KAIP SURASTI LIETUVĄ

Kaip surasti Lietuvą?

Kur Nemunas teka,Kur Baltija supas,Kur žaliąją rūtą augina.

Kaip surasti Lietuvą?

Kur lygumos ž alios,Kur šypsenos ramios,Kur dainos lyg beržo ošimas.

Kaip surasti Lietuvą?

Kur numeta plunksnąIšskrisdamas gandras,Kur gimtąjį lizdą suranda.

J. Nekrošius Dažniausiai siekdami kuo geresnio gyvenimo, pamirštame įvertinti tai, ką jau turime.

Kovo 11-oji diena yra pamatinisakmuo, ant kurio pastatyti dabartinės mūsų valstybės pamatai. Tai yra šventė ne tik

dėl to, kad nereikės eiti į darbą ar į mokyklą, tai yra puiki proga pamąstyti, kokia Lietuva yra dabar, ką mes jau pasiekėme ir kokius tikslus turėtume įgyvendinti ateityje. Lietuva, Tėvynė ir Laisvė nėra tik tušti žodžiai, todėl ši diena kiekvienam turėtų

priminti tai, kas svarbiausia. Nepamirškite šią dieną dalyvauti renginiuose, o gal net atsiverskime Lietuvos istori-

jos knygą ar pažiūrėkime gerą televizijos laidą, skirtą valstybės atkūrimo dienai paminėti. Laikraščio redkolegija

K O N T A K T A I

2012 03 15 Nr.3

Šiame numeryje skaitykite:

2 Kas yra pilietiškumas?

3 Ar pilietiški mūsų mokiniai?

Kaip Kovo 11 švenčia vėtrungiečiai.

4 Konkursas “Dainuok lietuviškai, dainuok apie Lietuvą“. 5. Olimpiados, konkursai. Dešimt Heraklio patarimų mokiniui.

6-8 Laiko upė teka: buvę, esami ir būsimi.

9-10 Apie jos dideny-bę...Gimnazijos Uniformą.

10 Labdaringi muzikos garsai.

11 Šimtadienis...

12 Knygų naujienos.

13 Mokinių kūryba.

Gimnazijos projektinė veikla:

1. Šokis mano gyvenime.

2. Stichinės nelaimės ir jų poveikis žmonijos rai-dai.

3. Verslo idėjos kūrimas.

4. Aplinkos švarinimo pro-jektas Darom 2012.

5. Pasaulio šalių ekonomi-ka.

Sentencijos:

Pasaulyje nėra tokios jėgos, kuri sulaužytų dvasios jėgą, jei ta dvasia sveika.

J. Tumas- Vaižgantas

Tėvynė – tai šventas žodis, kuris atplėšia mokslininką nuo knygos, atitraukia vals-tietį nuo arklo, valdininką nuo rašomojo stalo ir surenka visus prie vienos vėliavos, į kurią jie žiūri didvyrio drąsu-mu ir kankinio pasiaukojimu.

F. Šileris

P U S L A P I S 2

Kas yra pilietiškumas?

Į klausimą, kas yra pilietiškumas, su-lauktumėme daug atsakymų. Vieniems - priimtinausias būtų Lietuvos konstitucijoje pateiktas piliečio ir pilietybės apibūdini-mas, kuris suprantamas, kaip tam tikrų teisių asmeniui suteikimas bei to asmens įsipareigojimai valstybei. Paklausti apie pareigas valstybei, išvardintume: įstatymų laikymąsi, mokesčių mokėjimą, karinę tarnybą. Daugelio nuomone, to ir užtektų pilietiškumui nusakyti. Ko gero, dar pridurtumėme, kaip lietuviams būdinga, nemažai epitetų esamai valdžiai apibūdinti ir teigtume, jog iš mūsų valstybė negali nieko daugiau reikalauti, nes pati nieko neduoda, užmiršdami, jog „valstybė ir esame mes patys. Gyvenantys nostalgija praeičiai, pili-etiškumui nuspalvinti pateiktume daugybę įkvepiančių mūsų istorijos pavyzdžių. Greičiausiai išvardintume visus (ar bent du tikrai) Lietuvos kunigaikščius, sukūrusius ir stiprinusius mūsų valstybę. Minėtume XIX a. knygnešius, aušrininkus, varpin-inkus, sukilėlius, aukojusius vardan jau neegzistuojančios valstybės idėjos savo sveikatą, pinigus, gyvenimą ir net gy-vybę .Išgirstume J. Basanavičiaus, V. Kudirkos, kurie atgaivino ir materializavo daugiau kaip šimtmetį tik svajonėse puose-lėtą viltį – būti savos, o ne carinės valsty-bės piliečiais, vardus. Nežinia, ar pasitai-kytų tokių, kurie kaip pilietiškumo pavyz-dž ius pateiktume partizano vado Jono Ž e-maičio, studento Romo Kalantos pavardes, nes ši istorija dar gyva ir skaudi – vienų vienaip, kitų kitaip suprantama. Kaži, ar kas pasakytume nors vieno „pasaulio tei-suolio“, nuo holokausto išgelbėjusio ne vieną gyvybę, pavardę. Trisdešimtmečiai, keturiasdešimtmečiai savo jaunystę tapatintume su Kovo 11-osios ir Sausio 13-osios įvykiais, didžiuotumėmės turėję išskirtinę galimybę dalyvauti istoriniuose įvykiuose, sugriovę pasaulio baubą – So-vietų Sąjungą. Triukšmingesnieji paklausti, kas yra

pilietiškumas, tuoj imtume mojuoti vėliavomis, šalikais, šūkiais ir plakatais, teigdami, jog pilietiškumas lygus patri-otiškumui. O kai jis už rašytas ant plakato, kartais net su klaidomis, kai nešamas darniomis gretomis, palydimas prieš-iškumu kitataučiams, atrodo, stipresnis ir tikresnis. Atsirastų tokių, kurie vardintume šių laikų didvyrius – valančiūnus, aleknas,... ir neabejotinai ištartume visiems lietuviams šventą bei visus vieni-jantį žodį – krepšinis. Mąslesnieji atsakytume, jog pilietišku-mas – vertybė, kuri ugdoma ir formuojama daugybės faktorių: šeimos, mokyklos, visuomenės, valstybės. Teigtume, kad pilietiškumas reiškia būti drąsiam. Reiškia išlįsti iš patogaus, saugaus, savo susikurto pasaulio ir pabūti kitokiu. Pabūti priešgyna nusistovėjusiom nuostatoms, galbūt Don-kichotais šiame materialumo laikmetyje. Sakytume, jog būti pilietiškam, reiškia išdrįsti būti neabejingam daromai skriau-dai, atsiliepti į nelaimes, pagalbos šauk-smą, neužtraukti užuolaidų ir neišjungti elektros bute, kai gatvėje kažkas kažką muša, nepraeiti pro nuskriaustą vaiką, at-siliepti į raginimą kažką bendrai nuveikti visų labui arba išdrįsti kitus pakviesti ben-dram darbui. Parodyti, jog mums ne vis vien. Pavargusieji sakytume, kad turime rim-tesnių reikalų nei pilietiškumas, skuban-tieji, jog neturim tam laiko, piktieji – pa-grasintume, kad dingtume. Retai kam tenka nugyventi gyvenimą neatsakius sau į klausimą – kas yra pili-etiškumas. Anksčiau ar vėliau vis tik jis iškyla ir pareikalauja atsakymo. Ir nes-varbu, kur jo ieškosime: konstitucijoje, istorijoje, širdyje ar dar kur, bet visada prieisime prie vieno bendro dalyko – pili-etiškumas yra tai, kas tave jungia į ben-druomenę, tai, kas tave vienija su kitais, daro neabejingą ir geresnį.

Istorijos mokytoja R. Mickutė

P U S L A P I S 32 0 1 2 0 3 1 5 N R . 3 Ar pilietiški mūsų mokiniai?

Tautinis pilietinis ugdymas mokykloje – vienas svarbiausių dalykų, nes moky-tojo uždavinys, kaip teigė Vydūnas, -kiekvienos tautos vaiką padaryti gyvybės

veiksniu. Pilietiškumo ugdymas, pirmiau-sia orientuotas bendruomeniškumo prasme, nes svarbu tai, kiek vaikas gali keistis pats ir keisti socialinę aplinką. Tik dalyvaudamas bendruomenės veikloje, ją organizuodamas ir vykdydamas mokinys įgis tautiškumo ir pilietiškumo pagrindų, taps svarbus ir atsakingas savo valstybės pilietis. Pilietinis ugdymas žengia koja kojon su tautiniu. Pagal A. Maceiną, pirmutinis specialus tautinio auklėjimo uždavinys

yra tautiškumo plėtra, arba tautiškas auk-lėjimas. Antrasis tautinio auklėjimo uždavinys yra patriotizmo plėtra, arba patriotinis auklėjimas. Jis žadina tautinės individualybės meilę, nustato tinkamus asmens santykius su tauta ir tautine kul-tūra. Trečiasis tautinio auklėjimo uždavi-nys yra nacionalinių nusiteikimų plėtra. Jis tiesiogiai rengia tautą kultūrinei kūry-bai. Ar mūsų tautos nariai moka ir gali išsižadėti savęs vardan bendros gerovės? Ar šeimoje yra ugdomos tautinės tradici-jos, papročiai, supažindinama su tautiniu menu? Ar užtenka mūsų mokytojų darbo kokybės, jų kompetencijų moksleivių pilietiškumui ugdyti? Ar pilietiški mūsų mokiniai? Norint atsakyti į šiuos klausimus, reikia gilesnės analizės, bet manau, jog mokyklos erdvė yra labai palanki terpė atsakingo piliečio ugdymui. Todėl „Vėtrungės“ gimnazijoje vyksta nemažai priemonių tautiškumui, patriotiškumui ir pilietiškumui ugdyti. Tai ir pilietiškiau-sios klasės, raštingiausio moksleivio konkursai; atviros pamokos apie tautos papročius bei tradicijas, įvairūs projektai, akcijos., labdaros koncertai. Sausio 13-ąją vyko akcija, skirta Laisvės gynėjų

dienai paminėti, Vasario 16-ajai – Ne-priklausomybės dienai buvo skirtas konkursas „Lietuvos daina“. Moksleiviai noriai dalyvauja miesto organizuojamu-ose renginiuose, akcijose, vadovaujami mokytojos V. Auglienės koncertuoja Vaikų globos, senelių namuose. Taigi neliekame nuošaly... Tegul ir toliau tautiškumas ir patri-otiškumas būna visų mūsų gyvenimo dalis. Kad lietuviais esame mes gimę pri-siminkime ne tik per Vasario 16-osios ar Kovo 11-osios šventes. Kartkartėmis, pasitaikius progai, o ir visai be progos pakalbėkime su vaikais apie savo Lie-tuvą, apie joje gyvenusius ir gyvenančius žmones, kurie visais laikais garsino mūsų šalį ir tebegarsina. Jau net mažas vaikas gali suprasti, kad valstybę kuriame MES ir ji tokia, kokios visi esame verti. Taigi kaltinti nieko negalime. Turime visi pasistengti, kad būtų gera čia gyventi, dirbti ir mylėti. O didžiuotis tikrai turime kuo. Su švente, jaunieji Lietuvos piliečiai!

Mokytoja Augenija Grakauskienė

Akcija, skirta laisvės gynėjų dienai

Kaip Kovo 11 švenčia vėtrungiečiai

Penktadienį ilgųjų pertraukų metu mo-kiniai rinkosi pirmo-jo aukšto foje, kur jie ant savo paga-minto plakato “Aš myliu LT” rašė, kaip myli Lietuvą. Kovo 11oji– Lietu-vos nepriklausomy-bės diena. Kažkam tai eilinis savaitgalis prieš naują savaitės pradžią, tikram patriotui tai diena kai minimos 22-osios Lietuvos Nepriklausomybės metinės . Šią svarbią datą sugalvojom pa-minėti ir mes , vėtrungiečiai. Susirinkę prie Klaipėdos Universiteto , su vėliavomis, būgnu , tokią tautišką nuotaiką pasiryžę skelbti , kurti ir švęsti Laisvę! Su visu būriu patriotų ėjome per miestą , o galų galiausiai Atgi-mimo aikštėje mūsų laukė koncertas , sveikinimai, fejer-verkai. Štai kaip Vėtrungės gimnazi-jos patriotai , šventė ir skelbė Laisvę.

Ieva Bakutytė 1a

Konkursai, renginiai:

1. Jaunimo pilietinė akcija Atmintis dar gyva“, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti.

2. LRT konkursas Dainų dainelė.

3. Lietuvos daina. Rengi-nys, skirtas Vasario 16-ajai paminėti.

4. Šv. Valentino diena.

5. Raštingiausio moksleivio konkursas.

6. Dvyliktokų šimtadienis.

7.Dailiausios rašysenos konkursas.

8. Kovo 11-osiso minėji-mas.

9. Tarptautinis matematikų konkursas Kengūra.

10. Menų dienos gimnazi-joje.

11. Padėkos šventė tėve-liams Obuolys nuo obels...

P U S L A P I S 4

Vasario 16- oji už ima ypat-ingą vietą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istori-joje, todėl šią datą, mes, visi lietuviai, ypač branginame, ją minime ir šven-čiame kiekvienais metais. Lietuvos Nepriklausomy-bės dieną ypatin-gai paminėti nu-tarėme ir mes, „Vėtrungės“ gim-nazijos ben-druomenė. Šia proga organi-zavome tarp klasinį dainos konkursą „Dainuok lietu-viškai, dainuok apie Lie-tuvą“.

Kaip gi gimė ši idėja? Niekam ne paslaptis, kad vyresnių klasių mokiniai nenoriai dainuoja liaudies, dainas apie Tėvynę, nes visi informacijos šaltiniai, televizija, radijas perkrauti užsienietiškuoju pop‘su. Gal dėl gausios pasiūlos nebe-sugebame atsirinkti vertybių

(patriotiškumas, pilietišku-mas), o gal kartu su jaunimu jos išvažiavo į Angliją ar Airiją? Juk šioms vertybėms pagrindą vis dar kloja darž eliai, mokyklos.....

Taigi, tiesiog labai norėjosi dainuoti daug lietu-viškų ir apie Lietuvą dainų, juolab, kad mokiniai jas tikrai ž ino neblogiau nei užsienio dainas, tai kodėl jų nesudainuoti konkurse.

Vasario 15- osios popietę „Vėtrungės“ gimna-zijos šventiškai papuoštoje aktų salėje (labai ačiū dailės mokytojoms Sandrijai ir Astai) dūzgė ir šurmuliavo

per tris šimtus dalyvių (keturiolika kolektyvų). Šiam konkursui kai kurie kolektyvai ruošėsi sava-rankiškai, kiti mokytojų padedami, bet nuoširdž iai ir atsakingai, išradingai ir

įdomiai apgalvodami savo pasirodymus. Atliekamoms dai-noms „gyvai“ akom-panavo mokinių ritmo grupė (Justas Enge-laitis 4g, Marijus Mažūnas 4d, Simonas Ūselis 3e, mokytojas Algirdas Lukšys) . O koks neapsakomas jausmas mus visus už liejo, kai toks galin-

gas „Vėtrungės“ choras dainavo bendrą dainą G. Paškevičiaus „Mano kraštas“. Kol tarėsi komisija ir skirstė vietas, koncertavo grupė „Lipk į pušį“ vadovas Tadas Jurėnas, šokių kolek-tyvas „Mi Vida“ vadovė Vida Ruikienė. Renginį, kaip visada, įgarsino Deivi-das Perskaudas 3e, šauniai renginį vedė Saulius Kiupe-lis 4f ir Evelina Piešinaitė 4f.

Atrodo, kiek nedaug reikia, kad visus mus ap-jungtų vienas žodis -„LIETUVA“.

Mokytoja Vida Auglienė

Dainuok lietuviškai, dainuok apie Lietuvą

Kas atdarytų aukso skryniąTėvynės dainų malonių?Ir kas prižadintų gadynęSesučių, dainomis garsių?Tėvynės dainos, jūs auksinės,Be jūsų šąla mums krūtinės!

/Maironis. Tėvynės dainos/

P U S L A P I S 52 0 1 2 0 3 1 5 N R . 3

Gimnazijoje sausio – vasario mėnesiais vyko olimpiados, konkursai Sveikiname nugalėtojus

Matematikos olimpiados nugalėtojai:

1.Repeckas Robertas – 1a2. Tertelis Titas – 1e3. Žilėnas Edvinas – 1e4. Ketlerius Tomas – 2a5. Semeniuk Ruslan - 2b6. Jankutė Greta – 2c7. Martinkus Matas – 3c8. Kairys Laurynas – 3g9. Serebriakov Julijus – 3f10. Kučinskas Tadas – 4d11. Mažeika Tadas – 4b12. Eitutis Rokas – 4d13. Venckauskas Marius – 4h

Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados nugalėtojai:

1. Jasaitė Evita – 1d2. Petrošiūtė Viktorija – 1d3. Valiaugaitė Eivilė 1b4. Kavarzaitė Rasa – 2a5. Aleksiūnaitė Agnė – 1a6. Gruzdytė Aurelija – 2f7. Urbonaitė Rūta – 4a8. Šimkūnaitė Vitalija - 4c9. Bendikaitė Laima – 4g10. Rimkus Arnas – 3c11. Lukšas Algirdas – 4e12. Juodytė Viktorija – 4h

Rusų kalbos olimpiados nugalėtoja

1. Šiurkutė Danielė – 2g miesto rusų kalbos olim-piadoje raiškiojo skaitymo konkurse užėmė II vietą.

„Lietuvos daina“ nugalėtojai:

3 c klasė – 1-oji vieta2 a klasė – 2-oji vieta1 d klasė – 3-oji vieta

Raštingiausio moksleivio konkurso nugalėtojai:

Dešimt Heraklio patarimų mokiniui:

1. Prieš eidamas į pamoką pasibalnok Pegasą.

2. Nepalik darbo vietos kai Augėjo arklidžių.

3. Bėgdamas iš pamokų, nepakliūk tarp Scilės ir Charibdės.

4. Nemanyk, kad matematika terra incognita yra tik tau vienam.

5. Namų darbus atlik nuo alfos iki omegos.

6. Visada ž inok, kad iš kiekvieno Gordijaus mazgo yra Ariadnės siūlas.7. Kiekvieni mokslo metai turi būti kaip aukso amžius.

8. Sąžinė po kiekvieno kontrolinio turi būti Tabula rasa.

9. Niekada nedovanok mokytojui nesantaikos obuolio.Naudokis Herostrato šlove ir tave palies Nemezidės ranka.

Sudarė „Vėtrungės“ laikraščio redkolegija

1. Montvila Mantas – 1b 9. Skurvydaitė Reda – 3a2. Valiaugaitė Eivilė – 1b 10. Bartminaitė Laima – 3b3. Zuberniūtė Samanta – 1c 11. Rimkus Arnas – 3c4. Petrošiūtė Viktorija – 1d 12. Medingytė Laura – 3c5. Jasaitė Evita – 1d 13. Tilvikas Deividas – 3c6. Katkutė Laura – 2f 14. Ražukaitė Aušra – 3c7. Krivickaitė Diana -2g 15. Bendikaitė Laima – 4g8. Lacitytė Greta – 3a 16. Barauskaitė Deimantė-4d

Europos kroso klubų taurės varžybose užėmę šeštąją vietą:1. Butkevičius Dominykas- 2e2. Jasinskas Lukas – 2e3. Šliapcevas Andrius– 3a

Estafečių ir virvės traukimo varžybų nugalėtoja I c klasė

Sportinių varžybų nugalėtojai:

Anglų kalbos oratorinio meno konkurso nugalėtojai:

1. Augulytė Laima - 4d2. Kučinskas Tadas - 4d3. Vikšnaitė Gabielė - 4h

Dainius Sobeckis – „Vėtrungės“ gimnazijos skaityklos vedėjas

Vytauto Didžiojo universiteto aktyviausių doktorantų konkurso prizininkas:

Kovo mėnesio šventės ir atmintinos dienos:

3d. – Tarptautinė rašytojų diena4d. – Šv. Kazimiero, Lietu-vos globėjo, diena, Kovarnių diena8d. – Tarptautinė moters diena10d. – 40-ties paukščių diena11d. – Lietuvos nepriklauso-mybės diena16d. – Knygnešio diena19d. – Šv. Juozapas, Juoza-pinos, Pempės diena20d. – Pasaulinė žemės die-na, Pavasario lygiadienis21d. – Pasaulinė poezijos diena21d.-Tarptautinė miego die-na21d.-Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena22d. – Pasaulinė vandens diena25d .– Apsireiškimas Švč. Mergelei Marijai, Blovieš-čiai, Gandro šventėĮvedamas vasaros laikas27d - Tarptautinė teatro die-na29d. – Lietuvos įstojimo į NATO diena

P U S L A P I S 6

Laiko upė teka: buvę, esami ir būsimi ...

Mano senelis norėjo tapti matematikos mokytoju, tačiau mokslų negalėjo baigti dėl prasidėjusio karo. Mama yra baigusi pedagogiką ir šiek tiek dirbusi su vaikais, na o man teko su kaupu įgyvendinti se-nelio neišsipildžiusį troškimą. Manau, jog kai kuriuos daly-kus prisiimame ar paveldime ateidami į konkrečią šeimą. Besimokydama dažnai sau kartojau, kad mokykloje ne-dirbsiu. NIEKADA.Bet atsiti-ko atvirkščiai. Keletą metų padirbėjusi pajutau, kad šita veikla man labai artima, pra-sminga, kad mėgstu dirbti su vaikais. Puikiai pamenu, su kokiomis mintimis ėjau į pirmą pamoką „Vėtrungėje“. Kai pati mokiausi jaunesnėse klasėse, mūsų klasės berniukai buvo išdykę, todėl pasitaikydavo, kad naują mokytoją visaip iš-bandydavo. Baisiausias toks išbandymas – kai į naują dailės mokytoją buvo paleisti maži plastilino rutuliukai. Todėl aš tąsyk sau pasakiau, jeigu nesu-sitvarkysiu su klase ir man nutiks kas nors panašaus, va-dinasi mokykloje man ne vieta. Tačiau taip nenutiko ir manau, kad gavau savotišką leidimą, kuris galbūt net svarbesnis už diplomą, būti mokytoja. Darbas mokykloje išties ne-

lengvas, tačiau turi ir priva-lumų: niekada nebūna nuo-bodu – kiekvieną dieną lydi naujienos, didelis tempas, nėra monotonijos. Kitas svarbus privalumas – gali-mybė dirbti kūrybiškai. Ko gero, tai ir yra svarbiausios priežastys, kodėl pasirinkau mokyklą. O iš buvusių mokytojų, negalėčiau išskirti nė vieno. Visi buvo ir tebėra tikri pro-

fesionalai, puikiai išmanantys savo dalyką. Manu, kad jų pa-vyzdys turėjo didelės įtakos mano pasirinkimui. Juk yra ž inoma,, kad kiekvienam mo-kytojui daro įtakos tos patirtys, kurias gavo besimokydamas pats. Iš savo mokytojų gavau ne vieną gyvenimo pamoką. Puikiai pamenu tą dieną, kai pirmą kartą pamoką vedė ma-tematiko mokytoja L. Mockie-nė. Klasė sėdėjo nuščiuvusi, o išėję nutarėme, kad ši mokyto-ja griež ta, bet teisinga. Tai pasitvirtino ne kartą – buvome reikliai mokomi matematikos, tačiau vertinami išties teisin-gai. Taip pat įstrigo ir viena iš pirmųjų mokytojos N. Globie-nės pamokų: buvau pakviesta atsakinėti ir negalėjau nė žo-dž io pratarti. Mokytoja vis drąsino mane, ragino kalbėti, įsitikinusi, kad tikrai moku, o aš tylėjau, nes nebuvau pasi-ruošusi pamokai. Manu, kad vėliau mokytoja tai suprato, tačiau blogo pažymio neparašė. O aš pradėjau atsakingiau ruoš-tis pamokoms, daugiau skaity-ti. Iki šiol labai mėgstu grožinę literatūrą, ja domiuosi, labai daug skaitau. Ne bausmės, o gerumas į priekį pasiteisina žymiai dažniau, ir mūsų mo-kyklos mokytojai tai tikrai ž ino.

Mokykloje man labiausiai įstrigo renginiai, kuriuos orga-nizuodavome patys. Didž iau-sias toks – šimtadienis, kurį surengėme tuometiniams dvy-liktokams. Ž ymiai smagiau, kai pats esi aktyvus dalyvis, o ne tik sėdi ir stebi kitus. Įsimi-nė ir brandos egzaminų dienos, kurių metu jautėme ne tik tėvų, bet ir mokytojų palaikymą, jaudulį. Tik dabar suprantu, ką jaučia mokytojai tomis dieno-mis. Juk mokinių rezultatai –ne vienerių metų bendro moky-tojo ir mokinio darbo patikrini-mas. Tik skirtumas tas, kad mokinys vieną kartą išgyvena, o mokytojai kiekvienais metais tą jaudulį ir atsakomybės jaus-mą patiria iš naujo. O dabar mokiniai šiek tiek kitokie, nei mes buvome. Išsi-skiria labai aktyvūs, geranoriš-ki, linksmi, išdykę, mokantys pajuokauti, turintys originalių idėjų ir labai drąsūs. Mano mokinių tarpe tokių labai daug ir niekada nesutiksiu, kad šian-dien jaunimas prastas. Yra labai daug gerų vaikų, tik jie neįdomūs žiniasklaidai, apie juos nerašo pirmieji dienraščių puslapiai, nerodo TV laidos, todėl daug kam ir atrodo, kad jų nėra. Stengiuosi kuo dau-giau visiems pasakoti, kokių puikių vaikų yra mano mokyk-loje.

Kadangi dėstau ekonomiką, tai dažniausiai mano mokiniai kalba apie specialybes, susiju-

sias su finansais. Aš dž iaugiuo-si, kai jie renkasi ekonomikos

ar verslo studijas, nes suprantu, kad mano dėstomas dalykas

padėjo pasirinkti, apsispręsti, pateisino A. Mamontovo žo-

džius: ...kelių milijonai – tavo visi!“

Rengdami šį laikraščio straipsnį pasidomėjome, kiek buvusių mokyklos mokinių tapo mokytojais ir dabar dirba mūsų gimnazijoje. Skaičius gana įdomus – 6 mokytojai. Kas gi juos paskatino, rodė pavyzdį, sudomino šiuo nelengvu darbu? Jaunieji korespondentai paprašė papasakoti apie buvusius mokytojus ir apie dabartinius savo mokinius. Mes klausėme, kokie mokytojai ir kuo įsiminė iš Jūsų mokyklinių metų ir kokie iš dabartinių Jūsų mokinių yra ypatingi, įdomūs ar dar kuo nors išsiskiria.

Ramunė Petronienė, ekonomikos mokytoja

2 0 1 2 0 3 1 5 N R . 3 P U S L A P I S 7

Inga Leonavičienė, bibliotekos vedėja,lietuvių kalbos mokytoja

Augau pedagogų šeimoje, tad apie šio darbo sunkumus ir dž iaugsmus žinojau nuo pat mažens. Iš pradžių norėjau būti psichologe, nes tuo metu, kai reikėjo rinktis profesiją, tai buvo labai madinga ir nauja. Tačiau po po-kalbių su tėvais, auklėtoja bei psicho-logais, kurie testavo ir bandė „padėti“ pasirinkti profesiją, supratau, kad mo-kytojas privalo gerai išmanyti net tik psichologiją, bet ir puikiai išmanyti savo mokomąjį dalyką. Meilę ir pa-garbą lietuvių kalbai išpuoselėjo pui-kūs lietuvių kalbos mokytojai bei šei-ma. Tad apsispręsti, kur stoti ir ką rinktis, nebuvo sunku. Mokytojai visi buvo reiklūs. Apie mokomųjų dalykų pasirinkimą niekas net nesvajojo. Bet dėl to niekas never-kė, o stengėsi mokytis, nes nesimokyti buvo gėda. Lietuvių kalbos mokytojų turėjau labai daug, tačiau labiausiai įstrigo Alfonso Zvėrkos ir Nijolės Klimanta-vičienės pamokos. A Zvėrka daugiau dėmesio skyrė kalbai, rašymo įgū-džiams, o N. Klimantavičienė – litera-tūrai, jos sąsajai su kultūrine ir istori-ne epocha. Matematikos mokė Anisija Karma-nova, Lina Barčaitienė, o pas jas ne-mokėti šio dalyko buvo gėda, nes mo-

kytojos puikiai sugebėdavo perduoti žinias. Todėl nenuostabu, kad daug klasės draugų pasuko tiksliųjų mokslų keliu. Visada žavėdavo fizikos pamokos pas mokytoją Ireną Stulpinienę, nes ji sudomindavo mus mokslinėmis nau-jovėmis, priversdavo kritiškai mąstyti. Prisiminus chemijos pamoką, vis dar suskamba mintyse Marės Kazlaus-kaitės šūkis: „Klausau ir vykdau!“ Apie visus mokytojus galima pasa-kyti daug gerų žodžių. AČIŪ Jums, kad buvote ir esate. Ypatingų įvykių per pamokas būda-vo dažnai. Buvau judri, išdykusi, kaip ir daugelis dalyvaudavau išdaigų mo-kytojams kūrime, tik vyresnėse klasė-se surimtėjau. O surimtėti buvo dėl ko, - klasėje mokėsi 19 berniukų ir 4 mergaitės.

Labiausiai įstrigęs renginys buvo pradinėse klasėse. Muzikos mokyto-ja statė miuziklą „Vilkas ir septyni ožiukai“. Buvau viena iš septynių ožiukų, mamos vaidmenį atliko Inga Kartavičiūtė (dab. I. Jalinskienė). Ji tuomet mokėsi gal dešimtoje, gal vienuoliktoje klasėje. Bet jau tada visus žavėjo savo balsu ir aktoriniais sugebėjimais. Visi „ožiukai“ didžia-vosi, kad turėjo tokią puikią scenos

partnerę ir draugę. Na, dabartiniai mokiniai – visi ypa-tingi, skirtingi ir įdomūs. Vieni galėtų užimti pirmąją vietą plepėjimo rung-tyje, kiti – tingėjimo, treti – blakstienų mirksėjimo ir pan. Tik labai sunku dirbti, kai jų žinių lygis yra labai skir-tingas. Ir labai pikta, kad mokiniai ignoruoja knygų skaitymą, namų dar-bų atlikimą, apsiriboja tik vieninteliu informacijos šaltiniu – Vikipedija, kurioje daug klaidų... Pirmokai, gimnazistai, apie būsimą profesiją dar mažai galvoja, nors jau turėtų... Net ketvirtokai dar nežino, kur stos. O mokytojo profesijos krato-si visi iki vieno. Tačiau visi vėliau, tapę tėvais, bus Gyvenimo mokytojais savo vaikams. Tad linkiu visiems mo-kiniams pasiruošti tinkamai šiems gyvenimo išbandymams.

Ramunė Šimkuvienė, informacinių technologijų mokytoja

Dirbti mokytoja paskatino ekonomi-nė situacija. Mokytojos darbas sutei-kė socialinį saugumą: darbo stabilu-mą, garantuotą atlygį už darbą ir, ž inoma, ilgos atostogos. Bet tikriau-sia, labiausiai mane pastūmėjo šiuo

keliu likimas, kuris graž ino ištartus mokykliniame amž iuje žodž ius: „Na jau mokytoja tai gyvenime nebūsiu“. Tikriausiai, pusė šiuo metu gimna-zijoje dirbančių mokytojų buvo ir mano mokytojai. Visi jie šaunūs. Bet tikriausiai, šauniausia Laimutė Mockienė, kuri privertė mane moky-tis matematikos. Norėjau jai įrodyti, jog aš moku matematiką ir įstojau į Taikomosios matematikos fakultetą. Na, o mokykliniame amžiuje mūsų kartai daug ko teko patirti. Čia ir Lietuvos nepriklausomybės atkūri-mas ir blokada, mokykloje mokymo lygių pasikeitimai. Buvome tie pir-mieji, kurie patyrėme mokymąsi lygiais (A ir B). O šiaip mūsų laida buvo labai triukšminga. Mes patys mėgdavom organizuoti renginius. Pasak jaunes-

nių mokinių, kai mes baigėme mo-kyklą – mokykla nutilo. Joje pasida-rė tuščia ir liūdna. O kokie dabartiniai mokiniai? Ne-galiu išskirti jų. Jie visi ypatingi. Tik su vienais aš radau kontaktą ir suge-bėjau kažkokį jų ypatingą gebėjimą atrasti ir ugdyti. O kitų dar nesuge-bėjau atverti. Pakalbinti, ar rinktųsi pedagogo profesiją, atsako tik juo-kais.

Sentencijos:

Norėdami pamatyti Lietuvą,žiūrėkim į mokyklą –ten ji auga, mokosi skaityti ir rašyti.

Just. Marcinkevičius

Kas nepriklauso tėvy-nei, tas nepriklauso ir žmonijai.

V. Belinskis

Didžiausia nelaimė –savosios tėvynės ne-tekti.

Euripidas

Kuo žmogus labiau apsišvietęs, tuo jis nau-dingesnis tėvynei.

A. Gribojedovas

P U S L A P I S 8

Solvita Reliūgaitė, geografijos mokytoja

Niekad nemaniau, kad būsiu mokytoja. Sakydavau, jog mokytoja nė už ką nedirb-čiau, nes turėjau auditorijos baimę. Na, laikas eina, įgau-name patirties, tad savo bai-mes įveikiame, kaip ir aš šiuo atveju. Pavyzdžių, kokiu mokytoju norėčiau būti, tik-rai nemažai (beveik visi „Vėtrungės“ mokyto-jai).Stengiuosi vadovautis mokymo metodika, kuri man atrodo priimtiniausia ir efek-tyviausia. Darbas tikrai nėra lengvas, ,bet viską atperka jaunų, veržlių, energingų, linksmų veidų šypsenos. Tai pagrindi-nis šio darbo variklis. Dirbu geografijos mokyto-ja, todėl negaliu nepaminėti geografijos mokytojos Dai-vos Mickutės. Pamokos buvo be galo įdomios, turbūt todėl ir pasukau šios specialybės link. Patiko drausmės palai-kymas klasėje, pamokų vedi-

mas, sugebėji-mas sudominti mokinius ir dar daugelis kitų dalykų, kurių galėtų pasimo-kyti ne vienas jaunas mokyto-jas. Mano klasės auklėtoja buvo

Augenija Grakauskienė, lie-tuvių kalbos mokytoja. Ji globojo mano klasę nuo VI iki XII klasės. Tai nemažas laiko tarpas, todėl jaučiu didelę pagarbą šiam žmogui. Be to, niekam ne paslaptis, kad ši mokytoja pasiž ymi griežtumu, todėl klasės vado-vo pareigose vadovaujuosi būtent šiomis savybėmis. Manau, kad tai labai veiks-minga. Auklėtoja organizavo nemažai išvykų, ekskursijų, leisdavo rengti „žiburėlius“. Šita veikla kelia smagiausius prisiminimus. Taip pat atminty išlieka direktorius Ramvygas Juška bei pavaduotojas Ramūnas Dobranskis. Jie abu – tai „Vėtrungės“ gimnazijos vai-ras. Įsiminė ir biologijos moky-toja Ingrida Rimkienė. Di-dž iuojuosi šia mokytoja, nes tik jos dėka mano brandos egzamino rezultatas iš biolo-

gijos buvo dž iuginantis. Kiekvienas mokytojas yra vertas gero žodž io, bet visko neapsakysi. Na, o įvairių nuotykių, įsomintinų įvykių mokykloje tikrai netrūko. Geriausiai prisimenu, kad pirmąjį dveje-tą gavau būtent iš geografijos (pamiršau pratybų sąsiuvinį). Paradoksas! Per šešerius mokymosi metus buvo vis-ko... Šeštoje klasėje vykdavo beždžioniukų diskotekos. Labai patikdavo susitikti su klasės draugais po pamokų. Pamenu, kai per pirmokų krikštynas reikėjo pristatyti namų darbus, vaikinai persi-rengė merginomis – buvo visiems labai juokinga. Lai-mėjome pirmąją vietą. Vė-liau šimtadienis, paskutinis skambutis, išleistuvės ir mo-kykla baigta. O dabar aš jau mokytoja, susiduriu su tokiais pat, ko-kia buvau aš. Pirmaisiais mokytojavimo metais visi mokiniai yra ypatingi, nes yra pirmieji. Labiausiai kiek-vienas mokytojas, manau, prisiriša prie auklėjamosios klasės. Savo vaikus labai pamilau. Sunku būtų išsiskir-ti. Jie veržlūs, energingi, noriai dalyvauja olimpiado-se, varžybose, renginiuose, laimi prizines vietas. Šau-

Birutė Žukauskienė, fizikos mokytoja.

Orinta Anglickienė, informa-cinių technologijų mokytoja.

P.s. apie šias mokytojas kitame laikraščio numeryje

2 0 1 2 0 3 1 5 N R . 3P U S L A P I S 9

... apie jos didenybę – Gimnazisto Uniformą

Gatvėse, masiniuose renginiuose miestiečiai ir Klaipėdos svečiai, pamatę uniformuotus gimnazistus, dažnai nulydi pavy-džiu žvilgsniu ir pamalonina gražiais komplimentais: „Kokie gražūs, tvarkingi gimnazistai. Štai ten iš „Aitvaro“, ten iš „Ąžuolyno“, o ten, žiūrėk, mėlynais švarkeliais iš „Vėtrungės“ gimnazijos. Kokios gražios jų uniformos! Mūsų buvo daug nuobodesnės, visos mokyklos buvo vienodos... O kaip jaučiamės mes, gimnazistai, būdami vienodai gražūs ir tvarkingi, kiek mus džiugina mėlynas gimnazisto švarkelis?

2012 –ųjų metų gimnazistai Aš esu už uniformas. Uniforma įpareigoja atrodyti taip, kaip ir visi aplinkui, neleidžia vaikytis madų, turtingų tėve-

lių vaikams nesuteikia progos pasipuikuoti garsių firmų drabužiais. Sumažėjo patyčių dėl aprangos. Laura

Uniformos padeda taupyti laiką – nereikia gal-voti, ką rengtis, kai skubame į mokyklą. Aš džiau-giuosi, kad mūsų gimnazijoje yra privaloma dėvėti uniformas. Ugnė

Į gimnaziją ateini mokytis, na, o po pamokų, gali rengtis nors kaip Lady Gaga...Turime dž iaugtis, kad atrodome kaip bankininkai, stiuardesės, o ne kaip mokiniai iš burtininkų mokyklos, aprašo- mos knygose apie Harį Poterį. Mantas

Kai pagalvoju, kaip vaikščiotų panelės, jei nebū-tų uniformų, klaiku darosi. Vos ne nuogom bambom panelės į egzaminus atvarytų, o vaikinai su šortais ir „šliapkėm“ tarsi į pliažą varytų (žinoma, šiltu metų laiku). Bet šaltuoju irgi ne ką prasčiau... Ačiū, Dievui, kad turim nors ir ne tobulą,bet normalią uniformą.

Indrė

Uniformos mus varžo – visi tapome vienodi, liūdni, niūrūs, neįdomūs. Be to, ir firma siuvanti švarkelius, nuvylė. Taigi esu nepatenkinta, nusivylusi. Gintarė

Gerai, kad „Vėtrungėje“ reikalaujama dėvėti tik švarkelius. Jei reikėtų dėvėti dar vienodus sijonus, palaidinukes, lie-menes, etc. – išprotėčiau. Aistė

Pritarčiau uniformos dėvėjimui, jei reikalavimai nebūtų tokie griežti. Manau, ją reikėtų dėvėti tik per gimnazijos šventes ir ypatingomis progomis, o paprastomis dienomis - kaip norime. Viktorija

Nekenčiu švarko, nekenčiu uniformos. Esu laisvas žmogus ir noriu rengtis laisvai – taip, kaip man patinka. Viktoras

Mėlynieji gimnazisto švarkeliai mus ne tik puošia, bet ir įpareigoja...

Mokinių tėveliai

Tradiciją per pamokas dėvėti uniformą turi ne viena Lietuvos gimnazija. „Vėtrungės“ gimnazijoje uniformos įtei-sintos jau seniai, todėl neverta diskutuoti gerai tai ar blogai. Todėl mes, tėveliai, palaikome idėją, kad gimnazistai turi dėvėti uniformas. * * * Jaunuoliai su uniformomis iš tiesų atrodo gražiai, tvarkingai. Ji ne tik puošia, bet ir drausmina jauną žmogų. Taigi lyg ir viskas gerai. Tai kur čia problema? Problema daugiau yra finansinė. Mat gerai, jei šeima augina vieną, du vaikus. Jie gali pasiūdinti uniforminį švar-kelį. Investuoti kiekvieno vaiko uniformos įsigijimui – per didelė prabanga. Be to, audinys, iš kurio siuvami švarke-liai, yra nekokybiškas. I-ųjų gimnazinių klasių tėveliai

Kas kovoja prieš savo tėvynę, tas niekad ne-tampa didvyriu.

V. Hugo

Gerbk kiekvieno žmo-gaus tėvynę, o savąją –mylėk.

G. Keleris

Tėvynė – tai šventas žodis, kuris atplėšia mokslininką nuo kny-gos, atitraukia valstietį nuo arklo, valdininką nuo rašomojo stalo ir surenka visus prie vie-nos vėliavos, į kurią jie žiūri didvyrio drąsumu ir kankinio pasiaukojimu. F. Šileris

Pamildami savo gimtąjį kampelį, išmoksime mylėti ir savo tėvynę.

S. Teri

Laisvė yra teisė daryti viską, kas nekenkia ki-tam.

M. Klaudijus

P U S L A P I S 1 0

Labdaringi muzikos garsai.......

...stebėtinai greitai bėga laikas. Apie tai susimąs-tėme tik tada, kai šiais metais, Vasario -16-osios renginio metu, 1- osios specialiosios mokyklos mokytoja Elė Bo-gun mums, „Vėtrungės“ gim-nazistams ir mokytojams pri-minė, kad mes bendraujame jau dvidešimt metų.

Apie 1992 m. pirmuo-sius labdaros renginius inicia-vo šokių mokytoja Vida Rui-kienė ir šių eilučių autorė. Vėliau, organizuojant labdarą, daug geranoriškos pagalbos suteikė lietuvių kalbos moky-toja Elena Sercofienė bei eti-kos mokytoja Jolita Skirpstai-tienė. Labdaros akcijoje yra dalyvavusi ir 4a klasė bei isto-rijos mokytoja Regina Micku-

tė. Mūsų gimnazi-jos mokytojų, di-rektoriaus dėka, 1-osios spec. mokyk-los mokiniai dar ir šiandien tebežai-dž ia dovanotais kamuoliai, piešia ir spalvina pieštu-kais, flomasteriais. Kaip mokytoja Elė Bogun teigia, džiaugiamės viskuo, ką mums dovanojate, bet labiau-siai mūsų širdis virpina geras ir nuoširdus žodis, smagi ben-dra daina, linksmas šokis.

Ir dar. Dešimt metų mūsų gimnazijos merginų vokalinis ansamblis „Still“ koncertuoja ir savo atliekamo-mis dainomis dž iugina Regos ugdymo centro vaikučius. Šio

gražaus bendradarbiavimo iniciatorė jau visą dešimtmetį yra etikos mokytoja Jolita Skirpstaitienė.

Kartais geras žodis, malonus bendravimas, kito įsiklausymas ir supratimas, bendrai sudainuota daina, pašoktas šokis yra svarbesnis nei brangi dovana. Muzikos mokytoja

Vida Auglienė

Pokalbiai apie mokyklą mums, ją baigusiems dau-giau nei prieš 30 - 25 metus, - tai malonūs prisiminimai, apie iškrėstas išdaigas, įdomius ir griežtus mokytojus, jų pažiūras bei reikalavimus. Dabar daugelis esame tėvai ir tuose pokal-biuose daug ką vertiname iš tėvų pozicijų. Ne kartą teko tuose pasišnekėjimuose aptarti mo-

kyklinį atributą, kaip uniforma. Šiandien daugeliui iš mūsų tai ginčų su vaikais objektas, neretai – neįveikiamų problemų kamuolys. Prisimenant savo mokyklinius metus ir uniformas, galiu pasakyti, kad jokių dis-kusijų nekildavo: dėvėti jas ar ne. Tai buvo privaloma ir tiek, mes tai supratome ir vykdėme. Be to, vienoda uniforma bu-vo privaloma visose to meto mokyklose. Tačiau tą uniformą šiek tiek koreguoda-vome mes patys. Vienu metu jos trumpėjo ir todėl sukeldavo daug ginčų. Mamos ir

siuvėjos mėgino paaiškinti, kad trumpas rūbas ne visuomet puošia. Tačiau jaunam žmogui visur norisi būti maksimalistu. Ir čia teko ginčytis, kad neverta drabužio ilgiu savęs „sendinti“. Norėdamos bent kiek skirtis viena nuo kitos, mergaitės turėdavo rasti nemažai kūrybinių minčių, kaip pasigaminti išskirtinius rankogalius ir apykaklaičių komplektus. Gal todėl visos mokėjome nerti vąšeliu. Po kaklu ryšėjome juosteles, kurios taip pat buvo svarbi detalė. Norėjosi, kad kiekvienas turėtume skirtingas. O kur dar gudrybės, kaip plisuotą uni-formą išlaikyti visada reikiamos formos... Čia tekdavo pasidalinti lyginimo ir slėgimo po knygomis išmintimi. Ypač tų gebėjimų reikdavo ruošiantis poilsio vakarui, t.y. šokiams. Tuomet iš savo turimų resursų traukdavome gražiausius apykaklių rinkinius, lygindavome „plisus“ ir pakelta galva lėkdavome į šokius, kur dažnai grodavo mokykliniai gyvos muzikos ansambliai. Mokyklinė uniforma jau daugelį metų išgyvena požiūrių karus ir nesibaigiančius ginčus, ar ji reikalinga. Vieni sako, kad tai būdas išvengti socialinių skirtumų tarp vaikų, kiti – kad taip grįžtama prie asmenybių suvienodinimo, ir tai yra blogai. Iš savo, kaip užaugusio su anuo-metine uniforma ir mokykloje dirbančio žmogaus pozicijų manau, kad asmenybės tokiomis formomis neužgožiamos. Gimnazisto uniforma šiandienos mokykloje reikalinga vien dėl to, kad tai pagarbos savo aplinkai ir šalia esantiems ženklas. Mokyklinės uniformos dėvėjimas –tai susitapatinimo su ja, pasididžiavimo savo gimnazija ženklas. Todėl norėčiau linkėti Jums, vėtrungiečiai, dėvėkite savo mėlynąjį švarkelį ir „Su Vėtrunge ir jos galia įveiksite išminties olimpą“.

Buvę mokiniai

P U S L A P I S 1 1

100 (Ne) lauktas šimtadienis

Šimtadienis – keista šventė: iki paskutinio skambučio dar taip toli, visas šimtas dienų, ir kartu tiek nedaug, vos trys mėnesiai skiria jus nuo jūsų dabartinio pasaulio pabaigos. Po šimto dienų gims kitas pasaulis – gal geresnis, gal blogesnis, bet būtinai kitoks...

* * *Šimtadienis, šimtadienis, šimtadienis!

Jums liko šimtąkart įeit į klasę,Paliesti suolą knygos kampučiu,

Tarytum pirmąkart nedrąsiai,Praeit koridoriumi tuo pačiu...

Jūs klausot, juokiatės ir dar nežinot,Kiek daug ir kiek mažai tikrai yra:Šis paskutinis šimtas likusių dienų,Šis paskutinis šimtas likusių naktų,Šis paskutinis šimtas rankų pakeltų,

Ir paskutinis šimtas praleistų minčių...

Tad imkit iš gyvenimo daugiau,Kad būtų ateity gyvent lengviau...

Ketvirtadienį, vasario 23-ąją, praūžė laukta ir triukšminga ketvirtokų šven-tė – šimtadienis. Šimtadienis, rengtas trečiokų, buvo įspūdingas, nes vyko Disco stiliumi, kur buvo daug muzi-

kos, šokių ir dainų. Apie šimtadienį nuomonėmis dalinamasi įvairiuose internetiniuose pusla-piuose, o ypač garsiai apie tai kalbama Face-book . Todėl į šį pokalbį

galite įsijungti kiekvienas ir išsakyti savo požiūrį. O trečiokai džiaugiasi, kad ketvirto-kams surengta šventė patiko, bet labai gaila, kad likus vos 100-ui dienų iki

egzaminų, ketvirtokai pamiršo savo pareigas ir dvi dienas (ketvirtadienį ir penktadienį) dauguma nepasirodė pamokose. Dėstantys mokytojai tuo pasipiktinę. Pamąstykite apie tai ket-virtokai! Žinokite, kad švęsti reikia mokėti ir savo pareigas vykdyti priva-lu.

„Vėtrungės“ laikraščio redkolegija

Šimtadienio akimirkos...

P U S L A P I S 1 1

Pamildami savo gimtąjį kampelį, išmoksime mylėti ir savo tėvynę.

S. Teri

Laisvė yra teisė daryti viską, kas nekenkia ki-tam.

M. Klaudijus

Gerumu ir pikčiausią žvėrį prisijaukinsi.

Vytautas Didysis

Mokslo turėti ir išmin-tingu būti yra du visiškai skirtingi dalykai.

Vydūnas

Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiau-sia gamtos dovana. A. Einšteinas

Norint suvirškinti ž inias, reikia jas ryti su apetitu.

A. Francas

P U S L A P I S 1 2

Knygų naujienos

Šiuos mokslo metus Jus visus turėtų pradžiuginti naujai gauti šie leidiniai: 1. V.Landsbergis. Čiurlionio laiškai Sofijai. Vilnius, 2011. Tai dokumentinė M.K.Čiurlionio paskutiniųjų gyvenimo metų biografija, kuri perteikta laiškais, amžininkų atsiminimais, nuotraukomis. Jei domina Lietuvos ir lietuviškojo kultū-ros gyvenimo panorama, jei svarbu susipažinti su XXa. pr. inteligentijos pasaulėžiūra, tai ši knyga laukia būtent Jūsų. 2. S.Valiulis. Telemano užrašai. Vilnius, 2010. Knygoje pateiktos autoriaus trumpos esė apie nepriklausomos Lietuvos televizijos forma-vimąsi, iš kurių susidaro plati panorama- nuo nacionalinio transliuotojo misijos iki menka-verčių laidų, tenkinančių vartotojų interesus ir kaprizus. Knyga turėtų sudominti mokinius, besiruošiančius apie žiniasklaidą lietuvių kalbos įskaitai žodžiu.

3. K.Sabaliauskaitė. Silva rerum. Vilnius, 2011. 4. K.Sabaliauskaitė. Silva rerum II. Vilnius, 2011. Pirmoji knygos dalis yra pelniusi Jurgos Ivanauskaitės premiją, įtraukta į 2008 metų kūry-biškiausių knygų dvyliktuką ir 2009m. išrinkta Metų knyga. Tai istorinis romanas apie XVIIa. vidurio bajoriškąją kultūrą. Autorė, studijavusi Baroko dailės istoriją ir išlikusią archyvinę istorinę medžiagą, atskleidė šio laikmečio inteligentijos pakylėjimus ir nuopuo-lius, meiles ir karus. Šis romanas – puikus įrodymas, kad istorija nuolat sukasi ratu.

5. A.Kamiu. Kaligula. Teisieji. Vilnius, 2011. 6. J.Mekas. Žmogus prie lyjančio lango. Vilnius, 2011. 7. S.Parulskis. Vėjas mano akys. Vilnius, 2010. Pastarosios knygos yra programinės literatūros dalimi. Būtų džiugu, kad nebūtumėte abejingi visai literatūrai ir jos teikiamai įvairiapusei naudai.

Sakoma, jog tik per knygą pažinsi pasaulį. Tad kviečiu prie PAŽINIMO.

Bibliotekininkė Inga Leonavičienė

2 0 1 2 0 3 1 5 N R . 3 P U S L A P I S 1 3

Mokinių kūryba

Naktis. Juodi debesys vis dar slepia mėlyną dangų. Ž ingsniuoju ž ibintais apšviesta gatve, o miestas, rodos, skęsta rūke. Keli siluetai tartum praskrieja pro mane, kažkur toli girdėti lūpinės armonikėlės melodija... Rūka-lų kvapas persmelkia mano plaukus, užlieja plaučius. Per kūną perbėga šiurpuliukai. Lūpų kampučiai nevalingai timteli. Mano burna sausa, o gerklėje užstrigę žodžiai, kurių turbūt niekad nepajėgsiu ištarti... Vienintelė mintis, kurios negaliu išmesti iš galvos – tai tu. Aš einu, pati gerai než inau kur, bet einu. Man negera, taip velnioniš-kai diegia ten viduj... Karšta ašara nubėga skruostu, tarsi akmuo nusirita nuo skardž io. Tos purvinos mintys ap-temdo protą. Juodos duonos kąsnis - tai Tavo kūnas, mano paskutinė vakarienė. Paskutiniai žingsniai... Manęs tiesiog nebėra.

Paskutiniai žingsniai

Ž mogus

Aš nekenčiu savęs ir savo niekingo gyvenimo. Aš sugadintas, labai negeras žmogus, kuris spjauna į moralę ir aplinki-nius. Aš iš tų, kuriai nerūpi kitų nuomonė, kuriai nereikia žmogiškos šilumos. Nekęskit manęs taip, kaip aš nekenčiu jūsų. Juk tai taip paprasta... Ištrinkit mane iš savo atminties ir neieškokit, kai aš tyliai išeisiu. Juk niekas nepastebėtų, jei manęs nebeliktų – aš tik maža dalelytė milijoniniame būryje. Todėl never-kit, kai saulei nusileidus, aš įkrisiu į savo mirties guolį.

Karolina Sojapinaitė 1b

Dvi miniatiūros

Kai likimas tau lėmė tik ašaras, skausmą, bemieges naktis ir sudaužytas svajones, imi abejoti, kad kada nors tau dar teks džiaugtis gyvenimu taip, kaip džiaugeisi vaikystėje. Mes per greitai suaugame. Liūdesys skandinamas alkoholyje. Ilgesys – cigaretės dūmuose Baimė slepiama po kauke. Gyveni lyg spektaklyje, kurio scenarijaus rašyme esi palikęs tik nežymų pėdsaką.. Visa kita kuria kiti. Aplinkiniai. Vieni – mylimi, kiti – nekenčiami, treti – iš mylimų tapę neken-čiamais. Vis neapleidžia mintis, kad tai neturi prasmės. Lyg vadintum komercinėj reklamoj – viskas daroma dėl pinigų. O kur dingo senosios vertybės? Mes išaugom iš jų. Nebetikim pasakom, kurias vaikystėje mums skaitė mama. Įsiminė tik žodžiai: „Neklausyk kitų dėdžių ir tetų – jie gali būti blogi žmonės, gali tave nuskriausti“. Ir kodėl neatsiminiau tų žodžių, kai įsileidau į širdį tai, ką sako kiti? Vaikystėje vienintelis patirtas didelis skausmas – nubrozdinti keliai. Bet sielos žaizdos, kurias paliko kiti, lydės mane visą likusį gyvenimą.

* * *

Ir kai pasaulis vėl paskęs raudonoj mėnesienoj, toje pačioje, kurioje pirmą kartą susitiko dviejų nieko neįtariančių žmonių žvilgsniai, viduje ims skraidyti drugeliai. Tu tik tyliai šnabždėsi, kad tai mano ląstelėse gaminasi laimės hor-monas, o aš švelniai priglausiu tau prie lūpų pirštą ir pasakysiu, kad tai – meilė. Blakstienas vėl sušildys sūri ašara, kuri bus nostalgijos ir melancholijos pa-dariniai. Pasidalinsiu mintimis, kurios tai mirė, tai vėl naujai užgimė ir nedavė ramybės visą kol kas nugyventą gyvenimą, primindamas, kokios trapios yra žmogaus svajonės bei pati psichika. Norai kyla iš pasąmonės kertelių, užslėptų kažkur giliai, sielos skyreliuose, sužymėtuose pagal alfabeto tvarką. Bet staiga viskas sugrius nuo tavo žodžių: „Betgi raudona mėnesiena būna ir drugeliai skraido žiemą tiktai pasakose“. O aš nusišypsosiu ir ištarsiu „O kas pasakė, kad tai – ne pasaka?“

Inga Vaickutė 1c

Lauritos Ložytės 4c nuotrauka

“Vėtrungės” gimnazija

Gedminų g. 5

Klaipėda

LT 94222

Lietuva

Telefonas: (8-46)346342

Faksa: (8-46)346342

E-mail:

vetrungesgimnazija@yahoo.com

Profesinins informavimas ir konsultavimas (PIT‘as)

Ką turi žinoti ir mokėti dirbant pagal pasirinktą profesiją?

Kokią studijų ar mokymo programą pasirinkti?

Kur gali įgyti norimą specialybę?

Kokius dalykus mokykloje turi mokytis sustiprintai?

Kokios tolimesnės mokymosi galimybės?

Kokios pasirinktos profesijos kvalifikacijos kėlimo galimybės?Apie karjerą pradėk galvoti jau mokykloje. Jau dabar pradėk

domėtis esamomis profesijomis ir pabandyk nuspręsti, kur krypsta tavo širdis.

Konsultacijos apie profesinį orientavimą teikia-

mos PIT‘o kabinete,

informaciją taip pat galite rasti

bibliotekoje bei skaitykloje.

Kontaktai

„Vėtrungės“ laikraščio kreipimasis

Kiekvienam, tiek mokytojui, tiek mokiniui, turėtų rūpėti gyvenimas „Vėtrungėje“. Todėl kalbėkime viešai apie negeroves, kartu dalinkimės pasiekimais ir džiaugsmais. Laikraščio „Vėtrungė“ redakcija prašo visų rašyti, išsakyti savo mintis, skelbti, informuoti. Laukiame jūsų laiškų adresu: vetrungeslituanistai@gmail.com arba galima atnešti medžiagą į 327 kabinetą.

Laikraščio redakcija

Lauritos Ložytės 4c nuotrauka