Tai Smegenukas. Jis ir jo bebaimiai draugai yra tavo astronominiai gidai į neįtikėtiną ir nuostabią Visatą.

Jie padės atskleisti kvapą gniaužiančius faktus ir ištirti atokiausias ir paslaptingiausias Visatos kerteles.

gidastarpgalaktinis

Iliustravo lisa swerlingir ralph lazar

taves laukia isimintiniausia tarpgalaktine kelione!

Žinome, kad tai klausimai, kurie tau seniai neduoda ramybės.

O kad sužinotum atsakymus, turėsi leistis į kelionę po Visatą.

To daryti vienam tikrai neteks – darbštieji Smegenukai jau viską

paruošę. Atostogauk Marse, pradėk lankyti Kosmoso mokyklą ir

stebėk, kaip gimsta nauja žvaigždė. Jei būsi budrus, pamatysi

Didįjį sprogimą, žvaigždžių spektaklį, dujų ir dulkių debesis.

cia tai bent!

ISBN 978-609-441-403-9

c arol e s to t t

tarpgalaktinis gidascarole stott

kodel gravitacija erzina?

kas nutinka, kai netycia priskrendi per arti juodosios skyles?

kaip elgtis sutikus ateivi?tarpgalaktinis tarpgalaktinis

ccarol earo l e s s to t tt o t t

tarpgalaktinis tarpgalaktinis tarpgalaktinis tarpgalaktinis tarpgalaktinis tarpgalaktinis tarpgalaktinis tarpgalaktinis

tarpgalaktinis_gid_virs.indd 1 2016.09.15 13:05:47

8

4

kosminis zoologijos sodas

Visata yra neaprėpiama platybė ir ją sudaro viskas, ką jau žinome, ir viskas, ko dar neatradome. Visatą sudaro tai, ką matome akimis, ir medžiaga bei energija, apie kurią sužinome kitais būdais. Joje yra daugybė skirtingų objektų. Iš pirmo žvilgsnio jie gali pasirodyti vienas su kitu nesusiję, tačiau įsigilinus tampa aišku, kad visus juos galima surūšiuoti ir juos sieja bendra praeitis.

planetų pasaulIaIMūsų namai Visatoje yra Žemė. Mums ji atrodo milžiniška ir išskirtinė, o kadaise netgi manėme, kad aplink ją sukasi visa Visata. Dabar žinome, kad yra daugybė kitų planetų, o mūsų Žemė – labai mažytė.

saulės sIstemos planetosAplink Saulę skrieja aštuonios planetos, tarp jų ir Žemė, bei daugybė mažesnių dangaus kūnų. Visi jie sudaro Saulės sistemą. Planetos susidarė tuo pačiu metu, tačiau jos labai skirtingos. Žemė – trečioji nuo Saulės ir penktoji pagal masę Saulės sistemos planeta.nykštukInės planetos

Saulės sistemoje yra į planetas panašių nedidelių objektų. Jie – beveik apvalios formos ir skrieja aplink Saulę tokioje zonoje, kurioje gausu dar mažesnių dangaus kūnų.

planetų palydovaIAplink šešias Saulės sistemos planetas skrieja palydovai. Iš viso jų yra net 160. Didžiausias palydovas yra didesnis už mažiausią Saulės sistemos planetą, o mažiausio palydovo skersmuo – vos porakilometrų.

planetų lIekanosNe visos medžiagos, iš kurių susidarė Saulės sistemos planetos, buvo panaudotos. Liko ir nepanaudotų, tokių kaip asteroidai, Koiperio juostoje esantys dangaus kūnai ar kometos, skriejančios skirtingose Saulės sistemos zonose.

tolImosIos planetosPlanetos skrieja ne tik aplink Saulę, bet ir aplink kitas žvaigždes. Tačiau žvaigždės spindi labai ryškiai, ir blankias, savo orbi-tomis skriejančias planetas sunku įžiūrėti. Tiksliai žinome: yra per 350 tokių tolimųjų planetų, tačiau numanome, kad jų egzis-tuoja kur kas daugiau.

GyvybėŽemė – vienintelė

planeta Visatoje, kurioje yra gyvybė. Gyvybės pavidalų gali būti

milijonai – nuo mikroorganizmų, tokių

kaip bakterijos, iki didelių žinduolių, tokių kaip žmonės.

ŽvaIGŽdėsSaulė šviečia ir šildo Žemę. Šitas karštas besisukantis šviečiančių dujų kamuolys yra tik viena iš gausybės milijardų Visatos žvaigždžių. Visos jos paklūsta gyvenimo ciklui: iš pradžių susidaro iš dujų ir dulkių debesies, laikui bėgant keičiasi ir galiausiai miršta.

Jaunos ŽvaIGŽdėsPirmoje gyvenimo stadijoje naujai susidaręs dujų ir dulkių rutulys vadinamas prožvaigžde. Kai jos šerdyje įkaista dujos, prasideda branduolinės reakcijos, žvaigždė ima gaminti energiją ir šviesti.

Tikras kosmosas!

Kiek daug čia erdvės!

Bet jos atrodo tokios alkanos.

Kas toliau?

Gyvenimas, bet labai neįprastas.

Čia tai bent gyvenimas.

Žavinga.

reikia pradėti gyventi.

Kokia gyvenimo prasmė?

užauginsime jas Paukščių

Take.

nEMaiTinTi PlanETŲ

Jam dar reikia

ūgtelėti.

ŽMoniŲ naMas

Ak!

laikykis saugaus atstumo.

apkvaitau!

Kokia iš jų nauda?

Baigėsi galiojimo laikas.

5

Jaunos ŽvaIGŽdėsPirmoje gyvenimo stadijoje naujai susidaręs dujų ir dulkių rutulys vadinamas prožvaigžde. Kai jos šerdyje įkaista dujos, prasideda branduolinės reakcijos, žvaigždė ima gaminti energiją ir šviesti.

bręstančIos ŽvaIGŽdėsDauguma žvaigždžių, kaip mūsų Saulė, visą laiką ryškiai šviečia. Saulė gyvena viena, tačiau nemažai žvaigždžių turi partneres – dvinares žvaigždes sudaro dvi žvaigždės, kurios skrieja viena aplink kitą.

ŽvaIGŽdŽIų mIrtIsArtėjant gyvenimo pabaigai, dauguma žvaigždžių ima plėstis ir virsta raudonosiomis milžinėmis, arba supermilžinėmis. Didžioji jų dalis miršta lėtai, tačiau didesnės žvaigždės įspūdingai sprogsta.

ŽvaIGŽdŽIų spIečIaIŽvaigždės gimsta spiečiuose, kurie glūdi tamsiuose dujų ir dulkių debesyse. Iš pradžių spiečiai laikosi nepakitę, bet per šimtus milijonų metų žvaigždės ima viena nuo kitos tolti.

ūkaIŪkais vadinami dideli dujų (daugiausia vandenilio) debesys, iš kurių formuojasi naujos žvaigždės. Ūkus gali sudaryti mirštančių žvaigždžių liekanos, jie gali neturėti aiškios formos, pavyzdžiui, Arklio galvos ūkas.

GalaktIkosVisatoje yra milijardai galaktikų. Jas sudaro daugybė žvaigždžių, dujų ir dulkių. Saulė yra viena iš milijardų Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių.

GalaktIkų rūšysMilžiniškas žvaigždžių sistemas astronomai skirsto pagal jų formą. Paukščių Takas yra spiralinė, plokščio disko formos galaktika su spiralinėmis vijomis. Saulė įsikūrusi

vienoje tokioje spiralinėje vijoje ir nuo galaktikos centro iki jos pakraščio yra nutolusi maždaug du trečdalius kelio.

GalaktIkų spIečIaIDešimtys tūkstančių galaktikų spiečiasi į superspiečius. Paukščių Takas priklauso Vietinei galaktikų grupei. Ši su kitais galaktikų spiečiais sudaro Vietinį galaktikų superspiečių.

superstruktūrosSuperspiečius – ilgų grandinių ir plokštumų tinklu sujungti spiečiai. Tai didžiausios Visatoje egzistuojančios struktūros. Jas skiria beveik tuščia kosminė erdvė.

vIsatos dėsnIaIIr Žemėje, ir Visatoje galioja tie patys moksliniai dėsniai. Pavyzdžiui, gravitacija mums padeda abiem kojomis tvirtai stovėti ant žemės ir neleidžia išsisklaidyti žvaigždes sudarančioms dujoms. Cheminių elementų būvis keičiasi priklausomai nuo temperatūros. Vandens esama ir kitur Visatoje,

tačiau Žemėje temperatūra tinkama, kad vanduo būtų skystas.

Tikiuosi, galo nebus!

super duper!

Dievinu čiuptuvus.

iš kokios tu planetos?

iš tos pačios, kaip ir tu!

ar čia girdykla?

Ta žvaigždė išprotėjo!

liaukis žvengti

kaip arklys.

Ygaga!

Galaktikos tokios

netvarkingos.

oi!

surikiuok jas, Roveri!

au, au!

Bėkite!

Tobula partnerystė.

ar taip turėjo nutikti?

Kokia suaugusi!

6

bum!Visata egzistavo ne visada. Astronomai mano, kad ji susiformavo prieš 13,7 milijardo metų, kai įvyko Didysis sprogimas. Iš pradžių Visata buvo labai maža, tanki, itin karšta ir atrodė visai kitaip. Nuo tada ji šąla, plečiasi ir keičiasi. Visatą sudarančios medžiagos ir energijos kiekis nekinta, tačiau pati medžiaga keitėsi, kol Visata tapo tokia, kokią pažįstame dabar.

dIdysIs sproGImasĮvykus Didžiajam sprogimui, susiformavo visi Visatos elementai, net erdvė ir laikas. Niekas nežino, kas buvo iki Didžiojo sprogimo ir kodėl jis įvyko, tačiau mokslininkams pavyko žingsnis po žingsnio išsiaiškinti, kas nutiko po jo.

Pirmoji akimirkaVisata gimė per akimirksnį. Tada ji buvo mažesnė už tašką sakinio gale ir susidėjo iš mažutėlių energijos dalelių.

maŽylė vIsataKai Visata buvo visai jaunutė, jos temperatūra siekė

1034 laipsnių Celsijaus. Taip, tai dešimtukas su 34 nuliais. Sendama ir plėsdamasi ji pamažu

aušo.

pūtImosI eraPer vieną trilijoninę sekundės dalį, kuri vadinama kosmine infliacija,

Visata išsipūtė. Ji ir toliau plėtėsi, tik kur kas lėčiau.

pIrmosIos mInutėsEnergijos dalelytės virto medžiagos dalelėmis. Visatai dar nesulaukus trijų minučių amžiaus, beveik visą medžiagą sudarė vandenilio ir helio atomų branduoliai.

karštIs vėstaAstronomai aptiko spinduliuotės pėdsakų,

likusių po Didžiojo sprogimo. Ši spinduliuotė vadinama kosminiu mikrobangų foniniu (arba reliktiniu) spinduliavimu ir leidžia manyti, kad pradėjus formuotis Visatai materija po ją pasiskirstė netolygiai. Pirmosios

galaktikos atsirado sausakimšose Visatos zonose.

nauJI elementaIPirmieji atomai atsirado

Visatai sulaukus 300 000 metų amžiaus. Tai buvo

vandenilio ir helio atomai, iš kurių vėliau susidarė kiti dabartinės Visatos cheminiai elementai. Iš jų

vėliau susiformavo Žemė ir viskas, kas joje yra – taip

pat ir tu.

tamsIeJI amŽIaIMaždaug pirmuosius 300 000 metų Visata virė it karšta, rūkuose skendinti dalelyčių sriuba, iš kurios nepajėgė prasimušti šviesa. Ir pradžių viralą sudarė energijos dalelytės, o vėliau – medžiagos dalelės. Tik susiformavus pirmiesiems atomams Visata tapo regima.

MEDŽiaGos DalElės

KosMinė MiKroBanGŲ

KrosnElė

Parengta.

Gelbėkit!

Įklimpome sriuboje.

Puikiai sugavai!

nagi, stipriau!

labai sunkus darbas.

Kaip karšta.

VisaTos KŪriMo MaŠina

Tuoj sprogs!

nagi, sukurkim Visatą!

Galėtume vieną pavadinti mano

vardu?

Hm... ne.

Kaip gerai, dabar galėsiu

pasišildyti pietus.

Kuo greičiau

iš ten dinkite!

anKsTYVoJi VisaTa

Elementaru.

7

pIrmosIos ŽvaIGŽdės Ir GalaktIkosPer dešimtis milijonų metų vandenilio ir helio atomai suformavo debesis. Iš jų susidarė žvaigždės, o iš didžiulių žvaigždžių telkinių – galaktikos. Nuo pat Visatos atsiradimo galaktikose gimsta, gyvena ir miršta žvaigždės.

nykštukInės GalaktIkosKai Visata sulaukė vieno milijardo metų, joje buvo daugybė mažų galaktikų, vadinamų nykštukinėmis. Susidurdamos ir susijungdamos jos plėtėsi, keitėsi jų forma.

paukščIų tako GalaktIkaIš vienos tokios nykštukinės galaktikos susiformavo spiralės formos Paukščių Tako galaktika. Laikui bėgant pirmosios jos žvaigždės mirė, tačiau iš jų liekanų susidarė naujos kartos žvaigždės, tarp jų ir mūsų Saulė.

saulės sIstemaSaulė gimė maždaug prieš 4,6 milijardo metų. Iš likusių medžiagų susidarė mažesni dangaus kūnai ir planetos, kurios skrieja aplink ją. Jos sudaro Saulės sistemą.

nereGImoJI vIsataPaprastoji materija, t. y. atomai, kurie suformavo planetas, žvaigždes ir galaktikas, tesudaro penkis procentus Visatos. Kitą dalį sudaro nematoma materija, kurią vadiname tamsiąja medžiaga, ir paslaptinga jėga, vadinama tamsiąja energija. Mes negalime jų matyti, bet jos daro poveikį matomiems objektams, todėl žinome, kad egzistuoja.

atGal laIkuŠviesa iš Andromedos galaktikos mus pasiekia per 2,5 milijono metų. Vadinasi, šią galaktiką dabar matome tokią, kokiaji buvo prieš 2,5 milijono metų. Tolimiausią praeitį matome žvelgdami į vėstantį Didžiojo sprogimo karštį.

vIsatos dydIsMyliomis ir kilometrais, kuriais matuojame atstumus Žemėje, nuotolių už Saulės sistemos ribų išmatuoti negalėtume. Todėl pasitelkiame šviesmečius. Niekas nejuda greičiau už šviesą, bet atstumai Visatoje tokie dideli, jog net šviesai prireikia kelerių metų, kad mus pasiektų.

švIesmetIsŠviesmetis yra atstumas, kurį per vienerius metus nukeliauja šviesa. Tai – 9,46 trilijono kilometrų, arba 5,88 trilijono mylių. Tolimiausios matomos galaktikos nuo mūsų nutolusios 13 milijardų šviesmečių.

vIsata plečIasINuo atsiradimo akimirkos Visata nuolatos plečiasi. Plečiamasi tokiu pačiu greičiu, kuriuo galaktikos tolsta viena nuo kitos. Prieš 5–6 milijardus metų plėtimasis sulėtėjo, bet paskui vėl paspartėjo.

Vilkinsono mikrobangų anizotropijos zondo erdvėlaivis aptiko

ankstyvosios Visatos reliktinį spinduliavimą.

niekada nepajėgsiu išmatuoti.

ar jau radai?Čia kažkokios

šiukšlės.

Mane traukia tamsioji pusė.

Esu geriausias banglentininkas

Visatoje!

Kąąąą?

Kokia miela sistema.

PauKŠČiŲ TaKo GalaKTiKa

anDroMEDos GalaKTiKa

Gyvenimo ratas.

8

aktyvi galaktika – galaktika, skleidžianti labai daug energi-jos, kurios didžiąją dalį gauna iš žvaigždės šerdyje esančios juodosios bedugnės.

ateivis – ne Žemėje gimusi bū-tybė.

antena – virbo, lėkštės ar grotų formos įrenginys, perduodantis radijo bangas.

apimtis – erdvė, kurią užima kūnas.

asteroidas – nedidelis, iš uolienos sudarytas dangaus kūnas, skrendantis aplink Saulę. Dauguma jų yra Asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio.

astronautas – į kosmosą keliau-jantis žmogus.

astronomas – mokslininkas, stu-dijuojantis žvaigždes, planetas ir kitus dangaus kūnus.

atmosfera – aplink planetą, palydovą ar žvaigždę esantis dujų sluoksnis, kuriam išsisklaidyti neleidžia gravitacija.

atomas – mažiausia cheminio elemento dalelė.

Bangos ilgis – atstumas tarp dviejų tos pačios fazės taškų vienoje bangoje.

Branduolinė reakcija – žvaigž-dėse vykstantys procesai, kai vieni cheminiai elementai virsta kitais ir išskiria energiją. Pa-vyzdžiui, susijungę vandenilio atomai virsta helio atomais ir šviesos bei šilumos pavidalu išskiria energiją.

Branduolys – kometos kūnas, centrinė galaktikos dalis arba atomo centras.

Didysis sprogimas – prieš 13,7 milijardo metų įvykęs sprogimas, po kurio atsirado Visata.

Egzoplaneta – planeta, skrie-janti ne apie Saulę, o apie kitą žvaigždę.

Elektromagnetinė radiacija – energijos bangos, kurios gali keliauti kosmosu. Tai gali būti: gama, rentgeno, ultravioletiniai, šviesos, infraraudonieji spinduliai, mikrobangos ar radijo bangos.

Elementas – paprasčiausia gamtos medžiaga, pavyzdžiui, vandenilis ar deguonis.

Elipsinis – elipsės – pailginto apskritimo – formos objektas.

Fotosfera – viršutinis matomas Saulės ar kitos žvaigždės sluoksnis.

Galaktika – milžiniška žvaigž-džių, dujų ir dulkių sankaupa, kurią kartu laiko gravitacija.

Gravitacija – Visatoje veikianti traukos jėga; kuo didesnė objekto masė, tuo stipresnis jo gravitacinis laukas.

Helis – antras pagal paplitimą Visatoje cheminis elementas.

Juodoji bedugnė (juodoji skylė) – žvaigždės arba galaktikos centras, kuris neatsilaikė prieš savo paties gravitaciją; juodųjų skylių gravitacija yra tokia stipri, kad iš jų negali ištrūkti niekas – nei medžiaga, nei šviesos ar kitokia spinduliuotė.

Jūra – lygus sukietėjusios lavos laukas Mėnulio paviršiuje.

Koiperio juostos kūnai – Koiperio juostoje už Neptūno skriejantys dangaus kūnai, sudaryti iš uolienų ir ledo.

Kometa – nedidelis dangaus kūnas, sudarytas iš dulkių ir sniego. Skrisdamos pro Saulę ko-metos užsiaugina didelę galvą ir dvi uodegas.

Konvekcija – šilumos perdavi-mas judant; pavyzdžiui, šiltos dujos žvaigždėse kyla viršun, o šaltos – leidžiasi žemyn.

Kosmologas – žmogus, kuris studijuoja Visatos atsiradimą, evoliuciją ir ateitį.

Krateris – planetos ar palydo-vo paviršiuje atsiradusi dubens formos duobė, kurią išmušė asteroidas.

lava – išlydytos uolienos, kurios veržiasi iš ugnikalnių ir išsilieja planetų ar palydovų paviršiuje.

ląstelė – paprasčiausias gyvų organizmų struktūrinis vienetas; ląstelė gali egzistuoti kaip ats-kiras organizmas arba jungtis į sudėtingus augalų ir gyvūnų audinius.

Magnetinis laukas – erdvė, taip pat ir Žemėje, kurioje veikia magnetinės jėgos.

Masė – medžiagos, iš kurios sudarytas kūnas, kiekio matas.

Medžiaga – substancija, iš kurios viskas sudaryta.

Meteoras – trumpai pasirodan-tis šviesos blyksnis, kurį skleidžia į Žemės atmosferą įskridusi ir deganti nedidelė kometos nuolauža.

Meteoritas – į planetos ar palydovo paviršių atsimušęs iš uolienos ar metalo sudarytas dangaus kūnas.

Modulis – atskira erdvėlaivio dalis, pavyzdžiui, „Zvezda“ modulis Tarptautinėje kosminėje stotyje.

nesvarumas – būsena, kai orbitoje gravitacinę trauką atsveria į priešingą pusę nukreipta inercijos jėga; nesvarumo būseną skriedami

erdvėlaivio orbita ar išėję į atvirą kosmosą patiria astronautai.

neutroninė žvaigždė – didelio tankio maža žvaigždė, susida-riusi iš sprogusios žvaigždės šerdies; šios žvaigždės – ne didesnės už miestą, bet jų masė prilygsta Saulės masei.

nežemiškas – ne Žemėje gyve-nantis gyvas padaras ar esantis daiktas.

nykštukinė galaktika – nedide-lė galaktika, kurią sudaro nuo milijono iki kelių milijardų žvaigždžių.

nykštukinė planeta – beveik apvalus dangaus kūnas, kuris su kitais toje pačioje juostoje besisukančiais kūnais keliauja aplink Saulę.

orbita – kelias, kuriuo gamtinis ar dirbtinis kūnas skrieja aplink didesnį kūną.

organizmas – atskira gyvybės forma, pavyzdžiui, vienaląstė bakterija, gyvūnas ar planeta.

orto debesis – Saulės sistemoje anapus planetų esanti sferinės formos zona, kurioje skrieja daugiau kaip trilijonas kometų.

Pagrindinė seka – žvaigždės gyvenimo stadija, kai ji šviečia, nes šerdyje vandenilis virsta he-liu. Beveik 90 procentų žvaigž-džių yra pagrindinės sekos žvaigždės.

Palydovas – iš uolienų arba uolienų ir ledo sudarytas dan-gaus kūnas, kuris skrieja aplink planetą arba asteroidą; taip pat gali būti dirbtinis palydovas (satelitas), skriejantis aplink Žemę ar kitą Saulės sistemos kūną.

zodynelis

lenktynės iki finišo.

9

Pasivaikščiojimas kosmose – astronauto išėjimas iš erdvėlaivio į kosminę erdvę.

Pašvaistė – švytėjimas poliari-niuose regionuose, kuris atsiranda, kai Saulės vėjo atneštos dalelės susiduria su Žemės atmosferos atomais.

Paukščių Takas – galaktika, kurioje gyvename; Paukščių Taku taip pat vadiname žvaigždžių juostą, kurią naktį matome danguje virš Žemės.

Penumbra – dangaus kūno metamo šešėlio šviesesnioji, išorinė dalis; taip pat gali būti šviesesnė ir šiltesnė tamsios bei šaltos Saulės dėmės dalis.

Planeta – didelis apvalus dan-gaus kūnas, kuris skrieja aplink žvaigždę ir atspindi jos šviesą.

Planetos milžinės – keturios didžiausios Saulės sistemos pla-netos: Jupiteris (didžiausias ir iš šių keturių esantis arčiausiai Saulės), Saturnas (antras pagal dydį ir antras pagal atstumą nuo Saulės), Uranas (trečias pagal dydį ir trečias iš jų nuo Saulės) ir Neptūnas (mažiausias ir esantis toliausiai nuo Saulės).

Planetiškasis ūkas – besiple-čiantis ūkas, supantis brandžią žvaigždę; jį sudaro mirštančios žvaigždės išskiriamas spalvingas dujų ir dulkių debesis.

Polius – dangaus kūno Šiaurės ar Pietų ašigalis.

Prožvaigždė – labai jauna, ką tik gimusi žvaigždė, kurios šerdyje dar nevyksta branduolinės reakcijos.

Pulsaras – greitai besisukanti ir energija pulsuojanti neutroninė žvaigždė.

Pusiaujas – įsivaizduojama lini-ja, nubrėžta per patį planetos, palydovo ar žvaigždės vidurį, vienodai nutolusi nuo Šiaurės ir Pietų ašigalių.

radiacija – energija, keliaujanti elektromagnetinėmis bangomis, pavyzdžiui, infraraudonaisiais ar šviesos spinduliais.

saulės sistema – Saulė ir aplink ją besisukantys objektai: plane-tos bei mažesni dangaus kūnai.

saulės ūkas – besisukantis dulkių ir dujų debesis, iš kurio susidarė Saulės sistema.

saulės vėjas – nuo Saulės ati-trūkęs mažyčių elektringų dalelių srautas.

silikatas – uolienos, sudarytos iš silicio, deguonies ir dar vieno ar daugiau dažnai aptinkamų cheminių elementų. Dauguma Žemės uolienų yra silikatai.

skafandras – vientisas, sanda-rus astronauto drabužis, kurį jis vilki atvirame kosmose.

skrydis šalia – skrydis, kai erdvėlaivis praskrenda labai arti Saulės sistemos kūno, tačiau nepradeda skristi aplink jį.

slėgis – jėga, jaučiama, kai kas nors spaudžia paviršių.

spektras – spalvų vaivorykštė, kuri atsiranda išskaidžius šviesą.

spektrografas – prietaisas, kuris energiją, pavyzdžiui, šviesą, išskaido pagal ją sudarančių bangų ilgį.

spiečius – žvaigždžių ar ga-laktikų grupė, kurią kartu išlaiko gravitacija.

spindesio skalė – pagal ją matuojamas matomas žvaigždės ryškumas, kai ją stebime iš Žemės.

spindesys – žvaigždės sklei-džiamos šviesos kiekis; spindesys matuojamas dvejopai: kiek šviesos matoma iš Žemės ir kiek šviesos skleidžia pati žvaigždė.

supermilžinė – itin didelė ir ryški žvaigždė.

supernova – milžiniška žvaigž-dė, kuriai sprogus po kosmosą pasklinda medžiaga; jos šerdis gali tapti neutronine žvaigžde, pulsaru arba juodąja bedugne.

superspiečius – galaktikų spiečių grupė, kurią kartu laiko gravitacija.

Šviesis – energijos kiekis, kurį žvaigždė išskiria per vieną sekundę.

Šviesmetis – atstumo vienetas; vienas šviesmetis yra atstumas, kurį šviesa nukeliauja per vienerius metus, t. y. 9,46 trilijono kilometrų.

Tamsioji energija – paslaptinga energija, kuri sudaro 72 procentus Visatos; dėl jos Visata plečiasi greičiau.

Tamsioji medžiaga – medžia-ga, neskleidžianti energijos, tačiau jos gravitacija veikia viską aplinkui; ji sudaro 23 procentus Visatos.

Tankis – masės kiekis kūno tūryje.

Terminis – susijęs su šiluma; terminis objekto žemėlapis rodo jo paviršiaus temperatūrų skirtumus.

umbra – dangaus kūno meta-mas tamsus vidinis šešėlis; taip pat tamsesnioji, šaltesnė vidinė Saulės dėmės dalis.

uolingosios planetos – iš uolie-nų ir metalų sudarytos arčiausiai Saulės skriejančios keturios planetos: Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.

užtemimas – padėtis, kai vienas dangaus kūnas – žvaigždė, planeta ar palydovas – atsiduria kito dangaus kūno šešėlyje. Ūkas – kosmose tvyrantis dujų ir dulkių debesis; yra ūkų, kurie patys skleidžia šviesą, kiti ją atspindi, o treti atrodo tamsūs, nes nepraleidžia už savęs esančių žvaigždžių šviesos.

Vakuumas – erdvė, kurioje nėra nieko, net oro.

Vandenilis – lengviausias ir dažniausiai Visatoje aptinkamas cheminis elementas.

Visata – viskas, kas egzistuoja, – kosmosas ir kas jame yra.

Visureigis – erdvėlaivis, galintis judėti palydovo ar planetos paviršiumi.

Zodiakas – dvylikos žvaigždynų juosta, kurią danguje matome anapus Saulės, Mėnulio ir kitų planetų.

Žvaigždė – didžiulis karštų šviečiančių dujų rutulys, kuriame vykstančios branduolinės reakcijos išskiria energiją.

Žvaigždynas – įsivaizduojama žvaigždžių grupė ir jas supantis dangaus plotas; iš Žemės matomą dangų skirstome į 88 zonas.

Kas gi čia taip gurgia?

Įdomūs dalykėliai!

Tai Smegenukas. Jis ir jo bebaimiai draugai yra tavo astronominiai gidai į neįtikėtiną ir nuostabią Visatą.

Jie padės atskleisti kvapą gniaužiančius faktus ir ištirti atokiausias ir paslaptingiausias Visatos kerteles.

gidastarpgalaktinis

Iliustravo lisa swerlingir ralph lazar

taves laukia isimintiniausia tarpgalaktine kelione!

Žinome, kad tai klausimai, kurie tau seniai neduoda ramybės.

O kad sužinotum atsakymus, turėsi leistis į kelionę po Visatą.

To daryti vienam tikrai neteks – darbštieji Smegenukai jau viską

paruošę. Atostogauk Marse, pradėk lankyti Kosmoso mokyklą ir

stebėk, kaip gimsta nauja žvaigždė. Jei būsi budrus, pamatysi

Didįjį sprogimą, žvaigždžių spektaklį, dujų ir dulkių debesis.

cia tai bent!

ISBN 978-609-441-403-9

c arol e s to t t

tarpgalaktinis gidascarole stott

kodel gravitacija erzina?

kas nutinka, kai netycia priskrendi per arti juodosios skyles?

kaip elgtis sutikus ateivi?tarpgalaktinis tarpgalaktinis

ccarol earo l e s s to t tt o t t

tarpgalaktinis tarpgalaktinis tarpgalaktinis tarpgalaktinis tarpgalaktinis tarpgalaktinis tarpgalaktinis tarpgalaktinis

tarpgalaktinis_gid_virs.indd 1 2016.09.15 13:05:47