KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

ŠVIETIMO, KULTŪROS IR TURIZMO PLĖTROS VALDYBA

ŠVIETIMO IR UGDYMO SKYRIUS

KAUNO MIESTO EISMO ĮVYKIŲ,

KURIUOSE NUKENTĖJO VAIKAI,

ANALIZĖ

2013 m.

Ruošiant 2013 metų vaikų nukentėjusių eismo įvykiuose analizę

bendradarbiauta su Kauno apskrities VPK kelių policijos valdyba.

Leidinyje naudoti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo

ministerijos ir Lietuvos kelių policijos tarnybos eismo įvykių statistikos

duomenys.

Analizę parengė metodininkė Zita Kuprienė ir informacinių ir

komunikacinių technologijų specialistas Gvidas Valikonis.

Rokų vidurinės mokyklos 8 klasės mokiniai ir jų mokytojas Egidijus Jankūnas bei Kauno miesto savivaldybės tarybos narė

Edita Gudišauskienė

2013 metais lapkričio mėnesį įvyko 7-8 klasių mokinių rašinio konkursas “Laiškas

vairuotojui”. Konkursą laimėjo Kauno Rokų vidurinės mokyklos 8 klasės mokinė Agnė

Sporišaitė.

Dėde vairuotojau,

Turbūt tau nereikia mano atleidimo, bet labai noriu paklausti, ar prisimeni mažą mergytę su

baltu meškiuku netikėtai išbėgusią į gatvę. Nesirūpink, man viskas gerai. Jau gerai. Aš mažas

angeliukas, maža žvaigždelė beribiame nakties skliaute. Mašina buvo per sunki, smūgis per stiprus,

kad galėčiau gyventi, tiesiog išgyventi.

Viskas tą šaltą vakarą buvo kitaip: prie darželio mama sutiko draugę ir smagiai plepėjo, aš

nekantravau kuo greičiau parbėgti namo pas savo kačiuką ir tu, dėde vairuotojau, ne laiku ištiesei

ranką atsiliepti telefonu. Viena akimirka negrįžtamai pakeitė kelis gyvenimus: mama paleidžia

mano ranką, aš bėgu per gatvę namo, tu ieškai rankinėje telefono ir nusuki akis nuo kelio. Rudenį

kelias slidus ne dėl sniego – orą perveria cypiantys stabdžiai, mama klykia, ir tyla. Tyla, kuri slėgė

labiau nei akmenys.

Aš dar buvau čia, gatvėje. Man nieko neskaudėjo, nors mano kojytės nepatogiai išsuktos ir

iš galvytės tekėjo kraujas. Mačiau, kaip mama blaškėsi kviesdama pagalbą, kaip nervingai spaudė

kruviną meškiuką, lyg tai padėtų susigrąžinti mane. Girdėjau kaip tu, vairuotojau, šveblenai, kad

esi nekaltas, kad netikėtai išbėgau į kelią. O man reikėjo tik apkabinimo, paskutinio prisilietimo ir

padrąsinimo išeinant. Norėjau visus nuraminti ir paguosti, bet tik nebyliai pravirkau.

Viskas, ką mes turime, kas atrodo taip tvirta, taip brangu ir taip amžina, akimirksniu gali

dingti. O skaudžiausia, kad ir kaip atgailautum, kad ir kiek dėtum pastangų, dažnai nieko negali

ištaisyti, negali pasukti laiko atgal. Dėde vairuotojau, prašau tik vieno dalyko: būk atidesnis kelyje,

nes baisią nelaimę gali lemti viena kvaila akimirka.

Mergytė Angeliukas

2013 metais Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 258 žmonės. Tai mažiausias žuvusiųjų skaičius

per 23-ejus mūsų šalies Nepriklausomybės metus.

2013 m. Lietuvoje užregistruota 3418 eismo įvykių, 4040 eismo dalyvių sužeista.

Palyginti su 2012 metais žuvo 44 žmonėmis mažiau ir 88 mažiau sužeista.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis 2013 metų saugaus eismo gerinimo veikla

vertintina kaip sėkminga: lyginant su 2012 metais, Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvusiųjų žmonių

3392

302

3952 3418

258

4040

Eismo įvykiai, kuriuosenukentėjo žmonės

žuvo žmonių sužeista žmonių

2012 metai2013 metai

skaičius sumažėjo 44 (2012 metais Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo 302, o 2013 metais 258

žmonės). Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose 2013 metais žuvo 175 žmonės (12,9 % žuvusiųjų

mažiau), miestų gatvėse ir kituose vietinės reikšmės keliuose žuvo 83 žmonės (18 % žuvusiųjų

mažiau). Šis pagerėjimas buvo pasiektas bendromis institucijų, organizacijų ir visų eismo dalyvių

pastangomis.

Tačiau avaringumas Lietuvoje vis dar išlieka pakankamai didelis. Lyginant su kitomis Europos

Sąjungos šalimis, žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 milijonui gyventojų yra vienas didžiausių.

Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys tebelieka viršytas greitis, eismo

dalyvių (ypač pėsčiųjų) neatsargumas, mandagumo, savitarpio supratimo ir pagarbos vieni kitiems

trūkumas keliuose.

Eismo įvykiuose nukentėję eismo dalyviai 2000-2013 m.

Metai Eismo įvykių kaltininkai

Vairuotojai Pėstieji Dviratininkai Kiti Iš viso

2000 3769 1315 454 269 5807

% 64,9 22,7 7,8 4,6 100

2001 3920 1296 456 300 5972

% 65,6 21,7 7,6 5,1 100

2002 4106 1209 532 243 6090

% 67,4 19,9 8,7 4,0 100

2003 4191 1156 473 143 5963

% 70,3 19,4 7,9 2,4 100

2004 4698 1151 394 129 6372

% 73,9 18,0 6,1 2,0 100

2005 5013 1173 382 203 6771

% 74,1 17,3 5,6 3,0 100

2006 4971 1041 433 213 6658

% 74,7 15,6 6,5 3,2 100

2007 4907 934 383 224 6448

% 76,1 14,5 5,9 3,5 100

2008 3691 677 302 125 4795

% 76,9 14,1 6,3 2,7 100

2009 2814 452 261 300 3827

% 73,6 11,8 6,8 7,8 100

2010 2405 523 235 367 3530

% 68 15 7 10 100

2011 2302 367 236 361 3266

% 70,5 11,2 7,2 11,1 100

2012 2426 383 207 376 3392

% 71,5 11,3 6,1 11,1 100

2013 2276 333 196 613 3418

% 66,6 9,7 5,8 17,9 100

Eismo įvykių pasiskirstymas pagal rūšis 2000-2013 m.

Metai

Eismo įvykių rūšys

Užvažiavimas

ant pėsčiųjų Susidūrimas Apvirtimas

Užvažiavimas

ant kliūties

Kiti

eismo

įvykiai

Iš viso

2000 2217 2096 611 753 130 5807

% 38,2 36,1 10,6 12,9 2,2 100

2001 2256 2237 613 750 116 5972

% 37,8 37,4 10,3 12,5 1,9 100

2002 2166 905 672 716 218 6090

% 35,6 38,1 11,0 11,8 3,5 100

2003 2120 2262 653 655 273 5963

% 35,6 37,9 11,0 11,0 4,5 100

2004 2263 2448 688 708 265 6372

% 35,5 38,4 10,8 11,1 4,2 100

2005 2302 2695 753 738 284 6772

% 34,0 39,8 11,1 10,9 4,2 100

2006 2231 2751 753 650 273 6658

% 33,5 41,3 11,3 9,8 4,1 100

2007 2166 2505 772 693 312 6448

% 33,6 38,9 12 10,7 4,8 100

2008 1705 1872 521 464 233 4795

% 35,8 39 10,7 9,4 5 100

2009 1343 1566 354 293 271 3827

% 35,1 40,9 9,3 7,6 7,1 100

2010 1243 1550 315 234 188 3530

% 35,21 43,91 8,92 6,63 5,33 100

2011* 1132 1449 332 127 526 3266

% 35 35 10 4 16 100

2012* 1182 1486 290 166 268 3392

% 34,9 43,8 8,5 4,9 7,9 100

2013* 1192 1457 300 116 353 3418

% 34,9 42,6 8,7 3,4 10,4 100

Eismo įvykių kaltininkai 2000-2013 m.

Metai Eismo įvykių kaltininkai

Vairuotojai Pėstieji Dviratininkai Kiti Iš viso

2000 3769 1315 454 269 5807

% 64,9 22,7 7,8 4,6 100

2001 3920 1296 456 300 5972

% 65,6 21,7 7,6 5,1 100

2002 4106 1209 532 243 6090

% 67,4 19,9 8,7 4,0 100

2003 4191 1156 473 143 5963

% 70,3 19,4 7,9 2,4 100

2004 4698 1151 394 129 6372

% 73,9 18,0 6,1 2,0 100

2005 5013 1173 382 203 6771

% 74,1 17,3 5,6 3,0 100

2006 4971 1041 433 213 6658

% 74,7 15,6 6,5 3,2 100

2007 4907 934 383 224 6448

% 76,1 14,5 5,9 3,5 100

2008 3691 677 302 125 4795

% 76,9 14,1 6,3 2,7 100

2009 2814 452 261 300 3827

% 73,6 11,8 6,8 7,8 100

2010 2405 523 235 367 3530

% 68 15 7 10 100

2011 2302 367 236 361 3266

% 70,5 11,2 7,2 11,1 100

2012 2426 383 207 376 3392

% 71,5 11,3 6,1 11,1 100

2013 2276 333 196 613 3418

% 66,6 9,7 5,8 17,9 100

Eismo įvykių kaltininkai 2000-2013 m.

2013 metų šalies avaringumo statistika pagal mėnesius

0 50 100 150 200 250 300 350 400 450

Gruodis

Spalis

Rugpjū…

Birželis

Balandis

Vasaris

19 38

23 21 20 24 27

16 15 12 14

29

324 361

340 304

335 319

329 335

194 183

171 223

384 413

397 366

402 397 399

391 210

212 206

263 Sužeista

Eismo įvykiai

Žuvo

2013 metų avaringiausios savaitės dienos

2013 metų avaringiausias paros laikas

481 470 502 527 578

485

375

0

100

200

300

400

500

600

700

0

50

100

150

200

250

300

350

00

- 0

1

02

- 0

3

04

- 0

5

06

- 0

7

08

- 0

9

10

- 1

1

12

- 1

3

14

- 1

5

16

- 1

7

18

- 1

9

20

- 2

1

22

- 2

3

27 29 55

210

137 197 228

318 274

207

141

71

Žuvusiųjų žmonių skaičius pagal apskritis

Žuvusiųjų skaičius pagal eismo dalyvių kategorijas

2013 metais eismo įvykiuose Lietuvoje žuvo 258 žmonės (197 vyrai ir 61 moteris).

Tauragės apskritis

Telšių apskritis

Utenos apskritis

Marijampolės…

Alytaus apskritis

Panevėžio…

Šiaulių apskritis

Klaipėdos…

Kauno apskritis

Vilniaus apskritis

15

11

24

26

15

26

23

29

55

78

14

15

16

24

13

33

13

26 40

64

2013 m.

2012 m.

pėstieji 98

38%

automobilio vairuotojai

69 27%

motociklo vairuotojai

13 5%

keleiviai 51

20%

mopedo vairuotojai

4 2%

dviračio vairuotojai

18 7%

traktoriaus vairuotojas

1 0%

keturračio motociklo

vairuotojas 1

0%

kiti eismo dalyviai (vyksta

tyrimas) 3

1%

Eismo įvykiuose žuvę pėstieji

0

50

100

150

200

250

300

2002m.

2003m.

2004m.

2005m.

2006m.

2007m.

2008m.

2009m.

2010m.

2011m.

2012m.

2013m.

151 149

191 179

160 165

121

90 67 66 72 63

239 218

263 252 242 234

175

121 108 111 106 98

Iš jų žuvo tamsiuoju paros metu Iš viso žuvo pėsčiųjų

2013m. Lietuvoje iš viso žuvo 98 pėstieji. 63 iš jų žuvo tamsiuoju paros metu. Tai beveik 62

procentai visų žuvusiųjų per metus. Beveik visi pėstieji, eidami keliu tamsiu paros metu, neturi prie

drabužių prisisegę atšvaito. Kelių eismo taisyklių reikalavimus neretai pamiršta ir dviratininkai bei

vadeliotojai. Tamsoje, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einančius pėsčiuosius

vairuotojai dažniausiai pastebi tik transporto priemonei visai prie jų priartėjus, likus tik maždaug

20-30 metrų. Tai labai pavojinga situacija, nes automobilio, važiuojančio maždaug 90 km/val.

greičiu, stabdymo kelio ilgis yra 64 m., tokiu atveju pėsčiasis gali būti ne tik kliudytas, sužeistas, jis

gali patirti ir mirtinas traumas. Atšvaitą segantį žmogų, vairuotojas, įjungęs trumpąsias šviesas,

pastebės iš 140 metrų, o įjungęs ilgąsias – iš 400 metrų atstumo, tai yra maždaug iš penkis kartus

didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas sulėtintų važiavimo greitį ir saugiai

prasilenktų su pėsčiuoju, esant būtinumui – sustotų.

Statistika negailestinga – rudenį ir žiemą net trys iš keturių, mirtimi arba rimtomis

traumomis pasibaigusių eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai arba pėstieji, įvyksta tamsoje

dėl to, kad vairuotojai pastarųjų nepastebėjo. Turbūt ne visi žino, kad maždaug 90 proc.

informacijos apie besikeičiančias važiavimo sąlygas vairuotojai priima akimis. Jeigu pėstieji arba

dviratininkai juda apsirengę tamsiais drabužiais ir nesegi atšvaitų, vairuotojai juos pamato pačią

paskutinę akimirką. Viso to būtų galima išvengti tiesiog prisisegus atšvaitą, vilkint šviesą

atspindinčią liemenę ar nešantis šviečiantį žibintą.

Kelių eismo taisyklės nustato:

Kelių eismo taisyklių (KET) 5 p. „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos

saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles (KET) ir jų laikytis“.

KET 48 p. „Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu

tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti

ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems

eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą“.

Kelių eismo taisyklių reikalavimai pėstiesiems naudojant atšvaitus, dėvėti liemenes arba

drabužius su šviesą atspindinčiais elementais, yra privalomi.

Pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai, pažeidę šiuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus,

atsako administracine tvarka (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 1 d.), - jiems gali

būti paskirta 80-140 litų bauda.

Eismo įvykiai Lietuvoje, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai (iki 18 m.)

14

697

659

11

751

691

Žuvo vaikų

Sužeista vaikų

Eismo įvykiai

2013 metai 2012 metai

Žuvusių vaikų pasiskirstymas pagal eismo dalyvių kategorijas

2013 metais eismo įvykiuose žuvo 11 nepilnamečių. Tarp jų 27 procentai dviračių ir mopedų

vairuotojų, net 45 procentai pėsčiųjų.

pėstieji; 5

dviračio vairuotojai; 2

motociklo keleivis; 1

automobilio keleivė; 1

mopedo vairuotojas; 1

kiti (vyksta tyrimas,

vairuotoja ar keleivė); 1

Eismo įvykiai Kaune

2013 m. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje įvyko

596 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose buvo sužaloti žmonės. 2012 m. tokių eismo įvykių buvo

užregistruota 17 proc. daugiau. Per praėjusius metus sumažėjo ir eismo įvykiuose žuvusių žmonių

skaičius: 2013 žuvo 37 žmonės, 2012 m. – 46.

2013 m. daugiau nei pusė eismo įvykiuose žuvusių asmenų buvo pėstieji eismo dalyviai (56

proc.); 2012 m. žuvę pėstieji sudarė 26 proc. Lyginant su 2012 m., žuvusių pėsčiųjų eismo dalyvių

skaičius išaugo Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijose. Pagrindinės tokių eismo įvykių kilimo

priežastys yra leistino saugaus greičio viršijimas bei pačių pėsčiųjų eismo dalyvių jiems keliamų

reikalavimų nepaisymas (nenešiojami atšvaitai ar kitos šviesą atspindinčios bei šviečiančios

priemonės, į važiuojamąją dalį žengiama neįvertinus atvažiuojančios transporto priemonės greičio,

per kelią einamą draudžiamose vietose). Eismo įvykiuose daugiausiai žūsta vyresnio amžiaus

asmenys, patys nevairuojantys transporto priemonių, nežinantys Kelių eismo taisyklių reikalavimų

ir dėl to neturintys reikiamų įgūdžių.

Kaune 2013 metais žuvo 14 žmonių, iš jų:

11 pėsčiųjų,

1 automobilio vairuotojas,

1 keleivis,

1 motociklo vairuotojas.

Žuvusių pėsčiųjų amžiaus vidurkis 60 metų. 4 pėstieji žuvo eidami per nereguliuojamas

pėsčiųjų perėjas, kiti eidami draudžiamose vietose, 7 pėstieji buvo partrenkti tamsiu paros metu, iš

jų nei vienas neturėjo atšvaito ar kito šviesą atspindinčio elemento. Tarp žuvusiųjų pėsčiųjų buvo

viena mergaitė, kuri žuvo kartu su savo mama eidama per pėsčiųjų perėją 2013 m. liepos 3 dieną

17.20 val. Kaune, Baltų prospekte.

Eismo įvykiai Kaune, kuriuose nukentėjo vaikai

2013 metais Kaune žuvo viena pėsčioji. 75 vaikai buvo sužaloti eismo įvykių metu.

Vieta 2011 2013

Ne pesčiųjų perėjoje 5 15

Pesčiųjų perėjoje 25 30

Dviratininkai ir mopedo vairuotojai 9 7

Keleiviai 28 24

Kiti įvykiai 1 0

Iš viso: 68 75

*2012 metais Kauno VPK naudojo kitą duomenų fiksavimo metodą, kuris skyrėsi nuo ankstesniųjų, todėl

analizuojant 2013 m. eismo įvykius Kaune, kuriuose nukentėjo vaikai, palyginimui buvo imami 2011 m. duomenys.

Eismo įvykių kategorijos, kuriuose nukentėjo vaikai

Eismo įvykiuose nukentėjusių vaikų pasiskirstymas pagal amžių

2013 m. eismo įvykiuose nukentėjo:

13 ikimokyklinio amžiaus vaikų,

63 mokyklinio amžiaus vaikai.

20%

39% 9%

32%

Ne pesčiųjų perėjoje

Pesčiųjų perėjoje

Dviratininkai ir mopedovairuotojai

Keleiviai

0

10

20

30

40

50

60

70

Ikimokyklinio amžiaus vaikai Mokiniai

Eismo įvykiuose nukentėjusių vaikų pasiskirstymas pagal lytį

2013 metais į eismo įvykius pateko 43 berniukai ir 33 mergaitės.

Nukentėjusių skaičiaus pasiskirstymas pagal mėnesius

Mėnesiai 2013 m. 2011 m.

Sausis 5 1

Vasaris 1 5

Kovas 8 1

Balandis 4 7

Gegužė 12 8

Birželis 2 8

Liepa 4 8

Rugpjūtis 3 9

Rugsėjis 5 5

Spalis 8 3

Lapkritis 14 4

Gruodis 10 9

Iš viso: 76 68

Berniukai 57%

Mergaitės 43%

2013 metais daugiausia eismo įvykių - 14, kuriuose nukentėjo vaikai, įvyko lapkričio

mėnesį.

Tačiau liepos mėnesį įvyko tragiškiausias įvykis, kuris nusinešė dviejų pėsčiųjų gyvybes:

motinos ir dešimtmetės dukros, kurios žuvo eidamos per pėsčiųjų perėją.

Avaringiausios savaitės dienos

Avaringiausia savaitės diena buvo antradienis.

0

2

4

6

8

10

12

14

5

1

8

4

12

2

4 3

5

8

14

10

1

5

1

7 8 8 8

9

5

3 4

9

2013 m. 2011 m.

Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis Šeštadienis Sekmadienis

2013 m. 9 17 15 11 15 8 1

2011 m. 5 12 17 11 6 4 12

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

Avaringiausias paros laikas

Laikas (val.) 2013 m. 2011 m.

0-7 3 8

7-8 12 8

8-9 1 2

9-10 2 0

10-11 3 3

11-12 1 0

12-13 5 0

13-14 7 10

14-15 5 2

15-16 4 3

16-17 8 7

17-18 6 1

18-19 3 11

19-20 7 6

20-21 2 2

21-22 5 0

22-23 2 3

23-24 0 0

Iš viso: 76 66

0 2 4 6 8 10 12

0-7

7-8

8-9

9-10

10-11

11-12

12-13

13-14

14-15

15-16

16-17

17-18

18-19

19-20

20-21

21-22

22-23

23-24

2011 m. 2013 m.

Pavojingiausias paros laikas 7-8 valandos, t.y. laikas kada vaikai skuba į mokyklą ir 12-14

val., kada vaikai grįžta iš mokyklos namo.

Avaringiausios Kauno gatvės

Daugiausia vaikų sužalota Veiverių gatvėje - 7, tačiau tragiškiausias įvykis, kuriame žuvo

mergaitė, įvyko Baltų prospekte.

Panerių g. 6% Sukilelių pr.

4%

Baršausko g. 10%

Žeimenos g. 10%

Varnių g. 4%

Veiverių g. 14% Raudondvario

pl. 8%

Krėvės pr. 6%

Baltų pr. 4%

Jotvingių g. 8%

Partizanų g. 4%

Šiaurės pr. 8%

Neries kr 6%

Taikos pr. 4%

Ateities pl. 4%

Kiekvieną rudenį išauga eismo įvykių ir juose nukentėjusių vaikų skaičius. Dėl savo

saugumo reikėtų atsisakyti naivių įsitikinimų, kad pėsčiųjų perėja yra visiškai saugi vieta pereiti

gatvę. Ypač reikia būti atidiems, kai einate per gatvę, kur yra kelios eismo juostos. Pavojingiausia

situacija yra, kai pirmoje eismo juostoje prie pėsčiųjų perėjos sustoja automobilis praleisti pėsčiųjų,

o antra juosta važiuojantis automobilio vairuotojas nepraleidžia einančiųjų per pėsčiųjų perėją.

Užsienio ekspertai sudarė 5 klaidingų mitų sąrašą, kuriais tiki pėstieji vaikai.

1 Mitas. Visiškai saugu eiti per gatvę, kai dega žalia šviesoforo šviesa.

Reikėtų atkreipti vaikų dėmesį į tai, kad prieš žengiant į gatvę nuo šaligatvio, reikia įsitikinti,

ar niekas negresia jų gyvybei, ar nėra artėjančių mašinų. Ir tik tada, kai įsitikini savo saugumu,

keliauti per gatvę stebint ją iš kairės ir dešinės pusės.

2. Mitas. „Zebras“, pėsčiųjų perėja, garantuoja saugumą.

Už savo saugumą atsakingas pats pėstysis, todėl prieš žengiant į pėsčiųjų perėją reikia

įsitikinti, ar saugu, ar visi važiavę automobiliai sustojo praleisti.

3. Mitas. Jeigu jūs matote vairuotoją, tai ir vairuotojas mato jus.

Vairuotojas gali jūsų nepastebėti, todėl prieš žengdami į važiuojamąją kelio dalį turite

įsitikinti, ar saugu.

4. Mitas. Vairuotojas sustos, kai jūs eisite per pėsčiųjų perėją ar sankryžoje degant

žaliai šviesoforo šviesai.

Vairuotojas gali jūsų nepastebėti (kitu atveju gali net pažeisti kelių eismo taisykles ar

išsiblaškęs manevruoti) Todėl visada prieš eidami per kelią dar kartą įsitikinkite,ar saugu, ar visi

automobiliai sustojo ir jus praleidžia.

5. Mitas. Tamsiu paros metu pakanka šviesių rūbų, kad būtumėte matomi kelyje.

Einat keliu ar per pėsčiųjų perėjas naktį, esant prastam matomumui, privalote turėti

atšvaitą, kad būtumėte matomi iš toliau atvažiuojančių automobilių vairuotojams.

2013 metais Kaune nukentėjo 24 vaikai keleiviai. Tai sudaro net 32 proc. visų nukentėjusių

eismo įvykiuose.

Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Kelių eismo taisyklių pakeitimas (toliau-KET), pagal

kurį, visi vaikai iki 135 cm ūgio, turi būti vežami naudojant tik specialias jų ūgiui ir svoriui

pritaikytas saugos sistemas, kaip to reikalauja bendros Europos Sąjungos taisyklės.

KET 202 straipsnis nurodo, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais,

būtina juos užsisegti.

KET 202(1) straipsnis nurodo, kad saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir

per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.

KET 204 straipsnis nurodo, kad žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu

automobiliu turi būti vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės

sėdynėse:

KET 205 straipsnis nurodo, kad draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės

sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, kurios atlošas atsuktas į

priekinį motorinės transporto priemonės stiklą, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši

nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.

2013 metais Kaune eismo įvykiuose nukentėjo 7 vaikai, kurie važiavo dviračiu ar

mopedu.

Primename, kad Kelių eismo taisyklės (KET) važiuoti keliais dviračiu leidžia ne

jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems

mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Gyvenamojoje

zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

KET 64 - Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu

dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos

atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu

tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos

žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą

atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs

šviesą atspindinčius elementus. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami)

keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Kitiems vyresniems kaip 18 metų

asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko

šalmą.

Išvados:

1. 2013 metais Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 258 žmonės.

2. 2013 m. Lietuvoje užregistruota 3418 eismo įvykių, 4040 eismo dalyvių sužeista.

3. Palyginti su 2012 metais žuvo 44 mažiau ir 88 mažiau žmonių sužeista.

4. 2013 metais Kaune žuvo 37 žmonės.

5. 2013 m. eismo įvykiuose Kaune nukentėjo 76 vaikai.

6. 2013 metais Kaune žuvo 1 vaikas.

7. 2013 m. Kaune eismo įvykiuose nukentėjo13 ikimokyklinio amžiaus vaikų ir 63 mokiniai.

8. 2013 metais į eismo įvykius pateko 43 berniukai ir 33 mergaitės.

9. 2013 metais daugiausia eismo įvykių, kuriuose nukentėjo vaikai, įvyko lapkričio mėnesį – 14.

10. Avaringiausia savaitės diena buvo antradienis.

11. Pavojingiausias paros laikas 7-8 val.