Dėl nacionalinio oro vežėjo steigimo

Vilnius 2014

Pristatymas skirtas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui

Parengė: LR Susisiekimo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė

2014 m. rugsėjo 8 d.

KONFIDENCIALUKONFIDENCIALU

2014 m. spalio 31 d.

Sutrumpinta versija

„Lufthansa Consulting” atliktos „Air Lituanica” veiklos analizės santrauka

Santrauka

„Air Lituanica“ (toliau – LT) turi 2 galimus pasirinkimus: 1) būti toliau plėtojama, 2) ieškoma investuotojo.

„Lufthansa Consulting“ (toliau – LCG) buvo paprašyta atlikti LT išsamią veiklos analizę ir įvertinti oro linijų įnašą į šalies BVP.

Iš LCG atlikto įvertinimo matyti, kad „Air Lituanica“ veikia efektyviai ir yra puikus pagrindas aviacijos Lietuvoje vystymui. Keleivinio pajėgumo vienam kilometrui kaina (CASK) yra 8,6 euro centų ir atitinka pagrindinių

konkurentų savikainą, todėl šiuo metu oro linijoms didelių rūpesčių nekelia. Didžiausia problema – nepakankamos gaunamos pajamos, kurios yra didžiaja dalimi yra

nulemtos nepasitikėjimo rinkoje.

Kita vertus, norint priimti visiškai pagrįstą sprendimą, reikia parengti stiprų verslo planą**. Išsami verslo plano apžvalga taip pat parodė, kad prognozuojamos pajamos ateityje nuteikia

optimistiškai. LT verslo planas turi būti pagrįstas aiškia šalies aviacijos strategija. Nacionalinės oro linijos paprastai prisideda prie šalies ekonomikos (galima tikėtis apie 1,0 mlrd.

eurų didesnio BVP)

** Pastaba: “Air Lituanica” verslo planas buvo parengtas jau po šios analizės atlikimo, 2014 m. gruodžio mėn.

- 4 -

Pastaba: *„Air Lituanica“ ataskaitos

„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

„Air Lituanica“ gali būti vystoma nepriklausomai kaip nacionalinis vežėjas arba susijungti, tačiau šaliai naudingesnis pirmasis variantas

Natūralus augimas„Nacionalinio vežėjo „Air Lituanica“ plėtra“

Partnerystė ar susijungimas„Investuotojo paieška“

Samprata

LT turi būti nacionalizuota ir panaudota su Lietuvos vėliava skraidančiam vežėjui sukurti

Pasirinkus šį variantą reikėtų investuoti į oro linijų plėtrą ilgesniu laikotarpiu

LT turi būti parduoda arba sujungta su kitomis oro linijomis

Pasirinkus šį variantą reikalinga valdžios parama – vienkartinė investicija

Tinkamas būdas nacionaliniam vežėjui plėtoti

Egzistuoja struktūra ir AOC (neprarandama laiko)

Ribota finansinė rizika (teisiniai ginčai 1,6 mln. eurų, trumpalaikė skola apie 3,3 mln. eurų, kurią grąžinti reikia iki liepos 15 d.)

Nėra sutarties nutraukimo išlaidų

Valstybei tenka mažesnė finansinė našta

Lengviau pasiekti masto ekonomikos lygį ir užtikrinti tvarią veiklą

Išlieka galimybė užtikrinti susisiekimą su šalimi oru

Dabartiniai savininkai galėjo pervertinti kainos lūkesčius

Iki šiol nėra pagrįsto verslo plano

Reikalingos didelės investicijos (dar neapskaičiuota)

Veikiausiai neigiamas turto perleidimo rezultatas

Iki šiol nėra pagrįsto verslo plano turto perleidimui pagrįsti

Dėl koncepcijos patvirtinimo tyrimų stygiaus galimas neigiamas poveikis vertinimui

Bendra išlaidų suma siekia iki 17,5 mln. eurų (1,6 mln. eurų – teisiniai ginčai, 3,3 mln. eurų – trumpalaikė skola, 12,6 mln. eurų – sutarties nutraukimo išlaidos)

Užtikrina valstybei didžiausią investicijų grąžą, nes visos investicijos bus skirtos Lietuvos ekonomikai

plėtoti, o procesą galės valdyti šalies valdžia

Tinkamesnis variantas vertinant riziką, tačiau sunkiai įgyvendinamas dėl menko susidomėjimo

A B

+

-

- 5 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

Lyginant su aviacijos pramone „Air Lituanica“ išlaidų struktūra atrodo visiškai tinkama

Pagrindiniams LT išlaidų straipsniams priskiriamos kuro ir nuosavybės išlaidos, atitinkamai 27 % ir 26 %

Išlaidos įgulai yra palyginti nedidelės pasirinkus kompleksinę nuomą (wet lease)

Apskritai santykinis visų išlaidų straipsnių svoris visiškai atitinka rinkos standartus

+ insurance

Šaltinis: „Air Lituanica“ ataskaita, „Lufthansa Consulting“ analizė

Panašių į „Air Lituanica“ oro linijų išlaidų struktūra

- 6 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

„Air Lituanica“ ir lyginamųjų oro linijų CASK* (2013 ir 2014 m.)

Pastaba. * CASK – keleivinio pajėgumo vienam kilometrui kainaŠaltinis: metinės oro linijų ataskaitos, „Flight Global“, „Lufthansa Consulting“

Pigūs vežėjai

Tradiciniai vežėjaiLT

„Air Lituanica“ kaštai yra itin palankūs palyginti su tradiciniais vežėjais, konkuruojančiais dėl to paties rinkos segmento

- 7 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

Vidutinis etapo ilgis (kilometrais)

Kel

eivi

nio

paj

ėgu

mo

vie

nam

kil

om

etru

i ka

ina

euro

cen

tais

Nuomojant daugiau orlaivių (dry-lease), LT kaštai toliau mažės

Kadangi aviacija grindžiama mastu, plečiant parką CASK mažės

Oro linijų pelno maržos mažiausios, kai visur įtempta konkurencija, bet tai teikia greitą naudą visiems kitiems sektoriams

Šaltinis: „Lufthansa Consulting“ tyrimai

16 % 15 %

3 %10 %

>30 %

Gamintojas Orlaivio nuomotojas Oro linijos Maitinimas Oro uostas

Duopolija: „Airbus“ „Boeing“

Dviem nuomotojams priklauso 45 % rinkos dalis

1 500 oro linijų, nepaisant pajėgumų perviršio ir stiprios konkurencijos

Mažiau nei trys teikėjai, veikiantys nereguliuojamose rinkose

Reguliuojamose rinkose: monopolijos ir valstybiniai oro uostai

Du teikėjai dominuoja 40 % rinkos, 7 teikėjai kontroliuoja 70 %

Monopolistai 4 teikėjai dominuoja pasaulinėje rinkoje

Atskiri teikėjai dominuoja pavienėse rinkose

Kompiuterinė rezervacijos sistema

Antžeminės paslaugos

11–14 % 10–13 %

2,6 % pelno prognozė

2014 m. (IATA)

Oro linijų koncentracija, palyginti su tiekėjų sektoriumi...

...ir įtaka veiklos maržai

- 8 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

Šaltinis: Kazachstanas – LCG projektas (2013 m.), Latvija – „Oxford“ ekonominis tyrimas (2011 m.), Estija – Talino oro uosto tyrimas (2012 m.)

Tiesioginį poveikį įvertinti pakankamai lengva. Jis patikimai rodo pokyčius.

Sunkiau įvertinti netiesioginę ir katalizinę įtaką, kuri smarkiai priklauso nuo ekonomikos skaidrumo.

Oksfordo ekonomikos tyrimo metu nustatyta:

10 % padidinus Latvijos jungiamumą, ilguoju laikotarpiu BVP išaugtų 11,5 mln. Eurų.

Tyrimu nustatytas didesnio jungiamumo oru ir išaugusių tiesioginių užsienio investicijų (FDI) tarpusavio ryšys.

Latvijos aviacijos sektoriuje dirba apie 18 600 žmonių.

Gabenti keleivius daug naudingiau, nes krovinių gabenimas prisidėjo tik 1,3 %.

Oro eismo poveikis BVP

Oro eismo poveikio ekonomikai tyrimų apžvalga vienareikšmiškai parodė teigiamą įtaką

- 9 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

Vertinant oro linijų vertę, svarbu atsižvelgti į daugelį dalyvaujančių naudos gavėjų

Oro linijosOro uostas

Antžeminių paslaugų teikėjas

Maitinimo paslaugų teikėjas

Kiti paslaugų

teikėjai

ViešbučiaiTechninės priežiūros

paslaugų teikėjai

IT

Mažmeninė

prekyba

Finansinės paslaugos

+ iki 3 % BVP*

Antžeminis transportas

Tiesioginė įtaka

Kuriamos darbo vietos (sektoriaus vidurkis – nuo 60 iki 80 oro linijų darbuotojų vienam orlaiviui)

Sudaromas darbo užmokesčio fondas

Valstybė surenka pajamas mokesčių pavidalu

Sudaromos sąlygos orlaivių nuomos mokesčiams

- tūpimo ir stovėjimo mokesčiams

- vartų ir angarų ploto nuomai

Didėja tiekėjo pajamos

- iš kuro ir techninės priežiūros

- iš maitinimo ir antžeminių paslaugų

Kelionių operatoriai

Pastaba. * Duomenys grindžiami vidutiniais ir bendrais lyginamaisiais dydžiais; skirta tik iliustruoti

Komunalinės paslaugos

Šaltinis: Oro transporto ekonominė katalizės įtaka; „Oxford Economic Forecasting“

Netiesioginė socialinė įtaka

Didėja turizmo išlaidos (prekybos, restoranų, viešbučių, vietos susisiekimo ir kt.)

Skatinamas verslas, importas ir (arba) eksportas, valstybės veikla ir VFR kelionės

Darbo vietos ir kvalifikuotų darbuotojų poreikis

Viešinamas regionas

Ryšiai su svarbiausiomis pasaulio ekonomikomis

Socialinė ir ekonominė įtaka

- 10 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

Kadangi vidutinis aviacijos įnašas į BVP – apie 3 %, tai reikštų 1,0 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai per metus

Jei LT pervežtų trečdalį oro keleivių į Lietuvą, galimas poveikis BVP – 333 mln. eurų per metus.

LCG išsamus įvertinimas rodo, kad 25 % tokio srauto jau užtikrinta, todėl valstybė gauna tiesioginės pridėtinės vertės. Ši vertė siekia 83 mln. eurų per metus. Be to, jei kurį nors iš dabartinių vežėjų

pakeis Lietuvos vežėjas, galima tikėtis didesnių mokesčių pajamų.

LCG žiniomis, LT yra vienintelis reguliarus skrydžių operatorius Lietuvoje, mokantis visus mokesčius Lietuvos valstybės biudžetui.

LCG patvirtina, kad dažniausiai nuosavos oro linijos teikia valstybei pelningą investicijų grąžą. Vis dėlto finansinį pelningumą pasiekti sunkiau.

Tiesiogiai maršrutai iš Vilniaus 2014 m. spalio mėn.

Šaltinis: „Flightglobal“ žemėlapių rengimo programa

- 11 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

Lietuvoje sudarytos geriausios sąlygos prekybai iš visų Baltijos šalių, tačiau prasta oro transporto infrastruktūra trukdo tolesnei prekybos plėtrai

„Global Trade Enabling“ ataskaita patikimai rodo norą investuoti tam tikrose šalyse

Kadangi Lietuvos geležinkelio infrastruktūra ir kelių kokybė geriausia, o asfaltuotų kelių procentinė dalis didžiausia, pagerinus susisekimą oru, Lietuvos vieta sąraše galėtų dar pakilti

Geriausias būdas padėčiai pagerinti – perimti oro linijų valdymo riziką, tokiu būdu užtikrinant jungiamumą

„Global Trade Enabling“ ataskaita (2014 m.)

Lietuva

Estija

Latvija

Šaltinis: „Global Trade Enabling“ ataskaita (2014 m.)

- 12 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

Keleivių srautas VNO pagal vežėjus (mln.)

Jei kils ekonominė krizė, rinkos poreikius patenkins tik nacionalinis vežėjas; tai bus naudinga valstybei ir reikš stabilumą investuotojams

- 13 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

2,8

2,6

2,4

2,2

1,2

2,0

1,8

1,6

1,4

1,0

0,8

0,6

0,4

0,2

0,02011201020092008

„Air Baltic“

„Ryanair“

„Wizz Air“

„Lufthansa“

Kitos

20132012

Šaltinis: Vilniaus oro uosto duomenys, „Lufthansa Consulting“

Vilniuje veikiančioms oro linijoms niekada nepavyko susigrąžinti keleivių, prarastų bankrutavus „FlyLAL“

Srautas atsistatė tik dėl „Ryanair“ ir „Wizz Air“ veiklos

Jei „FlyLaL“ būtų išsilaikiusi, dinamika būtų visiškai kita, oro uostas būtų naudingesnis valstybei

„Small PlanetAirlines“

„ScandinavianAirlines“

Net jei paslaugos importuojamos, vežėjas be tikrosios misijos aptarnauti teritoriją pasitrauks ar sumažės, kaip rodo „Air Baltic“ pavyzdys

VNO keleivių eismo vežėjams tenkanti rinkos dalis

Šaltinis: Vilniaus oro uosto duomenys, „Lufthansa Consulting“

- 14 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

0.0%

10.0%

20.0%

30.0%

40.0%

50.0%

60.0%

70.0%

80.0%

90.0%

100.0%

201320122011201020092008

„Air Baltic“

„Small Planet Airlines“

„Ryanair“

Kitos

„Wizz Air“

„Lufthansa“

„Scandinavian Airlines“

Atlikusi išsamią analizę, „Lufthansa Consulting“ įžvelgia 3 būdus, kuriais valstybė gali vystyti partnerystę su „Air Lituanica“

„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas - 15 -

+

-