Avižienių vidurinės mokyklos4c klasės mokinių

poezija“Gyvūnai- mūsų draugai”

Page 2

Atokaitoj snaudžia aptingęs Rainys.Viena jo akis užmerkta...Kitoj atsispindi - dangus, vyturys,Kutena ausis jo daina.

• Pavasaris vėl!• Kaip matyt tave geraŽydriausio dangaus vidury.Gyvenkime taikiai, pamirškime karą,O, drauge brangus vytury.

Kiek galime vienas ant kito mes pyktiIr rodyt gyvenimą trumpą?Žinok, aš išsprendžiau gyvenimo lygtį-Aš jau nebe tas, kuris čiumpa.

Kūrė: Agnė Mazgelytė

Page 3

Jau ir spalio ketvirta,Oi kokia graži diena,Susitiko daug draugų,Šią dienelę švęst kartu.

Štai berniukas su pelyte,O mergaitė su katyte,Pasakys jie mums kartu,Kaip mylėti juos abu.

Supažindins, kaip maitinti,Prižiūrėti ir auginti,Štai ir mūsų pabaiga.Ir su spalio ketvirta! Kūrė: Džiugas Čiūras

Page 4

Gerą draugę aš turiu,Ją narvely auginu.Ne lėlytė, bet pelytė-Šarlotėlė ji vardu.

Tai išdykusi pelytė:Nardo, siaučia kaip žuvytė.Ji mažutė ir pilkaDžiaugias ja visa šeima.

Kūrė: Goda Gudonytė

Page 5

Aš esu Amsiukas,Labai dailus šuniukas.Kai pykstu- aš urzgiu,Kai miegu- aš knarkiu.

Turiu aš būdą savo,Ji stovi kieme prie namo.Kates iš jo veju,Nėra juk čia pelių.

Bet yra draugų paukštelių,Kuriuos aš vaišinu.Jie tupi ant būdos,Ir nesuka sau galvos.

Kūrė: Kotryna Mačiulytė

Page 6

Štai varnėnas, štai papūgaJie kartu sukels mums pūgą.Bet papūga ne pūga Ji naminė pelėda. Ji spalvota ir marga, Ji kaip povo uodega. Juk papūga -paukštis doras. Balsas jo skardus ir plonas.Na, išspręskime šią lygtį.Ar papūgą pasilikti?Jei papūga –ne pūga Ir ne vėjo ji siųsta,Jeigu ji ne pelėda,Gal nakties ji atsiųsta?.. Tai sunki lygtis išėjo , Bet išspręsti mums padėjo Knygos ,dainos ir vaikai Ir papūgų tauškalai...Kūrė: Margarita Kirilova

Page 7

Australijos gyvūnijaPati gausiausia Žemėje,Kengūros, ančiasnapiai,

Koalos ir velniai...Yra Australijos gyvūnai.

Europoje gyvūnaiVisai jau kitokie.

Ten briedžiai, meškos, lapėsIr voverės straksės.

O Antarktidoje taip šalta ir niūru.Ten galima sutikti albatrosą,

Dar ruonį su pingvinu ant lyčių,Ir baltą mešką pamatyti tegaliu...

Kūrė: Renaldas Šimkus

Page 8

Gyvūnas-tai šviesa,Gyvūnas- tai drąsa,Sušildau jį delne,Kai pamatau kieme.Jei nori tu pažaisti,Jei nori tu draugaut.Nupirki tu gyvūną irBus jis draugas tau.Nuėjau į lauką žydrą,Oi kiek taksų ,Oi kaip mirga... Aš į namą juos viliojau Ir maistu apdovanojau.

Kūrė: Samanta Šimukovič

Page 9

Atsibus, pasiražys,

Į laukus išeis ožys.

Noksta grikiai pakely,

Atsidžiaugti negali.

  Nušienaus grikius ožys.

Dailiai sėklas nudaužys,

O ožiukai pamainom

Mals laimingi su dainom.

Juos ožkelė išmyluos,

Minkys tešlą kubiluos

Ir atstačiusi ragus

Keps šeimynai pyragus.

  Nagučius apsilaižys

Ir ožiukai, ir ožys...

Kūrė: Edgard Grigun

Page 10

Tupi kiškis po egle ,Žiūri jis vis į mane Ką daryti nežinau?

Bet galvoju ir mąstau...Afrikoj žirafos ir drambliai

Antarktidoj ruoniai ir pingvinaiTai gyvūnai

Tai draugai ...

Pagalvojau, pamąsčiau,Kiek gyvūnų pamačiau,Nes gyvūnų tai diena Būna spalio ketvirta!

Kūrė: Raminta Saletytė

Page 11

Mano mylimas žiurkėnasDidelis ir nuostabus,Visas jis labai pūkuotasTarsi sniego kamuolys.

Naktį laksto, dieną miega,Ir be jo aš negaliu.Vien tik jis mano palaima,Kai mes žaidžiame kartu.

Kūrė: Viktorija Smykaitė

Page 12

Mano šuo labai žaismingasDraugas jis puikus.Graužia kauliukus ir spintą, Loja sau smagus.

Jis mamai į vazonus prisysioja,Aš jį lauke smagiai vedžioju,O jei lauke staiga atšąla,Aš jį šiltai apmūturiuoju.

Kad nevėluočiau į mokyklą Jis žadina mane rytais.

Kūrė: Danielius Mikianec

Page 13

Aš myliu katesIr myliu šunis.Aš myliu labai Šiuos gyvūnėlius.

Kiekvieną dienąŠlapia nosytėPabudina mane.

Grakšti katytėMan ausį glostoTyliai murkdama.

Šilta saulytėPro langą šviečia,Gyvūno dienąŠvęsti kviečia.

Kūrė: Erika Laurelytė

Page 14

SĖDI KIŠKIS PO EGLEDIDELIAM TAMSIAM MIŠKE.EINA VILKAS PRO MEDŽIUS,OI, KAIP KIŠKIUI ŠIANDIEN KLIUS.

KIŠKIS JIS JUK NE BAILYS IR JO VILKAS NEPAVYS.SKUODŽIA KIŠKIS Į NAMUS.PRO TANKIUS TAMSIUS MIŠKUS.

TEN MAMYTĖ JO JAU LAUKS:APKABINS, ŠVELNIAI PRIGLAUS...

KŪRĖ: DONATAS BURAČIAUSKAS

Page 15

Rudą katiną turiu,Jis labai labai gudrus.Žaidžia, žadina visusIr pašėlęs būna jis.

Ryte reikia nežiopsoti,Nes prarasi sumuštinį.Tik matysi jo ūsus,Kaip ramiai jis prausia juos.

Dieną gauna jis pylos,Kai išvarto vazonus.Bara jį piktai mama,Bet jis žiūri nekaltai...

Kūrė: Edvinas Žmuidinas