of 21/21

Colleen McCullough „Žolynų vainikas“

  • View
    247

  • Download
    6

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Colleen McCullough „Žolynų vainikas“. Knygos ištrauka

Text of Colleen McCullough „Žolynų vainikas“

  • 3

  • 4Copyright 1991 by Colleen McCullough Published by arrangement with Avon, an imprint of HarperCollins Publishers Jovita Liutkut, vertimas lietuvi kalb, 2010 Ilona Kukenyt, virelio dizainas, 2010 Tyto alba, 2010

    UDK 820(94)-3 Mc748

    ISBN 978-9986-16-760-0

    Colleen McCulloughTHE GRASS CROWNAvon Books, New York, 1992

  • 7emlapi ir i l iustraci j sraas

    EMLAPIAI

    Italija 89Romos pasaulis 1011Mitridato ukariavimai 113110 m. pr. Kr. 94Marijaus kelion Rytus 122123Sulos ygis Rytus 308Su Roma kariavusi italik geni ems 442Vidurio Italija 496Mitridato judjimas 88 m. pr. Kr. 706707Sulos siverimas Rom 772773Gajaus Marijaus pabgimas 848Romos apgultis 867

    ILIUSTRACIJOS

    Gajus Marijus 16Aurelijos insul 56Livija Druza 152Marko Livijaus Druzo namas 169Publijus Rutilijus Rufas 278Markas Livijus Druzas 332Komicija 344345Markas Emilijus Skauras 440Jaunasis Pompjus 550Liucijus Kornelijus Sula 628Mitridatas VI Eupatoras 692Aurelija 732Liucijus Kornelijus Cina 820Romos magistratai 963Togos forma 988Triklinium 994

  • 13

    Pagrindiniai veikjai PASTABA. Lenktiniuose skliaustuose pateikiami biografiniai duomenys, o lautiniuose romane vartojamas veikjo vardas ar maybinis vardas. Visos nurodomos datos yra pr. Kr.

    CepionaiKvintas Servilijus Cepionas [Cepionas]Livija Druza, jo mona (Marko Livijaus Druzo sesuo)Kvintas Servilijus Cepionas Jaunesnysis [Jaunasis Cepionas], jo snusDidioji Servilija [Servilija], vyresnioji jo duktMaoji Servilija [Lila], jaunesnioji jo duktKvintas Servilijus Cepionas (106 m. konsulas), jo tvas, pagarsjs tuo, kad pa-

    sisavino Tolozos auksServilija Cepionis, jo sesuo

    CezariaiGajus Julijus CezarisAurelija, jo mona (Rutilijos, Publijaus Rutilijaus Rufo dukterios, dukt)Gajus Julijus Cezaris Jaunesnysis [Jaunasis Cezaris], jo snusDidioji Julija [Lija], vyresnioji jo duktMaoji Julija [Ju-ju], jaunesnioji jo duktGajus Julijus Cezaris [Senelis Cezaris], jo tvasJulija, jo sesuoJulila, jo sesuoSekstas Julijus Cezaris, vyresnysis jo brolisKlaudija, Seksto mona

    DruzaiMarkas Livijus DruzasServilija Cepionis, jo mona (Cepiono sesuo)Markas Livijus Druzas Neronas Klaudianas, jo snisKornelija Scipionis, jo motinaLivija Druza, jo sesuo (Cepiono mona)Mamerkas Emilijus Lepidas Livianas, jo kraujo brolis, vaikintas kitos gimins

  • 14

    MarijaiGajus MarijusJulija, jo mona (Gajaus Julijaus Cezario sesuo)Gajus Marijus Jaunesnysis [Jaunasis Marijus], jo snus

    MetelaiKvintas Cecilijus Metelas Pijus [Parelis]Kvintas Cecilijus Metelas Numidas [Kiauliaputis] (109 m. konsulas, 102 m. cen-

    zorius), jo tvas

    PompjaiGnjus Pompjus Strabonas [Pompjus Strabonas]Gnjus Pompjus [Jaunasis Pompjus], jo snusKvintas Pompjus Rufas, jo tolimas pusbrolis

    Rutilijai RufaiPublijus Rutilijus Rufas (105 m. konsulas)

    SkauraiMarkas Emilijus Skauras, senato pirmininkas (115 m. konsulas, 109 m. cenzo-

    rius)Cecilija Metela Dalmat [Dalmat], antroji jo mona

    SulosLiucijus Kornelijus SulaJulila, pirmoji jo mona (Gajaus Julijaus Cezario sesuo)Elija, antroji jo monaLiucijus Kornelijus Sula Jaunesnysis [Jaunasis Sula], jo snus (pagimdytas Ju-

    lilos)Kornelija Sula, jo dukt (pagimdyta Julilos)

    BitinijaNikomedas II, Bitinijos karaliusNikomedas III, vyresnysis jo snus, Bitinijos karaliusSokratas, jaunesnysis jo snus

    PontasMitridatas VI Eupatoras, Ponto karaliusLaodik, jo sesuo ir mona, pirmoji Ponto karalien (mir 99 m. pr. Kr.)Nisa, jo mona, antroji Ponto karalien (Gordijaus Kapadoko dukt)Ariaratas VII Filometras, jo snnas, Kapadokijos karaliusAriaratas VIII Eusebas Filopatras, jo snus, Kapadokijos karaliusAriaratas X, jo snus, Kapadokijos karalius

  • 15

    I

  • 16

  • 17

    Pats domiausias nutikimas per pastaruosius penkiolika m-nesi, pareik Gajus Marijus, tai per ludi Romani Gajaus

    Klaudijaus parodytas dramblys.Elijos veidas nuvito. Argi jis ne nuostabus? paklaus ji sddama ant kds ir lenkdamasi

    priek, kad pasiekt duben, piln didiuli ali alyvuogi i Tolimosios Is-panijos. Jis gali vaikioti ant upakalini koj! Ir okti stovdamas ant vis keturi! Sdti ant gulto ir straubliu imti maist!

    Atsigrdamas paniekos perkreiptu veidu mon, Liucijus Kornelijus Sula rsiai atov:

    Ir kodl visi taip avisi mones mgdiojaniais gyvnais? Juk dram-blys pats tauriausias padaras pasaulyje. Gajaus Klaudijaus Pulchro gyvnas man atrodo tarsi dviguba parodija ir mogaus, ir dramblio.

    Po i odi valgomajame siviepatavusi tyla ilgai nesits, bet visi pasi-juto nejaukiai. Netrukus Julija smagiai nusijuok ir privert sveius atitraukti savo vilgsnius nuo nusiminusios Elijos.

    Ak, liaukis, Liucijau Kornelijau, tas dramblys tapo tikru minios numylti-niu! kteljo ji. inau, ir a juo grjausi a, tokia protinga ir uimta! o kai jis ikl straubl ir utrimitavo pataikydamas bgn muam takt, buvo tiesiog nuostabu! Be to, pridr ji, niekas jam nepadar nieko bloga.

    O man labai patiko jo spalva, pertar Aurelija, nusprendusi taip pat siterpti pokalb. Roin!

    Liucijus Kornelijus Sula, nutars to pokalbio nesiklausyti, pasisuko ant alkns ir m nektis su Publijumi Rutilijumi Rufu.

    Lidnai velgdama, Julija atsiduso. Manau, Gajau Marijau, tar ji savo vyrui, kad mums, moterims, jau

    pats laikas leisti vyrams pasimgauti vynu. Ar galime eiti?Marijus ities rank vir siauro stalelio, skirianio jo gult ir Julijos kd,

    ji pakl savj, jausmingai spsteljo Marijaus pirtus, o ivydusi perkreipt jo ypsen pasisteng nesileisti dar labiau uvaldoma lidesio. Jau tiek daug laiko prabgo! O jo veide vis dar matyti klastingo smgio palikti pdsakai. Ta-iau vieno dalyko ji, itikima ir mylinti mona, nepripaino netgi pati sau po

  • 18

    to smgio Gajaus Marijaus smegenyse atsirado vos matoma skila: jis perne-lyg lengvai usiplieksdavo, vis didesn reikm teik aplinkini neva rodomai, bet daugiausia jo paties sivaizduojamai nepagarbai ir darsi vis nepakantes-nis prieams.

    Julija atsistojo, apdovanojo Marij tik jam vienam skirta ypsena ir palei-dusi jo rank apkabino per peius Elij.

    Eik, mieloji, tar ji, eime vaik kambar.Elija pakilo nuo kds. Atsistojo ir Aurelija. Visi trys vyrai liko savo vietose,

    bet nutrauk pokalb ir palauk, kol moterys ieis i kambario. Marijui moste-ljus ranka tarnai i valgomojo tekini puol neti moter kdi, o tada ijo ir patys. Dabar kambaryje liko tik trys U raids forma sustatyti gultai; kad bt lengviau kalbtis, alia Marijaus tysojs Sula atsikl ir sitais ant kito gulto, prieais Rutilij Ruf. Dabar abu jie galjo matyti ir Marij, ir vienas kit.

    Taigi Kiauliapuiui pagaliau teks grti namo, pradjo kalb Liucijus Kornelijus Sula, sitikins, kad jo nekeniama antroji mona tikrai negirdi.

    Ant vidurinio gulto sitaiss Marijus neramiai krusteljo ir susirauk, bet ne taip baisiai kaip anksiau, mat vis dar paralyiaus kaustoma kair veido pus tik gailiai vypteljo.

    Kokio gi atsakymo i mans tikiesi, Liucijau Kornelijau? pagaliau pa-klaus jis.

    Sula nusijuok: Kodl turiau tiktis kokio nors kitokio, o ne garbingo atsakymo? Nors,

    ties sakant, tai visai nebuvo klausimas, Gajau Marijau. Suprantu. Ir vis dlto tie odiai reikalauja atsakymo. Tai tiesa, sutiko Sula. Gerai, tuomet perfrazuosiu. Kaip jautiesi i-

    nodamas, kad Kiauliaputis grinamas i tremties? Na, giedoti diaugsmo odi neketinu, tar Marijus ir bed Sul

    kiaurai veriant vilgsn. O tu?Juodu truput nutolo vienas nuo kito, paman Publijus Rutilijus Rufas,

    pusiausda sitaiss ant antrojo gulto. Prie trejus metus ar netgi prie dve-jus j pokalbis tikrai nebt buvs toks temptas ir atsargus. Kas gi atsitiko? Ir kas dl to kaltas?

    Ir taip, ir ne, Gajau Marijau. Sula nudr akis savo vyno taur. A nuobodiauju! pagaliau pro sukstus dantis iko jis. Gal Kiauliapuiui grus senat reikalai pajuds bent kiek domesne linkme. Pasiilgstu an ti-tanik judviej tarpusavio kov.

    K gi, jeigu jau taip, Liucijau Kornelijau, tai tau teks nusivilti. Nemanau, kad Kiauliapuiui engus Rom a ia dar bsiu.

  • 19

    Ir Sula, ir Rutilijus Rufas atsisdo. Tavs nebus Romoje? spigiu balsu paklaus Rutilijus Rufas. Nebus, pakartojo Marijus ir patenkintas niriai ypteljo. Kaip tik

    prisiminiau ad, kur prie sumudamas germanus daviau Didiajai Deivei. Prisiekiau, kad jei nugalsiu, keliausiu Pesinunt ir aplankysiu jos ventykl.

    Gajau Marijau, negali taip pasielgti! suuko Rutilijus Rufas. Galiu, Publijau Rutilijau! Ir padarysiu!Sula kvatodamasis auktielninkas parvirto ant gulto. Liucijaus Gavijaus Sticho dvasia prisikl! tar jis. Kieno? susidomjo Rutilijus Rufas, visuomet pasirengs nuklysti al

    atsiradus galimybei igirsti gand. Mano velions apraudotosios pamots velionis apraudotasis snnas,

    vis dar ypsodamasis paaikino Sula. Prie daug daug met jis apsigyveno mano namuose tada jie dar priklaus mano velionei apraudotajai pamotei. Jis siek sunaikinti Klitumnos meil man ir taip mans atsikratyti, man, jei abu gyvensime Klitumnos namuose, jam pavyks atskleisti mano ydas. Todl pasitraukiau. Ivykau i Romos. Ir tuomet jam neliko ko demaskuoti, isky-rus save pat, tai jis labai skmingai ir padar. Visa tai Klitumnai netruko gristi. Sula apsivert ant pilvo. Netrukus jis mir, msliai pridr jis ir sunkiai, teatralikai atsiduso. A sulugdiau visus jo planus!

    Vadinasi, galima manyti, jog Kvintas Cecilijus Metelas Numidas Kiau-liaputis sitikins, kad jo sugrimas tuia pergal, tar Marijus.

    U tai ir igersiu, pareik Sula ir savo ketinim vykd.sivyravo tyla, kuri nebuvo lengva nutraukti, nes trko ankstesnio sutari-

    mo, o Sulos atsakymas jo irgi nesugrino. Tikriausiai, pagalvojo Publijus Ruti-lijus Rufas, ta ankstesn santarv kvp abipus nauda ir bendri veiksmai karo lauke, o ne tikrai tvirta t dviej vyr draugyst? Tik... kaip juodu gali pamirti visus tuos metus, kai drauge kovsi su Romos prieais? Kaip jie gali leisti, kad is dl Romos sukeltas nepasitenkinimas utemdyt visus ankstesnius vykius? Kai Saturninas tapo tribnu, senajam gyvenimui atjo galas. Ak, tas Romos ka-raliumi usimans tapti Saturninas ir tas nelemtas Marij itiks smgis... Bet ne, mintyse tar sau jis, kokie niekai, Publijau Rutilijau Rufai! ie vyrai turi bti matomi ir usiimti svarbiais reikalais, jie ne i t, kuriems patinka sdti namie, o nebdami valstybs pareignai juodu juk sdi namie. Bet duok jiems dar vien kar, kuriame galt kartu kautis, arba mait kurstant Saturnin, ir jie vl murks kaip pora vienas kitam snukuius prausiani katin.

    Bet laikas, inoma, bgo. Ir jam, ir Gajui Marijui netrukus sukaks po e-iasdeimt met, o Liucijui Kornelijui Sulai dabar keturiasdeimt dveji. Ne-

  • 20

    prats nuolat spoksoti nelygias veidrodio gelmes, Publijus Rutilijus Rufas nebuvo tikras, kaip jam pavyko itverti amiaus sukeltus pokyius, taiau mat jis gerai, bent jau tokiu atstumu, i kurio dabar velg Gaj Marij ir Liucij Kornelij Sul.

    Pastaruoju metu Gajus Marijus pastebimai aptuko, tad jam btinai reik-jo usisakyti nauj tog. Jis visuomet buvo stambus vyras, bet stiprus ir pro-porcingai sudtas, o priaugtas svoris nugul jam ant pei, nugaros, klub, laun ir ant i pairos gana raumeningo pilvo, be to, papildom kilogram nata iek tiek ilygino veid vagojusias raukles: Gajaus Marijaus veidas tapo didesnis ir apvalesnis, o kakta auktesn, kadangi m plikti. Rutilijus Rufas smoningai stengsi nepastebti kairij Gajaus Marijaus veido dal sukaus-iusios parezs ir galvoti vien apie neprilygstamus jo antakius plaius, velius ir kaip visuomet pasitariusius. O, koki didiul menin sumait ne vieno skulptoriaus krtinje yra sukl Gajaus Marijaus antakiai! pareigoti akme-nyje ikalti Gajaus Marijaus atvaizd kokiam nors miestui, gildijai ar iaip ko-kiam statulos aukte besiaukianiam ems sklypeliui, Romoje ar bent jau Italijoje gyvenantys skulptoriai, dar net akyse nemat Gajaus Marijaus, jau inodavo, koks ikis j laukia. Bet koks siaubas atsispinddavo veiduose kai kuri kit plaiai iliaupsint graik skulptori, i Atn ar Aleksandrijos at-sist sukurti po Scipiono Afrikieio daniausiai menininkams pozuojanio vyro atvaizdo, kai ivysdavo Gajaus Marijaus antakius! Kiekvienas stengdavo-si kaip manydamas, taiau, nutapytas ant lentos ar drobs, Gajaus Marijaus veidas tebuvo fonas jo antakiams.

    Ir vis dlto pats geriausias Rutilijaus Rufo kada nors matytas seno jo drau-go portretas buvo paprastas, ant Rutilijaus Rufo namo sienos neaikios kilms juodais daais kakieno nupietas pieinys. Vos keli brkteljimai: vienui vie-na geisminga kreiv, simbolizuojanti putli apatin lp, dvi keistai rinios ir akis atstojanios dms ir kaipgi tam, kuris msi io portreto, pavyko iems juodiems daams suteikti blizgesio? ir ne daugiau kaip po deimt brkneli kiekvienam antakiui. Bet tai tikrai buvo jis ididus, protingas, neperkalbamas, i akies trauktas Gajus Marijus. Tik kaip pavadinti, kaip api-bdinti toki meno form? Vultum in peius fingere. Blogio sukurtas veidas. Nupietas taip gerai, kad blogis virto tiesa. Deja, Rutilijui Rufui dar nespjus sugalvoti, kaip nesutrupinus daugyb gaballi nuimti t tinko gabal, pra- smarki audra, ir lietus Gajaus Marijaus portret nuo sienos nuplov.

    Taiau joks nam sienas marginantis skersgatvi pieeiva niekada nebt itaip pavaizdavs Liucijaus Kornelijaus Sulos. Jis, negalintis pasigirti turs tamsaus gymio suteikiam ker, tebuvo vienas i daugybs gana ivaizdi

  • 21

    vyr. Ovalus veidas, taisyklingi veido bruoai tai buvo tikram romnui b-dingi Sulos bruoai, kuri Gajus Marijus niekada neturs. Taiau, jei nekreip-sime dmesio plauk spalv, Sulos ivaizda tikrai ypatinga. Nors jam jau keturiasdeimt dveji, plaukai tebebuvo vels, ak, kokie plaukai! Nei rudi, nei aukso spalvos. Tanks, banguoti, galbt mauml per ilgi. Akys du led-kalnyje al paties velniausio mlio deimantai, apsupti tamsaus mlynumo kaip audros debesis. vakar ir jo siauri auktyn isilenk antakiai, ir ilgos tankios blakstienos buvo sodriai rudos. Bet Publijus Rutilijus Rufas buvo j mats ir kasdienikesnmis aplinkybmis, tad inojo, kad vakar Sula, kaip buvo prats, pasida juos stibium, mat i ties Sulos antakiai ir blakstienos buvo tokie viess, kad irti juos galjai tik todl, jog io vyro veido oda itin blyki, galima sakyti, balta kaip popierius, tarsi visai neturt pigmento.

    Moterys dl Sulos pamesdavo galv, numodavo ranka ir padorum, ir sveik prot. Perspjim n klausytis nenordavo, piktindavo savo vyrus, tvus bei brolius ir, jei tik jis praeidamas bent viena akimi jas vilgteldavo, nesitverdamos savo kailyje imdavo taukti ir kikenti. Koks talentingas ir pro-tingas vyras! Neprilygstamas karys, sumanus valstybs veikjas, drsiausias i vyr ir beveik idealus organizatorius, kai reikia tvarkyti savo arba kit rei-kalus. Ir vis dlto moterys buvo jo pratis. Na, bent jau taip man Publijus Rutilijus Rufas, bdamas negraaus veido ir turdamas akis nekrintanius pilkvai rudus plaukus, jis visikai niekuo neisiskyr i daugybs kit vyr. Tiesa, Sula nebuvo mergininkas ar bent jau retkariais pasismaginti sau lei-diantis irdi dikas, kiek Rutilijui Rufui buvo inoma, jis elgsi stebtinai dorai. Taiau, be jokios abejons, Romoje pasiekti politins karjeros virn kur kas daugiau galimybi turjo vyras, kurio veidas nebuvo panaus Apo-lono: mat graiais vyrais, kurie moterims atrod beprotikai patraukls, j kolegos paprastai nepasitikdavo ir stengsi nesileisti savo tarp, nes laiky-davo juos lengvabdiais, vitgaidiais arba galimais svetimautojais.

    Pernai, pagalvojo Rutilijus Rufas, leidsis uvaldomas upldusi pri-siminim, Sula dalyvavo pretori rinkimuose. Regis, visos aplinkybs buvo palankios. Karin jo biografija buvo puiki ir plaiai paskelbta, nes Gajus Ma-rijus pasirpino, kad rinkjai suinot, koks nepakeiiamas jo pagalbininkas buvo Sula, tarnaudamas kvestoriumi, tribnu ir pagaliau legatu. Netgi Ka-tulas Cezaris (kuriam tikrai nebuvo u k mgti Sulos, privertusio j patirti paeminim Ital Galijoje, sukursiusio mait ir taip igelbjusio Katulo Cezario kariuomen nuo sunaikinimo) prabilo vieai ir gyr Sulos karo y-gius Ital Galijoje tais metais, kai buvo sumuti kimbrai. Paskui, tas kelias dienas, kai Liucijus Apuljus Saturninas kl grsm senatui, ne kas kitas, o

  • 22

    jis, nenuilstantis ir sumanusis Sula, padjo Gajui Marijui galutinai isprsti klausim. Mat kai Gajus Marijus ileido sakym, Sula tuoj pat oko jo vyk-dyti. Kvintas Cecilijus Metelas Numidas Marijaus, Sulos ir Rutilijaus Rufo pravardiuojamas Kiauliapuiu prie pasitraukdamas tremt, visiems, kuriuos tik painojo, uoliai aikino, girdi, jo nuomone, tai, kad Afrikoje sk-mingai pavyko baigti kar su karaliumi Jugurta, ess vien Sulos nuopelnas, o Marijus vis lov nepelnytai prisims sau. Mat suiupti Jugurt pavyko tik Sulos pastangomis, o juk visi ino, jog karas Afrikoje bt tssis, jeigu Jugurta nebt paimtas nelaisv. Kai Katulas Cezaris ir kai kurie kiti kra-tutiniai deinieji senato lyderiai sutiko su Kiauliapuiu, kad lov u pergal Jugurtos kare pelnytai turt atitekti Sulai, Sulos vaigd m kilti ir atrod visai tiktina, kad jis bus irinktas vienu i ei pretori. i vilt dar labiau sustiprino paties Sulos elgesys: jis visiems rod susiavjimo vert kuklum, nusieminim ir nealikum. Iki pat rinkim kampanijos pabaigos primyg-tinai kartojo, kad Jugurtos pamimas nelaisv ess Marijaus nuopelnas, nes jis pats tik vykds Marijaus sakymus. tok kandidato elges rinkjai da-niausiai irdavo palankiai; itikimyb savo vadui kovos lauke arba Forume buvo labai vertinama.

    Ir vis dlto, kai saepta Marso lauke susirinko centurijomis susiskirst rinkjai ir tos centurijos paeiliui paskelb, u k atiduoda savo bals, Liuci-jaus Kornelijaus Sulos vardo tokio aristokratiko ir mielo ausiai tarp ei daugiausia bals surinkusi kandidat nebuvo. O dar labiau j eid tai, jog kai kurie pretoriais irinkti vyrai negaljo pasigirti nei kad yra pasiek k nors ypatinga, nei kad yra kil i garsi eim.

    Kodl? Tuoj po rinkim is klausimas buvo vis Sulos aplinkos moni l-pose, o pats Sula nieko nesak. Bet jis inojo kodl. Kiek vliau Rutilijus Rufas ir Marijus irgi suprato, kad Sula jau ino. Jo neskms prieastis turjo var-d ir fizikai nebuvo labai didel. Cecilija Metela Dalmat. Vos devyniolikos met. Ir Marko Emilijaus Skauro, senato vadovo, mona, to paties Skauro, kuris konsulu buvo tais metais, kai pirm kart ia pasirod germanai, cenzo-riumi kai Metelas Numidas Kiauliaputis ivyko Afrik kautis su Jugurta, ir nuo tada, kai tapo konsulu, tai jau septyniolika met vadovavo senatui. Pagal susitarim Dalmat turjo vesti Skauro snus, bet Katului Cezariui su kariuo-mene pasitraukus i Tridento jis, pats prisipains, kad yra bailys, nusiud. Tuomet Metelas Numidas Kiauliaputis, savo septyniolikmets dukterios globjas, nieko nelauks itekino j u paties Skauro, nors nuotaka u jaunik buvo jaunesn keturiasdeimia met.

  • 23

    Dalmats, inoma, niekas n neklaus, k ji mano apie i santuok, juolab kad i pradi ji ir pati tvirtos nuomons neturjo. Truput apakinta didiulio savo vyro auctoritas ir dignitas, ji diaugsi, kad itrko i barning savo d-ds Metelo Numido nam, kuriuose tuo metu gyveno ir jo sesuo moteris, su kuria gyventi po vienu stogu dl jos seksualini polinki ir isteriko bdo buvo tikra kania. Dalmat i karto pastojo (tai dar labiau sustiprino Skauro auctoritas ir dignitas) ir pagimd Skaurui dukter. Taiau netrukus per savo vyro namuose surengtus kviestinius pietus ji susipaino su Sula ir tarp jdvie-j kaipmat atsirado trauka stipri, abipus, neduodanti ramybs.

    Suprats, kok Dalmat kelia pavoj, Sula stengsi, kad paintis su jaunja Skauro mona netapt artimesn. Bet jos galvoje sukosi visai kitokios mintys. Kai tik idarkyti Saturnino ir jo biiuli knai buvo sudeginti su visa tikriems Romos pilieiams derama pagarba ir Sula m vaiktinti po Forum ir mies-t skelbdamasis ess vienas i kandidat pretori rinkimuose, po Forum ir miest pradjo vaiktinti ir Dalmat. Kur tik Sula jo, paskui j visur sek ir Dalmat, prisidengusi plaiomis drabui klostmis, usiglaudusi u cokolio ar kolonos, tikra, kad jos niekas nepastebs.

    Netrukus Sula imoko aplenkti tokias vietas kaip Perl galerija, nes ia i tikrj buvo galima sutikti po papuoal parduotuves vaiktinjani kilmin-g eim moter. Tai sumaino Dalmats galimybes su juo pasikalbti, bet Sulai jos elgesys primin kadaise patirt siaubing komar, tas dienas, kai Julila buvo j palaidojusi po lavina meils laik, kuriuos ji arba jos tarnait pirmai progai pasitaikius vis kyteldavo jo togos sinus, ir tokiose vietose, kur jis nedrsdavo atkreipti kit dmesio tai, k jos daro. Na, visa tai baigsi santuoka, i esms nemanoma nutraukti confarreatio, kuri pykdanti, grasi, eminanti truko, kol mona nusiud dar vienas siaubingas pavyzdys ne-sibaigianioje j supanioti troktani moter procesijoje.

    Taigi Sula patraukdavo apnerktomis, dvokianiomis, moni pilnomis Suburos gatvelmis ir visk isipasakodavo vienai vienintelei dar likusiai drau-gei, kurios objektyvumo jam tuomet labai reikjo, Aurelijai, savo velions monos Julilos brolienei.

    K man daryti?! kteljo jis. Patekau spstus, Aurelija, tarsi vl bt prisiklusi Julila! Niekaip negaliu jos atsikratyti!

    Bda ta, kad jos tiesiog neturi kuo usiimti, niriai pratar Aureli-ja. Aukls, auginanios j vaikus, pasisdjimai su draugmis, vienas nuo kito besiskiriantys nebent skleidiam gand kiekiu, stakls, kuriomis jos n neketina austi, ir j galvos pernelyg tuios, kad rast paguod knygoje. Dauguma j savo vyrams nieko nejauia, nes tai buvo santuokos i iskai-

  • 24

    iavimo j tvams reikjo dar labiau sustiprinti savo tak arba j vyrams reikjo kraiio ar sutvirtinti savo saitus su diduomene. Po pirmj santuokos met jos jau pasiryusios tapti meilumis. Ji atsiduso. Pagaliau, Liucijau Kornelijau, bent jau savo meils reikalus jos gali tvarkyti kaip tinkamos, ir pasakyk man, ar daug yra kit srii, kuriose jos turt toki laisv? Imintin-gesns i j pasitenkina vergais. O kvailiausios, kurios i ties simyli. Deja, kaip tik tai nutiko ir kart. Ta varg kvailut mergait Dalmat visai pa-kvaio! Ir jos beprotybs prieastis tu.

    Sula prikando lp ir, nenordamas iduoti savo mini, nudr akis sau delnus.

    Kaip keblu, tar jis. A tai inau! Bet ar tai ino ir Markas Emilijus Skauras? O dievai, tikiuosi, kad jis nieko nenutuokia!Aurelija prunkteljo: Manyiau, kad jis ino tikrai nemaai. Tai kodl pas mane neatjo? O gal a turiau su juo susitikti? Kaip tik apie tai galvoju, tar nuomojam but namo savinink, ar-

    tima daugelio moni draug, trij vaik motina, vienia mona, energingai tvarkanti savo reikalus, bet nemgstanti kitis svetimus.

    Ji sdjo onu pasisukusi savo darbo stal gana didel, apskleist ritin-liais, pavieniais lapais ir krvelmis knyg, taiau tai buvo ne netvarka, o tik rodymas, kad i moteris turi nemaai verslo reikal ir daug dirba.

    Jeigu Aurelija negals jam padti, pagalvojo Sula, tai jau niekas negals, nes vienintelis mogus, pas kur jis dar galjo nueiti, iuo atveju nebuvo pati-kimas. Aurelija buvo tik draug, Metrobijus dar ir meiluis, tad is jo vaid-muo reik ir emocin nat, ir dar didesnius nemalonumus, turint omenyje, kad jis vyras. Uvakar, kai susitiko su Metrobijumi, jaunasis graik aktorius mesteljo jam apie Dalmat kandi uuomin. Tik tuomet sukrstas Sula suprato, kad apie jo ir Dalmats santykius, ko gero, neka visa Roma, nes Met-robijaus pasaulis buvo labai tolimas.

    Ar turiau susitikti su Marku Emilijumi Skauru? vl paklaus Sula. Man labiau patikt, kad pasimatytum su Dalmate, tik nenutuokiu, kaip

    galtum tai padaryti, atsiliep Aurelija ir kietai suiaup lpas.Sul i mintis sudomino. Galbt galtum pakviesti j ateiti ia? Tai jau ne! pasipiktinusi suuko Aurelija. Liucijau Kornelijau, esi pa-

    vydtinai blaiviai mstantis vyras, bet kartais atrodo, kad praradai prigimtin sveik prot! Argi nesupranti? Markas Emilijus Skauras savo mon, be abejo,

  • 25

    seka. Iki iol sveik savo vies kail isaugojai tik todl, kad Skaurui trksta rodym, patvirtinani jo tarimus.

    ybteljo ilgi iltiniai Sulos dantys, bet tai nebuvo ypsena: jis trumpam usimiro, leido nuslysti kaukei, ir Aurelija galjo vilgtelti mog, kurio lig iol nepainojo. Bet... ar tai tiesa? Gal bt geriau sakyti, kad ji pamat t, kur jaut slypint Sulos viduje, bet niekada anksiau nebuvo regjusi? Asmen, ne-turint joki mogik savybi, nuog, nagus ileidus monstr, sugebant tik kaukti prie mnul. Ir j pirm kart gyvenime sukaust siaubinga baim.

    Per jos kn persirits plika akimi matomas drebulys pabais nuvijo alin: Sula vl usidjo kauk ir sunkiai atsiduso.

    Tai k man daryti, Aurelija? K man daryti? Kai pastarj kart kalbjai apie Dalmat, tiesa, tai buvo prie dvejus

    metus, sakei, kad j myli, nors buvai j sutiks tik vien vienintel kart. Juk tai labai panau istorij su Julila, argi ne? O tai dar nepakeniamiau. Supran-tama, ji apie Julil teino tiek, kad anksiau turjai mon, kuri nusiud, bet dl to tu jai atrodai tik dar patrauklesnis. i aplinkyb leidia spti, kad moteriai pavojinga tave painoti ir mylti. Koks ikis! Ne ne, man labai ne-ramu, kad vargel Dalmat bus galutinai kliuvusi tavo pinkles, nors galbt ir nesmoningai paspstas.

    Kelias akimirkas patyljusi, ji pakl akis ir ilaik Sulos vilgsn. Nieko nesakyk, Liucijau Kornelijau, ir nieko nedaryk. Palauk, kol Mar-

    kas Emilijus Skauras pats pas tave ateis. Taip elgdamasis atrodysi visikai nekaltas. Tik pasirpink, kad jis nerast joki neitikimybs rodym, net ir netiesiogini. Udrausk savo monai ieiti i nam, kai pats juose esi, kad kartais Dalmat nepapirkt kurio nors i tavo tarn ir nekalbt jos leisti. Blogiausia, kad nesupranti moter ir nelabai j mgsti. Ir neinai, kaip apsi-saugoti nuo pai niekingiausi j umai, o jos priveria tave atskleisti pa-ius blogiausius savo asmenybs bruous. Jos vyras btinai pas tave ateis. Tik praau tavs, bk jam malonus! Jam, su jauna mona gyvenaniam seniui, is apsilankymas atrodys tikrai apmaudus. Ne dl monos neitikimybs, o dl tavo abejingumo. Taigi kaip manydamas stenkis, kad nenukentt jo garb. iaip ar taip, jis patyr ne menkesn smg nei Gajus Marijus, ypteljo ji. inau, kad tokiam palyginimui jis nepritart, bet juk tai tiesa. Jei nori tapti pretoriumi, negali sau leisti eisti Skauro.

    Sula patarimo paklaus, bet, deja, tik i dalies; ir gijo ar prie, nes nebu-vo malonus, nebuvo paslaugus ir nesisteng padti Skaurui isaugoti orumo.

    Po io Sulos pokalbio dar eiolika dien nevyko nieko, tik dabar jis visur m dairytis Skauro sekli ir msi vis atsargumo priemoni, kad is nerast

  • 26

    joki neitikimybs rodym. Skauro draugai slapia merk vienas kitam ak ir ypteldavo, jo paties biiuliai dar t pat. Be abejo, jau seniai buvo galima pastebti, kaip jie elgiasi, bet Sula tiesiog umerk akis.

    O blogiausia, kad jis vis dar geid Dalmats arba myljo j, arba jo dl jos i proto, arba ir geid, ir myljo, ir jo i proto. Ir vl kaip su Julila. Kan-ia, neapykanta ir stiprus noras ikoneveikti kiekvien, stojus skersai kelio. Jis sapnuodavo, kaip mylisi su Dalmate, bet staiga perokdavo kit sapn t, kuriame nusuka jai sprand ir mato j lyg pamil, okani Circjuose, mnulio viesos apviestame ols plote ne, ne, taip jis nuud savo pamot! Liucijus Kornelijus vis daniau m varstyti slapt spintels stali, kuriame laik pomirtin savo protvio Publijaus Kornelijaus Sulos Rufino, flamen Dialis, kauk, ir isiimdavo i jo ma nuod buteliuk ir dut, piln balt mil-teli, tai kaip jis nuud Liucij Gavij Stich ir stipruol Herkul Atlant. Grybai? itaip jis nuud ir savo meilu sidmk, Dalmate!

    Taiau nuo Julilos mirties prajo daug laiko, dabar Sula buvo gerokai la-biau patyrs ir kur kas geriau save painojo. Kadaise jis negaljo nuudyti Julilos, tad negals pakelti rankos ir prie Dalmat. Jei turi reikal su mote-rimis, priklausaniomis senoms ir kilmingoms giminms, nra kitos ieities, tik ksti ir laukti, kol viskas isisprs savaime. Vien dien vien grai die-n juodu su Cecilija Metela Dalmate ubaigs tai, ko jis i akimirk nedrso pradti.

    Netrukus jo nam duris tas paias, kurias liet daugybs vli rankos ir i kuri medini por palengva sunksi pagiea pasibeld Markas Emili-jus Skauras. Vos paliestos, durys apnuodijo Skauro mintis, ir dabar jis galvojo vien apie tai, kad is pokalbis bus sunkesnis, negu jis sivaizdavo.

    sitaiss Sulos klient krsle, is drsus senas vyras savo vaiskiai aliomis akimis, nukreipianiomis dmes nuo jo raukli ir pliks, rsiai velg i nam eiminink. Ir labai norjo, tiesiog trokte troko, kad bt galjs pasi-likti nuoalyje, kad jam nebt reikj paminti savo garbs ir ateiti sprsti io visikai absurdiko klausimo.

    Kaip suprantu, inai, kodl ia atjau, Liucijau Kornelijau, pakls galv ir velgdamas panekovui akis prabilo Skauras.

    Manau, kad taip, tarsteljo Sula ir daugiau nepratar n odio. Atjau tavs atsiprayti u savo monos elges ir patikinti, jog pasikalb-

    js su tavimi padarysiu visk, kas mano galioje, kad mano mona tau daugiau nekyrt.

    tai! m ir visk iklojo. Ir vis dar buvo gyvas, nenumir i gdos. Bet kakur jam patikusio ramaus ir beaistrio Sulos vilgsnio gelmje Skauras

  • 27

    velg ir ioki toki paniek, galbt sivaizduojam, taiau to pakako, kad tapt Sulos prieu.

    Labai apgailestauju, Markai Emilijau. Pasakyk k nors, Sula! Padk tam senam kvailiui! Nepalik jo vieno, sdin-

    io tarp savo prarastos garbs duen! Prisimink, k patar Aurelija! Taiau odiai strigo. Jie spietsi smonje, bet lieuvis buvo tarsi suakmenjs ir iarti j nepavyko.

    Visiems bus geriau, jei ivyksi i Romos. Vaiuok Ispanij, pagaliau ryosi ikloti Skauras. Girdjau, Liucijui Kornelijui Dolabelai sumanus pa-galbininkas bt ne pro al.

    Demonstratyviai nustebs, Sula ipt akis: Tikrai? Nemaniau, kad padtis tokia rimta! Ir vis dlto, Markai Emilijau,

    negaliu dabar palikti Romos ir persikelti gyventi Tolimj Ispanij. Jau devy-nerius metus sdiu senate pats laikas siekti pretoriaus posto.

    iuos odius Skauras nuleido negirdomis ir toliau stengsi bti malonus. Tik ne iemet, Liucijau Kornelijau, velniai tar jis. Gal kitais ar dar

    kitais metais. iemet turi ivykti i Romos. Markai Emilijau, a nepadariau nieko bloga! O taip, Sula, padarei! Net

    ir i akimirk darai nusikaltim, nes trypte j trypi! Jau ir taip esu trejais metais vyresnis, negu reikalaujama i kandidato pretorius, tad daug laiko neturiu. Privalau kandidatuoti iemet, todl man teks likti Romoje.

    Praau apsigalvoti, stodamasis pasak Skauras. Negaliu, Markai Emilijau. Jeigu dalyvausi pretori rinkimuose, Liucijau Kornelijau, patikk ne-

    bsi irinktas. Nelaimsi nei kitais, nei dar kitais, nei po trej met, ramiai paaikino Skauras. Tai a tau paadu. Ir, bk tikras savo paad tessiu! Ivyk i Romos.

    Dar kart sakau, Markai Emilijau, kad man labai gaila. Bet turiu likti Romoje ir dalyvauti pretori rinkimuose, atrm Sula.

    Taigi viskas pakrypo bloga. Nors ir paemintas kaip niekad anksiau, nors ir neteks gerokos dalies savo auctoritas ir dignitas, Markas Emilijus Skauras, senato vadovas, turjo pakankamai takos, kad Sula nebt irinktas pretoriumi. Fasti raytus savo vardus ivydo kiti, Sulai n i tolo neprilygs-tantys vyrai: menkystos, vidutinybs, kvailiai. Ir vis dlto pretoriai.

    Kaip i ties viskas buvo, Publijus Rutilijus Rufas suinojo i savo dukte-rios Aurelijos ir savo ruotu papasakojo Gajui Marijui. Kad senato vadovas Skauras atkakliai lugdo Sulos pastangas tapti pretoriumi, aikiai mat visi,

  • 28

    bet kodl, suprato ne kiekvienas. Vieni tvirtino, kad dl visko kaltas niekingas Dalmats susiavjimas Sula, bet praus kartiems ginams visi jaut, jog toks paaikinimas pernelyg pavirutinikas. Davs iai jaunai moteriai laiko, kad pati suvokt, kaip netinkamai elgsi (bent jau jis taip sak), Skauras su ja pasikalbjo (anot jo, grietai, bet garbingai) ir io savo poelgio neslp nei nuo savo biiuli, nei nuo koleg Forume.

    Vargel, matyt, taip jau buvo lemta, jausmingai kalbjo jis keliems se-natoriams, bet slapia sitikins, kad jam u nugaros sukiojasi ir daug kit pui-kiai j girdini vyr. Man bt labiau patik, jeigu ji bt pasirinkusi kur nors kit, o ne Gajaus Marijaus statytin, bet... pripastu, kad jis mielas vyras.

    Tai buvo puikus ingsnis, toks puikus, kad Forumo senbuviai ir senatoriai nusprend, jog tikroji prieastis, dl kurios Skauras prieinosi Sulos preto-ratui, buvo visiems gerai inoma Sulos draugyst su Gajumi Marijumi. Mat Gajaus Marijaus, daugiau u bet kur kit romn irinkto konsulu, net eis kartus, vaigd jau leidosi. Geriausios jo dienos jau buvo praeityje, jis net nesugebjo usitikrinti reikiamos paramos, kad galt kandidatuoti cenzo-riaus rinkimuose. Tai reik, kad Gajus Marijus, vadinamasis Treiasis Romos krjas, niekuomet nepriklausys briui pai ymiausi konsular, kurie visi buvo irinkti cenzoriais. Romos politiniuose aidimuose Gajus Marijus jau neturjo jokios takos, buvo laikomas veikiau keistuoliu, o ne rimtu varovu, mogumi, kurio diaugsmingai nesveikino n vienas auktesnei nei treioji turtin klas priklausantis vyras.

    Rutilijus Rufas sipyl dar vyno. Tikrai ketini keliauti Pesinunt? paklaus jis Marijaus. Kodl ne? Bet kodl btent ten? Suprasiau, jei keliautum Delfus, Olimpij ar

    netgi Dodon. Bet Pesinunt? Juk tas miestas vidury Anatolijos, Frigijoje! Juk tai labiausiai atsiliks, daugybs prietar apraizgytas, nepatogus gyventi ukampis! N lao padoraus vyno, imtus myli jokio kelio, tik susiraizg takai! I vis pusi netayti piemenys, o prie sienos knibdte knibda lau-kini i Galatijos! Tikrai, Gajau Marijau! Ar tik nekeliauji ten pamatyti Batako, vilkinio savo auksu siuvintais drabuiais, brangakmeniais nusagstyta barz-da? Pakviesk j vl atvykti Rom! Neabejoju, kad jis bus suavtas galdamas atnaujinti paint su kai kuriomis iuolaikikesnmis ms matronomis jam ikeliavus jos vis dar nenustojo verkusios.

    Marijus su Sula pratrko juoktis gerokai anksiau, negu Rutilijus Rufas baig rti savo aistring kalb; ir staiga vakar kausiusi tampa kakur din-go, visi trys vl jautsi laisvai ir puikiai sutar.