1

Nr. 10. 2015 m. spalisLietuvos socialdemokratų partijos

Vilniaus skyriaus naujienlaiškis

Vilniaussocialdemokratas

J. Požela. Keletas klausimų G. Landsbergiui, nuo kurių, tikimės, jis nebėgs

Neseniai keliuose portaluose buvo publikuotas konservatorių vedlio Gabrieliaus Landsbergio rašinys „Pone Butkevičiau, grasinimais nuo atsakymų apie žentą nepabėgsite“, kuriame autorius suformulavo Premjerui keletą klausimų ir pažėrė skambių frazių apie moralę ir skaidrumą politikoje.

Suprantu, kad gal Gabrieliui Landsbergiui turėtume būti atlaidesni. Juk sunku tikėtis solidumo ir reikalauti brandaus mąstymo iš „greituoju būdu“ užauginto ir „buldozeriu“ į aukštus postus prastumto politiko. Tad, pone Landsbergi, prašau ir jus atsakyti į keletą klausimų. Jei išties vadovaujatės tomis vertybėmis, kurias taip garsiai deklaruojate, tai, neabejoju, atsakysite nuoširdžiai ir išsamiai. Kad geriau suprastumėte, naudosiu panašią į jūsų retoriką.

2

1. Ar užuot laukęs Premjero atsakymų, bent susipažinote su pačios bendrovės internetinia-me puslapyje paskelbta informacija, kur juodu ant balto įvardintas konservatorių platinamas šmeižtas? Ar partijos lyderis yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę už tą melo laviną? Ar bent supranta, jog sąmoningas tikrovės neatitinkan-čių faktų skleidimas, neturi nieko bendra su demokratijai būdingu pliuralizmu, o yra tiesiog nusikaltimas?

2. G. Landsbergis Premjerui prikiša, kad jis buvo pamiršęs deklaruoti interesus. Gal jauna-sis politikas neskaitė, kad Vyriausioji tarnybi-nės etikos komisija išaiškino, jog Premjeras to neprivalėjo daryti? „Pagal įstatymą Ministras Pirmininkas neprivalėjo deklaruoti savo vaikų ar jų sutuoktinių ryšių su juridiniais asmenimis“, - teigiama VTEK pranešime spaudai. Tai kas čia dabar populistas, pone Landsbergi?

Tačiau, kaip sakoma, būkim biedni, bet tei-singi. Premjeras neprivalėjo, bet deklaravo, kad ir Landsbergiui, ir Bilotaitei, ir kitiems konservato-riams būtų ramiau.

Tad p. Landsbergi, atsakykite į klausimą – ar reikalausite ir iš savo partijos narių deklaruoti vai-

kų ar jų sutuoktinių ar uošvių ryšius su juridiniais asmenimis? Ar domėjotės, pavyzdžiui, ar jūsų kolegė Irena Degutienė yra deklaravusi interesus dėl sūnaus turimų akcijų? O Dainius Kreivys dėl turtingos motinos? O kiti jūsų partijos nariai? O jūs pats ar esate deklaravęs savo uošvio Evaldo Čijausko, kuris praeityje turėjo didelių problemų, kai Europos Sąjungos paramą skyrė draugo įmonei, iš kurio gavo beprocentę paskolą, finan-sinius reikalus?

3. Kodėl Premjero pažadą atskleisti tiesą, ar konservatorės Irenos Degutienės sūnaus Gedi-mino Degučio bendrovė jau po banko „Snoras“ bankroto šiame banke laikytomis lėšomis, kurios buvo didesnės nei valstybės laiduojami 345 tūkstančiai litų, padengė tame pačiame banke paimtą kreditą, vadinate išpuoliu? Jūs nenorite sužinoti tiesos? O gal jūs tą tiesą žinote ir neno-rite, kad ją sužinotų visuomenė? Bet visuomenė jau seniai laukia atsakymo, ar toje „Snoro“ istori-joje vieni nebuvo lygesni už kitus.

Apie skaidrumą skambiai dėstančiam poli-tikui nederėtų vengti atsakymų į šį jautrų klausi-mą ir išsklaidyti visuomenės abejones. Susidaro įspūdis, kad labai vengiate šios temos. Ir ar

šmeižto apie Premjerą tiražavimas ir nuolatinis eskalavimas, ką darote jūs pats ir jūsų partijos nariai, jums neatrodo didesnis išpuolis?

4. Jūsų žmona Austėja Landsbergienė prieš kelerius metus tiesiog nuo nulio sukūrė didžiau-sią privačių vaikų darželių ir mokyklų tinklą Vilniuje „Vaikystės sodas“. Pasklido informacija, kad energetikos įmonė „Lesto“ savo lėšomis suremontavo patalpas ir jas išnuomojo jūsų šei-mos verslui. Ar tai tiesa? Jei ne, pateikite doku-mentus, kad už remontą mokėjote savo lėšomis. Įvardinkite, už kokią kainą nuomojamos patalpos iš valstybinės įmonės „Lesto“? Spaudoje buvo informacija, kad apie nuomos kainą Jūsų šeima vengia atsakyti. Bet paslaptys meta šešėlį, p. Landsbergi.

5. Kaip pakomentuotumėte žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus buvote apdovanotas 0,5 mln. eurų subsidija savo šeimos verslui? Ar neįžvelgiate interesų konflikto, kad vilniečių pinigais yra remiamas sostinę valdančios ko-alicijos partnerės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko, t.y. Jūsų, p. Landsbergi, žmonos privatus verslas? Ir

3

ar tikrai nuoširdžiai tikite tokiais atsitiktinumais, kad Jūsų žmonos verslą tiesiog netyčia aplankė tokia neįtikėtina sėkmė? Skaidriai pasidalinkite savo žmonos Austėjos Landsbergienės verslo sėkmės paslaptimi.

6. Pakomentuokite viešumoje pasirodžiusius tėvų nusiskundimus, kad Vilniaus merui R. Ši-mašiui paskelbus apie 100 eurų kompensacijas privačius darželius lankančių tėvų vaikams, „Vai-kystės sodo“ klientai gavo raginimus persirašyti sutartis, pagal kurias paslaugų kainos išaugo apie 30 eurų per mėnesį.

Ar Jūsų moralinės nuostatos nesako jums, kad tai yra nesąžiningas būdas pasipelnyti iš vaikų? Ar savo budria akimi neįžvelgiate interesų konflikto, kad, kaip teigė Vilniaus meras, konsul-tacijose dėl šių kompensacijų dalyvavo ir Jūsų žmonos A. Landsbergienės įsteigto privačių ug-dymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ atstovai? Ar vėlgi nuoširdžiai tikite tokiais atsitiktinumais, kad liberalams prakalbus apie minėtas kom-pensacijas, Jūsų žmonos verslas ypač padidino plėtros tempus, o tai, savaime aišku, ženkliai padidino ir Jūsų pajamas?

7. Ar galite patvirtinti ar paneigti informaciją,

kad pastaruoju metu Jūsų šeima išsimokėjo didžiulius dividendus – skaičiuojant litais, 1 mln.? Skaidriai įvardinkite tikslius skaičius. Pateikite juos įrodančius dokumentus. Pakomentuokite, kaip toks didelis pelnas iš vaikų ugdymo, kai sostinėje taip trūksta valstybinių darželių ir tėvai tiesiog neturi kitos išeities, kaip vesti vaikus į privačius, yra suderinamas su Jūsų deklaruoja-momis skaidrios moralės nuostatomis?

8. Ar tiesa, kad Jūsų šeimai priklausantys darželiai yra įsikūrę nuomojamose patalpose, kurių daugumą nuomojate iš fizinių asmenų. Nu-rodykite tų fizinių asmenų pavardes, įvardinkite visus juridinius asmenis. Kokia yra 1 kvadratinio metro nuomos kaina?

Turbūt suprantate, kad atvirumas ir skai-drumas yra labai svarbu, siekiant išsiaiškinti, ar čia kartais nėra interesų konflikto, ar kai kur negalima įtarti dovanų ar kyšių egzistavimo ir pan. Vardan tos tiesos pagrįskite viską tą tiesą įrodančiais dokumentais. Tikėkimės, kad Jums, kitų politikų veikloje ir šeimose taip akylai sie-kiančiam įžvelgti nors menkiausią purvo dėmelę ir skambiomis frazėmis šaukiančiam apie mora-lę ir dorą, tikrai nebus sunku, o turbūt bus netgi smagu ir malonu paaiškinti visas aplinkybes, su-

sijusias su Jūsų žmonos verslą lydinčia sėkme ir kitais išvardintais klausimais, ir taip išsklaidyti visuomenėje tvyrančias abejones.

Jei nebus pateikti aiškūs ir konkretūs atsa-kymai į šiuos klausimus, dokumentais atskleis-ta jūsų šeimai priklausančių darželių patalpų remonto ir nuomos kaina bei kita informacija, tai visuomenėje gali susidaryti įspūdis, kad ponas Landsbergis kalba viena, o daro kita, arba nesu-pranta, ką kalba, arba yra visiškas populistas.

Kol kas aš ir visuomenė nekantriai laukia-me iš Jūsų, p. Landsbergi, šių atsakymų. Tiesą sakant, nelabai tikime, kad skaidri ir švari Lietuva yra Jūsų interesas. Bet kaip ir Jūs manome, kad, jeigu Lietuva siekia būti tikra Vakarų pasaulio da-limi, tai už savo neatsakingas kalbas ir veiksmus, kurie žlugdo skaidriai dirbančią įmonę, kenkia žmonių reputacijai ir tuo pačiu valstybei, Jums teks atsakyti.

Primename, kad geriausia terapinė priemo-nė nuo žemo reitingo sukelto streso – ne poli-tinių konkurentų šmeižimas, o darbas Lietuvos labui. Šia linkme ir siūlau nukreipti savo energiją, susirūpinimą ir pasipiktinimą.

Juras Požela, Seimo narys, LSDP pirmininko pavaduotojas

4

Marius Skarupskas. Įmonių karai Vilniuje pagal konservatorius

Vilniaus miesto konservatoriai toliau nerimsta dėl savivaldybės įmonių valdymo. Todėl atsakant į viešumoje pasirodžiusią kai kurių Vilniaus m. taryboje esančių konservatorių retoriką ir nepagrįstus kal-tinimus, neva socialdemokratai uzurpavo vienos ar kitos savivaldybės įmonės valdymą, noriu išsakyti keletą pastebėjimų.

Konservatorius Vidas Urbonavičius kažkodėl įsitikinęs, kad UAB „Vilniaus vandenis“ vos ne istoriškai kontroliuoja socialdemokratai. Tuomet išeitų, kad pats V. Urbonavičius – visai ne konservatorius, o socialdemokratas?

Ar konservatorius V. Urbonavičius pamiršo, kad ilgą laiką pats buvo „Vilniaus vandenų“ stebėtojų tarybos pirmininku ir koloboravo su tokiais veikėjais kaip Vilius Navickas ir tas pats Romas Adomavičius, apie kurį dabar pats V. Urbonavičius teigia: „Vien ko vertos buvusio įmonės ste-bėtojų tarybos nario socialdemokrato Romo Adomavičiaus istorijos“…

Džiaugiamės faktu, kad Vidas Urbonavičius save laiko socialdemo-kratu – LSDP nario anketą galima užpildyti mūsų partijos būstinėje!

5

Taip pat reikia priminti gerbiamiems konservato-riams, kad depolitizavimas – tikrai ne konservatorių arkliukas. Ankstesnės konservatorių vadovybės Vilniaus mieste niekada neužsiėmė savivaldybės įmonių depolitizavimu. Juk nebuvo pakeistas nei vienas konservatorių atstovas tokiose įmonėse kaip „Vilniaus šilumos tinklai“, kuriai vadovo konservato-rius Arūnas Keserauskas, ar kitose.

Dalis konservatorių Vilniuje tik virpina orą ir kelia audras stiklinėje. Depolitizavimo medaliai turėtų būti kabinami naujos kartos politikams, kurie į Vilniaus m. tarybą pateko tik šią kadenciją. Pačių konserva-torių pozicija pasikeitė tik tuomet, kai Vilniaus m.

tarybos konservatorių frakcijoje atsirado tokie jauni ir ambicingi politikai kaip Mykolas Majauskas.

LSDP frakcija Vilniaus m. taryboje aiškiai pasisako už skaidrų savivaldybės įmonių valdymą, jo depolitizavimą ir nepriklausomų valdybos narių įtraukimą, ypač profsąjungų atstovų delegavimą į įmonių valdymą. Socialdemokratai Vilniuje atsinauji-no iš esmės ir viską pasveriame kompetencijos, o ne partinio lojalumo svarstyklėmis, nes konservatyviai nomenklatūrinis mąstymas nedera su mūsų social-demokratinėmis vertybėmis.

Mes, socialdemokratai, nepolitikuojam, o skati-name „Vilniaus vandenų” valdybą kuo greičiau ieškoti

naujo įmonės direktoriaus. Kuo daugiau konserva-toriai politikuos, tuo didesnės abejonės kils profe-sionaliems vadovams užimant valstybės valdomų įmonių vadovų pozicijas.

O gal toks yra konservatorių tikslas, ir jie jau nesulaukia, kada galėsi ką nors pasodinti į šią vietą? „Vilniaus vandenys“ neturi direktoriaus, todėl dabar siūlome nepolitikuoti, o ieškoti naujo vadovo ir palikti šį darbą įmonės valdybai.

Marius Skarupskas, socialdemokratas, Vilniaus m. tarybos narys, ūkio viceministras

6

Auksė Kontrimienė. Gera būti jaunam

Kai po pusę metų trukusios savanorystės programos namo sugrįžusi 25 metų dukra per pusantro mėnesio susirado darbą užsienio kapitalo įmonėje, pagalvojau, kad ne taip jau blogai toje Lietuvoje.

Tiesa, jai teko parašyti kelis šimtus laiškų su savo CV, dalyvauti dešim-tyje darbo pokalbių. Taip pat nuryti apmaudo kartėlį, kai paskutiniame eta-pe darbdaviai keletą kartų pasirinko ne ją. Bet dideles pastangas vainikavo sėkmė ir darbo sutartis, leidžianti gyventi savarankiškai, nuomotis butą ir turėti vieną kitą jaunatvišką malonumą.

Kai panašią sėkmės istoriją per dar trumpesnį laikotarpį pakartojo koledžą Škotijoje baigęs keliais metais jaunesnis sūnus, savo karjeros pradžioje pasirinkęs vieno banko skambučių centrą, pagalvojau, jog tikrai Lietuvoje netrūksta vietos jauniems žmonėms. Teisybės dėlei tenka pridur-ti, kad perkopus 40 metų ar dar daugiau, tų lengvos sėkmės istorijų gerokai mažiau.

Teko girdėti ne vieną istoriją apie vidutinio amžiaus žmones, ypač moteris, metus ir daugiau ieškančius darbo ir vis žemiau nuleidžiančius rankas. Esant Darbo biržos sąrašuose, labai nelengva išsaugoti pasitikėji-mą savimi.

Todėl visai nenustebino viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad Lietuva sparčiausiai Europos Sąjungoje įgyvendina Jaunimo garantijų iniciatyvą. Jaunimo garantijų renginių turas keliauja po Lietuvą. Jonavoje

7

ir Kėdainiuose vykusiuose renginiuose jaunuoliai buvo kviečiami diskutuoti apie ateities perspektyvas, skatinami išbandyti įvairius profesinius, darbo paieškos, gyvenimo aprašymo rengimo siužetus bei improvizacinius žaidimus.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje jaunimo nedarbas mažėja sparčiausiai Europoje, o pamažu įsibėgėjanti Jaunimo garantijų iniciatyva, tikėtina, situaciją dar pagerins. Pastebimas ženklus jaunimo nedarbo lygio kritimas nuo 35,7 proc. 2010 metais iki 16,6 proc. 2015 metų balandį. Prie sklandaus Jaunimo garan-tijų iniciatyvos įgyvendinimo prisideda ir visoje Lietuvoje veikiantys Jaunimo darbo centrai, kuriuose jaunuoliai gali gauti asmenines konsultacijas, dalyvauti motyvaciniuose seminaruose, sužinoti apie profesijos įgijimo galimybes, darbo paiešką, įsidarbinimui reikalingų dokumentų rengimą, verslumo pradmenis. Iki metų pabaigos šalyje bus atidarytos dar 8 naujos įstaigos, iš viso veiks 37 jau-nuoliams padėsiantys Jaunimo darbo centrai.

Artimiausiu metu prasidės ir naujas projektas „Atrask save“, kuriuo bus

siekiama motyvuoti jaunimą aktyviai siekti mokslo arba ieškoti darbo. Tikimasi, kad projekte dalyvaus 35 tūkst. niekur nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų asmenų. Nuo 2014 m. įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva siekiama užtikrinti, kad visiems jaunesniems nei 29 metų amžiaus asmenims per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas kokybiško darbo pasiūlymas, pasiūlymas tęsti stu-dijas, atlikti stažuotę ar praktiką. Galima tik pasidžiaugti valstybės pastangomis padėti jaunimui.

Bet viduje kirba amžiaus padiktuota nerami mintis, ar tik artimiausiu metu nereikėtų daugiau dėmesio skirti ir vyresniems, kurie darbus praranda likus 10 ar mažiau metų iki pensijos. Juk darbdavys, turėdamas galimybę rinktis jauną, gabų, perspektyvų, keletą užsienio kalbų mokantį ir po pasaulį pakeliavusį jauną žmogų, vargu ar suteiks šansą penkiasdešimtmečiui. Ir būtent jam reikės gelbė-jimo rato.

8

Vilniaus socialdemokratai reitingavo kandidatų sąrašus

Rugsėjo 23 dieną LSDP Vilniaus miesto skyriaus tarybos posėdyje reitinguotas abėcėlinis kandidatų į LR Seimą sąrašas, kurį sudarė 33 Vilniaus poskyriuose ir grupėse iškelti socialdemokratai.

Po reitingavimo sąrašas kito. Pirmajame dešimtuke atsidūrė Paluckas Gintautas, Kontrimie-nė Auksė, Skarupskas Marius, Raslanas Algirdas, Povilaitis Saulius, Gaidamavičius Egidijus, Zuoza Rolandas, Kairienė Lijana, Markevičius Algirdas, Michnevič Erazm.

Reitinguotas sąrašas (pakoregavus jį pagal LSDP Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą dėl

bendrųjų reikalavimų kandidatams atitikimo LSDP statutui ir LSDP tarybos nutarimą dėl kandidatų į vienmandates apygardas iškėlimo) bus teikiamas LSDP Vilniaus miesto skyriaus konferencijai tvirtinti.

LSDP Vilniaus miesto skyriaus rinkimų štabo vadovu patvirtintas Marius Skarupskas. Jis įpa-reigotas iki spalio 3 dienos parengti rinkimų štabo sudėties projektą skyriaus prezidiumui tvirtinti.

9

Algirdui Mykolui Brazauskui būtų sukakę 83-eji

Rugsėjo 22-ąją, pirmajam atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Prezidentui, Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Mykolui Brazauskui būtų sukakę 83-eji. Prieš penke-rius metus atsisveikinome su šia iškilia asmenybe, valsty-bės vadovu, žmogumi, kuris nuoširdžiai tarnavo Lietuvai, telkė, vienijo ir vedė šalį pažangos bei tobulėjimo keliu.

Gėlėmis nešini Prezidento atminimą Vilniaus Antakal-nio kapinėse pagerbė Ministras Pirmininkas, Lietuvos soci-aldemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai, ministrai, Vyriau-sybės atstovai, būrys bičiulių. Prezidento atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Socialdemokratų vardu kalbėjo A. Brazausko bendražygis Juozas Bernatonis.

A.M. Brazauskas buvo vienintelis Lietuvos istorijoje politikas, užėmęs visus svarbiausius valstybės postus – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respubli-kos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko. Prezidento politika visuomet buvo vertinama už stabilumą ir solidumą, kompromisų ir susitarimų paiešką.

„Gyvenime patyriau didžiausią, kokia tik įmanoma, politiko ir žmogaus garbę – didžioji lietuvių tautos dalis tie-sioginiais ir demokratiniais rinkimais man patikėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas“, – yra sakęs Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.

Seimo frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė padėkojo visiems susirinkusiems ir pagerbusiems šviesaus atmini-mo Prezidentą A.M. Brazauską: „Esame dėkingi likimui ir laikmečiui, suteikusiam galimybę pažinti ir drauge dirbti. Tai buvo stipri ir charizmatiška asmenybė, didis žmogus, kuriam visada labiausiai rūpėjo žmogus ir Lietuvos ateitis“.

10

V. P. Andriukaitis: „Aš už Europą, kuri yra visų mūsų namai“

Per dvejus metus Lietuvą pasieks 1105 pabėgė-liai iš karinių konfliktų apimtų zonų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Ar Lietuva pasiruošusi priimti pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja, ar mūsų žmonėms pakaks tolerancijos, vakarietiško pakantumo kitai kultūrai ir Europos Sąjungai bei stiprybės ir supratimo sprendžiant inte-gracijos klausimus? Į šiuos ir dar daugelį neatsakytų klausimų Vilniaus socialdemokratai rugsėjo 17 dieną

atsakymų ieškojo kartu su Europos komisaru, LSDP garbės pirmininku Vyteniu Povilu Andriukaičiu.

Iššūkis, reikalaujantis mobili-zuoti visas mūsų jėgas

Užbėgant įvykiams už akių tenka pastebėti, kad V. P. Andriukaičio žinių bagažas, erudicija, politiko patirtis bei kompetencija neleido sutilpti į diskusijos temos rėmą. Prelegentas išsakė savo įžvalgas apie

11

Lietuvos politinę ir ekonominę padėtį, užsienio poli-tiką, socialdemokratines vertybes, po to prisiminė ir savo gyvenimo istoriją, tremtį, pasakodamas klausė susirinkusiųjų: „Kuris iš mūsų nepatyrė nepritekliaus, nelaimės ir bėdų? Argi tada nebuvo brangi ištiesta pagalbos ranka?“

Ne, tai nebuvo Europos komisaro agitacija. Tai buvo žmogaus, gydytojo, istoriko emocija, gyvas jausmas, kviečiantis pakantumui ir pagalbai. V. P. Andriukaitis prisiminė lietuvių išeivius, kurie pasi-traukė į Vakarus baigiantis Antrajam pasauliniam karui.

„Labai norėčiau, kad atvykstančius musulmonus Lietuvos žmonės, nesvarbu kokio tikėjimo ir tauty-bės, sutiktų be išankstinių nuostatų, suprastų, kad atvyksta nelaimingi karo pabėgėliai. Esu gydytojas, todėl klausiu, argi neturime gelbėti žmonių gyvybių? O jei turime gelbėti, tai nėra kada filosofuoti, reikia daryti sprendimus, padėti, suteikti pagalbą išse-kusiems, pavargusiems, sergantiems“, - teigė V. P. Andriukaitis.

Pasak V. P. Andriukaičio, ES sutartys ir soli-darumo fundamentalus principas yra privalomas

visoms 28 ES valstybėms. Paklaustas apie imigra-ciją skatinantį Vakarų Europos „dosnumą“ atvyks-tantiems asmenims, Europos komisaras stebėjosi tokiais ,,keistais“ klausimais ir vėlgi kvietė prisimin-ti lietuvių šeimas po Antrojo pasaulinio karo, kurios gyveno pabėgėlių stovyklose ir po to gavo minima-lią sumą pinigų plaukti į Jungtines Valstijas ir ten įsikurti. Argi galime tai pavadinti dosnumu? O gal jau tai pamiršome?

„Aš už Europą, kuri yra visų mūsų namai. Europą, kurioje gali saugiai gyventi įvairių įsitikini-mų, tautybių ir religijų žmonės. Esu buvęs Afrikoje, Rumunijoje, Turkijoje, savo akimis mačiau gyveni-mą šiukšlynuose, badą, skurdą. Argi tai savaime išsispręs, argi neturime padėti vieni kitiems, argi problemos nėra bendros?“, - klausė V. P. Andriukai-tis.

Karas vyksta Sirijoje, kariniai veiksmai yra ir Ukrainoje, Libijoje. „Gerai suprantu, kad reikia sėsti prie plataus derybų stalo ir tartis, kaip sustabdy-ti karą. Taip pat suprantu, kad diskusijos nebus lengvos ir trumpos. Tačiau kitos išeities nėra ir nebus“,-sakė V. P. Andriukaitis.

BaimėsKlausimai iš salės atskleidė, kad baimių, vis tik,

yra nemažai. Kaip turėtų vykti pabėgėlių integraci-jos procesas? Logiška manyti, kad į procesą turėtų aktyviai įsitraukti visuomeninės organizacijos, bažnyčios, bendruomenės ir t.t. Akivaizdu, kad jau turėjo būti sukurtas detalus pabėgėlių integracijos Lietuvoje planas. Ar jis yra? O gal, vis tik, tenka pripa-žinti, kad Europą, o ir Lietuvą, ši problema užklupo nepasiruošusius? Klausimų buvo įvairių.

Paklaustas apie galimą Islamo valstybės ko-votojų įsimaišymą tarp pabėgėlių, V. P. Andriukaitis akcentavo, kad „terorizmo grėsmė pasaulyje buvo ir iki šiol. Ne pabėgėliai šia grėsmę atnešė“. Pasak Europos komisaro, mes negalime teigti to, ko

gerai nežinome, neištyrėme, neturime konkrečių statistinių duomenų.

Iškeltas ypač aktualus religijos klausimas. Iš salės pasigirdo klausimų ir, žinoma, baimių, kad neva Europą apraizgys mečečių tinklas, mums bus primetama kita kultūra ir religija.

„O kiek Dievų garbiname? Argi Dievas nėra vie-nas?“, - stebėjosi V. P. Andriukaitis ir kvietė atsaky-

12

mų ieškoti Biblijoje, ten surasti, kad islamo, judaizmo ir krikščionybės religijos šaknys yra tos pačios, giliau studijuoti Tėvo Stanislovo pamokslus ir remtis jo išmintimi.

Kaip geriausiai išnaudoti šią problemą mūsų šalies gerovės kū-rimui?

Į šį klausimą geriausiai atsakė dalyvavęs su-sitikime siras, papasakojęs, kad štai jau 15 metų Lietuvoje turi verslą, yra pasiruošęs padėti savo tautiečiams integruotis, dėkojo už šį susitikimą ir diskusiją.

„Mano tautiečiai bėga nuo diktatūrinio režimo, gelbstisi nuo karo. Tačiau sirams nebūdinga prašyti išmaldos, nepriimtina būti išlaikytiniais. Mes dorai dirbsime ir užsidirbsime“,- teigė jis.

Bičiulė Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė pasa-kojo apie patirtį darbe su pabėgėliais, atsiliepė apie juos, kaip darbščius, tvarkingus žmones. Šiuo metu Lietuvoje įsikūrę sirų šeimos jau integravosi į Lietu-

vos ekonomiką, kultūrą ir gyvena pilnavertį gyveni-mą.

„Viliuosi, kad šis susitikimas su Europos komi-saru, LSDP Garbės pirmininku Vyteniu Povilu Andriu-kaičiu ne paskutinis, kad mes dar turėsim galimybių su juo diskutuoti. Taip pat nuoširdžiai tikiu, kad ši diskusija padėjo jums bent truputėlį pakeisti savo nuostatas, kitaip, plačiau pažiūrėti į pasaulį“, -api-bendrinamas diskusiją sakė LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Juras Požela.

Beje, šioje diskusijoje reikėjo dalyvauti. Jos atpa-sakoti neįmanoma. Bičiulio V. P. Andriukaičio cha-rizma, oratoriaus talentas, sugebėjimas ,,sunkias“ temas perteikti aiškiai, lengvai, o kartu ir pamoko-mai, (retkarčiais su sveika humoro doze), bičiulių klausimai, bendros nuotraukos ir gėlės susijungė į gražų bendrystės vakarą, už kurį dėkojame LSDP Vilniaus miesto skyriui ir skyriaus tarptautinių ryšių komisijai.

Aldona Jeleniauskienė

13

Vyriausybė pradeda įgyvendinti Vilniaus kongresų centro projektą

Valstybės įmonė Turto bankas pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato (komplek-so iš 3 pastatų) pirkimo valstybės nuosavy-bėn už 5,6 mln. eurų. Iš ŪBIG perkamo turto dalies kaina –5,4 mln. eurų, iš UAB Žalgirio sporto arena – 0,2 mln. eurų.

„Tai pirmasis praktinis žingsnis siekiant įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį ir kultūrinį Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pritaikymo kongresų centrui projektą. Viena didžiausių turizmo plėtros ir Lietuvos konku-rencingumo regione didinimo kliūtis – dide-lio konferencijų centro nebuvimas Vilniuje. Įgyvendinus šį projektą ne tik bus sutvarky-tas Lietuvai istoriniu požiūriu svarbus pasta-tas, bet ir labai pagerės Lietuvos konkuren-cingumas verslo turizmo srityje“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Sprendimas pritaikyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus kongresų centrui leidžia išsaugoti unikalų visuomenės paskirties

14

pastatą – kultūros vertybę pačiame Vilniaus cen-tre. Šis praeito šimtmečio septintojo dešimtmečio pastatas unikalus to laikmečio visuomeninių-kultūri-nių pastatų statybos pavyzdys. 2006 m. liepos 4 d. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai įrašyti į Kultūros paveldo registrą.

„Šiandien sudarytas reikšmingas sandoris, kuris leis išsaugoti išskirtinį objektą – Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Tai sudarys palankias galimybes rekonstruoti ir pritaikyti šį unikalų kultūros paveldą šiuolaikinėms reikmėms“, – sakė pastato hipotekos kreditoriaus – AB Šiaulių banko – administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose 1988 m. spalio 22–23 dienomis įvyko Lietuvos Persitvarky-mo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 1991 m. sausio 14–16 dienomis visuomenė atsisveikino su pastate pašarvotais Lietuvos laisvės kovotojais,

žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto. Todėl šis pastatas svarbus Lietuvai ne tik savo kultūrine, bet ir istorine verte.

VĮ Turto bankas šiuo metu pradeda rengti Vilniaus kongresų centro investicinį projektą ir technines specifikacijas, projektavimo ir rangos darbų konkursui. Planuojama, kad Vilniaus kongresų centras duris atvers 2018 metais, kaip ir numatyta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje.

Pradėtos konsultacijos su Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu, Amerikos paveldo užsienyje priežiūros komisija, Lietuvos žydų bendruomene dėl Šnipiškių žydų kapinių tinkamo įamžinimo ir teritori-jos sutvarkymo.

lrv.lt

15

G. Paluckas. Kūrybinė klasė ir socialdemokratai

Darbininkai ir darbo priemonių savininkai. Išnaudoto-jai ir išnaudojamieji. Baltos, mėlynos ir rožinės apykaklės. Tikriausiai supratote, kad tai klasių pavadinimai. Dirbančių žmonių klasifikatorius apibrėžiantis grupes pagal tam tikrus požymius ir atspindintis tam tikrą istorinį ekonomi-kos raidos laikotarpį.

Praėjusio amžiaus pradžioje viskas buvo aišku ir paprasta. Dirbi prie staklių – esi darbininkas. Samdai žmones darbui – esi savininkas arba išnaudotojas. Čia jau priklauso iš kairės ar iš dešinės žiūrėsi.

Jei darbininkas – į profsąjungas. Jei savininkas – į masonus. Į masonus nebūtinai, bet esmė ta, kad klasifikavimo požymiai buvo aiškūs ir jungtis į bendrus interesus atstovaujančias struktūras buvo tikrai lengva ir naudinga.

Po Antro pasaulinio karo dirbančiųjų klasės smulkėjo ir atsirado daugiau sluoksnių. Iš JAV atkeliavo įvairios klasifikavimo pagal „apykakles“ normos. Balta apykaklė – gerai uždirbi, dirbi vidutinės/aukštesnės grandies vadovu. Mėlyna apykaklė – uždirbi ne kažką, darbas rutininis, dažnai neįdomus. Rožinė apykaklė – dirbi paslaugų sek-toriuje, darbo užmokestis kiek aukštesnis nei „mėlynosios apykaklės“.

Tačiau atėjo nesuprantami ir sunkūs laikai, kai viskas tapo neaišku ir sumišę. Vidutinės grandies vadovus darbo užmokesčiu lenkia laisvai samdomi paslaugų sektoriaus specialistai. Niekas nebekreipia dėmesio į besitraukian-čius vadovus, tačiau patyrusio programuotojo, dizaine-rio, architekto, gydytojo išėjimas prilygsta ekonominei apokalipsei.

16

Tačiau atsirado žmonių, kurie šiame chaose surado tam tikrus dėsningumus ir pavadino tai – kūrybinės kla-sės formavimosi procesu. Kūrybinė klasė – tai dirban-tieji, kurie pirmiausia savo kūrybiškumu, inovacijomis ir lankstumu kuria pridėtinę vertę. O tariant paprastai, dirba galva. Kūrybinė klasė horizontaliai smelkiasi į visas anksčiau minėtąsias „besibaigiančio galiojimo“ klases. Ir tai nėra tik formalumas, kurį užtenka konstatuoti ir palikti ekonomikos bei istorijos tėkmei.

Politinių partijų tikslas yra atstovauti įvairiems visuo-menės sluoksniams. Partijos yra skirtingos ir kiekviena taikosi į „savo“ sluoksnį.

Kuo tas sluoksnis aiškiau partijai suprantamas ir ma-tomas, tuo aiškesnė partijos politika. Ir atvirkščiai, partijos politika tampa pilka ir nesuprantama, jei nebeaišku, kas jos turėtų klausytis. Kitos partijos man taip pat įdomios (ne visos), bet šiek tiek dėmesio skirti norėčiau savajai – socialdemokratų.

Kūrybinės klasės formavimasis mums tampa didžiu-liu iššūkiu. Dirbančiųjų interesai, nuolat buvę visų social-demokratinių programų smaigalyje, darosi nevienalyčiai. Žmonės rajonuose reikalauja apsaugos nuo vergovės ir geležinių pančių darbdaviui, taip tikėdamiesi apsaugoti savo darbo vietą.

Didmiesčių dirbantieji tikisi daugiau laisvės savo san-tykiuose su darbdaviu ir į pirmą vietą iškelia ne „amžiną“ darbo vietą, o galimybę darbdaviui įrodyti savo gebėji-mus. Tokia galimybė galima tik tuo atveju, jei darbdavys

nebijos priimti į darbą daugiau (nei jam iš tikrųjų reikia) potencialiai įdomių darbuotojų ir iš jų išsirinks geriausius.

Darbo santykiai tik viena, nors ir daug diskusijų kelianti, sritis. Dar sudėtingiau su socialdemokratine mokesčių politika. Progresyvūs pajamų mokesčių tarifai nepatraukliai atrodo ne tik įmonių vadovams, bet ir pro-gramuotojams ar plytelių klojėjams, kurių darbo užmo-kestis viršija numanomas ribas ir gali būti apmokestintas didesniu tarifu.

Blogiausia, ką mes dabar galime padaryti – atmesti sparčiai kylančią kūrybinę klasę kaip per daug reiklią, liberalią ir prieštaraujančią esminiams socialdemokratijos principams. Nes tai yra netiesa. Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.

Kūrybiški žmonės taip pat nori garantijų. Tačiau ne amžinos darbo vietos, o galimybės mokytis ir prisitaikyti prie kintančių reikalavimų. Gebėjimas konkuruoti, tapti ir išlikti geresniu nei kiti yra jų siekis. Ar čia socialdemokra-tai mato kokių nors problemų? Tikrai ne.

Progresinių mokesčių problema, apskritai, tėra išpūstas burbulas. Žinoma, mums progresinių mokesčių tarifų politikos teks atsisakyti, tačiau progresyvus pajamų apmokestinimas kūrybinei klasei yra priimtinas. Galiu ir išsamiau.

Žmogus dirbantis (ir uždirbantis) galva, progresy-vų mokesčių tarifą visada vertins kaip neteisingą, nes jo kūrybiškumas ir gebėjimai yra tik jo nuopelnas (nors tai nėra visiškai tiesa, bet su tuo būčiau linkęs iš dalies susitaikyti). „Bausmė“ už tai, kad jis mokėsi ir stengėsi

būti geresniu, jam yra tiesiog nesuprantama ir nepriim-tina.

Tačiau šios klasės atstovai gerokai lengviau priima kitus mokesčius – turto, aplinkosauginius ir panašius. Kodėl? Kūrybingi žmonės retai investuoja į „plytas“ (nors neabsoliutinu). Mieliau pinigus leidžia vartojimui – pasaulio pažinimui, mokslams, vyno ir šampano aukcionuose, madingiems renginiams ir maitinimo įs-taigoms. Daugelis mėgaujasi neturėjimo laisve ir butus nuomojasi. Paprastai tariant, didžioji jų pajamų dalis turtu nevirsta, todėl ir turto mokesčiai negąsdina.

Kažkada Marksas aiškino, kad darbdaviai kontro-liuodami darbo priemones engia dirbančiuosius ir savi-nasi sukurtus darbo vaisius. Todėl protinga būtų sukilti ir atsiimti darbo priemones. Marksas buvo neteisus du-kart. Nuosavybės naikinimas teisingumo nesukuria. O kūrybinės klasės atveju jo nuostatos tiesiog negalioja, nes dirbantysis ir darbo priemonė yra viena (pamenat, kūrybinės klasės atstovas yra tas, kuris dirba galva, o galva visad su mumis).

Socialdemokratai iš kūrybinės klasės nieko atimti nenori. Šia proga net šūkį sugalvojau – Lietuvoje žmo-gus už protą baudžiamas nebus. Tinka ir rinkimams, bet subalansuotas viešajai diskusijai.

Gintautas Paluckas yra Vilniaus miesto vicemeras, socialdemokratas

17

Vilniuje surengta pabėgėlių palaikymo akcija

Aštrėjanti pabėgėlių krizė Europoje nepalieka abejingų ir Lietuvoje – Vilniuje rugsėjo 12 d. surengta jiems paremti skirta akcija.

Simbolinius laivelius iš popieriaus kartu su kitais akcijos dalyviais lankstė Seimo vicepirmininkas socialdemokra-tas Algirdas Sysas, jo partijos bičiulė parlamentarė Giedrė Purvaneckienė, taip pat – Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir kt.

Renginio organizatorė Vilma Vaitiekūnaitė džiaugėsi, kad atsišaukia vis daugiau savanorių, kurie yra pasiryžę padėti būsimiems atvykėliams. Anot jos, žmonės siūlo įvairią pagalbą, taip pat – ir būstą. „Iš kelių šimtų užsirašiu-sių savanorių apie dešimt procentų siūlo gyvenamąjį plotą. Lietuvai tai visai nemažai. Tai, kad mes visi susirinkome čia, kad mes turime visą būrį savanorių, yra kuo puikiausias įro-dymas, kad žmonėms rūpi, žmonės nori prisidėti, žmonės nėra priešiškai nusiteikę“, – džiaugėsi V.Vaitiekūnaitė

Į renginį Vilniuje susirinko daugiau kaip pusė šimto žmonių, tačiau, anot V.Vaitiekūnaitės, internete paskelbus norinčių padėti registraciją, į kvietimą atsiliepė jau apie 200 žmonių, kurie siūlosi pabėgėlius mokyti, užimti, paremti pinigais bei daiktais ar net suteikti pastogę.

18

Žvilgsnis į save pačius: privalumai ir trūkumai

Šiame straipsnyje bandysiu apie tai pasamprotauti, paska-tintas ir įspūdžių iš centrinio rinkimų štabo pasitarimo, kuriame smagu buvo stebėti dalykišką diskusiją, gerą tarpusavio sutarimą, sveiką, daug laiko ir jėgų rinkiminei kampanijai atidavusių žmonių entuziazmą, na ir, aišku, įdomias asmenybes: charizmatišką Algirdą Sysą (štabo vadovą), santūrų partijos veteraną Juozą, jaunatvišką ir energingą Robertą, mąslų ir kūrybingą Valdą, subtiliai elegantišką Jolantą, pozityviai nusiteikusį Gintarą ir kitus partiečius, bičiuliškai leidusius ir man „kyštelėti trigrašį”.

Draudimo verslas, kuriame jau dvidešimtį metų dirbu ginčų srityje, parduoda savajam klientui pažadą, kad atsitikus žalai, ši bus deramai atlyginta. Deja, anaiptol ne visuomet šis pažadas įgyvendi-namas sąžiningai, kartais net imama jo apskritai vengti. Pasitaiko ir interpretacijų iš apdraustojo pusės, kai ieškoma kas nepamesta ar vietoj prarasto vieno norima už du ar tris gauti…

Politikai irgi parduoda potencialiems rinkėjams jau atliktus darbus bei pažadus, kad pvz. bus siekiama didesnio socialinio solidarumo ir tam bus įteisinti progresiniai pajamų mokesčiai, bet vėlgi pasitaiko situacijų, kai daugelį metų kartoti pažadai nėra reali-zuojami, tad prieš prisižadant pirmiausia būtų prasminga apsibrėžti potencialių „pirkėjų” interesus ir jų ratą, jį matyčiau tokį: samdomi darbuotojai, socialiai remtini asmenys, pensininkai, tautinės bendri-

Prisimenu partijos lyderio žodžius respublikinėje taryboje, Vilniaus skyriaus pernykščio sąskry-džio dieną: „Turime atsakyti sau į klausimą, kodėl žmonės turėtų balsuoti už mūsų kandidatus?”.

19

jos, smulkusis ir vidutinis verslas - SVV, ūkininkai (ne stambieji žemvaldžiai), prie potencialių „klientų” priskir-ti galima būtų ir studentiją, jei jos tarpe būtų bent kiek stipresnė JSDJS įtaka, tačiau to kol kas nėra.

Galime sau tvirtai pasakyti – daugumai potencia-lių mūsų rinkėjų neabejotinai svarbiau ne papildomas euras prie atlyginimo ar pensijos, o sveika, pozityvi dvasinė atmosfera Lietuvoje, prioritetas rūpinimuisi jaunąja karta, tikėjimo šviesesne ateitimi stiprėjimas, asmeninis ir visuomenės saugumas, šalies techninė pažanga, tautinė santarvė, politinės sistemos stabilu-mas, gynybinių šalies galių tvirtėjimas. Nors ir ne vien duona žmogus sotūs, bet ir niekas Lietuvoje neturėtų skaičiuoti centų jai.

Turiu labai suabejoti, kad mūsų elektoratu taps la-biau pasiturintieji (tokių Lietuvoje ~3 proc.) ar turtuoliai (tokių Lietuvoje ~1,2 proc.), nes mūsų partijos dekla-ruojamos socialinio solidarumo ir gerovės valstybės kūrimo idėjos prasilenkia su svarbiausiu šių asmenų prioritetu – asmeninės gerovės siekiu. Antra vertus, žiniasklaidos priemonės ir finansiniai svertai yra minė-tųjų grupių rankose.

Kuo patrauklūs ir kuo ne esame išvardintoms žmonių grupėms? O gal apskritai bandykime skirti laiko savianalizei: kokie esame, kokie mūsų prioritetai, kokios vertybės, kokia pasaulėžiūra?

Neturime jokių bendravimo su kitos tautybė asme-nimis problemų, dauguma mokame lietuvių ir rusų, ne-maža dalis – lenkų kalbą. Tad verbalinių komunikavimo problemų su dauguma Lietuvos piliečių tikrai neturime, ženkli mūsų dalis moka ir anglų kalbą. Susikalbėjimas su kitu žmogumi jo gimtąja kalba yra turbūt pagrindi-nis sėkmingo ir perspektyvaus bendravimo veiksnys, tad šiuo aspektu esame ‘pasikaustę’.

Dauguma sugebame objektyviai vertinti naujau-siąją Lietuvos istoriją, neidelizuodami dabarties ir nemenkindami nepagrįstai Lietuvos pasiekimų vadi-namuoju tarybiniu laikotarpiu. Kai norime - sugebame objektyviai palyginti nepriklausomybės ir tarybinį laikotarpius, nors tam mums ir prisireikia šiokių-to-kių pastangų. Deja, tenka pripažinti, kad vienas-kitas vyresnio amžiau partietis idealizuoja tarybinį Lietuvos istorijos laikotarpį, nors tame objektyvumo ir nėra daug – tiesiog tuo metu jis buvo jaunas ir visi buitiniai

ar kiti keblumai buvo kompensuojami jaunatviška energija.

Spėčiau, kad partijoje vis dar pasitaikantis tarybinių laikų liaupsinimo sindromas dažnai sąlygo-jamas politinių oponentų spaudimu jaustis kaltais dėl buvimo SSKP (LKP) nariu – neverta kreipti dėmesio į angažuotų asmenų užgauliojimus ir tendencingus vertinimus, nes dauguma SSKP nariais buvę 200 tūkst. dirbo Lietuvai ir kūrė jos žmonių gerovę daug sparčiau (įvertinant karo sukeltus sunkumus), nei tai sugebėta per pastaruosius 25-us metus. Bet palikime šią temą kitam rengiamam mano straipsniui. Nesame kompleksuoti tikinčiųjų atžvilgiu, nors giliai tikinčiųjų mūsų tarpe vargu ar dauguma, tai įtakoja ir santykius su religinių konfesijų vadovais, o jie turi didžiulę įtaką mūsų rinkėjų balsams – Lietuvoje apie 80 proc. žmo-nių priskiria save kuriai nors religinei bendruomenei. Tad turime kur tobulėti šioje srityje, mokytis tikrosios tolerancijos kitų religiniams įsitikinimams ir krikš-čioniškąsias tiesas bei vertybes propaguojantiems asmenims. Deja, pasitaiko nepagarbos šiuo aspektu atvejų, net tarp Seimo narių padėjėjų.

20

Norėčiau pastaruosius savo samprotavimus pagrįsti, mano nuomone, pavykusiu ir sektinu projektu/pavyzdžiu: pernai Sauliaus Povilaičio pastangų dėka Žolinės atlaidų metu vykome į Punską (Lenkija), ir ten – konservatorių elektorato bastione – išsilaipinome apsirengę partinę atributiką, bendravome su vietiniais, be jokių kompleksų dalyvavome pamaldose dailiai išpuoštoje bažnyčioje. Apsistojome vietos šviesuolio Petro Lukoševičiaus atkurtoje jotvingių gyvenvietėje, klausėmės jo pasakojimų ekskursijos po gyvenvietę metu, o vakarojome prie bendro stalo vaišinomės, diskutavome, traukėme dainas, šildėmės ir šeimininka-vome prie laužo. Tad socialdemokratai moka ir dirbti, ir ilsėtis, ir bendrauti, ir į savo vidų mąsliai pažvelgti, ir istorija domėtis, ir tikėjimą gerbti – ar ne puiku?

Turime savo tarpe iškilias asmenybes V.Andriukaitį, Č.Juršėną, A.Sakalą – Lietuvos naujau-sios istorijos kūrėjus, parengusius apie ją eilę objekty-vių straipsnių ir leidinių, na ir pačius esančiais gyvo-siomis Lietuvos enciklopedijomis. Sugebėsime šiuos politikos ir visuomeninio gyvenimo autoritetus patal-kinti partijai per rinkimus, sudarysime jiems deramas sąlygas – tikrai išlošim.

Nevalia užmiršti, kad „pirkėjas-rinkėjas” pirmiausia „perka” asmeninį politiko įvaizdį, jo iškalbą, išvaizdą, o deklaruojami pažadai vargu ar bent dešimtadaliu

įtakoja rinkėjo valią, tad galime pasidžiaugti, kad mūsų gretose viena populiariausių Lietuvoje asmenybių – Algirdas Butkevičius, kurio populiarumo pagrindu matyčiau ne nerealius nuopelnus premjero pareigose, o patrauklias žmogiškąsias savybes: nuosaikumą, kuklumą, dorumą, santūrumą, šeimyniškumą, fizinį pasitempimą, pozityvų mąstymą, įmanomą nuoširdu-mą, gerą iškalbą, na ir, aišku, pliusų jam prideda žavi, protinga, stilinga ir santūri žmona.

Turime nebodami pripažinti, kad netrūksta parti-joje ir asmenų, kurių nebešiuolaikiškas įvaizdis, aki-vaizdžiai išsikvėpusi energija ir garbus amžius, sente-lėjusios ar, priešingai, ultraliberalios pažiūros partijos populiarumui vargu ar bus naudingi.

Norėtųsi, kad aiškią fizinės ir dvasinės energijos stoką demonstruojantys, jau net vizualiai rinkėjui ne-bepatrauklūs bičiuliai patys susiprastų nebesisprausti į vietų pertekliumi nepasižymintį kandidatų būsimuose rinkimuose ešeloną, bendros sėkmės vardan atsisaky-dami nebeįmanomų realizuoti asmeninių ambicijų.

Ar įsiklausys jie į racionalią logikos, ar vėl bus pakartota Europarlamento rinkiminės kampanijos klai-da, kai rinkėjus pabaugino kandidatuojančių asmenų amžius, o Pirmininkas Vilniaus skyriaus konferencijoje išsakė visiems kirbėjusią tiesą: “Niekada nebuvo tokios nesveikos ir nepatrauklios konkurencijos partijoje, kaip

per šiuos (Europarlamento) rinkimus ?”Kaip labai diskutuotiną mūsų „privalumą” turėtu-

me vertinti ir nuolatines pastangas realizuoti ypatingai neigiamą reakciją visuomenėje sukeliančias idėjas: medikamentinės savižudybės (eutanazijos) įteisinti, kartu gyvenančių vyrų ar moterų poros prilyginimą šeimai, užmačias vaikus apie homoseksualius santy-kius ‘šviesti’, steigti organizacijas, atseit padėsiančias nepilnamečiams (nors jie teisiškai ir neveiksnūs asme-nys) apsispręsti dėl jų lytiškumo, dalyvavimą įvairiuose demaršuose ir t.t.

Drįstu spėti, kad užsimiršta, kad ne tik kad partijos valdymo organuose, bet net ir Vilniaus skyriuje nebuvo platesnės diskusijos dėl paminėtų iniciatyvų, nepriim-tinų ir daugumai mūsų dabartinių rinkėjų, ir daugeliui partiečių. Kritiškai tokias ultraliberalias iniciatyvas įvertino ir vadovai katalikų religinės bendruomenės, susilaukusios nederamų kai kurių asmenų pašaipų.

Nelaukdami artėjančių rinkimų batalijų, galėtume pamąstyti apie partinių simbolių atnaujinimą, prie mums mielos rožytės “prikabinant” tautinės vėliavos juostas, kaip „pasidailino” vilkaviškiečiai – būsime idėjų „pirkėjams” patrauklesni ir vizualiai.

Bet parduoti idėjas mums teks patiems, bičiuliai.

Vytis Ledas

21

G. Paluckas: reikia žmonėmis rūpintis, kad paskui nebūtų getų

Vilniaus savivaldybė – tarp tų, kuriai tikrai reikės priglausti pabėgėlių ir kuri tam jau ruo-šiasi. Vilniaus vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas įsitikinęs: laukti nėra ko, nes ar pabėgėlių bus 300, ar 700 ar 2000, veiki-mo algoritmas vienodas.

„Vis tiek žmonėmis reikės pasirūpinti, kad jie turėtų galimybę kažkur apsigyventi – ar kompensuojant už nuomą, ar savivaldybės suteiktame būste, ar panašiai. Antra, jie paprastai atvažiuoja su vaikais, tad reikia mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų, vertimo, psichologinės pagalbos gimtąja kalba, juk žmonės bėga iš karo zonos“, – sakė G. Paluckas.

Praėjusią savaitę G. Paluckas pasiūlė svarstyti idėją darželiuo-se įkurti grupes arabų kalba. Tiesa, toks jo siūlymas nesulaukė val-dančiosios koalicijos partnerių savivaldybėje entuziazmo. G. Paluc-ko aiškinimu, nors ši tema dėl visuomenėje paplitusios ksenofobijos politiškai nepatogi, su koalicijos partneriais „nevienodą supratimą“ pavyko išsiaiškinti.

22

„Mes nesiginčijame ir nesakome, kad reikia darželių grupių arabų kalba – mes šnekame, kad turi būti asistentas ar žmogus, kuris padėtų arabiškai kalbančiam mažam vaikui greičiau adaptuotis. Aiš-ku, ugdymas turi ir, pageidautina, kad vyktų lietuvių kalba“, – kalbėjo vicemeras.

Šiuo metu savivaldybė mėgina šnekėtis su pabėgėliais dirbančiomis nevyriausybinėmis organi-zacijomis. Savivaldybė siekia sukurti bendradarbia-vimo, pabėgėlių informacijos ir paslaugų centrą, kurį sudarytų nevyriausybinės organizacijos ir savivaldy-bė. Siekiama koordinuoti individualias, nevyriausy-bines ir savivaldybės iniciatyvas. Vis dėlto darželių sostinėje trūksta ir saviems, tad kaip bus su pabėgė-lių vaikais?

„Visada tokiais klausimais populistai mėgina priešinti, paprastai dar sakoma, kad mūsų seneliai badauja, o jūs čia pinigus kažkam skiriate. Net jei atsitrauktume nuo emocijų politikos, racionaliai

svarstant ir skaičiuojant, mums daug geriau atva-žiuojančiais žmonėmis pasirūpinti nei palikti likimo valiai ir paskui stebėtis, kokie čia getai susiformavo, kokie mitingai vyksta, kodėl kažkas degina automo-bilius, kaip jau matėme Prancūzijoje, Vokietijoje ar kitose šalyse“, – sakė G. Paluckas.

Vicemeras aiškina sutinkantis su kritika, kad daliai atvykėlių Lietuva bus tarpinė stotelė – jie ieš-kos galimybės persikelti į Vokietiją, Švediją ar kitur. Tačiau, sako pašnekovas, nemaža dalis liks Lietuvoje – jais ir reikia pasirūpinti.

Pasak G. Palucko, turi būti išlaikomas principas: priimame žmones, stengiamės juos adaptuoti mūsų kultūrinėje aplinkoje, o tada norinčius likti po truputį integruojame. Mat jei nieko nedarysime, programuo-sime situacijas, kuriomis baisimės.

Delfi.lt

23

Vilniaus socialdemokratų sąskrydis. Karališkai orus ir dalykiškasPirmąjį rugsėjo savaitgalį tyliai snaudžiantį Ungurio ežerą pabudino Vilniaus socialdemokratai, su šei-momis, draugais ir rėmėjais susirinkę į sąskrydį Trakų rajone. Įsikūrę „Karališkoje viloje“, karališkame gamtos prieglobstyje ir šventė karališkai. Neskubant, oriai ir rimtai.

Sąskrydžio programa šį kartą apgalvotai nukreipta dalykine linkme, įdomi, prisodrinta politinių diskusijų, sky-riaus komisijų sueigų, Tarybos posėdžio sprendimų ir kt.

Liko laiko ir poilsiui, rekreacijai, neformaliam bendra-vimui, jėgų išbandymui įvairiose sporto rungtyse, saulės spindulių, vaikų piešinių „Mano Vilnius“ bei vandens ir akį glostančios rudenėjančios augmenijos terapijai.

Sveikinimai, linkėjimai ir dovanosYpatingo renginio nepraleido būrys garbių svečių. Ir

naujais partinės veiklos metais visiems bičiuliams būti aktyviais ir organizuotais, nestokoti jėgų ir ryžto ruošiantis 2016 metų rinkimams į LR Seimą palinkėjo bičiuliai: Lietu-vos Respublikos teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Seimo nariai Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė, Marija Aušrinė Povilionienė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikš-čionių demokratų, Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio, LSDP Trakų ir Vilniaus rajono skyrių atstovai. Skyriaus pirminin-kas Juras Požela su dėkingumu priėmė visus linkėjimus bei originalias, šmaikščiais palinkėjimais palydėtas, svečių atvežtas dovanas.

24

Diskusijų erdvėMenas diskutuoti, mokėjimas kitus įtikinti savo

pažiūrų teisingumu ar palenkti priešininko samprota-vimus norima linkme - nelengvas diskusijai uždavinys. Tuo labiau, kad Vilniaus socialdemokratų iš anksto pasirinktos temos „Kaip socialdemokratai gali tapti pagrindine vilniečių partija?“ aktualumas neleido susi-

rinkusiems likti pasyviais ir abejingais stebėtojais.Ar galime tapti pagrindine partija Vilniuje? Ar

socialdemokratai turi identitetą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškota kartu su Vilniaus miesto sky-riaus pirmininku Juru Požela, politologu prof. Lauru Bieliniu, sociologe dr. Rasa Ališauskiene, žurnalistu Tomu Dapkumi ir viešųjų ryšių ekspertu Linu Kontri-

mu. Pynėsi nuomonės, pasiūlymai, atmosferą kaitino moderatorius, Vilniaus miesto skyriaus vicepirminin-kas Sergejus Tichomirovas.

Deja, diskusijos svečiai nepateikė vilniečių širdžių užkariavimo recepto. Tačiau pasiūlymų ir naudingų patarimų pažėrė.

Vienybės viziją, kuri aktuali socialdemokratams, ypač pabrėžė L. Bielinis. Pasak profesoriaus, Vilniaus socialdemokratų vienybę gali demonstruoti ir sąs-krydžio dalyvių skaičius. „Jeigu partija vieninga, jos nariai nuolat kartu. Ir šventėse ir darbe“, - pastebėjo L. Bielinis.

„Būtinas tvirtas vidinis jausmas, kad gyvenime esi verta paties geriausio, o ne kokių trupinių. Todėl idė-jos yra kraujas, kurios turi tekėti visų jūsų kraujagyslė-mis. Turite patys atsakyti į pagrindinį klausimą – kas jus jungia, kas jūsų smegenų centras?“, - pabrėžė L. Kontrimas.

R. Ališauskienė kvietė socialdemokratus atsikra-tyti arogantiškumo, daugiau tiesiogiai bendrauti su sostinės rinkėjais, ypač su jaunimu. „Kol kas social-demokratai negali pasigirti sostinės jaunųjų rinkėjų širdžių užkariavimu“,- teigė dr. R. Ališauskienė.

J. Požela pasidžiaugė prasidedančiomis diskusijų tradicijomis Vilniaus miesto skyriuje. „Mes daug bran-gaus laiko skyrėme kalboms apie nieką. Jos nedavė

25

jokių rezultatų. Esame valdančiosios daugumos parti-ja, todėl lyg ir pasmerkti „administruojančios partijos“ stereotipui. Turime atgaivinti žmonių pasitikėjimą valdžios institucijomis, turime žmones įtikinti ateities perspektyvomis. Bet kad tai padaryti, turime patys gerai žinoti, kas bus Lietuvoje po 10, 20 metų, kaip ir kokiomis priemonėmis tai galime pasiekti. Turime mokytis politikos“, - akcentavo J. Požela.

T. Dapkus pabrėžė socialdemokratų lyderio auto-riteto svarbą, aukštus reitingus, pakvietė modernėti ir t.t.

Pasak J. Poželos, ši diskusija yra begalinė. „Netgi jeigu pasiektume Vilniuje pergalę, turėtume toliau dis-kutuoti ir tartis, ką veiksime toliau“, - apibendrindamas sakė politikas.

Diskusijos pratęstos skyriaus komisijų susitiki-muose. Kiekviena savame kampelyje (kas pavėsinėje, kas ežero valtyje) kalbėjosi, tarėsi. Kultūros ir istorinio paveldo komisijoje - apie paminklo poetui Justinui Marcinkevičiui Vilniuje statybos idėją, Žmogaus teisių ir lygių galimybių komisija ragino išreikšti palaikymą karo pabėgėliams, pakviesti juos į Lietuvą ir paraginti valdžios institucijas supaprastinti integracines proce-dūras ir kt.

Į klausimus, kas mus vienija, kuo mes skiriamės nuo kitų partijų, kokia bus mūsų rinkimų strategija teks atsakymų dar ilgai ieškoti. Visur. Posėdžiuose,

komisijose, sąskrydžiuose, susitikimuose, šventėse, prie kavos puodelio.

Vienybę patikrino sporto rungtyse

Sąskrydžio sporto rungtys - tinkamos ieškan-

tiems motyvacijos pramankštinti kojas, kovoti prieš tinginystę būryje energingų, entuziastingų ir gerai laiką praleisti nusiteikusių bičiulių. Iš viso sąskrydžio programoje buvo septynios skirtingos sporto rungtys, suteikiančios progą burtis į komandas, ne tik tarpu-savyje bičiuliškai pasigalynėti, tačiau bent kelioms

26

akimirkoms pasijusti profesionaliu sportininku, pade-monstruoti susitelkimą ir vienybę.

Kovota ir dėl medalių, ir dėl garbės. Žiūrovų dėmesį patraukė ir didelio palaikymo nusipelnė gerai ,,sukalta“ ir jaunatviška Naujamiesčio poskyrio komanda (bendroje įskaitoje laimėjusi 1 vietą), apie sportines aukštumas ir medalius svajojanti Justiniš-kių komanda ( bendroje įskaitoje laimėjusi garbingą 2 vietą), veržli ir stipri Šeškinės komanda (3 vieta).

Poskyrių krepšinio čempionate (3x3) sėkmė lydėjo Antakalnio komandą, tinklinio varžybose (2x2) laimėtojais pripažinta Justiniškių komanda, taikliau-siu baudų metiku tapo Justiniškių atstovas, taikliau-sia tritaškininke -Antakalnio komanda, greičiausiųjų valtininkų varžybose pergalę iškovojo Naujamiesčio komanda, o stalo teniso varžybose Fortūna lydėjo mažąjį Karolį.

Virvės traukimo varžybos pareikalavo atskiro žiū-rovų dėmesio ir aistrų. Mat į šią rungtį užsiregistravo ir vyrų, ir ambicijų laimėti neslepiančios Senamies-čio ir Naujamiesčio moterų komandos. Vyrų tarpe laimėjo Justiniškių komanda, o moterys, sulaukusios

audringų ovacijų, kovą užbaigė lygiosiomis.

Apie tai ko trūkoTrūko laiko. Visur dalyvauti, viską pamatyti. Val-

tys, vandens dviračiai, supynės, dūmu kvepiantis šaš-lykas, bendri pietūs. Diena prabėgo šuoliais, o vasara lyg ir nenorėdama atsisveikinti, vis dar paglostydavo saulės spinduliais. Kam šilumos pritrūko, kaitros ieškojo pirtelėje, vandens kubile arba Ungurio ežere, kurio pakrante vaikščiojo ir kažką išdidžiai šnypšda-mos viena kitai šnabždėjo karališkos gulbės... Na, kuo ne karališka diena, kuo ne karališkas sąskrydis?

Kas neatvyko, dabar gali tik gailėtis. O visi kiti, Vilniaus socialdemokratų sąskrydyje dalyvavę, dė-kingi skyriaus pirmininkui Jurui Poželai, jo pavaduo-tojui Sergejui Tichomirovui, atsakingajai sekretorei Lijanai Kairienei, koordinatorei Ingai Gabalytei, sporto koordinatoriui Jonui Bacevičiui, vaikų piešinių „Mano Vilnius“ koordinatoriams ir visiems kitiems rūpestin-giems organizatoriams.

Aldona Jeleniauskienė

27

S. Tichomirovas. Kas bendro tarp lietuvių ir karo pabėgėlių iš Sirijos?

Visiškai nesuvokiu didelės dalies europiečių (o ypač labai didelės Lietuvos gyventojų dalies) reakcijos į žmones, kurie bėga iš karo siaubiamų kraštų. Iš ten, kur pjauna galvas, degina žmones, mėto juos gyvus nuo namų stogų.

Ypač ciniškai skamba vadinamųjų patriotų, „civi-lizacijos konfliktų žinovų“, konservatorių pamąstymai šia tema.

Kęstutis Masiulis, Seimo narys iš Tėvynės Sąjungos – Krikščionių demokratų partijos, svaidosi rasistiniais pareiškimais, karo pabėgėlius paniekinan-čiai vadindamas „beraščiais juodaodžiais“.

Istorinis faktas: skaičiuojama, kad 1944–1947 metais iš Lietuvos priverstinai (bėgdami nuo karo ir artėjančios Sovietų Sąjungos kariuomenės) pabėgo beveik 500 tūkst. žmonių.

Tarp jų buvo ir konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio tėtis Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Vokietijos pabėgėlių stovykloje pokario dienas leidęs su patriarcho broliu Gabrieliu Landsbergiu.

Tačiau tai buvo taip seniai, seniai, kad nei ponas K. Masiulis, nei dabartinis Gabrielius Landsbergis jau nieko neatsimena.

Todėl jie nenori matyti jokių analogijų tarp tų, ku-rie bėgo nuo karo 1944-1947 metais iš Lietuvos ir tų, kurie bėga nuo karo šiomis dienomis. Niekaip kitaip neįmanoma paaiškinti konservatorių nenoro principin-gai įvertinti rasistinius Seimo nario pareiškimus. Ką jau kalbėti apie solidarumą?

Kuo teroristai iš ISIS geresni už NKVDistus iš Sovietų Sąjungos? Kuo dešimtys tūkstančių sirų ir šią savaitę tragiškai žuvęs dviejų metukų Aylanas, kurio nuotrauka apskriejo visą pasaulį, yra prastesnis už lietuvius, kurie bėgo nuo karo 1944-1947 m.?

Trumpa ta istorinė atmintis, neišgydomas tas egoizmas. Mielieji, kai kitą kartą burnosite ir pyksite dėl „beraščių juodaodžių“, plosite K. Masiuliui ar į jį panašiems, pamąstykite apie tuos dešimtis tūks-tančių Lietuvos gyventojų, kuriems po II pasaulinio karo pavyko išvengti Sovietų Sąjungos ir visų žūčių, tremčių bei sovietinių GULAGų.

Pasidžiaukite bent dėl jų.

Sergejus Tichomirovas yra LSDP Vilniaus m. skyriaus vicepirmininkas, Lietuvos socialdemokratinio

jaunimo sąjungos vicepirmininkas

28

Vilniuje atidarytas NATO Aljanso štabasRugsėjo 3 d. NATO generalinis se-

kretorius Jensas Stoltenbergas Vilniuje atidarė NATO vadavietę. Šis štabas ir dar penkios nedidelės vadavietės Rytų bei Vidurio Europoje įkurtos reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Iškilmingos ceremonijos metu skambant Lietuvos ir NATO himnams kariai pakėlė Lietuvos valstybinę, NATO, Vilniaus miesto ir NATO pajėgų integra-vimo vieneto vėliavas. Virš renginio vie-tos praskrido NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse pradėję Vengrijos karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais JAS-39 „Gripen“.

NATO pajėgų integravimo vienetais vadinamos vadavietės atidarytos trijo-se Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Kiekviename iš šešių štabų dirbs maždaug po 40 karininkų.

Rugsėjo 2 dienos LSDP Vilniaus miesto skyriaus tarybos prezidiumo posėdyje dis-kutuota sveikatos politikos Vilniaus mieste klausimais, patvirtintas LSDP Vilniaus mies-to skyriaus kandidatų 2016 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą iškėlimo apra-šas, pasveikinti švenčiantys gimtadienį Prezi-diumo nariai ir į socialdemokratų partiją priimti nauji bičiuliai.

LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirminin-kas Juras Požela pasveikino rugsėjo mėnesį gimtadienį švenčiančius Prezidiumo narius, pasidžiaugė būriu naujai priimtų partijos bičiulių (tą dieną į Vilniaus socialdemokratų bendruomenę įsiliejo šeši energingi vyriškos giminės atstovai), skirdamas visiems gražių žodžių ir linkėjimų.

2015 09 02 LSDP Vilniaus miesto skyriaus tarybos prezidiumo naujienos

30

Sveikatos politikos Vilniaus mieste aktualijos

Prezidiumas pratęsė tradiciją kiekviename posėdyje dis-kutuoti iš anksto numatyta Vilniaus miesto gerovės tema. Šį kartą - sveikatos politikos klausimais. Vilniaus miesto mero pavaduotojui Gintautui Paluckui teko nelengvas uždavinys - per palyginti trumpą laiką apžvelgti pagrindines sostinės sveikatos politikos problemas, glaustai ir aiškiai apibūdinti dabartinę situaciją.

Pateikdamas standartizuotą Vilniaus miesto sveikatos rodiklių palyginimą su Lietuvos vidurkiu (2013 m.), Vilniaus miesto vicemeras pabrėžė, kad yra kuo džiaugtis, tačiau yra dėl ko ir sunerimti. Vilniaus miestas išsiskiria narkotikų vartojimu, kraujagyslių ligų sergamumu, traumomis.

Mieste ligi šiol išlieka didžiulė eilių pas šeimos gydy-toją (taip pat ir pas antrinio lygio specialistus) problema. LSDP frakcijos narių Vilniaus miesto taryboje (G.Paluckas, A.Kontrimienė, M.Skarupskas, J.Olekas) iniciatyva pradėta aktyviai veikti siekiant sumažinti šią problemą. Miesto poli-

klinikoms deleguota užduotis paruošti veiksmų planą, kurį įgyvendinus 2015 m. pas šeimos gydytoją Vilniuje bus galima patekti per 5 dienas.

Į diskusiją aktyviai įsijungęs Juras Požela klausė bičiulių, ką turime ir galime padaryti, kad sostinės gyventojai daugiau dėmesio skirtų sveikatos

31

prevencijai ir mažiau sirgtų? Apie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomą strategiją, prevencines sveikatos programas sostinėje, kompensuojamų vaistų kainas, tuberkulio-zės keliamą pavojų klausimų prelegentui pažėrė bičiuliai R. Vaitkus, S.Tichomirovas, G.Makaravičienė, A.Rudomanskis, V.Keršys, A.Brazas ir kt.

Čia pat sutarta dėl konkrečių darbų. Vil-niaus socialdemokratai nutarė pakartotinai inicijuoti pasiūlymą dėl privalomojo tuberku-liozės gydymo įgyvendinimo.

2016 m. rinkimams artėjantFrazę, kad rinkimai prasideda eiliniams

rinkimams pasibaigus, žino kiekvienas politi-kas. Vilniaus socialdemokratai apie 2016 m. rinkimus į LR Seimą pradėjo galvoti, disku-

tuoti ir tartis iš karto po rinkimų į savivaldy-bių tarybas.

Rugsėjo 2 dienos Prezidiumo posėdyje aptartas LSDP Vilniaus miesto skyriaus kan-didatų 2016 m. rinkimuose į Lietuvos Res-publikos Seimą iškėlimo aprašo projektas, kuris reglamentuoja LSDP Vilniaus miesto skyriaus įskaitoje esančių partijos narių kan-didatūrų parinkimo ir įrašymo į preliminarų abėcėlinį LSDP kandidatų sąrašą rinkimams į Lietuvos Respublikos Seimą tvarką.

Apraše numatyta kandidatūrų parinki-mo tvarka, privalomieji reikalavimai kandi-datams. LSDP narys, pretenduojantis būti įrašytu kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą sąrašą, turi būti vertinamas pagal Apraše išvardintus kriterijus: prieš tai vy-kusių rinkimų vienmandatėse apygardose

kandidato pasiektus rezultatus, išsilavinimą, profesinį pasirengimą įstatymų leidybai, par-lamentinės, valstybės valdymo ar savivaldos veiklos patyrimą, pastovaus nario mokesčio mokėjimą be pertraukų ir kt.

Iš esmės bendru sutarimu Aprašui pritarta. Patvirtinta redakcinė kolegija, kuri, atsižvelgus į Prezidiumo posėdžio metu gautus pasiūlymus, koreguos Aprašą.

Taip pat Prezidiumas nutarė rugsėjo 5 d., 12 val. LSDP Vilniaus miesto skyriaus sąs-krydžio Trakuose metu sušaukti skyriaus Tarybą.

2016 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą LSDP Vilniaus miesto skyriaus štabo pirmininku patvirtintas Marius Skarupskas.

Aldona Jeleniauskienė

32

Rugsėjo pirmoji - diena svarbi mums visiems

LSDP Vilniaus miesto skyriaus vadovybės atstovai Mokslo ir žinių dienos proga lankėsi universitetuose, įvairiose Vilniaus miesto ugdymo įstaigose, su mokslo metų pradžia pasveikino studentus, moksleivius ir jų mokytojus, tėvelius, perdavė Ministro Pirmininko Algir-do Butkevičiaus sveikinimus ir linkėjimus, įteikė dovanų.

Nuotraukoje: Rugsėjo 1-osios šventė Vilniaus Verkių mokykloje. Mokyklos bendruomenę sveikina LR Seimo narys, LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirminin-kas Juras Požela, Ministro Pirmininko patarėja, LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininko pavaduotoja Auksė Kontrimienė, Vilniaus Verkių mokyklos direktorė Danutė Šukelienė.

„Ypatinga šventė su ypatingais vaikais. Visiems verta apsilankyti šioje mokykloje. Svečių jie labai lau-kia“,- sakė Auksė Kontrimienė.

33

Jolanta Bielskienė: „Neklystanti“ prezidentė irgi daro klaidų

Socialdemokratų Premjeras Algirdas Butkevičius intensyviai derasi su Europos Komisija (EK) dėl 50 milijonų eurų paramos Lietuvos pieno gamintojams. Tuo tarpu, kai EK gan palankiai ir supratingai vertina Premjero argumen-tus dėl nuo Rusijos embargo labiausiai Europoje nukentė-jusius Lietuvos pieno gamintojus, pagalius į ratus Lietuvai ima kišti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, iš anksto paskelbusi abejones dėl tokios pagalbos realumo.

Maža to, kad derybų metu tokia Prezidentės pozicija yra mažų mažiausiai nesuprantama ir kenksminga, galima suabejoti ir jos patarimų ir sprendimų racionalumu ir prak-tiškumu, žvelgiant į jos politinių sprendimų istoriją.

Šiuo metu žiniasklaidoje atskleistos „VP Market“ (kitaip vadinamų „Vilniaus berniukų“) finansinės aferos buvo vykdomos būtent neklystančiai D. Grybauskaitei 2002 m. būnant finansų ministre.

Vykstant VP Market“ PVM lengvatos grąžinimo aferai, tuometinė finansų ministrė D. Grybauskaitė, nors ir turėjo tam teisėtų galių, nepadarė nieko, kad būtų atliktas priva-lomas šios bendrovės finansinės veiklos patikrinimas ar užginčyti sandėriai, kuriuos „VP Market“ darė, kurdama schemas, kaip, pasinaudojant įstatymų spragomis, iš vals-tybės susigrąžinti 76,2 mln. litų PVM?

Kad „VP Market“ niekada neturėjo geros reputacijos ir naudojosi savo, kaip galingos kapitalo įmonės, padėti-

mi, – nieko naujo. Tačiau valstybė (valdžia) ir jos pareigūnai (ypač aukščiausi, kurie priima svar-biausius sprendimus), privalo užtikrinti teisingumo ir sąžiningumo principus, įgyvendinant įstatymus ir ginant viešąjį interesą. Deja, 2002 metais, kai įvyko „VP Market“ PVM lengvatos neįgaliesiems afera, D. Grybauskaitė, kaip finansų ministrė, reprezentavo Lietuvos valstybės (ir valdžios) silpnumą...

Tada D. Grybauskaitė, regis, tepasakė, toks įstatymas (dėl PVM lengvatos neįgaliųjų įmo-nėms), ir reikia jį vykdyti. Nors po skandalo tais pačiais metais ši lengvata buvo panaikinta, PVM lengvatos grąžinimas vienai iš galingiausių Lietu-vos verslo grupių vis tiek buvo užtikrintas. Dabar D. Grybauskaitė dedasi esanti niekuo dėta.

Ne taip seniai Prezidentė užsipuolė socialde-mokratą eurokomisarą Vytenį Andriukaitį, kuris neva leidęs ES narėms atskirai derėtis su Rusija dėl produktų eksporto? Žinia buvo iš piršto laužta, o apšmeižto EK pareigūno taip niekas ir neatsi-prašė.

D. Grybauskaitė neseniai „neklydo“ ir dėl „Lietuvos jūrų laivininkystės, kai pareiškė, kad „Vyriausybės gelbėjimo būdai galimai neatitinka

ES teisės“. Tačiau šis Vyriausybės planas, kai valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ turi pervesti 3 mln. eurų „Lietuvos jūrų laivi-ninkystei“ (LJL), pradėtas sėkmingai įgyvendinti.

LR Prezidentė turėtų palaikyti Vyriausybės siekius apginti Lietuvos ekonominius interesus, tačiau kartais atrodo, kad noras turėti priešingą nuomonę, net jei klaidingą, yra svarbiausia.

34

Neformalaus ugdymo krepšelis – jau nuo spalio

Rugpjūtį Vyriausybė patvirtino Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus, kuriais nustatoma neformaliojo ugdymo krepšelio lėšų skyrimo ir naudojimo tvar-ka. Dabar švietimo teikėjai galės naudotis nuo spalio 1 d. įvedamu neformaliojo ugdymo krepšeliu, kuriam šiems metams iš 2015 metų Švietimo ir mokslo ministe-rijos biudžeto skirta 3,24 mln. eurų.

„Neformalusis ugdymas dažnai traktuojamas kaip raktas į laisvą, kūry-bišką ir sėkmingą asmenybę. Visų pirma jis išsiskiria lygiaverčiais santykiais tarp mokančiojo ir vaiko. Nemažiau svarbi ir neformali aplinka, kurioje pažinimo ir mokymosi procesas vyksta be jokios įtampos ir padeda atsiskleisti vaiko individualybei. Todėl svarbus ne tik ugdymo rezultatas, bet ir pats vyksmas“, – sako Ministro Pirmininko patarėjas, kuruojantis ir jaunimo klausimus, Justas Pankauskas.

Pasak jo, toks ugdymas taip pat padeda spręsti jaunų žmonių socialinės integracijos ir kitus klausimus, tarp jų net ir nusikalstamumo prevencijos. Neformaliojo ugdymo krepšeliui skirti pinigai bus išdalyti savivaldybėms pagal mokinių skaičių. Ti-kimasi šių lėšų pagalba papildomai užimti 20 proc. mokinių daugiau nei dabar, tai yra papildomai įvairiomis neformaliojo švieti-mo paslaugomis galės pasinaudoti dar 67 tūkst. vaikų.

Rekomenduojama lėšų suma vienam neformaliojo vaikų švietimo programoje dalyvaujančiam vaikui yra 15 eurų per mėnesį. Šiomis lėšomis gali būti finansuo-jama tik viena vaiko pasirinkta programa. Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – plėtoti vaikų ir jaunimo neformalaus ugdy-mosi galimybes, ypač kaimo vietovėse.

lrv.lt

35

A. Kontrimienė. Kiek kainuoja vandens karai?

Kai ūkininkai skundžiasi, kad už pieną perdir-bėjai jiems moka mažiau nei parduotuvėje kainuoja mineralinis vanduo, tai darosi jų nuoširdžiai gaila. Ir pagalvoji, kokie blogiečiai, išnaudoja taip sunkiai dirbančius ūkininkus. Natūralu taip galvoti ir apie visus kitus blogiečius, kurie nori didinti mokesčius ir skriausti kiekvieno iš mūsų piniginę.

Visai neseniai žiniasklaidos portaluose, žinių reportažuose liejosi daug vandens. Ne tiesiogine tų žodžių prasme, bet vyko tikras vandens, tiksliau - dumblo karas. Ir su jam būdingu galbūt ir politi-niu kvapeliu... Bendrovė UAB „Vilniaus vandenys“ buvo kaltinama dėl neveikiančių nuotekų valymo įrengimų. Didelį kriminalą čia įžvelgė UAB „Vilniaus vandenys“ stebėtojų tarybos narys Vidas Urbona-vičius, ieškodamas kaltųjų tarp įmonės vadovų ir bandydamas įžvelgti sąsajas su kažkada įmonėje dirbusiais asmenimis.

Esu tikra, kad tokių sąsajų ieškojimas – ne politikų, o atitinkamų tarnybų darbas. O politikams

derėtų rūpintis savo rinkėjų interesais. O jie tikrai nebūtų laimingi, jeigu išsigandę politikų spaudimo, įmonės vadovai išjungtų sveiką mąstymą ir dėl neracionalių sprendimų... pabrangtų jų teikiamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos.

Bendrovė UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 metais pastatytus dumblo apdorojimo įrenginius šiuo metu panaudoja pačiu efektyviausiu būdu. Įjungus dum-blo džiovinimo įrenginius, paslaugos Vilniaus miesto gyventojams iš karto pabrangtų 0,05 Euro centais, o savikaina išaugtų 1 431 000 Eurų per metus. Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginiai buvo statomi vadovaujantis Aplinkos ministerijos Sanglaudos fondo strategija 2004-2006 metams - „Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“.

Pagal šią programą, Vilniaus miestas buvo pripažintas prioritetiniu spręsti dumblo utilizavimo problemą, kadangi Kariotiškių sąvartynas jau buvo užpildytas. Aplinkos ministerija informavo, kad į nau-ją Kazokiškių sąvartyną dumblas nebus priimamas,

36

tuomet suplanuota sukurti regionines dumblo tvarkymo sistemas. 2006-2007 metais buvo paruošti projektiniai pasiūlymai Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginių statybai, kuriais vadovaujantis buvo skelbiamas konkursas.

Projektas baigtas įgyvendinti 2013 m. liepos mėn. Pastačius dumblo apdorojimo įrenginius, pasiekti ir įgyvendinti svarbiausi projekto tikslai. Nuotekų dumblas nebekaupiamas netinkamai įrengtose dumblo aikštelėse, taip išvengta grunto bei gruntinio vandens užteršimo. Nuotekų dumblas nebetransportuojamas į buitinių atliekų sąvartynus. Įgyvendinta optimali nuotekų dumblo tvarkymo schema, taip užtikrinta mažiausia sąnaudų kaina ir atitikta aplinkos reikalavimams. Išgauta energija iš nuotekų dumblo, taip didinant energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių dalį. Sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekis, taip sumažinta klima-to pokyčiui daroma įtaka. Išvengta grunto ir gruntinio vandens taršos, taip pagerinant bendras regiono aplinkos sąlygas. Sumažinta ir panaikinta nuotekų dumblo kelia-mų nemalonių kvapų sklaida, taip gerinant visuomenės sveikatą. Nebuvo pamirštos ir visam Vilniaus regionui aktualios problemos.

Projekto įgyvendinimo metu įdiegti tankinimo, dumblo priėmimo iš kitų valyklų, terminės hidrolizės, pūdymo, dumblo sausinimo bei džiovinimo įrenginiai. Taip pat sumontuota ir paleista papildoma įranga – grotos, antriniai sėsdintuvai, grandikliai, smėlio plovi-mo įrenginiai. Per metus apdorojama apie 1 569 500 kubinius metrus dumblo. 2014 metais susidarė 5 946 400 kubinių metrų biodujų, iš kurių pagaminta elektros energijos 8 333 560 kWh. Buvo siekiama maksimalaus galutinio kompleksinio dumblo apdorojimo įrenginių darbo efekto (dujų išeigai padidinti, bendram dumblo kiekiui sumažinti, dumblo sausinimui pagerinti ir suma-žinti džiovyklos projektinę apkrovą).

Projekto tikslai pasiekti, tačiau šiuo metu ne-eksploatuojamos dumblo džiovyklos, nors jos pilnai parengtos darbui, kadangi visoje Lietuvoje iki galo dar neįgyvendinta džiovinto dumblo panaudojimo strategija. Projektuojant Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginius buvo numatyta, kad džiovintas dumblas bus panaudojamas kaip atlieka ir sudeginamas Vilniaus regioninėje atliekų deginimo gamykloje, tačiau ji nepa-statyta ir manoma, kad bus pastatyta ne anksčiau kaip

2020 metais. Tokia atlieka negali būti sudeginta niekur kitur, tik specialioje, tam pritaikytoje atliekų deginimo gamykloje. Kol nėra galimybių efektyviai panaudoti didelių kiekių džiovinto dumblo, buvo nuspręsta laikinai naudoti ekonomiškiausią technologiją - kompostuoti dumblą. Toje pačioje dumblo kompostavimo aikštėje yra apdorojamos ir Vilniaus miesto žaliosios atliekos ir lapai.

Per metus be jokio papildomo mokesčio yra apdo-rojama apie 15 000 tonų žaliųjų atliekų ir apie 50 000 kubinių metrų lapų. Uždarius kompostavimo aikštelę, Vilniaus miestas turėtų rasti vietą, kur padėti didelius kiekius žaliųjų atliekų. Tai mokesčių mokėtojams irgi kainuotų papildomai. Todėl ir norisi paklausti, koks tiks-las kalti UAB „Vilniaus vandenys“ prie kryžiaus? Ar karo kurstymo strategija kurioje nors srityje duoda dividen-dų? Nebent politinių. Bet ar vilniečiai nori mokėti tokią kainą už politinio karo padarinius? Labai abejoju.

Auksė Kontrimienė yra LSDP pirmininko pavaduo-toja, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, UAB

„Vilniaus vandenys“ stebėtojų tarybos pirmininkė

37

„Velomaratone” skriejo ir socialdemokratai

Rugpjūčio 23 dieną šeštą kartą vykusioje didžiau-sioje Lietuvoje dviračių šventėje Vilniaus centro gatvėmis dviračiais mynė daugiau kaip 10 tūkstančių „Velomarato-no“ dalyvių. Į dviračių sporto mėgėjų būrį, kartu su šeimo-mis, draugais, įsiliejo ir Vilniaus socialdemokratai.

Renginio metu netrūko įvairių edukacinių programų suaugusiems, pramogų mažiesiems. Įvairiais prizais buvo apdovanoti tiek profesionalai, tiek mėgėjai. Svei-katos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės specialiu prizu apdovanotas jauniausias Vilniaus dviračių maratono dalyvis, po keturių dienų pirmąjį gimtadienį švęsiantis Benas.

„Velomaratonas” – neabejotinai didžiausias ir svar-biausias metų renginys dviratininkams sostinėje. Šiemet dviračių transporto priemonių mylėtojai buvo kviečiami pasirašyti „Dviračių tako kultūros manifestą“ ir užsidėti specialiai „Velomaratonui“ sukurtą šviesą atspindinčią peteliškę.

Tikimasi, kad akcija atkreips šio sporto mėgėjų dė-mesį, jog pirmiausia patys dviratininkai yra atsakingi už savo saugumą ir privalo rodyti kultūringo eismo dalyvio pavyzdį automobilių vairuotojams ir pėstiesiems.

38

Vyriausybė pritaria siūlymui rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės

Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo minis-terijos siūlymui pritarti grupės Seimo narių iniciatyvai kartu su Seimo rinkimais kitų metų spalio 9 d. sureng-ti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės, tačiau ne pripažinti Konstitucijos 12 str. 2 dalį netekusia galios, o keisti jo nuostatas.

Teisingumo ministerija siūlo patikslinti referen-dume ketinamo teikti klausimo dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo formuluotę. Teisingumo ministerijos nuomone, referendumu siūlytina keisti Konstitucijos

12 str. 2 dalies nuostatą, ją išdėstant taip: „Lietuvos piliečiai pagal kilmę, įgiję kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę. Kiti asmenys negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valsty-bės piliečiai, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus“.

Tuo tarpu grupė Seimo narių referendume siūlo balsuoti dėl Konstitucijos 12 str. 2 dalies pripažinimo netekusia galios.

„Jeigu minėta Konstitucijos nuostata dėl dvigubos

pilietybės būtų pripažinta netekusia galios, pagrindinia-me šalies įstatyme neliktų nuostatos, reglamentuojan-čios dvigubos pilietybės galimybę, todėl taptų neaišku, ar įstatyme apskritai galima būtų nustatyti dvigubos pilietybės atvejus. Be to, tai galima būtų vertinti kaip bendro draudimo turėti dvigubą pilietybę panaikinimą, kas leistų įstatymų leidėjui visiškai neriboti dvigubos pilietybės suteikimo atvejų ir galimybių“, – sako teisin-gumo ministras Juozas Bernatonis.

lrt.lt

39

Paliatyviosios pagalbos trukmė nebus ribojama

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pakeitė paliatyviosios pagalbos suaugusiems ir vaikams teikimą reglamentuojantį įsakymą. Juo panaikinami apribojimai šių paslaugų teikimo trukmei, bet patikslintos ir aiškiau reglamentuotos indikacijos paliatyviajai pagalbai stacionare gauti.

Praėjusių metų gegužę Valstybinės ligonių kasos iniciatyva buvo pakeistas paliatyviosios pagalbos suaugusiems bei vaikams teikimo tvarkos aprašas apribojant stacionarinės pagal-

bos teikimo trukmę iki 60 dienų (vietoj neribotos). Kilus abejonėms tokio sprendimo pagrįstumu, sudaryta darbo grupė išanalizavo stacionarinės paliatyviosios pagalbos teikimo problemas, jų prie-žastis ir galimus sprendimo būdus bei parengė tvarkos tobulinimo pasiūlymus.

Sveikatos apsaugos ministrės R.Šalaševičiūtės teigimu, buvo būtina detaliai išanalizuoti problemas, nes paliatyvioji pagalba – to-kia paslauga, kurios negalima riboti, bet negalima ir piktnaudžiauti.

„Todėl buvo labai svarbu objektyviai įvertinti poreikius ir galimy-bes, – pabrėžė ministrė. – Žmogus turi gauti tokią pagalbą, kokios jam tikrai reikia ir svarbiau ne riboti kiek laiko, bet tiksliau nustatyti kam ir kaip tokia paslauga turi būti teikiama.“

Pakeistame Paliatyviosios pagalbos suaugusiems ir vaikams teikimą reglamentuojančiame įsakyme aiškiai ir paslaugų teikėjui, ir pacientui išdėstytos nuostatos kada žmogui gali būti teikiama paliatyvioji pagalba bei nustatyti saugikliai.

Svarbiausia, pasak ministrės R.Šalaševičiūtės, liko nuostata, kad paliatyviosios pagalbos paslaugos pacientams teikiamos neter-minuotai.

Paliatyvioji pagalba, pagal pakeistas įsakymo nuostatas, gali būti teikiama stacionare, arba paciento namuose, taip pat ambu-latoriškai gali būti teikiamos konsultacijos pacientui ir jo šeimos nariams. Dažniausia paliatyvioji pagalba teikiama onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Kiekvienu atveju dėl paliatyviosios pagalbos teikimo pacientai ar jų šeimos nariai turi tartis su gydančiu gydytoju. Pasikeitus paciento sveikatos būklei, dėl tolesnio gydymo tariasi gydymo įstaigos konsiliumas.

40

G.Paluckas: IMAM imigrantus

Kai 1848 metais Amerikos upėje Siera Nevados kalnų papėdėje paprastas stalius Džeimsas Vilsonas Mar-šalas rado aukso, Kolomos miestelyje (dabartinė Kaliforni-ja) gyveno apie 800 žmonių. Po metų gyventojų skaičius siekė 20 tūkstančių, o po dvejų – mieste gyveno jau 100 tūkstančių aukso ištroškusių naujakurių.

Ir nors aukso karštinė po kelerių metų baigėsi, kaip,

imigracija. Imigrantai, lygiai kaip tie karštinės ištikti aukso ieškotojai Kalifornijoje, pirmiausia ieško gerų ekonominių sąlygų sau ir savo šeimai (esamai arba būsimai). Todėl Vokietija, Didžioji Britanija, Skandinavijos šalys yra jų pirminis tikslas. Ir nors tos šalys radikalių politikų lūpomis kartais pašūkauja dėl imigrantų „integravimo naštos“, tačiau realiai džiaugiasi jų kuriama ekonomine nauda.

Mums taip pat reikia imigrantų. Ir ne šiaip reikia, bet labai reikia. Ir dėl jų verta pakovoti. Ne, nejuokauju. Tikrai verta. Ir aplinkybės palankios. Daug jaunų ir protingų rusų yra režimo stumiami iš savo šalies. Karas Ukrainoje ir suirutė griauna daugelio žmonių svajones kurti verslus ar susirasti norimą darbą. Baltarusijos vado geležinis kumš-tis, reguliuojantis visus ir viską, naująją baltarusių kartą erzina ir verčia dairytis galimybių už sienos.

Lietuvos „expat‘ai“ (ar lietuviškų šaknų turintys tų šalių piliečiai) iš JAV, UK, Pietų Afrikos išgirdę apie sparčiai mūsų šalyje besivystančią technologinių įmonių (startu-p‘ų) ekosistemą, taip pat žvelgia į Lietuvą su susidomė-jimu. Reikėtų tuo pasinaudoti. Uždarom 2V ir skelbiam IMAM programą (IMAM – IMigrantai, Atvažiuokit, Mylė-sime). Naikinam perteklines biurokratizuotas imigracijos procedūras. Sudarom žmonėms galimybes atvykti, atsivežti savo šeimas, kurti verslus ir dirbti. Čia tai būtų revoliucija! Gyventojų skaičių padidintume, ekonomiką paskatintume, ir mūsų moterų versti gimdyti nebereikėtų.

Gintautas Paluckas, Vilniaus miesto vicemeras, socialdemokratas

beje, ir pats auksas, daugelis atvykėlių pasiliko. Šalia Kolo-mos įsikūręs San Francisko miestas mielai juos priėmė ir suklestėjo.

Londonas. Mūsų laikai. Gyventojų skaičius nuo 1991 iki 2015 metų padidėjo beveik 2 milijonais. Imigrantai sudaro didžiąją šio prieaugio dalį. Net 37 procentai miesto gyventojų yra gimę svetur. Miestas taip pat klesti. Pateiktų pavyzdžių laikotarpis ir geografiniai skirtumai, aišku, gali turėti rimtos reikšmės, tačiau vienas dalykas yra akivaiz-dus – miestai ir valstybės kyla ir krenta dėl gyventojų skai-čiaus pokyčių. Kam jau kam, bet mums, per pastaruosius dvidešimt metų netekusiems beveik trečdalio gyventojų, dėl to neturėtų net klausimų kilti. Ar ne?

Ilgą laiką svaiginom save mintimi, kad mes (tiksliau, mūsų moterys) prigimdys reikiamą kūdikių skaičių. Net tokia speciali programa tam reikalui buvo sugalvota. Pavadinimu – 2V (2V – du vaikai, ir ne mažiau, kiekvienoje (būtinai tradicinėje) šeimoje). Kai kurie politikai ją net revo-liucine vadino. Tačiau revoliucija neįvyko, nes revoliucijos planuotai apskritai nevyksta. Negimdo lietuvės tiek, kiek Tėvynei reikia, nors tu ką.

Tiesą sakant, negimdo ir vokietės, ir austrės, ir olandės, net estės negimdo. Ir tam yra priežasčių, kurios dažnai yra virš politikos – jis vadinamas laisvu pasirinki-mu. Vieni teisę apsispręsti vadina šiuolaikinės Europos pasiekimu, kiti – nuopuoliu. Tačiau, kai kurių šalių, kurių gimstamumo rodikliai net mažesni už Lietuvos, gyven-tojų skaičius nemažėja ar mažėja nedaug. Juos gelbėja

41

E. Butkutė-Lazdauskienė. Kodėl ir tau svarbus naujasis socialinis modelis?

Šiandien tu dirbi. Dirbu ir aš. Bet gyvenime būna visko, bedarbiais abu galime tapti jau rytoj. Siūlau apie naujojo socialinio modelio naudą pasvarstyti iš darbo ieškančių žmonių pozicijos.

Šiandien daugiausia girdime profsąjungų balsą, kurios atsovauja tik 8 proc. visų dirbančiųjų. Užsispyrusieji kartoja, kad būtina palikti išeitines išmokas tokias, kokios buvo mokamos iki šiol. Jei liekame prie senojo Darbo kodekso varianto, tuomet simpatijų iš užsienio investuo-tojų tikėtis negalėsime. Negalėsime tikėtis ir daugiau darbo vietų. O ką apie tai galvoja jaunimas, kuris baigęs mokslus yra priverstas registruo-tis Darbo biržoje, bet neturi prošvaisčių susirasti darbo? Juokiamės pa-tys iš savęs, kai kas antras siūlomo darbo atsisako. “Siūlot sienas man dažyti – gal ir nieko būtų… bet šiam chaotiškam pasauly jau ir taip per daug spalvų tų”, - dainuoja kūrybingi “Antikvariniai Kašpirovskio dantys”. Atsisakyti galim. Bet argi Lietuvai nereikia investicijų ir darbo vietų?

Pasvarstymų būta visokių – kad su naujuoju darbo kodeksu pavėluota jau dešimt metų. Kad per tą laiką mūsų Lietuva prarado investicijas, o galėjo kurta darbo vietas, galbūt nebūtų iš čia išvykę ir tūkstančiai gabių žmonių, kurie šiandien duonai užsidirba svetur ir

42

pajamas į biudžetą neša svetimai valstybei. Naujuoju socialiniu modeliu pasieksime ne tik supaprastinto atlei-dimo iš darbo, kas žinoma, pridėtų Lietuvai balų konku-rencingumo skalėje, bet pirmiausia paskatintume verslo atstovus nebijoti įsipareigoti, nes verslo nesėkmės atveju, neužkluptų didelė našta.

Tai leistų praplėsti darbo rinką - sukurti daugiau naujų darbo vietų. Užsienio investuotojai, kurie visuomet prieš “įmerkdami savo pinigus” įvertina ir paskaičiuoja riziką, jau bus suinteresuoti rinktis Lietuvą, o ne Latviją, kur išeitinės kompensacijos iki šiol buvo mokamos tik už du mėnesius, arba Estiją, ten išeitinės mokamos – tik už mėnesį. Aš suprantu, kad dirbantysis irgi vertina riziką – būsiu atleistas iš darbo, tai gausiu išmokas už 4 mėnesius. Bet turbūt sutiksite, kad dažnas iš mūsų pažįstamų, yra susidūręs su situacija, kai darbdaviai apskritai nemoka jokių išeitinių, nes priverčia darbuotoją

išeiti “savo noru”. Net 93 proc. darbuotojų iš darbo išeina savo prašymu.

Toks atleidimo iš darbo forminimas neatitinka realių darbo sutarčių nutraukimo priežasčių. Norim, kad šito ne-būtų – būtina pasiekti, kad išmokos būtų mokamos, bet kokiu atveju, kai žmogus išeina iš darbo – taip, jos būtų mažesnės, bet išmokamos garantuotai. Tikriausiai dabar norėtum paklausti, o kas garantuos, kad tas išmoka tikrai bus išmokėta? Juk jei Darbo kodeksas pažeidinėjamas dabar, kodėl nebus pažeidinėjamas priėmus naująją redakciją? Pasiūlyta ilgus teisminius procesus dėl darbo ginčų spręsti, komisijoms, kurios nevilkins procesų ir negąsdins savo didelėmis kainomis kaip teisminiai proce-sai. Kadangi darbo ginčų komisijos pasiteisino kaip labai geras, operatyvus, nebrangus problemos sprendimas, tokios komisijos užtikrins greitą sprendimą. Jei darbda-vys pažeis darbo teisę, atleidžiamam darbuotojui bus

nustatomas neturtinės žalos atlyginimas, kurio dydis turi atgrasyti darbdavį nuo tokio pobūdžio pažeidimų.

Socialinis modelis siūlo ir dar vieną pliusą visiems mums, kurie ryt gali tapti bedarbiais – didesnę bedarbio išmoką pirmaisiais mėnesiais, kol ieškaisi darbo. Argi ne pikta, kai moki mokesčius valstybei nuo sumos, kurią už-dirbi, bet netekus darbo gauni bedarbio išmoką, kuri yra neadekvati tavo mokėtoms įmokoms. Priėmus suocialinį modelį, situacija pasikeistų. Akivaizdu, kad korekcijos Darbo Kodekse reikalingos ir svarbios mums visiems. Tik, ar visi suprantame, kiek jos svarbios, kad galėtume kažką pakeisti?

Evelina Butkutė-Lazdauskienė, Ministro Pirmininko patarėja

43

Vyriausybė siūlo įteisinti balsavimą elektroniniuose terminaluose

Ministrų kabinetas posėdyje pritarė Teisingumo minis-terijos pateiktiems įstatymų pataisų projektams, pagal ku-riuos jau kitų metų rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose išankstinio balsavimo metu būtų galima balsuoti miestų ir rajonų savivaldybėse įrengtuose elektroniniuose balsavi-mo terminaluose. Tokia pati tvarka galiotų ir referendumo metu, jeigu Seimas nuspręstų jį paskelbti. Dėl parengtų įstatymų projektų dar turės balsuoti Seimas.

„Elektroniniai terminalai sumažintų rinkimų adminis-travimo kaštus, palengvintų jų administravimą, padarytų balsavimo procesą patogesnį neįgaliesiems ir svarbiausia

– užkirstų kelią balsų pirkimui“, – sako tokios iniciatyvos autorius teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Šiais metais vykstant savivaldybių rinkimams buvo anuliuoti trijų savivaldybių rinkimų rezultatai dėl pažeidimų per išankstinį balsavimą apygardose. Dėl šių pažeidimų teko rengti pakartotinius rinkimus, kurie valstybės biudžetui kainavo apie 1,5 mln. eurų. Elektroninių terminalų naudoji-mas per rinkimus padėtų išspręsti tokias situacijas

Balsuojant elektroniniuose balsavimo terminaluose, nebeliktų vokų, į kuriuos įdedamas rinkėjo balsas, todėl tokių rinkimų pažeidimų, kai pažeidžiamas balsavimo

vokas, nebeliktų. Atvykęs balsuoti į savivaldybę, rinkėjas apygardos rinkimų komisijos nariams pateiktų asmens dokumentą ir gautų prieigą prie elektorinio balsavimo įren-ginio. Balsavimo kabinoje esančio įrenginio ekrane rinkėjui būtų pateikiamas rinkimų ar referendumo biuletenis, kurį jis užpildo ir ekrane patvirtina savo pasirinkimą.

Rinkėjui nubalsavus elektroniniame balsavimo įren-ginyje, įrenginys išspausdintų rinkėjo užpildytą biuletenį (kaip atsarginę kopiją), kad rinkėjas galėtų įsitikinti savo balso pasirinkimu. Rinkėjui elektroninio balsavimo įrengi-nyje patvirtinus, kad išspausdintas biuletenis atitinka jo paduotą balsą, jis automatiškai būtų įmetamas į balsadėžę. Jei išspausdinto biuletenio turinys nesutaptų su rinkėjo patvirtintu pasirinkimu, rinkėjas balsavimo įrenginio ekrane pažymėtų išspausdintą biuletenį negaliojančiu ir galėtų bal-suoti pakartotinai. Kai rinkėjo patvirtintas biuletenis patenka į balsadėžę, balsavimas elektroninio ryšio priemonėmis pasibaigtų.

Užpildyti ir rinkėjo patvirtinti biuleteniai būtų užko-duojami elektroniniame balsavimo įrenginyje ir saugaus elektroninio ryšio priemonėmis perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pasibaigus balsavimui iš anksto, apygar-dos rinkimų komisija užantspauduotų balsadėžę, į kurią automatiškai buvo įmesti išspausdinti rinkimų biuleteniai, ir perduotų ją Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Ankstesnė balsavimo paštu tvarka liktų ligoninėse, na-muose, laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos Respublikos vėliava, ir kitais įstatymo numatytais atvejais.

lrv.lt

44

Auksė Kontrimienė. Lovų tuštėjimo metas

Kai kalbame apie savo namus ir savo piniginę, tarsi viskas aišku. Mąstome racionaliai ir nepriiminė-jame nemotyvuotų sprendimų. Bet kai kalba pasisuka apie „valdiškas“ institucijas, būtinybę taupyti neracio-naliai eikvojamus valstybės (tarsi ne mūsų, o kažko-kių mokesčių mokėtojų) pinigus, įsijungia kitas – ma-tyt, tik emocijas reguliuojantis smegenų pusrutulis.

Pakruojo ligoninėje gydymo lovomis per 2014 metus ligoniai naudojosi 139 dienas, likusias 226 dienas lovos buvo tuščios. Lazdijuose ligoninės lovos būna užimtos 142 dienas per metus, Kalvari-joje – 155 dienas. 46 Lietuvos ligoninių gydymo lovų panaudojimas yra žemesnis už Lietuvos vidurkį – 226 dienas. Tik 16 ligoninių lenkia šalies vidurkį ir tik viena pateikia statistiką, kad ligoninė yra užpildyta visas 365 dienas.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų gal ir nieko baisaus, lovos stovėjo tuščios, valgyti neprašė. Tačiau ligoni-nės patyrė milžiniškus nuostolius – už „tuščius“ lo-vadienius“ ligonių kasos pinigų nemoka. Nors ligonių nebuvo, bet personalas dirbo, na gal kavutę gurkšno-jo, bet atlyginimo tomis dienomis niekas nesumažino. Už komunalines ir visokias kitokias paslaugas ligo-ninių administracijoms taip pat teko mokėti – žiemą šildymo neišjungsi, net jeigu ir nėra nė vieno ligonio. Pasirodo, kad ligoninės patiria nuostolius, jeigu jų gydymo lovos nėra užimtos bent 80 proc. dienų. O tokioms ligoninėms suskaičiuoti užtektų ir rankos pirštų.

Gal Lietuva čia nėra labai originali ir visoje Europos Sąjungoje vyksta lovų tuštėjimas ir niekas nesuka sau dėlto galvos? Nieko panašaus. Perteklinis

Kuris žmogus pirktų antrą šaldytuvą, laikytų jį įjungtą, jeigu šeimai visiškai užtenka vieno? Niekas ne-nori papildomo griozdo virtuvėje ir mokėti daugiau už tuščiai išeikvotą elektros energiją. Ko gero, nepirk-tume ir nestatytume savo bute ir antros lovos, jeigu senoji vis dar patogi, o naujoji būtų reikalinga tik kartą per metus atvykstančiai močiutei.

45

aktyvaus gydymo ligoninėse skaičius sudaro 7,6 lovos 1000 gyventojų ir yra 46 proc. didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, pagal šį rodiklį Lietuva užima trečią vietą Europos Sąjungos valstybių tarpe.

Lietuva pasižymi ir neefektyviu turimų ligoninių lovų panaudojimu – panaudojama tik 73 procentai lovų. Šis rodiklis ypač mažas tuose rajonuose, kuriuo-se gyventojų skaičius sudaro apie 20 tūkstančių ir kuriuose atstumas nuo rajono ligoninės iki apskrities centre ar didesniame mieste esančios ligoninės yra nedidelis. Tokios rajonų ligoninės dėl nedidelio pacien-tų skaičiaus negali, o mažėjant gyventojų skaičiui, labai tikėtina, kad ir ateityje negalės, užtikrinti efektyvesnio lovų panaudojimo ir geresni įstaigos veiklos rodiklių. Nenuostabu, kad šiuo metu kai kuriose rajonų ligoninė-

se neužimtos lovos per metus sudaro net 224 dienas. Atrodytų labai logiška tokią situaciją keisti prii-

mant racionalius sprendimus, nebeleisti ligoninėms ir toliau grimzti į skolas, o jų darbuotojams skųstis mažais atlyginimais. Sveikatos ministerija jau yra parengusi tokį nutarimo projektą, kuris vadinasi „Dėl Ketvirto sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano patvirtinimo“.

Tačiau jį priimti nebus labai paprasta, jeigu raci-onalumo nenugalės, o įsivyraus, kaip dažnai nutinka politinės emocijos. O politikų ir žiniasklaidos išsakytas dvejones labai greitai pasičiumpa visuomenės akty-vistai ir prasideda triukšmas: skaičiuojami praradimai, galimai atleidžiami darbuotojai ir t.t.

O nepaisant to, mažoms ligoninėms persitvarkyti

reikės ir tuštėjančias lovas užpildyti. Gal plėtojant slau-gos, ilgalaikio gydymo, paliatyvios pagalbos ir geria-trijos paslaugas. Gal teikiant sveikatinimo paslaugas. Apie tai nereiktų ir diskutuoti, bet ne apie tai, kad geriau nieko nedaryti.

Neabejoju, kad ir ateityje tikrai nepadaugės žmonių, kurie norėtų, jog juos operuotų operacinėje, kurios duris atsiveria tik kas trečią ketvirtą dieną, o taip pat gimdyti skyriuje, kuriame naujagimio klyksmas pasigirsta kartą per savaitę. Kaip jie gali būti tikri, kad medikai, belaukdami tokių stebuklų, nepraranda savo kvalifikacijos?

Ir taip pat nesutinku, už mano sumokėtus mokes-čius būtų išlaikomos tuščios lovos ar tuščias burzgian-tis šaldytuvas. Tad gal verta emocijas atidėti į šoną.

46

Matoma galimybė 2016 metais vėl didinti pensijas

Vertindamas „Sodros“ biudžeto vykdymą, Ministras Pirmininkas mato galimybę 2016-aisiais vėl didinti sena-tvės pensijas. „Nuo 2015 liepos 1 d. senatvės pensijos buvo padidintos vidutiniškai 2 proc. (3 eurais), didinant po 3 eurus draudžiamąsias pajamas ir bazinę pensiją.

Tam šiais metais numatyta skirti 23 mln. eurų. Matydami „Sodros“ biudžeto pajamų surinkimą, galime

galvoti apie pensijų didinimą 2016 m. bent dvigubai tiek, kiek padidinta šiemet“, – sako premjeras Algirdas Butkevičius.

Tikslų dydį bus galima nustatyti rengiant kitų metų biudžeto projekcijas. „Mes remiamės realiais lūkesčiais, kad „Sodros“ biudžeto deficitas mažėjo ir toliau, taip pat vertinome užimtumo bei darbo užmokesčių augimą,

įmokų administravimo gerinimą“, – teigia premjeras.2016 m. taip pat numatyta tęsti pensijų kompensa-

vimą Dirbusiems pensininkams nurėžtoms pensijoms kompensuoti reikės daugiau kaip 120 mln. eurų. Tai senatvės pensininkų gaunamą sumą padidins vidutiniš-kai 5,58. €.

lrv.lt

47

A.Butkevičius: dirbti efektyviau galima ir be tiesioginių seniūnų rinkimų

Vyriausybė iš esmės pritaria siūlymui didinti seniūnų veiklos efektyvumą, tačiau tai neturėtų būti daroma įteisinant tiesioginius jų rinkimus ar kuriant dvisluoksnį savival-dybių biudžetą, sako premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Anot jo, tikslinant galiojančius įstatymus reikia tobulinti, decentralizuoti savivaldy-bių institucijų formavimą ir perduoti daugiau įgaliojimų seniūnijoms.

„Mes iš esmės sutinkame su ta mintimi, kad reikia padidinti seniūnų veiklos efek-tyvumą, perkeliant jų atsakomybės bei atskaitomybės svorio centrą iš savivaldybės administracijos į vietos bendruomenę. Bet mes manome, kad tai įmanoma įgyvendinti tobulinant ir decentralizuojant savivaldybių institucijų formavimą ir perduodant įgalioji-mus ir funkcijas vietos savivaldos subjektams - seniūnijoms“, - LRT radijui sakė minis-tras pirmininkas.

„Greitesnis šios problemos sprendimas galimas patobulinant galiojančius įstaty-mus“, - teigė jis. Premjeras atkreipė dėmesį, kad seniūnijos bendruomenė ir šiuo metu dalyvauja skiriant seniūną - įstatymai numato, kad seniūną skiria komisija, sudaryta iš septynių narių, kurių keturi yra bendruomenių išrinkti atstovai.

Pasak A.Butkevičiaus, leidžiant seniūnijoms turėti savo biudžetus būtų grįžtama į praeitį, nes tokia situacija buvo „sovietiniais laikais“. Anksčiau jis teigė, kad tokiu būdu pablogėtų finansų valdymas ir atsirastų galimybės didėti korupcijai.

Vyriausybė nusprendė nepritarti Seime svarstomai idėjai įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus. Neigiama išvada Konstitucijos pataisai patvirtinta Ministrų kabineto pasitarime. Išvada patvirtinta nepaisant Darbo partijos pasipriešinimo.

Pagal įvairių partijų atstovų Seimui svarstyti pateiktas Konstitucijos pataisas seniūnai būtų renkami ketveriems metams. Kaip ir per savivaldybių tarybų rinkimus, balsuoti galėtų Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Iniciatorių nuomone, tokios Konstitucijos pataisos seniūnams ir seniūnijoms suteiktų

konstitucinį statusą, garantuotų realią savivaldą ir renkamų pareigūnų atskaitomy-bę bendruomenėms. Kartu siūloma nustatyti, kad seniūnijos turėtų savo biudžetą.

Kovo mėnesį po pateikimo už tokią Konstitucijos pataisą balsavo 50 parla-mentarų, penki buvo prieš, 35 susilaikė. Konstitucijos pataisoms priimti reikia 94 parlamentarų balsų. Neigiama Vyriausybės išvada nėra įpareigojanti. Šiuo metu seniūnai yra karjeros valstybės tarnautojai.

lrv.lt

48

R. Vaitkus. Peštynės smėlio dėžėje, arba šuo loja, o karavanas eina

Garbusis Seimo narys K. Masiulis, kaip ir dera tūlam konservatoriui prieš rinkimus, ėmė vardinti problemas, kurių dar neišsprendė dabartinė Vyriau-sybė.

Nesigilinkime, kad dauguma jo paties įvardintų problemų sukėlė būtent konservatorių Vyriausybė 2008-2012 metais valdžiusi Lietuvą. Žmonėms tai visiškai neįdomu ir primena vaikiškas kairiųjų ir dešiniųjų peštynes smėlio dėžėje, kurios vyksta jau 25 metus. Šįkart pabandykime skaičiais paana-lizuoti, ką reiktų nuveikti visiems, kad įvardintos, anot K. Masiulio, svarbiausios problemos būtų išspręstos.

Migracija2010 metais iš Lietuvos išvyko beveik 133

tūkst. gyventojų, 2014 m. – 98 tūkst. Migracija mažėja, bet išlieka gana didelė. Garbusis konser-vatorius pamiršo pasakyti, kad migracija išaugo

būtent konservatorių valdymo laikais. Akivaizdu, kad mažėjantis nedarbas ir augantis darbo užmo-kestis yra tie svertai, kurie mažina migraciją. Tad šios Vyriausybės kryptis gerinti gyventojų sociali-nes sąlygas pasiteisina. Tą rodo ir augantis atvyks-tančiųjų skaičius: per minėtus metus išvykusiųjų ir atvykusiųjų asmenų santykis sumažėjo nuo 78 tūkst. iki 12 tūkst.

InvesticijosApie kokius „stebuklus“ investicijų srityje, ku-

riuos neva nuveikė konservatorių vyriausybė, kalba K. Masiulis, sunku pasakyti. Statistika skelbia, kad 2009 metais tiesioginės užsienio investicijos 1 gy-ventojui siekė 2,9 tūkst. eurų, 2014 m. jos išaugo iki 4,1 tūkst. eurų. Visuomenei žinomi ne tik sėkmingi, bet ir visiškai nesėkmingi investicijų pritraukimo pavyzdžiai. Pavyzdžiui, skandalas su konservatorių proteguotos IBM „investicijomis“, kuris Lietuvai kai-

49

navo kelis milijonus eurų nuostolių. Augantis investicijų skaičius įroto, kad kantriai dirbant galime pasiekti užsi-brėžtų rezultatų, o propagandiniai veiksmai atneša tik nuostolius. Kaip pritraukti daugiau investicijų? Sudaryti palankesnes sąlygas, mažinti biurokratiją, turėti lanks-tesnį darbo kodeksą, įvairesnes darbo sutartis. Būtent tokias darbo sąlygas kuria naujasis socialinis modelis. Nepamirškime ir naujųjų technologijų vystymo – jos kurs ateities Lietuvos ekonomiką.

ŠešėlisKad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje mažė-

ja, pripažįsta ir patys mielieji konservatoriai. 2009 m. korupcijos suvokimo indeksas “Transparency Interna-tional“ duomenimis buvo 49, o 2014 – 58 balai (100 - labai skaidri valstybė, 0 - visiškai korumpuota). Tačiau reikia sutikti, kad vis dar daug lėšų nėra skaidriai ap-skaitomos. Ar konservatoriai neanalizavo, kaip verslo perėjimui į „pogrindį“ pasitarnavo nevykę ekonominiai eksperimentai 2009 metais, apie kuriuos kažkodėl nie-kas taip ir neparašė vadovėlių? Kodėl tada įvyko toks milžiniškas biudžeto pajamų kritimas? Ar nepasikalbė-

jo su smulkiaisiais verslininkais, kurie dar prisimena, kokias patyčias jiems teko iškęsti iš bankų, stengiantis gauti paskolų apyvartinėms lėšoms? Juk vadinamoji „reforma“ išpaikino bankus, nes pati Vyriausybė iš jų skolinosi brangiai. Dabar tenka kantriai dirbti ir ieškoti visokių priemonių, kurti mokesčių administravimo sistemos naujoves, kurios mažintų šešėlinės ekonomi-kos dalį. Tą liudija ir išaugę surenkami akcizai už kurą, rūkalus bei alkoholį. Sumani mokesčių administravimo sistema leis dar daugiau lėšų surinkti iš vis dar pilko-sios zonos. Tačiau pripažinkime, kad ateityje neišven-giamai reiks kalbėti apie naujus mokesčius, pirmiausia – turto mokestį. Dar maža bendrojo vidaus produkto dalis perskirstoma per biudžetą. Gal nustokime vienas kitą kritikuoti ir visi kartu švieskime visuomenę, kuo visuomenei yra naudinga, kad didėtų mokesčiai.

RegionaiSocialdemokratų regioninės politikos krypties

pagrįstumą parodė neseniai įvykę savivaldos rinkimai, kur socialdemokratai gavo daugiausia rinkėjų balsų, padidino turėtą mandatų skaičių, išrinktas didžiau-

sias skaičius socialdemokratų merų, tame tarpe per pirmąjį rinkimų turą. Žmonės vietinius politikus vertina ne už kalbas, o už realius darbus, tame skaičiuje ir už nutiestą šaligatvį ar apšiltintus bendruomenės na-mus, gyvenamosios aplinkos gerinimą, renovuojamus daugiabučius, nors tai labai nepatinka kai kuriems konservatoriams. Gal todėl jų valdytas Kaunas buvo pelnęs gatvių duobių sostinės vardą. Tačiau skirtu-mai tarp Vilniaus ir regionų dar akivaizdūs, to paneigti negalima. Esamo periodo struktūrinių fondų lėšos bus nukreipiamos šių skirtumui mažinimui. Tai ne vien investicijos, bet ir mokymai, konsultacijos ir pan. Visa tai mažins nedarbą, didins užimtumą. Vyriausybė jau pasirengė tolesnei, 2021 - 2027 m. finansinei perspek-tyvai. Lietuva padalinta į du ekonominius statistinius vienetus. Akivaizdu, kad kitame struktūriniame perio-de gaunamos ES fondų lėšos leis dar labiau mažinti skirtumus tarp sostinės ir regionų. Gaila, kad nemok-šiška švietimo politika, atsisakant valstybės vaidmens priimant specialistus, kurią vykdė konservatorių partneriai liberalai, mažino kvalifikuotų žmonių dalį regionuose. O kur trūksta kvalifikuotų žmonių – nelauk

50

investicijų. Tikiuosi, kad dabar kritikai konservatoriai parems naujas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, grąžinančias valstybei dalį politikos svertų, žinoma, išsaugant ir kai ką, kas pasiteisino.

NelygybėKonservatorių pagraudenimai dėl socialinės

nelygybės primena vilko giesmę ėriuko kailyje. Savo valdymo metais be skrupulų per vieną naktį nurėžė pensijas, sumažino atlyginimus, nekreipdami dė-mesio į protesto balsus ar dūžtančių Seimo langų skambėjimą. Deklaravo, kad skatina inovacijas, bet mokslininkams – vienintelei grupei, gaunančiai pajamas iš biudžeto - įvedė gėdingą pajamų mažini-mo koeficientą, kuris iškart buvo panaikintas atėjus naujajai valdžiai. Dabar mūsų mielieji oponentai reikalauja kuo greičiau kompensuoti prarastąsias pensijas, didinti atlyginimus, teisingiau perskirstyti pajamas. Graudena dėl emigracijos, jaunų šeimų likimo ir kt. „Kam kalbėt, o kam tylėt“, - pasakytų

liaudies išmintis. Tačiau su vienu K. Masiulio teiginiu galima sutik-

ti - GINI indeksas, parodantis pajamų nelygybę tarp žmonių, iš tikrųjų yra per didelis lyginant su Skan-dinavijos šalimis. 2008 m. jis buvo 34, 2010 – 37, o 2013 – jau 34,6 (kuo mažesnis koeficientas, tuo mažesnis skirtumas tarp daugiausia ir mažiausia uždirbančių asmenų). Ką čia galime nuveikti kartu? Įtikinti ir kitas politines partijas, kad būtų laikomasi pricipo – daugiau uždirbantys ir turtingesni moka daugiau. Suomijoje net bausmės už kelių eismo taisyklių pažeidimus diferencijuojamos pagal paja-mas. Švieskime visuomenę ir aiškinkime, raginkime verslininkus būti sąmoningesnius ir didinkime atskai-tymus iš turtingesnių.Apskritai, demokratinėje visuo-menėje opozicijos priedermė yra kritikuoti esančią valdžią ir siūlyti būdus, kaip spręsti problemas. Todėl kritika yra sveika ir naudinga. Skirtumas tik tas, kad žmonėms nė motais kritika pati savaime.

Žmonės laukia sprendimų ir vertina vyriausy-

bių veiklą, ar jie ėmė gyventi geriau, ar blogiau nei anksčiau. Pasipešiojimai smėlio dėžėje tik kelia nuobodulį. „Šuo loja, o karavanas eina“ – teigia Rytų išmintis. Todėl Vyriausybė dirba tam, kad žmonių gyvenimo kokybė augtų. Euro įvedimas, laiku pa-statytas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, faktinė, o ne popierinė energetinė nepriklausomybė, mokėjimas atsispirti iškilusioms išorės grėsmėms – štai tie darbai, už kuriuos mus vertins rinkėjai. Lietu-vos stojimas į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, kurios nariai mokosi vienas iš kito, kaip valdyti sudėtingus socialinius ir ekonominius proce-sus – dar vienas tarptautinis Lietuvos vyriausybės darbų pripažinimas. Taigi, mielieji oponentai, kritiką girdime, bet dirbame toliau.

Rimantas Vaitkus, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas

51

„Popierinės“ medicinos Lietuvoje neliks

Dėl mažo gimstamumo, didelės emigracijos ir prastų sveikatos rodiklių Lietuvos visuomenė gana sparčiai traukiasi ir sensta. 2014 m. vaikai iki 14 metų šalyje sudarė mažiau nei 15 proc. gyventojų, o vyresni nei 65 metų gyventojai – daugiau nei 18 proc. gyventojų.

Pagal tikėtiną gyvenimo trukmę kartu su Latvija esame paskutiniai tarp visų ES šalių. Lietuvoje tikėtina gyvenimo trukmė 2012 m. siekė 74,1 metus, ES vidurkis buvo 79,2 metai. 2011 m. 100 000 Lietuvos gyventojų teko daugiausiai mirčių nuo išeminių širdies ligų Europos Sąjungo-je (1269 mirtys, ES vidurkis buvo 452 mirtys). 100 000 Lietuvos moterų – daugiausiai po Rumunijos mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio (12,2 mirtys, ES vidurkis buvo 5,2 mirtys). Gyventojų skaičiaus mažėjimas ir senėjimas, prasta sveikata lemia vis mažėjantį darbingo amžiaus gyventojų skaičių, gali neigiamai atsiliepti šalies socialinės, sveika-tos, švietimo sistemų tvarumui, darniai ekonomi-kos plėtrai. Akivaizdu, kad sveikatos apsaugos problemas būtina spręsti norint užtikrinti Lietu-vos valstybės ir jos gyventojų klestėjimą.

Lietuvos strateginiai tikslai sveikatos srityje

Nacionalinėje pažangos programoje, kurioje apibrėžti svarbiausi Lietuvos strateginiai tikslai iki 2020 metų, yra suformuluotas prioritetas „Gera Lietuvos žmonių sveikata“, kuriuo siekiama gerinti gyventojų sveikatą ir įveikti visuomenės sveikatos netolygumus. Nacionalinėje pažan-gos programoje įtvirtinti pagrindiniai tikslai yra stiprinti ir saugoti Lietuvos gyventojų sveikatą, užtikrinti sveikatai palankią aplinką bei kokybiš-ką, prieinamą ir tvarią sveikatos priežiūrą.Šiais metais sveikatos apsaugos sektoriuje itin daug pasistūmėta. Baigta kurti ir greitai visu pajėgumu veiks nacionalinė elektroninė sveikatos sistema, daug pasistūmėta gydant širdies ir kraujagyslių ligas bei insultą. Išsamiau apie šiuos pokyčius – Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Arvydas Skorupskas.

E. sveikata – kas tai? „Terminas „e. sveikata“ (elektroninė sveikata)

apima sveikatos priežiūros ar sveikatinimo pas-

52

laugas, kurios yra teikiamos informacinių technologijų pagalba. Tokia sistema naudinga visai visuomenei, nes sveikatos priežiūros įstaigos gali efektyviau ir kokybiškiau teikti paslaugas.“ – tikina A. Skorupskas. „Šią sistemą sudaro pacientų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, ligoninių, specialistų ir sveikatos apsaugos informacijos tinklų dalijimasis informacija. Pirmieji projektai kuriant e. sveikatos sistemą Lietuvoje pradėti 2005 m., tačiau pagreitį procesai įgavo tik 2013 m.“

„Visuotinis nacionalinės e. sveikatos sistemos nau-dojimas visose su sveikatos apsauga susijusiose įstai-gose numatomas nuo 2018 m. Nacionalinei e. sveikatos sistemai sukurti 2009−2015 m. skirta 28 mln. eurų.“

Popieriniai receptai – jau praeitisMinistrės patarėjas pastebi, jog dauguma Lietuvos

gyventojų jau turi galimybę registruotis pas gydytojus per elektroninę sistemą, taip sutaupydami laiko ir pinigų, nes jiems nebereikia vykti ar skambinti į gydymo įstaigą. „Nuo šių metų pabaigos turėsime dar daugiau patogumų, – teigia Arvydas Skorupskas. – Gyventojams, perkan-tiems vaistus, nebereikės popierinių receptų. Gydytojas į elektroninę sistemą suves informaciją, kokių vaistų jums reikia, o vaistinėje pakaks parodyti asmens dokumentą ir vaistininkas, patikrinęs elektroninę sistemą, pasiūlys jums paskirtą preparatą. Nebeliks situacijų, kuomet pacien-tas pameta ar pamiršta receptą namuose, neprisimena anksčiau išrašyto vaisto pavadinimo, o gydytojas taip pat žinos, ar jūs tikrai vykdėte jo nurodymus vartodamas jo

paskirtą gydymo kursą ir, esant reikalui, galės jį kore-guoti.“ „Be to, nuo šių metų pabaigos gydymo įstaigose nebeliks popierinių ligų istorijų – jos taps elektroninėmis. Taip pat gyventojams nebereiks ir popierinių siuntimų pas gydytojus. Visa informacija apie sveikatą ir siuntimai bus fiksuojami e. kortelės sistemoje, todėl nereikės jaudintis dėl išrašų lankantis kitose sveikatos priežiūros įstaigose ar pametus siuntimą.“ – priduria A. Skorupskas.

Tokiais pokyčiais vejamės ar len-kiame Europą?

„Noriu pastebėti, kad Lietuvoje diegiama elektroni-nės sveikatos sistema yra unikali visos Europos atžvil-giu – lietuviai pirmieji Vidurio ir Rytų Europoje sukūrė ir diegia tokią visapusišką nacionalinę e. sveikatos sistemą. Panašias sistemas turi tik kelios valstybės Europoje, pavyzdžiui, Suomija, Belgija. Europos Sąjungoje kasmet teikiamas e. sveikatos projektų apdovanojimas. Kitų metų apdovanojimui teiksime Lietuvos kandidatūrą – šansai parvežti šį prizą į mūsų šalį labai dideli.“ – džiaugiasi Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas.

E. sveikata – sveikesnė LietuvaKaip pastebi A. Skorupskas, iš tiesų laimėjimų

Lietuva turi ne tik e. sveikatos srityje: „Iki šiol fiksuojame aukštus Lietuvos žmonių sergamumo, invalidumo ir mirtingumo rodiklius, didelius netolygumus tarp miesto ir kaimo gyventojų, nepakankamai koordinuotą ir nepakan-kamai efektyvų gydymą. Taikydami integruotos sveikatos

priežiūros strategiją, pabandėme minėtas problemas spręsti.Ką tai reiškia?

Sveikatos priežiūros įstaigose kiekvienoje atskirai ir bendrame jų tinkle buvo peržiūrėtas paslaugų pacien-tams teikimo koordinavimas ir finansinių išteklių naudo-jimas, priimti tam tikri administraciniai sprendimai, kurie leido tolygiau, operatyviau ir racionaliau panaudoti turimą sveikatos priežiūros infrastruktūrą. Dirbta keliose srityse, o labiausiai tai pasiteisino mažinant mirštamumą nuo šir-dies ir kraujagyslių ligų bei insulto. Pavyzdžiui, hospitalinis mirštamumas, t. y. mirčių gydymo įstaigose skaičius, nuo insulto 2014 m. sumažėjo maždaug 40 proc., lyginant su 2012 metais.“ – rezultatus pristatė A. Skorupskas.

Jis pabrėžė, jog šie pokyčiai mokesčių mokėtojams papildomai nekainavo – pertvarka diegta įstaigų vidiniais resursais ir buvo paremta vadybiniais sprendimais. To-kia integruotos sveikatos priežiūros strategija ir toliau bus pasitelkiama gerinant ir kitų sveikatos sektorių paslaugų kokybę.

Pristatyti projektai vykdomi įgyvendinant Naciona-linės pažangos programos prioritetą „Gera LIETUVOS žmonių sveikata“.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP progra-mos tikslų – siekti visuomenės poreikius atitinkančių ir į šalies pažangą orientuotų viešojo valdymo rezultatų.

lrv.lt

53

Vasaros akademija 2015

Vilniuje, VU Tarptautinėje verslo mokykloje, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) iniciatyva liepos 30 – rugpjūčio 1 die-nomis vyko Vasaros akademijos 2015 renginys „Jaunimo vizija Lietuvai”, trijų dienų diskusijoms subūręs žinomus šalies politikus, ekonomistus, po-litologus, žurnalistus, visuomenės veikėjus, sveika-tos, švietimo, saugumo politikos sričių specialistus.

„Vasaros akademijos 2015“ dalyvius pasvei-kino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, LR Seimo narys, LSDJS garbės pirmininkas Juras Požela, LSDJS pirmininkas Ramūnas Burokas ir kt.

Trijų dienų gerai apgalvotą ir puikiai organizuo-tą renginį, turiningą diskusijomis ir draugų pokal-biais, praturtino socializacijos vakaras, ekskursijos, kultūrinė programa, intelektualūs žaidimai ir kt.

54

OZO grupės išvyka: ,,Sveikai gaminu – bičiulius vaišinu“Rugpjūčio 1 dieną akty-viausi LSDP Vilniaus sk. Fabijoniškių poskyrio Ozo gr. bičiuliai atvyko į Mei-luškių kaimą (Trakų raj., Salkininkai). Čia, gražioje sodyboje, susirinkome ap-žiūrėti ekologinį ūkį, pasi-semti sveikos gyvensenos patirties, užsiimti aktyvia veikla gamtoje. Tokia bi-čiulystė – puikus tarpusa-vio supratimo stiprinimas, ruošiantis 2016 m. Seimo rinkimams.

Džiugu, kad sulaukėme ir svečių – Fabijoniškių poskyrio Naujos kartos gr. pirmininkės pavaduotojos L. Biržietienės, S. Nėries gr. pirmininko V. Šereikos ir Fa-bijoniškių vienmandatininkės, Vilniaus m. savivaldybės

Sveikatos komiteto pirmininkės A. Kontrimienės.Sodybos šeimininkas svečių garbei iškėlė vėliavą.

Ozo gr. išvyka buvo pradėta. Taigi, netrukome džiaug-tis šiltu vasarišku oru – pristatinėjome ir vaišinomės

pagamintais sveikais patiekalais, ragavome šviežiai išsukto medaus, naminių sūrių, gaivinomės obuolių sultimis ir kvapniomis vaistažolių arbatomis. Pasisti-prinę, ėjome apžiūrėti su meile puoselėjamą ekologinį

55

šeimininkų ūkį – be daugelio savo auginamų daržovių, vaiskrūmių, gėrėjomės skirtingais, negirdėtais pries-koniniais augalais, vaistažolėmis, apžiūrėjome, kaip prižiūrimi bičių aviliai, auginami triušiai, vištos. Išklau-sėme šeimininkės patarimų, ką gydo skirtingos vaista-žolės, kaip padėti sau sergant tam tikromis ligomis.

Išvykoje netrūko aktyvios veiklos – vyrai rungėsi „Geriausio malkų skaldytojo“, moterys – „Greičiausios bulvių skutėjos“ rungtyse; taip pat išmėginome „Taiklią-ją rankelę“ – šaudymą į taikinį. Pageidaujantys galėjo

pasiplaukioti valtimi, plaustu, pasikaitinti pirtelėje ir atsivėsinti ežere.

Vakarop kvapai viliojo ragauti katile bičiulių virtą skanią žuvienę, kurioje netrūko įvairių ežero ir jūros gėrybių, o taip pat paskanauti ant laužo keptų naminių mėsainių. Maistas gamtoje toks skanus..

Nuoširdžiai padėkojome sodybos šeimininkams – už šiltą, svetingą priėmimą įteikėme bičiulių padėką ir dovanas. Tikėjome, kad apsilankysime čia ir kitą kartą.

Apdovanojimai teko ir rungčių nugalėtojams bei

įvairių nominacijų laimėtojams. Pasipildę teigiamomis emocijomis, pasidžiaugę tyra gamta, atsisveikinome. Džiaugėmės, kad ši išvyka buvo nuostabus ir būtinas laikas kartu – juk labiau pažinome vieni kitus, stiprino-me bičiulystę ir nusprendėme, kad panašūs renginiai tikrai bus numatomi ir ateityje.

LSDP Vilniaus sk. Fabijoniškių poskyrio Ozo gr. pirmininkė Jolita Ivaškevičienė

56

Prašome įvardinti, kokie nacionalinės regioni-nės politikos prioritetai šiuo metu įgyvendinami, kokiais keliais ateityje numatoma žengti?

Vienas iš svarbiausių prioritetų yra mažinti socialinę atskirtį tarp skirtinguose regionuose gyvenančių žmonių, skatinti tolygų visų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų vystymąsi, tai yra – ekonominę plėtrą, gyventojų užimtu-mo didinimą. Praėjusios finansinės perspektyvos injekci-jos daugiausia buvo skiriamos infrastruktūros projektams vystyti, tai yra viešosioms erdvėms ir jų prieinamumui gerinti. Šiemet svarbiausia naujovė yra integruotos inves-ticijos. Tai – ne vien fizinė investicija į infrastruktūrą, bet ir socialinė integracija, verslo aplinkos gerinimas, jaunimo užimtumo skatinimas, kultūros įstaigų modernizavimas. Kitas ne mažiau svarbus prioritetas – bendruomenių inicijuota vietos plėtra. Būtent vietos bendruomenės turės galimybę kartu su savivaldybėmis bei verslu aktyviai

spręsti regionų socialines, ekonomines ir kitas problemas.Džiaugiamės, kad NPP programoje regionų plėtra

įvardinta kaip horizontalus prioritetas, o į šią sritį įsitraukia dauguma ministerijų, tad dėmesys tikrai jaučiamas. Be to, 2007-2013 metų finansinėje perspektyvoje regionų plėtrai buvo skiriama 10,5 procento viso finansavimo, o 2014-2020 numatoma dvigubai daugiau – net 16,4 procento.

Sutikite, jog vienas iš pagrindinių plėtros vari-klių – sėkmingas verslas. Sakykite, koks verslo mo-delis gyventojams siūlomas regionuose, ar sudaroma pakankamai galimybių jo imtis?

Labai džiugu, jog atsiranda vis daugiau regioninių projektų, kuriuose dalyvauja verslininkai iš skirtingų savi-valdybių, tačiau kiekvienas savo indėliu kuria gerbūvį viso regiono žmonėms. Tokiems projektams taikomi specialūs kriterijai, jie turi tenkinti ne tik inžinerinės, bet ir socialinės

infrastruktūros poreikius. Kitaip sakant, siekiama, jog investicijos taptų socialiai atsakingos – didintų gyventojų užimtumą, kurtų palankesnę aplinką darniam vystymuisi, kad tai, kas sukurta, teiktų ilgalaikę naudą viso regiono gyventojams.

Šiuo metu kuriami ar jau baigti kurti visų penkių di-džiųjų Lietuvos miestų bei 10 regionų integruotų teritorijų vystymo (ITV) planai. Kaip pavyzdį galiu paminėti jau patvirtintą Vilniaus miesto ITV planą, kuris numato padi-dinti sostinės gyventojų užimtumą naujose ir kokybiškose darbo vietose, padidinti jų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka bei paslaugų infrastruktūra, sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Tam bus kuriamos inovatyvios paslau-gos, pertvarkomos apleistos erdvės, skatinamas vilniečių aktyvumas, kompleksiškai tvarkomi gerą urbanistinį potencialą turintys miesto rajonai.

Planuojami konkretūs veiksmai kuriant darnią

R. Žakaitienė: su emigracija turi kovoti ir pačios savivaldybės Apie Nacionalinės pažangos programoje (NPP) akcentuojamą darnią šalies raidą, kuri neįmanoma be šalies miestų ir miestelių bei kaimų tolygaus vystymosi, kalbame su Valstybės pažangos tarybos nare, Lietuvos savival-dybių asociacijos (LSA) direktore Roma Žakaitiene.

57

susisiekimo sistemą, aplinką tausojančią miesto ūkio inf-rastruktūrą. Naudą pajus ir kultūros, švietimo, socialinių paslaugų sritys, bus remiamos bendruomenės inicijuoja-mos vietos plėtros iniciatyvos. Pagal patvirtintą Vilniaus ITV programos veiksmų planą miesto plėtrai numatyta skirti 400 mln. eurų. ES investicijos sudaro 303 mln. eurų.

Kokie svarbiausi projektai vykdomi regionuo-se sėkmingai panaudojant ES patirtį ir lėšas?

Gerųjų pavyzdžių turime išties daug. Anksčiau ypač mažesnių miestelių ir kaimo vietovėse tikrai trūko viešosios infrastuktūros ir paslaugų, tačiau sėkmingai panaudojus ES finansinę paramą pavyko sukurti vietos bendruomenėms kultūros centrus, sporto aikšteles, švietimo ir laisvalaikio centrus. Be to, vyksta kurortinių vietovių atsinaujinimas, daugiafunkcinių centrų, sporto arenų statybos, laisvalaikio zonų atnaujinimas ir plėtra, taip pat kultūros įstaigų, vaikų darželių, sveikatos priežiūros institucijų bei daugiabučių modernizavimo darbai.

Kokia viešojo valdymo situacija dabartinėse savivaldybėse? Ar žmonės operatyviai gauna visus atsakymus ir reikiamą informaciją?

Viešojo valdymo tobulinimui savivaldybėse skiriama daug dėmesio. Labai svarbu, kad paslaugos

gyventojams būtų kuo labiau prieinamos, kad jas teikiantys darbuotojai būtų kuo kompetentingesni. Tam nuolatos peržiūrimos ir atnaujinamos sistemos, vykdomi darbuotojų mokymai. Jeigu išskirtume „vie-no langelio“ aptarnavo principą, reikėtų pažymėti, jog jis geriau ar blogiau jau veikia visoje šalyje. Tačiau šių metų rudenį visos 60 šalies savivaldybių pradės teikti 66 elektronines paslaugas verslui ir gyventojams. Tai sumažins administracinę naštą, palengvins ir paspar-tins paslaugų suteikimo procesą.

Kaip vertiname sprendimą suteikti teisę savivaldybių vadovus rinkti tiesiogiai?

Bendruomenių įtraukimą į sprendimų priėmimo procesą visada vertiname teigiamai. Lietuvos savival-dybių asociacija jau daugiau nei dešimtmetį ragino pagaliau leisti patiems gyventojams nuspręsti, kas geriausiai atstovaus jų interesams vietos valdžios lygyje, ir suteikti tiesiogiai išrinktam merui betar-pišką žmonių pasitikėjimą bei atsakomybę. Vyriau-sybės ir Seimo inicijuoti tiesioginiai merų rinkimai gyventojams suteikė galimybę rinktis, dabar žmonės vertina ne tik kalbas, bet ir gebėjimus savo pažadus įgyvendinti. Apskritai savivaldybėse daug kas pri-klauso nuo pačių gyventojų, vietos žmonės labiausiai žino savivaldos problemas, todėl centrinės valdžios

pasitikėjimas jų sprendimu renkant savo atstovą yra sveikintinas.

Nors akivaizdu, kad darbų jau atlikta daug, tačiau emigracijos mąstai mažėja vangiai. Ką dar turime padaryti, kad Lietuva neišsivaikščiotų po platųjį pasaulį svetur laimės ieškodama?

Emigracija – tai iššūkis kiekvienai savivaldybei. Manau, jog pačios savivaldybės turėtų būti labiau su-interesuotos investicijomis, tai yra jų pritraukimu, dar-bo vietų kūrimu regionuose. Atsirandant pažangioms įmonėms vis daugiau žmonių ne tik grįš iš užsienio šalių, bet sumažės ir vidinė migracija, poreikis vykti į didmiesčius. Be to, savivaldybių biudžeto formavimas turėtų priklausyti ir nuo jų pastangų pritraukti verslą bei investicijas. Tuomet atsirastų daugiau kompleksi-nių projektų, būtų nustatomi investavimo prioritetai, verslas ir savivalda dirbtų viena kryptimi.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažan-gos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vysty-mosi žingsnius 2014–2020 metams. NPP numatyta gerinti viešųjų paslaugų kokybę, didinti jų prieinamu-mą visuomenei, kurti ir plėtoti visuomenei aktualias elektronines paslaugas.

Delfi.lt

58

Auksė Kontrimienė. Kad nepavirstume begemotais

Prieš keletą mėnesių teko lankytis Vilniaus tuberkuliozę gydančioje įstaigoje. Buvo tikrai nejauku sužinoti, kad atvira tuberkuliozės forma sergantys ligoniai retsykiais pabėga ir lyg niekur nieko lankosi artimiausiame prekybos centre. Ligoninei trūksta

lėšų sargams, aplinkos stebėjimo kameroms. Ten gydosi nemažai asocialių žmonių, kurie ir girtauja, ir triukšmauja, o policijos pareigūnai nenoriai peržengia įstaigos duris – bijo užsikrėsti.

O prieš keletą dienų žiniasklaidoje sušmėžavo

informacija, kad policija ieško iš Marijampolės ligoni-nės pabėgusio atvira tuberkuliozės forma sergančio piliečio iš Kalvarijos. Pavojus užsikrėsti gresia kiekvie-nam jį sutikusiam.

Naujagimius nuo TBC atsisakančios skiepyti motinos yra tikrai labai „drąsios“, jos, matyt, yra užti-krintos, kad vaikų tėčiai ar pačios netyčia užsukusios į tą pačią parduotuvę yra apsaugotos nuo galimybės užsikrėsti...

O socialiniuose tinkluose ir visuomenėje verda diskusijos, reikalingi privalomi skiepai ar ne. Vie-niems akivaizdu, kad skiepyti vaikus būtina, bet yra tėvų, kurie įsitikinę, kad skiepai yra kenksmingi vaiko organizmui, todėl jų vaikai auga neskiepyti. Savo vaikų neskiepijančios mamos tvirtina, kad skiepai kenkia vaiko organizmui, pažeidžia natūralų jo imunitetą, dalis mamų atsisako skiepyti vaikus iki vienerių metų. Tačiau yra ir labai kategoriškų, kurios tvirtina, kad niekada ir neskiepys.

Tokių diskusijų pasekmė, kad atsisakančių skie-pyti vaikus tėvų skaičius po truputį auga. Ar neskiepyti vaikai nesudaro grėsmės savo bendraamžiams? Ti-kėtina, kad šią statistiką šiek tiek pakoreguos spren-dimas neskiepytų vaikų nepriimti į vaikų darželius. Skiepų priešininkams teks kurti alternatyvias vaikų ugdymo įstaigas.

Kyla ir natūrali grėsmė, kad griežtas sprendimas iššauks ir didesnį pasipriešinimą, mobilizuos privalo-

59

mų skiepų priešininkus, kiti tokiame sprendime gali įžvelgti ir žmogaus teisių pažeidimą. Tad diskusija visuomenėje turi vykti, tačiau remiantis objektyvia statistika ir nesuinteresuotų medikų bei mokslininkų nuomonėmis.

Kai pasaulyje imta masiškai skiepyti, sergamu-mo statistikos kreivės sparčiai krito žemyn. Tokių sunkių ligų, kaip kokliušas, difterija, stabligė, tymai, raudonukė, epideminis parotitas, hepatitas B, su-mažėjo daugiau nei 90 proc., o kai kurių ligų net 99 proc.

Nuo 1990 metų Lietuvoje skiepai yra valstybės finansuojama programa. Yra sudarytas nacionalinis skiepų kalendorius, apie kurį tėvus informuoja vaiką prižiūrintis medikas. Šis kalendorius yra nuolat tobu-

linamas. Nuo 1996 m. sudaryta galimybė tėvams ir patiems nupirkti savo vaikams papildomas vakcinas, kurios nėra finansuojamos.

Medikų teigimu, pavojingiausios naujagimiui ligos – tuberkuliozė ir hepatitas B. Vaikas gali užsi-krėsti nuo mamos, nes ji, net ir pati to nežinodama, gali būti ligos nešiotoja. O žaibinis hepatitas B, deja, gali baigtis mirtimi. Todėl per pirmąsias 12 valandų naujagimis yra paskiepijamas. Sutikti tuberkuliozės lazdelę yra dar paprasčiau, nes ši liga paplitusi kur kas labiau. Naujagimiams įskiepyta vakcina neap-saugo nuo užsikrėtimo, bet ji apsaugo nuo itin sun-kių tuberkuliozės formų. Tuberkuliozinio meningito, nuo išsėtinės sisteminės tuberkuliozės.

Abejingumo ir skepticizmo šarvą efektingiausiai

„pramuša“ asmeninė patirtis – susidūrimas su liga ir jos pasekmėmis. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad atrodytų nuo tokos „vaikiškos“ ligos kaip vėjaraupiai galima atsidurti per vieną žingsnelį nuo mirties. Kol savo ausimis neišgirdau suaugusios moters pasa-kojimo apie itin sunkią ligos formą, gana abejingai reaguodavau į visuomenėje nuolat iškylančias dis-kusijas apie skiepų naudą ir žalą. Tačiau dabar jau tikrai nenoriu, kad virstume begemotais...

Auksė Kontrimienė yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, Sveikatos komiteto

pirmininkė, LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininko pavaduotoja

60

Rudenį stažuotes Briuselyje pradės du jaunieji socialdemokratai

Europos Parlamento (EP) Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcijos atstovai – Vilija Blin-kevičiūtė ir Zigmantas Balčytis – šiemet atlikti praktiką Briuselyje kviečia net du Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) narius – Vilniaus miesto skyriaus narę Neringą Toleikytę ir aktyvų šiaulietį Algirdą Žiedą.

„Džiaugiamės ir dėkojame mūsų europarlamenta-rams, jog plečiasi stažuočių galimybės, vis daugiau jau-nųjų socialdemokratų gali išvykti ir įgyti patirties vienoje didžiausių ir svarbiausių Europos Sąjungos (ES) instituci-jų. Iki šiol kasmet galėdavome išsiųsti tik vieną Sąjungos narį, todėl esame nepaprastai dėkingi už bendradarbiavi-mą atrandant naujas galimybes“, – sako LSDJS tarptau-tinių ryšių sekretorius Mindaugas Janulionis.

Pagrindinis stažuotės tikslas yra suteikti jauniems žmonėms galimybę atlikti tiriamąjį darbą ir įgyti prak-tinės patirties EP. Stažuotojams bus paskirti komitetai, kuriuose jie dirbs kartu su kitais S&D frakcijos parlamen-tarais, kasdieniame darbe jiems talkins paskirtas prakti-kos vadovas.

Be to, jaunieji socialdemokratai taip pat galės daly-vauti kituose S&D frakcijos renginiuose Briuselyje, o taip pat ir du kartus per stažuotės laikotarpį nuvykti į plenari-nę sesiją Strasbūre.

Šiemet norą dalyvauti atrankoje išreiškė 5 LSDJS nariai. Kitais metais tikimės dar aktyvesnio narių susido-mėjimo!

Jaunimiečiai.lt

61

Premjeras: nutiesus aplinkkelį Vilnius taps patogesniu gyventojams miestu

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo darbų pradžios atidarymo šventėje. Sostinės vakarinis aplinkkelis – tai transeuropinio tinklo dalis, jungsian-ti tarptautinį transporto koridorių nuo Klaipėdos per Vilnių ir Minską iki Kijevo bei Vilniaus ir Panevėžio automagistralę.

„Šiandien Vilniui ir visai Lietuvai ypatinga diena – pradedama tiesti paskutinė ilgai laukta vakarinio aplinkkelio atkarpa. Šis 5,4 kilometrų nacionalinės svarbos segmentas yra transeuropinio tinklo jungtis. Užbaigus tiesimo darbus Lietuva taps dar atvires-ne tarptautinio tranzito šalimi, o Vilnius patogesniu gyventojams bei dėl sumažėsiančios taršos aplinkai

62

draugiškesniu miestu“, – ceremonijoje pažymėjo premjeras A. Butkevičius.

Vyriausybės vadovas sakė, jog ce-remonijos metu įkasta kapsulė ženklina svarbių darbų pradžią ir linkėjo profesinės sėkmės šešioms įmonėms, kurios klos kelią, statys viadukus, įrengs apšvietimą ir kitą reikalingą infrastruktūrą. „Tikiu, kad numatyti baigiamieji šio nacionalinio projekto darbai bus atlikti laiku ir kokybiš-kai“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Pagal projekto sutartį numatyta, kad aplinkkelis turi būti baigtas per 20 mėne-sių. Bus nutiestas 5,4 kilometrų ilgio grei-to eismo kelias, pastatyti šeši viadukai ir vienas pėsčiųjų tiltas, vykdomas orinės elektros perdavimo linijos pakeitimas kabeline ir kiti darbai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos

Spaudos tarnyba

63

Jūros šventė. Trys Vilniaus socialdemokratų dienos, kai galvoje tik jūra, žuvėdros ir draugai…

Liepos 24 dieną Klaipėdos miestą 56-ąjį kartą užliejo ošian-ti, šėlstanti ir banguojanti Jūros šventė. Trijų dienų šventės pro-gramoje – daugiau nei 100 įspūdingų renginių, jūrines tradicijas puoselėjančios teatralizuotos eitynės, istorinių burlaivų paradas, šokantys fontanai, pasakojantys Jūratės ir Kąstyčio meilės isto-riją, parodos, jūrininkų pagerbimas, koncertų maratonas, magiš-kai traukianti Teatro aikštė, vaikus viliojantis „Burinuko uostas“, audringai užliejanti įvairių skonių muzikos banga ir, žinoma, ištikimų draugų susitikimai.

64

Maloniai LSDP Klaipėdos skyriaus bičiulių pakviesti, bures Klaipėdos uosto link pakėlė ir geras pusšimtis Vilniaus socialdemokratų, noriai atsiliepusių į klaipėdiečių šūkį „Baltos burės, raudonos rožės“. Šventė baltų burių mieste Vilniaus socialdemokratams tai trys trumpos dienos, kai galvoje tik jūra, žuvėdros, saulė, smėlis, šventė ir draugai.

Gražiausiu bičiulių traukos centru nea-bejotinai tapo socialdemokratų laivas, kuris Jūros šventės metu prisišvartavo prie Danės upės krantinės. LSDP Klaipėdos skyrius, (kurio būstinė šventės metu ir įsikūrė laive), nuošir-džiai pakvietė partijos bičiulius čia apsilankyti, susitikti su LR Seimo nariais, socialdemokratų partijos vadovais ir svečiais, kartu pabūti, pasi-

dalinti vasaros džiaugsmais ir būsimais darbais, dalyvauti klaipėdiečių bičiulių organizuojamuo-se renginiuose, žaidimuose ir originaliuose atrakcionuose…

Jūros šventė – unikalus reiškinys. Tai ne vien tik išskirtinių tradicijų, kasmet vis nau-jomis atrakcijomis stebinanti fiesta, svarbi tik jūrininkams ir jų krante ištikimai laukiantiems artimiesiems. Jūros šventė jau seniai tapo svar-bi ir laukiama visų, nes ji kiekvienais metais padovanoja gražią progą susitikti ir palinkėti vieni kitiems nugalėti visas audras ir štormus!

Nuotraukos iš bičiulių FB metraščių: Jūros šventės akimirkos

Aldona Jeleniauskienė

65

G. Paluckas. Ar savivaldybės gali bankrutuoti?

Šiuo metu daug diskusijų kelia neva bankrutuo-jančios savivaldybės. Jų likimas lyginamas su Graiki-jos, o gyventojams neramu, kas gi jų laukia.

Neringos savivaldybė, kaip pavyzdys, nėra visai tinkamas, nes ji yra išskirtinė savo geografine padėti-mi, ekonominėmis galimybėmis ir pačia situacija, kad teismo sprendimu ji įpareigota sumokėti milijoninę sumą verslininkams už neteisėtai nugriautus pastatus . Tad Neringa negali būti tas standartinis klasikinis pavyzdys, kuriuo remiantis būtų galima nagrinėti savi-valdybių situaciją apskritai.

Iki Graikijos Lietuvos savivaldybėms yra toli. Iš principo mūsų savivaldybės bankrutuoti negali. Jos gali tapti nemokiomis ir tai sukeltų kai kurių problemų įstaigoms ir įmonėms, kurios dirba kartu su savival-dybėmis. Tačiau pačios savivaldybės bankrutuoti negali, negąsdinkime žmonių! Iš esmės savivaldybių tvarkingi finansai yra labai svarbu. Įmonės ar įstaigos, iš kurių perka paslaugas ir su kuriomis neatsiskaito

savivaldybė, bankrutuoti gali greitai. Čia yra problema – savivaldybė įsipareigojimus turi pasverti taip, kad nuo jos priklausančios įstaigos ar įmonės nepatir-tų finansinių sunkumų. Kalbant apie visas Lietuvos savivaldybes, mano manymu, yra kelios, sisteminės problemos.

Pirmiausia, tikros savivaldos Lietuvoje praktiškai nėra. Jeigu pažiūrėsime į tradicinių, vidutinių savival-dybių biudžetų struktūrą, tai maždaug 90-95 proc. sudaro taip vadinamos valstybės deleguotos funkci-jos ir išlaidos toms funkcijoms finansuoti – švietimas, socialinės išmokos ir kt. Savarankiškų lėšų, kuriomis galėtų disponuoti, savivaldybės turi labai nedaug.

Antra, savivaldybės praktiškai neturi jokių gali-mybių didinti savo pajamas iš įvairiausių rinkliavų. Čia laisvės savivaldybės turi taip pat labai nedaug. Yra nekilnojamojo turto, žemės mokestis, kuriuos šiek tiek reguliuoja savivaldybė, bet mažose ar vidutinėse savivaldybėse tai nesudaro ypatingos reikšmės, nes

66

to turto vertė nedidelė, tad ir pajamos iš jo nedidelės.Ir trečias dalykas – Europos Sąjungos (ES) struk-

tūrinių fondų lėšos ir investicijos, kurios pasiekia savi-valdybes. Tiems projektams, kurie finansuojami iš ES lėšų, savivaldybės turi taip pat rasti lėšų ir prisidėti. Viena vertus, tos prieinamos lėšos labai masina savi-valdybių politikus, kita vertus, dažnai būna prisiimami neadekvatūs, nepagrįsti įsipareigojimai, kurie ne tik dabar kainuoja, bet ir kainuos ateityje. Juk sukurtas ar pastatytas objektas turės būti ir išlaikytas. Tų kaštų niekas kol kas neskaičiuoja. Įprasta skaičiuoti tik sta-tybų kaštus, o paskui pasižiūri, kad išlaikymui pinigų neturi ir negali jų biudžete numatyti. Tai yra plačiai paplitusi problema.

Yra ir dar viena problema, bet tai jau politiniai da-lykai, kurie priklauso skirstant ar perskirstant lėšas, ir dėl ko kenčia savivaldybės, o ypač Vilnius. Bet tai yra Seimo sprendimai, t.y. gyventojų pajamų mokesčio, surenkamo tose teritorijose, paskirstymas. Tiesiog tas paskirstymas nėra adekvatus poreikiams. Vilnių galime išskirti kaip atskirą problemą. Vilnius turi

sostinės reprezentacinį statusą ir kaip ekonomikos generatoriaus statusą, ir kaip didžiausio miesto, turin-čio daugiausiai gyventojų statusą. Tai, deja, niekaip neatsispindi finansų paskirstymuose. Vilniaus situa-cija išskirtinė – jis gauna mažiau kaip pusę to mokes-čio, kurį surenka savo teritorijoje. Kritinės situacijos kyla dėl kelių priežasčių, kai kurios – objektyvios, kai kurios – subjektyvios. Objektyvios šios: Europos Są-jungos projektai, kuriems reikalingas finansavimas, o tai sudaro naštą mažesnėms savivaldybėms; ir neap-galvoti politikų sprendimai – vienos ar kitos politinės vizijos realizavimas kainuoja pinigus. Jei savivaldybė gyvena ne pagal pajamas, kyla įsiskolinimų pavojus. Nuo to, kaip politikai atsakingai tvarko miesto finan-sus, kiek realizuoja europinių projektų, ir priklauso konkrečios savivaldybės finansinė padėtis.

Kas lauktų gyventojų, jeigu savivaldybė taptų nemokia? Gyventojai patirtų nepatogumų. Savival-dybė už suteiktas paslaugas negalėtų atsiskaityti su įstaigomis ir įmonėmis. Tokiu atveju būtų netvarko-mos teritorijos, nebūtų likviduojamos avarijų pase-

kmės (pavyzdžiui, kur nors mieste trūkus vamzdžiui), strigtų savivaldybei priklausančių kultūros įstaigų veikla... Kalbu apie „apokaliptinį“ atvejį. Nei Seimas, nei Vyriausybė neleis, kad tokios situacijos susidarytų mūsų šalyje.

Bet įtampos dėl pinigų trūkumo jaučiamos ir Vilniuje, ir kitose savivaldybėse. Vilnius iš skolų lipa pamažu. Šiuo metu skolų augimas yra stabilizuoja-mas. Stengiamasi išdėstyti skolų mokėjimo įmonėms ir įstaigoms grafiką. Mąstoma, kaip padidinti pajamas (nekilnojamo turto, žemės mokesčių klausimai). Bet svarbiausia tai, kad būtina didinti gyventojų pajamų mokesčio surinkimą. Ir čia reikės ir Vyriausybės, ir Seimo pagalbos. Pirmieji kitų metų biudžeto forma-vimo ženklai mus nuteikia pozityviai. Vilnius bėdoje nebus paliktas.

Gintautas Paluckas, Vilniaus miesto vicemeras, socialdemokratas

67

M. Janulionis. Reikia technologų, daugėja humanitarų: kokių priemonių imtis?

Liepos 23 d. paskelbti pirmojo studentų priėmi-mo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapo rezulta-tai. Išankstiniai duomenys rodo, jog šiemet, kaip ir daugelį metų, tarp populiariausių studijų sričių išlieka socialiniai mokslai. Visi sutinka, jog pasirinkimo laisvės riboti negalima, tačiau paklausti, ar po kelerių metų šiemet studijas pradėsiantys keli tūkstančiai teisininkų, ekonomistų ar politikos mokslų ekspertų turės specialybes atitinkančias darbo vietas, verta.

Ir nors daugelis absolventų savo pirminį pasirin-kimą vertina teigiamai, vėliau neretai išryškėja skir-tumai – „tiksliukai“ savimi pasitiki labiau nei huma-nitarai, baigus studijas jiems retai kada tenka trinti Darbo biržos suolus. Lietuvos pramonininkų teigimu, inžinerijos, informacinių bei aukštųjų technologijų, chemijos, fizikos ir biomedicinos sričių ekspertų dar-bo rinkoje trūkta jau dabar, o per ateinančius 10 metų šis poreikis tik didės, todėl keista, kad šios studijų kryptis taip sunkiai skinasi kelią.

68

Ir išties, pirmojo studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai rodo, jog šiemet „kietųjų“ moks-lų studijas krimsti pasirinko kur kas mažiau jaunuo-lių nei socialinius mokslus. Ar tai reiškia, jog ateityje mums pritruks kvalifikuotų specialistų? Variantas neatmestinas, todėl prevencinių priemonių būtina imtis jau dabar. Seime gulintis ir rudenį parlamenta-rų pritarimo laukiantis Švietimo ir mokslo įstatymas turėtų užtikrinti būtent tų studijų paklausą, kurios ateityje atitiks prognozuojamą šalies pramonės raidą.

Palaiminus šį įstatymą, butų griežtinamas pernelyg liberalus studijų krepšelių paskirstymas, valstybės finansuojamos studijų vietos būtų tos,

kurių labiausiai reiktų darbo rinkoje. Pirmasis toks valstybės užsakymas aukštosioms mokykloms galė-tų būti pateiktas jau 2016 metų studentų priėmimui, tai padėtų išvengti tų pačių sričių specialistų perte-kliaus, šalyje galimai sumažėtų nedarbas, padidėtų proporcija darbuotojų, dirbančių pagal specialybę.

Dar vienas aspektas, kuris mūsų visuomenėje nuvertinamas, tai konkretaus amato išmanymas, tam tikros profesijos įgijimas. Vis dar vyrauja nuo-monė, jog aukštojo mokslo diplomas pats savaime garantuoja darbo vietą, tačiau realybė kitokia. Nau-jausia statistika rodo, kad profesinių įgūdžių turinčių darbuotojų stinga, o aukštųjų mokyklų absolventų – per akis, todėl dažnas abiturientas turėtų pagalvoti,

ką gali suteikti gyvenimo aprašymuose dominuojan-tis politologijos magistras, o ką – paklausi staliaus profesija.

Juk šiandien ne vienas darbdavys su žiburiu ieš-ko gero dailidės ar suvirintojo, o rasti negali taip pat, kaip diplomuotas teisininkas darbo. Tai dar vienas uždavinys Vyriausybei – keisti visuomenės požiūrį į profesinį mokymą, vis labiau investuojant į tokių mokyklų infrastruktūrą ir mokymo kokybę.

Mindaugas Janulionis yra LSDJS Vilniaus m. skyriaus pirmininkas, LSDJS tarptautinių ryšių

sekretorius

69

„Vaikų ateitis yra pernelyg svarbi, kad leistume jai žlugti“, — perfrazuodamas įžymųjį 2008 metų krizės metu gimusį šūkį apie bankus, kurie negali bankrutuoti, mat yra pernelyg galingi, birželio 11-13 d. Budapešte vykusiame Europos socialistų partijos (ESP) kongrese sakė Europos Parlamento vadovas, Vokietijos socialdemokratas Martinas Šulcas.

Iš pirmo žvilgsnio tik skambus šūkis aiškiai pa-rodė griežto ir vienareikšmiško ESP posūkio atnau-jintos kairiosios politikos link esmę. Žinoma, galima sakyti, kad Europos kairieji ir/ar socialistai visą laiką socialines problemas vertino kaip ne mažiau, o daž-nai gerokai svarbesnes nei grynai ekonomines.

Vis dėlto pastaruosius ketvirtį amžiaus įsigalė-

jęs atviras ekonomizmas, pridengtas neoliberalizmo, kurio intelektualinę pabaigą žymi jau beveik dešim-tmetį pasaulį gaubianti daugiaveidė krizė, šydu ta ar kita forma palietė ir socialistų politinę platformą.

Jubiliejinis 10-asis ESP kongresas aiškiai sufor-mulavo alternatyvią, kairiąją dienotvarkę. „Vienyki-mės už demokratiją, už darbo vietas ir taiką“, — tokia žinia, paremta nuoseklia ideologija ir praktiniais veiksmais, turi tvirtą potencialą atgaivinti Europos ir ne tik kairiosios pakraipos jėgas.

Vien tai, kad ESP dabar yra antrasis pagal dydį politinis judėjimas Europoje, kurio nariai vadovauja 11 Europos šalių vyriausybėms, tai, jog ši platforma Europos Parlamente turi 190 narių frakciją, o jos na-

M. Maldeikis. Europos socialistų partijos kongresas Budapešte: pažangą lemia solidarumas ir socialinė lygybė

70

rys vadovauja Europos Parlamentui, rodo šio darinio jėgą.

Kongresas vyko tuo metu, kai jau akivaizdu, jog, įveikdama krizę, Europa atsidūrė kryžkelėje. Didžioji pasaulinė recesija, nusiaubusi visus žemynus, didžia dalimi susiformavo dėl prieš ketvirtį amžiaus pasi-rinkto neoliberalaus ekonomikos vystymosi kelio.

Vis dėlto, 2008 metais, kai įsisiūbavo finansų krizė, vėliau peraugusi į ekonomikos griūtį, išeities iš sudėtingos padėties ieškota remiantis tokiomis pačiomis neoliberaliomis prielaidomis, kai ekonomi-kos stabilizacija suvokiama išimtinai kaip griežtas taupymas viešajame sektoriuje, kuris esą turėtų paskatinti privataus sektoriaus plėtrą.

Nieko keista, kad panaši ekonominė logika pakirto ekonomikos augimo šaltinius, o taupymo politika, kuri daugumai valstybių atrodė vieninte-lė įmanoma alternatyva, galiausiai virto naujomis valstybių skolų, atskirties ir nedarbo, visų pirma, jaunimo, krizėmis.

Pastaruoju metu ekonomikos augimo stagnaci-ja ir jos pagimdyti prieštaravimai perauga į politinę

stadiją, ir tai atveria įtampas tiek atskirų Europos šalių visuomenėse, tiek jų tarpusavio santykiuose. Neatsitiktinai vis labiau stiprėja radikalių dešiniųjų ir kairiųjų jėgų balsai.

Koks tokioje situacijoje galimas ir būtinas kai-riųjų atsakas? Grįžkime prie Martino Šulco kreipimo-si. „Labai tikėtina, kad artimiausią dešimtmetį itin rimtus neigiamus globalius pokyčius lems ta rizika, kurią gimdo nuolatinis atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių piliečių pajamų“.

Tai žodžiai, kuriuos ištarė socialdemokratas Šulcas, kuris, nors pritardamas pačiai minčiai, iškart atsižadėjo jų autorystės. Tad kas jos autorius? Pa-saulio ekonomikos forumas. Taip, tas pats forumas, kurio agresyvoka dešinioji laikysena nekelia jokių abejonių. Taigi, negalima nesutikti su Šulcu, kad jei-gu jau ir dešinieji susivokė, kur veda jų beatodairiška politika, tuo labiau tai privalu socialiai jautresnioms kairiosioms jėgoms.

Per pastaruosius dešimtmečius nelygybė įgavo įvairiausius pavidalus. Tai ne vien pajamų nelygybė, bet ir nelygybė tarp kartų galimybių, tarp valstybių,

tarp regionų ir žemynų. Net agresyvūs dešinieji (ne vien minėtas Pasaulio ekonomikos forumas, bet ir Tarptautinis valiutos fondas) sutinka, kad nelygybė slopina ekonomikos augimą, o stagnuojančios vidu-rinės klasės pajamos tolygios stagnuojančiai eko-nomikai. Priežastis irgi akivaizdi: vis didesnė pajamų dalis, tenkanti turtingiesiems, nėra investuojama į realiąją ekonomiką, o juda į finansų rinkas, kur pučia naujus spekuliacinius burbulus.

Ir blogiausia ne tai, kad senka ekonomikų galios. Blogiausia, kad galiausiai tai pakerta politines siste-mas, lemia ekonomikų ir demokratijos nestabilumą, kuris dar kartą didina nelygybę ir taip susiformuoja uždaras nesėkmės ratas.

Šiame kongrese dalyvavo gausus Lietuvos socialdemokratų būrys – buvome antra pagal dydį delegacija. Vis dėlto klausimas, ar esame įsitraukę į Europai kylančių iššūkių sprendimą, ir ypač klau-simas, ar esame įsitraukę adekvačiai kairiajai savo prigimčiai, lieka atviras.

Todėl noriu atkreipti dėmesį į vieną iš karto į akis krintantį disonansą. Kongrese priimtoje rezoliu-

71

cijoje dėl darbo vietų kūrimo ypatingai akcentuojama tvari ekonomika ir darbo vietų kokybės, o ne vien jų kiekybės, kaip būdinga neoliberaliai minčiai, klausi-mas.

Kokybiškos darbo vietos — ir tai pabrėžiama ypatingai — tai tokios darbo vietos, kurios garan-tuoja ne vien adekvačias pajamas, bet ir darbuotojų įsitraukimą, aukštesnius socialinius standartus, ne-mažėjančias gerovės garantijas. Dešiniųjų nuomone, darbo rinkos reformos — tai liberalizmas, lankstu-mas, socialinių sutarimų bei reguliavimo silpninimas. Visa tai gimdo defliacinį spaudimą ir galiausiai – naujas krizes.

Priešingai, kairieji akcentuoja reformas, kurios garantuotų valdžios veiksnumą, – tad didesnį tei-singumą visiems, o ne vien išrinktiesiems. Kairiųjų tikslas darbo rinkoje – „skatinti kokybę ir tęstinumą,

o ne kiekybę ir trumpus terminus“ . Naujų, kokybiš-kų darbo vietų kūrimas turi remtis investicijomis į novatoriškas pramonės šakas, stiprinant Europos ekonomikos konkurencingumą. Ekonomikos atsiga-vimas negali vykti darbuotojų socialinės apsaugos, padoraus darbo užmokesčio, darbo standartų bei geros darbo ir gyvenimo pusiausvyros sąskaita.

Deja, pastaruoju metu būtent mūsų partijos pastangomis proteguojami naujieji darbo rinkos santykių pokyčiai realiai kertasi su kongrese priim-tomis nuostatomis, už kurias, paradoksalu, balsavo Lietuvos delegacija.

Tad klausimas, kada sau meluojama – namie ar Europos socialistų partijos kongrese – lieka atviras.

Matas Maldeikis, LSDP Vilniaus m. skyriaus Tarptautinių ryšių komisijos pirmininkas

72

Valdančioji socialdemokratų partija stabiliai laikosi partijų reitingų viršūnėje

Valdančioji socialdemokratų partija stabiliai laikosi partijų reitingų viršūnėje, o antroje vietoje įsitvirtinusių liberalų palaikymas svyruoja, rodo liepos 18 dieną paskelbti apklausos rezultatai.

Liepą atliktos apklausos duomenimis, rinkimuose į Seimą už socialdemokratus ketina balsuoti 22,3 proc. rinkėjų. Liberalų sąjūdį įvardijo perpus mažiau - 10,5 proc. apklaustųjų. Apklausos duomenimis, birželį už liberalus būtų balsavę 14 proc. rinkėjų.

Toliau rikiuojasi Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščio-nys demokratai ir Darbo partija, kuriuos favoritais įvardijo po 9,5 proc. apklaustųjų. „Tvarką ir teisingumą“ pasirinko 7,8 proc. respondentų.

„Socialdemokratų reitingas laikosi nuosekliai ir tvirtai nuo pernai liepos mėnesio. Liberalų aukščiausias pakili-mas buvo balandžio mėnesį, dabar kiek nukrito“, - sakė

apklausą atlikusio tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

Tyrimo rezultatus paskelbusio dienraščio „Lietuvos rytas“ kalbinti ekspertai minėjo, kad liberalų nuosmukį galėjo lemti skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ uždarymas, pasibaigęs „medaus mėnuo“ po savivaldos rinkimų ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Marko Adamo Haroldo skandalingi pareiškimai, po kurių Lietuvą iškeikęs britas buvo pašalintas iš frakcijos.

Apklausa taip pat parodė, kad populiariausiais politi-kais išlieka prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algir-das Butkevičius - juos palankiai įvertino atitinkamai 62,6 proc. ir 62,4 proc. apklausos dalyvių. Tyrimo duomenimis, nemėgstamiausias politikas Lietuvoje - Lietuvos lenkų rin-kimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis - jį teigiamai įvertino 10,4 proc., neigiamai - 62,1 proc. apklaustųjų.

73

V.Blinkevičiūtė: kaip vertinti pirmuosius Europos Parlamento darbo metus?

Šios kadencijos Europos Parlamentas baigė pirmuosius savo darbo metus. Kaip juos įvertinti? Kaip sekėsi įgyvendinti dar prieš me-tus vykusios rinkimų kampanijos šūkius grąžinti pasitikėjimą Europos Sąjunga (toliau – ES) bei pagerinti europiečių gyvenimą?

Pirmieji politinio ciklo metai yra specifiniai bet kurioje renkamojoje institucijoje. Tai paprastai būna įsibėgėjimo metai. Ne išimtis ir Euro-pos Parlamentas (toliau – EP). Dalį savo darbo laiko mums teko skirti organizaciniams klausimams bei naujos Europos Komisijos tvirtinimui. Tikime, kad ji savo ambicingus siekius įgyvendins konkrečiais darbais bei projektais, kurių nekantriai laukiame EP.

Per šiuos metus plenariniuose posėdžiuose priėmėme 373 dokumentus. Intensyviai dirbome ir komitetuose. Vien tik Užimtumo ir socialinių reikalų bei Moterų ir lyčių lygybės komitetuose, kurių narė aš esu, apsvarstėme beveik 400 klausimų. Tačiau mūsų darbą reikėtų reikėtų vertinti ne tik skaičiais, bet ir priimtų sprendimų svarba.

Tarp reikšmingiausių metų darbų įvardinčiau Europos investicijų planą, kuris numato sutelkti ne mažiau kaip 315 mlrd. eurų ES ekono-mikos atgaivinimui. Vienas svarbiausių naujojo Europos strateginių investicijų fondo tikslų yra skatinti kokybiškų ir tvarių darbo vietų stei-gimą. Tai būtų svari parama kitoms užimtumo didinimo priemonėms, kurioms anksčiau pritarė EP.

74

Naują kadenciją pradėjome priimdami rekomenda-cijas jaunimo nedarbui mažinti. Pasiūlėme didinti finan-savimą Jaunimo užimtumo garantijų programai. Šalis nares raginome parengti papildomų priemonių mokyklos nebaigiančių jaunuolių skaičiui mažinti, pameistrystei ska-tinti, įtraukti į aktyvias užimtumo priemones nedirbančius ar nesimokančius jaunuolius. Pavyko paankstinti 1 mlrd. eurų skyrimą iš Europos socialinio fondo jaunimo nedar-bui mažinti. Dabar iniciatyvą turėtų perimti šalys narės, kurios įgyvendina nacionalines užimtumo programas. O pagal naujausius statistikos duomenis – mūsų pastangos nėra veltui.

Bendras nedarbo lygis ES nuolat krenta. Š.m. gegužę jis buvo 9,6 proc. ir per metus sumažėjo 0,7 proc. punkto. Tai reiškia, jog daugiau kaip pusantro milijono bedarbių rado darbą. Džiugu, jog geriausiai su nedarbu sekėsi kovoti Lietuvai – mes jį sumažinome net 2,8 proc.punkto. O prasčiausiai sekėsi Suomijai, Austrijai ir Prancūzijai, kur bedarbių skaičius išaugo. Svarbu, jog jaunimo nedarbas mažėjo dvigubai sparčiau už bendrą nedarbo lygį. Tai reiškia, kad naujos jaunimo užimtumo programos veiks-mingos.

Išskirčiau ir tuos mūsų sprendimus, kurie valsty-bėms narėms tampa privalomi. Mes pritarėme ES teisės

aktų projektams, kurių vykdymas mažins plastikinių maišelių naudojimą, ribos mokesčius už atsiskaitymą banko kortelėmis, didins tarpbankinių palūkanų normų patikimumą, įpareigos naujuose lengvųjų automobilių mo-deliuose įrengti automatinę pagalbos iškvietimo sistemą, skatins gaminti saugesnius ir ekologiškesnius vilkikus, įgalins šalis pačias apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo. Iš naujos Europos Komisijos laukiame ir kitų žmonėms svarbių teisės aktų projektų, pavyzdžiui – nediskriminavimo, motinystės apsaugos, darbo laiko direktyvų, negalios prieinamumo akto.

Nemažiau svarbios yra ir teisiškai neįpareigojančios EP rezoliucijos. Mes nuolat teikėme vertinimus ir rekomen-dacijas Europos Komisijai, Tarybai ir šalims narėms. Ir ne tik dėl Graikijos skolų krizės bei pabėgėlių priėmimo pro-blemų. Išsakėme savo poziciją ir dėl ekonominės politikos koordinavimo semestro, bendros ES saugumo ir gynybos politikos, kovos su terorizmu, pinigų plovimu, pieno, vaisių, daržovių, miškų, žuvininkystės ir skaitmeninės rinkos sektorių strategijos, vaikų teisių apsaugos, lyčių lygybės ir kitų ES aktualijų. Nuolat reaguodavome į žmogaus teisių pažeidimus pasaulyje bei įvykius Ukrainoje, Artimuosiuo-se Rytuose ir kitose konfliktų šalyse. Esu įsitikinusi, kad mūsų balsas yra girdimas bei vertinamas ir už ES ribų.

Parlamento diskusijose ne kartą buvo minimas ir Lietuvos vardas. Pirmame savo posėdyje pritarėme euro Lietuvoje įvedimui. Tvirtinant naujus Europos Komisijos narius debatuose puikiai pasirodė Vytenis Andriukaitis. Svarstėme, kaip padėti mūsų žemdirbiams, maisto perdirbėjams ir vežėjams, kurie nukentėjo nuo Rusijos embargo. Džiugu, kad sulaukėme ne tik europarlamenta-rų palaikymo, bet ir konkrečios finasinės paramos mūsų šaliai. Šiemet pirmą kartą Europos piliečio apdovanojimą EP skyrė mūsų šalies atstovams – Lietuvos neįgaliųjų forumui.

O dvasingiausiu pirmųjų mūsų kadencijos metų įvykiu įvardinčiau susitikimą su Šv. Tėvu Pranciškumi. Pagrindinis jo kalbos leitmotyvas – kad ES yra taikos ir bičiulystės projektas, kurio centre turi būti orus žmogus. Norėdami kurti ateitį, privalome atsigręžti į vertybes, kurių pagrindu sąjunga buvo sukurta. Tai solidarumas, subsi-diarumas, asmens orumu paremtas humanizmas,– sakė popiežius. Šie išmintingi žodžiai mums tapo gera paskata ieškoti tinkamų politinių sprendimų, kurie stiprintų pasiti-kėjimą ES.

Manau, kad pirmieji naujos kadencijos EP darbo metai buvo sėkmingi, tačiau pagrindiniai darbai – dar ateityje.

75

G. Kirkilas. Kada ir kodėl politikai veržiasi pro atvertus vartus?

Tačiau norėčiau pailiustruoti konkrečiais pavyz-džiais. Pats šviežiausias - netikėtas Darbo partijos "susirūpinimas" Graikijos gelbėjimu. "Graikijai - nė cento" šaukia jų naujasis lyderis, jam antrina buvusi lyderė, Seimo pirmininkė, kuri sako, kad Lietuva ne-turi padėt Graikijai, nes anų pensijos didesnės ir pan. Dar įdomiau, jog į bendrą populistinę antigraikinę kampaniją įsitraukia ir kai kurie mūsų liberalų dele-guoti europarlamaentarai, tikinantys, kad Graikiją reikia kuo greičiau į bankrotą, kartodami "laisvarinki-ninkų" lozungą Graikiją išmest iš eurozonos...

Tačiau tiesa yra ta, kad Lietuvai kol kas nė vienu centu padėti nereikia. Lietuva nėra nieko Graikijai paskolinusi. Tai kodėl kai kurie politikai taip drama-tiškai mėgina šį klausimą kelti? Kodėl "veržiasi pro atvirus vartus"? Atsakymas tas pats - artėja rinkimai ir partijoms reikia pasižymėti, kaip kažkokių tariamų Lietuvos interesų gynėjoms. Net ir tuomet, kai jokių interesų jos iš tiesų negina, kaip ir yra šiuo atveju.

Į klausimą šių eilučių pavadinime galima būtų atsakyti trumpai - kuomet artėja rinkimai.

76

Dabartinis dėl politikų atostogų ištuštėjęs žiniasklaidos laukas tokiai veiklai - ypač palan-kus, ir susirūpinusieji savo reitingu, neabejoju, stengsis pasinaudoti. Bet gal būt iš tiesų, pa-vyzdžiui, valdančiojoje koalicijoje esanti Darbo partija ir jos lyderis nežino, nėra informuotas, nieko apie Seimo komitetų ir Vyriausybės bei Prezidentės priimamus sprendimus, nieko neži-no ir Seimo pirmininkė?

Gal socialdemokratai ką nors bando nuo koalicijos partnerių nuslėpti? Tiesą sakant, nuslėpti ką nors būtų ypač sunku, jei apskritai įmanoma, nes Darbo partijos deleguoti minis-trai, Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų nariai dalyvauja ir dalyvavo visuose šiuose formatuose, kurie Lietuvos poziciją Graikijos krizės atveju numatė. Negi penki Darbo partijos Vyriausybės nariai, penki Seimo Europos reika-lų komiteto bei Užsienio reikalų komiteto nariai

neinformavo apie priimtus sprendimus savo partijos vadovybės?

Jei taip yra, tai čia jau pačios partijos problema, jei ne, tai kam ši sumaištis, kurios Europoje ir šiaip pakanka? Žurnalistai šiomis dienomis dažnai klausia, o kokios gi Graikijos pamokos galėtų pasitarnauti Lietuvai? Manau pagrindinė - matyti, kur ir į kokią tikrąją visuo-menės ir visos tautos bei valstybės krizę veda populizmas ir neatsakingi politikų veiksmai.

Dabartinės Graikijos valdančiųjų pavyzdys ypač iškalbingas: pradžioj žadėjo viską daryti kitaip, po to, kai jau pradėjo suprast, kad išeities nėra, organizavo referendumą t.y. dar sykį ap-gavo savo žmones, apie ką jie vakar prie Grai-kijos parlamento ir kalbėjo. Ir vėl sugrįžo prie derybų stalo su ES, tik jau sugaišę daug laiko ir labiau pabloginę žmonių ir šalies ekonomikos padėtį.

Tačiau perprasti populizmą privalo ir visuo-menė, nepulti rinkti tų, kas pigiai dalija paža-dus, net ir žinodami, kad jie yra žalingi, kad jų neįvykdys. Veržimasis pro atvertus vartus - tik dar viena populizmo atmaina, gal, tiesa, ne pati pavojingiausia. Bet jos prigimtį ir priežastis suprasti reikia. Nekalbėsiu čia apie platesnius klausimus, kurie susiję su Graikija, su eurozo-nos, visos Europos Sąjungos likimu.

Nei politikams susirūpinusiems tik savo populiarumu, nei kitokiems populistams, tai nėra svarbu. Be to jie žino, ypač dalyvaujantys valdančiojoje koalicijoje, jog socialdemokratai yra atsakingi politikai ir toks jų pigus politikavi-mas jiems niekuo negresia.

Gediminas Kirkilas, Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininkas,

LSDP frakcijos narys

77

Liepos 15 d. LSDP Vilniaus miesto skyriaus Žmogaus teisių ir lygių galimybių komisijos nariai ir kiti bičiuliai lankėsi Vilniaus sutri-kusio vystymosi kūdikių namuose. Su direktore Viktorija Grežėniene kalbėtasi mažųjų auklėtinių gyveni-mo klausimais, domėtasi kuo jiems gali padėti visuomenė.

Direktorė papasakojo, jog labiausiai mažiesiems trūksta žmogiškos šilumos. Nuoširdus ir atsidavęs personalas ne visada gali skirti tiek dėmesio, kiek norėtųsi, trūksta savanorių, kurie su mažai-siais pažaistų, panešiotų juos ant rankų ar tiesiog pabūtų kartu, ilgiau

pabendrautų. Vilniaus sutrikusio vystymosi

kūdikių namuose yra apie keturias-dešimt savanorių, tačiau, pasak direktorės, meilės ir dėmesio ma-žulėliams niekada nebus per daug, todėl pasidalinti šiluma ir meile su mažyliais kviečiami visi norintys ir galintys. Savanoriams kūdikių namų durys atviros visada.

Padėti ir prisidėti galima įvairiai ir pagal galimybes, nes biudžetinių lėšų pakanka toli gražu ne viskam, lėšų trūksta elementariausiems dalykams (per mėnesį devyniasde-šimčiai mažylių reikia apie 7 tūkst. sauskelnių!).

LSDP Vilniaus miesto skyriaus Žmogaus teisių ir lygių galimybių komisija: padėkime mažiems augti

78

Skyriaus bičiuliai parengė lau-kiamos pagalbos/paramos sąrašą:

• Savanoriavimas. Bendrauti su mažyliais rekomenduojama bent vieną kartą per savai-tę. Tuomet mažulėliai lengviau jus atpažins ir priims kaip savus. (Būtina sąlyga savanoriams – medicininė pažyma iš šeimos gydytojo, kad nesergama užkrečiamomis ligomis);

• Pagalba daiktais. Tai gali būti rūbeliai, žaislai, kūdikių priežiūros priemonės. Paste-bima, kad mažyliams, ypač patiems mažiau-siems, trūksta19, 20 dydžio batukų. Visada reikia sauskelnių, servetėlių, tualetinio popie-riaus, vitaminų, mišinėlių ir t.t.;

• Transportas. Kūdikėlius vežioti yra didelė problema. Turimas autobusiukas vienu metu pervežti gali tik penkis mažylius, o vykti kasdien tenka dažnai ir daug kur: į polikliniką, Santariš-kių klinikas, įvairias terapijas ir t.t. Šiuo metu transportu gelbėja Antakalnio poliklinika, porą kartų per savaitę paskolina savo autobusiuką ir vairuotoją. Pagalba skolinant transportą būtų ypač naudinga ir labai reikalinga.

Visus norinčius ir galinčius padėti mažiau-siems ir labiausiai žmogiškos šilumos stoko-jantiems mažyliams, kviečiame kreiptis į LSDP Vilniaus miesto skyriaus Žmogaus teisių ir lygių galimybių komisijos narę

Iriną Katauskienę; tel. 8 680 14 086, el.p. irinakatauskiene66@gmail.com. Padėkime geroms iniciatyvoms sklisti, padė-kime mažiesiems augti, kol jie galės grįžti į mylinčius namus.

Daugiau informacijos apie Vilniaus sutriku-sio vystymosi kūdikių namus:

www.kudikiunamai.lt

LSDP Vilniaus miesto skyriaus Žmogaus teisių ir lygių galimybių komisijos informacija

79

Skyriaus interneto puslapyje

http://lsdpvilnius.lt

https://www.facebook.com/VilniusLSDP https://plus.google.com/+VilniaussocialdemokrataiVilnius/posts

https://twitter.com/lsdp_vilnius https://instagram.com/lsdpvilnius/

https://www.linkedin.com/company/lsdp-vilnius https://www.youtube.com/channel/UCK78mFRnYsIf_VtETstvf5Q

Skyriaus socialiniuose tinkluose:

Mieli bičiuliai, komunikacija yra mums visiems svarbus procesas, kurio metu pasiekiame reikalingą auditoriją, jai perduodant tikslingą informaciją per teisin-

gai parinktus komunikacijos kanalus tinkamu laiku. Mūsų skyriaus kasdieninis gyvenimas yra turiningas, kupinas įvykių ir naujienų. LSDP Vilniaus miesto skyriaus būstinėje dirbantys bičiuliai nuoširdžiai stengiasi, kad Jus pasiektų naujausios žinios ir aktuali informacija. Maloniai kviečiame ne tik sekti, skaityti naujienas bet ir patiems rašyti bei aktyviai skleisti informaciją apie grupėse, poskyriuose, komisijose ir kt. vykstančius įvykius, renginius, jūsų nuomones ir komentarus.

Dalindamiesi informacija aktyviai dalyvaukime niekada nenutrūkstančiameLSDP Vilniaus miesto skyriaus komunikacijos procese! Nuolat laukiame iš jūsų naujienų!

79

80

Naujienlaiškį rengia :

Aldona JeleniauskienėSergejus Tichomirovas

Mums svarbi Jūsų nuomonė, todėl savo pasiūlymus dėl naujienlaiškio turinio galite

pateikti elektroniniu paštu info@lsdpvilnius.lt arba telefonu (8 5) 265 23 11