ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS - dspace.lzuu.ltdspace.lzuu.lt/bitstream/1/1577/1/Ergonom_individual_prakt_darbai.pdf · Sąnariai – tai paslanki kaulų slinktis su ertme tarp

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Projektas Lietuvos žemės ūkio universiteto pirmosios studijų pakopos programų

atnaujinimas (projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-092)

Ričardas Butkus

Ergonomikos individualūs

praktiniai darbai

Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalyko

individualiųjų praktinių darbų aprašas

Akademija, 2012

2

UDK 331.101:62(075.8)

Ričardas Butkus

Ergonomikos individualūs praktiniai darbai

Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalyko individualiųjų praktinių

darbų aprašas

Recenzavo:

dr. Rasa Čingienė, Aleksandro Stulginskio universitetas,

dr. Mečys Palšauskas, Aleksandro Stulginskio universitetas.

Aprobuota:

Aleksandro Stulginskio universiteto Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedroje

2012-02-22, protokolo Nr. 809-309.

Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto tarybos

metodinėje komisijoje 2012-03-02, protokolo Nr. 88.

Kalbą redagavo Laima Jonikienė

Leidinio išleidimas paremtas projekto Lietuvos žemės ūkio universiteto

pirmosios studijų pakopos programų atnaujinimas (projekto kodas Nr. VP1-

2.2-ŠMM-07-K-01-092), finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP1-2.2-

ŠMM-07-K-01-092 lėšomis.

© R. Butkus, 2012

© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2012

3

PRATARMĖ

Sparčiai intensyvėjant gamybai, diegiant naujas technologijas ir technines priemones,

didėjant darbo intensyvumui, vis aktualesni tampa žmonių darbo aplinkos valdymo aspektai,

tarp jų profesinės rizikos vertinimo ir jos prevencijos klausimai. Racionalus žmogaus

galimybių ir technikos bei technologijų laimėjimų derinimas, teisingas funkcijų tarp jų

paskirstymas sistemoje „Žmogus–mašina–darbo objektas–aplinka” leidžia tikėtis didžiausio

darbo našumo bei efektyvumo, žmogaus sveikatos ir darbingumo išsaugojimo.

Pagal projekto „Lietuvos žemės ūkio universiteto pirmosios studijų pakopos programų

atnaujinimas“ finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas numatyta atnaujinti ar jungti

studijų programas, stiprinti studijų metodinį aprūpinimą, įsigyjant įvairių programinių paketų

inovatyviems studijų metodams diegti, mokomąją literatūrą lietuvių ir užsienio kalbomis,

rengiant mokomąsias knygas ir kitas mokymo priemones.

Šio darbų, skirtų Bendrosios agroinžinerijos ir Žemės ūkio inžinerijos ir vadybos

bakalaurų studijų programų studentams, studijuojantiems Ergonomikos pagrindų ir profesinės

saugos valdymo dalyką, aprašo paskirtis pateikti kai kurių ergonominių rizikos veiksnių

vertinimo patarimus su individualiomis praktinėmis užduotimis. Aprašas suteiks žinių apie

žmogaus sensomotorines savybes, krovos rankomis darbų sunkumą didinančius

(mažinančius) veiksnius ir kompiuterizuotųjų darbo vietų įrengimą, o interaktyvūs praktiniai

tyrimai padės įgyti gebėjimų vertinti, kurti bei tobulinti tokias darbo vietas. Aprašu galės

naudotis ir kitų programų aukštųjų mokyklų studentai, jis gali būti naudingas įmonių

vadovams, darbdavio įgaliotiesiems asmenims darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, šios

srities specialistams, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nariams ar darbuotojų

įgaliotiesiems atstovams bei patiems darbuotojams.

Siekiant, kad leidinį skaitytų ir juo pasinaudotų kuo daugiau skaitytojų, aprašas išleistas

elektronine versija.

Autorius dėkingas projekto fundatoriams už suteiktą finansinę paramą, o aprašo

recenzentams dr. Rasai Čingienei (ASU Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra) ir

dr. Mečiui Palšauskui (ASU Mechanikos katedra) už vertingas pastabas bei pasiūlymus.

Autorius dėkoja visiems kitiems, padėjusiems patarimais, pasiūlymais bei suredaguoti ir

išleisti šį praktinių darbų aprašą.

Pastabas apie šį leidinį ir pasiūlymus jam tobulinti autorius prašo siųsti adresu:

Ričardas Butkus, Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra,

Studentų g. 15b, LT – 53362 Akademija, Kauno r.,

tel. (8 -37) 75 23 76, el. paštas: [email protected]

mailto:[email protected]

Aleksandro Stulginskio universitetas

Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra

Ergonomikos pagrindų ir profesinės saugos valdymo dalykas

Ergonomikos individualūs praktiniai darbai

4

TURINYS

Individualus praktinis darbas SENSOMOTORINIŲ SAVYBIŲ TYRIMAS ........................... 5

Darbo tikslas ............................................................................................................................... 5

Darbo užduotys: .......................................................................................................................... 5

Pagrindinės žinios ....................................................................................................................... 5

Darbo eiga................................................................................................................................... 7

Literatūra .................................................................................................................................... 9

Ataskaitos forma ....................................................................................................................... 10

Individualus praktinis darbas KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ĮRENGIMO

TYRIMAS ................................................................................................................................ 12

Darbo tikslas ............................................................................................................................. 12

Darbo užduotys ......................................................................................................................... 12

Pagrindinės žinios ..................................................................................................................... 12

Darbo eiga................................................................................................................................. 15

Literatūra .................................................................................................................................. 18

Ataskaitos forma ....................................................................................................................... 19

Individualus praktinis darbas KROVOS RANKOMIS DARBO TYRIMAS .......................... 21

Darbo tikslas ............................................................................................................................. 21

Darbo užduotys ......................................................................................................................... 21

Pagrindinės žinios ..................................................................................................................... 21

Darbo eiga................................................................................................................................. 25

Literatūra .................................................................................................................................. 27

Ataskaitos forma ...................................................................................................................... 28




5

Individualus praktinis darbas SENSOMOTORINIŲ SAVYBIŲ TYRIMAS

Darbo tikslas – susipažinti su žmogaus sensomotorinių savybių apibūdinimais [1-4] ir

ištirti bei įvertinti savąsias sensomotorines reakcijas.

Darbo užduotys:

1. Išsiaiškinti sensomotorinių savybių tyrimų principus;

2. Praktiškai atlikti savųjų sensomotorinių reakcijų tyrimus ir rezultatus palyginti su

standartiniais duomenimis.

Pagrindinės žinios

Bendras žmogaus atsako į aplinkos pasikeitimus laikas skirstomas į reakcijos laiką ir

judesio trukmę (apibūdinama kaip žmogaus sensomotorika – stimulo suvokimo ir judesio

kaip atsako į stimulą procesas).

Žmogaus fizinio judėjimo aspektus nagrinėja biomechanika [3]. Ji naudoja fizikos ir

mechanikos dėsnius aprašant įvairių kūno segmentų judėjimą ir jėgas, kurios tuos

segmentus veikia. Žmogaus kūno judėjimą užtikrina tokios pagrindinės organizmo

funkcinės sistemos:

1. Griaučiai – tai standžių organizmo darinių, atliekančių mechanines funkcijas, sistema.

2. Sąnariai – tai paslanki kaulų slinktis su ertme tarp kaulo paviršių. Sąnariai skiriami

pagal veikimą ir formą: vienaašiai turi ritinio arba skridinio pavidalo paviršių. Jie

leidžia lenkti ar tiesti. Dviašiai sąnariai turi elipsės arba balno paviršių. Padeda lenkti ir

tiesti, atitraukti, pritraukti, atlikti kūginį judesį. Daugiaašių sąnarių paviršius rutuliškas,

jei leidžia atlikti bent vieną iš pagrindinių judesių tipų.

3. Raumenų sistema – sudaro raumenys bei judamojo aparato aktyvieji organai. Kiekvienas

raumuo susideda iš raumens skaidulų pluošto, jos jungiamo audinio, kraujagyslių,

limfmazgių ir nervų. Iš išorės raumenį gaubia jungiamoji audinio plėvė fascija.

Raumenys baigiasi sausgyslėmis.

4. Nervų sistema – tai viena iš kūno reguliuojančių sistemų, kuri greitai sklindančiais

nerviniais impulsais kontroliuoja ir valdo kitų sistemų funkcijas. Skiriama: centrinė

nervų sistema ir periferinė nervų sistema. Centrinę nervų sistemą sudaro galvos ir

nugaros smegenys. Periferinę – somatiniai ir vegetariniai nervai bei nerviniai mazgai.

Somatinė motorinė nervų sistema valdo kūno judesius ir pozą. Paprastesnius judesius

valdo nugaros smegenys, o sudėtingesnius, be nugaros smegenų, dar motorinė žievė,

smegenėlės, smegenų kamienas. Sensorinė nervų sistema priima jutimo informaciją iš

aplinkos per receptorius, kurie dirginimą transformuoja į nervinius impulsus. Išskirtini

somatiniai (lytėjimo), šviesai jautrūs receptoriai (regos), klausos, skonio ir uoslės

receptoriai.




6

5. Kraujotakos sistema – sąlygoja žmogaus organizmo medžiagų apykaitą, tiekdama

audiniams deguonį, maistą, vandenį, šalindama iš audinių anglies dioksidą ir nereikalingas

medžiagas. Ji taip pat padeda reguliuoti organizmo funkcijas, kūno temperatūrą, apsaugo

kūną nuo svetimkūnių.

Reakcijos laikas – laikas nuo stimulo pasirodymo iki reakcijos pradžios (sprendimo

priėmimo). Reakcijos laikas skirstomas į dvi fazes: 1 – laikas, kuris praeina nuo receptorių

sudirginimo, kol impulsas pasiekia centrinę nervų sistemą; 2 – laikas, būtinas apdoroti

informaciją ir priimti sprendimą veiksmui atlikti.

Priklausomai nuo atliekamos užduoties gali būti išskirti tokie reakcijos tipai:

1. Paprastosios reakcijos trukmė – laikas, per kurį priimamas vienas vieno stimulo, kuris ir

buvo tikėtas, poveikis. Idealiomis sąlygomis trukmė yra apie 150–200 ms. Ji priklauso:

a) nuo informacijos kodavimo būdo (į garsus apie 40 ms greičiau negu į vaizdus);

b) nuo stimulų intensyvumo, ryškumo, trukmės, dažnumo;

c) nuo to, ar žmogus tikisi stimulo pasirodymo;

d) nuo žmogaus amžiaus;

e) nuo stimulo išdėstymo erdvėje.

2. Sudėtingosios reakcijos trukmė – tai reakcijos padalinimas skirtingiems stimulams,

kuriems dar reikia skirtingo veiksmo. Nustatyta, kad padidėjus alternatyvinių stimulų

skaičiui kvadratu, reakcijos laikas didėja 150 ms. Sudėtingosios reakcijos laikas

priklauso:

a) nuo kiekvieno iš stimulo pasirodymo dažnio;

b) nuo stimulo pasirodymo tikimybės;

c) nuo stimulo ir judesio suderinamumo ar judesių tipo;

d) nuo patirties, dėmesingumo ar nuovargio.

Judesio trukmė – tai laikas, būtinas fiziškai atlikti reikalaujamą veiksmą. Jo trukmė

priklauso nuo judesio prigimties, sudėtingumo, reikiamo tikslumo. Dėl skirtingos fizinės

organizmo struktūros žmogus veiksmus vienomis kryptimis gali atlikti greičiau, kitomis –

lėčiau. Tai priklauso nuo kūno sąnarių ir kūno dalių, kurie atlieka judesius. Rankos

judėjimo greitis gali kisti nuo 0,01cm/s iki 800 cm/s. Rankų judėjimo greitis link kūno yra

didesnis už judesio nuo kūno, tačiau judesiai nuo kūno yra tikslesni. Judesio trukmė taip pat

priklauso nuo judesio amplitudės ir tikslumo. Tikslumą lemia judančio objekto dydis. Kuo

didesniu atstumu reikia pasiekti mažą objektą, tuo didesnė judesio atlikimo trukmė.

Eksperimentiškai nustatyta, kad tiksliausiai judesiai atliekami prie žmogaus kūno centro

(nuo 15 iki 35 cm atstumu). Tolstant į kraštus nuo kūno vidurio plokštumos, judesių




7

tikslumas mažėja. Atlikdamas lėtus judesius, žmogus blogiau valdo jų trukmę, amplitudę ir

kryptį.

Bendruoju atveju sensomotorinės reakcijos trukmę (T) apibūdina 1 pav. pateikta schema.

Etapai:

a) stimulo (dirgiklio) atsiradimas;

b) sprendimo priėmimas ir veiksmo

pradėjimas;

c) veiksmo atlikimas.

Intervalas t1 – reakcijos trukmė, t2 – judesio

trukmė.

1 pav. Žmogaus sensomotorinės reakcijos proceso trukmės schema

Reaguodamas į regimuosius šviesos stimulus žmogus paprastai sugaišta apie

(0,34±0,08) sekundės raudonos šviesos, apie (0,37±0,10) s žalios šviesos ir apie

(0,39±0,12) s žalios šviesos signalui užfiksuoti [5]. Žmogaus rankos pirštų ir plaštakos

judesių tempas priklausomai nuo jų pobūdžio pagal [5] yra:

- lengvi (0,025 N jėga) spaudžiamieji judesiai pagrindine ranka - 6...7 kartai/s;

- lengvi (0,025 N jėga) spaudžiamieji judesiai nepagrindine ranka - 5...3 kartai/s;

- smūginiai judesiai vidutiniu tempu – 8...9 kartai/s;

- smūginiai judesiai optimaliu tempu – 2...5 kartai/s.

Rankos judesio trukmė iki siekiamo objekto gali kisti nuo 70 ms (kai atstumas 25 mm)

iki 210 ms (atstumas daugiau kaip 300 mm), o suspausti daiktą rankos pirštais trunka apie

700 ms. Kojų judesiai atliekami dar lėčiau, pvz., žengti 750...800 mm ilgio žingsnį trunka

apie 600 ms, spustelėti kojos pirštais paminą – 360 ms, o jei visa pėda – 720 ms. Kūno

korpuso padėties keitimai dar lėtesni, pvz., pasilenkti ar atsitiesti – 1000 ms, atsisėsti –

1400 ms, atsistoti – 1800 ms [5].

Visus šiuos ir panašius duomenis apie žmogaus sensomotorines savybes ypač svarbu

įvertinti projektuojant darbo vietas, mašinų valdymo įtaisus ir pan.

Reakcijos ar sensomotorinės reakcijos trukmės pokyčiai neblogai atspindi ir žmogaus

nuovargį, todėl gali būti panaudojami kaip vienas iš metodų darbo sunkumui ir įtampai

vertinti.

Darbo eiga

1. Pagrindinės tyrimo priemonės:

1.1. Aparatas sensomotorinėms reakcijoms ir judesių tempui tirti ERGOTEST-1;

1.2. Kompiuteris ir programa COGNITIVE MODULE [4];

1.3. Specialus strypas sensomotorinėms reakcijoms tirti.




8

2. Tyrimo tvarka (saugaus darbo reikalavimai išdėstomi užsiėmimų pradžioje):

2.1. Tyrimą ERGOTEST aparatu pasikeisdami atlieka trys asmenys: 1 – tiriamasis, 2 –

tyrėjas, 3 – protokoluotojas;

2.2. Tiriamasis stebi aparato ERGOTEST tiriamojo pultelį ir laukia nurodyto šviesinio

(paprastoji reakcija) signalo pasirodymo. Signalą duoda tyrėjas iš aparato ERGOTEST

pagrindinio valdymo pulto tiriamajam to nematant, o tiriamasis, pastebėjęs signalą, savo

pultelyje nuspaudžia jungiklį. Aparato pagrindinio pulto ekrane rodomas reakcijos laikas,

kurį protokoluotojas įrašo tiriamojo darbo ataskaitoje. Tiriama pateikiant raudonos,

geltonos ir žalios spalvų signalus po 5 kartus kiekvieną ir apskaičiuojant jų aritmetinius

vidurkius. Tyrimo dalyviai tarpusavyje keičiasi individualiems tyrimams atlikti;

2.3. Sudėtingosios sensomotorinės reakcijos trukmė nustatoma naudojant kompiuterinės

programos COGNITIVE MODULE skaičių ir linijų testus [4]. Programa vaizduolio

(displėjaus) ekrane pateikia skaičius (iš jų reikia išrinkti užduotąjį) arba skirtingo ilgio

linijas (iš jų reikia nurodyti ilgesniąją). Tiriamajam reikia atlikti judesį kompiuterio pele,

pažymint reikiamą skaičių ar liniją. Programa užfiksuoja kiekvieno bandymo ir vidutinę

sudėtingos sensomotorinės reakcijos trukmę bei standartinį rezultatų nuokrypį. Gauti

rezultatai užrašomi tyrimo ataskaitoje;

2.4. Plaštakos judesių tempo tyrimai atliekami ERGOTEST-1 prietaisu. Tyrėjas

pagrindiniame aparato pulte perjungia tempo tyrimo funkciją ir duoda pradžios komandą

tiriamajam. Tiriamasis veikia savo pultelio jungiklį apie minutę laiko kuo didesniu tempu,

kiekvieną bandymą atlikdamas pakaitomis dešine bei kaire ranka ir keisdamas rankos

plaštakos polinkio kampą (pirmojo padėtis – ranka ir jos plaštaka vienoje tiesėje su

jungikliu, alkūnė remiasi į kūną; antroji – plaštaka apie 45° kampu palenkta, o alkūnė

laisvai pasukta į šoną nuo kūno; trečioji – plaštaka apie 90° kampu). Kiekvieno bandymo

rezultatus tyrėjas praneša protokoluotojui, o jis rezultatus įrašo tiriamojo darbo

ataskaitoje;

2.5. Sensomotorinių reakcijų tyrimus krintančio objekto testu pakaitomis atlieka du

asmenys – tiriamasis ir tyrėjas-protokoluotojas.

a) motorinės reakcijos tyrimo metu tiriamasis laiko atgniaužtą delną taip, kad tarp

nykščio ir rodomojo piršto būtų tyrėjo vertikaliai laikomo strypo nulinė žyma.

Tiriamasis duoda signalą „jau“ tyrėjui, jis pagal šį signalą paleidžia strypą laisvai kristi,

o tiriamasis stengiasi kuo greičiau jį sugriebti. Kai tiriamasis sugriebia strypą, ant jo

atskaitomas strypo nueitas kelias nuo nulinės žymos iki sugriebio vietos (m).




9

Užrašius šį matmenį, tyrimas kartojamas dar bent keturis kartus. Žinant strypo nueitą kelią,

nesudėtinga suskaičiuoti (1 formulė) laiką, per kurį tiriamasis sugriebia strypą.

Galutiniame vertinime apskaičiuojamas rezultatų aritmetinis vidurkis.

,s 0,32 Sg

ST (1)

čia: S – strypo nueitas kelias m;

g – laisvojo kritimo pagreitis. g=9,81 m/s2.

Gautasis rezultatas atspindės motorinės reakcijos greitį.

b) sensomotorinės reakcijos tyrimas atliekamas panašiai kaip ir a) atveju, tik tiriamasis

nežino strypo paleidimo akimirkos ir apie jo judėjimo pradžią pamato (regimoji

sensomotorinė reakcija) ar išgirsta iš tyrėjo komandos „jau“ (girdimoji reakcija).

2.6. Baigti tvarkyti tyrimų ataskaitą (nurodomi atlikto tyrimo tikslas, uždaviniai, priemonės,

rezultatai, išvados ir apibendrinimai) ir pasiruošti darbą apginti.

Literatūra1:

1. Butkus R. 1 Ergonomikos pagrindai. Paskaitų konspektas. – Akademija: LŽŪU LC, 2000.-

44 p.

2. Kaminskas K. A. 1 Ergonomika inžinerijoje. – Vilnius: Technika, 2003. - 332 p.

3. Kliučininkas A. J. 1 Ergonomika. – Kaunas: Technologija, 2001.- 137 p.

4. Freivalds A. 1, Niebel B. W. Niebel’s Methods, Standards, and Work Design. Twelfth Edition,

International Editio. - McGraw-Hill companies, 2009.- p.722.

5. Платонов Г. А. Эргономика на железнодорожном транспорте. – Москва: Транслорт,

1986.- 296 с.

1 Rekomenduojama literatūra darbo gynimui ruoštis

10


fakultetas

kursas grupė

Data: ___________ Studento vardas, pavardė, parašas

ERGONOMIKOS PAGRINDŲ IR PROFESINĖS SAUGOS VALDYMO dalyko

Individualaus praktinio darbo

SENSOMOTORINIŲ SAVYBIŲ TYRIMAS ataskaita

Darbo tikslas ir uždaviniai:

Naudotos tyrimo priemonės:

1. Reakcijos trukmės tyrimo rezultatai

Tyrimo eilės Nr.

1.1. Paprastosios reakcijos trukmė

(spalvų testai) s 1.2. Sudėtingosios

sensomotorinės reakcijos

trukmė s

Raudona Geltona Žalia Skaičių

testas

Linijų

testas

1

2

3

4

5

Vidutinės vertės

2. Plaštakos judesių tempo tyrimo rezultatai

Tyrimo eilės Nr.

Plaštakos ir rankos pasukimo kampas

0 45 90

Ranka

Dešinė Kairė Dešinė Kairė Dešinė Kairė

Tempas s-1

1

2

3

Vidutinės vertės


SENSOMOTORINIŲ SAVYBIŲ TYRIMAS ataskaita

11

3. Sensomotorinių reakcijų tyrimai krintančio objekto testu

Tyrimo eilės Nr.

3.1. Motorinės reakcijos 3.2. Sensomotorinės reakcijos

Kelias S mn

m

Reakcijos laikas T mn

s

Kelias S sn

m

Reakcijos laikas T sn

s

1

2

3

4

5

Vidutinės vertės

Motorinės reakcijos skaičiavimo pavyzdys 0,32 11

1 mm Sg

ST

Sensomotorinės reakcijos skaičiavimo pavyzdys 0,32 11

1 ss Sg

ST

Darbo išvados:

Darbą priėmė - dėstytojas

(laborantas):

____________________________

(v., pavardė, parašas)





12

Individualus praktinis darbas KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ĮRENGIMO

TYRIMAS

Darbo tikslas – susipažinti su kompiuterizuotos darbo vietos įrengimo reikalavimais bei

rekomendacijomis [1–6] ir ištirti bei įvertinti konkrečią darbo vietą savųjų antropometrinių

duomenų atžvilgiu.

Darbo užduotys:

1. Išsiaiškinti sėdimosios kompiuterizuotos darbo vietos įrengimo reikalavimus ir

rekomendacijas;

2. Atlikti kompiuterizuotos darbo vietos tyrimus ir vertinimą, kartu panaudojant savuosius

antropometrinius duomenis ir programinę įrangą ErgoEASER

[4].


Kompiuterizuota darbo vieta – vieta su vaizduoklio įrenginiais, kurioje gali būti klaviatūra

ar duomenų įvesties įrenginys ir (arba) programinė įranga, nuo kurios priklauso operatoriaus

ir mašinos sąsaja, pasirinktos pagalbinės priemonės, išoriniai įrenginiai, tarp jų – diskasukis,

telefono aparatas, modemas, spausdintuvas, dokumentų laikiklis, darbo kėdė bei darbo stalas

ar darbo vietos paviršius ir tiesioginė darbo aplinka [1].

Darbuotojas, dirbantis kompiuteriu – kiekvienas darbuotojas, kuris nuolatos dirba su

videoterminalu kaip savo įprasto darbo dalimi pusę ir daugiau darbo dienos (pamainos) laiko

arba ne trumpiau kaip 2 val. su pertrauka per darbo pamainą [1].

Lietuvoje kompiuterizuotų darbo vietų įrengimą ir darbo organizavimą jose reglamentuoja

higienos norma HN 32 [1]. Darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad darbuotojas

galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei

kūno padėčiai keisti. Atstumas tarp vaizduoklio su katodinių spindulių kineskopu užpakalinio

paviršiaus ir kito vaizduoklio ekrano turi būti ne mažesnis kaip 2 m, tarp vaizduoklių ekranų

šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 m. Vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau

kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m

3 erdvės.

Bendrieji sėdimųjų darbo vietų įrengimo aspektai

Žmogaus motorinio lauko pasiekiamumo zonos, informacijos atspindėjimo priemonių

išdėstymas, valdymo įtaisų vieta bei konstrukcija yra vieni iš svarbiausiųjų darbo vietos

įrengimo parametrų, kurie nuliemia ne tik žmogaus kūno ar jų dalių padėčių patogumą, bet ir

darbo našumą, nuovargio mažinimą, saugos laidavimą.

autorius dėkingas Jungtinių Amerikos Valstijų Energetikos ministerijai už leidimą naudoti šią programą




13

Žmogaus darbiniai judesiai darbo vietoje turi būti organizuojami taip, kad jie kuo labiau

atitiktų žmogaus kūno biomechanines savybes, t. y. kuo natūralesnę kūno padėtį, pozą,

judesių kryptį, greitį, tikslumą, jėgą, tempą ir t. t. Žmogaus kūno padėtis priklauso nuo jo

orientacijos erdvėje ir atramos plokštumų darbo vietoje. Pagrindinės kūno padėtys darbo

vietoje yra sėdima ir stovima, rečiau priklaupus, gulima. Kūno padėties parinkimas susijęs

su motorinio lauko matmenimis, darbinės apkrovos pobūdžiu (dinaminė ar statinė) ir jos

dydžiu, darbinių judesių kiekiu ir tempu, operacijų vykdymo tikslumu, darbo aplinkos ir

proceso organizacinėmis ypatybėmis. Darbo vietoje naudojamas priemones aktualu išdėstyti

taip, kad jos būtų pasiekiamos, o išdėstymo atstumas atitiktų jų naudojimo dažnį. Tokio

išdėstymo sėdimojoje darbo vietoje pavyzdys pateiktas 1 pav.

1 pav. Žmogaus pasiekiamumo

zonų sėdimojoje darbo

vietoje pavyzdys

(matmenys mm) ir darbo

priemonių išdėstymo

apibūdinimai (pagal [2]):

1 – optimalioji pasiekiamumo zona

(labai dažnai naudojamų

priemonių išdėstymo zona);

2 – gero pasiekiamumo zona (dažnai

naudojamų priemonių

išdėstymo zona);

3 – patenkinamo pasiekiamumo

zona (retai naudojamų

priemonių išdėstymo zona).

Informacijos pateikimo žmogaus regos lauke reikalavimai atspindėti 2 pav.




14

2 pav. Informacijos atspindėjimo priemonių

išdėstymas (pagal [2]) žmogaus regos lauko

vertikaliojoje V (a) ir horizontaliojoje H (b)

plokštumose (laipsniais).

Optimali zona (labai dažnai stebimų ir svarbių) –

vertikaliojoje (V) iki 30º žemiau horizontalės

(t. y. ±15° nuo akies normaliosios regos ašies),

horizontaliojoje (H) iki 30° (±15°);

Patenkinamo matymo zona (dažnai stebimų), kai

V iki 60º (nuo +15° iki -45° pagal horizontalę), o

H iki 60° (±30°);

Retai stebimų objektų zona – kai V yra nuo +45°

iki -75° apie horizontalę, o H iki 120° (±60°).

Kompiuterizuotose darbo vietose keliami papildomi reikalavimai darbo įrenginiams ir jų

išdėstymui.

Reikalavimai videoterminalo vietos įrengimui ir įrenginiams

Vaizduoklis turi atitikti higienos normos HN 32 [1] ir TCO [2] reikalavimus, būti lengvai

bei laisvai pasukamas ir pakreipiamas pagal darbuotojų poreikius. Atstumas nuo operatoriaus

akių iki vaizduoklio turi būti ne mažesnis kaip 40 cm. Vaizduoklis turi turėti reguliuojamą

stovą, kad būtų galima keisti jo padėtį. Vaizduoklyje neturi būti darbuotoją varginančių

šešėlių ir atspindžių, įrengiant darbo vietą taip, kad šviesos šaltiniai (langai, permatomos arba

peršviečiamos pertvaros), ryškiai dažyti įrenginiai arba sienos neakintų, kuo mažiau

atspindėtų šviesą vaizduoklyje ir nesukeltų darbuotojui nemalonių jutimų ir akių nuovargio.

Klaviatūra, pelė [1]. Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti

taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Priešais

klaviatūrą turi būti pakankamai erdvės, kad darbuotojas galėtų atremti plaštakas ir riešus.

Klaviatūra turi būti kilnojama ir atskirta nuo vaizduoklio taip, kad darbuotojas galėtų rasti




15

patogią darbo padėtį, nevargindamas rankų ar plaštakų. Riešų padėtis turi būti neutrali:

plaštaka ir dilbis turi būti vienodame aukštyje, kad nereikėtų lenkti riešo. Klaviatūra ir pelė

turi būti viename aukštyje.

Darbo stalas ir darbo stalo paviršius turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai

išdėstyti vaizduoklį, klaviatūrą, dokumentus ir kitus būtinus įrenginius. Darbo stalo paviršius

turi būti mažai atspindintis. Darbo stalo konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus ir

užtikrinti darbuotojui patogią pozą, kurios pasirinkimui turi būti pakankamai erdvės [1].

Dokumentų laikiklis turi būti stabilus, reguliuojamas ir nustatytas taip, kad iki minimumo

sumažintų akių ir kaklo raumenų nuovargį [1].

Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti

patogią kūno padėtį. Kėdės sėdimo paviršiaus priekinė briauna turi būti nuožulni. Kėdė turi

būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo

kampą; turėti porankius. Porankiai turi būti reguliuojami [1].

Pėdų atrama turi būti pritaikoma darbuotojui, kuriam reikia ja naudotis. Pėdų atramos

aukštis ir kampas turi būti reguliuojami, kad galima būtų individualiai pritaikyti kiekvienam

asmeniui [1].

Darbo organizavimo reiklavimai

Pagal HN 32 darbdavys privalo suplanuoti darbuotojo darbą taip, kad, kasdien dirbant prie

vaizduoklių, būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų

keičiama veikla, sumažinant darbo prie vaizduoklio krūvį. Nepertraukiamai dirbti prie

videoterminalo galima ne daugiau kaip 1 val. Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos

(specialios) 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. nuo darbo su videoterminalu

pradžios. Dirbant 12 valandų darbo dieną, reglamentuotos (specialios) pertraukos pirmosioms

8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo

valandos daroma 15 min. pertrauka. Nuovargį ir įtampą mažinti pertraukų metu ir pasibaigus

darbui rekomenduojama atliekant specialius akių ir fizinius pratimus darbo vietoje ir/arba

poilsio patalpoje.

Darbo eiga


1.1. Kompiuterizuotoji darbo vieta;

1.2. Kompiuteris ir programa ErgoEASER [4];

1.3. Asmeniniai antropometriniai duomenys (nusistatyti laboratorinio darbo metu);

1.4. Priemonės linijiniams matavimams atlikti (liniuotės, ruletės ir pan.).




16

2. Tyrimo tvarka (saugaus darbo reikalavimai išdėstomi visų laboratorinių darbų pradžioje):

2.1. Įvertinti įrengtos kompiuterizuotos vietos geometrinius parametrus (pagal 1 pav.

schemą) ir jų atitiktį bendriesiems sėdimosios vietos ir videoterminalų įrengimo

reikalavimams. Matavimų, skaičiavimų ir vertinimo duomenis surašyti ataskaitoje;

2.2. Kompiuterizuotos vietos vertinimas ir tobulinimas, panaudojant programą ErgoEASER:

2.2.1. Paleisti programos ErgoEASER Analitic Tools dalį ir jos paprogramę VDTwork.exe;

2.2.2. Programos lange VDT Workstation Analysis įrankių juostoje Files atverti savųjų tyrimų

langą New Analysis ir suteikti jam vardą bei įrašyti reikiamus kitus komentarus;

2.2.3. Įrankių juostoje Variables – Units nusistatyti milimetrinius matmenis žymekliu Metric;

2.2.4. Apytiksliam darbo vietos parametrų nustatymui paprogramės lange Estimated Measures

įveskite savo antropometrinių parametrų apytikslį įvertį (pvz., vidutinio ūgio moteris –

Average Female;

2.2.5. Paspaudus paprogramės klavišą Hints (pagrindinio paprogramės lango apatiniame

kairiajame kampe), atsiveria langas su taisytinais darbo vietos parametrais (jei reikia) tokių

antropometrinių parametrų asmenims.




17

Šiame lange paspaudus klavišą Make Adjustments, bus automatiškai sukoreguojamos

reikiamos darbo vietos matmenų vertės.

Įrankių juostoje Variables paspaudus VDT Variables, bus pateiktas protokolas su įvestais

darbo vietos parametrais ir taisytinomis parametrų vertėmis.

Uždarius šį langą (spausti Close), galima pereiti prie kitų veiksmų;

2.2.6. Vertinant esamą darbo vietą pagal individualius savuosius matmenis, įveskite Human

lange nurodytus matmenis pagal tiriamos kompiuterizuotos vietos ir savuosius

antropometrinius matmenis. Įvestus matmenis būtina patvirtinti komandomis Enter ir

Accept Changes. Pakeitus matmenis aktyvuojasi langas Actual Measures, skirtas konkretaus

asmens darbo vietos vertinimui;

2.2.7. Paprogramės lange Job aprašykite darbo pobūdį, kontrolę, trukmę, pertraukas ir kt. Jei

naudojamas rašomasis stalas, pažymėkite Hand writing;

2.2.8. Paprogramės lange Chair aprašykite kėdės parametrus, nurodykite nugaros atramos,

porankių ir pėdų atramų buvimą (nebuvimą) ir matmenis;

2.2.9. Paprogramės lange Inputs aprašykite darbo stalo, klaviatūros bei pelės išdėstymo ir

savybių aptariamus parametrus;

2.2.10. Paprogramės lange Displey aprašykite vaizduoklio ir dokumentų laikiklio (jei nėra, tai

kur, Jūsų manymu, jis galėtų būti) išdėstymo ir savybių aptariamus parametrus;




18

2.3. Kompiuterizuotosios vietos įrengimo programinė analizė atspindima paprogramės

ErgoEASER Workstation Analysis valdymo lango dešinėje pusėje. Netinkamos kūno

padėtys ir jo dalys pažymimos X ženklais;

2.4. Netinkamos kūno padėtys dėl darbo vietos įrengimo aprašomos darbo protokole

(paspaudus paprogramės klavišą Hints);

2.5. Jei suvedus pradinius duomenis matomi netinkamų kūno padėčių ženklinimai, darbo

vietai normalizuoti reikia rasti koreguotuosius darbo vietos ar priemonių išdėstymo

matmenis;

2.6. Baigti tvarkyti tyrimų ataskaitą (nurodomi atlikto tyrimo tikslas, uždaviniai, priemonės,


Literatūra1:

1. Lietuvos higienos norma HN 32:20041. Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos

reikalavimai. - Valstybės žinios, 2004, Nr.32-1027; 2011, Nr. 37-1764.

2. Butkus R.1. Ergonomikos laboratoriniai darbai. Metodiniai patarimai. –Akademija,

2005.- 27 p.

3. TCO Certifications for Displays. -

http://www.tcodevelopment.com/pls/nvp/Document.Show?CID=4146&MID=204.

4. ErgoEASER. An interactive Ergonomics Education, Awareness, System Evaluation, &

Recording Tool. User’s Guide, DOE Download Version. - Pacific Northwest National

Laboratory Richland, Washington, 1999. -

http://www.healthcarefreeware.com/ergo.htm

5. Freivalds A.1, Niebel B. W. Niebel’s Methods, Standards, and Work Design. Twelfth

Edition, International Editio. - McGraw-Hill companies, 2009.- p.722.


19


fakultetas kursas grupė

Data: ___________________

Studento vardas, pavardė, parašas



KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ĮRENGIMO TYRIMAS ataskaita



1. Darbo vietos geometrinių parametrų pagal žmogaus kūno atskaitos tašką nustatymo ir

vertinimo protokolas

Matavimų schema ir priemonių žymėjimai

1 lentelė. Darbo vietos geometrinių parametrų matavimo ir vertinimo rezultatai

Darbo vietos

elementas

Faktinės koordinatės mm Geometrinių matmenų

reikalavimai pagal 1-2 pav.

Skaičiavimai (jei reikia) ir

vertinimas

x y z x y z

Darbo stalo paviršius

(nurodyti ribas)

Darbo kėdė

(nurodyti ribas)

Sėdynė

Porankiai

Procesorius

(nurodyti ribas)

Vaizduoklis

(nurodyti ribas)

Klaviatūra

Pelė

Dokumentų laikiklis

Pėdų atrama

Spausdintuvas


KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ĮRENGIMO TYRIMAS ataskaita

20

2. Kompiuterizuotos darbo vietos ir darbo priemonių vertinimo pagal savuosius parametrus,

panaudojant programos ErgoEASER paprogramę VDTwork, rezultatai

Parametrai Pradinė

vertė

Koreguotoji

vertė

KĖDĖ:

Atlošo (jei yra) aukštis

Atlošo posvyrio kampas

Kėdės sėdynės aukštis

Kėdės sėdynės posvyrio kampas

Kėdės sėdynės ilgis šlaunims

atremti

Porankių (jei yra) aukštis nuo

sėdynės

Kėdės porankių plotis

Porankių ilgis rankoms atremti

KOJŲ ATRAMOS (jei yra)

aukštis

posvyrio kampas

atstumas nuo kėdės centro

DARBO STALO (jei yra)

paviršiaus aukštis nuo grindų

Stalo pastatymas (viduryje, K, D)

KLAVIATŪROS aukštis nuo grindų

Klaviatūros posvyrio kampas

Atstumas nuo nugaros iki klaviatūros

Riešo atramos iki klaviatūros ilgis

Parametrai Pradinė

vertė

Koreguotoji

vertė

SĖDINČIO ŽMOGAUS ir darbo

vietos duomenys:

1

Atstumas nuo žemės iki sėdinčio

žmogaus sėdynės (kėdės sėdynės

paviršiaus)

Alkūnės aukštis nuo kėdės

paviršiaus

Akių aukštis nuo kėdės paviršiaus

Plotis ties sulenktų rankų

alkūnėmis

Atstumas nuo alkūnės iki pirštų

Šlaunies ilgis iki blauzdos

Operatoriaus akiniai (Taip / ne)

DARBO apibūdinimas:

Darbo dienų per savaitę

Darbo kontrolės pobūdis

Pertraukos trukmė min.

Pertr. periodiškimas (kas kiek val.)

Darbo dienos trukmė val.

Ar rašoma ranka? (Taip / ne)

Ar naudojama klaviatūra?

Ar naudojama pelė?

PELĖS aukštis nuo grindų

Pelės posvyrio kampas

Atstumas nuo nugaros iki pelės

Riešo aukštis pelei paimti

MONITORIAUS

ekrano viršaus aukštis nuo grindų

ekrano posvyrio kampas

atstumas nuo ekrano iki akių

DOKUMENTŲ LAIKIKLIO

viršaus aukštis nuo grindų

posvyrio kampas

atstumas iki akių

Darbo išvados:

Darbą priėmė – dėstytojas (laborantas): ____________________________



1 įrašyti pasirinktąjį – Maža (-as) moteris ar vyras; vid. moteris ar vyras; aukšta (-as) moteris ar vyras.




21

Individualus praktinis darbas KROVOS RANKOMIS DARBO TYRIMAS

Darbo tikslas – susipažinti su krovos rankomis darbų atlikimo reikalavimais bei

rekomendacijomis [1 – 5] ir ištirti, įvertinti bei pateikti pasiūlymus tobulinti krovos darbą

konkrečios situacijos pavyzdžiu.

Darbo užduotys:

1. Išsiaiškinti krovos rankomis darbų atlikimo reikalavimus ir rekomendacijas;

2. Atlikti dėstytojo nurodyto konkretaus krovos rankomis darbo tyrimus ir vertinimą,

panaudojant ir programinę įrangą ErgoEASER

[4].


Bendrieji apibūdinimai

Krovinių tvarkymas rankomis – tai bet koks krovinio gabenimas (laikymas), kai vienas ar

daugiau darbuotojų kelia, leidžia žemyn, stumia, traukia, neša ar judina krovinį, kuris dėl jo

savybių ar nepalankių sąlygų kelia riziką darbuotojams, ypač susižeisti nugarą [1].

Fizinio darbo krūvis – fizinė įtampa (jėga), naudojama atliekant įvairių veiklos rūšių

darbus [2].

Darbo sunkumas – fizinė įtampa, būtina atlikti dinaminį ir / ar statinį darbą, susijusį su

krovinio kėlimu rankomis ir / ar pernešimu, daugkartiniais pasilenkimais, nuolat

pasikartojančiais rankų judesiais, ilgalaikiu krovinio laikymu ir nepatogia darbo poza [2].

Darbo zona – erdvė, apribota pagrindinių ir pagalbinių darbo priemonių, kurioje

darbuotojas dirba tam tikra darbo poza ir atlieka darbinius judesius [2].

Dinaminis darbas – jėgos reikalaujantys raumenų susitraukimai atliekant judesius,

susijusius su krovinių kėlimu rankomis ir daugkartiniais pasilenkimais bei pernešimais, kai

dalyvauja rankų, kojų ir nugaros raumenys [2].

Statinis darbas – jėgos reikalaujantys raumenų susitraukimai neatliekant judesių, kai

palaikoma darbo poza, viena ar abiem rankomis palaikoma krovinio masė, dalyvaujant rankų,

nugaros ir kojų raumenims [2].

Fizinio darbo krūvio tyrimo metu vertinamas krovinių kėlimas rankomis ir pernešimas,

daugkartiniai priverstiniai pasilenkimai, nuolat pasikartojantys rankų judesiai, ilgalaikis

krovinio laikymas, priverstinė darbo poza bei kiti su dinaminiu ir / ar statiniu darbu susiję

ergonominiai rizikos veiksniai. Fizinio darbo krūvis keliant krovinį rankomis su

daugkartiniais pasilenkimais ir (ar) jo pernešimu, dalyvaujant rankų, kojų ir nugaros

raumenims, galintis kelti riziką darbuotojui, tiriamas nustatant keliamo krovinio svorį,

autorius dėkingas Jungtinių Amerikos Valstijų Energetikos ministerijai už leidimą naudoti šią programą.




22

horizontalų atstumą tarp keliamo krovinio ir darbuotojo kūno (laikymo rankose nuotolis) ir

kėlimo aukštį. Statinio darbo krūvis, dalyvaujant rankų, nugaros ir kojų raumenims, tiriamas

nustatant prilaikomo daikto masę ir prilaikymo laiką per pamainą.

Reikiamos darbo pozos palaikymas yra susijęs su statinio darbo krūviu, todėl vertinamas

kaip ergonominis rizikos veiksnys. Darbo poza priklauso nuo darbo zonų parametrų, darbo

pobūdžio (dinaminis ar statinis), jo krūvio, darbo judesių ir jų tempo, darbo operacijų

vykdymo tikslumo, darbo aplinkos ir technologinio proceso organizacinių ypatybių. Svarbu,

kad darbuotojui stovint būtų galima keisti pozą ir numatyta galimybė atsisėsti, nebūtų ilgai

trunkančių nenatūralių kūno pozų, kurių metu rankoms, kojoms ar liemeniui tenka didelis

papildomas statinio darbo krūvis (atsitūpus, klūpant, pakėlus rankas). Darbo judesiai neturi

sukelti pusiausvyros nestabilumo ir reikalauti pastangų ją išlaikyti. Turi būti pakankamai

erdvės laisvai judėti [2].

Krovos rankomis darbų metu didžiausias pavojus yra susižaloti nugarą. Krovinio kėlimo

(laikymo) metu veikiančių jėgų schema pateikta 1 pav. Pažeidžiamiausioji vieta – stuburo

juosmens ir kryžkaulio zonoje tarpsąnarinės jungties vieta L5/S1 (1 pav. taškas O).

1 pav. Juosmens zonos sąnario L5 ir kryžkaulio sąnario S1 tarpsąnarinės kremzlinės

jungties vietą veikiančių jėgų supaprastinta schema (pagal [3] ir [5])

Stuburo ir krūtinės srities raumenų jėga apytiksliai turi būti tokia, kad jėgų momentas

L5/S1 sąnarių jungties taške būtų lygus 0:

Fraum E + FA D = b mkūn g + h mkrov g, (1)

čia: Fraum – stuburo raumenų jėga N;

E - atstumas iki šios jėgos atstojamosios sąlyginio centro (priimamas apie 0,05 m);

mkūn – žmogaus kūno krūtinės srities masė kg (priimama apie 50 % visos kūno masės);

b – horizontalusis atstumas nuo kūno masės centro iki L5/S1 sąnarių jungties m;




23

mkrov – keliamo krovinio masė kg;

b – horizontalusis atstumas nuo krovinio masės centro iki L5/S1 sąnarių jungties m;

FA – krūtinės srities raumenų jėgų atstojamoji N;

D – atstumas iki krūtinės - rankų raumenų jėgų atstojamosios sąlyginio centro

(priimamas apie 0,11 m).

Ribinės keliamo krovinio masės skaičiavimas

JAV Nacionalinio profesinės saugos ir sveikatos instituto (NIOSH) mokslininkai pasiūlė

lygtį ribinei keltinai krovinio masei (RKKM) nustatyti [4, 5]:

RKKM = AK · HD · VD · KD · AD · PD · DD, (2)

čia AK – apkrovos pastovioji, priimta 23 kg;

HD – horizontalumo daugiklis. Jis apskaičiuojamas taip: HD = 25/H, čia H – horizontalus

atstumas nuo krovinio paėmimo centro iki kulkšnių centro centimetrais (2 pav.);

VD – vertikalumo daugiklis. VD = 1 - [0,003·|(V - 75)|], čia V – vertikalus atstumas nuo

grindų iki paėmimo centro centimetrais (2 pav.);

KD – krovinio kėlimo daugiklis. KD = 0,82 + (4,5/D), čia D – vertikalus krovinio

atstumas nuo pirminės padėties iki padėjimo vietos centimetrais (2 pav.);

AD – krovinio asimetrijos daugiklis. AD = 1 - 0,0032 A, čia A – asimetrijos kampas

laipsniais (2 pav.);

PD – krovinio paėmimo daugiklis (1 lentelė);

DD – krovinio kėlimo dažnio daugiklis (2 lentelė).

a) b)

2 pav. Krovinio kėlimą apibūdinančių parametrų schema:

a) vertikaliųjų – horizontaliųjų; b) asimetrijos

1 lentelė. Krovinio paėmimo (PD) daugikliai

Paėmimo (sugriebio)

apibūdinimas PD vertė, kai:

V < 75 V ≥ 75

Geras 1,00 1,00

Vidutiniškas, patenkinamas 0,95 1,00

Blogas 0,90 0,90




24

2 lentelė. Krovinio kėlimo dažnio (DD) daugikliai

Darbo trukmė t valandomis

Dažnis

min-1

t ≤ 1 1 < t ≤ 2 2 < t ≤ 8

V < 75 V ≥ 75 V < 75 V ≥ 75 V < 75 V ≥ 75

≤ 0,2 1,00 1,00 0,95 0,95 0,85 0,85

0,5 0,97 0,97 0,92 0,92 0,81 0,81

1 0,94 0,94 0,88 0,88 0,75 0,75

2 0,91 0,91 0,84 0,84 0,65 0,65

3 0,88 0,88 0,79 0,79 0,55 0,55

4 0,84 0,84 0,72 0,72 0,45 0,45

5 0,80 0,80 0,60 0,60 0,35 0,35

6 0,75 0,75 0,50 0,50 0,27 0,27

7 0,70 0,70 0,42 0,42 0,22 0,22

8 0,60 0,60 0,35 0,35 0,18 0,18

9 0,52 0,52 0,30 0,30 0 0,15

10 0,45 0,45 0,26 0,26 0 0,13

11 0,41 0,41 0 0,23 0 0

12 0,37 0,37 0 0,21 0 0

13 0 0,34 0 0 0 0

14 0 0,31 0 0 0 0

15 0 0,28 0 0 0 0

> 15 0 0 0 0 0 0

Vertinant krovos rankomis darbo sunkumą tik pagal keliamo krovinio masę ir žmogaus

kūno padėtį, JAV taikomas kėlimo indekso (KI) parametras [4]:

, RKKM

mKI krov (3)

čia: mkrov – faktinė keliamojo krovinio masė kg;

RKKM – apskaičiuotoji pagal (2) lygtį ribinė keltina krovinio masė (kg) tokiomis kėlimo

sąlygomis.

Jei kėlimo indekso KI skaitinė vertė didesnė kaip 1, kėlimo rankomis darbas vertinamas

kaip keliantis riziką darbuotojo sveikatai. KI netaikomas tokiems darbams, kai krauna ne

vienas žmogus, kai su kroviniu einama daugiau nei 3 žingsniai ar lipama (pvz., laiptais), kai

reikia prieš padedant pakeltą krovinį prilaikyti ilgiau kaip 5 s, kai krovinio traukimas ar

stūmimas užima daugiau kaip 10 % darbo trukmės, kai dirbama ribotoje erdvėje, kai krovos

darbuose naudojamas vežimėlis ar keltuvas. Tokiems darbams turi būti taikomi kiti darbo

sunkumo vertinimo būdai, pvz., nurodyti Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo metodinių

nurodymų [2] 3 priede (sunkių krovinių kėlimo ir nešimo vertinimas) ir 4 priede (traukimo ir

stūmimo vertinimas, kai naudojamos ar nenaudojamos pagalbinės priemonės kroviniui kelti

ar / ir gabenti).




25

Darbo eiga


1.1. Realios (arba dėstytojo nurodytos) krovos darbų atlikimo vietos ir krovinio duomenys;

1.2. Kompiuteris ir programa ErgoEASER [4];

1.3. Jei reikia, priemonės linijiniams ir masės matavimams atlikti (liniuotės, svarstyklės).

2. Tyrimo tvarka (saugaus darbo reikalavimai išdėstomi visų dalyko darbų pradžioje):

2.1. Įvertinti krovos rankomis darbo vietos parametrus ir jų atitiktį bendriesiems krovos

rankomis darbų reikalavimams [1 – 3]:

2.1.1. Išmatuoti (jei dėstytojo neužduotos sąlygos) ir aprašyti krovos rankomis darbo

atlikimo konkrečioje darbo vietoje parametrus. Matavimų ir vertinimo duomenis

surašyti ataskaitoje;

2.1.2. Apskaičiuoti (pagal 2 lygtį) ribinę keltiną krovinio masę (RKKM) esamomis

(arba dėstytojo nurodytomis) krovimo sąlygomis. Skaičiavimo ir vertinimo

(pagal 3 lygtį) duomenis surašyti ataskaitoje.

2.2. Krovos rankomis darbo vertinimas ir tobulinimas, panaudojant programą ErgoEASER:

2.2.1. Paleisti programos ErgoEASER Analitic Tools dalį ir jos paprogramę Lifting.exe.

Atsiveriantis paprogramės langas pavaizduotas 3 pav.;

3 pav. ErgoEASER – Lifting Analysis paprogramės lango pavyzdys




26

2.2.2. Programos lange ErgoEASER - Lifting Analysis įrankių juostoje Files atverti savųjų

tyrimų langą New Analysis ir suteikti jam vardą bei įrašyti kitus komentarus apie krovos

darbo pobūdį ir eigą (deja, programa lietuviškųjų raidžių neatpažįsta, todėl reikia rašyti

iš konteksto suprantamomis lotyniškomis raidėmis – ,,švepluoti”…);

2.2.3. Įrankių juostoje Variables – Units nustatyti metrinę matmenų sistemą žymekliu Metric;

2.2.4. Pažymėti paprogramės langeSingle Task Job, jei atliekamas vienatipis krovos darbas (jei

ne, žymima Multi-Task Job);

2.2.5. Paspaudus žymeklį Human, apibūdinti krovą atliekančio (atliekančių) asmenų kiekį,

asmens kūno padėtį, rankų panaudojimą, stuburo ir kojų polinkius;

2.2.6. Paspaudus žymeklį Job, nurodomas kėlimo dažnis, nepertraukiamo krovos darbo

trukmė, suteikiama poilsio trukmė ir krovos darbo specifiką atspindintys veiksmai (žymimi

atitinkamuose langeliuose v). Lifting / Lowering – krovinio kėlimo / nuleidimo veiksmai, o

papildomai parodoma ar panešama (iki 3 žingsnių), lipama, prilaikoma (jei ilgiau nei 5 s),

traukiama ar stumiama (jei užima daugiau kaip 10 % darbo trukmės), einama (daugiau kaip

3 žingsnius), ar dirbama ribotoje erdvėje, ar naudojamas vežimėlis / keltuvas. Pažymėtina,

kad kai kuriems darbams netaikoma KI skaičiavimas (tokių darbų pavadinimai pabraukti);

2.2.7. Paspaudus paprogramės žymeklį Object aprašomos krovinio savybės: masė, svorio

centro pastovumas, matmenys (aukštis, plotis, ilgis), paėmimo savybės (geras, vidutiniškas,

blogas), rankenų ar paėmimo vieta;

2.2.8. Paspaudus paprogramės žymeklį ORIGin aprašomos pradinės krovinio buvimo sąlygos:

aukštis (pažymint ar nuo grindų ar nuo kažkokios plokštumos), nutolimas nuo krovėjo kūno

horizontalioje plokštumoje, padėjimo vietos apvadų (jei yra) aukštis, asimetrijos kampas

(kūno pasukimas kroviniui paimti);

2.2.9. Paspaudus paprogramės žymeklį DESTination ir nurodžius Significant control…. Y

(krovinio padėjimo savybės ne tik aukštis), aprašomos krovinio padėjimo savybės;

2.2.10. Jei kėlimo sąlygoms nustatinėtinas KI, jo vertė rodoma SUMMARY langelyje (viršijant

1 rodoma raudonai... Lango dešinėje žmogaus atvaizde x pažymimos probleminės vietos).

Žemiau rodoma galimas krovinio masės ir kėlimo dažnio santykis, esant tokioms krovimo

rankomis darbo sąlygoms;

2.2.11. Programos lange ErgoEASER – Lifting Analysis įrankių juostoje Variables paspaudus

Lifting Variables, atsiveria pradinių įvestų duomenų protokolo langas (duomenis patikrinus,

jie įrašomi į darbo ataskaitą). Uždarant šį langą reikia spausti Close;




27

2.3. Paspaudus ErgoEASER – Lifting Analysis paprogramės klavišą Hints (pagrindinio

paprogramės lango apatiniame dešiniajame kampe), atsiveria langas su taisytinais (jei

reikia) vietos ar krovimo sąlygų parametrais. Uždarius šį langą (spausti Close), galima

pereiti prie kitų veiksmų;

2.4. Jei suvedus pradinius duomenis matyti netinkamų kūno padėčių ženklinimai ar didesnė

negu vienetas KI vertė, krovos rankomis darbui normalizuoti būtina nustatyti

koreguotuosius parametrus. Prieš įvedinėjant koreguotuosius duomenis, reikia paprogramės

Lifting Analysis dešiniajame kampe pažymėti Revised Values. Įvedinėjant koregavimus,

reikia atsižvelgti į Hints lange aprašytus patarimus ir stebėti, ar raudonais x pažymėtos

vietos panaikinamos (ar jų nepadaugėja), ar KI vertė mažėja ir pan.;

2.5. Vertinimo rezultatus surašyti darbo ataskaitoje.

2.6. Baigti tvarkyti darbo ataskaitą (nurodomi atlikto tyrimo tikslas, uždaviniai, priemonės,


Literatūra1:

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis1. –V.Ž., 2006 10

31, Nr. 116-4417 .

2. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai1. - V.Ž., 2005, Nr. 95-3536.

3. Chaffin Don B. Primary Prevention of Low Back Pain Through the Application of

Biomechanics in Manual Materials Handling Tasks // G Ital Med Lav Erg 2005; 27:1,

p.40-50. Prieiga per Internetą - http://gimle.fsm.it/27/1/06.pdf

4. ErgoEASER. An interactive Ergonomics Education, Awareness, System Evaluation, &

Recording Tool. User’s Guide, DOE Download Version. - Pacific Northwest National

Laboratory Richland, Washington, 1999. - http://www.healthcarefreeware.com/ergo.htm

5. Freivalds A. 1

, Niebel B. W. Niebel’s Methods, Standards, and Work Design. Twelfth

Edition, International Editio. - McGraw-Hill companies, 2009.- p.722.


28


fakultetas kursas grupė

Data: ________________________

Studento vardas, pavardė, parašas


Individualaus praktinio darbo KROVOS RANKOMIS DARBO TYRIMAS ataskaita



1. Krovos rankomis darbo vietos pradinių geometrinių parametrų (žmogaus kūno ir

krovinio padėčių) schema ir aprašas

Krovos rankomis darbo vietos schema (žmogaus kūno ir krovinio padėtys)

Lentelė. Krovos rankomis darbo vietos parametrų aprašas ir RKKM daugiklių vertės

Masės

pastovioji,

kg

H V D A Paėmimas Dažnis

cm cm cm laipsniais G, V, B min-1

AK HD =

25/H

VD =

1- [0,003·|(V-75)|]

KD =

0,82 + (4,5/D)

AD =

1-0,0032 A

PD DD

Daugiklių vertės

23

2. Ribinės keltinos krovinio masės (RKKM) ir kėlimo indekso (KI) skaičiavimai:

RKKM = AK · HD · VD · KD · AD · PD · DD =

KI = mfakt · RKKM -1

=

Individualaus praktinio darbo KROVOS RANKOMIS DARBO TYRIMAS ataskaita

29

3. Krovos rankomis darbo tyrimo programos ErgoEASER pagalba rezultatai

Duomenys

(parametrai)

Pradinės vertės Koreguotosios

vertės (jei reikia)

Žmogaus:

Kiekis 1

Panaudojama rankų (1, 2)

Kūno padėtis (stovima, sėdima, priklaupus)

Nugaros palenkimas laipsniais

Kojų palenkimas laipsniais

Darbo apibūdinimas:

Kėlimo dažnis kartais per minutę

Darbo trukmė valandomis

Poilsio pertraukų trukmė (standartinės arba apie ... min.)

Krovos darbo specifika (nešimas, lipimas ar kt.)

Keliamojo krovinio:

Didžiausia ir vidutinė masė (kg), masės centro pastovumas

Aukštis x ilgis

x plotis; rankenų (paėmimo) aukštis (cm)

Krovinio paėmimo vietos:

Aukštis (vertikalusis nuo grindų ar platformos) cm

Nuotolis nuo žmogaus (horizontalusis atstumas) cm

Krovinio padėklo briaunų (jei yra) aukštis cm

Krovinio paėmimo vietos asimetrijos kampas laipsniais

Krovinio padėjimo vietos:

Aukštis (vertikalusis nuo grindų ar platformos) cm

Nuotolis nuo žmogaus (horizontalusis atstumas) cm

Krovinio padėklo briaunų (jei yra) aukštis cm

Krovinio padėjimo vietos asimetrijos kampas laipsniais

Tyrimo rezultatų aptarimas, analizė ar koreguotųjų verčių pagrindimas

Darbo išvados:

Darbą priėmė – dėstytojas (laborantas): ____________________________



Documents

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS - dspace.lzuu.ltdspace.lzuu.lt/bitstream/1/1577/1/Ergonom_individual_prakt_darbai.pdf · Sąnariai – tai paslanki kaulų slinktis su ertme tarp