VILNIAUS STATYBOS IR DIZAINO KOLEGIJOS …remontogidas.lt/images/Konstrukcijos/Pastatu laikanciuju... · esančios prie drėgmę išskiriančių šaltinių – virtuvių, dušų patalpų,

VILNIAUS STATYBOS IR DIZAINO KOLEGIJOS STATYBOS FAKULTETO

STAYBOS KATEDRA

PASTATŲ LAIKANČIŲJŲ KONSTRUKCIJŲ PRIEŽIŪRA

PASKAITŲ KONSPEKTAS

Parengė vyresnioji dėstytoja Lilija Simonavičiūtė

Vilnius 2004

2

LAIKANČIŲJŲ KONSTRUKCIJŲ PRIEŽIŪRA

Laikančiųjų konstrukcijų priežiūros tikslai: 1.Palaikyti konstrukcijos gerą stovį. Konstrukcija apžiūrima, laiku vykdomi smulkūs remonto darbai. 2.Nustatyti konstrukcijos patikimumą. Konstrukcija nuolatos stebima ir remontuojama. Techninis personalas, atsakingas už pastato ir jo konstrukcijų eksploatavimą, turi būti susipažinęs su projekte numatytomis apkrovomis. Jei dėl kurių nors priežasčių apkrova padidėja, tai konstrukcijų elementų skerspjūvius būtina patikrinti skaičiavimais. Jei skerspjūvio stiprumas per mažas, konstrukciją reikia stiprinti arba mažinti apkrovas.

MEDINĖS KONSTRUKCIJOS

Medinių konstrukcijų būklei ir darbui turi įtakos: • Nepastovus medienos drėgnis. Medienai netolygiai sudrėkus arba išdžiūvus, elementai išlinksta. Medienai išbrinkus, mediniuose elementuose atsiranda papildomos gniuždymo

jėgos, o metaliniuose varžtuose ir stygose-tempimo jėgos.. Labai pavojingas pastovus medienos sudrėkimas mazgams, kuriuos sunku vėdinti

(konstrukcijų atraminiai mazgai, viršutinės segmentinių ir daugiasluoksnių santvarų iš lentų juostos, dvitėjinės sijos kryžminė lentų sienelė).

Pastoviai drėkstanti mediena pradeda pūti, o jei konstrukcija antiseptikuota, tai antiseptikai išnyksta.

- Suirusi medienos vietinė hidroizoliacija. - Ant medinių konstrukcijų susirinkęs drėgmės kondensatas. Ypač pavojingas šiltiems stogams ir sienoms. Apžiūrint medines konstrukcijas reikia: - Labai atidžiai tikrinti tas vietas, kuriose mediena gali pradėti pūti (konstrukcijos esančios prie drėgmę išskiriančių šaltinių – virtuvių, dušų patalpų, džiovinimo kamerų). - Patikrinti dvigubus stogo dangos paklotus, ilginių ir sijų sienose įtvirtintus galus. - Išsiaiškinti, ar konstrukcijoje nevyksta deformacijos, galinčios pabloginti jos laikomąją galią (nevienodos santvarų deformacijos gali sukelti nevienodą krūvių pasiskirstymą, elementų perkrovą, pakeisti geometrinę formą). Kai konstrukcijoje arba jos atskirose elementuose pastebimos deformacijos, reikia

atlikti patikrinamąjį konstrukcijos skaičiavimą pagal faktines apkrovas ir, jei reikia, konstrukciją sustiprinti.

3

- Patikrinti atskirų konstrukcijos elementų būklę (ar neįtrūko tempiamuose elementuose mediena prie šakų ir sandūrose, ar nėra plyšių sandūrų skėlimo plokštumose, ar neišlinko gniuždomi elementai, ar spyrių galuose nėra plyšių, ar nevyksta skėlimas santvarų atraminiuose mazguose). Svarbi medinių konstrukcijų stiprumo sąlyga yra medienos kokybė: - Jei mediena pradėjo pūti, reikia paimti jos pavyzdį laboratoriniams tyrimams. Pavyzdys imamas nesusilpninant konstrukcijos skerspjūvio. - Tikrinant medienos kokybę paslėptose vietose (perdangų sijų galuose), galima pasinaudoti plonu grąžtu ir pagal drožles spręsti apie medienos kokybę. - Konstrukcijos tyrimo duomenys surašomi į apžiūrėjimo ir defektų žurnalą. Apžiūrint konstrukciją pirmą kartą ir nesant duomenų apie jos priėmimą

eksploatacijai, reikia konstrukciją sulyginti su projektu. Jei konstrukcijos brėžinių nėra, tai reikia juos padaryti iš natūros.

Yra du konstrukcijos pakeitimo būdai: 1. Nauja konstrukcija statoma į senosios vietą. Visą stogo krūvį reikia perduoti lengviems pastoliams, kurie statomi išilgai viso

tarpatramio keičiamos plokščios konstrukcijos pusėje. Pakalus pleištus po ilginiais, pakėlus stogą ir perdavus stogo apkrovą pastoliams, senoji konstrukcija pašalinama. Vietoje jos ant tų pačių atramų statoma nauja konstrukcija.

2. Nauja konstrukcija statoma greta senosios konstrukcijos ir tik po to išmontuojama senoji.

Naujajai konstrukcijai daromos naujos atramos, ant kurių ji statoma. Stogo apkrova perduodama naujai konstrukcijai, pakalant po ilginiais pleištus ir pašalinus senąją konstrukciją. Šiuo atveju pastolių stogui laikyti nereikia, bet sudėtinga atremti ilginius į naująją konstrukciją. Prieš pradedant remonto ir stiprinimo darbus, konstrukciją reikia nukrauti. Naujieji elementai turi tuoj pat pradėti dirbti. Vykdant smulkius remonto darbus, (varžtų, stygų suveržimas, vinių prikalimas),konstrukcijos nenukraunamos ir neparemiamos. Sustiprinimui skirtos detalės turi būti taip suprojektuotos, kad būtų galima jas pasigaminti ir sumontuoti per trumpiausią laiką.

4

BETONINĖS IR GELŽBETONINĖS KONSTRUKCIJOS

Betono stiprumą galima įvertinti: - Pagal spalvą (tamsus,turintis melsvą atspalvį betonas yra gana stiprus, kuo šviesesnis, tuo jo stiprumas mažesnis). - Jeigu, sudavus į betoną plaktuku, garsas duslus, neskamba, betono stiprumas yra nedidelis. - Jeigu kirstukas į betoną lengvai įkalamas giliau kaip 10 mm, betonas yra silpnas (ypač reikia patikrinti betono stiprumą tose vietose, kur pastebėtos šviesios nuosėdos ant betono paviršiaus). - Mechaniniai betono pažeidimai konstrukcijų atramose (nudaužti apsauginiai sluoksniai blogina armatūros inkaravimą, mažina gniuždomo betono plotą). - Bloga elementų gamybos kokybė (blogai sutankintas betonas gniuždomojoje zonoje, daug įvairaus dydžio kavernų). - Tankiai sudėta armatūra (susidaro kavernos, įstrigus stambiems betono mišinio užpildams).

Eksploatuojamų gelžbetoninių konstrukcijų būklę visų pirma charakterizuoja plyšiai:

- Stogo ir perdangų monolitinių gelžbetoninių plokščių (h≤120mm), turinčių plyšius platesnius kaip 0,3mm, būklė yra pavojinga nepriklausomai nuo jų skaičiuojamosios schemos ir plyšių kilmės priežasčių. - Stogo ir perdangų surenkamų briaunotų plokščių išilginėse ir skersinėse briaunose labai pavojingi išilginiai plyšiai ties armatūra, atsiradę dėl intensyvios jos korozijos. - Kai išilginiai plyšiai platesni kaip 3,0mm, tokių plokščių laikomoji galia gali sumažėti 30% ir daugiau. - Išilginiai plyšiai briaunų atraminėse zonose atsiranda dėl armatūros inkaravimo pažeidimų ypač įtemptojo gelžbetonio plokštėse. - Surenkamojo gelžbetonio plokštės perkrautos pavojingai, kai vertikalių ir įstrižų plyšių plotis didesnis kaip 0,5mm, o jų gylis yra didesnis kaip ¾ plokštės skerspjūvio aukščio. Ypač pavojingos yra paslėptos (nematomos) kavernos elemento viduje. jų

atsiradimo priežastis-blogai sutankintas betonas, įstrigę stambūs betono mišinio užpildai, tankiai sudėta armatūra, į betono mišinį patekusios šiukšlės.

Jų buvimo vietą kartais gali nurodyti: - plyšiai, kurie labiau išsivystę už plyšius didžiausių įrąžų veikimo zonoje; - pagal garso pokytį stuksenant plaktuku į betono paviršių.

5

METALINĖS KONSTRUKCIJOS

Būtina atkreipti dėmesį; - esant drėgnai aplinkai į metalinių konstrukcijų ir įrenginių, įdėtinių detalių ir

armatūros elektrocheminę židininę koroziją; - į konstrukcijų būklę tose vietose, kur yra sugedusi lietaus surinkimo įranga ir ant

konstrukcijų nuolat ar periodiškai patenka vanduo, tirpalai, tepalai, įvairūs druskų, rūgščių ir riebalų mišiniai;

- eksploatuojant lauke arba nešildomose patalpose konstrukcijas galima laikyti kaip dirbančias agresyvioje aplinkoje.

Pavojingi suvirinimo siūlių defektai (24% visų metalinių konstrukcijų avarijų):

- bloga suvirinimo kokybė; - neprojektiniai matmenys; - korozija; - įtrūkiai (ypač pavojingi dinaminių apkrovų veikiamose konstrukcijose). Įtrūkiai gali būti pastebėti 6…8 kartus didinančia lupa, arba sudrėkinus siūlių

paviršių žibalu ir apibėrus kreidos milteliais. Dėl plieninių konstrukcijų korozinių pažeidimų įvyksta apie 22% visų avarijų. Korozinių pažeidimų didumą galima išmatuoti nuvalius rūdis. Sunkiau nustatyti pažeidimo laipsnį, kai yra elektrocheminė židininė korozija (korozijos židinių gylis nevienodas). Kai korozijos greitis 0,05…0,07 mm per metus, daugumai plieninių konstrukcijų (kurių sienelių storis δ≥10…12 mm) ji nepavojinga, nes po 40 metų eksploatacijos jų skerspjūvis sumažės tik apie 20…25%. Korozijos greitis didesnis kaip 0,1 mm per metus, yra pavojingas ir gali stipriai (40…100%) sumažinti konstrukcijos skerspjūvio plotą. Kniedžių ir varžtų įtempimą galima kontroliuoti plaktuku. Būtina vizualiai kontroliuoti konstrukcijų būklę:

- tose zonose, kur dirba keliamieji mechanizmai (kranai, autokranai, transporto priemonės); - kur konstrukcijos veikiamos vibracijos, dinaminių ir smūginių apkrovų. Būtina išsiaiškinti: - galėjusias įvykti atsitiktines atskirų konstrukcijų perkrovas gamybos proceso metu, sandėliuojant ir transportuojant žaliavas bei produkciją; - įvykusius technologinius įrengimų gedimus ir avarijas.

6

PAGRINDAI IR PAMATAI

Vidutinis pamatų tarnavimo laikas Eil. Nr.

Pamatų pavadinimas

Tarnavimo laikas metais

1. Juostiniai, poliniai ir tauriniai betoniniai ir gelžbetoniniai 150

2. Juostiniai skaldytų akmenų ant cemento skiedinio 150

3. Juostiniai skaldytų akmenų ant kalkinio skiedinio 80

4. Mediniai 10

PAGRINDINIAI PAMATŲ IR RŪSIO SIENŲ DEFEKTAI

Betoniniuose, gelžbetoniniuose, lauko akmenų pamatuose sutinkami tokie

defektai: vietiniai sėdimai,vertikalūs ir įstrižieji plyšiai,išsiskiria druskos iš cementinio skiedinio, mūro susisluoksniavimas ir iškritę iš mūro atskiri akmenys, atitrūkęs apsauginis betoninis sluoksnis ar tinkas, drėgmė. Pamatai pradeda irti kai išplaunamas pagrindo gruntas, prisotinamas vandeniu, atsiradus gruntiniuose vandenyse agresyvių medžiagų, grunto iškilnojimas žiemos metu.

Nevienodi pamatų sėdimai dažniausiai būna pastato eksploatacijos pradžioje, kai tankėja po pamatu gruntas. Vėliau tai gali atsitikti pasikeitus pagrindo grunto rėžimui. Nepageidaujamų deformacijų pagrinde požymiai pastebimi sienose atsiradus plyšiams, išsikreivinus plytų mūro eilėms, cokolio linijai, pakrypus sienoms ir t. t.

Pamatai ir rūsio sienos pažeidžiamos kai parinkti netinkami papėdžių dydžiai, kai pamatai nepakankamai įgilinti, kai pagrindo gruntai įvairiasluoksniai, kai nekokybiškai sumontuoti ar išmūryti patys pamatai, jie drėkinami, prašąla, kai apkrova pasidaro didesnė nei numatyta projekte.

Uoliniai ir gabaliniai gruntai praktiškai nenusėda. Tokie gruntai geras pagrindas statiniams.

PAMATŲ IR RŪSIO SIENŲ EKSPLOATAVIMAS

DEFEKTŲ ŠALINIMO BŪDAI

Atsiradus statinio sienose plyšiams, išsikreivinus plytų eilėms, pradėjus atsiskirti išorinėms sienoms nuo vidinių, drėgnos dėmės rūsio sienos paviršiuje ar cokolinėje statinio dalyje rodo, kad atsirado defektai pamatuose arba pagrinduose. Būtina nedelsiant apžiūrėti pastatą ar net kviesti specialistus, kad išaiškintų neleistinų

7

deformacijų priežastis ir nurodytų būdus joms pašalinti. Atsiradus nevienodo sėdimo požymiams, būtina stebėti plyšių plitimą instrumentais ar net uždedant markes.

Remonto darbus galima vykdyti tik stabilizavus pamatų sėdimą. Pagrindus, pamatus ir rūsio sienas būtina apsaugoti nuo gruntinių ir paviršinių

vandenų poveikio. Patikrinama, ar teisingai išplaniruotas kiemas. Jei yra kliūčių, trukdančių nutekėti vandeniui, reikia kiemo teritoriją perplaniruoti taip, kad nuolydis link vandens surinkimo latakų ar lietaus kanalizacijos šulinių būtų ne mažiau kaip 0,01.

Taisant pamatų defektus tuo pačiu metu reikia atlikti pamatų hidroizoliacijos darbus apsaugančius nuo agresyvaus drėgmės poveikio konstrukcijoms ir patalpoms.

Tvarkingai turi būti prižiūrimi šaligatviai ir nuogrindos aplink pastatą. Sėdant supiltam tranšėjų gruntui, tarp pamato ir nuogrindos atsiranda plyšys.kuris turi būti užpilamas bitumu arba asfaltu. Šaligatvio nuolydis turi būti 0,01…0,03.

Šviesduobių ties rūsio langais sienelės turi būti viena – dviem plytų eilėm aukščiau šaligatvio lygio, kad į jas nesilietų vanduo.

Pamatai ir rūsio sienos drėksta esant netvarkingas lietaus vandens nuvedimas, kanalizacija ir šildymo sistemos. Nedelsiant būtina sistemas atjungti ir šalinti defektus, nes jie gali turėti labai rimtų padarinių visam pastatui.

Betoniniuose, gelžbetoniniuose, lauko akmenų pamatuose sutinkami tokie defektai:

• vietiniai sėdimai; • vertikalūs ir įstrižieji plyšiai; • išsiskiria druskos iš cementinio skiedinio; • mūro susisluoksniavimas; • iš mūro iškritę atskiri akmenys; • atitrūkęs apsauginis betoninis sluoksnis ar tinkas; • drėgmė. •

Pamatai pradeda irti, kai : • išplaunamas pagrindo gruntas; • gruntas prisotinamas vandeniu; • gruntiniuose vandenyse atsiranda agresyvių medžiagų; • gruntas iškilnojamas žiemos metu. •

Nevienodi pamatų sėdimai dažniausiai būna pastato eksploatacijos pradžioje, kai tankėja po pamatu gruntas. Nepageidaujamų deformacijų pagrinde požymiai pastebimi sienose:

- atsiradus plyšiams; - išsikreivinus plytų mūro eilėms; - pakrypus sienoms.

8

Pamato ir rūsio sienos pažeidžiamos, kai: - parinkti netinkami papėdžių dydžiai; - kai pamatai nepakankamai įgilinti; - kai pagrindo gruntai įvairiasluoksniai; - kai nekokybiškai sumontuoti ar išmūryti patys pamatai; - pamatai drėksta; - prašąla; - apkrova pasidaro didesnė nei numatyta projekte.

PAMATŲ FIZINIO NUSIDĖVĖJIMO NUSTATYMAS

Stulpiniai mūriniai pamatai su mūriniu cokoliu

Nusidėvėjimo požymiai

Kiekybinis įvertinimas

Fizinis nusidėvėjimas

%

Remonto darbai

Smulkūs pažeidimai cokolinėje dalyje, plyšiai, išdaužymai

Pažeidimai sudaro iki 5%

paviršiaus

0…20

Užtaisomos išdaužytos vietos, plyšiai

Plyšiai, iškritę atskiri akmenys antžeminėje cokolio dalyje ir stulpiniuose pamatuose

Pažeidimai sudaro iki 25%

paviršiaus

21..40

Užtaisomi plyšiai, remontuojamas cokolio mūras ir antžeminė stulpinio pamato dalis

Persistūmęs, išsipūtęs, suskilinėjęs cokolis, iškritę akmenys antžeminėje cokolio dalyje

Plyšių plotis iki 5mm. Cokolis

išsipūtęs iki 1/3 jo storio

41…60

Keičiamas cokolis, remontuojama viršutinė stulpinių pamatų dalis

Išsikreivinusi sienų horizontali linija,sėdo atskiros jos dalys, persisuko langų ir durų angos, pilnai suiro cokolis, pažeistas stulpinių pamatų monolitiškumas

-

61…80

Pagal parengtą projektą keičiamas pamatas ir cokolis

Mūriniai juostiniai pamatai




%

Remonto darbai

Smulkūs plyšiai colyje ir po pirmojo aukšto langais

Plyšių plotis iki 2mm

0…20

Plyšiai užpildomi skiediniu

9

Atskiri gilūs plyšiai, ankstesnio sudrėkimo pėdsakai cokolinėje dalyje ir ant sienos, vietomis rūsio

21..40

Stiprinamas mūras. Remontuojama horizontalioji izoliacija.

sienos išsipūtė, nevienodai sėdo pamatai

Plyšių plotis iki 5mm

Išsipūtė ir pastebimai išsikreivino cokolis, skersai cokolio atsivėrę plyšiai plinta sienoje, rūsyje pučiasi grindys ir sienos

Dėl nevienodo sėdimo sienų įlinkis siekia iki 0,02 jos

ilgio

41…60

Stiprinami ir keičiami atskiri mūro ruožai, atnaujinama horizontali ir vertikali izoliacija, įrengiamos horizontalios standumo juostos

Gausybė progresuojančių plyšių per visą pastato aukštį, ryškus grunto išspaudimas ir sugriuvusios rūsio sienos

Sienų įlinkiai

sudaro daugiau kaip 0,02

sienos ilgio

61…80

Pilnai keičiami pamatai

Juostiniai pamatai iš stambių blokų



Fizinis nusidėvėjim

as %

Remonto darbai

Smulkūs plyšiai cokolyje, vietomis nukritęs tinko sluoksnis nuo sienos ir cokolio

Plyšių plotis iki

1,5 mm

0…20

Plyšiai užtrinami

Plyšiai siūlėse tarp blokų, rūsio sienų sudrėkimo pėdsakai

Plyšių plotis iki

2 mm

21..40

Siūlės tarp blokų užpildomos skiediniu, rūsio siena pertinkuojama, remontuojama vertikalioji ir horizontalioji izoliacija, nuogrindos

Plyšiai, dalinai suiro blokai (iki armatūros), ištrupėjo skiedinys siūlėse tarp blokų, cokolyje ir rūsio sienoje drėgmės pėdsakai

Plyšių plotis daugiau kaip 2mm, gylis

daugiau kaip 10mm

41…60

Užtaisomos siūlės, atstatoma hidroizoliacija, vietomis stiprinami pamatai

Daugybė pažeistų ir suirusių Pagal parengtą projektą

10

pamatų blokų, plyšiai veriasi per visą skerspjūvį ir plinta sienose,rūsyje išspaustas gruntas

-

61…80

keičiamas pamatas ir cokolis

11

SIENOS IR FASADAI

Vidutinis sienų tarnavimo laikas Eil. Nr.

Sienų pavadinimai


1.

Kapitalinės mūrinės 2,0 ir daugiau plytų storio ant sudėtinio ar cementinio skiedinio

150

2. Mūrinės su gelžbetonio ar metalo karkasu 150

3.

Stambiablokės iš šlakbetonio arba keramzitbetonio blokų ant cementinio skiedinio

125

4. Mūrinės 2-2,5 plytų storio ant kalkių skiedinio 125

5.

Stambiaplokštės: a)vienasluoksnės iš šlakbetonio, keramzitbetonio; b)daugiasluoksnės iš gelžbetonio arba keramzitbetonio plokščių ir apšiltintojo;

100

6. Stambiablokės iš silikatinių arba lengvo betono blokų 100 7. Palengvintos mūrinės su padidinta šilumine izoliacija 100 8. Šlakbetoninės iš smulkių blokų 80 9. Medinės tašytų rąstų arba tašų 50

10. Medinės surenkamų skydų 25

SIENŲ KONSTRUKCIJOS

Sienų techninės eksploatacijos tikslas: išsaugoti sienų laikomąją galią ir atitvarines savybes visą jų eksploatavimo laikotarpį. Sienos praranda savo laikomąją galią pasikeitus jų medžiagų fizikinėms ir mechaninėms savybėms arba padidėjus apkrovoms daugiau nei leidžiama pagal projektą. Dažniausia greito sienų fizinio susidėvėjimo priežastimi būna pastovi drėgmė esant temperatūrų svyravimui. Dauguma statybinių medžiagų galima vertinti kaip trifazę sistemą:

kūnas – vanduo – oras. Drėgmė konstrukcijose gali būti garo, skysčio arba ledo pavidalu. Garas konstrukcijose juda veikiamas įvairaus dydžio savojo spaudimo (judančių molekulių smūgiai) ir oro spaudimo patalpose iš abiejų pusių. Vanduo juda paklusdamas traukos dėsniui, kapiliarinių jėgų veikimui ir pakitus vidinėms jėgoms nuo temperatūrinių įtempimų medžiagoje. Drėgmė esanti kietame būvyje juda veikiama išorinio spaudimo ir temperatūrinių įtempimų.

12

Vertikaliose laikančiosiose konstrukcijose defektai gali būti nesusiję su apkrovomis. To priežastimi gali būti mechaninės pažeidimai, matomos ir nematomos tuštumos, įlinkiai, poslinkiai, sienų arba kolonų griuvimas dėl pastovios drėgmės veikimo, drėgnų vietų prašalimo, po gaisro. Defektai aptinkami apžiūrų metu. Kai kuriais atvejais juos galima aptikti tik panaudojus specialius prietaisus.

Pastatų apdaila juos apsaugo nuo išorinės drėgmės ir temperatūrinių skirtumų, sulaiko šilumą, sumažina sienų prapūtimą ir papuošia fasadą.

Medinės sienos būna iš sienojų, karkasinės ir iš skydų. Sienojų ir tašų sienos drėksta ir šlampa nuo gruntų kapiliarinės drėgmės ir

paviršinio vandens esant blogai sienų hidroizoliacijai, kondensuojantis vandens garams atitvarinių konstrukcijų paviršiuje ir viduje, esant netvarkingai stogo dangai, patenkant drėgmei iš atmosferos į sienas, esant nesandariai vandentiekio ir lietaus kanalizacijai.

PAGRINDINIAI SIENŲ IR FASADŲ DEFEKTAI IR JŲ ATSIRADIMO

PRIEŽASTYS

Mūriniuose pastatuose laikančiomis sienomis gali būti tiek vidinės tiek išorinės sienos. Jos priima nuosavą masę, perdangų ir denginio konstrukcijų masę, laikinąsias apkrovas. Sienos gali būti ir tik save laikančios – laikančios tik nuosavą masę.

Labai svarbi sienų detalė yra deformacijų siūlės . Jos būna temperatūrinės ir sėdimo.

Pagrindinės pastato dalys yra cokolis, karnizai viršutinis ir tarpinis, parapetai . frontonai, tarplangei. Apžiūrint mūro sienas, būtina atkreipti dėmesį į:

- pavojingą sienų išlinkimą (išlinkimas daugiau kaip 1/20 sienos storio ir daugiau kaip 1/200 sienos aukščio); - sienų inkarų ištraukimą iš perdangų arba jų nutraukimą; - vidaus ir išorės sienų inkarų nutrūkimą arba jų deformacijas. Apžiūrint fasadus patikrinama: - Ar tvirtai laikosi architektūrinės detalės, apdaila, parapetai ir balkonų bei lodžijų aptvėrimai. - Ypatingai atidžiai apžiūrimi cokoliai, tos sienos vietos, kur lietaus latakai, ties balkonais, kur pilasi gausūs lietaus ir polaidžio srautai, kur pritvirtinti priešgaisriniai laiptai.

Normaliai eksploatuojamose mūrinėse konstrukcijose (sienose, sienų tarpangiuose, stulpuose, atraminėse sienelėse) neturi būti jokių plyšių. Kai vertikalūs ir įstrižieji plyšiai kerta daugiau kaip dvi plytų eiles (mūro bloga eksploatacija, projektavimo klaidos), konstrukcija yra pavojingai perkrauta. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar plyšiai stabilizavosi, pritvirtinat žyminius. Mūrinės sienos storiui dėl atskilimo arba išdūlėjimo sumažėjus 30…40%, jos laikomoji galia gali sumažėti iki 50%.

13

Pagrindiniai mūrinių sienų ir kolonų defektai: 1. Plyšiai sienose ir kolonose. Priežastys: - Nėra sėdimo siūlių tarp skirtingo aukščio pastato dalių. - Kai sienos mūrijamos skirtingu laiku. - 70…75% įstrižųjų pasvirusių plyšių sienoje priežastis būna nevienodas pamatų sėdimas (bloga grunto kokybė, defektai pamatuose), skirtingi pastato dalių aukščiai, didelis skirtumas tarp apkrovų į pastato dalis, neteisingas pamato perėjimas iš vieno lygio į kitą. - Kai 8…10% vertikaliųjų siūlių tuščios, neužpildytos skiediniu, atsiveria plyšiai labai apkrautose plonose sienose ir stulpuose, padidėja šilumos pralaidumas. - Nepakankamas skiedinio kiekis siūlėse mūre iš natūralaus akmens, ypač kai akmenys netaisyklingos formos ir susidaro koncentruotos apkrovos. - Išgriovus stulpus arba sumažinus jų skerspjūvį (didinant langus). - Gaisro pasekmės. 2. Mūro susisluoksniavimas. Priežastys: - Nekokybiškos plytos - Nekokybiškas mūras. 3. Skylanti siena į dvi dalis. Priežastys: - Pamatų defektai. - Gaisro pasekmės.

Pagrindiniai mūrinių sienų defektai yra: plyšiai, mūro susisluoksniavimas, sienų

pasvirimas, sienų išsipūtimas ir atskirų dalių sėdimas, suirę paviršutiniai sienų sluoksniai ir architektūrinės detalės, iškritusios atskiros plytos iš sąramų virš langų ir durų angų, kiauros vertikaliosios siūlės, prašąlančios konstrukcijos.

Mūriniuose pastatuose plyšiai atsiranda dėl nevienodo atskirų pastato dalių sėdimo, temperatūrinių įtempimų esant ilgoms sienoms, dėl didelių įtempimų nuo apkrovų. Rūdžių dėmės atsiranda dėl armatūros ir įdėtinių detalių korozijos.

Atskiri akmenys mūro sienoje ir cokolyje suyra dėl blogo lietaus vandens nuvedimo nuo stogo, o taip pat jei buvo naudotos šalčiui neatsparios plytos.

Pastatų fasaduose su keraminių plytelių apdaila būtina atkreipti dėmesį į tas vietas kur atsiskyrusi nuo sienos apdaila, atsirado plyšiai, nuskilo plytelių kampai, atsirado rūdžių dėmės. Nedelsiant būtina pasirūpinti praeivių saugumu, stuksenant patikrinti visą fasadą ir nuimti pradėjusias atšokti ir silpnai besilaikančias plyteles. Jei fasaduose atsivėrusių plyšių plotis δ≥0,3 mm, o sandūrose ir sujungimuose δ≥1 mm, juos būtina užtaisyti.

Stambiaplokščiuose pastatuose ypatingą dėmesį reikia skirti išorinių sienų plokštėms, vidinėms nešančioms plokštėms ir ventiliacijos blokams, vertikaliosioms ir horizontaliosioms siūlėms, siūlėms tarp plokščių ir langų, išorinėms kampų sandūroms, stogo dangos sandūroms su sienomis.

14

Esant atviroms sandūroms padidėja šilumos nuostoliai, koroduoja sandūrose detalės, renkasi kondensatas ir atsiranda drėgnos dėmės sienų paviršiuje. Sandūrų tipas ir hermetikai parenkami priklausomai nuo konstrukcijos ir išorinių panelių medžiagos.

Eksploatacijos metu atsiranda prapūtimas ir vandens pratekėjimas sandūrose, suyra sandūros, koroduoja įdėtinės detalės, kurios užtikrina pastato konstrukcijų patikimumą, atsisluoksniuoja apsauginiai betono sluoksniai ir atidengiama armatūra, pasirodo rūdžių dėmės konstrukcijų paviršiuose.

Stambiaplokščiuose pastatuose vanduo prateka tuo atveju, jei nekokybiškai atlikti montavimo metu siūlių užsandarinimo darbai.

Atsiradę plyšiai stambiaplokščių pastatų plokštėse sudaro sąlygas koroduoti armatūrai ir įdėtinėms detalėms, todėl būtinas ilgalaikis stebėjimas kaip sparčiai vystosi plyšiai. Rezultatai fiksuojami kas 3 mėnesiai pirmaisiais metais ir kas 6 mėnesiai antraisiais metais, o toliau kartą per metus penkių metų bėgyje. Jei plyšiai vystosi ir toliau, būtina kviesti komisiją, kuri nustato ar galima pastatą toliau eksploatuoti.

Kai plokštės prašąla, nukritus išoriniai temperatūrai atsiranda drėgnos dėmės ir pelėsiai išorinių sienų vidiniuose paviršiuose. Kai kada sienos net apšerkšnija ar apledėja. Prašąlant sandūroms, atsiranda vidinėje pusėje vertikaliose ir horizontaliose sandūrose drėgnos juostos, pelėsiai kampuose,kondensatas išilgai sandūrų esant dideliems šalčiams. Ypatingai ryškiai tai matosi viršutinių aukštų vertikaliose ir horizontaliose sandūrose.

Eksploatuojant balkonus, stogelius, lodžijas gali suirti jų gembinės plokštės, sijos, atraminės aikštelės, susisluoksniuoja ir suyra grindys, pakinta nuolydis, neįrengta arba blogai įrengta hidroizoliacija, vanduo nuteka po plokštės apačia, atsivėrę plyšiai balkoninių plokščių ir stogelių apačioje, susilpnėję tvirtinimai ir pažeisti aptvėrimai, sniego ar ledo sankaupos.

Balkonų, lodžijų, stogelių ir metalinių aptvėrimų stovį būtina tikrinti kas trys metai. Metalinės tvirtinimo detalės, kad įvertinti jų stovį, pirmą kartą atidengiamos po 10 metų eksploatacijos. Tolesnė kontrolė priklauso nuo pirmojo patikrinimo rezultatų.

Pagrindiniai medinių sienų defektai yra: medienos puvimas ir atsiradęs grybas, prašalimas, didelis prapūtimas tašų sienose ir skydinių namų sandūrose, sienų (tarpsienių) išsipūtimas,kampų sėdimas, suiręs ar pažeistas tinkas, pažeistas kampų apkalimas, apdaila, vidinių ir išorinių sienų sandūros, mažas pasvirimo kampas ar blogai pritvirtintos lentos, reikalingos vandens nutekėjimui organizuoti, bloga hidroizoliacija po cokoliu ir t. t.

Apatinės sienos dalies puvimo priežastis būna: nėra lentų vandens nutekėjimui arba jos blogai prikaltos, nėra hidroizoliacijos tarp cokolio ir apatinio vainiko, namas apmūrytas plytomis, nepadarius ventiliacijos angų.

Medinės sienos prašąla ir prapučiamos todėl, kad neteisingai suleisti sienojai ar tašai visu ilgiu ir kampuose, nėra kampinių piliastrų ir blogas komponavimas. Karkasiniuose ir skydiniuose namuose gali nusėsti šiluminė izoliacija, bloga izoliacija sandūrose, nepakankamai sandariai atliktas apkalimas.

15

SIENŲ IR FASADŲ EKSPLOATAVIMAS, DEFEKTŲ ŠALINIMO BŪDAI

Eksploatuojant pastatus būtina: - Pastoviai stebėti sienų būklę. - Atsiradus sienose plyšiams, reikia išsiaiškinti jų atsiradimo priežastis, išvalyti suaižėjusias plytas ir pakeisti jas naujomis, surišant taip kaip buvo anksčiau, pakeičiamos nebetinkamos eksploatuoti sąramos naujomis, apsaugoti pastato apatinę dalį nuo pažeidimų automobilių ratais, apšiltinti prašąlančias sienas, užsandarinti sandūras, sutvarkyti vandens nuleidimą. - Plyšiai, išmuštos sienų dalys užtaisomos parenkant medžiagas atitinkančias ankstyvesniąją apdailą. - Kad užkirsti kelią priešlaikiniam sienų tinko ir balkonų bei panelių apdailinio sluoksnio suirimui, reikia užtaisyti atsiradusius sėdimo plyšius. Paviršių tikslinga padengti cementiniu skiediniu prieš tai atlikus glaistymo darbus. - Prieš dažant, būtina atlikti fasado remonto darbus. - Metalas betone, tapęs korozijos priežastimi, turi būti pašalintas, o rūdys nuo paviršiaus nuvalomos metaliniais šepečiais. - Išlindusi fasaduose iš plokščių armatūra turi būti padengta apsauginiu cementinio skiedinio su hidrofobiniais priedais sluoksniu. - Pratekančios sandūros užtaisomos užsandarinamos. Jei užsandarinimo darbai didelės apimties, rekomenduojama juos atlikti kartu su fasado remonto darbais. - Prašąlančios ar drėkstančios sienos remontuojamos prieš tai paruošus šių darbų projektą.

Eksploatuojant mūrinį pastatą draudžiama: - iškirsti angas durims, langams nesuderinus su konstruktoriais, turinčiais teisę tokius sprendimus daryti; - sandėliuoti šalia pastato malkas ar kitokias medžiagas; - tvirtinti prie stambiaplokščių pastatų troleibusų, tramvajų ir kitas atotampas be specialaus projekto, suderinto su atitinkamomis organizacijomis;

Medinės sienos būna ręstų sienojų, surenkamos skydinės, apmūrytos. Pagrindiniai

pažeidimai: - žymios sienų deformacijos; - žymūs karkaso pažeidimai; - išorinio mūro sluoksnio pažeidimai; -puviniai. Ręstinės sienojų sienos ilgainiui labai sėda. Santykinės deformacijos gali būti iki

10%. Kad medinės sienos nepūtų, turi būti geras temperatūros ir drėgmės rėžimas

pogrindžiuose ir pastogėse. Vasaros metu patalpos turi būti vėdinamos. Tarp medinės

16

sienos ir apmūrijimo turi būti vėdinamas tarpas, kad nesikauptų drėgmė. Tuo tikslu mūre įrengiamos angos, kurios,reikalui esant, gali būti uždaromos.

Norint prailginti medinių sienų tarnavimo laiką, jos apkalamos dailylentėmis ir dažomas išorinis paviršius. Medinių rąstų ir surenkamų skydinių sienų apytikslį nusidėvėjimo laipsnį galima nustatyti pagal atsiradusių defektų gausumą.

Medinės sienos: - Išsikreivinusios medinės sienos tiesinamos laikantis visu priemonių, kad nebūtų pažeisti ryšiai tarp sienos ir perdangos sijų bei gegnių. - Prašąlančios sienos apšiltinamos papildant nusėdusią šiluminę izoliaciją, arba apkalant lentas su šiluminės izoliacijos sluoksniu. - Sienų išoriniai paviršiai turi būti apkalami labai sandariai suleidžiant lentas, kad į vidų nepatektų drėgmė. Ypatingai kruopščiai kalamos lentos, reguliuojančios vandens nuolydį ties cokoliais, langais, padarant nuolydį ne mažesnį kaip 1:3. - Jei sienų drėkimo priežastis karkasiniuose pastatuose yra vidinė kondensacija, būtina iš naujo įrengti garą izoliuojantį sluoksnį iš ruloninių medžiagų dedant jį po vidine apdaila, aptinkuoti patalpos sienas sudėtiniu skiediniu ir nudažyti paviršių aliejiniais ar sintetiniais dažais. - Medinius supuvusius cokolius pakeičia naujais ir nusėdusį užpylimą papildo. Kad užpylimas nesudrėktų, visu pastato perimetru daroma 30 cm pločio plūkto molio juosta. - Supuvę vainikai keičiami naujais antiseptikuojant ir įrengiant hidroizoliaciją pamato viršuje.

Stambiaplokščiuose namuose būtina: - Atkreipti dėmesį į vertikalias ir horizontalias siūles tarp plokščių. - Metaliniai atitvėrimai, plieniniai stogai turi būti dažomi atmosferiniams poveikiams atspariais dažais.

Jei balkonai randasi avarinėje būklėje, reikia atitverti praėjimą po balkonu ir nedelsiant likviduoti pavojingą situaciją. Būtina sekti, kad gyventojai reguliariai valytų nuo balkonų sniegą, nekauptų šiukšlių.

Pagrindiniai gelžbetoninių ir betoninių sienų ir kolonų defektai: - Iškritę užpildo gabalai. Priežastis – nepakankamai išmaišyta betono masė. - Tuštumos, kavernos. Priežastis – į betono mišinį patekusios šiukšlės, betonas

blogai sutankintas. - Atskilęs apsauginis betoninis sluoksnis. - Atsivėrę plyšiai.

17

SIENŲ FIZINIO NUSIDĖVĖJIMO NUSTATYMAS

Sluoksniuotų gelžbetoninių plokščių sienos




%

Remonto darbai

Nežymiai pažeista apdaila, sėdimo plyšiai, įdaužimai.

Pažeidimai apima iki 10%. Plyšių plotis iki 0,3 mm.

0…10%

Užtaisomi plyšiai ir įdaužimai.

Išdaužytas apdailinis sluoksnis, rūdys, nutekėjusio vandens pėdsakai.

Pažeidimai apima iki 15%. Plyšių plotis iki 0,3 mm.

11…20%

Užtaisomi išdaužymai, remontuojamas apdailinis sluoksnis.

Atsisluoksniavęs sandūrose skiedinys, išoriniam paviršiuje plyšiai, patalpose vandens pėdsakai.

Plyšių plotis iki 1 mm. Vandens pėdsakai užima iki 10% ploto.

21…30%

Užsandarinamos siūlės, užtaisomi plyšiai, atnaujinama apdaila.

Atšokęs, išdaužytas apsauginis betoninis sluoksnis, plyšiai, vandens ir prašalimo pėdsakai sandūrose.

Plyšių plotis iki 2mm. Pažeidimai apima iki 20% ploto.

31…40%

Atnaujinamas apsauginis betoninis sluoksnis, siūlės užsandarinamos, šiltinamos sandūros.

Horizontalūs plyšiai tarplangių blokuose ir vertikalūs sąramose, išsipūtęs betoninis sluoksnis, prateka vanduo ir prašąla sieninės plokštės.

Plyšių plotis iki 3mm. Sienos išsipūtė iki 1/200 atstumo tarp plokščių atramų.

41…50%

Stiprinami atskiri tarplangių blokai ir sąramos, užtaisomo plyšiai, siūlės sandarinamos, vietomis apšiltinamos sienos.

Plyšiai tarplangiuose ir sąramose, visiškai suiro šiluminė izoliacija, prateka vanduo ir prašąla plokštės.

Plyšių plotis didesnis kaip 3mm.

51…60%

Keičiamas apšiltinimas, stiprinami sąramos, tarplangei , siūlės užsandarinamos ir užtaisomi plyšiai.

Konstrukcija visiškai suskeldėjo, suiro šiluminė izoliacija, prateka vanduo, prašąla.

-

61…70%

Keičiamos sieninės plokštės.

18

Medinės sienos iš surenkamų skydų




%

Remonto darbai

Smulkūs pažeidimai skydų paviršiuje.

Pažeidimai sudaro iki 10% paviršiaus ploto.

0…10%

Stiprinamos atskiros lentos, lystelės.

Puvinys pažeidė kampų apkalimus, vandenį kreipiančias lentas, sandūras su vidinėmis sienomis.


11…20%

Keičiamos vandenį kreipiančios lentos, kampų apkalimai ir sandūrų mazgai.

Nežymiai persikreipė sienos, pūva skydų apačia ir apkabos, atsirado plyšiai tarp skydų sandūrų.


21…30%

Remontuojama skydų apačia, medinės apkabos, sandarinami plyšiai tarp skydų.

Ženkliai persikreipė sienos, atsirado vertikalūs plyšiai skydų sandūrose, skydai sėda nevienodai, mediena pažeista puvinio.


31…40%

Keičiama apatinė sąvarža ir pažeistos skydų dalys, stiprinami ryšiai tarp skydų.

Sienos persikreipė , išsipūtė ir pasviro, mediena pažeista puvinio, padidėjo drėgmės kiekis patalpose.

Pažeidimai viršija 30% paviršiaus ploto.

41…50%

Remontuojami skydai, apkalimai, apkabos.

Persikreipė durų ir langų staktos, deformavosi sienos, mediena pažeista puvinio, drėgsta.

Pažeidimai siekia 50%

51…60%

Keičiami arba permontuojami atskiri skydai panaudojant iki 50% senos medžiagos.

Puvinys persimetė į patalpas, sienoms reikalingi laikini sutvirtinimai

-

61…70

Pilnumoje keičiamos sienos.

19

Medinės ręstinės sienojų ir tašų sienos




%

Remonto darbai

Nežymūs pažeidimai apkalimuose arba užsandarinime tarp sienojų eilių.

-

0…10%

Remontuojamas apkalimas, užkamšomi plyšiai pakulomis arba samanomis

Plyšiai sienos išoriniam apkalime arba tinke, vietomis nesandaru tarp sienojų eilių, skilusi vainikų mediena.


11…20%

Keičiami pažeisti apkalimai nauja mediena plyšiai užkamšomi pakulomis arba samanomis.

Išsikreivinusi horizontali fasado linija. Apatiniam vainike, ties karnizu ir po langais matosi drėgmės ir puvimo pėdsakai. Pažeisti apkalimai arba plyšiai tinke.


21…30%

Keičiamas apatinis vainikas ir vietomis vainikas ties karnizu ir palangės, remontuojami apkalimai arba tinkas.

Prapučia ir prašąla pro sienas, gilūs plyšiai vainikuose ir dalis jų pažeisti puvėsio.

-

31…40%

Plyšiai tarp sienojų sandarinami, dalinai keičiamas apkalimas

Sienos pučiasi ir išlinko, netolygiai sėdo, langų ir durų staktos susiskersavo, pažeistos puvinio, sėda kampai.

Siena išlinko iš plokštumos ½ savo storio.

41…50%

Siena dalinai permontuojama panaudojant naują medžiagą.

Sienos deformuojasi toliau, sienojų vainikai pūva, vystosi plyšiai.

Pažeidimai siekia iki 40%

51…60%

Sienos naujai permontuojamos panaudojant senąją gerą medieną.

Visiškai suiro sienojų sandūros, mediena supleišėjo, supuvo.

-

61…70%

Sienos keičiamos naujomis.

20

GALERIJOS, BALKONAI

Galerijos ir balkonai skirstomi į keturias grupes: - gembinės plokštės; - plokštės su plieninėmis sijomis (keraminės, gelžbetoninės plokštės); - dviejų arba kelių angų plokštės ant gembių; - plokštės atremtos trimis ar keturiomis kraštinėmis.

Galerijos ir balkonai yra tokios konstrukcijos, kurios daugiausia veikiamos išorės veiksnių fiziškai ir chemiškai. Šios konstrukcijos yra veikiamos vibracinių apkrovų nuo transporto, vėjo, perstumdomų baldų. Jų būklė priklauso nuo sienų stiprumo ir pamatų sėdimo. Pažeidimai gali atsirasti nuo temperatūrinių svyravimų, nuo perkaitimo gaisro metu, staigaus ataušimo gesinant gaisrą, prašąlant. Cheminio konstrukcijos medžiagos suirimo priežastimi būna betono, mūro ir plieno korozija dėl drėgmės. Charakteringas mūro suirimas yra jo susisluoksniavimas. Pavojų kelia atsivėrę plyšiai, atplyšusios mūro dalys. Seniau statytose galerijose buvo naudotas šlakas. Jame esančios rūgštys veikia metalines konstrukcijas, kurios koroduoja. Mūrinėse arkinėse konstrukcijose, kurios gali atlaikyti dideles apkrovas, labiausiai kenkia drėgmė patenkanti per siūles tarp plyšių. Suirus siūlėms, plytos persistumia, kas išjudina skliautą. Remontuojant galerijas ir balkonus stiprinamos arba keičiamos laikančiosios konstrukcijos.

21

PERDANGOS Perdengimų vidutinis tarnavimo laikas

Eil. Nr.

Perdengimų pavadinimai


1.

Gelžbetoniniai surenkami iš plokščių ir paklotų: a) virš 10 cm storio b) 10 cm arba storesni ir briaunoti

150 70

2. Gelžbetoniniai arba betoniniai su metalinėmis sijomis 125 3. Mediniai su metalinėmis sijomis 80 4. Mediniai tinkuoti su medinėmis sijomis 60 5. Mediniai palengvinti netinkuoti 30

Perdangų būklės blogėjimo priežastys yra kenksmingos fizinės, cheminės ir

biologinės sąlygos. - Fizinės - gaisras, vibracija, perkrovimas, pažeidimai karo metu, ir patys pavojingiausi yra erozija bei drėgmė. - Cheminės - dažniausiai atsiranda veikiant drėgmei. - Biologiniai neigiami poveikiai dažniausiai pasireiškia medinėse konstrukcijose veikiant drėgmei. Konstrukcijos, dirbančios drėgnoje aplinkoje pažeistos grybo ir parazitų, gali suirti per kelis mėnesius. Kai pažeista izoliacija, prateka vamzdynai, drėgmė gali patekti bet kur. Kai

vanduo teka sienomis dažniausiai pažeidimai randami medinių sijų galuose ant sienų kur veikia kirpimo įtempimai. Drėgmės kiekis gali neleistinai padidėti dėl sanitarinės įrangos defektų (bloga vonios grindų hidroizoliacija, prateka vonia, unitazas), dėl didelio garų kiekio perdangoje virš viryklės, vonios kambaryje. Įvertinant medinių perdangų nusidėvėjimo laipsnį, būtina nustatyti kiek jos pažeistos grybo, puvinio ir parazitų, metalinėse – koks korozijos išplitimo laipsnis, betoninėse – jų laikomąją galią. Gelžbetoninių perdangų priežiūra didelių problemų nekelia. Charakteringas jų trūkumas yra plyšiai tempiamojoje zonoje, sandūrose užpildytose skiediniu ar betonu. Keraminės perdangos su metalinėmis sijomis dažniausiai pažeidžiamos horizontaliai pasislinkus kapitalinei sienai, kai panaudotas silpnas skiedinys. Perdangų remontas daromas dėl šių priežasčių:

- padidėjo apkrovos; - garso pralaidumas; - estetinio vaizdo pablogėjimas dėl per didelių įlinkių; - po gaisro; - pablogėjusi laikomoji galia dėl cheminių ir biologinių poveikių.

22

MEDINĖS PERDANGOS

Medinės perdangos jautriausiai reaguoja į netinkamas eksploatacijos sąlygas. Jų eksploatavimo laikas trumpiausias. Tą patį galima pasakyti apie medines perdangas su metalinėmis sijomis. Patekus drėgmei į perdangos konstrukciją, pažeidus medinių ar metalinių sijų galų izoliaciją, greitai vystosi korozija, mediena pradeda pūti.

Iki 1954 metų medinės perdangos buvo įrengiamos daugiaaukščiuose pastatuose. Kad perdanga nešlaptų plaunant grindis, o taip pat garsui izoliuoti, buvo klojama ruloninė danga arba aptepama molio – smėlio skiediniu.

Kad prailginti medinių perdangų eksploatacijos laiką, turi būti gerai izoliuoti sijų galai mūrinėse konstrukcijose.

Jei sienų storis ne didesnis kaip 510 mm, tai sijų atrėmimo mazguose gali rinktis kondensatas. Kad to neatsitiktų, plyšys tarp sijos ir sienos turi būti užlietas skiediniu arba apšiltintas smaluotu medienos antdėklu. Atremiant sijas ant sienų kurios storesnės kaip 510 mm arba ant vidinės sienos, plyšiai tarp sijų paliekami tokie, kad sijų galai būtų ventiliuojami.

Hidroizoliacinės medžiagos pasibaigus garantiniam eksploatacijos periodui praranda savo būtinąsias savybes. Planinio remonto metu būtina šias savybes atstatyti visuose perdangų elementuose. Pirmiausia tvarkomi drėgmės veikiami mazgai. Medinių perdangų defektai:

1. Puvinys. Priežastys: - Drėgmė. 2. Biologiniai veiksniai. - Grybas. - Vabzdžiai.

3. Išilginiai ir vertikalūs plyšiai. - Padidėjusi apkrova. 4. Atplyšusi mediena. 5. Įskilimai ir nuskilimai sandūrose.

Medinių sijų galų puvimas rodo, kad blogai atlikti sijų atrėmimo mazgai mūrinėse

sienose, nėra reikiamo temperatūros ir drėgmės rėžimo patalpoje ir rūsyje, dėl ko renkasi kondensatas ant mūrinių sienų ir perdangos konstrukcijų.

Medinės sienos ir apkalimai palėpėse pūva tuo atveju, kai prateka stogas, prasta šiluminė izoliacija, netinkamas temperatūros ir drėgmės rėžimas, bloga palėpėje ventiliacija. Didelis triukšmo ir garso pralaidumas perdangose rodo, kad susidėvėjo garsą izoliuojantys sluoksniai po padėklais ar grindų pagrinde ir mazguose. Priežastimi gali būti ir mažas absoliutus perdangų tankis ir nesandarūs perdangų sujungimo mazgai ties komunikacijų įvadais.

GELŽBETONINĖS PERDANGOS

23

Pagrindiniai gelžbetoninių perdangų defektai tokie: - Armatūros korozija. - Atsivėrę išilginiai plyšiai per visą plokštės ilgį. - Atsivėrę normaliniai ir įstrižieji plyšiai . - Sumažėjęs atrėmimo gylis. - Žymūs įlinkiai. Jei įlinkiai didesni nei nurodyta, tai reiškia, kad sumažėjo konstrukcijos

standumas dėl paslėptų defektų. Jei įlinkiai toliau didėja, būtina konstrukciją stiprinti. Jei perdangos plokštės įlinkiai normos ribose, o atsiranda plyšiai, kurių dydis

δ>0,3 mm, būtina nustatyti plyšių atsiradimo priežastis ir įvertinti betono bei armatūros būklę, ypatingai patalpose su padidinta drėgme (virtuvė, tualetai, vonios). Jei perdangos plokštėse atsirado daug plyšių, kurių plotis δ>1mm, būtina atidengti armatūrą ir įvertinti jos ir betono stovį. Pagal tyrimų rezultatus nustatomos perdangos remonto apimtys ar būtinybė jas pakeisti. Perdangos remontuojamos užtaisant plyšius, atstatomas betono apsauginis sluoksnis, stiprinamos atraminės zonos ar visa plokštė, šalinamos drėgmės skverbimosi ir prašalimo priežastys. Netinkamos toliau eksploatuoti plokštės ar sijos keičiamos naujomis.

MŪRINĖS SKLIAUTINĖS PERDANGOS

Keraminės perdangos, plytų ar betono skliautai nukenčia tik deformuojantis pastato laikančiosioms konstrukcijoms. Dažniausiai tenka stiprinti pamatus, įrengti gelžbetonines temples. Pagrindiniai defektai:

- Vietomis iškritusios plytos. - Metalinių sijų korozija. - Žymūs įlinkiai. - Išilginiai plyšiai skliaute. Kuo didesnės skėtimo jėgos, tuo geriau dirba skliautas. Skliautų griuvimo

priežastis dažniausiai būna pasislinkusios atramos ir nepakankamai didelė apkrova skliauto atramose. Plokštieji skliautai jautrūs apkrovai ties viduriu.

Paprastojo gelžbetonio karpytų ir nekarpytų sijų būklė yra pavojinga, kai: - vertikalūs ir įstrižieji plyšiai platesni kaip 0,5 mm, o jų gylis siekia ¾ ir daugiau sijos skerspjūvio aukščio; - labai pavojingi atsivėrę (kad ir nedidelio pločio) išilginiai plyšiai ties armatūra atramos zonoje, įtemptojo gelžbetonio dvišlaičių sijų viršutinės juostos ir sienelės sankirtoje; - kai vertikaliųjų ir įstrižųjų plyšių plotis siekia 1…1,5 mm, sijos būklė yra avarinė. Gelžbetoninių santvarų būklė yra pavojinga, kai:

24

- santvarų gniuždomojoje juostoje atsivėrę įstrižieji plyšiai (pasvirę daugiau kaip 400 kampu juostos išilginės ašies atžvilgiu); - išilginiai plyšiai santvarų gniuždomojoje juostoje; - labai pavojingi suaižėję betono ploteliai mazgų zonoje (santvaros irimo pradžia); - išilginiai ir įstrižieji plyšiai, atsiradę prie atramos krašto ir pasvirę link viršutinės juostos (pažeistos išilginės įtemptosios armatūros inkaravimo zonos); - tempiamojoje juostoje ir tempiamose strypuose atsivėrę išilginiai ir skersiniai plyšiai kai jie neleistini arba platesni nei leistini. Dažniausiai plieninės konstrukcijos suyra (41% atvejų) netekusios pastovumo

perkrovos atveju. Neleistini yra tokie lenkiamų elementų išsikreivinimai (statmena vertikaliai

apkrovai linkme): - stogo ilginių f=1/150…1/100; - pagrindinių perdangos sijų f=1/300; - pokraninių sijų f=1/500; - santvarų f=1/200. -

PERDANGŲ FIZINIO NUSIDĖVĖJIMO NUSTATYMAS

Medinės perdangos Nusidėvėjimo požymiai ir

kiekybinis įvertinimas Fizinis

nusidėvėjimas %

Remonto darbai Plyšiai tarp lentų, išlinkusios sijos ir pakloto sijelės iki 1/150 ilgio.

0…40%

Užtaisomi plyšiai ir tarpai. Sijos vietomis stiprinamos.

Viršutiniai medienos sluoksniai pažeisti grybo (iki 10% viso ploto), nedideli plyšiai, atsiranda skilimo požymiai sijų sandūrose su paklotu, sijų ir ilginių įlinkiai iki1/100 ilgio.

41…60%

Sijos stiprinamos. Demontuojamos ir remontuojamos atskiros perdangos dalys .

Daug supuvusios medienos, atsirado išilginiai ir skersiniai plyšiai, mediena susisluoksniavo, pilnai ar dalinai skilo mazgai sijų sandūrose, sijų ir ilginių įlinkiai iki 1/50 jų ilgio.

61…80%

Keičiama visa perdangos konstrukcija.

25

Surenkamų gelžbetoninių plokščių perdangos Nusidėvėjimo požymiai ir


nusidėvėjimas %

Remonto darbai Plyšiai siūlėse tarp plokščių iki 2 mm pločio.

0…10% Užglaistomos siūlės

Plokštės pasislinkusios viena kitos aukščio atžvilgiu iki 1,5 cm, atšokęs išlyginamasis sluoksnis siūlėse. Defektai apima iki 10% viso ploto.

11…20%

Išlyginamas lubų paviršius.

Plokštės pasislinkusios viena kitos aukščio atžvilgiu iki 3 cm. 20% išorinių sienų ploto ties plokščių atramomis dengia pratekėjusio vandens pėdsakai.

21…30%

Lubų paviršius išlyginamas panaudojant armatūrinį tinklą, plokščių atraminiai ruožai taisomi cemento-smėlio skiediniu.

Plokštėse atsivėrusių plyšių plotis iki 1mm. Matomi pratekėjusio vandens ir prašalimo pėdsakai prie išorinių plokštėse ir pačioje sienoje.

31…40%

Stiprinami plokščių atraminiai ruožai sienose. Užpildomos plokščių tuštumos galuose, kurie remiasi ant išorinės sienos.

Plokštėse atsivėrusių plyšių plotis iki 2mm, armatūra dar neatidengta, įlinkiai iki 1/100 plokštės ilgio.

41…50%

Plyšiai užtaisomi, plokštės stiprinamos.

Gilūs >2mm pločio plyšiai atidengiantys armatūrą, įlinkiai iki 1/80 plokštės ilgio.

51..60%

Stiprinamos plokštės ir jų atraminiai mazgai, užtaisomi plyšiai.

Gausu plyšių, atšokę armatūros apsauginiai sluoksniai, plokštės pasislinko viena kitos atžvilgiu, įlinkiai >1/80 plokštės ilgio.

61..80%

Perdanga keičiama.

Surenkamos ir monolitinės ištisinio skerspjūvio gelžbetoninės perdangos plokštės

Nusidėvėjimo požymiai ir kiekybinis įvertinimas

Fizinis nusidėvėjimas %

Remonto darbai

Ties atramomis plyšių plotis iki 0,5 mm.

0…10% Plyšiai užtaisomi.

Plyšiai atsivėrę išilgai angos, jų plotis iki 2,0 mm. Bendras sėdimo

Atskiri plyšiai užtaisomi, smulkios

26

siūlių ilgis 1-ame m2 iki 0,8 m. 11…20% sėdimo siūlės užtrinamos.

Atsvėrę 2,0 mm pločio plyšiai skersai perdengiamos angos. Bendras sėdimo siūlių ilgis 1-ame m2 iki 1,5 m.

21…30%

Atskiri plyšiai užtaisomi, smulkios sėdimo siūlės užtrinamos. Armatūra padengiama apsauginių betoniniu sluoksniu.

Plyšių plotis >2,0 mm.įlinkiai iki 1/150 angos. Matomi pratekančio vandens ir prašalimo pėdsakai ties išorinėmis sienomis.

31…40%

Užtaisomi plyšiai, šalinamos konstrukcijų drėkimo priežastys.

Plyšiai vystosi plokščių atraminėse zonose, įlinkiai siekia 1/100 plokštės ilgio.

41…50%

Stiprinamos plokščių atraminės dalys, užtaisomi plyšiai.

Įlinkiai 1/100 plokštės ilgio, plyšių plotis 3 mm.

51…80% Plokštės stiprinamos arba keičiamos naujomis.

27

KOLONOS Gniuždomi elementai (kolonos, santvarų elementai) griečiau netenka pastovumo,

kai jie yra išsikreivinę, įdubę, įlinkę dėl įvairaus pobūdžio mechaninių poveikių. Kai tokių elementų išsikreivinimas siekia 1/250, laikoma, kad yra didelis pažeidimo laipsnis. Gelžbetoninių kolonų būklė yra pavojinga, kai:

- atsivėrė išilginiai plyšiai, (koroduoja pagrindinė armatūra arba ji yra perkrauta); - rudos dėmės išilgai armatūros (armatūros korozija); - numušti kolonų kampai prie grindų ir apie 1m aukščiau grindų (armatūra be apsauginio betoninio sluoksnio); - atšokęs kolonų sandūrų aptinkavimas (koroduoja sandūrų metalinės detalės).

KOLONŲ FIZINIO NUSIDĖVĖJIMO NUSTATYMAS

Medinės kolonos ir statramsčiai



Remonto darbai

Išlinkimas sudaro ne daugiau kaip 1/400 kolonos ilgio, vietomis pažeista mediena.

0…40% Taisomos pažeistos vietos, stiprinamos atskiros kolonos dalys.

Papuvęs viršutinis medienos sluoksnis apima iki 10% skerspjūvio. Išlinkimas sudaro iki 1/100 kolonos ilgio, įtrūkusi ir pažeista mediena užimi 10% skerspjūvio.

41…60%

Nuvaloma supuvusi mediena ir pakeičiama nauja.

Mediena susisluoksniavo, trūkęs medienos pluoštas, daug puvinio, išlinkimas daugiau kaip 1/100 kolonos ilgio.

61…80%

Kolona keičiama nauja.

Mūrinės kolonos Nusidėvėjimo požymiai ir


nusidėvėjimas %

Remonto darbai Plyšiai mūre ir tinke iki 1mm, išdūlėjusios siūlės iki 10mm gylio apima 10% viso ploto, atskiros plytos atskilusios iki 40mm jų gylio

0…40%

Remontuojamos pažeistos mūro ir tinko vietos.

28

Kolonos išsipūtusios iki 1/150 patalpos aukščio, nukrypusios nuo vertikalios ašies iki 3cm., siūlės išdūlėjusios iki 40mm gylio apima iki 50% ploto, vietomis atskilę 0,5 plytos, suglemžtos plytos po atramomis.

41…60%

Kolonos stiprinamos apkabomis.

Kolonos nukrypusios nuo vertikalios ašies >3cm, mūras suskeldėjęs, išsipūtęs >1/500 patalpos aukščio. Siūlės išdūlėjusios daugiau kaip 40mm jų gylio. Pasislinko kolonų viršutinės dalys, iškritusios atskiros plytos.

61…80%

Kolonos keičiamos naujomis.

Gelžbetoninės kolonos



Remonto darbai

Tempiamoje zonoje per visą kolonos ilgį atsivėrė iki 0,5mm pločio plyšiai, 1m2 plote 3-jose vietose atskilęs betonas arba įdaužta (gylis iki 5mm) .

0…40%

Užtaisomi pažeidimai.

Tempiamoje zonoje per visą kolonos ilgį ir ties pamatu, ties gembe atsivėrė iki 2mm pločio plyšiai. Atšoko armatūros apsauginis betoninis sluoksnis. Kolona išklupo iki 1/200 aukščio.

41…60%

Kolonos stiprinamos apkabomis. Į plyšius injekuojamas cementinis skiedinys.

Tempiamoje zonoje per visą kolonos ilgį ir ties pamatu, ties gembe atsivėrė >2mm pločio plyšiai. Atšoko armatūros apsauginis betoninis sluoksnis, armatūra koroduoja, vietomis nutrūko. Kolona išlinko.

61…80%

Naujai armuojamos ir betonuojamos pažeistos vietos. Kolonos stiprinamos apkabomis arba keičiamos naujomis.

29

STOGAI

Stogų vidutinis tarnavimo laikas Eil. Nr.

Elementų, sluoksnių pavadinimai


Laikantys elementai 1. Iš surenkamo gelžbetoninio pakloto, iš gelžbetoninių

gegnių ir grebėstų 150

2. Iš medinių gegnių ir grebėstų 50 Danga

1. Iš pirmarūšių keramikinių čerpių 80 2. Iš asbocementinių plytelių ir banguoto asbestinio šiferio 40 3. Iš cinkuotos skardos 25 4. Iš juodos skardos 20 5. Iš ruloninių medžiagų 12 6. Dangos iš juodos skardos nudažymas 4

7. Minkštų ruloninių dangų sutepimas bitumo mastikomis, pabarstant stambiu smėliu

3

Atliekant apžiūrą, pirmiausia išsiaiškinama, kokiame stovyje yra stogo konstrukcijų mediena:

• ar matomi pokyčiai konstrukcijų paviršiuje; • ar medienos nepažeidė grybas; • ar nėra vandens nutekėjimo žymių; • tikrinami medinių elementų sujungimo mazgai; • tikrinamos medinių elementų sandūros.

Medinių stogo elementų defektai: • Gegnių, ilginių ir rygelių įlinkiai. • Panaudota drėgna mediena, kuri džiūdama neleistinai deformavosi

Jei panaudotos medienos drėgnis ≥30%, džiūdama ji traukiasi ir smarkiai deformuojasi, gegnės,ir santvaros išlinksta, santvaros paviršius banguojasi, kraigas išsikraipo. • Sumažėjęs medienos stipris.

Priežastis - puviniai, grybas, mechaniniai pažeidimai, papildomos apkrovos. • Susilpnėję ir išklibę mazgai. Priežastis - panaudota drėgna mediena, kuri džiūdama traukiasi, išsijudina

apkabos, iš sandūrų iškrinta kaiščiai. Remontuojama į plyšius įkalant pleištus iš kietos medienos ir prikalant vinimis.

Klibančias apkabas reikia nuimti ir įkalti naujai 4…5cm toliau senosios. Galima panaudoti antdėklus iš lentų.

30

• Suskilę medinių santvarų galai. Priežastis – nepakankamo ilgio skėlimo plokštuma, neteisingai padaryti įkirčiai

(ypač dvigubi). Stiprinama apkabomis iš abiejų pusių.

• Skylanti kabanti atrama. Priežastis – per gilūs įkirčiai, nepakankama skėlimo plokštuma.

Esant šiam defektui senoji konstrukcija pakeičiama nauja. • Supuvusi statramsčių apačia. Priežastis – pastatyti ant gelžbetonio be hidroizoliacinio padėklo.

Reikia konstrukciją nukrauti, pakeisti supuvusią dalį nauja sveika mediena. Po apačia siūloma padėti 5…6cm metalinius profilius, kad medinės konstrukcijos apačia ventiliuotųsi.

• Horizontalūs plyšiai sijose. Jei plyšiuose stovi vanduo, mediena pradeda pūti. Apsaugant tokias konstrukcijas

nuo grybo, būtina antiseptikuoti. Reikia imtis priemonių, kad apsaugoti konstrukciją nuo tolesnio drėgmės veikimo.

• Sijų bendro mazgo deformacijos. Priežastis – neteisinga mazgo konstrukcija. Jėgų veikimo linijos nesusikerta

mazgo centre ir konstrukcija gauna apkrovas nenumatytas projekte (nuo necentrinių apkrovų sijoje atsiranda papildomi lenkimo įtempimai).

Taisant defektus prie rygelio ir statramsčio metalinių profilių pagalba tvirtinamas reikiamo ilgio tašas.

• Pratekantis stogas Priežastys – mažas ? nuolydis, stogo dangos montavimo klaidos. • Apsvilusios gegnės.

Kai gegnės randasi arti kamino (minimalus atstumas 12cm), nuo kamino karščio gali apsvilti. Jei kaminą reikia panaudoti kaip laikančią stogo konstrukcijos dalį, įrengiant mazgus būtina įvertinti priešgaisrinės saugos reikalavimus medžiagoms.

STOGŲ FIZINIO NUSIDĖVĖJIMO NUSTATYMAS

Mediniai stogai




%

Remonto darbai

Susilpnėjo tvirtinimai - varžtai, apkabos, kabės, pažeisti stoglangių konstrukciniai elementai.

-

0…20%

Remontuojami tvirtinimai ir pažeisti stoglangių elementai.

Puvinio pažeisti mūrločiai ir gegnių atraminės dalys,

Pažeidimai užima iki

21..40%

Keičiami mūrločiai, stiprinami pažeisti gegnių

31

susilpnėjo įkirčiai ir sandūros.

20% ploto. galai, įkirčiai, konstrukcijos tiesinamos.

Puvinio pažeista mūrločių, gegnių, grebėstų mediena, įrengti laikinieji tvirtinimai gegnėms, drėksta mediena.

Pažeidimai užima iki

50% ploto.

41…60%

Keičiamos pažeistos mūrločių, gegnių dalys, dalis grebėstų.

Neleistinai išlinko gegnės, puvinio ir vabalų pažeista stogo mediena.

-

61…80%

Keičiama visa stogo konstrukcija.

Surenkami gelžbetoniniai stogai (su palėpe)




%

Remonto darbai

Nežymūs pažeidimai medinėse detalėse, mūriniuose stulpeliuose.

-

0…20%

Pašalinami nedideli pažeidimai.

Plyšiai mūriniuose stulpeliuose arba gelžbetoninių plokščių atraminėse zonose, plokštėse smulkūs išdaužymai ir puvinys medinėse detalėse.

Pažeidimai užima iki 20%

ploto.

21..40%

Stiprinami mūriniai stulpeliai arba atraminės plokščių zonos, užtaisomi išdaužymai, keičiamos supuvusios medinės detalės.

Gelžbetoninėse stogo sijose, plokštėse negilūs plyšiai, stogas prateka.

Plyšių plotis iki 2 mm.

41…60%

Stiprinami gelžbetoniniai elementai, užtaisomi plyšiai ir išdaužymai.

Gelžbetonines stogo sijas, plokštes kerta ilgi ir gilūs plyšiai, atšoko armatūros apsauginis betoninis sluoksnis. Suiro mūriniai stulpeliai ir sienos po plokštėmis.

Atsivėrusių plyšių plotis viršija 2mm.

Plokščių ilinkis didesnis nei

1/100 jų ilgio. Pažeidimai

užima iki 20% ploto.

61…80%

Keičiama visa stogo konstrukcija.

Sutapdinti stogai




%

Remonto darbai

32

Vietomis nežymiai išdaužytas paviršius.

Pažeidimai užima iki 15%

ploto.

0…20%

Užtaisomi išdaužymai.

Plokštėse plyšiai, vietomis paviršius išdaužytas, nutekėjusio vandens dėmės, paviršius drėgnas.

Plyšių plotis iki 1mm. Vandens pėdsakai užima iki 10% ploto.

Drėgmės kiekis apšiltinime daugiau nei

20%.

21..40%

Užtaisomi plyšiai, išdaužymai. Remontuojama stogo danga.

Plokštėse daug plyšių, nutekėjusio vandens ir prašalimo pėdsakai, plokštės išlinko.

Plyšių plotis iki 2mm.

Nutekėjusio vandens ir prašalimo

pėdsakai apima iki 25% ploto.

Plokščių įlinkis siekia 1/80

ilgio.

41…60%

Plokštės atidengiamos ir keičiamas apšiltinimas, užtaisomi plyšiai, stiprinamos atskiros plokštės. Remontuojama stogo danga.

Vietomis suiro plokštės, apšiltinimas, stogas prateka, prašąla.

-

61…80%

Keičiamos stogo plokštės.

33

Literatūra: 1. RSN 142-95. Statybinių konstrukcijų griūčių tyrimo taisyklės. 2. RSN 148-92*.gamybinių ir visuomeninių statinių priežiūros ir techninio

eksploatavimo taisyklės. 3. RSN 156-94. Statybinė klimatologija. 4. STR 1.06.01:1999. Statinio projekto ir statinio ekspertizė. 5. STR 1.12.01:1996. Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka. 6. STR 1.12.05:2002. Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė. 7. STR 2.01.01 (1): Esminiai statinio reikalavimai: Mechaninis patvarumas ir

pastovumas. 8. STR 2.01.01 (2): Esminiai statinio reikalavimai: Gaisrinė sauga. 9. STR 2.01.01 (3): Esminiai statinio reikalavimai: Higiena, sveikata, aplinkos

apsauga. 10. STR 2.01.01 (4): Esminiai statinio reikalavimai: Naudojimo sauga. 11. STR 2.01.01 (5): Esminiai statinio reikalavimai: Apsauga nuo triukšmo. 12. STR 2.01.01 (6): Esminiai statinio reikalavimai:Energijos taupymas ir šilumos

išsaugojimas. 13. R 27-01. Rekomendacijos. Statinių ir jų dalių gyvavimo trukmės įvertinimas.

Vilnius: 2002. 34 p. 14. R 28-01. Rekomendacijos. Statinių naudojimo įvertinimas. Vilnius: 2002.49 p. 15. Jokūbaitis V. Gelžbetoninių konstrukcijų pleišėjimas ir remontas:

Monografija.Vilnius: 2000. 156 p. 16. Jokūbaitienė I. Gelžbetoninės konstrukcijos: vadovėlis. Vilnius: 1992. 220 p. 17. Jokūbaitis V. Gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos: vadovėlis. Vilnius:

1992. 292 p. 18. Kamaitis Z. Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų atstatymas ir stiprinimas.

Vilnius: 1986. 92 p. 19. Kudzys A. Mūrinės konstrukcijos: vadovėlis. Vilnius: 1986. 50 p. 20. Marčiukaitis G. Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų defektai ir remontas.

Vilnius: Mokslas. 1985. 144 p. 21. Šimkus J. pagrindai ir pamatai. Vilnius: 1985. 88 p. 22. Valentinavičius A. Medinės konstrukcijos. Vilnius: Enciklopedija. 2000.313 p. 23. Pastatų būklės įvertinimo ABC: mokymo priemonė. Vilnius: 1992. 61 p.

Documents

VILNIAUS STATYBOS IR DIZAINO KOLEGIJOS …remontogidas.lt/images/Konstrukcijos/Pastatu laikanciuju... · esančios prie drėgmę išskiriančių šaltinių – virtuvių, dušų patalpų,