ŠEIMA ABIPUS SIENŲ ės šeimos genezė - IOMiom.lt/.../failai/1430204018_seima-abipus-sienos.pdf · 2015. 4. 28. · 6 ĮVADAS Emigracijos srautai iš Lietuvos į kitas šalis yra

TARPTAUTINĖ MIGRACIJOS ORGANIZACIJA

SOCIALINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS

ŠEIMA ABIPUS SIENŲ Lietuvos transnacionalinės šeimos genezė,

funkcijos, raidos perspektyvos

Aušra MASLAUSKAITĖ

Vlada STANKŪNIENĖ

Vilnius 2007

UDK 316.3(474.5) Še23

Atsakinga redaktorė: dr. Audra Sipavičienė Recenzentai: Doc. dr. Sigita Kraniauskienė (KU) Doc. dr. Jolanta Reingardė (VDU)

Knyga Socialinių tyrimų instituto tarybos rekomenduota spausdinti 2007-11-22, protokolas Nr. 8.

Kalbos redaktorė: Živilė Andriūnienė Maketuotoja: Dalia Baublytė Tyrimas atliktas pagal TMO projektą „Migracija ir išskirta šeima: Lietuvos darbo mig-rantų tyrimas“. Knygos autoriai dėkoja Nyderlandų užsienio reikalų ministerijai finansavusiai šio ty-rimo atlikimą bei knygos išleidimą. ISBN 978-9955-697-10-7 © Tarptautinė migracijos organizacija

© Socialinių tyrimų institutas

Visos teisės saugomos. Kopijuoti visą ar dalimis, taip pat naudoti komerciniais tikslais be Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro raštiško leidimo draudžiama.

3

TURINYS

ĮVADAS................................................................................................6

1. TEORINIS MIGRACIJOS IR TRANSNACIONALINĖS ŠEIMOS DISKURSAS.................................................................................14 1.1. Migracijos samprata, tipai, veiksniai......................................14 1.2. Migracijos teorijos..................................................................16 1.3. Transnacionalizmo teorinis diskursas

ir transnacionalinės šeimos tyrimai .......................................26 1.4. Konceptualusis tyrimo modelis .............................................31

2. LIETUVOS GYVENTOJŲ TARPTAUTINĖ MIGRACIJA: MODELIO KAITA IR VEIKSNIAI ....................34 2.1. Sovietinio periodo išorinės/tarprespublikinės/

tarptautinės migracijos veiksniai ir modelis/ submodeliai ...........................................................................34

2.2. Nepriklausomos Lietuvos tarptautinės migracijos modelis/submodeliai .............................................37

3. LIETUVOS TRANSNACIONALINĖ ŠEIMA: TIPOLOGINĖS, STRUKTŪRINĖS IR SOCIODEMOGRAFINĖS CHARAKTERISTIKOS ...............................................................46 3.1. TN šeimų statistiniai įverčiai..................................................46

3.1.1. TN šeimos Lietuvoje 2001 m.: tipai, struktūra.............46 3.1.2. TN šeimų vaikai Lietuvoje: paplitimo įverčiai.............48

3.2. TN šeimų tipai, struktūrinės ir sociodemografinės charakteristikos ....................................51

4

4. TRANSNACIONALINĖS ŠEIMOS SUSIFORMAVIMAS IR VEIKSNIAI......................................... 63 4.1. Mikrolygmens veiksniai ........................................................ 64 4.2. Šeiminio lygmens veiksniai .................................................. 73

4.2.1. Migracinio sprendimo priėmimas šeimoje................... 73 4.2.1.1. Šeimos narių priimtas spaudimas

migruoti........................................................... 74 4.2.1.2. Migracinio sprendimo priėmimo

procesas šeimoje ............................................. 76 4.2.2. Šeimos migracinė kultūra: migracijos

nuostatos ir motyvai ..................................................... 81 4.2.2.1. Šeimos migracinės kultūros

dimensijos ....................................................... 81 4.2.2.2. Šeimos migracinė kultūra:

migracijos motyvai.......................................... 85 4.2.3. Migracija ir šeimos socialiniai

bei ekonominiai ištekliai .............................................. 90 4.2.4. Šeimos raida ir patekimas į TN stadiją ........................ 93 4.2.5. Šeimos ryšiai su migracine sistema:

migracijos tinklas ......................................................... 93

5. ŠEIMOS TN STADIJA: ADAPTACIJA...................................... 99 5.1. Šeiminių vaidmenų perorganizavimas ................................... 99 5.2. Šeiminių santykių palaikymo būdai ..................................... 106

5.2.1. Išvykusio šeimos nario grįžimai: dažnumas, trukmė, pasekmės..................................... 106

5.2.2. Bendravimas su išvykusiu šeimos nariu .................... 111 5.2.3. Šeimos vizitai pas migravusį šeimos narį .................. 115

6. TN STADIJOS PASEKMĖS ŠEIMAI ....................................... 122 6.1. TN stadija: įtaka partnerystei

bei demografinėms šeimos funkcijoms ................................ 122 6.1.1. Partnerystės kokybės vertinimas

ir jį sąlygojantys veiksniai.......................................... 122 6.1.2. Subjektyvūs partnerystės vertinimai .......................... 125 6.1.3. Demografinės pasekmės: stabilumas

ir reprodukciniai ketinimai......................................... 128

5

6.2. TN šeimos stadijos pasekmės vaikams.................................130 6.2.1. Vaikų elgesio pokyčiai

ir juos sąlygojantys veiksniai .....................................130 6.2.2. Vaikų prisitaikymas: reakcijos bei vaikų

ir tėvų santykių transformacija ...................................136 6.3. Šeimos TN stadijos materialinės pasekmės šeimai .............141

6.3.1. Finansinė TN šeimų padėtis ir jos kaitos vertinimas ...............................................142

6.3.2. Vartojimo išlaidų struktūra ir pokyčiai ......................147

7. TN ŠEIMŲ SUSIJUNGIMO PROJEKTAI ...............................155 7.1. TN stadijos baigimas: šeimos susijungimas

Lietuvoje...............................................................................156 7.1.1. Šeimos susijungimą Lietuvoje

skatinantys veiksniai...................................................156 7.1.2. Šeimos susijungimas Lietuvoje:

subjektyvi perspektyva ...............................................163 7.2. TN stadijos baigimas: šeimos susijungimas

užsienyje ...............................................................................167 7.2.1. Ketinančių išvykti šeimų kiekybiniai įverčiai ............167 7.2.2. TN šeimos susijungimo užsienyje priežastys:

subjektyvi perspektyva ...............................................168 7.2.3. TN šeimos susijungimas užsienyje:

vaikų adaptacija ir jos pasekmės ................................172

IŠVADOS .........................................................................................178

REKOMENDACIJOS ......................................................................184

SUMMARY......................................................................................186

LITERATŪRA..................................................................................192

1 PRIEDAS.......................................................................................195

2 PRIEDAS.......................................................................................197

3 PRIEDAS.......................................................................................220

4 PRIEDAS.......................................................................................222

5 PRIEDAS.......................................................................................229

6

ĮVADAS

Emigracijos srautai iš Lietuvos į kitas šalis yra dideli ir intensyvūs.

Šių srautų statistiniai įverčiai rodo, jog 2004 m. iš Lietuvos emigravo (deklaruota ir nedeklaruota emigracija)1 32,5 tūkst., 2005 m. – 48,1 tūkst., 2006 m. – 27,8 tūkst. gyventojų, o apie pusę 2006 m. išvykusių ir vyres-nių nei 18 m. vyrų ir moterų buvo susituokę asmenys (Lietuvos gyven-tojų, 2006:11). Beveik tokia pati dalis 2006 m. išvykusiųjų turėjo vaikų, tačiau tik kas antras išvyko kartu su vaiku(-ais) (ten pat, 2006:12). Su-prantama, jog ši informacija tik labai bendrais bruožais leidžia kieky-biškai vertinti migracijos procesų ir šeimos tarpusavio sąveiką, tačiau vargu ar leis abejoti tuo, jog Lietuvos visuomenė susiduria su jai nau-ju dėl migracijos procesų atsirandančiu šeimos tipu – transnacionali-ne šeima. Tai šeima, kurios nariai gyvena skirtingose nacionalinėse valstybėse, šios šeimos kasdienybė peržengia vienos nacionalinės valstybės ribas, o tokios šeimos gyvenimo sąlygos iš esmės transfor-muoja šeimą ir keičia jos funkcijas.

Transnacionalinėje šeimoje, kurioje migruoja vienas ar keli šeimos nariai, kinta ekonominė, globos ir rūpybos, psichologinės paramos, pro-kreacinė, seksualinių ryšių ir kitos šeimai priskiriamos funkcijos. Dalis jų perduodama kitiems šeimos nariams, giminaičiams, artimiems žmonėms, kitų šeimos funkcijų atlikimas gali būti laikinai suspenduojamas. Tokia šeimos transformacija keičia šeimos struktūrą, kuria papildomus sociali-nius vaidmenis šeimos nariams, iš esmės pertvarko kasdienius šeimos santykius, kurie turėtų užtikrinti asmeniui šeimos teikiamą psichosocialinį saugumą, priklausomybės artimiausiai bendruomenei ir susietumo su ki-tais jausmą, socialinių normų ir kultūrinių vertybių perėmimą. Tokie šei-mos pokyčiai turi ilgalaikes pasekmes ne tik šeimos nariams, bet ir visuo-menei – asmens socializacijai ir tapimui visuomenės nariu, šeimos institu-to stabilumui, gimstamumui, kartų solidarumui, t. y. iš esmės transfor-muoja visuomenės fizinės ir socialinės reprodukcijos sąlygas.

1 Statistikos departamentas apibrėžia emigraciją kaip „išvykimą iš nuolatinės gyvena-mosios vietos šalies teritorijoje ketinant apsigyventi kitoje valstybėje nuolat arba ilges-niam kaip 6 mėn. laikotarpiui“ (Lietuvos gyventojų, 2006:8). Atsižvelgiant į tai, jog, kaip atskleidė mūsų atliktas tyrimas, didelė dalis išvykstančiųjų neturi apibrėžtų ketini-mų, kaip ilgai liks užsienio šalyje, toliau darbe šiems procesams ir išvykusiems asme-nims apibrėžti bus vartojamas migracijos ir migrantų terminas.

7

Ir nors dėl migracijos procesų atsiradęs ir plintantis transnacionali-nis šeimos tipas turi socialiai reikšmingų pasekmių visuomenei ir jos raidai, šis reiškinys Lietuvoje yra beveik netyrinėtas. Iki šiol Lietuvoje atliktas vienas lokalus jaunų šeimų tyrimas Kauno mieste (Darbo migra-cijos ypatumai, 2007), taikant kokybinius metodus transnacionalinė šei-ma tyrinėta VU Sociologijos katedros studentų (vadovė dr. I. Juozeliū-nienė). Suprantama, jog šeimos aspektas migracijos tyrimuose netiesio-giai paliečiamas. Į migruojančiųjų šeiminę padėtį atsižvelgiama dauge-lyje tyrimų, kuriuose analizės vienetas yra individas (Sipavičienė 2006a; Sipavičienė 2006b), tačiau savo problematika šie tyrimai tiesiogiai nėra skirti šeimos ir migracijos procesų analizei. Keletas tyrimų buvo skirta ir migracijos procesų analizei namų ūkių lygmeniu (Sipavičienė, 1997). Atsižvelgiant į transnacionalinių šeimų tyrimų Lietuvoje stoką, vienas iš projekto tikslų gali būti apibrėžiamas kaip siekis užpildyti informacijos apie šio tipo šeimas spragą.

Bendrasis tyrimo tikslas yra migracijos įtakos šeimos institutui nu-statymas, o detaliau jis gali būti apibrėžtas kaip siekis nustatyti transna-cionalinių šeimų tipus, struktūrą, sociodemografines charakteristikas, atskleisti šių šeimų susiformavimo sąlygas, nustatyti transnacionalinių šeimų socialinių funkcijų atlikimo ypatumus ir prieštaras, taip pat įver-tinti šių šeimų pasekmes šeimai.

Projekto pagrindiniai uždaviniai: 1. Atlikti migracijos teorinio diskurso, taip pat transnacionalinių šei-

mų teorinio diskurso ir naujausių tyrimų analizę bei parengti šio darbo tyrimų mokslinius teorinius pagrindus.

2. Apžvelgti migracijos modelio kaitą Lietuvoje ir makrolyg-mens veiksnius, turinčius įtakos transnacionalinėms šeimoms susiformuoti.

3. Parengti metodologinį kiekybinio Lietuvoje likusių transnacio-nalinių šeimų narių tyrimo instrumentą, suformuoti tyrimo atran-kinę visumą ir atlikti kiekybinį transnacionalinių šeimų tyrimą.

4. Derinant kiekybinio tyrimo ir prieinamą kitų šaltinių informaciją nustatyti transnacionalinių šeimų struktūrines, tipologines ir so-ciodemografines charakteristikas.

5. Kiekybinio tyrimo informacijos pagrindu atskleisti transnacio-nalinių šeimų susiformavimo veiksnius, transnacionalinės šei-mos funkcionavimo ypatumus, migracijos pasekmes šeimai.

8

6. Atlikti kokybinius „atvejo“ tyrimus su transnacionalinių šeimų nariais, likusiais Lietuvoje, ir išvykusiais nariais trijose užsienio šalyse (Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV) bei nustatyti stra-tegijas, praktikas, socialiai sukonstruotus naratyvus, kurių pagal-ba transnacionalinės šeimos subjektyviai interpretuoja migracinį elgesį ir priima migracinius sprendimus, išlaiko šeimos tapatu-mą, persiskirsto vaidmenis, suvokia migracijos pasekmes šeimai.

7. Atliktų tyrimų rezultatų pagrindu suformuluoti rekomendaci-jas transnacionalinių šeimų tolesniems tyrimams, taip pat pa-rengti praktines rekomendacijas politikos formuotojams, trans-nacionalinių šeimų nariams, institucijoms, skleidžiančioms in-formaciją apie transnacionalines šeimas.

Šio darbo tikslams įgyvendinti buvo pasirinkti kiekybiniai ir koky-biniai informacijos rinkimo metodai, kurie suteikia galimybes nagrinėti transnacionalinės šeimos, kaip reiškinio, objektyvias ir subjektyvias so-cialinės organizacijos ypatybes. Kiekybiniai metodai įgalina atskleisti bendrąsias šių šeimų charakteristikas, susiformavimo ir funkcionavimo ypatumus. Kokybiniai metodai suteikia galimybę pažvelgti, kaip patys šeimų nariai socialiai konstruoja šeimos gyvenimą, kaip subjektyviai in-terpretuoja migracinius sprendimus ir jų įtaką šeimos gyvenimui.

Kiekybinio tyrimo metodologija. Kiekybinis tyrimas buvo atliekamas remiantis šiais toliau išvardytais metodologiniais sprendimais:

1. Kiekybinio tyrimo atrankiniu vienetu buvo pasirinktos Lietuvo-je gyvenančios transnacionalinės šeimos, kuriose ilgiau nei 6 mėn. išvykęs vienas iš dviejų šeimoje esančių tėvų, o Lietuvoje likęs vienas iš tėvų su vaikais. Ši metodologinė sąlyga buvo pa-sirinkta sąmoningai siekiant sumažinti atrankos heterogenišku-mą ir neneigiant, jog egzistuoja ir kitokios struktūros transna-cionalinės šeimos. Toks pasirinkimas priimtas ketinant išsamiai analizuoti vieną iš transnacionalinių šeimų tipų bei atskleisti šių šeimų problemas. Siekis sumažinti atrankos heterogenišku-mą sąlygotas ir atrankos dydžio ribotumo bei su tuo susijusių statistinės analizės galimybių.

2. Pradinis tyrimo atrankos formavimo modelis buvo siejamas su Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro jau at-likto tarptautinio longitudinio reprezentatyvaus „Tėvų ir vai-kų, vyrų ir moterų šeimoje ir visuomenėje“ (Generations and Gender Survey) tyrimo respondentų adresų duomenų baze.

9

Kadangi šio atrankinio reprezentatyvaus tyrimo imtis 10 tūkst. respondentų, tikėtasi, jog jos pagrindu bus įmanoma identifi-kuoti transnacionalinių šeimų namų ūkius. Tačiau 2007 m. birželio mėn. gauta šio tyrimo duomenų bazės dalis (pusės respondentų iš 10 tūkst.) atskleidė, jog tokių namų ūkių skai-čius nėra pakankamas (n=35). Tai galėjo būti sąlygota indika-toriaus, kurio išplečiančioji nuoroda išvykusius sutapatina ne su išvykusiais iš šalies2, bet su išvykusiais šalies viduje. Todėl šio atrankos formavimo modelio buvo atsisakyta.

3. Alternatyvus atrankos modelis buvo formuojamas atsižvelgiant į struktūrines transnacionalinių šeimų charakteristikas, kurios buvo gautos įtraukus kelis migracijos indikatorius į reprezentatyvią Lie-tuvos gyventojų apklausą. Jos metu buvo nustatytos namų ūkių, iš kurių yra išvykusių narių, šeiminės padėties (sutuoktinio (-ės)/ partnerio (-ės)), vaikų turėjimo charakteristikos3. Pagalbinis transnacionalinių šeimų požymių, būtinų atrankai formuoti, tyri-mas buvo atliktas 2007 m. gegužės mėn., jį atliko UAB „Baltijos tyrimai“.

4. Atsižvelgiant į pagalbinio tyrimo metu gautą informaciją apie transnacionalinių šeimų geografinį pasiskirstymą, išvykusiojo šeiminį statusą, vaikų turėjimo požymį, išvykusiojo lytį, taikant tikimybinės daugiapakopės stratifikuotos kvotinės atrankos procedūras 2007 m. liepos mėnesį UAB „Baltijos tyrimai“ atli-ko 309 transnacionalinių šeimų tyrimą. Atrankinis tyrimo vie-netas buvo transnacionalinė šeima, apklaustas atrankinio viene-to respondentas – Lietuvoje su vaikais likęs transnacionalinės šeimos tėvas ar motina. Bendrosios atrankos charakteristikos pateiktos 1 priede.

5. Kiekybinio tyrimo instrumentas – klausimynas – buvo formuoja-mas atsižvelgiant į teorinį transnacionalinių šeimų tyrimo modelį

2 Tyrime užduoto klausimo formuluotė: „Ar yra kitų namų ūkio narių, kurie paprastai čia gyvena, bet šiuo metu yra išvykę (verslo reikalais, yra kitame mieste universitete, pensione, ligoninėje, ar kur kitur)?“ 3 Pagalbiniame tyrime respondentams buvo užduoti klausimai: „Ar jūsų šeimoje (namų ūkyje) yra kas nors šiuo metu išvykęs gyventi ar dirbti į užsienį?“, „Ar jūsų šeimos narys, kuris šiuo metu yra išvykęs(-usi) gyventi arba dirbti į užsienį, turi Lie-tuvoje gyvenantį sutuoktinį(-ę)/partnerį(-ę)?“, „Ar jūsų šeimos narys, kuris šiuo me-tu yra išvykęs(-usi) gyventi arba dirbti į užsienį, turi vaikų iki 18 metų?“. Apklausta 1000 15–74 metų reprezentatyviai atrinktų Lietuvos gyventojų.

10

(žr. 2.4. poskyris). Klausimyną sudarė pagal temas sujungtos in-dikatorių grupės: a. namų ūkio struktūros, abiejų tėvų socialinių demografinių

charakteristikų (amžius, išsilavinimas, profesinis statusas, iš-vykusiojo atveju iki ir prieš migraciją);

b. išvykusio šeimos nario gyvenimo ir darbo sąlygų, integraci-jos užsienio šalyje;

c. paskutinės migracijos trukmės ir ketinimų grįžti, migracinio sprendimo vertinimų;

d. pirmosios migracijos istorijos, migracinio sprendimo pri-ėmimo sąlygų, santykių su migracine sistema;

e. namų ūkio ir šeimos adaptacijos, išvykus vienam šeimos na-riui, santykių pertvarkymo ir šio etapo pasekmių;

f. šeimos ketinimų baigti transnacionalinę stadiją Lietuvoje ar užsienyje bei tai sąlygojančių veiksnių.

Tyrimo klausimynas pateiktas 2 priede. Kokybinio tyrimo metodologija. Kokybinis tyrimas buvo atlieka-

mas remiantis šiais toliau išvardytais metodologiniais sprendimais: 1. Pagrindinis kokybinio tyrimo tikslas buvo atskleisti, kaip trans-

nacionalinių šeimų nariai socialiai konstruoja (suvokia, inter-pretuoja) šeimos gyvenimo kasdienybę. Lietuvoje apklausti transnacionalinių šeimų tėvai/motinos, kurių partneris išvykęs dirbti į užsienį (5 atvejai), vienas interviu atliktas šeimoje, ku-rioje išvykęs šeimos narys jau grįžęs į Lietuvą, vienu atveju ap-klausta išsiskyrusios ir į užsienį išvykusios dukters vaikus pri-žiūrėjusi močiutė (šis atvejis analizėje nenaudotas). Struktūri-nės Lietuvoje apklaustų transnacionalinių šeimos narių ir šeimų charakteristikos pateiktos 3 priedo 1 lentelėje.

2. Apklausiant Lietuvoje esančius transnacionalinių šeimų narius buvo naudojamas pusiau struktūruoto interviu būdas. Interviu gairės pateiktos 4 priede. Interviu kalba netaisyta. Sutrumpin-tos vietos žymimos „///“.

3. Išvykusius transnacionalinių šeimų narius buvo ketinta ap-klausti trijose šalyse – Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Belgijoje. Šios šalys buvo pasirinktos atsižvelgiant į du požymius: emig-rantų dominuojančių srautų profesinės kvalifikacijos grupes (aukšta ar žema kvalifikacija) ir kontaktų su šeima palaikymo galimybes, sąlygotas migracijos legalumo, geografinio nuotolio

11

nuo kilmės šalies (didesnės ar ribotos). Aukštesnės kvalifikaci-jos ir didesnių kontaktų galimybių šaliai atstovauja Belgija. Že-mesnės kvalifikacijos ir didesnių kontaktų galimybių šaliai – Jungtinė Karalystė. Tuo tarpu JAV atstovauja ribotų kontaktų (pirmiausia dėl nelegalios migracijos ir didelių atstumų) bei dažniausiai žemos kvalifikacijos migrantų srautus pritraukian-čiai šaliai. Planuota, kad užsienio šalyse gyvenantys interviue-riai kiekvienoje šalyje atliks iki keturių „atvejų“ studijų.

4. Didžiausių keblumų kilo organizuojant „atvejų“ studijų tyrimą JAV. Trys interviueriai (vienas – Niujorke, du – Čikagoje) ne-rado tyrimui tinkamų šeimų (kad vienas iš šeimos narių dirbtų JAV, o kita šeimos dalis būtų likusi Lietuvoje). JAV apklausti ekspertai (Lietuvos Respublikos konsulato darbuotojas Niujor-ke ir sekmadieninės mokyklos mokytoja) patvirtino informaci-ją, jog tokių šeimų mažėja dėl keleto priežasčių. Nelegaliai iki šiol JAV gyvenę migrantai persikelia į Europos Sąjungos (ES) šalis, JAV migracinis patrauklumas Lietuvai įstojus į ES mažė-ja. Dar viena priežastis – į JAV išvykusių nelegalių migrantų legalizacija, kai ilgesnį laiką pragyvenę migrantai įgyja lega-laus migranto statusą ir atsiveža šeimą. Dėl šių priežasčių ir ri-botų laiko išteklių vietoj „atvejų“ studijų JAV buvo atliktos „atvejų“ studijos Airijoje. Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje bu-vo apklausta po tris respondentus, Belgijoje – keturi. Respon-dentų charakteristikos pateiktos 3 priedo 2 lentelėje.

5. „Atvejų“ studijos užsienio šalyse buvo atliktos taikant pusiau struktūruoto interviu techniką. Interviu gairės pateiktos 4 priede.

6. Lietuvoje buvo apklausti du ekspertai iš Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų, tiesiogiai ar netiesiogiai dirbančių su mig-rantais iš Lietuvos.

Tyrimų ribotumas. Bendras projekto ribotumas gali būti siejamas su sąmoningu sprendimu tirti tik apibrėžtos struktūros (du tėvai ir vaikai) šeimas, o tai, suprantama, atskleidžia tik dalį transnacioalinių šeimų problemų. Migracijos įtaka nepilnoms transnacionalinėms šeimoms, se-nelių su anūkais šeimoms gali būti susieta su specifinėmis, tik šių šeimų tipams būdingomis problemomis. Tokios šeimos turėtų tapti tolesnių ty-rimų objektu. Į šio tyrimo analizės lauką jos nebuvo įtrauktos dėl jau ap-tartų su tyrimo tikslais ir ištekliais susijusių aplinkybių. Svarbu pabrėžti, kad šis tyrimas yra pirmas nacionalinio lygmens transnacionalinių šei-

12

mų tyrimas Lietuvoje, todėl juo siekta sukaupti išsamias ir gilias moks-lines žinias apie dalį transnacionalinių šeimų.

Vienas iš pagrindinių kiekybinio tyrimo ribotumų susijęs su nedide-le tyrimo imtimi. Dėl šios priežasties buvo neįmanoma atlikti išsames-nės kai kurių indikatorių analizės.

Pagrindiniu kokybinio tyrimo ribotumu laikytinas informacijos iš JAV trūkumas. Tikėtina, jog dėl kontaktų palaikymo galimybių ir migracijos pobūdžio (legali/nelegali, deklaruota/nedeklaruota) infor-macija apie transnacionalines šeimas, kurių nariai gyvena ir dirba JAV, būtų praturtinusi ir suteikusi vertingų žinių apie tokias šeimas.

Mokslo darbą sudaro septynios dalys, išvadų ir rekomendacijų da-lis bei priedai. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas teorinis migracijos ir transnacionalizmo bei transnacionalinių šeimų diskursas bei formuoja-mas konceptualus tyrimo pagrindas. Antrojoje dalyje aptariami tarptau-tinės migracijos iš Lietuvos modelio pokyčiai bei migraciją skatinan-tys veiksniai. Trečioji dalis skirta Lietuvos transnacionalinių šeimų ti-pologinių, struktūrinių ir sociodemografinių charakteristikų analizei. Šioje dalyje naudojamasi keletu informacijos šaltinių. Siekiant įvertinti transnacionalinių šeimų paplitimo mastą, patikslinami ir nagrinėjami Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (VTAKĮ) atlikto tyrimo apie vaikus, kurių tėvai išvykę į užsienį, duomenys. Taip pat analizuo-jami projekto kiekybinio tyrimo rezultatai. Ketvirtojoje dalyje nagrinė-jamos transnacionalinės šeimos susiformavimo sąlygos, joje, kaip ir paskesnėse dalyse, sujungiama kokybinio ir kiekybinio tyrimo infor-macija. Penktoji dalis skirta šeimos adaptacijos prie transnacionalinės stadijos analizei, joje nagrinėjami šeimos persiorganizavimo procesai ir šeimos santykių palaikymo būdai. Šeštojoje dalyje aptariamos trans-nacionalinės stadijos pasekmės partnerystei, šeimos demografinėms funkcijoms, pasekmės vaikams ir santykiams tarp kartų, materialinės migracijos pasekmės šeimai. Septintojoje dalyje nagrinėjami transna-cionalinių šeimų susijungimo projektai ir juos sąlygojantys veiksniai. Darbas baigiamas išvadų ir rekomendacijų dalimi.

Prieš pradedant tyrimo rezultatų analizę norėtųsi padėkoti vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei, suteikusiai gali-mybę analizuoti šios tarnybos sukauptus duomenis apie vaikus, kurių tėvai išvykę į užsienį, ir šios tarnybos patarėjai Ingai Abariūtei. Taip pat Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai Daliai Ambrozaitienei. Nuoširdžiai dėkojame dr. A. Sipavičienei, tal-

13

kinusiai ieškant interviuerių užsienio šalyse. Interviueriams: Jungti-nėje Karalystėje – Ingai Mikšytei, Airijoje – Jurgitai Ramanauskie-nei, taip pat interviu Lietuvoje atlikusioms Margaritai Gedvilaitei ir Inai Knyvaitei. Jai atitenka ir speciali padėka už kruopštų darbą pil-dant bei tvarkant VTAKĮ tyrimo duomenis, kuriais naudojantis pa-rengta 3.2. knygos dalis.

Dalis šio mokslo darbo parengta Oksfordo universiteto Gyventojų senėjimo tyrimų institute (Oxford Institute of Ageing) ir naudojantis unikaliais šio universiteto ištekliais. Autoriai reiškia dėkingumą už šią ga-limybę.

14

TEORINIS MIGRACIJOS IR TRANSNACIONALINĖS ŠEIMOS DISKURSAS

1.1. MIGRACIJOS SAMPRATA, TIPAI, VEIKSNIAI

Migracijos samprata. Migracija yra sudėtingas, sunkiai apibūdina-mas ir išmatuojamas procesas. Prie klasikinių migracijos apibrėžimų priskirtini šie: migracija – gyventojų persikėlimas iš vienos gyvenamo-sios vietos į kitą, kertant administracines vietovės ribas; migracija yra individų ar grupių persikėlimas iš vienos gyvenamosios vietovės į kitą, turint tikslą naujoje vietovėje pasilikti pakankamai ilgą laiką (Stockwell, Groat, 1984:289; Daugherty, Kammeyer, 1995:109); migracija yra asme-nų persikėlimas santykinai ilgam laikui, gana dideliu atstumu (Petersen, Petersen, 1986:566); gyvenamosios vietos keitimas visam ar tam tikram laikui kertant teritorines ribas (Moiseenko, 1994:231). Nors šie migraci-jos apibūdinimai nėra identiški ir ganėtinai neapibrėžti, tačiau juose vy-rauja du pagrindiniai kriterijai: erdvės (gyvenamosios vietos pakeitimas) ir laiko (persikėlimas tam tikram laikui) dimensijos.

Per pastaruosius keletą dešimtmečių technologijų ir komunikacijų progresas labai išplėtė gyventojų mobilumo/migracijos galimybes. Globa-lizacija praėjusiame dešimtmetyje labai pakeitė migracijos procesus (Weiss, 2003), sąlygojo teritorinių persikėlimų/migracijos tipų įvairovę. Tad keičiasi ir migracijos samprata. Iš esmės nebėra vieno migracijos api-brėžimo. Šiuo metu migracija suprantama gerokai plačiau. Konkrečiame nacionalinio lygmens politiniame, socialiniame, ekonominiame kontekste migracijos (migracijos tipų) apibrėžimai labai varijuoja.

Migracijos tipai. Politiniu, statistiniu lygmeniu bandoma susitarti dėl įvairių migracijos tipų apibūdinimo. Pagal Jungtinių Tautų rekomen-dacijas dėl tarptautinės migracijos statistikos, ilgalaikis (long-term) mig-rantas yra asmuo, kuris pakeitė gyvenamąją vietą ne trumpesniam nei 12 mėnesių periodui (UN, 1998), t. y. kai tikslo šalis tampa jo nauja gy-venamąja vieta. Šiomis rekomendacijomis siekiama apibrėžti statistinius migracijos kriterijus, migracijos procesų vertinimo vienodumą ir palygi-namumą. Tačiau reikia pastebėti, kad tik labai mažai šalių šį ilgalaikio (permanentinio) migranto apibrėžimą naudoja nacionalinėje statistikoje (Thourogood, 2005:15). Todėl dažniausiai migracijos statistikoje ir tyri-muose pateikiami vertinamų migracijos tipų apibrėžimai.

1.

15

Gyventojų migracija (teritorinis mobilumas) į įvairius tipus pirmiau-sia skirstoma pagal persikėlimo trukmę: ilgalaikė, pastovi (long-term, permanent), trumpalaikė, laikina (short-term, temporaly), sezoninė, turis-tinė ir pan. Pagal legalumą migracija gali būti skirstoma į oficialią/lega-lią/reguliarią (oficial/legal/orderly), nelegalią/nedeklaruotą (irregular/un-declared). Pagal persikėlimo kryptį/vietą – į vidinę, išorinę/tarptautinę, lokalią. Pagal migracijos pobūdį/motyvus – darbo, mokymosi, šeiminę (šeimų susijungimas). Pagal migrantų kvalifikacijos išsaugojimą – „protų nutekėjimo“ (brain drain), „protų praradimo/švaistymo“ (brain waste), „rankų nutekėjimo“. Pagal apsisprendimo savarankiškumą – savanorišką (voluntary), priverstinę (forced), deportaciją/prievartinę (deportation/for-cible). Pagal migracijos srautų kryptį konkrečios šalies atžvilgiu – į emig-raciją/išvykimą, imigraciją/atvykimą, grįžtamąją migraciją (return migra-tion). Pagal ekonomines migracijos priežastis – ekonominę, darbo, ko-mercinę migracija ir pan. Pagal politines migracijos priežastis – repatria-ciją, pabėgėlių srautus, kolonizacijos/dekolonizacijos migraciją. Pagal or-ganizacinį pobūdį – organizuota/institucionalizuota, savarankiška ir pan. Pagal kriminogeninį pobūdį – prekybą žmonėmis (trafficing) ir t. t. Šie įvairūs migracijos tipai gali sutapti. Konkretus migracijos atvejis gali būti priskirtas įvairiems tipams (pvz., trumpalaikė nedeklaruota darbo migra-cija – trumpalaikis išvykimas į užsienį nelegaliam darbui ir pan.).

Migracijos veiksniai. Svarbus migracijos tyrimų aspektas yra migra-cijos veiksnių vertinimas. Galima teigti, kad žmonės migruoja tikėda-miesi, jog jų gyvenimas naujoje vietoje bus geresnis. Neveikiant ko-kioms nors papildomoms jėgoms, asmens sprendimas migruoti remsis dviejų vietovių pranašumų ir trūkumų subjektyviu vertinimu, t y. vieto-vės, kurioje asmuo gyvena, ir vietovės, į kurią jis ketina migruoti (Stockwell, Groat, 1984). Tai leidžia teigti, kad vienu metu migraciją le-mia dvejopi veiksniai: išstumiantys iš vietovės, kurioje asmuo konkre-čiu momentu gyvena (išstumiantys/stūmos veiksniai – push factors), ir pritraukiantys – į vietovę, kur asmuo ketina migruoti (pritraukian-tys/traukos veiksniai – pull factors). Pagal prigimtį šie veiksniai gali bū-ti įvairaus lygmens. Jie gali veikti visos šalies mastu (makrolygmuo), bendruomenės, giminės, šeimos lygmeniu (mezolygmuo) ar individo lygmeniu (mikrolygmuo). Paprastai migraciją vienu metu lemia abiejų rūšių veiksniai: tiek stūmos, tiek traukos. Taigi yra dvi šalys, tarp kurių migruoja asmuo, nusprendęs išvykti. Kai veiksniai labai stiprūs, gali formuotis migracijos srautai (migracijos srautas yra didelis skaičius

16

žmonių, kurie per tam tikrą laiką išvyko iš vienos vietovės ir nuvyko į kitą tą pačią vietovę (Stockwell, Groat, 1984:292)).

Stūmos ir traukos veiksniai konkrečiu atveju reiškiasi kaip įvairūs ekonominiai, socialiniai, politiniai, etniniai/kultūriniai, gamtiniai/klima-tiniai, populiacijos/demografiniai/šeiminiai veiksniai. Migracijos veiks-nių analizei skirta daug teorijų, kurias toliau ir aptarsime.

1.2. MIGRACIJOS TEORIJOS Toliau bus aptartos tik tiriamiems migracijos procesams artimos

tarptautinės migracijos teorijos. Nėra universalios migracijos teorijos, kuri paaiškintų migracijos prigimtį, veiksnius, srautų formavimąsi. Įvai-rios teorijos aiškina migracijos proceso sudedamąsias dalis ir aspektus. Dominuojanti teorinė prieiga yra ekonominė. Dar pirmosiose migracijos teorijose buvo akcentuojama migracijos ekonominė kilmė. Daugiau nei prieš šimtą metų Ravenstein’as, suformulavęs migracijos dėsnius, pa-reiškė, kad svarbiausios migracijos priežastys yra ekonominės. Jo idėjos tapo vėlesnių migracijos teorijų pagrindu ir pasitvirtina šiuolaikiniame gyvenime (Daugherty, Kammeyer, 1995:112). Tačiau pastaruoju metu įvairuojant migracijai, plečiasi ir migracijos procesus aiškinančių teorijų ribos. Migraciją tiria keletas mokslo šakų. Tai praplečia migracijos su-pratimą, galimybes išsiaiškinti specifinių migracijos tipų prigimtį, pro-cesą, pasekmes. Tačiau ir kitų mokslų migracijos teorijų prieigose eko-nominio požiūrio akcentai lieka svarbūs.

Ekonominė prieiga. Ekonominės perspektyvos požiūriu tarptauti-nė migracija yra mechanizmas, leidžiantis perskirstyti darbą. Vadovau-jantis šiuo požiūriu tarptautiniai migrantai yra dirbantieji. Tokiu atveju ekonominės migracijos teorijos pirmiausia aiškina darbo migraciją le-miančius veiksnius. Viena pagrindinių ir seniausių šios prieigos idėjų yra ta, kad darbo migraciją formuoja skirtumai tarp įvairių vietovių darbo pasiūlos ir paklausos. Migracijos srautai driekiasi iš žemo darbo užmokesčio šalių į aukšto darbo užmokesčio šalis (Zlotnik, 2006). Dar Ravenstein’as savo knygoje „Migracijos įstatymai“ (1885) teigė, kad daugumos žmonių siekimas geriau save materialiai aprūpinti yra svar-biausias veiksnys, sąlygojantis migraciją. Jo nuomone, ekonominiai motyvai yra pirminiai migracijos motyvai.

Neoklasikinė migracijos teorija. Todaro, Borjas ir kt. šią teoriją pri-statė septintame–aštuntame praėjusio šimtmečio dešimtmečiuose. Ši te-

17

orija išskiria deterministinį/veiksnių bei tikimybinį/elgsenos migracijos priežasčių bei pasekmių aiškinimą. Makrolygmens požiūriu neoklasiki-nė migracijos teorija tiria struktūrinius veiksnius, mikrolygmeniu – indi-vido elgseną (Weiss, 2003). Deterministinis modelis migraciją aiškina tam tikrais objektyviais veiksniais: galimo darbo užmokesčio dydžio skir-tumu ar perspektyvomis daugiau uždirbti, darbo ir kapitalo pasiskirstymu. Pagal tikimybinį modelį migracija gali vykti arba ne dėl daugybės subjek-tyvių veiksnių – prisirišimo prie savo regiono, kultūros, kalbos, net gyve-nimo inertiškumo, jau nekalbant apie pajamų skirtumus ar be galo įvairias galimybes užsidirbti skirtinguose regionuose (Shrivastava, 1995). Tiriama individų reakcija į struktūrinius skirtumus tarp šalių, tarp kurių susidaro migraciniai ryšiai.

Neoklasikinė migracijos teorija postuluoja, kad šalyse, kuriose dar-bo indėlis, palyginti su kapitalu, yra didelis, atlyginimai bus maži, o ša-lyse, kuriose darbo indėlis, palyginti su kapitalu, yra nedidelis, atlygini-mai bus dideli. Atitinkamai, atlyginimų skirtumai traukia dirbančiuosius iš žemo atlyginimo šalių į aukšto atlyginimo šalis. Nusidriekiantys mig-racijos srautai lemia tai, kad kilmės šalyse (iš kurių išvykstama) darbo pasiūla mažėja, atitinkamai – atlyginimai auga, o tikslo šalyse (į kurias vykstama) darbo pasiūla didėja, atitinkamai – atlyginimai mažėja. Taip pasiekiama nauja pusiausvyra, kai atlyginimų tarp šalių skirtumai mažė-ja ir pasiekia migracijos kainą. Tada migracija silpnėja, nyksta.

Deterministiniai modeliai akcentuoja skirtingų atlyginimų ir atstu-mo įtaką migracijos apimtims. Tačiau tikimybiniai modeliai apima ne tik ekonominius bei neekonominius, bet ir išmatuojamus bei neišma-tuojamus veiksnius. Juk didelę reikšmę gali turėti ne tik piniginės iš-laidos, bet ir psichologiniai sunkumai, geografinis ar socialinis atstu-mas, netikrumas dėl ateities ir pan. Migracijai įtakos gali turėti net ir tam tikri giminystės ryšiai (Shrivastava, 1995).

Neoklasikinėms migracijos teorijoms telkiant dėmesį į individualų migrantą, kuris veikia kaip racionalus veikėjas ir sprendžia migruoti ar ne, remdamasis išlaidų bei pajamų apskaičiavimais, makroekonominis požiūris papildomas mikroekonominiu požiūriu. Žmonės pasirenka mig-ravimą ten, kur jie gali produktyviausiai panaudoti savo sugebėjimus, kvalifikaciją, kur darbo užmokestis didesnis. Tačiau norėdami pasiekti geresnio rezultato, jie privalo investuoti į migraciją, kuriai reikia aki-vaizdžių ir neakivaizdžių sąnaudų (kelionės, adaptacijos naujoje vietoje išlaidos ir pan.).

18

Nauja ekonominė migracijos teorija. Ši teorija migracinį elgesį nag-rinėja ne per individą, bet per šeimą, namų ūkį ar kitas su asmeniu susi-jusias grupes, kurių nariai priima sprendimus dėl migravimo (Stark, 1991; Massey, et all., 1993). Migracija, pasak šios teorijos prielaidų, yra racionalus pasirinkimas ir iš esmės yra šeimos/grupės strategija. Tokių grupių nariams suteikiami skirtingi įgaliojimai tam, kad užtikrintų tam tikrą materialinį grupės saugumą. Įvairūs veiksniai gali lemti nedarbą, pajamų sumažėjimą. Dalį darbo jėgos potencialo perkeliant į užsienio darbo rinką, gaunamas papildomas pajamų šaltinis, kuris, esant palan-kioms sąlygoms, sustiprina šeimos ar namų ūkio ekonomines pozicijas. Dėl šių priežasčių šeima/namų ūkis įvairiais būdais stengiasi padėti vie-nam iš savo narių vykti į kitą šalį. Net jei tai žymiai ir nepadidina paja-mų, tačiau leidžia palaikyti šeimos/namų ūkio ekonominį stabilumą. Ri-zikos minimizavimas šeimoje gali būti stipresnis tarptautinės migracijos veiksnys nei darbo užmokesčio skirtumai tarp šalių. Siekdamos suma-žinti riziką šeimos gali paskirstyti darbo jėgą tarp šalių net esant nedide-liems darbo užmokesčio skirtumams. Migracija gali nesustoti net susily-ginus darbo užmokesčiui tarp šalių, nes skirtumai tarp kitų rinkų gali iš-likti. Ši teorija pabrėžia finansinių siuntų svarbą, sudėtingus ryšius tarp migracijos ir sociokultūrinio konteksto, kuriame ji vyksta. Pinigų siun-tos gali ne tik sumažinti šeimos riziką kilmės šalyje, bet ir leisti šeimai investuoti į gamybą, įsigyti kapitalo. Be to, jos sudaro galimybę šeimai įsigyti vertingų dalykų (Zlotnik, 2006; Weiss, 2003).

Dvejopos (dual) darbo rinkos teorija, plėtota praėjusio šimtme-čio aštuntame dešimtmetyje, teigia, kad industrinių/išsivysčiusių vi-suomenių ekonomikos struktūrai būdinga migrantų darbo jėgos pa-klausa (Piore, 1979). Keletas veiksnių susiję su jų darbo rinkos speci-fika ir struktūriniu migrantų darbo jėgos poreikiu. Atlyginimai at-spindi ne tik santykį tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos, bet ir dar-bo prestižą. „Apačios“ pozicijos (antrajame sektoriuje) yra nepa-trauklios aukšto išsivystymo šalių atstovams. Šios pozicijos jiems ne-suteikia siekiamo statuso. Kartu su mažu užmokesčiu ir nemalonia darbo aplinka tai skatina struktūrinį žmonių, norinčių užimti darbo vietas hierarchijos apačioje, trūkumą. Darbo užmokesčio pakėlimas už nepatrauklų darbą neišsprendžia darbo trūkumo šiame sektoriuje proble-mos. Migrantų samdymas yra parankesnis sprendimo būdas nei darbo užmokesčio didinimas.

19

Kitas migraciją skatinantis veiksnys susijęs su modernioms visuo-menėms būdingu darbo rinkos išsišakojimu. Intensyviuose kapitalo sek-toriuose darbininkai gauna nuolatinius darbus, jie gerai apmokomi tam, kad didėtų produktyvumas ir galėtų naudotis naujausia technika. Tačiau kai užduotims atlikti reikia fizinės darbo jėgos, joms įvykdyti užtenka ribotų įgūdžių/kvalifikacijos, toks darbas dažnai yra laikinas. Žmonės, atliekantys šiuos darbus, rizikuoja būti atleisti depresijų ar ne sezono metu. Kai verslas klesti, darbdaviams sunku rasti lanksčios/laikinai už-imtos darbo jėgos. Daugiausia taip yra todėl, kad tradiciniai tokios dar-bo jėgos šaltiniai išsekę: moterys dabar linkusios dirbti visą darbo laiką, o išsilavinimo siekimas daro neįmanomą samdyti jaunimą laikiniems darbams. Todėl darbdaviai orientuojasi į migrantų rekrutavimą šioms darbo vietoms užimti (Zlotnik, 2006; Weiss, 2003).

Pasaulio sistemų teorija postuluoja, kad migracijos kilmė susieta su institucinio ir sektorinio išvystymo disbalansu tarp įvairių šalių, įeinančių į pasaulio kapitalistinę sistemą (Sassen, 1991; Papademetriou, Martin, 1991). Pasaulio darbo potencialas susiskirstęs į tris zonas: pagrindinę, pusiau periferinę ir periferinę. Pagrindinėje zonoje trūksta darbo jėgos mažai apmokamose pozicijose (žemės ūkyje, paslaugų sferoje, žemiau-siose pramonės grandyse). Žemės ūkio plėtra ar net šalies ūkio sparti raida periferinėse šalyse sąlygoja darbo perteklių, nedarbą, neformalų užimtumą kaime ir mieste, nuskurdina ir marginalizuoja dalį šeimų. Tai kuria nekvalifikuotos/mažai kvalifikuotos darbo jėgos migracinius srau-tus į pagrindines šalis, užpildo jų mažai apmokamas darbo vietas. Daž-niausiai srautai formuojasi tarp lingvistiniu, kultūriniu požiūriu artimų šalių arba tarp šalių, tarp kurių yra patogus transporto ir komunikacinis ryšys. Dažnai tokie srautai formuojasi tarp buvusių kolonijų ir koloniji-nių šalių. Ši teorija pabrėžia politinės ir ekonominės integracijos proce-sus pasaulyje, ideologinę homogenizaciją ir stiprėjančius materialinius bei kultūrinius ryšius tarp turtingų ir neturtingų šalių. Teigiama, jog pra-siskverbdama į periferinius regionus pasaulinė rinka veikia kaip tarptau-tinės migracijos katalizatorius. Žmonių mobilumas seka kapitalo ir pre-kių srautus, tik atvirkštine kryptimi. Šis procesas buvo/yra skatinamas kolonizacijos/dekolonizacijos procesų, tarpnacionalinių korporacijų pli-timo, užsienio investicijų didėjimo (Zlotnik, 2006).

Dvejopos rinkos ir pasaulio sistemų teorijos nukelia individualius sprendimus ar namų ūkius į antrą vietą. Svarbiausia šiose teorijose yra

20

industrinės visuomenės ir pasaulio, kaip visumos, vystymasis, kas be-veik neišvengiamai sukelia migracinius srautus.

Neoklasikinė makroekonomikos teorija siekia paaiškinti veidrodinius darbo jėgos ir kapitalo srautus, stebimus tarp šalių, besiskiriančių savo in-dėliais šiose srityse. Visuomenėje turi būti pasiekiama pusiausvyra tarp ekonominių išteklių – darbo jėgos ir materialinių išteklių – kapitalo. Už-darbio skirtumas stimuliuoja darbininkus judėti iš mažo užmokesčio šalių į didelio užmokesčio šalis, o investuojamas kapitalas, reikalingas tikėti-nam pelnui gauti, judės į mažo užmokesčio šalį. Toks procesas tęsis, kol bus pasiektas užmokesčio skirtumas tarp šalių, ne didesnis nei darbo jė-gos judėjimo kaina.

Neoklasikinė mikroekonomikos teorija teigia, jog individai priima są-moningus sprendimus, susijusius su mobilumu. Kai lauktas grynasis pel-nas, gaunamas persikėlus į kitą teritoriją, per tam tikrą periodą yra teigia-mas, žmonės linkę migruoti. Skaičiuojant tikėtiną pelną, potencialūs mig-rantai atsižvelgia į tikimybę gauti darbą, atitinkantį jų įgūdžius kilmės ir tikslo šalyse, materialines bei psichologines persikėlimo kainas ir, jei draudžiamas nelegalus persikėlimas, galimybes būti susektiems bei grą-žintiems atgal. Asmeninės migravimo sąlygos nėra vien tik ekonominės. De Jong ir Fawcett (1981) išskyrė septynias migravimo motyvų kategori-jas. Be ekonominių sąlygų, svarbios ir tokios kaip statusas (išsilavinimas, profesija), komfortas (geresnė gyvenamoji vieta), įgūdžiai (nauji patyri-mai ir malonumai), autonomija (asmeninė laisvė), afiliacija (šeima, vedy-bos) ir moralė (dvasinė ir religinė laisvė). Tyrimai rodo, kad mokymosi metų skaičius, darbas bei ankstesnė migravimo patirtis yra migraciją ska-tinantys veiksniai. Buvimas susituokus ar esant namų ūkio galva veikia priešingai.

Sociologinė prieiga. Sprendimų priėmimo teorijos. Lee (Lee, 1966) analizavo išstumiančiuosius, pritraukiančiuosius ir neutraliuosius migra-cijos veiksnius. Pusiausvyra tarp šių veiksnių lemia, kokia migracija – teigiama ar neigiama, yra konkrečioje vietovėje. Kas nepriimtina vieno-je vietovėje, gali tapti palankiu, mases pritraukiančiu veiksniu kitoje. Jei sąlygos abiejose vietovėse panašios, daugelį žmonių veiks „neutralusis“ migracijos veiksnys, t. y. toji vieta nei „trauks“, nei „stums“ migrantus. Migracija bus neįmanoma, jei ji bus ribojama įstatymais, kvotomis ar įvairiais leidimais. Kai kuriems (tačiau ne visiems) kliūtis gali būti ir at-stumas bei transporto išlaidos; neturtingiesiems ir mažos problemos gali virsti dideliais suvaržymais.

21

Autoriaus nuomone, migruoja ambicingieji visuomenės nariai, kurie neturi galimybių įsidarbinti gyvenamojoje vietoje ar tiesiog neranda tin-kamo darbo, atitinkančio jų sugebėjimus, žinias ar lūkesčius. Taip pat tie, kuriems nėra priimtina gyvenamoji aplinka (gyvenimas kaime, so-ciokultūrinės sąlygos, klimatas ir t. t.).

Lee pateiktame migracijos modelyje apimtys priklauso nuo žmonių ir vietų įvairovės. Savaime suprantama, jog migracijos apimtys bus di-desnės, jei bus mažiau kliūčių. Migracijos srautas gali būti priešingas ankstesniam (Shrivastava, 1995).

Lee tarp svarbių veiksnių, lemiančių migraciją, išskiria asmeninį veiksnį, todėl jo migracijos teorija dar priskiriama prie ankstyvųjų mig-racijos sprendimų priėmimo teorijų (Daugherty, Kammeyer, 1995). Lee išskyrė keturis veiksnius, lemiančius sprendimą migruoti ar ne: 1) tei-giami ir neigiami veiksniai, susiję su kilmės vietove; 2) teigiami ir nei-giami veiksniai, susiję su tikslo šalimi; 3) intervencinės kliūtys; 4) as-meniniai veiksniai.

Teigiami ir neigiami veiksniai, susiję su kilmės bei tikslo vietove, yra įdarbinimo galimybės, gyvenimo sąlygos, klimatas, kultūros ir laisvalai-kio paslaugų prieinamumas, diskriminavimo buvimas ar nebuvimas. In-tervencinės kliūtys yra visa tai, kas apsunkina migraciją iš vienos teritori-jos į kitą. Kliūtys gali būti fizinės (vandenynai, dykumos) ar politinės (migracijos įstatymai). Asmeniniai veiksniai turi dvi reikšmes: 1) žmo-gaus ar šeimos charakteristikos (dydis, šeimos gyvavimo ciklas); 2) asme-ninis jautrumas, protas, žinojimas apie sąlygas kitur. Šios antros asmeni-nių veiksmų reikšmės išskyrimas į teoriją įveda naują ženklią dimensiją. Asmeniniai veiksniai apima žinias, įžvalgumą, individualų sąmoningumą, o trys pirmieji veiksniai visada turi būti pasverti ketvirtojo. Teigiama ir neigiama kilmės bei tikslo vietovių reikšmė, kaip ir intervencinių kliūčių suvokimas, gali būti svarbi tik tuomet, jei ji egzistuoja potencialių mig-rantų sąmonėje.

Teorijos esmė ta, kad ji įvardija tris pagrindinių veiksnių grupes – kilmės vietovės vertė, tikslo vietovės vertė ir intervencinės kliūtys, ir tik tada įtraukiamas individo sprendimo priėmimo veiksnys, kuris remiasi įžvalgumu ir žiniomis.

Pristatydamas asmeninių veiksnių idėją Lee savo schemoje tiria, kaip žmogus priima sprendimą. Šis požiūris į migraciją yra žinomas kaip migracijos sprendimų priėmimo modelis. Iš esmės vienintelio migracijos sprendimų priėmimo modelio nėra. Yra keletas, sukurtų

22

įvairių autorių. Jie vienokiu ar kitokiu būdu analizuoja žmonių minčių eigą, sprendžiant migruoti ar ne. Šie modeliai bando atsakyti į klausi-mus: kokie veiksniai skatina žmones migruoti?; kaip žmonės nuspren-džia vykti į konkrečią vietovę?; kodėl kai kurie žmonės nusprendžia nevykti? Šie klausimai atrodo labai paprasti, tačiau atsakymai rodo, koks sudėtingas yra sprendimo priėmimo procesas.

Sprendimų priėmimo teorijoje daromos dvi itin svarbios prielaidos. Pirma, sprendimų priėmimo teorija yra tinkama tik tada, jei asmenys gali laisvai priimti sprendimus (asmenys nereaguoja/gali nereaguoti į prievar-tinę valdžios politiką). Antra, sprendimas migruoti tam tikra prasme yra racionalus: asmenys gali mąstyti apie savo tikslus ir siekius; asmenys gali pasirinkti savo tikslus; asmenys gali pasirinkti tikslų pasiekimo būdus.

Sell ir DeJong (1978) teigė, kad yra keturios dalys, kurios sudaro jų vadinamąją motyvacinę migracijos sprendimų teoriją: 1) galimy-bė; 2) motyvas; 3) lūkesčiai; 4) paskata. Kiekvieną iš šių dalių gali-ma suprasti kaip sprendimo priėmimo žingsnius. Galimybė išreiškia pasirinkimo migruoti potencialumą. Migracija turi būti galima fizine (pvz., asmuo nėra kalėjime) ir psichologine prasme (čia turima galvo-je migracinės nuostatos, pvz., asmeniui gali net neateiti mintis mig-ruoti). Motyvas nusako, jog priimant sprendimą migruoti reikšmingą vaidmenį vaidina tai, ką žmogus vertina gyvenime. Daugelyje visuo-menių ekonominė gerovė yra viena didžiausių vertybių, tad dažniau-sias persikėlimo motyvas yra ekonominė sėkmė. Lūkesčiai nusako migracinio sprendimo priėmimą tikintis, jog migracija padės jiems pasiekti tikslus (pvz., užsidirbti). Paskata išreiškia kilmės ir tikslo vietovės pliusus ir minusus, t. y. konkrečius veiksnius, kurie gali tei-giamai ar neigiamai veikti tikslų pasiekimą (pvz., jei potencialus migrantas turi vaikų, tai geresnė mokyklų sistema tikslo vietovėje ga-li būti vienu iš teigiamų veiksnių ten migruoti). Vertinant motyvų ir paskatų svarbą, tarp jų du yra pagrindiniai, turintys įtakos migraci-niam sprendimui, – tai ekonominiai ir šeiminiai (Daugherty, Kamme-yer, 1995).

Migracijos tinklo teorija. Praėjusiame dešimtmetyje buvo pradėta plėtoti migracijos tinklo teorija. Massey (Massey et al. 1993; Massey 1998) migracijos tinklą apibūdina kaip kombinuotus tarpasmeninius santykius tarp migranto, jo šeimos, giminės, draugų, kurie liko kilmės šalyje. Ryšiai apima keitimąsi informacija, finansinę pagalbą, pagalbą randant darbą, būstą tikslo šalyje. Šie tinklai palengvina migracijos pro-

23

cesą, sumažina išlaidas, riziką, padeda psichologiškai. Migracijos tink-las paruošia dirvą migracijos kanalams sukurti ir didina migracijos efek-tą (Weiss, 2003). Migracija vyksta etapais: iš skurdaus regiono/šalies vykstama trumpam vizitui į kitą vietovę; įgyjamas patyrimas, sukaupia-mos lėšos; grįžtama į savo šalį jau turint aukštesnį statusą (informacijos, žinių, socialinio statuso požiūriu); po to, esant palankioms sąlygoms, į sukurtą aplinką svetimoje šalyje vykstama su šeima, giminėmis. Migra-cijos tinklo ryšiai vertinami kaip socialinis kapitalas. Šiame procese vyksta nuostatų, vertybių kaita (Massey et al., 1993; Oberg, Wils, 1992; Zlotnik, 2003).

Kai kritinė migracijos riba būna peržengta, socialinė struktūra palai-ko migracinį procesą autonomiškai, migraciniai ryšiai per tam tikrą lai-ką įgauna pastovumą. Tam tikri „epicentrai“, kaip juos pavadino Borrie (Borrie, 1992), plėtojasi ir pritraukia nuolatinius migracijos srautus. To-kie srautai atspindi politinius, ekonominius, socialinius santykius, kurie suteikia srautams pastovumą. Geografinis atstumas turi įtakos, bet nėra svarbiausias veiksnys. Tam tikrų šalių migrantai dalyvauja susidarant didelio masto migracinėms sistemoms. Ši teorija dar kartais vadinama migracinių srautų pastovumo/nuoseklumo teorija.

Šeimos – migracijos sistemų teorinė prieiga. Rooth ir DeJong (Rooth ir DeJong, 1991), remdamiesi jau egzistuojančiomis migraci-jos teorijomis, ypač naująja ekonomikos migracijos teorija ir migra-cijos tinklo teorija, siekė išplėtoti teorinius pagrindus tyrimams, kurie nagrinėtų situacijas, kai migruoja tik vienas ar keli šeimos nariai, o kiti lieka kilmės šalyje. Šios teorinės prieigos tikslas – atskleisti veiksnių mechanizmą, kuris skatina galimus skirtingus šeimos migra-cijos modelius (išvyksta vienas ar keli) ir skirtingus migracijos tipus (ciklinė, sezoninė, nuolatinė).

Autoriai išskiria keletą veiksnių, kurie turi įtakos šeimos įsitrau-kimui, šeimos dalyvavimo migracijoje modeliui ir migracijos tipui. Ryšiai su migracine sistema – šeimos su tikslo šalimis susaistytos per jau išvykusius šeimos narius, gimines, draugus, iš kurių gauna infor-maciją ir kurie gali sumažinti migracijos išlaidas. Šeimos ryšiai su kilmės šalimi – tiek ekonominiai (nuosavybė), tiek socialiniai, kurie apsprendžia šeimos susietumą su kilmės šalimi ir turi įtakos šeimos migraciniams sprendimams. Šeimos spaudimas – šeimoje bendrai su-formuota nuomonė dėl migracijos, kuri gali būti šeimos nario migra-ciją skatinanti arba stabdanti. Šeimos struktūra ir šeimos gyvenimo

24

ciklo stadija taip pat turi įtakos šeimos nariams priimant migracinį sprendimą. Vaikų turėjimas, vaikų amžius yra svarbūs veiksniais, šeimai priimant migracinį sprendimą. Šeimos socialiniai ir ekonomi-niai ištekliai – šeimos statusas kilmės šalyje ir su tuo susiję šeimos ekonominiai ištekliai taip pat turi įtakos šeimai apsisprendžiant dėl įsitraukimo į migraciją. Šeimos mobilumo patirtis – jei šeima ar šei-mos nariai jau yra migravę, priimti pakartotinį sprendimą jiems bus lengviau. Šios teorijos privalumas tas, jog ji daro skirtumą tarp visos šeimos ir tik dalies šeimos narių migracijos bei jungia skirtingus migracinio sprendimo priėmimo analizės lygmenis: nuostatų ir verty-bių, sąveikos, elgesio, struktūrinius.

Institucinė teorija teigia, jog migracijos procesą stiprina įvairių organi-zacijų/institucijų plėtra. Reikšmingiausios yra tos, kurios siekia gauti pelną teikdamos paslaugas (vizų, transporto ir pan.) migrantams (realiems ir po-tencialiems). Dokumentų tvarkymas – dažniausiai siūlomos paslaugos. Jos gali būti legalios ir nelegalios. Kuriasi organizacijos. Gali įsikurti ir organi-zacijos, nesiekiančios pelno, bet besirūpinančios migrantų gerove. Jos gali veikti kaip spaudimo grupės, gauti legalią pagalbą ir siekti viešumo indivi-dualiais atvejais.

Didėjančių pasekmių teorija atsirado siekiant įrodyti, kad įvairūs veiksniai gali daryti įtaką vienas kitam. Taip pat veikia kilmės šalies bei tikslo šalies vystymasis, kuris gali turėti įtakos migraciniams procesams. Migrantų šeimos, pirkdamos žemę savo kilmės šalyje, įkurdamos par-duotuves ar įsigydamos mašinas, padėdamos šeimos nariams užsienyje, stimuliuoja toje vietovėje gyvenančias kitas šeimas siųsti migrantą dar-bininką, kuris atliktų tokį pat vaidmenį. Priimančiose šalyse kai kurie užsiėmimai ar pramonės šakos gali tapti specifiniu migrantų grupių dar-bu, didinančiu migrantų skaičių. Socioekonominiai procesai gali veikti vienas kitą, pakeisdami socialinį mobilumo kontekstą.

Apžvelgtos ekonominių ir sociologinių prieigų migracijos teorijos yra teorinis pagrindas suprasti šiuo metu iš Lietuvos į Vakarus besidrie-kiančių intensyvių gyventojų migracijos srautų makro-, mezo- ir mikro-lygmens veiksnius, kurie tampa ir transnacionalinių šeimų fenomeno at-siradimo bei funkcionavimo prielaida. Makrolygmens ekonominės te-orijos, akcentuojančios makroekonominius veiksnius, ir pirmiausia dar-bo pasiūlos ir paklausos, darbo užmokesčio tarp įvairių teritorijų skirtu-mus, įvardytus jau ankstyvosiose (XIX a. pabaigos) ekonominėse teori-jose, vėliau (XX a. antroje pusėje) detalizuotus ir papildytus kitais

25

veiksniais neoklasikinėje (įvedant kapitalo migracijos bei mikrolygmens dimensijas), neoklasinėje makroekonomikos (svarbų vaidmenį migraci-jos srautų persiskirstymui priskiriant ir kapitalo judėjimui), naujojoje ekonominėje (kurioje darbo rinkos skirtumų elementai įvedami per ra-cionalius individo pasirinkimus, šeimos/grupės strategijas, šeimos rizi-kos minimizavimo siekį), dvejopos darbo rinkos ir pasaulio sistemų te-orijose (kuriose aptariami struktūriniai darbo jėgos poreikių veiksniai – labiau išsivysčiusių/pagrindinių šalių antrojo sektoriaus/mažai apmoka-mų pozicijų apsirūpinimas imigrantų/mažesnės kvalifikacijos darbo jė-gos iš periferinių regionų sąskaita), yra svarbus instrumentas suprasti šio periodo gyventojų migraciją iš Lietuvos į Vakarus stimuliuojančius makroveiksnius, prognozuoti migracijos procesų eigą.

Mikro- ir mezolygmens ekonominiai veiksniai, pradėti tirti neokla-sikinėje teorijoje (kur akcentuojama, kad individai, priimdami sprendi-mą migruoti ar ne, remiasi išlaidų bei pajamų skaičiavimais, ir kur į migracijos sprendimų priėmimo schemą įvedama giminystės ryšių di-mensija) ir detaliai aptarti naujojoje ekonominėje migracijos teorijoje (kaip šeimos/namų ūkio/grupės racionalaus pasirinkimo strategijos, rea-lizuojamos migracijos pagalba, kur migracija tampa svarbiu instrumentu šeimai/namų ūkiui sustiprinti ekonomines pozicijas, minimizuoti riziką, užsitikrinti materialinį saugumą), būdami labai susiję su šiuolaikinius Lietuvos migracijos srautus lemiančiais veiksniais, teikia teorines idėjas transnacionalines šeimas formuojančių migracijos tipų tyrimui. Neokla-sikinėje mikroekonomikos teorijoje individo ekonominių motyvų svar-bos, priimant migracinius sprendimus, papildymas socialinio ir šeiminio statuso, vertybiniais ir psichologiniais veiksniais padeda konceptuali-zuoti šiuolaikinės migracinės elgsenos mechanizmo sampratą.

Sociologinių prieigų migracijos teorijose išplėtotos idėjos padeda gilintis į migracinių sprendimų priėmimo mechanizmą. Ankstyvosios migracinių sprendimų priėmimo teorijos idėja išskirti keturias migraci-jos veiksnių grupes – kilmės šalies; tikslo šalies; intervencinius ir as-meninius veiksnius, ir dabartinėmis sąlygomis tebėra racionali ir pade-da struktūruoti šiuolaikinės migracijos procesus lemiančius veiksnius. Migracijos sprendimo priėmimo žingsnių išskyrimas (galimybė, moty-vas, lūkesčiai, paskata) motyvacinės migracijos sprendimų teorijos pri-eigoje leidžia detalizuoti migracijos mechanizmą ir supaprastina jo su-pratimą. Migracijos tinklo teorija, pradėta plėtoti praėjusio šimtmečio pabaigoje, apimdama kombinuotus tarpasmeninius, šeimos, giminės,

26

draugų ryšius migracijos procese (migracijos veiksnių, motyvų, būdų, priemonių, eigos, efekto lygmenimis), sudaro teorines prielaidas gilin-tis į sudėtingus ir prieštaringus, sunkiai apibūdinamus ir vertinamus šiuolaikinės gyventojų migracijos/mobilumo procesus mezo- (šei-mos/namų ūkio/giminės/draugų) ir mikro- (individo) lygmenų sąveiko-je. Labiausiai šio tyrimo objektui – transnacionalinės šeimos reiškiniui – yra artima naujosios ekonomikos migracijos teorijos ir migracijos tin-klo teorijos pagrindu išplėtota šeimos – migracijos sistemų teorinė pri-eiga, nagrinėjanti situacijas, kai migruoja tik vienas ar keli šeimos na-riai, o kiti lieka kilmės šalyje.

Šioje studijoje trumpai aptariamų institucinės ir didėjančių pasek-mių teorijų įžvalgos šiuo periodu, esant ypač intensyviems ir įvairiapu-siams migracijos srautams, yra labai vertingos. Masinių migracijos srau-tų inicijuotos migracijos procesų organizacinės aplinkos kūrimas tampa svarbiu migracijos srautus nukreipiančiu veiksniu. Didėjančių pasekmių teorijos įžvalgos, kaip migracijos procesai gali virsti migraciją stimu-luojančiais veiksniais, šiuo metu yra labai informatyvios ir tampa teori-ne prielaida apibrėžiant migracijos raidos perspektyvas.

1.3. TRANSNACIONALIZMO TEORINIS DISKURSAS

IR TRANSNACIONALINĖS ŠEIMOS TYRIMAI Šiuolaikinėse migracijos studijose vis dažniau galima aptikti trans-

nacionalizmo ar transnacionalinio migranto sąvokas (Kivisto, 2001). Pradėję plisti 1990 m. (Morawska, 2003), transnacionalizmo tyrimai nagrinėjo po 1960-ųjų prasidėjusius masinės tarptautinės migracijos procesus į labiau išsivysčiusias šalis (Schuerkens, 2005). Transnaciona-lizmo tyrimų apžvalgoms per pastaruosius keletą metų skiriami teminiai prestižinių tarptautinių mokslo žurnalų numeriai: 2003 m. – International Migration Review, 2005 m. – Current Sociology.

Bendrąja prasme transnacionalizmas apibrėžia migrantų ar jų bendruomenių gyvenimo socialinės organizacijos formas, kurios yra sąlygotos nenutrūkusių, objektyviai ir subjektyviai migrantams aktua-lių ryšių su kilmės šalimi. Transnacionalizmas siekia konceptualizuoti tokias šiuolaikinių migrantų ir jų bendruomenių gyvenimo sąlygas, kai tikslo šalyje gyvenantis migrantas per įvairias kasdienes praktikas ir socialinius tinklus išlaiko ryšius su kilmės šalimi, nors kartu yra vei-kiamas ir tikslo šalies socialinio, kultūrinio, politinio, ekonominio kon-

27

teksto. Taigi, transnacionalizmu siekiama apibūdinti socialinę kasdieny-bę ir socialines praktikas, kurios peržengia nacionalinių valstybių ribas. Bendro ir nusistovėjusio transnacionalizmo apibrėžimo nėra, tačiau dau-guma autorių išskiria pagrindinį jau aptartą transnacionalizmo aspektą: ryšių tarp kilmės ir tikslo šalies išlaikymą (Lewitt, Glick Schiller, 2004; Lewitt, De Wind, Vertovec, 2003; Vertovec, 2004).

Taigi, ankstesniame skyriuje aptartos teorijos konceptualizuoja tarptautinės migracijos procesus sąlygojančius veiksnius, o transnacio-nalizmo teorinis diskursas išskiria tarptautinės migracijos procesų so-cialines, ekonomines, politines, kultūrines pasekmes migrantui, kilmės ir tikslo šalių visuomenėms. Nors gali atrodyti, jog transnacionalizmo diskursas taikytinas nagrinėjant tik laikiną arba ciklinę tarptautinę migraciją, tačiau dalis transnacionalizmo stovyklos šalininkų teigia, jog bet kuris migracijos tipas, atsižvelgiant į šiuolaikines technologi-nes ir komunikacijos priemones, sukuria transnacionalinius ryšius, tu-rinčius socialiai reikšmingas pasekmes.

Transnacionaliniai ryšiai, per migrantą jungiantys keletą nacionalinių valstybių, reiškiasi mikro-, mezo- ir makrolygmenimis. Individo lygme-niu transnacionalizmo socialinė kasdienybė transformuoja individo tapa-tybę. Gyvendamas keliose šalyse su skirtingu nacionaliniu kontekstu indi-vidas socialiai perkonstruoja savo asmeninę, socialinės lyties, pilietinę, religinę ir kitas savo tapatybes. Įgydamas naują kultūrinį (tikslo šalies vertybės, normos, gyvenimo būdas ir jo praktikos) ir socialinį kapitalą bei sintetindamas jį su jau turimu individas gauna išteklių perkonstruoti savo tapatumą bei su juo susijusias socialinio elgesio taisykles.

Mezolygmeniu transnacionaliniai ryšiai jungia tikslo šalyje esantį migrantą ir kilmės šalyje likusią jo šeimą, namų ūkį, individui reikš-mingą socialinį tinklą, bendruomenę. Iš kilmės šalies išvykęs trans-nacionalinis migrantas išlaiko savo ryšius su šeima, jis ir šeima suku-ria naujas socialines praktikas, kurios padeda naujai apibrėžti ir atlik-ti šeimos narių vaidmenis, išlaikyti šeimos narių bendrumą, priklau-somybės šeimai jausmą. Transnacionaliniai ryšiai veikia ir lokalią migranto bendruomenę tiek kilmės, tiek tikslo šalyje. Migranto kil-mės šalies bendruomenę šie ryšiai gali veikti ir plečiant į migraciją įtrauktų bendruomenės narių skaičių, ir per migranto įgytą kultūrinį kapitalą transformuojant bendruomenę. Migranto teikiama informaci-ja apie migraciją ir galimybes tikslo šalyje gali tapti bendruomenės narių socialinio elgesio norma, plėsti į migraciją įtrauktų bendruome-

28

nės asmenų skaičių. Kita vertus, migranto internalizuotos tikslo ša-lies vertybės, socialinio elgesio normos, kurias jis demonstruoja grįž-damas, gali paskatinti socialinius bendruomenės pokyčius. Transna-cionaliniai ryšiai veikia ne tik kilmės, bet ir tikslo šalies bendruome-nes. Lokalios bendruomenės, kuriose įsikuria migrantai, priverstos keistis, įtraukti migrantus, spręsti su jų integracija susijusias proble-mas (mokyklos, socialinių paslaugų tinklas ir pan.).

Makrolygmeniu transnacionalizmas veikia socialines, ekonomines, religines, politines tikslo ir kilmės šalių institucijas. Norint tai pailiust-ruoti, pakanka paminėti migrantų galimybes dalyvauti politiniuose dvie-jų šalių procesuose, pvz., kai kuriose tikslo šalyse suteiktą galimybę bal-suoti vietos savivaldos ir kilmės šalies rinkimuose, migrantų politinio elektorato vaidmens stiprėjimą kai kuriose kilmės šalyse ir pan.

Svarbu pabrėžti, jog transnacionalizmas yra ne tik sąvoka, apibūdi-nanti migrantų gyvenimo socialinę organizaciją, bet ir metodologinė per-spektyva, agituojanti naujai pažvelgti į šiuolaikines visuomenes. Realybė diktuoja būtinybę atmesti metodologinę perspektyvą, kuri reflektuoja vi-suomenės organizaciją tik nacionalinės valstybės viduje. Simultanišku-mas arba bifokališkumas, kaip socialinės praktikos, sujungiančios „čia“ ir „ten“, nutiesiančios tiltą tarp tikslo ir kilmės šalių visuomenių bei trans-formuojančios jas, pabrėžiamas kaip išskirtinis šios metodologinės per-spektyvos bruožas (Lewitt, Glick Schiller, 2004; Vertovec, 2004).

Transnacionalizmo šalininkai siekia nubrėžti griežtą ribą tarp anks-tesnių istorinių periodų tarptautinės migracijos ir šiuolaikinės transnacio-nalinės migracijos ir, suprantama, taip legitimizuoti transnacionalizmo diskursą tarptautinės migracijos studijų lauke. Pagrindinė kritika, kurią jiems tenka atlaikyti, susijusi su transnacionalinės migracijos sąvokos di-fuziškumu ir iš to kylančiomis prieštaromis. Transnacionalinio migranto apibrėžimas transnacionalizmo diskurso šalininkų nėra susaistytas su lai-ko ir erdvės dimensijomis (Kivisto, 2001), nors jų įvedimas leistų aiš-kiai identifikuoti, kada ir esant kokiam kontaktų su kilmės šalimi dažnu-mui migrantas tampa transnacionaliniu migrantu. Oponuodami šiems kritiniams argumentams transnacionalizmo šalininkai teigia, jog trans-nacionaliniai ryšiai nėra naujas dalykas, tačiau atsižvelgiant į kai ku-riuos šiuolaikinių visuomenių ypatumus galima išskirti specifinius, šiuo-laikinius transnacionalizmo bruožus, kurie nebuvo būdingi ankstesnėms migrantų bendruomenėms. Lewitt, De Wind, Vertovec išskiria keletą sąlygų, kurios apsprendžia šiuolaikinių transnacionalinių migrantų spe-

29

cifiškumą (Lewitt, DeWind, Vertovec, 2003). Pirmiausia tai iš esmės ki-tos komunikacinių technologijų ir transporto galimybės, kurios sąlygoja dažnesnius, intensyvesnius ryšius su kilmės šalimi. Tokių sąlygų neturėjo ankstesnės migrantų kartos, todėl atotrūkis tarp tikslo ir kilmės šalių buvo žymiai didesnis. Antra, ekonominė tikslo šalies visuomenių raida. Ekono-miniai ciklai ir su tuo susijęs darbo jėgos poreikio nepastovumas skatina migrantus išlaikyti glaudžius ryšius su kilmės šalimi, nes garantuotų dar-bo vietų gali tikėtis tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Trečia, priešin-gai nei ankstesnių istorinių periodų migrantai, dabartiniai migrantai tikslo šalyje susiduria su didesne tolerancija ir etnine įvairove, o tai skatina juos išlaikyti ryšius su kilmės šalimi. Migrantai nejaučia spaudimo asimiliuo-tis, atsisakyti savo tapatybės. Ketvirta, transnacionalinius ryšius skatina ir kilmės šalys, kurios yra priklausomos nuo migrantų siunčiamų lėšų ir įvairiomis politinėmis priemonėmis skatina jų dalyvavimą bei priklauso-mybę kilmės šaliai.

Transnacionalinių tyrimų diskurse išskiriamos kelios tyrimų kryptys (Lewitt, Glick Schiller, 2004):

Asimiliacinei perspektyvai oponuojantys tyrimai, kuriais sie-kiama atsiriboti nuo klasikinių migracijos tyrimų, vienpusiškai nagrinėjančių migrantų socialinę gyvenimo organizaciją tikslo šalyje. Čia tiriami transnacionalinių ryšių tipai, juos išlaikyti padedančios praktikos ir transnacionaliniai tapatumai. Šioje ty-rimų kryptyje vis dažniau atsižvelgiama į problemas, kurios anksčiau nesulaukdavo pakankamo tyrėjų dėmesio, pvz., trans-nacionalizmas ir lytis, religija.

Institucijų vaidmuo, išlaikant transnacionalinius ryšius. Nagri-nėjama, kaip verslo, žiniasklaidos, politikos ar religinės institu-cijos formuoja tinklus, kurių pagalba plečiami transnacionali-niai ryšiai.

Transnacionalinės šeimos tyrimai nagrinėja šeimų funkcionavi-mą transnacionalizmo sąlygomis.

Tyrimai, kai pasitelkiant transnacionalizmo metodologiją sie-kiama mesti iššūkį tradicinei socialinei teorijai.

Transnacionalinės šeimos tyrimai. Šiuolaikinėse migracijos proce-sus nagrinėjančiose teorijose šeimos vaidmuo yra pripažintas. Kaip jau aptarėme ankstesnėje darbo dalyje, šeima, kaip svarbus migracijos proceso agentas, nagrinėjama naujoje ekonominėje migracijos teorijo-je, pabrėžiančioje šeimos ar namų ūkio, kaip gamybos ir vartojimo

30

vieneto, svarbą priimant migracinius sprendimus (Massey, et al, 1993). Šeimos vaidmuo migraciniam elgesiui pripažįstamas ir šeimos – mig-racinės sistemos teorinėje prieigoje (Root, De Jong, 1991), kuri integ-ruoja naują ekonominę migracijos teoriją ir tinklo teorijas. Šios teori-jos atsižvelgia į šeimos vaidmenį priimant migracinius sprendimus, o transnacionalizmas konceptualizuoja šeimos organizacijos ypatumus, šeimai patekus į migracijos procesą.

Transnacionalizmo studijų diskurse šeima, kaip tyrimo objektas, at-siranda keliant klausimą apie socialinę reprodukciją tansnacionalizmo sąlygomis. Kitaip tariant, pagrindine tyrimo problema tampa šeimos ga-limybių atlikti savo socialines funkcijas, socialiai reprodukuoti naujus visuomenės narius analizė. Nors šeimos tyrimai transnacionalizmo dis-kurse išskiriami kaip atskira tyrimų kryptis, dažnai pabrėžiamas tyrimų apie transnacionalines šeimas trūkumas (Lewitt, Glick Schiller, 2004, Chamberlain, Leydesdorff, 2004). Atsižvelgiant į esamus tyrimus gali-ma išskirti dvi pagrindines domėjimosi šeima perspektyvas: pirmą, kuri nagrinėja šeimą sąlygomis, atsiradusiomis dėl vieno iš šeimos narių migracijos; antrą, kuri tiria šeimą migracijoje, kai visi šeimos nariai gy-vena tikslo šalyje, tačiau išlaiko ryšius su kilmės šalimi.

Pirmosios perspektyvos tyrimai sutelkti į transnacionalinės šeimos organizacijos ypatumus: partnerių ir tarpgeneracinių ryšių studijas. Esant transnacionalinėms sąlygoms šeima privalo iš naujo susikurti kasdienes praktikas, vidinio gyvenimo normas, naujai apibrėžti vaidmenis, kurie pa-dėtų jai išlikti. Todėl dalis tyrimų nagrinėja transnacionalinės komunika-cijos tarp šeimos narių procesą (Pessar, Mahler, 2001; Wilding, 2006), kuris padeda šeimai persitvarkyti, išlaikyti tarpusavio susietumą.

Šioje perspektyvoje atliekami ir tėvų bei vaikų tarpusavio santykių transnacionaliniame kontekste tyrimai. Paminėtini transnacionalinei moti-nystei skirti tyrimai. Vieni jų skirti komunikacijos procesų, padedančių motinoms išlaikyti santykius su kilmės šalyje likusiais vaikais analizei, taip pat šios komunikacijos subjektyvių reikšmių motinoms tyrimams (Parrenas, 2005). Kiti nagrinėja emocinę įtampą, kuri atsiranda transna-cionalinėje šeimoje motinoms siekiant atlikti savo vaidmenis. Šie tyrimai taip pat siekia identifikuoti vaiko ir motinos santykių įtampą sukeliančius socialinius bei kultūrinius veiksnius, susijusius su dėl emigracijos vyks-tančia šeimos struktūros transformacija ar tradicinėmis lyčių ideologijo-mis (Parrenas, 2001; Parrenas, 2001). Treti telkia dėmesį į transnacionali-nės motinystės vaidmenų prieštaras tradicinių lyčių ideologijų kontekste

31

(motina – pagrindinė maitintoja, bet ne motina augintoja) bei subjektyviai konstruojamas transnacionalinės motinystės reikšmes (Hondagneu-Sotelo, Avila, 1997). Daugumą šių tyrimų galima traktuoti ir kaip transnacionali-nių motinų įgalinimo (empowering) priemonę, tribūnos šioms motinoms suteikimą, padedantį atskleisti jų kasdienybę ir problemas, taip pat legiti-muoti jas kaip transnacionalizmo studijų objektą.

Žymiai rečiau mokslininkų dėmesio sulaukia tėvystės vaidmens transformacija transnacionalinėse šeimose. Vienintelis literatūroje ap-tiktas darbas, kuris iš dalies skirtas ir transnacionalinės tėvystės anali-zei, atskleidžia, jog išvykę tėvai ar motinos elgiasi labai panašiai, siek-dami išlaikyti santykius su kilmės šalyje likusiais savo vaikais ir spręs-dami jiems iškylančias vaidmenų dilemas (Derby, 2006).

Dar viena tyrimų sritis, susijusi su pirma transnacionalinės šeimos ty-rimų perspektyva, – vaikai transnacionalinėje šeimoje. Tyrimų, kurie ana-lizuotų ne suaugusį šeimos narį, o vaiką, nėra daug. Orellana ir kt. nagri-nėjo, kaip vaikai dalyvauja suaugusiesiems priimant sprendimą migruoti ir kaip vaikai suvokia, subjektyviai interpretuoja šeimos migracinius sprendimus (Orellana, Thorne, Chee, Lam, 2001). Transnacionalinių šei-mų tyrimuose nedidelis dėmesys skiriamas senelių vaidmeniui, šeimai priimant sprendimą migruoti. Kiek didesnio dėmesio ryšiai tarp trijų kartų sulaukia antrojoje transnacionalinės šeimos tyrimų perspektyvoje.

Antroji transnacionalinių šeimų tyrimų perspektyva nagrinėja šei-mos socialinę organizaciją tikslo šalyje ir šeimos vaidmenį migrantams įsitraukiant į tikslo šalies visuomenę. Kadangi, atsižvelgiant į mūsų tyri-mo problematiką, pastarasis tyrimų kontekstas nėra toks aktualus, pla-čiau jo neaptarsime.

Apibendrinant transnacionalizmo ir transnacionalinės šeimos tyrimų teorinį ir empirinį diskursą galime teigti, jog transnacionalizmo metodolo-ginė perspektyva suteikia galimybes adekvačiau nagrinėti atstumo tarp tikslo ir kilmės šalių atskirtas šeimas, nagrinėti šių šeimų socialinę organi-zaciją ir socialines praktikas, kurios padeda šeimai atlikti savo socialinės reprodukcijos funkcijas.

1.4. KONCEPTUALUSIS TYRIMO MODELIS

Atsižvelgiant į aptartas migracijos teorijas, transnacionalizmo dis-kursą galima formuoti konceptualius tyrimo pagrindus. Tyrimo teorinis modelis remiasi keletu teorinių prielaidų:

32

1. Šeima prieš TN

2. Patekimas į TN stadiją

4. Išėjimas iš TN: susi-jungimas tikslo ar kilmės

šalyje/ iširimas

3. Prisitaikymas

1. Šeimos migracijai įtakos turi makrolygmens socialiniai, ekono-miniai tikslo ir kilmės šalies veiksniai.

2. Naujosios ekonomikos migracijos teorija leidžia centriniu migra-cijos tyrimo vienetu paversti ne individą, bet šeimą. Šeimos, bet ne individai, priima migracinius sprendimus, atsižvelgdamos į sa-vo galimybes minimizuoti riziką ir maksimizuoti naudą (Massey et al., 1993).

3. Šeimos – migracinės sistemos teorinė prieiga suteikia galimybę nagrinėti šeimos įsitraukimą į migracijos procesą atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip: šeimos ryšius su migracijos tinklu, šeimos suformuotą spaudimą vienam iš šeimos narių migruoti, šeimos struktūrą ir šeimos raidos ciklą, šeimos socialinius bei ekonomi-nius išteklius (Root, De Jong, 1991). Dar vienas veiksnys, į kurį tiesiogiai neatsižvelgiama šeimos – migracinės sistemos teorijo-je, tačiau kuris svarbus šiam tyrimui, – šeimos migracinė kultū-ra, šeimos inkorporuotos migracinio elgesio vertybės ir nuosta-tos (Kandel, Massey, 2002).

4. Į migracijos procesą įsitraukusi šeima, kai dalis šeimos gyvena vienoje, o kita dalis kitoje nacionalinėje valstybėje, nagrinėtina kaip transnacionalinė šeima, panaudojant teorinius ir empirinius transnacionalinės migracijos diskurso išteklius. Nagrinėjant trans-nacionalinę šeimą būtina atsižvelgti į transnacionalinės šeimos komunikacines praktikas, kurios padeda išlaikyti šeimos organi-zaciją ir užtikrinti šeimos socialinės reprodukcijos funkcijų atli-kimą, taip pat į šeimos transformacijas.

5. Transnacionalinę šeimą, žvelgiant iš šeimos vystymosi teorijos perspektyvos (Klein, White 1996), galima išskirti kaip vieną iš šeimos raidos stadijų (1 pav.).

1 pav. Šeimos transnacionalinės stadijos etapai.

33

Migracija gali būti traktuojama kaip tranzitinis šeimos raidos įvykis, pradedantis naują šeimos raidos etapą. Šiame etape šeima privalo adap-tuotis pakitusiomis sąlygomis, sukurti naujas savo funkcionavimo tai-sykles, naują vidinę organizaciją. Šeimos transnacionalinis etapas bai-giamas šeimai susijungiant kilmės arba tikslo šalyje. Šeimos išėjimas iš transnacionalinės stadijos gali baigtis ir šeimos iširimu.

34

LIETUVOS GYVENTOJŲ TARPTAUTINĖ MIGRACIJA: MODELIO KAITA IR VEIKSNIAI

Lietuvos gyventojų tarptautinė/išorinė migracija XX a. antroje

pusėje, XXI a. pradžioje patyrė keletą didžiulių lūžių: iš esmės keitė-si veiksniai, kryptys, srautai, apimtys, tipai. Didžiuliai politinių, eko-nominių, socialinių sąlygų pokyčiai keitė veiksnių paketą, priklauso-mai nuo aplinkos vienus iš jų suaktyvindami ir darydami prioriteti-nius, kitus prislopindami. O tai kiekvienu atitinkamu periodu kūrė sa-vitą migracijos modelį.

Sovietmečiu Lietuvos gyventojų išorinę migraciją pirmiausia for-mavo politiniai veiksniai, nors neretai jie turėjo ekonominių veiksnių įvaizdį. Iki XX a. pabaigos (nepriklausomybės atgavimo) Lietuva ne-turėjo galimybių tiesiogiai veikti išorinę migraciją. Migracijos kryp-tis, srautus, apimtis lėmė išorinės jėgos – SSRS autoritarinė/represinė politika. Todėl gyventojų migracija už šalies ribų priklausė nuo išori-nių jėgų interesų, valios, veiksmų, kurių pobūdis migracijos požiūriu tuo metu keitėsi plačiu diapazonu: nuo priverstinio ir net prievartinio iki propagandinio ir ekonominio. Atgavus nepriklausomybę prioreti-zuota teisė individui laisvai pasirinkti gyvenamą vietovę migracijos procesus paleido natūraliai eigai ir jų pagrindiniu veiksniu tapo eko-nominės priežastys, nors konkretūs valstybingumo įsitvirtinimo peri-odai pateikė ir nemažų variacijų.

2.1. SOVIETINIO PERIODO IŠORINĖS/TARPRESPUBLIKINĖS/

TARPTAUTINĖS MIGRACIJOS VEIKSNIAI IR MODELIS/ SUBMODELIAI

Sovietinio periodo išorinės/tarprespublikinės/tarptautinės migraci-

jos modelio pagrindiniai požymiai. Nors sovietiniu periodu Lietuvos iš-orinės migracijos procesai labai kito, tačiau turėjo kai kuriuos pagrindi-nius, išskirtinius požymius, kurie apibūdina juos, nežiūrint nemažų kon-krečių periodų variacijų, kaip savitą sovietinį migracijos modelį:

svarbiausias veiksnys – politinis, kiti – išvestiniai/antraeiliai; svarbiausias požymis – griežtai apribota migracinė erdvė – tik

SSRS teritorija;

2.

35

pagrindiniai/vieninteliai srautai – tarp Rytų (SSRS) ir Lietuvos; migraciniai srautai į kitas šalis griežtai reglamentuoti;

vyraujanti migracijos kryptis, sąlygojanti pagrindinį migracijos re-zultatą – Lietuvos gyventojų migracinį prieaugį, – imigracija (at-vykimai į Lietuvą iš SSRS teritorijų);

didžiuliai migraciniai srautai, susieti su militaristiniu SSRS po-tencialu;

griežta apskaita – teritoriniai persikėlimai griežtai reglamentuoti ir fiksuoti, informacija apie migraciją gana tiksli;

informacijos slaptumas/uždarumas – informacija apie civilinę migraciją uždara, apie militaristinę – visiškai slapta.

Nežiūrint bendrumų, išorinės/tarprespublikinės/tarptautinės soviet-mečio migracijos modelis gana ženkliai varijavo ir konkrečiu istori-niu/politiniu/ekonominiu periodu turėjo specifinius požymius.

Kolonizacinio/represinio periodo migracija: pirmieji sovietmečio dešimtmečiai. Karo ir pirmųjų pokario metų kataklizmai sąlygojo žen-klią priverstinę ir net prievartinę išorinę migraciją: emigraciją į Vakarus baigiantis karui ir įsigalint sovietiniam režimui, lenkų repatriaciją, masi-nius Lietuvos gyventojų trėmimus bei atvykimus iš SSRS teritorijų, vykdant „kadrų“ politiką (tarnautojų ir specialistų atvykimus iš SSRS į įvairias valstybines/represines struktūras). Dėl sudėtingų to meto repre-sinio režimo sąlygų iki šešto dešimtmečio gyventojų migracija neįgavo nuoseklių tendencijų bei patikimos statistinės apskaitos.

Industrializacijos periodo migracija: XX a. septintas dešimtme-tis. XX a. šešto dešimtmečio pabaigos–septinto dešimtmečio Lietu-vos migracijos srautai įgavo labiau dėsningus ir stabilius raidos bruo-žus, nors ir toliau administracinio-autoritarinio pobūdžio SSRS dik-tuojamos priemonės, reguliavusios tiek išorinę (tarprespublikinę, ypač tarptautinę), tiek vidinę migraciją, liko svarbiausios. Septintame dešimtmetyje prasidėjusi sparti Lietuvos industrializacija ir urbaniza-cija lėmė migracijos intensyvėjimą, ypač persikėlimą iš kaimų į miestus bei atvykimą iš kitų SSRS respublikų (daugiausia iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos). Tai tęsėsi iki industrializacijos tempų sulėtė-jimo – aštunto dešimtmečio vidurio. Šiuo periodu į Lietuvą buvo nu-kreipti dideli iš rytų atvykstančių migrantų srautai: aukštos kvalifika-cijos migrantai į kariniams tikslams specializuotas įmones daugiausia iš Rusijos ir gana žemo išsilavinimo darbininkai į kitus industrinius ūkio sektorius (pramonę, statybą, transportą) daugiausia iš vakarinės agrarinės Baltarusijos dalies.

36

Industrinio ekstensyvios ūkio plėtros periodo migracija: XX a. aš-tuntas–devintas dešimtmečiai. Baigiantis intensyvios industrializaci-jos periodui, kariniams tikslams specializuotos įmonės toliau plėtėsi. Ekstensyvios ūkio plėtros sąlygomis nuolat trūko ir žemos kvalifika-cijos darbo jėgos. Šiuo periodu buvo statoma/pastatyta Ignalinos ato-minė elektrinė. Tad nuo aštunto dešimtmečio pradžios išorinė/tar-prespublikinė migracija (atvykimai) nors ir sumažėjo, tačiau migraci-jos srautai išliko intensyvūs ir didino į Lietuvą iš SSRS teritorijų at-vykusiųjų skaičių. Tarprespublikinės migracijos srautai gana stabilūs išliko iki XX a. devinto dešimtmečio pabaigos.

Visą sovietmečio periodą į Lietuvą buvo nukreipta ir militaristinė/jė-gos struktūrų migracija. Šios migracijos tipo kartu su šeimos nariais apim-tys nebuvo žinomos. Tačiau ši migracija kartu su į specializuotas karinės paskirties įmones atvykusiais specialistais kumuliavo gana ženklius atvy-kusiųjų skaičius. Po nepriklausomybės atgavimo šie migrantai sudarė di-džiąją dekolonizacinio migracijos srauto iš Lietuvos į buvusios SSRS teri-toriją dalį.

Sovietmečiu dėl SSRS vykdytos „uždarų durų“ politikos tarptauti-nės migracijos apimtys buvo minimalios/vienetinės, išskyrus gyventojų emigraciją baigiantis karui, kai daug Lietuvos gyventojų, siekdami iš-vengti represijų, pasitraukė į Vakarus, pokario lenkų repatriaciją ir aš-tunto dešimtmečio pradžios žydų emigraciją.

Kiek detaliau, kiek tai leidžia statistinė informacija (visos Lietuvos mastu išsamesnių tyrimų nėra), aptarsime paskutinių dviejų dešimtme-čių iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę išorinės/tarprespubliki-nės/tarptautinės migracijos submodelį.

Industrinio ekstensyvios ūkio plėtros periodo migracijos skaitmeni-nės reikšmės (XX a. aštuntas–devintas dešimtmečiai)

Tarprespublikinė migracija: migracijos srautai tarp Lietuvos ir SSRS. Apie du dešimtmečius (1970–1988 m.) iki Lietuvai atgaunant ne-priklausomybę Lietuvos tarprespublikinės migracijos apimtys, srautų kryptys išliko gana stabilios (2 pav.):

Kasmet į Lietuvą iš SSRS respublikų atvykdavo 21–25 tūkst. žm. Kasmet iš Lietuvos į SSRS respublikas išvykdavo 14–16 tūkst. žm. Imigracijos neto (atvyko daugiau nei išvyko) – 6–9 tūkst. žm.

Intensyviausi, didžiausius kasmetinius imigracijos neto davę migra-cijos srautai buvo su: Rusija – 2–5 tūkst. žm.; Baltarusija – apie 2 tūkst.; Ukraina – apie 1 tūkst. žm. Iš viso 1970–1988 m. tarprespublikinės

37

imigracijos neto (Lietuvos gyventojų prieaugis dėl migracijos) – per 100 tūkst. žm.

2 pav. Gyventojų migracijos srautai tarp Lietuvos ir Rytų Europos (buvu-

sios Sovietų Sąjungos) šalių (NVS, Estijos ir Latvijos)

Atvyko

Migracijos neto

Išvyko

0

5

10

15

20

25

30

1970

1972

1974

1976

1978

1980

1982

1984

1986

1988

1990

1992

1994

1996

1998

2000

2002

Tūk

stanči

ais

Šaltiniai: Stankūnienė, 1995; Demografijos, 2003; įvairių metų demografinės sta-tistikos metraščiai.

Tarptautinė migracija: migracijos srautai tarp Lietuvos ir Vakarų

šalių. Šiuo periodu tarptautinės migracijos srautai buvo labai silpni, iš-skyrus aštunto dešimtmečio pradžios žydų emigracijos srautą – išvyko per 10 tūkst. žm. Iš viso 1970–1988 m. tarptautinės (su Vakarų šalimis) emigracijos neto (Lietuvos gyventojų sumažėjimas dėl migracijos) – apie 13 tūkst. žm.

2.2. NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS TARPTAUTINĖS

MIGRACIJOS MODELIS/SUBMODELIAI

Politiniai, ekonominiai, socialiniai pokyčiai, prasidėję XX a. devinto dešimtmečio pabaigoje–dešimto dešimtmečio pradžioje, iš esmės pakeitė iki tol buvusį sovietinį tarptautinės/išorinės migracijos modelį: kryptis, srautus, tipus, mastus, intensyvumą, sudėtį, veiksnius, motyvaciją.

Tarptautinės/išorinės migracijos tendencijų lūžį pirmiausia lėmė poli-tiniai veiksniai, nustojusios galioti išorinę migraciją reguliavusios sąly-gos, buvusių represinių/politinių/administracinių/ideologinių migraciją

38

reguliavusių priemonių panaikinimas, atsivėrusios galimybės laisvai pa-sirinkti gyvenamąją vietą.

Nepriklausomos Lietuvos periodo tarptautinės migracijos modelio pagrindiniai požymiai. Nors per pastaruosius beveik dvidešimt nepri-klausomos Lietuvos metų tarptautinės migracijos procesai gerokai keitė-si, tačiau pagrindiniai požymiai leidžia juos apibūdinti kaip bendrą šio periodo migracijos modelį:

svarbiausias migraciją reguliuojantis principas – teisė individui laisvai pasirinkti gyvenamąją vietovę. Migracinės erdvės pasi-rinkimą riboja tik tikslo šalių imigraciją reguliuojantys įstatymai;

pagrindinė kryptis – emigracija; pagrindiniai migracijos srautai nukreipti į Vakarus (labiau išsi-

vysčiusias šalis); didelė gyventojų migracijos/mobilumo tipų įvairovė; pagrindinis veiksnys – ekonominis; apskaitomybė – įstatymų numatyta tvarka apskaitoma tik ofi-

ciali/legali migracija; nedeklaruotos migracijos apskaitomybė remiasi išvestiniais šaltiniais ir yra ribota;

informacija apie gyventojų migracijas/mobilumą – ribota, ne-tiksli.

Reikia pabrėžti, kad nepriklausomos Lietuvos tarptautinės migraci-jos modelis per pastaruosius beveik dvidešimt metų ženkliai varijavo, todėl pagal specifinius požymius tikslinga išskirti submodelius.

Intensyvių politinių pasikeitimų periodo tarptautinė migracija: 1989–1993 m. Migracijos procesai, turintys savybę greitai reaguoti į pa-sikeitusią aplinką, ypač politinę, devinto dešimtmečio pabaigoje Lietu-voje prasidėjus spartiems politiniams pokyčiams, ėmė keistis, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jie pasikeitė iš esmės. Pradėjo formuotis nau-jas migracijos modelis.

Pirmiausia labai sumažėjo Lietuvos trauka migrantams iš SSRS re-gionų. Jau 1989 m. ženkliai sumažėjo atvykimų iš SSRS skaičius (3 pav.) Dėl nestabilios politinės situacijos Lietuva tapo nebepatraukli potencia-liems imigrantams iš SSRS. Lietuvai atgavus nepriklausomybę (1990 m.), šie atvykstančiųjų srautai toliau greitai mažėjo. Atvykimų mažėjimas tę-sėsi iki dešimto dešimtmečio vidurio. Ypač ženkliai sumažėjo, kai atvy-kimai tapo valstybinės migracijos politikos objektu. 1992 m., pradėjus galioti Imigracijos įstatymui ir nustačius atvykimų kvotas, imigracija iš buvusios SSRS regionų sumažėjo iki minimumo. Tačiau tarp atvykstan-

39

čiųjų iš rytų atsirado naujas, nors ir negausus, srautas – tremtinių ir jų vaikų grįžimas į Lietuvą.

3 pav. Emigracija iš Lietuvos 1990–2002 m.

Šaltinis: Sipavičienė, 2004.

Dekolonizacijos procesai, pradėta taikyta šiuolaikinė migracijos po-litika, liberalizavusi migraciją su Vakarais, sąlygojo emigracijos (per-manentinės, oficialios) bangas į rytus (SSRS) ir į vakarus. Dešimto de-šimtmečio pradžioje nuvilnijo dekolonizacinė emigracijos banga į rytus. Šaliai atgavus nepriklausomybę, reemigraciniai srautai pasuka į kilmės šalį (van de Kaa, 1996). 1990–1993 m. į rytus emigravo per 80 tūkst. žm., tarp jų rusų, ukrainiečių, baltarusių – apie 68 tūkst. (įvairių metų demo-grafinės statistikos metraščiai; Stankūnienė, 1995).

Labai sunku įvertinti įvairių veiksnių (politinių, ekonominių, socia-linių, istorinių, etninių ir kt.) įtaką šiems gyventojų migracijos poky-čiams. Tačiau, be abejonės, politiniai pokyčiai buvo svarbiausias veiks-nys, ne tik sąlygojęs migracijos modelio pasikeitimus, bet ir sužadinęs kitų veiksnių aktyvumą.

Politiniai pokyčiai, nauja migracijos politika sudarė sąlygas įgy-vendinti emigracines (permanentines) nuostatas į Vakarų šalis. Panai-kinus sovietmečiu galiojusius migracijos su Vakarų šalimis barjerus ir „uždarų durų“ politiką, liberalizavus migracijos sąlygas, politiniai po-kyčiai leido reikštis sovietmečiu „subrendusiems“ ekonominiams ir so-

1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

Legali emigracija Nedeklaruota emigracija

40

cialiniams veiksniams (gyvenimo lygio, darbo užmokesčio skirtumai tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių, skirtingos profesinio pasirengimo galimybės ir karjeros perspektyvos). Tačiau emigracijos į Vakarus rea-lizavimo galimybėmis transformacijų pradžioje iš esmės galėjo pasi-naudoti tik žydai. Lietuviai ir kitų tautybių gyventojai dėl tuo metu Vakarų šalyse vykdomos imigraciją iš Rytų ir Vidurio Europos šalių ribojančios politikos sunkiai galėjo įgyvendinti savo emigracines nuo-statas. Vakarų šalys tuo metu iš esmės įsileido tik žydus (1989–1993 m. emigravo apie 7 tūkst.), o Lenkija – lenkus (1990–1993 m. emigravo apie 1 tūkst.). Oficialių emigrantų lietuvių tuo metu tebuvo vos kelios dešimtys.

Nors emigraciją lemiantys išstumiantieji veiksniai pirmiausia buvo ekonominiai, tačiau įstatyminiai tikslo šalių barjerai formavo etniniu principu selektyvius srautus ir tuo metu daugiausia emigravo tik žydai. Šio emigracinio srauto veiksniai greta ekonominių motyvų turėjo ir etni-nę prigimtį. Tarp įvardijamų emigracinių nuostatų didelę dalį sudarė „noras gyventi tarp savų“. Tokį ketinimo emigruoti motyvą nurodė dau-giau nei pusė 1993 m. apklaustų žydų (Stankūnienė, 1995:80). Taigi, in-tensyvių politinių pasikeitimų metais vienas iš emigracijos specifinių bruožų tas, kad tai buvo Lietuvos etninių mažumų atstovų emigracija – į rytus slavų tautybių gyventojų, į vakarus – žydų.

Tačiau jau tuo metu besiformuojantis migracijos modelis pradėjo įgauti ir kitų naujų požymių – gyventojų migracijos/mobilumo tipų įvai-rovę su jiems būdingais specifiniais veiksniais, migrantų struktūra. Be oficialios, permanentinės emigracijos, prasidėjo ir trumpalaikė, nelegali (sunkiai apskaičiuojama migracija į Vakarus, tuo metu dažniausiai į JAV) migracija/emigracija. Ji dažniausiai prasidėdavo oficialiu vizitu pas gimi-nes (pagal istorinę prieigą vykstama ten, kur ankstesnių bangų emigrantų jau yra sukurta aplinka imigracijai), o pasibaigus vizos galiojimo laikui įgaudavo nelegalios migracijos statusą (Kuzmickaitė, 2004; Sipavičienė, 2006). Prasidėjo ir įvairaus tipo trumpalaikės išvykos, kurios buvo naujų migracijos strategijų sudėtine dalimi (International, 1997).

Valstybingumo, rinkos santykių įsitvirtinimo ir integracijos į ES pe-riodo tarptautinė migracija: 1994–2006 m. Šį periodą reikėtų skirstyti į du: į valstybingumo ir rinkos santykių įsitvirtinimo periodą bei integra-cijos į ES periodą, kurių sąlygos formavo specifinius Lietuvos migraci-jos/emigracijos submodelius. Be to, reikėtų išskirti ir XX a. dešimto de-šimtmečio vidurio submodelį, kai įsigaliojęs bevizis režimas į daugelį

41

Vakarų šalių sparčiai keitė migracijos/emigracijos vakarų kryptimi vaiz-dą. Tačiau dėl informacijos apie emigraciją netikslumo ir ribotumo to-kios galimybės nėra ir šiuos periodus/submodelius tenka sujungti, o jų specifiką aptarti per migracijos procesų kaitą.

Nuo 1994 m. atslūgus emigracijos bangai į rytus, migracija/emigra-cija su Vakarų šalimis visus paskesnius metus buvo dominuojanti. Ta-čiau migracijos modelis nuolat ir ženkliai kito. Jau dešimto dešimtmečio pradžioje atsiradusios trumpalaikės išvykos, turinčios komercinio, pa-žintinio, žvalgybinio pobūdžio tikslus (International, 1997), dešimtme-čio viduryje, prasidėjus beviziam režimui, labai suintensyvėjo ir vis daž-niau virto nelegalaus darbo užsienyje paieškomis. Tai skatino Lietuvoje didėjantis nedarbas, didelė teritorinė nedarbo diferenciacija (ypač dide-lis nedarbas nedideliuose miestuose, kaimo vietovėse), maži atlygini-mai, didėjantys gyvenimo lygio skirtumai, didėjantis skurdas. Šie proce-sai bei ekonominės raidos nestabilumai dešimtmečio pabaigoje (ekono-minė recesija) tik suintensyvino migracijos/emigracijos srautus, kurie driekėsi į Vokietiją, Ispaniją, Portugaliją ir kitas Europos šalis, JAV. Iš esmės tai buvo legaliai išvykusiųjų, nelegaliai dirbančiųjų ar/ir nelega-liai gyvenančiųjų dėl per ilgesnio nei leidžia vizų režimas buvimo užsie-nyje nedeklaruota migracija. Ilgėjo darbo migrantų buvimo Vakarų ša-lyse laikas. Gausėjo legaliai išvykstančiųjų į Vakarų šalis ir ten pasilie-kančiųjų ilgesniam nei vizos galiojimo laikas, t. y. pereinančiųjų į nele-galių migrantų statusą. Tokios migracijos kumuliaciniai mastai, apskai-čiuoti remiantis 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, siekė apie 200 tūkstančių. Tokios migracijos/emigracijos, įvardijamos nelegalia, srautai tęsėsi ir gausėjo iki 2004 m. – iki Lietuvos įstojimo į ES. Įstojus į ES, atsiradusios galimybės legaliai įsidarbinti suaktyvino darbo migra-cijos srautus, pirmiausia Airijoje, Jungtinėje Karalystėje. Vis didesnė migracijos srauto dalis virto legalia/deklaruota, be to, didėjo besilegali-zuojančių ankstesnių metų migrantų skaičius (nors ir gerokai mažesnis, nei buvo tikėtasi; Sipavičienė, 2006).

Emigracijos įverčiai ir jų patikimumo ribotumai. 1994–2006 m. – ypač didelių pokyčių visose Lietuvos srityse periodas. Šiuo periodu visi demografiniai procesai pasikeitė iš esmės. Emigracija tapo masinė (bent taip migracijos situaciją įvardija įvairūs oficialūs, moksliniai, žiniasklai-dos šaltiniai). Statistikos departamento duomenimis, „1990–2006 m. įver-tinant deklaruotus ir nedeklaruotus išvykimus emigravo apie 447 tūkst. žm.“ (Tarptautinė emigracija, 2007 06 29). Žinant, kad 1990–1993 m.

42

oficialiosios permanentinės emigracijos banga (to meto nedeklaruota emigracija dar nebuvo didelė) sudarė arti 100 tūkst. žmonių, būtų gali-ma teigti, kad 1994–2006 m. emigracijos apimtis – apie 350 tūkst. žmo-nių. Tačiau šiems periodams skaičiuojamos emigracijos apimtys turi skirtingą metodologinį ir metodinį pagrindą. Iki praėjusio dešimtmečio vidurio iš esmės dominavusią oficialią, permanentinę, tiksliai apskai-čiuojamą emigraciją vėliau papildė gerokai didesnė nedeklaruota migra-cija/emigracija, kurios oficialiai skelbiamos apimtys labiau hipotetinės nei realios, o fiksuojami gyventojų tarptautiniai judėjimai neaišku, ko-kiu laipsniu virsta permanentine/nuolatine emigracija. Oficiali/deklaruo-ta emigracija ir nedeklaruotai emigracijai priskiriami migracijos/mobilu-mo tipai turi skirtingą esmę bei apskaitos metodus.

Pagal Statistikos departamento pateiktą informaciją, nedeklaruota emigracija apskaičiuojama derinant įvairius metodus. Pagrindinis iš jų, taikytas 1990–2000 m. gyventojų skaičiaus ir emigracijos įverčiams pa-tikslinti bei nedeklaruotos emigracijos apimtims nustatyti, buvo 2001 m. gyventojų surašymo informacija. Šiuo metodu atliktų deklaruotos/lega-lios ir nedeklaruotos emigracijos apimtis iliustruoja 3 pav. Nuo 2001 m. labai sumažėjusios nedeklaruotos emigracijos apimtys akivaizdžiai ro-do, kad emigracijos apskaitos metodas pasikeitė. Todėl šių metų duome-nys vėliau buvo perskaičiuoti.

Surašymo metu prie laikinos migracijos buvo priskiriami tik išvyku-sieji ilgesniam nei 1 metų periodui arba deklaruojama, kad jie yra išvykę tik laikinai. Vadinsi, prie emigravusiųjų jie nebuvo priskirti. Tačiau šiuo metu emigracija laikomas „išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos šalies teritorijoje ketinant apsigyventi kitoje valstybėje nuolat arba ilges-niam kaip 6 mėnesių laikotarpiui“ (Lietuvos gyventojų tarptautinė migra-cija, 2007:6). Be to, 2001–2006 m. nedeklaruotos emigracijos srautai bu-vo naujai įvertinti remiantis kita metodika – 2006 ir 2007 m. statistiniais tyrimais (Lietuvos gyventojų, 2007:6). Tad galima teigti, kad nepaisant visų Statistikos departamento pastangų ir įvairių metodų bei šaltinių nau-dojimo (pastarajam – 2007 m. atliktam emigracijos apimčių patikslinimui „panaudoti Statistikos departamento prie LR vyriausybės, Migracijos de-partamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos biržos prie Sociali-nės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fon-do valdybos duomenys“; Lietuvos gyventojų, 2007:5), oficialioji infor-macija apie nedeklaruotos emigracijos mastus yra labai apytikslė. Tai yra vienas iš šio periodo tarptautinės migracijos modelio bruožų.

43

Nekreipiant dėmesio į migracijos/emigracijos duomenų netikslumus ir ribotumą, remiantis 2007 m. Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, galima teigti, kad migracijos mastai, 2005 m. pasiekę maksimumą (deklaruota emigracija – 15,6 tūkst., nedeklaruota – 32,5 tūkst.), pradėjo mažėti (2006 m. deklaruota emigracija – 12,6 tūkst., ne-deklaruota – 15,2 tūkst.). Daugiausia migruojama į Jungtinę Karalystę (26 proc.), Airiją (20 proc.), JAV (14 proc.). Tarp migravusiųjų dau-giausia 20–29 metų gyventojų (daugiau nei trečdalis). Vyrų migruoja kiek daugiau nei moterų (2006 m. – 53 proc.). Nors dažniausiai iš-vykstama dirbti (2006 m. – 63 proc.), tačiau jų dalis mažėja (2005 m. – 82 proc.), o daugėja išvykstančiųjų dėl šeiminių aplinkybių (gal tai mig-racijos išskirtų šeimų susijungimas tikslo šalyse ir laikinos/trumpalai-kės/nedeklaruotos migracijos virtimas permanentine emigracija?) ir mo-kytis. 2006 m. pastebėtas grįžtančiųjų į Lietuvą skaičiaus padidėjimas. Tai gali būti interpretuojama kaip visai priešinga minėtai migracijos iš-skirtų šeimų elgsenai – jų susijungimui kilmės šalyje – Lietuvoje ir kaip laikinosios/trumpalaikės/nedeklaruotos migracijos ciklo baigimas. Bet tai yra tik hipotezės, todėl migracijos/emigracijos apimčių, srautų, tipų vertinimui ir supratimui būtini specialūs tyrimai, besiremiantys aiškia metodologine prieiga ir profesionaliai parengta metodika.

Šiuo periodu buvo atlikta nemažai migracijos/emigracijos tyrimų, tačiau tik keliuose iš jų naudoti patikimi metodai, atskleidžiantys mig-racijos pokyčių esmę ir leidžiantys suprasti dabartinio migracijos mo-delio bruožus (srautus, veiksnius, strategijas, motyvus, proceso eigą ir pan.). Tuo požiūriu išsiskiria 1993–1996 m. atliktas „Emigracijos iš Rytų ir Vidurio Europos priežastys ir pasekmės (Lietuva)” projektas, kurį koordinavo Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Gy-ventojų aktyvumo padalinys (projekto Lietuvoje vadovė – A.Sipavi-čienė) (International, 1997). Šio projekto rezultatai teikia turtingą in-formaciją apie naujo migracijos modelio formavimąsi, trumpalai-kės/nelegalios/nedeklaruotos migracijos startinės pozicijos veiksnius, motyvus, strategijas, sociodemografines charakteristikas. Deja, vėles-nių panašaus gilumo/išsamumo, metodologiniu ir metodiniu požiūriu gerai atliktų tyrimų nebuvo. Vėlesnių metų įvairūs tyrimai teikia tik la-bai fragmentišką ir netikslią informaciją.

Apibendrinant galima teigti, kad praėjusio dešimtmečio pradžios spartūs ir esminiai politiniai, ekonominiai, socialiniai pokyčiai formavo naują Lietuvos išorinės/tarptautinės migracijos modelį: keitė ir formavo

44

naujas migracijos kryptis, srautus, tipus. Nauja aplinka, suteikusi teisę kiekvienam laisvai pasirinkti gyvenamąją vietovę ir panaikinusi griežtą gyventojų judėjimo reglamentavimą bei registravimą, į migracijos proce-sus įnešė didelio amorfiškumo ir neapibrėžtumo. Oficialių/legalių/ilga-laikių/apskaitomų išorinės migracijos tipų absoliutų dominavimą soviet-mečiu pakeitė migracijos tipų įvairovė, tarp kurių pradėjo dominuoti ne-deklaruotos/sunkiai apskaitomos/trumpalaikės gyventojų migracijos.

Naujus, apimtimis lyderiaujančius migracijos srautus iš Lietuvos į kitas šalis iš esmės lemia ekonominiai veiksniai, akumuliuoti sovietme-čiu ir pagausinti pastarųjų transformacijų ekonominiais nuosmukiais, nestabilumais, turtine diferenciacija, socialine nelygybe. Ekonominiai veiksniai reiškiasi dideliais gyvenimo lygio, apmokėjimo už darbą skir-tumais tarp Lietuvos ir tikslo šalių – išsivysčiusių Vakarų šalių, bei šių šalių darbo rinkos struktūriniu poreikiu migrantų darbo jėgai antrajame sektoriuje (aptarnavimo sferoje, žemės ūkyje, mažesnių atlyginimų ne-prestižinėse darbo vietose ir pan.).

Gausūs ekonominiai darbo migracijos srautai, atstovaujantys visai Lietuvos gyventojų migracijos srautų įvairovės gamai (permanenti-nei/trumpalaikei/sezoninei, deklaruotai/nedeklaruotai, „protų nutekėji-mui“, cirkuliuojančiai ir pan.), yra pagrindiniai ir akivaizdžiai iliustruoja ekonominėse migracijos teorijose srautų formavimuisi priskiriamą svar-biausią vaidmenį. Jie iš esmės ir suteikia Lietuvos šiuolaikinei tarptauti-nei migracijai masiškumo formą. Tačiau šie, pagrindiniai, migracijos srautai visą nepriklausomos Lietuvos periodą buvo papildomi specifi-niais srautais, susijusiais su Lietuvos istorine, politine raida. Praėjusio dešimtmečio pradžioje, iš karto po Nepriklausomybės atgavimo, rytų kryptimi nuvilnijo sovietmečiu akumuliuotos imigracijos iš SSRS terito-rijų reemigracijos srautai. Beveik tuo pačiu metu vakarų kryptimi nusi-driekė sovietmečiu sukaupto etninės migracijos potencialo srautas – žy-dų emigracija. Tarp kitų šio srauto veiksnių, akivaizdu, buvo ir ekono-miniai. Pirmųjų nepriklausomybės metų trumpalaikių išvykų, virtusių nelegaliu pasilikimu ilgesniam ar visam laikui, į JAV srautus formavo ankstesnių Lietuvos gyventojų emigracijos bangų sukurta aplinka, o trumpalaikės žvalgybinės (turistinės, komercinės ir kt.) išvykos į Vaka-rus Europos šalis, vėliau transformavusios į nelegalaus darbo paieškas, virto masine nelegalia/nedeklaruota migracija. Komunikacinės galimy-bės leido šiems migraciniams srautams virsti cirkuliacine migracija ir formavo transnacionalines šeimas Lietuvoje.

45

Ekonominę migraciją, iš esmės formuojančią migracijos/emigracijos mastus ir intensyvumą, koreguoja tikslo šalių imigraciją ir darbo rinką reglamentuojančios įstatyminės normos. Bevizio režimo įvedimas tikslo šalyse sąlygojo spartų nelegalios/nedeklaruotos/cirkuliuojančios migra-cijos srautų iš Lietuvos gausėjimą nuo praėjusio dešimtmečio vidurio. Tikslo šalių darbo rinkų atvėrimas migrantams iš naujųjų Europos Są-jungos šalių pastaraisiais metais dar labiau pagausino masinius migraci-jos srautus, bet kartu keitė jų legalumo/nelegalumo, deklaravimo/nedek-laravimo proporcijas. Tikėtina, kad tai gali mažinti cirkuliacinius migra-cijos srautus. Dalis šios migracijos srautų turėtų pereiti į permanentinę emigraciją ar į grįžtamąją migraciją. Tai sąlygotų transnacionalinių šei-mų susijungimą tikslo šalyje ar Lietuvoje.

46

LIETUVOS TRANSNACIONALINĖ ŠEIMA: TIPOLOGINĖS, STRUKTŪRINĖS IR SOCIODEMOGRAFINĖS CHARAKTERISTIKOS

3.1. TN ŠEIMŲ STATISTINIAI ĮVERČIAI Kaip jau aptarta įvadinėje darbo dalyje, patikimos statistinės infor-

macijos apie transnacionalinių šeimų (TN) paplitimą ypač stinga. Mig-racijos statistika dažnai kaupiama informacijos rinkimo vienetu pasiren-kant individą, bet ne namų ūkį. Atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančius statistinės informacijos išteklius, viena iš galimybių gauti bent apytikslį vaizdą apie transnacionalines šeimas yra 2001 m. atlikto surašymo duo-menų analizė. Suprantama, jog, atsižvelgiant į šios informacijos sukau-pimo laiką ir paskiausių metų migracijos procesų tendencijas, ši infor-macija gali būti vertintina kaip reikšminga tik nagrinėjant transnaciona-linių šeimų struktūrines charakteristikas.

Kitas Lietuvoje egzistuojantis statistinės informacijos apie trans-nacionalines šeimas šaltinis – 2006 m. Vaiko teisių apsaugos kontro-lieriaus įstaigos (VTAKĮ) inicijuotas ir bendradarbiaujant su Lietu-vos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atliktas tyrimas „Dėl vaikų, kurių tėvai išvykę į užsienį, teisių ir teisėtų interesų užtikrini-mo, sprendžiant jų gyvenimo ir mokymosi klausimus“. Atsižvelgiant į tam tikras metodologines išlygas, šio tyrimo medžiaga leidžia įver-tinti kai kuriuos struktūrinius transnacionalinių šeimų požymius. Pir-moji šio poskyrio dalis bus skirta surašymo, o antroji – VTAKĮ tyri-mo duomenų analizei.

3.1.1. TN šeimos Lietuvoje 2001 m.: tipai, struktūra 2001 m. surašymo metu Lietuvoje užfiksuota 21 tūkst. (21897) na-

mų ūkių, kuriuose buvo laikinai išvykusių šeimos narių. 27,6 proc. šių namų ūkių sudarė vienos šeimos namų ūkiai, 70,4 proc. – kitokių šei-mų namų ūkiai (namų ūkis, kurį sudaro vadinamoji branduolinė šeima ir kiti asmenys, susaistyti arba nesusaistyti su branduolinės šeimos na-

3.

47

riais giminystės ryšiais), 1,6 proc. – dviejų ar daugiau šeimų namų ūkiai, 27,6 proc. – vienos šeimos namų ūkiai. Atsižvelgdami į pagrindinį tyrimo vienetą – branduolinę transnacionalinę šeimą, toliau kiek detaliau aptarsime tik surašymo metu fiksuotų vienos šeimos namų ūkių su laiki-nai išvykusiais asmenimis struktūrines charakteristikas.

77,5 proc. (4903) vienos šeimos namų ūkių su laikinai išvykusiu šeimos nariu sudarė šeimos, kuriose augo vaikai iki 18 m., 22,5 proc. šių šeimų tokio amžiaus vaikų nebuvo.

Pagal šeimos tipą didžiausią dalį tarp vienos šeimos su vaikais ir laikinai išvykusiaisiais sudarė sutuoktinių šeimos – 84,9 proc. 5,5 proc. tarp šių šeimų sudarė sugyventinių su vaikais šeimos. Vienos motinos su vaikais šeimos – 8,7 proc., tuo tarpu vieno tėvo – 0,9 proc.

81,5 proc. šeimų su vaikais išvykęs buvo tėvas, 18,5 proc. – motina. Pagal vaikų skaičių vienos šeimos namų ūkiuose su laikinai išvyku-

siaisiais vyravo vieno ir dviejų vaikų šeimos: jų dalys tarp visų šeimų buvo panašios (4 pav.). Pusė šeimų augino vieną, 43,3 proc. – du vai-kus. Tik nedidelė dalis šeimų – 6 proc. – augino tris ir daugiau vaikų.

4 pav. Vienos šeimos namų ūkiai su laikinai išvykusiaisiais

pagal vaikų skaičių, procentai

Šaltinis: 2001 m. gyventojų surašymo duomenys

Šeimos, kuriose išvykęs tėvas ar motina, pagal vaikų skaičių buvo

šiek tiek skirtingos (5 pav.). Tarp šeimų, kuriose išvykusi motina, vieną vaiką auginančios šeimos sudarė 56 proc., tuo tarpu šeimos, kuriose iš-vykęs tėvas, – 48,9 proc. (5 pav.) Atitinkamai šeimos, kuriose išvykęs

du; 43,3

trys ir daugiau;

6

vienas; 50,7

48

tėvas, kiek dažniau buvo dvivaikės (45,2 proc.) nei tos, kuriose išvykusi motina (38,1 proc.).

5 pav. Vienos šeimos namų ūkiai su laikinai išvykusiaisiais

pagal išvykusio tėvo lytį ir vaikų skaičių, procentai

48,845,2

56

38,1

6 5,9

0

10

20

30

40

50

60

vienas du trys ir daugiau

tėvasmotina

Šaltinis: 2001 m. gyventojų surašymo duomenys

Taigi, 2001 m. surašymo duomenys apie vienos šeimos su laikinai išvykusiais šeimos nariais ūkius leidžia teigti, jog šios šeimos dažniau-siai buvo susituokusių tėvų šeimos. Maždaug aštuoniose iš dešimties šių šeimų išvykęs šeimos narys buvo tėvas, apytiksliai dviejose iš de-šimties – motina. Absoliučią daugumą šių šeimų sudarė vieną ar du vaikus auginančios šeimos. Tarp šeimų, kuriose laikinai išvykusi moti-na, kiek didesnę dalį sudarė vieną vaiką auginančios šeimos, palyginti su šeimomis, kuriose išvykęs buvo tėvas.

3.1.2. TN šeimų vaikai Lietuvoje: paplitimo įverčiai

Viena iš galimybių iš dalies užpildyti statistinės informacijos apie transnacionalinių šeimų su vaikais iki 18 m. paplitimą Lietuvoje – ugdy-mo įstaigas lankančių vaikų tyrimas. 2006 m. pradžioje VTAKĮ organiza-vo ir atliko bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokinių ir mokytojų/auklėtojų apklausą. Apklausoje dalyvavo 651 įstaiga (ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo) iš 2154, kurios Lietuvos teritorijoje veikė 2006 m4. VTAKĮ atliko didžiulį ir kruopštų duomenų rinkimo

4 2006 m. Lietuvoje veikė 1502 bendrojo lavinimo ir 652 ikimokyklinio ugdymo įstai-gos. www.stat.gov.lt

49

organizavimo ir jų apdorojimo darbą, kuris apibendrintas įstaigos tyri-mo ataskaitoje (Dėl vaikų..., 2007). Vaikų, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį, skaičiaus nustatymas, leidžiantis įvertinti transnacionalinių šeimų paplitimą ir reikšmingas šiam projektui, buvo tik vienas iš VTAKĮ atlikto tyrimo tikslų. Tad suprantama, jog jam įgyvendinti ty-rimo autoriai negalėjo skirti viso dėmesio ir laiko. Kita vertus, kaip ir visi tyrimai, VTAKĮ atliktas tyrimas taip pat yra šiek tiek ribotas, ir tai susiję su metodologinėmis prielaidomis, žmogiškaisiais bei laiko ištek-liais. VTAKĮ maloniai leidus naudoti sukauptą informaciją, buvo sie-kiama nustatyti tyrimo rezultatų generalizacijos, t. y. išvadų perkėlimo visai populiacijai ir perkėlimo pagrįstumo, galimybes. Toks žingsnis leistų kiek tiksliau įvertinti transnacionalinių šeimų, kurių vaikai lanko bendrojo ar ikimokyklinio lavinimo įstaigas, paplitimą.

Didžiausia minėto tyrimo rezultatų generalizacijos kliūtis susiju-si su tuo, jog atliekant apklausą nebuvo atrankos procedūros. Galbūt tai sąlygojo faktas, jog tyrėjai tikėjosi aktyvesnio bendrojo ir ikimo-kyklinio lavinimo įstaigų bendradarbiavimo ir vylėsi, jog apklausoje dalyvaus visos įstaigos. Suprantama, jog atliekant ištisinę apklausą at-rankos formavimo būtinybė atkrinta, o gauti rezultatai tiksliai atspin-dinti realybę. Priešingu atveju, norint generalizuoti rezultatus, atrankos procedūra būtina, o analizės vienetu turėtų būti pasirinkti arba ugdymo įstaigas lankantys vaikai, arba ugdymo įstaigos. Abiem atvejais buvo būtinas proporcinis atrankos vieneto parinkimas, pvz., ugdymo įstaigų atveju jos turėtų būti proporcingai atrinktos pagal faktinius statistinius požymius, reprezentuojančius geografinį įstaigų pasiskirstymą bei jų dydį. Neatlikus šios procedūros, į apklausą pateko neproporcingos ug-dymo įstaigų dalys pagal geografinį (apskrities) požymį, neproporcin-gos dalys pagal kaimo ir miesto požymį, taip pat neproporcingos skir-tingų ugdymo įstaigų tipų dalys. Visa tai ypač apsunkina rezultatų ir tyrimo išvadų pritaikomumo visai Lietuvai galimybes. Tad mūsų tyri-me, įvertinant VTAKĮ atliktą milžinišką darbą, buvo siekiama papildy-ti tyrimo duomenis ir nustatyti tyrimo rezultatų generalizavimo gali-mybes. Duomenų papildymo ir tvarkymo taisyklės, kurios buvo priim-tos ir kuriomis buvo vadovautasi, pateiktos 5 priede. Dauguma jų susi-jusios su pastangomis nustatyti mokyklas ar ugdymo įstaigas lankan-čių apklaustų ir bendrą vaikų skaičių.

Ugdymo įstaigas lankančių vaikų, kurių tėvai išvykę į užsienį, skaičius. Iš viso apklausoje buvo renkama informacija iš 195 tūkst.

50

vaikų (1 lentelė). Tai sudaro beveik trečdalį visų 2006 m. bendrojo la-vinimo ar ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankiusių vaikų (32,3 proc.). Tarp apklaustų vaikų absoliutus skaičius tų, kurių bent vienas iš tėvų išvykęs, yra 9267, o tai sudaro 4,7 proc. visų apklaustų vaikų.

1 lentelė. Bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas

lankę ir apklausti vaikai, bendras skaičius ir procentai*

Viso Proc. Bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankiusių vaikų skaičius**

605 174 100

VTAKĮ apklaustų vaikų skaičius 195 788 32,3 *Neįtraukti 33 bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pateikti duomenys, kuriuose nenurodytas apklaustų vaikų skaičiaus. ** Duomenys pateikti 2006 m. sausio 1 d., šaltinis www.stat.gov.lt

Siekiant nustatyti bendrą Lietuvos vaikų, kurie lanko bendrojo la-vinimo ar ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir kurių bent vienas iš tėvų išvykęs, skaičių ir atsižvelgiant į tai, jog apklausoje dalyvavo trečdalis visų šias įstaigas lankiusių vaikų, kiltų pagunda proporcingai padidinti apklausos metu nustatytą skaičių tris kartus. Tuomet būtų galima teig-ti, kad tokių vaikų yra apie 28 tūkst. Tačiau išsamesnė duomenų anali-zė atskleidžia, jog tokia procedūra neįmanoma, kadangi apklaustos ge-ografiškai neproporcingos dalys vaikų bendrojo lavinimo ir ikimokyk-linio ugdymo įstaigose (2 lentelė).

2 lentelė. Bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas

lankiusių ir apklaustų vaikų skaičius ir procentai pagal apskritis*

Apskritis Bendras įstaigų

auklėtinių skaičius VTAKĮ apklaustų

vaikų skaičius Apklaustų vaikų procentinė dalis

Alytaus 32046 17497 54.59 Kauno 119652 29468 24.63 Klaipėdos 68850 27208 39.52 Marijampolės 34460 7652 22.21 Panevėžio 52640 8481 16.11 Šiaulių 63995 28673 44.81 Tauragės 23892 3018 12.63 Telšių 35185 13478 38.31 Utenos 29104 12279 42.19 Vilniaus 145350 48034 33.05

* Bendri duomenys pateikti 2006 m. sausio 1 d., šaltinis: www.stat.gov.lt

51

Matome, kad tarp apklaustų vaikų labiausiai reprezentuojamos Alytaus, Šiaulių, Utenos, Klaipėdos, Telšių apskritys. Žymiai mažiau reprezentuojamos Kauno, Marijampolės, Tauragės apskritys. Todėl ge-neralizuoti šio tyrimo rezultatų ir pagal juos daryti išvadas apie visus Lietuvos vaikus negalima. Tyrimo informaciją galima naudoti tik ver-tinant ją kaip nereprezentatyvią, kuri, be jokios abejonės, suteikia svar-bios informacijos apie apklaustų vaikų priežiūros ir gyvenimo sąlygas.

Svarbi iš VTAKĮ tyrimo gauta informacija atskleidžia, jog kiek dau-giau nei pusė apklaustų vaikų gyvena prižiūrimi vieno iš tėvų – 64 proc., tačiau net beveik trečdalis apklaustųjų (28 proc.) nurodė, jog juos prižiūri seneliai ar vienas iš jų (Dėl vaikų... 2007, patikslinti skaičiavi-mai). 79 proc. apklaustų vaikų, išvykus tėvams, gyvena savo namuose, apie 18 proc. – prižiūrinčių asmenų namuose (ten pat, 2007).

Taigi, trumpai apibendrinant galima teigti, jog turima informacija nesuteikia galimybės generalizuoti rezultatus ir daryti išvadas apie visus Lietuvos vaikus, lankančius bendrojo lavinimo ir ugdymo įstaigas. Tarp apklaustų trečdalio Lietuvos vaikų 4,7 proc. sudaro tie, kurių bent vienas iš tėvų išvykęs į užsienį. Daugumos transnacionalinių šeimų struktūra – vienas iš tėvų su vaikais Lietuvoje, kitas – užsienyje, o tai reikšminga informacija tiriant transnacionalines Lietuvos šeimas. Gana didelė dalis vaikų turi išvykusius abu tėvus ir gyvena su seneliais.

3.2. TN ŠEIMŲ TIPAI, STRUKTŪRINĖS IR SOCIODEMOGRAFINĖS

CHARAKTERISTIKOS Šioje dalyje, remdamiesi projekto kiekybiniu tyrimu, nagrinėsime

Lietuvos TN šeimų tipologines, struktūrines ir sociodemografines cha-rakteristikas.

Transnacionalinių šeimų dydis. 37,5 proc. apklaustų TN šeimų su-sideda iš trijų asmenų (įskaitant ir laikinai migravusį šeimos narį5). Panašią dalį sudaro ir TN šeimos, susidedančios iš keturių asmenų (38,5 proc.). Apie penktadalį (23,9 proc.) TN šeimų yra penkių ir dau-giau asmenų šeimos.

Dideliuose ir vidutiniuose miestuose6 dominuoja mažiausios – trijų asmenų TN šeimos (45,8 proc.). Tuo tarpu tarp kaimo ir mažų miestų

5 Laikinai išvykusiu namų ūkio nariu buvo įvardyti tie, kurie pastaruosius 6 mėn. tiria-majame namų ūkyje nuolatos negyveno. 6 Dideli ir vidutiniai miestai, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. žmonių. Į tyrimo atrankinę imtį šioje miestų grupėje pateko Alytaus, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos,

52

TN šeimų didesnę dalį sudaro keturių ir penkių asmenų šeimos (6 pav.). Suprantama, jog šie TN šeimų dydžio skirtumai susiję su bendrais, visai Lietuvai būdingais šeimų dydžio kaime ir įvairaus dydžio miestuose skirtumais.

6 pav. Transnacionalinių šeimų dydis pagal gyvenamąją vietovę,

procentai

25,8

29,9

45,8

40,9

46,8

33,7

33,3

23,4

20,5

0% 20% 40% 60% 80% 100%

kaimas

mažas miestas

didelis ir vidutinis miestas

3 asmenys 4 asmenys 5 ir daugiau asmenų

TN šeimų tipai. Atsižvelgiant į tyrimo tikslus, tyrimo atrankinė imtis buvo sąmoningai apribota tik šeiminių namų ūkių požymiu, todėl nešei-miniai namų ūkiai nebuvo tirti. Tarp šeimų taip pat galima išskirti skirtin-gus jų tipus: branduolines ir sudėtines (susidedančias iš branduolinės šei-mos ir kitų asmenų – giminių ar ne) šeimas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 77,9 proc. apklaustų TN šeimų yra branduolinio tipo šeimos, kurios susideda tik iš tėvų ir vaikų, 22,1 proc. TN šeimų sudaro kitokio tipo šei-mos – sudėtinės, kuriose gyvena trys ir daugiau kartų ir/ar giminaičiai (seneliai – abu ar vienas, tėvai ir vaikai, ir/ar giminaičiai). Tikėtina, jog šeimos, kuriose gyvena ir seneliai, išvykus vienam TN šeimos nariui, gali efektyviau perorganizuoti savo vaidmenų struktūrą, o viena su vaiku(-ais) likusi motina (ar tėvas) nėra taip perkrauta vaikų priežiūros ir namų ūkio rūpesčių. Nors, suprantama, tokia šeimos struktūra gali turėti ir atvirkštinį efektą. Vyriausios kartos asmenų negalia ar liga gali padidinti TN šeimos Lietuvoje likusiam šeimos nariui tenkantį vaidmenų krūvį.

TN šeimos pagal vaikų skaičių. Svarbu pastebėti, jog dauguma (64,1 proc.) visų TN šeimų yra mažavaikės, t. y. augina po vieną vai-ką. 35,9 proc. šeimų auga daugiau nei vienas vaikas. Tarp jų didžioji dalis – 31,7 proc. augina du vaikus, likę 4,2 proc. – tris ir daugiau vaikų. Sunku pasakyti, kiek tas faktas, jog tarp TN šeimų vyrauja mažavaikės,

Kauno ir Vilniaus gyventojai. Maži miestai, kuriose gyvena nuo 2 iki 50 tūkst. žmo-nių. Kaimai – vietovės, kuriose gyvena iki 2000 žmonių.

53

susijęs su neigiama migracijos įtaka šeimos reprodukcinių funkcijų atli-kimui, o kiek su tuo, jog TN šeimos yra jaunesnės, jų reprodukcinė sta-dija dar nėra baigta.

TN šeimos pagal tipą ir vaikų skaičių. Tarp visų šeimų dominuoja branduolinio tipo šeimos su vienu vaiku (7 pav.). Jos sudaro 48,5 proc. Tuo tarpu 29,4 proc. yra branduolinės šeimos, kuriose auga du ir dau-giau vaikų. 15,5 proc. sudaro sudėtinės šeimos, kuriose gyvena tėvai, auginantys vieną vaiką, ir seneliai. Nedidelę dalį – 6,5 proc. – sudaro sudėtinės trijų kartų šeimos, kuriose auga du arba daugiau nei du vaikai.

7 pav. Transnacionalinės šeimos pagal tipą

ir vaikų skaičių, procentai

branduolinė šeima su dviem

ar daugiau vaikų; 29,4

kitokia su su vienu vaiku;

15,5

branduolinė su vienu vaiku;

48,5

kitokia su dviem ir

daugiau vaikų; 6,5

TN šeimų pasiskirstymas pagal šeimų tipą ir vaikų jose skaičių kai-

me ir mieste skiriasi. Didžiuosiuose ir vidutiniuose miestuose dominuo-ja branduolinės šeimos, auginančios vieną vaiką. Jos sudaro 57,8 proc. visų šio tipo gyvenviečių TN šeimų (8 pav.). Tuo tarpu kaimuose ir ma-žuose miestuose TN šeimų pasiskirstymas pagal jų tipą skirtingas. Šiose vietovėse nors ir vyrauja branduolinės šeimos, tačiau dažniau jos yra di-desnės, t. y. augina ne vieną, bet du vaikus. Mažuose miestuose bran-duolinių šeimų su vienu vaiku yra 40,3 proc., panaši, tik kiek mažesnė dalis – branduolinių šeimų su dviem vaikais. Panaši struktūra yra ir kai-me, tačiau čia kiek mažesnę dalį sudaro branduolinės vienavaikės šei-mos ir didesnę – branduolinės dvivaikės šeimos. Trijų kartų šeiminių

54

namų ūkių dalis panaši visose gyvenamosiose vietovėse. Tiesa, didžiuo-siuose ir vidutiniuose miestuose tokių šeimų yra mažiau nei mažuose miestuose ir kaime.

8 pav. Transnacionalinės šeimos pagal tipą, vaikų skaičių jose

ir gyvenamąją vietovę, procentai

34,8

40,3

57,8

39,4

35,1

22,9

25,8

24,7

19,3

0% 20% 40% 60% 80% 100%

kaimas

mažas miestas

didelis irvidutinis miestas

branduolinė su vienu vaikubranduolinė su dviem ir daugiau vaikųkitokia su vienu ar daugiau vaikų

Šeimos pagal vaikų skaičių ir amžių. Tiriant migracijos ir šeimos ryšius svarbu atsižvelgti ne tik į namų ūkių tipus pagal vaikų skaičių, bet ir įvertinti namų ūkius pagal du su vaikais susijusius požymius – vaikų skaičių ir amžių. Vieno iš šeimos narių migracija transnacionali-nėje šeimoje augantiems skirtingo amžiaus vaikams gali turėti netapa-čias pasekmes. Kita vertus, būtent vaikų amžius mokslinėje literatūroje išskiriamas kaip vienas iš pagrindinių požymių, įgalinančių skirti šei-mos vidinės raidos etapus (Klein, White, 1996). Būtent pastarieji etapai kai kuriose migracijos teorijose nurodomi kaip svarbūs veiksniai, ap-sprendžiantys migracinius motyvus ir elgesį (Root, De Jong, 1991). Todėl tolesnei analizei šeimos buvo kategorizuojamos ir pagal dvidimensį – vai-kų skaičiaus bei amžiaus – požymį.

Apie penktadalį šeimų (22,3 proc.) augina vieną ikimokyklinio am-žiaus vaiką iki septynerių metų. Tikėtina, jog tai yra jaunos šeimos7,

7 Jauna šeima mokslinėje literatūroje apibrėžiama įvairiai, tačiau dažnai pirmieji pen-keri metai išskiriami kaip jaunos šeimos stadija, kurios metu susilaukiama pirmagimio (plačiau žr. Maslauskaitė, 2004)

55

pragyvenusios kartu iki ar kiek daugiau nei penkerius metus ir augi-nančios savo pirmagimį. Beveik dvigubai didesnė dalis šeimų augina vieną mokyklinio amžiaus vaiką (42,1 proc.) (9 pav.). 12,9 proc. šeimų auga daugiau nei vienas vaikas, tarp kurių bent vienas yra ikimokykli-nis. 22,7 proc. auga daugiau nei vienas vaikas ir visi jie yra mokyklinio amžiaus. Šios šeimos jau įžengusios į tą šeimos raidos stadiją, kai vaikai jau yra labiau savarankiški, o tėvų vaidmuo nereikalauja tiek daug tiesio-ginės priežiūros, todėl tėvams lengviau suderinti šeimą ir darbą. Tačiau, suprantama, paaugliško amžiaus ir jaunų suaugusių vaikų psichologinės ir socialinės brandos prieštaros reikalauja kitokio tipo tėvų dėmesio.

Tolesnei analizei svarbu atsižvelgti ir į tai, kokių amžiaus grupių vai-kai auga šeimose, ypač kai tai yra mokyklinio amžiaus vaikai. 61,5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų yra 15–18 metų, 38,5 proc. – 7–14 metų am-žiaus. Taigi, didesnė dalis vaikų yra vyresnio mokyklinio amžiaus.

9 pav. TN šeimos pagal vaikų skaičių ir amžių, procentai

vienas vaikas mokyklinis;

42,1

vienas vaikas ikimokyklinis;

22,3

daugiau nei vienas vaikas, bent vienas iš

jų ikimokyklinis;

12,9

daugiau nei vienas vaikas ir

visi mokykliniai;

22,7

Transnacionalinės šeimos pagal išvykusiojo lytį. Nors daugumą

TN namų ūkių sudaro šeimos, kuriose migravę yra vyrai – 79,3 proc., tačiau net 20,7 proc. namų ūkių išvykusios yra moterys (10 pav.).

Namų ūkiai, kuriuose išvykusios motinos, nuo tų, kuriuose išvykę tė-vai, skiriasi pagal šeimoje auginamų vaikų amžių ir skaičių. TN šeimos, kuriuose išvykusios motinos, dažniausiai turi vieną mokyklinio amžiaus vaiką (60 proc.) arba visus mokyklinio amžiaus vaikus (26 proc.) ir labai retai motinos išvyksta, kai bent vienas iš vaikų yra ikimokyklinio am-žiaus. Tuo tarpu vyrų atveju ši tendencija nėra tokia akivaizdi.

68,8 proc. šeimų, kuriose išvykusios motinos, turi vieną vaiką, vai-kai yra vyresni nei 14 metų. Taigi, TN šeimos, kuriuose išvykusios mo-

56

tinos, dažniausiai yra vyresnio mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos.

10 pav. TN namų ūkių struktūra pagal vaikų amžių ir skaičių bei išvykusio tėvo lytį, procentai

26,1

37,1

15,121,6

7,8

60,9

4,7

26,6

0

10

20

30

40

50

60

70

vienas vaikasikimokyklinis

vienas vaikasmokyklinis

daugiau nei vienasvaikas, bentvienas iš jų

ikimokyklinis

daugiau nei vienasvaikas ir visimokykliniai

išvykęs tėvas

išvykusi motina

TN šeimos, kuriose išvykęs tėvas ar motina, nesiskiria pagal savo gyvenamąją vietą, bendrą migracijoje išbūtų metų skaičių.

Transnacionalinės šeimos pagal partnerių amžių. Didžiausią dalį TN šeimų sudaro tos, kuriose bent vienas (arba ir abu) iš sutuoktinių yra 30–39 metų, tačiau nė vienas jų nėra jaunesnis (11 pav.). Šio tipo šeimos sudaro 42,3 proc. Taigi, transnacionalinės šeimos dažniausiai yra į ankstyvąjį vidutinį amžių įžengusių partnerių šeimos. Tai 1969–1977 m kartos, ku-rios matrimonialinė elgsena buvo itin deformuota vykusių pokyčių (Stankūnienė, 1997). Šie pokyčiai turėjo įtakos ne tik šios kartos šeimų adaptaciniams ištekliams pasikeitusiomis sąlygomis, bet ir matrimonia-linei bei reprodukcinei elgsenai. Juk dalis šios kartos brendo dar sovieti-nėje Lietuvoje, sprendimus dėl išsilavinimo ir profesijos priėmė dar prieš pokyčius arba pačioje jų pradžioje.

Šeimos, kuriose bent vienas iš sutuoktinių yra 20–29 m., sudaro 24,4 proc. TN šeimų (11 pav.). Kita vertus, dėl bendro visuomenei ve-dybų „senėjimo“, jų atidėjimo vyresniam amžiui tendencijos tokio am-žiaus šeimų apskritai mažėja. Panaši, tik šiek tiek didesnė, dalis yra šei-mų, kuriose bent vienas iš partnerių yra 40–49 m., bet ne vienas ne jau-

57

nesnis (28,7 proc.). Mažiausia dalis tarp TN šeimų yra tokių, kuriose abu partneriai yra 50–59 m. amžiaus. Tokių šeimų yra tik 4,6 proc.

11 pav. TN šeimos pagal sutuoktinių amžių, procentai

abu 50-59; 4,6

bent vienas 40-49 m., bet ne jaunesni;

28,7

bent vienas 30-39 m., bet ne jaunesni;

42,3

bent vienas 20-29 m.;

24,4

Svarbu būtų įvertinti, kaip TN šeimos skiriasi pagal partnerių amžių

skirtingo tipo miestuose ir kaime (12 pav.). Didžiuosiuose ir vidutiniuo-se miestuose tarp TN šeimų apie trečdalį sudaro šeimos, kuriose bent vienas iš sutuoktinių yra 20–29 m. (32,1 proc.). Šio tipo miestuose pa-naši dalis yra ir šeimų, kuriose bent vienas iš sutuoktinių yra 30–39 m., bet ne jaunesni (35,8 proc.). Tuo tarpu mažuose miestuose ir kaimuose vyrauja skirtingo amžiaus sutuoktinių šeimos. Mažuose miestuose ir ypač kaimuose didesnę dalį sudaro šeimos, kuriose sutuoktiniai yra 30–39 m. Taigi, matome, kad būtent kaimuose tarp TN šeimų dominuoja tranziti-nių pokyčių labiausiai „laužytos“ kartos šeimos.

Transnacionalinės šeimos pagal išsilavinimą8. Siekiant įvertinti ben-drus šeimos socialinius išteklius buvo sukurtas kintamasis, leidžiantis nu-statyti bendrą abiejų tėvų išsilavinimo statusą. 36,4 proc. TN šeimų bent vienas arba abudu sutuoktiniai turi aukščiausią išsilavinimą. 42,2 proc. šeimų bent vienas iš sutuoktinių yra įgijęs vidurinį išsilavinimą (kitas gali būti įgijęs tokį patį ar žemiausią, bet ne aukščiausią), 21 proc. šeimų abu sutuoktiniai turi žemiausią išsilavinimą. Taigi, akivaizdu, kad tarp TN 8 Išsilavinimo grupės apibrėžiamos:

• aukščiausias išsilavinimas: universitetas, akademija, institutas (iki 1991 m.) arba kolegija,

• vidurinis išsilavinimas: aukštesnioji mokykla ar specialioji vidurinė mokykla, • žemiausias išsilavinimas: vidurinė mokykla be profesijos, profesinė mokykla

(su joje įgytu arba neįgytu viduriniu išsilavinimu, pagrindinė mokykla).

58

šeimų vyrauja šeimos, kuriose sutuoktiniai įgiję aukščiausią arba vidurinį išsilavinimą.

12 pav. Transnacionalinės šeimos pagal sutuoktinių amžių ir gyvenamąją vietovę, procentai

13,8

16,9

32,1

60

41,6

35,8

21,5

37,7

27,3

4,6

3,9

4,8

0% 20% 40% 60% 80% 100%

kaimas

mažas miestas

didelis ir vidutinismiestas

bent vienas 20-29 m. bent vienas 30-39 m., bet ne jaunesni

bent vienas 40-49 m., bet ne jaunesni abu 50-59 Suprantama, jog pagal sutuoktinių išsilavinimo struktūrą kaimo ir

miesto TN šeimos yra skirtingos (13 pav.). Tarp didžiųjų ir vidutinių mies-tų šeimų beveik pusę sudaro šeimos, kuriose bent vienas iš sutuoktinių turi aukščiausią išsilavinimą, tuo tarpu mažuose miestuose ir kaimuose vyrauja šeimos, kuriose bent vienas iš tėvų yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, o kitas – jam prilygstantį arba žemiausią.

13 pav. Transnacionalinės šeimos pagal sutuoktinių išsilavinimą,

procentai

30,3

27,3

43

50

49,4

35,8

19,7

23,4

21,2

0% 20% 40% 60% 80% 100%

kaimas

mažas miestas

didelis ir vidutinis miestas

bent vienas su aukštuoju bent vienas su aukštesniuojuabu su žemiausiu

Transnacionalinės šeimos pagal disponuojamas pajamas. Didžioji dalis transnacionalinių šeimų – 47,3 proc. disponuoja vidutinėmis

59

3001–5000 litų pajamomis yra per mėnesį. Dar maždaug trečdalis šei-mų (28 proc.) disponuoja 1200–3000 litų mėnesinėmis pajamomis. Ta-čiau būtina pastebėti, kad didesnės dalies šios grupės šeimų pajamos svyruoja tarp 2000–3000 tūkstančių. 24,7 proc. šeimų vidutinės pajamos per mėnesį viršija 5000 litų ir svyruoja tarp 5000–10 000. Pažymėtina, jog trečdalis šeimų – 40,8 proc. – nenurodė vidutinių pajamų dydžio.

Transnacionalinės šeimos pagal gyvenamąjį būstą. Būsto neturėji-mas gali tapti viena iš svarbių priežasčių, dėl kurios šeima gali apsi-spręsti migruoti. Todėl svarbu įvertinti faktines apklaustų šeimų būsto są-lygas. 50,8 proc. TN šeimų gyvena nuosavame bute, 14,9 proc. – nuomo-jamame bute, 34,3 proc. name, kuris gali būti nuosavas arba nuomotas (didžioji dalis gyvenančiųjų individualiuose namuose yra savininkai).

Šeimų su ikimokykliniais vaikais būsto padėtis skirtinga nuo šeimų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus. Auginančios vieną ikimokykli-nio amžiaus vaiką, vadinasi, jaunos šeimos, dažniau nei kito tipo šeimos neturi nuosavo būsto (14 pav.). 34,8 proc. visų šio tipo šeimų gyvena nuomojamame būste.

14 pav. TN šeimos pagal vaikų skaičių, amžių

ir gyvenamo būsto tipą, procentai

42

57,7

37,5

54,3

34,8

5,4

22,5

8,6

23,2

36,9

40

37,1

0% 20% 40% 60% 80% 100%

vienasikimokyklinio

vienas mokyklinioamžiaus

> 1, bent vienasikimokyklinio

>1 visimokyklinio

nuosavas butas nenuosavas butas namas

Šeimos, kurios turi daugiau nei vieną vaiką, tarp kurių bent vienas yra ikimokyklinio amžiaus, panašiai kaip ir auginančios vieną ikimo-kyklinio amžiaus vaiką, turi nuosavą būstą, tačiau rečiau nei pastarosios nuomojasi (22,5 proc.) ir dažniau gyvena nuosavame name. Taigi, daž-niausiai būstą nuomojasi jaunos vieną ikimokyklinį vaiką auginančios

60

šeimos, o būsto įsigijimo problemos gali tapti vienu iš laikinos migraci-jos motyvų.

Auginančios vieną mokyklinio amžiaus vaiką TN šeimos itin retai neturi nuosavo būsto (5,4 proc.), dažniausiai gyvena nuosavame bute (57,7 proc.) arba name (36,9 proc.). Panaši padėtis yra ir tarp TN šeimų, auginančių daugiau nei vieną mokyklinio amžiaus vaiką.

Taigi, tai šeimos, jau perėjusios į paskesnius šeimos raidos etapus, kai per ilgesnę gyvenimo kartu trukmę jau sugebėjo sukaupti būstui įsigyti būtiną kapitalą arba įsigijo jį esant palankesnėms būsto rinkos sąlygoms.

Transnacionalinės šeimos pagal TN stadijos trukmę. Kaip jau buvo aptarta teorinėje dalyje, šeimos gyvenimą, kai vienas iš partnerių yra migravęs, galime traktuoti kaip vieną iš šeimos vystymosi stadijų. Tuo-met visą laiką, kurį sutuoktinis yra išvykęs iš Lietuvos, galime prilyginti šeimos TN stadijos trukmei. Esant šiai stadijai, šeimai, kaip sistemai, iš-kyla naujos užduotys, būtinybė perskirstyti savo vaidmenis, spręsti su tuo susijusius adaptacinius iššūkius, taip pat spręsti su socialine-psicho-logine adaptacija susijusias problemas.

Respondentų buvo klausta, kaip ilgai nuo dabartinio darbo užsie-nyje pradžios ir nepriklausomai nuo jo grįžimų dažnumo partneris jau gyvena užsienio šalyje. Matome, jog didžiosios dalies – maždaug treč-dalio (30,7 proc.) – apklaustų šeimų TN stadija trunka nuo vienerių iki dvejų metų, dar panašios dalies – 24,9 proc. – nuo dvejų iki trejų metų (15 pav.). Trumpiau nei metus TN stadija trunka 17,5 proc. šeimų. Il-giau nei trejus metus – 26,4 proc., tarp jų didesnę dalį sudaro atskirai gyvenantys nuo trejų iki penkerių metų, ir tik 4,9 proc. šeimų atskirai gyvena jau daugiau nei penkerius metus.

Reikšminga panagrinėti šeimos bendro gyvenimo ir TN stadijos truk-mės santykį, nes jis gali atskleisti šeimos turėtas galimybes funkcionuoti kaip pilna šeima. Matome, kad tarp jaunų šeimų, kai partneriai kartu gyve-na iki 5 metų, TN stadija dažniausiai trunka iki metų arba nuo vienerių iki dvejų metų (69,6 proc.) (3 lentelė). Tarp jų kiek daugiau nei trečdalis šeimų (37 proc.) beveik pusę ar kiek mažiau nei pusę partnerystės laiko (1–2 me-tus) nuolat negyveno kartu. Šeimos, kuriose partnerystės stažas ilgesnis, partneriai kartu gyvena nuo 6 iki 20 metų, TN stadija yra šiek tiek ilgesnė. Ji beveik taip pat dažnai trunka nuo 1–2 metų, 2–3 metų ar daugiau nei 3 metus. Tarp ilgiausiai partnerystėje gyvenančių porų (21 metus ir ilgiau) didžiausia dalis yra šeimų, kurių TN stadija trunka ilgiausiai. Net 42,9 proc. šių šeimų TN stadija trunka trejus ir daugiau metų.

61

15 pav. Šeimos TN stadijos trukmė, procentai

3,6

13,9

30,7

24,9

1210

4,9

0

5

10

15

20

25

30

35

< 6 mėn. iki 1 m. nuo 1 iki2 m.

nuo 2 iki3 m.

nuo 3 iki4 m.

nuo 4 iki5 m.

daugiaunei 5 m.

3 lentelė. Šeimos TN stadijos trukmė pagal partnerystės trukmę Partnerystės

trukmė TN trukmė

Iki 5 metų

6–10 metų

11–15 metų

16–20 metų

21 ir daugiau

Iki metų 32,6 13,8 18,5 8,9 20,6 1–2 metus 37,0 35,4 29,6 34,2 19 2–3 metus 15,2 29,2 31,5 29,1 17,5 3 ir daugiau metų 15,2 21,5 20,4 27,8 42,9 100 100 100 100 100

Apibendrinant TN šeimų tipologines, struktūrines ir sociodemogra-

fines charakteristikas galima teigti, jog: dauguma TN šeimų yra branduolinio tipo šeimos, kuriose gy-

vena tėvai su vaikais (77,9 proc.); dauguma visų šeimų yra mažavaikės; 64,1 proc. augina po vie-

ną vaiką, iš kurių didžioji dalis yra mokyklinio amžiaus (42,1 proc.);

TN šeimose, kuriose išvykusi motina, dažniausiai auga vienas mokyklinio ir dažniausiai vyresnio mokyklinio amžiaus vaikas arba keli mokyklinio amžiaus vaikai. TN šeimų, kuriose būtų išvykusi motina ir augtų vienas ar bent vienas ikimokyklinio amžiaus vaikas, yra nedaug. Tuo tarpu šeimos, kuriose išvykęs vyras, nėra taip diferencijuotos pagal vaikų amžių. Vadinasi, motinų išvykimui vaikų amžius turi didesnės įtakos nei vyrų;

beveik pusės TN šeimų partneriai (abu ar bent vienas) yra 1969–1977 m. kartos, kuri itin specifiniu būdu buvo paveikta

62

tranzitinių visuomenės pokyčių, o tai daliai šios kartos apsunki-no įgyti adaptacijai reikalingų išteklių. Tarp kaimo TN šeimų šios kartos partnerių šeimos sudaro didžiąją dalį (60 proc.);

nemaža dalis TN šeimų su ikimokyklinio amžiaus vaikais netu-ri nuosavo būsto. Tarp auginančiųjų vieną ikimokyklinio am-žiaus vaiką tokių yra trečdalis, tarp turinčiųjų bent vieną arba visus ikimokyklinio amžiaus vaikus – penktadalis. Šie rezulta-tai atspindi sudėtingas būsto įsigijimo jaunoms šeimoms sąly-gas, kurios gali tapti viena iš emigracijos paskatų;

apie pusę TN šeimų sudaro šeimos, kurioms ši stadija trunka ar-ba nuo vienerių iki dvejų arba nuo dvejų iki trejų metų. Tarp jau-nų šeimų, kurios partnerystėje gyvena iki 5 metų, daugiau nei pusę (69,9 proc.) sudaro šeimos, kartu negyvenusios apie pusę ar mažiau nei pusę laiko. Šis veiksnys, galime tikėtis, turi įtakos šeimos funkcionavimui bei jos vystymosi perspektyvoms.

63

TRANSNACIONALINĖS ŠEIMOS SUSIFORMAVIMAS IR VEIKSNIAI

Kaip jau buvo minėta teorinėje dalyje, šeimos TN stadija prasideda

vienam iš šeimos narių išvykus į tikslo šalį. Todėl šioje dalyje nagrinėsi-me priežastis, kurios sąlygoja šeimos patekimą į TN stadiją, t. y. aptarsi-me šeimos nario migracinio sprendimo veiksnius (16 pav.). Suprantama, jog migracinio elgesio veiksnius galima kategorizuoti pagal jų poveikio aprėptį. Makrolygmens veiksniai turi įtakos daugeliui socialinių visuo-menės grupių, jie vienaip ar kitaip formuoja visų, priėmusių migracinį sprendimą, elgesį. Makrolygmens veiksniai jau buvo aptarti trečiojoje dalyje, todėl šioje vietoje jie nebus plačiau nagrinėjami.

16 pav. Veiksnių, sąlygojančių šeimos patekimą į TN stadiją, struktūri-

nė schema

Emigraciniam individo elgesiui įtakos turi ir mezolygmens veiks-

niai. Nors prie pastarųjų galima būtų priskirti ir platesnius, su artimiau-sia bendruomene susijusius veiksnius, šiuo atveju nagrinėsime tik asoci-juotus su šeima. Prie jų priskirtini veiksniai, kylantys iš individo arti-miausio socialinio tinklo – jo šeimos (branduolinės ar sudėtinės). Todėl prie šių veiksnių reikėtų priskirti:

Patekimo į TN stadiją

veiksniai

Makro Mezo Mikro

Šeimos “spaudimas”

išvykti

Šeimos kultūra

Ryšiai su migracine sistema

Šeimos raidos stadija

4.

64

šeimos/giminės narių suformuotas pritarimas/nepritarimas iš-vykti;

šeimos vertybės ir nuostatos kilmės/tikslo šalies ir emigracinio elgesio atžvilgiu;

šeimos raidos ciklo stadija; šeimos ir/ar migruojančio nario santykiai su migracine siste-

ma/tinklu. Trečio lygmens veiksniai – mikro-, betarpiškai susiję su migruojan-

čiu asmeniu. Čia būtina nagrinėti migruojančių asmenų sociodemografi-nes charakteristikas, socialinių statusų išteklius, kuriais jie disponavo prieš išvykdami, buvimo užsienyje trukmę. Žinoma, vienas iš svarbių ir nagrinėtinų individualių veiksnių yra migruojančiojo vertybės ir nuosta-tos dėl tikslo bei kilmės šalies. Suprantama, jog jos modeliuoja išvyks-tančiųjų elgesį. Tačiau kitas reikšmingas teorinis klausimas – ar šeimos narių vertybės ir nuostatos dėl migracijos yra individualios, ar bendrai sukurtos.

Kadangi vienas pagrindinių šio tyrimo teorinių metodologinių postu-latų teigia, jog TN šeimos nario sprendimas migruoti yra ne individualus, bet šeimos subrandintas rezultatas, vertybių ir nuostatų analizė buvo per-kelta į veiksnių mezolygmenį. Vadovaujantis pasirinkta teorine metodo-logine prieiga akivaizdu, kad suaugusių šeimos narių vertybės ir nuosta-tos sukuria visiems šeimos nariams bendrą „šeimos kultūrą“ (Kandel, Massey, 2002), į kurią atsižvelgdami šeimos nariai priima ir pateisina migracinio elgesio sprendimus. Kita vertus, tokį analizės būdo pasirinki-mą skatino ir empiriniai metodologiniai sprendimai. Kiekybinio tyrimo respondentais buvo pasirinkti ne migravę, bet kilmės šalyje likę asmenys. Todėl jie vertintini kaip informacijos apie „šeimos kultūrą“ šaltiniai.

Šeimos tapsmo TN šeima veiksniai bus nagrinėjami pradedant nuo trečiojo tipo veiksnių – mikro-, vėliau pereita prie mezolygmens veiks-nių analizės.

4.1. MIKROLYGMENS VEIKSNIAI

Paskiausio buvimo užsienyje trukmės santykis su pirmąja migracija. Remiantis migracijos tinklo teorija, migraciniam sprendimui įtakos turi ir individo migracinė patirtis (Massey et al., 1993). Susidarius atitinka-momis sąlygoms sprendimą išvykti lengviau priims migracinės patirties jau turintis asmuo. Tad tikėtina, kad šeima, kurioje jau kartą buvo mig-

65

ruota, turi didesnes galimybes dar kartą patekti į TN stadiją, ji gali išgy-venti atskirtus, laike vienas nuo kito gana nutolusius TN šeimos stadijos ciklus. Atsižvelgiant į šias pastabas bus nagrinėjama išvykusiųjų buvimo užsienyje trukmė bei dabartinės migracijos santykis su pirmąja migracija.

Kaip jau buvo aptarta ankstesnėje dalyje, didžiausia dalis (55,6 proc.) apklausoje dalyvavusių šeimų informavo, jog paskiausias partnerio buvi-mas užsienyje truko nuo vienerių iki trejų metų (17 pav.). 17,5 proc. tei-gė, jog paskiausias buvimas užsienyje truko iki vienerių metų, 26,9 proc. trunka daugiau nei trejus metus.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje dažna laikina migracija, tikėtina, jog paskiausia migracija nebuvo pirmoji. Migravusių asmenų partnerių buvo klausta apie partnerio pirmo buvimo užsienyje laiką, kai jis pirmą kartą ilgesniam periodui išvyko dirbti į užsienį. Didžiąja dali-mi pirmojo išvykimo metai atkartoja paskiausios (dabartinės) emigraci-jos trukmės tendencijas. Daugiausia šeimas Lietuvoje palikusių migran-tų pirmą kartą išvyko į užsienį 2005–2006 m. (17 pav.). Šioje vietoje reiktų paminėti ir tai, kad didžioji dalis išvyko po 2004 m., t. y. Lietuvai įstojus į ES (74,4 proc. visų pirmą kartą išvykusiųjų).

17 pav. Migravusieji pagal pirmos migracijos datą, procentai

0,3 0,3 0,3 1 0,6 0,3 1,3 1,9 2,66,5

10,4

16,8

26,5 25,6

3,9

0

5

10

15

20

25

30

1987

1988

1994

1995

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

Tačiau pirmas išvykimas ne visada sutampa su fiksuotu paskiausiu

(dabartiniu). Tarp deklaravusių paskiausio buvimo užsienyje trukmę iki metų 85,2 proc. buvo išvykę 2006–2007 m., tačiau net 14,8 proc. pirmą kartą buvo išvykę anksčiau (4 lentelė).

66

4 lentelė. Paskiausio buvimo užsienyje trukmė pagal pirmosios migracijos metus, procentai

2007 2006 2005 2004 2003 ir anksčiau

Iki metų 22,2 63 5,6 5,6 3,8 100 Nuo 1 iki 2 metų 45,3 42,1 6,9 5,8 100 Nuo 2 iki 3 metų 50,6 41,6 7,8 100 3 ir daugiau metų 14,8 85,2 100 Tarp tų, kurių paskiausia fiksuota migracija trunka nuo vienerių iki

dvejų metų ar trejus bei daugiau metų, stebima panaši tendencija. Kiek-vienoje grupėje dalis tų, kurių paskiausio buvimo užsienyje trukmė su-tampa su pirmosios migracijos pradžios metais, yra dauguma ir ji svy-ruoja nuo 85 iki 93 proc. Tačiau 5–15 proc. sudaro tie, kurių pirmosios ir paskiausios migracijos laikas nesutampa. O tai leidžia teigti apie cikli-nės migracijos egzistavimą, kai laikinai migruojama po keletą kartų, ir gali būti, kad šeimos išgyvena ne vieną, bet keletą TN stadijos ciklų (Massey et al., 1993).

Tikslo šalys. Didžioji dalis šiuo metu migravusių apklaustų TN šeimų narių susikaupusios Jungtinėje Karalystėje (24,7 proc.), Airijoje (24 proc.) ir kitose ES šalyse (26,6 proc.) (18 pav.).

18 pav. Migravusieji pagal tikslo šalį, procentai

26,6 24,7 24

14,9

6,53,2

05

101520253035

ES kitosšalys

JK Airija Norvegija,Islandija

JAV,Kanada

Rusija

Tarp kitų ES šalių didžiausia dalis gyvena Vokietijoje (7,4 proc.),

tai pat Ispanijoje (5,8 proc.), Švedijoje (6,1 proc.). Kitos ES šalys, į ku-rias migruota, – Olandija, Suomija, Portugalija, Italija, Lenkija, Estija, Čekija (kiekvienoje atitinkamai po mažiau nei 1 proc. TN šeimų narių).

67

14,9 proc. apklaustų šeimų narių gyveno Norvegijoje ar Islandijoje, tarp jų – didžioji dalis Norvegijoje (14,2 proc.). 6,5 proc. migravusių TN šei-mų narių yra Šiaurės Amerikos šalyse, tarp jų – absoliuti dauguma – JAV (6,1 proc.). 3,2 proc. apklaustų šeimų narių yra migravę į Rusiją.

Būtų įdomu įvertinti pasirenkamų tikslo šalių kaitą pagal pirmosios ir dabartinės tirtos migracijos metus, tačiau dėl gana nedidelio imties dydžio vargu ar galime kalbėti apie patikimą tendencijų fiksavimą. Vis dėlto trumpai galime aptarti labai preliminarias tikslo šalių kaitos ten-dencijas (19 pav.). Nagrinėjant pirmą kartą migravusius prieš Lietuvai įstojant į ES ir po įstojimo, pagal migracijos tikslo šalis akivaizdžios ke-lios tendencijos. Įstojus į ES, labiausiai išaugo vykstančiųjų į Airiją da-lis. Tarp kitų ES šalių prieš ir po Lietuvos įstojimo į ES šiek tiek suma-žėjo migravusiųjų į Vokietiją ir Ispaniją dalis. Penkiais procentiniais punktais išaugo vykstančiųjų į Norvegiją dalis. Sumažėjo migruojančių-jų į Rusiją, tačiau šioje grupėje buvo labai nedidelis kiekis apklaustųjų. Migracinis Jungtinės Karalystės, Šiaurės Amerikos šalių patrauklumas migravusiems prieš ir po 2004 m. išliko beveik nepakitęs.

19 pav. Migruojantys prieš ir po Lietuvos įstojimo į ES

tikslo šalys, procentai

29,1

25,3

17,7

11,47,6 8,9

25,8 24,526,2

16,2

6,1

1,3

0

5

10

15

20

25

30

35

ES kitosšalys

JK Airija Norvegija,Islandija

JAV,Kanada

Rusija

prieš 2004

po 2004

Migruojantys pagal tikslo šalis šiek tiek skiriasi pagal išsilavinimą.

Panašiausios migravusiųjų struktūros pagal išsilavinimą yra Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje (20 pav.). Šiose šalyse apie penktadalį (18 proc.) sudaro išvykę su aukščiausiu išsilavinimu. Tiesa, Jungtinėje Karalystėje kiek daugiau nei Airijoje yra turinčiųjų vidurinį išsilavinimą. Taigi, Jungtinėje Karalystėje migrantai iš Lietuvos, palyginti su lietuviais,

68

migravusiais į kitas šalis, išsiskiria kiek aukštesniais išsilavinimo stan-dartais. Norvegija ir kitos ES šalys, tarp kurių, kaip aptarėme, didžiąją dalį sudaro migravusieji į Ispaniją, išsiskiria didesne dalimi išvykusiųjų su žemiausiu išsilavinimu (atitinkamai apie 50 proc.). Galbūt galime da-ryti prielaidą, jog vienos šalys (dėl savo darbo rinkos paklausos migran-tams) labiau traukia žemesnio išsilavinimo, kitos, kuriose darbo rinkos galimybės migrantams didesnės, – daugiau ir aukštesnio išsilavinimo Lietuvos gyventojų.

20 pav. Migravusieji pagal tikslo šalis ir išsilavinimą, procentai

18,4

18,1

8,7

14,6

48,7

37,5

41,3

36,6

32,9

44,4

50

48,8

0% 20% 40% 60% 80% 100%

JK

Airija

Norvegija

ES kitos

aukščiausias vidutinis žemiausias

Migruojančių TN šeimos narių demografinės charakteristikos: am-žius. Migruojančių TN šeimos narių amžius, jiems išvykstant pirmą kar-tą, rodo, kad didžiausią TN šeimų narių migracinio srauto dalį sudaro 30–39 m. amžiaus grupė. Jaunimas iki 29 m. ir 40–49 m. amžiaus asme-nys sudaro atitinkamai nuo maždaug trečdalio iki penktadalio išvykstan-čiųjų. Mažiausiai išvyko sulaukusiųjų 50–59 m. (21 pav.)

Šiuo metu migracijoje gyvenančių TN šeimų narių amžiaus struktū-ra šiek tiek skiriasi nuo aptartos pirmą kartą migruojančiųjų. Tarp dabar migracijoje gyvenančiųjų 20–29 m. amžiaus migrantai sudaro 16 proc., 30–39 m. – 42,3 proc., 40–49 m. – 36,8 proc., o nežymiausią dalį (4,9 proc.) sudaro 50–59 m. amžiaus asmenys.

Migruojančių TN šeimos narių demografinės charakteristikos: gyve-namoji vietovė. Dauguma tyrimo metu išvykusių TN šeimos narių yra iš didelių ir vidutinių miestų (53,7 proc.). Tarp jų daugiausia iš Kauno (14,6 proc.), Vilniaus (12,6 proc.), Alytaus (8,1 proc.). Iš Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio atitinkamai po maždaug 6 proc. 24,9 proc. migravusiųjų yra iš mažų miestų, 21,4 proc. – iš kaimo.

69

21 pav. Migravusių TN šeimos narių amžius jiems išvykstant pirmą kartą, procentai

50-59; 1,7

< 29; 29,8

30-39; 43,7

40-49; 24,8

Migravusiųjų iš skirtingų vietovių amžiaus struktūra nevienoda

(4a lentelė). Šiuo požiūriu labiausiai specifinė yra iš didelių ir vidutinių miestų migravusiųjų amžiaus struktūra, o mažuose miestuose ir kaimuo-se ji panaši. Dideliuose ir vidutiniuose miestuose beveik dvigubai dides-nę dalį migravusiųjų, palyginti su mažais miestais ir kaimo vietovėmis, sudaro 20–29 m. amžiaus asmenys.

4a lentelė. Migravusieji TN šeimos nariai pagal amžiaus grupes

ir gyvenamąją vietovę, procentai

Didelis ir vidutinis miestas

Mažas miestas Kaimas

20–29 m. 21,2 7,8 12,3 30–39 m. 38,2 45,5 49,2 40–49 m. 35,2 42,9 33,8 50–59 m. 5,5 3,9 4,6 100 100 100

Dideliuose ir vidutinio dydžio miestuose jų yra 21,2 proc., tuo tar-

pu kaime – 12,3 proc., mažuose miestuose – 7,8 proc. O kaime ir ma-žuose miestuose didesnė dalis migravusiųjų yra 30–39 ir 40–49 m. am-žiaus (atitinkamai 49,2 proc. ir 45,5 proc. bei 33,87 proc. ir 42,9 proc.). Kodėl tarp išvažiavusiųjų iš didelių ir vidutinių miestų daugiau jaunes-nių nei mažuose miestuose ir kaimuose? Galbūt tai iš dalies susiję ir su pačia gyventojų struktūra kaime bei mieste. Didmiesčiuose daugiau mo-

70

kymo įstaigų, daugiau jaunimo. Kita vertus, atsižvelgiant į būsto rinką, galime manyti, kad didmiesčiuose jaunesniems žmonėms sunkiau įsi-tvirtinti ir kurti materialinius šeiminio gyvenimo pagrindus. Galima bū-tų manyti, jog aukštesnis išsilavinimo lygis tarp didmiesčių jaunimo taip pat turi įtakos jų mobilumui ir migracijai.

Skirtingų vietovių gyventojai pagal tikslo šalį, į kurią vykstama, reikšmingai nesiskiria. Tai, matyt, susiję su tuo, jog, nepriklausomai nuo tikslo šalies, dauguma migruojančiųjų užima žemos kvalifikacijos reika-laujančias darbo pozicijas.

Tarp skirtingų vietovių migrantų, išvykusių pirmą kartą prieš ir po Lietuvos įstojimo į ES, dalis nesikeičia ir yra pastovi kiekvienoje gyve-namosios vietos grupėje.

Migruojančių TN šeimos narių demografinės charakteristikos: išsi-lavinimas. Išsilavinimas yra svarbus veiksnys, sąlygojantis asmens ir jo šeimos socialinį statusą, materialinę gerovę, gyvenimo galimybes. Išsi-lavinimas užtikrina ne tik formalias žinias, bet ir kitas žmogiškojo kapi-talo formas, kurios sąlygoja profesines asmens pozicijas bei jo mobilu-mo galimybes, taip pat ir adaptacinius gebėjimus kintančioje profesinėje aplinkoje bei visuomenėje. Tai iš esmės pasakytina ir apie Lietuvą, nepai-sant jai būdingos išsilavinimo ir socialinio statuso ryšio deformacijos.

Dauguma tirtų išvykusiųjų priklauso žemiausio išsilavinimo grupei (43 proc.). Panaši dalis išvykusiųjų priklauso vidurinei išsilavinimo gru-pei (40,4 proc.) ir tik 16,6 proc. – aukščiausiai išsilavinimo grupei. Šios tendencijos kiek skiriasi nuo ankstesnėje dalyje aptartų abiejų šeimos narių išsilavinimo charakteristikų. Tačiau tai gali būti sąlygota migruo-jančiųjų lyties. Dažniau išvyksta vyrai, o šios grupės išsilavinimas, atsi-žvelgiant ir į amžiaus požymį, Lietuvoje yra žemesnis nei moterų.

Tarp vidurinės ir žemiausios išsilavinimo grupių išvykstančiųjų pir-mą kartą prieš Lietuvos įstojimą į ES ir po jo dalys yra labai panašios (atitinkamai kiekvienoje išsilavinimo grupėje apie ¼ išvykusiųjų prieš ir ¾ – įstojus į ES). Tarp turinčiųjų aukščiausią išsilavinimą stebima kiek kita tendencija. Tarp jų yra didesnė dalis, išvykusiųjų pirmą kartą iki įstojimo į ES (37,3 proc.) ir atitinkamai mažesnė įstojus į ES.

Migruojančių TN šeimos narių užimtumas ir profesinis statusas. Už-imtumas, akivaizdu, gali būti vienas iš veiksnių, sąlygojančių asmens sprendimą migruoti. Žinoma, galbūt svarbesnis yra ne pats užimtumo fak-tas, bet pasitenkinimas turima darbo pozicija.

71

Dauguma šiuo metu migravusių asmenų prieš išvykdami buvo už-imti ir iš savo veiklos gavo pajamų. 79,3 proc. migrantų prieš išvykdami dirbo, dauguma jų buvo samdomi darbuotojai (5 lentelė). Tiesa, nemaža jų dalis – 10,7 proc. – dirbo tik sezoninius darbus. Net 16,2 proc. (N=57) migravusiųjų prieš išvykdami buvo bedarbiai. Didžioji dalis jų – 66,9 proc. (N=37) – nedirbo daugiau nei pusę ar daugiau nei metus laiko.

Nepaisant bendros tendencijos, jog dauguma migrantų prieš išvyk-dami buvo užimti, kaime ir mieste stebimi tam tikri skirtumai. Tarp migravusių kaimo gyventojų didesnė dalis nurodė, jog prieš išvykdami buvo bedarbiai (30,6 proc.)9, tuo tarpu tarp išvykusiųjų iš didmiesčių ir miestų bedarbių buvo tik atitinkamai 12,7 proc. ir 14,5 proc. Vadinasi, miesto migrantai dažniau migruoja keisdami juos netenkinantį užimtu-mo statusą į labiau tenkinantį užsienio šalyje, o kaimo migrantų išvyki-mas žymi ne tik geografinį judėjimą, bet ir mobilumą tarp socialinio sta-tuso: iš bedarbio į užimtojo poziciją. Maždaug trečdaliui kaimo migran-tų išvykimas kartu reiškia ir reikšmingą socialinio statuso pagerinimą.

5 lentelė. Migravusių TN šeimų narių užimtumas prieš išvykstant,

procentai

Samdomas darbuotojas nuolatiniam darbui 62,1 Samdomas darbuotojas sezoniniam darbui 10,7 Dirbo savarankiškai, neturėjo samdomų darbuotojų 5,8 Darbdaviai, turėjo samdomų darbuotojų 0,6 Dirbo šeimos versle, ūkyje (neapmokamas darbas) 2,3 Bedarbiai 16,2 Studentai 1 Kita (nedirbo) 1,3

Išvykusiųjų struktūra pagal užimtumo sektorius atskleidžia, jog dau-guma iš prieš migraciją užimtų išvykusiųjų Lietuvoje dirbo paslaugų ir statybų sektoriuje (atitinkamai 38,5 proc. ir 32,5 proc.). 16,3 proc. dirbo pramonėje, 4,4 proc. – žemės ūkyje, 4 proc. – kultūros, švietimo ir mokslo srityje. Respondentų nurodytų konkrečių užimamų pareigų ana-lizė atskleidžia, kad paslaugų, statybų ar pramonės sektoriuje dirbę as-menys turėjo žemesnį profesinį statusą. Tik labai nedidelė dalis turėjo vidurinės grandies vadovų (vadybininkai, brigadininkai, skyriaus virši-ninkai) pozicijas. Tarp išvykusiųjų didžiausią dalį sudaro buvę statybi-

9 T. y. tik tie, kurie nurodė, kad buvo bedarbiai, bet ne tie, kurie nurodė, jog dirbo šei-mos versle ar ūkyje neapmokamą darbą.

79,3

72

ninkai, pardavėjai, darbininkai, žemiausios grandies aptarnaujantis per-sonalas (liftininkai, valytojai, skalbėjos, siuvėjos ir t. t.).

Žvelgiant į profesinį statusą kaip į vieną iš socialinių išteklių, ku-riais disponuoja asmuo, formų, akivaizdu, jog daugumos išvykusiųjų so-cialiniai ištekliai nebuvo dideli. Tad migracija ir žemos kvalifikacijos darbo vietų užpildymas tikslo šalyje daugeliui jų nebuvo susijęs su pro-fesinio statuso praradimu. Turėtą žemą profesinį statusą kilmės šalyje jie keičia žemu profesiniu statusu tikslo šalyje. Šis horizontalus judėji-mas tarp profesinių statusų, tikėtina, nesukelia socialinio diskomforto ir neturi didelių negatyvių socialinių bei psichologinių pasekmių asmeniui.

Išvykstant į kitą šalį išlaikomas ne tik horizontalus mobilumas tarp profesinių statusų, bet dažnai nekeičiamas ir sektorius. Stabiliausiai ši tendencija reiškiasi tarp statybininkų. 82 proc. prieš migraciją dirbusiųjų statybų sektoriuje dirba jame ir migravę. 45 proc. dirbusiųjų paslaugų sektoriuje dirba jame ir tikslo šalyje. Tiesa, tarp dirbusiųjų paslaugų sek-toriuje stebimas didesnis judėjimas tarp sektorių: 23 proc. pateko į staty-bų, 17 proc. – į pramonės, 13 proc. – į žemės ūkio sektorių. Dirbusius pramonės, žemės ūkio sektoriuose migracija panašiai verčia judėti tarp sektorių. Apie trečdalį jų lieka tame pačiame sektoriuje, kiti pereina į paslaugų, statybų ar kitus sektorius.

Trumpai apibendrinant individualaus lygmens veiksnius galima teigti, jog:

didžiajai daliai migrantų dabartinė migracija yra pirmoji, tačiau egzistuoja ir nedidelė grupė tokių, kurių pirmoji migracija nesu-tampa su dabartine. Tikėtina, kad migracinė patirtis jiems pade-da apsispręsti ir pakartotinai migracijai;

traukos šalys prieš ir po Lietuvos įstojimo į ES iš esmės lieka tos pačios; įdomu, kad Jungtinėje Karalystėje yra kiek mažiau žemiausio išsilavinimo grupės migrantų nei kitose šalyse;

tyrimas patvirtino, kad dažniau migruoja 30–39 m. ir 40–49 m. TN šeimų nariai, tačiau tai, suprantama, susiję su tyrimo imties ypatumais, sąlygojančiais, kad į imtį patenka tik šeimas turin-tys asmenys;

daugiausia migravusių TN šeimų narių yra iš didžiųjų ir viduti-nių miestų; tarp migrantų iš didelių ir vidutinių miestų, palygin-ti su mažesnių miestų ar kaimų gyventojais, dvigubai didesnė dalis yra 20–29 m. amžiaus žmonių;

73

dauguma išvykusių TN šeimos narių priklauso žemiausio ar vi-dutinio išsilavinimo grupei ir tik 16,6 proc. – aukščiausio išsi-lavinimo grupei;

nors dauguma migrantų prieš išvykdami buvo užimti, net 16,2 proc. jų buvo bedarbiai, tarp kurių didžioji dalis nedirbo dau-giau nei pusę metų. Tarp išvykusių kaimo gyventojų bedarbių buvo apie trečdalį;

dauguma išvykusiųjų išlaikė horizontalų mobilumą tarp profe-sinių statusų; jų profesinės pozicijos Lietuvoje nebuvo aukš-tos, todėl migracija negalėjo kelti neigiamų su profesinio ir socialinio statuso praradimais susijusių socialinių ir psicholo-ginių pasekmių;

dažnai išlaikomas ne tik horizontalus mobilumas tarp statusų, bet ir tarp sektorių. Stabiliausias jis tarp dirbusiųjų statybų sek-toriuje. Kiek didesnis mobilumas tarp sektorių stebimas tarp dirbančiųjų paslaugų, pramonės ar žemės ūkio sektoriuose.

4.2. ŠEIMINIO LYGMENS VEIKSNIAI

4.2.1. Migracinio sprendimo priėmimas šeimoje Šeimos nario sprendimas migruoti, pagal šeimos ir migracijos siste-

mų teorinę prieigą (Root, De Jong 1991), kaip jau aptarėme, yra sąlygo-tas ne tik paties migruojančiojo, bet ir jo šeimos narių požiūrio į galimy-bę migruoti. Suprantama, jog šis šeimos sprendimas apima ne tik šeimos narių požiūrį į migracijos faktą, bet ir atspindi šeimos įgyvendinamą naudos ir nuostolių, susijusių su migracija, kalkuliaciją. Kitaip tariant, skatinimas ar neskatinimas vykti atspindi ne tik pritarimą/nepritarimą, bet ir su tuo susijusius lūkesčius pagerinti šeimos padėtį ar būgštavimus dėl galimų su migracija susijusių šeimos gyvenimo nuostolių. Aptartos teorinės prielaidos svarbios ir todėl, jog padeda adekvačiau suvokti mig-racinį sprendimą veikiančias jėgas, kurios yra ne tik individualaus, bet in-tersubjektyvaus pobūdžio. Sprendimas migruoti kyla iš socialinių santy-kių. Individo, turinčio šeimą, migracinis sprendimas nėra individualus, jis atspindi jam artimiausio socialinio tinklo, „reikšmingų kitų“ požiūrį į šei-mos padėtį, galimybes, praradimus ir naudą.

Šeimos nario sprendimui išvykti įtakos turi ne tik šeiminiai ar gimi-nės ryšiai, bet ir platesnio socialinio tinklo įtaka (bendradarbiai, pažįsta-

74

mi, kaimynai ir pan.). Neneigiant šių socialinių tinklų svarbos ir atsi-žvelgiant į tyrimo pagrindinį objektą bei tikslą, toliau nagrinėsime tik migracinio sprendimo priėmimą šeimoje ir šeimos ryšių vaidmenį.

Suprantama, nagrinėjant šeimos priimtą spaudimą išvykti, svarbu atsižvelgti ne tik į kiekybines, bet ir kokybines jo charakteristikas. Bū-tina įvertinti ne tik tai, kiek šeimos narių pritaria ar nepritaria migraci-jai, bet ir sprendimo išvykti priėmimo procesą bei spaudimo raiškos šeimoje pobūdį. Todėl pirmoje šio poskyrio dalyje aptarsime kiekybi-nes šeimos spaudimo išvykti charakteristikas, antroje, remdamiesi ko-kybinio tyrimo medžiaga, aptarsime strategijas, kuriomis vadovauda-mosi šeimos priima sprendimus, ir būdus, kuriais šeimos nariai poten-cialiam migrantui išreiškia savo spaudimą.

4.2.1.1. Šeimos narių priimtas spaudimas migruoti

Dauguma išvykusiųjų, kaip atskleidė tyrimas, prieš išvykdami paty-rė šeimos spaudimą išvykti. Respondentų buvo klausta apie skatini-mą/neskatinimą išvykti, kurį migrantai patyrė iš savo partnerės, kiekvie-no, vyresnio nei 16 metų vaiko, tėvo, motinos ar sutuoktinės tėvų, su-tuoktinės ar išvykusiojo brolių ir seserų ar kitų giminaičių. Kiekvienam respondentui buvo paskaičiuotas suminis rodiklis, integruojantis spaudi-mą dariusių asmenų skaičių.

86,4 proc. išvykusiųjų sulaukė stipresnio ar silpnesnio šeimos narių skatinimo migruoti (22 pav.). Spaudimo stiprumas šiuo atveju nusako-mas pagal tai, kiek branduolinės ar išplėstinės šeimos narių skatino bū-simą migrantą išvykti. Tačiau, suprantama, šios kiekybinės charakteris-tikos neišreiškia patirto spaudimo stiprumo. Kiekybiškai silpnesnis spaudimas savo pobūdžiu ir psichologiniu poveikiu gali turėti žymiai stipresnės galios. Vis dėlto, žvelgiant tik į kiekybines charakteristikas, galime teigti, jog iš patyrusiųjų spaudimą 44,3 proc. susidūrė su silpnu spaudimu, juos išvykti skatino tik vienas ar du šeimos nariai. 29,1 proc. išvykusiųjų susidūrė su stipresniu, trijų–keturių šeimos ar giminės narių spaudimu, dar 12,9 proc. patyrė daugiau nei penkių šeimos narių spau-dimą. Tik kiek daugiau nei dešimtoji dalis išvykusiųjų – 13,6 proc. – ne-patyrė spaudimo išvykti nei iš vieno šeimos ar giminės nario. Vadinasi, absoliučios daugumos išvykusiųjų sprendimas migruoti buvo šeimos sprendimo rezultatas.

75

22 pav. Šeimos/giminės narių, skatinusių išvykti, skaičius, procentai

nė vienas; 13,65+ asmenų;

12,9

3-4 asmenys; 29,1

1-2 asmenys; 44,3

Kurie šeimos ar giminės nariai labiausiai skatina migrantus išvykti?

Atsakymas į šiuos klausimus būtų svarbus tolesnei analizei, tačiau išsa-miau atsakyti į jį neįmanoma dėl kai kuriais atvejais (vaikai, tėvai, broliai, seserys) per mažo atvejų skaičiaus. Vis dėlto atidžiau galima panagrinėti partnerių vaidmenį priimant bendrą šeimos sprendimą. Kaip atskleidė ty-rimo rezultatai, jiems tenka itin svarbus vaidmuo. Tarp patiriančiųjų sil-pnesnį spaudimą (iš vieno ar dviejų žmonių) 70 proc. sulaukė partnerės skatinimo vykti, tuo tarpu tarp patiriančiųjų spaudimą iš daugiau nei dvie-jų žmonių per 80 proc. sulaukė partnerės pritarimo išvykti.

Žvelgiant į kitų šeimos/giminės tinklo narių vaidmenį, akivaizdi viena tendencija, kurios, deja, patikimai iliustruoti negalime. Kuo iš di-desnio rato žmonių patiriamas spaudimas, tuo labiau tam pritaria ir vai-kai, tėvai, sutuoktinės(-io) tėvai. Pavyzdžiui, jei spaudimas patiriamas iš vieno–dviejų, trijų–keturių asmenų, išvykusiojo tėvai dažniau yra tarp nepritariančiųjų išvykimui. O jei spaudimas patirtas iš vieno–dviejų as-menų, tai 65 proc. atvejų išvykusiojo tėvo ir 75 proc. atvejų motinos nėra tarp pritariančiųjų. Tačiau kai spaudimas patiriamas iš daugiau nei penkių asmenų, absoliuti dauguma vaikų, tėvų, uošvių pritaria išvykimui (90–95 proc.). Vadinasi, kuo labiau sprendimas priimamas didesnio narių skai-čiaus, tuo labiau šeimoje/giminėje susiformuoja bendra pozityvi nuosta-ta dėl migracinio sprendimo.

76

4.2.1.2. Migracinio sprendimo priėmimo procesas šeimoje

Šeimai priimant sprendimą migruoti gali būti pasirenkama keletas sprendimo priėmimo strategijų, kurios priklauso nuo to, kiek šeimos as-menų įtraukiama į sprendimo skatinimą. Kokybinio tyrimo informacija rodo, kad tai gali būti individualaus ar intersubjektyvaus pobūdžio pro-cesas. Pirmuoju atveju jis gali būti priimamas vienpusiškai liekančiojo arba vienpusiškai migruojančiojo ir atitinkamai paskui primetamas ki-tiems šeimos nariams. Antruoju atveju sprendimą priima partneriai arba į jo priėmimo procesą daugiau ar mažiau gali būti įtraukti ir vaikai.

Tačiau sprendimas migruoti gali būti ir labai greitas, kai sprendimo priėmimo procesas sutrumpėja iki dienos ar kelių. Todėl šio skyriaus pabaigoje aptarsime ir momentines migracinio sprendimo priėmimo si-tuacijas bei tokių sprendimų pasekmes.

Remiantis kokybinio tyrimo informacija, kraštutinis vienpusiško partnerės priimto sprendimo migruoti pavyzdys pateiktas tolesnėje pa-straipoje.

Tai čia buvo ne jo vieno sprendimas, bet jūsų bendras kaip poros? Ne, ne ne (nebuvo bendras). Aš dar labiau norėjau, kad važiuotų. Aišku, Jūs kažkiek tai ir pastūmėjot? Tai jau šiaip tai aš. Sudėjau pliusus, sudėjau minusus. Ir šiaip nelabai noromis

važiavo, bet jisai kaip... Aišku nori būt namuose, bet... jisai visa tai suprant. (A1)

Matome, jog šioje šeimoje partnerė vienašališkai priėmė sprendimą, skaičiavo migracijos naudą ir nuostolius. Įdomu tai, jog vyras į žmonos priimtą sprendimą reagavo neigiamai, tačiau vis tiek paliko namus. Va-dinasi, pats migruojantysis ne visuomet būna aktyvus priimant migraci-nį sprendimą.

Panašiai apie šeimos sprendimą migruoti ir savo vaidmenį pasakoja ir kita, jau su partneriu Airijoje gyvenanti respondentė.

Aš pradėjau kalbą (apie migraciją). Tikrai negaliu pasakyti konkrečiai kas man atsitiko, kad sugalvojau paimt ir važiuot. Aš jam pradėjau kalbėt (ir klaust) ar tu norėtum, ar tu kaip ar kas. Ir vat mes sausio 10 ar 8 pasišnekėjom ir kovo 1 jisai išskrido. //// Jam kažkodėl mielesnė pasirodė Airija ir išsiunčiau vyrą čia. Nes aš jį sutvarkiau, supakavau ir išsiunčiau. Aš daugiau žinojau, negu, kad ji-sai. Jam buvo taip, kad jisai važiuoja kur, svarbu, kad būtų kur miegoti, ta pras-me turėjo pinigų pakankamai tam, kad jisai ten pirmą mėnesį galėtų pragyventi, bet jau jam buvo kilusios mintys grįžti atgal. O apie kažkokias socialines garan-tijas ar dar kažką jis tikrai nieko nežinojo, todėl kad jam tai nerūpėjo, jisai norė-jo susirasti darbą tam, kad mes po dviejų mėnesių, kai atvažiuosim pas jį, kad jis turėtų mus kur priimti, kad jau turėtų už ką išlaikyti. (B3)

Matome, jog šioje šeimoje priimant sprendimą išvykti žymiai akty-vesnį vaidmenį taip pat vaidino moteris: ji ne tik įtikino vyrą vykti, bet

77

ir buvo labiau informuota apie situaciją šalyje, į kurią šeima ruošėsi vykti. Taigi, migracija buvo daugiau moters sudarytas šeimos projektas, kuriame kiti šeimos nariai priima aktyvių dalyvių, bet ne aktyvių spren-dėjų vaidmenį. Pati moteris savo vaidmenį suvokia kaip lemiamą ir kon-struodama migracinio sprendimo priėmimo situaciją teigia, jog vyras buvo „supakuotas, sutvarkytas ir išsiųstas“.

Aktyvus vaidmuo priimant migracinį sprendimą gali tekti ne tik moteriai, bet ir vyrui. Ypač tuomet, kai migracijos „pionierius“ šeimoje būna vyras, kuris pirmasis atvyksta į užsienio šalį. Viena šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenanti respondentė, kuri išvyko pas vyrą ir seneliams prižiūrėti paliko penkiametį sūnų, pasakoja buvusi ilgai įtiki-nėjama savo partnerio atvykti pas jį.

Man visą laiką vyras zvimbdavo, kad jis sunkiai dirba, kad uždirbtų pinigus. Sakydavo, pabandyk ir tu, pamatysi, kokie kiti pinigai, pamatysi, kaip čia gerai. Jam čia patinka, jam čia gerai. Jam patinka, kad užsidirbęs jis gali kažką nusi-pirkti. Sakė vis, mokykis anglų kalbos, nu mokykis. Aš dėl to ir baigiau tuos anglų kursus. Bet mano uošviai labai prieštaravo, nenorėjo, kad vaiką palikčiau. Sakė, kad atpranta vaikai, negerai be tėvų augti. Ir aš labai daug galvodavau. Bet taip jis gal pusę metų mane įkalbinėjo ir įkalbėjo. Sakau, gerai, atvažiuosiu. Ir atskridau balandžio 1-ą. Bet man nepatiko. Buvau čia ir atostogų atvažiavus, bet irgi nepatiko. Žmonės labai mandagūs, gražūs, bet kartais jau žiūri, kad ne-tikra tai, perdėta kažkaip. (B7)

Kitas kraštutinis variantas atspindi atvirkštinį procesą – kai mig-ruojantysis vienašališkai priima sprendimą ir primeta jį kitiems šeimos nariams.

Tai čia buvo kaip ir vyro sprendimas, jis jau pranešė, kad nusprendė? Taip. „Aš nusprendžiau“ (pasakė jis) ir tikrai, aš nebuvau patenkinta. Sako

aš važiuosiu. Da iš pradžių aš taip juokais, sakau „pasvajosi ir prais“. Bet pas-kui kiek žiūriu i klausaus, kad čia tikrai rimtai. Jau visiem čia pasakojas, kad čia i čia žadu važiuot, i čia i čia... Nu i galvoju paskui, nu ir gerai, nu ir važiuok ir išbandykim viens kitą, pamatysi kitą šalį ir pažiūrėsi, ar tikrai taip jau ten lengva, kaip čia pasakoj parvažiavę.

Nebandėt jo atkalbėti? Nu truputį bandžiau, bet jis labai norėja. Vis sakydava – išvažiuosiu, pasi-

seks, užsidirbsiu ir namui stogą pasikeisim, čia norim priestatuką pasidaryt. Nu ir tų planų turim labai didelių, bet kad neišein taip pasidaryt. Tikrai pagalvoji – gal tikrai pasiseks, parsivež čia i galėsim įgyvendint, bus matyt. (A5)

Akivaizdu, jog šioje šeimoje vyras atribojo partnerę ir kitus šeimos narius nuo bendrų svarstymų apie migraciją. Priimtas sprendimas tiesiog deklaruojamas ir nekeičiamas, nepaisant vangių partnerės pastangų jį at-mesti. Įdomu, jog pati partnerė situaciją pasakoja taip, jog susidaro įspū-dis, kad sprendimo realumas, jo „neatšaukiamumas“ pamažu suvokiamas ne iš jos asmeninių pokalbių su partneriu, bet iš nugirstų sutuoktinio po-

78

kalbių su kitais asmenimis. Vadinasi, sprendimo realumas konstruojamas ne per santykius tarp partnerių, bet per santykius, esančius už šeimos. Partnerė viena paliekama ne tik suvokti sprendimo tikrumą, bet ir nagri-nėti jo pasekmes. Ji pati atranda „pateisinimų“ šiam sprendimui, kurie ap-ima ir šeimos stabilumo, ekonominės naudos, ir netgi tam tikrų socialinių mitų („užsienyje lengva užsidirbi“) išbandymą.

Antroji sprendimo migruoti priėmimo strategija – kai į įtraukiami visi šeimos nariai. Migracija vaikams žemos kvalifikacijos migrantų šeimose pristatoma kaip būtinybė materialinių nepriteklių akivaizdoje. Vieno iš tė-vų išvykimas pateisinamas kaip galimybė turėti daiktus, kurių anksčiau neturėjo ar kurių reikėjo ilgiau laukti.

Irgi kai dėl važiavima, nu mes labai šnekamės, daug šnekiejomės su vaikais, su viskuo. ////// bet sakom matot kaip gerai, tai dabar tėvelis kai buva išvažia-vęs, jau išaugot kedus, jau nuperkam, pratybų reik, iš karto nuperkam. O kai pratybų reikiedava anksčiau tai laukdavom algos. Mes jau saka, tai vaikiukai saka, aha mes jausdavom, jau visi vaikai raša, o mes da laukdavom. Nu į tą taip atsakingai (visi žiūri). (A2)

Prie tėvų galimos migracijos vaikai „jaukinami“ ir pristatant gali-mas didesnes ekonomines naudas visai šeimai, pvz., naujo būsto įsigiji-mas ar namo rekonstrukcija, būsto remontas.

Nu jos mato, kaip mes norim. Aišku parėjom čia į tą antrą aukštą, yra kam-bariai netvarkyti. Tai mes kalbamės. Ir prie jų kalbamės, kad norim sutvarkyt, vat jums kambarį sutvarkyt, padary kažką naujau, kad jūs turėtumėt savą kam-pą. Tai jos suprant, kad mes kažko tai norim. (A1)

Taigi, vaikų akyse migracinis sprendimas ir su tuo susijęs išvykimas pirmiausia siejamas su vartojimu ar tėvams aktualiomis buities pagerini-mo galimybėmis. Įdomu, jog dauguma respondentų naudas, kurios jų akimis pristatomos kaip turinčios vertę (remontas, papildomas kamba-rys), pristato kaip turinčias tą pačią vertę ir vaikams. Situacija nemato-ma vaiko akimis ir nesvarstoma, ar suaugusiųjų ir vaikų naudos vertės, kurios gaunamos iš migracijos, sutampa. Migracijos sprendimas dažnai priimamas nesuvokiant jo sudėtingumo, neįsisąmoninant pasekmių, ga-na naiviai pasiduodant kitų įtakai.

Sprendimo priėmimo procesas, kai migruoja vienas ar abu tėvai ir vaikai paliekami seneliams, įtraukia dar daugiau žmonių. Suprantama, jog kuo daugiau žmonių įtraukiama į sprendimo priėmimo procesą, su tuo daugiau konfrontuojančių nuomonių gali susidurti ketinantysis iš-vykti, todėl, tikėtina, jam sunkiau būna priimti sprendimą.

Tariausi su tėvais, su uošviais, su vaiku, kalbėjausi su vaiku, stengiausi pa-aiškinti kur važiuoju, kas, kaip. Reikia bendrauti su vaiku. Mano uošvienė labai

79

protinga moteris, sakė, nepabandžius, nežinosi. Su tėvais daug tariausi. Mano tėvai buvo labai prieš. (B7)

Vyras buvo prieš. Sakė, ko tu ten važiuosi, nei kalbos nežinai, ką tu ten vie-na darysi. Ir vyro tėvai sakė, ir seserys, ką tu ten darysi viena? Sūnus vienintelis sakė, važiuok, pabandysi ir po to matysi. Sakė, namai, tai visada bus, o nuva-žiavus matysi. Ir dabar sako, matai, išvažiavai, nors visi sakė, ką čia važiuosi, o dabar gerai. Ir tikrai gerai. Negalvojau niekada, kad gal nevažiuot. Ir gerai da-bar, gerai, kad išvažiavau. (B8)

Sprendimas migruoti gali būti ilgesnių svarstymų, apgalvojimų reika-laujantis rezultatas arba momentinis, visiškai nesigilinant į su šiuo sprendi-mu susijusias pasekmes šeimai, vaikams. Net keista, jog tokie toli siekian-čių pasekmių galintys turėti sprendimai priimami lyg jie būtų susiję su pa-prastais, rutininiais veiksmais. Abiem atvejais sprendimas dažnai priima-mas nesuvokiant realios migracijos situacijos, pirmiausia nesuprantant, jog ketinimai tik laikinai padirbėti gali virsti ilgalaikiu gyvenimu užsienyje, jog migracijos situacijoje įsivaizduojama „laikina“ būklė tampa „nuolatine“.

Moteris, kuri migravo palikusi penkerių metų mergaitę prižiūrėti vyrui ir kartu gyvenusiems tėvams, pasakojo, jog nuo apsisprendimo išvažiuoti iki išvykimo praėjo vos dvi dienos. Draugė pakvietė važiuo-ti, ji ir sutiko. Kita šeima, kuri apie migraciją mąstė kaip apie poten-cialų įvykį, pasakojo, jog apsisprendė išvykti per dieną.

O čia labai buva staigus apsisprendims, labai. Mes apsisprendėm per dieną. Atvažiavo iš kaimo draugs, sako yra vieta į Švediją važiuot užsidirbt pinigų. Kadangi jisai buvo kaip, mes buvom seniai planavę, vat išvažiuot. Nes mana sesers vaiks išvažiavęs yra į Airiją. Tai vat vis kalbinama, surasim darbą. I at-važiava saka: „yra gilimybi išvažiuoti. Ar važiuosi?“. Žiema buva, sausia mė-nuo kaip tik tas pirms karts, o ką – bandyk, aišku, bandyt. O kadangi ne viens važiava, iš kaima važiava keturi iš karta, nebuva tos didelies rizikas. Ir išvažia-va, ir patika. (A3)

Kita moteris, kuri šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje ir kuri išvažiuodama devynerių metų sūnų paliko prižiūrėti vyrui, pasakoja, jog sprendimą priėmė labai spontaniškai. „Oi, Dieve, per dvi dienas (pri-ėmiau sprendimą). Savaitę jau žinojau, susirašinėjau su ja, o po to pa-mąsčiau ir apsisprendžiau, noriu važiuoti“, – pasakojo moteris.

Suprantama, jog momentinis apsisprendimas, kaip ir ilgiau gene-ruojamas sprendimas, turi savo priešistorę. Šiandieninėje Lietuvoje, kurioje informacijos apie migraciją ir kontaktų su migrantais turi labai didelis ratas žmonių, migracija, kaip potencialus įvykis, gali būti vie-naip ar kitaip apkalbama daugelio šeimų. Esant dideliems migracijos srautams pati visuomenė skatina migracinį elgesį kaip šeimos gerovės problemų sprendimo priemonę. Tačiau tuo atveju, kai priimamas mo-mentinis sprendimas, stebina itin trumpas laikas, per kurį šeima perei-

80

na nuo migracijos, kaip potencialaus, prie migracijos, kaip realaus įvy-kio. Suprantama, jog kuo trumpesnis šio perėjimo laikas, tuo mažiau sąmoningas gali būti sprendimas, o jo pasekmės nėra nagrinėjamos, aiškiai nesuvokiamos.

Kuo greičiau priimamas sprendimas, kuo skubočiau peršokama nuo migracijos, kaip potencialaus, prie migracijos, kaip realaus įvykio, tuo daugiau abejonių patiria migrantas. Ikimokyklinį vaiką namuose palikusi ir į Vokietiją draugės pakviesta bei per dvi dienas apsisprendusi moteris taip prisimena išvykimo situaciją:

Bet kaip aš iš tikrųjų, kai daba pagalvoju, kaip aš išvažiavau. Nuėjau pas sa-va viršininką, sakau, aš ruošiuos į Vokietiją važiuot, sakau, išeinu iš darba. Nu saka, gerai. Vakare nueinu į namus, sakau, žinokit: „o bijau, sakau nebevažiuo-siu, sakau, negaliu labai bijau“. /// antradienį ryte //// paskambinau tai draugei į Vokietiją. //// Jinai saka, nu ką aš prižadėjau žmonėms saka, jie atsakė tai len-kei, nu saka atvažiuok. Nu pamatysi, saka, nors šalį. Nepatiks nepatiks, saka, žinok, labai gražioj vietoj gyvensit, nu jin man ten viską nupasakoja viską smulkmeniškai. Nu ką reik sakyt? Nu ką, sakau, kad žmonių neapvilsiu - va-žiuoju. {naktį pagalvojau, kad nevažiuoju. Ryte} Ignas išėja į darbą, pasakiau ka jau nebevažiuosiu, jau viskas, visi ramūs. Grįžt iš darba, saka, tai ką sukvai-liojai? Skambin jam į mišką, kad jau tipo ar vežt ar nevežt, kelintą valandą iš-važiuojam. Saka, tai ką susikvailiojai? Žinai ką, sakau, važiuoju. Va taip sakau mėčiaus mėčiaus pati. (A6)

Vėliau, jau pasakodama apie kelionę į Vokietiją, moteris prisimena, jog išgyveno didelę įtampą, o tik užsnūsdavusi sapnuodavo dukrą, kuri prašydavo valgyti. „Jeigu tik būtų sėdėjęs Ignas (vyras) už vairą, būčiau sakius, žinai ką, apsisukam i važiuojam namo. Bet man buva gieda, sve-tims žmogus vež, už kelionę moku pinigus, paskolintus“, – prisimena moteris. Taigi, vidinės prieštaros, kurios lydi priėmus skubotą sprendi-mą migruoti, pasireiškia ne tik trumpą laiką iki, bet ir po išvykimo. Įdo-mu, jog išskirdami nerimo šaltinius respondentai dažniau pasakoja apie skolas, naujos šalies ir naujos darbo aplinkos baimę nei apie tai dalykus, kurie susiję su jiems išvykus pasikeitusia situacija namuose, išvykimo pasekmes namiškiams ir vaikams.

*** Taigi, apibendrinant šį poskyrį galima teigti, jog:

didžioji dauguma migruojančiųjų patiria šeimos skatinimą iš-vykti, vadinasi, šeimos nario išvykimas dažniausiai yra ne indi-vidualus, bet šeimos sprendimas;

migracinio sprendimo priėmimo proceso požiūriu galime iš-skirti individualiai ar intersubjektyviai priimamus sprendimus,

81

taip pat ilgiau arba skubiai priimamus sprendimus. Individua-liai priimami sprendimai – tai vieno iš partnerių vienašališkai priimami ir kitiems šeimos nariams primetami migraciniai sprendimai;

intersubjektyviai priimami sprendimai – kai į svarstymus įtrau-kiami partneriai arba ir likę šeimos nariai. Vaikai į sprendimų priėmimą įtraukiami pristatant jiems tėvų akimis vertingas iš migracijos gautas naudas. Tėvai nereflektuoja migracijos ir jos naudos vertės vaikų akimis;

skubiai priimami sprendimai migraciją, kaip potencialų įvykį, paverčia realiu šeimos įvykiu per labai trumpą laiką. Šio pobū-džio sprendimai susiję su didesnėmis abejonėmis ir patiriama įtampa, kurių šaltinis dažniau yra siejamas su tuo, kas laukia tikslo šalyje, nei su tuo, kas palikta kilmės šalyje (šeima).

4.2.2. Šeimos migracinė kultūra: migracijos nuostatos

ir motyvai

Šeimos nario sprendimas išvykti ir kartu šeimos perėjimas į TN sta-diją yra sąlygotas ne tik šeimos narių spaudimo vienam iš šeimos narių migruoti, bet ir bendrų tarp šeimos narių egzistuojančių ir kartu sukurtų požiūrių bei vertinimų apie gyvenimą Lietuvoje, šeimos gerovę ir mig-raciją. Suprantama, jog spaudimas migruoti yra šių požiūrių, nuostatų, vertinimų rezultatas. Bendri šeimos nariams gyvenimo ir galimybių Lie-tuvoje bei užsienyje vertinimai įvardytini kaip šeimos migracinė kultūra (Kandel W., Massey, 2002). Joje sukaupti požiūriai, nuostatos, vertini-mai, tiesioginiai migracijos motyvai yra susiję tiek su šeimos, kaip visu-mos, bei jos narių patirtimi, tiek su internalizuotais, visuomenėje gajais, bet asmenine patirtimi nepatikrintais požiūriais. Nepaisant to, kiek mig-racinė kultūra paremta asmenine šeimos narių patirtimi, svarbu, kad ji atlieka nemažą vaidmenį šeimos nariams priimant migracinius sprendi-mus. Šioje dalyje iš pradžių aptarsime kiekybinio tyrimo rezultatus, vė-liau panagrinėsime atskirus migracinės kultūros aspektus, kurie buvo užfiksuoti kokybiniame tyrime.

4.2.2.1. Šeimos migracinės kultūros dimensijos

Migracinė šeimos kultūra buvo matuojama respondentų prašant įvertinti priežastis, kurios, jų nuomone, lėmė jų šeimos nario apsispren-dimą išvykti dirbti į užsienio šalį. Priežasčių vertinimas atskleidžia res-

82

pondentų ir jų šeimos narių požiūrį į gyvenimą Lietuvoje, socialinę ge-rovę, šeimos gerovę, profesines galimybes. Iš pradžių trumpai aptarsime bendrus priežasčių vertinimus, vėliau – faktorinės analizės pagrindu su-formuluotus atskirus migracinės kultūros modelius.

Kaip ir buvo galima tikėtis, kaip aktualiausios migracijos priežastys ir motyvai buvo nurodyti susiję su šeimos materialine gerove (23 pav.).

„Maži atlyginimai, mažos pajamos“, „užsienyje didesnės galimybės užsidirbti“, kaip labai svarbios ar svarbios priežastys, buvo nurodytos ati-tinkamai 98 proc. ir 96 proc. respondentų.

23 pav. Migracijos priežasčių vertinimas, procentai

26,6

33,3

42

56

58,6

68,9

71

72,5

73,8

81,2

99,3

96,8

91,9

0 20 40 60 80 100

Didelis nusikalstamumas

Įdomesnis gyvenimas nei Lietuvoje

Skolos, kurias turėjome

Lietuvoje klestinti korupcija

Noras išbandyti save

Lietuvoje vyraujantis nesiskaitymas sudarbuotojo teisėmis

Lietuvoje sunku susirasti geraiapmokamą darbą pagal profesiją

Lietuvoje klestinti neteisybė: kai turtingigali viską, o neturtingi - nieko

Galimybės susikurti gyvenimą, kokioneturėtumei Lietuvoje

Lietuvoje aukštos būstų kainos

Didesnės darbo galimybės užsienyje

Galimybės užsidirbti užsienyje

Maži atlyginimai, mažos pajamos

91 proc. respondentų teigė, jog užsienyje jiems yra „didesnės darbo

galimybės“. Daugiau nei 80 proc. respondentų nurodė ir kitą su šeimos

83

gerove susijusį aspektą – Lietuvoje dideles būsto kainas, problemas gau-nant ar mokant paskolą už būstą.

Apie 70 proc. respondentų atitinkamai kaip svarbias nurodė tokias priežastis, kurios susijusios su neigiamai vertinama darbo aplinka Lietu-voje („nesiskaitoma su darbuotojo teisėmis“, „sunku susirasti gerai ap-mokamą darbą“), taip pat kai kuriuos negatyvius socialinius gyvenimo Lietuvoje aspektus. Būtent teisinį nihilizmą – „kai turtingi gali viską, o neturtingi – nieko“.

Kiek rečiau kaip svarbios buvo nurodytos tiek bendros gyvenimo Lietuvoje vertinimo, tiek asmeninių galimybių, tiek individualios, situa-cijos apspręstos priežastys. Maždaug pusei respondentų migracija buvo galimybė išbandyti save. Panaši dalis neigiamai vertino Lietuvoje kles-tinčią korupciją. Kiek mažiau nei pusė respondentų kaip labai svarbias nurodė tokias priežastis kaip skolos, noras išbandyti įdomesnį gyveni-mą, didelis nesaugumas Lietuvoje, sąlygotas didelio nusikalstamumo.

Toliau tikslinga nagrinėti ne atskiras priežastis, bet pažvelgti į atski-rų priežasčių panašumų vertinimo paternus (modelius), išskirti tam tik-rus migracinės kultūros modelius. Tai atlikti leidžia faktorinė analizė. Jai buvo atrinkti tik tie teiginiai, kurių vertinimas nėra ekstremaliai vienpusis ir kurie nepatenka į keletą faktorių, nes tokių faktorių įtrauki-mas į analizės modelį apsunkina jų interpretaciją. Faktorinės analizės pagrindu buvo išskirti keturi migracijos priežastis apimantys faktoriai, kurie, savo ruožtu, išreiškia atskirus šeimos migracinės kultūros mode-lius (6 lentelė).

6 lentelė. Migracinės kultūros modeliai (faktorių svoriai)

Faktorius I

Faktorius II

Faktorius III

Faktorius IV

Lietuvoje klestinti korupcija 0,76 Lietuvoje vyraujantis nesiskaitymas su darbuotojo teisėmis

0,73

Lietuvoje didelis nusikalstamumas 0,68 Noras išbandyti save 0,79 Įdomesnis gyvenimas nei Lietuvoje 0,77 Didesnės darbo galimybės užsienyje 0,79 Lietuvoje sunku surasti gerai apmo-kamą darbą pagal profesiją 0,63

Skolos, kurias turėjome Lietuvoje 0,83 Lietuvoje didelės būsto kainos (neįma-noma gauti ir/ar mokėti paskolą) 0,71

* Varimax rotacija, faktoriai aprašo 65 proc. variacijos (duomenų)

84

Pirmasis faktorius jungia tokius teiginius, kurie akivaizdžiai išreiš-kia neigiamą požiūrį į socialinę tvarką Lietuvoje: didelė korupcija, nesi-skaitymas su darbuotojo teisėmis, nesaugumas, sukeltas nusikalstamu-mo. Visi šie teiginiai nusako migracinę kultūrą, kurią motyvuoja neigia-mas kilmės šalies socialinės sąrangos vertinimas. Asmeniškai ar artimų-jų patirtas, o gal net ir įsivaizduojamas socialinis nesaugumas ir betei-siškumas, socialinis ir materialinis pažeidžiamumas, susijęs su žemesniu socialiniu statusu, skatina žmones susikurti neigiamą savo kilmės šalies įvaizdį. Šis faktorius didžiąja dalimi išreiškia įsitikinimą, jog Lietuvoje socialinė gerovė ir socialinių teisių įgyvendinimas pirmiausia siejamas su socialinio statuso pozicija, t. y. jog žemesnis socialinis statusas sąly-goja socialinį ir teisinį beteisiškumą. Todėl sąlyginai šį faktorių galime pavadinti „socialinės baudžiavos“ faktoriumi. Suprantama, jog neigia-mas savo šalies socialinės sąrangos vertinimas sukuria palankesnes sąly-gas išvykti.

Antrasis faktorius jungia teiginius „noras išbandyti save“, „įdomes-nis gyvenimas nei Lietuvoje“ ir išreiškia asmeninės savirealizacijos mo-tyvus, prisidedančius prie pozityvios migracinės kultūros. Todėl šį fak-torių tikslinga įvardyti kaip asmeninės savirealizacijos faktorių.

Trečiasis faktorius apima tokių teiginių kaip „didesnės darbo gali-mybės užsienyje“, „Lietuvoje sunku rasti gerai apmokamą darbą pagal profesiją“ vertinimus ir nusako migracijos motyvus, kurie susiję ne tik su noru dirbti ir užsidirbti, bet ir išreiškia asmenines profesines ambi-cijas. Šį faktorių būtų galima vadinti profesinės savirealizacijos fakto-riumi, tačiau daryti tai reikėtų šiek tiek atsargiai. Prisimenant jau ap-tartas išvykusiųjų žemas profesines pozicijas ir žemą ar vidurinį išsila-vinimą, kyla abejonių, ar respondentai adekvačiai suprato pateiktus teiginius. Galbūt suvokdami šiuos teiginius jie akcentavo ne profesinę savirealizaciją, susijusią su profesiniu tobulėjimu, bet greičiau galimy-bes turėti darbą ir užsidirbti.

Ketvirtasis faktorius jungia gana buitiškus situacinius su migracija susijusius motyvus – turėtos skolos, Lietuvoje didelės būsto kainos. To-dėl toliau šį faktorių ir vadinsime situaciniu.

Kiekvienas iš aptartų faktorių apibūdina skirtingą visos variacijos da-lį. Svarbu paminėti, jog būtent „socialinės baudžiavos“ faktorius apima didžiausią dalį, beveik pusę visos variacijos (28 proc.) (24 pav.). Jo domi-navimas visų kitų, individualių, faktorių atžvilgiu rodo šio pobūdžio veiksnių didelę svarbą priimant sprendimą migruoti. Taigi, galime teigti,

85

jog migracija iš Lietuvos yra skatinama ne tik nepasitenkinimo individua-lia ar su šeima susijusia padėtimi, bet ir nepasitenkinimo bendra visuome-nės socialine tvarka.

24 pav. Emigracinės kultūros faktorių apibūdinamos variacijos dalys,

procentais

28,3

13,1

12

11

0 5 10 15 20 25 30

"socialinėbaudžiava"

"savirealizacija"

"profesinėsambicijos"

situatyvinis

Analizės metu buvo tikrinta keletas veiksnių, kurie galėtų turėti įta-

kos kiekvieno faktoriaus eilutės vidurkių variacijai. Tačiau nei migrantų šeimos gyvenamoji vieta, nei jų amžius, nei išvykimo trukmė statistiškai reikšmingos įtakos neturi. Tikėtina, jog tai galėjo būti sąlygota gana ma-žos tyrimo imties.

Bet kuriuo atveju, apibendrinant duomenis, svarbu dar kartą pabrėž-ti, jog būtent „socialinės baudžiavos“ faktorius apima didžiausią dalį duomenų. Kartu jis atskleidžia, kad respondentai, kurie kaip labai svar-bų migracijos motyvą pažymėjo bent vieną teiginį, susijusį su neigiamu socialinės tvarkos Lietuvoje vertinimu, kaip svarbius vertino ir kitus tei-ginius. Be šių migracijos priežasčių, galime išskirti dar tris jų komplek-sus: asmeninės savirealizacijos, profesinės savirealizaijos ir situacinį.

4.2.2.2. Šeimos migracinė kultūra: migracijos motyvai

Žemos kvalifikacijos migrantų ar jų šeimos narių kaip pagrindiniai pozityvios migracinės kultūros, skatinančios migruoti, aspektai, t. y. mig-racijos motyvai, buvo nurodyti su materialine šeimos gerove susiję veiksniai. Šia prasme kokybinė informacija susijusi su kiekybinio tyri-

86

mo duomenimis ir juos atkartoja. Tačiau materialiniai nepritekliai savo apimtimi gali labai varijuoti. Vieniems materialinis motyvas, formuo-jantis pozityvias migracines nuostatas, yra būtiniausių bazinių poreikių patenkinimas, kitiems – nekilnojamojo turto įsigijimas ar rekonstrukcija, tretiems – vartojimo galimybių pagerinimas. Būtent šia prasme materia-linis migracijos motyvas nuskamba aukštos kvalifikacijos migrantų in-terviu. Taigi, materialiniai migracijos motyvai turi santykinę vertę, ir skirtingoms migruojančių grupėms ši vertė nėra vienoda.

Kaip atskleidė kokybinio tyrimo informacija, daugelis žemos kvali-fikacijos migrantų ar jų šeimos narių kaip migravimo motyvą nurodė mažas pajamas.

Nu ka tas vienintelis tų pinigų trūkums. Kitaip tai...Vienintelis, nes kaip iš-važiuot, šeimą palikt tai labai sunku (A3)

Ryts išaušo tau vėl reik viską pirktis. O iš ko? Tada tu jauti, kad tu niekaip negali ant kojų atsistoti, ne tame, nu bet elementariausia, bats suplyša ir to ne-nusiperki. ///Aš atsimenu nuvažiavau tokiais baisiais sava bateliais, išmečiau į konteinerį. Gavau geresnius, gėda pasidarė, o kam man reikalingi jie tokie nu-plyšę. (A6)

Kiti lygiagrečiai arba atskirai nuo šių nepriteklių kaip pagrindinę migracijos priežastį nurodo būtinybę rekonstruoti būstą arba jį įsigyti.

Kaip sakiau, jei nors kelis šimtus daugiau (prie gaunamų 400 Lt) atlygini-mas (būtų), būtų daug geriau. Nes ir vaiką išlaikyt reikia. O viską, ką mes už-dirbam, tai į namą investuojam, nes čia mūsų svajonė. Nieko sau po to praktiš-kai nebegali leist. (B7)

Todėl, kad mažai. Mažai pinigų. Norai didėj, vaikai aug, norim remontus daryt. Nams didžiulis, reik jau kažkaip jį remontuot, tėvukai jau neremontuoj, reik mum kažkaip tai suktis. Tai va ir pasiūlė ir išvažiavo. Pabandė, dabar jau...bijau pameluot, gal 2 su pusę metų. (A1)

O čia labai svajojom pasigerint, labai svajojam va čia kambarį pastatyt, va pažiūrėkit ten yra toks garažas ir mes ant tuo garaža norim vieną kambarį pasta-tyt! (A2)

O daba jau ketvirti metai, irgi ėmėm paskolą ir įsigijom čia namiuką. Ir kad norint daugiau susitvarkyt, tai teko išvažiuot į užsienį. Nes tikrai, niekaip, norint pasidaryti remontą geresnį, kažką tai, nu iš tokių algų tikrai labai sunku.(A5)

Dabar gerai, bet dabar biški ir atlyginimai kitokie, bet va tada sakau irgi bu-va didelis {pinigas} 15 000 lt {butą}. Tai kai man pasakydava mokėk 13 000 lt, //// nu iš kur reik paimt, jeigu tu net 400 litų negaudavai? Tai kiek reik taupyt? Paskolą? Paskolą i tą negalėjai pasiimt. Atlyginims neišneš. Tai va kažkaip ne-žinau...(A6) Vienu migracijos motyvų gali tapti ir su gyvenamojo būsto proble-

momis susijęs jaunos šeimos poreikis atsiskirti nuo tėvų šeimos. Neturė-dama būsto ir gyvendama kartu su tėvais jauna šeima migraciją gali pa-sirinkti kaip būdą, kuris leistų pradėti savarankišką gyvenimą.

87

Tai iš vienos pusės pinigai gal ir įtakojo. Iš kitos pusės įtakojo toksai daly-kas, kad noras, kaip aš iš pradžių sakiau, pavaidinsim namus, pažaisim šeimą. Todėl, kad, aišku tam reikėjo trijų su puse tūkstančio kilometrų tam, kad mes galėtume būti tikrai šeima, patys priiminėti sprendimus. Dėl to, kad kai gyveni su tėvais, nori nenori vieni prie kitų turi taikytis ir nu nesi visiškai vienas vat, kad vat ta vat mano supratimu šeima galėtum būti. Tai vat tų tokių. (B3)

Įdomu, jog šios šeimos atveju tėvų būstas buvo traktuojamas kaip pakankamas gyventi abiem šeimoms, tačiau emociniam atsiskyrimui, jaunos šeimos autonomijai migracija pasirinkta kaip galimybė išspręsti šeimos atsiribojimo nuo tėvų problemą.

Tačiau materialiniai motyvai, kaip jau minėta, susiję su santykine dis-ponuojamo turto ir pajamų verte. Vieni migrantai išvyksta negalėdami iš-gyventi iš gaunamų kelių šimtų litų atlyginimo, kiti – kelių tūkstančių. Vieniems vartojimo galimybių pagerinimas reiškia nupirkti vaikui naujus drabužius, reikmenis mokyklai, kitiems – keliones, sporto kambarį. Su-prantama, kad faktinė migrantų padėtis prieš išvykstant, subjektyvus savo materialinės gerovės ir vartojimo galimybių vertinimas susijęs su respon-dentų socialine klasine padėtimi prieš migraciją. Ankstesnės ištraukos pa-teiktos respondentų, kurie pagal savo išsilavinimą ir turėtas profesines po-zicijas galėtų būti priskirti žemesnei socialinei klasei ir vėliau žemos kva-lifikacijos migrantams, o toliau pateiktos išvados – aukštesnės klasės ir kvalifikacijos migrantų. Moteris, kuri prieš išvykdama jau turėjo trijų kambarių butą Vilniuje ir sodybą, taip apibūdina materialinius motyvus, kurie iš dalies motyvavo jos sprendimą išvykti:

mes nebuvom, mes nebuvom, tarkim, pinigine prasme žemesnės klasės at-stovai, ar ten kur ten truktų tų pinigų viską, bet tiesiog buvo paskolos, buvo fi-nansinė atsakomybė. Ir uždirbdavom, Lietuvos mastu mes abudu uždirbdavom daugiau nei, kad vidutinis darbo užmokestis, bet tiesiog vėlgi kai pasikartosiu, tos paskolos atimdavo tiek, kad negalėdavom kai kada leisti nei teatrų nei kinų nei kitokių pramogų, kurių, nei kažkokių kelionių, gyvendavom nuo algos iki algos///negalėjau labai sau leisti kaži kokios prabangos, kurios norėjau. (B4)

Kitos šeimos moteris, kuri savo padėtį prieš išvykstant taip pat apibū-dina kaip „materialiai mums nieko netrūko“ ir „sau pramogoms išleisda-vome daug“, sako, jog vyras turėjo norų įsirengti sporto kambarį ir įsigyti akvariumą. Visus savo lūkesčius šeimai pavyko įgyvendinti užsienyje.

Įdomu, jog kai kuriose šeimose vienas iš migracinės kultūros aspek-tų yra šeimos neatitikimas tradiciniams lyčių modeliams, kurie susiję su moters ir vyro gaunamomis pajamomis. Pozityvias nuostatas dėl vyro migracijos šeimoje gali skatinti ir šeimos nesugebėjimas atitikti tradicinį šeimos modelį, kai vyras turi uždirbti daugiau nei moteris.

88

I paskui jis į elektros tinklus (išėjo ir) čia daug metų (dirbo), bet irgi su grąžtu vairuotoju dirba ir paskui...kai jisai čia uždirbdava 800, o aš 600 – 700, i paskui man pradieja kilt, aš čia visokia vyr. auklėtoja gyniaus ir jisai saka „nu man biški jau Romenike nesmagu, jau mūsų algas vienuodas“. (A2)

Kaip matome, nesugebėjimas atlikti įsivaizduojamo normatyvinio vyro vaidmens šeimoje skatina priimti pozityvias migracines nuostatas ir išvykti.

„Socialinės baudžiavos“ migracinės kultūros aspektai, kaip migraci-jos motyvai, aptinkami ir kokybinio tyrimo metu sukauptoje informaci-joje.

darbdavys nor, kad tai yra, kad kuo daugiau darbuotojas padarytų už mini-malią tą algą. Ir tų reikalavimų begales pradieja kelt. Paskui juos ten apmažina (darbuotojus), jie ten naktim dviese dirbdava. O paskui jau po vieną palika. Ten tų renginių labai daug, visokių žmonių, tenk reikia i jėgos. I pasistumdyti ne vieną sykį yra tekę, ir pastiprinimą yra tekę kviesti. Tai jis paskui išieja, sako jūs algų nekeliat, o duodat begales darbų. Tai saka aš nedirbsiu ir išėja. (A5)

Ekonominis išnaudojimas darbo vietoje, kai darbdavys siekia gauti maksimalią naudą minimaliomis sąnaudomis, pareigų neapibrėžtumas, nelegaliai mokami atlyginimai skatina negatyvių nuostatų apie kilmės šalį konstravimą ir atitinkamai pozityvių nuostatų apie migraciją ir tiks-lo šalį kūrimą.

Socialinių teisių pažeidžiamumas darbo vietoje, kai mokami nelega-lūs atlyginimai, žmonėms taip pat tampa jų padėties nesaugumo, betei-siškumo ženklu, o kartais ir „kritiniu įvykiu“, galinčiu lemti pozityvių nuostatų dėl migracijos susiformavimą. „Kai dirbau maisto parduotuvėj ir kai pasakė, kad gausim atlyginimą vokiukuos, tai buvau pasiruošus iš-važiuot pas vyrą“, – pasakojo viena respondentė.

Įdomu tai, kad „socialinės baudžiavos“ aspektas gali motyvuoti iš-vykti ne tik žemesnės, bet ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Nepa-sitenkinimas darbo organizavimo principais aukštojo mokslo srityje vieno iš Airijos universitete dirbančių mokslininkų buvo nurodytas kaip svarbus veiksnys, paskatinęs jo apsisprendimą išvykti.

...kai universitete dirbau, tai grynai nepatiko pati sistema, nes sakykim ka-tedros vedėjas yra dievas, kuris gali bet kada užkišt koją. Ir ta visa sistema su-tvarkyta faktiškai netgi sakyčiau mafijiniu pobūdžiu, kur jeigu tu ten nenusilen-ki valdžiai pakankamai žemai, ta valdžia tave gali elementariai išmesti, netgi nežiūrėdama, ar tu kažką darai ar nedarai. Va ta visa sistema. //// (B5)

Pozityvias migracines nuostatas ir sprendimą išvykti gali skatinti ir susidūrimas su realiais ar įsivaizduojamais struktūriniais amžiaus barje-rais, veikiančiais Lietuvos darbo rinkoje. Kaip pasakojo viena keturias-dešimt septynerių metų moteris, jau trejetą metų dirbanti Londone, Lie-

89

tuvoje dėl etatų mažinimo ji neteko darbo poliklinikoje, pora mėnesių buvo be darbo, nuėjo į darbo biržą, tačiau jai ten „nieko nepasiūlė“. Amžius, kaip ji mano, Lietuvoje, priešingai nei Jungtinėje Karalystėje, yra viena pagrindinių kliūčių sėkmingai įsilieti į darbo rinką.

Ir ypač mūsų amžiuje kaip aš, jeigu aš dabar grįžčiau į Lietuvą, jie man nieko negalėtų pasiūlyti. Čia aš dirbu šitokį darbą, tai ten niekada tokio negaučiau, sa-kytų, kad mes jaunų turim. O čia niekas nežiūri, niekas nežiūri čia į amžių. (B8)

Kaip rodo kokybiniai interviu, kuo aukštesnės kvalifikacijos mig-rantas, tuo įvairesni migracijos motyvacijos mechanizmai, skatinantys pozityvias migracijos nuostatas, pradeda veikti. Nors šiems migrantams materialiniai motyvai yra taip pat svarbūs, tačiau jų sprendimas migruoti būna skatinamas įvairesnių priežasčių. Vieniems tai gali būti susiję tiek su asmenine savirealizacija, tiek su gyvenimo ciklo stadija. Konstruoda-mi savo socialinę biografiją ir projektuodami jos ateitį žmonės nusibrė-žia tam tikras įsivaizduojamas laiko ribas, iki kurių jie dar gali bandyti eksperimentuoti ir rinktis. Todėl nemažai aukštesnės klasės migrantų kaip migracijos motyvus nurodo artėjimą prie įsivaizduojamos amžiaus ribos, po kurios jie jau negalėtų migruoti.

Ir svarbiausias buvo motyvas, išvažiavau todėl, kad norėjau tiesiog kažko-kių nuotykių ir pasižiūrėjau, kad atėjo laikas tiem nuotykiam, kad jeigu dabar to nepadarysiu tai po to jau bus vėliau dar sunkiau, nes jau bus ir amžius ir...(B4)

buvau tokio amžiaus, kai norėjau išvažiuoti, kad esu dar pakankamai jaunas. Maniau, kad. Reikėjo tiesiog pasinaudot proga, atsiradus galimybei. (B10)

Aukštos kvalifikacijos migrantams savirealizacija gali būti susijusi ne tik su noru išbandyti save, bet ir iš esmės pakeisti savo kasdienybę. Tikima, kad užsienio šalyje nebus nuobodžios rutinos, ženklinančios dienas Lietuvoje.

Ne, tokio nebuvo paskutinio lašo (, kuris paskatino migruoti). Tai buvo tiesiog kasdienybė: darbas-namai-darželis, darbas-namai-darželis vaiko. Ir tas toksai, kad tiesiog atėjo laikas (keisti), kad pasižiūrėjau, aš turėjau truputį santaupų, kurias sumokėjau, kad nekiltų ten mamai su dukra problemų, sumo-kėjau už tą buto paskolą už kelis mėnesius į priekį ir tiesiog, sutariau darbe, kad jeigu nepasiseks, kad grįšiu į tą pačią vietą su tuo pačiu atlyginimu ir vis-ką ir tiesiog išvažiavau kaip ir rizikuojant. (B4)

Aukštos kvalifikacijos migrantus išvykti motyvuoja ir profesinės sa-virealizacijos poreikiai, noras pažinti profesinio gyvenimo aspektus, ku-rių dėl objektyvių priežasčių Lietuvoje tiesiog nėra.

...smalsumo (genamas važiavau), irgi. Noro pasižiūrėt iš vidaus daugiau kaip funkcionuoja Europos Sąjunga... Ir ne tik Europos Sąjunga. Nes vėl gi, šiuolaikinis pasaulis darosi toks labai jau globalizuotas ir labai dalykų yra, kaip sakyt, susijusių ir tokių tikrų žaidėjų atskirose srityse, iš tikro pasauly lieka ne

90

taip ir daug. Geopolitine prasme ar net ir didžiojo biznio prasme. Tokių centrų nėra daug, keturi – penki. Ir aišku, kaip sakyt, Briuselis yra vienas iš jų. (B9)

***

Apibendrinant migracinės kultūros veiksnio įtaką galima teigti, jog:

nepaisant dominuojančių materialinių motyvų, kurie formuoja pozityvią šeimų kultūrą migracijos atžvilgiu, svarbus yra ir ne-pasitenkinimo egzistuojančia socialine tvarka aspektas. Patirtas socialinis pažeidžiamumas ir teisinis nihilizmas skatina neigia-mų nuostatų apie gyvenimą Lietuvoje formavimąsi, verčia ne-gatyviai vertinti asmenines galimybes ir atitinkamai mažina su-sietumą su savo kraštu bei skatina pozityvių migracinių nuosta-tų formavimąsi;

migracinėje kultūroje galime taip pat išskirti ir individualius, su profesinėmis migruojančiųjų ambicijomis, savirealizacija (no-ras pažinti ir pamatyti) susijusius veiksnius, taip pat tuos, kurie betarpiškai susiję su šeimos materialine padėtimi – skolomis, būstu;

būtent būsto veiksnys – būsto remontas ar įsigijimas – nema-žos dalies šeimų išskirtas kaip svarbus apsisprendžiant dėl migracijos;

kuo aukštesnės kvalifikacijos migrantai, tuo įvairesni migraci-jos motyvai sąlygoja pozityvias jų migracines nuostatas. Ekono-minius motyvus tuomet lydi prabangos vartojimo, asmeninės ir profesinės savirealizacijos motyvai.

4.2.3. Migracija ir šeimos socialiniai bei ekonominiai ištekliai

Remiantis išdėstytomis teorinėmis tyrimo prielaidomis, migraci-niam sprendimui, kuris veda šeimą į TN stadiją, svarbūs yra šeimos so-cialiniai ir ekonominiai ištekliai, turimi kilmės šalyje. Jų svarba grin-džiama gana nesudėtinga hipotetine prielaida, jog turintieji mažiau iš-teklių bus labiau linkę palikti kilmės šalį ir migruoti nei tie, kurie turi daugiau išteklių. Kiekybinio tyrimo instrumentas suteikia galimybę ma-tuoti šiuos išteklius atsižvelgiant į keletą aspektų: šeimos narių išsilavi-nimą, užimamas profesines pozicijas ir materialinę šeimos gerovę (būstas, materialinis pragyvenimo lygis). Kiekybiniame tyrime nebuvo klausta apie faktines pajamas, turėtas prieš tai, kai šeimos narys išvyko dirbti į

91

užsienį. Tačiau buvo klausta apie subjektyvų materialinės gerovės verti-nimą prieš migraciją.

Ankstesnėse darbo dalyse jau aptarta, kad dauguma migravusiųjų turėjo žemesnes socialines profesines pozicijas, o išvykdami į tikslo šalį išlaikė turėtas žemas pozicijas bei horizontalų mobilumą tarp sektorių. Taip pat aptarta, jog didžioji dalis išvykusiųjų priklausė vidutinei ar že-miausiai išsilavinimo grupėms. Vadinasi, galime teigti, jog išvykstan-čiųjų socialiniai ištekliai kilmės šalyje nėra dideli, o išvykdami daugelis neturi ką prarasti.

Kaip jau aptarta, dauguma šeimų iki jų nario išvykimo gyveno nuo-savame būste (79,3 proc.), tačiau net 20,7 proc. neturėjo savo būsto ir buvo priversti jį nuomotis. 65,7 proc. gyveno nuosavame bute, likusi da-lis – name. Suprantama, kad šių dviejų indikatorių nepakanka norint įvertinti būstą, kaip vieną iš šeimos materialinės gerovės aspektų, galin-čių turėti įtakos migraciniams sprendimams. Jie suteikia galimybę tik la-bai apibendrintai vertinti šeimos materialinius išteklius.

Materialinė šeimos gerovė prieš šeimai pereinant į TN stadiją dau-gelio buvo vertinama kaip probleminė. 72,1 proc. šeimų prieš vienam iš tėvų išvykstant dirbti į užsienį savo materialinę padėtį įvertino kaip la-bai sunkią, sunkią ar gana sunkią. Tarp jų didžioji dalis – 45 proc. – tei-gė, kad bendrų mėnesio pajamų jiems pakakdavo tik „šiaip taip“ sudurti galą su galu. 27,9 proc. disponuojamas mėnesio pajamas prieš išvyks-tant vertino kaip suteikiančias galimybę gana lengvai, lengvai ar labai lengvai patenkinti savo poreikius. Tarp jų didžiausia dalis – 22,5 proc. – teigė, kad mėnesio pajamų jiems pakakdavo gana lengvai.

Šeimų išsilavinimas ir materialiniai ištekliai yra tarpusavyje susiję. Mažiausiais piniginiais ištekliais disponavo šeimos, kuriose abu partne-riai turėjo žemiausią išsilavinimą. 40,7 proc. jų teigė, kad mėnesio paja-mų jiems pakakdavo tik labai sunkiai ar sunkiai, tuo tarpu šeimose, ku-riose bent vienas iš sutuoktinių turėjo įgijęs aukštesnį (bet nė vienas ne-turėjo aukštojo) išsilavinimą, tokių buvo 25,7 proc., o šeimose, kuriose bent vienas iš partnerių buvo su aukštuoju, labai sunkiai ar sunkiai mė-nesio pajamų pakakdavo 19 proc. Atitinkamai tarp šios grupės šeimų didžiausia dalis buvo tokių, kurie teigė, jog mėnesio pajamų jiems pa-kakdavo gana lengvai ar lengvai (32,1 proc.).

Disponuotų išteklių vertinimas prieš šeimai pereinant į TN stadiją susijęs su vaikų skaičiumi ir jų amžiumi. Kuo vyresni ir kuo daugiau vaikų, tuo prasčiau šeima vertina iki migracijos turėtas mėnesines paja-

92

mas. Tarp turinčiųjų vieną ikimokyklinio amžiaus vaiką labai sunkiai ar sunkiai su turėtomis pajamomis vertėsi 19,6 proc., tarp turinčiųjų vieną mokyklinio amžiaus vaiką – 24,3 proc. Tuo tarpu tarp turinčiųjų dau-giau nei vieną vaiką, iš kurių bent vienas ikimokyklinis, – 43,8 proc.

Įdomu, jog disponuojamų išteklių vertinimas nesiskiria pagal šei-mos gyvenamąją vietą.

Taigi, nors nėra pakankamai duomenų, norint įvairiapusiškai įver-tinti šeimos socialinius ir ekonominius išteklius prieš išvykstant, iš da-lies galime teigti, jog prieš tapdamos TN šeimos neturėjo aukšto sociali-nio, ekonominio statuso ir jų netenkino esama materialinė gerovė

Šeimų materialinius nepriteklius iš dalies jau aptarėme ankstesnėje dalyje. Kokybinio tyrimo medžiaga šiuo atveju galime dar kartą pai-liustruoti faktinį žemą kai kurių šeimų pragyvenimo lygį ir vartojimo galimybes.

Objektyvių šeimos materialinių sąlygų vertinimą gerai iliustruoja šis pavyzdys, kuriame kaime gyvenanti šeima vertina savo vartojimo galimybes jau šeimai perėjus į TN stadiją.

...važiuojam į užsienį atostogaut (vyras sako). Vienintelis jo toks nors (no-ras). Sakau: „tai taip, Ramūnai, kai į pensiją išeisim“. Nes paskui reikės mer-gaitę leist į mokslus. Yra planai, yra svajonė nuvažiuot į užsienį kažkur tai dviese paatostogaut. Ar su šeima, nu nesvarbu, gal i mergeles pasiimt, norėtu-mėm, bet... Bet..

////O kur norėtumėt važiuoti? Nu...svajonių tai visur yra, tai ten, tai ten. Sakau savaitę į Palangą išvažiuo-

jam i tai būtų šventė. I viel – karvės, kas prižiūrės... Gali dienai išvažiuoti, tos karvės...(A3)

Taigi, apibendrinant galima teigti, jog akivaizdu, kad nemaža dalis TN šeimų atstovauja sluoksniams, disponuojantiems mažais socialiniais ir ekonominiais ištekliais. Dėsninga, kad dauguma šeimų su žemais eko-nominiais ištekliais yra tos, kuriose auga daugiau ir vyresnio amžiaus vaikų, taip pat tos, kuriose tėvai turi žemesnį išsilavinimą. Tai yra šei-mos, kurių ekonominiai poreikiai objektyviai yra didesni, o galimybės juos patenkinti – žemesnės. Sunku įvertinti, kiek ir ar migracinis spren-dimas šeimai būna vienintelė galimybė, padedanti pagerinti savo ekono-minę padėtį. Tačiau negalima nuvertinti, jog nemaža dalis šeimų prieš migraciją iš tiesų gyvena skurdžiai. Kaip teigė viena respondentė: „nu ka, tas vienintelis tų pinigų trūkums. Kitaip tai...{nebūtų važiavęs}. Vie-nintelis, nes kaip išvažiuot, šeimą palikt tai labai sunku....“.

93

4.2.4. Šeimos raida ir patekimas į TN stadiją

Šeimos raidos ciklai literatūroje dažnai siejami su vaikų atsiradimu, socializacijos etapais (ikimokyklinio ugdymo įstaiga, mokykla) ir tėvų namų palikimu. Migraciniai sprendimai, kaip teigiama šeimos ir migraci-jos sistemų teorinėje prieigoje (Root, De Jong 1991), yra sąlygoti šeimos vidinės raidos. Pavyzdžiui, apsisprendimas išvykti ar sugrįžti gali būti sąlygotas fakto, jog vaikai pradeda eiti į mokyklą ar baigia pradinę ir pereina į pagrindinę mokyklą, įstoja į aukštąją mokyklą ir pan.

Atliekant kiekybinį tyrimą nebuvo klausiama, kaip skirtingų šeimos raidos stadijų įtaką migracijai vertina patys respondentai. Taip pat dėl per mažo imties dydžio sunku patikimai analizuoti respondento vaikų amžių jam pirmą kartą išvykstant ilgesniam laikui dirbti į užsienį.

Tyrimo duomenys leidžia nustatyti skirtingą šeimos raidos ciklų įta-ką priklausomai nuo to, kuris iš tėvų apsisprendžia migruoti. Kaip jau ir buvo aptarta, vaikų amžius turi įtakos moterų, bet ne vyrų sprendimui išvykti (10 pav.). Išvykusių tėvų dalis, nors ir skirtinga priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus, tačiau šiuo atveju tokių didelių svyravi-mų kaip išvykusių motinų atveju nėra. Šeimose, kuriose išvykusios mo-tinos, dažniausiai auga vienas vyresnio mokyklinio amžiaus vaikas.

Tikėtina, jog šie skirtumai pirmiausia susiję su normatyviniais lyčių vaidmenimis, kai vaikų, ypač mažamečių, globa priskiriama moteriai. Kita vertus, tai, jog moterys lengviau išvyksta, kai vaikai pradeda eiti į mokyklą, tampa paaugliais, atskleidžia gana ribotus visai visuomenei būdingus tėvystei būtinų žinių išteklius. Šia prasme galime teigti, jog vaikų auginimas nėra „psichologizuojamas“, vaikas dažnai traktuojamas kaip fizinius, vartojimo, tačiau ne psichologinius poreikius turinti būty-bė. Vyresnio amžiaus vaikai, jų vidinės raidos problemų sprendimas tėvų galbūt dažnai nėra suvokiami kaip tėvų rūpesčio reikalaujanti užduotis.

Kaip rodo kokybinis tyrimas, šeimos raidos ciklo stadija labiau svarbi ne priimant sprendimą vienam iš tėvų išvykti, bet svarstant šeimos susi-jungimo galimybes. Jos išsamiau bus aptartos kitose darbo dalyse.

4.2.5. Šeimos ryšiai su migracine sistema: migracijos tinklas

Migracijos tinklas yra svarbus veiksnys šeimai ir jos nariui apsi-spręsti išvykti. Migracijos tinklas gali susidėti iš neformalių ir forma-lių ryšių. Pirmuoju atveju jį sudaro išvykstančiojo šeimos draugų, pa-žįstamų, giminių, gyvenančių užsienio šalyje, ratas. Antruoju atveju tai

94

gali būti „migracinė industrija“, veikianti kaip transnacionalinis orga-nizuotas verslas, skatinantis darbo jėgos judėjimą tarp šalių. Nepri-klausomai nuo tinklo pobūdžio, jis mažina sąnaudas, kurių gali atsiras-ti į tikslo šalį norinčiam patekti migrantui. Migracijos tinklas gali pa-dėti apsigyventi, susirasti darbą, kartu teikia ir informaciją, kuri būtina įsikuriant užsienio šalyje. Migracijos tinklas emigracijos procese svar-bus tiek priimant sprendimą išvykti, tiek įsikuriant tikslo šalyje. Jis, viena vertus, „traukia“ migrantą skleisdamas informaciją, kita vertus, padeda jį „pririšti“ prie tikslo šalies. Migracijos tinklų svarba ypač ak-tuali žemos kvalifikacijos migrantams, kurių žemesni adaptaciniai iš-tekliai (pvz., nemoka užsienio kalbos, pirmą kartą išvyksta į užsienio šalį). Tačiau būtina nepamiršti, jog migracijos tinklai gali vaidinti ir neigiamą vaidmenį: įklampinti į skolas, imti nepagrįstai didelius mo-kesčius už nedideles paslaugas, apgauti, įtraukti į prekybos žmonėmis tinklą. Ypač pažeidžiami šiuo požiūriu yra žemos kvalifikacijos, ne-mokantys užsienio kalbos migrantai.

Migracijos tinklo svarbą TN šeimų formavimuisi patvirtina ir šio tyrimo duomenys. 76,4 proc. vykstančiųjų pirmą kartą turėjo užsienyje giminių ar draugų tinklą, 22 proc. vyko į užsienio šalį neturėdami ir negalėdami pasinaudoti migracijos tinklo teikiama parama.

75 proc. pirmą darbą užsienyje susirado padedami ten jau gyvenusių giminių ar pažįstamų, 13 proc. darbą susirado savarankiškai, 7 proc. darbą gavo per įdarbinimo agentūrą Lietuvoje, 1,9 proc. padėjo agentūra užsienyje, likusi dalis negalėjo nurodyti būdų, kuriais partneris užsienio šalyje susirado darbą.

Suprantama, tie, kurie vyko į užsienį ir jau turėjo ten pažįstamų tin-klą, juo pasinaudojo, kad susirastų pirmą darbą. 91,9 proc. vykusiųjų pas gimines ar pažįstamus jų dėka susirado pirmą darbą. Tuo tarpu tie, kurie tikslo šalyje neturėjo juos palaikančio tinklo, darbo dažnai ieško-josi išnaudodami įvairias galimybes. Didžioji dalis jų – 47,1 proc. – dar-bą susirado patys. Taigi, beveik pusė vykusiųjų be migracijos tinklo pa-laikymo individualiai turėjo ir įsikurti tikslo šalyje. Vis dėlto nemaža jų dalis – 23,5 proc. – nors ir vyko, kaip teigia, neturėdami giminių ir pa-žįstamų, jų padedami susirado pirmą darbą. Galbūt tai atvejai, kai į mig-racijos tinklą patenkama jau nuvykus į tikslo šalį, susipažinus su kitais imigrantais iš Lietuvos.

Svarbu pastebėti ir tai, kad migracijos tinklas tikslo šalyse tampa platesnis. Iki Lietuvos įstojimo į ES net 29,1 proc. savarankiškai rado

95

darbą, o tarp išvykusiųjų po 2004 m. tokių dalis sumažėjo beveik tris kartus (25 pav.). Tuo tarpu randančiųjų darbą per neformalų tinklą da-lis prieš ir po įstojimo į ES padidėjo. Iki 2004 m. 65,8 proc. darbą pa-dėjo susirasti draugai, giminės, o įstojus į ES jų dalis yra 78,7 proc. Su-prantama, kuo intensyvesni emigraciniai srautai iš kilmės šalies, tuo la-biau plečiasi migracijos tinklas ir pradinės integracijos į tikslo šalį išlai-dos naujai atvykstantiems tampa vis mažesnės.

25 pav. Migruojančiųjų darbo suradimo tikslo šalyje būdai prieš ir po

Lietuvos įstojimo į ES, procentai

1,3 3,8

29,1

65,8

2,28,7 8,3

78,7

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

įdarbinimoagentūraužsienyje

įdarbinimoagentūraLietuvoje

radosavarankiškai

draugai,giminės

prieš 2004

po 2004

Migracijos tinklas, kaip jau aptarta, atlieka tiek migranto pritrauki-

mo, tiek jo įtraukimo į migracijos procesą vaidmenį. Pirmuoju atveju jis teikia bendrą informaciją, kuri potencialiems migrantams formuoja po-zityvias nuostatas apie išvykimą, pritraukia juos prie migracijos proce-sų, supažindina su jais. Migracija pradedama traktuoti kaip „normalus“, „priimtinas“ problemų sprendimo būdas. Migracinis elgesys įgauna so-cialinės normos statusą, jis netraktuojamas kaip deviantinis elgesio bū-das. Aukštos kvalifikacijos migrantas Airijoje taip pasakoja apie artimus ir iš Lietuvos migravusius žmones:

iš mano rato masė žmonių buvo išvažiavę, nes mano kursiokų nuo trečdalio iki pusės dirba užsieny. Aš pats planavau važiuot į Ameriką daryt doktorantūrą prieš vienuolika metų ir su draugu laikiau egzaminus, tik mums jau ten gimė dukra jau ten tada nutariau pasilikt Lietuvoje ten tą doktorantūrą daryt, o mano draugas išvažiavo. Ir daug labai draugų buvo išvažiavę ir dirbo ir netgi aš kelis

96

kart lankiausi pas tuos draugus dirbančius užsieny, aš kone galim sakyt vos ne pats paskutinis, kuris išvažiavau. (B5)

Panašiai situaciją mato ir viena šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gy-venanti moteris:

Labai daug kas buvo išvažiavę. Ne tai, kad Anglijoj, bet visur, visame pa-saulyje. Biržuose vien vien seni žmonės paliko. Visi, kas jauni, visi išvažiavo. Iš jaunimo, tik mokiniai ir vaikai. (B7)

Gaudami informaciją apie migraciją kaip socialiai priimtiną elgesio būdą, kaip socialinę normą, potencialūs migrantai pagal ją pradeda orientuoti ir savo elgesį. „Prijaukinti“ prie migracinio elgesio kaip so-cialinės normos ir patekę į situaciją, kuri jiems subjektyviai simbolizuo-ja gyvenimo ir darbo Lietuvoje ribą, „kritinį tašką“, jie pradeda elgtis pagal šią internalizuotą elgesio normą ir pasirenka migraciją.

Žinojau (kad važiuoja), buvo. Todėl ir aš pagalvojau, jei kiti išvažiuoja, dirba, tai kodėl aš negaliu? Ir aš galiu. Man sakė, oij, kur tu ten važiuoji, jauni, tai taip, o tu ko ten važiuosi? Bet man visiškai nebaisu buvo. (B8)

Migracijos tinklas ne tik sunormina migracinį elgesį, bet ir atlieka svarbų vaidmenį mažinant migracijos sąnaudas. Tai akivaizdu ir nagri-nėjant interviu tiek su Lietuvoje pasilikusiais, tiek su jau išvykusiais TN šeimų nariais. Toliau pateiktuose dviejuose interviu su užsienio šalyje šiuo metu gyvenančiais TN šeimų nariais pasakojama apie svarbų mig-racijos tinklų vaidmenį mažinant migracijos sąnaudas.

Turėjau draugę Lietuvoj, kaimynę tokią. Tai paprašiau jos padėti, ji čia [Londone] dirbo, tai taip ir padėjo man. Paprasčiausiai buvo vaikų gimtadienis, kalbėjomės, norėjau daugiau pinigų užsidirbt. Tai va, o po to ji paskambino man ir sako, atvažiuok. Tai taip ir išvažiavau. (B6)

Du mėnesius buvau be darbo po etatų mažinimo, grįžo draugė iš Anglijos ir sakė, atvažiuok pas mane, surasiu darbą. Ir po poros mėnesių atvažiavau. Atva-žiavau, dirbau valytoja, valiau kambarius, o po to draugė čia dirbo ir padėjo man čia įsidarbinti valgykloj. Dirbu dabar šitoj valgykloj. Draugė parekomen-davo mane, kad gerai dirbu, atėjau ir priėmė mane. Ir dirbu čia jau pora me-tų.(B8)

Migracijos tinklo svarba minima ir pasakojimuose apie išvykusį šei-mos narį:

Jos vyro pusseserė buvo Dubline. Ir susikambindavo, ją mylėjo antra pusė (vyro –suprask) ir anyta mylėjo ją, nes matė kas kaltas (vyras), žinokit. Na tai sako, tu Ingrida važiuok pas mane, aš turiu butą. Ten sunku įsikurt, kai nėra bu-tą, kur gyvent, o darbą tai dar susirasi, žinot.(A7)

Jis viską žinojo, jisai žinojo, kur gyvens, keliese gyvens, viską. Užgarantuo-tai išvažiava. (A1)

draugė išvažiavo į Vokietiją, ir pasiūlė man vietą. Prižiūrėt senukus, 1000 markių buvo atlyginimas. Atsiskaičiau iš darbo ir išvažiavau. Nežinodama net

97

konkrečiai nei kur, va turėjom adresą ir draugės vyras nuvežė. Kalbos nemokė-jau nieko. Laba diena pasakiau, viskas.(A6)

Daugelyje interviu kartojasi tos pačios kontakto užmezgimo, paramos iš migracijos tinklo gavimo istorijos. Giminės, draugai, kaimynai ar ir vi-sai svetimi žmonės gali tapti laidininkais tarp šeimos – išvykstančiojo – tikslo šalies. Kontaktai su jau migravusiaisiais kartais gali būti užmezga-mi net ir ne betarpiškai, bet netiesiogiai, internetu. „Jis važiavo pas pažįs-tamus, žmones, su kuriais buvome bendravę internetu“, – pasakojo į Airi-ją vyrą darbams išsiuntusi žmona. Kiekvienoje istorijoje taip pat matome ir migracinio tinklo vaidmenį mažinant atvykimo sąnaudas naujam mig-rantui: įsikūrimas, pirmas darbas, pagalba orientuojantis naujoje erdvėje (transportas) ir t. t. Taigi, matome, jog užsienyje gyvenantys pažįstami at-lieka itin reikšmingą vaidmenį migraciniam elgesiui. Šie tinklai padeda ne tik apsispręsti išvykti, bet ir įsikurti užsienio šalyje. Kai kuriems mig-rantams pradinis saugumas, garantuojamas migracijos tinklo, yra labai svarbus. „Jis viską žinojo, jisai žinojo, kur gyvens, keliese gyvens, viską. Užgarantuotai išvažiava“, – pasakojo vieno išvykusio vyro žmona, kuri vėliau interviu pripažino, kad jei nebūtų buvę tokios paramos užsienyje, tikrai būtų nevažiavęs.

Suprantama, jog migracijos tinklu skirtingai naudojasi žemos ir aukš-tos kvalifikacijos migrantai. Pirmiesiems tai yra fizinį ir socialinį išlikimą garantuojanti būtinybė, o antrieji tinklu naudojasi labai fragmentiškai, pvz., ieškodami būsto. Jų turimas kultūrinis kapitalas ir socialiniai ištek-liai padeda savarankiškai įsikurti užsienio šalyje.

Kaip jau minėta, migracijos tinklas gali turėti ir neigiamą vaidmenį migrantams, įtraukdamas juos į migraciją ir socialiai, materialiai ar fi-ziškai išnaudodamas. Tačiau kokybiniame tyrime tokių atvejų nebuvo.

Kai kurios šeimos į TN stadiją patenka per migracijos industriją, kuri ieško darbuotojų Lietuvoje ir gabena juos darbui į užsienį.

Firma yra Kauno, o Anglijoj yra filialas, nu kaip dukterinė įmonė. I ta kauniečių jį išsiunte. Nes šiaip jei patys, kaip kiti susigalvoj, mes taip niekada nedrįstume, mes esam labai bailiai. Mes tokie nerizikuojam taip. (A2)

Migracijos industrija, panašiai kaip ir neformalūs tinklai, kaip mato-me iš šio pavyzdžio, mažina su migracija susijusias išlaidas, kurias turė-tų patirti atvykėlis. Aprūpina ne tik darbu, bet ir gyvenamąja vieta, o to-kios sąlygos paskatina žmonės migruoti, atpalaiduoja juos nuo rizikos, kurią jie patirtų vykdami vieni.

Migracijos industrija ne tik sumažina su įsikūrimu, darbo paieško-mis susijusias išlaidas, bet ir išsprendžia tikslo šalies kalbos nemokėji-

98

mo problemą. Organizuoti darbai, kuriuos dirba lietuviai ar kiti migran-tai ir kai jų metu galima susikalbėti rusų kalba, tai pat sumažina migra-cijos sąnaudas.

O darbdaviai ten sakė visi lietuviai yra. Tiktais jau tas pats ūkininks yra an-glas, o daugiau ten sakė lietuviai. (A5)

Tokioje situacijoje migrantui nebūtina nors šiek tiek pramokti už-sienio kalbos, jis gyvena ir dirba savotiškuose savo regiono migrantų „getuose“. Darbo ir gyvenimo išlaidos jo dar labiau sumažėja.

Negalima teigti, jog migracijos industrija naudojasi tik žemos kva-lifikacijos migrantai. Aukštos kvalifikacijos migrantai, ieškodami dar-bo vietos užsienio šalyje, taip pat naudojasi įvairių „protų medžiokle“ užsiimančių įstaigų paslaugomis. Tai gali būti tiek ES struktūros, tiek įvairių tarptautinių korporacijų vykdoma personalo paieška.

***

Apibendrinant migracijos tinklų vaidmenį, kurį jie atlieka šeimai patenkant į TN stadiją, galima teigti, jog:

dauguma migrantų išvyksta sulaukdami formalių ar neformalių migracijos tinklų pagalbos, o migracijos tinklų vaidmuo, inten-syvėjant migraciniams srautams iš Lietuvos, stiprėja;

migracijos tinklai atlieka dvejopą funkciją: skleisdami informa-ciją jie legitimuoja migracinį elgesį kaip socialiai priimtiną, taip pat sumažina išlaidas, kurias turėtų patirti migrantai tikslo šalyje;

migracijos industrija padeda migrantui išspręsti ne tik buitines, darbo, bet ir kalbos nemokėjimo problemas, sukuria savotiškus „darbo ir gyvenimo getus“, migrantui santykinai saugius in-kliuzus tikslo šalyje bei skatina migracinį elgesį.

99

ŠEIMOS TN STADIJA: ADAPTACIJA

5.1 ŠEIMINIŲ VAIDMENŲ PERORGANIZAVIMAS

Šeimai perėjus į TN stadiją, kai vienas iš suaugusių jos narių iš-vyksta, kyla būtinybė perorganizuoti egzistavusią vaidmenų sistemą. Vaidmenų perorganizavimo procesas, suprantama, priklauso nuo šeimos ir namų ūkio struktūros. Suaugusiųjų vaidmenys gali būti perduoti vy-resniems vaikams. Jei vaikai mažesni ir negali prisiimti suaugusių šei-mos narių vaidmenų, jie gali atitekti likusiam iš tėvų. Kita vertus, vaid-menų perorganizavimo pobūdis, suprantama, priklauso ir nuo namų ūkio struktūros. Jei šeima nėra branduolinė ir kartu gyvena dar seneliai, likęs suaugęs šeimos narys gali tikėtis pagalbos iš vyresniosios kartos.

Vaidmenų perorganizavimas, suprantama, tampa nauju iššūkiu šei-mai, nes jam reikia laiko, fizinių ir psichologinių sąnaudų. Naujų vaidme-nų priskyrimas gali būti problemiškas vaikams, ypač jei jiems priskirti vaidmenys neatitinka jų psichologinės, socialinės ir fizinės brandos. Kita vertus, tikėtina, kad vaidmenų perorganizavimas šeimai ir jos nariams ga-li turėti ne tik negatyvių pasekmių, bet ir pozityvių. Viena iš jų – šeimos narių solidarumo stiprinimas, kurį skatina bendrai šeimos narių įveiktos krizės ar iššūkiai.

Daugumoje TN šeimų, išvykus vienam iš partnerių, likusiam tenkan-tis namų ūkio ar vaikų priežiūros vaidmenų krūvis vertinamas kaip padi-dėjęs. 62 proc. respondentų teigė, kad išvykus partneriui namų ūkio prie-žiūros krūvis jiems padidėjo, 64 proc. kaip padidėjusį įvertino vaikų prie-žiūros krūvį. Apie trečdalį respondentų atitinkamai teigė, jog vaidmenų krūvis jiems nepasikeitė (37,9 proc. ir 32,7 proc.). Labai nedidelė dalis – 0,3 proc. ir 2,6 proc. – atitinkamai teigė, kad vaidmenų krūvis sumažėjo.

Tolesnei analizei buvo sukurtas agreguotas vaidmenų kaitos vertini-mo kintamasis. Jis sujungė abiejų šių vaidmenų kaitos vertinimą. Kinta-masis aprašo tris vaidmenų kaitos TN šeimoje situacijas: kai tiek namų ūkių, tiek vaikų priežiūros vaidmenų krūviai vertinami kaip padidėję; kai tik vienas iš šių vaidmenų vertinamas kaip padidėjęs (arba namų ūkio, arba vaikų priežiūros); kai abu vertinami kaip nepakitę.

Beveik pusė visų likusių Lietuvoje TN šeimų teigė, jog po partnerio migracijos jiems išaugo tiek vaikų priežiūros, tiek namų ūkio darbų krū-vis (26 pav.). 23,4 proc. teigė, kad jiems padidėjo arba vaikų priežiūros,

5.

100

arba namų ūkio ruošos krūvis, 23,7 proc. manė, kad jiems tenkantis vaidmenų krūvis nepasikeitė.

26 pav. Vaidmenų krūvio kaitos vertinimas

išvykus partneriui, procentai

padidėjo bent

vienas; 23,4

padidėjo namų

ruošos ir vaikų

priežiūros; 52,8

nepasikeitė; 23,7

Vaidmenų krūvio kaitos vertinimas susijęs su keletu TN šeimos po-

žymių: išvykusiojo lytimi, šeimos struktūra ir vaikų amžiumi. TN šei-mose, kuriose migravo motinos, likę vyrai žymiai dažniau nei tose šei-mose, kuriose vyrams išvykus liko motinos, deklaruoja išaugusį vaid-menų krūvį. 74,6 proc. šeimų, kuriose išvyko motina, tėvas vertina, jog vaikų priežiūros ir namų ūkio vaidmenų krūvis jam padidėjo (27 pav.). Vyrai taip dramatiškai vertina krūvio išaugimą, nors, kaip jau buvo ap-tarta, TN šeimos be motinų dažniau yra šeimos su vyresniais mokykli-nio amžiaus vaikais. Tuo tarpu šeimos, kuriose su vaikais liko motina, abiejų tipų vaidmenų padidėjimą deklaruoja rečiau – 47 proc. jų teigė, kad išvykus vyrui joms padidėjo tiek namų ruošos, tiek vaikų priežiūros rūpesčiai. Taigi, akivaizdu, kad motinos išvykimas ir su tuo susijusi bū-tinybė vyrui prisiimti tradiciškai moteriai priskiriamus šeiminius vaid-menis tampa sudėtinga užduotimi. Vyrams dalis vaidmenų, kuriuos ten-ka atlikti, būna nauji. Vadinasi, papildomą įtampą jiems kelia ne tik tai, kad padaugėja darbų, bet ir tai, jog jie priversti prisiimti visai naujus vaid-menis. Tuo tarpu moterims partnerio išvykimas nesukelia tokių dramatiš-kų pasekmių. Daugiau nei pusė jų mano, kad vaidmenų krūvis nepasikei-tė arba padidėjo tik vieni iš vaidmenų (vaikų priežiūra ar namų ruoša).

Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, jog tyrime nebuvo matuota, kiek realiai išauga vaidmenys, o tirti tik kaitos vertinimai. Todėl gali bū-

101

ti, kad vyrų vertinimai susiję ne tiek su objektyviu vaidmenų krūvio iš-augimu, bet ir su šio krūvio vertinimu.

27 pav. Vaidmenų krūvio kaitos vertinimas išvykus partneriui

pagal namie likusio partnerio lytį, procentai

74,6

47

12,7

26,3

12,7

26,7

0% 20% 40% 60% 80% 100%

likęs tėvas

likusi motina

padidėjo namų ruošos ir vaikų priežiūros vaidmenų krūvispadidėjo arba tik namų ruošos, arba tik vaikų priežiūros vaidmenų krūvisvaidmenų krūvis nepasikeitė

Vaidmenų krūvio pokyčių vertinimai, kaip jau minėta, priklauso

nuo šeimos tipo ir vaikų amžiaus. Dėsninga tikėtis, jog šeimose, kurio-se, be tėvų, yra ir seneliai, likęs tėvas ar motina sulauks ir senelių pagal-bos. Tačiau įdomu, jog šios prielaidos, kurias patikrinti dėl riboto imties dydžio galime tik labai apytikriai, yra kiek skirtingos šeimose, kuriose išvyko tėvas ar motina. 82 proc. vyrų, kurių partnerės migravo ir kurie gyvena kartu su savo/žmonos tėvais, teigia jaučiantys padidėjusį vaid-menų krūvį. Tuo tarpu vyrai, kurių partnerės migravo ir kurie gyvena at-skirai nuo savo/žmonos tėvų, apie padidėjusį vaidmenų išaugimą dekla-ruoja kiek rečiau (72 proc.). Vadinasi, galime manyti, jog kartu gyve-nantys seneliai šeimose, kuriose išvykusios motinos, vyrams gali būti ne paramos, bet papildomų rūpesčių priežastis.

Tuo tarpu namų ūkiai, kuriuose išvykę vyrai, patvirtina spėjimą, jog kartu gyvenantys seneliai padeda motinoms ir dėl to jos rečiau patiria iš-augusį vaidmenų spaudimą. 39 proc. kartu su savo tėvais gyvenančių moterų teigė, kad joms tenkantis vaidmenų krūvis padidėjo, tuo tarpu branduolinėse šeimose gyvenančios moterys dažniau deklaravo vaidme-nų krūvio padidėjimą – 49 proc. Vadinasi, su vaikais likusios motinos, kitaip nei tėvai, dažniau sulaukia kartu gyvenančių senelių pagalbos, nors galbūt joms mažiau šios pagalbos ir reikia.

Žinoma, šie vaidmenų krūvio skirtumai pagal išvykusiojo lytį ir šei-mos tipą reikalauja išsamesnių tyrimų. Šie skirtumai gali būti susiję ir su

102

senelių amžiumi (išvykusių motinų šeimose vyresni vaikai, tad ir seneliai, tikėtina, vyresni), ir su kultūrinėmis normomis, organizuojančiomis sūnų ir tėvų bei dukterų ir tėvų tarpusavio santykius, ir galbūt su iš senelių gau-namos pagalbos vertinimu.

Vaidmenų krūvio padidėjimo vertinimas priklauso nuo vaikų skai-čiaus, kurie auga šeimoje. Kuo daugiau vaikų, tuo dažniau vaidmenų krūvio pokyčiai įvertinami kaip didesni. Ši tendencija akivaizdi ir šei-mose, kuriose su vaikais liko tėvas, ir šeimose, kuriose su vaikais liko motina (28 pav.). Tiesa, likusios motinos, palyginti su likusiais tėvais, apskritai rečiau deklaruoja apie padidėjusį vaidmenų krūvį.

28 pav. Padidėjusio vaidmenų (vaikų ir namų ūkio priežiūros) krūvio

vertinimas pagal likusio tėvo lytį ir vaikų skaičių, procentai

0 20 40 60 80 100

likęs tėvas

likusi motina

trys +duvienas

Vaidmenų krūvio pokyčių vertinimas susijęs ne tik su vaikų skai-čiumi, bet ir su jų amžiumi. Šiuo atveju taip pat būtų tikslinga panagri-nėti skirtingų tipų šeimų (su tėvu ar su motina) padėtį, tačiau imties ri-botumai neleidžia to atlikti. Bendra tendencija akivaizdžiai rodo, kad kuo daugiau ir kuo vyresni vaikai, tuo didesnį vaidmenų krūvio augimą patiria tėvai. 48 proc. turinčių vieną ikimokyklinį ir 47 proc. turinčių vieną mokyklinio amžiaus vaiką tėvų vertina vaidmenis kaip padidėju-sius. Tuo tarpu 64,1 proc. turinčiųjų daugiau nei vieną vaiką, iš kurių bent vienas ikimokyklinis, ir 61,2 proc. turinčiųjų daugiau nei vieną, iš kurių visi mokykliniai, vertina vaidmenų krūvį kaip išaugusį. Šie rezul-tatai yra gana įdomūs, nes prieštarauja nusistovėjusiai nuomonei, jog mažų vaikų priežiūra iš tėvų reikalauja daugiau laiko ir energijos.

Remiantis kokybinio tyrimo informacija akivaizdu, jog galima iš-skirti ir šeimas, kuriose vaidmenų krūvis išvykus šeimos nariui namuose likusiai partnerei liko nepakitęs arba padidėjo. Dėsninga, kad šeimos,

103

kurioms iki išvykimo buvo būdingas labiau tradicinis vaidmenų paskirs-tymas ir Lietuvoje pasiliko motina su vaikais, nepastebi itin reikšmingų pokyčių. Respondentė, kuri interviu metu iš pradžių teigė, jog darbai na-muose neskirstomi „nei čia tava darbs, nei čia mana darbs, mes ėmėm, padarėm i užmiršom, va taip“, o vėliau tvirtinusi, jog „būdavo įvairiai, būdavo, kad reikdava taip biški ir įsisiautėt, nesusiprasdava, būdava“, situacijos pokyčius vertina kaip minimalius. „Šiaip tai tose pareigose (namų) tai ne (nesijaučia krūvio didesnio). Tos pareigos....aš išlaviruo-ju...“ – vėliau sakė ji. Kita respondentė, kurios vyras migravęs visus jau 13 metų trunkančios santuokos metus, tvirtino, jog „neturiu ką pasakoti (apie vaidmenis)... kad pripranti per tiek metų, kad kažkaip viskas natū-raliai gaunasi“. Taigi, dėsninga, kad itin tradicinių vaidmenų modelio šeimose TN stadija neproblematizuojama ir vaidmenų modelio transfor-macija, partneriui išvykus, nevyksta.

Tačiau nemažai šeimų pripažino, jog susiduria su didesnėmis ar ma-žesnėmis vaidmenų disbalanso problemomis partneriui išvykus. Kaime gyvenanti moteris, kurios vyras iki migracijos padėdavo jai nudirbti na-mų ir ūkio darbus, taip pat „vyriškus“, daug fizinės jėgos reikalaujan-čius darbus kaime, dabar situaciją vertina kaip iš esmės pasikeitusią.

Kas pasikeitė, daug kas pasikeitė. Darba padaugieja. Visi rūpesčiai man aiš-ku. Tai kur būdava vyra darbai, viskas man. Sunku, kitą kartą kaip sakant nors kauk vilkais, kai niera kas padiet, kai reik vyra darbą dirbt. Kai nėra ko pasi-šaukt tai žinot kaip yra sunku. (A3)

Ji teigė, jog dabartinėje situacijoje „turi užsigeležinti“, pati visur ei-ti, prašyti, pati „daryti kažką tai, per galvas lipti“. Vėliau interviu ji pri-pažino, kad nors yra jauna – 36 metų, vis dažniau jaučia fizines padidė-jusio vaidmenų krūvio pasekmes – skauda širdį, patiria kitus sveikatos negalavimus. Panašiai situaciją šeimoje apibūdino ir kita moteris:

o dabar kai išvažiavęs, tai... Jau labai sunku, kai reik viską tvarkytis. Jau taip i pagalvoji kartais – labai jau čia visur reik eit, visokie mokesčiai, visokie buitiniai reikalai. Jau nėr, nei pasišauksi, jau taip. (A4)

Jau užsimanai nueiti į parduotuvę, jau kažkaip būdavo sėdi į mašiną ir va-žiuoji. Aš pati nevairuoju, mašina namuose, vairuotojaus nėra. Tai toksai sun-kums jau. Ar tau susirga vaiks – nėra pas gydytojaus galimybės. Jau turi kvies-tis greitąją arba leku iš darba. O taip tai būdava jis viską sutvarko. Jeigu vaiks susirgo – pas gydytoją nuvežė. Nu kažkaip visur. Visur reikalinga. (A5)

Reikšminga tampa ne tik tai, jog išauga darbų, kuriuos reikia pada-ryti, krūvis, bet reikia prisiimti ir didesnę atsakomybę. Moteris, kuri iki vyro migracijos pasakojo, jog vyras prisiimdavo labai daug atsakomy-bės už namų priežiūrą, dabar jaučiasi perkrauta atsakomybės jausmo.

104

I labai tada jaučiuos, atroda ka nier tų darbų, bet va tokia atsakomybė, a tik-rai vaikiukai viskas, a čia viskas gerai. Pavyzdžiui anksčiau Gintuks namie, i aš sau rami, žinau ten jau šiukšlės bus...man nereik galvot, tai da kas nors./// Bet aš žinau, ka jisai namie, jisai tą apgalvos. Va aš kur nors esu darbe, pradies lyt lietus, o jisai kai čia tinkluose dirbdava, lys lietus, tai ai Gintuks čia kituoj gat-vėj dirb, parlėks skalbinius surinkt. O aš daba žinau man vienai viskas. (A2)

Matome, kad šią moterį slegia ne tiek padidėjusi vaidmenų našta, kiek išaugusi bendra atsakomybė už šeimą ir vaikus. Išaugęs atsakomy-bės jausmas turi didesnių pasekmių nei patys praktiniai darbai.

Kai kuriose šeimose dalį tėvų atliekamų vaidmenų perima vaikai. Nu visa laimė mana vaikiukai dideli. Tai mes tada taip susiimam, visą laiką

būt tokia taryba, susiedam i taip visi, da tėvelis kol siedž (kai būna grįžęs), visi taip, nu tai daba mamytei reik padiet. Jau tėvelis: „nu jau reik“...I taip pavyzdžiui daba vyresnis mokesčius internetu mok, jau jisai atsakings už mokesčius, paskui už pečiaus kūrimą. Mažiuks tai irgi už kambarius, jau tada dalinamės visi. Labai jaučiu, labai (pagalbą). (A2)

Vaikai prisiima ne tik praktinius, bet kartais ir tarpusavio santykių vaidmenis, kuriuos anksčiau atliko tėvai.

Vyresnis tai labai atsakingai aišku, susiemėm. Iš kart pajutau jo atsakomy-bę, jo tą tokį rūpestį, pareigą, kad jis yra vyresnis sūnus. ////// aš pastebiejau kaip jis nuor vakarais ateit. Nes vaikiukai kai naidava gult, mes su vyru susies-davom taip vakare. Nu taip sau, da ramybėj. Arbačikės kokios a po vyna da tau-rę, ka nors. Ir jis pastebiejau, kad jis pripratęs, kad aš taip būdavau viena, tai mažiuks nain gultis, tai tas vyresnis sūnus, susiesdavom, dviese (A2).

Šioje šeimoje vaidmenų perorganizavimą išvykus tėvui motina ver-tina ir kaip pozityvų dalyką. Tėvo išvykimas privertė vaikus pajusti di-desnę atsakomybę, labiau įsitraukti į darbus.

Nu susiėmėm, toks pasidarėm krūvoj daugiau visi. I aš tą pagalvoju, mes anksčiau su Gintuku (vyru) dirbdavom dviese. Kai anksčiau. O dabar kai jo nier, ////, mes tokie visi atsakingai tą žolikę pjaunam, čia viską, nes tėvelia nie-ra. O taip tai tėvelis pjaudava, aš grėbliuodavau. Mes eidavom dviese, o vaikai būdava atskirai. O dabar žinom, kad jau niera, tai mes visi trys, o daba kai Gin-tuks grįža, nu tai visi tėveliui (padėti). Nes jau jo pasiilgę, jau toks gavomės branduolys, labiau susilipinom.(A2)

Atskirai norėtųsi trumpai aptarti ir psichologinę sutuoktinių adapta-ciją prie pakitusios situacijos šeimoje, kai sutuoktinis ar sutuoktinė iš-vyksta į užsienį. Atliekant kiekybinį tyrimą psichologinis prisitaikymas ir jo būdai matuojamas nebuvo, tačiau tiriant kokybiškai dauguma res-pondentų pasakojo apie psichologinius sunkumus ir adaptaciją.

Dauguma Lietuvoje likusių šeimos narių pasakoja apie patirtus jaus-mus, partneriui išvykus.

Nu kažkas neįtikietina, ir rytoj nebus jau jo, i poryt, i nepareis nei šeštadienį namo! Va tas toks, buva nesuvokiama, nes mes niekada gyvenime nebuvom bu-

105

vę atskirai. Mes niekada, niekada, mes visada buvom krūvoj, kartu....tai man buvo tas toksai nesuvokiama, kad jau jisai kai ryte išvažiava, aš negalėjau pati-kiet ka jis vakare negrįš. (A2)

Oi, du mėnesius pačius pirmus tai aš kiekvieną dieną laukiu, kada jis pareis. Kiekvieną. Kažkaip man nebuva tikėtina, kad jisai nebūn, kažkaip tais. (A3)

Prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos šeimoms padeda ne tik lai-kas, bet ir pačių susikurti ritualai. Keletas šeimų pasakojo, jog skaičiuo-ja dienas, brauko jas kalendoriuje ir visi žino, kiek dar liko laiko iki su-lauks išvykusiojo.

***

Taigi, šeimos vaidmenų sistemos perorganizavimo, perėjus į TN stadiją, tyrimas atskleidė, kad:

dauguma TN stadijos šeimų vaidmenų krūvį vertina kaip išaugusį. Tai ypač akivaizdu šeimose, kuriose išvyko motina;

vaidmenų pokyčių vertinimas priklauso nuo šeimos tipo. Kartu su šeima gyvenančių senelių įtaka vaidmenų disbalansui nėra vienoda šeimose, kuriose išvykusi motina ir tėvas. Pirmosiose seneliai, tikėtina, prisiima dalį vaidmenų ir šiose šeimose moti-nos rečiau referuoja apie padidėjusį vaidmenų krūvį nei bran-duolinėse šeimose. Tuo tarpu šeimose, kuriose su vaikais likęs tėvas, senelių gyvenimas kartu netampa vaidmenų krūvį maži-nančiu veiksniu. Kartu su seneliais gyvenančios šeimos net dažniau referuoja apie išaugusius vaidmenis nei branduolinės;

vaidmenų pokyčių vertinimas susijęs ir su vaikų amžiumi bei skaičiumi šeimoje. Kuo daugiau vaikų, tuo didesnis patiriamas vaidmenų krūvis. Kita vertus, kuo didesni vaikai, tuo dažniau deklaruojamas išaugęs vaidmenų krūvis;

vaidmenų pokyčiai, prie kurių turi prisitaikyti šeima, susiję ne tik su išaugusiu konkrečių darbų krūviu, tenkančiu likusiai moti-nai ar tėvui, bet ir su padidėjusia atsakomybe. Kai kuriose šei-mose su vaikais likusiam vienam iš tėvų tai tampa subjektyviai daug reikšmingiau vertinamu iššūkiu;

vaidmenų pokyčio vertinimas, kaip rodo kokybinė informaci-ja, susijęs ir su šeimoje egzistavusiu vaidmenų modeliu iki migracijos. Asimetrinio modelio šeimose pasikeitusi situacija neproblematizuojama. Tuo tarpu labiau simetrinio modelio šeimose adaptacija prie pakitusio modelio sukelia daugiau problemų;

106

dalis vaidmenų kai kuriose šeimose perduodama vaikams. Nors tarp tirtų atvejų nepasitaikė tokių, kuriuose vaidmenų perdavi-mas vaikams darytų neigiamą įtaką, tikėtina, jog toks ryšys gali egzistuoti. Vaidmenų perdavimas vaikams gali turėti ir pozity-vią įtaką, didinti jų atsakomybę ir šeimos narių tarpusavio soli-darumo jausmą;

nauja situacija šeimoje skatina ne tik organizacinę, bet ir psi-chologinę partnerių narių adaptaciją.

5.2. ŠEIMINIŲ SANTYKIŲ PALAIKYMO BŪDAI TN šeimos santykių su išvykusiu šeimos nariu palaikymas gali vykti

keletu būdu: migravusiam šeimos nariui periodiškai grįžtant į namus; šei-mos nariams bendraujant, kai migravęs yra tikslo šalyje; šeimos nariams lankant migravusį tikslo šalyje. Vadovaujantis šia logika toliau ir aptarsi-me kiekvieną iš šių šeiminių santykių palaikymo būdų TN šeimose.

5.2.1. Išvykusio šeimos nario grįžimai:

dažnumas, trukmė, pasekmės TN šeimų kasdienybė peržengia dviejų nacionalinių valstybių ribas.

Migravusio šeimos nario grįžimai iš tikslo į kilmės šalį ir judėjimas tarp šių dviejų geografinių vietovių transformuoja šeimos kasdienybę. Tai vyksta todėl, kad išvykus ar grįžus šeimos nariui šeima yra priversta persiorganizuoti. Grįžęs šeimos narys turi vėl atrasti savo vietą šeimoje, „atsiimti“ vaidmenis, kurie laikinai buvo perduoti kitiems, atkurti tarpu-savio santykių kasdienybę, įsilieti į šeimos gyvenimo įvykių, darbų ruti-ną. Suprantama, jog visų šių užduočių atlikimas yra sąlygotas daugelio veiksnių. Pirmiausia laiko, kurį grįžęs šeimos narys praleidžia namuose. Galimybės reintegruotis į šeimą priklauso nuo grįžusiojo lūkesčių bei ketinimų. Kita vertus, jos taip pat priklauso ir nuo šeimos narių ketini-mų/norų vėl perorganizuoti šeimą. Šiuo atveju šeima turi spręsti dilemą: sugrąžinti išvykusiajam prieš migraciją turėtas pozicijas šeimoje ar sa-votiškai „išstumti“ jį ir suteikti svečio, laikino atvykėlio statusą. Visi šie veiksniai gali modeliuoti šeimos nario grįžimo „charakterį“ ir, supranta-ma, gali paversti šiuos grįžimus gana sudėtingais, emociškai nepalan-kiais šeimos gyvenimo etapais.

107

Papildomą įtampą migrantų grįžimai gali sukelti ir dėl to, jog judėji-mas tarp valstybių turi ne tik fizinę, bet ir simbolinę prasmę. Išvykęs kito-je šalyje gyvenantis šeimos narys daugiau ar mažiau internalizuoja naujas vertybes, požiūrį. Kasdienybė verčia jį perimti naujus, su imigracija susi-jusius, mąstymo ir elgesio būdus, kurie savo ruožtu gali būti daugiau ar mažiau artimi tikslo šalies kultūrai. Bet kuriuo atveju naujas simbolinis kapitalas (kaip kultūra ir elgesio normos), kurį įgyja migrantas, yra sveti-mas namuose likusiems jo šeimos nariams. Dėl šių priežasčių grįžimai į namus migrantams ir jų šeimos nariams gali būti ne tik džiugūs įvykiai. Aptariant šias problemas toliau ir bus nagrinėjami kiekybinio tyrimo re-zultatai, kurie atskleis migrantų grįžimo ypatumus. Remiantis kokybinio tyrimo rezultatais, bus analizuojama, kaip patys migrantai ir jų šeimos na-riai patiria ir interpretuoja su grįžimais namo susijusias problemas.

44 proc. išvykusių TN šeimų narių į namus grįžta bent kartą per pu-sę metų, 29 proc. namo grįžta bent kartą per tris mėnesius (29 pav.). Taigi, matome, jog didžioji dalis TN šeimų sulaukia išvykusio šeimos na-rio namuose bent kartą ar porą kartų per 6 mėnesius (73 proc.). 19,2 proc. grįžta rečiau, bent kartą per metus, o 7,8 proc. iš jų per praėjusius 12 mėn. visai nebuvo grįžę.

29 pav. Migranto-šeimos nario grįžimo į namus dažnumas

bent kartą per 3 mėn.;

29; 29%

bent kartą per metus,

rečiau; 27,4; 27%

bent kartą per 6 mėn.; 43,6; 44%

Grįžimų dažnis gali priklausyti nuo dviejų tipų veiksnių: susijusių su asmens migracijos ypatumais (kaip ilgai migravęs,

kiek ketina pasilikti, kiek integruotas tikslo šalyje, kokiame sektoriuje užimtas);

susijusių su šeima – šeimos struktūros, šeimos raidos stadijos.

108

Kaip atskleidė tyrimas, nagrinėjant su migracija susijusius veiks-nius, didelės įtakos grįžimų dažniui turi buvimo užsienyje trukmė. Tu-rintieji trumpesnį migracijos „stažą“ grįžta dažniau nei tie, kurie migra-cijoje gyvena ilgiau. Tarp iki metų migracijoje gyvenančiųjų 44,4 proc. grįžta bent kartą per tris mėnesius, tuo tarpu tarp gyvenančiųjų ilgiau nei metus grįžtančiųjų bent kartą per tris mėnesius dalis yra apie 21–28 proc., priklausomai nuo migracijoje išbūtų metų trukmės.

Integracija tikslo šalyje, kuri matuota agreguotu kintamuoju, ap-imančiu migranto tikslo šalies kalbos mokėjimą, socialinio tinklo dar-be ir laisvalaikiu struktūrą pagal santykius su kitais imigrantais/vieti-niais, turi nežymios įtakos tam, kaip dažnai grįžtama namo10. Tarp tikslo šalyje integruotų migrantų bent kartą per tris mėnesius namo grįžta 30,2 proc., tuo tarpu tarp neintegruotų jų dalis yra 33,3 proc. Tiesa, tarp integruotų migrantų yra kiek didesnė dalis tokių, kurie na-mo grįžta rečiausiai – tik kartą per metus. Ji siekia 32 proc., o tarp ne-integruotų migrantų tik kartą į namus grįžtančiųjų dalis yra 23 proc. Grįžimų dažnumas nepriklauso nuo to, kiek laiko asmuo ketina dar pa-silikti dirbti tikslo šalyje. Įtakos grįžimo dažnumui neturi ir tai, kurioje srityje migrantas dirba. Trijose tyrimo imtyje gausiausiai reprezentuo-jamose sektoriuose – paslaugų, statybos, pramonės – dirbantys mig-rantai šiuo požiūriu nesiskiria.

Nagrinėjant šeimos veiksnius svarbu paminėti tai, kad grįžimo daž-numas nepriklauso nuo to, ar iš šeimos išvykęs tėvas ar motina. Abiem atvejais grįžimo dažnumas panašus. Turimi duomenys neleidžia tvirtai teigti, kad jaunesnių šeimų nariai grįžta dažniau nei ilgiau partnerystėje gyvenančiųjų.

Vienintelis su šeima susijęs veiksnys, turintis įtakos grįžimų dažnu-mui, – vaikų amžius. Šeimos, kuriose auga vienas arba bent vienas ikimo-kyklinio amžiaus vaikas, dažniau sulaukia iš užsienio grįžtančių tėvų nei šeimos, kuriose vienas ar visi vaikai yra mokyklinio amžiaus. 36,2 proc. migrantų, turinčių vieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, ir 45 proc. turin-čių bent vieną ikimokyklinį vaiką grįžta namo bent kartą per tris mėne-sius. Tuo tarpu tarp turinčiųjų mokyklinio amžiaus vaikų bent kartą per tris mėnesius grįžtančių tėvų/motinų yra mažiau. Tarp turinčiųjų vieną mokyklinio amžiaus vaiką – 20,8 proc., tarp turinčiųjų visus mokyklinio amžiaus vaikus – 27 proc.

10 Šio kintamojo sukūrimo metodika išsamiau aprašyta 7.1.1. poskyryje, p. 127.

109

Grįžtančiųjų laikas, praleidžiamas namuose, įvairuoja. 17,9 proc. grįžę prabūna iki savaitės ar trumpiau, 29,3 – daugiau nei savaitę, 32,1 proc. – daugiau nei dvi savaites, 20,7 proc. – apie mėnesį ir ilgiau. Namuose praleidžiamo laiko trukmė susijusi su tuo, kaip dažnai migrantas grįžta namo. Tarp prabūnančiųjų iki savaitės ar mažiau beveik pusę (52 proc.) sudaro grįžtantieji namo bent kartą per mėnesį. Tarp prabūnančiųjų na-muose daugiau nei savaitę, daugiau nei dvi savaites ar apie mėnesį vy-rauja tie, kurie namo grįžta bent kartą per šešis mėnesius (atitinkamai 46,3 proc., 54,4 proc. ir 44,8 proc.). Taigi, galime teigti, kad kuo dažniau grįžtama, tuo trumpiau pabūnama namuose. Trumpesnių, bet dažnesnių vizitų įtaka šeimos organizacijos išlaikymui gali būti iš esmės skirtinga negu ilgesnių, bet retesnių vizitų. Tačiau tai išsamiau panagrinėsime ki-tose šio darbo dalyse.

Kaip atskleidė kokybinio tyrimo informacija, šeimos nario grįži-mas, kaip jau minėta, šeimai gali tapti nauju išbandymu. Šeima privalo persiorganizuoti, perrašyti savo kasdienio gyvenimo taisykles, iš naujo apsibrėžti kiekvieno šeimos nario užduotis, psichologinius vaidmenis šeimoje. Todėl kiekviena šeima, grįžus išvykusiam šeimos nariui, turi išspręsti dilemą: ar stengtis grįžti į prieš TN stadiją buvusią organiza-ciją, ar susikurti naują, „grįžimams“ skirtą šeiminio gyvenimo modelį. Suprantama, jog nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą priima šeima, šis persiorganizavimas šeiminiams santykiams suteikia papildomos psichologinės įtampos.

galiu pasakyt, kad laimingas (šeimyninis gyvenimas), tik trūksta, kad būtų čia. O kai pagalvoji iš kitos pusės jei čia ištisai būtų tai kažin ......Dabar kai par-važiuoj, tai aišku, nu kiek pabūn, būna mėnesį, būna savaitę, būna po dviejų dienų išvažiuoja.(A4)

Oi kai grįžt tai būn visaip (juokiasi). Būn kad ir... Jaučias, kad parvažiuoj žmogus į namus ir jaučias, kad ilgai nebuvęs ir nežina, nei kur padėta, nei kaip. Nu yra trintis, yra trintis.

Iš karto, kai grįžta tai pasijaučia? Jaučias iš karto, iš karto jaučias. Jisai pats pasimetęs grįžt, nes jisai ten gy-

ven sava gyvenimą. O čia parvažiuoj ir reik gyvent pagal kažkieno gyvenimą... Na ir menkiausi tokie, kad ne čia padėjai, nežinau iš kur paimt, nu tokie daly-kai.(A1)

Šioje pateiktoje interviu ištraukoje respondentė labai taikliai atskiria šeimoje atsirandančios įtampos priežastį – du atskirtus pasaulius. Viena-me jų vyksta šeimos gyvenimas, o kitame – migravusio šeimos nario („jis ten gyven sava gyvenimą. O čia parvažiuoj ir reik gyvent pagal kažkieno gyvenimą“).

110

Grįžimai verčia šeimą taikytis prie pasikeitusios situacijos, iš nau-jo apibrėžti savo rutinas, o tai, nepaisant emocinio pakilimo, kurį šei-mos nariai išgyvena, ne visuomet suteikia vien teigiamos patirties.

Jau paskui būna, kad klausia mergelės, klausia ane, aš noriu ten eit, man rei-kalai, o kai jis jau yra, jau kažkaip reik taikytis. O tada tokia įtampa būna. I ap-sibaram aišku. Tada - kad tu greičiau išvažiuok, man ramybi. Bet tam sykiui... (A3)

Iškritimas iš šeimos gyvenimo ir šeimos rutinos, su tuo susijęs „svetimo“, svečio šeimoje pojūtis minimas ir pačių migrantų pasakoji-muose.

Pradedi, nu, jauč, pradedi tolt nuo namų. Kažkaip tos problemas nu, tu sa-kau grįžti toks pusiau buks. Nu čia kiekvieną dieną susiduri, nu čia vis tiek na-mai, tai tas, tai mokykla, tai čia va to reik, tai čia tas sugeda. Va elektra sugeda, tai čia tokie nu. Nu va tokias problemas yra. O kai iš ten grįžti kažkaip toksai sakau, kaip išplautom smegenim. ////// Bet tai vat tas pats gyvenims, jisai tenai nevykst. Koks ten gyvenims.(A6)

Nedalyvavimas šeimos kasdienybėje išstumia šeimos narį iš šeimos gyvenimo socialinio konstravimo, kurio metu per kasdienes rutinas, po-kalbius šeimos nariai kartu kuria jiems prasmingas interpretacijas apie save šeimoje, kitų šeimos narių vietą ir vaidmenį bei šeimą kaip visumą. Būnant toli nuo šeimos prisiminimai apie save šeimoje gali kurti iliuzi-ją, jog vis dar priklausai tai bendruomenei. Tačiau grįžimai, kaip puikiai iliustruoja pateikta interviu ištrauka, priverčia pajusti ir suvokti savo, kaip šeimos „nuošalėje“ gyvenančio žmogaus, poziciją.

Susitaikymas su šia pozicija tiek grįžusiajam, tiek šeimai lengviau-sias paverčiant grįžusįjį svečiu. „Grįžti namo kaip svečias, – pasakojo viena respondentė – Visi pasiilgę. Nu tikrai, pirmą mėnesį būni svetys, antrą mėnesį apsipranti, trečią mėnesį pradedi galvot, kad reiks važiuot. Jau pradedi viską planuot. Viskas, aš čia vietas neberandu, jau nervuo-juos“. Matome, jog grįžus fiziškai migrantams tenka grįžti į šeimą ir so-ciologine bei psichologine prasme. Išgyventi „nuošalės“, vėliau „norma-laus“ šeimos nario, atsisveikinimo stadijas. Prisitaikymo ciklas, kurį grį-žimų metu tenka išgyventi šeimoms ir patiems migrantams, lydimas psi-chologinės įtampos. Nors patys šeimų nariai ne visuomet sugeba išskirti šios su grįžimais susijusios stadijos sunkumus, tačiau kaip matyti iš to-liau pateiktos interviu ištraukos, jie yra patiriami.

Bet buva tokių momentų, kad jau nežinojom – nešnek, viens toks (būna vy-ras), nu matyt buva (jam) labai negerai. Toks net nežinau, dirglus toks gal pasi-daręs biški. Dirglesnis, jis buvo ramesnis (prieš migraciją). O šiaip aišku, min-tyse (vyro), parvažiavau pabuvau mėnesį, po mėnesia vėl išvažiuoju. Nu vat tas

111

toksai, nežinau, kaip būtų, jei pasiliktų – arba stotų į vėžias, arba būtų da blo-giau (juokiasi). Čia neaišku, kaip čia bus. Vis viena kažkada grįš, nebus visą laiką.(A1)

Nepaisant šios įtampos grįžimų metu, kai kuriose šeimose atkuria-mas iki migracijos buvęs vaidmenų modelis. Tuomet šeimos sistema grįžta į buvusią prieš TN stadiją. „Aš tada kai jis grįžt labai atsipalaiduoju. Aš tada viel nemoku valgyt daryt, jisai dara. Aš iškart jį priimu tai, kaip būda-va“, – pasakojo viena respondentė. Panašiai situaciją apibūdina ir kita, kai-me gyvenanti respondentė

Oi, man palengvėja. Ojetus, ojetus. Tiesiog aš nežinau, nu kai nereik pačiai, neįsivaizduojat 6 karves turieti. I mėšlą numesti, pašerti jas, pagirdyt jas. O kai tik naini į tvartą, pasimelži, pareini, tai daug pasikeič. Kai reikia į malūną va-žiuot – aha, nėra malūna, nėra miltų. Pasakai, nuvažiuoj, jau nereik pačiai. (A3)

***

Apibendrinant tyrimo rezultatus apie TN stadijos šeimos išgyvena-mus partnerio grįžimus galima teigti, jog:

73 proc. TN šeimų išvykusio nario namuose sulaukia bent kartą per tris ar bent kartą per šešis mėnesius; didžioji jų dalis grįžta bent kartą per pusę metų;

grįžimo dažnumas labiausiai priklauso nuo buvimo užsienyje trukmės: kuo trumpesnis buvimas, tuo dažniau grįžtama;

dažniau namuose išvykusiųjų sulaukia tos šeimos, kuriose auga ikimokyklinio amžiaus vaikai;

šeimos „atkūrimo“ procesas, kuris išgyvenamas partneriui grį-žus, yra prieštaringas tiek psichologine, tiek sociologine pras-me. Grįžimo džiaugsmas dažnai būna susijęs su nerimu ir įtam-pa, kurią kelia šeimoms atsirandanti vaidmenų ir šeimos gyve-nimo perorganizavimo dilema. Psichologinę įtampą šeimos na-riams ir grįžusiajam kelia ir pastangos iš naujo atrasti savo vie-tą šeimoje, įsitraukti į šeimos kasdienybės konstravimo proce-są, pereiti iš „nuošalės“ į „normalaus“ šeimos nario poziciją.

5.2.2. Bendravimas su išvykusiu šeimos nariu

Kontaktų dažnumas. TN šeimų komunikacija su užsienyje gyve-nančiu šeimos nariu yra gana intensyvi. 65,5 proc. partnerių su išvyku-siuoju bendrauja bent keletą kartų per savaitę, tarp jų – 16,8 proc. kas-dien. 34,5 proc. su išvykusiu šeimos nariu bendrauja keletą kartų per mėnesį ar rečiau (iš jų 30,7 proc. – keletą kartų per mėnesį).

112

Bendravimo dažnumas priklauso nuo to, kaip dažnai partneris grįžta namo (30 pav.). Tarp dažniau grįžtančiųjų didesnė dalis tokių, kurie su artimaisiais bendrauja kasdien ar keletą kartų per savaitę. Ir atitinkamai kuo rečiau grįžtama, tuo rečiau ir bendraujama šeimos nariui esant tiks-lo šalyje. 84,3 proc. šeimų, kuriose išvykęs šeimos narys grįžta bent kar-tą per 3 mėn., bendrauja su juo jam nesant namie bent keletą kartų per savaitę. Tuo tarpu tarp tų, kuriose išvykęs šeimos narys grįžta namo tik kartą per pusę metų, jam išvykus su juo kasdien bendrauja tik 65,7 proc. šeimų. Kasdien bendraujančių su išvykusiuoju TN šeimų dalis dar la-biau sumažėja, jei migrantas namo grįžta tik kartą per metus. Taigi, ma-tome, jog esant TN stadijai skirtingi santykių palaikymo būdai katali-zuoja vienas kitą. Dažnesni kontaktai palaikomi tuomet, kai migracijos ciklai trumpesni.

30 pav. Bendravimo su išvykusiu nariu dažnumas

pagal jo grįžimo į namus dažnumą, procentai

84,3

65,7

45,2

15,7

34,3

54,8

0% 20% 40% 60% 80% 100%

bent kartą per 3 mėn.

bent kartą per 6 mėn.

bent kartą per metus, negrįžo

bent kartą per savaitę keletą kartų per mėnesį, rečiau

Įdomu, jog kontaktų palaikymas su išvykusiuoju nepriklauso nuo bendros šeimos TN stadijos trukmės. Didesnės įtakos, kaip jau aptarta, turi tai, kaip dažnai išvykęs šeimos narys cirkuliuoja tarp tikslo ir kilmės šalių. Vadinasi, ne pati buvimo užsienyje trukmė, bet galimybės peri-odiškai grįžti namo ir „atkurti“ santykius, dalyvauti šeimos kasdienybė-je turi įtakos šeimos bendrumo išlaikymui. Kartu dažnesnis kasdienis bendravimas užtikrina išvykusio šeimos nario informuotumą apie liku-sius, taip pat simboliškai neatskiria namie likusio šeimos nario kasdie-nio pasaulio nuo išvykusio šeimos nario kasdienio pasaulio.

Įdomu, jog šeimos, kuriose išvykusios moterys, rečiau bendrauja nei tos, kuriose išvykę vyrai. 50 proc. šeimų, kuriose likę vyrai su vaikais, bendrauja su migravusiomis moterimis kasdien ar keletą kartų per savaitę. Tuo tarpu 69,5 proc. šeimų, kuriose išvykę vyrai, kasdien ar keletą kartų per savaitę bendrauja su išvykusiuoju. Galbūt tai sąlygota skirtingų kultū-

113

rinių vyrų ir moterų vaidmenų tarpusavio santykiuose. Moterys tradiciš-kai laikomos labiau atsakingos už tarpusavio santykių palaikymą šeimoje, todėl, tikėtina, kad likusios namuose jos dažniau inicijuoja, imasi akty-vesnio vaidmens išlaikant šeimos bendrumą per santykius su išvykusiu šeimos nariu.

Prie su šeima susijusių veiksnių, turinčių įtakos kontaktų palaiky-mo dažnumui, galime priskirti ir šeimos struktūros veiksnius. Vaikų amžius yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių dažnesnę komuni-kaciją su išvykusiuoju. Kasdien arba keletą kartų per savaitę su išvyku-siuoju bendrauja 82,6 proc. šeimų, auginančių vieną ikimokyklinio am-žiaus vaiką, ir 77,5 proc. – turinčių bent vieną tokio amžiaus vaiką. Tuo tarpu 60 proc. turinčiųjų vieną mokyklinio amžiaus vaiką ir 50,7 proc. turinčiųjų visus mokyklinio amžiaus vaikus su išvykusiuoju bendrauja taip pat dažnai.

Suprantama, jog šio kintamojo įtaka atsispindi ir tikrinant partnerys-tės trukmės įtaką kontaktų palaikymo dažnumui. Kuo ilgesnis TN šeimos partnerystės „stažas“, tuo dažniau bendraujama. 84,8 proc. šeimų, kurių partnerystė trunka iki 5 m., bendrauja su išvykusiuoju kasdien arba keletą kartų per savaitę. Panašios, nors kiek mažesnės, dalys yra ir 6–10, 11–15 kartu pragyvenusių porų grupėje (73,4 proc., 79,6 proc.). Tačiau šeimos, kuriose kartu gyvenama nuo 16 iki 20 metų, kasdien arba keletą kartų per savaitę bendrauja 48,1 proc.

Kontaktų palaikymas TN šeimose priklauso ir nuo partnerių tarpu-savio santykių. Kuo pozityviau vertinami tarpusavio santykiai, tuo daž-niau stengiamasi palaikyti kontaktus su išvykusiu šeimos nariu. 74,5 proc. TN šeimų, kurių apklausti nariai santykius vertino 7–10 balų, kas-dien arba keletą kartų per savaitę bendrauja su savo šeimos nariais, tuo tarpu tarp vidutiniškai vertinančiųjų santykius (4–6 balais) tokių yra 41,4 proc. Suprantama, jog ryšys tarp šių dviejų kintamųjų yra abipusis: kuo geresni santykiai, tuo dažniau bendraujama, ir atvirkščiai, kuo daž-niau bendraujama, tuo labiau tvirtinami santykiai.

Kontaktų palaikymo būdai. Viena dažniausiai naudojamų priemonių, kurių pagalba šeimos palaiko santykius, yra telefoninis ryšys (7 lentelė). 64,8 proc. šeimų dažniausiai su išvykusiu šeimos nariu bendrauja šio ry-šio (tikėtina, mobiliojo) pagalba. Dar 23,8 proc. šia komunikacijos prie-mone naudojasi kartais. Mobilusis ryšys yra labiausiai prieinama ir pi-giausia, pradinių didesnių investicijų nereikalaujanti priemonė, todėl, suprantama, ji ir yra populiariausias kontaktų palaikymo būdas.

114

7 lentelė. Kontaktų su išvykusiu šeimos nariu palaikymo būdai, procentai

Internetu (Skype, MSN,

e-mail)

Telefonu (pokalbiai, SMS)

Laiškais

Dažniausiai 35,6 64,8 1 Kartais 17,9 23,8 2,9 Itin retai 9,8 6,8 13,7 Niekada 32,9 3,9 75,2 Nežino, neatsakė 3,6 0,7 7,2 Iš viso 100 100 100

Palyginti su telefoniniu ryšiu labiau šiuolaikišku – internetiniu ryšiu –

TN šeimos naudojasi rečiau. Internetu su išvykusiu šeimos nariu daž-niausiai bendrauja apie trečdalį šeimų, kartais juo naudojasi 17,9 proc. Tačiau net 32,9 proc. šia komunikacijos priemone iš viso nesinaudoja.

Laiškai, kaip ir apskritai visuomenėje, taip ir migracijos išskirtų šei-mų atveju, itin retai naudojami kaip komunikacijos priemonė. Šiuolaiki-nės technologijos – mobilusis telefoninis ryšys ir internetas – išstumia labiau tradicines bendravimo priemones. Naujosios komunikacijos prie-monės padeda užtikrinti informacijos perdavimo spartumą, yra efekty-vesnės, todėl, suprantama, dominuoja TN šeimoms palaikant kontaktus.

Kokybinio tyrimo metu apklaustos šeimos taip pat pripažino, jog dažnai bendrauja su savo išvykusiais artimaisiais.

Kiekvieną dieną telefonu. Kiekvieną dieną. Šiaip tai bendraujam savaitę vi-są žinutėm, na susirašom ten kažkiek tai – įvykiai pagrindiniai. O savaitgalį skambinamės. Susiskambinam ir prapliurpiam. Jis man skambin, nes išein pi-giau. Jisai skambin į laidinį telefoną – yra pigesnis. (A1)

O kai gyvena Anglijoj tenais, tai jie turiedava internetą. Tai tada iš vis mes kalbėdavom vakarais per skypa. O mum tai da geriau, jie ten net kamerą turieja, mes da matydavom. Va daba tik neturim to tokia...O taip sms‘ais pagrinde. (A2)

Tačiau svarbiausia, kad bendraudamos šeimos stengiasi „sujungti“ migracijos išskirtus šeimos ir išvykusio nario gyvenimo pasaulius. Infor-macija, kuri pasakojama, gali būti ir labai kasdienė, tačiau taip ji padeda iš-vykusiajam išlaikyti priklausomybę šeimos pasauliui.

Tai bandot išpasakot aktualiausius dalykus telefonu... Viską, viską. Kas ką sakė, kas buvo (juokiasi). O jam nu tai tas ir pasako-

jims...Rytą kelies, pavalgai, vakare pareini pavalgai ir miegot. Nu kaip pasa-kyt liūdna. Aš stengiuos palaikyti, nes kitaip ir neišeitų. Būtų blogai. (A1)

Nu žinot kaip, žinutės tai kiekvieną dieną bus pasirašomas, nes va taip ką tu nuveikei, ką aš nuveikiau taip jau parašau, kaip mergaitės, jisai viską jau žina

115

maždaug. Pasiskambinam irgi, kokia rimtesni bieda a kas, paskambinu aš. Arba jisai va tur parvažiavęs laisvesnia laika. Ne, nėr kas veikt, paskambin. (A3)

Kitos šeimos virtualiai į šeimos gyvenimą išvykusį partnerį įtraukia ir per platesnį pažįstamų, draugų tinklą.

visi susigalvojam, nu dabar visi Gintukui majakinam. I visi, o jisai ten nu-merius mata, jau žina ka mes krūvoj. Vat su tais draugais kai sueinam visi kar-tu, aš pavyzdžiui neparašau, kad eisiu, arba taip netikėtai atein, tai davai visi su-majakinam ///, i jis jau žina – nu tai jau krūvoj aišku. Va toks, mes jį palaikom, tai va kai žinutes raša, saka nu Romenike būtų labai sunku be tava žinučių. Toks...palaikymą jis jauč, iš namų. Jisai saka man būtų sunku. (A2)

Akivaizdu, jog dažnesnis bendravimas atlieka dvejopą funkciją: tiek išlaikant šeimos narių bendrumą, tiek teikiant psichologinę paramą išvy-kusiajam.

***

Taigi, tyrimo rezultatai atskleidė, kad TN šeimos bendravimas su iš-vykusiuoju:

yra gana intensyvus; jo intensyvumo laipsnis priklauso nuo to, kaip dažnai partneris grįžta namo; kuo dažniau grįžtama, tuo dažniau bendraujama ir partneriui išvykus, taigi, skirtingi ben-dravimo būdai katalizuoja vienas kitą;

yra dažnesnis tose šeimose, kuriose išvykęs tėvas, o ne motina; taip pat tose, kuriose auga mažesni vaikai;

yra susijęs su tarpusavio santykių kokybės vertinimu; kuo pozi-tyviau vertinami santykiai, tuo dažniau šeimos bendrauja ir iš-vykusiajam nebūnant namuose;

dažniausiai palaikomas per telefoninį ryšį, kiek rečiau per di-desnių pradinių investicijų reikalaujantį internetinį ryšį;

padeda šeimai sujungti šeimos ir išvykusiojo kasdienybę bei taip išlaikyti šeimos nario integruotumą į šeimą nepaisant jo fi-zinio nebuvimo šalia.

5.2.3. Šeimos vizitai pas migravusį šeimos narį

Šeiminių kontaktų palaikymas lankant išvykusį šeimos narį tikslo šalyje yra gana retas. 68,6 proc. Lietuvoje likusių sutuoktinių per pra-ėjusius 12 mėn. nebuvo nuvykę į šalį, kurioje dirba jų partneris. 21,4 proc. tai padarė vieną kartą, 10 proc. lankė keletą kartų. Suprantama, jog priežastis, dėl kurios gana maža dalis šeimų lankosi išvykusiojo tikslo šalyje, gali būti gana dažni pačių išvykusiųjų grįžimai namo. Ši padėtis

116

taip pat gali būti sąlygota ir ekonominių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, jog dauguma dirbti išvyksta siekdami pirmiausia užsidirbti, uždirbtų lė-šų taupymas taip pat gali skatinti šeimą nevykti lankyti savo šeimos na-rio į užsienį.

Dėl imties ribotumo, tolesnei analizei respondentai buvo grupuoti atsižvelgiant ne į lankymo dažnumo požymį, bet į patį lankymo faktą. Taigi, vieną grupę sudarė bent kartą aplankiusieji savo partnerį užsienio šalyje, antrą – tie, kurie nė kartą to nepadarė.

Šeimos nario lankymas užsienio šalyje susijęs tiek su migracijos pobūdžio, tiek su šeiminiais veiksniais. Šeimos nario lankymas užsie-nio šalyje yra sąlygotas jo buvimo užsienyje trukmės, gyvenimo užsie-nio šalyje sąlygų, integracijos į tikslo šalies visuomenę pobūdžio, tiks-lo šalies. Prie šeiminių veiksnių galime priskirti TN šeimos struktūrą, atsižvelgiant į išvykusio šeimos nario lytį, taip pat vaikų amžių, šei-mos tipą (branduolinė ar sudėtinė), šeimos ketinimus migruoti, šeimos santykių palaikymo su išvykusiu šeimos nariu dažnumą. Aptarkime kiekvieną iš šių veiksnių grupių atskirai.

Migracijos veiksniai. Kuo ilgesnė išvykusiojo buvimo užsienyje truk-mė, tuo didesnė dalis sutuoktinių būna aplankę jį per pastaruosius viene-rius metus. Tarp šeimų, kuriose partneris(-ė) yra išvykęs iki metų, jį už-sienio šalyje aplankė tik 11,1 proc., 88,9 proc. nebuvo nuvykę nė karto (31 pav.).

31 pav. Šeimos nario lankymas užsienio šalyje pagal jo buvimo užsienyje trukmę, procentai

11,1

24,2

35,1

49,4

88,9

75,8

64,9

50,6

0% 20% 40% 60% 80% 100%

iki metų

1-2 metai

2-3 metai

3+ metai

bent kartą nelankė

117

Ir atitinkamai kuo ilgesnė buvimo užsienyje trukmė, tuo didesnė dalis buvusiųjų bent kartą aplankyti migravusį šeimos narį. 35,1 proc. partne-rių, kurių sutuoktinis(-ė) išvykęs nuo dvejų iki trejų metų, per praėjusius metus bent kartą jį aplankė užsienio šalyje. Kai užsienyje būnama jau daugiau nei trejus metus, aplankiusiųjų yra apie pusę (49,4 proc.).

Su buvimo užsienyje trukme susiję ir kiti veiksniai, kurie turi įtakos tam, ar šeima palaiko santykius su išvykusiuoju lankydama jį. Supranta-ma, jog ilgesnė buvimo užsienyje trukmė susijusi ir su migranto integra-cija, buitinėmis gyvenimo sąlygomis.

Šeimos nariai, kurių partneriai yra integruoti11 į tikslo šalį ar pri-klausantys tarpiniam integracijos tipui, dažniau buvo nuvykę aplankyti išvykusiųjų nei tai yra šeimų, kuriose išvykusieji yra neintegruoti, atve-ju. Atitinkamai 49,2 proc. šeimos narių, kurių partneriai yra integruoti, ir panaši dalis šeimos narių, kurių partneriai priklauso tarpiniam integra-cijos tipui (41,7 proc.), per pastaruosius metus buvo bent kartą nuvykę lankyti migravusiojo. Tuo tarpu tarp šeimų, kurių išvykę nariai priklau-so neintegruotų trupei, tokių buvo tik 22,4 proc.

Integracija užsienio šalyje susijusi ir su migranto gyvenimo sąlygo-mis, taip pat su jo buvimu užsienyje trukme. Todėl suprantama, jog gy-venantys geresnėmis buitinėmis sąlygomis dažniau sulaukia partnerių vi-zitų nei tie, kurie gyvena prastesnėmis. 40 proc. migrantų, kurie kambary-je gyvena vieni, ir 41,2 proc. vienų gyvenančiųjų bute ar name per praėju-sius metus buvo aplankyti savo partnerių iš Lietuvos. Tuo tarpu tarp gy-venančiųjų kambaryje kartu su kitais žmonėmis tokių buvo 25 proc.

Galimybė lankyti išvykusį šeimos narį susijusi ir su tikslo šalimi. Vienos šalys dėl savo geografinio nuotolio nuo Lietuvos ir imigracijos politikos, taikomos Lietuvos piliečiams, sukuria ribotas galimybes šei-mos nariams bendrauti lankant vieniems kitus, kitos – dideles galimy-bes. ES šalyse, kurių geografinis atstumas nuo Lietuvos nėra didelis, o jos yra atvėrusios savo darbo rinkas (bent jau į tas šalis dažniausiai vyksta migrantai iš Lietuvos), galimybės TN šeimoms bendrauti yra di-desnės. Tuo tarpu Šiaurės Amerikos šalys sukuria ribotas galimybes. Jos yra toli, patekti į jas būtinos vizos, nemaža dalis migrantų, tikėtina, turi nelegalių imigrantų statusą.

Ši padėtis atspindima ir tyrimo rezultatų, nors kai kurių šalių atve-ju dėl mažos tyrimo imties juos reikia traktuoti tik labai iliustratyviai.

11 Integracijos kintamojo sukūrimo metodika pateikta 7.1.1. poskyryje, p. 127.

118

Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, kitose ES šalyse atitinkamai 27 proc., 31,7 proc. ir 38,2 proc. migrantų iš Lietuvos per praėjusius metus sulau-kė savo partnerių vizito. Kiek rečiau buvo lankyti Norvegijoje, Islandi-joje gyvenantys migrantai (23,9 proc. buvo bent kartą aplankyti). Tuo tarpu tik 15 proc. JAV ar Kanadoje esančių TN šeimų narių per praėju-sius metus buvo aplankyti savo artimųjų (iš viso šiose šalyse yra 20 į ty-rimo imtį patekusių migrantų).

Šeiminiai veiksniai. Šeimų, kuriose migravusios yra moterys, part-neriai rečiau vyksta aplankyti užsienio šalyje gyvenančių sutuoktinių nei tai yra šeimų, kuriose išvykęs vyras, atveju. 21,9 proc. be sutuoktinės gyvenančių šeimų vyrų per praėjusius metus buvo nuvykę lankyti savo partnerės. Šeimose, kuriose išvykę vyrai, 33,9 proc. žmonų juos lankė užsienio šalyje. Šis skirtumas yra nepaisant to, kad migravusiųjų grįži-mo dažnumas abiejų tipų šeimose yra beveik vienodas. Vadinasi, šei-mos, kuriose išvyksta motinos, rečiau palaiko santykius lankant išvykusį šeimos narį užsienio šalyje. Galima tik spekuliuoti apie tokios padėties priežastis. Galbūt šeimos, kuriose išvyksta motinos, turi kokių nors spe-cifinių savybių, pvz., jos yra mažiau stabilios, prastesnė jų santykių ko-kybė. Kita vertus, tai gali būti susiję ir su lyčių vaidmenimis. Moteriai paprastai priskiriamas šeimos santykių palaikytojos vaidmuo, jai priski-riama ir iš jos laukiama iniciatyvos santykių kūrimo ir išlaikymo srityje. Jei moteris pasitraukia iš faktinės/aktualios šeiminių santykių kasdieny-bės, vyras nesiima iniciatyvos, rečiau prisiima atsakomybę už santykių palaikymą.

Šeimos bendravimas lankant partnerį užsienio šalyje yra susijęs ir su tuo, kaip dažnai partneriai naudojasi kitomis santykių palaikymo formomis. Dažniau bendraujantys su išvykusiuoju dažniau jį lanko už-sienio šalyje. 39 proc. su partneriu bendraujančiųjų kasdien ar keletą kartų per savaitę lankė išvykusįjį užsienio šalyje, tuo tarpu tai darė tik 16 proc. su partneriu bendraujančiųjų keletą kartų per mėnesį ir rečiau. Vadinasi, šiuo atveju vėl stebime, jog skirtingos bendravimo formos ka-talizuoja viena kitą.

Tyrime daryta prielaida, kad branduolinės šeimos narys rečiau galės lankyti išvykusį į užsienį partnerį(-ę) nei sudėtinės šeimos, nepasitvirti-no. Šios prielaidos logika suponavo, jog partnerei bus lengviau išvykti, jei kartu gyvenantys seneliai laikinai prižiūrės vaikus. 30 proc. branduo-linių šeimų narių vyko lankyti savo artimojo užsienyje, tuo tarpu sudėti-nėse šeimose tai darė 36,8 proc.

119

Panašiai nepasitvirtino ir prielaida apie vaikų amžių. Galima buvo tikėtis, kad šeimos, kuriose auga mažesni vaikai, turės mažiau galimy-bių palaikyti santykius lankant išvykusį šeimos narį. Tačiau tikrinant lankymo faktą pagal vaikų skaičiaus ir amžiaus požymį akivaizdžių šią prielaidą pagrindžiančių tendencijų nėra. Apie trečdalį kiekvieno tipo šeimų tėvų bent kartą per praėjusius metus lankė į užsienio šalį išvykusį savo partnerį.

Šeimos ketinimai migruoti yra svarbus veiksnys, turintis įtakos iš-vykusio šeimos nario lankymui užsienio šalyje. Tarp neketinančiųjų iš-vykti 27,9 proc. lankė savo partnerį(-ę), tuo tarpu tarp ketinančiųjų iš-vykti (su visa šeima) taip darė net 50 proc. Vadinasi, ketinantieji su visa šeima persikelti pas migravusį šeimos narį dažniau lankosi tikslo šalyje, o šeiminių santykių palaikymui šis būdas turi didesnės reikšmės. Galbūt tai susiję su savotišku „simboliniu“ ir laipsnišku šeiminio gyvenimo perkėlimu į užsienio šalį. Įdomu, jog tie, kurie iš pradžių ketina migruoti be vaikų, vieni, užsienyje esantį partnerį lanko taip pat dažnai kaip ir tie, kurie neketina migruoti (29,2 proc.)

Vizitų dažnumui įtakos neturėjo tokie veiksniai kaip santykių koky-bės vertinimas, partnerės užimtumas. Pavyzdžiui, santykių kokybės ver-tinimo atveju vidutiniškai ir gerai vertinantieji santykius beveik vienodai dažnai lankė išvykusius partnerius (25,4 proc. ir 33,6 proc.). Partnerės užimtumas/neužimtumas taip pat neturi reikšmingos įtakos vizitų daž-numui: 30 proc. užimtų partnerių lankė išvykusį šeimos narį, 35 proc. ne-užimtų irgi darė tą patį.

Išvykusiojo šeimos nario lankymas, panašiai kaip ir jo grįžimas na-mo, partneriams gali atnešti ne tik teigiamą patirtį. Kokybinio tyrimo metu viena respondentė pasakojo, jog nuvykusi lankyti savo vyro, kuris viename name gyvena su keliais vyrais, išgirdo, kad dažniausiai susiti-kusių partnerių vizitai baigiasi konfliktais:

Nes kai atvažiuoj žmonas, saki, nu aš daba taip atvirai (pasakysiu). Saka at-važiuoj, dvi naktis pasimyl i paskui pykstas, praded kaip namuose gyvent...Sa-ka nu kai atvažiuoj tai savaitei, dviem, nes i keliuoni, ant rytojaus neišvažiuosi. Saka iš pradžių gerai, o paskui ketvirtą parą susipykę, su tašėm siedž prie vartų, jau susipykom mes....(A2)

Tikėtina, jog nuvykę šeimos nariai atsiduria situacijoje, kuri iš da-lies panaši į tą, kurią išgyvena į namus grįžę migrantai. Atvykėliai pa-tenka į jiems svetimą savo šeimos nario pasaulį. Lūkesčiai, kuriuos jie turi, siejami su bendru iki migracijos turėtu šeiminiu gyvenimu, tačiau nuvykę jie galbūt susiduria su kasdienybe, kai jų partneris elgiasi sąly-

120

gotas vietos konteksto: gyvenimas kartu su svetimais (nors ir lietuviais), santykių dinamika gyvenamojoje ir darbinėje aplinkoje, taip pat ir paki-tęs platesnis, visuomeninis, kontekstas. Visa tai gali keisti išvykusiojo įpročius, požiūrį, kurie atvykusiam jo lankyti šeimos nariui gali pasiro-dyti svetimi.

Konfliktus gali kelti ir išvykusiojo seksualinės neištikimybės baimė. Įdomu tai, jog nei viename iš interviu TN šeimų nariai nepasakojo susi-dūrę su šia situacija, tačiau beveik visuose interviu išreiškiamas nerimas dėl įsivaizduojamai galimos neištikimybės, kaip potencialaus įvykio, esant toli nuo namų. Jis perteikiamas tokiais žodžiais kaip „negali žino-ti“, „visko būna“, „jaunas dar“ ir pan. Viena respondentė interviu metu pasakojo apie savo patirtą išgąstį, kai nuvykusi lankyti savo partnerio vonioje atrado susuktą ilgų plaukų gumuliuką, kuris, kaip pasirodė vė-liau, buvo vieno kartu su vyru gyvenančio ilgaplaukio vyro. Tokios ir panašios istorijos bei įvairios į neištikimybės baimę nurodančios kalbi-nės išraiškos, pasitaikančios interviu, rodo, kad tarpusavio santykių su-vokimo periferijoje migracijos išskirti partneriai jaučia baimę būti iš-duoti. O tokia baimė, turinti tik įsivaizduojamą pagrindą, turi įtakos tar-pusavio santykių suvokimui ir jų konstravimui.

***

Baigiant šį poskyrį galima reziumuoti, kad: šeiminių santykių palaikymas lankant išvykusį šeimos narį yra

rečiausiai pasitelkiama santykių palaikymo forma; šeimos nario lankymas susijęs su tokiais migracinio pobūdžio

veiksniais kaip buvimo užsienyje trukmė, migravusiojo integ-racija bei pačia tikslo šalimi; kuo ilgiau partneris išvykęs, tuo didesnė dalis šeimų būna jį aplankiusi; taip pat kuo labiau in-tegruoti tikslo šalyje yra migrantai, tuo dažniau jie sulaukia šei-mos vizitų; dažniau lankomi ES ir kitose Europos šalyse nei JAV gyvenantys migrantai;

šeimos nario lankymas susijęs ir su šeiminio pobūdžio veiks-niais; šeimos, kuriose migravusi moteris, rečiau palaiko santy-kius lankydamos ją nei tai yra šeimų, kuriose išvykę vyrai, at-veju; šeimos, kurios dažniau bendrauja partneriui esant užsie-nyje, dažniau ir lanko išvykusį šeimos narį; šeimos ketinimai susijungti užsienio šalyje yra svarbus veiksnys, sąlygojantis lankymo dažnumą; apsisprendę išvykti į užsienio šalį su vai-

121

kais dažniau būna aplankę jau išvykusį nei tos šeimos, kurios neketina vykti;

vizitai pas išvykusį šeimos narį nebūtinai yra tik pozityvų po-veikį tarpusavio santykiams turintis įvykis.

122

TN STADIJOS PASEKMĖS ŠEIMAI

6.1. TN STADIJA: ĮTAKA PARTNERYSTEI

BEI DEMOGRAFINĖMS ŠEIMOS FUNKCIJOMS 6.1.1. Partnerystės kokybės vertinimas

ir jį sąlygojantys veiksniai

Samprotaujant apie migracijos įtaką partnerių tarpusavio santy-kiams viena iš pirmiausiai besiperšančių prielaidų teigtų, jog šeimos na-rio migracija turėtų daryti neigiamą įtaką partnerių tarpusavio santy-kiams, o kraštutiniu atveju net ir taptų šeimos iširimo priežastimi. Dės-ninga, atrodytų, spėti, jog kasdienių kontaktų nebuvimas silpnina part-nerių tarpusavio santykius, kuriems formuotis ir palaikyti būtinos kas-dienės komunikacijos, bendros veiklos, bendras kasdienis šeimos gyve-nimo socialinis konstravimas. Dėsninga taip pat būtų tikėtis, jog migra-cijai neigiamai veikiant santykių sutelktumą ir intymumą partneriai la-biau negatyviai vertins ir santykių kokybę. Tačiau, kaip atskleidė tyri-mas, ryšys tarp migracijos ir partnerių tarpusavio santykių kokybės ver-tinimo nėra toks tiesioginis, kaip buvo galima tikėtis. Vis dėlto, prieš pereinant prie išsamesnės šio ryšio analizės, norėtųsi išdėstyti keletą me-todologinių pastabų apie tarpusavio santykių kokybės matavimą.

Šeiminiai poros tarpusavio santykiai yra kompleksiškas reiškinys, tad, suprantama, jo matavimui sociologijoje ir kituose socialiniuose moksluose naudojami daugiadimensiniai modeliai. Vieni modeliai jun-gia tokias dimensijas kaip įsipareigojimą, intymumą, fizinį artumą, kiti matuoja vaidmenų pasiskirstymą, intymumą, fizinį artumą, santykių ko-kybės percepciją (Maslauskaitė 2004). Atsižvelgiant į platų šio tyrimo problemų lauką, į klausimyną nebuvo įtrauktos šiuolaikiniuose tarpusa-vio santykių tyrimuose vartojamos skalės, jungiančios didelę įvairovę teiginių, kurie, suprantama, analitiškai susieti su tam tikra tyrėjo pasi-rinkta metodologine pozicija. Į klausimyną buvo įtraukti tik du kinta-mieji, kurie matuoja santykių kokybės kaitos suvokimą. Tai buvo vienas iš tyrimo ribotumų, apsunkinančių ryšio tarp migracijos ir jos pasekmių santykių kokybei nustatymą.

Kita vertus, tarpusavio santykių kokybės ir migracijos įtakos jai ty-rimą apsunkina ir tam tikri Lietuvos visuomenės ypatumai. Tarpusavio santykių artikuliacija tiek Lietuvos kultūroje, tiek kasdieniame gyveni-

6.

123

me yra gana silpna. Egzistuojantys šių santykių idealai nėra paremti so-cialinio elgesio normomis, kurios padėtų žmonėms efektyviai kurti šiuos santykius. Ši padėtis glaudžiai susijusi su individualizmo, reflekty-vumo, terapinės kultūros mūsų visuomenėje stoka (Maslauskaitė 2004). Dėl šios priežasties tirti tarpusavio santykių problemas mūsų visuome-nėje gana sudėtinga. Tuo labiau, klausimas dėl tarpusavio santykių ko-kybės tyrimo validžiais ir standartizuotais vakarietiškose visuomenėse plačiai taikomais instrumentais visada lieka atviras.

Dar vienas aspektas, į kurį būtina atsižvelgti, nagrinėjant migracijos įtaką tarpusavio santykiams, yra susijęs su tuo, jog tiriamose šeimose vieno iš partnerių migracija dar nėra pasibaigusi. Galutinį jos įtakos įvertinimą galima pateikti tik tuomet, kai šeima baigs TN stadiją.

Turėdami omenyje visus šiuos ribotumus, susijusius su tiriamų reiški-nių tarpusavio ryšiais, ir metodologinius keblumus, vis dėlto panagrinėki-me, kaip TN šeimos vertina savo tarpusavio santykius ir jų kaitą prieš ir po migracijos. Turėkime omenyje, jog nagrinėsime tarpusavio santykių suvokimą ir jo kaitą prieš ir po migracijos.

Tyrimo metu respondentai buvo paprašyti įvertinti savo tarpusavio santykių su partneriu kokybę skalėje nuo 0 iki 10 prieš migraciją ir jos metu. Bendras tarpusavio santykių vertinimo vidurkis prieš migraciją ir tyrimo metu išliko nedaug pakitęs: nuo 7,14 iki 7,39. Taigi, tiek prieš, tiek migracijos metu respondentai buvo linkę savo partnerystės santy-kius vertinti gana palankiai. Grupuotos santykių vertinimo reikšmės taip pat atskleidžia tą pačią tendenciją. Vertinimai buvo suskirstyti į tris gru-pes: neigiamas (reikšmės 0–3), vidutiniškas (4–6), teigiamas (7–10) san-tykių vertinimas. Prieš migraciją 69,3 proc. santykius vertino teigiamai, 26,9 proc. – vidutiniškai, 3,9 proc. – neigiamai. Dabartiniai santykių ver-tinimai nedaug skyrėsi: atitinkamai 76,1 proc. vertino pozityviai, 19,1 proc. vidutiniškai, 4,9 proc. neigiamai. Taigi, matome, jog šiek tiek išau-go dalis tų, kurie santykius vertino teigiamai ir vidutiniškai.

Dabartinės santykių kokybės vertinimui statistiškai reikšmingos įta-kos turi tokie veiksniai kaip išvažiavusio partnerio lytis, santuokos truk-mė, vaikų amžius ir skaičius, santykių kokybės prieš migraciją vertini-mas, bendravimo su migravusiu nariu dažnumas (ANOVA testas, p<0,005). Statistiškai reikšmingo ryšio tarp dabartinių santykių vertini-mo ir išvykusiojo buvimo užsienyje trukmės nėra.

81,2 proc. moterų, kurių sutuoktinis išvykęs dirbti į užsienį, tyrimo metu teigiamai vertino savo tarpusavio santykius (nuo 7 iki 10), dar

124

15,1 proc. – vidutiniškai (nuo 4 iki 6). Tuo tarpu vyrai, kurių partnerės iš-vykusios dirbti į užsienį, žymiai dažniau buvo linkę santykių kokybę ver-tinti nuosaikiau. 56,3 proc. jų santykius vertino teigiamai, 34,4 proc. – vi-dutiniškai, likę – neigiamai (9,4 proc.). Tai, jog vyrai negatyviau vertina santykius nei moterys, yra gana įdomus faktas, prieštaraujantis kitų tyri-mų rezultatams

Užsienio šalių ir Lietuvos tyrimai rodo, kad moterys paprastai nega-tyviau vertina tarpusavio santykius nei vyrai (Maslauskaitė 2004). Moterų nepasitenkinimas santykiais dažniausiai siejamas su tuo, jog jos būna per-krautos namų ūkio ir vaikų priežiūros darbais, taip pat su tuo, kad vyrai nesugeba atliepti jų poreikių tarpusavio santykiuose. Tad kyla klausimas, kodėl šeimose, kuriose migravusi moteris, vyrai negatyviau vertina santy-kius nei tose šeimose, kur migravę vyrai? Likusių moterų atveju galime spėti, jog pozityvus santykių vertinimas susijęs su migracijos gaunama nauda. Ir šiuo atveju galbūt moterims svarbu ne tik finansinė migracijos nauda, bet ir simbolinė. Lietuvos šeimai vis dar būdingas normatyvinis asimetriškas šeiminių vaidmenų modelis, ypač tarp vyresnių nei 30 metų, žemesnio išsilavinimo sluoksnių (Stankūnienė ir kt. 2004) – būtent šiuos požymius ir atkartoja šio tyrimo imtis. Dirbdamas užsienyje vyras gali geriau atlikti „šeimos maitintojo“ vaidmenį, o tokia situacija adekvačiau atliepia moterų lūkesčius ir sąlygoja pozityvesnį bendrą santykių vertini-mą. Tuo tarpu namuose likusių vyrų atveju yra priešingai. Vyrai privalo atlikti ir moteriškus, ir vyriškus vaidmenis, tuo labiau jie nėra pagrindi-niai šeimos maitintojai, o tai galbūt sąlygoja didesnį nepasitenkinimą tar-pusavio santykiais.

Kita vertus, galbūt labiau neigiamas santykių vertinimas migracijos metu yra sąlygotas selektyvumo, t. y. fakto, kad šeimose, kuriose išvyko moteris, dažniau buvo prastesni santykiai nei tose, kuriose išvyko vyras. Ir tai iš dalies patvirtina tyrimo duomenys. Šeimose, kuriose išvykusi moteris, santykiai iki migracijos dažniau vertinami kaip vidutiniški nei šeimose, kuriose išvykęs vyras. 42,2 proc. šeimų, kuriose išvykusi mo-teris, likę vyrai santykius iki migracijos vertina kaip vidutiniškus. Tuo tarpu tarp šeimų, kuriose išvykę vyrai, ši dalis yra 22,9 proc. Tad, atro-do, galime teigti, jog selektyvumas skatina labiau neigiamą santykių vertinimą migracijos metu šeimose, kuriose išvykusios moterys.

Kaip jau minėjome, statistiškai reikšmingas ryšys yra tarp partne-rystės trukmės ir santykių vertinimo. Kuo jaunesnė TN šeima, tuo pozi-tyviau vertinami tarpusavio santykiai. Tarp gyvenančiųjų kartu iki 5 me-

125

tų pozityviai (7–10 balų) santykius vertina 95,7 proc., tarp 6–10 metų – 80 proc. ir su kiekviena paskesne partnerystės trukmės grupe dalis tų, kurie santykius vertina teigiamai, mažėja. Tarp turinčiųjų ilgiausią partnerystės stažą (21 metai ir daugiau) pozityviai santykius vertina 63,5 proc. respondentų.

Su šiuo aptartu požymiu, suprantama, susijęs ir kitas, santykių verti-nimui įtakos turintis požymis – vaikų amžius ir skaičius. Šeimos, kurio-se auga jaunesni vaikai, dažniau pozityviai vertina santykius nei tos, ku-riose auga mokyklinio amžiaus vaikai. Tarp auginančiųjų vieną ikimo-kyklinio amžiaus vaiką pozityviai santykius vertina 91,3 proc., šeimose, kuriose auga daugiau nei vienas vaikas ir bent vienas iš jų yra ikimo-kyklinis, – 85 proc., tuo tarpu auginančiose vieną ar kelis mokyklinio amžiaus vaikus pozityviai santykius vertinančiųjų dalys yra atitinkamai 68,5 proc. ir 70 proc.

Santykių kokybės iki migracijos vertinimas turi įtakos dabartiniam santykių vertinimui. 91 proc. pozityviai iki migracijos vertinusiųjų santy-kius taip pat juos vertina ir dabar. Tuo tarpu 48,2 proc. vidutiniškai verti-nusiųjų santykius taip pat juos vertina ir dabar, 45,8 proc. – geriau (7–10 balų). Kadangi grupė, kuri blogai vertina santykius, yra maža (n=12), jos vertinimų pokyčių nenagrinėsime.

Bendravimo su migracijoje esančiu šeimos nariu dažnumas taip pat turi įtakos dabartinių santykių vertinimui. Tarp bendraujančiųjų su išvy-kusiu šeimos nariu kasdien ar keletą kartų per savaitę 87,1 proc. santy-kius vertina pozityviai, tuo tarpu tarp bendraujančiųjų rečiau (keletą kartų per mėnesį ar rečiau) tokių yra tik 56,6 proc.

6.1.2. Subjektyvūs partnerystės vertinimai Kokybinio tyrimo rezultatai rodo, jog migracijos pasekmių tarpusa-

vio santykiams vertinimas gali svyruoti nuo itin teigiamų iki itin neigia-mų. Vienose šeimose pabrėžiama, jog išsiskyrimai padeda kitaip pa-žvelgti į tarpusavio santykius, pervertinti, kas juose svarbu, kas ne, pa-versti juos didesniu gyvenimo prioritetu. Respondentė taip vertino vyro pokyčius:

nu taip, pasikeitė į gerą pusę. Į šeimą pradieja labiau taip (vyras)... Anks-čiau būdavo toks elgesys: „ką? tai draugai, tai taip“. O daba ta: „ai, nereik, man draugų nereik, aš turiu su šeimą“. Kažkaip daugiau prisirišims toksai. Gal kai pasiilgims yra, ar kaip yra, nu.. Į gerą pusę, sakyčiau tas užsienis į gerą pusę (šypsosi) kaip taip. (A3)

126

Pasikeičia ne tik pats tarpusavio santykių prioritetiškumo vertini-mas, bet ir atsiranda elgesio tarpusavio santykiuose refleksija. O tai pa-deda formuotis tarpusavio santykių įgūdžiams, suvokti jų sudėtingumą, būtinas pastangas.

Šiaip tai aš sakyčiau, kad išsiskirt reik kiekvienai šeimai kažkiek tai laiko. Kažkaip tai pradedi vertint visai kitus dalykus. Nes ta buitis, ta trintis, įsiva-žiuoji ir iš menkiausia ten priskaldai vežimą. O kai va nebūni, pagalvoji nu kam aš čia, nu čia dieve. Ir galvoji: „a tai čia reikieja? (pyktis)“. Iš dalies tai reikėtų kiekvienam trupučiuką išsiskirt. Ir ne tai, kad aš pagalvoju, bet ir jis pagalvoj – nu ar verta ten pyktis.(A1)

Svarbu, kad šioje pacituotoje pasakojimo ištraukoje moteris pasako-ja ne tik apie savo, bet ir apie partnerio vertinimo pokyčius. Nauji verti-nimo atskaitos taškai atrandami ir tampa reikšmingi ne tik jai, bet ir, kaip ji pasakoja, partneriui.

Išsiskyrimas priverčia partnerius suvokti, jog geri tarpusavio santy-kiai yra siekiamybė, kuriai įgyvendinti būtinos asmeninės pastangos ir įgūdžiai.

Nu nežinau, mes gal labiau pradėjom taikytis viens prie kita. Seniau tai pa-sakai, išeini ir durim trenki, o dabar kažkaip tai stengiuos. Nes žinai, kad pabus jis kažkiek tai to laika ir nesinor to pykčia. Gal tokie va labiau stengiamės, kad nebūtų to tokia...įtampas. Gal ten širdy pagalvoji kažką tai tokia, hmmm. Bet stengies labiau nugesint, ka nebūtų, neįsižiebtų daugiau. (A1)

Nu i taip, pasikeitė, i santykis. Prieš tai būdava kas pasakė kokią nesamonę, jis parein: „ai, tai man jau saki“ (suprask, kaip elgiesi aplinkiniai kalba), o daba tokia jau nier, jau vis tiek (susilaiko, pagalvoja).(A3)

Abiejose ištraukose matome, jog respondentės pastebi tiek savo, tiek partnerių elgesio pokyčius tarpusavio santykiuose. Vadinasi, migracija, kaip tai atrodo kai kurių šeimų nariams, padeda brandinti tarpusavio san-tykius, lavinti jiems puoselėti būtinus įgūdžius.

Tačiau migracija gali turėti ir neigiamos įtakos partnerių tarpusavio santykiams. Viena respondentė, kurios visas šeiminis trylikos metų gy-venimas lydimas partnerio darbo užsienyje, itin atvirai ir negatyviai ver-tino tokią padėtį:

Čigoniškas gyvenimas (mūsų), kad ką aš žinau, apsaugok ir apšviesk. Aš tikrai niekam to nelinkėčiau nuo pat pradžių. (A4)

Toliau interviu ji spontaniškai, bet gana taikliai įvardijo ir negaty-vias pasekmes sukeliančius veiksnius. Pirmiausia ji išskyrė su pačia migracija susijusias priežastis: buvimo užsienyje trukmės neapibrėžtu-mą, kuris, pajutus migracijos materialinę naudą, dažnai praranda aiškias laiko ribas.

127

Ir netgi dabar vienos giminaitės vaikinas, na jie ruošiasi tuoktis šią vasarą, jis norėjo važiuoti į Norvegiją dirbt. Tai aš pasakiau: „arba tu jo neleidi, arba turėsi važiuot su juo kartu“. Nes nebus taip, kad aš nuvažiuoju, užsidirbu tris mėnesius pinigų, grįžtu čia ir gyvenu. Vis vien pajauti kitą gyvenimą, tą visai kitokį pinigų skonį ir kuo toliau, tuo labiau tu to nori. (A4)

Negatyvias pasekmes santykiams sukelia ir nuolatinė ant vieno pe-čių gulanti atsakomybė už šeimos kasdienius rūpesčius. „Perkrovimo“ atsakomybe jausmas kelia nepasitenkinimą, asimetrinės atsakomybės tarp partnerių patirtį, abejones dėl tokios savo padėties teisingumo ir, suprantama, kuria neigiamą tarpusavio santykių atmosferą.

Aš neigiamai vertinu (gyvenimą atskirai). Aš tiktai neigiamai vertinu, nes mane užknisa tas būvimas atskirai ir taip toliau. Sakau, atrodo, ta kasdienybė, va nieko nenutiko ten taip (labai didelio), bet susiduri su kokia problema, vis-kas – jisai kalts, kam jisai važinėj (juokiasi).

Aš tiktai neigiamai, aš pavyzdžiui niekam to nelinkėčiau va šitaip gyventi ir ten kažką tai, nesvarbu, kiek tų pinigų būtų. Aš tiktai už, kad būt kartu, arba ji-sai čia, arba mes tenais kažkur tais. Netgi kaip sakydavau dzin tie pinigai, svar-bu kad būnam kartu. (A4)

Matome, jog dėl migracijos susidariusi situacija šeimoje yra tokia netenkinanti, jog moteris abejoja ir pačia ekonomine migracijos nauda. Ji priešpriešina ją šeimos gyvenimo kokybei ir pastaroji nusveria jos pri-oritetų hierarchijoje.

Su negatyviomis migracijos pasekmėmis, ardančiomis šeiminius santykius, pasak jos, galbūt net sunkiau asmeniškai susigyventi išvyku-siajam.

{vyras vertina TN gyvenimą} irgi neigiamai. Aš manau jam gal dar sun-kiau, nes jis nemato vaikų. Aš tai dar vis vien, kaip bebūtų, man yra gal sun-kiau fiziškai, nors jis irgi nelengvai, ypač dabar dirba. //// O jam sunkiau mo-rališkai aš manau. Man sunkiau grynai, kad visi rūpesčiai. (A4)

Vyro buvimą šeimos gyvenimo nuošalėje moteris suvokia kaip psi-chologiškai sudėtingesnę nei jos, vienos su vaikais gyvenančios, situaciją.

Santykių erozija, dėl migracijos atsirandanti šeimoje, gali įgauti ir kraštutines formas – emocines partnerių skyrybas, kai nepaisant retų su-sitikimų šeimos nariai nebesudaro tarpusavyje susietos bendruomenės. Tokios situacijos pavyzdys gali būti toliau pateikta interviu ištrauka, ku-rioje viena respondentė perpasakojo savo draugės šeimos padėtį:

Nu aš turiu tokią pažįstamą, kur važinėja (vyras). (Ji pasakoja, kad kai) vy-ras grįžta, tai, sako: „Jėzus, mane net jo batai nervuoja pastatyti prie durų, nes pripratus viena.“ Jis ilgiau būna (jos vyras), ta prasme išvažiavęs ilgiau būna (nei mano). „Ir sako, - (mano ta draugė)- mani net valgyt nervuoj daryti, ir taip toliau“. (A4)

128

Taigi, apibendrinant tyrimo rezultatus dėl TN stadijos įtakos partne-rystės santykių kokybei galima teigti, jog:

santykių kokybė respondentų suvokiama kaip pakankama ir vertinama gana pozityviai, tačiau būtina turėti omenyje, jog šie vertinimai yra apspręsti bendresnių kultūrinio pobūdžio veiksnių, kurie sąlygoja menkus visuomenės gebėjimus su-prasti tarpusavio santykius, taip pat galbūt respondentų neno-rą pripažinti ir išsakyti negatyvius vertinimus;

šeimose, kuriose išvykusios moterys, tarpusavio santykių koky-bė vertinama prasčiau nei tose šeimose, kuriose išvykę yra vy-rai. Šie rezultatai prasilenkia su nacionalinių ir tarptautinių tyri-mų duomenimis, pagal kuriuos paprastai negatyviau santykius vertina moterys. Tačiau, kaip rodo tyrimo rezultatai, ne moterų migracija turi didesnę neigiamą įtaka tarpusavio santykiams, bet greičiau šeimos, iš kurių išvažiuoja moterys, skiriasi nuo kitų. Dar prieš migraciją tarpusavio santykių kokybė jose buvo prastesnė;

santykių kokybės vertinimas susijęs su bendrais šeimos dina-mikos veiksniais: kuo jaunesnė šeima (pagal partnerystės truk-mę ir vaikų amžių), tuo pozityviau vertinami santykiai;

santykių kokybės vertinimas iki migracijos turi įtakos ir jų ver-tinimams TN stadijos metu: absoliuti dauguma pozityviai verti-nusiųjų santykius iki migracijos taip pat juos vertina ir dabar, tarp vidutiniškai vertinusiųjų maždaug pusė juos taip pat verti-no ir prieš migraciją, dar pusė įvertino kaip pagerėjusius;

tyrimas neatskleidė, kad buvimo užsienyje trukmė turėtų įtakos santykių vertinimui;

TN stadija, kaip parodė kokybinio tyrimo informacija, gali tu-rėti dvejopą poveikį šeimoms. Viena vertus, išsiskyrimai verčia partnerius reflektuoti tiek pačių santykių asmenišką vertę jiems, tiek būdus, kuriais galima kurti ir palaikyti jų kokybę. Kita vertus, migracija skatina šeiminių santykių irimą.

6.1.3 Demografinės pasekmės: stabilumas

ir reprodukciniai ketinimai Skyrybos. Kraštutinės neigiamos migracijos ir TN stadijos pasekmės

yra šeimos iširimas. 15,2 proc. apklaustų šeimų per praėjusius 12 mėn.

129

svarstė galimybę nutraukti santykius. Atsižvelgiant į tyrimo imties ribotu-mus, skaitine prasme tai nėra didelė grupė (n=47), todėl gilesnės analizės siekiant nustatyti, kas turi įtakos tokiam sprendimui, atlikti negalima. Ta-čiau net ir įvertindami šiuos ribotumus, galime teigti, jog skyrybas, kaip galimybę, svarstė dažniau nei kas dešimta TN šeima, o tai vertintina kaip gana dažna.

Įdomu, jog tarp šeimų, kuriose išvykusios moterys, likę vyrai daž-niau svarsto galimybę nutraukti santykius, nei tai daro moterys, kurių vyrai išvykę dirbti į užsienį. Pirmojo tipo šeimose tokią galimybę svars-tė 25 proc. (n=16), o šeimose, kuriose likusios moterys, – 12,7 proc. (n=31).

Iš svarstančiųjų galimybę nutraukti santykius 5,8 proc. (n=18) tai ketina padaryti per artimiausius trejus metus. Iš visos imties aštuoni at-vejai buvo tokie, kai respondentas tvirtino, kad skirtis nori ir jis/ji, ir jo partnerė(-is). Absoliuti dauguma ketinančiųjų skirtis (n=14) teigia, kad skyryboms lemiamos įtakos turėjo partnerio(-ės) migracija. Lieka tik ap-gailestauti, kad dėl imties dydžio ribotumo išsamesnės analizės apie migracijos kraštutinę neigiamą įtaką šeimai atlikti negalime.

Kokybiniame tyrime nebuvo respondentų, kurie būtų išsakę ketini-mus skirtis.

TN stadijos pasekmės šeimos reprodukciniams sprendimams. Vieno iš šeimos nario migracija gali sutrikdyti ne tik šeimos socialinių funkci-jų, tokių kaip socialinės-psichologinės paramos, saugumo teikimo, bet ir reprodukcinių funkcijų atlikimą. Tolesnei analizei panagrinėkime tik tų šeimų, kuriose su vaikais liko moterys, reprodukcinius ketinimus.

24,5 proc. (n=57) moterų, kurių vyrai išvykę dirbti į užsienį, teigė tikriausiai ar tikrai per artimiausius trejus metus ketinančios susilaukti dar vaikų. 31,3 proc. (n=73) moterų ketina susilaukti vaikų ne per arti-miausius trejus metus, bet neapibrėžtoje ateityje. Šioje grupėje dažniau-siai vaikų dar kada nors ketina susilaukti jauniausios amžiaus grupės moterys (20–29 m.). Tarp jų dalis, kuri dar planuoja turėti vaikų, sudaro 75,7 proc. Tuo tarpu 30–39 metų grupėje ketinančių susilaukti vaikų moterų yra 20,4 proc.

Moterys, kurių šeimose auga tik vienas vaikas, dažniau ketina susi-laukti dar vaikų. Tarp turinčiųjų vieną vaiką dar vaikų ketina susilaukti 49,3 proc., tuo tarpu tarp turinčiųjų du vaikus – 2,6 proc.

Moterų ketinimai susilaukti vaikų šiek tiek susiję su partnerio bu-vimo užsienyje trukme. Šeimose, kuriose vieno iš partnerių buvimas

130

užsienyje trumpesnis, dalis ketinančiųjų susilaukti vaikų yra didesnė. Atitinkamai tarp šeimų, kuriose partnerio buvimas užsienyje truko iki metų, – 37,8 proc., nuo metų iki dvejų – 43,1 proc., nuo dvejų iki trejų metų – 27,4 proc., ilgiau nei treji metai – 18 proc.

Trumpai apibendrinant rezultatus apie TN stadijos pasekmes šeimos demografinių funkcijų atlikimui galima teigti, jog:

dažniau nei kas dešimta (15 proc.) TN šeimų galvoja apie sky-rybas;

skyrybos kaip potenciali šeimos iširimo galimybė dažniau svarstoma tose šeimose, kuriose išvykusios motinos, nei tose, kuriose išvykę tėvai;

apie pusę TN šeimų ketina susilaukti vaikų, iš jų – 24,5 proc. per artimiausius trejus metus. Dažniau vaikų dar ketina susi-laukti jauniausios amžiaus grupės (20–29 m.) moterys ir tos, kurios turi vieną vaiką. TN stadijos reprodukcinėms šeimos funkcijoms pasekmių vertinimas būtų adekvatesnis lyginant šio tyrimo rezultatus su kitų panašių tyrimų rezultatais

6.2. TN ŠEIMOS STADIJOS PASEKMĖS VAIKAMS 6.2.1. Vaikų elgesio pokyčiai ir juos sąlygojantys veiksniai Vaikai gali tapti skaudžiausiai tėvų migraciją išgyvenančia ir di-

džiausias neigiamas pasekmes patiriančia grupe. Šeimos nario migracija vaikui gali reikšti iki tol stabilaus „namų“ ir „šeimos“ pasaulio suirimą, o tai, savo ruožtu, verčia jį prisitaikyti prie pakitusios situacijos, ieškoti savo vietos naujo tipo savo šeimoje, taip pat subjektyviai interpretuoti pasikeitusią situaciją ir rasti sau pačiam prasmingus atsakymus. Supran-tama, jog šie iššūkiai vaikui gali sukelti tiek psichologinių, tiek elgesio pokyčių. Vaiko galimybės susidoroti su pakitusia situacija priklauso nuo jo amžiaus, šeimos paramos jam šioje pakitusioje situacijoje ir, žinoma, tėvų migracijos pobūdžio.

Tyrimu buvo siekiama nustatyti vaikų elgesio pokyčius, kuriuos pa-stebėjo su vaikais likęs vienas iš tėvų kitam išvykus dirbti į užsienį. Tė-vų klausta apie tuos pokyčius, kurie galimi atsižvelgiant į vaikų amžių. Ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai neturėjo atsakinėti į klausimus apie elgesio mokykloje pokyčius. Nebuvo klausta apie kiek-vieno šeimoje augančio vaiko pastebėtus elgesio pokyčius. Todėl šeimo-

131

se, kuriose auga daugiau nei vienas vaikas, gauta informacija yra šeimos patirtį apibendrinančio pobūdžio. Toks būdas pasirinktas todėl, kad tyri-mu nesiekta taikyti tikslių diagnostinių psichologinių instrumentų, o grei-čiau sukaupti informaciją apie bendras TN stadijos pasekmes vaikams.

Dažniausiai TN šeimų motinų/tėvų fiksuojami vaikų elgesio pokyčiai yra liūdesys, nusiminimas. Jie pastebėti apie 48,5 proc. tėvų (32 pav.).

32 pav. Vaikų elgesio pokyčiai dėl vieno iš tėvų migracijos,

procentai

0% 20% 40% 60% 80% 100%

tapo agresyvesnis

nenori bendrauti su aplinkiniais

tapo grubesnis

pradėjo vėluoti į pamokas

pablogėjo santykiai su bendraamžiais

baiminasi, ko anksčiau nebijojo

tapo uždaras

pradėjo prasčiau mokytis

pasitaiko verksmo protrūkių

dažniau yra piktas

tapo meilesnis

pradėjo geriau mokytis

dažniau būna nusiminęs

bent kartą pasireiškė nepasireiškė

Šios emocijos dažniausios, vaikams reaguojant į pasikeitusią situa-ciją šeimoje. Panaši dalis vaikų pradeda geriau mokytis, o tai, vėlgi, gali būti vaikų noras atkreipti į save tėvų dėmesį, sustiprinti savęs vertės jausmą. 40 proc. vaikų po vieno iš tėvų migracijos tapo meilesni. Ir nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti pozityvios reakcijos, jos atskleidžia stresą, kurį vaikai patiria suirus buvusiems šeimos santykiams. Padidė-jęs meilumas gali slėpti vaiko baimę ir nerimą dėl to, kad nebūtų palik-tas ir antrojo iš tėvų.

Maždaug trečdalis vaikų dažniau nei prieš migraciją būna pikti, dažniau verkia, jiems pasitaiko baimių, kurių anksčiau neturėjo, tampa

132

uždaresni, pradeda prasčiau mokytis. Apie penktadaliui pablogėja san-tykiai su bendraamžiais, dažniau vėluoja į pamokas, tampa šiurkštesni, nenori bendrauti su aplinkiniais, tampa agresyvesni.

Siekiant sukurti indeksinį šeimos TN stadijos pasekmių vaikų elge-siui kintamąjį, buvo taikyta klasterizacijos procedūra. Klasterinė analizė leido išskirti du klasterius: pirmajam priklauso vaikai, kuriems kiekvie-nas iš minėtų elgesio pokyčių nepasireiškė absoliučia dauguma atvejų. Antrajam klasteriui priklauso tie, kuriems kiekvienas iš elgesio pokyčių dažniau pasireiškė nei nepasireiškė. Todėl pirmąją klasterinę grupę gali-me vadinti nepakitusio elgesio, o antrąją – pakitusio elgesio grupe. Kad būtų tiksliau, trumpai aptarsime, kokiai daliai kiekvienos grupės vaikų minėti elgesio pokyčiai pasireiškė ar nepasireiškė.

Nepakitusio elgesio grupė. Absoliučiai daugumai šios grupės vaikų niekada nepasireiškė nė vienas iš minėtų elgesio pokyčių. Tai yra, nie-kada nepasireiškė nenoras bendrauti su aplinkiniais (97 proc.), niekada nesielgė agresyviai (96,1 proc.), nepradėjo vėluoti į pamokas (96 proc.), nepradėjo baimintis dalykų, kurių anksčiau nebijojo (93,1 proc.), netapo uždaresni (90,6 proc.), nepradėjo prasčiau mokytis (90 proc.), niekada nebuvo verksmo protrūkių (88,7 proc.), nesuprastėjo santykiai su ben-draamžiais (88,5 proc.), nebuvo dažniau pikti (85,8 proc.), netapo mei-lesni (71,9 proc.), niekada nebuvo labiau nusiminę (70,8 proc.), moky-mosi rezultatai nepagerėjo (59,7 proc.). Taigi, akivaizdu, jog šiai grupei priklauso vaikai, kurių elgsena dėl migracijos nepakito (netapo meilesni, nusiminę, verksmingi, uždari, liūdni), neatsirado baimių, nepakito san-tykiai su aplinkiniais (bendraamžiais ir kitais), nepakito elgesys ir mo-kymosi rezultatai mokykloje.

Į pakitusio elgesio grupę pateko vaikai, kurių motina/tėvas abso-liučia dauguma atvejų pastebėjo vaiko liūdesį (nusiminęs – 92,1 proc.), taip pat pasireiškiantį pyktį (80,7 proc.), verksmo protrūkius (75 proc.), suprastėjusį mokslą mokykloje (73,4 proc.), padidėjusį vaiko uždarumą (71,6 proc.), baimes, kurių anksčiau nebuvo (70,5 proc.), padidėjusį meilumą (68,2 proc.), pagerėjusius mokymosi rezultatus (62,5 proc.), dažnesnį vėlavimą į pamokas (61,1 proc.), šiurkštumą (58 proc.), ne-norą bendrauti su aplinkiniais (52,4 proc.), suprastėjusius santykius su bendraamžiais (52,4 proc.), padidėjusį agresyvumą (50 proc.). Taigi, šiai grupei priklauso vaikai, kuriems pasireiškė emociniai elgesio po-kyčiai (liūdesys, pyktis, verksmo protrūkiai, uždarumas, baimės, padi-dėjęs meilumas), nemažai daliai jų pasireiškė elgesio mokykloje poky-

133

čiai (vėlavimas), elgesio su bendraamžiais ir kiti negatyvūs pokyčiai. Nors kai kurios elgesio pokyčių apraiškos iš pirmo žvilgsnio gali pasi-rodyti prieštaraujančios viena kitai, pvz., meilumas – uždarumas, pa-gerėję rezultatai – prastesnis mokymasis, jie atskleidžia vaiko nesau-gumą pakitusioje šeiminių santykių situacijoje, norą atkreipti į save ir pozityvų, ir negatyvų suaugusiųjų dėmesį, taip pat kitas psichologines vaikų reakcijas į tėvo/motinos išvykimą.

30,4 proc. apklaustų TN šeimų vaikų pateko į pakitusio elgesio grupę, 69,6 proc. – į nepakitusio. Vis dėlto nagrinėjant šiuos duomenis būtina atsižvelgti į tai, jog vaikų elgesys tirtas ne betarpiškai, bet netie-siogiai, t. y. tik tiek, kiek vaikų elgesio pokyčius fiksavo ir referavo su jais likusi motina ar tėvas. Todėl čia iš tiesų nagrinėjami ne faktiniai vaikų elgesio pokyčiai, bet tėvų suvokimas apie vaikų elgesio poky-čius, kuris gali būti sąlygotas ir tėvų nesugebėjimo atpažinti bei neno-ro pripažinti vaikų elgesio pokyčius.

Vieno iš tėvų migracijos pasekmes vaikų elgesiui toliau nagrinėsi-me atsižvelgdami į dviejų tipų veiksnius: susijusius su šeimos struktūros bei likusio suaugusio šeimos nario charakteristikomis ir su migracijos pobūdžiu.

Elgesio pokyčiai ir šeimos struktūros ypatumai. Šeimos, kuriose iš-vykusi motina, dažniau susiduria su vaikų elgesio pokyčiais nei tos, ku-riose išvykęs tėvas. Su tėvu augančiose šeimose vaikų elgesio pokyčiai pasireiškia pusei vaikų, likusiai pusei nepasireiškia. Tuo tarpu su motina likusiose TN šeimose elgesio pokyčiai pasireiškia 24,9 proc. vaikų, o 75,1 proc. nepasireiškia. Taigi, akivaizdu, jog vaikai skirtingai suvokia tėvo ar motinos išvykimą ir tėvo ar motinos migracija turi jiems skirtin-gas pasekmes.

Šeimose, kuriose gyvena ir seneliai, vaikams kiek rečiau pasireiškia elgesio sutrikimų nei branduolinėse šeimose. 23,8 proc. sudėtinių šeimų vaikų pasireiškia referuojami elgesio pokyčiai, tuo tarpu branduolinėse šeimose negatyvūs elgesio pokyčiai pasireiškia 32,2 proc. vaikų. Vadi-nasi, seneliai turi pozityvios įtakos sprendžiant emocines su migracija susijusias vaikų netektis.

Kuo jaunesni vaikai, tuo rečiau apklausti tėvai referuoja apie neigia-mus jų elgesio pokyčius. 17,9 proc. šeimų, kuriose auga vienas ikimo-kyklinio amžiaus vaikas, teigta apie pakitusį jo elgesį. 30,8 proc. šeimų, kuriose vaikas yra mokyklinio amžiaus, susiduria su negatyviomis mig-racijos pasekmėmis vaiko elgesiui.

134

Šeimoje su vaikais likusio ir apklausto respondento išsilavinimas taip pat yra svarbus požymis, turintis įtakos tam, kaip dažnai pripažįs-tami vaikų elgesio pokyčiai. Turintys aukščiausią išsilavinimą tė-vas/motina rečiau referuoja apie pakitusį vaiko elgesį. 25,3 proc. tėvų su tokiu išsilavinimu teigia, kad jų vaikams pasireiškia negatyvus elge-sys. Tuo tarpu tarp tėvų su viduriniu išsilavinimu taip teigė 30,2 proc., o tarp tėvų su žemiausiu išsilavinimu – 36,3 proc. Šie skirtumai gali būti sąlygoti tėvų vidinių išteklių (įgūdžių, įžvalgumo) susidoroti su pa-sikeitusia situacija šeimoje bei paruošti jai vaikus.

Šeimos persiorganizavimo po vieno iš partnerių migracijos pobūdis taip pat turi įtakos tam, kaip kinta vaikų elgesys. 36,4 proc. šeimų, kurio-se išvykus vienam iš tėvų kitas jam tenkantį vaidmenų krūvį vertina kaip išaugusį, susiduria su pakitusiu vaikų elgesiu. Tuo tarpu šeimose, kuriose likęs tėvas ar motina teigia, jog vaidmenų krūvis nepakito ar pa-kito tik vienoje iš sričių (namų ruoša ar vaikų priežiūra), neigiamas vai-kų elgesys referuojamas rečiau – atitinkamai 24,2 proc. ir 22,7 proc.

Namuose likusių šeimos narių požiūris į migraciją, kuris išreiškia-mas tiesiogiai ar netiesiogiai šeimos nariams bendraujant, taip pat turi įtakos vaikų elgesio kaitai. Šeimose, kuriose migracija vertinama pozi-tyviai, neigiamas vaikų elgesys fiksuojamas rečiau nei tose, kuriose jis vertinamas neutraliai ar negatyviai. Pavyzdžiui, šeimose, kuriose likęs tėvas/motina visiškai patenkintas, patenkintas šeimos nario išvykimu, neigiamos vaikų elgesio pasekmės fiksuojamos tik 21,3 proc. atvejų. Tuo tarpu tarp neigiamai migraciją vertinančiųjų 44,6 proc. šeimų susi-duria su vaikų elgesio pokyčiais. Vadinasi, vaikų prisitaikymui prie pa-kitusios situacijos, jos suvokimui, naujo, vaikui prasmingo šeimos gyve-nimo modelio savikūrai svarbus suaugusiųjų požiūris į migraciją. Gal-būt pozityviai migraciją vertinančiose šeimose vaikai suvokia migraciją kaip ypatingą etapą, būtiną ar neišvengiamą šeimos gerovei, jie kitaip interpretuoja ir išvykusiojo vaidmenį šeimoje, o tai gali sušvelninti šei-mos nario fizinio nebuvimo psichologines pasekmes vaikui. Pozityviai vertinama migracija šeimoje padeda vaikui susitaikyti (ar bent laikinai susitaikyti) su praradimu.

Įtakos vaikų elgesiui turi ne tik namuose likusio motinos/tėvo po-žiūris į migraciją, bet ir tėvo/motinos tolesni migraciniai sprendimai. Suprantama, kad šeimose, kuriose paskui vieną išvykusį tėvą ketina iš-vykti ir kitas, vaikai jaučiasi labiau pažeidžiami ir nesaugūs, o tai ati-tinkamai atsispindi ir jų elgesyje. 29 proc. šeimų, kuriose likusi šeimos

135

dalis neketina vykti į užsienį, susiduria su negatyviomis vaiko elgesio apraiškomis. Tuo tarpu tose šeimose, kuriose išvykti ketina iš pradžių vienas iš tėvų ir palikti vaikus su kitais giminaičiais ar vienus, negaty-vus vaikų elgesys fiksuojamas 39,1 proc. atvejų. Šeimose, kuriose ke-tina išvykti visa šeima, – 35,1 proc. Abu šie šeimos pasirinkimai vai-kui, suprantama, kelia nerimą. Pirmu atveju gresia abiejų tėvų nors ir laikinu praradimu, antru – jo asmeniško pasaulio (mokyklos, bendra-amžių ir pan.) netektimi.

Elgesio pokyčiai ir su tėvo/motinos migracija susiję veiksniai. Įta-kos vaikų elgesiui turi ir išvykusio tėvo migracijos pobūdis. Kuo trum-piau trunka vieno iš tėvų buvimas užsienyje, tuo rečiau pasireiškia ne-gatyvios jo pasekmės šeimai. Šeimos, kuriose tėvai užsienyje dirba iki metų ar nuo metų iki dvejų, atitinkamai 26 proc. ir 25 proc. susiduria su negatyviu vaikų elgesiu. Tuo tarpu šeimos, kurių TN stadija trunka jau nuo dvejų iki trejų ar trejus ir daugiau metų, su neigiamomis pasek-mėmis susiduria dažniau – atitinkamai 34,7 proc. ir 36,4 proc. atvejų.

Kuo dažniau išvykęs tėvas grįžta, tuo švelnesnės migracijos pasek-mės vaikams. Tarp grįžtančiųjų bent kartą per tris mėnesius neigiamas vaikų elgesys fiksuojamas 25 proc. šeimų, tuo tarpu tarp grįžtančiųjų tik kartą per metus ar rečiau – 34,1 proc. Vadinasi, kontaktų palaikymo su išvykusiu šeimos nariu dažnumas šiam grįžtant į namus švelnina migra-cijos pasekmes vaikams.

Su grįžimų dažnumu, kaip jau aptarta, susiję ir tai, kiek ilgai na-muose išbūna užsienyje dirbantis šeimos narys. Kaip jau aptarta, daž-niau grįžtantieji trumpiau pabūna namuose. Todėl, suprantama, kad nag-rinėjant laiko, kurį grįžę namo pabūna tėvai, įtaką vaikų elgesiui stebi-mas iš pirmo žvilgsnio paradoksalus ryšys. Šeimose, kuriose grįžęs tė-vas pabūna ilgiau, dažnesnės negatyvaus elgesio apraiškos. 37 proc. šei-mų, kuriose grįžęs tėvas pabūna mėnesį ir ilgiau, susiduria su negatyvio-mis vaiko elgesio apraiškomis, tuo tarpu tarp pabūnančiųjų iki savaitės ar mažiau – 28,9 proc. Tad akivaizdu, kad vaikui svarbus yra periodiš-kas kontaktų su išvykusiuoju dažnumas, kai ne itin ilgus išvažiavimus keičia trumpi sugrįžimai. Tuo tarpu ilgesni šeimos gyvenimo tarpsniai be vieno iš savo šeimos narių, nepaisant ilgesnio laiko praleisto šeimoje su-grįžus, turi labiau negatyvias pasekmes vaikams.

136

6.2.2. Vaikų prisitaikymas: reakcijos bei vaikų ir tėvų santykių transformacija

Kokybinių interviu informacija atskleidė, jog tėvų išvykimas vai-

kams atneša itin skaudžią emocinę patirtį. Suprantama, jog vaikų prisi-taikymas skiriasi tose TN šeimose, kuriose išvyksta tik vienas iš tėvų, ir tose, kuriose, išvykus abiem tėvams, vaikas paliekamas tik senelių prie-žiūrai. Nors emocinės reakcijos ir elgesio pokyčiai gali būti to paties ti-po, tačiau reakcijų intensyvumas gali būti skirtingas. Toliau aptarsime, kaip vaikų reakcijas subjektyviai interpretuoja patys tėvai.

Penkiametę dukterį auginanti motina taip pasakoja apie vaiko reak-cijas tėvui išvykstant:

mažikei tai yra sunku jau. ///Kai išvažiuoja, suprant, kai nuoris neverkt, ka juokiamės (mes), mojuoj i ka viskas gerai. I paskui nain, pasikavuoj i ašarikės krinta, ka nori tetuka! I kai reikia paaiškint, ka jisai parvažiuos, parvež tau lauk-tuvių, eisme, važiuosme tenais... Kažkaip tai jinai juokias i valos tas ašarikes, kaip pupas va. Jai yra labai sunku tuo tarpu. O paskui viel jau išvažiuoja, pa-skambin, apsiprantam. Bet tuo sykiu tai yra sunku. (A3)

Verksmas, kaip emocinė reakcija į vieno iš tėvų išvažiavimą, būdin-ga ne tik mažamečiams, bet ir vyresniems, mokyklinio amžiaus, vai-kams. „Net negaliu pasakyti, bet per tiek metų buvo labai mažai atvejų, kad jinai neverkė, kai jisai (tėvas) išvažiavo“, – pasakoja motina, augi-nanti vienuolikametę dukrą.

Tėvai pasakoja, jog jaunesniems vaikams, kurie dar neturi laiko su-vokimo, sunku suprasti, kad išvykusio vieno iš tėvų nebus tik tam tikrą, apibrėžtą laiką. O tai vaikui sukelia dar didesnį nerimą, jis nesuvokia gyvenimo be vieno iš tėvų, juk mažesnių vaikų pasaulis sukasi apie įvy-kius „čia ir dabar“.

pabuvau tris mėnesius namie ir vėl išvažiavau. Jinai nesuprata, kas yra trys mėnesiai. Nu kas vaiks (juk), kiek ta apimtis trijų mėnesių neįsivaizdava. Ana laukė savaitę, dvi, o paskui vaiks palūža i priepuolis isterijas buva.(A6)

Tėvų išvykimą vaikai suvokia kaip jų palikimą, tašką, po kurio jų gyvenime nebebus tėčio ar mamos. Kaip pasakojo respondentė, penkia-metė dukra, sužinojusi apie motinos išvažiavimą, skambino jai į darbą ir verkdama prašė nevažiuoti. Vaikas, kaip pasakojo respondentė, prašė „nepalikti manęs“. Vadinasi, vaikams tėvo ar motinos išvažiavimas reiš-kia netektį. Mažesni vaikai nesuvokia netekties laikinumo, ji užgožia vi-są vaiko pasaulį. Todėl suprantama, kad vaikų reakcijos gali būti itin dramatiškos.

137

Bet jinai vaiks baisiai išgyvena. Mama (mano) sakė jinai piešdava juodai, juodai pradėja piešt, nenaudoja jokių spalvų. Jinai laukė. Kaip namuose paskui pasakoja, kai čia toks isterijas priepuolis. Vaiks lauk lauk ant to suoliuka atsi-sėdus, neparein (mama). Kada pareis? Viena diena, kita diena. Nu ir ką jin pradėja šaukt i verk, i klyk. /////// Atsimenu pirmą sykį grįžau, bėg per visą kie-mą ir šauk kaip gerai, ka ne sapnelis. Ane, kaip gerai ka ne sapnelis. Kaip ge-rai, ka ne sapnelis. (A6)

Kitiems vaikams, kaip pasakojo kalbinta su migrantais ir jų šeimo-mis dirbanti ekspertė, pasireiškia ne tik psichologinės traumos, bet ir in-telektinės raidos recesija.

aš esu prisiklausius tiek skaudžių istorijų, kada vaikai patiria dideles psicho-logines problemas, kada paliktas vaikas, mažiukas daržely, jis nustoja kalbėti, jam sutrinka kalba, jis tampa piktas, agresyvus. Nes, tikrai čia yra mano parem-ta ne apibendrintai, bet konkrečiomis šeimomis, konkrečiomis istorijomis (C2).

Ilgesį, kurį išgyvena, vaikai išreiškia įvairiai. Močiutė, auginusi sa-vo dirbti išvykusios dukters vaikus, pasakojo, jog mažesnioji devynerių metų anūkė visą laiką už pižamos eidama gulti įsikišdavo mamos nuo-trauką.

Atskirti nuo vieno ar abiejų iš tėvų vaikai išgyvena ilgesį, kurį daž-nai išsako savo pokalbiuose su tėvais. „Vis klausia telefonu: ‚... kada grįši, mama, kada grįši?“ – tokių ar panašių motyvų nesunku aptikti daugelio TN šeimų tėvų pasakojimuose.

Vyresni vaikai stengiasi nuslėpti savo liūdesį ar ilgesį, tėvams neiš-sako jo taip atvirai.

Tokių, kad jinai paimtų ir pasakytų: “mama, man liūdna.. mama, aš tavęs il-giuosi” ar dar kažkas, tokių nebūdavo, nu iš balso matydavai, kad ten pasiilgus. Vat po tų išsiskyrimų tai būdavo daugiau aš ten su ja pabendraudavau ten ar te-lefonu paskambindavau ar šiaip skaipu pasišnekėdavom. B3

Vaikams gali būti nesuprantamos ir jų ilgesį, emocinį nepasitenkini-mą keliančios priežastys, kurios tėvams atrodo visiškai akivaizdžios. Migracijos naudos, dėl kurių tėvai ryžtasi palikti vaikus ir kurios tėvams turi vieną vertę, vaikams turi visai kitą. Materialinė gerovė, kurią gali garantuoti tėvų išvykimas, vaikams gali būti mažesnė vertybė, nei tai gali atrodyti tėvams. Tai puikiai atkleidžia šio interviu su motina, kurios penkiametis vaikas paliktas su seneliais, ištrauka.

O dabar pasiilgo turbūt. Jau klausia, kada mamyte grįši. O prieš dvi savaites, va, pasakė: “<...> mamyte, užteks pinigėlių, grįžk namo”. Pats sugalvojo, vaikas. Sako: “man nieko nepirkit, man visko užtenka, tik greičiau grįžkit”. (B7)

Matome, kad ilgesys, gyvenimo be tėvų patirtis vaikui sukelia žy-miai didesnį diskomfortą nei daiktų neturėjimas. Taigi, šio penkiamečio vaiko akimis, būti kartu su tėvais yra vertingiau nei daugiau turėti.

138

Tėvo ar tėvų nedalyvavimas vaiko kasdienybėje sukuria emocinę distanciją tarp vaiko ir tėvų. Kartkartėmis į namus grįžtantis tėvas ar motina vaikui gali tapti „svetimu“ jo kasdienio pasaulio žmogumi. Ma-žesni vaikai, kurie dar nesugeba kontroliuoti savo emocinių reakcijų, tai gali išreikšti baime, nepasitikėjimu į namus grįžusiu tėvu/motina.

Po to bijo jo, kai atvažiuoja (tėvas). Po to vėl prisipratina ir jis vėl išvažiuo-ja. Tada kokį mėnesį sako labanaktis tėčiui, kai gula miegot. O paskui vėl at-pranta. Negerai tai. Ir sunku tėčiui dėl to, nes nėra to tokio šilto bendravimo. Matosi, kad ir vaikui ir jam labai sunku. (B7)

Vaikų palikimas su seneliais iškreipia ir vaikų bei tėvų tarpusavio santykius. Tėvai praranda savo, kaip pagrindinių vaiko auklėtojų, ugdy-tojų, vaidmenį, nebūnant kartu jiems nejauku prisiimti autoritetą, susiju-sį su tėvystės vaidmenimis. Jausdami kad ir neįsisąmonintą kaltę dėl to, jog paliko vaiką, tėvai sušvelnina taisykles arba „išplauna“ jų ribas. Kri-tinėse situacijose, kai tėvai per atstumą bando susigrąžinti savo prarastą autoritetą, vaikai gali reaguoti kaip į dar vieną savo nuvertinimo ženklą.

Bardavom tai jau retai kada, nes vis tiek nematom jo ir neišeina kažkaip bart. Būdavo, kad mama jau paprašo, kad, truputį jau pabark, tai tada pasakyda-vau. Tada vaikas iškart į ašaras. (B6)

Didesni palikti vaikai ima tėvais manipuliuoti, norėdami gauti as-meninę naudą. Žinodami, kad buvo palikti dėl materialinių paskatų, vai-kai savo santykį su tėvais taip pat konstruoja per galimą gauti materiali-nę naudą.

Vis klausia: „Mama, kada grįši, kada parvažiuosi, mama, ar gali nupirkt tą, ar gali nupirkt aną, mama, nupirk kompiuteri.“ Žinai, norai tokie dideli pasida-rė. Tai to, tai ano. Žino, kad uždirbam pinigus, norai labai dideli pasidarė. (B6)

Pasinaudoti savo, kaip palikto vaiko, statusu vaikai gali ir reikalauda-mi sau didesnių naudų ne tik iš tėvų, bet ir iš juos prižiūrinčių asmenų.

.. ji pradėjo naudotis tai kad, mama gaili: “va tu vargšelė, tu nuskriausta, tu palikta, tai gal tau ką nors nupirkti” “taip, man nupirk”. Va toksai vat vaikiškas vat šantažas būdavo, šito tai buvo.////

Oi močiutė labai išlepino. Kadangi jos toks ir amžius – 13 metų, paauglystė, tai poreikiai, norai, dar kažkas labai didelio. Vargšas vaikas, be tėvelių, nu-skriaustas. (B3)

Vaikų reakcijų į pasikeitusią situaciją šeimoje dažnai nesupranta pa-tys tėvai, jie nesuvokia pasikeitusio vaikų elgesio priežasčių arba nuver-tina migracijos pasekmių problemą, manydami, kad vaikai per maži ką nors suprasti. Viena motina taip pasakojo apie savo jau į paauglystę įžengiantį vaiką:

mažiuks, man rodos, nieka jis nesuprata, jam ten...Nu tokia jam 12 metų, jam noris tokia meiluma, jis toks meilesnis. Bet to nepajutau, kad kažkas jam keistųs. (A3)

139

Kita motina, kurios vaikas jau dvejus metus gyvena su seneliais, pa-klausta apie vaiko elgesio pokyčius, sakė, jog elgesys nepakito, tačiau vėliau interviu pasakojo, jog vaiką prižiūrintys seneliai skundžiasi, kad berniukas „senelių jau nebenori klausyti“.

Problemos nuvertinimas akivaizdus ir iš kitos motinos pasakojimo: „šiaip tai nežinau, gal jos labai nesigilin ten į tuos mūsų santykius ten, kad turbūt mama i tetis namuose. Nu ir viskas. Turbūt viskuo aprūpin-tas, kad nelabai kreip dėmesia“. Matome, jog problema nuvertinama dviem būdais: kvestionuojant tai, jog vaikas abiejų tėvų turėjimą suvo-kia kaip natūralų ir jam būtiną; taip pat priešpriešinant abu tėvus mate-rialiniam aprūpinimui, įsivaizduojant, jog būti aprūpintam vaikui yra svarbiau nei turėti abu tėvus. Akivaizdu, jog tėvai nemato situacijos vai-kų akimis ir nemano, kad turėtų tai daryti.

Pasekmių vaikui nesuvokimas ypač drastiškai atsiskleidžia per ret-rospektyvinį migracijos naudos vertinimą. Motina, išvykusi dirbti į už-sienį ir palikusi penkerių metų dukrą, kuri, kaip pati respondentė pasa-kojo, labai skaudžiai išgyveno motinos išvykimą, retrospektyviai pozi-tyviai vertina savo migracinį sprendimą. Paklausta, ar darytų tai dar kar-tą, ji sakė:

Lygiai tą patį padaryčiau. Lygiai tą patį. Iš pradžių kažkaip taip labai save smerkiau, va durna aš čia, išvažiavau. O paskui galvoju, tai gerai. Pamačiau ša-lį, išmokau kalbą. Kad i gerai, kad ir toj virtuvėj (prasedėjau). Kaip man iš pra-džių buva keista, kai pagalvoju kaip faina, aš kažką, nu bet esu aš kažką raga-vus. Gi vis tiek nu kažką esi matęs, gerai, kad ir atsimenu, kai vienąsyk nusive-žė į vieną restoraną, kitąsyk į kitą. Nu bet tai yra, aš čia to Lietuvoj neturiu. Mes labai čia daug kur nuvažiuojam, Rolandai (vyrui), į tą restoraną pavalgyt? Nevažiuojam. Nors nelabai mum i reik. Ne. Nekeisčiau tikrai. Nekeisčiau.(A6)

Matome, jog asmeniška iš migracijos gauta nauda (savotiškas „pa-saulio pamatymas“) motinos akimis nusveria tas neigiamas pasekmes, kurias jos išvykimas atnešė vaikui. Tai rodo, kad tėvai labai dažnai iš esmės nevertina ir nesuvokia savo gautos naudos kainos, kurią už tai su-moka jų vaikai. Kita vertus, sudėlioti prioritetus ir išanalizuoti migraci-jos įtaką šeimai bei asmeniškai sau dažnam yra per sunku. Tai puikiai iliustruoja tos pačios jau prieš tai cituotos respondentės kitoje interviu vietoje išsakyta nuomone, jog „dėl dukters gal būtų geriau, kad būtų ir nevažiavus“.

Su problemos nuvertinimu ir jos nesuvokimu gali būti susiję ir tai, jog kai kurie tėvai, kaip parodė interviu, nelabai kalba su savo vaikais apie tėvo ar motinos migraciją. „Gal ta įtampa daugiau jaučiasi, kaip

140

vaikui, nežinau, čia jau jos reikia paklausti“, – taip apie savo vaiko reak-cijas pasakojo vienuolikametės mama.

Norėdamos padėti vaikams prisitaikyti prie tėvų migracijos, kai ku-rios šeimos sukuria praktikas, kuriomis bando sušvelninti tėvo ar moti-nos išvykimo pasekmes vaikui.

Mes stengiamės paskutinę dieną važiuot apsipirkt. Jau jam i to maista. Nes kadangi mergina mažiki klaus: „teti, nevažiuosi?“ – „nevažiuosiu, ne“. Jau kai kraun daiktus, pradeda verkt. Jau jinai žina, ka tetes nebus. Stengiamės ką super-kam paskutinę dieną ir rytoj išvažiuoja, stengiamės, kad nematytų tų tašių. (A3)

Aną dieną paskambinau, tai jis (vaikas) sako, kad mes su močiute pasida-rėm kalendorių ir braukom dienas. Aš sakau, kad aš irgi braukau! Jis nėra, kad verktų, prašytų labai, nereikia jo ramint. Jaučiu, kad ilgesys yra, bet nėra taip, kad verktų, būtinai reikia mamos. (B7)

Daugelis šeimų tiesiogiai ar netiesiogiai tėvų išvykimą vaikams bando atsverti šeimos gaunama materialine nauda. „Nu taip nuteikdavo-me, parvažiuos, bus pinigėlių. Nupirksime tą ir tą, nu, viskas gerai“, – pasakojo viena motina.

***

Taigi, apibendrinant šeimų TN stadijos pasekmes vaikams ir santy-kiams tarp kartų galima sakyti, jog:

vaikai yra ta šeimos dalis, kuri skaudžiausiai išgyvena tėvų migraciją. Matuojant vaikų elgesio pokyčius per tai, kiek juos suvokia ir referuoja tėvai, galime teigti, jog trečdaliui vaikų TN stadijos šeimoje pasireiškia daugialypiai elgesio pokyčiai, susi-ję su emociniais, pasiekimų, socialiniais pokyčiais. 70 proc. vaikų elgesio sutrikimai nepasireiškia. Tačiau kiekybinio ir ko-kybinio tyrimo informacija apie TN stadijos pasekmes vaikams yra prieštaringa, o tai rodo, kad bendrai vertindami pasekmes vaikams tėvai nesuvokia arba yra linkę neigti neigiamas pasek-mes vaikams. Būtina pabrėžti, kad minėti kiekybiniai rodikliai matuoja ne faktinius vaikų elgesio pokyčius, bet tai, kiek šie pokyčiai yra pastebimi ir atvirai pripažįstami tėvų;

apie vaikų elgesio pokyčius dažniau referuojama tuomet, kai iš šeimos išvyksta motina. Senelių buvimas šeimoje sušvelnina vaikų elgesio pokyčius. Dažniau referuojama apie mokyklinio amžiaus vaikų elgesio pokyčius, bet tai gali būti susiję tiek su tyrimo instrumentu, tiek su tuo, kad jie lengviau suaugusiųjų atpažįstami;

141

tėvų vaidmuo ir gebėjimai, padedant vaikams susidoroti su pa-kitusia situacija, gali būti dideli. Galbūt todėl tėvų su aukštuoju išsilavinimu šeimose rečiau referuojami vaikų elgesio pokyčiai nei tose šeimose, kuriose tėvai yra žemesnio išsilavinimo;

migracijos vertinimas šeimoje taip pat turi įtakos vaikų elge-siui; teigiamai migraciją vertinančiose šeimose vaikai rečiau patiria elgesio pokyčių; jų mažiau ir tose šeimose, kuriose tėvai geriau gali susidoroti su dėl migracijos jiems išaugusiu vaidme-nų krūviu;

šeimos ketinimai migruoti turi įtakos vaiko elgesiui; rečiau su vaikų elgesio pokyčiais susiduria šeimos, kuriose nesvarstoma apie migraciją, nei tos, kuriose ketina išvykti ir antras tėvas ar-ba ketina išvykti visa šeima

vaikai rečiau patiria migracijos pasekmes tose šeimose, kuriose išvykimo laikas yra trumpesnis;

grįžimų dažnumas, bet ne namuose praleistas laikas, turi dides-nės įtakos vaiko elgesiui. Kuo dažniau grįžta išvykęs tėvas/mo-tina, tuo mažiau pasireiškia elgesio pokyčių;

mažesniems vaikams, nejaučiantiems laiko, tėvų išvykimas reiškia netektį, kuri turi jiems skaudžių psichologinės ir inte-lektinės raidos pasekmių;

tėvai nesuvokia vaikų elgesio pokyčių priežasčių, nesuvokia ar nuvertina migracijos pasekmių vaikams problemą; nesugebama į ją pažvelgti vaiko akimis, vaikui primetama suaugusiojo su-modeliuota situacija, kuri tėvams atrodo vienintelė reali.

6.3. ŠEIMOS TN STADIJOS MATERIALINĖS PASEKMĖS ŠEIMAI Materialinė šeimos gerovė yra daugialypis reiškinys, jungiantis ke-

letą su šeimos materialiniu gyvenimu susijusių aspektų. Vienas iš jų – finansiniai ištekliai, kuriais disponuoja šeimos nariai ir kurie apibrėžia šeimos vartojimo bei kitoms reikmėms skirtų išlaidų (pvz., skirtų išsila-vinimui) galimybes. Taigi, finansiniai ištekliai ir išlaidų struktūra yra vienas iš šeimos materialinę gerovę atskleidžiančių aspektų. Kitas as-pektas, susijęs su pirmuoju, išreiškia šeimos buitinę gerovę, t. y. dispo-navimą konkrečiais buities daiktais, kurie, viena vertus, gali palengvinti šeimos buitį (pvz., automatinė skalbimo mašina), kita vertus, gali būti šeimos socialinio statuso simbolis (pvz., antras automobilis ir pan.).

142

Suprantama, jog simbolinė daiktų vertė, suteikianti šeimai poziciją socialinėje hierarchijoje, priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvena šeima. Skurdesnėje aplinkoje net ir elementarių buitinių daiktų įsigijimas šei-mai gali sukurti papildomą socialinio statuso vertę aplinkinių akyse. Tuo tarpu tas pats daiktas, įsigytas turtingesnėje aplinkoje gyvenančios šeimos, neturės tokios reikšmingos pridėtinės socialinės vertės. Atsi-žvelgti į šiuos socialinius dėsningumus matuojant šeimos gerovę nėra paprasta. Šiame tyrime norėdami įvertinti simbolinę šeimos disponuoja-mų buitinių priemonių vertę galime atsižvelgti tik į vieną kontekstinį kintamąjį – šeimos gyvenamąją vietovę. Tuo būdu darytume prielaidą, kad kaimo vietovėse buitinės gerovės standartas yra žemesnis, o papil-domų daiktų įsigijimas dėl migracijos pakelia šeimos socialinį statusą aplinkinių akyse ir migracijos naudos suvokimą pačioje šeimoje.

Suprantama, tiriant materialinę šeimos gerovę svarbu yra atsižvelgti tiek į objektyvią jos būklę, tiek į tai, kaip šeima subjektyviai suvokia savo padėtį ir ją vertina. Subjektyvūs vertinimai svarbūs nagrinėjant tiek šei-mos finansinius išteklius, tiek buitinę šeimos gerovę. Tyrime buvo fik-suoti tik subjektyvūs šeimos finansinių išteklių ir jų pokyčių vertinimai.

Atsižvelgdami į išsakytas metodologines pastabas, materialines mig-racijos pasekmes šeimai pradėsime nagrinėti nuo faktinės finansinės pa-dėties ir jos kaitos vertinimo analizės, taip pat aptarsime šeimos išlaidų struktūrą ir jos pokyčius. Vėliau aptarsime buitinę šeimos gerovę ir jos kaitą, taip pat pamėginsime įvertinti, kiek šeimos buitinės gerovės kaita galėjo turėti įtakos šeimos socialinio statuso kaitai. Prieš pereinant prie analizės būtina paminėti, kad gana didelė dalis respondentų neatsakė į klausimus apie faktines finansines pajamas. 40,8 proc. respondentų neat-sakė į šiuos klausimus (atsakiusiųjų n=196). 22,3 proc. respondentų atsi-sakė atsakyti į klausimus apie šeimos buitinę gerovę (atsakiusiųjų n=240).

6.3.1. Finansinė TN šeimų padėtis ir jos kaitos vertinimas Faktinė finansinė padėtis. Didžioji dalis TN šeimų – 47 proc. dis-

ponuoja 3001–5000 litų pajamomis per mėnesį (33 pav.). Didžiausias ir mažiausias pajamas turinčių grupėms priklauso maždaug vienodos dalys šeimų. 24,6 proc. TN šeimų priklauso didžiausias pajamas turinčiųjų grupei, kurioje šeimos mėnesio pajamos siekia nuo penkių iki dešimties tūkstančių litų, 28,4 proc. – mažiausias pajamas turinčiųjų grupei, kurio-je pajamos siekia nuo 1200 iki 3000 litų per mėnesį.

143

Tačiau jei pažvelgsime į negrupuotas pajamų grupes, akivaizdu, kad mažiausias pajamas turinčiųjų grupėje labai nedidelė dalis šeimų dispo-nuoja mažiausiomis pajamomis (1200–1800 Lt), o dominuoja šeimos, kurios disponuoja pajamomis nuo 1801 iki 3000 litų. Vidutinių pajamų grupėje vyrauja šeimos, kurios disponuoja 3501–4000 litų ar 4501–5000 litų per mėnesį. Didžiausias pajamas turinčiųjų grupėje didžiąją dalį su-daro šeimos, kurios per mėnesį gauna nuo 5001 iki 7000 litų pajamų.

Ar su migracijos pobūdžiu susiję veiksniai turi įtakos šeimos fakti-nių pajamų dydžiui? Darydami prielaidą, jog didžiausią šeimos pajamų dalį TN šeimos gauna iš migracijoje esančio partnerio, panagrinėkime, ar migracijos pobūdis turi įtakos šeimos pajamoms. Suprantama, reikia turėti omenyje, kad dėl didelio neatsakymų į klausimus apie finansus dažnumo aptariamos tendencijos turi būti priimamos apibendrintai.

33 pav. TN šeimų vidutinės mėnesio pajamos, procentai

1,60,5

3,3

67,1

9,8 9,3

14,2

7,7

15,818

6,6

0

5

10

15

20

1201

-140

0

1401

-160

0

1601

-180

0

1801

-200

0

2001

-250

0

2501

-300

0

3001

-350

0

3501

-400

0

4001

-450

0

4501

-500

0

5001

-700

0

7001

-100

00

Buvimo užsienyje trukmė reikšmingų skirtumų šeimos pajamoms ne-turi. Taip pat pajamos nepriklauso nuo to, ar migravęs narys dirba paslau-gų, statybų ar pramonės sektoriuje. Kiek svarbesnis veiksnys, turintis įta-kos šeimos pajamoms, yra migravusio šeimos nario integracijos į tikslo šalies visuomenę pobūdis. Tarp šeimų, kurių išvykęs narys yra integruo-tas tikslo šalyje, tik 14,6 proc. šeimų priklauso mažiausias pajamas turin-čiųjų grupei, 51,2 – vidutinei, o 34,1 proc. – didžiausiai. Tuo tarpu tarp neintegruotų mažiausias pajamas turinčiųjų grupei priklauso du kartus didesnė dalis šeimų – 30 proc., vidutinei – 45 proc., o didžiausiomis pa-jamomis disponuojančiai šeimų grupei – 25 proc. Taigi, šeimos nario in-

144

tegracijos tikslo šalyje pobūdis, kuris susijęs su jo kalbų mokėjimu ir darbo bei laisvalaikio tinklo pobūdžiu, turėtų turėti reikšmės jo ir atitin-kamai jo šeimos pajamoms.

Akivaizdu, jog šeimos turimų pajamų reali vertė susijusi su šeimos dydžiu. Priklausomai nuo šeimos dydžio, net ir didesnes pajamas gau-nančios šeimos realiai gali turėti mažesnę finansinę galią. Tyrime nebu-vo klausta apie vienam šeimos nariui tenkančias pajamas. Tačiau atsi-žvelgiant į šeimos dydį galime panagrinėti jų pajamas. Negalime teigti, jog mažesnės šeimos dažniau turi didesnes pajamas, o didesnės – daž-niau mažesnes pajamas. Pagal pajamų grupes panašiausios yra mažiau-sios (3 asmenų) ir didžiausios (5 ir daugiau asmenų) šeimos. Jose atitin-kamai apie trečdalį (30,3 proc. ir 28,3 proc.) sudaro mažiausias pajamas turinčios šeimos, apie pusę (47 proc. ir 54,3 proc.) – vidutines, apie penktadalį (22,7 proc. ir 17,4 proc.) – didžiausias. Tuo tarpu dviejų tėvų ir dviejų vaikų šeimų didesnę dalį sudaro šeimos, turinčios didžiausias pajamas (31,4 proc.), 42,9 proc. – vidutines, 25,7 proc. – mažiausias.

Šeimų pajamos pagal gyvenamąją vietovę skiriasi (8 lentelė). Apie pusę kaimo ir mažų miestų šeimų disponuoja vidutinio dydžio (3001–5000 Lt) mėnesio pajamomis. Tarp kaimo šeimų didesnę dalį nei kitose gyvenamosiose vietovėse sudaro mažiausias pajamas turinčios šeimos (1200–3000 Lt). Dideliuose ir vidutiniuose miestuose bei mažuose miestuose didesnė dalis šeimų nei kaime disponuoja didžiausiomis paja-momis (5001–10 000 Lt).

8 lentelė. Vidutinės mėnesio pajamos pagal gyvenamąją vietovę, procentai

Kaimas Mažas miestas


1200–3000 Lt 33,3 19,4 29,1 3001–5000 Lt 52,8 52,8 43,6 5001–10000 Lt 13,9 27,8 27,3 Iš viso 100 100 100

Faktinių pajamų pokyčio vertinimas. Subjektyvus finansinės padė-

ties kaitos vertinimas atskleidžia didelius pokyčius, kaip respondentai suvokia savo finansinės gerovės keitimąsi. Prieš migraciją didžioji dalis respondentų – 45,5 proc. – teigė, kad mėnesio pajamų jiems pakakdavo gana sunkiai (šiaip taip) pragyventi, o didžioji TN stadijos šeimų – 55,9 proc. teigė gana lengvai pragyvenančios iš turimų pajamų (34 pav.).

145

34 pav. Šeimos mėnesinių pajamų pakankamumo vertinimas prieš ir po migracijos

26,7

5

45,4

17,9

22,5

55,8

5,5

21,2

0% 20% 40% 60% 80% 100%

prieš

dabar

labai sunkiai, sunkiai šiaip taipgana lengvai lengvai, labai lengvai

Jei pažvelgtume į grupuotus duomenis, kai vienai grupei priklausytų tie, kuriems mėnesio pajamų pakanka labai sunkiai, sunkiai ar gana sun-kiai („galą su galu“ suduriančiųjų grupė), o kitai grupei – tie, kuriems mė-nesio pajamų pakanka gana (pakankamai) lengvai, lengvai ar labai leng-vai (lengvai besiverčiančiųjų grupė), finansinės padėties suvokimo skirtu-mai būtų dar ekstremalesni. Prieš migraciją 72 proc. apklaustų šeimų pri-skyrė save „galą su galu“ suduriančiųjų grupei, tuo tarpu esant TN stadi-jai tokių šeimų tėra 23 proc., t. y. kone tris kartus mažiau. Ir atitinkamai, prieš migraciją 28 proc. šeimų priskyrė save lengvai besiverčiančiųjų gru-pei, o esant TN stadijai jų dalis išaugo irgi tris kartus iki 77 proc.

Tolesnei analizei tikslinga būtų išskirti keturias vertinimų grupes, t. y.:

šeimos, kurių finansinės padėties vertinimas iš esmės pagerė-jo,

šeimos, kurių finansinės padėties vertinimas liko toks pat ge-ras,

šeimos, kurių finansinės padėties vertinimas liko blogas, šeimos, kurių finansinės padėties vertinimas pablogėjo.

Pirmai šeimų grupei, t. y. toms, kurios perėjo iš „galą su galu“ sudu-riančiųjų į lengvai besiverčiančiųjų grupę, priklauso 56,7 proc. šeimų. Taigi, daugiau nei pusė šeimų dėl migracijos įvykusius savo finansinės padėties vertinimus traktuoja kaip iš esmės pozityvius. 20,4 proc. šeimų finansinės padėties vertinimas nepakito ir liko toks pats geras, t. y. šei-mos, kurios „lengvai vertėsi“ prieš migraciją ir dabar. 15,4 proc. šeimų padėtis prieš ir po migracijos liko tokia pati prasta, dabar ir prieš migraci-

146

ją savo padėtį jos vertina kaip „galą su galu“ suduriančia. Labai nedidelei daliai – 7,5 proc. – šeimų padėtis pablogėjo, t. y. dabar jos verčiasi sun-kiai, nors prieš migraciją priskyrė save „lengvai besiverčiančiųjų“ grupei.

Ar galima išskirti veiksnius, kurie turi įtakos finansinės padėties verti-nimų pokyčiams? Dažniau savo finansinę padėtį kaip pagerėjusią vertina šeimos, kuriose TN stadija trunka ilgiau. 41,7 proc. šeimų, kuriose TN sta-dija trunka iki metų, savo padėtį vertina kaip pagerėjusią (perėjimas nuo „galo su galu“ prie „lengvai besiverčiančios“). Kiekvienoje ilgesnės TN stadijos grupėje šeimų, kurios taip vertina savo padėtį, dalis auga. Jei šeimos TN stadija truko nuo metų iki dvejų, – 53,8 proc., nuo dvejų iki trejų – 61,9 proc., trejus ir daugiau metų – 62,2 proc. Vadinasi, galime manyti, jog dveji–treji TN stadijos metai šeimai yra būtini, kad pajustų teigiamas finansines migracijos pasekmes. Gaila, kad dėl per mažos imties negalime detaliau panagrinėti tų šeimų, kurių padėtis liko tokia pati gera, pablogėjo arba liko tokia pati bloga. Labai preliminari ten-dencija: kuo trumpesnis buvimas užsienyje, tuo didesnė dalis šeimų savo finansinės padėties pokyčius vertina kaip nepakitusius ir išliku-sius vienodai gerais.

Gana įdomi migranto integracijos pobūdžio įtaka šeimos finansinės padėties vertinimui. Tarp tų šeimų, kurių išvykęs šeimos narys yra nein-tegruotas, didžiausią dalį sudaro šeimos, savo finansinės padėties pagerė-jimą vertinančios kardinaliai teigiamai. 58 proc. šio tipo šeimų mano, kad jų finansinė padėtis pasislinko iš „galą su galu“ suduriančios į „lengvai besiverčiančios“. Tuo tarpu tarp šeimų, kurių nariai yra integruoti į tikslo šalies visuomenes, 48 proc. savo padėtį vertina kaip iš esmės pagerėju-sią, o 30 proc. kaip likusią tokią pat gerą kaip ir prieš migraciją. Galbūt ši iš pirmo žvilgsnio paradoksali padėtis susijusi su objektyviomis šių šeimų finansinėmis sąlygomis prieš išvykstant. Tikėtina, jog tai tikslo šalyse dar nesiintegravusieji atstovauja šeimoms, kurios prieš išvykstant itin sunkiai vertėsi, o dėl migracijos įvykęs net ir nedidelis finansinės padėties pagerėjimas vertinamas kaip itin reikšmingas finansinės gero-vės šuolis. Tuo tarpu gali būti, kad integruotieji tikslo šalyje savo padėtį vertina atsižvelgdami ne į Lietuvos, bet į tikslo šalies kontekstą, todėl tarp jų mažiau yra pozityviai vertinančiųjų savo finansinę gerovę.

Dar vienas įdomus aspektas susijęs su vertinimų pokyčiais ir mig-ranto tikslo šalimi. Apie pusę Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, kitose ES šalyse esančių migrantų šeimų (53–56 proc. kiekvienos šalies atve-ju) savo padėtį vertina kaip iš esmės pagerėjusią (iš „galo su galu“ į

147

„lengvai besiverčiančiųjų“ grupę), o tarp šeimų, kurių artimasis dirba Norvegijoje, 81 proc. savo padėtį vertina kaip iš esmės pagerėjusią. Galbūt tai susiję su pačių migrantų, vykstančių į šią šalį socialiniu bei ekonominiu pagrindu, vertinimu? Jei tai yra dažniau iš kaimo vietovių, iš skurdesnių sluoksnių į organizuotus darbus vykstantys žmonės, tai ir nedidelis finansinės padėties pagerėjimas gali būti vertinamas kaip itin radikalus. Tačiau, suprantama, tai yra tik spėjimas, kuriam patikrinti reikėtų didesnės imties tyrimo.

Pajamų pokyčio vertinimai susiję su tuo, kurioje vietovėje gyvena šeima. Kaimo ir mažų miestų šeimos linkusios padėties pokyčius dažniau vertinti kaip iš esmės pagerėjusius (67,9 proc. ir 68,3 proc.), nei tai daro dideliuose ir vidutiniuose miestuose gyvenančios šeimos (45,5 proc.). Šie skirtumai taip pat gali būti sąlygoti „išeitinės padėties“ efekto, o ne ob-jektyvaus padėties pagerėjimo. Kaime ir mažuose miestuose gyvenan-čios šeimos, tikėtina, dažniau prieš migraciją gyvena skurdžiau, todėl net ir mažesnės migracinės lėšos suteikia joms galimybę padėties poky-čius vertinti kaip kraštutinai pagerėjusius.

6.3.2. Vartojimo išlaidų struktūra ir pokyčiai TN šeimos migracijos pinigus paskirsto tarp kasdienių ir ilgalaikių

reikmių (35 pav.). 76,4 proc. leidžia einamiems kasdieniams poreikiams patenkinti, 62,5 proc. – būsto remontui, 45 proc. – laisvalaikiui, nedidelė dalis padeda savo tėvams. Tarp ilgalaikių reikmių dominuoja taupymas (82 proc.), vaikų išsilavinimo poreikiai (44 proc.).

35 pav. Migracinių pajamų išlaidų struktūra, procentai

14,2

20,7

26,2

44

45

62,5

76,4

82,2

0 20 40 60 80 100

taupome verslui

būsto paskolai

padedame tėvams

vaikų išsilavinimui

laisvalaikiui

būsto remontui

kasdienėms reikmėms

taupome ateičiai

148

Atsižvelgiant į tai, jog kaimo ir miesto TN šeimos finansinės padė-ties pokyčius vertina skirtingai, tikslinga būtų panagrinėti skirtingose vietovėse gyvenančių šeimų išlaidų struktūrą (9 lentelė). Migracines lėšas atidėti ateičiai vienodai linkę tiek kaimo, tiek miesto gyventojai. Tačiau didelių ir vidutinių bei mažų miestų šeimos dažniau nei kaimo šeimos migracinius pinigus leidžia kasdienėms reikmėms, laisvalaikiui, vaikų išsilavinimui, būsto paskolai. Kaimo šeimos, kitaip nei gyvenančios di-deliuose, vidutiniuose ar mažuose miestuose, lėšas linkusios dažniau leisti būsto remontui ir taupyti verslui Lietuvoje.

9 lentelė. Migracinių pajamų išlaidų struktūra pagal gyvenamąją vietovę, procentai



Taupome ateičiai 83,3 81,8 81,9 Leidžiame kasdienėms reikmėms 57,6 83,1 80,7 Būsto remontui 74,2 66,2 56 Laisvalaikiui 36,4 44,2 49,4 Apmokame vaikų išsilavinimą 30,3 45,5 48,8 Padedame tėvams 24,2 29,9 25,3 Būsto paskolai 15,2 16,9 24,7 Taupome verslui Lietuvoje 21,2 11,7 12,7

Išlaidų struktūros skirtumai tarp kaimo ir miesto šeimų gali būti są-

lygoti tiek skirtingose vietovėse gyvenančių šeimų poreikių, tiek prieš migraciją turėtų galimybių. Suprantama, jog kaimo gyventojams tenka mažiau išleisti tokioms kasdienėms reikmėms kaip maisto produktai. Nemažai daliai kaimo šeimų taip pat ne tokia aktuali būsto problema, tuo tarpu miesto gyventojai susiduria su didelėmis būsto kainomis. Miestie-čiai priešingai nei kaimiečiai dažniau migracinius pinigus leidžia vaikų išsilavinimui, galbūt už to slypi labiau suvokta išsilavinimo svarba. Jie taip pat dosniau leidžia laisvalaikiui, taip prisitaikydami prie labiau var-totojiško, miesto kultūros padiktuoto gyvenimo būdo. Įdomu jog kaimo gyventojai dažniau lėšas leidžia būsto remontui. Galbūt tai sąlygota kai-mo vietovėse nuo visuomeninių pokyčių pradžios klestėjusių skurdesnių gyvenimo sąlygų, nesuteikusių šeimoms galimybės investuoti į savo būsto atnaujinimą. Kita vertus, kaimo gyventojai dažnai gyvena senes-niuose būstuose, kuriems remontuoti reikalingos didesnės investicijos nei miesto gyventojų butams. Įdomu tai, jog kaimo gyventojai labiau nei miesto linkę migracinius pinigus kaupti savo verslui Lietuvoje. Manyti-

149

na, kad dauguma jų savo verslą sieja su žemės ūkiu, kurio pradžiai dau-gelis galbūt jau turi būtiną kapitalą – žemę.

Vartojimo galimybių pokyčių vertinimas. TN šeimų materialinės pa-dėties pokyčius atskleidžia ne tik bendras padėties kaitos vertinimas, bet ir tai, kaip šeimos įsivaizduoja, kam jos galėtų leisti migracinius pini-gus. Potencialių išlaidų, savo vartojimo galimybių vertinimas taip pat atskleidžia tai, kaip šeima suvokia savo finansinės padėties kaitą.

Didžiausi vartojimo galimybių pokyčiai atsiskleidžia responden-tams vertinant savo galimybes įsigyti naujus baldus, pirkti nedėvėtus darbužius, vykti kasmetinių atostogų bent vienai savaitei toli nuo namų, kviestis svečius pietų (36 pav.).

36 pav. Vartojimo galimybių pokyčių vertinimas

prieš migraciją ir dabar, procentai

22,5

17,9

54,6

92

67,9

81,7

68,8

78,3

90

95

95

96,7

0 20 40 60 80 100

vykti atostogų

keisti susidėvėjusius baldus

pirkti naujus, ne devėtus drabužius

palaikyti pakankamą šilumą namuose

pakviesti savo draugus, giminespietums

kas antrą dieną valgyti mėsą ar žuvį

prieš dabar

Vartojimo galimybių pokyčių vertinimas iš esmės skiriasi tarp kai-mo, miesto ir didmiesčio šeimų (10 lentelė). Kaimo šeimų vartojimo ga-limybių vertinimas dažnu atveju žymiai labiau išauga nei mažo miesto, ir ypač didelių bei vidutinių miestų šeimų atveju. Kaimo šeimos dažniau nei didelių ir vidutinių miestų šeimos mano, kad išaugo jų galimybės keisti baldus, galimybės vykti atostogų, pirkti naujus drabužius, kas an-

150

trą dieną valgyti mėsą ar žuvį. Prisimenant tai, jog kaimo ir didelių/vi-dutinių bei mažų miestų šeimų faktinių pajamų struktūra nėra itin skir-tinga, akivaizdu, kad faktinės lėšos, kuriomis disponuoja šeima, turi joms skirtingas pasekmes. Kaimo šeimoms migraciniai pinigai simboli-zuoja milžinišką savo vartojimo galimybių ir kartu suvokiamos/įsivaiz-duojamos šeimos materialinės gerovės šuolį, tuo tarpu miesto gyvento-jams – nuosaikesnį padėties pagerėjimą. Kitaip tariant, migraciniai pini-gai kaimo ir miesto šeimoms turi skirtingas ekonomines pasekmes: tiek faktines, tiek simbolines – savo galimybių ir jų reprezentavimo kitiems suvokimo.

10 lentelė. Vartojimo galimybių vertinimo TN stadijos šeimoje

ir prieš migraciją skirtumai, procentiniai punktai



Keisti susidėvėjusius baldus +71 +57 +55 Vykti atostogų +52 +56 +38 Pirkti naujus, ne dėvėtus drabužius +39 +46 +28 Pakviesti savo draugus, gimines pietų +28 +42 +19 Kas antrą dieną valgyti mėsą ar žuvį +23 +28 +5 Palaikyti pakankamą šilumą namuose +3 0 +6

Šeimos buitinės gerovės kaita. Dažniausiai šeimos buitinėje aplinko-je dėl migracinių pajamų atsirado personalinis kompiuteris (37 pav.). Iš 83,8 proc. šeimų, kuriuose yra šis prietaisas, 63,8 proc. atveju jis buvo įsigytas iš migracinių pajamų. Antras dažniausiai šeimose iš migracinių pinigų pirktas objektas buvo lengvasis automobilis. Iš 78,2 proc. šeimų, kurios turi šią susisiekimo priemonę, pusė jų įsigijo dėl atsiradusių pa-pildomų migracinių pajamų. Dar vienas dažnas materialinės gerovės atributas – automatinė skalbimo mašina, kurią turi absoliuti dauguma šeimų, o dėl migracijos įsigijo 45,8 proc. šeimų. Maždaug aštuonios iš dešimties šeimų turi video ar DVD grotuvą, o trečdalis jį galėjo įsigyti tik dėl atsiradusių papildomų lėšų. Kiti buities gerovės objektai, tokie kaip spalvotas televizorius, mikrobangų krosnelė, mobilusis telefonas, kurie yra daugelyje šeimų, tik maždaug atitinkamai penktadalio šeimų buvo įsigyti dėl atsiradusių papildomų lėšų.

Kaip jau teigėme, materialinė šeimos gerovė yra svarbi priemonė kuriant šeimos socialinį statusą. Tie patys objektai skirtingoje socialinė-

151

je ir ekonominėje aplinkoje šeimos statusui gali iš esmės turėti visiškai skirtingas pasekmes. Todėl įsigijimai kaimo vietovėse, kur dažnesnis skurdas, gali labiau pakelti šeimos socialinį statusą ir aplinkinių jai tei-kiamą prestižą nei dideliuose ar vidutiniuose miestuose, kur tie patys daiktai yra kasdienio gyvenimo standartas. Dėl pakitusios buitinės gero-vės išaugęs šeimos socialinis statusas ir aplinkinių teikiamas prestižas svarbus tuo, jog jis gali tapti šeimai papildoma priemone pateisinant šei-mos nario migraciją. Todėl šiuo požiūriu ir svarbu būtų panagrinėti kai-mo, mažų miestų bei didelių ir vidutinių miestų gyventojų įsigijimus, at-siradusius dėl migracinių pajamų.

37 pav. TN šeimų buitinė gerovė ir iš migracinių pajamų

įsigyti daiktai, procentai

12,5

3,8

11,7

13,8

99,6

87,1

99,6

78,3

94,6

78,2

83,8

2,9

3,8

11,3

12,5

15,8

20,4

21,7

33,8

45,8

50

63,8

0 20 40 60 80 100

mechaninė skalbimo mašina

antras namas/butas (atostogoms)

indaplovė

antras lengvasis automobilis

telefonas (mobilus ar stacionarus)

mikrobangų krosnelė

spalvotas televizorius

video ar DVD

automatinė skalbimo mašina

lengvasis automobilis

personalinis kompiuteris

turi įsigijo iš emigracijos pinigų

152

Įdomu tai, kad visose vietovėse gyvenančių šeimų, įsigijusių tokius dažniausiai perkamus objektus kaip kompiuteris, automatinė skalbimo mašina, lengvasis automobilis, dalys yra iš esmės panašios (11 lentelė). O tai leidžia daryti prielaidą, jog materialinės šeimos gerovės pokyčiai, atsiradę dėl migracijos, būtent kaimo šeimoms suteikia daugiau sociali-nio prestižo aplinkinių akyse. Kartu ir simbolinė (ne tik objektyvi eko-nominė) migracijos vertė kaimo šeimoms yra didesnė nei miesto ar did-miesčių šeimoms.

11 lentelė. Įsigijimai iš migracinių pajamų pagal šeimos gyvenamąją vietovę, procentai



Personalinis kompiuteris 69,6 57,1 64,5 Automobilis 62,5 52,4 43 Automatinė skalbimo mašina 50 50 41,3 DVD grotuvas, video 37,5 44,4 26,4

Kokybinio tyrimo metu daugelyje interviu respondentai pasakojo apie pagerėjusią jų materialinę padėtį dėl migracinių pinigų. Uždirbtos ir gautos sumos, kurios atsiranda, šeimai atrodo milžiniškos, palyginti su tais pinigais, kuriais galima buvo disponuoti prieš migraciją. Mažame mieste gyvenanti moteris taip pasakojo apie savo finansinės padėties pa-gerėjimą:

ir mes tą iš kart pajutom, grįžo tus tris mėnesius moksluose, bet jau jie tada gaudava į mėnesį po tris tūkstančius! Tai mum iš vis nuo 800, aaa! Į mėnesį 3000, aš tiek pinigų nepažįstu! Tai va mes tai su vaikais iš kart pajutom tą tokį tada kai pasakė, kad žad penkis mokėt tūkstančius, sakom nu tada gal čia tokius pasiremontuot, ką nors biškiuka. (A2)

Kai kurioms šeimoms migraciniai pinigai užtikrina ne tik bazinių vartojimo poreikių patenkinimą, realią buitinę gerovę, bet ir simbolizuo-ja šeimos gyvenimo gerėjimą. Šie aspektai buvo akivaizdūs ir šiame kaimo gyventojos pasakojime:

Arba paskui jau dvi savaites pails namuose, pagyvenam... Ir kaip parvažiuoj viskas kaip būn, kai naini į parduotuvę, jau gali nusipirkt ką nuori i neskaičiuo-si. Tų pinigėlių ka yra tai smagu....

///O jei Jums reikėtų palyginti savo šeimą, kokia buvo prieš vyrui išvažiuo-jant ir kokia yra dabar.

Nu kaip palygint... Taip aš daug, vat matai vakare, kai atsiguli viena į lovą, kai jau tetes nier, tai pas mani mieg mažiki. Taip, pagalvuoji, kad pasikeitė gy-venims, vis geryn ein, geryn. Mes neturėjom to, mes neturėjom to. Neturėjom automatinės skalbimo mašinos, skalbdavau su rankom, eidavau į upelę plauda-vau. O daba to nereik man. (A3)

153

Migraciniai pinigai, susumavus visas išlaidas, kai kuriems nebeatro-do tokie reikšmingi.

O paskui galvoju, jau kai pravažinėjau gal ten tuos devynis kartus, galvoju šūds gausis. To gala nėra, nu vat tą, ką parsivežei padalink ant pusės metų, ne tiek daug ir išein iš tikrųjų. (A6)

***

Taigi, apibendrinant migracijos įtaką šeimos materialinei gerovei galima teigti, kad:

migracija iš esmės pagerina šeimų suvokimą apie savo finansi-nę padėtį; prieš migraciją dauguma šeimų finansinius išteklius vertino kaip nepakankamus, o esant TN stadijai – dauguma kaip pakankamus;

dėl migracijos kiek daugiau nei pusės šeimų vertinimai pasikei-tė iš „vos galą su galu“ suduriančiųjų į „lengvai besiverčiančių-jų“; penktadalio šeimų finansinės padėties vertinimai nepasi-keitė, o šeimos savo finansinę padėtį vertina kaip „lengvai besi-verčiančios“; kiek daugiau nei dešimtadalis savo padėties page-rėjimo nejaučia ir vertina ją taip pat prastai, kaip ir prieš migra-ciją; nedidelė dalis (7 proc.) savo padėties pokyčius dėl migra-cijos vertina kaip pablogėjusius;

kad šeima pajustų teigiamas migracijos finansines pasekmes, jos TN stadija turėtų trukti metus ar ilgiau: kuo ilgiau trunka migracija, tuo dažniau padėties pasikeitimas vertinamas kaip pagerėjimas;

kaimo ir mažų miestų gyventojams finansinės padėties pokyčiai dažniau atrodo pozityvesni nei didelių ir vidutinių miestų gyven-tojams, nors kaimo gyventojų faktiniai iš migracijos gauti pini-gai yra mažesni nei tarp didelių miestų TN šeimų; vadinasi, kai-mo gyventojams migraciniai pinigai reiškia žymiai didesnį fi-nansinės gerovės šuolį;

faktinė kaimo ir miesto gyventojų migracinių pajamų išlaidų struktūra skiriasi: nors visi dalį pinigų atideda ateičiai, kaimo gy-ventojai dažniau remontuoja būstą, taupo verslui Lietuvoje. Tuo tarpu miesto gyventojai dažniau moka paskolas, moka už vaikų išsilavinimą, leidžia kasdienėms reikmėms ar laisvalaikiui;

vartojimo galimybių vertinimas rodo, jog migraciniai pinigai būtent kaimo gyventojams turi didesnę faktinę ir simbolinę vertę: kaimo gyventojai, lygindami savo vartojimo galimybes

154

prieš migraciją ir dabar, dažniau nei miestiečiai teigia apie sa-vo vartojimo galimybių šuolį. Vadinasi, migraciniai pinigai būtent kaimo gyventojams reiškia ne tik didesnį faktinių var-tojimo galimybių, bet ir savo socialinio statuso bei jo repre-zentavimo kitų akyse šuolį.

155

TN ŠEIMŲ SUSIJUNGIMO PROJEKTAI

Atsižvelgiant į migracijos iš Lietuvos srautų intensyvumą ir šio reiš-

kinio įtaką visuomenės socialinei, ekonominei, demografinei raidai, ty-rime didelis dėmesys buvo skirtas šeimų išėjimo iš TN stadijos analizei. Baigti TN stadiją, kaip jau aptarta teorinėje dalyje, šeima gali dviem bū-dais: šeimai išvykus paskui migravusįjį į tikslo šalį arba migrantui grįž-tant į Lietuvą. TN stadijos baigimas gali, kaip jau aptarta, būti ir šeimos iširimas.

Šeimos susijungimo atveju, nepriklausomai nuo to, kur susijungs šeima, galime išskirti tiek visuomeninio, tiek šeiminio lygmens pasek-mes, kurias sukelia TN stadija. Pirmuoju atveju, kai visa šeima išsikelia į užsienį, žvelgiant iš visuomeninio lygmens, visuomenė susiduria su dar didesniais žmogiškojo kapitalo praradimais, turinčiais ilgalaikių so-cialinių, ekonominių, demografinių pasekmių. Antruoju atveju, kai šei-ma susijungia Lietuvoje, visuomenė susigrąžina dėl migracijos laikinai prarastus asmenis ir taip minimizuoja neigiamas migracijos pasekmes. Todėl, suprantama, šeimų susijungimas Lietuvoje visuomeniniu požiū-riu yra siektinas laikinos migracijos rezultatas. Laikinai migracijai ne-tampant nuolatine visuomenė susiduria su mažesniais praradimais, o galbūt net ir gauna naudos per buvusių migrantų parsivežtą įvairaus po-būdžio kapitalą (kultūrinį, socialinį, finansinį).

Šeiminio lygmens pasekmės, kurias patiria TN stadiją baigusi šei-ma, gali ne taip stipriai priklausyti nuo to, kurį TN stadijos baigimo bū-dą šeima yra pasirinkusi. Šeimai susijungus (nepriklausomai – tikslo ar kilmės šalyje), jai tenka iš naujo adaptuotis prie pasikeitusios šeimos struktūros, vaidmenų sistemos. Tai pradeda naują šeimos perėjimo iš vienos stadijos į kitą etapą. Suprantama, šeimai emigravus, jai tenka ir papildomos užduotys – adaptuotis naujame socialiniame kontekste. Ne-priklausomai nuo to, ar šeima susijungia tikslo, ar kilmės šalyje, kraštuti-nės TN stadijos pasekmės gali būti šeimos iširimas, sąlygotas esant TN stadijai patirtos santykių erozijos, nesugebėjimo iš naujo susijungti į ben-drą struktūrą.

Analizuoti šeiminio lygmens pasekmes, kurias patiria šeima, baigu-si TN stadiją, būtų metodologiškai nekorektiška, kadangi tirtos šeimos dar nėra pasitraukusios iš TN stadijos. Galimas kraštutines pasekmes –

7.

156

skyrybas – trumpai aptarėme ankstesnėje darbo dalyje. Todėl šioje daly-je koncentruosimės ties šeimų susijungimo projektais ir juos sąlygojan-čių veiksnių analize. Kaip jau minėjome, būtent šeimų susijungimo pro-jektai – tikslo ar kilmės šalyje – turi reikšmingų visuomeninio lygmens pasekmių.

7.1. TN STADIJOS BAIGIMAS: ŠEIMOS SUSIJUNGIMAS

LIETUVOJE 7.1.1. Šeimos susijungimą Lietuvoje skatinantys veiksniai 77,6 proc. TN šeimų motinų/tėvų teigė, jog jos/jie neketina nei vieni,

nei su vaikais vykti dirbti ar gyventi pas užsienyje esantį partnerį/(-ę). At-rodytų, jog tai yra gana pozityvus rezultatas, tad ir laikina šeimos narių migracija neturėtų kelti per daug didelio susirūpinimo. Vis dėlto būtina suprasti, jog šeimos susijungimo projektas yra kintantis dalykas, kuris gali būti perrašomas. Jo kaitą gali sąlygoti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, migracijoje gyvenančio partnerio sėkminga integracija tikslo šalyje, vai-kų išėjimas iš tėvų namų ar kiti. Todėl ir šį aptartą rodiklį reikėtų vertin-ti gana atsargiai bei netraktuoti jo kaip patikimai atskleidžiančio laiki-nos šeimų migracijos virtimo nuolatine mastą.

Šeimos susijungimas Lietuvoje: kada ir ar jis įvyks? Svarbus požy-mis, leidžiantis įvertinti šeimų susijungimo ketinimus, yra planuojama migracijos trukmė. Tikėtina, jog turintys laiko atžvilgiu apibrėžtą pro-jektą jo laikysis labiau nei tie, kurie tokio projekto neturi. Kita vertus, suprantama, planuojama buvimo užsienyje trukmė ir su tuo susijęs šei-mos susijungimo pobūdis taip pat gali keistis.

48,9 proc. šeimų turi numačiusios aiškią ribą, kiek dar truks jų gy-venimas tarp dviejų šalių, po kurio vėl kartu bus Lietuvoje. Iš jų 26,9 proc. teigė, jog šeimos nario migracija dar truks nuo vienerių iki dvejų metų, 22 proc. ketina taip gyventi nuo trejų iki penkerių metų. 6,8 proc. šeimų teigė, jog jų partneris užsienio šalyje ketina pasilikti visam laikui. Tačiau ypač svarbu tai, jog net 44,3 proc. šeimų nėra apsispren-dusios, kiek laiko truks jų TN šeimos stadija. Tikslinga toliau panagri-nėti veiksnius, su kuriais susiję šeimos sprendimai dėl TN stadijos bai-gimo ir pobūdžio. Iš pradžių aptarsime šeiminius, vėliau – su migracija susijusius veiksnius.

157

Šeiminiai veiksniai. Jaunos šeimos ketina greičiau baigti TN stadiją ir susijungti Lietuvoje nei tai yra ilgesnį partnerystės „stažą“ turinčių šei-mų atveju. Pavyzdžiui, tarp šeimų, kuriose partneriai kartu gyvena iki penkerių metų, 45,7 proc. šeimų ketina susijungti Lietuvoje po 1–2 me-tų, tuo tarpu ilgesnį partnerystės „stažą“ turinčiose šeimose dalis tų, ku-rie ketina kartu vėl gyventi Lietuvoje po 1–2 metų, yra mažesnė ir kiek-vienoje grupėje sudaro apie penktadalį. Jaunos šeimos dažniau ketina greičiau susijungti Lietuvoje, o tarp ilgiau partnerystėje gyvenančiųjų daugiau nei tarp jaunų yra susijungimą atidedančių iki 3–5 metų. Įdomu tai, jog visose partnerystės trukmės grupėse dalis tų, kurie yra neapsi-sprendę dėl ateities ir nežino, kaip ir kada baigs TN stadiją, yra panaši ir svyruoja apie 40–49 proc. Taigi, išskyrus jaunas šeimas, visose kitose dominuoja neapsisprendusieji dėl savo ateities.

Suprantama, jog su šeimos partnerystės „stažo“ požymiu susijęs ir kitas – vaikų amžiaus ir skaičiaus šeimoje. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas jau aptarta, dėsninga, kad dažniau trumpiau užsienyje ketina būti tų šei-mų, kuriose auga vienas ikimokyklinio amžiaus vaikas, nariai. Tikėtina, kad siekimas greičiau baigti TN stadiją tarp ikimokyklinius vaikus turin-čių tėvų gali būti susijęs ir su vaiko perėjimu į kitą raidos etapą (pvz., pra-dėjimas eiti į mokyklą).

Svarbus veiksnys, turintis įtakos šeimos sprendimui baigti TN stadiją, yra ir Lietuvoje likusio partnerio požiūris į migraciją bei jos apspręstą šeimos gyvenimo pobūdį. 40 proc. šeimų, kuriose Lietuvo-je likęs partneris(-ė) nepatenkintas ar visiškai nepatenkintas tuo, jog sutuoktinis (-ė) yra išvykęs, ketina per artimiausius metus ar dvejus baigti šią stadiją ir apsistoti Lietuvoje. Tuo tarpu tarp migracija visiš-kai patenkintų, patenkintų šeimų dalis tų, kurie ketina baigti TN sta-diją per tą patį laiką, yra 25 proc.

Šeimų apsisprendimas nevykti į užsienį ir TN stadiją baigti Lietuvo-je, suprantama, susijęs ir su šeimos vertybinėmis nuostatomis bei kitais situaciniais veiksniais. Tarp ketinančiųjų nevykti kaip svarbiausia prie-žastis nurodyti vaikai ir noras, kad jie augtų Lietuvoje (38 pav.).

Taip pat bendras pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje. Vadinasi, itin svarbios priežastys, laikančios šeimas Lietuvoje, yra vaikai ir jų ateities perspektyvos bei žmonių bendras pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje. Būtent pirmoji priežastis, atrodo, turėtų būti itin svarbi politinės inter-vencijos į migracijos procesus prasme. Švietimo politika, kuri betarpiš-kai susijusi su vaikais ir jų perspektyvomis, turėtų būti suvokiama ir kaip turinti prevencinį poveikį minimizuojant migraciją.

158

38 pav. Priežastys, dėl kurių šeima nenori emigruoti, procentai

38

38

62,1

65

72

73

86,7

88

0 20 40 60 80 100

turiu prižiūrėti senus tėvus

negaliu palikti ūkio

nenoriu jaustis svetimšale-iu)užsienio šalyje

užsienyje nerasčiau darbo, kurisman patiktų

turiu darbą, kuris mane tenkina

neįsivaizduoju gyvenimo begiminių, draugų

patinka gyventi Lietuvoje

noriu, kad vaikai augtų Lietuvoje

Kitos subjektyviai šeimoms svarbios priežastys susijusios su jų arti-

miausiu socialiniu tinklu, kuris jiems svarbus (giminės, draugai), taip pat su pasitenkinimu darbu Lietuvoje. Kiek daugiau nei pusei respondentų svarbios nevykimo priežastys susijusios ne su Lietuva, bet su potencialia tikslo šalimi. Apie 60 proc. respondentų kaip svarbias nevykimo priežas-tis nurodė integracijos kitoje šalyje sunkumus ir su emigracija susijusius profesinio statuso praradimus. Tarp priežasčių, skatinančių nevykti, apie 40 proc. respondentų nurodė situacinius veiksnius – senų tėvų priežiūrą arba turimą ūkį.

Migracijos veiksniai. Vienas iš akivaizdžiausią įtaką šeimos susijun-gimo laikui turinčių veiksnių yra išvykusiojo buvimo užsienyje trukmė. Kuo trumpesnis buvimo užsienyje laikas, tuo greičiau norima grįžti ir tuo rečiau šeima yra neapsisprendusi dėl savo ateities (39 pav.). Daugiau nei pusė – 55,6 proc. šeimų, kurių TN stadija trunka iki metų, ketina susi-jungti Lietuvoje per artimiausius vienerius–dvejus metus. 31,5 proc. šių šeimų yra neapsisprendusios dėl savo ateities. Kuo ilgesnis buvimo užsie-nyje laikas, tuo didesnė dalis ketina ten ilgiau būti ir didesnė dalis yra neapsisprendę dėl savo ateities. Pavyzdžiui, tarp užsienyje išbuvusiųjų 2–3 metus tik 18,2 proc. ketina grįžti į Lietuvą per artimiausius viene-

159

rius–dvejus metus, 26 proc. jų užsienyje ketina dar gyventi 3–5 metus, o didžioji jų dalis iš viso yra neapsisprendę dėl savo ateities. Taigi, mato-me, kad reikšmingas lūžis yra antrieji buvimo užsienyje metai. Po antrųjų gyvenimo užsienyje metų grįžimo sprendimas atidedamas tolesniam lai-kui arba jis vis labiau tampa neapibrėžtas.

39 pav. Ketinimai baigti migraciją pagal buvimo užsienyje

trukmę, procentai

55,6

29,5

18,2

12,3

7,4

23,2

26

25,9

31,5

41,1

53,2

49,4 12,3

5,6

6,3

2,6

0% 20% 40% 60% 80% 100%

iki metų

nuo 1- 2 m.

nuo 2-3 m.

3+ m.

po 1-2 metų po 3-5 metų nežino kada niekada

Sprendimams grįžti neturi įtakos tai, kaip dažnai migravęs partneris

lankosi namuose, ar tai, kurioje šalyje jis dirba. Dėsninga spėti, jog gyvenimo užsienyje trukmei ir šeimos sprendi-

mams susijungti Lietuvoje ar tikslo šalyje įtakos turi ir migravusiojo in-tegracija tikslo šalyje. Tyrime integracija, atsižvelgiant į šio požymio kompleksiškumą, buvo matuojama įvertinant du aspektus: subjektyvius migranto padėties vertinimus ir migranto socialinio tinklo tikslo šalyje pobūdį. Pirmuoju atveju buvo siekta identifikuoti, kaip vertinami mig-ranto buities, darbo, gyvenimo kokybės aspektai. Antruoju atveju siekta nustatyti, kokioje socialinėje aplinkoje migrantas dirba ir leidžia laisva-laikį bei ar jis turi žmoniškųjų išteklių (moka kalba) judėti tarp skirtingų socialinės aplinkos sričių tikslo šalyje (iš migrantų – į vietinių aplinką). Suprantama, informacija apie abu šiuos integracijos aspektus buvo gau-ta ne tiesiogiai iš paties migranto, bet iš jo Lietuvoje likusio sutuokti-nio(-ės). Todėl dabar trumpai aptarsime kiekvieno iš integracijos indika-torių sukonstravimo metodinius aspektus, o vėliau – integracijos įtaką šeimos susijungimo projektams.

160

Migrantų šeimos narių buvo paprašyta įvertinti jiems žinomus sun-kumus, su kuriais susiduria užsienio šalyje gyvenantis jų šeimos narys. Dauguma jų paminėjo artimųjų ir Lietuvos ilgesį (atitinkamai 92,3 proc. ir 73,8 proc.), nemaža dalis – sunkumus, su kuriais susiduriama nemo-kant užsienio kalbos (44,3 proc.), apie penktadalį – atitinkamai smuku-sias vartojimo galimybes, prastas buitines sąlygas, nuoskaudas, kad ten-ka būti juodadarbiu, vietinių nepagarbą, sveikatos problemas, prastą mi-tybą. Rečiausiai buvo minimos su užsienyje gyvenančių lietuvių ar kitų imigrantų reketu susijusios problemos (40 pav.).

40 pav. Sunkumai, su kuriais susiduria migravę šeimų nariai, procentai

9,1

19,7

21

22,3

22,7

22,8

24,6

35,9

44,3

73,8

92,9

0 20 40 60 80 100

lietuvių ar kitų imigrantų reketas

prastas maitinimasis

atsiradusios sveikatos problemos

vietinių nepagarba atvykėliams

nepasitenkinimas, nes dirba ne pagalkvalifikaciją

nuoskauda, kad tenka dirbti "juodus"darbus

gyvenimas prastose sąlygose

būtinybė taupyti ir negalėjimas sauleisti tai, kas įprasta

sunkumai nemokant užsienio kalbos

Lietuvos ilgesys

artimųjų ilgesys

Tolesnei analizei buvo siekta sukurti labiau apibendrintą migrantų padėties vertinimo indeksą, todėl dichotomizavus kintamuosius (atsisa-kius trečios kategorijos „nežinau“) ieškota tinkamo klasterinės analizės modelio. Dėl vienpusio pasiskirstymo į modelį buvo neįtraukti kinta-mieji, fiksuojantys Lietuvos ir artimųjų ilgesį. Siekiant, kad išskirtos klasterinės grupės būtų maksimaliai dichotominės, t. y. kad tos pačios

161

kintamųjų reikšmės nesikartotų abejuose klasteriuose (pvz., abejuose klasteriuose atsiranda to paties kintamojo reikšmės – „nesusiduria“), į modelį neįtraukti kintamieji, fiksuojantys susidūrimą su reketu ir „dėl darbo atsiradusias sveikatos problemas“ .

Klasterinė analizė leido išskirti dvi gyvenimo migracijoje vertini-mo grupes:

negatyviau vertinantys migracijos situaciją (33,7 proc.); šiai grupei priklauso tie, kurie dažniau susiduria nei nesusiduria su vietinių nepagarba; dažniausiai patiria nuoskaudą dėl to, jog tenka dirbti „juodus“ darbus; dažniau savo gyvenimo sąlygas vertina kaip neigiamas nei kaip teigiamas; dažniau yra nepaten-kinti tuo, jog tenka dirbti ne pagal kvalifikaciją; dažniausiai pripažįstantys, kad sumažėjo jų vartojimo galimybės; taip pat dažnai pripažįstantys, kaip ir nepripažįstantys, jog prastai mai-tinasi; dažniau pripažįstantys, jog susiduria su sunkumais dėl užsienio kalbos nemokėjimo.

pozityviau vertinantys migracijos situaciją (66,3 proc.); šiai grupei priklauso tie, kurių atitinkamai 80–90 proc. kiekvienu atveju nesusidūrė su visomis anksčiau aptartomis situacijomis.

Suprantama, jog savo migracijos padėties vertinimui didelę įtaką turi užsienio šalyje praleistas laikas. Kuo trumpesnis buvimo užsienyje laikas, tuo dažnesnis neigiamas savo situacijos vertinimas. 50 proc. iki metų užsienyje gyvenančiųjų priklauso negatyviau savo padėtį verti-nančiųjų grupei, tuo tarpu tarp ilgiau užsienyje gyvenančiųjų neigia-mai vertinančiųjų dalis svyruoja tarp 25–30 proc.

Įdomu, jog ketinimams sugrįžti neturi įtakos migracijos situacijos vertinimas. Tiek tarp labiau neigiamai, tiek tarp teigiamai savo situaci-ją vertinančiųjų dalys tų, kurie ketina grįžti po 1–2 metų, yra panašios (atitinkamai 23,5 proc. ir 27,4 proc.). Tarp labiau neigiamai vertinan-čiųjų migracijos situaciją kiek didesnė dalis ketina grįžti po 3–5 metų (27,5 proc. ir 19,9 proc.), o neapsisprendusiųjų abiejose grupėse yra tiek pat (44 proc. ir 45 proc.). Tiesa, tarp pozityviau vertinančiųjų kiek didesnė dalis yra apsisprendusiųjų pasilikti visam laikui (atitinkamai 3,9 proc. ir 8 proc.), tačiau dėl imties ribotumo ši tendencija negalėtų būti interpretuojama.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo gana paradoksalu, kad bent jau vienas in-tegracijos aspektų – migranto padėties vertinimas – neturi įtakos jo spren-dimui grįžti. Juk galima būtų spėti, kad neigiamas savo padėties vertini-

162

mas gali skatinti jį grįžti kuo greičiau. Tačiau, matyt, ryšys tarp šių dviejų dalykų nėra toks tiesioginis. Galbūt jau išvykdami migrantai susitaiko su galimais praradimais, minimizuoja savo gyvenimo kokybės lūkesčius, to-dėl neigiami savo padėties migracijoje vertinimai neturi įtakos jų sprendi-mams dėl grįžimo. Kita vertus, turėtume nepamiršti, kad nemaža dalis migrantų išvažiuoja iš skurdžių ir prastų sąlygų, todėl net ir netenkinanti gyvenimo kokybė migracijoje nemotyvuoja jų greičiau grįžti. Taigi, bet jau vienas migranto integracijos tikslo šalyje aspektų – jo padėties vertini-mas – neturi įtakos šeimos susijungimo projekto pobūdžiui.

Antrasis migranto integracijos pobūdį matuojantis indeksinis kinta-masis buvo sukurtas atsižvelgiant į socialinio tinklo, su kuriuo migran-tas dirba ir leidžia laisvalaikį, pobūdžio, bei migranto turimų išteklių (kalbos mokėjimas) judėti iš vieno tinklo į kitą.

Integruoti migrantai – tie, kurių darbinėje aplinkoje dirba tik vietiniai arba dirba tiek vietiniai, tiek lietuviai. Integruotųjų grupei priklauso tie migrantai, kurie laisvalaikį leidžia tik su vietiniais arba tiek su vietiniais, tiek su lietuviais. Jie labai ge-rai arba gerai (gali susikalbėti su vietiniais, skaityti spaudą, žiūrėti TV) moka šalies, kurioje gyvena, kalbą. Šiai grupei priklauso 25 proc. šeimų migravusių narių.

Neintegruoti migrantai dirba tik su lietuviais arba su tiek vie-tiniais, tiek lietuviais arba su kitų tautybių atvykėliais. Su šio-mis grupėmis jie taip pat leidžia ir laisvalaikį. Neintegruoti migrantai prastai moka šalies, kurioje dirba, kalbą: moka šiek tiek (pakanka susikalbėti parduotuvėje, bare ir pan.), labai sil-pnai ar visai nemoka. Šiai grupei priklauso 63,2 proc. šeimų migravusių narių.

Tarpinei migrantų grupei priklauso tie, kurie dirba panašioje aplinkoje, kaip ir integruoti migrantai (dirba tik vietiniai arba dirba tiek vietiniai, tiek lietuviai), jie kaip ir integruoti moka ge-rai kalbą, tačiau laisvalaikį leidžia tik su lietuviais. Šiai grupei priklauso 11,8 proc. migravusiųjų.

Migranto integracija, kuri matuojama atsižvelgiant į jo darbo ir laisvalaikio tinklo pobūdį, turi įtakos TN šeimų susijungimo pobūdžiui (41 pav.).

Tarp neintegruotų migrantų, palyginti su integruotais, dvigubai dau-giau yra tokių, kurie ketina grįžti namo per artimiausius vienerius–dvejus metus. Tuo tarpu tarp integruotų migrantų, palyginti su neintegruotais,

163

žymiai daugiau tų, kurie ketina apskritai nebegrįžti į Lietuvą. Neapsi-sprendusiųjų dalys tarp integruotų ir neintegruotų migrantų yra panašios.

41 pav. Ketinimų grįžti gyventi į Lietuvą laikas pagal migranto integracijos pobūdį (socialinio tinklo aspektu), procentai

30,9

20,8

15,9

22,4

37,5

17,5

44,2

37,5

47,6 19

4,2

2,4

0% 20% 40% 60% 80% 100%

neintegruoti

tarpiniai

integruoti

po 1-2 metų po 3-5 metų nežino kada niekada

7.1.2. Šeimos susijungimas Lietuvoje:

subjektyvi perspektyva Kokybinio tyrimo informacija patvirtino kiekybinio tyrimo rezulta-

tus. Vyraujantis neapibrėžtumas dėl TN stadijos trukmės buvo fiksuotas daugelyje interviu. Dauguma šeimų pasakojo, jog nežino, kaip ilgai dar ketina tęsti TN stadiją. Neapibrėžtumas, neapsisprendimas dėl grįžimo gali būti sąlygotas tiek sunkios migranto patirties, tiek materialinių naudų.

Na ir jis kaip vis paskambin, jeigu sunkiau: „daugiau nevažiuosiu“, parvažiuoja, pabūna porą savaičių ir vėl paskambina ir vėl išvažiuoja. A3)

Kiti, kaip minėta, sprendimą grįžti atideda dėl įsivaizduojamų išmo-kų, kurios tikslo šalyje mokamos apibrėžtą laiką išdirbusiems darbuoto-jams. Įdomu tai, kad, kaip matyti iš toliau pateiktos interviu ištraukos, nei pats migrantas, nei jo šeimos narys tiksliai nežino, kada ir kokios iš-mokos užsienio šalyje išdirbusiam migrantui gali priklausyti.

Kaip ilgai dar planuoja dar dirbti ten statybose? Nu gal dar du metus. Bet čia klaustuks, šiaip kaip buvo Kalėdom, sako vis-

kas, daugiau nevažiuosiu. Kalėdom vat buvo grįžęs, bet dar iki ateinančių Kalė-dų... Būtų daugiau nevažiavęs, bet ten keitės su tom garantijom ir ir...Dar reik tiksliai išsiklausinėt ir jeigu dar kokios garantijos tai gal dar kokius du metus pavažinėt. Bandytų važiuot, nes ten jam pensija kažkaip skaičiuojas, jeigu išdir-bęs kažkiek ten to laiko. Nežinau, čia reik išsiklausinėt. (A1)

164

Dar kitų neapibrėžtumas sąlygotas migracinių pinigų santykinės vertės mažėjimo keičiantis padėčiai Lietuvoje. Moteris, kurios šeimoje jau daugiau nei dešimtmetį trunka TN stadija, pasakojo, jog pradinis keti-nimas buvo greitai užsidirbti pinigų, tačiau, kaip matyti iš interviu, užsi-dirbti tiek, kad pakaktų keičiantis sąlygoms Lietuvoje, neužteko net de-šimtmečio.

Dieve, nežinau, nieko neplanavom absoliučiai (kiek dar taip gyvensim). Kažkaip (iš pradžių) net nebuvo tokios minties, kad bus atskirai, kad kažkaip va taip reikės gyvent, nebuvo pradžioj tokios minties. Galvojom pavažinės, užsi-dirbs pinigų, juk tada, Dieve, kokia ir kaina buvo tos markės tais laikais skirtu-mu su litu. Taigi buvo kosminiai pinigai ten padirbus ir čia grįžus. (A4)

Svarbu pabrėžti, kad dauguma migrantų susiduria su „laikino“ išvy-kimo tapimo „nelaikinu“ problema. Prieš išvykdami daugelis būna įsiti-kinę, jog migracija yra tik laikinas šeimos gyvenimo etapas, tačiau pla-nuoti trys ar šeši mėnesiai virsta dvejais, trejais metais ar net ilgesniu laikotarpiu. „Tie pusė metų gavosi jau dabar 2 metai“, – kaip pasakojo viena Londone su vyru gyvenanti moteris, kurios vaiką Lietuvoje augina seneliai. Ketinimai padirbėti ir užsidirbti pinigų butui nuo pusės metų pasislinko į neapibrėžtą ateitį, nes dabar šeima į Lietuvą grįžti neketina.

Šeimų sprendimas nevykti, likti Lietuvoje sąlygotas komplekso priežasčių. Tačiau dažnai dominuojančios yra tos, kurios susiję su vai-kais. Nuostatos, jog vaikams geriausia augti su tėvais, sąlygoja tėvų sprendimą likti Lietuvoje ir net laikinai nevykti pas užsienyje dirbantį partnerį.

Ten vis tiek vaikai namuos, reik prižiūrėt, nėra kaip taip labai lakstyt. O pats dabar...paauglystė, tai toks metas – nelabai gali palikt, nes vis tiek seneliai ne tas yra kas tėvai. Gerai, kad mama tokia biškiuką griežta. Tai kai tetes nėra, tai... (A1)

Jo jo. Bet mergaitė maža vat. 5 metukai, buva trys, keturi, nu maža, da ma-ža, nier kam palikt. Vis tiek palikt yra (sudėtinga)... didesnioji vis serg, vat nu i stop. (A3)

Kitas šeimų sprendimą net ir laikinai nevykti į užsienį sąlygojantis veiksnys – vaikų raidos stadijos, susijusios su jų edukacija. Vaiko leidi-mas į mokyklą gali būti paskata tėvams nutraukti TN stadiją ir grįžti į Lietuvą tiek vienam išvykusiam šeimos nariui, tiek visai šeimai.

Bet jis [vyras] jau pasakė, kad, kai vaikas eis į darželį, jis nebevažinės, nes reikia su vaiku būti, reikia visko mokinti. Jis nori jau grįžti, kad vaikas į mo-kyklą eitų ir jau jis būtų namuose, pamokas kartu darytų.(B7)

Į Lietuvą grįžt – taip, planuojam. Norėčiau, kad vaikai… norėčiau, kad vie-na pabaigtų mokslus čia (užsienyje), o kita pradėtų mokytis Lietuvoje, nežinau kodėl taip. (B3).

165

Šeimos apsisprendimą likti Lietuvoje dažnai skatina ir abejonės tiek dėl mokymo turinio užsienio šalyje, tiek dėl vaikų adaptacijos. Moteris, kurios abu vaikai yra mokyklinio amžiaus, sako, jog gal ir būtų vykusi kartu su šeima, jei vaikai būtų buvę mažesni ir dar ikimokyklinio am-žiaus. Tačiau dabar jos vykimą stabdo baimė, kad vaikams gali būti sun-ku prisitaikyti.

Sūnų (mokslai), lyg tai kiti saka nu tai nieka tuokia (tenai mokytis), bet aš taip pagalvojau nieka tuokia, bet tai...I ten gal bus prastesni tie moksleiviai, o gal čia vis tiek nors vidurinę dar pabaigt. //////Bet jau dabar taip mes pamąstėm, svarstėm, i visi su vaikais mes svarstėm, grįžę, kad jau vaikai yra per dideli. Aišku jie labai lengvai į tą įsineštų (į išvažiavimą), bet aš sakau gal ten nelabai jiems seksis, gal net nepabaigs kažko tai, bus nei čia pabaigę, nei ten. Būtent dėl vaikų ir kol kas metai dėl mana mokslų. A2)

Šeimas pasilikti ar grįžti į Lietuvą skatina prisirišimas ir nenoras prarasti savo socialinio pasaulio, artimiausių žmonių.

Neapsipratau. Ne, neįmanoma. Ten kur mes gyvenam, labai dažnai leidžiasi lėktuvai, aš į juos žiūriu ir kas kart galvoju: ‚kažkas parskrido namo‘. Ir taip no-risi greičiau namo. Aš galvojau, kad išvažiuosiu ir draugai, kurie ten pasiliko, mane pamirš. Bet jie rašo žinutes, klausia kada grįšiu, sako, šašlykai laukia.///

Dėl piniginio reikalo, tai aišku čia labai gerai, kad gali kažką nusipirkti. Bet Lietuvoj visi draugai, šeima, man norisi greičiau namo. Aš visiem lauktuvių pripirkau.(B7)

Ne, ne. Gyvent nenoriu niekur, tik namuose (juokiasi). Ne, nu ten galima laikinai, bet vis tiek ten kits...Iš kita krašta žmogus ten... Net nežinau, aš tai jau ne, nepritapčiau. Aš negalėčiau. (A1)

Kita moteris, kuri pati kartu su vyru ir vaiku kurį laiką gyveno už-sienio šalyje, pabrėžia patirtą socialinių kontaktų stygių.

Jie (užsieniečiai) per daug (uždari), tas pats šefas ir tie visi kiti, nors ten būda-vo pietūs ir vakarienės, ir savaitgaliais dešrelės, tie griliai vadinami, bet tokio pa-vyzdžiui nuoširdaus bendravimo per šitiek metų nebuvo.

Leisdavote kartu laisvalaikį, bet trūko artumo, gilesnio bendravimo? Taaaaip, vokiečiai tai jie iš vis nieko neprisileidžia. Absoliučiai. (A4)

Šeimos TN stadijos tęsimas, susijungimo atidėjimas gali būti sąly-gotas ir sunkumų, kuriuos gali tekti patirti į Lietuvą grįžusiam migran-tui. Migranto gyvenimas užsienio šalyje keičia jo nuostatas, požiūrį, elgesio modelius, sąlygoja naujų vertybių perėmimą. Grįžimas į Lietu-vą šiuo požiūriu reikštų reintegraciją ir visas su ja susijusias sociali-nes-psichologines sąnaudas, kadangi socialinė aplinka tikslo ir kilmės šalyje sutvarkyta pagal skirtingas socialines taisykles. Reintegracijos į Lietuvos visuomenę baimę, kaip priežastį tęsti TN stadiją, nurodė vie-na respondentė, kurios vyras jau daugiau nei dešimtmetį gyvena užsie-nio šalyje.

166

Na jis norėtų būti Lietuvoj, bet sakau, jis neranda darbo. Aš jam sakiau tu ir nerasi, nes tu šitiek metų tenais. Paprasčiausiai tu nemokėsi bendraut su žmo-nėm darbe. Jam netgi keista tokie dalykai, kai aš žinau būdavo netgi konfliktai (tarp mūsų). Aš einu į darbą ir perku tušinuką ir popierių. Jam akys ant kaktos iššokdavo – „kam tu perki, eidama į valdišką įstaigą tušinuką? Aš, – sako – ne-legalas Vokietijoj ir gaunu batus, kad man nieks neužkristų ant kojos, gaunu kostiumą ir taip toliau, sako tu tušinuką turi pirktis su popierium“. Aš jam turė-davau įrodinėt, kad pas mumis tokia tvarka, va.(A4)

***

Taigi, apibendrinant rezultatus apie TN šeimų susijungimo Lietuvo-je projektus galima teigti, kad:

nors dauguma šeimų ketina likti gyventi Lietuvoje, šie ketini-mai neatskleidžia realaus laikinos šeimų migracijos virtimo nuolatine masto;

pusė šeimų turi numačiusios aiškią ribą, kiek dar truks jų TN stadija, maždaug tiek pat dėl jos yra neapsisprendusios. Kuo il-gesnė TN stadija, tuo sunkiau apsispręsti dėl jos nutraukimo laiko. Po antrųjų TN stadijos metų grįžimo sprendimas vis daž-niau atidedamas tolesniam laikui arba jis tampa vis labiau ne-apibrėžtas.

jaunesnės šeimos ir šeimos su mažesniais vaikais ketina trum-piau tęsti TN stadiją ir susijungti Lietuvoje;

likusio Lietuvoje šeimos nario požiūris į migraciją turi įtakos tam, kaip ilgai šeima dar ketina tęsti TN stadiją. Šeimos, kurio-se likęs šeimos narys neigiamai vertina migraciją, dažniau lin-kusios TN stadiją baigti greičiau nei tos šeimos, kuriose migra-cija vertinama pozityviai;

vaikai, socialiniai kontaktai Lietuvoje, pasitenkinimas profesi-niu užimtumu – dažniausios priežastys, dėl kurių tėvai nu-sprendžia likti Lietuvoje;

gyvenimo užsienyje trukmė turi įtakos tam, kada šeima ketina baigti TN stadiją. Kuo ilgesnė trukmė, tuo ilgiau dar ketinama pasilikti arba visai negrįžti į Lietuvą, ir atvirkščiai, kuo trum-pesnė, tuo dažniau anksčiau ketinama grįžti į Lietuvą;

vieni migranto integracijos tikslo šalyje aspektai neturi, o kiti turi įtakos jo ketinimams grįžti į šeimą Lietuvoje. Subjektyvūs migracijos vertinimai, kaip vienas iš integracijos tikslo šalyje požymių, neturi įtakos migranto ketinimams grįžti. Migranto integracija, kuri matuojama jo socialinio tinklo ir galimybių

167

judėti iš vieno tinklo į kitą aspektu, turi įtakos TN šeimų susi-jungimo projektui. Šeimos, kurių išvykę nariai yra neinteg-ruoti tikslo šalyje, dažniau ketina susijungti Lietuvoje per arti-miausius metus. Integruotų migrantų šeimos savo išvykusių šeimos narių sulauks arba vėliau, arba dažniau jie išvis gali negrįžti į Lietuvą;

grįžimo į Lietuvą ir šeimos susijungimo projekto neapibrėžtu-mas laiko atžvilgiu atskleidžia prieštaringą TN šeimų padėtį. Gyvenimo užsienyje trukmės ketinimai prieš išvykstant dažnai pralenkia realų buvimo ten laiką, o tai laikiną migraciją paver-čia ilgalaike. Dažnai prieš išvykdami migrantai nesuvokia šio dėsningumo ir tai turi įtakos jų šeiminiam gyvenimui;

susijungimo Lietuvoje projektai skatinami tokių subjektyviai įvardijamų motyvų kaip vaikų išsilavinimo ciklai ir socialinių santykių tinklas Lietuvoje.

7.2. TN STADIJOS BAIGIMAS: ŠEIMOS SUSIJUNGIMAS

UŽSIENYJE 7.2.1. Ketinančių išvykti šeimų kiekybiniai įverčiai 21,4 procento TN šeimų ketina šį gyvenimo etapą baigti vykdami į

užsienį pas ten kartu gyvenantį partnerį. 13,6 proc. (n=42) planuoja va-žiuoti kartu su vaikais, tad galima sakyti, kad būtent ši dalis šeimų TN stadiją baigs su visa šeima susijungdami užsienio šalyje. 7,8 proc. (n=24) jų planuoja važiuoti vieni, o vaikus palikti Lietuvoje. Dėl mažos tyrimo imties išsamiau šių šeimų kiekybiškai nagrinėti, deja, negalime.

60 proc. ketinančiųjų prisijungti prie išvykusio šeimos nario (su vai-kais arba tik partneriai) norėtų tai padaryti per ateinančius 12 mėnesių. Apie trečdalį ketinančiųjų išvykti (27,3 proc.) norėtų išvykti visam laikui. Likusi dalis – 62,1 proc. – ketina užsienio šalyje gyventi iki penkerių me-tų. Iš jų didžioji dalis – 25 proc. ketina likti tik iki metų, dar 15 proc. – penkerius metus, kiti – trumpiau.

Ketinantieji pas migravusį partnerį vykti vieni dažniausiai vaikus pla-nuoja palikti seneliams (75 proc.). Absoliuti dauguma jų neketina imtis kokių nors teisinių priemonių, kad įformintų vaikų priežiūrą ar globą.

Pusė (45,8 proc.) motinų/tėvų, kurie ketina iš pradžių pas išvykusį partnerį(-ė) vykti vieni, nežino, ar vėliau kartu su savimi pasiims vaikus

168

ar kartu su sutuoktiniu/(-e) grįš į Lietuvą. Apie penktadalį ketina išsi-vežti ir vaikus, taigi, su visa šeima emigruoti iš Lietuvos. Dar apie penk-tadalį ketina kartu su sutuoktiniu grįžti į Lietuvą, dešimtadalis sugrįš į Lietuvą vieni(-os), užsienio šalyje paliks partnerį.

Įdomu tai, kad net iškart kartu su vaikais vykstantieji dažnai nėra tik-ri, kiek ilgai gyvens užsienio šalyje (53,2 proc.). Apie penktadalį (21,3 proc.) jų ketina likti nuo dvejų iki penkerių metų. 8 proc. ketina likti iki dešimties metų ar ilgiau, 17 proc. – visam laikui.

Ketinantieji išvykti kartu su vaikais kaip pagrindinę priežastį, dėl ko šeima dar nesusijungė užsienio šalyje, nurodė lėšų, būtinų įsikurti, trū-kumą (42 pav.). Kiek daugiau nei pusės jų išvykimą stabdė psichologi-nės priežastys – baimė, jog nepavyks sėkmingai adaptuotis. Apie trečda-lį nurodė tokias priežastis kaip tėvų nepritarimas, noras sulaukti, kol vaikai baigs atitinkamą mokyklos pakopą, nenoras palikti savo ūkio, ar-timųjų. Maždaug penktadalis nurodė, jog vykti nenorėjo vaikai.

42 pav. Priežastys, dėl kurių su vaikais išvykti ketinančios šeimos to ne-

padarė anksčiau, procentai (n=47)

6,4

14,9

19,1

25,5

27

31,9

36,2

59,6

68,1

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Lietuvoje turėjau darbą, kuris tenkina

prižiūrėjome senus tėvus

vykti nenorėjo vaikai

nesinorėjo palikti artimųjų

negalėjome palikti ūkio

laukėme kol vaikai baigs mokyklospakopą

išvykimui nepritarė tėvai

bijojau, kad svetur bus sunku pritapti

trūko pajamų, kad įsikurti užsienyje

7.2.2. TN šeimos susijungimo užsienyje priežastys:

subjektyvi perspektyva

TN šeimos susijungimas užsienio šalyje taip pat yra procesas, turin-tis savas stadijas. Kaip pasakojo viena iš apklaustų su migrantais dirban-čių eksperčių, apibendrindama savo patirtį, šis procesas turi keletą stadi-

169

jų. Pirmoje – išvyksta vienas šeimos narys, paskui jį atvyksta kitas iš tė-vų, o galiausiai atsivežami vaikai.

Kiek man teko pastebėti daug bendraujant su lietuviais Šiaurės Airijoj, Airi-joj, Ispanijoje, Londone va, Jungtinės Karalystės gal mažiau šituo klausimu. ////// Pirmiausia išvažiuoja vienas kaip pionierius koks, ar tai būtų mama, ar tė-tis ir jis bando ten įsikurti, bando pasižiūrėti, po to atvažiuoja aplankyti antras sutuoktinis, gal net trumpai padirbėti. Na ir jie pamato kaip tie du atlyginimai yra ženkliai didesnė paspirtis negu Lietuvoje gyvenimas. Ir tada jau tenka, ma-tyt, kad, vat, trečiame etape jie pasiima ir vaikus, o po vaikų, jeigu jau reikia, ir močiutė atvažiuoja pabūti. (C1)

Tarp Lietuvoje likusių TN šeimų buvo tik viena, kuri turėjo ketini-mų išvykti pas partnerį į užsienį, tačiau tarp šeimų, kurios jau yra užsie-nyje, o Lietuvoje palikusios savo vaikus, ketinančiųjų sugrįžti buvo ma-žuma. Daugelis jų jau perėję į trečią stadiją, kurioje į užsienio šalį keti-nama atsivežti vaikus.

Suprantama, jog viena pagrindinių priežasčių, kurias nurodo res-pondentai, didesnės pajamos ir vartojimo galimybės.

Aukštesnis pragyvenimo lygis (traukia vykti). Vis vien, kaip bebūtų, tie pini-gai...Nu aišku, kaip sako, gal mes esam sumaterialėję, bet be jų tu gyvent negali, be tų pinigų. Jeigu išeina vos galą su galu sudurti. Čia pramogų praktiškai šitam mieste tai nulis. Visiškai. Čia yra miręs gyvenimas, išvažiuot į tokį Vilnių, tai ko ten važiuot į tokį Vilnių gyvent, kai užsieny ir butai pigesni, kai pasiklausai. Ten gyvenime tokiam Vilniuj neturėsi nieka nuosava, aš taip įsivaizduoju. Ne mano amžiuj jau imtis paskolą ir pirktis butą kažkokį tais. Nežinau... (A4)

Miegi čia ramiai, po to gali nuvažiuot papramogaut, kažka nusipirkt, o Lietuvoj negalėjai. Lengviau pasidarė. Kad man čia gerai, nežinau. Kad dabar nuvažiuoji, tai kaimas ten. Aš anksčiau net Kaune negalėdavau būt – per daug žmonių man buvo. O dabar, kažkaip malonu man čia. (B6)

Didesnės pajamos ir vartojimo galimybės, kaip priežastys, nusve-riančios galimybes grįžti į Lietuvą, suvokiamos kaip privalumas nepai-sant ir užsienio šalyje patiriamo išnaudojimo.

Išsvis niekas man ten Lietuvoje nepatinka ir nežadu ten grįžt. Nežadat grįžti? Ne, ne, tikrai nežadu grįžt. Pradžioj dar sakiau, kad grįšiu. Bet dabar jau nebe-

noriu. Tikrai ne. Nors sunkiai mes čia dirbam Londone. Irgi skaitosi čia pigi dar-bo jėga mes, ta prasme, nemoka mums tiek kiek anglams moka. Labai ir apgaudi-nėja čia, kas liečia darbdavius. Nesumokėjo mano vyrui £2000, bet paskui gal net pusę metų praėjo, kol išsikovojo, kol nepradėjo gąsdinti visom instancijom. Dar yra tas skirtumas, kad anglai gali ir visai nedirbti ir gauna tuos pačius pinigus. Taigi jie [anglai] antrą valanda visi išeina iš statybų, visi eina namo. (B6)

Kita vertus, suprantama, jog išnaudojimas, jau aptarta „socialinė baudžiava“ žemos kvalifikacijos migrantams nėra ir negali būti motyvas grįžti į Lietuvą. Namuose jie susidūrė su išnaudojimu, tačiau jis atnešda-vo jiems mažiau naudos, t. y. mažesnį atlygį.

170

Ketinantieji su visa šeima persikelti į užsienį paprastai nemato Lie-tuvoje galimybių pagal savo turimą kvalifikaciją gyventi tokį gyvenimo būdą, kuris juos tenkintų.

viskas ten mirę. Be didesnės specialybės kokie ten darbai? Plovėja, siuvėja, floriste? Jokie ten darbai manęs netenkina ir už jų pinigus tuos. Nesu teisėja, kad gaučiau penkis tūkstančius litų. (B6)

Tačiau įdomu tai, jog daugelis žemesnės klasės migrantų savo gyve-nimo kokybę užsienio šalyje matuoja ne pagal tikslo, bet pagal kilmės šalies standartus. Dažnas nesuvokia, kad persikėlimas su visa šeima ir virtimas nuolatiniu imigrantu pavers juos žemiausia ir labiausiai pažei-džiama tos visuomenės dalimi. Net ir planuodami ilgalaikį gyvenimą nemaža jų dalis ateitį įsivaizduoja atsispirdami nuo dabartinės, buvimo laikinu imigrantu būklės, kai pajamos ir vartojimas buvo vertinami kil-mės šalies atžvilgiu.

Ketinimai susijungti užsienio šalyje susieti su neigiamu socialinės, politinės tvarkos Lietuvoje vertinimu. Nemažai įvairiose užsienio šalyse ketinančių apsistoti šeimų pabrėžė palankią socialinę politiką šeimos bei vaikų atžvilgiu.

Lietuvoje vaikui duoda šimtą litų, tai ką gali už juos padaryt? Vaiką išmai-tint? Nežinau, o čia valdžia ir kreditus skiria vaikams mokytis. Čia kažkaip žmogus dirba valdžiai, bet valdžia nepalieka likimo valiai, padeda. O pas mus tik smaugia, smaugia. Va kaip atlyginimus padidino, o po to mokesčius padidi-no ir vėl jokio skirtumo. (B6)

Ypač įdomus vienus metus dukters vaikus prižiūrėjusios močiutės pasakojimas apie Airijos socialinės rūpybos tarnybą (pasakojime vadi-namą „socialu“), kuri jos vienai vaikus auginančiai dukrai suteikė gyve-namąjį plotą ir teikia papildomas išmokas.

Paskui jau kas ten paprotino jau kaip gyvena turbūt ar kaip, nežinau jau to, žodžiu rašom dokumentus, ////tai jau socialui parašė dokumentus, pareiškimus, ten dokumentų daug reikėjo, //// Nu ir taip nuėjo pas socialus. Pas socialus nu-nešė dokumentus, kad tėvas alimentų nemoka, kad va reikia šitiek mokėt, o jie tai sakiau, kad tuos vaikus labai jau įvertina, etalonais laiko. Na tai socialas da-vė jai butą, dviejų miegamų ir su svetaine ir virtuve, o ta svetainė tai 50 ar 40 kvadratų, du miegami su vuoniom, su dušais, su kabinom ir viskuo ir tik reikia mokėt, nu kad kaip pas mum, už elektrą, už vandenį, tai tik tiek, o daugiau jau jie viską sumok. Ir Kamilė //// tiek gauna pinigėlių, kad gali jin (mama) niekur nedirbti su Kamile pragyvent – ir pavalgyt, ir apsirengt. Socialias taip apmoka. Ir Kamilę leist į mokyklą, ir keturis būrelius lanka ir du privačiai mokami, va šitaip. Tai socialas. (A7)

Tačiau migrantai pabrėžia ne tik materialinių išmokų vaikams už-sienio šalyje svarbą, bet ir skirtingą visuomenės požiūrį į vaikus ir šei-mą. Vaikų mokyklos laiko, vaikų pavežimo organizavimą, vaikų aprūpi-

171

nimą mokykliniais reikmenimis ir netgi, atrodytų, tokius paprastus daly-kus kaip vaikams labiau pritaikytas erdves, kurios naikinamos Lietuvoje.

...Vilniuje vaikų aikšteles visi griauna, lipdo kartoninius, reiškia, daugiabu-čius, kadangi pelnas taip yra didesnis, jeigu tu jį įsriegi tarp kitų namų (vaikų aikštelės sąskaita)....///Bet jeigu visuomenė nori kažką turėt ateity (vaikus), tai ji turi į tai investuot jau šiandien...(B11)

Lygindami gyvenimą Lietuvoje ir užsienio šalyje bei pateisindami savo sprendimą atsigabenti visą šeimą žmonės dažnai išreiškia nepasi-tenkinimą mokesčių politika.

O Lietuvoj nieko tu nepadarysi, užkraus tave mokesčiais. O čia viską tau leidžia, ir savo verslą pradėt, jei tik galvą turi, tik dirbk. Pasižiūrėk, kiek tų par-duotuvėlių, jie kuriasi, turi visas sąlygas, kad tik gatvėj nesėdėtų. Čia gatvėj sė-di tik paskutiniai narkomanai, kas visiškai dirbti nenori. O jeigu žmogus nori, tai viską gali. Pažiūrėk, niekas tų parduotuvėlių nežlugdo. O Lietuvoj, užkraus tave mokesčiais, kad nieko nebepadarysi. Jiems geriau, kad visi išvažiuotų, tada jokių pašalpų nereikės mokėt. Todėl visi ir važiuoja ir važiuos. (B8)

Kita vertus, kaip sakė kitas aukštos kvalifikacijos migrantas, žmo-nės Lietuvoje ar išvykstantieji dažnai reikalauja, kad socialinė ir sveika-tos apsauga, šeimos politika Lietuvoje būtų tokia kaip ir užsienio šalyje, tačiau nesupranta, kiek metų ir kiek mokesčių tų šalių piliečiams reikėjo sumokėti, kad būtų pasiektas toks pragyvenimo lygis. „Pabandyk prabil-ti apie mokesčius, tai visi sukils, o kad daugiau gauti, visi nori“, – teigė respondentas.

Sprendimas likti užsienio šalyje aukštesnės klasės emigrantų dažnai išreiškiamas ir lyginant socialines kultūrines Lietuvos ir užsienio šalies normas.

Nu kas.. pasikeitė ta nuomonė apie gyvenimą Lietuvoj... faktiškai kuo dau-giau čia gyveni, tuo mažiau to optimizmo lieka, kad toj Lietuvoj gali kažkas pa-sikeisti. Nes labai daug yra šnekama, o to rezultato matosi labai mažai.

Kitas dalykas pamatai tokių dalykų dėl kurių, pavyzdžiui, lietuviai visai ne-sijaudina, nors iš tikrųjų reikėtų keisti. Arba atvirkščiai, tokių dalykų dėl kurių lietuviai siaubingai jaudinasi, nors tai yra toks menkniekis, kurio užsieniečiai net nekreipia dėmesio. Pavyzdžiui, kad lietuviai yra baisiai agresyvūs niekam Lietuvoj tas nekrinta į akis nei rupimąsi, tuo tarpu rupimąsi gaut už švarumą, nors Vilnius turbūt viena iš pačių švariausių sostinių visoj Europoj ir dėl to la-bai sukama galva. B5

Kiti pabrėžia prisirišimą prie tvarkingesnės ir estetiškiau sutvarky-tos aplinkos.

Aš verkiau dėl to, kad aš grįžau į Lietuvą. Ta prasme ne džiaugsmo ašaros, bet nusivylimo. Man viskas nepatiko, man viskas buvo negerai. ////Šabloniška, klišės, bet… negražu, nešvaru, aš rugsėjo mėnesį grįžau, lapų prikritę. Čia buvo keistas dalykas, nežinau, aš tokioj vietoj gyvenu ar kas, paprasčiausiai kai būna šaligatvis ir gatvė, kelkraščiai kai eina sąšlavų nepamatysi. Lietuvoj važiuoji

172

kažkokie kupstai, kažkokie dulkių kamuoliai dar ten kažkas. Čia (Airijoje) to-kio dalyko buvau nemačius. Tai toksai vat nešvarumas. Tie medžiai, lapai kren-ta, toksai atšiaurumas toksai, nu nemiela buvo./// B3

Tarp kokybinio tyrimo metu apklaustų Lietuvoje esančių TN šeimų buvo tik viena, kuri turėjo ketinimų išvykti į užsienio šalį. Nagrinėjant šį atvejį, galime išskirti keletą priežasčių, kurios šeimą skatina ne susi-jungti Lietuvoje, bet vykti į užsienį. Ketinimai migruoti gali būti sąlygo-ti labai ilgo buvimo užsienyje trukmės, taip pat šeimos turimos gyveni-mo užsienyje patirties. Kita vertus, svarbu ir tai, jog, kaip jau aptarėme anksčiau, emigravęs šeimos narys yra internalizavęs gyvenimo kitoje šalyje normas. Tačiau dar vienas ketinimus išvykti skatinantis motyvas yra artimiausio socialinio tinklo persikėlimas į užsienio šalį.

Tų planų nėra, tokios svajonės aišku yra, kad jis čia grįš. Aš jau dabar pradė-jau į kitą pusę galvot, kad gal iš vis visiem kartu važiuot. Nes visi praktiškai mūsų draugai, visi gyvena užsieny. Paskutinė draugė i ta išvažiuoj šią vasarą į Londoną gyvent su šeima, su viskuo. Mes vieninteliai ir likom iš visų tokių va. (A4)

Aišku, šiuo atveju, kaip ir daugeliu kitų, svarbūs yra ir materialiniai motyvai bei, kaip tikimasi, didesnės vartojimo galimybės užsienio šalyje.

Suvokdama ir konstruodama savo šeimos situaciją respondentė nu-rodo kelis svarbius aspektus. Pirmiausia, lyg ir objektyviai egzistuojantį lėšų stygių („vos galą su galu sudurti“). Bet kaip kitą svarbią priežastį iškarto nurodo ir pramogas, kurių trūksta nedideliame mieste. Ji taip pat priešpriešina gyvenimo kokybę (galbūt suprantamą kaip vartojimo gali-mybes) skirtinguose Lietuvos regionuose, iš kitų išskirdama Vilnių. Įdo-mu tai, jog šias galimybes ji traktuoja kaip nepasiekiamas sau, nepaisant savo jauno amžiaus (35 m.) ir turimo aukštojo išsilavinimo. Taigi, ne-aišku, ar sprendimas išvykti diktuojamas objektyvių nepriteklių ar turi-mų vartojimo lūkesčių. Kita vertus, sprendimas išvykti iš Lietuvos svarstomas nuvertinant savo galimybes migruoti Lietuvos viduje.

7.2.3. TN šeimos susijungimas užsienyje:

vaikų adaptacija ir jos pasekmės Dalies šeimų susijungimo užsienyje procesas baigiasi atsigabenant

vaikus. Tačiau vaiko perkėlimas iš vienos socialinės kultūrinės terpės į kitą susijęs su daugybe tiek individualių, su vaiku, tiek su šeima susiju-sių problemų.

Tačiau dar prieš išveždama vaiką šeima gali susidurti su vaiko ne-noru vykti su tėvais, apsisprendimu pasilikti Lietuvoje, ypač jei vaikas

173

yra vyresnio mokyklinio amžiaus. Tokios vaiko „rezistencijos“ pavyz-dys pateiktas šioje ištraukoje iš šeimos emigracijos istorijos, kai šeima vieną vaiką išsivežė, o kitą, jau paaugliško amžiaus, parsiuntė atgal į Lietuvą pas senelius.

(Ji nepasiliko, nes) jai buvo čia neįdomu, vienas dalykas. Todėl, kad iš pat pradžių nebuvo tų pinigų tiek, kad galėtum patenkinti savo visus poreikius. Norėjosi jai bendravimo kažkokio, visi vaikai kurie aplinkui buvo, buvo ga-nėtinai mažesni už ją. Paskui… tuo metu ji turėjo Lietuvoj vaikiną, visi drau-gai, viskas.. net jinai pradėjo idealizuoti ten tą pačią Lietuvą, ten apie jos gamtą visokios šnekos buvo ir visa kita. Ir paprasčiausiai, nenoras būti čia, dar kažkas tai, draugų ilgesys vat ją paskatino grįžti.////

Jinai gyveno, kaip mes sakėm, kad nu kaip.. parsiunčiau.. save raminau, kad vat nesu aš ten labai bloga mama. Jinai gyveno savo kambary, savo na-muose, su močiute - mano mama, kaip visą laiką mes prieš tai ir gyvenom. Lankė tą pačią mokyklą, kurią vat prieš išvažiuojant lankė. (B3)

Šiuo atveju vaiko pasirinkimą motina interpretuoja atsižvelgdama į keletą vaikui reikšmingų veiksnių: nenorą nutraukti turėtus socialinius kontaktus, keisti įprastą gyvenamąją aplinką. Įdomu tai, kad subjekty-viai konstruodama vaiko apsisprendimo situaciją ji pamini ir materiali-nius motyvus, sumažėjusias vartojimo galimybes, dėl kurių, neva, vai-kas apsisprendė grįžti.

Vaikų nenorą išvykti kartu su šeima tėvai gali interpretuoti ir kaip sąlygotą su išsilavinimu susijusių veiksnių, kurie, aišku, veikia kartu su kitais, socialiniais, veiksniais, vaiko nenoru prarasti savo turėtą „sociali-nį pasaulį“. Toliau pateikta ištrauka iliustruoja situaciją, kurioje tėvai suvokia vaiko sprendimą motyvuojančių veiksnių kompleksiškumą.

Nežinau (kodėl nevažiavo). Ji buvo paskutinėj klasėj. Nu vienas iš motyvų, tai buvo, jinai turėjo baigti, buvo vieni metai likę. Jeigu ji čia būt perėjus, ji sa-kė, kad jai mažiausiai du metai, kad gaut čia tą Europos mokyklos bakalauratą. Bet iš tiesų, galbūt jai buvo atsibodę keliaut, nes ji su mumis keliavo į Ameriką, po to keliavo čia į Briuselį, plius, jin dar turėjo draugą ir gal visą suma suma-rum, jinai nusprendė, kad jinai liks Lietuvoj.(B11)

Išvežti iš Lietuvos vaikai, patekę į naują aplinką, susiduria su keletu adaptacijos problemų: naujas kalbinis kontekstas, kuriam jiems reikia įgyti kalbos įgūdžių, naujų socialinių kontaktų užmezgimas, prisitaiky-mas prie jiems svetimos multikultūrinės aplinkos. Vaikai patenka į pa-gal kitas taisykles funkcionuojantį socialinį pasaulį, reikalaujantį iš jų ne tik formalių žinių (kalba), bet ir iš esmės kitų vertybių, socialinio elge-sio normų. Vaikų situaciją naujoje multikultūrinėje terpėje su lietuvių migrantais dirbanti ekspertė apibūdino taip:

mūsų tos mažutės, jos tokios šviesios, susitraukusios, sakė, mes tų mulių (juodaodžių) prisibijom, nes jos labai pyksta, jeigu mes lietuviškai (tarpusavy-

174

je) kalbame. ////Jos labai agresyviai elgiasi tos jau, sakykim, ten atskirta mer-gaitės ir berniukai per pamokas. Tai labiausiai vat gaila, ką išgyvena vaikas, bet jie gana neblogai prisitaiko. (C1)

Kartu su socialine adaptacija vyksta ir vaiko psichologinė adaptaci-ja: jo vidinės pastangos susikurti savo „aš“, naują savo tapatybę, susi-kurti ir įtvirtinti savo vertės naujoje situacijoje jausmą. Psichologinė adaptacija, suprantama, susijusi su prarasto saugaus pasaulio ilgesiu – draugais, bendraklasiais, pažįstama aplinka. Tyrimo metu kalbinta eks-pertė pasakojo, jog lankydamasi pas vaikus pastebėjo, kad dažnai greta pagyrimo raštų, gautų naujoje mokykloje, prie vaikų rašomojo stalo dažnai stovi buvusios klasės ar draugų nuotrauka. Taip vaikų gyvenimas peržengia nacionalinių valstybių ribas, jis sujungia jų patirtį dviejose ša-lyse: dabartinę faktinę ir prarastą, įsivaizduojamą. Tačiau abu šie pasau-liai vaikui išlieka subjektyviai reikšmingi. Todėl grįžimai į Lietuvą vai-kams turi ir neigiamų emocinių pasekmių. Tai puikiai atsiskleidžia iš ekspertės perpasakotų situacijų:

nu ir man teko girdėti net gi mamų pasakymų, kad klausiu, ar važiuosit į Lietuvą, vešit vaikus pas senelius – nevažiuosim, nes vaikams suka galvas tie važiavimai, sako, pradeda verkt paskui ir praeina mėnuo kol jis atsigauna, nes nori namo. (C1)

Tėvai vaiko prisitaikymo situacijos kompleksiškumą dažnai suvokia vienpusiškai, siedami ją tik su kalbos mokėjimu, nesuvokdami kitų iššū-kių, kurie laukia vaiko naujoje aplinkoje.

Nežinau tik kaip vaikui seksis, ar pavyks jam čia adaptuotis. Jei matysim, kad labai jam sunku, tai gal siųsim jį atgal, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai. Bet jis jau vienerius metus Lietuvoje mokosi anglų kalbos, kalba truputėli. Nu žiūrėsim, kaip seksis. (B6)

Tėvų nesugebėjimą suvokti situacijos sudėtingumą pastebėjo bei įvardijo ir apklausta ekspertė.

žmonės išvažiuoja negalvodami, drąsiai galiu sakyt, keturiasdešimt, pen-kiasdešimt procentų nesukdami sau galvos (dėl vaikų). Pas tėvus nėra galvoj minties, kad jam gali būt blogai. Jeigu mes kažkokius ten turim pasiskaitymus apie adaptaciją, apie dar kažkokius psichologinius slenksčius, tai viena. O jeigu tau tų slenksčių nėr, nuvažiavai – išgėrei, nuėjai – padirbai, vakare vėl alaus nu-sipirkai, na ir kas, kad nesupranti (nieko aplinkui). Ten tau su pirštu parodė (ir viskas). Jis taip pat nesupranta, kaip tam vaikui gyvent reikia. Ir (tada) tie vai-kai ir po vieną vaikšto, ir nepriimti, ir ignoruojami. (C1)

Atsivežę vaikus į naują socialinę kultūrinę terpę tėvai neturi vidinių išteklių atlikti savo, kaip pagrindinių vaikų socializacijos agentų, vaid-mens. Daugelis žemos kvalifikacijos migrantų nemoka kalbos, todėl ne-gali padėti vaikui įgyti net ir elementarių išgyvenimo naujoje aplinkoje žinių ir įgūdžių.

175

per du metus išmokau kažkiek, išmokau susikalbėt. Reiktų į mokyklą eiti, rašyt ir dabar nemoku. /////Skaitau retkarčiais. Šiek tiek susigaudau iš konteks-to. Pramokau kažkiek per du metus. Bet ne tiek, kad viską supratus... (B6)

Tėvai nesugeba atlikti savo vaidmens padedant vaikui integruotis ir todėl, jog nesuvokia multikultūrinės visuomenės funkcionavimo normų. Patys užaugę rasiniu ir etniniu požiūriu homogeniškoje terpėje, dažnai išsako rasistines nuostatas, kurios neišvengiamai turi įtakos ir vaikams, o tai, suprantama, neprisideda prie vaikų integracinių galimybių į naują visuomenę gerinimo. Šioje toliau cituojamoje ištraukoje akivaizdžiai at-siskleidžia motinos neįsisąmoninta prieštara tarp noro suteikti vaikui kuo geresnes galimybes ir savo bejėgiškumo padėti jam integruotis į šią visuomenę. Ketinimai leisti vaiką į gerą mokyklą, kuri teiktų didesnes galimybes įgyti geresnę startinę poziciją, lydimi atvirų rasistinių nuosta-tų, kurios, tikėtina, bus perduotos ir vaikui.

Nes aš laukiu kada atsivešiu čia vaiką ir jam reikės eiti į mokyklą. Ir kiek draugai sakė, vakaruose mokosi daugiau baltųjų vaikai. O ten kur mes gyve-nam, tai aš pasižiūriu, vien juodžiai, nei vieno balto. Čia buvo viena istorija, kaip užmušė lietuvį berniuką. Aš suprantu, kad čia yra likimas žmonių. Bet tie-siog daug kas kalba, kad čia yra tos grupuotės juodųjų, kurios siautėja.

Norėčiau, kad mano vaikas tarp baltųjų mokytųsi. Šalia mano darbo yra mo-kykla, tai ten vien juodukai, rėkia, šaukia kaip beždžionės. Aš nenorėčiau, kad mano vaikas su jais mokytųsi. Tai esu prisiklausius, kad jų (baltųjų) vaikai eina į mokyklas vakaruose. Aš irgi noriu, kad mano vaikas ten mokytųsi. Yra ten to-kia sporto mokykla, kurią nusižiūrėjau. Joje ir mokinasi ir daug sportuoja. Ten ir praktiškai ir tų juodųjų nėra. (B6)

Naujoje situacijoje išsikreipia ne tik tėvų bei vaikų santykis, kai tėvai nesugeba atlikti savo vaidmens, bet ir vaikų bei tėvų santykis, kai vai-kams tenka atlikti suaugusių vaidmenis, tarpininkauti tarp tėvų ir sociali-nės aplinkos. Mažamečiams vaikams tenka vertėjauti tėvams gydytojų kabinete ar tvarkant teisinius dokumentus. Kaip pasakojo su lietuviais migrantais dirbanti ekspertė, užsienio tarnybų darbuotojai skundžiasi, jog mažamečiai vaikai turi vertėjauti motinai lankantis pas ginekologą:

pavyzdžiui, man buvo labai nesmagu, kai Londone viename regione, susiti-kom su miesto valdžia ir su, su tuo rajonu, valdžia dirba ir socialiniai darbuoto-jai, tai jie sako, jūsų žmonės išvyksta kalbos visai nemokėdami ir yra blogai, kadangi jie negali savim pasirūpinti ir vat sako, pavyzdžiui, vaikas vertėjauja mamai nuėjus pas ginekologą, sako, nu tai tam vaikui psichologiškai sunku yra, nes mama nesusikalba. (C1)

Vaikai priversti tarpininkauti tarp tėvų bei išorinio socialinio pasau-lio tėvams lankantis socialinėse tarnybose, tvarkant teisinius dokumen-tus. „O mažoji tai greit priprato, greit išmoko, greit viską (įsisavino), – apie savo dešimtmetę anūkę kartu su dukra gyvenančią Airijoje pasako-

176

jo močiutė. – Airiai, žodžiu giria, gerai mokosi, žinot, vaikai greit persi-ima viską. Tai kur reikia dokumentus ar ką, tai greičiau mažikė visur kartu eina. Nu ir taip nuėjo pas socialus“.

Skirtingi tėvų ir vaikų integracijos į tikslo šalies visuomenę tempai turi įtakos ir tėvų bei vaikų tarpusavio santykiams. Greičiau išmokę kal-bą, susikūrę savo socialinius kontaktus vaikai tampa labiau integruoti į naują visuomenę nei jų tėvai. Todėl vaikų ir tėvų socialiniai pasauliai at-siskiria, kartų atotrūkis šeimoje tampa ne tik kartos interiorizuotų verty-bių, gyvenimo būdo, bet ir visuomenių atotrūkiu. Vaikai, kurie greičiau integruojasi, atstovauja tikslo šalies visuomenei, tuo tarpu tėvai, kurie turi mažiau integracinių įgūdžių, atstovauja labiau kilmės šalies visuomenei. Kartų konfliktas virsta skirtingų socialinių pasaulių konfliktu. Viena iš akivaizdžiausių tokio atotolio apraiškų – atsiskiriantys vaikų kalbiniai pa-sauliai. Juk kalba nėra tik įrankis, ji yra aplinkos suvokimo, jos išraiškos priemonė, saviraiškos būdas. Pasak vienos ekspertės:

...ateina momentas kada jau atsiranda barjeras tarp vaikų ir tėvų, kalbinis, nes pagrinde yra sakykim anglų kalba ar kita ta kalba, kurioje šalyje ten gyve-na, o tėvai vis dėlto bendrauja lietuviškai ir taipogi atsiranda va šitos proble-mos. ( C2)

Įtakos tėvų ir vaikų santykiams turi ir tėvų darbo pobūdis, kuris dik-tuoja šeimos gyvenimo būdą, objektyvias galimybes bendrauti. Žemos kvalifikacijos migrantai dirba fiziškai sunkius darbus, todėl tėvų ir vaikų kontaktų galimybės gali būti ribotos. „Tas vaikas atvažiavęs beveik ne-mato tėvų dauguma atvejų, nes jie nuo ryto iki vakaro dirba, vakare grįžta, nukrenta po darbų“, – pasakojo su vaikais dirbanti ekspertė.

*** Apibendrinant šį poskyrį galima teigti, jog:

imties ribotumai sąlygojo tai, jog šeimų susijungimo užsieny-je projektų išsamiau kiekybiškai analizuoti neįmanoma;

tarp ketinančių išvykti TN šeimų daugiau tokių, kurios planuo-ja į užsienį vykti iškart su vaikais;

dauguma ketinančiųjų išvykti planuoja tai padaryti per arti-miausius metus. Apie trečdalį išvykusiųjų ketina emigruoti vi-sam laikui, tačiau tai nereiškia, kad tik tokia dalis šeimų jau yra prarasta Lietuvai. Ji gali išaugti tų, kurie turi apibrėžtą projektą užsienyje išbūti tik tam tikrą metų skaičių, sąskaita. Kadangi dauguma ketina pasilikti iki penkerių metų, tikėtina, kad dalis jų irgi apskritai negrįš į Lietuvą.

177

ketinantieji važiuoti vieni dažniausiai vaikus planuoja palikti seneliams ir nežino, ar kada nors kartu pasiims vaikus.

ketinančios emigruoti šeimos kaip pagrindinę priežastys, kodėl iki šiol sprendimas buvo atidėtas, nurodė lėšų, būtinų visai šei-mai įsikurti, stygių;

subjektyviai įvardijamos priežastys, dėl kurių TN šeimos apsi-sprendžia likti užsienio šalyje, apima pozityvesnį savo finansi-nių galimybių vertinimą, tikslo šalies socialinės politikos pa-trauklumą, neigiamą socialinės, kultūrinės ir politinės tvarkos Lietuvoje vertinimą;

šeimos emigracijos procesas baigiamas atsivežant į tikslo šalį vaikus, tačiau tėvai ne visada adekvačiai suvokia vaikų adapta-cijos svetimoje socialinėje kultūrinėje terpėje individualias (su-sijusias su vaiku) ir šeimines (adaptacijos pasekmių) sąnaudas. Vaiko adaptacijos proceso kompleksiškumas tėvų dažnai redu-kuojamas iki lingvistinės adaptacijos. Vaikų ir tėvų integracija kilmės šalyje vyksta skirtingu greičiu, o tai turi įtakos tėvų ir vaikų santykiams. Tėvai dažnai neturi kultūrinių ir socialinių išteklių, kurių pagalba galėtų padėti vaikams adaptuotis naujoje aplinkoje, ir taip praranda savo, kaip pagrindinių už vaiko so-cializaciją atsakingų asmenų šeimoje, statusą. Adaptavęsi vai-kai tampa tarpininkais tarp išorės ir šeimos pasaulio, jiems pri-metami suaugusiųjų vaidmenys, kurie iškreipia vaikų ir tėvų santykius.

178

IŠVADOS

1. Transnacionalinių šeimų tyrimo teoriniai metodologiniai pagrindai gali būti formuojami jungiant migracijos teorijas ir transnaziona-lizmo diskursą. Migracijos teorijos suteikia galimybę išskirti kom-pleksiškus migracijos sprendimų priėmimo mechanizmus, atsi-žvelgiant į makro-, mezo- ir mikrolygmens veiksnius. Tuo tarpu transnacionalizmo diskursas suteikia teorinius pagrindus migraci-jos atskirtų šeimų ir jose vykstančių procesų analizei.

2. Konceptualūs tyrimo pagrindai integruoja naujosios ekonomikos migracijos teorijos, šeimos – migracinės sistemos teorinės priei-gos prielaidas, transnacionalizmo diskurso išteklius bei šeimos vystymosi teoriją, kuri įgalina transnacionalizmą nagrinėti kaip vieną iš šeimos stadijų. Šis konceptualusis analizės modelis sutei-kia galimybę kompleksiškai nagrinėti šeimos patekimo į migracinį procesą veiksnius, šeimos transnacionalinę stadiją ir šeimos išėji-mą iš šios stadijos.

3. 2001 m. gyventojų surašymo duomenys rodo, jog daugumą vienos šeimos namų ūkių (branduolinių šeimų) su laikinai išvykusiais as-menimis sudarė vaikų turinčios šeimos. Dažniausiai šiose šeimose laikinai išvykęs yra tėvas, tačiau net 18,5 proc. šių šeimų išvyku-sios buvo motinos. Išvykusių motinų daugiau šeimose, kuriose au-go vienas vaikas.

4. Egzistuojantys duomenys apie transnacionalinių Lietuvos šeimų vaikus, lankančius ikimokyklinio ugdymo ar bendrojo lavinimo įstaigas, nėra pakankami, kad būtų galima traktuoti juos kaip sta-tistinę informaciją. Atrankinio vaikų, lankančių bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tyrimo duomenys dėl atrankos netikslumų neleidžia generalizuoti rezultatų visai populiacijai. Svarbi šio tyrimo informacija – jog TN šeimos dažniausiai yra dviejų tėvų su vaikais šeimos.

5. Lietuvoje gyvenančių TN šeimų tipologinių, struktūrinių ir proce-sinių charakteristikų analizė, paremta atlikto kiekybinio tyrimo re-zultatais, atskleidė, jog tai dažniausiai branduolinės ir po vieną vaiką auginančios šeimos. TN šeimos, kuriose išvykusios moti-nos, dažniau augina vieną vyresnį vaiką, tuo tarpu šeimos su mig-ravusiu tėvu nėra taip aiškiai diferencijuotos pagal vaikų skaičių ir

179

amžių. Tarp šeimų didžiausią dalį sudaro tos, kurių TN stadija trunka nuo vienerių iki trejų metų.

6. Individualaus (mikro-) lygmens veiksniai, skatinantys šeimos na-rių migraciją, yra persistruktūravusiam Lietuvos ūkiui neadekva-tūs išsilavinimo ištekliai, kurie būdingi daugeliui migruojančių-jų. Migruodami TN šeimų nariai išlaiko žemas profesines pozici-jas, todėl nesusiduria su socialinio statuso praradimu.

7. Šeimos nario migracija yra ne individualus, bet šeimos sprendi-mas, apimantis šeimos narių padėties ir perspektyvų Lietuvoje vertinimus. Todėl šeimos narių migracija traktuotina ne kaip indi-vidų, bet kaip šeimų problema, nes į migracijos procesą įsitraukia visa šeima. Visuomeniniu požiūriu tai kartu reiškia, jog migracinė politika privalo būti kompleksiškai siejama su šeimos politika, o sėkminga pastarosios plėtra turėtų veikti kaip migracijos prevenci-jos priemonė.

8. Šeimų migraciniai sprendimai yra šeimos migracinių nuostatų (migracinės kultūros) rezultatas. Migraciniai sprendimai motyvuo-jami materialinių, vartojimo, asmeninės ar profesinės savirealiza-cijos paskatų. Tyrimas atskleidė, jog ypač svarbus migraciją skati-nantis veiksnys yra neigiamas socialinių ir pilietinių teisių realiza-vimo galimybių Lietuvoje vertinimas. „Socialinės baudžiavos“ fe-nomenas, t. y. socialinis ir teisinis nesaugumas, su kuriuo susidu-ria žemesnių socialinių grupių gyventojai, skatina teigiamų migra-cinių nuostatų formavimąsi ir migracinį elgesį.

9. Šeimos lygmeniu migracijos motyvai ne visiems šeimos nariams turi vienodą vertę. Materialiniai motyvai turi didesnę vertę tėvams ir jiems tai pakankama migracijos legitimavimo (pateisinimo) priemonė, tačiau jie neturi tokios pačios vertės vaikams. Todėl migracijos situacija ir dėl to kintanti šeimos struktūra bei santykiai vaikų suvokiami bei vertinami skirtingai nei įsivaizduoja tėvai. Tėvų ir vaikų perspektyvų skirtumai retai suvokiami pačių tėvų, o tai turi pasekmių tiek tėvams priimant migracinį sprendimą, tiek šeimos nariams adaptuojantis prie TN šeimos stadijos.

10. Priėmusi migracinį sprendimą ir įsitraukdama į migracijos procesą šeima dažnai neturi adekvačių lūkesčių dėl šio sprendimo pasek-mių. Laikinas išvykimas, kurio tikintis dažnai ir būna priimamas migracinis sprendimas bei į jį atsižvelgiant pertvarkomas šeimos gyvenimas, dažnai virsta ilgalaikiu išvykimu, kurio pasekmių iš-

180

vykstantysis nesitikėjo. Šis klaidingų lūkesčių aspektas, kaip at-skleidė kokybinis tyrimas, savo pasekmėmis ypač aktualus, kai „laikinai“ išvykstantys tėvai „ilgalaikiai“ palieka vaikus senelių priežiūrai.

11. Migracijos tinklų, su kuriais prieš migraciją susiduria šeima, vaid-muo migraciniuose procesuose yra dvejopas. Skleisdami informa-ciją jie legitimuoja migracinį elgesį kaip socialiai, laikantis normų priimtiną ir padeda potencialiems migrantams internalizuoti mig-racijos, kaip priimtino elgesio, normą. Migracijos tinklai išvyku-siam migrantui padeda sumažinti adaptacijos tikslo šalyje sąnau-das. Dauguma žemos kvalifikacijos migrantų išvyksta naudoda-miesi formalių ar neformalių tinklų pagalba. Jų vaidmuo migraci-niuose procesuose po 2004 m., kai suintensyvėjo migracijos iš Lietuvos srautai, auga.

12. Migravus vienam šeimos nariui šeima privalo adaptuotis ir naujai apsibrėžti šeimos narių vaidmenis. Vaidmenų struktūra, kuri buvo išskaidyta tarp dviejų tėvų, TN stadijos šeimose centruojasi ties vienu iš tėvų arba ties vieno tėvo/motinos ir vaiku(-ais). Vaidme-nų struktūros pokyčiai vertinimai neigiamai (išaugęs vaidmenų krūvis) daugumoje TN šeimų, ypač tose, kuriose su vaikais motinai išvykus liko tėvas. Neigiamas vaidmenų struktūros pokyčių verti-nimas susijęs su šeimos struktūra: šeimose, kuriose daugiau ir vy-resnio amžiaus vaikų, su vaikais likęs vienas iš tėvų labiau neigia-mai vertina vaidmenų struktūros pokyčius.

13. Šeiminių santykių palaikymas su išvykusiu šeimos nariu vyksta trimis būdais: jam grįžtant, per TN bendravimą, lankant išvykusį užsienio šalyje. Pirmieji du santykių palaikymo būdai katalizuoja vienas kitą. a. dauguma TN šeimų išvykusiojo sulaukia kartą per tris ar per

šešis mėnesius. Grįžimas susijęs su migraciniais ir šeiminio ti-po veiksniais. Trumpiau gyvenantieji užsienyje dažniau grįžta, o tai gali reikšti, jog jų šeiminiai ryšiai yra glaudesni. Dažniau grįžta jaunesnius vaikus auginančių šeimų tėvai/motinos;

b. grįžimai yra susiję su būtinybe šeimai išspręsti vaidmenų struktūros dilemą: grąžinti ją į iki transnacionalinę stadiją ar priskirti grįžtančiajam „svečio“ vaidmenį. Šios dilemos spren-dimas turi psichologinių ir socialinių pasekmių, kurių prieš pri-imdami sprendimą migruoti šeimos nariai nesitiki;

181

c. bendravimas tarp likusių ir išvykusio šeimos nario yra inten-syvus, jam pasitelkiamos šiuolaikinės komunikacijos priemo-nės. TN šeimų bendravimo su išvykusiu nariu dažnumas susi-jęs su išvykusiojo lytimi, šeimos struktūra, šeimos santykių kokybe. Šeimose, kuriose išvykusi motina, TN bendravimas yra retesnis. Jaunesnės, mažesnius vaikus auginančios ir tar-pusavio santykius pozityviau vertinančios šeimos santykius bendraudamos palaiko dažniau;

d. rečiausias šeimos santykių palaikymo būdas – išvykusiojo lankymas. Šį būdą dažniau panaudoja šeimos, kuriose išvykęs tėvas. Ilgesnė migracijos trukmė ir didesnė išvykusiojo integ-racija tikslo šalyje susijusi su dažnesniais Lietuvoje likusių šeimos narių vizitais pas išvykusį šeimos narį.

14. TN šeimos stadijos pasekmių partnerystės santykiams vertinimas yra apsunkintas to, jog tiriamos šeimos dar nebaigė šios stadijos. Šeimos santykių kokybė prieš migraciją, kuri gali skatinti ir pačią šeimos nario migraciją, turi įtakos ir partnerystės vertinimui TN stadijos šeimoje. Šeimos, kuriose išvykusios moterys, bendrą tar-pusavio santykių kokybę prasčiau vertino ir prieš, ir po emigraci-jos. Subjektyvūs TN stadijos pasekmių partnerystės santykiams vertinimai varijuoja nuo pozityvių iki negatyvių. TN stadija gali paskatinti partnerius iš naujo įvertinti santykius, pradėti reflektuoti turimus tarpusavio santykių įgūdžius arba prisidėti prie tarpusavio santykių irimo, emocinių skyrybų tarp partnerių.

15. TN stadija gali kraštutiniu neigiamu būdu paveikti šeimos stabilu-mą. Apie skyrybas galvoja daugiau nei dešimtadalis šeimų. Skyry-bos kaip galimybė dažniau svarstoma šeimose, kuriose migravusi moteris.

16. Vaikai yra labiausiai TN stadijos pažeidžiami šeimos nariai tiek dėl to, jog skirtingai apibrėžia migracijos situaciją ir su ja sieja-mas naudas, tiek dėl to, jog tėvai dažnai nesuvokia pakitusios šeimos situacijos pasekmių vaikui bei neatsižvelgia į tai orien-tuodami savo, kaip tėvų, vaidmens atlikimą. Tyrime matuoti tėvų referuojami vaikų elgesio pokyčiai atskleidė, jog apie trečdalį TN šeimų susiduria su vaikų emocinio, intelektinio ar socialinio elgesio neigiamais pokyčiais. Svarbu pabrėžti, jog šie rezultatai yra tik tėvų referuojami vaikų elgesio pokyčiai, kurie gali nesu-tapti su realiais vaikų elgesio pokyčiais. Tyrimo kokybinė ir kie-

182

kybinė informacija atskleidė, kad vaikų elgesio problemos tėvų dažnai yra nesuvokiamos arba neigiamos.

17. Vieno iš tėvų išvykimo pasekmės vaikams sušvelninamos šeimo-se, kuriose migravęs tėvas/motina dažniau grįžta, nors ir trum-piau pabūna šeimoje, bei tose šeimose, kuriose TN stadija yra trumpesnė. Šeimos ketinimai migruoti vaikui tampa papildomu stresoriumi dar šeimai gyvenant Lietuvoje: šiose šeimose tėvai dažniau referuoja apie neigiamas vaikų elgesio apraiškas.

18. Tyrimas bendrai atskleidė, jog migracijos sukeltos problemos vai-kams yra sąlygotos ir bendresnio pobūdžio, visai visuomenei bū-dingų veiksnių. Tėvystės įgūdžių trūkumas, kai vaikų auginimas nėra „psichologizuojamas“, o vaikas dažnai suvokiamas tik kaip fizinius ar vartojimo poreikius turinti būtybė, turi negatyvios įta-kos tėvams priimant migracinius sprendimus, nesugebant suvokti šių sprendimų pasekmių kompleksiškumo vaikams.

19. Emigracija iš esmės pakeičia tiek šeimų subjektyvų vertinimą apie savo finansinę padėtį, tiek vartojimo galimybių bei vartojimo iš-laidų struktūros vertinimą. Migracinės lėšos didesnę santykinę vertę turi kaimo gyventojams, kuriems jos sutiekia didesnį sociali-nio prestižo šuolį.

20. TN stadijos potenciali trukmė yra sunkiai apibrėžiama: nepaisant turimų įsivaizdavimų apie tai, kiek truks šeimos TN stadija, šei-mos susijungimas gali būti nukeltas į neapibrėžtą ateitį. Atsižvel-giant į šią aplinkybę turi būti vertinami ir tyrimo rezultatai, kurie atskleidė, kad pusė šeimų yra neapsisprendusios dėl TN stadijos trukmės. Labiau apibrėžtus laiko požiūriu projektus turi jaunes-nės šeimos, kurių TN stadija trunka trumpiau ir kurių emigravę šeimos nariai silpniau integruoti tikslo šalyje.

21. Šeimų projektai susijungti Lietuvoje motyvuojami vaikų išsilavini-mo ir prisirišimo prie Lietuvoje turimo socialinio tinklo. Šeimų su-sijungimo projektai užsienyje motyvuojami pozityvesnio savo fi-nansinių perspektyvų vertinimo, tikslo šalies socialinės politikos patrauklumo ir neigiamo socialinės, kultūrinės ir politinės tvarkos Lietuvoje vertinimo.

22. Šeimos emigracijos procesas baigiamas šeimai į užsienio šalį išsi-vežant ir vaikus. Tačiau tėvai ne visada adekvačiai suvokia vaikų adaptacijos svetimoje socialinėje kultūrinėje terpėje individualias (susijusias su vaiku) ir šeimines (adaptacijos pasekmių) sąnaudas.

183

Vaiko adaptacijos proceso kompleksiškumas tėvų dažnai redukuo-jamas iki lingvistinės adaptacijos. Vaikų ir tėvų integracija kilmės šalyje vyksta skirtingu greičiu, o tai turi įtakos tėvų ir vaikų santy-kiams. Tėvai dažnai neturi kultūrinių ir socialinių išteklių, kurių pagalba galėtų padėti vaikams adaptuotis naujoje aplinkoje, ir taip praranda savo, kaip pagrindinių už vaiko socializaciją ir jo saugu-mą atsakingų asmenų šeimoje, statusą. Adaptavęsi vaikai tampa tarpininkais tarp išorės ir šeimos pasaulio, jiems primetami suau-gusiųjų vaidmenys, kurie iškreipia vaikų ir tėvų santykius.

184

REKOMENDACIJOS Tyrimo rekomendacijas pagal jų pobūdį ir adresatą galima sujungti į

keletą grupių: mokslines (tolesnių tyrimų gairės ir metodologiniai pasiū-lymai) ir praktines (formuotojams – nevyriausybinėms ir vyriausybi-nėms organizacijoms, žiniasklaidai).

Mokslinės rekomendacijos: 1. Tolesni transnacionalinių šeimų tyrimai turėtų būti plėtojami

dviem kryptimis: a. pirma, atliekant branduolinių transnacionalinių šeimų tyri-

mus su didesne atrankine visuma. Tai leistų patikimiau nu-statyti TN stadijos pasekmes šeimos stabilumui bei šeimos susijungimo užsienyje ketinimus ir priežastis;

b. antra, būtina atlikti kitokios struktūros TN šeimų tyrimus, kai išvykus tėvui ar abiem tėvams Lietuvoje likusius vaikus pri-žiūri seneliai. Tokie tyrimai papildytų žinias apie TN šeimas ir jų problemas;

c. trečia, būtina atlikti psichologinius diagnostinius vaikų, kurių tėvai ar vienas iš tėvų migravęs, tyrimus;

d. būtina atlikti užsienio šalyje jau susijungusių šeimų tyrimus ir taip atskleisti vaikų prisitaikymo naujoje aplinkoje problemas.

2. Metodologiniai siūlymai: a. tikslinga Lietuvos moksliniame diskurse aktyviau naudoti

transnacionalinės šeimos sąvoką, kuri keistų dabar vartojamą „atotolio“ šeimos sąvoką. Transnacionalinės šeimos sąvoka tiksliau atspindi migruojančių šeimų socialinės organizacijos ypatumus. Be to, ji yra konceptualiai susaistyta su šiuolaiki-niu teoriniu diskursu ir taip padėtų plėtoti Lietuvos tyrimus atsižvelgiant į šiuolaikines tendencijas;

b. TN šeimų tyrimai turėtų inkorporuoti tiek kiekybinius, tiek kokybiniu metodus, pripažįstant kertinį abiejų metodologinių prieigų vaidmenį analizuojant migracijos procesų ir šeimos sankirtas.

Praktinės rekomendacijos: 1. Migracija, kaip atskleidė tyrimas, yra skatinama ne tik materiali-

nių motyvų, bet ir gyventojų nusivylimo bei socialinio beteisišku-mo („socialinės baudžiavos“) patirties Lietuvoje. Todėl siekiant formuoti migracijos prevencijos politiką, politikos formuotojams

185

būtina įsisąmoninti, jog dauguma viešosios politikos sprendimų gali veikti arba kaip migraciją stabdantys, arba kaip skatinantys veiksniai. Todėl būtina kelti pačių politikos formuotojų sąmonin-gumą dėl migracijos procesų ir migracijos politikos galimybių.

2. Būtina skleisti visuomenėje informaciją apie migracinio sprendi-mo pasekmes šeimai ir kelti potencialių migrantų sąmoningumą, kad priimant migracinį sprendimą greta materialinių motyvų bū-tų svarstomos ir pasekmės šeimai. Akcentuotina: a. kaip rodo tyrimas, dažnai migracinis sprendimas priimamas sku-

biai, nesuvokiant ir neįsisąmoninant su tuo susijusių pasekmių; b. „laikino“ išvykimo, apie kurį galvojama priimant migracinį

sprendimą, virtimas „ilgalaikiu“ išvykimu, o tai sukuria visai kitas migracijos pasekmes šeimai, nei buvo tikėtasi prieš iš-vykstant;

c. materialines migracijos naudas šeima pradeda iš esmės patirti tik praėjus ilgesniam migracijos laikui (dvejiems–trejiems metams);

d. migracijos „naudų“ verčių skirtingumas tėvams ir vaikams, kurios tėvų dažnai yra neįsisąmonintos ir kurios nesvarsto-mos šeimai priimant migracinį sprendimą;

e. migracijos sprendimo emocinės ir socialinės pasekmės vai-kams, apie kurias tėvai dažnai nesvarsto, o priimdami sprendi-mą vadovaujasi materialinės gerovės motyvais;

f. TN stadijos šeimos reorganizacijos problemos, su kuriomis susiduria šeimos ir kurios priimant migracinį sprendimą ne-svarstomos.

3. Informuoti visuomenę ir TN stadijos šeimas, jog dažnesni ir trum-pesni išvykusio šeimos nario grįžimai minimizuoja vieno iš tėvų nebuvimo pasekmes vaikams.

4. Suteikti visuomenei galimybę į šeimos migracijos procesus pa-žvelgti vaikų akimis. Nors vaikai ir yra skaudžiausiai šeimos mig-racijos pasekmių paveikiama grupė, į jos poreikius priimant mig-racinius sprendimus rečiausiai atsižvelgiama.

5. Informuojant visuomenę apie lūkesčių ir realių pasekmių, susiju-sių su migracija ir šeima, neatitikimą, vengti stigmatizuoti išvyks-tančius tėvus ar motinas. Informacijos pateikimas turėtų būti orientuotas ne į išvykstančiųjų vertinimą, bet į lūkesčių ir realybės prasilenkimą bei pasekmes.

186

SUMMARY

Migration flows from Lithuania are very intense. It is estimated that in 2004 around 32 thousand, in 2005 – 48 thousand, and in 2006 – 27 thousand persons migrated (declared and undeclared migration from Lithuania). Almost half of migrants in 2006 were married, approximately similar part of them had children, but only every second migrated with the children (Lietuvos gyventojų 2006:11). The developments in international migration confronted the Lithuanian society with a genuinely new type of family – namely, transnational family. Family life in this type of family transcends borders of two or more countries and affects family members, family, host and receiving societies.

The main purpose of this research is to examine the role of the family in the migration process and the affect of migration on family, bearing in mind that the contemporary Lithuanian migration has a distinctive pattern of circular and temporal migration. The study examines types and socio-structural divisions of Lithuanian transnational families and aims to investigate the process of formation of transnational family and the process of adaptation to new family live demands.

The study is based on statistical, quantitative and qualitative sociological research with transnational families members who live abroad and in Lithuania. The qualitative research was conducted with the members of transnational families living in Belgium, United Kingdom, Ireland and Lithuania (17 interviews in total). The informants represented both high and low skilled migrants. Four interviews were conducted with experts whose occupational tasks include direct or indirect contacts with members of transnational families. The experts are form Lithuania and the USA .

The quantitative research was designed as a national representative survey. The stratified quota sampling procedures were applied. The sampling unit was the household with children and parents, one of whom has migrated at least six month prior to the survey. The respondent in the household was non-migrant parent. The survey was conducted in July 2007. Sample size was 309 respondents. The field research was conducted by the “Baltic Survey Ltd.”.

187

The survey gathered information on household structure, socio-structural and socio-demographic characteristics, information on migrants life and work conditions, history of migration, changes in family roles and assessment of these changes, assessments of the consequences of the transnational family living arrangements for the children and on the family reunification projects.

The book is structured in seven chapters. First chapter sets up the theoretical framework of the research and is based on the theoretical discussion on international migration and theories of transnational migration. The theoretical framework is constructed on the premises of the new economic theory of migration, family – migration system approach, transnational family discourse and family development theory. The latter particularly gives the opportunity to examine transnational family life as one of the stages of family development. The second chapter examines the patterns of international migration in the Lithuanian society prior to and after the 1990’s. The third chapter of the book investigates typological, structural, socio-economic and socio-demographic divisions of transnational Lithuanian families and is based on the available statistical information and survey results. In the fourth chapter of the book, transnational family is examined looking at its formation process and the family level determinants. Several factors are analysed: the role of social pressure to migrate generated by family members, the culture of migration in the family, family’s socio-economic resources, and connections with the migration network. The fifth chapter of the book analyses the family’s adaptation to the transnational living arrangement and changes in the social organization of the family. Two general themes are developed in this part: the changes in role structure and partnership, and forms and functions of the transnational communication with the migrant family member. The sixth chapter of the book analyses effects of the transnational family living on the partnership quality, on child-parent relations and on family’s economic living conditions. In the last chapter of the book, transnational family reunification projects are analysed. The discussion covers the analysis of two family reunification projects (reunification in Lithuania or abroad) and their socio-cultural and socio-economic determinants.

The research findings have revealed that the majority of Lithuanian transnational families are nuclear families rearing one child. In almost

188

one fifth of these families migrant member of the household is mother, while in the majority cases – father. Transnational families with the migrant mother are more often families with one child of older age compared to the families with the migrant father. The duration of the transnational living most frequently encompasses the time span from one to three years.

The decision to migrate is reached in the family in the process of family interactions, thus it is predominantly not the individual’s but rather family’s decision. It accumulates family members’ expectations and assessments of losses and rewards associated with the migration and moreover the assessments of social and economical living conditions in Lithuania. Along with the expected importance of economic motives, the motives of social injustice play a very significant role in the decisions to migrate.

It must be noted that the decision making process not always includes considerations and calculations of rewards and losses attached to the migration. In some families the decision is taken very spontaneously and on a short notice, having no awareness of possible consequences the decision might bring to the family. As a result, this limits the capabilities of the family to adapt to the changes that bring the transnational living arrangement.

In the decision making process, parents are rarely confronted with the idea about the different symbolic value the rewards received from migration will have for them and their children. Symbolic value that is usually attached to the material rewards is higher for parents than for the children. The differences in the symbolic value of these rewards and often non-conscious neglect of this condition by parents’ limits family capabilities to adapt to challenges of the transnational living.

During the decision making process families often have fault expectations towards the duration of the migration. The decision is taken with the expectancy of a short term migration and family life is reorganized according to these expectations. Contrary to what families expect, very temporary (up to six months) migration frequently turns into a long period migration and negatively impacts the family and family members.

The migration networks play an important role in the decision making process. On the one hand, they legitimize the migration behaviour as a normative. On the other hand, they decrease social and

189

material costs of migration and make the migration more attractive. As the research results prove, the role of migration networks in the process of international migration became more intense after Lithuania joined the EU.

Transnational family has to adapt to the structural changes and transform the social organization of family daily life. Majority of transnational families negatively assessed the increase in the child rearing and household roles demands after the migration of one of the parents and this is especially applicable to the transnational families with the migrant mother and with the more than one and older age children.

Maintenance of the family relations in the transnational families is sustained by the migrant’s visits home, transnational communication and visits of family members to the host country. Majority of the migrants visit their families once in three to six months. The more frequent visits are associated with the overall duration of migration and with the family’s developmental stage. The shorter the period of migration the more frequent are the visits. Similarly, the younger the family the more frequent are the visits.

Transnational communication is very intense and the various means of communication are employed. Mobil phones and internet are among the most widely used means of communication. Transnational communication is associated with the gender of migrant parent, family structure (number of children), and subjective assessment of the quality of marital relations. Transnational families with a migrant mother communicate less compared to the families with a migrant father. Younger families and families that have higher assessments of the quality of marital relations communicate more frequently.

Visits to the migrant’s host country are a less frequently used way for the maintenance of transnational family relations. The visits to the host country are more common in the families where the migrant member of the family is better integrated into the host society.

The transnational living arrangement has the consequences for the partnership quality, child-parent relations and child well being. The evaluation of the long term concequences for the partnership is limited by the fact that researched families have not yet finished the stage of transnational living. Generally the subjective assessments of the consequences on partnership quality are affected by the assessment of

190

the quality of the relationships before the migration. In transnational families with the migrant mother, the relationship quality was assessed more negatively prior and during the migration. The transnational living might have an extremely negative effect on the partnership and become a motive for legal divorce. One tenth of the families are considering divorce and in most of them migration is named as the main motive. The less negative consequences on the partnership are the emotional divorce of the partners. The transnational living arrangement could have a short term positive effect on the family, however. Some families develop more reflexive approach to their partnership and it helps to acquire skills needed for high quality relationships.

Children are most vulnerable members of the transnational family and in most cases they do not receive appropriate parental care. Parents frequently diminish, neglect or even ignore the challenges the transnational living arrangement brings to the children and the misconception of the situation has the impact on the fulfilment of their parental roles. Children of transnational families suffer the disruptions in emotional, intellectual and social behaviour, but this state is often neglected or underestimated by the parents. The negative consequences for children are diminished by the more frequent visits of migrant parents.

Migration has an overall positive effect on the families’ financial living conditions, expenditure structure and the subjective assessment of the consumption opportunities. The long–term positive effect on the financial living conditions is reached only after two or three years of migration. The financial rewards that family receives from migration have higher social value for rural families.

Families often do not develop any definite project on the duration and the end outcome of the transnational living. Projects of reunification in Lithuania are motivated by the subjective importance of social networks and the reasons associated with the child education. The reunification projects in the host countries are moved by the financial rewards, more positive evaluation of the social care system in the host countries and by the negative attitudes toward the social, cultural and political conditions of the Lithuanian society.

Family reunification process in the host countries finishes with the migration of all family members. Parents rarely have an adequate understanding about the complexity of the integration and adaptation

191

processes that confront their children in the host societies. They tend to reduce the complexity of these processes to the linguistic adaptation and the developing of foreign language skills. Moreover the majority of parents have no social and intelectual resources needed to stimulate their children’s successful integration into the multicultural environment they find themseves in. Intergenerational relations in family are negatively affected by the different speed children and parents proceed at to attain the skills needed for integration into the host society.

192

LITERATŪRA

Borrie, W. D., van de Kaa, D.J. (1992). The demographic consequences of international migration. Wassernaar: NIAS.

Chamberlain, M., Leydesdorff S. (2004). Transnational families: memories and narratives. Global Networks,. Vol. 4 (3): 227-241.

Daugherty, H. G., Kammeyer, K. C.W. (1995). An introduction to population. The Guiford press. New York, London.

DeJong, G.F., Fawcett J.T. (1981). Motivations for Migration: An Assessment and a Value Expectancy Research Model. In Migration Decision Making: ultidisciplinary Approaches to Microlevel Studies in Developed and Developing Countries. G.F. DeJong and R.W. Gardner (Eds.). New York: Pergamon Press.

Dėl vaikų, kurių tėvai išvykę į užsienį, teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo, sprendžiant jų gyvenimo ir mokymosi klausimus. Apibendrinimas. VTAKT, www3.lrs.lt/docs2/YBTRWOIU.DOC [prieiga 2007-11-09].

Demografijos metraštis 2002, (2003). Statistikos departamentas prie Lietuvos Res-publikos vyriausybės, Vilnius.

Demografijos metraštis 2003 (2004). Statistikos departamentas prie Lietuvos Res-publikos vyriausybės, Vilnius.

Derby, J. (2006). Honor and Virtue. Mexican Parenting in the Transnational Context, Gender & Society, Vol. 20 (1): 32-59.

Hondagneu-Sotelo, P., Avila, E. (1997). “I’m Here, but I’am There”: The Meanind of Latina Transnational Motherhood. Gender & Society, Vol. 11 (5): 548–571.

International migration in Lithuania: causes, consequences, strategy (1997). Ed. A. Sipavičienė. Vilnius.

Kandel, W., Massey, D. S. (2002). The Culture of Mexican Migration: A Theoretical and Empirical Analysis. Social Forces, Vol. 80 (3); 981-1004.

Kivisto, P. (2001). Theorizing Transnational Immigration: A Critical Review of Current Efforts. Ethnic I Racial Studies, Vol. 24 (4): 549-577.

Klein, D.M., White J.M. (1996). Family Theories: An Introduction. London: Sage.

Kuzmickaitė, D. (2004). Tarp dviejų pasaulių: naujieji imigrantai lietuviai Čikagoje (1989–2000). Kaunas.

Lee, E.S. (1966). A theory of migration. Demography, No 3(1) (cit. Young, 1994).

Lewitt, P., DeWind, J., Vertovec, S. (2003). International Perspectives on Transnational Migration: An Introduction. International Migration Review, Vol. 37 (3): 565–575.

Lewitt, P., Glick Schiller, N. (2004). Conceptualizing Simultaneity: A Transnational Social Field Perspective on Society. International Migration Review, Vol. 38 (3): 1002–1039.

Lietuvos gyventojų tarptautinė migracija 2006 (2007). Vilnius: Statistikos departamentas.

Malinauskas, G. (sud.). (2007). Darbo migracijos ypatumai – veiksniai, pasekmės ir tendencijos – Kauno mieste. Kaunas: VDU ir SDI.

193

Maslauskaitė, A. (2004). Meilė ir santuoka pokyčių Lietuvoje. Vilnius: STI.

Massey, D. S., Arango, J., Hugo, G., Kouaouci, A., Pellegrino, A., Taylor, J.E. (1993). Theories of International Migration: A Review and Appraisal. Population and Development Review, Vol. 19 (3): 431-466.

Moiseenko, V.M. (1994). Migracija naselenija. Enciklopedičieskij slovar narodonaselenija. Moskva.

Morawska, E. (2003). Disciplinary Agendas and Analytic Strategies of Research on Immigrant Transnationalism: Challenges of Interdisciplinary Knowledge. International Migration Review, Vol. 37 (3): 611-640.

Oberg, S., Wils, A.B. (1992). East-West migration in Europe. Can migration theories help estimate the numbers? Popnet.No 22, 1992.

Orellana, M. F., Thorne, B., Chee, A., Lam, W. Sh. E. (2001). Transnational Childhoods; The Participation of Children in Processes of Family Migration. Social Problems, Vol. 48 (4): 572-591.

Papademetriou, D.G., Martin, Ph. L. (1991). The Unsettled Relationship: Labor Migration and Economic Development. Praeger/Greenwood.

Parrenas, R. (2005). Long Distance Intimacy: Class, Gender and Intergenerational Relations between Moters and Children in Filipono Transnational Families. Global Networks, Vol. 5, (4); 317-336.

Parrenas, R. (2001). Mothering from a Distance: Emotions, Gender, and Intergenerational Relations in Filipino Transnational Families. Feminist Studies, Vol. 27 (2): 361-390.

Parrenas, R. (2001). Servants of Globalization. Stanford UP. Pessar, P., Mahler S. (2003). Transnational Migration: Bringing Gender In.

International Migration Review, Vol. 37 (3): 812-843. Petersen, W., Petersen, R. (1986). Dictionary of demography terms, concepts, and

institutions. Greenwood press. New York, Westport, Connecticut, London. Priore M.J. (1979). Birds of Passage. New York: Cambrige UP.

Ravenstein E.G. (1889). On the law of migration. Journal of the Royal Statistical Society 48(2) (cit. Young, 1994)

Root, B. D., De Jong, G. F. (1991). Family Migration in a Developing Country. Population Studies, Vol. 45; 221-223.

Rowland, D.T. (2003). Demographic methods and concepts, Oxford.

Sassen, S. (1991). The Global City: New York, London and Tokyo. Princeton: Princeton UP.

Schuerkens, U. (2005). Transnational Migrations and Social Transformations: A Theoretical Perspective. Current Sociology, Vol. 53 (4): 535-553.

Sell, R.R, DeJong, G. F. (1978) Toward a motivational theory of migration decision making. Population & Environtment. Vol. 1 (4), p. 313-335.

Shrivastava, O.S. (1995). Demography and population studies. Bhopal.

Sipavičienė, A. (2004). Migracija. Lietuvos gyventojų politikos strategijos metmenys Ats. red. V.Stankūnienė. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas.

Sipavičienė, A. (2006). Migracija. Lietuvos gyventojai: struktūra ir demografinė raida. Vilnius: Statistikos departamentas ir Socialinių tyrimų institutas.

194

Sipavičienė, A. (2006). Migracija. Kn. Lietuvos gyventojai: struktūra ir demografinė raida. Vilnius: STI ir STD,

Sipavičienė, A. (2006). Tarptautinė gyventojų migracija Lietuvoje: modelio kaita ir situacijos analizė. Vilnius: STI ir TMO.

Stankūnienė, V. (1995). Demografinių procesų valdymas: teorija ir patyrimas. Vilnius.

Stankūnienė, V. (ats. red.), Šeima ir gimstamumas Lietuvoje, Vilnius: LFSI, 1997.

Stark, O. 1991 The Migration of Labour. London: Blackwell.

Stockwell, E.G., Groat, H.T. (1984). Word population. An introduction to demography. New York, London, Toronto. Franklin Watts.

Tarptautinė emigracija, 2007 06 29. www.stat.gov.lt/lt, prieiga 2007 11 07.

Thorogood, D. (2005). Migration statistics in Europe – the effects of differences in concepts and definitions. 28th CEIES seminar Migration statistics. Social and economic impacts with respect to the labour market. Riga, 9-10 June 2005.

Todaro, M.P. (1976). Internal migration in developing countries. International Labour Office. Geneva (cit. Young, 1994).

United Nations (1998). Recommendations on Statistics of International Migration, Revision 1, Statistical Paper, Series M, No 58, Rev. 1, United Nations, New York.

Van de Kaa, D. (1996). International mass migration: a threat to Europe’s borders and stability. PDOD – Paper No 36. The Hague.

Vertovec, S. (2004). Migrant Transnationalism and Modes of Transformation. International Migration Review, Vol. 38 (3): 970-1001.

Weiss, Th. L. (2003). Approches to and diversity of international migration. World Migration 2003. Managing Migration. Challenges and Responses for people on the Move. Vol. 2, IOM.

Wilding, R. (2006). „Virtual“ Intimacies? Families Communicating across Transnational Contexts. Global Networks, Vol. 6 (2): 125-142.

Young E. (1994). Migration: general concepts. Beginning population studies. Eds. D.Lucas, P.Meyer. The Australian National Academy.

Zlotnik H. (2006). The Theories of International Migration. Demography. Analysis and Synthesis. Treatise in Population Studies. Vol.2. Eds. G. Caselli, J. Vallin, G.Wunsch, Elsevier.

195

1 PRIEDAS

1 lentelė. Namų ūkiai pagal išvykusius į užsienį dirbti/ gyventi šeimos narius, iš viso ir procentai

Ar Jūsų šeimoje (namų ūkyje) šiuo metu yra kas nors išvykęs gyventi ar dirbti į užsienį? Iš viso Proc. Taip 228 22,8 Ne 758 75,8 Nežinau 13 1,3 1000 100

Šaltinis: Reprezentatyvi 15–74 m. Lietuvos gyventojų apklausa, 2007 m. birželis.

2 lentelė. Namų ūkiai su išvykusiais nariais pagal išvykusiųjų partnerys-tės/santuokinį statusą, iš viso ir procentai

Ar Jūsų šeimos narys, kuris šiuo metu yra išvykęs(-usi) gyventi ar dirbti į užsienį, turi Lietuvoje gyvenantį sutuoktinį(-ę)/partnerį(-ę)? Iš viso Proc. Taip 79 34,6 Ne 148 64,9 Nežinau 1 0,5 228 100

Šaltinis: Reprezentatyvi 15–74 m. Lietuvos gyventojų apklausa, 2007 m. birželis. 3 lentelė. Namų ūkiai su išvykusiais nariais pagal išvykusiųjų vaikų turėjimą,

iš viso ir procentai Ar Jūsų šeimos narys, kuris šiuo metu yra išvykęs(-usi) gyventi ar dirbti į užsienį, turi Lietuvoje gyvenantį sutuoktinį(-ę)/partnerį(-ę)? Iš viso Proc. Taip 91 40 Ne 136 59,5 Nežinau 1 0,5 228 100

Šaltinis: Reprezentatyvi 15–74 m. Lietuvos gyventojų apklausa, 2007 m. birželis.

4 lentelė. Namų ūkiai, kuriuose yra išvykusių į užsienį narių,

pagal gyvenamąją vietą, iš viso ir procentai

Ar Jūsų šeimoje (namų ūkyje) šiuo metu yra kas nors išvykęs gyventi ar dirbti į užsienį? Iš viso Proc. Kaimas 57 25 Miestas 171 75 228 100

196

5 lentelė. Namų ūkiai, kuriuose yra išvykusių į užsienį ir Lietuvoje turinčių partnerį, pagal gyvenamąją vietą, iš viso ir procentai

Ar Jūsų šeimos narys, kuris šiuo metu yra išvykęs(-usi) gyventi ar dirbti į užsienį, turi Lietuvoje gyvenantį sutuoktinį(-ę)/partnerį(-ę)? Iš viso Proc. Kaimas 17 21,5 Miestas 62 78,5 79 100

197

2 PRIEDAS Kiekybinio tyrimo klausimynas

1. Pirmiausia norėčiau paklausti, kas dar, be jūsų, gyvena šiame namų ūkyje. Žymėkite visus kartu gyvenančius asmenis. Taip pat žymėki-te, jei asmuo šiuo metu išvykęs gyventi/dirbti į užsienį (ir nuolatos negyveno šiame namų ūkyje praėjusius 6 mėn.). Nurodykite šalį, ku-rioje gyvena išvykęs asmuo.

Gyvena namų ūky-

je

Šiuo metu išvykęs gy-venti/ dirbti į užsienį

Šalis, kur išvykęs

(nurodyti)

1. Respondento partneris (-ė) 2. Pirmas vaikas 3. Antras vaikas 4. Trečias vaikas 5. Respondento ar jo sutuoktinio (-ės)/ part-

nerio (-ės) tėvas (patėvis)

6. Respondento ar jo sutuoktinio (-ės)/ part-nerio (-ės) motina (pamotė)

7. Respondento pirmas anūkas (proanūkis) 8. Respondento antras anūkas (proanūkis) 9. Respondento trečias anūkas (proanūkis)

10. Respondento vaiko sutuoktinis (-ė)/ partneris (-ė)

11. Kitas giminaitis 12. Kitas giminaitis 13. Kitas asmuo ne giminaitis 14. Kitas asmuo ne giminaitis

DABARTINĖ SUTUOKTINIO(-ĖS)/PARTNERIO(-ĖS) SITUACIJA UŽSIENIO ŠALYJE

2. Ar apskritai jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) patenkintas(-a) ar ne-

patenkintas(-a) tuo, jog gyvena užsienio šalyje? 1. Visiškai patenkintas 2. Patenkintas 3. Nei patenkintas, nei nepatenkintas 4. Nepatenkintas 5. Visiškai nepatenkintas

198

3. Ar apskritai jūs asmeniškai patenkinta(-as) ar nepatenkina(-as), kad šiuo metu jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) gyvena užsienyje?

1. Visiškai patenkintas 2. Patenkintas 3. Nei patenkintas, nei nepatenkintas 4. Nepatenkintas 5. Visiškai nepatenkintas

4. Kokioje srityje šiuo metu dirba jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė)? 1. Paslaugų sferoje (parduotuvės, maitinimo įstaigos, kirpyklos, vai-

kų/ senelių priežiūra ir pan.) 2. Statybų 3. Pramonės (fabrikas, stambi įmonė ir pan.) 4. Sveikatos apsaugos 5. Žemės ūkio 6. Kultūros, švietimo, mokslo 7. Finansų, informacinių technologijų, vadybos 8. Kita (nurodykite)_____________________________________

5. Prašome pasakyti, kokį darbą (įrašykite ir pareigas, poziciją) užsienio šalyje šiuo metu dirba jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė)?

____________________________________________________________________________________________________________

6. Kiek vidutiniškai valandų per savaitę dirba jūsų sutuoktinis(-

ė)/partneris(-ė)? 1. Mažiau nei 40 val. 2. Apie 40 val. (maždaug po 8 val. 5 dienas) 3. Apie 50 val. (maždaug po 10 val. 5 dienas arba po 8 val. 6 die-

nas) 4. Apie 60 val. (maždaug po 12 val. 5 dienas arba po 10 val. 6 die-

nas) 5. Daugiau nei 60 val. per savaitę 6. Nežinau

7. Ar jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) nuolat turi darbo? 1. Taip, kiekvieną savaitę dirba pastovų valandų skaičių 2. Kartais dirba, kartais ne (priklauso nuo to, ar yra darbo) 3. Nežinau

199

8. Ar jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) yra patenkintas(-a) ar nepaten-kintas(-a) darbu, kurį šiuo metu dirba?

1. Visiškai patenkintas 2. Patenkintas 3. Nei patenkintas, nei nepatenkintas 4. Nepatenkintas 5. Visiškai nepatenkintas 6. Nežinau

9. Ar šiuo metu jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) užsienio šalyje dirba oficialiai (pagal darbo sutartį)?

1. Taip 2. Ne 3. Nežinau

10. Ar per visą darbo užsienyje laiką jūsų sutuoktiniui(-ei)/partneriui(-ei) teko bent kartą dirbti neoficialiai (nelegaliai)?


11. Kaip dažnai per praėjusius 12 mėn. jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) buvo grįžęs(-usi) į namus?

1. Bent kartą per mėnesį→ kl. 12 2. Bent kartą per 3 mėnesius→ kl. 12 3. Bent kartą per 6 mėnesius→ kl. 12 4. Bent kartą per metus→ kl. 12 5. Nebuvo sugrįžęs nė karto → kl. 13

12. Kiek paprastai laiko grįžęs(-usi) iš užsienio jis/ji pabūna namuose? 1. 1–3 dienas 2. 4–7 dienas 3. Daugiau nei savaitę 4. Daugiau nei dvi savaites 5. Apie mėnesį ar ilgiau 6. Kita (nurodykite)_________________________________

13. Nepriklausomai nuo to, kaip dažnai jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) grįžta namo, kaip ilgai nuo pirmo jo/jos darbo užsienyje pradžios jis/ji jau gyvena/dirba užsienio šalyje?

1. mažiau nei pusę metų 2. nuo pusės metų iki metų 3. nuo vienerių iki dvejų metų 4. nuo dvejų iki trejų metų 5. nuo trejų iki ketverių metų 6. nuo ketverių iki penkerių metų 7. Kita (nurodykite)_________________________________

200

14. Kaip jūs manote, kiek ilgai jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) dar ke-tina dirbti užsienio šalyje?

1. iki metų→ kl. 16 2. iki dvejų metų→ kl.16 3. iki trejų metų → kl. 16 4. iki ketverių metų → kl. 16 5. iki penkerių metų → kl. 15 6. kita (nurodykite)___________metų → kl.15 7. ketina pasilikti visam laikui → kl. 15 8. nežinau → kl. 16

15. Toliau išvardytos priežastys, dėl kurių žmonės gali nuspręsti itin il-gai ar visam laikui pasilikti gyventi ir dirbti užsienyje. Kiek kiekvie-na iš jų tinka jūsų sutuoktiniui(-ei)/partneriui(-ei)?

Taip Nei taip, nei ne

Ne Nežinau

1. Lietuvoje nepalanki mokesčių sistema (pvz., parsivežtus pinigus apmokestintų)

1 2 3 9

2. Užsienio šalyje įdomesnis gyvenimas 1 2 3 9 3. Norisi gauti užsienio šalies pilietybę 4. Užsienyje geresnės darbo/karjeros perspektyvos 1 2 3 9 5. Lietuvoje yra praradęs socialines garantijas

(pvz., teisę į pensiją, sveikatos apsaugą) 1 2 3 9

6. Dauguma draugų ir/ar artimųjų gyvena užsie-nyje

1 2 3 9

7. Užsienyje gali daugiau užsidirbti 1 2 3 9 8. Baimė, jog sugrįžus bus sunku pritapti 1 2 3 9 9. Finansiniai įsipareigojimai užsienio šalyje (pa-

skola ir pan.) 1 2 3 9

10. Užsienio šalyje susikurta geresnė gerovė nei Lietuvoje

1 2 3 9

11. Baimė, jog Lietuvoje nepavyks susirasti darbo 1 2 3 9 12. Baimė, jog Lietuvoje labai sumažės pajamos 1 2 3 9 13. Teisinės problemos, su kuriomis tektų susidurti

Lietuvoje (pvz., dvigubos pilietybės klausimas) 1 2 3 9

201

16. Kur šiuo metu užsienio šalyje gyvena jūsų sutuoktinis(-ė)/ partne-ris(-ė)?

1. nemokamai gyvena pas draugus, pažįstamus, gimines 2. nuomotame kambaryje kartu su kitu(-ais) asmenimis 3. nuomotame kambaryje ir gyvena jame vienas 4. nuomotame bute ir gyvena jame vienas 5. nuomotame kotedže/name ir gyvena jame vienas 6. gyvena bute/name, kurį nusipirko pasiėmęs paskolą 7. gyvena nuosavame bute/name 8. kita (nurodykite)__________________________________ 6. nežinau

17. Ar šiuo metu jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) moka kalbą tos šalies, kurioje dirba?

1. moka labai gerai 2. moka gerai (gali susikalbėti su vietiniais, skaityti spaudą, žiūrėti

TV) 3. moka šiek tiek (pakanka susikalbėti parduotuvėje, bare ir pan.) 4. moka labai silpnai 5. visai nemoka 6. nežinau

18. Prašome pasakyti, su kokios tautybės žmonėmis užsienio šalyje dar-bo ir laisvalaikio metu bendrauja jūsų sutuoktinis(-ė)/ partneris(-ė)? IŠ PRADŽIŲ ŽYMĖTI APIE SANTYKIUS DARBO, PASKUI – LAISVA-LAIKIO METU

Darbo me-tu

Laisvalaikio metu

1. Daugiausia su lietuviais 1 2 2. Tiek pat su lietuviais, kiek ir su vietiniais 1 2 3. Daugiausia su vietiniais 1 2 4. Daugiausia su kitų tautybių atvykėliais 1 2 5. Nežinau 1 2

202

19. Kaip jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) dažniausiai leidžia laisvalaikį už-sienio šalyje? „NETAIKYTINA“ ŽYMĖTI TIK TUO ATVEJU, JEI LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS AR LIETUVIŠKŲ MIŠIŲ NĖRA.

Daž-nai

Kartais Itin retai

Niekada Netai-kytina

1. Dalyvauja lietuvių bendruomenės rengi-niuose

1 2 3 4 99

2. Atsipalaiduoja bare 1 2 3 4 99 3. Sportuoja 1 2 3 4 99 4. Keliauja po apylinkes 1 2 3 4 99 5. Linksminasi klube 1 2 3 4 99 6. Eina į kiną 1 2 3 4 99 7. Lankosi svečiuose pas kitus lietuvius 1 2 3 4 99 8. Dalyvauja lietuviškose mišiose 1 2 3 4 99 9. Skaito knygas, laikraščius 1 2 3 4 99 10. Užsiima savo pomėgiais (fotografuoja ir

pan.) 1 2 3 4 99

11. Kita (nurodykite)________ 1 2 3 4 99

20. Net ir gerai užsienio šalyje įsikūrę žmonės gali susidurti su įvairiais sunkumais. Ar jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) yra su susidūręs(-usi) su kiekvienu išvardytu sunkumu?

Taip Ne

Neži-nau

1. Vietinių gyventojų nepagarba atvykėliams 1 2 3 2. Nuoskauda, kad tenka dirbti „juodus“ darbus 1 2 3 3. Artimųjų ilgesys 1 2 3 4. Lietuvos ilgesys 1 2 3 5. Gyvenimas prastose sąlygose 1 2 3 6. Nepasitenkinimas tuo, jog tenka dirbti ne pagal specialy-

bę/kvalifikaciją 1 2 3

7. Užsienyje gyvenančių lietuvių ar kitų atvykėlių reketas 1 2 3 8. Dėl būtinybės taupyti negalėjimas sau leisti gyventi kaip

buvo įprasta 1 2 3

9. Prastas maitinimasis 1 2 3 10. Dėl darbo atsiradusios sveikatos problemos 1 2 3 11. Sunkumai, atsirandantys nemokant užsienio kalbos 1 2 3 12. Kita (nurodyti)_______________________ 1 2 3

PIRMO IŠVYKIMO ISTORIJA

21. Gal galėtumėte prisiminti, kada jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) pirmą kartą ilgesniam laikui išvyko dirbti į užsienį?

Metai ______________ Mėnuo_________________

203

22. Kai jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) pirmą kartą ilgesniam laikui vyko dirbti į užsienį, ar jūs, kiti šeimos nariai ar giminės skatinote jį/ją išvykti, ar ne? NETAIKYTINA ŽYMĖTI TAIS ATVEJAIS, KAI ŠEI-MOS AR KITŲ ASMENŲ NĖRA

Skatino išvykti

Skatino nevykti

Neži-nau

Netai-kytina

1. Aš (sutuoktinė(-is)/partnerė (-is)) 1 2 3 99 2. Vienas vaikas (vyresnis nei 16 metų) 1 2 3 99 3. Antras vaikas (vyresnis nei 16 metų) 1 2 3 99 4. Trečias vaikas (vyresnis nei 16 metų) 1 2 3 99 5. Sutuoktinio(-ės)/partnerio(-ės) tėvas 1 2 3 99 6. Sutuoktinio(-ės)/partnerio(-ės) motina 1 2 3 99 7. Mano tėvas 1 2 3 99 8. Mano motina 1 2 3 99 9. Sutuoktinio(-ės)/partnerio (-

ės) brolis/sesuo 1 2 3 99

10. Mano brolis/sesuo 1 2 3 99 11. Kitas giminaitis 1 2 3 99

23. Kuo užsiėmė jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) prieš išvykdamas(-a) dirbti į užsienį?

1. buvo samdomas darbuotojas nuolatiniam darbui→kl. 24 2. buvo samdomas darbuotojas laikinam/sezoniniam darbui→ kl. 24 3. dirbo savarankiškai, neturėjo nuolatinių samdomų darbuotojų→

kl. 24 4. buvo darbdavys, turintis samdomų darbuotojų→ kl. 24 5. dirbo šeimos versle ar ūkyje (neapmokamas darbas) → kl. 24 6. buvo bedarbis → kl. 27 7. studentas→ kl. 27 8. kita (nedirbo) → kl. 27

24. Kokioje srityje prieš išvykdamas(-a) dirbti į užsienį dribo jūsų su-tuoktinis(-ė)/partneris(-ė)?

1. Paslaugų sferoje (parduotuvės, maitinimo įstaigos, kirpyklos, vai-kų/ senelių priežiūra ir pan.)

2. Statybų 3. Pramonės (fabrikas, stambi įmonė ir pan.) 4. Sveikatos apsaugos 5. Žemės ūkio 6. Kultūros, švietimo, mokslo 7. Finansų, informacinių technologijų, vadybos 8. Kita (nurodykite)_________________________________

25. Prašome pasakyti, kokį darbą (įrašykite pareigas, poziciją) dirbo jū-sų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) prieš išvykdamas dribti į užsienį?-________________________________________

204

26. Prašome pasakyti, ar jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) prieš išvyk-damas dribti į užsienį dirbo oficialiai (pagal darbo sutartį)?


PEREITI PRIE 28 KLAUSIMO 27. Kiek ilgai prieš išvykdamas(-a) dirbti į užsienį jūsų sutuoktinis(-

ė)/partneris(-ė) nedirbo apmokamo darbo? 1. mažiau nei 3 mėnesius 2. 3–6 mėnesius 3. daugiau nei pusę metų 4. daugiau nei metus 5. kita (nurodykite)_________________________

ATSAKINĖJA VISI

28. Ar dar prieš išvykstant dirbti į užsienį, buvo situacijų, kai dėl darbo

jums ir sutuoktiniui(-ei)/partneriui(-ei) teko ilgiau ar trumpiau gy-venti atskirai?

1. nebuvo 2. buvo

29. Ar šalyje, į kurią pirmą kartą dirbi vyko jūsų sutuoktinis(-ė)/ part-neris(-ė), jis/ji turėjo draugų, giminių, pažįstamų?

1. turėjo 2. neturėjo 3. nežinau

30. Kaip pirmą kartą vykdamas(-a) į užsienį jūsų sutuoktinis(-ė)/ part-neris(-ė) susidaro darbą?

1. padėjo draugai, giminės, pažįstami 2. padėjo įdarbinimo agentūra Lietuvoje 3. padėjo įdarbinimo agentūra užsienio šalyje 4. susirado savarankiškai 5. kita (nurodykite)__________________________________

205

31. Žmonės išvažiuoja dirbti į užsienį dėl įvairių priežasčių. Įvertinkite kiekvieną iš šių priežasčių, kiek ji buvo svarbi ar nesvarbi jūsų su-tuoktiniui(-ei)/partneriui(-ei) apsisprendžiant vykti dirbti į užsienį.

Labai svarbi

Svarbi Nei svarbi, nei ne-svarbi

Ne-svarbi

Visiš-kai ne-svarbi

1. Lietuvoje vyraujantis nesiskaitymas su darbuotojo teisėmis

1 2 3 4 5

2. Maži atlyginimai, mažos pajamos 1 2 3 4 5 3. Noras išbandyti save 1 2 3 4 5 4. Lietuvoje klestinti neteisybė: kai turtingi

gali viską, o neturtingi – nieko 1 2 3 4 5

5. Didesnės darbo galimybės užsienyje 1 2 3 4 5 6. Lietuvoje klestinti korupcija 1 2 3 4 5 7. Lietuvoje sunku rasti gerai apmokamą

darbą pagal profesiją 1 2 3 4 5

8. Įdomesnis gyvenimas nei Lietuvoje 1 2 3 4 5 9. Lietuvoje didelės būsto kainos (neįma-

noma gauti ir/ar mokėti paskolą) 1 2 3 4 5

10. Didelis nusikalstamumas 1 2 3 4 5 11. Galimybės užsidirbti užsienyje 1 2 3 4 5 12. Galimybės susikurti gyvenimą, kokio

neturėtumei Lietuvoje 1 2 3 4 5

13. Skolos, kurias turėjome 1 2 3 4 5

NAMŲ ŪKIO TVARKYMAS, ŠEIMINIAI SANTYKIAI

32. Prašytume įvertinti savo šeimos materialinę padėtį PRIEŠ jūsų part-neriui išvykstant dirbti į užsienį. 0 – reiškia „labai bloga“, o 10 – „la-bai gera“.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

labai bloga labai gera

33. Paprašytume įvertinti savo šeimos materialinę padėtį DABAR. 0 – reiškia „labai bloga“, o 10 – „labai gera“.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

labai bloga labai gera

206

34. Kokiems dalykams jūsų šeima leidžia sutuoktinio(-ės)/partnerio(-ės) užsienyje uždirbtus pinigus?

Taip Ne 1. Kasdienėms reikmėms 1 2 2. Būsto remontui 1 2 3. Būsto paskolai 1 2 4. Apmokėti vaiko(-ų) išsilavinimą 1 2 5. Laisvalaikiui (pvz., kelionėms) 1 2 6. Taupome ateičiai 1 2 7. Taupome savo verslui Lietuvoje 8. Padedame savo tėvams 1 2 Kita (nurodykite)________________________ 1 2

35. Pažymėkite TRIS svarbiausius dalykus, kuriems jūsų šeima leidžia

sutuoktinio(-ės)/partnerio(-ės) užsienyje uždirbtus pinigus.

1. Kasdienėms reikmėms 2. Būsto remontui 3. Būsto paskolai 4. Apmokėti vaiko(-ų) išsilavinimą 5. Laisvalaikiui (pvz., kelionėms) 6. Taupome ateičiai 7. Taupome savo verslui Lietuvoje 8. Padedame savo tėvams 9. Kita (nurodykite)__________________________________

36. Kaip dažnai jūs asmeniškai bet kokiu būdu bendraujate su užsienyje

esančiu sutuoktiniu(-e)/partneriu(-e)?

1. Kasdien→ kl. 37 2. Keletą kartų per savaitę→ kl. 37 3. Keletą kartų per mėnesį →kl. 37 4. Rečiau→ kl. 38 5. Nebendraujame→ kl.38

37. Kokiomis priemonėmis jūs dažniausiai naudojatės bendraudama(-as) su sutuoktiniu(-e)/partneriu(-e)?

Dažniausiai Kartais Itin retai Niekada 1. Internetu (Skype, MSN, e-mail) 1 2 3 4 2. Telefonu (pokalbiai, SMS) 1 2 3 4 3. Laiškais 1 2 3 4

207

38. Ar per praėjusius 12 mėn. jūs buvote nuvykusi(-ęs) aplankyti savo sutuoktinio(-ės)/partnerio(-ės) užsienio šalyje?

1. Taip, buvau keletą kartų 2. Taip, buvau vieną kartą 3. Ne, nebuvau

39. Prašome pasakyti, ar sutuoktiniui(-ei)/partneriui(-ei) išvykus dirbti į užsienį pasikeitė ar nepasikeitė jums tenkantis namų ruošos krūvis?

1. Padidėjo 2. Liko toks pat 3. Sumažėjo

40. Kaip jūs su sutuoktiniu(-e)/ partneriu(-e) tvarkote namų ūkio paja-mas?

1. Visus pinigus tvarkau aš 2. Visus pinigus tvarko mano sutuoktinis(-ė)/ partneris(-ė) 3. Visus pinigus tvarkome bendrai 4. Dalį pinigų tvarkome bendrai, likusius turime atskirai 5. Kiekvienas savo pinigus turime atskirai 6. Kita

41. Gal jūs galėtumėte prisiminti, kokie buvo jūsų santykiai su sutuok-tiniu(-e)/ partneriu(-e) prieš jam pirmą kartą išvykstant dirbti į už-sienį? 0 reiškia ”visiškai nepatenkinta(-as)”, 5 – ”nei patenkinta(-as), nei nepatenkinta(-as)”, 10 – visiškai patenkinta(-as).

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

42. Kaip jūs šiuo metu vertinate santykius su savo sutuoktiniu(-e)/ part-neriu(-e)?

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

43. Net ir gerai su sutuoktiniu(-e)/partneriu(-e) sugyvenantys žmonės kartais mąsto, ar jų santuoka/ partnerystė nusiseks. Ar per pasta-ruosius 12 mėnesių jūs bent kartą svarstėte nutraukti santykius?

1. taip → kl. 44 2. ne → kl. 44

Visiškai nepatenkintas

Nei patenkintas, nei nepatenkintas

Visiškai patenkintas

Visiškai nepatenkintas

Nei patenkintas, nei nepatenkintas

Visiškai patenkintas

208

44. Ar per artimiausius trejus metus jūs asmeniškai ketinate nutraukti santykius (išsiskirti) su sutuoktiniu (-e)/partneriu(-e)?

1. tikrai ne → kl. 46 2. tikriausiai ne→ kl. 46 3. tikriausiai taip → kl.45 4. tikrai taip→ kl. 45

45. Kaip jūs manote, kokią įtaką jūsų ketinimams nutraukti santykius turi tai, jog jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) dirba užsienio šalyje?

1. Labai didelę 2. Didelę 3. Nei didelę, nei nedidelę 4. Nedidelę 5. Visiškai nedidelę (neturi įtakos)

46. Ar jūsų sutuoktinis(-ė)/ partneris(-ė) mano, kad jūs turėtumėte nu-traukti santykius?

1. taip 2. ne 3. partneris/-ė nėra įsitikinęs 4. neturiu nuomonės

VAIKAI

47. Kiek, kokio amžiaus ir lyties jūsų vaikų (savų, įvaikintų, įsū-nių/įdukrų) iki 18 metų šiuo metu gyvena su jumis?

1. Vienas _________metų ________________ (nurodyti lytį) 2. Antras _________metų ________________ (nurodyti lytį) 3. Trečias ________metų ________________ (nurodyti lytį) 4. Ketvirtas _______metų ________________ (nurodyti lytį) 5. Penktas ________metų ________________ (nurodyti lytį)

48. Kiek, kokio amžiaus ir lyties jūsų vaikų (savų, įvaikintų, įsūnių/ įduk-rų) gyvena su jūsų sutuoktiniu(-e)/partneriu(-e) užsienyje?

1. Nei vienas negyvena 2. Vienas _________metų ________________ (nurodyti lytį) 3. Antras _________metų ________________ (nurodyti lytį) 4. Trečias ________metų ________________ (nurodyti lytį) 5. Ketvirtas _______metų _______________ (nurodyti lytį)

209

49. Kaip dažnai su užsienyje gyvenančiu tėvu/motina bet kokiu būdu bendrauja vaikai, gyvenantys kartu su jumis?

Kasdien Keletą kartų per savaitę

Keletą kartų per mėnesį

Rečiau Niekada

1. Vaikas, ku-riam______metų

1 2 3 4 5


1 2 3 4 5


1 2 3 4 5


1 2 3 4 5


1 2 3 4 5

50. Vaikai skirtingai priima tai, jog tenka gyventi su vienu iš tėvų. Ar

išvykus tėvui/motinai dirbti į užsienį jūs galite pasakyti, jog nors vienas iš jūsų vaikų.....„NETAIKYTINA“ ŽYMĖTI TIK TAIS ATVEJAIS, JEI NETURI MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ

Taip Nei taip, nei ne

Ne Netai-kytina

1. Pradėjo prasčiau mokytis mokykloje 1 2 3 99 2. Pradėjo dažniau vėluoti į pamokas 1 2 3 99 3. Mokymosi rezultatai pagerėjo 1 2 3 99 4. Suprastėjo santykiai su bendraamžiais 1 2 3 99 5. Vaikas tapo uždaras 1 2 3 99 6. Tapo agresyvesnis 1 2 3 99 7. Tapo grubesnis 1 2 3 99 8. Tapo meilesnis 1 2 3 99 9. Dažniau būna nusiminęs 1 2 3 99 10. Dažniau baiminasi dalykų, kurių anksčiau nebijojo 1 2 3 99 11. Vaikui pasitaiko verksmo protrūkių 1 2 3 99 12. Dažniau yra piktas 1 2 3 99 13. Nenori bendrauti su aplinkiniais 1 2 3 99 Kita__________________ 1 2 3 99

51. Prašome pasakyti, ar sutuoktiniui(-ei)/partneriui(-ei) išvykus dirbti į

užsienį pasikeitė ar nepasikeitė jums tenkantis vaikų priežiūros krū-vis?

1. Padidėjo 2. Liko toks pat 3. Sumažėjo

210

52. Ar jūs nuolat naudojotės giminaičių, draugų ar kitų žmonių, ku-riems vaikų priežiūra nėra apmokamas darbas, pagalba, prižiūrint vaikus iki jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris (-ė) išvyko dirbti į užsienį?

1. Taip 2. Ne

53. Ar jūs dabar nuolat naudojatės giminaičių, draugų ar kitų žmonių, kuriems vaikų priežiūra nėra apmokamas darbas, pagalba, prižiū-rint vaikus?

1. Taip 2. Ne

54. Kada jūs gimėte? __________metai_______mėnuo 55. Vadinasi, jums_____________metų

JEI RESPONDENTĖ JAUNESNĖ NEI 50 METŲ →56 JEI RESPONDENTĖ VYRESNĖ NEI 50 METŲ →59

56. Ar jūs ketinate susilaukti vaiko/dar vaikų per artimiausius trejus metus?

1 – tikrai ne 2 – tikriausiai ne 3 – tikriausiai taip 4 – tikrai taip

57. O ar jūs iš viso ketinate kada nors turėti vaikų/dar vaikų? 1 – tikrai ne............................................... → 59 2 – tikriausiai ne........................................ → 59 3 – tikriausiai taip...................................... → 58 4 – tikrai taip...........................................…→ 58

58. Kiek ketinate turėti vaikų/dar vaikų, neįskaičiuojant jau turimų?

_______vaikus?

KLAUSIMAI VISIEMS RESPONDENTAMS

KETINIMAI IŠVYKTI IŠ LIETUVOS

59. Prašome pasakyti, ar jūs planuojate išvykti dirbti/gyventi pas su-tuoktinį(-ę)/partnerį(-ę) į užsienio šalį?

1. Taip, planuoju iš pradžių važiuoti viena(-as) → 60 2. Taip, planuoju iškart važiuoti kartu su vaiku(-ais) → 60 3. Ne, neplanuoju važiuoti nei viena, nei su vaiku(-ais)→ 69

211

60. Kada jūs planuojate tai padaryti? 1. Per ateinančius 12 mėn. 2. Per ateinančius 2 metus 3. Per ateinančius 3 metus 4. Vėliau (nurodykite kada)__________ 5. Nežinau

61. Ar kiti jūsų šeimos nariai, artimi giminės skatina jus (vieną ar kartu su vaiku (-ais)) išvykti ar neišvykti?

Skatina išvykti

Skatina neišvykti

Neži-nau

Netai-kytina

1. Sutuoktinė(-is)/ partnerė (-is) 1 2 3 99 2. Vienas vaikas (vyresnis nei 16 metų) 1 2 3 99 3. Antras vaikas (vyresnis nei 16 metų) 1 2 3 99 4. Trečias vaikas (vyresnis nei 16 metų) 1 2 3 99 5. Sutuoktinio(-ės)/ partnerio(-ės) tėvas 1 2 3 99 6. Sutuoktinio(-ės)/ partnerio(-ės) motina 1 2 3 99 7. Mano tėvas 1 2 3 99 8. Mano motina 1 2 3 99 9. Sutuoktinio(-ės)/ partnerio(-ės) brolis/sesuo 1 2 3 99 10. Mano brolis/sesuo 1 2 3 99 11. Kitas giminaitis 1 2 3 99

62. Kiek ilgai jūs ketinate dirbti užsienio šalyje?

1. iki metų 2. iki dvejų metų 3. iki trejų metų 4. iki ketverių metų 5. iki penkerių metų 6. kita (nurodykite)___________metų 7. ketinu pasilikti visam laikui

63–65 TIK TIEMS, KURIE 59 ATSAKĖ „1“ – „TAIP, PLANUOJU VAŽIUOTI VIENA (-AS)

63. Kam jūs ketinate palikti prižiūrėti jūsų vaikus, kai jūs išvyksite gy-venti/dirbti pas sutuoktinį(-ę)/partnerį(-ę)?

1. Seneliams 2. Kitiems giminaičiams 3. Jau suaugusiems savo vaikams 4. Samdytai auklei 5. Paliksiu vienus 6. Kita (nurodyti)__________________________________

212

64. Ar jūs ketinate teisiškai įforminti tai, jog paliekate vaikus prižiūrėti giminėms ar kitiems asmenims?

1. Neketinu imtis kokių nors teisinių žingsnių 2. Ketinu įforminti laikiną globą 3. Ketinu pas notarą įforminti laikiną atstovavimą (suteikti atstova-

vimo teisę vaiką prižiūrinčiam asmeniui

65. Ar po kurio laiko jūs planuojate su savimi pasiimti ir savo vaikus ar kartu su sutuoktiniu(-e)/partneriu(-e) sugrįžti į Lietuvą?

1. Išsivešime vaiką(-us) → kl. 66 2. Aš sugrįšiu į Lietuvą pas vaikus → kl.70 3. Aš ir sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) sugrįšime į Lietuvą →kl. 70 4. Dar nežinau →kl. 70

213

66-68 TIK TIEMS, KURIE 59 ATSAKĖ „TAIP, PLANUOJU IŠKART IŠVAŽIUOTI KARTU SU VAIKAIS“

ARBA 65 ATSAKĖ „1“ – „IŠSIVEŠIME VAIKĄ (-US)“

66. Dėl kokių priežasčių jūs su visa šeima ketinate išvykti gyventi į už-sienio šalį pas sutuoktinį(-ę)/partnerį(-ę)?

Lab

ai s

varb

i

Svar

bi

Nei

sva

rbi,

nei n

esva

rbi

Nes

varb

i

Vis

iška

i ne-

svar

bi

1. Lietuvoje vyraujantis nesiskaitymas su darbuotojo teisėmis

1 2 3 4 5

2. Maži atlyginimai, mažos pajamos 1 2 3 4 5 3. Noras išbandyti save 1 2 3 4 5 4. Lietuvoje klestinti neteisybė: kai turtingi gali

viską, o neturtingi – nieko 1 2 3 4 5

5. Didesnės darbo galimybės užsienyje 1 2 3 4 5 6. Emociškai per sunku, kai dalis šeimos gyvena

vienoje šalyje, o kita – užsienyje 1 2 3 4 5

7. Lietuvoje klestinti korupcija 1 2 3 4 5 8. Vaikams reikalingas tėvas(motina), kurį jie ma-

tytų kasdien

9. Lietuvoje sunku rasti gerą darbą 1 2 3 4 5 10. Įdomesnis gyvenimas nei Lietuvoje 1 2 3 4 5 11. Bijau, jog jei ilgiau gyventume atskirai, šeima

iširtų

12. Lietuvoje didelės būsto kainos (neįmanoma gau-ti ir/ar mokėti paskolą) 1 2 3 4 5

13. Didelis nusikalstamumas Lietuvoje 1 2 3 4 5 14. Galimybės užsidribti užsienyje 1 2 3 4 5 15. Skolos, kurias turime Lietuvoje 16. Galimybės susikurti gyvenimą, kokio neturėtu-

mėme Lietuvoje 1 2 3 4 5

17. Vaikams geresnės mokymo įstaigos nei Lietuvo-je 1 2 3 4 5

18. Didesni šansai vaikams kažko pasiekti savo gy-venime

1 2 3 4 5

67. Kaip ilgai jūs ketinate kartu su visa šeima gyventi užsienio šalyje? 1. iki vienerių metų 2. iki dvejų metų 3. iki penkerių metų 4. iki dešimties metų ar ilgiau 5. ketiname pasilikti visam laikui 6. nežinau

214

68. Dėl kokių priežasčių jūs su savo šeima iki šiol dar neišvykote gyventi su savo sutuoktiniu(-e)/partneriu(-e)? Tuščiame stulpelyje nurodyki-te tris svarbiausias priežastis.

Taip Ne Netaiky-tina

Trys svar-biausios

priežastys 1. Lietuvoje turiu darbą, kuris mane tenkina 1 2 99 2. Laukėme, kol vaikai baigs pradinę/ pa-

grindinę/ vidurinę mokyklą 1 2 99

3. Turėjome prižiūrėti senus tėvus 1 2 99 4. Negalėjome palikti ūkio 1 2 99 5. Nesinorėjo palikti gimines, draugus, ar-

timuosius 1 2 99

6. Bijojau, kad bus sunku pritapti svetimoje šalyje

1 2 99

7. Vykti nenorėjo vaikai 1 2 99 8. Trūko pajamų, kad galėtume įsikurti už-

sienio šalyje 1 2 99

9. Išvykimui nepritarė tėvai 1 2 99 Kita____________________ 1 2 99

KLAUSIMĄ 69 ATSAKINĖJA TIK TIE, KURIE 59 ATSAKĖ „NE“

69. Dėl kokių priežasčių jūs apsisprendėte nevykti dirbti/gyventi pas sa-vo sutuoktinį(-ę)/partnerį(-ę) ir likti Lietuvoje? Įvertinkite kiekvieną ir tuščiame stulpelyje nurodykite tris svarbiausias priežastis.

Taip Ne Netai-kytina

Trys svar-biausios

priežastys 1. Lietuvoje turiu darbą, kuris mane

tenkina 1 2 99

2. Nemanau, kad užsienyje susirasčiau darbą, kuris man patiktų

1 2 99

3. Noriu, kad vaikai augtų Lietuvoje 1 2 99 4. Turiu prižiūrėti senus tėvus 1 2 99 5. Neįsivaizduoju gyvenimo be savo

giminių, draugų, artimųjų 1 2 99

6. Negaliu palikti ūkio 1 2 99 7. Nenoriu jaustis svetimšale užsienio

šalyje 1 2 99

8. Man patinka gyventi Lietuvoje 1 2 99 Kita____________________

1 2 99

215

KLAUSIMAI VISIEMS

70. Prašome pasakyti, koks yra aukščiausias jūsų įgytas išsilavinimas? Kokią mokymo įstaigą jūs baigėte?

1. Universitetą, akademiją ar iki 1990 m. institutą. 2. Kolegiją 3. Aukštesniąją mokyklą 4. Specialią vidurinę (technikumą) iki 1991 m. 5. Vidurinę mokyklą (gimnaziją), bet neįgijau profesijos 6. Profesinę mokyklą (po vidurinės ar pagrindinės mokyklos) 7. Profesinę mokyklą (joje negavau vidurinės mokyklos atestato) 8. Pagrindinę mokyklą

71. Prašome pasakyti, koks yra jūsų darbas šiuo metu?

1. samdomas darbuotojas(-a) →kl. 72 2. savarankiškai dirbantis(-i), neturintis nuolatinių samdomų dar-

buotojų → kl. 72 3. darbdavys(-ė)/savininkas, turintis samdomų darbuotojų→kl. 72 4. šeimos narys, padedantis šeimos versle ar ūkyje (darbas neapmo-

kamas) → kl. 72 5. bedarbis→kl.74 6. studentas→ kl.74 7. kita (nedirbantis) → kl.74

72. Kokioje srityje jūs dirbate? 1. Paslaugų sferoje (parduotuvės, maitinimo įstaigos, kirpyklos, vai-

kų/ senelių priežiūra ir pan.) 2. Statybų 3. Pramonės (fabrikas, stambi įmonė ir pan.) 4. Sveikatos apsaugos 5. Žemės ūkio 6. Kultūros, švietimo, mokslo 7. Finansų, informacinių technologijų, vadybos 8. Kita (nurodykite)_________________________________

73. Prašome pasakyti, kokį darbą (įrašykite pareigas, poziciją) jūs dir-bate šiuo metu?_____________________________________

74. Kelintais metais gimė jūsų dabartinis sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė)?___________metai_______mėnuo

216

75. Prašome pasakyti, koks yra jūsų sutuoktinio(-ės)/partnerio(-ės) aukš-čiausias įgytas išsilavinimas? Kokią mokymo įstaigą jis/ji baigė?

1. Universitetą, akademiją ar iki 1990 m. institutą 2. Kolegiją 3. Aukštesniąją mokyklą 4. Specialią vidurinę (technikumą) iki 1991 m. 5. Vidurinę mokyklą (gimnaziją), bet neįgijau profesijos 6. Profesinę mokyklą (po vidurinės ar pagrindinės mokyklos) 7. Profesinę mokyklą (joje negavau vidurinės mokyklos atestato) 8. Pagrindinę mokyklą

76. Kuriais metais jūs pradėjote gyventi kartu su savo dabartiniu su-tuoktiniu(-e)/partneriu(-e)?

_______________metais_______________mėnuo

77. Kuriais metais jūs įregistravote santuoką su dabartiniu sutuoktiniu(-e)/partneriu(-e)?

1. nesame įregistravę santuokos 2. įregistravome _________________metais_________mėnesį

78. Prašome pasakyti, ar neskaitant dabartinės jūsų santuokos/ partne-rystės jūs kada nors turėjote kitą sutuoktinį/partnerį, su kuriuo kar-tu gyvenote?

1. Taip→ kl. 79 2. Ne→ kl. 80

79. Kuo baigėsi ši partnerystė? 1. Oficialiai įregistruotomis skyrybomis 2. Mes nustojome gyventi kartu 3. Mano sutuoktinis/partneris mirė

NAMŲ ŪKIS

80. Ar jūs neprieštarautumėte, jei mes paklaustume apie tai, kokie daik-tai yra jūsų namų ūkyje?

1. Neprieštarauja kl. 81 2. Prieštarauja kl. 88

217

81. Toliau norėtume paklausti apie jūsų namų ūkio finansinę, materiali-nę padėtį. Kokius daiktus jūs turite, kokius pajėgūs įsigyti, kokios yra jūsų pajamos. Prašome pažiūrėti į šį sąrašą. Nurodykite, ar jūs turite ar neturite sąraše išvardytus daiktus. (Nesvarbu, ar šis daiktas yra jūsų, nuomojamas, ar ki-taip įgytas jūsų naudojimui. Jei jūs jo neturite, pasakykite, ar jūs norėtu-mėte jį įsigyti, bet neįstengiate, ar neturite jo dėl kitų priežasčių, pvz., nenorite ar jums jo nereikia.)

Turiu Norėčiau, bet neišgaliu

Neturiu dėl kitų priežasčių

a. Spalvoto vaizdo televizorius 1 2 3 b. Video grotuvas ar DVD grotuvas 1 2 3 c. Automatinė skalbimo mašina 1 2 3 d. Mechaninė skalbimo mašina 1 2 3 e. Mikrobangų krosnelė 1 2 3 f. Personalinis kompiuteris 1 2 3 g. Indų plovimo mašina 1 2 3 h. Telefonas (mobilusis arba stacionarus) 1 2 3 i. Lengvasis automobilis ar furgonas asmeniniam naudojimui

1 2 3

j. Antras lengvasis automobilis 1 2 3 k. Antras namas/butas (pvz. atostogoms) 1 2 3

82. Kuriuos iš šių daiktų jūs galėjote įsigyti dėl to, kad jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) dirba užsienyje?

Taip Ne a. Spalvoto vaizdo televizorius 1 2 b. Video grotuvas ar DVD grotuvas 1 2 c. Automatinė skalbimo mašina 1 2 d. Mechaninė skalbimo mašina 1 2 e. Mikrobangų krosnelė 1 2 f. Personalinis kompiuteris 1 2 g. Indų plovimo mašina 1 2 h. Telefonas (mobilusis arba stacionarus) 1 2 i. Lengvasis automobilis ar furgonas asmeniniam naudojimui 1 2 j. Antras lengvasis automobilis 1 2 k. Antras namas/butas (pvz. atostogoms) 1 2

218

83. Namų ūkis gali turėti skirtingus pajamų šaltinius ir daugiau nei vie-nas šeimos narys gali prisidėti prie namų biudžeto. Kalbant apie jū-sų namų ūkio bendras mėnesio pajamas, ar jums jų užtenka pragy-venimui?

1. labai sunkiai 2. sunkiai 3. gana sunkiai (šiaip taip) 4. gana (pakankamai) lengvai 5. lengvai 6. labai lengvai

84. O ar jums užtekdavo bendrų mėnesio pajamų pragyvenimui iki tol, kol jūsų sutuoktinis(-ė)/partneris(-ė) išvyko dirbti į užsienį?

1. labai sunkiai 2. sunkiai 3. gana sunkiai (šiaip taip) 4. gana (pakankamai) lengvai 5. lengvai

6. labai lengvai

85. Kai kurių daiktų žmonės negali įsigyti net jei ir norėtų. Pažymėkite,

ką jūsų namų ūkis galėtų sau leisti dabar dėl to, kad jūsų sutuokti-nis(-ė)/partneris(-ė) dirba užsienyje.

Taip Ne a. Palaikyti pakankamą šilumą namuose 1 2 b. Išvykti kasmetinių atostogų vienai savaitei toli nuo namų 1 2 c. Pakeisti susidėvėjusius baldus 1 2 b. Pirkti ne dėvėtus, bet naujus drabužius 1 2 e. Kas antrą dieną valgyti mėsą ar žuvį 1 2 f. Pasikviesti savo draugus ar šeimos narius pietums nors kartą per mėnesį 1 2

86. O ką jūs galėjote sau leisti iki tol, kol jūsų sutuoktinis(-ė)/ partneris(-ė) išvyko dirbti į užsienį?

Taip Ne a. Palaikyti pakankamą šilumą namuose 1 2 b. Išvykti kasmetinių atostogų vienai savaitei toli nuo namų 1 2 c. Pakeisti susidėvėjusius baldus 1 2 b. Pirkti ne dėvėtus, bet naujus drabužius 1 2 e. Kas antrą dieną valgyti mėsą ar žuvį 1 2 f. Pasikviesti savo draugus ar šeimos narius pietums nors kartą per mėnesį 1 2

219

87. Ar jūsų namams buvo uždėtas areštas per pastaruosius 12 mėnesių dėl negalėjimo laiku sumokėti kurių nors iš toliau išvardytų mokes-čių?

Taip Ne a. Nuomos mokesčio 1 2 b. Nekilnojamojo turto įkeitimo mokesčio 1 2 c. Už komunalines paslaugas, elektrą, vandenį, dujas 1 2 d. Paskolos įmokų ar kitų paskolos mokesčių 1 2

KLAUSIMAI VISIEMS

88. Suskaičiavus jūsų namų ūkio pajamas ir išlaidas, ar jums paprastai lieka pinigų, kuriuos galėtumėte taupyti?

1 – taip 2 – ne

89. Prašome pažiūrėti į šią lentelę ir nurodyti vidutines jūsų namų ūkio pajamas per mėnesį (sumą).

1 – iki 200 Lt 11 – 2001–2500 Lt 2 – 201–400 Lt 12 – 2501– 3000 Lt 3 – 401–600 Lt 13 – 3001– 3500 Lt 4 – 601–800 Lt 14 – 3501– 4000 Lt 5 – 801–1000 Lt 15 – 4001– 4500 Lt 6 – 1001–1200 Lt 16 – 4501– 5000 Lt 7 – 1201–1400 Lt 17 – 5001– 7000 Lt 8 – 1401–1600 Lt 18 – 7001– 10 000 Lt 9 – 1601–1800 Lt 19 – Daugiau nei 10 000 Lt 10 – 1801–2000 Lt 97 – nežinau

98 – atsisakė nurodyti

90. Prašome pasakyti, ar būstas, kuriame jūs gyvenate, yra jūsų nuosa-vybė?

1. Taip 2. Ne

91. Kokio tipo būste jūs gyvenate? 1. Bute 2. Blokuotame name 3. Atskirame name

92. Kokioje vietovėje jūs gyvenate? (pagal tyrimų bendrovės standartą)

DĖKOJAME UŽ ATSAKYMUS!

220

3 PRIEDAS

1 lentelė. Lietuvoje apklaustų TN šeimų motinų ir šeimų charakteristikos*

Inte

rviu

kod

as

R a

mži

us

P am

žius

R iš

sila

vini

mas

ir

prof

esija

P iš

sila

vini

mas

Gyv

enam

oji v

ie-

ta

Vai

kų s

kaič

ius

ir

amži

us, m

etai

s

Sant

uoko

s tr

uk-

mė,

met

ais

TN

sta

dijo

s tr

ukmė

ir š

alis

A1 36 36 Spec. vidurinis

(auklėtoja) Prof.

vidurinis Raseiniai

2 (15 ir 12)

16 1,5 m. (JK)

A2 37 37 Spec. vidurinis

(pardavėja) Prof.

vidurinis Raseiniai

2 (15 ir 12)

17 2,5 m. (Airija)

A3 36 35 Prof. vidurinis

(ūkininkė) Prof.

vidurinis Raseinių r.

2 (11 ir 5)

7 (antra santuoka)

2 m. (Švedija)

A4 36 - Aukštasis (moky-

toja) Prof.

vidurinis Raseiniai

2 (12 ir 1)

13 13 m. (Vo-

kietija)

A5 35 38 Aukštesnysis

(auklytė) Spec.

vidurinis Raseiniai

2 (16 ir 14)

16 2 mėn. (JK)

A6 34 35 Prof. vidurinis

(pardavėja) Prof.

vidurinis Tytuvėnai

1 (12)

15 7 m.

(Vokietija) * „R“ – respondentas; „P“ – į užsienį išvykęs partneris A6 interviu atliktas su moterimi, kuri buvo išvažiavusi ir palikusi Lietuvoje šeimą, tačiau interviu metu sugrįžusi iš užsienio ir gyvena Lietuvoje. A7 interviu atliktas su močiute, kuri prižiūrėjo į užsienį išvykusios išsiskyrusios duk-ters vaikus. Šio interviu medžiaga analizėje iš esmės nenaudota.

221

2 lentelė. Užsienio šalyse apklaustų TN šeimų narių ir šeimų charakteristikos*

Inte

rviu

kod

as

R a

mži

us

R ly

tis

R iš

sila

vini

mas

ir

prof

esija

Prof

esinė

pozi

cija

Šalis

TN

sta

dijo

s tr

uk-

mė

Sant

uoko

s tr

uk-

mė,

met

ais

Vai

kų s

kaič

ius

ir

amži

us, m

etai

s

B3 30 Moteris Aukštasis nedirba,

augina vaiką Airija 1,5 m. 5 2

(14; 2,5)

B4 29 Moteris Aukštasis Nedirba,

ieško darbo Airija 2 mėn. Išsiskyrusi 1 (2)

B5 37 Vyras Aukštasis tyrėjas uni-

versitete Airija 3 m. 12

2 (11; 10)

B6 29 Moteris Vidurinis valytoja JK 2,5 m. 11 1 (11)

B7 27 Moteris Prof. vidu-

rinis valytoja JK 2,5 mėn. 8 1 (5)

B8 47 Moteris Spec. vidu-

rinis virtuvės

darbininkė JK 3 m. 30 2

(23; 17)

B9 42 Vyras Aukštasis ES komisija,

vadovas Belgija

12 m. (su pertrau- komis)

20 4

(19; 14;9;3)

B10 31 Vyras Aukštasis ES komisija, valdininkas

Belgija 1,5m. 4 0

B11 30 Vyras Aukštasis vadybi-ninkas

Belgija 3 mėn. 4 1 (3)

3 lentelė. Apklaustų ekspertų charakteristikos

Interviu kodas

Lytis Šalis Pareigos

BI Vyras JAV LR konsulato JAV dar-

buotojas

B2 Moteris JAV Sekmadieninės lietuvių

mokyklos mokytoja

C1 Moteris Lietuva Valstybinės įstaigos

viena iš vadovių

C2 Moteris Lietuva Valstybinės įstaigos

vadovė

222

4 PRIEDAS

KOKYBINIO INTERVIU SU LIETUVOJE LIKUSIU TN ŠEIMOS NARIU (VIENAS IŠ TĖVŲ IR VAIKAI) GAIRĖS

1. Prašome papasakoti apie savo šeimą ← leisti respondentui laisvai pasakoti, bet

svarbu: 1.1. kiek vaikų jūs turite? Kokio jie amžiaus? 1.2. ar dar kas nors gyvena kartu? 1.3. kiek metų susituokę (gyvena kartu)? 1.4. kiek jums buvo metų, kai jūs susituokėte? Ar greitai gimė vaikai? 1.5. ar tuokiantis jau buvo baigę mokslus ar dar mokėsi?

2. O sakykite, kokia buvo jūsų šeiminio gyvenimo pradžia? Kur jūs iš pradžių gyve-note? Ar atskirai? Kokių turėjote planų? Kiek ketinote turėti vaikų? Kokio norėjo-te būsto? Kur galvojote įsikurti? Ar sutapo jūsų ir jūsų partnerio planai?

3. Dar prisimenant pradžią, kas, jūsų nuomone, buvo sunkiausia šeiminio gyvenimo pradžioje? (paklausti, kaip bandė įveikti tuos sunkumus)

4. O kaip paskui klostėsi gyvenimas? ← leisti respondentui laisvai pasakoti, bet svarbu: 4.1. ar pavyko realizuoti išsikeltus planus? Kuriuos pavyko, kuriuos nepavyko? Jei

nepavyko, tai kodėl? (ką dėl to kaltina? Kokias priežastis išskiria? Kokie buvo įvykiai, kurie sutrukdė ir kaip juos vertina?)

4.2. bendrai paėmus, kaip jūs vertinate savo santuokinį gyvenimą? Laimingas, ne-laimingas? Ko trūksta? Ko per daug?

4.3. ar dažnai tekdavo pasipykti? Dėl ko? Kas dažniau konfliktus įplieksdavo? Kas gesindavo?

4.4. žmonės labai įvairiai tvarkosi, kas ką privalo daryti namuose. Kaip pas jus bu-vo, ypač kai atsirado vaikai? Kas už ką buvo atsakingas? Ar padėdavo vyras vaikus prižiūrėti, namuose apsidirbti? Ar prašydavote, ar pats susiprasdavo? Jei pats darydavo, kodėl, manote, taip elgėsi? Juk dažniau būna atvirkščiai?

4.5. Lygindami savo šeimą su kitomis, kaip galėtumėte apibūdinti savo šeimą? 5. Dar prašyčiau papasakoti apie savo profesiją, išsilavinimą, dabartinį darbą. Kur

jūs dirbote iki dabartinės darbovietės? Kuo dirbote? Kodėl keitėte darbus? 6. O koks jūsų išsilavinimas? Kas jus paskatino rinktis būtent tokią specialybę? Ar

dabar rinktumėtės tą pačią specialybę? 7. Kalbant apie dabartinį darbą – kas jums jame patinka, nepatinka? Kodėl? Ką no-

rėtumėte keisti? 8. O jūsų partneris – koks jo išsilavinimas? Ką jis dirbo Lietuvoje? Kokius darbus?

Kokiose pozicijose? Kodėl keitė darbus? Ar pasakojo jums, kas darbe jam patinka, kas nepatinka?

9. Ar prieš pat išvažiuodamas turėjo darbą Lietuvoje? Jei ne – kiek ilgai nedirbo? Kodėl nedirbo? Ar bandė kažkaip Lietuvoje kapstytis, ar vis dažniau „spjaudavo“ ir kalbėdavo apie užsienį? Kas buvo paskutinis lašas, privertęs išvažiuoti?

10. O kaip atsitiko taip, kad jis išvažiavo uždarbiauti į užsienį? ← leisti respondentui laisvai pasakoti, bet svarbu išklausti situaciją ir jos kontekstą: 10.1. kada tai buvo, į kokią šalį važiavo 10.2. kas skatino važiuoti (draugai, turėjo pažįstamų) 10.3. ką žinojo apie tą šalį, į kurią vyksta? Kas ten atrodė patrauklu? Kas gąsdino?

223

10.4. ar turėjo darbo vietą prieš išvažiuodamas? Mokėjo kalbą? 10.5. ar ilgai svarstė, ar tarėsi su jumis? 10.6. kokia buvo jūsų nuomonė – skatinote, atkalbinėjote? 10.7. jei svarstėte kartu, kokios buvo abejonės, kas kėlė nerimą prieš važiuojant?

11. Kokia buvo gyvenimo užsienyje pradžia? ←leisti respondentui laisvai pasakoti 11.1. ar susidūrė su kokiomis nors problemomis? Kokio pobūdžio problemos? 11.2. ar lūkesčiai, įsivaizdavimai, kuriuos turėjo prieš važiuodamas, buvo nuvilti?

Dėl kokių įvykių tai atsitiko? 11.3. ar teko keisti darbus? Kokius darbus teko dirbti?

12. Dabartinis darbas 12.1. kuo šiuo metu užsiima? Kaip seniai dirba šį darbą? 12.2. koks tai yra darbas? Kiek valandų per dieną dirba? Ar turi kokias socialines

garantijas (ar social benefits?) darbe? (Galima būtų paklausti – kaip sužinojo apie socialines garantijas, ar turi darbo sutartį ir t. t.)

12.3. kaip susirado šį darbą? Ar kas nors padėjo? 12.4. ką sako, kokie dabartinio darbo privalumai ir trūkumai (kas patinka/nepa-

tinka, vertinama kaip gerai/blogai; palyginti su darbu Lietuvoje?) 12.5. kas yra bendradarbiai? – kokios tautybės žmonės, ar su jais bendrauja (kokia

kalba, kaip dažnai?) 12.6. kaip ilgai planuoja dirbti šį darbą? Ar turi ketinimų jį keisti?

13. O kur dabar vyras gyvena? 13.1. nuomojasi lovą, kambarį, butą? Kaip jums atrodo jo gyvenimo sąlygos? 13.2. su kuo kartu gyvena? Ar jūs pažįstate tuos žmones? Ar pasakoja vyras? 13.3. ar pasakoja, kaip leidžia laisvalaikį? Ką veikia? Su kuo bendrauja?

14. Ar dažnai bendraujate su vyru? 14.1. kaip dažnai kalbatės telefonu? Rašote e-mail? Skype? 14.2. kaip dažnai vyras grįžta namo? Ar jūs važiuojate jį aplankyti?

15. Jei buvote nuvažiavusi – kaip jums pasirodė gyvenimas X šalyje? (to paties klaus-ti, jei ir vaikai buvo nuvažiavę, kokie vaikų įspūdžiai) 15.1. kas patiko, kas nepatiko? 15.2. ką matėte? Su kuo pabendravote? 15.3. ar norėtumėte gyventi X šalyje? 15.4. ar galėtumėte ją palyginti su Lietuva? Kur ir kodėl geriau?

16. Kai vyras nusprendė išvažiuoti dirbti į užsienį, dėl kokių priežasčių jūs pasilikote Lietuvoje? 16.1. jei tos priežastys dingtų, ar jau dabar išvažiuotumėte? 16.2. ar svarstote su vyru galimybę visiems išvažiuoti? Kokie yra argumentai „už“

ir „prieš“? (maksimaliai išklausti) 17. O dar prisimenant pradžią, kai jis tik išvažiavo, kas pasikeitė šeimos gyvenime?

leisti respondentei laisvai pasakoti 17.1. ar padaugėjo buitinių rūpesčių? Ar liko maždaug tiek pat, nes ir anksčiau pati

viską daugiausia darėte? Ar reikėjo kažkaip pertvarkyti šeimos gyvenimą, ką reikėjo keisti? Kaip jums pačiai reikėjo pasikeisti?

17.2. kaip vaikai reagavo, kad tėtis išvažiavo? Ar klausia, kur jis? Kaip vaikai su-pranta, kodėl tėtis išvažiavęs?

17.3. ar nesunku vienai tvarkytis su vaikais? Nebūna taip, kad jaučiate, jog trūksta tėvo rankos? Kokiose situacijose apie tai pagalvojate?

17.4. per kiek laiko maždaug apsipratote su tuo, jog dabar vienai teks tvarkytis ir būti atsakingai už viską?

17.5. ar kas nors jums padeda tvarkytis su vaikais ir namais?

224

18. Jūs sakėte, kad vyras grįžta vidutiniškai kas XXXX. Papasakokite, kaip pasikei-čia jūsų šeimos gyvenimas, kai jis grįžta? leisti respondentei laisvai pasakoti. 18.1. kaip ilgai jis pabūna kartu? Ar tai pastovus laiko tarpas? 18.2. ką veikiate, kai grįžta? 18.3. ar lankote draugus? Ar senų bendrų draugų ratas mažėja? 18.4. kai grįžta, iš pradžių visi, matyt, labai džiaugiatės. Bet po kurio laiko ar neatsi-

randa įtampos, ar nesijaučia vyras šiek tiek nereikalingas, nes jūs visi ir be jo čia puikiai susitvarkote, turite savo gyvenimus? Ar nepradedate konfliktuoti?

18.5. o kaip vaikai priima tai, kad vietoj tik mamos, su kuria teko derinti visus rei-kalus, atsiranda ir tėvas, su kuriuo taip pat reikia tartis? Nebūna jiems su-maišties? Na, pvz., mama leido, o tėvo nepaklausė, o jis prieštarauja ir pan.?

18.6. o sakykite, ar nuo to, kai išvažiavo, vyras kiek nors pasikeitė? Kuo pasikeitė – asmenybinės savybės, išoriškai ir pan.?

19. Pabandykite palyginti savo dabartinę šeimą ir tą, kuri buvo prieš vyrui išvažiuo-jant uždarbiauti į užsienį. Kuo tas šeimos gyvenimas ir dabartinis skiriasi? (pa-klausinėti, kad atsakytų ne tik apie finansinę gerovę, bet ir apie tarpusavio santy-kius bei apie santykius su vaikais)

20. Galvojant apie ateitį savo šeimos, kokią ją įsivaizduojate? Ar turite kokių nors bendrų planų? Ar kartu su partneriu ir vaikais juos aptariate? (išklausti apie mate-rialinius planus, vaikų ateities vizijas, savo profesines vizijas, norus kažką turėti, pasiekti ir pan.)

21. Ir pabaigoje norėtume paklausti, kokioje šeimoje Jūs užaugote? ←leisti respon-dentui laisvai pasakoti. Jei nepamini klausti ↵ 21.1. ar turėjote brolių, seserų? Kiek? 21.2. ar tėvai gyveno kartu, buvo išsiskyrę (kiek jam buvo metų, kai skyrėsi?) 21.3. kuo užsiėmė tėvai? Koks tėvų išsilavinimas? 21.4. ar tėvai dar dirba?

KOKYBINIO INTERVIU SU UŽSIENYJE GYVENANČIU TN ŠEIMOS NARIU GAIRĖS

1. Prašome papasakoti trumpai apie save.

⇒leisti respondentui laisvai pasakoti apie save informaciją, kuri jam subjek-tyviai atrodo reikšminga. Leisti pasakoti tiek, kiek jam atrodo svarbu. Jei ne-pamini savo pasakojime, klausti apie:

1.1. kur gimėte ir augote? 1.2. kur baigėte mokyklą? Ar baigėte vidurinę mokyklą ar aštuonmetę (devynme-

tę)? 1.3. kokioje šeimoje užaugote? ← leisti respondentui laisvai pasakoti. Jei nepa-

mini, klausti ↵ 1.3.1. ar turėjote brolių, seserų? Kiek? 1.3.2. ar tėvai gyveno kartu, buvo išsiskyrę (kiek jums buvo metų, kai skyrė-

si?) 1.3.3. kuo užsiėmė tėvai? Koks tėvų išsilavinimas? 1.3.4. ar tėvai dar dirba? 1.3.5. kur šiuo metu tėvai gyvena? 1.3.6. ar toli nuo tos vietos, kur gyvena dabartinė šeima? 1.3.7. ar artimai bendrauja su tėvais?

225

1.4. kokį išsilavinimą įgijote? Kodėl pasirinkote būtent šią specialybę? Ar dirbo-te Lietuvoje pagal specialybę?

1.4.1. jei nedirbote – kokios aplinkybės lėmė, jog nedirbote pagal specialybę? 1.4.2. jei iš viso nedirbo – kokios aplinkybės lėmė, jog nedirbote? 1.4.3. ar dabar rinktumėtės tą pačią specialybę?

1.5. gal galėtumėte prisiminti savo profesinį kelią – kur ir kada jūs dirbote? Kodėl keitėte darbus?

1.6. o koks buvo jūsų paskutinis darbas prieš išvykstant iš Lietuvos. Kur jūs dir-bote? Ar jums patiko jūsų darbas? O kas nepatiko?

2. Prašome papasakoti apie savo dabartinę šeimą ← leisti respondentui laisvai pasakoti, bet svarbu: 2.1. kiek vaikų jūs turite? Kokio jie amžiaus? 2.2. kiek metų susituokę (gyvena kartu)? Ar tai pirma santuoka? Jei ne – dėl ko-

kių aplinkybių iširo? 2.3. kiek jums buvo metų, kai jūs susituokėte? Ar greitai gimė vaikai? 2.4. ar tuokiantis jau buvote baigę mokslus ar dar mokėtės? 2.5. kokia buvo jūsų šeiminio gyvenimo pradžia? Kur jūs iš pradžių gyvenote? Ar

atskirai? Kokių turėjote planų? Kiek ketinote turėti vaikų? Kokio norėjote būsto? Kur galvojote įsikurti? Ar sutapo jūsų ir jūsų partnerio planai?

2.6. dar prisimenate pradžią, kas, jūsų nuomone, buvo sunkiausia šeiminio gyve-nimo pradžioje? (paklausti, kaip bandė įveikti tuos sunkumus)

2.7. ar šeimyninio gyvenimo pradžioje padėjo tėvai? Kaip padėjo? 3. O kaip paskui klostėsi šeiminis gyvenimas? ← leisti respondentui laisvai pasa-

koti, bet svarbu: 3.1. ar pavyko pasiekti, susikurti tai, ko norėjote? Kurie planai pavyko, kurie –

ne? Jei nepavyko, tai kodėl? (ką dėl to kaltina? Kokias priežastis išskiria? Kokie buvo įvykiai, kurie sutrukdė ir kaip juos vertina?)

3.2. o bendrai paėmus, kaip jūs vertinate savo santuokinį gyvenimą? 3.3. ar dažnai tekdavo pasipykti? Dėl ko? Kas dažniau konfliktus įplieksdavo?

Kas gesindavo? 3.4. žmonės labai įvairiai tvarkosi, kas ką privalo daryti namuose. Kaip pas jus

buvo, ypač kai atsirado vaikai? Kas už ką buvo atsakingas? Ar padėdavo vy-ras (jūs) vaikus prižiūrėti, namuose apsidirbti? Ar prašydavote ar pats susi-prasdavo? Jei pats darydavo, kodėl, manote, taip elgėsi? Juk dažniau būna at-virkščiai?

3.5. Ar turite Lietuvoje nekilnojamojo turto? Kokio? Kada įsigijote? 4. Emigracijos istorija

4.1. Prašome papasakoti, kaip atsidūrėte X šalyje? ← leisti respondentui laisvai pasakoti. Jei nepamini, klausti ↵

4.1.1. kada tai buvo? Kada ir esant kokiomis aplinkybėmis pirmą kartą išva-žiavo iš Lietuvos? Ar po pirmo karto ir pasiliko? Ar grįžo ir vėl gyveno Lietuvoje, o paskui vėl išvažiavo? Kiek kartų taip migravo tarp X šalies ir Lietuvos?

4.1.2. ar prieš pat išvažiuodamas turėjote darbą Lietuvoje? Jei ne, tai kiek il-gai? Kodėl?

4.1.3. kas (pa)skatino važiuoti (draugai, turėjo pažįstamų)? Ar kvietė? Žadėjo pagalbą?

4.1.4. ar daug buvo žmonių iš jūsų rato, kurie jau buvo išvažiavę? Kaip jūs vertinote tai, kad žmonės išvažiuoja?

226

4.1.5. gal galėtumėte prisiminti aplinkybes, kuriomis esant nusprendėte išva-žiuoti?

4.1.6. kas buvo paskutinis „lašas“, paskatinęs išvažiuoti? (kuo nusivylė, dėl ko išvažiavo? Pamėginti išklausti, ar greta ekonominių priežasčių buvo dar kokios nors kitos (pvz., konfliktai, nepasitenkinimo savimi jausmas, noras pradėti gyvenimą iš naujo ir pan.)

4.1.7. ką žinojote apie tą šalį, į kurią vykstate? Kas atrodė patrauklu? Kas gąsdino?

4.1.8. ar turėjote darbo vietą prieš išvažiuodamas? Ar žinojote ką nors apie savo teises, socialines garantijas? Mokėjote kalbą?

4.1.9. ar ilgai svarstėte išvykimo galimybę ar tarėtės su partneriu/vaikais? Ko-kia buvo jų nuomonė?

4.1.10. jei svarstėte kartu, kokios buvo abejonės, kas kėlė nerimą prieš va-žiuojant?

4.1.11. kai nusprendėte išvažiuoti, dėl kokių priežasčių kiti šeimos nariai nu-sprendė likti Lietuvoje? (išklausti apie partnerio ir vaikų priežastis)

4.1.12. kaip į jūsų sprendimą išvykti reagavo tėvai, kiti artimi žmonės? 4.2. Kokia buvo pradžia gyvenimo užsienyje? ← leisti respondentui laisvai pasa-

koti 4.2.1. kokie buvo pirmi įspūdžiai apie šalį? 4.2.2. kur apsistojo tik atvykęs? kokios buvo jūsų gyvenimo sąlygos, su kuo

gyvenote (kur gyvenote, nuomojotės, pas draugus, kitus lietuvius)? Ar turėjote su kuo bendrauti?

4.2.3. ar susidūrėte su kokiomis nors problemomis? Kokio pobūdžio proble-mos?

4.2.4. ar lūkesčiai, įsivaizdavimai, kuriuos turėjote prieš važiuodamas, buvo nuvilti? Dėl kokių įvykių tai atsitiko?

4.2.5. ar teko keisti darbus? Kokius darbus teko dirbti? Jei keitėte darbus, tai dėl kokių priežasčių? Ar sunku susirasti darbą? Kokios kliūtys?

4.2.6. kas jums padėjo (pagelbėjo) pačioje pradžioje (įsikurti, susirasti darbą), kokia tai buvo pagalba?

4.2.7. per kiek laiko apsipratote, ar ilgai jautėte namų ilgesį? 5. Dabartinis užimtumas

5.1. kuo šiuo metu užsiimate? Kaip seniai dirbate šį darbą? 5.2. koks tai yra darbas? Kiek valandų per dieną dirbate? Kokias turite socialines

garantijas (ar social benefits?) darbe? Kaip apie jas sužinojote? 5.3. kaip susiradote dabartinį darbą? Ar kas nors padėjo? 5.4. dabartinio darbo privalumai – trūkumai (kas patinka/nepatinka, vertinama

kaip gerai/blogai; palyginti su darbu Lietuvoje?) 5.5. kas yra bendradarbiai? – kokios tautybės žmonės, ar su jais bendraujate (ko-

kia kalba, kaip dažnai?) 5.6. kiek dabartiniame darbe galite pritaikyti Lietuvoje įgytas darbo žinias, įgū-

džius? 5.7. kaip ilgai planuojate dirbti šį darbą? Ar turite ketinimų jį keisti?

6. Dabartinės gyvenimo sąlygos 6.1. kur šiuo metu gyvenate (nuomojatės namą, butą, kambarį, lovą, gyvenate pas

pažįstamus), su kuo (kokios tautybės žmonės)? 6.2. ar esate patenkintas/ nepatenkintas savo gyvenimo sąlygomis? Ar sutariate su

nuomininkais?

227

6.3. ar bendraujate su lietuviais? Kur susitinkate? Ar turite draugų tarp vietos gy-ventojų? Gal jūsų artimiausi draugai kiti imigrantai?

6.4. ar pakito jūsų vietinės kalbos mokėjimas? Ar skaitote vietos spaudą? Gal žiū-rite žinias?

6.5. kaip leidžiate laisvalaikį? 6.6. ar domitės naujienomis iš Lietuvos? Kokiu būdu jas gaunate? 6.7. o kaip dabar, jau pagyvenus užsienyje, atrodo gyvenimas Lietuvoje? Kas ir

kodėl geriau Lietuvoje? O kas blogiau Lietuvoje? 7. NE VISIEMS (kai išvažiavęs vienas, vaikai ir partneris Lietuvoje): santykiai

(bendravimas) su šeima, likusia Lietuvoje 7.1. kaip dažnai kalbate telefonu su Lietuvoje likusia savo šeima? Rašote laiškus

(e-mail), Skype, SMS? 7.2. ar šeima susiduria su kokiais nors sunkumais dėl to, kad jūsų nėra namie? Ar

guodžiasi? Kas kelia daugiausia sunkumų partnerei, vaikams? Jei guodžiasi, kaip raminate?

7.3. kaip jūs manote, kaip pasikeitė šeimos gyvenimus jums išvykus (leisti laisvai pasakoti, bet išklausti apie materialinius pokyčius (ką įsigijo ir pan.), apie jo/jos santykius su vaikais, partnerių tarpusavio santykius)?

7.4. kaip vaikai reagavo į tai, kad jūsų nėra namie? Ar pasikeitė jų elgesys? Į ku-rią pusę? Ar bandote juos auklėti, net ir būdamas ne namie? Kaip aiškinate, kodėl teko išvykti?

7.5. o kaip tvarkote jūsų užsienyje uždirbtus pinigus? Kam juos leidžiate? Kaip (ar su partnere) nusprendžiate kam juos leisti?

7.6. kaip dažnai jūs važiuojate į Lietuvą? Kokiam laikui paprastai pasiliekate Lie-tuvoje?

7.7. ką veikiate, kai būnate namuose? 7.8. ar grįžus namo po kurio laiko neatsiranda įtampos, konfliktų? Ar laikas, pra-

leistas atskirai, neatitolino? O jūsų tarpusavio santykiai – pasikeitė, ar ne? 7.9. kai būnate grįžęs ir jei turite laisvalaikio, kaip jį leidžiate? 7.10. ar lankote draugus? Ar senų bendrų draugų ratas mažėja? Kur daugiau drau-

gų – Lietuvoje ar šalyje, kurioje gyvenate? 7.11. jei partneris ir kiti šeimos nariai buvo atvykę, kaip jie įvertino šią šalį, jūsų

gyvenimo sąlygas? Kas patiko, kas nepatiko? Kaip manote, ar jis norėtų gy-venti šioje šalyje? Kuriam laikui (gal visam)? Ar lygino ją su Lietuva?

7.12. ar svarstote galimybę visai šeimai atvažiuoti gyventi pas jus? Kokie argu-mentai už ir prieš? (išklausti, kas „atbaido“ nuo atsivežimo: vaikų mokslai, partnerės darbas Lietuvoje, tėvai, finansiniai įsipareigojimai, neigiamas ša-lies, kurioje gyvena, vertinimas ar pan.)

7.13. ar pats planuojate grįžti į Lietuvą? Kada? Kodėl? Dėl kokių priežasčių dar negrįžote?

7.14. koks dabar darbas Lietuvoje tenkintų? 7.15. galvojant apie šeimos ateitį, kokią ją įsivaizduojate? Ką norėtumėte veikti,

turėti, kaip ir kur gyventi? Ar kartu su partneriu ir vaikais juos aptariate? (materialiniai planai, vaikų ateitis, profesinės vizijos, noras kažką turėti pa-siekti ir pan.)

8. NE VISIEMS (kai vaikai Lietuvoje su kt. giminaičiais): santykiai (bendravi-mas) su vaikais, jei juos paliko prižiūrėti seneliams ar kitiems giminaičiams 8.1. kas augina jūsų vaikus šiuo metu? Ar jums išvykus vaikai visą laiką buvo

prižiūrimi tų pačių žmonių? Jei ne – dėl kokių priežasčių teko keisti vaikų „prižiūrėtojus“?

228

8.2. ar nebuvo sunku įkalbinti tėvus (gimines), kad prižiūrėtų jūsų vaikus? 8.3. kaip dažnai kalbate telefonu su Lietuvoje likusiais vaikais ir juos prižiūrinčiais

giminėmis? Kokiu būdu bendraujate – rašote laiškus (e-mail), Skype, SMS? 8.4. kaip vaikus prižiūrintiems pavyksta su jais susitvarkyti? Ar skundžiasi? 8.5. ar vaikai guodžiasi, kad jūsų nėra? Kad jei pasiilgę jūsų? Ką sakote tokiu at-

veju vaikams? Kaip juos raminate? 8.6. ar sakė vaiką prižiūrintys asmenys, jog jums išvykus pasikeitė vaiko elgesys?

Į gerą ar į blogą pusę? Jei pasikeitė į blogą pusę, ar kažkaip kalbatės apie tai su vaiku? Auklėjate? Ką sakote?

8.7. kaip esate išsprendę vaiko globos klausimus? Ar esate kaip nors teisiškai įforminę tai, jog vaikus augina kiti? Ar nebuvo problemų dėl to, jog jūsų nė-ra, o reikėjo jūsų kaip tėvų sutikimo, parašo ir t. t.?

8.8. kaip tvarkote finansinius vaiko išlaikymo klausimus? 8.9. kaip dažnai važiuojate į Lietuvą? Kokiam laikui paprastai pasiliekate Lietuvoje? 8.10. ką veikiate, kai būnate namuose? 8.11. kai būnate grįžęs ir jei turite laisvalaikio, kaip jį leidžiate? 8.12. ar lankote draugus? Ar senų bendrų draugų ratas mažėja? Kur daugiau drau-

gų – Lietuvoje ar šalyje, kurioje gyvenate? 8.13. jei vaikas(-ai) buvo atvykę, kaip jie įvertino šią šalį, jūsų gyvenimo sąlygas?

Kas patiko, kas nepatiko? Kaip manote, ar jis/ji norėtų gyventi šioje šalyje? Kuriam laikui (gal visam)? Ar lygino ją su Lietuva?

8.14. ar svarstote galimybę atsivežti vaikus į Lietuvą? Jei taip – kada? Kodėl dar neatsivežėte? Kokie argumentai už ir prieš? (išklausti, kas „atbaido“ nuo at-sivežimo: vaikų mokslai, tėvai, finansiniai įsipareigojimai, neigiamas šalies, kurioje gyvena vertinimas ar pan.)

8.15. ar pats planuojate grįžti į Lietuvą? Kada? Kodėl? Dėl kokių priežasčių dar negrįžote (leisti laisvai kalbėti, bet paklausti – baimė, jog apmokestins nele-galiai uždirbtas lėšas? baimė neturėti socialinių garantijų (sveikatos, pensi-jos)? Mažesnės galimybės? Ir pan.?)

8.16. koks dabar darbas Lietuvoje tenkintų? 8.17. galvojant apie šeimos ateitį, kokią ją įsivaizduojate? Ką norėtumėte veikti,

turėti, kaip ir kur gyventi? Ar kartu su partneriu ir vaikais tai aptariate? (ma-terialiniai planai, vaikų ateitis, profesinės vizijos, noras ką nors turėti, pasiek-ti ir pan.)

9. VISIEMS: Emigracijos įtaka asmeniškai jam. 9.1. ar gyvenimas atskirai ir kitoje šalyje turėjo įtakos jums? Ar pastebite kokių

pokyčių? Kas pasikeitė? ← leisti respondentui laisvai pasakoti. Jei nepamini, klausti ↵

9.2. asmeninės savybės (nauji įgūdžiai, žinios, tapote tvarkingesnis, savarankiš-kesnis, punktualesnis, drąsesnis, labiau savimi pasitikintis)

9.3. materialinė padėtis 9.4. išvaizda 9.5. sveikata ir pan. 9.6. ar dar kartą važiuotų, jei galėtų atskuti laiką atgal?

10. VISIEMS: Emigracijos problemos Lietuvoje 10.1. kaip pats mano, kodėl žmonės važiuoja iš Lietuvos? 10.2. o kodėl negrįžta? 10.3. ką turėtų daryti Lietuvos valdžia, kad žmonės pradėtų grįžti? 10.4. kokia turėtų būti Lietuva, kad žmonės grįžtų?

229

5 PRIEDAS

Pagrindinės taisyklės, kuriomis buvo vadovautasi koreguojant VTAKĮ tyrimo duomenis:

1. Nenurodytas bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose ap-klaustų vaikų skaičius, tokių yra 33 atvejai. Jei apklaustų vaikų skaičius nenurody-tas, tai tokie atvejai skaičiuojant vaikų, kurių tėvai išvykę dirbti ir/ar gyventi į už-sienį, procentą nuo bendro apklaustų vaikų skaičiaus į analizę įtraukti nebuvo.

2. Nenurodytas bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bendras besimokančių vaikų skaičius, tokių yra 45 atvejai. Jei nėra nurodytas bendras bendrojo lavinimo mokyklų bei ikimokyklinių ugdymo įstaigų vaikų skaičius, o apklaustų vaikų ir vaikų, kurių tėvai išvykę dirbti ir/ar gyventi į užsie-nį, santykis mažesnis nei 50 procentų, tai pirmųjų skaičius prilyginamas tyrimo imčiai (visam ugdymo įstaigos mokinių skaičiui). Tuo tarpu visi likę atvejai, kai apklaustų vaikų ir vaikų su išvykusiais tėvais skaičius sutampa, yra atmetami kaip klaidingi ir toliau analizėje nenaudojami. Tokiu būdu iš 45 atvejų, kada ne-nurodytas bendras ugdymo įstaigose besimokančių vaikų skaičius, 25 atvejais apklaustų vaikų skaičius prilyginimas bendram vaikų skaičiui mokykloje ir tokie atvejai grąžinami į analizuojamų duomenų bazę. Likusių 20 bendro lavinimo mo-kyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pateikti apibendrinti duomenys analizėje nenaudoti.

3. Apklaustų vaikų skaičius sutampa su vaikų, kurių tėvai išvykę dirbti ir/ar gyventi į užsienį, skaičiumi, tokių yra 180 atvejų. Jei apklaustų vaikų skaičius sutampa su vaikų, kurių tėvai išvykę dirbti ir/ar gyventi į užsienį skaičiumi, tai laikoma, kad apklausti buvo visi ugdymo įstaigos vaikai (tyrimo imtis visi ugdymo įstaigos vai-kai), nes yra akivaizdu, kad apklausa buvo atlikta tikslingai (žinant išvykusių vaikų šeimas).

4. Nesutampa vaikų, kurių tėvai išvykę dirbti ir/ar gyventi į užsienį, pasiskirstymas pagal juos prižiūrinčių asmenų skaičių bei vaikų gyvenamąją vietą (tokių yra 533 atvejai, iš kurių 367, kai vaikus prižiūri daugiau nei vienas asmuo, o 23 gyvena ke-liose vietose tuo pačiu metu). Tačiau yra ir 49 atvejai, kai palikti vaikai nenurodė visai arba nurodė, bet ne visus juos prižiūrinčius asmenis, o 94 vaikai nepateikė in-formacijos apie savo gyvenamąją vietą. Jei vaikų, kurių tėvai išvykę dirbti ir/ar gy-venti į užsienį, procentas nuo visų apklaustų bendrojo lavinimo mokyklose bei iki-mokyklinio ugdymo įstaigose besimokančių vaikų yra didesnis nei 50 procentų, tai tokie atvejai taip pat buvo atmesti kaip klaidingi (tokie rasti 5 atvejai).

5. Keturiuose rajonuose pateikti apibendrinti visų rajone esančių bendrojo lavinimo mokyklų bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų rezultatai/duomenys.

6. Trijuose rajonuose neįvardytos konkrečios gyvenvietės, kuriose esančiose bendrojo lavinimo mokyklose bei ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo vykdomas tyrimas. Jei nenurodytas mokyklos tipas ir pateikti tik apibendrinti visų rajone esančių ben-drojo lavinimo mokyklų bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų rezultatai, tai tokie at-vejai, kai buvo skaičiuojamas vaikų, kurių tėvai yra išvykę dirbti ir/ar gyventi į už-sienį, pasiskirstymas pagal mokyklos tipą, atmesti, o tie atvejai, kai nenurodytas gyvenvietės tipas, atitinkamai nefigūravo skaičiuojant vaikų, kurių tėvai išvykę, pasiskirstymą pagal gyvenvietės tipą.

Še23 A.Maslauskaitė, V.Stankūnienė. Šeima abipus sienų: Lietuvos transnacionalinės šeimos genezė, funkcijos, raidos perspektyvos./Tarptautinė migracijos organiza-cija, Socialinių tyrimų institutas/ Vilnius, 2007, 230 p.

ISBN 978-9955-697-10-7

Knygoje nagrinėjama migracijos procesų ir šeimos sąveika šiandieninėje Lietu-

voje. Remiantis statistine ir kiekybinių bei kokybinių sociologinių tyrimų informacija nagrinėjami veiksniai, skatinantys transnacionalinių šeimų susiformavimą, šių šeimų funkcionavimo ypatumai, pasekmės šeiminiams santykiams ir santykiams tarp kartų. Knygoje taip pat aptariamos transnacionalinių šeimų raidos perspektyvos, analizuoja-mos šių šeimų susijungimo užsienio šalyje ar Lietuvoje galimybės.

UDK 316.3(474.5)

ŠEIMA ABIPUS SIENŲ: LIETUVOS TRANSNACIONALINĖS ŠEIMOS GENEZĖ, FUNKCIJOS, RAIDOS PERSPEKTYVOS FAMILY ACROSS FRONTIERS GENESIS, FUNCTIONS AND DEVELOPMENT PROSPECTIVE OF TRANS-NATIONAL FAMILIES IN LITHUANIA

Spausdino įmonė „Mokslo aidai“, Goštauto g. 12, 01108 Vilnius

Documents

ŠEIMA ABIPUS SIENŲ ės šeimos genezė - IOMiom.lt/.../failai/1430204018_seima-abipus-sienos.pdf · 2015. 4. 28. · 6 ĮVADAS Emigracijos srautai iš Lietuvos į kitas šalis yra