Upload
lyderiu-laikas
View
2.262
Download
2
Embed Size (px)
DESCRIPTION
Citation preview
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Švietimo politikos prioritetai: vidurinio ugdymo atnaujinimo tikslai, palankios mokymosi aplinkos kūrimas ir ES SF
projektų indėlis
Vaidas BacysŠvietimo ir mokslo viceministras
2
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Švietimo politikos kontekstas
• Strategija „Europa 2020“ – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ES strategija
• Strategija „Lietuva 2030“ (rengiama)
• Valstybinė švietimo strategija
• Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2011)
3
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
ES 2020 strategijos pagrindiniai siekiai
Rodikliai ES 2020 siekiai
Investicijų į MTEP (mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą) didinimas, % BVP
3 proc.
Įgijusių tik pagrindinį išsilavinimą ir toliau nebesimokančių mažinimo rodiklis, % 18-24 m. grupėje
10 proc.
Turinčių aukštąjį arba jam prilygstamą išsilavinimą didinimo rodiklis, % 30-34 m. grupėje
40 proc.
4
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuva aplenkė ES būklę 15 metų į priekį(dar 2005 m. pasiekėme ES tik 2020 metams numatytą lygį)
18-24 m. jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED 3) išsilavinimo ir nesimoko, dalis, %
13,4
11,410,5
8,1 8,27,4 7,4
8,7 8,1
16,514,9
99
10
14,414,915,115,515,816,116,617,017,217,6
0
4
8
12
16
20
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 ... 2020
Lietuvos būklė Lietuvos siekių gairės ES (27) vidurkis ES siekių gairės
Šaltinis: EUROSTAT2010 m. Lietuvos duomenys: Statistikos departamentas
5
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Kaime jaunimas labiau linkęs nutraukti mokytis18-24 m. jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED 3)
išsilavinimo ir nesimoko, dalis (%) pagal gyvenamąją vietovę
11,3 10,38,6 8,2
6,94,8 4,3 5 5,8 5,3
3,7
0
5
10
15
20
25
30
35
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Miestas 29,226,9
25,2
19,1 18,415,3 16,1
1210,5
14,8 15,7
0
5
10
15
20
25
30
35
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Kaimas
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
6
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
9,1 8,6
5,6 5,8 5,1 4,75,7
11,41112,8
13,413,713,814,514,915,215,5
13 12,9 12,5
0
5
10
15
20
25
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Lietuva ES 27 vidurkis
15,413,6
12,410,7 10,5 9,6 10
11,5
1920
19,6 19,2 19,1 18,7 18,4 17,8 17,6 17,1 16,9 16,3
0
5
10
15
20
25
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Lietuva ES 27 vidurkis
Šaltinis: EUROSTAT
Vaikinai labiau linkę anksti nustoti mokytis18-24 m. jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED 3)
išsilavinimo ir nesimoko, dalis (%) pagal lytį
Merginos Vaikinai
7
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Numatomos ilgalaikės priemonės (1)
• plėtoti ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą ir paslaugų įvairovę (ikimokyklinio ugdymo krepšelis, naujų grupių formavimas)
• mažinti ugdymo skirtumus tarp miesto ir kaimo, berniukų ir mergaičių, įvairių ugdymosi poreikių turinčių asmenų (investicijos į ugdymo aplinką, mokytojų kompetenciją, mokinių pažangos vertinimo standartizuotas priemones)
8
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Numatomos ilgalaikės priemonės (2)
• gerinti socialiai jautrių grupių, neįgaliųjų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ugdymo ir švietimo pagalbos infrastruktūrą ir įvairovę (mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų didinimas, ugdymo turinio pritaikymas įvairių poreikių asmenims, vadovėlių, aplinkos pritaikymas, projektai tautinėms mažumoms);
• didinti ugdymo/mokymo programų lankstumą ir sudaryti alternatyvias galimybes kitaip įgyti pagrindinį ir/ar vidurinį išsilavinimą (modulinis ir produktyvus mokymas, brandos darbas, nuotolinio mokymo galimybių plėtra ir kt.)
9
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Numatomos ilgalaikės priemonės (3)• gerinti profesinio mokymo įstaigų praktinio profesinio
mokymo infrastruktūrą (sektoriniai praktinio mokymo centrai, 2010 m. jau pradėti vykdyti 8 projektai, patvirtintas dar 34 centrų sąrašas)
• ugdyti mokinių karjeros valdymo kompetencijas (bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose vykdyti ugdymo karjerai programas, teikti papildančias informavimo, konsultavimo, veiklinimo ir kt. paslaugas)
• skatinti jaunuolius tęsti mokslą profesinio mokymo įstaigose ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją (papildomi stojamieji balai baigusiems tos pačios srities profesinio mokymo programas su pagyrimu arba metų stažu, baigiamojo kvalifikacijos egzamino pripažinimas ir kt.
10
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Būtinybė atnaujinti vidurinio ugdymo turinį
• Užtikrinti atnaujintų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų (2008 m.) tęstinumą
• Dabarties visuomenės lūkesčiai – išsilavinusi, savo tautinį tapatumą suvokianti, permainų pasaulyje gebanti kurti pilietiška asmenybė
• Ugdymo proceso kaitos pagrindas – mokėjimas mokytis
11
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Kaip atnaujintas vidurinio ugdymo turinys
• Patikslintas programų turinys, siekiant išvengti perteklinių žinių ir pasikartojimų
• Turinys papildytas naujomis aktualiomis žiniomis ir naujais pasirenkamaisiais kursais
• Turinys orientuojamas į kompetencijų ugdymą
• Bendrosios kompetencijos papildytos kultūrine kompetencija – perimti kultūrines tradicijas, tapti aktyviu kultūros procesų dalyviu
• Didėja pasirinkimo įvairovė – galimybė ugdyti individualius gebėjimus ir siekti mokymosi sėkmės
12
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Svarbiausi programų pokyčiai ugdymo srityse (1)
• Parengta viena bendra lietuvių kalbos ir literatūros programa visoms vidurinį išsilavinimą teikiančioms mokykloms:
– ugdoma mokinių tapatybė ir savivertė
– suteikiami bendrieji humanitarinės kultūros pagrindai
– daugiau dėmesio kalbos vartojimo praktikai – viešojo kalbėjimo ir teksto rašymo gebėjimams
– nurodomi konkretūs privalomos literatūros kūriniai. Naujas pasirenkamas programos aspektas – epochą reprezentuojančios asmenybės
• Tautinių mažumų mokykloms parengtas papildomas lietuvių kalbos modulis – kalbos vartojimo gebėjimams stiprinti (+1,5 val. per savaitę)
• Parengta nauja gestų lietuvių kalbos programa
13
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Svarbiausi programų pokyčiai ugdymo srityse (2)
• Istorijos programa – analizuojantis žvilgsnis gilesniam istorijos pažinimui:
– daugiau dėmesio Lietuvos istorijos pažinimui (pokario partizaninių kovų, holokausto, atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijai)
– akcentuojamas darbas su istoriniais šaltiniais, jų analize ir interpretavimu
– atsisakoma detalaus senosios civilizacijos kurso kartojimo, kuris lieka pagrindinėje mokykloje
14
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Svarbiausi programų pokyčiai ugdymo srityse (3)
• Gamtos mokslai: įtrauktos naujausios gamtos mokslų aktualijos (pvz., biotechnologijos), daugiau svorio praktiniams tiriamiesiems darbams, diegiamos naujos mokymo priemonės
• Geografija: geografinės informacijos skaitymas keičiamas principu „pasirink ir taikyk“ – savarankiškai analizei, tyrinėjimams ir atradimams
15
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Svarbiausi programų pokyčiai (4)
• Matematika: vietoj rutininių procedūrų skatinama naudotis naujomis informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis. Gilesniam matematikos problemų nagrinėjimui skirtas pasirenkamasis logikos kursas
• Informacinės technologijos: atskleidžiamas praktinis IT naudingumas, sudaromos sąlygos rinktis ugdymo turinį pagal galimybes ir poreikius. Naujas saugaus bendravimo socialiniuose tinkluose kursas
16
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Svarbiausi programų pokyčiai (5)• Užsienio kalbos: parengtos trijų lygių pasiekimų programos (A2, B1, B2) atitinka Europos Tarybos nustatytus kalbos mokėjimo lygius
• Menai: daugiau galimybių realizuoti meninius interesus, pvz.: filmų kūrimas, fotografija, grafinis dizainas, kompiuterinės muzikos technologijos ir kt.
• Dorinis ugdymas: vietoj vienos katalikų tikybos programos parengti trys nauji pasirenkamieji moduliai, taip parengta nauja žydų-judėjų tikybos programa. Atnaujintos ir kitų konfesijų tikybos programos. Etikoje galima rinktis vieną iš trijų naujų modulių: profesinės etikos, šeimos etikos, etikos ir kino
17
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Svarbiausi programų pokyčiai ugdymo srityse (6)
• Technologijos: vietoj 17 siaurų specializuotų programų parengta viena technologijų bendroji programa. Ją sudaro 6 lanksčios technologijų kryptys, atitinkančios analogiškas Lietuvos ūkio šakas (pvz.: tekstilė ir apranga; taikomasis menas, amatai ir dizainas; turizmas ir kt.)
• Kūno kultūra: atsisakyta visiems vienodų normatyvų, ypatingų fizinių pastangų reikalaujančių pratimų. Pereinama prie tikslingo ir kūrybingo mankštinimosi suvokiant sveikatos saugojimo ir stiprinimo bei judėjimo naudą
18
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo suartinimo prielaidos
• Profesinio mokymo programų modulių įtraukimas į vidurinio ugdymo programą ir jų užskaitymas mokiniui tęsiant mokymąsi pagal atitinkamą profesinio mokymo programą
• Technologijų bendrojo ugdymo dalyko programų derinimas su konkrečia profesinio mokymo programa ir technologijų programos įgyvendinimas panaudojant profesinio mokymo bazę
• Apie profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo suartinimą vidurinio ugdymo lygmeniu parengta švietimo politikos analizė (2010, Nr.2) paskelbta:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Sv_problemos_analize2(42).pdf
19
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Ugdymo turinio samprata naujojoje Švietimo įstatymo redakcijoje (1)
4 straipsnis.• Ugdymo turinį sudaro tai:
ko mokoma ir mokomasi
kaip mokoma ir mokomasi
kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai
kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos
20
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Ugdymo turinio samprata naujojoje Švietimo įstatymo redakcijoje (2)
• Ugdymo turinys kuriamas Švietimo įstatyme apibrėžtiems švietimo tikslams įgyvendinti
• Konkretus ugdymo turinys kuriamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į:
◊ atitinkamos grupės ar tipo mokyklai keliamus ugdymo, mokymo tikslus
◊ besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius ◊ vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes ◊ mokinių turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus
21
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Ugdymo turinio atnaujinimas – visų lygmenų bendras tikslas, siekiant
kokybės
Siekdami užtikrinti sėkmingą atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimą, turime suderinti procesus visais švietimo lygmenimis
22
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Švietimo lygmenys, įgyvendinantys ugdymo turinio procesą
Ugdymo turinio procesas
Švietimo ir mokslo
ministerija
Savivaldybė(steigėjas)
Mokyklos bendruomenė
Mokytojas
23
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Mūsų siekiai – kurti lyderystei palankią aplinką:
– tobulinti kiekvieną mokyklą ir visą švietimo sistemą;– lyderystė vardan sėkmingo mokymosi;– būtini pokyčiai visuose švietimo lygmenyse, siekiant
daryti įtaką geresniam mokinių mokymuisi klasėje/pamokoje;
– tvirtinti pagarba, pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią ir aiškią atsakomybės ir atsakomybės sistemą
24
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini pokyčiai:
• Nacionaliniame lygmenyje Dalinimosi ir partnerystės tinklų sukūrimas; Fiksuojami pozityvūs pavyzdžiai; Susitariama dėl „geros“ mokyklos, siekiamo
mokymosi, mokymo bei vadovavimo; Keičiamas teisinis reglamentavimas: plėtojamas
mokyklų savarankiškumas, numatomas ir apmokamas laikas, skirtas mokytojo iniciatyvai, bendradarbiavimo ryšių kūrimui (etatinis apmokėjimas, darbo nuoma)
25
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini pokyčiai (2)
• Savivaldybės lygmenyje Laikas, skirtas dalijimuisi, vertinamos
mokyklos ir asmenys, besidalijantys patirtimi
Skatinamos ir pripažįstamos mokyklos ir asmenys, besidalijantys idėjomis
Savivaldybėse – tribūna mokykloms spręsti bendras problemas, ugdyti bendradarbiavimo, o ne konkurencijos kultūrą
26
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini pokyčiai (3)
• Mokyklos lygmenyje
Pripažinimas ir teisė būti aktyviems formaliems ir neformaliems lyderiams; formalieji lyderiai, turintys aukštą kvalifikaciją, turi laiko mentorystei, konsultavimui ir kt.
Neformalūs lyderiai jaučia palaikymą ir postūmį link formalios lyderystės, taip lyderiai užauginami iš vidaus
Mokyklos turi realią ilgalaikę strategiją, plėtojama mokyklų savivalda, skatinamos bendruomenės iniciatyvos
27
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini pokyčiai (4)
• Individo lygmenyje Vertybinės nuostatos, turimos ir plėtojamos kompetencijos, pasiryžimas ir motyvacija prisiimti atsakomybę ir veikti
Daugiau informacijos apie projektą “Lyderių laikas” galite rasti:
http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/
28
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Švietimo įstatymo nuostatos: mokyklų tinklo pertvarka
Bendrojo ugdymo mokyklų tipai:• pradinė • progimnazija • pagrindinė• vidurinė (iki 2015-09-01) • gimnazijaVienuoliktųjų klasių sudarymas vidurinėse, gimnazijose:• mieste, savivaldybės centre – ne mažiau kaip trys 11-osios klasės
(jose mokosi ne mažiau kaip 75 mok.)• jei gyvenvietėje, mieste ar savivaldybės centre yra tik viena mokykla,
mokykloje, priskirtoje miesto pakraščio mokyklai, pasienio ruože esančioje – ne mažiau kaip 15 mok., Rytų Lietuvoje – ne mažiau kaip 12 mok. (gimnazijoje – 15 mok.)
29
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Švietimo įstatymo nuostatos: mokyklų tinklo pertvarka
Bendrojo lavinimo mokyklų tipai:1) Pradinė
2) Pagrindinė
3) Vidurinė
Bendrojo ugdymo mokyklų tipai:1) Pradinė mokykla
2) Pagrindinė
3) Progimnazija
4) Gimnazija
5) Vidurinė mokykla
30
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Švietimo įstatymo nuostatos: mokyklų tinklo pertvarka
• 5-8 klasių ir 1-8 klasių pagrindinė mokykla
• Vidurinė mokykla
Progimnazija nuo 2011 07 01
Gimnazija, pagrindinė mokykla arba progimnazija iki 2015 09 01 (Pagal ŠĮ, LRV nustatytus kriterijus ir savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą)
31
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Atskiru atveju gimnazija turi 5–12 kl. arba 1–12 kl. (pagal Švietimo įstatymą)
• mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų
• arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus priskirta miesto pakraščio mokyklai
• pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla• nevalstybinė mokykla• mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi
poreikių• mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą (SUKP), kuriai
reikalingas ugdymo nuoseklumas, ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus (SPUK – Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruota, kartu su bendrojo ugdymo programa vykdoma muzikos, dailės, menų, sporto ar kita programa. Skirta specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių gabumų turintiems mokiniams)
32
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Švietimo įstatymo nuostatos• Tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklos
– nevalstybinės (pagal Konstituciją ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą). Teisinė forma – viešoji įstaiga.
• Katalikų Bažnyčia, steigdama mokyklą, turi gauti raštišką kompetentingos Katalikų Bažnyčios vadovybės leidimą (Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (Žin., 2000, Nr. 67-2024))
33
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Švietimo įstatymo nuostatos
• Regioninės mokyklos:– Regioninių specialiųjų mokyklų sąrašą tvirtins
ministras (turės atitikti regioninės mokyklos kriterijų)
• Menų mokyklos ir konservatorijos:– Bus įvertintas esamas tinklas, sprendžiama dėl
kai kurių reorganizavimo, tada – perduodamos savivaldybėms regioninių mokyklų statusu
34
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija
ES SF projektai – pagalba įgyvendinant strateginius švietimo tikslus ir ugdymo turinio
atnaujinimo prioritetus
• ES projektų “pridedamoji vertė” Novatoriškumas (naujų idėjų išbandymas ir diegimas)
• Kompleksiškumas • Partnerystė – nacionalinių institucijų, mokyklų,
mokytojų, ekspertų, privačių organizacijų bendradarbiavimas
• Gerosios patirties sklaida ir praktinės veiklos pavyzdžiai