5. Preki ir finans rinkos: IS-LM modelisPalkan norma kaip preki rinkos ir pinig rinkos sveikos rezultatas

5.1. Preki rinka ir IS kreivBuvo: bendroji paklausa, kai I ir G pastovs:

Pusiausvyra preki rinkoje- Keinso kryius: AD=Y (Gamyba lygi paklausai)

S=I arba SP+T=I+G (Itekjimai lygs tekjimams)IS kreiv- preki rinkos pusiausvyros grafikas, parodantis tokius palkan normos ir nacionalinio produkto lygi derinius, kai planuojamos ilaidos prilygsta pajamomsKeinso kryiuje- palkanos nevertintosDabar: IS-LM modelyje I- vidinis (endogeninis) kintamasis (priklauso nuo palkan normos ir pajam)I=I(Y,i) (+,-)

5.1.1. Investicij paklausaSprendimas investuoti: bsimo pelno ir kat palyginimas Investicij paklausos funkcija- priklausomyb nuo BVP ir nuo palkan:I=I(Y,i)Jei linijin funkcija:

Jei tiesin funkcija (priklausomyb tik nuo palkan):

iab>0; b=I/i i- palkanosb - investicij jautrumo palkan normai koeficientas

Investicij paklausos funkcijaI, investicijosi, palkanosID iIi1i2b=I/i0

5.1.2. Investicijos, palkan norma ir bendroji paklausa

Palkan normos padidjimo taka AD, Y (pusiausvyrai)Y=ADYAD0E1 E2 45IAD1(i1)(i2>i1)AD2(i2)Y1Y2Y

5.1.3. IS kreiv- preki rinkos pusiausvyraKadangi pusiausvyra Y=AD (IS funkcija)

IS kreivs formavimasY=ADYAD0YI ii ID E1 E2 i1 i2 I(i1)I(i2)i ISE1 E2 E2 E1 45Y2 Y1 i1 i2 IIAD1AD2

5.1.4. IS kreivs savybsInvesticij reakcijos palkan pasikeitim poveikisKai b (investicijos jautrios palkanoms) tai IS horizontalesn Kai b (..) tai IS . Kai m tai IS horizontalesn Kai m tai IS Autonomini dydi pokyio poveikis Y- IS poslinkis Y=IS=m

IS kreivs poslinkiaiYi, palkanosISiIS1Y1YVeiksniai????IS Y=IS=m

Pokyiai IS kreivje

VeiksnysVeiksnio pokytisIS kreivs pokyiaiVyriausybs ilaidos (G)DidjaMajaPoslink.deinnPoslink.kairnMokesiai (absoliuti suma T) DidjaMajaPoslink.kairnPoslink.deinnAutonominis vartojimas (a)DidjaMajaPoslink.deinnPoslink.kairnInvesticij jautrumas palkan normai (b)DidjaMajaNuoulnesn StatesnMultiplikatorius (m)DidjaMajaNuoulnesn StatesnRibinis polinkis vartoti (mpc)DidjaMajaNuoulnesn Statesn

5.2. Pinig rinka ir LM kreivLM kreiv rodo vairius palkan normos ir nacionalinio produkt lygi derinius, kuriems esant pinig rinkoje susidaro pusiausvyra (visuose takuose L=M (Md=Ms)). Pinig paklausos funkcija: M=$Y L(i) /:P M/P=Y L(i)

M/PiMd=d1*Y- d2*ii0i1i2M/PReali pinig paklausa MD/P=MdReali pinig pasila MS/P=Ms

Kai pinig paklausa- linijin funkcija:Md=d1*Y-d2*i

d1- pinig paklausos jautrumo Y atvilgi koef.; d1=Md/Y, d1>0d2- pinig paklausos jautrumo i atvilgiu koef.; d2=Md/i, d2>0

M/P=Y L(i)

5.2.1. LM kreivs formavimasPinig rinkos prisiderinimas kintant Y, kai MS const. Kintant Y palkanos i prisiderina prie ribotos pinig pasilos:Majant Y, maja Md, maja i, prisiderindamos prie YAugant Y, M/PiMd=d1*Y- d2*iiYiiYMo/P0Md1(Y1)i4i3i3i4LMMsY4Y3E4E3E3E4Y2

5.2.2. LM kreivs savybsKokiu atveju LM kreivs horizontalesns? Vertikalesns?Pinig paklausos jautrumo Y atvilgiu (d1) poveikisd1, tada Y, LM statesn, esant tam paiam i................................................Pinig paklausos jautrumo i atvilgiu (d2) poveikisd2, tada Y, LM horizontalesn, esant tam paiam i...........................................................Kas lemia LM kreivi poslinkius?Pinig pasilos kitimas (Ms)Kain kitimas (P)Y=LM=(1/d1)*(Ms/P)

LM kreivs dinamikaM/PiMd=d1*Y- d2*iiYiiYMo/P0Md2(Y2)i5i6LMMsY6Y5E5E6E3E4Md1(Y1)i6i5E5E6Kokia politika atvaizduota grafike? Kokia bus politika, kai Ms kreiv pasislinks link koordinai pradios?

Pokyiai LM kreivje

VeiksnysVeiksnio pokytisLM kreivs pokyiaiPinig pasila MsDidjaMajaPoslink.deinnPoslink.kairnKain lygisDidjaMajaPoslink.kairnPoslink.deinnPinig paklausos jautrumas i (d2)DidjaMajaHorizontalesn StatesnPinig paklausos jautrumas Y (d1)DidjaMajaStatesnHorizontalesn Autonomin pinig paklausa (be Y)DidjaMajaPoslink.kairnPoslink.deinn

5.3. Dviguba pusiausvyra Preki ir Pinig rinkose: dviguba pusiausvyraYiLMISEi1i2iEYE0

Dvigubos pusiausvyros skaiiavimasIS kreiv

LM kreiv

Pusiausvyra IS=LM; YIS=YLM; iIS=iLM iE YE???

5.4. Biudetin politika IS-LM modelyjeKai biudetas vyriausybs taikom priemoni paskoje krypsta didesn deficit (ar maesn pertekli), tuomet biudetin politika yra ekspansyvi (skatinanti)G- T . Kai biudetas vyriausybs taikom priemoni paskoje krypsta didesn pertekli (ar maesn deficit), ido politika yra varanti (restrikcin)- fiskalinis grietinimasG - T .

IS-LM modelyje: poveikis IS kreivs padiai (LM- pastovi)

Finansin (pinig) rinka prisiderina prie preki rinkos

Keinso fiskalins politikos tikslas: subalansuoti ekonomik (utikrinti visik uimtum ir kain stabilum), o ne biudet

........... biudetins politikos poveikisYiLMISE1i1iEYE0IS1YxEYE1

5.5. Pinig politikos atspindys IS-LM modelyjeSkatinanioji (pigi) pinig politika (Expansionary Monetary Policy) - tai pinig politika, skatinanti palkan normos mainim ir investicins veiklos augim.Ribojanti (brangi, grieta) pinig politika (Restrictive Monetary Policy) - tai pinig politika, skatinanti palkan normos augim, pinig pasilos majim ir investicins veiklos ltjim

IS-LM modelyje: poveikis LM kreivs padiai (IS- pastovi)

Preki rinka prisiderina prie finansins rinkos

............... pinig politikos poveikisYiLMISEi1i2iEYE0LM1ixYE1E1

JAV 2001 met recesijos pavyzdys: skatinamoji fiskalin ir monetarin politikaAx

Laikas realiuose ekonominiuose procesuose: JAV federalini fond palkan normos padidjimo 1% poveikis 1960-1990Laikas, ketviriais480-0,2-0,4-0,6-0,80,2Mamenin prekybaGamybaNedarbasKain lygis

Sp- privaios santaupos*Md- pinig paklausa; Ms- pinig pasila; k- pinig paklausos jautrumo y atvilgiu koef.; h- pinig paklausos jautrumo i atvilgiu koef.; *Md- pinig paklausa; Ms- pinig pasila; d1- pinig paklausos jautrumo Y atvilgiu koef.; d2- pinig paklausos jautrumo i atvilgiu koef.;