Projektavimo vadovas GYV NAMAI - remontogidas.lt. Projektavimo... · Lauko sienų išorinis sluoksnis atlaiko nepalankius aplinkos poveikius, todėl jį projektuojant parenkama reikalinga

Stambiaplokščių namų PROJEKTAVIMO VADOVAS

Turinys

ĮVADAS .............................................................................................................................................................................2

1. DAUGIABUČIO GYVENAMOJO PASTATO STRUKTŪRA....................................................................................3

2. POVEIKIAI IR APKROVOS.........................................................................................................................................6 2.1. NUOLATINĖS APKROVOS (KONSTRUKCIJŲ NUOSAVAS SVORIS) .................................................................................6 2.2. KINTAMOS APKROVOS..............................................................................................................................................6 2.3. VĖJO APKROVOS.......................................................................................................................................................7 2.4. SNIEGO APKROVOS...................................................................................................................................................7 2.5.PERDANGŲ IR DENGINIŲ SUMINĖS SKAIČIUOTINĖS APKROVOS ..................................................................................7 2.6.APKROVŲ DERINIAI...................................................................................................................................................7

3. PASTOVUMAS .............................................................................................................................................................8 3.1. SKERSINĖS SIENOS (DIAFRAGMOS) ...........................................................................................................................8 3.2. STANDŽIOS PERDANGOS (HORIZONTALI DIAFRAGMA) ..............................................................................................8 3.3. STRUKTŪRŲ VIENTISUMAS – RYŠIŲ SISTEMOS ........................................................................................................10

4. IŠORINĖS SIENOS .....................................................................................................................................................12 4.1. TRISLUOSKNĖS IŠORINĖS SIENOS ............................................................................................................................12 4.2. DVISLUOSKNĖS IŠORINĖS SIENOS .........................................................................................................................128 4.3. VIENSLUOKSNĖS IŠORINĖS SIENOS..........................................................................................................................18 4.4. MIŠRIOS IŠORINĖS SIENOS ......................................................................................................................................18 4.5. PAKĖLIMO KILPOS, ĮDĖTINĖS DETALĖS ...................................................................................................................19 4.6. SIENŲ ILGAAMŽIŠKUMAS .......................................................................................................................................24

5. VIDINĖS SIENOS .......................................................................................................................................................25

6. PERDANGOS ..............................................................................................................................................................26

7. BALKONAI..................................................................................................................................................................28

8. KOLONOS ...................................................................................................................................................................29

9. SIJOS, RYGELIAI .......................................................................................................................................................30

10. LAIPTAI .....................................................................................................................................................................31

11. LIFTŲ ŠACHTOS ......................................................................................................................................................32

12. APSAUGA NUO TRIUKŠMO ..................................................................................................................................33

13. SURENKAMŲ STAMBIAPLOKŠČIŲ NAMŲ MONTAVIMAS ...........................................................................34 13.1. BENDRI NURODYMAI ............................................................................................................................................34 13.2. PAMATŲ MONTAVIMAS ........................................................................................................................................34 13.3. POLIŲ KALIMAS....................................................................................................................................................35 13.4. KOLONŲ MONTAVIMAS ........................................................................................................................................36 13.5. RYGELIŲ, SIJŲ, SĄRAMŲ, PERDANGOS IR DENGINIO PLOKŠČIŲ MONTAVIMAS .......................................................37 13.6. COKOLINIO AUKŠTO MONTAVIMO DARBAI ...........................................................................................................42 13.7. SIENINIŲ PLOKŠČIŲ MONTAVIMAS........................................................................................................................43 13.8. LIFTŲ ŠACHTŲ ERDVINIŲ BLOKŲ MONTAVIMAS....................................................................................................50 13.9. ĮDĖTINIŲ IR JUNGIAMŲJŲ DETALIŲ ANTIKOROZINIS PADENGIMAS.........................................................................50 13.10. SIŪLIŲ IR SANDŪRŲ UŽMONOLITINIMAS .............................................................................................................50

1


2

Įvadas Racionali, laiką ir sąnaudas taupanti statyba šiandien yra daugiau negu reikalavimas – daugeliui

profesionalų tai tapo besąlygiška pareiga. Neatsiejama šio proceso dalis yra patikimos statybinės medžiagos ir technologijos, kurios leidžia greitai ir kokybiškai dirbti.

Daugumą pastatų galima sumontuoti iš surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų. Tokios konstrukcijos puikiai tinka naudoti stačiakampio plano pastatuose dėl pastato ašių ir angų taisyklingumo. Netaisyklingos formos plano pastatuose daugeliu atveju taip pat galima naudoti surenkamas gelžbetonines konstrukcijas. Suprojektuoti šiuolaikiniai įvairios formos pastatai iš surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų yra saugūs ir ekonomiški.

UAB “Betonika” pristato surenkamus stambiaplokščius namus, kurie savo šiluminėmis, garso izoliavimo savybėmis nenusileidžia plytiniams ar monolitiniams namams, o statybos tempais netgi žymiai juos pranoksta.


1. Daugiabučio gyvenamojo pastato struktūra

Vyraujančios daugiabučio gyvenamojo pastato konstrukcinės sistemos pavaizduotos 1.1., 1.2., 1.3. paveikslėliuose. Tarpaukštinės perdangos yra remiamos ant laikančiųjų vidinių sienų ir išorinių galinių sienų (1.1. pav.). Fasadinės sienos, esančios lygiagrečiai perdangoms, yra tik atitvarinės, kas suteikia didesnes galimybes įvairesnei fasado architektūrai.

3

1.1. pav. Apkrovą laikančiosios skersinės vidinės sienos ir išilginės atitvarinės fasadinės sienos

Vyraujanti daugiabučių pastatų struktūra yra su skersinėmis laikančiomis sienomis, kurios yra statmenos išilginei pastato ašiai. Perdangos remiamos į skersines vidines ir galines išorines sienas. Pastatui išilginį stabilumą suteikia liftų šachta, laiptinė, skersinės ir išilginės sienos. Išorinės sienos, kaip taisyklė – nelaikančios.


4

1.2. pav. Skersinė sienų sistema su gelžbetoninėmis išorinėmis sienomis

Rekomenduojama visame pastate (dalyje pastato, jei pastato planas sudėtingas, pavyzdžiui L formos) išlaikyti tą pačią perdangų kryptį, net jei perdengiama anga kita kryptimi yra trumpesnė. Tai leidžia išlaikyti tam tikrą sprendimų pastovumą bei lengviau išspręsti kanalų techninėms komunikacijoms išdėstymą.

Galimi ir kiti sprendimai, kai laikančios sienos yra lygiagrečios išilginei pastato ašiai. Taip pat viename pastate gali būti pritaikytos abi sistemos.

1.3. pav. Plokštės ir sienos skersinėje sienų sistemoje


5

Kai architektas numato komercines patalpas ar parkingą daugiabučių pastatų apatiniame aukšte, tuomet kaip laikančias konstrukcijas galima naudoti kolonas ir sijas (1.4. pav.).

1.4. pav. Daugiabučių pastatų apatinio aukšto konstrukcinė schema


6

2. Poveikiai ir apkrovos

Projektuojant stambiaplokščius namus poveikiai ir apkrovos skaičiuojami remiantis STR2.05.04:2003 ,,Poveikiai ir apkrovos’’, RSN156-94 ,,Statybinė klimatologija’’.

Statiniai projektuojami taip, kad galimų deformacijų dydžiai neviršytų leistinų, pateiktų STR2.05.04:2003 ,,Poveikiai ir apkrovos’’.

2.1. Nuolatinės apkrovos (konstrukcijų nuosavas svoris)

Gelžbetoninės konstrukcijos : G=25kN/m3; γfsup=1.35, γfinf=1.00.

Plieninės konstrukcijos: G=78,5kN/m3; γfsup=1.35, γfinf=1.00.

Silikatinių plytų mūro sienos: G=18,0kN/m3; γfsup=1.35, γfinf=1.00.

Silikatinių blokų “Silka M” mūras: G=14,5kN/m3; γfsup=1.35, γfinf=1.00.

Keramzitbetonio blokų mūras: G=10kN/m3; γfsup=1.35, γfinf=1.00. čia daliniai patikimumo koeficientai: γfsup- didžiausia (nepalanki) reikšmė saugos ribinių būvių įvertinimui γfinf- mažiausia (palanki) reikšmė γf= 1 – reikšmė patikimumo ribinį būvį įvertinti.

2.2. Kintamos apkrovos

Skaičiavimuose priimamos naudojimo apkrovų charakteristinės reikšmės pateiktos 1. lentelėje.

1. lentelė Apkrovos reikšmė

Eil. Nr. Apkrovos pavadinimas Išskirstytas slėgis qk (kPa)

Koncentruota apkrova Qk (kN)

Gyvenamosios paskirties patalpos

1. Perdangos 1,5 2,0

2. Laiptai 2,0 2,0

3. Balkonai 2,5 2,0

4. Eksploatuojamas stogas 1,5 2,0

Daliniai patikimumo koeficientai:


7

Saugos ribinį būvį įvertinti: γQ=1,3 (išskyrus koncentruotas apkrovas avarijos atveju kurių γQ=1)

Patikimumo ribinį būvį įvertinti: γQ=1,0

Norminė naudojimo apkrova kilnojamoms pertvaroms – 1,2 kPa, patikimumo koeficientas γf=1,3.

2.3. Vėjo apkrovos

Vėjo greičio pagrindinės atskaitinės reikšmės imamos iš STR2.05.04:2003 ,,Poveikiai ir apkrovos’’ 3 priedo.

Vidutinė vėjo slėgio į išorinius konstrukcijos paviršius dedamosios charakteristinė reikšmė skaičiuojama pagal formulę:

( ) erefme czcqw ⋅= ⋅ (12.1)

kur: qref – ataskaitinis vėjo slėgis; c(z) – koeficientas priklausantis nuo aukščio; ce – išorinio slėgio aerodinaminis koeficientas;

Atskaitinis vėjo slėgis qref nustatomas taikant formulę.

2

2 refref vq ρ= ; (12.4)

kur: ρ – oro tankis; vref – atskaitinis vėjo greitis.

2.4. Sniego apkrovos

Sniego apkrovos į stogo horizontaliąją projekciją charakteristinė reikšmė nustatoma pagal formulę:

kte sCCs iμ= , (11.1)

kur: sk – sniego dangos ant 1 m2 horizontaliojo žemės paviršiaus svorio charakteristinė reikšmė; μi – stogo sniego apkrovos formos koeficientas; Ce – atodangos koeficientas; Ct – terminis koeficientas, priklausantis nuo energijos nuostolių per stogą ar kitos terminės

įtakos.

2.5. Perdangų ir denginių suminės skaičiuotinės apkrovos

Surenkamiems gyvenamiesiems namams suminės skaičiuotinės apkrovos skaičiuojamos nuo pavojingiausių skaičiuotinių poveikių derinių pagal saugos ribinius būvius.

2.6. Apkrovų deriniai

Pastatą veikiančių apkrovų derinių sudarymo tvarka, apkrovos patikimumo bei derinių koeficientai priimami pagal STR2.05.04:2003 ,,Poveikiai ir apkrovos’’ pateiktus nurodymus.


8

3. Pastovumas

Stambiaplokščių namų horizontalus stabilumas užtikrinamas keliais būdais: Skersinių sienų pagalba (diafragmos) Aukštų standžių perdangų pagalba (perdangų standus diskas)

3.1. Skersinės sienos (diafragmos)

Skersinės sienos patikimai užtikrina pastato stabilumą. Tačiau jos būtinai turi būti sujungtos su statmenomis joms sienomis arba su standumo branduoliu (pvz. laiptinė). Visa horizontali jėga proporcingai paskirstoma kitoms pastato sienoms arba perduoda į standumo branduolį.

3.1.1. pav. Skersinių jėgų pasiskirstymas tarp sienų

Stambiaplokščių namų skersinės sienos turi užtikrinti, kad sujungti visi elementai dirbtų kaip vientisas elementas. Taip pat visų elementų darnų darbą užtikrina sujungimų mazgai bei ryšių patikimumas. Kiekvienas sujungimo mazgas turi perimti ne tik skersines jėgas, bet ir tempimo, gniuždymo įtempimus.

Gniuždymo įtempimai mazge priimami nuo mazgo betono savojo svorio. Skersines jėgas perima trintis tarp sienų ir sujungimo mazgo betono. Jei jėga yra didelė

(dažniausiai tai būna vertikaliuose sienų sujungimuose), tuomet vertikalia kryptimi būtina įdėti ryšius (kilpeles ir armatūros strypą). Horizontalia kryptimi paprastai naudojami vertikalūs armatūros strypai tarp jungiamų sienų.

Jei sienose, ties sujungimo mazgu, pasitaiko didelės angos (pvz. durų anga, langas), tuomet likusi sujungimo dalis turi būti patikrinta, kiek ji gali atlaikyti.

Vieno aukšto siena sumontuota ant kito aukšto sienos turi išlikti kaip vienas elementas. Viena ar kelios sujungtos sienos turi užtikrinti stabilumą. Gretimos sienos plane sujungtos L, H, U ar T formos mazgais bei ryšiais turi perimti skersines

jėgas, t.y. užtikrinti stabilumą.

3.2. Standžios perdangos (horizontali diafragma)

Horizontalioms jėgoms perimti yra naudojamos aukštų perdengimo plokštės – horizontali diafragma. Pastaroji apkrova perduoda namo nešantiems elementams, su kuriais ji yra sujungta.

Aukšto perdengimo plokštė yra kaip viena didelė horizontali sija. Nešančios sienos, pastato branduolys ir kiti stabilizuojantys elementai perima šios horizontalios sijos apkrovą, jei ji gerai sujungta su minėtais elementais.


9

Gniuždymo įtempimai diafragmoje, veikiant apkrovai, pasiskirsto keliais būdais (priklausomai nuo įtvirtinimo):

Arkinis įtempimų pasiskirstymas, kai įtvirtinti du diafragmos galai. Įstrižas įtempimų pasiskirstymas, kai įtvirtintas vienas diafragmos galas.

3.2.1. pav. Diafragmos įtempimų pasiskirstymas

Diafragmos įtempimai pačioje diafragmoje persiduoda į jos atskirų elementų (plokščių) sąveikos jėgas, t.y. tarp atskirų elementų atsiranda kirpimo jėgos. Joms perimti yra naudojama trinties jėga tarp elementų ir ryšiai. Todėl perdangų galai turi būti sutvirtinti (surišti) ir tarpai gerai užmonolitinti.

Tempimo jėgos diafragmoje susidaro išorinėje jos dalyje (3.2.1. pav). Joms perimti yra naudojami ryšiai.

Visos jėgos gali būti apskaičiuojamos klasikiniais metodais.

3.2.2. pav. Perdangą veikiančių jėgų schema

Kiaurymėtos plokštės labai tinka standumo diafragmai, nes jų forma tinkama sujungti gretimas plokštes. Sutvirtinus plokštes tarpusavyje, gaunama viena standi perdanga.


10

3.3. Struktūrų vientisumas – ryšių sistemos

Pagrindinis ir svarbiausias stambiaplokščių namų projektavimo tikslas yra iš atskirų komponentų sudaryti vientisą struktūrą. Vientisumas tarp visų detalių yra išgaunamas sujungiant eilę adekvačių sujungimų. Projektuojant sujungimus reikia atsižvelgti ne tik į jėgos pasiskirstymą tarp elementų, bet taip pat ir vientisumą skersai sujungimų bei jungčių elastingumą, kad būtų išgautas visos struktūros vientisumas.

Toks tikslas pasiekiamas panaudojant trijų krypčių ryšių sistemą. Ji yra nepertraukiama ir tampri ryšiams naudojama armatūra, kilpelės, varžtai, kurie yra monolitinami išilgai, skersai ir vertikaliai elementų. Ryšių vaidmuo yra ne tik perskirstyti tarp elementų įprastas jėgas, kurios susidaro dėl vėjo bei kitų apkrovų, bet taip pat duoti papildomą atsparumą bei apsaugą, kad struktūra išsilaikytų iki tam tikros ribos, kai apkrovos tampa nenormalios: grunto nusėdimas, dujų sprogimai, automobilių ar lėktuvų susidūrimai, tornado, sprogstantis bombardavimas ir pan.

Teisinga ryšių sistema turi atlikti šias funkcijas: Sujungti atskirus elementus Užtikrinti vientisumą skersai sujungimų Užtikrinti papildomą atsparumą ir apsaugą atsitiktinių papildomų apkrovų atveju Prevencinę funkciją prieš laipsnišką struktūros griūtį Padidinti elastingumą Pagerinti priešgaisrinę apsaugą

Kad jėgos pasiskirstytų teisingai, ryšiai turi atitikti dvi pagrindines charakteristikas: Nepertaukiama ryšių armatūra užtikrina reikiamą apkrovos perdavimą ir perskirstymą. Didelis elastingumas yra reikalingas ne tik priimti papildomas dideles deformacijas, bet

taip pat absorbuoti dinamiško poveikio energiją.

3.3.1. pav. Ryšių tipai:

V - vertikalieji ryšiai P - periferiniai ryšiai T - skersiniai ryšiai L - išilginiai ryšiai


11

Struktūros vientisumas visomis kryptimis užtikrinamas parenkant atitinkamus ryšius. Pagrindinės ryšių funkcijos yra šios:

Periferinis ryšys (P) turi veikti kaip perdangos diafragmos dalis. Jis gali būti laikomas kaip plokščia, horizontali tempiama sija.

Išilginiai ryšiai (L) palaiko pusiausvyrą tarp horizontaliųjų jėgų, veikiančių ant vidinių ir išorinių sienų. Jėgos ryšiuose susidaro dėl nevienodų ekscentricitetų (vėjo poveikio, atsitiktinių papildomų apkrovų ir pan). Ryšiai turi taip pat pritvirtinti perdangas ties atramomis. Išilginių ryšių jėga yra skaičiuojama kaip ekscentriciteto ir veikiančių poveikių funkcija.

Skersiniai vidaus ryšiai (T) pirmiausia turi perimti jėgas, veikiančias vertikaliuose sujungimuose tarp sienų. Jie taip pat suteikia perdangų plokštėms papildomą stiprumą (suvaržo plokštes), tuo būdu padidindami gebėjimą perimti kirpimo įtempimus tarp plokščių.

Vertikalieji ryšiai (V) turi suteikti vientisumą skersai pastato ir padėti perimti įtempimus sienos vietinio pakenkimo atveju.

3.3.2. pav. Minimalūs reikalavimai ryšiams (armatūrai)


4. Išorinės sienos

Stambiaplokščių namų išorinės sienos projektuojamos remiantis STR 2.05.05:2005 “Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas”.

4.1. Trisluosknės išorinės sienos

Išorinis sluoksnis – 70 mm storio. Betonas C30/37. Visu išorinio sluoksnio perimetru daromas 10x10 arba 15x15 nuolydis siūlėms.

Betonas paprastai gaminamas su įprastais užpildais ir pilku portlandcementu, bet gali būti naudojami ir specialūs užpildai, pvz., baltas portlandcementas su pigmentais.

Lauko sienų išorinis sluoksnis atlaiko nepalankius aplinkos poveikius, todėl jį projektuojant parenkama reikalinga atsparumo šalčiui, nelaidumo vandeniui markė.

Termoizoliacijos sluoksnis 50÷200 mm storio, priklausomai nuo reikalavimų šiluminei varžai. Vidinis sluoksnis 100÷200 mm storio. Betonas C25/30. Gabaritinis aukštis iki 3,20 m, ilgis – 8m. Aukštesnės sienos vežamos kaip negabarintiniai

gaminiai.
Atsižvelgiant į pakėlimo krano strėlės siekį ir kėlimo galios kreivę, priimamas maksimalus
sienos svoris. UAB”Betonika” siūlo trisluoksnes lauko sienas su labai įvairia fasado apdaila:

a) Paliekamas natūralus betonas, nes išorinis paviršius yra lygus (4.1.2. pav.). b) Dažomas (4.1.1.a pav., 4.1.3. pav., 4.1.4. pav., 4.1.5. pav., 4.1.8.a pav.). c) Su keraminių plytelių ar klinkerinių plytų apdaila (4.1.1.b pav., 4.1.1.c pav. 4.1.6. pav.,

4.1.8.d pav.). d) Įvairios faktūros (4.1.7. pav.). e) Atidengta betono faktūra (4.1.8.b pav. 4.1.8.c pav.). f) Grafinis betonas (4.1.9. pav., 4.1.10. pav.). g) Mišri fasado apdaila (4.1.11. pav.).

12

a) b) c)

4.1.1. pav. Trisluoksnių lauko sienų fasado apdaila: a – dažomas fasadas, b – keraminių plytelių apdaila, c – klinkerinių plytų apdaila.


13

4.1.2. pav. Natūralaus betono paviršiaus fasadas

4.1.3. pav. Dažomas fasadas


14




15

4.1.6. pav. Fasadas su keraminių ar klinkerinių plytų apdaila

4.1.7. pav. Pageidaujamo rašto fasadas


16

a) b) c) d)

4.1.8. pav. a - dažytas paviršius su granulėmis, b - šlifuotas betonas, c - sušiurkštintas betonas su baltu cementu ir lauko špatu, d – plytų mūro imitacija

4.1.9. pav. Grafinio betono paviršiaus pavyzdžiai


17

4.1.10. pav. Pastato fasadas panaudojant grafinį betono paviršių

4.1.11. pav. Mišri fasado apdaila


18

4.2. Dvisluosknės išorinės sienos

Šią sieną sudaro vidinis 100÷200mm storio gelžbetoninis (C25/30) sluoksnis ir termoizoliacinis 20÷200mm storio sluoksnis, kuris parenkamas pagal reikalavimus šiluminei varžai.

Naudojant šiuos gaminius, gaunamas besiūlis fasadas, kuris gali būti tinkuojamas arba atskirose vietose apdailinamas keraminėmis ar klinkerio plytelėmis.

4.3. Viensluoksnės išorinės sienos

Vienasluoksnės išorinės sienos - tai 100÷200mm storio C25/30 gelžbetoninės sienos, kurios sumontuojamos ir statybos aikštelėje apšiltinamos. Fasado apdaila – pagal architektūrinius sprendimus.

Lauko sienų vidinis sluoksnis parenkamas pagal konstruktyvinius skaičiavimus ir reikalavimus.

4.4. Mišrios išorinės sienos

Siekiant paįvairinti stambiaplokščių namų fasadus, architekto ar statytojo pageidavimu, UAB “Betonika“ gali pagaminti mišrias gelžbetonines išorines sienas. Tai nevienodo storio, skirtingų sluoksnių sienos. Tokio fasado pagrindas – trisluoksnė siena su įterptais dvisluoksnės sienos tarpais. Tarpai paprastai būna tarp langų, bet gali būti ir kitoje architekto nurodytoje sienos vietoje. Tarpai - tai nišos, kurios padengiamos kita medžiaga, pvz. „EXTORIET“ plokšte (4.1.11.pav., 4.4.1. pav.).

4.4.1. pav. Trisluoksnė siena su įterptais dvisluoksnės sienos tarpais

Antras būdas fasadinių nišų įrengimui - įtraukta fasadinio sluoksnio dalis. Įtraukimas gali būti 2-3cm. Antras būdas patogus tuo, kad nereikia papildomos apdailinės plokštės. Įrauktos vietos gali būti dažomos arba paliekamas natūralus betonas.


4.4.2. pav. Trisluoksnė siena su įtraukta fasadinio sluoksnio dalimi

4.5. Pakėlimo kilpos, įdėtinės detalės

Pakėlimo kilpos dedamos, atsižvelgiant į svorio centrą. Trisluoksnei sienai paprastai dedamas XM armatūros lankstinys (4.5.1. pav.).

Pakėlimo kilpos matmenys ir skersmuo parenkami pagal skaičiavimus. Maksimalus pakėlimo kilpos armatūros skersmuo - 25mm (armatūros plienas S240). Jei gaminys

sveria virš 9,8 t, dedami pakėlimo lynai (4.5.2. pav.).

19

4.5.1. pav. XM armatūros lankstinys


4.5.2. pav. Pakėlimo lynų charakteristikos

Vidiniame sluoksnyje dedamos įdėtinės detalės ramsčiams įtvirtinti montavimo metu. Jos projektuojamos patogiame aukštyje, atsižvelgiant į svorio centrą.

Sienų tarpusavio jungimui (vertikali siūlė) naudojamos trosinės kilputės (4.5.3. pav.). Šios kilputės abiejose sienose projektuojamos tame pačiame aukštyje, kas 150-600 mm (priklausomai nuo skaičiavimų) ir įgilinamos 20 mm (4.5.4. pav., 4.5.5. pav.).

20

4.5.3. pav. Trosinė kilputė


4.5.5. pav. Trosinių kilpučių jungimo mazgas

Kai išorinė siena yra su langais, reikalingos langų detalės (4.5.7. pav.). Atkreipkite dėmesį į langų angai būdingus išorinio sluoksnio užleidimus, griovelius palangei ir t.t. (4.5.6. pav.).

4.5.4. pav. Trosinių kilpučių išdėstymas

21


4.5.6. pav. Lango pjūvis

4.5.7. pav. Trisluosknė siena su langų įdėtinėmis detalėmis

Betono sluoksnių surišimui naudojami lankstūs ir sąraminiai ryšiai (4.5.8. pav.). Jie parenkami pagal termoizoliacinės medžiagos storį ir gaminio aukštį (pagal skaičiavimus) (4.5.9. pav.). Reikiamą lankstų ryšį parenkame iš katalogų. Pageidautina, kad vienam projektui būtų kuo mažiau skirtingų lanksčių ryšių. Jų aukštį galima koreguoti pjaunant per ryšio bangą.

Dedant ryšius, atsižvelgiama į apšiltinimo medžiagos išmatavimus. Tai padeda išvengti termoizoliacinės medžiagos nuostolių.

22


23

a)

b)

4.5.8. pav. a – lankstus ryšys b – sąraminis ryšys

4.5.9. pav. Ryšių išdėstymo schemos

Armuojant išoriniame sluoksnyje dedamas vienas tinklas, vidiniame sluoksnyje - du tinklai. Tinklo akučių žingsnis 150x150mm, 200x200mm (armatūros plienas S500).

Tinklas aprėminamas armatūros strypais. Virš langų ir durų esančios sąramos skaičiuojamos ir atitinkamai armuojamos. Aprėminimai

dedami taip pat apie langus ir duris. Gaminant surenkamas gelžbetonines sienas, gali būti įrengiamos nišos radiatoriams, ryšiams,

kanalai elektrai. Reikiamose vietose gali būti įdedamos metalinės detalės balkonų turėklų ar kitų konstrukcijų tvirtinimui.


24

4.6. Sienų ilgaamžiškumas

UAB “Betonika” lauko sienos yra ilgaamžės (50÷100 metų). Tam esminę įtaką turi betono atsparumas šalčiui ir vandens nepralaidumas. Šios betono savybės priimamos atsižvelgiant į naudojimo režimą ir išorės temperatūrą.

4.6.1. pav. Betono naudojimo režimai


5. Vidinės sienos

Vidinės sienos projektuojamos atsižvelgiant į apkrovas (ar tai laikanti, ar atitvarinė siena), garso ir priešgaisrinius reikalavimus. Paprastai tai būna gelžbetoninės 100-300 mm storio sienos iš C25/30 betono, armuotos armatūriniais tinklais. Gabaritinis aukštis iki 3,20 m. Aukštesnės sienos vežamos kaip negabaritiniai gaminiai. Kai sienos aukštos ir siauros, tuomet šonuose dedamos papildomos kilpos gaminio vertimui. Maksimalus sienos svoris 10 t. Tačiau dar reikia atsižvelgti į krano strėlės siekio ir kėlimo galios kreivę.

Gaminant vidines sienas yra galimybė įdėti vamzdelius arba tiesiog padaryti griovelius ir nišas elektros, ryšių tinklams, šildymo sistemos elementams.

Vidinės sienos jungiamos viena su kita kilpučių pagalba (jos įdedamos gamykloje) (4.5.3 – 4.5.5 pav.). Montavimo metu per kilputes įveriamas ∅12-16 armatūrinis strypas ir siūlė užmonolitinama.

25


26

6. Perdangos

Surenkamuose stambiaplokščiuose namuose paprastai montuojamos nepertraukiamo formavimo kiaurymėtos perdengimo plokštės, kurios parenkamos pagal apkrovą ir perdengiamos angos ilgį. Tai HCS18, HCS20, HCS25, HCS30, HCS40 (6.1. pav.). Plokštės gaminamos 1200 mm pločio, tačiau, reikalui esant, jos gali būti pjaunamos išilgine kryptimi. Minimalus plokštės plotis 300 mm. HCS18, HCS20, HCS25 plokštes galima pjauti kas 10 cm, taigi galimi pločiai 300, 400, 500 mm ir t.t. HCS30 ir HCS40 tipo plokščių galimi pločiai –360, 600, 720, 960, 1200 mm.

a)

b)

c)

d)

e)

6.1 pav. a – HCS 18, b – HCS 20, c – HCS 25, d – HCS 30, e – HCS 40


27

6.2. pav. Plokščių montavimo pavyzdys

Be to, galimos išėmos plokštėje – kraštuose, gale, viduryje (6.3. pav.).

6.3. pav. Angų plokštėse pavyzdžiai

Perdangose galima įrengti ir dideles angas (6.4. pav.).

6.4. pav. Anga per visą plokštės plotį


28

7. Balkonai

Balkonų plokštės surenkamiems stambiaplokščiams namams gaminamos iš šalčiui atsparaus C30/37 klasės betono. Jos armuojamos remiantis skaičiavimais – armatūros tinklais ir strypynais.

Balkonų plokštėse gali būti įrengiami latakai vandens nuvedimui, nuolydis. Apatinėje balkono pusėje įrengiami “ašarynai”. Gamykloje gali būti įdedamos metalinės detalės turėklų tvirtinimui.

7.1. pav. Balkonai su g/b konsolėmis ir metalinėmis kolonomis


29

8. Kolonos

Projektuojant surenkamus stambiaplokščius gyvenamus namus, pirmuose aukštuose gali būti numatomos automobilių stovėjimo aikštelės ar komercinės patalpos. Tuomet projektuojamos kolonos.

Kolonos gali būti naudojamos ir balkonų atrėmimui. Kolonos gaminamos įvairaus skerspjūvio, su konsolėm ir be jų. Konsolės gali būti įvairaus

aukščio, ilgio, nukreiptos į įvairias puses. Betonas ne žemesnės kaip C30/37 klasės, armatūra S500, S240.

8.1 pav. G/b kolonos

8.2. pav. Balkonai su g/b kolononomis


30

9. Sijos, rygeliai

Sijos, rygeliai projektuojami ir gaminami iš betono C50/60, naudojant neįtemptą ar iš anksto įtemptą armatūrą. Armuojama pagal skaičiavimus ir vadovaujantis galiojančiais statybos reglamentais.

a)

b) 9.1. pav. Rygelių ir sijų montavimo pavyzdžiai (a ir b)


31

10. Laiptai

Laiptai surenkamiems stambiaplokščiams namams projektuojami vadovaujantis STR2.05.05.2005 “Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas”. Betonas C25/30 klasės, armuojama armatūros tinklais ir strypynais S500, S240. Gaminant laiptų maršus, galima įdėti metalines detales arba suformuoti nišas turėklų tvirtinimui.

Laiptų aikštelės gaminamos iš betono C30/37, armuojant armatūros tinklais ir strypynais.

10.1. pav. Laiptų maršai


32

11. Liftų šachtos

UAB “Betonika” gamina liftų šachtas surenkamiems namams. Tai tūriniai elementai per visą pastato aukštą su anga lifto durims ir reikalingomis metalinėmis detalėmis lifto konstrukcijos tvirtinimui.

Tūrinio elemento sienelės storis parenkamas skaičiavimo būdu, atsižvelgiant į pastato aukštį, apkrovas ir t.t.. Betonas – C25/30. Armuojama tinklais, strypynais (armatūra - S500).

11.1. pav. Liftų šachta


33

12. Apsauga nuo triukšmo

Gyvenamųjų namų elementai gaminami laikantis STR2.01.01 (5) “Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo” reikalavimų.

Iš šių elementų statomuose gyvenamuose namuose žemas triukšmo lygis užtikrina komfortiškas sąlygas darbui ir poilsiui.

Pastato elementų garso izoliavimo rodikliai yra tokie, kad gerai apsaugo nuo: – pastato išorėje sklindančio triukšmo.

Tai lauko sienos, kurių konstrukcija susideda iš kelių skirtingų medžiagų sluoksnių. Išorinėms sienoms gaminti naudojamos medžiagos pasižymi geromis triukšmą izoliuojančiomis savybėmis. Tai sunkus betonas, kurį gaminant parenkama optimali užpildų sudėtis ir akmens vatos sluoksnis.

- gretimoje patalpoje sklindančio triukšmo. Nuo šio triukšmo apsaugo vidinės sienos ir tarpaukštinės perdangos. Sienoms

parenkamas optimalus storis ir užpildų sudėtis. Gaminant perdangas, naudojamas sunkus betonas. Dėl geros perdangų laikančios galios ir

mažo įlinkio galima įrengti gerą garso izoliaciją turinčią grindų konstrukciją.


34

13. Surenkamų stambiaplokščių namų montavimas

13.1. Bendri nurodymai

Surenkamų konstrukcijų atvežimo į statybvietę terminai turi būti suderinti su montavimo grafiku. Jeigu negalima montuoti nuo transporto priemonių, tai šios konstrukcijos iškraunamos montavimo krano veikimo zonoje. Visi atvežti į statybvietę gaminiai turi turėti gaminio pasą. Prie jo nurodomas gamyklos indeksas ir gaminio markė. Ant netipinių konstrukcijų turi būti pažymėtos prikabinimo ir atrėmimo vietos pervežant masės centras. Žymės turi būti pažymėtos nenuplaunamais dažais ir gerai matomos.

Priimant surenkamas gelžbetonines ir betonines konstrukcijas, atvežtas į statybos aikštelę, reikia patikrinti, ar elementų matmenys atitinka nurodytus pasuose, ar nepažeistos įdėtinės ir fiksuojančios detalės bei montavimo kilpos, ar elementų kokybė atitinka reikalavimus. Įdėtinių detalių ir gaminio plokštumos turi sutapti.

Daugiaaukščio pastato kiekvieno aukščiau esančio aukšto montavimą reikia vykdyti po visų montažinių elementų projektinio užtvirtinimo ir kai laikančių konstrukcijų užmonolitintų sandūrų betonas (skiedinys) pasiekia stiprį, nurodytą darbų vykdymo projekte.

Tais atvejais, kada konstrukcijų stiprumas ir pastovumas surinkimo procese užtikrinamas montažinių sujungimų suvirinimu, leidžiama, jeigu yra atitinkamas nurodymas projekte, pastato konstrukcijas montuoti be siūlių užmonolitinimo. Projekte turi būti pateikti būtini nurodymai apie konstrukcijų montavimo tvarką, sujungimų suvirinimą ir siūlių užmonolitinimą.

13.2. Pamatų montavimas

Pamatus reikia montuoti ypatingai tiksliai. Kolonų pamatų montavimą reikia vykdyti dvejomis statmenomis kryptimis pastato ašių

atžvilgiu, suderinant ant pamato pažymėtas ašis su orientyrais, užtvirtintais ant pagrindo arba kontroliuojant montavimo taisyklingumą geodeziniais prietaisais.

Juostinių pamatų montavimą sudaro šios pagrindinės operacijos: 1) pagrindo įrengimas; 2) pamatų bloko vietų sužymėjimas ant pagrindo; 3) ašių sužymėjimas ant bloko, jo prikabinimas ir pastatymas į vietą kranu; 4) pastatyto bloko sureguliavimas projektinėje padėtyje ir stropų atkabinimas; 5) montavimo kilpų užlankstymas ir tarpų tarp blokų užbetonavimas.

Pamatų blokus kloti ant išlyginto iki projektinės altitudės smėlio sluoksnio. Išlyginamojo smėlio sluoksnio altitudės nukrypimas nuo projektinės altitudės negali viršyti +0/-15 mm. Blokų negalima kloti ant išmirkusio, sušalusio ar apsnigto pagrindo. Rūsio sienų montavimą atlikti perrišant pamatų blokus.

Kampinius blokus statyti taip, kad jų ašių kryptys sutaptų su pastatų ašių kryptimis. Tik patikrinus šių blokų padėtį plane ir aukštyje, galima pradėti montuoti eilinius blokus.

Pamatų blokų paviršius turi būti nuvalytas nuo šiukšlių, purvo, riebalų, sniego, ledo ir turi užtikrinti gerą sukibimą su monolitiniu betonu ir skiediniu. Pradėjusio stingti ar atskiesto vandeniu cementinio skiedinio naudoti negalima.

Leistinas pamatų blokų ir pastato ašių sutapdinimo nuokrypis - 12 mm. Matuoti kiekvieną elementą. Leistinas blokų eilės 10 metrų ruože nuokrypis nuo horizontalės - 20 mm.


35

13.3. Polių kalimas

Poliai turi būti įkalti tiksliai projektinėje padėtyje, kad sutaptų kolonos ar sienos ir polio išilginės ašys ir kad polio viršutinio galo horizontalios ir vertikalios nuokrypos nuo projektinės padėties būtų ne didesnės už nustatytas ribines.

Kad kalamas polis nenukryptų, reikia jį standžiai pritvirtinti prie poliakalės kreipiamosios, o poliakalė savo ruožtu turi būti pastovi, nejudri. Kalimo metu reikia sekti jo vertikalumą. Leistini polinių pamatų įrengimo nuokrypiai: 2. lentelė

Techniniai reikalavimai

Leidžiami nuokrypiai

Kontrolė (metodas ir apimtis)

1. Polio pastatymas į kalimo vietą, kai polio įstrižainė

be konduk-toriaus

su konduk-toriumi

matuojamas kiekvienas polis

- iki 0.5 m ± 10 mm ± 5 mm 2. Polio įkalimo gylis

turi būti ne mažesnis už projektinį


3. Kaltinių polių padėtis plane, kai skerspjūvio kraštinė iki 0,5 m: a) išdėstant polius viena eile:

išilgai polių eilės ±0.3 d (d – kraštinės ilgis) skersai polių eilės ±0.2 d (d – polio

skerspjūvis) b) išdėstant polius grupėmis ir

juostomis po dvi ir tris eiles:

kraštinių polių skersai eilės

±0.2 d


kitų polių ir kraštinių polių išilgai polių eilės

±0.3 d

c) ištisinis polių laukas po pastatu ar statiniu:

kraštiniai poliai ±0.2 d viduriniai poliai ±0.4 d

c) pavieniai poliai ±5 cm 4. Polių galvų altitudės: su monolitiniais rostverkais

±3 cm


5. Kaltinių polių ašių vertikalumas ±2%

matuojamas, 20% atsitiktinai išrinktų

polių


36

13.4. Kolonų montavimas

Kolonos į projektinę padėtį sureguliuojamos iš dviejų tarpusavyje statmenų krypčių. Prieš statant koloną, paruošiamas pamatas: išvalomas pamato dugnas, pažymimos arba

atnaujinamos ašys, pamatai užpilami gruntu, klojamas stiklinės dugne reikalingo storio cemento skiedinio sluoksnis. Jo storis nustatomas pagal užbaigtų pamatų geodezinę nuotrauką arba niveliuojant pamatų dugną. Skiedinio markė turi būti ne mažesnė už kolonos betono markę.

Kolonas ruošiant montuoti, pažymimos ašys abiejuose jų galuose. Jeigu kolona turi konsoles pokraninėms sijoms atremti, žymimos ir šių sijų ašys. Atrėmus koloną į pamato dugną, ji laikinai pritvirtinama projekte numatytomis priemonėmis (konduktoriais, atotampomis, pleištais), kad nepasislinktų horizontalia kryptimi.

Kolonos į projektinę padėtį sureguliuojamos iš dviejų tarpusavyje statmenų krypčių. Projektinėje padėtyje esančios kolonos ir pamato sandūra užmonolitinama.

Kolonos apačia sureguliuojama suderinant žymes, žyminčias jos geometrines ašis apatiniame skerspjūvyje, su žemiau sumontuotų kolonų nužymėjimo ašių arba geometrinių ašių žymėmis.

Daugiaaukščių pastatų kolonų viršus sureguliuojamas suderinant kolonų geometrines ašis viršutiniame pjūvyje su nužymėjimo ašimi, o vienaukščių pastatų – suderinant kolonų geometrines ašis viršutiniame pjūvyje su geometrinėmis ašimis žemutiniame pjūvyje.

Nenumatytų projekte tarpiklių kolonų sandūrose aukščių išlyginimui ir vertikalumo sureguliavimui be suderinimo su projektine organizacija naudoti neleidžiama.

Kitas kolonų montavimo būdas, kuris pastaruoju metu ypač populiarus - pamate esančių varžtų pagalba kolona priveržiama ir sandūra užmonolitinama besiplečiančiu skiediniu.

Vetonit 1000/3

13.4.1. pav. Kolonos montavimas

13.4.2. pav. Sandūros užmonolitinimas besiplečiančiu skiediniu


Norint montuoti kolonas šiuo būdu, kolonose gamybos metu įbetonuojamos specialios tipinės detalės, kurios turi atitikti varžtą, esantį pamate.

13.4.3 pav. Kolonos inkariniai varžtai

Varžtai parenkami pagal veikiančias apkrovas. Varžtai pamate turi būti įbetonuojami tiksliai, nukrypimai horizontalia kryptimi neturi viršyti ±3 mm, o varžtų grupės - ne daugiau kaip ±10 mm.

13.5. Rygelių, sijų, sąramų, perdangos ir denginio plokščių montavimas

Montuojant šiuos elementus, būtina išlaikyti reikiamą gaminio rėmimo ant atramos dydį. Minimalus konstrukcijų atrėmimo dydis nurodomas atitinkamuose brėžiniuose.

Elementų montavimas perdengiamo tarpatramio skersine kryptimi atliekamas: rygelių ir tarpkoloninių (ryšio) plokščių – sutapdinant montuojamų elementų išilgines ašis su ašimis ant kolonų atramų; sijų, remiamų ant sienų – sutapdinant sijų apatinių juostų geometrines ašis su nužymėjimo ašimis ant atramų;

Visais atvejais sijas reikia montuoti prisilaikant vienpusio kryptingumo nukrypimų pagal viršutinių juostų tiesumą.

perdangos plokščių – pagal pažymėjimą, nustatantį jų projektinę padėtį ant atramų. Plokštės montuojamos po konstrukcijų, ant kurių remiasi plokštės (sijos, rygeliai ir t.t.), pastatymo į projektinę padėtį; denginio plokščių ant sijų – simetriškai santvarų mazgų centrų (įdėtinių detalių) atžvilgiu, išilgai jų viršutinių juostų.

Rygeliai, tarpkoloninės (ryšio) plokštės, sijos, denginio plokštės ant sijų montuojamos sausai ant laikančių konstrukcijų atraminių paviršių.

Sąramas ir perdangų plokštes, remiamas ant sienų, būtina montuoti ant storesnio nei 20mm storio skiedinio sluoksnio, sutapdinant gretimų plokščių paviršius iš lubų pusės išilgai siūlės.

Naudoti nenumatytus projekte tarpiklius montuojamų elementų altitudžių išlyginimui be suderinimo su projektine organizacija neleidžiama.

Sijų pastatymą vertikalioje plokštumoje reikia atlikti sureguliuojant jų geometrines ašis ant atramų pagal vertikalę.

Būtina atlikti perdangų inkaravimą prie gelžbetoninių sienų pagal projekto reikalavimus. Inkaravimo pavyzdžiai pateikiami 13.5.1, 13.5.2, 13.5.3, 13.5.4 pav.

37


38

13.5.1. pav. Perdangos inkaravimas prie lauko sienos


39

13.5.2. pav. Perdangos rėmimas ant lauko sienos


40

13.5.3. pav. Perdangos inkaravimas prie vidinės sienos


41

13.5.4. pav. Perdangos atrėmimas ant vidinės sienos


42

13.6. Cokolinio aukšto montavimo darbai

Cokolinio aukšto ir antžeminės dalies konstrukcijų montavimo darbai vykdomi suskirsčius pastatą į darbo barus. Darbo barą atitinka viena namo sekcija.

Draudžiama naudoti stambiaplokščių namų statybai konstrukcijas, gaminius ir detales, neturinčias atitinkamų dokumentų (pasų, sertifikatų), patvirtinančių, kad jos atitinka valstybinių standartų ar techninių sąlygų reikalavimus.

Prieš cokolinio aukšto išorės ir vidaus sienų montavimo pradžią, būtina atlikti sumontuotų pamatų išpildomąją nuotrauką, nužymėti plokščių pastatymo vietas, pakloti 1:2 cemento-smėlio skiedinio 20 mm storio sluoksnį, kuris kartu tarnauja kaip horizontali hidroizoliacija. Kad skiedinys gerai apspaustų montuojamąją plokštę, jis paklojamas 5 mm virš žymeklių.

Pastačius cokolinę plokštę į vietą, ji reguliuojama ir laikinai pritvirtinama dviejų traukių pagalba prie specialių inventorinių blokų. Montuojant kitą cokolinę plokštę, įdėtinių detalių pagalba, vienu galu ji pastoviai pritvirtinama prie anksčiau sumontuotos, o kitas galas pritvirtinamas prie inventorinio gelžbetoninio bloko.

Iki vidaus cokolinės plokštės montavimo reikia įrengti išorės cokolinių plokščių vertikalinės sandūros hidroizoliaciją, nužymėti vidaus sieninės plokštės pastatymo vietą ir pakloti 1:2 cemento-smėlio skiedinio sluoksnį.

Pastačius vidaus cokolinę plokštę į projektinę padėtį, vienas jos galas pritvirtinamas prie išorės (ar vidaus) sienų plokščių taip, kaip numatyta projekte, o antrasis – apkabos ar traukės pagalba laikinai tvirtinamas prie inventorinio bloko.

Cokolinio aukšto sieninių plokščių, pertvarų ir kitų surenkamų konstrukcijų montavimo eilės tvarka nurodoma darbų organizavimo projekte.

Cokolinio aukšto perdangos plokščių montavimą galima pradėti sumontavus visas cokolinio aukšto surenkamas konstrukcijas, patikrinus jų sumontavimo kokybę ir tikslumą ir nupjovus sieninių plokščių išsikišusias metalines kėlimo kilpas.

Perdangos plokštės dedamos ant sieninių plokščių, prieš tai paklojus 20 mm storio M20 cementinio skiedinio sluoksnį. Perdangos plokščių montavimo eilės tvarka nurodoma darbų organizavimo projekte. Prieš pirmo aukšto konstrukcijų montavimą, ant cokolinio aukšto nenusiplaunančiais dažais užfiksuojamos pastato ašys, nivelyru patikrinamas cokolinio aukšto horizontalumas.

Ant cokolinio aukšto horizontalaus paviršiaus nenusiplaunančiais dažais pažymimos fasadinių sieninių plokščių projektinės padėtys plane. Kitų aukštų sieninių plokščių projektinės padėtys nustatomos svambalu arba teodolitu pagal apatinio aukšto sienines plokštes. Prieš montavimo darbų pradžią tame darbo bare reikia, kad:

a) Geodezininkas padarytų žemiau esančio aukšto sumontuotų konstrukcijų išpildomąją nuotrauką ir nustatytų montavimo horizontą;

b) Būtų sustatyti reikalingi žymekliai, padėklai ir atžymėtos sieninių plokščių projektinės montavimo vietos;

c) Pagal darbo baro perimetrą į tarpą tarp perdangos ir sieninių plokščių būtų sudėti termoizoliaciniai intarpai.


43

13.6.1. pav. Cokolinio aukšto montavimas

13.7. Sieninių plokščių montavimas

Išorinių ir vidinių sienų plokščių montavimą reikia atlikti atremiant jas ant sureguliuotų pagal montažinį horizontą žyminių. Medžiagos, iš kurios gaminami žyminiai, stipris neturi būti didesnis už nustatytą projekte skiedinio stiprį gniuždymui, kuris naudojamas pakloto įrengimui. Žyminių altitudžių nukrypimai montavimo horizonto atžvilgiu neturi viršyti ±5 mm. Nesant projekte specialių nurodymų, žyminių storis turi būti 10-30 mm. Po plokštės sureguliavimo, tarp jos galo ir skiedinio pakloto neturi būti plyšių.

Vienaeilio pjūvio išorinių sienų plokščių sureguliavimą reikia atlikti: - sienos plokštumoje – sutapdinant plokštės ašį apačios lygyje su orientyrine žyme ant

perdangos, perkelta nuo nužymėjimo ašies. Sieninių plokščių sandūrose, esant sukauptų paklaidų kompensacijų zonoms (sujungiant plokštes užleistinai lodžijų įrengimo, erkerių ir kitų, išsikišančių arba įdubusių pastato dalių vietose), sureguliavimą galima atlikti su šablonais, fiksuojančiais projektinį siūlės dydį tarp plokščių;

- iš sienos plokštumos – sutapdinant apatinę plokštės briauną su montažinėmis žymėmis ant perdangos, perkeltomis nuo nužymėjimo ašių;

- vertikalioje plokštumoje – sureguliuojant vidinę plokštės briauną pagal vertikalę. Karkasinių pastatų išorės sienų juostinių plokščių montavimą reikia atlikti:

- sienos plokštumoje – simetriškai tarpatramio ašies tarp kolonų atžvilgiu, atstumų išlyginimo būdu tarp plokščių galų ir kolonų ašių plokštės montavimo lygyje;

- iš sienos plokštumos: plokštės apačios lygyje – sutapdinant montuojamos plokštės apatinę vidinę briauną su žemiau stovinčios plokštės briauna;

- iš sienos plokštumos: plokštės viršaus lygyje – sutapdinant (šablono pagalba) plokštės briauną su kolonos ašimis arba briauna.

Karkasinių pastatų išorės sienų tarpsienio plokščių sureguliavimą reikia atlikti: - sienos plokštumoje – sutapdinant montuojamos plokštės ašį apačioje su orientyrine

žyme, pažymėta ant juostinės plokštės;


- iš sienos plokštumos – sutapdinant montuojamos plokštės vidinę briauną su žemiau stovinčios plokštės briauna;

- vertikalioje plokštumoje – sureguliuoti vidinę ir galinę plokštės briaunas pagal vertikalę.

Sieninių plokščių, pertvarų ir kitų surenkamų konstrukcijų montavimo eilės tvarka nurodoma darbo organizavimo projekte.

Perdangos plokščių montavimą galima pradėti sumontavus visas aukšto sienines plokštes, esančias žemiau perdangos, patikrinus sumontavimo kokybę ir tikslumą, nupjovus iš sieninių plokščių išsikišusias montažines kilpas.

Perdangos plokščių metalines įdėtines detales ir antdėklus po suvirinimo būtina padengti antikoroziniu mišiniu.

Sumontavus perdangos plokštes, vibruojant giluminiu vibratoriumi užmonolitinamos sieninių plokščių sandūros. Sandūrą užtaisyti nepertraukiamu betonavimu.

Leistini konstrukcijų montavimo nukrypimai nuo projektinės padėties pateikti 3 lentelėje:

3 lentelė Eil. Nr.

Konstrukcijų nukrypimai Nukrypimai mm

1. Sienų ir pertvarų ašių nukrypimas apatiniame pjūvyje nuo projektinių ± 5 2. Sienų ir pertvarų plokštumų nukrypimas nuo vertikalinės linijos

viršutiniame pjūvyje ± 5

3. Sienų ir pertvarų atraminių paviršių altitudžių skirtumas aukšto ribose iki

10

4. Perdangos plokščių viršaus altitudžių skirtumas aukšto ribose iki 20 5. Dviejų gretimų perdangos plokščių aukščių skirtumas sandūroje iki 5 6. Išorės sieninių plokščių horizontalių ir vertikalių kraštinių,

sudarančių fasado kryžminę sandūrą, nesutapimas ne daugiau 10

7. Sieninių plokščių kraštinių, sudarančių vieną plokštumą nesutapimas leidžiamas

0

8. Tarpai tarp išorės sienų plokščių iš fasado pusės daromi pagal projektą, bet ne mažesni kaip ir ne didesni kaip

10 20

Matavimo prietaisai:

1. Nivelyras 2. Teodolitas 3. Gulsčiukas L=2.0 m 4. Ruletė 5 m 5. Svambalas

Montuojant trisluoksnes ar dvisluoksnes surenkamas lauko sienas tarp gretimų sienų apšiltinimo sluoksnių (tiek horizontaliose, tiek vertikaliose siūlėse) neturi būti tarpo. Jei dėl projektinių gamybos ar montavimo nukrypimų tarpai yra – jie užpildomi minkšta akmens vata.

Sienų jungimo mazgai patekti 13.7.1, 13.7.2, 13.7.3, 13.7.4, 13.7.5 pav.

44


45

13.7.1. pav. Vidinių sienų montavimo schema


46

13.7.2. pav. Išorinių sienų montavimo schema


47

13.7.3. pav. Lauko sienų jungimas (plane)


48

13.7.4. pav. Kampinis lauko sienų jungimas (plane)


49

13.7.5. pav. Vidinės sienos jungimas su lauko sienos (plane)


50

13.7.6. pav. Lauko sienų montavimas

13.8. Liftų šachtų erdvinių blokų montavimas

Liftų šachtų erdvinius blokus, kaip taisyklė, reikia montuoti su įtaisytais juose kronšteinais kabinų kreipiančiųjų ir atsvarų tvirtinimui. Erdvinių blokų apačią būtina reguliuoti pagal orientyrines žymes, perkeltas ant perdangos nuo nužymėjimo ašių ir atitinkančias dviejų viena kitai statmenų blokų sienų (priekinės ir vienos iš šoninių) projektinę padėtį. Vertikalios plokštumos atžvilgiu blokus reikia montuoti sureguliuojant dviejų tarpusavyje statmenų bloko sienų briaunas.

13.9. Įdėtinių ir jungiamųjų detalių antikorozinis padengimas

Suvirintų sujungimų, o taip pat įdėtinių detalių ir ryšių antikorozinį padengimą reikia atlikti visose vietose, kur montuojant ir virinant pažeistas gamyklinis padengimas. Antikorozinės apsaugos būdas ir padengiamo sluoksnio storis turi būti nurodyti projekte.

Prieš padengiant antikorozinėmis dangomis įdėtinių detalių, ryšių ir suvirinamų sujungimų apsaugomi paviršiai turi būti nuvalyti nuo virinimo šlakų liekanų, metalo purslų, riebalų ir kitų užteršimų.

Padengimo antikorozinėmis dangomis procese būtina atkreipti dėmesį, kad apsauginiu sluoksniu būtų padengti gaminių kampai ir aštrios briaunos.

Duomenys apie atliktą sujungimų antikorozinę apsaugą turi būti apiforminti dengtų darbų aktais.

13.10. Siūlių ir sandūrų užmonolitinimas

Sandūrų užmonolitinimą reikia atlikti po konstrukcijų sumontavimo taisyklingumo patikrinimo, elementų sandūrų priėmimo jungimosi mazguose ir suvirinimo sujungimų bei įdėtinių gaminių pažeistų vietų antikorozinio padengimo. Pradžioje turi būti užtaisomos apatinės horizontalios sumontuotų sieninių plokščių siūlės ir dėžutės, kuriose prasikiša sienas inkaruojantys armatūros strypai. Šiam tikslui naudojamas smulkiagrūdis,


51

besiplečiantis C 30/37 betonas arba specialūs sausi montažiniai mišiniai, paruošiami statybos aikštelėje. Tik pilnai sukietėjus užpiltoms siūlėms galima apkrauti laikančias sienas.

Prieš užpilant vertikalias siūles reikia patikrinti, ar visose sieninių plokščių sandūrose per kilputes prakišta reikiama armatūra. Šios siūlės gali būti užpilamos betonu C 20/25 iš viršaus, prirėmus prie vidinės sienos pusės klojininę lentą. Gali būti užpilamos specialiu sausu montažiniu mišiniu naudojant maišyklę-siurblį ir paruošiant plastišką, atitinkamos konsistensijos skiedinį, kuris įpurškiamas į siūlę nenaudojant jokio klojinio. Skiedinio perteklius dailiai nubraukiamas mente.

Išorinės gelžbetoninių surenkamų sienų siūlės yra užtaisomos sumontavus didžiąją pastato dalį arba pilnai sumontavus sienas. Siūlių užtaisymo mazgai ir ventiliacijos vamzdelių vietos turi būti nurodomi kiekviename projekte individualiai. Dažniausia naudojama BOSTIK korėto polietileno putų profilis, gruntas poliuretanui ir poliuretaninė hermetizuojanti masė.

Siūlių užtaisymo darbai atliekami iš statybinio lopšio, bokštelio ar nuo pastolių. Šiems darbams reikia skirti ypatingą dėmesį, kadangi tik kruopščiai ir teisingai užtaisius išorines sienų siūles bus užtikrinta šilumos izoliacinio sluoksnio ir kitų pastato konstrukcijų apsauga nuo vandens ir kondensacinės drėgmės.

Montuodami surenkamas gelžbetonines sienas žiemą, būtinai nuo plokščių nuvalykite sniegą ir ledą. Betoną sandūroms ir siūlėms rinkitės tokios kokybės ir su tokiais priedais, kad būtų galima teisingai atlikti užtaisymo darbus ir nenukentėtų sandūrų stiprumas. Jei neužtenka prieššaltinio priedo, betonavimo vietas reikia uždengti ir šildyti. Išorės siūlių hermetizavimą galima atlikti tik esant aukštesnei nei +5ºC paros temperatūrai.

Gelžbetoninių surenkamų sieninių plokščių montavimas paprastai nereikalauja specialių ar ypatingų darbo saugos priemonių. Montažą vykdantys darbininkai turi būti išklausę montuotojų, aukštalipių, dirbančių ant pastolių ir lopšiuose darbo saugos instrukcijas ir turėti atitinkamus pažymėjimus bei žinoti visus aukščiau išvardintus instrukcijos punktus.

Neužmiršti, kad visos laikino tvirtinimo reguliuojamos traukės turi grubaus reguliavimo fiksacinius kaiščius, kurie turi būti sukišti ir užfiksuoti. Nuimti laikino fiksavimo traukes apatiniame aukšte galima tik pilnai sukietėjus visų užmonolitintų sandūrų ir mazgų betonui bei atlikus visus reikiamus suvirinimo darbus ne mažiau kaip trims aukštams virš minėtojo. Ant perdangos sumontuotą apsauginę tvorelę, nuardyti tik prieš pat sekančio aukšto sienų montavimo darbų pradžią ir tik tiek, kiek vietos reikia sieninei plokštei sumontuoti.

Ypatingų individualių apsaugos priemonių reikia tik darbininkams, atliekantiems išorinių siūlių užtaisymo darbus, kadangi čia naudojamos medžiagos yra lakios ir kenksmingos kvėpavimo takams ir akims (“Bostik” gruntas ir mastika). Reikalinga dėvėti apsauginius akinius, pirštines ir respiratorių ar dujokaukę.

Smulkiagrūdis betonas C30/37

"MAKROFLEX" putos

Silikoninis ar akrilinis hermetikas

13.10.1. pav. Perdangos plokščių tarpų monolitinimas


52

Šios rekomendacijos sudarytos pagal gamintojo UAB “Betonika” surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų gamybos technines sąlygas. Leidinys yra rekomendacinio pobūdžio ir turi būti naudojamas kartu su Lietuvos Respublikoje galiojančiais statybos standartais ir normatyviniais aktais.

© Visos teisės saugomos. Dauginti, kopijuoti ar kitaip naudoti šio leidinio duomenis be UAB “Betonika” raštiško sutikimo griežtai draudžiama.

UAB “Betonika” Naglio g. 4a, LT-52367 Kaunas Tel. +370 37 400 100 Faks. +370 37 400 111 El. paštas: [email protected] www.betonika.lt www.consolis.com

Documents

Projektavimo vadovas GYV NAMAI - remontogidas.lt. Projektavimo... · Lauko sienų išorinis sluoksnis atlaiko nepalankius aplinkos poveikius, todėl jį projektuojant parenkama reikalinga