litHuaNiaN WorlD-WiDe NeWs

DRAUGASKETVIRTADIENIS – THURSDAY, RUGPJŪČIO-AUGUST 7, 2017 • Vol. CVlII NR. 103 Kaina 1.50

PERIODICALS

NeW

spa

per

- DO

NO

T D

EL

AY

- Dat

e M

aile

d 09

-06-

17

Iki valstybės atkūrimo jubiliejaus liko 161 diena!

Didžiausia nedorybė – imtis darbo, kurio nemoki – Napoléon Bonaparte

ŠIAME NUMERYJE:

Ginčai apie madas – 3 psl.

Atgimsta St. Petersburgo LietuviųBendruomenė – 5 psl.

Mokytojos džiaugiasi gražiais vaikų darbeliais. Iš k.: Ona Stučkienė, Rita Clemens, Lina Giusti, Auksė Motto ir Rasa Lukošienė. Jav lB Švietimo tarybos archyvo nuotr.

Vaikų kūryboje Tėvynės meilėNauJais Mokslo Metais – žvilgsNis į praėJusius

Simona Minns

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, rugpjūčio5–11 dienomis į pranciškonų sodybą Kennebunk-porte, Maine valstijoje, į studijų ir poilsio savaitę

suvažiavo ateitininkai iš įvairių valstijų. Šiais metaisstovykla džiugino dalyvius praturtinta programa, pas-

kaitomis, diskusijomis bei koncertais. Organizatoriųkomitetą sudarantys Monika ir Paulius Sabaliai bei Eli-gijus Sužiedėlis įdėjo daug triūso, kad programa būtųįvairi, naudinga, patraukli ir kitokia. Programos tur-tingumas pritraukė daug svečių, dalyvių ir žiūrovų. Šiemetai buvo ypač sėkmingi!

– 4 psl.

Neliks duonos su druska – liks Tėvynė J. Marcinkevičius

2016–2017 mokslo metais JAV Lietuvių Bendruomenės (LB)Švietimo tarybos paskelbtame konkurse „Iš močiutės skry-nios” dalyvavo 23 JAV lituanistinės mokyklos.

Močiutės skrynioje – visas pasaulis. Ten daug neiš-senkančių lobių – margaspalvių drobių, tautinių kostiu-

mų, dainų, pasakų ir žaidimų. Ten ir meilė Lietuvai, pa-garba jos simboliams – vėliavai, herbui, tautiškai giesmei...Ten geros ir šviesios mintys, kurių, vieną dieną pristigę,galėtumėte pasisemti iš šios skrynios…

Rašinių komisijos koordinatorė, Čikagos lituanistinėsmokyklos direktorė Vida Rupšienė su savo komanda pa-rinko aktualias temas, susijusias su Lietuvoje paskelb-tais 2017 metais kaip Tautinio kostiumo, Lietuvių kalboskultūros, Sporto bei Piliakalnių metais. – 6 psl.

Į pranciškonų sodybą Maine valstijoje, Kennebunkporte, suvažiavo ateitininkai sendraugiai iš įvairių valstijų.

Renginių įvairovė Ateitininkų sendraugių stovykloje Maine

2017 rugsėJo 7, ketvirtaDieNis6 DRAUGAS

Džiaugdamiesi sėkmingais konkur-sais ir nekantriai laukdami pasirodant mo-kinių kūrybos knygos supažindinamesu kai kuriais konkurso nugalėtojų dar-bais – rašiniais ir piešiniais.

tarp 2–3 skyrių moksleivių 1 vietą užrašinius tema ,,aš ir tautinis kostiumas”pasidalijo Skaiva Purvytė (Čikagos li-tuanistinė mokykla, 2 sk.) ir Erika Good-

man (,,saulėto kranto” lituanistinė mo-kykla Floridoje, 3 sk.). už rašinį anglų kal-ba tema ,,aš ir tautinis kostiumas” 1 vie-ta paskirta New Yorko Maironio litua-nistinės mokyklos mokinei EleonoraiNemickas (3 sk.).

AŠ IR TAUTINIS KOSTIUMAS

SKAIVA PURVYTĖ

Praeitą vasarą aš buvau Lietuvo-je. Ten man mama nupirko tikrus lie-tuviškus tautinius rūbus. Man jie labaipatinka. Man labai patinka ilgas pūs-tas sijonas, balti marškiniai, liemenėir vainikas. Kai aš dėviu tautinius rū-bus, jaučiuosi labai graži.

Aš nešioju tautinius rūbus triskartus per metus: rugsėjo mėnesį, Va-sario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Tai yra Lie-tuvos nepriklausomybės šventės.

Tautiniai rūbai man – ypatingi,nes jie pasako, kokia sena ir ypatinga ša-lis yra Lietuva. Pavyzdžiui, Amerika ne-turi savo tautinių rūbų. Jie atskleidžiaLietuvos istoriją. Tautiniais drabužiaispuošdavosi Lietuvos moterys.

PRISIMINIMAI…

ERIKA GOODMAN

Vėjo varpeliai. Tai mano prisimi-nimai iš laiko praleisto su močiute.Taip dažnai, ryte ir vakare, sėdime su

močiute verandoje, aidint užburtų švel-nių varpelių skambesiui.

Močiutė žino, kad aš atvažiuoju.Vos įvažiuojam į keliuką link močiutėsnamų, išsyk matau ją sėdinčią vėjo var-pelių šešėlyje. Akys užmerktos, ji už-burta vėjo varpelių muzikos.

Aš bėgu pas močiutę. Ir jau laukiumomento, kai liksime dviese ir prieš ei-nant miegoti žiūrėsime skubančiuspro šalį varpelių užsūpuotus garsus.

Kartais netyčia išgirstu vėjo var-pelių muziką, mano mintys nuskrendapas močiutę. Mano močiutė, vėjo var-pelių muzika ir praleistas laikas išliksmano prisiminimuose.

vyresnieji, 4–6 skyrių mokinukai,galėjo pasirinkti iš dviejų temų: ,,sportas,tai kalba…” ir ,,gera, kai galiu pasipuoš-ti tautiniu rūbu”. 1 vieta pasidalijo Emi-lia Venckutė iš Šv. kazimiero lituanistinėsmokyklos los angeles (5 sk.) ir ElžbietaKungytė iš New Yorko Maironio litua-nistinės mokyklos (4 sk.).

GERA, KAI GALIU

PASIPUOŠTI TAUTINIU RŪBU

EMILIA VENCKUTĖ

Kai aš matau, kad kas nors nešio-ja lietuviškus tautinius rūbus, aš jau-čiu didžiulį ryšį su Lietuva. Mes visossu gražiais vainikėliais ant galvų, at-rodome kaip princesės.

Labai svarbu, kad kraštas turėtų

tautinių rūbus. Per juos gali parodytikultūrą, tradicijas, gamtą, istorija.Gali pasakyti iš kur tu esi kilęs.

Lietuvos tautinis kostiumas pilnasįvairumų. Daug ką sako raštai, spalvos,juostos, medžiagos. Visi šie dalykaiskiria Lietuvos regionus: Aukštaitiją,Žemaitiją, Suvalkiją, Dzūkiją. Vilkinttautinį rūbą gali juo parodyti iš kur tu– iš kaimo ar iš miesto.

Aukštaitijos rūbų spalvos yra rau-dona, žalia, juoda ir violetinė. Aukš-taitijos tautiniai rūbai languoti, keliųspalvų, su balta prijuoste. Mergaičiųgalvas puošia kaspinų karūna, o mo-terų jau būna baltas nuometas.

Dzūkų rūbuose naudojamos spal-vos – tai žalia, geltona, pilka ir sama-nų spalva. Jų tautiniai rūbai išilgaidryžuoti, štampuoti ir languoti, mo-terų galvas dengia spalvingos skaros irbaltos drobulės.

Suvalkiečių rūbuose dominuoja –geltona, mėlyna, žalia, balta ir juodaspalvos. Rūbai yra su įvairiaspalviaisdryžiais tamsiame fone. O galvas ap-dangalas, tai galionas, kepurėlės irdrobinės skaros.

Gyvendami JAV mes puošiamėstautiniais rūbais, juos velkamės tik perlietuviškas šventes. Rūbai mums sim-bolis – mes LIETUVIAI. Mergaitės ne-šioja čia ilgus sijonus, baltas palaidinessu rastais, prijuostes ir vainikėlius.Berniukai apsivelka javo spalvos kel-nes, baltus marškinius ir riši juos-tas.

Man labai patinka vilkėti tautiniusrūbus, nes man patinka, kai visi matokad aš lietuvė!

Vaikų kūryboje Tėvynės meilėNAuJAIS MOKSLO METAIS – ŽVILGSNIS Į PRAėJuSIuS

Atkelta iš 1 psl.

Konkurse dalyvavo 2–10 kla-sių mokiniai. Rašinių buvo daug,komisijai teko padirbėti, betdrauge buvo džiugu matyti, kaipnuostabiai JAV gyvenantys lie-tuviukai dėsto savo mintis. Nu-galėtojus rinko vertinimo komi-sija, sudaryta iš Čikagos litua-nistinės mokyklos mokytojų.

Ne mažiau sudėtingas dar-bas laukė ir piešinių konkursovertinimo komisijos – jai reikėjoatrinkti geriausius net iš 535nuostabių darbelių, kuriuos at-siuntė 23 lituanistinių mokyklųvaikai. Vertinimo komisijos koor-dinatorė – mokytoja Rita Cle-mens (,,Lietuvėlės” lituanistinėmokykla, Jackson, NJ) su komi-sijos nariais piešinius vertinopagal konkurso reikalavimus:temos atitikimą, kūrybiškumą,atlikimo kokybę ir išbaigtumą.

Abiejų konkursų nugalėtojaibuvo apdovanoti piniginėmispremijomis, pagyrimo raštais, orugsėjo mėnesį jiems bus įteiktosmeno knygelės ,,Iš močiutės skry-nios”, į kurias sudėti jų piešiniaiir rašiniai. Premijų mecenatas –Lietuvių Fondas (LF). Knygos,,Iš močiutės skrynios” projektąparėmė LF ir Lietuvos Respubli-kos Švietimo ir mokslo ministe-rijos Užsienio lietuvių skyrius(Virginija Rimkevičienė).

Didžiuojamės visais moki-nukais, dalyvavusiais konkur-se. Šaunuoliai! Tegul nors mažytėdalelė ,,Iš močiutės skrynios” vi-sada primins, iš kur esate kilę.

Auksė Motto,JAV LB Švietimo tarybos pirmininkė

2017 rugsėJo 7, ketvirtaDieNisDRAUGAS 7

,,GERA, KAI GALIU

PASIPUOŠTI TAUTINIU RŪBU”

ELŽBIETA KUNGYTĖ

Lietuvos tautiniai rūbai man yragražūs ir elegantiški. Patinka dėl to,kad Lietuva turi daug jų visokiausių.

Žemaičių rūbai išsiskiria iš kitųregionų, nes moterys dėvi skaras. Betlabiausiai patinka, kad jų sijonai yraaudžiami iš penkių kontrastingų spal-vų ir dominuojanti dažniausiai būnaraudona. Mažojoje Lietuvoje arba Klai-pėdos krašte moterų rūbai labai išsi-skiria iš kitų, nes moterų rūbuose sti-lingos kišenės, kurios vadinamos del-monu. Delmonai būna raštuoti ir lini-niai, jie rišami prie juosmens.

Suvalkijos tautinai rūbai skyrėsiiš kitų savo raštų gausumą. Prijuostėsturėjo visas spalvas – nuo šviesiausiosiki tamsiausios. Buvo ryškios.

Dzūkų rūbuose buvo labai gražiosmarškinių detalės su daugybe juoste-lių.

Aukštaitija, kaip didžiausias re-gionas, turi languotus sijonus ir sudė-tingus rišamus nuometus.

Mano mama iš Aukštaitijos, todėlmano tautiniai rūbai, kuriuos aš dėviu,yra aukštaitiški. Sijonas mano yraraudonas, žalias ir languotas. Liemenėraudona, ji vienos spalvos. Mano pa-laidinės rankovės išsiuvinėtos su rau-donais siūlais, kaip ir apykaklė. Prierūbo priderinta balta prijuostė, o juos-ta ryšiu su visomis trimis Lietuvosspalvomis – raudona, žalia ir geltona.

Kai aš apsivelku tautinius rūbus,aš didžiuojuosi. Lietuva yra labai gra-ži ir didi šalis, kuri yra patyrusi daugkančių, bet išlaikius savo kalbą, kul-tūrą. Todėl, kai juos vilkiu Vasario še-šioliktąją ir Sausio tryliktą, aš jau-čiuo si nepakartojamai graži, lietuviš-ka ir išdidi.

7–8 skyrių mokiniai taip pat rinkosiiš dviejų temų: ,,kalba gimtoji – mano tur-tas” ir ,,tautinio kostiumo paskirtis XXiamžiuje”. geriausiu buvo išrinktas Mo-nikos Mikuckas Maironio lituanistinėsmokyklos, il, 8 kl. moksleivės rašinys.

,,Tautinio kostiumo paskirtis XXI amžiuje”

MONIKA MIKUCKAS

Lietuviai turi daug ypatumų. Mesesame labai ypatinga tauta. Mūsų tau-ta pasižymi unikalumu, savo istorija irpoezija. Bet reikia nepamiršti ir apie

tautos spalvas. O tai lietuviški tautiniairūbai – jie tokie spalvingi, languoti,dryžuoti. Tokius rūbus tik ir tenešiojovisi lietuviai. Patys vargdavo ausdami,siūdami sau rūbą. Deja, šiais laikais lie-tuviai kasdien nenešioja tautinių rūbų.Juos velkamės dabar tik per lietuviškasšventes. Būtų smagu gatvėje pamatytibūrius žmonių vilkinčius tautiniusrūbus sakykim Vasario 16 d., ar Kovo11 d., ar Sausio 13 d. Vaikšto sau žmo-nės gatvėmis, oi, kaip būtų smagu. Ir aštautinius rūbus vilkiu tik per lietu-viškas šventes. Bet kai mes juos ne-šiojame, visiems skelbiame kokie mesesame išskirtiniai, parodome kad tu-rime savo savitumą. Tada dar stipres-nis lietuvybės jausmas spurda širdyje.Jei matytų mūsų protėviai, kurie ko-vojo už Lietuvos, mūsų laisvę jie di-džiuotųsi mumis. Ne visos tautos turitokius gražius, spalvotus ir puošnius,kupinus istorijos tautinius rūbus.

Tautiniai rūbai tai mūsų pasidi-džiavimas. Tad nešiokime juos, kaitik yra proga, rodykime, kokia mūsųLietuva išskirtinė ir spalvinga.

9–10 klasių mokiniai rašė rašinius šio-mis temomis: ,,Neliks duonos su druska– liks tėvynė” (J. Marcinkevičius) ir ,,tau-tinio kostiumo paskirtis XXi amžiuje”. 1vieta skirta Ievai Dubinskas (Čikagos li-tuanistinė mokykla, il, 10 kl.) ir KamileiDirčys (Maironio lituanistinė mokykla, il9 kl.).

„NELIKS DUONOS SU DRUSKA –LIKS TĖVYNĖ”

(J. MARCINKEVIČIUS)

KAMILĖ DIRČYS

Mažame namelyje netoli Klaipėdosuosto lietuviška šeima vakaroja drau-ge.

Mažiausias broliukas žiūritelevizorių, vidurinysis žaidžiasu mama, o vyresnioji duktė ruo-šia namų darbus. Tėvelis pažvel-gęs į dukrytę Viliją pamato, jąsunerimus.

– Kas nutiko, bitute? – klausiatėtis.

– Nesuprantu – atsako ji. – Ne-suprantu lietuvių kalbos litera-tūros.

– Gal aš galiu padėti?Tada Vilija pasilenkia ir pa-

siima iš kuprinės sąsiuvinį ir pa-rodo tėveliui.

– Man reikia parašyti apietėvynę, ką ji man ir kitiems reiš-kia. Kad pagelbėtų pamąstymui,mokytoja davė klausimus – tėvy-nė tai teritorija, ar tai kalba, ar taižmonės. Aš nesuprantu.

Tėtis pakviečia likusius šei-mos narius ir sako:

– Turiu idėją, kaip padėti Vi-lijai su jos namų darbais.

Tėtis susodina visus ratu – Vi-liją, Joną, Klevą ir mamą.

– Pagalvokime visi, kas yra tėvynė.Vidurinis brolis iškart sako:– Tėvynė – tai mūsų gimtasis kraš-

tas, tėvynė tai mūsų Lietuva.– Ją reikia ginti ir mylėti, – sako

mažasis.– Taip, tai mūsų gimtinė, bet pa-

galvokime labiau. Pamąstykime, – sakomama.

Tada tėtis apeina visus namus irprirenka visokiausių daiktų – knygų,žaislų, įsimintinų dalykėlių, gaublį irduonos.

– Ką tu čia, tėti, surinkai? – klau-sia mažiausias Klevas.

– Čia įvairiausi daiktai, kuriais jūsnaudojatės kasdien, kad jūsų gyveni-mai būtų geresni. Ką jūs manote, ko-kia šių daiktų paskirtis.

Man reikia žaislų, kad aš būčiaulaimingas, – sako Jonas.

– Man reikia knygų, kad sužino-

čiau apie kitų gyvenimus ir kad iš-mokčiau naujų dalykų, – tarė Vilija.

– Gaublys mums primena, kuresame mes ir kur gyvena kiti. Jismums padeda sužinoti geografiją. Duo-na reikalinga žmogui išgyventi, – pa-aiškina mama.

– Bet pagalvokite, jei neliktų visųšių daiktų – nebūtų žaislų, knygų irduonos.

Vilija greit pasako:– Na, nieko nenutiktų.– Ne, nutiktų, – tyliai taria tėtis.

Liktų tik tėvynė. Tėvynė yra vienin-telis dalykas, kuris niekad nepasikeisir neišnyks. Ji buvo mūsų – tavo, jo irjos. Vakar, šiandien ir rytoj. Ji reiškiaamžina žinomybė. Va kas yra, Vilija,TĖVYNĖ. Ji nekinta, ją turime kiek-vienas, ji mūsų – kurios niekas nepa-keis, neatims ir ji mums duota am-žiams, – pratęsė tėtis.

Nukelta į 10 psl.