Maironis 150

Jonas Mačiulis-(slapyvardis)Maironis 1862-10-21 - 1932-06-28

150 – gimimo metinės

Gimė 1862 m. spalio 21

dieną Pasandravio dvare

Šiluvos valsčiuje, Raseinių

apskritis. Jo šeima buvo

laisva nuo baudžiavos, dar

kartais pavadinamų

„karališkųjų“ valstiečių

šeimoje. Jono Mačiulio

tėvas buvo pasiturintis,

tačiau labai dideliais turtais

girtis negalėjo ir jam

neužteko to ką turėjo.

Pasiėmė paskolą ir nusipirko Pasandravio dvarą, kuriame ir

gimė J. Mačiulis. Vaikystėje Maironis buvo mokomas lietuvių

kalbos, kuria ir šnekėjo jo šeima, bei lenkų, nes teko daug

bendrauti su aplinkiniais, kurie kalbėjo lenkiškai.

Su motina ir sesrimis Su tėvu.

1873 m. mokslus pradėjo

krimsti Kauno gimnazijoje. Iš

pradžių jam reikėjo praeiti

parengiamąją klasę,

susipažinti su rusų kalba. Po

dviejų metų J. Mačiulis pateko

į gimnaziją, kurioje didelį

dėmesį skyrė mokslams.

Besimokydamas gimnazijoje

susipažino su Adomo

Mickevičiaus, J.Kraševskio,

J.Slovako ir kitų asmenybių

kūryba. Šios asmenybės darė

didžiulę įtaką vėlesnei

Maironio kūrybai. Pačius

pirmus eilėraščius parašė jau

šeštoje klasėje, tiesa lenkų

kalba.

•

1883 m. baigė gimnaziją ir tais

pačiais metais įstojo į Kijevo

universitetą, kur studijavo

literatūrą. Mokslus tęsė viso

labo tik metus, tačiau spėjo

susipažinti su Puškino ir kitų

rašytojų kūryba. Šiame

universitete pasireiškė

patriotiškumas. Tą byloją ir

Naujajame laike („Novoje

Vremia“) išspausdintas

Maironio straipsnis, kuriame

reikalaujama teisių lietuvių

kalbai.

1884 m. tėvų paragintas ir

įkalbėtas metė mokslus Kijevo

universitete ir įstojo į Kauno

kunigų seminariją bei

prisijungė prie lietuvių

nacionalinio judėjimo.

Seminarijoje vienas iš

dėstytojų buvo Antanas

Baranauskas, kuris tuo metu

dėstė lietuvių kalbą ir

literatūrą. A. Baranausko

paskaitos sužavėjo jaunąjį

poetą ir jis nusprendė

tolimesnius kūrinius rašyti

lietuvių kalba. Savo pirmąją

poema dedikavo būtent A.

Baranauskui

1885 m. pasirodė laikraštyje „Aušra“ jo pirmasis rimtas

kūrinys „Lietuvos vargas“. Šioje poemoje atsispindėjo

romantiškas susižavėjimas lietuvių senove. Beje

slapyvardis tą kartą buvo „Zvalionis“.

Pirmasis didelis Maironio

kūrinys yra poemėlė „Lietuva“,

kuri nebuvo išspausdinta poetui

gyvam esant, o parašyta ji

1888m. „Lietuvos“ rankraštis

yra saugomas Vilniaus

universiteto bibliotekoje.

Rankraštį sudaro 85 puslapiai

storame sąsiuvinyje švariai

autoriaus ranka perrašyto

teksto. Šį kūrinį jaunasis

klierikas, baigdamas Kauno

kunigų seminariją, įteikė savo

gerbiamam profesoriui,

„Anykščių šilelio“ autoriui

Antanui Baranauskui, jam ši

poema ir buvo dedikuota.

Po kelių mėnesių A. Baranauskas parašė, jog Jonui

Maculevičiui negalima nepripažinti talento...

Nemaža apie šią poemėlę yra rašęs Vaižgantas, vadinęs

„Lietuvą“ visos vėlesnės Maironio kūrybos gemalu ir

svarbiu savo epochos istoriniu dokumentu,

paliudijančiu ir anticarines to meto lietuviškos

moksleivijos nuotaikas, parodančiu, kad Maironis, dar

eidamas mokslus, jau buvo atsiradęs „tėvynės

atgaivintojų žvaigždyne“.

Poemėlė „Lietuva“ buvo spausdinta dalimis, o ištisai –

tik 1988 m. Maironio „Raštų“ antrajame tome.

1891 m. literato

susidomėjimas istorija

duoda vaisių. Tais metais

išleidžiama šios

asmenybės parašyta

Lietuvos istorija, arba

apsakymai apie Lietuvos

praeigą. Tais pačiais

metais priima kunigo

įšventinimus. 1888. -

1892m. mokėsi Peterburgo

universitete. Šiame

laikotarpyje pirmą kartą

pasinaudojo savo

slapyvardžiu Maironis.

1892m. grįžo į Lietuvą ir

profesoriavo Kauno kunigų

seminarijoje. Tai buvo

geriausi ir įdomiausi

Maironio metai.

1895m. pasirodo

garsiausias eilėraščių

rinkinys „Pavasario balsai“.

1900 m. prisidėjo kuriant

Lietuvos kalbos teisių

atkūrimo sąjungą, nors jos

nariu ir nebuvo. 1905 m.

tapo komisijos Lietuvos

kalbos programai Lietuvos

mokykloms parengti narys.

1909 m. tapo Kauno kunigų

seminarijos rektoriumi. Jam

pavyko kiek sulietuvinti ir

atnaujinti šią seminariją.

1917m. dalyvavo Berno

konferencijoje kaip Lietuvos

delegatas. Lietuvai paskelbus

nepriklausomybę, jis buvo

profesorius LU Teologijos-

filosofijos fakultete. 1922 m

profesoriavo Kauno universitete.

Taip pat dėstė ir pasaulietinę

literatūrą.

Tuo laikotarpiu pasirodo

“Raseinių Mgdė” ir drama

“Kęstučio mirtis”.

„Saulėtas vainikas“ – niekada

nepublikuotas originalus

Maironio tekstas iš rankraščio,

saugomo Maironio lietuvių

literatūros muziejuje. Parašytas

ant išplėšyto sąsiuvinio juodų

kolendorinių viršelių vidinės

pusės. Šiandieną neįmanoma

atsekti, ką dar poetas buvo rašęs

į tą sąsiuvinį, kaip ir neįmanoma

ištyrinėti rankraščio žanro,

paskirties ir parašymo metų. Kad

šis paslaptingas ir įdomus

tekstas turėtų pavadinimą, iš jo

parinkti du tinkamiausi

apibendrinimui žodžiai. Skyryba

netaisyta, rašyba keliose vietose

patikslinta.

1927 m. užpuolė ligos, nors

nesiskundė bloga sveikata.

1932 m. liepos 28 dieną mirė.

Palaidotas Kaune.

Maironio kapas

Slapyvardžiai

Zvalionis,

Stanislovas Zanavykas,

St. Garnis

Kūryba

Maironio kūryba buvo

tiesiogiai susieta su to

meto istorija. Jaučiamas

patriotizmas, tautiškumas,

bei religingumas.

Kūryboje buvo jaučiamas

kvietimas atgimti ir stoti į

kovą kartu su laisvės

idealais.

Ačiū už Jūsų dėmesį

Pateiktis parengė Bibliotekos vedėja Milda Serapinienė