į ri

nką

Galu

tin

is

pro

du

kta

s

rin

ko

je

Technologinių linijų

pirkims

Licenzijos

“know-how” pirkimas

Patentų

pirkimas Žinios

Eksperimentinė

plėtra, EP Moksliniai

tyrimai, MT

Mokslinė

veikla

GALIMI INOVACIJŲ

CIKLO VARIANTAI

1 2 3 4 5 6 7 8 9

FMT TMT Technologijų kūrimas

Eksperimentinė plėtra, EP Demonstravimas

Inovacijos

Gamyba

Žinios Idėja Konc

epcija

Konc.

patvir

tinima

s

Maket

o

testa-

vimas

Maket

o

patikr

in.

Protot

ipas

Protot

ipo

demo

nstr.

Band

omoji

partij

a

Vartot

ojo

patikr

Įdiegimas į

rinką

Idėjų

“nusiurbimas”

Intelektinės

nuosavybės

praradimai Tyrėjų “nusiurbimas” Pramoninis

šnipinėjimas

Tarptautinis

akademinis

bendradarbiavimas

Tyrėjų mobilumas

Patentų

įsigijimas Licencijų

įsigijimas

Know-how

įsigijimas

Tinklinis

bendradarbiavimas

Partnerystė, klasteriai

Produktų,

technologijų

įsigijimas

Gali

myb

ės

Grė

sm

ės

Patentų, licencijų, know-how,

Įmonių pardavimas

Valstybės skatinimas

ir parama

Konkurencija

GALIMAI INOVACIJŲ

CIKLO RYŠIAI

18

A European integrated initiative to pass the KETs "Valley of Death“,

High-Level Expert Group on Key Enabling Technologies, Final Report, European Commission, June 2011

EUROPOS INICIATYVA SIEKIANT NUGALĖTI

INOVACIJŲ CIKLO “MIRTIES SLĖNĮ”

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Žin

ios

Idė

ja

Ko

ncep

cij

a

Ko

ncep

cijo

s

patv

irti

nim

a

s

Maketo

testa

vim

as

Maketo

pati

kri

nim

as

Pro

toti

pa

s

Pro

toti

po

dem

on

str

a-

vim

as

Ban

do

mo

ji

part

ija

Vart

oto

jo

patv

irti

nim

a

s

Įdie

gim

as

į ri

nk

ą

Įmonės, įskaitant spin-off’us

Technologiniai universitetai, mokslo institutai

TECHNOLOGIJOS AR PRODUKTO

KŪRIMO SCHEMOS Individualus vartotojas Verslas Valstybė

Mokslo, verslo ir valstybės institucijų apsisprendimas nuo kurio MTEPI etapo pradedama kurti

nauja ar tobulinti egzistuojanti technologija ar produktas

Technologiniai institutai ir centrai (tokių Lietuvoje praktiškai dar nėra)

Universitetai

Įmonės

Įmonės

Vals

tyb

ė

s

užsakym

as

19

PROBLEMŲ MEDIS MTEP SRITYJE

(VIEŠASIS SEKTORIUS) 2007-2013 M.

Aukštas tyrėjų

amžiaus

vidurkis

Nepakankama

tyrėjų kompetencija

Mažas

tyrėjų

skaičius

Pasenusi mokslo ir

studijų infrastruktūra

Silpna MTEP veikla,

neatitinka verslo

poreikių

Silpni mokslo ir verslo

sektorių ryšiai

MTEP žmonių ištekliai

neatitinka poreikių

Mažas MTEP efektyvumas,

rezultatų panaudojimas

versle

MTEP struktūros, valdymo, reguliavimo aplinkos ir finansavimo

problemos

Silpnas tarptautinis

bendradarbiavimas MTEP

srityje

UŽDAVINIŲ MEDIS MTEP SRITYJE 2007-2013 M.

Žemesnis tyrėjų

amžiaus

vidurkis

Aukštesnė tyrėjų

kvalifikacija ir

kompetencija

Didesnis

tyrėjų

skaičius

Geresnė mokslo ir studijų

infrastruktūra

Geresnis

bendradarbiavimas tarp

mokslo ir verslo sektorių

Geresnė MTEP žmonių išteklių kiekybė ir

kokybė

Aukštesnis viešojo sektoriaus MTEP

efektyvumas, atitikimas verslo poreikiams

Aktyvesnis dalyvavimas

tarptautiniame bendradarbiavime

MTEP srityje

Aukštesnis

tyrėjų

mobilumas

Aukštesnis viešojo sektoriaus MTEP

pajėgumas ir potencialas

Aukštesnė verslo sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė,

didesnė aukštųjų technologijų pramonės dalis

Didesnės verslo sektoriaus

investicijos į MTEP

Daugiau TUI aukštųjų

technologijų srityse

(įskaitant tarptautinius

tyrimų centrus)

Pajėgesni aukštos

kompetencijos centrai

Palanki aplinka

tyrėjo karjerai

Aukštesnė studijų ir

mokymo kokybė

20

ES PARAMA 2004-2006 IR 2007-2013 M.

AUKŠTAJAME MOKSLE: LESSONS

LEARNED

PROJEKTŲ VAIDMUO XXI A.

EKONOMIKOJE

21

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO

TENDENCIJOS

• ES paramos BPD 2004-2006 m. patirtis – lėšų įsisavinimo gebėjimai

• ES paramos VP 2007-2013 m. patirtis ir iššūkiai – lėšų įsisavinimas po ekonominio sunkmečio ir efektyvus panaudojimas

• ES paramos 2014-2020 m. iššūkiai – projektų ir programų rezultatų tvarumas (panaudojamumas), investicijų socialinė ekonominė nauda

ES PARAMOS TENDENCIJOS

22

PROJEKTAI IR STRATEGIJA

Ar mes įgyvendinome projektus gerai?

Apimtis, laikas, planai, resursai

Ar projektai buvo baigti laiku ir su numatytu biudžetu?

Planai, statusas, kainų prognozė, biudžetas, faktai

Organizacijų išteklių efektyvus panaudojimas.

Užduočių delegavimas, laiko valdymas, planai

Ar mes planuojame ir įgyvendiname reikalingus

projektus?

Matomumas. Rizikos, prioritetai, balansas, vertė

Ar mes renkamės teisingas veiklos kryptis?

Investicijų tipai, strateginės užduotys, kaštų

nustatymas

Ar turime tinkamus resursus? Strateginiai

aljansai.

Pirminiai įgūdžiai, resursų tipas, asignavimai,

gebėjimai

Pavienių projektų

valdymas

Programų/ portfelių

valdymas

Taktika Strategija

PROJEKTŲ VALDYMO

TENDENCIJOS LIETUVOJE (DR.

A.CHMIELIAUSKAS)

I etapas:

• nepasitenkinimas pasekmėmis

• tikslinė grupė – projektų vadovai

II etapas:

• nesėkmių priežasčių ir sekmės prielaidų analizė

• pasirodo svarbi rolė – projekto savininkas

III etapas:

• organizacijos naudos siekimas per projektus, t.y., projektų ir strategijos derinimas

23

PROJEKTŲ SĖKMĖ

Atskirame projekte: atlikti darbus gerai, laiku, skirto biudžeto ribose, išlaikant gerus santykius su užsakovu

Lemiamas veiksnys – projekto vadovo kompetencija

Tikslas – trumpalaikis, apsiribojantis projekto vykdymo laikotarpiu

Organizacijoje, nuolat dirbančioje projektais: papildomai laikytis nustatytų projektų valdymo procesų, kuriuos palaiko tam skirtos struktūros

Lemiamas veiksnys – organizacijos kompetencija

Tikslas – ilgalaikis, nukreiptas į nuolatinį projektinio darbo tobulinimą

TVARI PLĖTRA IR

PROJEKTŲ, PROGRAMŲ,

PROJEKTŲ PORTFELIŲ

VALDYMAS

24

TEMOS AKTUALUMAS

Trumpalaikės priežastys

• Ekonominis nuosmukis

• Naujas vadybos požiūris, reikalingi nauji sprendimai

• Tvarios plėtros iniciatyvos

Ilgalaikės priežastys

• Pokyčiai vadyboje

• Proceso, vertės orientacija

• Valstybės investicijų kaštai ir nauda

KONTEKSTAS LT

• Projektų valdymas dažnai siejamas ne su strategijos efektyviu įgyvendinimu, bet su biurokratija, neskaidrumu

• Nepakankamas operatyvaus projektų valdymo proceso supratimas, siekiant subalansuotų projektų rezultatų (projektų viešieji pirkimai, kaštų nauda)

• Žemas projektų aplinkos t.y. suinteresuotųjų šalių įtraukimo suvokimas

• Didėja projektinės logikos panaudojimas ir ilgalaikės visuomenės plėtros srityse (kultūros, meno, akademinio mokslo, aplinkosaugos, politikos iniciatyvų projektizacija)

25

• KONTEKSTAS LT

TVARI PLĖTRA IR PROJEKTŲ

VALDYMAS • „The further development of project management proffesion

requires project managers to take responsibility for

sustainability“

(Marry McKinsley)

26

TVARI PLĖTRA (SUSTAINABLE

DEVELOPMENT)

• Darnaus vystymosi (tvarios plėtros) koncepcijos kaip strateginės disciplinos pagrindą sudaro 3 lygiaverčiai komponentai: aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis.

Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, 2009 m. redakcija

• 3P apibrėžiamas kaip: „ekonomikos, socialinės plėtros ir aplinkos apsaugos tikslų derinimas atkreipiant dėmesį į daugialypę jų tarpusavio priklausomybę bei numatomus įgyvendinimo padarinius“.

TVARI PLĖTRA

27

TVARI PLĖTRA IR PROJEKTŲ VALDYMAS (A.MARTINUZZI)

• Ilgalaikė perspektyva

• Integratyvus požiūris (aplinkosauga,

visuomenė, ekonomika)

• Vertybinis požiūris

TVARIOS PLĖTROS ORIENTACIJA IR PROJEKTŲ VALDYMO MATRICA

28

TVARUS PROJEKTŲ VALDYMAS

• „Sustainable project management – the management of

projectorganized change in policies, assets or organizations, with

consideration of the economical, social and environmental impact

of the project, its result and its effect, for now and future

generations“

(Prof. Gilbert Silvius, Utrecht University)

HIPOTEZĖS IR MODELIAI (PM GROUP&R.GAREIS)

Tvarios plėtros koncepcijos naudos projektų valdymui:

– Projektų ir programų, projektų portfelių tvarių rezultatų

pasiekimas (orientacija į rezultatus)

– Projektų, programų, projektų portfelių tvarus valdymas

(orientacija į vadybos proceso tobulinimą)

29

TVARIOS PLĖTROS PROJEKTŲ

TIPAI

EKOLOGINIAI

TIKSLAI

SOCIALINIAI

TIKSLAI

EKONOMINIAI

TIKSLAI

TVARI PLĖTRA

(PVZ. CSR

PROJEKTAI)

„Magiškas trikampis“

(Arnold, 2007)

DIDELIŲ PROJEKTŲ KAŠTAI IR NAUDOS

Projekto dydis

Projekto pobūdis

>20 mln 20 - 50 mln >50 mln Major

project

Visi AA, RA AA, FA, RA

g.b. EA

KNA

g. nebūti EA

KNA

Generuoja pajamas,

esminė plėtra, verslo

projektai

AA, FA, RA

g.b. EA

•AA - Įgyvendinamumo ir alternatyvų

analizė

•FA - Finansinė analizė

•EA - Ekonominės (socialinė) analizė

•RA - Rizikos analizė

•KNA pilna apimtimi

Projektų kaštų naudos analizė (KNA) pagal EK reikalavimus:

30

PROJEKTO TIKSLŲ PLANAS PAGAL

TVARIOS PLĖTROS PRINCIPUS (GAREIS,

HUEMANN, MARTINUZZI, 2010)

INTEGRUOTA PROJEKTO

ORGANIZACIJA (GAREIS, 2005)

31

MOKSLO IR STUDIJŲ PROJEKTŲ REZULTATŲ SKLAIDA.

VALORIZACIJA

32

VALORIZACIJA (1)

Valorizacija – projekto laukiamų rezultatų panaudojimo ir sklaidos procesas, siekiant užtikrinti projekto atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėjais, taip pat informuoti visuomenę apie įgyvendinimo rezultatus.

Aiškus ir išsamus valorizacijos (laukiamų rezultatų panaudojimo ir sklaidos) planas, kuriame įvardyti projekto rezultatų galutiniai vartotojai ir paaiškinta, kaip bus naudojami ir skleidžiami rezultatai vykdant projektą ir jam pasibaigus, kokiu būdu šių rezultatų bus pasiekta

VALORIZACIJA (2)

Valorizacija (pranc. valoriser – plėtoti)

EK vartojama sąvoka (Leonardo da Vinci programos patirtis

profesinio švietimo ir mokymo projektams) reiškė:

projektų rezultatų panaudojimas;

tolesnis projekto rezultatų plėtojimas (pvz. skirtingose šalyse, regionuose, sektoriuose);

geros praktikos pripažinimas ir atitinkamų asmenų skatinimas tai daryti;

projekto rezultatų panaudojimas organizacinėje aplinkoje;

projekto rezultatų integravimas į vietos, regiono, nacionalines ar ES lygio priemones

Valorizacija= geros praktikos sklaida+panaudojimas tikslinių grupių poreikiams (būtinos sąlygos –bendradarbiavimas, siekis įtraukti projekto rezultatus ir integruoti į mokymo sistemas bei metodus)

33

VALORIZACIJA (4)

• Valorizacija nebūtinai vien tik projekto rezultatų sklaidos planas.

Prasideda nuo projekte planuojamos tikslinės grupės ir galutinių

vartotojų..

• Valorizacija siekiama – suteikti naudos kiekviename projekto etape,

siekiant integruoti tiesiogines ir netiesiogines tikslines grupes, paskatinti

dalyvauti projekte t.y. tęstinio projekto įgyvendinimo ir jo įtakos,

neapsiribojant pradine partneryste, stiprinimo.

• Visi projekto partneriai turi prisiimti atsakomybę už projekto

valorizaciją

• EK trys aspektai, svarbūs sėkmingam valorizacijos procesui

projektuose: kokybės kriterijų sudarymas (svarbu numatyti priotitetines

priemones, kuris padėtų atlikti kokybišką vidinę ir išorinę projekto

stebėseną); sklaidos strategijų tobulinimas (efektyvios informacijos

sistemos, sieti startegiją su veikla); mokymo poreikių analizė

VALORIZACIJA (5)

• EK apibrėžia tris pagrindinius sąveikos tarp

projekto rezultatų ir tikslinių grupių lygius: – mikrolygis (atskiros viešojo sektoriaus institucijos, studentai, verslo

įmonės, ne pelno organizacijos, kiti projektai, dirbantieji ir t.t. – pvz.

sociologiniai tyrimai, apklausiant projekto partnerių tikslines grupes);

– tarpinis lygis (regioninės įstaigos, agentūros, kokybės užtikrinimo

įstaigos, sektorinės arba profesinės asociacijos – pvz. mokymai,

renginiai);

– makrolygis (EK, Seimas, LRV, SMM, nacionalinio lygmens

socialiniai partneriai, tarptautinės organizacijos – aktualu sudaryti

galimybes prisidėti prie nacionalinės politikos plėtojimo, pvz.

renginiai, nepriklausomų ekspertų, vertintojų įtraukimas)

34

VALORIZACIJA (6)

• Kuo labiau į projekto rezultatų sklaidos procesą įtrauktos skirtingos tikslinės grupės ir galutiniai vartotojai, tuo sėkmingesnė valorizacija

• Svarbu valorizacijos planą sukurti su: – Aiškiai identifikuotomis tikslinėmis grupėmis ir galutiniais

vartotojais

– Sklaidos strategija turi būti pritaikyta kiekvienos tikslinės grupės ypatumams (aktyvi projekto rezultatų rinkodara, geros patirties perdavimo metodų planavimas ir kūrimas, atsižvelgiant į a.m. strategijų išskirtinumą ir priėmimo scenarijus tiek a.m. viduje, tiek išorėje);

– Aktualu įtraukti suinteresuotąsiąs šalis į projekto veiklų planavimą, kūrimą, patvirtinimą

VALORIZACIJA (7)

• Valorizacijos planų tikslas, kad projekto

vykdytojai, suinteresuotosios šalys išskirtinai

užtikrintų sklaidą įtraukiant kuo daugiau

vartotojų

35

PAGRINDINĖ LITERATŪRA

Studijų politikos tyrimų metodologijos sukūrimas ir koregavimas, MOSTA, 2011 (tarpinė ataskaita)

Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų 2007-2013 metų veiksmų programų prioritetų ir juos įgyvendinančių ministerijos programų tarpinis

vertinimas, Galutinė ataskaita, parengė BGI Consulting, Užsakovas: LR švietimo ir mokslo ministerija, 2011.

Specialistų ir kompetencijų poreikio žemėlapio studija, Galutinė ataskaita, Užsakovas: LR švietimo ir mokslo ministerija, Paslaugų teikėjas: BGI

Consulting, UAB, Vilnius, 2010.

Specialistų ir kompetencijų esamos pasiūlos ir paklausos atitikimo analizė (tyrimo ataskaita), Užsakovas: LR švietimo ir mokslo ministerija, Paslaugų

teikėjas: Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vilnius, 2011.

Howkins J., Kūrybinė ekonomika, Vilnius, 2010.

Roland Gareis, Andre Martinuzzi, Pernille Eskerod, Gilbert Silvius, Barbara Capek, Kathrin Westermayer thesis //IPMA Happy projects` 2010 conference

“Projects & Sustainability”

R.Gareis, M.Huemann, A. Martinuzzi, What can project management learn from considering sustainability principles?// Project Perspectives,The annual

publication of IPMA 2011, Vol. XXXIII.

Aaron J. Shenhar and Dov Dvir, Reinventing Project Management: The Diamond Approach to Successful Growth and Innovation, 2007, Harvard Business

School Press Books.

Jugdev, K. & R. Müller. 2005. A retrospective look at our evolving understanding of project success. Project Management Journal 36(4): 19-31.

ŠMM Nacionalinė studijų programa, LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ISAK-2334, redakcija: 2011 m. birželio 13 d.

įsakymas Nr. V-1035.

ŠMM Tyrėjų karjeros programa, LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ISAK-2335, redakcijos: 2009m. kovo 12 d. Nr. ISAK-

480; 2010 m. birželio 17 d. Nr. V-926.

ŠMM Bendroji nacionalinė kompleksinė programa, LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ISAK-2336, redakcija: 2008 m.

rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. ISAK-2620.

www.esparama.lt

http://www.smm.lt/naujienos/docs/kalbos/brifingas-amLT.pdf