Dr. Andrius Stasiukynas, MRU, Viešojo administravimo katedra Adomas Kanopka

Mokslinė-praktinė konferencija "Efektyvumas viešajame

sektoriuje" MRU, 2012-04-24 1

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas elektros energetikoje: vėjo jėgainių parko atvejo analizė

Dr. Andrius Stasiukynas,MRU, Viešojo administravimo katedraAdomas KanopkaMRU, Verslo ekonomikos katedra



ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ

Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) Pasaulyje vis didėja energijos suvartojimas

(2004-2008m. Išaugo apie 10%) ir susirūpinimas dėl nuolat didėjančių CO2 emisijų (per tą patį laikotarpį augimas suderė daugiau nei 10%)

Vakarietiškos visuomenės yra pasiryžusios investuoti į energijos gamybą iš AEI

Siekiant išnaudoti AEI būtinos papildomos investicijos, o energijos vieneto kaina dažnai viršyja rinkos kainą, todėl būtina platesnė studija siekiant įvertinto tokių investicijų naudą.







Projektų vertinimas

Žvelgiant iš ekonominės pusės, vertinant bet kokį projektą, būtina atkreipti dėmesį į du kriterijus:

• efektyvumo: kokią globalią vertę generuoja konkretus projektas, t.y. kokios pridėtinės vertės gali tikėtis visuomenė?

• teisingumo: kaip su projektu susiję kaštai ir išlaidos bus padalinti tarp visuomenės grupių, ir kaip kokių tipų kompensacinės priemonės yra numatytos ir gali būti įgyvendintos visuomenės nariams, kurie gali patirti nuostolių dėl projekto įgyvendinimo?




Elektros energijos gamybos efektyvumas Skirtingai negu tradiciniuose elektros energijos

generatoriuose vėjo energetikoje elektros energijos gamyba nėra aiškiai apibrėžta ir efektyvumo koeficientas kinta priklausomai nuo geografinės vietos ir vyraujančių vėjų konkrečiu laiko momentu.

Konkrečioje vietovėje instaliuoto vėjo generatoriaus gaminamos elektros energijos kiekis yra stacionarus atsitiktinis procesas, todėl remiantis istoriniais duomenimis galima statistiškai įvertinti vidutinį jo efektyvumą ir galimas paklaidas.




Vėjo jėgainių parko vidutinio efektyvumo dinamika, 2008 m. spalio mėn. – 2011 m. vasario mėn.

Pastaba: faktiniai duomenys iš 15 vėjo jėgainių parko, kur 1 jėgainės instaliuota galia yra 2MW (suminė instaliuota galia 30 MW)

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%0

8.1

0

08.

12

09.

02

09.

04

09.

06

09.

08

09.

10

09.

12

10.

02

10.

04

10.

06

10.

08

10.

10

10.

12

11.

02

Vidutinis jėgainių parko efektyvumas siekė apie 0,238

Įvertinus vėjo jėgainių parko vidutinio efektyvumo pasikliautinį intervalą ilgame laikotarpyje vidutinis vėjo jėgainės efektyvumas turėtų būti tarp 0,208 ir 0,269




Vėjo jėgainių parko Lietuvoje pajamos Lietuvoje vėjo jėgainių pagaminta elektros energija yra

subsidijuojama – visa elektros energija superkama mokant po 86,89 EUR/MWh, be to aplinkos taršą mažinantys projektai gauna taršos mažinimo vienetus (TMV), kuriuos galima parduoti rinkoje. Vadinasi, vėjo jėgainių parko pajamas susideda iš dviejų dalių, kurios abi susiję su efektyvumo koeficientu, o TMV dar priklauso ir nuo rinkos kainos:

R- vidutinės vėjo jėgainių parko pajamos, E – efektyvumas TMV – taršos mažinimo vieneto rinkos kaina.

),( TMVEfR




Įvertinus empirinius vėjo jėgainių parko duomenis galime sukonstruoti apatinę ir viršutinę vidutinių metinių pajamų ribas:

P – atsitiktinio įvykio tikimybėSEM – vidurkio kvadratinis nuokrypis, -

efektyvumo empirinis vidurkisp – elektros supirkimo kaina – prognozuojama vidutinė TMV rinkos kainaR – vidutinės metinės pajamosTMV

RTMVpSEMEP )*626,0(*)*96,1((95,0))*626,0(*)*96,1( TMVpSEMER




Vidutinių metinių pajamų ribos (1 kW instaliuotos galios, EUR)

164,84

189,09

213,67

0

50

100

150

200

250

Apatinė riba Vidurkis Viršutinė riba

Vidutinės metinės pajamos

EU

R




Investicijų poreikis 1 kW instaliuotos galios , EURInvesticijų tipas EUR

Elektrinė 1300 - 1500

Transformatorinė 33

Transformatorius 20

Keliai 28

Kabelių tiesimas 30

Sklypo paruošimas 40

Kitos išlaidos 10

Viso 1461 - 1661




Bendrieji kaštai




Pinigų srautai ir esamoji projekto vertė

NPV – dabartinė projekto vertė, paremta ateities pinigų srautais

n – metų skaičiusi – laiko momentasl - diskonto normaCR* – projekto likutinė vertė dabartiniu laiko

momentu

n

iiCR

l

CFNPV

1

*)1(




Pinigų srautai ir esamoji projekto vertė Vertinant, kad gamybos sąnaudos sieks 160 EUR/kW Pajamos svyruos intervale [165; 214] EUR/kW Todėl metinis pinigų srautas turėtų būti [5;54] EUR/kW Esant tokioms prilaidoms galime apskaičiuoti projekto

esamą verte (NPV)

Ganame, kad vidutinė NPV yra 500 EUR/kW




Vertė suinteresuotų šalių aspektu „Suinteresuotųjų šalių“ SH teorija išskiria penkias SH grupes:

savininkus (akcininkus), darbuotojus, vartotojus, tiekėjus, visuomenę plačiąja prasme. Visos šios grupės svarbios organizacijos išlikimui ir veiklai. Viena iš vadybos problemų – nutarti, kokie svoriai turėtų būti suteikti kiekvienos grupės interesams ir kurios nors grupės interesai yra prioritetiniai. Tokiu atveju bendroji vertė gali būti apibrėžiama kaip funkcija, priklausanti nuo verčių skirtingoms SH grupėms.

i – žymi SH grupęk- grupių skaičiųvi – vertę i-tajai grupei – i-tosios grupės svorį – persidengiančių verčių suma

*vvGVk

iii

i*v




Vertė suinteresuotų šalių aspektu Gamintojai –gamintojai suprantami kaip projekto vystytojai, kurie organizuoja

vėjo jėgainių parko statybas ir eksploatuoja šį parką visą laikotarpį. Remiantis DCF metodu galima teigti, kad gamintojams sukuriama vertė yra tarp 223 ir 834 EUR, priklausomai nuo faktinio vėjo jėgainių parko efektyvumo.

Vartotojai – didžiausi elektros energijos vartotojai yra juridiniai asmenys, kurių pagrindinis interesas yra kuo žemesnė elektros energijos kaina. Vėjo jėgainėse pagaminta elektros energija supirkimo kaina yra apie 39 EUR/MWh arba 80 proc. brangesnė negu importuojama elektros energija, todėl vartotojams vėjo energijos gamybos didinimas turi neigiamą poveikį, kurį galima įvertinti apie 885 – 1147 EUR/kW.

Visuomenė – šiuo atžvilgiu vėjo energijos sukuriamą vertę visuomenei galima apibrėžti per aplinkosauginę prizmę ir sukuriamas naujas darbo vietas. Vėjo energijos sukuriamą vertę visuomenei (atsiribojant nuo vartojimo) galimą įvertinti per taršos leidimus (ATL). Skaičiuojant DCF metodu naujos vėjo jėgainės sukuriama vertė aplinkosaugai siekia nuo 423 iki 548 EUR 1 kW instaliuotos galios. Sukuriamų darbo vietų naudą visuomenei įvertinti yra labai sudėtinga.




Tiekėjai – šiuo atveju tiekėjai gali būti suvokiami kaip elektros energijos sistemos balansuotojai ir galios rezervo užtikrintojai. Vėjo energija dėl gamybos nepastovumo turi neigiamą poveikį elektros energijos sistemai ir reikalauja papildomo rezervo. Tačiau šį poveikį sunku išmatuoti, nes vėjo energijai sudarant nedidelę dalį gamybos tai papildomų kaštų beveik nesudaro, tačiau santykinai didėjant darosi sunkiau balansuoti sistemą ir užtikrinti rezervą.

Šalies ūkis – šiuo atveju, kaip vieną iš suinteresuotų pusių

yra valstybė, kurios vertė suvokiama per poveikį šalies ūkiui. Vėjo energetikos vystymas turi sisteminį poveikį ekonomikos vystymuisi, nes tai veikia užsienio prekybą, kuria naujas darbo vietas, vysto technologijas, skatiną gamybą ir panašiai. Tai reikalauja sudėtingos analizės ir šiame straipsnyje tai nebus vertinama.




Rekomendacijos (I)• Rekomendacijos viešojo administravimo institucijoms:1. Tikslinga yra skatinti namų ūkių dalyvavimą gaminant

energiją iš AEI. Smulkių elektrinių (iki 10 kW) skatinimas ir tolygus išsibarstymas po Lietuvos teritoriją nereikalautų papildomų kaštų naujoms rezervinėms galioms statyti ir elektros perdavimo tinklų plėtros diegiant didesnio galingumo tinklus (pvz. nuo 110 kV iki 330 kV).

2. „Vieno langelio“ principo diegimas leidimų statyboms išdavimo procedūrose ir pajungimo į elektros tinklus smulkių elektros jėgainių (iki 10 kW) savininkams skatintų tolygią AEI naudojančių jėgainių plėtrą.

3. Remiantis šiuo metu galionačia vėjo energijos subsidijavimo politika svarbu užtikrinti, kad bendra suminė diskontuota nauda kiekvianam kW galios būtų ne mažesnė nei 422 EUR




Rekomendacijos (II)

• Rekomendacijos verslui:

1. Lietuvoje gamtinės salygos ir subsidijos vėjo energijai yra palankios ir skatina investuoti į tokio tipo jėgaines.

2. Rinkos kaina investuojant į vėjo jėgaines neturėtų viršyti 500 EUR vienam kW instaliuotos galios

19

DĖKOJU UŽ DĖMESĮ.


sektoriuje" MRU, 2012-04-24


Documents

Dr. Andrius Stasiukynas, MRU, Viešojo administravimo katedra Adomas Kanopka