Bendroji dalis-1.pdf

UAB “ARCHITEKTŪROS KŪRYBINĖ GRUPĖ“

A. Tumėno g. 4-25, Vilnius

Tel. 264 74 65

Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3) Fabijoniškių g. 5, Vilniaus m., statybos projektas

(sklypo kadastrinis Nr. 0101/0016:784)

Vilnius 2015

Statinio kategorija Ypatingas statinys

Statybos rūšis Nauja statyba

Dalis Bendroji

Stadija Techninis projektas

14/10/01-49AS-BD

Užsakovas UAB “ Eveleta ”

Ąžuolyno g. 7, Vilnius

Projektuotojas UAB„Architektūros kūrybinė grupė“

atestato Nr. 1958

A. Tumėno g. 4-25, Vilnius

Tel. (8 5) 264 74 64;

el. paštas: [email protected]

UAB „AKG“ direktorius arch. R.Bimba (875A)

PV N.Podpriatov (5372)

Architektas arch. R.Bimba (875A)

ETAPAS Objektas:

Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3) Fabijoniškių g. 5, Vilniaus m., Statybos projektas

Projekto dokumentų žiniaraštis Laida

TP

0

14/10/01-49AS -BD

LAPAS LAPŲ PSL. Nr.

1 2

Objektas: Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3) Fabijoniškių g. 5, Vilniaus m. Statybos projektas. (sklypo kadastrinis Nr. 0101/0016:784)

PROJEKTO DOKUMENTŲ ŽINIARAŠTIS

Architektūrinė – statybinė dalis

Eil. Nr. Pavadinimas Nr. Puslapiai

1 Titulinis lapas 1

2 Projekto dokumentų žiniaraštis 2-3

3 Atliktų pritarimų ir suderinimų sąrašas 4-5

4 Bendrasis aiškinamasis raštas 6-47

5 Bendrieji statinio rodikliai 48-50

6 Dokumentų sąrašas, kurių pagrindu parengtas projektas 51-52

7 Projekto sudėties žiniaraštis 53

8 Bendroji techninė specifikacija 54-121

9 Projektavimo užduotis 122-127

10 Užsakovo pritarimas techninio projekto sprendiniams ir sudėčiai 2015 07 30

128

11 Užsakovo statinio rodiklių tvirtinimas 129-132

12 Užsakovo įgaliojimas Remigijui Bimbai 2014 10 01, Vilnius 133

13 NT registro centrinio duomenų banko išrašas (2015-06-29) 134-137

14 Žemės sklypo planas (sklypo kadastrinis Nr. 0101/0016:784) 138

15

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius Sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai 2015m. birželio 2 d. Nr. 49ST-743-(14.49.5.)

139-140

16

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Sprendimas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0016:0784), esančio Fabijoniškių g. 5, Vilniuje, nustatymų kadastro duomenų pakeitimo 2015 m. birželio 26 d. Nr. 49SK-1150-(14.49.109.)

141-142

17

Sklypo (KAD. NR. 0101/0016:756) prie Fabijoniškių gatvės sklypo Nr.1 (dabartinis adresas Fabijoniškių g. nr.5) DETALIOJO PLANO (REG.NR.2779) SPRENDINIŲ KEITIMAS Pagrindinis brėžinys

143

18 Įsakymas dėl sklypo (kadastro Nr. 0101/0016:756) prie Fabijoniškių gatvės detaliojo plano sklypo Nr. 1 sprendinių keitimo tvirtinimo

144

19 Specialieji architektūros reikalavimai 2015 07 27 Nr. AR-984 145-204

20 Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamentas, prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos 2015-01-16 Nr.8512

205

21 Sutartis prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr.8512 2015-01-19 Nr. A326-5/15 (2,9,4,1-UK4) Vilnius

206-207

ETAPAS Objektas:

Daugiabutis gyvenamasis namai (7.3) Fabijoniškių g. 5, Vilniaus m., Statybos projektas

Projekto dokumentų žiniaraštis Laida

TP

0

14/10/01-49AS -BD


2 2

22 AB „TEO LT“ 2014-12-08 Prisijungimo sąlygos Nr.1-1822/2014 208

23 UAB „Grinda“ 2014-12-10 Techninės sąlygos Nr.14/261. Lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui ( prijungimui) Vilniaus mieste

209

24 UAB „Vilniaus vandenys“ 2014-12-18 Prisijungimo sąlygos Nr.14/2241

210-212

25 AB „Lesto“ 2014-12-23 Prijungimo sąlygos Nr. TS14-30498 213-215

26 UAB „Vilniaus energija“ 2014-12-23 Prisijungimo sąlygos Nr.14285 216-220

27 Lietuvos geologijos tarnyba prie aplinkos ministerijos dėl inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitos įregistravimo 2015-02-24 Nr.(8)-1.7-599

221-226

28 UAB „Eveleta“ Įgaliojimas Į-07 2014-10-01 Vilnius 227

29 Projekto vadovo kvalifikacijos atestato kopija 228

30 Susitarimas dėl 2011m birželio 01 d. Valdymo paslaugų sutarties papildymo 2014 10 01 Vilnius

229

31 UAB „MG VALDA“ generalinio direktoriaus Įsakymas dėl techninės priežiūros vadovo skyrimo 2015 04 21 Vilnius

230

32 Statinio statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos atestato kopija

231

33 Projektinių pasiūlymų viešojo svarstymo su visuomene protokolas 2015-07-16

232-233

34 Projekto bendrosios ekspertizės aktas 2015 07 29 Nr.15/039-2 Vilnius

234-236

35 Projekto dalinės ekspertizės aktas 2015-07-01 Nr. 07-01/02 237-238

36 Pastato tūrinis sprendimas geoportalui „Vilniaus 3D planas“ Pastato tūrinis sprendimas (grafinis priedas)

SP-0 239

37 Sklypo vertikalinis planas M 1:500 240

38 Grafinis insoliacijos tikrinimas - Titulinis lapas 241 39 Grafinis insoliacijos tikrinimas – Aiškinamasis raštas 242

40 Grafinis insoliacijos skaičiavimas – Schema M 1:500 GIT-1 243

41 Grafinis insoliacijos skaičiavimas – Pastatų aukščių schema M 1:500

GIT-2 244

ETAPAS Objektas:


Atliktų pritarimų suderinimų sąrašas

Laida

TP

0

14/10/01-49AS -BD


1 1

Objektas: Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3) Fabijoniškių g. 5, Vilniaus m. Statybos projektas. (sklypo kadastrinis Nr. 0101/0016:784)

Stadija: TECHNINIS PROJEKTAS 14/10/01-49AS -BD

ATLIKTŲ PRITARIMŲ SUDERINIMŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Projekto dalis, Bylos nr. Brėžinio nr.

Suderinimo data Nr.

Įmonė

Pasirašė

1

Eismo organizavimo schema 14/10./01–49 AS EO - 1

2015.03.17

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjas

Eismo organizavimas, kelio ženklai, ženklinimas Tomas Kamaitis Kvalifikacijos atestatų Nr.18828,13922, 20668

2 Eismo organizavimo schema 14/10./01–49 AS EO – 1

2015.03.26

Nr.11

Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas

Sigitas Kūjalis

3

Suvestinis inžinerinių tinklų planas M 1:500; 14/10./01–49 SP-ER - 01

2015.05.08

TEO LT, AB Technologijų ir TI padalinys, Rytų padalinys Tinklo statybos padalinys

Pritarta

4

Suvestinis inžinerinių tinklų planas M 1:500; 14/10./01–49 SP SP-8

2015.06.02

Nr.4956-743-(14.49.5)

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽUM

Vilniaus miesto skyriaus I.e.p. vedėjas Arvydas Juška

ETAPAS Objektas:

Daugiabutis gyvenamas namas (7.3) M.K.Čiurlionio g. 8, Vilniaus m.,. Statybos projektas

Atliktų pritarimų suderinimų sąrašas Laida

TP

0

130520/44 AS-BD

LAPAS LAPŲ PSL. NR.

2 2

Eil. Nr.

Projekto dalis, Bylos nr. Brėžinio nr.

Suderinimo data Nr.

Įmonė

Pasirašė

5

Sklypo vertikalinis planas M 1:500; Visų pastato kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio skaičiavimas 14/10./01–49 SP SP-3

2015.07.08

Nr.425

Įtraukta į geoportalą „Vilniaus 3D planas“

Inga Kavaliukienė

6


2015.07.08

UAB „GRINDA“ Paviršinių nuotekų tinklų plėtros ir statybų priežiūros tarnyba

Pritarta Plėtros projektų vadovas Nerijus Narkūnas

7


2015.07.22

UAB „Vilniaus vandenys“

Plėtros ir planavimo padalinio Techninių sąlygų skyriaus vadovas Dainius Gelžinis

8


2015.07.29

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Infrastruktūros skyriaus L.e.p. Projektavimo poskyrio vedėja

L.e.p. Projektavimo poskyrio vedėja Marija Joteikienė Kval. Atest. Nr. 16458,32220

Pritarimų suderinimų nuorašai tikri PV N. Podpriatov

ETAPAS Objektas:


Bendrasis aiškinamasis raštas Laida

TP

0

14/10/01-49AS -SP


Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3) Fabijoniškių g. 5, Vilniaus m. Statybos projektas

BENDRASIS AIŠKINAMASIS RAŠTAS

ETAPAS Objektas:


Aiškinamasis raštas Laida

TP

0

14/10/01-49AS-BD LAPAS LAPŲ PSL. NR.

1 42

TURINYS

I. SKLYPO SUTVARKIMO (SKLYPO PLANO) DALIS ........................................................................ 4

1.1. Bendrieji duomenys ..................................................................................................................... 4 1.2. Sklypo planas ................................................................................................................................. 4

1.2.1. Teritorijos tvarkymas ....................................................................................................... 4 1.2.2. Automobilių stovėjimo vietų poreikio skaičiavimai ................................................. 5

1.2.3. Transportinė dalis ............................................................................................................. 5

1.2.4. Architektūriniai - kompoziciniai sprendimai .............................................................. 6

1.2.5. Vaikų žaidimo aikštelės ................................................................................................... 6 1.2.6. Aktyvaus poilsio vieta ..................................................................................................... 6 1.2.7. Sklypo apželdinimas ........................................................................................................ 7

1.3. Higieniniai reikalavimai ............................................................................................................... 7

1.4. Statybos paruošimas, žemės darbai, ardomos, atstatomos teritorijos dangos .......... 7

1.5. Aplinkos pritaikymas ................................................................................................................... 8 II. ARCHITEKTŪROS DALIS .......................................................................................................... 10

1.6. Architektūriniai-statybiniai sprendimai ................................................................................. 10 1.6.1. Architektūriniai pastato sprendimai .......................................................................... 10

1.6.2. Automobilių stovėjimo vietų poreikio skaičiavimai ............................................... 10

1.6.3. Planiniai sprendimai ....................................................................................................... 10

1.6.4. Dėl pastato apšvietimo šventinėmis ir darbo dienomis ....................................... 11

1.7. Statybiniai sprendiniai ............................................................................................................... 11 1.8. Saugus naudojimas ........................................................................................................................ 13

1.9. Aplinkos pritaikymas ................................................................................................................. 13

1.10. Higiena ........................................................................................................................................... 15 1.11. Apsauga nuo triukšmo .............................................................................................................. 16

1.12. Projektiniai vidaus oro parametrai ......................................................................................... 17 1.12.1. Temperatūra ..................................................................................................................... 17

1.12.2. Santykinė oro drėgmė ................................................................................................... 17

1.12.3. Šilumnešio parametrai ................................................................................................... 17

1.12.4. Oro judėjimo greitis ........................................................................................................ 17

1.12.5. Triukšmo lygiai ................................................................................................................ 17

1.13. Pastato energetinis naudingumas.......................................................................................... 17

III. STATINIO KONSTRUKCIJŲ DALIS ......................................................................................... 18

1.14. Bendroji dalis ............................................................................................................................... 18 1.15. Apkrovos ir poveikiai statinių konstrukcijoms ( charakteristinės reikšmės ir patikimumo koeficientai ) ................................................................................................................. 18

1.15.1. Nuolatinės ......................................................................................................................... 18

1.15.2. Naudojimo apkrovos ...................................................................................................... 19

1.15.3. Vėjo apkrovos .................................................................................................................. 19

1.16. Statybos hidrogeologinės sąlygos. Pamatai ir požeminės dalies sienos ................... 19 1.16.1. Inžinerinė geologija ........................................................................................................ 19

1.16.2. Pagrindai ir pamatai ....................................................................................................... 20

1.16.2.1. Pastato zona ašyse 1-9, A-D; ................................................................................... 20

1.16.2.2. Parkingo zona 1-9, D-P; ............................................................................................. 20 1.16.2.3. Parkingo zona 1‘-9‘, P-T; .......................................................................................... 20

ETAPAS Objektas:

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3) Fabijoniškių g. 5, Vilniaus m., Statybos projektas


TP

0


2 42

1.16.2.4. Pastato su parkingo zona ašyse 9-15, A-M; ......................................................... 21

1.16.2.5. Pastato su parkingo zona ašyse 9,-15,, M-T; ....................................................... 21

1.17. Bendras konstruktyviais sprendimas: Skaičiavimo principai ir rezultatai .................. 21 1.17.1. Konstruktyviniai sprendiniai ........................................................................................ 21

1.18. Pastatų konstruktyviniai elementai ........................................................................................ 22 1.18.1. Rūsio išorės sienos ........................................................................................................ 22

1.18.2. Pastatų laikantis karkasas ............................................................................................ 22

1.19. Gelžbetoninio karkaso konstrukcijų pagrindinės medžiagos ........................................ 23 1.19.1. Konstrukcijų betonas pagal LST EN 206-1 .............................................................. 23 1.19.2. Gelžbetoninių konstrukcijų armatūra** ..................................................................... 23

1.20. Kitos konstrukcijos .................................................................................................................... 23 1.20.1. Vidinės nelaikančios pertvaros ................................................................................... 23

1.20.2. Lauko atitvarinės sienos ............................................................................................... 24 1.20.3. Stogas ................................................................................................................................ 24

1.20.4. Grindys .............................................................................................................................. 25

1.21. Konstrukcijų antikorozinė apsauga ....................................................................................... 25

1.22. Konstrukcijų hidroizoliacija ..................................................................................................... 25

1.23. Apsauga nuo triukšmo .............................................................................................................. 25 1.24. Pastato energetinis naudingumas.......................................................................................... 26

1.25. Konstrukcijų gaisrinė sauga .................................................................................................... 26 IV. GAISRINĖS SAUGOS DALIS .................................................................................................... 27

1.26. Bendroji dalis ............................................................................................................................... 27

1.27. Pastato ir teritorijos gaisro rizika ........................................................................................... 28 1.27.1. Funkcinė paskirtis ir jos specifika.............................................................................. 28

1.27.2. Pastato gaisrinės apkrovos tankis ............................................................................. 29 1.27.3. Artimiausios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos efektyvumas .......................... 30

( reagavimo laikas, sudėtis, techninis aprūpinimas ir pan. ) .............................................. 30

1.27.4. Gaisro ir gelbėjimo operacijų mastas ir pasekmės avarijos atveju .................. 32

1.28. Objekto ir teritorijos saugos priemonės ............................................................................... 32 1.28.1. Atstumas ir gretimų pastatų teritorijos pavojaus analizė .................................... 32

Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp statinių ................................................................................ 32 1.28.2. Privažiavimai prie pastatų, galimybė ugniagesių technikai manevruoti ......... 32

1.28.3. Išoriniai vandens šaltiniai gaisrui gesinti ................................................................. 32

1.29. Pasyvios gaisrinės saugos priemonės ................................................................................. 33 1.29.1. Pastato atsparumas ugniai, gaisriniai skyriai ......................................................... 33 1.29.2. Ugnies ir dūmų plitimo statinyje stabdymo priemonės ....................................... 36

( priešgaisrinės užtvaros, gaisriniai skyriai ir pan. ) ............................................................ 36

1.29.3. Degių ir toksinių medžiagų naudojimo ribojimas pastatuose ............................ 37

1.30. Aktyvios gaisrinės saugos priemonės .................................................................................. 38 1.30.1. Gaisro aptikimo ir pranešimo sistemos: .................................................................. 38 1.30.1.1. Gaisrinė signalizacija ................................................................................................. 38

1.30.1.2. Pranešimo apie gaisrą žmonėms sistema ........................................................... 39 1.30.1.3. Pranešimas apie gaisrą ugniagesiams gelbėtojams ......................................... 39 1.30.2. Gaisro pavojingų faktorių šalinimo sistemos: ........................................................ 39

1.30.2.1. Priešdūminės sistemos ............................................................................................. 39 1.30.2.2. Stacionari gaisro gesinimo sistema ...................................................................... 39

1.30.2.3. Vidaus priešgaisrinis vandentiekis ........................................................................ 39

ETAPAS Objektas:



TP

0


3 42

1.30.2.4. Priešgaisrinės automatikos įrenginių objekte aprašymas. Gaisrinės automatikos įrenginių veikimo patikimumo užtikrinimas .................................................... 39

1.30.2.5. Apsauga nuo žaibo ir elektros instaliacija ........................................................... 40

1.31. Gaisrinės dalies brėžiniai ir priedai ....................................................................................... 41 1.31.1. Konstrukcijų atsparumo ugniai ir gaisrinio pavojingumo planas ..................... 41 ( aprašymas ). ................................................................................................................................... 41

1.31.2. Žmonių evakuacijos srautų planas, evakuacijos skaičiavimai. ......................... 41

1.32. Eksploataciniai reikalavimai .................................................................................................... 42 1.32.1. Gesintuvų kiekis bei išdėstymo vietos ..................................................................... 42

ETAPAS Objektas:



TP

0


4 42

I. SKLYPO SUTVARKIMO (SKLYPO PLANO) DALIS 1. AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1.1. Bendrieji duomenys

Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3) Fabijoniškių g. 5, Vilnius Sklypo kad. nr. 0101/0016:784 Nauja statyba Ypatingas statinys Projektas rengiamas remiantis šiais dokumentais:

Sklypo (KAD. NR. 0101/0016:756) prie Fabijoniškių gatvės sklypo Nr.1 (dabartinis adresas Fabijoniškių g. nr.5) DETALIOJO PLANO (Reg.Nr.2779) SPRENDINIŲ KEITIMAS

Sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0016:756) prie Fabijoniškių gatvės, Fabijoniškių seniūnijoje detaliuoju planu.

Vilniaus m. bendruoju planu.

Užsakovo pateikta projektavimo užduotimi.

1.2. Sklypo planas Vilniaus miesto bendrajame plane nagrinėjamas sklypas patenka į intensyvaus užstatymo

gyvenamąją teritoriją, kuriai numatyti miesto urbanistinės strategijos tikslai – palaikyti vidinę miesto plėtrą, efektyviai panaudojant neracionaliai urbanizuotas teritorijas, prisijungiant prie išvystytos inžinerinės bei susisiekimo infrastruktūros.

Sklypas užimantis 0.9766 ha ploto, kad. Nr. 0101/0016:784, yra Vilniuje, Fabijoniškių seniūnijoje, prie Fabijoniškių gatvės. Gatvei numatyta D kategorija, transporto intensyvumas mažas. Sklypą pietinėje dalyje riboja Fabijoniškių gatvė, šiaurinėje dalyje kvartalo privažiavimas. Teritorija yra šalia vienos judriausių miesto transporto arterijų - Ukmergės gatvės.

Sklypo šiaurinėje dalyje yra 7 aukštų gyvenamasis namas, rytinėje dalyje - statomas 7-9 aukštų gyvenamasis namas. Vakarinėje sklypo pusėje statomi 7-9 aukštų gyvenamieji namai.

Netaisyklingos stačiakampio formos sklypo reljefas tolygiai leidžiasi iš šiaurinės į pietų pusę. Aukščiausias sklypo taškas alt. 165.72, žemiausias – alt. 159.61 ( perkritimas sklypo ribose – 6,11m).

1.2.1. Teritorijos tvarkymas

Nagrinėjamo žemės sklypo jungtis planuojama su Fabijoniškių gatve. Fabijoniškių gatvės

pagrindiniai techniniai parametrai nekeičiami. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos a, b, c kategorijų gatvių ribų nustatymo schema, 2011-06-13, reg. Nr. 2791, yra užneštos Fabijoniškių gatvės raudonosios gatvės linijos.

Projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą, tvarkoma ir sklype esanti teritorija. Sklype įrengiama 226 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė,30 vietų prie Fabijoniškių gatvės

ETAPAS Objektas:



TP

0


5 42

bei 8 vietų šiaurinėje sklypo dalyje prie privažiavimo antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Įvažiavimas į požeminė automobilių stovėjimo aikštelę suprojektuotas iš Fabijoniškių gatvės. Prie įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę suprojektuota požeminė buitinių atliekų šalinimo aikštelė.

Pėsčiųjų takai numatomi kloti iš betoninių šaligatvio ir grindinio trinkelių. Tarp gyvenamųjų pastatų dviejuose skirtinguose lygiuose suprojektuoti kiemai-terasos su vaikų žaidimo aikštelėmis ir ramaus poilsio zonomis. Sklypo šiaurės rytų pusėje suprojektuota aktyvaus poilsio vieta.

Sklypo teritorija aptveriama segmentine ažūrine 1,8 metro aukščio tvora.

1.2.2. Automobilių stovėjimo vietų poreikio skaičiavimai Automobilių poreikis skaičiuojamas pagal STR 1.05.06:2010 “Statinio projektavimas“ (8 priedo) p. 7.1.3. ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ sk.XIII. p.107. (30 lentelės) reikalavimus.

Patalpų paskirtis Mato vienetas

Reglamentuojamas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“

Reikiamas automobilių kiekis vnt.

Gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatai

264 butai 1 vieta vienam butui 264

Viso reikalinga: 264

. Automobiliai statomi požeminėje automobilių saugojimo aikštelėje -226 automobiliai. Atviroje automobilių aikštelėje prie Fabijoniškių gatvės -30 automobilių. Atviroje automobilių aikštelėje prie akligatvio -8 automobiliai.

1.2.3. Transportinė dalis Transporto ir susisiekimo komunikaciniai sprendiniai atlikti įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų nustatymo schema, Šiaurinės gatvės detaliojo plano koncepcine dalimi, naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiuoju planu, Vilniaus miesto dviračių transporto infrastruktūros plėtros iki 2020 metų programa, teritorijos nuo Ozo ir Ukmergės gatvės ir vakarinio greitkelio sankirtos palei Ukmergės gatvę aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano koncepcija. Fabijoniškių gatvės (D1 kategorija) parametrai nekeičiami. Esamas 9,3-10,5 m gatvės plotis atitinka reikalavimus. Pėsčiųjų takai esami (2,5 m pločio) abiejose gatvės pusėse, o pietinėje dalyje yra įrengtas pėsčiųjų-dviračių takas.

ETAPAS Objektas:



TP

0


6 42

Sklype įregistruotas inžinerinių tinklų bei kelio servitutas, suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines komunikacijas bei važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Šio servituto plotas ir vieta nekeičiama. Transporto eismo intensyvumas vakarinio piko metu: kryptimi nuo S. Stanevičiaus g. link Ukmergės g. 408 aut./val. kryptimi nuo Ukmergės g. link S. Stanevičiaus g. 486 aut./val. Transporto eismo intensyvumas rytinio piko metu: kryptimi nuo S. Stanevičiaus g. link Ukmergės g. 222 aut./val. kryptimi nuo Ukmergės g. link S. Stanevičiaus g. 336 aut./val.

1.2.4. Architektūriniai - kompoziciniai sprendimai Tęsiant kvartalo užstatymą projektuojamuose tūriuose kartojamas būdingas urbanistinis

teritorijos užstatymo dinamiškumas. Pastatų aukštis ir išdėstymas sklype planuojamas išlaikant norminius insoliacijos reikalavimus gretimiems ir planuojamiems pastatams. Daugiabutis gyvenamasis namas numatomi dviejų tūrių – 6 ir 9 aukštų, stačiakampio formos sklypo rytinėje dalyje ir trijų tūrių – 6, 7 ir 9 aukštų L formos plano pastatas sklypo šiaurės vakarų dalyje. Išsaugant pusiausvyrą kvartale 9 aukštų korpusai išskaidomi, sukurdami dinamišką pastato koncepciją ir jaukią erdvę vidiniame kieme bei organiškai įsiliejantys į gretimų pastatų tūrinę kompoziciją.

1.2.5. Vaikų žaidimo aikštelės Šalia projektuojamo pastato, pietinėje sklypo dalyje, įrengiamos vaikų žaidimo aukštelės.

Vaikų žaidimo aikštelės įrengiamos 270 kvadratinių metrų ploto. Aikštelių dangai naudojama spalvota guminė danga su EPDM, danga atitinkanti LST EN 1176-1:2008 reikalavimus.

Vadovaujantis STR 2.02.01:2004 reikalavimais pastato patalpos ir vaikų žaidimų aikštelės atitinka insoliacijos reikalavimus. Numatoma vaikų žaidimo aikštelė išlaiko normatyvinius reikalavimus, t.y. normatyvinius atstumus iki gretimų pastatų, gatvės bei atitinka apšviestumo normatyvus.

Vaikų žaidimo aikštelės skirtos ne tik visų amžių vaikams, bet ir pritaikyta vaikams su negalia. Šalia vaikų žaidimo aikštelės montuojami suoliukai poilsiui. Aikštelės atitinka visus saugos reikalavimus.

1.2.6. Aktyvaus poilsio vieta Šalia projektuojamo pastato, šiaurinėje sklypo dalyje, įrengiama aktyvaus poilsio aukštelė

su sportiniais įrenginiais ir treniruokliais. Aikštelė įrengiama 102 kvadratinių metrų ploto. Aikštelės dangai naudojama spalvota polipropileno danga VS-Court, danga atitinkanti EN 14041:2004 standartus ir turi CE sertifikatą.

Aktyvaus poilsio aikštelė skirta ne tik suaugusiems ir vaikams virš 10 metų, bet ir pritaikyta žmonėms su negalia. Šalia aikštelės montuojami suoliukai poilsiui. Aikštelė atitinka visus saugos reikalavimus.

ETAPAS Objektas:



TP

0


7 42

1.2.7. Sklypo apželdinimas Ne mažiau 47 proc. sklypo dalis bus skirta priklausomiesiems želdynams įrengti (įskaitant

vejas ir gėlynus), kas sudaro 4662 kv.m. Medžius, patenkančius į užstatymo zoną, numatoma kirsti. Šalinamų medžių lentelė pateikta pagrindiniame brėžinyje.

Planuojamų naujai sodinti medžių ir krūmų rūšinės sudėtys ir vietos bus tikslinamos darbo projekto stadijoje.

1.3. Higieniniai reikalavimai

Planuojamame sklype numatomas statyti daugiabutis gyvenamasis namas nepatenka į apsaugos zonas, nustatytas pagal Spec. žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343. Sklype nenumatomi radiotechniniai objektai galintys turėti neigiamą poveikį planuojamam objektui, taipogi, šalia planuojamos teritorijos nėra išdėstyta radiotechninių objektų, kurie sukurtų sanitarinės apsaugos ir ribinio užstatymo zonas. Saugaus geriamojo vandens poreikiai ir tiekimas įvertintas, t. y. iš miesto centralizuoto tinklo. Prie įvažiavimo į sklypą įrengta buitinių atliekų saugojimo aikštelė su kieta- grindinio trinkelių danga. Buitinės atliekos laikinai saugomos požeminiuose uždaro tipo konteineriuose su uždaromais liukais. Iš viso numatyti trys „Molok“ tipo konteineriai ( du – 5 kubinių metrų ir vienas 1,3 kubinio metro konteineris). „Molok“ konteineriai ir korpusas yra pagamintas iš atsparaus ir tvirto ilgaamžio plastiko. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 “Statybos užbaigimas” 3 priedo 10 punkto reikalavimais, techniniame projekte numatyta statybos užbaigimo procedūros metu atlikti triukšmo ir dirbtinės apšvietos tyrimus projektuojamame pastate/aplinkoje, geriamojo vandens tyrinus bei karšto vandens temperatūros matavimus ir jų rezultatus pateikti statybos užbaigimo komisijai.

1.4. Statybos paruošimas, žemės darbai, ardomos, atstatomos teritorijos dangos

Požeminiai inžineriniai tinklai po keliu su asfalto danga gali būti tiesiami tik uždaruoju būdu, t.y. neardant kelio dangos. Kai uždaruoju būdu nutiesti tinklų negalima, išimties tvarka, gavus kelio savininko (valdytojo) leidimą, gali būti leidžiama juos kloti nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 1 d. perkasant kelią. Šiuo atveju turi būti įrengiama darbo vietos apylanka su visais reikiamais kelio įrenginiais ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis.

Kadangi numatytoje darbų teritorijoje yra daug esamų susikertančių tinklų, gavus kelio savininko (valdytojo) leidimą, tranšėjos bus kasamos atviru būdu. Darbams naudojamas ekskavatorius, mažosios mechanizacijos priemonės. Grunto sutankinimui naudojami rankiniai plūktuvai. Tranšėjos kasimas, vamzdžio paklojimas ir tranšėjos užkasimas turi būti vykdomas įmanomai trumpiausiais terminais, iš anksto apie numatomus darbus perspėjus esamus gyventojus.

Iškastas gruntas pakraunamas į savivarčius ir išvežamas į kitus objektus arba į sąvartą. Jei yra vietos, gruntas sandėliuojamas šalia tranšėjų. Sandėliuoti gruntą ir medžiagas virš esamų inžinerinių tinklų draudžiama.

ETAPAS Objektas:



TP

0


8 42

Žemės darbus tranšėjų susikirtimo vietose su esamais tinklais vykdyti rankiniu būdu, nepažeisti šių tinklų bei užtikrinti atitinkamų tarnybų atstovų dalyvavimą. Esamus tinklus susikirtimo vietose su kasama tranšėja laikinai pakabinti, išramstyti. Tranšėjas kasti paliekant apvažiavimus.

Iškasose pasirodžius atmosferiniam arba gruntiniam vandeniui, jis turi būti nedelsiant pašalintas vandens siurbliais atviru būdu ir nuvestas į esamą veikiančią lietaus nuotekų liniją.

Statybvietės zonų, kuriomis važinės statybinė technika bei vyks žemės darbai, augalinio grunto viršutinį sluoksnį nukasti ir pervežti į laikiną sandėliavimo vietą. Užbaigus statybos darbus, augalinio grunto sluoksnį panaudoti gerbūvio tvarkymui. Žemės darbai vykdomi pagal STR 1.07.02: 2005 „Žemės darbai“ ir DT 5-00 „Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje“ nurodymus ir reikalavimus, prisilaikant atitinkamose lentelėse nurodytų kasamų duobių ir tranšėjų šlaitų nuolydžių, priklausomai nuo iškasos gylio ir grunto.

Iškastas gruntas pakraunamas į savivarčius ir išvežamas į kitus objektus arba į sąvartą. Jei yra vietos, gruntas sandėliuojamas šalia tranšėjų. Sandėliuoti gruntą ir medžiagas virš esamų inžinerinių tinklų draudžiama. Statybos metu išardytos esamos dangos turi būti atstatytos į pradinę padėtį. Atstatomos, remontuojamos ir naujos dangos IV-V klasės, įrengiamos vadovaujantis ĮT ASFALTAS 08, automobilių kelių žemės sankasos įrengimo taisyklėmis ST 188710638.06:2004 ir automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis KPT SDK 07.

Vietose kur klojami nauji inžinieriniai tinklai atstatoma gatvės dangos konstrukcija visu važiuojamosios dalies pločiu. Vykdant darbus už sklypo ribų, kasimo darbai bus atliekami etapais, nestabdant pėsčiųjų ir automobilių eismo.

Visais darbo saugos klausimais būtina vadovautis DT 5-00 "Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje" bei kitais galiojančiais darbo saugos dokumentais. -daubos, tranšėjos žmonių judėjimo vietose turi būti aptvertos arba pažymėtos gerai matomais ženklais; -pavojingos zonos turi būti pažymėtos įspėjamaisiais ir draudžiamaisiais ženklais, o darbo vietos turi būti gerai apšviestos; -atliekant darbus iškasose su rizika įkristi, užgriūti gruntu, nuskęsti dėl vandens nuotėkio, būtina įrengti atsarginio išėjimo kelius vedančius iš iškasos; -kasamų daubų ir tranšėjų šlaitų nuolydžiai turi atitikti DT 5-00 reikalavimus;

Kraunamas į savivarčius statybvietės šiukšles laistyti vandeniu, kad nedulkėtų. Išvažiuojantį iš aikštelės autotransportą nuplauti.

Visi statybos mechanizmai turi būti tvarkingi. Tepalų ir degalų nutekėjimas ir patekimas į gruntą draudžiamas. Taip pat draudžiama naudoti kitas, kenksmingas aplinkai medžiagas.

1.5. Aplinkos pritaikymas

Projektuojamas pastatas ir jo aplinka pritaikyti žmonėms su negalia. Remiantis (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „ Gyvenamieji pastatai“ IV Skirsnis. Žmonių su negalia reikalavimai) gyvenamame pastate suprojektuota 5% butų (13 butų) pritaikytų žmonėms su negalia. Visi pėsčiųjų takai, pandusai, įėjimai į pastatus, turi atitikti STR 2.03.01:2001 „ Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ reikalavimus.

ŽN judėjimo trasose įrengiami įspėjamieji paviršiai rekomenduojami tokio reljefo:

ETAPAS Objektas:



TP

0


9 42

- lygiagrečių juostelių (4-5 mm aukščio, 20-25 mm pločio, išdėstytų kas 40-60 mm), skirto judėjimo krypčiai ar krypties pasikeitimui pažymėti;

- apvalių kauburėlių (kauburėlių skersmuo 20-25 mm, aukštis 4-5 mm, atstumai tarp centrų 60 mm), skirto įspėti apie priekyje esančius aukščio pasikeitimus (laiptus arba pandusus).

Pėsčiųjų tako plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 200 mm. Pėsčiųjų tako išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:20 (5%). Skersinis pėsčiųjų tako nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:30 (3,3%).

Visų pėsčiųjų takų ir šaligatvių paviršiai suprojektuoti lygus ir kieti bei pakankamai šiurkštūs ir neslidūs. Pėsčiųjų takų, esančių pritaikytoje judėjimo trasoje, lygių skirtumai ir nelygumai neturi būti didesni kaip 20 mm. Nusileisti nuo šaligatvio į gatvės važiuojamosios dalies lygį įrengiami pandusai ne siauresni kaip 1200 mm. Panduso išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3%).

Prieš laiptus, pandusus ir bet kokius kitus aukščio pasikeitimus pastatuose įrengiami įspėjamieji paviršiai. ŽN judėjimo trasose įrengiami įspėjamieji paviršiai - apvalių kauburėlių (kauburėlių skersmuo 20-25 mm, aukštis 4-5 mm, atstumai tarp centrų 60 mm), skirto įspėti apie priekyje esančius aukščio pasikeitimus (laiptus arba pandusus).

Visose automobilių stovėjimo aikštelėse numatytas reikiamas automobilių stovėjimo vietų kiekis pritaikytas žmonių su negalia reikmėms. Antžeminėse automobilių stovėjimo aikštelėje -3 vietos, požeminėje automobilių saugojimo aikštelėje – 10 vietų.

Projekto sprendiniai atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeidžia valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų pagal STR 1.05.06:2010 1 priedo p.1. ir p.2. ir SĮ str.6,p.4 reikalavimus.

ETAPAS Objektas:



TP

0


10 42

II. ARCHITEKTŪROS DALIS

1.6. Architektūriniai-statybiniai sprendimai

1.6.1. Architektūriniai pastato sprendimai Tęsiant kvartalo užstatymą projektuojamuose tūriuose kartojamas būdingas urbanistinis

teritorijos užstatymo dinamiškumas. Pastatų aukštis ir išdėstymas sklype planuojamas išlaikant norminius insoliacijos reikalavimus gretimiems ir planuojamiems pastatams. Daugiabutis gyvenamasis namas numatomi dviejų tūrių – 6 ir 9 ( su cokoliniu ) aukštų, stačiakampio formos sklypo rytinėje dalyje ir trijų tūrių – 6, 7 ir 9 ( su cokoliniu ) aukštų L formos plano pastatas sklypo šiaurės vakarų dalyje. Išsaugant pusiausvyrą kvartale 9 aukštų korpusai išskaidomi, sukurdami dinamišką pastato koncepciją ir jaukią erdvę vidiniame kieme bei organiškai įsiliejantys į gretimų pastatų tūrinę kompoziciją.

1.6.2. Automobilių stovėjimo vietų poreikio skaičiavimai Automobilių poreikis skaičiuojamas pagal STR 1.05.06:2010 “Statinio projektavimas“ (8 priedo) p. 7.1.3. ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ sk.XIII. p.107. (30 lentelės) reikalavimus.

Patalpų paskirtis Mato vienetas

Reglamentuojamas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“

Reikiamas automobilių kiekis vnt.

Gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatai

264 butai 1 vieta vienam butui 264

Viso reikalinga: 264

Automobiliai statomi požeminėje automobilių saugojimo aikštelėje -226 automobiliai. Atviroje automobilių aikštelėje prie Fabijoniškių gatvės -30 automobilių. Atviroje automobilių aikštelėje prie akligatvio -8 automobiliai.

1.6.3. Planiniai sprendimai

Pastatą sudaro šešios (šešių, septynių, devynių aukštų) sekcijos ir dviejų lygių parkingas su įvažiavimu iš Fabijoniškių gatvės. Nuo akligatvio galima patekti į viršutinį (pirmo aukšto) kiemelių lygį o pandusu pritaikytu žmonėms su negalia nusileisti į cokolinį aukštą. Iš kiemelių patenkama į pirmųjų aukštų liftų holus. Iš liftų holų pakylama į antžeminius aukštus ir galima nusileisti į požeminio parkingo aukštus. Kiekviename sekcijos aukšte suprojektuoti keturi, šeši arba septyni (vieno, dviejų, trijų arba keturių kambarių) butai.

Pastate projektuojama 264 butai.

ETAPAS Objektas:



TP

0


11 42

1.6.4. Dėl pastato apšvietimo šventinėmis ir darbo dienomis

(Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2013.11.20 Nr. 1-1553) Projektuojamas daugiabutis namas yra vienas iš daugiabučių kvartalo grupės užstatymo

pastatų Fabijoniškių gatvėje ir nėra architektūrinis akcentas. Todėl manome, kad papildomas šventinis apšvietimas pastatą perdėtai išskirtų iš bendro architektūrinio konteksto, kuriame stovintys daugiabučiai pastatai papildomų fasadų, šventinių apšvietimų ir išorės vaizdinės reklamos elementų neturi. Todėl, atsižvelgiant į pastato funkciją ir fasadų struktūrą (fasadų plokštumos tolygiai užpildytos gyvenamųjų patalpų langais), šventinis apšvietimas neprojektuojamas.

Kadangi pastato paskirtis gyvenamoji, administracinės ar komercinės patalpos, kurioms reikalinga išorinė vaizdinė reklama, neprojektuojamos.

Projektuojamo pastato paskirtis – daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame bus įkurta daugiabučio pastato gyventojų bendrija. Kuriai nusprendus išnuomoti pastato fasadus išorinei vaizdinei reklamai ar įrengti šventinius papuošimus, bendrija turės užsakyti projektą specializuotoje išorės vaizdinės reklamos įmonėje. Kuri parengusi projektą privalės jį suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamento Estetikos skyriumi ir pastato projekto architektu.

Tarp projektuojamo pastato korpusų vidiniame kieme numatomi lokalūs nedideli šviestuvai, apšviečiantys kiemo erdvę, antžemines automobilių stovėjimo aikšteles ir įėjimus į laiptines. Taip pat kiemo centre, vienodais atstumais nuo korpusų langų numatoma vieta šventinei eglutei su apšvietimu.

Pastato inžinierinės sistemos suprojektuotos pastato viduje, požeminėje automobilių saugojimo aikštelėje. Ant pastato stogo inžinieriniai įrenginiai neprojektuojami.

1.7. Statybiniai sprendiniai

Pastatų laikanti sistema yra ryšinis gelžbetoninis (monolitinis) karkasas. Įvertinus geologines ir hidrogeologines sąlygas siūloma įrengti gręžtinius monolitinius

gelžbetoninius polinius pamatus su rostverkais. Polių įgilinimas 3,5÷4,5m nuo pastatų rūsio grindų.

Požeminės dalies išorės sienos suprojektuotos iš monolitinio gelžbetonio. Vertikaliai sienos atremtos į karkaso kolonų rostverkus ir standžiai sujungtos su kolonomis.

Pastatų kolonos, per denginiai, sienos-diafragmos suprojektuotos iš monolitinio gelžbetonio. Pastatų laiptai suprojektuoti iš surenkamo ir dalinai iš monolitinio gelžbetonio. Išorinės pastato sienos projektuojamos daugiasluoksnės. Pagrindinis laikantis sluoksnis

175mm storio keraminių blokelių mūras. Sienos apšiltinamos 160mm storio putu polistirolu EPS70N (ne žemesnės B-s1,d0 degumo klasės plokštėmis, deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas λD 0,033 W/mK) ir akmens armuotu dekoratyviniu tinku.

Vidaus nelaikančios pertvaros suprojektuotos iš keraminių blokelių su techninėmis charakteristikomis: Tankis - 800-900 kg/m3; Stipris gniuždymui – ne mažesnis 10 MPa; Atsparumas šalčiui – F25.

Tarp būtinės ir aukštų pertvaros tarp butų ir bendrų koridorių, kad pasiekti apsaugos nuo triukšmo klasę, suprojektuotos daugiasluoksnės (dvigubas blokelių mūras 2×10cm su 5cm tarpu tarp butų ir 7.5cm tarpu tarp bendro naudojimo patalpų užpildytų akmens vata).

ETAPAS Objektas:



TP

0


12 42

Pastato vidinės sienos tinkuojamos (10 mm gipsinis tinkas γ = ~ 1100 kg/m3. Grūdelių dydis iki 1,2 mm. Atsparumas gniuždymui >3,5 MPa. Atitinka LST EN 13279-1 „ Gipso ri6ikliai ir sausieji skiediniai“ standarto reikalavimus, B1/50/2 klasė.), glaistomos ir dažomos dispersiniais dažais vidaus darbams.

Pertvaros tarp kambarių ir san. mazgų suprojektuotos viena sluoksnės iš 10cm storio blokelių mūro ir tinkuojamos iš abejų pusių.

Bendros paskirties patalpų, laiptinių ir koridorių sienos tinkuojamos ( 10 mm gipsinis tinkas γ = ~ 1100 kg/m3. Didžiausias grūdelių dydis iki 1,2 mm. Atsparumas gniuždymui >3,5 MPa. Atitinka LST EN 13279-1 „ Gipso ri6ikliai ir sausieji skiediniai“ standarto reikalavimus, B1/50/2 klasė. ), dažomos. Paviršius turi būti lengvai valomas, atsparus mechaniniams pažeidimams.

Parkingo pertvaros mūrijamos iš 12cm storio silikatinių plytų, siūlės rievėjamos.

Projektuojamas apšiltintas sutapdintas stogas, minimalus stogo nuolydis 2.5%. Apšiltinimas putu polistirolas EPS80N, EPS100N ir akmens vata viršutiniame sluoksnyje. Apšiltinimas tvirtinamas pagal tiekėjo techninius reikalavimus. Hidroizoliacijos danga ruloninė dvejų sluoksnių minkšta (šilumos laidumo koeficientas ne mažesnis už norminį 6.3 m2K/W). Stogo konstrukcija atitinka Broof reikalavimus. Ant stogo numatomas gaisrinis aptvėrimas ir patekimo liukai ir durys atitinkantys Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus.

Naudojant bitumo-polimerinę stogo dangą numatytas šilumos izoliacijos vedinimas per kaminėlius išdėstytus kas 40-60m2 ir vėdinamą parapetą. Pirmas kaminėlis išdėstomas apie 5m nuo parapeto.

Pastato perdangos tarp aukštų įrengiamos 55 mm išlyginamasis cemento- smėlio sluoksnis. su garso izoliacija, (akmens vatos plokštės 20 mm storio, degumo klasė A1), 60mm (2x30mm) storio putu polistirolo EPS100 sluoksniu inžinerinėms komunikacijoms prakloti.

Bendros paskirties patalpų, koridorių ir laiptinių grindų apdailai naudojamos akmens masės plytelės arba keraminės plytelės. Keraminės plytelės turi atitikti reikalavimus, nurodytus LST EN 14411 „Keraminės plytelės. Apibrėžtys, klasifikavimas, charakteristikos ir ženklinimas“ standarte. Plytelių dilumas turi atitikti PEI 5 indeksą.

Butų balkonų grindų danga – akmens masės plytelės arba keraminės plytelės. Butų pirmų aukštų terasų grindų danga – medinė impregnuota medžio konstrukcija. Rūsio grindys- impregnuotas šlifuotas betonas. Koridoriuose kabinamos segmentinės/modulinės, akustinės pakabinamos lubos. Degumo

klasė Pagal LST ISO 1182:1996. Garso sugertis pagal LST EN ISO 11654:1998. Segmentai 60x60 cm arba 60x120 cm. Pakabinimo sistema - „Dg“ siūlės plokštėms, arba analogiška pakabinimo sistema. Apšvietimui numatomi šviestuvai kurių apšvietimo vertė 50 lx, apšvietimo klasė C-D, pagal HN 98:2000 reikalavimą.

Laiptinių lubų ir apatinė laiptų maršų gelžbetonio plokštuma dažyta drėgmei atspariais dažais.

Balkonų turėklai- perforuoto plieno lakštų su parankiu dažyti milteliniu būdu. Porankiai plieniniai, dažomi milteliniu būdu arba nerūdijančio plieno. Įėjimo į butus durys šarvuotos daugiasluoksnės su garso izoliacijos užpildu (R′w≥ 30(C) dB ),

pritraukėjais ir tarpinėmis, dengtos medžio imitacijos faneruote. Atsparumas ugniai- C1Sm. Įėjimo į laiptines durys aliuminio rėmo, stiklo paketas laminuotas- grūdintas, su pritraukėjais,

tarpinėmis ir antipanikos spynomis. Techninių patalpų durys metalinės su pritraukėjais.

ETAPAS Objektas:



TP

0


13 42

Langai ir išorinės įėjimo durys turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 reikalavimus: mechaninio patvarumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, naudojimo saugos, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.

Langų ir išorinių durų šilumos pralaidumas turi tenkinti STR 2.01.09:2012 šilumos išsaugojimo reikalavimus ir turi būti ne didesnis 1,1 W/(m2K).

Langų ir išorinių durų oro garso izoliavimo savybės turi tenkinti STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ reikalavimus. Garso izoliavimo rodiklis Rw >30 dB.

Langai ir balkonų durys gaminami plastiko profilių konstrukcijos, su mikroventiliacijos mechanizmu. Dviejų kamerų stiklo paketais atitinkančiais LST EN 12600 „Statybinis stiklas. Bandymas švytuokle“ standarte keliamiems reikalavimams, selektyviniu išoriniu stiklu, užpildyti argonu.

Langų ir išorinių durų įstiklinimas turi atitikti STR 2.05.20:2006 reikalavimams.

1.8. Saugus naudojimas

Laiptų ir laiptų aikštelių aptvarų aukštis – ne mažesnis kaip 0,9 m. Turėklai tvirtinami ne mažesniame kaip 0,9 m aukštyje nuo laiptų pakopos krašto ar laiptų

aikštelių. Visų laiptinių ir butų langų varstomas dalys suprojektuotos ne žemiau kaip 0,90 m nuo

grindų. Įėjimai į pastatą suprojektuoti su 1,77 m pločio ir 2,94 m gylio nišomis arba apsaugoti 1,20 m

pločio apsauginiais stogeliais.

Stogeliai įrengti ne žemiau kaip 2,4 m nuo šaligatvio plokštumos. Ant pastato stogų visu perimetru suprojektuota 0,60 m apsauginė tvorelė. Pirmo aukšto balkonuose ir terasose suprojektuotos išorinės apsauginės langų žaliuzės. 1.9. Aplinkos pritaikymas

Projektuojamas pastatas ir jo aplinka pritaikyti žmonėms su negalia. Remiantis (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „ Gyvenamieji pastatai“

IV Skirsnis. Žmonių su negalia reikalavimai) gyvenamame pastate suprojektuota 5% (13 butų) pritaikytų žmonėms su negalia.

Visos įėjimo durys į pastato patalpas yra su grūdintu stiklu, durų plotis ne mažesnis 1050 mm. Slenksčiai ties durimis ne aukštesni kaip 20 mm.

Durys pastato viduje be slenksčių, durų rankenos svirtinės. Patekimui i viršutinius pastato aukštus ir požeminę automobilių saugojimo aikštelę yra

suprojektuotas liftai. Liftai pritaikyti žmonėms su negalia. Požeminiuose aukštose (automobilių saugojimo aikštelėse) taip pat pirmuose aukštuose patenkama į liftų holus iš kurių pakylama į antžeminius pastato aukštus. Liftų kabinos ne mažesnės 1100 x 1400 mm dydžio, durų angos ne siauresnės kaip 850 mm pločio. Liftų valdymo mygtukai 900 – 1200 mm aukštyje nuo grindų pritaikyti sutrikusio regos žmonėms. Liftų kabinoje įrengiamas įtaisas balsu pranešantis aukšto numeri. Prieš liftus suprojektuoti ne mažesni kaip 1500 x 1500 mm laisva aikštelė, neskaitant 900 mm tako pločio. Ant lifto iškvietimo ir valdymo prietaisų esanti informacija bei ženklai pateikti ir taktine forma - Brailio raštu.

ETAPAS Objektas:



TP

0


14 42

Projektuojamo pastato koridorių plotis ne siauresnis kaip 1800 mm. Įėjimo durų į butus bekliūtis plotis, matuojant tarp varčios ir staktos vidaus suprojektuotos ne

siauresnės 850 mm pločio. Slenksčiai ties butų durimis įrengiami ne aukštesni nei 20 mm. Durys butų viduje ( pritaikytų žmonėms su negalia ) be slenksčių ( išskyrus balkonus, terasas ).

Sanitariniuose mazguose unitazai pastatomi taip, kad iš vieno jo šono liktų ne siauresnis kaip

900 mm tarpas vežimėliui pastatyti ir ne arčiau kaip 300 mm iki šoninės sienos ar pertvaros. Unitazo viršus numatomas 430 - 520 mm aukščio nuo grindų paviršiaus. Praustuvai kabinami 750 - 850 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus ir ne arčiau kaip 300 mm iki šoninės sienos.

Visų pėsčiųjų takų ir šaligatvių paviršiai suprojektuoti lygus ir kieti bei pakankamai šiurkštūs ir neslidūs. Pėsčiųjų takų, esančių pritaikytoje judėjimo trasoje, lygių skirtumai ir nelygumai neturi būti didesni kaip 20 mm. Nusileisti nuo šaligatvio į gatvės važiuojamosios dalies lygį įrengiami pandusai ne siauresni kaip 1200 mm. Panduso išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3%).

Tarp viršutinių terasų suprojektuotas 1500mm pločio pandusas kurio išilginis nuolydis su 1500mm ilgio tarpinėmis aikštelėmis ne didesnis kaip 1:12 (8,3%), vienos ištisinės juostos ilgis ne didesnis kaip 9 000 mm ir pakilimo aukštis ne didesnis kaip 750 mm. Panduso juostoje, jos pradžioje ir pabaigoje vertikalūs paviršiaus dangos nelygumai, aukštesni nei 0,5 cm, neleidžiami. Panduso juostos skersinis nuolydis neleidžiamas.

Panduso pradžioje bei pabaigoje ir ten, kur panduso juosta keičia kryptį, suprojektuotos poilsio aikštelė ne mažesnė kaip 1 500 x 1 500 mm. Panduso juostoms nekeičiant krypties, ne rečiau kaip kas 9 000 mm panduso juostos ilgio ir ne rečiau kaip kas 750 mm vertikalaus pakilimo suprojektuotos poilsio aikštelės, kurių ilgis ne mažesnis nei 1 500 mm, o plotis ne mažesnis už panduso juostos plotį. Panduso ir kiekvienos jo juostos viršuje bei apačioje suprojektuotas įspėjamasis paviršius. Įspėjamasis paviršius panduso pločio ir 600 mm ilgio.

Abiejose panduso juostos ir aikštelių pusėse suprojektuoti ištisiniai turėklai. Turėklai suprojektuoti abiejose kiekvieno laiptatakio pusėse, dvigubi: viršutiniai tvirtinami 900–950 mm aukštyje, apatiniai – 650–750 mm aukštyje nuo laiptų pakopų ar panduso juostos plokštumos. Turėklai iš vidinės laiptų ar panduso pusės projektuojami ištisiniai. Turėklai suprojektuoti lygiagretūs su panduso pakilimo plokštuma. Turėklų paviršius lygus, ištisinis ir be išsikišimų. Tarp turėklo ir sienos paviršiaus turi būti paliktas ne siauresnis kaip 40-50 mm tarpas. Šiame tarpe neturi būti šiurkščių paviršių, aštrių elementų ar kyšančių konstrukcijų. Turėklai turi būti gerai įtvirtinti: jie neturi klibėti, linkti ar sukinėtis aplink savo ašį.

Abipus kiekvienos panduso juostos ir aplink aikšteles, suprojektuoti ne žemesni kaip 50 mm borteliai. Panduso juostų ir aikštelių paviršius suprojektuotas iš kietos, šiurkščios, neslidžios medžiagos.

Prieš laiptus, pandusus ir bet kokius kitus aukščio pasikeitimus pastatuose įrengiami įspėjamieji paviršiai. ŽN judėjimo trasose įrengiami įspėjamieji paviršiai - apvalių kauburėlių (kauburėlių skersmuo 20-25 mm, aukštis 4-5 mm, atstumai tarp centrų 60 mm), skirto įspėti apie priekyje esančius aukščio pasikeitimus (laiptus arba pandusus).

ŽN judėjimo trasų paviršiai turi būti lygūs, kieti, pakankamai šiurkštūs, neslidūs, neklampūs, iš nebirių (ne smėlio, ne žvyro) ir saikingai rievėtų medžiagų. Dangos iš plokščių ar plytelių turi būti lygios, siūlės tarp plytelių ne platesnės nei 15 mm. ŽN pritaikytose trasose ir zonose esančių grotų, dangčių ir pan. kiaurymės negali būti platesnės kaip 15 mm.

Visose automobilių stovėjimo aikštelėse numatytas reikiamas automobilių stovėjimo vietų kiekis pritaikytas žmonių su negalia reikmėms. Antžeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse -3 vietos, požeminėje automobilių saugojimo aikštelėje – 10 vietų.

ETAPAS Objektas:



TP

0


15 42

1.10. Higiena

Projektuojamo pastato projektiniai sprendiniai atitinka higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus (STR 2.01.01(3):1999 [3.4]; STR 2.01.07:2003; STR 2.02.01:2004 ). Pastatas suprojektuotas taip, kad atitiktų gyvenamojo ir prie jo esančių pastatų žmonių higienos sąlygas ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai.

Visos pastato gyvenamos patalpos natūraliai apšviečiamos per langus. Tamsiu paros metu visos patalpos turi dirbtiną apšvietimą.

Garso izoliacija atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus ir atitinka C garso klasę. Gyvenamajam namui suprojektuota dvivamzdė, kolektorinė šildymo sistema. Šilumos šaltinis – miesto šilumos tinklai. Šilumos nešėjas – vanduo 80-600C. Šildymo prietaisai – plieniniai radiatoriai su termostatiniais ventiliais. Patalpų temperatūros

reguliavimui numatomi patalpų termostatai. Švarus oras tiekiamas į svetaines ir miegamuosius per langų mikroventiliaciją, ištraukiamas iš virtuvės ir vonios zonų. Papildomai projektuojami natūralaus oro šalinimo kanalai iš virtuvės. Taip pat virtuvėse numatomi atskiri oro šalinimo kanalai gartraukio pajungimui. Iš san. mazgų oras ištraukiamas buitinių ventiliatorių pagalba. Oras į san. mazgus priteka iš gretimų patalpų per duryse įrengtas pertekėjimo groteles arba paliktą tarpą tarp grindų ir durų apačios. Ortakiai bendrose šachtose neizoliuojami, viršutiniuose aukštuose ortakiai izoliuoti šilumine izoliacija Kertant šachtos pertvarą ortakiuose numatomas ugnies vožtuvas EI30.

Liftų šachtų vėdinimui numatomos atskiros oro ištraukimo sistemos.

Šviežio oro kiekiai

Gyvenamosios patalpos -1,37 m3/h m2

Vonios (gyv. patalpos) -54 m3/h patalpai

Tualetai (gyv. patalpos) -36 m3/h patalpai

Techninės ir pagalbinės patalpos

1 h-1

Laiptinė 0,5 h-1

Lifto šachta 28,8 m3/h m2

Parkingas -6,48 m3/h m2

Gyvenamųjų patalpų oro kiekiai vėdinimui atitinka STR 2.09.02:2005 11 priedo reikalavimus.

Siekiant užtikrinti butų vidaus aplinkos reikalingą akustinį komfortą , būtinos kompensacinės priemonės – įrengiami langai ir balkoninės durys (dviejų kamerų stiklo paketai minimalus storis ne mažesnis kaip 44 mm, su selektyviniu išoriniu stiklu, užpildyti argonu. Stiklo paketo šilumos laidumo koeficientas 1,1 W/(m2K)). Langų ir balkoninių durų akustinė varža Rw,l>30 dB.

Langai ir balkonų durys gaminami iš plastiko profilių konstrukcijos, su mikroventiliacijos mechanizmu. Prie įvažiavimo į sklypą įrengta buitinių atliekų saugojimo aikštelė su kieta- grindinio trinkelių danga.

ETAPAS Objektas:



TP

0


16 42

Buitinės atliekos laikinai saugomos požeminiuose uždaro tipo konteineriuose su uždaromais liukais. Iš viso numatyti trys „Molok“ tipo konteineriai ( du – 5 kubinių metrų ir vienas 1,3 kubinio metro konteineris). „Molok“ konteineriai ir korpusas yra pagamintas iš atsparaus ir tvirto ilgaamžio plastiko.

Techninių patalpų vėdinimui numatomos mechaninės oro ištraukimo sistemos. Kiekvienai patalpai numatomos atskiros sistemos. Oras ištraukiamas kanalinių ventiliatorių pagalba. Oro pritekėjimui į patalpas numatomos pertekėjimo grotelės duryse arba sienoje.

CO šalinimui iš automobilių saugyklos numatoma mechaninė oro šalinimo sistema srautinių ventiliatorių pagalba. Srautinių ventiliatorių Jet Thrust darbo režimas priklauso nuo anglies monoksido kiekio patalpoje. Jis matuojamas specialiais detektoriais. Pasiekus 20 ppm koncentraciją bent vienam CO jutikliui įsijungia srautiniai ventiliatoriai (1 greičiu). Jei pasiekiama 50 ppm koncentraciją, tuomet srautiniai ventiliatoriai įsijungia maksimaliu (antru) sukimosi greičiu. Srautiniai ventiliatoriai užterštą orą perneša link oro šalinimo ventiliatorių. Nukritus koncentracijai žemiau 20 ppm, visi ventiliatoriai išsijungia.

Kiekviename aukšte numatyta įrengti po du stoginius oro ištraukimo ventiliatorius. Stoginiai ventiliatoriai montuojami pastatų kieme, ant iškeliamų oro šalinimo šachtų. Šalinamas iš parkingų oras išmetamas ne arčiau kaip 15m nuo gyvenamųjų pastatų langų.

Apskaičiuoti CO šalinimo kiekiai: -1.1 aukštas – 21800m3/h Cok.-1 aukštas – 18550m3/h

Švarus oras į kiekvieną parkingo aukštą patenka pro atvirus fasadus. Oras įsiurbiamas srautiniais ventiliatoriais ir nukreipiamas link CO šalinimo ventiliatorių. Detalesnius parkingo vėdinimo sprendinius žiūr.projekto Gaisrinės saugos dalyje. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 “Statybos užbaigimas” 3 priedo 10 punkto reikalavimais, techniniame projekte numatyta statybos užbaigimo procedūros metu atlikti triukšmo ir dirbtinės apšvietos tyrimus projektuojamame pastate/aplinkoje, geriamojo vandens tyrinus bei karšto vandens temperatūros matavimus ir jų rezultatus pateikti statybos užbaigimo komisijai.

1.11. Apsauga nuo triukšmo

Projektuojamas gyvenamasis pastatas pagal STR 2.01.07:2003 priskiriamos „C“ garso klasei. Gyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo klasifikavimas: Pastato vidinių atitvarų ore sklindančio garso izoliavimas: 1. Kambariai nuo šalia esančių kitų šio pastato patalpų (butų arba bendrojo naudojimo patalpų): R′w≥ 55dB; L′nw≤ 53dB; 2. Perdangų atskiriančių butus nuo bendrojo naudojimo patalpų ( parkingo ) :

R′w≥ 60dB; L′nw≤ 48dB; 3. Įėjimo į butą durys (durų garso izoliavimo klasė pagal 22 p.) Rw–kl, = 30 dB Visi projekte pateikti sprendimai užtikrina išdėstytus rodiklius. Atitvarų konstrukcijos medžiagų techninės charakteristikos pateiktos brėžiniuose. Išorės aplinka neklasifikuojama.

ETAPAS Objektas:



TP

0


17 42

1.12. Projektiniai vidaus oro parametrai

1.12.1. Temperatūra Žiemą gyvenamosiose patalpose T= 20ºC 2,0ºC Vasarą gyvenamosiose patalpose nekontroliuojama Žiemą laiptinėse T= 16ºC 2,0ºC

1.12.2. Santykinė oro drėgmė Žiemą santykinė oro drėgmė 40-60 % Vasarą santykinė oro drėgmė 40-60 %

1.12.3. Šilumnešio parametrai

Šilumos tiekimas į šildymo sistemą 80/60C 1.12.4. Oro judėjimo greitis

Žiemą oro judėjimo greitis ne daugiau kaip 0,15m/s. Vasarą oro judėjimo greitis ne daugiau kaip 0,25m/s.

1.12.5. Triukšmo lygiai Gyvenamosiose patalpose 6-18 val 45dBA 18-22 val 40dBA 22-6 val 35dBA Parkinge triukšmo lygis nereglamentuojamas.

1.13. Pastato energetinis naudingumas Pastatas pagal STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“

suprojektuotas naudingumo klasės „B“. Atitvarų konstrukcijų šiluminės techninės charakteristikos:

Išorės sienos: U = 0,2 W/m2·K;

Pastatų stogai: U = 0,159 W/m2·K;

Perdanga virš nešildomo požeminio parkingo: U = 0,16 W/m2·K;

Langai, kitos skaidrios atitvaros, durys: U = 1,1 W/m2·K; Projekto sprendiniai atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų,

normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeidžia valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų pagal STR 1.05.06:2010 1 priedo p.1. ir p.2. ir SĮ str.6,p.4 reikalavimus.

ETAPAS Objektas:



TP

0


18 42

III. STATINIO KONSTRUKCIJŲ DALIS

1.14. Bendroji dalis

Konstrukcinės dalies techninis projektas paruoštas pagal architektūrinę ir kitas susijusias su konstrukcijomis projekto dalis. Pagrindiniai normatyviniai dokumentai, kurių pagrindų paruoštas techninis projektas: STR 2.01.01 (1, 2, 3, 4, 5, 6) Esminiai statinio reikalavimai. STR 1.05.06:2010. Statinio projektavimas. STR 2.02.08:2012. Automobilių saugyklų projektavimas. STR 2.02.01:2004. Gyvenamieji pastatai. VRM PAGD Nr. I-338. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai. STR 2.01.07:2003. Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo. STR 2.05.03:2003. Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai. STR 2.05.04:2003. Poveikiai ir apkrovos. STR 2.05.05:2005. Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. STR 2.05.08:2005. Plieninių konstrukcijų projektavimas. STR 2.05.09:2005. Mūrinių konstrukcijų projektavimas. STR 2.05.01:2013. Pastatų energinio naudingumo projektavimas. Projektuojamų pastatų klasė pagal pasekmes – CC2. Patikimumo klasė – RC2. Geografinė padėtis pagal vėjo apkrovą: I rajonas. Pagal sniego apkrovą: II rajonas. Pastatų energinio naudingumo klasė „B“. Apsaugos nuo triukšmo klasė „C“. Pastatų grupė yra 6-9 aukštų su vieno-dvejų aukštų požeminiu parkingu. Techninis projektas yra pagrindas paruošti darbo projektą, gauti leidimą statybai, paskaičiuoti statybos kainą. Vykdyti statybos darbus pagal techninį projektą draudžiamą.

1.15. Apkrovos ir poveikiai statinių konstrukcijoms ( charakteristinės reikšmės ir patikimumo

koeficientai )

1.15.1. Nuolatinės

Gelžbetoninių konstrukcijų nuosavas svoris: G = 25kN/m³; sup = 1,35; inf = 1,0.

Plieninių konstrukcijų nuosavas svoris: G = 78,5kN/m³; sup=1,35; inf =1,0.

Keraminių blokelių pertvarų nuosavas svoris: 2×10cm storio su tarpu: 2,61kN/m²; 10cm storio su tinku iš abejų pusių: 1,52 kN/m²;

sup = 1,35; inf = 1,0.

Fasado sienų nuosavas svoris pagal perdangų išorės kontūrą:

G = 2,38kN/m²; sup = 1,35; inf = 1,0.

Grunto horizontalus spaudimas į išorės rūsio sienas paskaičiuotas pagal Kulono metodą.

Parkingo perdanga (nuolydį sudarantis sluoksnis):

G = 2,0 kN/m²; sup=1,35; inf =1,0;

ETAPAS Objektas:



TP

0


19 42

Lauko gerbjūvio svoris parkingo zonoje:

G = 18,7kN/m²; sup = 1,35; inf = 1,0;

Grindų svoris gyvenamuose aukštuose:

G = 1,85 kN/m²; sup=1,35; inf =1,0;

Stogo konstrukcija:

G = 1,62 kN/m²; sup=1,35; inf =1,0;

1.15.2. Naudojimo apkrovos

Ekvivalentinė tolygiai paskirstyta apkrova ant grunto prie išorės rūsio sienų: Q = 10,0kN/m²;

Parkingo perdanga (suminė nuo automobilių ir inžinerinių konstrukcijų): Q = 3,0kN/m²;

Lauko zona virš parkingo: Q = 3,0kN/m² – 1 variantas; ∑Q = 320kN – trijų ašių sunkvežimis nepalankiausioje padėtyje – 2 variantas;

Gyvenamųjų aukštų zona: Q = 1,5kN/m²;

Balkonai: Q = 2,5kN/m²;

Laiptai: Q = 2,0kN/m²;

Įvažiavimo pandusas: Q = 3,0kN/m²;

Stogas: Q = 3,0 kN/m²; (naudojimo apkrova nuo įrangos. Sniego apkrova neskaičiuota).

Naudojimo apkrovų patikimumo koeficientai: sup = 1,3; inf = 0.

1.15.3. Vėjo apkrovos Apkrovos statinė dedamoji 10m aukštyje nuo žemės paviršiaus: Q = 0,36kN/m² (24m/sek).

Vėjo apkrovos patikimumo koeficientai: sup= 1,3; inf = 0. Saugos ribinį būvį įvertinti taikytas derinys 6.4; patikimumo ribinį būvį – derinys 6.8a. pagal STR 2.05.04.2003. Patikimumo ribinio būvio dalinis koeficientas lygus 1,0.

1.16. Statybos hidrogeologinės sąlygos. Pamatai ir požeminės dalies sienos

1.16.1. Inžinerinė geologija

Pamatai suprojektuoti pagal 2015m. UAB „Rapasta“ atliktus inžinerinius-geologinius

tyrimus. Tyrimo metu po projektuojamų pastatų išgręžta 13 geologinių gręžinių, atlikti statinio zondavimo bandymai ir laboratoriniai gruntų tyrimai.

Sklypo reljefo aukščiai svyruoja nuo 160,5 iki 165,50 absolitinių altitudžių. Tyrimo duomenimis sklypo paviršių dengia technogeniniai dariniai, kuriuos sudaro supilti įvairia grūdžiai smėliai su žvyru, statybiniu laužu, vietomis su organinės medžiagos priemaišomis. Darinių storis sudaro 0,9÷4,7m nuo žemės paviršiaus, jų struktūra nesuformuota ir pagal tyrimų išvadas jie negali tarnauti pamatų pagrindais. Sklypo pietvakarinėje dalyje supiltas gruntas padengtas 0,2÷0,3m storio augalinio grunto sluoksniu.

ETAPAS Objektas:



TP

0


20 42

Po technogeniniais dariniais slūgso labai kaičiai susiformavusios fliuvoglacialinės nuogulos, kurias sudaro purūs, vidutinio tankumo, tankūs, labai tankūs įvairaus rūpumo smėliai, bei dar gyliau, vietomis apie 8m gylio nuo žemės paviršiaus, rišlūs gruntai, tai yra dulkingi, kieti ir plastingi priesmėliai.

Gruntinis vanduo aptiktas 9,8-14,4m gylyje nuo žemės paviršiaus ir įtakos statiniams statybos ir naudojimo laikotarpyje nesudaro. Lietingais metu periodais ir pavasarinių polaidžių metu smėliuose gali kauptis paviršiniai vandenys ir, kad apsaugoti požeminį pastato dalį, suprojektuotas drenažas.

Pagal gruntų laboratorinių tyrimų duomenis jų drėgnumas yra nuo mažai drėgno iki vandeningo. Smulkūs ir dulkingi smėlio gruntai, kurie vyrauja sklype, nuo vibracijos poveikių įgauna tiksotropines savybes ir todėl įrenginėti pamatus naudojant vibracinę įrangą nerekomenduojama.

1.16.2. Pagrindai ir pamatai

Įvertinus geologines ir hidrogeologines sąlygas siūloma įrengti gręžtinius monolitinius gelžbetoninius polinius pamatus su rostverkais. Polių įgilinimas 3,5÷4,5m nuo pastatų rūsio grindų. Po rūsio grindų altitudės slūgso:

1.16.2.1. Pastato zona ašyse 1-9, A-D; a). IGS 10 – smėlis smulkus purus: ρ = 1870 kg/m3; C = 2,0 kPa; φ = 34°; E = 15MPa; qc,vid = 3,7MPa. b). IGS 12 – smėlis smulkus tankus: ρ = 2040 kg/m3; C = 4,0 kPa; φ = 40°; E = 55MPa; qc,vid = 18,2MPa. c). IGS 17 – smėlis vidutinio rūpumo labai tankus: ρ = 1820 kg/m3; C = 7,0 kPa; φ = 42°; E = 111MPa; qc,vid = 37MPa. d). Vietomis po 3m gylio: IGS 24 – dulkingas priesmėlis kietas: ρ = 1800 kg/m3; φ = 37°; E = 57MPa; qc,vid = 19MPa. Skaičiuotina situacija: po polių padu pagrindinai IGS 12. Polių šoninė trintis: vidurkis pagal IGS 10 ir IGS 12.

1.16.2.2. Parkingo zona 1-9, D-P; a). IGS 10; IGS 12; IGS 17. b). IGS 11 – smėlis smulkus, vidutinio tankumo: ρ = 1870 kg/m3; C = 4,0 kPa; φ = 37°; E = 32MPa; qc,vid = 9,2MPa. c). IGS 8 – smėlis dulkingas tankus: ρ = 1800 kg/m3; C = 6,0 kPa; φ = 35°; E = 38MPa; qc,vid = 12,6MPa. Skaičiuotina situacija: po polių padu pagal IGS 12. Polių šoninė trintis: vidurkis pagal IGS 10, IGS 8, IGS 11.

1.16.2.3. Parkingo zona 1‘-9‘, P-T; a). IGS 10; IGS 12: IGS 17. b). IGS 13 – smėlis smulkus labai tankus: ρ = 2080 kg/m3; C = 8,0 kPa; φ = 41°; E = 87MPa; qc,vid = 29MPa. c). IGS 15 – smėlis vidutinio rūpumo, vidutinio tankumo: ρ = 2040 kg/m3; C = 4,0 kPa; φ = 37°; E = 33MPa; qc,vid = 9,4MPa. d). IGS 20 – žvyras labai tankus: ρ = 1850 kg/m3; C = 2,0 kPa; φ = 45°;

ETAPAS Objektas:



TP

0


21 42

E = 103MPa; qc,vid = 41MPa. Skaičiuotinė situacija: po polių padu pagal IGS 13. Polių šoninė trintis: vidurkis pagal IGS 10 ir IGS 12.

1.16.2.4. Pastato su parkingo zona ašyse 9-15, A-M; a). IGS 10; IGS 11; IGS 12; IGS 15; IGS 24. Skaičiuotinos situacijos: po polių padu pagal IGS 15, IGS 12. Polių šoninė trintis: vidurkis pagal IGS 10 ir IGS 15.

1.16.2.5. Pastato su parkingo zona ašyse 9,-15,, M-T; a). IGS 11; IGS 12; IGS 15; IGS 13; IGS 17. Skaičiuotina situacija: po polių padu pagal IGS 12. Polių šoninė trintis: vidurkis pagal IGS 15 ir IGS 12.

Polių laikomoji galia paskaičiuota pagal LST EN 1997-1 reikalavimus. Projektavimas

atliktas dalinių koeficientų metodu. Grunto fizikinėms-mechaninėms savybėms taikyti daliniai koeficientai: vidiniam trinties kampui γφ = 1,25; sankabai γc = 1,25; grunto vieneto svoriui γγ = 1,0. Monolitiniai gelžbetoniniai poliai ir rostverkai paskaičiuoti pagal pirmą ir antrą ribinius būvius. Naudojamų medžiagų charakteristikos pateiktos lentelėje 5.3.1. Polių ilgio vidurkis 3,5m, skersmuo 0,45m.

Požeminės dalies išorės sienos suprojektuotos iš monolitinio gelžbetonio. Vertikaliai sienos atremtos į karkaso kolonų rostverkus ir standžiai sujungtos su kolonomis.

Pamatų ir sienų grunto užpylimą vykdyti pasluoksniais smėlingais neišbrinkstančiais gruntais. Vieno sluoksnio storis nedaugiau 30cm. Grunto sutankinimo rodikliai turi atitikti virš esančių konstrukcijų pagrindo projekto reikalavimus.

1.17. Bendras konstruktyviais sprendimas: Skaičiavimo principai ir rezultatai

1.17.1. Konstruktyviniai sprendiniai

Suprojektuoti 3 pastatų blokai 6-9 aukštų. Pastatų laikanti sistema yra ryšinis

gelžbetoninis (monolitinis) karkasas. Vertikalinės konstrukcijos, tai yra monolitinės gelžbetoninės kolonos ir sienos-diafragmos, atlaiko visas vertikalines ir horizontalines apkrovas. Horizontalinės konstrukcijos, tai yra perdangos standūs gelžbetoninės plokštės-diskai, kurių paskirtis yra atlaikyti ir perduoti į kolonas ir sienas-diafragmas horizontalines ir vertikalines apkrovas. Kolonų ir diafragmų su pamatais, perdangų su kolonomis ir diafragmomis sujungimas suprojektuotas standus.

Pastatų skaičiavimui sudaryti erdviniai modeliai, skaičiavimai atlikti baigtinių elementų metodu programiniu kompleksu “PK Lira 9.4”. Skaičiavimų rezultate gautos visų statinių elementų įrąžos, įlinkiai ir poslinkiai, taip pat apskaičiuoti įrąžų deriniai elementų armavimo skaičiavimui.

Pagal STR 2.05.04:2003 ribiniai perdangų vertikaliniai įlinkiai sudaro:

Gyvenamoji zona: - Konstrukcinis faktorius – 20mm;

ETAPAS Objektas:



TP

0


22 42

- Estetinis-psichologinis faktorius – 1/250L = 6000/250 = 24mm; - Pagal skaičiavimo rezultatus maksimalus prognozuojamas perdangų gyvenamoje

zonoje įlinkis sudaro 19mm, kai anga yra 6m; - Prognozuojamas maksimalus perdangų įlinkis pagal fasado kontūrą sudaro 14mm.

Parkingo perdangos: - Ribiniai įlinkiai pagal estetinį-psichologinį ir konstrukcinį faktorius sudaro 24mm; - Pagal skaičiavimo rezultatus maksimalus parkingo perdangos prognozuojamas įlinkis sudaro 18mm; - Parkingo dangos plokščių virš lauko gerbūvio maksimalus prognozuojamas įlinkis sudaro 22mm. Pastato horizontalus ribinis poslinkis pagal konstrukcinį faktorių sudaro 1/500H arba

34000/500 = 68mm. Pagal skaičiavimo rezultatus maksimalus pastato poslinkis sudaro 25mm arba 1/1360H.

Pagal nepalankiausių įrąžų derinius parinkti pastatų elementų skerspjūviai ir apskaičiuota jų armatūra.

Kolonos parkingo zonoje 0,45×0,45m. Armavimo koeficientas: 0,012÷0,04.

Parkingo perdangos 0,22m storio. Armavimo koeficientas apatinėje zonoje: 0,0026÷0,006; viršutinėje zonoje: 0,0026÷0,01.

Parkingo danga po lauko gerbūvio 0,27m storio. Armavimo koeficientas apatinėje zonoje: 0,004÷0,01; viršutinėje zonoje: 0,004÷0,012.

Pastatų kolonos gyvenamoje zonoje 0,4×0,4m. Armavimo koeficientas: 0,015÷0,045.

Pastatų perdangos gyvenamoje zonoje 0,2m storio. Armavimo koeficientas apatinėje zonoje: 0,0029÷0,0058; viršutinėje zonoje: 0,0029÷0,01. Pastatų grupė padalinta temperatūrinėmis-deformacinėmis siūlėmis į atskirus blokus. 6-9

aukštų gyvenamieji blokai atskirti nuo 1-2 aukštų požeminio parkingo 25mm siūle, kuri kerta perdangų konstrukcijas. Taip pat 20mm siūlė, kertanti perdangas, įrengta tarp gretimų gyvenamųjų blokų „A“ ir „C“ (ašys 11, 12). Siūlės užtaisomos tampria nedegi tarpine ir hermetizuojamos. Kiekvienas blokas yra atskira karkaso sistema, turinti savo atskirus elementus: pamatus, kolonas, sienas ir perdengimus. Siūlių detalės pateiktos brėžiniuose.

1.18. Pastatų konstruktyviniai elementai

1.18.1. Rūsio išorės sienos

Vieno-dvejų aukštų požeminio parkingo monolitinių gelžbetoninių išorės rūsio sienų

sprendimas ir įrengimo būdas pateikti skyriuje 1.19. Medžiagas žiūrėti p. 1.19.1. ir 1.19.2. Hidroizoliaciją žiūrėti skyriuje 1.22.

1.18.2. Pastatų laikantis karkasas

Pastatų kolonos, perdenginiai, sienos-diafragmos suprojektuotos iš monolitinio gelžbetonio. Betono klasė pateikta lentelėje 1,19,1. Armavimas tinklais ir strypynais. Armatūrą žiūrėti lentelėje 1.19.2. Pastatų laiptai suprojektuoti iš surenkamo ir dalinai iš monolitinio gelžbetonio. Laiptai

šarnyriškai atremtos į sienas.

ETAPAS Objektas:



TP

0


23 42

1.19. Gelžbetoninio karkaso konstrukcijų pagrindinės medžiagos

1.19.1. Konstrukcijų betonas pagal LST EN 206-1 Lentelė 1.19.1

Eil.Nr. Konstrukcijų pavadinimas Betono klasė

1 2 3

1 Pamatų poliai C20/25-XC2-Cl0,4-S2-Dmax20

2 Pamatų rostverkai C25/30-XC2-Cl0,4-S2-Dmax20

3 Išorės parkingo sienos C30/37-XF2-Cl0,4-S2-Dmax20;F50;W4

4 Vidaus parkingo kolonos ir sienos C30/37-XF2-Cl0,4-S2-Dmax20,F50,W4

5 Parkingo grindų plokštė ant grunto C25/30-XF2-Cl0,4-S2-Dmax20;W4;F100

6 Parkingo perdanga ir dangos po lauko gerbūvių

C30/37-XD1-Cl0,4-S2-Dmax20;F100;W4

7 Antžeminės dalies kolonos ir sienos C30/37-XC1-Cl0,4-S2-Dmax20

8 1-9 aukštų perdangos C30/37-XC1-Cl0,4-S2-Dmax20

9 Įvažiavimo pandusas C30/37-XD1-Cl0,4-S2-Dmax20;F100;W4

10 Laiptai C25/30-XC3-Cl0,4-S2-Dmax20;F50

11 Betoniniai ir gelžbetoniniai lauko gerbūvio elementai

C30/37-XC4-Cl0,4-S2-Dmax20;F100

1.19.2. Gelžbetoninių konstrukcijų armatūra** Lentelė 1.19.2.

Armatūros klasė

Skersmuo, mm

Paviršiaus forma

Stipris, MPa Skersinės arm. stipris, MPa

Charakt.

Skaič. Skaič. Skaič.

S240 5,5-40 lygi 240 218 174* 157

S400 6-40 rumbuota 400 365 290* 263

S500 3-40 lygi ir rumb. 500 450(410)

360*(328) 324(295)

*- naudojant rištus strypynus. ** - fizikinės ir mechaninės savybės turi atitikti techninėje specifikacijoje pateiktoms reikalavimams. () – skliaustelėse naudojant vielinę armatūrą.‘

1.20. Kitos konstrukcijos

1.20.1. Vidinės nelaikančios pertvaros Vidaus nelaikančios pertvaros suprojektuotos iš keraminių blokelių su techninėmis

charakteristikomis:

Tankis – 800-900 kg/m3;

Stipris gniuždymui – nemažiau 10 MPa;

Atsparumas šalčiui – F25.

ETAPAS Objektas:



TP

0


24 42

Tarpbutinės ir aukštų pertvaros tarp butų ir bendrų koridorių, kad pasiekti apsaugos nuo triukšmo klasę, suprojektuotos daugiasluoksnės. Konstrukcija: dvigubas blokelių mūras 2×10cm su tarpu užpildytų akmens vata. Tarpbutinių pertvarų tarpas 5cm, pertvarų tarp butų ir koridorių 7,5cm. Akmens vata tvirtinama prie mūro klijais ir diubeliais pagal tiekėjo techninius reikalavimus.

Tarpkambarinės pertvaros viduje buto suprojektuotos vienasluoksnės iš 10cm storio blokelių mūro su tinku iš abejų pusių.

Parkinge pertvaras siūloma mūryti iš 12cm storio silikatinių plytų, apdaila: siūlių rievėjimas.

Visas pertvaras mūryti su skiedinių S5. Armuoti išilgine vieline armatūra 2Ø6S240, keraminių blokelių mūrą kas 2 eilę (kas 500mm), silikatinių plytų mūrą kas 5 eilę (kas 500mm). Be to armuoti mūro eiles virš ir po kiekvieną angą.

Kad išvengti perdangų įlinkį mūrui, darbus rekomenduojama vykdyti kada visos perdangų laikinos atramos nuimtos ir jų įlinkis nuo nuosavo svorio jau suformavo. Vidinės pertvaros vėjo apkrovai neskaičiuotos ir mūrijamos po fasado uždarymo.

Visų pertvarų sujungimas su gelžbetoninio karkaso konstrukcijomis turi būti paslankus. Kompensacinis elastinis tarpas su perdangomis – nemažiau 20mm. Ištisinėse mūrinėse pertvarose ilgiau 10m įrengiama vertikalinė temperatūrinė siūlė. Temperatūrinė siūlė taip pat įrengiama visose pertvarose, kertant perdangos temperatūrines siūles. Pertvarų ir sienų vidaus ir lauko apdaila prie sujungimų su karkaso konstrukcijomis, taip pat prie temperatūrinių siūlių, taip pat turi būti paslanki, elastinė.

1.20.2. Lauko atitvarinės sienos Sienos suprojektuotos daugiasluoksnės. Pagrindinis laikantis sluoksnis keraminių blokelių

mūras 175mm storio. Techninės charakteristikos, mūro skiedinys ir armavimas analogiškai vidaus pertvaroms. Apšiltinamos sienos putupolistirolu EPS70N ir akmens vata „Paroc Linio 10“ balkonų zonoje. Apšiltinimo techninės charakteristikos pateiktos brėžiniuose. Putupolistirolas ir vata tvirtinami prie mūro klijais ir smeigėmis pagal tiekėjo techninius reikalavimus. Tvirtinimo technologiją rangovas privalo suderinti su projektuotoju. Lauko apsauginis-apdailos sluoksnis – armuotas tinkas, iš vidaus sienos taip pat tinkuojamos.

Sienų angų užpildymas – langai su dvigubu stiklopaketu. Jų detalius brėžinius paruošia rangovas, suderinant su projekto autoriumi.

1.20.3. Stogas Pastato stogas sutapdintas. Minimalus stogo nuolydis 2,5%. Apšiltinimas putupolistirolas

EPS80N, EPS100N ir akmens vata viršutiniame sluoksnyje. Apšiltinimas tvirtinamas pagal tiekėjo techninius reikalavimus. Tvirtinimo technologiją rangovas privalo suderinti su projektuotoju. Hidroizoliacijos danga ruloninė dvejų sluoksnių minkšta. Principinės detalės, techniniai reikalavimai ir medžiagų charakteristikos pateiktos brėžiniuose ir techninėje specifikacijoje TS6.

Naudojant bitumo-polimerinę stogo dangą numatytas šilumos izoliacijos vedinimas per kaminėlius išdėstytus kas 40-60m2 ir vėdinamą parapetą. Pirmas kaminėlis išdėstomas apie 5m nuo parapeto.

ETAPAS Objektas:



TP

0


25 42

1.20.4. Grindys Aukštų grindys įrengiamos su garso izoliacijos sluoksniu. Principinė detalė ir medžiagų

charakteristikos pateiktos brėžiniuose. Rūsio grindys yra monolitinė gelžbetoninė plokštė 10cm storio armuota apatiniu tinklu Ø6 S400 su akute 150×150mm.

Gruntas po grindimis sutankinamas iki Ev2 ≥ 90MPa. Virš sutankinto esamo grunto įrengiamos grindys pagal pateiktą brėžiniuose detalę.

Grindų temperatūrinės siūlės tūri sutapti su perdangų siūlėmis. Be to grindyse įrengiamos susitraukimo deformacijos siūlės 5mm storio ~kas 6x6m.

1.21. Konstrukcijų antikorozinė apsauga

Plieninės konstrukcijos neuždengiamos betonu pagal LST EN ISO 12944 eksploatuojasi silpno agresyvumo aplinkoje. Antikorozinė apsauga: alkido dažų sistema su gruntavimu S1.08

pagal LST EN ISO 12944, paviršiaus paruošimas Sa2 21

. Bendras padengimo storis 160mkm konstrukcijoms, kurie naudojami lauke, 120mkm konstrukcijoms viduje pastato. Visi plieniniai sujungimo elementai (varžtai, veržlės, poveržlės) turi būti cinkuoti. Gelžbetoninėms konstrukcijoms specialių apsauginių priemonių nenumatoma.

1.22. Konstrukcijų hidroizoliacija

Sienų ir pertvarų horizontalinė hidroizoliacija nuo kapiliarinės drėgmės -1, cokolinio ir 1

aukštų lygiuose klijuojama iš vienasluoksnės polimerinės arba bitumo-guminės medžiagos. Parkingo dangos plokštės hidroizoliacija klijuojama iš dvejų sluoksnių polimerinės-bituminės medžiagos. Hidroizoliacijos nuolydis 1,8-2,5%. Charakteristikos ir reikalavimai pateiktos techninėje specifikacijoje TS6. Įrengimo technologija pagal tiekėjo technines specifikacijas.

Balkonų plokščių, grindų san. mazguose hidroizoliacija įrengiama po apdaila teptiniu būdu iš poliuretano medžiagos tipo „Desmopol“ arba analogiškos. Lifto šachtų hidroizoliacija įrengiama analogiškai iš vidaus.

Rūsio vertikalinių sienų ir perdangų deformacinių, betonavimo ir temperatūrinių siūlių hidroizoliacija klijuotina vienasluoksnė iš bitumo-polimerinių medžiagų.

Kad išvengti paviršinių vandenių kaupimosi, po parkingo grindimis suprojektuotas drenažas.

1.23. Apsauga nuo triukšmo

Projektuojamas gyvenamasis pastatas pagal STR 2.01.07:2003 priskiriamos „C“ garso klasei.

Atitvarų akustinės charakteristikos: 1. Sienos ir perdangos tarp butų ir tarp butų ir bendrų koridorių: R′w≥ 55dB; L′nw≤ 53dB. 2. Perdangos tarp butų ir parkingo: R′w≥ 60dB; L′nw≤ 48dB. Atitvarų, kurioms keliami garso izoliacijos reikalavimai, sprendimai ir konstrukcijų

medžiagų techninės charakteristikos pateiktos brėžiniuose. Išorės aplinka neklasifikuojama.

ETAPAS Objektas:



TP

0


26 42

1.24. Pastato energetinis naudingumas

Pastatas pagal STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ suprojektuotas naudingumo klasės „B“.

Atitvarų konstrukcijų šiluminės techninės charakteristikos:

Išorės sienos: U = 0,2 W/m2·K;

Pastatų stogai: U = 0,159 W/m2·K;

Perdanga virš nešildomo požeminio parkingo: U = 0,16 W/m2·K;

Langai, kitos skaidrios atitvaros, durys: U = 1,1 W/m2·K;

Atitvarų konstrukcijos, medžiagų charakteristikos pateiktos brėžiniuose. Ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientai atitinka minimalius reikalavimus “B” klasės pagal STR 2.05.01:2013, lentelę 7 ir pateikiami šioje lentelėje:

Eil. Nr.

Ilginio šiluminio tiltelio apibūdinimas Tiltelį žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

1 Tarp pastato pamatų ir išorinių sienų f-w 0,1

2 Aplink langų angas sienose wdp 0,1

3 Aplink durų angas sienose dp 0,1

4 Tarp pastato sienų ir stogo w-r 0,15

5 Fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose c 0,1

6 Balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis

bc-w 0,18

7 Tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų

c-w 0,1

1.25. Konstrukcijų gaisrinė sauga

Pagal projekto priešgaisrinę dalį pastato ugniaatsparumo laipsnis yra I, gaisro apkrovos kategorija – 2.

Konstrukcijoms keliami ugniaatsparumo reikalavimai:

Kolonos ir perdangos atskiriančios parkingą nuo gyvenamosios dalies: REI180;

Pastato gelžbetoninės kolonos: R90;

Pastato gelžbetoniniai perdengimai: REI90;

Pastato laiptų ir liftų šachtų sienos: REI90;

Laiptų gelžbetoniniai maršai ir aikštelės: R60;

Pastato išorės nelaikančios sienos: EI15;

Pastato vidaus nelaikančios pertvaros tarp sekcijų: EI45;

Tas pats tarp butų: EI30;

Komunikacijų šachtų atitvaros: EI45;

Angos šachtų atitvaruose: EI30. Gelžbetoninių konstrukcijų ugniaatsparumas užtikrintas išlaikant tam tikrą armatūros apsauginį sluoksnį, mūrinių konstrukcijų: jų storiu.

ETAPAS Objektas:



TP

0


27 42

IV. GAISRINĖS SAUGOS DALIS

1.26. Bendroji dalis

Projekto projektavimo užduotis patvirtinta 2015-04. Projektinė dokumentacija parengta vadovaujantis gaisrinės saugos esminiu reikalavimu, kad kilus gaisrui:

1. Statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas; 2. Būtų ribojamas ugnies bei dūmų plitimas statinyje; 3. Būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius; 4. Žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio ar būtų galima juos gelbėti kitomis priemonėmis; 5. Pradėtų veikti gaisrinės saugos bei gaisro aptikimo, gesinimo sistemos; 6. Ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti.

Pastato gaisrinės saugos dalyje apibrėžtiems tikslams vykdyti turi būti vadovaujamasi šalyje galiojančiais normatyviniais statybos techniniais dokumentais, kurių dalis pateikiama žemiau:

STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2010, Nr. 72-3685)

STR 2.01.01 (2):1999 “Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga” (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233); „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 02 d. įsakymu Nr. 1-1-144 (TAR, 2014-04-03, Nr. 4078); „Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės“, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 (Žin., 2011, Nr.: 23 -1138); STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ (Žin., 2009, Nr. 138-6095); STR 2.09.02:2005 “Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas” (Žin., 1999, Nr. 13-333; 2002, Nr. 39-1446); STR 2.06.04:2014 “Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai” (Įsakymas Nr. D1-533 (TAR, Nr. 2014-0769)); ,,Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės“, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-249 (Žin., 2013, Nr.: 106-5264); „Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklės“ patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-250 (Žin., 2013, Nr. 106-5265); Lietuvos standartas LST L ENV 1991–2–2 „Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2–2 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Gaisro poveikiai konstrukcijoms“; „Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklės“, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-138(Žin., 2011, Nr. 48-2343); „Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės“, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-168 (Žin., 2009, Nr. 63-2538);

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376192

http://www.vpgt.lt/get_file.php?file=bG1XYzJwcVZhOWVhazhTdmw5cHMyMjZVeUtocjBwcWVtYXlaa3NXb21hT1VuWmZZbVdObzBwcVRsYVdZd3B6S21zN0pubXJIbWFyRlo1dmFsSmpJbkd5aWxjbVpwNWFVbXNxV29XdlBuTWx4bDVka21KbG9iSmRtbWNlWG9aZVdabkdabHBaa2xaWnBtTVJsWjVOdG1KcVN5bUtWbFpwamxWaHJ0NU56bFlXV1ZwdXl5S1pyazV1RW1XeVlrMnVibkozSVlHakdsNmFXbTVpZXhHM0c=

http://www.vpgt.lt/get_file.php?file=YVdXWDJwYVZhOWR3azVTdmw5cHgyM0dVbDZpWDBtcWVtS3hva3Bhb202TnBuWnZZeG1PWDBwaVR3cVZyd20lMkZLbTg2Ym5wakhtS3JHWjV2YWw1akduSmVpbWNuSHAyU1Vtc3JEb1piUG5zbWJsNTFpYkpwdGI4Wm1iOGZDb2NlV1pxNmJuOGFLWnNwdXlKcWhtTkdhelhIU3hxRm1ncGVxazZGdTFzS21tSmhwbzViWm1sU1R6SnpGazZGbzFweldjYzdLb0diSGFLckNXR3ZXd3BPWnFHYWR4dFBIcDJlRmFkaVptWm5NbnRkcTNzYWRsODVxbkpPcm1vT1RXcHRsbFdiRWxjZG5sNUdjaE1hR2x0V2VrcDJGbldPVmtwdHR4V1dYbUpSa2wybVdhNXFObVdKcnFaeXprM3R1dTNHZm02Q2M=

ETAPAS Objektas:



TP

0


28 42

„Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės“, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-168 (Žin., 2009, Nr. 63-2538); „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės“, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-186 (Žin., 2012, Nr. 78-4085); „Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309; „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės“, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1-199 redakcija (Žin. 2013, Nr. 85-4297); „Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-52. Projektas atitinka esminį reikalavimą „Gaisrinė sauga“.

1.27. Pastato ir teritorijos gaisro rizika

1.27.1. Funkcinė paskirtis ir jos specifika

Pagal „Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų taisyklės“, 3 priedo, 1 lentelę gyvenamieji namai priskiriami P.1.3 (gyvenamieji trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) statinių grupei. Gyvenamosios paskirties patalpos pagal gaisro ir sprogimo pavojų neklasifikuojamos.

Automobilių saugykla priskiriama P.2.7 (Garažų pastatai transporto priemonėms laikyti (automobilių garažai, lėktuvų angarai, vagonų, autobusų ir troleibusų garažai) statinių grupei.

Bendrieji statinio rodikliai:

Pavadinimas

Mato vienetas Kiekis

Pastabos

I. SKLYPAS

1. sklypo plotas m² 9766

2. sklypo užstatymo intensyvumas % 160

3. sklypo užstatymo tankumas % 40

4. požeminio parkingo sklypo užstatymo tankumas % 53

II. PASTATAI

1. paskirties rodikliai (gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, aptarnaujamų žmonių skaičius, kiti rodikliai)

-

2. Pastato bendrasis plotas* m² 21775,05 15315,70 antžeminės dalies

3. Pastato naudingas plotas* m² 13477,77

4. Pastato tūris* m³ 86673 61011 antžeminės dalies

ETAPAS Objektas:



TP

0


29 42

Pavadinimas

Mato vienetas Kiekis

Pastabos

4.1. A korpuso tūris m³ 22749

4.2. B+C korpusų tūris m³ 38262

5. Aukštų skaičius vnt. C + 6; 7; 9

6. Pastato aukštis m 31,47 195,65 absoliutinė

altitudė

6.1. Pastato aukštis iki parapeto m 29,35 193,53 absoliutinė altitudė

7. Butų skaičius (gyvenamajame name), iš jų: vnt. 264

7.1. 1 kambario vnt. 64

7.2. 2 kambarių vnt. 120



8. Aukštis nuo gaisrinių automobilių privažiavimo prie pastato iki aukščiausio aukšto grindų altitudės

m 21,75

8.1. Aukštis nuo gaisrinių automobilių privažiavimo prie automobilių saugyklos iki aukščiausio aukšto grindų altitudės

m 0.25

9. Žmonių skaičius automobilių saugykloje -1.1 aukšte vnt. 72

9.1. Žmonių skaičius automobilių saugykloje -1 aukšte vnt. 64

9.2. Žmonių skaičius gyv. namuose vnt. virš 100

10. Kiti specifiniai pastato rodikliai*

10.1. Pastato gyvenamasis plotas m² 10368,23

10.2. Pastato pagalbinis naudingas plotas m² 3109,54

10.3. Bendro naudojimo patalpų plotas m² 1837,93

10.4. Pastato pagalbinis nenaudingas plotas m² -

10.5. Rūsio (pusrūsio) patalpų plotas m² 231,05

10.6. Garažų plotas m² 6228.20

1.27.2. Pastato gaisrinės apkrovos tankis

Pastatai priskirti I atsparumo ugniai laipsniui. Gaisrinės apkrovos, gaisro veikimo ekvivalentinės trukmės vertinimas atliktas pagal LST EN 1991-1-2:2004 “Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1-2 dalis. Bendrieji poveikiai. Gaisro poveikiai konstrukcijoms“.

Skaičiuotinė gaisro apkrovos qf,d reikšmė išreiškiama taip: qf,d = qf,k ·m·δq1· δq2· δn [MJ/m2]

m - sudegimo koeficientas; δq1 - koeficientas, kuriuo įvertinama gaisro kilimo rizika dėl sekcijos dydžio; δq2 - koeficientas, kuriuo įvertinama gaisro kilimo rizika dėl naudojimo būdo;

ETAPAS Objektas:



TP

0


30 42

δn =

10

1i

δq1 yra koeficientas, kuriuo įvertinamos įvairios priešgaisrinės saugos priemonės

(sprinkleriai, aptikimas, automatinis pavojaus perdavimas, ugniagesių gelbėtojų veiksmai ir kita); qf,k -charakteristinis gaisro apkrovos tankis grindų vienetiniam plotui gyvenamosios paskirties patalpose 948 [MJ/m2]. qf,k -charakteristinis gaisro apkrovos tankis grindų vienetiniam plotui garaže 122 [MJ/m2].

1 lentelė. δq1, δq2 koeficientai

Sekcijos grindų plotas Af [m2]

Gaisro kilimo pavojus

Gaisro kilimo pavojus

Naudojimo pavyzdžiai

5000 2,0 1 Gyvenamosios patalpos.

1 Garažas

2 lentelė. δni koeficientai

Aktyviųjų priešgaisrinių priemonių δni koeficientų funkcija

Automatinis gaisro gesinimas

Automatinis gaisro aptikimas

Rankinis gaisro gesinimas

Automatinis gaisro aptikimas ir pavojaus signalas šiluma δn3 dūmais δn4

Vilniaus APVG δn7

0,73 0,78

qf,d = 948·0,8·2,0·1·0,78= 1183 [MJ/m2];(gyvenamosios patalpos) qf,d = 122·0,8·1,9·1·0,569= 105,51 [MJ/m2]; (garažas)

Atlikus statinių gaisro apkrovos vertinimą, nustatyta, kad pagal „Gaisrinės saugos

pagrindinius reikalavimus“ gyvenamieji pastatai priskirti 2 – ai gaisro apkrovos kategorijai. Atlikus statinių gaisro apkrovos vertinimą, nustatyta, kad pagal „Gaisrinės saugos

pagrindinius reikalavimus“ požeminė automobilių saugykla priskirta 1 – ai gaisro apkrovos kategorijai.

1.27.3. Artimiausios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos efektyvumas ( reagavimo laikas, sudėtis, techninis aprūpinimas ir pan. )

Artimiausia Vilniaus APGV ugniagesių komanda – Ateities g. 17, Vilnius važiavimo atstumas apie – 2,2 km (žr. 1 paveikslą), apytikslis važiavimo laikas (standartinis gaisrinių automobilių greitis 40 km/val.) – (2,2/40)∙60=3,3 min.

Atsižvelgiant į atstumą nuo pastato iki artimiausios priešgaisrinės gelbėjimo

tarnybos komandos, į tai, kad įrengiamos aktyviosios gaisrinės saugos priemonės,

apskaičiuojame galimą laisvą degimo laiką – T laisvas.

T laisvas = T pastebėjimo/pranešimo/išvykimo + T atvykimo + T kovinio išsidėstymo

T pastebėjimo/pranešimo/išvykimo – laikas nuo gaisro pradžios iki jo pastebėjimo + laikas pranešimo

teritorinei VPGT + išvykimo iš komandos laikas;

ETAPAS Objektas:



TP

0


31 42

T atvykimo – atvykimo laikas;

T kovinio išsidėstymo – kovinio išsidėstymo laikas.

T laisvas = 3,17 + 3,3 + 1 = 7,5 min.

Pirminių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgų reagavimo laikas ~ 7,5 min.

Skaičiavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m.

balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354, Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartu, 4.1., 4.2

p., 4.3 p., 4.4 p).

1 pav. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų važiavimo maršrutas

Pagal STR 1.05.06:2010 8 priedą, p. 41.2 nurodyti skaičiavimai atliekami. Konstrukcijų atsparumas ugniai parenkamas pagal eurokodus lenteliniu metodu, todėl skaičiavimai pagal paprastą skaičiavimo modelį arba bendrąjį skaičiavimo modelį neatliekami.

Projektavimo metu bendrieji skaičiavimo modeliai (simuliacijos) nenagrinėjami, pastatas projektuojamas lenteliniu metodu.

ETAPAS Objektas:



TP

0


32 42

1.27.4. Gaisro ir gelbėjimo operacijų mastas ir pasekmės avarijos atveju Objektas nėra priskiriamas prie ypatingos svarbos objektų, kuriuose saugomų

pavojingų medžiagų kiekis viršija nustatytus ribinius kiekius. Statinyje nevykdomi gaisro arba sprogimo požiūriu pavojingi technologiniai procesai, todėl kilęs gaisras gali būti pavojingas lokaliai. Incidento likvidavimui turėtų pakakti Vilniaus APVG pajėgų.

1.28. Objekto ir teritorijos saugos priemonės

1.28.1. Atstumas ir gretimų pastatų teritorijos pavojaus analizė

Atstumai tarp pastatų taikomi vadovaujantis galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu.

Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp statinių

3 lentelė

Statinio atsparumo ugniai laipsnis

Atstumas (m) iki statinio, kurio ugniai atsparumo laipsnis

I II III I 6 8 10

Priešgaisriniai atstumai tarp įvairios paskirties statinių yra išlaikomi. Automobilių saugykla sudalinta į du skyrius, kurių plotas neviršija 5000 m².

1.28.2. Privažiavimai prie pastatų, galimybė ugniagesių technikai

manevruoti Privažiavimai prie pastato numatomi taip, kad būtu galima evakuoti žmones iš visų

butų. Priėjimai numatomi iš keturių pastato pusių užtikrinant ugniagesių gelbėtojų patekimą prie pastato bei į pastato aukštus. Į visus pastato aukštus ugniagesiai gelbėtojai galės patekti iš laiptinių. Gaisrinių automobilių privažiavimo keliai bei aikštelės numatytos visada laisvos. Tam užtikrinti gali būti statomi specialūs ženklai ar aptvarai (iki 20 cm aukščio), naudojamas specialus žymėjimas. Ant pastato stogo ugniagesiai gelbėtojai galės patekti tiesiai iš laiptinių. Ant stogo numatomas ne žemesnis kaip 0,6 m parapetas. Vietose kur stogo aukščio skirtumas didesnis kaip 1 m, bus naudojamos stacionariosios gaisrinės kopėčios (0,7 m pločio). Gaisrinių pravažiavimo plotis yra ne mažesnis kaip 3,5 m, aukštis – ne mažesnis kaip 4,5 m. Aklakelis baigsis ne mažesne kaip 16×16 m aikštele.

1.28.3. Išoriniai vandens šaltiniai gaisrui gesinti

Didžiausias vandens debitas būtinas gaisro gesinimui iš išorės - 20 l/s. Vanduo gaisrų gesinimui bus imamas iš dviejų gaisrinių hidrantų. Gaisro gesinimo trukmė – 3 val. Atstumas, skaičiuojant jį pagal ugniagesių gelbėtojų tiesiamą vandens liniją, nuo gaisrinio hidranto iki jo saugomo tolimiausio pastato perimetro taško yra ne didesnis kaip 200 m. Gaisriniai hidrantai bus patikrinti iki pastato pridavimo. Lauko gaisrinis vandentiekis turi būti prijungtas prie I kategorijos vandens tinklų. Detalesni projektiniai sprendiniai pateikti techninio projekto „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo“ dalyje.

ETAPAS Objektas:



TP

0


33 42

1.29. Pasyvios gaisrinės saugos priemonės

1.29.1. Pastato atsparumas ugniai, gaisriniai skyriai Maksimalus gaisrinio skyriaus plotas nustatomas Fg = Fs∙G∙cos(90KH), kur

Fs – sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas, priklausantis nuo statinio paskirties, [m²]; KH – skaičiuojamojo aukščio koeficientas, [KH =H/Habs]; H – aukštis nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus iki pastato aukščiausio aukšto (įskaitant mansardinį) grindų altitudės, [m]; Habs – skaičiuojamoji altitudė, [m]; G – pastato gaisrinės saugos įvertinimo koeficientas, bendruoju atveju imamas lygus 1 Fg=5000*1*cos(90*21,75/56)=4097,99 m², pastato kiekvieno gaisrinio skyriaus plotas neviršija maksimalaus gaisrinio skyriaus Fg ploto. Automobilių saugojimo aikštelė ir gyvenamasis pastatas REI 180 sienomis ir perdanga, automobilių saugyklos kolonų atsparumas ugniai R 180. Automobilių saugojimo aikštelė suskirstyta į 2 skyrius iki 5000 m2.

4 lentelė

Sta

tin

io a

tsp

aru

mo

ug

nia

i

laip

sn

is

Ga

isro

ap

kro

vo

s k

ate

go

rija

Statinio, statinio gaisrinio skyriaus konstrukcijų elementų (turinčių ugnies atskyrimo ir (ar) apsaugos funkcijas) atsparumas ugniai ne mažesnis kaip

(min.)

gais

rin

ių s

kyri

ų

ats

ky

rim

o s

ien

os

ir p

erd

an

go

s

laik

an

čio

sio

s

ko

nstr

uk

cijo

s

lau

ko

sie

na

au

kštų

, p

as

tog

ės

pata

lpų

, rū

sio

perd

an

go

s

sto

gai

laiptinės

vid

inės s

ien

os

laip

tata

kia

i ir

aik

šte

lės

, la

iptu

s

laik

an

čio

sio

s

daly

s

I

1 REI 180(1) R 120(1) EI 30 (o↔i)

REI 90(1) RE 30 REI 120 R 60

2 REI 120(1) R 90(1) EI 15 (o↔i)

REI 60(1) RE 20 REI 90 R 60

(1) Konstrukcijoms įrengti naudojami ne žemesnės kaip A2–s3, d2 degumo klasės

statybos produktai. (2) Konstrukcijoms įrengti naudojami ne žemesnės kaip B–s3, d2 degumo klasės statybos

produktai.

Statinio stogas numatytas ne žemesnės kaip BROOF (t1) klasės. Išorės apdailai naudojami ne žemesni kaip B–s3, d0 degumo klasės statybos produktai.

Žmonių saugumas evakuacijos keliuose užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis.

Evakuacijos keliai pastate užtikrins saugią žmonių evakuaciją iš patalpų. Nustatant evakuacijos kelių apsaugą, bus užtikrinta saugi žmonių evakuacija, atsižvelgiant į evakuacijos

ETAPAS Objektas:



TP

0


34 42

kelią išeinančių patalpų paskirtį, evakuojamųjų skaičių, pastato atsparumo ugniai laipsnį, konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasę ir evakuacinių išėjimų iš aukšto ir pastato skaičių.

Iš pirmo aukšto evakuacija vykdoma tiesiai į lauką per laiptinę. Iš kitų aukštų gyvenamosios sekcijos kiekvieno aukšto evakuacija vykdoma į L1 tipo

laiptinę. Laiptinių vidinėse sienose draudžiama įrengti angas (išskyrus duris). Laiptinių viršutiniuose

aukštuose bus numatytas 1,2 m2 atidaromas langas su mechanizmu kuris neleis užsidaryti. Laiptinių vidinės durys su savaiminio užsidarymo mechanizmais ir tarpinėmis C1Sm.

Išėjimų iš laiptinių plotis yra ne siauresnis už laiptų maršo pločio, t.y. 1,2 m. Evakuacijos kelias gyvenamajame name nuo labiausiai nutolusių patalpų durų iki išėjimo į

lauką arba laiptinę bus ne ilgesnis kaip nurodyta lentelėje.

Evakavimo(si) kelio ilgio reikalavimai 5 lentelė

Pastato atsparumo

ugniai laipsnis

Atstumas nuo tolimiausios

žmonių buvimo vietos patalpose

iki išėjimo iš jos(2)

Atstumas nuo patalpos durų iki laiptinės arba išėjimo į lauką (m)(1)(2)

kai patalpos durys yra tarp laiptinių ar išėjimų į lauką

kai patalpos durys yra aklinoje

koridoriaus ar holo dalyje

I 25 40 25 (1) Evakavimo(si) kelio ilgis koridoriuose, holuose ir pan., kai juose nėra natūralaus

apšvietimo, turi būti mažinamas perpus.

Evakavimo(si) kelių gyvenamuosiuose pastatuose įrengimo reikalavimai 6 lentelė

Pastato aukščiausio

aukšto grindų altitudė, A

(m)

Sekcijos aukšto plotas, F (kv. m)

F ≤ 500

1 kelias 2 kelias

15 < A ≤ 26,5 L1 tipo laiptinė RN(1)

RN – reikalavimai nekeliami. (1) Avariniai išėjimai įrengiami pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus

Evakavimo(si) kelių atstumų reikalavimai

7 lentelė

Automobilių saugyklos tipas

Aukšto altitudė, matuojama nuo žemės paviršiaus

altitudės, A (m)

Atstumas (m)(1) (2) (3)

Iš patalpų tarp laiptinių arba išėjimų į lauką

Antžeminė uždara

6 ≥ A > 0 50

ETAPAS Objektas:



TP

0


35 42

Evakavimo(si) kelių požeminių automobilių saugyklų statiniuose įrengimo reikalavimai

8 lentelė

Pastato žemiausio požeminio

aukšto grindų

altitudė, A (m)

Žmonių skaičius aukšte, N (vnt.)

N < 50

1 kelias 2 kelias

A ≤ 3 L1 tipo laiptinė(1) L1 tipo laiptinė

(1) Prieš laiptus turi būti įrengtas EI 45 atsparumo ugniai priešgaisrinis šliuzas, kuriame kilus gaisrui sudaromas oro viršslėgis [11.2]. RN – reikalavimai netaikomi.

Evakavimo(si) kelių ilgių patalpose iki evakuacinio išėjimo reikalavimai

9 lentelė

Automobilių saugyklos tipas

Aukšto altitudė, matuojama nuo žemės paviršiaus

altitudės, A (m)

Atstumas (m)

Antžeminė uždara

6 ≥ A > 0 60

Atstumas nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpose iki tolimesnio evakuacinio išėjimo neturi viršyti: 80 m – antžeminėje uždaroje saugykloje.

Laiptų maršų plotis yra ne mažesnis už išėjimo iš aukšto, kuriame daugiausia žmonių, į laiptinę plotį, tačiau ne mažesnis kaip 1,2 m.

Laiptų nuolydis evakuacijos keliuose bus ne didesnis kaip 1:1,75, pakopų aukštis – ne didesnis kaip 22 cm, pakopų plotis – ne mažesnis kaip 25 cm.

Iš patalpų durys evakuaciniuose išėjimuose atsidarys evakuacijos kryptimi, jei patalpose nuolat bus daugiau kaip 15 žmonių.

Žmonių evakuacijos valdymui ir ugniagesių gelbėtojų pagalbai evakuaciniuose keliuose bus įrengtas evakuacinis apšvietimas, užtikrinantis pakankamą saugiam žmonių judėjimui evakuacijos kelių apšvietimą, išsijungus pagrindiniam apšvietimui.

Pagal “Dėl gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatų patvirtinimo”, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. birželio 4 d. (pakeitimas):

Evakuacijos krypties (saugių sąlygų) ženklai turi būti fotoliuminescenciniai arba šviesiniai. Fotoliuminescencinių ženklų skaistis nustatomas bandymais laboratorijoje: praėjus 10 minučių nuo ne mažesnio nei 1000 lx šviesos srauto stiprumo 5 minučių trukmės poveikio skaistis turi būti ne mažesnis nei 140 mcd/m2, praėjus 60 minučių – ne mažesnis nei 20 mcd/m2. Šviestuvai montuojami koridoriuose, evakuacinių kelių posūkių ir šakojimosi vietose, virš išėjimo durų į laiptines, į lauką taip, kad iš bet kurio patalpų taško matytųsi evakuacijos kryptis.

ETAPAS Objektas:



TP

0


36 42

Liftų valdymas, kilus gaisrui įrengiamas vadovaujantis LST EN 81-73 serijos standartų reikalavimais.

1.29.2. Ugnies ir dūmų plitimo statinyje stabdymo priemonės ( priešgaisrinės užtvaros, gaisriniai skyriai ir pan. )

Skirtingos paskirties patalpos tarpusavyje bus atskirtos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcijų degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis užtvaromis. Reikalavimai tokioms atitvarinėms konstrukcijoms bei priešgaisrinėms užtvaroms nustatomi atsižvelgiant į patalpų paskirtį, gaisro apkrovos tankį, pastato atsparumo ugniai laipsnį bei konstrukcijos degumo klasę.

Perdanga laikančios konstrukcijos yra REI 180. Būtai tarpusavyje atskiri EI 30 pertvaromis, sekcijos – EI 45 pertvaromis.

Angų užpildų priešgaisrinėse užtvarose atsparumas ugniai(1) 10 lentelė

Priešgaisrinės užtvaros

atsparumas ugniai

Durys, vartai,

liukai(2) (3)

(4)

Angų, siūlių

sandarinimo

priemonės

Inžinerinių tinklų

kanalų ir šachtų

Užsklandos ir

konvejerio sistemų

sąrankos

Langai

30 EW 20-C3 EI 30 EI 30 EI2 30 EW 20

45 EW 30-C3 EI 45 EI 45 EI2 30 EW 30

60 EI2 30-C3 EI 60 EI 60 EI2 45 EI2 30

90 EI2 60-C3 EI 90 EI 90 EI2 60 EI2 60

180 EI2 60-C3 EI 180 EI 180 EI2 60 EI2 60 (1) Leidžiama angų užpildus įrengti nenormuojamo atsparumo ugniai statinių nelaikančiose vidinėse sienose, lauko sienose ir stoguose, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

(2) Durims, pro kurias evakuojasi ne daugiau kaip 5 žmonės, gali būti taikoma C0 klasė. (3) Durims, pro kurias evakuojasi ne daugiau kaip 15 žmonių, gali būti taikoma C1 klasė. (4) Pastatuose, kuriuose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, liftų durų atsparumui ugniai gali būti taikoma tik E klasė. Bendras angų plotas priešgaisrinėse užtvarose neviršys 25% užtvaros ploto.

Gaisro metu angos priešgaisrinėse užtvarose bus uždarytos. Langai bus neatidaromi, o durys, vartai, liukai ir vožtuvai turės savaiminio uždarymo mechanizmus bei sandarinančius tarpiklius. Durys, vartai, liukai ir vožtuvai, kurie eksploatuojami atidaryti, bus su automatiniais uždarymo įrenginiais.

Tose priešgaisrinių užtvarų vietose, kuriose jas kerta kanalai, šachtos ir kitų medžiagų vamzdynai, bus įrengti automatiniai degimo produktų plitimą kanalais, šachtomis ir vamzdynais sulaikantys įrenginiai.

Inžinerinių komunikacijų perėjimai per perdangas projektuojami metaliniais vamzdžiais. Angos vamzdžiams, ortakiams, elektros kabeliams kertant priešgaisrines pertvaras, sienas, perdangas, sandarinamos, užtaisomos užpildu, kurio atsparumas ugniai ne žemesnis už pačios kertamos priešgaisrinės užtvaros atsparumą ugniai. Ortakių degumo klasė A2-s1,d0.

Vedinimo šachtos EI 60.

ETAPAS Objektas:



TP

0


37 42

Angose ir ortakiuose, kertančiuose priešgaisrines užtvaras, priešgaisrinių sklendžių atsparumas

ugniai bus:

EI 60, kai priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 60 minučių;

EI 30, kai priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 45 minutės;

EI 15, kai priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 15 minučių.

Kitais atvejais priešgaisrinės sklendės atsparumas ugniai turi būti toks pat, kaip ir ortakio,

kuriam jis skirtas, bet ne mažesnis kaip EI 15.

Jei statybos produktų gaisrinis pavojingumas yra mažinamas, panaudojant papildomas atsparumą ugniai didinančias ar degumo grupę aukštinančias dangas, minėtų dangų techniniuose reikalavimuose turi būti nurodytas jų keitimo arba atnaujinimo periodiškumas, atsižvelgiant į eksploatavimo sąlygas, bei, joms netekus savo savybių, turi būti nedelsiant keičiamos arba atnaujinamos. Draudžiama jas naudoti tose vietose, kur nėra galimybės jų periodiškai keisti arba atnaujinti.

1.29.3. Degių ir toksinių medžiagų naudojimo ribojimas pastatuose Automobilių saugyklų, kurių talpa viršija 100 automobilių, grindims įrengti draudžiama

naudoti žemesnės kaip A2FL–s1 degumo klasės statybos produktus.

Statybos produktų, naudojamų vidinėms sienoms, luboms ir grindims įrengti, degumo klasės 11 lentelė

Patalpos Konstrukcijos

Statinio, statinio gaisrinio skyriaus atsparumo ugniai laipsnis

I

statybos produktų degumo klasės

Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.) vertinami už evakuacinio išėjimo iš patalpos, kai jais evakuojasi iki 15 žmonių

sienos ir lubos C–s1, d0

grindys DFL–s1

Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.) vertinami už evakuacinio išėjimo iš patalpos, kai jais evakuojasi nuo 15 iki 50 žmonių

sienos ir lubos B–s1, d0(2)

grindys BFL–s1

Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.) vertinami už evakuacinio išėjimo iš patalpos, kai jais evakuojasi 50 ir daugiau žmonių

sienos ir lubos A2–s1, d0(3)

grindys A2FL–s1

Patalpos, kuriose gali būti iki 15 žmonių

sienos ir lubos C–s1, d0

grindys DFL–s1

Gyvenamosios patalpos sienos ir lubos B–s1, d0(2)

grindys RN

ETAPAS Objektas:



TP

0


38 42

Patalpos Konstrukcijos


I

statybos produktų degumo klasės

Techninės nišos, šachtos, taip pat erdvės virš kabamųjų lubų ar po dvigubomis grindimis ir pan.

sienos ir lubos B–s1, d0

grindys A2FL– s1

Cg, Dg, Eg kategorijų gamybos ir sandėliavimo patalpos


grindys DFL–s1

Rūsiai ir buitinio aptarnavimo patalpos


grindys DFL–s1

šildymo įrenginių patalpų grindys

A2FL–s1

(2) Sienų paviršiai iki 30 proc. kiekvieno paviršiaus plokštumos ploto atskirai gali būti dengiami D–s2, d2 degumo klasės statybos produktais.

Automobilių saugykloje, grindims įrengti draudžiama naudoti žemesnės kaip A2FL–s1 degumo klasės statybos produktus.

1.30. Aktyvios gaisrinės saugos priemonės

1.30.1. Gaisro aptikimo ir pranešimo sistemos:

1.30.1.1. Gaisrinė signalizacija Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema įrengiama pagal „Gaisro aptikimo ir signalizavimo

sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės“, kurios yra patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012-06-29 įsakymas Nr. 1-186 (Žin., 2012, Nr. 78-4085). Automobilių saugykloje ir kitose rūsyje esančiose patalpose projektuojama A tipo GAS sistema, gyvenamo pastato butuose numatomi autonominiai dūmų signalizatoriai. GAS sistemų įrenginių elektros energijos tiekimo patikimumas turi būti I grupės, kuriai bus įrengtas papildomas nepriklausomas maitinimo šaltinis. Laiptinių visuose aukštuose bus įrengti pavojaus mygtukai.

Įrengiant automobilių su dujine įranga automobilių saugyklas, bus įvykdyti šie reikalavimai: 1. automobilių saugykloje bus įrengta dujų nuotėkio aptikimo sistema su suskystintų dujų aptikimo detektoriais; 2. kiekvieną saugomo ploto tašką būtina saugoti ne mažiau kaip dviem dujų aptikimo detektoriais; 3. suskystintų dujų aptikimo detektoriai bus įrengti ne aukščiau kaip 0,15 m virš grindų, taip pat atsižvelgiant į įrangos gamintojo pateiktų dokumentų reikalavimus; 4. automobilių saugykloje bus įrengtas avarinis vėdinimas; 5. dujų nuotėkio aptikimo sistemos signalai (dujų aptikimo, gedimo ir kt.) bus perduodami gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos valdymo ir rodymo įrangai;

http://www.vpgt.lt/get_file.php?file=bEdXWjJwdVZhdGVhazVldmE5cWMyMnlVeWFpWDBwbWV4S3h1a3Bpb2xhTnJuY2pZeDJPVTBwbVRrNldad3B6S2JzNmRucG5IbWFxWFo1ZmF4SmlabkdxaXhNbkdwMlNVbU1xWm9XZlBtc2xxbHBwb2JaWnNiY1JtbU1lV29aZVdabkhJdXBXVlpORnExNW1zbWR4eXhtd3BtTW1WMVpwWG1mMXNJWldieUtGb244VFRsNmVXa1ppRWsycHVrMnlWYnBlZVgydVNsMjdGWlptVHhHYkVYNVpXbHJMR3BwV1Rib1REYjJpYmNKRnJtY3BpWjVxWGJKWm1tYWVUZ2NoMlpuSEduNXMlM0Q=

http://www.vpgt.lt/get_file.php?file=bEdXWjJwdVZhdGVhazVldmE5cWMyMnlVeWFpWDBwbWV4S3h1a3Bpb2xhTnJuY2pZeDJPVTBwbVRrNldad3B6S2JzNmRucG5IbWFxWFo1ZmF4SmlabkdxaXhNbkdwMlNVbU1xWm9XZlBtc2xxbHBwb2JaWnNiY1JtbU1lV29aZVdabkhJdXBXVlpORnExNW1zbWR4eXhtd3BtTW1WMVpwWG1mMXNJWldieUtGb244VFRsNmVXa1ppRWsycHVrMnlWYnBlZVgydVNsMjdGWlptVHhHYkVYNVpXbHJMR3BwV1Rib1REYjJpYmNKRnJtY3BpWjVxWGJKWm1tYWVUZ2NoMlpuSEduNXMlM0Q=

ETAPAS Objektas:



TP

0


39 42

6. automobilių saugykloje bus įrengta perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistema, kuri pritaikoma pavojaus signalui apie dujų nuotėkį perduoti.

Automobilių saugykla, pritaikyta automobiliams su dujine įranga saugoti, todėl bus atitinkamai paženklinta.

1.30.1.2. Pranešimo apie gaisrą žmonėms sistema Projektuojant vadovautis LST EN 60849, LST EN 54 serijos standartų ir „Gaisrinės saugos

pagrindinių reikalavimų“ taisyklių nuostatomis. Gyvenamajame pastate pagal gaisrinė saugos pagrindinius reikalavimus įspėjimo apie

gaisrą ir evakuacijos valdymo sistema neprivaloma. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje pagal gaisrinė saugos pagrindinius

reikalavimus įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistema nenumatoma, nes nebus virš 100 žmonių.

1.30.1.3. Pranešimas apie gaisrą ugniagesiams gelbėtojams Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba bus informuojama telefonu.

1.30.2. Gaisro pavojingų faktorių šalinimo sistemos:

1.30.2.1. Priešdūminės sistemos

Automobilių saugykloje numatoma dūmų šalinimo sistema su srautiniais ventiliatoriais „Jet Fan“(skaičiavimai pateikti GS dalies priede Nr. 1). Automobilių saugykloje prieš laiptines numatomi tambūrai su 20 Pa viršslėgiu.

1.30.2.2. Stacionari gaisro gesinimo sistema Uždaroje automobilių saugykloje pagal „Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų

projektavimo ir įrengimo taisyklės“ stacionarus gesinimas neprojektuojamas nes plotas yra mažesnis kaip 5000 m2.

1.30.2.3. Vidaus priešgaisrinis vandentiekis Rūsyje esančioje automobilių saugojimo aikštelėje priešgaisrinis vandentiekis pagal

„Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės“ privalomas. Patalpos kiekvieną patalpos tašką numatoma gesinti dviem čiurkšlėmis. Vienos čiurkšlės vandens srautas yra 162 l/min. Gaisro gesinimo trukmė 3 val. Vandentiekio tinklas bus žiedinis. Vanduo bus imamas iš miesto žiedinio vandentiekio.

Gyvenamajame pastate priešgaisrinis vandentiekis pagal „Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės“ neprivalomas, nes pastato aukštis ne didesnis nei 26,5 m.

1.30.2.4. Priešgaisrinės automatikos įrenginių objekte aprašymas. Gaisrinės automatikos įrenginių veikimo patikimumo užtikrinimas

Priešgaisrinės automatikos įrenginiai turi būti įrengiami vadovaujantis Lietuvoje galiojančių norminių aktų reikalavimais.

Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, evakuaciniam, avariniam apšvietimui) elektros imtuvai, nesvarbu, kokia vartotojui yra suteikta patikimumo kategorija, elektros energija turi būti aprūpinami įrengiant papildomus autonominius

ETAPAS Objektas:



TP

0


40 42

elektros energijos šaltinius (akumuliatorių baterija ir pan.). Dūmų ir šilumos valdymo sistemų ir liftų valdymas bus prijungti prie vieno šaltinio skirtingų transformatorinių dviem skirtingomis 0,4 kV linijomis, įrengiant automatinio rezervo įjungimo įrenginį.

1.30.2.5. Apsauga nuo žaibo ir elektros instaliacija Pagal STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo”. Pastatų apsaugos klasė III. Detalesni projektiniai sprendiniai pateikti techninio projekto

„Elektrotechnikos“ dalyje. Grindyse ir aukštų perdangose kabeliai turi būti klojami kanaluose arba vamzdžiuose, kad

eksploatavimo metu kabelius būtų galimybė pakeisti. Kabelius tiesiant vamzdžiuose ir angose, kertant perdangas, sienas ir pertvaras, tuštumos per visą konstrukcijos storį turi būti užtaisomos A1 degumo klasės lengvai išardomais statybos produktais.

Atvirai tiesiant laidus (kabelius) su D ir žemesnės degumo klasės statybos produktų apvalkalais ir laidus be apvalkalo, atstumas nuo laido (kabelio) iki degių statybos produktų pagrindo, konstrukcijos, detalės paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 10 mm. Jeigu nurodyto atstumo išlaikyti nėra galimybės, tai laidą (kabelį) reikia atskirti nuo paviršiaus A1 degumo klasės statybos produktų sluoksniu, kurio kraštai būtų išsikišę į kiekvieną laido (kabelio) pusę ne mažiau kaip 10 mm, arba laidus (kabelius) tiesti A1 degumo klasės statybos produkto vamzdyje, lovyje ir pan.

Paslėptai tiesiant laidus (kabelius) su D ir žemesnės degumo klasės statybos produktų apvalkalais ir laidus be apvalkalo uždarose nišose, statybinių konstrukcijų tuštumose (pavyzdžiui, tarp sienos arba pertvaros ir apdailos), grioveliuose ir pan., visur, kur yra degių konstrukcijų, laidai ir kabeliai turi būti nedegiuose vamzdžiuose.

Atvirai tiesiant C-s2, d2 degumo klasės statybos produktų vamzdžius ir lovius A1 degumo klasės statybos produktų arba C-s2, d2 degumo klasės statybos produktų pagrindais ir konstrukcijomis, atstumas nuo vamzdžio (lovio) iki degių statybos produktų konstrukcijų ir detalių paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 100 mm. Jeigu nurodyto atstumo išlaikyti nėra galimybės, tai vamzdį (lovį) iš visų pusių nuo šių paviršių reikia atskirti ištisiniu ne plonesniu kaip 10 mm A1 degumo klasės statybos produktų sluoksniu (specialios mastikos, tinko, alebastro, cementinio skiedinio, betono ir pan.).

Paslėptai klojant C-s2, d2 degumo klasės statybos produktų vamzdžius ir lovius uždarose nišose, statybinių konstrukcijų tuštumose (pavyzdžiui, tarp sienos arba pertvaros ir apdailos), grioveliuose ir pan., vamzdžius ir lovius iš visų pusių nuo D ir žemesnės degumo klasės statybos produktų konstrukcijų ir detalių paviršių reikia atskirti ištisiniu ne plonesniu kaip 10 mm A1 degumo klasės statybos produktų sluoksniu.

Kabelių inžineriniuose statiniuose ir gamybos patalpose, kur yra mechaninių pažeidimų pavojus, turi būti naudojami šarvuoti arba kitaip nuo mechaninių pažeidimų apsaugoti kabeliai.

Ne kabelių statiniuose didesniame kaip 2 m aukštyje nuo žemės ar grindų tiesiami nešarvuoti kabeliai, o mažesniame aukštyje nešarvuoti kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų (loviais, kampiniais, vamzdžiais ir pan.).

Kabelių inžineriniuose statiniuose, gamybos ir kitose patalpose šarvuoti kabeliai virš šarvo, o nešarvuoti – virš metalinių apvalkalų neturi turėti žemesnės kaip A1 degumo klasės statybos produktų apsauginės dangos.

Galios ir kontroliniai kabeliai degiais apvalkalais neturi būti tiesiami atvirai. Metaliniai kabelių apvalkalai ir metaliniai konstrukcijų paviršiai, ant kurių klojami kabeliai,

turi būti padengti A1 degumo klasės statybos produktų antikorozine danga.

ETAPAS Objektas:



TP

0


41 42

Chemiškai aktyvios aplinkos patalpose turi būti naudojami kabeliai, atsparūs šios aplinkos poveikiams.

Laidų ir kabelių perėjas per vidaus ir lauko sienas ar pertvaras ir tarpaukštines perdangas reikia įrengti taip, kad jos būtų lengvai pakeičiamos. Dėl to perėjos turi būti nutiestos vamzdyje, lovyje ir pan. Tarpus tarp laidų, kabelių ir vamzdžių (lovių ir pan.) perėjose per sienas, pertvaras ir perdangas reikia per visą konstrukcijos storį užsandarinti A1 degumo klasės statybos produktų ir lengvai pašalinamu užpildu, kad negalėtų prasiskverbti ir susikaupti vandens ir plisti gaisras. Užsandarinti reikia taip, kad būtų galimybė pakeisti laidus ir kabelius ir papildomai nutiesti naujus. Užsandarinimo atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis nei sienos, pertvaros ar perdangos.

Elektros laidų ir kabelių degumas patalpose pagal gaisrinės saugos reikalavimus

12 lentelė

Patalpos


I

Elektros laidų ir kabelių degumo klasė ne žemesnė kaip

Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.) vertinami už evakuacinio išėjimo iš patalpos, kai jais evakuojasi iki 15 žmonių

Cca

Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.) vertinami už evakuacinio išėjimo iš patalpos, kai jais evakuojasi nuo 15 iki 50 žmonių

Cca

Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.) vertinami už evakuacinio išėjimo iš patalpos, kai jais evakuojasi 50 ir daugiau žmonių

B1ca, B2ca

Gyvenamosios patalpos Cca Techninės nišos, šachtos, taip pat erdvės virš kabamųjų lubų ar po dvigubomis grindimis ir pan.

Cca

Rūsiai ir buitinio aptarnavimo patalpos Cca Automobilių saugykla Cca

PASTABA. Elektros kabeliai, vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų

7 priedu, pagal degumą skirstomi į šias klases: Aca, B1ca, B2ca, Cca, Dca, Eca, Fca.

1.31. Gaisrinės dalies brėžiniai ir priedai

1.31.1. Konstrukcijų atsparumo ugniai ir gaisrinio pavojingumo planas ( aprašymas ).

Gaisriniai skyriai ir normuojamos priešgaisrinės atitvaros nurodytos brėžiniuose. Taip pat turi būti nurodyti kitoms konstrukcijoms keliami gaisrinės saugos reikalavimai.

1.31.2. Žmonių evakuacijos srautų planas, evakuacijos skaičiavimai. Žmonių evakuacijos planas pateiktas gaisrinės dalies brėžiniuose.

ETAPAS Objektas:



TP

0


42 42

1.32. Eksploataciniai reikalavimai

Projekte turi būti nurodomos esminės gaisrinės saugos priemonės, kurios būtinos siekiant

saugiai eksploatuoti pastatą. Gaisro ir sprogimo prevencijai pastato patalpoms nustatomos kategorijos pagal gaisro ir

sprogimo pavojų ir parenkami reikalavimai. Eksploatacijos reikalavimai bus įgyvendinti rengiant darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą ir priešgaisrinės saugos instrukcijas.

1.32.1. Gesintuvų kiekis bei išdėstymo vietos

Gaisrų ir avarijų likvidavimui numatomos priminės gaisro gesinimo priemonės. Brėžiniuose nurodytos gaisro gesinimo priemonių (gesintuvų) išdėstymo vietos. Gesintuvai parenkami milteliniai - ABC klasės. Jie tinka kietų, skystų ir dujinių medžiagų gaisrams gesinti ir elektros įrenginiams gesinti neišjungus įtampos (iki 1000 V). Patalpose gesintuvai išdėstomi tolygiai. Gerai matomi, įrengti 2–2,5 m aukštyje nuo grindų ar žemės paviršiaus užrašai (ženklai), nurodys gesintuvų laikymo vietas. Gesintuvai kabinami ne aukščiau kaip per 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios ir taip, kad atidarytos patalpos durys netrukdys jų paimti. Automobilių saugyklos patalpose - 29 vnt. 6 kg gesintuvas ir 4 vnt. 20-25 kg gesintuvai. Apie inžinerines dalis detaliau skaityti, pridedamuose, aiškinamuosiuose raštuose.

Pasirengimas statybai ir statybos darbų organizavimas – toliau pridedamuose, aiškinamuosiuose raštuose.

PV Nikolaj Podpriatov

ETAPAS Objektas:


Bendrieji statinio rodikliai Laida

TP

0

14/10/01-49AS -BD


1 3

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“

5 priedas

BENDRIEJI STATINIŲ RODIKLIAI

Pavadinimas

Mato

vienetas

Kiekis

Pastabos

I. SKLYPAS

1. sklypo plotas m² 9766

2. sklypo užstatymo intensyvumas % 160

3. sklypo užstatymo tankumas % 40

4. požeminio parkingo sklypo užstatymo tankumas % 53

5. apželdintas žemės plotas (žaliasis plotas) m² 4671

6. sklypo užstatymo plotas m² 5174

7. automobilių stovėjimo vietų skaičius (sklype/šalia sklypo) vnt. 264

II. PASTATAI

1.Pastato paskirties rodikliai (gamybos, kitos planuojamos

ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų,

aptarnaujamų žmonių skaičius, kiti rodikliai)

-

2. Pastato bendrasis plotas* m² 21775,05 15315,70 antžeminės dalies

3. Pastato naudingas plotas* m² 13477,77

4. Pastato tūris* m³ 86673 61011 antžeminės dalies

5. Aukštų skaičius vnt. C + 6; 7; 9

6. Pastato aukštis m 31,47 195,65 absoliutinė altitudė

6.1. Pastato aukštis iki parapeto m 29,35 193,53 absoliutinė altitudė

7. Butų skaičius (gyvenamajame name), iš jų: vnt. 264

7.1. 1 kambario vnt. 64




8. Energinio naudingumo klasė [5.41] B

9. Pastato (patalpų) akustinio komforto sąlygų klasė [5.43] C

10. Kiti specifiniai pastato rodikliai*

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


2 3

Pavadinimas

Mato

vienetas

Kiekis

Pastabos

10.1. Pastato gyvenamasis plotas m² 10368,23

10.2. Pastato pagalbinis naudingas plotas m² 3109,54

10.3. Bendro naudojimo patalpų plotas m² 1837,93

10.4. Pastato pagalbinis nenaudingas plotas m² -

10.5. Rūsio (pusrūsio) patalpų plotas m² 231,05

10.6. Garažų plotas m² 6228.20

10.7. pastatų atsparumas ugniai I

10.8. atitvarų šilumos perdavimo koeficientas:

10.8.1. sienų W/m²K 0,2

10.8.2. langų W/m²K 1,1

10.8.3. denginio W/m²K 0,159

III. SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJOS

1. Keliai (valstybinės ir vietinės reikšmės):

1.1. kategorija

1.2. ilgis* km -

1.3. važiuojamosios dalies plotis m -

1.4. eismo juostų skaičius vnt -

1.5. eismo juostos plotis m -

1.6. apsaugos zonos plotis m -

2. Geležinkeliai: -

2.1. kategorija -

2.2. ilgis* km -

2.3. apsaugos zonos plotis m -

3. Keliai (gatvės): -

3.1. kategorija

3.2. ilgis* m -

3.3. važiuojamosios dalies plotis m -

3.4. eismo juostų skaičius m -

3.5. eismo juostos plotis m -

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


3 3

Pavadinimas

Mato

vienetas

Kiekis

Pastabos

IV. INŽINERINIAI TINKLAI (Nurodomas kiekvienos paskirties inžinerinių tinklų pavadinimas

4. inžinerinių tinklų ilgis*

4.1 Įvadinių

Vandentiekio

Lietaus nuotekos

Ūkio buities nuotekos

Šilumos tinklų

0,4kv elektros kabelių

Ryšių

4.2 Kitų (magistralinių, skirstomųjų)

Šilumos tinklų

4.3 Kiekvienos paskirties inžinerinių tinklų ilgis:

Vandentiekio

Lietaus nuotekos


Šilumos tinklų

0,4kv elektros kabelių

Ryšių

m

m

m

m

m

m

m

m

m

m

m

m

m

m

135

241

63

76

707

18

30

135

241

63

106

707

18

5. vamzdžio skersmuo (tik vamzdynams)

Vandentiekio

Lietaus nuotekos


Šilumos tinklų

Ryšių

mm

mm

mm

mm

mm

90,110

160,200,250,

355,400

160,200

76,1/140;

88,9/160;

114,3/200

100

6. elektros tinklų laidininkų skaičius ir skerspjūvis vnt.; mm2 4x120mm² -

87m

4x240mm² -

620m

7. elektroninio ryšio laidininkų porų skaičius ir skerspjūvis vnt.; mm2

V. KITI STATINIAI

* Žvaigždute pažymėti rodikliai apskaičiuojami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir

kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras. Baigus statybą

ir atlikus kadastrinius matavimus šie rodikliai gali turėti neesminių nukrypimų

Statinio projekto vadovas Nikolaj Podpriatov

Atestato Nr. 5372 Išduotas 2013 m. rugsėjo 6 d. (vardas, pavardė, parašas, kvalifikacijos atestato arba pažymos Nr., data)

ETAPAS Objektas:


Dokumentų sąrašas kurių pagrindu paruoštas projektas

Laida

TP

0

14/10/01-49AS -BD


1 2

Daugiabutis gyvenamasis namas ( 7.3 ) Fabijoniškių g. 5, Vilniaus m., Statybos projektas (sklypo kadastrinis Nr. 0101/0016:784)


Eil.nr. Žymėjimas Pavadinimas

1. STR 1.01.06:2013 Ypatingi statiniai

2. STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas

3. STR 1.07.02:2005 Žemės darbai

4. STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas. “Mechaninis atsparumas ir pastovumas”

5. STR 2.01.01(2):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga.

6. STR 2.01.01(3):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga.

7. STR 2.01.01(4):2008 Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga.

8. STR 2.01.01(5):2008 Esminis statinio reikalavimas. Apsauga nuo triukšmo.

9. STR 2.01.01(6):2008 Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas.

10. STR 2.01.03:2009 Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių-techninių dydžių projektinės vertės

11. STR 2.01.06:2009 Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo

12. STR 2.01.07:2003 Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo

13. STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai

14. STR 2.02.08:2012 Automobilių saugyklų projektavimas

15. STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms

16. STR 2.05.01:2013 Pastatų energinio naudingumo projektavimas

17. STR 2.05.03:2003 Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai

18. STR 2.05.20:2006 Langai ir išorinės įėjimo durys

19. STR 2.05.04:2003 Poveikiai ir apkrovos

20. STR 2.05.05:2005 Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas

21. STR 2.05.08:2005 Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos

22. STR 2.05.09:2005 Mūrinių konstrukcijų projektavimas

23. STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai

24. STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerines sistemos. Lauko inžineriniai tinklai

25. STR 2.09.04:2008 Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui

26. STR 2.09.02:2005 Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas

ETAPAS Objektas:



Laida

TP

0

14/10/01-49AS -BD


2 2

27. PAGD 2014-04-02 įsakymas Nr. 1-144;

Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai

28. PAGD 2014-08-21 įsakymas Nr. 1-311

Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės

29. PAGD 2012-02-06 įsakymas Nr. 1-45;

Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklės

30. PAGD 2009-05-22 įsakymas Nr. 1-66

Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės

31. PAGD 2013-10-04 įsakymas Nr. 1-249

Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės

32. PAGD 2013-10-04 įsakymas Nr. 1-250

Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklės

33. PAGD 2013-07-31 įsakymas Nr. 1-199

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės

34. PAGD 2011-04-20 įsakymas Nr. 1-138

Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklės

35. PAGD 2012-06-29 įsakymas Nr. 1-186

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės

36. PAGD 2009-05-22 įsakymas Nr. 1-168

Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės

37.

Energetikos ministerija 2013-03-05 įsakymas NR. 1-52

Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės

38. EĮĮT Elektros įrenginių įrengimo taisyklės

39. EĮĮT Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės

40.

LR ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 10 14 įsakymas Nr. 1V-987

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklės.

41. HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai

42 HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“

43. HN 33-1:2003 Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje

44. HN 42:2009 Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas

45. HN 69-2003 Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai

46. RSN26-90 Vandens suvartojimo normos

47. RSN 156-94 Statybinė klimatologija

48. LST EN 50174-1:2009/A1:2011

Informacinės technologijos. Kabelių tinklų įrengimas Techniniai įrengimo reikalavimai ir kokybės užtikrinimas

http://www.vpgt.lt/get_file.php?file=YVdXWDJwYVZhOWR3azVTdmw5cHgyM0dVbDZpWDBtcWVtS3hva3Bhb202TnBuWnZZeG1PWDBwaVR3cVZyd20lMkZLbTg2Ym5wakhtS3JHWjV2YWw1akduSmVpbWNuSHAyU1Vtc3JEb1piUG5zbWJsNTFpYkpwdGI4Wm1iOGZDb2NlV1pxNmJuOGFLWnNwdXlKcWhtTkdhelhIU3hxRm1ncGVxazZGdTFzS21tSmhwbzViWm1sU1R6SnpGazZGbzFweldjYzdLb0diSGFLckNXR3ZXd3BPWnFHYWR4dFBIcDJlRmFkaVptWm5NbnRkcTNzYWRsODVxbkpPcm1vT1RXcHRsbFdiRWxjZG5sNUdjaE1hR2x0V2VrcDJGbldPVmtwdHR4V1dYbUpSa2wybVdhNXFObVdKcnFaeXprM3R1dTNHZm02Q2M=

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301455&p_query=&p_tr2=

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301455&p_query=&p_tr2=

ETAPAS Objektas:


Projekto sudėties žiniaraštis Laida

TP

0

14/10/01-49AS -BD


1 1

Daugiabutis gyvenamasis namas ( 7.3 ) Fabijoniškių g. 5, Vilniaus m., Statybos projektas (sklypo kadastrinis Nr. 0101/0016:784) PROJEKTO SUDĖTIES ŽINIARAŠTIS

Eil. Nr.

Projekto dalis Žymuo Parengė

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22.

Bendroji dalis, Sklypo sutvarkymas (sklypo planas) Eismo organizavimo Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo Statinio architektūros dalis, Gaisrinės saugos Statinio konstrukcijų dalis Inžineriniai geologiniai tyrimai Lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo Lauko šilumos tinklai Lauko elektrotechninė Lauko elektroninių ryšių tinklai Šilumos punktas Nr.1 (Korpusas A) Šilumos punktas Nr.2 (Korpusas B ,C) Pastato vidaus vandentiekis ir nuotekų šalinimas Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas Elektrotechninė (vidaus elektros tinklai) Abonentiniai lauko tinklai Gaisro aptikimas ir signalizavimo sistema (GSS) Elektroninių ryšių (telekomunikacijų) sistema (ER) Telefonspynių sistema (D) Procesų valdymas ir automatizacija

14/10/01-49AS –BD 14/10/01-49AS -SP 14/10/01-49AS -EO 14/10/01-49AS -SO 14/10/01-49AS -SA 14/10/01-49AS -GS P/14-11K1-SK 14/10/01-49AS -LVN 14/10/01-49AS -LŠT 14/10/01-49AS - LE 14/10/01-49AS - LER 14/10/01-49AS - ŠP1 14/10/01-49AS - ŠP2 14/10/01-49AS - VN 14/10/01-49AS – ŠV 14/10/01-49AS - E 14/10/01-49AS - AbE 14/10/01-49AS – GSS 14/10/01-49AS - ER 14/10/01-49AS - D 14/10/01-49AS – A3

UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ UAB „Erinar“ UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ UAB „Gaisrinės saugos projektavimas“ UAB „Podpriatov ir Ko“ UAB „Rapasta“ UAB „AvenuePro“ UAB „AvenuePro“ UAB „AvenuePro“ UAB „AvenuePro“ UAB „AvenuePro“ UAB „AvenuePro“ UAB „AvenuePro“ UAB „AvenuePro“ UAB „AvenuePro“ UAB „AvenuePro“ UAB „AvenuePro“ UAB „AvenuePro“ UAB „AvenuePro“ UAB „AvenuePro“

ETAPAS Objektas:


Bendroji techninė specifikacija Laida

TP

0

14/10/01-49AS -SP


Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3) Fabijoniškių g. 5, Vilniaus m. Statybos projektas

BENDROJI TECHNINĖ SPECIFIKACIJA

ETAPAS Objektas:


Techninė specifikacija Laida

TP

0

14/10/01-49AS -BD


1 67

TURINYS

Bendrieji reikalavimai ir instrukcijos

1 PROJEKTO SPRENDINIU ĮGYVENDINIMO SĄLYGOS, KURIU PRIVALU LAIKYTIS

ĮGYVENDINANT PROJEKTĄ: .................................................................................................................. 7

1.1 Privalomieji statybos dokumentai ............................................................................................... 7

1.2 Įstatymai ir normatyviniai dokumentai, kurių privalu laikytis statant statinį (be jau išvardintų

Bendrajame Aiškinamajame Rašte) .......................................................................................................... 7

1.3 Kvalifikaciniai reikalavimai statybos rangovui ir subrangovams ................................................. 8

1.4 Kvalifikaciniai reikalavimai bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų vadovams ir specialistams .. 8

1.5 Kiti reikalavimai statybos metu ................................................................................................... 8

1.6 Nurodymai ir reikalavimai Projekto ir statybos dokumentų parengimui. .................................... 8

1.7 Bendrieji reikalavimai statybos produktams (gaminiams ir medžiagoms), įrenginiams, darbams ir

bendroji jų priėmimo statybvietėje tvarka:.................................................................................................. 9

1.8 Nurodymai statybos sklypo paruošimui ...................................................................................... 9

1.9 Statybos darbu organizavimas ir metodai .................................................................................. 9

1.10 Statinio pripažinimas tinkamu naudoti ........................................................................................ 9

2 ĮSTATYMAI, ĮSTATAI IR REIKALAVIMAI ................................................................................ 9

2.1 Bendrieji reikalavimai.................................................................................................................. 9

2.2 Dokumentų eilės tvarka .............................................................................................................. 10

2.3 Techninio projekto keitimas ........................................................................................................ 10

2.4 Rangovo atliekami brėžiniai ir dokumentai ................................................................................. 10

3 STATYBINIAI GAMINIAI, MEDŽIAGOS ................................................................................... 10


3.2 Gaminių ir medžiagų kokybės reikalavimai ................................................................................ 11

3.3 Gaminiai ir medžiagos, turintys nurodytą patvirtinimo tipą ir standartą, bei kokybės kontrole... 11

3.4 Gaminių ir medžiagų atitikties nuorodos jų montavimo metu ..................................................... 11

3.5 Įpakavimas, transportavimas, tarpinis saugojimas ..................................................................... 11

3.6 Gaminių ir medžiagų pristatymas ............................................................................................... 11

3.7 Pristatymo patikrinimas .............................................................................................................. 11

3.8 Saugojimas aikštelėje ................................................................................................................. 11

4 STATYBOS ĮRANGA IR STATYBOS METODAI ...................................................................... 12

4.1 Matavimai ................................................................................................................................... 12

4.2 Darbų vykdymas ......................................................................................................................... 12

4.3 Bandymai ir pavyzdžiai ............................................................................................................... 12

4.3.1 Bandymai .................................................................................................................................... 12

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


2 67

4.3.2 Gaminių ir medžiagų pavyzdžiai ................................................................................................. 13

4.4 Ataskaitos ................................................................................................................................... 13

4.5 Montavimo metodai ir darbo sąlygos.......................................................................................... 13

4.6 Apsauga ..................................................................................................................................... 13

5 BENDROS SĄLYGOS ............................................................................................................... 13

5.1 Angos ir nišos ............................................................................................................................. 13

5.2 Angos montavimui ...................................................................................................................... 13

5.3 Riebokšliai ir futliarai................................................................................................................... 13

5.4 Varžtai, tvirtinimai ir atramos ...................................................................................................... 14

5.5 Remontas (defektų taisymas) ..................................................................................................... 14

6 ŽYMĖJIMAI IR ŽENKLAI ........................................................................................................... 14

6.1 Žymėjimai ................................................................................................................................... 14

6.2 Ženklai ........................................................................................................................................ 14

7 TIKRINIMAI IR PRIDAVIMAS EKSPLOATACIJAI ................................................................... 14

7.1 Tikrinimai .................................................................................................................................... 14

7.2 Rangovo papildoma dokumentacija ........................................................................................... 15

7.3 Pridavimas eksploatacijai ........................................................................................................... 15

7.4 Galutinis valymas ....................................................................................................................... 15

7.5 Priėmimas ................................................................................................................................... 15

7.6 Atsakomybės už defektus .......................................................................................................... 16

8 GARANTIJA ............................................................................................................................... 16


8.2 Garantinis terminas .................................................................................................................... 16

9 ŽEMĖS DARBAI ........................................................................................................................ 16


9.2 Žemės darbų vykdymas ............................................................................................................. 18

9.3 Žemės sankasos įregimo kokybės kontrolė ............................................................................... 19

9.4 Statybvietės įrengimo darbai ...................................................................................................... 19

9.5 Medžių ir krūmų pjovimas bei kelmų rovimas, dirvožemio nukasimas ....................................... 20

9.6 Statinio geodezinis nužymėjimas ............................................................................................... 20

9.7 Apsauga nuo paviršinio ir gruntinio vandens ............................................................................. 20

10 APLINKOS TVARKYMO DARBAI ............................................................................................ 21

10.1 Paruošiamieji darbai ................................................................................................................... 21

10.2 Bendrieji reikalavimai nuogrindų, pėsčiųjų takų ir įvažiavimų įrengimui ..................................... 21

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


3 67

10.3 Dangų pagrindai ......................................................................................................................... 23

10.3.1 Bendroji dalis .............................................................................................................................. 23

10.3.2 Pagrindo sluoksnių įrengimo kokybės kontrolė .......................................................................... 23

10.3.3 Apsauginis šalčiui atsparus pagrindo sluoksnis ......................................................................... 23

10.3.4 Skaldos pagrindo sluoksnis ........................................................................................................ 24

10.4 Betoninių trinkelių, betono plokščių dangos ............................................................................... 24

10.4.1 Bendroji dalis .............................................................................................................................. 24

10.4.2 Apsauginis šalčiui atsparus pagrindo sluoksnis ......................................................................... 25

10.4.3 Skaldos pagrindo sluoksnis ........................................................................................................ 25

10.4.4 Mineralinių atsijų paklotas (posluoksnis) .................................................................................... 25

10.4.5 Betoninės trinkelės, betoninės šaligatvio plytelės ...................................................................... 25

10.5 Bortai .......................................................................................................................................... 25

10.6 Inžinerinių komunikacijų ir šulinių dangčiai ................................................................................ 25

10.7 Medžių ir krūmų sodinimas ......................................................................................................... 25

10.8 Veja ............................................................................................................................................ 27

10.9 Darbų kontrolė ............................................................................................................................ 28

10.10 Darbų priėmimas ........................................................................................................................ 29

11 IŠORINIŲ SUDĖTINIŲ TERMOIZOLIACINIŲ SISTEMŲ (ISTS) MONTAVIMAS ..................... 29

11.1 Darbų atlikimo sąlygos ............................................................................................................... 29

11.2 Montavimo darbų etapai ............................................................................................................. 30

11.3 Statybos objekto paruošimas, medžiagų sandėliavimas............................................................ 30

11.4 Pagrindo paruošimas ................................................................................................................. 31

11.5 Termoizoliacinių plokščių klijavimas ........................................................................................... 32

11.6 Mechaninis tvirtinimas smeigėmis .............................................................................................. 34

11.7 Armuotojo sluoksnio įrengimas .................................................................................................. 35

11.8 Baigiamojo paviršiaus apdailos sluoksnio įrengimas ................................................................. 35

11.9 Darbų kontrolė ............................................................................................................................ 36

12 PASTATŲ ATITVARŲ ŠILTINIMO DARBAI ............................................................................. 38

12.1 Bendroji dalis .............................................................................................................................. 38

13 PLOKŠČIŲ STOGŲ ŠILTINIMAS .............................................................................................. 39

13.1 Bendroji dalis .............................................................................................................................. 39

13.2 Konstrukcijų reikalavimai ............................................................................................................ 39

13.3 Stogo dangos įrengimui naudojamų statybos produktų reikalavimai ......................................... 40

13.4 Kokybės kontrolė ........................................................................................................................ 40

13.5 Statybos etapo priėmimas .......................................................................................................... 41

14 LANGŲ, DURŲ IR JŲ KONSTRUKCIJŲ MONTAVIMAS......................................................... 41

14.1 Lango angos paruošimas montavimui........................................................................................ 41

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


4 67

14.1.1 Reikalavimai montažinio tarpo paviršių paruošimui ................................................................... 41

14.1.2 Tvirtinant ..................................................................................................................................... 41

14.1.3 Po tvirtinimo ................................................................................................................................ 41

14.2 Sujungimų konstravimas ir izoliavimas....................................................................................... 42

14.3 Įprastiniai poveikiai ir pagrindiniai reikalavimai siūlei: ................................................................ 42

14.3.1 Hermetiškumas ........................................................................................................................... 42

14.3.2 Šilumos izoliacija ........................................................................................................................ 42

14.3.3 Garo izoliacija ............................................................................................................................. 42

14.3.4 Kenksmingi poveikiai .................................................................................................................. 42

14.3.5 Išorinė siūlė ................................................................................................................................ 42

14.3.6 Vidinė siūlė ................................................................................................................................. 42

14.4 Sandarinimas; Prieš sandarinimą ............................................................................................... 42

14.4.1 Siūlės matmenys ........................................................................................................................ 42

14.4.2 Kontaktiniai paviršiai ................................................................................................................... 43

14.4.3 Suderinamumas ......................................................................................................................... 43

14.4.4 Svarbu ........................................................................................................................................ 43

14.5 Siūlės sandara ............................................................................................................................ 43

14.5.1 Bendroji dalis .............................................................................................................................. 43

14.5.2 Vidinė siūlė ................................................................................................................................. 43

14.5.3 Siūlės užpildas- šilumos izoliacija .............................................................................................. 43

14.5.4 Išorinė siūlė ................................................................................................................................ 43

14.6 Naudotinos medžiagos siūlei įrengti ........................................................................................... 44

14.6.1 Vidinės siūlė ............................................................................................................................... 44


14.6.3 Išorinė siūlė ................................................................................................................................ 44

14.7 Minimalūs reikalavimai siūlės įrengimo medžiagoms pagal paskirtį .......................................... 44

14.8 Siūlės įrengimo būdai ................................................................................................................. 45

14.8.1 Pasiruošimas .............................................................................................................................. 45

14.8.2 Ventiliacija .................................................................................................................................. 45

14.8.3 Hermetiko užtepimas .................................................................................................................. 45

14.8.4 Hermetizuojančių juostų įrengimas ............................................................................................ 46

14.8.5 Besiplečiančių juostų įrengimas ................................................................................................. 46

14.9 Šilumos izoliacijos įrengimas ...................................................................................................... 46

14.9.1 Poliuretano putos........................................................................................................................ 47

14.9.2 Mineralinė vata ........................................................................................................................... 47

14.10 Darbų priėmimas ........................................................................................................................ 47

14.11 Gaminių specifiniai sujungimai ................................................................................................... 47

14.11.1 Palangės, slenksčiai ................................................................................................................... 47

14.11.2 Tvirtinimas .................................................................................................................................. 47

14.12 Sandarinimas .............................................................................................................................. 47

14.12.1 Vidinė palangė ............................................................................................................................ 48


ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


5 67


14.13 Langų montavimo kokybės kontrolė ir perdavimas naudojimui ................................................. 49

14.13.1 Sumontuotų gaminių patikrinimas .............................................................................................. 49

14.13.2 Darbo vietos sutvarkymas .......................................................................................................... 49

15 DURYS ....................................................................................................................................... 49

15.1 Bendroji dalis .............................................................................................................................. 49

15.2 Angų paruošimas montavimui .................................................................................................... 49

15.2.1 Reikalavimai montažinio tarpo paviršių paruošimui ................................................................... 49

15.2.2 Gaminių tvirtinimas ..................................................................................................................... 49

15.2.3 Po tvirtinimo ................................................................................................................................ 50

15.3 Evakuacinių išėjimų durų užraktai .............................................................................................. 50

15.4 Durų montavimo kokybės kontrolė ir perdavimas naudojimui .................................................... 50

15.4.1 Sumontuotų gaminių patikrinimas .............................................................................................. 50

15.4.2 Darbų pridavimas užsakovui ...................................................................................................... 50

16 METALO GAMINIAI ................................................................................................................... 51

16.1 Bendroji dalis .............................................................................................................................. 51

16.2 Dažymas ..................................................................................................................................... 51

16.3 Galvanizavimas .......................................................................................................................... 51


16.5 Surinkimas ir pastatymas ........................................................................................................... 52

17 PASTATŲ VIDAUS IR IŠORĖS APSAUGOS NUO TRIUKŠMO DARBAI .............................. 52

17.1 Bendroji dalis .............................................................................................................................. 52

17.2 Gyvenamųjų pastatų pertvaros ir jų elementai ........................................................................... 52

17.3 Garsą izoliuojančių langų ir durų panaudojimo ypatumai .......................................................... 53

17.4 Gyvenamųjų pastatų perdangos ir jų elementai ......................................................................... 54

17.5 Inžinerinės įrangos įrengimas atitvarose .................................................................................... 54

17.6 Darbų pridavimas ....................................................................................................................... 55

18 APDAILOS DARBAI .................................................................................................................. 56

18.1 Bendroji dalis .............................................................................................................................. 56

18.2 Grindų įrengimo darbai ............................................................................................................... 56

18.2.1 Bendroji dalis .............................................................................................................................. 56

18.2.2 Reikalavimai grindims................................................................................................................. 56

18.3 Dangos ....................................................................................................................................... 58

18.4 Hidroizoliacija ............................................................................................................................. 58

18.5 Išlyginamasis sluoksnis .............................................................................................................. 59

18.6 Tarpsluoksnis ............................................................................................................................. 59

18.7 Grindų pagrindo gruntai .............................................................................................................. 60

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


6 67

18.8 Parketo grindys ........................................................................................................................... 60

18.9 Monolitinės grindys ..................................................................................................................... 61

18.10 Kiliminės ir polimerinių medžiagų grindys .................................................................................. 61

18.11 Grindys iš plytelių ....................................................................................................................... 62


18.13 Tinkavimo darbai ........................................................................................................................ 62

18.13.1 Bendri reikalavimai ..................................................................................................................... 62

18.13.2 Tinkuojamų paviršių galimas nuokrypis ..................................................................................... 63

18.14 Dažymo darbai ........................................................................................................................... 64

18.15 Tapetavimas ............................................................................................................................... 65

18.16 Paviršių apdaila plytelėmis ......................................................................................................... 65

18.17 Pertvarų ir lubų įrengimas iš plokščių ......................................................................................... 66

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


7 67

Techninė specifikacija Bendrieji statybos darbai

BENDRIEJI REIKALAVIMAI IR INSTRUKCIJOS

1 Projekto sprendiniu įgyvendinimo sąlygos, kuriu privalu laikytis įgyvendinant Projektą:

1.1 Privalomieji statybos dokumentai

Statinio statybos darbai vykdomi gavus statybos leidimą. Statybos darbai turi būti vykdomi pagal:

statinio projektą, taip pat pagal rangovo parengta statybos darbų technologijos projektą;

įstatymu, Vyriausybės nutarimu, teritorijų planavimo dokumentu, normatyviniu statybos techniniu dokumentu, normatyviniu statinio saugos ir paskirties dokumentu reikalavimus;

viešojo administravimo subjektu, atliekančiu statybos valstybine priežiūrą reikalavimus bei statinio saugos ir paskirties reikalavimu valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus;

statybos įmonės patvirtintas ir Aplinkos ministerijoje nustatyta tvarka įregistruotas statybos taisykles;

statinio projekto vykdymo priežiūros vadovu (šios priežiūros dalių vadovu) ir statinio techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.

Statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti) turi būti aprašoma statybos darbų žurnale (žr. Reglamento STR 1.08.02:2002 4 priedą). Į žurnalą taip pat įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių (žr. X skyrių) atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai.

Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarka ir privalomuosius dokumentus nustato STR 1.11.01:2010

1.2 Įstatymai ir normatyviniai dokumentai, kurių privalu laikytis statant statinį (be jau išvardintų Bendrajame Aiškinamajame Rašte)

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819);

Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 2003, Nr. 70-3170);

STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ (Žin., 2005, Nr. 151-5569);

STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944);

STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (Žin., 2010, Nr. 116-5947);

STR 1.01.04:2013 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas“ (Žin., 2013, Nr. 92-4605 );

STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr.119-5372);

STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ (Žin., 2007, Nr. 112-4588);

STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638);

STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (Žin., 2010, Nr. 116-5946);

STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2007, Nr.120-4945, 2012, Nr.3-77 );

STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2004, Nr. 157-5739, 2012, Nr. 3-78 );

STR 1.03.02:2008 „Statybos produktu atitikties deklaravimas“ (Žin.,2008, Nr. 47-1764);

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


8 67

Aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. D1-160 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1919);

RSN 152 - 93 „Statybos konservavimo taisykles“ (Žin., 1993, Nr.20-505);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. A1-22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvėtėse nuostatu patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 10-362);

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74 - 2262);

Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingu įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-116; 2000, Nr. 89-2742);

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d.įsakymas Nr. 346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 3-74).

1.3 Kvalifikaciniai reikalavimai statybos rangovui ir subrangovams

Statybos rangovas ir subrangovas turi būti nustatyta tvarka atestuotos įmonės.

1.4 Kvalifikaciniai reikalavimai bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų vadovams ir specialistams

Būtini šie pagrindiniu vadovų kvalifikacijos atestatai:

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo;

Projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo;

Statinio statybos vadovo;

Statinio specialiųjų statybos darbų vadovo;

Statinio statybos technines priežiūros vadovo;

Statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo;

1.5 Kiti reikalavimai statybos metu

Statybos metu statybos darbu vadovas turi užtikrinti šių reikalavimu vykdymą:

Saugaus darbo;

Gaisrines saugos;

Aplinkos apsaugos;

Tinkamu darbo higienos sąlygų statybvietėje ir statomame statinyje užtikrinimo;

Trečiųjų asmenų interesu apsauga statybos metu.

1.6 Nurodymai ir reikalavimai Projekto ir statybos dokumentų parengimui.

Atlikti papildomus geologinius tyrinėjimus jei jie reikalingi rengiant pamatų konstrukciniam darbo projektui. Šiuos papildomus geologinius tyrinėjimus atlieka gręžtinių pamatų įrengimo konkursą laimėjęs rangovas.

Darbo projekto brėžiniai privalo atitikti Techninio projekto sprendiniams ir techninėms specifikacijoms.

Prieš pradedant statybos darbus būtina paruošti statybos darbų vykdymo technologijos projektą.

Šį projektą parengia konkursą pastato statybai laimėjęs rangovas.

Parengti specifinių ir naujų konstrukcijų, inžinerinių sistemų bei įrenginių naudojimo instrukcijas.

Atlikti paklotu inžinerinių tinklų išpildomąsias geodezines nuotraukos.

Projekto dalių sprendinių keitimas, keitimo tvarka ir įforminimas vykdomas STR 1.05.06:2010 nustatyta tvarka.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


9 67

1.7 Bendrieji reikalavimai statybos produktams (gaminiams ir medžiagoms), įrenginiams, darbams ir bendroji jų priėmimo statybvietėje tvarka:

Statybos produktai (gaminiai ir medžiagos), įrenginiai privalo atitikti jų atitikties techninėse

specifikacijose nurodytiems reikalavimams;

Statyboje draudžiama naudoti medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto ar kitų draudžiamų cheminių priedų;

Turi būti kaupiami ir saugomi statybos produktų (gaminių ir medžiagų), įrenginių kokybę įrodantys privalomieji dokumentai (atitikties sertifikatai, atitikties deklaracijos);

Turi būti vykdoma statybos produktų (gaminių ir medžiagų) kokybės kontrolė: gamybos vietoje pagal ISO 9001; statybvieteje – pasirinktine kontrolė;

Statybos produktų (gaminių ir medžiagų) pavyzdžiai derinami su projekto rengėjais;

Statybos produktų (gaminių ir medžiagų) gabenimo, saugojimo sąlygas nustato rangovas;

Paslėptų darbų priėmimas vykdomas statybos techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka;

Laikančiųjų konstrukcijų, inžinerinių sistemų išbandymas vykdomas statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka;

1.8 Nurodymai statybos sklypo paruošimui

Projektuojamo pastato statyba bus vykdoma sklypo Fabijoniškių g.5 Vilniaus m. teritorijoje. Teritorija turi būti aptverta, su visa reikalinga laikina infrastruktūra statybos darbams joje vykdyti: laikini buitiniai ir sandėliavimo pastatai, laikini inžineriniai tinklai, kitos būtinos priemones.

1.9 Statybos darbu organizavimas ir metodai

Statybos darbų organizavimas ir metodai numatomi statybos darbų vykdymo technologijos projekte. Šį projektą parengia konkursą pastato statybai laimėjęs rangovas.

1.10 Statinio pripažinimas tinkamu naudoti

Statinys pripažįstamas tinkamu naudoti pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatas. Pagal šio reglamento nuostatas pastatas pripažįstamas tinkamais naudoti tik užbaigus patalpų apdaila ir įrengus funkcionuojančias bei atitinkančias nustatytus reikalavimus inžinerines sistemas, sutvarkius teritorijos gerbūvį.

2 ĮSTATYMAI, ĮSTATAI IR REIKALAVIMAI

2.1 Bendrieji reikalavimai

Visos konstrukcijos, gaminiai ir medžiagos turi atitikti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos normų reikalavimus. Taip pat turi būti laikomasi Užsakovo reikalavimų.

Rangovas yra atsakingas už visų leidimų iš valdžios įstaigų ir kitų institucijų gavimą.

Visos konstrukcijos ir įranga turi būti sertifikuoti arba pripažinti tinkamais naudoti Lietuvoje nustatyta tvarka ir turėti atitikties įvertinimo dokumentą.

Rangovas privalo palaikyti ryšį su Lietuvos Respublikos kontroliuojančiomis institucijomis, užtikrinti jų patikrinimus savo sąskaita bei ištaisyti trūkumus, kuriuos jie atras šių patikrinimų metu.

Rangovas turi vykdyti visus Lietuvos Respublikos normatyvinius reikalavimus ir taisykles, išleistas bet kurios valdžios įstaigos, kurios jurisdikcijoje yra statybos aikštelė.

Darbai ir konstrukcijos turi būti priimti techninės priežiūros inžinieriaus tai įforminant aktu, o baigtas statinys turi būti priimtas naudoti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


10 67

Subrangovai. Jei Rangovas naudojasi Subrangovų paslaugomis, prieš pradedant konkretų darbą reikia gauti Užsakovo sutikimą. Rangovas pasirenkamus Subrangovus turi aptarti su Užsakovu ir gauti jo pritarimą.

2.2 Dokumentų eilės tvarka

Jei tarp brėžinių ir specifikacijų iškyla kokių nors skirtumų, svarbesne laikoma specifikacija. Tačiau Rangovas turi atkreipti Užsakovo dėmesį į visus didesnius neatitikimus.

Jei kokių pakeitimų atsiranda nuostatuose, teisiniuose dokumentuose, standartuose ir t.t., svarbesniais laikomi specifikacijos ir brėžiniai. Tačiau Rangovas turi informuoti Užsakovą apie visus tokius neatitikimus prieš nuspręsdamas imtis konkrečių veiksmų, ypač teisinių dokumentų, nuostatų ar standartų atžvilgiu.

2.3 Techninio projekto keitimas

Rangovas neturi teisės pats nukrypti nuo brėžinių ar specifikacijų, arba bendrai su priežiūros darbus vykdančiu Inžinieriumi ar projektuotoju daryti techninio projekto pakeitimus, atlikti papildomus darbus ar keisti statybines medžiagas. Tokį leidimą gali išduoti tik Užsakovo įgaliotas asmuo arba pats Užsakovas. Apie visus pakeitimus ir papildomus darbus reikia informuoti susirinkimo darbo objekte metu, dar nepradėjus tokių pakeitimų.

2.4 Rangovo atliekami brėžiniai ir dokumentai

Rangovas privalo, remiantis šiuo projektu, nustatyta tvarka, vadovaujantis visais reglamentuojančiais statybos ir projektavimo procesą galiojančiais normatyvais, paruošti privalomus detalus projektus ir suderinti jį su statinio projekto rengėju.

Baigus darbus ir priduodant statybą Rangovas turi parengti ir pateikti Užsakovui statybos atliktų darbų dokumentaciją su visais įneštais pakeitimais, papildymais, išmatavimais, debitais ir kt. patikslinimais natūroje.

3 STATYBINIAI GAMINIAI, MEDŽIAGOS


Visi statybiniai gaminiai, medžiagos ir priedai turi atitikti nurodytus dokumentacijoje ir turi būti nenaudoti bei be defektų. Projekte gali būti naudojamos tik sertifikatais patvirtintos medžiagos. Rangovas gali pakeisti žinomų firmų medžiagas panašių ar analogiškų parametrų bei kokybės produktais. Tačiau už panašumo patikrinimą atsako Rangovas. Užsakovo atstovai privalo aprobuoti tokius pokyčius, ypač reikia atsižvelgti į tokių medžiagų patvarumo parametrus. Visas Užsakovo išlaidas už papildomą patikrinimą bei projektavimą keičiant medžiagas analogiškomis privalo padengti Rangovas.

Visos medžiagos ir gaminiai turi būti pateikti su:

gamintojo rekvizitais, firmos atpažinimo ženklu;

specifikacija;

nuoroda ar skirta interjerui ar eksterjerui;

spalvos nuoroda;

įrenginio pagaminimo data. Rangovas privalo pristatyti visiems pagrindiniams produktams užsakymo kodus ir kilmės vietą bei

pavadinimą priežiūros, valymo bei pakeitimo tikslu.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


11 67

3.2 Gaminių ir medžiagų kokybės reikalavimai

Visi gaminiai ir medžiagos turi atitikti specifikacijoje ir brėžiniuose nurodomus kokybės reikalavimus. Jų įpakavimai ar pristatymo dokumentai turi nurodyti jų kokybę arba tokia pati informacija turi būti nurodoma kokiu nors kitu būdu.

Specifikacijoje pateikiami bendrieji kokybės reikalavimai. Tokiu atveju, jei konkrečiai nebus nurodyta medžiaga, pvz. nenurodant medžiagos pavadinimo ar standarto, prieš ją perkant ji turės būti pateikiama Užsakovo patvirtinimui.

3.3 Gaminiai ir medžiagos, turintys nurodytą patvirtinimo tipą ir standartą, bei kokybės kontrole

Jei reikalaujama, kad naudojami gaminiai ir medžiagos būtų nurodyto tipo ar standarto arba jie yra įtraukti į oficialią kokybės kontrolės procedūrą, jie turi turėti tipo patvirtinimo liudijimą, atitikimo standartui ar oficialų kokybės kontrolės patvirtinimą. Tipo patvirtinimo ir atitikimo standartui liudijimai negali būti atskiriami nuo produktų, o identifikacija turi būti visiškai aiški.

3.4 Gaminių ir medžiagų atitikties nuorodos jų montavimo metu

Galimi gaminių ir medžiagų atitikties nurodymai montavimo stadijos metu neturi būti uždengiami arba, jei negalima palikti jų matomais, turi būti lengvai ir visiškai atidengiami.

3.5 Įpakavimas, transportavimas, tarpinis saugojimas

Transportavimo ir tarpinio saugojimo metu visi gaminiai ir medžiagos turi būti deramai uždengti ir supakuoti. Ant kiekvieno paketo turi būti nurodytas jo turinys. Jei pristatomos prekės yra birios ir nepakuotos, numeris, rūšis ir kokybė turi būti nurodyti pristatymo pranešime.

3.6 Gaminių ir medžiagų pristatymas

Gaminių ir medžiagų pristatymą reikia koordinuoti pagal statybos darbų grafiką. Reikia vengti

nereikalingo saugojimo statybos aikštelėje. Visi tiekiami gaminiai ir medžiagos turi būti su tinkamais dokumentais.

3.7 Pristatymo patikrinimas

Atvežtų prekių išvaizdą, galimus defektus ir žalą reikia patikrinti vizualiai. Prekių užsakovas yra atsakingas už pranešimų dėl galimos žalos ir defektų pateikimą. Visos pretenzijos turi būti pateikiamos prekių tiekėjui.

3.8 Saugojimas aikštelėje

Gaminiai ir statybinės medžiagos turi būti saugomi taip, kad nepablogėtų jų kokybė. Reikia laikytis kiekvienos medžiagos nurodytų saugojimo reikalavimų ir gamintojo pateiktų galiojančių nuorodų.

Statybos aikštelėje medžiagos turi būti laikomos tinkamose ir jei būtina, izoliuotose, sausose, šildomose ir tinkamai vėdinamose patalpose taip, kad kiekviena medžiaga būtų padėta teisingai ir lengvai patikrinama.

Medžiagos ir prekės, pažeistos ar kitaip sugadintos dėl veiklos statybos aikštelėje, turi būti pakeistos naujomis Rangovo sąskaita.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


12 67

4 STATYBOS ĮRANGA IR STATYBOS METODAI

Visa įranga, technika, priedai ir statybos metodai turi tenkinti Lietuvos Respublikos darbo saugos reikalavimus.

4.1 Matavimai

Visi matavimai ir dydžiai turi būti nustatyti ir pažymėti taip, kad jais būtų lengva naudotis. Ašinės linijos ir altitudės turi būti pažymėtos stacionariai ant nekilnojamų konstrukcijų. Matavimų tikslumą reikia sutikrinti atliekant kryžminius matavimus arba matavimus atliekant iš naujo iš kitos stebėjimo padėties.

Aikštelėje laikomuose brėžiniuose turi būti nurodytos bazinės ir papildomos koordinatės, o taip pat jų išsidėstymas lyginant su oficialių koordinačių padėtimi.

Rangovas turi laikytis visų pateiktų statybos paklaidų reikalavimų. Rangovas privalo įvertinti paklaidų susikaupimo galimybę ir užtikrinti, kad jos nebūtų besisumuojančios

tik į vieną pusę. Rangovas yra atsakingas už statybinių medžiagų paklaidų suderinamumo laikymąsi. Statybos darbuose reikia laikytis Lietuvoje galiojančių matavimo normatyvų.

4.2 Darbų vykdymas

Visi darbai turi būti atliekami taikant bendrai naudojamus ir pageidautinus darbo metodus, patyrusią ir tinkamą darbo jėgą.

Jei Rangovas nori panaudoti metodą, kuris nukrypsta nuo dokumentacijoje pateikto metodo, Rangovas turi prašyti leidimo iš Užsakovo. Darbo metodo pakeitimo patvirtinimas jokiu lygiu nesumažina Rangovo atsakomybės.

Bet kokį perprojektavimą dėl metodo pakeitimo privalo kompensuoti Rangovas. Rangovas privalo savo iniciatyva informuoti Užsakovą apie įvairių etapų darbų eigą ir tiekiamų gaminių

bei medžiagų kokybę, kad Užsakovas gerai žinotų apie tai, kokie darbai vyksta objekte ir pasitikėtų statybų darbais ir medžiagomis bei gaminiais, kurių negalės pamatyti "plika akimi". Tačiau toks dalinis atsiskaitymas už darbų eigą neatleidžia Rangovo nuo jo galutinės atsakomybės.

4.3 Bandymai ir pavyzdžiai

Užsakovo reikalavimu Rangovas privalo savo sąskaita atlikti konstrukcijų ir medžiagų bandymus ir pateikti jų rezultatus Užsakovui įmanomai greitesniu laiku.

Sėkmingam patikrinimui svarbu, kad prieš pradedant bandymus būtų atsižvelgta į tokius dalykus:

šalių susitartas bandymo laikas, vieta ir būdas,

turi būti užtikrinamas priėjimas prie visų bandomų vietų,

bandymams turi būti prieinami visi reikalingi dokumentai, įrankiai ir įrengimai. Bandymų ir pavyzdžių aprobavimo būdai turi būti suderinti su Užsakovu.

4.3.1 Bandymai

Turi būti atlikti visi sąlygose, normose ir Lietuvos Respublikos standartuose numatyti tyrimai. Rezultatai turi būti laikomi aikštelėje ir vėliau pristatomi suinteresuotoms šalims susipažinimui. Tokiu atveju, jei bandymo rezultatai yra blogesni, negu nurodyta reikalavimuose, Rangovas

nedelsdamas privalo informuoti visas suinteresuotas šalis. Jei rezultatai nepatenkinami konstrukcijų ar kurio nors kito materialaus turto saugumo faktorių atžvilgiu, kurie turi esminę svarbą darbo rezultatams, Rangovas privalo nedelsdamas apie tai informuoti suinteresuotas šalis ir organizuoti susitikimą sprendimų priėmimui dėl būsimų darbų organizavimo. Jei būtina, reikia imtis saugumo priemonių, siekiant išvengti bet kokios žalos ir pavojaus. Bet kokio bandymo rezultatų slėpimas yra sunkinanti aplinkybė.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


13 67

4.3.2 Gaminių ir medžiagų pavyzdžiai

Konkrečiai specifikacijoje nurodytų gaminių ir medžiagų pavyzdžiai turi būti pateikti Užsakovui iki darbų pradžios patvirtinimui gauti.

Nuolatiniam sulyginimui su galutiniais produktais naudojami pavyzdžiai turi būti laikomi iki pat darbų užbaigimo.

Atliktini ar pateiktini pavyzdžiai yra nurodyti specifikacijoje. Rangovas turi įrengti pavyzdžių kambarį statybos aikštelėje.

4.4 Ataskaitos

Visi klausimai, turintys įtakos darbams, turi būti aptarti prieš darbų pradžią. Darbo planai, įskaitant darbų saugos ir priešgaisrinės apsaugos priemones turi būti paruošti iš anksto, įregistruoti dokumentuose, jų turi būti laikomasi, jie turi būti tikrinami ir atitinkamai pagal juos turi būti atsiskaitoma pagal Rangovo pateiktą Užsakovui ir jo patvirtintą kokybės užtikrinimo sistemą.

4.5 Montavimo metodai ir darbo sąlygos

Visi darbai turi būti atliekami pagal dokumentacijoje ir gamintojo pateiktas instrukcijas bei taikant tinkamus darbo metodus, o taip pat pagal naudingą gamybinę patirtį.

Darbo sąlygos ir kiti faktoriai, turintys įtakos darbų įvykdymui, turi būti numatyti iš anksto.

4.6 Apsauga

Nebaigtos ir užbaigtos statinių dalys turi būti saugomos nuo apgadinimų tolimesnių darbų metu. Turi būti saugoma nuo mechaninio poveikio, nuo purvo, korozijos, lietaus, drėgmės, sniego, ledo, užšalimo, per didelės kaitros ir per greito džiūvimo.

5 BENDROS SĄLYGOS

5.1 Angos ir nišos

Konstrukciniuose brėžiniuose nenumatytų angų ar nišų laikančiose konstrukcijose įrengimas be Užsakovo sutikimo raštu neleidžiamas.

Jei bus atliekamas skylių išmušimas, pjovimas ar atitinkami veiksmai, darbai turi būti atliekami taip, kad pabaigus juos, konstrukcijos liktų nesugadintos. Darbo aplinka turi būti sutvarkoma, kad atitiktų aplinkos reikalavimus.

5.2 Angos montavimui

Kiekvienas Rangovas statybos pradžioje turi išstudijuoti, ar yra poreikis atlikti instaliacijų arba kitas angas ir tai patvirtinus Užsakovui turi pateikti visus tokius reikalavimus vykdymui.

Angų ir įdubimų, nenumatytų brėžiniuose, jokiose laikančiose konstrukcijose palikti ar daryti negalima, nebent tai leistų techninės priežiūros inžinierius.

5.3 Riebokšliai ir futliarai

Prieš įrengiant grindis, grindų konstrukcijoje turi būti paklotos visos inžinierinės komunikacijos (vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, futliarai iš PVC vamzdžių kabeliams).

Riebokšlių ir futliarų galai grindų konstrukcijoje turi siekti galutinį grindų lygį, o drėgnose zonose 100 mm aukščiau baigtų grindų lygio. Lubų ir sienų paviršiuose futliarai turi būti viename lygyje su galutiniu paviršiumi.

Tarpai tarp žiedų ir laidų, vamzdžių ir praeinančių kanalų izoliuojami naudojant atitinkančius priešgaisrinius reikalavimus mineralinę vatą ir tamprius glaistus, jei dokumentuose nenurodyta konkrečiau.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


14 67

Jei izoliaciniai vamzdeliai yra tarp dviejų karščio zonų, izoliacinis vamzdelis turi būti dengiamas betono skiediniu ar specialia medžiaga, kuri leistų atlikti tolesnius aptaisymus.

Visi izoliaciniai vamzdeliai tokiose vietose tvirtinami su atitinkamomis apsauginėmis plokštelėmis.

5.4 Varžtai, tvirtinimai ir atramos

Visų tvirtinimo elementų dydis, stiprumas, skaičius ir kitos savybės turi būti sukonstruoti taip, kad atlaikytų numatytas apkrovas, išlaikant saugumo reikalavimus, ir nesilpnintų pagrindo ar konstrukcijos, kuriai leistina tokia apkrova.

Dėl bet kurio tipo varžtų, tvirtinimų, atramų ir t.t., kurie nenurodyti specifikacijose arba brėžiniuose panaudojimo, Rangovas turi kreiptis į techninės priežiūros inžinierių leidimo.

Visi tvirtinimo elementai, pagaminti iš plieno, turi būti apsaugoti nuo korozijos ar pagaminti iš nerūdijančio plieno, išskyrus dalis, liekančias betone. Apsauginis betono sluoksnis turi būti ne mažesnis kaip nurodyta konkrečiai konstrukcijai.

5.5 Remontas (defektų taisymas)

Jei nenurodyta kitaip, visos angos, įdubimai ir panašūs paviršiai turi būti užlyginami ir apdailinami. Paviršių savybės ir išvaizda turi būti identiška supantiems paviršiams. Kur jungiasi dvi dalys, jungčių stiprumas ir išvaizda turi atitikti jiems nurodytus reikalavimus.

Remontas leidžiamas tais atvejais, kur tokia procedūra nesusilpnins konstrukcijos ar nepablogins išvaizdos. Remontą reikia riboti iki minimumo ir nedaryti iš anksto nepatikrinus tokio užtaisymo masto ir metodo.

Jei remonto kiekis ar mastas pasirodo ypatingai didelis ar konstrukcija nepatenkina nurodytų reikalavimų, Rangovas privalo perstatyti tokias konstrukcijas savo sąskaita pagal numatytą laiko grafiką.

Jei remontuotina zona pagaminta iš profilinių dalių, pvz. plytų, lentų ir pan., pažeista dalis turi būti pakeičiama nauja. Jei suremontuota zona turi būti dažoma. Dažoma turi būti atlikta visa supanti aplinka.

6 ŽYMĖJIMAI IR ŽENKLAI

6.1 Žymėjimai

Įranga, inžinerinių sistemų dalys, vamzdynai, ortakiai, kabeliai ir t.t., kurie būtini tolimesnėje

pastato eksploatacijoje, turi būti pažymėti identifikaciniais ženklais susitartu su Užsakovu būdu.

6.2 Ženklai

Nepriklausomai nuo brėžinio, kuriame apibūdinti žymėjimai, ženklai turi būti unifikuoti.

7 TIKRINIMAI IR PRIDAVIMAS EKSPLOATACIJAI

7.1 Tikrinimai

Prieš uždengiant konstrukciją ar baigtą darbą, juos reikia pateikti Užsakovo patvirtinimui. Jei tai nepadaroma, Užsakovas turi teisę reikalauti, kad dengiančios medžiagos ar dalys būtų nuimamos. Procedūrų nesilaikymo išlaidos teks Rangovui net ir tokiu atveju, jei uždengtas darbas pasirodo besąs tinkamas.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


15 67

7.2 Rangovo papildoma dokumentacija

Priduodant projekto darbus Rangovas privalo pateikti visų panaudotų medžiagų, konstrukcijų ir įrangos sertifikatų, techninių pasų ir kitos informacijos rinkinius, dengtų darbų ir laikančių konstrukcijų pridavimo aktus, lauko inžinerinių tinklų išpildomuosius brėžinius ir kitą dokumentaciją, kurią pareikalaus valstybinės institucijos remdamosi Lietuvos respublikos įstatymais ir norminiais aktais. Statybos metu Rangovas turi pastoviai vesti Lietuvoje nustatytos formos statybos darbų žurnalą, kuris būtų prieinamas Užsakovo peržiūrai.

7.3 Pridavimas eksploatacijai

Pastato ir išorinių įrenginių tolimesniam naudojimui, Rangovas turi pateikti tris tokių dokumentų rinkinius:

veikimo principą ir sistemos aprašymą;

visus sertifikatus, tame tarpe Lietuvos sertifikatus, bandymo protokolus, medžiagų saugos ir atitikties dokumentus, tikrinimo ataskaitas;

išorės apdailos priežiūros instrukciją;

gamintojo priežiūros instrukciją įrangai, įrenginiams, sistemoms ir medžiagoms;

tiekėjų ir subrangovų sąrašus su adresais, telefonais, faksais, e-mail. Aukščiau išvardinti reikalavimai yra privalomi visiems subrangovams ir jų medžiagoms bei įrengimams. Dokumentacija turi būti sukomplektuota bylose ir sutvarkyta pagal turinį. Visos naudojimosi instrukcijos ir brėžiniai turi būti lietuvių kalba.

7.4 Galutinis valymas

Prieš įvedant objektą į eksploataciją, pastatą ar statinį reikia paruošti taip, kad perdavimo metu tiek pats pastatas(statinys) iš vidaus ir iš išorės, tiek ir jo aplinka būtų visiškai švari ir tvarkinga. Kiekvieną pastato dalį reikia tinkamai išvalyti atitinkamomis priemonėmis ir valikliais. Negalima naudoti rūdijančių ir abrazyvių metalų ir įrangos. Atliekant galutinį valymą, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tai, kad:

grindys būtų išplautos, laikantis gamintojo nurodymų;

būtų nuimta apsauginė šildymo radiatorių pakuotė;

būtų nuplautos grindjuostės ir plytelės;

būtų nuplauta tualetų furnitūra, vandentiekio vamzdžiai, sklendės, šulinių angos grindyse ir kvapų surinkėjai; - būtų nuplauti šildymo radiatoriai ir vamzdžiai, karšto vandens sklendės, oro kondicionierių sklendės bei

ventiliacijos orlaidės;

būtų nuplauta furnitūra;

būtų patepti alyva vyriai, spynos ir užraktai, jei nebuvo galimybės juos patepti įrengiant;

būtų nuplauti langai;

būtų nuvalyti šviestuvai, jungikliai ir rozetės ir jų apsauginiai dangteliai, kabelių kanalai ir skirstikliai;

būtų visiškai išvalyta objekto bei kitos teritorijos, kuriomis galėjo naudotis Rangovas, nebent jos jau buvo išvalytos anksčiau arba, jei su Užsakovo atstovu buvo susitarta kitaip.

7.5 Priėmimas

Rangovas organizuoja priėmimą pagal STR 1.11.01-2002 “Statinių pripažinimas tinkamais naudoti tvarka” ir kviečia Užsakovą į priėmimą, kad galėtų gauti galutinio priėmimo aktą. Tikrinimo akte turi būti nurodyti nebaigti darbai ir defektų taisymas. Tie, kuriuos Užsakovas sutinka pataisyti vėliau per defektų šalinimo laikotarpį, turi būti registruojami atskirai.

Darbai pagal patikrinimo įrašus, išskyrus šalintinus vėliau, turi būti atliekami neatidėliotinai ir tikrinami atskirai bei patvirtinami pagal galutinio priėmimo akto reikalavimus.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


16 67

7.6 Atsakomybės už defektus

Defektai, kurie galėtų sukelti nepatogumų ar papildomą žalą, turi būti taisomi iškart. Galutinis patikrinimas turi būti atliekamas po vienerių metų nuo priėmimo datos. Priėmimo metu turi būti priimamas sprendimas dėl to, kokiu mastu ir kurie defektai turi būti šalinami iš karto, o kuriuos galima atidėti galutiniam defektų tikrinimui. Į Rangovo atsakomybę įeina visų defektų ir susidėvėjimų taisymas, išskyrus tuos, kuriuos sukėlė netinkama eksploatacija.

Visi remonto darbai turi būti atliekami Rangovo ar tiekėjų esant tinkamai Rangovo priežiūrai. Visi darbai turi būti atliekami laikantis darbo metodų ir kokybės standartų, pateikiamų kontrakte.

8 GARANTIJA


Rangovui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per nustatytą statinio garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos):

statinių - 5 metai;

paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų) - 10 metų. Rangovas privalo garantiniu laikotarpiu savo sąskaita skubiai ištaisyti trūkumus, kilusius dėl

nepakankamos darbo kokybės, blogos konstrukcijos ir nestandartinių medžiagų. Pataisytų ar pakeistų dalių garantija visada prasideda naujo remonto užbaigimo dieną.

8.2 Garantinis terminas

Įsipareigojimų pasidalijimas:

Rangovo įsipareigojimai Garantinio termino metu yra aiškiai apibrėžti Sutarties sąlygose.

Sutarčių institucija (Užsakovas) turi būti atsakinga už statinio eksploataciją ir einamuosius priežiūros darbus, normalaus susidėvėjimo šalinimą ir bet kokį remontą, už kurį Rangovas nėra atsakingas (pvz. Vartotojo padarytą žalą statiniui).

9 ŽEMĖS DARBAI


Žemės darbai yra statybos darbų rūšis, kai statybos reikmėms kasama natūrali žemė, pilama atvežtinė žemė ar atliekami požeminiai darbai. Žemės darbai vykdomi prisilaikant STR 1.07.02:2005 “Žemės darbai”. Įmonė, vykdydama žemės darbus, vadovaujasi normatyviniais dokumentais STR 1.01.05:2007“ „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, STR 1.08.02:2002 “Statybos darbai” ir STR 1.07.02:2005 “Žemės darbai”. Statinio statybos rangovas privalo Statybos įstatymo STR 1.02.06:2007 7 ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio statybos vadovą.

Statinio statybos vadovas privalo:

pradėti vykdyti žemės darbus tik po to, kai gavo statybos leidimą arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus (kai jie yra reikalingi), statinio projektą arba su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais, valdytojais) suderintą žemės darbų vykdymo aprašą ir schemą (kai nereikalingas statinio projektas), statybos darbų žurnalą (kai jis privalomas) ir statinio nužymėjimo vietoje aktą su statinių nužymėjimo nuotraukomis (schemomis, planais);

iškviesti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkus (naudotojus, valdytojus) ar jų atstovus ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbų pradžios pranešdamas jiems tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą, taip pat, jei žemės darbus reikia vykdyti kelių (gatvių) bei kelio statinių apsaugos zonoje, informuoti teritorines policijos įstaigas;

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


17 67

žemės darbų vykdymo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių statinių vietas, kultūros paveldo objektų teritorijų bei jų apsaugos zonų, saugomų teritorijų bei jų apsaugos zonų ribas ir imtis priemonių apsaugoti statinius, derlingą dirvožemį, reljefą bei želdinius nuo galimos žalos;

nepradėti žemės darbų miestų aikštėse, gatvėse, privažiavimuose bei keliuose, kol nustatyta tvarka neįrengtos suderintos su policija apylankos bei techninės eismo reguliavimo priemonės;

žemės darbus geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje vykdyti tik dalyvaujant įgaliotam viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, privažiuojamojo geležinkelio kelio savininko (naudotojo, valdytojo) ir geležinkelio želdinių apsaugos įmonės atstovui, kuris prireikus privalo iškviesti kompetentingus savo darbuotojus;

jei statinio (geležinkelio kelio ir jo įrenginių, kelio (gatvės), inžinerinių tinklų ir kt.) apsaugos zonoje yra archeologinio paveldo ar kitų paveldo objektų, žemės darbus vykdyti vadovaujantis Kultūros paveldo departamento nustatytomis sąlygomis;

prieš žemės darbų vykdymo pradžią veikiančių inžinerinių tinklų bei kitų statinių apsaugos zonose suderinti su jų savininkais (naudotojais, valdytojais) saugos priemones ir įvykdyti elektros, šilumos tinklų, naftotiekio, dujotiekio, kitų inžinerinių tinklų savininkų (naudotojų), valstybei priklausančių melioracijos statinių valdytojo atstovo nurodymus (šie nurodymai įrašomi į statybos darbų žurnalą);

prieš žemės darbų vykdymo pradžią patikslinti planą (geodezinę nuotrauką), jei statybos leidimas arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiški pritarimai (kai jie yra reikalingi) gauti daugiau nei prieš l metus.

Kol bus vykdomi statybos darbai statybos aikštelėje bus įrengti laikini keliai su laikinomis dangomis.

Prieš rengiant pastovias dangas, turi būti iškasti ir tinkamai paruošti loviai dangų konstrukcijoms įrengti. Pagrindines žemės darbų apimtis sudarys grunto iškasimas iki lovio dugno, grunto perstūmimas į pylimus, bei atliekamo grunto išvežimas. Vietinis gruntas gali būti naudojamas projektuojamo teritorijos reljefo formavimui teritorijose už pravažiavimų ribų.

Jei žemės darbų metu pastebimi kokie nors nukrypimai, kurie galėtų pakenkti statybai, Rangovas turi nedelsdamas apie tokius nukrypimus pranešti Užsakovui ir Techninio projekto rengėjui. Nukrypimų pašalinimui taikomos priemonės yra nenumatyti darbai.

Iškasus lovį ar supylus sankasą, kelių ir aikštelių dugnas turi būti išlygintas ir sutankintas taip, kad būtų pasiekta sutankinimo rodiklio reikšmė DPr≥100% (ST 188710638.06:2004, 89 punkto 2 lentelė). Todėl Rangovas prieš tankinimo darbų pradžią bandomaisiais sutankinimais turi patikrinti ar jų parinktais darbo metodais pasiekiamos reikalaujamos sutankinimo rodiklio DPr reikšmės. Jeigu tankinant nepasiekiama reikalaujama sutankinimo rodiklio vertė, tai rangovai privalo atitinkamai pakeisti darbo metodą. Užsakovui sutikus ir jam suderinus galima taikyti kitas priemones, pvz.: gruntą pagerinti ir (ar) jį stabilizuoti. Tai yra nenumatyti darbai.

Grunto sutankinimas tikrinamas pagal LST 1360.2. Reikalavimas dangų konstrukcijos žemės sankasos viršaus (lovio dugno) gruntui - deformacijos modulio reikšmė turi būti EV2 ≥ 45 MPa. Jeigu tankinimu nepasiekiama reikalaujama žemės sankasos viršaus deformacijos modulio vertė 45 MPa , tai reikia taikyti papildomas priemones, pvz.: gruntą pagerinti ir (ar) jį stabilizuoti. Tai yra nenumatyti darbai.

Jeigu žemės sankasos viršaus sutankinimo rodiklio DPr vertė viršija 100%, tačiau nepasiekiama reikalaujama modulio EV2 vertė, tai Užsakovas gali leisti įrengti apsauginį šalčiui atsparų sluoksnį, jei garantuojama, kad bus pasiekta šio sluoksnio reikalaujama deformacijos modulio EV2 vertė.

Įrengiant žemės sankasą būtina vadovautis ST 188710638.06:2004 “Automobilių kelių žemės sankasos

įrengimas” reikalavimais. Kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių tinklų bei kitų inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos,

juos naudojančių įmonių atstovai privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli tinklų bei kitų statinių vieta.

Jei kasant žemę aptinkami brėžiniuose ar geodezinėje nuotraukoje nenurodyti tinklai, inžineriniai statiniai ar archeologinės vertybės, darbai laikinai sustabdomi. Leidimą išdavusi tarnyba (o kai leidimas nebuvo reikalingas – rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas) išsiaiškina, kam priklauso šie statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką, apie ją praneša kasėjui ir leidžia tęsti darbus.

Už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių sugadinimą, saugomų augalų rūšių ir bendrijų radaviečių ar augaviečių sunaikinimą ar sugadinimą vykdant žemės darbus atsako statybos vadovas. Apie padarytą žalą surašomas aktas, dalyvaujant suinteresuotų įmonių, rangovo ir statytojo atstovams. Akte nurodomas žalos pobūdis, priežastys, kaltininkai, priemonės ir terminai žalos padariniams pašalinti.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


18 67

Vykdant žemės darbus, draudžiama užversti žeme ar statybinėmis medžiagomis bei jų atliekomis želdinius, požeminių inžinerinių tinklų šulinių (kamerų) dangčius, gaisrinius hidrantus, geodezinius ženklus, kitus įrenginius, priešgaisrinius kelius, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ir jų apsaugos zonas.

Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, žemės darbai vykdomi griežtai vadovaujantis suderintu statybos ar žemės darbų technologijos projektu (SDTP), o, statant statinius, kuriems toks projektas nereikalingas, - žemės darbų vykdymo aprašu ir schema, bei saugos darbe taisyklėmis.

Visais atvejais, užbaigus žemės darbus, žemės paviršiaus lygis turi būti toks, koks buvo iki darbų pradžios, arba pakeistas pagal statinio projekto sprendinius.

9.2 Žemės darbų vykdymas

Statinių duobės ir tranšėjos iškasamos, jose atliekami darbai ir vėl užpilamos per kuo trumpesnį laiką, kad neirtų natūrali grunto struktūra, neslinktų šlaitai ir nesumažėtų dugno stiprumas.

Pamatų duobių ir tranšėjų šlaitai rengiami atsižvelgiant į gruntų savybes bei duobės gylį. Kasant natūralaus drėgnumo gruntą, kai gruntinis vanduo yra giliai, vertikalias tranšėjas galima kasti jų

neramstant:

smėlio ir žvyro gruntuose – iki 1,0 m gylio;

priesmėlio ir priemolio gruntuose – iki 1,25 m gylio;

molio gruntuose – iki 1,50 m gylio;

ypač tankiuose molio gruntuose – iki 2,0 m gylio. Gilesnės tranšėjos ramstomos arba kasamos su nuožulniais šlaitais. Kasant tranšėjas normalaus

drėgnumo rišliuose gruntuose iki 3,0 m gylio, sienos ramstomos horizontaliai išdėstant lentas su tarpais, o kasant gilesnes kaip 3,0 m - ramstoma vientisa lentų siena. Vientisai ramstomos biriuose arba padidinto drėgnumo gruntuose iškastų tranšėjų sienos.

Iškasų sienas, inžinerinių tinklų įrengimui, kurių gylis yra apie 3,0 m. ramstyti lentomis tik klojant vamzdynus arti "taškinių" (augančių medžių, el. atramų ir t.t.) kliūčių. Klojant vamzdynus miesto gatvėmis (išilgai gatvės) iškasų sienų ramstymui naudoti inventorinius išramstymus.

Kasamų iki 5,0 m gylio tranšėjų sienos turi būti tvirtinamos inventoriniais ramstymo elementais, o gilesnių kaip 5,0 m tranšėjų sienų tvirtinimą reikia patikrinti skaičiavimais.

Duobių ir tranšėjų, kurias reikia išramstyti, dugno plotis nustatomas įvertinant išramstymo konstrukcijų, betoninių, gelžbetoninių ar kitokių konstrukcijų, vamzdynų bei klojinių matmenis, izoliacijos įrengimo technologijas, pridedant abiejose pusėse ne mažiau kaip po 0,20 m.

Pamatų duobių ir tranšėjų matmenys bei reikalingi darbo zonų pločiai turi būti nurodyti projektinėje dokumentacijoje.

Dirbant be išramstymo, didžiausias įvairaus gylio šlaito statumas nustatomas įvertinant grunto savybes pagal lentelę.

Šlaito statmens priklausomybė nuo duobės gylio (Lentelė ):

Gruntai Didžiausias šlaito statmuo duobės gyliui, m

1,5 3,0 5,0

Kampas tarp šlaito krypties ir horizontalės, laipsniais

Šlaito nuolydžio su duobės gyliu santykis





Supilti 58 1:0,67 45 1:1 38 1:1,25

Drėgni smėlio ir žvyro

53 1:0,5 45 1:1 38 1:1

Priesmėlis 76 1:0,25 56 1:0,63 50 1:0,85

Priemolis 90 1:0 63 1:0,50 53 1:0,75

Molis 90 1:0 76 1:0,25 63 1:0,50

Sausas geltonžemis

90

1:0

63

1:0,50

63

1:0,50

Moreninis smėlis ir priesmėlis

76

1:0,25

60

1:0,57

53

1:0,75

Priemolis 78 1:0,2 63 1:0,50 57 1:0,65

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


19 67

Iškasos dažniausiai kasamos iki projektinės altitudės, išsaugant natūralų pagrindo gruntą. Iškasas galima kasti dviem etapais. Pirmojo etapo metu neiškasama iki projektinės altitudės, o iki projektinės altitudės gruntas iškasamas prieš pat konstrukcijų montavimą.

Kasant gruntą mechanizmais negalima iškasti žemiau projektinės altitudės. Taip įvykus, perkasimą reikia užpilti lygiaverčiu gruntu ir jį sutankinti.

Kasant duobę buldozeriu iki duobės dugno projektinės altitudės paliekama 10 cm, kasant daugiakaušiu ekskavatoriumi - 5 cm., vienkaušiu ekskavatoriumi su tiesioginiu kastuvu – 10 cm, vienkaušiu ekskavatoriumi su atbuliniu kastuvu - 15 cm, o draglainu –25 cm.

Duobės dugno altitudės nuokrypis nuo projektinės altitudės baigus kasti – 5 cm, žemės statinių ašių nuokrypiai – 5 cm.

Kad žmonės dirbtų saugiai, nuo iškasų pylimo krašto iki duobės krašto turi būti ne mažiau kaip 0,50 m atstumas. Atstumas tarp šlaito sutvirtinimo ir statomų konstrukcijų - ne mažiau kaip 0,70 m Duobėse su šlaitu atstumas tarp šlaito pado ir statinio gali būti sumažintas iki 0,30 m.

Pamatų duobės mechanizuoto kasimo kontrolė pateikta lentelėje. Duobės mechanizuoto kasimo kontrolė (Lentelė)

DARBAI

Kontrolės būdai

Kada kontroliuojama

SV

G

PV

1

-duobės ašių ir kontūro kontrolė geod. priet. prieš kasimą A D K

-altitudžių kontrolė geod. priet. prieš kasimą A D K

lietaus vandens nuvedimo kontrolė vizualiai prieš kasimą A

2 MECHANIZUOTAS KASIMAS

-duobės matmenų tikrinimas matav. priet kasant A

-duobės šlaitų tikrinimas vizualiai kasant A

-duobės dugno altitudės kontrolė geod. priet. iškasus A D K

3 BAIGIAMIEJI DARBAI

-duobės dugno lyginimas geod. priet. lyginant A K

-dugno grunto kontrolė prietaisais lyginant A K

-išpildomosios nuotraukos ruošimas geod. priet. išlyginus A D K

-dokumentų įforminimas A D

A – atsako, D – dalyvauja, K – kontroliuoja

9.3 Žemės sankasos įregimo kokybės kontrolė

Žemės sankasos įrengimo kokybė kontroliuojama pagal ST 188710638.06:2004, 6 skyriaus reikalavimus. Nuokrypiai neturi viršyti ST 188710638.06:2004, VI skyriaus, VII skirsnio 11 lentelėje duotų verčių.

9.4 Statybvietės įrengimo darbai

Naujų statinių statybos statybviečių ruošimo darbai yra:

teritorijos valymas (esamų statinių griovimas, komunikacijų perkėlimas, medžių ir krūmų pjovimas bei kelmų rovimas, dirvožemio nukasimas);

teritorijos aptvėrimas;

apsauga nuo paviršinio ir gruntinio vandens;

geodezijos darbai statybvietėje;

laikinųjų ir nuolatinių kelių tiesimas, buitinių patalpų ir kitų laikinųjų pastatų

statyba, laikinųjų inžinerinių tinklų tiesimas;

gamtosaugos darbai.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


20 67

9.5 Medžių ir krūmų pjovimas bei kelmų rovimas, dirvožemio nukasimas Medžių ir krūmų pjovimą reikia suderinti su vietos gamtosaugos įstaigomis ir gauti raštišką leidimą,

kuriame nurodoma, kokius želdinius statybvietėje leidžiama pašalinti. Likę statybvietėje medžiai turi būti apsaugoti nuo galimų pažeidimų ant kamienų viela pririšamomis 2,0-2,50 m ilgio lentomis.

Ruošiant statybvietę, nukasamas dirvožemis ir, nesumaišant su gruntu, saugomas numatytose ir netrukdančiose statybos darbams vietose. Jeigu statybos aikštelėje nėra vietos, dirvožemis išvežamas už statybvietės.

Statybvietė aptveriama patikimos konstrukcijos tvora. Jeigu statinys prie gatvės, įrengiamos apsaugos zonos, kurių plotis priklauso nuo pastato aukščio. Kai statinio aukštis yra iki 20 m – apsaugos zonos plotis 5,0 m, kai aukštis nuo 20 iki 70 m – zonos plotis 7,0 m.

Gamtosaugos priemonės numatomos statybos darbų technologijos projekte, įvertinus sąlygas, numatytas išduodant leidimą statybai.

9.6 Statinio geodezinis nužymėjimas

Geodezininkų uždavinys yra nurodyti tikslią projektinę numatomo statyti statinio vietą ir kontroliuoti statybos proceso tikslumą.

Statybvietės geodezinis nužymėjimas pradedamas nuo artimiausio geodezinio taško, kurį nurodo tą teritoriją aptarnaujančios geodezinės tarnybos įgaliotas darbuotojas.

Pagrindinės statinio ašys statybvietėje žymimos nuo geodezinio statybinio tinklo, raudonųjų linijų arba esamų kapitalinių statinių. Raudonąsias linijas nužymi vietoje ir artimiausio reperio altitudes nurodo regiono geodezinė tarnyba.

Statinius ir jų ašis, dalyvaujant statybos vadovui, nužymi bendrovės geodezininkas. Statybos darbų žurnale surašomas aktas.

Statinio nužymėjimo tvarka ir leidžiami nuokrypiai nuo projektinių pateikiami 3 lentelėje.

Leistini geodezinio nužymėjimo nuokrypiai (Lentelė 3)

Sąlygos Leistini nuokrypiai mm.

išilginiai skersiniai aukščio

1 Kai galima matuoti nuo raudonosios linijos 50 30 10-30

2 Kai negalima matuoti nuo raudonosios linijos 80 50 10-30

3 Statinio nužymėjimas kvartalo viduje 100-300 100-300

4 Statinių matmenų nužymėjimas, kai jų ilgis iki 100 m 10 10

5 Kai daugiau kaip 100 m 30 30

Sužymėtų ant aptvaro statinių matmenų nuokrypiai nuo projektinių negali būti didesni:

kai statinio ilgis iki 100 m - 5 mm;

kai statinio ilgis 100 m ir didesnis - 20 mm

9.7 Apsauga nuo paviršinio ir gruntinio vandens

Prieš darbų pradžią, panaudojant laikinus ir pastovius įrenginius, organizuojamas paviršinio vandens nuvedimas. Kad paviršinis vanduo nepatektų iš gretimos teritorijos, iškasami grioviai ar supilami pylimai, o statybvietė lyginama su nuolydžiu i > 0,005.

Kai gruntas kasamas žemiau gruntinio vandens lygio, vandens lygis pažeminamas įrengiant atvirąjį arba uždarąjį drenažą, naudojant adatinius filtrus ar gręžininius šulinius su siurbliais. Vykdant vandens pažeminimo darbus, numatomos priemonės, apsaugančios iškasas, šlaitus ir šalia esančius įrenginius nuo stabilumo praradimo.

Atvirasis drenažas - tai grioviai, kurių gylis iki 1,50 m, o dugno nuolydis i > 0,005, su nuožulniais šlaitais

ir vandens rinktuvais. Svarbu, kad siurbiant vandenį iš rinktuvų, nepradėtų slinkti iškasos šlaitai ir nebūtų suardytas būsimojo pastato pagrindas.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


21 67

Uždarasis drenažas įrengiamas tada, kai statybai trukdo atvirasis drenažas. Jei statinio projekte numatytas nuolatinis uždarasis drenažas, jis įrengiamas ir naudojamas statybos reikmėms. Įrengiant drenažą, žemės darbai vykdomi nuo išleistuvo aukštesnio lygio link, o vamzdžiai klojami ir filtruojančios medžiagos pilamos (kad į drenažą nepatektų nešvarus vanduo) išleistuvo arba siurblinės link.

Siurbiant vandenį iš iškasų ir tranšėjų, filtruojantys šlaitai ir dugnas, kai reikia, užpilami projekte nurodyto storio žvyro sluoksniu. Vandens lygio pažeminimo greitis, kad nebūtų pažeistas šlaitų ir dugno pastovumas, turi atitikti požeminio vandens žemėjimo greitį. Pajungus vandens pažeminimo sistemą vanduo siurbiamas be pertraukų.

Vandens pažeminimo sistemos turi būti automatizuotos, sumažėjus vandens lygiui, išjungiančios agregatus. Vandens pažeminimo sistemos, naudojamos žiemos metu, apšiltinamos.

10 APLINKOS TVARKYMO DARBAI

10.1 Paruošiamieji darbai

Šių taisyklių turi būti laikomasi vykdant aplinkos tvarkymo darbus, ruošiantis užstatyti teritorijas, įrengiant privažiavimus, pėsčiųjų takus, tvoras, poilsio vietas, apželdinant ir kt.

Aplinkos tvarkymo darbai atliekami vadovaujantis projektiniais sprendimais, medžiagų ir gaminių naudojimo technologinėmis rekomendacijomis, bendrovės statybos taisyklėmis.

Aplinkos tvarkymo paruošiamiesiems darbams priskiriami geodeziniai nužymėjimai, esamų nereikalingų statinių pašalinimas, augalinio sluoksnio nuėmimas ir sandėliavimas, paviršinio ir gruntinio vandens nuleidimas, teritorijos išlyginimas.

Aplinkos tvarkymo darbams naudojamos medžiagos ir gaminiai turi atitikti projekte nurodytus rodiklius. Tvarkant teritoriją, statybvietėje surinkti medžiagų likučiai ir kitokios atliekos nustatyta tvarka

pašalinamos. Vykdant žemės darbus, draudžiama užversti žeme ar statybinėmis medžiagomis bei jų atliekomis

želdinius, požeminių inžinerinių tinklų šulinių dangčius, geodezinius ženklus, gaisrinius hidrantus, kultūros vertybių teritorijas ir jų apsaugos zonas.

Užbaigus žemės darbus, teritorijos paviršius turi būti toks, koks buvo iki darbų pradžios, arba pakeistas pagal projekto sprendimus.

Nukastas dirvožemis sandėliuojamas numatytoje vietoje arba išvežamas kitur. Darbo metu nukasamo dirvožemio negalima sumaišyti su žemiau esančiu gruntu. Nukasto dirvožemio negalima užteršti statybos atliekomis, metalu, stiklu, plastmasėmis, naftos produktais, cheminėmis medžiagomis, ilgai pūvančiomis augalų liekanomis. Sandėliuojamu dirvožemiu negalima važinėti ar kitaip jį tankinti.

Statybvietėje esančio dirvožemio tinkamumas apželdinimui nustatomas laboratorijose. Dirvožemio mechaninės savybės gerinamos maišant jį su smėliu, durpėmis, kalkėmis. Dirvožemio derlingumui pagerinti galima įterpti mineralinių ir organinių trąšų.

Aplinkos tvarkymo darbus galima pradėti, kai yra nužymėti įvažiavimai, takai, perėjos, gėlynai, žalieji plotai ir kt.

Tvarkant teritorijas, reikalingos iškasos kasamos nepažeidžiant pagrindų grunto struktūros. Pylimai, sankasos supilami ir šlaitai formuojami prisilaikant SDTP reikalavimų.

10.2 Bendrieji reikalavimai nuogrindų, pėsčiųjų takų ir įvažiavimų įrengimui

Įvažiavimai, takai, padengti kieta danga, aikštelės įrengiami ir teritorija apželdinama vykdant

projektinius sprendimus ir šių statybos taisyklių reikalavimus. Pėsčiųjų takų konstrukcijos pateiktos projekte. Dangos pagrindų šalčiui atsparūs sluoksniai daromi iš birių medžiagų, kurios turi apsaugoti dangos

konstrukciją nuo šalčio poveikio. Šiuos sluoksnius turi sudaryti atsparūs šalčiui mineralinių medžiagų mišiniai, kurie sutankinti būtų laidūs vandeniui. Sluoksnio storis ir jo filtracijos koeficientas parenkamas pagal projektą.

Jeigu gruntinis vanduo gali siekti dangos 'pagrindą, tai atsparaus šalčiui sluoksnyje dalelių, smulkesnių kaip 0,063 mm, negali būti daugiau kaip 5%.

Žvyro arba skaldos pagrindai rengiami iš:

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


22 67

žvirgždo ir smėlio mišinių (žvyro) 0/32, 0/45 arba 0/56 frakcijų;

skaldos ir smėlio mišinių 0/32, 0/45 arba 0/56 frakcijų. Mažiausi sutankintų sluoksnių storiai priklauso nuo dalelių dydžio ir turi būti:

12 cm, kai mišinys 0 / 32 frakcijos;



20 cm, kai mišinys 0 / 63 frakcijos. Kai pagrindai ar danga betoniniai, betono klasė ir kiti rodikliai nurodomi projekte. Ruošiant betono

mišinius statybvietėje, laikomasi reikalavimų, surašytų Statybos taisyklių skyriuje "Betonavimo darbai". Pėsčiųjų takų susikirtimuose su automobilių keliais dangos konstrukcijos storis priklauso nuo transporto

priemonių. Betoniniai kelių bortai montuojami ant betono sluoksnio, sutvirtinant išorinę borto pusę betono mišiniu,

kuris sukietėjus užpilamas gruntu. Sankryžų ir įvažiavimų kampuose montuojami lenkti kelio bortai. Posūkiuose naudoti tiesius kelio bortus

galima, kai spindulys yra didesnis kaip 15 m. Vejų bortai, skiriantys šaligatvius nuo vejų, montuojami ant sutankinto skaldos arba žvyro pagrindo. Betoninės šaligatvių plytelės, prieš tai įrengus grunto pagrindus, klojamos ant smėlio arba sauso

cemento-smėlio mišinio sluoksnio. Tarpai tarp plytelių užpildomi smėliu, sausu cemento-smėlio mišiniu arba skaldos atsijomis. Tarpus tarp bortų ir šaligatvio plytelių užpildyti betono mišiniu negalima.

Įrengiant šaligatvius, nuokrypos nuo projektinės padėties negali būti didesnės kaip:

Plytelių pločio 3 mm;

Plytelių ilgio 3 mm;

Plytelių storio 3 mm;

Pagrindo pločio 10 cm:

Pagrindo storio 5 mm;

Dangos pločio 10 cm;

Aukščio skirtumo tarp dviejų plytelių 2 mm;

Siūlės pločio tarp plytelių 1,5 mm;

Smėlio pagrindo storio 3 cm;

Plytelių perstūmimo viena kitos atžvilgiu.?. 1 mm;

Smėlio pagrindo sutankinimo koeficientas 0,98 Įrengiant kelių dangas, sankasos gruntas turi būti pilamas sluoksniais nuo krašto į vidurį, kad gruntas

geriau susitankintų. Vidutinio stambumo smėlis tankinamas 30 cm storio sluoksniais. Sutankinimo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,98. Skaldos pagrindas tankinamas sluoksniais, pilant skaldą per tris kartus.

Pagrindai asfalto dangai turi būti švarūs, sausi, gerai sutankinti. Oro temperatūra, klojant šaltus ar karštus asfaltbetonio mišinius, neturi būti žemesnė kaip +5° C pavasarį ir +10° C rudenį.

Prieš klojant asfaltbetonio mišinį, pagrindai ar pirmasis asfalto sluoksnis turi būti pašlakstytas skystu bitumu (0,50 l/m2)

Asfaltbetonio danga tankinama dviem etapais. Pirmiausia lengvu volu 2 km/h greičiu ta pačia kryptimi važiuojama 5-6 kartus, o paskui sunkiu volu 5 km/h greičiu - 4-5 kartus.

Kelio bortai, kai pasiektas normatyvinis sutankinimo koeficientas (0,98), statomi ant betoninio pagrindo, iš išorinės pusės užpilant bortus gruntu.

Bortai su pagrindais gali būti sutvirtinami betonu. Bortų sujungimo vietose negali būti iškilimų arba prasikeitimų. Tarpeliai tarp bortų negali būti didesni kaip 3 mm .

Atstumas nuo borto viršaus iki asfaltbetonio dangos turi būti 15 cm. Betoninės trinkelės klojamos ant paruošto pagrindo. Kai trinkelių danga numatomas transporto (iki 8t

ašiai) judėjimas, pagrindas ruošiamas toks:

10-30 cm storio smėlio pasluoksnis;

10-30 cm storio dolomitinės skaldos sluoksnis;

3-5 cm storio smėlio-cemento-smėlio sausas mišinys. Betono trinkelės klojamos ant laikančiųjų sluoksnių. Laikantieji sluoksniai turi būti vienodo storio, gerai

sutankinti ir neturi susimaišyti su išlyginamųjų sluoksnių medžiaga.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


23 67

Laikančiojo sluoksnio paviršiaus lygis nuo projektinio neturi nukrypti daugiau kaip 2 cm, o paviršiaus nelygumai 4 m ilgio ruože negali būti didesni kaip 2 cm.

Betono trinkelių storis parenkamas įvertinant transporto priemonių apkrovas į angą. Optimalūs tarpai tarp trinkelių yra 3-5 mm. Trinkelių dangos lygio nuokrypis nuo projektinio neturi būti

didesnis kaip 2 cm, o paviršiaus nelygumai 4,0 m ilgio ruože - ne didesni kaip 1 cm. Nuogrindos įrengiamos visu pastato pamato perimetru. Nuogrindos minimalus nuolydis nuo pastato 1%,

bet ne daugiau kaip 10%. Betonas, naudojamas nuogrindoms įrengti, turi atitikti kelių betono reikalavimus.

10.3 Dangų pagrindai

10.3.1 Bendroji dalis

Prieš dangų pagrindo sluoksnių klojimo darbus turi būti suformuotas sankasos paviršius su projektuojamais nuolydžiais. Paviršius turi būti tinkamos formos ir vienodai bei tolygiai sutankintas volu, be akmenų ir purvo. Baigto paviršiaus konstrukcija turi būti tikslaus profilio, be įdubų, banguotumo, nelygumų, įvairių atliekų ir kitų defektų.

Dangų pagrindas turi būti įrengtas lovyje. Lovio grunto planiravimas turi būti atliktas taip, kad faktiniai aukščiai neturi nukrypti nuo projektinių aukščių daugiau kaip ±4,0 cm. Matuojant lygumą, plyšiai po 3 m ilgio liniuote neturi būti didesni kaip 3,0 cm. Skersiniai nuolydžiai neturi nukrypti daugiau kaip ±0,5%; pločiai ne daugiau kaip ±10 cm

Kiekvienas pagrindo sluoksnis turi būti klojamas taip, kad mišinio savybės būtų kiek galima vienodesnės ir tenkintų kokybės reikalavimus. Sluoksniai turi būti klojami nuosekliai, naudojant pakankamą mašinų ir mechanizmų kiekį ir derinį. Birių medžiagų mišiniai turi būti pakraunami, iškraunami ir paklojami taip, kad neišsiskirstytų atskiromis frakcijomis. Kiekvieno įrengto ir sutankinto sluoksnio, priklausomai nuo naudojamų nesurištųjų mineralinių medžiagų mišinių stambiausio grūdelio dydžio storis turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta ĮT SBR 07 punkte Nr.15 ir punkte Nr. 65. Atskiras sluoksnis gali būti klojamas tik tada, kai po juo esantis apatinis sluoksnis yra pakankamos laikomosios galios.

10.3.2 Pagrindo sluoksnių įrengimo kokybės kontrolė

Pagrindo sluoksnių be rišiklių įrengimo kokybė kontroliuojama pagal ĮT SBR 07 X skyriaus reikalavimus. Nuokrypiai neturi viršyti ĮT SBR 07 priedo Nr.4 lentelėje duotų verčių.

10.3.3 Apsauginis šalčiui atsparus pagrindo sluoksnis

Apatinį apsauginį šalčiui atsparų pagrindo sluoksnį sudaro vidutiniagrūdis nejautrus šalčiui smėlis, kuris ir sutankintas būtų laidus vandeniui. Pralaidumo vandeniui koeficientas k ≥1.5*10-5 m/s. Medžiaga turi būti gerai išrūšiuota ir reikalaujamos granuliometrinės sudėties (TRA SBR 07 VI skyrius).

Mažesnių kaip 0,063mm dalelių leistinas kiekis, atsižvelgiant į naudojamo mineralinių medžiagų mišinio jautrį šalčiui, atmosferos poveikiams, taip pat į galimą smulkiųjų dalelių kiekio padidėjimą tankinimo proceso metu, turi būti nustatomas toks, kad būtų pasiekta reikalaujama granuliometrinė sudėtis, sutankinimo rodiklio DPr ir deformacijos modulio EV2 reikalaujamos vertės. Dalelių mažesnių kaip 0,063mm, kiekis turi sudaryti ne daugiau kaip 3% mišinio masės.

Smėlio išbandymas vykdomas pagal LST 1361.1. Prieš pristatant medžiagas į vietą (ar panaudojant esamas – statybos laikotarpiui supiltas) ir prieš pradedant darbus, rangovas turi pateikti pavyzdžius Inžinieriui ir suderinti su juo šių medžiagų naudojimą. Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis turi būti paklotas taip, kad jo laikomosios bei deformacinės savybės, kiek įmanoma, būtų vienodos. Todėl medžiagų mišinys turi būti taip pakraunamas, iškraunamas ir klojamas, kad neišsiskirstytų atskiromis frakcijomis. Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis turi būti sutankintas taip, kad būtų pasiektas sutankinimo rodiklis DPr =100%. Apatinio pagrindo sluoksnio deformacijos modulio reikšmė turi būti EV2 ≥ 100 MPa. Tinkamumo bandymais turi būti nustatytas mineralinių medžiagų drėgnis, kad įrengiant sluoksnį būtų galima pasiekti reikalaujamą sutankinimo rodiklį.

Užbaigtas apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnis turi atitikti brėžiniuose nurodytiems storiams. Visi apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio plotai ir dalys su trūkumais turi būti rekonstruotos ir

padarytos pagal techninius dokumentus arba Inžinieriaus nurodymus ir visa tai turi būti atlikta rangovo

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


24 67

sąskaita (silpnų sluoksnių nuėmimas, didesnių nelygumų ir kenksmingų teršalų pašalinimas, profilio išlyginimas ir kt.).

Užbaigto apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo paviršius turi būti lygus be duobių, be paliktų vėžių, įdaubų, atliekų arba kitų defektų ir turi būti tikslaus skerspjūvio.

Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio aukščiai neturi nukrypti nuo projektinių aukščių daugiau kaip ±4,0 cm.

Skersiniai nuolydžiai - daugiau kaip ± 0,5 % Matuojant lygumą, prošvaisos po 3 m ilgio liniuote neturi būti didesni kaip 3,0 cm. Pločiai neturi nukrypti nuo projektinio daugiau kaip ±10,0 cm. Įrengto ir sutankinto sluoksnio faktinis stori neturi būti daugiau kaip 15% mažesnis už projektinį storį. Nė

viena atskiroji sluoksnio vertė neturi būti daugiau kaip 5,0cm mažesnė už projektinį sluoksnio storį. Įrengiant apsauginį šalčiui atsparų sluoksnį būtina vadovautis ĮT SBR 07 VII skyriumi.

10.3.4 Skaldos pagrindo sluoksnis

Skaldos pagrindo sluoksniams naudoti 0/56, 0/45 nesurištųjų mineralinių medžiagų mišinius, kurių granuliometrinei sudėčiai keliami reikalavimai išdėstyti TRA SBR 07 III skyriaus 8 lentelėje. Mineralinių dulkių <0,063 mm kiekis nesurištuose mineralinių medžiagų mišiniuose skirtuose skaldos pagrindo sluoksniams įrengti, turi būti ≤5%.

Sluoksnis turi būti įrengiamas taip, kad jo laikomosios ir deformacinės savybės, kiek galima, būtų vienodos. Todėl mišinius reikia pakrauti, iškrauti ir kloti taip, kad jie neišsiskirstytų frakcijomis. Tarpinis mišinių sandėliavimas yra neleistinas. Klojant sluoksnį, skleidžiamas mišinys turi būti pakankamo drėgnio, pasirinkto remiantis tinkamumo bandymais, kad mišinį klojant ir tankinant būtų pasiektas reikalaujamas sluoksnio sutankinimo rodiklis DPr.

Įrengto skaldos pagrindo sluoksnio sutankinimo rodiklis turi būti DPr≥103%, deformacijos modulio reikšmes skirtingoms dangoms žiūrėti brėžinyje SP.B-4. Klojimui numatytų medžiagų arba jų mišinių tinkamumą turi nustatyti Rangovas. Klojimui numatytų medžiagų arba jų mišinių techniniai duomenys turi atitikti TRA MIN 07 aprašo reikalavimus. Užsakovo pripažintas medžiagų arba jų mišinių bandymų protokolas bei kokybės pažymėjimas yra tinkamumo pagrindas. Tinkamumas nustatomas pagal LST 1361.2; LST 1360.2; LST 1360.6.

Užbaigus pagrindo sluoksnių klojimo darbus, turi būti atlikti kontroliniai bandymai, kuriuos atlieka Užsakovas. Kontrolinius bandymus tikslinga atlikti vykdant savikontrolę.

Savikontrolės rezultatai, kurie nustatomi dalyvaujant Užsakovui, gali būti pripažįstami kaip kontroliniai bandymai.

Užbaigtas pagrindo sluoksnis turi atitikti brėžiniuose nurodytiems storiams. Įrengiant skaldos pagrindo sluoksnį būtina vadovautis ĮT SBR 07 taisyklių VIII skyriaus reikalavimais. Leistini nukrypimai pagrindui iš skaldos mišinių:

Projektiniai aukščiai ±4,0 cm.

Skersinis nuolydis ±0,5 %.

Lygumas. Maksimali prošvaisa po 3 m liniuote ≤2 cm.

Faktinis storis ≤10%, mažesnis už numatytą projektinį storį. Nė viena atskiroji sluoksnio storio vertė neturi būti daugiau kaip 3.5cm mažesnė už projektinį sluoksnio storį.

Sluoksnio plotis ±10 cm.

10.4 Betoninių trinkelių, betono plokščių dangos


Privažiavimai, pėsčiųjų ir dviračių takai projektuojami su betoninių trinkelių danga. Dangų konstrukcijas ir sluoksnių storius žiūrėti brėžiniuose SP-4.1; SP-4.2. Dangos projektuojamos ant šalčiui atsparaus smėlio sluoksnio, skaldos pagrindo sluoksnio ir

mineralinių atsijų pakloto. Trinkelių danga klojama tada, kai jau yra įrengti bortai arba įrengiama viskas kartu.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


25 67

10.4.2 Apsauginis šalčiui atsparus pagrindo sluoksnis

Apsauginis šalčiui atsparus pagrindo sluoksnis įrengiamas iš vidutiniagrūdžio smėlio, kuriam techniniai reikalavimai aprašyti 10.3.3 ir 10.3.4 dalyse. Apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio deformacijos modulio reikšmes žiūrėti brėžinyje SP-4,2.

Pėsčiųjų ir dviračių takų apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksnio deformacijos modulio reikšmė nereglamentuojama.

10.4.3 Skaldos pagrindo sluoksnis

Pagrindo sluoksnis bus iš frakcinės skaldos mišinio 0/54 ar 0/45 frakcijos. Techniniai reikalavimai aprašyti 10.3.3 ir 10.3.4 dalyse. Frakcinės skaldos mišinio sluoksnio deformacijos modulio reikšmes žiūrėti brėžinyje SP-4.2.

10.4.4 Mineralinių atsijų paklotas (posluoksnis)

Paklotui naudojama smulkioji mineralinė medžiaga. Reikalavimai smulkiajai mineralinei medžiagai išdėstyti TRA MIN 07 ir ĮT SBR 07 VIII skyriaus, I

skirsnio 62 punkte.

10.4.5 Betoninės trinkelės, betoninės šaligatvio plytelės

Betoninės trinkelės, betoninės šaligatvio plytelės turi būti nesuskilusios, be nudaužytų kampų. Klojant trinkelių dangą, betoninės šaligatvio plytelės prie bortų linijų, pastatų sienų, susidariusius dangos tarpus užpildyti betono mišiniu neleidžiama. Jie turi būti užpildomi tų pačių plytelių atpjautais ar atkirstais gabalais. Kai tarpai tarp gretimų plytelių yra didesni kaip 1 cm, jie užpildomi atpjautomis pagal tarpo dydį plytelių juostomis.

Dangos geometrinių matmenų nukrypimas neturi viršyti šių dydžių:

pagrindo plotis± 10 cm;

aukščių altitudės ± 50 mm;

gretimų plytelių peraukštėjimas iki 2 mm;

paviršių nelygumai 4 m ilgio atkarpoje iki 10 mm. Paklojus plyteles, paviršius turi būti lygus ir atitikti projektuojamus aukščius bei nuolydžius.

Gaminiai turi tenkinti LST 1551:1999, LST EN 1338, LST EN 1339 reikalavimus.

10.5 Bortai

Prieš klojant betonines trinkeles, būsimos dangos kraštuose ten kur reikia pastatomi bortai. Visi kelio ir vejos bortai įrengiami iš standartinių elementų ant betoninio pagrindo. Betono storis vejos

bortams turi būti ne mažiau 5 cm, kelio bortams – 10cm klasė C12/15. Bortai pagal ilgį sujungti 6 mm storio cemento skiediniu. Visi bortai turi būti, nesuskilę, taisyklingi, lygūs ir prieš pradedant klojimo darbus, inžinieriaus patikrinti ir aprobuoti.

Bortai gaminami 1,0 m ilgio, tais atvejais kai reikiamas ilgis nesiekia 1,0 m, bortai nupjaunami ar aptašomi.

10.6 Inžinerinių komunikacijų ir šulinių dangčiai

Naudoti kvadratinio tipo dangčius 160 mm aukščio su matomu rėmu skirtus grįstoms kelio dangos ir šaligatviams.

10.7 Medžių ir krūmų sodinimas

Veisiant medžius ir krūmus, jie gali būti sodinami:

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


26 67

su šaknų sistema, susiformavusia konteineriuose, juos išimant iš konteinerių;

su įpakuotomis ryšuliuose šaknimis;

su žemės gumulu ar plikomis šaknimis.

Konteineriuose išauginti medžiai ir krūmai sodinami visu šiltuoju metų laiku, o su įpakuotomis ryšuliuose šaknimis – ne vegetacijos metu (pavasarį ir rudenį). Medžiai ir krūmai su lipniais žemių gumulais arba plikomis šaknimis sodinami ne vegetacijos metu. Sodinant visais atvejais kasamos 25–50 % platesnės ir gilesnės sodinimo duobės už konteinerio pakuotes, ryšulių, žemių gumulų arba šaknų sistemos matmenis. Duobėms užpildyti smėlio ir priesmėlio dirvožemyje ruošiamas velėninės žemės komposto mišinys su augaline paviršinio dirvožemio sluoksnio žeme, tūrio santykiu 1:2 arba 1:3, molio ir priemolio dirvožemyje – lapų (žolių) komposto arba išvėdinto žemapelkių durpžemio mišinys su augaline paviršinio dirvožemio sluoksnio žeme, tūrio santykiu 1:2 arba 1:3. Prieš sodinimą duobės dugne beriamas 10 cm storio substrato sluoksnis, kuris perkasamas ir sumaišomas su dugno dirvožemiu, siekiant gauti tarpinį sluoksnį. Visi sodmenys, išskyrus didelius medžius, į paruoštas duobes sodinami taip: duobės dugne tvirtai įkalami kuolai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus turi būti 0,8–1,3 m; ant tarpinio sluoksnio beriamas substratas tokio storio, kad sodinamo medžio ar krūmo šaknies kaklelis būtų 3–5 cm aukščiau žemės paviršiaus; aplink ryšulį, šaknų gumulą arba šaknis, kurios paskleidžiamos, kad nebūtų susiraičiusios, beriamas substratas iki 1/2–2/3 duobės aukščio ir sutankinamas (sumindomas), po to beriamas substratas iki žemės paviršiaus ir vėl sutankinamas. Sumynus šaknies kaklelis turi būti žemės paviršiaus lygyje; pasodinus žemės paviršiuje iš augalinės žemės suformuojama duobutė (lėkštelė) ir palaistoma (20–50 l vienam sodinukui). Pakartotinai laistoma 5 kartus per tris savaites. Dideli medžiai (su įpakuotomis ryšuliuose šaknimis ar žemės gumulu) sodinami taip: duobės dugne išgręžiamos trys skylės ir į jas įkalami (tiek, kad neiškiltų virš žemės paviršiaus) trys kuolai su viršutinėje dalyje (išorinėje pusėje) padarytais užkirtimais; įdėjus ryšulį ar žemės gumulą į tarpą tarp kuolų, kuolai apjuosiami specialiu guminiu ar plastikiniu diržu su įtempimo sagtimi; spaudžiant kuolus diržu, ryšulys ar gumulas nuleidžiamas į duobės dugną. Ryšulio viršuje gali būti dedamas trikampis iš lentų, kuris, tempiant diržą, geriau prispaudžia ryšulį. Jei kuoliukai išlenda virš žemės paviršiaus, jie įkalami arba nupjaunami; aplink ryšulį ar žemės gumulą juosiamas perforuotas plastikinis vamzdis, kurio vienas galas iškeliamas į žemės paviršių. Kad neįsiveistų pelės, šis vamzdis kartais užpildomas 5–8 mm skersmens akmenėliais; beriamas substratas iki 1/2–2/3 duobės aukščio ir sutankinamas (sumindomas), po to beriamas substratas iki žemės paviršiaus ir sutankinamas, paliekant iškeltą perforuoto vamzdžio galiuką. Sumynus šaknies kaklelis turi būti žemės paviršiaus lygyje. Po to žemės paviršiuje iš augalinės žemės suformuojama duobutė (lėkštelė); į perforuotą vamzdį ir ant lėkštelės pavidalo paviršinio sluoksnio pilama 50–100 l vandens. Vanduo galutinai išstumia orą iš augalinės žemės, prigludina substratą prie visų ryšulio paviršių, o paties ryšulio dirvožemį prigludina prie šaknų ir jas sudrėkina.

Prireikus transformuoti žemės paviršių (pažeminti arba paaukštinti), jis žeminamas arba aukštinamas ne daugiau kaip 30 cm. Žeminamas arba aukštinamas žemės paviršius negali būti arčiau lajos projekcijos išorinės linijos. Medžiams šaligatvyje būtina palikti pralaidžias orui ir vandeniui ne mažesnes kaip 1,5 x 1,5 m keturkampes ar 1,5 m skersmens apvalias atviras, o geriau – pridengtas grotelėmis aikšteles. Aikšteles galima užberti ne storesniu kaip 3–5 cm storio akmenėlių ar skaldos sluoksniu. Pasodintų medžių kamienas aprišamas, prieš tai patikrinus, ar jame nėra žaizdų, ligų ir kenkėjų pažeidimų. Juos radus – gydoma ir tik po to aprišama. Aprišama vyniojant tankaus audinio, specialaus impregnuoto popieriaus juosta arba šiam tikslui specialiai gaminama lipnia tamsiai rudos spalvos (kad negadintų estetinio vaizdo) juosta. Aprišimas pašalinamas antrosios žiemos po sodinimo pabaigoje. Pasodinti medžiai, siekiant jus apsaugoti nuo vėjo sukeliamos šaknų vibracijos, tvirtinami: prie 1, 2 ar 3 kuolų (prie kiekvieno atskirai), įgilintų ne mažiau kaip 60 cm į duobės dugną tam tikslui gaminamais guminiais diržais. Kad nebūtų pažeista medžio žievė, naudojami diržai su atitolinimo fiksatoriais.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


27 67

Dažniausiai rišama prie 2 kuolų. Kai naudojamas tik vienas kuolas, jis kalamas vyraujančių vėjų pusėje Lietuvoje – pietvakarių), kai 3 kuolai – juos galima kiek daugiau atitolinti nuo medžio kamieno; pasodinti vejose (vietose, kur nevaikšto žmonės) tvirtinami ne mažiau kaip 3 lynais. Prie stiebo jie tvirtinami ne mažesniame kaip 2,5 m aukštyje. Lynai ištempiami taip, kad tvirtinimo vietoje su stiebu sudarytų 45o kampą. Lyno tvirtinimo prie stiebo vieta apjuosiama standžiu (iš medienos ar plastmasės juostelių, sujungtų lanksčiomis jungtimis) gaubtu. Kai pasodintas medis nejudamai pritvirtintas ir palaistytas, žemės paviršius mulčiuojamas biriu organinės kilmės mulčiu (susmulkinta medžių žievė ar šakelės, susmulkinti kokoso riešutų kevalai, durpžemis, medžio pjuvenos ir kt.) ir mineraliniu mulčiu (akmenukais, smulkia skalda, keramzito grūdeliais, vermikulitu), kad per jį lengvai filtruotųsi vanduo į pomedį. Pabėrus mulčią, aplink medžio kamieną, ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu nuo, jo iš dirvožemio suformuojamas 7–8 cm aukščio žemės kauburėlis, siekiant sulaikyti laistymo ir kritulių vandenį nuo nutekėjimo į šalis. Sodinimo metu, kai reikia atkurti pusiausvyrą tarp sumažintos šaknų sistemos ir lajos, medžius būtina genėti.

Želdinių atstumai nuo statinių (Lentelė 4):

Eil.Nr. STATINIAI ATSTUMAS IKI MEDŽIO KAMIENO, m

KRŪMO AŠIES, m

1. Nuo statinių 5,0 1,5

2. Nuo gatvės važiuojamosios dalies, sutvirtintos kelkraščio juostos ar griovio

2,0 1,0

3. Nuo šaligatvių ir takų krašto 0,75 0,5

4. Nuo apšvietimo tinklo, stulpų, kolonų ir estakadų atramų

4,0

5. Nuo atraminių sienučių pado arba vidinės briaunos

3,0 1,0

6. Nuo šlaitų, terasų ir kt. pado. 1,0 0,5

Minimalus žaliųjų juostų pločiai (Lentelė 5): Eil. Nr. ŽELDINIŲ TIPAS MIN. JUOSTOS PLOTIS m.

1. Medžiai kartu su krūmais:

-viena eilė 2,0

-dvi eilės 5,0

2. Krūmai viena eile:

-aukšti (aukštesni kaip 1,8 m) 1,2

-vidutiniai (nuo 1,2 m iki 1,8 m aukščio) 1,0

-žemi (iki 1,2 m aukščio) 0,8

3. Medžių ir krūmų grupės:

-medžių 4,5

-krūmų 3,0

4. Veja 1,5

10.8 Veja

Veja įrengiama ant 10cm augalinio grunto sluoksnio (LR Aplinkos ministro įsakymas “Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo” 2007 12 29 Nr.D1-717).

Įrengiant vejas būtina sunaikinti seną augaliją, esamą augalinį gruntą tolygiai paskleisti visame būsimos vejos plote 10 cm storio sluoksniu, patręšti mineralinėmis trąšomis, kokybiškai išlyginti dirvos paviršių ir tolygiai pasėti reikiamą sėklų mišinį.

Piktžolės ir kiti nenaudingi augalai sunaikinami herbicidais. Suformavus pakankamą dirvožemio sluoksnį būtina rūpestingai nurinkti akmenis, statybos atliekas ir šakniastiebines piktžoles. Paruoštas sluoksnis turi būti sutankinamas. Po lietaus nelygios vietos užpilamos žeme. Po žiemos suslūgusi žemė išpurenama 2-

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


28 67

110

3cm gyliu ir po to išlyginama.Vejoms skirtuose plotuose būtina suformuoti min. 0,5-0,6 proc. nuolydį vandeniui nubėgti.

Prieš sėją vienam arui vejos reikia išberti 3-4kg kompleksinių trąšų ir įterpti į dirvą akėčiomis ar grėbliu. Dirva voluojama sunkiu (125-135kg) volu 2-3 kartus. Negalima voluoti per daug drėgnos ir per daug

sausos dirvos. Atsiradę nelygumai užberiami žeme. Jei žemė buvo paruošta iš rudens, ji voluojama vieną kartą, prieš tai ją išlyginus. Žolių sėjos laikas priklauso nuo dirvožemio paruošimo ir klimatinių sąlygų. Geriausia sėti pavasarį, antroje vasaros pusėje ir ankstyvą rudenį iki rugsėjo antros pusės. Žolių sėklos sudygsta per 2-3 savaites.

Vejos sėjos norma 15g/m2. Sėklų mišinį rekomenduojama parinkti priklausomai nuo naudojamo dirvožemio tipo jo derlingumo:

vidutinio derlingumo, sunkiuose ir drėgnuose dirvožemiuose: raudonųjų kuokštinių eraičinų – 20 proc., raudonųjų šakniastiebinių eraičinų – 30 proc., pievinės miglės – 20 proc., paprastosios smilgos – 15 proc., daugiametės svidrės – 5 proc., žemaūgių motiejukų – 10 proc.;

lengvuose, mažai derlinguose ir eroduojamuose dirvožemiuose: avinių eraičinų – 20 proc., raudonųjų kuokštinių eraičinų – 15 proc., raudonųjų šakniastiebinių eraičinų – 20 proc., nendrinių eraičinų – 10 proc., pievinės miglės – 10 proc., baltosios smilgos – 10 proc., daugiametės svidrės – 5 proc.

sausuose nederlinguose dirvožemiuose: avinių eraičinų – 40 proc., raudonųjų kuokštinių eraičinų – 10 proc., raudonųjų šakniastiebinių eraičinų – 10 proc., plokščiosios miglės – 10 proc., paprastosios smilgos – 5 proc., baltosios smilgos – 10 proc., daugiametės svidrės – 5 proc., beginklės dirsuolės – 10 proc. žolių sėklos.

Sėjos darbai turi būti atliekami tokia tvarka:

dirva suvoluojama arba suspaudžiama;

mažuose plotuose sėklos tolygiai paskleidžiamos rankomis (pusė reikiamo sėklų kiekio išbarstoma išilgai sklypo, kita pusė skersai sklypą);

dideliuose sklypuose žolių sėklos sėjamos specialiomis sėjamosiomis;

siekiant, kad sėklos lengviau pasiskleistų, jos sumaišomos su smėliu ar sausa durpe;

pasėtos sėklos sekliai įterpiamos į dirvą: smilgų, miglių sėklos – 0,9–1,0 cm, raudonųjų ir avinių eraičinų – 1,0–1,5 cm, daugiamečių svidrių bei nendrinių eraičinų – 1,5–2,0 cm gyliu;

įterptos sėklos privoluojamos;

prieš sėjant šlaituose, juose turi būti tempiami tinklai šlaitams sutvirtinti. Įrengtos vejos dirvožemio paviršius turi būti visą laiką drėgnas. Laistoma smulkialašiais ar rūką

skleidžiančiais purkštukais. Išplautos vietos atsėjamos. Žolė pirmą kartą pjaunama, kai ji pasiekia 10–12 cm aukštį.

Pirmais metais veja ravima rankomis, išraunant ar nupjaunant piktžoles.

10.9 Darbų kontrolė

Aplinkos sutvarkymo darbai atliekami pagal numatytą eiliškumą, kontroliuojant kiekvieną proceso etapą. Kai reikia atlikti specifinius aplinkos tvarkymo darbus ir bendrovė savomis jėgomis tokių darbų atlikti

negali, pagal atitinkamas sutartis kviečiami subrangovai. Šaligatvių įrengimo kokybės kontrolės schema pateikta 6 lentelėje.

Šaligatvių įrengimo kokybės kontrolė (Lentelė 6)

DARBAI KAIP KONTRO-LIUOJAMA

A* D* K*

1. PARUOŠIAMIEJI DARBAI - plytelių kokybės kontrolė - pagrindo kokybės kontrolė

vizualiai, metru vizualiai

SV SV

TP

2. SMĖLIO PAGRINDO ĮRENGIMAS - atitiktis projektiniams matmenims - smėlio pagrindo sutankinimas - paslėptą darbų akto įforminimas

vizualiai, rulete lab. bandymais

SV SV SV

TP

3. PLYTELIŲ KLOJIMAS - plytelių išdėstymas plane ir prigludimas prie pagrindo - gretutinių plytelių padėtis vertikalioje plokštumoje

vizualiai 2 metrų ilgio liniuote

SV SV

TP

A – atsako, D – dalyvauja, K – kontroliuoja

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


29 67

Vejų įrengimo kokybės kontrolė (Lentelė 7)

DARBAI KAIP KONTRO-LIUOJAMA

A* D* K*

1. PARUOŠIAMIEJI DARBAI - esamo grunto (pagrindo) planiravimas - dirvožemio atitiktis reikalavimams

Vizualiai, lab. bandymais

SV SV

TP

2. VEJŲ ĮRENGIMAS - pakeisto (užpilto) grunto sluoksnio storio patikrinimas - vejos patikrinimas bortelio atžvilgiu

vizualiai, metru vizualiai

SV SV

TP TP

A* - atsako, D* - dalyvauja, K* - kontroliuoja SV - statybos vadovas, TP - techninis prižiūrėtojas

Kelių įrengimo kokybės kontrolė (Lentelė 8)

DARBAI KONTROLIUOJAMA KONTROLĖS BŪDAS

KONTROLĖS LAIKAS

PASLĖPTŲ DARBŲ AKTAI

1. Paruošiamieji darbai

augalinio sluoksnio nuėmimas, kelio ašies nužymėjimas, medžiagų kontrolė, kelio sankasos įrengimas,

vizualiai, teodolitu vizualiai, lab. vizualiai, geod. prietaisais

prieš pagrindų įrengimą

+

2. Pagrindų įrengimas

sluoksnio matmenų kontrolė, sutankinimo kontrolė,

vizualiai, rulete vizualiai, lab.

proceso metu proceso metu

+

3. Dangos įrengimas asfaltbetonio dangos matmenų kontrolė, dangos sluoksnio lygumo kontrolė, aukščio ir nuolydžių kontrolė,

vizualiai, rulete, metru vizualiai, 3 m liniuote vizualiai, šablonu, nivelyru

proceso metu proceso metu proceso metu

4. Bortų įrengimas bortų montavimas, siūlių užtaisymas

vizualiai vizualiai

proceso metu proceso metu

10.10 Darbų priėmimas

Užbaigtus aplinkos tvarkymo darbus, juos priima statytojas. Perduodant darbus, pateikiami sekantys dokumentai:

darbo brėžiniai su pažymėtais ir suderintais pakeitimais;

statybos darbų žurnalas;

dengtų darbų aktai;

geodezinės išpildomosios (kontrolinės) nuotraukos;

laboratorinių ir statybvietėje atliktų bandymų aktai;

dalinio priėmimo aktai (jei tokių buvo);

naudotų medžiagų ir gaminių sertifikatai, pasai.

11 IŠORINIŲ SUDĖTINIŲ TERMOIZOLIACINIŲ SISTEMŲ (ISTS) MONTAVIMAS

11.1 Darbų atlikimo sąlygos

Montavimo darbai turi būti atliekami esant ne žemesnei kaip +5 °C ir ne aukštesnei kaip +30 °C aplinkos ir pagrindo temperatūrai, santykinė oro drėgmė turi neviršyti 80 %. Visi darbų atlikimo reikalavimai suformuoti pagal standartinės klimato sąlygos: temperatūra 23±2 ºC, santykinė oro drėgmė 50±5 %. Esant žemesnei/aukštesnei temperatūrai ir didesnei/mažesnei santykinei oro drėgmei technologinės pertraukos tarp atskirų operacijų gali ženkliai skirtis.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


30 67

123

Draudžiama atlikti darbus lyjant lietui ar pučiant stipriam vėjui, jeigu siena ar pastoliai neapdengti apsauginiu tinklu, plėvele ir pan. Medžiagas jų džiuvimo metu būtina apsaugoti nuo lietaus, šalčio ir tiesioginių saulės spindulių ne mažiau kaip 72 valandas.

Nerekomenduojama armuoti ir dėti apdailinį sluoksnį tiesiogiai saulės apšviestose plokštumose. Jei nėra galimybės darbus organizuoti saulės neapšviestose plokštumose, apsaugai nuo tiesioginių saulės spindulių, vėjo ir lietaus rekomenduojama naudoti papildomas priemones, pvz., apsauginę plėvelę, apsauginį tinklą, laikinus stogelius ir pan.

Termoizoliacines plokštes galima klijuoti tik tada, kai yra uždengtos ir apsaugotos nuo atmosferos kritulių visos virš šiltinamų sienų esančios atviros horizontalios konstrukcijos (stogo danga, parapetai, karnizai, išorinių palangių nuolajos ir pan.).

Statomuose pastate, ne vėliau kaip 14 dienų prieš termoizoliacinės medžiagos klijavimo pradžią, turi būti baigti stogo dengimo, mūro, langų įstatymo, vidaus tinkavimo, grindų ir kitų konstrukcijų betonavimo darbai. Pastato patalpų oro santykinis drėgnis turėtų neviršyti 60 %.

11.2 Montavimo darbų etapai

Tiekiamos sistemos visada turi būti vientisos ir sertifikuotos. Vientisa laikoma sistema, gauta iš vieno gamintojo ar tiekėjo, turinti Europos techninį liudijimą (ETL) ir ženklinta CE ženklu. Sistemos specifikacija yra gamintojo ar tiekėjo deklaruojama sistemos sudėtis (išvardinti atskiri sistemos komponentai). Projekte nurodoma termoizoliacinių plokščių rūšis (EPS, MW, XPS) ir storis, smeigių rūšis, kiekis, tvirtinimo būdas (virš ar po armavimo tinkleliu), jei būtina, jų išdėstymas plokštumoje, armuotasis sluoksnis, termodeformacinių siūlių vietos (jei jos yra būtinos), baigiamoji paviršiaus apdaila ir pagalbinės detalės, įskaitant mazgų sprendimus, turi atitikti atskiros sistemos specifikaciją.

11.3 Statybos objekto paruošimas, medžiagų sandėliavimas

Statybos objekto paruošiamieji darbai: - statybos aikštelės priėmimo, elektros energijos ir vandens tiekimo užtikrinimo; - statybos objekto aprūpinimo, paženklinimo ir apšvietimo organizavimo; - šiltinimo darbams reikiamų medžiagų, įrankių, įtaisų ir atliekų saugojimo vietų įrengimo; - darbo aikštelių (dažniausiai pastolių), statybos komunikacijų įrengimo, aprūpinimo medžiagų

transportavimo mechanizmais (ypač vertikalaus kėlimo); - reikiamų medžiagų, įrankių ir įtaisų priėmimo ir saugojimo. Pavojinga zona priklauso nuo pastato aukščio, bet ne mažiau kaip 2,5 m atstumas nuo šiltinamo objekto.

Virš įėjimų į pastatą būtina įrengti apsaugines stogines ir priedangas, o likusi pavojingos zonos dalis turi būti atskirta specialiu apsauginiu tinklu (pastolių uždengimas) arba aptverta įspėjamąja juosta (jei nenaudojami pastoliai).

Statant pastolius, būtina vadovautis pastolių montavimo ir darbų saugos taisyklėmis. Pastoliai turi būti statomi pakankamai dideliu atstumu nuo sienos (prie termoizoliacinio sluoksnio storio pridedant apie 30 cm). Pastolius reikia uždengti apsauginiu tinklu arba armuota plėvele. Pastolių tvirtinimo kaiščiai išdėstomi vienodais atstumais plokštumoje, įsukami truputį įstrižai iš apačios į viršų, kad vanduo nepatektų į termoizoliacinį sluoksnį. Pastolių tvirtinimo kaiščiai turi būti tokio ilgio, kad jų kilpos nesiliestų

su termoizoliaciniu sluoksniu. Baigiant šiltinimo darbus, kaiščiai demontuojami, kaiščių vietos užtaisomos termoizoliacine medžiaga, klijiniu glaistu ir padengiamos apdailos sluoksniu (galima naudoti specialius kaištukus).

Tiekiami sudėtiniai sistemos komponentai, priimant medžiagas ir gaminius statybos aikštelėje, kruopščiai patikrinami ar jų kiekiai ir dydžiai atitinka projektą ir specifikaciją.

Medžiagos statybos aikštelėje turi būti sandėliuojamos taip, kad nebūtų pažeistos. Sausus mišinius (klijai, klijinis glaistas, mineralinis dekoratyvusis tinkas) būtina saugoti nuo drėgmės.

Medžiagų, kurių sudėtyje yra vandens, negalima laikyti šaltyje, saulės atokaitoje ir aukštoje oro temperatūroje. Klijų mišiniai, glaistas, tinkas ir dažai sandėliuojami gamyklinėse pakuotėse, pakelti nuo žemės ant medinių padėklų.

EPS plokštės sandėliuojamos sausuose, dengtuose ir vėdinamuose sandėliuose, laikantis priešgaisrinės saugos taisyklių. Jokiu būdu EPS negalima laikyti saulės atokaitoje. Plokštes patariama sandėliuoti ant lygaus paviršiaus ir, jeigu yra galimybė, gamyklinėse pakuotėse.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


31 67

124

Mineralinės vatos termoizoliacinės plokštės sandėliuojamos vėdinamuose sandėliuose, kuriuose yra sudarytos sąlygos, kad plokštės nesudrėgtų. Plokštes būtina sandėliuoti ant lygaus paviršiaus ne aukščiau, nei nurodyta gamintojo, jeigu yra galimybė, gamyklinėse pakuotėse.

Stiklo audinio armavimo tinklelis turi būti sandėliuojamas stačiais ritiniais sausose patalpose. Būtina apsaugoti ritinį nuo spaudimo ir galimos jo deformacijos.

Smeigės sandėliuojamos originaliose gamyklinėse pakuotėse patalpose, kuriuose palaikoma vienoda temperatūra. Montavimo profiliuočiai sandėliuojami ant lygaus padėklo horizontaliai.

Pagalbinės detalės, pvz., cokolinės, kampinės ir deformacinės detalės, taip pat kitos juostos ir profiliuočiai sandėliuojami horizontaliai ant lygaus padėklo. Ypatingą dėmesį būtina skirti profiliuočiams ir kampams su stiklo audinio tinkleliu.

11.4 Pagrindo paruošimas

Pastatų šiltinimo kokybė labai priklauso nuo pagrindo kokybės, todėl prieš pradedant darbus, pirmiausia atliekamas pagrindo įvertinimas ir paruošimas. Atskiros techninės priemonės pateiktos lentelėje.

Pagrindo įvertinimo ir paruošimo priemonės

Pagrindo pradinis būvis Rekomenduojamos priemonės

Drėgnas pagrindas (pvz., gruntinė drėgmė)

Pašalinti drėkimo priežastis ir išdžiovinti, arba tik išdžiovinti.

Pagrindo paviršius apdulkėjęs Nušluoti arba nuplauti vandens spūdžiu1.

Riebalų dėmės ant pagrindo Riebalų dėmes pašalinti vandens spūdžiu, įpilant atitinkamų ploviklių2; nuplauti švaraus vandens spūdžiu1.

Užtaršos nuo klojinių ar kitokių tepamų atskyrimo priemonių

Pašalinti klojinių ardymo likučius arba kitokias tepamas atskyrimo priemones vandens garais, naudojant ploviklius2; nuplauti švaraus vandens spūdžiu1.

Druskų apnašos ant sauso pagrindo

Nuvalyti mechaniniu būdu; nušluoti, nuplauti vandens spūdžiu1.

Pūslėtos ir atplyšusios vietos Pašalinti mechaniniu būdu; nušluoti; jei reikia, vietinį paviršiaus lyginimą ir atstatymą atlikti atitinkama medžiaga, kuri užtikrintų pagrindo stiprį ne mažiau kaip 0,25 MPa; visada būtina, kad panaudotos medžiagos gerai išdžiūtų.

Samanos, kerpės, pelėsiai, grybeliai

Paviršių sudrėkinti ir nuvalyti mechaniniu būdu, arba nuvalyti cheminėmis priemonėmis, jei reikia, leisti išdžiūti. Panaudojus chemines priemones, apnašas pašalinti mechaniniu būdu.

Aktyvūs dinaminiai įtrūkiai3 Nemontuoti ISTS, kol nepašalintos įtrūkių atsiradimo priežastys.

Nepakankamas stipris4 Netvirtus sluoksnius pašalinti mechaniniu būdu, galima prieš tai sudrėkinti; leisti gerai išdžiūti ir, jei reikia, išlyginti paviršių.

Nepakankamai lygi plokštuma5

Dalinį arba visą paviršiaus lyginimą atlikti atitinkamomis medžiagomis, kurios užtikrintų pagrindo stiprį4.

Nevienalytis, labai įgeriantis pagrindas

Impregnuoti pagrindą atitinkama impregnavimo medžiaga.

1 Po valymo vandens spūdžiu, prieš montuojant ISTS, pagrindas turi būti gerai išdžiuvęs. 2 Prieš naudodami chemines valymo priemones, pasitarkite su ISTS gamintoju, ar galima jas naudoti. 3 Pagrindo įtrūkius būtina ištirti ir nustatyti jų atsiradimo priežastis. Atviri smulkūs neaktyvūs įtrūkiai, pvz. įtrūkiai tinke dėl jo susitraukimo nėra pažeidimai, todėl paliekami netvarkyti. Didesni smulkūs neaktyvūs įtrūkiai (jei tinkas neatšokęs į jį stuksenant) užpildomi, pvz., klijine medžiaga. Aktyvūs dinaminiai įtrūkiai, pvz., atsiradę dėl pastato sėdimo, valkšnumo, poslinkio arba per didelio plėtimosi, gali būti dengiami ISTS tik pašalinus jų atsiradimo priežastis arba projektuojamoje sistemoje numatant įrengti termodeformacines siūles. Jei pagrindo plokštumoje yra termodeformacinės siūlės, jos turi būti išsaugotos, o jei reikia, remontuojamos. 4 Rekomenduojamas vidutinis pagrindo stipris ne mažiau kaip 0,20 MPa su sąlyga, kad mažiausia leistina stiprio riba atskirose vietose bus ne mažesnė kaip 0,08 MPa. Jei atliekamas vietinis paviršiaus lyginimas ar atstatymas, naudojamos medžiagos stipris turi būti ne mažesnis kaip 0,25 MPa. Jei pagrindas tinkuotas arba dažytas, ISTS negali būti tvirtinama tik klijuojant. 5 Šiltinamų sienų paviršiai turi būti lygūs ir sausi. Leistini pagrindo nelygumai, jei ISTS tvirtinama tik klijuojant – 10 mm/m; jei klijuojant ir tvirtinant smeigėmis – 20 mm/m. Esant didesniems nelygumams, pagrindą būtina lyginti, pvz., tinkuojant. Rekomenduojamas pagrindo drėgnis neturėtų viršyti 5 %.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


32 67

126

Pastato sienų netinkuotas mūrą arba betoną, būtina nuvalyti nešvarumus, skiedinio likučius ir kitas klijuoti trukdančias atšokusias dalis.

Prieš klijavimo darbų pradžią, nuimamos visos ant pagrindo esančios ir montavimui trukdančios detalės. Aplink esančias pastatų dalis ir detales (langus, duris, palanges, keramiką, metalines detales ir pan.) būtina rūpestingai apdengti. Rekomenduojama apdengti ir šalia augančius augalus.

Būtina numatyti pakankamą palangių nuolajų ir parapetų išsikišimą nuo ISTS paviršiaus apdailos sluoksnio (mažiausiai 30-50 mm), numatyti ir paruošti visus galimus turėklų, stogelių, šviestuvų, antenų ir pan. tvirtinimus, pvz., plastmasines atramas. Kad nepatektų į sistemą vanduo, šių detalių tvirtinimo kaiščiai įsukami truputį įstrižai iš apačios į viršų, kad būtų nuolydis žemyn nuo pagrindo.

Pamatus ir kitas su žeme besiribojančias plokštumas būtina padengti hidroizoliacija.

11.5 Termoizoliacinių plokščių klijavimas

Prieš klijuojant termoizoliacines plokštes, būtina patikrinti atskirų pagrindo plokštumų vertikalius ir horizontalius nuokrypius. Klijuojamos plokštumos atskaitos tašku laikoma labiausiai plokštumoje išsikišusi vieta. Jei plokštuma labai nelygi ir neįmanoma išlyginti, tai šiose plokštumos vietose rekomenduojama naudoti didesnio storio termoizoliacinę medžiagą.

Prieš klijuojant termoizoliacines plokštes, prie priglundančių prie sistemos statybinių konstrukcijų, išsikišančių detalių ar metalinių nuolajų būtina tvirtinti sandarinimo profiliuočius arba sandarinimo juostas, užbaigimo profiliuočius.

Jeigu siena ar pastoliai neapdengti apsauginiu tinklu ar plėvele – plokščių klijuoti negalima saulės atokaitoje esant didesnei nei 25 ºC aplinkos temperatūrai, pučiant stipriam vėjui ar lyjant.

Termoizoliacinių plokščių klijavimas pradedamas nuo pirmosios eilės klijavimo. Galimi du pirmosios eilės klijavimo būdai: naudojant cokolinį profiliuotį arba laikinąją atramą. Cokolinį profiliuotį tikslinga naudoti, jei termoizoliacinio sluoksnio storis neviršija 150 mm, o cokolinio profiliuočio sienelės storis ne mažiau kaip 1,0 mm. Laikiną atramą tikslinga naudoti, jei termoizoliacinio sluoksnio storis viršija 150 mm arba, kai cokolis yra įtrauktas ir pirmoji plokščių eilė prasideda žemiau cokolio linijos.

Jei naudojami cokoliniai profiliuočiai, jie montuojami prieš klijuojant termoizoliacines plokštes. Cokolinio profiliuočio atraminės dalies plotis turi atitikti termoizoliacinių plokščių storį. Cokolinis profiliuotis tvirtinamas horizontalia ir tiesia linija. Prieš tvirtinant cokolinius profiliuočius, plokštumoje nuo kampo iki kampo ištempiama kontrolinė virvelė, pagal kurią profiliuočiai lyginami. Paženklinus tvirtinimo vietas, tarpai maždaug apie 300 mm, išgręžiamos 6 arba 8 mm skylės mūrvinėms (skylės diametras priklauso nuo parinktos mūrvinės). Cokoliniai profiliuočiai glaudžiami galais paliekant 2-3 mm tarpelį ir tarpusavyje sujungiami specialiomis jungiamosiomis detalėmis (5 pav.). Cokolinis profiliuotis prie pagrindo tvirtinamas mūrvinėmis, nelygumai lyginami įgilinant arba išsukant mūrvines, tvirtinimo vietose ant mūrvinių įdedant plastmasines lyginimo tarpines. Pastato išoriniuose ir vidiniuose kampuose cokolinis profiliuotis įpjaunamas 45º kampu ir sulenkiamas arba tuo pačiu kampu užleidžiamas. Ties kampais cokolinius profiliuočius galima jungti ne arčiau kaip 250 mm nuo kampo briaunos.

Pirmoji termoizoliacinių plokščių eilė klijuojama įstatant į cokolinį profiliuotį .Termoizoliacinės plokštės turi glaudžiai priglusti prie išorinio cokolinio profiliuočio krašto, jų paviršius negali išsikišti arba būti įgludęs šio krašto atžvilgiu. Siūlę tarp cokolinio profiliuočio ir pagrindo būtina užpildyti naudojama termoizoliacine medžiaga, sandarinimo juosta arba poliuretano putomis, ir užtepti klijine medžiaga.

Jei naudojamos laikinosios atramos, montavimo tašeliai horizontalia ir tiesia linija pritvirtinami prieš klijuojant termoizoliacines plokštes. Šiuo atveju, pirmiausia prie pagrindo klijuojama stiklo audinio armavimo tinklelio juosta, kurios plotis, matuojant nuo apatinio būsimojo termoizoliacinių plokščių krašto ir lenkiant per apatinę briauną, turi padengti ne mažiau kaip 100 mm išorinio plokštės paviršiaus. Priklijavus plokštes ir nuėmus medinį montavimo tašelį, stiklo audinio tinklelis užlenkiamas per termoizoliacinių plokščių apatinę briauną ir įspaudžiamas į paskleistą klijinio glaisto sluoksnį. Išsispaudęs klijinis glaistas užglaistomas. Ant apatinės išorinės sistemos briaunos rekomenduojama montuoti kampinį profiliuotį su lašikliu ir užglaistyti klijiniu glaistu, siūlę tarp termoizoliacinės plokštės ir pagrindo rekomenduojama užpildyti sandarinimo juosta.

Termoizoliacinėms plokštėms klijuoti naudojami sausi klijų mišiniai (rišiklis cementas), dispersiniai klijų mišiniai (rišiklis akrilinė dispersija) ir poliuretaniniai klijai (poliuretaninės putos). Klijų paruošimas ir paruošto mišinio naudojimo laikas nurodomas produkto naudojimo instrukcijoje.

Sausų ar dispersinių klijų mišinys nerūdijančio plieno mentele tepamas ant vidinio termoizoliacinės plokštės paviršiaus nepertraukiama, ne mažiau kaip 75 mm pločio ir 5-20 mm storio (klijų sluoksnio storis priklauso nuo paviršiaus nelygumo; jeigu pagrindas nelygus, galima tepti storesniu, bet ne daugiau kaip

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


33 67

127

ISTS gamintojo didžiausio leistino storio sluoksniu) juosta ties kraštais visu jos perimetru ir ne mažiau trimis delno dydžio taškais ties viduriu, arba nerūdijančio plieno dantytu glaistikliu ant viso plokštės paviršiaus. Rekomenduojamas glaistiklio dantų aukštis 8-10 mm. Perimetru ir taškais klijuojamos EPS ir MW plokštės. Esant labai lygiam pagrindui, termoizoliacinės plokštės gali būti klijuojamos visu paviršiumi. Vertikaliai orientuoto plaušo MW plokštės („lamelės“) visada klijuojamos visu paviršiumi.

Vertikaliai orientuoto plaušo MW plokštes („lemeles“) visu paviršiumi, o MW plokštes tik tose vietose kur bus tepami klijai, rekomenduojama pirmiausia padengti plonu klijų mišinio sluoksniu (stipriai spaudžiant glaistikliu) ir tik po to ant jo tepti klijavimui reikiamą klijų kiekį (technologinė pertrauka nebūtina).

Jei sistema prie pagrindo tvirtinama tik klijuojant ir/arba papildomai tvirtinant smeigėmis, tai klijuojamo prie pagrindo paviršius turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % plokštės ploto. Jei sistema prie pagrindo tvirtinama mechaniškai smeigėmis ir papildomai klijuojant, tai klijuojamo prie pagrindo paviršius turi sudaryti ne mažiau kaip 20 % plokštės ploto.

Poliuretaniniai klijai specialiu purškimo pistoletu užpurškiami ant vidinio termoizoliacinės plokštės paviršiaus nepertraukiama, ne mažiau kaip 30 mm pločio juosta ties kraštais visu jos perimetru ir W raidės formos arba horizontalia linija ties viduriu. Poliuretaniniais klijais klijuojamos tik EPS plokštės.

Poliuretaniniais klijais klijuojama sistema prie pagrindo visada tvirtinama mechaniškai smeigėmis ir papildomai klijuojant, klijuojamo prie pagrindo paviršius turi sudaryti ne mažiau kaip 30 % plokštės ploto.

Klijų mišinio negalima tepti ant šoninių plokštės briaunų, taip pat klijai negali išsispausti iš plokščių siūlių ir jose kauptis. Kad taip nenutiktų, klijų mišinio juostas reikia tepti šiek tiek toliau nuo plokštės krašto ir mentele įstrižai pašalinti klijų perteklių. Klijuojant kampuose, klijų mišinys tepamas per plokštės storį toliau nuo vieno plokštės krašto. Termoizoliacines plokštes klijuoti tik taškais draudžiama.

Termoizoliacinės plokštės prie pagrindo klijuojamos nuo apačios į viršų, glaudžiant viena prie kitos, ilgąją pusę orientuojant horizontaliai, perslenkant vertikaliąsias siūles, perrišant, nesudarant kryžminių siūlių sandūrų. Pastato kampuose plokštės klijuojamos pakaitomis perrišant eiles. Vidinių kampų rekomenduojama neperrišti. Langų ir durų angų kampuose termoizoliacinėse plokštėse išpjaunama kampinė išpjova ir jos klijuojamos taip, kad siūlių ir prigludusių plokščių sandūros būtų ne arčiau kaip 100 mm nuo pastato angos kampo. Sudaryti kryžminių siūlių sandūras ir sandūras angų kampuose neleidžiama. Pastato kampuose ir ties angomis termoizoliacines plokštes rekomenduojama klijuoti 5-10 mm užleidžiant už sistemos plokštumos, o klijų mišiniui išdžiūvus (praėjus ne mažiau kaip 24 val.), nupjauti. Termoizoliacinės plokštės žemiau cokolinio profiliuočio (arba pirmosios plokščių eilės) klijuojamos iš viršaus į apačią.

Užtepus klijų mišinį ant plokštės, ją pridėti prie sienos į reikiamą vietą, tvirtai priglausti prie anksčiau priklijuotos plokštės ir lengvais pastuksenimais per visą plokštę, ją išlyginti. Lyginimui ir kontrolei naudoti medinį tašelį, 2 m tinkavimo lentjuostę arba gulsčiuką. Antroji termoizoliacinių plokščių eilė klijuojama tik pilnai užbaigus klijuoti pirmąją ir t.t.

Langų ir durų angokraščiai, ar nišų kampai klijuojami taip: - jei langai sumontuoti lygiai su sienos išorine plokštuma, tai prie lango ar durų rėmo priklijuojamas

sandarinimo profiliuotis arba sandarinimo juosta, o termoizoliacinės plokštės klijuojamos užleidžiant ant rėmo;

- jei langai sumontuoti sienos nišose, tai pastato fasado plokštumos termoizoliacinę plokštę reikia klijuoti iškišant jos kraštą (ne mažiau angokraščio plokštės storio). Baigus klijuoti pastato fasado plokštumą ir klijų mišiniui išdžiuvus, prie lango ar durų rėmo priklijuojamas sandarinimo profiliuotis arba sandarinimo juosta ir, glaudžiai prie jo prispaudus lango angokraščiui skirtą termoizoliacinę plokštę, priklijuoti prie angokraščio. Klijų mišiniui išdžiuvus, fasado plokštumos plokštes nupjauti lygiai, pridėjus kampainį.

Sistema (kartu su armuotojo ir dekoratyviojo tinko sluoksniu) užleidžiama ant langų ir durų rėmų apie 25 mm.

Termoizoliacines plokštes pjaustyti patogiausia rankiniu stalių pjūkleliu smulkiais danteliais, specialiais pjaustymo peiliais arba įrenginiais. Pjaunant rankiniu būdu, kad pjūviai būtų tikslūs, patartina naudoti atraminę lentjuostę.

Termoizoliacinės plokštės klijuojamos glaudžiai viena prie kitos. Pasitaikančias atviras siūles (pvz., daugiau kaip 5 mm) būtina užpildyti, nenaudojant klijų, šiek tiek platesnėmis už plyšį pleištinėmis juostelėmis, išpjautomis iš termoizoliacinių plokščių. Siauresnes siūles (pvz., mažiau kaip 5 mm), jeigu neprieštarauja gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų taisyklėms, galima užpildyti poliuretano putomis. Klijuojant būtina išlaikyti lygią šiltinamosios izoliacijos išorinio paviršiaus plokštumą, svarbu išvengti aiškiai matomų plokščių perkritimų, nepalikti atvirų plokščių jungimo siūlių. Nelygus sienos paviršius lyginamas termoizoliacinių plokščių klijavimo metu, o ne armuojant.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


34 67

Rekomenduojama klijuoti sveikas termoizoliacines plokštes. Atraižas galima naudoti angokraščiams, palangėms ar angų sąramoms klijuoti. Atraižas, kurių plotis ne mažesnis kaip 150 mm, galima naudoti tik vientisoje sistemos plokštumoje, tačiau neleistina naudoti plokštumoje ties kampais ir angomis.

Siūlės tarp termoizoliacinių plokščių turi būti ne arčiau kaip 100 mm nuo didelių pagrindo įtrūkių ir siūlių, nuo skirtingo pagrindo storio plokštumos iškišos krašto ir nuo skirtingų pagrindo medžiagų ribos. Jei atskirose vietose siūlės tarp termoizoliacinių plokščių vis dėlto yra arčiau, patariama klojant armuotąjį sluoksnį padengti jas dviem armavimo tinklelio sluoksniais.

Termodeformacinių siūlių vietos nurodomos projekte. Projekte nenurodytos, bet pagrindo plokštumoje esamos termodeformacinės siūlės turi būti atkartotos sistemoje.

Klijų mišiniui išdžiūvus (praėjus ne mažiau kaip 24 val.), EPS termoizoliacinių plokščių paviršius yra šlifuojamas ir kruopščiai nuvalomas. Jeigu per 14 dienų nebus klojamas armuotasis sluoksnis, paviršių būtina dar kartą šlifuoti. MW termoizoliacinių plokščių šlifuoti negalima.

Jei ant pastato išorės sienų yra elektros laidų, antenų ar kitokių instaliacinių kabelių bei vamzdynų, tai juos galima uždengti termoizoliacinėmis plokštėmis. Tačiau klijuojant būtinai pažymėkite laidų ir kabelių nutiesimo vietas, kad vėliau gręžiant ar kalant tvirtinimo smeiges, jie nebūtų pažeisti.

11.6 Mechaninis tvirtinimas smeigėmis

Smeigių rūšis, kiekis, ilgis ir inkaravimo gylis, tvirtinimo būdas virš ar po armavimo tinkleliu, smeigių išdėstymo termoizoliacinių plokščių plokštumoje, ties kampais ir sandūrose, ir/ar visoje ISTS plokštumoje schemos nurodomos projektinėje dokumentacijoje.

Jei sistema prie pagrindo tvirtinama mechaniškai smeigėmis ir papildomai klijuojant, tai smeigių kiekis ir išdėstymo schemos privalo būti pateikiamos projekte. Jei sistema prie pagrindo tvirtinama tik klijuojant ir/arba papildomai tvirtinant smeigėmis, tai jų kiekį ir išdėstymo schemas pateikia ISTS gamintojas ar tiekėjas.

Smeigės yra sudėtinis ISTS komponentas, todėl, jei gamintojas ar tiekėjas nenurodo kitaip, privaloma naudoti tik į atskiros termoizoliacinės sistemos sudėtį įtrauktas ir turinčias Europos techninį liudijimą (ETL) bei CE ženklu ženklintas smeiges.

Smeigės įstatomos į iš anksto pagrinde išgręžtas skyles. Skylės smeigėms pradedamos gręžti tik persmeigus šiltinamąją izoliaciją ir grąžtui prisilietus prie pagrindo. Skylė turi būti gręžiama pakankamai aštriu grąžtu statmenai pagrindui, bet ne mažiau kaip 10 mm gilesnė nei inkaravimo gylis. Smeigės lėkštinis diskas, įtvirtinus smeigę, negali išsikišti virš termoizoliacinio sluoksnio paviršiaus. Dažniausiai į jį įgilinamas apie 2 mm. Vertikaliai orientuoto plaušo MW plokštės („lamelės“) tvirtinamos smeigėmis su papildomu, didelio skersmens (ne mažiau kaip 140 mm) prispaudžiamuoju disku.

Termoizoliacines MW plokštes visada būtina tvirtinti smeigėmis. Smeigėmis, kurios tvirtinamos prieš klojant armuotąjį sluoksnį, tvirtinama praėjus ne mažiau kaip 24 val.

po termoizoliacinių plokščių klijavimo. Armuotąjį sluoksnį, kuris uždengia smeiges, būtina kloti ne vėliau kaip per 6 savaites, nes kitaip jos gali būti pažeistos ultravioletiniais spinduliais.

Tvirtinant smeigėmis, būtina laikytis šių taisyklių: - skylės ašis smeigei turi būti statmena pagrindui; - smeigės ilgis, diametras ir mažiausias atstumas nuo pagrindo, lubų arba termodeformacinių siūlių

kraštų priklauso nuo naudojamų smeigių rūšies ir smeigių gamintojo nurodymuose; - prieš pradedant gręžti skyles, termoizoliacines MW plokštes būtina persmeigti grąžtu; - grąžto diametras ir gręžiamos skylės gylis priklauso nuo naudojamų smeigių rūšies; - skylėtų medžiagų arba labai akytų medžiagų pagrindus rekomenduojama gręžti nenaudojant

smūgio; - smeigės lėkštinis diskas negali išsikišti virš armuotojo sluoksnio paviršiaus; - įkalamas smeiges rekomenduojama kalti guminiu plaktuku; - jeigu smeigė blogai pritvirtinta (kliba, išsikiša ir pan.), deformuota arba kitaip pažeista, būtina ją

pakeisti, šalimais tvirtinant naują. Blogai pritvirtinta smeigė pašalinama, skylė termoizoliacinėje plokštėje užpildoma naudojama termoizoliacine medžiaga. Skylė armuotajame sluoksnyje užpildoma klijiniu glaistu. Jeigu smeigės pašalinti neįmanoma, ją įgilinti taip, kad neišsikištų virš armuotojo sluoksnio paviršiaus;

- smeigių tvirtinimas per armuotojo sluoksnio armavimo tinklelį atliekamas kol armuotasis sluoksnis dar neišdžiūvo;

- jeigu smeigėmis tvirtinama per armavimo tinklelį, šią operaciją būtina atlikti per 1-2 valandas nuo pirmojo sluoksnio klojimo.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


35 67

129

11.7 Armuotojo sluoksnio įrengimas

Armuotąjį sluoksnį sudaro klijinis glaistas ir stiklo audinio armavimo tinklelis. Jų rūšis nurodoma projekte pagal ISTS specifikaciją.

Armuotajam sluoksniui naudojami sausi klijinio glaisto mišiniai (rišiklis cementas) ir dispersiniai klijinio glaisto mišiniai (rišiklis akrilinė dispersija). Klijinio glaisto paruošimas ir paruošto mišinio naudojimo laikas nurodomas produkto naudojimo instrukcijoje.

Prigludusias prie sistemos konstrukcijas, metalines nuolajas, pakabinamas ir išsikišančias detales būtina apsaugoti nuo užtaršų.

Armuotasis sluoksnis pradedamas kloti praėjus ne mažiau kaip 24 val. nuo termoizoliacinių plokščių klijavimo. Klijinis glaistas tepamas ant sausų ir švarių termoizoliacinių plokščių.

Iš pradžių ant termoizoliacinių plokščių klojami kampuočiai su tinkleliu, kampuočiai su tinkleliu ir lašikliu, užbaigimo ir deformaciniai profiliuočiai, arba papildomas sustiprintas armavimas. Šios detalės klojamos įspaudžiant jas į užteptą ir nerūdijančio plieno dantytu glaistikliu paskleistą klijinį glaistą. Išsispaudęs per tinklelio akutes klijinis glaistas nuimamas. Kampuočiai ir profiliuočiai klojami iš apačios į viršų, jų tinklelis užleidžiamas vienas ant kito ne mažiau kaip 100 mm.

Galimo padidėjusio įtempio vietos (angokraščių ir sąramų kampai) sustiprinamos ne mažesnėmis kaip 300 x 200 mm armavimo tinklelio juostomis, jas išdėstant kampuose įstrižai. Langų, durų ir kitų angų kampų sustiprinimui naudojami kampuočiai su tinkleliu, o viršutinių horizontalių angokraščių sustiprinimui, jei angokraščio plotis didesnis kaip 100 mm, rekomenduojama naudoti kampuočius su tinkleliu ir lašikliu.

Dviejų skirtingų sistemų sandūroje, kurios skiriasi tik termoizoliacijos rūšimi ir kur nėra skiriamosios išorinės siūlės, būtina įrengti papildomą sustiprintą armavimą užleidžiant ne mažiau kaip 100 mm į kiekvieną pusę nuo siūlės.

Armuotojo sluoksnio storis vidutiniškai yra apie 4 mm. Didžiausią ir mažiausią leistiną armuotojo sluoksnio storį nurodo ISTS gamintojas ar tiekėjas. Reikiamą storį galima pasiekti ant išlyginto, nesukietėjusio ir nepradžiūvusio prieš tai užtepto apatinio sluoksnio užtepant dar vieną sluoksnį. Jeigu atskirose plokštumos vietose (pvz., lyginat vietinius nelygumus, duobes) armuotojo sluoksnio storis viršija ISTS gamintojo ar tiekėjo didžiausią leistiną storį, tose vietose būtina atlikti papildomą armavimą tinkleliu.

Armuotasis sluoksnis įrengiamas ant paskleisto klijinio glaisto klojant armavimo tinklelį ir jį įspaudžiant į glaistą. Klijinis glaistas tepamas nuo viršaus į apačią ir nerūdijančio plieno dantytu glaistikliu paskleidžiamas. Armavimo tinklelis įspaudžiamas į paskleistą klijinį glaistą. Išsispaudęs per armavimo tinklelio akutes glaistas išlyginamas, jei reikia, užtepamas papildomai ir užglaistomas. Armavimo tinklelis klojamas nuo viršaus į apačią, gretimos juostos užleidžiamos viena ant kitos ne mažiau kaip 100 mm. Jei armuojant tinklelis baigėsi, viršutinė armavimo tinklelio juosta užleidžiama ne mažiau kaip 100 mm. Šalia esančios armavimo tinklelio juostos užlaidos paruošimui ne mažiau kaip 100 mm atstumu nuo krašto išsispaudęs per tinklelio akutes klijinis glaistas nuimamas. Jeigu atliekamas dvigubas armavimas, visas darbo eiliškumas pakartojamas. Atskirų dvigubai armuotųjų sluoksnių tinklelio juostų užlaidos turi nesutapti. Klijiniam glaistus išdžiūvus, stiklo audinio tinklelis prie kampuočių, cokolinių ir užbaigimo profiliuočių nupjaunamas ties išorine briauna.

Jeigu, siekiant padidinti sistemos atsparumą mechaniniams pažeidimams, atliekamas vientisas sustiprintas armavimas šarviniu tinklu, atskiros tinklo juostos klojamos glaudžiant viena prie kitos, be užlaidos. Panaudojus šarvinį tinklą, ant pirmojo armuotojo sluoksnio būtina atlikti antrąjį armavimą standartiniu tinkleliu.

Armavimo tinklelis turi būti paklotas per visą armuotojo sluoksnio plokštumą iki kraštų. Armavimo tinklelis turi būti paklotas be užlenkimų ir pūslių, turi atsidurti šiek tiek arčiau išorinio armuotojo

sluoksnio paviršiaus ir padengtas ne plonesniu kaip 1 mm storio klijinio glaisto sluoksniu (tinklelio užlaidų vietose – ne mažesniu kaip 0,5 mm).

Tvirtinant smeiges per armuotąjį sluoksnį, tvirtinimo vietose armavimo tinklelis turi būti įpjaunamas. Įpjovos tinklelyje ilgis turi atitikti skylės smeigei diametrą. Tvirtinamos į nesukietėjusį armuotąjį sluoksnį per armavimo tinklelį smeigės, pritvirtinus, tuojau pat padengiamos klijiniu glaistu.

Klinkerio plytelės ir dekoratyviosios detalės klijuojamos prie baigto išdžiūvusio armuotojo sluoksnio paviršiaus. Siūlės visu perimetru užsandarinamos elastingu hermetiku.

11.8 Baigiamojo paviršiaus apdailos sluoksnio įrengimas

Baigiamasis paviršiaus apdailos sluoksnis įrengiamas spalvintu arba dažomu dekoratyviuoju tinku, klijuojamosiomis apdailos medžiagomis (klinkerinės, keraminės plytelės, klinkerines arba keramines

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


36 67

130

plyteles imituojanti apdaila). Tinko rūšis, struktūra ir atspalvio tonas, klijuojamosios apdailos medžiagos nurodoma projekte pagal ISTS specifikaciją.

Apdailos medžiagų paruošimas ir darbų atlikimo technologija nurodoma produkto naudojimo instrukcijoje. Baigiamoji paviršiaus apdaila įrengiama ant sauso ir švaraus armuotojo sluoksnio, praėjus ne mažiau

kaip 24 valandoms nuo prieš tai buvusios operacijos užbaigimo, jei ISTS gamintojas ar tiekėjas nenurodo kitaip.

Prigludusias konstrukcijas, metalines nuolajas, pakabinamas ir išsikišančias detales būtina apsaugoti nuo užtaršų (pvz., apsaugine juosta, kuri bus nuimama užbaigus tinko, dažymo arba plytelių klijavimo darbus).

Jeigu ISTS gamintojo ar tiekėjo reikalavimuose nurodoma, visų pirma ant armuotojo sluoksnio voleliu arba šepečiu užtepamas impregnavimo arba grunto sluoksnis. Jei apdailai naudojamas spalvintas dekoratyvusis tinkas, rekomenduojama tuo pačiu atspalviu pigmentuoti ir gruntą.

Tinkavimo darbus galima pradėti tik gerai išdžiūvus grunto sluoksniui. Nesuskirstytų paviršių apdaila atliekama be technologinės pertraukos, todėl reikia pasitelkti pakankamą skaičių darbuotojų. Darbuotojų skaičius priklauso nuo tinkuojamo paviršiaus ploto, kurį būtina aptinkuoti be pertraukos. Tinko darbus patariama atlikti atsižvelgiant į tai, kad technologinės operacijos metu maždaug 2 m2 tinkuojamo ploto tenka vienam darbuotojui, nes tinkuotus paviršiaus ruožus galima sujungti tik tuomet, kai jie yra dar nepradėję kietėti. Pertrauka galima ties to paties atspalvio plokštumos riba, ties kampais ir įvairiomis briaunomis.

Vientisos plokštumos atskirų paviršių atskyrimui ir spalviniam sudalinimui rekomenduojama naudoti dažytojo juostą. Tokiu būdu galima pasiekti, kad tiksliai ir lygiai būtų užbaigtas tinko sluoksnis arba atskirti atskiri tinkuoti paviršiai.

Tinkuojama nuo viršaus žemyn. Dekoratyvusis tinkas užtepamas rankiniu būdu nerūdijančio plieno glaistikliu ir tolygiai paskleidžiamas grūdelio stambumo sluoksniu. Po to plastikiniu glaistikliu dekoruojamas vertikalia, horizontalia arba sukama kryptimis (priklauso nuo tinko tekstūros), kol išryškėja tolygus raštas. Visi darbuotojai turi tinkuoti vienodu sluoksniu ir išgauti vienodą išorinį vaizdą. Tinko darbus galima atlikti ir specialiomis tinkavimo mašinomis.

Jeigu ISTS specifikacijoje nurodyta, išdžiūvusį, praėjus ne mažiau kaip 24 valandoms, jei ISTS gamintojas ar tiekėjas nenurodo kitaip, dekoratyvųjį tinką galima dažyti. Dažoma voleliu. Dažant naudoti reikiamą volelį, dažyti kryžminiu būdu ir atskiras dalis sujungti tada, kai jos dar yra drėgnos.

Kad pasiekti tolygią to paties atspalvio apdailą, vientisai plokštumai naudoti vienos gamybos partijos tinką arba dažus.

Klijuojamoji apdaila įrengiama ant sauso ir švaraus armuotojo sluoksnio, praėjus ne mažiau kaip 72 valandoms nuo prieš tai buvusios operacijos užbaigimo. Plytelės klijuojamos pagal iš anksto paruoštą išdėstymo planą, parengtą įvertinus apdailos plytelių dydį ir reikiamų termodeformacinių siūlių įrengimą. Palangių ir angokraščių linijos yra išeitinės linijos plytelėmis klijuojamiems plotams išskirstyti. Kitos pagrindinės linijos pagal planą žymimos ant fasado paviršiaus naudojant ženklinimo virvelę.

Klinkerines arba keramines plyteles imituojančios apdailos plytelių dydžiai atitinka keraminių plytelių dydžius. Klijuojamosios apdailos detalės klojamos ant klijų mišinio, užtepto dantytu glaistikliu ant išdžiūvusio armuotojo sluoksnio paviršiaus. Klijų mišinys tepamas ant paviršiaus plokštumos tarp pažymėtų linijų, tačiau būtinai ant tokio dydžio plokštumos, kurią galima spėti aptaisyti iki klijai išdžius. Klijuojamosios apdailos detalės nestipriai prispaudžiamos prie užtepto klijų mišinio taip, kad tarp detalės ir klijų neliktų tuštumos. Jeigu naudojamos kampinės klijuojamosios apdailos detalės, jos klojamos pirmiausia. Priklijavus klijuojamosios apdailos detales, siūlės tarp jų iš karto išlyginamos drėgnu plokščiu teptuku. Taip suformuojama įgilinta siūlė, suteikianti aptaisytam paviršiui išraiškingumo. Siūles galima ir visiškai užpildyti. Tada naudojami specialūs mišiniai siūlėms užtaisyti. Užteptas mišinys išlyginamas rievikliu. Mišiniui išdžiūvus, užterštos vietos nuvalomos šepetėliu.

Klinkerinės arba keraminės plytelės klijuojamos taip pat kaip ir klijuojamąją apdailą imituojantys gaminiai. Skirtumas tik tas, kad klijų mišinys tepamas ne tik ant armuotojo sluoksnio, bet ir ant plytelės, o siūlės visada užglaistomos mišiniu, skirtu siūlėms užtaisyti. Apklijuojant paviršių keraminėmis plytelėmis, pagal pateiktus gamintojo nurodymus būtina suformuoti horizontalias ir vertikalias termodeformacines siūles. Šios siūlės taip pat būtinos ir kampų srityje.

11.9 Darbų kontrolė

Techniniai reikalavimai šiltinimo darbams pateikti ir šiltinimo darbų procesų kontrolei pateikta lentelėse.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


37 67

Techniniai reikalavimai šiltinimo darbams Eil. Nr.

Techniniai reikalavimai Leistini nuokrypiai Kontrolės prietaisai

1. Pagrindo stipris ≥ 0,08 MPa atplėšimo jėgos matavimo prietaisas (pvz. COMTEST® OP 1)

2. Pagrindo nuokrypiai fasado plokštumoje horizontalia ir/arba vertikalia kryptimis

20 mm/m' liniuotė, ruletė, nivelyras, teodolitas

3. Termoizoliacinių plokščių klijavimo nuokrypiai fasado plokštumoje horizontalia ir/arba vertikalia kryptimis

2 mm/m'

liniuotė, ruletė, nivelyras,

teodolitas

4. Termoizoliacinių plokščių perrišimas ir armavimo tinklelio juostų užlaida

≥ 100 mm liniuotė, ruletė

5. Smeigių ištraukimo jėga projektinė smeigių

ištraukimo jėgos vertė kN

ištraukimo jėgos matavimo prietaisas (pvz. COMTEST® OP 1)

6. Armuotojo sluoksnio nuokrypiai fasado plokštumoje horizontalia ir/arba vertikalia kryptimis

dekoratyviojo tinko grūdelių dydis +

0,5 mm/m'

liniuotė, ruletė, nivelyras, teodolitas

7. Vietiniai nuokrypiai matuojant 2 m ilgio liniuote 4 mm 2 m ilgio liniuotė, ruletė

8. Kreivalinijinių paviršių nuokrypiai nuo horizontalės arba vertikalės

30 mm lekalas, ruletė

9. Atskiros angos angokraščių nuokrypiai nuo horizontalės arba vertikalės

3 mm/m' 1 m ilgio liniuotė, gulsčiukas, ruletė

10. Dekoratyviojo tinko rašto ir spalvos tolygumas pagal etaloną etalonas

Šiltinimo darbų kontrolė

Eil. Nr.

Kontrolės objektas Patikros būdas

1. ISTS specifikacija - tikrinama sistemos gamintojo ar tiekėjo atitikties deklaracija; - tikrinama sistemos sudėties atitiktis techniniam ir techniniam darbo projektui.

2. Pagrindo paruošimas - tikrinamas pagrindo įvertinimas ir paruošimas (1 lentelė).

3. Termoizoliacinių plokščių klijavimas

- tikrinamas klijų mišinio tepimas ir termoizoliacinių plokščių prispaudimas atplėšiant atsitiktinai atrinktas plokštes; - tikrinamas plyšių ir sistemos prigludimo prie kitų konstrukcijų vietų hermetizavimas; - tikrinamas termoizoliacinių plokščių suglaudimas, klijų mišinio šalinimas iš siūlių, siūlių užpildymas atraižomis arba sandarinimo putomis; - tikrinamas termoizoliacinių plokščių perrišimas, klijavimas ties fasadų ir angų kampais; - tikrinamas termoizoliacinių plokščių klijavimas ties termodeformacinėmis siūlėmis; - tikrinamas vandens nutekėjimo nuolajų įrengimas.

4. Mechaninis tvirtinimas smeigėmis - tikrinamas smeigių ir jų kiekio į 1 m² plokštumoje atitiktis projektui; - tikrinamas smeigių įgilinimas ir tvirtinimas, galima atlikti atsitiktinai atrinktų smeigių ištraukimo bandymą.

5. Armuotojo sluoksnio įrengimas

- tikrinamas papildomas sustiprinimas angų kraštuose (kampinių profiliuočių su tinkleliu, įstrižų tinklelio atraižų ir pan. įrengimas); - tikrinamas armavimo tinklelio klojimas, tinklelio juostų užlaida; - tikrinamas armavimo tinklelio dengimas klijiniu glaistu; - tikrinamas armuotojo sluoksnio storis įpjaunant atsitiktinai paimtas vietas; - tikrinamas kalamų per tinklelį smeigių kiekio į 1 m² plokštumoje atitiktis projektui, smeigių įgilinimas ir tvirtinimas; - tikrinamas armuotojo sluoksnio klojimas cokolinio profiliuočio srityje.

6. Baigiamojo paviršiaus apdailos sluoksnio įrengimas

- tikrinamas priglundančių prie sistemos fasado metalinių detalių apsauginis (antikorozinis) dažymas; - tikrinamas armuotojo sluoksnio gruntavimas (jei sistemoje yra numatytas); - tikrinamas sunkiai prieinamų vietų tinkavimas dekoratyviuoju tinku; - tikrinamas dekoratyviojo tinko sluoksnio rašto ir spalvos tolygumas.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


38 67

133

12 PASTATŲ ATITVARŲ ŠILTINIMO DARBAI

12.1 Bendroji dalis

Vykdant kitų pastatų atitvarų šiltinimo darbus būtina įvertinti STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio

reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“,STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ reikalavimus.

Šiltinimo darbai vykdomi pagal sudarytą ir statytojo patvirtintą projektą. Vykdant pastatų atitvarų šiltinimo darbus būtina: - įvertinti šilumos, drėgmės bei oro judėjimą ir siekti, kad šilumos nuostoliai būtų kiek galima mažesni

bei konstrukciniai elementai ir atitvarų medžiagos nedrėktų; - teisingai suderinti apšiltinamų atitvarų ir šiltinimo medžiagų savybes, konstrukcijų mazgus, kad

kompleksinė atitvara atlaikytų destruktyvius aplinkos veiksnius, būtų ekonomiška. Šiluma medžiagoje perduodama šilumos laidumu, konvekcija ir spinduliavimu. Tankiose medžiagose

spinduliavimo ir konvekcijos būdais perduodamos šilumos kiekis yra mažas, todėl statybinėse medžiagose šiluma sklinda šilumos laidumo būdu, t. y. kai energija tiesiogiai pernešama nuo šiltesnių kūno dalių šaltesnėms.

Svarbiausias medžiagos rodiklis, apibūdinantis medžiagos sugebėjimą praleisti šilumos srautą, yra šilumos laidumo koeficientas (k). Jis yra lygus šilumos srautui, kuris perduodamas per medžiagą, esant nusistovėjusiam ant medžiagos paviršiaus 1° C temperatūrų skirtumui.

Tos pačios mineralinės sudėties statybinių medžiagų šilumos laidumas labiausiai priklauso nuo jų tankio ir drėgnumo. Šilumos laidumas taip pat priklauso ir nuo medžiagos temperatūros.

Didėjant tos pačios mineralinės sudėties medžiagos tankiui didėja jos šilumos laidumas. Didėjant tankiui mažėja medžiagos struktūroje oru užpildytų porų kiekis. 0,10-2,0 mm dydžio porose esančio oro šilumos laidumo koeficientas 0,024-0,030 W/(m2.K), o tankaus mineralinės kilmės karkaso šilumos laidumo koeficientas yra apie 100-300 kartų didesnis. Statybinių medžiagų šilumos laidumas priklauso nuo. abiejų dedamųjų savybių.

Labai akytų medžiagų (tankis 15-30 kg/m3) šilumos laidumo koeficientas kartais didėja, mažėjant jos tankiui. Tai priklauso nuo padidėjusio šilumos perdavimo konvekcijos būdu.

Vandens šilumos laidumo koeficientas yra apie 20 kartų didesnis už oro, o ledo -apie 4 kartus didesnis negu vandens. Medžiagai sudrėkus, drėgmė išstumia iš porų orą ir jas užpildo vanduo ir dėl to padidėja medžiagos šilumos laidumas.

Atitvarų šilumos mainų procesus nusako šilumos perdavimo koeficientas U, matuojamas vatais per kvadratinį atitvaros metrą, esant vieno laipsnio temperatūros skirtumui. Konkretaus storio (d) vienalytės atitvaros šilumos perdavimo koeficientas yra tiesiog proporcingas jos šilumos laidumo koeficientui, padalytam išjos storio:

U = - W/(m2.K), Atvirkščias atitvaros šilumos perdavimo koeficientui dydis vadinamas atitvaros šilumine varža (R): R = - (m2.K)/W, Vienasluoksnės atitvaros visuminė šiluminė varža (Rv) bus lygi vidinio ir išorinio paviršių ir konstrukcijos

šiluminių varžų sumai: Rv = Rsi + R + Rse = Rsi + d/λ + Rse (m2.K)/W, Čia Rsi - vidinio paviršiaus šiluminė varža - 0,13 (m2.K)/W, Rse - išorinio paviršiaus šiluminė varža - 0,04 (m2.K)/W, λ - šilumos laidumo koeficientas, d - atitvaros storis m. Kompleksinių atitvarų šiluminę varžą sudaro visų sluoksnių ir paviršių šiluminių

varžų suma:

Visos šiltinimo darbams naudojamos medžiagos turi turėti atitikties dokumentus, kurie registruojami

statybos darbų žurnale. Visos apšiltinimo darbams naudojamos medžiagos turi būti to paties gamintojo. Negalima naudoti mišrių pastatų apšiltinimo sistemų.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


39 67

Pervežant ir sandėliuojant medžiagas būtina apsaugoti nuo sudrėkimo ir mechaninių pažeidimų, o statybos proceso metu šilumos izoliacinis sluoksnis turi būti apsaugotas nuo atmosferinių kritulių ir kitų pažeidimų iki bus sumontuotas apsauginis konstrukcinis sluoksnis.

Medžiagos turi būti saugomos laikantis jų sertifikatuose pateiktų nurodymų.

13 PLOKŠČIŲ STOGŲ ŠILTINIMAS

13.1 Bendroji dalis

Stogai turi būtų atsparūs galimam eksploatacijos poveikiui bei atmosferos poveikiui. Stogai turi būti statomi ir naudojami taip, kad tenkintų STR 2.05.02:2008 reikalavimus.

Stogo danga pagal degumą, veikiant išoriniam gaisrui turi atitikti BROOF(t1) klasės reikalavimus ir turi būti sertifikuota kompetentingos institucijos.

Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių normatyvų reikalavimus. Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų

sniego nuošliaužos, būtų saugu vykdyti stogo priežiūros bei remonto darbus, t.y. stogo eksploatavimo, priežiūros ir remonto darbai neturi kelti grėsmės nė vieno darbų etapo metu. Užlipimui ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai arba kopėčios.

Stogams įrengti panaudotos medžiagos neturi teršti aplinkos. Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvų reikalavimus. Stogai turi turėti pakankamą nuolydį, atitinkantį stogo tipą ir stogo dangai įrengti panaudotų medžiagų tipą,

lietaus vandeniui bei tirpstančiam sniegui nutekėti. Stogų šilumą izoliuojančios savybės turi atitikti normatyvo STR 2.05.01:2013 reikalavimus. Stogų konstrukcijoms gaminti leidžiama naudoti tik Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka sertifikuotas

statybines medžiagas bei gaminius. Stogų konstrukcijoms gaminti neleidžiama naudoti tokių medžiagų, kurios stogų įrengimo ir eksploatavimo

metu tarpusavyje sąveikaudamos (vyksta cheminė reakcija, elektrokorozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina viena kitos ilgaamžiškumą.

Stogai turi būti chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Žaibolaidžių išdėstymas ir jų įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi

būti pagrįsti skaičiavimais. Stogai turi būti įrengti pagal šios darbo instrukcijos reikalavimus bei medžiagų ir gaminių gamintojų

instrukcijas. Jiems įrengti turi būti naudojamos medžiagos, nustatyta tvarka sertifikuotos Lietuvos Respublikoje

13.2 Konstrukcijų reikalavimai

Projektuojant ir įrengiant šlaitinių stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių panaudojimą:

- garus izoliuojančio sluoksnio; - termoizoliacinio sluoksnio; - vėjui nelaidaus sluoksnio; - vėdinamo oro sluoksnio; - hidroizoliacinio sluoksnio; - šlaitinio stogo dangos pakloto; - šlaitinio stogo dangos. Jeigu mineralinės vatos plokštės kartu yra ir paklotai, jų atsparumas gniuždymui esant 10% susispaudimo

deformacijai, pagal tokių gaminių standartų sąlygas turi būti: - apatinių šilumą izoliuojančių medžiagų sluoksnių - ne mažesnis už 30 kPa; - viršutinio šilumą izoliuojančios medžiagos sluoksnio- ne mažesnis už 50 kPa. Stogų šilumos izoliacija gali būti klojama vienu arba dviem sluoksniais. Dvisluoksnes sistemas tikslinga

naudoti įrengiant naujus stogus, t. y., kai šilumos izoliacijos storis yra pakankamai didelis - nuo 100 iki 200 mm. Viršutinės plokštės stipris gniuždant turi būti ne mažesnis kaip 50 kPa. Be to, šiltinant dvisluoksne sistema perdengiamos visos apatinio sluoksnio siūlės, sumažinant galimus šilumos nuostolius iki minimumo.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


40 67

Prieš pradedant kloti šiluminę izoliaciją būtina patikrinti, ar teisingai įrengta garo izoliacija. Stogo plokštės pradedamos kloti nuo tolimiausių zonų, kad būtų išvengta vaikščiojimo per šilumos

izoliaciją. Plokštės turi būti klojamos perslenkant jas viena kitos atžvilgiu taip, kad nesudarytų kampų sandūrų.

Naudojant dvisluoksnę šiltinimo sistemą, antrasis sluoksnis turi būti dedamas taip, kad perdengtų apatinio sluoksnio siūles ir nesusidarytų keturių kampų sandūros.

Akmens vatos plokštės prie pagrindo (cemento išlyginamojo sluoksnio, betono ir pan.) tvirtinamos specialiais tvirtinimo elementais.

Tvirtinimo elementų tipas, kiekis ir išdėstymas nurodomas projekte ar gamintojų ir priklauso nuo pastato aukščio, formos, vyraujančių vėjų krypties.

Jei stogas šiltinamas dviem sluoksniais, tvirtinimo elementai turi būti tvirtinami per abu šiluminės izoliacijos sluoksnius.

Prilydomosios ritininės dangos yra prilydomos tiesiog ant akmens vatos. Apatinį prilydomosios dangos sluoksnį rekomenduojama kas 1 m tvirtinti per siūlę prie pagrindo tomis pačiomis tvirtinimo detalėmis kaip ir akmens vatos plokštę, ritinio galuose – kas 0,5 m.

Stogų ventiliacijai užtikrinti būtina įrengti ventiliuojamus parapetus arba karnizus, o aukščiausiose stogo vietose montuojami ventiliaciniai deflektoriai.

Jeigu numatoma, jog eksploatacijos metu bus vaikščiojama per ritinines stogo dangas, reikia įrengti vaikščiojimo takelius.

Stogo šiluminė izoliacija įrengiama prisilaikant projekte nurodytų medžiagų charakteristikų, tipinių detalių bei gaminių gamintojų technologinių nurodymų. Statybos metų šiluminę izoliaciją būtina apsaugoti kad nesudrėktų.

Priklausomai nuo stogo konstrukcijų ir panaudotų statybos produktų gali būti įrengiami visi čia minimi ir kiti

būtini, bet čia nepaminėti, sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai.

13.3 Stogo dangos įrengimui naudojamų statybos produktų reikalavimai Stogų dangų įrengimui naudojamų statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis

kaip F(RE) >150; Stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais;

13.4 Kokybės kontrolė Šlaitinių stogų kontrolė pateikta lentelėje. Šlaitinių stogų įrengimo kontrolė

Eil. Nr

VEIKSMAS A*

K*

Kaip kontroliuoja

D*

1.

Garą izoliuojančio sluoksnio įrengimas -paslėptų darbų akto surašymas

SV

TP

vizualiai

2.

Šilumą izoliuojančio sluoksnio įrengimas -paslėptų darbų akto surašymas

SV

TP

vizualiai

3.

Vėją izoliuojančio sluoksnio įrengimas -paslėptų darbų akto surašymas

SV

TP

vizualiai

4.

Antikondensacinio sluoksnio įrengimas -paslėptų darbų akto surašymas

SV

TP

vizualiai

5.

Hidroizoliuojančio sluoksnio įrengimas -paslėptų darbų akto surašymas

SV

TP

vizualiai

6.

Šlaitinio stogo dangos pakloto įrengimas -paslėptų darbų akto surašymas

SV

TP

vizualiai

7.

Šlaitinio stogo dangos įrengimas -paslėptų darbų akto surašymas

SV

TP

vizualiai

8.

Vandens nuleidimo nuo šlaitinių stogų įrengimas

SV

TP

vizualiai

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


41 67

A* - atsako, K* - kontroliuoja, D* - dalyvauja.

13.5 Statybos etapo priėmimas

Įrengus stogą SV patikrina atliktus darbus, surašo atitinkamą aktą, arba tikrinimo rezultatus įrašo statybos darbų žurnale.

Užbaigtus darbus perduodant statytojui pateikiami tokie dokumentai: - Darbo brėžiniai; - Statybos darbų žurnalas; - Paslėptų darbų aktai; - Laboratorinių tyrimų aktai; - Panaudotų medžiagų ir gaminių pasai; - Apžiūros ir bandymų aktai

14 LANGŲ, DURŲ IR JŲ KONSTRUKCIJŲ MONTAVIMAS

14.1 Lango angos paruošimas montavimui

14.1.1 Reikalavimai montažinio tarpo paviršių paruošimui

Išorinių ir vidinių angokraščių briaunose bei paviršiuose negali būti daugiau kaip 5 mm aukščio (gylio) išmušimų, tuštumų, skiedinio sąnašų ir kitokių pažeidimų. Defektinės vietos turi būti užglaistytos vandeniui atspariais mišiniais. Sienos angos tuštumos (pavyzdžiui, ertmės plytų mūro apdarinio ir pagrindinio sluoksnių sandūroje, perdangų ir mūro sandūros vietose, taip pat tuštumos,) turi būti užpildytos intarpais iš kietos šiltinamos medžiagos.

Tepalais užterštus paviršius būtina nuriebalinti. Purios, byrančios paviršių dalys turi būti sutvirtintos (apdorotos rišikliais ar specialiomis plėvelėmis).

Prieš naudojant izoliacines medžiagas, montažiniuose tarpuose nuo langų angų ir konstrukcijų paviršių turi būti nuvalytos dulkės ir purvas, o žiemą – sniegas, ledas, šerkšnas, paviršių reikia pašildyti.

14.1.2 Tvirtinant

Reikalavimai tvirtinant gaminius: Teisingai išgręžti skyles, nedirbti pneumatiniais įrankiais (išskyrus betone); Montuojant rėmo diubeliais reikia naudoti prailgintą grąžtą nes gręžimo patronu galima pažeisti lango paviršių. Jei reikia, naudoti briaunų apsaugos kampus iš PVC; Esant akytoms plytoms gręžti į skiedinio siūlę (apatinis tvirtinimas); Atsižvelgti į diubelių leistinąją apkrovą ir ilgį; Naudoti sistemai pritaikytus diubelius, varžtus, inkarus ir t.t.; Prapūsti ar kitaip išvalyti išgręžtas skyles; Priklausomai nuo statybinių medžiagų turi būti išlaikyti diubelių gamintojo nurodyti atstumai tarp ašių ir briaunų; Varžtus priveržti tolygiai ir be įtampos į rėmą (naudoti varžtų sukimo prietaisus ir dreles su sukimosi momento ribotuvu); Naudoti atraminių kaladėlių ir tvirtinimo elementų kombinaciją; Negalima kalti vinių, taip pat ir specialių, nes negalima užtikrinti kontroliuojamo jų fiksavimo

14.1.3 Po tvirtinimo

Įtvirtinus gaminį reikia: Patikrinti ar langas teisingai įstatytas horizontaliai, vertikaliai ir pagal ašis? Patikrinti ar tvirtai laikosi diubeliai? Išimti išlyginimo ir fiksavimo pleištus; Nuvalyti siūles (pašalinti šiukšles po gręžimo);

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


42 67

Atlikti gaminio funkcionavimo kontrolę. Mediniai pleištai, naudojami langui išlyginti, nėra atraminės kaladėlės ir turi būti išimti įtvirtinus langą.

14.2 Sujungimų konstravimas ir izoliavimas

Siūlė tarp lango/durų rėmo ir atitvaros konstrukcijų turi būti šilta ir garsą izoliuojanti, taip kad šie parametrai nebūtų blogesni už atitinkamus lango profilio parametrus. Siūlė taip pat turi būti hermetiška, kad į patalpą ir atitvaros konstrukcijas nesiskverbtų vanduo ir dujos. Taip pat siūlei suteikiama kokybės garantija turi būti ne trumpesnė nei sumontuotam langui suteikiama kokybės garantija ir ne mažiau nei 10 metų. Eksploatacinis ilgaamžiškumas turi būti ne mažesnis nei lango eksploatacinis ilgaamžiškumas arba ne mažiau kaip 25 metai.

14.3 Įprastiniai poveikiai ir pagrindiniai reikalavimai siūlei:

14.3.1 Hermetiškumas

Siūlė turi būti tiek hermetiška, kad į ją nepatektų vanduo, garai, drėgmė. Patekęs vanduo turi lengvai pasišalinti iš siūlės per įmanomai trumpesnį laiką. Tik sausa siūlė atitiks reikalavimams ir nustatytiems fizikiniams parametrams, bus ilgaamžė, vanduo negadins aplinkinių konstrukcijų. Siūlė taip pat turi užtikrinti, kad kritulių drėgmė nepateks į patalpą ar į konstrukcijas.

14.3.2 Šilumos izoliacija

Siūlės šilumos izoliacinės savybės turi būti kuo artimesnės sienos šilumos izoliacinėms savybėms, bei neturi būti prastesnės nei lango rėmo šilumos izoliacinėms savybėms. Parenkant ir įrengiant šilumos izoliaciją būtina atidžiai išnagrinėti galimų nepageidaujamų šilumos tiltų susidarymą ir jų išvengti arba kaip galima labiau sumažinti jų neigiamą įtaką. Būtina įvertinti rasos taško susidarymą ir izoliaciją parinkti/įrengti taip, kad galimai susidariusi drėgmė kaip galima mažiau įtakotų izoliacines savybes, paviršių rasojimą.

14.3.3 Garo izoliacija

Siūlės garso izoliacija turi būti ne blogesnių parametrų nei lango rėmo garso izoliacija.

14.3.4 Kenksmingi poveikiai

Be mechaninio poveikio dėl konstrukcijų judėjimo siūlėje esančias medžiagas veikia ir kiti poveikiai, priklausomai nuo siūlės skerspjūvio vietos. Būtina įsitikinti, kad dėl kontaktų su kitomis medžiagomis ar nuolatinių poveikių nepakis siūlėms įrengti naudojamų medžiagų savybės.

14.3.5 Išorinė siūlė

Išorinę siūlę veikia atmosferiniai poveikiai. Išorinė siūlės medžiaga turi būti atspari vandens, vėjo, rūgštaus lietaus, ultravioletinių spindulių, CO2 ir kitiems toje aplinkoje veikiantiems poveikiams.

14.3.6 Vidinė siūlė

Vidinę siūlę veikia poveikiai priklausomai nuo patalpos pobūdžio ir joje vykdomos veiklos. Siūlės medžiaga turi būti atspari vandens garų, drėgmės, naudojamų cheminių valiklių poveikiui, galimai patalpoje išsiskiriančių chemikalų bei esančių temperatūrų poveikiui

14.4 Sandarinimas; Prieš sandarinimą

14.4.1 Siūlės matmenys

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


43 67

Patikrinti ar tinkami siūlės matmenys: plotis, gylis. Mažiausias galimas siūlės plotis yra 6 mm, gylis, 6 mm. Projektinė siūlės deformacija yra svarbi sąlyga parenkant siūlės įrengimo medžiagas, kurių deformaciniai rodikliai turi būti geresni nei projektinės siūlės deformacijos.

14.4.2 Kontaktiniai paviršiai

Patikrinti ar sukibimo paviršiai tvirti iš švarūs. Mažiausias leidžiamas atsparumas gniuždymui bet kurios konstrukcijos siūlėje yra 15 MPa, atsparumas tempimui 0,26 MPa.

14.4.3 Suderinamumas

Įsitikinti ar sandarinimui ir apšiltinimui naudojamos medžiagos yra suderinamos su kitomis medžiagomis siūlėje. Suderinamumas suprantamas kaip fizinių, cheminių savybių nepakitimas dėl kontakto su kitomis medžiagomis. Taip pat spalvos pastovumas.

14.4.4 Svarbu

Konstrukcijos paviršių aplink siūlę tamsėjimas dėl hermetiko ar iš jo migruojančių komponentų gėrimosi traktuojamas kaip nesuderinamumas.

Įsitikinti, kad visos sandarinimo medžiagos sukibs ir išliks tokių pačių parametrų dėl kontakto su kitomis medžiagomis, panaudotais gruntais.

14.5 Siūlės sandara


Patikrinti ar netrukdo kaladėlės, tvirtinimo elementai, izoliacinės ar kitos medžiagos. Įsitikinti, ar nėra kritinių sandarinimo momentų (hermetikas geriasi į porėtą akmenį, granitą, siūlėje yra skirtingai besiplečiančių medžiagų - mūras, metalas, medis bei panašių), kuriems gali būti keliami specifiniai reikalavimai.

Perskaitykite ir įsisavinkite sandarinimui ir šiltinimui skirtų medžiagų aprašymus, jų tinkamumą šiam naudojimui. Kilus neaiškumams konsultuokitės su medžiagų tiekėju.

14.5.2 Vidinė siūlė

Vidinė siūlė tarp lango rėmo ir sienos įrengiama iš tokios medžiagos, kuri; puikiai ir patikimai sandarina siūlę, neleisdama į ją patekti vandeniui ir vandens garams. siūlė turi būti elastinga tiek, kad atlaikytų vidinės siūlės poslinkius ir neperduotų į konstrukcijas aplink ją kritinių apkrovų. Svarbu siūlę įrengti iš tokios medžiagos, kuri leistų atlikti pageidaujamą apdailą viduje, apdailos medžiagos nereaguotų su siūlės sandarinimo medžiaga ir tvirtai sukibtų. Taip pat būtina įvertinti priežiūrą, kad sandarinimo medžiaga būtų atspari cheminiam poveikiui dėl naudojamų valiklių.

14.5.3 Siūlės užpildas- šilumos izoliacija

Siūlės užpildas - šilumos izoliacija įrengiama idant siūlė neperšaltų. Siūlės apšiltinimo medžiaga parenkama taip, kad: siūlės šilumos izoliacinės savybės būtų geresnės nei lango rėmo šilumos izoliacinės savybės, atsižvelgiant į daugiametę vidutinę temperatūrą neatsirastų sąlygos ant vidinių paviršių susidaryti kondensatui, būtų suformuota siūlė sandarinimo sluoksnio įrengimui. Apšiltinimo medžiaga turi būti arba neįgerianti vandens arba efektyviai vėdintis, kad visą laiką išliktų sausa. Vėdinimasis galimas tik laisvą vandenį ar garus išleidžiant į lauką. Siūlės apšiltinimo medžiaga turi būti elastinga ir pakankamai tvirta, kad atlaikytų konstrukcijų poslinkius siūlėje.


ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


44 67

Išorinė siūlė tarp lango rėmo ir sienos įrengiama iš tokios medžiagos, kuri būtų atspari atmosferiniam poveikiui, UV spinduliams, nepraleistų vandens į siūlę - sudarytų efektyvų vandens barjerą. Prieš naudojant medžiagą išorinei siūlei būtina įsitikinti; ar ši medžiaga yra suderinama su aplinkinėmis konstrukcijomis ir medžiagomis, efektyviai perima konstrukcijų poslinkius siūlėje - yra elastinga, neperduoda kritinių įtempimų į siūlės konstrukcijas, yra atspari atmosferiniam poveikiui ir UV spinduliams, yra ilgaamžė.

14.6 Naudotinos medžiagos siūlei įrengti

14.6.1 Vidinės siūlė - Akrilinės mastikos. Jos puikiai sandarina, atlaiko poslinkius, pakankamus vidinei siūlei. Jos puikiai kimba prie daugumos statybinių konstrukcijų. Nesigeria į porėtas konstrukcijas ir nekeičia jų spalvos. Jas galima parinkti pagal spalvą arba uždažyti, jos atsparios buitinių chemikalų cheminiam poveikiui. Tinka naudoti ir puikiai suderinamos su vidine apdaila.

- Silikoninės mastikos. Puikiai sandarina, puikiai kimba prie daugumos statybinių konstrukcijų. Parenkamos pagal spalvą. Atsparios buitiniams chemikalams. . Tinka naudoti ir puikiai suderinamos su vidine apdaila. Silikoninės mastikos gali gertis į porėtas konstrukcijas ir keisti jų spalvą, silikoninių mastikų negalima uždažyti. Jos gali būti paveiktos kai kurių chemikalų.

- Besiplečianti juosta. Puikiai užpildo siūlę. Dažniausiai reikalinga papildoma apdaila. - Folija su butilu. Puikiai kimba prie visų statybinių konstrukcijų. Puikiai sandarina. Priima

dideles deformacijas. Yra puiki garo izoliacija. Yra ilgaamžė. Lengvai pažeidžiama. Reikalinga papildoma apdaila.

- Garą izoliuojančios klijuojamos juostos. Puikiai sandarina. Puikiai kimba atitinkamai pagal klijavimo būdą. Puikiai sandarina. Priima dideles deformacijas. Lengvai pažeidžiama. Reikalinga papildoma apdaila.

14.6.2 Šilumos izoliacija - Poliuretano putos. Jos puikai užpildo siūlę, neįgeria vandens, geros šilumos izoliacinės savybės. Išleidžia garą. Jautri UV spindulių, ozono, cheminių junginių poveikiui. Mažas atsparumas deformacijoms. - Mineralinė vata. Puikiai užpildo visą siūlę, neyra dėl deformacijų. Puikios šilumos izoliacinės savybės. Puikios garso izoliacinės savybės. Gali įgerti vandenį. Gali susėsti.


- Poliuretatinė mastika. Puikiai kimba prie visų statybinių konstrukcijų, puikiai sandarina, išlieka elastinga. Atspari UV spindulių, atmosferiniam poveikiui. Galima uždažyti. Greitai užtepama. Nereikia papildomos apdailos.

- Besiplečianti juosta. Puikiai sandarina, prisitaiko pagal siūlės formą. Izoliuoja vandenį ir vėją. Dažniausiai reikia papildomai uždengti arba apdailinti. - Profiliai pagal lango konstrukciją. Priklausomai nuo lango montavimo būdų ir vietos išorinę siūlę apsaugai nuo vandens, drėgmės ir vėjo galima uždengti pagal lango rėmą tiekiamais profiliais. - Klijuojamos tiksotropiškos juostos. Puikiai sandarina, gerai prikimba, priima dideles deformacijas, yra ilgaamžės. Lengvai pažeidžiamos, reikia papildomos apdailos

14.7 Minimalūs reikalavimai siūlės įrengimo medžiagoms pagal paskirtį

Siekiant kokybiško, patikimo ir ilgaamžio siūlės įrengimo būtina parinkti tam tinkamas medžiagas. Jos parenkamos pagal minimaliu reikalavimus pagal tenkančius siūlei poveikius

Parametrai Pagal STR 2.05,01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika” Garo izoliacijai Vandens garų varžos faktorius μ > 10000 Temperatūroms Išorinei siūlei - 35oC - + 90oC Šilumos izoliacijai Šilumos izoliacija ne mažesnė nei montuojamo lango profilio šilumos izoliacija, ir ne mažesnė nei

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


45 67

λds < 0,05 W/(m*K) Vandens įgeriamumas mažiau nei 10% Pralaidumas vandens garams 7,80*10-6 kg/(m2s) Mastikoms elastingumas Vidinei siūlei naudojamos ne mažiau -20% - +25% Išorinei siūlei naudojamos ne mažiau -50% - +100% Atsparumas vandens pralaidumui 600 Mpa Priekibos jėga Izoliacinėms juostoms ne mažiau nei 0,26 MPa Mastikoms ne mažiau nei 0,40 Mpa Siūlei Garso izoliacija Rw > 35 dB

14.8 Siūlės įrengimo būdai

14.8.1 Pasiruošimas

Bendrai reikalavimus keliamus siūlės paruošimui galima nusakyti keliais žodžiais - visi sandarinamieji paviršiai turi būti švarūs ir tvirti. - Sandarinimo paviršiai turi būti tvirti ir švarūs. Pašalinkite nuo jų visas dulkes, nešvarumus, trupančias daleles. Jeigu dėl kokių nors priežasčių paviršiai yra silpni, trupa, būtina juos sutvirtinti, jei reikia suremontuoti. - Jeigu ant paviršių yra alyvų, dervų ir kitokių medžiagų, jas nuvalykite. Valykite 2 skudurėliais - iš pradžių drėgnu suvilgytu tirpikliuose/valikliuose, o po to iš karto sausu, kad valoma medžiaga nepasiliktų ant paviršiaus. Geriausiai naudoti šviesios spalvos skudurėlius, kad būtų paprasta stebėti ar paviršius jau švarus. - Jeigu ant siūlės konstrukcijų buvo cheminių medžiagų skirtų apsaugai, konservavimui ar pan., kaip antai lango rėmai sutepti apsauginėmis alyvomis, atlikite hermetiko sukibimo su tokiais paviršiais bandymą. - Pasirūpinkite, kad hermetikas kibtų tik prie 2 sandarinamų paviršių, t.y. prie lango rėmo ir prie sienos ir jokiu būdu nekibtų prie tvirtų medžiagų siūlės viduje, nes tokiu atveju konstrukcijoms judant hermetikas trūkinės. Siūlės viduje būtina įrengti barjerą, neleidžiantį hermetikui kibti prie tvirtų konstrukcijų. Galima naudoti polietilenines juostas, išsiplečiančias juostas plėveles ir pan. - Suformuokite tinkamų geometrinių matmenų siūlę. Hermetiko gylis pateiktas medžiagos duomenų lape - dažniausiai kiek daugiau nei 1/2 siūlės pločio. Suformavimui galima naudoti tas pačias juostas kaip ir sukibimo barjerui įrengti. - Jeigu reikia pagal naudojamos mastikos naudojimo instrukciją sandarinamus paviršius gruntuokite tinkamu gruntu. Gruntui leiskite džiūti ne mažiau nei 12 – 24 val. Nepanaudojus grunto, jeigu to reikalaujama, medžiagų tiekėjas dėl netinkamo sukibimo ir defektų

atsakomybės neprisiima.

14.8.2 Ventiliacija - Hermetikas yra vandeniui nelaidus. Tiksotropiško hermetiko vandens/vandens garų pralaidumas labai priklauso nuo hermetiko sluoksnio storio, kuris dažnai priklauso nuo siūlės geometrinių matmenų. Lietaus, vėjo barjerams įrengti naudojant hermetikus būtina įrengti ventiliacines angas siūlėje susikaupusiam vandeniui pasišalinti. - Bendru atveju hermetiko sluoksnio storis paprastai yra per didelis kad vandens garai galėtų efektyviai pasišalinti. - Ventiliacinės angos įrengiamos kampuose, sujungimuose, užkirtimuose ir panašiose vietose tačiau ne rečiau kaip 1,5 m atstumu viena nuo kitos. - Ventiliacinėms angoms įrengti galima naudoti tam skirtas įdėtines detales, arba paprasčiausią vamzdelį, nukreiptą dideliu kampu žemyn, kad kaip galima mažiau vandens pakliūtų į jį lietaus metu.

14.8.3 Hermetiko užtepimas - Suformavus ir paruošus siūlę tepamas hermetikas. Paprastai hermetikas tepamas statybiniu švirkštu jį lyginant mentele.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


46 67

- Hermetiką tepti galima esant ne žemesnei nei +50C. Įvertinkite oro sąlygas tepimo metu. Kai temperatūra yra artima arba žemesnė nei vandens užšalimo temperatūra, ant paviršių susidaro nematomas ledo sluoksnis - tokiomis sąlygomis sukibimas su konstrukcijomis neįmanomas. - Tepant švirkštas turi būti ne traukiamas išilgai siūlės, užtepto hermetiko atžvilgiu, o stumiamas link dar nesandarintos siūlės dalies. Taip hermetikas bus patikimai įšvirkštas į siūlę ir neliks oro burbulų. - Hermetikas turi būti tepamas su pridedama jėga, sudarant nežymų spaudimą, kad į siūlę jis būtų įšvirkštas pilnai ir patikimai prikibtų prie sandarinamų konstrukcijų. - Užteptą hermetiką būtina išlyginti perbraukiant mentele, kad jis patikimai prisispaustų prie visų sandarinamų konstrukcijų paviršių. Net ir esant geriausioms sąlygoms tepimui hermetikas tik užteptas prie konstrukcijų prikibs ne didesniu nei 50% plotu, o jį lyginant mentele, paspaudus bus išstumti oro burbulai ir hermetikas patikimai prikibs daug didesniu plotu.

- Lyginti hermetiką patogiausia muiluotame vandenyje išmirkyta medine mentele, parinkta pagal siūlės plotį. Tik išlyginus hermetiką mentele, galima siūlę apipurkšti vandeniu ir hermetiką lyginti iki pageidaujamo estetinio vaizdo. - Lyginant hermetiką mentele dalis jo pateks ant konstrukcijų paviršių nepageidaujamose vietose. Prikibusį hermetiką galima nuvalyti tik mechaniškai, tačiau tai padaryti yra labai sudėtinga. Norint išsaugoti konstrukcijas nuo nepageidaujamo perteklinio hermetiko prikibimo, uždenkite kraštus dažytojo juosta. Juostą reikia nuimti kelių valandų laikotarpyje po hermetiko užtepimo.

14.8.4 Hermetizuojančių juostų įrengimas - Hermetizuojančios juostos gali būti klijuojamos tik prie tvirtų ir švarių paviršių. - Jeigu ant paviršių yra alyvų, dervų ir kitokių medžiagų, jas nuvalykite. Valykite 2 skudurėliais - iš pradžių drėgnu suvilgytu tirpikliuose/valikliuose, o po to iš karto sausu, kad valoma medžiaga nepasiliktų ant paviršiaus. Geriausiai naudoti šviesios spalvos skudurėlius, kad būtų paprasta stebėti ar paviršius jau švarus. - Jeigu ant siūlės konstrukcijų buvo cheminių medžiagų skirtų apsaugai, konservavimui ar pan., kaip antai lango rėmai sutepti apsauginėmis alyvomis, atlikite juostos sukibimo su tokiais paviršiais bandymą.

- Juosta klijuojama dalimis pašalinus apsauginę plėvelę nuo klijuojamos dalies arba klijuojamą dalį ištepus klijais.

- Prie konstrukcijų siūlėje juosta prispaudžiama, o po to voluojama guminiu voleliu stipriai prispaudžiant. Voluoti įstrižai juostos klijavimo krypčiai, kad pasišalintų oro burbulai. - Sujungimus kampuose ir panašiose vietose reikia įrengti kruopščiai, kad neliktų nesandarių tarpų. Juostas tarpusavyje sujunkite kaip nurodyta gamintojo aprašymuose. Bendri reikalavimai sujungimams, kad jie būtų sandarūs, tvirti ir patikimi. - Jeigu naudojate hermetizuojančias juostas sandarinimui išorėje, įsitikinkite ar jos yra pralaidžios garams. Priešingu atveju pasirūpinkite įrengti vėdinimo angas, kad siūlėje

susikaupęs vanduo galėtų nekliudomai pasišalinti.

14.8.5 Besiplečiančių juostų įrengimas - Hermetizuojančios juostos gali būti klijuojamos tik prie tvirtų ir švarių paviršių. - Jeigu ant paviršių yra alyvų, dervų ir kitokių medžiagų, jas nuvalykite. Valykite 2 skudurėliais - iš pradžių drėgnu suvilgytu tirpikliuose/valikliuose, o po to iš karto sausu, kad valoma medžiaga nepasiliktų ant paviršiaus. Geriausiai naudoti šviesios spalvos skudurėlius, kad būtų paprasta stebėti ar paviršius jau švarus. - Juostą klijuokite dalimis pašalindami apsauginę juostelę. - Naudokite tik siūlės plotį atitinkančias juostas, kaip nurodyta juostos aprašyme. - Juostų sujungimuose, kampuose juostos turi būti nupjaunamos stačiu kampu ir tvarkingai

sujungiamos.

14.9 Šilumos izoliacijos įrengimas

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


47 67

14.9.1 Poliuretano putos

- Prieš naudojimą putos turi būti laikomos patalpoje, kad būtų kambario temperatūros. Prieš švirkštimą flakoną gerai suplakti. - Naudojant vienkomponentes montažines putas jas švirkšti ant sudrėkintų paviršių. Vienkomponentės putos kietėja dėl reakcijos su aplinkos drėgme, todėl sudrėkinus paviršius putos geriau prikibs, sukietėjusios bus geresnės struktūros. - Pasirūpinkite zonų ant kurių gali nepageidaujamai patekti purškiamų putų – tokias zonas geriausia uždengti, nes patekus ant jų putų nuvalyti paviršius bus gana sudėtinga.

14.9.2 Mineralinė vata - Parenkant vatą šilumos izoliacijos įrengimui būtina atsižvelgti į šilumos keliamus reikalavimus dėl

vandens absorbcijos bei garų - Siūlė vata turi būti užpildoma pilnai, atsižvelgiant į vatos gamintojo rekomendacijas dėl vatos suspaudimo laipsnio. Jeigu vata bus per daug suspausta arba per laisva, nuo to šiluminės varžos savybės žymiai pablogės - Vata siūlėje turi būti fiksuojama, kad nesusmuktų. - Siūlę užpildant vata reikia atsižvelgti, kad siūlė nuolat deformuosis ir vata turi deformuotis taip, kad siūlė nuolat būtų užpildyta ir joje neatsirastų tuščių ertmių.

14.10 Darbų priėmimas

Priimant sandarinimo darbus tikrinamas hermetiko prikibimas prie siūlės konstrukcijų. Tikrinama atplėšiant. Tam išpjaunamas hermetiko galas apie 10 cm ilgio, atpjaunant hermetiką nuo siūlės paviršių. Hermetikas tempiamas vertikaliai siūlei. Jeigu hermetiko sukibimas su paviršiais tinkamas hermetikas plyšta pats. jeigu hermetikas atplėšiamas nuo siūlės paviršių hermetiniams netinkamas. Po sėkmingų bandymų hermetiko sluoksnis atnaujinamas.

Lipnių juostų, izoliacinių juostų sukibimas. Tikrinamas kaip aprašyta aukščiau. Tinkamas sukibimas kai

juosta atplėšiama dėl klijų sluoksnio plyšimo. Tokiu atveju klijų sluoksnis pasilieka ant konstrukcijų paviršių siūlėje. Jeigu izoliacinė juosta atplėšiama su klijų sluoksniu sandarinimas netinkamas. Po sėkmingų bandymų izoliacinė juosta atnaujinama užklijuojant naują juostos sluoksnį bandymo vietoje.

14.11 Gaminių specifiniai sujungimai

14.11.1 Palangės, slenksčiai - Palangėms ir slenksčiams įrengiamų siūlių reikalavimai yra tokie patys kaip ir įprastinių siūlių reikalavimai – siūlė turi būti hermetiška, sausa, šilumą ir garsą izoliuojanti, ilgaamžė.

- Pagal šiuos parametrus parenkama siūlės įrengimo technologija, medžiagų kompozicija.

14.11.2 Tvirtinimas

- Tiek vidinė tiek ir išorinė palangės turi būti tvirtinamos tik ant tvirto pagrindo. Jeigu pagal sienos ar slenksčio konstrukciją nenumatyta tvirtos atramos palangėms, ją būtina įrengti iš gniuždymui atsparių medžiagų, kurios koncentruotas apkrovas tolygiai paskirstytų į laikančiąją konstrukciją.

- Slenkstis turi remtis į tvirtą pagrindą taip, kad atlaikytų visa projektines apkrovas pagal patalpos panaudojimą.

- Išorinė palangė tvirtinama taip, kad būtų sudarytas kuo didesnis lietaus barjeras, atsižvelgiant į vėjo turbulencijų sukeliamas sroves ir galimas vandens patekimo kryptis.

- Siūlė tarp lango/durų rėmo po palangėmis turi atitikti reikalavimus keliamus siūlėms esančioms aplink langą.

- Palangė mechaniškai tvirtinama prie lango rėmo ir atitvaros taip, kad tvirtinimas užtikrintų, kad palangė nebus pažeista ar atplėšta dėl stipraus vėjo.

14.12 Sandarinimas

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


48 67

14.12.1 Vidinė palangė - Pagrindinis reikalavimas montuojant vidinę palangę yra garo izoliacijos įrengimas. Garo izoliaciją būtina įrengti taip, kad patalpos garai negalėtų prasiskverbti į siūlę ir kondensuotis joje. . - Garo izoliaciją įrenkite vadovaudamiesi nurodymais pateiktais siūlių įrengimo aprašymuose aukščiau, o taip pat vadovaudamiesi medžiagų tiekėjo nurodymais. - Garo izoliacijai naudokite medžiagas kaip ir įrengiant siūlę visu perimetru. - Galimai kondensavęsis vanduo tekės žemys ir rinksis palangės ir lango rėmo sujungime. Pasirūpinkite šio sujungimo hermetiškumu. Naudokite medžiagas sulaikančias vandenį, garus, elastingas, atsparias poveikiams pagal veiklą patalpoje – kaip tai aprašyta aukščiau apie vidinės siūlės įrengimą.

14.12.2 Šilumos izoliacija - Paprastai apatinėje lango rėmo dalyje, montuojant palanges yra daug laisvos vietos. - Siekiant įrengti kaip galima labiau šilumą izoliuojančią siūlę, tikslinga siūlę konstruoti taip, kad šilumos izoliacija užpildytų kuo didesnį plotą. - Būtina užtikinti hermetiškumą, kad šilumos izoliacija būtų gerai apsaugota nuo besiskverbiančių garų ir kondensato. - Kondensavusis drėgmė renkasi apačioje, todėl lango apatinėje dalyje ir po palangėmis įrengiamai šilumos izoliacijai, bei siūlės hermetiškumui keliami aukščiausi reikalavimai. - Šilumos izoliacija įrengiama pagal aukščiau pateiktus aprašymus bendrajai šilumos izoliacijai aplink langą. - Išorinę palangę gali veikti ribinių dydžių poveikiai – aukšta arba žema temperatūra, mechaninės apkrovos, dažnas užšalimas – atšalimas, didelis vandens kiekis ilgai lyjant, tirpstant sniegui, plėtimasis ir plėšimas dėl galimai atsiradusio ledo ir pan. Pasirūpinkite, kad šilumos izoliacijos sluoksnis nenukentėtų dėl šių veiksnių. Siūlę konstruokite taip, kad pavojingi veiksniai būtų atskirti nuo šilumos izoliacijos bent 1 papildomu sluoksniu kompensacinės medžiagos, padidinto oro tarp ar pan.

14.12.3 Šilumos izoliacija

- Išorinė siūlė turi būti tinkamai hermetizuota, kad į ją nepatektų lietaus ar tirpstančio sniego vanduo. Lietaus vanduo gausiai renkasi apatinėje lango dalyje, todėl išorinės siūlės prie palangės hermetiškumui reikia skirti ypatingą dėmesį. - Dėl labai skirtingų temperatūrinio plėtimosi koeficientų hermetinimui naudokite labai elastingas medžiagas, ypač kai lango ir palangės matmenys viršija 1,5 metro. - Hermetizavimui naudojant hermetiką jis tepamas visu perimetru aplink palangę, kad ant palangės patekęs vanduo nepatektų į siūlę. - Naudokite hermetiką, kurio elastingumas ne mažiau -50% - +100%. Dėl intensyvaus atmosferinio poveikio hermetikas turi būti labai atsparus UV spinduliams, temperatūroms nuo -35oC iki + 90oC, rūgščiam lietui. - Jeigu pagal hermetiko gamintojo reikalavimus kontaktiniai paviršiai turi būti gruntuojami gruntą parikite pagal kontaktinį paviršių, nes siūlėse apie palanges konstrukcijos yra iš skirtingų medžiagų ir gruntavimas joms turi būti parenkamas atskirai. Kitokiu atveju būtina naudoti hermetiką, kuris prie sandarinamų paviršių kimba be grunto. - Naudojant hermetizuojančias juostas būtina pasirūpinti jų sukibimu su konstrukcijų kraštais, kad dėl mechaninių bei agresyvių poveikių juosta neatsiklijuotų. Juosta prie konstrukcijų turi būti priklijuota visu perimetru, kad vanduo negalėtų patekti į siūlę. - Naudojant metalinius profilius palangėms ir kitiems uždengimams būtina pasirūpinti, kad jie nepažeistų hermetizuojančių juostų. Reikia pasirūpinti tvirtinimo elementų, aštrių kampų ir pavojingų sujungimų apsauga. Metaliniai profiliai dėl temperatūrinio plėtimosi nuolat juda, todėl kyla didesnis pavojus, kad hermetizuojanti juosta bus pažeista. - Būtina įrengti vėdinimosi angas, kad galimai siūlėje susikaupęs vanduo ar garas galėtų netrukdomai pasišalinti. - Hermetinimui naudojant besiplečiančias juostas būtina pasirūpinti jų pritaikymu pagal sandarinamą siūlę. - Hermetizuojančią juostą įrenkite visu perimetru. Kampuose ir kituose sujungimuose juostos nelenkite – nupjaukite stačiu kampu ir kruopščiai sudurkite, kad vandens izoliacija būtų patikima.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


49 67

- Kur negalima užtikrinti patikimos izoliacijos dėl juostos matmenų, sujungimų, siūlės konfigūracijos naudokite papildomai kitas sandarinimo medžiagas, kad sandarinimas būtų patikimas

14.13 Langų montavimo kokybės kontrolė ir perdavimas naudojimui

14.13.1 Sumontuotų gaminių patikrinimas Montavimo vietoje reikia patikrini šias vietas:

- Sumontuotas gaminys turi atlikinėti visas numatytas funkcijas (atidarymas, atvertimas, mikrovėdinimo padėtys jeigu tokios yra numatytos). Varstomas gaminys turi funkcionuoti be kliūčių. - Langų sujungimas su vidinėmis ir išorinėmis sienomis tikrinimas vizualiai. Visi sujungimai neturi būti pralaidūs vandeniui, neturi būti plyšių tarp lango ir sienų.

Tikrinama 400 – 600 mm atstumu prie gero apšvietimo - Turi būti būtinai patikrinta lango padėtis sienoje (horizontalė ir vertikalė). Patikrinime naudojama gulsčiukas ir ruletė. - Negali būti sulenkta ar kitaip deformuoti gaminio rėmas, varčios. - Montuojama vidinė palangė turi būti su nuolydžių į kambarį ~ 2°. Sujungimas su langu turi būti užsandarintas akrilo pagrindu hermetiku.

14.13.2 Darbo vietos sutvarkymas - Baigus montavimo darbus, darbo vieta sutvarkoma, susidariusios statybinės atliekos surenkamos į specialius maišus ir išvežamos. - Nuo sumontuotų langų stiklų nuimamos etikečių bei tarpinių liekanos švelniomis valymo priemonėmis.

15 DURYS

15.1 Bendroji dalis

Visos durys turi būti gamyklinio išbaigtumo ir sertifikuotos Lietuvoje. Gamintojas atsakingas už gaminių kokybę ir nustatytus atsparumo ugniai reikalavimus. Visos durys turi būti atsparios atmosferiniams poveikiams. Durys turi būti tiekiamos su vyriais varčioje, spyna, pritraukėjais, durų atramomis ( atmušėjais ) ir pilnai paruoštos montavimui. Durys turi tiksliai atitikti staktą ir sandarinimo tarpinę, užtikrinamas sandarumas jų uždarymu. Įrengtuose gaminiuose neturi būti įlenkimų, nelygumų. Varstant duris jų varčios turi lengvai atsidaryti, užsidaryti ir išlaikyti pusiausvyrą bet kurioje padėtyje. Gaminiai turi būti patikimai įtvirtinti. Plyšiai tarp staktų ir sienų turi gerai užhermetizuoti specialiu gipso pagrindu sandarinimo mišiniu, mineraline vata arba nedegiais sandarintojais.

15.2 Angų paruošimas montavimui

15.2.1 Reikalavimai montažinio tarpo paviršių paruošimui Išorinių ir vidinių angokraščių briaunose bei paviršiuose negali būti daugiau kaip 5 mm aukščio (gylio) išmušimų, tuštumų, skiedinio sąnašų ir kitokių pažeidimų. Defektinės vietos turi būti užglaistytos vandeniui atspariais mišiniais. Tepalais užterštus paviršius būtina nuriebalinti. Prieš naudojant izoliacines medžiagas, montažiniuose tarpuose nuo durų angų ir konstrukcijų paviršių turi būti nuvalytos dulkės ir purvas, o žiemą – sniegas, ledas, šerkšnas, paviršių reikia pašildyti.

15.2.2 Gaminių tvirtinimas

Reikalavimai tvirtinant gaminius: Teisingai išgręžti skyles, nedirbti pneumatiniais įrankiais (išskyrus betone); Montuojant rėmo diubeliais reikia naudoti prailgintą grąžtą nes gręžimo patronu galima pažeisti durų paviršių. Jei reikia, naudoti briaunų apsaugos kampus iš PVC;

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


50 67

Esant akytoms plytoms gręžti į skiedinio siūlę (apatinis tvirtinimas); Atsižvelgti į diubelių leistinąją apkrovą ir ilgį; Naudoti sistemai pritaikytus diubelius, varžtus, inkarus ir t.t.; Prapūsti ar kitaip išvalyti išgręžtas skyles; Priklausomai nuo statybinių medžiagų turi būti išlaikyti diubelių gamintojo nurodyti atstumai tarp ašių ir briaunų; Varžtus priveržti tolygiai ir be įtampos į rėmą (naudoti varžtų sukimo prietaisus ir dreles su sukimosi momento ribotuvu); Naudoti atraminių kaladėlių ir tvirtinimo elementų kombinaciją; Negalima kalti vinių, taip pat ir specialių, nes negalima užtikrinti kontroliuojamo jų fiksavimo

15.2.3 Po tvirtinimo

Įtvirtinus gaminį reikia: Patikrinti ar durys teisingai įstatytas horizontaliai, vertikaliai ir pagal ašis? Patikrinti ar tvirtai laikosi diubeliai? Išimti išlyginimo ir fiksavimo pleištus; Nuvalyti siūles (pašalinti šiukšles po gręžimo); Atlikti gaminio funkcionavimo kontrolę.

15.3 Evakuacinių išėjimų durų užraktai

Visais atvejais evakavimo(si) kelių iš Pastato išorinės evakuacinės durys numatytos su užraktais arba uždarymo mechanizmais, atidaromais iš vidaus. Evakuacinių išėjimų durų spynos įrengtos ne aukščiau kaip 1000 mm nuo grindų, o rankenos – ne aukščiau kaip 1100 mm.

Evakuacinių išėjimų durų užraktai parenkami vadovaujantis LST EN 179 ir LST EN 1125 serijos standartų reikalavimais. Evakuacinių išėjimų durų, pro kurias evakuojasi 15 ir daugiau žmonių, evakuaciniai užraktai parenkami pagal LST EN 179 serijos standarto reikalavimus, atitinkamai durų, pro kurias evakuojasi 100 ir daugiau žmonių, – pagal LST EN 1125 standarto serijos reikalavimus. Visais atvejais evakavimo(si) kelių iš pastatų išorinės evakuacinės durys privalo turėti užraktus arba uždarymo mechanizmus, atidaromus iš vidaus.

15.4 Durų montavimo kokybės kontrolė ir perdavimas naudojimui

Nuokrypos pavadinimas Leistina nuokrypa, mm

Durų blokų nuokrypos nuo vertikalės Apvadų nuokrypos nuo vertikalės Gaminių persikreipimas (kreivumas) bet kuria kryptimi Horizontalių elementų nesutapimas

3 3 2 1

15.4.1 Sumontuotų gaminių patikrinimas

Montavimo vietoje reikia patikrini šias vietas: Sumontuotas gaminys turi atlikinėti visas numatytas funkcijas. Varstomas gaminys turi:

funkcionuoti be kliūčių.

durų sujungimas su vidinėmis ir išorinėmis sienomis tikrinimas vizualiai. Visi sujungimai neturi būti pralaidūs vandeniui, neturi būti plyšių tarp durų ir sienų.

Tikrinama 400 – 600 mm atstumu prie gero apšvietimo

Turi būti būtinai patikrinta durų padėtis sienoje (horizontalė ir vertikalė).

Negali būti sulenkta ar kitaip deformuoti gaminio rėmas, varčios.

15.4.2 Darbų pridavimas užsakovui

Užbaigus durų montavimo darbus priduodant užsakovui, pateikiami tokie dokumentai:

darbo brėžiniai (jei reikia);

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


51 67

statybos darbų žurnalas (jei reikia);

paslėptų darbų aktai (jei reikia);

laboratorinių tyrimų aktai (jei reikia);

panaudotų medžiagų ir gaminių atitikties dokumentai;

darbų perdavimo-priėmimo aktas;

eksploatavimo ir priežiūros instrukcija

16 METALO GAMINIAI

16.1 Bendroji dalis Šis skyrius apima nurodymus apie visus metalo gaminius ir elementus bei jų vykdymą Visi metalo gaminiai turi būti pagaminti iš cinkuoto inžinierinio plieno. Tose vietose, kurias gali paveikti

korozija, naudoti nerūdijančio plieno medžiagas (AISI 316). Visi objekte atliekami sujungimai veržiami varžtais arba kniedijami. Lenkimo vietose vamzdelis

sulenkiamas iki reikiamo kampo jo nedeformuojant.

16.2 Dažymas

Antikorozinė metalinių paviršių danga turi būti ilgaamžė, atspari drėgmei, klimatiniams, cheminiams bei mechaniniams poveikiams, turi būti ištisinė, kurioje neturi būti įtrūkimų, pūslelių, nutekėjimų. Danga turi būti gerai sukibusi su pagrindu.

Turi būti laikomasi tokio paviršiaus paruošimo ir dažymo nuoseklumo, kurį numato standartas LST EN ISO 12944 C4 korozijos kategorijai:

- nuriebinimas; - valymas šratasrove su paruošimo klasė Sa 2 ½ pagal standartą LST EN ISO 12944 4:2001; - tik ką gamykloje nuvalytas paviršius turi būti padengtas dvikomponentinių epoksidinių dažų grunto

sluoksniu, kurio minimalus storis 80 m; - nugruntuotieji paviršiai gamykloje turi būti padengti dviem apdailos sluoksniais, suderintais su kitomis

dangomis; minimalus šių sluoksnių storis 200 m;

- bendras mažiausias visų sluoksnių storis turi būti ne mažesnis nei 280 m; - spalva turi būti tokia pat kaip visų esamų gaminių. Dažyti reikia aukšto slėgio purkštuvais. Teptuku gali būti taisomos tik atskiros vietos. Dažyti teptuku

reikia taip, kad dengiamajame sluoksnyje nesimatytų teptuko žymių. Statybos metu pažeistos vietos turi būti nuvalomos, gruntuojamos ir perdažomos. Tam gaminių

gamintojas turi pateikti reikiamą kiekį atitinkamų dažų (ne mažiau kaip po 5% visų tipų dažų). Kai gaminiai jungiamos aikštelėje virinimų pėdsakai ir apgadintos dažų vietos turi būti gerai

nušlifuojamos ir iš karto gruntuojamos. Plieno elementai ir gaminiai, kurie bus uždengiami ir kurių negalės pasiekti dažymo rangovas, prieš jas

uždengiant turi būti nudažomos antikoroziniais dažais. Įprastiniai ir savisriegiai varžtai, naudojami jungtyse turi būti karštai cinkuoti arba padaryti iš nerūdijančio

plieno.

16.3 Galvanizavimas

Gamykloje gaminių elementai skirti karštam galvanizavimui cinku, turi būti paruošiami pagal LST EN ISO 12944-5:2001 reikalavimus:

elementai turi būti be rūdžių, t.y. esant reikalui nuvalomi mechaniškai;

nuėsdinti paviršių ėsdinimo vonioje.

Mažiausias galvanizavimo cinku dangos sluoksnio storis turi būti 80 m.

16.4 Kokybės kontrolė

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


52 67

Rangovas privalo nurodyti medžiagų kilmę ir privalo pateikti sertifikatą, patvirtinantį atliktų darbų kokybę. Visas plienas turi būti naujas, nenaudotas ir neturintis jokių broko požymių, tokių kaip taškinė korozija, apdegos, rūdys, pažeidimai ar kiti defektai.

16.5 Surinkimas ir pastatymas

Gaminiai turi būti pagamintos taip, kad juos būtų galima lengvai surinkti bei sumontuoti. Montuojamosios jungtys turi būti atliktos pagal brėžinius. Visoms laikančiosioms jungtims turi būti naudojami tik stiprieji (įtempiamieji) varžtai.

17 PASTATŲ VIDAUS IR IŠORĖS APSAUGOS NUO TRIUKŠMO DARBAI

17.1 Bendroji dalis

Vykdant naujų pastatų statybos darbus būtina užtikrinti statybos techniniame reglamente STR 2.01.07:2003 pateiktų apsaugos nuo triukšmo rodiklių reikalavimus.

Apsaugos nuo triukšmo kokybė yra nustatoma pastato atitvarinių konstrukcijų garso izoliavimo rodikliais, kurių ribinės vertės apibrėžia garso klases pagal STR 2.01.07:2003. Gyvenamųjų pastatų privalomų garso klasių reikalavimus nustato STR 2.02.01:2004. Garso klasė - tai supaprastinta pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės sistemos išraiška.

Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė yra suskirstyta į penkių (A, B, C, D ir E) garso klasių (akustinio komforto) sistemą pagal kurią:

A garso klasė - ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė; B garso klasė - pagerinto akustinio komforto sąlygų klasė; C garso klasė - priimtino akustinio komforto sąlygų klasė; D garso klasė - nepakankamo akustinio komforto sąlygų klasė; E garso klasė - ribinio akustinio komforto sąlygų klasė. Pastato atitvarinės konstrukcijos ir jų elementai turi gerai izoliuoti triukšmą sklindantį iš gretimų

pastato patalpų, taip pat ir iš pastato išorės aplinkos. Papildomai laiptinėse, koridoriuose ir kitose bendrojo naudojimo patalpose gali būti taikoma garsą sugeriančių medžiagų apdaila, mažinanti perteklinio aidėjimo triukšmą.

Pastato perdangų konstrukcijos turi gerai izoliuoti ne tik ore sklindantį, bet ir smūgio triukšmą. Pastato sienų ir pertvarų gebėjimas izoliuoti ore sklindantį triukšmą nustatomas ore sklindančio garso

izoliavimo rodikliu R 'w , dB arba standartizuotojo lygių skirtumo rodikliu DnT,w, dB. Gebėjimas izoliuoti smūgio garsą nustatomas svertiniu normuotoju smūgio garso slėgio lygiu Z<n,w, dB. Bendrojo naudojimo patalpų perteklinis triukšmo aidėjimas ribojamas aidėjimo trukmės laiku T^o, sekundėmis.

Vertinant konstrukcijos ore sklindančio garso izoliavimą kuo šio rodiklio reikšmė didesnė, tuo izoliavimas geresnis; smūgio garsui atvirkščiai - izoliavimas tuo geresnis, kuo rodiklis In,w mažesnis.

Pagal šias statybos taisykles atliekamiems darbams kontroliuoti įmonės vadovo skiriamas STR 1.02.06:2012 nustatyta tvarka atestuotas statybos vadovas.

Prieš pradedant naudoti naujas medžiagas ir konstrukcijas bei taikant naujas technologijas, išsamiai neaprašytas projektinėje dokumentacijoje, būtina patikrinti, kad jų akustinės savybės atitinka statybos reglamente nurodytiems reikalavimams

17.2 Gyvenamųjų pastatų pertvaros ir jų elementai

Pastato atitvarinėms konstrukcijoms turi būti naudojamos tik tokios medžiagos ir gaminiai, kurių atitikties dokumentuose yra pateikti akustinių (laboratorinių arba natūrinių garso izoliavimo rodiklių) charakteristikų vertės. Iškilus abejonių dėl garso izoliavimo kokybės atitikties, šie rodikliai turi būti tikrinami papildomai.

Vykdant pastato statybą atsižvelgiant į apsaugos nuo triukšmo reikalavimus, reikia žinoti: Vienasluoksnės pertvaros tarp butų gerai sulaiko garsą, kai yra pastatytos iš didelio tankio vienalyčių

medžiagų, neturinčių ištisinės akytos struktūros. Pertvara atitinkanti C garsės klasės ribines izoliavimo rodiklio vertes (daugiau kaip 55 decibelų), turi būti pakankamai sunki, pvz., sumūrytos pilnai užpildant siūles silikatinių plytų tinkuotos sienos storis turi būti ne mažesnis kaip 270 mm.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


53 67

136

137

Pertvaros, pastatytos iš akytos struktūros medžiagų su kiaurinėmis poromis, užtikrina garso izoliavimą tik papildomai tinkuotos ne mažiau 10 mm storio sluoksniais iš tankios medžiagos.

Kad sienos ir pertvaros iš plytų, keraminių ir lengvojo betono blokų turėtųjų deklaruojamą garso izoliavimą, jas būtina mūryti užpildant siūles per visą jų ilgį (be tuštumų) ir tinkuoti iš abiejų pusių nesusitraukiančiu skiediniu.

Pertvarines konstrukcijas būtina montuoti taip, kad jų sandūrose nebūtų ir eksploatuojant neatsirastų netgi mažiausių kiaurinių plyšių ir įskilimų. Statant, atsiradusius plyšius ir įskilimus, būtina nuvalyti ir pašalinti taikant konstrukcinius sprendinius ir užtaisant juos per visą jų ilgį hermetikais ir kitomis medžiagomis.

Dvigubų sluoksnių sienos ir pertvaros paprastai turi neturėti kieto ryšio tarp kontūro elementų arba turėti tik atskiruose taškuose. Tarpas tarp konstrukcijų sluoksnių turi sudaryti ne mažiau kaip 40 mm.

Dvigubų sluoksnių sienų oro tarpas gali būti užpildytas (mineralinės vatos ar stiklo vatos plokštėmis ir kt).

Dažnai naudojamos ir lengvosios karkasinės konstrukcijos, (3 pav.), kurioms montuojant būtina papildomai taikyti specialias sąlygas:

Naudoti tik projekte nurodyto pločio laikantįjį metalinį profilį ir pertvarų prigludimui prie skersinių sienų, grindų ir lubų būtinai naudoti tamprius tarpiklius. Pertvaroms naudojant kelis gipso kartono plokščių sluoksnius, pirmo sluoksnio siūlės vieta neturi sutapti su antrojo.

Karkaso sudarytą erdvę tarp gipso kartono lakštų pagal projektą užpildyti garsą sugeriančia medžiaga taip, kad tarp pertvaros sluoksnių neatsirastų kietų ryšių.

Vertikalias ir horizontalias siūles tarp lakštų užsandarinti sandarinimo juostomis. Negalima palikti kiaurinių technologinių skylių.

Karkasinėse konstrukcijose būtina numatyti taškinį lakštų tvirtinimą prie karkaso, pageidautina su ne didesniu kaip 300 mm žingsniu. Jeigu naudojami du sluoksniai iš vienos karkaso pusės, tai jie negali būti suklijuoti tarpusavyje. Karkaso stovų žingsnį ir atstumą tarp jo horizontalių elementų pagal akustinius reikalavimus reikia nustatyti ne mažesnį kaip 600 mm. Be to, jų garso izoliavimo savybių gerinimui kiekvienos pertvaros pusės dangai rekomenduojama statyti po atskirą karkasą o esant būtinybei galima taikyti dviejų arba trijų sluoksnių dangą.

Kai projekte numatyta pagerinti betono, plytų ir kitos pertvaros ore sklindančio garso izoliavimą, kaip papildoma danga naudojamos įvairios lakštinės medžiagos: gipso kartono lakštai, medžio-drožlių ar kietos medžio-pluošto plokštės, kurios prie sienos tvirtinamos ant medinių (metalinių) juostelių ar taškiniu tvirtinimo būdu. Oro tarpą tarp sienos ir dangos tikslinga išlaikyti 40-50 mm pločio ir užpildyti garsą sugeriančia medžiaga (akmens ar stiklo vatos plokštėmis, dembliais ir kt).

17.3 Garsą izoliuojančių langų ir durų panaudojimo ypatumai

Daugiaaukščių pastatų įėjimo į butą durys turi atitikti apsaugos nuo triukšmo reikalavimus. Tokios durys pagal laboratorinių matavimų rezultatus skirstamos į penk.as garso nepralaidumo klases (geriausiai izoliuoja laiptinės triukšmą A klasės, blogiausiai E klasės durys). B garso klasės pastatuose būtina naudoti ne blogesnes kaip B klasės duris.

Montuojant įėjimo duris, reikia sureguliuoti sandarinančius tarpiklius tarp varčios ir staktos bei užraktą. Uždarant durų varčią tarpikliai turi "dirbti", prisispausti visu perimetru. Todėl durų briauna turi būti nepriekaištingai tiesi, o staktos ir briaunos plokštumos lygiagrečios.

Montuojant fasadų langus reikia įvertinti jų matmenų įtaką garso izoliavimo rodiklio sumažėjimui, kaip parodyta lentelėje

Lango matmenų įtaka garso izoliavimo rodiklio sumažėjimui Bendras lango plotas Garso izoliavimo rodiklio vertė

Iki 2,7 m2 Pagal deklaraciją

Nuo 2,7 m2 iki 3,6 m2 - 1 dB

Nuo 3,6 m2 iki 4,6 m2 - 2 dB

Virš 4,6 m2 - 3 dB

Montuojant langus ir duris turi būti kokybiškos jungiamosios siūlės tarp mūro ir lango ar durų,

vengiant šalčio tiltų, tuo pačiu užtikrinant ir nepralaidumą garsui. Montuojant langus ir duris pagrindinė taisyklė yra ta, kad jungiamoji siūlė turi būti visiškai užsandarinta (net mažiausias nesandarumas ar pažeidimas gali žymiai pabloginti garso izoliavimo savybes)..

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


54 67

Naudojant sandarinimo tarpiklius reikia laikytis gamintojo nurodyto suspaudimo laipsnio, norint pasiekti gerų garso izoliavimo savybių. Be sujungimo siūlių garso izoliavimui turi nemažą įtaką specialios medžiagos (tinkas, dengiamieji profiliai, sandarikliai).

Prieš sandarinimą reikia patikrinti, kad siūlės matmenys būtų apie 20-30 mm. Sandarinimo medžiagos turi būti suderintos su lango rėmu, durų stakta ir sienos mūru. Šiuo metu dažniausiai naudojamos silikoninės sandarinimo medžiagos, bet jas naudojant reikia atsižvelgti į tai, kad yra neutralios, šarminės ir rūgštinės polimerinės sistemos, kurių taikymo sritį apibrėžia gamintojas. Geriausia yra taikyti projekte nurodytas medžiagas.

Sandarinimo medžiagų panaudojimo veiksmai ir jų eiliškumas. Pirmiausia reikia įdėti sandarinančią medžiagą (1). Toliau (2) apklijuojami su siūlės kraštais besiribojantys paviršiai (šio punkto kartais galima nevykdyti), įpurkšti sandariklį skersai skylės (3), mentele išlyginti glaistą (4) ir galutinai - nuimti užklijuotą juostą. Nerekomenduojama tvirtinti trijų kraštų ir daryti trikampių sujungimo siūlių, nes gali atsirasti įtrūkimų

17.4 Gyvenamųjų pastatų perdangos ir jų elementai

Buto garso izoliavimą nuo viršuje ir apačioje esančių patalpų apsprendžia tarpaukštinės perdangos. Saugantis nuo smūgio triukšmo, jas reikėtų daryti storas ir sunkias. Todėl, kaip papildoma priemonė garso izoliavimui pagerinti, po grindų danga paprastai dedamas elastingas sluoksnis, o kartais naudojamos pakabinamos lubos.

Kai perdanga yra surenkama iš tuštymėtų ar kitokių perdenginio plokščių, tarpai tarp jų turi būti kruopščiai užsandarinti.

Tuštymėtos perdangos konstrukcija neturi garso izoliuojančių savybių atsargos, dėl to tiesiogiai ant jos negalima kloti grindų dangų iš linoleumo ant pluoštinio pagrindo, kuris 1 dB sumažina ore sklindančio garso izoliavimą

Perdangos storis, kai jis yra parenkamas pagal stiprumo reikalavimus yra nepakankamas apsaugoti nuo triukšmo. Papildomai naudojamos garsą izoliavimą pagerinančios medžiagos, kurių tipas, kiekis, taip pat, kaip ir išlyginamojo sluoksnio storis nurodytas projekte. Bet kokie medžiagų pakeitimai gali būti atliekami tik akustinių skaičiavimų pagrindu

Grindys ant garsą izoliuojančio sluoksnio privalo neturėti jokių kietų ryšių (garso tiltelių) su laikančiąja konstrukcija ir kitomis jas supančiomis statinio konstrukcijomis. Taip įrengtos grindys vadinamos plaukiojančios (judriosios) ir yra pagrindinis dabar statybose naudojamas konstrukcinis sprendinys. Judrusis išlyginamasis betono sluoksnis turi būti atskirtas pagal visą kontūrą nuo sienų ir kitų statinio konstrukcijų 10-20 mm pločio tarpu, užpildytu garsą izoliuojančia medžiaga ar kitu gaminiu, pvz., minkšta medžio pluošto plokšte, gaminiais iš porėto polietileno, kitomis tampriųjų savybių turinčiomis medžiagomis ir pan.

Dviejų gretimų kambarių juodgrindės bei grindys neturi liestis. Tai apsaugo nuo struktūrinio triukšmo bei vibracijos, kylančios vaikštant, perdavimo. Judriosios grindys su dekoratyvine danga virš betoninės monolitinės perdangos įrengiamos atskirai.

Ypatingas dėmesys reikalingas, kai patalpoje yra langai iki grindų ar balkono durys. Tuomet reikia įsitikinti, kad betonuojamas išlyginamasis sluoksnis liko atskirtas izoliuojančiu sluoksniu nuo durų ar lango angos apačios ir nesusidarė standus kontaktas su siena.

Jeigu perdangos plokščių paviršius lygus, garsą izoliuojantis sluoksnis klojamas tiesiai ant kruopščiai nuvalytų perdangos plokščių. Kai perdangos plokščių paviršius nelygus, prieš klojant izoliacinį sluoksnį perdangos paviršių būtiną išlyginti. Garsą izoliuojančių sluoksnių sandūrose neturi būti jokių skylių ir tarpų.

17.5 Inžinerinės įrangos įrengimas atitvarose

Neleidžiama montuoti vandens tiekimo, šildymo ir kitos paskirties vamzdžių per atitvaras tarp butų. Vandens tiekimo, šildymo ir kt. vamzdžiai turi būti pravedami per tarpaukštines perdangas ir atitvaras tarp kambarių (pertvaras) elastinėse movose (iš porėto polietileno ir kitų tampriųjų medžiagų), kurios neleistų atsirasti vamzdžių temperatūrinėms deformacijoms, dėl kurių būtų pažeistas hermetiškumas.

Paslėpta elektros instaliacija sienose tarp butų ir pertvarose turi būti įrengta atskiruose kiekvienam butui kanaluose. Tuštumos paskirstymo dėžutėms ir rozetėms įrengti neturi būti praeinančios kiaurai. Jeigu kiaurinės skylės būtinos pagal numatytus technologinius sprendinius, numatyti įtaisai turi būti

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


55 67

įrengti tik iš vienos pusės. Laisvoji tuštumos dalis užtaisoma ne mažesnio kaip 40 mm storio gipso arba kitokios rišamosios medžiagos skiedinio sluoksniu.

Įrengiant paskirstymo dėžutes ir rozetes atitvarose tarp butų kiekviena iš jų turi būti papildomai izoliuojama. Esant galimybei geriau naudoti kištukines rozetes ir jungiklius, kurių įstatymui plokštėse nepjaunamos skylės.

Laido išvadą iš perdangos į lubų šviestuvą reikia numatyti ne kiauroje tuštumos dalyje. Jeigu kiaurinės skylės būtinos pagal perdangos gamybos technologiją, skylė turi būti sudaryta iš dviejų dalių. Viršutinė didesniojo skersmens dalis turi būti užpildoma skiediniu, žemutinė - garsą sugeriančia medžiaga, pvz., ypatingai plonu stiklo pluoštu ir iš lubų pusės uždengta skiedinio sluoksniu arba sandariu dekoratyviniu dangteliu .

Vėdinimo blokų konstrukcija turi užtikrinti sienelių, kurios skiria kanalus (ortakius), vientisumą (juose neturi būti kiaurinių skylių, įtrūkimų, plyšių). Horizontali ventiliacijos blokų sandūra turi užtikrinti, kad triukšmas nesklis per nesandarumus iš vieno į kitą kanalą.

Vėdinimo, kondicionavimo ir orinio apšildymo sistemose triukšmo šaltiniai yra ventiliatoriai, kondicionieriai, apšildymo agregatai (kaloriferiai), reguliuojantys įtaisai oro teikimo sistemose (vožtuvai, sklendės ir kt), oro paskirstymo įtaisai, ortakių posūkiai ir išsišakojimai, siurbliai ir kondicionierių kompresoriai. Jų montavimas pastatuose turi būti atliekamas griežtai vadovaujantis gamintojo instrukcijomis. Jų triukšmo akustinės charakteristikos turi būti nurodytos tiekėjo.

Gyvenamajame name šalia liftų turi būti įrengtos patalpos, kurioms nebūtina padidinta apsauga nuo triukšmo (prieškambariai, koridoriai, virtuvės, sanitariniai mazgai). Visos liftų šachtos turi būti ant atskiro pamato ir atskirtos nuo kitų konstrukcijų 40-50 mm akustine siūle.

Vamzdynų sistemose, pastate įkomponuotoms siurblinėms, individualiems apšildymo punktams, katilinėms reikia numatyti tamprius intarpus iš gumuoto audinio rankovės (kai kuriais atvejais armuotas metalinėmis spiralėmis). Intarpus įrenginėti kiek galima arčiau prie siurblių.

Sandūros tarp vidinių atitvarų, o taip pat tarp jų ir kitų gretimų konstrukcijų turi būti tokios, kad jose statant ir eksploatuojant statinį neatsirastų kiaurymių ir nesandarumų, kurios žymiai sumažintų pertvarų izoliacines savybes.

Sandūrose, kuriose, nežiūrint į tai, kad buvo priimtos konstrukcinės priemonės, eksploatacijos metu veikiant apkrovai galimi jungiamųjų elementų tarpusavio poslinkiai, temperatūriniai poslinkiai ir įvairios deformacijos, būtina taikyti nekietėjančias hermetizuojančias tampriąsias medžiagas ir gaminius, kurie priklijuojami prie jungiamųjų paviršių.

Sandūras tarp laikančiųjų sienų elementų ir į juos atsiremiančių perdangų būtina užpildyti skiediniu ar betonu. Jeigu veikiant apkrovoms arba esant kitiems poveikiams siūlės gali suirti, turi būti numatytos priemonės, kurios neleistų susidaryti sandūrose kiaurinių įtrūkimų.

Sandūros tarp laikančiųjų vidinių sienų elementų paprastai užpildamos skiediniu ar betonu. Susiję jungiamųjų paviršių elementų paviršiai gali sudaryti tuštumą (šulinį), kurios matmenys užtikrina galimybes ją sandariai užpildyti betonu ar skiediniu per visą elemento aukštį. Būtina numatyti priemones, apribojančias jungiamųjų elementų tarpusavio poslinkius (įtaisyti kaiščius, suvirinti pamatines detales ir kt). Jungiamosios detalės, armatūros iškyšos ir t.t. neturi trukdyti užpildyti tuštumą betonu ar skiediniu. Sandūras užpildyti rekomenduojama nesusitraukiančiu (besiplečiančiu) betonu ar skiediniu.

Surenkamųjų konstrukcijų jungiamųjų elementų konfigūracija ir matmenys, turi užtikrinti hermetizuojančių medžiagų ir gaminių (kai numatyta juos panaudoti) kokybišką įdėjimą, priklijavimą fiksavimą ir būtiną suspaudimą

17.6 Darbų pridavimas

Iki naujas pastatas bus pripažintas tinkamas naudojimui, turi būti nustatyta jo (jo dalių) faktinė garso klasė, įvertinama natūriniais akustiniais matavimais. Matavimai vykdomi bent 5% pastato ir/arba jo elementų. Mažiausias elementų skaičius yra trys. Pastato konkrečios paskirties patalpos gali būti klasifikuojamos, jei kiekvienoje iš jų atlikti akustiniai matavimai. Nustatyta pastato (jo dalių) garso klasė patvirtinama klasifikavimo protokolu.

Garso klasifikavimo protokole turi būti pateikta tokia informacija: 1. pastato (jo dalies) vidaus aplinkos garso klasė; 2. pastato išorės aplinkos garso klasė. Jei pastato išorės garso klasė nenustatoma, tai išorės aplinkos garso klasifikavimo protokole turi būti pažymėta :"Neklasifikuota"; 3. klasifikavimo atlikimo data;

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


56 67

140

4. pastato statybos užbaigimo metai; 5. paskutinės klasifikavimo atitikties patikros data; 6. patikrą atlikusios organizacijos pavadinimas ir jos akreditavimo nuoroda; 7. panaudoti matavimo metodai su nuorodomis į atitinkamus apsaugos nuo triukšmo rodiklių matavimo standartus; 8. akustinių matavimų atlikimo data; 9. patikrintų objektų vienetų skaičius bei kita su ja susijusi informacija; 10. kiti svarbūs arba galintys paveikti apsaugos nuo triukšmo sąlygas ir klasifikavimo įvertinimo veiksniai

18 APDAILOS DARBAI

18.1 Bendroji dalis

Statinius statant vykdomi tokie apdailos darbai: - klojamos grindys; - montuojami langai ir durys; - tinkuojami įvairios paskirties paviršiai; - dažoma ir klijuojami apmušalai; - sienos ir grindys klojamos plytelėmis; - montuojamos pertvaros, lubos. Apdailos darbai pradedami, kai yra užbaigti statybinių konstrukcijų statybos darbai, išbandytos

vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo ir vėdinimo, dujofikavimo sistemos, įrengti elektros galios tinklai, vidaus tinklai bei įtaisai ir surašyti atitinkami paslėptų darbų aktai.

Apdailos darbai atliekami pagal projekto sprendimus, o kai tokių sprendimų nėra, derinama su užsakovu.

Kai statinių apdailai naudojamos naujos medžiagos ir gaminiai, kurių panaudojimo techniniai sprendimai neaprašyti norminiuose dokumentuose, užsakovas pateikia projektinį sprendimą arba, suderinus su užsakovu, darbai vykdomi pagal tas medžiagas bei gaminius gaminančių įmonių rekomendacijas.

Apdailos darbų technologija, organizavimas ir darbų vykdymo priemonės, jei nenurodyta projekte, parenkamos darbus vykdančių specialistų nuožiūra, įvertinus konkrečią situaciją.

Apdailos darbai kontroliuojami vykdymo eigoje ir priimami baigus kiekvieną atskirą etapą

18.2 Grindų įrengimo darbai

18.2.1 Bendroji dalis Grindys - konstrukcija, įrengiama ant grunto paviršiaus arba perdangos; Poveikis - veiksniai, dėl kurių poveikio statiniui ar jo dalims atsirastų esminių reikalavimų nukrypimų.

Veiksniai gali būti mechaniniai, cheminiai, biologiniai, šiluminiai ir elektromagnetiniai. Pasluoksnis - grindų sluoksnis, paskirstantis grunto apkrovas; Hidroizoliacijos sluoksnis – sluoksnis, neleidžiantis prasisunkti grindimis pratekančiam vandeniui ir

kitiems skysčiams, taip pat patekti į grindis gruntiniam vandeniui; Išlyginamasis sluoksnis (pagrindas po danga) - sluoksnis, skirtas apatiniam grindų sluoksniui ar

perdangos paviršiui išlyginti, perdangos ar grindų nuolydžiui įrengti, uždengti įvairius vamzdynus, paskirstyti šilumos ir garso izoliacijos sluoksnio, taip pat ant perdangos įrengtų sluoksnių apkrovas;

Tarpsluoksnis - tarpinis grindų sluoksnis, jungiantis dangą su apatiniu grindų sluoksniu arba naudojamas kaip tamprusis dangos paklotas;

Agresyvioji aplinka - statinio vidaus aplinka, kuri gali daryti poveikį statybos produktams, naudojamiems įrengiant grindis ir kitas statybines konstrukcijas.

18.2.2 Reikalavimai grindims Įrengiant grindis būtina laikytis normatyvinių statybos techninių reikalavimų, projekto sprendinių,

bendrovės statybos taisyklių reikalavimų. Grindų medžiagos ir gaminiai turi būti sertifikuoti ir į statybvietes pristatyti su atitikties dokumentais. Grindys turi būti įrengtos iš tokių statybos medžiagų ir gaminių, kurių savybės per ekonomiškai

pagrįstą naudojimo laiką užtikrintų esminius statinio reikalavimus.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


57 67

Grindys turi būti įrengtos atsižvelgiant į joms keliamus specifinius reikalavimus, poveikius ir klimatines sąlygas. Tai įvertinama parenkant grindų konstrukciją.

Labai svarbūs yra mechaniniai ir skysčių poveikiai grindims. Mechaninių poveikių intensyvumas nustatomas pagal duomenis surašytus lentelėje.

Mechaninio poveikio grindims intensyvumas

Mechaninis poveikis Mechaninio poveikio intensyvumas

labai stiprus stiprus vidutinis silpnas

1 2 3 4 5

Pėsčiųjų judėjimo intensyvumas 1 m pločio pločio praeigose per parą, žm.sk./parą

- - 500 ir daugiau

Mažiau kaip 500

Vikšrinio transporto judėjimo intensyvumas vienoje eismo juostoje, vnt./parą

10 ir daugiau Mažiau kaip 10

Neleidžiama Neleidžiama

Transporto su guminiais ratais judėjimas vienoje eismo juostoje, vnt./parą

Daugiau kaip 200

100-200 Mažiau kaip 100

Tik rankiniai vežimėliai

Vežimėlių su metaliniais ratais judėjimas, apvalių metalinių daiktų ridenimas vienoje eismo juostoje, vnt./parą

Daugiau kaip 50

30-50 Mažiau kaip 30

Neleidžiama

Smūgiai, kai iš 1 m aukščio krinta kieti daiktai, kurių masė (kg) ne daugiau kaip

20 10 5 2

Vilkimas kietų daiktų su aštriais kampais ir briaunomis Leidžiama Leidžiama Neleidžiama Neleidžiama

Darbas su aštriais daiktais ant grindų (kastuvais ir kt.) Leidžiama Leidžiama Neleidžiama Neleidžiama

Skysčių poveikis grindims gali būti: - mažas, kai grindų paviršius sausas, arba vos drėgnas, kai grindų danga neįmirksta, grindys

nevalomos pilant iš žarnos vandenį; - vidutinis, kai grindys periodiškai sudrėkinamos, atsiranda dangos įmirkymas, grindų paviršius

nuolat drėgnas arba šlapias, skystis, esantis dangos paviršiuje, periodiškai nuteka; - didelis, kai nuolat arba dažnai pasikartoja skysčių tekėjimas dangos paviršiumi. Skysčių poveikio zona susidaro dėl jų pernešimo ant avalynės padų arba transporto ratų. Vanduo

pasklinda į visas puses nuo grindų pirminės sudrėkimo vietos iki 20 m, mineraliniai tepalai ir emulsijos iki 100 m.

Grindų plovimas (specialiai nepilant vandens) ir atsitiktinis, retas aptaškymas, nulašėjimas ir t.t. nelaikomas skysčių poveikiu grindimas.

Patalpose su dideliu ar vidutiniu skysčių poveikiu reikia įrengti grindų nuolydžius. Nuolydžiai turi būti: - 0,5-1 %, kai dangos besiūlęs ir iš plokščių (išskyrus visų tipų betonines dangas); - 1 -2%, kai dangos iš trinkelių, plytų ir betono (visų tipų). Latakų ir kanalų nuolydžiai, atsižvelgiant į naudojamas medžiagas turi būti ne mažesni už

nurodytuosius. Nuolydžių kryptis turi būti tokia, kad vanduo sutekėtų į latakus, kanalus ar skysčių rinktuvus, nesusikirsdamas su važiuojamąja dalimi ir praeigomis.

Grindų ant perdangos nuolydį reikia įrengti naudojant kintamo storio išlyginamuosius sluoksnius, o ant grunto - atitinkamai suplaniruojant pagrindo gruntą.

Patalpose su agresyvia chemine aplinka grindų dangoms įrengti naudojamos medžiagos turi būti atsparios jas supančios aplinkos poveikiams.

Vietose, kur grindys jungiasi su sienomis, kolonomis, įrenginių pamatais, vamzdynais ar kitomis konstrukcijomis, išsikišančiomis virš grindų, reikia pritaisyti grindjuostes.

Grindų dangos turi būti įrengtos taip, kad jas naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo ir pan.) rizikos.

Kai grindų paviršius yra suformuotas statybvietėje ar iš gamykloje pagamintų statybos produktų, šių produktų slidumas, įvertinus paviršiaus struktūrą, lemia grindų slidumą. Slidumas įvertinamas pagal grindų paviršiaus (sausas, šlapias, apledėjęs, riebaluotas, poliruotas) sąlygas vaikščioti basiems ar įvairiai apsiavusiems žmonėms.

Grindų konstrukcija susideda iš kelių sluoksnių (dangos, pasluoksnio, hidroizoliacijos, išlyginamojo sluoksnio, tarpsluoksnio, grindų pagrindo).

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


58 67

18.3 Dangos

Grindų dangos, kurios tiesiogiai veikiamos naudojimo metu, priklauso nuo pastato paskirties ir įrengiamos atsižvelgiant į mechaninių, skysčių, biologinių ir šiluminių poveikių intensyvumą bei pobūdį. Vientisos ir plytelių dangos storis ir stiprumas pateikiamas lentelėje

Vientisos ir plytelių dangos storis ir stipris

Grindų danga

Mechaninio poveikio į grindis intensyvumas

labai stiprus stiprus vidutinis silpnas

Dangos storis, mm

Betono stiprio gniuž- dant markė arba dangos atsparumas, Mpa

Dangos storis, mm


Dan- gos storis, mm


Dangos storis, mm


1 2 3 4 5 6 7 8 9

Betonas: cementinis

50 B 40 30 B30 25 B 22,5 20 B 15

mozaikinis Nenaudojama 30 40 26 30 20 20

Polivinilacetat-cemenčio arba latekscemenčio

Nenaudojama 30 40 20 30 20 20

Atsparus rūgštims Nenaudojama 40 25 30 20 20 20

Asfaltbetonis Nenaudojama 50 - 40 - 25 -

Cemento ir smėlio skiedinys

Nenaudojama Nenaudojama 26 30 20 20

Metalo ir cemento skiedinys

40 50 20 50

Polivinilacetato, cemento ir pjuvenų skiedinys

Nenaudojama Nenaudojama 20 - 15 -

Sintetinių dervų ir vandens polimerų skiedinys

Nenaudojama Nenaudojama Nenaudojama 2-4 -

Ksilolitas Nenaudojama 20 - 15 -

Plitelės:

cementbetonio Nenaudojama 40 B 30 30 B 22,5 30 B 15

mozaikinio betono Nenaudojama 40 40 30 30 20 20

asfaltbetonio Nenaudojama 50 - 40 - 30 -

keraminės rūgštims atsparios

Nenaudojama 50 - 30-35 - 15-20 -

slaksitalio Nenaudojama Nenaudojama 15-20 - 10-15 -

tašytojo akmens 40 - 20-30 - Nenaudojama Nenaudojama

diabazo Nenaudojama Nenaudojama 20 - 15 -

cemento ir smėlio Nenaudojama Nenaudojama 30 30 20 20

Grindų pasluoksnio iš cementinio skiedinio stipris gniuždant turi būti ne mažesnis 15 MPa, kai

mechaninio poveikio intensyvumas silpnas, ir 30 MPa, kai - mechaninio poveikio intensyvumas vidutinis, stiprus ir labai stiprus.

Pasluoksnį darant iš smulkiagrūdžio betono stiprio klasė turi būti ne žemesnė kaip C25/30.

18.4 Hidroizoliacija

Grindų hidroizoliacija būtina tada, kai yra vidutinis ir didelis vandens ir kitokių skysčių poveikio grindims intensyvumas:

- vandens ir neutralių tirpalų - grindims, įrengtoms ant perdangų, susigulėjusio bei kilsnaus

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


59 67

grunto, taip pat pagrindams ant kilsnaus grunto; - organinių tirpiklių, mineralinių tepalų ir emulsijų - grindims, įrengtoms ant perdangų; - rūgščių, šarmų bei jų tirpalų, taip pat gyvulinės kilmės medžiagų - grindims, įrengtoms ant grunto ir perdangų. Apsaugai nuo vandens, neutraliųjų bei agresyvių cheminių skysčių patekimo reikia naudoti izolą,

hidroizolą, brizóla, poliizobutileną, polivinilchlorido juostą, dvigubą polietileną bei kitas hidroizoliacines medžiagas.

Kai pratekančio vandens ir kitų skysčių poveikio grindims intensyvumas vidutinis, reikia įrengti dviejų sluoksnių klijuojamąją hidroizoliacija iš medžiagų bitumo pagrindu, arba vieno sluoksnio iš polimerinių medžiagų.

Kai pratekančio vandens ir kitų skysčių poveikio grindims intensyvumas didelis, taip pat po latakais, kanalais, trapais ir vieno metro spinduliu aplink juos, klijuojamosios hidroizoliacijos iš medžiagų bitumo pagrindu sluoksnių skaičius turi būti padidinamas dviem sluoksniais, o iš polimerinių medžiagų - vienu sluoksnių.

Neleidžiama naudoti klijuojamąją hidroizoliacija iš medžiagų, kurių pagrindas yra bitumas, kai mineralinių tepalų, jų emulsijų arba organinių tirpiklių poveikio grindims intensyvumas vidutinis ir didelis, taip pat neleidžiama naudoti hidroizoliacija iš medžiagų, kurių pagrindas yra degutas, kai organinių tirpiklių poveikis grindims vidutinis ir didelis.

Prieš klojant grindų dangas, kurių sudėtyje yra cemento arba skystojo stiklo, būtina numatyti klijuojamąją hidroizoliacija iš bitumo ar deguto, pabarstyto smėliu, kurio stambumas 1,5-5 mm.

Grindų, latakų, kanalų sienelių ir dugnų, įrenginių pamatų, taip pat perėjimo į minėtas konstrukcijas vietose klijuojamoji hidroizoliacija, kad nepraleistų tekančio vandens ir kitų skysčių, turi būti vientisa. Grindų prijungimų prie sienų, kolonų, pamatų po įrenginiais, vamzdynų ir kitokių konstrukcijų, išsikišančių virš grindų, vietose hidroizoliacija reikia nepertraukiamai pratęsti į viršų ne mažiau kaip 300 mm virš grindų dangos lygio.

Kai betono pasluoksnio, įrengiamo patalpose, kuriose nėra vidutinio ir didelio tekančio vandens poveikio intensyvumo, apačia yra gruntinio vandens kapiliarinio pakilimo zonoje, reikia įrengti hidroizoliacija.

Gruntinio vandens kapiliarinio pakilimo aukštis stambiam smėliui yra 0,3 m, vidutinio stambumo ir smulkiam smėliui - 0,5 m, smiltiniam smėliui - 1,5 m, smėlio priemoliui, smiltiniam priemoliui ir priesmėliui, moliui - 2,0 m.

Kai sieros, druskos, azoto, acto, fosforo, hipochloratinės ir chromo rūgščių tirpalų poveikio grindims intensyvumas vidutinis ir didelis, po betono pasluoksniu reikia numatyti hidroizoliacija.

Kai betono pasluoksnis įrengiamas žemiau pastato nuogrindos, patalpose, kuriose vidutinio ir didelio tekančio vandens poveikio intensyvumo, reikia įrengti hidroizoliacija.

18.5 Išlyginamasis sluoksnis

Išlyginamasis sluoksnis (pagrindas po danga) įrengiamas tais atvejais, kai reikia: - išlyginti apatinio sluoksnio nelygų paviršių; - uždengti vamzdynus; - paskirstyti garso ir šilumos izoliacijos apkrovas; padaryti grindų nuolydį. Mažiausias išlyginamojo sluoksnio storis prisijungimo prie nutekamųjų latakų, kanalų ir trapų turi būti: - kai įrengiami ant perdangos plokščių 20mm; - kai įrengiami ant garso ir šilumos izoliacijos sluoksnio 40 mm. Išlyginamojo sluoksnio storis vamzdynams uždengti turi būti 10-15 mm didesnis už vamzdžio

skersmenį. Kai apatinis sluoksnis lyginamas ar uždengiami vamzdynai betonu, stiprio klasė turi būti ne žemesnė

kaip C12/15, o kai cementiniu skiediniu - stipris turi būti ne mažesnis kaip 15MPa. Išlyginamuoju sluoksniu sudarant nuolydį ant perdangų, betono stiprio klasė turi būti ne žemesnė kaip

C8/10, cementinio skiedinio stipris ne mažesnis kaip 10 MPa.

18.6 Tarpsluoksnis

Tarpsluoksnis, jungiantis dangą su apatiniu grindų sluoksniu arba naudojamas kaip tamprusis dangos sluoksnis turi būti ne plonesnis kaip 50 mm, kai daromas iš smėlio ir ne plonesnis kaip 80 mm, kai daromas iš šlako, žvyro ar skaldos.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


60 67

146

Patalpose, kurių naudojimą metu galimi dideli temperatūros svyravimai, grindų betono tarpsluoksniuose būtina padaryti deformacines siūles, kurios viena kitos atžvilgiu išdėstomos statmenai 8-12 m atstumu.

Deformacines siūlės grindyse turi sutapti su pastato deformacinėmis siūlėmis, o grindų su nuolydžiu - su grindų nuolydžių skiriamąja linija.

18.7 Grindų pagrindo gruntai Grindys turi būti įrengtos ant tankaus pagrindo grunto, kad nebūtų konstrukcijų deformacijos dėl

grunto sąslūgio. Durpes, dirvožemį, sudurpėjusį ar organinėmis medžiagomis užterštą gruntą naudoti kaip grindų

pagrindą neleidžiama. Gruntas, kurio gamtinė sandara suardyta, taip pat piltinis gruntas turi buti tankinami. Kai betono pasluoksnio apačia siekia gruntinio vandens kapiliarinio pakilimo zoną ir kai patalpos

grindimis neteka vanduo, kiti skysčiai, reikia taikyti priemones: - pažeminti gruntinio vandens lygį; - grindų lygį pakelti aukščiau; - betono pasluoksnio apsaugai įrengti hidroizoliaciją. Kai pagrindo gruntas neatsparus šalčio poveikiui, patalpose, kuriose galimas pagrindo grunto

įšalimas, reikia numatyti vieną iš priemonių: - ne mažiau kaip 0,80 m pažeminti gruntinio vandens lygį žemiau nustatyto įšalimo - lygio; - ant pagrindo pakloti šilumos izoliacijos sluoksnį iš neorganinės šalčiui atsparios medžiagos; - kilsnų gruntą nukasti, iškasą užpilti šalčio poveikiui atspariu (smėlio, žvyro) gruntu ir jį sutankinti.

Grindims įrengti naudojamos medžiagos turi atitikti statybos normų, statybos reglamentų (higienos, šilumos ir garso izoliavimo, gaisrinės saugos, stiprumo ir kt.) reikalavimus.Medžiagos ir gaminiai turi būti sertifikuoti ir į statybvietes pristatyti su atitikties dokumentais.

18.8 Parketo grindys

Parketo grindys įrengiamos, kai atlikti visi apdailos darbai, veikia ventiliacinės sistemos, išbandyta šildymo sistema, nusistovėję patalpos oro parametrai, oro santykinė drėgmė < 60%.

Parketo grindims naudojamos natūralios medienos vienetinės lentelės arba skydai. Parketo produkcija turi būti polietileniniame įpakavime, drėgmė 9% (leistinas drėgmės nuokrypis ±3%). Praimtas ir nesunaudotas pakas sekančiai pamainai paliekamas tik užsandarintas.

Vienetinių lentelių parkete kiekviena lentelė tvirtinama prie pagrindo. Įrengiant parketą iš skydų, priklausomai nuo skydų konstrukcijos: - skydai tvirtinami prie pagrindo; - skydai tvirtinami tarpusavyje ("plaukiojantis parketas"). Parketo lentelės klojamos ant juodgrindžių arba klijuojamos vadovaujantis klijų gamintojo instrukcija

ant monolitinio išlyginto pagrindo šaltomis mastikomis. Juodgrindėms dažniausiai naudojamos 25 mm storio 100-120 mm pločio lentos, virš kurių klojamas kartonas. Parketo lentelės kalamos 40 mm ilgio vinimis 45° kampu į lentelių griovelius.

Jei grindų pagrindui naudojamos medžio drožlių plokštės, tarp plokščių ir sienų plėtimuisi ir vėdinimui paliekamas 15 mm tarpas. Prie senų grindų lentinio pagrindo plokštės tvirtinamos medvaržčiais.

Įrengiant grindis iš medienos leistini tokie nuokrypiai:

- lentinių, parketinių, medžio plaušo plokščių paviršių nuokrypiai pridėtos dviejų metrų ilgio liniuotės ruože - 2 mm; - aukščių skirtumas tarp gretimų lentinių, parketinių, medžio plaušo plokščių grindų elementų - 1 mm; - tarpai tarp lentų neturi būti didesni kaip 1 mm, tarp parketlenčių ir parketo skydų - 0,3 mm, o tarp parketo lentelių - 0,1 mm.

Statytojams pageidaujant įrengiamos kamštines (kamštinio ąžuolo žievė) grindys.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


61 67

147

Tokios grindų dangos gaminamos iš presuoto kamščio pagrindo ir dekoratyvinio kamščio sluoksnio. Grindų danga klijuojama prie pagrindo klijais. Kamštines grindys sugeria garsą ir vibraciją, gerai izoliuoja šilumą, nepraleidžia drėgmės, atsistato po gniuždymo ir kt.

Tuščia erdvė, esanti po grindų danga iš parketo lentelių ir plokščių, neturi susisiekti su ventiliacijos ir dūmų kanalais, o patalpose didesnėse nei 25 m2, papildomai turi būti padalyta lentų pertvaromis (4-5) x (5-6) m.

18.9 Monolitinės grindys

Monolitinės grindys (betoninės, cementinės, mozaikinės) įrengiamos baigus visus bendruosius statybos ir specialiuosius (santechninius, elektrotechninius) darbus ir įrengus grindų pagrindus.

Betoninės 25-30 mm storio grindys klojamos ant paruošto pagrindo ar gelžbetoninės perdangos. Pagrindo betono klasė ne žemesnė kaip C5/7,5, monolitinių grindų - C12/15.

Betono mišinys klojamas ant nuvalyto ir sudrėkinto pagrindo. Kad grindys betonui kietėjant nesupleišėtų, po paros uždengiamos drėgnomis pjuvenomis, smėliu ir, kol betonas įgyja reikiamą stiprį, drėkinamos. Kietėjančias betonines grindis galima uždengti polietilenine plėvele.

Betonui pakankamai sukietėjus, grindų paviršius drėkinamas ir svidinamas svidinimo mašinomis. Cementinės grindys ant panašaus pagrindo, kaip ir betoninės, klojamos dažniausiai dviem

sluoksniais. Apatinis (25-30 mm storio) sluoksnis daromas iš ne žemesnės kaip C6/7,5 klasės betono, o viršutinis (10-15 mm storio) ne žemesnės kaip SI5 markės cemento skiedinio. Viršutinis sluoksnis klojamas praėjus ne mažiau kaip 1-2 valandoms po apatinio sluoksnio suklojimo.

Viršutinis sluoksnis užglaistomas ir užgeležinamas. Grindims įrengti, joms išlyginti naudojami savaime išsilyginantys mišiniai "Knauf ' FE25, FE50, FE80,

"Atlas Terplan H", "CAM 200" ir kt. Įrengiant monolitines grindis būtina laikytis tokių techninių reikalavimų: - betoninių dangų užpildo stambumas neturi viršyti 15 mm arba 0,6 dangos storio; - cementbetonio stambaus užpildo - ne mažesnis kaip 80 MPa; - šlifuojamas paviršius turi būti padengtas plonu vandens sluoksniu; - betoninių paviršių apdaila lakais ir emalėmis galima praėjus ne mažiau kaip 10 parų po mišinio paklojimo, aplinkos temperatūrai esant ne žemesnei kaip +10° C. Klojami tokiomis dangomis paviršiai turi būti išdžiovinti ir gerai nuvalyti.

18.10 Kiliminės ir polimerinių medžiagų grindys

Grindys iš dirbtinių dangų (kiliminių, ritininių, lakštinių ir kt.) klojamos ant gerai išlyginto pagrindo vadovaujantis įmonių gamintojų instrukcijomis. Jei pagrindui naudojamos medžio drožlių plokštės, tarp sienų ir plokščių paliekamas 15 mm pločio tarpas deformacijoms ir vėdinimui.

Visos tokių grindų medžiagos turi būti naudojamos įvertinus techninius reikalavimus. Kiliminės dangos parenkamos: - pagal paskirtį (žymima ženklais): "poilsio patalpoms", "gyvenamosioms patalpoms", "darbo patalpoms"; - pagal grindų naudojimo sąlygas: drėgnoms patalpoms, patalpoms su šildomomis grindimis, antistatinėms, laiptams. Kiliminių dangų gamybos pagrindinė žaliava yra cheminiai pluoštai, rečiau naudojama vilna. Kiliminės dangos specialiais, atitinkančiais naudojimo sąlygas, klijais prie pagrindo klijuojamos ištisai

arba dvipuse lipniąja juosta. Dangos dvi paras išgulėjusios patalpoje klijavimo metu suvyniojamos į ritinius ir pradedamos klijuoti nuo patalpos centro išstumiant orą.'

Linoleumas klojamas ant lygaus ir švaraus paviršiaus. Nuo paviršiaus kokybės priklauso tokios dangos naudojimo trukmė. Linoleumo, pakloto ant nelygaus paviršiaus naudojimo trukmė yra 5-6 kartus trumpesnė už pakloto ant visiškai lygaus paviršiaus.

Linoleumas dvi-tris dienas prieš klijuojant turi būti išvyniotas iš ritinio, supjaustytas į reikiamo ilgio ir formos juostas ir paklotas ant grindų, esant ne žemesnei kaip 15° C temperatūrai.

Linoleumas klijuojamas dispersiniais, bitumo ar sintetinių dervų klijais. Klijuojant vadovaujamasi įmonių gamintojų instrukcijomis.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


62 67

Linoleumo juostos tiesiamos užleistinai, kad viena kitą uždengtų 15 mm. Priklijuotų juostų abu kraštai pagal liniuotę perpjaunami aštriu peiliu. Pašalinus atpjautas juosteles kraštai priklijuojami.

Linoleumas gali būti klojamas nepriklijuojant. Tuo atveju ant grindų lygaus paviršiaus patiesiamos supjaustytos linoleumo juostos ir maždaug po dviejų savaičių plyšiai tarp juostų užpildomi specialia mastika.

Įrengiant grindis iš polimerinių medžiagų leistini tokie nuokrypiai: - linoleumo grindų paviršių nuokrypis 2 metrų ilgio liniuotės ruože - 2 mm; - aukščių skirtumas tarp gretimų juostų -neleidžiami; - neturi būti tarpų tarp grindjuosčių ir grindų dangos.

18.11 Grindys iš plytelių

Klijuojant keramines, akmens masės ir kt. plyteles specialiais klijais (pvz., "ATLAS" ,"VISCUM", "BOLIX", "CERESIT" ir kt.) pagrindas turi būti lygus, stiprus, švarus. Nelygumai išlyginami skiediniu. Norint padidinti lipnumą, pagrindą galima sutvirtinti gruntuojant skystais klijais. Klijai ruošiami prisilaikant instrukcijų ir ant klijuojamų paviršių tepami dantyta mentele. Savybes klijai išlaiko 10-20 min., todėl tepami nedideliais plotais.

Maksimalus klijų sluoksnio storis - 5 mm. Tarpus tarp plytelių galima glaistyti maždaug po 24 h. Klijai išdžiūsta per tris paras. Prieš klijuojant plytelių drėkinti negalima.

Klijuojant plyteles būtina vadovautis įmonių klijų gamintojų instrukcijomis. Suklojus plyteles , siūlės užglaistomos klijų gamintojų glaistais. Kol glaistas nesukietėjo siūlės

nuvalomos sausu skudurėliu. Nuokrypių tarp atskirų plytelių aukščių neturėtų būti

18.12 Kokybės kontrolė

Grindų įrengimo kokybės kontrolės schema pateikta lentelėje.

Grindų įrengimo kokybės kontrolė Darbai Kontrolės būdai A* D* K*

1. Paruošiamieji darbai

- grindų pagrindo paruošimas geod. prietaisais. SV G TP

- medžiagų ir gaminių komplektavimas ir paruošimas atitikties dok. kontrolė SV TP

- darbininkų konsultavimas, technologijos analizė SV

2. Grindų dangos įrengimas SV

- pasluoksnių įrengimas, kontrolė geod. prietaisais SV TP

- dangos įrengimas vizualiai SV TP

- grindjuosčių įrengimas vizualiai SV TP:

- grindų dangos baigiamieji darbai (šlifavimas, dažymas ir kt.) vizualiai SV TP

3. Dokumentų {forminimas SV TP

A* - atsako, D* - dalyvauja, K* - kontroliuoja

18.13 Tinkavimo darbai

18.13.1 Bendri reikalavimai Statinių konstrukcijų plytų mūro, betoniniai, metaliniai, mediniai paviršiai tinkuojami siekiant suteikti

reikiamą dekoratyvinę išvaizdą, pagerinti konstrukcijų šiluminę, garso izoliaciją, padidinti jų atsparumą ugniai, drėgmei ir pan.

Tinkas būna paprastasis, specialusis ir dekoratyvinis, o pagal, kokybę -paprastas, pagerintas ir aukštos kokybės.

Paprastąjį tinką sudaro paruošiamasis ir išlyginamasis sluoksniai. Dengiamasis sluoksnis padaromas užtrinant. Tokio tinko storis - ne didesnis kaip 12 mm., jis dažomas, arba klijuojamas apmušalais.

Specialusis tinkas suteikia patalpų paviršiams reikalingų apsauginių (hidroizoliacinių, akustinių, šilumą izoliuojančių, priešradiacinių) savybių.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


63 67

149

Dekoratyviniu tinku dailinami pastatų fasadai, vestibiuliai, salės, laiptinės ir kt. Tokio tinko sluoksnio storis 10-20 mm. Kai tinko storis didesnis kaip 10 mm, jis klojamas keliais (paruošiamaisiais, išlyginamaisiais ir dengiamaisiais) sluoksniais.

Prastos kokybės dviejų sluoksnių tinku tinkuojami rūsiai, pagalbinės visuomeninių bei gamybinių pastatų patalpos. Tinko storis iki 12 mm.

Pagerintos kokybės tinku tinkuojamos gyvenamųjų namų patalpos. Tinko paruošiamojo, išlyginamojo ir dengiamojo sluoksnių storis 15-25 mm.

Tinkuojami paviršiai turi būti paruošti, nes nuo to priklauso tinko sluoksnio su jais sukibimas. Nuo plytų mūro ir betono paviršių turi būti nuvalytas purvas ir dulkės. Kai plytų mūro siūlės yra nevisiškai užpildytos, tinko skiedinys, jas užpildydamas, gerai sulimpa su mūru. Jeigu plytų mūro siūlės yra užpildytos ir plytų paviršius lygus, jį reikia sušiurkštinti.

Metaliniai paviršiai turi būti padengti metalinės vielos tinkleliu. Tinkavimo darbams naudojami SI (rišamoji medžiaga - kalkės), SII (cementas ir kalkės ar kita rišamoji

medžiaga), SIU (rišamoji medžiaga - cementas) ir SIV (gipsas ir kitos rišamosios medžiagos) skiedinių grupių mišiniai (LST 1346:1997 [5.11]).

Tinkavimo darbams skiediniai gaminami statybvietėje arba naudojami prekiniai sausieji, nevisiškai paruoštieji ir slapieji mišiniai. Sausieji ir nevisiškai paruoštieji mišiniai prieš naudojimą sumaišomi su reikiamu kiekiu vandens, o, jei reikia, koreguojami pridedant cemento, priedų ar reikiamos granuliometrijos užpildų.

Tinkuojant mechanizuotu būdu naudojami skiediniai, kurių mišinio konsistencijos markė Sk1 (kūgio įsmigimo gylis - iki 5 cm..), išlyginamojo sluoksnio -Sk2 (kūgio įsmigimo gylis 5-10 cm), dengiamojo sluoksnio - Sk3 (kūgio įsmigimo gylis daugiau kaip 10 cm).

Skiedinio stiprio gniuždant markės (S), atsparumo šalčiui markės (F), kitos savybės, mišinių medžiagos, sudėtys parenkamos pagal projektą arba įmonių rekomendacijas suderinus su užsakovu.

Sukietėjęs ir išdžiūvęs tinkas turi būti prilipęs prie pagrindo, jo paviršiaus stiprumas, nuokrypiai ir lygumas turi atitikti virš tinko vykdomų tolimesnių darbų (glaistymo, dažymo, plytelių klijavimo, faktūrinių dangų įrengimo ir kt.) reikalavimus.

18.13.2 Tinkuojamų paviršių galimas nuokrypis 1. Paviršių nuokrypis pridėtos 2 metrų liniuotės ruože 2 mm; 2. Vieno metro tinkuotų paviršių nuokrypis nuo vertikalės ir horizontalės: - paprasto tinko 3 mm; - pagerinto tinko 2 mm; - aukštos kokybės tinko 1 mm. 3. Langų, durų angokraščių, piliastrų, stulpų vieno metro paviršiaus nuokrypiai nuo vertikalės ir horizontalės: - paprasto tinko 4 mm; - pagerinto tinko 2 mm; - aukštos kokybės tinko 1 mm. Kreivalinijinio paviršiaus nuokrypiai: - paprasto tinko 10 mm; - pagerinto tinko 7 mm; - aukštos kokybės tinko. 5 mm. 4. Angokraščių pločio nuokrypis nuo projektinio: - paprasto tinko 5 mm; - pagerinto tinko 3 mm; - aukštos kokybės tinko 2 mm Vidaus patalpoms bei išorės paviršiams tinkuoti naudojamos naujos įvairių firmų siūlomos medžiagos.

Tokiomis medžiagomis paviršiai apdailinami, suderinus su užsakovu ir projekto autoriais, pagal įmonių - gamintojų rekomendacijas.

Tinkavimo darbų kokybės kontrolės etapai surašyti lentelėje.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


64 67

151

Tinkavimo darbų kokybės kontrolės schema Darbai Kaip kontroliuoja A* D* K*

1. Paruošiamieji darbai:

- paviršių kokybės kontrolė vizualiai SV TP

- langų, durų įstatymas, tvirtinimas gulsčiuku SV TP

- tinkavimo medžiagų tiekimas SV TP

- aprūpinimas mechanizmais SV TP

- darbininkų instruktavimas SV

2. Tinkavimo darbai:

- tinkavimas ir sluoksnių lyginimas vizualiai SV TP

- paviršių kokybės kontrolė gulsčiuku SV TP

3. Baigiamieji darbai:

- defektų šalinimas, paviršių priežiūra SV

- dokumentų įforminimas SV TP

A* - atsako, D* - dalyvauja, K* - kontroliuoja S V - statybos vadovas, TP - techninis

18.14 Dažymo darbai

Dažymo ir apmušalų klijavimo darbai vykdomi prisilaikant projekto ir statybos taisyklių reikalavimų, o naudojant naujausias medžiagas ir gaminius - įmonių gamintojų instrukcijų. Pasirenkant dažymo būdą ir dažymo medžiagas, būtina įvertinti dažomų paviršių savybes:

- tvirtumą, patvarumą; - lygumą, pleišėtumą, akytumą, užterštumą ir kt.; - paviršiaus drėgnumą ir higroskopiškumą; - galimus bazinio paviršiaus pokyčius, susijusius su drėgmės ir temperatūros pokyčiais; - atsparumą fiziniams, cheminiams ir biologiniams poveikiams; - dažų sluoksnio poveikį hidrofobiškumui ir vandens garų pralaidumui; - paviršiaus atsparumą tirpikliams; - jei paviršiai perdažomi, pirminės apdailos savybės.

Klijiniais, silikatiniais ir kazeininiais dažais dažomų tinkuotų paviršių drėgnumas turi būti ne didesnis kaip 8% Drėgnus paviršius galima dažyti kalkiniais, cementiniais, emulsiniais dažais. Dažomos medienos drėgnumas negali būti didesnis kaip 12%. Patalpos, kurių paviršiai ruošiami dažyti, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +8° C, santykinė oro drėgmė - ne didesnė kaip 70%.

Paviršiai prieš dažymą nuvalomi, pašalinamos dėmės. Nuvalyti paviršiai glaistomi, gruntuojami, svidinami, dažomi. Paviršiaus paruošimo priemonės, gruntas ir dažai turi būti chemiškai suderinti. Dažymo darbams naudojami įvairių firmų Lietuvoje ir užsienyje ("Tex Color", "Rovan best", "Sadolin"

ir kt.) gaminami akriliniai, alkidiniai, lateksiniai, silikoniniai dažai, skirti vidaus ir išorės paviršiams dažyti. Pradedant dažyti naujais, dar nenaudotais dažais, būtina apmokyti ITD ir darbininkus. Dažymo darbų proceso kokybės kontrolės schema pateikta lentelėje. Dažymo darbų kokybės kontrolės schema Darbai Kaip kontroliuoja A* D* K*

1. Paviršių valymas vizualiai SV TP

2. Paviršių lyginimas vizualiai SV TP

3. Dažų ir glaistų ruošimas SV

4. Paviršių gruntavimas vizualiai SV TP

5. Paviršių glaistymas ir svidinimas vizualiai SV TP

6. Briaunų ir kampų dažymas vizualiai SV TP

7. Pagrindinių paviršių dažymas vizualiai SV TP

8. Dažymo užbaigimas dekoravimas vizualiai SV TP

9. Dažymo darbų įforminimas SV

A - atsako, D - dalyvauja, K - kontroliuoja S V - statybos vadovas - TP - techninis prižiūrėtojas

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


65 67

153

18.15 Tapetavimas

Paviršių apdailai naudojami įvairių firmų popieriniai reljefiniai bei lygūs, vienasluoksniai ir padengti sintetinėmis bei tekstilinėmis medžiagomis, dažomi viniliniai ar stiklo audinio, plaunami ir kt. tapetai.

Darbams skirtos medžiagos laikomos, apdailinami paviršiai ruošiami ir tapetavimo darbai vykdomi pagal reikalavimus, surašytus tapetų gamintojų instrukcijose, o kai tapetai dažomi - ir pagal dažų gamintojų instrukcijas.

Tapetuojant rūdijantys metalo paviršiai padengiami antikoroziniu gruntu. Prieš tapetų klijavimą atliekami visi apdailos darbai, išskyrus: - baigiamąjį grindų ir palangių dažymą (lakavimą); - kiliminės dangos klojimą; - grindjuosčių tvirtinimą (išskyrus monolitinius arba plytelių); - pakabinamų lubų įrengimą. Popieriniai tapetai, prieš klijuojami ant paruoštų paviršių, turi išbrinkti nuo klijų. Tapetų juostos, kurių tankis yra iki 100 g/m, klijuojami užleidžiant, o kurių tankis yra 100-120 g/m ir

didesnis - juostas suglaudžiant. Užleidžiamųjų siūlių kryptis turi būti nuo šviesos šaltinių. Sienų kampai klijuojami ištisomis apmušalų

juostomis. Klijuojant apmušalus negali susidaryti oro pūslių, dėmių. Patalpose, kol apmušalai išdžiūsta, turi būti

pastovus mikroklimatas, negali būti skersvėjų, tiesioginio saulės spindulių poveikio. Aplinkos temperatūra džiūstant apmušalams turi būti ne aukštesnė kaip +23° C.

Tapetuotų paviršių techniniai reikalavimai ir kontrolė pateikti lentelėje.

Reikalavimai tapetavimo darbams

Eil. Nr.

Techniniai reikalavimai Maksimalūs nuokrypiai Kontrolė

1. Atskirų juostų atspalvio skirtumai neleistini vizualiai

2. Tarpas tapetų juostų sandūroje ne didesnis kaip 0,50 mm vizualiai iš 3 m nuotolio

3. Tapetų rašto nesutapimas sandūrose iki 0,20 mm vizualiai

4. Pakraščių atsiklijavimas, pūslės, dėmės, raukšlės neleistina vizualiai

18.16 Paviršių apdaila plytelėmis Paviršių apdaila plytelėmis vykdoma pagal įmonių – gamintojų rekomendacijas, projekto sprendimus,

statybos taisykles. Tokia apdaila yra ilgalaikiška, todėl plytelėmis dengiami išoriniai ir vidiniai pastatų paviršiai. Paviršiai apdailinami: - gamtinių uolienų plytelėmis bei plokštėmis (marmuro, granito, smiltainio, dolomito ir kt.); - pagamintomis iš įvairių medžiagų (keraminėmis, akmens masės, plastmasinėmis, stiklo

ir kt.) plytelėmis. Aptaisant išorines sienas natūralių uolienų plytelėmis, jų tvirtinimo būdas turi būti nurodytas projekte. Vertikalių paviršių apdailai dažniausiai naudojamos įmonės "Dvarčionių keramika" glazūruotos sienų

plytelės, kurių stipris lenkiant yra ne mažesnis kaip 20 N/mm, o įmirkis - ne didesnis kaip 16%. Plytelės klijuojamos "Atlas", "Cerasit", "Keramfiksas", "Keramfleksas", "Hidrofiksas" ir kitokiais klijais. Sienos keraminėmis plytelėmis klijuojamos įrengus grindis. Plytelės klijuojamos siūlė į siūlę, piešinys

derinamas su projekto autoriais ir statytoju. Siūlės po 1-2 dienų užpildomos pagal gamintojų rekomendacijas specialiai paruoštais mišiniais.

Apdailinto paviršiaus leistinas nuokrypis nuo vertikalės 1 metro ilgyje: - veidrodinio, blizgančio - iki 2 mm; - šlifuoto, tašyto, gruoblėto, vagoto - iki 3 mm; - keraminių plytelių pastato išorėje - iki 2 mm, viduje - iki 1,5 mm. Siūlių tarp plytelių nuokrypis nuo vertikalės ir horizontalės: - veidrodinio, blizgančio paviršiaus plytelių -iki 1,5 mm; - šlifuoto, tašyto, gruoblėto, vagoto - iki 3 mm; - skelto akmens paviršiaus tipo plytelių - iki 3 mm; - keraminių plytelių pastato išorėje - iki 2 mm, viduje - iki 1,5 mm.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


66 67

154

Architektūrinių apdailos detalių sujungimo siūlių leistini nuokrypiai: - veidrodinio, blizgančio paviršiaus - iki 0,5 mm; - šlifuoto, tašyto, gruoblėto, vagoto - iki 1 mm; - skelto akmens tipo faktūros - iki 2 mm; Apdailintų paviršių lygumo leistinas nuokrypis, pridėjus 2 metrų ilgio liniuotę: - veidrodinio, blizgančio - iki 0,5 mm; - šlifuoto, tašyto, gruoblėto, vagoto - iki 1 mm; - keraminių plytelių pastato išorėje - iki 3 mm, viduje - iki 2 mm. Apdailintų plytelėmis paviršių siūlių pločio leistini nuokrypiai: - veidrodinio, blizgančio - iki 0,5 mm; - granito, dirbtinio akmens, marmuro - iki 1 mm; - šlifuoto, tašyto, gruoblėto, vagoto - iki 1 mm; - keraminių plytelių pastato išorėje ir viduje - iki 0,5 mm; - skelto akmens faktūros - iki 2 mm

18.17 Pertvarų ir lubų įrengimas iš plokščių

Gipso-kartono plokštės "KNAUF" naudojamos vidaus atitvaroms įrengti. Plokštės būna: - statybinio gipso plokštės GKB (pažymėtos mėlynu spaudu); - ugniai atsparios plokštės GKF (pažymėtos raudonu spaudu); - impregnuotos plokštės GKBI ir ugniai atsparios impregnuotos plokštės GKFI (pažymėtos "impregnuota", žalios spalvos kartonas). Pertvaros montuojamos naudojant metalinį karkasą, iš abiejų pusių tvirtinant gipso-kartono plokštes. Sumontavus pertvaras pagal "KNAUF" rekomenduojamą technologiją užglaistomos siūlės ir, pagal

projektą ar statytojo pageidavimą dažomos, tapetuojamos arba apklijuojamos keraminėmis plytelėmis Gipso-kartono plokščių lubos įrengiamos tvirtinant metalinį karkasą prie perdangos pagal "KNAUF"

technologiją. Sumontavus lubas užglaistomos siūlės. Siūlės glaistomos tik tada, kai stabilizuojasi patalpų

mikroklimatas ir dėl drėgmės ir temperatūros pokyčių nėra pastebimų plokščių deformacijų. Glaistant siūles patalpų temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 10° C. Jeigu patalpose numatyti šlapi darbų procesai, lubų sandūras galima glaistyti tik užbaigus tokius darbus.

Prieš dažant arba dengiant plokštes dekoratyvinėmis dangomis, jos gruntuojamos. Gruntas parenkamas pagal naudojamas apdailos medžiagas.

Gipso-kartono plokščių pertvaros ir lubos projektuojamos ir įrengiamos pagal gamintojo instrukciją. Gipso-kartono plokštės "GYPROC" ir "RIGIPS" naudojamos pertvaroms, luboms ir vėjo izoliacijai įrengti. Įrengiant pertvaras gipso-kartono plokštės tvirtinamos iš vienos arba abiejų karkaso pusių. Dedamas

vienas, du arba trys plokščių sluoksniai, priklausomai nuo pertvarai keliamų reikalavimų. Gipso-kartono plokščių pertvaros ir lubos gali būti su mediniu arba metaliniu karkasu. Gipso-kartono plokštės prie metalinio karkaso tvirtinamos įsriegiamais varžtais. Priklausomai nuo prie

karkaso tvirtinamų plokščių sluoksnių skaičiaus, naudotini ne trumpesni kaip 25, 35 ir 45 mm ilgio varžtai, atitinkamai vienam, dviem bei trims gipskartonio plokščių sluoksniams.

Atstumai tarp varžtų turi atitikti gamintojo instrukcijoje nurodytus atstumus. Varžtai turi būti įsukami šiek tiek giliau negu plokštės paviršius, bet varžto galvutė neatsidurtų po

kartonu. Siūlės tarp sumontuotų gipskartonio plokščių turi būti įrengiamos užpildant siūles specialiu glaistu ir

naudojant perforuotą juostelę. Gipso-kartono plokščių Gyproc ir Rigips konstrukcijų projektavimas, tvirtinimas, siūlių užtaisymas,

plokščių lenkimas ir kiti duomenys pateikiami gamintojo instrukcijose. Plokštės "Armstrong" naudojamos akustinėms pakabinamoms luboms įrengti. Tokios lubos estetiškos,

gerai izoliuoja garsą ir šilumą, lengvai montuojamos. Jos atsparios ugniai ir gali užkirsti kelią ugnies plitimui į kitas patalpas.

"Armstrong" lubų plokštės pritaikytos gyvenamosioms patalpoms. Tokių plokščių lubos įrengiamos patalpose, kai jų santykinė drėgmė neviršija 70%. Orientuotų skiedrų plokštė (OSB) tinkama naudoti įvairioms statybų reikmėms. Tokios plokštės

pagamintos iš medienos ir atsparaus vandeniui ir virinimui dervinio rišiklio ir nedidelio kiekio vaško. Plokštės gaminamos nuo 6 iki 25 mm storio. Standartiniai plokščių matmenys yra 2500 x 1250 mm.

ETAPAS Objektas:



TP

0

14/10/01-49AS -BD


67 67

OSB plokštės tvirtinamos vinimis, medvaržčiais, kijais. Rekomenduojama vinis kalti ne arčiau kaip 10 mm nuo plokštės krašto.

Plokštes galima dažyti bet kokiais, medienai dažyti rekomenduojamais dažais. OSB plokštės gali būti naudojamos įrengiant grindis, dengiant stogus, apkalant karkasinių namų sienas

ir pan. Vykdant darbus būtina vadovautis įmonės gamintojos rekomendacijomis.

Išimties atvejais, atsižvelgiant į statybos darbų vykdymo ypatumus ir naudojamas medžiagas,

gaminius bei konstrukcijas, suderinus su techninės priežiūros tarnyba ir projekto autoriais, gali

būti pasirinkta kita atskirų darbų technologija negu pateikta šiose taisyklėse, bet nepabloginant

produkto ir nepažeidžiant jam keliamų reikalavimų.

PV Nikolaj Podpriatov

Documents

Bendroji dalis-1.pdf