2013.02.12Prievolių teisė. Bendroji dalis.

304 pirmieji CK 6 knygos straipsniai. Taip pat teisės doktrina, teismų praktika. Kodekso straipsnių neužtenka, nes teismo praktikoje gali būti išspręsta kitaip ir atsakymas nebus teisingas.

Egzamine reikės naudotis civiliniu kodeksu, teismų praktika ir teisės doktrina.Civilinį kodeksą naudoti iki 6knygos 304str. Taip pat 1; 2; 4 knygas.Pirmasis uždavinys su bendrosiomis prievolių teisės nuostatomis.

Antrasis uždavinys bus susijęs su sutartinėmis prievolėmis .Trečiasis uždavinys bus susijęs su civiline atsakomybe arba kvazisutartinėmis prievolėmis

PRIEVOLIŲ TEISĖ IR PRIEVOLĖ

181 877 civilinės bylos išnagrinėtos praeitais metais.91 359 (50.2%) išnagrinėtos bylos kilo iš prievolių teisės reglamentuojamų civilinių santykių.

1. Prievolės samprata.Prievolė - teisinis santykis, kurio viena šalis skolininkas, privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikrą veiksmą, ar susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius savo ruoštu turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę.

Vienas asmuo yra kreditorius. Antras yra skolininkas. Kreditorius turi reikalavimo teisę skolininkui, o skolininkas savo ruoštu turi pareigą kreditoriui. Prievolė yra toks civilinis teisinis santykis, kai turime skolinką su pareiga kreditoriui ir kreditorių su reikalavimo teise.

Daiktinės teisės turėtojas turi teisę įgyvendinti savo daiktinę teisę erga omnes - prieš kiekvieną asmenį. Tuo tarpu prievolinis teisinis santykis yra asmeninis teisinis santykis, nes privalo būti identifikuotas kreditorius ir skolininkas.

Žodis prievolė yra naudojamas kaip pareigos sinonimas. Šiš žodis kartais vartojamas ir viešojoje teisėje, ne tik privatinėje (civilinėje). Pvz.: mokeščių teisėje - mokeščių mokėtojas turi prievolę sumokėti mokeščius.

2. Prievolės požymiai.1. prievolė yra dviejų asmenų - kreditoriaus ir skolininko, civilinis, teisinis

santykis.2. kreditorių ir skolininką sieja tarpusavio teisės ir pareigos3. už pareigų neįvykdymą skolininkui taikomos civilinės teisinės sankcijos.

Civilinės teisės požiūriu pareigos ir prievolės negalima tapatinti. Prievolę ir pareigą skiria mažiausiai 3 esminiai požymiai:

1. Pareiga yra prievolės rezultatas. Taigi prievolė yra vienas iš pareigos atsiradimo pagrindų, šaltinių, o ne pati pareiga. Pareiga nėra prievolė, o tik vienas iš jos elementų - o būtent pasyvusis elementas.

2. Pareiga gali egzistuoti ir neesant prievolės. (pvz.: kiekvienas asmuo turi pareigą gerbti kito asmens nuosavybę, ginti Tėvynę nuo užpuolimo).

3. Pareiga yra prievolės elementas, tačiau ne veinintelis.

3. Prievolės elementai.Prievolės sudėtinės dalys, kurių pagalba identifikuojam teisinį prievolinį santykį, išsiaiškiname jo prigimtį ir esmę. Prievolės elementai:1. Prievolės šalys. Prievolė galima tik tada kada yra du asmenys - kreditorius ir skolininkas. Tačiau, kreditoriais gali būti keli asmenys, pvz.: bendraturčiai. Lygiai taip pat, gali būti ir keletas skolininkų, pvz.: žalos turtui padarė ne vienas asmuo, o du ar trys, todėl reikalavimo teisę kreditorius/-iai gali nukreipti į kelis asmenis. Tokios situacijos yra vadinamos asmenų daugetu. Kreditorių daugeto atveju iškyla problemų kaip kad ar reikalavimo teisė daloma/nedaloma, reikalavimas solidarus/dalinis, skolininkų daugeto atveju klausimaiL atsako kaip solidarūs ar atsako už tam tikrą žalos dalį. Skolininkais gali būti tiek fizinis asmuo, tiek juridinis asmuo. Kreditoriumi gali būti netgi neveiksnus fizinis asmuo, nes įgyvendinimo teisę įgyvendins jo atstovas. (gali būti bet kuris net ir negimęs asmuo (CK 2.2 str.) Jei žalą padarė neveiksnus asmuo, jis skolininku nebus laikomas, tačiau už jo padarytą žalą kreditoriui kompensuoja ne neveiksnus asmuo, o kiti asmenys, pvz.: jei žalos padarė vaikas, tai žalą atlygins tėvai arba globėjai. Atskirais atvejais, skolininku ar kreditoriumi gali būti tik tam tikri asmenys, pvz.: viešiesiems asmenis yra draudžiama laiduoti ar suteikti garantijas už kitus asmenis, todėl toks JA negalės būti jokios prievolės subjektu/šalimi.

2. Prievolės dalykas. Atsako į klausimus - ką turi teisę daryti kreditorius ir ką privalo daryti skolininkas. Prievolės dalykas atskleidžia prievolės turinį ir detalizuoja, kas yra reikalavimo teisė ir kas yra skolininko pareiga. Prievolės dalyką apsprendžia prievolės rūšis/pobūdis. Dalyką svarbu nustatyti, norint išsiaiškinti kas sudaro skolininko pareigos esmę ir kreditoriaus reikalavimo esmę.

3. Prievolės atsiradimo pagrindas. Kiekvienu atveju, prievolinis teisinis santykis atsiranda todėl, kad yra tam tikri faktai su kuriais teisė sieja prievolės atsiradimą. Priklausomai nuo to koks tas pagrindas, priklausys prievolės pobūdis ir rūšis. Prievolių atsiradimo pagrindai yra išskiriami 5:

a) vienašaliai sandoriai - vienašalės prievolės (pvz.: testamentas);b) sandoriai, sutartys - sutartinės prievolės (pvz.: daugiašaliai, dvišaliai sandoriai); c) deliktai (t.y teisės pažeidimai kuriais yra padaroma žala kito asmens turtui, asmeniui.

Prievolinį santykį sukuria neteisėti skolininko veiksmai, dėl kurių asmuo patiria nuostuolių);

d) kvazisutartinės prievolės (atsiranda nuo veiksmų, kurių mes negalime laikytis, jie yra tarp sutarties ir delikto, pvz.: bankomate tikrinamės pervestą sumą ir ten turėtų būti 400, bet yra 4000, kuriuos gavome per klaidą ir nepagrįstai, todėl tą reikės ankščiau ar vėliau grąžinti. Prievolės dėl nepagrįstai įgyto turto grąžinimo);

e) įstatymo pagrindu atsirandančios prievolės (esant tam tikriems juridiniams faktams, pagal įstatymą, tarp asmenų susidaro prievoliniai santykiai).

Prievolių atsiradimo pagrindai yra svarbūs dėl to, kad galima būtų teisingai kvalifikuoti prievolinį santykį ir pasakyti kokia yra prievolės rūšis.

4. Prievolių teisės samprata.Prievolių teisės santykis su kitais privatinės teisės pošakiais ir kitomis privatinės teisės šakomis.

Prievolių teisė - civilinės privatinės teisės pošakis, kuris reguliuoja prievolinius teisinius santykius.

Civilinė teisė. Bendroji dalis (CK 1 knyga).Prievolių teisė yra glaudžiai susijusi su bendraisiais nuostatais, nes:

a) CK 1 knyga reglamentuoja sandorius, todėl prievoliniai teisiniai santykiai galios, jeigu galios sandoris. Pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija, o restitucijos taikymo taisykles nustato prievolių teisė.

b) CK 1 knyga reglamentuoja ieškinio senatį, kuri yra labai svarbi prievolių teisei, nes kreditorius laisvai gali vykdyti reikalavimo teisę, jei nėra praleidęs ieškinio senaties termino.

c) Terminų institutas, svarbus, nes prievolinis santykis egzistuoja tam tikrą tarpą, dauguma prievolių yra terminuotos, todėl terminų skaičiavimą reglamentuoja pirmoji knyga.

Civilinė teisė. Asmenys (CK 2 knyga).a) Teisnumas/veiksnumas - kai sprendžiama ar prievolė atsirado, ar ne, ar asmuo turėjo teisę

sudaryti sutartį ar ne etc. b) Juridinio asmens dalyvio teisinis reglamentavimas.

Civilinė teisė. Paveldėjimo teisė (CK 5 knyga)Jeigu viena iš prievolės šalių yra fizinis asmuo ir jis miršta, tokiu atveju reikia atsakyti į klausimą ar prievolė pasibaigė dėl kreditoriaus ar skolininko mirties. Tai priklauso nuo prievolės rūšies.

Prievolių teisė ir kitos teisės šakos.Be privatinės teisės yra ir viešoji teisė. Prievolių teisė atlieka apsauginę f-ja, nes kitos šakos neturi mechanizmo kaip apginti asmenį nuo nusikaltimo.

2013.02.19PRIEVOLIŲ TEISĖ

5. Prievolių teisės šaltiniai.Sprendžiant betkokią problemą yra svarbi statutinė teisė, papročiai (kartais paprotys turi netgi didesnę reikšmę nei statutinė teisė, pvz.: krovinių vežimo jūrų transportu reglamentavimas), teismų praktika ir teisės doktrina. Statutinė teisė.Pagal teisės aktų hierarchiją, teisės aktai pagal jų teisinę galią skirstomi:

Tarptautinė teisė ES teisė Konstitucija (7, 20, 21, 22, 23, 28, 30, 38str.) Bendrieji teisės principai Civilinis kodeksas Specialūs įstatymai Poįstatyminiai teisės aktai

APIE ŠALTINIUS IR KURIAS JŲ DALIS REIKIA IŠMOKTI - ŽIŪRĖTI DĖSTYTOJO ATŠVIESTOSE SKAIDRĖSE.

6. Prievolių teisės principai.Teisės principai yra reikšmingi tuo, kad teisės sistemai suteikia lankstumo. Įvairiausių situacijų, ką daryti vienokiu ar kitokiu atveju, surašyti statutinėje teisėje yra neįmanoma. Jie leidžia į kiekvieną situaciją pažvelgti individualiai. Principai yra tam tikros idėjos, kurių turinys yra labai platus. Deja, principas gali sukelti ir nesusipratimų, nes sunku nusakyti, koks yra tikrasis principo turinys, nes jį visi gali suvokti skirtingai, pvz.: sąžiningumas - negalima profesionalui naudotis savo žiniomis, kad apgauti nežinančią šalį (pvz.: antikvaras iš senutės nuperka už 100LT paveikslą, o parduoda už 100 000LT).Principai yra žmonių sukurtos nuostatos, kurios pasitvirtino per daugelį metų ir dauguma pripažino, kad laikantis tokių nuostatų gyventi yra patogiau ir lengviau. Bendrieji teisės principai yra ne vien tai kas yra parašyta civiliniame kodekse. Jų yra žymiai daugiau:Consensus facit ius - šalių pozicijų suderinimas sukuria teisę.Ex maleficio non oritur contractus - iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti sutartis.Ad turpia nemo obligatur - neteisėti veiksmai negali sukurti reikalavimo teisės.Nullus commodum capere de sua iniuria propria Ius ex iniuria non oriturAd impossibilia lex non cogitDeceptis non decipientibus iura subveniunt

Principų reikšmė yra keleriopa. Pirma - prievolės turinio detalizacija. Principų pagalba mes atskleidžiam konkretaus prievolinio teisinio santykio turinį, atsakome į klausimą kokią reikalavimo teisę turi kreditorius, koks tos teisės turinys, kokią pareigą turi skolininkas ir koks tos pareigos turinys (pvz.: sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavėjas privalo prekes pristatyti į pirkėjo sandelį tam tikru adresu. Bet po

sutarties sudarymo pirkėjas išsinuomoja kitą sandėlį ir neinformuoja apie tai pardavėjo. Pardavėjas pristatymo dieną nieko neranda sandėlyje ir praneša apie tai pardavėjui. Klausimas kyla ar pirkėjas elgesi tinkamai? Tam tinka bendradarbiavimo principas, kuris sakko, kad šalys privalo bendradarbiauti, todėl pirkėjas apie sandelio lokacijos pakeitimą privalėjo nedelsiant pranešti pardavėjui ir dabar pardavėjas gali reikalauti papildomų išlaidų atlyginimo).Antra - spragų užpildymas. Principai mums yra svarbūs, kai susiduriame su spraga (tiek teisės, tiek sutarties). Tokios situacijos ypač dažnos privatinėje teisėje, kur dauguma normų yra dispozityvios ir palikta plati erdvė šalims susitarti dėl sutarties turinio (pvz.: pirkimo-pardavimo sutartyje šalys neaptarė klausimo per kiek laiko reikia apmokėti. Kodeksas to nereglamentuoja, sutarty tai neįrašyta, todėl reikia remtis protingumo principu - jei šalys tokio klausimo neaptarė, tai kainą pirkėjas turi sumokėti per protingą terminą, atsižvelgiant į tos suttarties esmę, šalių subjektų pobūdį, kainos dydį, šalių buvimo vietą etc.).Trečia - interpretacinė principų f-ja. Kai žinome, jog mūsų teisės sistema grindžiama principais, vadinasi aiškindami bet kurią statutinės teisės normą arba aiškindami sutarties nuostatas ar teismo precedentą, mes turime pirmiausia atsiremti į vieną ar kitą principą (pvz.: 6.193str. 1d. - sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (sąžiningumo principas).Ketvirta - ribojanti f-ja. Principas atlieka ribojančią f-ją, t.y. nustato tam tikrą ribą, kurios negalime peržengti ir ją peržengus reiškia, jog pažeidžiame principą ir atsiranda teisiniai padariniai.

"Mobili teisės sistema" - ta, kurioje didelė reikšmė suteikiama principams, kurie leidžia labiausiai įvertinti ir atsižvelgti į individualią situaciją.Kritika - didina neapibrėžtumą, nes jie neturi aiškių ir objektyvių kriterijų.

Plačiau šaltiniuose, kurie yra nurodyti programoje.

7. Prievolės samprata.Prievolės dalykas - tai ką privalo padaryti skolininkas ir tai ko gali reikalauti kreditorius: duoti, daryti, nedaryti.Doktrina nuo romėnų laikų sako, kad visas prievoles pagal jų dalyką galima skirstyti į:

- Prievoles kurių dalyką sudaro skolininko pareiga kažką duoti kreditoriui ir kreditoriaus teisė reikalauti, kad skolininkas kažką duotų kreditoriui (pvz.: prievolės kuri atsiranda pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu dalykas yra duoti).

- Prievolės kurių dalyką sudaro skolininko pareiga kąžką padaryti kreditoriaus naudai ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti, kad skolininkas atliktų kažkokius konkrečius veiksmus kreditoriaus naudai.

- Prievolės kurių dalykas yra neatlikti veiksmų, elgtis pasyviai (pvz.: darbdavys ir darbuotojas sudaro sutartį, kuria darbuotojas įsipareigoja nekonkuruoti su darbdaviu).

Prievolės dalykui keliami reikalavimai, kad prievolė būtų galiojanti ir kad kreditorius galėtų apginti savo interesus. Dalykas turi būti:

- apibrėžtas (apibrėžtumo laipsnis priklauso nuo prievolės pobūdžio ir atsiradimo pagrindo);

- teisėtas - jeigu tariamės atlikti tokius veiksmus, kurie teisės požiūriu būtų neteisėti, tai teisė tokio sandorio negins, nes sutartis bus prieštaraujanti teisės normoms/viešai tvarkai/gerai moralei etc. Prievolės dalyku negali būti tokie veiksmai, kurių atlikimas arba neatlikimas reikštų neteisėtą elgesį įvairių teisės šakų požiūriu.

- įmanomas - tam kad prievolė galiotų, dalykas dėl kurio susitaria šalys turi būti įmanomas. "Tai kas neįmanoma - nesukuria prievolės", pvz.: susitarimas pagal kurį viena šalis įsipareigoja sugauti Dzeusą yra negaliojanti, nes to negalima padaryti. Įmanomumas gali būti įvairiais aspektais (teisinis, būsimas, paskesnis, fizinis etc.), pvz.: jei rangovas pasakys, kad per savaitę pastatys tiltą per Nerį, tai bus neįmanoma fiziškai, arba jei rangovas pasakys, kad pastatys viešbutį Labanoro girioje, o tai jau būtų neįmanoma teisiškai. Jei šalių susitarimo momentu buvo neįmanoma, bet po to tapo įmanoma, tai problema turi būti sprendžiama prievolės galiojimo naudai, remiantis principu "jei kyla klausimas ar sutartis galioja ar ne, pirmenybę turėtume suteikti sutarties galiojimui".

- tenkinantis kreditoriaus interesą - prievolės dalykkas turėtų tenkinti vienokį ar kitokį kreditoriaus interesą, t.y. tam kad teisė pripažintų, kad tarp šalių yra susiklostęs prievolinis santykis, turi būti aišku, kad viena iš šalių ar abi šalys siekė tam tikros naudos (CK 6.3str. 3d.).

8. Prievolių rūšys.Priklausomai nuo prievolių rūšies mes turime specialias normas, kurios taikomos konkrečiai prievolių rūšiai. Svarbiausia yra teisingai identifikuoti, kokia tai yra prievolė, t.y. kvalifikuoti prievolę. Blogai kvalifikavus - nepavyks išspręsti ginčo. Kriterijų klasifikavimas:

1. Teisinė galia (ar santykį reglamentuoja ar nereglamentuoja teisė). Pagal šį kriterijų prievolės yra skirstomos į teisines, prigimtines (toks santykis tarp asmenų, kuris nėra laikomas teisiniu santykių, tačiau nepaisant to, teisė šį santykį pripažįsta gerbtinu, nes tai atitinka geros moralės, civilinės apyvartos interesus etc., pvz.: #1 susituokė vyras ir moteris, bet moteris turi nepilnametį vaiką iš pirmos santuokos. Jei sutuoktinis vaiko neįvaikina, tai nesusikloto teisinė išlaikymo prievolė. Jei sutuoktinis teiks išlaikymą, tai tarp vaiko ir patėvio susiklostys prigimtinė prievolė. Ši prievolė yra prigimtinė, nes valstybė nesuteikia garantijos priversti šitą prievolę vykdyti prievarta. #2 Teisinė prievolė gali transformuotis į prigimtinę prievolę, jei pasibaigus senaties terminui, valstybė nebėra įsipareigojusi ginti prievolės) ir moralines prievoles (tokie santykiai, į kuriuos teisė žvelgia indiferentiškai, todėl kaip šalys elgsis priklauso grynai nuo jų moralinių įsitikinimų. Jei viena iš šalių elgiasi netinkamai, ji gali būti nebent pasmerkta moraliniu aspektu).

2. Prievolės dalykas - APTARTA PRIE PRIEVOLĖS DALYKO. 3. Pagal prievolės šalių pobūdį ir prievolės tikslą prievolės yra skirstomos į: civilinės (tokios

prievolės, kuomet prievolės šalimis yra fiziniai asmenys ir jos yra skirtos tenkinti fizinių asmenų buitinius poveikius, abi šalys yra lygiavertėje padėtyje), komercinės (tokios prievolės, kuomet prievolės šalimis yra komersantai arba verslininkai ir prievolės atsiranda verslo tikslais. Ši prievolių rūšis atsirado XV-XVIa., kuomet susiformavo pirklių sluoksnis) ir vartojimo prievolės (tokios prievolės, kuomet viena iš prievolės šalių yra verslininkas, o

kita prievolės šalis yra fizinis asmuo, kuris tą sutartį sudaro savo asmeninių/buitinių/šeimos poreikių tenkinimui. PRIVALO ATITIKTI ABU KRITERIJUS, pvz.: advokatas perka sau į ofisą kompiuterį nebus tokia prievolė. Taikomos specialios taisyklės, kurios suteikia vartotojui papildomą apsaugą, nes manoma, jog vartotojas nėra lygiavertėje padėtyje su verslininku).

4. Skolininko pareigos intesyvumas, ko skolininkas turi siekti vykdydamas pareigas: prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą, prievolės užtikrinti tam tikrą rūpestingumo laipsnį, prievolės suteikti garantiją. Šios klasifikacijos reikšmė - sprendžiant klausimą ar skolininkas prieovlė įvykdė tinkamai ar ne, pirmiausia reikia kvalifikuoti, kokia prievolės rūšis (pvz.: rangovas įsipareigojo pastatyti namą per 5mėn, o nepastatė, tai pažeidė prievolė), taip pat reikšmingas sprendžiant apie skolininko atsakomybę (ar gali gintis argumentais dėl nenugalimos jėgos).

5. Kiek veiksmų skolininkas turi atlikti, kad tinkamai įvykdytų prievolę: vienkartinio įvykdymo (tokios prievolės, kurios įvykdomos vienintėlio veiksmo pagalba, pvz.: perku daiktą parduotuvėje, kasininkui parodau prekę, jis nuscanuoja, aš sumoku - abi šalys galima sakyti sudarė sutartį ir ją įvykdė), daugkartinio įvykdymo (prievolė įvykdoma skolininkui atlikus keletą veiksmų, pvz.: kažką perkame, bet sutariam, kad ta prekių partija bus pristatyta per 4kartus tam tikru periodiškumu. Sutartis viena, bet prievolė įvykdoma keliais veiksmais), tęstinio galiojimo (prievolė galioja ilgą laiko tarpą ir skolininkas atlieka tam tikrus veiksmus periodiškai, pvz.: sudaro žemės sklypo nuoja 99metų laikotarpiui). Klasifikacijos reikšmė - priklausomai nuo prievolės galime spręsti ar ji buvo tinkamai įvykdyta. Vienkartinio atveju tai paiškėja iš karto (pvz.: pamiršau parodyt prekę kasininkei), daugkartinio atveju pažeidimas iškart negali būt pastebėtas (pvz.: pirmą partija pristatė laiku, antrą laiku, o trečia vėlavo), tęstinio vykdymo atveju yra svarbu atsižvelgt į prievolės galiojimo terminą ir pažeidimo pobūdį (pvz.: ilgalaikė nuoma su periodišku mokėjimu, nesumokėjo už 3 ar daugiau mėnesių, gali nutraukti prieš terminą).

6. Dvišalės ir vienšalės prievolės. Vienašalė - skolininkas turi pareigą, o kreditorius reikalavimo teisę (pvz.: prievolė atsirandanti dovanojimo sutarties pagrindu. Daiktą paėmi ir nesumoki). Dvišalė - pvz.: pardavėjas privalo perduot daiktą ir turi teisę reikalaut, kad sumokėtų kainą, pirkėjas turi teisę reikalaut laiku gauti daiktą, bet turi pareigą sumokėti.

7. Dalinės ir solidarios prievolės. Dalinės prievolės - esant asmenų daugetui pareiga arba reikalavimo teisė yra dalinama tarp tų kelių asmenų. Solidarios prievolės - esant asmenų daugetui pareiga arba reikalavimo teisė nėra daloma (kreditorius gali reikalauti atlyginti skolą vieno skolininko arba abiejų - kreditoriaus pasirinkimo teisė. Jei atsiėma iš vieno skolininko, tai jis tampa kreditoriumi kitiems skolininkams).

8. Dalomos ir nedalomos prievolės. Daloma prievolė - tokia prievolė kuomet ją įvykyti galima dalimis, t.y. išskaidant vykdymo procesą. Nedaloma - tokia prievolė, kurios dalimis jos neįmanoma įvykdyti. Nedaloma gali būti dėl prievolės pobūdžio (prievolė perduoti nedalomą daiktą ir teisę į daiktą).

9. Piniginės ir nepiniginės prievolės. Skolininkas turi perduoti sumą kreditoriui, o kreditorius turi teisę reikalaut tos sumos. Svarbi dėl to, kad jei prievolė yra piniginė - svarbu nustatyti valiutą, kuria galima atsiskaityti; valiutų kursų svyravimo atžvilgiu ar tai turi reikšmės

atsiskaitant; palūkanos - atlieka dvejopą f-ja - užmokestis už tai, kad buvo paskolinti pinigai, kompensacinė f-ja - procesinės palūkanos.

10. Pagrindinės ir papildomos prievolės. Prievolinis santykis apauga kitais prievoliniais santykiais (pvz.: jei skolininkas laiku sutarties neįvykdys, jis turės sumokėti netęsybas). Papildomos prievolės yra neatskirimaai susijusios su pagrindine prievole - aksesorinis pobūdis.

11. Alternatyvios ir fakultatyvios prievolės. Įvykdymo būdai. Jei prievolę galima įvykdyti keliais būdais ir viena iš šalių renkasi tą būdą - alternatyvi prievolė. fakultatyvios prievolės yra tokios, kai yra du ar daugiau įvykdymo būdų, bet tik vienas iš jų yra pagrindinis, o kiti yra atsarginiai. Būdai nėra lygiaverčiai, todėl nėra pasirinkimo teisės. Atsarginis suveikia tik tada, kai pagrindiniu prievolės įvykdyti negalima (pvz.: žūva perduodamas daiktas).

12. Pozityvios ir negatyvios prievolės. Pagal tai ar skolinikas turi veikti aktyviai ir siekti rezultato ar turi elgtis pasyviai, kad neatsirastų neigiamas rezultatas.

13. Prievolės su asmenų daugetu ir be asmenų daugeto. Be asmenų daugeto - vienas kred.vienas skol. Su asm.daugetu - ne vienas kred. arba ne vienas skol. arba abu ne po vieną.

14. Atlygintinės ir neatlygintinės prievolės. Ar viena šalis kažką atlikusi/perdavusi gauna kažkokią satisfakciją.

15. Abstrakčios ir kauzalinės prievolės. Prievolės atsiradimo motyvo pagrindo reikšmė - ar prievolės galiojimui yra svarbi priežastis, dėl kurios atsirado prievolė ar ne. Jei nėra svarbu dėl ko susiklostė prievolė - abstrakti. Kauzalinė - jei reikia priežasties ir pagrindo kodėl susiklostė prievolė, dėl kokios aplinkybės.

16. Terminuotos ir neterminuotos prievolės. Galiojimas laike, neterminuota tokia, kurios galiojimas nėra apibrėžtas laiko požiūriu ir atvirkščiai su terminuotomis. Atidedamasis arba naikinamasis terminas.

17. Sąlyginės ir besąlyginės prievolės. Tokios prievoėls, kurių atsiradimas araba priklauso arba nepriklauso nuo tam tikros aplinkybės atsiradimo. Sąlyga mes nežinome atsiras ar neatsiras. Atidedamoji sąlyga - atsiradimas prievolės, naikinamoji sąlyga - prievoėls pasibaigimas.

18. Turtinės ir neturtinės prievolės. Turtinės - prievolės dalykas gali būti įvertintas ekonominiu požiūriu (pinigais etc). neturtinės - neturi ekonominio ekvivalento (pvz.: susiklosto tarp sutuoktinių). Turtinėje prievolėje galimas asmenų pasikeitimas (reikalavimo teisės perleidimas). Neturtinė prievolė susijusi su konkrečiu asmeniu ir ji neperleidžiama.

19. Paveldimo ir nepaveldimos prievolės. Prievolės šalimi yra FA ir jis miršta. Ar jo įpėdiniai paveldės mirusiojo asmens teises ir pareigas? Jei taip - paveldima (į mirusio kredirtoriaus vietą ateis kitas asmuo/-ys), jei ne - nepaveldima.

20. Asmeninės ir daiktinės prievolės. Daiktinės prievolės - tokios, kurios turi daiktinei teisei būdingų požymių (išsinuomavom butą, įregistravom sutartį registrų centre, nuomotojas parduoda butą, sutartį naudojam prieš naują butų savininką). Asmeninės prievolės - neturi daiktinėms teisėms būdingų savybių.

2013.02.26

PRIEVOLIŲ TEISĖ

PRIEVOLIŲ VYKDYMAS

1. Prievolių vykdymo samprata ir reikšmė.Prievolė - dinaminis santykis. Atsiradusi prievolė pereina tam tikrus etapus:

Prievolės atsiradimas; Prievolės vykdymas; Prievolės pabaiga.

Vykdymas - prievolės turinio/šalių tikslų realizavimas/įgyvendinimas. Pasiekti tai, ko buvo siekiama sukuriant prievolę. Abi šalys turi vienokį ar kitokį tikslą, jie yra skirtingi priklausomai nuo šalies. Kreditoriaus tikslas - gauti įvykdymą, tai ko siekė savo veiksmais sukurdamas prievolę. Skolininko tikslas - išsilaisvinti iš teisinių pančių, kurie jį saisto su kreditoriumi. Prievolės vykdymo atvejai:Savanoriškas prievolės vykdymas - tokie skolininko veiksmai, kai jis neverčiamas atlieka tai, kas sudaro jo pareigos turinį ir šiuo atveju prievolė pasibaigia dėka skolininko valinių veiksmų, kuriuos jis atlieka savo noru.Priverstinis prievolės vykdymas - kreditorius kreipiasi pagalbos į valstybę, nes skolininkas geranoriškai nevykdo savo įsipareigojimų. Kreditorius patiria išlaidų, priverstinis prievolės vykdymas reiškia, kad prievolės šalys yra konfliktinėje būsenoje, o tai reiškia, jog civilinė apyvarta yra nestabili (gali privesti prie bankroto).

Tinkamas prievolių vykdymas yra viena iš būtinų ekonomikos stabilumo garantijų.

Prievolių vykdymo tvarkos nustatymas ir sąlygos yra nustatomos:1. Pačių prievolės šalių susitarimu nustatoma kaip bus vykdoma prievolė (esant sutartinei

prievolei, šalys gali nustatyti bet kokias prievolės vykdymo sąlygas, pvz.: atsiskaitymo valiutą, terminus, etc. Netgi nesutartinių prievolių atveju šalys gali susitarti kokios bus sąlygos).

2. Jei šalys nėra susitarę dėl prievolės vykdymo sąlygu, tokiu atveju yra analizuojamas įstatymas (pirmiausia CK 6 knyga). Kai kurie mano, kad kai kurių prievolės sąlygų aptarimas sutartyje yra laiko gaišimas, todėl labai dažnai, netgi sutartinių prievolių atveju, trūksta daug informacijos ir sąlygų. CK yra spec. norma, kurioje kalbama apie prievolės įvykdymo vietą CK 6.52 (norma, kuri taikoma tuo atveju, kai šalys nesusitaria).

3. Gali būti situacijų, kai nei šalių susitarimas, nei įstatymas nenumato kaip reikia įvykdyti prievolę ir tokiu atveju yra analizuojamas prievolės pobūdis (kokia tai prievolė: ar pasiekti tam tikrą rezultatą ar užtikrinti rūpestingumo laipsnį, ar tai yra komercinė prievolė ar kiti atvejai).

4. Apart šalių susitarimo ir įstatymo prievolinį santykį reglamentuoja paprotys. Papročiai yra vienas iš šaltinių, iš kurių sužinoma kaip turi būti vykdymo prievolė (pvz.: pirkimo - pardavimo sutartis pagal inco term).

5. Jei kalbama apie prievolės, kurios susiklostė tarp šalių seniai, arba tarp šalių nuolat susiklosto prievoliniai teisiniai santykiai, tokiu atveju atsakymo kaip ta prievolė turi būti

vykdoma reikia ieškoti šalių sukurtoje praktikoje (pvz.: skolininkas iš kreditoriaus pastoviai kažką perka ir tokia tvarka nusistovi, todėl šalys net nesivargina vėliau to įtraukti į sutartį).

6. Pasakyti kaip prievolė vykdoma gali teismas. Teismas gali nustatyti prievolės vykdymo sąlygas, ar net vykdymo terminą, jeigu tas terminas kurį nustatė šalys ar įstatymas yra neprotingai trumpas atsižvelgiant į prievolės esmę.

2. Prievolių vykdymo principai.Tai yra pagrindinės nuostatos, kurios yra skirtos reglamentuoti kokia tvarka ir kokiom sąlygom šalys turi vykdyti savo pareigas ir įgyvendinti teises. Prievolių vykdymo principai yra numatyti CK 6.38. Reikėtų prisiminti tiek bendruosius, tiek prievolių teisės principus.

Tinkamumo principas. Šio principo turinį sudaro reikalavimai:a) Tinkamumas reikalauja, kad prievolę įvykdytų tinkamas kreditorius;b) Tinkamas dalykas, t.y. kreditorius turi gauti tai dėl ko yra susitarta;c) Tinkama prievolės įvykdymo vieta;d) Prievolė turi būti įvykdyti tinkamo skolininko;e) Įvykdymo kokybė turi būti tokia, dėl kurios šalys yra susitarę, ar kokią numato įstatymasf) Tinkamas įvykdymo būdasg) Laikas

Principas reikšmingas tuo, kad pagal tai, ar prievolė yra įvykdyta tinkamai, ar ne, mes sprendžiam, ar ji pasibaigia ar ne. Tinkamas įvykdymas - vienas iš pasibaigimo pagrindų Skolininkas nebelaikomas skolininku CK 6.123 - prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Jei veiksmai neatitiks tinkamumo kriterijaus, sakysime, jog prievolė nepasibaigė. Netinkamai įvykdžius atsiranda padariniai, pvz.: palūkanos etc.

Prievolės įvykdymo realumo principas. Kreditorius turi teisę reikalauti to, ką skolininkas jam privalo perduoti. Jeigu kreditorius negauna to ką turi teisę gauti, prievolė nėra realiai įvykdyta ir kreditorius turi teisę panaudoti reikalavimą prievolę įvykdyti natūra. Realumas ir tinkamumas yra susiję. Tačiau, realumo principas yra itin svarbus tuo atveju, jeigu neturime rinkos ekonomikos, t.y. pasirinkimo galimybės ir kreditorius yra priverstas pasirinkti prekes ar paslaugas iš vienintelio šaltinio. Rinkos sąlygomis, realumo principas nėra toks svarbus, nes jei pardavėjas laiku nepateiks prekių, visada yra galimybė pasirinkti kitą pardavėją ir nusipirkti iš jo. CK 6.213 - įstatymo leidėjo išimtis realumo principui.

Bendradarbiavimo / šalių kooperacijos principas. Šalys vykdydamos prievolę turi tarpusavyje bendradarbiauti. Prievolė yra ne kas kita, kaip ekonominio bendradarbiavimo išraiška, todėl abi šalys turi dėti pastangas. Tai yra principas kuris taikomas abiems šalims ir prievolę gali pažeisti ne tik skolininkas, bet ir kreditorius, jei tinkamai nebendradarbiaus su skolininku.

Ekonomiškumo principas. Šalys vykdydamos prievolę turi pasirinkti tokius vykdymo būdus / sąlygas, kad prievolės įvykdymas sukurtų kuo mažiau kaštų, nesukeltų papildomų išlaidų (pvz.: jei pardavėjas privalo pristatyti prekes į pirkėjo nustatytą vietą, tai pardavėjas privalo pasirinkti trumpiausią maršrutą, ekonomiškiausią transporto priemonę etc.). Ekonomiškumas nereiškia, kad nereikalingos minimalios išlaidos, kad užtikrinti tinkamą prievolės įvykdymą (pvz.: prekės pagal pobūdį turi būti saugomos nuo dregmės, todėl jas privaloma vežti uždengtas). Ekonomiškumas turi būti derinamas su tinkamumu ir realumu.

Sąžiningumas, protingumas, papročių taikymas - paskaityti savarankiškai.3K-7-39/12

3K-3-124/113K-3-146/093K-3-269/11

3.Prievolių vykdymo subjektai.Prievolė bus laikoma įvykdyta, jei ją įvykdė tas asmuo kuris privalėjo įvykdyt ir asmuo kuriam įvykdė buvo kreditorius.Skolininkas. Reikalavimai skolininkui:

a) Fizinis asmuo, kuris vykdo prievolę turi būti veiknus, nes prievolės vykdymas yra sandoris (siekiama teisinių padarinių - skolininko atveju, prievolės pabaigimo). Jei įvykdė neveiksnus asmuo, tačiau jis įvykdė teisingai, tai to ginčyti negalima. Tačiau jei prievolės įvykdymas neatitiko neveiksnaus skolininko interesų, galima reikalauti, kad kreditorius grąžintų tai ką gavo.

b) Juridinių asmenų atvejų svarbus yra bankroto institutas. Iškėlus bankroto bylą yra sustabdomas prievolių vykdymas.

c) Skolininkas turtinę prievolę privalo įvykdyti savo turto sąskaita. Jei bandytų įvykdyti prievolę svetimo turto sąskaita, tai prievolė nebus laikoma įvykdyta tinkamai ir prievolė išliks.

d) Skolininkas vykdydamas prievolę negali pažeisti kitų asmenų teisių ir interesų (skolininkas gali turėti kelis kreditorius). Tokiu atveju, jei pažeis kitų kreditorių interesus, jie galės gintis actio p................ (pvz.: skolininkas turi tris kreditorius ir visos trys prievolės yra terminuotos. Pirmajam kreditoriui skolininkas skolą turi sumokėti sausio 2d., antrajam - gegužės 2d., o trečiajam rugsėjo 2d. Sausio 2d. skolininkas prievolę įvykdo, bet ne pirmajam, o trečiajam kreditoriui. Skolininkas, sumokėjęs trečiajam kreditoriui, tampa nemokus ir šiuo atveju pažeidžiamas pirmojo kreditoriaus interesas).

e) Skolininkas, priklausomai nuo prievolės rūšies, turi prievolę vykdyti asmeniškai (jei prievolė asmeninė) ir niekas kitas už skolininką prievolės įvykdyti negali. Jei prievolė nėra grynai asmeninė, tai nėra reikalavimo, kad ją įvykdytų skolininkas asmeniškai (gali įvykdyti skolininko atstovas ar trečiasis asmuo). Jei trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, tai jis perima reikalavimo teisę, tai yra vadinama subrogacija.

3K-3-574/09

Kreditorius. Reikalavimai kreditoriui:a) Jei kreditorius yra fizinis asmuo, jis privalo būti veiksnus asmuo. Skolininkas gali stabdyti

prievolės vykdymą, jei jam kyla įtarimo dėl skolininko veiksnumo. Jei skolininkas įvykdo neveiksniam kreditoriui prievolę netinkamai, jis bus verčiamas prievolę įvykdyti tinkamai. Jei skolininkui kiltų pagrįstų abejonių, ar asmuo kuris reikalauja įvykdymo yra tikrasis kreditorius, tai skolininkas gali stabdyti vykdymą ir reikalauti įrodyti, ar tai yra tikrasis kreditorius.

b) Svarbi prievolės rūšis. Ar prievolė yra asmeninio pobūdžio ar ne. Jei nėra grynai asmeninio pobūdžio, tai reiškiai, kad nebūtinai asmeniškai kreditoriui ji turi būti įvykdyta, kreditorius

gali skirti atstovą (informavęs skolininką). Jei prievolė asmeninio pobūdžio - asmeniškai turi būti ir įvykdoma. Gali būti situacija, kai kreditorius nepgrįstai atsisako priimti prievolės įvykdymą, tam kad nebūtų praleistas terminas, įstatymas numato galimybę įvykdyti prievolę sumokant pinigus į depozitinę sąskaitą.

4. Prievolių įvykdymo dalykas ir būdas.Įvykdymo dalykas - ką skolininkas privalo perduoti kreditoriui, ką privalo daryti arba ko privalo nedaryti. CK 6.41str. Jei yra prievolė, kurios turinį sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui tam tikrą daiktą, mums svarbūs yra tokie dalykai kaip asortimentas, kokybė, kiekis, rūšis etc. Vertinant ar prievolė yra įvykdyta tinkamai dalyko prasme, reikia aiškintis tokius dalykus kaip pvz.: šalys susitarė, kad daikas bus aukščiausios kokybės, o skolininkas nori perduoti antrosios rūšies daiktą, tai kokybė neatitinka kokybės reikalavimo ir prievolė yra neįvykdyta. Daugybė reikalavimų priklausomai nuo daikto ar paslaugų. Įvykdymo būdas - juo yra suprantamas skolininko veiksmų vykdant prievolę atlikimo tvarka. Kokia tvarka/apimtimi/eiliškumu skolininkas privalo atlikti veiksmus, kurių dėka bus įvykdoma prievolė. 6.39str. - draudžiama vienašališkai keisti įvykdymo būdą. Skolininkas norėdamas įvykdyti prievolę kitu būdu nei sutarta su kreditoriumi, jis turi derėtis su kreditoriumi. Taip pat, 6.40str. - skolininkas privalo įvykdyti iškart visą prievolę, t.y. bendra taisyklė, kuri sako, kad prievolės įvykdymas dalimis yra neleidžiamas išskyrus įstatymo, šalių sustarimų numatytus atvejus arba jei tai lemia pats prievolės pobūdis. Be to, dvišalėms (abi šalys turi teisių ir pareigų) prievolėms būdingas ypatumas, 6.39str. - dvišalės prievolės, bendra taisykle, turi būti vykdomos tuo pačiu metu (pvz.: pirkimo - pardavimo dvišalė sutartis, perduodamas man daiktas, aš sumoku kainą pardavėjui). Išimtis - šalys gali susitarti, kad tuo pačiu metu nevykdys (pvz.: pardavėjas norėdamas

užtikrinti, kad jam bus sumokėta, gali reikalauti sumokėti avansu).

2013.03.05PRIEVOLIŲ TEISĖ

5. Įvykdymo vieta ir išlaidos.Prievolės įvykdymo vieta yra svarbi, nes prievolinis santykis gali turėti tarptautinį/užsienio elementą (pvz.: pirkėjas yra Lietuvoje, o pardavėjas - Lenkijoje, todėl gali kilti klausimas, kurios valstybės

teisę taikyti). Tai yra vienas iš kriterijų sprendžiant kolizinį klausimą, nustatant taikytiną teisę.Prievolės įvykdymo vieta gali turėti procesinę įvykdymo reikšmę, jei tarp šalių kyla ginčas, kreditorius kreipiasi į teismą, tai vienas iš teismingumo (kuris teismas yra kompetetingas spręsti ginčą) nustatymo kriterijų. Sutarties vykdymo vietos teismas arba skolininko vietos teismas.Prievolės įvykdymo vieta yra svarbi sprendžiant įvykdymo terminą. Ji gali lemti įvykdymo termino pratęsimą (pvz.: tarp skolininko ir kreditoriaus buveinių yra didelis atstumas, o prievolė turi būti

įvykdyti kreditoriaus buveinėje, tada gali būti pratęsiamas terminas).Prievolės įvykdymo vieta gali lemti piniginės prievolės valiutą.Prievolės įvykdymo vieta gali lemti nuostolių dydį. Priklausomai nuo vietos gali būti skirtingi 'minimalūs' nuostoliai. Dažniausiai 'minimaliais' nuostoliais laikomos palūkanos, tačiau priklausomai nuo rinkos - palūkanos gali skirtis.

Jeigu prievolė yra sutartinė, tai šalys turi teisę susitarti dėl prievolės įvykdymo vietos. Jei ji yra nesutartinė arba šalys nesusitaria, tai tokiu atveju vietą lemia įstatymas arba prievolės pobūdis.

CK 6.52str.

Prievolės įvykdymo išlaidos. Vykdant prievolę gali atsirasti tam tikros išlaidos (prekės gabenimo,

saugojimo, valiutų keitimo etc.) Tokiu atveju yra svarbu nustatyti, kuri šalis turi tas išlaidas prisiimti. Sutartinės prievolės atveju tai yra šalių teisė susitarti. Jei šalys susitarusios, tokiu atveju taikomas principas, kad išlaidos tenka skolininkui.

6. Prievolės įvykdymo terminas.Priklausomai nuo to ar terminas apibrėžtas (pradžia ar pabaiga yra nustatoma kalendorine data ar

apibrėžiame įvykiu kuris įvyks) ar neapibrėžtas.Jei terminas apibrėžtas, svarbu ar terminui esant atidedamajam galima prievolę įvykdyti prieš terminą (pvz.: pasiskolinome 1000LT iki gegužės 1d. Tai yra paskutinė įvykdymo diena. Klausimas - galime grąžinti skolą ankščiau? Atsakymas į šį klausimą priklauso tiek nuo šalių susitarimo, tiek nuo to, kurios iš

šalių naudai yra nustatytas terminas).Jei terminas yra nustatytas skolininko naudai - tai turi teisę prievolę įvykdyti prieš terminą. Taip pat jei tai yra numatyta įstatyme ar sutartyje - galima grąžinti skolą prieš terminą. Jei terminas yra nustatytas kreditoriaus naudai - tai skolininkas neturi teisės įvykdyti prievolės prieš terminą, nes jam tą padarius, kreditorius negautų palūkanų ir prarastų kitus pranašumus, kuriuos suteikia atidedamasis terminas. Jei terminas yra nustatytas abiejų šalių naudai - tai,jei šalių susitarimas nenumato skolininko galimybės įvykdyti prievolę prieš terminą, skolininkas gali tartis su kreditoriumi dėl tokios galimybės (pvz.: bankai tokią paslaugą skolininkui suteikia, jei jis įsipareigoja tokiu atveju sumokėti

papildomą mokestį). Jei terminas yra neapibrėžtas (nėra tiksliai nustatytas momentas, kada skolininkas turi pradėti vykdyti

ir įvykdyti prievolę). Tokiu atveju abi šalys turi teisę arba pradėti vykdyti arba reikalauti įvykdymo. CK 6.53str. kreditoriui pareikalavus prievolės įvykdymo - skolininkas turi teisę į atidedamąjį

terminą. Jei 7d. terminas yra neprotingai trumpas dėl tam tikrų priežaščių, tai skolininkas turi teisę kreiptis į teismą prašydamas terminą pratęsti.

Jei skolininkas nustatytu terminu prievolės neįvykdo per nustatytą terminą, tai kreditorius turi teisę rinktis iš: Kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę natūra. Skolininkui

atsiras neigiami padariniai - nuostolių įvykdymas. Kreditorius turi teisę pareikšti, kad jis nebeturi jokio intereso ir reikalauja iš skolininko

atlyginti nuostolius. Tai gali būti kai prievolės įvykdymas nustatytu terminu turėjo kreditoriui asmeninės reikšmės (pvz.: rytoj reikia prekių verslui, jas užsakau, prekių negavau, ieškau tą pačią dieną alternatyvos ir perku iš kito pardavėjo, nebenoriu turėti reikalų su nepatikimu

pardavėju, todėl iš jo prisiteisiu nuostolius). Kreditorius yra suinteresuotas, kad skolininkas prievolę įvykdytų, nors ir pavėluotai. Jei

skolininkas bendradarbiauja, tai skolininkas turi teisę pratęsti terminą.

Jei skolininkas neįvykdo prievolės per nustatytą terminą patiria neigiamus padarinius. Prievolės pažeidimas sukuria naują prievolę (mokėti netęsybas/palūkanas, padengti nuostolius). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą ir po to atsitinka įvykis, kuris daro

įvykdymą neįmanomu, tokiu atveju skolininkas bus laikomas atsakingu už prievolės įvykdymo negalimumą.

Įvykdymo akseleracija - įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ir nustatytas skolininko naudai, bet įvyksta tam tikros aplinkybės, dėl kurių skolininkas praranda savo teisę remtis terminu ir todėl atsiranda kreditoriaus teisė reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę prieš terminą CK 6.125 ir 6.123str. (pvz.: skolininkas daugkartinio įvykdymo prievolėje pastoviai pažeidžia tam tikrus punktus (tarkim paskola). Esant paskolai, nesumokėjus už kelis mėnesius ir tai yra numatyta sutartyje - bankas turi

teisę pareikalauti įvykdyti prieovlę prieš terminą). 3K-3-342/073K-3-386/07

7. Įmokų paskirstymas.Įmokų paskirstymas atsiranda dviem atvejais:a. Kai yra pagrindinė ir papildomos/šalutinės prievolės, kurios paprastai atsiranda skolininkui

pažeidus pagrindinę prievolę (pvz.: esu skolingas 1 000LT. Laiku skolos negrąžinau. Praleidus terminą yra pradedamos skaičiuoti palūkanos. Paskaičiavo 100LT palūkanų. Sumoku 500LT. Kyla klausimas į kurią

skolą įskaičiuoti tuos 500LT). Jei prievolė yra sutartinė, šalys gali susitarti, kaip bus paskirstyta sumokėta suma. Jei šalys nesusitaria - CK 6.54 - iš gautos sumos paskirstoma:

1. padengiamos kreditoriaus turėtos išlaidos;2. padengiamos palūkanos, bei netesybos;3. kas liko - pagrindinės prievolės įvykdymui.

b. Kai kreditorių ir skolininką sieja kelios lygiavertės/vienarūšės prievolės ir kyla klausimas, kuri prievolė yra įvykdyta (pvz.: tas pats skolininkas iš to paties banko pasiėmė 3 paskolas. Jis sumoka

šiandien 1 000LT ir klausimas iškyla - kurios sutarties vykdymui šią sumą reikia priskirti). Sutarties šalims yra leidžiama susitarti, o esant nesusitarimui ar nesutartinei sutarčiai taikome CK 6.52. Jei

nėra šalių susitarimo, įmoka bus paskirta tai prievolei, kurios pabaigos terminas yra arčiausiai. Jei yra suėję kelių prievolių terminai - įvykdymas priskiriamas tai prievolei kuri yra užtikrinta (pvz.: hipoteka), o jei neužtikrinta, tai prievolei kuri atsirado seniausiai.

Kiekvienam iš šių atvejų yra nustatytos skirtingos taisyklės.

8. Prievolės vykdymo sustabdymas.Tai yra skolininko veiksmų moratoriumas, t.y. skolininkas turi teisę neatlikti tų veiksmų, kurie sudaro prievolės įvykdymą, dėl tam tikrų pateisinamų priežaščių. Skolininkas turi teisę pareikšti, jog jis sustabdo prievolės vykdymą tik tais atvejais kai tą numato įstatymas arba sutartis. Tai yra itin svarbu, jei prievolė yra dvišalė.Yra trys atvejai, kai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą:1. Jei skolininkas pagrįstai mano, kad asmuo kuris reikalauja iš jo įvykdyti prievolę nėra kreditorius

ir pareikalavus skolininkui asmuo nepateikė įrodymo, jog jis yra kreditorius, gali būti stabdomas prievolės vykdymas. Jei prievolės pobūdis yra prievolę įvykdyti į depozitą, skolininkas gali tai padaryti ir prievolė bus teisingai įvykdyta.

2. Jei prievolės pobūdis arba šalių sustarimas sako, jog esant dvišalei prievolei, abi šalys turi savo pareigas vykdyti tuo pačiu metu. Jei šalis mato, kad tuo pačiu metu kita šalis tuo pačiu metu nepateiks įvykdymo, tai ji gali pareikšti, kad stabdo prievolės vykdymą.

3. Jei kita šalis iš esmės pažeidžia prievolę arba kreditorius pareikalavus skolininkui atsisako pateikti įrodymą apie prievolės įvykdymą (pvz.: nerašo pakvitavimų).

Skolininkas privalo elgtis protingai, sąžiningai, įvertinti prievolės pobūdį, įvertinti kitos šalies pažeidimą ir prievolės sustabdymo padarinius.

3K-3-413/093K-3-823/03

9. Prievolės įvykdymo patvirtinimas.Tinkamai įvykdžius prievolę - ji pasibaigia. Įvykdžius prievolę reikalingi įrodymai, apsaugant skolininką nuo nesąžiningo kreditoriaus. Neesant įrodymų teismas gali priteisti prievolę vykdyti dar kartą. Kad tokių situacijų neatsirastų, įvykdymo faktą reikia patvirtinti, CK 6.65str. - kreditorius privalo prievolę atlikusiam skolininkui išduoti pakvitavimą. Prievolės įvykdymo patvirtinimas yra kreditoriaus pareiga - jei jis to nedaro, tai laikoma jog pažeidžia pareigą. Kreditoriaus atsisakymas patvirtinti įvykdymą yra pagrindas skolininkui sustabdyti prievolės vykdymą.

3K-3-579/073K-3-257/103K-3-269/113K-3-546/11

10. Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai.Neįvykdymas gali būti skirstomas į: Visiškas prievolės neįvykdymas - skolininkas nieko neatliko ir kreditorius nieko negavo.

Netinkamas prievolės įvykdymas - skolininkas kažką atliko ir kreditorius kažką gavo, bet ne viską ką turėjo teisę gauti. Netinkamas įvykdymas gali būti dėl dalyko, vietos, būdo, termino ir galybės kitų veiksnių.

Pagal prievolės pažeidimo sunkumą: Esminis prievolės neįvykdymas - kreditorius turi teisę nutraukti sutartį net nesikreipdamas į

teismą. Tai yra visiškas prievolės neįvykdymas. Neesminis prievolės neįvykdymas - nesuteikia kreditoriui teisės nutraukti sutarties.

Priklausomai nuo to ar skolininkas atsako už prievolės įvykdymą: Pateisinamas prievolės neįvykdymas - kai nėra skolininko kaltės arba yra kreditoriaus kaltė,

dėl ko skolininkas negalėjo prievolės įvykdyti. Skolininkas prievolės negali įvykdyti dėl force major1 - nenugalimos jėgos. Konstatavus, jog skolininkas prievolės negali įvykdyti dėl force major - konstatuojama, kad prievolė privalėjo pasibaigti dėl negalėjimo įvykdyti. Jei prievolė buvo dvišalė ir viena šalis yra jau kažką perdavusi, tuo atveju yra taikoma restitucija. Skolininkas negali remtis force major aplinkybėmis, kai pats prisiėmė riziką (pvz.: sudarant žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis ateičiai, nes neaišku kiek derliaus bus užauginta

priklausomai nuo vasaros). Jei force major įvyksta jau po to, kai skolininkas būna pažeidęs prievolę, jis negali remtis force major aplinkybėms.

3K-3-268/123K-3-381/12

Nepateisinamas prievolės neįvykdymas - skolininkas yra kaltas už prievolės nevykdymą, jam atsiranda papildomi padariniai. Neįvykdžius prievolės kreditorius turi teisę naudoti savo interesų gynybos būdus iš kurių gali rinktis. Dažnai gali naudoti ne vieną, o kelis būdus, išskyrus įstatymo arba sutarties numatytas išimtis. Jei prievolė yra neįvykdyta ir kreditorius turi interesą gauti įvykdymą, jis pasinaudos gynybos būdu - gauti prievolės įvykdymą natūra (jei tam neprieštaraus įstatymas CK 6.213 ar sutartis).Jei kreditorius nebeturi intereso gauti įvykdymą natūra, kreditorius gali naudoti - prievolės nutraukimą ir nuostolių atlyginimo reikalavimą. Jei įstatymas ar sutartis numato netęsybas už prievolės neįvykdymą, kreditorius tokiu atveju turi teisę nutraukti prievolę ir reikalauti priteisti netęsybas.Jei prievolė skolininko pusėje nėra grynai asmeninė ir yra susijusi su tam tikrų darbų atlikimimu, tai kreditorius turi teisę tuos darbus daryti pats ar pasitelkti kitus asmenis į pagalbą skolininko sąskaita.

Atskirais atvejais, kreditorius turi teisę taikyti ne vieną, o kelis gynybos būdus.11. Kreditoriaus interesų gynimas (specifiniai kreditoriaus interesų gynimo būdai).

1 Pagal CK 6.212str., kad įvykis būtų laikomas force major privalo būti šios sąlygos: a. prievolės atsiradimo metu to veiksmo nebuvo galima numatyti; b. nebuvo galimybės užkirsti kelio tai aplinkybei atsirasti ar kažkokiu būdu ją kontroliuoti ir sumažinti neigiamą poveikį; c. dėl šios aplinkybės įvykdymas tapo absoliučiai negalimu, subjektyvaus negalėjimo įvykdyti prievolę nepakanka (asmuo pats įvykdyti negali, bet tokiomis aplinkybėmis kitas asmuo galėtų įvykdyti), turi būti objektyvus negalėjimas (niekas tokiomis sąlygomis negalėtų įvykdyti); d. dėl tos aplinkybės atsiradimo negali būti skolininko kaltės.

Kreditorius ne visada gali jais pasinaudoti, o tik esant tam tikromis sąlygomis. Jų taikymui įstatymas kelia papildomus reikalavimus, todėl jie vadinami specifiniais. Prie tokių kreditoriaus interesų gynimo būdų yra priskiriami trys ieškiniai: Pauliano ieškinys (Actio Pauliana) - CK6.66 - 67str. - tai yra ieškinys, kurį reiškia kreditorius,

ginčydamas skolininko sudarytą sandorį, kenkiantį kreditoriaus interesams ir kreditorius prašo teismo, kad to sandorio teisiniai padariniai nebūtų taikomi kreditoriui ir kad kreditorius galėtų nukreipti savo reikalavimą į tą turtą, kuris buvo to sandorio objektas. Dėl tokio sandorio skolininkas negali ar gali tik iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi. Jei Pauliano ieškinys yra tenkinamas, tai nuginčyto sandorio turtas tenka kreditoriaus reikalavimo patenkinimui. Norint pareikšti šį ieškinį, bei laimėti bylą yra reikalingos sąlygos:a) Ieškovas (Pauliano ieškinio reiškėjas) turi būti skolininko kreditorius.b) Pauliano ieškinys yra galimas tik tokiu atveju, jei sandoris kurį kreditorius ginčyja buvo

sudarytas skolininko laisva valia (pvz.: negalima ginčyti, jei skolininkas sumokėjo įstatymo

pagrindu, vykdydamas pareigą etc.).c) Pauliamo ieškinys galimas tik tokiu atveju, jei sandoris, kurį skolininkas sudarė su trečiuoju

asmeniu pažeidžia kreditoriaus interesus.d) Jeigu ginčyjamas sandoris buvo atlygintinis, t.y. kreditorius perleisdamas turtą kažką gavo,

tai šiuo atveju Pauliano ieškinys gali būti taikomas tik tuo atveju, kai ginčyjamo sandorio šalys yra abi nesąžiningos. Sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, kad sudarydamos šį sandorį jos pažeidžia kreditoriaus interesus, CK 6.67str.

e) Ieškinio senačiai yra nustatytas sutrumpintas terminas - 1 metai. Tai yra taikoma tam, kad užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą.

Feniksas - įmonė, kurią sukuria skolininkas, kad pervestų iš savo sąskaitos pinigus į 'fenikso' pradinį kapitalą ir pats skolininkas nebeturi pinigų.

3K-3-86/123K-3-398/123K-3-204/12

Teismų praktika 2008m. nr.29 - aukšč.teismo apžvalga

Netiesioginis ieškinys - tai yra kreditoriaus reiškiamas ieškinys, kuriuo kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko įgyvendinimo teisę, kurią skolininkas turi kitoje prievolėje, kurioje skolininkas yra kreditorius. Norint pareikšti šį ieškinį, bei laimėti bylą yra reikalingos sąlygos:a) Skolininkas turi būti kitos prievolės kreditoriumi.b) Skolininkas, kuris yra kreditoriumi kitoje prievolėje, turi turėti reikalavimo teisę, kuri yra

turtinė, o ne asmeninė.c) Skolininkas negali įvykdyti prievolės kreditoriui. Jei gali įvykdyti (yra mokus), kreditorius

neturi teisės naudotis netiesioginiu ieškiniu.d) Kreditorius turi turėti aiškią/apibrėžtą reikalavimo teisę.

3K-3-233/07

3K-3-146/073K-3-312/083K-3-520/12

Tiesioginis ieškinys - tai yra tokie atvejai, kuomet kreditorius turi teisę reikšti reikalavimą dėl prievolės įvykdymo kitam asmeniui, kuris nėra jokiuose santykiuose su kreditoriumi, kadangi šis asmuo (dažniausiai pagal įstatymą) privalo už skolininką įvykdyti prievolę, pvz.: skolininkas yra sudaręs savo civ.atsakomybės draudimo sutartį ir padaręs žalos kreditoriui parodo skolininkui savo draudimo sutartį ir nurodo, kad žalą kompensuos draudimo įmonė. Kreditorius įgyja teisę reikalauti žalos iš skolininko, kuris yra apsidraudęs. Taigi kreditorius pareiškia reikalavimą draudimo kompanijai. Tiesioginį ieškinį galima pareikšti tik įstatymo numatytais atvejais.

2013.03.12

PRIEVOLIŲ TEISĖ

PRIEVOLIŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS(CK 6.70 - 6.100STR.)

1. Užtikrinimo samprata ir būdai.Kreditoriaus interesas prievolėje yra gauti įvykdymą. Dažniausiai kreditorius pasitiki skolininku ir tai garantuoja, kad kreditorius gaus, tai ką privalo gauti pagal prievolės turinį. Skolininkas dažnai sugriauna kreditoriaus pasitikėjimą ir tokiu atveju kreditorius turi dvi galimybes: a. niekam nieko nebeskolinti; b. jeigu skolins, reikalaus garantijų, kad gautų įvykdymą ne iš skolininko, o kito papildomo šaltinio.Prievolių vykdymo užtikrinimo institutas yra sukurtas tam, kad papildomai apsaugoti kreditoriaus interesą. Tam, kad kreditoriaus interesas būtų apsaugotas, teisė numato ištisą sistemą papildomų kreditoriaus apsaugos priemonių - prievolių įvykdymo užtikrinimą. Tai yra įstatymo ar sutarties numatytos prievolės, kurių pagrindu atsiranda papildomos prievolės, kurios stimuliuoja skolininką įvykdyti prievolę ir tuo pačiu garantuoja kreditoriaus intereso papildomą apsaugą prievolės neįvykdymo atveju. Galimas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių vykdymo užtikrinimas (išskyrus rankpiningius, dėl jų specifikos). Prievolių užtikrinimo priemonėms yra būdinga tai, kad vienos jų stimuliuoja skolininką prievolę įvykdyti tinkamai (paaiškina, kad jei skolininkas neįvykdys, tai jam atsiras teisiniai padariniai, pvz.: netesybos - jei nevykdys

tinkamai, tai jam atsiras papildoma priemonė - mokėti netesybas; rankpinigiai - jei neįvykdys prievolės, sumokėta suma

liks kreditoriui). Kita grupė užtikrinimo prievolių yra tos, kurios suteikia kreditoriui alternatyvų šaltinį iš kurio jis gali gauti įvykdymą, pvz.: laidavimas - prašome paskolos iš banko, bankas vertina pajamas, turtinę padėtį etc. reikalaus laidavimo, kad tėtis ar mama sudarys su banku laidavimo sutartį ir bankas įgys du skolininkus - tėvai = atsarginiai.Taip pat yra tokios prievolės, kurios stimuliuoja skolininką ir suteikia kreditoriui atsarginį variantą, pvz.: įkeitimas ar hipoteka - skolininkas suvokia, kad jeigu prievolės nevykdys, tai kreditorius nukreips išieškojimą į daiktą ir skolininkas jį praras.

Valstybės skolos įstatymas (valstybės garantijos ypatumai);Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas;

Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas;UNCITRAL 1995m. konvencija dėl nepriklausomų garantijų rezervinių akredityvų;

ICC 1990m. unifikuotos sutartinių garantijų taisyklės;ICC 1991m. unifikuotos garantijų pagal pirmą pareikalavimą taisyklės.

Prievolės užtikrinimo priemonės yra klasifikuojami į atskiras rūšis:

1. Pagal tai, kas numato užtikrinimo priemonę:a. priemonės numatytos įstatyme;b. priemonės numatytos sutartyje.

2. Pagal tai, ar užtikrinimo priemonė yra susijusi su tam tikro skolininko turto išskyrimu iš bendros masės ar ne:a. išankstinio turto išskirimu iš bendro turto (pvz.: hipoteka, įkeitimas);b. nesusijusios su išsikirimu iš bendro turto.

3. Ar užtikrinimo priemonė yra susijusi su skolininku ar trečiuoju asmeniu:a. užtikrinimo priemonės susijusios su skolininku (pats skolinknas tampa kitos, papildomos prievolės

skolininku, pvz.: netesybos);

b. užtikrinimo priemonės susijusios su trečiuoju asmeniu (laidavimas, garantija, etc. jos yra pranašesnės, nes

yra du skolininkai - skirtingi asmenys). 4. Pagal tai, viena ar kita užtikrinimo priemonė suteikia naują reikalavimo teisę ar suteikia daiktinę teisę,

skirstoma į:a. prievoliniai teisiniai prievolių užtikrinimo būdai;b. daiktiniai teisniai prievolių užtikrinimo būdai.

2. Užtikrinimo būdai.1) Netesybos. CK 6.71 - 6.75str.Netesybos - pinigų suma, kurią skolininkas turės sumokėti kreditoriui, jeigu neįvykdys, arba netinkamai įvykdys prievolę. Tai yra užtikrinimo priemonė, kuri stimuliuoja skolininką vykdyti pagrindinę prievolę. Skolininkui pažeidus pagrindinę prievolę, netesybos atliks civilinės atsakomybės f-ją ir kreditoriui iš skolininko bus priteisiamos netesybos. Netesybos yra įskaitomos į nuostolius, prisiteisti nuostolių bus galima tik tiek, kiek nepadengs netesybos. Baudinių netesybų atveju, kreditorius gali išieškoti ir papildomus nuostolius, bet tokiu atveju tai nebe civilinės atsakomybės, o greičiau administracinės ar baudžiamosios f-ja.Netesybos yra ta nuostolių suma, kurios kreditoriui nereikia įrodinėti. Kreditoriui pakanka įrodyti, kad skolininkas pažeidė prievolę ir kad už tai yra nustatytos netesybos. Netesybas gali nustatyti įstatymas (reti atvejai) arba šalių susitarimas (dažniausiai), išimtiniais atvejais netesybas gali nustatyti teismas (CK 6.125str.). Jei netesybas numato šalių susitarimas - kodeksas reikalauja, kad toks susitarimas būtų sudarytas raštu.Netesybų rūšys:1. Bauda (netesybos, kai pinigų suma kurią turi sumokėti skolininkas yra apskaičiuojama arba tvirta pinigų suma -

100LT; 1000LT, etc., arba procentine išraiška nuo sutarties sumos);2. Delspinigiai (netesybos, kai pagrindinės prievolės pažeidimas pasireiškia termino praleidimu. Delspinigiai yra

nustatomi procentine išraiška nuo laiku nesumokėtos sumos, kuri skaičiuojama už tam tikrą periodą, pvz.: už dieną).

Santykis tarp netesybų ir kitų prievolių gynimo būdų - negalima kartu reikalauti, kartu netesybų ir įvykdyti prievolę natūrą išskyrus kai praleidžiamas terminas.

Teismo kontrolė - netesybas dažniausiai nustato šalys tarpusavio sutikimu ir netesybų dydis nustatytas labai didelis, bet skolininkas nemano, kad negalės įvykdyti prievolės ir jam neteks mokėti netesybų, tačiau nepavyksta, jam tenka mokėti netesybas ir iškyla klausimas - ar tai nereiškia, kad civilinė teisė baudžia skolininką, t.y. atlieka baudžiamosios ar administracinės teisės funkcijas. Tai reglamentuoja CK 6.73str. - teismas turi teisę mažinti netesybas, jeigu jos yra neprotingai didelės ir tai prieštarauja sąžiningumo, proporcingumo principams ir tai reikštų skolininko nubaudimą. Antravertus, teismo teisė mažinti netesybas nėra neribota, teismas negali sumažinti netesybų tiek, kad jos neatliktų savo dviejų f-jų2 ir netesybos yra ribojamos kreditoriaus patirtais nuostoliais. Netesybos - minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

2) Laidavimas. CK 6.76 - 6.89str.Laidavimas - sutartis, kuria viena šalis - laiduotojas, įsipareigoja kito asmens - skolininko kreditoriui atsakyti už visos ar dalies prievolės įvykdymą, t.y. skolininkui pažeidus prievolę, ją įvykdys laiduotojas. Yra dvi prievolės, viena prievolė sieja kreditorių ir skolininką, kita - laiduotoją ir kreditorių. Jeigu laidavimo sutartis nenumato ko kito, tai laiduotojas ir skolininkas atsako kaip solidarūs skolininkai. Privaloma rašytinė forma, jos nesilaikymas darys laidavimą negaliojančiu. Sutartyje turi būti aptarta prievolė, kreditorius, laiduotojas. Laiduotoju gali būti bet kuris veiksnus asmuo, išskyrus atvejus, jei to asmens teisinė

2 Žr. p. 19

forma draudžia jam laiduoti (pvz.: valstybės įmonės, viešosios įstaigos, etc.). Kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotoju būtų jo siūlomas asmuo. a) Laiduotojas yra solidarus skolininkas; b) kreditorius iš laiduotojo gali reikalauti įvykdyti prievolę, jei skolininkas ją pažeidžia; c) laiduotojas žinodamas, kad skolininkas pažeis prievolę - gali įvykdyti prievolę už skolininką prieš jam ją pažeidžiant.Laiduotojo pareiga atitinka skolininko pareigą - jis neturi mokėti daugiau. Laiduotojas turi teisę gintis nuo kreditoriaus taip pat, kaip ir skolininkas.Skolininko ir laiduotojo santykiuose, skolininkas privalo informuoti laiduotoją apie bet kokias problemas, kylančias vykdant prievolę, taip pat, jei skolininkas įvykdo prievolę - jis nedelsiant privalo informuoti laiduotoją. Jei laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką - vyksta subrogacija, t.y. laiduotojas atsistoja į kreditoriaus vietą ir įgyja teisę reikalauti to, ką jis perdavė kreditoriui iš skolininko.

3) Garantija. Garantija - savarankiška ir nepriklausoma prievolė, pagal kurią garantas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui tam tikrą sumą, jeigu skolininkas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievolę. Laidavimas yra šalutinė / papildoma prievolė, visiškai priklausanti nuo pagrindinės prievolės, tuo tarpu garantija nėra laikoma šalutine prievole, o yra laikoma savarankiška prievole, kurios galiojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės galiojimo.

Garantijai yra būdingas savarankiškumas, neatšaukiamumas (garantas sutikęs garantuoti už skolininką, savo

įsipareigojimo negali atšaukti), neperdavimas (kreditorius reikalavimo teisės negali perleisti kitiems asmenis, be kitų

asmenų sutikimo), atlygintinumas (garantui priklauso atlyginimas iš skolininko).

Ar garantas gali gintis kreditoriui pareiškus reikalavimą yra išskiriama garantijų pagal pirmą pareikalavimą rūšis - kreditoriui pateikus garantiniame rašte numatytus dokumentus, garantas negali reikšti jokių priekaištų kreditoriui, garantas negali reikšti jokių pretenzijų kreditoriui (pirma mokėk, aiškinkis

po to).Garanto pareiga visada yra apribota garantijoje nurodyta suma, nes garantija yra piniginė prievolė, ne taip kaip laidavimas, kuris gali būti tiek piniginė prievolė, bet ir prievolė atlikti tam tikrus darbus. Garanto prievolė apimties požymiu gali būti mažesnė, nei pagrindinio skolininko prievolė (garantas išdavė garantiją 500

000LT, o skola yra 1 000 000LT ir iš garanto visko prisiteisti neįmanoma). Garanto pareiga yra subsidiari (papildoma) - reikalauti galima tik iš garanto ir tik tiek, kiek jis įsipareigojo sumokėti.

4) Rankpinigiai. CK 6.98 - 6.100str.Rankpinigiai, kaip užtikrinimo priemonė, yra pinigų suma. Ši suma, kad būtų kvalifikuojama kaip rankpinigiai, privalo atlikti keturias f-jas:

a) rankpinigiai įskaitomi į pagrindinę prievolę (pvz.: skolininkas turi sumoėti 1 000LT ir duoda 100LT

rankpinigių - mokėjimo dydis pagal pagrindinę prievolę sumažėja iki 900LT);b) rankpinigiai turi atlikti užtikrinimo f-ją (t.y. jei prievolės neįvykdys skolininkas, jis šią sumą praras);c) rankpinigių sumokėjimas yra įrodymas, kad tarp šalių yra susiklosčiusi prievolė (ši suma turi atlikti

įrodomąją f-ją);d) atsakomybės f-ja (ta suma, kuri lieka kreditoriui, kai skolininkas neįvykdo prievolės - kompensuoja dalį

nuostolių).

Rankpinigių negalima naudoti tais atvejais, kai įstatymas numato sandorį, iš kurio atsiras prievolė, notarine forma. Kadangi rankpinigiai atlieka ir mokėjimo f-ją, vadinasi prievolė jau turi egzistuoti, todėl rankpinigių negalima naudoti užtikrinant preliminarios sutarties įvykdymą (tokiu atveju tai yra kvalifikuojama kaip avansas). Susitarimas dėl rankpinigių turi būti sudaromas raštu.

RIZIKOS SUSIJĘ SU PRIEVOLIŲ NEĮVYKDYMU

NETINKAMO VYKDYMO RIZIKA SKOLININKO NEMOKUMO RIZIKA

Netesybos + - Sutrumpinti terminai

Laidavimas +/- +Garantija +/- (pagrindinė f-ja nemokumo

prevencija)+ (pagal garantiją, prievolė yra

subsidiari - pirma reikia kreiptis į skolininką)

Rankpinigiai + +/- (priklauso nuo pusės kuri duoda rankpinigius)

Hipoteka/įkeitimas + + (dideli sandorio sudarymo kaštai, registracijos reikalavimas,

sudėtinga išieškojimo tvarka)

Sulaikymas + + (TIK KOMISO ATVEJU)Finansinis

užtikrinimo susitarimas

+/- +

Avansas + +Vekselis + (jeigu netinkamai vykdys,

galima kreitpis į antstolį, kad išieškotų)

Jeigu nemokus, tai vekseliai neveikia

Terminai

Lizingas + +

2013.03.19PRIEVOLIŲ TEISĖ

PRIEVOLIŲ PASIKEITIMAS

1. Samprata ir rūšysPrievolė yra ne stabilus, o kintantis santykis (pasibaigia ir pan.). Po prievolės atsiradimo, prievolinis teisinis santykis gali kisti įvairiais aspektais. Gali keisti kai kurie prievolės elementai (pvz.: viena iš šalių yra fizinis asmuo ir dėl tam tikrų priežaščių jis gali mirti - prievolinis santykis pasikeis, nes vietoj mirusios šalies įstos prievolės

perėmėjas). Prievolė gali keistis šalių susitarimu, jei viena iš šalių mano, kad reikia keisti kažką (pvz.: kainą,

terminą, etc.). Tokiu atveju gali būti siūlomos derybos ir šalys sudaro susitarimą. Prievolė gali būti keičiama dėl objektyvių priežaščių (pvz.: finansinė ekonominė krizė).Priežastys dėl ko kinta prievolinis santykis gali būti tiek subjektyvios, tiek objektyvios, tačiau vienašališkai

keisti prievolę yra draudžiama išskyrus įstatymo ar sutarties numatytas išlygas.Prievolės pasikeitimas yra suprantamas kaip prievolinio santykio transformacija po prievolės atsiradimo, kai dėl tam tikrų aplinkybių keičiasi tam tikros prievolės tam tikros prievolės vykdymo sąlygos arba keičiasi vienas iš prievolės elementų (pvz.: subjektas, šalis). Pasikeitimą svarbu atriboti nuo pasibaigimo. Pasikeitimas reiškia, kad nepaisant vienokių ar kitokių transformacijų - prievolė išlieka ir nepasibaigia. Tuo tarpu pasibaigimas reiškia, kad prievolinis santykis išnyksta. Tai yra svarbu, nes vienu atveju juridinis faktas gali būti pagrindu prievolei pasikeisti, o kitu atveju - pasibaigti. Prievolės pasikeitimo pagrindu gali būti tiek įvykis tiek veiksmas, kaip juridinis faktas ir gali priklausyti tiek nuo šalių valios, tiek ir nuo aplinkybės kuri nepriklauso nuo prievolės šalių valios (pvz.: mirtis). Prievolės pasikeitimą gali lemti tiek teisėti, tiek ir neteisėti veiksmai.Prievolių pasikeitimo rūšys. Pagal tai koks elementas ar sąlyga keičiasi:a) Asmenų pasikeitimas prievolėje - situacija kai vietoj skolininko ar kreditoriaus, į prievolinį santykį

įstoja kitas asmuo. Ši rūšis gali būti dvejopa: a. asmenų pasikeitimas gali įvykti dėl universalaus teisių ir pareigų perėmimo (asmuo perima visas teises ir pareigas, pvz.: mirties atveju, įpėdiniai paveldi visas teises ir

pareigas. Juridinių asmenų atveju universalus perėmimas įvyksta reorganizavimu); b. singuliarus asmenų pasikeitimas (perimama konkreti teisė arba konkreti pareiga).

b) Kitų prievolės vykdymo sąlygų pasikeitimas.

2. Reikalavimo teisės perleidimas (cesija).Cesija - reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Situacija, kai kreditorius sudaro susitarimą su kitu asmeniu ir susitarimo pagrindu jam perleidžia savo reikalavimo teisę ir šis susitarimas yra pagrindas įvykti asmenų pasikeitimui prievolėje. Reikalavimo teisė - turtas plačiaja prasme, o tai reiškia, kad reikalavimo teisė gali būti prievolinių santykių objektas. Įstatymas minimaliai reglamentuoja reikalavimo teisės perleidimo tvarką. Reikalavimai:a) Ne visas reikalavimo teises galima perleisti. CK 6.95 ir 102str. numato atvejus, kada reikalavimo teisės

perleidimas yra draudžiamas. b) Prievolės šalys susitaria, jog kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės (pvz.: tokių susitarimų

gali būti kai skolininkas yra suinteresuotas palaikyti santykius tik su vienu kreditoriumi dėl vienokių ar kitokių

priežaščių). Galimi susitarimai, kai pati sutartis sako, kad reikalavimo teisės perleisti negalima. Jei reikalavimo teisė yra piniginio pobūdžio, atskirais atvejais tokie susitarimai gali būti labai nepalankūs civilinei apyvartai ir kreditorius negalėdamas perleisti tokios teisės, gali nukentėti savo finansais (pvz.:

jam reikia užstatyti turtą paskolai gauti ir jis negali užstatyti reikalavimo teisės). Tokiu atveju, faktoringo sutarties pagrindu, piniginę reikalavimo teisę galima perleisti.

Cesijos sutarties objektu gali būti tik galiojanti reikalavimo teisė.

Dėl būsimos reikalavimo teisės doktrinoje yra priešingos nuomonės, vieni sako, jog galima perleisti tik esamą reikalavimo teisę, kiti sako, kad galima perleisti būsimą reikalavimo teisę, jei yra pakankamai apibrėžta, kad tokia teisė tikrai atsiras. Skolininko vaidmuo sudarant cesijos sandorius - kreditoriaus asmuo skolininkui reikšmės neturi - kreditorius turi teisę perduoti savo reikalavimo teisę be skoliniko sutikimo, nes skolininkui yra svarbu įvykdyti prievolę, nesvarbu kam. Bet, kaip jau buvo minėta, gali būti išimčių (kreditoriaus ir skolininko susitarimas, kad prieš

perleisdamas reikalavimo teisę kreditorius turi gauti skoliniko sutikimą). Jei prievolė yra dvišalė (abi šalys turi teisių ir

pareigų), tai reikalavimo perleidimas nereiškia, kad kreditorius tuo pačiu perkėlė ir skolą, nes dvišalės prievolės atveju kreditorius yra kartu ir skolininkas, tad turi būti sudaromi du sandoriai - a. skolos perkėlimas naujajam kreditoriui; b. reikalavimo teisės perdavimas.

Reikalavimo teisės perėjimo momentas - reikia skirti santykį tarp pradinio ir naujo kreditoriaus (šiuo

požiūriu reikalavimo teisė naujam kreditoriui pereina nuo cesijos sutarties sudarymo momento) ir santykį tarp naujo kreditoriaus ir skolininko / kitų trečiųjų asmenų (tam, kad naujasis kreditorius galėtų panaudoti savo reikalavimo

teisę, privalo būti informuotas skolininkas - perleidimo faktas turi būti išviešintas). CK 6.102str. - skolininkas turi būti informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą ir tik nuo informavimo momento, naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką savo reikalavimo teisę (dažniausiai informuojamas pateikiant skolininkui cesijos

sutartį arba kitą įrodymą patvirtinantį perleidimo faktą). Pasikeitus kreditoriams kitu aspektu prievolinis santykis nekinta. Perleidžiant reikalavimo teisę negali būti bloginama skolininko padėtis (nesikeičia ieškinio senaties

terminas). Perleidžiant reikalavimo teisę, bendra taisyklė, kad naujasis kreditorius perima ir šalutines prievoles (pvz.: skolininkas yra įkeitęs daiktą užtikrindamas prievolės įvykdymą, tai reiškia, kad naujasis kreditorius taip pat įgaus

įkeitimo teisę). Reikalavimo teisė gali būti perleista tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai ir nuo to, cesijos sutartis buvo sudaryta atlygintinai ar ne, priklausys pradinio kreditoriaus atsakomybė prieš naują kreditorių, jei skolininkas dėl tam tikrų priežaščių tos prievolės neįvykdys (pvz.: reikalavimo teisės perleidimo atveju, kreditorius

atsako naujam kreditoriui už skolininko nemokumą, kuris jau buvo perduodant reikalavimo teisę).Cesijos sutarties forma priklauso nuo pagrindinės prievolės formos, t.y. cesijos sutartis turi būti sudaryta tokia pačia forma, kokia forma buvo ta sutartis iš kurios atsirado prievolė (pvz.: notarinė forma).

Čekių ir vekselių įstatymas(nustato perleidimo ypatumus ir taisykles);Draudimo įstatymas;Komercinių bankų įstatymas;UNCITRAL 2001m. New York konvencija dėl piniginio reikalavimo teisės perleidimo tarptautinėje prekyboje;UNCITRAL 1988m. Otavos konvencija dėl tarptautinio faktoringo.

3K-3-44/103K-3-514/103K-3-150/113K-3-412/11

3. Subrogacija.Subrogacija - įstatyminis reikalavimo teisės perėjimas. Tai yra reikalavimo teisės perėjimas kitam asmeniui, reikalavimo teisė kreditoriui pereina ne susitarimo pagrindu (be cesijos sutarties), o reikalavimo teisė iš pradinio naujam kreditoriui pereina įstatymo pagrindu.

Nuo cesijos sutarties subrogacija skiriasi tuo, kad kreditoriams nereikia susitarti, o perleidimo teisė transformuojasi įvykus įstatyme numatytiems juridiniams faktams. Subrogacija yra galima tik įstatymo numatytais atvejais (tuo tarpu cesija galima visais atvejais kol jos nedraudžia sutartis ar įstatymas).Draudėjas kuriam yra padaroma žala ir susiklosto prievolinis santykis - draudėjas draudžia savo turtą nuo tam tikrų rizikų. Su draudimo kompanija yra sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią kompanija įvykus draudžiamajam įvykiui išmoką draudimą. Draudimo kompanija išmokės draudimo išmoką - kreditoriui yra kompensuojamas žalos atlyginimas. Draudimo kompanija išmokėjusi išmoką draudikui perima draudimo reikalavimo teisę ir tai yra subrogacija.

Subrogacija susijusi su regreso teisės apribojimu, tačiau tai nėra tos pačios sąvokos. "Regresas kai sumoki už tą pydarą ir paskui iš jo išsieiškai." - Matas Matinis Milteliai

3K-3-46/093K-3-83/10

3K-3-415/12

4. Skolos perkėlimas.Situacija, kai vietoj pradinio skolininko, į jo vietą įstoja naujasis asmuo - kitas skolininkas. Skolos perkėlimas yra retai sutinkamas atvejis, nes kreditoriui skolininko asmuo ir ypač mokumas turi nepaprastai didelę reikšmę, nes kreditorius sandorį sudaro tik su tuo asmeniu, kuriuo jis pasitiki ir yra įsitikinęs mokumu. Tam kad būtų perkelta skola, privalo būti kreditoriaus sutikimas (galimos išimtys, jei jos yra nustatytos įstatyme,

pvz.: CK 6.116str.). Sutikimas gali būti tiek išankstinis, arba duodamas tada, kai skolininkas kreipiasi į kreditorių ir paaiškina apie naują skolininką ir visą situaciją, tuomet kreditorius vertina riziką ir sprendžia. Skolos perkelti negalima, jeigu prievolė skolininko pusėje yra grynai asmeninio pobūdžio.Skolos perkėlimas gali būti visiškas arba dalinis (išskaidoma tarp dviejų ar daugiau asmenų). Skolos perkėlimas keičia tik asmenį, kiti prievolės elementai nesikeičia, todėl naujasis skolininkas gali gintis nuo kreditoriaus naudodamas tuos pačius apsigynimus kaip ir buvęs skolininkas. Skolos perkėlimo atveju, jei užtikrinimo prievolė buvo susijusi tik su skolininku, ji naujam skolininkui nepereina. Skolos perkėlimo formai nustato rašytinį reikalavimą.

3K-3-349/103K-3-146/123K-3-357/12

PRIEVOLIŲ PASIBAIGIMAS(CK 6.123 - 6.144STR.)

1. Prievolės pasibaigimo samprata.Prievolinio santykio, saistančio kreditorių ir skolininką pabaiga. Pasibaigus prievolei, pasibaigia ir jos šalių teisės ir pareigos (nepainioti su sutarties pasibaigimu).Prievolė gali pasibaigti, kai pasiektas šalių tikslas, taip pat, kai toks tikslas dar nepasiektas arab nebus apskritai pasiektas.Prievolė gali pasibaigti visiškai ar iš dalies, CK 6.123str. 1d. Tai priklauso nuo kreditoriaus valios ir prievolės pobūdžio (prievolė yra daloma).Prievolės pasibaigimo pagrindas - juridinis faktas. Juos nustato sutartis arba įstatymas.Prievolė gali pasibaigti šalių susitarimu, o vienos šalies valia - tik sutarties ar įstatymo numatytais atvejais, CK 6.59str.

Prievolių pasibaigimo pagrindai:a. atvejai, kai prievolė pasibaigia šalių valia (pvz.: novacija, įskaitymas, atleidimas nuo prievolės vykdymo).

Prievolė pasibaigia arba esant abiejų šalių išreišktai valiai (novacija), arba atskirais atvejais pasibaigimui pakanka vienos šalies valios (įskaitymas).

b. atvejai, kai prievolė pasibaigia be šalių valios (mirtis, sutapimas etc.)c. atvejai, kai prievolė toliau objketyviai nebegali egzsituoti (pvz.: force major).

Prievolės pasibaigimo faktas turi būti tinkamai įformintas. Pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir šalutinės prievolės. Bet pasibaigus šalutinei prievolei, pagrindinė nesibaigia.

2. Pasibaigimo pagrindai.a. Įvykdymas - tinkamai (terminas, būdas, dalykas, šalys etc.) įvykdžius prievolę, ji pasibaigia. Jei įvykdymas

nėra tinkamas, vadinasi ta prievolė nepasibaigė, o atvirkščiai - atsirado šalutinės prievolės (pvz.:

praleidus terminą atsiras palūkanų mokėjimo šalutinė prievolė ir panašiai). Jei prievolę skolininkas įvykdo tinkamai, tai norėdamas išvengti vėlesnių ginčų, turėtų reikalauti iš kreditoriaus skolos įvykdymo patvirtinimo dokumento.

3K-3-269/11

b. Sutapimas, CK 6.126str. - situacija, kai nebeturime dviejų subjekto (kreditoriaus ir skolininko), nes jie sutampa viename asmenyje. Kai nelieka dvejų asmenų, tai nebelieka ir prievolinio teisinio santykio (pvz.: kai abi šalys yra fiziniai asmenys ir vienai šaliai mirus, kita šalis paveldi mirusiojo turtą; kai abi šalys yra

juridiniai asmenys ir juos reorganizuojant jie yra sujungiami į vieną juridinį asmenį). Galima situacija, kad baigėsi ne visa prievolė, o tik dalis prievolės, kai įpėdiniams pereina tik dalis turto ir prievolė pasibaigia tik toje dalyje. Išnykus pagrindui, dėl kurio įvyko sutapimas - prievolė atsinaujins.

c. Šalies pasibaigimas, CK 6.128str. Prievolės šaliai esant fiziniam asmeniui ir jam mirus, ar prievolė pasibaigs priklauso nuo prievolės pobūdžio. Jei prievolė nėra grynai asmeninio pobūdžio, tai reiškia ji yra paveldima ir skolininko pareigas perims įstatyminiai arba testamentiniai įpėdiniai. Jei mirsios šalies atžvilgiu prievolė yra grynai asmeninio pobūdžio, vadinasi jos teisių ir pareigų kiti asmenys perimti negali, tai ši prievolė pasibaigs. Prievolės šaliai esant juridiniam asmeniui ir jį likvidavus, prievolė pasibaigia. Ribotos civilinės atsakomybės likviduotas juridinis asmuo - šiuo atveju nėra kitų asmenų, kurie subsidiariai atsakytų už šį asmenį ir prievolės pasibaigia. Išimtis - CK 2.50str. Neribotos civilinės atsakomybės likviduotas juridinis asmuo - šiuo atveju skolininkų yra daugiau, nes pagal jo prievoles atsako ir jo dalyviai, todėl likvidavus neribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, prievolė nepasibaigs, nes dalyviai privalės vykdyti prievoles.

d. Atleidimas nuo vykdymo, CK 6.129str. - situacija, kai kreditorius nusprendžia neįgyvendinti savo reikalavimo teisės ir pareiškia skolininkui, kad atleidžia skolininką nuo prievolės vykdymo. Kreditorius atsisakyti turi atitinkamai informuodamas skolininką ir skolininkas privalo sutikti. Kreditorius skolininką gali atleisti visiškai, arba tik nuo dalies vykdymo. Jei prievolė yra dvišalė, tai kreditoriaus pareiškimas, kad atleidžia skolininką nuo vykdymo dar nereiškia, kad dingsta prievolė visiem skolininkams.

e. Įskaitymas, CK 6.130 - 140str. - vienas iš dažniausiai sutinkamų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas galimas tik tokiu atveju, kad prievolės šalis sieja dvišalė, arba kelios vienarūšės (dalyko

prasme) prievolės. Kreditorius turi reikalavimo teisę, bet turi pareigų skolininkui. Kadangi reikalavimai yra vienarūšiai, tai juos sujungus prievolė pasibaigia. Abi šalys yra skolingos viena kitai vienodą sumą (pvz.: nuomininkas nesumokėjo mokesčio - 10 000LT, bet nuomuotojas turi pareigą atlyginti pagerinimo išlaidas,

kurios sudaro irgi 10 000LT, tai tokiu atveju nuomininkas gali taikyti įskaitymą).

Įskaitymas gali būti kelių rūšiu - gali būti taikomas: vienos iš šalių iniciatyva (sutartinis), tokiam įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo (viena šalis siunčia pranešimą kitai šaliai); teismo sprendimo pagrindu (teisminis); įstatymo pagrindu (įstatyminis). Įskaitymo dėka užtikrinamas paprastesnis prievolių vydymas, užtikrinama šalių lygybė be kreditoriui suteikiama savotiška privilegija prieš kitus skolininko kreditorius.Įskaitymas yra negalimas atskirais atvejais, CK 6.134str. arba specialiaisiais įstatymais (įmonės restruktūrizavimo įstatymas - iškėlus restrukturizavimo bylą, kreditoriai negali naudotis įskaitymo teise, lygiai

taip pat kaip ir įmonės kuriai iškelta bankroto byla kreditoriai negalės naudotis įksaitymo teise). Įskaitymas negalimas, jei kita prievolės šalis yra valstybė

Pagal įstatymą įskaitymas galimas, jeigu:1. Abu reikalavimai turi būti vienarūšiai, prievolių dalykai tos pačios rūšies ( jei vienos prievolės

dalykas yra tam tikra suma, o kitos - veiksmų vykdymas, tai įskaitymas bus negalimas).2. Šalis turi sieti priešpriešiniai reikalavimai (situacija galima arba kai prievolė yra dvišalė ir

reikalavimai yra vienarūšiai, arba šalis sieja dvi ar daugiau prievolių, bet jos irgi yra vienarūšės). 3. Abiejų reikalavimų įvykdymo terminai yra suėję - abu reikalavimai yra vykdytini.4. Abu reikalavimai turi būti galiojantys (prievolės nepasibaigę).5. Abu reikalavimai turi būti aiškiai apibrėžti (aiški suma, dydis, neturi būti ginčo dėl galiojimo etc.).

3K-3-593/073K-3-238/113K-3-505/113K-3-457/113K-3-308/11

f. Naikinamasis terminas - prievolė baigiasi, jeigu prievolė buvo terminuota ir terminas buvo naikinamasis (su jo suėjimo buvo siejamas šalių teisių ir pareigų pasibaigimas). Svarbu nustatyti, koks terminas, atidedamasis ar naikinamasis, nes atidedamojo termino atveju prievolė nesibaigia (šiuo pagrindu dažnai kyla ginčai dėl laidavimo pasibaigimo, ar tikrai laidavimas buvo terminuotas ir ar terminas tikrai

buvo naikinamasis).g. Šalių susitarimas, CK 6.125str. - nuo atleidimo skiriasi tuo, kad atleidimas nuo prievolės vykdymo yra

vienašališkas kreditoriaus veiksmas, o skolininkas savo valią gali išreikšti ir konkliudentiniais veiksmais, tuo tarpu šalių susitarimo atveju prievolė pasibaigia, jeigu prievolė derasi dėl pasibaigimo fakto ir sąlygų, tokiu atveju sudaromas abiejų šalių suderintos valios susitarimas (kada pasibaigs prievolė,

kokiomis sąlygomis, visa ar iš dalies).h. Negalėjimas įvykdyti - pvz.: force major. Svarbu, kad būtų įvykusi iki to momento, kol skolininkas nėra

pažeidęs prievolės.i. Novacija - prievolės pasibaigimo pagrindas suprantamas kaip šalių susitarimas, kuriuo šalys susitaria

egzistuojančią prievolę pakeisti kita prievole, o ankstesnę prievolę pripažįsta pasibaigusia. Šalių susitarimas, kai vieną galiojanti prievolė yra pakeičiama kita prievole, vietoj senosios prievolės. Privalo būti aiškus šalių valios išreiškimas. Jei šalys sudaro susitarimą, tačiau tuo susitarimu nėra sukuriama nauja prievolė ir nenaikinama sena, o tiesiog yra modifikuojama sena prievolė, tai nėra novacija.Novacija nėra dažnai sutinkamas prievolės pasibagimo pagrindas, nes novacija reiškia, jog pasibaigia ankstesnė prievolė, o tai reiškia, kad pasibaigia ir visos su ja susiję šalutinės prievolės.

3K-3-279/073K-3-145/113K-3-357/12

2013.04.02 PRIEVOLIŲ TEISĖ

SUTARTINĖS PRIEVOLĖS (CK 6.154 - 6.228STR.)

1. Sutarties samprata.CK 6.189str. 1d. Sutarties požymiai: - yra dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimas (konsensusas) - kartais susitarimai kelia

tik moralinio pobūdžio padarinius, todėl tai nėra sutartys (pvz.: sustarei susitikti su mergina ir ji

neatėjo); - sutartis yra juridinis faktas - susitarimas sukuria teisinius padarinius (ne taip kaip moralinis / džentelmeniškas susitarimas kaip minėta aukščiau); sutartis yra juridinis faktas, prievolės

atsiradimo teisinis pagrindas;- prievolių atsiradimo pagrindas; - sutartis yra teisinio reglamentavimo priemonė - teisę kuria ne tik valstybė ir institucijos, bet ir patys teisinių santykių subjektai CK 6.181str. 1d. - sudaryta galiojanti sutartis, jos

šalims, turi įstatymo galią ir taip yra nustatomos teisės ir pareigos. Dauguma prievoles reglamentuojančių normų yra dispozityvios ( <...> jei šalys nesusitaria kitaip), todėl yra sutarties laisvė.

3K-3-338/113K-3-353/113K-3-357/12

Sutartis gali reikšti: a) sandorį (gali būti rašytinis / žodinis); b) rašytinį dokumentą; c) tarp sutarties šalių susiklosčiusį santykį (šalys atliko tam tikrus veiksmus, kurie leidžia kvalifikuoti, kad tarp šalių sudaryta sutartis, pvz.: gyvename name ir naudojame vandenį ir dujas,

tačiau neesame pasirašę jokių sutarčių; mokėti vistiek reikės ir nemokant teismas išreikalaus).

2. Sutarčių teisės šaltiniai.Sutarčių teisė susideda iš daugybės komponentų:1) imperatyvios ir dispozityvios teisės normos - būtina apsaugoti tiek viešą tiek privatų interesą, todėl yra imperatyvios normos kurios ribotų sąžiningą konkurenciją. dispozityvių normų šalys gali nepaisyti ir sutartyje vietoj jų

gali numatyti visai kitokią taisyklę, jei šalys sutartyje tokių sąlygų nenustatė - taikome normas;2) sutarčių teisės principai;3) teismų praktika ir teisės doktrina;4) susiklosčiusi šalių praktika - jei prievolinis santykis tarp šalių egzistuoja ilgą laiką, tai konkliudentiniais šalių

veiksmais yra sudaroma sutartis;5) šalių autonomija - pagrindinis sutarčių teisės principas;6) papročiai - per šimtmečius yra nusistovėjusios tam tikros taisyklės, kurios kartais net yra kodifikuotos (pvz.: inco

terms);7) sutarčių teisės tansnacionalinis pobūdis - prievolė yra tarptautinio bendradarbiavimo teisinė forma ir tam, kad tarptautinė prekyba vyktų efektyviai, būtina bendrinti tarptautinės prekybos taisykles, nes nacionaliniai įstatymai gali būti kliūtimi tarpautinės prekybos vystymuisi. Sutarčių teisės vienodinime pasireiškė: UNCITRAL, UNIDROIT, IMO, ICO.

1980m. Jungtinių Tautų (UNCITRAL) Vienos konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutarčių1994m. UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai

3. Sutarčių rūšys.Norint teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius reikia nustatyti kokia yra sutarties rūšis.

Vienašalės ir dvišalės sutartys - klasifikavimo kriterijus yra šalių tarpusavio teisių ir pareigų santykis, t.y. jei sutartis sukuria vienai šaliai tik teises, o kitai šaliai tik pareigas - sutartis yra viešalė. Dvišalės sutartys yra tokios, kurios sukuria kiekvienai sutarties šaliai tiek teises, tiek ir pareigas (dauguma sutarčių

yra dvišalės, dėl to, kad pagrindinis motyvas kodėl asmenys sudaro sutartys yra gauti kažkokią naudą). Nemaišyti su sandoriais! Sandoris nebus sutartis, nes sutarčiai reikia mažiausiai 2-jų asmenų suderintos

valios.Sandoriai yra klasifikuojami pagal tai, kelių asmenų valia yra reikalinga sandoriui sudaryti.

Konsensualinės ir realinės sutartys - skirstymo kriterijus yra sutarties sudarymo momentas (kada yra

laikoma, kad sutartis jau sudaryta ir šalis sieja pareigos ir teisės). Vienas pagrindinių šiuolaikinės teisės principų yra konsensualizmas (sutarties sudarymui pakanka pasiekti konsensusą - susitarimą, todėl jos laikomos

sudarytomis nuo to momento, kai šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų). Realinės sutartys yra tokios sutartys, kuomet šalių susitarimo nepakanka, o būtina, kad būtų atliktas sutarties įvykdymas, t.y. kol nėra sutarties įvykdymo - nėra ir sutarties. Pvz.: pirkimo - pardavimo sutartis yra konsensualinė, dovanojimo sutartis yra realinė, kai sutarties įvykdymo momentas yra susietas su daikto perdavimo momentu, t.y. įvykdymu. Tuo tarpu paskola gali būti tiek realinė, tiek ir konsensualinė sutartis. Tarp fizinių asmenų sudaroma paskolos (buitinė) sutartis yra realinė, tuo tarpu komercinė (kreditavimo) paskola, skolinintis pinigus iš banko, yra realinė.

Abstrakčios ir kauzalinės sutartys - skirstymo kriterijus yra sutarties sudarymo pagrindas - ar turi reikšmės galiojimui ar ne. Abstrakčios - sutarties sudarymo pagrindas sutarties galiojimui įtakos neturi. Kauzalinės sutartys yra tokios, kurios sudaromos tam tikram pagrindui (pvz.: susitarimas dėl novacijos - ji galima TIK tada kai egzistuojanti prievolė yra keičiama kita ir jei pasirodytų, jog nėra egzistuojančios prievolės, tai

negalima ir novacija).

Atlyginintinės ir neatlygintinės sutartys - ar naudą gauna viena šalis ar abi šalys (žr. pradžioje).

Ekvivalentinės ir rizikos sutartys - skirstymo kriterijus yra naudos dydžio išankstinis žinojimas sudarant sutartį. Ekvivalentinės sutartys yra tokios sutartys, kai sutarties sudarymo momentu šalys jau žino kokią naudą iš to gaus (pvz.: pirkimo pardavimo sutartis). Rizikos sutartys yra tokios sutartys, kai sutarties sudarymo metu apskritai yra neaišku ar bus gaunama kažkokia nauda, ar bus patiriami nuostoliai, todėl nėra aiškus nei ekvivalento faktas, nei dydis (pvz.: draudimo sutartis).

Pagrindinės ir papildomos sutartys - skirstymo kriterijus yra sutarčių skaičius ir jų tarpusavio santykis. Šiuo atveju turime dvi ar daugiau sutarčių, bet viena iš jų yra pagrindinė, o kitos sutartys pagrindinę sutartį papildo. Šias sutarčių rūšis turime tada, kai sandoris yra sudėtingas (pvz.: sindikuota

paskola, kurią suteikia ne vienas, o keli bankai ir vienas bankas būtų nepajėgus suteikti).

Šalių naudai ir trečiųjų asmenų naudai skirtos sutartys - skirstymo kriterijus yra adresatas, kuris gauna naudą pagal sutartį. Šalys negali susitarti dėl kito asmens pareigų, kuris nėra sutarties šalis. Šalys įvardina trečiąjį asmenį, kuris bus naudos gavėjas įvykus tam tikram įvykiui nurodytame sutartyje.

Sąlyginės ir besąlyginės sutartys - skirstymo kriterijus yra sąlygos buvimas.

Vienkartinio įvykdymo ir ilgalaikės sutartys

Fiduciarinės ir nefiduciarinės sutartys - skirstymo kriterijus yra šalių tarpusavio santykių pobūdis. Jei santykiams yra būdingas absoliutus šalių pasitikėjimas ir veikimas viena kitos interesais, tai sutartis yra fiduciarinė.

Tipiškos ir atipiškos sutartys - skirstymo kriterijus yra atitinkamos sutarties reglamentavimas statutinėje teisėje. Tipiška sutartis yra tokia sutartis, kuri yra bent minimaliai reglamentuojama statuinėje tesisėje. Atipiška sutartis yra tokia sutartis, kuri yra nereglamentuojama statutinės teisės (tokias sutartis galima sudaryti, nes privatinė teisė yra grindžiama asmens ekonomijos principu ir negali numatyti visų praktinių situacijų; statutinė teisė dažnai atsilieka nuo gyvenimo, ji nėra objektyviai keičiama ir taikoma prie

besikeičiančių gyvenimo aplinkybių). Atipiškos sutarties atveju, kilus ginčui yra sudėtingiau jį spręsti. Du metodai: a) ieškoti panašios tipiškos sutarties ir ją radus pagal analogiją taikyti tos sutarties tasiykles; b) neradus panašios tipiškos sutarties reikia skaidyti atipiškos sutarties sąlygas į atskirus elementus (pvz.:

vienam elementui taikome nuomos sutarties taisykles, kitam - pirkimo-pardavimo, etc.).

Įformintos (de iure) ir faktinės sutartys - skirstymo kriterijus yra ar sutartis yra įforminta rašytiniu būdu ar kaip nors panašiai ar ne. Tai, kad sutartis nėra išreikšta tam tikra forma - nereiškia jog ji yra negaliojant.

Mišrios ir vienarūšės sutartys - skirstymo kriterijus yra kelių sutarčių rūšių elementai gali būti nustatyti. Jei sutartis turi tik vienos sutarties rūšies elementus, tai ji yra vienarūšė (pvz.: pirkimas -

pardavimas ir daugiau nieko neįvardinta). Jei sutartyje yra nurodyti keli elementai (pvz.: pirkimas-pardavimas,

vežimas, ranga, etc.) tai sutartis yra mišri - joje telpa kelioms sutarčių rūšims būdingi požymiai. Turint vienarūšę sutartį yra žymiai paprasčiau ginčo atveju, nes reikalingos tik normos reglamentuojančios vieną elementą (pvz.: pirkimas - pardavimas). Turint mišriąją sutartį galima taikyti absorbcijos principą (kai

keli bruožai nėra esminiai, lyginant su kitais, todėl normos taikomos pagal esminius bruožus) arba taikysime kelių skirtingų sutarčių rūšių taisykles, nes nėra išskiriami esminiai bruožai.

3K-3-53/073K-3-61/10

3K-3-500/103K-3-387/06

Sudarytos derybų metu ir sudarytos prisijungimo būdu sutartys - nauja klasifikacija atsiradusi dėl to, kad vystantis gamybai atsirado stambių korporacijų, kurios sudarydavo daugybę sutarčių su savo klientais ir darbo palengvinimui korporacijos parengė standartines sutarčių sąlygas. Tokioje situacijoje derybos tarp šalių praktiškai nevykdavo. Atsiradus tokiai praktikai, atsirado ir būtinybė nustatyti tam tikras taisykles, kad sąlygas diktuojanti šalis negalėtų piknaudžiauti. Sutartys sudaromos prisijungimo būdu ir yra tas atvejis, kai derybos nevyksta ir kita sutarties šalis gali arba pasirašyti sutartį arba jos nepasirašyti CK 6.185str. - CK 6.187str.

Formalios ir neformalios sutartys - skirstymo kriterijus yra formos reikalavimai - ar yra sutarčiai nustatyti formos reikalavimai ar ne. Formalios sutartys - įstatymas arba pačios šalys nustato vienokius arba kitokius formos reikalavimus (pvz.: sutartis turi būti sudaryta raštu ir pan.). Neformalios sutartys - nei įstatytmas nei šalių susitarimas joms jokių formų nenustato.

Viešosios (CK 6.161str.) ir ne viešosios sutartys - skirstymo kriterijus yra sutarties šalies kuri parduoda prekes arba teikia paslaugas veiklos pobūdis ir statusas. Egzistuojant monopolijoms, paslaugų gavėjai neturi pasirinkimo teisės ir dėl šios priežasties, kad užkirsti kelią piktnaudžiavimui, yra nustatomas specialus reglamentavimas sudarant ir vykdant viešasias sutartis. Viešoji sutartis tai sutartis, kurią sudaro verslininkas teikiantis paslaugas visiems asmenims be išimties, kuriems tos paslaugos yra reikalingos. Tas verslininkas užima monopolinę padėtį rinkoje. Viešosioms sutartims taikomi ypatumai: verslininkas privalo sudaryti sutartis su kiekvienu asmeniu kuris kreipiasi ir atsisakymas sudaryti sutartį bus

kvalifikuojamas kaip neteisėtas veiksmas, yra nustatomos prekių ir paslaugų kainos ir daugumą sutarčių sąlygų nustato viešųjų sutarčių aktai.

Preliminarios ir pagrindinės sutartys - skirstymo kriterijus yra susitarimo pobūdis - ar šalys sudarė tik organizacinio pobūdžio susitarimą ar jos sudarė sutartį kuri sudaro teises ir pareigas šalių. Preliminari sutartis konkrečių teisių ir pareigų nenustato, ji tik nurodo, kad šalys susitarė ateityje sudaryti sutartį. Civilinės, vartojimo ir komercinės sutartys - civilinės yra tokios sutartys, kurias sudaro fiziniai asmenys neužsimantys verslu ir profesine veikla, vartojimo sutartys yra tos kurias sudaro iš vienos pusės verslininkas, o iš kitos fizinis asmuo (CK 1.37str. šalys turi būti verslininkas kuris kažką parduoda, o kita šalis

turi būti fizinis asmuo. Sutarties tikslas yra tenkinti savo asmeninius ar šeimos poreikius.), komercinės - sutartys kurias tarpusavyje sudaro verslininkai (skirtingoms sutarčių rūšims yra taikomos skirtingos taisyklės). Vartojimo sutartims yra taikomos spec.taisyklės kurių paskirtis yra ginti fizinį asmenį vartotoją, kaip silpnesinę šalį.

4. Sutarčių teisės principai.Privatinės teisės principai kartu yra ir sutarčių teisės principai, bet atsižvelgiant į sutartinių prievolių pobūdį ir prigimtį yra išskiriami tokie principai: Sutarties laisvės principas (CK 6.156str.) - šį principą sudaro kiekvieno asmens laisvė apsispresti sudaryti

ar nesudaryti sutartį, laisvė sudaryti atipiškas sutartis bei šalių laisvė nustatyti sutarties turinį. Svarbu yra tai, kad nebutų prieštaraujama imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, sutarties šalys negali nustatyti tokių sąlygų kurios prieštarautų viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šios teisės yra ribojamos viešojo intereso arba trečiųjų asmenų apsauga (pvz.: įmonės vadovas negali sudaryti sandorio, jei tas sandoris reikštų interesų konfliktą; sutuoktiniai negalės parduoti vienintelės gyvenamosios

patalpos, jeigu jie turi nepilnamečių vaikų, prieš tai negavę teismo sprendimo). Sutarties privalomumo principas (pacta sund servanta) - užtikrina civilinės apyvartos stabilumą. Jei viena

iš šalių nuspręstų nevykdyti sutarties, yra visa galybė būdų legaliai šalį priversti vydkyti savo įsipareigojimus. Šiam principui galimos išimtys: CK 6.204str., bankroto atveju.

Konsensualizmo principas - sutarties sudarymui ir galiojimui bendra taisykle pakanka šalių susitarimo dėl esminių sutarties sąlygų. Tai yra formalizmo priešybė (sutartį reikia sudarinėti tam tikra forma, nesilaikymas darydavo sutartį negaliojančia).

Šalių lygiateisiškumas Sąžiningumas Bendradarbiavimas Kilus abejonei ar sutartis yra galiojanti prioritetas turėtų būti teikiamas sutarties galiojimui (in favorum

contractus) - reikia stengtis išsaugoti sutartį, nes sutartis sukuria sutartinę prievolę, o ši yra ekonominio bendradarbiavimo teisinė forma.

2013.05.07 PRIEVOLIŲ TEISĖ

6. Civilinės atsakomybės formosNeigiamų turtinių padarinių, kuriuos patiria atsakovas išraiška, t.y kokiu būdu iš atsakovo yra kažkas paimmama ir perduodama nukentėjusiajam. Yra dvi formos:

Nuostolių atlyginimas (kai padaryta žala įvertinima pinigais ir tai vadinama nuostoliais. Tai yra pagrindinė

civilinės atsakomybės forma, nes taikoma tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei); Netesybos (iš atsakovo yra išieškoma pinigų suma nustatyta sutartimi, įstatymu ar teismo sprendimu.

Netesybos yra būdingos tik sutartinei civilinei atsakomybei). Netesybos yra priteisiamos nukentėjusiajam.Atskyrimo praktinė reikšmė - priklausomai nuo formos, yra skirtingos civilinės atsakomybės sąlygos. Jei civ.atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu, tai esminė sąlyga yra žala + priežastinis ryšys. Jei netesybomis - pakanka vien neteisėtų veiksmų fakto, tam, kad netesybas būtų galima priteisti.Skiriasi ieškinio senatis - nuostolių atlyginimas 3metai, o netesybos - 6mėnesiai.

7. Civilinės atsakomybės sąlygosAplinkybės kurias nustačius galima taikyti civilinę atsakomybę viena ar kita aukščiau nurodyta forma. Priklausomai nuo civ.atsakomybės formų ir nuo to ar yra taikomas bendras civ.atsakomybės principas, kad civ.atsakomybė yra kalta, yra skiriamos kelios civ.teisės pažeidimo sudėtys: Turi būti nustatytos 4 civ.atsakomybės sąlygos:

Neteisėti veiksmai (CK 6.246str.); Žalos faktas ir jos dydis (CK 6.249str.); Priežastinis ryšys (CK 6.247str.); Kaltė (CK 6.248str.).

Išimtys:

Atsakomybė be kaltės - vien už neteisėtus veiksmus galima taikyti atsakomybę nuostolių atlyginimo forma (pvz.: jeigu verslininkas pažeidė sutartį, tai jis atsako be kaltės, tačiau turi atlyginti nuostolius)

Netesybų forma - kalbame ne apie nuostolių atlyginimą, o apie netesybas, pakanka neteisėtų veiksmų ir kaltės.

8. Neteisėtumas Tai yra būtina civ.atsakomybės sąlyga, todėl civ.atsakomybė negalima, jeigu veiksmai buvo teisėti. Atitinkamai - veiksmų teisėtumo įrodinėjimas - vienas iš atsakovo gynimosi būdų (CK 6.253str.)Neteisėtumas - labai plati ir kartu vertybinė kategorija, apimanti:

a) bet kokios teisės normos (administracinės, baudžiamosios, etc.) pažeidimus;b) piktnaudžiavimą teisę;c) sutarties pažeidimą;d) bendro pobūdžio pareigų (pvz.: pareigos elgtis atidžiai ir atsargiai, pareigos elgtis sąžiningai ir panašiai)

pažeidimą;e) kito asmens subjektinės teisės pažeidimas;f) profesinės etikos ir kitokių profesinę veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą.

9. ŽalaBūtina civ.atsakomybės sąlyga, kai civ.atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Žala yra suprantama kaip įstatymo, teisės saugomo intereso pakenkimas. Žalos rūšys:

a) Tiesioginė (pozityvi) / negautos pajamos Tiesioginiai nuostoliai - pasireiškia esamų daiktų sugadinimu / sužalojimu. Negautos pajamos - žala, kuri pasireiškia tam tikros naudos negavimu dėl neteisėtų veiksmų (tik grynasis

pelnas, atskaičius visus mokesčius).Pvz.: Turime taxi automobilį kurį sudaužė: tiesioginiai nuostoliai - automobilio sudaužymas, o negautos pajamos - tai ko

negavome už taxi paslaugas kol automobilis buvo remontuojamas. Negautos pajamos bus tai, kas liks atskaičius visus mokesčius, t.y. ką gauna "į rankas"

b) Žala turtui / žala asmeniui;c) Turtinė / neturtinė; d) Tiesioginė / netiesioginė ("rikošetinė")Lietuvos teismų praktikoje požiūris į rikošetines bylas yra neigiamas, grindžiant priežastinio ryšio nebuvimu (pvz.: automobilis trenkėsi į elektros stulpą, dėl to pas mane namie išsijungė šaldytuvas ir sugedo maistas - greičiausiai aš negausiu iš avarijos kaltininko atlyginimo už savo maistą).

e) Nominali / reali Nominali - vertė yra nustatoma pagal įmonės balansą, t.y. kiek sunaikintas daiktas buvo įkainuotas balanse Reali - vertė yra nustatoma atsižvelgiant į rinkos sąlygas, ar kiek nukentėjusiam tas daiktas buvo vertas

Nuostoliai - žalos, t.y. pakenkimo įvertinimas pinigais.Nukentėjusysis norėdamas prisiteisti žalos atlyginimą privalo nurodyti žalos faktą ir dydį. Žalos faktą nurodyti yra nesudėtinga, tačiau dydžio priteisimas sukelia daug ginčų (dažnai žalą įvertininti pinigais sunku ar

išvis neįmanoma, dėl ekvivalentų nebuvimo, neturtinės žalos ar kt.). Jei žalos dydžio nurodyti neįmanoma, turi būti taikomos tam tikros metodikos ir galutinį įvertinimą pateikia teismas nagrinėdamas ginčą.Žala turi būti atsiradusi, t.y. jau turi būti padaryta, kad galima būtų kalbėti apie jos dydžio apskaičiavimą. Galimas situacijos, kai neteisėtais veiksmas yra padaryta žala, tačiau ji yra tik pirminėje atsiradimo stadijoje, todėl CK6.249str. leidžia teismui priteisti ir būsimos žalos atlyginimą, jeigu yra pateikiami svarūs įrodymai, kad ta žala ateityje tikrai atsiras.Teismai itin atsargiai taiko šią galimybę ir netgi pateikus akivaizdžius įrodymus, teismai atsisako tenkinti tokius

reikalavimus.Žala yra tik tokiu atveju, kai kalbame apie teisės saugomos vertybės pakenkimą. Žala negalime pripažinti tokių praradimų, kurių teisė negina ir nesaugo. Apie žalą galima kalbėti, jei žala nėra pernelyg nutolęs neteisėtų veiksmų padarinys. Žala yra įvertinama pinigais pagal galiojančias rinkos kainas, kurios galioja sprendimo priėmimo momentu, išskyrus 6.249str. esančias išimtis.Teismo sprendimas kuriuo priteisima žala, turi deklaratyvų pobūdį, t.y. jis tik konstatuoja, jog buvo padaryta žala ieškovui ir jis turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą (kuri yra paveldima, išskyrus atvejus, kai žala yra

susijusi išimtinai su kreditoriaus asmeniu).

10. Priežastinis ryšysTeisinis priežastinis ryšys - ar tikrai atsakovas turi atlyginti žalą, todėl, kad ta žala atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų.Dviejų etapų priežastinio ryšio nustatymo testas:1. Faktinis (pirmas etapas), t.y. ar žala būtų atsiradusi be atsakovo veiksmų (condicio sine qua non);2. Teisinis (antras etapas), t.y. atsižvelgiama į atsakovo kaltę, ieškovo elgesį, žalos pobūdį ir dydį, pažeisto intereso pobūdį, galimybę numatyti žalą ir jos mąstą ir t.t.

11. KaltėKaltės samprata civilinėje teisėje nuo kaltės sampratos baudžiamojoje, administracinėje, etc.Kaltė civilinėje teisėje yra suprantama objektyvia, o ne subjektyvia prasme.

Civilinėje teisėje, pagal 6.248str. - kaltė kaip civ.atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, t.y. ieškovui reikia įrodyti civ.atsakomybės sąlygas. Civilinė teisė numato daugybę atvejų iš bendros taisyklės - civilinė atsakomybė yra galima tik esant kaltei.Civilinėje teisėje nėra ant tiek reikšmingos kaltės formos ir rūšys, kiek jos reikšmingos viešojoje teisėje.Kaltės rūšys:

Dolus malus - tyčia; Culpa lata - didelis neatsargumas; Culpa levis - paprastas neatsargumas; Culpa levissima - menkiausias neatsargumas.

7. Aplinkybės, šalinančios civilinę atsakomybęAplinkybės kurios pateisina žalos padarymą:

Įstatyme numatytos pareigos vykdymas; Viešasis interesas (pvz.: policijos pareigūnai persekiodami nusikaltėlį turi teisę sustabdyti transporto

priemonę ir su ja persekioti nusikaltėlį); Leidimai (pvz.: jeigu įmonė turi taršos leidimą ir išmeta kenksmingas medžiagas, tačiau neviršyja leidimo

normų - viskas teisėta); Sutartis (pvz.: nukentėjusysis sutartimi prisiėmė tam tikrą riziką, pavyzdžiui pavojinga sporto šaka).

Aplinkybės šalinančios civilinę atsakomybę:

Savigyna (priverstinis savo teisių gynimas nesikreipiant į valstybės institucijas. Pvz.: prievolės vykdymo

sustabdymas. Negali būti peržengtos ribos.); Būtinoji gintis (turi būti užpuolimas, nuo kurio ginamasi adekvačiomis priemonėmis, pvz.: jei yra ginama

fizinio asmens gyvybė - užpuoliko gyvybės atėmimas bus laikomas teisėta); Būtinasis reikalingumas (situacija, kai siekiant išvengti žalos vienam objektui padarom žalos kitam objektui); Sutikimas (nukentėjusys arba tiesiogiai sutiko, kad jam būtų padaryta žalos, arba jo veiksmai aiškiai rodo, jog

jis prisiėmė riziką žalos padarymui); Senatis (visuotinai žinomas teisinės prievolės pasibaigimo pagrindas, suėjus senačiai prievolė apskritai

nepasibaigia, o teisinė prievolė transformuojasi į prigimtinę, t.y. prievolė baigiasi, bet jeigu skolininkas

nežinodamas netyčia perveda pinigus, tai jam jie nebus grąžinami); Imunitetas (juo naudojasi viešieji asmenys, diplomatinės atstovybės, etc.); Force majeure (jei žala padaryta dėl nenugalimos jėgos, tai ).

2013.05.14 PRIEVOLIŲ TEISĖ

Atsakomybė už statinių ir gyvūnų padarytą žalą.Tai atvejai, kai civ.atsakomybė nustatyta be kaltės, t.y. atsakovas atsako be kaltės, jeigu neįrodoma, kad atsirado dėl force majeure ar nukentėjusiojo kaltės. Atsakovas gali būti gyvūnų ar statinių savininkas arba valdytojas.

3K-3-108/13Kai statinys yra pastatytas, savininko pareiga yra jį prižiūrėti ir jei dėl nepriežiūros atsiranda žala, tuomet atsiranda žala be kaltės. Statiniai suprantami plačiai - keliai, kanalizacijos šachtos, pastatai ir kt.

3K-7-152/20103K-3-507/20103K-3-238/20103K-3-378/20093K-3-554/20073K-3-62/2009

GYVŪNAI:3K-3-138/20093K-3-509/2009

Valstybė turi sumokėt už gyvūno padarytą žalą kelyje, jei valstybė nepastatė tvorų ar ženklų, etc. 3K-3-478/122012M KEITĖSI PRAKTIKA: VALSTYBĖ ATSAKO NE PAGAL 267STR., O BENDRAIS PAGRINDAIS. ATSAKOMYYBĖ GRINDŽIAMA KALTE IR JEIGU VALSTYBĖ ĮRODYS, KAD PADARĖ VISKĄ KĄ GALĖJO PADARYT - VALSTYBĖ NEATSAKYS.

Deliktinė atsakomybė už svevikatos sužalojimą ir gyvybės atėmimą.Subjektas yra žmogus kuriam padaryta žala.Civ. atsakomybė už šią žalą nustatyta ne tik civilinio kodekso sistemoje, bet ir valstybės soc.draudimo sistemoje. Socialinio draudimo sistema atsirado Vakarų valstybėse su pramonės revoliucija XIXa., kai atsirado darbdavio pareiga drausti civilinę atsakomybę.

1999.12.23 Nelaimingų atsitikimų dare ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas. Objektas - nelaimingi atsitikimai ir profesiniai susirgimai darbe ar pakeliui į/iš darbo; Subjekai - dirbantys pagal darbo sutartis ir kt. asmenys; Nedraudžiamieji įvykiai - tyčia, ne darbo metu, neblaivumas, etc.

Draudžiama tik turtinė žala, kuri kompensuojama pagal tam tikras specialias formules nustatytas įstatyme. Turtinė žala yra apskaičiuojama skirtingai, priklausomai nuo to koks buvo sužalojimas ir kokie jo padariniai ir kiek yra netekta darbingumo procentų dėl sužalojimo:

1) Ligos pašalpa;2) Netekus darbingumo iki 30% - netekto darbingumo vienkartinė pašalpa (10% arba 20% 24mėn.

kompensuojamo darbo užmokeščio);3) Netekus darbingumo daugiau nei 30% - periodinė kompensacija pagal formulę;4) Gydymo ir medicininės reabilitacijos išlaidų kompensavimas pagal SDĮ.

Antras įstatymo reglamentuojamas atvejis yra mirtis:1) Vienkartinė išmoka - 100 dydžio einamųjų metų draudžiamųjų pajamų šeimos nariams (žuvusiojo

sutuoktinis, tėvai ir vaikai)

2) Periodinė išmoka pagal formulę nedarbingiems:a) Vaikams iki 18m. (jei mokosi iki 24m.);b) Nedarbingam sutuoktiniui;c) Vaiką iki 8m. prižiūrinčiam sutuoktiniui ar kitam šeimos nariui;d) Nedarbingiems šeimos nariams, kurie buvo mirusiojo išlaikomi.

Jei žala pagal šį įstatymą nėra atlyginama, tai nukentėję asmenys pagal CK gali reikalauti žalos atlyginimo iš darbdavio. Išmokos išmokamos pagal šį įstatymą yra įskaitomos į žąlą.

Civilinės teisės sistema (CK 6.283 - 6.89str):1) Turtinė ir neturtinė žala;2) Turtinė - prarastos pajamos, papildomos išlaidos;3) Mirties atveju:

a) išlaikomų asmenų ir darbingo sutuoktinioi prarastos pajamos;b) laidojimo išlaidos;c) neturtinė žala artimiems šeimos nariams.

4) Socialinio draudimo išmokų įskaitymas plius subrogacija.

Gali būti taikomas subsidiariai su soc.draudimo įstatymu, kai išmokėjus išmokas pagal įstatymą žala nekompensuojama - kodeksas bus taikomas neturtinei žalai ir neišmokėtai turtinei susigrąžinti. Arba gali būti taikomas vienas, kai netaikomas minėtas įstatymas.

Valstybės civilinė atsakomybė.Kai atsakomybės subjektas yra valstybė arba savivaldybė kaip viešasis juridinis asmuo. Specifika pasireiškia tuo, kad jeigu žalą padaro valstybės ar saviv. pareigūnai - kyla klausimas kas yra atsakomybės subjektas (pareigūnas ar valst./saviv. kaip juridiniai asmenys?). Vienas iš tų atvejų, kai žalą padaro vienas asmuo, pvz. pareigūnas, bet atsakomybė vistiek teks VALSTYBEI.

Dvi valstybės / savivaldybių veiklos sritys:1) Tiek valstybė tiek savivaldybės veikia privatinės teisės reglamentuojamoje srityje (kažką perka,

nuomojasi, skolinas, etc - sudaro civ.sandorius).2) Viešosios teisės reglamentuojama sritis - imuniteto atsisakymas;3) Atsako be konkrečių pareigūnų kaltės, išskyrus civilinį procesą;4) Viešasis administravimas plius teisėsauga. Problema - įstatatymų leidyba?5) Subjektas - valstybė / savivaldybė, kaip juridinis asmuo (atstovavimas);6) Turtinė ir neturtinė žala;7) Valstybės atgręžtinio reikalavimo teisė.

A - 69 / 12