Akvilė Žlibinaitė

2

Įžanga............................................ 5

Žirafa............................................ 6

Dramblys...................................... 8

Panda........................................... 10

Leopardas.................................... 12

Pelikanas..................................... 14

Orangutangas.............................. 16

Kengūra....................................... 18

Šaltiniai........................................ 21

3

4

Aš, Akvilė Žlibinaitė, iš Klaipėdos

„Ąžuolyno“ gimnazijos, savo kūrybiniam darbui

pasirinkau temą „Įdomiausi pasaulio gyvūnai“.

Šią temą pasirinkau norėdama supažindinti su

įdomiausių gyvūnų pagrindinėmis ypatybėmis,

tokiomis kaip išvaizda, mityba, prisitaikymas

prie aplinkos sąlygų, ir atkreipti žmonių dėmesį

į jų nykimą.

Šia tema noriu, kad kiekvienas perskaitęs

sužinotų kažką naujo ir naudingo, suprastų, tarp

kokių nuostabių būtybių gyvename, ir prisidėtų

prie jų išsaugojimo.

5

Žirafa – aukščiausias žeme vaikščiojantis žinduolis, paplitęs Afrikos savanose. Ją nesunku pažinti iš ilgo kaklo ir ryškių dėmių ant kūno. Patinų ūgis iki 5,5 m, patelių 4-4,5 m. Suaugęs žirafos patinas sveria 1-2 tonas, patelė – vidutiniškai du kartus lengvesnė. Kailis gelsvai rudas su dėmėmis.

Kaklas labai ilgas, kad galėtų pasiekti medžių lapiją. Kojos taip pat ilgos, priekinės 10 % ilgesnės už užpakalines. Dėl tokio kojų ilgumo žirafoms sunku pasilenkti prie žemės, todėl jos geria plačiai išsiskėtusios. Gali bėgti 55 km/h greičiu. Žirafos žingsnis – daugiau kaip keturi metrai. Per minutę galingą žirafos širdis perpumpuoja apie 60 litrų kraujo. Todėl žirafų kraujo spaudimas aukščiausias iš visų gyvūnų pasaulyje.

6

Minta akacijų, viršūklių

lapais ir vaisiais. Turi

kietą liežuvį, kurio ilgis

siekia iki 45 cm. Dėl įvairių

agresyviai nusiteikusių

žvėrių kaip, pavyzdžiui,

liūtų – žirafos miega

naktimis stovėdamos,

dažniausiai po 5 minutes.

Tai leidžia joms išvengti

netikėtų plėšrių gyvūnų

išpuolių.

Gyvena nedidelėmis 12

individų grupėmis. Gyvenimo

trukmė laukinėje gamtoje 20-25

metai, nelaisvėje - iki 28 metų.

Nėštumas trunka 400–460

dienų, paprastai gimsta

vienas jauniklis, nors pasitaiko

ir dvynukų. Gimdami žirafų

jaunikliai krenta du metrus

žemyn, tačiau tikrai retai

susižeidžia. Nepaisant to, kad

žirafos dažniausiai neskleidžia

jokių garsų, jų jaunikliai mykia.

7

Drambliai stambiausi dabartiniai sausumos žinduoliai (aukštis iki 4 m, masė iki 7,5 t). Būdingiausias jų bruožas ilgas straublys. Juo laužo šakas, pakelia daiktus, deda į burną maistą, siurbia ir šlakstosi vandeniu, užuodžia kvapus. Straublyje nėra kaulų, todėl jis toks mobilus.

Vidutiniškai dramblio iltis sveria apie 60 kg ir yra 2,5 m ilgio. Kasdien drambliai valgo 150-170 kg maisto, išgeria 80 l vandens. Ir jie negali išgyventi nė vienos paros be skysčių. Vanduo drambliams būtinas ir kiekvieno vakaro maudynėms. Dramblių oda labai raukšlėta, nes raukšlės padeda drambliams reguliuoti kūno temperatūrą ir drėgmės balansą. Kojos stulpiškos, penkiapirštės, su mažomis kanopėlėmis.

8

Drambliai gyvena grupėmis, nuo penkių iki tūkstančio gyvūnų, o jai vadovauja sena patelė. Jauni patinai pašalinami iš bandos, vos tik subręsta. Jie formuoja naujas bandas. Jauniklių patelė susilaukia kas 4 metai. Dramblio patelės nėštumas trunka 22 mėnesius. Tik 1 atveju iš šimto patelėms gimsta dvyniai.

Drambliai komunikuoja ne tik garsais, sklindančiais iš straublių, riaumojimu, bet ir ultragarsiniu signalu.Tai padeda gyvūnams nukeliauti didelius atstumus, nepasimesti ir nelikti be maisto. Drambliai turi labai gerą klausą, silpnus kitų dramblių šūksnius išgirsta net per 8 kilometrus. Drambliai – geri plaukikai ir mėgsta nardyti, jei tik yra gilumos. Gyvūnai gyvena iki 70 metų.

9

Panda lokinių šeimos rūšis. Tankus kailis išmargintas baltos ir juodos spalvos lopais – pagrindinė spalva yra balta, priekinės ir užpakalinės kojos juodos. Juodos spalvos taip pat yra ausys, nosis ir plotai aplink akis. Suaugusių pandų ilgis siekia 1,2-1,8 m. Vidutinis suaugusiųjų pandų svoris yra nuo 100 iki 115 kg.

Gyvūnas kilęs iš Kinijos ir gyvena kalnuotose Kinijos miškuose. Vaikšto žeme, tačiau moka ir laipioti, ir plaukti. Nakčia aktyvūs, o dieną miega šakose, olose. Minta bambukais. Jos virškinimo sistema nėra optimaliai pritaikyta tokiam maistui, todėl reikia kasdien suėsti 15 kg bambukų ūglių ir lapų. Panda „puotauja" 16 valandų per dieną.

10

Pandos – vienišiai ir bendrauja tarpusavyje labai trumpai, kai ateina laikas poruotis. Poravimosi laikotarpis – balandis ir gegužė. Patelė po 2,5-4 mėnesių trukusio nėštumo atsiveda 1-2 labai mažus jauniklius, jie sveria 90-150g. ir būna tik tokio dydžio kaip žiurkė. Deja daug jauniklių miršta.

Pandos storas, vilnonis paltas išlaiko šilumą šaltyje. Didžioji panda turi didelius krūminius dantis ir stiprius žandikaulio raumenis, kad galėtų trupinti kieta bambuką. Daugelis žmonių mano, kad šie stambūs gyvūnai turi būti mieli, bet panda gali būti pavojinga, kaip bet kuris kitas lokys.

Bambukai reikalingi ne tik pandai, bet ir žmogui. Todėl pandoms gresia išnykimas.

11

Leopardas katinių šeimos plėšrus žinduolis. Tai vieni pavojingiausių plėšrūnų, paplitusių afrikoje ir azijoje. Tvirtas kūnas, o lyginant su kūno ilgiu kojos trumpos, kūno ilgis su uodega 1,5 - 2,6 m . Patinų masė siekia 30 - 96,5 kg, patelių 17 - 60 kg. Kailis gelsvas arba rudas, su juodomis dėmėmis.

Tai vienišą gyvenimo būdą mėgstantys plėšrūnai. Medžioja dažniausiai naktį. Puola iš pasalų ir keliais šuoliais paveja auką. Gerai laipiojantis medžiais leopardas surengia pasalas ir ant šakos. Leopardai minta įvairiais kanopiniais gyvūnais: ožiais, antilopėmis. Net tris kartus už save sunkesnią auką gali užsikelti į medį. Kailio spalva slepia leopardą gamtoje.

12

Leopardai sutinkami Afrikoje, Vidurinėje ir Pietinėje Azijoje. Gyvena tankiuose miškuose ir kalnuose. Leopardės nėštumas trunka apie tris mėnesius. Ji atsiveda po 1-3 jauniklius. Kartais vadoje vienas ar du jaunikliai būna juodos spalvos. Gamtoje išgyvena iki 12, kartais iki 17 metų.

Leopardai yra žinomi dėl jų sugebėjimo laipioti, kartais jie visą dieną ilsisi ant medžių šakų. Šuolis virš 6 metrų horizontaliai ir iki 3 metrų vertikaliai. Leopardas sėkmingai gyvena gamtoje, nes turi gerai užmaskuojantį kailį, jo prisitaikėliškas medžioklės elgesys, įvairi mityba ir jėga perkelti sunkų svorį į medžius, jis geba prisitaikyti prie įvairių buveinių ir bėgti greičiu iki 58 km/h.

13

Pelikanai yra didelių vandens paukščių gentis. Skiriamieji požymiai: tiesus snapas užsikabinęs ties galiuku, linijinės šnervės, plikas veidas ir plėvėtos kojos. Turi didelį gerklės maišelį gaudyti grobiui. Pelikano snape telpa iki 13 litrų vandens ir žuvų. Daugiausiai turi šviesias plunksnas.

Pelikanas dažnas pakrančių vandenų gyventojas, minta daugiausia žuvimi, kurią gaudo netoli vandens paviršiaus. Jie keliauja pulkais, medžioja drauge ir veisiasi kolonijomis. Linkę lizdą sukti ant žemės. Pelikanų ir žmonių santykiai ginčytini. Paukščiai persekiojami dėl konkurencijos su pramogine žvejyba. Jie nukentėjo nuo buveinių sunaikinimo, trikdymo ir aplinkos taršos.

14

Nors jie yra tarp sunkiausių skraidančių paukščių, jie gana lengvi, nes oro kišenės skelete ir poodyje suteikia jiems galimybę plūduriuoti ant vandens. Uodega trumpa ir kvadratinė. Sparnai yra ilgi ir platus, tinkamos formos sklandymui, ir turi neįprastai didelį skaičių antrinių skrydžio plunksnų.

Dauguma pelikanų valgo žuvį, kiti lesa driežus, varles, krabus. Per dieną jų gali sulesti 1,5 kg. Gaudo būriais vaikydami žuvis į seklumą Gyvena tropikuose, poliariniuose regionuose, sekliose jūrų įlankose ir upių deltose, apaugusiose nendrėmis, meldais ir švendrais. Peri kolonijomis. Krauna didelius (~1,8 m pločio) lizdus iš vandens augalų. Deda 2-4 kiaušinius ir peri 29-30 dienų.

15

Orangutangas yra

žmogbeždžionė, glaudžiai

susijusi su žmogumi, turi

net 97% bendros DNR. Jis

yra labai kantrus ir

protingas žinduolis. Patinų

ūgis apie 1,5 m, svoris 120

kg. Patelių ūgis 1,2 m,

svoris 55kg. Šios

beždžionės aptinkamos

Indonezijos salose.

Atogražų miškų buveinės nyksta nerimą keliančiu greičiu, dėl miškų naikinimo ir gaisrų. Kirtimas yra akivaizdi problema orangutangams, kurie praleidžia savo gyvenimą medžiuose. Brakonieriavimas ir medžioklė mėsai taip pat kelia grėsmę rūšiai. Motinos dažnai nužudomos dėl savo kūdikių, kurie vėliau parduodami juodojoje rinkoje kaip augintiniai, nes yra labai mieli.

16

Orangutangas yra didžiausias pasaulyje medžiais laipiojantis žinduolis. Gyvūnai turi būdingą beždžionėms formą, rausvą kailių, grabias rankas ir kojas. Jų ilgos rankos ištiestos apima 2 metrų ilgio. Orangutangų kojos yra gana trumpos ir silpnos. Orangutangai išgyvena iki 60 metų ir ilgiau.

Orangutangai keliauja judėdami iš vieno medžio į kitą, ir dažniausiai vengia laipioti žemyn ant žemės. Jie pasidaro sau augmenijos lizdą miegoti naktį ir mažesnių, kad pailsėti dieną. Suaugę paprastai gyvena pavieniui. Apie 60% orangutangų mitybos apima vaisiai, o likusi dalis susideda iš jaunų lapų ir ūglių, vabzdžių, dirvožemio. Vandens gauna iš vaisių ir iš medžių skylių.

17

Labiausiai paplitusi kengūrų rūšis – Raudonoji kengūra. Ji gali į aukštį pašokti daugiau nei žmogus, o jos svoris siekia apie 90 kg. Tai didžiausias sterblę turintis gyvūnas. Daugiausiai kengūrų gyvena Australijoje, apie 57. Čia gyvenančios kengūros, laikomos šalies simboliu. Gyvenimo trukmė - 9 metai.

Gyvūno priekinės galūnės trumpos, su aštriais nagais, o užpakalinės – stiprios ir ilgos. Turi metro ilgio uodegas, kurias naudoja pusiausvyros išlaikymui. Nesugeba pašokti į viršų, jeigu uodega neliečia žemės. Šokinėja beveik du metrus į aukštį. Kengūros didelės ausys, jų dėka ji pastebi grobuonį ar medžiotoją. Gyvūnas augalėdis, vandens reikia visai nedaug, be jo gali išgyventi ištisus mėnesius.

18

Kengūros išvysto iki 60 km per valandą greitį, be to, jos gali peršokti 3 m aukščio barjerą. Dieną kengūra dažniausiai ilsisi pavėsyje, o minta ji dažniausiai vakarop ar net naktį, kai tampa kiek vėsiau. Per didelius karščius kengūra priešais save ištiesia priekines letenas ir tankiai jomis mojuodama vėdinasi. Ji taip pat laižo savo letenas, kad nebūtų per karšta.

Nėštumo laikotarpis siekia vos 33 dienas. Jauniklis gimsta 1-3 cm ilgio. Iki galo jaunikliai išnešiojami patelės sterblėje. Jauniklis sterblėje gyvena apie 6 mėnesius Net kai jauniklis gana didelis, jis toliau minta mamos pienu, ieškodamas spenelio sterblėje. Iš vidaus sterblė yra visiškai lygi, mama gali savo raumenimis visaip reguliuoti, net visiškai ją užvertį, kad plaukimo metu į ją nepatektų vandens.

19

20

http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/

naujiena/horizontai/pasaulio-gyvunai-zirafa

-sukryzminkime-leoparda-su-kupranugariu-

640-231404

http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/

naujiena/kelioniu-ekspertas/ar-zinote-kad-

drambliai-638-228415

http://proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/

index.php?

akcija=klatsas&tema=1&KL_KODAS=160

http://lt.wikipedia.org/wiki/Leopardas

http://animals.howstuffworks.com/birds/

pelican-bill-vs-belly2.htm

http://en.wikipedia.org/wiki/Pelican

http://wwf.panda.org/what_we_do/

endangered_species/great_apes/orangutans/

http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/

naujiena/horizontai/pasaulio-gyvunai-

strikinejantis-ir-vaikus-kiseneje-nesiojantis-

zmogaus-protevis-640-284491

21